tvirtina savo pozicijas rinkoje

„IGNITIS GRUPĖS“ PLĖTOJAMAME VĖJO JĖGAINIŲ PARKE MAŽEIKIŲ RAJONE UŽBAIGTI STATYBOS DARBAI, KURIŲ VALDYMĄ IR TECHNINĘ PRIEŽIŪRĄ ATLIKO ĮMONĖ „TAEM PROJEKTŲ VALDYMAS“. ŠIUO METU VYKDOMI JĖGAINIŲ BANDYMO, PALEIDIMO DERINIMO DARBAI.

alią elektros energiją šiame vėjo jėgainių parke Mažeikių rajone gamins

14 jėgainių, kurių bendra instaliuota galia – apie 63 MW. UAB „TAEM Projektų valdymas“ šiame projekte buvo patikėtas projekto, statybos ir aikštelės valdymas, statinio statybos techninė priežiūra bei statybos darbų saugos koordinatoriaus funkcijos. Projektas startavo 2020 m. trečią ketvirtį, o užbaigti planuojama iki 2023 m. pabaigos.

Parke įrengtos dviejų tipų 220 m aukščio jėgainės

Apie 2–2,5 km nuo Lietuvos ir Latvijos sienos pastatytas 14 vėjo jėgainių parkas. Statant parką, rekonstruota sklypų melioracijos sistema, nutiesta apie 9 km naujų ir suremontuota 4 km esamų privažiavimo kelių, įrengta TP pastotė, įrengti elektros kabeliai.

Parke įrengtos dviejų tipų jėgainės, kurių aukštis be sparnuotės – 145 ir 155, o su sparnuote – 220 metrų. Ant bokštų įrengtos 72 m ilgio mentės, kurių kiekviena sveria apie 21 toną.

„Pamatų įrengimas yra svarbus etapas vėjo jėgainių statybose, nes jis užtikrina stabilumą ir saugumą visam vėjo jėgainės konstrukcijos kompleksui. Prieš pradedant darbus objekte, buvo parengtas detalus tvarkaraštis, kuris apėmė visus darbo etapus ir numatė reikalingus išteklius: medžiagas, įrangą ir darbuotojus, – pasakoja apie vėjo jėgainių pamatų įrengimo subtilybes

UAB „TAEM Projektų valdymas“ rinkodaros direktorius Virginijus Palubinskas. – Pamatai įrengiami pagal parengtus darbo projekto sprendinius, kuriuose įvertinti grunto geologinių tyrimų duomenys, parinkti pamatų parametrai, armavimo sprendiniai.“ Mažeikių vėjo jėgainių pamatai – tai 23 m skersmens betono plokštės ant gręžtinių polių, kurių gylis – nuo 10 iki 15 m. Jėgainių pamatams sunaudota apie 12,5 tūkst. kub. m betono.

Kaip suvaldyti procesus, kuriuos lemia net ir oras Jėgainių montavimo darbams buvo pasitelktas 174 m darbinio aukščio kranas. Šiuo atveju projektą valdžiusiai „TAEM Projektų valdymas“ buvo svarbus tikslus projekto valdymas, detalus darbų grafikas. Tam, kad į objektą galima būtų atvežti ir sumontuoti 72 m ilgio mentes, jėgainės bokšto segmentus, turi būti įrengti tvirto pagrindo keliai ir montavimo aikštelės, o logistika suplanuota išvengiant staigių posūkių, nuolydžių, todėl paprastai atliekami bandomieji važiavimai. Kranas į objektą turi atvažiuoti tiksliai tuo metu, kai galima pradėti montavimą, nes nesuvaldytas laiko ir darbų grafikas reikštų nereikalingas sąnaudas už brangių mechanizmų prastovas. Kelių įrengimą bei jėgainių montavimą vykdė skirtingi rangovai, objekte dirbo daugybė suinteresuotų šalių, todėl sukoordinuoti ir suderint projekto procesus taip, kad rezultatas būtų tinkamas ir pasiektas efektyviausiu būdu, kaip akcentuoja užsakovai – UAB „VVP Investment“ – buvo tiesiog būtina. „Procesų suvaldymas yra itin svarbus darbų frontas, kuriame sprendimus lemia ir keliai, ir oro sąlygos, todėl bent kelios dienos prieš montavimą visus reikšmingus privažiavimų, jėgainių montavimo aikštelių parametrus reikia dar kartą patikrinti – įvertinti galimas rizikas ar nuokrypius ir padaryti viską, kad jų būtų išvengta, kad visos operacijos vyktų numatytu laiku“, – pasakoja V.Palubinskas.

