Lietuvos futbolo federacijos 2011 m. veiklos apžvalga

LIETUVOS FUTBOLO FEDERACIJOS ATASKAITA 2011 M.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Turinys

2 psl.

LFF prezidento kreipimasis

3 psl.

LFF generalinio direktoriaus kreipimasis

4–7 psl.

Nacionalinė vyrų rinktinė

8–11 psl.

Klubinis futbolas ir licencijavimas

12–15 psl.

Jaunimo futbolas

16–19 psl.

Talentų ugdymas Nacionalinėje futbolo akademijoje

20–23 psl.

Masinis („Grassroots“) futbolas

24–27psl.

Salės ir paplūdimio futbolas

28–31 psl.

Moterų futbolas

32–35 psl.

Teisėjai

36–39 psl.

Infrastruktūros plėtra

40–43 psl.

Techninis vystymas ir mokymai

44–47 psl.

Tarptautinė veikla

48–49 psl.

Lietuvos futbolo strategija 2010–2020 metams

50–52 psl.

Interviu su L.Varanavičiumi

53–72 psl.

Lietuvos apskričių futbolo federacijos

73 psl.

LFF biudžetas 2011 m.

Lietuvos futbolo federacijos veiklos 2011 metais ataskaita Išleidimo data: 2012 m. kovo mėn.

Redagavo: LFF komunikacijos skyrius El.p. media@lff.lt Leidinyje naudotos V.Knyzelio, A.Gimžausko, E.Šemioto, E.Černiausko, M.Kulbio, LFF, UEFA, asmeninių archyvų ir kitos nuotraukos.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Liutauras Varanavičius LFF prezidentas

Visi gerai žinome, kad sportiniai rezultatai dažnai banguoja. Šiemet buvo ypatingai daug kalbama apie mūsų futbolo piramidės viršūnės – nacionalinės rinktinės rezultatus. Manau, tai nepelnytai užgožė tuos mažiau visuomenei pastebimus, bet ne mažiau svarbius darbus ir tas pastangas, kurias šiemet visi kartu įdėjome siekdami gero futbolui.

Prie įsirengusiųjų LFF dovanotas standartinių matmenų dirbtinės dangas Gargžduose, Kėdainiuose ir Kaune prisijungia Panevėžys, Tauragė, Alytus. Kalbant apie Tauragę, galime pasidžiaugti šio miesto nauju stadionu, kuris tapo vienu iš daugelio renovuotų A lygos klubų „namų“ per pastaruosius kelerius metus.

LFF skiria vis daugiau dėmesio futbolo piramidės daliai, nuo kurios futbolą pradeda ir kiekvienas būsimas profesionalas. Turiu omenyje masinį futbolą, vaikų pritraukimą, sudominimą šia sporto šaka ir sąlygų žaisti gerinimą.

Vienu tokių tapo ir buvęs „Vėtros“ stadionas Vilniuje, kurį LFF pavyko išsaugoti futbolui. Matome, kad šiuo stadionu džiaugiasi ne tik „Žalgiris“, tačiau ir kitos sostinės komandos, visi mėgėjai ir vaikai, kurie pagaliau turi vietą pažaisti futbolą ant kokybiškos aikštės dangos. Kitąmet šis stadionas dar labiau išgražės ir taps vieninteliu mūsų šalyje, atitinkančiu UEFA keliamus reikalavimus tarptautinėms aukšto lygio rungtynėms.

Šiandien jau galime pasidžiaugti, kad per aštuonerius metus net dešimt kartų išaugo masinio futbolo dalyvių skaičius. Programos „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ projektai, iš jų gimstančios iniciatyvos ir žmonės, entuziastingai dirbantys regionuose, yra didelis mūsų pasididžiavimas ir viltis, kad Lietuvos futbolo strategijoje 2010-2020 metams numatytas tikslas futbolą padaryti populiariausia sporto šaka taps realybe.

Tikimės, kad jei net ir nedaugelis vaikų iš jų taps profesionaliais žaidėjais, jiems tai padės įskiepyti meilę šia sporto šakai. Net jei laukti, kol šis futbolo medis užaugs ir galėsime skinti vaisius, gali tekti ne vienerius ar penkerius, o dešimt ar daugiau metų.

Kad gausėjantis sportuojančių būrys turėtų kur žaisti – įskaitant ir mėgėjus, ir profesionalus, – būtina infrastruktūros plėtra. Tai viena iš strateginių mūsų krypčių, kurios vystymui skiriame daugiausiai lėšų.

Džiugina, kad vis daugiau atnaujintų stadionų, naujų aikštelių atsiranda įvairiuose Lietuvos regionuose.

Kiek įmanoma stengiamės prisidėti prie kiekvienos iniciatyvos.

Dėkoju visiems, kurie 2011 metais liejo prakaitą aikštėse, kurie dėjo pastangas, kad futbolas būtų kokybiškesnis, įdomesnis, kad mūsų mylima sporto šaka Lietuvoje toliau skintųsi kelią į priekį. Tikiu, kad dirbdami kartu ir vieningai savo bendrą tikslą pasieksime.

