„LAUFEN“ inovacijos keičia vonios kambarį

IŠMANIŲJŲ STATYBŲ IR TVARUMO IDĖJOS JAU

NEATSIEJAMOS NUO REIKALAVIMŲ ŠIUOLAIKINIAMS IR

ATEITIES PASTATAMS, TODĖL JOS TVIRTAI ĮKĖLĖ KOJĄ IR Į

VONIOS KAMBARĮ. SANTECHNINĖS ĮRANGOS KOMPANIJA

„LAUFEN“ ŠIEMET PRISTATĖ NAUJAS VONIOS KAMBARIO

KOLEKCIJAS, KURIOS ATSPINDI NE TIK 130 VEIKLOS

METŲ PATIRTĮ, NEPRIEKAIŠTINGAI DERINANT ESTETIKĄ IR

FUNKCIONALUMĄ, BET IR MODERNIAUSIAS INOVACIJAS

IŠMANIAM IR TVARIAM GYVENIMUI.

Nuo 1892 m. sėkmingai gyvuojanti šveicarų kompanija iki šių dienų vadovaujasi šūkiu, kad vonios kambarys skirtas ne tik kūnui, bet ir sielai. Tad kuria holistinę vonios kultūrą, daugiausiai dėmesio skiriant tvarumui, kokybiškam dizainui, inovacijoms ir meistrystei.

Kompanijos gaminiai – nuo vonios keramikos iki baldų, aksesuarų ar instaliacijos sistemų – yra inovatyvūs, keliantys šiltas emocijas ir pasižymintys unikalia estetika.

Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik estetiniam, bet ir skaitmeniniam įrenginių suderinamumui ir išmaniajam jų valdymui. Šiemet kompanijos pristatyta programėlė „LAUFEN SmartControl“ leidžia susieti įvairius santechnikos prietaisus skirtingose patalpose, centralizuotai juos valdyti, stebėti jų veikimo režimą, keisti tam tikrus parametrus pagal poreikius konkrečiame objekte. Ši technologija padeda sumažinti vandens ir elektros energijos suvartojimą, taupyti laiką ir finansinius išteklius. Sistema gali būti integruota į pastato valdymo sistemą arba naudojama atskirai. Į sąsajų kūrimą viena iš rinkos lyderių žvelgia daugiasluoksniškai. Siekiama ne tik sujungti vonios prietaisus su debesų technologijomis, bet ir kurti ryšį tarp žmonių, architektūros ir aplinkos.

Klasikinius gaminius į naują lygį perkelia inovatyvios technologijos Naujoji vonios kambario kolekcija „MEDA“ yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip šveicarų kompanija, pasitelkdama savo patirtį ir išgrynintą dizaino filosofiją, geba transformuoti vonios kambarį į erdvę, pritaikytą žmogui. Viskas sukurta taip, kad kasdienis naudojimasis vonios prietaisais būtų itin komfortiškas ir atlieptų individualius poreikius rūpinantis savo higiena, gerove ir sveikata. Ši kolekcija nepavaldi laikui ir atitinka visus šveicariško dizaino principus – formų grynumą, funkcionalumą, dėmesingumą detalėms. Dėl modulinio dizaino kolekcijos gaminiai išsiskiria savo universaliomis pritaikymo galimybėmis. Skirtingų dydžių ir formų praustuvai, unitazai, bidė, vonios, čiaupai, maišytuvai ir baldai gali nesunkiai būti įkomponuojami į bet kokį vonios kambarį ir panaudojami individualiems vonios dizaino sprendimams. Kolekcijos asortimente ir wc su patobulinta naujos kartos „Silent Flush“ technologija, kuri ir taupo vandenį, ir unitaze jį nuleidžia gerokai tyliau. Kolekcijos autorius – žymus šveicarų dizaineris Peteris Wirzas, kurio prieš keletą dešimtmečių sukurta kolekcija PRO iškart išpopuliarėjo visame pasaulyje. Panašu, kad naujoji kolekcija taip pat užprogramuota sėkmei.

