Žurnalas Platumos_balandis-geguze 3(5), 2014 by Terra Publica

E - Ž U R N A L A S

S A U S I S VA S A R I S K O VA S B A L A N D I S G E G U Ž Ė B I R Ž E L I S L I E PA R U G P J Ū T I S R U G S Ė J I S S PA L I S L A P K R I T I S G R U O D I S

ŽO D I S S KA ITYT OJU I

Mieli „Platumų“ skaitytojai Jei manęs kas paklaustų, kokiu metu mes gyvename, atsakyčiau, kad pačiu įdomiausiu. Gal ne pačiu lengviausiu, gal ir ne sunkiausiu, bet tikrai – pačiu įdomiausiu: kai keičiasi valstybė (Prezidento rinkimai), geopolitinė situacija (Ukrainos ir Rusijos krizė) ir netgi gamta (širdis rauda žiūrint į išdegusius Neringos plotus). Iš ties, kiek nedaug reikia, kad įvyktų permainos: pikto žmogaus degtuko, konfliktinės kibirkšties, lašo demagogijos, perpildytos kantrybės taurės. Štai ir dabar sprendžiamas Neringos miškų saugumo klausimas, ieškoma kaltų, skaičiuojama, kiek sumažės keliautojų srautai unikaliame išskirtinės gamtos lopinyje, kiek prarasime, kiek laiko užtruks ugnies nutvilkdytiems miško plotams sutvarkyti. Kiek rusakalbių turistų dėl baimės ar demagogijos atšauks savo rezervacijas viešbučiuose, kaimo sodybose, kiek negausime planuotų pajamų, kaip mūsų kraštą atras kiti turistai, kokie bus jų įpročiai, kokie jie bus iš viso. Kiek daug klausimų ir kiek daug galimų atsakymų. Man taip pat įdomu ir smalsu, kaip mes, gamta ir žmonės, įveiksime bėdas ir iššūkius. Man išties įdomu. Nors ir žinau (o gal tik tikiuosi), kad Neringos miškas atsigaus, kaip atsigauna po škvalo nuniokoti Dzūkijos miškai (jau beveik žmogaus ūgio berželiai!). Manau, kad mes ir vėl sulauksime dėmesio ir turistų iš Rytų, o galbūt vietos žmonės turės galimybę lengviau ir pigiau pailsėti. Tikriausiai toks pat smalsumas ir noras sužinoti skiria keliautoją nuo namisėdos. Tad ir „Platumų“ skaitytoją nuo snaudžiančio priešais televizorių ir bijančio žvilgtelėti kitapus tvoros. Ir tokių smalsių bendraminčių yra daug, o su vienu tokiu šviesuoliu – profesoriumi Libertu Klimka – ir kviečiame susitikti, pasikalbėti, pasmalsauti. O paskui pakelti akis į dangų, į ten klajojančius paukščius, pažvelgti į juos besivejančius žmogelius su keista pažinimo alkio dydžio aistra akyse ir širdyje. Į Lietuvos saugomas teritorijas, tiltus, miestus ir praeitį... Gero skaitymo, tikiuosi mūsų jau išsiilgote.

Danguolė

TU R I NY S

PENKI DALYKAI, KURIUOS VERTA IŠMĖGINTI

RADVILIŠKIO KRAŠTE

NAUDINGA

GEGUŽĖ, KAI VISI PAUKŠČIAI SUKVIESTI

72 56 TEBŪNIE ŠVIESA

KUBILAS. MALONUMAS LAUKE

PAUKŠČIŲ STEBĖJIMAS – POPULIARĖJANTIS HOBIS

ĮDOMIAUSI TECHNIKOS PAMINKLAI. TILTAI

16 SEPTYNIOS MYLIOS SAUSO TILTO – ANT GALO SAULĖ TEKA. KAS?

UOLŲ MAGIJA

SUSIPAŽINKIME: PAGRAMANČIO REGIONINIS PARKAS

RYTO STEBUKLAI

AMERIKIEČIO ĮSPŪDŽIAI LIETUVOJE. KLAIPĖDOS KRAŠTAS

PLATUMOS ISSN 2335-8467 VYR. REDAKTORĖ

Danguolė Kandrotienė REDAKTORĖS Ineta Žukauskaitė DIZAINERĖ Vilmantė Pakštienė

KALBOS REDAKTORĖ

Jovita Martišiūtė

REDAKCINĖ KOLEGIJA

Raimonda Balnienė, Nijolė Dirginčienė, Žydrė Gavelienė, Algimantas Jucevičius, Gitana Mileikaitė, Selemonas Paltanavičius, Milda Ričkutė, Linas Žabaliūnas, Evalda Šiškauskienė

PIRKINIŲ MANIAKĖ MILANE

Aušra Zabarauskienė, +370 684 70766

80 52

ALGARVĖ – ĮGYVENDINAMŲ SVAJONIŲ KRAŠTAS

RAGAUJAME IR VERTINAME. CREME BRULEE

LIETUVIŠKA VIRTUVĖ: ŠEŠTINĖS, SEPTINTINĖS, DEVINTINĖS

REKLAMA

© Visos teisės yra saugomos Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Be rašytinio leidyklos sutikimo draudžiama platinti šio leidinio tekstus ar iliustracijas. Leidinys ne pardavimui. Viršelio nuotrauka – iš agentūros „Shutterstock.com“. Draugaukime socialiniuose tinkluose:

www.facebook.com/platumos www.pinterest.com/platumos www.platumos.lt

VšĮ „Terra Publica“ Tilžės g. 18, LT-47181 Kaunas Tel. +370 37 328820, faks. +370 37 328821 info@terrapublica.lt www.terrapublica.lt

5 D A L YKA I, KUR I UOS VE R TA I ŠMĖ GI NT I

ŽALIA ŽALIA ANT PALANGĖS Ne visi turime galimybę prie namų pasisodinti sodelį, kuriame augtų prieskoninės žolelės ar viena kita daržovė. Tiems, kas mėgsta daržininkauti puikiausiu darželiu gali tapti ir Jūsų palangė. Čia galite pasisodinti ne tik prieskoninių žolelių kaip mairūnas, rozmarinas, bazilikas, petražolės, raudonėlis ar čiobrelis, bet ir vyšninių pomidoriukų, kurie ne tik džiugins akį, bet ir bus puikiausias priedas į šviežias salotas.

Nuotrauka: L. Mataičio

Sukurti tokį darželį visai nesudėtinga. Tereikia kiekvienam augalui paskirti po atskirą vazonėlį, kurio dydis turėtų būti apie 10-15 cm. Indo dugne reikėtų įdėti 2-3 cm storio žvyro ar molio duženų sluoksnį – jis tarnaus drenažo tikslais. Žemė turėtų būti puri, geriausia sumaišyta lygiomis dalimis su kompostu ir smėliu. Paruošus vietą, sėklas rekomenduojama keletą minučių palaikyti kalio permanganate ir tik tada sodinti. Vyšninių pomidorų sėklas prieš sėjant reikia sudaiginti. Pasodintus augalus reikia laikyti ant pietinės, pietvakarinės ar pietrytinės palangės, kur jie gautų pakankamai šviesos ir gryno oro. Tik reikėtų juos saugoti nuo skersvėjų ir laistyti vieną kartą per savaitę arba apaipurkšti kambario temperatūros vandeniu. Vyšniniasm pomidorams į vazonėlį būtina įsmeigti lazdelę, kad jie turėtų atramą.

GATVĖS MUZIKOS DIENA

Gegužės 17 d. miestų gatves užtvindys muzikos garsai. Kaip ir kasmet „apsiginklavę“ įvairiais muzikos instrumentais, tūkstančiai jaunų žmonių visoje Lietuvoje gatvėse groja roką, klasiką, džiazą, avangardą, folklorą, muša Afrikos ritmus. Čia nesvarbu ar esi profesionalus muzikantas ar mėgėjas, senas ar jaunas – laukiami visi. Gatvės muzikos dienos garsai nuo 2007 m. pasklido po daugiau nei 70 Lietuvos miestų ir miestelių. Kasmet dainų autoriaus ir atlikėjo Andriaus Mamontovo kvietimu preofesionalūs muzikantai ir mėgėjai plūsteli į gatves, kiemus, skverus ir aikštes švęsti laisvos kūrybos, muzikantų ir visuomenės bendravimo šventės.

Daugiau informacijos: http://gmd.lt/

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

NAMINIAI LEDAI

Kas karštą dieną gali būti geriau nei gaivinanti ledų porcija. Parduotuvėse nuo ledų gausos raibsta akys, tačiau mes siūlome skaniausių ledų pasigaminti patiems. Jums reikės: 1 indelio kondensuoto pieno (apie 400 g) 750 ml šaltos 35 proc. riebumo grietinėlės 1/3 vanilės ankšties Taigi į dubenį supilkite kondensuotą pieną ir šaltą grietinėlę. Jei mėgstate ne tokius saldžius ledus, pilkite pusę indelio kondensuoto pieno arba daugiau grietinėlės (jos galite pilti iki 800 ml). Vanilės ankštį perpjaukite pusiau, peilio galiuku išskobkite sėklytes–minkštimą ir sudėkite į grietinėlę. Viską išplakite iki standžių putų. Belieka masę sudėti į indelį ir įdėti į šaldiklį. Kitą dieną jau galėsite mėgautis puikiausiais ledais.

SKAMBA SKAMBA KANKLIAI“ 2014

Gegužės 29 – birželio 1 d. Vilniuje šurmuliuos tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. Nuo 1979 m. Vilniaus universiteto, Alumnato ir kiti senamiesčio kiemai festivalio metu tampa savotiškais liaudies meno mėgėjų vienkiemiais, o miesto aikštės – folklorą mylinčių žmonių sambūrio vietomis. Visi atėjusieji gali dainuoti, šokti, šėlti bendrame besilinksminančiųjų būryje ir kurti bendrą festivalio nuotaiką.

Nuotrauka: G. Savickio

„Skamba skamba kankliai“ puoselėja tradicinio folkloro kryptį. Visas dienas vyksta tautodailės kūrinių ir paveldo mugė, o linksmina šokiai bei dainos, kuriuos atlieka folkloro ansambliai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Šiais metais laukiama svečių iš Italijos, Lenkijos, Gruzijos, Rusijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Irano. Festivalio programa ir daugiau informacijos:

.. ..

www.etno.lt www.facebook.com/skambaskambakankliai

Nuotrauka: A. Aleksandravičiaus

3 4

BURBULIATORIUS

Su šiltos saulės spinduliais ir geru oru į miestus, kaip ir kiekvieną vasarą, sugrįžta muilo burbulai ir „Burbuliatorius“. Tad visi kas antrą vasaros pirmadienį kviečiami į miestų aikštes, parkus, skverus kartu skraidinti muilo burbulų. Kiekviename „Burbuliatoriuje“ dalyvauja 12-19 Lietuvos ir užsienio miestų. Vilniuje į vasariškąjį „Burbuliatorių“ renkamasi Lukiškių aikštėje, Kaune – aikštėje prie Soboro, Klaipėdoje – Atgimimo aikštėje, Alytuje – Jaunimo parke ir kt. Muzikaliausias „Burbuliatoriuje“ dalyvaujantis miestas yra Šilutė, kur kiekvieną kartą kartu su burbulų pūtimu rengiami muzikiniai koncertai. Dalyvauti gali visi norintys. Tereikia atsinešti muilo burbulų indelį, lauko žaidimų, termosą su arbata ir žinoma gerą nuotaiką. „Burbuliatorius“ tęsiasi visą vasarą iki rugsėjo mėn pabaigos.

Daugiau informacijos: http://laimikis.lt PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

NAUD ING A

RENKAMĖS PALAPINĘ Orai sparčiai šyla, tad prisiekę iškylautojai jau traukia iš sandėliukų kuprines ir ruošia palapines. Belieka tik sulaukti gero oro ir keliauti stovyklauti. Bet ką daryti jei dar neturite palapinės? Trumpai aptarsime pagrindinius dalykus, ką turite žinoti rinkdamiesi palapinę. Pirmiausia renkantis palapinę, reikia nuspręsti kokio dydžio ji turėtų būti: skirta vienam, dviem ar keturiems asmenims. Reikia atsižvelgti ir į tai, ar dažnai ją naudosite. Jei palapinę statysite tik pavasarį ir vasarą, Jums tiks trijų sezonų palapinė, kuri tinka vėjuotam ir lietingam orui. O jei keliaujate ir šaltaisiais sezonais, rinkitės keturių sezonų palapines. Jos tinka esant snieguotam orui. Palapinės forma taip pat svarbi. Dažniausiai išskiriamos dviejų tipų palapinės: tunelinės ir kupolinės. Tunelinė palapinė (dar vadinama „angaras” arba „cilindras”) pasižymi dideliu naudingu tūriu ir komfortiškumu, bet mažiau atspari stipriam vėjui. Kupolinės palapinės puikiai atlaiko net ir štorminį vėją, lengviau ir greičiau pastatomos. Taip pat galima sutikti ir palapinę su A formos karkasu, sieninę ar dalinio korpuso palapines. Palapinę su A formos karkasu yra su nuožulniomis sienomis (kaip stogas), per kurias lengvai nubėga vanduo. Sienines palapines verta rinktis, jei iškylaujate su visa šeima. Sieninės palapinės labiau primena namus, jos yra su vertikaliais šonais ir nuožulniu stogu. Paprastai jose yra daug vietos, galima vaikščioti atsistojus. Dalinį kupolą verta rinktis sudėtingesniems žygiams. Dalinio kupolo palapinės yra sieninės ir kupolo formos palapinių kombinacija. Jas sunkiau pastatyti, bet jos turi didelį grindų plotą ir aukštas lubas. 6

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

PALAPINĖS DAŽNIAUSIAI SKIRSTOMOS Į TRIS RŪŠIS: • Palapinės kalnams. Brangios palapinės, kurios yra skirtos keliaujantiems į kalnus arba į kitas atšiauraus oro vietoves. Jos visada būna ryškių spalvų – geltonos, oranžinės. Tokių palapinių vandens pralaidumas dažnai būna 10 000 mm. • Žygių palapinės. Kaip ir palapinės kalnams, jos yra lengvos (iki 2 kg). Dažniausiai vienvietės arba dvivietės. Šios palapinės nėra tinkamos atšiaurioms oro sąlygoms. Dėl mažo svorio ir gabaritų jas renkasi keliautojai, mėgstantys žygius ir dviratininkai. • Kempingo (laisvalaikio) palapinės. Didelėse prekybos centruose ir internete galima rasti palapinių, kurių pralaidumas 1000 mm. Tokio pralaidumo palapinės gali atlaikyti neilgą ir nesmarkų lietų. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į palapinės karkasą. Jis dažniausiai būna pagamintas iš aliuminio lydinio vamzdelių, kurie yra tvirti, atsparūs smūgiams ir lengvi. Vamzdeliai gali būti pagaminti ir iš stiklo pluošto, bet jie yra sunkesni ir ne tokie atsparūs. Palapinių medžiaga gali būti iš nailono arba poliesterio. Nailonas šiek tiek lengvesnis, patvaresnis ir labiau atsparus įbrėžimams, tačiau sugeria vandenį. Poliesteris labiau atsparesnis vandeniui ir ultravioletinių spindulių poveikiui. Palapinė turėtų būti iš dviejų sluoksnių: vidinės palapinės sluoksnio ir viršutinio tento. Išorinis tentas saugo nuo kritulių, tarpas tarp tento ir vidinės palapinės neleidžia kauptis kondensatui. Svarbu, kad

pastačius palapinę tentas nesiliestų prie vidinės palapinės. Palapinės dugnas ir lietui atsparus sluoksnis dažniausiai yra padengiamas lietui atsparia medžiaga - poliuretanu. Kad palapinės būtų lengvesnės, jos dažniausiai padengiamos silikonu. Poliuretanas geriau sulaiko vandenį nei silikonas, bet silikonas padidina medžiagos atsparumą plyšimui. Idealus variantas, jei viena pusė yra padengta poliuretanu, o kita – silikonu. Svarbu atsižvelgti ir į atsparumą vandeniui, kuris žymimas „mm“. (pvz. waterproof 2500 mm). Kuo didesnis palapinės sienų atsparumas, tuo didesnę liūtį palapinė atlaikys. Maksimalus atsparumas yra 5000

FISKARS KARDAS Beveik nė viena išvyka į gamtą neapsieina be laužo. Tačiau ne visada aplinkui galima rasti šakelių, o šalimais nuvirtusio medelio juk netempsi į laužą. Čia pagelbėti gali Fiskars kardas. Tai lengvas ir tvirtas įrankis praversiantis genint šakas ar net smulkinant didesnį rastą. Tik verta prisiminti, kad stovyklaujant galima smulkinti tik nukritusias šakas ar rastus surastus aplink stovyklavietę. Draudžiama kirsti žaliuojančias šakas ar medžius. Atsargiai – jis tikrai aštrus. KAINA: APIE 145 LT

KUR ĮSIGYTI: WWW.IRANKIAI.LT

LED ŽIBINTUVĖLIS TVIRTINAMAS ANT GALVOS

mm, minimalus - 400 mm. Lietuvos sąlygomis vertėtų rinktis palapinę, kurios atsparumas vandeniui būtų ne mažesnis nei 2000 mm. Didesnio už 4000 mm atsparumo jums greičiausiai neprireiks, nebent planuojate visą savaitę praleisti liūtyje. Būtina atkreipti dėmesį į palapinės ventiliacijos angas. Per jas į palapinės vidų neturi papulti sniegas ar lietus. Geriausia, jeigu ventiliacines angas galima atidaryti ir uždaryti neišlendant iš palapinės. Geriausia jei palapinė turi du, vienas prieš kitą esančius, langus iš tinklelio. Palapinėje turėtų būti ir prieangis. Jame galėsite susidėti daiktus, palikti batus ir pan. Prieangis patogus ir lyjant lietui.

LED žibintuvėlis tvirtinamas ant galvos – puikus pagalbininkas stovyklaujant tamsų vakarą. Žibintuvėlis patogus tuo, kad jo nereikia nešiotis rankoje ir galima reguliuoti šviesos pluošto kryptį. Specialiu mygtuku galima pasirinkti ir šviesos pluošto plotį ar intensyvumą. Žibintuvėlis atsparus smūgiams, jo korpusas pagamintas iš aliuminio lydinio padengto braižymuisi atsparia danga. Galima rinktis pakraunamą arba su baterija. KAINA: 105–285 LT

KUR ĮSIGYTI: WWW.AIC.LT

TURISTINĖ DUJINĖ VIRYKLĖ Jei stovyklaudami mėgstate gaminti, tuomet ši dujinė krosnelė bus geriausias pagalbininkas. Ją sudaro dvi dalys: propano-butano dujų talpa su ventiliu arba be jo ir specialus virimui skirtas antgalis. Ant viryklės 1 l vandens užverda per 7 min. Tad stovyklaujant greitai galite išsivirti arbatos ar žuvienės. Svarbiausia nepamiršti užpildyti dujų talpos ir pirmyn stovyklauti. Greita ir patogu.

KAINA: 29,99 LT – 75,99 LT

KUR ĮSIGYTI: WWW.E-SENUKAI.LT PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

NU MERIO TEMA

PAUKŠČIŲ STE

BĖ JIM AS

T IS N A J HORĖ A I L

PLATUMOS

BĖJIMAS E T S Ų I Č KŠ

2014 GEGUŽĖ

S BI

PULIARĖJANT PO IS

Nuotrauka: Iš agentūros Shutterstock.com

HOBI S

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

R NU U BMERIO R IKA TEMA

Tekstas:

INETOS ŽUKAUSKAITĖS

PASTARAISIAIS METAIS VIS DAŽNIAU NACIONALINIUOSE IR REGIONINIUOSE PARKUOSE GALIME PAMATYTI DIDELĖMIS KUPRINĖMIS, ŽIŪRONAIS IR STOVAIS „APSIGINKLAVUSIUS“ UŽSIENIEČIUS. JIE KANTRIAI STOVINIUOJA APŽVALGOS AIKŠTELĖSE AR PALAUKĖSE IR LAUKIA PRASKRENDANČIŲ LIETUVIŠKŲ PAUKŠČIŲ. TAČIAU NE TIK SVEČIAI IŠ UŽSIENIO LEIDŽIASI Į GAMTĄ STEBĖTI LIETUVIŠKŲ SPARNUOČIŲ. PAUKŠČIŲ STEBĖJIMAS TAMPA POMĖGIU AR NET GYVENIMO BŪDU IR LIETUVIAMS.

KAS TAI? Paukščių stebėjimas – tai laukinių paukščių stebėjimas natūralioje aplinkoje. Stebėtojas, žvelgdamas pro žiūronus ar monoklį, stengiasi identifikuoti paukščių rūšis ir suprasti jų elgseną. Toks hobis prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo. Tada dažniausiai paukščių stebėjimu užsiimdavo ornitologai. Šiandien šis pomėgis populiarus ir tarp paprastų žmonių, kurie tiesiog domisi gamta. Dažniausiai paukščių stebėtoją atpažinti nesunku – be stebėjimo įrangos, jis visada su savimi turi užrašų knygelę, kurioje žymisi kokius paukščius matė. Dažnas juos ir nufotografuoja, o vėliau knygose tikrina, ar teisingai identifikavo. Paukščių stebėtojai tarsi kolekcionieriai renka informaciją apie pamatytus paukščius, sudarinėja jų sąrašus. Viena iš paukščių stebėjimo sričių yra migruojančių sparnuočių atpažinimas ir jų skaičiaus nustatymas. Tam reikia gerai pažinti paukščius pagal išvaizdą ir skleidžiamus garsus.

