MENINĖS RAIŠKOS PRIEMONĖS LENGVIAU, ĮDOMIAU, ĮSIMINTINIAU!
FONETINĖS (susijusios su garsais) RAIŠKOS PRIEMONĖS
INSTRUMENTACIJA
INSTRUMENTACIJA Pavyzdžiai:
Garsinė raiška, didinanti teksto išraiškingumą.
• Ša ša – krinta lapai, Ū ū – lekia vėjas. (S. Nėris)
ALITERACIJA
ALITERACIJA Panašiai skambančių ar vienodų priebalsių kartojimas.
Pavyzdžiai: • Ėgi šnypščia iš kelmo piktoji! (A.Baranauskas) • Vėjas laipiojo stogais, O jurginai ir nasturtos – Seserėlės (Atkreipiamas skaitytojo Rūtos turtas – dėmesys, pabrėžiami žodžiai, sulėtinamas Šoko naktį po langais. (P. Širvys) skaitymo tempas.)
ASONANSAS
ASONANSAS Panašiai skambančių ar vienodų balsių ir
dvibalsių kartojimas. (Paryškina kalbos melodingumą, vaizdumą.)
Pavyzdžiai: • Ėgi srove teškena upelė Šventoji. (A.Baranauskas) • Supuosi, supuosi... Sūpuoklės siūbuoja. (J. Degutytė)
ONOMATOPĖJA
ONOMATOPĖJA Pavyzdžiai:
Tikrovės (gamtos, darbo, technikos) garsų mėgdžiojimas.
• Dun dun dun Dundulis dunda. (M.V.) • Egi antys “pry!” “pry!” “pry!” priskridę į liūną. (A. Baranauskas)
LEKSINĖS (susijusios su žodžiais) RAIŠKOS PRIEMONĖS
ARCHAIZMAI
ARCHAIZMAI Pavyzdžiai:
Žodžiai, kurie paseno ir išėjo iš apyvartos dėl to, kad juos pakeitė kiti. (Padeda sukurti senoviškumo atspalvį.)
• Ilgas pasakas mažiemus Seka pirkioj vakarais. (S. Nėris) • Ašva – kumelė, • vetušas - senas, • duomi - duodu.
BARBARIZMAI
BARBARIZMAI •
Svetimos kalbos žodžiai. (Padeda sukurti tam tikros epochos dvasią.)
• • •
Pavyzdžiai: Sudiev jums, skaistūs rytų žemčiūgai, -sunkūs man, sunkūs smerties lenciūgai. (M. Martinaitis) kolioti (= plūsti,keikti); čipsai (= traškučiai); pampersai (= sauskelnės).
NEOLOGIZMAI / NAUJADARAI
NEOLOGIZMAI / NAUJADARAI Neįprasti bendrinėje kalboje žodžiai, pa(si)daryti tik tai progai. (Siekiama atkreipti skaitytojo dėmesį, stebinti, šokiruoti; paryškina poetinį vaizdą gražiu garsų derėjimu.)
Pavyzdžiai: • Vos tik vakaras ateis Vyšnios kvapmenas paskleis. (B. Sruoga) • Ir ne taip, kad po vieną Galvomis žiauninti sieną... (K. Binkis)
TARMYBĖS
TARMYBĖS Pavyzdžiai: Žodžiai, vartojami • Visų ūkininkų trobesiai, atskirose tarmėse. jei ne masyviniai, tai mediniai ir gražiai nutepti, o moliniai (Padeda išryškinti tam namai bent nukalkiuoti. tikros vietovės (I. Simonaitytė) žmonių buities savitumus.) • Žemaičiai sako: brolis – bruolis, žiedas – žeids, pienas - pėns ir pan.
SINONIMAI
SINONIMAI Pavyzdžiai: Skirtingai skambantys • Gūdžiai švokšdavo žodžiai, turintys eglės, šlamėdavo tokią pat arba paslaptingai žali artimą reikšmę. plačiašakiai ąžuolai. (V. Krėvė) (Kalbos turtingumo, vaizdingumo ženklas; • ... ir šoną, ant kurio padeda išvengti tų gulėjo, ne tai sopa, pačių žodžių ne tai gelia.(V. Krėvė) pasikartojimo.)
ANTONIMAI
ANTONIMAI Pavyzdžiai:
Priešingos reikšmės žodžiai. (Sustiprinamas kontrastas, atskleidžiami prieštaravimai.)
