Andrius K ubilius sprendimai, kurie veikia. | 1
„Kartu pasiekėme daug. Nesustokime.“ 2 |
Mieli bičiuliai, Gyvename laikais, kurie pilni iššūkių ir svarbių pasirinkimų. Vienas tokių, itin svarbių ir daug ką lemsiančių sprendimų laukia mūsų visų – tai artėjantys Seimo rinkimai. Prieš ketverius metus, jau antrą kartą, mane išrinkote savo atstovu ir suteikėte galimybę vadovauti 15-ąjai šalies Vyriausybei. Prisipažinsiu, šie keturi metai nebuvo lengvas laikotarpis. Vos tik pradėjome dirbti, atsidūrėme pačiame Lietuvą užklupusios ekonominės audros epicentre. Audros, kuri kilo dėl pasaulinės finansų krizės ir kurią pagilino ankstesnės Vyriausybės trumparegiška populistinė politika, mūsų šalį palikusi visiškai neparuoštą tam, kas artėjo.
ar tęsiame pradėtą proveržį energetikos reikaluose, apsivalymą teisėsaugoje, neišlaidavimo ir skaidrumo politiką finansuose, puoselėjame krikščioniškąsias ir šeimos vertybes, patriotiškumą, modernią ir laiminčią Lietuvą, ar grįžtame atgal – į populizmu, neskaidriais šešėliniais interesais apraizgytą, ne vertybėmis, o tik pragmatizmu ir savų interesų gynimu paremtą politiką, su kuria atsisveikinome 2008-aisiais?
Gimiau, užaugau ir praleidau visą savo gyvenimą Antakalnyje, todėl žinau, kad čia gyvenantys žmonės yra protingi, patriotiški ir rimtus sprendimus, nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus, o ne tuščiažodžiavimą ir neaiškius pažadus, vertinantys žmonės. Todėl būkime kartu ir Džiaugiuosi, kad šioje sudėtingoje situacijoje nesustokime kurti sėkmės Lietuvos. mes nesutrikome, nesudvejojome, nepalūžome ir ryžtingai ėjome į priekį. Visi kartu, susitelkę ir kantriai priėmėme būtinus, dažnai skaudžius ir labai sunkius sprendimus. Bet tik tai išgelbėjo Lietuvą nuo tokio paties likimo, koks dabar ištiko Graikiją. Andrius Kubilius Ministras Pirmininkas Patikėkite manimi, tuo metu stovėjome ant prarajos krašto. Tačiau šie sunkūs laikai jau praeityje ir mūsų laukia žymiai šviesesnė ir geresnė ateitis. Lietuvos ekonomika sparčiai atsigauna, daugelis pradėtų reformų duoda puikių vaisių, korupcija mažėja, o mūsų visuomeninis gyvenimas skaidrėja. Kad ir kas lauktų ateityje, esame tam pasirengę, tačiau Jūs, čia Antakalnyje, sprendžiate kaip mūsų šalis eis toliau:
| 3
Antakalnio žmogus
Mokiausi Antakalnio 22-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla) sustiprintoje literatūros klasėje. Jaunystėje rašiau eilėraščius ir domėjausi poezija, todėl dar 11 klasėje svarsčiau stoti studijuoti literatūros, kaip ir mano tėveliai. Tačiau tėtis mane perkalbėjo. Jis nenorėjo, kad jo sūnus studijuodamas literatūrą būtų suvaržytas komunistinės ideologijos rėmų. Todėl parnešęs iš bibliotekos knygą apie Ernestą Rudherfordą, fiziką, atomo struktūros atradėją, paskatino mane pasirinktis fiziko specialybę.
įvykis – Lietuvos Sąjūdis ir Nepriklausomybė. Į Sąjūdžio veiklą įsitraukė visa mūsų šeima. Nuo pat 1988 m. birželio, kai gimė Sąjūdis, savo laiką bei jėgas paskyriau Sąjūdžiui ir Lietuvos Nepriklausomybės darbams. 1990 m. buvau išrinktas Sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi – tai buvo pirmieji mano žingsniai į profesionalią politiką, jų niekada nepamiršiu. Idealai ir principai, susiformavę šeimoje ir įtvirtinti Sąjūdžiui kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, tapo mano viso gyvenimo ir politinės veiklos pagrindu. Būtent tuo vadovaujuosi ir šiandien.