Julius Kvedaras LFF generalinis direktorius

Daugelį metų Lietuvos futbole buvo galvojama tik apie rezultatą čia ir dabar, o ateitis ir pagrindai ateities pergalėms užmirštami. Šią ydingą praktiką kaip įmanydami stengiamės pakeisti. Sakoma, jog geras pavyzdys užkrečia, todėl pradėjome nuo savęs. Prieš dešimtmetį Kaune džiaugėmės futbolo maniežo atidarymu, dabar čia – visas futbolo aikščių kompleksas su techniniu centru ir Nacionaline futbolo akademija.

Akademija veikia dar tik kelerius metus, tačiau pirmieji darbo vaisiai jau po truputį matomi. Lietuvos U-17 rinktinė šiemet ne tik pirmą kartą laimėjo dabartinio formato LFF taurės turnyrą Palangoje, tačiau ir pirmą kartą įveikė pirmąjį atrankos į Europos čempionatą barjerą. Vos vieno tikslaus smūgio iki tokio tikslo pritrūko ir U-19 rinktinei, kuri su galingais varžovais kovojo kaip lygūs su lygiais.

Dalis šių talentų jau išvyko tobulintis į užsienį, o kiti netrukus papildys aukščiausią šalies lygą. Tikimės, kad po kelių metų jie sustiprins nacionalinę rinktinę.

Būsimus rinktinių žaidėjus geriau parengti padės ir šiemet startavusi nauja futbolo talentų paieškos ir atrankos programa. Daug dėmesio skiriame futbolo specialistų žinių gilinimui.

Visa tai darome siekdami, kad kuo geresnių rezultatų pasiektų nacionalinė rinktinė, kuriai šie metai, deja, nebuvo džiuginantys. Metų pradžioje džiaugėmės pergale prieš kaimynus lenkus ir dėkojome vyrams už parodytą kovą su Europos ir pasaulio čempionais ispanais. Tačiau viską nepelnytai nubraukė aukštyn kojomis tos rungtynės Lichtenšteine. Realiai įvertinus padėtį tenka konstatuoti, kad dar nesame tokie konkurencingi, kad galėtume lygintis su šalimis, kurios turi sukaupusios ilgų dešimtmečių darbo patirtį.

Tradicijas tenka kurti ir puoselėti, neretai sukandus dantis. Stiprūs ir ilgalaikiai klubai turi būti vienas

futbolo pagrindų. Mūsų klubų pamatai tik dedami ar tvirtinami. Per licencijavimą skatiname, kad jie būtų bendruomenės dalimi, patys augintų savo pamainą. Šiemet ne visiems klubams pavyko baigti sezoną sklandžiai, tačiau tikimės, kad jie pasimokys iš klaidų.

Tuo labiau, kad konkurencija skatina tobulėti. Tokio didelio – su 12 komandų – ir tokio ilgo A lygos čempionato nebuvo seniai, o 2012 metais planuojame jį dar ilgesnį. Malonu, kad tarp lyderių jame turime du sparčiai progresuojančius klubus Vilniuje bei Marijampolėje. Jie šiemet dar neprilygo Panevėžio „Ekranui“, kuris ilgus metus nuosekliai dirbo ir nusipelnė vėl tapti stipriausiu.

Savo ruožtu „Ekraną“ galime pasveikinti ne tik su titulu, bet ir pažanga atstovaujant šaliai Europoje, kur panevėžiečiai garbingai kovėsi su daug didesnius biudžetus turinčiais Baltarusijos ir Izraelio klubais.

Linkime, kad Panevėžio klubui šios pamokos padėtų kitąmet nužengti dar toliau.

Taip toli, kaip šiemet jau nužengė mūsų arbitrai. Mūsų teisėjų brigada debiutavo UEFA Europos lygos etape, kur solidžiai vadovavo Londono „Tottenham“ žvaigždyno dvikovai, o teisėjo asistentas Vytautas Šimkus buvo paskirtas teisėjauti Europos U-21 čempionato finalui.

Tai visos teisėjų bendruomenės ilgų metų darbo rezultatas.

Neabejoju, kad tokių rezultatų per artėjančius 2012 metus bus ir daugiau. Bus ir nesėkmių, bet be jų neateina pergalės. Linkiu, kad futbolo suteiktų malonių emocijų Jums būtų kuo daugiau.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Nacionalinė vyrų rinktinė

Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė – šalies futbolo piramidės viršūnė ir kiekvieno jauno futbolininko svajonė. Iš geriausių Lietuvos futbolininkų suburta komanda nuo 1990 m. atstovauja šaliai Europos ir Pasaulio čempionato atrankos turnyruose.

Varžybos

Iššūkiai

• 2012 m. Europos čempionato atrankos varžybos: grupėje – Ispanija, Škotija, Čekija ir Lichtenšteinas.

Iškovoti penki taškai, užimta ketvirtoji vieta; • draugiškos tarptautinės rungtynės: 2011 m. žaistos rungtynės su Lenkija, Norvegija, Armėnija: 2 pergalės, 1 pralaimėjimas; • B rinktinės draugiškos rungtynės: 2 su U-21 rinktine ir su Rusijos B rinktine.

