Senos grupės
Naujos grupės 1. Mokiniai, turintys negalių. 1.1. Intelekto sutrikimas: 1.1.1. nežymus intelekto sutrikimas; 1.1.2. vidutinis intelekto sutrikimas; 1.1.3. žymus intelekto sutrikimas; 1.1.4. labai žymus intelekto sutrikimas; 1.1.5. nepatikslintas intelekto sutrikimas.
1. Intelekto sutrikimai: 1.1. nežymus protinis atsilikimas; 1.2. vidutinis protinis atsilikimas; 1.3. žymus protinis atsilikimas; 1.4. labai žymus protinis atsilikimas; 1.5. intelekto regresija
1.2. Regos sutrikimas: 1.2.1. vidutinė silpnaregystė;
1.2.2. žymi silpnaregystė;
6. Regos sutrikimai:
6.1. silpnaregystė: 6.1.1. vidutinė (regėjimo aštrumas geriau matančiąja akimi su korekcija 0,3–0,1, akiplotis arba kampinis laipsnis 20–60); 6.1.2. žymi (regėjimo aštrumas geriau matančiąja akimi su korekcija 0,1–0,05, akiplotis arba kampinis laipsnis 10–20);
1.2.3. aklumas su regėjimo likučiu;
6.2. aklumas: 6.2.1. su regėjimo likučiu (regėjimo aštrumas geriau matančiąja akimi su korekcija 0,04– 0,01, akiplotis arba kampinis laipsnis iki 10);
1.2.4. praktiškas aklumas;
6.2.2. praktiškas (beveik visiškas) aklumas (regėjimo aštrumas geriau matančiąją akimi su korekcija 0,01 – šviesos ir tamsos skyrimas, beveik be akipločio); 6.2.3. visiškas aklumas (šviesos jutimo nėra, visiškai be akipločio); 6.3. kiti regėjimo sutrikimai 5. Klausos sutrikimai: 5.1. neprigirdėjimas: 5.1.1. nežymus ( 26–40 dB); 5.1.2. vidutinis (41–55 dB); 5.1.3. žymus (56–70 dB); 5.1.4. labai žymus (71–90 dB);
1.2.5. visiškas aklumas; 1.2.6. kiti regėjimo sutrikimai. 1.3. Klausos sutrikimas: 1.3.1. nežymus klausos sutrikimas; 1.3.2. vidutinis klausos sutrikimas; 1.3.3. žymus klausos sutrikimas; 1.3.4. labai žymus klausos sutrikimas; 1.3.5. gilus klausos sutrikimas (kurtumas).
5.2. kurtumas: 5.2.1. praktiškas (daugiau kaip 91 dB); 5.2.2. visiškas;
1.4. Kochleariniai implantai. 5.3. kiti klausos sutrikimai
Puslapis 1
1.5. Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai: 1.5.1. lengvi judesio ir padėties sutrikimai;
1.5.2. vidutiniai judesio ir padėties sutrikimai;
1.5.3. sunkūs judesio ir padėties sutrikimai;
1.5.4. lėtiniai neurologiniai sutrikimai.
7. Judesio ir padėties sutrikimai: 7.1. bendrosios ir smulkiosios motorikos sutrikimai: 7.1.1. apraksijos ir dispraksijos; 7.1.2. judesius koordinacijos; 7.2. cerebrinis paralyžius ir paralyžiniai sindromai: 7.2.1. labai žymus; 7.2.2. vidutinis; 7.2.3. nežymus; 7.3. paveldimos ir kitos kilmės nervų-raumenų ligos (distrofijos, miopatijos, miostenijos): 7.3.1. labai žymus; 7.3.2. vidutinis; 7.3.3. nežymus; 7.4. skeleto–raumenų ligos: 7.4.1. stuburo ydos (lordozė, skoliozė, kifozė, kifoskoliozė): 7.4.1.1. labai žymus; 7.4.1.2. vidutinis; 7.4.1.3. nežymus; 7.4.2. galvos ir stuburo smegenų ydos (smegenų dangalų, nugaros ar galvos smegenų išvaržos): 7.4.2.1. labai žymus; 7.4.2.2. vidutinis; 7.4.2.3. nežymus; 7.5. kitos ryškios kaulų deformacijos 8. Lėtiniai somatiniai ir neurologiniai sutrikimai: 8.1. lėtiniai somatiniai sutrikimai: 8.1.1. širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai (įgimtos ir įgytos širdies ydos, širdies nepakankamumas, širdies laidumo sistemos sutrikimai, reumatas); 8.1.2. kvėpavimo sistemos ligos (lėtiniai obstrukciniai bronchitai, bronchinė astma); 8.1.3. inkstų sistemos ligos (inkstų nepakankamumas, lėtiniai glomerulonefritai); 8.1.4. kraujo ir kraujotakos ligos; 8.1.5. virškinimo sistemos ligos (opaligė); 8.1.6. enkoprezė (išmatų nelaikymas), enurezė (šlapimo nelaikymas); 8.1.7. onkologinės ligos; 8.1.8. endokrininės sistemos ir medžiagų apytakos sutrikimai (diabetas, fenilketoneurija ir kt.); 8.1.9. odos ir paodžio ligos (atopinis dermatitas – sunki forma, psoriazė); 8.1.10. imunologiniai sutrikimai (alergija – sunki forma); 8.1.11. tuberkuliozė; 8.2. lėtiniai neurologiniai sutrikimai: 8.2.1. epilepsija (rezistentinė, nerezistentinė); 8.2.2. būklės po neuroinfekcijų; 8.2.3. hidrocefalija (kompensuota, nekompensuota); 8.2.4. galvos ir nugaros smegenų traumos ir jų padariniai; 8.3. kiti somatiniai ir neurologiniai sutrikimai
Puslapis 2
1.6. Įvairiapusiai raidos sutrikimai: 1.6.1. vaikystės autizmas; 1.6.2. atipiškas (netipiškas) autizmas; 1.6.3. Rett‘o sindromas; 1.6.4. Asperger‘io sindromas; 1.6.5. kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai. 1.7. Kurčneregystė. 1.8. Kompleksinės ir kitų negalios.