Įstojęs į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą atsidaviau moksliniams tyrimams. Studijavau aspirantūroje, dirbau mokslininku. Tačiau mokslinius tyrimus Universitete nutraukė žymiai svarbesnis
1980 m. vedžiau žavią ir protingą smuikininkę Rasąsu kuria susilaukėme dviejų sūnų: Vytauto ir Andriaus, šiandien jau džiaugiamės dviem anūkais: Elze ir Vyčiu.
4 | Antakalnio žmogus
Antakalnis, Mildos gatvelė, Sapieginė visada buvo ir išliko mylimiausiomis ir daugiausiai sentimentų, prisiminimų man sukeliančiomis vietomis mieste. Net ir būdamas Premjeru nepraleidžiu progos aktyviai sportuoti, o labiausiai mėgstu minti dviračiu Antakalnio gatvėmis ar Sapieginės takeliais.
Antakalnio žmogus
| 5
Sprendimai ir rezultatai 1. Ryžtingai įveikta ekonominė krizė 2008 m. prie Vyriausybės vairo teko stoti nuo Nepriklausomybės atgavimo bene sunkiausiu Lietuvai laikotarpiu – kai mus ištiko didžiulė ekonominė audra. Pripažinsiu – tai buvo labai sunkus ir didžiulių valios pastangų pareikalavęs laikotarpis. Tačiau džiaugiuosi, kad sugebėjome priimti svarbius ir reikalingus sprendimus, iškentėme ir kartu įveikėme sunkumus. Jau 2008 m. vasarą, valstybei vis dar vadovaujant socialdemokratams, buvo aišku, kad artėja sunkiausia ir giliausia ekonominė krizė šalies istorijoje. Deja, tuometinė valdžia elgėsi priešingai nei reikalavo sveikas protas - žvelgiant tiesiai artėjantiems pavojams į akis jie išlaidavo ir nepadarė nieko, kad šalis sunkumus sutiktų geriau pasiruošusi. Tokia neatsakinga politika privedė prie to, kad pasaulinė ekonominė krizė Lietuvai smogė itin skaudžiai ir Lietuva, skirtingai nuo Estijos, tam buvo visai nepasirengusi. Nepaisant to, iškart po rinkimų 2008 m. išvydę artėjančius sunkumus nesutrikome, nepabūgome ir ėmėmės ryžtingų sprendimų, kad sumažintumėme pavojingus ekonominio nuosmukio padarinius Lietuvos gyventojams ir sukurtumėme prielaidas sveikam ekonominiam augimui. Sprendimai buvo nelengvi, daugelį jų priėmėme skaudama širdimi, tačiau mums pakako politinės valios ir tik tai leido užtikrinti, kad Lietuvos ekonomika po didelio sukrėtimo nesužlugo, atsigauna ir brėžia gerą perspektyvą.
6 | Sprendimai ir rezultatai
Ryžtingi mūsų veiksmai: ᏵᏵ apsaugojo litą nuo nuvertėjimo; ᏵᏵ išlaikė tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimą; ᏵᏵ užtikrino didžiausią Lietuvos eksporto augimą per pastaruosius 22 metus: 2011 m. eksportas išaugo beveik 30 proc. lyginant su 2010 m.; ᏵᏵ garantavo stiprų ir tolygų ekonomikos augimą: 2011 m. Lietuvos ekonomika augo 5,9 proc. - greičiausiai visoje ES; ᏵᏵ pritraukė gausias užsienio investicijas: 2010 m. Lietuva pritraukė 41,3 proc. daugiau užsienio investicijų nei 2009 m.; ᏵᏵ padėjo kurti efektyvią ir modernią valstybės tarnybą: nuo 2008 m. valstybės tarnautojų skaičių sumažinome 16 proc., o vien 2009 m. buvo sutaupyta 3,4 mlrd. litų; ᏵᏵ ženkliai pagerino verslo aplinką: to įrodymas yra rekordinis naujai steigiamų įmonių skaičius.