Kuo naudingos dvi paslaugos viename pakete Tačiau ne viską įmanoma numatyti, todėl valdant projektą tenka priimti ir greitus sprendimus, ištinka nenumatytos situacijos dėl naujų aplinkybių, informacijos, klaidų. Projekto valdytojai „TAEM Projektų valdymas“ šiame objekte taip pat vykdė ir techninę priežiūrą. Toks paslaugų paketas, pasak įmonės atstovo, optimizuoja ir efektyvina darbus, nes išvengiama nereikalingo dubliavimo, paprastesnė ir greitesnė komunikacija, specialistai padeda vieni kitiems, tinkamos darbų kokybės užtikrinimas leidžia sklandžiau valdyti ir darbų grafiko laikymąsi.

Objekte dirbo „TAEM Projektų valdymas“ komanda, kurią sudarė 7 specialistai: elektros dalies, melioracijos, kelių, statybos inžinieriai, turintys darbo su atsinaujinančios energijos jėgainėmis patirties, pamatų ir kelių statybos inžinieriai, elektros darbų inžinierius.

Veiklą koordinavo statybos vadovas, kuris koordinavo pamatų ir jėgainių montavimo (UAB „Nordex Lithuania“) rangovus, kelių ir melioracijos rangovus (UAB „Kuršasta“), TP pastotės ir elektros kabelių įrengimo rangovus (UAB „Žilinskis ir Ko“).

Patirtis atsinaujinančios energetikos projektuose – nuo 2012-ųjų

Mažeikių rajone įgyvendintas vėjo jėgainių projektas įmonei „TAEM Projektų valdymas“ yra jau ketvirtas. 2013–2016 m. įmonė dalyvavo įgyvendinant vėjo jėgainių parkus Pagėgiuose ir Šilutės rajone. Viename iš jų įrengta 30, kitame –24 jėgainės. Įmonė pagal savo kompetencijas buvo atsakinga už projekto statybos valdymą, statinio statybos techninę priežiūrą, vykdė statybos darbų saugos koordinavimo funkcijas.

Pirmasis įmonės projektas buvo 2012 m. trijuose Šilutės rajono kaimuose. Įmonė tuomet įrengė apie 5 km privažiavimo kelių, 6 km melioracijos sistemų, jėgainių aptarnavimo aikšteles, kurių plotas – 10,8 tūkst. kv. m ir vykdė techninę priežiūrą.

Lietuva, „Wind Europe“ duomenimis, yra tarp lyderių tų šalių, kurios investuoja daugiausiai į vystomus vėjo energetikos projektus. Įvairiose vystymo stadijose esančių Lietuvos vėjo elektrinių parkų bendroji galia siekia per 2,7 GW, o jų realizacija Lietuvai galėtų patenkinti apie 60 proc. suvartojamos elektros kiekio. „Mes siekiame būti šio proceso reikšminga dalimi ir panaudoti savo įmonių – „TAEM Projektų valdymas“ ir „TAEM Group“ – sukauptą patirtį, dirbant atsinaujinančios energetikos objektuose, – akcentuoja V.Palubinskas. – Savo klientams mes padedame optimizuoti procesus, valdyti terminus, spręsti problemas, identifikuoti ir užkardyti klaidas bei pasiekti planuotus projekto tikslus. Pastarieji metai pateikė iššūkių dėl kainų – mes esame pasirengę padėti suvaldyti ir šią situaciją, atstovauti klientų interesams.“

„TAEM Projektų valdymas“ ir „TAEM Group“ yra sukaupusios būtinų atsinaujinančios energetikos projektų įgyvendinimui kompetencijų, taip pat ir sudėtingoje elektros dalyje. Šių įmonių ir jų specialistų patirtis bei moderni vadyba yra faktoriai, kurie leidžia sėkmingai konkuruoti energetikos projektų rinkoje.