Kuria holistinę vonios kultūrą arba laiką pralenkusios idėjos

Kompanija šiais metais pristatė ir atnaujintą dar vienos itin sėkmingos savo kolekcijos

„Il Bagno Alessi“, kuriai šiemet sukanka 20 metų, versiją. Žinomas italų dizaineris Stefano Giovannoni pagaliau galėjo įgyvendinti laiką pralenkusias idėjas: kolekciją papildė ne tik naujas kultinio praustuvo „Tuna“ modelis, bet ir du nauji itin elegantiški pastatomi praustuvai. Ypatingas kolekcijos akcentas – veidrodis tamsiai rudo aliuminio rėmu, kuriame integruoti 10 LED šviestuvų. Šviesos kryptį, šiltumą ir intensyvumą galima valdyti nuotoliniu būdu.

Dar viena nauja kolekcija – „LUA“, sukurta prancūzų dizainerio Toan Nguyen. Tobulai suderinti elementai išlaiko balansą tarp formos, funkcionalumo ir sensorinių pojūčių. Holistinės filosofijos įkvėpta kolekcija skatina į vonios procedūras žiūrėti kaip į malonų ritualą. O šio dizainerio sukurtas „LANI“ vonios kambario baldų komplektas ne tik žavi grakščiu dizainu ir tiesiomis linijomis, bet ir praktiškumu. Erdvūs stalčiai bei spintelės padeda vonioje išlaikyti ne tik stilių, bet ir tvarką.

Praktiški sprendimai greitesniam ir lengvesniam įrengimui

„LAUFEN“ rūpinasi ne tik galutinio vartotojo komfortu, bet ir siekia užtikrinti kuo efektyvesnį ir sklandesnį vonios kambario planavimo ir įrengimo procesą. Naujoji potinkinių montavimo sistemų linija „INEO“ kurta galvojant apie projektuotojų, dizainerių, pardavimų konsultantų darbo palengvinimą. Į sistemą įtrauktos visos reikalingos montavimo dalys, pradedant rėmu, bakeliais, profilinėmis montavimo detalėmis, baigiant skirtingo dizaino ir spalvų vandens nuleidimo klavišais. Tad įrengti ar atnaujinti vonios kambarį bus galima dar paprasčiau ir greičiau. Naujoji montavimo sistema

„EasyFit 2.0“ pakabinamus klozetus leidžia sumontuoti lengvai, tam pakaks vieno santechnikos meistro, nebereikės asistentų pagalbos.

Tarp naujienų – ir unitazo dangtis su integruota bidė funkcija SIT. Tai ypač patogus variantas, kai nėra galimybės bidė įrengti atskirai. SIT galima montuoti ant jau pastatyto unitazo – reikalingos tik vandens padavimo ir elektros šaltinio jungtys.

Tvari vandens panaudojimo kontrolė

Dar vienas dėmesio vertas šios linijos elementas – itin novatoriškas unitazas „Save!“ su šlapimo atskyrimo funkcija. Šis gaminys gali sukelti tikrą revoliuciją mažinant vandens vartojimą. Sistema sukurta taip, kad atskirtų vandenį, kurį galima vėl naudoti, ir kenksmingus elementus, kad jie nepatektų į aplinką. Šis įrenginys atskleidžia, kaip glaudžiai vonios kambarys susijęs su aplinka ir kokią didžiulę įtaką tvarūs sprendimai vonios kambaryje gali turėti visam pastatų valdymo ciklui. Ši naujiena – daugiau nei koncepcija ar bandymų objektas. Tai jau subrandintas gaminys, atitinkantis visus šios pramonės šakos reikalavimus ir normas.

Inovatyvi, šiandienos vartotojų ir ateities kartų gerove besirūpinanti kompanija gaminių kokybės kartelę pakėlė ir higienos srityje. Užtikrinti maksimalią švarą bus dar paprasčiau. „LAUFEN“ vonios keramikos paviršiams naudoja itin inovatyvią antimikrobinę dangą. „LAUFEN Clean Coat Active“ ne tik padeda sumažinti purvo žymes ar kalkių nuosėdas, bet ir pasižymi antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis. Nepriklausomų laboratorijų tyrimai rodo, kad ant šios dangos per 24 val. žūsta mažiausiai 99,9% žinomų bakterijų ir virusų. Ši inovacija praustuvų, unitazų ir bidė higienos standartus pakėlė į iki šiol neregėtą lygį.