2. Lietuva tampa energetiškai nepriklausoma Nuo Rusijos nepriklausoma Lietuvos energetikos sistema yra pagrindinė sąlyga galutiniam Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimui. Tai tikslas, kuriuo nuosekliai grindžiu savo politinę veiklą nuo tos akimirkos kai su Lietuvos Sąjūdžiu įsiliejau į Lietuvos politikų gretas. Mano vadovaujama 15-oji Vyriausybė nuo pat darbo pradžios siekia Lietuvoje pastatyti naują atominę elektrinę, sujungti mūsų elektros sistemas su Vakarais bei pastačius Suskystintų gamtinių dujų terminalą užtikrinti pigių dujų tiekimą iš įvairių, nuo Rusijos nepriklausomų šaltinių. Imdamiesi energetikos proSu strateginiu investuotoju – japonų kompanija „Hitachi, Ltd“ – pasirašėme VAE koncesijos sutartį jektų pirmiausiai panaikinome Siekdami sumažinti „Gazprom“ dujų monopolio įtavisuomenės pyktį sukėlusį neskaidrų socialdemokratų paliktą projektą LEO LT. Tai buvo padaryta valstybei ne- ką Lietuvai, nedelsdami ėmėmės suskystintų gamtinių patiriant jokių nuostolių. Atvirkščiai, į valstybės rankas dujų terminalo statybos. Džiaugiuosi, kad terminalas sėkmingai susigrąžinome dar Algirdo Brazausko Vyriau- pradės veikti jau 2014 metais. sybės privatizuotus Vakarų skirstomuosius tinklus. Ne ką mažiau svarbus ir Europos Sąjungos trečiojo Statydami Visagino atominę elektrinę kartu paspartino- energetikos paketo įgyvendinimas. Kovodami su Rusime elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektą. Jau pra- jos energetikos įmonių monopolio įtaka Lietuvos žmodėtas gaminti specialus kabelis, kuris sujungs Lietuvos ir nėms, priėmėme Lietuvos Respublikos gamtinių dujų Švedijos elektros tinklus. Beveik baigti Elektros jungties įstatymo pataisas: dujų perdavimas bus atskirtas nuo su Lenkija statybos parengiameji darbai. Abi jungtys pra- gamybos ir tiekimo, tai skatins konkurenciją ir mažins dės veikti 2015 m. Nutiesus šias dvi jungtis ir antrąją elek- kainas vartotojams. tros tinklų liniją su Lenkija Lietuva taps pilnaverte Vakarų energetinių sistemų dalimi. Sprendimai ir rezultatai
| 7
Sehr gut, Litauen.
„Puikiai suprantu, kokius sunkius sprendimus jums tenka priimti. Manau, jie buvo ir yra būtini. Negalima ateities kartoms palikti skolų. Ateitį galime kurti tik ant finansinio stabilumo pamatų“ 8 |
Angela Merkel, Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerė 2010 m. rugsėjo 6 d., Vilnius
Sugebėjome pritraukti pasaulinio mąsto investuotojus, kuriančius naujas darbo vietas: „Western Union“, „Barclays“, „IBM“, „Moog Medical Devices“ ir kt.
3. Lietuvos ekonomika auga. Tai faktas. Po ekonominės krizės Lietuvos ekonomika atsigavo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Vien 2011 m. mūsų ekonomika augo 5,9 proc. Tai pasiekėme iš esmės pertvarkę Lietuvos ekonomikos kryptį, suteikę jai dinamiškumo, supaprastinę įmonių steigimą, nukreipę ekonomiką į inovacijas bei eksportą. 2011 m. išplėtėme galimybes uždarųjų akcinių bendrovių steigimui elektroniniu būdu. Steigiant uždarąją akcinę bendrovę ir viešąją įstaigą elektroniniu būdu, steigimo dokumentų nereikia tvirtinti pas notarą, todėl sutrumpėja steigimo trukmė ir sumažėja išlaidos. Tai nemenkas palengvinimais smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams. Įtvirtinome naują mažųjų bendrijų teisinį statusą. Tokia įmonių teisinė forma pasižymi supaprastinta steigimo tvarka, lanksčia valdymo struktūra ir patraukliomis veiklos sąlygomis. Įstatymais įteisinome, kad akcinių bendrovių dividendai galėtų būti mokami keletą kartų per metus. Sudarėme palankesnės sąlygas smulkiajam ir vi-