POPULIARIAUSIOS STEBĖJIMO VIETOS LIETUVOJE Paukščius stebėti galima visus metus. Geriausia stebėti pavasarį parskrendančius ir rudenį išskrendančius sparnuočius. Viena populiariausių paukščių stebėjimo vietų yra Ventės ragas, nes čia driekiasi pagrindinis paukščių migracijos kelias. Čia pasak, Ventės rago ornitologijos stoties vyriausiojo ornitologo Vytauto Jusio, paukščių stebėtojai apsilanko ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Suomijos, D. Britanijos, Švedijos, Šveicarijos ir kt. šalių. Dar viena paukščių stebėtojų pamėgta vieta – Kuršių nerija. Ypač populiari Parnidžio kopa ir pajūrio paplūdimiai, smėlėtos pakrantės. Paukščius stebėti galima ir Pervalkos įlankos pakrantėje ir Juodkrantės paukščių žiedavimo stotyje. Taip pat pajūryje ties Preila-Pervalka, Juodkrante-Alksnyne ir Pervalka-Preila. Jau kovo pradžioje čia galima stebėti pirmuosius parskrendančius paukščius. Dar daugiau paukščių nei pavasarį galima pamatyti rudeninės migracijos metu nuo rugpjūčio iki lapkričio. Tuo metu prie pulkų, skrendančių į žiemojimo vietas, prisijungia vasarą išsiperėję jaunikliai. Šiaurės ir Centrinėje Europoje yra labai mažai vietų, kur galima pamatyti tokią gausybę migruojančių paukščių, kaip Kuršių nerijoje. Įdomių ir retų paukščių rūšių galima pamatyti ir prie Kintų, Rusnės žuvininkystės tvenkinių. Verta pasidairyti Rūdininkų, Labanoro, Biržų ir kituose miškuose. Įvairius paukščius galima stebėti ir Nemuno salose. Patogiausia stebėti nuo kelio Prienai-Rūdupis, esančio kairiajame Nemuno krante.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Nuotrauka: Iš agentūros Shutterstock.com

R NU U BMERIO R IKA TEMA

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

LIETUVOS PAUKŠČIŲ ĮVAIROVĖ Lietuvoje sutinkama 383 paukščių rūšys. Taigi paukščių stebėtojui tikrai yra į ką pasidairyti. Migracijų metu per dieną galima pamatyti iki pusės milijono paukščių: zylių, kikilių, kalviukų, varnėnų, vieversių, alksninukų, kregždžių, strazdų ir karvelių keršulių. Taip pat galima stebėti plėšriuosius paukščius, žąsis, antis ir gulbes. Ankstyvą pavasarį Lietuvos padangėje galima pamatyti gerves, pempes kuolingas, suopius ir smulkiuosius paukščius giesmininkus. Tačiau labiausiai paukščių stebėtojus džiugina retos rūšys: sakalas keleivis, raudonkojis sakalas, rudasis peslys arba rožinis varnėnas. Žiemą ant užšalusių Kušrių marių galima stebėti didžiuosiud dančiasnapius, jūrinius erelius. Baltijos jūroje ties nerija kasmet žiemoja 15000-70000 nuodėgulių, keli tūkstančiai rudakaklių ir juodakaklių narų, ausuotųjų kragų. Čia stebimi dideli būriai ledinių ančių, toliau nuo kranto galima pamatyti alkas, taistes, laibasnapius narūnėlius.

VERTA ŽINOTI Jei nusprendėte, kad paukščių stebėjimas būtent Jums, tuomet reikėtų pagalvoti apie stebėjimo įrangą. Pradžioje užteks nebrangių žiūronų ir literatūros apie paukščius. Čia padės įvairūs žinynai ir kompaktiniai diskai su paukščių balsais. Kiekvienas paukščių stebėtojas žino, kad svarbu atpažinti paukštį ne tik iš išvaizdos, bet ir iš balso. Visa tai, sujungta į viena, padeda geriau pažinti ir išmokti atpažinti paukščius. Pažengusiems stebėtojams būtinas teleskopas, kuris gali priartinti vaizdą 2060 kartų. Nustebsite kokie gražūs gali būti net ir paprasčiausi paukšteliai priartinti daugybę kartų. Taip pat neatsiejamas stebėtojo „draugas“ yra skaitmeninis fotoaparatas. Juk viena šio hobio esmė yra pastebėti kuo daugiau įvairių paukščių rūšių ir jas užfiksuoti. Pasišventę stebėtojai renka pačių pamatytų paukščių fotografijas ir dalinasi jomis su kitais šio hobio entuziastais.

Nuotrauka: Iš agentūros Shutterstock.com

Apsirūpinus reikiama įranga, reikia nepamiršti, kad gamtoje nevalia paukščių trikdyti be reikalo, negalima lįsti prie lizdų, baidyti paukščių. Egzistuoja net rašytinis paukščių stebėtojų kodeksas, kuriame išsamiai aprašoma, kaip stebėtojas turi elgtis gamtoje. Geriausia paukščius stebėti iš didesnio atstumo, nuo kelio ar apžvalgos aikštelėse, tada stebėjimas netrikdo normalaus paukščių gyvenimo. Vykstant migracijai stebėti geriausia nuo aukštų kalvų ar kopų, iš paukščių stebėjimo bokštelių arba visai atviroje vietoje, pavyzdžiui, pajūryje ar plačiuose laukuose. Tam, kad būtų galima išgirsti pralekiančių smulkiųjų paukštelių balsus, neturi būti triukšmo ir kitų trukdžių.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

NU MERIO TEMA

PAUKŠČIŲ STEBĖJIMO VARŽYBOS Paukščių stebėtojų varžybos ypač populiarios Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, Suomijoje, tokios varžybos pradėtos rengti dar septintajame dešimtmetyje ir, laikui bėgant, taip išpopuliarėjo, kad šiuo metu kasmet įvyksta iki kelių dešimčių tokių renginių. Daugeliui dalyvių tokios varžybos tampa viena laisvalaikio praleidimo formų. Lietuvoje kiekvieną rudenį vyksta paukščių stebėtojų ralis „Kuršių marios“, kuriame dalyvauja gausus būrys dalyvių iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ralis vyksta Nemuno deltoje ir Kuršių marių pakrantėse. Nemuno delta su Ventės rago pusiasaliu ir Kuršių Nerija dėl didelės sparnuočių koncentracijos yra viena geriausių vietų Europoje stebėti rudeninei paukščių migracijai. Todėl ralis vyksta būtent čia. Susibūrę į 2-4 žmonių komandas, dalyviai nurodytoje teritorijoje pasirenka maršrutą ir automobiliais keliauja ieškoti paukščių. Čia visai nesvarbu ar esi ornitologas, ar tiesiog paukščiais besidomintis stebėtojas – ralyje gali dalyvauti visi. Svarbiausia, kad varžybų metu būtų laikomasi kelių eismo taisyklių ir netrukdoma natūraliai paukščių gyvensenai. Ralį laimi tie, kuriems pavyksta per dieną užfiksuoti daugiausiai sparnuočių rūšių.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Nuotrauka: Iš Ventės rago Ornitologin s stoties archyvo

INT E R V IU S U

SEPTYNIOS MYLIOS SAUSO TILTO KAIP SENOVĖS LIETUVIAI ĮSIVAIZDAVO VISATOS KILMĘ IR SANDARĄ? KAIP IR KUO REMIANTIS BUVO KURIAMOS KALENDORINĖS SISTEMOS? KURIOJE LIETUVOS VIETOJE GAMINAMOS GRAŽIAUSIOS VERBOS? IŠ KUR ATSIRADO VELYKINIO MARGUČIO PAPROTYS? KĄ SIMBOLIZUODAVO ANT VIRVUTĖS PRIRIŠTA IR APLINK BAŽNYČIĄ TĄSOMA MEDINĖ ŽUVIS? GALIAUSIAI, KAIP PER VELYKAS „PRISIVILIOTI“ TURTINGĄ JAUNIKĮ? APIE TAI IR DAR DAUGIAU PASAKOJA VIENAS ŽYMIAUSIŲ LIETUVOS FIZIKŲ, GAMTOS MOKSLŲ DAKTARAS, ETNOLOGAS, PALEOASTRONOMIJOS IR ETNOKOSMOLOGIJOS MOKSLŲ PRADININKAS, JONO BASANAVIČIAUS IR STASIO ŠALKAUSKIO PREMIJŲ LAUREATAS LIBERTAS KLIMKA.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

O – ANT GALO SAULĖ TEKA. KAS?

LIBERTAS KLIMKA Kalbino: VAIDA FRANKONYTĖ Nuotraukos: IŠ ASMENINIO L. KLIMKOS

ARCHYVO

Paleoastronomija, etnokosmologija. Kaip atradote šias mokslo šakas ir ką jos nagrinėja? Etnokosmologija – kompleksinė mokslo disciplina, nagrinėjanti archajiškąsias tautos pasaulėraidos sampratas: kaip senovės lietuviai įsivaizdavo Visatos kilmę ir sandarą. Paleoastronomija, dar vadinama astroarcheologija, – tai senoviniai dangaus šviesulių judėjimo dėsningumų pažinimo metodai. Šias tyrinėjimo sritis atradau iš kultūrologinių polinkių, nors turiu fiziko išsilavinimą bei bemaž trijų dešimčių metų mokslinio darbo fizikos srityje stažą. Tiltas į humanitarines erdves buvo mokslo istorija, kuriai ir dabar skiriu savo laisvalaikį. Nagrinėju tiksliųjų ir taikomųjų mokslų istoriją Lietuvoje. Gamtos pažinimas civilizacijos priešaušryje prasideda nuo dangaus šviesulių judėjimo dėsningumų fiksavimo. Neolite astronominės žinios jau būdavo kaupiamos azimutinių Saulės ir Mėnulio, išskirtinių žvaigždynų stebėjimo horizonte kartais statant sudėtingus ir gana tobulus įrenginius (pavyzdžiui, Egipto šventyklos, anglų Stounhendžas, majų piramidės). Mitinė mąstysena iš tariamojo chaoso suformavo erdvės ir laiko struktūras, o sukauptų žinių visumai suteikė pasaulio modelio išraišką. Praktinis rezultatas – kalendorinės sistemos, kurias kiekvienas etnosas kūrė pagal vietines klimatines sąlygas, ūkinės veiklos bei visuomeninės sanklodos pobūdį. Kad sukauptos gamtamokslinės žinios bei sukurtieji Visatos modeliai būtų patikimai perduodami ateinančioms kartoms, dar neturint rašto, juos imta koduoti tautodailės, folkloro ir papročių formomis.

Man buvo smalsu, ar megalitinės kultūros erdvė siekė Baltijos rytinę pakrantę. Pasirodo, ir baltų kultūros pavelde galima rasti dviejų rūšių paleoastronominių objektų – kalendorinių matavimų stebuklą bei laidojimo paminklų su astronomine orientacija. Iš pirmųjų dabar geriausiai ištyrinėta XV a. pradžios alkavietė ant legendinio Birutės kalno Palangoje. Įrenginį sudarė 11 stulpelių sistema, fiksuojanti Saulės ir Mėnulio kraštines padėtis šviesulių laidos metu; jo atradėjas – archeologas Vladas Žulkus. Išskirtinai įdomus yra senojo geležies amžiaus centrinės Lietuvos plokštinių kapų kultūros mirusiųjų erdvinio orientavimo paprotys, iš kurio galima nustatyti mirusiųjų lytį, palaidojimo laiką, rekonstruoti kai kuriuos dievybių panteono bruožus ir kt. Tas ypatybes ištyrinėjo archeologas Eugenijus Jovaiša. Pasaulio modelio raišką galima matyti ir apeiginėse kapinynų laužavietėse, o to paties laikmečio žalvariniai papuošalai turi dangaus šviesulių bei kalendorinių skaičių įprasminimo požymių.

Baltų kultūros pavelde

galima rasti dviejų rūšių paleoastronominių objektų – kalendorinių matavimų stebuklą bei laidojimo paminklų su astronomine orientacija. Iš pirmųjų dabar geriausiai ištyrinėta XV a. pradžios alkavietė ant legendinio Birutės kalno Palangoje. Įrenginį sudarė 11 stulpelių sistema, fiksuojanti Saulės ir Mėnulio kraštines padėtis šviesulių laidos metu (L. Klimka).

Bendradarbiaujant su archeologais, pavyko atskleisti nežinomų baltų genčių dvasinio gyvenimo bruožų. Šiandien tai sudaro pagrindinę Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspozicijos turinio dalį. Ši unikali kultūros įstaiga, kuriai vadovauja astronomas Gunaras Kakaras, tapo labai lankoma mokslo žiniasklaidos erdvė. Pasaulyje tarp muziejų analogų neturinti vieta kviečia ir į naktinius dangaus šviesulių stebėjimus, ir į turiningas dienines ekskursijas po dvasinio lietuvių tautos gyvenimo gelmes. Etnokosmologinis požiūris leidžia drąsiau interpretuoti ir etnologinius reiškinius, pavyzdžiui, audinių

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

INT E R V IU S U

SEPTYNIOS MYLIOS SAUSO TILTO ir margučių raštų semantiką, šeimos ir kalendorinių papročių kilmę. Muziejaus pradžia buvo 1979 metai. Molėtų astronomijos observatorijoje buvo įkurtas visuomeninis šio mokslo istorijos muziejus, tiksliau, nedidelė ekspozicija. Nuostabu, kad šiandien turime įspūdingos architektūros statinį, prie kurio nuolat sustoja ekskursijų autobusai... Šiandieninė visuomenė yra vartotojiška, domisi laikinais, materialiais dalykais. Kas yra pagrindiniai Jūsų tyrinėjimų pasekėjai, kurie stengiasi, kad senosios lietuvių tradicijos nebūtų pamirštos? Visuomenė gyvena tais prioritetais, kuriuos įdiegia švietimo sistema ir žiniasklaida. Nenorėčiau įvardyti ją tik vartotojiška... Nes daugybė jaunimo renkasi humanitarinės krypties studijas – mokslininkų, mokytojų kelią. Turiu labai puikių studentų, kurie kurs Lietuvos ateitį... Visai neseniai šventėme šv. Velykas. Kokie buvo pirmieji (pagrindiniai) senovės lietuvių velykiniai papročiai? Kas iš jų liko šiandien, o ko, deja, jau nebeprisimename? „Septynios mylios sauso tilto – ant galo Saulė teka. Kas?” Turbūt nesunku atspėti šią mįslę: septynios savaitės pasninko ir maldos, apmąstant Kristaus aukos prasmę. Ir tada – Išganytojo Prisikėlimo šventė – Velykos. Kristus – krikščioniškojo pasaulio Saulė! Verbinėmis prasideda Didžioji savaitė, pasiruošimas šv. Velykoms. Iškilioji bažnytinė šventė turi savitų papročių, sąlygotų kiek skirtingos gyvensenos įvairiuose Lietuvos regionuose. Bet įdomiausia, kad išlikę ir ikikrikščioniškų tikėjimų aidų, žmonių sąmonėje pritapusių prie svarbiausios pavasario šventės. Todėl, kad pavasaris ir jo pranašai visais laikais būdavo pasitinkami šventiškai, kaip ilgai laukti svečiai. Parlėkę perėti paukščiai senovės laikais gelbėdavo žmones nuo tikro bado. Iš čia ir velykinio margučio paprotys – kitados pirmasis rastas kiaušinis būdavo dažomas raudonai, aukos spalva, ir paskiriamas deivei Paukštei. 18

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Tikėtina taip darius jau akmens amžiaus žmones, kurie gyveno iš medžioklės ir gamtos teikiamų gėrybių. Įsivyravus žemdirbystei, margučiuose atsirado ornamentų, atspindinčių saulės kelią per metus. Galima tarti juos esant pasaulio (tai, kas „po saule“) modeliais. Ir žinia, juose galima matyti metų suskirstymą į dalis pagal lygiadienius bei saulėgrįžas. Iš pavasario lygiadienio šventės, laikytos metų pradžia, ir yra kilę daugelis velykinių papročių. Lietuviškieji – vieni archajiškiausių tarp visų Europos tautų, nes susiklostė kartų kartoms gyvenant vis toje pačioje tėviškėje. Velykų šventės tradiciškai trunka devynias dienas, pradedant Verbinėmis. Tądien kuo anksčiausiai rykštele ar kadugio šakele žadinami šeimos nariai – tenebūna užsimiegoję, apsnūdę, nespėjantys su greitais pavasario žingsniais. Lietuviui verba – gyvybinių gamtos galių simbolis. Kitos indoeuropietiškos kilties tautos Europoje irgi pasitinka pavasarį, pašventindamos sprogstančių pumpurų šakelę. Dzūkijoje ir Suvalkijoje bažnyčioje šventinamos kadugio (ėglio) šakelės; žemaičiai dar prideda alyvos ar tujos rykštelę, aukštaičiai – susprogusių beržo, žilvičio pumpurų šakelę, karklo, gluosnio „kačiukų“. Rytų Lietuvoje prie „kačiukų“ priderindavo ąžuolo šakelę su pernykščiais lapais. Daug kur verbą papuošdavo ir popierinėmis gėlytėmis. Kartais surišdavo raudonu vilnoniu siūlu, kuris pašventinus įgydavęs gydomųjų savybių. Kaime pašventinta verba būdavo laikoma iki kitų Verbinių labai pagarbiai – ant kampinės krikštasuolėje arba užkišus už šventųjų paveikslų. Ja pasmilkoma užėjus grėsmingam audros debesiui, per Jurgines į pirmąją žalumą išginant galvijus, po žiemos apžiūrint biteles. Nubrauktų verbos spygliukų būdavo įmaišoma ir į sėjai parengtą sėklą. O Vilniuje Verbinės – visų gražiausia miesto šventė. Sostinės gatvės tiesiog pražysta spalvomis. Vilniaus verbos rišamos iš daugiau kaip 50 augalų. Tos tikrosios verbos, rišamos tik šiaurės vakarų Vilniaus pakraštyje, kaimuose prie kelio į Sudervę. Šis tautodailės unikumas susiformavo apie XIX a.

pradžią, kaimo žmonėms nusižiūrėjus nuo Vilniaus amatininkų procesijas puošusių popierinių „palmų“ ar šv. karalaičio Kazimiero „lelijų“. Tyrinėtojai Vilniaus verbų ornamentikoje įžvelgia prosenoviškų gyvybės medžio ir žemės maitintojos simbolių. Šiandien tai bene labiausiai kintantis ir besivystantis tautodailės reiškinys. Didįjį trečiadienį po pamaldų vaikai virvute prisirišdavo iš lentelės išdrožtą žuvį ir tįsdavo ją aplink bažnyčią, čaižydami rykštėmis. Esą, silkę varo lauk, kartu – ir atsibodusį pasninką. Ketvirtadienį taip daro du kartus, penktadienį – tris. Didysis ketvirtadienis vadintas švariuoju arba žaliuoju. Kas namuose peržiem aprūkę, įjuodę, užsigulėję – viskas turi būti išvalyta, išvėdinta. Moterys plaudavo ne tik grindis, bet ir sienas, šluotražiu perbraukdavo lubas, nušveisdavo stalus, išpurtydavo patalynę ir drabužius. Vyrai lipdavo ant stogo kaminų valyti, tvarte iššukuodavo avinėlius, išprausdavo paršelius, ežere išmaudydavo arklius. Darbų daug, tad ir atsikelti reikia kuo anksčiausiai – saulei tekant, todėl sveikatos visiems metams galima pasisemti. Bereikia susirasti upelį, atitekantį prieš saulę, ir nusiprausti auksiniu jo vandeniu. Tokio vandens parnešdavo ir ligoniams. O kad sėkmė gyvulius auginant lydėtų, darydavo tokį burtą. Iš miško atnešdavo skruzdėlyno kupstą ir supildavo tvartan – sakydavo, prieauglio bus kaip skruzdėlių. Iš miško parsinešdavo ir žalumynų – bruknienojų, pataisų, amalo šakelę – Velykų stalui papuošti. Žalumos ten padėti būtina – tada rugeliai žiemkentėliai spėriai atsigaus ir gražiai sužaliuos. Merginos Didįjį ketvirtadienį persodindavo gėles. O jei pamatydavo kaimo taku ateinant čigoną, pasistengdavo perbėgti jam kelią; tai reiškia, kad greit ištekės, ir už turtingo! O čigonas pyksta, nes praras savo „čigonišką laimę“ – be vargo ir darbo įgyti lašinių bei kiaušinių. Didįjį penktadienį, vengiant triukšmo, dirbama mažiau. Dzūkijoje sakydavo – nevalia šluoti, voratinklių braukyti – „Jėzui akis prikrėsi“. Penktadienį bažnyčioje neteikiama Komunija; tam žmonės suradę savo paaiškinimą. Esą

