Didžiojo prizo laimėtojas „BOKŠTO SKVERAS“

Suformavo Nauj Konversijos Projekt Praktik

PRIKELIANT NAUJAM GYVENIMUI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTUS, TEISINGIAUSIA YRA RASTI BŪDĄ, KAIP ISTORINĘ ARCHITEKTŪRĄ TINKAMAI ĮVEIKLINTI: TIK ĮŽVALGŪS IR TEISINGI SPRENDIMAI LEMS, AR OBJEKTAS BUS IŠSAUGOTAS ATEITIES KARTOMS. KAD IR KOKIŲ

IŠŠŪKIŲ PASITAIKYTŲ ŠIAME KELYJE, UAB ARCHINOVA VADOVO ALEKSANDRO GVILDŽIO ŽODŽIAIS, NUKRYPTI NEGALIMA, NES BET KOKS KOMPROMISAS, IEŠKANT PAPRASTESNIO SPRENDIMO VERTINGOSIOMS SAVYBĖMS IŠSAUGOTI, REIŠKIA DALIES JŲ PRARADIMĄ.

Kad ši nuostata teisinga, patvirtina ir ARCHINOVOS su partneriais iš Jungtinės Karalystės STUDIO SEILERN ARCHITECTS, pirmuosiuose Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose (NAA) pelnyti prizai: už geriausią konversijos projektą, įgyvendintą Vilniaus senamiestyje – šimtmečius veikusios seniausios miesto ligoninės (špitolės) pastatuose įkurtą kompleksą „Bokšto skveras“, kuris taip pat pelnė ir Didįjį NAA prizą.

„Vienas iš svarbiausių sėkmingo projekto faktorių – užsakovai „Baltisches Haus“, kurie nepagailėjo nei laiko (projekto darbai truko 13 metų), nei lėšų, kad rastos vertybės būtų deramai ištirtos ir išsaugotos. Buvusios bei tyrinėjimų metu naujai atrastos vertingosios savybės buvo integruotos į projekto sprendinius – jas restauruojant ir eksponuojant naujoms funkcijoms pritaikytuose pastatuose“, – sako A.Gvildys. Šiame projekte nėra nieko, dėl ko būtų nueita paprastesniu keliu.

Suformavo naują praktiką, kuri laikoma pavyzdine Buvęs apleistas Vilniaus senamiestyje kompleksas konvertuotas ir prikeltas naujam gyvenimui. Parengta tvarkybos bei pritaikymo koncepcija suteikė galimybę maksimaliai išsaugoti pastatų vertingąsias savybes ir leisti sukurti veikiantį šiuolaikišką ir funkcionalų objektą. Tai daugiafunkcis

6 korpusų ir 4 kiemų kompleksas

„Bokšto skveras“ su administracinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis, restoranu, SPA su 25 m ilgio baseinu ir pirčių kompleksu požeminėje sklypo dalyje bei požeminė automobilių saugojimo aikštele. Projektas NAA įvertintas už autentiškumo puoselėjimą, vientisumo išlaikymą ir harmoningą įsiliejimą į urbanistinę miesto struktūrą. Anot vertinimo komisijos, tai puikus pavyzdys, kaip istorinius pastatus pritaikyti naujoms funkcijoms, nedarant žalos jų vertingosioms savybėms ir harmoningai įliejant į miesto tūrinę erdvinę struktūrą. Panašu, kad ARCHINOVA su partneriais suformavo naują konversijos praktiką, kurią, iš pradžių atsargiai vertinę, pripažino ir Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai.

Įgyvendino unikalius sprendinius

„Įtikinti KPD ir kitas institucijas buvo iššūkis, nes teko ginti šiuolaikinės architektūros inkliuzų panaudojimą (kaip pavyzdys – dvigubo stogo konstrukcija), kitus sprendinius, kurie iki šiol nebuvo naudojami paveldo objektų projektuose Lietuvoje, – pasakoja A.Gvildys. – Šiame projekte, priešingai nei dažnu atveju, aišku, kas yra sena, o kas nauja. Nėra istorinę architektūrą imituojančių naujų priestatų, kai šiuolaikinė architektūra tampa anemiška (neperskaitoma).“

Įrengiant biurus pastogėje reikėjo natūralaus apšvietimo, neprarandant pirminės baroko stogo formos – masyvios, vienalytės, be stoglangių. Taip buvo nuspręsta įrengti unikalų dvigubą stogą, kurio vidinė dalis su stiklo plokštumomis skirta apšvietimui, o išorinė – iš specialiai ekstruduotų profilių – lamelių sudaro vientiso stogo įvaizdį. Lamelių išgaubtos formos yra istorinių čerpių interpretacija. Tokio stogo projektavimas ir įrengimas buvo rimtas iššūkis, kuriam įveikti buvo pasitelktas 3D projektavimas. Netaisyklingos pastatų formos pareikalavo daug laiko ir kruopštumo, bet pastangos pasiteisino, nes kitaip įstatyti naujus gaminius į istorinius pastatus su išsikraipiusiomis per šimtmečius sienomis būtų buvę neįmanoma.