• Pasiruošimas 2014 m. Pasaulio čempionato atrankos ciklui. Varžovai: Graikija, Slovakija, Bosnija ir Hercegovina, Latvija, Lichtenšteinas; • rinktinės žaidėjų kartų kaita, komandos atjauninimas.

Kontaktai Robertas Tautkus LFF A ir U-21 rinktinių skyriaus vadovas El.p. r.tautkus@lff.lt Pasiekimai • Europos čempionato atrankoje 1:0 įveikta Čekija; • suformuota rezervinė B rinktinė, vykdoma kandidatų atranka.

LFF ATASKAITA 2011 M.

R.Tautkus:

„Tokioms rinktinėms kaip Čekija ar Škotija nuolat prilygti dar negalime.“ Robertas Tautkus LFF A ir U-21 rinktinių skyriaus vadovas - Kaip įvertintumėte rinktinės pasirodymą 2012 m.

Europos čempionato atrankos varžybose? Kas lėmė nesėkmingą ciklo pabaigą?

- Atrankos varžybas pradėjome net viršydami tikslus – iš siektų 4 taškų 3-is iškovojome ne rungtynėse su Škotija namuose, o svečiuose dvikovoje su Čekija. Šios šalies komandą nugalėjome pirmą kartą istorijoje. Tai iškėlė kartelę gana aukštai, gal netgi per daug, atsižvelgiant į mūsų galimybes.

Toliau laukė dvejos iš eilės rungtynės su pasaulio ir Europos čempione Ispanija. Tiek svečiuose, tiek namuose buvome išlyginę rezultatą, tačiau abu kartus pralaimėjome 1:3. Viena vertus, žaidžiant su tokiu varžovu tai garbingas rezultatas, tačiau jei būtume iškovoję bent tašką, galbūt tai būtų buvęs stimulas tolimesnėms kovoms.

Tolesnę įvykių eigą galima būtų apibūdinti taip: vienas šaukštas deguto sugadino statinę medaus. Birželį rungtynėse su Lichtenšteinu ne visi žaidėjai buvo geros formos, kai kuriems jau buvo atostogų metas. Visi padarėme klaidų, varžovai sužaidė puikiai ir skaudžiai pralaimėjome. Tai buvo psichologiškai stiprus smūgis, po kurio nebesugebėjome atsitiesti. Rudenį tiek namuose su Lichtenšteinu ir Čekija, tiek rungtynėse su Škotija sužaidėme ne taip, kaip galime, tam tikrais epizodais pritrūko ir sėkmės.

Visgi vertinant galutinę vietą, turbūt reikėtų sakyti, kad ji yra dėsninga, nes šiuo metu negalime nuolat prilygti tokioms gilias futbolo tradicijas turinčių šalių rinktinėms kaip Čekija ar Škotija, jau nekalbant apie Ispaniją.

Nacionalinė vyrų rinktinė

- Kokias naujoves šiame cikle pavyko įgyvendinti?

- Rinktinės darbe atsirado profesionalesnė rungtynių analizė. Turime modernią „Pro zone“ programinę įrangą ir kitas, kurios labai naudingos nagrinėjant priešininkų ir savo žaidimą. Kiekvienų rungtynių vaizdo įrašas dabar detaliai išanalizuojamas, aptariamas su komanda. Tai padeda geriau pasirengti varžyboms.

Pradėjome įgyvendinti ankščiau užsibrėžtą užduotį – surinkti rezervinę B rinktinę. Žaidėjams, kurie turi mažiau galimybių prasibrauti į pagrindinę komandą, tai yra papildomas stimulas. Treneriai galėjo atsirinkti potencialius nacionalinės rinktinės kandidatus, pamatėme, ko verti Lietuvos klubų žaidėjai. Sužaidėme su jaunimo rinktine, kuriai tos rungtynės padėjo pasirengti atrankos ciklo startui, o taip pat su Rusijos B rinktine.

- Ar dabar Lietuvos užimama vieta FIFA reitinguose atspindi realią padėtį?

- Nemanau. Realesnė mūsų vieta turėtų būti tarp 50-60 geriausių pasaulio komandų.

Reitingas yra pakankamai subjektyvus, nes skaičiuojami kelerių metų rezultatai, įskaitant draugiškas rungtynes, taip pat ir varžovų pajėgumas.

Koją mums dažnai pakiša rungtynės su tokiomis komandomis kaip Lichtenšteinas ar Farerų salos, kai psichologiškai nesusitvarkome su favoritų vaidmeniu.

Tačiau nemanau, kad esame silpnesni už Latviją ar Estiją. Šiemet sugebėjome įveikti ir Lenkijos rinktinę.

Manau, kad turime gerą rinktinę. Tik reikia tikėti savo jėgomis, atsiraitojus rankoves sunkiai dirbti kiekvienose rungtynėse ir vieningai siekti užsibrėžtų tikslų.

- Kaip palygintumėte dabartinę Lietuvos rinktinę su ta, kuri buvo prieš dešimtmetį?