•
Jų akyse buvo nebe džiaugsmas, bet nusiminimas. (J. Biliūnas)
•
Ak, jūs vargdienėliai, jūs nuogi nabagėliai, Ar būt šilts, ar šalts, ar kitoks koks dyvinas oras, Rūbais vis vienais ir tais pačiais užsidengiant. (K. Donelaitis)
FRAZEOLOGIZMAI
FRAZEOLOGIZMAI Pastovus vaizdingas pasakymas / neskaidomas žodžių junginys. (Stiprina kuriamo teksto vaizdumą, įtaigumą.)
Pavyzdžiai: • Tokių pasakojimų, aiškinimų vaikai išsižioję klausosi, net plaukai jiems ant galvos šiaušiasi. (Žemaitė) • Šaukštai po pietų!
VAIZDINGI VEIKSMAŽODŽIAI
VAIZDINGI VEIKSMAŽODŽIAI Pavyzdžiai:
Savaime vaizdingi žodžiai. (Kelia labai gyvus atliekamų veiksmų vaizdus.)
•
Ore (...) šmaikščiojo kregždutės... (Šatrijos Ragana)
•
Grioveliais jau gurgia vanduo... (M. Sluckis)
•
Šakom risnojo voveraitė. (E. Mieželaitis).
DEMINUTYVAI
DEMINUTYVAI Pavyzdžiai:
Mažybiniai, maloniniai žodžiai. (Suteikia kūriniui, švelnumo, malonių spalvų.)
•
Saulelė eina miegoti Viržių rausvais kilimais. Iš kur tiek šviesių spalvų, Pilkojoj žemelėj imas. (J. Degutytė)
•
Tai geros širdies vagilėlio būta. (B. Sruoga)
EPITETAS
EPITETAS Pavyzdžiai:
Vaizdingas asmens, daikto ar reiškinio apibūdinimas. (Išreiškiamas emocinis autoriaus požiūris, paryškinimas vaizdas.)
•
Trankiai, piktai, gaivalingai Ritas per audrą banga. (S. Nėris)
•
O po kojų žemai Stebuklingai graži Žydi rožėmis Alpių šalis. (M.)
PALYGINIMAS
PALYGINIMAS Pavyzdžiai:
Dviejų daiktų arba reiškinių gretinimas, paremtas kuriuo nors jų panašumu (formos, išvaizdos, spalvos, garso, funkcijos ir kt.).
•
•
Jis, kur reikia, – kurčias kaip sliekas, aklas kaip kurmis ir nebylys kaip žuvis. (A. Vienuolis) O sunkumai jam nuo širdies kaip akmenys nuo krosnies paskui kits kitą riedėjo. (V.)
METONIMIJA
METONIMIJA Pavyzdžiai: Perkeltinės reikšmės pasakymas — vienos sąvokos pakeitimas kita, pagrįstas tuo, kad tomis sąvokomis nusakomi objektai yra susiję vienas su kitu kaip dalis ir visuma.
• •
• • • •
Čiulba, cypauja, čirena pabaliai, pakrūmė. Rusvai geltonus lapus nuo šilo pavėjui blaško ruduo. Rytas už vakarą gudresnis. „Deklamuoti Maironį" vietoj „deklamuoti Maironio kūrybą“; „Žalgiris" vietoj „Žalgirio mūšis"; „Pilkos milinės" vietoj „kareiviai“.
METAFORA
METAFORA Pavyzdžiai:
Perkeltinės reikšmės vienanaris, dažniausiai paslėptas, palyginimas. Pasakomas tik vienas narys (su kuo lyginama), o kitas narys (kas lyginama) nutylimas. Praleistąjį narį atkuria mūsų vaizduotė.
•
Tiems, kur ilsisi prie jūsų kojų. (padėties panašumas)
•
Bulvienojuos jau kvepia ruduo, ir liepsnoja šalikelėj klevas. (spalvos panašumas)
•
Užmigo žemė. Tik dangaus Negęsta akys sidabrinės. (M.)
•
Tik pienė pagiry iškėlusi saulytę... (J. Degutytė)
SINEKDOCHA
SINEKDOCHA Pavyzdžiai:
Perkeltinės reikšmės žodžiai ar posakiai, kai bendresnis, platesnis pavadinimas keičiamas siauresniu ir atvirkščiai (dalis vietoj visumos). Dažnai vienaskaita vartojama vietoje daugiskaitos.
•
•
•
Žilo plauko – sveikas protas Prieš pagundas apšarvotas. (Maironis) Nuo dulkių vyšnią ir avietę nuplaus griaustinis su lietum. (V. M. – Putinas) Dievų miškas toli buvo nuo pašalinių akių ir ausų. (B. Sruoga)
ANTONOMAZIJA
ANTONOMAZIJA Pavyzdžiai: •
Tikrinis vardas vartojamas vietoje bendrinio ir atvirkščiai.
