Spa 2016 nr2 web by tom mo

2016 m. Nr. 2. ISSN 2424-5607

A S M E N I N I S S K R Y D Ž I O P A LY D O VA S

TURINYS

GYVENIMO KOKYBĖ. Funkcionalumas namuose, darbe ir mūsų kūne

S KIRT

EŠT

NUOMONĖ. Atradimai ir klausimai, kurie rūpi ir kuriuos verta sau atsakyti

INOVACIJOS. Naujausios tendencijos, dizaino hitai ir išmanus gyvenimas

KELIONĖS. Kelionių gidai, patarimai, kryptys ir įspūdžiai

IŠS

MAŽI DŽIAUGSMAI

Rašau jums, maišydama uostus, iš kurių kylama į orą, ir po kelių valandų leidžiamasi visiškai kitoje aplinkoje, kitoje kultūroje, kitame suvokime. Keliavimas yra dovana, kurią sau suteikiame, kartais net neįvertinę, kad iš tikrųjų tai yra viena brangiausių dovanų. Bent jau tikrai brangesnė nei naujas baldas namuose ar pervertinta vardinė rankinė. „Būsiu laimingas, kai…“ – gyvendami šia mintimi, galime to ir nesulaukti. Labai brangus automobilis ar dideli namai prestižinėje vietoje ateina su laiku, dažnai net per didelį laiko tarpą. Ir maitinti save vien ta mintimi, kad kažkada bus gerai, yra klaidinga ir neteisinga savo dienų šioje Žemėje atžvilgiu. Maži džiaugsmai yra gyvenimo padažas, o, tariant paprastai, – laimės pagrindas. Metus atsisakyti puodelio kavos mieste, vakarienės su draugais restorane ar kokteilio ant jūros kranto, kad galėtum metų pabaigoje nusipirkti televizorių, manau, yra didžiausia klaida. Pavyzdžiui, kaip ir naujas daiktas, kelionės tikslas yra tik maža gyvenimo atkarpos dalis. Kaip mes link to judame, priklauso tik nuo mūsų pačių. Galima „minti“ autostrada, kenčiant alkį ir net ignoruojant poreikį sustoti į tualetą, nes tikslas jau arti! Reikia „spausti“! Arba galima stoti kas 100 km, mėgautis vaizdais, fotografuotis, atsisėsti ant akmens ir užkąsti, apsikabinti ir pasibučiuoti.

Lėktuve galima sėdėti ir žiūrėti į sėdynės atlošą, galvojant, kada gi tas lėktuvas jau leisis, arba skaityti, bendrauti, svajoti. Visais atvejais kelionės tikslas tarsi tas pats, bet gyvenimo akimirkų užpildymas skiriasi. Taip yra ir su mažais džiaugsmais – jie privalomi, nes iš jų susideda gyvenimo kokybė. Apniukus orui ir artėjant šaltajam sezonui, pasibaigus kelionėms, sugrįžus į įprastą aplinką, svarbu atrasti mažus džiaugsmus, o ne laukti kitos vasaros ar laisvesnio rudens, kai vėl bus galima kelti sparnus. Dauguma mūsų keliauja per retai, per trumpai ir per arti, todėl lokalūs pojūčiai yra ne mažiau svarbūs nei pačios kelionės. Norint keliauti kasdien, kartais net nebūtina sėsti į lėktuvą, traukinį ar automobilį. Dabartinė akimirka yra viskas, ką mes turime. Ateities planai ar prisiminimai iš praeities – viskas yra mūsų galvose, o tai trukdo susikaupti ir mėgautis dabartimi, t. y. mažais džiaugsmais aplink mus, kurių dažnai net nepastebime. Maži džiaugsmai ir kaip juos atrasti – apie tai yra šis numeris.

„Small Planet Airlines“ žurnalo vyr. redaktorė Inga Norke

TURINYS

PASAULIS – MAŽAS 006 Skrydžių žemėlapis 016 Diena su orlaivio palydovu Domu 020 Skaičiai ir naujienos 022 „Small Planet Airlines“ žmonės

KOLUMNAI 078 Agnė Gilytė: pirkinių terapija 098 Elena Reimerytė: cukrus yra blogai, badauti yra gerai 102 Saulius Urbonas: prisilietimai – trūkstama grandis laimės link 104 Elžbieta Ananda: kelionės mus keičia, dažnai mums to nežinant 178 Giedrė Valavičiūtė: kaip aš norėčiau pakutenti mitus TURINYS

TURINYS

EUROPA TRUMPAI 008 Pasikartokime žinias apie Europą drauge 010 10 įdomių faktų apie Europą ir europiečius: 012 Labiausiai turistiniu požiūriu nuvertinti miestai Europos Rytuose 014 Europa: skaičiai ir faktai

TURINYS

VIRTUVĖ 026 Virtuvės virtuvė iš labai arti su šefu Ernestu Viršilu 032 Virtuvės šefo Mickey Bhoite beprotiškos aistros 040 Skaniausios Vilniaus vietos TURINYS

GYVENIMO KOKYBĖ 110 Gera darbo vieta – geri darbo rezultatai 114 „Visorių alėja“ – idiliškas pabėgimas neatsiribojant nuo miesto 116 Natūralūs baseinai – ateitis 118 „Medeinės parkai“ padeda medžiams keliauti 120 Saulė namuose 365 dienas per metus 120 Kai namai – saugiausia vieta Žemėje 122 „AqueenaPro“ – gryno ir sveiko vandens šaltinis! 124 Gražia oda gali džiaugtis ne tik jaunas 126 Ilgas sėdėjimas – peilis venoms 128 Mitai ir tikrovė apie homeopatinius vaistus 130 Dantis galima atkurti per vieną dieną 132 Kelionė, kurios metu užauga sparnai 134 Nenutylėtos grožio istorijos 136 Viena dažniausių ligų – dabar lengvai gydoma TURINYS

ATRADIMAI 046 Lavijos maži įpročiai – dideli pokyčiai 056 Dalia Ibelhauptaitė: esu kelionių planavimo maniakė 062 Maži džiaugsmai: Jurgio Didžiulio visuomenės alchemija 066 Maži džiaugsmai, kai darbas yra didelis džiaugsmas 072 Maži Tomo Nemūros džiaugsmai internete. Kaip be jo? 088 S. Vaitiekūno žemė: meniniuose objektuose ir ant kūno TURINYS

LIETUVIŠKAS DIZAINAS 084 Lietuviška juvelyrika iš geriausios pusės

ATEITIES FAILAI 094 Ateityje mus užvaldę ekranai nebebus tokie aktualūs

2016 m. Nr. 2.

A s m e n i n i s s k r y d ž i o p A ly d o vA s

TURINYS

GYVENIMO KOKYBĖ. Funkcionalumas namuose, darbe ir mūsų kūne

kirt a

ešt

NUOMONĖ. Atradimai ir klausimai, kurie rūpi ir kuriuos verta sau atsakyti

INOVACIJOS. Naujausios tendencijos, dizaino hitai ir išmanus gyvenimas

KELIONĖS. Kelionių gidai, patarimai, kryptys ir įspūdžiai

išS

VIRŠELIO NUOTRAUKA Autorius: Robertas Daskevičius (i4u.lt) Viršelio istorija: žvilgsnis pro Roberto fotoaparatą į geriausio šių metų restorano Lietuvoje (30geriausiurestoranu.lt) „Stebuklai“ desertą.

KELIONĖS su „Novaturu“ 138 Pakuojame daiktus atostogoms 140 Fotogeniškas ir dvasingas Mianmaras (Birma) 144 Šri Lanka – žalioji arbatos ir prieskonių karalystė 150 Karščiausia žiemos atostogų naujiena – Žaliasis kyšulys 154 Slides tepk vasarą: naudingi patarimai planuojantiems slidinėjimo atostogas su „Tez Tour“ 158 Slidinėjimo kelionė su vaikais: kokias klaidas tėvai daro dažniausiai? 162 10 JAE įdomybių 164 Šiek tiek Ispanijos jūsų lėkštėje? 166 M. Stepukonis vietą po saule atrado Fuerteventūroje 170 Egiptas: kada keliauti, ką privalu išbandyti, o ko verčiau niekada nedaryti? 172 Neapolio krypties universalumas: tarp poilsio ir pažinimo, tarp miesto ir gamtos

A S M E N I N I S S K R Y D Ž I O P A LY D O V A S

2016 m. rugsėjis-lapkritis Leidėjas: UAB „Idėjos ore“ Redakcijos adresas: A. Vivulskio g. 15-13, LT-03162, Vilnius Vyr. redakorė: Inga Norke, norke@smallplanetmag.lt Reklama: robertas@smallplanetmag.lt, +370 679 49 303 Dizaineris: Tomas Mozūra, tmozura@gmail.com Spaustuvė: UAB „Spaudos praktika“ Leidinys lėktuvuose platinamas nemokamai

Visos teisės saugomos. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus UAB „Idėjos ore“ raštišką sutikimą.

RADO.COM

RADO COUPOLE DIAMONDS SAPPHIRE CRYSTAL SEAMLESS DESIGN LISA RAY

SMALL PLANET MAGAZINE

skrydžių žemėlapis

VNO – Vilnius (Lietuva): ACE – Lansarotė (Ispanija) TFS – Tenerifė (Ispanija) FUE – Fuerteventūra (Ispanija) HRG – Hurgada (Egiptas) SID – Espargosas (Žaliasis Kyšulys) RMF – Marsa Alamas (Egiptas) DWC – Dubajus (JAE) FNC – Madeira (Portugalija) BGY – Bergamas (Italija) AYT – Antalija (Turkija) BJV – Bodrumas (Turkija) BOJ – Burgasas (Bulgarija) CAG – Kaljaris (Italija) CFU – Korfu (Graikija) CTA – Katanija (Italija) DLM – Dalamanas (Turkija) FAO – Faras (Portugalija) GZP – Gazipaša (Turkija) HER – Heraklionas (Graikija) LCA – Larnaka (Kipras) LEI – Almerija (Ispanija) NAP – Neapolis (Italija) PMI – Maljorkos Palma (Ispanija) RHO – Rodas (Graikija) VAR – Varna (Bulgarija) ZTH – Zakintas (Graikija) BCN – Barselona (Ispanija) GVA – Ženeva (Šveicarija)

DIDŽIOJI B R I TA N I J A LENKIJA VOKIETIJA ČEKIJA

VENG GVA – Ženeva

BGY – Bergamas

PRANCŪZIJA

I TA L I J A ISPANIJA

BCN – Barselona

NAP – Neapolis

PMI – Maljorkos Palma CAG – Kaljaris FAO – Faras CTA – Katanija

LEI – Almerija

TUNISAS

FNC – Madeira

LIBIJA ACE – Lansarotė TFS – Tenerifė FUE – Fuerteventūra

„SMALL PLANET AIRLINES“ RUDENS KRYPTYS „Small Planet Airlines“ skrydžių maršrutai šiemet rekordiškai auga, o kompanija keleivius skraidina jau 21 lėktuvu net iš 11 bazių visoje Europoje į daugiau nei 45 pasaulio taškus. Mūsų planeta dar niekada nebuvo tokia maža, o svajonių kryptys – taip lengvai pasiekiamos.

gosas 06 / 07

WAW – Varšuva (Lenkija): AGP – Malaga (Ispanija) CFU – Korfu (Graikija) BOJ – Burgasas (Bulgarija) CHQ – Chanija (Graikija) FAO – Faras (Portugalija) HER – Heraklionas (Graikija) HRG – Hurgada (Egiptas) KGS – Kosas (Graikija) MBA – Mombasa (Kenija) MAH – Menorka (Ispanija) PFO – Pafosas (Kipras) PMI – Maljorkos Palma (Ispanija) RHO – Rodas (Graikija) SPC – La Palma (Ispanija) TFS – Tenerifė (Ispanija) TLV – Tel Avivas (Izraelis) VAR – Varna (Bulgarija)

LIETUVA VNO – Vilnius

RUSIJA

UKRAINA

GRIJA RUMUNIJA

VAR – Varna

BULGARIJA BOJ – Burgasas

CFU – Korfu

GRAIKIJA

BJV – Bodrumas ZTH – Zakintas DLM – Dalamanas

TURKIJA AYT – Antalija

RHO – Rodas HER – Heraklionas

GZP – Gazipaša

LCA – Larnaka LGW – Londonas, Getvikas (JK): HRG – Hurgada BJL – Bandžulis (Gambija) CFU – Korfu (Graikija) HAU – Haugesiundas (Norvegija) PVK – Preveza / Leukadė (Graikija) TIA – Tirana (Albanija) RMF – Marsa Alamas CDG – Paryžius, Šarlio de Golio oro uostas E G I P TA S (Prancūzija): CFU – Korfu (Graikija) HER – Heraklionas (Graikija) OLB – Olbija (Italija) JTR – Santorinas (Graikija)

KTW – Katovicai (Lenkija): BOJ – Burgasas (Bulgarija) CFU – Korfu (Graikija) CHQ – Chanija (Graikija) FCO – Roma, Fjumičinas (Italija) HER – Heraklionas (Graikija) HRG – Hurgada (Egiptas) KGS – Kosas (Graikija) KLX – Kalamata (Graikija) RHO – Rodas (Graikija) SKG – Salonikai (Graikija) TFS – Tenerifė (Ispanija) TIA – Tirana (Albanija) TLV – Tel Avivas (Izraelis) ZTH – Zakintas (Graikija) GDN – Gdanskas (Lenkija): BJV – Bodrumas (Turkija) BOJ – Burgasas (Bulgarija) CHQ – Chanija (Graikija) FCO – Roma, Fjumičinas (Italija) FUE – Fuerteventūra (Ispanija) HER – Heraklionas (Graikija) TFS – Tenerifė (Ispanija)

lėktuvas

11 bazių

45 kryptys

XCR – Šampanės Šalonas (Vatry, Prancūzija): ALG – Alžyras (Alžyras) BJA – Bedžaja (Alžyras) CZL – Konstantina (Alžyras) ORN – Es Senia, Oranas (Alžyras) TLM – Zenata, Tlemcenas (Alžyras) BRE – Brėmenas (Vokietija): BOJ – Burgasas (Bulgarija) HER – Heraklionas (Graikija) KGS – Kosas (Graikija) MAH – Menorka (Ispanija) PMI – Maljorkos Palma (Ispanija) RHO – Rodas (Graikija) PAD – Paderbornas / Lipštatas (Vokietija): BOJ – Burgasas (Bulgarija) HER – Heraklionas (Graikija) KGS – Kosas (Graikija) LPA – Gran Kanarija (Ispanija) MAH – Menorka (Ispanija) PMI – Maljorkos Palma (Ispanija) RHO – Rodas (Graikija) MAN – Mančesteris (JK): ACE – Lansarotė (Ispanija) CFU – Korfu (Graikija) EFL – Kefalonija (Graikija) FAO – Faras (Portugalija) FUE – Fuerteventūra (Ispanija) HER – Heraklionas (Graikija) JSI – Skiatas (Graikija) KGS – Kosas (Graikija) PMI – Maljorkos Palma (Ispanija) RHO – Rodas (Graikija) SID – Espargosas (Žaliasis Kyšulys) TFS – Tenerifė (Ispanija) ZTH – Zakintas (Graikija)

DWC – Dubajus

SMALL PLANET MAGAZINE

Europa trumpai

PASIKARTOKIME ŽINIAS APIE EUROPĄ DRAUGE MAŽIAUSIA – DIDŽIAUSIA Vatikanas yra mažiausia Europos valstybė – tiek gyventojų skaičiumi, tiek užimamu plotu, o didžiausia Europos šalis gyventojų skaičiumi yra Vokietija, užimamu plotu – Rusija.

RUSIJA 6 iš 10 didžiausių Europos ežerų yra Rusijoje. Ilgiausia ir didžiausia upė – Volga – taip pat priklauso Rusijai.

PRANCŪZIJA Giliausias ir įspūdingiausias urvas Europoje – Gouffre Mirolda (1 733 m.) – yra įsispraudęs giliai Prancūzijoje.

TURKIJA Didžiausias Europos didmiestis – Stambulas. Jame gyvena beveik 14 mln. žmonių. Napoleonas apie šį miestą yra sakęs, kad jei pasaulis būtų viena valstybė, jo sostinė tikrai būtų Stambulas.

ISLANDIJA Ši šalis gali pasigirti vienu didžiausių pasaulyje ir tikrai pačiu didžiausiu Europoje Vatnajokull ledynu. 08 / 09

EUROPA Visa Europa pagal užimamą plotą yra tik dviem procentais didesnė už Kanadą.

AUKŠČIAUSIA – ŽEMIAUSIA Elbruso kalnas (5 642 m) – aukščiausias taškas Europoje. Jis yra Kaukazo kalnuose, Rusijoje. O Kaspijos jūroje yra pasislėpęs žemiausias Europos taškas.

KITI EUROPOS DIDŽIAUSI Po Stambulo pagal miestų dydį rikiuojasi: Maskva, Londonas, Sankt Peterburgas, Berlynas, Madridas, Roma, Kijevas, Paryžius ir Bukareštas.

LIETUVA Lietuva taip pat patenka į ypatinguosius faktus apie Europą. Čia, Bernotuose, yra bene tiksliausias Europos geografinis centras, tačiau dėl šio titulo iš tikro varžosi apie 10 skirtingų Europos vietovių.

AUSTRIJA Krimlio kriokliai Austrijoje – įspūdingiausi ir aukščiausi mūsų žemyne.

SMALL PLANET MAGAZINE

Europa trumpai

10 ĮDOMIŲ FAKTŲ APIE EUROPĄ IR EUROPIEČIUS PRANCŪZIJA Lankomiausia vieta Europoje yra... Ne, ne Eifelio bokštas Paryžiuje ir ne Koliziejus Romoje. Tai netoli Prancūzijos sostinės esantis Disneilendas.

ISLANDIJA Islandijoje nėra uodų. Taip, visoje saloje nerasi nė vieno uodo. Taip pat čia nėra nė vieno miško, o medžius šioje šalyje net galima suskaičiuoti.

VOKIETIJA Berlyne yra daugiau kebabinių nei Stambule. Turkų emigrantai aštuntajame dešimtmetyje „atvežė“ kebabus į Berlyną, iš kur šie paplito po visą Europą.

ITALIJA Italai negeria kapučino po 11 val. dienos. Jei norite pritapti ir nesukelti italams šypsenos, šią kavą Italijoje gerkite tik ryte.

ŠVEDIJA Egzistuoja prielaida, kad 1 iš 10 europiečių yra pradėtas „Ikea“ lovoje. Beje, tęsiant tą pačią temą, švedės yra vyriausios gimdyvės visoje Europoje. Motinystės vidurkis šioje šalyje siekia 30 metų.

10 / 11

AUSTRIJA Raguoliai, atsiprašome visų frankofilų už iliuzijos sugriovimą, pirmą kartą buvo iškepti ne Prancūzijoje, o Austrijoje. Šio skanėsto, kuris ten vadinamas „kipfel“, istorija siekia net XV a.

GRAIKIJA 40 % graikų gyvena Graikijos sostinėje Atėnuose. Dar 1833 m. ten gyveno vos 4 000 žmonių. Dabar Atėnų populiacija – virš 3 mln. gyventojų.

ISPANIJA Šv. Šeimynos bažnyčia (isp. Sagrada Familia) Barselonoje jau dabar yra statoma ilgiau nei Egipto piramidės. Bažnyčia buvo pradėta statyti 1882 m. ir vis dar nėra baigta.

BULGARIJA Bulgarija yra seniausia Europos šalis, o jos pavadinimas nesikeičia dar nuo 681 m., kai buvo įkurta Ioji bulgarų imperija.

ŠVEICARIJA Šalis, aplenkusi Kiniją ir Švediją, šiemet buvo paskelbta ekonominiu požiūriu inovatyviausia šalimi. Nepaisant to, šioje valstybėje galioja keistoki nusistatymai. Pavyzdžiui, sekmadieniais čia yra nemandagu plauti automobilį, pjauti žolę kieme ar džiovinti skalbinius balkone.

SMALL PLANET MAGAZINE

Pristatome 6 mažesnius ir turistiniu požiūriu visiškai nuvertintus miestus bei miestelius Rytų Europoje, kurie laukia svečių jau šiandien. Nes jie tikrai verti dėmesio.

Europa trumpai

LABIAUSIAI TURISTINIU POŽIŪRIU NUVERTINTI RYTŲ EUROPOS MIESTAI

MOSTARAS, BOSNIJA IR HERCEGOVINA Mostaras yra netoli Kroatijos sienos. Miestelis įsikūręs kalnų apsuptyje, o jo centre – vienas įspūdingiausių tiltų visame Balkanų pusiasalyje. Čia būtina pasilinksminti. Vasaros naktimis miestelio gatvės ūžia. O kaip linksminasi Balkanų gyventojai, mes tikrai esame girdėję!

BRNO, ČEKIJA Brno yra plačiai apdainuotos ir išgirtos Prahos priešingybė. Čia geriamas vynas (ne alus). Čia ne tiek daug turistų, tačiau pilių, bažnyčių, teatrų ir muziejų – ne ką mažiau nei Čekijos sostinėje. Čia būtina paragauti vietinės virtuvės gardėsių ir Moravijos vyno.

PRIŠTINA, KOSOVAS Matyt, dėl istorinių turbulencijų Kosovas vis dar neišsikovoja savo vietos turistų žemėlapiuose. O, veltui. Europos jauniausios šalies sostinė, daugelio netikėtumui, yra net labai kosmopolitiška. Čia būtina taip pat – pasilinksminti. Prištinos barai yra kupini šurmulio, jaunimo, energijos, o kainos – gerokai mažesnės nei kitur Europoje.

SOZOPOLIS, BULGARIJA Sozopolis, kurio jaukus senamiestis yra perpintas siaurų gatvelių, istoriškai yra bene turtingiausias Bulgarijos miestas. Patys bulgarai čia vyksta atostogauti. Tiesa, ne tik dėl puikių paplūdimių ar garantuotos saulės, bet ir dėl gardžios virtuvės. Jei norisi žuvies Bulgarijoje – ją būtina ragauti Sozopolyje!

NIŠAS, SERBIJA Čia prieš 1800 m. gimė Konstantinas Didysis. Nišas pergyveno daugybę skirtingų okupacijų, o dabar šis miestas yra Serbijos kultūrinė sostinė, kurioje visus metus vyksta įvairiausi renginiai, festivaliai, koncertai ir kt. Čia būtina: pamatyti Kaukolių bokštą, kur turkai įmūrijo serbų sukilėlių galvas.

KOTORAS, JUODKALNIJA Kotoras žymus vienu seniausių Viduržemio jūros uostų. Miestelio senamiestis – lyg labirintas, kuriame matoma ryški Venecijos architektūrinė įtaka. Viename horizonte čia galima gėrėtis riesta įlanka, kitame – kalnų panorama. Čia būtina pavakarieniauti ant jūros kranto, pasiklysti senamiestyje ir išeiti pasivaikščioti į kalnų papėdes.

12 / 13

SMALL PLANET MAGAZINE

Europa trumpai

EUROPA: SKAIČIAI IR FAKTAI 15 % EUROPIEČIŲ NĖRA MATĘ INTERNETO!

MAISTO IŠMESTI NEVALIA!

32%

MAISTO ATLIEKOS PAGAL SEKTORIUS

darbingo amžiaus žmonių neturi arba turi nedaug žinių apie darbą su naujausiomis technologijomis ir skaitmeniniais prietaisais.

15%

– net tiek žmonių Europos Sąjungoje per visą savo gyvenimą nėra naršę internete. Žemiausi rodikliai – Pietryčių Europoje.

800 000

– prognozuojama, kad tiek 2020 m. bus laisvų su informacija ir komunikacijos technologijomis susijusių darbo vietų.

14% 5%

39%

Namų ūkio prekės

42%

71 % 72% 65% 49%

75% 51% 67%

44%

40%

66% 57% 57%

54%

48%

Šalyje, kurioje nedarbas yra vienas didžiausių visoje Europoje ir maistas vienas skaniausių visame pasaulyje, t. y. Italijoje, imtasi iniciatyvos, kurios esmė – neišmesti maisto. Vien Italijoje kasmet išmetama daugiau nei 10 000 tonų maisto. Ir nors pasaulyje yra apie 900 000 000 badaujančių žmonių, trečdalis viso maisto kasmet yra paleidžiama vėjais. Įskaičiuojant socialinius ir aplinkos mokesčius, tai sudaro 2,6 trilijonų dolerių. Tačiau nuo šiol, pasitelkus vieną programėlę („Last Minute Sotto Casa“), galima sutaupyti daug maisto! Tarkime, mėsininkas ar daržovių pardavėjas mato, kad netrukus vieni ar kiti jo produktai pradės gesti, todėl jis mobiliąja programėle savo klientams išsiunčia pranešimą, kad, pavyzdžiui, šiandien nugarinė kainuos perpus pigiau – taip maisto gali nusipirkti ne tik pastovūs klientai, bet ir tie, kuriems įprastos kainos paprastai būna kiek per didelės. Šios iniciatyvos tikslas – padaryti, kad būtų išmetama kuo mažiau maisto produktų! Parengta pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją.

26% 43

Mažmeninė / didmeninė prekyba Maisto paslaugų / svetingumo sektoriai

ŽMONIŲ SU ELEMENTARIOMIS ARBA DAUGIAU NEI ELEMENTARIOMIS SKAITMENINIŲ TECHNOLOGIJŲ ŽINIOMIS ES STATISTIKA

Maisto produktų ir (ar) gėrimų gamintojai

IŠSIMOKSLINUSIO JAUNIMO LIKIMAI SKIRTINGOSE ŠALYSE

44%

95,1%

Maltos jaunimo pabaigę mokslus gauna darbą.

86%

20%

45,2%

– tik tiek išsimokslinusių jaunuolių gauna darbą Graikijoje.

Žinoma, paralelę tarp naujienos apie išsilavinusį jaunimą ir čia pateikiamos statistikos išvesti nesudėtinga. Taip pat nesunku suprasti, kur link verta kreipti savo vis dar besimokančius ar studijuoti planuojančius vaikus. Prognozuojama, kad 2020 m. visoje Europoje trūks apie 800 000 informacijos ir komunikacijos technologijų specialistų.

Pabaigusių universitetą bedarbystė yra opiausia Europos pietuose: Graikijoje (45,2 %), Italijoje (48,5 %) ir Makedonijoje (48,0 %). Lengviausiai išsimokslinęs jaunimas darbus gauna Vokietijoje (90,4 %) ir Maltoje (95,1 %). Iki 2020 m. prie šiuo klausimu lyderiaujančių valstybių turėtų prisijungti dar 7 šalys – tarp jų ir Lietuva!

Parengta pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją.

Parengta pagal „Eurostat“ duomenis.

14 / 15

SMALL PLANET MAGAZINE

pasaulis – mažas

DIENA SU SKRYDŽIŲ PALYDOVU Vaikystėje, matyt, ne vienas mūsų mintyse esame pasimatavę piloto arba skrydžių palydovo uniformą. Juk ji tokia graži ir elegantiška! O kur dar darbas keliaujant po visą pasaulį? Ne tik vaikui, bet ir dažnam suaugusiajam jis atrodo šiek tiek romantiškas, kupinas nuotykių ir naujų pažinčių.

16 / 17

Iš dalies tai tiesa, tačiau egzistuoja ir keleiviams nematoma salono įgulos darbo dalis, kuri yra ne tik labai atsakinga ir dinamiška, bet ir fiziškai sunki. Kad sužinotume, kaip atrodo skrydžių palydovo darbo diena, vieną vėlyvą vasaros rytą susitikome su jaunesniuoju skrydžių palydovu Domu Stipiniu. Nė akimirkai nepaleisdami jo iš akių, iš Vilniaus skridome į Bulgarijos kurortą Burgasą ir atgal, stebėjome jo ir orlaivio komandos darbą ore bei ant žemės. Išduosime paslaptį – Domas taip pat mokosi pilotuoti. Tiesa, kol kas tik mažosios aviacijos lėktuvus. Jo šeimoje aistra aviacijai perduodama iš kartos į kartą.

Su savimi įgulos nariai privalo turėti lagaminą, kuriame būtų asmeniniai daiktai tiems atvejams, jei tektų neplanuotai nakvoti kur kitur. Privaloma turėti ne tik papildomų drabužių, bet ir kosmetikos, merginoms – makiažo priemonių. Beje, „Small Planet Airlines“ skrydžių palydovams privalomi specialūs kursai, kurių metu išmokstama taisyklingai dėvėti uniformą ir aksesuarus, susitvarkyti plaukus. Merginos mokomos tinkamai pasidaryti makiažą. Ne tik lūpų dažų, akių šešėlių, skaistalų atspalviai, bet ir gamintojai jau yra parinkti – taip oro linijos garantuoja, kad skrydžių metu palydovės atrodys tvarkingai ir atitiks visus reikalavimus. Įdomu tai, kad „Small Planet Airlines“ netaiko dažnos avialinijų praktikos ir nereikalauja, kad skrydžių palydovai slėptų tatuiruotes. Vis dėlto, joms taip pat taikomos tam tikros taisyklės.

11.30

Domas į oro uostą paprastai vyksta savo automobiliu. Taip daro dauguma jo komandos narių, nes oro uoste jie gali automobilį palikti nemokamai. Tiesa, „Small Planet Airlines“ skrydžių palydovai taip pat gali su nuolaida, o naktį – net ir nemokamai, naudotis taksi paslaugomis.

11.50

Orlaivio įgula privalo atvykti į oro uostą valanda prieš skrydį, tačiau pagal nerašytą taisyklę visi renkasi likus mažiausiai pusantros valandos iki kelionės pradžios.

12.15

Orlaivio įgula susirenka oro uoste esančiame „Small Planet Airlines“ įgulų pasitarimų kambaryje. Ten jie privalo registruotis į skrydį. Registruojamasi prisijungus prie specialios sistemos kompiuteryje. Čia orlaivio įgula mato visą skrydžio informaciją: kada lėktuvas kyla ir leidžiasi, koks numatytas keleivių skaičius, kiek bus vaikų ir kūdikių, koks maistas užsakytas, ar yra specialių sveikinimų (pavyzdžiui, švenčių, vestuvių proga). Beje, įdomu tai, kad skrydžių laikas šioje sistemoje nurodomas ne vietos laiku, o Pasauliniu koordinuotuoju laiku (UTC – Universal Time Coordinated).

SMALL PLANET MAGAZINE

pasaulis – mažas

12.20

Įsiregistravusi sistemoje ir laukdama, kol visi susirinks, orlaivio įgula kartojasi teorines žinias, lėktuve skaitomus tekstus, prie kavos dalijasi komandiruočių įspūdžiais ir susipažįsta su naujokais. Jaunesnieji palydovai turi puikią progą vyresniųjų paklausti patarimų. Kambaryje taip pat yra ekranas, kuriame galima stebėti visus „Small Planet Airlines“ lėktuvus ore realiu laiku! Pats Domas anksčiau dirbo Vilniaus oro uoste „Litcargus“ įmonėje išvykstančių keleivių agentu, bet štai jau penkis mėnesius skraido kaip „Small Planet Airlines“ skrydžių palydovas: „Niekada nesvajojau būti skrydžio palydovu. Esu gana verslus, tad nemaniau, kad dirbsiu kažkam kitam. Net pačiam sunku patikėti, bet jau po pirmos mokymų dienos tapau „Small Planet Airlines“ patriotu – bendrovė įtikino, kad dirbti kartu vardan bendro tikslo yra jėga! Be to, juk ne kiekviena įmonė savo komandą išsiunčia „susiklijuoti“, pavyzdžiui, į Kambodžą.“

12.30

Prasideda skrydžio aptarimas (briefingas). Jo metu patikrinama, ar visi turi reikiamus dokumentus, vyresnysis orlaivio palydovas pateikia bendro pobūdžio informaciją apie keleivius ir aptarnavimą, o kapitonas – informaciją apie skrydį. Visi kartu aptaria ir su sauga susijusį dienos klausimą. Jei viskas gerai, orlaivio įgula pro specialų patikros punktą keliauja į lėktuvą.

18 / 19

12.45

Prieš pradedant laipinti keleivius, vyksta labai svarbi įgulos darbo dalis – privaloma įsitikinti, kad orlaivio įranga atitinka visus reikalavimus. Pavyzdžiui, lėktuvuose yra gelbėjimosi slydės, kurios išsiskleidžia avarijos atveju, ir žmonės gali jomis nučiuožti. Tačiau jei palydovas pastebi, kad slydėje nėra pakankamai slėgio, jis privalo apie tai pranešti, nes tokiu lėktuvu skristi negalima. Palydovai taip pat tikrina, ar po kiekviena keleivio sėdyne yra gelbėjimosi liemenės, ar nieko įtartino nepalikta ir t. t. Orlaivio pilotai tuo metu tikrina, ar orlaivis techniškai tvarkingas ir gali visiškai saugiai įvykdyti skrydį. Įgulai atėjus į lėktuvą, maistas dažniausiai jau būna atkeliavęs ir sudėtas. „Small Planet Airlines“ skrydžių palydovams paprastai nereikia tvarkyti ir lėktuvo salono – šį darbą atlieka antžeminio aptarnavimo tarnybos.

Paprastai ta pati „Small Planet Airlines“ įgula per dieną skrenda pirmyn ir atgal tik viena kryptimi. Tačiau pasitaiko, kad atgalinis skrydis numatomas tik kitą ar net po kelių dienų. Pavyzdžiui, jei skrendama toli: į Kanarų arba Žaliojo Kyšulio salas, Dubajų. Tokiais atvejais įgula nakvoja viešbutyje ir turi šiek tiek laiko „paturistauti“. Pasak Domo, tai – vienas didžiausių šio darbo privalumų. „Mūsų darbo grafikas dažnai būna sunkiai nuspėjamas. Kartais turi 4 dienų pertrauką, o po to 5 dienas praleidi ore. Būna, kad porą dienų ar net savaičių tenka paskraidyti iš kitų „Small Planet Airlines“ bazių (o jų Europoje net 11!). Taip pat bet kada gali gauti „laimingą“ skambutį. Pavyzdžiui, kartą visas tris budinčias įgulas išsiuntė dviems savaitėms į Kubą, iš kurios buvo vykdomi skrydžiai. Man yra tekę skristi į Heraklioną Graikijoje, iš kur taip pat vykdomi skrydžiai į kitus miestus, pavyzdžiui, į Tel Avivą. Būtent dėl to man ir patinka dirbti užsakomųjų skrydžių bendrovėje – niekada nežinai, kur gali atsidurti rytoj“, – pasakoja Domas.

Be to, turime nemažai laisvo laiko. Pavyzdžiui, jei skrydis vykdomas anksti ryte, po pietų jau būname Vilniuje ir turime laisvą pusdienį. O kur dar malonus faktas, kad pilotai ir skrydžių palydovai Lietuvoje turi net 2 mėnesius oficialių apmokamų atostogų!“

13.30

Keleiviai jau susirinkę ir pasiruošę skrydžiui, tad du iš keturių orlaivio palydovų pradeda saugos priemonių demonstraciją. Pranešimus dažniausiai skaito vyresnysis orlaivio palydovas. Jis organizuoja salono įgulos darbą ir vadovauja skrydžio aptarnavimui. Kiti orlaivio palydovai taip pat pasidalija darbais: kas atsakingas už virtuvės įrangos priežiūrą, kas – už tiesioginę prekybą, prekių ir pinigų apskaitą ar aptarnavimą viename ir kitame salono gale, o kas atlieka kitas svarbias funkcijas.

13.45

Kylant lėktuvui, visi privalo sėdėti prisisegę saugos diržus – ne išimtis ir orlaivio palydovai. Orlaivio kilimo ir tūpimo metu palydovai stengiasi nesikalbėti – kiekvienas turi susikoncentruoti ir mintyse tyliai apgalvoti visas procedūras, kurias reikėtų atlikti avarinės situacijos atveju.

15.00

Keleiviai jau aptarnauti, sotūs ir laimingi, vaikams išdalinti žaidimai ir spalvinimo knygelės, surinktos šiukšlės, pinigai suskaičiuoti, atlikta prekių apskaita. Kartais skrydžių palydovams lieka laiko užkąsti ir patiems, o šįkart – ir nusifotografuoti. „Norint tapti skrydžių palydovu, pirmiausia reikia praeiti atranką, o po to – medicininę apžiūrą. Jos metu žmonėms dažnai koją pakiša dalykai, kurių jie net nežino. Pavyzdžiui, polipai nosyje arba kokia nors ausų anomalija, kuri ant žemės žmogui visiškai nekenkia, tačiau dėl dažno skraidymo gali pradėti kelti bėdų“, – teigia Domas. Pasak jo, vienas didžiausių šios profesijos iššūkių – išbalansuotas dienos ritmas. „Kartais tenka keltis labai anksti, kartais tenka labai vėlai grįžti, nakvoti kitose laiko juostose... Kita vertus, per 28 dienas įgulos ore praleistas laikas negali viršyti 100 valandų.

15.55

Lėktuvas nusileidžia Burgaso oro uoste. Išlipus keleiviams, skrydžio palydovai patikrina, ar nėra paliktų pašalinių daiktų. Pasiruošimas atgaliniam skrydžiui trunka apie 30 minučių. Tuo metu palydovai vėl patikrina visą salono įrangą, pasiruošia aptarnavimui ir prižiūri antžeminio aptarnavimo tarnybų darbą. Kartais, atsistoję ant lėktuvo laiptų, jie dar spėja įkvėpti šilto oro. Netrukus prasidės atgal skrendančių keleivių laipinimas.

16:50

Pilnas lėktuvas išskrenda atgal į Vilnių. Skrydžių palydovų laukia ta pati rutina. Skrydžio metu Domas dar spėja papasakoti, kas yra „budėjimas“: „Jei kartais tavęs prireiktų, oro uoste turi atsirasti per valandą ar net greičiau. Pavyzdžiui, jei įgulos narys suserga, iškviečiamas budintis asmuo“.

19.25

Po dviejų dienos skrydžių Domas kartu su komanda nusileidžia Vilniaus oro uoste, išlydi keleivius, susirenka savo daiktus ir keliauja link automobilio. Rytoj jo laukia budėjimas, o dar vėliau jis skris į Vokietiją – iš Berlyno vykdys skrydžius į Palma de Maljorka.

PAGRINDINĖS SKRYDŽIŲ VĖLAVIMO PRIEŽASTYS

Įsivaizduokite, kad sankryžos kirtimą automobiliu jums kaskart tenka derinti su dispečeriu. Skrydžių, ypač vasarą, vyksta labai daug, tad spūstys oro uostuose yra taip pat normalu kaip ir gatvėse.

Ar žinote, kad „Small Planet Airlines“ skraido į Londono Getviko oro uostą, kuris yra labiausiai apkrautas vieno tako oro uostas pasaulyje? Čia per valandą įvyksta iki 55 skrydžių. 2016 m. birželio mėnesį šio oro uosto punktualumo rodiklis siekė vos 33,9 proc. „Small Planet Airlines“ naujas orlaivio remontui skirtas detales yra tekę gabenti net iš Singapūro, Dubajaus ir Kalifornijos.

„SMALL PLANET AIRLINES“ SKRYDŽIŲ PUNKTUALUMAS

bendrovės punktualumo rodiklis 2015 m.

2016 m. gegužę–liepą iš Vilniaus oro uosto įvykdyta 810 skrydžių. Vos 2 proc. skrydžių atidėti daugiau nei valandai

2015 m. tik 0,5 proc. skrydžių iš Vilniaus oro uosto vėlavo daugiau nei 3 val.

Bendrovės punktualumo rodiklis 2016 m. gegužę–liepą buvo 85 proc.

www.smallplanet.aero

SMALL PLANET MAGAZINE

pasaulis – mažas

„SMALL PLANET AIRLINES“ ŽMONĖS RŪTA JASIŪNAITĖ

Kokybės užtikrinimo vadybininkė

Aviacijos virtuvė įdomi ir dažnai šiek tiek mistifikuojama. Dažniausiai nesunku pastebėti oro uoste koja kojon žingsniuojančius pasitempusius pilotus ir, žinoma, su keleiviais daugiausia bendraujančius skrydžių palydovus. Tačiau oro linijose dirba daug daugiau žmonių. Ką jie veikia?

„Pagrindiniai mūsų departamento darbo įrankiai – auditai ir inspekcijos. Asmeniškai aš tikrinu ne tik tiekėjus, kurie vykdo lėktuvų techninę priežiūrą, bet ir pačius orlaivius – jų išorę, saloną, avarinę įrangą ir bagažo skyrius. Stengiuosi, kad pro mano akis nepraslystų net menkiausi įlenkimai ir išoriniai defektai.“

JŪRATĖ RADŽIŪNAITĖ-DEMIR Vyresnioji įgulų dispečerė

LINA GRICIUVIENĖ

Klientų aptarnavimo specialistė „Kasdien bendrauju su mūsų keleiviais vokiečių, anglų, lenkų ir lietuvių kalbomis. Mano tikslas – suteikti jiems aktualią informaciją ir išspręsti kilusius nesklandumus. Tikiu, kad nuoširdus rūpestis ir atidumas ne vieną keleivį paskatina dar ne kartą rinktis „Small Planet Airlines“.

22 / 23

„Mes rūpinamės „Small Planet Airlines“ įgulomis, kai įvyksta staigūs skrydžių tvarkaraščio keitimai, – deriname darbo grafikus, ieškome pamainų, organizuojame apgyvendinimą ir pargabenimą namo. Esame tikri „ugniagesiai“! Mūsų užduotis – užtikrinti, kad įgulų darbo krūvis neviršytų reikalavimų ir pilotai bei skrydžių palydovai keleivius pasitiktų pailsėję ir geros nuotaikos.“

INDRĖ VITKŪNAITĖ

KAROLIS ŽUTAUTAS

Platinimo vadybininkė

Kuro vadybininkas

„Mano tikslas – prižiūrėti bilietų ir paslaugų pardavimą kompanijos interneto tinklalapyje. Stengiuosi, kad bilietų įsigijimo procesas klientams būtų kuo paprastesnis ir sklandesnis, o kokybiškos paslaugos būtų teikiamos tol, kol keleivis pasieks savo kelionės tikslą.“

„Turiu užtikrinti, kad mūsų lėktuvai niekada nepritrūktų kuro, o kuro jie „valgo“ tikrai labai daug! Taip pat rūpinuosi, kad oro uostai žinotų apie mūsų skrydžius, lauktų atvykstančių keleivių ir palydėtų juos į naujas keliones.“

TOMAS VALIUKEVIČIUS Antžeminio aptarnavimo ir krovinių vadybininkas

„Mano darbas – užtikrinti tinkamą keleivių ir „Small Planet Airlines“ orlaivių aptarnavimą bet kuriame oro uoste, į kurį skrendame. Rūpinuosi, kad viskas būtų daroma ne tik operatyviai, efektyviai ir kokybiškai, bet ir su šypsena.“

ALEKSANDR ABRAMOV

Vyresnysis techninės priežiūros pamainos vadybininkas „Jei atsiranda orlaivio defektų, į darbą iš karto įsijungia mano komanda – mes dalyvaujame defektų šalinimo procese ir viską akylu žvilgsniu prižiūrime tol, kol gedimai pašalinami, ir orlaivis gali saugiai tęsti savo keliones.“

TOMAS GABRIŪNAS

Tinkamumo skraidyti užtikrinimo koordinatorius „Aš rūpinuosi, kad mūsų orlaiviai atitiktų visus reikalavimus ir galėtų nepertraukiamai skraidyti. Užtikrinu, kad planiniai techniniai darbai būtų atliekami kokybiškai, o atsiradus bent menkiausiems įtarimams dėl skrydžio saugos, gedimas būtų pašalintas tinkamai ir kaip įmanoma greičiau. Juk niekas nenori vėluoti į savo svajonių atostogas!“

SMALL PLANET MAGAZINE

pasaulis – mažas

NAUJIENOS VOKIETIJOS ORO VEŽĖJO PAŽYMĖJIMAS – JAU „SMALL PLANET AIRLINES“ RANKOSE

torius Vytautas Kaikaris. „Small Planet Airlines GmbH“ skrydžius Vokietijoje vykdo iš dviejų bazių – Brėmeno ir Paderborno. Bendrovės orlaivių parką sudaro du „Airbus A320“ orlaiviai. Visą vasarą iš Vokietijos oro uostų populiariausiomis atostogų kryptimis „Small Planet Airlines“ skraidė kartu su dviem didžiausiais šalies kelionių organizatoriais – „Thomas Cook“ ir „TUI Deutschland“. Vasaros sezono metu „Small Planet Airlines“ skraido ne tik iš Vokietijos, Lietuvos ir Lenkijos, bet ir iš bazių kitose Europos šalyse: iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos. Žiemą dalį skrydžių bendrovė perkelia į Pietryčių Aziją.

KELEIVIŲ PATOGUMUI – NAUJA INTERNETO SVETAINĖ

„SMALL PLANET AIRLINES“ KETVIRTĄJĮ KARTĄ TAPO „VILNIAUS PLUNKSNOS“ RĖMĖJU

Vasaros sezono pradžioje atostogų skrydžių bendrovei „Small Planet Airlines“ buvo suteiktas Vokietijos oro vežėjo pažymėjimas. Tai – jau trečioji „Small Planet Airlines“ turima licencija. Bendrovė taip pat turi oro vežėjo pažymėjimus Lietuvoje ir Lenkijoje. „Nuo pat bendrovės įkūrimo siekėme gauti oro vežėjo pažymėjimą Vokietijoje ir vykdyti skrydžius su šioje šalyje registruotais orlaiviais iš pagrindinių ir regioninių oro uostų. Džiugu, kad šį strategiškai svarbų žingsnį pavyko įgyvendinti tiksliai laiku“, – sako „Small Planet Group“ direk-

Šių metų vasaros sezoną „Small Planet Airlines“ pasitiko ne tik su moderniais, keleivių patogumui pritaikytais orlaivių salonais, bet ir su nauja interneto svetaine. Dabar ji ne tik vizualiai patrauklesnė, pritaikyta mobiliesiems prietaisams bei TV ekranams, bet ir pripildyta keleiviams aktualaus turinio. Nuo skrydžių krypčių ir tvarkaraščių, iki bagažo limitų ar patarimų, kaip mankštintis lėktuve – „Small Planet Airlines“ klientai atsakymus į pačius įvairiausius klausimus dabar gali rasti vos poros mygtukų paspaudimu. „Nors pagrindiniai mūsų klientai yra didieji kelionių organizatoriai, pastebėjome, kad keleiviai taip pat nori iš mūsų gauti daugiau informacijos ir papildomų paslaugų. Kurdami svetainę siekėme, kad ji virstų keleiviams draugišku, spalvingu portalu. Labai svarbu tai, kad dabar turime platformą, kurioje galime plėtoti kitas pridėtinę vertę keleiviams kuriančias paslaugas“, – sako bendrovės rinkodaros vadovas Simonas Bartkus. Registracijos į skrydį internetu funkcija jau pritaikyta didžiajai skrydžių iš Vilniaus oro uosto daliai. „Small Planet Airlines“ ateities planuose – šią paslaugą siūlyti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose rinkose: Lenkijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje. 24 / 25

Kasmet vykstantis badmintono mėgėjų festivalis „Vilniaus plunksna“ užaugo kartu su „Small Planet Airlines“. Graži draugystė tęsiasi nuo 2010 metų – šiemet „Small Planet Airlines“ tapo pagrindiniu miesto šventės rėmėju jau ketvirtąjį kartą! Beje, šįkart Vilniaus gyventojai galėjo ne tik susiremti badmintono turnyro metu (o jame jėgas išbandė net 59 komandos), bet ir visą mėnesį nemokamai treniruotis dešimtyje specialiai tam įrengtų aikštelių. „Mums įdomūs projektai, gražinantys miestą ir gerinantys vilniečių gyvenimo kokybę. Tikime, kad tokios idėjos turėtų pasiekti kuo daugiau miesto gyventojų, ir patys aktyviai prie to prisidedame. „Vilniaus plunksna“ įtraukė ne tik miestiečius, bet ir mūsų pačių darbuotojus – dabar ne vienas po darbo dienos skuba tobulinti badmintono įgūdžių“, – pasakojo „Small Planet Airlines“ direktorius Kristijonas Kaikaris.

Būti gražiu reiškia būti savimi. Jums nereikia įtikti kitiems. Jums reikia patikti sau pačiam.

Estetinės kosmetologijos ir dermatologijos centre „AESTHETA“ Jūs galite: • gauti nemokamą profesionalų konsultaciją, ar apsilankyti nemokamoje grožio pamokėlėje • atlikti įvairias veido ir kūno procedūras pagal individualias odos problemas ir poreikius • koreguoti raukšles ir kitus veido odos trūkumus hialurono rūgšties injekcijomis • įsigyti profesionalios ir kokybiškos kosmetikos

Prieš

Estetinės kosmetologijos ir dermatologijos centras „AESTHETA“ Ateities g. 31B, Vilnius, „Ateities Trio“ verslo centras, 3 aukštas tel. +370 67215100, el.p. info@aestheta.lt www.aestheta.lt www.facebook.com/aestheta.lt

• kūno formavimo ir liekninimo programos; • odos suglebimo ir strijų koregavimo programa; • plaukų stiprinimo programa, mezoterapija prieš plaukų slinkimą; • veido odos atjauninimo programos, pigmentinių dėmių šalinimo, veido raudonio mažinimo, riebios odos ir kitų problemų sprendimas. • atpalaiduojantys ir gydomieji masažai, prieš nuovargį ir nugaros skausmus.

SMALL PLANET MAGAZINE

virtuvė

VIRTUVĖS VIRTUVĖ IŠ LABAI ARTI

26 / 27

INGA NORKE

Maistas yra vienas iš tų mažųjų malonumų, kurie gali džiuginti kasdien. Kartais tingėdami gaminti, renkamės restoranų maistą. Tačiau tam, kad tie mažieji stebuklai būtų sukurti ir atkeliautų iki mūsų gražiose lėkštėse, turi įvykti daugybė procesų. Restorano virtuvės gyvenimas – tikras filmas: su savo emocijomis, dinamika, taisyklėmis ir juokeliais. Vaizdingiausiai apie tai pasakoja Ernestas Viršilas, kuris šiuo metu vadovauja Pažaislio vienuolyne įsikūrusio svetingumo komplekso „Monte Pacis“ virtuvei. Tačiau savo „aukso amžių“ jis išgyveno gerokai anksčiau Lietuvos pajūryje. Paskui dirbo vieno žymiausių pasaulio šefų – Gordon Ramsey – virtuvėje Londone ir privačiame klube esančiame restorane, kur jo ruošiamo maisto ragavo pasaulio įžymybės (Jay-Z, Beyoncé, Madonna ir kt.). Šiame interviu-pasakojime charizmatiškasis Ernestas detaliai supažindina mus su restoranų virtuvių virtuvėmis.

Kaip pradedamas virtuvės šefo kelias? Vieni iš nevilties įstoja, nes niekur kitur nepriėmė, o kai baigia mokslus, dažnai neturi jokių TAIP, TAI YRA SVAJONIŲ DARBAS! VIENA IŠ ŠIUOLAIKINIŲ POZICIJŲ, KURI NEPAISO VALSTYBIŲ SIENŲ, TAUTYBĖS IR KATEGORIJŲ

ambicijų. Arba priešingai – įsimyli kulinariją visam gyvenimui. Kiti – išvis „negraužia“ jokių vadovėlių ir eina tiesiai į virtuvę, kur bando, kankinasi, klysta ir vėl bando, kol pasiseka. Tačiau nei vienas, nei kitas scenarijus nėra taisyklė. Ernesto istorija, tikėtina, sužadins norą virtuvių virtuvėmis pasidomėti plačiau. Nuo berniuko-pabėgiuko iki prestižinių restoranų šefo. Nesu baigęs kulinarijos mokyklos, tačiau man visada patiko gaminti. Tad kai pradėjau ieškoti pirmojo darbo, akys užkliuvo už skelbimo: „Restoranas „Da Anto-

nio“ Vilniuje ieško virėjo padėjėjo.“ Beje, 2000 m., ne taip, kaip dabar, kandidatų buvo daugybė. Atėjau ir mane pasamdė dirbti kartu su tuometiniu restorano virtuvės šefu Ignazio Rossa. Man buvo 20 metų. „Da Antonio“ era. Nuo pat pirmųjų dienų susigyvenome su Ignazio. Aš jam buvau berniukas-pabėgiukas, tačiau tuo metu man taip tiko, nors jis visą pusę metų manęs net vardu nevadino. Galiausiai Ignazio pastebėjo, kad man įdomu dirbti. Kai jis liepdavo kažką padaryti, vietoj to, kad iškart pulčiau veikti, užduodavau klausimą: „O kodėl?“ Jis greitai pastebėjo, kad man nuoširdžiai įdomu. Juk ne visiems

01 E. Viršilas karjerą pradėjo „Da Antonio“ Vilniuje, o vėliau patirtį kaupė Gordon Ramsey restorane Londone. 02 Šiuo metu jis yra Pažaislio vienuolyne įsikūrusio restorano „Monte Pacis“ vyr. šefas. 03 Ernestas kuria sezonams pavaldžią virtuvę.

SMALL PLANET MAGAZINE

virtuvė

žmonėms patinka gilintis. Kai kurie padaro, nes liepė, ir eina namo. Taigi Ignazio pradėjo mane mokyti ir kantriai aiškinti kiekvieną veiksmą virtuvėje. Palangos era. Po kažkurio laiko Ignazio perėjo į kitą restoraną ir iškart ten pasikvietė mane. Tada vėl perėjo – vėl pakvietė eiti kartu. Taip kurį laiką klajojome kartu. Galiausiai Ignazio pakvietė atidaryti prestižinį restoraną penkių žvaigždučių viešbutyje „Palanga Hotel“, o aš likau prieš tai jo Vilniuje atidarytame restorane „Sorento“. Po savaitės skambina pašėlęs Ignazio, sako, kad tuoj „iškirs“ visus. Išties, Palangoje tuo metu, apie 2003 m., restoranų lygis nebuvo aukštas – karbonadų šalis, o jis norėjo kurti aukštos kokybės virtuvę. Taigi išvažiavau į Palangą. Dirbau visą vasarą, neturėjau nė vienos laisvos dienos. Ignazio žiemai išvyko, o man tas viešbutis patiko, todėl pasilikau ir labai greitai ten tapau vyriausiuoju šefu. Tada man buvo tik 23 metai. „Aukso amžius“. Jau tada „Palanga Hotel“ viešbučio ir restorano klientai buvo labai svarbūs, žinomi ir pasiturintys asmenys. Vis iš jų išgirsdavau komplimentų, kurie man, piemeniui, užaugino beribius sparnus! Paskui, žinoma, teko juos apkarpyti ( juokiasi): savininkai man išaiškino, kad ten tiesiog buvo geri klientai, geros sąlygos kurti kokybiškus patiekalus ir svarbiausias mano tikslas buvo jų paprasčiausiai nesugadinti. Aš ir dabar jaunimui virtuvėje panašiai aiškinu: vietoj jų gali ateiti bet kas ir jiems svarbiausia užduotis yra „nesugadinti“. Privataus klubo era. Po 5 metų Palangoje užsimaniau grįžti į Vilnių. Buvau pakviestas dirbti į Kristinos Brazauskienės vadovaujamo viešbučio „Crowne Plaza“ restoraną. Tačiau ilgai ten neužsibuvau, nes nori nenori ten viskam vadovauja Kristina. Iškart gavau pasiūlymą atidaryti kelis restoranus prabangiajame, „vipiniame“, netoli Trakų įsikūrusiame „IDW Esperanza Resort“. Turėjau galimybę sukurti restoraną tokį, kokį įsivaizduoju – nuo pamatų, virtuvės išdėstymo, komandos surinkimo ir t. t. Tuo metu man buvo 27 m. Apsisprendimas vykti į Londoną. Po 2 metų nuo „IDW Esperanza Resort“ restoranų atidarymo nusprendžiau, kad noriu daugiau, o daugiau Lietuvoje neradau. Tad kartu su sužadėtine Rūta apsisprendėme išvykti į Londoną. Ten mano tikslas buvo patekti į geriausius restoranus ir juose pradėti nuo žemiausios grandies. Norėjau sužinoti, kaip viskas veikia geriausiose pasaulio virtuvėse. Darbas garsiojo šefo Gordon Ramsey 28 / 29

VIRTUVĖS HERARCHIJA Virtuvės hierarchija nieko apie tai nežinantiems. Virtuvės hierarchija labai aiški. Dauguma rimtesnių restoranų vadovaujasi prancūziškąja sistema. Pavyzdžiui, Anglijoje darbo pokalbio metu tavęs visada paklaus, kurią poziciją užėmei anksčiau. Iš atsakymo iškart bus įvertinti tavo lygis, pajėgumas ir patirtis. Ir jei virtuvėje kyla bent menkiausias konfliktas, visi žino, kieno balsas viršesnis ir kad dėl to negalima ginčytis. Beje, tik dabar visi šie dalykai ateina į Lietuvą.