O – ANT GALO SAULĖ TEKA. KAS? tądien išpažinties eina burtininkai – „čerauninkai“, „šeptūnai“, „juodaknygiai“. Šią dieną nuo senovės vadindavo Vėlių velykėlėmis arba Vėlių durelėmis, mat tikėta, kad jos išeinančios iš skaistyklos. Žmonės lankydavo kapus, nusivesdavo kartu ir vaikus, anūkėlius – tegu žino, kur ilsisi giminės senoliai. Šio papročio atmintis liudija apie kitados naudoto agrarinio kalendoriaus simetriškumą. Didįjį šeštadienį iš bažnyčios reikia atsinešti šventinto vandens, o iš šventoriuje sukurto laužo – velykinės ugnies. Iš naujo įkūrus krosnį velykine ugnimi, būdavo kepami velykiniai pyragai ir sausainiai, verdami margučiai. Prisikėlimo Mišių daugelyje Lietuvos vietų žmonės laukdavo pernakt bažnyčioje. Nuovargio snaudulį prablaškydavo persirengėliai, krėsdami visokius pokštus. Dažniausiai būdavo persirengiama kipšiuku arba žydeliu. Kristaus karstą saugodavo jaunų vyrų sargyba, pasipuošusi savadarbe uniforma. Kai kuriose Žemaitijos parapijose sargybinius keisdavo mediniai „kariai“. Būta net bažnytinio lėlių teatro, vaidinančio Kristaus kančių kelią. Džiugus išaušta šv. Velykų rytmetys: net saulė, sakoma, tekėdama šoka. O vėjo kryptis pranašaujanti būsimos vasaros orus. Sekmadienį miestelyje kaimo žmonės neužtrukdavo – kas pirmas parlėks namo, tam visi darbai šiemet gerai seksis. O jau pavakare per kaimą patraukdavo lalautojai – vaikinai, su gerais palinkėjimais lankantys kaimynus, palydimi dainomis ir muzika. Juos taip vadino pagal velykinių dainų priedainį „ei, lalo“. Už pagerbimą lalautojai būdavo apdovanojami margučiais, sūriu ir pyragu. Antrąją Velykų dieną kiaušiniauti eidavo vaikai. Tos dienos jaunimo pramoga – suptis sūpuoklėse. Tai irgi turi užslėptą tikslą: kas aukščiau „užsimes“, to javų pasėliai bus aukštesni, linai ilgesni augsią. Iš esmės tai yra similinės – panašumo – magijos pasireiškimas: atrodo, kad sūpuojama žemė. Tarsi kūdikis lopšyje – teauga, testiprėja, tebrandina derlių.

pašvęstas, nes negalima rimtų darbų imtis. Nevalia liesti žemės: nei arti, nei akėti, antraip ledai javus vasarą iškaposią. O užvis geriausia apsauga nuo ledų krūšos – apvaryti vagą aplink viso kaimo laukus, į plūgą įkinkius dvynius jaučius. Devynios šventinės Didžiosios savaitės dienos, tikėtina, yra dar vienas senovės tradicijų priminimas – tiek dienų mūsų krašte trukdavusi savaitė, skaičiuojant pagal mėnulio kalendorių. Prisimindami lietuviškus šventės papročius, tarsi prisiliečiame prie to tolimo laiko, kuris yra sustingęs ties tautos kultūros ištakomis, tarsi nutiesime tiltus per šimtmečius ir tūkstantmečius į baltiškąją proistorę. Ką šiukštu buvo draudžiama daryti prieš ar per Velykas? Ar yra kokių nors pranašysčių ar prietarų, susijusių su Velykomis? Ikivelykiniai draudimai – tik pasninkas. Kaime sakydavo, kad Didžiosios savaitės metu negalima bartis, ginčytis, pyktis, kam nors pavydėti. Vaikams drausdavo žaisti triukšmingus žaidimus. Negalima ir ką nors skolintis arba kitam skolinti – laimė išeisianti iš namų. Didįjį ketvirtadienį yra draudžiamų darbų. Sakydavo: girnomis malsi – vėtrą prisišauksi; ausi – velnias ateis padėti. Šiukštu su kultuve žlugtą skalbti – gali griausmas nutrenkti. Iš kokių gamtos ženklų senoliai nuspėdavo, koks bus Velykų oras?

Bendradarbiaujant su archeologais, pavyko atskleisti nežinomų baltų genčių dvasinio gyvenimo bruožų. Šiandien tai sudaro pagrindinę Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspozicijos turinio dalį. Etnokosmologinis požiūris leidžia drąsiau interpretuoti ir etnologinius reiškinius, pavyzdžiui, audinių ir margučių raštų semantiką, šeimos ir kalendorinių papročių kilmę. (L. Klimka).

Velykų orus nusako Kalėdų orai: „Kalėdos baltos – Velykos žalios“. Velykos yra kilnojama šventė, tad gamtos stebėjimų patirtis negalėjo būti sukaupta... O iš Velykų rytmečio vėjo krypties spėjamas vasaros oras.

Trečioji Velykų diena vadinta Ledų vardu. Sakydavo, kad šis metas tinginiui PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Y P ATING A LI E TUVA

S U S I P A Ž I N K I M E :

PAGRAMANČIO REG PAGRAMANČIO REGIONINIS PARKAS – TAI UPIŲ, SLĖNIŲ IR MIŠKŲ IŠVAGOTAS PARKAS. AKMENOS IR JŪROS UPELIŲ SLĖNIAI PUIKUOJASI STAČIAIS ŠLAITAIS, ĮSPŪDINGOMIS ATODANGOMIS IR SKARDŽIAIS, KURIUOS SUPA PIEVŲ IR MIŠKŲ ŽALUMA. UPĖS IŠVAGOTOS ĮSTABIŲ ŠNIOKŠČIANČIŲ RĖVŲ, O VIRŠ JŲ KABANTYS REGIONINIO PARKO PUOŠMENA TAPĘ TILTAI NUOLAT DŽIUGINA

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

GIONINIS PARKAS ATVYKSTANČIŲJŲ AKIS. SLINKUSIŲ LEDYNŲ VIRTINĖ PAGRAMANČIO REGIONINĮ PARKĄ NUSĖJO STAMBIAIS AKMENIMIS, O TAMOŠAIČIŲ AKMUO DABAR YRA GAVĘS MILŽINO VARDĄ. ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJA IR DIDŽIAUSI GAMTOS GALIŪNAI ĄŽUOLAI: ANDRIEJAIČIŲ, GENIŲ, GUDLAUKIO, TAMOŠAIČIŲ, KURIŲ PAUNKSMĖ ALSUOJA AMŽINĄJA STIPRYBE IR IŠMINTIMI. Nuotraukos:

T. KALAŠINSKO

Pagramančio atodanga PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Y P ATING A LI E TUVA

Rubinavas

ly s Šo

Kūtymai

Rugienos

Jucaičiai las

Gedėliškė

Kilpinės Plerpės

Žiur žmo tis

Kreiviai

Akmena

ava Lyl

Ša

ėlė

čia

Irtu

va bru Auš

ė ng

Jūra

Balskai

Pagramantis

Lylavėnai

Kuturiai Ringiai Geniai

Irtu

Tuščiai

Tamošaičiai

Užbūdupis Sungailiškiai

Siaurakampis

Vyni

Mažonai

Mineikiškiai Reksčiai Kelmynė Jū

ruon

Papušynė Galmenai

Jatkančiai

Gurkliai

Norkaičiai

Tarailiai Pakalpokiai

Visbutai 164

Tauragė

ržė

Eže

Jū

ent Elb

Leikiškiai

Trakininkai

nė

Būdviečiai

Dapkiškiai

šy pu

Kaupiai

Trūkiškė

Vitkaičiai

ėlis

Elb

ent as

Dauba

Lengveniai

ija Šun Antšunijai

Alanga

199

Šaukėnai

Jociai

Dabrupinė

Pabūdviečiai

upi Už

Plynoji pelkė

164

Matiškiai

Voveraičiai Du b ng

2014 GEGUŽĖ

Pagramantalis

Ala

PLATUMOS

Skrodupis

Gudlaukis

Vaitiškė 22

Romės Laukas

Rūtvė

Naujininkai

Balskų tvenkinys

Alijošiškės

Didkiemis

Pagramančio miestelis Pagramančio miestelis įsikūręs vaizdingame Akmenos upės slėnyje, santakos su vardą gyvenvietei davusia Gramančia. Sprendžiant iš archeologinių radinių, žmonės čia apsigyveno I–III a. Pirmųjų užuominų apie Pagramantį, anksčiau vadintą Gramančiu, rasta 1554m. istoriniuose dokumentuose. Iki 1842m. jis priklausė Kaltinėnų dvarui. Lankydamiesi Pagramantyje nepamirškite apsilankyti Pagramančio regioninio parko lankytojų centre, duris atvėru-

Lašiškė

Ryškas

Kuiniškiai

Debliai

Būdupis

Burkėnai

Vartulėnai

arke gausu įvairių retų augalų: kupstinių kūlingių, aukštųjų gegūnių, paprastųjų kardelių, plunksninių pliusnių, kurie randami Plynojos aukštapelkėje .Lapuočių ir spygliuočių miškų gūdumos su giliais slėniais yra tapusios augalų ir gyvūnų namais. Teritorijoje išlikę senkapiai, o paupių piliakalniai byloja, kad nuo seno čia būta gyventojų. Tad nieko nelaukdami kviečiame susipažinti su regioninio parko objektais. Kelionę pradėkime nuo Pagramančio miestelio.

Bremen

Apidėmės

Andriejaičiai

Gerviškė

Didžioji Akmens rėva

Vaičiai

Mišučiai

Rauškas

Laumenai

lis

164

ša

Senasis Obelynas

Žviliai Ža

Ilgoti

Driežai

Vingininkai

Lentinė

Jokūbaičiai

Balčia

164

Medeliškė Kelmutiškė

165

162

Šilalė

Irtuona

Lokys

Lingiškė

G rin

164

Genių atodanga

siame 2006m. Jame galite susipažinti su ekspozicija, aplankyti parodas ir gauti informacijos apie regioninį parką.

Pagramančio atodanga Pagramančio atodanga – skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje. Atodangos aukštis – 29–31 m, ilgis – 203 m. Tai lyg atversta ledynmečių knyga, kurios puslapius sudaro moreninio priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai, palikti Lietuvą dengusių ledynų. Pagramančio regioniniame parke glaudžiasi dar 11 atodangų, pasakojančių beveik 200 tūkstantmečių Pagramančio apylinkių ir pietinio Žemaičių aukštumos šlaito geologinę istoriją.

Didžioji Akmenos rėva Andriejaičių ir Kilpinės apylinkėse ledynų tirpsmo metu susiformavo įspūdingas Akmenos upės riedulynas – Didžioji rėva. Tai išraiškus upės slėnis ir vaga su šniokščiančiomis rėvomis. Akmenos slėnis išsiskiria savitu kraštovaizdžiu, todėl yra saugomas kaip gamtos paveldo objektas. Riedulyno plotas – maždaug trečdalis hektaro.

Indijos piliakalnis Indijos piliakalnis įrengtas kalvoje, Akmenos upės dešiniajame krante. Upei pakeitus vagą, didelė piliakalnio dalis buvo nuplauta. Išlikęs tik jo pietvakarinis pakraštys – 15–20 m ilgio ir 2–3 m pločio aikštelės ruožasbei dalis 4 m. aukščio pylimo pietrytiniame aikštelės pakraštyje. Šlaitai statūs, 17–20 m aukščio. Piliakalnis datuojamas XIV a. 2013 metais atlikti šio kultūros paveldo objekto tvarkomieji paveldosaugos darbai: piliakalnio teritorijoje iškirsti medžiai ir kiti menkaverčiai krūmai, įrengta apžvalgos aikštelė.

Plynosios plynaukštė PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Y P ATING A LI E TUVA

Akmenos ir Jūros upių santaka

Lakštingalų slėnio stovyklavietė 1969 m. Lakštingalų slėnyje įkurta stovyklavietė – tikra poilsio oazė. Čia, 2,9 ha teritorijoje, galima ramiai pabūti gamtos apsuptyje. Dažnai stovyklavietėje organizuojami įvairūs renginiai, šventės, koncertai. Joje įrengta pasyviam ir aktyviam poilsiui reikalingiausia infrastruktūra: pavėsinės, suoleliai, takai, sūpynės, namelis, estrada ir kt.

Lakštingalų slėnis

Plynosios telmologinis draustinis Plynosios aukštapelkės kompleksas, esantis pietvakarinėje Pagramančio regioninio parko dalyje, užima 3,57 kv. km, o kartu su apypelkio miškais – daugiau nei 5 kv. km plotą. Aukštapelkę dengia 3–4 m storio durpių klodas. Išteka trys upeliai: Alanga, Krančia ir Vynija. Be įvairių kitų augalų, Plynosios aukštapelkėje galima pamatyti į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų kupstinių kūlingių, aukštųjų gegūnių, paprastųjų kardelių, plunksninių pliusnių. 24

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Genių atodanga Genių atodanga – skardis dešiniajame Jūros krante, netoli Genių vienkiemio, įspūdingame upės vingyje, Tyrelių miško šiauriniame pakraštyje. Atodangos aukštis – 24–25 m, ilgis – 160 m.

Akmenos ir Jūros upių santaka Akmenos ir Jūros upių santakos slėniai yra viena pagrindinių Pagramančio regioninio parko kraš-tovaizdžio vertybių. Akmena parko teritorijoje savo vandenis plukdo apie 29 km; jos vidutinis plotis – 10–15 m, vidutinis gylis – 0,5–0,7 m. Upės slėnyje ir vagoje esama unikalių formų didžiųjų rėvų, amfiteatrinio ir kanjoninio tipo slėnio atskirų atkarpų. Jūra, dešinysis Nemuno intakas, – didžiausia parko upė. Jos ilgis parko teritorijoje – 35 km, vidutinis plotis – 12–18 m, vidutinis gylis – 0,8–1,5 m. Jūra į regioninį parką įteka ties Balskų kaimu, o ties Reksčių kaimu daro didžiulę kilpą.

LEIDYKLA

PRISTATO NAUJĄ KELIONIŲ ŽINYNĄ

IEN J U A

N Leidinyje rasite: • išsamius 41 saugomos teritorijos aprašymus; • specialius lankytojams skirtus maršrutus; • išsamius lankytinų objektų aprašymus; • schemas, padėsiančias nepasiklysti keliaujant.

Lietuvoje galime didžiuotis ne tik lankytinų objektų gausa, bet ir mažai žmogaus paliesta gamta. Apie 15,7 proc. Lietuvos ploto užima saugomos teritorijos. Lietuvoje suskaičiuojama 341 saugoma teritorija: 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, apie 300 draustinių, 6 rezervatai, kuriuose saugomi mūsų šalies gamtos turtai. Tik nemanykite, kad saugomos teritorijos uždaros ir nesvetingos. Atvirkščiai – čia vedamos ekskursijos, rengiama edukacinė veikla. Atvykę į bet kurį nacionalinį, regioninį parką ar rezervatą sužinosite daug naujo: susipažinsite su gamtos įvairove, retomis saugomomis gyvūnų ir paukščių rūšimis, pakeliausite po parkus pėsčiųjų ir dviračių takais.

Metas keliauti! w w w. t e r r a p u b l i c a . l t

L I E TUV OS MIESTAI I R MI E STE LI AI

RADVILIŠKIO KRAŠTE Nuotraukos:

V. KANDROTO

ADVILIŠKIS – MIESTAS ŠIAURINĖJE LIETUVOS DALYJE, ŠIAULIŲ APSKRITYJE. MIESTO VIETOVARDIS RODO, KAD JO PAVADINIMAS KILĘS IŠ DIDŽIOS RADVILŲ GIMINĖS, KURI MIESTĄ VALDĖ APIE 100 METŲ, NORS TIESIOGINE JŲ NUOSAVYBE NIEKADA NEBUVO. RADVILIŠKIS MINIMAS NUO XVI A. – PIRMĄ KARTĄ PAMINĖTAS 1567 METAIS, KURIE IR LAIKOMI RADVILIŠKIO ĮKŪRIMO DATA. TAD SUSIPAŽINKIME SU VIETOMIS, GARSINANČIOMIS RADVILIŠKIO KRAŠTĄ.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO GELEŽINKELIS Radviliškio geležinkelį galime pavadinti miesto simboliu. Šis geležinkelio mazgas, nutiestas 1869–1870 m., – vienas svarbiausių Baltijos šalyse, nes yra labai tinkamoje geografinėje padėtyje: patogu susiekti tiek su Maskva, Ryga, tiek su Minsku, Varšuva, Karaliaučiumi. Nuo 1966 m. veikiantis geležinkelių muziejus kviečia ne tik apžiūrėti įvairiausių geležinkelio įrenginių, senų lokomotyvų, bet ir išgirsti daugiau apie geležinkelio istoriją, sužinoti apie linijų tiesimo techniką, metodus. Taip pat čia galima susipažinti su senaisiais telefono aparatais. Muziejaus kultūros salėje rengiamos parodos, knygų pristatymai, edukaciniai renginiai.

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO BAŽNYČIA IR VARPINĖ Senoji Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia sudegė Antrojo pasaulinio karo metu, restauruota 1991 m. Šalia Radviliškio bažnyčios 1876 m. buvo pastatyta varpinė – kultūros paveldo objektas. Nors varpinė du kartus nukentėjo per gaisrus, tačiau dabar tai – įspūdingas statinys, sudarytas net iš penkių tarpsnių. Šalia stovi 1989 m. sukurta „Skausmo ir kančios kelio“ kompozicija, skirta Lietuvos tremtiniams ir politiniams kaliniams atminti (aut. V. Vaicekauskas, A. Dovydaitis, E. Gaubas).

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

L I E TUV OS MIESTAI I R MI E STE LI AI

RAUDONDVARIS Raudondvario dvaras Baronas Teodoras fon Ropas, XIX a. pr. pralaimėjęs teisme dėl lažo prievolės Šeduvos gyventojams, nugriovė Šeduvoje esančius dvaro rūmus ir persikėlė gyventi atokiau, į Raudondvarį. Dvaras dar buvo vadinamas Šeduvos vardu, tačiau ilgainiui įgijo Raudondvario pavadinimą. Dvaro pastatų ansamblis iškilo XIX a., tuo metu kūrėsi ir peizažinis parkas. Spėjama, kad ansamblį projektavęs prancūzų mokytojas Frederikas Diubua de Monperė. Rūmai turėjo tiek neogotikos, tiek klasicizmo bruožų, su keturkampiu bokšteliu, gražiais smailiaarkiais langais. Aplink rūmus buvo pastatytos arklidės, malūnas, oficina, svirnas, smuklė, kalvė, tačiau daugelis pastatų nėra išlikę iki šių dienų. Dalis dvaro stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Raudondvario dvaro pastatuose įsikūręs viešbutis ir restoranas.

