Platumos. Vasara 2015 by Terra Publica

E . Ž U R N A L A S

Ž O D IS SKAITYTOJUI

VASARA

, kaip visada, kvepia šviežiai nupjauta žole ir atostogomis. Vos stipriau pakaitinus saulei mintys pačios išlekia prie jūros, o akys ilgisi smėlio ir jūros mėlio harmonijos.

Tai pats nuostabiausias laikas patirti neišdildomų įspūdžių ir savo kelionių bagažą papildyti gražiausiomis aplankytomis vietomis. Tai metas, kai visai nesvarbu, kur praleisi taip ilgai lauktas atostogas: pas močiutę kaime, prie ežero, jūros ar keliaudamas po egzotiškas užsienio šalis. Svarbiausia, kad protas, širdis ir siela nejučia pabėgtų nuo kasdienių rūpesčių, išskristų ir sugrįžtų pailsėjusi. Vasara – puikiausias metas aplankyti ne tik jau pažįstamas, bet dar ir neatrastas vietas. Nieko nėra puikiau už atradimo džiaugsmą, tad būtinai šią vasarą atraskite ką nors naujo. Prisiminimai apie vasaros atradimus sušildys šaltais rudens ar žiemos vakarais, o vasarą pavers stebuklingu laikotarpiu, kai, atrodo, viskas įmanoma. Linkiu pačios geriausios vasaros

Ineta

TURINYS

PENKI DALYKAI, KURIUOS VERTA IŠMĖGINTI

TAS TAUTINIO KOSTIUMO GRAŽUMAS...

SAULĖS MIESTO STEBUKLAI

VASAROS VIRTUVĖ

GYVOJI LIETUVOS ETNOGRAFIJA

18 KELIAUJAME Į KAUNĄ SU ŠEIMA

FOTOGRAFUOJAME MAISTĄ. II DALIS

ŠVAROS IR TVARKOS PALAIKYMAS GYVENAMUOSE NAMUOSE

PLATUMOS ISSN 2335-8467 VYR. REDAKTORĖ

ŠIAURĖS AUKŠTAITIJOS DVARAI

Danguolė Kandrotienė REDAKTORĖ Ineta Žukauskaitė DIZAINERĖ Vilmantė Pakštienė

Raimonda Balnienė, Nijolė Dirginčienė, Žydrė Gavelienė, Algimantas Jucevičius, Gitana Mileikaitė, Selemonas Paltanavičius, Milda Ričkutė, Linas Žabaliūnas, Evalda Šiškauskienė

KUR ŠAUKIA VASARA

KALBOS REDAKTORĖ

Jovita Martišiūtė

REDAKCINĖ KOLEGIJA

80 (NE)ATRASTOJI RUMUNIJA. II DALIS

REKLAMA

Aušra Zabarauskienė, +370 684 70766 © Visos teisės yra saugomos Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Be rašytinio leidyklos sutikimo draudžiama platinti šio leidinio tekstus ar iliustracijas. Leidinys ne pardavimui. Viršelio nuotrauka – iš agentūros „Shutterstock.com“. Draugaukime socialiniuose tinkluose:

www.facebook.com/platumos www.pinterest.com/platumos www.platumos.lt

KAUNO MUZIEJŲ TOP 5

VšĮ „Terra Publica“ Jaunimo a. 2, LT-50117 Kaunas Tel. +370 37 328820, faks. +370 37 328821 info@terrapublica.lt www.terrapublica.lt

5 D A LYKAI, KURIUOS V E RTA IŠ MĖ G I NT I

VANDENLENČIŲ SPORTAS Vandens pramogos – neatsiejama kiekvienos vasaros dalis. Dar visai neseniai Lietuvos vandenyse pradėję kurtis vandenlenčių parkai sparčiai populiarėja ir surenka vis daugiau ekstremalaus sporto entuziastų. Vandenlenčių esmė – plaukimas vandens paviršiumi tempiant lynu. Jei mėgstate ekstremalius pojūčius, skrosdami vandeniu galite atlikti įvairius triukus ar šoktelėti į orą nuo tramplino. Šiai pramogai nėra svarbios oro sąlygos, o ir turėti ypatingų plaukimo įgūdžių čia nereikia. Pramogautojui duodama liemenė ir apsauginis šalmas, vedami mokymai, kad kiekvienas galėtų jaustis saugiai ir mėgautųsi šia puikia vandens pramoga. Vandenlenčių parkai įsikūrę jau daugelyje Lietuvos regionų.

.. ..

www.vandenlentes.lt www.waterfun.lt

Šią vasarą leiskitės, kad ir į ne patį švariausią, bet tikrai nuotaikingą žygį kūlgrinda. Turbūt kilo klausimas, kas tai? Kūlgrinda – tai akmenimis grįstas slaptas keliukas per pelkę. Jį, kaip manoma, įrengė protėviai, kad perbridę šią klampią vietovę pasislėptų nuo priešų. Sietuvos kūlgrindą galite išbandyti Varnių regioniniame parke, tereikia į žygį su gidu užsiregistruoti iš anksto. Kūlgrindos ilgis 250 m, o plotis – 8 m. Rekomenduotina pasirūpinti apsauga nuo vabzdžių, apsirengti drabužiais, kurių nebūtų gaila sutepti, ar tiesiog maudymosi kostiumėliu, nes gali tekti įklimpti net ir labai giliai. Tačiau nebijokite, kad žygiui pasibaigus namo teks keliauti tokiems purviniems, – galėsite išsimaudyti tvenkinyje ir grįžti švarūs bei su visa krūva įspūdžių.

Ekskursijas galite užsisakyti tel. (8 444) 47 415, el. p. varniu-rp@takas.lt.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

NUOTR. VARNIŲ REG. PARKO ARCHYVO

ŽYGIS SIETUVOS KŪLGRINDA

NAKTINIS PLAUKIMAS BAIDARĖMIS Turbūt ne kartą jau esate išbandę pasiplaukiojimą baidarėmis, tačiau ar teko išbandyti tokią pramogą naktį? Didžiausius Lietuvos miestus – Vilnių ir Kauną – galite pažinti iš naujo. Tai puiki pramoga romantikos išsiilgusioms porelėms ar tiesiog ištroškusiems naujų įspūdžių. Kelios valandos, praleistos ant nakties kerais apgaubtos Nemuno ar Neries upės, stebint naktinio miesto vaizdus, jus išties pakerės.

.. .. ..

www.baidares-vilnele.lt www.vilniausbaidares.lt www.vaiduokliai.lt

LEDAI SU BAZILIKAIS

(„Praktiškos moters knyga“, p. 283) Kaitrią vasaros dieną dažnam mūsų ledai – bene didžiausia atgaiva. Tačiau kad kaskart nereiktų jų pirkti parduotuvėje, kviečiame skanių ledų pasigaminti patiems namuose. Reikės: 250 g maskarponės sūrio, 4 šaukštų saldinto sutirštinto pieno, 100 ml grietinėlės, 50 g mėgstamų riešutų, 40 g šviežių bazilikų, 2 citrinų Bazilikus nuplauti, nusausinti ir sutrinti grūstuvėje. Riešutus paskrudinti sausoje keptuvėje, smulkiai sukapoti ir sumaišyti su sutrintais bazilikais (jei naudosite lazdynų riešutus, paskrudinę nulupkite). Riešutus su bazilikais sutrinti grūstuvėje, kol masė suskystės. Tuomet pertrinti per sietelį. Kitame inde išsukti maskarponę su sutirštintu pienu, supilti pertrintą riešutų ir bazilikų masę. Grietinėlę išplakti iki standžių putų ir įmaišyti į paruoštą mišinį. Paruoštus ledus sukrėsti į šaldyti skirtą plastikinę dėžutę ir išmaišyti. Šaldyti apie šešias val. Citrinas perpjauti pusiau ir išskobti. Ledus patiekti rutuliukais sudėjus į išskobtas citrinas.

Daugiau skanių receptų rasite knygoje „Praktiškos moters knyga“

NUOTR. K. APONAVIČIŪTĖS

ŽOLYNŲ TURGUS

Žolynų turgus buvo rengiamas dar XIX a., čia susirinkdavo geriausios žolininkės ir būrėjos, suteikiančios artėjančiai Rasų šventei magiškos dvasios. Atgaivinus šias tradicijas nuo 2007 m. birželio mėnesio pabaigoje Vilniaus Gedimino prospektas pakvimpa žolelėmis. Čia susirenka daugiau nei 100 žolininkų, vaistininkų ir tautodailininkų. Žolynų turgaus lankytojai gali įsigyti įvairių ekologiškų žolelių bei susipažinti su liaudies medicina. Šventinę atmosferą kuria ir kasmet koncertuojančios liaudiškos muzikos grupės.

.. ..

Birželio 20 d., Vilniaus Gedimino prospektas www.etno.lt

Rubriką parengė Viktorija Šliažaitė PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ETNOGRAFINIŲ REGIONŲ METAI

GYVOJI ETNOGRAFIJA

LIETUVOS

Nuotraukos

IŠ MUZIEJŲ ARCHYVŲ

IETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 2015-UOSIUS METUS PASKELBĖ ETNOGRAFINIŲ REGIONŲ METAIS. PASAK ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS PIRMININKO, NESENIAI PASIRODŽIUSIOS KNYGOS „LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI“ (LEIDYKLA „TERRA PUBLICA“) SUDARYTOJO VIRGINIJAUS JOCIO, VIENO AR KITO LIETUVOS ETNOGRAFINIO REGIONO, KAIP IR BET KURIOS KITOS VALSTYBĖS, SAVITUMĄ GALIME PATIRTI PER ETNINĘ KULTŪRĄ, JOS POŽYMIUS – TARMĘ, TAUTOSAKĄ, MUZIKINĮ FOLKLORĄ, TAUTINĮ DRABUŽĮ, ETNOARCHITEKTŪRĄ, PAPROČIUS, TAUTODAILĘ IR TRADICINIUS DIRBINIUS, KULINARINĮ PAVELDĄ. ŠIANDIEN KIEKVIENAS ETNOGRAFINIS REGIONAS GALI PASIGIRTI BŪTENT JŲ REGIONĄ ATSPINDINČIAIS MUZIEJAIS, KURIE KURIA GYVĄJĄ ETNOGRAFIJĄ. ŠTAI KELETAS MUZIEJŲ, KURIE NUKELS Į JAU PRAĖJUSIUS LAIKUS IR SUPAŽINDINS SU MŪSŲ SENOLIŲ GYVENIMU.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

NUOTR. V. KANDROTO

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ETNOGRAFINIŲ REGIONŲ METAI

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS ETNINĖS KULTŪROS SKYRIUS Etninės kultūros skyriuje sukaupti didžiausi Lietuvoje tradicinės liaudies kultūros eksponatų rinkiniai, veikia ekspozicijos, rengiamos parodos, leidžiami leidiniai, dirbamas edukacinis darbas, teikiama metodinė pagalba regionų muziejams ir liaudies meistrams; Tekstilės kopijų dirbtuvėse atkuriami ir rekonstruojami tradicinės aprangos pavyzdžiai. Muziejuje sukaupti tradicinės liaudies kultūros realijų rinkiniai (per 70 000 eksponatų) visapusiškai atspindi Lietuvos regionų verslų, amatų, liaudies meno, buities ir papročių tradicijas. Nuolatinė etninės kultūros ekspozicija muziejuje supažindina su tradicine valstiečių buitimi, liaudies menu ir kryždirbyste XVIII–XX amžiuose. Drožybą labiausiai ištobulino kryždirbiai. Pastaraisiais metais surengta nemažai teminių parodų lietuvių kryždirbystės tradicijai populiarinti ne tik muziejuje, bet ir Paryžiuje, Vašingtone, Sankt Peterburge.

.. ..

Arsenalo g. 1, Vilniaus m., Vilniaus m. sav. www.lnm.lt

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ETNOGRAFINIŲ REGIONŲ METAI

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

LIETUVOS LIAUDIES BUITIES MUZIEJUS Lietuvos liaudies buities muziejus – vienas didžiausių (195 ha) ir daugiausia eksponatų (daugiau nei 90 820) turintis muziejus Europoje po atviru dangumi. Muziejuje, pristatančiame XVIII a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės gyventojų buitį, darbus, papročius, galima susipažinti su Lietuvos etnografiniais regionais. Pasivaikščioję po Lietuvos etnografinius regionus, lankytojai gali užsukti į muziejaus miestelį. Čia galima pasigrožėti puodžių, medžio drožėjų ir tekintojų, pynėjų, papuošalų kūrėjų darbais, aplankyti pradžios mokyklą, parduotuves, žydo butą, turgaus aikštėje stovinčią bažnyčią. Lietuvos liaudies buities muziejus garsėja aktyvia edukacine veikla. Teminių ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų („Sekminės. Piemenų rūpesčiai ir linksmybės“, „Atvažiavo kalėda“, „Ant krikštatėvio rankų“, „Mergvakaris“) metu galima susipažinti su lietuvių liaudies šventėmis ir papročiais. Dalyvaujant edukaciniuose užsiėmimuose „Lino kelias“, „O kai aš pas promočiutę buvau“, „Lietuvių senųjų papuošalų gamyba“, „Puodynės, puodynėlės, molinukai“ pažinti protėvių buitį, darbus, amatus.

.. ..

L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r. sav. www.llbm.lt

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ETNOGRAFINIŲ REGIONŲ METAI

AUKŠTAITIJOS GYVOJI ETNOGRAFIJA AUKŠTAITIJOS NACIONALINIS PARKAS Parko lankytojai gali susipažinti su protėvių gyvenimu akmens amžiuje, viduramžių laikotarpiu, XVIII–XX a. aukštaitiškais papročiais ir tradicijomis, turtinga tautosaka, senaisiais amatais ir verslais – sielininkyste, kalvyste, dervos gamyba, grybų, uogų ir vaistažolių rinkimu, pynimu, medžiokle, žvejyba. Taip pat pasigrožėti gamtos įvairove, senaisiais kaimais ir juose išlikusia tradicine architektūra. Šiuo metu Aukštaitijos nacionaliniame parke yra 116 kaimų. Visi etnografiniai kaimai yra tarsi muziejai po atviru dangumi – čia išsaugota senoji struktūra, stovi daugiausia tipiškų aukštaitiškų pastatų.

.. ..

Lūšių g. 16, Palūšės k., Ignalinos r. sav. www.anp.lt

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

POVILO STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUS Tai vienintelis muzikinei kultūrai pristatyti skirtas muziejus Lietuvoje. 2015 m. jis skaičiuoja savo veiklos 30-metį. Muziejuje eksponuojama gausi tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse pagamintų įvairių muzikos instrumentų kolekcija. Lankytojai gali susipažinti su skirtingas temas pristatančiomis nuolatinėmis ekspozicijomis: lietuvių piemenavimu ir instrumentinių sutartinių muzika, kanklėmis, pasaulio žemynų muzika, įvairių tautų muzikos instrumentais. Greta nuolatinių ekspozicijų veikia nuolat keičiamos laikinosios meno darbų parodos. Muziejaus erdvėse organizuojami koncertai, vakaronės, susitikimai su folkloro kolektyvais, edukacinės programos.

.. ..