„Mūsų bendrą darbą su „TAEM Projektų valdymas“ laikome sėkmingu. Visuose projektuose nutinka neplanuotų situacijų, iškyla netikėtų problemų ar papildomų klausimų, tačiau kai dirbama rūpestingai, proaktyviai, turint reikiamas kompetencijas atitinkamose srityse, tos netikėtos situacijos ar iškilę klausimai nepakeičia projekto krypties, eigos ar rezultatų, – vertindami statybos vadytojo darbą sako užsakovai. – Džiaugiamės, kad kartu su „TAEM Projektų valdymas“ pavyko sėkmingai atlikti didelį ir pakankamai sudėtingą darbą. Tikimės sėkmingai užbaigti jėgainių parko testavimus bei paleisti jį veikti ir gaminti švarią ir „žalią“ elektros energiją.“ 

Naujausia –Mažeikių rajone

Didžiausios darbų apimtys susijusios su kelių ir aikštelių prie jėgainių įrengimu Kaip sakė „Kuršasta“ vadovas Daumantas

Daukšys, visi vėjo jėgainių parkų projektai unikalūs; aplinkybės, vietovių gruntai, reljefai, kurie ir lemia darbų pobūdį, – skirtingi. Kadangi keliams, kuriais transportuojami vėjo jėgainių segmentai, keliami tam tikri reikalavimai – atitinkami nuolydžiai, posūkio kampai, dangos tvirtumas, – tenka nukasti kalvotas vietas, užpildyti įdubas, lyginti paviršių. Mažeikių rajono objekte reljefas buvo gana lygus. Stiprinant esamus kelius, buvo storinamos dangos, įrengiant papildomą skaldos sluoksnį, dalis ruožų buvo platinami, koreguojami posūkių kampai. Įrengiant kelius, svarbūs yra melioracijos darbai –sutvarkomi pakelės grioveliai, sutvarkomos esamos melioracijos sistemos. Tai užtikrina, kad kelias bus pravažiuojamas bet kokiu oru, išlaikys maksimalų tvirtumą. „Tiesiant ar atnaujinant kelius, įrengiant aikšteles, didžiausias iššūkis vis tik yra metų laikas, –tvirtina įmonės vadovas. – Dažnai šiuose projektuose keliai statomi nepalankiais lietų, potvynių, sniego sezonais, iššūkiu tampa tiek pats statybos procesas, tiek medžiagų transportavimas.“

ĮMONĖ „KURŠASTA“ DALYVAVO „IGNITIS GRUPĖS“ PLĖTOJAMO VĖJO JĖGAINIŲ PARKO MAŽEIKIŲ RAJONE STATYBOJE, VYKDĖ KELIŲ, KRANŲ AIKŠTELIŲ STATYBOS IR MELIORACIJOS RANGOS DARBUS. NUO 2006 M. „KURŠASTA“

ĮRENGĖ INFRASTRUKTŪRĄ PRIE DAUGIAU NEGU 100 VĖJO JĖGAINIŲ.

Vėjo jėgainių parke Mažeikių rajone „Kuršasta“ nutiesė apie 9 km naujų ir atnaujino apie 4 km esamų kelių. Prie 14 jėgainių buvo įrengtos kranų stovėjimo ir montavimo aikštelės, kurių 1 plotas vidutiniškai siekia apie 1,5 tūkst. kv. m. Statybai sunaudota apie 70 tūkst. t skaldos ir 150 tūkst. t žvyro. Vykdant melioracijos darbus, įmonė pastatė 115 požeminių ir paviršinių šulinių, nutiesė 13 km rinktuvų ir sausintuvų, kurių skersmuo – 63–315 mm.

Atliekant kelių ir aikštelių įrengimo darbus, naudojamos vietos medžiagos: žvyras ir dolomito skalda buvo vežami iš artimiausių Lietuvos karjerų. Tokiu būdu, statant atsinaujinančios energetikos objektą, kuriame gaminama žalia energija, buvo mažinamas medžiagų transportavimo CO2 pėdsakas. Keliams ir aikštelėms įrengti naudotos sertifikuotos, patikimos medžiagos.

Tvirtumo bandymus atlieka sertifikuotos laboratorijos

Prieš atvežant jėgainių segmentus, buvo testuojami keliai ir montavimo aikštelės. Pastarųjų stiprumas patikrintas naudojant statinio bandymo metodą, kuris leidžia išbandyti dangos, gruntų atsparumą apkrovai. Pagrindų stiprumo rodikliai yra nurodomi projekte ir tik juos pasiekus gali būti vežami sunkūs kroviniai, vykdomas montavimas.