Vonia visam gyvenimui

Šimtametę patirtį turinčios kompanijos misija apima visapusišką atsakomybę renkantis ekonomiškai, socialiai ir ekologiškai tvarius sprendimus. Siekiant užtikrinti maksimalų švaros, grynumo ir saugumo pojūtį vonioje, „LAUFEN“ kuria savo gaminius taip, kad jie būtų maksimaliai draugiški aplinkai. Socialinės atsakomybės ir tvarumo principai taikomi visuose veiklos etapuose nuo žaliavų parinkimo ir gamybos iki produktų naudojimo ir perdirbimo. Šie procesai nuolat peržiūrimi ir tobulinami. Tad tiek ilgamečiai kompanijos produkcijos gerbėjai, tiek nauji vartotojai, rinkdamiesi iš naujojo, dar platesne dydžių ir spalvų palete pasižyminčio produktų asortimento, gali sukurti ne tik stilingą, modernų, komfortišką vonios kambarį, bet ir būti tikri, kad įranga tarnaus kelioms kartoms, o išmanūs bei tvarūs sprendimai pasitarnaus ne tik taupant laiką ir pinigus, bet ir gamtos resursus. 

KIEK ARCHITEKTŪRINEI IDĖJAI ĮGYVENDINTI SVARBI SĄVEIKA SU STATYBININKAIS?

KAIP VERTINATE ŠIĄ SĄVEIKĄ PASTAROJO METO PROJEKTUOSE?

NUO KO PRIKLAUSO, KIEK SĖKMINGAS / NESĖKMINGAS

YRA ARCHITEKTŲ

IR STATYBININKŲ BENDRADARBIAVIMAS?

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas statybos darbus, dažnai statybos rangovo sėkmė priklauso nuo architekto ir projektuotojų padarytų sprendimų bei tiksliai, kokybiškai paruoštų darbo brėžinių. Turbūt reikia išskirti kaip atskiras veiklas: architektūrinę veiklą ir projektavimo-konstravimo veiklą. Jeigu kalbėtume apie statybininkų bendravimą statybos metu su architektu, statinio idėjos autoriumi, tai projekto architektas ne tik atlieka projekto autorinę, architektūrinę priežiūrą, bet ir konsultuoja statybos rangovą dėl įvairių statinio statybos įgyvendinimo aspektų. Be glaudžios šių statybos proceso dalyvių sąveikos labai sunku pasiekti gerą rezultatą įgyvendinant statybos projektą. Man pačiam savo darbinėje veikloje teko susidurti ne su vienu žinomu ir Lietuvoje gerą reputaciją turinčiu architektu. Pačiais geriausiai žodžiai dėl jų dalykiškumo ir profesionalumo galiu paminėti architektus Sigitą Kuncevičių, Taurą Paulauską, Antaną Gvildį, Robertą Gasionį. Atsiradus naujoms technologijoms ir vystantis skaitmenizacijai, tas ryšys dar tvirtėja. Bendra BIM duomenų aplinka bendradarbiavimo galimybes ženkliai išplečia. Man teko ne vienerius metus dalyvauti BIM projektų vertinimo komisijoje. Daugumos projektų, kurie buvo pripažinti ir nominuoti kaip geriausi Lietuvos BIM projektai, visų projektų dalyvių gero bendradarbiavimo indėlis yra akivaizdus.

Labai daug faktorių lemia projekto komandos formavimo procesą. Jeigu tai yra viešas projektais, tai tokių projektų įgyvendinimas vyksta taikant viešųjų pirkimų procedūras. Architektas paprastai anksčiau pradeda bendrauti su užsakovu ir viešuosiuose pirkimuose jis negali rekomenduoti pasirinkti vieną ar kitą rangovą. Rangovas parenkamas konkurso būdu. Tokiu atveju nėra lengva rasti bendrų sąlyčio taškų, nes viešuosiuose pirkimuose taikomas mažiausios kainos kriterijus sukuria priešpriešą tarp šių dviejų proceso dalyvių. Vienas dalyvis siekia estetikos ir architektūrinės išraiškos, kitas – pačiomis pigiausiomis medžiagomis ir žemos kompetencijos specialistais išsitekti konkurso metu pasiūlyto kainos rėmuose.