ŠEDUVA Šeduvos vėjo malūnas Šeduvos vėjo malūnas buvo pastatytas 1905 m. Dar statomas jis buvo užsidegęs, tačiau galiausiai įrengtas ir sutvarkytas. 1967 m. žmonės ėmė dažnai jame lankytis ir linksmintis. Čia buvo įrengtas restoranas „Užuovėja“, dar vadinamas „Velnių malūnu“. Šiandien sename vėjo malūne įsikūrusi jauki kavinė ir viešbutis „Šeduvos malūnas“, šalia tyvuliuoja tvenkinys, galime pajodinėti žirgais.

www.seduvosmalunas.lt

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

BURBIŠKIO DVARAS Įspūdingas Burbiškio dvaras buvo žinomas nuo XVII a. Tada jį valdė Andriejus Drobišas. 1819 m. dvaras atiteko Baženskiams, kurie XX a. pr. atnaujino dvaro rūmus – jie tapo panašūs į pilį ar tvirtovę. Taip pat buvo sukurtas įdomus sodybos akcentas – rūmų viduje suformuotas didelis vidinis kiemas, dvarą puošė greta įkurtas puošnus parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. Mykolo Baženskio iniciatyva parke iškilo poeto Adomo Mickevičiaus ir Vytauto Didžiojo paminklai, liūtų, nimfų skulptūros, Švč. Mergelės Marijos statula ir Baženskių šeimos biustai, visa tai – skulptoriaus Kazimiero Ulianskio kūriniai. Burbiškio dvaras tapo kultūros centru: jame lankėsi dr. Jonas Basanavičius, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, visuomenės veikėjas Petras Vileišis. Pokario metais dvaras labai sumenko, todėl nuo 1981 m. imtasi dvaro sodybos atstatymo projektų: Burbiškio dvare įsikūrė muziejus, 2007–2010 m. buvo restauruoti rūmai, šalia esantys pastatai, atkurtas peizažinis parkas su keturių aukštų bokštu ir 22 tilteliais. Burbiškio dvaro rūmai garsėja įspūdingomis tradicinėmis tulpių šventėmis. Čia auginama beveik 300 rūšių tulpių. Kasmet nuo 2000 m., antrąjį gegužės sekmadienį, rengiama tulpių žydėjimo šventė, kurios metu festivalio rengėjai lankytojus kviečia pasigėrėti įvairiausių tulpių žiedų gausa, orkestrine bei šiuolaikine muzika, dalyvauti liaudies meistrų amatų mugėje, paskanauti vietoje ruošiamų valgių bei gėrimų. PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

L I E TUV OS MIESTAI I R MI E STE LI AI

BAISOGALOS DVARAS Baisogaloje išlikęs Komarų dvaro ansamblis – buvęs karališkasis dvaras (nuo XVIII a.). Apie 1830 m. dvarą nupirko buvęs imperatoriaus Napoleono Bonaparto armijos pulkininkas Juozapas Komaras. Komarų giminei dvaras priklausė iki 1940 m., kai dvaro savininkas Vladislovas Komaras buvo ištremtas į Sibirą. Įspūdingus rūmus puošia viduryje esanti kupolu dengta rotonda, kurioje buvo įrengtas salonas ir šokių salė. Dvaro sodyboje išlikę net 17 pastatų, peizažinis parkas. Dvare įsikūręs LSMU Gyvulininkystės institutas.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

N A U J I E N A

Po Lietuvą su šeima • • • • •

KNYGOS

IA L IA A C E SP AIN K

25 maršrutai po Lietuvą 250 lankytinų objektų Kelionės po Lietuvos miestus ir regionus Kelionės dviračiais Pramogos ir žaidimai, kad laikas neprailgtų

„Po Lietuvą su šeima“ – naujas kelionių žinynas keliaujantiems su visa šeima. Knygoje kelionių maršrutai pritaikyti keliaujant su vaikais – pateikiami įdomiausi muziejai, edukacinės programos, aktyvios pramogos, parkai, žaidimų aikštelės gamtoje.Kad ir mažiausiems smalsuoliams keliauti nebūtų nuobodu! Įsimintinos kelionės po didžiuosius Lietuvos miestus, etnografinius regionus, kelionės dviračiais ar tiesiog trumpi, bet įdomūs stabtelėjimai pakeliui į pajūrį – idėjos, norintiems pažinti ir daugiau išmokti. Keliaukite kartu su šeima, nes laikas, praleistas su mylimiausiais žmonėmis, yra pats vertingiausias! w w w. t e r r a p u b l i c a . l t

IEŠKOKITE „MAXIMA“ PREKYBOS CENTRUOSE

J E I KELIA UDAMAS SU TI KSI

GEGUŽĖ, KAI VISI PAUKŠČIAI SUKVIESTI

Tekstas ir nuotraukos:

SELEMONO PALTANAVIČIAUS

PAUKŠČIŲ STEBĖJIMAS GAMTOJE – VIENAS DIDŽIAUSIŲ MALONUMŲ. NUO PAT VASARIO PABAIGOS IKI GEGUŽĖS VIDURIO UŽTRUKO JŲ GRĮŽIMAS IŠ ŽIEMAVIEČIŲ; PAVASARINĖ MIGRACIJA VISADA VYKSTA PALAIPSNIUI, NES PAUKŠČIAMS REIKIA YPATINGŲ, TIK JIEMS BŪDINGŲ SĄLYGŲ. PIRMIEJI SUGRĮŽĘ SPARNUOČIAI TENKINASI ATSIVĖRUSIOMIS PROTIRPOMIS, O VĖLYVIESIEMS MIGRANTAMS BŪTINA ŠILUMA, SUŽALIAVĘ MIŠKAI IR ORE SKRAIDANČIŲ VABZDŽIŲ GAUSA.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Geltonoji kielė jus mato iš toli PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

J E I KELIA UDAMAS SU TI KSI

Gegužę keliaujant gamtoje galima sutikti jau visas mūsų krašte perinčias paukščių rūšis. Žinoma, dabar sparnuočiai užimti labai skirtingais reikalais: ankstyvieji peri ar augina jauniklius, sugrįžusieji vėliau – dalijasi teritorijas lizdams ir aktyviai gieda.

Iš pradžių siūlome keliauti į laukus ir pievas – čia paukščius pamatyti ir stebėti yra paprasčiausia. Be to, rūšių įvairovė yra unikali. Tad žingsniuojame lauko keleliu, sustojame, žvalgomės ir laukiame, kas sujudės ant kupsto, kas nusileis žolės viršūnėn.

Paukščiams stebėti tinkamiausias laikas – ankstyvo ryto valandos ir vėlyva popietė ar vakaras, nes tada jie aktyviausi. Prieš einant stebėti paukščių, būtina atminti, kad jiems neturime trukdyti, nes dabar – šventas metas. Eikime turėdami žiūronus ar stebėjimo vamzdį (teleskopą), kad viską regėtume iš toli. Būtinai pasiimkime knygą paukščiams pažinti, ji padės įsigilinti į sparnuočių pasaulio įvairovę.

Be dirvinio vieversio, kuris virš laukų virva nuo vasario, dabar pievose išvysime dažniausių atviro kraštovaizdžio rūšių. Viena jų – kiauliukė, už žvirblį mažesnis trumpauodegis paukštis labai ryškiu spalvingu galvos piešiniu. Ji tupinėja žolių viršūnėse, ant kuoliukų, akmenų ir matydama žmogų nerimsta, garsiai tiksi, čeksi. Per vasarą kiauliukės išveda dvi vadas. Ir dabar kažkur tarp žolių, žolelėmis išklotoje duobutėje,

Gandrai gali atskristi iš toli 34

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Medšarkės sugrįžta vėlai, gegužei įpusėjus

yra tamsiai žydrų kiaušinukų dėtis. Apie tai, kad lizde jau yra jauniklių, suprasime pamatę kiauliukes, snapuose nešiojančias vabzdžių. Beje, šis požymis būdingas visiems be išimties žvirbliniams paukščiams. Kitas labai pastebimas pievų paukštis – geltonoji kielė, ilgauodegė ir ilgakojė, dydžiu primenanti mums įprastą baltąją kieliukę. Ji elgiasi panašiai kaip kiauliukė – nerimaudama čirškauja ir skraido aplink. Patinėlis būna geltonesnis, kartais labai ryškus, jo galvos viršus – nuo švelniai pilkos iki juodos spalvos. Patelė – kuklesnių, blankesnių spalvų. Nieko keista: juk gamtoje ant žemės atvirai perinčių paukščių patelės turi būti kuo nepastebimesnės. Laukuose gausu pievinių kalviukų – šie ilgauodegiai, pilkšvi, išilgai pamarginti

paukščiai gana atsargūs, juos geriau stebėti iš tolo. Ypač gražus kalviuko skrydis giedant, kai jis kyla į orą ir cipsi neįmantriu, bet melodingu balsu. Miško pakraštyje gyvena kitas kalviukas – miškinis, kurio giesmė – labai melodingas daugiatonis suokimas. Pievose, net labai toli nuo žmonių, pamatysime baltąjį gandrą. Jei tik pakanka drėgmės, jis atsklendžia lesioti vabzdžių, kuriuos snapu kapsi kiekviename žingsnyje. Kartais jo žingsniai tampa platūs ir skubrūs, nes paukštis pamato tarp žolių besibraunantį pelėną. Kirtis – ir žvėriukas spurda snape. Beje, kartais sakoma, kad svarbiausią gandro maisto dalį sudaro varlės. Iš tikrųjų, gandrai jas lesa, bet ne taip gausiai. Į pievas, esančias prie miško, dažnai išskrenda gervės. Čia jos randa įvaires-

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

J E I KELIA UDAMAS SU TI KSI

Maža, judri, pastabi... graži kiauliukė, pievų gyventoja

Vieversys prausiasi kelio dulkėse

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

nio maisto. Gervės – vegetarės, lesioja augalų lapus, ūglius, sėklas, žinoma, ir lauke pabertus grūdus. Jeigu stebime vieną gervę, gali būti, kad kita peri arba vaikšto su jaunikliais. Jei visą laiką laikosi dvi suaugusios gervės, jų pavasaris nebuvo sėkmingas, jauniklių neišperėjo. Sunku pasakyti, kodėl, tačiau nemažai gervių kiaušinių sunaikina krankliai, lapės, mangutai. Gegužės mėnesį pievose gausu ir kitų paukščių. Štai krūmų guote nerimsta karklinė nendrinukė, ant šakos tupinėja, ilga uodega linksi ir mus iš toli seka paprastoji medšarkė. Vargu ar pavyks pamatyti griežlę, tačiau jos ryksėjimo, nepanašaus į jokio paukščio giesmę, pasiklausysime iki valios. Griežlė – retas paukštis, tačiau Lietuvoje ją galima aptikti daugelyje pievų.

Pievoje ypač anksti rytą apie mus nardo kregždės. Jos – ne vietinės, atskridusios iš kaimo, kur yra jų lizdų. Ir dar vieno paukščio galime tikėtis – kurapkos. Dabar kurapkos jau deda kiaušinius. Tai visai nepaprasta, nes tam reikia daug laiko: dėtyje būna iki 20 kiaušinių, kurie dedami kasdien po vieną. Tik turėdamos laisvą valandėlę, kurapkos išeina ant laukų keliuko ir „prausiasi“ dulkėse, maudosi, valosi plunksnas. Gegužės mėnuo paukščiams – be galo svarbus metas. Jeigu matome, kad jie ėmė nerimauti, pasitraukime. Geriau ko nors nepamatyti, nei baikštinti ir trikdyti. Kai apsisuksime eiti iš pievų namų link, būtinai pažiūrėkime į savo stebėjimų sąsiuvinį: ar viską pasižymėjome, ar visas stebėtas rūšis suskaičiavome. Tad kiek jų šiandien pamatėme?

Laukų keliuko pakrašty surasi kurapkas PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

L I E T U V OS TECHNI KOS PAVE LDAS

Žaliasis geležinkelio tiltas per Nemuną, susprogdintas besitraukiančių vokiečių 1944m.

TILTA ĮDOMIAUSI LIETUVOS TECHNIKOS Nuotraukos:

V. KANDROTO

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Žaliasis geležinkelio tiltas per Nemuną

AI PAMINKLAI

ECHNIKOS PAVELDO OBJEKTAI LIETUVOJE – LABAI ĮVAIRŪS IR SKIRTINGI: NUO GYNYBINIŲ STATINIŲ, IKI BOKŠTŲ LAIKRODŽIŲ, NUO STRUVĖS GEODEZINIO LANKO TAŠKŲ, IKI KARO LAIKUS MENANČIŲ AERODROMŲ, NUO ANT KALVŲ STOVINČIŲ MALŪNŲ, IKI BALTIJOS JŪROS PAKRANTĖJE ŠVIEČIANČIŲ ŠVYTURIŲ. VISA TAI MENA PRAĖJUSIUS LAIKUS IR DAŽNAI NEMALONIĄ REALYBĘ. NORS LIETUVOJE TURIME NEMAŽAI TECHNIKOS PAVELDO, BET DAŽNAI JO NEMOKAME SAUGOTI. O SAUGOTI NEMOKAME, NES DAŽNIAUSIAI NEPAKANKAMAI ŽINOME APIE LIETUVOJE IŠLIKUSIUS TECHNIKOS PAMINKLUS. TAD KARTU SU LEIDYKLA „TERRA PUBLICA“, VISAI NESENIAI IŠLEIDUSIA ŽINYNĄ „ĮDOMIAUSI LIETUVOS TECHNIKOS PAMINKLAI“, SUSIPAŽINKIME SU LIETUVOS TECHNIKOS ISTORIJOS STEBUKLAIS IR ĮDOMYBĖMIS, KURIUOS VERTA PUOSELĖTI IR IŠSAUGOTI. PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

L I E T U V OS TECHNI KOS PAVE LDAS

Žaliasis geležinkelio tiltas per Nemuną, XX a. pradžia

Žaliasis geležinkelio tiltas per Nemuną Kauno panoramoje 40

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Vytauto Didžiojo tiltas per Nemuną Kaune, apie 1930 m

Vytauto Didžiojo tiltas per Nemuną Kaune

ŽALIASIS GELEŽINKELIO TILTAS PER NEMUNĄ KAUNE Pirmieji tiltai Lietuvoje pastatyti XIX a. septintojo dešimtmečio pradžioje, pradėjus tiesti pirmąsias geležinkelio linijas. Tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį 1858–1862 m., buvo pastatytas vienas didžiausių Lietuvos tiltų – Žaliasis tiltas per Nemuną Kaune (1861 m.). Žaliasis geležinkelio tiltas yra Lentvario– Kauno–Virbalio geležinkelyje (Kaišiadorių–Kybartų geležinkelio ruože, 37,3 km). 1859–1862 m. ties Žemutine Freda pastatytas Vilniaus–Eitkūnų geležinkelio tiltas buvo nudažytas žaliai ir pavadintas Žaliuoju tiltu. Pirmas garvežys juo pravažiavo 1862 m. vasario 27 d. Paprastai tiltai statomi statmenai upės krantams, kad būtų trumpesni. Žaliasis tiltas per Nemuną kerta upės ašį 68’ 41’ kampu, todėl vietoj 275 m tiltas yra 327 m ilgio. Jis pastatytas ant penkių taurų ir dviejų ramtų: keturios didelės angos – dvi po 77,30 m, dvi – po 68,70 m; dvi terpės krantuose gatvėms ir geležinkelio linijoms praleisti – po 13,20 m. Taurai padaryti iš kesonų – 3,5 m skersmens ketinių šulinių, nuleistų į dugną. Kiekvienas tauras sudėtas iš dviejų kesonų, lytlauža laikosi ant dviejų kesonų. Jie įsprausti į dugną ir pripildyti betono. Tilto statyba buvo atiduota prancūzų

firmai „E. GOUIN“; visos dalys buvo atgabentos iš Prancūzijos. Visam tiltui sunaudota 2025 t geležies ir 2130 t ketaus; tiltas kainavo 904 tūkst. rublių. Po Pirmojo pasaulinio karo atstačius tiltą, tarp bėgių buvo padarytas medinis paklotas, kuriuo eidavo pėstieji ir važiuodavo vežimai. Artėjant traukiniui budėtojas duodavo signalą ir eismas būdavo sustabdomas tol, kol pravažiuodavo traukinys. Pastačius M. K. Čiurlionio tiltą, pėsčiųjų eismas geležinkelio tiltu buvo uždraustas. Tiltu, kaip ir anksčiau, nutiestos dvi geležinkelio linijos.

VYTAUTO DIDŽIOJO TILTAS KAUNE Nutiestas tiltas per Nemuną jungia Kauno senamiestį su kita miesto dalimi – Aleksotu. Vienoje tilto pusėje, krantinėje, driekiasi Karaliaus Mindaugo prospektas, kitoje – Veiverių gatvė. Iki 1914 m. nuolatinio tilto per Nemuną ties Kauno senamiesčiu nebuvo. Vasarą ties Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia būdavo įtaisomas laikinas plaustinis 245 m ilgio ir 2,3 m pločio tiltas. Pavasarį ir rudenį veikdavo keltas – dviejų laivų pontonas ant ilgo lyno. Susidarius ižui, būdavo keliamasi irkline valtimi, žiemą – važiuojama ledu. PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

L I E T U V OS TECHNI KOS PAVE LDAS

1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, rusų kariuomenė prie Vytauto Didžiojo bažnyčios pastatė medinį tiltą. Tačiau, pasitraukdama iš Kauno, jį sudegino. 1926 m. sugriuvus dviem mediniams tiltams, teko skubiai statyti naują. Arkinis plieninis tiltas buvo pastatytas iš keturių didelių angų, po 52,25 m ir 20 m varstomos dalies viduryje. Bendras jo ilgis – 245,6 m. Varstomoji dalis – su trimis elektromotorais. Potvynio metu ja buvo praleidžiami laivai, vasarą – žemsemės, buvo naudojama ir kaip saugumo priemonė. Tiltas iškilmingai atidarytas Vytauto Didžiojo metais – 1930 m. sausio 11 d., ir pavadintas Vytauto Didžiojo vardu, pagerbiant šį iškilų Lietuvos valdovą. Antrojo pasaulinio karo metu tiltas buvo susprogdintas kartu su besitraukiančiais rusų kariškiais. Nors greitai atstatytas, tačiau 1944 m. sugriautas besitraukiančių vokiečių. Tuoj po karo buvo pastatytas laikinas medinis tiltas, kuris 1946 m. potvynio ledonešio buvo nuneštas. 1948 m., atstačius senas atramas, buvo pastatytas naujas sijinis plieninis nekarpytasis tiltas. Jo ilgis – 256,6 m. Tiltas turi penkias angas. Vidurinė pakeliamoji – 29,37 m pločio, pakeliama elektrinėmis gervėmis. Anga perdengta dviem metalinėmis sijomis, tarp kurių yra 13,7 m plotis. Likusios keturios angos – po 52,6 m. Pagrindinės sijos – kniedytos. Važiuojamoji tilto dalis siekia 11,6 m, šaligatviai – po 1,8 m.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

ŽVĖRYNO TILTAS VILNIUJE Pirmasis medinis keturių tarpatramių tiltas, sujungęs Žvėryną su miesto centru, buvo pastatytas 1883 m., bet tarnavo neilgai. Reikėjo naujo tilto per Nerį, nes senasis medinis buvo labai silpnas, nepatikimos konstrukcijos, juo negalėjo važiuoti sunkiai pakrauti vežimai. Ekipažai turėjo važiuoti žingine, artilerijos pabūklams, lokomobiliams ir kitoms garo mašinoms važiuoti buvo draudžiama. Senasis tiltas neužtikrino nuolatinio susisiekimo su miestu, nes potvynių metu, praleidžiant ledus ir sielius, judėjimas tiltu būdavo draudžiamas. Buvo pasiūlytas trijų angų tiltas, kraštinės angos – po 28,34 m ir vidurinė – 32,7 m, važiuojamoji dalis – 8,72 m pločio, šaligatviai – po 1,75 m. 1904 m. balandžio 8 d. buvo pritarta šiam projektui. Tilto statybos prasidėjo 1905 m. gegužės viduryje. 1906 m. vasarą iš Varšuvos specialiu traukiniu buvo atgabenta metalinė konstrukcija. Ji buvo arkinė, kiekvienoje angoje arką sudarė penkios santvaros. Viršus buvo dengtas metaliniais lapais, ant jų paklotas betonas ir įrengtas grindinys. Atramos buvo betoninės, apdailintos tašytais akmenimis. Tiltas buvo baigtas 1906 m. Iš pradžių tiltas buvo vadinamas Geležiniu tiltu, vėliau gavo Žvėryno vardą, kuriuo vadinamas ir šiandien. 1937 m. miesto savivaldybė atliko kapitalinį tilto remontą, sutvirtino metalinį

Žvėryno tiltas Vilniuje

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

K E L I AUJAM E PO LI E TU VĄ

perdengimą. Ant tilto važiuojamosios dalies buvo paklotas tašytų akmenų grindinys. Per Antrąjį pasaulinį karą tiltas nukentėjo, tačiau greitai buvo atstatytas.

DOLOMITINIS PAKRUOJO DVARO TILTAS

Arkinis Pakruojo dvaro tiltas-užtvanka savo proporcijomis labai primena senuosius romėnų tiltus. Tiltas – 36,3 m ilgio, 4 m pločio, 6,0 m aukščio, su penkiomis angomis po 6,9 m ir dviem šalitilčiais po 0,6 m. Tai pats seniausias tiltas Lietuvoje. Pagal centrinėje kontūrinėje arkoje (nuo tvenkinio pusės) iškaltą datą, tiltas buvo pastatytas 1821 metais, valdant Teodorui fon Ropui (1783–1852). Romėnų pavyzdžiu tilto arkos pritaikytos vandenį praleidžiančioms angoms ir turėklams. Tiltas turėjo aukštas arkines atramas, sukomponuotas po dvi virš kiekvieno arkinio tarpangio. Nuo tvenkinio pusės atramos buvo ilgesnės.

Pakruojo tiltas-užtvanka pastatyta XIX a. pirmojoje pusėje pagal prancūzų inžinerinės hidrotechnikos mokyklos auklėtinio projektą iš tašyto dolomito blokų. Tiltas per Kruojos upę nutiestas Pakruojo dvare. Šis dvaras – didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sody-

Tilto-užtvankos aukštis – 4,8 m, viršaus plotis – 5,0 m, ilgis – 33,0 m. Sprendžiant iš istorinių nuotraukų, tilto-užtvankos pralaidos turėjo užtvaras su pakėlimo mechanizmu, tarnybinį tiltelį. Nuo tvenkinio pusės tilto atramos sustiprintos piliastrais.

Tilto ilgis – 91,20 m. Pagrindinės laikančiosios konstrukcijos – penkios santvaros, išdėstytos kas 2,1 m. Nuo 2004 m. vasaros iki 2005 m. rugsėjo 1 d. tiltas buvo uždarytas kapitaliniam remontui. Buvo sumontuotos naujos perdangos, paklota nauja asfaltbetonio danga, pakeisti sukorodavę santvarų elementai, atnaujintos atraminės dalys. Tiltą papuošė pagal archyvuose išlikusius XX a. pradžios brėžinius atkurti turėklai ir šviestuvai.

Arkinis Pakruojo dvaro tiltas-užtvanka savo propor-

cijomis labai primena senuosius romėnų tiltus. Tai pats seniausias tiltas Lietuvoje. Romėnų pavyzdžiu tilto arkos pritaikytos vandenį praleidžiančioms angoms ir turėklams. Tiltas turėjo aukštas arkines atramas, sukomponuotas po dvi virš kiekvieno arkinio tarpangio.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

ba Lietuvoje. Tai baronų fon Ropų dvaro ansamblis, XVIII–XIX a. istorijos, urbanistikos ir architektūros paminklas.