L. Zamenhofo g. 12, Kauno m., Kauno m. sav. www.kaunomuziejus.lt

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ETNOGRAFINIŲ REGIONŲ METAI

ANTANO IR JONO JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Panemunių krašto tradicijas puoselėjantis A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus atskleidžia senąsias tautos tradicijas, supažindina lankytojus su Vilkijos krašto žmonių gyvenimu ir buitimi, didžiais lietuvių tautos vyrais, lietuvybės puoselėtojais ir skleidėjais, tautosakos rinkėjais ir lietuviško žodyno sudarytojais – broliais Antanu ir Jonu Juškomis. 2015 m. muziejus minėjo 25erių metų sukaktį.

Kauno Mažoji g. 1, Vilkijos m., Kauno r. sav.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

DAUGYVENĖS KULTŪROS ISTORIJOS MUZIEJAUSDRAUSTINIO KLEBONIŠKIŲ KAIMO BUITIES EKSPOZICIJA Daugyvenės upės slėnyje, senoje kaimavietėje, kuriamas Kleboniškių kaimo buities muziejus, į kurį iš apylinkių perkeliami XIX a. ir XX a. pradžiai būdingi kaimų pastatai: gryčios, klėtys, pirtys, klojimai, daržinės. Šalia išlikusių atkuriamos buvusios sodybos. Net 11 pastatų yra atkelta iš kitų vietų, siekiant atkurti senąjį kaimo vaizdą. Iš viso kaime yra 28 pastatai, iš jų 18 priklauso muziejui.

.. ..

Kleboniškių k., Radviliškio r. sav. www.daugyvenesmuziejus.lt

KUPIŠKIO ETNOGRAFIJOS MUZIEJUS Kupiškio etnografijos muziejuje veikia nuolatinė ekspozicija, kurią rengė architektė Gražina Pajarskaitė. Ši ekspozicija parodo ne XIX a. pabaigos – XX a. pradžios kaimo žmogaus buitį, o būtį – gyvenimą nuo lopšio iki mirties. Tai ir darbai, ir namai, ir šventės, ir kapinių aura. Ekspozicijoje vizualiai pasakojama apie lauko darbus, toliau pereinama į gryčios erdvę, kur verda visas šeimynykščių gyvenimas. Galiausiai patenkama į seklyčią, Kupiškio apylinkėse vadinamą stoncija, kurioje per šventes burdavosi giminės ir svečiai. Joje yra akcentuojami vestuvių papročiai, atspindintys gilią ir svarbią senovinių kupiškėnų vestuvių tradiciją. Kupiškio kraštas ir jo tradicijos atskleidžiami įvairių edukacinių užsiėmimų metu.

.. ..

Gedimino g. 2, Kupiškio m., Kupiškio r. sav. http://etnografijosmuziejus.lt

A. ALEKSANDRAVIČIAUS NUOTR.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ETNOGRAFINIŲ REGIONŲ METAI

ARKLIO MUZIEJUS Arklio muziejuje saugomas ir populiarinamas lietuvių nacionalinės agrarinės kultūros paveldas. Muziejaus rinkiniuose – ne tik arklio gadynės žemės darbų padargai ir transporto priemonės, bet ir unikalūs filatelijos, drožinių rinkiniai, kavalerijos ekspozicija. Organizuojamos amatų ir papročių edukacinės programos. Amatų centre audžiamos juostos, lipdomi molinukai, aukštaitiškose etnografinėse sodybose atgyja Kalėdų ar Velykų papročiai, kepama duona, liejamos žvakės, kuriami karpiniai. Muziejaus teritorijoje arba po Niūronių apylinkes galima pajodinėti, pasivažinėti arklio traukiamu vežimaičiu, o žiemą – ir važiu, pasisupti sūpuoklėmis.

.. ..

Niūronių k., Anykščių r. sav. www.arkliomuziejus.lt

BIRŽŲ KRAŠTO MUZIEJUS „SĖLA“ Įspūdingoje Biržų tvirtovėje įsikūręs Biržų krašto muziejus „Sėla“ kviečia lankytojus į nepamirštamą kelionę laiku po buvusią Radvilų Biržų kunigaikštystę, kunigaikščių ir grafų epochą, ir, žinoma, po šiandieninę Biržų pilies teritoriją. Lankytojai gali išvysti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios valstiečių, amatininkų pagamintų namų apyvokos daiktų, medinių ir molinių indų, fabrikinės produkcijos – miestietiškos ir dvaro kultūros atspindžių (porceliano, keramikos fabrikų gaminių), taip pat sakralinių skulptūrų ir geležinių kryžių-saulučių, senųjų liaudies muzikos instrumentų, moters aprangos, kraitinių baldų, tradicinių audinių kolekcijas. Visi norintys prisiliesti prie gyvosios krašto praeities gali dalyvauti edukacinėse programose: „Susitikim prie žibalinės lempos“, „Žaldoko alus“, „Nuo lino iki apdaro“, „Seni daiktai prabyla“ ir kt.

.. ..

J. Radvilos g. 3, Biržų m., Biržų r. sav. www.birzumuziejus.lt

Tęsinys kitame numeryje...

KOMENTUOTI 16

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

Lietuvos etnografiniai regionai -

AukštAitijA DzukijA SuvAlkijA (SuDuvA) Mažoji Lietuva žeMaitija

Skirta 2015-iems Etnografinių regionų metams 240 puslapių įdomios ir vertingos informacijos 360 naujų ir archyvinių nuotraukų

www.TaiLietuva.lt

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

K E LI ONĖS P O LIE TUVĄ

KELIAUJAME Į KAUNĄ SU ŠEIMA Nuotraukos

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

V. KANDROTO

KAUNAS

– ANTRASIS PAGAL DYDĮ LIETUVOS MIESTAS, KELIAUTOJUS GALINTIS NUSTEBINTI MUZIEJŲ IR EKSPOZICIJŲ GAUSA. ČIA YRA KĄ PAMATYTI IR PRADINUKAMS, IR PAAUGLIAMS, O TĖVAI, JAUNYSTĘ LEIDĘ ŠIAME AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ MIESTE, GALĖS PRISIMINTI ROMANTIŠKUS PASIVAIKŠČIOJIMUS PO SENAMIESTĮ IR PALYGINTI, KAIP PASIKEITĖ DABARTINIO MIESTO PASTATAI IR JAUKIOS SENAMIESČIO GATVELĖS. MIESTAS ĮSIKŪRĘS DIDŽIAUSIŲ LIETUVOS UPIŲ – NEMUNO IR NERIES – SANTAKOJE. ABI ŠIOS UPĖS RĖŽIA GILIĄ VAGĄ, O ANT ŠLAITŲ ĮSIKŪRĘ NAUJIEJI MIESTO RAJONAI ŽALIAKALNIS, ALEKSOTAS, ŠILAINIAI. NEMUNAS, SAVO GALIAS ATIDAVĘS KAUNO HIDROELEKTRINĖS UŽTVANKAI, PER MIESTĄ TEKA RAMIAI, O ŠTAI NERIS, KAŽKADA NUPLOVUSI NEMAŽĄ DALĮ KAUNO PILIES, IR DABAR VERŽLIAI ĮSILIEJA Į UPIŲ TĖVĄ, KARTKARTĖMIS MIESTUI IR JO APYLINKĖMS PAGRASINDAMA POTVYNIU. KAUNAS VISADA PALANKIAI SUTINKA KELIAUTOJUS: ČIA NERASI DIDELIŲ AUTOMOBILIŲ SPŪSČIŲ, O VIETĄ AUTOMOBILIUI RASIME KUR KAS PAPRASČIAU NEI, PAVYZDŽIUI, VILNIUJE. KAINOS ČIA TAIP PAT NESIKANDŽIOJA. ŽALIOS ERDVĖS DŽIUGINA AKĮ, TAD APŽIŪRĖTI MIESTĄ GALIMA NE TIK PĖSČIOMIS, BET IR DVIRAČIAIS. PRIEŠ KELIAUDAMI Į KAUNĄ BŪTINAI PASIRUOŠKIME KELIONEI: SUŽINOSIME, KAD 1440 M. KAUNUI, VIENAM PIRMŲJŲ MIESTŲ LIETUVOJE, BUVO SUTEIKTA TEISĖ RENGTI TURGUS. PO PIRMOJO PASAULINIO KARO KAUNAS BUVO TAPĘS LAIKINĄJA ŠALIES SOSTINE. NORS ŠIANDIEN SOSTINĖS VARDAS LIKO TIK ATMINTYJE, TAČIAU KAUNAS DIDŽIUOJASI BESIVADINDAMAS SPORTO SOSTINE.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

K E LI ONĖS P O LIE TUVĄ

KAUNO PILIS Nuo žaliuojančio Santakos parko pradėkime ekskursiją po miestą. Automobilį patogiausia palikti aikštelėje prie Kauno pilies ir pėsčiomis vaikštinėti po didingą istoriją menantį senamiestį. Pereikime per medinį tiltą ir aplankykime atstatytą Kauno pilies bokštą. Jame – keturi aukštai ir požemis, kuriuose įrengta istorinė ekspozicija „Kauno pilies istorijos mozaika“. Kauno pilyje įrengtas muziejus, kuriame susipažinsime su tapybos, skulptūros, keramikos ekspozicijomis. Nenustygstantys vaikai galės užkopti į bokšto viršų ar nusileisti į Kauno pilies požemius. Kauno pilis – tai senus laikus menanti mūrinė Lietuvos tvirtovė, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m. Pastatyta pilis buvo tvirta ir atlaikė įnirtingas kovas su kryžiuočiais. Šaltiniuose pasakojama, kaip šią pilį gynė didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus Vaidotas, kurio kariauna prieš kryžiuočius atsilaikė beveik mėnesį. 1362 m. vieno antpuolio metu priešai pilį sugriovė. Pastatyta antroji pilis, o vėliau ir sustiprinta. Joje apsistodavo šalies valdovas Vytautas Didysis, svečiai, vėliau buvo įrengti sandėliai, kalėjimas. Tačiau dalis jos statinių XVII a. buvo nugriauti Neries upės; pilis buvo nuniokota ir Napoleono žygio į Rusiją metu. Daug metų joje vykdyti archeologiniai tyrimai leido nemažai sužinoti apie pilies istoriją, lietuvių kovas su kryžiuočiais. Dabar šioje senovės tvirtovėje įsikūręs Kauno regiono turizmo informacijos centras, nuolat veikia parodos; Prie pilies dažnai rengiami įvairūs miesto kultūriniai renginiai, festivaliai.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KAUNO ROTUŠĖ Toliau aplankykime buvusią miesto viršininko buveinę ir dabar miesto simboliu laikomą objektą – Kauno rotušę. Jeigu domimės keramika, nepamirškime užsukti ir į keramikos muziejų, įsikūrusį rotušės rūsiuose. Čia pat ir dvi atidengtos viduramžių laikus primenančios amatininkų krosnys – viena priešais paradinį įėjimą į rotušę, kita – už jos, Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje. Balta Kauno rotušė yra centrinis Rotušės aikštės pastatas, pradėtas statyti 1542 m., pasipuošęs 53 m aukščio bokštu. Iš pradžių tai buvo vieno aukšto, netinkuoto mūro, gotikinio stiliaus pastatas. XVI a. antrojoje pusėje buvo pristatytas antras aukštas ir aštuonių aukštų bokštas. Po XVII a. rekonstrukcijos rotušė įgavo renesanso stiliaus bruožų. Tačiau dabartinė jos išorė, kuriai būdingas baroko ir klasicizmo bruožų derinys, susiformavo tik 1771–1780 m. pagal architekto Jono Matekerio projektą vykdytos rekonstrukcijos metu. Vėliau dar kartą rotušės pastatas buvo atnaujinamas 1968–1973 m. pagal architekto Žibarto Simanavičiaus projektą. Per ilgą savo gyvavimo laikotarpį rotušė turėjo daugybę paskirčių: jos patalpose vyko prekyba ir buvo kalėjimas (jis buvo įrengtas bokšto rūsiuose), ji buvo paversta ir stačiatikių cerkve, ir šaudmenų saugykla. Kadaise rotušėje buvo Kauno miesto klubas, vėliau rusų klubas, ugniagesių būstinė. 1869 m. čia įsikūrė Kauno miesto savivaldybė, nuo 1944 m. – archyvas, o 1951 m. – Kauno politechnikos instituto fakultetas. Po rekonstrukcijos 1973 m. rotušėje įkurti Santuokų rūmai. PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

K E LI ONĖS P O LIE TUVĄ

PERKŪNO NAMAS Pažintį su Kauno architektūra ir miesto įdomybėmis pratęskime apžiūrėdami Perkūno namą. Ar žinojote, kad tai – 500 metų istoriją skaičiuojanti tuometinių Hanzos pirklių kontora? Šių laikų žodžiais tariant, tai to meto turtingų verslininkų biuras. Pasigrožėję Perkūno namu, apžiūrėkime dabar čia įrengtą Adomo Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos ekspoziciją, dailės parodų ir koncertų salę. Perkūno namas – unikalus mūrinis gotikinės architektūros paminklas, pastatytas XV a. antrojoje pusėje. Namą puošia nišomis išdailinta viršutinė dalis ir akmeninės saulės simbolis. Atvykę lankytojai galės nusileisti į erdvius rūsius, kurie kadaise priklausė Hanzos pirkliams. Teatralizuotų ekskursijų metu lankytojai persikels į pirklių laikus ir pajus viduramžių dvasią. Įdomu tai, jog Perkūno vardas namui buvo parinktas norint išreikšti Hanzos pirklių savarankiškumą ir nepriklausomybę. Pasakojama, kad ant šio namo stogo stovėjusi pagoniškojo dievo Perkūno statula, o rūsyje buvęs aukuras. Manyta, kad pastato vietoje anksčiau buvusi šventykla, skirta dievui Perkūnui. Žinoma, kad XVII a. savininkai šį namą pardavė jėzuitams, kurie čia įsirengė koplyčią. Vėliau buvo įkurdinti stačiatikiai, dar vėliau – namas virto sandėliu. 1991 m. Perkūno namas, kaip ir šalia stovinti bažnyčia, vienuolynas ir mokykla, buvo grąžintas jėzuitams. 1996 m. jis įtrauktas į LR kultūros vertybių registrą.

www.perkunonamas.lt

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

VILNIAUS GATVĖ Toliau pražingsniuokime Vilniaus gatve. Tai viena seniausių Kauno miesto gatvių, buvusi senojo viduramžių kelio į Vilnių dalis. Anksčiau šią gatvę supo mediniai pastatai, o vėliau – ir dideli raudonų plytų namai. Iki šių dienų Vilniaus gatvėje išlikę keletas svarbių pastatų, prie kurių vertėtų stabtelėti: augustinų vienuolių namas, išlikęs nuo XVI a. (Vilniaus g. 7), katalikiška aukštosios Šv. Ignaco Lojolos kolegijos mokykla (Vilniaus g. 29 / J. Jablonskio g. 2). Vilniaus gatvę puošia ir senosios Kauno miesto telefono būdelės. Dailiai išpuoštose suvenyrų parduotuvėlėse – rankų darbo dirbiniai bei gražios dovanėlės. Jaukiose kavinėse ir restoranuose išalkę keliautojai paskanaus lietuviškų patiekalų ir kitų skanumynų. PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