Chef de cuisine – žmogus, valdantis visus toliau išvardintus asmenis; Senior sous chef de cuisine – dešinioji šefo ranka, galinti valdyti virtuvę; išmano visą buhalteriją, patiekalų sąmatas ir kitus valdymo procesus. Sous chef – šefo pavaduotojas, kuris be vargo gali valdyti visą virtuvę. Junior sous chef – jaunesnysis šefo pavaduotojas, galintis dirbti visose sekcijose; daro užsakymus, kontroliuoja virtuvės žaliavas. Senior chef de partie – stiprus virėjas, galintis dirbti visose sekcijose; jis lengvai sako pastabas, kontroliuoja kitų darbą. Chef de partie – savarankiškas virėjas, kuris lengvai tvarkosi savo sekcijoje; sugeba kurti dienos pietų patiekalus ir prižiūri jaunesnius kolegas. Demi chef de partie – virėjas, galintis savarankiškai dirbti sekcijoje. Commis chef – virtuvės padėjėjas, naujokas. Garçon de cuisine– virtuvės padėjėjas; plauna indus ir lupa daržoves.

restorane. Savo kelią Londone pradėjau Gordon Ramsey vadovaujamame restorane „Maze“. Iš pradžių ten buvau virėjo padėjėjas – kaip ir tada „Da Antonio“... Pats Gordon yra vyriausiasis meistras ir nuolat keliauja per savo restoranus, todėl kiekviename jų jis turi po patikėtinį. „Maze“ vyr. virėjas tuo metu buvo Jason Atherton, žinomas kaip vienas didžiausių virtuvės psichų. Net pats G. Ramsey už jį yra ramesnis ir mažiau reiklus.

04 Šefo virtuvėje yra labai aiški herarchija. 05 Kritika E. Viršlio virtuvėje yra labai skatinama. 06 Ernesto kurtas jautienos tartaras. 06

TOP Londono restoranų virtuvių virtuvė. Dažnai būdavo taip, kad nespėji susipažinti su žmogumi, o jo jau, žiūrėk, nebėra – neatlaikęs tempo išėjo pats arba buvo išmestas. Pavyzdžiui, jei dėl kažkokių priežasčių turi tris laisvadienius (kas, beje, nutinka labai retai), atėjęs į darbą, tikėtina, nepažinsi didžiosios dalies kolektyvo, nes per tas tris dienas atėjo 5 nauji virėjai, bet išėjo 6! Vėliau, jau būdami tie vadinamieji „senbūviai“ (t. y. išdirbę daugiau nei 7–8 mėnesius), pasiekėme tokį lygį, kai žmogus tiesia tau ranką, o tu jam sakai: „Išdirbk bent savaitę, tada susipažinsime.“ Klaidų būti negali! Apskritai, G. Ramsey restorane, J. Acherton virtuvėje, tempas žodžiais sunkiai nusakomas. Pats Jason yra labai ūmaus būdo, jo standartai – labai aukšti, jis nesitaiksto su niekuo, ypač su klaidomis. Pavyzdžiui, jei žmogus dirba 90 valandų per savaitę, yra pavargęs ir galbūt dėl to antienos filė į lėkštę įdėjo ne stačiai, o horizontaliai, J. Acherton tai visiškai nesvarbu – jis pasiunta. Jason virtuvėje daugiau nei 3–4 mėnesius išdirba vienetai.

07 Estetiškai pateikti karkos kroketai. 08 Virtuvės šefas mėgsta išeiti į salę ir pabendrauti su svečiais.

JIEMS NEBEBAISU KASDIEN IMPROVIZUOTI. MANO VIRTUVĖJE NĖRA ŽMONIŲ, KURIE YRA ATKALĘ KELIS PATIEKALUS IR JUOS DARO KASDIEN

Kasdienybė dirbant Gordon Ramsey virtuvėje. Ramsey restoranas yra Londono centre. Į jį dažniausiai vykdavau dviračiu, tad keldavausi bent jau pusantros valandos iki darbo, t. y. 6.30, o namo grįždavau apie 1.30 nakties. Kitą dieną – vėl į darbą. Būdavo, kad taip tekdavo dirbti 6 dienas iš eilės. Žinoma, tai kerta per santykius ir sveikatą, tačiau suteikia neįkainojamos patirties. Dabar pasiruošimas penkiems banketams ir dar kelerioms vestuvėms bei keliasdešimčiai degustacinės vakarienės rezervacijų vakare per vieną dieną manęs visiškai negąsdina.

Darbas su tiekėjais. Londone tiekėjams dažniausiai skambini pabaigęs darbą, t. y. apie 01.00 nakties. Atsakikliui išvardini, ko tau reikia. Tiesa, su atsakikliu kalbi ne todėl, kad naktis ir niekas nedirba, o todėl, kad panašiu metu su savo užsakymais skambina dar bent 200 Londono ir jo apylinkių restoranų. Kiekvieno res-

SMALL PLANET MAGAZINE

virtuvė

torano užsakymai iškart, dar tą pačią naktį, yra išklausomi ir kraunami tiesiai į mašinas. Vairuotojai apie 04.00 ryto susidaro maršrutą ir pajuda iš vietos. Iki 08.00 prekės jau būna pristatytos, nes vėliau jų niekas negalėtų priimti. Kuo arčiau dienos pietų, tuo labiau visiems visko reikia ir tuo tempas greitesnis! Londono produktų tiekėjų darbo apsukos nepalyginamos su Lietuvos, kur tiekėjai sau leidžia su užsakymu atvykti per pačius dienos pietus, tarkim, vidurdienį, kai yra didžiausias užimtumas, o kartais – ir po kelių dienų nuo užsakymo priėmimo. Po G. Ramsey – į žvaigždžių restoraną. Iš „Maze“ išėjau į prestižiniame „Mayfair“ rajone esantį „The Arts Club“ – tai vienas brangiausių uždarų klubų Londone (panašų mėgino įkurti ir „IDW Esperanza Resort“ Lietuvoje), kuriame lankosi pasaulio įžymybės: Jay-Z su Beyoncé, Madonna, Victoria ir David Bekcham, britų karališkosios šeimos atstovai ir pan. Ši vieta yra labai saugoma nuo žiniasklaidos. Ten tie žmonės jaučiasi ramiai ir žino, kad niekas jų netrukdys. Į „The Arts Club“ su malonumu eina dirbti geriausi pasaulio šefai – net iš dviejų ar net trijų „Michelin“ žvaigždučių restoranų. „The Arts Club“ darbo sąlygos išties puikios, kiek mažiau streso ir labai geri atlyginimai. Kaip tik neseniai susitariau ir būtent ten išsiunčiau vieną savo virėją pasitobulinti. Sprendimas grįžti į Lietuvą. Po 5 metų patirties skirtinguose aukščiausio lygio restoranuose iš Londono išvykau kaip vyresnysis virėjo padėjėjas su pasiūlymu tapti vyr. šefu, tačiau jau žinojau, kad planuoju grįžti į Lietuvą, todėl pasiūlymo atsisakiau. Londonas mane išmokė planuoti, strateguoti ir suprasti logistikos subtilybes. Ernesto Viršilo vadovaujamos virtuvės tempas. Kūrybinis procesas mano virtuvėje „Monte Pacis“ yra toks pat svarbus, kaip ir tempas. Kiekviena sekcija (karštųjų, šaltųjų ir desertų) privalo patikrinti, kokius turi produktus, ir iš to patys sukurti dienos pietus. Pavyzdžiui, desertų sekcija sako, kad turi nuo vakar likusių kiek patežusių 30 / 31

aviečių, tad iš jų ryt norėtų padaryti grietinėlės putėsius (it. panna cotta), o iš likusio rabarbaro iškepti pyragą. Žmogus, kuris tą dieną yra prie atleidimo ribos, gali šią idėją pakoreguoti. Pavyzdžiui: „Monika, gal pagalvok apie papildomą desertą, nes ir rabarbarai, ir avietės yra rūgštūs.“

09 Ernesto namų virtuvėje – puodų kolekcija.

VIRTUVĖS SEKCIJOS Plovykla. Čia plaunami indai ir paruošiamos daržovės. Desertų ir šaltųjų patiekalų sekcijos. Mano virtuvėje tarp visų sekcijų vyksta nuolatinė rotacija. Tai nėra lengva, tačiau tik taip tobulėjama. Jei matau, kad žmogus susitvarko, pavyzdžiui, šaltųjų patiekalų sekcijoje, perkeliu jį į desertus. Kai išmoksta pagaminti kremą, įvairias tešlas ir pan., perkeliu jį į banketus. Priešpaskutinė sekcija – karštieji patiekalai. Karštųjų patiekalų sekcija. Tai išties nelengvas ir intensyvus darbas, nes vienu metu žmogus turi sekti labai daug dalykų. Pavyzdžiui, deda kažką į keptuvę, o kažką jau turi traukti iš puodo, kažką turi pagardinti prieskoniais, kažką jau dėti į lėkštę. Kai daug užsakymų, be to, kad turi nuolat suktis, dar turi turėti ir labai gerą atmintį. Paskutinė sekcija – atleidimas. Nors tai tarsi aukščiausia pozicija virtuvėje (be vyr. šefo pareigų), ji nėra tokia sudėtinga. Bet labai atsakinga. Būnant „atleidime“, reikia prižiūrėti visas sekcijas, pastebėti klaidas ir jas ištaisyti. Tam reikia labai daug patirties – į šią poziciją neperšoksi, kol nepraeisi visų virtuvės grandžių. Tiesą pasakius, „atleidimas“ reiškia, kad tas žmogus tą dieną yra restorano virtuvės „paskutiniosios rankos“ – nuo jo priklauso, ar patiekalas gali būti išneštas į salę.

Sezonams pavaldi virtuvė. Be to, mano virtuvėje „Monte Pacis“ gaminama labai daug degustacinių vakarienių. Kaip vyksta tokių vakarienių kūryba? Porinėmis dienomis visada užsuku į ūkininkų turgelį ir nuperku skirtingų produktų, kurių kainos ir kokybės santykis tuo metu būna geriausias. Šiandien atvežiau 3 kg agrastų, krepšį voveraičių, triušienos ir dar daug kitų produktų. Atvažiavęs į virtuvę, viską sudedu į šaldytuvą. Paskui paskambina tiekėjas ir pasako, kad turi, pavyzdžiui, šviežios skumbrės. Atkeliauja skumbrė. Tada visi mato, ko mes turime, ir gali užsiimti kūryba. Žinoma, karštųjų sekcija tą dieną gamina ką nors iš voveraičių, skumbrės ir triušienos. Šaltųjų sekcija mato, kad nuo skumbrės liks nugarėlių, todėl sumąsto jas nunešti trumpam į rūkyklą, kad vėliau galėtų panaudoti salotoms pagardinti. Prieš dvi savaites pridygo baravykų – tai mes „baravykinomės“ iki soties! Baigėsi baravykai, baigėsi ir patiekalai su jais. Galėtume užsakyti šaldytų iš Lenkijos, bet mums to nereikia, nes atvažiavo šviežia skumbrė... Dirbdamas tokiu principu, skatinu žmones nebūti maisto industrijos robotais. Aš „laužiu“, bet ir patariu. Jiems nebebaisu kasdien improvizuoti. Mano virtuvėje nėra žmonių, kurie būtų tobulai išmokę kelis patiekalus ir juos gamintų kasdien. Kritikuoti kolegas. Kritika yra labai skatinama. Nesame iš tų, kurie apsikabinę leidžia laiką. Desertai patižę, bet mes juk „faini“ – taip šioje virtuvėje nėra ( juokiasi). Esame savikritiški. Ką valgo vienas geriausių virtuvės šefų Lietuvoje? Šiandien valgiau tai, kas buvo pagaminta specialiai personalui, t. y. šviežius makaronus su pomidorų padažu ir pakepinta kiauliena. Vakar vakare su sužadėtine kepėme šviežią upėtakį, kurį įsigijome prekybos centre: jį „priplojome“, įkaitinome grilių, išsivirėme kuskuso ir pasikepėme daržovių. Dieną prieš tai pietus valgėme pas sesę – ant laužo kepėme šašlykus. Prieš tai vakarieniavome Klaipėdoje, draugo, šefo Vytauto Samavičiaus, restorane „Monai“, o pietus valgėme „Palanga Hotel“, kur važiavome aplankyti pažįstamų ir įvertinti esamos situacijos.

SMALL PLANET MAGAZINE

virtuvė

DAR BŪDAMAS VAIKAS, Į NAMUS ATNEŠIAU GYVATĘ, TAČIAU NENORĖJAU, KAD SUŽINOTŲ TĖVAI, TODĖL JĄ LAIKIAU DĖŽĖJE. MAMA NUALPO.

01 Italijoje užaugęs indų kilmės M. Bhoite iš virtuvės nesitraukia jau virš 20 metų. 02 Tarp naminių Mickey gyvūnėlių – net tik beždionės ir tigrai, bet ir kobra. 03 Kita šefo aistra – motociklai. 04 Mickey su savo augintiniu 1997 m. roplių grožio konkurse Italijoje. 05 Aukščiausiai virš jūros lygio esančiame kelyje Butane su kolegomis motociklininkais.

VIRTUVĖS ŠEFAS SU BEPROTIŠKOM AISTROM:

GYVAČIŲ ŪKIS, LIŪTAI NAMUOSE, BANKETAI 6 000 SVEČIŲ IR RETO ŠAMPANO KOLEKCIJA 32 / 33

IDW Esperanza Resort ir asm. archyvo nuotr.

INGA NORKE

Vienas ryškiausių užsienio šefų Lietuvos gamtos prieglobstyje atsidūrė prieš 2 metus, iškart po beprotiško laikotarpio tarp dviejų prestižinių restoranų Niujorke (JAV) ir Naujajame Delyje (Indijoje). Šiuo metu Mickey Bhoite yra išskirtinių viešbučių tinklui „Small Luxury Hotels of the World“ priklausančio elegantiško butikinio viešbučio „IDW Esperanza Resort“restoranų

fu-hipiu, nes jau 21-ius metus kaip vyriausiasis šefas keliauja po prabangiausius pasaulio viešbučių restoranus. Keli įspūdingi jo pasiekimai: 2000-ųjų olimpinėse žaidynėse Mickey buvo oficialus Italijos delegacijos šefas, taip pat jam teko vadovauti virtuvei vestuvėse, kuriose dalyvavo 6 000 svečių... ir Mickey juos pamaitino! Su šia spalvinga asmenybe būtų galima kalbėtis valandų valandas. Tačiau kol šnekėjomės, prasidėjo vakarienės metas… Vis dėlto susipažinti spėjome. Skanaus!

vyriausiasis šefas. Mickey yra tarsi personažas, kuris, rodos, gyvena virtuvėje ir labai mėgsta savo darbą. Tačiau pakapsčius giliau, atsiskleidžia jo aistra motociklams, šampanui, gyvūnams ( jo namuose augo tigrai, liūtai, šimpanzės, keli tūkstančiai gyvačių) ir pan. Indų kilmės M. Bhoite užaugo Italijos Toskanos regione, kur visiškai atsitiktinai susidūrė su kulinarija. Nuo tada jis save vadina še-

Negaliu pradėti pokalbio apie maistą, nepaklaususi apie vieną įspūdingiausių tavo mažų džiaugsmų – namų zoologijos sodą Italijoje... Kaip tavo namuose atsidūrė tigrai, liūtai, gyvatės ir kiti gyvūnai? Mano seneliai Indijoje turėjo mišką, kurį vadino „Gir“. Jame gyveno azijiniai liūtai. Tai yra vienintelė vieta Žemėje, kur jie vis dar egzistuoja. Tačiau 1972 metais, priėmus naują įstatymą, buvo nuspręsta, kad Nacionaliniai parkai negali priklausyti vienam žmogui, kad tai – valstybinis turtas. Todėl

go, ir netrukus apie tai sužinojo Veronos zoologijos sodas. Taigi jie mūsų šeimai veždavo šimpanzes, liūtukus, tigriukus ir panašius mažylius – kad truputį paaugintume. Jie pas mus augdavo ir stiprėdavo iki pusės metų. Vėliau juos grąžindavome į Veronoje esantį safario parką arba zoologijos sodą. Gyvūnus labai sunku atiduoti (šypsosi). O kaip tavo, itin užimto ir nuolat po pasaulį keliaujančio virtuvės šefo, namuose įsikūrė tūkstantinė gyvačių ferma? Visi egzotiniai gyvūnai yra mano giminės tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Tačiau meilė ropliams – mano iniciatyva. Dar būdamas vaikas, į namus atnešiau gyvatę, tačiau nenorėjau, kad sužinotų tėvai, todėl ją laikiau dėžėje. Žinoma, ji ten nudvėsė. Tada parodžiau tėvams ir prisipažinau, ką padariau. Mama nualpo, o tėtis nuramino, kad reikėjo pasakyti ir kad jis būtų padėjęs sukurti tai gyvatei tinkamas sąlygas gyventi. Man patiko ta mintis. Netrukus namuose atsirado daugiau gyvačių: kobrų ir pan. Kur tos kobros ir kitos gyvatės

mano šeimos žemės iš mūsų buvo atimtos. Tačiau ir po to į džiunglėse esančius mūsų didelius namus nuolat kas nors atnešdavo sužeistus leopardus, tigrus, elnius, liūtus ir pan. Mano šeima savanoriškai rūpinosi džiunglių gyvūnais. Tai skamba kaip ištrauka iš filmo... Tačiau kaip tie gyvūnai atsidūrė Italijoje? Kai persikraustėme gyventi į Italiją, meilė gyvūnams niekur nedin-

gyvena? Esu padaręs specialią erdvę, kurioje kiekvienas gyvis turi savo terariumą su jam pritaikyta temperatūra, oro drėgme ir pan.: vieni ropliai yra atkeliavę iš tropinio klimato zonos, kiti – iš dykumos. Vienu metu turėjau apie 2 000 gyvačių ir tai man buvo tapę verslu (tačiau tuo pačiu metu dirbau ir kaip šefas). Vėliau savo dalį pardaviau verslo partneriui. Dabar turiu tik 65, pačias rečiausias pasaulyje,

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvates. Taip pat mano namuose Italijoje visada gyvena papūgos, šunys, vėžliai, beždžionėlės. Tiesą pasakius, mano šeima prižiūri tuos gyvūnus – esu juos tarsi įdarbinęs ( juokiasi). Dabar svajoju įsigyti pingvinų. Esu pasirengęs jiems sukurti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas.

virtuvė

MAN YRA TEKĘ VADOVAUTI VIRTUVEI, KURI APTARNAVO 6 000 SVEČIŲ PER VIENĄ VAKARĄ. TAI BUVO BRITO IR INDĖS VESTUVĖS.

Kaip taip mylėdamas gyvūnus tapai puikiu virtuvės šefu? Mano meilė gyvūnams nuo vaikystės motyvavo tapti veterinaru, tačiau pavėlavau į stojamuosius ir teko galvoti, ką veikti metus iki kitų egzaminų. Taip atsidūriau Viešbučių administravimo ir svetingumo institute. Iki tol niekada nebuvau pagalvojęs apie viešbučius ar maistą, nors skaniai pavalgyti mėgau visada. Vis dėlto iškart supratau, kad tai yra mano gyvenimo aistra. Lyg meilė iš pirmo žvilgsnio. Nuo tada esu virtuvėje ir niekada nesigręžioju kitur. Vasaros atostogų metu nesiilsėdavau – vykdavau į skirtingas šalis stažuotis įvairiuose restoranuose. Vieną vasarą leidau Didžiosios Britanijos restoranuose, kitą – Prancūzijos, dar kitą – Vokietijos. Jau 06 Didžiausia puota, kurios tada pastebėjau, kad ši profesija virtuvei vadoman leidžia judėti iš vietos į vietą vavo Mickey – ir išpildo antrąją mano aistrą – kevestuvės su liones! Beje, kai studijavau Italijo6000 svečių. je, vakarais taip pat dirbdavau res- 07 Šiuo metu toranuose... Maisto industrija maM. Bhoite yra ne tiesiog įsiurbė... „IDW Esperanza Resort“ Po penkerių studijų metų prarestoranų vyr. dėjau dirbti Italijos restoranuose. šefas. Labai detaliai susipažinau su Tos08 Šefui svarbu, kanos virtuve ir dabar galiu sakykad žmonės, ti, kad esu tos virtuvės žinovas. Tapakilę nuo vačiau, kaip jau minėjau, visada norėkarienės stalo, jau keliauti, todėl būdamas 20 mejaustųsi sotūs, tų išvykau atgal į Didžiąją Britaniją bet neapsunir nuo to laiko jau 21 metus keliaukę. ju po skirtingas pasaulio šalis ir dirbu įvairiuose restoranuose Australijoje (buvau oficialus Italijos delegacijos šefas 2000-ųjų olimpinėse žaidynėse), JAV (dirbau prestižiniuose Niujorko ir Las Vegaso restoranuose „Le Cirque“), Dominikos Respublikoje, Šveicarijoje, Japonijoje, Singapūre, Indijoje ir dabar – Lietuvoje. Tikrai, kaip po Niujorko, Tokijo ar Sidnėjaus restoranų atsidūrei Trakų rajone? Man niekada nereikėjo ieškoti dar34 / 35

IDW Esperanza Resort ir asm. archyvo nuotr.

bo. Būsimi mano darbdaviai mane surasdavo patys ir kviesdavo ateiti pas juos. Lietuva apskritai nebuvo mano pageidavimų sąraše. Ne dėl to, kad ji man nepatiko, aš tiesiog nieko apie šią šalį nežinojau. Tuo metu, kai pasiūlė nusėsti Lietuvoje, dirbau tarp dviejų intensyviausių miestų pasaulyje – Niujorko ir Naujojo Delio, vienoje stipriausių restoranų verslo kompanijų „The Maccioni Group“. Dirbau nuo 7 val. ryto iki 2 val. nakties. Tad norėjau kurį laiką pagyventi „ramiau“. Da-

bar man „IDW Esperanza Resort“ patinka ir tinka. Kur gyvenimas nukreips toliau – dar nežinau (šypsosi). Gal Dubajus... Esi indų kilmės italas – iš kur toks mišinys? Mano šeima yra 100 % indai, tačiau prieš 45 m. jie atsikraustė gyventi į Italiją. Visiems sakau, kad gimiau Italijoje, nes taip paprasčiau ( juokiasi). Tačiau istorija tokia, kad nors buvau pradėtas Italijoje, gimiau Indijoje. Mano ma-

Ar bandei maišyti itališką ir indišką virtuves? Juk esi abiejų ekspertas. Ne ( juokiasi). Nemanau, kad iš to būtų geras rezultatas. Geriau indų virtuvę maišyti su tailandiečių, o italų – su prancūzų. Beje, kalbant apie Tailando virtuvę – ji mano mėgstamiausia. Kas dar gyvenime, be darbo ir maisto, tau yra mažieji džiaugsmai? Šampanas! Esu šampano gerbėjas, kolekcionierius ir dažnas vartotojas. Taigi didžiausi mažieji džiaugsmai – taurė šampano prieš tailandietišką vakarienę. Kai dirbi tiek daug, reikia visai mažai, kad džiaugtumeisi gyvenimu. Beje, jei per gimtadienį norite mane nudžiuginti – nusiveskite į gerą tailandiečių restoraną, o prieš tai įpilkite taurę šampano.

49mln

bios. Abu kraštai gali pasigirti tūkstantmečių istorija, tradicijomis ir vienomis žymiausių pasaulio virtuvių.

Taittinger legendiniai Šampano namai!

Taip pat žinau, kad esi neabejingas motociklams... Taip, motociklu esu apkeliavęs visą Europą, išskyrus Baltijos šalis, nes nežinojau, kad jos egzistuoja ( juokiasi). Taip pat motociklu keliavau Azijoje: Tailande, Mianmare, Tibete, Nepale, Indijoje. Apskritai, aš labai mėgstu vairuoti. Jei pasakytum, kad ryt automobiliu lekiam į Lisaboną, mielai būčiau tavo vairuotojas.

ma gimdyti specialiai keliavo atgal į Indiją (Italijoje ji tada dar nepažinojo žmonių, kurie galėtų jai padėti). Taigi pirmąjį savo mėnesį augau Indijoje, o tada, dar būdamas kūdikis, buvau grąžintas į Italiją. Ką bendro turi Indija ir Italija? Ar pastebi kokių panašumų? Tų panašumų išties yra labai labai daug! Ne tik tai, kad abiejų šalių pavadinimai prasideda raide „I“ ( juokiasi)... Šeimos vertybės tiek vienoje, tiek kitoje šalyje yra labai svar-

Minėjai, kad esi Toskanos virtuvės ekspertas. Kuo ji ypatinga? Ar tai ne tos pačios picos, virtiniai ir makaronai? Toskanos virtuvė yra labai stipri ir turi ilgaamžes tradicijas – dar nuo etruskų laikų. Vienintelis ingredientas, kuris buvo pridėtas šiais laikais – pomidoras (sunku patikėti, bet anksčiau toskaniečiai jo išvis nevalgė). Visa kita yra labai autentiška. Beje, ši virtuvė yra labai mėsinga ir jai naudojamos tos gyvulių dalys, kurios net nepagalvotum, kad gali būti ruošiamos ir valgomos ( juokiasi). Iš esmės Toskanos virtuvė yra sunki ir sūri. Sūri? Ar tai byloja apie amžinai įsimylėjusius italus? (Juokiasi) Galbūt! Toskanos virtuvė sūresnė nei įprasta. Aš irgi mėgdavau lengva ranka pasūdyti savo patiekalus, bet dabar jau atpratau ir druską vartoju saikingai. Užtat Toskanoje gaminama duona yra vienintelė duona be druskos visoje Italijoje. Ji tokia, nes turi atsverti druskingus Toskanos patiekalų skonius. Beje, didkepsnis su T formos kauliuku yra kilęs iš Tos-

Clovis Taittinger – lauks Jūsų Šampano dienoje, 2016 m. spalio 8 d. Paroda vyks – Holliday Inn viešbutyje, Vilniuje. Bilietus galite įsigyti: www.tiketa.lt

Iki pasimatymo!

SMALL PLANET MAGAZINE

virtuvė

Ir kaip viskas pavyko? Labai gerai! Žinoma, emociškai ir fiziškai tai buvo viena sudėtingiausių užduočių mano gyvenime, bet išgyvenau ( juokiasi). Tiesa, po tokios užduoties gali metus nedirbti.

kanos ir ten jis vadinamas bistecca alla fiorentina. Kodėl geriausieji šefai dirba po keliolika valandų per dieną? Juk jie jau yra „direktoriai“ ir gali turėti visą komandą, kuri atlieka darbus. Kai dirbi ne trijų žvaigždučių viešbučio restorane, turi dirbti daug ir nieko nepraleisti pro pirštus. Yra restoranų, kurie turi aiškų, praktiškai nesikeičiantį meniu. Tačiau aukštesnio lygio restoranuose viskas yra dinamiškiau – turi reaguoti į tai, kas šviežia, kas sunoko darže šiandien, kas atkeliavo nuo jūros šiąnakt ir pan. Be to, šiais laikais vyr. šefas nėra tik tas, kuris sukasi virtuvėje. 60 % laiko man tenka praleisti prie kompiuterio: vesti apskaitą, atlikti maisto produktų inventorizaciją, bendrauti su tiekėjais ir pan. Ar esi griežtas virtuvėje? Vyr. šefas yra tas žmogus, kurio žodis yra paskutinis. Jei jaunesnysis šefas galvoja, kad reikia daugiau druskos, tai taip galvoti jis negali, nes už galutinį rezultatą atsakau aš. Tačiau bet kokiu atveju, manau, kad esu lankstus vadovas. Netupiu kaip beždžionėlė ant savo kolegų pečių – jie žino savo užduotis ir jas daro. Tačiau paskutinį žodį, ar padažas, sriuba ar kitas patiekalas yra geras, tariu aš arba mano dešinioji ranka. Bet negalvok, kad virtuvėje jaučiama įtampa. Stengiuosi, kad visi būtų mažų mažiausiai draugai – vis dėlto vieni su kitais praleidžiame daugiau laiko nei su šeimomis. Kas buvo tavo mokytojai? Iš ko išmokai maisto gaminimo subtilybių? Kai dirbau Šveicarijoje, bene daugiausiai per trumpą laiką išmokau iš vieno žymiausių prancūzų kulinarijos žmonių – 36 metus iš eilės 3 „Michelin“ žvaigždučių restorano šefo Louis Outhier. Galima sakyti, kad jis – virtuvės dievas! Kai susipažinau su Louis, jis jau buvo pensininkas, tačiau konsultavo restoraną, kuriame dirbau. Kokiam didžiausiam skaičiui žmonių tau yra tekę gaminti? 36 / 37

Kaip save palepinai po 6 000 žmonių banketo? Išvykau į Tailandą pailsėti ir išsamiau susipažinti su vietine virtuve. Man labai patinka Pietryčių Azija, dažnai stengiuosi ten pabėgti. Jei niekas nežino, kur esu, matyt, esu kažkur Tailande ( juokiasi).

6 000 svečių vienose indiškose vestuvėse. Kiek??? Taip, man yra tekę vadovauti virtuvei, kuri aptarnavo 6 000 svečių per vieną vakarą. Tai buvo brito ir indės vestuvės. Jaunikio tėvas yra bene vienas turtingiausių žmonių Didžiojoje Britanijoje. Bet juk tai neįmanoma! Įmanoma. Nors tai ir nebuvo priėmimas, kai žmonės stovėdami užkandžiauja. 6 000 svečių buvo susodinti prie stalų. Kad galėčiau aptarnauti tokį skaičių žmonių, man reikėjo labai geros komandos, todėl iš viso pasaulio į šį renginį sukviečiau daugiau nei 800 šefų, jų padėjėjų ir t. t. Visi jie dirbo viename tinkle, kuriam tuo metu priklausiau ir aš.

KAI GYVENAU AUSTRALIJOJE, 2,5 METŲ PUSRYČIAMS VALGYDAVAU „MCDONALD’S“ MAISTĄ. KIEKVIENĄ MIELĄ DIENĄ.

Kiek reikėjo laiko pasiruošti tokiam „banketėliui“? Iki vestuvių tam teko skirti apie 3 mėnesius, nes viskas vyko Indijoje... O tai šiek tiek apsunkina aplinkybes, nes reikia pasirūpinti visa produkcija iš anksto. Dėl mui09 Mickey sūnus tinės į Indiją įvežti didžiulius kieAichaelis seka kius produktų nėra paprasta. Patėčio pėdomis vyzdžiui, 12 000 šviežių austrių! ir prižiūri tėčio Turėjau būti tikras, kad visi proroplių ūkį Italiduktai laiku pateks į šalį. joje.

Ar tau svarbus sveikas maistas? Ar paisai to, kurdamas patiekalus? Tiesą sakant, nelabai (šypsosi). Juk visi žino, kad sveikas maistas nėra skanus maistas ( juokiasi). Jis skanus tik sveikuoliams. Žinoma, savo klientams galiu sukurti sveikuoliškų patiekalų, tačiau man įdomiau kurti be ribų ar nusistatymų. Tiesa, taip pat man labai svarbu, kad žmonės, pakilę nuo mano vakarienės stalo, jaustųsi sotūs, bet neapsunkę. Todėl taip, kažkoks „protingas“ balansas turi būti ir aš jo paisau. O pats ar viską valgai? Taip, valgau absoliučiai viską, išskyrus žaliąsias paprikas. Jų nerasi ir mano patiekaluose. O ką manai apie greito maisto užkandines? Ar būna, kad suvalgai mėsainį su sūriu? Taip. Tiesa tokia, kad kai šefai eina vakarieniauti į kitus restoranus, jie, nori nenori, yra kritiški. Net jei jie nenori būti kritiški, jie vis tiek valgydami vertina: „O, gal čia perkepta“, „Mm, padažas per tirštas“ ir pan. O kai nueini į greito maisto restoraną ir užsisakai kokį „Big Mac’ą“, tu tiesiog užblokuoji smegenis. Jo skonis visose šalyse yra vienodas. Todėl, kai noriu ramiai pavalgyti ir užmiršti visus darbus, galiu prisipažinti, einu į „McDonald’s“. Beje, kai gyvenau Australijoje, 2,5 metų pusryčiams valgydavau „McDonald’s“ maistą. Kiekvieną mielą dieną. Ir kaip matai, nesu storas ar ligotas ( juokiasi).

SMALL PLANET MAGAZINE

atradimai

SKANIAUSIOS VILNIAUS VIETOS GERIAUSI IŠ GERIAUSIŲ 01

STEBUKLAI

URTĖ MIKELEVIČIŪTĖ

Kur smagiausia gerti vyną? Kur skaniausios midijos, o kur patys gardžiausi makaronų patiekalai? Galbūt svajojate apie tikrą paelją ar gardžiuosius meksikietiškus paplotėlius? Nesijaudinkite, jau tuoj sužinosite atsakymus į visus šiuos klausimus. Esu čia, kad patarčiau. Apie mane. Esu laimingas žmogus. Gyvenu gerą ir laimingą gyvenimą, didžiausią jo dalį sudaro domėjimasis ir gilinimasis į gastronominę kultūrą. Net sakyčiau, esu apsėsta maisto, vyno ir viso to kulto. Tai tikrai nereiškia, kad stoviu prie puodų nuo ryto iki vakaro. Tai reiškia, kad skaitau, keliauju, ragauju ir apie tai rašau. Esu kulinarijos studijos vadovė, tinklaraščio www.dervynas.lt autorė, restoranų konsultantė ir būsima someljė. Tikiuosi, patarsiu ir padėsiu atrasti kažką naujo. 40 / 41

Ten verta eiti vien dėl pagrindinio, Lietuvoje geriausiu pripažinto restorano šefo Martyno Praškevičiaus. Moderni virtuvė be taškelių ir brūkšnelių jau kelinti metai išlaiko kokybę, nuolat keldama kartelę kitiems restoranams. Patys jie savęs nevadina fine dining vieta, tačiau yra verti geriausio restorano Lietuvoje vardo, kuriuo neseniai ir buvo apdovanoti 30 geriausių Lietuvos restoranų projekte. Ši vieta puikiai tinka verslo pietums, draugų vakarienei ir vėlyviesiems savaitgalio pusryčiams, apie kuriuos mieste net sklando legendos. Ką užsisakyti? Ragaukite ten viską, ypač – ant grotelių paruoštus patiekalus. 01

01 Geriausiu restoranu Lietuvoje šiemet pripažinti M. Praškevičiaus „Stebuklai“. 02 Restoranas „Dine“, pagal „30 geriausių restoranų“ projekto balsavimą, šiemet pateko tarp 3 geriausių restoranų Lietuvoje. 03 „Sofa de Pancho“ – geriausias pasirinkimas beieškant Meksikos skonių Vilniuje. 04 „Telegrafe“ dirba geriausias Lietuvos someljė – Nerimantas Miežys. 05 Prancūzijos skonių Vilniuje galima ieškoti „Brasserie de Verres en Vers“.

YPATINGOMS PROGOMS 02

DINE Restoranas „Dine“ vertas pagyrų vien už savo išskirtinį interjerą. Restorane įkurtos dvi salės: viena šviesi su galybe veidrodžių, kita – pritemdyta, primenanti jaukią vyninę. Beje, restorane įkurta ir VIP salytė, kuri puikiai tinka verslo susitikimams. Valgiaraštis konceptualus ir puikiai parengtas. Nenusivilsite paragavę bet kurio siūlomo patiekalo. Restorano savininkai – žinomas virėjas Egidijus Lapinskas ir vienas geriausių someljė, dabartinis Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius. Kaip jau supratote, vynas čia turi ypatingą reikšmę. Ką užsisakyti? Rinkitės sezoniškus patiekalus ir nepamirškite vyno. 02

TELEGRAFAS Smagu, kad viešbučių restoranai jau ir Lietuvoje tapo ne tik ten apsistojančių keliautojų vieta. Nuolat savo meniu stebinantis „Telegrafas“ laikomas vienu iš pretendentų gauti pirmąją „Michelin“ žvaigždutę mūsų šalyje. Pagrindinis šefas Javier Lopez Ruiz spinduliuoja begaline charizma, kuri persiduoda ir jo patiekalams. O geriausias Lietuvos someljė Nerimantas Miežys daro stebuklus su vynu ir kviečia į mini vyno ir maisto sintezės kelionę.

SOFA DE PANCHO Meksikos virtuvei atsispirti sunku. Autentiška, jauki ir šilta atmosfera vos įžengus į „Sofą de Pancho“ įsuks į temperamentingą skonių sūkurį. Europiečių skoniui adaptuoti meksikietiški patiekalai talentingų šefų rankose virsta tikrais skonio fejerverkais. Čia vakarą būtina pradėti nuo kokteilio „Margarita“ , o užbaigti – mini tekilų ar meskalių degustacija. Beje, jei paprašysite, profesionalūs padavėjai šiuos gėrimus priderins ir prie patiekalų. Ką užsisakyti? Būtina paragauti meksikietiškų paplotėlių, midijų ir specialaus šefo ruošto meniu.

BRASSERIE DE VERRES EN VERS Tai dar vienas viešbutyje įsikūręs restoranas, konkuruojantis su galybe kitų Vilniaus senamiesčio vietų. Puikus ir kokybiškas maistas, ilgametė šefo patirtis ir gerai suderinta koncepcija duoda rezultatų. Klasikinio maisto mėgėjai liks pamaloninti ir norės grįžti dar. O jei užsuksite tuo metu, kai dirbs vienintelė ir nepakartojama šampano ekspertė Lietuvoje, turėsite galimybę atrasti neapsakomą gėrimų ir maisto dermę.

SMALL PLANET MAGAZINE

atradimai

MADINGIEJI

LIETUVIŠKA VIRTUVĖ

LEIČIAI Jei grįžtate iš užsienio, be abejo, būsite nors truputėlį pasiilgę tradicinės lietuviškos virtuvės. Tad iškart iš lėktuvo keliaukite į „Leičius“. Na, o jei pas jus atvyksta svečių iš užsienio, kuriuos norite pavaišinti cepelinais, kepta duona, žirniais su spirgučiais ar šaltibarščiais, net nedvejodami veskite juos į šį restoraną. Čia rasite ir gardaus alaus. 08

06 Lietuviško maisto – į „Leičius“. 07 Sezoninės modernios lietuviškos virtuvės pažiba – „Sweet Root“. 08 „Gaspar’s“ Vilniuje atstovauja modernią indišką virtuvę.

SWEET ROOT Norintiems atrasti tikrąjį vietinį skonį, prie kurio prisilietė profesionalų rankos, siūlau restoraną „Sweet Root“. Tai moderni lietuviška virtuvė, kuri, jei tik būtų Kopenhagoje, taptų tikrų tikriausia „Nomos“ konkurente. Šios vietos raktažodis – sezoniškumas. Žiemą čia tikrai nerasite pomidorų, nebent jie būtų auginti šeimininkų sode ir marinuoti dar nuo vasaros. Apsilankę „Sweet Root“, turėsite išskirtinę galimybę paragauti pačių šefų rinktų vietinių žolelių ir prieskonių ar net antrą šansą virtuvėje gavusių švilpikų. Minimalistinė aplinka ir lėtai ruošiamo maisto koncepcija leidžia pailsėti, neskubėti ir pasimėgauti kelių valandų autentiška vakariene. Nepamirškite užsisakyti ir kruopščiai priderintų gėrimų! 42 / 43

09 Užkandžių ir bene geriausio džino su toniku mieste – į „Tapas“! 10 Vienas geriausių sušių restoranų mieste – „Rise“.

11 Kultinė Vilniaus vieta – „Briusly“, kur vakarienė gali virsti vakarėliu.

TAPAS

12 Puiki pusryčių vieta Naujamiestyje – „Atostogos“. 13 Puiki pusryčių vieta centre – „The Town“.

Vos tik pravėręs duris, ispaniškas gastrobaras susilaukė daugybės pagyrų. Ir ne veltui! Vieta įsikūrusi atgyjančiame rajone, tad ten sutiksite tik stilingus ir tikslingai atėjusius lankytojus. Bene geriausi džino su toniku kokteiliai mieste, gardus maistas ir moderniai perteikta ispaniška atmosfera – puikus derinys teisingam vakarui sostinėje. Būtina pamėginti bent jau kelių rūšių džino kokteilių, pasimėgauti įvairiom ispaniškom užkandėlėm, paragauti paeljos ir aštuonkojo, virto aluje.

RISE Vienas geriausių sušių restoranų „Rise“ vis populiarėja. Dar visai neseniai atsiradusi nauja vieta ne vienam vilniečiui ir miesto svečiui tapo pačia mėgstamiausia. Gardūs sušiai, nuostabi miso sriuba ir sašimiai daugelį vilioja sugrįžti dar ir dar. Ten verta ir pietauti, ir vakarieniauti.

EINAM PUSRYČIŲ?

ATOSTOGOS Pusryčiai yra mano mėgstamiausias dienos valgis! Tad jų reikia ypatingų. Jau minėjau kelias vietas, į kurias verta eiti pusryčiauti. Na, o jei norite gardžiai ir pusryčiauti, ir poilsiauti, keliaukite į desertinę „Atostogos“. Savaitgalio vėlyviesiems pusryčiams – puikus Benedikto kiaušinis su lašeliu trumų aliejaus olandiškame padaže. Abejingų neliks. Siūlau ragauti burnoje tirpstančius desertus, blynelius, raguolius ir viską, ką rekomenduos draugiškas personalas.

GASPAR’S Jaukus nedidelis restoranėlis, kuris atstovauja moderniai indiškai virtuvei. Klasikiniai indiškos virtuvės patiekalai čia įgauna visai kitą atspalvį ir skonį, kuriam nelieka abejingų. Restoranėlyje pasimėgausite ir kuo puikiausiais vėlyvaisiais savaitgalio pusryčiais. Benedikto kiaušiniai su indiškais prieskoniais? O, taip! Paragaukite ir suprasite, apie ką kalba.

BRIUSLY Kultinė Vilniaus vieta, kuri niekada netaps nemadinga. Pagal gastronomines tendencijas atnaujintame meniu rasite begalę puikių patiekalų. Čia galite užsukti ir pietų, ir vakarienės. Tai pirmoji vieta Vilniuje, pasiūliusi itin gardžius vietnamietiškus bao, gardžiausius rytietiškus makaronus ir nuostabias azijietiškas sriubas. O jei savaitgalio vakarais ten pasiliksite ilgiau, maloniai nustebsite: penktadieniais ir šeštadieniais vieta pasikeičia į klubą, kuriame groja geriausi vietiniai ir užsienio didžėjai.

THE TOWN Save kaip Grill bar pristatantys „The Town“ kviečia vilniečius pusryčių. Jie čia ruošiami kasdien, tad drąsiai galite pakviesti verslo partnerius ir skaniai pradėti dieną bei tuo pačiu aptarti svarbiausius reikalus. Valgiaraštis gana platus, tad kiekvienas čia randa savo mėgstamą pusryčių patiekalą.

SMALL PLANET MAGAZINE

atradimai

SALVETE CITY

PRIVATIEMS RENGINIAMS

ITALIŠKAI 14

Tai Gedimino prospekte įsikūręs šeimos restoranas, į kurį labai verta nueiti pavakarieniauti. Pagrindinis šefas, Antonio Serra, yra kilęs iš Sardinijos ir dirbęs įvairiose restoranuose visoje Europoje. Meniu čia keičiamas 5 kartus per metus. Pagrindiniai įkvėpimai – einamojo sezono ingredientai. Patiekalai įkvėpti ne tik Italijos (svarbūs ir lietuviški ingredientai). Restorano šeimininkai netoli Sartų turi avių ūkį, o šalia tvenkinį su upėtakiais. Tad restorane daug šviežios vietinės mėsos ir žuvies.

ČIOP ČIOP Jau ketverius metus veikianti kulinarijos studija kviečia atrasti gaminimo malonumą kartu. Ši vieta puikiai tiks uždaram draugų vakarėliui, įmonės šventei ar net vestuvėms. Privati erdvė pasižymi moderniu, švariu ir estetišku interjeru. Ji taip pat puikiai tinka konferencijoms ir verslo susitikimams, ypač, jei nenorite, kad šalia sėdintys restorano svečiai girdėtų jūsų pokalbius. Beje, būsite maloniai nustebinti vaizdu pro studijos langą.

OSTERIA DE LUCA Be gerų makaronų išgyventi neįmanoma, tačiau vilniečiai ir miesto svečiai gali būti ramūs ir laimingi, nes yra vieta, kur makaronai tiesiog tobuli. Ilgus metus veikianti „Osteria De Luca“ yra viena iš tų vietų, į kurias reikia eiti valgyti būtent picos ir makaronų patiekalų. Interjeras paprastas, tačiau akivaizdu, kad viskas investuojama į tikrą itališką skonį.

RISTORANTE SORRENTINO Visai neseniai duris pravėrė dar vienas šeimos restoranėlis, kuris akimirkai, o gal net ir visam vakarui, priverčia pasijusti lyg Neapolyje. Maistą ruošia pats savininkas, kuris mėgsta improvizuoti, tad meniu kinta nuolat, o jei ko nerandate, susitarti su šefu Michele Sorrentino galite vietoje. Beje, restoranėlis yra įsikūręs gana sakralioje vietoje, prie pat Aušros vartų, tad savo svečiams tuo pačiu galite parodyti ir Vilniaus įžymybes. 44 / 45

14 Itališka „Salvete City“ virtuvė žavesnė su italu šefu Antonio Serra.

15 Kulinarijos stu- 16 „Osteria de Lu- 17 Dar vienas dija „Čiop Čiop“ ca“ verta appuikus šeimos lankyti vien dėl kviečia atrasti restoranėlis – ten gaminamų gaminimo ma„Sorrentino“. lonumą kartu. makaronų.

atradimai

LAVIJOS MAŽI ĮPROČIAI – DIDELI POKYČIAI

Redos Mickevičiūtės nuotr.

SMALL PLANET MAGAZINE

INGA NORKE

TV laidų vedėja ir dabar jau rašytoja Lavija Šurnaitė pavasario pabaigoje pristatė pasisekimo sulaukusią asmenybės tobulėjimo knygą „Maži įpročiai – dideli pokyčiai“. Neseniai buvo išleistas ir antrasis tiražas, t. y. papildomi 9 000 egz. (Lietuvoje tai yra išties didelis skaičius), o pati Lavija jau ruošia ir antrąją knygą. Netikėtai tapusi efektyvios gyvensenos skleidėja Lavija dabar negaili nedidelių patarimų, kilusių iš asmeninės patirties. Išties, jos teigiami maži įpročiai ne tik veda prie didelių pokyčių, bet gali tapti ir mažaisiais gyvenimo džiaugsmais – būtent apie tai yra šis interviu ir visas rudens numeris. Kaip tapai sveikos gyvensenos žinove? Nepavadinčiau to sveika gyvensena. Tai normali gyvensena ( juokiasi). Šios knygos patarimai – ne tas atvejis, kai imiesi drausmingo gyvenimo režimo, atsisveikini su draugais, vakarienėmis, šventėmis ir pradedi gyventi pagal griežtą dienotvarkę. Tuos mažus įpročius reikia prisijaukinti. Galiausiai jie tampa gyvenimo dalimi, o įdirbis grįžta su dividendais. Kiek laiko reikėjo, kad atrastum ir susidėtum tuos mažuosius įpročius? Konkretų laiką net sunku būtų įvardinti. Viskas vyko gana intuityviai. Jau kurį laiką galvoje dėliojosi tam tikri „failai“. Paskui atėjo suvokimas, kad reikia kažką pradėti daryti, nes pats kūnas to reikalauja. Pavyzdžiui... Pavyzdžiui, bėgimas yra išties madingas – bėgioja visi. Aš irgi nusprendžiau bėgioti. Nusipirkau gražią aprangą ir bėgau. Bėgau, tačiau supratau, kad tai man visiškai nepatinka: imu šnopuoti ir nejaučiu malonumo. Kartais vidury bėgimo tiesiog sustodavau ir pradėdavau eiti. Pastebėjau, kad einu greičiau, nei bėgu, ir man tai net kur kas labiau patinka. Taip pradėjau vaikščioti. Dabar dažnai auto-

GRAŽŪS ŽMONĖS UŽDIRBA DAUGIAU – TOKS SKYRIUS YRA IR MANO KNYGOJE. IR JIS YRA VISAI NE APIE MODELIUS, KURIE IŠ SAVO GROŽIO VALGO DUONĄ

mobilį stengiuosi palikti kiek toliau „varau“. Namai blizga, galva švari, pasportuoji ir dar – tai nieko nenuo tikslo, kad galėčiau paėjėti. kainuoja! Ar skaičiuoji žingsnius ir įveiki O jei dar laiką skaičiuotum... po 10 000 jų per dieną? Taip, žingsnius skaičiuoju. Kai Ka- Taip! Juk dabar net juokaujama, lėdų Senis paklausė, ko noriu, atsa- kad tie, kas lankosi sporto klube, kiau, kad trenerio ant riešo, t. y. iš- sportuoja trumpiau, nei stovi spūsmaniosios apyrankės su specialiu tyse pakeliui į sporto klubą ir atgal. procesoriumi, kuris visada yra su Beje, kai anksčiau sportavau klube, tavimi ir matuoja tavo fizinį akty- pastebėjau, kad man patinka kardivumą. Taigi ne visada tos moterys otreniruokliai, taigi vieną įsigijau ir dabar galiu judėti namie, žiūrėdaprašo deimantų ( juokiasi)! ma įdomų filmą ar laidą, o ne klauKokių dar įpročių atradai, ku- sydamasi nuo sunkumų kilnojirie teikia malonumą ir akivaiz- mų aplink stenančius žmones. Tiesą pasakius, mano patarimas toks džius rezultatus? Man labai patinka šokti. Ir patin- ir būtų – turėti kelias fizines veika tai daryti būtent namie. Kartais klas, kad galėtum jomis žongliruonepašokusi net neužmiegu. Įjun- ti. Taip bus daugiau motyvacijos ir giu muziką ir leidžiu kūnui judėti. mažiau monotonijos. Beje, tam esu susikūrusi kelis specialius grojaraščius, kuriuos taip Kaip keitėsi savo grožio suvokiir pavadinau: „Gym flow“ ir „Dan- mas per visus šiuos trisdešimt ce flow“. Juose – man patinkančios kelerius metus? dainos, senos ir naujos, tačiau visos Jei klausi, ar patinku sau nuotraukose iš seniau, tai atsakymas – „ne“ tinkamos šokiams. ( juokiasi). Pastebėjau, kad po sūO kaip su namų ruoša – ją irgi naus gimimo pasikeičiau. Net mano veido struktūra pakito. Ir iš tikpaverti sportu? Kartą vienoje knygoje perskaičiau, rųjų dabar sau patinku daug labiau kad prancūzės namų ruošą trak- nei anksčiau. Rytais man nebėra tuoja kaip sportą. Jos neina į spor- problemos pažiūrėti į save veidroto klubus kaip, pavyzdžiui, ameri- dyje, o anksčiau būdavo... Be to, tik kietės. Prancūzės nemėgsta persi- dabar pradedu sąmoningai suvokti, tempti, nes joms reikia gyventi pa- kas man tinka, ir gyventi taip, kaip togiai. Bet joms patinka ir labai ge- man patinka. Manau, kad amžius rai atrodyti. Taigi būtent prancūzės puošia tiek moterį, tiek vyrą. Juk į namų ruošą pradėjo žiūrėti kaip į moters grožio pikas yra apie 35-us papildomą naudą – sudegintos ka- metus. lorijos ir švarūs namai. Kaip manai, ar gera išvaizda paIšties, labai svarbu pabrėžti, kad jei deda gyvenime? nusprendžiama į namų ruošą žiū- Gražūs žmonės uždirba daugiau – rėti kaip į sportą, reikia pamirš- toks skyrius yra ir mano knygoje. Ir ti naminius nutįsusius megztinius jis yra visai ne apie modelius, kurie ir slysčiojančias šlepetes. Tvarky- iš savo grožio valgo duoną. Visi mes dama namus, apsirengiu lengvus savo išvaizda siunčiame tam tikrus sportinius drabužius, net sporti- signalus ir žinutes. Aš nekalbu apie nę liemenėlę, apsiaunu kedukus ir grožio standartus, labiau apie estetinį savęs pateikimą. Jei darbdavys mato neišsimiegojusį pavaldinį, jis nori nenori pradeda ką nors įtarti: gal darbuotojas geria, gal jam depresija, gal dar kažkas... Išvaizdos tobulinimo mokestį reikia susimokėti, tačiau jis duoda gerų dividendų. Kai pasitiki savimi, kiti tavimi irgi patiki. Jei esi sau gražus, tai ir kitiems būsi gražus. 46 / 47

SMALL PLANET MAGAZINE

Kas be fizinio aktyvumo išsklaido rutiną ir kokie yra tavo mažieji gyvenimo džiaugsmai? Visų pirma noriu pasakyti, kad tuos mažus dalykus tik vadiname mažais, nes iš tikrųjų jie yra dideli. Kartais žmonės bando ieškoti gyvenimo laimės, bet aš manau, kad būtent tie maži džiaugsmai ją ir suteikia. Kai pradedi džiaugtis mažais stebuklais, tau nebereikia ieškoti tos mistinės laimės: ji susideda tarsi mozaika – iš akimirkų. Pavyzdžiui, finansų ekspertai dažnai pataria atsisakyti tokių mažų kasdienių smulkmenų ir malonumų, kaip kava, žurnalai ir pan. Viskas tam, kad taupytum, taupytum ir pagaliau sutaupytum kažkokiam didesniam daiktui. Aš galvoju priešingai! Jokiais būdais nereikia atsisakyti tų mažų džiaugsmų. Būtent tie maži džiaugsmai mus kursto kasdien. O tas vienas geidžiamas daiktas, dėl kurio teks atsisakyti daug gražių akimirkų, galbūt visai net nereikalingas ar labai greitai mums atsibos! Moterys labai moka „paliūdėti“, todėl būtent joms yra labai svarbūs tie maži džiaugsmai. Tarkime, einu vidury žiemos pirkti patalynės komplekto ir pamatau nuostabius batelius. Nesvarbu, kad galėsiu apsiauti tik po 5 mėnesių, vis tiek šiuo atveju aš renkuosi juos. Vien mintis, kad turiu tuos batelius, šildys iki pat vėlyvo pavasario. Gali niekas net nežinoti, kad juos nusipirkau, svarbiausia, kad aš pati žinosiu ( juokiasi). Pasimatuoju, pasižiūriu, pasidedu. Lygiai taip pat su maistu. Jei nori kažką suvalgyti, mano patarimas, suvalgyk iškart. Daugelis tyrimų ir stebėjimų rodo, kad vis tiek vėliau tai suvalgysi, o vėliau bus tik blo-

atradimai

giau, nes bus vakaras arba būsi kur kas alkanesnė ir to paties suvalgysi gerokai daugiau, nei būtum suvalgiusi tada, kai užsimanei. Be to, kam save kankinti? Svarbiau žinoMAN YPAČ PA- ti, kad yra paprastų ir smagių būdų, TINKA STEBĖ- kaip neutralizuoti to neva drauTI IŠSKRENdžiamo suvalgyto maisto paseDANČIUS kmes. Mes patys tikrai galime valŽMONES – dyti savo išvaizdos pokyčius. SKIRTINGOS KULTŪROS, STILIAI, NUOTAIKOS. LĖKTUVUOSE IRGI TURIME TAM TIKRAS TRADICIJAS

Ar pati laikeisi kankinančių dietų? Dietų laikiausi pačių įvairiausių, tačiau geriausiai prisimenu pomidorų dietos pabaigą. Vidury dienos man prasidėjo ūmus priepuolis: lyg kokiame veiksmo filme visu greičiu staigiai įsukau automobilį į degalinę ir nusipirkau didžiausią „plytą“ šokolado. Visą ją suvalgiau net neišlipusi iš mašinos. O aš juk nemėgstu šokolado! Štai iki ko priveda dietos ir susilaikymai. Galiausiai pasidarai sau meškos paslaugą. Manau, kad geriau neprovokuoti organizmo (dietos būtent tai ir daro), o tiesiog suvokti tam tikrus dalykus ir pagal tai „pataisyti“ savo įpročius, kad jie leistų gyventi ir smagiai, ir kokybiškai, ir maloniai, ir džiaugtis savimi. Matyt, iš tikrųjų mums dažniausiai tiesiog trūksta saiko, ypač kai kalbame apie maistą... Esu už tai, kad geriau valgyti mažiau, bet kokybiškiau. Nesupratau tų žmonių, kurie stovėjo naujai atidaromo prekybos centro eilėse, skųsdamiesi, kaip visur kitur brangu, o paskui vežė iki viršaus prikrautus vežimus. Tai ne ekonominiai sumetimai. Tai beprotiška manija rinktis ne kokybę, o kiekybę. O jei kalbėtume apie atostogas, tau taip pat rūpi kokybė, o ne kiekybė? Kasmet man būtinai reikia nuvažiuoti prie jūros. Šiemet buvau jau tris kartus ir planuoju važiuoti dar kartą, tik toliau. Su vyru pirmąkart ruošiamės skristi į tolimą kelionę su vaiku. Matyt, keliausime į Pietryčių Aziją arba Afriką (dar neapsisprendėme). Iki šiol su vaiku esame atostogavę tik Europoje. Keliaudami su šeima, dažniausiai ieškome kokybiško paplūdimio ir

48 / 49

apie tai bandome susirinkti informaciją dar būdami Lietuvoje. Mums svarbu, kad paplūdimys būtų geras, švarus, neapkrautas. Iš esmės, leisdamiesi į kelionę, mes jau žinome ir viešbučius, kuriuose gyvensime, ir vietas, kurias aplankysime, ir restoranus, ir pan. Spontaniškumas keliaujant yra gerai, tačiau kartais jis sukelia daugiau streso nei malonumo. O suplanavus didesnę atostogų dalį iš anksto, daugiau laiko lieka poilsiui ir atsipalaidavimui. Štai dabar jau ruošiamės atostogoms, kurios bus už 3 mėnesių, nes norime vykti toliau ir atostogauti kokybiškiau. Kuri skrydžio dalis tau patinka labiausiai? Mano vyras turbūt galėtų gyventi lėktuvuose ir oro uostuose. Aš esu kiek santūresnė šiuo klausimu. Pamenu, kaip prieš 8 m. su Daumantu skridome į Balį Singapūro avialinijomis. Mane kiek baugino kelionės trukmė (vis tik keliolika valandų!), tačiau tik iki to, kol įėjau į tą milžinišką lėktuvą, kuriame galima pasijusti lyg pastate – stabiliai ir visiškai komfortabiliai. Man ypač patinka stebėti išskrendančius žmones – skirtingos kultūros, stiliai, nuotaikos. Lėktuvuose irgi turime tam tikras tradicijas. Pavyzdžiui, skrydžio metu mums reikia ką nors suvalgyti, ko nors paskanauti – tai išties labiau ritualas nei būtinybė. Ar tau patinka keliauti vienai? Dabar tai tenka daryti vis rečiau. Tačiau jei kalbėsime apie vienišumą, atradau, kad esu intravertėekstravertė: man reikia išsikalbėti ir kad manęs klausytų, tačiau lygiai pusę laiko turiu būti viena. Ir tai reiškia, kad visiškai viena! Jei kas nors yra kitame kambaryje – nebesiskaito... Taigi vienatvę irgi priskirtum prie mažų džiaugsmų? Vienatvę? Oi, ne, tai yra didelis džiaugsmas ( juokiasi). Jei turėčiau galimybę būti viena 50:50 – būtų idealu. Tačiau kai yra šeima, tas buvimo tik su savimi laiko santykis yra kiek mažesnis.