dutiniam verslui dalyvauti gynybos ir saugumo srities viešuosiuose pirkimuose, plėtoti inovacijas, sustiprinti karinę pramonę ir taip skatinti teikėjų tarpusavio konkurenciją. Tokia parama smulkiam ir vidutiniam verslui lėmė, kad 2011 metais Lietuvoje įsisteigė daugiau įmonių nei jų buvo įsteigta ikikriziniais metais. Šios priemonės padėjo Lietuvą paversti šalimi, kurioje patrauklu dirbti ne tik vietos bet ir užsienio įmonėms. Vardai kalba už save – pasiekėme, kad Lietuvoje įsikurtų pasaulinio lygio kompanijos – „Barclays“, „Western Union“, „Moog Medical Devices“, „Teva“. Ateina „IKEA“, „Hitachi“. Ir tai tik pradžia. Įkūrėme agentūrą „Versli Lietuva“, kurios eksporto skatinimo priemonėmis pasinaudojo beveik 8 000 Lietuvos eksportuotojų. Pagal „Naujų galimybių“ programą įmonėms buvo suteikta beveik 100 mln. Lt parama prekių ir įmonių reklamai užsienyje. Tad nuo 2009 m. Lietuvos eksportas išaugo beveik 60 proc. (2011 m. Lietuvos eksporto apimtys siekė 70 mlrd. litų) ir pasiekė didžiausias apimtis per visus 22 Nepriklausomybės metus. Sprendimai ir rezultatai
| 9
Atstatėme pensijas, kompensavome neteisėtas nepriemokas dirbusiems senjorams
4. Pradėta svarbiausio nepriklausomos Lietuvos energetikos objekto – Visagino atominės elektrinės – statyba Pradėjome naujosios Visagino atominės elektrinės statybą. 2011 m. atrinkome strateginį investuotoją – puikią ir modernią japonų kompaniją „Hitachi Ltd“. Šiais metais baigėme svarbios koncesijos sutarties parengimą bei ją patvirtinome Seime. Taigi, svarbūs sprendimai dėl atominės elektrinės yra priimti ir turime nesustoti, nes Visagino atominė elektrinė yra mūsų nepriklausomybės nuo Rusijos bei pigesnės elektros energijos garantas. Kartu su energetine nepriklausomybe Visagino atominė elektrinė taps vienu svarbiausių Lietuvos ekonomikos variklių. Vien elektrinės statyba į Lietuvą pritrauks nuo 10 iki 14 mlrd. litų tiesioginių užsienio investicijų, o Lietuvos verslo įmonės galės pretenduoti į su atomine elektrine susijusius darbus už 5,2 mlrd. litų. Statybos laikotarpiu bus sukurta 6000 naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų, o visas projektas Lietuvos biudžetą padidins nuo 27 iki 35 milijardų litų. Numatome, kad Visagino AE pagamintos elektros energijos rinkos kaina bus vid. 18 ct/kWh. Į šią 10 | Sprendimai ir rezultatai
kainą įtrauktos ir elektrinės eksploatacijos, uždarymo bei panaudoto branduolinio kuro saugojimo sąnaudos. Tai yra istorinis, pats svarbiausias ir didžiulę naudą Lietuvos žmonėms duosiantis projektas. Tačiau jo įgyvendinimui yra reikalinga aiški politinė valia ir ryžtingi kiekvieno iš mūsų sprendimai.
5. Išsaugota „SoDra“, užkirstas kelias piktnaudžiauti socialinėmis pašalpomis 2008 m. iš socialdemokratų paveldėjome visišką betvarkę „SoDros“ sistemoje. Socialinio draudimo fondas, anksčiau pasižymėjęs stabilumu ir sukauptu rezervu, per paskutiniuosius ankstesnės vyriausybės valdymo metus buvo iššvaistytas, nors tuometinė socialdemokratų Vyriausybė jau matė pirmuosius ekonominio nuosmukio ženklus. Mums teko dėti dideles pastangas, kad 2008-2009 m. sustabdytume griūtį „SoDros“ finansuose. Tai leido net ir
▼ Grzegorz Rogiński/KPRM nuotr.
Taip atrodys Visagino atominė elektrinė
„Mus vienija
bendra istorija,
vienas tikėjimas, vakarietiška ateitis. Dėl viso kito tikrai galime susitarti.“ Andrius Kubilius su Donaldu Tusku, Lenkijos ministru pirmininku 2011 m. rugsėjo 4 d., Palanga | 11
Sėkmingos Lietuvos ateities pagrindai kuriami mokykloje
Mūsų politinės bendruomenės tikslas – ginti tradicinę santuoką, rūpintis šeimomis
krizės metu pensijas bei kitas socialines išmokas mokėti laiku, nuo 2012 m. pensijos buvo sugrąžintos į prieškrizinį lygį ir dabar jau mokamos didesnės nei buvo prieš kelis metus.