K E LI ONĖS P O LIE TUVĄ

ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR POVILO ARKIKATEDRA BAZILIKA Keliaudami Vilniau gatve užsukime į Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką. XV amžiaus pradžioje bažnyčią pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Per 350 metų susiformavo įspūdingi architektūriniai gotikos, renesanso, baroko stilių bažnyčios elementai. Vėliau Kauno šventovė buvo praplėsta šalia jos pastačius zakristiją ir Švč. Sakramento koplyčią. 1895 m. bažnyčiai suteiktas katedros titulas, o 1921 m. ji buvo paskelbta bazilika. 1926 m. Popiežius Benediktas XV katedrai suteikė arkikatedros titulą. Prie arkikatedros įrengtoje kriptoje, taip pat šventoriuje palaidoti žymūs dvasininkai. Suraskime žymiausio Lietuvos poeto ir rašytojo Jono Mačiulio-Maironio kapą.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KAUNO PREZIDENTŪRA Iš karto už požeminės Birštono gatvės perėjos mus pasitinka tarpukario Lietuvos istorijos liudininkas – istorinis prezidentūros pastatas, kuriame 1919–1940 metais gyveno ir dirbo valstybės vadovas. 1919 m. balandžio 4 d. Kaune išrinkus pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, prezidento institucija pradėjo dirbti Kauno prezidentūroje. Pirmojo pasaulinio karo metu prezidentūroje gyveno garbūs žmonės: vokiečių karinės valdžios viršininkas Francas Jozefas Izenburgas-Biršteinas, grafas Falkenhausenas, Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. Dabar prezidentūros antrame aukšte įrengti salonai, prezidento Antano Smetonos darbo kambarys, valgomasis. Vaikai galės atidžiau ištyrinėti šalies vadovų portretus, tuometinius baldus ir įdomius asmeninius jų daiktus. Prezidentūra – tai puiki galimybė pamatyti tikrąją to meto šalies vadovų gyvenamąją aplinką. Prezidentūros kiemelyje apžiūrėkime pirmosios respublikos prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus skulptūras. Mažieji turistai čia galės palakstyti, pasimatuoti ūgį su prezidentų skulptūromis, o suaugusieji pailsės ir aptars pirmuosius pradėtos turistinės kelionės įspūdžius.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

K E LI ONĖS P O LIE TUVĄ

LAISVĖS ALĖJA Dar keli šimtai metrų į priekį ir įžengiame į Laisvės alėją – ilgiausią Lietuvoje pėsčiųjų gatvę, nusidriekusią net 1621 metrą. Ar galite įsivaizduoti, jog joje dar prieš 100 metų važinėjo arkliu traukiamas tramvajus, o prieš 50 metų dūzgė pokario automobiliai? Dabar ši centrinė miesto gatvė skirta tik pėstiesiems ir dviratininkams. Visoje Europoje ilgiausia pėsčiųjų gatvė buvo suformuota XIX a. Alėjoje stovi daug Lietuvos istoriją menančių paminklų, Vytautui Didžiajam, Danieliui Dolskiui, Romui Kalantai atminti skirtų skulptūrų. Pačiame alėjos centre pasigrožėkime trykštančiu fontanu. Mažieji ir jų tėveliai Laisvės alėjoje puikiai praleis laiką: čia gausu kavinių ir užeigų pasistiprinti, parduotuvių apsipirkti, įsikūrusi miesto savivaldybės administracija ir centrinis paštas, centrinis knygynas, Dramos ir Muzikinis teatrai. Apsilankykime viename iš teatrų spektaklių, skirtų visai šeimai, – tai puiki pramoga.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Antras pagal dydį teatras Lietuvoje buvo pastatytas XIX a. pabaigoje pagal architekto Ustino Golinevičiaus projektą, jaukioje miesto sodo dalyje. Anksčiau teatre buvo statomos operetės, o dabar teatre rodomi įvairių žanrų muzikiniai spektakliai: operos, operetės, miuziklai, baleto, modernaus šokio spektakliai, spektakliai vaikams. Per vieną kūrybinį sezoną teatre parodomi apie 175 vaidinimai. Mažiesiems turistams prie muzikinio teatro įrengta žaidimų aikštelė. Kol vaikai linksmai krykštaus ant įrengtų sūpuoklių ir žaidimų namelio, tėvai galės žvilgtelėti į paminklą Romui Kalantai, prisiminti istorinius įvykius, kai, protestuodamas prieš sovietų valdžią, šioje vietoje šis herojus susidegino.

www.muzikinisteatras.lt PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

K E LI ONĖS P O LIE TUVĄ

FUNIKULIERIUS Kauno mieste veikia vieninteliai šalyje tarpukario laikų funikulieriai – keltuvai, kurie lynu tempiami į stačią šlaitą ar kalną. Tokiais dviem funikulieriais galima pasivėžinti kylant į Žaliakalnio kalną prie Prisikėlimo bažnyčios bei į Aleksoto kalną, nuo kurio atsiveria plati miesto panorama. Funikulieriaus kelio ilgis – 142 m, kelionė trunka 1 min 38 s. Išbandykime kelionę Žaliakalnio funikulieriumi. Jį pasieksime prie fontano Laisvės alėjoje pasukę kairėn. Keliaukime tiesiai, kirskime K. Donelaičio gatvę ir pereikime Vienybės aikštę. Toliau sukime į dešinę ir eidami V. Putvinskio gatve kairėje pamatysime funikulierių. Užkilkime funikulieriumi, prieš akis iškils didinga Kristaus Prisikėlimo bazilika.

KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAZILIKA Lankantis Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje vertėtų užkilti į terasą, įrengtą ant šios šventovės stogo. Nuo čia atsiveria nuostabi Kauno ir jo apylinkių panorama. Iš apžvalgos aikštelės galima apžiūrėti miestą: žvelgiant į pietų pusę, matyti netolimi Kauno naujamiesčio pastatai, tankiai išsirikiavę abiejose Laisvės alėjos pusėse, taip pat didingai stūksanti Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir kiti statiniai. Toliau matyti puikus Nemuno vaizdas. Vakaruose atsiveria Kauno senamiestis su nuostabiais architektūros paminklais, ant kalno įsikūrusia Aleksoto dalimi. Architektūros ir gamtos objektai, susiliejantys į vientisą panoramą, nepalieka abejingo nė vieno stebėtojo. 28

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

SANTAKOS PARKAS Jei dar liko jėgų ir noro, grįždami į Kauno pilies aikštelę pasivaikščiokite Santakos parke. Sutvarkytas parkas pačioje miesto širdyje nuo ryto iki vakaro sutraukia būrius miestiečių ir Kauno svečių. Čia treniruojasi sportininkai, mėgsta prasklęsti dviratininkai, o savaitgaliais pievelę it Paryžiuje nugula staltiesės ir pintinės su maistu. Čia puiki vieta atsipūsti. Kol tėvai poilsiauja, vaikai gali pasisupti, pasportuoti specialiai vaikams įrengtoje žaidimų aikštelėje ar linksmai pralėkti paspirtuku. Pailsėję, kupini naujų įspūdžių ir atradę daug įdomių Kauno vietų, grįžkime į pilies aikštelę, kur snaudžia paliktas automobilis.

Maršrutas parengtas vykdant projektą „Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas ir sklaida pasitelkiant informacines elektronines priemones“. Projektą dalinai finansuoja Kultūros paveldo departamentas.

KOMENTUOTI

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

R KUEBLI RONĖS I K A P O LIE TUVĄ

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

Nuotraukos

IŠ MUZIEJŲ ARCHYVŲ

KAUNO MUZIEJŲ TOP 5 1 TADO IVANAUSKO ZOOLOGIJOS MUZIEJUS Muziejus pradėtas kurti apie 1859 metus. Tai vienas seniausių muziejų Lietuvoje. Tiek ir tėvai, tiek ir mažieji muziejaus lankytojai galės apžiūrėti įspūdingą tūkstantinę vabzdžių armiją, susipažinti su bestuburių skyriaus gyvūnais. Bestuburiai – tai ne tik labai maži gyvūnėliai, kurie pastebimi tik per mikroskopą, bet ir gigantai vėžiai omarai, dvigeldžiai moliuskai. Taip pat muziejuje išvysime didžiausią būrį paukščių, o vaizduotę išlaisvinsime pasinėrę į paslaptingą vandens pasaulį, kur viešpatauja gausybė žuvų ir žuvelių.

.. ..

Laisvės al. 106, Kaunas www.zoomuziejus.lt

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

K E LI ONĖS P O LIE TUVĄ

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

2 VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS Muziejus pradėtas steigti 1919 metais. Atvėrus muziejaus duris, visus pasitiks Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija ir karybos ekspozicija. Vaikai, vis labiau vedami smalsumo, galės išvysti archeologinių radinių, kareivių apsiginklavimą (amuniciją). Berniukai įgyvendins savo svajones ir susipažins su Lietuvos ir užsienio karininkų uniformomis, o mergaitės pasigrožės „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą fotonuotraukų kolekcijomis. Laisvę ir Nepriklausomybę įamžinantys paminklai bei išsami Lietuvos kariuomenės istorija sudomins ir smalsius vaikų tėvus.

.. ..

K. Donelaičio g. 64, Kaunas http://kariuomene.kam.lt/lt/karo_muziejus.html

3 VELNIŲ MUZIEJUS Rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas 1906 m. Antanui Žmuidzinavičiui padovanojo pirmąjį velniuką, sakydamas „kad tau visą gyvenimą velniai vaidentųsi.“ Taip prasidėjo Velnių muziejaus istorija. Muziejaus kolekciją sudaro 3000 eksponatų. Juokingos lietuviškojo velnio statulėlės sukels šypseną, o medžio drožiniai ir kaukės sužavės nuotaikingumu. Moksleiviai savo vaizduotę lavins stebėdami kaukes, pypkes, pelenines ir daugybę namų apyvokos daiktų, dekoruotų velniais. 1–4 klasių mokinukai suklus išgirdę sekamas „Mažojo Pinčiuko pasakėlės“.

.. ..

V. Putvinskio g. 64, Kaunas www.muziejai.lt/kaunas/Velniu_muziejus.htm

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

K E LI ONĖS P O LIE TUVĄ

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

4 KAUNO LĖLIŲ TEATRO MUZIEJUS Muziejus savo lankytojams duris atvėrė 1994 metais. Įėjusius į muziejų mažuosius pasitiks pasakų personažai: princesės, karaliai, karalienės ir burtininkai iš įvairių spektaklių: „Eglė – žalčių karalienė“, „Zuikių mokykla“, „Nykštukas Nosis“ ir kt. Iš viso muziejuje saugoma apie 900 eksponatų. Mėgstantys bendrauti vaikai, pradinių klasių moksleiviai bei jų tėveliai kviečiami į teatralizuotas valandėles iš arčiau susipažinti su lėlių teatro paslaptimis. Išalkę svečiai laukiami teatre veikiančioje ir lėlėmis dekoruotoje kavinėje „Asiliuko sapnas“. Kasdien nuo 10 iki 18 val. lankytojai gali pasigardžiuoti įvairiais patiekalais.

.. ..

Laisvės al. 87A, Kaunas www.kaunoleles.lt/448/muziejus.html

5 LIETUVOS MEDICINOS IR FARMACIJOS ISTORIJOS MUZIEJUS Muziejus pradėtas kurti 1936 metais ir veikia XVI a. menančiame name. Apsilankiusieji muziejuje pateks į XIX–XX a. vaistinę. Buvusiame lankytojų priėmimo skyriuje gidas atskleis jaunystės ir grožio eliksyro paslaptis, koktorijoje galėsime susipažinti su užpilų bei nuovirų gaminimo ypatybėmis, o trečiame muziejaus kambaryje – ir su nuodingomis medžiagomis. Galiausiai mažieji eksperimentų mėgėjai įžengs į rūsį ir laboratoriją, kur išvys preparatų gamybos presą, tablečių gamybos mašiną.

.. ..

Rotušės a. 28, Kaunas www.muziejai.lt/kaunas/medicin_farmac_muziejus.htm

KOMENTUOTI PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KELIONĖS PO LIETUVĄ

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

SAULĖS MIESTO

STEBUKLAI Nuotraukos

V. KANDROTO

IAULIŲ MIESTAS, PIRMĄ KARTĄ PAMINĖTAS XVI A., GARSĖJA „SEPTYNIAIS SAULĖS STEBUKLAIS“, SENĄJA MIESTO ARCHITEKTŪRA, GATVELĖSE IR SKVERUOSE BESISLEPIANČIOMIS SKULPTŪROMIS, TRYKŠTANČIAIS FONTANAIS, ĮDOMIAIS MUZIEJAIS. DVIRATIS IR DRAUGŲ KOMPANIJA – PUIKUS DERINYS KELIONEI PO SAULĖS MIESTĄ IR APYLINKES – 12 KM NUO ŠIAULIŲ YRA KRYŽIŲ KALNAS – VIENA SVARBIAUSIŲ SAKRALINIŲ VIETŲ LIETUVOJE.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KELIONĖS PO LIETUVĄ

CHAIMO FRENKELIO VILA Pradėkime kelionę išskirtinėje erdvėje – lankomiausiame Šiaulių „Aušros“ muziejaus struktūriniame padalinyje – Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74). Restauruota Chaimo Frenkelio vila su parku ir jį puošiančiu fontanu – išskirtinė Šiaulių erdvė. Vila yra unikalus, vienas iš nedaugelio Lietuvoje XX a. pr. moderno architektūros (secesijos, jugendo) statinių. Vilą šalia klestinčio odų fabriko 1908 m. pasistatė vienas iš garsiausių visų laikų Šiaulių pramonininkų Chaimas Frenkelis, vadinamas „odų karaliumi“. Joje buvo įgyvendintos visos XX a. pradžios technikos naujovės: vandentiekis, centrinis šildymas, elektra, telefonas. Dabar dviejų aukštų viloje įrengtos stilizuotos ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“. Jose pristatoma Lietuvos provincijos dvarų ir tarpukario Šiaulių miesto kultūra, žydų paveldas. Viloje veikia viena iš nedaugelio Lietuvoje silpnaregiams ir neregiams skirtų ekspozicijų „Daiktai, kurie kalba“. Čia vyksta parodos, koncertai, kino ir muzikos festivaliai, kiti renginiai. Taip pat rengiamos santuokos registravimo ceremonijos bei asmeninių švenčių fotosesijos.

www.ausrosmuziejus.lt

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ŠOKOLADO MUZIEJUS

NUOTR. IŠ ŠOKOLADO MUZ. ARCHYVO

Aplankę vilą, keliaukime į kitą – be galo „skanią“ vietą. Mums tereikia sėsti ant dviračių ir nuo Chaimo Frenkelio vilos minti Vilniaus gatve vakarų kryptimi. Netrukus pasiekus sankryžą su Ežero gatve reikia sukti į kairę ir įvažiuoti į Vytauto gatvę. Sankryžoje su Tilžės gatve sukime į dešinę – atsidursime prie Šokolado muziejaus (Tilžės g. 133) „Rūtos“ saldainių fabrike. Tai ilgiausiai veikiantis toks fabrikas Lietuvoje. Jo istorija prasidėjo 1913 m., kai Antanas Gricevičius nedideliame mediniame name įrengė karamelės virimo katilą. Norėdamas pabrėžti dirbtuvėlės lietuvišką, jis saldainius pavadinimo „Rūtos“ vardu. Iš pradžių buvo gaminami karameliniai saldainiai, vėliau – ir šokoladiniai. Muziejuje su šokolado istorija supažindina ekspozicijos, o edukacinių programų metų galima patiems pasigaminti šokoladinių skanėstų.