SMALL PLANET MAGAZINE

atradimai

KRUASANAS – NORS IR KASDIEN

IŠTRAUKA IŠ LAVIJOS ŠURNAITĖS KNYGOS „MAŽI ĮPROČIAI – DIDELI POKYČIAI“ dens su citrina. Po 2–3 val. ateina palaimingoji akimirka „Aš ir kruasanas“. Kartu išgeriu kavos, kurios niekuo nebalinu, nesaldinu, kitaip neskaninu, tiesiog puodelis juodos kavos. Kai ateina pietų laikas, renkuosi kuo lengvesnį patiekalą, nes prisimenu, kad kruasanas jau suvalgytas, atėjo metas atidirbti. Lengviems pietums labai tinka dubenėlis salotų iš žalių ar garintų daržovių ir gabalėlis ant grilio ar orkaitėje keptos arba garuose virtos žuvies arba saujelė jūrų gėrybių, gabalėlis be riebalų gamintos kalakutienos ar vištienos krūtinėlės. Jokios duonos, bulvių ar kitų garnyrų. Vakarienė panaši į pietus. Daržovės ir baltymai (jei per pietus valgėte mėsos, tai vakare jau rinkitės žuvies). Skamba kaip svajonė? Kas nemėgsta tų nuostabių, traškių iš išorės ir elastingų viduje, kvapnių prancūziškų ragelių... Net aš, nebūdama smaližė, negaliu jiems atsispirti, o mano paryžietė draugė prisipažino, kad išvis be jų numirtų, jei kas nustotų kepti. Todėl jei kas lieptų visam gyvenimui pamiršti kruasanus, ką paaukotumėte, kad netektų jų atsisakyti? Tai ir neatsisakykime... Greičiausiai įtariate, kad nebūna tokių laisvių, be toliau einančio „bet“. Kaip sakoma, realybė kandžiojasi, todėl kiekvienas kruasanas irgi turi savo kainą. Čia aš ne apie eurus. Jei norite ir toliau gana dažnai mėgautis šiuo skanėstu, reikės priimti tam tikras žaidimo taisykles ir su pačia savimi sudaryti sandorį. Jo esmė – rasti asmeninį kompromisą, bet nenuolaidžiauti. Juk skamba ganėtinai sąžiningai, tiesa? Kai kurie žmonės išgyvena mėnulio pilnatį, o aš kartais patiriu kruasanų obsesiją. Ji gali trukti kelias dienas iš eilės, o kai kada ir visą savaitę. Kai jaučiu, kad tai artėja, suprantu, jokiais kitais sveikesnio maisto pakaitalais savęs neap-

50 / 51

JEI NORITE IR TOLIAU GANA DAŽNAI MĖGAUTIS ŠIUO SKANĖSTU, REIKĖS PRIIMTI TAM TIKRAS ŽAIDIMO TAISYKLES IR SU PAČIA SAVIMI SUDARYTI SANDORĮ

gausiu. Tiesiog turiu pajusti kruasanų skonį. Tada ir prasideda minėtas žaidimas, kuris man leidžia per dieną suvalgyti vieną raguolį, bet paisant tam tikrų taisyklių. Visų pirma, svarbu, kokiu dienos metu valgysite tą kepinį. Jei atsiranda reikalas suvalgyti ką nors nuodėmingo, valgykite ryte. Apskritai, yra tokia teorija, jei norite nesunkiai numesti šiek tiek svorio, išmintinga angliavandenius valgyti tik dieną. Iki 15–16 val. suvalgyti numatytus angliavandenius, o po ketvirtos valandos popiet nė kąsnelio neimkite jų į burną (net vaisių!). Tad norėdamos bent kiek „nukenksminti“ kruasaną, valgykite jį pusryčiams arba priešpiečiams. Aš darau taip: pusryčiams susiplaku žaliąjį kokteilį (daugiau apie šiuos kokteilius skaitykite skyriuje „Žalioji revoliucija“) iš banano, persiko (arba kriaušės, vynuogių, ananaso griežinėlio, etc. pasirinktinai), špinatų (arba kitų žalėsių) ir vandens. Daugiau pusryčiams nieko nevalgau, tik dar prieš tai išgeriu didelę stiklinę šilto van-

Pavakariams ar dienos metu galima graužti morkų lazdelių, agurkų, salierų stiebų ir kitų jums patinkančių daržovių. Atrodo įmanoma? Dėl kruasano pasistengti juk nesunku. Bet nepamirškime dar vienos taisyklės – judrumo. Tų 10 000 žingsnių (plačiau skyriuje „Treneris jūsų kišenėje – žingsniamatis“) per dieną. Jeigu tą dieną, kai žūtbūt reikia kruasano, žaisite pagal šias taisykles, laimėsite. Kruasanas čia kaip metafora, galbūt jūs kur kas didesnę silpnybę jaučiate bandelei su aguonomis ir pan., čia ta pati kategorija. Tačiau į kruasano sąvoką neįeina tie prancūziški rageliai mutantai, kuriems iškepti sunaudojama galybė sviesto, cukraus pudros ir dar migdolinio įdaro. Juk žinote apie ką aš. Visą savaitę laikiausi šio eksperimento: žalias kokteilis ankstyviems pusryčiams, vėliau išsvajotas kruasanas priešpiečiams (arba vėlyviems pusryčiams), lengvi, bet sotūs pietūs iš baltymų bei daržovių, panaši vakarienė ir 10 000 žingsnių per dieną. Per savaitę man nukrito 0,7 kg.

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

S A G N I T O PR PRIEŠ 500 MILIJONŲ METŲ Nedaug kas žino, kad prieš 500– 600 milijonų metų ties dabartiniais Druskininkais į Žemę 17 kilometrų per sekundę greičiu atsitrenkė 500 metrų skersmens meteoritas. Jį geologai atrado tik 1970 metais. Tai vienas seniausių žinomų meteoritų Europoje. Dėl šio meteorito šiandien Druskininkai yra vadinami Lietuvos mineralinio vandens sostine.

KIEKIS MINERALŲ

toks, kokį jį sukūrė gamta. Dėl šių savybių negazuoto vandens „Hermio“ vartojimo terminas – 6 mėnesiai, o beveik visų kitų, tiek lietuviškų, tiek importuojamų, – 2 metai.

PASIŽYMI VIDUTINE MINERALIZACIJA Pagal mineralizacijos lygį vandenį galima skirstyti į tris kategorijas: mažos mineralizacijos (iki 0,5 g mineralų litre), vidutinės (0,5–1,5 g litre) ir aukštos (daugiau nei 1,5 g mineralų litre). Mažos mineralizacijos vanduo turi palyginti nedaug ištirpusių mineralinių medžiagų ir prilygsta paprastam geriamajam vandeniui iš čiaupo. Išskirtinėmis gydomosiomis savybėmis toks vanVANDUO IŠ KRATERIO Meteoritui atsitrenkus į Žemę, mil- duo paprastai nepasižymi. žiniškos jėgos sprogimas sutrupiVidutinės mineralizacijos vanno požeminių kristalinių uolienų sluoksnį ir atvėrė kelius minera- denyje ištirpusių mineralinių melų prisotintoms požeminėms vers- džiagų koncentracija didesnė nei mėms kilti arčiau Žemės pavir- įprastame geriamajame stalo vanšiaus. Taigi 7 km skersmens mete- denyje. Toks vanduo puikiai tinka orito kraterio ribose šiandien ir yra vartoti ir kasdien papildo žmogaus išgaunamas unikalaus skonio na- organizmą būtinomis mineralinėtūralus mineralinis vanduo „Her- mis medžiagomis. mis“. Pasirinkus tinkamos mineralizacijos vandenį, jo reikia gerti dauCHEMIŠKAI NEAPDOROTAS Mineralinis vanduo „Hermis“ pils- giau, nei mes paprastai geriame, – tymo proceso metu nėra apdoroja- net 75 proc. žmonių yra chronišmas ozonu. Tai reiškia, kad vanduo kai dehidravę. Vandens trūkumas nėra užkonservuojamas, todėl iš- yra pirmoji nuovargio dienos melieka mikrobiologiškai visavertis – tu priežastis. Be to, daugiau nei kas trečio iš mūsų troškulio mechanizmas yra toks silpnas, kad dažnai jis palaikomas alkiu.

PROTINGAS KIEKIS MINERALŲ Šiandien kai kurie mineralinio vandens gamintojai vadovaujasi teiginiu, kad didelis mineralų kiekis yra gerai. Kiti, priešingai, ragina rinktis itin mažai mineralizuotą vandenį. Ko gero, tiesa slypi kažkur per vidurį. Mineralai reikalingi žmogaus sveikatai, tačiau, anot dietologų, kasdienis gausus itin stiprios mineralizacijos (daugiau nei 2 g litre) vandens vartojimas nėra naudingas organizmui.

sių apdovanojimų kulinarijos pasaulyje – dvi aukso žvaigždes iš trijų galimų. Naudojama žvaigždžių sistema yra paremta „Michelin“ restoranų vertinimo metodika. Žvaigždėmis yra apdovanojami tik patys geriausi produktai.

Tarptautinis skonio ir kokybės institutas Briuselyje – didžiausia nepriklausoma tarptautinė virtuvės šefų ir someljė organizacija – jau dešimtmetį maisto produktus ir gėrimus iš viso pasaulio vertina „aklai“, nežinodami produkto pavadinimo. Šio instituto įvertinimo nuolat siekia žymiausi pasauPELNĖ DVI AUKSO ŽVAIGŽDES „Hermio“ mineralinio vandens lio maisto produktų ir gėrimų gakokybę patvirtina ir profesionalų mintojai: „Coca-Cola“, „PepsiCo“, įvertinimai. Neatsitiktinai 2014 m. „Unilever“, „Bacardi“ ir kiti. Tarptautinio skonio ir kokybės instituto Briuselyje ekspertai „Hermio“ vandeniui už unikalų skonį ir kokybę suteikė vieną aukščiau-

52 / 53

NATŪRALUS MINERALINIS VANDUO IŠ DRUSKININKŲ, GERIAUSIŲ EUROPOS ŠEFŲ IR SOMELJE ĮVERTINTAS UŽ SKONĮ IR KOKYBĘ

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

ČIA KVEPIA ŽOLELĖMIS

NUO 1883 M.

tažolių“ fabrikas yra vienas seniausių Pabaltyje ir Europoje. Aukščiausios kokybės produkciją UAB „Švenčionių vaistažolės“ tiekia ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Armėnijos, Azerbaidžano, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos, JAV, Jordanijos, Australijos, Japonijos ir kitoms rinkoms.

„Švenčionių vaistažolių“ fabriko istorija prasideda dar XIX a. pabaigoje, kai garsus šio krašto farmacininkas N. Taraseikis įkūrė vaistažolių supirkimo ir perdirbimo įmonę. Ši data siejama ir su farmacijos pramonės pradžia Lietuvoje. Nedidelis vaistažolių supirkimo punktas ilgainiui išaugo į šiandieninę „Švenčionių vaistažolių“ bendrovę – naujausią technologinę ir laboratorinę įrangą turinčią vaistažolių perdirbimo įmonę, apdovanotą daugybe įvertinimų ir sertifikatų. Šiuo metu „Švenčionių vais54 / 55

KOKYBĖS KONTROLĖ IR TOBULAS ŽOLELIŲ ARBATOS SKONIS Populiarėjant sveikos gyvensenos idėjoms, tiek tarp vyresnio amžiaus žmonių, tiek tarp jaunimo vis aktualesnis tampa organizmo stiprinimas natūraliais gamtos ištekliais. Stipri „Švenčionių vaistažolių“ fabriko mokslininkų (chemikų, farmakotechnikų, biologų) ir kvalifikuotų specialistų komanda kuria unikalią, ypač aukštos kokybės produkciją. Būtent dėl savo darbą išmanančio, lojalaus, ištisus dešimtmečius dirbančio kolektyvo žolelių arbatos šiais laikais prieinamos ir miesto, ir kaimo ritmu gyvenantiems žmonėms. Fitocheminiai, radiologiniai ir mikrobiologiniai tyrimai atliekami laikantis pagrindinės Europos farmakopėjos, kitų ES šalių farmakopėjų (Vokietijos, Prancūzijos, D. Britanijos) ir Pasaulio sveikatos organizacijos patarimų dėl vaistinės augalinės žaliavos kokybės kontrolės. Aukščiausi Europos kokybės reikalavimai taikomi tiek „Švenčionių vaistažolių“ vaistinėms, tiek maistinėms ETNO ir „Gamtos gurkšnio“ arbatoms. Liaudies išmintis byloja: „Tegul jūsų maistas būna jūsų vaistas.“ Vadovaudamiesi šia mintimi, „Švenčionių vaistažolių“ darbuotojai kuria ne tik tradicines vaistažolių arbatas, bet ir naujus produktus, originalias žolelių kompozicijas, kuriomis kvepia visas Švenčionių fabrikas ir dažno lietuvio namai. ĮDOMŪS FAKTAI APIE „ŠVENČIONIŲ VAISTAŽOLIŲ“ FABRIKĄ Lietuvių liaudies medicinoje nuo seno vartojama daugiau nei 500 vaistinių augalų, o iš viso pasaulyje žinoma virš 12 000 vaistažolių rūšių. Švenčionių kraštas, kuriame ir įsikūręs fabrikas, turtingas žolelių rūšių – tai lemia palanki geografinė padėtis. Regiono laukuose, miškuose ir pievose gausu įvairių vaistažolių. Pati gamta padėjo sukurti šiam kraštui būdingą verslo rūšį – vaistažolių rinkimą.

„ŠVENČIONIŲ VAISTAŽOLIŲ“ FABRIKO ISTORIJOS RAIDA 1883 Švenčionyse pastatytas nedidelis vaistažolių fabrikas, kurio įkūrėjas – provizorius N. Taraseikis. 1884 Šalia fabriko pasodinta vaistažolių plantacija. 1905 Fabriko kolektyvą sudarė 6 darbuotojai. 1920 Fabriko asortimentas siekė 120 superkamų vaistažolių rūšių. 1927 Metinė fabriko produkcija sudarė apie 500 t. 1928 Fabrikas perdirbo 12 vaistažolių rūšių. 1933 Aromatinių augalų žaliavos buvo laikomos metalinėse statinėse. 1935 Švenčionių fabrikas buvo pirmaujantis ir aktyviausias vaistinių augalų eksporto punktas visoje Lietuvoje. 1941 Fabriką sudarė 4 gamybiniai pastatai, 12 žaliavos sandėlių, 3 šildomos džiovyklos. 1944 Buvo sunaikinta 80 % fabriko pastatų ir gamybinių mašinų. 1945 Pradėtas vienintelio išlikusio fabriko pastato remontas. 1946 Supirkimo punktai buvo įkurti Varėnos, Lazdijų, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose. 1953 Fabrikui perduota automašina, gamybos pajėgumai ėmė augti.

1954 Fabrike pradėjo dirbti analitikailaborantai. 1955 Fabrike pradėjo veikti fasavimo cechas, jame dirbo 21 darbininkas. 1959 Sprendžiami fabriko mechanizavimo klausimai. 1961 Fabrike įkurtas choras ir tautinių šokių kolektyvas. 1966 Pastatomas įrenginys beržo pumpurams kulti. 1968 Į vaistažolių rinkimą įtraukti ir moksleiviai, kurie per metus paruošė net 11,48 t žaliavos. 1973 Fabrikas minėjo 90 metų jubiliejų. 1982 Lyginant su 1952 m., gamyba išaugo 57,3 %, produkcijos realizacija – 93,3 %. 1983 Fabrikas šventė 100 metų jubiliejų. 1985 Žymiausioji Lietuvos žolininkė E. Šimkūnaitė dažnai lankėsi Švenčionių fabrike. 1987 Fabriko laboratorijoje imta griežtai tikrinti žaliavų kokybę. 2000 Pradėta kapitalinė fabriko rekonstrukcija. 2001 Gamyba vyko rekonstruojamose patalpose. 2002 Baigta fabriko rekonstrukcija. 2013 Fabrikas šventė 130 metų jubiliejų.

SMALL PLANET MAGAZINE

atradimai

DALIA IBELHAUPTAITĖ: „ESU KELIONIŲ PLANAVIMO MANIAKĖ“

INGA NORKE

Bene ryškiausia teatro ir operos režisierė Lietuvoje Dalia Ibelhauptaitė nuo 1991 m. gyvena Londone, tačiau iki šiol išlaiko artimą ryšį su Lietuva. Žinoma, daugiausia per kūrybą ir darbą su „Bohemiečiais“, kurie yra jos lietuviškoji šeima. Režisierės tėveliai jau mirę, dauguma draugų išsibarstę po pasaulį, o brolių ar seserų ji neturi, todėl artimiausias žmogus šioje žemėje jai yra jos vyras – garsus anglų aktorius ir režisierius Dexter Fletcher. Su vyru Dalią sieja ypatingas ryšys, tad daugiausia mažųjų gyvenimo džiaugsmų ji patiria būtent su juo. 56 / 57

01 Didžiausias Dalios gyvenimo džiaugsmas – keliauti po pasaulį su Dexteriu.

Paprastai D. Ibelhauptaitė nedaug pasakoja apie savo buitį, tačiau šiame interviu ji atskleidžia nemažai smulkių gyvenimo detalių, kurios, tikėtina, įkvėps pamilti kiekvieną dieną iš naujo ir atrasti savuosius mažus džiaugsmus. Beje, Dalia – geriausias pavyzdys, kaip reikia nieko nepraleidžiant į save sugerti pasaulio teikiamus džiaugsmus. Dalia, kas gyvenime tau yra didžiausias džiaugsmas? Didžiausias gyvenimo džiaugsmas – pažinti pasaulį ir keliauti po jį su Dexter: vykti į pačias tolimiausias ir egzotiškiausias šalis, atrasti nematytas vietas, naujus potyrius, energiją, sutikti kultūras. Ta minutė, kai užkopęs į kalną Čilės Patagonijoje ar pamatęs Marso peizažą Argentinos šiaurėje, išvydęs rožinius delfinus Amazonės upėje, pažiūrėjęs į kalnų gorilos akis Ugandoje ar paėmęs į rankas našlaitį orangutangą Borneo džiunglėse vėl kaip vaikas gali nustebti... – tai yra dovana. Tačiau mudu lygiai taip pat mokame džiaugtis „mažomis“ kelionėmis Europos ribose: Materos olomis Italijos pietuose, parodomis Paryžiuje ar puikiomis dizaino parduotuvėmis Kopenhagoje.

O jei kalbėtume apie džiaugsmą, kuris aplanko dar arčiau namų? Džiaugsmas mane aplanko, kai padarau kažką, ko net nesitikėjau, kad galiu padaryti. Pavyzdžiui, renovuodama namus, prisiminiau savo slaptą hobį – interjero dizainą ir architektūrą. Kartu su architektu sukūrėme namus, kuriuos vertina net šiuolaikinio dizaino žinovai profesionalai. Mūsų su Dexter namus net aprašė „Architectural Digest“, „Elle Decoration Italy“, „Sunday Times“, taip pat bus parodytas reportažas per „Channel 4“! Turbūt ne veltui iki to dešimtmetį rinkau iškarpas su man patinkančiais architektūriniais ir dizaino sprendimais! Džiaugiuosi, kad pavyko padaryti šį tą ypatingo, kas įdomu ir tos srities specialistams, ir patinka mums patiems. Kam teiki pirmenybę keliaudama: lėtai poilsiauji ar nori kuo daugiau pamatyti? Nuo pat jaunystės mėgstu akty-

SMALL PLANET MAGAZINE

vias ir veiksmo kupinas keliones. Dexter kartais juokauja, kad mes ne apžiūrėti šalies važiuojame, o jos užkariauti. Keliaudami privalome pamatyti viską! Jau dešimtmetį prenumeruoju „Conde Nast Traveller“ žurnalą, skaitau visas įmanomas knygas apie šalį, į kurią planuojame vykti, sudarau visų ypatingų lankytinų vietų sąrašą, net užsirašau jų darbo laikus ir adresus, pasižymiu geriausius restoranus. Manau, būtų kvaila kažką praleisti, gaišti laiką nesistemingai lakstant iš vieno miesto galo į kitą ar ateiti, kai uždaryta. Turbūt esu kelionių planavimo maniakė. Prieš 20 m. Dexter atrodė, kad nepaliekame vietos improvizacijai, dabar jis džiaugiasi, kad pamato daugiau už kitus ( juokiasi)! Net mūsų draugai nebeplanuoja kelionių patys: jie tiesiog pasiima mūsų maršrutą, knygas ir viską dar papildo naujomis geromis vietomis. Ar ir kitose gyvenimo srityse tau reikia visko daug? Kodėl? Man visko reikia maksimaliai daug ir intensyviai. Taip, man reikalingas labai aktyvus poilsis, nes ir dirbu aš neįprastai įtemptu ritmu – iki 18 val. per dieną kasdien. Jei sustoju – „amen“ ( juokiasi). Blogiausios mano gyvenimo atostogos – savaitė Maldyvuose. Ten idealiai ramu. Salą gali apeiti per 15 minučių, taigi, kai jau pamačiau visas įmanomas žuvytes, išvaikščiojau griovį aplink visą salos plotą!

atradimai

TA (angl. British Academy of Film and Television Art) narys ir balsuoja apdovanojimuose, tad kartą per metus jam atsiunčia naujausių filmų vaizdo įrašų. Koncertai, kaip ir teatras, mums jau tapo gyvenimo būdu. Dažnai einu pažiūrėti draugų, kolegų darbų. Tiesa, spektaklių negaliu žiūrėti tik savo malonumui – nori nenori juos vertini, matai ne tik tai, ką bandoma parodyti, bet pastebi ir visą spektaklio mechaniką. Kokie gyvenimo momentai tau teikia tuos mažuosius džiaugsmus, apie kuriuos dažniausiai yra nekalbama arba kurie pap-

TRUMPAI

O kokiais kiekiais mėgaujiesi kultūra? Su kultūra yra taip pat. Man svarbu pamatyti kuo daugiau. Ir ne tik namuose, Londone, kur grįžusi visada aplankau visas naujas parodas. Į išskirtines parodas nuvažiuoti stengiuosi ir svetur (bent porą kartų per metus). Be to, juk tokie muziejai kaip MOMA ar „Metropolitan“ Niujorke, „D’Orsay“ ar Luvras Paryžiuje, „Prado“ Madride yra neišsemiami. Ten kaskart grįžęs gali atrasti tai, ko anksčiau nepastebėjai. Meno niekada nebus per daug. O kaip su kinu ir muzika? Su Dexter turbūt pamatote visus naujausius filmus? Kinas yra Dexter darbas, taigi žiūrime praktiškai viską, ne tik naujausius filmus. Tiesa, Dexter yra BAF58 / 59

Dalios Ibelhauptaitės didžiausi maži gyvenimo džiaugsmai: kelionės su vyru Dexter, kelionių maršrutų planavimas, lėti sekmadieniai su vyru ir žurnalais, namų dekoravimas, nauji įspūdingi batai, paskutiniai premjerinių spektaklių akordai.

day Times“ bei „Observer“ ir VISĄ likusią dieną skaitome, kol sutemsta. Telefonai išjungti. Ir dar – mano namuose kasdien vakare dega viena žvakė. Kokie yra tie vadinamieji guilty pleasures, kai nejauku prisipažinti, bet tai kelia daug vidinio pasitenkinimo? Esu gana viešas žmogus, neturiu ko slėpti, tačiau ir mano asmenybė tokia, kad kai išsikalbu, man tampa lengviau kovoti su savo demonais. Pavyzdžiui, mėgstu desertus, tačiau jau seniai jų beveik atsisakiau ir vis pagalvoju – kaip bus nuostabu, kai kitame gyvenime galėsiu jų 04 Su architekto pagalba Dalia neseniai sukūrė savo ir Dexterio namus. 05 Dalios ir Dexterio namų vaizdas iš virtuvės į svetainę. Londonas, 2016. 06 Nuo pat jaunystės D. Ibelhauptaitė mėgsta aktyvias keliones.

rastai yra nematomi? Jų yra daug: +paskutinis + premjerinio spektaklio akordas – tai džiaugsmas, nes tai reiškia, kad PAGALIAU galėsiu grįžti namo, atsigulti į lovą ir išsimiegoti; +kai + solistai ima improvizuoti mano sukurtame spektaklio piešinyje – tada pamatau, kad visas įdėtas darbas nenuėjo perniek, jie išmoko „skristi“; +kai + mūsų spektaklių metu iš salės tamsos stebiu žmonių veidus; +kai + galiu 3 valandas praleisti namų vonioje su Dexter: kalbėtis ir skaityti žurnalus; +kai + atsilaikau ir nepasiduodu beprotiškam norui suvalgyti desertą, nes nėra geresnio jausmo už tą, kai po 10 dienų badavimo Austrijos klinikoje išeini ir pasijunti tarsi „numetęs“ 20 metų; +kai + nueinu į savo mėgstamiausios

„Dover Street Market“ parduotuvės išpardavimą ir randu sau tinkamą įdomų daiktą (nes visa kaina jo negalėčiau sau leisti).

07 Didžiausias malonumas – sekmadienį savo namuose su Dexter skaityti naujausius žurnalus apie meną, dizainą, madą.

Kai nedirbi, koks būna tavo tobulas sekmadienis? Nupiešk žo- 08 Režisierės namus Londone džiais. jau įvertino ir Matyt, turiu bėdą, nes nemoku aprašė daugydžiaugtis mažais dalykais. Aš jų tiebė dizaino leisiog nepastebiu. Ant mano galvos dinių. užkrauta didelė atsakomybė ir didelis informacijos kiekis. Dažniausiai džiaugiuosi, kai kur nors bėgdama nepavėluoju ( juokiasi). Tačiau kai po premjerų būna laisvas sekmadienis, jis tobulu atveju atrodo taip: ryte einame į gėlių turgų „Colombia Road market“, kur prisiperkame gėlių, geriame mėtų arbatą, užeiname į retų nišinių žurnalų parduotuvėlę, nusiperkame kelis kilogramus meno, mados ir Ed Reeve ir asm. kultūrinių leidinių, taip pat „Sunarchyvo nuotr.

SMALL PLANET MAGAZINE

atradimai

valgyti iki soties, mat šio gyvenimo dozę jau išsėmiau ( juokiasi). Labai geras jausmas, kai esi teisus, dažniausiai dėl savo nuojautos ar „šuniškos uoslės“. Gera, kai sutinki labai labai žymų žmogų (ne iš lietuviško elito, o tikrai daug pasiekusį), pabendrauji ir supranti, koks jis yra tikras, paprastas ir nuostabus. O po to apie tai viešai net nekalbi, nes nenori, kad kitiems atrodytų, jog „mėtaisi“ žinomais vardais ir su jais daraisi asmenukes. Tas saiko ir susilaikymo jausmas yra labai geras. Galiausiai, mėgstu įsigyti įspūdingus batus – tai kelia daug vidinio pasitenkinimo. Kuo gyveni šiuo metu? Papasakok apie artimiausią savo premjerą. Šiuo metu ruošiu 10-ąjį „Bohemiečių“ sezoną. Šį rudenį mūsų laukia net 3 dideli darbai. Visi – pasauliniai hitai. Atnaujiname sėkmingiausią mūsų pastatymą – G. Verdi „Trubadūrą“ (spalio 5–9 d.) su Asmik Grigorian. Taip pat kviesime į naujausią G. Puccini „Toskos“ pastatymą (gruodžio 1–4 d.), o jau rugsėjo 16 d. laukia premjera – elektroninė opera „Karmen“. Tai projektas, prie kurio jau metus dirbame su Marijumi Adomaičiu („Ten Walls“). Niekas kitas Lietuvoje negalėtų įgyvendinti šio projekto. Marijus, pripažintas elektronikos kūrėjas, turi ir puikų klasikinės muzikos išsilavinimą. Kaip atrandi temas savo kūrybai? Kaip atėjo pastaroji? Man labai svarbu būti pasaulio dalimi ir rasti alternatyvų balsą. Stengiuosi stebėti aplinką ir pajusti, kas skausminga žmonėms. Menas turi priversti mąstyti ir provokuoti diskusiją. Mane, pavyzdžiui, jaudina, kad dabar Europą užliejo baisi nacionalizmo, netolerancijos ir kasdienio terorizmo banga. Taigi paskutinį mūsų darbą, „Toską“, perkėliau į fašistinę Italiją, kur pasaulis tampa policine valstybe, kurios tikslas yra sunaikinti asmenybę, jei ji netelpa į nustatytus rėmus. Išlikimo kaina – išdavystė. O viso to fone – meilė teroro akivaizdoje. Manau, tai atliepia būtent dabar Europoje vykstančius drastiškus procesus. 60 / 61

TRUMPAI

09 „Esu gana viešas žmogus, neturiu ko slėpti“, – sako Dalia.

GERIAUSIAS RUDENIŠKAS PRISIMINIMAS. Pasivaikščiojimai prie Baltijos jūros, kai nėra nė vieno žmogaus, šviečia rudeninė saulė ir valandų valandas gali žiūrėti į nesibaigiantį peizažą.

10 Apželdintas Dalios namų balkonas.

MĖGSTAMIAUSIAS KVAPAS. Mano vyro, Dexter. DIDŽIAUSIAS PASIEKIMAS GYVENIME. „Bohemiečiai“, t. y. įkurtas naujas operos teatras „Vilnius city opera“. Tai net ir didžiausiose Europos valstybėse atsitinka kartą per kelis dešimtmečius...

Ed Reeve nuotr. 10

KURĮ DAIKTĄ LABIAUSIAI SAUGAI? Matyt, vestuvinį žiedą. Pirmieji mūsų žiedai buvo padaryti iš kelių surinktų tėvų žiedų, nes tuo metu buvome bankrutavę ir išvis neturėjome pinigų. Per 15-ąjį vestuvių jubiliejų pagaliau pasikeitėme vestuvinius žiedus į tokius, kokių visada norėjome. Buvimas kartu mums yra labai svarbus. Tai yra pats svarbiausias ryšys. Aš neturiu brolių ar seserų, tėvai mirę, taigi Dexter yra man vienintelis šeimos narys, vienintelis mano žmogus. KUR IR KAIP NORĖTUM SUTIKTI SENATVĘ? Taityje – saloje, kur ištisus metus šilta. Ten rašyčiau prisiminimų knygą ir mėgaučiausi gyvenimu. O knyga būtų nereali – garantuotas bestseleris ( juokiasi)! Istorijų esu prikaupusi jau net kelioms dalims!

SMALL PLANET MAGAZINE

atradimai

MAŽI DŽIAUGSMAI: VISUOMENĖS ALCHEMIJA

Jurgis Didžiulis, baigęs „InCulto“ periodą, ėmėsi neįprastos muzikinės krypties ir paraleliai mokėsi Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, o vėliau dar baigė mokslus ir prestižiniame BMI (Baltic Management Institute). Iš viso to prieš porą metų gimė „Reanimacijos“ projektas, o Jurgis sumodeliavo naują sritį Lietuvoje – visuomenės alchemiją. 62 / 63

MĖGAUTIS GYVENIMU YRA DIDŽIULĖ DOVANA IR JEI ŽMONĖS DIRBA TIEK, KAD NETURI KADA JUO PASIMĖGAUTI, TAI, MANAU, JIE IŠEIKVOJA SAVO EGZISTENCIJĄ

Kas tau patinka labiau – būti prieš publiką ar būti vienam? Aš labai mėgstu kontrastus. Pavyzdžiui, koncertas ar seminaras prieš daugybę žmonių ir vieno buvimas namuose yra mano kontrastai. Būdamas vienas, leidžiu sau pamedituoti, pasivaikščioti, pamąstyti, o kartais išvis nieko neveikti – atsigulti ir pasvajoti. Tai yra didžiulis malonumas. Manau, kad svajojimas yra milžiniška kūrybinė jėga.

venimas, kai visi kartu gamina, bendrauja, pramogauja, moko vieni kitus amatų, dalinasi ir 100 % toleruoja nuogą kūną festivalio teritorijoje. „Rainbow“ yra nuostabu. Pernai su šeima ten nuvykome pirmąkart (nes tais metais jis vyko Lietuvoje) ir buvome nustebinti. Po „Rainbow“ atgavau tikėjimą žmonėmis. Pasirodo, anarchiškoje erdvėje mes galime sueiti, gyventi ir mums visiškai nebūtina, kad kažkas už nugaros stovėtų su beisbolo lazda ar pistoletu, liepdamas daryti tą ar aną. Po šio festivalio viską įsimyli iš naujo, todėl šiemet ir vėl jo labai laukiu, vyksime automobiliu į Europos pietus.

O kaip yra su kelionėmis? Gyvenime daug keliavai. Ar tau tai vis dar yra šventė? Man patinka keliauti su reikalais. Vien turistauti man jau nebe taip įdomu. Man norisi arba pagroti, arba paskaitą paskaityti, arba kažko važiuoti mokytis. Neseniai menininkas Ray Bartkus gerai pastebėjo, kad kartais jam sunku suprasti,

Dar šią vasarą keliavai į JAV, ir vėlgi su tikslu... Šiuo atveju gavau prašymą iš Lietuvos valstybinių institucijų suaktyvinti lietuvių bendruomenes užsienyje, ypač JAV. Tos bendruomenės visada egzistavo kaip atsakas Tarybų Lietuvai. Tai buvo labai įdomi kelionė, kurios metu buvo ir muzikos, ir seminarų, ir pokalbių. Su-

kur jis yra – Stokholme, Johanesburge ar Madride – visi viešbučių kambariai vienodi, restoranai panašūs, madingi „hipsteriški“ barai irgi beveik tokie patys. Labai su juo sutinku ir būtent dėl to man kartais norisi išsukti iš pagrindinio kelio ir kelionių metu patirti kažką kitokio.

pratau, kad yra labai daug nesugijusių žaizdų.

ryti priverstinai. Pavyzdžiui, jei per dieną gaunu padirbėti prie muzikos, turiu porą įdomių susitikimų, vedu seminarą, pamedituoju, prasilekiu dviračiu ir praleidžiu laiko su šeima – tai yra džiaugsmas.

01 Jurgis šią vasarą dukart vyko į JAV. Abu kartus visuomeniniais tikslais.

Jurgi, kas tau kasdien teikia džiaugsmą? Kada jautiesi gerai? Mėgautis gyvenimu yra didžiulė dovana ir jei žmonės dirba tiek, kad neturi kada juo pasimėgauti, tai, manau, jie išeikvoja savo egzistenciją. Aš gyvenu gerai, kai jaučiu balansą, t. y. kai galiu truputį pagroti, truputį padirbėti, truputį pasportuoti, truputį pabūti vienas, truputį pakeliauti ir pan. Gerai gyvenamas gyvenimas, manau, susideda iš visų tų dalykų ir jų tinkamo santykio. Taip pat, kai nereikia nieko da-

02 J. Didžiulio projektui „Reanimacija“ jau du metai.

Pavyzdžiui, žinau, kad su šeima ir vėl keliaujate į hipių festivalį „Rainbow“, kuriame galioja savos taisyklės, nerūpestingas, komunos principu paremtas gy-

Kas vyksta Amerikos lietuvių bendruomenėse JAV? Jie bijo sugrįžti į Lietuvą? Įsivaizduok, žmonės daugybę metų kūrė Lietuvą už jos ribų. Tarp jų buvo ir tokių, kurie net atsisakė JAV pilietybės, buvo labai užsispyrę, prašė juos vadinti ne Amerikos lietuviais, o lietuviais, jie kūrė šeimas tik su kitais savo tautiečiais, kaupė archyvinę medžiagą, darė spaudimą Vašingtonui, kūrė

SMALL PLANET MAGAZINE

lietuvių parapijas, centrus ir mokyklas... Viskas tam, kad išlaikytų lietuvybę. „Neduok Dieve, baigtųsi Lietuva, kas tada būtų?“ Tokia mintimi gyveno lietuvių bendruomenės JAV Sovietų okupacijos laikais. O kai Lietuva tapo nepriklausoma ir tie žmonės bandė grįžti į Tėvynę, jų klausė: „Kodėl jūs grįžtate?“, „Ką čia veiksite?“ ir pan. Jie pajautė, kad Lietuva jų nebemyli. Taigi traumos yra skirtingos: namų ilgesys, galbūt, kažkokia kaltė, daug pastangų ir jokio grįžtamojo ryšio, o vėliau nepripažinimas namuose ir pan. O tu manai, kad vyresnioji karta čia, Lietuvoje, kad ir praėjus tiek metų, jaučiasi geriau? Pradėjus analizuoti, pasirodo, kad ir čia žmonės nėra išsilaižę Tarybų Sąjungos žaizdų. Didžiausia problema yra ta, kad jie bijo kalbėti šia tema. „Jie išvažiavo.“ Klausiu: „O kodėl jie išvažiavo?“ „Dėl Tarybų Sąjungos.“ „O kas liko? Kas buvo kolaborantas, o kas ne?“ Ir tada prasideda medžioklė... Žmonės nebenori nagrinėti šių temų. Vienintelis sprendimas yra meilė. Reikia apkabinti lietuvius už Atlanto ir pasakyti, kad mes juos mylim. Ir tuos lietuvius, kurie nenori kalbėti apie praeitį, reikia lygiai taip pat apkabinti ir parodyti jiems meilę. Mums visiems reikia pozityvumo ir pozityvaus mąstymo apskritai, nes tikrai turime kuo džiaugtis. Taigi apibendrinant, nuvykęs į JAV, užsiėmiau visuomenės alchemija.

atradimai

„Reanimacijos“ projektu užsiimu jau daugiau nei dvejus metus. To, ką darau šiame projekte, išmokau iš kubiečių menininkų, kurie savo šalyje yra cenzūruojami. Taigi vienintelis jų egzistavimo būdas – ekspresija. Jie panaudoja netikėtas erdves savo menui. Su tais žmonėmis susipažinau ir pirmąkart susitikau dar 2007 m. Grįžęs į Lietuvą, supratau, kad groti už pinigus yra gerai, tačiau man tai buvo nebe taip įdomu. Noriu būtent čia daryti tą visuomeninę transformaciją ir gydyti menu visuomenę nuo materializmo, nuobodulio, depresijos ir pan. Mano noras – ateityje turėti flotilę tokių „Reanimacijos“ autobusiukų, kuriuose būtų įranga, leidžianti lengviau padaryti tas visuomenines intervencijas ir gydyti žmones menu.

tai nieko nekainuoja! Mūsų šeimoje vieni kitiems esame labai šilti. Labai mėgstu bučiuoti, kilnoti, maigyti savo vaikus, kibinti žmoną. Iš to gimstanti energija ir emocijos yra labai galingos. Tai yra bene vienintelis kapitalas, kuriuo dalindamasis jį daugini. Kažkas yra tave pavadinęs visuomenės alchemiku... Pastaruosius metus smarkiai praplėtei savo muziką socialine veikla. Viskas, kas yra visuomeniška, nėra apčiuopiama pinigais, ir man tai labai patinka. Tiksliau, man patinka pasitelkiant meną, muziką, komediją ir kalbas padėti žmonėms suprasti, kad jie, keisdami visuomeninius ryšius, gali keisti ir aplinką. 03 Jurgis aplankė Pavyzdžiui, man patinka per muziką suvesti žmones, kurie manė, kad lietuvių bendruomenes neturi nieko bendro, taip pat man JAV, kur užsipatinka juos įgalinti (t. y. paskatinėmė visuome- ti dalyvauti procese). Kažkas pananės alchemija. šaus vyksta vakarėliuose, tačiau ten yra alkoholis... čia to nereikia.

Skamba lyg šiuolaikinė magiška profesija, kuriai reikia papildomų galių. (Juokiasi) Man labai patinka dirbti su visuomeniškais reiškiniais ir sukurti nevaldomą aplinką. Pradedant net paprastais dalykais, kaip, pavyzdžiui, šypsojimasis žmonėms. Lietuviai to labai bijo, nes iškart pradeda įtarinėti, kad iš jų kažko norima. O aš dažnai išėjęs į miestą šypsausi žmonėms. Pavyzdžiui, Kolumbijos gatvėse tiesiog visi vieni kitiems šypsosi, tai kartais net atrodo kaip lengvas flirtas. Kartais ir man sako, kad aš dažnai flirtuoju, bet aš nieko neatimu, nu04 Kelionė į JAV sišypsau ir viskas. Jei žmogus nubuvo dokuIš kur kilo idėja užsiimti tokia sprendžia priimti tą dovaną, jis numentuojama. sišypso atgal. Arba jis gali perduoti Bus dokumen- neįprasta veikla – visuomenės alchemija? tą gerą energiją kitam žmogui. Juk tinis filmas. 64 / 65

Šiemet antrąkart važiuoji į JAV, į vieną įspūdingiausių pasaulio festivalių – „Burning Man“. „Participation music“ – apie tai šiemet kalbėsiu „Burning Man“ „Tedx“ scenoje. Tai bus muzikinis monologas – muzika, sumaišyta su komedija, kalbomis ir pan. Mes visi esame labai geri vartotojai, tačiau pamirštame, kad galime būti ir kūrėjai. Juk mums patinka įsitraukti į procesus. Manau, kad visuose procesuose žmogus galėtų būti kiek aktyvesnis. Tai teikia malonumą. Pavyzdžiui, net su ta pačia politika – įsitraukimas yra maloniau nei ignoravimas. Manau, kad artimoje ateityje dabartinis žmogaus individualumas versis į visuomeniškumą. Tendencija yra būtent tokia. Žmonėms turbūt įdomu, iš ko tu gyveni, būdamas toks visuomeniškas... Daugiausia iš paskaitų ir seminarų, kuriuos vedu įmonėms. Tai galiu daryti trim kalbom: lietuvių, anglų ir ispanų, taigi geografija išsiplečia ir už Lietuvos ribų. Taip pat užsiimu įmonių konsultavimu. Be to, vis dar iš dalies gyvenu ir iš muzikos – negroju visada vien nemokamai ( juokiasi). Viską sudėjus – tikrai neblogai. O ir šeima džiaugiasi, kad grįžtu namo iki 18 val. ( juokiasi) Tiesa, galvoju, kad žinias reikia tobulinti nuolat, tad kitas mano veiksmas būtų... doktorantūra.

POJŪČIAIS - Į EGZOTIŠKĄ RYTŲ SALĄ Vien žodis atostogos skleidžia teigiamą emociją ir užburiančiai vilioja patirti kažką nepaprasto, neišbandyto, kartu atsipalaiduoti ir pamiršti kasdienės rutinos rūpesčius. Atėjus rudens periodui, daugelis svajoja nors trumpam ištrūkti į tolimas egzotiškas šalis ir pasimėgauti šiluma, saule bei vandens teikiamais malonumais. Žinoma, kelionės puikus pasirinkimas, tačiau tam reikia ne tik laiko, bet ir galimybių. EAST ISLAND SPA centruose patirsite Rytų egzotikos malonumus visai šalia – Vilniuje ir Druskininkuose, o čia dirbantys masažo meistrai, atvykę iš Indijos, Kambodžos, Tailando ir Egipto atskleis tikrąsias Rytų relaksacijos paslaptis bei egzotiką. Senovės Rytuose buvo tikima, kad maudymasis - tai ne tik kasdieninis ritualas, tačiau tuo pačiu ir sielos apvalymas. Dviese pasinėrę į aromatinį kubilą su rožių žiedlapiais ar kvapniąją pieno vonią, sužadinsite senai patirtus romantiškus jausmus. Pagal senovės Tailando receptą atliekamos aštrios citrusų maudynės stimuliuoja, sušildo visą kūną bei teikia nepakartojamą pojūtį. Be šių ypatingų maudynių procedūrų, EAST ISLAND SPA centruose taip pat galima mėgautis kitomis įvairiausiomis SPA procedūromis, ritualais bei masažais. Masažas - tai puikus būdas atpalaiduoti ir nusiraminti, pašalinti stresą, įtampą ir išsivaduoti nuo blogų minčių, jo pagalba galima patobulinti kūno formas, nuraminti skausmus, pašalinti nuovargį. Masažo metu stimuliuojama kraujo bei limfos apytaka, pagerėja odos funkcijos, nuo jos paviršiaus greičiau pasišalina suragėjusios epidermio ląstelės, pagyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, oda darosi elastingesnė bei atsparesnė neigiamiems išorės poveikiams. Be tradicinių, pristatome keletą išskirtinių masažo rūšių, kurias galite išbandyti EAST ISLAND SPA centruose. Tailando masažas atliekamas ant čiužinio, be aliejaus, masažuojant klientas dėvi specialius laisvus, judesių nevaržančius drabužius. Toks masažas dar vadinamas tinginių joga, nes klientas guli, o jo kūną mankština masažuotojas. Masažuojant naudojamos kelios judesių technikos - stiprūs paspaudimai rankomis, alkūnėmis, keliais, pėdomis bei įvairūs pasyvaus tempimo bei sąnarių atstatymo judesiai. Atliekant Tailando masažą ramioje meditacinėje aplinkoje, kūnas tarsi pradeda atsiverti, tampa lankstesnis, o sąmonė būna ramybės būsenoje. Tailando, kitaip tajų, masažo šaknys siekia geros savijautos kūrimo tradicijas, atsiradusias Rytuose prieš 2500 metų. Tikima, kad šio masažo pradininkas buvo Budos asmeninis gydytojas. Jis suderino savo medicinos žinias, masažo techniką ir budistų tikėjimo tiesas. Tailandiečių atliekamas ypatingo meistriškumo masažas priskiriamas prie seniausių gydymo menų, jis pagrįstas nematomų energijos linijų, einančių per visą kūną, koncepcija. Norintiems atsikratyti streso, įtampos ir pasisemti jėgų siūlome Rytų šalių dvasinės pusiausvyros ir ilgaamžiškumo paslaptimis alsuojančius Kambodžos masažus. Šie masažai

gali būti trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio. Derinant juos su sveika mityba ir reguliaria mankšta bus galima pajusti stiprų poveikį bendrai fizinei ir emocinei būklei. Šie masažai padidina lankstumą, sumažina skausmą ir raumenų tempimą, padeda šalinti toksines medžiagas, pagerina kraujotaką, atpalaiduoja, ramina nervų sistemą. Atliekami reguliariai jie padeda sumažinti įvairius negalavimus bei jų simptomus. Indijos meistrų masažai padės pajusti Rytų kultūros dvasią, išvaduos nuo įtampos, suteiks malonios ramybės ir palaimos pojūtį Jūsų kūnui ir sielai! Tai unikalūs masažai kūnui, protui ir sąmonei harmonizuoti. Jie ne tik gerina bendrą savijautą, kelia darbingumą ir nuotaiką, bet ir grąžina gyvenimo džiaugsmą. EAST ISLAND SPA centruose rasite net keletą Indijos (ajurvedos) masažo rūšių. Juos atliekant, taikomos klasikinė, taškinė masažo metodikos. Atliekant masažą, balansuojama žmogaus energinė sistema, teigiamai veikiama centrinė nervų sistema, taip pat imuninė, endokrininė, kvėpavimo, virškinamoji ir kt. sistemos. Ajurvedinės procedūros – tai nereikalingų emocijų, streso pasekmių bei blogų minčių išvalymas. Naujiena EAST ISLAND SPA centre – Egipto procedūros, kuriomis siekiama grožio ir atsipalaidavimo pusiausvyros. Egiptas – tai vieta, kur nuo neatmenamų laikų buvo vertinamas ir garbinamas grožis, o vien legendine Keopatros pieno vonia mėgaujamasi iki šių dienų ir tikima jos nepaprastu poveikiu kūnui. Siūlome išbandyti egiptietišką Faraono masažą – tai kompleksinis masažas, kurio metu skirtingomis masažo technikomis sukuriamas visiško atsipalaidavimo efektas. Rytietiškų masažų pranašumai • Palengvina skausmą ir raumenų tempimą. • Sustiprina ir atgaivina kūną. • Pagerina kraujo ir limfos tekėjimą. • Išlaisvina užsiblokavusią energiją. • Padidina lankstumą. • Pagerina maisto medžiagų įsisavinimą. • Pagreitina nereikalingų medžiagų ir toksinų pašalinimą iš organizmo. • Pagyvina nervinę sistemą. • Padeda atsipalaiduoti. Kviečiame Jus į egzotišką salą, viliojančią naujais įspūdžiais ir romantiškomis akimirkomis. Visiškai nesvarbu, kad negalite tam skirti daug laiko – Rytų SPA saloje „East Island“ pakanka praleisti vos kelias valandas, kad dar ilgai jaustumėte tolimųjų Rytų prisilietimą. EAST ISLAND SPA VILNIUS Konstitucijos pr.26 (Forum Palace) El.p. forum@eastisland.lt Tel. +370 (5) 272 2227 Mob. tel. +370 (682) 33 222

EAST ISLAND SPA DRUSKININKAI Vilniau al. 13 (Vandens parkas AQUA) spa@eastisland.lt +370 (313) 56643 +370 (670) 00444

SMALL PLANET MAGAZINE

atradimai

MAŽI DŽIAUGSMAI, KAI DARBAS YRA DIDELIS DŽIAUGSMAS

66 / 67

INGA NORKE

Po pasaulį keliaujantis žurnalistas Orijus Gasanovas sugeba atrasti istorijų ir tolimuose egzotiškuose kraštuose, ir visiškai šalia mūsų: ant Spaudos rūmų slenksčio, Aukštadvario kaime ar net Maldyvų paplūdimiuose.

Televizijos veidas (LRT laida „Emigrantai“), radijo balsas (rytinė laida „Didysis O“ per „ZIP FM“) ir žurnalo „Happy 365“ žurnalistas – tai trys svarbiausi Orijaus darbai, kurie jam teikia didelį džiaugsmą. Čia jis atranda ir daug mažų gyvenimo malonumų.

01 Daugybę metų žurnalistinį darbą dirbantis O. Gasanovas mėgsta kalbinti ryškius nepažįstamus žmones. Pavyzdžiui, šią damą jis sutiko Niujorke. Tai penkiasdešimtmetė Alina, kurią vietiniai vadina „Niujorskaya“ Ala Pugačiova. Simona Bekupe ir asm. arch. nuotr.

Beje, Orijus jau 10 metų kolekcionuoja žmonių istorijas, kurias paverčia straipsniais arba laidomis. Žurnalistui teko sugerti daugybę pasakojimų: nuo keliolika kartų teistų degradavusių nusikaltėlių iki prezidentų. Tai gyvenimo patirtys, kurių, pasak Orijaus, negausi jokiame universitete ir kurios moko džiaugtis kiekviena akimirka. Kaip tau pavyksta suderinti 3 darbus: radiją, televiziją ir žurnalą? Gana nesunkiai: po rytinės trijų valandų laidos radijuje turiu visą likusią dieną laisvą. Žinoma, kasdien darbo dienomis reikia keltis anksti, t. y. 5.50, tačiau 10.00 jau būnu laisvas. Televizijos laida „Emigrantai“ pasirodo kartą per savaitę, o pas emigrantus keliauju kartą per mėnesį. Žurnalo darbai pasiskirsto savaime ir labai skirtingu laiku. Dar aš dirbu laisvai samdomu laidų režisieriumi.

