TURINYS NĖŠTUMO PRIEŽIŪRA 8 Pastojau. Kas toliau? 10 Edukacinis pasiruošimas tėvystei 12 Gimdymo datos skaičiavimas 14 Savijautos pokyčiai nėštumo laikotarpiu 18 Nėščiųjų anemija 21 Strijos 22 Nėščiosios gyvenimo būdo pokyčiai 24 Sportas nėštumo metu ir pagimdžius 26 Nėščiosios mityba 30 Nėštumo metu atliekami tyrimai ir konsultacijos 40 Genetiniai vaisiaus tyrimai 44 Nėščiosios svorio augimas 48 Vaisiaus padėtys gimdoje 50 Komplikuotas nėštumas ir nėščiųjų ligos
KRAITELIS 55 Kraitelio sąrašas 57 Mažųjų drabužėliai 60 Žindukas 64 Vežimėlių tipai 68 Automobilinė kėdutė 70 Lopšiukas, lovelė ir mažųjų patalai 72 Kūdikio higienos reikmenys
6
GIMDYMAS 76 Gimdymo įstaigos pasirinkimas ir gimdyvės krepšelis 80 Gimdymo požymiai 82 Natūralaus gimdymo eiga 84 Cezario pjūvio eiga 86 Virkštelės kraujo ląstelių išsaugojimas ateičiai 88 Gimdymo skausmo malšinimo būdai 90 Vyro dalyvavimas gimdyme 92 Tarpvietės plyšimas, kirpimas ir gijimas 94 Pogimdyvinis laikotarpis 96 Lytinis gyvenimas po gimdymo
NAUJAGIMIS 98 Naujagimio planas 102 Naujagimio būklės vertinimas: APGAR 104 Naujagimio patikros ir tyrimai 108 Pereinamosios naujagimio būklės 110 Gamtos reikalai 112 Kasdienė naujagimio higiena 114 Kodėl naujagimis verkia?
ŽINDYMAS 118 Sėkmingo žindymo pradžia 120 Pagrindinės žindymo padėtys 122 Taisyklingo žindymo technika 124 Žindymo problemos 128 Kūdikis „kabo ant krūties“ 130 Žindyvės gyvenimo pokyčiai ir mityba 132 Maitinimas pieno mišiniais 136 Žindymo derinimas su darbu 140 Nujunkymas
NĖŠTUMO IR VAIKO PRIEŽIŪROS VADOVAS / 2 leidimas
VAIKO PRIEŽIŪRA IR RAIDA 142 Vaikų profilaktinė sveikatos patikra 146 Vaikų vystymosi raida 160 Vaikų psichomotorinės raidos tikrinimas 162 Kalbos raida 166 Antrieji vaiko metai 172 Tretieji vaiko metai 174 Profilaktinių skiepijimų kalendorius 175 Ligos ir vakcinos 182 Vaikų ūgio ir svorio vidurkiai 186 Kūdikio dienotvarkė ir miegas 188 Sveikų dantukų pradžiamokslis 192 Dantukų dygimo periodas 196 Primaitinimas 200 1–3 metų vaiko mityba 204 Ikimokyklinuko mityba 206 Vitaminai kūdikiams ir vaikams 210 Pratinimas prie puoduko 212 Kūdikių veiklos įtaisai 214 Kūdikių ir vaikų pojūčių lavinimas 216 Laviname 0–6 mėnesių kūdikį 218 Lavinamieji žaidimai 6–12 mėnesių kūdikiui 222 Metinuko ugdymas: 20 mąstymą lavinančių žaidimų 226 Dvimečio žaidimai 230 Ikimokyklinio amžiaus vaikų žaidimai 234 Darželio paieška 238 Ruošiamės darželiui. Kaip padėti mažyliui ir sau? 240 Krikštynų šventės organizavimas 248 Vaiko gimtadienio šventė
VAIKO NEGALAVIMAI 254 Kūdikių pilvo diegliai 258 Kūdikių atpylimas 260 Vaikų peršalimas ir aukšta temperatūra 264 Kaip apsisaugoti nuo peršalimo ligų? 266 Vaikų odos bėrimai 268 Alergija 270 Patarimai alergiškiems 274 Atopinis dermatitas 276 Vaikų viduriavimas ir rotavirusinė infekcija 278 Vaikas saulėje
MOTINYSTĖ 280 Dveji metai namuose 284 Mamų lenktynės
IŠMOKOS IR VAIKŲ TEISĖS 286 Nėštumo ir gimdymo atostogų išmoka (motinystės išmoka nėščiosioms) 290 Išmoka po komplikuoto gimdymo 292 Gimimo registravimas ir vienkartinė išmoka vaikui 294 Išmoka vaikui (vaiko pinigai) 296 Vaiko priežiūros pinigai 300 Nėščiųjų ir tėvų teisės darbe
TURINYS
7
Sportas nėštumo metu ir pagimdžius PARENGĖ KINEZITERAPEUTĖ AGNĖ NOVICKIENĖ
Nėštumo laikotarpiu ir apie šešis mėnesius po gimdymo moters organizme vyksta įvairūs pokyčiai: dėl hormonų susilpnėja raiščiai, todėl atsiranda sąnarių hipermobilumas, ištempiami pilvo ir dubens dugno raumenys, pasikeičia laikysena. Kiekviena moteris turi žinoti, kokių galėtų imtis atsargumo priemonių, kad nepakenktų sau ir greičiau atsistatytų po gimdymo. Sportas yra vienas iš būdų susitvarkyti su fiziologiniais pokyčiais nėštumo metu. Jei anksčiau nesportavote, nebūtina skubėti į sporto salę. Pasivaikščiojimas, plaukimas ar mynimas stacionariu dviračiu yra geras pasirinkimas. Nėštumas – tai laikas, kai moteriai reikia atsižvelgti į savo sveikatą. Nesvarbu, kiek laiko esate nėščia – pradėti judėti niekuomet nevėlu. Jei moterys nėštumo metu būna fiziškai aktyvios, reguliariai mankštinasi, pagerėja ne tik jų organizmo tonusas, bet ir emocinė būklė bei bendra savijauta. Nėščiosios organizme vyksta daug pokyčių, dėl jų kinta laikysena, ima skaudėti nugarą, sunku jaustis patogiai, kamuoja nemiga ar nuovargis. Fiziškai
tis. • Vengti staigių judesių, kurių metu reikia greitai keisti kryptį. • Atsargiai ir ribotai atlikti šlaunies raumenų tempimo pratimus. Šių raumenų pertempimas gali padidinti dubens nestabilumą ar hipermobilumą. • Riboti pratimus, atliekamus gulint ant nugaros, tai ypač svarbu nuo 4–ojo nėštumo mėnesio dėl tuščiosios venos spaudimo. Gulint ant nugaros, rekomenduojama po dešiniu šonu pakišti susuktą rankšluostį. Tai kūną truputį pasuks į kairę pusę, todėl pagerės širdies darbas ir sumažės spaudimas pilve. • Vengti ilgalaikės stovimos padėties. • Vengti pratimų, kurių metu sunku išlaikyti pusiausvyrą, bei asimetrinių pratimų. • Nesportuoti karštoje, drėgnoje ar tvankioje patalpoje. Nėščiajai negalima perkaisti, ypač nėštumo pradžioje. • Sportuojant nepamiršti gerti vandens.
aktyvi būsimoji mama gali šiuos reiškinius palengvinti arba jų išvengti. Reguliari mankšta sumažina riziką ramybės būsenoje padidėti širdies susitraukimų dažniui, susirgti gestaciniu (nėščiųjų) diabetu, venų varikoze, tinti rankoms ir kojoms. Labai svarbu kryptingai ruoštis gimdymui, todėl turi būti stiprinamas ir gerinamas dubens dugno raumenų ir raiščių elastingumas, sąnarių paslankumas. Nėščiųjų mankštos dėka gerėja placentos kraujotaka, vaisius gauna daugiau deguonies. Tai svarbu vaikelio vystymuisi.
SAUGAUS SPORTO NĖŠTUMO METU REKOMENDACIJOS • Pirmiausia nėščioji turi pasitarti su gydytoju ir gauti jo leidimą sportuoti, ypač jei prieš nėštumą nesportavo. • Jei moteris pradėjo sportuoti tik nėštumo metu, ji turi pradėti tai daryti labai lėtai ir krūvį didinti palaipsniui. • Nėščioji turėtų mankštintis mažiausiai 3 kartus per savaitę. Kai kuriuos pratimus, pavyzdžiui, dubens dugno raumenų, naudinga atlikti kiekvieną dieną. • Maksimalus širdies susitraukimų dažnis pratimų metu neturi viršyti 140 dūžių per minutę. • Prieš pradedant sportuoti, nepamiršti apšilimo. • Stebėti, kad sportuojant nepritrūktų deguonies, nesulaikyti kvėpavimo. Sporto metu nėščioji turėtų sugebėti kalbė-
24
KĄ (NE)GALIMA SPORTUOTI NĖŠTUMO METU? Pirmąjį nėštumo trimestrą moterims patariama pradėti daryti dubens dugno pratimus. Dubens dugno raumenų mankštą ypač rekomenduojama atlikti nėštumo metu ir net iki jo, kad gimdymas būtų lengvesnis, sumažėtų plyšimų tikimybė. Treniruojamas dubens dugno raumenynas yra daug elastingesnis, geresnė jo kraujotaka. Sporto pasirinkimas priklauso nuo nėščiosios poreikių, pomėgių, fizinių galimybių: • Vaikščiojimas. Puikus sportas ne tik pradedančiai sportuoti, bet ir visą dieną biure sėdinčiai nėščiajai. • Bėgimas. Nepatariama pradėti bėgioti nėštumo metu, nebent ilgą laiką reguliariai bėgiojote prieš pastojant. • Plaukimas, nėščiųjų mankšta vandenyje. Puikiai tinka visoms, norinčioms lengvo fizinio krūvio, gerų emocijų bei atsipalaidavimo. • Joga, pilatesas. Nėštumo metu pradėti užsiiminėti joga nepatariama. Jei jogą reguliariai lankėte prieš nėštumą – drąsiai lankykite toliau. Pratimus rinkitės, atsižvelgiant į savo kūno lankstumą. • Dviratis. Važinėkite minkšta, lygia kelio danga, nerungtyniaukite.