NUOTR. IŠ ŠOKOLADO MUZ. ARCHYVO

www.sokoladomuziejus.lt

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KELIONĖS PO LIETUVĄ

GAIDŽIO LAIKRODIS Važiuojame toliau šiaurės kryptimi, kol pasiekiame kitą miesto erdvę – dešinėje esančią Gaidžio laikrodžio aikštę (Tilžės ir Vilniaus g. sankryža). Joje stovi įdomus Gaidžio laikrodis. Gal pasiseks ir išgirsime giedant šį „paukštelį“. Aikštėje yra ir Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140), 2013 m. po rekonstrukcijos pasitinkantis 40-ies metų įkūrimo sukaktį. Laikrodis buvo pastatytas 1975 m., jo autorius – Vilius Puronas. Įgarsintas laikrodis su gaidžio skulptūrėle „užgiedojo“ 2003 m., Šiaulių miesto 767 metų jubiliejaus proga. Gaidžio laikrodis praeivius sveikina anglų, vokiečių, rusų, prancūzų, ispanų, švedų ir kitomis kalbomis vidurdienį ir šeštą valandą vakare.

FONTANAS „PELIKANAI“ Pažvelkime į kairę – trykšta fontanas, gavęs „Pelikanų“ vardą. Fontaną sukūrė skulptorė Birutė Kasperavičienė 1978 metais (2003 m. rekonstruotas). Apie fontaną ir egzotiškus jo paukščius sekamas romantiškas pasakojamas – kalbama, jog kadaise du įsimylėję pelikanai atsiskyrė nuo būrio ir, užuot skridę į pietus, pasuko į šiaurę. Skrisdami pro Šiaulius jie nutūpė prie balos atsigerti ir burtininkė juos pavertė akmenimis.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

DIDŽDVARIO GIMNAZIJA Grįžkime atgal prie Tilžės ir Vilniaus gatvių sankryžos ir sukime dešinėn – į Vilniaus gatvę. Tai Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvaras, besitęsiantis 1,28 km. Sakoma, kad taip, kaip Paryžius didžiuojasi Eliziejaus laukais, o Londonas „Big Ben“ laikrodžiu, taip šiauliečiai – šia pėsčiųjų alėja. Bulvare stovi dar vienas gražus statinys – Didždvario gimnazija (Vilniaus g. 188). Gimnazijos istorija prasidėjo 1896 m., kai pradėtos rinkti lėšos Šiaulių mergaičių gimnazijai. Grafui N. Zubovui padovanojus sklypą ir medžiagų pradėtas statyti pastatas, duris atvėręs 1900 metais. Po Pirmojo pasaulinio karo jau mišri gimnazija buvo vadinama Šiaulių valstybine gimnazija. Antrojo pasaulinio karo metais gimnazija buvo perkelta į kitas patalpas, o gimnazijos pastatas atstatytas jau po karo, 1947 m. Sovietmečiu įvedus bendrą berniukų ir mergaičių mokymą gimnazija tapo penktąja vidurine mokykla, dar vėliau vidurine, 1998 m. – Didždvario gimnazija.

ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR PAULIAUS KATEDRA Sukime į Kaštonų alėją, kuria judėkime iki sankirtos su Aušros alėja. Judame Aušros alėja ir artėjame prie baltuojančios šventovės – kairėje grakštų bokštą kelia Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra (Aušros Takas 3). Katedra, spindinti raudona bokšto smaile, – vienas gražiausių pastatų, puošiančių Šiaulių miestą. Bažnyčia buvo pradėta statyti 1617 m., o galutinai užbaigta tik XVII a. 1997 m., popiežiui Jonui Pauliui II įkūrus Šiaulių vyskupiją, bažnyčiai suteiktas katedros titulas. Ją puošia aštuonsienis šešių tarpsnių bokštas su mažais langeliais, ryškus čerpių stogas, apskriti langai, keliantys bažnyčios, kaip gynybinės tvirtovės, įspūdį. Pietiniame fasade įkomponuotas ir unikalus saulės laikrodis, manoma, vietoje mechaninio laikrodžio, veikusio XVII–XIX amžiais. Šviesiame bažnyčios interjere galima išvysti po katedros titulo suteikimo atnaujintus didįjį ir šešis šoninius altorius, išlikusių dailės kūrinių, vertingą renesanso stiliaus zakristijos durų dekorą. Šventovė išsiskiria ir gynybinio pobūdžio šventoriaus vartais su bokšteliais. PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KELIONĖS PO LIETUVĄ

ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS PASTATAS Dešinėje, priešais katedrą, – Prisikėlimo aikštė. Aikštės viduryje trykšta fontanas „Saulės diskai“ (aut. G. Luošaitis, 2006). Tiesiai prieš aikštę baltuoja vienas svarbiausių Šiaulių pastatų – miesto savivaldybės rūmai (Vasario 16-osios g. 62). Miesto savivaldybės pastatas sudarytas iš dviejų dalių – miesto rotušės ir buvusių Liaudies namų pastato (paskelbtas kultūros paveldo objektu). Abi dalis – rotušę ir liaudies namų pastatą – jungia 1979 m. pastatytas intarpas. Čia įsikūrusi Šiaulių savivaldybės taryba ir administracija.

Pro savivaldybės rūmus sukame į dešinę ir važiuojame Vasario 16-osios gatve. Netrukus vėl pasieksime Vilniaus gatvę – pėsčiųjų bulvarą. Jis mus pasitinka savo arka (kairėje pusėje). Miestiečiai sako, kad ši arka stebuklinga – jei sugalvoji norą ir pro ją praeini – noras išsipildo. Važiuojant toliau bulvaru pasieksime viduryje gatvės įrengtą nedidelį Rūdės fontaną (aut. K. Kasperavičius, 1986), kuris žymi kadaise čia tekėjusį Rūdės upeliuką. Už poros šimto metrų už jo, prie arkos, bulvaro dešinėje, įsikūręs Dviračių muziejus (Vilniaus g. 139). Tai vienintelis toks muziejus Lietuvoje, 1980 m. įkurtas Šiaulių dviračių ir variklių gamykloje „Vairas“, o 1993 m. perduotas „Aušros“ muziejui. Muziejaus ekspozicija pasakoja vienos iš seniausių, populiariausių susisiekimo, sporto, ekologiškos transporto priemonės – dviračio – atsiradimo istoriją ir raidą. 2011 m. muziejaus ekspozicija buvo papildyta penkiamilijoniniu dviračiu, pagamintu gamykloje „Baltik Vairas“.

www.ausrosmuziejus.lt

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

NUOTR. IŠ DVIRAČIŲ MUZ. ARCHYVO

DVIRAČIŲ MUZIEJUS

TALKŠOS EŽERAS Nuo čia iki Talkšos ežero visai netoli – nuo skulptūros vedančiu grįstu taku reikia pavažiuoti į dešinę. Pažvelkime kairėn – matysime ežero pakrantę. Taku, vedančiu pakrantės link, numinkime keletą metrų ir prieš mūsų akis atsivers ne tik ežero panorama, bet ir didelės lapės skulptūros vaizdas (aut. V. Puronas, 2009). Šiauliečiai juokauja, kad Vilnius turi geležinį vilką, o Šiauliai – geležinę lapę. Ežeras dar vadinamas Talšos, Telkšos vardu. Jo plotas – 56,2 ha, ilgis – 2 km, didžiausias plotis – 550 m. Šiaurinėje dalyje per nendrėmis apaugusią sąsmauką susijungia su Ginkūnų ežeru. Rytinėje ežero dalyje įrengtas 5 km ilgio Talkšos ekologinis takas, susidedantis iš 23 stotelių. Kiekvienoje iš jų yra stendai, supažindinantys su vietos gyvūnais ir augalais.

SAULĖS LAIKRODŽIO AIKŠTĖ Toliau judėkime į kitą miesto erdvę – Saulės laikrodžio aikštę. Privažiavę bulvaro pabaigoje esančią nedidelę aikštę, pro „Trijų paukščių“ fontaną (aut. K. Kasperavičius, 1981) sukime kairėn. Atsiremsime į Trakų gatvę – mums reikia sukti į kairę ir tuoj pat prieš pėsčiųjų perėją į dešinę – S. Šalkauskio gatvę. Judėdami ja jau iš tolo matysime atvirą erdvę su viduryje stovinčia aukšta šaulio skulptūra. Kirtę sankryžą su Ežero gatve atsidursime prie pat aikštės. Aikštė ir jos centre esanti skulptūra sudaro saulės laikrodį – aukščiausią Lietuvoje. Visa aikštė – apskritas laikrodžio ciferblatas su metalo skaitmenimis. 12, 3 ir 6 valandas žymintys skaičiai simbolizuoja Saulės mūšio metus – 1236-uosius. Šešėlis, krintantis ant aikštės ir rodantis laiką, krenta nuo aikštės viduryje stovinčios 17 m aukščio kolonos, ant kurios užkelta 4 m siekianti šaulio skulptūra. Bronzinę auksuotą skulptūrą minint miesto 750-ąjį miesto jubiliejų sukūrė Stanislovas Kuzma, o aikštės kūrėjai – architektai Algimantas Černiauskas, Algis Vyšniūnas ir Remigijus Jurėla.

KOMENTUOTI

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KELIONĖS PO LIETUVĄ

ŠIAURĖS AUKŠTA

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

AITIJOS DVARAI Nuotraukos:

VYTAUTO KANDROTO

IAURĖS AUKŠTAITIJA – LIETUVOS REGIONAS, GALINTIS PASIGIRTI DVARŲ GAUSA. NORS JUOSE SENIAI NEBEGYVENA DVA-

RININKAI, TAČIAU REIKIA DŽIAUGTIS TUO, KAD XXI AMŽIUJE DVARAI TARSI FENIKSAI KYLA IŠ PELENŲ. JIE PRITAIKOMI TURISTŲ POREIKIAMS, ĮGYJA ŠVIEČIAMOSIOS IR KULTŪRINĖS VEIKLOS FUNKCIJŲ. KELIAUDAMI ŠIUO MARŠRUTU NE TIK PAMATYSIME BAISOGALOS, BURBIŠKIO, PAKRUOJO IR JONIŠKĖLIO VIETOVES, BET IR GALĖSIME APLANKYTI ATKURTAS DVARO SODYBAS, SUSIPAŽINTI SU MŪSŲ DVARŲ ARCHITEKTŪRA, ISTORIJA IR KULTŪRA. PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

NUOTR. IŠ PAKRUOJO DVARO ARCHYVO

KELIONĖS PO LIETUVĄ

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

NUOTR. IŠ PAKRUOJO DVARO ARCHYVO

PAKRUOJO DVARAS Pakruojo dvaras yra didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sodyba. Čia galime pasigrožėti dvaro peizažais, aplankyti rūmų ekspoziciją, vasarą pasivažinėti karieta (žiemą – rogėmis), paplaukioti valtele Kruojos upe, pasivažinėti senoviškais dviračiais, pajodinėti po dvarą ir pašerti žemaitukų veislės arklius. Dar viena pramoga – per Kruojos upę pereiti unikaliu arkiniu tiltu ir taip atsidurti Meilės saloje. Šis vėlyvojo klasicizmo stiliaus tiltas yra vienintelis dolomitinis statinys Lietuvoje. Pakruojo miestelis ir dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti XVI amžiuje. Dabar Pakruojo dvaro sodyba užima 48,2 ha ploto ir turi 34 jai priklausančius statinius – kultūros paveldo objektus. Nuo XVIII a. pabaigos (1778 m.) iki 1940 m. šį garsųjį dvarą valdė baronų fon Ropų giminė. Dvaro pastatai – vėlyvojo klasicizmo stiliaus pavyzdys, sumūryti iš lauko riedulių ir dolomito. Pagrindinis dvaro ansamblio akcentas – puošnūs dviaukščiai rūmai su portiku ir dorėninio stiliaus kolonomis, piliastrais, kapiteliais, arkomis ir vazomis balkonų kampuose. Rūmuose buvo sukaupta įdomi ir reta vaizduojamosios dailės – tapybos, grafikos ir skulptūros – kolekcija. Jos pradininku laikomas baronas Teodoras fon Ropas. Visą Pakruojo dvaro ansamblį sudaro rūmai, sandėlis, vaistinė, dvi ledainės, sarginė, bažnyčia, daržinė, vandens ir vėjo malūnai, smuklė, anglių degykla, kalvė, oficina, pieninė, kiaulidė, spirito varykla, du svirnai, arklidės, vežiminė, septyni tvartai, tiltas-užtvanka, rūsio liekanos, sodybą supantis parkas ir tvora su vartais. Architektūriniu požiūriu ypač įdomus penkių arkų dvaro tiltas, nutiestas per Kruojos upę. Jis primena romėnų akvedukus ir yra puikus inžinerinio sprendimo pavyzdys – tiltas ne tik jungė du Kruojos upės krantus, bet ir atliko užtvankos funkcijas. Daugelis dvaro ansamblio pastatų yra restauruoti. Juose teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, aktyvaus poilsio paslaugos, organizuojamos teminės ekskursijos ir pramogos.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KELIONĖS PO LIETUVĄ

BAISOGALOS DVARAS Viena legenda byloja, kad Baisogalos miestelio pavadinimas kilęs nuo švedų karų metu buvusio posakio „suruošim jiems baisų galą“. Čia galime išvysti vieną geriausiai išsilaikiusių dvarų ansamblių Lietuvoje – Baisogalos dvaro sodybą. Iki šių dienų išlikę rūmai, 18 dvarui priklausančių įvairios paskirties statinių ir XIX a. užveistas parkas. Baisogalos dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. kaip karališkasis dvaras. Šio vardo dvaro sodyba neteko XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, kai tapo privačia nuosavybe. Žinoma, kad 1554 m. karaliaus Žygimanto Augusto paliepimu dvaras buvo perduotas Hansui Skopui. O nuo 1830 m. iki 1940 m. jį valdė bajorų Komarų dinastija. Baisogalos dvaro puošmena – dviaukščiai griežtos simetriškos struktūros rūmai, kurių architektūroje vyrauja rusiško ampyro bruožai ir secesijos dekoro elementai. Išskirtinė dvaro rūmų dalis yra rotonda (apskritas kupolu dengtas rūmų statinys). Pagal pirminį projektą rotonda turėjo būti pastatyta iš parko pusės, tačiau atsiradus priestatams ji tapo pagrindiniu dvaro įėjimu ir vestibiuliu. Dvaro ansambliui priklauso arklidės su ratine, oranžerija, svirnas su virtuve, ledainė, du tvartai, kumetynas, vėjo malūnas, du kluonai, spirito varykla, karvidė, garažas, kalvė, šulinys, dvarą supanti mūrinė tvora su vartais. Baisogalos dvaras – vertingas XIX–XX a. architektūrinis ansamblis su išraiškingu peizažiniu parku. Jame laisvai susodintos želdinių grupės, auga ne tik įprastos medžių rūšys, bet ir tujos, akacijos, raudonieji bukai. Nuo 1952 m. dvare įkurtas Lietuvos gyvulininkystės institutas, besirūpinantis Baisogalos dvaro statiniais ir parku.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KELIONĖS PO LIETUVĄ