Tau darbas teikia tokį malonumą, kad gali dirbti net 4 vietose? Dirbu bent keliuose darbuose dar nuo tos dienos, kai 19 m. pasiėmiau būsto paskolą ( juokiasi). Nesu iš turtingos šeimos – niekas net mano mėnesio paskolos sumokėti negalėtų. Taigi, be juokų, pradėjau galvoti, o kas bus, jei mane atleis? Reikia turėti atsarginį darbą! Taip atsirado antras darbas, paskui ir trečias. Pagal darbų kiekį ir pavargimą turėčiau kažko atsisakyti, tačiau visi darbai man labai patinka. Mane greičiau turėtų atleisti, nei aš pats išeičiau. Aš kaip koks senukas – sėdžiu, sėdžiu, mane sunku pastumti, reikia atstumti (šypsosi). Kadangi jau 5 metus keliesi vesti rytinės radijo laidos „Didysis O“, pažerk patarimų tiems, kas rytais kankinasi lovose, vis mėgindami atsibusti. Mano patarimas paprastas – reikia keltis šoko būsenoje. Nuskamba žadintuvas ir iškart lipi iš lovos – jokių snaudimo režimų. Kas dar be darbo tave džiugina? Kelionės. Ir absoliučiai į bet kur! Nesuprantu tų žmonių, kurie nuvažiavę, pavyzdžiui, į Minską,

SMALL PLANET MAGAZINE

atradimai

02 Kai jis įeina į oro uostą kur nors skristi, kiekvieną kartą jaučiasi pakylėtas, lyg prasidėtų jo gimtadienio vakarėlis.

bamba, kad ten niekas nepatiko, 03 Jis bent kartą per mėnenėra ką žiūrėti, nevažiuokit. Man sį keliauja į visur ir visada yra ką pamatyti. Net užsienio šair nuvažiavęs į Jurbarką, randu, ką lis, kartais ir pamatyti, nes visur yra dalykų, kudažniau. Vien rių nėra tavo įprastoje aplinkoje. O spalio mėnekai įeinu į oro uostą kur nors skrissį jis turi bilietus į Majamį ir ti, kiekvieną kartą jaučiuosi pakyMaldyvus. lėtas, lyg prasidėtų mano gimtadienio vakarėlis.

vodamas, kad galbūt jų kada nors man prireiks. Taip pat labai mėgstu vežti lauktuves. Įsivaizduok, dirbdamas tiek darbų, visiškai neturiu santaupų, nes viską išleidžiu pirkiniams ir kelionėms! Vien spalio mėnesį vyksiu į Majamį ir į Maldyvus su darbais. Tik dažnai komandiruotėje išleidžiu daugiau, nei jos metu uždirbu ( juokiasi).

Be kelionių, kokius mažesnius gyvenimo džiaugsmus galėtum įvardinti? Jei nekeliauju, mėgstu valgyti ir eiti į kiną. Į klubus nevaikštau, nes visiškai nesuprantu klubinės kultūros. Į vakarėlius einu nebent tada, kai jie yra kažkuo išskirtiniai, teminiai ar jų lokacija įdomesnė. Mano 05 O. Gasanoįprasti penktadienio vakarai: restovas su TV lairanas ir kino teatras. Sekmadienį – da „Emigrantaip pat. Šeštadieniais dažniausiai tai“ maišo paeinu į svečius ( juokiasi). saulį išpildy-

Orijus, kalbėdamas apie mažus džiaugsmus, pamini, kad jam patinka šnekinti vyresnio amžiaus žmones. Iš to dažnai gimsta dėmesio vertos istorijos, kurios moko gerumo kasdienėse situacijose. Nors pats O. Gasanovas tikrai savęs nelaiko gerumo akcijų iniciatoriumi...

04 Nesupranta tų žmonių, kurie nuvažiavę, į kokį mažesnį miestelį bamba, kad nėra ką žiūrėti. Jis visur suranda įdomių dalykų, žmonių.

O kaip su apsipirkimais – ar „šopingas“ tau teikia malonumą? O, taip, labai mėgstu pirkti! Spintoje net turiu atskirą lentyną, skirtą daiktams, kuriuos nusipirkau gal68 / 69

Kas tavyje žadina tas gerumo akimirkas, kurias tavo sekėjai gali stebėti socialinėse erdvėdamas savo didžiausią ais- se? Ar tai noras parodyti sektitrą – keliauti. ną pavyzdį? Nepavadinčiau to gerumo akcijoSimona Bemis. Ir savęs nevadinčiau labai gekupe ir asm. ru. Pavyzdžiui, tai, kaip išsivynioarch. nuotr.

jo istorija su Spaudos rūmų sargu, yra visiškai ne mano nuopelnas. Aš tiesiog „Facebook’e“ parašiau, kad jam reikia darbo, ir žmonės pradėjo jam to darbo ieškoti. Paskui tik privargau atsakinėdamas visiems, kas bandė padėti. Šiuo klausimu man parašė apie 1 000 žmonių, darbo pasiūlymų buvo apie 500! Kiekvienam turėjau atsakyti ir padėkoti, parodyti, kad visi laiškai yra labai svarbūs. O kaip buvo su bobulytėm, kurioms prie kavos pirkai sumuštinius? Man jos pasirodė labai juokingos. Jos pirmąkart pirko išsinešamą

. Saltoniškiu g. 9, Vilniaus ,,Panorama” Ozo g. 25, Vilniaus ,,Akropolis” Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kauno ,,Akropolis” Taikos pr. 61, Klaipedos ,,Akropolis”

SMALL PLANET MAGAZINE

atradimai

kavą, nelabai viskas sklandžiai vyko, joms kilo daug klausimų, todėl pradėjome bendrauti. Kadangi bobulytės buvo labai mielos, padovanojau joms po sumuštinį. Aš toks esu. Nuo pat vaikystės, kai laiką leisdavau su seneliu sode, mėgau kalbėti su senukais. Apskritai, man patinka bendrauti su žmonėmis: galiu kasininkės paklausti, ar šiandien gera prekyba, ir jei žmogus pasirodo originalus, istoriją paviešinu.

Dar tau patinka vežti žmones, kurie niekada nėra matę jūros, prie jūros... Tąkart norėjau kaip nors ypatingai pristatyti bendrai su kolegomis išleistą žurnalą „Pliažo knyga“, kuriame rašėme apie įdomiausias pajūrio vietas. Paraleliai sutikau dalyvauti akcijoje „Tėtis vienai dienai“ ir man pasitaikė berniukas, kuris niekada nebuvo buvęs kino teatre, todėl aš jį nusivedžiau į filmą. Tada šovė mintis, kad žurnalą apie pajūrį būtų galima pristatyti per prasmingą akciją, kurios metu vežtume 06 Senukai Orjaus dėka pirniekada jūros nemačiusius žmones mą kartą paprie jūros. matė jūrą tik šiemet.

Iš tikro, tos istorijos tokios skirtingos – turi talentą ištraukti, 07 Nuotykiai ir isrodos, netikėčiausius personatorijos – spalžus! vingas keliauNa, personažai buvo išties stiprūs. jančio žurnalisto gyveniSu fotografu Algiu (Algis Kriščiūmas. nas – aut. past.) net pamanėme, kad reikėjo filmuoti trumpametra08 Katia jau mežį filmą. tus nevogė ir gyvenimas apdovonojo – ji pirmąkart pamatė jūrą.

70 / 71

Iš esmės visi šioje kelionėje turėjo savo misiją: senukai – atsisveikinti su gyvenimu, moteris – pradėti naują etapą, o mergaitė – pasisemti motyvacijos kovoti ir nepasiduo07 ti, nes svajonės pildosi. Jie neturėjo nieko bendro, tačiau visus juos sujūra, daugiau niekada nebepasima- jungė noras pamatyti jūrą. tysime.“ Jiems tai buvo geriausia Grįžę su fotografu Algiu Kriščiūdiena gyvenime. nu kalbėjomės, kad tokia kelionė yra neįkainojama. Kartais žmonės perka brangiausias keliones ir jų neįvertina, o ši mums beveik nieko nekainavo, bet jaučiausi, lyg būčiau nusipirkęs brangiausią bilietą: grįžau kupinas motyvacijos, kaip svarbu išmokti džiaugtis mažais dalykais, kurie kažkam atrodo tokie dideli – kaip ir tas paprasčiausias jūros pamatymas. 10 08

Autobusiuku važiavo ir Katia (42 m.), kuri taip pat niekada nebuvo buvusi prie jūros. Per savo gyvenimą ji matė tik Vilniaus Stoties rajoną (nėra buvusi nei Karoliniškėse, nei Fabijoniškėse, nei apskritai to10 Spaudos rūmų liau Vilniaus Senamiesčio) ir Panesargas, kuris paprašė Orijui vėžį, nes ten sėdėjo kalėjime. Ji 19 kartų teista. Tačiau šios moters gyrasti jam darvenime dabar vyksta didelis perbą. Po sentimentalaus O. versmas – ji metus jau nieko nepaGasanovo įra- vogė ir nevartojo narkotikų. Dabar šo Feisbuke ji nori šviesesnio gyvenimo ir viena šis senukas jos svajonių buvo nuvažiuoti prie gavo 500 darjūros. Kai pamatė jūrą, ji irgi verkė. bo pasiūlymų! Ši moteris suprato, kad pasaulis gražus, kad dar galima norėti daug Simona Bedalykų ir kad norai pildosi, jei įdedi kupe ir asm. pastangų. arch. nuotr. 09 Orijus šiai mergaitei įrodė, kad svajonės pildosi.

Prie jūros su mumis tąkart važiavo du senukai, brolis ir sesė (Teofilis, 90 m., ir Adelė, 85 m.), kurie niekada per visą gyvenimą nebuvo išvykę toliau savo kaimo Aukštadvaryje. Per beveik 100 metų jie matė karą, badą, bet ne jūrą! Išvydę ją, jie drebėjo, verkė ir laikėsi už rankų. Eidami atgal, atsisveikino: „Sudie,

Ketvirtoji keleivė – 12 metų mergaitė. Jos mama mirė nuo vėžio ir paliko 11 vaikų, kurie vieni kitus augina ir iš kurių nė vienas, net ir tėtis, nėra matęs jūros. Ir ji, pamačiusi jūrą, apsiašarojo.

SMALL PLANET MAGAZINE

atradimai

MAŽI DŽIAUGSMAI INTERNETE.

KAIP BE JO?

72 / 73

Pastaruosius 11 metų Tomas Nemūra kuria skaitmeninės komunikacijos strategijas ir dirba su didžiausiais prekės ženklais bei įmonėmis Lietuvoje. Jis yra skaitmeninių paslaugų agentūros „The Chocolate“ vadovas, reklamos mokyklos „The Atomic Garden Vilnius“ skaitmeninės komunikacijos kurso dėstytojas, vienas smagiausių pranešėjų įvairiose konferencijose ir tiesiog besaikis interneto vartotojas, kuris, sunku patikėti, po truputį pradeda „malšinti“ savo skaitmeninius įpročius. Kodėl? Su Tomu susitinkame iškart po jo 5 savaites trukusių atostogų Italijoje...

Tomai, kokia yra tavo skaitmeninė rutina? Tiesą pasakius, mano telefone yra daugiau dalykų, nei reikia. Tačiau pusę jų testuoju ir stebiu, prigis ar ne. Tai yra mano darbas. Žinoma, kartais antrajai pusei kyla klausimų, kodėl mano telefone yra, pavyzdžiui, pažinčių programėlė „Tinder“ (šypsosi)... Kita jų dalis – jau „prilipusios“ programėlės. Pavyzdžiui, kad progresuočiau sporte – „Endomondo“, e. mokėjimams atlikti – „Revolut“, asmeniniams finansams planuoti – „BUDGT“, nepadoriam turiniui transliuoti – „Beme“, ir dar begalė kitų. Bet, pavyzdžiui, muzikos per telefoną nebeklausau, nebent pasileidžiu bėgiojimo grojaraštį. Pastaruoju metu atradau nau-

ją džiaugsmą – pasivaikščiojimų metu žiūrėti vaizdo įrašus. Kasdien nueinu bent po 10–12 km. Vaikščiodamas žiūriu John Oliver, Jimmy Kimmel, Conan O’Brien, Jimmy Fallon, Trevor Noah laidas. Taip pat „Vice“, „TED“ vaizdo įrašus. Taip kasdien į save „susileidžiu“ bent po valandą gero turinio. Galvos į kokį stulpą, tikiuosi, neprasiskelsiu... O ką manai apie audioknygas? Ne patogiau būtų? Audioknygas „užmušiau“ važinėdamas keliu Vilnius–Kaunas. Trejus metus kasdien važinėjau tuo keliu, o tai yra daugiau nei 1 500 valandų automobilyje. Taigi apie audioknygas daugiau negaliu net pagalvoti. O kas yra tavo digital guilty pleasure – kokia nors programėlė ar koks puslapis, apie kuriuos nejauku prisipažinti, bet jie be proto tave džiugina? Turbūt daugiausia laiko sudeginu „9Gag“ puslapyje. Tai įvairiausi juokingi statiniai ir judantys paveikslėliai, kurių kasdien sukuriama be galo daug. Ten sugula visos esminės dienos naujienos, paskanintos sarkazmu ir ironija. Jei atsibudęs naktį negaliu užmigti, porą valandų praleidžiu „9Gag“. Viskas baigiasi tuo, kad vienas pats pradedu krizenti, gaunu nuo žmonos alkūne į šoną ir tada ramiai sau miegu toliau. O „Facebook’o“ naktį neperžiūri? Juk tai irgi savotiškas „laiko stumimas“? Prieš eidamas miegoti, visada peržiūriu ir „Facebook’ą“, ir „Instagram’ą“. Tačiau jei naktį nesimiega, minėtuose soc. tinkluose dažniausiai rasi tą patį, ką matei prieš eidamas miegoti. Naktį lietuviai nekuria naujo turinio. Tačiau vis daugiau žmonių vėlai vakare dar mielai suvartotų naujai sukurtus įrašus. O gal tiesiog kartais reikia atsijungti ir ieškoti turinio kitur? Jau prieš 4 metus vidutinis Lietuvos vartotojas prie „Facebook’o“ prisijungdavo po 14 kartų per dieną. Prisijungdavo! Dabar žmogus išvis nuo jo neatsijungia, o jei iš-

jungia kompiuterį, tai į telefoną gauna įspėjimus. Aš pasiekiau tą lygį, kai visi įspėjimai telefone yra išjungti. Visi. Būtent dėl jų man tapo sunku susikaupti ir net gyventi. Ir taip sakau aš, skaitmeninio verslo atstovas. Dėl tų įspėjimų telefone per dieną sugebėdavau susikaupti ilgiausiai 20 minučių ryte ir keliskart po 15 minučių popiet. Tada pradėjau kelti sau klausimus. Iki šiol tai yra amžina diskusija ir mūsų agentūroje. Kai kas nors visą dieną laksto po biurą ir vakare būna nieko nepadaręs, pradedi gilintis ir supranti, kad tas žmogus tiesiog nebegali išlaikyti dėmesio, susikoncentruoti ir šokinėja paskui kiekvieną pranešimą, atsirandantį ekrane. Tiesa, dirbdamas kūrybiškoje aplinkoje, skaitmeninės reklamos agentūroje, turi tobulą galimybę stebėti kartų skirtumus... Taip, tai galima matyti ir pas mus, nors mūsų darbuotojų amžiaus skirtumas tikrai nėra toks didelis kaip, pavyzdžiui, mūsų ir mūsų tėvų. Pastebėjau, kad jaunoji karta nori raškyti darbo vaisius nuo pirmos dienos: neturėdami darbo patirties, jie nori iškart būti pripažinti, pagirti, viešai įvertinti ir t. t. Kitaip sakant – tapti profesionalais nuo pat pirmos dienos. Teorija sako, kad norėdamas tapti konkrečios srities profesionalu, ta veikla turi užsiimti bent 10 000 valandų. Tai yra 5 metai darbo, jei dirbi be atostogų po 8 valandas 5 dienas per savaitę. Jei dirbi po 12 valandų per dieną – norimus rezultatus pasieksi greičiau, per šiek tiek daugiau nei 3 metus. Jei neturi patirties, negali ir darbe viską gerai daryti, ir jau 18.00 su draugais alų bare gerti. Taip nebūna! Retas jaunas žmogus už tapimą profesionalu yra pasiruošęs mokėti šią kainą. Visi visko dabar nori greitai, ir tai yra skaitmeninio pasaulio pasekmė... Dabar žmonės socialinius tinklus vartoja visiškai kitaip nei anksčiau. Niekas, ryte pasidaręs puodelį kavos, nebesėda žiūrėti, kas naujo nutiko „Facebook’e“. Raudona šviesa kelyje – telefonas rankoje, turi 20 s pasižiūrėti.

SMALL PLANET MAGAZINE

atradimai

tarųjų kokybė tampa net geresnė nei filmų. Su žmona Migle kartą suskaičiavome, kiek serialų šiuo metu žiūrime. 15! Tačiau tai nereiškia, kad visus žiūrime vienu metu. Vieno sezonas pasibaigęs, filmuojamas kitas, kito serija vėluoja ir pan. Bet kokiu atveju, serialai yra pats tikriausias mažas džiaugsmas vėlai vakare.

Nejauki pauzė su nepažįstamais žmonėmis lifte – proga įlįsti į telefoną, stoviniuoji prie perėjos – dar papildomos 15 s ir pan. Taigi ir turinys turi būti toks, kad jį greitai suprastum ir sugertum. Retas vėliau sugrįžta paskaityti plačiau. Greitas rezultatas, trumpas galiojimas – kur link visa tai veda? Greitas rezultatas ir trumpas galiojimas – socialinių tinklų vertybė. Ir kuo toliau, tuo daugiau soc. tinklų link to eina. Populiariausi socialiniai tinklai leidžia kurti estetiniu požiūriu idealiai „išlaižytą“ turinį, kuris iškreipia realybę. Teksto ištobulinimas, nuotraukų atrinkimas, filtrai, efektai ir t. t. Tarkime, nuvažiuoji į vyninę Italijoje, prisifotografuoji, grįžęs prisėdi, iš keliasdešimties nuotraukų išrenki vieną, parenki filtrus, sugalvoji užrašą, visko prižymi, priskiri lokaciją ir išleidi į eterį. Vienai nuotraukai sudegini gana daug laiko ir tik tam, kad galutinis rezultatas būtų maksimaliai estetiškas. Gražu? Taip. Ar realiai atspindi tai, ką veiki? Ne. Sparčiai populiarėjančiuose tinkluose turiniui suteikiamas ribotas galiojimo laikas – gali pasižiūrėti vos vieną ar kelis kartus ir tik per 24 valandas nuo turinio sukūrimo. Tais atvejais, kai šis turinys nenugula ant tavo „sienos“ visam laikui, dingsta spaudimas kurti viską „gražiai“, taigi turinys tampa tikresnis. Naujausiu viso to pavyzdžiu galėtų būti vieno žymiausių vaizdo tinklaraštininkų Casey Neistat ir jo kolegų sukurtas „Beme“. Tu net neturi galimybės pasižiūrėti į turinį prieš jam išeinant į eterį: pasiimi telefoną, pirštu uždengi vieną iš kamerų (priekinę arba galinę) ir be jokio „Filmuoti“ mygtuko į internetą transliuoji tai, ką mato tavo neuždengta kamera, be jokių filtrų, galimybės peržiūrėti, ką transliuoji, be papildymų. Atleidi pirštą – transliacija sustoja.

74 / 75

JEI ATSIBUDĘS NAKTĮ NEGALIU UŽMIGTI, PORĄ VALANDŲ PRALEIDŽIU „9GAG“. VISKAS BAIGIASI TUO, KAD VIENAS PATS PRADEDU KRIZENTI, GAUNU NUO ŽMONOS ALKŪNE Į ŠONĄ IR TADA RAMIAI SAU MIEGU TOLIAU

Skamba kaip puikus įrankis slaptiesiems agentams... Pakalbėkime apie daiktų internetą (angl. Internet of Things), kuris užkariauja pasaulį savo inovacijomis. Kokia tavo nuomonė apie tą begalybę technologinių išradimų, kurie neva papildo ar palengvina mūsų gyvenimus? Naujų daiktų tikrai labai daug, bet išlieka tik tie, kurie pasiūlo realią praktinę naudą. Daug inovacijų gerai skamba tik instrukcijose, bet atrasti jas intuityviai yra neįmanoma. Kartais gal ir nereikia žinoti, kas kaip veikia, jei tai veikia. Pavyzdžiui, nutari pasivažinėti dviračiu, važiuodamas paslysti ir griūni – bam! – guli be sąmonės. Tai yra momentas, kai įsijungia Internet of Things. Dviračio šalme esantis specialus daviklis supranta, kad smūgis buvo stiprus, todėl jis ima fiksuoti tolesnius veiksmus: kadangi tu nejudi, sistema daro prielaidą, kad esi sužeistas ir (ar) be sąmonės. Tada ji siunčia pavojaus signalą telefonui, šis iškviečia greitąją pagalbą, tuo pačiu jai perduodamas buvimo koordinates ir pulsometro fiksuojamus širdies duomenis, taip pat išmaniajai eismo kontrolės sistemai išsiunčia pavojaus pranešimą apie naują „kliūtį“ kelyje. Galiausiai telefonas pradeda skleisti įkyrų garsą, kuris galbūt padės patraukti aplinkinių dėmesį, tarkime, jei guli sunkiai matomoje vietoje. O jei ne apie internetą, kokie yra kiti tavo mažieji malonumai gyvenime? Kelionės turbūt patenka prie didžiųjų malonumų. Iš mažųjų – ilgesnio pobūdžio turinys. Pavyzdžiui, serialai. Aukščiausio lygio aktoriams toliau migruojant iš kino industrijos į serialus, pas-

Kaip dar džiugini save po įtemptos darbo dienos? Patark ir kitiems. Po įtemptos darbo dienos reikia išsivalyti galvą. Greitį jau išaugau, tačiau darbinį stresą dažnai galima numalšinti ekstremaliu sportu ar paprastu bėgimu. Kai ekstremalumas atsiranda poilsio zonoje, galima daug greičiau „atsijungti“. Dabar su šeima 5 savaites praleidome Italijos kaime. Grįžau kaip naujas. Tačiau panašų efektą per trumpesnį laiką galima gauti užsiimant ekstremalia veikla (nuo vandenlenčių ar kartingų iki parašiutų) – taip smegenys kur kas greičiau pamiršta darbus nei lėto poilsio metu. Kuo trumpesnis poilsis, tuo ekstremalesnis jis turi būti. O kaip su maistu? Tai mažas, o gal didelis malonumas...? Kokių patarimų turi? Maistas gyvenime yra labai svarbus. O atostogų metu jis apskritai sudaro apie 70 % biudžeto ( juokiasi). Planuodamas kelionę svetur, susirandu Anthony Bourdain laidas apie tą regioną, į kurį planuoju vykti, susirašau restoranus ir išbandau bent kelias vietas. Pavyzdžiui, vien apie Italiją jis yra sukūręs, rodos, 4 laidas. Dar niekada neprašoviau pasikliaudamas jo rekomendacijomis: autentiška virtuvė, mažai ar išvis neturistiniai restoranai, protingos kainos. Dar aš kolekcionuoju gražiausius kelius: kai vykstu kur nors atostogauti, man būtinai reikia pravažiuoti gražiausiais to regiono keliais. Dabar vadovaujuosi ultimatedrives.net sudarytu gražiausių Europos kelių TOP10. Beje, didžioji sąrašo dalis yra Europos Alpėse!

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

IŠSKIRTINIŲ PREKIŲ PARDUOTUVĖ

ASSORTI – tai vieta, kurioje verda viso pasaulio virtuvė, savomis rankomis atrenkama ir išragaujama tūkstančiai prekių, be maisto čia galima rasti išskirtinių prekių visai šeimai – nuo ekologiškos kosmetikos, buitinės chemijos iki išskirtinių žaislų iš viso pasaulio. ASSORTI – gurmanams, sveikuoliams ir vaikams.

STOKES padažai

Šie padažai gaminami tik iš geriausių ingredientų ir tik pagal originalius receptus iš Didžiosios Britanijos, kurie puikiai tiks tiek kepant griliuje, tiek barbekiu.

OLIVIER actai ir aliejai

Prabangiausiose gurmanų parduotuvėse kaip HARROD‘S parduodami A L‘OLIVIER aliejai, actai ir padažai ypač vertinami geriausių pasaulio šefų dėl savo kokybės ir originalumo.

LA BELLA LOLA alus

Ypatingas „La Bella Lola“ alus yra gaminamas iš Bavarijos kviečių salyklų iš tyriausio Ispanijos kalnų šaltinių vandens.

SOLO SOLE

Purškiama druska FOSSIL RIVER

DOLFIN šokoladai

Tikros kakavos, rožinių pipirų, imbiero ir kiti gurmaniški skoniai tiesiai iš šokolado šalies Belgijos.

Ypatingosios Solo Sole druskos ir užtepėlės yra niekur kitur neragauto, karštoje pietų saulėje sunokusių pomidorų, citrinų, paprikos ir bazilikų skonio! 76 / 7 7

Purškiamosios skoninės „Fossil River“ druskos. Agurkų, triufelių, česnakų, aitriųjų paprikų ir kitų skonių purškiama druska – itin patogi gaminant.

TARTUFI JIMMY

Assorti topas – išskirtiniai ir prabangūs itališki triufelių padažai bei užtepėlės Tartufi Jimmy.

GENUJOS pesto

Tikras, itališkas ir šviežias Pesto padažas tiesiai iš Genujos gaminamas iš šviežiausių bazilikų ir tyriausio Itališko alyvuogių aliejaus.

Alyvuogės BELLA DI CERIGNOLA

Šios alyvuogės yra auginamos Foggia provincijoje, Italijoje. Tai yra tik kas penkto derliaus vaisiai, todėl alyvuogės yra ypatingai didelės ir kitur neragauto skonio.

Mangai EAT ME

Tobulai prinokę mangai iš Tailando, Peru ir Majų. Specialiai rankomis atrinkti tik visiškai prinokę mangai, kokių nerasite niekur kitur Lietuvoje!

POP’s ledai

Tiems, kas nori kažko ekstravagantiško – išskirtiniai šampano ir prosecco skonių ledai POP’S.

MORELLI makaronai

Praturtinti kviečių gemalų maistingosiomis medžiagomis tikri itališki MORELLI makaronai – nuo klasikinių iki lašišos, kalmarų rašalo ir kitų neragautų skonių.

Mineraliniai vandenys

Išskirtinis juodasis BLK vanduo, praturtintas fulvorūgščių mineralais, prabangusis ir ypač tyras norvegiškasis vanduo VOSS ir žmogaus rankomis nepaliestas vanduo iš Fiji salų FIJI – populiariausi vandenys iš tyriausių pasaulio šaltinių.

TORRES traškučiai

Išskirtinio ir sodraus triufelių bei juodųjų ikrų skonio bulvių traškučiai – ypač geros ir kokybiškos sudėties gurmaniškas užkandis.

GURMANAMS. SVEIKUOLIAMS. VAIKAMS Assorti parduotuves rasite: Šeimos aikštė 3, Verkių g. 29, Vilnius („Ogmios miestas“) Bieliūnų g. 1, Vilnius (PC „Domus Pro“)

SMALL PLANET MAGAZINE

kolumnas

SPINTOLOGIJA AGNĖ GILYTĖ: PIRKINIŲ TERAPIJA Pirkti yra gera. Pirkti gražius daiktus yra dar labiau gera. Braukti kredito kortele – palaima. Grįžti namo su pirkiniais – visai nieko. Atsidaryti spintą ir suprasti, kad net ir su jais vis tiek neturite ko apsirengti, – nieko gero. Ar atpažinsite save tuo apgaulingu momentu, kai net niežti nagai, kaip norisi braukti kredito kortele, nors logiškų argumentų kodėl neturite? Sutinku, savęs džiuginimas greičiausiai neprivalo turėti nieko bendro su logika. Tačiau šiek tiek sveiko proto dar niekam nepakenkė. Neabejoju, kad galėtumėte čia ir dabar man išvardinti daugybę argumentų (faktas, kad itin svarių), KODĖL neseniai įsigijote vieną ar kitą daiktą arba UŽ KĄ nusipelnote to, kurį ketinate įsigyti šiandien. Mes, moterys, negalime atsispirti poreikiui įsigyti „ką nors gražaus“. Argumentai aiškūs: „man liūdna“, „man linksma“, „mane atleido iš darbo“, „gavau naują darbą“, „sutikau savo svajonių vyrą“, „neturiu vyro“, „išvažiuoju atostogų“, „nevažiuoju atostogų“. Ir jie visi pirkimo momentu atrodo ganėtinai svarūs.

78 / 79

kolumnas

Kartais užtenka nedidelės smulkmenos, o kartais reikia ir kelių porų batelių. Tiesa, pats procesas skiriasi: vienos spontaniškai perka po vieną ar kelis daiktus, per daug negalvodamos, kur, prie ko, kodėl juos dėvės, kitos – apeina pusę miesto parduotuvių (o gal net visas) ir, išsimatavusios visus įmanomus variantus, eina antrą ratą, kad įsigytų būtent tai, ko reikia. Psichologai teigia, kad perkame, nes galvojame, kad mums kažko reikia. Tikime, kad nusipelnėme paguodos po nelaimės ar liūdesio atveju ar prizo už pergalę arba tiesiog norime susigrąžinti motyvaciją.

Luko Griciaus nuotr.

Pažaiskime žaidimą: atpažinkite save ar savo drauges pagal tai, KAIP jūs ar jos perka.

NELAIMĖLĖS Labai dažnai eina apsipirkti, nes joms liūdna arba tiesiog jų niekas kitas nebedžiugina. Tai kaip liga, nuo kurios nėra vaistų. Jau netrukus po pirkimo jos greičiausiai gailisi, žada taip daugiau nedaryti (nes rezultatas paprastai būna koks nors beprasmis skarmalas, kurio tikrai nereikėjo). It koks alkoholikas vyras, kuris po kelių dienų šlitinėjimo po barus namo grįžta pas žmoną, prašydamas atleidimo su puokšte nuvytusių gvazdikų. Efektas yra, tik labai trumpalaikis. Netrukus matytas scenarijus vėl kartojasi: „eina, žvalgosi, čiumpa, perka, tempia namo, neturi ko apsirengti“. Pinigus leidžia nemažais kiekiais, sąmoningai neapsvarsto, ar verta, tiesiog patenkina poreikį pirkti ir taip bando užglaistyti kitus trūkumus. Teisti negalima pasigailėti. Skyrybos ženklus susidėkite pačios.

SMALL PLANET MAGAZINE

ŠNIPĖS Jos žino, kur ko yra. Jos galėtų būti parduotuvių gidės. Joms užsukti į parduotuvę tiesiog apsižvalgyti, ar yra ko naujo, gal yra kam nors kokios nuolaidos, gal papildymą atvežė, yra taip pat natūralu, kaip ryte išsivalyti dantis. Jos laiko ranką ant parduotuvių asortimento pulso. Tai jos nusiperka geriausius daiktus už geriausią kainą, tačiau, paradoksalu, neretai jos dėvi tą patį, nes asortimento kaip savo kišenės pažinojimas dar negarantuoja išlavinto skonio, noro eksperimentuoti ar įsigyti ką nors kitokio, nei jau kabo spintoje. Įdomu dar ir tai, kad jos negali apsispręsti pirkti iš vieno daikto. Tarkime, džinsai gula tobulai, išryškina privalumus, tačiau kol nenueis į kelias kitas parduotuves ir kol nepatikrins, kokie dar ten džinsai kabo ir kiek jie kainuoja, jos tikrai nepirks pirmųjų. Net jei jie ir būtų geriausias pasirinkimas. Jokio spontaniškumo. Tik protingai apgalvota strategija ir sąmoningai išleisti pinigai.

STILISTĖS Joms parduotuvės – darbas, neatsiejama darbinės rutinos dalis. Jos puikiai žino asortimentą. Kiekvienas ten kabantis daiktas joms tarsi savas. Dažnai apsipirkimas nebedžiugina, nes atrodo, kad visus jau matavosi, lietė, bandė. Jos, vos

SMALL PLANET MAGAZINE

tik prasidėjus sezonui, įdomiausius daiktus panaudojo fotosesijoms arba pasiūlė klientėms. Profesijos įkalintos moterys: joms parduotuvės – tai darbas. Tad neretai nebelieka jokio malonumo ieškoti ir pirkti sau. Jos tiesiog kažką prisitaiko iš randamo asortimento, kas morališkai dar „nenumatuota“ kitiems žmonėms.

ANTIPATĖS Vien nuo minties apie prekybos centrą joms ima suktis galva ir trūkti oro tiesiogine to žodžio prasme. Jos užeina į 2 ar 3 parduotuves ir jaučiasi išsekusios. Kai grįžta namo, joms skauda galvą. Jos dažniausiai turi prigulti bent pusvalandžiui, kad atgautų jėgas. Jos perka retai, turi labai aiškų garderobą, pirkiniai paprastai suplanuoti, paieškos – nereikalaujančios didelių laiko ir jėgų išteklių. Dažniausiai perka greta darbo esančiose parduotuvėse arba prekybos centruose, retai važiuoja į parduotuves specialiai.

MADISTĖS Tai tendencijų medžiotojos, kurios, dar prieš parduotuvėse pasirodant kito sezono prekėms, jau žino, ką ketina įsigyti. Neretai jos perka užsienyje, kur parduotuvių ir butikų skaičius didesnis, įdomių drabužių pasirinkimas platesnis, be to, mažesnė tikimybė sutikti pa-

80 / 81

kolumnas

našiai apsirėdžiusią divą. Garderobą atnaujina kiekvieną sezoną, negailestingai, tarsi senienų, atsikrato praėjusio sezono daiktų. Kartais „perspaudžia“ su savo ultramadingu įvaizdžiu, tačiau tiesa – stiliaus naujoves išmano ne prasčiau nei mados žurnalų redaktorės.

ETIKETININKĖS Jos perka tik prabangesnių prekinių ženklų parduotuvėse. Vienoms svarbu, kad prekės ženklo logotipas būtinai matytųsi, kitos kaip tik jį slepia ir moka tik už patį žinojimą, kur daiktą įsigijo, ir, dažnu atveju, kokybę. Jos tiki, kad tik žinomas prekinis ženklas garantuoja kokybę ir išskirtinumą. Jos net ir paprastus trikotažo marškinėlius pirks už, tarkim, penkiagubą jų vertės sumą, bet miegos ramiai, nes jie „geresni“.

EKSKLIUZYVININKĖS Jos perka tik dizainerių arba vintažinius drabužius. Jos investuoja į savo garderobą. Jos mėgsta išskirtinumą, individualų aptarnavimą, asmeninį santykį su pardavėjomis, dizaineriais, stilistais. Jų spintoje – tik vienetiniai daiktai, įdomūs drabužių deriniai, mažiau mados ir tendencijų, daugiau rafinuoto skonio, galbūt konkretaus dizainerio stilistikos. Jos niekada neis į masinio prekės ženklo parduotuvę ar prekybos centrą. Jos geriau išsirinks audinį ir modelį, o suknelės lauks mėnesį, bet turės specialiai joms sukurtą vienetinį daiktą. Tai moterys, kurios turi savo „uniformas“ – sezonui įsigytus ar pasisiūtus kelis išskirtinius ir labai kokybiškus daiktus. Juos ekskliuzyvininkės dėvi pakeisdamos kas kelias dienas, varijuodamos aksesuarais.

Tai ne visada pasitvirtina, tačiau neretu atveju jos teisios. Tiesa, dažnai jos perka „iš vitrinų“: kai butiko lange pamato gražiai aprengtą manekeną, nusiperka visus ant jo kabėjusius drabužius ir būtent taip juos dėvi. Jos įsitikinusios, kad taip pirkdamos užsitikrina madingus derinius ir niekad neprašauna pro šalį. Deja, ne visada taip yra. Juolab gatvėje gali sutikti dar vieną taip pat mąstančią. Liks tik nu- MIKSAS žingsniuoti gatve lyg vienodai ma- Iš visų šių moterų yra ko pasimomos aprengtoms dvynukėms. kyti ir ko vengti. Išsirinkite savo svajonių „šoperę“ ir vadovaukitės principais, kurie jums yra priimtiniausi. Mano patarimas paprastas – mažiau yra daugiau. Nevarginkite savęs beprasmiais pirkiniais. Geriau pasimėgaukite puodeliu geros kavos – ilgainiui efektas bus panašus. Daugiau patarimų: www.gilyte.lt.

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

TVARAUS TURIZMO VERSLO IDĖJA TURINYS

UŽ TURIZMO ĮMONĖS RIBŲ, ARBA MŪSŲ SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ +Mėgstame + sportą! Ypač akademinį irklavimą. Būtent todėl jau 10 metų esame irklavimo čempionatų rėmėjai. Be šio gėrio prisidedame ir prie „Gintarinių irklų“ iniciatyvos! +O + kaip be parasparnių?.. „Baltic Tours“ prekinis ženklas Skrendu.lt net savo nuosavą turi! Su kolegomis jau spėjome išmėginti! +Palaikome + aukštųjų mokyklų iniciatyvas, finansuojame ir didžiuojamės galėdami globoti studentų veiklas. +Atsakingai + rūšiuojame, paruošiame perdirbti visas biuro atlikusias smulkmenas.

25 METAI – KETVIRTIS AMŽIAUS! TUO YPAČ DIDŽIUOJASI MŪSŲ TVARI KOMANDA

+Dalis + kolegų į darbą rieda dviračiais. Sportuojame ir Vilnių nuo teršalų saugome!

„BALTIC TOURS“. KĄ NUVEIKĖME NUO 1991 M.? +25 + metai – ketvirtis amžiaus! Tuo ypač didžiuojasi mūsų tvari komanda. +Mūsų + vadovai – itin šilti, draugiški, šmaikštūs ir, nepabijosime pasakyti, tikri atlapaširdžiai! Durys visada atviros idėjoms ar pašnekesiams. Labai juos vertiname! +Didžiuojamės + kolegomis, kurie „Baltic Tours“ ritmu gyvena jau daugiau nei 25 metus. Galite tuo patikėti? Neabejokite, senbuviai – mūsų mokytojai! +Džiaugiamės + galėdami tradicinį kelionių verslą papildyti moderniais IT sprendimais. Įmonės apyvarta siekia 14 mln. Eur per metus. Jums leidus, truputį pasigirsime: suteikiame daugiau nei 200 tūkst. turizmo paslaugų kasmet. Gal ir nieko? +Kasmetinės + išvykos spiečia mus draugėn: baidarės, parasparniai, akademinis irklavimas, kalėdiniai vakarėliai! 82 / 83

KŪRYBINĖ „HUB“ ERDVĖ IR LAISVĖ KURTI +Visiškas + išskirtinumas – unikali kūrybinė erdvė ir idėjiški kolegos, dirbantys kūrybinės komunikacijos labui. Esame beveik apvaliojo stalo riteriai – mūsų daug, o čia visiškai slaptai gimsta idėjos. +„Baltic + Tours“ praktikantai yra visateisiai kolegos. Jokių rėmų – saviraiškos, atradimų ir patirčių laisvė. +Kiekvienais + metais užauginame daugiau nei 15 unikalių praktikantų iš įvairių Lietuvos universitetų. Bendradarbiaujame su aukštosiomis mokyklomis ir branginame būsimus „Baltic Tours“ kolegas.

www.baltictours.lt

LIETUVIŠKA JUVELYRIKA IŠ GERIAUSIOS PUSĖS

SIMONA SAMOJAUSKAITE JEWELLERY simonasamojauskaite.com

„Simona Samojauskaite Jewellery“ – tai aukštosios juvelyrikos rankų darbo papuošalai, pagaminti iš tauriųjų metalų ir atspindintys šių dienų estetiką. Švari ir nepretenzinga juvelyrika išsiskiria savo subtiliu lengvumu, pabrėžia moteriškumą ir eleganciją. 2015 m. pristatyta pirmoji kolekcija „Element“ – tai švarių geometrinių formų junginys, susidedantis iš keturių elementų: linijos, taško, plokštumos ir apskritimo, o 2016 m. kolekcija „Marine“ inspiruota kultivuotų japoniškų „Akoya“ perlų.

PHO CERAMICS „Pho ceramics“ – tai vieta, kur gyvena mieli animaciniai žvėreliai ir žmonės, o augantys medžiai ir uogos virsta papuošalais ar mažomis namų dekoracijomis. Visi „Pho ceramics“ žvėreliai yra kuriami rankomis – nuo lakoniško eskizo, kruopščiai parenkamų medžiagų, formavimo, glazūravimo iki dekoro ir degimų, todėl kiekvienas yra vienintelis – su savitu žvilgsniu, sekantis vis kitą istoriją ir perteikiantis skirtingą nuotaiką. 84 / 85

etsy.com/shop/phOceramics

ddworkshop.eu

DD WORKSHOP Tai estetikos ir minimalizmo, rafinuoto griežtumo, ekspresijos ir santūrios prabangos sintezė. Visi dirbiniai gaminami tik iš tauriųjų metalų, pusbrangių ir brangiųjų akmenų. Jie skirti novatoriškai miesto moteriai. Kuriant gaminius, „DD Workshop“ juvelyrei yra svarbus moteriškumo vaidmuo šiuolaikinėje nuolat kintančioje visuomenėje.

sakuota.com

SAKUOTA „Sakuota“ – tai juvelyrės Eglės Bacevičiūtės kūrybinis vardas. „Sakuotos“ darbų pagrindas yra geismas liesti ir būti liečiamam – liesti rankomis, oda, žvilgsniu, taip tyrinėti aplinką ir bendrauti su ja. Dėl šios priežasties kūriniai, o ypač žiedai, turi taktilinių ir kinestetinių savybių. Kūrinių formos gimsta analizuojant žmogaus kūno, jo judesių ir potyrių santykį su aplinka. „Sakuota“ dievina medžio šilumą, švelnumą ir jaukumą, dėl to didelė dalis kūrinių yra išdrožinėti iš įvairiausių rūšių medienos.

SMALL PLANET MAGAZINE

inovacijos

TADAM! DESIGN Tai 2013 metais įkurta konceptuali juvelyrikos virtuvė. „TADAM! Design“ atsirado iš nuoširdaus troškimo stebinti, sužadinti netikėtumo jausmą, padovanoti siurprizą. Sujungus tradicinę keramiką ir modernų žvilgsnį į papuošalus, gimė seilėtekį žadinanti pakabukų kolekcija „Desertai akims“. Maistas – stiprus prisiminimų dirgiklis, galinga socialinė jungtis, kultūrinis veidrodis – tapo kūrybine inspiracija ir skiriamuoju „TADAM! Design“ įvaizdžiu. Lietuviškas prekės ženklas yra nacionalinio konkurso „Geras dizainas’13“ nugalėtojas, Kinijoje išleistos knygos „Food Player. Design with taste“ ambasadorius, jį pastebėjo „Designboom“, „Dezeen“, „The Guardian“, „Frankie“, „Grand Designs“, „Vogue“ ir kiti pasauliniai meno bei mados žiniasklaidos atstovai.

av17jewellery.com

(AV17) GALERIJA „(AV17)Galerija“ pristato įvairių kūrėjų konceptualias rankų darbo juvelyrikos kolekcijas. Dėl dideliai menininkų įvairovės, kiekvienas juvelyrikos kūrinys pristatomas „(AV17)Galerijoje“ įgyja savitą charakterį ir neša individualiai šifruojamą pranešimą. Čia pristatomos juvelyrikos tikslas – harmoningai susilieti su aprangos kodais ir atspindėti aktualias meno paieškas. Bendradarbiavimo su skirtingais kūrėjais, galerija pristato naujus sumanaus ir novatoriško dizaino sprendimus, formas, medžiagų apdirbimo technikas, taip kuria unikalius, stebinančius ir džiuginančius patyrimus, plečia žmonių įvaizdžio įvairovę. 86 / 87

tadamshop.com

MIUTTO „Miutto“ – tai profesionalių lietuvių autorių kuriamos juvelyrikos pasaulis. Kruopščiai atrinkti šiuolaikiško dizaino papuošalai yra skirti moteriai, teikiančiai pirmenybę subtilumui, rafinuotai prabangai ir aukščiausiai kokybei. „Miutto“ dirba ir su jaunais juvelyrais, ir su jau garsiais savo srityje autoriais, tad tikrai yra iš ko rinktis. „Miutto“ stengiasi, kad autoriniai papuošalai taptų ilgaamže kiekvienos dienos dalimi!

INDRA KARP Tai 2008 m. įkurtas šiuolaikinės juvelyrikos ženklas. Juvelyrė daug keliauja, tad papuošalai dažniausiai būna įkvėpti architektūros, formų ir kontrastų, atsirandančių kintant gyvenamosioms vietoms JAV, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir Brazilijoje. Šiuo metu „Indra Karp“ kūrėja yra apsistojusi Barselonoje. Jos kūriniai savo preciziškomis formomis, tekstūromis ir spalvomis lengvai atpažįstami minioje. Sidabrinių dėžučių su gėlavandeniais upės perlais auskarai jau tapo klasika ir vizitine „Indros Karp“ kortele.

miutto.com

SMALL PLANET MAGAZINE

atradimai

S. VAITIEKŪNO ŽEMĖ: MENINIUOSE OBJEKTUOSE IR ANT KŪNO S. Vaitiekūnas pradėjo kurti po netrumpos teisininko karjeros ir sąmoningo jos finišo: „Nors teisinė veikla man labai patiko, su tolimesniu gyvenimu jos nesiejau. Atradau kitą pasaulį, dvasinę tikrovę, nepaliaujantį sąmonės tekėjimą… Dabar kartais jaučiuosi lyg paštininkas, per kurį kažkam ateina žinia, kartais – valstietis, dirbantis savo žemę“, – sako Saulius. Tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius 2014“ Saulių lankytojai išrinko geriausiu menininku. Ir tai tik vienas įvertinimas iš daugelio. S. Vaitiekūnas nuo 1991 m. kasmet rengia bent po vieną personalinę parodą. Iš viso jo sąskaitoje yra apie 50 personalinių parodų ir daugybė tų, kuriose jo darbai buvo eksponuojami šalia kitų menininkų kūrinių: nuo Pietų Afrikos iki Kinijos, nuo Portugalijos iki JAV. Tais pačiais 1991 m. galerijoje „Vartai“ įvyko ir pirmoji menininko paroda. Nuo tada jis 17 metų varstė tuos „vartus“, kol pats įkūrė galeriją „terra recognita“ (Stiklių g. 7, Vilnius).

Menininkas: Saulius Vaitiekūnas (galerija „terra recognita“). Darbų kryptys: instaliacijos, skulptūriniai objektai, juvelyrika. Juvelyrika: Baltijos jūros akmuo + titnagas + sidabras. Juvelyrikos kainos: nuo 20 Eur iki 5 000 Eur. Akmenis naudoja kaip „ready-made“ objektus. Darbai provokuoja diskutuoti apie laiką, prasmes ir vietą gyvenime. Motto: paprastai kalbėti apie sudėtingus ir visiems svarbius dalykus. Kontrastingas kūrėjo gyvenimas: nuo teisininko karjeros iki pripažinto menininko. Įdomu: auskarus parduoda po vieną, skatindamas susikurti unikalų įvaizdį.

Baltijos jūra šiam vienam ryškiausių Lietuvos menininkų reiškia labai daug. Saulius Vaitiekūnas yra pripažintas kūrėjas, kurio didžioji kūrybinė aistra visų pirma išsipildo per pasaulį keliaujančiose dide88 / 89

lio formato instaliacijose ir skulptūriniuose objektuose, o paskui pabyra mažais juvelyrikos dirbiniais, kuriuos kiekvienas gali turėti šalia arba net segėti. Visuose juose dominuoja Baltijos jūros arba laukų akmenys.

Savo juvelyrinių darbų jis nevadina papuošalais, o žodis „juvelyrika“ menininkui irgi neatrodo pakankamai tikslus: „Tai yra „ritualiniai objektai“, skirti gyvenimo šventei suvokti ir priminti gyvenamojo laiko kryptis bei trajektorijas, posūkius bei pertrūkius.“ Kurdamas jau daugybę išskirtinumo ieškotojų sužavėjusius „ritualinius objektus“, Saulius dirba su brangiausiu akmeniu – savo žeme. Akmuo jam yra tik kietesnis jo žemės grumstas. Būtent tuo pasauliniame kontekste menininko darbai ir išsiskiria. Plačiau: www.terrarecognita.lt.

01 Menininkas jau 20 metų dirba su titnagu. Tik pernai šis akmuo buvo paskelbtas Lietuvos nacionaliniu akmeniu. 02 Saulių ištiko infarktas Vėlinių išvakarėse, kai jis skubėjo pabaigti įspūdingą instaliaciją „Žalia giria – balta jūra“ (2014 m.). Lauros Grybauskaitės, Urtės Sabutytės ir ELTA nuotr.

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

IŠSKIRTINIAI NAMAI BALTIJOS JŪROS PRIEGLOBSTYJE

„Smėlio žuvys“ – tai buvusiose žvejų valdose ant paties jūros kranto išaugusios nuostabaus grožio vilos. Šeši puikios architektūros korpusai, iki mažiausios smulkmenos prabangiai įrengtos vidaus erdvės ir skoningai suplanuota aplinka natūraliai įsilieja į smėlingą pušyną. 90 / 91

EKSTERJERAS Visi šeši komplekso pastatai panašūs, bet kartu ir skirtingi. Terasos ir balkonai yra kiekviename pastato aukšte, todėl gamtą galima matyti vis kitu lygiu: nuo kopų iki jūros.

tekstūras: skelto akmens žvynai primena žuvį, rūdintas plienas – į krantą išmestas valtis, o gelsvo skalūno akmuo atrodo lyg šlapias, stipriai suspaustas smėlis. Visos eksterjero medžiagos ilgaamžės ir atsparios permainingam pajūrio orui.

SAUGUMAS MEDŽIAGAS DIKTAVO JŪRA Kuriant namo išorę, taikyta į jūros Rekreacinio komplekso privatudiktuojamas temas, spalvas ir net mas gamtos apsuptyje yra tik vie-

„SMĖLIO ŽUVYS“ DOSJĖ Projekto architektai: studija „Arches“. Pastatai: Palangoje, vos 50 metrų nuo Baltijos jūros. Iki Palangos centro dviračiu – vos 10 min. Galima gyventi jau šiandien, nes viskas paruošta: yra net indai, patalynė ir šlepetės. Tai keturių metų laikų poilsio pastatai. Gyvenimas drauge, bet privačiai: kiekvienas korpusas turi ir terasas, ir bendras poilsio erdves.

nas iš daugybės privalumų, kurie vilioja tapti „smėlio žuvimi“. Išorės stebėjimo kameromis saugoma aptverta teritorija, patogi infrastruktūra ir vidaus sistemos leidžia atsipalaiduoti ir mėgautis Baltijos jūros grožiu ištisus metus. VILOS VIDUJE Namų interjeras sukurtas stebint jachtas ir perkeliant jų vaizdinius

Leono Garbačiausko nuotr.

PANAUDOTI IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS INŽINERINIAI SPRENDIMAI: VĖDINIMO REKUPERACINĖS IR ORO KONDICIONAVIMO SISTEMOS, AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS ŠILDYMO SISTEMA IR KT.

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

elementus į namų erdvę. Pavyzdžiui, laiptai pakibę ore tarsi jachtos trapas. Kiekvienas pastatas paruoštas taip, kad jame būtų galima apsigyventi nors ir šiandien: U R I N Ypatalynė S yra net Tindai, ir šlepetės, jau nekalbant apie išskirtinio dizaino vidaus ir lauko baldus, buitinę techniką ar kt. Beje, kiekviename pastate yra židinys. SISTEMOS Vidui, kaip ir išorei, panaudoti išskirtinės kokybės inžineriniai sprendimai: vėdinimo rekuperacinės ir oro kondicionavimo sistemos, aukščiausios kokybės šildymo sistema ir kt. Visos jos gali būti valdomos išmaniaisiais telefonais. APLINKA Čia viskas sukurta taip, kad poilsis būtų nerūpestingas. Pavyzdžiui, komplekse įdiegtos laistymo sistemos, specialus lauko apšvietimas, veikia apsauga, visos terasos – su žaliuzėmis, tad išvykstant nereikės nešti lauko baldų į vidų, yra automobilių saugykla, o apželdinimo rūpesčiai patikėti sodininkui. Bendrose „Smėlio žuvų“ zonose yra pastatytos kepsninės ir įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, tačiau panorus privatumo, jis lengvai randamas visose vilose: pastatai išdėstyti 92 / 93

taip, kad kiekviena terasa būtų izoliuota nuo kaimynų.

NAMŲ INTERJERAS SUKURTAS STEBINT JACHTAS IR PERKELIANT JŲ VAIZDINIUS ELEMENTUS Į NAMŲ ERDVĘ

JŪRA IR SPORTAS Šalia „Smėlio žuvų“ yra vieta, kurią mėgsta vandens sporto gerbėjai. Čia lūžta specifinė banga, kuri suteikia galimybę aitvaruoti, buriuoti, mėgautis irklentėmis ar lėkti vandens motociklais. Netoliese yra teniso kortai, vandenlenčių parkas ir dviračių takas (dviračiu iki Palangos centro – vos 10 min.). Daugiau apie projektą: www.smeliozuvys.lt. Projekto vystytojas:

SMALL PLANET MAGAZINE

ateities failai

AVI ITZKOVITCH :

INTERNETU SUSIJUNGSIME SU DAIKTAIS INGA NORKE

Avi Itzkovitch iš Tel Avivo yra šiais laikais vienos paklausiausių profesijų atstovas ir pasaulyje įvertintas specialistas. Jis jau 15 metų dirba dizaineriu, o pastaruosius metus užsiima naujai susikūrusia dizaino sritimi – naudotojų patyrimo dizainu. Taip pat jis yra „UX Salon“ įkūrėjas ir ateities vizionierius. Avi remiasi ne fantazija, o labai aiškiais skaičiais ir patirtimi. Jei pažvelgtum į 2020 m. – kaip tu juos matai? Daiktų interneto revoliucija jau čia, tačiau ateityje daiktų internetas įsitvirtins kiekviename sektoriuje: nuo didžiulių mašinų iki mažyčių čipų – visi jie rinks duomenis ir savarankiškai siūlys problemų sprendimus bei leis mums jų išvengti. Artimiausioje ateityje ga94 / 95

lėsime daug ką valdyti per atstumą, rinkti duomenis ir juos realiuoju laiku analizuoti. Visa tai yra kuriama dėl vieno tikslo – padaryti mūsų gyvenimus, industrijas ir verslus efektyvesnius, patogesnius ir nešančius didesnę finansinę naudą. Iš esmės tai yra dar viena svarbi revoliucija: kaip internetas kadaise sujungė duomenis ir žmones, taip daiktų interneto amžiuje mes susijungsime su daiktais ir aplinkiniais objektais. Manau, žmonėms verta priminti, kas yra daiktų internetas... Pirmoji skaitmeninė revoliucija įvyko, kai internetas atsirado žmonių namuose. Antroji – kai internetas atsirado mūsų kišenėse. Trečioji skaitmeninės revoliucijos banga – daiktų internetas (angl. – Internet of Things). Jo esmė ta, kad daiktai ar objektai yra prijungiami prie interneto. Sensoriniai prie-

taisai matuoja mūsų sveikatą, stebi mūsų aktyvumą, rutiną ir pan. Prie interneto prijungti namai sumažins komunalinius mokesčius, primins, kada palaistyti gėles ir pan. Išmanūs miestai padės vairuotojams lengviau rasti automobilių statymo vietas, realiu laiku fiksuos ir spręs neramumus skirtingose miesto dalyse ir t. t. Jei norite apie tai sužinoti daugiau, siūlau internete paskaityti mano straipsnį „The Internet of Things and the Mythical Smart Fridge“. Kiek suprantu, visa tai ir dar daugiau yra neįmanoma be šiuolaikinės, pasaulyje vienos paklausiausių profesijų atstovų – „user experience“ (liet. – naudotojų patyrimo) dizainerių. Paaiškink, kas jie ir ką jie daro. Pirmiausia, nėra vienos bendros user experience apibrėžties, tačiau visos šios industrijos esmė – per-

planšetės eis į antrą planą). Ekranai užvaldė mūsų gyvenimus. Dauguma mūsų kasdien praleidžiame po vidutiniškai 8 valandas žiūrėdami į ekranus ir vidutiniškai 150 kartų per dieną patikriname savo išmaniuosius telefonus. Tai tapo problema. Tačiau technologijos nėra sudėtos tik į ekranus. Technologijos yra visur, ir jei jas labiau įgalintume perprasti mūsų norus, galima būtų sukurti prasmingas sąveikas be ekranų. Pavyzdžiui, mobiliąja programėle atrakinamas automobilis gali veikti daug paprasčiau. Dabar norėdamas atrakinti automobilį programėle, žmogus privalo atlikti 13 veiksmų: pagalvoti, ištraukti telefoną iš kišenės, rasti programėlę, spausti „atrakinti“ ir pan. Tačiau šiandien jau taip pat nebereikia atlikti tiek veiksmų, nes telefonas pats tampa indikatoriumi ir raktu – kai žmogus priartėja prie automobilio, telefonas, esantis jo kišenėje, pats „susikalba“ su sensoriais, esančiais automobilyje, ir durelės automatiškai atsirakina. Ši sąveika yra kur kas aiškesnė, patogesnė nei mobilioji programėlė. Technologijos tampa visaesančios ir tai yra pasaulyje sparčiai auganti tendencija.

prasti vartotojus: ko jiems reikia, ką jie vertina, kokios jų galimybės ir ribos. Naudotojo patyrimo trumpinys anglų kalba yra UX. Taigi UX tikslas yra gerinti naudotojo (vartotojo) santykio su produktais ar paslaugomis kokybę. Pavyzdžiui, kuriant internetinį puslapį ar programėlę, šiais laikais jau reikia naudotojų patyrimo dizainerio, kuris padėtų suprasti, kaip turi veikti programėlė ir kokias funkcijas būtina įdiegti. Tikslas – kad žmogus produktu ar paslaugomis naudotųsi kaip įmanoma intuityviau. Beje, prognozuojama, kad 2020 m. ši industrija pasieks 7 trilijonų vertę ir sujungs 50 bilijonų produktų visame pasaulyje. Kita įdomi sfera, kurią pats nagrinėji ir deklaruoji, – ateities gyvenimas be ekranų (t. y. išmanieji telefonai, televizoriai,

DAUGUMA MŪSŲ KASDIEN PRALEIDŽIAME PO VIDUTINIŠKAI 8 VALANDAS ŽIŪRĖDAMI Į EKRANUS IR VIDUTINIŠKAI 150 KARTŲ PER DIENĄ PATIKRINAME SAVO IŠMANIUOSIUS TELEFONUS. TAI TAPO PROBLEMA.