NĖŠTUMO IR VAIKO PRIEŽIŪROS VADOVAS / 2 leidimas
• Šokiai. Jei lankomi užsiėmimai, geriausia, kad jie būtų specializuoti nėščiosioms.
KADA NĖŠČIOJI NEGALI SPORTUOTI? Nėščiosios turėtų susilaikyti nuo fizinės veiklos, jei gresia priešlaikinis gimdymas, ūmiai sukarščiuojama, išsivysto sunki
KOKIO SPORTO VENGTI?
nėštumo toksikozė, atsiranda membranos įtrūkimų, sergama
Užsiėmimų, kur galima paslysti, pargriūti, nukristi, susitrenkti, pavyzdžiui, jodinėjimo, kalnų slidinėjimo, alpinizmo, taip pat aktyvių grupinių žaidimų, futbolo ar krepšinio.
sunkia astma, epilepsija, šlapimo sistemos infekcija, vystosi
Judesių, kurie apkrauna sąnarius, pavyzdžiui, pritūpimų.
KADA PRADĖTI SPORTUOTI PO GIMDYMO?
Pratimų, kurių metu reikia kelti abi kojas kartu, ypač gulint.
Kiekvienos moters gimdymas yra individualus, taip pat ir sa-
Pratimų, kurių metu reikia ilgai ar daug kartų kelti rankas į viršų. Bet (jeigu nėštumo eiga normali) nereikia bijoti tokių vienkartinių veiksmų, pavyzdžiui: pasirąžyti, kažką aukštai padėti ar paimti.
vijauta po gimdymo skirtinga. Tačiau, jei gydytojas nepaskyrė
Po pirmojo trimestro vengti pratimų, atliekamų gulint ant nugaros. Bus nepatogu, gali imti svaigti galva, nes tokioje pozoje gimda užspaudžia pagrindinę veną, todėl mažiau kraujo patenka į smegenis ir gimdą.
Jei moteris jaučiasi gerai, nebuvo komplikacijų ar būklių, dėl
Vengti kūno padėties, kai kojos laikomos labai plačiai, pavyzdžiui, įtūpstų. Nestovėti ant vienos kojos, tai gali sukelti pilvo raumenų skausmą. Vengti sporto, reikalaujančio staigių judesių, pavyzdžiui, žaidžiant tenisą staigiai įtempiami pilvo raumenys ir kyla pavojus placentai. Be to, nėštumo metu svorio centras pasislenka, todėl kartais sunku išlaikyti pusiausvyrą ar gali svaigti galva.
pūliniai procesai.
kitaip, po gimdymo galima aktyviai pradėti sportuoti praėjus 6–8 savaitėms. Ta pati taisyklė galioja ir po cezario pjūvio operacijos. kurių gydytojai rekomenduoja susilaikyti nuo bet kokio fizinio krūvio tam tikrą laiką, dubens dugno raumenų stiprinimo, kvėpavimo pratimus galima pradėti jau antrąją parą po gimdymo. Ne tik galima, bet ir labai rekomenduojama, nes po gimdymo dėl prarasto dubens raumenų tonuso gali atsirasti dubens organų nusileidimas – būklė, kai gimda ir kiti vidaus organai nusileidžia žemiau įprastos padėties. Iš pradžių nemalonių pojūčių moteris gali nepastebėti, tačiau ateityje tai gali išprovokuoti sunkesnius negalavimus. Laiku pradėjus treniruoti dubens dugno raumenis, šioms nemalonioms būklėms galima užkirsti kelią. n
NĖŠTUMO PRIEŽIŪRA
Nėštumo metu atliekami tyrimai ir konsultacijos PARENGĖ GYDYTOJA AKUŠERĖ GINEKOLOGĖ AKVILĖ STATNICKAITĖ
Nėščiųjų priežiūros tikslas – rūpintis moters ir jos vaisiaus sveikata, siekiant geriausios nėštumo baigties, išvengiant motinos ir vaisiaus ligų bei jų komplikacijų, užtikrinant gerą dvasinę moters savijautą viso nėštumo metu.
Naujausiose nėščiosios formose (forma 113a) yra lentelė (pateikta žemiau), kurioje jus prižiūrintis specialistas pažymės atitinkamas skiltis, taip nustatydamas nėštumo riziką. Jei pateiktų lentelės skilčių nepažymima, nėščioji jaučiasi gerai, yra sveika, vadinasi, nėštumo rizika maža. Jei pažymimi trys ir daugiau
DIDELĖS RIZIKOS NĖŠTUMO VEIKSNIAI Pildymo data
Nepalanki akušerinė anamnezė
Nepalanki nėščiosios būklė
o
nevaisingumas
o
pirmą kartą gimdysianti nėščioji yra vyresnė nei 40 m.
o
vienas ir daugiau iš eilės neišnešioti nėštumai
o
pirmą kartą gimdysianti nėščioji yra jaunesnė nei 18 m.
o
cezario pjūvio operacija
o
nėščioji, gimdysianti 5 kartą ar daugiau
o
gimdos operacija
o
Rh ir kita izoimuninė sensibilizacija
o
eklampsija
o
iki 12 nėštumo savaitės nustatytas kūno masės indeksas yra 30 ar didesnis
o
sunki preeklampsija
o
pagalbinis apvaisinimas
o
tromboembolinės komplikacijos
Vaisiaus patologija
o
perinatalinė mirtis
o
stambus vaisius (svoris didesnis nei 90 procentilių)
o
naujagimio centrinės nervų sistemos pažeidimas
o
nepakankamas vaisiaus augimas (svoris mažesnis nei 10 procentilių)
o
naujagimio sklaidos trūkumai
o
vaisiaus sklaidos trūkumai
o
naujagimio hemolizinė liga
o
vaisiaus vandenė
o
vaisiaus širdies aritmija
Nėštumo patologija o
netaisyklinga vaisiaus padėtis nuo 36 nėštumo savaitės
Nėščiosios ligos
o
daugiavaisis nėštumas
o
ekstragenitalinė patologija, komplikuojanti nėštumo eigą
o
oligohidramnionas
o
cukrinis diabetas: o I tipo o II tipo
o
polihidramnionas
o
gestacinis diabetas
o
hipertenzinės būklės
o
pielonefritas
o
kraujavimas
o
onkologinės ligos
o
nėštumas tęsiasi po nustatyto gimdymo termino
o
lyties organų sklaidos trūkumai
o
placentos pirmeiga
o
gimdos miomos, komplikuojančios nėštumo eigą
o
alkoholizmas, narkomanija
o
ŽIV, AIDS
30
NĖŠTUMO IR VAIKO PRIEŽIŪROS VADOVAS / 2 leidimas
Pildymo data
punktų – rizika didelė.
Vėliau, 13–28 sav. reikėtų apsilankyti 2–3 kartus, o jei yra rizikos veiksnių – pagal gydytojo nurodymus gali tekti apsilankyti ir dažniau.
PAS KOKĮ GYDYTOJĄ GALITE LANKYTIS?
29–40 sav. rekomenduojami 2–3 apsilankymai, jei yra rizikos
Jei nėštumas yra mažai rizikingas, nėščiąją prižiūrėti gali akušeris ar šeimos gydytojas. Jei nėštumas yra labai rizikingas, nėščiąją prižiūrėti turi akušeris ginekologas.
veiksnių – ir dažniau, pagal prižiūrinčio specialisto nurodymus. 41 savaitę – vienas apsilankymas. Bendras rekomenduojamas apsilankymų skaičius pirmą kartą
KAIP DAŽNAI LANKYTIS PAS SPECIALISTĄ?
gimdančioms moterims – 10 kartų, pakartotinai gimdančioms
Pirmasis apsilankymas turėtų įvykti iki 12 nėštumo savaitės. Tyrimai, veiksmai
– apie 7 apsilankymai.
Pirmas vizitas
Nėštumo savaitės 11
12
14
16
18
19
20
AKS
24
28
32
34
36
38
40
Kiekvieno vizito metu
KMI Gimdos dugno aukštis
Kiekvieno vizito metu
Vaisiaus širdies tonai
Kiekvieno vizito metu
Vaisiaus padėtis Kraujo grupės ir Rh nustatymas Rh antikūnų nustatymas Bendras kraujo tyrimas Sifilis (RPR) ŽIV Šlapimo tyrimas
Kiekvieno vizito metu
Šlapimo pasėlis B grupės streptokokai
[
]
Akušerio ginekologo konsultacija Tyrimas pro makštį Ultragarsinis tyrimas
[
]
[
]
Dvigubas testas GTM (rizikos grupei) Kardiotokograma Anamnezė Rizikos veiksnių vertinimas Anti-D imunoglobulinas neimunizuotai Rh (-) nėščiajai
[
]
Odontologo konsultacija [n] – tyrimo ar veiksmo atlikimo periodas. NĖŠTUMO PRIEŽIŪRA
31
41
NĖŠČIOSIOS TYRIMAI KOKIE TYRIMAI ATLIEKAMI NĖŠTUMO METU? Lietuvoje nėščiosioms teikiamos konsultacijos ir atliekami tyrimai, vadovaujantis nėščiųjų sveikatos kontroliniu lapu (žr. lentelę 31 psl.). Jame pateikti visi privalomi tyrimai ir jų dažnumas, priklausomai nuo nėštumo savaitės.