3.10. įvairiapusiai raidos sutrikimai: 3.10.1. vaikystės autizmas; 3.10.2. atipiškas autizmas; 3.10.3. Aspergerio sindromas; 3.10.4. kiti vaikystės dezintegraciniai sutrikimai
9. Kompleksiniai sutrikimai: įvairūs sutrikimų deriniai iš atmintinėje pažymėtų sutrikimų grupių, išskyrus tuos atvejus, kai atskiri sutrikimai negali sudaryti komplekso, nes prieštarauja vienas kitam savo esme.
2. Mokiniai, turintys sutrikimų. 2.1. Mokymosi sutrikimai: 2.1.1. bendrieji mokymosi sutrikimai; 2.1.2. specifiniai mokymosi sutrikimai: 2.1.2.1. skaitymo sutrikimas;
2.1.2.2. rašymo sutrikimas;
2.1.2.3. matematikos mokymosi sutrikimas;
10.3. ribotas intelektas 2. Specifiniai pažinimo sutrikimai (moksleiviams). Specifiniai pažinimo sutrikimai arba pažinimo procesų neišlavėjimas (ikimokyklinio amžiaus vaikams):
2.1. mokymosi negalė dėl girdimojo suvokimo ir lingvistinių sutrikimų; 2.2. mokymosi negalė dėl girdimojo suvokimo sutrikimų; 2.3. mokymosi negalė dėl lingvistinių procesų sutrikimų; 2.4. mokymosi negalė dėl regimojo suvokimo sutrikimų arba neišlavėjimo; 2.5. mokymosi negalė dėl kinestezinio suvokimo sutrikimų arba jo neišlavėjimo; 2.6. mokymosi negalė dėl skirtingo modalumo suvokimų tarpusavio koordinacijų sutrikimo arba neišlavėjimo; 2.7. mokymosi negalė dėl bet kurio modalumo suvokimų ir motorinių koordinacijų sutrikimų arba jų neišlavėjimo: 2.7.1. mokymosi negalė dėl optinių ir motorinių sutrikimų; 2.7.2. mokymosi negalė dėl regimojo suvokimo ir akių judesių koordinacijos sutrikimų; 2.7.3. mokymosi negalė dėl audiomotorinių sutrikimų; 2.8. mokymosi negalė dėl atminties sutrikimų arba atminties neišlavėjimo; 2.9. kompleksinės mokymosi negalės
2.1.3. neverbaliniai mokymosi sutrikimai.
Puslapis 3
2.2. Elgesio ar / ir emocijų sutrikimai: 2.2.1. aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai: 2.2.1.1. aktyvumo sutrikimas; 2.2.1.2. dėmesio sutrikimas; 2.2.1.3. aktyvumo ir dėmesio sutrikimas;
3. Emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai: 3.1.1. savireguliacijos sutrikimai – dėmesio sutrikimai, hiperkinezės, perdėtas impulsyvumas, lėta veiklos sparta, asteniškumas ir kompleksinės problemos – hiperaktyvumas, veiklos planavimo ir reguliavimo sutrikimai, veiklos strategijų trūkumas (rašymo, skaitymo bei matematikos mokymosi sunkumai dėl savireguliacijos sutrikimų);
2.2.2. elgesio sutrikimai: 2.2.2.1. prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas;
3.2. elgesio sutrikimai:
2.2.2.2. elgesio sutrikimas (asocialus elgesys);
3.2.1. nuolatinis disocialus, agresyvus ir provokuojantis elgesys - vagiliavimas, bėgimas iš mokyklos ir namų, patologinis padeginėjimas, svetimo turto naikinimas, žiaurus elgesys su gyvūnais, ginklo naudojimas ir pan.;
2.2.3. emocijų sutrikimai:
3.3. emocijų sutrikimai: 3.3.1. nerimas – išsiskyrimo ir bendrasis, vengimo reakcijos; 3.3.2. fobijos – konkrečių objektų ir reiškinių sukeliamos baimės;
2.2.3.1. nerimo spektro sutrikimas;
3.3. emocijų sutrikimai: 3.3.1. nerimas – išsiskyrimo ir bendrasis, vengimo reakcijos; 3.3.2. fobijos – konkrečių objektų ir reiškinių sukeliamos baimės;
3.2.2. opozicinis neklusnumas – dažnas pyktis, ginčijimasis, taisyklių ir suaugusiųjų reikalavimų neigimas, kitų erzinimas, kerštingumas, patologinis keikimasis ir pan.;
3.4. tikai: 3.4.1. lėtiniai motoriniai tikai; 3.4.2. Tourette sindromas; 2.2.3.2. nuotaikos spektro sutrikimas.