Ar būsime saugūs su visomis tomis technologijomis, kurios kartais geriau žino apie mūsų norus, nei mes patys? Visi tikriausiai žinome, kad jau dabar išmanieji įrenginiai turi sensorius, kurie naudojami informacijai apie mus ir mūsų aplinką kaupti. Sukaupti duomenys yra panaudojami sistemoms ir geresnėms patirtims kurti. Pavyzdžiui, mikrofonas telefone leidžia suprasti, kokioje aplinkoje – triukšmingoje ar tylioje – vartotojas būna dažniausiai, GPS technologija padeda lengviau suprasti, koks yra kasdienis vartotojo maršrutas, kaip atrodo jo dienotvarkė. Naudotojų patyrimų dizainas analizuoja šiuos duomenis ir pagal juos adaptuoja inovacijas, palengvinančias to žmogaus gyvenimą. Kitaip tariant, kai suprantame kontekstą, turėdami labai aiškius duomenis ir skaičius, juos analizuojame ir kuriame funkcijas. Žinoma, daugelį žmonių šiuo atveju jaudina privatumas. Šiandien jau turbūt visi žino, kad nieko nėra už dyką. Taigi šiais laikais mes naudo-

Avi Itzkovich yra vienas iš daugelio kūrybos ir ateities tendencijų konferencijos „What’s Next?“ pranešėjų. Šiemet konferencija auga ir dar tikslingiau orientuojasi į kūrybą, gyvenimo kokybę, ateities tendencijas ir neišvengiamas šių dienų inovacijas. „What’s Next? 2016“ ašys ++Kūrybinis mąstymas (prekių ženklų naudojimas, futurizmas, vaizdinis mąstymas ir pan.). ++Kūrybinis gyvenimas (gyvenimo kokybė, išmanūs namai ir miestas ir pan.). ++Kūrybinis verslas (investavimas į kūrybinius sprendimus, laisvai samdomo darbuotojo profesija ir pan.). ++Kūrybinės inovacijos (skaitmeninės technologijos, virtuali realybė, patyrimo dizainas). Taip pat prisistatys kūrybiški lietuviai užsienyje ir tie, kas užkariauja pasaulį, būdami Lietuvoje, vyks tarpsektorinės diskusijos, kontaktų vakarienė, kūrybiškumo apdovanojimai, inovacijų erdvė, dizaino mugė ir dar daugiau.

jame savo privatumą kaip valiutą, kad gautume tam tikras paslaugas nemokamai. Savo pranešimų metu visada atstovauju patyrimo dizaineriams, taip pat visų pirma juos kviečiu galvoti apie vartotoją, būti etiškus – jei mūsų vartotojai jaučiasi saugūs, tikėtina, kad vis daugiau jų naudosis mūsų produktais, ir tik mūsų rankose yra galimybė užsitarnauti tą pasitikėjimą.

Lapkričio 4–5 d. Vilniuje www.whatsnext.lt

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

AKIŲ APSAUGA SKAITMENIZACIJOS AMŽIUJE BŪTINA Ar susimąstėte, kodėl kartais skauda akis? O gal sopa galvą ir vakare negalite užmigti? Apskritai, ką bendro turi mėlynųjų ekranų skleidžiama šviesa ir miego kokybė? Mūsų darbo aplinka ir laisvalaikis per pastaruosius 10 metų smarkiai pakito. Priežastis – sparti skaitmenizacija: ekranai mus supa visur ir visada. Dažnai nesusimąstome, kad tai kenkia mūsų brangiausiam turtui – akims.

akinių nauda nešiotojui: + padeda sumažinti akių nuovargį ir įtampą; + sušvelnina intensyvią ekrano šviesą ir sumažina atspindžius; + palengvina žiūrėjimą į smulkius objektus iš arti ir labai arti; + apsaugo akis ir sumažina amžinių akių susirgimų riziką ateityje.

+70 + % skundžiasi kaklo ir pečių skausmais.

Tyrimas parodė pagrindinius laikysenos pokyčius ir atskleidė naujus žiūrėjimo iš labai arti ypatumus. Įprastas, dokumentui skaityti patogus atstumas – apie 40 cm. NaudoSkaitmeninė akių įtampa ir kom- damiesi išmaniuoju telefonu, jį nuo piuterinis regos sindromas – tai akių laikome 23–33 cm atstumu. nauji terminai, įvardijantys regėjimo sutrikimus, kylančius dėl spar- Nors regėjimo kokybė prastėja su čiai kintančių skaitmeninių prie- amžiumi, net dvidešimtmečio galimybė aiškiai matyti po valandos intaisų naudojimo įpročių. tensyvaus žiūrėjimo iš arti sumažėNorint išvengti gerokai rimtesnių ja 17,5 %. Nuolatinis žiūrėjimas iš sveikatos sutrikimų, būtina blokuo- taip arti – naujas reiškinys. ti skaitmeninių įrenginių skleidNAUJIEJI „VARILUX EYEZEN“ žiamą mėlynąją šviesą. AKINIAI – KABINETINIO DARBO SPRENDIMAS DIDĖJANTYS IŠŠŪKIAI AKIMS Pasaulyje pirmaujantis akinių sti- Skaitmeninėje kasdienybėje geriau klų gamintojas „Essilor R&D“ at- jaustis padedančius akinius „Eyeliko tyrimą, leidusį geriau supras- zen“ sukūrusi kompanija „Essilor ti, kaip naujosios technologijos ir R&D“ 2015 m. rudenį Paryžiuje vynauji įpročiai veikia mūsų regėji- kusioje tarptautinėje optikos parodoje SILMO buvo apdovanota aukmą. Pagrindiniai pastebėjimai: +3 + iš 4 tiriamųjų teigia kenčiantys so medaliu. akių nuovargį; Inovatyvi technologija „Eyezen Fo+2 + iš 3 prireikia papildomų pacus“ akims suteikia komfortą, spestangų žiūrėti į skaitmeninio cialus akinių stiklų dizainas palenprietaiso ekraną;

„VARILUX EYEZEN“ – TAI IDEALUS SPRENDIMAS TURINTIEMS MATYMO IŠ ARTI SUNKUMŲ

VIDUTINIŠKAI 33 CM

www.akiniai.lt

96 / 97

gvina fokusavimą ir mažina akių įtampą ilgai žiūrint į LCD televizorius, kompiuterių ekranus, planšetinius įrenginius ir išmaniuosius telefonus. Vyresniame amžiuje mažėjantis gebėjimas ryškiai matyti iš arti neturi būti priežastis telefone pasididinti šrifto dydį, keisti darbo pobūdį ar kitaip lėtinti gyvenimo tempą. „Varilux Eyezen“ akiniai leidžia ryškiai matyti įvairiais atstumais, pradedant išmaniuoju telefonu, baigiant televizoriumi, tačiau ir apsaugo akis nuo šių prietaisų skleidžiamos mėlynos šviesos. Varilux Eyezen – tai idealus sprendimas turintiems matymo iš arti sunkumų. Išmėginti naujuosius „Eyezen“ akinius, pajusti skirtumą ir būti madingiems jau galima „Fielmann“ optikos salonuose.

SMALL PLANET MAGAZINE

kolumnas

CUKRUS YRA BLOGAI, BADAUTI YRA GERAI KAS ATSITINKA NURIJUS MAISTĄ?

Elena Reimerytė – reklamos strategė, sodininkė, vengia pieno produktų.

Nesu girdėjusi skambios trumpalaikės dietos, kurios žmonės laikytųsi visą gyvenimą. Nuo mokyklos laikų draugių rate atsirasdavo ir dingdavo tokios mados, kaip „ryžių savaitė“, „krabų lazdelių dieta“, „Bifido jogurtų fazė“, „šokėjų vien kefyro dieta“, „sodo braškių dieta“. Vėliau jos išaugo į „vien sulčių dietas“ ir labiau sofistikuotus mitybos režimus. Mano vienas pirmųjų straipsnių moteriškuose žurnaluose buvo apie Holivudo žvaigždžių dietas. Viena aktorė laikėsi šaldytų uogų dietos. Smagiausia straipsnio dalis buvo labai piktos dietologės, kuriai tai atrodė mažų mažiausiai erezija, komentarai. Dietos išties turi panašumų su religiniais kultais, bet apie tai – kada nors vėliau. Man atrodo, būtų šaunu, jei vietoje straipsnių ir fotosesijų apie tai, kaip kas sulieknėjo, turėtume biologijos ir medicinos atmintines, kuriose pasikartotume žinias apie tai, iš ko susideda duona ir kaip ji patekusi į organizmą veikia mūsų ląsteles. 98 / 99

Šiam straipsniui nusprendžiau pasikalbėti su Dainiumi. Jis yra šeimos gydytojas ir priklauso tai jaunųjų medikų kartai, kuri be galo domisi moderniomis sveikos gyvensenos teorijomis. APIE GLIUTENĄ IR PLACEBO EFEKTĄ Elena: Londone daugėja restoranų, kurių virtuvėse nėra gliuteno (nieko iš kviečių ir miežių). Prieš dvejus metus čia galėjai pasijusti „lunatiku“, jei paprašydavai išvardinti patiekalus, kuriuose nebūtų gliuteno. Dainius: Gliuteno nevartojimas šiuo metu yra tiesiog madingas. Iš tiesų statistiškai nedaug žmonių serga celiakine liga, kai kviečių ir

kitų kruopų baltymai yra netoleruojami. E.: Populiarūs natūropatai ir pasauliniai sveikatos tinklaraščiai rekomenduoja sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms pirmiausia iš savo raciono išmesti būtent gliuteną, paskui soją, o tada – dar daugiau produktų. D.: Kiekviena natūraliosios medicinos atšaka turi elementą, kuriuo remiasi. Vieni imasi mitybinių apribojimų, kiti gydosi akupunktūra arba žolelėmis. Tiesa, vienais atvejais jie turi įrodymų, kitais – ne. Žinoma, pakalbinus pavienius žmones ir palyginus juos prieš ir po, natūraliosios medicinos atstovai dažnai įrodo, kad šie sveiksta, tačiau jiems nepavyksta įrodyti, kad žmogus sveiksta būtent dėl to vieno pakeisto ar praktikuojamo elemento. Gana dažnai, padarius populiacinius tyrimus, atrandama, kad tas sveikuoliškas vaistas yra visiškai neefektyvus. To niekaip neišeina paaiškinti, nebent placebo efektu. E.: Taigi manai, kad gliuteno išmetimas iš raciono irgi suveikia kaip placebo efektas? D.: Kalbant apie gliuteną, manau, tai nėra placebo efektas, o sveikatos pagerėjimas dėl angliavandenių kiekio sumažinimo. Vengdamas gliuteno, kurio yra daugumoje kruopų ir miltų, automatiškai vengi daugumos kepinių ir tešlų – t. y. angliavandenių šaltinio. APIE PALEO DIETĄ IR VEGANIZMĄ E.: Galbūt dėl angliavandenių kiekio mažinimo dabar „ant bangos“ ir paleo mitybos režimas – t. y. kai atsisakoma visų kruopų, perdirbto maisto ir valgomi tik gyvuliniai produktai su daržovėmis? Kaip tu pats maitiniesi? D.: Seniau valgiau viską ir buvau sveikas. Dabar irgi esu sveikas, tačiau sugalvojau, kad reikia pabandyti valgyti daugiau baltymų ir mažiau angliavandenių. Kai pradėjau domėtis moksliniais tyrimais apie mėsą ir apskritai gyvulinės kilmės maistą, supratau, kad verta pabandyti išgyventi ir be šių produktų. Toks mano pasirinkimas nėra etinis ar moralinis. Tai yra vien medicininė priežastis. Taigi nors ir dabar kartais valgau mėsą, linkstu į sveiką ir apskaičiuotą veganizmą.

Vengiu angliavandenių ir kepinių. Daug baltymų gaunu iš ankštinių daržovių: avinžirnių, pupelių, žirnių ir lęšių. Riebalų mano racione turi avokadai, riešutai, alyvuogių aliejus ir linų sėmenys. Žinoma, visiškai angliavandenių neišvengiu, bet stengiuosi rinktis tai, kas turi mažai cukraus. Pavyzdžiui, pakeičiau duoną duoniukais. Ir kitiems tai rekomenduoju, nes dažna juoda duona turi net 10 gramų cukraus vos 100 gramų produkto. E.: Vienas paleo dietos argumentų yra tas, kad valgydamas daugiau mėsos esi sotesnis dėl gaunamų gyvulinių riebalų, todėl nori mažiau angliavandenių ir cukraus. D.: Mėsa gali būti sveikos mitybos dalis, jei ji renkamasi aukštos kokybės. Studijose, kuriomis domėjausi, kalbama, kad gyvuliniai produktai sukelia uždegimą ir tai lemia imuniteto problemas. Organizmo uždegimas yra viena dažniausių širdies kraujagyslių ligų priežasčių. Seniau būdavo sakoma, kad visų ligų priežastis yra cholesterolis. Iš tikro tai yra tik viena iš pasekmių, kurią sukelia organizme vykstantis uždegimas. Be abejo, blogasis cholesterolis išlieka kenksmingas net išgydžius uždegimą. E.: Tai labai populiari tema ir vis daugėja straipsnių šiuo klausimu. Organizmo uždegimas angliškuose sveikatos tinklaraščiuose vadinamas inflamation. Daug kas rašo, kad jis atsiranda dėl gliuteno ir angliavandenių vartojimo. D.: Tiesa. Didžiausią organizmo sudirgimą sukelia angliavandeniai, nes juose yra daug gliukozės (liaudiškai vadinamos cukrumi). Dėl jų organizme susidaro rūgštinė terpė. Skaldant mėsą – taip pat. Kalbama, kad gyvuliniai baltymai, patekę į kūną, veikia kaip antigenai. Tada į juos sureaguoja imuninė sistema ir prasideda uždegimas. Vis dėlto, galima rasti būdų, kaip vartoti mėsą ir tuo pačiu maksimaliai sumažinti uždegimo riziką. Tarkime, valgyti mėsą su daug daržovių ir vengti angliavandenių. KETOGENINĖ DIETA IR BADAVIMO NAUDA E.: Minėjai, kad domėjaisi ketogeninės dietos studijomis. Papasa-

kok daugiau, koks tai mitybos režimas ir kokie jo principai. D.: Taip, šiuo metu Amerikoje vyksta tyrimai, stebintys jos efektyvumą. Turimi rezultatai rodo, kad ketonų (tai yra riebalų skilimo produktai) susidarymas organizme turi teigiamą naudą kūnui ir protui. Mano vienas draugas, gydytojas, nusprendė šią dietą išbandyti pats. Medikams gerai – jie gali pasidaryti kraujo tyrimus ligoninėje ir stebė-

Dainius Jakučionis – šeimos gydytojas, psichoterapeutas, vengia mėsos.

ti rodiklius. Jis atrado, kad gali valgyti sviestą ir cholesterolis kraujyje nepakyla, bet vos suvalgo kiaulienos, cholesterolis iš karto stipriai šokteli. O, pavyzdžiui, kitas žmogus valgys sviestą ir jo cholesterolio kiekis kils. Taigi labai sunku sukurti tokią dietą, kuri tiktų visiems. Kiekvienas reaguoja individualiai. Dėl visko kalta genetika. E.: Dabar populiarėja badavimas, dar vadinamas iškrovos dieta. D.: Kuo daugiau tyrinėju gyvenimo būdą su badavimo intarpais, tuo labiau įsitikinu, kaip tai naudinga. Ketogeninė dieta turi panašų veikimo principą: kai badauji ar staiga nutrauki valgymą, organizmas pradeda naudoti riebalus. Kūnas, neturėdamas iš kur paimti angliavan-

denių, pradeda skaidyti savo paties riebalus. Kai laikaisi ketoninės dietos ir valgai daug riebalų arba kai badauji, šlapime gali atsirasti ketonų. Taip pat jų galima rasti kraujyje ar iškvėptame ore. Kai žmonės badauja, jų iškvėpiamas oras dėl ketonų koncentracijos turi speciﬁnį kvapą, kuris kažkiek primena acetoną. Tai reiškia, kad organizmas apsirūpina energija skaldydamas riebalus. Šiuo metu vyksta daug diskusijų, tačiau pripažįstama, kad šis procesas turi teigiamą poveikį sveikatai. E.: Ir mažėja rizika susirgti? D.: Yra teorijų, kad vėžys maitinasi vien tik angliavandeniais, t. y. gliukoze, kas liaudiškai vadinama cukrumi. Jei žmogus eliminuoja visus angliavandenius, organizmas neturi kaip gauti gliukozės. Tai reikštų, kad vėžys turi numirti. Tačiau tai kol kas yra tik teorija, kuri dabar veikia kaip vienas iš gydymo metodų. Vis dėlto galima teigti, kad badaudamas apsaugai save ir pagerini savo savijautą. SVEIKIEJI RIEBALAI IR GYVENIMAS BE CUKRAUS E.: Kas yra sveikieji riebalai ir iš kur jų gauti? D.: Šiuo metu pats ieškau sprendimo, kokiais sveikaisiais riebalais papildyti savo racioną. Lietuvoje ir visame pasaulyje tai yra gana brangu. Kokosų aliejus ir kokosų sviestas bei riebiausi braziliški riešutai yra brangūs. Avokadų Lietuvoje irgi sunku įsigyti – turi planuoti, kad juos sunokintum. Beje, sumetus avokadus į maišelį su obuoliais, jie sunoksta greičiau. E.: Išties, Lietuvoje bandyti alternatyvias veganiškas dietas yra gana sunku. D.: Taip, dėl to aš neišvengiamai vartoju daugiau angliavandenių, nei norėčiau. Paprastą duoną pakeičiau duoniukais, nes juose yra daug skaidulų ir mažiau angliavandenių. Jie nesukelia tokio gliukozės nestabilumo. Pasikartosiu, duona turi labai daug cukraus. E.: Dar visai neseniai pasaulis išgyveno fat free fazę, kai vengiama riebalų. D.: Taip, 70-aisiais kažkas klaidingai paskelbė, kad riebalai yra blogai. Tada kažkas nusprendė pašalinti visus riebalus iš maisto produktų.

SMALL PLANET MAGAZINE

Tačiau vis tiek reikėjo išlaikyti tam tikrą jų kaloringumą ir skonį. Taip maisto industrijoje atsirado nežmoniški kiekiai cukraus. Tai ir buvo lemiamas etapas, kai Amerika nutuko. Visas prekybos centrų maistas tapo fat free. Tokie produktai, kaip, tarkime, jogurtai turi labai daug cukraus. Aš manau, kad tai yra visiška nesąmonė. E.: Paskutiniaisiais metais pasirodė labai daug knygų tema, kaip iš gyvenimo pašalinti cukrų. Kai kurie žmonės, kuriems nėra poreikio laikytis dietų, vadina tai laikina mada. Kaip tu manai, ar čia mada, ar išmokta pamoka? D.: Visuose naujuose dalykuose yra dalis mados. Tačiau būtent ši galėtų būti dar populiaresnė. Labai gerai, kad žmonės nebenori vartoti cukraus. Pridėtinis cukrus – visas, kurį gauname ne iš vaisių ar daržovių, neturi jokių gerų savybių. Tik tuščias kalorijas. Dėl cukraus vargsta kasa, nes jai tenka išstumti insuliną. Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių nevartotų cukraus. E.: Aš irgi norėčiau. Žmonės, kurie mėgsta lietuvišką virtuvę, dažniausiai mėgsta valgyti sūriai. Tačiau jie vis tiek suvartoja daug cukraus. Jų racione atsiranda balta duona, cukrus kavoje, cukrus arbatoje ir pan. Kaip jiems paaiškinti, kad jie irgi pakliūna į kenčiančiųjų nuo cukraus kategoriją? D.: Cukrus yra visur ir nevalgyti cukraus yra milžiniškas iššūkis. Kai atsisakiau cukraus, pirmus kelis mėnesius valgiau daug saldžių vaisių. E.: Labai daug žmonių valgo saldumynus ir cukrų, kovodami su stresu... D.: Tokiems žmonėms cukrų reikia

kolumnas

pakeisti kita streso mažinimo priemone. Tai gali būti treniruotės, masažas, vonia, filmai, pasivaikščiojimas ar kiti atsipalaidavimo būdai. Beje, labai svarbu žinoti, kad atsparumą stresui reikia treniruoti tada, kai jo gyvenime nėra tiek daug. INSULINAS IR RIEBALAI APLINK PILVĄ E.: Kaip be laboratorinių tyrimų suprasti, kad tavo insulino kiekis kraujyje yra nestabilus? D.: Jei pavalgęs po pusvalandžio ar valandos pradedi norėti miego, užsimanai kavos ar kažko saldaus, tai yra ženklas, kad valgai per daug angliavandenių ir tau staiga padidėjo insulino koncentracija kraujyje. Insulinas iš kraujo pašalina gliukozę. Žmogus nebeturi energijos ir jaučiasi prislopęs. Tada insulinas kaupiasi kepenyse ir raumenyse ir skatina riebalų gaminimą. E.: Taigi jei turi daugiau riebalų pilvo srityje, vadinasi, kepenys gauna per daug darbo skaidydamos angliavandenius? D.: Taip, tai viena iš priežasčių. Insulinas yra išskiriamas kasoje, bet vėliau jis veikia kepenis, raumenis ir, galiausiai, poodinį riebalų sluoksnį. Šiaip tam tikras insulino kiekis raumenims yra net labai reikalingas: jis padeda gliukozei juos pasiekti. APIE CEPELINUS IR LIETUVIŠKĄ VIRTUVĘ E.: Pakalbėkime apie maisto derinius, kurie gali labai pakenkti. D.: Kai gyvuliniai baltymai maišosi su angliavandeniais – kenksminga. Pavyzdžiui, cepelinai. Baltos paprastos bulvės – tai angliavandeniai, jų įdare – gyvuliniai baltymai, o ša-

MAISTO MEDŽIAGOS Angliavandeniai – tai cukraus pradininkai, jie gali būti sudėtiniai (krakmolas) ir paprastieji (cukrus, gliukozė, fruktozė). Suvalgyti angliavandeniai skaldomi iki gliukozės ir yra panaudojami energijai gaminti. Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis mūsų kūnui ir smegenims. Baltymai – jei pavyksta juos suskaidyti, jie tampa amino rūgščių šaltiniu, kuris savo ruožtu naudojamas kaip visu mūsų organizmo sistemu statybinė ir remontinė medžiaga. Riebalai – tai dar viena kūnui energijos suteikianti maistinė medžiaga. Ji panaudojama kaip pagrindinis arba kaupiama kaip atsarginis energijos šaltinis, įeina į ląstelių sienelių sandarą, dalyvauja hormonų sintezėje. Insulinas – tai hormonas, kuris gaminamas kasoje ir padeda gliukozei patekti į raumenų, kepenų bei kitas ląsteles, taip pat jis mažina gliukozės koncentraciją kraujyje ir dalyvauja riebalų apykaitos procesuose. 100 / 101

lia patiekiami spirgai turi dar ir labai daug riebalų. Jei valgytum virtas bulves, paruoštas be riebalų, viskas būtų gerai. Tačiau visa lietuviška virtuvė, kurioje įvairiomis formomis maišosi bulvės su gyvuliniais riebalais, yra labai žalinga žmogaus kūnui. E.: Galvoju apie lietuvišką virtuvę ir jos mėgėjus, kurie nelabai domisi maisto sudėtimi, geria alų, valgo cepelinus ir koldūnus. Tačiau jei žmogui patinka mėsa, jis juk gali ją išsivirti arba valgyti didkepsnius. Problema prasideda dėl skirtingų produktų intarpų. Tarkime, mėsa cepelino viduje yra mažiau žalinga nei cepelino išorė su spirgais... D.: Jei žmogus nori valgyti mėsą, jis gali rinktis sveikesnį mėsos variantą. Kiauliena yra pati riebiausia mėsa. Kitas dalykas, nemaišyti maisto produktų. Jei valgai mėsą, valgyk ją tik su daržovėmis. Prie mėsos nereikia duonos, ryžių, bulvių ar makaronų. Tai yra angliavandeniai, dėl kurių prasideda visos bėdos ir ligos. APIE GYVENIMĄ BE ANGLIAVANDENIŲ E.: Kalbant apie angliavandenius, yra nuomonių, kad atsisakius angliavandenių, kai kurioms moterims prasideda nerimo priepuoliai, nemiga ir net dingsta mėnesinės. D.: Visų pirma turbūt reikėtų atkreipti dėmesį į amžių. Vis dėlto aš manau, kad yra blogiau, kai moterys atsisako riebalų. Tada sutrinka jų hormonų gamyba ir išties dingsta mėnesinės. Taip būna, pavyzdžiui, anoreksija sergančioms moterims. Visgi kalbant būtent apie angliavandenius, manau, kad žmogus niekada nesugebės jų absoliučiai atsisakyti. Angliavandenių yra net daržovėse. Tačiau siūlau sąmoningai rinktis gyvenimo būdą su kuo mažiau angliavandenių. E.: Pabaigai apibendrinimas: perpratus, kas mūsų valgomame maiste yra angliavandeniai, baltymai, riebalai ir skaidulos, turėtų pasidaryti aiškiau, kaip maitintis sveikai, o atsisakius cukraus ir kartais pabadaujant, gyvenimo kokybė turėtų pagerėti visapusiškai! D.: Tikrai taip!

SMALL PLANET MAGAZINE

kolumnas

SAULIUS URBONAS

PRISILIETIMAI – TRŪKSTAMA GRANDIS LAIMĖS LINK XXI amžiaus pradžia pasižymi nepaprastai greitu informacijos srautu, apkraunančiu mąstančio žmogaus smegenis, padidėjusiu žmonių tankiu ir dėl to augančiu mūsų noru izoliuotis, užsidaryti ir atsiriboti. O kur dar nesibaigianti infliacija, verčianti vis daugiau dirbti, nepaliekant laiko sau?

XXI amžiaus galimybės ir grėsmės +Virtualus + pasaulis +Žmonių + tankis +Šviesos + greičiu didėjantis informacijos srautas +Greitėjantys + ekonominių pokyčių ciklai

Tiesa, virtualaus pasaulio invazija į kasdienybę mums daro ypatingą, išskirtinį ir reikšmingą poveikį. Virtualus pasaulis atima didžiąją dalį laisvalaikio ir galimybes bendrauti su žmonėmis gyvai. Ir nors jis tikrai neblogai stimuliuoja mūsų intelektą bei leidžia pažinti pasaulį, mums gyvenime pradeda Išvardintos XXI a. grėsmės tiesiochroniškai trūkti gyvų, šiltų, nuo- giai veikia mūsų gyvenimo vertyširdžių prisilietimų. bes ir lemia naujų bazinių tarpusa102 / 103

vio santykių susidarymą, dėl kurių gyvas, tiesioginis bendravimas katastrofiškai nyksta. Mes dirbame, bendraujame ir reiškiame mintis dažniau per ekranus nei gyvai. Vienas pojūtis – lietimas, dar vadinamas švariausiu, gryniausiu ir, be abejo, seniausiu pojūčiu, yra būtinas mūsų laimės komponentas. Lietimas leidžia pažinti pasaulį, jausti aplinką ir save patį. Deja, kasdienybėje jis dažnai apsiriboja tik rankomis.

meilę, dosnumą, rūpestį kitais, empatiją.

Iš tiesų visas mūsų kūnas reaguoja į prisilietimus ir tai yra milijonų metų žinduolių evoliucijos rezultatas. Šiltakraujai gyvūnai, norėdami išsaugoti ir sutaupyti šilumą (energiją), ėmė vienas prie kito glaustis. Tam visų pirma reikėjo tarpusavio pasitikėjimo. O šaltakraujai bet kada galėjo suvalgyti silpnesnį ar mažesnį savo giminaitį ar net vaiką.

lektui vis dažniau nurungiant išmintį, mes vis mažiau dėmesio skiriame prisilietimams (vis dažniau liečiame ekranus), apsikabinimams ir juslinei empatijai.

Vėliau šie pragmatiški energiją taupantys prisiglaudimai tapo galinga jausmų ir emocijų sistema, leidusia išsivystyti antrajam smegenų sluoksniui – limbinei sistemai.

Ne mažiau svarbus dalykas yra suaugusių žmonių santykių užmezgimas. Laiku ir tinkamai paliestas žmogus lengvai sutiks su jumis pabendrauti ir prisimins jus net ir po ilgesnio laiko. Žinoma, ne laiku ir ne vietoje paliestas žmogus taip pat jūsų nepamirš, bet tik ne taip, kaip Per savo praktikas, mokydamas jūs to norėtumėte... žmones asmenybės pokyčių, sveikatos, efektyvumo ir sugebėjimo Per savo sveikatos ir asmeninio būti laimingiems, pastebiu, kad vis efektyvumo mokymus susiduriu su mažiau pokyčių galiu iššaukti pro- keliomis pasikartojančiomis bentingai argumentuodamas, intelek- drinėmis problemomis – padidėjutualiai įtikinėdamas ir entuziastin- siu intravertiškumu, nepasitikėjigai motyvuodamas. Tačiau žmonės mu savimi (ypač savo kūnu), gyvenepaprastai jautriai ir greitai sure- nimo džiaugsmo trūkumu, poreiaguoja į dirgiklius, kuriuos jiems kio bendrauti mažėjimu. Iš prakpasiūlau per jų pačių kūno pojū- tikos galiu pasakyti, kad šios XXI čius, sukeliamus kvėpavimo ir ju- amžiaus problemos yra lengvai dėjimo, meditavimo ir prisilietimų sprendžiamos, pradedant sąmotechnikos, veikiančios tiesiogiai ningai grąžinti gyvą bendravimą, per kūną, apeinant sąmonės filtrus juoką, tyčinius ir netyčinius prisilietimus. Mūsų kūnui to reikia kaip ir užtvaras. vandens. Net paprastas masažas gali atgaivinti tokius pojūčius ir pažadinti jumyse slypinčias galias, kurių nepabudintų tūkstantis knygų, filmų ar net protingų pašnekesių.

Limbinė sistema mums leidžia išreikšti meilę ir emocijas švelniai liečiantis ar tiesiog prisiglaudžiant. Mūsų kūnas jaučia tai, ko nemato akys ir negirdi ausys. Tuos dalykus vadiname biolauku, energija, vidiniu žinojimu. Kai esame liečiami, galime pajusti savo energijos ir emocijų klodus. Lietimas mus gali pakelti į ekstazės aukštumas, kur susijungiame su Visata, apie tai net nepagalvodami. Liečiantis ar liečiamas žmogus gali panirti į tokias gelmes, apie kurias net nefantazavo. Kaip prieš milijonus metų, taip ir dabar, norėdami visą tai pajusti, turime visiškai pasitikėti tuo, kas mus liečia. Tantra, taoistiniai ir kiti mokymai jau tūkstančius metų aiškinasi ir tobulina sistemas, jungiančias kūną, jausmus ir proto atpalaidavimą. Šios praktikos, nors ir skamba kiek paradoksaliai, leidžia žmogui priartėti „prie dievo“.

Tai yra evoliucinis žingsnis atgal į šaltakraujų roplių pasaulį. Skirtumas tik toks, kad intelektualių roplių... Jei nenorime tapti robotais ar krokodilais, nepamirškime liestis, glaustis, myluotis. Pakeiskime pasąmonės programas, ribojančias jausmų rodymą, atsigręžkime į senus, pamirštus, bet tokius svarbius, tūkstančius metų gyvuojančius lietimo, pojūčių, meilės, empatijos, supratimo ir išminties siekiančius mokymus. NET PAPRASTAS MASAŽAS GALI ATGAIVINTI TOKIUS POJŪČIUS IR PAŽADINTI JUMYSE SLYPINČIAS GALIAS, KURIŲ NEPABUDINTŲ TŪKSTANTIS KNYGŲ, FILMŲ AR NET PROTINGŲ PAŠNEKESIŲ

Žmogus tiek liesdamas, tiek liečiamas tobulėja. Jis tampa „žmoniškesnis“, tolerantiškesnis ir išmoksta dalintis bei nuskaityti informaciją.

O ką jau kalbėti apie mylinčių žmonių prisilietimus – jie gali prikelti „iš numirusiųjų“. Jei prie mūsų prisiliečia asmuo, kuriuo pasitikime, o dar geriau, kuriam esame neabejingi, išsiskiria laimės hormonų porcija, dėl kurios sumažėja skausmai, mes atsipalaiduojame, pasijuntame laimingesni ir geresni, greičiau gyjame.

Lietuviai, kaip ir kitos pagoniškos tautos, nuo seno tikėjo kūno galiomis – neatsitiktinai ir mūsų vyriausiasis dievas buvo „Per–Kūnas“. Paskutiniais šimtmečiais augant žmonių populiacijai, o inte-

Vienas iš laimės hormonų, išsiskiriančių liečiantis ar tiesiog apsikabinant, – oksitocinas, dar kartais vadinamas meilės hormonu, paveikia mūsų žmogiškąsias, „šiltąsias“ savybes: pasitikėjimą,

Mokslininkai net nustatė, kad jei keturis kartus per dieną nuoširdžiai apsikabinsite ir pabūsite taip nors kelias sekundes, jūsų laimės indeksas gali išaugti pusantro karto, o liečiami, myluojami ir nešiojami vaikai akivaizdžiai geriau vystosi tiek fiziškai, tiek protiškai.

Saulius Urbonas – sveikuolis, lektorius, režisierius, aktorius, verslininkas, TV laidų ir spaudos leidinių konsultantas, originalių sveikatingumo sistemų ir asmenybės ugdymo metodikų autorius. Veda kursus, seminarus, skaito paskaitas ir dirba individualiai. www.SuSaulium.lt

SMALL PLANET MAGAZINE

kolumnas

ELŽBIETA ANANDA

KELIONĖS MUS KEIČIA, DAŽNAI MUMS TO NEŽINANT Ankstesnio „Small Planet“ žurnalo numerio redaktorės skiltyje Inga Norke kalbėjo apie tai, kad kiekviena kelionė mus keičia. Į kai kurias keliones leidžiamės, kad atgautume aistrą gyventi, į kai kurias – kad kur nors Turkijos paplūdimyje tingiai gulinėdami užsimirštume. Yra ir tokių kelionių, į kurias leidžiamės tam, kad sugrįžtume į save ir susigrąžintume savo gyvenimą. Čia būtų galima prisiminti „Oskarui“ nominuotą Reese Witherspoon vaidmenį dramoje „Laukinė“, kur herojė viena pati leidžiasi į žygį per žmonių nepaliestą Amerikos gamtą ir taip atgauna prarastą vidinę ramybę. Na, o mes, atėjus rudeniui, vėl visu pajėgumu kimbame į darbus ir grįžtame į greitą gyvenimo tempą. Nerūpestingos, saulėtos vasaros atostogos, išvykos, juokas ir festivaliai lieka kažkur toli. Žinoma, ruduo irgi turi savo žavesio. Kai už lango pilkuma ir nuolat barbenantis lietus, norisi būti namie, užsidegti žvakių, pasidaryti didelį jaukų puodelį arbatos ir mėgautis obuolių pyragu. O jei trumpėjant dienoms ir bjurstant orui galite sau leisti išvykti ir pasimėgauti atostogomis, jums išties pasisekė! Atėjus rudeniui, suintensyvėja vidinis gyvenimas. Jis gali būti be galo įdomus, jei esate atviras ir mokate pastebėti ženklus. Atsimenu, kaip vieną rudens dieną lankydamasi Italijoje sėdėjau kavinukėje ir mėgavausi kava. Deja, mano mintys ir vėl nuklydo į galvojimą apie dilemą, kuriai vis neradau atsakymo ir kuri mane kankino jau pusę metų. Pagavau save ir nukreipiau 104 / 105

dėmesį į čia ir dabar, kai staiga išgirdau kavinėje skambančią anglišką dainą, kurios žodžiai, nepatikėsite, ir buvo tas atsakymas, kurio taip ilgai laukiau. Kiekviena kelionė man kalbėjo, mane keitė, siuntė įvairius atsakymus. Eidama Indijos gatvėmis, mačiau, kaip benamės moterys ryte šukuojasi plaukus ir segasi kvapnias gėles. Jos, nors naktimis miega ant asfalto (dažnai su savo kūdikiais) ir gyvena visiškame skurde, besigražindamos sveikinosi su manimi ir man šypsojosi. Mane pakerėjo jų sugebėjimas švęsti grožį, moteriškumą ir gyvenimą, kad ir kokios būtų aplinkybės. Kai klausiausi aistringojo flamenko Ispanijos pietuose, mano širdis prabilo, kad metas būti drąsiai ir vėl įsimylėti. Pamaldžios Jeruzalės ir kosmopolitiško, kiek hedonistiško Tel Avivo kontrastas man primi-

nė apie vertybes ir apie tai, kas man yra tikra ir amžina. Dabar jūs sėdite lėktuve ir dar nežinote, ką patirsite šioje kelionėje. Taip pat galite tik įsivaizduoti, kokie jus lydės vaizdai, spalvos, kvapai, nuotykiai. Dar nematėte akių tų žmonių, kuriuos netrukus sutiksite ir kurie, galbūt, jus pakeis, jums patiems to net nežinant. Galbūt ir jūs širdyje nešiojatės klausimą ir slapta tikitės, kad kelionė padės į jį atsakyti. Kad ir kas nutiktų, svarbiausia, likite atviri, sekite ženklus ir leiskite šiai kelionei jus pakeisti, paauginti, sutvirtinti. Šią kelionę ir šį rudenį būkite vedami. Kai išmoksite pastebėti siunčiamus ženklus, švelnias pamokas ir užslėptus palaiminimus, kiekvienas metų laikas ir gyvenimo sezonas pasidarys be galo įdomus. Gyvenimas taps spalvotu nuotykiu ir tada net pilkiausias ruduo ims „vežti“!

GYVENIMO KOKYBĖ KŪNAS, NAMAI, SANTYKIAI IR KITA

Dauguma mūsų siekia gyvenimo kokybės, tačiau, iš tiesų, kas ta kokybė? Dabar, kai medicinos pažanga prailgino žmogaus gyvenimo trukmę, galima daugiau dėmesio skirti ne kiekiui (kaip išgyventi ilgiau), bet kokybei. Ją išmatuoti išties yra sudėtinga ir tai galime padaryti tik kiekvienas asmeniškai, atsižvelgdami į savo „idealų scenarijų“. Gyvenimo kokybė susideda iš daugybės elementų, tačiau jų balansas kiekvieno žmogaus gyvenime yra individualus: sveikata, šeima ir jos gerovė, psichologinė būsena ir gebėjimas valdyti savo emocijas, išsilavinimo lygiai, turtas, darbas ir jo įtaka gyvenimo kokybei, optimizmo kiekis, kasdienė logistika ir jos patogumas, santykiai su draugais ir kitos skirtingos socializacijos formos, namai, jų jaukumas ir funkcionalumas, lūkesčiai ir jų pildymas, kultūrinis kontekstas ir asmeninės vertybės. Įvertinus visus šiuos elementus galima išsivesti asmeninę gyvenimo kokybės formulę ir sužinoti, ko trūksta, kad jaustumėtės gyvenantys visavertį gyvenimą.

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

GERA DARBO VIETA – GERI DARBO REZULTATAI TURINYS

Nuo darbo kartu iki bendro tikslo ir iki atliktos užduoties – tai viena svarbiausių visų pasaulio biurų sudedamųjų dalių, kuri greitu metu nežada būti pakeista niekuo kitu. Taip pat ir žmonių bei pastato, kuriame jie dirba, ryšys yra gyvybiškai svarbus įmonėms. Išmanios organizacijos suvokia milžinišką šio ryšio vertę. Žmonės yra tarsi variklis, dėl kurio įmonės auga, tobulėja ir kuria inovacijas, todėl darbdaviai vis dažniau iškelia

pirminį tikslą suteikti jiems palankiausias darbo sąlygas. Atlyginimai ir išmokos paprastai sudaro apie 70 % visų organizacijos veiklos sąnaudų, kas yra gerokai daugiau nei sąnaudos, skirtos energijai ir net nuomai. Darbuotojų produktyvumas ir visa, kas gali turėti įtakos jų darbo našumui, turėtų būti kiekvieno darbdavio rūpestis. Todėl ir pastatas, kuriame jie dirba, turėtų būti vienas iš pagrindinių interesų. Vieniems biurams reikia daugiau privatumo – įmonėms, kurios

PASAULYJE YRA DAUGYBĖ SĖKMINGŲ BIURŲ, Į KURIUOS DARBUOTOJAI EINA LYG Į ŠVENTĘ

dirba su konfidencialia informacija arba kuriose reikia didelio susikaupimo, kitiems kaip tik – daugiau atvirumo, nes ten bendra biuro energija palaiko visą organizacijos tempą. Pasaulyje yra daugybė sėkmingų biurų, į kuriuos darbuotojai eina lyg į šventę. Juos visus jungia ne tik puikūs, inovatyvūs ir funkcionalūs vidaus bei išorės sprendimai, bet ir kūrybiškos vidinės erdvės, saugumo užtikrinimas, dienos šviesos gausa, gera ventiliacija (t. y. oro kokybė) ir pan.

PASAULIS MARGAS KAIP IR DARBO VIETOS JAME Daugelis jau žino arba bent jau yra girdėję apie įspūdingus „Google“ ar „Facebook“ biurus visame pasaulyje, kur gausu pramogų, paslaugų ir pan., kur atrodo, kad namai reikalingi tik pareiti miegoti (ir tai ne visada). Pasaulyje yra dar begalė puikių biurų erdvių, kurių kūrėjai koncentruojasi į darbo kokybę. 01

„Inhouse Brand architects“, prieš kurdami interjerą reklamos agentūrai „99c“, stebėjo įmonės gyvenimą ir bandė išsiaiškinti svarbiausius darbuotojų poreikius bei efektyviausius atsipalaidavimo būdus. Taip gimė tipiškam biuro įvaizdžiui nepaklūstanti „99c“ erdvė, kurioje daug pusiau atvirų neperkrautų šviesių erdvių, leidžiančių darbuotojams dirbti kartu, tačiau, jei prireikia, ir turėti privatumo.

Viena finansinių technologijų įmonė Londone pasirinko sukurti erdvę, kurioje darbuotojai galėtų jaustis laisvai lyg kavos namuose. 01 „99c“ biuTaigi darbo erdvėmis dažnai virsras Keiptaune tančios kavinės šiai įmonei tapo (PAR), 2014 m. įkvėpimu. jį sukūrė „Inhouse Brand architects“.

Interneto tiekėjo „White Mountain“ 02 „Fintecho“ įmonės biuras biuras Stokholme yra nugrimzdęs Londone (Dinet 30 m po žeme. Anksčiau šiodžioji Britanije erdvėje buvo priešatominė slėpja), 2016 m. jį tuvė, kurią išmanūs architektai pakūrė „M Moser vertė bene unikaliausiu biuru paAssociates“. saulyje. Dienos šviesą čia kompensuoja inovatyvūs sprendimai: spe- 03 „Airbnb“ biuras San Paucialus apšvietimas, gryno oro venle (Brazilija), tiliacija, stiklas ir tikro akmens sie2015 m. jį kūrė nos.

„Airbnb“ San Paulo (Brazilija) biuro steigėjai siekė sukurti erdvę, kuri įkvėptų dirbti ir būtų lyg antri namai. Čia darbuotojai net pusryčius valgo kartu. Pietų Amerikoje „Airbnb“ savo plėtrą pradėjo palyginus neseniai, todėl, kurdami įdomią ir patrauklią darbo aplinką, jie siekė pritraukti jaunus, vertinamus, perspektyvius ir veržlius darbuotojus.

„MM18“.

04 „Selgas Cano“ architektų biuras Madride (Ispanija), 2007 m. jį sukūrė patys „Selgas Cano“ architektai. 05 „Business Link Warsaw“ biurai Varšuvoje (Lenkija).

06 Interneto tiekėjo „White Mountain“ biuras Stokholme (Švedija). Jį kūrė „Albert FranceLanord Architects“.

„Selgas Cano“ architektų biuras Madride (Ispanija) išsiskiria savo lokacija: jis įsikūręs miške netoli miesto. Pastato forma praleidžia daug šviesos, tačiau ir apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių. Tai ypač svarbu turint omenyje, kad visi biuro langai nukreipti į pietų pusę ir dirbti reikia Europos pietuose. Paprasta, bet sunkiai pakartojama.

Varšuva turi daug inovatyvių verslo centrų, tačiau kūrybiški žmonės renkasi „Business Link“ dėl be proto gero ir įkvepiančio vaizdo pro langus, maksimalaus dienos šviesos kiekio, puikios infrastruktūros ir profesiškai motyvuotų kaimynų. 110 / 111

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

NAUJA PAŽANGI DARBO APLINKA VILNIUJE Vilniuje statomi verslo namai „Narbuto 5“ patirties sėmėsi iš geriausiųjų. Darbo erdvės yra kuriamos vadovaujantis BREEAM techniniais standartais ir procesais, kurie net iki 25 % leidžia sumažinti darbuotojų susirgimų tikimybę ir 6 % padidinti jų produktyvumą. Projektą plėtojančios bendrovės „E.L.L. nekilnojamas turtas“ generalinė direktorė Amelija Rudenko pabrėžia pagrindinius kriterijus, kurie atlieka svarbų vaidmenį, kuriant sveikas ir komfortiškas darbo sąlygas: „Kurdami naujus verslo namus „Narbuto 5“, ypatingą dėmesį skiriame vidaus oro kokybei,

PLĖTOJANT NAUJUS VERSLO NAMUS „NARBUTO 5“ YPATINGAS DĖMESYS SKIRIAMAS VIDAUS ORO KOKYBEI, MIKROKLIMATO KOMFORTUI, DIENOS ŠVIESAI IR AKUSTIKAI

mikroklimato komfortui, dienos šviesai ir akustikai.“ Ne paslaptis, kad sportinė veikla prieš darbą pakelia energijos lygį, o po darbo – mažina stresą. „Išskirtinai „Narbuto 5“ darbuotojams suprojektavome erdvę sportui su persirengimo kambariais ir dušais, taip pat numatėme darbuotojų dviračių saugojimo patalpas. Be to, šių verslo namų kavinėje planuojame pasiūlyti sveikų užkandžių ir gėrimų“, – tvirtina Amelija Rudenko. Atlikta daug tyrimų siekiant įrodyti gamtos įtaką darbuotojų sveikatai. Gamta iš tiesų padeda sumažinti stresą, gerina darbingumą ir skatina kūrybiškumą, todėl „Narbuto 5“ verslo namuose bus nema07 Netoliese „Narbuto 5“ verslo namų – Neries upės ramybė ir Žvėryno žaluma. 08 Biuras verslo namuose „Narbuto 5“.

112 / 113

žai natūralių augalų, šviesos atriumas ir jaukus fojė su gamtos meno kūriniais. Lietuvai būdingais augalais apželdintas jaukus vidinis kiemelis taip pat suteiks darbuotojams įkvėpimo. Čia bus galima klausytis ir paukščių čiulbėjimo, nes bus iškelti specialūs inkilai net 6 rūšių giesmininkams. „Neries upės ramybė ir Žvėryno žaluma suteiks dar didesnes galimybes darbuotojams atsipalaiduoti ir susikaupti“, – sako A. Rudenko. Optimalus pastato dydis, kai darbuotojas gali greitai pasiekti savo biurą, taip pat daro įtaką darbo efektyvumui. Perpildytoje patalpoje žmogus dažnai patiria nerimą, trukdantį tinkamai susikaupti, o blaškomas dėmesys daro neigiamą poveikį produktyvumui. Strategiška pastato vieta mieste ir aplink esantys patogumai yra itin svarbūs darbuotojo komfortui. Patogus pasiekiamumas iš bet kurios miesto dalies įvairiomis transporto priemonėmis, taip pat įvairių paslaugų pasiūla darbo vietos kaimynystėje taupo darbuotojo laiką, mažina stresą, didina produktyvumą.

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

„VISORIŲ ALĖJA“ – IDILIŠKAS PABĖGIMAS NEATSIRIBOJANT NUO MIESTO „Visorių alėja“* – tai parduodami nauji butai Vilniuje tiems, kas ieško privatumo, jaukumo ir modernumo. Čia pastatyti mažaaukščiai naujos statybos namai leidžia pabėgti iš daugiaaukščių pastatų džiunglių, mėgautis tvarkinga aplinka ir švaresniu oru, tačiau tuo pačiu neatsiriboti nuo miesto. APLINKA Gamtos pasiilgusius naujakurius džiugina netoliese esantis Jomanto parkas, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis ir Verkių regioninis parkas, o lengvai dviračiu pasiekiamos žaliosios erdvės leidžia mėgautis tiek aktyviu, tiek pasyviu poilsiu visai netoli namų. Uždarame vidiniame namo kieme sukurta patogi aplinka ir įrengta vaikų žaidimo aikštelė. SAUGUMAS Šiame projekte gyventojų privatumui ir saugumui skiriamas ypatingas dėmesys. Tai užtikrina vaizdo kameromis stebima uždara namo teritorija, į kurią patekti gali tik namo gyventojai ir jų svečiai. Laiptinės rakinamos specialiomis kodinėmis spynomis, taip pat įrengta iškvietimo ir pasikalbėjimo sistema. Automobilių stovėjimo vietos numatytos uždaroje, vaizdo kameromis stebimoje požeminėje aikštelėje. VIETA Projektas įgyvendinamas naujame, besiformuojančiame daugiabučių ir individualių namų kvartale, apsuptame žaliųjų miesto parkų. Puikiai išvystyta infrastruktūra ir lengvai pasiekiamos magistralinės miesto gatvės užtikrina greitą ir patogų susisiekimą su miesto centru tiek nuo114 / 115

VISUS „VISORIŲ ALĖJOS“ NAUJUS 2, 3 IR 4 KAMBARIŲ BUTUS TIESIOGIAI, BE JOKIŲ TARPININKŲ PARDUODA VYSTYTOJAS

savu, tiek visuomeniniu transportu. Kita vertus, statomi nauji butai yra pakankamai toli nuo triukšmingų intensyvaus eismo gatvių – tai užtikrina gyventojų ramybę. Ne visi šiandien parduodami nauji butai Santariškėse, Fabijoniškėse, Baltupiuose, Visoriuose ar Antakalnyje turi tokį pranašumą. KONKURENCINGA KAINA Įsigydami turtą šiame name, savi-

perplanuoti butus, atsižvelgiant į asmeninius gyventojų poreikius (3 kambarių butai gali tapti erdviais 2 kambarių butais ir pan.). +Kiekviename + bute yra įrengta individuali patalpų šildymo apskaita, kuria galima reguliuoti šilumos vartojimą. +Energinio + naudingumo klasė – B. +Įstatyti + dideli, kokybiški langai (dviejų kamerų stiklo paketai, penkių kamerų rėmas, greenline sistema be švino). PATIKIMAS GENERALINIS RANGOVAS IR PROJEKTO RENGĖJAS Projekto generalinis rangovas – UAB „Conresta“. Tai šiuolaikiška ir didelę patirtį turinti statybų bendrovė, taikanti pažangiausius metodus. Įmonėje įdiegta tarptautinio ISO 9001:2008 standarto kokybės vadybos sistema užtikrina nepriekaištingą darbų atlikimą. Projekto rengėjas – UAB „Unitectus“. Tai įmonė, sėkmingai įvykdžiusi daugybę gyvenamosios paskirties statybų projektų. Plėtodami šį projektą, „Unitectus“ vadovavosi laiko patikrintais darbo metodais ir įgyvendino geriausias savo idėjas. Jų dėka parduodami nauji 2, 3 ir 4 kambarių naujos statybos butai Vilniuje suprojektuoti taip, kad tenkintų įvairiausius gyventojų poreikius.

alėja“ buvo taikomi patikimi darninkai gauna kokybišką premium bo metodai, priimami atsakingi klasės butą su daugybe privalusprendimai ir naudojamos aukšmų už ekonominės klasės buto čiausios kokybės medžiagos. kainą. Šių butų pirkėjams bankai + šie nauji butai Vilniuje, išjau teikia specialius finansavimo +Visi skyrus pirmąjį aukštą, yra supasiūlymus. Visus „Visorių alėprojektuoti su balkonais, o apatijos“ naujus 2, 3 ir 4 kambarių bunio aukšto butams priskirtos lautus tiesiogiai, be jokių tarpininkų ko terasos. parduoda vystytojas. +Daugelyje + butų yra sandėliukai ir (ar) erdvios drabužinės. KOKYBĖ + konstrukcijos leidžia +Įgyvendinant + projektą „Visorių +Pastato

IŠVYSTYTA INFRASTRUKTŪRA Išplėtota infrastruktūra garantuoja patogų susisiekimą: visus svarbiausius objektus iš „Visorių alėjos“ galima lengvai pasiekti automobiliu, viešuoju transportu ar dviračiu. Netoliese yra net kelios viešojo transporto stotelės, modernus dviračių takas ir viena pagrindinių miesto arterijų – Geležinio Vilko gatvė, kuria iki miesto centro galima nuvykti vos per 7 min. Greta „Visorių alėjos“ veikia kelios mokymo įstaigos ir darželiai, gydymo įstaigos ir prekybos centrai. * Statybų darbai baigti, aplinka sutvarkyta, o pastatas priduotas valstybinei komisijai.