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

BURBIŠKIO DVARAS Už 26 km į rytus nuo Baisogalos įsikūręs Burbiškis. Pavasarį čia galima pasijusti tarsi atsidūrus žydinčių tulpių šalyje – Olandijoje. Burbiškio dvaro sodyboje, kurioje įrengta dvaro istorijos ekspozicija, kiekvieną pavasarį pražysta įvairiaspalvių tulpių žiedai. Nuo 2000 m. dvare rengiama tulpių šventė. Iš visų Radviliškio krašte esančių dvaro sodybų Burbiškio dvaras išsiskiria tuo, kad XX a. pradžioje čia buvo sukaupta bene daugiausia meno vertybių. Be to, dvaro savininkai Baženskiai suformavo didelį ir puošnų parką, jame pastatė paminklų, skulptūrų. Daugelį meno vertybių sukūrė skulptorius Kazimieras Ulianskis. 1912 m. centrinėje parko dalyje pastatytas jo kūrinys – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Burbiškio dvarą siekia XVII amžių. 1819 metais Burbiškio dvaras atiteko Baženskiams. Šie dvarininkai išplėtė dvaro sodybą, jų iniciatyva iškilo naujų dvaro pastatų, pradėtas formuoti peizažinis parkas. Baženskių dėka buvo pastatyti iki šių dienų išlikę neogotikiniai dvaro rūmai, sumūryti iš lauko akmenų. Dvaro ansambliui taip pat priklauso arklidė, svirnas, tvartas, ledainė, virtuvė, oranžerija, sodininko namas ir ūkinis pastatas. Įdomu tai, kad visi dvaro sodybos pastatai suformuoti taip, kad sudaro didelį uždarą kiemą. Dėl to pati dvaro sodyba primena tvirtovę. Ją supa 28 ha išpuoselėtas peizažinis parkas su tvenkiniais ir 15 salų, daugybe pusiasalių ir sąsiaurių. Visus juos jungia atstatyti 22 tiltai ir tilteliai. XX a. pradžioje Burbiškio dvare lankydavosi rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, visuomenės veikėjai dr. Jonas Basanavičius, Petras Vileišis, lenkų rašytojas ir poetas Kornelijus Makušinskis. Čia nuolat vykdavo poezijos skaitymo vakarai, kameriniai koncertai, parkas buvo atviras vaikų ekskursijoms. 1991 m. įkūrus Daugyvenės kultūros istorijos muziejų-draustinį, Burbiškio dvaras tapo vienu iš šio muziejaus skyrių. Čia ir toliau puoselėjamos dvarų kultūrą liudijančios tradicijos – vyksta poezijos ir muzikos renginiai.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KELIONĖS PO LIETUVĄ

KARPIŲ DVARAS Joniškėlio dvaras nuo XVII a. vidurio priklausė iš Italijos kilusiai bajorų Karpių šeimai. 1736 m. karaliaus Augusto privilegijoje nurodyta, kad Karpiams suteikta teisė dvaro žemėje įkurti miestelį, jame organizuoti turgus ir tris metines muges. Iki XVIII a. vidurio dvaro pastatai buvo mediniai, tačiau 1763 m. juos sunaikino gaisras. Netrukus jų vietoje buvo pastatyti mūriniai rūmai, rytinė oficina bei svirnas. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Nuo 1967 m. čia įsikūręs Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Joniškėlio bandymų stoties eksperimentinis ūkis. Svarbiausias dvaro ansamblio akcentas – rūmai, sudaryti iš dviejų skirtingu metu statytų korpusų. Pagrindinis simetriškas klasicizmo stiliaus rūmų pastatas iškilo XVIII a. pabaigoje, o dviejų aukštų priestatas prie rytinės rūmų pusės pristatytas XIX a. antrojoje pusėje. Į vakarus nuo rūmų stovi vienaaukštis gyvenamasis namas, buvęs kumetynas, stalių dirbtuvė, skalbykla, dviejų aukštų svirnas, rūkykla, kalvė ir kiti pastatai. Dvaro sodybą supa vienas gražiausių Lietuvoje parkų, pradėtų formuoti XVIII a. Dalis parko yra prancūziško stiliaus – čia driekiasi alėjos, aikštės, medžių ratų ir lizdų kompozicijos. Kita dalis – angliško stiliaus – čia atsiveria natūralaus gamtovaizdžio erdvės. Parke auga daugiau nei 100 rūšių medžių.

ŽAGARĖS DVARAS Paskutinė stotelė – Žagarės dvaras, esantis Žagarės mieste, Joniškio rajono savivaldybėje, netoli Latvijos sienos. Švėtės upė miestą natūraliai perskyrė į Senąją Žagarę ir Naująją. Abi Žagarės dalys – svarbus Lietuvos urbanistikos paminklas su skirtingomis aikštėmis, bažnyčiomis, savita, daugiausia XIX a. pabaigos prekybinio miesto, plytų stiliaus statyba. Senojoje ir Naujojoje Žagarėse būta po atskirą dvaro sodybą. Iki šių dienų išlikusi Naujosios Žagarės dvaro sodyba minima nuo XVI a. pirmosios pusės. 1795 m. Naujosios Žagarės dvarą, kaip ir visą Šiaulių ekonomiją su miestais, Rusijos imperatorė Jekaterina II padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui. 1858 m. šis turtas atiteko Naryškinams, kurie perstatė ir išplėtė Zubovų dvarą bei pavertė jį prašmatnia angliškojo stiliaus rezidencija. Dvaro ansamblis galutinai suformuotas XIX a. pabaigoje ir visi pastatai, išskyrus Šv. Georgijaus cerkvę, išlikę iki šių dienų. Lygiame reljefe skleidžiasi kelios pastatų grupės: parko apsupti rezidenciniai rūmai, ledainė, žirgyno kompleksas, angliškų kotedžų stiliaus namai: arklininko, aludarių, sodininko, šėriko, pieninė, buvę popo ir mokyklos pastatai, prie kelių į dvaro sodybą išdėstyti trys sargų nameliai. Ryškus dvaro sodybos akcentas yra žirgyno, maniežo ir ratinės (karietinės) kompleksas. Jis pastatytas apie 1895–1900 metus. Egzotišku dvaro sodybos elementu yra tapęs apie 1770–1780 m. A. Tyzenhauzo statytas seniausias dvaro statinys – kepurinis (olandiškasis) vėjo malūnas. Manoma, kad tai seniausias malūnas Lietuvoje.

KOMENTUOTI 52

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

R JEUIBKELI RIKA AU D A MAS SUTIK SI

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KUR

ŠAUKIA VASARA Tekstas ir nuotraukos:

SELEMONO PALTANAVIČIAUS

ARTAIS ATRODO, JOG VISUS METUS MES GYVENAME VASAROS LAUKIMU. „ŠIĄ VASARĄ BUS TAIP GRAŽU...“ – SAKOM PAVASARĮ. „AR PAMENI, KOKIA GRAŽI BUVO VASARA?“ – KARTOJAM RUDENĮ, O ŽIEMĄ TIK DŪSAUJAM IR ŽIŪRIM Į VASAROS NUOTRAUKAS. DABAR GERAI, NES DŪSAUTI NEREIKIA, VASARA YRA ČIA PAT: GALIMA PRISIGLAUSTI PRIE JOS, JĄ MYLĖTI IR EITI TEN, KUR TIK JI PAŠAUKS. KUR MUS ŠAUKIA VASARA? PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

JE I KELI AU D A MAS SUTIK SI

Baltagalvės

Vienam pajusti, apglėbti, prisiglausti prie vasaros yra sudėtinga. Ji labai didelė ir marga. Jeigu galvosim apie vasarą gamtoje, visada ją lyginsime su mūsų, žmonių pasaulio, vasara. Tik pagalvokite – ką atsakytumėte, jeigu jus paklaustų apie žmonių vasarą. Ko gero – nieko, nes kaipgi visų žmonių gyvenimus ir vasarą sutalpinti į vienus žodžius? Tačiau žmonės neturėtų labai skirtis, nes yra vienos biologinės rūšies (tiesa, labai įnoringos ir margos) atstovai. O Lietuvos gamtoje tokių rūšių – dešimtys tūkstančių. Taigi lapė turi savo vasarą ir augina smailanosius savo lapiukus, drugelis spungė skraido, o jos palikuonys – juodi spygliuoti vikšrai – džiugiai graužia dilgėles. O... Argi viską aprėpsi? Todėl lieka viena galimybė – kalbėti apie tai, ką jaučiame, ką užuodžiame, ką mato mūsų akys.

Admirolas atskrido iš Afrikos

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

Tik prisiminimuose visos vasaros būna šiltos ir saulėtos. Kažkokiu būdu mes pamirštame tai, kad jos gali būti ir vėsios, net vasariškai šaltos, lietingos ir nejaukios. Tokia dažnai ištinka birželio pradžia, kai vėsa trumpam „permušama“ karščio dienų. Jei kas nors vyksta gamtoje, tam turėtų būti paaiškinimas... Jei tik jį suprasime... Birželio pradžioje įžengiam į vasarą, turėdami didelį pavasario kraitį – daug žalumos, gyvybės ir šviesos.

Net nežinia – labiau kvepia ar akį traukia

Pabaliuos tyliai vasaroja perkūno oželiai

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

R JEUIBKELI RIKA AU D A MAS SUTIK SI

Kurgi ta pelė pasidėjo

Paskutinis šios vasaros vabalas bronzinukas

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

Diena trunka daugiau kaip 17 valandų, nakčiai palikdama visai nedaug laiko. Be to, vasaros naktys gali ir nesutemti, tad ribos tarp vakaro, nakties ir ryto verčiau neieškokime.

Paraudo ožekšniai. Vasara subrendo. Metas rudeniui

Tokiu metu labai įdomu keliauti į aukštapelkę, nes čia gražusis sezonas trunka visai neilgai, nuo gegužės pabaigos iki liepos. Dabar aukštapelkėje žydi gailiai, jų balti vešlūs žiedai šviečia iš tolo. Gailių kvapas šiuo metu pats stipriausiais, todėl nenustebkite, jei ilgiau pabuvus pelkėje pradės svaigti galva. Dėl šio gailių poveikio „nukentėjo“ niekuo dėtas kitas pelkės augalas – vaivoras, žmonių dar vadinamas girte arba girtuokle. Vasarą, rinkdami vaivorų uogas, žmonės pajausdavo galvos maudimą ir silpnumą, tad be didelių išmonių sakydavo – apgirto. Visai nesvarbu, kad taip veikė gailiai, – kadangi apgirto rinkdami vaivorus, vadinasi, ir ši uoga yra girtė... Dabar po gailių žiedus dūzgia bitės ir kamanės, laigo drugiai – pelkė atrodo gyva. Greta žydi vaivorai, mėlynės ir bruknės, tad gyvybės trauka yra dar didesnė. Vakarais ir naktimis pelkėje skraido daug naktinių drugių, o juos medžioja įdomus naktinis paukštis – lėlys. Jis ir peri kažkur čia pat – sausesnėje pelkės vietoje ar pakrašty esančiame pušyne, ant žemės. Iki birželio vidurio gimsta stirniukai. Žalu kailiuku, išmarginti baltom dėmelėm, jie keletą pirmųjų dienų nesikelia iš guolio, tūno prisispaudę prie žemės. Mama stirna dažnai ateina prie savo mažiuko (kartais jie gimsta du ir net trys!), pamaitina ir vėl pasitraukia – kad kuo mažiau pėdų ir kvapo būtų, kad stirniukui grėsmių nekiltų. O jų būna, nes lapėms, kurių jaunikliai jau ūgtelėjo, reikia daug maisto. Krankliams, skraidantiems pulku su savo jaunikliais, taip pat. Tačiau ne mažiau bėdų gali sukelti žmonės, kurie keliaudami per miškus aptinka guoly glūdinčius stirniukus. Toks susitikimas tampa ypatingu egzaminu, nes žmonės nustemba, apsidžiaugia, o po to labai žmogiškai įvertinę situaciją nusprendžia: jis neabejotinai yra našlaitis, jo motina žuvusi ar pradingusi. Nesvarbu, kad mama stirna yra kažkur greta, – žmonėms ji negali pasirodyti, pasakyti tiesą. Žmonės nusprendžia stirniuką pasiimti, „išgelbėti“. Tai – pats žiauriausias poelgis, nes stirnų ar kitų gyvūnų jaunikliai sveiki užauga tik gamtoje, savo namuose. Žmonių auginamas gyvūnėlis niekada nesugrįš į gamtą ir netaps pilnavertis jos gyventojas. Gal nors ši žinia gali mus sulaikyti nuo netinkamų poelgių? Visą vasarą mes rasime, sutiksime paukščių, žvėrių jauniklių, kurie galbūt kels gailestį. Nugalėkime šį jausmą, palikime viską spręsti gyvūnų tėvams. PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

JE I KELI AU D A MAS SUTIK SI

Birželio vidury, iki Joninių, – didysis vasaros žydėjimas. Dabar natūralios, tik vėlyvą vasarą šienaujamos pievos svyra nuo gaisrenų, žiognagių, vėdrynų, veronikų ir begalės kitų žiedų. Tose žolių jūrose tai vienur, tai kitur „griežia“ griežlės, o sausesnėse vietose pliksi putpelės. Vis dažniau čia pamatysi kiškį – vasarą jie mažiau baikštūs, užimti savo reikalais (taigi jau trečios šių metų kiškių vestuvės!), be to – pasikliauja pievos žolynų ir ypač – javų priedanga. Tačiau visi, keliaujantys gamtoje, turėtų ankstų rytą išsileisti laukų keliukais (pėsti, suprantama...), ir čia būtinai sutiks ir putpelių, kurapkų, ir kiškių – jiems per rasą bristi ne taip malonu, kaip vaikštinėti sausais takais. Joninės gamtoje – labai svarbus metas. Būtent – ne viena Joninių diena, o visa savaitė, kai diena yra pati pati ilgiausia. Nuo Kalėdų praėjo lygiai pusė metų, gamtos metų ratas apsuko pusę kelio. Mes švęsime, dainuosime, pinsime vainikus ir ieškosime paparčio žiedo, o gamtoje įvyks svarbus lūžis – vėl pradės ilgėti naktis. Dar negreitai pamatysime jos laimėjimus. Dar graži vasara.

