Žiūrimiausias televizijos žaidimas Lietuvoje

Populiariausio intelektinio žaidimo „Auksinis protas“ vedėjas ir prodiuseris Arūnas Valinskas kartu su kolega Andriumi Tapinu jau šeštus metus iš eilės džiugina televizijos žiūrovus ir žaidėjus. Charizmatiškas duetas projektą išvystė į sėkmingiausią intelektinį žaidimą Lietuvoje, kuris prie ekranų sutraukia įvairiausio amžiaus ir profesijų žiūrovus. Šiandien Arūnas Valinskas suteiks galimybę žvilgtelėti į laidos ,,Auksinis protas“ užkulisius. Kaip gimė projektas „Auksinis protas“?

Tiesiog savaime. Sutikau nuostabiai protingą žmogų, Andrių Tapiną, ir pagalvojau: darom kartu! O jei rimtai, ta idėja man kilo jau truputėlį anksčiau, bet kai susėdom pasišnekėti su Andriumi, viskas ėmė ir savaime susidėliojo. Manau, kad tai likimo numatytas siužetas. Intelektinis žaidimas „Auksinis protas“ transliuojamas jau šeštą sezoną ir rodomas geriausiu TV laiku. Atskleiskite, kokia yra „Auksinio proto“ sėkmės formulė?

Labai paprasta, kaip ir bet kurios TV laidos: mylėti žiūrovą labiau negu save. Kai mes ruošiam klausimus, turime tiesiog įsivaizduoti save žaidėjo kailyje.

Jeigu tu puikiai žinai, kaip jaustumeis, tai supranti, kaip žaidėjas jausis tam tikroje situacijoje. Kitas dalykas – matyt, svarbiausia, kad klausimus mes su Andriumi visada ruošiame tik patys. Ar sunku atrinkti ir suruošti klausimus? Gal jums kas nors padeda?

Ne, iš šalies pagalbos sulaukiam nedaug. Žinau, kad Andrius kadaise buvo pasamdęs porą klausimų ruošėjų, bet paskui suprato, kad redaguoti, režisuoti klausimus, kuriuos pateikia kiti, užtrunka ilgiau, negu paruošti juos pačiam. Dėl to ir jis grįžo prie tos schemos, kad viską darome mes, o tada ir sugaištam mažiau laiko, ir turim geresnį rezultatą. Kai ruoši pats, žinai, kaip pakomentuoti. Manau, tai viena svarbiausių sėkmės paslapčių. Kokie žaidėjai jums palieka didžiausią įspūdį?

Azartiški! Tie, kurie gyvena žaidimo metu, kurie ateina žaisti ir tai daro nuoširdžiai. Mes labai juos gerbiam, mylim ir labai kviečiam dalyvauti! Nes vieni būna, sakysim, lėtesni, kiti greitesni, bet tie, kurie tai daro nuoširdžiai, tie, kurie tą valandą gyvena žaidimu, yra patys geriausi, patys mylimiausi mūsų žaidėjai. Koks jums įsimintiniausias šio projekto dalyvis? Gal turite favoritą?

Taip, turiu. Daugiausia šitame projekte be manęs dalyvavo Andrius Tapinas – gerbiu, myliu ir džiaugiuosi! Atvirai kalbant, itin džiaugiuosi, kad į „Auksinį protą“ sugrįžta tie žmonės, kurie savo laiku buvo apskritai visų žaidimų asai – Benjaminas Mašalaitis, Liucijus Ambraška. Tačiau ateina ir kitų labai maloniai nustebinančių žmonių iš kitų projektų, tokių kaip ,,Lietuvos tūkstantmečio vaikai“; matyti jų dalyvavimo tęstinumas. Mes apskritai labai džiaugiamės, kad toks žaidimas yra žiūrimas ir turi savo reitingus. Pagal projektą „Auksinis protas“ sukurtos ne tik knygos, bet išleistas ir žaidimas. Papasakokite apie juos plačiau.

Reikia pasidžiaugti, kad yra žmonių, kurie žiūri tą laidą, žiūri su vaikais ir nori ne tik stebėti, bet ir žaisti. Patikėkite, man nėra nieko nuostabiau, kai suaugusieji – tėčiai, mamos, kurie žiūri žaidimą, daro tai su savo vaikais. Jeigu jie neranda atsakymo į vieną ar kitą klausimą, sėda prie knygų, skaito ir domisi, bet visa šeima kartu. Jeigu tas šeimos aspektas persikels į stalo žaidimą, jei tai darys tėtis, mama, sūnus, dukra, tai, manau, mes šiek tiek prisidėsim prie to, kad Lietuva būtų daugiau žinanti ir išsilavinusi. Juk to ir siekiam. Ko palinkėtumėte žiūrovams, norintiems, bet nedrįstantiems dalyvauti žaidime?

Pabandykite padaryti ką nors, ko gyvenime šiek tiek bijote, bet labai labai norite. Gal išbandysite knygą, gal žaidimą, o gal atvyksite į laidą, bet svarbiausia – pabandyti. Projekte „Auksinis protas“ save gali išmėginti visi, tad nebijokite pralaimėti. Vien tai, kad jūs dalyvaujate, jau yra laimėjimas.