Bet jeigu projektas įgyvendinamas privataus vystytojo, tai čia galime rasti daug sėkmės istorijų. Dažnai architektai žino vieno ar kito statybos rangovo galimybes ir gebėjimus bei gali rekomenduoti užsakovui, jų manymu, geriausius statybininkus. Šios rekomendacijos atsiranda dėl jau bendrai atliktų projektų, kai abu partneriai jau būna pasitikrinę ir optimaliai atsiskleidę dirbdami bendrame projekte.

Architektų

ir statybininkų bendradarbiavimas yra labai svarbus. Egzistuoja klasikinė istorinė taisyklė, kad bet kurį projektą laiko trys banginiai: statytojas (užsakovas) –architektas (projektuotojas) – statybininkas (rangovas). Jeigu šis optimaliai dirbantis trikampis nesusiformuoja, gero rezultato nelauk. Kita vertus, šis trikampis turi būti tolygus, neišbalansuotas ir nenusvertas nė į vieną pusę. Visos šalys, nepaisant galimų skirtumų, turi išlaikyti realų savarankiškumą, sveiko oponavimo galimybę, jausti ir girdėti kitus du proceso dalyvius. Jeigu statytojas nesuvokia architekto pasiūlytos kūrybinės koncepcijos, nesupranta jo meninės idėjos – jau nekokia pradžia. Ir atvirkščiai – jeigu statytojas persiima architekto vizijomis, jomis patiki, procesas pajuda iš vietos. Atsiranda savotiška sinergija, emocinis pakilimas, o visa tai suteikia jėgų ir įkvėpimo geram kūriniui atsirasti. Savaime suprantama, tokiu atveju ieškoma ir atitinkamų statybininkų, kurie giliai suvoktų parengto projekto esmę, norėtų ir galėtų jį realizuoti, nesistengdami jo kaip nors iškraipyti ar suprastinti.

Sėkmės atveju, kai pavyksta susirinkti visoms trims adekvačioms ir viena kitą suprantančioms pusėms, statybos procesas tampa pakiliu kūrybos aktu, o ne nesibaigiančia gamybinių problemų ir žmogiškųjų stresų virtine.

Per ilgus veiklos dešimtmečius sukaupta profesinė patirtis yra pati įvairiausia. Teko bendradarbiauti su skirtingo dydžio ir pajėgumo rangovų organizacijomis, pačiais įvairiausiais statybininkais, skirtingais specialistais ir meistrais. Dideliuose objektuose dažniausiai tenka susitikti tik su statybos vadovais, o mažesniuose – visuomet malonu asmeniškai susipažinti ir su darbus atliekančiais konkrečiais statybininkais, bendrauti su jais tiesiogiai. Daug kas priklauso nuo objekto reikšmės ir dydžio, tačiau labai gaila, kad dar kol kas galioja pigiausių pirkimų dėsniai. Ypač tai pasakytina apie valstybinius objektus. Mano supratimu (ir aš apie tai bandau kalbėti atvirai ir viešai įvairiuose lygmenyse), valstybinius objektus turi projektuoti, valdyti ir statyti tik patys geriausi specialistai už orų atlygį, o ne tie, kas, nerealiai susimažinę pasiūlymų kainas, laimi viešuosius pirkimus, o po to metų metais vilkina procesus, visokiais būdais bandydami piginti procesus ir medžiagas, bet kokia kaina stengdamiesi nesužlugti patys, kaip nors atlikti darbus ir dar gal kažkiek užsidirbti. Juk niekas iš niekur neatsiranda, reikia suvokti, kad kokybiška statyba turi ir savo kainą, tai nėra kažkoks procesas, kur gerą rezultatą galima pasiekti neįdedant pastangų ir lėšų. Juk visi žinome, kad galioja ir realiai veikia taisyklė – „šykštus moka du kartus“ bei kita laiko patikrinta liaudies išmintis...