- Anksčiau daugiau žaidėjų rungtyniavo Lietuvos čempionate, o užsieniečiai užpildydavo lyderių pozicijas. Dabar beveik visi rinktinės žaidėjai atstovauja užsienio klubams. Manau, kad taktikos prasme progresavome, nes anksčiau rungtyniaudavome pirmiausia nuo gynybos. Dabar pagal galimybes bandome primesti ir savo taktiką, žaidžiame gražesnį akiai futbolą.

Komanda turi ir geresnes sąlygas – turiu omenyje apgyvendinimą ir treniruočių aikštes. Tam tikrą periodą rengėme nemažai stovyklų užsienyje, o dabar pakankamai geras sąlygas jau turime ir Marijampolėje, kur yra treniruočių aikštės, du stadionai, maniežas. Anksčiau turėdavome vienintelį „Žalgirio“ stadioną Vilniuje su duobėta veja.

Profesionalėja ir rinktinės personalo darbas. Pasirašę sutartį su „Zimmer“ gavome puikią medicininę aparatūrą, galime atlikti traumų diagnostiką ir prevenciją. Medicininis inventorius dabar tikrai nenusileidžia daugeliui aukščiau žengiančių rinktinių.

Mūsų gydytojas ir kineziterapeutai nuolat gilina savo žinias. Bandėme ir vokiečių specialistus, tačiau pamatėme, kad gerų turime ir Lietuvoje. Stengiamės reguliuoti žaidėjų mitybą. Darome viską, kad futbolininkai galėtų kuo geriau pasirengti rungtynėms.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Klubinis futbolas ir licencijavimas

Lietuvos futbolo federacija organizuoja aukščiausiojo diviziono – A lygos – varžybas, dublerių bei I lygos pirmenybes. II ir III lygų pirmenybes vykdo regioninės apskričių federacijos. Visos šalies mėgėjų ir profesionalų komandos gali kovoti tradiciniame LFF taurės turnyre.

Lietuvos klubai, siekiantys dalyvauti A, I, II lygos čempionatuose, privalo gauti atitinkamą licenciją. Per licencijavimą vertinami finansiniai, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir kiti reikalavimai. Taip siekiama užtikrinti nustatytus kokybės standartus.

Stipriausi Lietuvos klubai varžosi UEFA Čempionų lygoje ir UEFA Europos lygoje.

Varžybos

Pasiekimai

• LFF Supertaurė; • LFF taurės turnyras; • LFF A lyga; • LFF dublerių lyga • LFF I lyga; • II lyga – Pietų zona, Vakarų zona; • III lyga – apskričių čempionatai (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Utenos, Marijampolės, Alytaus); • UEFA varžybos.

• 2011 m. A lygoje pirmą kartą per dešimtmetį dalyvavo 12 komandų; • 2010-2011 m. ir 2011-2012 m. LFF taurės varžybose dalyvavo didžiausias komandų skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo; • daugėja A ir I lygos stadionų, atitinkančių A lygos ir UEFA reikalavimus; • skaidresnė finansinė klubų veikla, daugėja vaikų ir jaunimo komandų.

Kontaktai Nerijus Dunauskas LFF Varžybų ir renginių skyriaus vadovas n.dunauskas@lff.lt Laurynas Zibolis LFF Licencijavimo skyriaus vadovas l.zibolis@lff.lt

Iššūkiai • Didinti komandų skaičių I, II ir III lygose; • išlaikyti klubų finansinį stabilumą ir veiklos tęstinumą, didinti finansinę drausmę; • skatinti klubus tęsti investicijas į infrastruktūrą, jaunimo ir vaikų ugdymą, santykius su bendruomene; • plėsti licencijavimo sistemą į žemesnes lygas.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Nerijus Dunauskas LFF Varžybų ir renginių skyriaus vadovas

Romas Pikčilingis Ilgametis LFF varžybų vykdymo vadybininkas

- Koks buvo praėjęs sezonas Lietuvos futbolo A ir I lygose, LFF taurės varžybose?

- 2011 metais A lygoje po ilgos pertraukos žaidė 12 komandų. Į čempionatą sugrįžo tokie gilias tradicijas turintys klubai kaip FBK „Kaunas“, Klaipėdos „Atlantas“ ir Alytaus „Dainava“.

- Kaip palygintumėte Lietuvos čempionato ir kitų pirmenybių organizavimo sąlygas dabar ir prieš dešimtmetį?

- Anksčiau tik nedaugelis Lietuvos čempionato komandų, jau nekalbant apie žemesnes lygas, galėjo užtikrinti patenkinamas sąlygas rungtynių dalyviams ir žiūrovams. Per dešimtmetį ypač pažengė į priekį futbolui reikalinga infrastruktūra, sustyguota varžybų organizacija, pagerėjo teisėjų kvalifikacija, klubų vadyba, išaugo profesionalių žaidėjų skaičius.

Jiems buvo nelengva vėl įsilieti į aukščiausios lygos gretas, tačiau vien „Dainavos“ pavyzdys atpirko pasitikėjimą: komandos žaidimas maloniai stebino, į stadioną sutraukdavo tūkstančius žiūrovų.

Prasiplėtusi lygos geografija duoda ilgalaikės naudos, nes didėja bendras susidomėjimas futbolu, keičiasi vietinės valdžios požiūris, gerinama infrastruktūra, sportuojančių vaikų skaičius.