Vasaros žiedų kilimas kasdien vis kitoks. Kokių nori spalvų ir formų čia surasi

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

Kuršių nerija vasarą

Lapiukai dar tik mokosi – žaidžia ir medžioja žiogus

Kai kas mano, kad Joninės – vasaros vidurys. Ne, tai dar mažiau nei trečioji vasaros dalis. Tik po Joninių atsiranda įdomių pokyčių, visų pirma, gamtos fonas įgyja gelsvų tonų, pradeda čirškauti žiogai ir, kaip nuo seno sakoma kaime, – nutyla gegutės. Jos iš tikro dar kukuos iki liepos vidurio. Kam to reikia, juk pati gegutė nei lizdo suka, nei peri? Labai paprastai – jos iki dabar dar deda kiaušinius, o įtėviai juos perės ir gegučiukus augins iki pat vasaros galo. Kai liepos vidury pažvelgi nuo kalvos, pamatai, kad geltona javų spalva tokia ryški, jog visas kraštas yra lyg išdalintas, suraižytas pačiom įdomiausiom geografinėm formom. Javų branda sutampa su paukščių giesmių dingimu. Žinoma, kai kas dar giedos, bet – tik anksti rytą, vėsoje. Dieną virvės vieversiai, javuose pliksės putpelytės. Tačiau sujudimo nebus. Įvyko paprastas dalykas – paukščiai, ypač tie, kurie peri tik vieną kartą ir pas mus būna tris keturis mėnesius, jau galvoja apie keliones. Dar ne iš karto, tačiau dabar jie šeriasi – keičia savo dailiąsias pavasarines plunksnas. Keista regėti tokias susipašiusias lakštingalas ir devynbalses, nendrinukes ir krakšles. Plunksnų retėjimas ir naujų, jau paprastesnių, kelioninių, auginimas reikalauja daug energijos, tad paukščiai labai aktyviai maitinasi. PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

JE I KELI AUDAMAS SUTIK SI

Pirmosios vasaros voveraitės. Tačiau birželį jau galima rasti ir kitų grybų

Čia pat pabaliuose jau braido tilvikai – didžiosios kuolingos, perkūno oželiai, tikučiai. Jų vasara taip pat persirito antron pusėn. Ar matėte, kaip vėjus savo sparnais vaiko gandriukai? Liepos galan jie visada tokie – besimankštinantys, plasnojantys ir straksintys. Kai kas liepos gale jau palieka lizdus, tačiau nemažai sulaukia ir rugpjūčio. Liepos 26-oji – šventa Ona, seniau šią dieną jau pradėdavo javapjūtę. Kai atsiveria ražienos, ateina metas gandrams pulkuotis, maitintis. Gandriukai iš pradžių yra tokie nesavarankiški, žirglioja paskui tėvus ir laukia – ką jie sugaus. Tačiau diena kita, ir jie patys išmoksta kapsėti žiogelius, vaikytis peles. O patys didžiausi mokslai – ore. Jeigu pakelsite akis, aukštai aukštai, prie debesų pamatysite sukančius paukščius. Jie niekur neskuba, jie neišskrenda – tai suopiai ar mažieji ereliai rėksniai, o gal – vištvanagiai pakilo su savo vaikais ir vėdina sparnus. Kai rugpjūčio vidury nuostabia spalva nušvinta viržynai, gera atsigulti tarp jų ir ilgai žiūrėti į taškeliais danguj pavirtusius paukščius. Rugpjūčio antroje pusėje jau tiršti rūkai ir rasos sunkios. Tokiu metu auga grybai, prinokusios bruknės, visur tiek gyvybės. O paukščiai išskrenda. Dingo pradingo gandrai, paskutiniai jų išlėks per Šventą Baltramiejų (rugpjūčio 24-ąją). Atsisveikinam su čiurliais, daugeliu kregždžių, lakštingalom. Atsisveikinam su žiedais ir drugiais. Tačiau vasarai dar nesakom sudie – kartais iki rugsėjo vidurio regim vasariškus orus ir žinom, kad jai patinka atsisveikinti taip – iš lėto, švelniai. Juk toks ir yra vasaros būdas...

Pupalaiškis

O dabar mus jau šaukia ruduo...

KOMENTUOTI 62

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

Vasaros spalvos ir formos

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

F O TOESĖ

TAS TAUTINIO KOSTIUMO GRAŽUMAS... Nuotraukos ir tekstas:

LIETUVOS LIAUDIES KULTŪROS CENTRO

rabužis žmogui yra ne vien buities poreikis, bet ir jo pažiūrų, grožio sampratos atspindys. Nuo seno įvairių tautų liaudies apranga bylojo apie žmonių darbštumą, moralės principus, asmens statusą ir daugelį kitų kultūros dalykų. Dainose ant mergelės galvos žėrintys galionėliai ar saulės nušviesti blizgą vingrieji rašteliai nusakė merginos orumą, balti nuometėliai – moters garbingumą, už kepurėlės užkišta žalia povo plunksnelė – bernelio šaunumą. Mes jau pratinamės didžiuotis tautiniu kostiumu, jį vilkėti, ypač kai norime pasauliui prisistatyti kaip saviti, išskirtiniai, išsaugoję tautos paveldą. Puikus, puošnus, spalvingas tas mūsų tautinis kostiumas, tad kodėl jo dažniau nedėvėti, kodėl visiems jo neparodyti? Lietuvos liaudies kultūros centras kviečia visuomenę, ypač jaunimą, dalyvauti pirmą kartą rengiamame konkurse „Mano tautos kostiumas“. Puoškitės, ruoškitės, draugus, pažįstamus paraginkit ir fotografuokitės! Pirmojo konkurso etapo dalyviai būtų vertinami pagal kostiumų fotografijas ir išsamius aprašymus, kurių rengėjai lauktų iki birželio 10 d. Konkurso rengėjai ragina visus, didelius ir mažus, jaunus ir senus, turinčius nuosavą tautinį kostiumą ar dėvinčius jį meno kolektyvuose, prisidėti prie svarbaus sumanymo – dalyvauti pirmą kartą rengiamame konkurse „Mano tautos kostiumas“ bei spalvingose etnografinių regionų drabužiais pasipuošusių žmonių eitynėse liepos 6 d. Visi drauge stiprintume tautinio kostiumo gyvybingumą, prisidėtume prie jo įtvirtinimo kaip tautai, visuomenei, valstybei, kultūrai itin svarbaus elemento, skatintume ir kitus žmones įsigyti asmeninius, su savo kilmės vieta susijusius tautinius kostiumus ir jais vilkėti valstybės, šeimos, bendruomenės, kitų tradicinių švenčių proga.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

FO OTOE TOESĖ SĖ

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

AUKŠTAITIJA

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

F O TOESĖ

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

DZŪKIJA

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

F O TOESĖ

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

MAŽOJI LIETUVA

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

F O TOESĖ

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

SUVALKIJA

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

F O TOESĖ

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ŽEMAITIJA

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

PATA R I A S P E C I A L I S TA I

FOTOGR Tekstas ir nuotaukos:

VYTAUTO KANDROTO

II DALIS I dalis el. žurnalo „Platumos“ Nr. 2015 pavasaris

IANDIEN SUSIPAŽINSIME SU KELIOMIS PROFESIONALŲ NAUDOJAMOMIS GUDRYBĖMIS, DĖL KURIŲ MAISTAS LĖKŠTĖJE ATRODO PATRAUKLIAI, SKANIAI IR IŠVAIZDŽIAI.

BE TRIKOJO – NĖ IŠ VIETOS Kad nuotraukos būtų ryškios ir šviesios, būtinas trikojis – stacionarus fotoaparato pagrindas, ant kurio pritvirtintas fotoaparatas galėtų nejudinamas atlikti ilgą ekspoziciją. Žinoma, čia mėgėjiškumas jau iškelia rankas. Jei nufotografuoti švytintį Eifelio bokštą prieblandoje galite pasidėję fotoaparatą ant horizontalios „Trocadero“ terasos atbrailos, tai fotografuojant maistą taip neišdegs. Jums teks padaryti daug dublių keičiant fotoaparato padėtį ir fotografavimo kampą, taip pat fotografuoti vertikaliai žemyn nukreiptu objektyvu. Tad jei dar neturite trikojo, maisto fotosesijai jį teks pasiskolinti arba įsigyti. Trikojis išsprendžia dvi problemas: pakankamo šviesos srauto, esant ilgai ekspozicijai, tai leidžia sumažinti ISO skaičių iki 100–200; ryškų it adatos smaigalys vaizdą dėl nejudančios fotoaparato padėties. Profesionalūs fotografai ir saulėtą dieną nejudančius objektus stengiasi fotografuoti nuo trikojo. Nuo trikojo fotoaparatas pajėgus fotografuoti kokybiškai net ir vargano apšvietimo sąlygomis, tik ekspozicija gali trukti 20–30 sekundžių.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ATVERTA DIAFRAGMA Vis tik patyrę fotografai sąmoningai siekia, kad ne visas nuotraukoje matomas plotas būtų ryškus it adatos smaigalys. Manipuliuodami diafragmos užuolaidėlėmis, jie stengiasi pasirinkti tokį fokusavimo ryškumo gylį, kad itin ryškus būtų tik pagrindinis patiekalo elementas – apskrudusi vištienos plutelė, braškė ant torto ar petražolė sriubos paviršiuje. Likusi patiekalo dalis, garnyras, lėkštė tokiose nuotraukose tarsi išplaukia lengvame rūke, sudarydami neryškų, bet numanomą kompozicijos įrėminimą. Tam tereikia kaitalioti atstumą nuo fotoaparato iki patiekalo ir plačiau atverti diafragmą. Paprastai tokios nuotraukos daromos iš 70–100 cm atstumo, naudojant f 4–5,6. Siekiant visiškai sulieti foną, patartina panašiu atstumu (iki 1 m) nuo galinės sienos ar dekoro kompozicijos atitraukti ir patiekalą.

KOMPOZICIJA IR FOKUSAVIMO TAŠKAS Planuodami nuotraukos kompoziciją venkite, kad patiekalo akcentas, į kurį taikote ir fokusuojate objektyvą, atsidurtų pačiame nuotraukos centre. Čia veikia aukso pjūvio arba trečdalių taisyklė. Tiesiog pasukiokite lėkštę, kad braškė ant torto ar

RAFUOJAME MAISTĄ Fokusuojame į apatinį trečdalį

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

PATA R I A S P E C I A L I S TA I Pradžioje norisi, kad į kadrą tilptų ir aplinkiniai daiktai

gražiai atpjautos mėsos griežinėlis atsidurtų ties kairiuoju arba dešiniuoju tašku, esančiu 33–40 % nuo būsimos nuotraukos krašto, o ne dalytų nuotrauką į dvi lygias dalis (50 ir 50). Žiūrint iš apačios į viršų, šis akcentas turėtų atsidurti 33–40 % nuo nuotraukos apačios. Fokusuokite objektyvą į tame taške esantį patiekalo akcentą, naudodami ratu išdėstytus šalutinius fokusavimo taškus, arba įjunkite rankinį fokusavimą ir iš lėto sukdami objektyvo žiedą pasirinkite labiausiai tinkantį variantą. Nufotografavę nepamirškite rezultato patikrinti ekrane.

KADRAVIMAS Dar viena klaida, kurią daro nepatyrę fotomėgėjai, – į kadrą sutalpinta perteklinė, nereikalinga informacija. Pirmais kartais nusitaikius į patiekalą pro objektyvą norisi, kad šalia lėkštės matytųsi ir stalo įrankiai. Juos sutalpinus, paaiškėja, kad truputį netelpa už lėkštės pastatyta taurė. Tad vaizdas atitraukiamas, kad tilptų ir ji. Tada dar ir vaza su gėlėmis „pasiprašo“ į kadrą. Galiausiai į nuotrauką sutalpinamas visas stalas, bet tada paaiškėja, kad nelabai aišku, koks patiekalas nufotografuotas tokioje kompozicijoje. Elkitės priešingai. Maisto fotografijoje dominuoja stambus planas, grynas ir aiškus patiekalo vaizdas, su, kaip jau minėta, išplaukusiomis nereikšmingomis detalėmis. Tad 78

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

Akcentuokite esmę – lėkštę apkerpame Gėrimai, sriubos gerai fotografuojami iš viršaus

Galinis fonas išplaukia

negailestingai priartinkite vaizdą, kad fotoaparato ekrane ar akutėje dominuotų patiekalo akcentas. Nebūkite nuolaidūs net patiekalo lėkštei – užteks, kiek jos matyti iš po paties patiekalo, kraštai gali likti už kadro. Nesijaudinkite dėl netelpančių šakučių, peilių, stiklinių ar dekoro elementų – užteks, kad į nuotrauką pateks jų fragmentai. Jie ne tik užpildo tuščias ertmes, bet ir palieka fantazijos žiūrovui.

NEBIJOKITE EKSPERIMENTUOTI Keiskite fotoaparato padėtį (žema, aukšta) ir kampą, taip pat patiekalo padėtį šviesos šaltinio atžvilgiu. Tradiciškai fotografuojama 30–45 laipsnių kampu į stalą nukreiptu fotoaparatu, tačiau sriubos, gėrimai, kai kurie patiekalai įgauna visiškai kitą vaizdą fotografuojant iš viršaus (90 laipsnių kampu į stalą). O dideliems skanumynams (prapjautam duonos kepalui, šakočiui ar pan.) gali tikti ir žema (10–20 laipsnių) fotoaparato padėtis. Atraskite savo fotografavimo stilių, kuris būtų įdomus ir žavingas Jums patiems. Taip gal net padarysite atradimą maisto fotografijoje, kurį vėliau nusikopijuos patiekalų knygas „kepančios“ virtuvės žvaigždės.

KOMENTUOTI PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ĮSPŪDŽIAI IŠ...

(NE)ATRASTOJI R

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

RUMUNIJA

II DALIS I dalis el. žurnalo „Platumos“ Nr. 2015 pavasaris Tekstas ir nuotraukos:

GINTARO KANDROTO

RAĖJUSIAME NUMERYJE GINTARAS KANDROTAS KEMPERIU ATKELIAVO Į PASLAPTINGĄJĄ RUMUNIJĄ. APSILANKĘS TRANSILVANIJOJE, PABUVOJĘS DRUSKŲ KASYKLOSE, KELIAUTOJAS TĘSIA PASAKOJIMĄ APIE PATIRTUS ĮSPŪDŽIUS RUMUNIJOJE.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ĮSPŪDŽIAI IŠ...

SIBIU: PUIKUS SENAMIESTIS IR BUITIES MUZIEJUS PO ATVIRU DANGUMI Iš Sigišoaros traukėme Sibiu – dar vieno Transilvanijos miesto – link. Ruošiantis kelionei teko skaityti, kad Sibiu kone kiekvienas namas – architektūros paminklas. 2007 m. Sibiu buvo paskelbtas Europos kultūros sostine. Išties tai labai jaukus ir mielas miestas, į kurį norisi sugrįžti ir vėl (aš, asmeniškai, tokių miestų, į kuriuos vėl norėčiau grįžti, randu retai). Pasikėlus į pačioje senamiesčio širdyje esančią varpinę, galima apžvelgti dailių stogų ir raitytų gatvelių panoramą. Senamiestis puikiai išsilaikęs ir gerai sutvarkytas – vaikščiodamas čia ir prisimindamas visokius prieš kelionę girdėtus mitus nelabai tiki, kad esi Rumunijoje... 82

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KARO TIKSLAMS STATYTAS KELIAS – VIENAS GRAŽIAUSIŲ PASAULYJE Pernakvoję kempinge, kuris įsikūręs teritorijoje, kažkuo primenančioje mūsų kolektyvinius sodus, kitą dieną Sibiu dar aplankome buities muziejų – kažką panašaus į rumuniškas Rumšiškes. Didžiulėje sutvarkytoje teritorijoje – įvairių laikmečių namai ir kitokie pastatai (bažnyčios, malūnai ir t. t.) iš visų šalies regionų. Įdomu tai, jog kiekvienas namas, kiekviena sodyba čia turi savo prižiūrėtoją, kuris ryte, muziejui pradėjus dirbti, atrakina vartus ir duris, o vėliau triūsia šienaudamas žolę ir dirbdamas kitus ūkio darbus. Susipažinę su senovės rumunų buitimi judame Trasfagarašano kelio link. Savo serpantinais jis primena Alpių kelią (Grosgloknerį) Austrijoje ar „trolių kopėčias“ Norvegijoje. Apie 90 km ilgio kelią 1970–1974 m. pastatė diktatorius Nikolajė Čiaušesku. Pastatė iškart po Prahos įvykių, kai sovietų kariai į Prahą atriedėjo su tankais. Išsigandęs, kad taip nenutiktų ir jo krašte, diktatorius paliepė pastatyti kelią per Fagarašo kalnus, kad galėtų per juos prireikus greitai permesti savo karinę techniką. Kelią statė tie patys kariškiai, teigiama, kad apie 40 žmonių žuvo. Buvo panaudota tūkstančiai tonų dinamito. Šiandien šis į daugiau nei 2 km aukštį pakylantis kelias pagrįstai laikomas vienu gražiausių kelių pasaulyje. Važiuojant Transfagarašanu, pačioje kalno viršūnėje mus užpuola tirštas rūkas – matyti vos keliolika metrų į priekį. Tačiau stabtelime aikštelėje, surandame ir sniego (buvo liepos 1-oji), o paskui sėkmingai nusileidžiame į slėnį. Nakvynės apsistojame kalnų papėdėje esančiame kempinge, pavadintame Drakulos vardu. Manau, pats laikas šiek tiek dėmesio skirti ir jam, tapusiam Rumunijos turizmo simboliu. Kas gi buvo tas legendinis vampyras, apie kurį bent šiek tiek esame girdėję visi?