ANAMNEZĖ Pirmojo apsilankymo pas sveikatos priežiūros specialistą metu jūsų bus klausiama apie persirgtas ligas, operacijas, buvusius nėštumus ir gimdymus, alergijas, vartojamus vaistus, jūsų šeimoje ar giminėje buvusius susirgimus (ypač paveldimus, tokius kaip vėžys, cukrinis diabetas ir kt.), jūsų išsilavinimą, žalingus įpročius, jūsų partnerio žalingus įpročius (rūkymą, narkotikus, alkoholį), ligas.
KMI Bus pamatuojamas jūsų ūgis ir svoris, apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI). Kuo jis svarbus, kodėl jis skaičiuojamas, aptariama straipsnyje „Nėščiosios svorio augimas“.
reikia išsiaiškinti, kas yra kraujo grupės ir rezus faktoriai. Kraujo grupė – tai kraujo tipas, kurį lemia eritrocitų membranose esantys antigenai. Kraujo grupę lemiantys antigenai yra baltymai, prie kurių gali būti prijungti polisacharidai. Yra keturios kraujo grupės: 0, A, B ir AB. Labiausiai paplitusi kraujo grupė yra I(0), o rečiausia – IV(AB). Kai poros rezus faktoriai sutampa, nerimauti dėl vaisiaus nereikia. Štai esant skirtingiems rezus faktoriams, reikėtų žinoti keletą svarbių detalių, ypač tai, kad ne visais atvejais skirtingi tėvų rezus faktoriai reiškia pavojų. Jeigu mama turi Rh (+), vadinasi, jos kraujyje yra tam tikras baltymas, o jei tėčio Rh (-), jo kraujyje baltymo nėra. Šiuo atveju kraujo konflikto nekyla, nes tėtis, neturėdamas tos rūšies baltymo, kurį turi mama, negali jo perduoti ir vaisiui. Jeigu yra priešinga situacija, kai mamos Rh (-), o tėčio Rh (+), čia jau gali kilti problemų. Kadangi vaisius vystydamasis kai ką pasiima iš tėčio, kai ką iš mamos genų, yra tikimybė, kad jis iš tėvelio pasiims ir teigiamą rezus faktorių. Jei moteris yra rezus neigiama (Rh -), o jos partneris Rh (+), arba jo rezus faktorius nežinomas – nėštumo pradžioje tiriami anti-D antikūnai iš moters kraujo. Tyrimas kartojamas suėjus 20 ir 27 nėštumo savaitėms. Jei nėščioji nesensibilizuota, t. y. neturi minėtų antikūnų, suėjus 28 sav. į raumenį suleidžiamas specialus preparatas – anti-D imunoglobulinas. Po to antikūnų tyrimo kartoti nereikia.
AKS Matuojamas arterinis kraujospūdis (AKS). Jis matuojamas per kiekvieną apsilankymą. Atskaitos taškas, pagal kurį bus vertinami kiti kraujospūdžio rodmenys, – pirmojo apsilankymo metu pamatuotas AKS. Pirmaisiais nėštumo mėnesiais AKS lieka toks pat, koks buvo iki nėštumo ar net būna mažesnis, moterys jaučia mieguistumą, lengvą galvos svaigimą, greitai pavargsta. Kai kurioms moterims AKS gali būti žemesnis iki 20 sav. Per mažas AKS pavojaus nekelia, jis tik slopina, sumažina nėščiosios aktyvumą. Daug blogiau, kai AKS padidėjęs ir kyla. Tokios moterys turi būti apmokomos, kaip pasimatuoti kraujospūdį. Rekomenduojama kraujospūdį matuotis praėjus pusvalandžiui po to, kai: valgėte, kažką dirbote, sukaitote, aktyviai veikėte (netgi jei lipote laiptais vos kelis laiptelius). Prieš matuodama AKS nėščioji turėtų ramiai pasėdėti ar pagulėti. Matuojant AKS, alkūnė padedama ant stalo širdies lygyje. Per dieną AKS gali svyruoti, priklausomai nuo to, ką valgėte, sušilote ar sušalote, judėjote ar gulėjote, susijaudinote ir t. t. Abiejų rankų AKS gali skirtis – tai normalu. Reikia matuoti mažiau dirbančios rankos spaudimą, nors pagal visas pasaulines rekomendacijas rekomenduojama kraujospūdį matuoti abiejose rankose ir abu rodmenis užrašyti. Skaičiai, kuriuos vertėtų prisiminti: normalus AKS yra nuo 90/60 mmHg iki 139/89 mmHg; pavojinga riba – nuo 140/91 mmHg iki 159/95 mmHg.
KRAUJO GRUPĖS IR REZUS FAKTORIAUS NUSTATYMAS Norint suprasti, kokią reikšmę tėvų kraujas gali turėti vaisiui,
32
BENDRAS KRAUJO TYRIMAS (BKT) Kraujas imamas iš venos. Tyrimo metu įvertinama svarbi raudonųjų kraujo kūnelių dalis – hemoglobinas (HGB). Jis prisijungia ir išnešioja deguonies molekules po visą organizmą. Kai hemoglobino kiekis mažas, deguonies lygis krenta ir organizmui stinga energijos. Moterų hemoglobino norma – 120–160 g/l. Nėščiųjų mažakraujystė, arba anemija, diagnozuojama, kai Hb mažiau nei 110 g/l pirmo ir trečio nėštumo trečdaliais, arba Hb mažiau nei 105 g/l antro nėštumo laikotarpiu. Kai hemoglobinas sumažėjęs, gydytojas gali jums rekomenduoti gydymą geležies preparatais. Tyrimas atliekamas pirmojo apsilankymo metu ir 32 nėštumo savaitę.
KRAUJO TYRIMAS DĖL SIFILIO (RPR) IR ŽIV Pirmojo apsilankymo metu ir 32 nėštumo savaitę paimami kraujo tyrimai, nustatantys tokias infekcijas, kaip sifilis ar žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Tai žinoti labai svarbu, nes, nustačius šias infekcijas ar vieną iš jų, nėščiajai reikalingas specifinis gydymas ir stebėjimas.
GLIUKOZĖS TOLERANCIJOS MĖGINYS (GTM) Gali būti atliekamas pirmojo apsilankymo metu, jei yra rizikos veiksnių. Įprastai šis tyrimas atliekamas 24–26 nėštumo savaitę. Tyrimas svarbus nustatant ar įtariant nėščiųjų diabetą. Nėščiųjų diabetas – tai tokia būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje nėštumo metu būna didesnis, nei įprasta. Jis atsiranda
NĖŠTUMO IR VAIKO PRIEŽIŪROS VADOVAS / 2 leidimas
TEMA
33
Nėščiosios svorio augimas PARENGĖ AKUŠERĖ MARIJA MIZGAITIENĖ
KUO SVARBUS KMI?
KAS KIEK SVERIA?
Kūno masės indeksas (KMI) – tai ūgio ir svorio santykio rodiklis, įvertinantis, ar žmogaus svoris normalus, ar nukrypstama nuo normos. Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę arba randama ūgio ir svorio sankirta KMI lentelėje.
KMI = svoris (kg) / (ūgis (m))² KMI nėštumo pradžioje yra svarbus moters ir vaiko sveikatos prognozės veiksnys. Jei KMI < 18, didesnė priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus augimo sulėtėjimo rizika. Tokiu atveju būtinas atidus vaisiaus augimo sekimas. Jei KMI > 25, didesnė sklaidos trūkumų, priešlaikinio gimdymo, per didelio vaisius augimo, hipertenzijos ir preeklampsijos, nėščiųjų diabeto rizika.
KIEK SVORIO PRIAUGSITE? Bene dažniausias besilaukiančios moters klausimas – kiek ji priaugs svorio. Turbūt teko girdėti, kad vienos priauga vos 10 kg, o kitos – net 30 kg. Svorio prieaugis nėštumo metu yra individualus. Jis priklauso nuo mitybos įpročių, medžiagų apykaitos, gyvenimo būdo, amžiaus ir kitų veiksnių. JAV Medicinos institutas, atsižvelgdamas į KMI, pateikia svorio prieaugio rekomendacijas.
KMI
Prieaugis per nėštumą
Prieaugis kas savaitę (nuo 4 mėn.)
< 18,5
13–18 kg
apie 500 g
18,5–24,99
11–16 kg
apie 450 g
25–29,99
7–11 kg
apie 300 g
> 30
5–9 kg
Kiekvieną mėnesį vidutiniškai svorio augimas turėtų pasiskirstyti maždaug taip:
44
1–3 mėnuo
-2–0 kg
4 mėnuo
0,5 kg
5 mėnuo
1,5 kg
6 mėnuo
2 kg
7 mėnuo
2,5 kg
8 mėnuo
2,5 kg
9 mėnuo
2 kg
10 mėnuo
1,5 kg
Vaikelio svoris pilve
~3300 g
Gimda
~900 g
Placenta
~700 g
Vaisiaus vandenys
~900 g
Padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis
~1200 g
Riebalinis audinys
~2200 g
Audinių skystis
~2700 g
Padidėjusios pieno liaukos
~500 g
KIEK SVORIO NUKRIS PO GIMDYMO? Gimdymo metu moteris netenka apie 6–7 kg svorio, t. y.: • vaisiaus vandenų svoris – 0,5–1,5 kg, • vaikelio svoris – 2,8–4,5 kg, • placentos ir virkštelės svoris – 0,5–1 kg. Maždaug per 6–8 savaites po gimdymo iš organizmo pasišalins susikaupę skysčiai ir turėtumėte netekti dar 6 kg. Jei nėštumo metu priaugote 10–12 kg, praėjus dviem mėnesiams po gimdymo, turėtumėte sverti lygiai tiek, kiek ir pastodama. Tačiau svoris susinormalizuoja tik baigus žindyti, nes maitinančios mamos krūtys yra padidėjusios (sveria besigaminantis pienas), ji daugiau valgo ir išgeria daugiau skysčių.