Įvykdėme socialinės paramos pertvarką, kurios rezultatai akivaizdūs: žmonės vis rečiau toleruoja nesąžiningus piniginės paramos gavėjus, kurie nenori dirbti ir gyvena iš pašalpų. Socialinės paramos gavėjų, kurių dalis anksčiau akivaizdžiai piktnaudžiaudavo gaunamomis pašalpomis, vidutiniškai sumažėjo beveik 10 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Džiaugiuosi, kad ryžtingais sprendimais laiku išgelbėjome „SoDrą“ nuo bankroto. Pertvarkytos „SoDros“ paslaugomis gyventojai naudojasi paprasčiau ir patogiau nei bet kada anksčiau. Ypač prie to prisidėjo sumažintas „SoDros“ biurokratinis aparatas: iš 47 anksčiau veikusių regioninių „SoDros“ skyrių palikome tik 10, kurie efektyviai aptarnauja visą Lietuvos teritoriją. Šiais metais biudžete radome 263 mln. 88 tūks. litų ir kompensuojame 1995-2002 m. neteisėtai nusavintas nepriemokas dirbusiems senjorams. 15-oji Vyriausybė atsisakė populistinės politikos, kurią dažnai propaguoja mūsų politiniai oponentai, todėl siekiame, kad socialinę paramą gautų tik tie gyventojai, kurie dėl įvairių, nuo pačių žmonių nepriklausančių priežasčių, negali dirbti ir patys pasirūpinti savimi bei savo vaikais. Kartu siekiame didinti darbingo amžiaus žmonių motyvaciją integruotis į darbo rinką, mažinti skurdo spąstų riziką bei piktnaudžiavimo parama galimybes. 12 | Sprendimai ir rezultatai
6. Gynėme ir ginsime šeimą, rūpinamės jos ateitimi Rūpindamiesi stipriomis šeimomis ne tik inicijavome ir priėmėme konkrečius įstatymus dėl tradicinės šeimos įtvirtinimo, bet ir sudarėme gerokai palankesnes sąlygas auginti vaikus. Nepaisant žalingo Konstitucinio teismo išaiškinimo dėl šeimos sąvokos Konstitucijoje, man nekyla jokių abejonių, kad santuoka, kuria šeima yra grindžiama, yra sudaroma tik tarp vyro ir moters. Tai yra visos mūsų visuomenės ir valstybės pamatas, ant kurio statome sėkmės ir gerovės Lietuvą.
Pirmi žingsniai modernios, pilietiškai ugdančios mokyklos link
NATO jau turi gynybos planus Lietuvai
Įvedėme ikimokyklinio ugdymo krepšelį ir supaprastinome nemotyvuotai griežtas higienos normas vaikų darželiams. Įvedus minėtą krepšelį, stabilizavosi iki tol problemiškas ikimokyklinio ugdymo finansavimas, buvo sudarytos palankesnės sąlygos vaikų darželių plėtrai, skatinama ugdymo formų įvairovė bei sveika konkurencija. Mūsų vykdyta politika sudarė ženkliai geresnes sąlygas steigti ir naujus vaikų darželius.
7. Užtikriname Lietuvos teritorinį saugumą
Džiaugiuosi, kad vos tik priėmus sprendimus dėl ikimokyklinio ugdymo krepšelių įvedimo pradėjo steigtis nauji, kokybiški vaikų darželiai – vos per vienerius metus (nuo 2010 m. iki 2011 m.) visoje Lietuvoje buvo įsteigti 28 nauji privatūs vaikų darželiai. Tai – keturis kartus daugiau nei per visus pastaruosius 20 metų. Nuo ikimokyklinio ugdymo krepšelio įvedimo (2011 m. sausio 1 d.) pagal ikimokyklinio ugdymo programą pradėtas ugdyti vaikų (0-5 metų) skaičius padidėjo 9430 vaikais (12,44 proc.)