I lygoje šiemet turėjome tris naujas komandas, kurios įrodė esančios vertos čia žaisti – Vilniaus REO tapo lygos nugalėtojais, „Trakai“ užėmė aukštą ketvirtą vietą, o Kuršėnų „Venta“ pateikė ne vieną staigmeną.

2010-2011 metų LFF taurės turnyro finalas buvo vienas gražiausių istorijoje, o 2011-2012 m. sezono pirmoji dalis buvo ypatinga tuo, kad A lygos komandos į turnyrą įsitraukė anksčiau, nuo aštuntfinalio. Žemesniųjų lygų ekipos turėjo progą ne tik išbandyti jėgas su aukštesnio rango ekipomis, bet ir pateikė siurprizų. Tuo ir įdomus taurės turnyras.

- Kaip vertinate Lietuvos klubų pasirodymą tarptautinėje arenoje?

- Čempiono Panevėžio „Ekrano“ pasirodymą galima vertinti kaip pavykusį, nes UEFA Čempionų bei Europos lygose iškovojo tris pergales ir uždirbo mums reitingo taškų. Buvo įmanoma žengti ir dar toliau, bet Baltarusijos klubui panevėžiečiai nusileido tik po atkaklios kovos, o Izraelio komandos pranašumą teko pripažinti išvykoje.

Kitų Lietuvos komandų varžovai per dvejas rungtynes buvo objektyviai pajėgesni. Tiesa, „Sūduva“ namuose nenusileido Švedijos klubui, o „Taurui“ savo aikštėje dvikovoje su olandais teigiamas rezultatas išsprūdo tik paskutinėmis minutėmis. Debiutas nepavyko Gargždų „Bangai“, tačiau šiam klubui vien dalyvavimas UEFA Europos lygoje yra nemažas pasiekimas.

R.Pikčilingis:

„Per dešimtmetį ypač pažengė į priekį futbolui reikalinga infrastruktūra.“

Pavyzdžiui, anksčiau tik kelios ekipos galėjo žaisti tarptautines rungtynes savo stadionuose ir turėjo glaustis didžiuosiuose miestuose, o dabar, atsiradus galimybei, tai galėtų padaryti beveik visi A lygos klubai.

Kitas pavyzdys – dirbtinį apšvietimą turėjome tik Vilniuje ir Kaune, o dabar turi daugelis stadionų. Tai leidžia rungtynes organizuoti žiūrovams patogesniu metu, o orams atsparūs maniežai ir dirbtinės dangos aikštės pagerino žaidimo sąlygas, leido pailginti A lygos čempionato trukmę iki beveik devynių mėnesių.

- Kokie reikšmingiausi pokyčiai įvyko varžybų sistemose?

- Tiek A, tiek I lygoje nebeliko dublerių ir dukterinių komandų – joms įkurta atskira dublerių lyga.

Toks pasikeitimas visose lygose padėjo paskatinti susidomėjimą ir lygesnę konkurenciją rajonuose, tarp mažesniųjų miestų klubų. LFF taurės turnyre pakeista turnyro sistema – rungtynės dabar vyksta nuo vienų metų gegužės iki kitų metų gegužės. Tai suteikė galimybę turnyre dalyvauti dešimtims mėgėjų komandų ir varžybomis sudomino platesnį futbolo gerbėjų ratą.

Klubinis futbolas ir licencijavimas

Laurynas Zibolis LFF licencijavimo skyriaus vadovas

- Kokios naujovės įvestos 2011-ųjų licencijavimo sezone ir numatomos 2012 metams?

- 2011-aisiais visai A lygai įvedėme finansinės stebėsenos sistemą futbolo sezono metu. Tai leis greičiau užfiksuoti bei reaguoti į sezono eigoje atsirandančius pradelstus įsipareigojimus žaidėjams.

Tarkime, matydami jog sezono eigoje pradėjo vėluoti atlyginimai žaidėjams, galėsime pritaikyti atitinkamas sankcijas.

Prieš 2012 m sezoną licencijavimas suskirstytas į du etapus – ankstesnį A/I lygos ir vėlesnį UEFA licencijavimą. A lygos ir I lygos klubai finansines ataskaitas teiks už 11 mėnesių. Šie pakeitimai leis priimti sprendimą dėl A lygos licencijos išdavimo anksčiau, o siekiantiems UEFA licencijos – geriau pasiruošti.

Taip pat nuo šiol už taisyklių pažeidimus bus taikomos įvairesnės sankcijos: finansinės baudos, taškų atėmimas, žaidėjų registracijos suspendavimas. Į licencijavimą įvestas ir naujas kriterijus, paskatinsiantis klubus investuoti į moterų futbolo komandas. Dar viena naujovė – įgyvendinant Lietuvos futbolo strategijoje numatytus tikslus, nuo 2012 metų į licencijavimą įtrauksime ir II lygos klubus.