JŪSŲ SVORIO PRIEAUGIS Užrašykite savo ūgį ir svorį iki nėštumo. Apskaičiuokite KMI. Rekomenduojama svertis kas dvi savaites ir svorį fiksuoti lentelėje (dešinėje) bei pažymėti atitinkamoje svorio augimo kreivėje (kitame puslapyje). Svorio prieaugis yra optimalus, jei patenka į diagramoje pažymėtą sritį. Jei svorio prieaugis viršija normos ribas, rekomenduojama peržiūrėti mitybą. n Jūsų ūgis: cm Jūsų svoris prieš nėštumą: kg
Jūsų KMI:
NĖŠTUMO IR VAIKO PRIEŽIŪROS VADOVAS / 2 leidimas
Svoris (kg)
45,4
47,6
49,9
52,2
54,4
56,7
59,0
61,2
63,5
65,8
68,0
70,3
72,6
74,8
77,1
79,4
81,6
83,9
86,2
88,5
90,7
93,0
95,3
97,5
152,4
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
154,9
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
36
37
38
39
40
157,5
18
19
20
21
22
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
33
34
35
36
37
38
39
160,0
17
18
19
20
21
22
23
24
24
25
26
27
28
29
30
31
32
32
33
34
35
36
37
38
162,6
17
18
18
19
20
21
22
23
24
24
25
26
27
28
29
30
31
31
32
33
34
35
36
37
165,1
16
17
18
19
20
20
21
22
23
24
25
25
26
27
28
29
30
30
31
32
33
34
35
35
167,6
16
17
17
18
19
20
21
21
22
23
24
25
25
26
27
28
29
29
30
31
32
33
34
34
170,2
15
16
17
18
18
19
20
21
22
22
23
24
25
25
26
27
28
29
29
30
31
32
33
33
172,7
15
16
16
17
18
19
19
20
21
22
22
23
24
25
25
26
27
28
28
29
30
31
32
32
175,3
14
15
16
17
17
18
19
20
20
21
22
22
23
24
25
25
26
27
28
28
29
30
31
31
177,8
14
15
15
16
17
18
18
19
20
20
21
22
23
23
24
25
25
26
27
28
28
29
30
30
180,3
14
14
15
16
16
17
18
18
19
20
21
21
22
23
23
24
25
25
26
27
28
28
29
30
182,9
13
14
14
15
16
17
17
18
19
19
20
21
21
22
23
23
24
25
25
26
27
27
28
29
185,4
13
13
14
15
15
16
17
17
18
19
19
20
21
21
22
23
23
24
25
25
26
27
27
28
188,0
12
13
14
14
15
16
16
17
18
18
19
19
20
21
21
22
23
23
24
25
25
26
27
27
190,5
12
13
13
14
15
15
16
16
17
18
18
19
20
20
21
21
22
23
23
24
25
25
26
26
193,0
12
12
13
14
14
15
15
16
17
17
18
18
19
20
20
21
22
22
23
23
24
25
25
26
Ūgis (cm)
Per mažas svoris
Nėštumo savaitė
Antsvoris
Normalus svoris
Svoris (kg)
Nutukimas
III tipo nutukimas
Prieaugis (kg)
4 savaitė 6 savaitė 8 savaitė 10 savaitė 12 savaitė 14 savaitė 16 savaitė 18 savaitė 20 savaitė 22 savaitė 24 savaitė 26 savaitė 28 savaitė 30 savaitė 32 savaitė 34 savaitė 36 savaitė 38 savaitė 40 savaitė
NĖŠTUMO PRIEŽIŪRA
45
Natūralaus gimdymo eiga PARENGĖ AKUŠERĖ MARIJA MIZGAITIENĖ
Kiekviena būsima mamytė labai laukia susitikimo su savo ma-
Kaklelio vėrimosi laikotarpiu gimdyvė turi aktyviai judėti
žyliu. Dažnai laukimo džiaugsmą užgožia baimė, baimė gim-
(vaikščioti, stovėti atsirėmus į sieną, sėdėti ant gimnastikos ka-
dyti. Stresą ir nerimą kelia klaidingas gimdymo įsivaizdavimas.
muolio, stovėti keturiomis, tūpti, stoti), šlapintis kas 2–4 valan-
Būsimai mamytei svarbu suprasti, kad gimdymas – tai natūra-
das, gerti ir valgyti lengvai virškinamą maistą, jei to nori. Visa
lus fiziologinis procesas, ir sužinoti, kokia iš tiesų yra natūra-
tai padeda mažyliui lengviau slinkti gimdymo takais ir suteikia
laus gimdymo eiga.
jėgų gimdyvei. Latentinės fazės metu sąrėmiai nebūna labai skausmingi, pojū-
KŪNO PASIRUOŠIMAS GIMDYTI
čiai gali priminti menstruacinius spazmus. Kuo labiau gimdos
Gimda – tai kriaušės formos organas. Viršutinė gimdos dalis vadinama gimdos dugnu, žemiau jos yra gimdos kūnas – didžiausia gimdos dalis. Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie
kaklelis prasiveria, tuo sąrėmiai tampa intensyvesni ir labiau varginantys. Šis gimdymo laikotarpis trunka 10–16 valandų, gimdant pirmą kartą; gimdant pakartotinai – 6–8 valandas.
makšties, vadinama gimdos kakleliu. Visą nėštumą gimdos ka-
Gimdymo trukmė yra labai individuali, kaip ir pats gimdymas.
klelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, be to, jo kanalas
Dažniausiai sąrėmių intensyvumas didėja pagal šią schemą:
užkimštas gleivių kamščiu. Reguliarių (tikrųjų) sąrėmių metu susitraukiantys gimdos raumenys suspaudžia vaisių ir stumia jį
Intervalas tarp sąrėmių
Atsidarymas
Sąrėmių trukmė
ir vertis. Pirmą kartą gimdančioms moterims gimdos kaklelis iš
Prasideda
+20–30 sek.
10 min.
pradžių sutrumpėja, o vėliau pradeda vertis, pakartotinai gim-
3 cm
20–40 sek.
5–10 min.
dančioms trumpėja ir veriasi tuo pačiu metu, todėl jų gimdy-
8 cm
40–60 sek.
2–3 min.
mas dažniausiai būna greitesnis.
10 cm
60–90 sek.
30–60 sek.
gimdymo kanalu. Tuo tarpu gimdos kaklelis pradeda trumpėti
Kai gimdos kaklelis apgaubia vaiko galvutę per plačiausią jos
GIMDYMO LAIKOTARPIAI
matmenį (maždaug virš ausų), kaklelis yra visiškai atsidaręs, Gimdos kaklelio vėrimosi laikotarpis
tada prasideda kita gimdymo fazė – išstūmimo laikotarpis. Išstūmimo laikotarpis
Vėrimosi (atsidarymo) laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios iki visiško gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm. Šis laikotarpis dar skirstomas į dvi fazes: latentinę
Noras stangintis paprastai atsiranda savaime, kai mažylio pir-
(nuo 0 iki 4 cm) ir aktyviąją (nuo 4 iki 10 cm atsivėrimo).
meigė dalis (dažniausiai tai yra galvytė) pasiekia dubens dugną.
82
NĖŠTUMO IR VAIKO PRIEŽIŪROS VADOVAS / 2 leidimas
Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti kvėpuojant. Štai kodėl nėštumo metu patariu ruoštis gimdymui ir apsilankyti praktiniuose mokymuose, kur mokoma kvėpuoti gimdymo metu. Šis laikotarpis trunka nuo 15 min. iki 2 valandų. Išstūmimo laikotarpis prailgėja, jei gimdyvei atlikta epidūrinė nejautra.
kartų gimdžiusi moteris, tuo gimdos susitraukimai labiau varginantys. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo.
GIMDYMO POZOS Jei gimdymas yra normalus, moteris gali pati pasirinkti jai patogią stanginimosi padėtį. Gulima ant nugaros padėtis yra pati
Placentinis laikotarpis
nepalankiausia. Dažniausiai ligoninėse guldoma pusiau gulomis, atrėmus pėdas į atramas ir įsikibus į specialius porankius. Taip patogiausia suteikti pagalbą mamai ir mažyliui (jei ji reikalinga). Lengviau įvertinti, kaip slenka žemyn mažylio galvutė, kokia gimdymo stadija, ar mažylio padėtis taisyklinga. Gimdymas atsitūpus Pagal fizikos dėsnius (žemės traukos jėga), gimdymas atsitūpus – tai viena iš geriausių gimdymo pozų. Visgi ši poza turi savo minusų. Pirmiausia, nėra kaip suteikti pagalbos gimdyvei, dažniau plyšta tarpvietė, kyla didesnio kraujavimo rizika ir kitų komplikacijų. Jei moteris fiziškai nepasiruošusi, netreniravo
Užgimus mažyliui, jei moters Rh (D) faktorius teigiamas, virkštelė perkerpama, kai nustoja pulsuoti. Jei moters Rh (D) neigiamas, virkštelė perspaudžiama kaip galima greičiau. Placentinio laikotarpio metu placenta atsiskiria nuo gimdos sienos ir moteriai pasistanginus užgimsta. Šis laikotarpis trunka 8–30 min. Dažniausiai šiuo laikotarpiu į veną arba raumenis suleidžiami gimdos sutraukimus skatinantys vaistai, tokiu būdu placenta greičiau pasišalina, netenkama mažiau kraujo, sumažėja mažakraujystės ir kraujo perpylimo rizika.
raumenų nėštumo metu, tada labai greitai pavargstama. Gimdymas keturpėsčia Kitaip dar vadinama šuniuko poza. Gimdyvė atsiklaupusi, pasirėmusi alkūnėmis ir mažylį stumia vertikaliau, nei gulėdama ant nugaros. Šitaip gimdant akušerė gali suteikti pagalbą, sekti, kaip slenka mažylio galvutė, prilaikyti ją. Ši poza taip pat turi savo minusų, nes moteris atsisukusi į personalą nugara, su ja sunkiau palaikyti ryšį, sekti stangas.