Dolomitinis pakruojo dvaro tiltas

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

KE LI O N Ė S I Š MEIL ĖS SPORTUI

UOLŲ MAGIJA SPAUDŽIAMI INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ AMŽIAUS, VIS SUNKIAU RANDAME LAIKO SPORTUI AR BENT JAU AKTYVIAM LAISVALAIKIUI. KAIP BEBŪTŲ SUDĖTINGA, ŽMONĖS VISGI RANDA GALIMYBES BEI BŪDUS KAIP IŠSIJUDINTI. NE TIK RANDA BŪDUS, BET IR ATRANDA ALTERNATYVAS SVARMENŲ KILNOJIMUI BEI BĖGIMUI ANT TAKELIO SPORTO SALĖSE. VIENA TOKIU ALTERNATYVŲ – LAIPIOJIMAS UOLOMIS. SAVO PATARIMAIS IR PATIRTIMI APIE LAIPIOJIMĄ UOLOMIS PASIDALIJO KLAIPĖDIEČIŲ LAIPIOJIMO KLUBAS „SCALA DREAM“. KLUBAS ORGANIZUOJA UŽSIĖMIMUS NE TIK SALĖJE, BET KELIS KARTUS PER METUS RENGIA IŠVYKAS Į UOLĖTUS REGIONUS. TAI PUIKUS BŪDAS AKTYVIAI PAILSĖTI, PABŪTI GAMTOJE SU DRAUGAIS, ĮVEIKTI SAVO BAIMES IR SUŽINOTI, KAD GALI DAUGIAU, NEGU GALVOJAI ANKSČIAU.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

LAIPIOJIMAS UOLOMIS – KAS TAI? Vieni apibūdina tai kaip meditaciją judesyje. Paprasčiau, tai yra žmogaus judėjimas ant uolos (ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai), vykstantis tik lipančio žmogaus kūno jėga. Laipiojimas lavina visus kūno raumenis, išvysto vizualią atmintį, treniruoja aerobinę bei anaerobinę kūno ištvermę, skatina siekti tikslų ne tik sporte, bet ir gyvenime. Pasak profesionalių laipiotojų, reikia atskirti laipiojimą uolomis ir alpinizmą. Laipiojimas uolomis kadaise buvo alpinistų treniruočių būdas tam, kad galėtų įveikti uolėtas atkarpas kopiant į kalną. Ilgainiui laipiojimas išsivystė į atskirą sportinio pobūdžio veiklą, entuziastai pradėjo varžytis ant natūralių uolų. Šiandien laipiojimas uolomis yra sporto šaka, turinti savo tarptautinę asociaciją, vienijančią daugybę šalių bei sportininkų. Kasmet vyksta atskirų šalių, Europos ir pasaulio taurių etapai bei čempionatai. Taip pat vyksta begalė atvirų varžybų bei festivalių organizuojamų vietinių klubų. Prieš 4 metus laipiojimas uolomis buvo pripažintas Olimpine sporto šaka. 2020-ų metų Olimpinių žaidinių metu planuojamos parodomosios laipiojimo uolomis varžybos. Prasidėjusios ant natūralaus reljefo, varžybos persikėlė į uždaras patalpas, kuriose nebeliko oro sąlygų faktoriaus, maršrutai galėjo būti modeliuojami pagal poreikį bei greitai pakeičiami. Maršrutai arba trasos, modeliuojamos prisukant ant sienelės kibius (akmens atmainos, už kurių laikosi bei ant kurių stovi lipantis žmogus). Trasos kibiai yra žymimi spalvotomis juostelėmis. Visos šiuolaikinės varžybos vyksta ant dirbtinio reljefo specialiai įrengtose laipiojimo uolomis salėse bei atvirame ore ant specialiai tam sukurtų sienelių. Dabar yra nemažai laipiojimo uolomis rūšių: laisvas solo lipimas, uolų arba ledo laipiojimas, bouldering‘as ir t.t.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Nuotrauka: Iš agentūros Shutterstock.com

Nuotraukos: Iš laipiojimo klubo „Scala Dream“ archyvo

KE LI O N Ė S I Š MEIL ĖS SPORTUI

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Nuotrauka: Iš laipiojimo klubo „Scala Dream“ archyvo

LAIPIOJIMO SPORTO VARŽYBOS Laipiojimo sporto varžybose išskiriamos trys pagrindinės varžybų rungtys: • bouldering‘as (bouldering) • pirmavimas (lead climbing) • greitis (speed climbing)

Boulderingas Bouldering‘e sportininkai įveikia trumpas (apie 4 metrų aukščio) trasas, kurios susidaro iš kelių aukšto sudėtingumo judesių. Čia vienintelė būtina saugumo priemonė yra minkštas čiužinys. Atrankos etape sportininkai turi įveikti 4–5-as trasas tam, kad patektų į finalą. Norėdami įveikti trasą, dalyviai turi neribotą skaičių bandymų. Ribojamas tik laikas vienai trasai. Šešių moterų bei vyrų, patekusių į finalą, laukia 4-os trasos, kurias dalyviai pamato tik prieš finalinio etapo pradžią. Vėliau kiekvienas dalyvis išeina į trasą atskirai; vienos trasos įveikimui skiriamos 5-os minutės. Šiandien Lietuvoje yra varžomasi būtent bouldering‘e. Šeši Lietuvos Bouldering‘o Taurės etapai, vykstantys trijose didžiausiose šalies miestuose, vyksta pagal tarptautinį reglamentą. Atskirų miestų klubai rengia savo laipiojimo festivalius. Jie yra atviri ir juose gali dalyvauti kiekvienas panorė-

jęs. Festivaliai pritraukia aukšto meistriškumo dalyvius iš aplinkinių šalių. Tai padidina konkurenciją, praplečia suvokimą, kas yra įmanoma, bei suteikia stimulą treniruotis ir tobulinti techniką. Festivalių reglamentas nėra oficialus ir skiriasi nuo nustatyto tarptautinės federacijos.

Pirmavimas

Laipiojimas lavina visus kūno raumenis, išvysto vizualią atmintį, treniruoja aerobinę bei anaerobinę kūno ištvermę

Pirmavimo rungtyje sportininkai turi įveikti ilgą (iki 15 metrų) trasą, kurią sudaro apie 30-40 judesių. Judesiai nėra tokio intensyvumo kaip bouldering‘e, tačiau trasa reikalauja žymiai didesnės ištvermės. Lipant šiomis sudėtingois trasomis, būtinos saugumo priemonės: apraišai, virvė ir, be abejo, patyręs partneris, saugantis sportininką lipimo metu. Pirmavimo rungties atrankoje lipamos 2 trasos, kiekvienos trasos įveikimui skiriamas tik 1 bandymas. Finale dalyvių laukia viena trasa. Šioje rungtyje laimi dalyvis, užlipęs aukščiausiai.

Greitis Greičio rungties pavadinimas kalba pats už save. Dvi identiškos, 10-15 m aukščio, trasos viena šalia kitos. Du sportininkai, davus startą, pradeda tikrų tikriausiai bėgti aukštyn siena. Viršuje sportininkai turi nuspausti mygtuką, kuris sustabdo laiką ir užfiksuoja sportininko rezultatą. PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Nuotrauka: Iš laipiojimo klubo „Scala Dream“ archyvo

KE LI O N Ė S I Š MEIL ĖS SPORTUI

Šiandien laipiojimas uolomis yra sporto šaka, turinti savo tarptautinę asociaciją, vienijančią daugybę šalių bei sportininkų. Prieš 4 metus laipiojimas uolomis buvo pripažintas Olimpine sporto šaka

DAR ŠIS BEI TAS...

ĮRANGA

Laipiojimas tikrai nėra tik varžybos ir laipiojimas salėje. Salės suteikia puikią galimybę treniruotis, o treniruočių tikslas yra lipti ant gražių, aukštų uolų ir susilieti su gamta. Bouldering‘as ir laipiojimas paremtas sudėtingumu ir yra plačiai praktikuojami visuose pasaulio uolų regionuose. Sudėtingumą galima išskirti į dvi dalis: sportinį bei tradicinį. Ten, kur maršruto sudėtingumas neleidžia užtikrinti saugumo kitaip, į uolą yra įsriegiami žiedai, į kuriuos lipant galima įsegti atotampą, o į ją įverti virvę, užtikrinančią saugumą. Tradicinis lipimas labiau primena nuotykį. Lipant yra naudojama pasyvi sauga, kaiščiai, kuriuos galima įdėti į plyšius, praverti per juos virvę, vėliau išimti kaiščius, nepaliekant jokių pėdsakų ant uolos.

Pirmiesiems žingsniams laipiojimui nereikia jokios specialios įrangos. Sportinė apranga bei švarūs sportiniai bateliai yra viskas, ko reikia. Pradedantieji neturi turėti specialaus fizinio pasirengimo. Pradėjus laipioti reguliariai, reikės įsigyti laipiojimo batelius bei maišelį su magnezija (milteliai, kurie naudojami, kad prakaituotos rankos neslystų nuo kibių). Laipiojant sudėtingesnėmis trasoms reikės šalmo, apraišo, virvės, atotampų bei virvės stabdymo mechanizmo.

AMŽIUS NE KLIŪTIS Lietuvos geografija lėmė tai, kad vaikinai ir merginos iš Suvalkijos lygumų (ir kitų Lietuvos kraštų) neturi galimybės laipioti ant tikrų uolų. Tačiau norintiems pradėti laipioti reikia žinoti, kad Lietuvoje galima laipioti uždarose patalpose. Šiandien laipiojimo salės – tai ne tik treniruočių vieta, bet ir įdomaus laisvalaikio praleidimo, bendravimo ir poilsio vieta. Pradėti laipioti gali ir vaikai nuo 6-ų metų, bet rimtas treniruotes rekomenduojama pradėti ne anksčiau kaip nuo 10-ies metų amžiaus. Amžiaus cenzo čia nėra. Net šešiasdešimtmečiai puikiai laipioja uolomis, tik nedidelio intensyvumo trasose. 50

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

SAUGUMAS Nepriklausomai nuo disciplinos, saugumas visada yra pirmoje vietoje. Nors ir apibūdinamas kaip ekstremali sporto šaka, laipiojimas yra gerokai saugesnis už didžiąją dalį mums gerai žinomų sporto šakų ir yra prieinamas labai plačiam spektrui žmonių, nepriklausomai nuo amžiaus ar pasiruošimo. Uolomis gali laipioti ir visiškai nepatyręs asmuo, svarbu, kad šalia jo būtų šios srities profesionalai.

KIEK KAINUOJA? Vienkartinis apsilankymas salėje kainuoja apie 18 litų, panorus tęsti užsiėmimus savarankiškai arba pradėti treniruotis su treneriu, galima įsigyti įvairių abonementų.

www.scaladream.com

Išbandykite!

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Nuotrauka: Iš laipiojimo klubo „Scala Dream“ archyvo

F OTOE S Ė

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

RYTO

STEBUKLAI... PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

F OTOE S Ė

Tekstas: INETOS ŽUKAUSKAITĖS Nuotraukos: VYTAUTO KANDROTO

Ankstyvas rytas... Pirmieji saulės spinduliai nedrąsiai lenda iš už horizonto. Iš pievų dar nespėjo pabėgti paslpatingasis Štai, žiūrėk, ant šakos jau straksi ir savo čirpsėjimu visus žadina paukšteliai. Gėlės žiedas nedrąsiai skleidžia savo

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

rūkas, o kūnu perbėga malonus rytinis šaltukas. Viskas bunda, viskas vėl pasitinka naują dieną... vainiklapį, o žolė pasipuošia skaidriais rasos lašeliais. Rytas... Nauja dienos pradžia...

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

PATA R I A S P E CIAL ISTAI

TĘSIAME ĮVADĄ Į PROFESIONALAUS FOTOGRAFO DARBĄ. ŠIAME NUMERYJE LABAI GLAUSTAI APŽVELGSIME APŠVIETIMO ĮTAKĄ FOTOGRAFIJOJE, DARBĄ LAUKE IR PATALPOJE ĮVAIRIU PAROS METU.

TEBŪNIE Tekstas ir nuotaukos:

VYTAUTO KANDROTO

Šviesą visada galima skleisti dviem būdais: būti žvake arba ją atspindinčiu veidrodžiu. E. Wharton (1862-1937)

APŠVIETIMAS FOTOGRAFIJOJE Apšvietimas fotografijoje – taip pat svarbus kaip ir kompozicija. Jei kalbėtume apie nespalvotą fotografiją, tai šviesos žaismas fotografijoje sukuria netgi didesnius efektus nei tobuli kompoziciniai sprendimai. Todėl greičiausias būdas išmokti valdyti šviesą – praktikuotis dirbti nespalvotu režimu (daryti juodai baltas nuotraukas).

Kontrastas – stiprus šviesos skirtu-

mas, kuris paremtas sugretinimu (juoda su balta). Niuansas savo prasme yra priešingas kontrastui ir vaizduojamų elementų tarpusavio suderinimas.

Šešėlis – daikto formos atspindys,

atsirandantis toje plokštumos vietoje, kuri negauna tiesioginių saulės (šviesos šaltinio) spindulių.

Pusšešėlis – švelnus tarpinis perėjimas nuo šviesos prie šešėlio. Pusšešėlio šviesumas priklauso nuo apšvietimo intensyvumo, fono ir reflektuojančių aplinkinių paviršių.

Blikas – šviesos blyksniai nuo lygių

vaizduojamo objekto paviršių labai apšviestose objekto vietose.

PRATIMAS: nufotografuokite tą patį objektą spalvotu ir nespalvotu fotoaparato režimu. Sugretinkite ir palyginkite gautas nuotraukas pagal pvz. viršuje.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

ŠVIESA ŠVIESOS RŪŠYS Geras fotografas moka atpažinti ir pritaikyti savo nuotraukose ne tik įvairius šviesos šaltinius, bet ir išnaudoti skirtingai ant objektų krentančią šviesą.

Priekinis apšvietimas – mėgs-

tamas pradedančiųjų, kai šviesa sklinda nuo fotoaparato (saulė už nugaros, prie fotoaparato pritaisyta fotoaparato blykstė ar pan.). Toks apšvietimas išryškina kompoziciją, atskirus elementus, tačiau „suplokština“ vaizdą, nušviesina spalvas, objektai atrodo dvimačiai.

Šoninis apšvietimas reikalauja

daugiau įgūdžių. Šoniniu apšvietimu laikoma, kai šviesa sklinda 30-150o kampu lyginant su fotografo padėtimi. Toks apšvietimas paryškina daiktų formas, sukuria šešėlius ir pabrėžia objektų tūrį (trimatiškumą).

Kontrapšvietimas – kai šviesos

šaltinis yra už fotografuojamo objekto ir apšviečia objektą iš nugaros (fotografavimo padėtis tiesiai prieš saulę). Ši šviesa pabrėžia objekto siluetą, tačiau naikina detales ir spalvas (objekto atvaizdas gaunamas tamsus).

Foninis apšvietimas – kai

šviesos šaltinis nukreipiamas ne tiesiai į objektą, bet į jo aplinką (šviesius paviršius), nuo kurios atsispindėjusi šviesa apšviečia fotografuojamą vaizdą.

Kombinuotas apšvietimas –

kai naudojami keli šviesos šaltiniai (natūralus ir dirbtinis, keli dirbtiniai ir pan). Tokiu būdu pašalinami kurio nors vieno apšvietimo trūkumai. Šoninis apšvietimas PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

PATA R I A S P E CIAL ISTAI

Kontrapšvietimas

PLATUMOS

Foninis apšvietimas

2014 GEGUŽĖ

Priekinis apšvietimas

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

PATA R I A S P E CIAL ISTAI

DARBAS LAUKE IR PATALPOJE Darbas lauke – apima fotografa-

vimą gamtoje (lauke) bent kiek šviesiu paros metu. Įprasti kompaktiniai ir veidrodiniai fotoaparatai pagaminti ir suprogramuoti taip, kad nuotraukai padaryti reikia bent minimalaus apšvietimo. Absoliučioje tamsoje neveikia fotoaparato matavimo funkcijos (būtina pasišviesti blykste), o nuotraukos vis tiek išeina prastos kokybės.

Idealios apšvietimo sąlygos – tai šviesi diena, kuomet

aparatas pajėgus padaryti puikios kokybės nuotraukas automatiniu režimu. Todėl nenuostabu, kad puikios atostogų nuotraukos pietų kraštuose, kur nuolat šviečia saulė ir žydras dangus, padaromos net ir mobiliuoju telefonu. Esant nepakankamam apšvietimui, automatiniu režimu padarytos nuotraukos būna prastos kokybės, todėl tenka reguliuoti fotoaparato ISO, S (Tv) ir A (Av) nustatymus bei fotografui panaudoti kitus įrankius.

Darbas patalpoje – savaime

yra nepakankamos apšvietimo sąlygos. Išskyrus retas išimtis (pastatuose stikliniais skliautais ir fasadais), daugumoje interjerų vyrauja didesnė ar mažesnė prieblanda.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

SANTYKINĖ APŠVIESTUMO PALYGINIMO LENTELĖ (balais, apskaičiuota pagal kintantį užrakto greitį)

GIEDRA SAULĖTA DIENA ......................................................................... 10 (VIDURDIENIS) APSINIAUKUSI DIENA .................................................................................8 (VIDURDIENIS) KIEMAS PASTATO ŠEŠĖLYJE ......................................................................8 (SAULĖTA DIENA) GIEDRAS ANKSTYVAS RYTAS, VĖLYVAS VAKARAS ...........................7 PREKYBOS CENTRAS ....................................................................................6 (STIPRI DIRBTINĖ ŠVIESA, 500 LUX) APSINIAUKĘS ANKSTYVAS RYTAS, VĖLYVAS VAKARAS .................6 GYVENAMOJO NAMO KAMBARYS ............................................................5 (VIDURDIENIS) ĮPRASTAI APŠVIESTAS KAMBARYS ............................................ 4 (300 LUX) SAULĖLYDIS .....................................................................................................4 BAŽNYČIOS INTERJERAS . ..........................................................................2 (PRIEBLANDA, PRIETEMA) „MĖLYNOJI VALANDA“ .................................................................................2 NAKTIS ...............................................................................................................1 (VIDURNAKTIS)

Ši lentelė yra informacinio pobūdžio, padedanti geriau suprasti, kad net ir giedrą vidurdienį eilinio namo kambaryje bus dvigubai mažiau šviesos nei lauke, o įprastas dirbtinis apšvietimas niekada neatstos natūralaus apšvietimo teikiamų privalumų. Todėl renkantis fotografuoti objektus namų sąlygomis, apsiniaukusią dieną geriau išeiti į lauką nei įjungti apšvietimą ir dirbti kambaryje.

„Mėlynoji valanda“ (trikojis, Luvras)

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

PATA R I A S P E CIAL ISTAI

KUBILAS

Nuotrauka: Iš agentūros Shutterstock.com

M A L O N U M A S LA U K E

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

NUO KO PRADĖTI?

PRASIDĖJUS ŠILTAJAM SEZONUI, SU NEKANTRUMU LAUKIAME, KAI GALĖSIME PASIMĖGAUTI MAUDYNĖMIS EŽERE. DEJA, ŠILTO VANDENS TENKA DAR PALŪKĖTI. LAIMĖ, KAD TURIME ALTERNATYVĄ – VIENA GERIAUSIŲ VIETŲ PASIMĖGAUTI VANDENS MALONUMAIS IR GAMTA YRA KUBILAS. O KAS GALI BŪTI GERIAU NEI NUOSAVAS KUBILAS TERASOJE. NA, O PATARIMAIS, KAIP IŠSIRINKTI TINKAMIAUSIĄ KUBILĄ IR JĮ PRIŽIŪRĖTI, DALIJASI UAB „NV GROUP“.

Šiandien galite rinktis įvairiausių kubilų ir SPA baseinų. Nuo paprasčiausio nebrangiai kainuojančio kubilo iki prabangaus SPA baseino, turinčio visas masažines funkcijas. Kubilų kaina gali svyruoti nuo 4000 litų iki 40 000 litų. Pirmiausia reikia nuspręsti, kurioje vietoje, kokio dydžio ir tipo (medinis, plastikinis, šildomas malkomis, elektra ir t. t.) kubilas stovės. Toliau pasirenkami priedai, tokie kaip laipteliai, apvadas, dangtis, įrengimo dėžė, įranga: filtravimo sistema, burbulų sistema, hidromasažinė sistema, apšvietimas, skaitmeninis valdymas ir t. t. Renkantis kubilą svarbu nuspręsti, ar dažnai juo bus naudojamasi. Jei ketinate kubilu naudotis retai, pigiausias ir tinkamiausias pasirinkimas yra krosnimi kūrenamas kubilas. Krosnis gali būti kūrenama malkomis arba dujomis. Tokį kubilą pripildysite vandens, jį sušildysite ir po panaudojimo išleisite. Be to, galima įmontuoti filtravimo sistemą, kad vanduo, kurį naudosite, būtų apdorotascheminėmis priemonėmis ir galėtų būti naudojamas ilgesnį laiką. Jei kubilas bus naudojamas dažnai, labai svarbu pasirinkti kubilą, pagamintą iš tinkamos medienos. Jei norite maudytis dažnai ir nenorite sugaišti daug laiko rūpinantis papildomomis investicijomis, tuomet vertėtų pagalvoti apie automatinį šildymą elektra ir filtravimo sistemą. Tokiu atveju, keisdami vandenį 4–5 kartus per metus, galėsite naudotis kubilu, kada tik panorėsite. Šiam tikslui yra sukurti specialūs kubilų modeliai.

