INSTITA dalyvavo didžiausiame lietaus nuotekų

sistemų tvarkymo projekte Lietuvoje

ĮMONĖ INSTITA BAIGĖ ĮGYVENDINTI 18,75 MLN. EUR VERTĖS PROJEKTĄ – 500 HA SOSTINĖS TERITORIJOJE, APIMANČIOJE ŠEŠKINĖS, PAŠILAIČIŲ IR FABIJONIŠKIŲ MIKRORAJONUS, REKONSTRAVO PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TINKLĄ. ŠI LIETAUS

NUOTEKYNĖS REKONSTRUKCIJA – IŠSKIRTINIS LIETAUS SUKELIAMŲ UŽTVINDYMŲ RIZIKĄ MAŽINANTIS PROJEKTAS, KURIS

ĮGYVENDINO TVARAUS NUOTEKŲ VALDYMO SPRENDINIUS.

„Mūsų įmonė yra įvykdžiusi nemažai didelės apimties projektų, tačiau tiek sudėtingumu, tiek pagal biudžetą tai yra pats didžiausias ir reikšmingiausias mūsų įvykdytas projektas“, – sako UAB INSTITA vadovas Egidijus Guzas. Įmonės darbų apimtis eurais – 16,7 mln.

INSTITA, kaip generalinis rangovas, regioninės svarbos projekte, apimančiame 500 ha teritoriją, pastatė ekonominiu požiūriu optimaliausią naują kolektoriaus trasą, nuotekų valyklas, užtikrinančias paviršinių nuotekų surinkimą iš Vilniuje esančių baseinų, jų išvalymą ir išleidimą į Neries upę.

Įgyvendinus projektą, išspręstas perteklinių nuotekų tvarkymas Geležinio Vilko ir Šiaurinėje g. bei mažinamas nuotekų užterštumas.

Įgyvendinti tvaraus nuotekų valdymo sprendimai

„Šeškinės-Geležinio Vilko g. lietaus nuotekynės rekonstrukcija – išskirtinis lietaus sukeliamų užtvindymų riziką mažinantis projektas, unikalus tuo, kad, jį įgyvendinant, pasitelkti tvaraus nuotekų valdymo sprendimai,“ – žiniasklaidoje cituojamas APVA Europos sąjungos programų valdymo departamento direktorius Artūras Pužas. Ieškant optimalių sprendinių, buvo pasirinkta aplinkai mažiausią poveikį daranti strategija, kurios vienas iš dėmenų – Ukmergės ir Šiaurinės g. sankryžoje įrengta paskirstymo kamera. Ji buvo suprojektuota sprendžiant ištvinimo problemą, dalį nuotekų nukreipiant naujai įrengtu Ozo g. vamzdynu, o perteklių – į kolektorių. Nuo paskirstymo kameros iki valyklos bei kaupyklos buvo įrengtas DN 2250 stiklo plastiko vamzdynas, paklotas mikrotuneliavimo arba uždaru būdu.

Paviršinių nuotekų valykla, įrengta žaliojoje zonoje tarp Ozo ir Miglos g., pajėgi valyti 3000 l/s nuotekų. Vasarą tiek vandens per sekundę prateka Vilnios upe.

Ši valykla, kurią įrengė INSTITA, turi srauto paskirstymo kamerą, nukreipiančią ne mažiau kaip 15 proc. nuotekų į valyklą, ir nuotekų valymo įrenginius, kuriuos sudaro naftos produktų skirtuvai su integruotais arba atskirais smėlio sėsdintuvais. Įrengus šulinius, buvo sujungti srautai, įrengtas debitomatis bei valyklos aptarnavimo infrastruktūra (privažiavimas, apšvietimas). Projekto metu buvo įrengti atskiri 6 x 500 l/s debito požeminiai naftos produktų atskirtuvai, kurių ilgis – 16 m, o skersmuo – 3,4 m bei smėlio nusodintuvai. Nuotekų valymo mazgai buvo įrengti apie 5 m gylyje. Prie nuotekų valyklų sumontuotas signalizacijos pultas su GSM funkcija, taip perduodant duomenis apie susikaupusių teršalų lygį. Valykla išvalys į Nerį išleidžiamą vandenį ir taip užtikrins stabilią ekosistemą. Įrengta ir valyklai aptarnauti reikalinga infrastruktūra, o virš jos – aikštelė su amfiteatru.