Po gimdymo apžiūrima, ar neplyšo tarpvietė ar makštis, gilūs ir kraujuojantys gimdymo takų plyšimai susiuvami, prieš tai atlikus nejautrą.
Gimdymas gulint ant šono
Per pirmąją parą po gimdymo įprastai netenkama iki 500 ml kraujo.
pritaikyta gimdyti gulint ant šono, kažkam teks laikyti viršutinę
Kelias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai nemalonūs gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Kuo daugiau
Kiekviena moteris intuityviai jaučia jai patogiausią padėtį, ir tai
Gimdyvė guli ant šono, viršutinė koja pakeliama, sulenkiama per kelį ir prilaikoma. Pozos minusas, jei lova nėra specialiai gimdyvės koją iškėlus.
gali nebūti nei viena iš išvardytų padėčių. n
Gimda Gimdos kaklelis Makštis
Nesuplonėjęs, neatsidaręs
Suplonėjęs, 1 cm atsidarymas GIMDYMAS
Pilnas 10 cm atsidarymas
83
Žindymo derinimas su darbu PARENGĖ SERTIFIKUOTA ŽINDYMO KONSULTANTĖ (IBCLC) OKSANA LAURINAVIČIENĖ
Lietuvoje turime vienas ilgiausių motinystės ir vaiko priežiūros atostogų pasaulyje. Kai kuriose šalyse mamos priverstos grįžti į darbą po gimdymo praėjus vos 4 savaitėms! Lietuvoje mamos gali auginti vaikus iki 3 metų, tačiau ne visos mamos nori ar gali tiek laiko praleisti nedirbdamos. Pasaulyje žindymo specialistai sutaria – norint, kad žindymas būtų sėkmingas, mama ir vaikas turėtų bent pusmetį praleisti kartu. Tada mama su mažyliu „užkuria“ ir stabilizuoja laktaciją (pirmosios 6–8 sav. po gimdymo), sėkmingai išgyvena augimo šuolius (mistinis „pieno dingimo“ 3–4 mėn. po gimdymo periodas), „išdaigina“ nors kelis dantukus (sveikos, bemiegės naktys…) ir pamažu artėja prie naujo etapo – primaitinimo (6 mėn. amžius). Tačiau realybėje neretai mamos grįžta į darbą po kelių savaičių ar mėnesių. Norint maitinti mažylį krūtimi kuo ilgiau ir anksti grįžti į darbą, reikia ruoštis iš anksto ir viską gerai suplanuoti laukiantis.
VAIKO MAITINIMO SCHEMOS Kiekviena žindanti mama turėtų žinoti – net lašas jos pieno mažyliui yra aukso vertės. Tikrasis žindymas neturi nieko bendro su kategoriškumu „viskas arba nieko“. Duokite vaikui pieno tiek, kiek tik galite, o jeigu trūksta, papildykite kitos mamos pienu (donoriniu) ar pieno mišiniu. Ta pati taisyklė galioja ir išėjus dirbti – jei tik pajėgiate išmaitinti mažylį savo pienu, taip ir darykite, o jei trūksta, duokite papildomai. Dirbanti mama gali naudoti tokias schemas: Vaikas maitinamas tik mamos pienu 1. Mama žindo darbo valandų metu: • mažylis būna kartu su ja;
• mama grįžta namo pamaitinti mažylį; • mažylis yra atvežamas pas mamą pamaitinti. 2. „Atvirkštinio ciklo“ žindymas: • kol mama namie, mažylis daugiausia yra žindomas; • ilgiausias mažylio miegas yra tada, kai mama darbe. 3. Mama išsitraukia pieną: • būdama darbe; • būdama namie; • būdama ir darbe, ir namie. Vaikas maitinamas mamos pienu ir papildomai pieno mišiniu Kol mama dirba, vaikas gauna visą paliktą mamos pieną, jei pritrūksta – pieno mišinio. Būdama su vaiku mama jį žindo, o kai dirba, vaikas gauna tik pieno mišinį.
NUO KO PRADĖTI? Jei žinote, kad teks anksti grįžti į darbą, ruoškitės tam iš anksto. Vos pagimdžiusi žindykite savo mažylį, kai tik esate kartu – kuo dažniau, tuo geriau. Pirmomis savaitėmis po gimdymo aktyviai formuojasi hormono prolaktino receptoriai krūtyse, o šis hormonas yra tiesiogiai atsakingas už pieno gamybą. Kuo daugiau žindysite, tuo geresnius laktacijos pamatus pasiklosite. O kai pamatai tvirti, namas stovi tvirčiau! Esminis pieno gamybos veiksnys – efektyvus pieno pašalinimas iš krūties. Kuo dažniau bus tuštinama krūtis, tuo daugiau pieno joje gaminsis. Pirmąsias 40 dienų po gimdymo labai greitai ir ženkliai didėja pieno gamyba – nuo 30 ml per pirmąją parą po gimdymo iki 750–1050 ml per parą po gimdymo praėjus 5 savaitėms. Pieno traukimo iš krūties būdas ir dažnis yra pagrindinis pieno gamybos variklis. Kiek įmanoma vėliau duokite vaikui buteliuką. Geriau sumaitinkite pieną iš taurelės. Jei nuspręsite naudoti buteliuką, palaukite bent iki 3–4 savaičių amžiaus, nes kuo daugiau vaikas žįs iš krūties, tuo ji efektyviau bus tuštinama ir tuo geresnė bus pieno gamyba. Esant su vaiku kartu, venkite bet kokių maitinimo grafikų ir kiek įmanoma dažniau duokite krūtį – tai jums padės ilgiau išsaugoti pienuką.
KAIP PASIRUOŠTI GRĮŽIMUI Į DARBĄ? Iš anksto pradėkite pratinti savo krūtis prie pieno ištraukimo pientraukiu ar rankomis. Jums reikėtų įgusti tai atlikti kiek
136
NĖŠTUMO IR VAIKO PRIEŽIŪROS VADOVAS / 2 leidimas
įmanoma sklandžiau ir efektyviau. Tokių „treniruočių“ metu ištrauktą pieną šaldykite ir pradėkite kaupti jo atsargas. Traukiant pieną iš krūties, reikia imituoti vaiko žindimą: • Patapšnokite krūtį pirštais, lengvai ją pakratykite (lyg mėtytumėte kamuoliuką) – taip skatinamas pieno atleidimo refleksas ir krūtyje sukauptas bei jau kiek išsisluoksniavęs pienas (iš čia atsiranda pradžioje liesesnis ir pabaigoje riebesnis pienukas) vėl susiplaka į vientisą vienodo riebumo pieną. • Pientraukiu ar rankomis traukite pieną lengvai ir greitai tol, kol vietoj pieno lašų pasirodo pieno čiurkšlės. • Pasirodžius pieno čiurkšlėms, įjunkite pieno traukimo režimą arba mechaniškai traukite kiek lėčiau ir stipriau – taip, kaip mažylis prie krūties ryja pieną dideliais gurkšniais. • Pienui nustojus tekėti iš krūties, nuimkite pientraukį ar rankas, atsigerkite gurkšnį vandens. Gavote pirmąją pieno „bangą“, visa tai užtruko apie 5–7 minutes. Dabar visus veiksmus pakartokite su kita krūtimi. • Vėl grįžkite prie pirmosios krūties ir pakartokite visus veiksmus nuo 1 iki 4, taip gausite iš jos antrąją pieno „bangą“. • Kartokite veiksmus nuo 1 iki 4, kol iš abiejų krūtų ištrauksite pieną po 2–3 kartus. Apskaičiuota, kad su pirma pieno „banga“ iš krūties pasišalina apie 25 proc. tuo metu sukaupto pieno. Gavus antrąją „bangą“, ištraukiama maždaug 75 proc. pieno, o sulaukus trečiosios „bangos“ iš krūties pasišalina apie 95 proc. krūtyje sukaupto pieno. Jei trauksite toliau, stimuliuosite gausesnę pieno gamybą, jei mažiau – pieno ims mažėti.
„TALPYKLOS PAJĖGUMAS“ Kiekvienos moters krūtų dydis yra skirtingas, bet gaminamo pieno kiekis nuo dydžio nepriklauso. Jei esate įspūdingo biusto savininkė, tikriausiai galite atlaikyti ilgesnius laiko tarpus tarp maitinimų be jausmo, kad krūtys tuoj „sprogs“. Jums ne taip dažnai reikia ištraukinėti pieną. Jei krūtys išties labai didelės, visą darbo dieną galite laisvai išbūti be pieno ištraukimo ir nejausti jokio diskomforto krūtyse. Jei jūsų krūtys yra mažo kaupimo pajėgumo, tada daug greičiau pajusite, jog krūtys yra prisipildžiusios pieno. O grįžus į darbą, teks dažniau išsitraukti pieną, kad būtų palaikoma pieno gamyba ir jo nemažėtų.