Vis tik reikia konstatuoti faktą, kad iš karto po nepriklausomybės atkūrimo statybų lygis ir kokybė, požiūris į darbą ryškiai kilo į viršų, tačiau atsivėrus pasaulio rinkoms geriausi meistrai išvyko dirbti į svečias šalis, o pas mus atvyko imigrantai. Dabar situacija statybose labai marga, yra visokių atvejų, bet iš esmės negalėčiau pasidžiaugti aukšto lygio rangovų gausa. Ypač nelengvas bendradarbiavimas valstybiniuose objektuose.

Nėra vienos taisyklės ar teisingo atsakymo, kaip pasiekti sėkmingą architektų ir statybininkų bendradarbiavimą. Kiekvienas objektas yra unikalus, jis norom nenorom tampa iššūkiu. Visi architektai daugiau ar mažiau siekia inovacijų, originalumo, taigi ir statybininkams atitinkamai reikia bandyti taikytis prie kintančios situacijos. Gerai, jeigu tai jiems apsimoka, jie gali skirti pakankamai resursų ir jėgų eksperimentui ir kokybei. Dažniausiai visos sąmatos būna suskaičiuotos su minimalia atsarga, kurią dažnai suvalgo ekonomikos infliacija ar net krizės, recesijos. O kur dar medžiagų kainų nestabilumas, netgi trūkumas. Šiais laikais būti statybos proceso dalyviu (nesvarbu, esi investuotojas, projektuotojas ar rangovas) yra tikrai sunkus uždavinys. Suvaldyti finansinius srautus, itin sudėtingus gamybos ir technologijų procesus, išsilaikyti rinkos bangavimo audrose – nelengvi išbandymai, ne visiems pasiduodantys procesai. Reikalinga patirtis, įžvalga, profesionalumas. Galų gale, siekiant gero rezultato turi būti išlaikytas architekto profesinis prestižas, jo nuomonės reikšmė, tiesiog – žmogiškas autoritetas. O tam reikalingas tiek statytojų, tiek ir rangovų sąmoningumas, inteligencija, kultūrinis išprusimas ir, be abejo, būtina architektūros meno, kaip neatskiriamos statybos proceso sudėtinės dalies, pridėtinės vertės ir išliekamumo garantija.

Gintaras ČAIKAUSKAS, Lietuvos ir Suomijos UAB „Architektūros Linija“ architektas, profesorius

Architektūra

Architektūrinei

idėjai įgyvendinti architekto ir statybininkų sąveika itin svarbi. Ji ryškiausiai tampa matoma realizuotame projekte. Jei iš pradžių architektas savo kūrinį derina su visuomene, savivaldybėmis, klientu, kitomis institucijomis, tai realizuojant – lieka klientas, architektas ir statybininkas. Mano nuomone, rangovai yra ne tik statybininkai, bet ir architektūrinio kūrinio atlikėjai: kai kūrinys atliktas teisingai, su meile, iki detalių atspindi kūrėjo sumanymą, tai atlikėjas taip pat gali pretenduoti į atitinkamą ir nacionalinės meno premijos nominaciją atlikimo kategorijoje. Taigi architektas yra kūrėjas, statybininkas – atlikėjas. Svarbu, kad jie pagautų bendrą projekto dvasią, kai architektas kurdamas atsižvelgia į technologinius niuansus, o statybininkai juos supranta. Svarbu ne pastatyti, o įgyvendinti kūrėjo idėją. Projektai, kaip ir muzikos kūriniai, ne visi vienodai dideli, sudėtingi, todėl ir atlikėjai nebūtinai turi būti nacionalinio orkestro lygio. Darbų yra visokių, tad reikia ir visokių rangovų. Tikėtina, kad tai suprasdamas rangovas įdomesniems projektams priskiria ir atitinkamo lygio komandą –technologiškai labiau išprususią. Ši tendencija ir matyti pastarojo meto projektuose. Manau, kad architektų ir statybininkų bendradarbiavimas, sąveika stiprėja, o tai lemia išaugusi jų kvalifikacija. Nemažą vaidmenį vaidina ir vadinamasis atgalinis ryšys, kai statybininkas gali didžiuotis įgyvendintu projektu, kai jis mato, jog stengtis įgyvendinti architekto idėją bendradarbiaujant visiems proceso dalyviams buvo verta. Prasmingas bendradarbiavimas jau ne tik būtinybė, bet ir ateities planai, nes lemia tos pačios komandos norą bendradarbiauti ir kituose projektuose.