Nuotraukos: Iš agentūros Shutterstock.com

KUBILO PAGRINDAS Nepriklausomai nuo to, kur stovės kubilas (lauke, terasoje ar patalpoje), būtinas stabilus, tvirtas ir kubilo dydį su priedais atitinkantis pagrindas. Jis gali būti išbetonuotas ar išklotas trinkelėmis. Taip pat kubilą galima statyti ant tvirto žvyro ar skaldos pagrindo, stabilaus grindinio ar medinio rėmo. Svarbiausia, kad kubilas nestovėtų tiesiog ant žolės, nes toks pagrindas netinkamas ir nestabilus. Jei kubilas stovės terasoje, kubilo kraštas turėtų būti pakilęs maždaug 30–40 cm virš terasos grindų. Jei jo kraštas įleistas lygiai su terasos grindimis, tuomet reikėtų nepamiršti įrengti turėklų. PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

PATA R I A S P E CIAL ISTAI

Be to, įmontuojant kubilą terasoje, reikia papildomos dugno ir šonų izoliacijos. Tokia izoliacija daroma naudojant kietą polistirolą, kuris puikiai apsaugo nuo šalčio. Nepamirškite, kad dauguma kaitinimosi kubilų sveria 300–450 kg (kai yra tušti), o didesnių kubilų svoris gali siekti 2500 kg (kai yra pripildomi vandeniu ir jame sėdi keli suaugusieji). Tad terasoje reikia pasirūpinti atramine sistema, laikančia terasą. Ji turi būti tvirta ir ilgaamžė.

tradiciniai modeliai yra didesni. Krosnis gana giliai įmontuojama į kubilą, tai reiškia, kad turite sunaudoti didesnius kiekius malkų, be to didelė dalis karščio yra prarandama per kaminą. Termomedienos kubiluose krosnys ir šildytuvai yra montuojami kubilo išorėje. Sujungimo vamzdžiai tarp krosnies ir kubilo suteikia ekonomišką kubilo vandens cirkuliaciją, vadinasi, temperatūra kubile yra tolygi, nesvarbu, kurioje vietoje sėdite.

MEDIENA

Kubilai, pagaminti iš įprastinės medienos, dažniausiai parduodami jau surinkti, kadangi jų surinkimui reikalinga speciali technika ir specialūs įrankiai. Be to, šie kubilai kontaktuodami su vandeniu plečiasi, tad jiems reikalingas suveržimas masyviais lankais. Termomedienos kubilai yra surenkami ir tam nereikia specialių žinių ar įgūdžių. Šių kubilų suveržimo lankai mažesni ir jų nereikia periodiškai reguliuoti.

Kubilai gaminami iš daugelio rūšių medienos: pušies, eglės, maumedžio, ąžuolo, termiškai apdorotos medienos, kedro ir t. t. Taip pat iš plastiko, stiklo pluošto, nerūdijančio plieno. Pasak specialistų, kedras ypač tinka kubilų gamybai. Kedras žinomas kaip ilgaamžis ir tinkamas gaminiams, kurie nuolat veikiami saulės spindulių, lietus, karščio ir / ar šalčio. Vakarietiškas raudonasis kedras atsparesnis iškraipymams ir rietimuisi nei kiti medžiai ir yra puikus šilumos izoliatorius. Jis sveria nedaug, lengvai apdirbamas, paprastai padailinamas. Nors kedras – natūraliai patvari medienos rūšis, tačiau nerekomenduojama palikti jo be priežiūros. Be to, apdaila ir apsauginis sluoksnis padidins kedro tarnavimo laiką. Kedras neturi sakų, jo erdvinio stabilumo laipsnis aukštas, todėl jam iš visų spygliuočių labiausiai tinka dažai, beicas, aliejai ir dangalai.

TRADICINIS IR TERMOMEDIENOS KUBILAS Tradiciniam kubilui dažniausia naudojama pušies, eglės, maumedžio ar ąžuolo mediena. Termomedienos kubilų mediena apdorojama karščiu: mediena yra stipriai išdžiovinama, todėl išlaiko stabilumą. Tai stipriai sumažina jos svorį, lyginant su įprastine mediena. Įprastinė mediena (t. y. eglės, pušies, maumedžio, ąžuolo) visuomet praleis vandenį, kai mediena džius ir trauksis. Tuomet kubilo dugne susidaro tarpai ir kubilas tampa nesandarus. Termomedienos gamybos proceso metu visa drėgmė yra pašalinama iš medienos, taip užtikrinant, kad mediena nesiplės ir nesitrauks net esant drėgnam ar sausam orui. Tradiciniuose kubiluose dažniausiai sumontuoti vidinės šildymo krosnys, todėl 64

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

TERAPINIS KUBILAS Terapinis kubilas yra didesnis ir gilesnis už įprastinius – jis yra 1,55 m gylio ir daugiau nei 2,20 m skersmens, jame telpa daugiau nei 3800 l vandens. Jis išsiskiria tuo, kad jame įrengtas visos masažo sienos dizainas. Tai vertikali purkštukų siena, suteikianti 360 laipsnių masažo galimybę. Tad besimaudant galima mėgautis viso kūno masažu: nuo pečių iki blauzdų. Atsipalaidavimui sustiprinti kubile įmontuotos diodinės lemputės, kurių spalvota šviesa veikia raminamai. Terapinio kubilo viduje yra plastikinis apmušalas. Tai 30 ml vinilinis dangalas, atitinkantis medžio paviršių ir prisitaikantis prie kubilo formos. Mediniai kubilai turi tendenciją praleisti vandenį, kai pirmą kartą pripildomi (tik išbrinkę jo nebepraleidžia). O apmušalas leidžia saugiai įmontuoti kubilą ir nesijaudinti dėl galimo vandens nutekėjimo pirmą kartą.

SPA BASEINAI SPA baseinuose įrengtos masažinės sistemos su skirtingu purkštukų skaičiumi, ergonominėmis sėdimomis vietomis, taip pat juose gali būti įmontuotas muzikinis centras, televizorius ir pan. Paprastai tokie baseinai turi izoliacinį sluoksnį, kuris leidžia atsilaikyti prieš šaltą orą. Visos sistemos veikia tol, kol niekas nesugenda ar nesulūžta. Jei

cirkuliacijos siurblys sugenda arba yra išjungiamas, gali tekti imtis remonto darbų: dėl užšalusių vamzdžių, siurblių ir t. t. Taip atsitinka todėl, kad dauguma SPA baseinų turi virš izoliacinio sluoksnio sumontuotus vamzdžius ir siurblius. Tas pats gali nutikti su sienelėmis bei pagrindu. Tik SPA baseino vonia, kurioje paprastai laikomas vanduo, dažniausiai būna tinkamai izoliuota.

ŠILDYMO KROSNELĖ – KAIP PASIRINKTI Krosnelės būna malkinės ir dujinės. Taip pat kubilas kaitinimas elektra arba šilumokaičiu. Galima įsigyti ir saulės energija varomus šildytuvus, kurie energijos kaštus sumažina, galima sakyti, iki nulio. Tereikia tokios vietos, kurią didžiąją dienos dalį apšviečia saulės spinduliai.

Nuotraukos: Iš UAB "NV Group" archyvo

Renkantis iš dviejų tradicinių kaitinimosi kubilų šildymo metodų – dujinio ar elektrinio – dažniausiai linkstama prie pigesnio naudoti tam tikroje vietoje ir dujų prieinamumo. Daugelyje dujinių šildytuvų galima naudoti propaną ar natūralias dujas. Renkantis malkines krosneles, geresnis pasirinkimas yra išorinė krosnelė (ne vidinė). Taip sutaupoma vietos kubile, vanduo būna švaresnis ir greičiau sušyla, nes pats savaime cirkuliuoja, nereikia maišyti vandens, kaip tai daroma kubile su vidine krosnele. Malkomis kūrenama krosnis veikia kaip ir tradicinės malkomis kūrenamos krosnys. Ji pasiekia greitesnį įkaitimo lygį naudojant sausas malkas. Geriausia deginti sausas, supjautas 40– 43 cm ilgio ir sukapotas apie 4 x 4 cm storio malkas. Viena malkų įkrova dega apytiksliai 45 minutes. Tokios krosnys turi nustatomą aukštą ir žemą degimo lygį. Taip galima reguliuoti vandens temperatūrą, pavyzdžiui, sumažinti malkų degimą ir palaikyti temperatūrą, kai vanduo jau įkaista. Tokios krosnies kaminas yra tvirtai ir lengvai prijungiamas bei pritvirtinamas prie ugniadėžės. Verta prisiminti, kad didesnis šildytuvas kubilo vandenį sušildys greičiau, o mažesnis – kiek lėčiau. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į bet kurio šildytuvo vidinių detalių medžiagas. Įsitikinkite, kad šildytuvas buvo pagamintas tam, kad efektyviai perduotų šilumą. Kitu atveju šildytuvui galite išleisti mažiau, tačiau dėl šilumos „nutekėjimo“ teks pirkti daugiau kuro. PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Nuotrauka: Iš UAB "NV Group" archyvo

PATA R I A S P E CIAL ISTAI

VERTA ŽINOTI HIPERTERMIJA Per ilgas buvimas karštame vandenyje gali sukelti hipertermiją. Ji pasireiškia tuomet, kai vidinė kūno temperatūra keletu laipsnių viršija normalią 37 laipsnių kūno temperatūrą. Hipertermijos simptomai gali pasireikšti mieguistumu, apatija ir padidėjusia vidine kūno temperatūra. Tokiu atveju reikia nedelsiant išlipti iš kubilo, stengtis gerti mineralinio vandens, kuris turi druskų.

VANDENS PRIEŽIŪRA Itin svarbi kubilo vandens priežiūra. Norint turėti švarų kubilą ir mėgautis skaidriu jo vandeniu, būtina reguliariai naudoti chemines priemones ir filtruoti vandenį. Be to, rekomenduojama nuolat turėti cheminių priemonių atsargų sandėliuke. Dauguma kubilų parduodami su pradedančiųjų rinkiniu. Rinkinyje yra visos būtiniausios cheminės priemonės, skirtos kubilo vandens priežiūrai. Rinkinyje dažniausiai būna: chloro, bromo arba aktyvaus deguonies (lėtai tirpstančių tablečių ir greitai tirpstančių granulių), pH stabilizatoriaus (pH minus) algicido ir flokulianto priemonių. Tai pagrindiniai chemikalai, skirti reguliariai kubilo vandens priežiūrai. Tačiau net kruopščiausi kaitinimosi kubilų savininkai kartas nuo karto „nuklysta“ nuo priežiūros tvarkaraščio. Dėl to kubilo vandenyje gali susiformuoti organinės medžiagos. Kai taip atsitinka, padėtį gali greitai pagerinti „šoko“ procedūra. Rekomenduojama turėti atsargų bent dviem tokioms procedūroms, jei vietinė specializuota baseinų ir SPA priežiūros parduotuvė būtų uždaryta, o procedūra 66

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

būtų itin reikalinga. „Šoko“ procedūrai atlikti naudojamas greitai tirpstantis chloras, bromas, aktyvus deguonis (MPS), arvandenilio peroksidas. Kubilo vandenį reikia reguliariai skaidrinti. Tam yra naudojami flokuliantai, arba vandens skaidrintojai, kurie filtru skaidrina vandenį ir apsaugo jį nuo organinių medžiagų bei nuosėdų. Nuo nuosėdų apsaugančios priemonės padeda kovoti su kieto ar kalkėto vandens problemomis. Reguliarus skaidrinimo priemonių naudojimas gali palengvinti vidinės kubilo dangos valymą.

FILTRAS Kaitinimosi kubilui ir geram vandens sistemos veikimui reikia šiek tiek daugiau nei vien chemikalų. Būtina naudoti vandens filtravimo įrangą. Filtrą galima rinktis smėlinį arba kasetinį. Svarbu reguliariai plauti filtrą, nes vien tik chemikalų kubilo vandeniui nepakaks, jei teršalai į vandenį plūs iš nešvaraus filtro. Dar blogiau, jei filtro išvis nėra arba jis nenaudojamas. Kuo švaresnis filtras, tuo efektyviau veiks siurblys, nes švarus filtras sudaro sąlygas greitesnei vandens cirkuliacijai – vanduo ilgiau išlieka skaidrus. Filtrą galima pakišti po čiaupu arba praplauti sodo vandens žarna. Nerekomenduojama aukštu vandens slėgiu plauti filtro kasetės, nes taip galima pažeisti filtrą. Jo valymui rekomenduojama naudoti specialias chemines priemones. Jos padeda nuvalyti purvą ir dumblius, išvalius filtras atrodo beveik kaip naujas. Patariama kasmet pakeisti filtrą nauju. Taip pat svarbu patikrinti dugne esančią

įsiurbimo angą, kurioje gali prisikaupti nuosėdų. Ši anga turi dangtelį, kuris apsaugo nuo bet kokių didesnių daiktų įsiurbimo. Dangtelis gali lengvai užsikišti nuo plaukų, lapų ar pluošto. Išvalykite jį kiekvieną kartą pasinaudoję kubilu.

KUBILO VIDAUS PRIEŽIŪRA Kaitinimosi kubilo vidaus priežiūrai svarbūs du dalykai: reguliariai tikrinti kubilo vidų (ar nėra įtrūkimų, medienos deformavimosi, purvo ar cheminių dėmių) ir valyti vadinamąją nešvarumų liniją – vandens liniją, kuri dažnai susidaro prie kubilo sienelės vandens paviršiaus lygyje. Ją gali sudaryti kūno aliejus, prakaitas, fosfatai ir išoriniai dumbliai, susidarantys per ilgą laiką. Nešvarumų linija turėtų būti nuvaloma, kai tik ji tampa pastebima, nes ilgainiui gali įsigerti į medienos pluoštą ir likti visam laikui. Ją galima lengvai pašalinti minkštu šepečiu, suvilgius jį vandens ir baliklio tirpale. Rekomenduojama tai daryti kiekvieną kartą, kai visiškai keičiamas vanduo (kas 2–3 mėnesius). Tai užtrunka ne daugiau kaip 15 minučių. Nepaisant to, kaip dažnai naudojatės kaitinimosi kubilu, svarbu kas tris ar šešis mėnesius jį visiškai išdžiovinti, kad jis tarnautų ilgus metus. Tai ypač svarbu, jei gyvenate vietovėje, kur vanduo kietas ir kalkėtas. Kaitinimosi kubilo mediena kaupia vadinamąsias TDS – visiškai ištirpusių mineralų daleles, nepaisant to, kaip kruopščiai rūpinatės kubilu. Tad visiškai išdžiovinus kubilą, pašalinama didesnė dalis nešvarumų, todėl kubilas veikia sklandžiai ir tarnauja ilgus metus.

ww.spas.lt

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Nuotrauka: Iš agentūros Shutterstock.com

K E L IO NIŲ ĮSPŪ DŽI AI

ALGARVĖ ĮGYVENDINAMŲ SVAJONIŲ KRAŠTAS Tekstas ir nuotraukos:

Švyturys San Vincente kyšulyje 68

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

VYTAUTO KANDROTO

ALGARVĖ – PIETINIS PORTUGALIJOS REGIONAS, PASIŽYMINTIS ITIN ŠVELNIU IR POILSINIAM TURIZMUI IDEALIAI TINKAČIU KLIMATU. DAUGELIS ALGARVĖS PAPLŪDIMIŲ IŠSIDĖSTĘ ATLANTO VANDENYNO ĮLANKOJE – ČIA VANDUO ŠILTESNIS NEI VAKARINĖSE PORTUGALIJOS PAKRANTĖSE, KURIAS NEGAILESTINGAI ŠIAUŠIA IR VYRAUJANTYS VAKARŲ VĖJAI. FARAS YRA ALGARVĖS KRAŠTO ADMINISTRACINIS CENTRAS. JAUKIAME MIESTE GYVENA TIK APIE 55 TŪKST. ŽMONIŲ. YPAČ GRAŽI SENOJI MIESTO DALIS, KURIĄ SUPA IŠ ROMĖNŲ LAIKŲ IŠLIKUSI GYNYBINĖ SIENA. NUO JŪROS PUSĖS FARAS TAIP PAT TURI IR NATŪRALŲ APSAUGINĮ BARJERĄ – LAGŪNĄ SU SĄNAŠINĖMIS SALOMIS IR SIAURAIS ILGAIS PUSIASALIAIS – RIA FORMOSA PARKĄ, KURĮ ĮDOMU APŽIŪRĖTI IŠ VIRŠAUS LĖKTUVUI LEIDŽIANTIS ČIA PAT, UŽ 5 KM NUO MIESTO ESANČIAME FARO ORO UOSTE...

Jachtų uoste

Gamtos raštai PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

K E L IO NIŲ ĮSPŪ DŽI AI

ALGARVĖ – SAVAS LIETUVIUI KRAŠTAS Nuo pat pirmų žinių apie Algarvę iki pat kelionės, pasąmonėje kirba mintis, kad Algarvė – kažkoks savas, lietuvio dūšiai artimas kraštas. Ir ne tik dėl to, kad regiono pavadinimas skamba kažkaip lietuviškai, ar kad juo pasivadinusi netgi viena lietuviška leidykla, bet ir dėl to, kad tai nepretenzingas, nebrangus ir „neperprabangus“ pajūris su visada „pašildytu“ vandeniu. Čia nėra jokio rytų šalių turistų šurmulio kaip Turkijos, Bulgarijos ar Graikijos paplūdimiuose. Kurortuose vyrauja nedideli, 3-4 aukštų viešbučiai, nėra daugiatūkstantinių masinio turizmo „kolūkių“, kuriuose pasijunti it supakuotas į celofaną kaip tas krabų pirštelis apsauginėmis dujomis apdorotoje dėžutėje. Bet neapsigaukite – vidurvasarį čia tiršta žmonių, per sezoną apsilanko daugiau nei 5 mln. poilsiautojų iš įvairių valstybių. Didžiausias krūvis tenka į vakarus nuo Faro esantiems kurortams: Albuferai, Portimao, Lagos ir jų apylinkėms. Tad norintiems pasilepinti ramybe, kelionę patartina rinktis ne piko (liepos-rugpjūčio) mėnesiais arba traukti į rytus nuo Faro – čia užsieniečių mažiau, geriau jaučiama autentiška Algarvės dvasia, gausu smėlio suneštų salų ir salelių.

KALBOS BARJERAS Portugalija labai tinkama šalis keliauti savarankiškai. Transporto paslaugos ir automobilio nuoma – nebrangios, apgyvendinimo įstaigų gausu, o maistas – fantastiškas. Tačiau Algarvėje dažniau sutiksi ispaniškai ar prancūziškai nei angliškai ar vokiškai kalbantį personalą. Tad vienintelis erzinantis dalykas – galimas nesusikalbėjimas su vietiniais. Asmeniškai man padėjo prancūzų kalbos žinios. Spalio mėnesį, kai teko keliauti po Algarvę, daugumą užsieniečių sudarė pensininkai ir jaunos šeimos su mažamečiais vaikais iš Prancūzijos. Tad daugelyje lankytinų vietų buvome palaikomi prancūzais, į kuriuos iš karto kreipiamasi prancūziškai. Lietuvių-portugalų kalbų pasikalbėjimų žodynėlis mažai tepadeda, nors vietinius priverčia nusišypsoti. Tačiau, kai jie atsako savo greitakalbe gimtąja tartimi, kurioje ištisai daug skardžių priebalsių ir garsų „š“, supranti, kad geriau pereiti į bet kurią užsienio arba ženklų kalbą.

KAINOS Žinoma, daugeliui tautiečių kainų klausimas tikrai ne paskutinėje vietoje. Jei keliausite be didelių reikalavimų komfortui ir prabangai, ši atostogų kryptis – ideali. Tiesiogiai iš Lietuvos į Faro pigios avialinijos neskraido, bet padirbėjus paieškos siste70

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Laivas TORNADO

Senieji kvartalai

moje, skrydį su persėdimu galima susiorganizuoti per kurį nors Londono, Frankfurto Hahno ar Paryžiaus Beauvais oro uostų. Užsisakius bilietus iš anksčiau, skrydis pirmyn-atgal vienam žmogui gali siekti 400-500 Lt. Apgyvendinimo sektorius išplėtotas, viešbučių tinklas tankus, o kainos nesikandžioja. Jei skrisite ne paties sezono metu, tai apgyvendinimo išlaidos gali nustebinti daugiau nei maloniai: spalio pradžioje dvivietis numeris su pusryčiais 3 žvaigždučių viešbutyje „Zodiac“ (Quarteira) kainavo 21 eurą, užsakant per www.booking.com. Ir visa tai vos už 300 m. nuo paplūdimio, o tingintiems eiti iki vandenyno, viešbučio kieme tebeveikė didelis baseinas... Maisto kainos parduotuvėje panašios kaip Lietuvoje: kai kas brangiau, kai kas pigiau. Kavinėse ir užkandinėse taip pat galima leisti laiką per daug nesigraužiant dėl pinigų – kavos puodelis kainuos 2-2,5 euro, dienos sriuba – 3-3,5 euro, o vis kitaip paruošta menkė ar ant grotelių iškepta dorada 8-10 eurų.