KIEK LAIKO REIKIA SKIRTI PIENUI IŠTRAUKTI? Jei mama pati žindo mažylį, žindymo sesija užtrunka apie 20– 30 min. Jei ji traukia pieną, vienai krūčiai reikia skirti 10–15 min. pienui ištraukti ir 5 min. įrangai išvalyti. Jei darbo metu planuojate pieną ištraukinėti kas tris valandas, tai darbo valandų skaičių (įskaičiavus kelionės laiką) padalykite iš 3. Jei be vaiko praleisite 9 valandas, pieną teks traukti tris kartus (9 val. / 3 = 3 k.). Pagal mokslininkų tyrimą, 3–6 mėn. amžiaus kūdikių mamos,
grįžusios į darbą, pieną darbe išsitraukdavo maždaug 2 kartus per dieną ir tai užimdavo kiek mažiau nei 1 valandą. Kito tyrimo autoriai nustatė, kad vidutiniškai grįžusios į darbą mamos pieną traukdavosi maždaug 6,3 mėn. ir dažniausiai tai pabaigdavo vaikui suėjus 9,1 mėn. amžiaus.
KIEK PIENO REIKIA VAIKUI PAGAL JO AMŽIŲ? Vaiko amžius
Vidutinis pieno kiekis vienam maitinimui
Vidutinis suvartojamo pieno kiekis per parą
1–7 dienos
30–60 ml
300–600 ml (nuo 5 paros)
1–3 savaitės
60–90 ml
450–750 ml
1–6 mėnesiai
90–150 ml
750–1050 ml
Ką tik gimęs kūdikis sparčiai auga, atitinkamai mamos kūnas gamina vis daugiau pieno. Augimo greičio pikas yra pasiekiamas apie 5 gyvenimo savaitę, kai mamos kūnas sugeba pagaminti nuo 750 iki 1050 ml pieno. Po to augimo greitis sulėtėja, todėl ir 1 mėn. kūdikiui, ir 6 mėn. kūdikiui reikia maždaug panašaus mamos pieno kiekio per dieną. Pieno mišiniu maitinami kūdikiai per dieną suvalgo vidutiniškai 15–23 proc. daugiau maisto. Taip yra dėl to, nes iš buteliuko pienas teka greičiau, pastoviai ir tai nuslopina kūdikio apetito kontrolės mechanizmą. Ilgainiui tai lemia permaitinimą ir nutukimą. Pieno tekėjimo iš buteliuko greitis nulemia bendrą išgeriamo pieno kiekį, todėl stenkitės maitindami iš buteliuko kontroliuoti pieno tekėjimo greitį ir naudoti lėčiausio tekėjimo žinduką. Taip sumažinsite išgeriamo pieno kiekį, reikalingo, kad mažylis pasijaustų sotus, ir skatinsite apetito kontrolės mechanizmą vartojant mažesnį pieno kiekį.
MAGIŠKAS SKAIČIUS Žymi JAV žindymo konsultantė Nancy Mohrbacher per savo ilgametę patirtį priėjo prie išvados, kad kiekviena mama turi savo magišką skaičių – tai bendras pieno iš krūties pašalinimų skaičius per dieną, reikalingas ilgalaikei pieno gamybai palaikyti. Pagrindinis veiksnys yra individualus krūtų pieno kaupimo pajėgumas. Kaip jį sužinoti? Kol dar esate vaiko priežiūros atostogose, pradėkite skaičiuoti, kiek per 24 val. būna maitinimų iš krūties. Taip sužinosite, kiek kartų per parą reikia pašalinti pieną iš krūtų, norint užtikrinti ilgalaikę pieno gamybą. Grįžusi į darbą, stenkitės išlaikyti stabilų bendrą kasdienį pieno pašalinimo iš krūtų skaičių: kasdienis pieno pašalinimo iš krūtų skaičius = žindymai iš krūties + pieno ištraukimai iš krūties. Kaip rodo praktika, dauguma mamų pakankamai dažnai išsitraukinėja pieną būdamos darbe, bet nepakankamai dažnai žindo iš krūties grįžusios namo. Mažėjant bendram kasdieniam pieno pašalinimo iš krūties skaičiui, lėtėja pieno gamyba.
ŽINDYMAS
137
Vaikų profilaktinė sveikatos patikra PARENGĖ MEDICINOS GYDYTOJA ARLETA BUBLEWICZ
Profilaktika – išsivysčiusių šalių gyventojų gerbūvio garantas. Kokia bebūtų progresyvi šalies medicina ir naujausios gydymo metodikos, didžiausią naudą gyventojų sveikatai garantuoja profilaktiniai patikrinimai ir profilaktinės sveikatinimo priemonės. Šiame tekste siekiama apžvelgti sveiko vaiko priežiūrą. Naujagimių ir kūdikių profilaktinė patikra įvairiose apylinkėse atliekama skirtingai, vienur organizuojama sveikų kūdikių priėmimo diena ir skiriamas kas mėnesį laikas šioms profilaktinėms patikros priemonėms. Kitose apylinkėse slaugytoja ir gydytojas turi galimybę atvykti pas pacientą į namus, apžiūrėti naujagimį ar kūdikį ir suteikti būtiną informaciją, pamokyti įgūdžių, įvertinti vaiko aplinkos saugumą.
NAUJAGIMIŲ PROFILAKTINĖ PATIKRA Naujagimystės periodas trunka 28 dienas po gimimo. Kada? 1 kartą iš karto po gimimo. Kas? Gydytojas oftalmologas, otorinolaringologas, jeigu naujagimis nebuvo patikrintas akušerijos stacionare. Iš karto po gimimo vaikui privalomai yra atliekami akių dugno raudono reflekso ir klausos tikrinimo tyrimai, atliekamas tyrimas dėl įgimtų širdies ydų ir paimamas kraujas visuotiniam naujagimių tikrinimui dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų. Plačiau skaitykite straipsnyje „Naujagimio patikros ir tyrimai“. Kada? 1 kartą per 3 darbo dienas nuo išvykimo iš akušerijos stacionaro. Kas? Šeimos medicinos paslaugas teikiantis šeimos arba vaikų ligų gydytojas (toliau – gydytojas) arba bendrosios praktikos slaugytojas (toliau – slaugytojas), akušeris. Naujagimis privalo būti apžiūrėtas per 3 dienas nuo išvykimo iš ligoninės. Naujagimį aplankęs asmuo įvertina tėvų psichologinę ir socialinę būklę – ar namai saugūs vaikui augti, paaiškina, kaip prausti naujagimį, kaip prižiūrėti virkštelės liekaną. Pirmoji naujagimio apžiūra nebūtinai turi būti atliekama gydytojo, tai gali atlikti ir slaugytojas arba akušeris. Svarbu išsirinkti pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kuri būtų patogi pagal gyvenamąją vietą, ir iš anksto pasidomėti ten dir-
142
bančiais sveikatos priežiūros specialistais, kurie jums atrodytų tinkami ilgalaikei vaiko priežiūrai. Grįžus po gimdymo į namus, telefonu informuokite apie tai gydymo įstaigą. Jums bus suteikta kūdikių priežiūros ir registracijos toje įstaigoje tvarka. Registracijai reikalingas vieno iš tėvų asmens dokumentas ir vaiko gimimo pažyma iš ligoninės arba gimimo liudijimas. Kada? 1–2 kartus per mėnesį. Kas? Gydytojas. BPG (bendrosios praktikos gydytojas) arba pediatras apžiūri naujagimį 1–2 kartus per pirmąjį mėnesį. Jis įvertina jo sveikatos būklę – ar nėra raidos ydų, vystymosi defektų, auskultuoja plaučius, širdį, palpuoja pilvą, patikrina naujagimio refleksus. Taip pat informuoja mamą apie maitinimo krūtimi naudą. Informuoja apie galimybes pasitarti su žindymo konsultantais, atsako į iškylančius klausimus bei paskiria rachito profilaktiką: 400–600 TV (tarptautiniai vienetai) vitamino D – išnešiotiems naujagimiams nuo 4 savaičių amžiaus, neišnešiotiems – nuo 7-osios gyvenimo dienos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vitamino D skyrimo dozė turi būti nedidelė. Skiriant didesnę dozę nei rekomenduojama, nebus didesnės naudos, o gresia perdozavimas, kurio požymiai būna panašūs kaip ir vitamino D trūkumo atveju. Slaugytojas arba akušeris 1–2 kartus per mėnesį įvertina naujagimio priežiūros kokybę, paaiškina maitinimo krūtimi, dienos, mitybos režimo reikšmę, migdymo padėtį, šeimos sanitarinį higieninį pasirengimą. Informuoja tėvus apie sveikos gyvensenos ugdymą, ligų, traumų, uždusimo, apsinuodijimo, nudegimų, prievartos profilaktiką.
KŪDIKIŲ PROFILAKTINĖ PATIKRA Kūdikystės periodas trunka iki 1 metų. Kada? 1 kartą per mėnesį iki 6 mėn. amžiaus. Kas? BPG (bendrosios praktikos gydytojas) arba pediatras ir slaugytojas. Kiekvieno apsilankymo metu BPG arba pediatras įvertina kūdikio sveikatos būklę, fizinę būklę pagal atitinkamą ūgio ir svorio kitimo diagramą, nubrėžiant asmeninę augimo kreivę.