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ĮSPŪDŽIAI IŠ...

VAMPYRO PROTOTIPAS – ŽIAURUS VALDOVAS Vladas Tepešas, Transilvanijos princas, gimęs Sigišoaros mieste 1431 m., turbūt niekada ir nepagalvojo, kad po kelių amžių taps tikra įžymybe. Tiesa, išgarsėjo jis dar būdamas gyvas ir, deja, ne iš pačios geriausios pusės. Jaunystėje turkų paimtas įkaitu, jis įsidėmėjo vieną gan efektingą ir žiaurų kankinimo būdą – sodinimą ant kuolo. Tad vėliau su jam nusikaltusiais valdiniais Vladas „nesiceremonindavo“ ir būriais juos sodino ant baslių... Nežiūrėjo nei luomo, nei lyties: ant baslio buvo pamauta nemažai nedoru elgesiu įtartų ar pasižymėjusių moterų. Apskritai Vladas tokiais žiauriais metodais siekė, kad jo valdose gyventų sąžiningi, padorūs ir jam ištikimi žmonės. Ir negalima sakyti, kad tikslo nepasiekė: jam valdant šalyje labai sumažėjo nusikaltimų. Pasakojama legenda, kad centrinėje miesto aikštėje prie šulinio buvo pastatyta taurė iš gryno aukso, iš kurios galėjo bet kas atsigerti, tačiau ji nebuvo pavogta per visą Vlado valdymo laikotarpį... Kaip ten bebūtų, bet Rumunijoje V. Tepešas, nepaisant jo žiaurumo, ir šiandien vertinamas kaip sumanus karvedys bei protingas valdovas, daug pasistengęs kovose su turkais. Na, o bene labiausiai Vladą, jau kaip Drakulą, išgarsino airių rašytojas Bremas Stoukeris savo fantastiniame romane apie vampyrą „Drakula“, išleistame 1897 m. Rašytojas, studijavęs daug legendų apie vampyrus, romane sumaniai sujungė jas su realiais istoriniais veikėjais, taip suteikdamas savo personažams niūraus tikroviškumo... Romanas išgarsino ne tik Drakulą, bet ir visą Transilvaniją, o ypač Brano pilį, kurioje neva gyveno Drakula. Iš tiesų toje pilyje, anot istorikų, V. Tepešas geriausiu atveju pernakvojo keletą kartų medžiodamas. Tačiau tokia tiesa – nė motais būriams turistų, plūstančių į Braną, taip pat ir į kitus Transilvanijos miestelius. Na, o rumunai iš Drakulos jau seniai daro verslą. „Drakulos pilis“, „Drakulos kempingas“, restoranas „Pas Drakulą“ – viskas šiame regione sukasi aplink magišką vampyro vardą, šiandien atnešantį vietos gyventojams didelių pajamų iš turizmo. Beje, visai neseniai, šių metų gegužę, buvo pasklidusi žinia, kad Brano pilis – parduodama. Mat 2005 m. Rumunijoje priėmus įstatymą, leidžiantį grąžinti savininkams neteisėtai atimtą jų turtą, pilis buvo grąžinta karališkos šeimos paveldėtojams. Jie už pilį norėjo nei daug, nei mažai – per 47 mln. svarų. Ar koks nors sandėris įvyko, kol kas girdėti neteko... 84

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

VIENI GRAŽIAUSIŲ RŪMŲ EUROPOJE Kelionės maršrutas iš turistų užplūsto Brano vedė Sinajos link. Tai nedidelis, bet garsus kurortinis miestelis Pietų Karpatuose, kurį labiausiai garsina prieš 100 metų pastatyti Pelešo rūmai – karaliaus Karolio I vasaros rezidencija. Sakoma, kad tik pastatyti šie rūmai buvo patys gražiausi visoje Europoje. Be to, juose jau tada buvo įrengtas centrinis šildymas, liftas ir kiti šiuolaikiniai patogumai. Pelešo rūmai tikrai pritrenkiantys. Skirtumas nuo kitų pakeliui matytų pilių maždaug toks, kaip skiriasi penkių žvaigždučių apartamentai nuo kuklaus pakelės viešbutėlio. Grakštūs rūmai kažkiek primena Noišvanšteino pilį Vokietijoje. Kaip ir ten, taip ir čia rūmų lankymas – tik su grupe ir gidu (galima rinktis keletą kalbų). Ekskursijas galima rinktis trumpesnę ir ilgesnę – parekomenduočiau pasirinkti ilgesnę, žmogui kainuojančią 50 lėjų. Iš viso rūmuose yra 160 kambarių ir menių, čia sukaupta daugybė meno kolekcijų. Gidė pasakojo, kad svetainės baldus, puikiausiai išsilaikiusius iki mūsų dienų, daug metų iš itin tvirto „geležinio medžio“ gamino meistrai iš Indijos. Didžiuliai veidrodžiai rūmams buvo pagaminti Venecijoje – sakoma, kad juos nebuvo taip sunku pagaminti, kaip nesudaužius atgabenti... Įspūdinga pilies ginklų salė, kurioje sukaupta apie 4000 ginklų kolekcija. Įdomus ir faktas, kad pirmasis Rumunijoje kino filmas buvo parodytas būtent šiuose rūmuose, čia įrengtoje Teatro salėje... Paties Sinajos miestelio istorija taip pat neeilinė. XVII amžiuje Rumunijos kunigaikštis Mykolas Kantakuzino (Cantacuzene) keliavo po šventas vietas, aplankydamas Nazaretą, Jeruzalę bei Šv. Jekaterinos vienuolyną, esantį Egipte, Sinajaus pusiasalyje, Sinajaus kalno papėdėje. Pagautas įspūdžio, grįžęs namo jis gražioje vietoje Pietų Karpatuose pradėjo statyti vienuolyną. Šitaip 1695 m. atsirado Sinajos vienuolynas, šalia kurio kiek vėliau įsikūrė ir to paties pavadinimo miestelis, tapęs žinomu kurortu. Dar ir dabar jame galima pamatyti puošnių XX a. pradžios vilų, liudijančių, kad kurortą savo laiku mėgo vietos aukštuomenė. Prie pat Pelešo rūmų yra dar vieni – Pelišoro, nors ir ne tokie įspūdingi, kaip pirmieji. Aplankyti galima ir garsųjį vienuolyną, ir 1912 m. pastatytą kazino – garsiųjų Monte Karlo lošimo namų kopiją. Vaikštinėjant atokesnėmis gatvelėmis turistus stebina užrašai, perspėjantys saugotis... meškų. Rumunijoje gyvena apie 60 proc. Europos meškų, o aplink Sinają jų itin gausu. Beje, Sinaja sparčiai įsisavina ES paramą. Mieste šiemet vykdomas panašus rekonstrukcijos projektas, koks neseniai vykdytas Marijampolėje. Keičiamos požeminės komunikacijos, atnaujinamos ištisų kvartalų gatvės, klojami granito plokščių šaligatviai... Viešinimo lentoje parašyta, kad tai kainuos apie 80 milijonų lėjų...

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ĮSPŪDŽIAI IŠ...

DELTA PRASIDEDA TIES TULČA Keletą dienų pailsėję Mamajos kurorte prie Juodosios jūros (apie pajūrį šiek tiek rašiau pirmoje dalyje) keliavome pamatyti dar vienos vietos, kurią būtinai norėjome aplankyti. Tai – Dunojaus delta, įtraukta į UNESCO gamtos paveldo sąrašą. Didžioji dalis deltos priklauso Rumunijai, kita dalis – Ukrainai. Delta prasideda prie Tulčos miesto. Čia Dunojus pasidalija į tris atšakas, tarpusavyje besijungiančias išsiraizgiusiais kanalais, ežerėliais. Tarp jų gausu miškingų ir užpelkėjusių salelių, dumblingų seklumų. Tai – paukščių ir augalų karalystė, kurią tik retkarčiais sudrumsčia valties motoro gausmas: norinčių pamatyti šį nepakartojamą gamtos kampelį netrūksta. Tulčoje susiradę deltos biosferos rezervato direkciją, įsigijome leidimus apsilankyti deltoje ir teiravomės, kur kreiptis dėl kelionės laivu. Mums patarė važiuoti į Murighiol miestelį, kur esą turistų plukdymu užsiima daugybė vietos gyventojų. Išties, gan greitai suradome tokią paslaugą čia ir dabar siūlantį žmogų. Žemėlapyje parodęs, ką per pusdienį galime pamatyti deltoje, vyras mus nugabeno į valčių uostą, davė atseit rusiškai kalbantį ne visai blaivų kapitoną ir palinkėjo sėkmės. Nors kapitonas buvo gerokai „apšilęs“, o ir žemėlapio sakė nepažįstantis („Tu man to daikto nerodyk, aš čia nuo vaikystė plaukioju ir viską žinau!“), visgi plaukiojome saugiai ir tvarkingai.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

PELIKANAI IŠ ARTI... Oficialioje deltos informacijoje teigiama, kad čia sutinkami 325 rūšių paukščiai. Ypač daug jų čia galima pamatyti pavasarį ir rudenį, kai čia leidžiasi migruojantys paukščiai. Mums tos gausos pamatyti neteko, tačiau įspūdžių buvo su kaupu. Na, kur dar laukinėje gamtoje iš taip arti galima pamatyti didžiulius sparnus išskleidusį pelikaną? Ar ant šakos tarsi skulptūra sustingusią gervę, kurią, atrodo, galėtum paliesti? Net ir kormoranai, mūsų pajūryje nekenčiami paukščiai, čia atrodo tokie jaukūs ir savi... Baltų lelijų gausius ežerėlius ir nendrynus keičia Vietnamo džiungles primenantys kanalai – taip plaukiame ne vieną valandą. Ir nepabosta... Kai užgesinamas valties variklis, girdi tik paukščių balsus ir ramų vandens teškenimą. Kapitonas pasakoja, kad yra tokių keliautojų – gamtos mylėtojų, kurie čia atvyksta kelioms dienoms ar net savaitėms. PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ĮSPŪDŽIAI IŠ...

AUTOSTRADOS NENUSILEIDŽIA KITŲ ŠALIŲ GREITKELIAMS Vienas labiau pas mus paplitusių stereotipų yra apie rumuniškus kelius. Esą jie ten baisūs, duobėti, siauri ir nesaugūs. Ko gero, tokie tie keliai ir buvo prieš kokius 20 metų. Dabar rumuniški keliai nė kiek ne prastesni nei lietuviški. Naujai tiesiamos autostrados išvis puikios, niekuo nenusileidžiančios Vokietijos ar kitų šalių greitkeliams. Yra jose ir degalinių, ir poilsiui skirtų aikštelių su tualetais. Beje, kiekvieną šių prižiūri gyvi žmonės. Ir tai matyti: tvarka, švara, šalia tualetų žydi gėlės. O tai sau leidžia skurdžia vadinama šalis, iš kurios mėgstame kartais ir pasišaipyti... Kitas dalykas, kad tų greitkelių Rumunijoje vis dėlto dar mažoka, tad ilgas atkarpas tenka važiuoti apkrautais ir vingiuotais vietiniais keliais. Trūksta ir didesnių miestų aplinkkelių, o sostinė Bukareštas tokio normalaus dar irgi neturi. 88

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

TVARKOMOS GATVĖS IR VIETINIAI KELIAI Regioniniai keliai kiek prastesni, su provėžomis ir lopais, tačiau tokių baisių atvirų duobių, su kokiomis prieš metus teko susidurti Ukrainoje, čia nė su žiburiu nerasi. Kai kur ir vietiniai keliai tvarkomi kapitaliai: pavyzdžiui, grįždami pasukome keliu E79 Oradia miesto link ir pataikėme „ant remonto“. Išraustas visas 180 km ilgio kelias, kas keli kilometrai sustatyti eismą reguliuojantys šviesoforai... Važiuodamas vietiniais keliais labai atsipalaiduoti negali: bet kada į kelią gali išeiti ožka, karvė ar visa jų banda, lydima būrio šunų ir piemens. Kaip lygiateisiai eismo dalyviai jaučiasi ir arkliniais vežimais keliaujantys rumunai, o jų čia išties gausu... Miestų gatvės taip pat nėra beviltiškos kaip kokiame mūsiškiame Kaune. Miestuose teko irgi matyti nemažai remontų. Kai kuriuose (pavyzdžiui, Sinajoje) vykdomi didžiuliai infrastruktūros projektai, gatvės miesto centre tvarkomos panašiai kaip Marijampolėje: su akmens trinkelėmis, granito šaligatviais... Už važiavimą Rumunijos keliais renkamas kelių mokestis. Šalyje dar 2010 metais įdiegta elektroninė vinječių išdavimo sistema („Rovinieta“). Mokesčiai „nesikandžioja“: vinjetės kaina mėnesiui lengvajam automobiliui kainuoja 7 eurus, kemperiui ar mikroautobusui (iki 3,5 t) – 16 eurų. Vinjetes galima įsigyti bet kurioje didesnėje degalinėje, pašto skyriuje, netgi prekybos centruose. Važiuojant nesusimokėjus mokesčio lengvuoju automobiliu grės 250–500 Rumunijos lėjų (1 lėja – apie 0,8 lito) bauda ir dar bus priskaičiuotas žalos mokestis (apie 120 lėjų). Papildomai imami mokesčiai už važiavimą kai kuriais tiltais. Už tiltą per Dunojų, važiuojant autostrada nuo Bukarešto uostamiesčio Konstantos link, teko mokėti 6 eurus (kemperiui), lengvajam automobiliui kainuotų 2,5 euro.

