UŽ ARCHITEKTŪROS TEORIJĄ IR SKLAIDĄ

Kategorijos „Už architektūros teoriją ir sklaidą“ apdovanojimas, skiriamas už svariausią baigtą architektūros mokslinį, meninį tyrimą arba publicistikos kūrinį, atiteko Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus iniciatyva suorganizuotos parodos ir parengtos knygos „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“ kūrėjams (autorė Marija Drėmaitė, dizainerė Vika Pranaitytė-Bareckė, fotografas Lukas Mykolaitis, projekto vadovė Lina Pranaitytė, vaizdų redagavimas „aust.studio“).

Ten, kur susitinka garsas ir architektūra, prasideda kultūra. Statomi spektakliai ir atliekama muzika. Dar daugiau galimybių burtis, bendrauti ir skleisti savo supratimą apie mus supančios aplinkos suvokimą. Nauja erdvė Lenkų kultūros namuose –pagrindinė renginių salė – dar vienas įrodymas to, kaip svarbu turėti kokybišką bei estetišką erdvę kūrybai. Esame dėkingi pakvietusiems mus. „Akustika plius“ komanda džiaugėsi galėdama projektuoti garso izoliaciją, architektūrinę akustiką bei interjerą joje.

Trumpai papasakosime, kaip visa tai prasidėjo ir kaip baigėsi.

Pradžia

Pirma atsirado pastatas, naujasis Lenkų kultūros namų (LKN) korpusas, tuomet – salė su savita funkcija. Pirma klaida –eiliškumas. Daugiau klaidų nebuvo. Bet buvo ilgas procesas iki to, kuo šiuo metu džiaugiamės.

Procesas

Pirmiausia atėję į erdvę vizualiai įvertinome kritiškiausius taškus, žvelgiant iš akustikos prizmės. Klausėmės būdami tyloje.

Iššovėme keletą kulkų ir vėl klausėmės. Svarstėme galimas salės pritaikymo galimybes įvairiems funkciniams scenarijams: kalbiniams pranešimams, teatrui. Apibendrinę rezultatus ir įsiklausę į užsakovą, nusprendėme suprojektuoti LKN daugiafunkcės paskirties salę su kintama akustika ir, žiūrovui judant, besikeičiančiu interjeru.

Akustika. Interjeras Turbūt visi suprantame, kad akustiškai visiškai universalių erdvių nėra. Salė, pritaikyta teatrui, negali atitikti klasikinės muzikos atstovų lūkesčių. Tai dvi skirtingos

Muzikas (toliau M): Nors ji (akustika) visai arti, Nejaučiu... nejaučiu...

Lyg būtum taip toli, Kad nepasiekčiau net pavirtęs paukščiu... ar yra dar vilties?

Aš, Akustikė (toliau A): Aš manau, kad nėra!

M: Ir dabar vėl yra kaip yra!

A: Pabandyk pasikeist

Arba mirk iš pavydo...

M: Man tavo žodžiai skamba vis tyliau, Vis tyliau...

„Akustika plius“ komanda akustinių funkcijų kryptys. LKN atveju, orientyras buvo pranešėjas, aktorius, muzikos su įgarsinimu atlikėjas. Remiantis atliktų akustinių tyrimų rezultatais, salėje buvo suprojektuotas atitinkamas akustinių absorbuojančių bei difuzinių medžiagų išdėstymas, maksimaliai užtikrinantis tolygų garso bangų pasiskirstymą, o tam tikrose zonose – ir sugertį. Centrinėje lubų dalyje suformuotos akustinės medžiagos, padedančios pranešėjo kalbą nukreipti klausytojams ir, jei reikia, galima akustiką sustiprinti. Erdvėje suprojektuotos mobilios akustinės priemonės leidžia keisti aidėjimo trukmę, prisitaikant prie trijų akustinių scenarijų: kalbinių pranešimų, teatro bei muzikinių pasirodymų su įgarsinimu. Mechanizuotos, paprastai valdomos akustinės pluoštinės absorbuojančios konstrukcijos leidžia pagrindine sale naudotis teatralams, pranešėjams bei populiariosios muzikos atlikėjams. Atliepiant akustikos mobilumą salėje, interjeras taip pat buvo pasirinktas kintantis bei dinamiškas. Natūralios faneruotės trikampės akustinės lamelės žiūrovui judant keičia salės koloritą. Sodrią vyno raudoną keičia juoda. O nuo scenos matyti kitas spalvinis akcentas. Juodoje salėje sceną stebi bordine spalva dengtas žiūrovų balkonas.

Pabaiga

Savo objektų neužmirštame. Mes jaučiame mažytį liūdesį, išeidami iš savo erdvių. Džiaugsimės kiekvieną kartą aplankę salę, tik jau ne kaip autoriai, o kaip svečiai ir žiūrovai. Ačiū.

Ten, kur susitinka „Akustika plius“ ir architektūra, prasideda kultūra ir kūryba. Mes kuriame erdves tam, kad Jūs turėtumėte kur kurti. „Akustika plius“ linki Jums sėkmės ir kuriant, ir skleidžiant. 