•
•
Kaip margiriai, gražinos žuvę, Byloja pelenas pilių. (S. Nėris) O kiek einšteinų ir galilėjų šešiolikmečiais žemėje miega! (J. Marcinkevičius) Ant - Drąsuolis, ten gi Baimė. Už nenaudžio rasi Godų. (J. Baltrušaitis)
ĮASMENINIMAS / PERSONIFIKACIJA
ĮASMENINIMAS / PERSONIFIKACIJA Pavyzdžiai:
Žmogui būdingų savybių suteikimas gamtos reiškiniams, gyvūnams.
•
• •
(Naudojama siekiant sukurti ar paryškinti vaizdą, sukelti emocijas.)
Kur lygūs laukai, snaudžia tamsūs miškai. (Maironis) Akmenėlis turi šaltą širdį. (S. Nėris) Aušra, anksti pašokusi, skleidė baltą savo šviesą, budino ir judino žemę iš miego. (Žematė)
HIPERBOLĖ
HIPERBOLĖ Žodis ar žodžių junginys, kuriuo daiktas, reiškinys ar ypatybė meniškai padidinami, perdedami. (Siekiant sustiprinti įspūdį.)
Pavyzdžiai: • Jauni šoka – žemė dreba, seni šoka – dantys kleba. • Katrė verkė, kaip lietus lijo. • Tūkstantį kartų tau viską aiškinau!
LITOTĖ
LITOTĖ Pavyzdžiai:
Vaizduojamas dalykas perdėtai sumažinamas. (Vartojama įspūdžiui sustiprinti.)
• Atnešė sūrio tik ant vieno danties. (flk.) • Upę perbridęs, šaukšte prigėrė. (flk.) • Atriekė riekelę kaip klevo lakštelį. (flk.)
IRONIJA
IRONIJA Pavyzdžiai: Žodžio vartojimas • Reikalingas kaip perkeltine reikšme, vežimui penktas kuri yra priešinga ratas. (flk.) tiesioginei. Slaptas (subtilus) pašiepimas, • Gudrus kaip avinas, neįžeidus, sąmojingas drąsus kaip kiškis. posakis. (flk.)
SIMBOLIS
SIMBOLIS Pavyzdžiai: Daikto, reiškinio ar sąvokos pakeitimas sąlyginiu ženklu meninėje kalboje. Neturi pastovios reikšmės, prasmę įgyja konkrečiame kūrinyje.
• J. Biliūno “Laimės žiburys” yra žmonių laimės ir ramybės simbolis. • Sapnuojas – balandžiui iš snapo Alyvos šakelę atims... (Just. Marcinkevičius)
ALEGORIJA
ALEGORIJA Pavyzdžiai: Perkeltinės / netiesioginės reikšmės pasakojimas. Alegoriniai įvaizdžiai turi pastovią ir aiškią prasmę.
• Pasakėčiose lapė gudrumo, povas puikybės, ąžuolas tvirtumo, asilas kvailumo, kiškis bailimo, vilkas godumo alegorija. • Dvi sesytės per kalnelį nesueina.(tts.)
PERIFRAZĖ
PERIFRAZĖ Pavyzdžiai:
Vaizdingas žodžių junginys, kuriuo pakeičiamas tikrasis asmens vardas, daikto ar reiškinio pavadinimas.
•
• • •
Ledinės rankos mano širdį glosto – Mažytį drebantį balandį. (S. Nėris) Mūsų poezijos lakštingala (S.Nėris). Sporto karalienė (lengvoji atletika). Amžinasis miestas (Roma).
PARAFRAZĖ
PARAFRAZĖ
Svetimų tekstų, minčių perteikimas atpasakojimas savais žodžiais. Turinys lieka tas pats, tik forma kita.
KONTRASTAS
KONTRASTAS
Greta vartojami priešingos reikšmės žodžiai sukuria kontrastingą vaizdą.
•
Pavyzdžiai: Liūdnos liksmybės, Artimi toliai... O taip toli, o taip arti Nukritusi nuo stalo duona. (Just. Marcinkevičius)
KALAMB的RAS
VORAS
CHORAS
KALAMBŪRAS Pavyzdžiai:
Posakis, žodžių žaismas, pagrįstas tik garsiniu skirtingų žodžiu panašumu.
• Iš bado bet kuo bado. • Oi, oi, oi, kartu, kartu! Kad nebuvom visi kartu...