Lagos senamiestis

Automobilių nuoma – taip pat patraukli, tad verta automobilį išsinuomoti visam viešnagės laikui. Ekonominio automobilio nuoma savaitei kainuos apie 500-600 Lt, tad jei jūsų viešbutis atokesnėje vietovėje ar planuojate daugiau pakeliauti po apylinkes, šios išlaidos atsipirks taupant laiką ir keliaujant patogiai. PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

K E L IO NIŲ ĮSPŪ DŽI AI

AKTYVIOS PRAMOGOS Be poilsio pliaže, kurio teikiamo malonumo įrodinėti net nereikia (spalio pradžioje tiek oro, tiek vandens temperatūra ideali – 25-26°C“), galima pakeliauti po regioną, išbandyti įvairias vandens sporto šakas, plaukti laivu ar žaisti golfą. Pasirinkti išties yra iš ko, ir savaitė Algarvėje pralekia kaip viena diena. Visko neišbandysi, tačiau trys dalykai tikrai verti dėmesio, net jei čia atvykote ieškoti tik šiltos jūros: 1 Mini kruizas po Lagos pakrantės uolas su urvais ir įlankėlėmis. Galima išsinuomoti baidares, valtis ir irkluoti patiems, galima tiesiog kaip į taksi sėsti į vieną iš motorinių valčių, ir per valandą būsite supažindinti su pačiais gražiausiais gamtos kampeliais. Turistus plukdančių valčių agentus nesunkiai surasite Lagos jachtų uoste, vos perėję per pėsčiųjų tiltą (Ponta da Piedade). 2 Delfinų stebėjimas atvirame vandenyne. Jau pats pasiplaukiojimas greitaeigiu laivu TORNADO, išvystančiu prie sėdynių „prikalantį“ greitį, yra puiki pramoga, juolab, kad kapitonai – linksmų plaučių žmonės, sugebantys ne tik preciziškai sukti „aštuoniukes“ laivu ir pašokdinti truputį išsigandusius turistus per bangų keteras, bet ir su humoru papasakoti apie vietos įžymybes bei kuriozinius nutikimus iš ankstesnių ekskursijų. 15-20 minučių visu greičiu į atvirą jūrą – ir atsiduriame delfinų pamėgtose vietose. Lengvas laivo pasipliuškenimas pirmyn-atgal pažadina jų dėmesį ir štai lygiagrečiai su laivu pasirodo 2, 4, 6 delfinų nugaros... Kelionę į atvirą vandenyną taip pat užsisakysite Lagoso jachtų uoste arba internetu www.seafaris.com 3 Saulėlydis Sagres apylinkėse. Nuo Sagres du keliai veda į „pasaulio kraštą“. Ponta de Sagres kyšulio gale stūkso galinga romėnų tvirtovė. O štai Cabo de Vincentes su masyviu švyturiu – turistų pamėgta saulėlydžio vieta, į kurią patekti vėlai vakare net ir spalio mėnesį susidaro automobilių kamštis. Kaip jau supratote, saulės palydėti geriausiai važiuoti savarankiškai, išsinuomavus automobilį. Delfinų nereikia ieškoti ilgai

Egzotiški pliažai 72

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

Pro viešbučio ar automobilio langą nuolat matomi vaizdai – skaidrus žydras dangus ir akinantis pastatų baltumas, smaragdo spalvos vandenynas ir balti paplūdimiai bematant išgydo visas Lietuvoje įsivarytas depresijas ir nusivylimus PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

K E L IO NIŲ ĮSPŪ DŽI AI

Saulėlydžio belaukiant

Žuvies turgus 74

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

PENAS DVASIAI IR SKRANDŽIUI Pro viešbučio ar automobilio langą nuolat matomi vaizdai – skaidrus žydras dangus ir akinantis pastatų baltumas, smaragdo spalvos vandenynas ir balti paplūdimiai bematant išgydo visas Lietuvoje įsivarytas depresijas ir nusivylimus. Nuo Vilamoura iki Sagres kraštovaizdyje dominuojančių vandenyno nugludintų uolų terapija kaip mat pakrauna energijos, net jei atsisėdi pliažo pakraštyje ir neplanuoji maudytis. Kelios minutės ramybės, po to – meti rūbus žemėn ir bėgi į žaižaruojančią jūrą... Tačiau dar malonesnis laikas, kai vandens ir saulės nuglostytam organizmui ateina vakarienės metas. Portugališka virtuvė jau per pirmą viešnagės dieną nukonkuravo mano subjektyviuose prisiminimuose iki tol karaliavusius graikiškus patiekalus, o didžiausias vieno Quarteiros žuvies restoranėlio pasiekimas – kad nuo šiol aš įsimylėjau menkę...

SVAJONIŲ KRAŠTAS Jei vidurnaktį mane giliai miegantį prikeltų ir lieptų pasirinkti, kur norėčiau atsidurti, nė kiek tam nesiruošęs, tiesiog su pižama ir pinigine rankoje, nedvejodamas atsakyčiau – Algarvėje. Saldūs gardūs desertai PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

K E L IO NIŲ ĮSPŪ DŽI AI

P I R K I N I Ų M A N I A K Ė M I L A N E Tekstas:

DAGNĖS MILĖS

Iš tiesų Milanas daugeliui turistų žinomas dėl nuostabios katedros, įtrauktos į gražiausių pasaulio šventovių dešimtuką. Katedra – įspūdinga, bet, deja, šiuo metu rekonstruojama, remontas tęsis dar bent pusmetį, o italų sparta – metus kitus. Ne mažiau miestą garsina ir vienas įspūdingiausių operos teatrų – „La Scala“. Tiesa, pastato išorė neįspūdinga, kaip ir pats prieštaringai muzikos atstovų vertinamas teatras, bet bilietų kainos – vis dar aukštos. Dėl turistų dėmesio su Milanu kuo puikiausiai galėtų varžytis vos už 45 km nuo jo nutolęs Bergamo miestas, kurio oro uoste išlipome iš lėktuvo. Bet šį kartą mūsų kelionės tikslas visai kitoks. Išlipus iš lėktuvo, pasiekti centrinę Milano stotį visai paprastai – 5 eurai ir beveik 45 minučių kelio bet kurios įmonės autobusu, atgal – tuo pačiu keliu. Nebrangių viešbučių rasite ir prie centrinės stoties (Stazione Centrale), šis rajonas yra gana tvarkingas ir saugus. Milane viešbučių pasirinkimas daugiau nei puikus – galite apsistoti netgi nakvynės namuose su vaizdu į pilį, tačiau tokiu atveju savo brangiuosius pirkinius laikykite kuo arčiau savęs. Tiesa, savaitgaliais viešbučiai būna pigesni, tad galite apsipirkti ir nedarbo dienomis. Tačiau tuomet sekmadieniais neplanuokite lankytis nedidelėse parduotuvėse, ypač Naviglio rajone, – jos bus uždarytos. Milane yra net keletas apsipirkti skirtų kvartalų su skirtingais kainų lygiais bei prekiniais ženklais. Nuo centrinės stoties keletas km pėsčiomis – ir pasiekiamas Buenos Airių prospektas (Corso Buenos Aires) – daugiau nei 3 km ilgio populiarių pasaulio ir Italijos prekinių ženklų rojus. Nuolaidos čia būna įstatymų numa-

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

MILANAS – ANTRASIS PAGAL DYDĮ ITALIJOS MIESTAS, MADOS INDUSTRIJOS AUTORITETŲ VADINAMAS MADOS SOSTINE. PIRKINIŲ MANIAKĖMS MILANAS YRA TROKŠTAMAS ROJUS AR NUOLAIDOMIS PAGARDINTAS SKANAUS TORČIUKO GABALĖLIS, LAIKANTIS DIETOS. PRIDĖJUS TIESIOGINIUS PIGIŲ SKRYDŽIŲ BENDROVIŲ PASIŪLYMUS IŠ VILNIAUS Į BERGAMO ORO UOSTĄ, TORČIUKO ATSISAKYTI DAROSI VIS SUNKIAU...

tytu metu (nors Italijoje tai ne visuomet galioja, pati tuo įsitikinau). Apsipirkus galima papietauti vietos kavinukėje, nes kuo arčiau centro, tuo kainos didesnės (pirkinių – taip pat). Tai gera vieta apsipirkti jaunimui, jei neplanuojate daug išleisti. Žmonių čia – vidutiniškai, tačiau nuolaidų metu keliausite kaip upės vandens nešami. Išties, galerijoje esančių parduotuvių prekės, pažymėtos Prada, Gucci, Versace prekiniais ženklais, nepadarytų gėdos ir karaliui, bėda, kad ir kainos čia kaip karaliams. Jei trokštate savo gyvenimo rankinės – kodėl gi ne, tačiau racionalūs žmonės – kantrūs, dažnai renkasi tų pačių prekinių ženklų išparduotuves, kurių gausu beveik kiekviename kvartale, arba laukia nuolaidų. Su viena seniausių parduotuvių mieste konkuruoja kitas prekybos centras – „La Rinascente“, esantis priešais katedrą. Čia daug drabužių ir delikatesų parduotuvių, puikus restoranas su vaizdu į katedrą. Jei norimo prabangaus prekių ženklo „Vittorio Emanuelle II“ galerijoje neradote, paieškokite jų Monte Napoleone gatvėje. Ji kiek panaši į Londono Bondo gatvę. Mados ekspertai šį kvartalą vadina įvairiai: aukso trikampiu (dėl juvelyrinių dirbinių parduotuvių) ar tiesiog mados kvartalu (quadrilatero della moda). Žurnalas „Vogue“ šią vietą išskiria kaip vieną svarbiausių mados vietų pasaulyje. Net jei ir nieko nepirksite, pasivaikščiojimas po šį kvartalą pakels nuotaiką, o ir daugelis parduotuvių vitrinų prilygsta meno kūriniams. Čia rasite prabangių prekinių ženklų (Dior, Valentino, Etro ir kt.), rankų darbo itališkų batų parduotuvių, pasaulyje gerai žinomų prekinių ženklų apsipirkimo vietų, pačių populia-

Milano lobiai – tikrai ne Buenos Airių prospektas. Jie išsidėstę šalia katedros (Duomo) arba apsipirkimų miesteliuose, priklauso nuo to, ko ieškote ir kiek planuojate išleisti. Pati prabangiausia pirkinių vieta – „Vittorio Emanuelle II“ galerija – parduotuvių alėja po stogu. Ji lankoma ne ką mažiau nei ypač graži vieta – Milano katedra, iki kurios vos keletas žingsnių. Teks apsispręsti, kam šį kartą atiduosite pagarbą. Galerija pavadinta Sardinijos karaliaus Viktoro Emanuelio II, kuris dar vadinamas Tėvynės tėvu (Padre della Patria), vardu. Jis tapo pirmuoju karaliumi, suvienijusiu atskirus Italijos regionus į vieną valstybę.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

K E L IO NIŲ ĮSPŪ DŽI AI

riausių juvelyrinių miesto parduotuvių. Mados kvartale svajonių parduotuvių yra ir daugiau: D&G, Armani, Just Cavalli, Marni (Via della Spiga), Armani, Paul Smith (Via Manzoni), Missoni, Trussardi, Kenzo, Chanel, Moschino, Gianfranco Ferré, Hermès (Via Sant’Andrea). Jei domitės ar sergate mada – Milanas turi slaptą vietelę gerbėjams, kurią mini beveik visi kiečiausi mados tinklaraštininkai. Slaptą dėl to, kad ją lengva praeiti. Ji vadinasi 10 Corso Como ir yra... 10 numeriu pažymėtame name Carso Como gatvėje (artimiausia metro stotelė – Porta Garibaldi). Tai išparduotuvė, kavinė, meno galerija, specializuotas meno knygynas ir netgi viešbutis – viskas viename, absoliučiai viskas, kas yra susiję su mada! Interjeras įspūdingas, prekių išdėstymas kone unikalus, todėl sunku ko nors nenusipirkti. Jei ne žinomų prekių ženklų su 30 proc. nuolaida (Louboutin, Alaia, Mary Katrantzou, Balenciaga), tai bent knygą art puodelį kavos. Pigesnių vietų tikrai yra, bet tokios mada persmelktos atmosferos – tikrai ne! Viena lietuvė, dirbanti „Vittorio Emanuelle II“ galerijoje, stebėjosi, kad nėra mačiusi nei vieno pirkėjo lietuvio, o štai Prada logotipu pažymėtų daiktų, grįžusi namo, regi ne vieną. Po vieno prekinių ženklų klastočių skandalo galvoje randasi įvairių minčių, bet jas ginu šalin, nes puikiai žinau, kad trokštamą prekinį ženklą Milane galima įsigyti net iki 70 proc. pigiau. Na, tegul ir pasibaigus sezonui, bet nuolaidos dydis gundo. Nuolaidoms neabejingi ir vakarų bei rytų europiečiai, o patys milaniečiai juo78

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

kauja, kad Pradą „Vittorio Emanuelle II“ galerijoje perka tik turistai. Viena tokių stebuklingų vietų – Fidencos miestelis su daugiau nei 100 parduotuvių. Į ten už 20 eurų dienos bilietą veža specialūs autobusai. Bilietas nepigus, važiuoti tenka pusantros valandos, todėl sėkmingam apsipirkimui reiktų skirti visą dieną. Jei bilietą iš autobusų operatoriaus „Shoping Express luxury“ užsisakysite internetu, papildomai gausite 10 proc. nuolaidą pirkiniams. Ir Michailas Nors, D&G, Furija, Narni jums kainuos dar mažiau... Ieškantiems vintažinių parduotuvių, reiktų apsilankyti Naviglio miesto dalyje, kurią raižo navigaciniai vandens kanalai, šiuo metu jau nebenaudojami laivybai. Sekmadieniais čia renkasi antikvariato prekeiviai, gatvėse gausu nežinomų dizainerių, vintažinių parduotuvėlių, antikvariatų. Čia, kaip niekur kitur Milane, sklando bohemiška dvasia. Kitur ją galite nusipirkti tik už pinigus. Tiesa, itališkas atostogas pirkinių maniakės turėtų planuotis du kartus per metus: sausį – vasario pradžioje ir nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos. Tuomet visame Milane karaliauja mada ir vienas žodis: SALDI (nuolaidos). O gatvėmis bėgioja daug pamišusių turistų bei miestelėnų su maišeliais. Nes Milanas yra mados sostinė. Taip, galėčiau tam pritarti: mados, bet ne turizmo. Leonardo da Vinčio freska „Paskutinė vakarienė“ palauks kito karto. Eilės prie paveikslo ne ką mažesnės nei parduotuvėse nuolaidų metu.

PAPILDOMA INFORMACIJA • Nuolaidų laikas reguliuojamas įstatymais: sausio mėnesis – vasario pradžia ir birželio vidurys – liepos mėnesis. Nuolaidų pradžia kiekvienais metais gali skirtis. • Parduotuvių darbo laikas: antradieniais–šeštadieniais 9.30–12.30 ir 15.30– 19.30. Pirmadieniais parduotuvės dirba pusę dienos: nuo 3.30 iki 19.30. Didžiosios parduotuvės veikia ir sekmadieniais bei pietų metu. • Rugpjūčio mėnesį daugelis netinklinių mažų parduotuvių yra uždaromos atostogų. Ne pats geriausias metas apsipirkti. • Daugiau informacijos apie apsipirkimo vietas, specialius autobusus rasite turizmo centre ir viešbutyje. • Tinkamiausios kryptys apsipirkti: Corso Garibaldi, Corso Como, Corso Magenta, Corso Vercelli, Via Marghera, Corso Buenos Aires, Corso Venezia, Corso 22 Marzo.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

L IE T UV IŠKA VI R TUVĖ

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

ŠEŠTINĖS, SEPTINTINĖS, DEVINTINĖS

eštines nuo Velykų skiria 40 dienų – tai prosenoviškų švenčių tarpsnis. Apie Šeštinių laiką senovėje buvo minima baltiškoji pavasarinių sambarių šventė, nustatoma pagal mėnulio fazę ir skirta pasėlių apsaugos apeigoms. Šios dienos vaišėms kaimynai darydavo sudėtinį alų, virdavo šešias kiaulės kojas su žirniais. Šiandien šeimininkės kaime išverda „šeštinaičių“ – kiekvienam šeimynykščiui po šešis virtinius. Virtinių skirtinguose regionuose būna įvairių: ir bulvinių, ir miltinių su varške, mėsa, paskanintų aguonomis, mėtomis.

ŠEŠTINĖS, SEKMINĖS IR DEVINTINĖS ŠVENČIAMOS PAGAL VELYKŲ DATĄ – ATITINKAMAI TADA, KIEK NUO VELYKŲ PRAĖJO DIENŲ.

Laikas apie Sekmines – pats gamtos šėlsmas, kai svaigina kvapai ir sninga žiedais. Tradiciniame kalendoriuje – tai Augumo, gyvulių globos ir piemenėlių diena. Berželiais būdavo puošiami kiemo vartai, namo durys, trobos vidus ir krikštasuolė. Piemenėliai stengdavosi atsikelti kuo anksčiausiai. Kuris likdavo paskutinis, tas išgindamas gyvulius užgrodavo Sekminių rageliu, dėl to visus metus buvo vadinamas „spirgučiu“. Vakarop papuošdavo karves ir aveles gėlių vainikais, pargindavo raliuodami. Paskui su kraitele apeidavo visas kaimo šeimininkes, gražiai jas sveikindavo linkėdami sėkmės ūkio darbuose. Dosniai gaudavo melstuvių – kiaušinių, sūrių, dešros ringį, kokį pinigėlį saldainiams. Ūkininko šeima per Sekmines lankydavo rugių lauką, apeidama aplinkui dainuodavo parugių dainas. Sakoma, kad nuo Sekminių vanduo jau nebepavojingas, tad galima maudytis ežere ar upėje. Devintinėmis, arba Vainikais, baigiasi velykinis švenčių ciklas. Šeimininkei Devintinės – nemenkas rūpestis. Reikia ne tik piemenėliui sūrį suslėgti, bet ir visai šeimai po devynis skanius varškėčius, raguolius ar tarkių pyragėlius išvirti. Devintinės – riba, po kurios nebesėjama, nebesodinami daržai. Antraip derlius nespės subręsti iki rudens šalnų – trumputė ta mūsų vasarėlė. Žemaitijoje Devintinių, arba Deivakūnio, papročiai yra labai panašūs į aukštaičių Sekminių. Berželių šakomis puošiami kiemo vartai, trobos malksnos, iškaišomas trobos vidus. Piemenėliai, pargindami bandą iš ganyklos, išvakarėse vainikuoja karves. Toks šventės „vėlavimas“ einant vakarų kryptimi sutampa su jūros įtaka gamtos reiškiniams. Tad akivaizdu, kad lietuvių tradicijos ir papročiai labai glaudžiai susiję su tėviškės gamtos ritmais. PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

L IE T UV IŠKA VI R TUVĖ

VIRTINUKAI SU ŠPINATAIS IR VARŠKE • 2 stiklinės kvietinių miltų • 2 kiaušiniai • nepilna stiklinė vandens • žiupsnelis druskos • 100 g špinatų Įdarui: • 2 kiaušiniai • 900 g varškės, • druska • kmynai Špinatus apie 2–3 min. Pavirti pasūdytame vandenyje. Iš kiaušinių, smulkintų špinatų, vandens, šiek tiek druskos ir miltų užminkyti tešlą. Plonai iškočioti tešlą ir išspausti apskritus blynelius. Įdarui varškę ištrinti su kiaušiniais, kmynais, druska ir gerai išmaišyti. Ant kiekvieno blynelio dėti 1,5–2 šaukštelius įdaro ir suformuoti virtinius. Virti apie 6–8 min. verdančiame pasūdytame vandenyje.

DILGĖLIŲ SRIUBA • 0,5 kg kiaulienos šonkauliukų • 2 saujos dilgėlių lapų • 1 morka, • 1,5 svogūno • 100 g miltų • 1 salieras, • 1 šaukštas sviesto • petražolės, • grietinė • druska. Iš šonkauliukų, morkos, svogūno ir saliero išvirti sultinį. Nuplauti dilgėlių lapus, sudėti į verdantį pasūdytą vandenį ir pavirti 1 min. Tada dilgėles sudėti ant sietelio, aplieti šaltu vandeniu ir susmulkinti. Puode įkaitinti sviestą, įdėti pusę svogūno, suberti miltus ir pakaitinti. Tada sudėti susmulkintas dilgėles, supilti sultinį ir troškinti. Patiekiama su grietine ir petražolėmis.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

VIRTINUKAI SU BRAŠKĖMIS Įdarui: • 320 g miltų • 600 g braškių • 2 kiaušiniai, • 3–4 šaukštų cukraus • 150 ml pieno • 1 šaukštas • ištirpinto sviesto, • 1 šaukštelis druskos Braškes nuplauti, nusausinti, pašalinti kotelius. Po to uogas perpjauti per pusę (keletą palikti papuošimui), apibarstyti cukrumi ir padėti šaltai 30 min. Išsiskyrusias sultis supilti į dubenį. Miltus persijoti, viduryje padaryti duobutę ir į ją supilti pieną, įmušti kiaušinių, įdėti druskos. Viską išmaišyti ir išminkyti tešlą. Tada supilti ištirpintą sviestą ir vėl išminkyti. Paruoštą tešlą iškočioti iki 1,5–2 mm storio ir supjaustyti kvadratėliais. Ant kiekvieno dėti braškių įdaro, perlenkti ir užspausti. Virtinius sudėti į pasūdytą verdantį vandenį. Jiems iškilus į paviršių, pavirti dar 2–3 min. Išvirusius virtinius sudėti į kiaurasamtį, kad nuvarvėtų vanduo. Tada sudėti į indą ir papuošti braškėmis.