2008 m. eidami į Seimo rinkimus po Rusijos-Gruzijos karo supratome, jog vienas svarbiausių ateinančio laikotarpio darbų – sustiprinti Lietuvos teritorijos saugumą. Todėl pastaraisiais metais Lietuvai kartu su Lenkija, Latvija ir Estija pavyko įtikinti kitas šalis, kad NATO turi skirti daugiau dėmesio mūsų regiono saugumui. Intensyvus diplomatinis, politinis darbas davė vaisius ir 2010-ieji tapo mūsų narystės NATO lūžio metais – pagaliau yra parengti konkretūs Lietuvos gynybos planai užsienio valstybių agresijos atveju. Jų kontekste parengta nauja Lietuvos ginkluotos gynybos koncepcija, atitinkami įstatymai, todėl 2011-uosius galime laikyti esminiais mūsų pačių požiūrio į gynybą persilaužimo metais. Pasiekėme, kad NATO patvirtintų Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį, jog Oro policijos misija Baltijos šalyse nesibaigtų 2014 metais, kaip buvo suplanuota anksčiau, bet būtų ilgaSprendimai ir rezultatai
| 13
Šioje šalyje nėra vietos šėšėliui
Valstybės įmonių pertvarka įsibėgėja. Jų įnašas į šalies biudžetą ženkliai padidėjo
laikė. Intensyviai dirbant daugėja NATO valstybių, norinčių šioje misijoje dalyvauti, todėl žvelgiant iš karinio saugumo pusės – esame saugesni nei bet kada anksčiau.
Kartu su Lietuvos banku užkirtome kelią „Snoro“ aferai, apsaugojome Lietuvos gyventojus nuo indėlių praradimo.
8. Sėkmingai kovojame su korupcija ir šešėliu Sugriežtinome bausmes už korupcinius nusikaltimus ir įstatymais įtvirtinome išplėstinio turto konfiskavimo teisinę praktiką, kai neteisėtai praturtėjęs asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nuo 2011 metų nustatyta 140 galimo neteisėto praturtėjimo atvejų, tarp kurių yra ir rezonansinių bylų dalyvių, nusikalstamų susivienijimų narių, kontrabandininkų, aukštas pareigas užimančių valstybės tarnautojų bei politikų. Reformavome Viešųjų pirkimų tarnybą – ji pagaliau tapo aktyvia institucija, padėjusia pakeisti valstybei žalingas ir neskaidrias viešųjų pirkimų praktikas.
14 | Sprendimai ir rezultatai
Pradėta tirti Gariūnuose klestinti neteisėta veikla, smogta stambioms kontrabandininkų ir mokesčių grobstytojų grupuotėms. Įdiegėme kasos aparatus maistu prekiaujančiose dengtose turgavietėse. Taip verslui yra užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos. Turgaus verslininkų apskaitytos pajamos išaugo 30 proc.
9. Pradėjome valstybės valdomų įmonių pertvarką Sukūrėme priemones valstybės valdomų įmonių finansiniams ir veiklos rezultatams analizuoti – parengtos ir yra viešai paskelbtos keturios ataskaitos apie valstybės valdomas įmones, įmonių finansiniai rodikliai viešai pasiekiami internete.
Valstybės valdomų įmonių sektorius buvo išlikęs vienintelis beveik nereformuotas sektorius po to, kai atgavome Nepriklausomybę. Kaip parodė 2010 metais paskelbta Vyriausybės ataskaita, valstybė turi apie 13,5 mlrd. litų komercinio turto. Net ir valdydama tokio dydžio turtą, iki įgyvendintos reformos, Lietuva gaudavo nepaprastai mažus dividendus, kurie nei iš tolo negalėjo prilygti privačių įmonių gaunamam grynajam pelnui. Mūsų įgyvendinta valstybės valdomų įmonių pertvarkos programa davė akivaizdžių rezultatų. Šiuo metu valstybė į biudžetą iš savo valdomų įmonių gauna 10 kartų daugiau dividendų: jei 2009 m. buvo gautas 41 mln. lt, tai 2012 metais ketinama gauti jau 580 mln. lt dividendų į valstybės biudžetą.