KOMENTUOTI

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

VALGOME S VE IK AI

ASAROS IRTUVĖ

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ASARA YRA PUIKUS METAS MĖGAUTIS GAUSYBE ŠVIEŽIŲ GAMTOS GĖRYBIŲ – NUO MIŠKO UOGŲ IKI ĮVAIRIAUSIŲ DARŽOVIŲ. VASARĄ NEBESINORI RIEBIŲ IR KALORINGŲ VALGIŲ, TROKŠTAME LENGVUMO IR GAIVUMO. NA, O IŠVYKOS GAMTOJE NEĮSIVAIZDUOJAME BE PATIEKALŲ, PARUOŠTŲ ANT GROTELIŲ. VASARA LEIDŽIA MĖGAUTIS TIEK LENGVAIS, TIEK GAMTOJE PARUOŠTAIS PATIEKALAIS. NAUDOKIMĖS TUO. TIKIMĖS, KAD RECEPTAI PADĖS ATRASTI NAUJŲ IR NEPATIRTŲ SKONIŲ, SUTEIKSIANČIŲ JŪSŲ VASARAI PAČIŲ SMAGIAUSIŲ IR SKANIAUSIŲ AKIMIRKŲ.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

VALGOME S VE IK AI

BAZILIKŲ IR ŠPINATŲ UŽTEPĖLĖ • Po saujelę šviežių bazilikų ir špinatų lapelių • 2 šaukštai kepintų graikinių riešutų • parmezano sūris • 2 česnako skiltelės • 3 šaukštai gero alyvuogių aliejaus • žiupsnelis rupios druskos Špinatus ir bazilikus nuplauti, nusausinti, kotelius nuskabyti, lapelius suplėšyti rankomis ir sumesti į plakimo indą. Suberti smulkintą česnaką, riešutus, tarkuotą parmezaną, rupią druską, supilti alyvuogių aliejų ir viską sutrinti elektriniu plakikliu.

CUKINIJŲ IR POMIDORŲ APKEPAS SU DŽIŪVĖSĖLIAIS • 2 vidutinio dydžio cukinijos • 500 g pomidorų • 200 g tarkuoto puskiečio sūrio • 100 g tarkuoto kietojo sūrio • 1 šaukštas kapotų šviežių raudonėlių • 1 šaukštas kapotų šviežių bazilikų • 2 susmulkintos česnako skiltelės • 1 smulkiai pjaustytas svogūnas • apie 70 g sviesto • 1 beveik pilna stiklinė džiūvėsėlių • druska • pipirai Sumaišyti sūrį, raudonėlius, bazilikus, česnaką, pagardinti druska ir pipirais. Į kepimo indą, pateptą trupučiu sviesto, sluoksniais dėti supjaustytas cukinijas ir pomidorus. Likusį sviestą ištirpinti ir jame pakepinti svogūną bei džiūvėsėlius. Kepti tol, kol džiūvėsėliai sugers visą sviestą. Gautą masę užpilti ant paruoštų daržovių. Kepimo indą uždengti ir apkepą kepti 25 minutes 190 °C temperatūros orkaitėje. Po to atidengti ir kepti tol, kol apskrus.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

SKRUDINTOS TORTILIJOS • 5–6 pomidorai • 2 šaukštai supjaustytų Chalapos ( „Jalapeno“) aitriųjų paprikų • 8 tortilijos • 1 šaukštas kapotų petražolių • 200 g tarkuoto puskiečio sūrio • 3–4 šaukštai aliejaus • pusė šaukštelio jūros druskos Pomidorus nuplauti, susmulkinti ir sumaišyti su paprikomis, petražolėmis, druska bei sūriu. Gautą masę sudėti ant tortilijų (dėti ant pusės paplotėlio). Tortilijas sulenkti, paspausti, vieną pusę patepti aliejumi, patepta puse dėti ant grotelių ir kepti apverčiant ant vidutinės kaitros apie 5 minutes.

KOKOSINIAI LEDAI • 200 ml grietinėlės (35 proc.) • 50 g cukraus • 200 ml kokosų pieno • 10 ml citrinų sulčių Prieš gaminant ledus, grietinėlę reikėtų palaikyti šaldytuve (atšaldyti), tada ją bus lengviau išplakti. Grietinėlę sumaišyti su cukrumi ir išplakti. Kai ji pradės tirštėti, po truputį pilti kokosų pieno ir citrinų sulčių, viską išmaišyti ir greitai supilti į šaldyti skirtą indą. Desertą dėti į šaldiklį, po 10–15 min. permaišyti ir vėl dėti atgal į šaldiklį. Taip kartoti maždaug 4–6 kartus (priklauso nuo ledų kiekio). Kai ledai bus sustingę ir permaišyti nebeišeis, palikti juos šaldiklyje, kad visiškai sušaltų.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

VALGOME S VE IK AI

AGRASTŲ DREBUČIAI SU MĖTOMIS • 1 kg agrastų • 600 g cukraus • mėtos Neprisirpusius agrastus ir mėtas nuplauti, sudėti į puodą, užpilti vandeniu ir virti, kol agrastai suminkštės (apie 30 min.). Po to masę supilti į aprištą ant puodo marlę, leisti sultims nuvarvėti ir nusistovėti apie 3 valandas. Atsargiai nupilti sultis į puodą, įberti cukraus, pavirti apie 15 min. nuolat graibant putas, kol drebučiai sutirštės, ir supilti į paruoštus stiklainius.

TRUPUTIS APIE KONSERVAVIMĄ Konservavimą galima pavadinti vienu geriausių išradimų virtuvėje. Juk tai stebuklas, kuris suteikia galimybę savo paruoštais vaisiais bei daržovėmis džiaugtis ištisus metus. Kodėl nepasinaudojus šia galimybe?

Patarimas. Šie drebučiai puikiai tinka pyragams pertepti.

AGURKAI, RAUGTI SU MEDUMI • 2 kg šviežių agurkėlių • 1 l vandens • 2 gabalėliai krieno šaknies • stambiai kapoti švieži krapai • 3 nuluptos ir supjaustytos česnako skiltelės • krienai • vyšnių lapai • 2 šaukštai medaus • 1 šaukštas druskos Agurkėlius ir vyšnių lapus gerai nuplauti, sudėti į stiklainį kartu su likusiais prieskoniais ir užpilti šaltu vandeniu (prieš tai jame ištirpinti medų ir druską). Agurkus gerai paspausti, kad stiklainyje neliktų oro, o agurkai būtų apsemti iki viršaus. Laikyti tris dienas, kol užrūgs.

KOMENTUOTI

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KE L I AUJA ME Į PR AE ITĮ

ŠVAROS IR TVARKOS PALAIKYMAS GYVENAMUOSE NAMUOSE Skyriaus „Namų ruošos darbai“ ištrauka iš 1937 m. leidinio „Namų ūkio vadovėlis šeimininkėms“ („Ūkininko patarėjo“ priedas). Kalba netaisyta.

IEKVIENAS ŽMOGUS TURI ŠVARIAI GYVENTI. KAS ŠVARIAI IR TVARKINGAI GYVENA, SAKOMA YRA, KAD JIS KULTŪRINGAI GYVENA. TAIP GYVENTI TURĖTŲ KIEKVIENAS ŽMOGUS PIRMIAUSIA SAVO PATIES GEROVEI, SAVO PATOGUMUI IR SAVO SVEIKATOS APSAUGOJIMUI. REIKIA NEPAMIRŠTI, KAD NEŠVARUMAI GALI BŪTI LIGOS PRIEŽASTIMI. KODĖL? TODĖL, KAD PUVĖSIAI, ŽEMĖS, DULKĖS, MAISTO LIEKANOS SUDARO PUIKIAS SĄLYGAS MUSĖMS, TARAKONAMS,

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ŽMOGAUS KŪNO PARAZITAMS IR KITIEMS KENKĖJAMS LAIKYTIS. O VABZDŽIAI IR PARAZITAI GALI IŠ KITUR ATNEŠTI UŽKREČIAMŲ LIGŲ PRADUS (BAKTERIJAS). NEMAZGPJAMOSE VIETOSE VISADA GALI BŪTI DAUGIAU IR MIKROORGANIZMŲ, KURIE SUKELIA LIGAS. DAŽNAI MAZGOJANT, KARTU SU NEŠVARUMAIS PAŠALINAMI IR PAVOJINGI ŽMOGAUS SVEIKATAI MIKROORGANIZMAI. MAZGOJANT SU DEZINFEKUOJAMOMIS PRIEMONĖMIS (MUILU, SODA, PELENŲ ŠARMU, KARŠTU VANDENIU) KARTU IR NAIKINAMI TIE MAŽI, ŽMOGAUS PLIKA AKIMI NEMATOMI, GYVŪNĖLIAI. TAIGI, KUR DAŽNIAU ŠVARINAMA, TEN YRA MAŽESNIS PAVOJUS SUSIRGTI IR SUSILPNINTI SAVO SVEIKATĄ.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KE L I AUJA ME Į PR AE ITĮ

VANDUO Vanduo – pirmutinė švarinimo priemonė. Geriau švarina šiltas vanduo. Šiltas vanduo geriau tirpina, greičiau atmirko ir nuplauna nešvarumus. Ir valymui, kaip ir skalbimui, geriau vartoti minkštą vandenį, nes reikia mažiau muilo.

MUILAS Švarinimui tinkamiausias yra minkštas muilas. Tam tikslui dabar mūsų krašte fabrikai dirba 2 rūšis minkštųjų muilų: grūdelinį ir rudąjį – minkštąją. Grūdelinis turi smulkių, gelsvų grūdelių, ir kai kurių fabrikų yra dažomas žalsvai su chlorofilu. Rudasis muilas yra be grūdelių ir dažų. Minkštieji muilai greitai ir gerai švarina, nes jie yra kiek šarmingesni už kietą muilą ir greit ištirpsta. Minkštieji muilai dar yra ir geri dezinfekuotojai. Be to, jie yra pigesni už kietuosius muilus. Minkštuosius muilus reikia laikyti vėsioj vietoj. Šiltoj vietoj laikomi skystėja ir genda, šaltoj – kartais užšąla, kas taip pat jų kokybei kenkia. Indas minkštam muilui laikyti tinka medinis, molinis, stiklinis. Geriau laikyti uždengtą.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

ŠVEITIMO MILTELIAI Šveitimui vartojami smėlis, molis (be žvyro), pelenai. Švelnesnių miltelių, kaip kreida, „Ata“, tenka pirktis. Be suminėtų valymo priemonių, tenka vartoti dar ir kitų. Čia išvardintos pačios reikalingiausios.

SODA Skalbiamoji soda (natriaus karbonatas) – tai priemonė, be kurios namuose apsieit beveik negalima. Soda minkština vandenį, padeda geriau nuplauti nešvarumus, ypač riebalinius, dezinfekuoja valomus daiktus. Sodą reikia laikyti sausoj vietoj ir uždengtą. Drėgnai laikoma sušlampa ir tirpsta. Sodą iš dalies galima pakeisti pelenų šarmu. Gailaus šarmo, tokio, kurs ėda rankas, jokiam švarinimui negalima vartoti, nes jis gadina ir ėda daiktus.

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KE L I AUJA ME Į PR AE ITĮ

100

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

KAS YRA DULKĖS IR KAIP SU JOMIS KOVOTI Dydžio atžvilgiu dulkės nevienodos. Dalis jų yra stambios ir akimis matomos. Šitos dulkės apgula daiktus, ir todėl šeimininkėms yra įkyriausios. Kitos dulkės yra mažesnės ir tematomos tik saulės spinduliuose. Šiaip oras atrodo švarutėlis, o iš tikrųjų jame yra daug mažyčių judančių dulkelių. Yra dar mažesnių dulkelių, kurias tegalima matyti tik per padidinamus stiklus. Prie šių priklauso ir mikroorganizmai. Tai pavojingiausios žmogaus sveikatai dulkės, nes jos gali sukelti augelį ligų. Tų mikroorganizmų vėjas, kartu su dulkėmis, gali atnešti iš labai toli. Ne tik šios, bet ir visos kitos dulkės yra labai pavojingos ir kenksmingos. Dulkės, kokios jos bebūtų, kenkia žmogaus sveikatai. Dažnai alsuojant dulkėtą orą, nusilpsta plaučiai, alsuojamieji keliai ir susidaro palinkimas susirgti tuberkulioze ir kitomis ligomis. Tik stiprus organizmas gali atsispirti daugeliui ligų. Taip pat dulkės teršia, sendina drabužius, paveikslus, knygas ir visus kitus daiktus. Šluostant dulkėtą daiktą, dažnai jis tomis pačiomis dulkėmis sutepamas. Ir šviesą sumažina dulkės. Apdulkėję langų stiklai mažiau beįleidžia šviesos; apdulkėję lempų stiklai ir elektros lemputės mažiau praleidžia šviesos, tamsiau šviečia; apdulkėjusios sienos ir lubos daro tamsesnį kambarį, nes tamsesnis ir dar nelygus paviršius mažiau atmuša šviesos spindulių. Ypač suodžiai, juodžiausi visų dulkių, labai mažina šviesą ir dargi sugeria ultravioletinius spindulius, kurie yra reikalingi organizmui. Pagaliau dulkės didina namų švarą ir tuo apsunkina ruošimosi darbą. Su dulkėmis, kiek galima, reikia kovoti. Į namus daug dulkių patenka iš lauko. Lauko orą nuo dulkių laikas nuo laiko švarina lietus, sniegas. Gyv. namus galima kiek apsaugoti nuo dulkių, juos apsodinant medžiais, krūmais ir gyvatvorėmis. Pievelės taip pat sulaiko, sugeria dulkes. Taigi, apie namus reikia padaryti pievelių ir pasodinti krūmų. Iš lauko daug dulkių į vidų prieina vėdinant namus. Užtat reikia vėdinti tada, kai lauke ramesnis ir švaresnis oras, būtent, iš ryto, vakare, po lietaus. Labai vėjuotu metu geriau nelaikyti atidarytų langų. Daugiausia dulkių prisineša patys žmonės su drabužiais ir avalyne. Todėl reikia priprasti, einant į vidų, pagrindinai valyti kojas, o purviną avalynę ir dulkėtus viršutinius drabužius palitki prieangyje. Na, o svarbiausia nesukelti dulkių namuose. Būtent:

1 VIDUJE NIEKO NEPURTYTI IR NEVALYTI AVALYNĖS 2 KAMBARIUOSE LAIKYTI TIK REIKALINGUS DAIKTUS; YPAČ NETURI BŪTI SENŲ NUDĖVĖTŲ DAIKTŲ, KAIP RŪBŲ, AVALYNĖS 3 VENGTI ŠOKIŲ, NES PO ŠOKIŲ RYTĄ RANDAME VISUR PILNA DULKIŲ 4 NELAIKYTI VIDUJE ŠUNŲ, KAČIŲ

PLATUMOS

2015 BIRŽELIS–RUGPJŪTIS

101

NORI GAUTI NAUJIENAS

PIRMAS?

TA P K Ž U R N A L O P L AT U M O S D R A U G U S O C I A L I N I U O S E T I N K L U O S E

www.platumos.lt

P R I S T A T O

PRAKTIŠKOS MOTERS KNYGĄ ANTRA KNYGA Vasarai skirta knyga padės kiekvienai moteriai ne tik tinkamai suplanuoti atostogas, bet ir pasirūpinti savo išvaizda, sveikata. O daugiau nei 150 receptų bus naudingi visoms ne tik paruošti puikių patiekalų, bet ir paruošti žiemai gamtos teikiamas gėrybes.

www.virtuvėsknyga.lt Kaina išlaidūnams*

14,49 € / 50,03 LT Kaina praktiškiems*

4,99 €

/ 17,23 LT

* Perkant parduotuvėse NORFA prekių už 10 Eur (34,53 Lt) ir daugiau, kartu su čekiu gausite papildomą kvitą. Pateikite jį kasoje ir knygą „Praktiškos moters knyga“ galėsite įsigyti už specialią kainą – tik už 4,99 Eur (17,23 Lt). Pasiūlymas galioja 06.18–07.15 dienomis arba kol baigsis knygos. Knygų skaičius ribotas. Daugiau informacijos prekybos vietose ir www.norfa.lt