KIAUŠINIAI MARŠKINĖLIUOSE • 8 kiaušiniai • 2 šaukštai sviesto • citrinų rūgštis • pipirai • druska Į puodą įpilti vandens, jam užvirus įdėti citrinų rūgšties (skystis turi būti rūgštus), padruskinti. Kiaušinius nuplauti, po vieną nepažeidžiant trynio suleisti į verdantį vandenį. Vos tik baltymas užtektinai susitrauks, kiaušinius išgriebti ir sudėti į pašildytą dubenį, užpilti tirpintu sviestu, įdėti pipirų. Valgyti su bulvine, grikine ar miežine koše.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

L IE T UV IŠKA VI R TUVĖ

VARŠKĖS PYRAGAS SU JUODAISIAIS SERBENTAIS • 400 g sausainių (šokoladinių ir paprastų) • 200 g sviesto • 100 g rudojo cukraus • 600 g varškės • 40 miltų • 15 g vanilinio cukraus • 5 kiaušiniai • 150 g cukraus, • 150 g juodųjų serbentų uogienės Sausainius sulaužyti ir sumaišyti su ištirpintu sviestu ir ruduoju cukrumi. Supilti į kepimo popieriumi išklotą skardą ir suspausti. Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų ir išplakti su cukrumi bei vaniliniu cukrumi, sudėti pertrintą varškę, miltus ir išmaišyti. Tada supilti iki standumo išplaktus kiaušinių baltymus, lengvai išmaišyti ir supilti ant paruoštų sausainių. Kepti 180 0C temperatūros orkaitėje 40 min. Atvėsintą pyragą aptepti serbentų uogiene.

SALDUS SŪRIS SU RAZINOMIS (SPANGUOLĖMIS) • 5 l pieno • 1 šaukštas razinų arba spanguolių • 1 šaukštas cukraus • 1 šaukštelis vanilinio cukraus • 1 šaukštas citrinų rūgšties Pieną supilti į puodą ir pakaitinti. Tada įdėti cukraus, vanilinio cukraus, razinų arba spanguolių, citrinų rūgšties. Užvirti nereikia, nes masė taps tąsi. Pakaitintus sudėti masę į sūrmaišį ir leisti nuvarvėti skysčiams. Tada sūrį paslėgti ir palikti per naktį šaldytuve.

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

N A U J I E N A Kai atšyla oras, taip norisi išbėgti iš virtuvės! Imame kepsninę, statome prie namų ar lekiame į gamtą. O kodėl gi nepabandžius sėsti į automobilį ir pasileisti po gražiausias Lietuvos vietas. Patirsite naujų įspūdžių ir malonumų – pamatysite, ko dar nematėte, pagaminsite, ko dar neragavote.

w w w. t e r r a p u b l i c a . l t

GOS

KNY

IA L A I C SPE NA “ KAI „NORFA

E OKIT K S Š IE YBO K E E PR UOS R T CEN

Knyga „Iškylos Lietuvoje: kelionės ir receptai“ padės kiekvieną jūsų kelionę paversti smagia pramoga – patirsite naujų įspūdžių, skaniai ir sočiai pasivaišinsite, naudodamiesi pateiktais receptais.

Iškylaukime, pramogaukime Lietuvoje kartu su draugais ir giminaičiais! • 20 įdomiausių kelionių maršrutų po Lietuvą automobiliu

•100 vertingiausių lankytinų objektų

• daugiau kaip 150 gamtoje gaminamų patiekalų receptų

R AG AUJA ME IR VE R TI NAME

CRÈME BRULÉE MAŽYTĖ MALONUMO PORCIJA

Tekstas ir nuotraukos:

ALĖS BEVALĖS

O GERO NESUKLYSIME DESERTĄ SALDŽIAI SKAMBANČIU PAVADINIMU – CRÈME BRULÉE – PRISTATYDAMI KAIP VIENĄ ŽINOMIAUSIŲ DESERTŲ PASAULYJE. DAUGELIS EUROPOS ŠALIŲ TURI SAVĄJĮ ŠIO SKANĖSTO VARIANTĄ, PAVADINIMAI TAIP PAT ŠIEK TIEK VARIJUOJA: PRANCŪZAI ŠAUKŠTELIU KABINA „CRÈME BRULÉE“, ISPANAI – „CREMA CATALANA“, BRITAI – „CAMBRIDGE BURNT CREAM“, O PORTUGALAI DESERTĄ VADINA „LEITE CREME“. LIETUVIAI SAVOJO VARIANTO KOL KAS NETURI (BENT MUMS GIRDĖTI NETEKO), TAČIAU DAUGELYJE RESTORANŲ GALIMA PARAGAUTI LAIKANTIS PRANCŪZIŠKŲJŲ TRADICIJŲ PARUOŠTO CRÈME BRULÉE, KAS IŠVERTUS Į LIETUVIŲ KALBĄ BŪTŲ „DEGINTA GRIETINĖLĖ“. NORS PATS DESERTAS IŠ PIRMO ŽVILGSNIO ATRODO VISIŠKAI PAPRASTAI PARUOŠIAMAS, SAKOMA, KAD JIS GALI ATSKLEISTI VIRĖJO PROFESIONALUMĄ. VIENĄ SAULĖTĄ PAVASARIO DIENĄ IŠSIRUOŠĖME Į SKANIAUSIO CRÈME BRULÉE PAIEŠKAS VILNIUJE. 86

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

RESTORANAS COZY Šv. Ignoto g. 16, Vilnius

„CRÈME BRÛLÉE“ 8 Lt Ar užsisakytume dar kartą? Ne Įvertinimas: 2 balai

Pirmas įspūdis. Vos užėję į restoraną, teirauja-

mės, ar čia galima paragauti mūsų ieškomo saldėsio. Išgirdę teigiamą atsakymą, renkamės arčiausiai lango esantį staliuką. Nors lauke šiluma lepina saulė, restorane tvyro prieblanda, sukurianti migdančią atmosferą.

Aptarnavimas. Niekaip negalėtum pasakyti, kad

klientus aptarnaujančios padavėjos persistengia: ant stalo atsainiai numetamas meniu, užsakymo priimti taip pat niekas neskuba. Galiausiai viena iš merginų tarsi suvokia, kad mes čia greičiausiai ne šiaip pasėdėti užėjome, ir priėjusi teiraujasi, ar ko nors norėsime. Taip, šį kartą norėsime. Užsisakome ir laukiame. Laukimas neprailgsta ir štai ta akimirka, kai šaukšteliu tuoj bus atsargiai pralaužta ką tik išsilydžiusio cukraus plutelė, bet... Plutelė, pasirodo, neplanuoja taip paprastai pasiduoti. Ją įveikus pasirodo, jog pats Crème Brulée savo konsistencija artimas drebučiams, o valgant trikdo didžiulis temperatūrų skirtumas – desertas labai šiltas viršuje ir kone ledinis kabinant šaukšteliu iš giliau. Valgant sunku patikėti, kad ruošiant desertą buvo naudojamos natūralios vanilės ankštys, nes vanilės sėklų aptikti nepavyko. Skubame atsiskaityti ir keliaujame toliau. Sąskaitos, žinoma, ilgai laukti netenka, tačiau su grąža taip labai neskubama. Kažkodėl tai nestebina. • www.cozy.lt

RESTORANAS BALZAC

CARRÉ

Savičiaus g. 7, Vilnius

Gedimino pr. 9, Vilnius

„CREME BRULEE“. Vanilinis kiaušinių ir grietinėlės kremas su deginto cukraus plutele 12 LT

CREME BRULEE SU DEGINTA KARAMELE 8,9 LT

Ar užsisakytume dar kartą? Taip Įvertinimas: 5 balai

Ar užsisakytume dar kartą? Taip Įvertinimas: 4 balai

Pirmas įspūdis. Užėjus į neatpažįstamai pasikeitu-

siame prekybos centre „Gedimino 9” esantį restoraną, šyptelėti priverčia besiburiuojančių padavėjų komanda, kurių čia gerokai daugiau nei pietaujančių lankytojų. Kadangi žmonių beveik nėra (gali būti, kad apskritai mes – vieninteliai lankytojai), galime laisvai rinktis mums patinkantį staliuką. Įsitaisome prie lango, nes restorano interjere dominuoja juoda spalva, o juk taip norisi dienos šviesos.

Aptarnavimas. Valgiaraštį atnešusi padavėja ne-

leidžia jo net atsiverti, iškart teiraujasi, ar žinome, ką valgysime. Išties žinome ir mūsų dideliam džiaugsmui mergina patikina, kad Crème Brulée čia tikrai ruošiamas. Užsisakius, neilgai trukus atnešami gėrimai, dar po kelių minučių ir žavus desertas, papuoštas šviežios mėtos lapeliu ir figos skiltele.

Pirmas įspūdis. Prieš tęsdami kelionę nuspren-

džiame atlikti „namų darbus“ ir peržvelgti kelių restoranų meniu internete, kad eidami būtume tikresni, jog rasime tai, ko ieškome. Apsilankius restorano Balzac internetiniame puslapyje krūptelėti priverčia tuoj pat užgrojanti muzika; tuomet kelias sekundes vyksta paniškas bandymas ją išjungti, po to galima ramiai peržvelgti valgiaraštį. Matome, kad Crème Brulée čia paskanauti galime, tad keliaujame išmėginti. Pats restoranas vilioja jaukiu interjeru, elegancija, paprastu, tačiau kruopščiai sudarytu meniu.

Aptarnavimas. Nors pats pietų metas, išalkusių

aplinkinių ofisų darbuotojų nėra daug, ryškus pietaujančių lietuvių ir užsieniečių santykio skirtumas pastarųjų naudai. Tuoj pat prieina nuoširdžia šypsena pasidabinusi padavėja, įpila taurę stalo vandens, pristato dienos meniu, tačiau mes čia atėjome tik deserto, jį ir užsisakome.

Patiekalas. Crème Brulée čia kone idealus – len-

gvas ir purus, pabarstytas cukraus pudra ir papuoštas šviežios mėtos lapeliu, o gintaro spalvos deginto cukraus plutelė plonytė lyg vos pašalus susiformavęs ledas ant nejudančio vandens paviršiaus. Šaukštelis po šaukštelio kabinant desertą, pasirodo ir ant dugno nusėdusios vanilės sėklos. Tiek desertas, tiek aptarnavimas ir bendra atmosfera sukuria nerūpestingo gyvenimo pojūtį, kuomet išėjus į gatvę norisi šypsotis praeiviams.

Patiekalas. Pirmas pastebėjimas: deginto cukraus

plutelė labai netolygaus storio – vietomis tokia plona, kad jos kone nesijaučia, o vietomis jos storis siekia net kelis milimetrus ir bandant ją įveikti rezultatas toks, kad pusė plutelės panyra į kremą. Kreme matyti daug vanilės sėklų, tačiau konsistencija galėtų būti kiek tvirtesnė. Saldumas taip pat pakeliamas ne kiekvienam: įveikus pusę deserto imi abejoti, ar pavyks jį įveikti visą. Tačiau valgant dviese būtų pats tas.

• www.balzac.lt PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

K E LIAUJAME Į PR AE I TĮ

Ištrauka iš Algirdo Margerio knygos „Amerikiečio įspūdžiai Lietuvoje“.

Dr. Algirdas Margeris (tikroji pavardė – Konstantinas Šeštokas) gimė 1886 m. Vilkaviškio apskrityje, dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, organizavo darbininkų streikus. Pabūgęs persekiojimų 1907 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, manoma, jog tuo metu pasikeitė ir pavardę. Atvykęs į Valstijas įsidarbino anglių kasykloje, po darbo intensyviai mokėsi anglų kalbos. Mokyklos savininkas, pastebėjęs lietuvio gabumus, išsiuntė jį į Valparaiso universitetą, tačiau jo baigti nepavyko dėl prastos sveikatos. Kurį laiką taupęs pinigus mokslams, būsimasis gydytojas išvyko į Čikagą studijuoti medicinos. 1925 m., baigęs Medicinos mokyklą, gavo gydytojo diplomą. Be gydytojo darbo, Algirdas Margeris aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės gyvenime, bendradarbiavo spaudoje. 1931 m. grįžo į Lietuvą. Keliaudamas po gimtinę užrašinėjo savo įspūdžius, kurie 1932 m. buvo sudėti į knygą „Amerikiečio įspūdžiai Lietuvoje“. Didelę dalį savo gyvenimo praleidęs Amerikoje, 1967 m. dr. Algirdas Margeris grįžo į Lietuvą. Mirė 1977 m. Vilniuje.

O I Č E I K I R E AM

I A I Ž D Ū ĮSP

E J O V U T LIE

KLAIPĖDO 88

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

OS KRAŠTAS

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

NUOTRAUKOS

CA“ ARCHYVO S „TERRA PUBLI – IŠ LEIDYKLO

K E LIAUJAME Į PR AE I TĮ

Klaipėdos kraštas yra ilgas, bet siauras. Vakariniu šonu susiglaudęs su Baltijos jūra ir Nemunu, o rytiniu – su motina Lietuva. Išilgai pervažiuoti Klaipėdos kraštą tik vieną kartą tegavau, bet skersai, tai net tris kartus, ir vis skirtingais ruožais. Įdomiausia buvo pervažiuoti ir vietomis pėsčiam pereiti jį beveik ties viduriu, vadinasi, Naumiesčio, Degučių, Pašyšių, Juknaičių ir Paleičių ruožu. Čia ir du gražūs miškeliai pasitaikė. Pėsčias eidamas daugiausia rūpinausi patirti vietos gyventojų lietuviškumą. Taigi, visus, kuriuos tik sutikom, šnekinau lietuviškai. Ir nusivilti neteko. Visi šnekėjo lietuviškai, nors kai kurie ir labai tirštu vokišku akcentu. Tik vieną tesutikome paną ar ponią, kuri kalbėjo tik vokiškai, o mudu, tyčia, tik lietuviškai. Vadinasi, nenusileidome ir pakalbą baigėme pirštais susirodydami. Ji veikiausiai buvo tikra vokietė, nes turėjo labai ryškią vokišką fizionomiją. Taip mudu visur belandžiodami, visus tik lietuviškai bešnekindami, ėjome Nemuno link. Ką tik sutikome, vis klausėme, kur 90

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

yra Nemunas, ar toli Nemunas, nors jis ir buvo jau matyti. Mat, be galo rūpėjo mudviem patirti, ar čia visi lietuviškai šneka. Štai jau ir Nemunas. Pakrantėje dvi valtys. Didelės, erdvios ir viduje sausos. Įlipame į vieną ir atsisėdame. Netrukus ateina senyva moteriškė, po pažaste skalbiniais nešina, o kitoje rankoje turi ji kultuvę. Tuoj ir šnekiname. Juk įdomu, ar moka lietuviškai. Moka, ir visai gerai. Pasišnekame. Anapus Nemuno stovi šieno vežimas, nedidelis, tik vieno arklio traukiamas. Šalia jo stovi pora arklių, įkinkytų į kažkokią mašiną, rodos, grėblį. Visi, matyti, laukia per Nemuną persikelti. O čia Nemunas platus, sraunus. Bet jie suvažiavo ant tam tikros barkos ir netrukus atsidūrė mūsų pusėj. Ir nuvažiavo savo keliais. Nuėjo ir ta moteriškė su skalbiniais ir balta, didele kultuve. Pasilikova tik mudu du. Klaipėdos miestas nėra toks gražus, kiek jis yra įdomus senais savo pastatais, ir svarbus savo uostu, – tais vartais Lietuvai į pasaulį, o pasauliui į Lietuvą. Dabar uostas, tarytum bandydamas pademonstruoti, kad jis gali sparčiai augti

Dabar uostas, tarytum bandy-

damas pademonstruoti, kad jis gali sparčiai augti ir stiprėti, plečiasi ir tvarkosi nepaprastai greitai. Šimtai darbininkų dirba, kad padarytų jį vertingą tarnauti ir Lietuvai ir tom valstybėms, kurios bendradarbiauja su Lietuva. Pakaks, rodos, keleto metų ir Klaipėdos uostas, palygintas su kitais jo klasės uostais, bus vienas geriausių. Taigi, Klaipėdos uostas drąsiai žengia į prideramą jam aukštumą

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

K E LIAUJAME Į PR AE I TĮ

Apskritai, Klaipėdos kraštas yra gražus, turtingas, sveikas ir patogus gyventi. Nė vienas Amerikos lietuvis, parvažiavęs ir apsigyvenęs Klaipėdos krašte, nesigailės.

Kiekvienas lietuvis patriotas privalo važiuoti Lietuvon ir apsigyventi Klaipėdos krašte

ir stiprėti, plečiasi ir tvarkosi nepaprastai greitai. Šimtai darbininkų dirba, kad padarytų jį vertingą tarnauti ir Lietuvai ir tom valstybėms, kurios bendradarbiauja su Lietuva. Pakaks, rodos, keleto metų ir Klaipėdos uostas, palygintas su kitais jo klasės uostais, bus vienas geriausių. Taigi, Klaipėdos uostas drąsiai žengia į prideramą jam aukštumą. Bet ar patsai Klaipėdos miestas tatai daro? Rodos, kad taip. Jis sparčiai auga ne tiktai populiacija, bet ir naujais namais bei bizniais. Svarbiausia, betgi, kad miestas sparčiai lietuvėja. O tai yra be galo vertingas ir džiuginąs procesas. Juo labiau, kad vokiškumo Klaipėdos mieste buvo daugiau, negu Kaune rusiškumo. O rusiškumo Kaune juk aruodų aruodai! Vis dėlto geležinkelio stotyj Klaipėdoj teko nugirsti, rodos, mažiau kalbant vokiškai, negu geležinkelio stotyj Kaune rusiškai. Tik, va, pačiame Klaipėdos mieste daugiausia kalbama vokiškai. Iškabos irgi daugiausia vokiečių kalba įrašytos. Skauda širdį, kai imi giliau stebėti iškabas. Juk dauguma pavardžių yra lietuviškos, tik suvokietintos. Prigesusi, matyti, tautinė sąmonė ir sąžinė leido suteršti gražias lietuviškas pavardes vokiškumo simboliais. Bet tautinė sąmonė

PLATUMOS

2014 GEGUŽĖ

ir sąžinė atbunda, kilnusis tėvynės meilės jausmas atgyja. Truks čia prabėgti keletas metų ir suvokietėję lietuviai išsivokietins, išsilaisvins iš nuodų ir rūbų, kuriais germanizatoriai juos apkrėtė, apvilko. Krautuvėse daugiausia kalbama vokiškai. Bet jau pramokta ir lietuviškai. Tyčia įėjauį keletą krautuvių ir kalbėjau tik lietuviškai. Pasirodė, kad ir supranta ir šnekėti lietuviškai moka, tik, žinoma, nenori. Motyvai aiškūs: ne tėvynės meilė, bet bizinis paragino lietuviškai mokytis ir, reikalui pasitaikius, šnekėti. Bet pasitaikė ir tokių, kurie gražiai ir nuoširdžiai lietuviškai kalbėjo. Apskritai, Klaipėdos kraštas yra gražus, turtingas, sveikas ir patogus gyventi. Nė vienas Amerikos lietuvis, parvažiavęs ir apsigyvenęs Klaipėdos krašte, nesigailės. Jis daug gero padarys dėl savęs, bet dar daugiau dėl savo tėvynės Lietuvos. Nes juo daugiau lietuvių apsigyvens Klaipėdos krašte, juo daugiau vokiečių emigruos į savo Vaterlandą Vokietiją ir duos Lietuvai šventą ramybę. Kiekvienas lietuvis patriotas privalo važiuoti Lietuvon ir apsigyventi Klaipėdos krašte.

Tai LieTuva

Tai LieTuva Tai, KUO TAI, KUO DiDŽiUOJaMĖS!

DIDŽIUOJAMĖS! POZiTYVi iR MODERNi KNYga aPiE LiETUVą POZITYVI IR MODERNI KNYGA APIE LIETUVĄ „Tai Lietuva“ – išskirtinė savo forma, techniniu

Knygos „Tai Lietuva“ viršelį puošia sidabru dengtas Vyčio herbas – detalė iš Šv. Kazimiero paveikslo aptaiso.

atlikimu ir pateikimu knyga, moderniai ir patraukliai reprezentuojanti „Tai Lietuva“ –Lietuvą. išskirtinė savo forma, techniniu Naujausios žymių knyga, fotografų nuotraukos, atlikimu ir pateikimu moderniai ir patraukliai atskleidžiančios Lietuvos išskirtinumą. reprezentuojanti Lietuvą. Prasmingi išsamūs recenzentų teigiamai įvertinti Naujausiosiržymių fotografų nuotraukos, knygos tekstai. Lietuvos išskirtinumą. atskleidžiančios Kalbiniai ir anglų kalbomis Prasmingivariantai: ir išsamūslietuvių recenzentų teigiamai įvertinti (atskiri leidimai). knygos tekstai. Kalbiniai variantai: lietuvių ir anglų kalbomis (atskiri leidimai).

www.tailietuva.lt

www.TaiLietuva.lt

NORI GAUTI NAUJIENAS

PIRMAS?

TA P K Ž U R N A L O P L AT U M O S D R A U G U S O C I A L I N I U O S E T I N K L U O S E

W W W. P L AT U M O S . LT