10. Paklojome pamatus vertybių ugdymui mokyklose ir įamžinome Lietuvos partizanų atminimą Sudarytos galimybės mokykloms laisvės kovų istorijos dėstymą (ne mažiau 18 pamokų) integruoti į istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas. Laisvės kovos pasirinktos kaip istorinis pasakojimas, su kuriuo moksleivis gali tapatintis, kiekviename laisvės kovų istorijos epizode atpažinti tuos vertybinius apsisprendimus, kurie svarbūs ir dabarties pilietinių bei patriotinių dorybių ugdymui. Šių kovų istorija yra ne abstraktus mokslas apie patriotizmą ir pilietiškumą, bet pasakojimas, kurį perimdamas moksleivis supranta giluminius savo ir savo tautos tapatybės bruožus. Vienu svarbiausių prioritetų laikėme partizanų kovos už Lietuvos laisvę įamžinimą. Mūsų iniciatyva atkurta 1949 metais įvykusio partizanų suvažiavimo vieta Minaičiuose (Radviliškio rajonas), pastatytas paminklas, partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui Seimo nutarimu suteiktas Lietuvos Prezidento vardas.
Sunkiausi sprendimai Tai yra sprendimai, kuriuos priimti man ir šiai 15-ąjai Vyriausybei buvo sunkiausia. Žinojau, kad jie yra būtini, bet tai anaiptol nepalengvino apsisprendimo veikti ryžtingai ir nedelsiant. Todėl jie buvo padaryti sutelktos valios pastangomis, aiškiai žmonėms pasakius, kokio masto yra ekonominiai sunkumai, su kuriais Lietuva susiduria, ir kad šie sprendimai gyvybiškai svarbūs:
ᏵᏵ Didinti mokesčius ᏵᏵ Mažinti pensijas ᏵᏵ Apkarpyti išlaidas Šie sprendimai padėjo Lietuvai išvengti Graikijos likimo ir išsaugoti tarptautinių rinkų pasitikėjimą, laiku išmokėti pensijas ir sukurti pagrindą ekonomikos augimui, kurį jaučiame šiuo metu. Priėmus šiuos sprendimus stengėmės, kad padidinus mokesčius lengvėtų jų apskaita, būtų palengvintos verslo sąlygos, pensijos buvo atstatytos 2012 m., o išlaidų mažinimas labiausiai palietė tas sritis, kurios anksčiau pasižymėjo dideliu neefektyvumu. Sprendimai ir rezultatai
| 15
Mano vizija Lietuvai
Šiandien einame ta pačia kryptimi, kuri Lietuvos žmonių buvo nubrėžta dar Sąjūdžio laikais – mes grįžtame į vakarietiškų Europos valstybių gretas. Žengdami europietiškos šalies keliu, pasiekėme nepaprastai daug – Lietuva įstojo į ES ir NATO, buvo sukurtos veikiančios demokratinės institucijos, o ekonomika tapo pagrįsta laisvosios rinkos principais. Nors esame kelyje link normalios europietiškos valstybės ir visuomenės, liko įveikti dar nemažai iššūkių. Norėdami, kad Lietuva taptų sėkminga vakarietiška šalimi, privalome nuosekliai tęsti tai, ką esame pradėję: visose svarbiausiose valstybės gyvenimo srityse – ekonomikoje, finansuose, energetikoje, švietime ir kultūroje – toliau įgyvendinti būtinus pokyčius. Per pastaruosius ketverius metus išmokome aiškią pamoką – žvelgdami į ateitį turime neprarasti vidinio tikėjimo, kad esame savo krašto gerovės kūrėjai. Neabejoju, kad moderni, vakarietiška ir laiminti valstybė yra kie-
kvieno iš mūsų siekiamybė. Būdami susaistyti įpareigojimu garbingai savo šalies istorijai ir čia gyvensiančioms ateities kartoms, privalome kurti sėkmės Lietuvą. Sunkiai įsivaizduoju kitokį patriotizmą, kitokią meilę savo šaliai, kaip tik viską padaryti, kad ji taptų nuolatinių pergalių politikoje, ekonomikoje ir visuomenės gyvenime kraštu. Tačiau norint būti laiminčia šalimi, būtina suprasti, kad sekasi ir seksis tik tiems, kurie nesikrato atsakomybės priimti nelengvus, bet būtinus sprendimus. Kaip tik tokia ir yra mūsų užduotis – ryžtingai siekti 1990 m. užsibrėžto tikslo – grįžti namo į europietišką erdvę. Todėl jau šiandien turime apsispręsti, ar ryšimės sprendimams, kurie paklos pamatus laiminčiai Lietuvai.