- Dalis klubų sezono eigoje susiduria su finansiniais sunkumais. Kokie šios problemos sprendimo būdai, ką gali šiuo klausimu pakeisti LFF? - Federacija gali tik iš dalies padaryti įtaką klubų finansinės drausmės laikymuisi. Pirmiausia, žinoma, galima griežtinti reguliavimą finansų srityje.

Pastaraisiais metais, be minėtos finansinės stebėsenos sistemos, įvedėme reikalavimą detaliai planuoti klubų biudžetus, įtraukėme papildomą skolų teisėjams ir federacijai panaikinimo kriterijų.

2012 metams numatyta pareiga klubams didinti įstatinį kapitalą ar gauti papildomos paramos, jeigu turto ir įsipareigojimų santykis yra neigiamas, išplėstas sankcijų mechanizmas už finansinės drausmės pažeidimus, taip pat pradėtas rengti Stabilumo fondo projektas. Toks fondas ateityje bent laikinai sezono metu turėtų pasirūpinti krizę išgyvenančių klubų žaidėjais.

LFF taip pat siekia suteikti kuo daugiau konsultacijų klubų finansininkams, jų auditoriams, didinti jų kvalifikaciją. Tai leidžia klubams geriau planuoti, vykdyti ir koreguoti savo biudžetus, vesti savo apskaitą pagal nustatytus tarptautinius standartus.

Kita vertus, kur kas daugiau gali padaryti pats klubas.

Visų pirma, klubų vadovai turi realiai žinoti, kokiomis lėšomis jie disponuos ateinantį sezoną ir tik pagal tai planuoti savo išlaidas. Antra, klubo dalininkams ir esamiems rėmėjams susiduriant su sunkumais, verta aktyviai ieškoti papildomo rėmimo, galbūt ir papildomų dalininkų, kurie galėtų padėti stabilizuoti situaciją.

- Kaip palygintumėte dabartinį Lietuvos klubinį futbolą su tuo, kuris buvo prieš įvedant licencijavimo sistemą?

- Prieš 8-10 metų daugelis Lietuvos čempionato dalyvių iš esmės buvo ne klubai, o komandos: žaidėjų ir kelių administruojančių žmonių grupė – be rimtesnės struktūros, dažnai priklausiusi nuo vieno savininko finansinių galimybių, kurioms sumenkėjus nustodavo egzistuoti ir pati komanda.

UEFA iniciatyva pradėto klubų licencijavimo pagalba pamažu pradėjome keisti požiūrį į klubinį futbolą, keisti patį jo suvokimą. Mūsų požiūriu, futbolo klubas yra neatsiejama ir aktyvi miesto bendruomenės dalis, ugdanti jaunimą, plėtojanti sporto infrastruktūrą, kelianti savo darbuotojų kvalifikaciją, dirbanti sistemingai, skaidriai ir subalansuotai.

L. Zibolis:

„Paankstinus A lygos licencijų išdavimą klubai turės daugiau laiko pasirengti sezonui.“

Dabar klubai kasmet atskleidžia savo dalininkų struktūrą, teikia finansines ataskaitas, atsikrato didžiosios dalies skolų prieš sezoną, su savivaldybių pagalba gerina stadionų infrastruktūrą, vis daugiau investuoja į savas jaunimo komandas, samdo trenerius, kurie turi UEFA pripažintą kvalifikaciją. Prieš dešimt metų apie tokių, atrodo, elementarių standartų laikymąsi buvo galima tik pasvajoti.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Jaunimo futbolas

Lietuvos futbolo federacija formuoja penkias pagrindines jaunimo rinktines: U-16, U-17, U-18, U-19 ir U-21. Jų pagrindinis ilgalaikis uždavinys – paruošti pamainą nacionalinei rinktinei. U-21 rinktinė formuojama ilgesniam, dvejų metų, atrankos ciklui.

U-19 ir U-17 rinktinės dalyvauja UEFA Europos čempionato varžybose pagal sistemą „ruduo-pavasaris“. U-18 ir U-16 rinktinės oficialiose varžybose nedalyvauja ir ruošiasi po metų užimti U-19 ir U-17 rinktinių vietas.

Jaunimo rinktinių pamatas – vaikų ir jaunių čempionatai bei pirmenybės, kuriuos organizuoja ir vykdo Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacija (LVJFA).

Varžybos

Kontaktai

Rinktinės • U-21 – UEFA Europos čempionato atrankos varžybos; • U-19 – UEFA Europos čempionato atrankos varžybos, kiti turnyrai; • U-18 – Draugiški tarptautiniai turnyrai; • U-17 – UEFA Europos čempionato atrankos varžybos, kiti turnyrai; • U-16 – Draugiški tarptautiniai turnyrai.

Stasys Stankus LFF techninio skyriaus direktorius (U-19, U-18, U-17, U-16 rinktinės) akademija@lff.lt

LVJFA • Lietuvos jaunių sporto mokyklų ir klubinių komandų (gim. 1994-95, 1996, 1997, 1998 m.)

A lygos futbolo čempionatas; • Lietuvos jaunių sporto mokyklų ir klubinių komandų (gim. 1994-95, 1996, 1997, 1998 m.)

I lygos futbolo pirmenybės; • Lietuvos vaikų 9x9 (gim. 1999, 2000 m.) ir 7x7 (gim. 2001 m.) futbolo čempionatai, 7x7 (gim.