Reikia sutikti, kad esama ir įtampų, kurias lemia daugelis priežasčių: mažas biudžetas, užsakovo reikalavimai, kitos aplinkybės. Nors gali būti ir taip, kad žmonės tiesiog nesusikalba dėl asmeninių savybių. Sėkmingą projektą lemia visuma: komanda, gebėjimas klausyti ir girdėti, vienų pasitikėjimas kitais, pagarba kiekvieno darbui, pagaliau – bendro tikslo siekimas.

Užsakovo noras pastatyti kuo pigiau irgi kelia įtampų. Tačiau dideli pinigai nėra būtina gero kūrinio atlikimo sąlyga, puikių rezultatų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis, parenkant tinkamą idėją, atsisakant perteklinių detalių. Stebinančiu gali tapti ir mažo biudžeto projektas, kuris bus funkcionalus ir įkvepiantis, realizuotas pasirenkant kitas detales, susitelkiant į priemones, kurios nekainuoja brangiai – svarbiausia visiems proceso dalyviams – užsakovui, architektui ir rangovui – „groti kaip orkestrui“. Ir tokių pavyzdžių esama. Vienas tokių – labai mažomis valstybės lėšomis įgyvendintas projektas. Proceso dalyviai dėmesį skyrė idėjai, atsisakydami brangių medžiagų, technologijų. Jie susitelkė į erdves, kurios nekainuoja. Tokiu būdu buvo sukurtas visus lūkesčius pranokstantis pastatas

– tai menas, apimantis daug procesų ir darantis didelį ilgalaikį poveikį visuomenei. Architektas yra panašus į kompozitorių ir dirigentą viename asmenyje.

Jis vadovauja profesionalų kolektyvui, siekdamas kuo tobuliau pateikti savo kūrinį visuomenei. Statybininkai yra viena iš labai svarbių šio proceso dalių. Architektūros minties gylis ir kokybė lemia kuriamõs aplinkõs patrauklumą, naudojimo ilgaamžiškumą. Brandžios architektūrinės mintys lieka popieriuje, kai jų niekam nereikia arba kai jų negalima realizuoti dėl technologinių, finansinių ar kitų aplinkybių. Architektūra, būdama laikmečio kultūros veidrodžiu, geriausiai atspindi vertybes, papročius, funkcijas, gyvenimo būdą, technologinį išsivystymą ir ekonominę galią. Statybos technologijos tobulėja, kartu kyla statybos specialistų kvalifikacija, statybų proceso lygis, tvarka, atsakomybė. Visuomet malonu dirbti su savo dalyko žinovais, profesionalais.

Visi mes – architektai, inžinieriai, statytojai, politikai, valdininkai, statybininkai ir daugelis kitų – pirmiausiai esame savo bendruomenės, kultūros ir valstybės nariai. Nuo mūsų sugebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti, išnaudoti galimybes ir sutartinai šalinti trūkumus priklauso konkretaus projekto sėkmė, ilgalaikė sprendimų kokybė, objekto ilgaamžiškumas, kuriamos urbanistinės aplinkos funkcijos ir emocijos dermė, rodomas dėmesys gamtai ir kiekvienam žmogui.

Sėkmingas bendradarbiavimas galiausiai virsta architektūrine aplinka, kuri ir parodo tikras bendruomenėje puoselėjamas vertybes, demokratijos ir kultūros lygį, kuria valstybės prestižą.