16 |
Andrius Kubilius
Nepriklausoma energetika
Auganti ekonomika
Sieksiu svarbiausio strateginio tikslo – įgyvendinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir įtvirtinti šalies energetinį saugumą. Tai pasieksime pastatę Visagino atominę elektrinę ir suskystintų gamtinių dujų terminalą, Lietuvos energetinę sistemą integravę į ES sistemas, padidinę energijos šaltinių įvairovę, užsitikrindami išorinių energijos šaltinių tiekimo alternatyvas.
Susitvarkius su ekonomikos krize ir išmokus gyventi pagal išgales, matau keturias kryptis, ties kuriomis turime sutelkti pastangas, kad sukurtume sąlygas ilgalaikiam Lietuvos ekonomikos augimui. Tai yra ūkio efektyvumo ir globalaus Lietuvos ekonomikos konkurencingumo didinimas, inovatyvios ekonomikos kūrimas ir tarpusavio pasitikėjimu grįstos bendruomenės plėtra.
Šeimos ir socialinė politika
Modernus švietimas
Sieksiu praktiškai įgyvendinti krikščioniškomis vertybėmis grįstą šeimos politiką, toliau kurti šeimai palankią aplinką, nuosekliai gerinti sąlygas auginti vaikus. Taip pat sudarysime palankias sąlygas darbo vietoms kurti, tęsime pensijų ir „SoDros“ pertvarką, kad ši sistema taptų taupia ir efektyvia, stiprinsime vietos bendruomenes.
Svarbiausiais savo prioritetais švietimo srityje laikau: pedagogo autoriteto atkūrimą, kokybiško ikimokyklinio ugdymo plėtrą, lankstesnę mokyklų struktūrą ir valdymą, žmogų vertybiškai ugdančią ir aukščiausios ugdymo kokybės siekiančią mokyklą bei studijų, mokslo ir verslo partnerystės stiprinimą.
Mano vizija Lietuvai
| 17
„Svarbiausia – pasitikėti vienas kitu.“ 18 |
Tai buvo ketveri sunkūs metai, tiek man, tiek Andriui. Aš puikiai mačiau ir supratau, kad nebuvo lengva visus tuos sprendimus, kurie buvo padaryti, priimti. Bet toks jau jis yra, jei ką daro, tai daro šimtu procentų. Esu pakankamai paprastas žmogus, paprastos mano ir mintys. Tačiau su Andriumi jaučiuosi laimėjusi Aukso puodą. Man niekada ne gėda pasakyti savo pavardę, nes net oponentai jį gerbia. Ar darbe, ar namuose – Andrius toks pat. Jeigu yra tikslas – jis jo visados sieks visomis jėgomis. Jam yra tikslas, yra pareiga ir atsakomybė. Tie patys principai ir šeimoje, ir politikoje. Man gyvenant su Andriumi vienas žavingų dalykų yra tai, kad nežinai, kokia diena bus, ar šimtą kilometrų dviračiu minsime, ar popietę praleisime su knyga. Ir kartais planas gali pasikeisti per penkias minutes, tada Andrius gali nustebti, kodėl kuprinė dar nesu-
krauta, kodėl višta neiškepta. Jei daryti, tai daryti, iškart ir iki galo. Tai yra tas Andrius, su kuriuo aš susipažinau, kuriuo džiaugiuosi ir tikiu. Grįžtant prie politikos, prie tų ketverių metų, manau, kad Andrius iš esmės viską darė teisingai. Dabar galima priekaištauti, kad buvo daroma negerai, kad buvo galima kitaip, bet tada reikėjo spręsti ir spręsti greitai. O man atrodo, kad buvo padaryta gerai. Nors puolimas, spaudimas buvo milžiniškas. Aš tikiu tuo, ką Andrius daro – todėl jį ir palaikau.
Rasa Kubilienė
Svarbiausia – pasitikėti
| 19
Andrius K ubilius sprendimai, kurie veikia. www.kubilius.lt
|
www.200darbu.lt
|
www.tsajunga.lt
Lankstuke panaudotos agentūros BFL ir asmeninio Andriaus Kubiliaus archyvo nuotraukos.
20 |
Politinė reklama apmokėta iš Andriaus Kubiliaus politinės kampanijos sąskaitos nr. LT817180300175724206. Informaciją parengė Andriaus Kubiliaus rinkimų štabas. Spausdino UAB „Baltijos kopija“. Tiražas 20 000 egz.