NĖŠTUMO IR VAIKO PRIEŽIŪROS VADOVAS / 2 leidimas
Atkreipiamas dėmesys į: 1. Klubo sąnarių būklę – paguldžius kūdikį ant nugaros tikrinamas kojų atlenkimas į šonus per klubo sąnarį. Tik esant nepakankamam atvedimui privaloma ortopedo konsultacija. Jis atlieka klubų rentgeno nuotrauką arba ultragarsinį tyrimą (sprendžiama individualiai) ir rekomenduoja tolesnį sekimą arba neoperacinį gydymą specialiomis fiksacijos priemonėmis. Tai būtina, siekiant taisyklingo šlaunikaulio galvos įsistatymo į sąnarinį dubens kaulų paviršių. Toks gydymas svarbus apsaugant nuo klubo sąnario išnirimų, eisenos sutrikimų, skausmų, stuburo pakenkimo. 2. Širdies veiklą – svarbu užfiksuoti širdies ūžesį ir įvertinti jo kilmę. Didžioji dalis ūžesių išnyksta savaime, vaikui augant. Vaisiaus širdis skiriasi nuo gimusio kūdikio, nes vaisius mamos įsčiose savo plaučiais nekvėpuojai. Po pirmojo įkvėpimo dėl slėgio pokyčių didžioji dalis papildomų angų ir latakų užsidaro, kartais dalis lieka atvira ir užsiveria kūdikystėje. Kiti širdies ūžesiai kyla dėl nekoordinuotos širdies veiklos jai augant. Tokiu atveju chirurginis gydymas reikalingas retais atvejais. Svarbiausi yra ūžesiai, kurie atsiranda dėl širdies formavimosi ydų, kurios apriboja vaiko fizinį aktyvumą ir kartais reikalauja operacinio gydymo. 3. Momenėlio būklę – iškilęs ar įdubęs momenėlis. Jis gali nurodyti galvos smegenų tūrinius pakitimus, smegenų skysčio perteklių ar trūkumą. Esant psichomotorinės raidos sutrikimams, neurologiniams simptomams, rekomenduojamas galvos smegenų ultragarsinis tyrimas pro momenėlį. Tai neskausmingas ir nežalingas kūdikiui tyrimas ir gali būti kartojamas dažnai. 4. Raumenų tonusą – tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs raumenų tonusas gali būti rodiklis neurologo konsultacijai. Dažniausiai priežastis lieka nežinoma ir pakitęs tonusas susitvarko masažų bei pratimų pagalba. Didesnis tėvų ir gydytojų dėmesys atkreipiamas, jeigu kartojasi ritmiški, vienodi trūkčiojimai, spazmai galūnėse ar visame kūne. Tėvams rekomenduojama tokius epizodus nufilmuoti prieš vizitą pas gydytoją. Kiekvieno apsilankymo metu slaugytojas arba akušeris įvertina namų sąlygas, tėvų higienos įgūdžius, gyvūnų buvimą, taip pat tėvų tarpusavio santykius, motinos pogimdyminę depresiją, santykį su kitais šeimos nariais. Kiekvieno apsilankymo metu pamatuoja kūdikio galvos apimtį, ūgį ir svorį, įrašo jų kitimą į atitinkamas ūgio ir svorio kitimo diagramas. Suteikia žinias apie kūdikio aplinkos higieną ir jos saugumą. Tėvai informuojami apie ligų ir traumų, nudegimų ir prievartos profilaktiką, imunoprofilaktiką, dantų ėduonies profilaktiką ir burnos higieną. Suteikiama pagalba formuojant racionalios kūdikio ir motinos mitybos įgūdžius, skatinama maitinti krūtimi.
Tiesiai iš Islandijos natūralūs menkių kepenų taukai
VAIKAMS NUO GIMIMO
Daugiau Omega-3 riebalų rūgščių Dokozaheksaeno rūgštis (DHR) padeda palaikyti normalią smegenų funkciją bei išsaugoti normalų regėjimą. Teigiamas efektas pasireiškia suvartojant ne mažiau kaip 250 mg DHR per parą. Vitaminai A ir D padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.
SUDEDAMOSIOS DALYS: menkių kepenų aliejus, tunų aliejus, A, D, E vitaminai. 5 ml yra: EPR-350 mg, Omega-3 riebalų rūgščių DHR-650 mg Vitamino A
137,5 µg /408 TV
Vitamino D Vitamino E
9,2 µg / 368 TV 4,6 mg
Maisto papildas.
Kada? 2–3 kartus laikotarpiu nuo 7 iki 12 mėn. Kas? Gydytojas. Šiame vaiko amžiuje išlieka tie patys apžiūros ir tėvų mokymo principai. Atliekamas pirmasis bendras kraujo tyrimas (BKT) sveikam kūdikiui profilaktiniais tikslais, nesant ligos įtarimo.
ų ervant
s Be kon
REKOMENDUOJAMOS DOZĖS: 0–12 mėnesių
1–10 metų
11 metų ir vyresniems
pradėti nuo 3–4 lašų pamažu didinant dozę iki 1 arbatinio šaukštelio.
5 ml (1 arbatinis šaukštelis)
10 ml (1 desertinis šaukštas)
Gamintojas: Lysi hf. Reykjavik, www.lysi.is
143
Vaikų ūgio ir svorio vidurkiai PARENGTA PAGAL MEDICINOS MOKSLŲ DAKTARĖS J. TUTKUVIENĖS METODINIŲ REKOMENDACIJŲ LEIDINĮ „AUGIMAS IR FIZINĖ VAIKO BŪKLĖ“ (VILNIUS, 2000 M.)
Iki metų mažylį reguliariai sveria ir matuoja šeimos gydytojas.
Mažas: tarp 3-ios ir 10-os procentilės.
Galvytės perimetro, ūgio ir svorio matmenys žymimi individu-
Mažesnis nei vidutinis: tarp 10-os ir 25-os procentilės.
aliose diagramose ir brėžiamos augimo kreivės. Jos medikams
Vidutinis: tarp 25-os ir 75-os procentilės (vidurkis (medianas)
suteikia nemažai informacijos apie vaiko sveikatą: padeda nu-
– 50-ta procentilė).
statyti, ar vaikas auga normaliai, ar turi kokių nors problemų.
Didesnis nei vidutinis: tarp 75-os ir 90-os procentilės.
Vėliau sistemingai sekite vaikų ūgį bei svorį ir žymėkite diagramose pati. Matuokite kas pusę metų ir junkite taškus kreive.
Didelis: tarp 90-os ir 97-os procentilės. Labai didelis: nuo 97-os procentilės.
Jūsų vaiko svoris ir ūgis turėtų patekti į tą patį ar gretimą intervalą (procentilę) – tuomet vaikas auga harmoningai.
KADA SUNERIMTI? Daugelis tėvų sunerimsta, jei mažylio rodikliai žemesni nei maži. Pirmiausia reikėtų įvertinti tėvų ūgį, svorį, kūno sudėji-
KĄ REIŠKIA PROCENTILĖS? Jei jūsų vaiko ūgis yra 70-oje ūgio procentilėje, tai reiškia, kad 70% tokio amžiaus mažylių yra mažesni nei jūsiškis ir 30% – aukštesni. Jei vaiko ūgis patenka į ribą tarp 25-os ir 75-os procentilių, jo ūgis bus laikomas vidutiniu. Labai mažas: žemiau nei 3-ia procentilė.
182
mą. Stebėkite, ar vaiko ūgis bei svoris auga harmoningai. Jeigu mažylis yra žemaūgis, tačiau jo ūgis auga sistemingai, nerimauti neverta. Sunerimti reikėtų tais atvejais, jei vaikas auga per lėtai, dėvi mažesnio dydžio drabužėlius nei skirta, paauga mažiau negu 5 cm per metus. Tuomet pasikonsultuokite su prižiūrinčiu gydytoju. n
NĖŠTUMO IR VAIKO PRIEŽIŪROS VADOVAS / 2 leidimas
VIDUTINIAI VAIKŲ ŪGIO, SVORIO IR GALVYTĖS PERIMETRO MATMENYS
BERNIUKAI
MERGAITĖS
Galvos perimetras,
Svoris, kg
Ūgis, cm
Amžius
Galvos Ūgis, cm
Svoris, kg
cm
perimetras, cm
34,0–35,5
3,1–3,7
49,8–52,3
0 mėn.
49,8–52,0
3,0–3,7
34,0–35,5
36,0–37,9
4,0–4,7
52,7–55,6
1 mėn.
52,1–55,0
3,8–4,5
36,0–38,0
38,0–40,3
4,6–5,6
55,3–58,2
2 mėn.
55,2–58,0
4,5–5,2
37,4–39,8
39,5–41,6
5,3–6,4
58,1–60,9
3 mėn.
57,6–60,7
5,2–5,9
38,5–41,3
40,8–42,9
6,0–7,2
60,6–63,1
4 mėn.
60,0–62,8
5,8–6,6
39,7–42,4
42,0–44,0
6,5–7,8
62,3–65,6
5 mėn.
62,0–65,1
6,3–7,2
40,7–43,5
42,7–45,3
7,1–8,4
64,8–67,7
6 mėn.
64,1–67,1
6,8–7,8
41,5–44,3
43,7–46,1
7,6–8,9
66,3–69,8
7 mėn.
65,9–69,2
7,3–8,4
42,5–45,3
44,2–46,8
8,0–9,4
68,1–71,3
8 mėn.
67,5–70,5
7,6–8,8
43,2–45,9
44,8–47,4
8,4–9,8
69,8–73,2
9 mėn.
69,1–72,0
8,0–9,2
43,7–46,6
45,4–48,0
8,8–10,3
71,2–75,1
10 mėn.
70,3–73,2
8,4–9,6
44,3–47,2
45,9–48,6
9,1–10,6
72,6–76,2
11 mėn.