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

NATŪRALŪS BASEINAI – ATEITIS Šiais laikais natūralumo ieškoma ne tik maiste, grožyje, bet ir buityje – chemikalų žala žmogui tampa vis dažnesne ir garsesne tema visame pasaulyje. Baseinai – taip pat svarbus klausimas. Ir nors turkio žydrumas gerai atrodo nuotraukose, mūsų kūnams ir aplinkai jis yra visiškai nedraugiškas. Taigi kaip kiekvienam poreikiui atsiranda alternatyva, taip ir skaidriai melsviems paprieštaravo natūralūs baseinai.

UAB „Poolservice.lt“ komercijos direktorius Ekobaseinų, fontanų įrengimas ir priežiūra

Natūralūs baseinai – tai ne vien išskirtinė prabanga, bet ir draugiškas požiūris į aplinką. Tokių baseinų veikimo technologija yra paremta natūraliais biologiniais vandens ekosistemos procesais. Vanduo natūraliuose baseinuose valomas pasitelkus biofiltrus, vandens augalus ir mikroorganizmus, tad nereikia jokių dezinfekcijos įrenginių ar įprastiems baseinams būtinų chemikalų.

EKOBASEINŲ PRIEŠISTORĖ PASAULYJE Ekobaseino idėja pirmąkart buvo įgyvendinta 1980 m. Austrijoje. Sėkminga natūralaus vandens baseino technologija ir draugiška aplinkai koncepcija ėmė plisti po visą pasaulį: greitai ji išpopuliarėjo ne tik tarp privačių namų savininkų, bet ir viešajame sektoriuje. Netrukus idėja buvo pritaikyta miestų viešuosiuose

KODĖL VERTA RINKTIS EKOBASEINĄ? ++Sveikas vanduo, nenaudojami jokie chemikalai. ++Neribotas dydžio, formos ir dizaino sprendimų pasirinkimas. ++Pigi eksploatacija, biologinių filtrų ir siurblių sistemos naudoja ~200 vatų elektros energijos.

++Naudojami panardinamieji siurbliai, todėl nėra papildomo triukšmo. ++Atviras vanduo tampa paukščių ir kitų gyvūnų traukos vieta. ++Jei prireikia, galima išleisti vandenį ir ištuštinti baseiną, netenka rūpintis žala aplinkai, nes vandenį galima išpilti tiesiog ant žolės ar į griovį. ++Baseinas gali būti eksploatuojamas ištisus metus – žiemą reikia tik iškirsti eketę. ++Šio tipo baseinai puikiai tinka mažiems vaikams ir alergiškiems žmonėms, kurie yra jautrūs įprastiems baseinams dezinfekuoti naudojamiems chemikalams. 116 / 117

baseinuose, viešbučiuose, sanatorijose. EKOBASEINŲ PRIEŠISTORĖ LIETUVOJE Lietuvoje pirmieji ekobaseinai įrengti palyginus neseniai, kai pasiturintys žmonės, jau išbandę tradicinius chloruoto vandens baseinus, ėmė ieškoti alternatyvių sveiko ir natūralaus vandens baseinų. EKOBASEINO TECHNOLOGIJA Kadangi ekobaseinas yra ne tik sudėtingas hidrotechninis įrenginys, bet ir natūrali biologinė ekosistema, nepakanka turėti vien tik inžinerinių, reikalingos ir išsamios biologijos žinios. Tam yra kvalifikuoti specialistai, kurie išmano tiek inžinerinę pusę, tiek ir biologinius procesus. EKOBASEINO PRINCIPAS IŠSAMIAU Ekobaseinai gali būti įvairių dydžių ir formų, taip pat įvairaus dizaino. Natūralaus vandens baseino sistema sudaryta iš įrengto vandens telkinio (baseino), kuris izoliuojamas nuo gruntinio ir paviršinio vandens patekimo, ir biologinės vandens valymo sistemos. Jame yra sukuriama regeneracinė zona. Tai – atskirta negili vandens augalais apželdinta baseino dalis, kur vyksta vandens filtravimas per augalų šaknis ir substratą, kuriame gyvena bakterijos ir kiti mikroorganizmai. Pagrindinė apželdintos regeneracinės zonos paskirtis yra surinkti ar išskaidyti nitratus ir kitus mineralinius, organinius junginius ir panaudoti juos kaip augalų ir mikroorganizmų maisto šaltinį. Tokiu natūraliu konkurencijos būdu ekobaseino sistema užkerta kelią dumbliams augti ir vandeniui žydėti.

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

„MEDEINĖS PARKAI“ PADEDA Nusprendėte pasodinti medį? Gera žinia – nebereikia laukti 20 metų, kad pamatytumėte jį užaugusį savo namo kieme. Ar žinote, kad patikusį brandų, aukštą medį galite pasisodinti už savo namų langų dar šiandien? „Medeinės parkų“ specialistai, pasitelkdami naują techniką, jūsų pasirinktą medį – pušį, ąžuolą, riešutmedį ar bet kurį kitą – kruopščiai iškas ir chirurginiu tikslumu persodins į naują vietą.

„Galimybė persodinti didelius medžius pasitelkiant specialią techniką Lietuvoje atsirado visai neseniai – maždaug prieš 2 metus. Šis atradimas kardinaliai pakeitė požiūrį į landšafto formavimą“, – pasakoja didelius medžius persodinančios įmonės „Medeinės parkai“ įkūrėjas ir vadovas Kęstutis Kuoras. Tai yra ypač aktualu augančių miestų ir gyvenviečių naujakuriams, kurie stato būstus plynuose laukuose, kur tuščia erdvė užgožia jaunus medelius. Šalia naujo namo atvežti ir pasodinti didelį medį, perkelti jau augantį augalą iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, kiek toliau nuo planuojamo statyti namo ar šalia pavėsinės, suformuoti gyvą užtvarą palei kelią, pasisodinti brandžių medžių parką ar sodą – „Medeinės parkai“ šias užduotis atlieka lengvai ir greitai – vos per vieną dieną. Taip pat nesunkiai taiso tokias klaidas kaip „neišvaizdus“, „per arti sienos“, „arti kito medžio“ ar „per didelis užaugo, užgožė kitus “. „Dažniausiai yra persodinami 5–6 metrų, kartais – net iki 10 metrų aukščio medžiai. Dar didesnių medžių persodinimas kelia sunkumų. Tokį medį būtų sunku pervežti“, – pasakoja Kęstutis Kuoras. 118 / 119

Didelių medžių persodinimas www.medeinesparkai.lt

MEDŽIAMS KELIAUTI Kaip persodinami aukšti medžiai? Aukštiems medžiams persodinti naudojama speciali medžių persodinimo technika – iš visų pusių jas apgaubia keturi dideli kastuvai, kurie yra įsmeigiami į žemę. Taip nepažeidžiamos persodinamo medžio šaknų sistemos. Galiausiai medis su visu gruntu ir mažosiomis šaknelėmis yra perkeliamas į naują vietą. Beje, „Medeinės parkų“ veiklos istorijoje visi persodinti medžiai prigijo sėkmingai. Ši medžio persodinimo procedūra gali būti atliekama bet kuriuo metų laiku. Vasarą tai daryti yra patogiau, nes aiškiau matomas visas sulapojęs medžio vainikas. Beje, medį persodinti galima ne kartą. Antrą ar trečią kartą tai daryti net gerokai paprasčiau. Medžiai prisitaiko prie persodinimo. Ar tai brangu? Kęstučio Kuoro teigimu, tai yra net labai pigu, nes medžio persodinimas užtrunka apie pusvalandį. Kodėl verta sodinti užaugusį medį? Sodinant jaunus, 2–3 metų, medelius, galima tik įsivaizduoti, kaip jie atrodys suaugę, kokios formos ir tankumo bus jų laja, kokio aukščio bus pats medelis po 10–20 metų. Landšafte komponuojant jau suaugusius ir susiformavusius medžius, visa tai jau yra žinoma tiksliai. Net ir drąsiausias landšafto idėjas galime įgyvendinti per vieną ar kelias dienas. Jei norite riešutų, suaugusį riešutmedį savo kieme galite turėti jau šiandien, o ne po 15 metų. Subrendę medžiai gerokai atsparesni ligoms ir kenkėjams bei vandens ir maisto medžiagų stokai nei jauni medeliai, todėl ir pats sodininkavimo procesas yra tvaresnis

bei draugiškesnis aplinkai. Taip galima kurti tvirtą, pačios gamtos natūraliai formuojamą landšaftą su minimaliu žmogaus įsikišimu. Lengviausiai prigyja iki 30 cm skersmens kamieno medžiai, iškasti pasitelkus „Medeinės parkų“ persodinimo techniką. Kadangi kamieno skersmens ir šaknų santykis yra 1 su 10, tai 20 cm skersmens medžio kamienui persodinti iškasamas 2 m skersmens žemės gumulas, į kurį telpa visos – ir storosios, ir augalo mitybą užtikrinančios plonosios – šaknys.

ŠI MEDŽIO PERSODINIMO PROCEDŪRA GALI BŪTI ATLIEKAMA BET KURIUO METŲ LAIKU. VASARĄ TAI DARYTI YRA PATOGIAU, NES AIŠKIAU MATOMAS VISAS SULAPOJĘS MEDŽIO VAINIKAS

Populiariausi mūsų krašte persodinami medžiai – visus metus žaliuojančios pušys, kurias galima formuoti pačiam ir išgauti nori-

diškai persodinamas tas pats medis tampa „mobilus“, t. y. visiškai atsparus persodinimui. Medžiai, lengvai ištveriantys genėjimą, lengvai ištveria ir perkėlimą. Tvarkant, planuojant ar perplanuojant landšaftą, rekomenduojama tartis su profesionalais. Sakoma, kad žmogus pats su kastuvu sodindamas medelį tai daro ne sau, o savo vaikams ar net anūkams. Tačiau jiems galbūt patiks visai kitokie augalai. Todėl su „Medeinės parkų“ medžių persodinimo technika laukimo laiką galima sutrumpinti iki vienos dienos. Taip pasirinktu medžiu spėja pasidžiaugti žmogus, kuris ir priėmė sprendimą dėl augalo pasodinimo.

mą vainiko formą. Tiesa, jau domimasi ir retesniais, egzotiniais medžiais, taip pat vaismedžiais. Dekoratyviniai medžiai, pavyzdžiui, gražiai suformuoti riešutmedžiai, šilkmedžiai, magnolijos, sakuros, sulig kiekvienais metais tampa vis vertingesni. Jei medis jau vieną kartą buvo persodintas, kitą kartą jį persodinti www.medeinesparkai.lt bus dar lengviau. Ilgainiui perio- Tel. 8 661 77 733

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

TURINYS

KAI NAMAI – SAUGIAUSIA VIETA ŽEMĖJE Jaukus ir saugus namų kiemas, kuriame jautiesi lyg savo tvirtovėje, – vos ne kiekvieno svajonė, tačiau tinkamas kiemo uždarymas – gana sudėtingas uždavinys, kylantis tiek statant naujus pastatus, tiek juos rekonstruojant.

stulpus ir montavimo priedus – tai visi aptvėrimui reikalingi elementai. Užsakius visą sistemą, galima būti tikram, kad aptvėrimas atrodys tolygiai: komplektuojamosios dalys idealiai atitiks viena kitą, spalva nesiskirs, pasirinktas raštas vienodai gražiai atrodys tiek ant tvoros segmento, tiek ant vartų, tiek ant vartelių, o parinkta automatika ir elektronika bus paskaičiuota pagal asmeninį poreikį. Kompleksinė aptvėrimo sistema tiek savo spalva, tiek ir stiliumi užtikrina suderinamumą su, pavyzdžiui, garažo vartais ir (ar) įėjimo durimis.

Kiemo aptvėrimas ir tinkamų vartų parinkimas, kaip ir kiti architektūriniai sprendimai, yra kūrybos procesas. Architektūros tendencijos ir asmeniniai poreikiai diktuoja savas taisykles, kurias bandant apeiti netrukus tenka susidurti su daugybe problemų. O neprotingos pastangos taupyti visada atsieina brangiai. „Ometa“ siūlo rinktis iš daugiau nei 70 skirtingų modelių metalinių apTerminas „aptvėrimo sistema“ reiš- tvėrimų. Užtenka nurodyti patikukia vartus, vartelius, segmentus, sį modelį ir norimą spalvą. Visu ki-

„OMETA“ SAVO APTVĖRIMAMS SUTEIKIA NET 10 METŲ ANTIKOROZINĘ GARANTIJĄ

tu pasirūpins „Ometa“: atvyks, išmatuos, pasiūlys vaizdinius sprendimus, sumontuos, sureguliuos ir prijungs papildomus priedus, kurie asmeninę kliento tvirtovę padarys dar saugesnę. Beje, namų saugumas gali būti valdomas ir per atstumą, kol šeimininkai keliauja po pasaulį. Kodėl verta statyti metalines tvoras? Tai ilgaamžiška. Be to, „Ometa“ savo aptvėrimams suteikia net 10 metų antikorozinę garantiją. Metalui nuo korozijos apsaugoti naudojama DUPLEX® sistema: metalas apdirbamas, tada cinkuojamas, merkiant jį į karšto cinko vonią, fosfatuojamas, dirbtinai sendinamas, pramoniniu būdu pasyvuojamas ir būtinai per valandą nuo šio apdirbimo nudažomas milteliniu būdu. Normaliomis sąlygomis rūdžių galima išvengti net 30–50 metų. Kiek laiko be jokios priežiūros tarnaus toks aptvėrimas, matyt, galės pasakyti tik šios įmonės klientų vaikai ar vaikaičiai. Savo turto aptvėrimą verta atiduoti į vienas rankas, kur tiksliai žinoma, kas ką garantuoja ir kas atsako už kokybę. Nuo 1995 m. „Ometai“ savo teritorijos aptvėrimą patikėjo jau begalė individualių namų savininkų ir daugybė pramonės įmonių visoje Lietuvoje. UAB „OMETA“, www.ometa.lt. „Wiśniowski“ atstovai Lietuvoje.

120 / 121

SAULĖ NAMUOSE 365 DIENAS PER METUS

Infraraudonųjų spindulių sauna gali sudeginti 400–600 kilokalorijų per 30 min. Palyginimui: ++kroso bėgimas sudegina 600 kcal per 30 min.; ++plaukimas – 300 kcal per 30 min.; ++važiavimas dviračiu – 200 kcal per 30 min.; ++vaikščiojimas – 150 kcal per 30 min.

Šiluma – nuo seno žinoma gydymo priemonė. Ir nors vasara prabėgo greitai, šiluma galima mėgautis visus metus net niekur nekeliaujant. Be to, šiluma gydo. Infraraudonieji spinduliai – absoliučiai saugūs Infrapirtys buvo pradėtos taikyti Kinijoje 5000–3000 m. pr. Kr. Vėliau jos paplito ir kitose šalyse. Įrodyta, kad infraraudonųjų spindulių pirtys neskleidžia jokio elektromagnetinio lauko ir nesukelia pavojaus sveikatai. Taip yra, nes infraraudonųjų spindulių pirtyje kaitinamas kūnas, o ne oras. Kūnui sušildyti sunaudojama ne daugiau nei 20 proc. išskiriamos šilumos (įprastose pirtyse – 80 proc.). Taigi prakaituojama malonioje 40–50 °C temperatūroje. Sveikata daug neišlaidaujant Įprastai suomiškai saunai įkaitinti, naudojant karštojo oro sistemą, reikia ne mažiau nei 45–60 min., o infraraudonųjų spindulių pirtis paruošiama naudoti per 5–10 min. Taigi ja galima naudotis spontaniškai, iš anksto neplanuojant, o norimam efektui gauti, pakanka 30 min. trukmės seanso. Dėl šių priežasčių infraraudonųjų pirčių eksploatacijos sąnaudos yra nepalyginamai mažesnės nei kitų pirčių. 30 min. trukmės seansui (įskaitant įkaitinti skirtą laiką) sunaudojama 875 W elektros energijos. Naudojantis kabina du kartus per savaitę, išlaidos sudaro vos 3–4 eurus per mėnesį. Išskiriamame prakaite yra apie 80 proc. vandens ir apie 20 proc. riebalų, toksinų bei šlakų (pastarųjų įprastoje pirtyje pašalinama tik 5 proc., be to, kenčiant daug didesnį karštį). Kūnas išvalomas, oda pagražėja, savijauta pagerėja ir sudeginamos kalorijos – tokie yra infrapirčių privalumai.

INFRARAUDONŲJŲ SPINDULIŲ PIRČIAI NEREIKIA KANALIZACIJOS, VANDENTIEKIO AR SPECIALIOS VENTILIACIJOS, PAKANKA 230 V ELEKTROS LIZDO IR JI VEIKS

Infrasaunoje vidutinio sudėjimo žmogus per pusvalandį išprakaituoja pusę litro skysčių, o tai tas pat, kas nubėgti 3,5–5 km.

lus, sąnarius, pagreitina kraujo ir kitų organizmo skysčių apytaką. Kūnas išvalomas, pagražėja oda, pagerėja savijauta, deginamos kalorijos, atliekama profilaktika ir gydymas tokių problemų kaip: sąnarių, menstruaciniai, nugaros skausmai, plaučių ir tulžies pūslės uždegimas, nušalimai, artritas, reumatas, nervų uždegimai, diabetas, venų išsiplėtimas, odos ligos, spuogai, nuovargis ir kt.

Infrapirtį galima nesunkiai turėti savo namuose. Ne tik nuosavame name, bet ir daugiabutyje. Pirtį galime pastatyti bet kuriame kambario kampe ar net įstiklintame balkone. Infrapirtis šildo raumenis, kau- www.infrapirtis.lt

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

„AQUEENAPRO“ – GRYNO IR SVEIKO VANDENS ŠALTINIS!

Visame pasaulyje tyras vanduo yra geriausias ir svarbiausias vaistas. Reguliariai gerti vandenį būtina dėl įvairių priežasčių. Jis reikalingas, kad būtų sutepti sąnariai, jis veikia kaip akių ir nugaros smegenų amortizatorius ir padeda palaikyti normalią kūno temperatūrą. Taip pat svarbų vaidmenį vanduo atlieka kvėpavimo, virškinimo, medžiagų apykaitos ir atliekų šalinimo procesuose. Vanduo būtinas 122 / 123

tam, kad maisto medžiagos patektų į ląsteles ir kad iš jų būtų pašalinti toksinai.

stoka, bet ir jo kokybė, nes iš gamybos įrenginių į aplinką patenka įvairiausių cheminių medžiagų.

Kai kurie iš mūsų išgeria reikiamą kiekį vandens. Bet ar visada geriame sveiką vandenį? Tik tinkamai išvalytas vanduo yra sveikas. Vanduo – gyvenimo pagrindas, tačiau vykstant globalizacijos procesui, planetos vandeniui kyla pavojus. Didelį nerimą kelia ne tik vandens

„Zepter“ vandens filtravimo sistema „AqueenaPro“ yra technologiškai pažangi, sukurta taikant veiksmingiausią filtravimo būdą – atvirkštinę osmozę. Penkių etapų filtravimo sistema maksimaliai išvalo vandenį ir veiks-

mingai pašalina visus pavojingus teršalus. Visiškai automatizuota ir praktiška sistema – geriausias pasirinkimas, jei namuose kasdien norite gerti sveiką vandenį. KAI ŽMOGUS IŠGERIA PAKANKAMAI ŠVARAUS VANDENS, VANDUO PAGERINA PROTINĘ VEIKLĄ Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad išgeriant reikiamą kiekį tyro vandens, pagerėja atmintis ir gebėjimas susikaupti.

UNIVERSALI VALYMO SISTEMA – „TUTTOLUXO 6S“ Nesunku pastebėti, kad pastaruoju dešimtmečiu akivaizdžiai padaugėjo žmonių, sergančių alergijomis, kvėpavimo takų ligomis, astma, plaučių vėžiu ir pneumonija. Aplinkos apsaugos agentūros (angl. Environmental Protection Agency, EPA) atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad pagrindinės ligų priežastys slypi namuose.

VANDUO PADEDA IŠVENGTI SUNKIŲ SUSIRGIMŲ Geriant pakankamai tyro ir sveiko vandens, galima išvengti tokių ligų, kaip rėmuo, artritas, nugaros skausmas, migrena, kolitas ar astma, ir tokių sutrikimų, kaip didelis cholesterolio kiekis ar aukštas kraujospūdis, arba sumažinti jų riziką.

Pigios statybinės medžiagos, rūkymas, pelėsiai ir dulkių erkutės sukelia tiek mums, tiek mūsų vaikams alergiją ir astmą. Tokie yra nešvaros ir užteršto oro padariniai. Būtent su tuo kovoja bendrovės ,,Zepter International“ universali valymo sistema „Tuttoluxo 6S“. Pasitelkęs gamtos galią, šis aparatas veiksmingai ir natūraliai pašalina purvą bei nešvarumus. Jis naudoja 6 unikalias funkcijas, kurių neturi joks kitas įprastas dulkių siurblys.

VANDUO PADEDA IŠLAIKYTI GERĄ FORMĄ Įrodyta, kad vanduo mažina apetitą ir pagreitina medžiagų apykaitą, nepridėdamas nė vienos kalorijos. VANDUO PADEDA T U RIŠVENGTI INYS ĖDUONIES Vanduo neutralizuoja rūgštis, todėl gerdami pakankamai tyro vandens, išsaugosite gražią šypseną. LAIKAS Sutaupo 100 proc. Jūsų laiko, nes nereikia nuolat eiti į parduotuvę ir pirkti į butelius išpilstyto vandens. PINIGAI Sutaupo 100 proc. Jūsų pinigų, nes nereikia pirkti į butelius išpilstyto vandens, neefektyvių filtravimo sistemų ir mokėti už dideles elektros energijos sąnaudas.

„AQUEENAPRO“ TAUPO LAIKĄ, PINIGUS IR SAUGO SVEIKATĄ

SVEIKATA Apsaugo Jūsų sveikatą nuo tokių teršalų kaip bakterijos, virusai, švinas ir kiti sunkieji metalai, taip pat nuo nesveiko vandens iš plastikinių butelių. C0M0Y0K60

C0M0Y0K30

UAB „Zepter International“, A. Goštauto g. 40A, Vilnius Tel. 8 5 263 6121 / Faks. 8 5 263 6122 Nemokama infolinija 8 800 00 001 www.zepter.lt

6 PRIETAISAI VIENAME +Siurbimas + (drėgnas ir sausas) su vandens filtru. +Valymas + garais ir dezinfekavimas. +Valymas + garais ir siurbimas vienu metu. +Profesionaliai + atliekamas lyginimas garais. +Oro + valymas ir aromaterapijos. funkcija. +Oro + drėkinimas. Pažangiausios technologijos, 6 pagrindinės funkcijos, patogus valdymas, paprasta priežiūra, 3 patentuotos sistemos, prabangus dizainas, platus pridedamų priedų pasirinkimas – viskas viename prietaise. Patikimas, veiksmingas, klusnus.

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

GRAŽIA ODA GALI DŽIAUGTIS Veido odos atjauninimas yra viena populiariausių procedūrų. Natūralų senėjimo procesą papildo išoriniai faktoriai: ilgas buvimas saulėje, oro tarša, rūkymas. Tai lemia pigmentinių darinių atsiradimą, raukšlėtumo didėjimą, odos plonėjimą. Mažėjant odos elastingumui, nykstant poodiniam riebaliniam sluoksniui, išryškėja odos laisvumas. Yra nemažai kosmetinių ir medicininių priemonių, kurios gerina odos būklę: biovitalizacija, botulino toksino ir trombocitais papildytos plazmos injekcijos, audinių užpildai, intensyvios pulsinės šviesos ir medicininių lazerių procedūros, chirurginis odos patempimas. CO2 lazeris jau daug dešimtmečių yra naudojamas odos dariniams gydyti ir odai atjauninti. Vystantis naujoms technologijoms, buvo sukurtas frakcinis odos atjauninimas CO2 lazeriu, kuris dabar vis plačiau taikomas praktikoje. Atliekant frakcinį odos atjauninimą, lazerio spindulys įsiskverbia į odą mikroskopiniais stulpeliais (frakcijomis), šalia palikdamas nepažeistos odos plotelius, iš kurių odos ląstelės migruoja į pakenktas vietas. Taip skatinamas natūralus odos regeneracijos (atkūrimo) procesas ir formuojasi naujas kolagenas. Iš lazerio paveiktų zonų išvalius senas ląsteles, didėja odos stangrumas, mažėja porėtumas, lyginasi raukšlės, išnyksta nuo saulės spindulių ir amžiaus atsiradusios pigmentinės dėmės, susitraukia smulkūs išsiplėtę odos kapiliarai ir nyksta spuogų sukelti randai. Metodo populiarumą lemia ge124 / 125

NE TIK JAUNAS PROCEDŪRŲ TRUKMĖ Frakcinis odos atjauninimas nėra „pietų pertraukos“ procedūra. Planuojant jį atlikti, reikėtų pasirūpinti darbinę veiklą nutraukti visai savaitei. Negalintiems atidėti darbų rekomenduojame kitus, neinvazinius ar mažai invazinius, URINYS odos atjauninimo metodus, Ttačiau tokiu atveju reikia tikėtis mažiau pastebimų rezultatų.

minama vietinių anestetikų injekcijomis. Ko galima tikėtis poprocedūriniu laikotarpiu? Šlapiavimas, odos paraudimas, patinimas išsilaiko 5–8 paras. Lazerinė procedūra yra tik dalis proceso, kuri trunka 15–20 minučių. Gydytojas stebi visą sveikimo procesą, skiria reikalingas priemones ir medikamentus.

ri rezultatai su pakankamai trumpu ir nesudėtingu poprocedūriniu laikotarpiu. Ar visiems galima atlikti frakcinį odos atjauninimą? Nėra metodų, kurie tiktų absoliučiai visiems žmonėms. Polinkis į randėjimą, aktyvi infekcija, kai kurių medikamentų vartojimas, nėštumas ir žindymas, tam tikros lėtinės ligos gali tapti frakcinio odos atjauninimo kontraindikacija. Taigi prieš procedūrą būtina gydytojo konsultacija.

IŠ LAZERIO PAVEIKTŲ ZONŲ IŠVALIUS SENAS LĄSTELES, DIDĖJA ODOS STANGRUMAS, MAŽĖJA PORĖTUMAS, LYGINASI RAUKŠLĖS

Ar reikalingas specialus pasiruošimas procedūrai? Konsultacijos metu gydytojas įvertina sveikatos būklę ir aptaria galimus rezultatus. Priklausomai nuo amžiaus, odos būklės ir persirgtų ligų skiriamos procedūros, taip pat nurodomi reikalingi kremai, o kartais, norint išvengti galimų komplikacijų, ir medikamentai. Taip pat būtina įvertinti, ar žmogaus lūkesčiai atitinka metodo galimybes. Ar procedūrų metu reikalingas nuskausminimas? Prieš procedūrą ant odos 1–2 valandoms užtepamas anestetinis kremas. Jei to nepakanka, procedūros metu papildomai nuskaus-

A. Juozapavičiaus 13, Vilnius Tel. +370 5 253 1364 www.posiunoklinika.lt

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

ILGAS SĖDĖJIMAS – PEILIS VENOMS Ar atkreipėte dėmesį, kad po skrydžio lėktuvu patinsta kojos? Britų mokslininkai skaičiuoja, kad vidutiniškai iki 70 % savo dienos šiuolaikinis žmogus praleidžia itin pasyviai. Modernios technologijos, darbo aplinka ir kelionės priverčia daug laiko praleisti sėdint arba stovint, t. y. nejudrioje padėtyje. Kenčia kojų venos Kraujagyslių chirurgai perspėja, kad dėl ilgo buvimo vienoje pozoje sutrinka veninio kraujo tekėjimas: kojų raumenys susitraukinėja lėčiau, kraujas ima tvenktis venose, jos plečiasi. Lėtinė venų liga vystosi pamažu. Iš pradžių jaučiamas kojų sunkumas ir nuovargis, vėliau jos pradeda tinti, dilgčioti, odoje išryškėja kraujagyslių tinklas, atsiranda skausmas. Profilaktika – gerokai pigiau ir sveikiau Siekdami užkirsti kelią venų ligoms, medikai pataria: +vartoti + daugiau skysčių, vengti alkoholinių gėrimų; +kai + tenka ilgai sėdėti, pataria daryti pertraukėles ir pamankštinti raumenis (pavyzdžiui, pėda ant pirštų, ant kulno, pėdos sukimas); +kuo + daugiau judėti: pavyzdžiui, rinktis ne liftą, o laiptus; +laisvalaikį + leisti aktyviai: pavyzdžiui, eiti pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu; +mūvėti + tinkamai parinktas profilaktines kompresines kojines, pasižyminčias tolygiai kintančiu apspaudimu, kuris didžiausias ties čiurna, o kylant aukštyn – mažėja. Remiantis medicinos mokslo tyrimais, kompresinės kojinės nau-

126 / 127

KOMPRESINĖ TERAPIJA YRA PATIKIMA IR MEDICINIŠKAI PATVIRTINTA PRIEMONĖ, KOVOJANTI SU VENŲ NEPAKANKAMUMU

++Kas 3-ia moteris ir kas 9-as vyras kenčia dėl išsiplėtusių venų. ++Remiantis statistika, bėdų dėl venų turi net 30 % sėdimą darbą dirbančių žmonių, kurių amžius svyruoja nuo 35 iki 50 metų.

++Jei venų nepakankamumu sirgo tėvai ar seneliai, 80 % tikimybė, kad sirgs ir jų vaikai.

dingos ne tik žmonėms su padidėjusia kraujagyslių ligų rizika, bet ir tiems, kurie jaučia kojų nuovargį, skausmą, jų tinimą. Tokios kojinės dėl kompresijos efekto: +aktyvina + venų veiklą ir tokiu būdu pagerina kojų kraujotaką; +mažina + kojų nuovargį ir tinimą; +suteikia + kojoms lengvumo jausmą; +saugo + nuo venų išsiplėtimo.

Kompresines kojines rekomenduojama nešioti moterims ir vyrams, dirbantiems sėdimą ar stovimą darbą (biurų, medicinos įstaigų darbuotojams, vairuotojams ir pan.), daug keliaujantiems ir nėščiosioms, nes jų kojų venoms tenka papildomas krūvis. Kompresinė terapija yra patikima ir mediciniškai patvirtinta priemonė, kovojanti su venų nepakankamumu.

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

MITAI IR TIKROVĖ

APIE HOMEOPATINIUS VAISTUS

Kaip veikia homeopatiniai preparatai? Ar jie pripažinti ir visateisiai vaistai? Susiorientuoti padeda Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros profesorė Daiva Majienė. šimtkartinis praskiedimas, t. y. 1 dalis vaistinės medžiagos ir 99 dalys skiediklio. Homeopatiniai skiediniai gaminami potencijuojant ir dinamizuojant. III etapas – vaistų formų gamyba. Ar atskiestame tirpale yra likusios pradinės vaistinės medžiagos? Atskiestame tirpale likusi didesnė ar mažesnė pačios vaistinės medžiagos molekulių koncentracija. Ar veiksmingas homeopatinis gydymas? Šiandien medicinos mokslinių duomenų bazėje „PubMed“ įvedus raktažodį homeopathic, randami 4 854 moksliniai šaltiniai, o raktažodį homeopathy – 4 478. Maždaug 2/3 šių šaltinių publikuoja tyrimų rezultatus, kuriuose eksperimentais įrodomas homeopatinių vaistų farmakologinis aktyvumas.

Kaip gaminami homeopatiniai vaistai? Homeopatinių preparatų, kaip ir visų kitų vaistų, gamybą reglamentuoja Europos farmakopėja. Daugiau nei pusė visų homeopatinių preparatų gaminami iš šviežių augalų, kurie užauga natūraliose, ekologiškose augavietėse. Taip pat gana didelė preparatų dalis gaminama iš neorganinių medžiagų – ne tik aukso, sidabro, fosforo, bet ir tokių junginių, kaip arsenas ar gyvsidabris, kurie, daug kartų praskiesti, yra ne kenksmingi, o labai veiksmingi preparatai, normalizuojantys daugelį patologinių procesų. Yra 3 gamybos etapai. I etapas – ruošinių gamyba. Šio etapo metu iš surinktos augalinės žaliavos daromos ištraukos – urtinktūros. II etapas – skiedinių gamyba. Dažniausiai naudojami dešimtkartiniai ir šimtakartiniai praskiedimai, kurie žymimi romėniškais skaitmenimis: D – dešimtkartinis praskiedimas, t. y. 1 dalis vaistinės medžiagos ir 9 dalys skiediklio, C – 128 / 129

PSO Europos sveikatos politikos dokumente skelbiama, kad visų Europos šalių vyriausybių tikslas – sveikata visiems. Šiam tikslui pasiekti gydytojai ir kitų medicinos specialybių atstovai turėtų suvienyti fitoterapijos, homeopatijos, moderniosios medicinos žinias ir padėti kompleksinės medicinos pagrindus. Taigi homeopatiniai preparatai yra įtraukti į Europos farmakopėją ir yra visateisiai vaistai.

DAUGIAU NEI PUSĖ VISŲ HOMEOPATINIŲ PREPARATŲ GAMINAMI IŠ ŠVIEŽIŲ AUGALŲ, KURIE UŽAUGA NATŪRALIOSE, EKOLOGIŠKOSE AUGAVIETĖSE

Kaip veikia homeopatiniai preparatai sergant akių ligomis? Akių dirginimui, ašarojimui, smėlio akyse pojūčiui, pervargimui, jautrumui šviesai ir vokų kraštų uždegimui palengvinti patariu vartoti homeopatinį preparatą „Oculoheel“. „Oculoheel“ akių lašų sudėtyje yra pievinės akišveitės (lot. Euphrasia officinalis), vaistinio skabėtro (lot. Cochlearia officinalis), paprastojo pilokarpo (lot. Pilocarpus jaborandi) ir siauralapės ežiuolės (lot. Echinacea angustifolia).

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar pasireiškė šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Moderni homeopatinė alternaty va

esant patempimui, panirimui, sumušimui Gerai toleruojamas ir laiko patikrintas Traumeel®S padeda sustiprinti gydomąsias organizmo galias Traumeel® S tabletės, tepalas

•

Homeopatinis vaistinis preparatas

Tabletės. 1 tabletėje yra veikliųjų medžiagų: Arnica montana D2 15 mg, Calendula officinalis D2 15 mg, Hamamelis virginiana D2 15 mg, Achillea millefolium D3 15 mg, Atropa belladonna D4 75 mg, Aconitum napellus D3 30 mg, Mercurius solubilis Hahnemanni D8 30 mg, Hepar sulfuris D8 30 mg, Chamomilla recutita D3 24 mg, Symphytum officinale D8 24 mg, Bellis perennis D2 6 mg, Echinacea angustifolia D2 6 mg, Echinacea purpurea D2 6 mg, Hypericum perforatum D2 3 mg. Tepalas. 100 g tepalo yra veikliųjų medžiagų: Arnica montana D3 1,5 g, Calendula officinalis Ø 0,45 g, Hamamelis virginiana Ø 0,45 g, Echinacea angustifolia Ø 0,15 g, Echinacea purpurea Ø 0,15 g, Chamomilla recutita Ø 0,15 g, Symphytum officinale D4 0,1 g, Bellis perennis Ø 0,1 g, Hypericum perforatum D6 0,09 g, Achillea millefolium Ø 0,09 g, Aconitum napellus D1 0,05 g, Atropa belladonna D1 0,05 g, Mercurius solubilis Hahnemanni D6 0,04 g, Hepar sulfuris D6 0,025 g. 1 g tepalo yra 80 mg cetostearilo alkoholio.

Terapinės indikacijos. Tabletės. Bukų traumų (pvz., raiščių patempimo, sumušimo, panirimo, mėlynių), kaulų ir sąnarių degeneracijos simptomų gydymas. Tepalas. Bukų traumų (pvz., raiščių patempimo, sumušimo, panirimo, mėlynių), kaulų ir sąnarių degeneracijos simptominis gydymas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Tabletės. Suaugusiems žmonėms, 12 metų ir vyresniems paaugliams: paprastai reikia vartoti po 1 tabletę 3 kartus per dieną (laikyti burnoje, kol ištirps). Traumeel S tablečių saugumas ir veiksmingumas vaikams, jaunesniems nei 12 metų, nebuvo nustatytas. Duomenų nėra. Tepalas. Įprasta dozė. Suaugusiems žmonėms ir vyresniems kaip 12 metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau. 0–2 metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau. 2–6 metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau. 6–12 metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau. Patepti plonu sluoksniu pažeistą vietą. Ant gydomos vietos galima uždėti tvarstį. Traumeel S tepalu negalima tepti didelio ploto, vartoti ilgai arba tepti tiesiai ant atvirų žaizdų. Kontraindikacijos. Tabletės. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai medžiagai, pvz., kalninei arnikai (Arnica montana), ramunėlei (Chamomilla), paprastajai kraujažolei (Achillea millefolium), kitiems astrinių (graižažiedžių) šeimos augalams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. Ežiuolių (Echinacea) apskritai negalima vartoti žmonėms, sergantiems progresuojančiomis, sisteminėmis ligomis: tuberkulioze, leukemija ar į ją panašiomis ligomis, jungiamojo audinio uždegimu (kolageninėmis ligomis), autoimuninėmis ligomis, išsėtine skleroze, AIDS, ŽIV infekcijos sukeltomis ir kitokiomis lėtinėmis virusinėmis ligomis. Tepalas. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai medžiagai, pvz., kalninei arnikai (Arnica montana), vaistinei ramunei (Chamomilla recutita), paprastajai kraujažolei (Achillea millefolium), kitiems astrinių (graižažiedžių) šeimos augalams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Tabletės. Sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Tepalas. Sudėtyje yra 13,8 % (V/V) etanolio. Cetostearilo alkoholis gali sukelti vietinę odos reakciją (pvz., kontaktinį dermatitą). Netepti tepalu didelio ploto. Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija). Įgaliotasis atstovas. UAB „Farmahelis“. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

www.heel.lt

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

DANTIS GALIMA ATKURTI PER VIENĄ DIENĄ TURINYS

Implantuojantis gydytojas Marius Bučinskas: „Dantis ant implantų galime atkurti per vieną dieną.“

MANGIRDAS JUŠKYS

Laukia vizitas pas odontologą? Svarstote apie dantų implantavimą? Į ką vertėtų atkreipti dėmesį? Patirtimi dalijasi klinikos „Dantų harmonija“ vadovas Marius Bučinskas.

vimas. Kelių ar visų dantų netekęs žmogus nori kuo greičiau susigrąžinti gražią šypseną ir vėl kramtyti maistą tarsi savo dantimis – nejausti psichologinio ir fizinio diskomforto.

Kas svarbu šių dienų pacientui? Mano nuomone, kiekvienam pacientui, atėjusiam pas odontologą, rūpi, kad jam būtų suteikta kokybiška paslauga per maksimaliai trumpą laiką. Tai ypač aktualu tokiais atvejais, kaip dantų implanta-

Ką šiuolaikinėje odontologijoje reiškia „maksimaliai trumpas laikas“? Atsakymą iliustruosiu dantų implantavimo pavyzdžiu. Klinikoje „Dantų harmonija“ naudojame gydymo metodiką, kuri leidžia at-

130 / 131

kurti vieno žandikaulio dantis vos per vieną dieną. T. y. žmogus ateina be dantų ar su sugedusiais dantimis, o išeina su gražia šypsena. Ką darome šio vizito metu? Jei reikia, pašaliname nereikalingus, nesveikus dantis, ir to pačio vizito metu įsodiname implantus, ant kurių pritvirtiname laikinuosius dantis. Juos gaminame čia pat – mūsų klinikos CAD/CAM dantų protezų laboratorioje, naudodami sertifikuotas, laiko patikrintas ir pasaulyje plačiai taikomas technologijas. Po šio vizito pacientas gali kramtyti maistą, šypsotis. Kai implantas prigyja (po 2–4 mėn.), dedame nuolatinius dantis. Kaip pacientas gali suprasti, kad jam bus suteiktos kokybiškos paslaugos? Galėčiau išskirti tris svarbius dalykus: +visų + pirma, gydytojo patirtis ir nuolatinis tobulėjimas: tikiu, kad geras specialistas turi būti išbanKLINIKOJE dęs ne vieną gydymo metodiką. „DANTŲ HARMONIJA“ NAU- Asmeniškai aš išmėginau daug metodikų ir jau beveik dešimtmeDOJAME GYtį naudoju tą, kuria visiškai paDYMO METODIKĄ, KURI LEI- sitikiu. Taip pat be galo svarbu ir nuolatinis tobulėjimas: dalyvaviDŽIA ATKURTI mas tarptautiniuose seminaruoVIENO ŽANDIse, dalijimasis patirtimi su koleKAULIO DANgomis iš viso pasaulio – tai mums TIS VOS PER leidžia pacientams pasiūlyti patiVIENĄ DIENĄ kimą ir šiuolaikišką gydymą; +kokybiški + implantai ir kokybiškos medžiagos yra būtinybė: prieš dantų implantavimą pacientas turėtų pasidomėti ir paprašyti gydytojo parodyti dantų implantų gamintojo sertifikatus. Mano nuomone, geriau rinktis ne patį pigiausią, o kokybiškiausią variantą – tada gydymo rezultatu pacientas galės džiaugtis visą gyvenimą. Pavyzdžiui, švediški implantai, kuriuos naudojame klinikoje „Dantų harmonija“, turi viso gyvenimo garantiją. Ją suteikia gamintojas, kuris yra dantų implantavimo pradininkas ir implantavimo rinkos lyderis pasaulyje. Šios kompanijos pa-

tirtis implantavimo srityje siekia beveik 50 metų;

Klinikoje „Dantų harmonija“ vadovaujamės principu „viskas po vienu stogu“, todėl teikiame visas odontologijos paslaugas:

+moderni + klinika: tikriausiai su manimi sutiksite, kad profesionalių specialistų komanda ir moderni įranga turi didelės įtakos kokybiškam gydymui. Galima sakyti, kad klinikos modernumas atspindi požiūrį į gydymo kokybę – tai, kas yra daroma dėl pacientų. Manau, svarbu, kad pacientas visas jam reikalingas kokybiškas odontologijos paslaugas gautų vienoje vietoje, todėl mūsų klinikoje prieš gydymą galime atlikti skaitmeninę diagnostiką: naudojame kompiuterinę tomografiją, darome panoramines rentgeno nuotraukas. Turime modernią CAD/ CAM dantų protezų laboratoriją ir esame pirmoji odontologijos klinika Vilniuje, įsigijusi „NobelProcera®“ skenerį. Šis skeneris lazeriu nuskaito dantų modelį ir paverčia jį skaitmeniniais duomenimis, kurie siunčiami mūsų tarptautiniam sertifikuotam ir ilgametę patirtį turinčiam partneriui į JAV (Jungtines Amerikos Valstijas). Čia išfrezuojama dantų konstrukcija, kuri pašto lėktuvu siunčiama atgal į Lietuvą. Kodėl odontologijos klinikai svarbu turėti savo dantų protezų laboratoriją? CAD/CAM dantų protezų laboratorija ir tokios technologijos, kaip „NobelProcera®“ skeneris, leidžia pagreitinti ir kontroliuoti procesą – mes galime užtikrinti pagamintų dantų kokybę, pacientui suteikiamos garantijos. Visa tai yra patogu pacientui – gaudamas visas reikalingas paslaugas po vienu stogu, jis ( ji) taupo savo laiką, o mūsų profesionalių specialistų komanda gali užtikrinti kokybę nuo gydymo pradžios iki pabaigos.

++skaitmeninę diagnostiką (kompiuterinę žandikaulių tomografiją); ++dantų implantavimą; ++dantų tiesinimą vidiniais ir išoriniais breketais; ++profesionalią burnos higieną; ++dantų balinimą lazeriu; ++estetinį dantų plombavimą; ++dantų laminates; ++kanalų gydymą naudojant mikroskopą; ++vaikų dantų gydymą; ++periodonto ligų gydymą; ++dantų šalinimą; ++dantų protezavimą; ++CAD/CAM dantų protezų laboratorijos paslaugas; ++gydymą naudojant sedaciją.

„Esame pirmoji odontologijos klinika Vilniuje, įsigijusi „NobelProcera®“ skenerį.“

KVIEČIAME REGISTRUOTIS Į KONSULTACIJĄ DĖL DANTŲ IMPLANTAVIMO

Ką daryti, jei pacientas tiesiog nedrįsta apsilankyti ir pradėti gydymo? Linkiu nedelsti ir ateiti į apžiūrą – konsultaciją. Dažnai po implantavimo pacientai sako, kad įsivaizdavo viską gerokai baisiau, kad visai neskaudėjo ir gailisi, kad nepasiryžo tam anksčiau. Pirmojo vizito metu atliekame išsamią diagnostiką, papasakojame apie gydymo galimybes, sudarome konkretų gydymo planą. Bijoti skausmo gydymo metu neverta.Pavyzdžiui, implantavimo metu galime naudoti bendrinę nejautrą – sedaciją. Tokiu atveju pacientas yra užmigdomas ir pabunda, kai gydymo procedūra jau būna baigta. Delsimas neišsprendžia problemos, gali tik ją padidinti. Kviečiu nelikti abejingiems sau ir atvykti į konsultaciją.

Olimpiečių g. 1A-9, Vilnius Mob. 8 610 11 222 Tel. 8 5 272 2211 El. p. info@dantuharmonija.lt www.dantuharmonija.lt www.facebook.com/dantuharmonija

SMALL PLANET MAGAZINE

gyvenimo kokybė

KELIONĖ, KURIOS METU UŽAUGA SPARNAI SAULĖ GRADAITĖ

Kas vairuoja šį laivą? Labas rytas ar vakaras, susipažinkite – tai Jūs. Taip, tai Jūs esate savo gyvenimo kelionės kapitonas, atsakingas už kryptį ir kelionės komfortą. Galų gale, tik Jūs žinote, kur šis gargaras plaukia. Žinoma, tai nėra lengva ir, greičiausiai, Jūsų niekas to nemokė. Tačiau nemokė ir kitų. Ką ir kaip daryti, kad kelionės tikslas jums taptų aiškus lyg švyturys jūroje ir jau šiandien pajustumėte – laimės uostas egzistuoja ir Jūs žinote, kaip jį pasiekti. Self-koučingas – štai tas įrankis, kuris gali padėti judėti svajonių link. Tiesa, visų pirma reikėtų žinoti, kas tai yra, apie ką iš tiesų sva132 / 133

jojate ir ar tikrai jums to reikia. Kitaip tariant, self-koučingas yra būsena, kai savo asmenybės ugdymu užsiimate patys. Žinoma, sudėtingesnėse gyvenimiškose situacijose yra protinga kreiptis į specialistą (pavyzdžiui, psichologą ar psichoterapeutą). Dažniausiai tuo metu sunku išgirsti, ką sako širdis, tačiau kai ką tikrai galite pakeisti patys. Neabejoju, esate girdėję posakį, kad veikia tai, ką veikiame patys. Kitaip tariant, jei norite pokyčių, bet kasdien viską darote taip pat, kaip anksčiau – nieko nebus. Norite keistis – teks daryti naujus dalykus ir imtis veiksmų, specialisto raginamam arba pačiam.

David Gleicher. Taigi situacija pasikeis, jei – N*S*PŽ > PN.

N – tai nepasitenkinimas esama situacija ir suvoktas pojūtis, kad norisi keistis. S – svajonių ar norimo pokyčio identifikavimas: Jūs tiksliai žinote, ko norite, kaip po pokyčių atrodo Jūsų gyvenimas, ko jame padaugėjo (pavyzdžiui, draugų ar darbo galimybių), sumažėjo (baimių, susierzinimo ir t. t.) ir panašiai. PŽ – pirmieji žingsniai. Žinodami tikslą, suplanuojate tikslius (kad ir mažus) žingsnius jo link ir juos darote (absoliučiai būtina sąlyga). PN – pasipriešinimas naujovėms. Dažniausiai apie pokyčius tik kalAr žinojote, kad egzistuoja vadina- bame, o iš tiesų nesame jiems pamoji permainų formulė? Ją sukūrė siruošę ir giliai viduje trokštame, mokslininkai Richard Beckhard ir kad viskas būtų kaip anksčiau, nes

kaip Jūsų gyvenimas atrodytų po metų ar po trejų, jei kažką pakeistumėte. Pagalvokite ir apie tai, kuo šis pokytis Jums būtų naudingas. Tikslą būtinai įvardinkite, o dar geriau – jį užrašykite. R – realybė (angl. reality). Aprašykite, kaip viskas yra dabar: kokios aplinkybės, kokie įpročiai, kokius jausmus kelia dabartinė situacija. O – galimybės (angl. opportunities). Jau matote tikslą ir tašką, kur esate šiuo metu. Dabar apsvarstykite visas galimybes, kuriomis galėtumėte pasinaudoti, kad pasiektumėte savo tikslą. W – veiksmas (angl. will). Mintyse brėžkite tiesę ir veiksmas po veiksmo surašykite aiškų planą, ką darysite šiandien, rytoj ir po savaitės, kad artėtumėte prie savo tikslo. Ar dabartinė Jūsų veikla padės jį pasiekti? Ką galite padaryti jau šiandien, kad pradėtumėte judėti į priekį?

AR ŽINOJOTE, KAD EGZISTUOJA VADINAMOJI PERMAINŲ FORMULĖ? N*S*PŽ > PN

nauji žingsniai visada reiškia, kad išeisime iš vadinamosios „komforto zonos“. Taigi jei esate daugmaž patenkinti savo gyvenimu – pokyčių nebus. Arba jei tik „norisi kažko kitaip“, t. y. jei nesuprantate, koks yra tikslas ir ko norite pasiekti, tada, kapitone, laivas plūduriuos, o Jūs vėl ir vėl susidursite su Jūsų netenkinančiomis aplinkybėmis. O jei abu dalykai aiškūs, bet nesate užsirašęs, ką darysite šiandien, o ką rytoj, tikėtina, kad ir po penkmečio susitiksime toje pačioje vietoje, kur esate dabar. Taip, tai ką gi daryti? Vilniaus Ąžuolyno klinikos vadovas psichiatras-psichoterapeutas Raimundas Alekna siūlo pasinaudoti klasikine koučingo technika

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovas ir Ąžuolyno klinikos direktorius psichiatras Raimundas Alekna. BFL nuotr.

Iš tiesų pokyčiai yra čia pat – reikia tik popieriaus, rašiklio ir šiek tiek laiko apmąstymams. Jokių stebuklų dar nebuvo, tačiau jie prasidės, kai ir Jūs pradėsite veikti. Primenu, kad kapitonas esate Jūs, tad viskas yra Jūsų rankose. Neišsigąskite, draugiškų uostų yra daugybė ir kelias į juos paprastesnis, nei atrodo iš pradžių. O jei norėsite pagalbos, Ąžuolyno klinikos specialistai yra pasiruošę Jums padėti.

GROW. Ją sudaro vos 4 veiksmai – jokios magijos, tačiau pokyčiai Jus nustebins. GROW – tai: G – tikslas (angl. goal). Visų pirma reikia suformuluoti tikslą. Geriausiai tai pavyktų padaryti, jei rastumėte valandėlę sau kokioje ramioje vietoje, kur galite atsipalaiduoti. Paklauskite savęs, kokio pokyčio tikitės, ką veiktumėte ar koks būtumėte, jei nebūtų jokių kliuvinių (aplinkos, įpročių, pinigų stygiaus ir pan.) ir Jums 100 % pasisektų,

Ąžuolyno klinika Ąžuolyno g. 5A, LT–07196, Vilnius Tel. / faks. 8 5 246 0827, mob. tel. 8 699 55 656 El. p. azuolynoklinika@vppc.lt www.azuolynoklinika.lt

SMALL PLANET MAGAZINE

pagerink save

NENUTYLĖTOS GROŽIO ISTORIJOS Mūsų klinikos duris praveria ir moterys, ir vyrai. Dauguma kukliai prisėda gydytojo kabinete ir nedrąsiai pradeda pasakoti apie tai, kaip jie atrodė, kodėl taip nebeatrodo ir kaip norėtų atrodyti. Tačiau po išsamios chirurgo ir kitų specialistų konsultacijos jie jaučiasi gerokai drąsiau ir jau daug tvirčiau tiki savo grožio vizija. Klinikoje jų viltys tampa žinojimu, o abejonės virsta pasitikėjimu. Savo pacientus išlydime pasikeitusius – jie net patys nepajunta, kaip išsitiesia, aukščiau pakelia galvą, jų žvilgsnis tampa atviresnis, o žingsniai – svaresni. Klinikos duris jie užveria spinduliuodami nesuvaidintą pasitikėjimą savimi.

ja neliktų nutylėta Jūs galėtumėte pelnytai ja ir savimi didžiuotis.

Ilgametė patirtis ir nuolatinis tobulėjimas leidžia mums ne tik išgirsti kiekvieno paciento istoriją, bet ir pasiūlyti individualius, šiuolaikiškus sprendimus. Kad ir kokią procedūrą pasirinksite, taikyMES ŽINOME, KAIP SUKURTI dami pažangiausius gydymo meGROŽIO ISTORIJĄ Kartu su savo pacientais kasmet todus, pasieksime maksimaliai gesukuriame šimtus naujų, įkvepian- rų rezultatų. čių grožio istorijų, todėl puikiai suprantame, kodėl Jums rūpi Jūsų NEPRIEKAIŠTINGA KOKYBĖ kūnas. Žinodami, kaip svarbu gerai Mums nereikia priminti, kad darjaustis „savo kailyje“, kasdien dir- bai turi kalbėti patys už save – teibame tam, kad Jūsų grožio istori- kiamų paslaugų kokybė ir saugu134 / 135

mas yra mūsų prioritetas. Procedūrų ir operacijų metu naudojame tik aukščiausios kokybės produktus ir priemones bei pažangiausią medicininę įrangą. Pacientams siūlome saugias, pasaulines plastinės chirurgijos tendencijas atitinkančias paslaugas. Klinikoje atliekamų procedūrų spektras itin platus, o plastikos chirurgo Tautrimo Aštrausko darbai garsėja natūralumu. Kokybė mums svarbi ne tik operacinėje. Savo pacientus lydime kiekviename pokyčių žingsnyje – nuo pirmosios konsultacijos iki galutinių rezultatų įvertinimo. Ypač daug dėmesio skiriame pacientų slaugai ir individualiems jų poreikiams – taip kuriame artimą ir ilgalaikį ryšį. Didžiuojamės, kad net 80 procentų pacientų pas mus sugrįžta antrai procedūrai.

APIE GYDYTOJĄ

Gyd. Tautrimas Aštrauskas 1986 m. baigė Kauno medicinos institutą. Kvalifikaciją kėlė plastinės ir rekonstrukcinės mikrochirurgijos ir nudegimų srityje Kauno medicinos universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Stažavosi Ciuriche, Osle, Berlyne, Paryžiuje, Maskvoje. 1993 m. įsteigė „Plastinės chirurgijos centrą“ – vieną pirmųjų privačių plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikų Lietuvoje. Nuo 2013 m. darbą tęsia Tautrimo Aštrausko klinikoje. Konsultuoja pacientes Didžiojoje Britanijoje.