Poliruoto plieno gamintojus rado tik Japonijoje

Istorinio komplekso kompozicija papildyta dviem šiuolaikiniais tūriais.

„Konvertuojamo komplekso funkcionalumui užtikrinti reikėjo naujų elementų –laiptinės bei lifto. Buvo svarstyta juos integruoti į esamą pastatą, bet tai būtų dramatiškai pakeitę esamą planinę pastato naują restorano tūrį su lauko terasa: restorano stogo apdailai irgi panaudotas veidrodinis plienas“, – pasakoja A.Gvildys. Įrengiant vidaus inžinerines sistemas, buvo siekiama išvengti vizualinės taršos. Vienas iš įdomesnių sprendimų – bene pirmąsyk Lietuvoje panaudota aspiracinė dūmų aptikimo sistema, kuri leido išvengti išorinių detektorių montavimo. a. a. Antanas Gvildys, Aleksandro Gvildžio tėvas. Jis mirė pernai, per Jonines, sulaukęs 65-erių, tad Didysis NAA prizas yra tarsi žymaus architekto pagerbimas, minint jo mirties metines. Per 13 metų susiformavo nemažas prie šio projekto dirbusių architektų autorinis sąrašas, Antanas Gvildys buvo viso projekto ir paminklosauginės jo dalies vadovas. struktūrą, būtų tekę nugriauti dalį skliautų su polichromija. Todėl buvo nuspręsta projektuoti atskirą tūrį, jo išskirtinumas –poliruoto plieno, kurio gamintojus pavyko rasti tik Japonijoje, apdaila. Veidrodinis naujojo tūrio paviršius atspinti istorinę aplinką, pranykdamas joje. Tas pats principas buvo pasitelktas ir įrengiant įgilintą į reljefą

Didžiajame kieme įrengtas SPA, tarp pastatų komponuojant baseino zoną su trijų takelių 25 m baseinu, o perimetre esančiuose istoriniuose rūsiuose suplanuotos persirengimų, masažų ir kitos SPA patalpos –pirmos tokios Senamiestyje.

Ko reikia, kad minusai netaptų klaidomis Lietuvos senamiesčiuose, naujamiesčiuose ar buvusiose industrinėse teritorijose konversijoms ar restauracijai dar yra nemažai erdvės, bet daug ir grėsmių. Kaip pastebi architektas ir įmonės vadovas A.Gvildys, konversijos sėkmę lemia aplinkybių visuma. „Darbas kultūros paveldo objektuose yra dažnai brangesnis už plyno lauko statybą, todėl itin svarbus tinkamas biudžetas, kokį gali garantuoti ne kiekvienas investuotojas. Ir antras svarbus faktorius –teisingas istorinių pastatų panaudojimas kiekvienu konkrečiu atveju“, – sako architektas ir akcentuoja, kad tik sutapus visiems būtiniems dėmenims, atsiveria plačios galimybės.

Projektas įvertinimo sulaukė ne tik Lietuvoje – pelnytas ir tarptautinis apdovanojimas

Projekto „Bokšto skveras“ vedantis architektas visus 13 metų buvo

„Teikdami paraišką NAA konkursui, tikėjomės apdovanojimo, nes matėme, kad realizuotas „Bokšto skvero“ projektas yra geras rezultatas Lietuvos architektūros ir paminklosaugos kontekste. Pelnytas Didysis prizas sustiprino mūsų pasirinktą kelią, teikia stimulą tais pat principais vadovautis ir kituose projektuose“, – sako įmonės ARCHINOVA vadovas A.Gvildys.

„Bokšto skvero“ projektą sukūrė tarptautinė komanda – ARCHINOVA: A.Gvildys, A.Gvildienė, S.Lapienytė, I.Revuckaitė ir STUDIO SEILERN ARCHITECTS: C.Seilern, L.Monteiro, P.Jurevičius.

Didysis NAA prizas nėra vienintelis, pelnytas už šį projektą. Lietuvos architektų sąjungos organizuojamuose apdovanojimuose „Žvilgsnis į save 2021–2022“ projektas įvertintas kaip geriausias mišrios paskirties pastatų ir kompleksų kategorijoje. Projektas sulaukė ir tarptautinio pripažinimo: jam skirtas dizaino srityje itin vertinamas „D&AD“ apdovanojimas – verslo ir laisvalaikio erdvių dizaino kategorijoje įteiktas „Geltonasis pieštukas“ (auksas). 