OKSIMORONAS
OKSIMORONAS
Antoniminių žodžių sugretinimas, kai daiktui priskiriamas požymis, prieštaraujantis jo esmei.
Pavyzdžiai: • Ir einu kaip vaikas per stebuklų pievą Iš to didžio džiaugsmo iškalbus bežadis... (B. B.) • Protingas kvailys, skaudus džiaugsmas ir kt.
PARADOKSAS
PARADOKSAS Pavyzdžiai:
Neįprasta, keista mintis, lyg ir prieštaraujanti sveikam protui.
• Sunku gyventi, kai gyventi lengva... (Alg. B.) • Siekdamas laimės, žmogus negali rasti laimės.
SINTAKSINĖS (susijusios su sakiniais, žodžių jungimu) RAIŠKOS PRIEMONĖS
RETORINIS KLAUSIMAS
RETORINIS KLAUSIMAS Pavyzdžiai:
Klausiamasis sakinys, nereikalaujantis atsakymo.
• Sakalai broleliai – kur jūs? Girios ąžuolėliai – kur jūs? (S. Nėris)
(Juo kas nors teigiama, tvirtinama, • Iš kur tiek šviesių skatinama, neigiama, spalvų abejojama ir kt., o Pilkojoj žemelėj imas? atsakymo nesitikima.) (J. Degutytė)
RETORINIS SUŠUKIMAS
RETORINIS SUŠUKIMAS Pavyzdžiai:
Emocingas šaukiamasis sakinys. (Suteikiama ekspresyvumo, išreiškiamas nustebimas, pasigėrėjimas, neviltis ir kt.)
•
Gera čia gyvent ir mirt! Gera vargt čia, Lietuvoj! (J. Aistis)
•
Panorėk! – aš nueisiu į dangų! Aš nužengsiu juodan pragaran! Dėl tavęs – ne vien mirt pasirengus, Bet gyvent ir nemirt amžinai! (S. Nėris)
RETORINIS KREIPINYS
RETORINIS KREIPINYS Pavyzdžiai:
Pakilus kreipimasis į įsivaizduojamą klausytoją arba į negyvą daiktą. (Daiktas ar klausytojas sureikšminamas.)
• Pasauli! O kaip norėčiau nuo kaktos tau Nubraukti rūpesčių raukšles! (S. Nėris) • Tėvynės dainos jūs malonios, Taip širdį žadinat saldžiai! (Maironis)
ELIPSĖ
ELIPSĖ Pavyzdžiai:
Lengvai numanomų sakinio dalių praleidimas. (Teikia kalbai gyvumo, daro ją veržlią ir glaustą.)
•
Katinas į namus – pelės į kampus. (flk.)
•
Bijai vilko – neik į mišką. (flk.)
•
Vienas – apie akėčias, kitas – apie vežėčias. (flk.)
NUTYLĖJIMAS
NUTYLĖJIMAS Pavyzdžiai:
Nepasakymas iki galo, nebaigta mintis. (Vartojama norint suintriguoti adresatą, leisti jam pačiam užbaigti mintį.)
• – Čia man dar akis badysi! – sušuko motina, griebdama iš kertės šluotą. – Aš tau... (L. P.) • Suspurdėjo širdis, man užėmė kvapą – o gal... nejaugi... ga... (Just. M.)
PAKARTOJIMAS
PAKARTOJIMAS Pavyzdžiai:
Žodžių, frazių ar sakinių tikslingas kartojimas tekste. (Siekiama sustiprinti mintį, įspūdį, pabrėžti svarbą, trukmę ir pan.)
• Prasmekite, dumblo klanai, Amžinai, amžinai, amžinai! (V. M. – Putinas) • Tai gražiai mane augino Laukas, pieva, kelias, upė, Tai gražiai už rankos vedė Vasaros diena ilga. (Just. M.)
ANAFORA
ANAFORA Žodžių kartojimas sakinių ar eilučių pradžioje.
(Siekiama sustiprinti mintį, įspūdį, pabrėžti svarbą, trukmę ir pan.)
Pavyzdžiai: •
Žiūriu: medžiai susigūžę. Žiūriu: ievos pražydėję. (J. Ž.)
•
Dengia sniegas gatves, Dengia sniegas namus, Dengia sniegas našlaičio galvelę. (S. Nėris)
EPIFORA
EPIFORA Pavyzdžiai:
Paskutinių eilutės ar • Kur gėlynai žydi – ten posmo žodžių ir aš, pakartojimas. (Siekiama sustiprinti mintį, įspūdį, pabrėžti svarbą, trukmę ir pan.)