APIE KLINIKĄ

Tautrimo Aštrausko klinika – tai moderni ir šiuolaikiška plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika, įsikūrusi pačioje Kauno širdyje, ramiame Žaliakalnio rajone. Be plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos paslaugų, klinikoje teikiamos ginekologo, urologo, dermatologo konsultacijos ir atliekamos krūtų echoskopijos. Klinikos personalas – patyrusi komanda, susiformavusi per ilgus bendro darbo su gydytoju Tautrimu Aštrausku metus, patikrinta laiko ir sudėtingų situacijų, papildyta jaunais, tačiau gabiais ir ambicingais specialistais, visada kelianti aukščiausius reikalavimus sau ir darbo kokybei. KLINIKOJE ATLIEKAMOS PROCEDŪROS: KRŪTŲ OPERACIJOS VEIDO JAUNINIMAS RIEBALŲ PERSODINIMAS PILVO PLASTIKA RIEBALŲ SIURBIMAS SĖDMENŲ DIDINIMAS NOSIES KOREKCIJA INJEKUOJAMI UŽPILDAI IR DAUGELIS KITŲ PROCEDŪRŲ

Grožio istorijas klinikoje kuria vieno geriausių Lietuvos plastikos chirurgų – Tautrimo Aštrausko – rankos. Gyd. Tautrimas Aštrauskas per beveik 30 darbo metų yra atlikęs daugiau nei 12 tūkstančių plastinių operacijų. Patirtį plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos srityje turintis gydytojas Lietuvoje ir užsienyje vertinamas ne tik dėl itin aukštos profesinės kvalifikacijos, bet ir dėl praktikoje taikomų pažangiausių, saugumą ir rezultatų natūralumą užtikrinančių, minimaliai pacientą traumuojančių darbo metodų bei išskirtinio požiūrio į pacientą. Ypatingą dėmesį chirurgas skiria rekonstrukcinei krūtų chirurgijai. Jo dėka onkologinėmis ligomis sirgusios ir krūtų dėl ligos netekusios moterys atgauna psichologinį komfortą.

Č. Sasnausko g. 19, Kaunas, Lietuva Tel. +370 377 33 202 Mob. +370 685 03 095 info@tautrimas.com www.tautrimas.com

SMALL PLANET MAGAZINE

pagerink save

VIENA DAŽNIAUSIŲ LIGŲ – DABAR Viena dažniausių amžinių ligų – lęšiuko drumstumas, kitaip dar vadinamas katarakta. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, tai yra dažniausia aklumo priežastis. Laimei, gyvename toje pasaulio dalyje, kurioje ši problema nesunkiai išsprendžiama. Tačiau vis tiek yra dalykų, kuriuos reikėtų žinoti. KAS YRA KATARAKTA? Lęšiukas – ypatinga akies struktūra. Prieš gimstant, išnyksta vaisiaus lęšiuko kraujagyslės, tačiau ilgą laiką medžiagų apykaita vis tiek vyksta stabiliai. Lęšiukas išlieka skaidrus ir atlieka pagrindinę savo funkciją – praleidžia ir fokusuoja šviesos spindulius į centrinę tinklainės dalį. Jis veikia tarsi fotoaparato objektyvas, koncentruojantis aplinkos vaizdą į fotojuostą. Deja, sulaukus maždaug 50 metų, medžiagų apykaita ima prastėti, prasideda negrįžtamas lęšiuko drumstimosi procesas. Kai lęšiuko drumstumas ima trikdyti regą, diagnozuojama katarakta. Pradinė katarakta progresuoja skirtingai: vieniems žmonėms lęšiuko drumstumas didėja ir ryškėja greitai, kitiems – labai pamažu. Taigi pacientas, gydytojo įspėtas apie prasidedančią ligą, gali dar ilgai nejausti, kad rega prastėja. Pastebėta, kad lęšiukas anksčiau pradeda drumstis trumparegiams, persirgusiems sunkiu akių uždegimu, patyrusiems akies traumą, sergantiems cukralige, turintiems aukštą kraujospūdį, antsvorį ar ilgą laiką vartojantiems tam tikrus vaistus. Katarakta išgydoma tik atlikus operaciją. Nors ši mikrochirurginė operacija gana sudėtinga, visgi ji dažna, o jai tobulinti skiriama labai daug dėmesio. Chirurgai greitai 136 / 137

įgyja patirties ir įvaldo naujus metus, krumplyno raumenys atpalaitodus, nes tokių operacijų atlieka duoja lęšiuko saitus, jis labiau išsipo kelias ar net keliolika per dieną. gaubia ir fokusuoja nuo tų objektų atsimušusius šviesos spindulius Pakeisti susidrumstusį lęšiu- į tinklainę. Bėgant metams lęšiuko ką skaidriu dirbtiniu šiandien nė- elastingumas sumažėja ir jo forma ra iššūkis. Daugiau dėmesio skiria- nebegali taip keistis. Taigi, pasak ma pacientui, kad jis ilgai nelauk- gydytojų, jis nebeakomoduoja ir ištų eilėse, gautų būtiną informaci- sivysto presbiopija. Skaityti tampa ją, o jo parengimas ir operacija vyk- sunku, tekstą reikia atitolinti nuo tų sklandžiai bei saugiai. Svarbus ir akių, pradedami jausti akių įtampa pagrindinis paciento lūkestis – ge- ir nuovargis, ima skaudėti galvą. rai matyti. Tačiau dažnai pamirštaNormaliai matę žmonės presbiomas dar vienas dalykas – gerai mapijos simptomus pastebi sulaukę tyti be akinių. penkiasdešimties, toliaregiai – dar anksčiau. Tenka įsigyti skaitymo LAISVĖ NUO AKINIŲ Kai žiūrime į arti esančius objek- akinius ir įtikinti save, kad su jais

LENGVAI GYDOMA regėjimo tikrinimo lentele ar pinigais. Svarbu net ne tai, kiek eilučių matysite po operacijos, bet tai, kaip pagerės jūsų gebėjimai atlikti kasdienius buities darbus, kaip pasitaisys jūsų savijauta, bendravimas su aplinkiniais. Nors dažniausiai siekiama, kad pacientas matytų dešimtą lentelės eilutę, tai ne visada yra įmanoma dėl kitų akių ligų ir tai nebūtinai yra svarbiausias dalykas. Geras vaizdo kontrastas, aplinkos gylio suvokimas, normalus regos laukas, tikroviškos spalvos – šie dalykai tokie pat svarbūs, kaip regos aštrumas.

ATĖJUS LAIKUI OPERUOTI KATARAKTĄ, GYDYTOJAS GALI PASIŪLYTI ŠĮ TĄ STEBUKLINGO. PACIENTAI, NENORINTYS PO OPERACIJOS NEŠIOTI AKINIŲ, GALI ĮSIGYTI INTRAOKULINIUS LĘŠIUS

atrodote solidžiau ir jie jums netrukdo... Tačiau atėjus laikui operuoti kataraktą, gydytojas gali pasiūlyti šį tą stebuklingo. Iš tikrųjų yra sukurti jau ne vieni dirbtiniai intraokuliniai lęšiai, kurie tinklainėje fokusuoja ir arti, ir toli esančių objektų vaizdą. Pacientai, nenorintys po kataraktos operacijos nešioti akinių, gali įsigyti tokius lęšius. AR SENJORUI SVARBI GYVENIMO KOKYBĖ? Kodėl taip svarbu, kad matytume maksimaliai gerai, ir kas yra gera rega? Ne viskas yra pamatuojama

Galėdami rinktis dirbtinius lęšius, ne tik vėl puikiai matysite, bet pasitaisys ir jūsų savijauta, bendrasis sveikatos vertinimas, sustiprės emocijos, pagerės atmintis, aplinkos suvokimas. Klysta tie, kurie ilgai delsia ir nesikreipia į gydytoją. Kataraktai subrendus, didėja rimtų operacijos komplikacijų tikimybė, regos pagerėjimą stabdo išsivysčiusios kitos akių ligos, o ir prisitaikyti prie įprasto socialinio gyvenimo būna gerokai sunkiau. Gydytojas neateis pas jus į namus pasakyti, kad jau laikas registruotis operacijai – tai turite padaryti patys.

„Medikai į akį žiūri kaip į optinį prietaisą. Akyje yra du lęšiai: ragena ir lęšiukas. Jie yra skaidrūs ir praleidžia šviesą – informaciją – į akies vidų bei nukreipia ją į tinklainę. Kad gerai matytume, šviesa turi labai aiškiai susifokusuoti tinklainėje. Trumparegystės atveju šviesa susikerta prieš tinklainę, nes pati akis yra šiek tiek ilgesnė. Toliaregiams – atvirkščiai: jų akys yra mažesnės, nei turėtų būti. Akies ilgis nesikeičia niekada, tačiau keičiasi lęšiukas. Kai žiūrime į tolį, jis suplokštėja, o kai žiūrime iš arti – sustorėja. Jaunų žmonių lęšis labai paslankus, bet kai mums sueina maždaug 45-eri, jei mūsų akys yra standartinės, pradedame jausti, kad kažkas pasikeitė. Prireikia pirmųjų skaitymo akinių ir kas penkeri metai didinamos dioptrijos. Tiek trumparegių, tiek toliaregių, tiek normaliai reginčiųjų lęšiukas bėgant laikui stangrėja, tik tai pasijaučia skirtingai. Trumparegiai blogai mato į tolį, dėl to užsideda minusinius akinius ir tada mato tinkamai. Tačiau einant metams pažiūrėję per tuos akinius iš arti, jie mato nebe taip gerai, kaip anksčiau. Be akinių trumparegiai ima matyti geriau nei su jais. Tokiems žmonėms skaitymo akinių nereikia net ir sulaukus 60-ies. Toliaregiams – blogiau: jų akis mažesnė, o lęšis turi dirbti visą laiką, kad ir kur žiūrėtų. Todėl toliaregiai daug anksčiau pajunta, kad jiems sunku žiūrėti iš arti, o regėjimas blogėja visą gyvenimą – tiek į tolį, tiek iš arti. Jiems reikia vienų akinių, kad galėtų vairuoti, o kitų – kad galėtų skaityti.“

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Oftalmologijos centro vadovas, medicinos mokslų daktaras Paulius Rudalevičius

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

PAKUOJAME DAIKTUS ATOSTOGOMS Ruošiantis atostogoms vienu iš didžiausių galvosūkių išlieka klausimas, kaip visus reikalingus daiktus sutalpinti į vieną lagaminą. Kad daiktų pakavimas netaptų galvos skausmu, „Novaturas“ pateikia dešimt mažų gudrybių.

Naudok diržą, kad marškinių apykaklė išliktų tiesi. Net iš suspausto lagamino galima ištraukti tvarkingus marškinius. Įdėk susuktą diržą į marškinių apykaklės vidų ir ji išliks standi. Situacija, kur visi laimi: patogiai įdėsi dar vieną daiktą, nepanaudodamas nė centimetro papildomos erdvės!

Drabužius ne lankstyk, o vyniok. Galbūt ne nauja, bet tikrai pati svarbiausia taisyklė! Suvynioti drabužiai užima mažiau vietos, o palaidinės ir marškinėliai nesusiglamžo. Taip daro ir skrydžių palydovai, tad lagaminą susikrausi kaip tikras profesionalas!

Ypatingas papuošalų supakavimas. Kartais gali praleisti amžius, mėgindama išnarplioti grandinėlę. Lengvas ir pigus to sprendimas – perverti ją per šiaudelį. Taip išvengsi bet kokių mazgų! O vaistų dėžutė kelionėse taps puikia papuošalų dėžute: žiedus ir auskarus galėsi laikyti atskiruose skyreliuose.

Pripildyk mažus indelius kosmetikos produktų. Jei išvyksti trumpam, tai kam į lagaminą krauti tas didžiules kremų pakuotes? Nedidelį indelį ar net kontaktinių lęšių dėkliuką pripildyk makiažo pagrindo ar veido kremo.

Naudok kvapiąsias servetėles. Įdėk kelias kvapiąsias servetėles tarp drabužių ir išsyk atsikratysi to nemalonaus eau d’avion kvapo. Net po ilgo skrydžio drabužiai kvepės malonia gaiva.

Pridėk daiktų į batus. Juk batuose – galybė erdvės būtiniausiems kelionės daiktams, tad kodėl jos nepanaudojus? Gali prikimšti apatinio trikotažo, kojinių ar kitų pavienių smulkmenų! Užimsi mažiau erdvės lagamine, todėl daugiau visko tilps!

Batus įdėk į dušo kepuraitę. Ar kada pasiėmei iš viešbučio tas nemokamas dušo kepuraites vien todėl, kad jos nemokamos? Neteisiame, tik primename, kad jos – ypač naudingos. Nesvarbu, ar nori drabužius išlaikyti švarius, ar apsaugoti mėgstamus batus, į kepuraitę įdėjusi avalynę, pamirši purvą ant drabužių lagamine!

9 8

Kad abu auskarai liktų vienoje vietoje, reikia nereikalingos sagos! Ar kada teko paskutinę minutę raustis ir ieškoti to antrojo auskaro? Nuo šiol, kad neatrodytum kaip Džekas Sperou („Karibų piratai“), atostogaudama pasitelk sagas: suverk į jas savo auskarus ir per atostogas visos jų poros bus lengvai randamos!

Atskirai supakuok paplūdimio krepšį. Paplūdimiui skirtus daiktus laikyk lengvai pasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui, kuprinėje. Atvykusi galėsi iškart keliauti prie jūros, nes tau nereikės iškrauti viso lagamino, kad surastum rankšluostį ar paplūdimio šlepetes.

Pasinaudok šių laikų išradimu – vakuuminiais maišais. Tai pats praktiškiausias metodas norintiems savo lagamine sutalpinti maksimalų daiktų kiekį. Principas labai paprastas: drabužiai sudedami į plastikinį maišą, iš kurio specialiu aparatu ar dulkių siurbliu išsiurbiamas oras – taip suslegiama viduje esanti apranga. Beje, šis patarimas pravers ne tik keliaujantiems, bet ir svarstantiems, kaip kompaktiškai sutalpinti visą savo garderobą namų spintoje.

138 / 139

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

FOTOGENIŠKAS IR DVASINGAS MIANMARAS (BIRMA) Ornamentai ant moterų veidų. Afrika? Vyrai, vilkintys sijonus. Škotija? Tūkstančiai vienuolių. Tibetas? Ne! Visa tai keliautojai atranda Mianmare.

ALGIMANTA DIBURIENĖ

NEREGĖTAS PASAULIS Kaip pasakoja legendos, tai šalis, sukurta gerųjų dvasių. Čia galima susilieti su gamta ir pabūti vienam su savimi, pajusti protėvių dvasią ir gamtos jėgą. Kelionė į Mianmarą – kelionė į šimtmečių gilumą, tikras persikėlimas laiku. Tai visiškai kitas pasaulis, nepanašus į anksčiau regėtą. Čia nėra kaimų, į kuriuos vežami turistai, kad pamatytų senovišką šalies buitį, nėra vienuolynų, užsidir-

bančių iš turistų, čia daug ko nėra... Net rasti taksi prie viešbučio gali būti didelė problema. Tačiau čia yra gerokai daugiau – jus supa gyvas ir tikras pasaulis. Mums, turistams, jame nėra vietos. Tai kaip įeiti į teatrą iš už kulisų (tik čia nėra jokios scenos) ir nė sekundei nepamiršti, kad esi svečias. Mianmaras unikalus tuo, kad nebūtina lankyti turistinių įžymybių, pakanka išeiti iš viešbučio, pasukti į artimiausią skersgatvį arba nueiti iki netoliese esančio kaimo. Čia pa-

tenkama į nuostabų pasaulį, pilną atradimų ir žavesio. TAMPRUS RELIGIJOS IR GYVENTOJŲ RYŠYS Kiekvieną rytą vienuoliai išeina į gatves ir susirenka jiems aukojamą maistą. Gyventojai vienuolius pasitinka su valgiais. Atrodo, kad kai kuriuose kaimuose vienuolių yra daugiau nei gyventojų. Tai irgi tikra. Nuo pat vaikystės rūpintis vienuoliais, aukoti jiems maisto – kiekvieno Mianmaro gyventojo gyveni-

AR ŽINOJOTE, KAD:

++oficialiame registre šalis vadinama Mianmaru, o kasdienėje kalboje – Birma; ++Mianmaras – rytietiška pasaka, atsibundanti miegančioji gražuolė, vietos gyventojų vadinama Suvanna Bumi – „Auksine žeme“; ++Mianmaro trispalvė vėliava spalvine gama identiška Lietuvos Respublikos valstybinei vėliavai; vienintelis skirtumas – Mianmaro vėliavos centre pavaizduota balta žvaigždė.

Tiesa, Baganas ne visada buvo miręs miestas. Nuo IX iki XIII amžiaus tai buvo valstybės sostinė. Čia virė gyvenimas. Senieji Mianmaro valdovai Baganą paskelbė budizmo centru. Tada ir buvo pastatyta dauguma stupų ir pagodų.

mo dalis. Religija čia išsaugojo savo turinį, nepavirto į gražų, praradusį prasmę ritualą. Peržengęs vienuolyno slenkstį, lankytojas sutinkamas su džiaugsmu. Nesvarbu, kad vienuoliai nemoka anglų kalbos, o lankytojas nesupranta jų. Daug kas čia visiškai nesvarbu. Iš apsilankiusiojo nieko nelaukiama, jis yra svečias, kuriuo nuoširdžiai džiaugiamasi. Apskritai, visi gyventojai sugeba suteikti tiek gerumo, šilumos ir optimizmo, kad pats tuo imi gyventi.

BAGANO ŽAVESYS IR KERAI Baganas – rami vieta, gyventojai šiame regione verčiasi įvairiais amatais ir žemės ūkiu. Raudonos plytos, iš kurių pastatytos daugiau nei 2 tūkst. pagodų ir šventyklų, saulėtekio ar saulėlydžio metu atrodo ugninės. Įspūdis toks, tarsi būtum patekęs į apleistą planetą, kurioje savo pėdsaką paliko išmirusi sena civilizacija. Ne paslaptis, kad yra labiau ir mažiau fotogeniškos šalys. Mianmaras – labai fotogeniška šalis, o Bagane – fantastiškas vaizdas.

GYVENIMAS ANT VANDENS Inlės ežeras tyvuliuoja Šano valstijos, kurios gyventojai ilgus metus kovoja už nacionalinę autonomiją, širdyje. Link Inlės veda vingiuotas ir siauras kelias per kalnus. Vien tik važiavimas juo yra kvapą gniaužianti atrakcija. Aplink ežerą išsidėstę septyniolika kaimų, kuriuose gyvena intcha gentis. Gyvenama ir ant vandens – bambukiniuose namuose ant polių, o ežero paviršiuje plūduriuoja bambukų kartimis prie dugno pritvirtinti „plaukiojantys daržai“ iš derlingo pelkių dumblo. Juose gyventojai augina gėles, daržoves ir vaisius, kuriais maitina visą Mianmarą, taip pat ir opiumo aguonas. Šanai opiumą vadina „juoduoju vaistu“, kurį naudoja liaudies medicinoje. Trečiadienį ežere tvyrančią tylą sudrumsčia plaukiojantis turgus. Kiekvieną savaitę čia atplaukia, rodos, visi ežero gyventojai ir pradeda gyvą prekybą. Įspūdingas reginys. MIANMARO MOTERYS Mianmaro moterys yra rytietiškos išvaizdos, bet nepanašios į kines, japones ar indes. Jos išsiskiria savitu grožiu: nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo, lieknos, tankiais tamsiais plaukais ir nuolat besišypsančios. 140 / 141

SMALL PLANET MAGAZINE

Bet koks jų judesys gracingas, eisena lengva. Pirmą kartą išvydę šalies moters veidą, ant kurio matyti vietinės „kosmetikos“ ornamentai, turistai suglumsta. Laikydamosis tradicijų ir higienos sumetimais, moterys ant veido ir kaktos, rečiau ant nosies ir pečių, tepa susmulkintos tanakos medžio žievės pastos. Tokia „kaukė“ apsaugo veidą nuo saulės, neleidžia odai išdžiūti. Mianmare gyvenanti padaung gentis laikosi savų, europiečiams nesuprantamų, moters grožio kanonų – gražesnė ta, kurios kaklas ilgesnis. Mergaitėms nuo mažens ant kaklo dedami metaliniai žiedai. Suaugusios merginos kaklas būna 10–15 cm ilgesnis už fiziologiškai normalų kaklą, o ant jo sumautų žiedų svoris viršija 6 kg! Žiedų nuimti negalima, nes atrofuojasi raumenys. O kitos tautelės, gyvenančios kalnuose, moterų veidai padengti tatuiruotėmis. Šioje gentyje tradicija tatuiruoti moters veidą gimė seniai. Kadaise į šiuos kraštus turtuoliai siųsdavo savo karius atvežti gražių moterų. Genties vyrai nutarė savo moteris padaryti negražias svetimoms akims ir jas išgelbėti nuo vergovės. Jaunų merginų veidai pasidengė raštais. Per šimtmečius ši praktika tapo tradicija ir dabar tatuiruotės ant moters veido šios genties atstovams yra grožio apraiška. ATOSTOGAUTI MIANMARE, TAI: ++mėgautis kerinčiais vaizdais, plaukiant Inlės ežeru ir stebint ant vandens plūduriuojančius kaimus bei daržus; ++pajusti neskubrų gyvenimo ritmą, lankant autentiškus miestus ir unikalias šventyklas; ++Paungdau Oo pagodoje sugalvoti norą, kopti 777 laiptelius į Popa kalną, dar vadinamą „Dvasios namais“; ++lankyti magišką Baganą – 2 217 pagodų miestą, dieną užbaigiant saulės palydėjimu į Ayeyarwaddy upę; ++mėgautis saulės voniomis, mėlynu kaip Mianmaro safyrai dangumi ir kobalto mėlio spalvos druskinga jūra civilizacijos nepaliestame Ngapalio kurorte.

kelionės

MIANMARE GYVENANTI PADAUNG GENTIS LAIKOSI SAVŲ, EUROPIEČIAMS NESUPRANTAMŲ, MOTERS GROŽIO KANONŲ – GRAŽESNĖ TA, KURIOS KAKLAS ILGESNIS.

01 Vienuoliai eina per ilgiausią pasaulyje medinį tiltą Mandalajuje.

02 Mianmaro moterys yra rytietiškos išvaizdos, bet nepanašios į kines, japones ar indes. 03 Kiekvieną rytą vienuoliai išeina į gatves ir susirenka jiems aukojamą maistą.

04 Ant kaklo sumautų žiedų svoris viršija 6 kg! 05 Kelionė į Mianmarą – lyg persikėlimas laiku.

NEALERGIZUOJANTIS

100 % NATŪRALUS

DEZINFEKUOJANTIS SKYSTIS UNIVERSALI DEZINFEKUOJANTI PRIEMONĖ Rankoms, odai, burnai ir įvairiems paviršiams

DEZINFEKUOJA

Paviršius, maistą, kūno odą ir burnos gleivinę

GAIVINA, DEZODORUOJA Tinka jautriai odai

BE KENKSMINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ, KONSERVANTŲ Nepalieka likučių, nereikia nuskalauti

SUAUGUSIESIEMS, NĖščIOSIOMS KŪDIKIAMS IR VAIKAMS

Tinka nuo pirmųjų kūdikio dienų

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

ŠRI LANKA – ŽALIOJI ARBATOS IR PRIESKONIŲ KARALYSTĖ ŠRI LANKA – EGZOTIKOS IR AMŽINOS VASAROS SALA „Palaiminta žemė“ – taip verčiamas Šri Lankos vardas, kuriam jau 2 500 metų. Europiečiai šią salą Indijos

vandenyne vadina rojaus kampeliu. Jei atostogas įsivaizduojate kaip palaimos valandas saulės nutviekstame paplūdimyje, jus visiškai patenkins Šri Lankos kurortai.

ROJAUS KAMPELIO ĮVAIROVĖ Šri Lankos salos plotas panašus į Lietuvos. Vieniems ji savo forma primena kriaušę, kitiems – perlą, tretiems – iš didžiulio Indijos pu-

PAJUSTI ŠRI LANKĄ, TAI:

++aplankyti nacionalinius gamtos parkus, arbatos ir prieskonių plantacijas,

++ pasimėgauti tikra Ceilono arbata (vietos gyventojai įpratę gerti stiprią arbatą su pienu) ir nacionalinės virtuvės patiekalais, ++nepraleisti progos susipažinti su budizmu – tai ne tik religija, bet ir gyvenimo būdas, filosofija,  ++išvysti mažų drambliukų maitinimą ir maudynes Pinavaloje.

siasalio nukritusią ašarą. Šri Lankoje, esančioje netoli pusiaujo, nežinomi keturi metų laikai, o dienos ir nakties ilgumas beveik vienodas – po dvylika valandų.

Čia metai skirstomi į sausąjį ir lietingąjį sezonus. Kai vėjas ir musoninis lietus lapkričio–vasario mėnesiais karaliauja salos šiaurės rytų dalyje, saulė šviečia pietvaka-

riuose, ir atvirkščiai, kai gegužės– rugsėjo mėnesiais musonas siaučia pietvakariuose, šiaurės rytuose – karšta ir sausa. Didžiausios ir mažiausios metų temperatū144 / 145

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

ros skirtumas neviršija 5 0C. Egzotiška Šri Lanka keliautojus vilioja peizažų įvairove. Čia – ir 2 500 metrų aukščio kalnai, ir plačios derlingos lygumos, kurias keičia stepės bei nesibaigiančios džiunglės, ir smėlėti paplūdimiai, kuriuos skalauja ramus bei šiltas Indijos vandenynas. Gyvūnijos pasaulis – gausus ir įvairus. Vietiniai žmonės gyvena santarvėje su gamta. Visą salą galima pavadinti dideliu draustiniu, kuriame gyvūnų medžioklė drau-

džiama. Čia yra ne tik dramblių, bet 01 „Palaiminta žemė“ – taip verir leopardų, laukinių kačių, šakačiamas Šri Lanlų, penkių rūšių beždžionių ir net kos vardas. Ceilono meškų. Plunksnuočių irgi 02 Aplink Kandaug: papūgos, povai, gervės... Taip džį gausu įvaipat saloje veisiasi varanai, krokorių prieskonių dilai bei gausu įvairiausių driežų ir plantacijų. gyvačių. 03 Saloje yra pen-

lai. Sinhalai savo vardą kildina iš sanskrito kalbos žodžio, reiškiančio „liūto tauta“. Tamilai, daugiausia gyvenantys šalies šiaurėje ir kalnuotoje centrinėje dalyje, kių rūšių bežGYVENTOJAI – LABAI yra santūrūs, darbštūs ir orūs. džionių. 04 Visas salos DRAUGIŠKI Nesunku atskirti sinhalų motegrožis slypi ten, rį nuo tamilės: ištekėjusios tamiDaugiau nei 20 milijonų gyventojų kur mažiausiai lų moterys ant kaktos išsidažo du turinčioje šalyje 75 procentus sumiesto. daro sinhalai ir 18 procentų – tamiraudonus taškus, simbolizuojan-

LANKYTINOS VIETOS NUVARA ELIJA Aukštikalnių kurortas Nuvara Elija, dar vadinamas Mažąja Anglija, buvo britų pamėgta vieta žiemai praleisti. Britų kolonijų laikais tai buvo pirmasis anglų plantatorių kurortas, pasižymintis švelniu kalnų klimatu. Net pats kraštovaizdis čia primena Angliją. Namai taip pat išlaikė karalienės Anos laikų stilių.

SIGIRIJA

KANDIS Kandis – buvusi trečioji sostinė. Miestą juosia ilgiausia saloje Mahavelio upė. Taip pat Kandyje yra Budos danties šventykla. Šią relikviją – Budos dantį – IV a. pr. Kr. į Šri Lanką iš Indijos, pavogusi iš budistų tikėjimo atsisakiusio tėvo ir paslėpusi plaukuose, atnešė viena princesė. Šri Lankoje ji šį dantį atidavė karaliui, kuris pastatė pirmąją relikvijai skirtą šventyklą. Šventenybę vienuoliai parodo kas šešeri metai. Tada gatvėse nutįsta dviejų kilometrų eilė.

Didžiausią įspūdį turistams palieka Sigirija, kurios vardas reiškia „Liūto uolą“. Tai V a. Šri Lankos Versalis. Tarp rūmų įrengti kvadrato formos tvenkiniai-baseinai, skirti karaliui ir karalienei. Karalienės sodas išdėstytas taip, kad po pusiaudienio jį nuo saulės saugotų nuo uolos krintantis šešėlis. O nuo „Liūto uolos“ viršūnės atsiveria nuostabus reginys. Iš 500 Sigirijoje buvusių freskų iki mūsų laikų išliko tik 17. Net ir praėjus penkiolikai amžių, jos vis dar spalvingos ir kerinčios – šie kūriniai laikomi pasaulio kultūros šedevrais.

NAŠLAIČIŲ DRAMBLIUKŲ PRIEGLAUDA PINAVALOJE

PRIESKONIŲ IR ARBATOS PLANTACIJOS

Ne vien augmenijos įvairovė stebina atvykusiuosius. Netoli Kandžio 1982 metais buvo įsteigta dramblių prieglauda, kurioje auginami maži džiunglėse pasimetę drambliukai ir suaugę sergantys drambliai. Turistai gali stebėti mažų drambliukų maitinimą ir maudynes. Po 22 nėštumo mėnesių gimęs drambliukas sveria 78 kilogramus ir yra apie 85 centimetrų ūgio. Prieglaudoje maitinamas penkis kartus per dieną, vienu kartu jis išgeria šešis butelius kitul, vadinamosios „dramblių palmės“, miltelių ir pieno mišinio.

Šri Lankos žaliasis deimantas – arbata. Ją auginti saloje ėmėsi anglų kolonizatoriai XIX amžiaus antrojoje pusėje. Arbatai transportuoti anglai nutiesė geležinkelių tinklą, pastatė daugiau nei tūkstantį perdirbimo fabrikų. Šiam augalui reikalinga drėgna dirva ir vėsokas klimatas, o geriausios tam sąlygos – kalnuose. Tiesa, kalnų šlaituose augančiai arbatai reikalingas šešėlis. Arbatos krūmas skinamas apie 35 metus. Geriausia pripažinta „Broken Orange Pekoe Fannings“ (BOPF) arbata.

DAMBULAS  Šri Lankos archeologijos lobynas – didžiulė uola, kurią karalius Walagambahas I a. pavertė šventykla. Tai viena įspūdingiausių Šri Lankos šventyklų, kurią puošia unikali sienų ir lubų tapyba (daugiau nei 2 000 kv. m).

146 / 147

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

čius vyrą ir žmoną, o netekėjusios ant kaktos nusipiešia vieną juodą tašką. Tamilės paprastai nešioja ir auskarą nosyje, o sinhalės tokios nepamatysi. Sinhalų moterys retai ant kaktos išsidažo tašką, nebent norėdamos pasipuošti.

ČIA POPULIARIOS JŪRŲ GĖRYBĖS, KURIOS DAŽNIAUSIAI KEPAMOS ANT GROTELIŲ. VIETOS PATIEKALAI LABAI AŠTRŪS, NES MAISTUI NAUDOJAMA DAUG SALOJE AUGINAMŲ PIPIRŲ

KELIAUTOJA MONIKA SERVAITĖ, MENŲ FABRIKO „LOFTAS“ PARDAVIMŲ VADOVĖ Kaip apibūdintum Šri Lanką keliais žodžiais? +Religijų + mišinys, žaliosios džiunglės, beždžionėlės, besikarstančios ant elektros laidų ir palmių, Ceilono arbatos laukai, paplūdimiai, drambliai, tuktukai ir verslininkai prie kiekvieno kampo, labai skanus, nors ir aštrus, maistas, nuolat besišypsantys žmonės su akinamo baltumo dantimis. Sunku suvokti, kad Šri Lanka užima beveik tokį patį plotą kaip Lietuva, tačiau ten gyvena net septynis kartus daugiau žmonių. Taigi nenuostabu, kad spūstys yra visur. Tiesa, motoroleriu prasmuksite bet kur. Tuktukai ir motoroleriai yra salos karaliai. Beje, nesunkiai susikalbėsite – dauguma žmonių kalba angliškai. +Patariu + aplankyti bent vieną arbatos gamyklą ir nusipirkti ten lauktuvių. Vietinę arbatą patariu gerti su pienu. Taip pat būtinai aplankykite „Horton Plains“ nacionalinį parką. Ten rasite vietą, kuri yra vadinama pasaulio kraštu. Nuo žemės į orą ten kyla vandens garai ir prieš akis susidaro debesys. +Siūlau + būtinai užsukti į Sabaragamuwos provinciją, kur galite aplankyti dramblius. Nors daug kas svajoja ant jų pajodinėti, daugelis žmonių, kovojančių už gyvūnų teises, tam prieštarauja ir smerkia, nes drambliai yra surišami grandinėmis ir drausminami specialiomis lazdomis. Manau, tikslingiausia ten yra tiesiog pasivaikščioti ir juos apžiūrėti. +Beje, + būdami Šri Lankoje, kasdien naudokite kremus nuo saulės su 50 SPF, ypač jei saulėje būnate visą dieną. Pati taip nusvilau kaklą (pamiršau tą vietą pasitepti), kad teko kentėti visą savaitę, o oda nusilupo du kartus. +Neskirkite + daug laiko didžiųjų miestų apžiūrai. Visas salos grožis slypi ten, kur mažiausiai miesto. Svajoju ten grįžti! Keliauti Šri Lankoje pigu, tad pasitaupom pinigų ir į kelią! +Papildomos + informacijos apie žiemos sezono keliones į Šri Lanką, išvykimų datas ir viešbučius ieškokite „Novaturo“ interneto svetainėje www.novaturas.lt arba teiraukitės savo kelionių agento.

PAPROTYS VALGYTI DEŠINĖS RANKOS PIRŠTAIS Ryžiai yra pagrindinis salos gyventojų valgis. Jie dažnai patiekiami su kitais produktais: įvairių rūšių daržovėmis, bananų žiedais, žuvimi ar mėsa – viskas paskaninama prieskoniais. Anglai įvairiarūšį garnyrą, valgomą kartu su ryžiais, pavadino kariu (angl. curry). Tai – nacionalinis patiekalas, kurio galima paragauti bet kuriame viešbutyje ar restorane. Čia populiarios jūrų gėrybės, kurios dažniausiai kepamos ant grotelių. Vietos patiekalai labai aštrūs, nes maistui naudojama daug saloje auginamų pipirų. Norint sumažinti patiekalo aštrumą, reikia į ryžius įmaišyti ką tik sutarkuoto kokoso riešuto. Šalyje vyrauja paprotys valgyti dešinės rankos pirštais, todėl maistas dažnai patiekiamas vėsokas. SALĄ IŠGARSINO CINAMONAS Važiuojant iš šiaurinės salos dalies Kandžio link, aplink mirga įvairių prieskonių plantacijos. Pirmieji pradėję prekiauti prieskoniais buvo arabų pirkliai. Kai kurie net įsikūrė šiame rajone, todėl čia iki šių dienų gyvena nemažai musulmonų. Saloje prieskonius vartoja kaip vaistus, maisto produktų konservavimo ir patiekalų gardinimo priemonę. Cinamonas – pagrindinis šalies prieskonis, ne tik išgarsinęs salą, bet ir atnešęs nelaimių. Būtent dėl jo XVI amžiaus pradžioje portugalai įsikūrė saloje. Dabar prieskoninių augalų soduose turistams rodomi augantys muskatmedžiai, imbierai, kardamonai, vanilė, gvazdikėliai, pipirų medžiai. Pakelėse galima sutikti moterų, renkančių lateksą iš kaučiukmedžių, pasigėrėti vyrais, tarsi akrobatai nutiestomis virvėmis šokinėjančiais iš vienos kokosų palmės į kitą. Taip jie renka kokosų palmių žiedų syvus, iš kurių daromas palmių vynas, vadinamas „Toddy“, ir kurie naudojami alkoholiniam gėrimui arakui distiliuoti. Šri Lankoje alkoholį geria tik vyrai. Algimanta Diburienė ir „Novaturas“ inf.

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

Žaliojo Kyšulio (Cabo Verde) salynas – tai 10 didesnių ir 8 mažesnės salelės, pabirusios Atlanto vandenyne, nuo Senegalo krantų nutolusios apie 450 km. Visos salos išsidėsčiusios atokiau viena nuo kitos, todėl išliko tokios skirtingos ir unikalios. Sostinė Praja įsikūrusi Santjago saloje, tačiau kiekviena sala turi ir po savo sostinę ar bent jau svarbiausią miestą, kuriame daugiau architektūros ir lankytinų objektų.

KARŠČIAUSIA ŽIEMOS ATOSTOGŲ Neatrasti žemės lopinėliai Nors ši puikaus klimato ir stulbinamo grožio vieta vis dar gana nauja kryptis turistiniuose žemėlapiuose, įspūdingų natūralių smėlio paplūdimių gausa jau sužadino ne vieno poilsiautojo ir investuotojo smalsumą. Žaliasis Kyšulys dažnai

kaninės kilmės Žaliojo Kyšulio salas XII–XIII a. pirmi atrado arabų jūreiviai. Vėliau čia išsilaipino portugalai. Žaliasis Kyšulys buvo Portugalijos kolonija, o nuo 1975-ųjų šis salynas yra nepriklausoma respublika, turinŽiupsnelis istorijos Spėjama, kad negyvenamas vul- ti savo prezidentą, parlamenvadinamas Afrikos Karibais – baltas paplūdimių smėlis ir įvairiomis spalvomis išmarginti miesteliai kiek primena Jamaikos ar Dominikos Respublikos peizažus.

ATOSTOGAUJANT ŽALIOJO KYŠULIO SALOSE REKOMENDUOJAME: ++Pasijusti lyg rojuje: mėgautis saule, švelniu, tropiniu klimatu, Atlanto vandenynu ir auksiniais smėlio paplūdimiais. ++Mėgautis šviežiu maistu: ypač populiarios omarų vakarienės, žuvų ir jūros gėrybių patiekalai, vietinių žvejų iš vandenyno ištrauktų vos prieš kelias valandas. ++Grožėtis nepaprastai spalvingu jūros gyvenimu: tyrinėti uolų plyšius, urvų, koralų rifus, lavos tunelius ir jūros gyvūniją. Nardymo malonumai ir nauji atradimai čia – garantuoti! ++Išmėginti vandens sportą: sau tinkamus paplūdimius tikrai suras burlenčių, banglenčių bei jėgos aitvarų gerbėjai. ++Pabuvoti neįprastoje aplinkoje - ugnikalnio viduje ir išsimaudyti jame esančiame druskos ežere.

NAUJIENA – ŽALIASIS KYŠULYS tą ir konstituciją. Čia gyvena apie virtuvę. Tradicinė salų muzika va0,5 mln. žmonių. dinama morna – ją pasaulyje išgarsino dainininkė Cesária Évora, vieKultūros spalvos šėjusi ir Lietuvoje. Šalies kultūroje itin jaučiamos Afrikos šalių, Portugalijos ir Brazili- Vasara ištisus metus jos įtakos. Savitas jų mišinys persi- Žaliojo Kyšulio klimatas – atogrąsmelkė į muziką, madą ir, žinoma, žų, jūrinis. Vidutinė sausio mėne-

sio temperatūra siekia 24, rugsėjo – 29 laipsnius šilumos, o vanduo visada įšilęs iki 21–25 laipsnių. Lietus Žaliajame Kyšulyje nedažnas. Tai atsispindi ir vulkaninių salų gamtoje, kur negausu miškų ir, apskritai, augalų. O štai jūrų gyvenimas nepaprastai spalvingas. 150 / 151

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

Pažintis su Druskos sala Gražių paplūdimių ir spalvingų miestelių Druskos sala gana nedidelė – 35 km ilgio ir 12 km pločio, tačiau ji labiausiai lankoma turistų. Čia gausu ir tokių šurmuliuojančių miestelių, kaip salos sostine vadinamas Espargosas ar naktiniu gyvenimu, žuvų turgumi bei kavinukėmis žavinti Santa Marija, ir ramesnių, mažai civilizacijos paliestų vietų. Susipažinti su sala galima tiesiog vaikštinėjant ar minant išsinuomotą dviratį. Saulės ir vandens sporto mėgėjų rojus Vasara čia trunka ištisus metus, tad

bet kada atvykus smagu pramogauti smėlėtuose paplūdimiuose, užsiimti įvairiomis vandens sporto šakomis ar nardyti prie koralų rifų ir nuskendusių laivų. Poilsiautojus į populiarų Santa Marijos kurortą traukia iki 200 m pločio auksinio biraus smėlio paplūdimiai, kuriuos skalauja skaidraus vandenyno bangos. Jie driekiasi 8 km per visą pietinę pakrantę ir yra laikomi vienais gražiausių visame Žaliajame Kyšulyje. Druskos sala ypač tinka burlenčių, banglenčių ir jėgos aitvarų sportui. Vandens sporto mėgėjai čia atvyksta iš viso pasaulio. Pradedantieji gali samdytis mokytoją iš gausybės čia veikiančių mokyklų. Iš vandenyno gelmių – tiesiai ant stalo Žvejyba ir druskos gavyba ilgus metus buvo svarbiausias vietinių pragyvenimo šaltinis, tačiau dabar jas sparčiai keičia turizmas.

Vaikštant Santa Marijos pakran- 01 Žvejyba ir druskos gavyte, neįmanoma nepamatyti su laiba ilgus memikiu grįžtančių ir visai kaip setus buvo svarnais laikais uosto krantinėje jį biausias vietivalančių žvejų. Atvykus į Žalionių pragyvenijo Kyšulio salas tiesiog būtina pamo šaltinis. simėgauti išskirtiniais žuvų ir jūrų gėrybių patiekalais. Sakoma, jų 02 Čia nėra tokio sezono, kad skonis dieviškas. būtų per karš-

ta arba per Druskos kasyklos – smalsuolių šalta. magnetas Viena iš pagrindinių Druskos sa- 03 Ponta Preta los atrakcijų – druskos kasyklos. paplūdimį tuVisoje saloje galima rasti daug vieristai aplantų, kur žmonės nuo seno išgauna ko vien dėl to, kad pažiūrėtų druską, o pastaraisiais metais su į 3–6 m aukšprocesu supažindina ir smalsius čio bangas ir į turistus.

Draugiški ir bendrauti mėgstantys vietiniai Vietiniai jau pripranta prie turistų, kai kurie imasi prekybos, siūlo įsigyti rankdarbių ar kitų smulkių niekučių, todėl kišenėje pravartu turėti kelis šimtus eskudų (escudo – vietos valiuta, 1 euras prilygsta maždaug 110 eskudų) ir mokė-

vandens sporto profesionalus.

ti vieną kitą žodį valstybine portugalų kalba. Gyventojai čia mėgsta bendrauti, dažnai organizuoja karnavalus, festivalius ir kitas tradicines šventes, tad atvykus bet kuriuo metų laiku didelė tikimybė bent vieną jų aplankyti.

Dirbame su profesionalia Vokieciu kosmetika Beauty Hills

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

SLIDES TEPK VASARĄ: NAUDINGI PATARIMAI PLANUOJANTIEMS SLIDINĖJIMO ATOSTOGAS MYKOL AS VADIŠIS

Nors vasarą ar ankstyvą rudenį mintys apie slides ir snieglentes aplanko tik užkietėjusius slidininkus, suplanuoti ateinančios žiemos atostogas iš anksto vertėtų daugeliui žiemos sporto mėgėjų. Taip ne tik sutaupysite, bet ir susiorganizuosite pačius geriausius įspūdžius. Išvaškuokime savo slides ir pažiūrėkime, ką dar galime padaryti, kad žiemos atostogos kalnuose būtų įsimintinos. UŽSISAKYKITE KAMBARIUS IŠ ANKSTO Tai bene sunkiausia užduotis daugeliui slidininkų. Italijos, Prancūzijos, Andoros ir kitų kurortų lankytojai poilsinius namus kalnuose ar patikusias vietas su geriausiais vaizdais pro langus užsisako metams į priekį. Todėl didelė dalis geriausios kainos ir kokybės santykio svečių namų, kotedžų ir viešbučių šventiniam laikotarpiui būna užsakyti iš anksto. Kad ir kaip sunku didesnei žmonių grupei nuspręsti, kur, kada ir kaip slidinėti, vis dėlto vasarą užsisakę gyvenamąją vietą žiemos atostogoms sutaupysite ir nervų, ir pini-

gų. O vėliau persigalvojusius ir atsisakiusius vykti grupės narius galėsite pakeisti kitais, jei tokių atsiras. PRIEŠ PIRKDAMI ĮRANGĄ – GERAI PASKAIČIUOKITE Pažengusiems slidininkams kiekvienais metais iškyla ta pati dilema – leisti pinigus savai įrangai ar ne. Jei kiekvienais metais į kalnus važiuojate tik kartą ir tik savaitei, pagalvokite, ar verta pirkti naujas slides arba snieglentę. Tikriausiai užtektų įsigyti ryškią striukę ar patinkančius slidinėjimo akinius. Į kalnus išsiruošiantys dažniau didžiausių nuolaidų parduotuvėse dairosi pavasarį. Tik nepamirškite ir dėvėtų daiktų rinkos – internete gausu pasiūlymų su užrašu „vasariška slidžių kaina“. Jei nesate profesionalas, tiksliai žinantis, ko nori, kelis kartus panaudotos ir perpus pigesnės slidės ar snieglentė jums bus pats tas. VENKITE DIDŽIŲJŲ ŠVENČIŲ Daugeliui Vakarų Europos atostogautojų Naujųjų metų sutikimas kalnuose – jau nebe išskirtinis įvykis, o tradicija, todėl dauguma Alpių kurortų Kalėdų ir Naujųjų me-

tų laikotarpiu būna tiesiog užgrūsti. Jei per žiemos šventes šilta, visu pajėgumu dirba ir sniego gaminimo mašinos, o tai dar labiau išpučia kurortų kaštus bei keltuvų kainas. Vis dėlto, jei svajojate naujamečius fejerverkus pamatyti slidinėdami kalnuose, žiūrėkite pirmą punktą – kelionę planuokite labai iš anksto. Daug geriau palaukti sausio mėnesio, kai poilsiautojų skaičius kurortuose nuslūgsta. Vasaris – slidininkų sezono įkarštis visoje Europoje: tada daugiausia puraus sniego, stabiliausi orai ir kalnuose labai daug žmonių. SURINKITE VISĄ REIKIAMĄ INFORMACIJĄ APIE TRASAS Prieš pasirinkdami, kur slidinėti, atlikite dar vieną labai svarbų dalyką – atidžiai ir detaliai pažvelkite į populiariausius kurortus. Daugelis kalnų miestelių Italijoje, Prancūzijoje ir Andoroje turi savo lankytojus ir išskirtines pramogas: vieni kurortai labiau tinka šeimoms su vaikais, kiti – draugų grupėms, mėgstančioms pašėlti naktiniuose klubuose, trečiuose renkasi autentikos, romantikos ar ramybės mėgėjai, ketvirtuose slidinėjimas suderintas su SPA ir sveikatinimosi procedūromis, dar kituose viskas pritaikyta adrenalino fanatikams. Mažų mažiausiai galite pasidomėti, koks trasų ilgis ir sudėtingumas, kalnų aukštis ir klimatas, koks miestelio ar kurorto dydis, kokia pramogų gausa ar kokie artimiausi miestai... Kuo daugiau sužinosite iš anksto, tuo labiau pasirinkimas atitiks jūsų lūkesčius. MOKYKITĖS ČIUOŽTI LIETUVOJE Dažna pradedančių slidininkų klaida – per didelis pasitikėjimas savimi. Daugelis savamokslių slidininkų išmoksta pastovėti ant slidžių ir nusileisti nuo kalno, tačiau ne visi iš karto žino, kaip sustabdyti įsibėgėjusias slides, kaip laviruoti tarp daugybės kitų slidininkų ar kaip teisingai griūti ant žemės. Tokiu atveju sunku išvengti traumų ir nelaimingų atsitikimų. 154 / 155

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

gyvybių kalnuose ir saugo slidininkus nuo labai sunkių traumų pasekmių. Daugelis kalnuose mėgsta atsipalaiduoti, vakare pasėdėti bare ar pašėlti su draugų kompanija. Atminkite, alkoholis (net vartotas vakare prieš kitos dienos slidinėjimą) labai stipriai padidina traumų ir nelaimingų atsitikimų tikimybę. Prieš skrisdami slidinėti, nepamirškite ir gero draudimo. Rizika susitrenkti kelią, susilaužyti ranką ar patirti kitų traumų kalnuose yra ne tokia jau maža. Jei nutiks nelaimė, mažiausiai norėsite rūpintis piniginiais dalykais. Dėvėkite šalmą, turėkite kelionių draudimą ir trasomis leiskitės atsakingai – taip labai nemalonių nelaimingų atsitikimų riziką sumažinsite iki minimumo. Todėl prieš pirmąją kelionę į didžiąsias Alpes būtinai pasimokykite namie. Lietuvos ar kaimyninės Latvijos kurortai gal ir nesužavės ilgomis trasomis, bet su instruktoriumi išmokti čiuožti čia tikrai galima.

DĖVĖKITE ŠALMĄ, TURĖKITE KELIONIŲ DRAUDIMĄ IR TRASOMIS LEISKITĖS ATSAKINGAI – TAIP LABAI NEMALONIŲ NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ RIZIKĄ SUMAŽINSITE IKI MINIMUMO

SUTAUPYKITE PINIGŲ IR BŪDAMI KURORTE Net kai namelį užsisakėte iš anksto, suradote pigesnį nakvynės variantą, nebrangiai išsinuomojote ar pasiskolinote iš draugų slidinėjimo įrangą, suderinote atostogų laiką, vis dar yra kitų būdų pataupyti. Kad motyvacija būtų didesnė, visus sutaupytus pinigus suskaičiuokite ir paskirkite ateinančių kelionių bei atostogų biudžetui. Vykite kartu su giminėmis – kol jūs slidinėsite, seneliai prižiūrės vaikus ir džiaugsis kalnais, o vakare turėsite daug laiko vieni kitiems. Nevalgykite pietų restoranuose prie keltuvų. Ten žmonių gausa per pietus gali priblokšti, o kainos bus didelės. Geriau į kuprinėlę įsimeskite priešpiečius, termosą ir ramioje saulės atokaitoje mėgaukitės iškyla. Jei nakvynės vietoje yra virtuvė, gaminkite maistą namie.

SUJUNKITE SLIDINĖJIMO ATOSTOGAS SU PAŽINTINE KELIONE Ypač tinka Andoros pavyzdys. Gerai paslidinėję Andoros kurortuose, vėliau galite laiką leisti netoli esančioje Katalonijos regiono sostinėje Barselonoje. Žiemą Barselonoje daug mažiau turistų, tačiau ji tokia pat spalvinga ir žavinti kaip vasarą. Atskridę į Italiją, galite aplankyti pavasarišką Veneciją ar gražiąją Veroną, nuo žiemos švenčių dūzgiantį Milaną ar kalnuose įsikūrusį Turiną, o jau paskui nerti į slidinėjimo malonumus. Prancūzijos Alpės yra netoli vieno gražiausių Šveicarijos miestų – Ženevos. Nors aukštos kokybės Prancūzijos kurortai brangūs, o Ženevoje pragyvenimo lygis ir kainos nemažos, kas gi nenori pamatyti, kaip Šveicarijoje gyvena vieni laimingiausių žmonių pasaulyje? PASIRŪPINKITE SAVO SAUGUMU Prieš 20 metų visuose Europos kurortuose retas kuris slidinėjo su šalmu ir apsaugomis. Dabar situacija kardinaliai pasikeitė – retas Alpėse čiuožia be šalmo. Šalmas – tokia pati būtinybė, kaip slidžių apkaustai ar slidinėjimo drabužiai. Statistiškai jis gelbėja daugiausiai

IŠBANDYKITE KĄ NORS NAUJO IR EGZOTIŠKO Kiekvienoje kelionėje stenkitės dalį atostogų biudžeto paskirti naujoms patirtims. Užsisakykite skrydį parasparniu, įkopkite be keltuvų, tik su slidėmis, į kalną ir nuo jo nusileiskite, pasivažinėkite šunų kinkiniais, išbandykite bobslėjų ar tiesiog specialiomis ilgomis trasomis čiuožkite paprastomis rogutėmis vietoje slidžių. Andoroje siūlome išbandyti ledo sieną, paragauti tikro alpinizmo, pavairuoti keturratį ar pavadelioti šunų kinkinį. Mėgstantiems ramesnį poilsį ši nykštukinė Europos šalis gali pasiūlyti puikias SPA procedūras. Be to, dėl mažesnio mokesčių tarifo moterims čia yra tikras apsipirkimo rojus. Italijos ir Prancūzijos kurortuose gausu sniego parkų, kur sau vietą ant rampų ras ir pradedantys, ir jau pažengę slidininkai bei snieglentininkai. Instruktoriaus padedami išmokite vieną kitą naują triuką ar nuo tramplino pašokinėkite ant oro pagalvės ir iš atostogų grįškite dar puikiau nusiteikę. Nepraleiskite progos pasimėgauti autentiškais patiekalais, paragauti šalies vynų ir sūrių – juk italų ir prancūzų virtuvės yra vienos gardžiausių ir labiausiai vertinamų visame pasaulyje.

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

SLIDINĖJIMO KELIONĖ SU VAIKAIS: KOKIAS KLAIDAS TĖVAI DARO DAŽNIAUSIAI?

Batus, anot Luko, geriau nuomotis vietoje: „Renkantis batus, svarbiausia yra patogumas, o nuomos punktuose rasite batų kiekvienai kojai. Vaikas sparčiai auga, kojos dydis keičiasi, tad pirkti specialios ir gana brangios avalynės tikrai neapsimoka.“

PASIRŪPINKITE TINKAMA APRANGA Pasak L. Pačkausko, vienas svarbiausių dalykų yra tas, kad mažamečiai kalnuose turi būti tinkamai aprengti. „Kai vaikai slidinėja ar žaidžia lauke, jie greitai sušyla ir dažnai tiesiog atsisagsto drabužėlius. Be to, jiems nuolat visur prilenda sniego: jo rasite ant galvos, striukėje, kišenėse – visur, kur tik įmanoma, – šypsosi pats sūnų Matą auginantis slidinėjimo instruktorius. – Todėl tam, kad kalnuose vaikas jaustųsi gerai, visų pirma būtina protingai investuoti ir pasirūpinti tokia apranga, su kuria mažajam bus patogu judėti ir kuri apsaugos ne tik nuo peršalimo, bet ir nuo sukaitimo.“ Nors vaikai drabužius išauga per 2–3 sezonus, vis dėlto geriausia yra juos pirkti, o ne nuomoti ar skolintis. Taip yra dėl to, kad sportuojant apranga yra gerokai svarbesnė nei tiesiog einant gatve. Sportuojant padidėja judesių amplitudė, o bet kokie nepatogumai, pavyzdžiui, spaudžianti guma ar kliūvanti detalė, ima jaustis kiekviename žingsnyje. Toks diskomfortas dažnai vargina net suaugusiuosius, o vaikai apskritai nepasižymi didele kantrybe. „Todėl geriau išleisti daugiau ir nupirkti gerai drėgmę garinantį, tikrai šiltą ir tuo pačiu gera ventiliacija pasižymintį kostiumą, nei vėliau vargti su skolintais ar prastesniais drabužiais“, – sako L. Pačkauskas. Slidinėjimas su visa šeima. Asmeninio albumo nuotr.

Šaltojo sezono kelionių pardavimai jau įsibėgėjo, tad jei šią žiemą planuojate vykti slidinėti, pats laikas pasirūpinti kelione į populiariuosius Austrijos ar Italijos kalnų kurortus. Pastaruoju metu nuolat stiprėja tendencija ant savo kojų jau stovinčius vaikus iškart statyti ir ant... slidžių. Kaip pasirūpinti vaiko gerove ir saugumu kalnuose pasakoja dainininkas, prodiuseris ir slidinėjimo instruktorius Lukas Pačkauskas ir kelionių organizatoriaus „Pro Arte“ atstovė Skirmantė Vaitkutė.

Drabužiai, su kuriais vaikas vaikšto kasdien į darželį ar į mokyklą, į kalnus greičiausiai netiks, nes apranga į kalnus kaip suaugusiųjų, taip ir vaikų turi būti speciali: atspari drėgmei, sauganti nuo sniego patekimo po drabužiais, gerai garinanti drėgmę ir t. t. Jei vaikas suprakaituoja ir drabužiai neišgarina drėgmės, didelė tikimybė, kad jis peršals. Be to, paprasta kasdienė apranga dar yra ir sunkesnė nei slidinėjimo drabužiai. „Renkantis slidinėjimo aprangą, būtina atkreipti dėmesį į spalvą: ji turi būti kuo ryškesnė tam, kad vaikas būtų lengvai pastebimas trasoje“, – sako čiuožimo snieglente entuziastas.