„Kelias su dolomito skaldos danga skirtingais sezonais būna vis kitoks. Vasarą jis gali būti 2 kartus stipresnis nei žiemą, tad ir bandymai daromi prieš kiekvieną sunkaus krovinio transportavimą, – aiškina D.Daukšys ir akcentuoja objekte dirbančių rangovų ir užsakovo bendrą darbą. – Pirmiausia mes patys atliekame bandymus, t. y. savikontrolę, o tada –sertifikuota laboratorija, nes tik jos rezultatai yra laikomi patvirtinimu, kad pasiekti būtini rodikliai.“

Kiekvienas objektas turi savo iššūkių Įrengiant kelio „pamatą“ –sankasą, svarbu identifikuoti apatinį grunto sluoksnį.

Sudėtingiausia, kai tenka dirbti su durpingais sluoksniais.

Mažeikių rajono objekte vyravo molio gruntas.

„Molis nėra didžiausias iššūkis.

Iššūkiu tampa atvejai, kai vėjo jėgainių objektuose elektros kabeliai tiesiami po keliais, – pasakoja D.Daukšys.

– Tuomet darbus pradedame nuo tranšėjų, į kurias klojami futliarai su kabeliais. Sunkumai prasideda, kai tokius kelių pagrindus, po kuriais pakloti kabeliai, reikia sutankinti iki privalomų rodiklių. Tenka atvežti tinkamo grunto, naudoti geotinklą, geotekstilę.

Standartinio sprendimo nestandartinės situacijose nėra, reikia pasitelkti patirtį ir dažnai priimti sprendimus greitai, čia ir dabar.“

Objekte „Kuršasta“ rekonstravo esamą melioracijos sistemą.

Melioracijos darbai vyksta ūkininkų sklypuose, tad rangovas turi derintis prie ūkio darbų ciklo, tad svarbus darbų organizavimas. Iš kitos pusės – reali melioracijos sistema ir projektiniai duomenys paprastai nesutampa – ir dėl netikslių, seniai įrengtos melioracijos sistemos brėžinių, ir dėl pasikeitusių aplinkybių.

Įmonės bazė ir patirtis skaičiuoja solidų amžių

Įmonės „Kuršasta“ ištakos siekia 1950-uosius, kai Skuode veiklą pradėjo valstybinė įmonė Skuodo rajono mašinų remonto stotis. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, įmonė tapo privati – 1993 m. įsteigta AB „Skuodo melioracija“, kuri 2002 m. tapo UAB „Kuršasta“. Tad įmonė per solidų amžių sukaupė daug patirties. Dabar joje dirba 100 darbuotojų, kurie, vadovo žodžiais, yra ir sėkmės faktorius, ir žmonės, kurių atsakingumas ir profesionalumas įmonei leidžia įgyvendinti sudėtingus projektus, planuoti darbus ir įgyvendinti užsakovų užduotis. Įmonė turi didelį statybinių mašinų parką, kuriame – įvairaus galingumo ekskavatoriai, buldozeriai, autogreideriai, savivarčiai ir t. t. Statybinė technika nuolat atnaujinama, tad mechanizmus, kurie buvo naudoti prieš 2 metus įrengiant Mažeikių rajono jėgainių parką, keičia modernesnė technika, kuri leidžia darbus atlikti našiau, mažiau naudoti rankų darbo. Esant poreikiui, įmonė nuomojasi būtiną techniką.

„Kuršasta“, vykdydama saulės ir vėjo energetikos infrastruktūros darbus, atlieka visus būtinus žemės darbus. Praktinio darbo patirtis leidžia suteikti naudingos informacijos projektuotojams, užsakovams.

Įmonė ne tik tiesia kelius, įrengia melioracijos sistemas, bet dalyvauja ir kasant jėgainių pamatų duobes, įrengdama drenažą. Didžiąją įmonės užsakymų dalį sudaro kelių statybos darbai, aikštelių įrengimas, melioracija, lauko inžineriniai statiniai ir tinklai, taip pat ir kelio elektros dalys. Dažnai užsakovais yra savivaldybės ir Kelių direkcija.

Apie 20 proc. darbų „Kuršasta“ vykdo Latvijoje, kur darbuojasi apie 10 metų ir turi atstovybę: tiesia miško kelius, bendradarbiaudama su valstybine Latvijos miškų įmone. Kaip sako D.Daukšys, tokią strategiją lėmė geografija: Latvija yra vos už 2 km nuo Skuodo, kur įsikūrusi „Kuršasta“. Konkurenciniu atžvilgiu įmonei naudingiau dirbti Latvijoje, nei kitame Lietuvos pakraštyje – taip Lietuvos pakraščio „minusą“ įmonė pavertė dideliu „pliusu“, kuris leidžia optimizuoti verslą ir sėkmingai konkuruoti rinkoje. 