2002 m.) futbolo varžybos; • Lietuvos vaikų 5x5 (gim. 2003 ir 2004 m.) ir 4x4 (gim. 2005 m.) futbolo varžybos; • Lietuvos žiemos 9x9 (gim. 1998 ir 1997 m.)

A lygos futbolo pirmenybės ir Lietuvos pavasario 11x11 (gim. 1996 ir 1994-95 m.) A lygos futbolo pirmenybės; • Lietuvos jaunių (gim. 1993-94 m.) sporto žaidynės.

Robertas Tautkus LFF A ir U-21 rinktinių skyriaus vadovas r.tautkus@lff.lt Romualdas Lavrinavičius Vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidentas 8 652 652 55 Pasiekimai • U-17 rinktinė pirmą kartą pateko į Europos U-17 čempionato „Elitinį“ atrankos etapą; • LVJFA vykdomuose čempionatuose ir pirmenybėse išlieka stabilus komandų skaičius; • įdiegta LVJFA žaidėjų elektroninė registracija; • patvirtinta ir pradedama 2011-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto plėtros strategija, prie kurios rengimo prisidėjo LFF. Iššūkiai • U-19 rinktinės pasirengimas 2013 m. Lietuvoje vyksiančiam Europos U-19 čempionato finaliniam etapui; • U-21 rinktinės žaidėjų perėjimas į nacionalinę rinktinę, pasirengimas kitam atrankos ciklui; • jaunimo pirmenybių dalyvių skaičiaus augimas; • pasirengimas neformaliojo ugdymo krepšelio sistemos įvedimui.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Stasys Stankus LFF techninio skyriaus direktorius

- U-17 rinktinė pirmą kartą istorijoje žengė į kitą atrankos etapą, U-19 rinktinė taip pat buvo arti tikslo.

Kas nulėmė tokį rezultatų pagerėjimą?

- U-17 rinktinės sėkmingą pasirodymą ir patekimą į „Elito“ etapą lėmė ketverių metų kryptingas, teisingas ir nuoseklus darbas. Būtent pergalė prieš bendraamžius iš Armėnijos 4:0 buvo puikus to pavyzdys. U-19 rinktinei jau ne pirmą kartą tenka labai pajėgūs varžovai, kuriuos aplenkti mums pritrūksta šiek tiek sėkmės. Šį kartą nenusileidome serbams, priešinomės čekams, o pergalei prieš Izraelį – ji būtų atnešusi kelialapį tolyn – reikėjo tik tikslesnio smūgio paskutinę minutę.

Be abejo, visada norisi geresnių rezultatų, tačiau turime suprasti, jog viskas ateina ne iš karto. Tam reikia laiko ir pastangų. Reikia nepamiršti, jog Lietuva nėra didelė šalis ir mes turime ribotą jaunųjų futbolininkų pasirinkimą. Tai atsiliepia formuojant jaunimo rinktines – neretai trūkstant žaidėjų vienoje amžiaus grupėje, tenka pasiremti ir jaunesniais.

- Kaip palygintumėte mūsų jaunimo rinktines prieš dešimtmetį ir dabar?

- Visų pirma, pasikeitė sąlygos bei požiūris į darbą.

Dabar turime Nacionalinę futbolo akademiją, kurios auklėtinių pagrindu yra sudaromos jaunimo futbolo

S. Stankus:

„Norint geresnių jaunimo rinktinių rezultatų reikia daugiau tokių futbolo akademijų kaip Kaune.“

rinktinės. Jos turi puikias sąlygas treniruotis kartu ištisus metus su nuolatine mūsų specialistų priežiūra.

Laikui bėgant, futbolo akademijos ir centrai pradėjo kurtis daugelyje Europos šalių. Jaunųjų futbolininkų rengimas tapo profesionalesniu, tuomet labai išryškėjo mūsų ir užsienio šalių rinktinių skirtumai. Norint pasiekti dar geresnių rezultatų, mūsų šalyje reikia įsteigti dar bent dvi panašias akademijas.

- 2013 m. mūsų U-19 rinktinė bus Europos čempionato finalinio etapo šeimininkė. Kaip rengiamasi šioms pirmenybėms?

- Pasirengimas vyksta nuosekliai ir planuotai pagal iš anksto sudarytą grafiką. Puikiai suprantame mus slėgsiančią atsakomybę, todėl stengsimės pasirengti kuo geriau. Čempionate žais 1994 metais gimę futbolininkai, rinktinę taip pat papildysime 1995 m. gimusiais vaikinais.

Džiugu, jog tarptautinėje arenoje parodžius gerus rezultatus, ruoštis padeda ir įgytas elitinių futbolo šalių pripažinimas. Po ilgos pertraukos buvome pakviesti į prestižinį turnyrą V.Granatkinui atminti Sankt Peterburge, taip pat planuojame žaisti draugiškas rungtynes su bendraamžiais iš Danijos, Serbijos, Škotijos, Belgijos, Ukrainos, Turkijos ir kitų šalių.