71,5–74,7
8,7–9,9
44,8–47,8
46,2–49,1
9,4–10,9
74,0–77,3
1 metai
72,8–75,8
9,0–10,2
45,0–48,2
46,7–49,5
10,1–11,7
77,1–81,0
15 mėn.
76,0–79,1
9,7–10,9
45,9–48,7
47,3–49,9
10,7–12,4
79,8–83,9
18 mėn.
78,9–82,1
10,3–11,5
46,4–49,0
47,7–50,3
11,2–12,9
82,3–86,5
21 mėn.
81,2–84,5
10,6–12,2
46,9–49,4
48,1–50,5
11,7–13,5
84,5–89,0
2 metai
83,3–87,5
11,3–12,8
47,3–49,7
48,5–50,8
12,2–14,1
86,1–91,3
27 mėn.
85,4–90,1
11,7–13,3
47,8–50,0
48,8–51,1
12,6–14,6
89,0–93,7
30 mėn.
87,7–92,3
12,3–13,9
48,0–50,4
49,2–51,3
13,1–15,2
91,3–96,0
33 mėn.
89,8–94,8
12,7–14,5
48,4–50,6
49,5–51,5
13,8–16,0
92,3–99,8
3 metai
93,0–98,1
13,3–15,5
48,6–51,0
49,9–52,0
14,3–16,8
95,0–102,5
3,5 metų
95,6–101,4
14,0–16,4
49,0–51,5
50,2–52,4
15,1–17,8
98,3–105,5
4 metai
98,5–104,1
14,8–17,6
49,3–51,9
50,4–52,7
15,9–18,8
101,2–108,6
4,5 metų
101,5–107,4
15,8–18,5
49,7–52,3
50,7–53,1
16,8–20,0
104,4–112,0
5 metai
104,7–110,7
16,6–19,7
50,0–52,5
51,0–53,5
17,7–21,3
107,8–115,1
5,5 metų
108,0–114,3
17,7–21,1
50,2–52,7
51,2–54,0
18,8–22,6
110,9–118,7
6 metai
110,9–118,0
18,7–22,5
50,3–52,8
51,4–54,3
19,9–23,9
113,8–121,8
6,5 metų
114,0–121,3
19,7–23,8
50,6–53,0
51,6–54,5
21,0–25,4
116,8–125,0
7 metai
116,9–124,8
20,6–25,3
50,7–53,3
52,0–55,0
23,3–28,3
122,1–130,8
8 metai
123,0–131,0
23,0–28,5
51,0–53,6
52,5–55,5
25,6–31,5
125,6–136,3
9 metai
128,4–137,0
25,5–32,0
51,3–53,9
52,8–56,0
28,2–35,1
133,0–142,0
10 metų
134,3–142,9
27,7–34,9
51,5–54,1
53,2–56,3
31,0–39,9
138,5–148,3
11 metų
140,2–148,8
30,7–38,9
51,7–54,3
53,5–56,7
34,4–45,1
143,6–154,5
12 metų
145,9–154,2
36,0–45,4
51,9–54,6
VAIKO PRIEŽIŪRA IR RAIDA
183
Nėštumo ir gimdymo atostogų išmoka (motinystės išmoka nėščiosioms) PARENGTA BENDRADARBIAUJANT SU VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS, 2018 M. SAUSIS
KADA IŠEINAMA NĖŠTUMO IR GIMDYMO ATOSTOGŲ? Nėštumo ir gimdymo atostogos – tai 126 kalendorinių dienų atostogos besilaukiančiai mamytei. Nėštumo ir gimdymo atostogų galima išeiti ne anksčiau kaip 30-tąją nėštumo savaitę. Pažymėkite savo numatytą gimdymo datą ir apskaičiuokite nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, t. y. 70 dienų iki gimdymo datos ir 56 dienos po gimdymo. Pavyzdžiui, jūsų gimdymo data numatyta 2018 m. gegužės 1 d., tada atostogų jūs išleidžiama nuo 2018 m. vasario 22 d. (gimdymo data minus 70 dienų) iki birželio 26 d. (gimdymo data plius 56 dienos).
KAIP IŠEITI NĖŠTUMO IR GIMDYMO ATOSTOGŲ? • Iš anksto aptarkite su jus prižiūrinčiu gydytoju, nuo kada galite išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų ir tiksliai nustatykite datą. • Būtent tą dieną atvykite pas savo šeimos gydytoją, kuris išduos elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą (kitaip tariant, šeimos gydytojas kompiuteriu užpildys reikiamą formą ir nusiųs ją „Sodrai“). Jis gali būti išduodamas ne anksčiau kaip suėjus 30 nėštumo savaičių. • Informuokite darbdavį, kad nuo šios dienos esate nėštumo ir gimdymo atostogose. Jis turi parengti ir pateikti „Sodrai“ informaciją (pranešimą NP-SD) apie jums suteiktas nėštumo ir gimdymo atostogas. • Pateikite prašymą „Sodrai“ (internetu, paštu arba atvykus į skyrių), kad norite gauti motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką.
mą turinčias) arba auginate prieš tai gimusį vaiką iki 3 metų. Dirbančios savarankiškai (išskyrus verslo liudijimą turinčias) laikomos apdraustosiomis, jei iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios sumokėjo motinystės socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės negu 12 MMA (minimali mėnesinė alga) dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 24 mėnesių laikotarpį. • Nedirbate, bet turite reikiamą stažą. • Turite ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Motinystės išmoką gausite, jei reikalaujamo stažo neįgijote dėl to, kad: • per pastaruosius dvejus metus atlikote profesinę karo tarnybą, buvote karė savanorė, aktyviojo ar parengtojo rezervo karė ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių; • per pastaruosius dvejus metus moteris buvo kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos karė ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių (teisę į išmoką įgijus nuo 2017-01-01); • nes prieš tai turėjote vaiko priežiūros atostogas, t. y. darbdavys buvo suteikęs prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogas. Tokiu atveju motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Nėščiai moteriai, pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos
AR AŠ GAUSIU MOTINYSTĖS IŠMOKĄ? Motinystės išmoka jums priklauso, jeigu: • Gydytojas išdavė elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. • Esate dirbanti (t. y. dirbate pagal darbo sutartį, valstybės tarnyboje, dirbate pagal autorines, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, esate savarankiškai dirbanti (išskyrus verslo liudiji-
286
gimdymo datos, skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka, t. y. 76 eurai. Prašymas pateikiamas savivaldybei raštu asmeniškai, paštu, per įgaliotąjį asmenį arba elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga.
NĖŠTUMO IR VAIKO PRIEŽIŪROS VADOVAS / 2 leidimas
KAIP PATEIKTI PRAŠYMĄ „SODRAI“ DĖL MOTINYSTĖS IŠMOKOS? Dėl išmokos į „Sodrą“ reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos. Privaloma pateikti prašymą skirti motinystės išmoką ir prašymą dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) taikymo. Prašymas internetu Patogiausia prašymus pateikti internetu: • Naudodamiesi elektroninės bankininkystės priemonėmis arba elektroniniu parašu, prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui prisijunkite adresu gyventojai.sodra.lt. • Kairėje pusėje spustelkite „Naujas prašymas“, pasirinkite „Noriu gauti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ar vaiko išlaikymo išmoką“, vėliau – „GPS2, Prašymas skirti motinystės ar vaiko priežiūros išmoką“. • Gydytojas jau yra suformavęs pažymą. Matysite savo nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios ir pabaigos datas. Jas nusirašykite. Spustelkite „Tęsti“. • Atsidariusioje prašymo formoje užpildykite prašomus duomenis. Kur reikia, įveskite nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios ir pabaigos datas. • Baigę pildyti formą, spauskite mygtuką „Tikrinti“. Jei klaidų nėra, spauskite mygtuką „Pateikti“. Jei formą užpildysite neteisingai, gausite klaidos pranešimą,
kad duomenis ištaisytumėte. Jei pateikus formą paaiškės, kad kažką atlikote ne taip, galėsite prašymą pakoreguoti. „Sodra“, gavusi prašymą skirti išmoką, apie tolesnius veiksmus informuos elektroniniu paštu. Prašymas „Sodros“ skyriuje Jums atvykus į teritorinį „Sodros“ skyrių, darbuotojas užpildys prašymą ir pateiks pasirašyti. Reikia turėti: • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę; • banko sąskaitos numerį. Prašymas paštu Prašymo formą galima atsisiųsti iš svetainės www.sodra.lt, paspaudus kairėje meniu juostoje „Formos ir šablonai“ ir suradus „Prašymas skirti motinystės išmoką“. Siunčiant prašymą paštu, reikia pridėti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, notaro).
KOKIŲ PAPILDOMŲ DOKUMENTŲ GALI REIKĖTI? • Jei nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos ne nuo pirmos mėnesio dienos, gali reikėti pateikti darbdavio pažymą apie nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, taikytą NPD, išskaičiuotą ir sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą. Jei pažymos nepateiksite, NPD bus taikomas nuo kito mėnesio pirmos dienos, o susidariusią gyventojų pajamų mokesčio permoką galėsite susigrąžinti, kai deklaruosite pajamas. • Darbdavio pažymą apie priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, jei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turite draudžiamųjų pajamų arba jums išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos. Darbdavys šią pažymą gali pateikti per asmeninę Sodros paskyrą draudėjui, kur pateikiama rekomenduojama pažymos forma.
„Nėštumo ir vaiko priežiūros vadovo“ ieškokite didžiųjų prekybos centrų žurnalų lentynose arba įsigykite internetu www.sumanimama.lt