Marius Pranas ŠALIAMORAS, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros profesorius,

Architektas, projektuodamas savo idėją, turi įvertinti, kiek ją technologiškai realu įgyvendinti. Todėl dažnai, dar rengiant idėją konkursiniam projektui, konsultuojamasi su konstruktoriais, statybininkais – siekiama pasitiksinti, ar tai įmanoma, ar leidžia technologijos, ar tai racionalu ekonomiškai.

O įgyvendinat projektą, būtinas glaudus ryšys ir architekto įtaka, nes nepavykę pavyzdžiai aiškiai demonstruoja, kaip prastas įgyvendinimas nužudo gerą idėją: ne tokios medžiagos, nekokybiški statybos darbai. Tokių pavyzdžių yra ir šiuolaikinėje, ir sovietmečio architektūroje. Anuomet architektų idėjos nebuvo blogas, bet įgyvendinimas – dėl patirties, technologijų ir medžiagų stokos – buvo nekokybiškas. Ir tai kelia problemų, kurios gerai matomos daugiabučiuose: prasta statybos ir medžiagų kokybė būstą daugiabutyje padarė nekomfortišką, neekonomišką.

Pastarojo meto projektuose pozityvi pažanga atsiskleidžia ten, kur architektūrines idėjas galima įgyvendinti laisviau, kur užsakovas orientuotas į kokybę, o ne į kuo greitesnį atsiperkamumą, kur siekiama naudos miestui ir šaliai, kur taikomos statybinės naujovės. Ir šiuo atveju verta paminėti tvarios architektūros sritį, kurioje daugiausia permainų, nes pergalvojamos medžiagos ir sprendimai, suteikiant jiems naują kokybę. Kiek į priekį žengia architektūrinės idėjos ir inovacijos, tiek pirmyn žengia ir kiti proceso dalyviai. Naujoms idėjoms reikia nesibaiminti išeiti iš patogumo zonos, svarbu turėti drąsos nedaryti taip, kaip įprasta, turėti idėjų ir ryžto pateikti ką nors nauja. Yra architektų, kurie projekto įgyvendinimą visiškai palieka statybininkams, bet esama ir taip, kai dar projektuojant, architektai diskutuoja su statybininkais, konsultuojasi su jais, dėl dialogo projektas tampa bendru kūrybos produktu, kuris yra įdomus ir inovatyvus architektūros požiūriu, nes statybos inžinierių ar gamintojų idėjos architektui suteikia daugiau drąsos ir įkvepia naujovėms, kurioms kelią atvėrė naujos medžiagos, naujos technologijos. Ir tokių pavyzdžių yra nemažai, kaip, pvz., naujos fasado apdailos medžiagos, apie kurias architektas sužinojo iš statybininkų, ir įvertino kaip pigesnę, estetiškai patrauklesnę alternatyvą. Tad statybos proceso dalyviai turi veikti išvien – tai garantuoja gerą rezultatą.

Deja, dažni atvejai, kai atsiranda trintis tarp architekto, statybos rangovo ir užsakovo. Tą trintį neretai lemia viešieji pirkimai, kai perkamas rangovas, kuris turi atnešti architektūrinį projektą, vadinasi, rangovas gauna sutartį, pinigus ir samdo architektą projektui parengti. Tokiu būdu iš architekto atimama proceso lyderystė: jis tampa pasamdytu tarnu, kuris turi vykdyti užsakovo, generalinio statybos rangovo nurodymus – daryti pigiau, greičiau, mažesnėmis sąnaudomis. Šios įtampos galima būtų išvengti, jeigu užsakovas aiškiai nustatytų hierarchiją, t. y. architektas turi būti proceso lyderiu, nes tai jis yra autorius idėjos, kurią kiti statybos proceso dalyviai turi padėti įgyvendinti. Privatus rangovas tai turėtų numatyti sutartyse, o viešuosiuose pirkimuose – geriau pirkti ne generalinę rangą kartu su projektu, o vykdyti architektūrinį konkursą, rinktis geriausią idėją, turėti autorių ir tik tuomet skelbti konkursą rangovui, kuris žinotų, ką ir kaip padarys. Manau, kad tai yra kelias, leidžiantis išvengti kompromisų architektūros kokybės sąskaita.