Įrengė didžiausią šalyje lietaus nuotekų valyklą ir išvalyto vandens kaupyklą Žaliojoje zonoje tarp Ozo ir Miglos g. įrengta lietaus nuotekų valykla yra didžiausia Lietuvoje. Prie valyklos, šalia Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio, įrengta išvalytų paviršinių nuotekų kaupykla. Projektinis kaupyklos tūris – apie

20 tūkst. kub. metrų. Vanduo į ją atiteka maksimaliu 9 kub. m/s debitu, o dažniausiai vanduo tekės per paviršinių nuotekų valymo įrenginius, kurie suprojektuoti 3 kub. m/s debitui.

„Vandens lygio altitudė paviršinių nuotekų kaupykloje – 143,5–146,5 metro. Saugant nuo persipylimo, kaupykloje sumontuoti 2 automatiškai veikiantys peiliniai sieniniai uždoriai kameroje. Kad iš kaupyklos vanduo ištekėtų numatytu 1 kub. m/s debitu, pastatytas

DN 1000 mm vamzdynas“, – aiškina įmonės vadovas E.Guzas.

Sutvarkytame sklype įrengta poilsio infrastruktūra: vaikų žaidimų aikštelė, suoleliai, dviračių ir pėsčiųjų takai.

Pirmąkart dideliame gylyje paklotas net 2,25 m skersmens vamzdynas

Vykdant projektą didelis iššūkis – darbų organizavimas urbanizuotoje teritorijoje, todėl generalinis rangovas INSTITA pritaikė požeminio gręžimo technologiją.

Tai ilgiausia, giliausia, didžiausio skersmens mikrotuneliavimo trasa Lietuvoje ir, kaip pastebi įmonės vadovas, tikriausiai net Baltijos šalyse. Nuo Šeškinės poliklinikos iki Ozo g. viaduko išgręžtos atkarpos ilgis siekia 670 m, o gręžimo darbai vyko 20–25 m gylyje. Visas mikrotunelio ilgis yra 1 631 metras. Pirmą sykį Lietuvoje tokiame gylyje mikrotuneliavimo būdu paklotas net 2,25 m skersmens vamzdynas.

„Šiems darbams pradėjome ruoštis dar vykstant konkursui: vertinome technologinį projektą, savo kompetencijas, turimus išteklius. Planavome ir ieškojome konkurencingų sprendimų. Siekiant kuo mažiau pažeisti dangas, buvo pasirinktas toks tinklų klojimo būdas. Darbo kameros įrengtos žaliojoje zonoje, tarp eismo juostų. Tose duobėse įrengti šuliniai, skirti tinklo priežiūrai“, – apie sudėtingus darbus pasakoja E.Guzas.

Darbams prisireikė specialios technikos Vandentvarkos ir kitų inžinerinių statinių statybos įmonė INSTITA, veikianti 14-tus metus, jau turėjo panašios patirties. Tačiau šis projektas buvo išskirtinis savo apimtimi. Pirmą kartą įmonės specialistai darbus vykdė dideliame 20 m gylyje, kuris prilygsta 6 aukštų namui.

Įgyvendinant 22 mėn. trukusį ir kompleksišką projektą, įmonė neišvengė iššūkių, kurių vienas didžiausių – greitai besikeičiančios medžiagų kainos. Ne mažesnis iššūkis buvo ir didelės apimties darbų organizavimas urbanizuotoje teritorijoje.

„Gatvės – intensyvaus eismo, o po jomis – elektros, vandens tiekimo, dujų, buitinių nuotekų ir komunikacijų tinklai. Kad rangos darbų metu būtų kuo mažiau apribotas eismas, buvo pasirinkta lietaus nuotekų tinklus kloti mikrotuneliavimo būdu, – apie ribojimus ir sprendimų paieškas pasakoja E.Guzas. – Reikėjo įgūdžių, koordinuojant įmonės darbuotojų darbą, ypač tada, kai darbai vienu metu vyko net keliose miesto vietose. Didelis iššūkis buvo Ukmergės g., žalioje zonoje, tarp važiuojamųjų dalių iškasti ir įrengti darbo kameras, kurių gylis – 19 ir 16 m, o skersmuo – 12 ir 7 metrai. Specialiai šiems darbams įsigijome vertikalaus kasimo strėlę, kurios darbinis kasimo gylis – 21 metras.“

Įgyvendintą projektą, kuris finansuotas ES sanglaudos fondų, Vilniaus savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis, sostinės meras Valdas Benkunskas pristato kaip pavyzdį, kai vienu metu pasiekiama kelių tikslų: išspręstas centrinių gatvių užtvindymas, įrengta rekreacinė lietaus nuotekų kaupykla ir poilsio erdvė.