3.5. nuotaikos (afektiniai) sutrikimai: 3.5.1. Depresija; 3.6. neuroziniai stresiniai sutrikimai: 3.6.1. obsesinis-kompulsinis sutrikimas; 3.6.2. potrauminio streso sutrikimas; 3.6.3. adaptacinis sutrikimas; 3.7. psichoziniai sutrikimai (šizofrenija, šizoafektiniai sutrikimai); 3.8. emocijų ir elgesio sutrikimai dėl charakterio akcentuotumų; 3.9. elgesio ir emocijų sutrikimai vartojant narkotikus;
Puslapis 4
2.3. Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai:
4. Kalbos ir kiti komunikacijos sutrikimai:
2.3.1. kalbėjimo sutrikimai: 2.3.1.1. fonetiniai sutrikimai;
4.1. kalbėjimo sutrikimai – įvairūs fonetiniai sutrikimai:
2.3.1.2. sklandaus kalbėjimo sutrikimai;
4.2. kalbėjimo tempo sutrikimai: 4.2.1. greitakalbystė (tachilalija, batarizmas, polternas, balbatavimas); 4.2.2. lėtakalbystė (bradilalija);
2.3.1.3. balso sutrikimai;
4.3. balso sutrikimai: 4.3.1. afonija (visiškas balso nebuvimas); 4.3.2. balso silpnumas (fonastenija); 4.3.3. disfonija (dalinis balso sutrikimas), rezonavimo sutrikimai;
2.3.2. kalbos sutrikimai: 2.3.2.1. fonologinių sutrikimai;
4.4. kalbos sutrikimai:
2.3.2.2. kalbos neišsivystymas;
4.4.1. kalbos neišsivystymas (motorinė alalija, dizartrija, rinolalija) - visos kalbos sistemos neišlavėjimas, apimantis fonetiką, leksiką ir gramatinę kalbos sandarą. Kalbos neišsivystymo lygiai: 4.4.1.1. nežymus; 4.4.1.2. vidutinis; 4.4.1.3. žymus;
2.3.2.3. kalbos netekimas.
4.4.3. sutrikdyta kalbos raida: 4.4.3.1. mneminė afazija; 4.4.3.2. semantinė afazija; 4.4.3.3. motorinė afazija; 4.4.3.4. sensorinė afazija; 4.4.3.5. sensomotorinė afazija; 4.4.3.6. įgyta afazija su epilepsija (Landau-Kleffnerio sindromas);
2.4. Kompleksiniai sutrikimai.
9. Kompleksiniai sutrikimai: įvairūs sutrikimų deriniai iš atmintinėje pažymėtų sutrikimų grupių, išskyrus tuos atvejus, kai atskiri sutrikimai negali sudaryti komplekso, nes prieštarauja vienas kitam savo esme.
4.1.1. fonetinė artikuliacinė dislalija; 4.1.2. rinolalija; 4.1.3. dizartrija; 4.1.4. anartrija;
4.4.2. fonologiniai sutrikimai: 4.4.2.1. foneminė akustinė dislalija; 4.4.2.2. foneminė artikuliacinė dislalija; 4.4.2.3. rinolalija (atviroji, uždaroji, mišrioji); 4.4.2.4. dizartrija (nežymi, vidutinė, žymi);
Puslapis 5
3. Mokiniai, turintys mokymosi sunkumų. 3.1. besimokantys ne gimtąja kalba arba gyvenantys kitoje kultūrinėje/ kalbinėje aplinkoje; 3.2. turintys sulėtėjusią raidą;
10.2. sulėtėjusi psichinė raida (ikimokyklinio amžiaus, atskirais atvejais jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams iki 10–12 metų); 4.4.4. sulėtėjusi kalbos raida: 4.4.4.1. nežymiai; 4.4.4.2. vidutiniškai; 4.4.4.3. žymiai; 4.4.4.4. labai žymiai.
3.3. turintys sveikatos problemų; 3.4. patiriantys nepalankių aplinkos veiksnių įtaką;
10. Kiti raidos sutrikimai: 10.1. raidos sutrikimai dėl nepalankių psichosocialinių veiksnių: 10.1.1. psichosocialinės deprivacijos; 10.1.2. pedagoginio apleistumo (šeimos arba mokyklos); 10.1.3. auklėjimo klaidų (hipo- , hiperglobos, „princo“ sindromo);
3.5. patiriantys emocinę krizę; 3.6. nerealizuojantys ypatingų gabumų.
Puslapis 6