NEMOKYKITE VAIKŲ SLIDINĖTI PATYS Kai kurie tėvai baiminasi patikėti savo vaikus slidinėjimo mokykloms, tačiau L. Pačkauskas įsitikinęs, kad profesionalas vaiką išmokys gerokai geriau nei jo tėtis ar mama – net ir labai labai mylėdami. Mažametis, mokydamasis iš specialisto, visą dėmesį sutelkia būtent į slidinėjimą. Be to, vaikai su svetimais mažiau aikštyjasi.

RENKANTIS SLIDINĖJIMO APRANGĄ, BŪTINA ATKREIPTI DĖMESĮ Į SPALVĄ: JI TURI BŪTI KUO RYŠKESNĖ TAM, KAD VAIKAS BŪTŲ LENGVAI PASTEBIMAS TRASOJE

„Tėvams apskritai nerekomenduočiau būti šalia ir stebėti, kaip jų vaikas yra mokomas. Matydamas tėvus, mažylis nesugeba susikoncentruoti į tai, ką jam pasakoja instruktorius, – sako L. Pačkauskas. – Jei labai nerimaujate dėl savo atžalos, geriau aplankykite jį per pietų pertrauką, kai jis nebus užsiėmęs.“ Anot instruktoriaus, vaikų mokymas mokyklose vyksta žaidimo principu, stengiantis, kad slidinėjimas mažamečiams taptų kuo patrauklesnis. Joks kritimas čia jiems nesukelia baimės ir ateityje jie vėl nori stotis ant slidžių. „Be abejo, vėliau, kai pirmieji įgūdžiai jau yra suformuoti, vaiką mokyti gali ir tėvai. Juk tada jie jau yra beveik lygiaverčiai partneriai, todėl gali dalintis savo patirtimis“, – priduria L. Pačkauskas. Beje, vaikai slidinėti išmoksta lengviau nei suaugusieji – pastarieji neretai su didžiuliu pavydu akimis palydi sklandžiai ir tvarkingai it žąsiukų vorelė paskui instruktorius čiuožiančią koloną. NESIBAIMINKITE DĖL KALBŲ BARJERO Pasak kelionių organizatoriaus „Pro Arte“ (kuris valdo slidininkams skirtą portalą www.sniegozmones.lt) pardavimų vadovės ir slidinėjimo entuziastės Skirmantės Vaitkutės, savo atžalas į mokyklėles leidžiančius tėvus gąsdina 158 / 159

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

ma, pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, tai iš dviejų slidininko lazdų suformuoti įspėjamąjį ženklą – įsmeigti lazdas aukščiau parkritusio vaiko tam, kad besileidžiantys jus iškart aiškiai pamatytų.“ Patys tėvai neturėtų čiuožti labai toli nuo savo vaiko. „Tėtis ar mama dėl didesnio ūgio tampa pačiu geriausiu žymekliu, leidžiančiu užfiksuoti kliūtį kitiems, o mažas vaikas matomas gerokai blogiau“, – sako S. Vaitkutė.

KALNAI TURĖTŲ BŪTI KUO ARČIAU JŪSŲ VIEŠBUČIO TAM, KAD KELIONĖS IKI JŲ BŪTŲ KUO PAPRASTESNĖS IR MAŽIAU VARGINANČIOS

01 Pasak S. Vaitkutės, prieš vykstant į kalnus, būtina įvertinti, kokį fizinį krūvį gali ištverti besimokantis vaikas – pervargimas gali atbaidyti nuo noro slidinėti. 02 Dainininkas, prodiuseris ir slidinėjimo instruktorius Lukas Pačkauskas dalina patarimus planuojantiems slidinėti su vaikais.

svetimos kalbos barjeras. „Lietuviškai kalbantis instruktorius kalnuose – itin retas atvejis, tačiau dėl to neverta pergyventi, – sako „Pro Arte“ atstovė. – Instruktoriai mokyklose yra paruošti bendrauti su įvairių tautybių vaikais ir puikiai su jais visais susikalba ne tik bendriniais terminais, bet ir gestais ar kūno kalba.“

ilsėti, patausoti save, ramiai pasivaikščioti“, – patirtimi dalinasi slidininkė.

S. Vaitkutės teigimu, taip pat nevertėtų vaiko pratinti prie didelių greičių. „Kuo didesnis greitis, tuo sunkiau stabdyti. Tad reikia įvertinti vaiko galimybes: čiuožti galima tokiu greičiu, kokiu judėdamas vaikas galėtų bet kuriuo momentu „Jei manote, kad mažajam kalnuo- saugiai sustoti.“ se vienam bus nejauku, keliaukite su panašaus amžiaus vaikų tu- NEBŪKITE NEMATOMI TRASOJE rinčiomis šeimomis, žinoma, jei tik Vaikas jokiu būdu negali atsisėsti yra tokia galimybė. Du lietuviukai ar atsitūpti trasoje, nes taip jam sumokykloje – smagumas garantuo- keliamas didžiausias pavojus. „Kad tas, – šypsosi S. Vaitkutė. – Slidinė- ir kas nutiktų, jūsų atžala turi pajimas yra kolektyvinis užsiėmimas, siekti trasos kraštą ir susitvarkykai nuolat dalijamasi emocijomis ir ti ar pailsėti ten, – perspėja S. Vaitpatirtimis. Tai būtina ir suaugusie- kutė. – Jei įvyko didesnė nelaimė ir pasitraukti iš trasos neįmanosiems, ir vaikams.“ TINKAMAI ĮVERTINKITE KRŪVĮ Pasak S. Vaitkutės, prieš vykstant į kalnus, būtina įvertinti, kokį fizinį krūvį gali ištverti besimokantis vaikas. Pervargimas gali ne tik atbaidyti nuo noro slidinėti ar išgąsdinti, bet ir tapti įvairių traumų priežastimi. „Reikia išmokti įsiklausyti į vaiko poreikius. Lyginant su kitomis tautomis, mes, lietuviai, esame gana griežti savo vaikams, o kalnuose reikia daugiau jautrumo. Jei jūsų pyplys yra pavargęs ir nenori leistis nuo kalno, geriau leisti jam pa-

PASIDOMĖKITE VIEŠBUČIO INFRASTRUKTŪRA Pasak „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros vadovės Ingos Aukštuolytės, būtina pasidomėti, kurioje vietoje bus viešbutis, koks atstumas nuo jo iki slidinėjimo mokyklos ir trasų. „Kalnai turėtų būti kuo arčiau jūsų viešbučio tam, kad kelionės iki jų būtų kuo paprastesnės ir mažiau varginančios – jėgų vaikui prireiks ant kalno šlaito, tad būtų gerai neprarasti jų dar pakeliui“, – sako I. Aukštuolytė. Keltuvai arti viešbučio – taip pat didžiulis privalumas. „Apskritai, reikia stengtis savo viešnagę kalnuose padaryti kuo patogesnę. Tam, kad mažiau vargtų ir vaikai, ir suaugusieji. Vis dėlto, nepaisant visų patirtų sunkumų, galiausiai tai bus vienos geriausių jūsų šeimos atostogų. Labai tikėtina, kad ir jūsų atžala žiemos lauks nekantraudama – dėl galimybės nusileisti nuo kalniuko ne tik rogėmis, bet ir slidėmis ar snieglente“, – teigia „Tez Tour“ atstovė.

ULTRAMARATONAS KALNAIS – MITAS AR TIKROVĖ?

NUO PSICHOLOGINIO IKI FIZINIO PASIRENGIMO

„Mano gyvenimo būdas – tai ruošimasis ilgiems bėgimams, nes tik dvi savaites per metus galiu sau leisti visiškai nebėgti“, – sako vienas garsiausių Lietuvos ultramaratonininkų Gediminas Grinius, pernai pasiekęs įspūdingiausią savo karjeros pergalę – 127 km distanciją bėgimo varžybose Ispanijos Gran Kanarijos saloje įveikęs pirmasis ir pagerinęs šios trasos rekordą. Sportininkas įsitikinęs, kad kiekvienas galime pasiekti puikių rezultatų tiek mėgėjiškame, tiek profesionaliame sporte, tačiau itin svarbu tinkamai sudaryti treniruočių planą ir žinoti savo kūno galimybes, jį tausoti. „Netinkamas ar nepakankamas pasiruošimas, pervargimas prieš varžybas, motyvacijos stoka gali paversti kilometrus finišo link kančia, o ne malonumu. Tiek psichologinis, tiek fizinis pasiruošimas ultramaratonuose vienodai svarbūs, tačiau treniruočių planas yra vienas pagrindinių įrankių užsibrėžtam tikslui pasiekti, – teigia G. Grinius. – Visi turime skirtingas patirtis ir sporto istorijas, tad ir fizinis pasiruošimas yra individualus – kas tinka vienam, gali netikti kitam.“ Pasak ultramaratoninko, daugelio pagrindinių fizinių klaidų, su kuriomis susiduria pradedantieji, mėgėjai ar profesionalūs sportininkai, gali būti išvengta. „Tikrai atsikėlęs vieną rytą negali imti ir nubėgti 100 kilometrų – tam turi būti ruošiamasi žingsnis po žingsnio, pratinant kūną ir sąnarius prie kasdien didėjančių krūvių, naudojant specialias priemones, kai tik pajuntamas skausmas ar maudimas raumenyse bei sąnariuose. Mūsų organizmas yra ganėtinai protingas ir, jei pamažu sieksime tikslo, jis pats suras būdų, kaip atsigauti, – dalijasi patirtimi G. Grinius ir priduria, kad, norint išvengti traumų ilgose distancijose, kojų bei liemens raumenų tinklas turi būti stiprinamas ne vien bėgimu, bet ir sporto salėje, tada ištvermė augs su kiekvienu nubėgtu kilometru. Geriausias psichologinis pasiruošimas, anot G. Griniaus, treniravimasis kuo panašesnėmis sąlygomis, kokios planuojamos būsimose varžybose: „Kuo daugiau kartų bus išgyventi psichologiniai lūžiai, tuo sąmonė atras daugiau būdų, kaip su tais nesklandumais susidoroti, ir kaskart galimo diskomforto riba bus atitolinta.“

NANOTECHNOLOGIJOS ŠIANDIEN – JUDĖJIMO LAISVĖ RYTOJ! Ne tik aktyviai sportuojantiems, bet ir visiems, jaučiantiems skausmą ar maudimą sąnariuose, G. Grinius pataria naudoti sveikatai nekenksmingas ir efektyvias priemones. Viena tokių – klinikiniais tyrimais pagrįstas ir nanotechnologijų pagrindu sukurtas gelis „Flexiseq Active“. Gelis yra saugus naudoti – nepatenka į kraują, neturi šalutinio sisteminio poveikio, skirtas ilgalaikiam naudojimui. Jis gali būti naudojamas net ir kartu su kitais vaistais ar po patirtų traumų. „Flexiseq Active“ gelis pagamintas iš nanostruktūros mikrokapsulių „Sequessome™“, kurias sudaro natūralios, žmogaus organizme esančios molekulės, vadinamos fosfolipidais. Mikrokapsulės prasiskverbia į odą ir tiesiogiai jungiasi prie sąnario kremzlės paviršiaus, todėl padeda sumažinti sąnarinių paviršių trintį, skausmą ir gerinti sąnarinio skysčio kokybę. Gelis skirtas ne tik skausmui mažinti, bet ir profilaktikai, kad po patirto fizinio krūvio sąnariai greičiau ir lengviau atsigautų. Jį naudoti reikėtų kelis kartus per dieną 2–3 savaites, nedidelį kiekį gelio užtepant ant bet kurio sąnario ir leidžiant jam nudžiūti 10 minučių. Gelyje esantys fosfolipidai tarpląsteliniais tarpais patenka į sąnario kapsulėje esantį sinovinį skystį, sutepantį kremzlę ir neleidžiantį jai dėvėtis. Pagerėjimas juntamas jau po poros dienų, tačiau, siekiant ilgalaikio poveikio, reikėtų tęsti naudojimą visą rekomenduojamą laiką.

NAUJIENA GERA KAINA – VISOSE „CAMELIA“ VAISTINĖSE! FLEXISEQ gelio nuo šiol ieškokite ir visose „Camelia“ vaistinėse. Prieš naudojimą būtina perskaityti vartojimo instrukciją, o kilus klausimų, pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Daugiau informacijos ieškokite: www.flexiseq.lt

„FLEXISEQ ACTIVE“ – SPORTUOK ATSAKINGAI!

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

JAE

GRETA LOPETKAITĖ

ĮDOMYBIŲ 01

SLIDINĖTI... DYKUMOJE? Kodėl gi ne? Žinoma, ne smėliu, o kuo tikriausiu sniegu, kurio Dubajuje įsikūrusioje uždaroje 22 500 kv. m sniego arenoje „Ski Dubai“ būna ištisus metus! Sniego pasaką primenančioje arenoje galėsite išbandyti įvairaus sunkumo slidinėjimo trasas, pasigrožėti ledo skulptūrų paroda, o mažiesiems lankytojams įspūdį paliks pažintis su čia gyvenančiais pingvinais. Puiki atgaiva pavargusiems nuo alinančio karščio.

03 ŠIŲ DIENŲ OAZĖ Milžiniškas prekybos centras „Dubai Mall“ – tikra šių dienų oazė Dubajaus miesto dykumoje. Prabanga dvelkiančiame prekybos centre veikia 1 200 parduotuvių, 120 įvairiausių kavinių ir restoranų. Svarbiausia šio pastato puošmena ir pasididžiavimas – net trijų aukštų akvariumas, apgyvendinęs apie 33 tūkstančius jūrų gyvūnų. Čia išvysite žaviuosius pingvinus, aštriadantes piranijas, mielus jūrų arkliukus ir daugybę kitų povandeninio pasaulio atstovų. Jausmas – tarsi vaikščiotumėte jūros gelmėse.

Prabanga ir turtais, įspūdingais pastatais ir kone kasdien fiksuojamais naujais pasauliniais rekordais garsėjantys Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) kasmet sulaukia vis daugiau poilsiautojų ir turistų iš Lietuvos. Tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“ dalijasi patarimais, ką šalyje pamatyti ir nuveikti, o ko verčiau nedaryti.

02 „FERRARI“ PASAULIS Didžiausią pasaulyje teminį parką patalpose, užimančiose net 200 000 kv. m teritoriją, galima aplankyti ne kur kitur, o JAE sostinėje Abu Dabyje. „Ferrari“ aistruolių ir ekstremalaus sporto mėgėjų čia laukia daugybė pramogų ir greičiausias pasaulyje atrakcionas: formulės bolidą primenantis traukinukas gali lėkti net 240 km/h greičiu – adrenalino pliūpsnis garantuotas!

04 AUKSO MIESTAS Ne veltui Dubajus vadinamas aukso miestu. Būtent jame yra įsikūręs vienas didžiausių pasaulyje aukso dirbinių turgų „Gold Souk“, kur bankomatai pinigus išmoka ne kupiūromis, o aukso luitais! 300 parduotuvių siūlo aukščiausios prabos geltonojo, baltojo ir rausvojo aukso dirbinių, išpuoštų briliantais, perlais, safyrais, rubinais... Sakoma, kad turguje geriausia lankytis ryte arba vakare, kai gausu saulės spindulių ar lempų šviesų, padedančių išryškinti tikrąjį papuošalų grožį.

VERTA ŽINOTI TURISTAMS Kad neįžeistumėte vietinių gyventojų, miesto gatvėse ar taksi geriau nesibučiuokite. Moterims nereikėtų vaikštinėti permatomais ar trumpais drabužiais – rekomenduojama uždengti rankas ir kojas, vyrams taip pat patartina laikytis santūraus aprangos kodo. Šventojo pasninko – Ramadano – mėnesį net ir turistams negalima užkandžiauti ar gerti vandens viešose vietose.

DRAUDIMAI FOTOGRAFUOTI Viešint JAE negalima fotografuoti ir filmuoti karinių bei valstybinių pastatų, oro uostų ir bankų. Taip pat draudžiama fotografuoti vietines moteris, o vaikus ir vyrus draudžiama fotografuoti be jų sutikimo. Įamžindami atostogų prisiminimus paplūdimyje, būkite atidūs, nes vyrai, fotografuojantys moteris, pagal šalies įstatymus gali būti net sulaikyti.

BLOGO ORO NEBŪNA! Todėl pokalbiai apie orą čia visada malonūs. Šalyje vyraujantis karštas ir sausas subtropinis klimatas dovanoja 360 saulėtų dienų per metus, o oro temperatūra net žiemą perkopia 25 laipsnius. Keliaudami į JAE lietsargiu tikrai galite nesirūpinti – liūties čia sulaukiama tik kartą per 15 metų!

GARSIAUSIAS MIESTAS Kalbant apie JAE pasiekimus ir lankytinus objektus, pirmiausia daugelio sąmonėje iškyla įspūdingas ir turtingas Dubajus, nors sostinės vardo iš mažiau žinomo Abu Dabio jis paveržti nedrįsta. JAE sostinė Abu Dabis yra įsikūręs regione, kuriame išgaunama net 95 proc. visos šalies naftos išteklių. Sostinė laikoma svarbiausiu finansiniu, transporto ir komunikacijų centru.

IŠ SKURDO Į DIDŽIAUSIĄ PRABANGĄ Iki XX a. vidurio dėl prastos ekonominės situacijos JAE buvo viena iš trečiųjų pasaulio šalių. Pagrindines pajamas gyventojai gaudavo iš perlų gavybos. Šalis nepaprastai suklestėjo, kai savo teritorijoje atrado naftą: šiandien JAE pagal vienam gyventojui tenkantį BVP priskiriami prie turtingiausių pasaulio šalių.

KAIP KINO FILMUOSE Lankantis JAE vizos gali nepakakti, mat nusileidus Dubajaus oro uoste kai kuriems atvykėliams, tarsi fantastiniuose kino filmuose, atliekama privaloma akies rainelės skenavimo procedūra.

162 / 163

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

ŠIEK TIEK ISPANIJOS JŪSŲ LĖKŠTĖJE? KRISTINA SUŠINSKAITĖ

Pažintis su skirtingais Ispanijos regionais dažną priverčia aikčioti iš nuostabos. Ir ne vien dėl kvapą gniaužiančių peizažų ar architektūrinių šedevrų, bet ir dėl savitos vietos virtuvės, kuriai pagyrų negaili net užkietėję gurmanai. Dėl skirtingos geografinės padėties ir Viduržemio jūros klimato ilgainiui išryškėjo regionų virtuvių kontrastai, tačiau niekur neapsieinama be alyvuogių aliejaus, o patiekalams naudojami tik švieži ingredientai – nuo jūrų gėrybių iki prieskoninių žolelių pagardams. Lankydamiesi Ispanijoje ir jai priklausančiose salose, nepraleiskite progos paragauti ispaniškos virtuvės pasididžiavimu vadinamos tradicinės paella. Nors pagrindinės sudedamosios dalys yra tik trys – ryžiai, alyvuogių aliejus ir šafranas, patiekalo priedai varijuoja priklausomai nuo regiono, kuriame jį ragausite, ir virtuvės šefo fantazijos. Tiems, kas dvejoja, ką išsirinkti iš gausaus jūrų gėrybių asor01

01 Ispaniškos virtuvės pasididžiavimas – paella. 02 Tapas – įvairiausi užkandžiai, kurie patiekiami mažomis porcijomis arba kaip atskiri produktai. 02

timento, siūloma tiesiog užsisakyti jų kokteilį – zarzuela. Išsivaduoti iš alinančio karščio gniaužtų ispanams padeda vėsinanti gazpacho sriuba, dažniausiai gaminama iš prinokusių pomidorų ir kitų daržovių, nors galima paragauti ir pagamintos iš... braškių bei arbūzų. Ypač svarbią vietą Ispanijos virtuvėje užima tapas – įvairiausi už-

kandžiai, kurie patiekiami mažomis porcijomis arba kaip atskiri produktai – kad juos būtų patogu paimti rankomis. Jų čia galima paragauti pačių įvairiausių: nuo įdarytų alyvuogių, sūrio, ančiuvių iki permatomais griežinėliais supjaustyto kumpio Jamón Serrano. Dažnam svetimšaliui tokia užkandžių kompozicija net atstoja pietus, o patiems ispanams tai labiau

03 Išsivaduoti iš alinančio karščio gniaužtų ispanams padeda vėsinanti gazpacho sriuba.

bendravimo ritualas. Nors užkandžius įprastai lydi vynas arba alus, karštą vasaros dieną ispanai gaivinasi sangría, gaminama iš raudonojo vyno, cukraus, cinamono ir įvairių vaisių gabaliukų. Taip pat ispanai garsėja kaip tikri smaližiai. Tarp populiariausių desertų – crema catalana – kiaušinių ir pieno kremas, apgaubtas traškia karamelės plutele, savo išvaizda ir skoniu primenantis prancūziškąjį crème brûlée. Taip pat prie kavos patiekiama ensaimada – bandelės formos pyragas, apibarstytas cukraus pudra. Itin paplitęs palmių sirupas, vietinių vadinamas „palmių medumi“, kuriuo gausiai apipilami sluoksniuotos tešlos kepiniai. Ispanai labai svetingi, tad prieš dėdami pirmąjį kąsnį į burną, būtinai palinkėkite buen apetito!

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

M. STEPUKONIS VIETĄ PO SAULE ATRADO FUERTEVENTŪROJE

GRETA LOPETKAITĖ

Prieš pusantrų metų su žmona Milda į Ispanijos salą gyventi išvykęs Martas Stepukonis (34 m.) ryžosi avantiūrai, apie kurią pasvajoja daugelis, o įgyvendinti surizikuoja vienetai. Iš Klaipėdos kilęs, automobilių salone Vilniuje vadovaujančias pareigas ėjęs vyriškis patogią biuro kėdę iškeitė į darbą ant jūros kranto įsikūrusiame buriavimo centre. PRADEDANTIESIEMS AR VIDUTINIOKAMS INVENTORIŲ GERIAUSIA IŠSINUOMOTI VIETOJE. KAINOS – NUO 50–60 EUR UŽ DVI VALANDAS

Kaip pasikeitė gyvenimas, išvykus į Fuerteventūrą? Gana smarkiai (juokiasi). Buvau tas kostiumuotas, tvarkingai susišukavęs, viskuo apsirūpinęs sostinės gyventojas. O dabar mano biuras yra ant jūros kranto, vietoje klasikinių drabužių kasdien rengiuosi hidrokostiumą, o tvarkingą šukuoseną pakeitė ilgi plaukai... Tačiau didžiausias pokytis yra džiaugsmas, kad pagaliau radau savo vietą po saule. Kas paskatino tokiems radikaliems pokyčiams? Nenugalimas noras suderinti savo aistrą buriuoti su darbu, kuris suteiktų galimybę tai daryti kiekvieną dieną. Taip pat ir mano žmona Milda, kuri nuo pat pradžių palaikė ir skatino siekti svajonės. Kodėl pasirinkote Fuerteventūrą? Kadangi žinojau, ko man, kaip buriuotojui, reikia – daug vėjo, saulės ir šilumos ištisus metus – išsirinkti naują gyvenamąją vietą nebuvo sunku. Fuerteventūra Europoje yra geriausia vieta buriuoti. Dėl vėjo ir šilumos ištisus metus sala dažnai vadinama Europos Havajais. Pirmą kartą Fuerteventūroje su žmona apsilankėme 2014 metų rudenį. Kaip paprasti turistai. Tiesiog pasisvečiavome savaitę, pasivažinėjome po salą, o apsižiūrėję nusprendėme – tinka! Nuo 2015-ųjų vasario saloje, Kosta Kalmos (isp. Costa Calma) miestelyje, gyvename nuolat. Čia pat ir dirbu – mokau buriuoti miestelyje įsikūrusiame buriavimo centre „ION CLUB Fuerteventura“.

šalinėms mintims – viskas yra sukoncentruota tik į patį buriavimo procesą. Būtent iš čia gimsta buriavimo esmė ir malonumas – „aš esu čia ir dabar“. Man pačiam stipriausias buriavimo momentas yra gebėjimas mesti iššūkį vėjui ir bangoms. Kartais nugali gamta, o kartais – aš. Būtent šiomis akimirkomis jaučiu didžiausią pasitenkinimą. Kuo saloje užsiima šeima? Žmona su vaikais daug laiko praleidžia paplūdimyje prie jūros ar vaikų žaidimų aikštelėse. Beveik kiekvieną vakarą visi trys – Milda, Vėjas ir Dovas – ateina į mano darbą, o čia veiklos niekada netrūksta. Ar buriavimas – visos šeimos aistra? Žmona irgi buriuoja, nors kol kas ne tiek daug, kiek norėtų. Dvynukams dar tik dveji, kol kas jie per maži, kad buriuotų, tačiau irklente kartu jau plaukiojame. Esate buriavimo instruktorius. Ar šis sportas populiarėja tarp moterų? Taip. Šiuo metu moterys sudaro apie 15–20 proc. visų buriuotojų. Bet tarp besimokančiųjų vyrų ir moterų yra po lygiai, taigi labai greitai buriuojančių vyrų ir moterų santykis susivienodins. Nuo kokio amžiaus galima pradėti buriuoti? Turime daug 6–7 metų pradinukų ir, beje, jiems pradžia daug lengvesnė nei suaugusiesiems – vaikų pusiausvyra kur kas geresnė. Taip

Kur slypi buriavimo esmė ir malonumas? Tai labai aktyvus užsiėmimas, kurio metu ne tik kad dirba visas kūnas, bet ir nelieka laiko jokioms pa166 / 167

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

pat nemažai žmonių išbando buriavimą būdami vyresnio amžiaus – perkopę 60 m. Iš esmės pats žmogaus amžius nėra tiek svarbus, kiek svarbūs yra tinkamos oro sąlygos, įranga ir kokybiškas instruktažas. Ir, žinoma, motyvacija. Be abejo, mokymosi procesą pagreitina gimtoji kalba, tačiau tai ne visada yra privalumas – kartais tautiečiai tuo piktnaudžiauja ir reikalauja daugiau dėmesio (juokiasi). Bet jei kažkas sumanys aplankyti mane ir pasimokyti buriuoti, bendraminčiai iš Lietuvos labai laukiami. Ar skiriasi pragyvenimo lygis Fuerteventūroje ir Lietuvoje? Gana panašu – kai kas brangiau, kai kas pigiau nei Lietuvoje. Keturių asmenų šeimai normaliai pragyventi, įskaitant nuomos, komunalinių mokesčių ir maisto išlaidas, užtenka 1500 eurų per mėnesį.

01 Buriavimas – labai aktyvus užsiėmimas, kurio metu ne tik kad dirba visas kūnas, bet ir nelieka laiko jokioms pašalinėms mintims. 02 M. Stepuko-

Kokie yra vietiniai gyventojai? nio žmona su Saloje jų palyginti nedaug, o padviem mažais ti Kosta Kalma, kurioje gyvename, vaikais daug yra labai vokiškas miestelis. Joje laiko praleidžia paplūdimyje. apie 90 proc. poilsiautojų – vokiečiai. Aišku, tenka sutikti ir vietinių, bet paprastai jie laikosi nuo turis- 03 Keturių asmenų šeimai normatų nuošaliau. Kai pamato, kad saloliai pragyventi je esi ilgiau nei vieną ar dvi savaites, Fuerteventūrotik tada pradeda nuoširdžiai tavimi je užtenka 1500 domėtis. Vietos gyventojai visada eurų per mėnelinksmi, draugiški ir labai atsipalaisį. davę – gal tuo labiausiai ir skiriasi nuo mūsų, lietuvių. Kartais pajuo- 04 Martas buvo kostiumuotas, kauju, kad gyvenimo tempas Fuertvarkingai susiteventūroje skiriasi maždaug sepšukavęs, viskuo tynis kartus, nes ką paprastai Lieapsirūpinęs tuvoje sutvarkydavau per 1–2 diesostinės gynas, čia užtrunka mažiausiai 1–2 ventojas, o dasavaites. bar jo biuras – Ką patartumėte saloje paragauti? Man vienas gardžiausių ispaniškų patiekalų – kanarietiškos bulvytės su mojo padažais. Tai paprasčiausios šviežios nedidelės bulvytės su lupenomis, išvirtos sūriame vandenyno vandenyje ir patiektos su tradiciniu kelių rūšių žolelių padažu. Kitos salos pažibos – tradicinė paelija su jūrų gėrybėmis ir vietinis ožkų sūris. Restoranų saloje yra daug ir įvairių. Patarčiau aplankyti „La Vaca Azul“, įsikūrusį El Kotiljo (isp. El Cotillo) miestelyje, o artimiesiems lauktuvių rekomenduoju

ant jūros kranto. 01

parvežti minėtųjų mojo padažų rinkinuką ir vietinio ožkų sūrio, kuris laikomas kulinariniu salos pasididžiavimu ir yra pelnęs ne vieną apdovanojimą. Kurių lietuviškų produktų pasigendate saloje? Labiausiai pasiilgstame šviežių krapų, kurių čia taip retai būna ir kurių taip reikia šaltibarščiams. Kadangi saloje nėra miškų, trūksta ir šviežių miško uogų, o daugiau čia 02

visko randame. „Tez Tour“ rekomenduoja Sala idealiai tinka mėgstantiems paplūdimio poilsį su „viskas įskaičiuota“ programa, pavieniams ar grupėmis atvykstantiems vandens sporto aistruoliams, šeimoms su mažais vaikais ir vyresnio amžiaus poilsiautojams. Geri keliai, eismas tvarkingas ir neintensyvus. Veikia daug dviračių ir automobilių nuomos punktų. Automobilis savaitei kainuos 100–120 eurų, o kuras – ketvirtadaliu pigesnis nei Lietuvoje. Burlenčių, jėgos aitvarų sportu užsiimama rytinėje pakrantėje (Risco del Paso, Costa Calma, Matas Blancas) – ten stiprus, pastovus vėjas ir lygus vanduo prie pakrantės. Vakarų pakrantėje karaliauja banglentininkai (La Pared, El Cotillo). Pradedantiems ar vidutiniokams inventorių geriausia išsinuomoti vietoje. Kainos – nuo 50–60 Eur už dvi valandas (įskaitant buriavimo inventorių, hidrokostiumą ir įrangos draudimą) iki 250–300 Eur už savaitę.

Su vaikais rekomenduojama aplankyti zoologijos ir botanikos parką „Oasis Park“, Corralejo esantį vandens parką, vėžliukų veisyklą Morro Jable uoste. Saloje daugelis viešbučių – ant vandenyno kranto. Vieni populiariausių – pasauliniai viešbučių tinklai „Sol“, „Melia“, „Barcelo“, „Iberostar“. Pirmasis „Tez Tour“ užsakomasis skrydis – spalio 1 d. Saloje vyrauja saulėtas klimatas. Vidutinė metinė oro temperatūra – 21 °C. 168 / 169

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

EGIPTAS: KADA KELIAUTI, KĄ PRIVALU O KO VERČIAU NIEKADA NEDARYTI? KRISTINA SUŠINSKAITĖ

Vieniems Egiptas – tai faraonų piramidės ir aplink kiek akys mato plytinti smėlio karalystė. Kitiems – ištisus metus šviečianti saulė, žemiau 25 laipsnių šilumos nenusileidžiantis termometro stulpelis ir povandeniniai Raudonosios jūros turtai. O štai patyręs keliautojas, profesionalus nardytojas Artūras Liudkevičius (28 m.) įsitikinęs, kad Egipto vienu ar dviem žodžiais neapibūdinsi: „Tai nesibaigiančių kontrastų šalis, į kurią norisi grįžti dar ir dar.“ Sezonas tęsiasi ištisus metus Skirtingais metų laikais po Egiptą keliavęs A. Liudkevičius pastebi: tai universali kryptis, kuriai dėl palankaus klimato pirmenybę teikia ir vandens sporto entuziastai, ir šeimos su vaikais, ir senjorai. Pastarieji Egipte ilsisi net po kelis kartus per metus. „Nemėgstantiems kaitros tinkamiausias laikas keliauti – vėlyvas ruduo arba žiema, kai dienomis vis dar karšta, o naktimis ateina gaivi vėsa. Pavasarį čia būna kiek vėjuota, tačiau vis vien lepina šiluma. Vasarą, nors Egipte sausa ir karštį pakelti lengviau, dienomis termometro stulpelis pasiekia 40 laipsnių ir daugiau“, – pasakojo Egipte visais metų laikais buvęs A. Liudkevičius.

bę buriuotojų, jėgos aitvarų ir kitų vandens sporto šakų entuziastų.“ Egipte neišvengiama: pirmas kartas po vandeniu Nardymu užsiimantis A. Liudkevičius pasakojo, kad viena iš priežasčių, dėl kurių vyko į Egiptą, buvo nenumaldomas noras panirti į Raudonosios jūros gelmes. Ne veltui šalis visame pasaulyje laikoma vienu populiariausių nardytojų traukos centrų.

Jam antrino tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Rezervacijų ir konsultacijų teikimo skyriaus vadybininkė Irma Baublytė: „Atostogoms Egipte netinkamo laiko tiesiog nėra. Sezonas Egipte tęsiasi ištisus metus – net žiemos mėnesiais čia galima de„Savo vandens skaidrumu, geru gintis ir maudytis jūroje. Dėl šilu- matomumu, floros ir faunos turmos ir vėjo Egiptas į Raudonosios tingais koraliniais rifais Raudonojūros pakrantes sutraukia daugy- ji jūra paperka sulig pirmu paniri-

mu. Net neturint nardymo patirties ar prisibijant vandens, pirmoji pažintis su povandeniniu pasauliu turėtų prasidėti būtent Egipte. Juk jei to nedarei, tai net negali sakyti, kad esi buvęs Egipte“, – juokiasi A. Liudkevičius. Jis pats neria iki 40 metrų gylio. Pasak „Tez Tour“ atstovės, populiariausi ir nardyti tinkamiausi kurortai yra Hurgada, Šarm aš Šeichas, Marsa Alamas ir Taba, įsikūrusi arčiau Izraelio krantų. Pasiruoškite pažinčiai su kita kultūra Pirmą kartą vykstantiems į Egiptą patariama nusiteikti, kad šioje

IŠBANDYTI,

turite parodyti tokį elgesį – vietos gyventojai tai labai vertina. Patyręs keliautojas Egiptą įvardija kaip vieną vagysčių atžvilgiu saugesnių krypčių, kur net sėdint lauko kavinėje galima ramiai jaustis dėl ant stalo gulinčios piniginės ar telefono. „Vis dėlto tamsiu paros metu, jei viešbutis įsikūręs toliau nuo miesto centro, siūlyčiau naudotis viešbučio transportu, kuris nuveš nuo durų iki durų, – patarė A. Liudkevičius. – Jausitės ramiau.“

Keliautojas ramina ir tuos, kurie perdėtai nerimauja dėl nesenų įvykių Egipte: „Per pastaruosius mėnesius saugiose Egipto zonose buvau ne kartą – kurortai yra kurortai, viskas ten teka įprasta vaga. Tiesa, kiek sumažėjus turistų srautui, kurortai tapo ramesni, taip pat dabar lengviau įpirkti daugiau žvaigždučių įvertintus viešbučius. Kiekvienas poilsiautojas ypač branginamas, todėl personalas atidus ir dėmesingas.“ Pasirūpinkite lauktuvėmis Egiptas visame pasaulyje garsėja kaip apsipirkimo rojus – net ir mažesniuose miestuose klesti vietiniai turgūs. Didžiajai daliai vietos gyventojų turizmas yra pagrindinis ar net vienintelis pragyvenimo šaltinis, todėl svečiams iš užsienio jie yra ypač malonūs ir paslaugūs, tačiau neįkyrūs. „Užsukę į vietinį turgų ar krautuvėlę, jokiu būdu nepirkite pirmo į akis kritusio daikto ir nerodykite didelio susidomėjimo – prekeiviai su išpūstomis kainomis tik ir laukia, kada pradėsite derėtis. O jei to nedarysite, ne tik prarasite visą apsipirkimo malonumą ir daug pinigų, bet ir nuvilsite pardavėją“, – pasakoja I. Baublytė. Egiptietiškuose turguose paklausiausios prekės ir lauktuvės – juvelyriniai dirbiniai, prieskoniai, rankų darbo papirusai ir kvepalai, gaminami iš to paties aliejaus, kuris tiekiamas ir daugeliui Prancūzijos parfumerių.

šalyje viskas yra visiškai kitaip nei Lietuvoje – pradedant kelių eismo taisyklėmis ir baigiant aptarnavimo kultūra ar net kvapais. „Egiptas yra musulmoniška šalis, todėl lankydamosi religiniuose objektuose, turguose ar kitose viešosiose vietose, moterys turėtų atrodyti kukliau, vilkėti kuo uždaresnius drabužius. Taip ne tik parodysite pagarbą vietos religijai ir papročiams, bet ir apsisaugosite nuo saulės“, – patarė A. Liudkevičius. Jo teigimu, norėdami sulaukti pagarbos ir malonaus priėmimo iš vietos gyventojų, pirmiausia patys 170 / 171

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

NEAPOLIO KRYPTIES UNIVERSALUMAS: TARP POILSIO IR PAŽINIMO, TARP MIESTO IR GAMTOS GRETA LOPETKAITĖ

Ar žinote, kodėl Italijos miestas Neapolis garsėja fotogeniškiausiomis panoramomis? Pasirodo, šis graikiškos kilmės miestas ant skardingų uolų yra pastatytas milžiniško amfiteatro principu – net 70 proc. pastatų langų žvelgia į Neapolio įlanką. Kaip keliauti po Kampanijos sostine vadinamą Neapolį, kad susirinktumėte kuo daugiau autentiškų patirčių, pasakoja 15 metų Italijoje, netoli Neapolio esančiame Sorento mieste, gyvenanti ir italų kelionių agentūroje „Gartour“ dirbanti Rūta Agnė Misevičiūtė ir tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Mokymų centro vadovė Roberta Vološinaitė. Kada geriausia vykti į Neapolį? Neapolyje, kur žiemos švelnios, o vasaros karštos, yra du ryškūs sezonai. „Tačiau tinkamiausias laikas apsilankyti šiame mieste yra rugsėjo ir spalio mėnesiai, kai karščiai jau nuslūgę ir prasideda pats turizmo įkarštis, – sako R. Vološinaitė. – Kitas kelionėms į Neapolį parankus metas – nuo balandžio vidurio iki birželio pabaigos. Pavasarį būna ne tik kiek vėsiau, bet ir mažiau turistų. Be to, tuo metu žydi įvairūs vaismedžiai, vaiskrūmiai ir kiti mums nematyti augalai.“

SORENTO MIESTE GARDŽIAI PAVALGYSITE RESTORANUOSE „ZI’NTONIO“ IR „LA BASILICA“. BŪTENT ŠIE GALI PASIGIRTI GERU KOKYBĖS IR KAINOS SANTYKIU.

Kokias miesto vietas aplankyti? „Poilsiautojams iš Lietuvos būdingas smalsumas. Net pasirinkę poilsinę kelionę, jie nori pamatyti ką nors nauja, todėl Neapolis – tobula kryptis, kuri leidžia suderinti poilsį paplūdimyje ir pažinimą“, – sako R. Vološinaitė. Neapolio senamiestis laikomas didžiausiu Europoje ir yra įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Pažintį su Neapolio senamiesčiu reikėtų pradėti nuo miesto globėjo Šv. Januarijaus katedros. „Užsukite į Kalėdų gatvę (Via San Gregorio Armeno), garsėjančią parduotuvėlėmis, kuriose ištisus metus prekiaujama prakartėlėmis ir kitais kalėdiniais atributais. Spalvingumu ir triukšmingumu išsiskiria Spaccanapolio gatvė – ji įdomi ir tuo, kad dalija Neapolio miestą į dvi dalis. Iš jos keliaukite į Šv. Severo koplyčią, kurioje saugomas žymaus XVIII a. neapoliečių skulptoriaus Giuseppe Sanmartino šedevras „Kristus šyde“ (ital. Cristo Velato). Šydu apgaubtą mirusį Kristų vaizduojanti skulptūra iki šiol yra mįslė skulptūros gerbėjams, kurie neranda paaiškinimo, kaip autoriui pavyko išgauti tokį ploną šydą iš marmuro“, – pasakoja R. A. Misevičiūtė. Daugybės bažnyčių ir bažnytėlių pilnos Neapolio senamiesčio gatvelės nuveda iki didžiulės, miesto centre esančios Plebiscitų aikštės. Joje vis dar stovi ir didingus valdovų laikus mena daugiau nei 400 metų istoriją skaičiuojantys Karališkieji rūmai, o šalia jų – San Francesco di Paolo bažnyčia, kurios vizitinė kortelė – elegantiškos Senovės Graikijos architektūrai būdingos dorėninės kolonos. Kur geriausi paplūdimiai? „Pats Neapolis yra didelis uostamiestis, todėl jei planuojate apsistoti Kampanijos regione ilgėliau ar ieškote paplūdimio poilsio, rekomenduočiau netoliese esančius kurortus, kurių čia gausu, – pasakoja italų agentūros atstovė. – Netoli Neapolio galima rasti plačių balto smėlio paplūdimių, nors yra ir juodųjų – vulkaninės kilmės.“ Paplūdimio pramogas ir pa172 / 173

SMALL PLANET MAGAZINE

kelionės

įdomu

žinimą suderinsite viename romantiškiausių, mitais apipintų Italijos kurortų – Sorente. Pasakojama, kad būtent prie Sorento klastingosios sirenos savo dainomis mėgino suvilioti mitinį graikų herojų Odisėją. Žavingais vaizdais garsėja Amalfio pakrantė, pakibusi ant uolos virš jūros, kur vingiuoja vienas vaizdingiausių serpentinų pasaulyje. Kelias čia nusėtas jaukių pajūrio miestelių, o ant uolų pakibusios prabangios rezidencijos. Pastarąsias poilsiui renkasi ne viena garsenybė, tad nenustebkite gatvėje išvydę porelę, labai panašią į, pavyzdžiui, Angelina Jolie ir Brad Pitt – jie yra ilsėjęsi Amalfyje. „Tiems, kas rūpinasi savimi, privalu apsilankyti didžiausioje Neapolio įlankos saloje – Iskijoje. Joje yra net 70 karštųjų vulkaninės kilmės versmių, todėl keliautojai iš viso pasaulio čia plūsta ne tik pasimėgauti 33 km ilgio paplūdimio teikiamais malonumais, bet ir sustiprinti sveikatos“, – sako „Tez Tour“ atstovė.

Ką aplankyti gamtos mėgėjams? Per daugelio Neapolio namų langus matomas galingas Vezuvijaus ugnikalnis, kurio papėdėje išsidėsčiusios dvi garsios archeologinės vietovės – Pompėja ir Herkulaniumas. Šie dar 79 m. per Vezuvijaus išsiveržimą palaidoti miestai iki šių dienų yra vieni lankomiausių turistinių objektų. Ugnikalnis vis dar aktyvus, tad norintys pažvelgti į jo „nasrus“ gali saugiu atstumu pakilti iki pat viršūnės, iš kur veržiasi karštos vulkaninių dujų srovės.

Kuo išsiskiria tradicinė virtuvė? Pasak R. A. Misevičiūtės, Neapolio virtuvė – tai nedidelių piniginių sąnaudų reikalaujantis sveiko maisto šaltinis: „Būdingas Viduržemio jūros racionas, kai valgoma daug čia pat jūroje sugautos žuvies ir kitų jūrų gėrybių, taip pat sezoninių vietoje augančių ir nokstančių vaisių bei daržovių.“ Beje, neapoliečiai vartoja išskirtinai daug duonos, makaronų ir pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus, o mėsa ir gyvulinės kilmės riebalai nėra populiarūs. 01 Nuostabi Neapolio panorama su Vezuvijaus ugnikalniu tolumoje. 02 Iskijos saloje yra net 70 karštųjų vulkaninės kilmės versmių. 03 Neapolio virtuvė – tai nedidelių piniginių sąnaudų reikalaujantis sveiko maisto šaltinis.

Beje, tas pats kadaise kraštą nuskriaudęs Vezuvijus apdovanojo vietinius gyventojus itin derlingu dirvožemiu, o Nacionaliniame Vezuvijaus gamtos rezervate gausu žalumos ir gyvūnijos. „Sklendžia sakalai, pasitaiko erelių, yra triušių, driežų ir lapių. Ugnikalnio šlaitai apaugę beržais, pušelėmis, ryškiai geltonais prožirniais ir kerpėmis“, – vardija R. A. Misevičiūtė. Pėsčiomis ar važiuoti? Neapolis – vienas didžiausių Italijos miestų. Jis labai chaotiškas, o eismo sąlygos jame – gana sudėtingos. „Neapolyje nerekomenduočiau nuomotis nei automobilio, nei motorolerio ar kitų transporto priemonių. Geriau miestą apeiti pėsčiomis, o jei prireikia,

04 Neapolis ant skardingų uolų pastatytas milžiniško amfiteatro principu – net 70 proc. pastatų langų žvelgia į įlanką.

Kur pavalgyti? Neapolyje gausu restoranų, tačiau netoliese jau daug metų gyvenanti lietuvė pataria pasikliauti klasika – restoranais „Bersagliera“ ar „Zi’Teresa“. Neapolietiškos picos ji rekomenduoja paragauti restorane „Da Michele“ arba picerijoje „Brandi“. „Sorento mieste gardžiai pavalgysite restoranuose „Zi’Ntonio“ ir „La Basilica“. Būtent šie gali pasigirti geru kokybės ir kainos santykiu. Siūlyčiau apsilankyti ir žvejų kaimelyje Marina Grande, kur ant jūros kranto įsikūrusioje užeigoje „O’Puledrone“, grožėdamiesi Vezuvijumi, paragausite šviežios žuvies“, – pasakoja R. A. Misevičiūtė. Ko parvežti artimiesiems? Tiks vietinis pirmo spaudimo alyvuogių aliejus, mocarela ar iš labai prisirpusių, Vezuvijaus ugnikalnio šlaituose vešinčių vynuogių gaminamas vynas „Lacrima Cristi del Vesuvio“. Taip pat neprašausite iš Italijos parsivežę kavos.

pasikliauti vietos vairuotojais“, – „Iš vyro gimtinės, Sorento, artimiepataria R. A. Misevičiūtė. siems visada parvežu tradicinio cit„Beje, Neapolio gyventojai – tai pa- rinų likerio ir sorentietiškų rankų ti tikriausia atominė bomba, ne- darbo suvenyrų – medinių mozaipakartojamas genų mišinys: grai- kų“, – sako „Gartour“ agentė. kai, romėnai, saracėnai, vokiečiai, prancūzai, ispanai... Ugningas tem- Taip pat kepiniams ir kitiems deperamentas, atviras suktumas ir sertams verta parsivežti citrinų nuginkluojantis atvirumas. Lietu- ir apelsinų esencijų. Sakoma, kad viai gerokai uždaresni, tačiau daug kai Italijoje pirmame namo aukšte nuoširdesni“, – tautiečius ir vietos šeimininkė kepa citrinų pyragą, iš gyventojus lygina už italo ištekėju- kvapo apie tai sužino ir ketvirtame aukšte gyvenančios kaimynės. si lietuvė. 174 / 175

ORAS SIGNA. KASDIEN VIS KAS NORS NAUJA. Gamtos įkvėptame Oras Signa maišytuve suderintas dizainas ir funkcionalumas. Šis universalus vandenį ir energiją taupantis maišytuvas gali būti viensvirtis arba hibridinis. Oras Signa maišytuvas kasdien ištisus metus stebina savo formomis iš visų pusių. Susipažinkite su juo iš arčiau signa.oras.com

kolumnas

SMALL PLANET MAGAZINE

GIEDRĖ VALAVIČIŪTĖ:

KAIP AŠ NORĖČIAU PAKUTENTI MITUS Apsidairykite. Ar matote kitokių nei jūs pats: storesnių, stipriai storesnių? Kokia pirma mintis jus aplanko, kai pamatote tokį žmogų? „Ne pro šalį būtų užsirašyti į sporto salę.“ „Tu anonsuoji nesveiką gyvenimo būdą.“ „Silpnavalis!“ „Apsileidėlis!“ „Koks negražus!“ „Ištižėlis!“ „Nelaimingas.“

Būtent, net neabejoju, kad dauguma jūsų pagalvoja būtent taip. Nors bandot tyliai nusukti akis į kitą pusę ir visais įmanomais būdais aiškiai parodyti, kad nepastebite to žmogaus, mintys vis tiek išlieka. Ir galbūt tai įvyksta ne be priežasties. Filmai, TV laidos, spauda, internetas kuria labai neigiamą storo žmogaus įvaizdį mūsų visuomenės akyse. Paprastas pavyzdys galėtų būti populiarūs filmai ir serialai. Būtent čia aiškiai pasakoma, kas yra gražu, kokia meilė turi laimingą tęsinį, kokie princai suranda savo princeses, kiek kilogramų sve-

ria laimė ir kokio tipo žmonės lipa karjeros laiptais į viršų. Būtent kine ar serialuose pagrindinį vaidmenį retai atlieka didesnio dydžio aktoriai. O, jei ir pakviečia, tai arba į komedijas, kur kūnas tampa humoro priemone, arba tokias dramas, kur herojus atspindi visas šioje žemėje esančias blogybes: tingumą, godumą, neapykantą, ligas, vienišumą ir panašiai. Mitas – tai klaidinga ir nepagrįsta nuomonė apie ką nors. Ir būtent todėl, kad pati nuo vaikystės visada buvau aukštesnė, platesnė ir vi1 76 / 1 7 7

SMALL PLANET MAGAZINE

saip kaip didesnė už daugumą savo bendraamžių, man taip knieti tuos stereotipinius mitus šiek tiek pakutenti ir bent kelis iš jų pašalinti. Šįkart aptarsiu tik pagrindinius ir, žinoma, nelįsiu į medicininius traktatus, nes nesu gydytoja.

MITAS 1:

stori žmonės daug valgo. Žemė, žmonių planeta, yra perpildyta tokių, kurių mitybos planas neatitinka pagrindinių sveikos mitybos taisyklių. Ir taip, tarp nesveikai besimaitinančių yra storų žmonių, BET taip pat yra ir lieknų bei normalaus sudėjimo žmonių, kurie kemša šlamštmaistį. Galbūt net dažniau nei kiti stori žmonės laikosi vienokios ar kitokios dietos arba bent jau stengiasi sureguliuoti savo mitybą. Vieniems pavyksta, kitiems – ne. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad storas žmogus tik valgo, valgo, valgo ir vienintelis dalykas, kurio jam reikia imtis, tai nustoti tai daryti.

MITAS 2:

stori žmonės nesportuoja. Labai dažnas atvejis, kai liesas žmogus neužsiima jokia papildoma fizine veikla ir išlieka nepakitusių formų. Taip pat dažnas ir atvirkštinis atvejis, kai viršsvorio turintis žmogus nubėga po 5 km kasdien, o vis tiek yra apsuptas riebalinio sluoksnio. Taip yra todėl, kad žmonių kūnai yra skirtingi, kaip ir jų polinkis į storėjimą, liesėjimą ar kitokius pokyčius. Įvairiais testais ir moksliniais tyrimais įrodyta, kad tiek genai, tiek amžius, tiek esama sveikatos būklė ar net taikytos dietos daro įtaką, kokius skaičius rodo svarstyklės ar metras, apjuostas aplink liemenį. Todėl, vos pažvelgus į žmogų, nevertėtų taip lengvai nuspręsti, kiek jis sportuoja ir kiek tingi.

178 / 179

kolumnas

MITAS 3:

stori žmonės neturi valios. Padidėjęs žmonių, turinčių viršsvorio, skaičius neturėtų būti siejamas su tų žmonių valios trūkumu laikytis vienokios ar kitokios dietos. Oficialiais tyrimais įrodyta, kad ilgainiui dauguma dietų tiesiog netenka galios ir net 95–98 proc. žmonių anksčiau ar vėliau susigrąžina prarastą svorį. Neurologė Sandra Aamodt savo „TedTalk“ pranešimo metu atskleidė, kad kiekvienas žmogus turi tam tikras svorio ribas. Bandymas sulieknėti peržengiant šias ribas yra labai sunki užduotis, todėl visus storus žmones vadinti tiesiog bevaliais yra nepagarbu ir net neišmanėliška.

MITAS 4:

storų žmonių žeminimas juos motyvuoja atsikratyti viršsvorio. Maldauju, jei taip darote su savo artimaisiais, nustokite jau dabar. Žmogaus kūno niekinimas, siūlymas jį pakeisti, klaidingo gyvenimo būdo aptarimas garsiai tikintis, kad taip motyvuojama numesti svorio ir tapti sveikesniu, yra vienas galingiausių mitų. Beje, jis dar yra ir labai pavojingas. Girdėdamas kalbas apie savo išvaizdą, žmogus dar labiau užsisklendžia nuo bet kokios socialinės veiklos, lengviau panyra į depresiją, kuri padidina savižudybės tikimybę. Todėl kaskart, kai draugei užsiminsite apie naują dietą, kurią jai privalu išbandyti, arba aptarsite žmogaus išvaizdą jam girdint, pagalvokite penkiskart, ar tikrai jūsų nuomonė ir įžvalgos yra tam žmogui reikalingos. Ir net jei nuspręsite, kad reikalingos, vis tiek susilaikykite. Leiskite tam žmogui pačiam nuspręsti, kas jam yra geriausia. Negelbėkite pasaulio, kai niekas to neprašo. O jei jau taip norite jį gelbėti, tai ligoninės yra perpildytos tų, kuriems jūsų pagalba būtų išties reikalinga.

MITAS 5:

visi stori žmonės nori būti liekni. Dauguma šio mito skleidėjų lieknumo būseną traktuoja kaip vienintelę grožio išraišką. Štai jums faktas: grožis yra įvairus ir jis pasireiškia ne tik kūno formomis ar plaukų spalva. Ir nors lieknumas gali būti siejamas su grožio išraiška, vis dėlto „gražu“ neturėtų būti lyginama su „liekna“.

MITAS 6:

„Dydis nesvarbu“ reklamuoja nesveiką gyvenimo būdą. Sveiko gyvenimo būdo pagrindinė užduotis – kad žmogus, gyvendamas savo kūne ir mintyse, jaustųsi gerai. Tačiau mums yra įdiegta klaidinga samprata, kad sveikas gyvenimo būdas – tai svorio metimas. „Pradėk gyventi sveikai, numesk svorio“. O kodėl ne: „Pasirink aktyvesnį gyvenimo būdą, daugiau judėk, tai didina ištvermę ir stiprina širdies raumenį – galėsi stipriau mylėti.“ Būtent tai ir bandau padaryti savo tinklaraštyje „Dydis nesvarbu“. Man taip norisi pažaisti su stereotipais apie storus žmones, įkvėpti kitus ir parodyti, kad kūno dydis nėra svarbus tam, kad būtume aktyvūs, įdomūs, laimingi, patenkinti savimi, o, svarbiausia, galėtume džiaugtis gyvenimu. #paneikmitus

SAPA SELECTION Moderniems namams su aukštais reikalavimais Sapa Selection yra mūsų specialiai atrinktų produktų asortimentas privatiems namams ir viloms, reikalaujantis minimalios priežiūros ir su patikimomis funkcinėmis savybėmis. Stumdomos durų ir stiklo pertvaros iš aliuminio sukurtos taip, kad tiktų Baltijos šalių klimatui ir tenkintų išskirtinius, aukštos kokybės, tvirtus, bet siaurų linijų modelių sprendimus. Dėl asmeninės konsultacijos susisiekite su Sapa Building Systems telefonu +370-5 210 2587. UAB „Sapa Building Systems“ Kirtimų g. 47, LT-02244 Vilnius www.sapaselection.com