Kur drugeliai žaidžia – ten ir aš. (S. Nėris)
SAND的RA
SANDŪRA Vienos eilutės pabaigoje esančių žodžių ar jų junginių pakartojimas kitos eilutės pradžioje.
Pavyzdžiai: • Išeisiu, sau tariau, ant lygaus kelio: Ant lygaus kelio tai valia valužė... (V.M.Putinas) • Augustinas pasipriešino. Pasipriešino ir jo žmona... (A. Vienuolis)
PARALELIZMAS
PARALELIZMAS Pavyzdžiai:
Dviejų reiškinių sugretinimas ir vienodas jų išdėstymas sakinyje.
•
Tu - aras galingas, aš - gulbė baltkrūtė. (S.Nėris)
•
Tos naktys tokios tamsios ir baugios, tos mintys - tokios juodos ir sunkios. (V.M.Putinas)
INVERSIJA
INVERSIJA Pavyzdžiai: Neįprasta žodžių tvarka sakinyje. (Siekiama išryškinti, pabrėžti, aktualizuoti. Pabrėžtinas žodis keliamas į neįprastą sakinio vietą.)
•
Už senojo sodo baltavo, svyravo beržynėlis švarus, grynas. (P.Mašiotas)
•
Tavęs aš laukiau, savo bernelio Šį rudenėlį vėlų…(S.Nėris)
•
Užmigo žemė. Tik dangaus Negęsta akys sidabrinės, Ir sparnas miego malonaus Nemigdo tik jaunos krūtinės. (Maironis)
LAIPSNIAVIMAS
LAIPSNIAVIMAS Pavyzdžiai:
Išvardijimas, kur sąvokos eina vis stiprėjančia arba silpnėjančia tvarka.
•
...ant kalnų žilųjų viršūnių nei žmogus neužlipa, nei žvėris neužbėga, nei paukštis neužlekia. (V.Krėvė)
•
Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės Katrų čiulbančių taip ramu klausytis? (A. B.)
POLISINDETONAS
POLISINDETONAS Pavyzdžiai:
Jungtukų vartojimas ten, kur jų galėtų būti mažiau arba visai nebūti.
•
•
Kazys Gugis niekuomet neturėjo nei aruodų, nei tvartų, nei vežimų. (V. Krėvė) Iš žemės ir pilkas rugio grūdas, ir mėlyna gėlė, ir varputis, ir drūtas sienojas, ir žolė iš žemės. (E. Mieželaitis)
ASINDETONAS
ASINDETONAS Pavyzdžiai:
Sakinio dalių ir sakinių jungimas be jungtukų. (Daro kalbą glaustą, kuria dinamiškumo ir veržlumo įspūdį.)
•
Jūra bedugnė, jūra beribė Dūsauja, verkia, baras piktai.. (S.Nėris.)
•
Šiandien kaimas tūnojo tylus, mieguistas, atsargus, nusigandęs. (V.M.Putinas)
ĮRĖMINIMAS
ĮRĖMINIMAS Pavyzdžiai: • Dievuli mano, kas per šviesios naktys! Tas pats žodžių [...] Taip spindi, net junginys, kartojamas graudu, Dievuli pastraipos ar posmo mano! pradžioje ir pabaigoje. (V.M.Putinas)
ANTITEZĖ
ANTITEZĖ Pavyzdžiai: •
Priešingų dalykų sugretinimas, dažnai reiškiamas antonimais.
•
Ten liko dykumos ir kloniai, Tenai Pilėnų pelenai, Čia svetimas dangus ir žmonės, Ir svetimi, šalti kalnai. (B. Brazdžionis) Palaimos šviesią valandą Ar juodu nesėkmės metu Aš liksiu ištikimas žmogui Ir sau pačiam. (V. M. – Putinas)
IŠVARDIJIMAS
IŠVARDIJIMAS Pavyzdžiai: Vienarūšių sakinio dalių eilė, didinanti vidinę skaitytojo įtampą.
• Sukasi, sukasi, vejasi, vejasi, Rieda kaip deimantas Jūrų banga. (S.Nėris)
KOREKCIJA
KOREKCIJA Pavyzdžiai:
Pasakytos minties patikslinimas, pakeitimas.
• Paaugliai vieni kitiems būna nedraugiški - ne, netiesa, - dažnai net žiaurūs.
DARBĄ ATLIKO 11b KLASĖS MOKINIAI: • Laura Aleknavičiūtė • Erlandas Banišauskas • Justė Čechanavičiūtė • Julita Stučinskaitė • Deimantė Vedegytė • Margarita Žigutytė
Jono ir Petro Vileišių vidurinė mokykla
Kaunas, 2010