Jaunimo futbolas

Romualdas Lavrinavičius Vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidentas

Robertas Tautkus LFF A ir U-21 rinktinių skyriaus vadovas

- Kokiomis priemonėmis siekiate patobulinti jaunų futbolininkų rengimą? Kas jau įgyvendinta ir kas dar planuojama?

- Mums sunku daryti įtaką futbolo sporto mokykloms ir centrams – esame labiau koordinatoriai. Teikiame savo rekomendacijas ir pasiūlymus, remiamės kitų Europos šalių futbolo federacijų darbo metodika ir stengiamės ją pritaikyti Lietuvoje.

- Kaip įvertintumėte sužaistą didelę dalį U-21 rinktinės atrankos ciklo?

- Sudarinėjome ciklo kalendorių tikėdamiesi gero starto, tačiau taip susiklostė, kad namuose pralaimėjome pirmąsias dvejas rungtynes Slovėnijai ir Maltai.

Viską nulėmė individualūs epizodai – rungtynėse su slovėnais varžovų žaidėjas individualaus meistriškumo dėka įmušė pačioje pabaigoje, o dvikovoje su Malta pirmavome, bet po kartą šiurkščiai suklydo vartininkas ir gynėjas, likome dešimties ir praleidome du įvarčius.

Taip pat siekiame tobulinti jaunimo varžybų vykdymo sistemą, atskiriant meistriškumo kryptį nuo masinio futbolo varžybų. Pastaruoju metu LR Kūno Kultūros ir sporto departamentui pateikėme daug pasiūlymų dėl jaunųjų futbolininkų rengimo tobulinimo sistemos.

Jaunimo futbolo ateitis yra akademijų – alternatyvių Nacionalinei futbolo akademijai Kaune – tinklo plėtra.

Nacionalinėje futbolo akademijoje darbas vyksta tikslingai, pagal naujausias metodikas, treneriams sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją. Tokių akademijų skirtinguose šalies regionuose turėtų būti dar dvi ar trys.

2012 metais pirmą kartą pradedame organizuoti Lietuvos jaunių žiemos futbolo pirmenybes, kuriose dalyvauti nori nemažas būrys komandų.

- Kaip palygintumėte vaikų ir jaunių varžybas su tomis, kurios vyko prieš dešimtmetį?

- Paprasčiausiai galėtume palyginti skaičiais. Šiuo metu vaikų ir jaunių varžybose dalyvauja net 298 komandos, o 2001 metais mes jų turėjome tik 32. Taip pat patobulėjo pirmenybių organizacija, varžyboms pradėjo teisėjauti pilnos arbitrų brigados.

Švediją savo aikštėje galėjome ir įveikti, tačiau neišnaudojome puikių progų ir po vartininko klaidos priešpaskutinę minutę praleidome labai apmaudų įvartį. Atsakomojoje dvikovoje su švedais svečiuose mūsų komanda palūžo po pradžioje praleisto 11 metrų baudinio. Maltoje primetėme savo žaidimą ir nugalėjome. Slovėnijoje varžovai tiesiog buvo pranašesni, o Ukrainoje žaidėme apylygiai, bet viena klaida leido varžovams iškovoti tris taškus. Šiame cikle labai trūko ir sėkmės, ir meistriškumo užbaigiant atakas. Kitas aspektas – per 7-erias rungtynes teko žaisti penkiais skirtingais gynėjų ketvertais. Šioje amžiaus grupėje ir taip trūko gynėjų, o dar atsiliepė traumos, žaidėjai buvo kviečiami į nacionalinę ir U-19 rinktines. Ypatingai stigo vidurio gynėjų.

Iš kitos pusės, U-21 rinktinė įgyvendino kitą, svarbesnį uždavinį – parengti žaidėjų nacionalinei rinktinei. Joje jau debiutavo Vytautas Andriuškevičius, Arvydas Novikovas, taip pat į ją pretenduoja Fedoras Černychas, Tadas Eliošius.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Talentų ugdymas Nacionalinėje futbolo akademijoje

Nacionalinė futbolo akademija Kaune – centrinė visoje šalyje kuriamos futbolo akademijų sistemos dalis. Akademijoje ugdomi jaunieji futbolininkai ir ruošiama Lietuvos nacionalinės rinktinės pamaina, taip pat keliama trenerių, teisėjų ir kito personalo kvalifikacija. Į akademiją surenkami talentingiausi žaidėjai iš visos Lietuvos skirstomi į tris grupes pagal meistriškumą ir amžių. Jauniesiems futbolininkams sudaromas specialus mokymosi ir treniruočių tvarkaraštis, visi žaidėjai gyvena kartu, nuolat tikrinamas žaidėjų pasirengimas.

Varžybos • 1993/94 m. gimimo futbolininkai rungtyniavo 2011 m. LFF I lygoje Kauno “Atleto“ komandos gretose; • 1994/5/6 m. gimimo grupė dalyvavo rengiamose įvairiose tarptautinėse stovyklose ir draugiškuose turnyruose: tarptautinis turnyras Baltarusijoje sausio mėnesį; tarptautinis turnyras „Palangos Juzė“ kovo mėnesį; tarptautinis turnyras Moldovoje gegužės mėnesį; tarptautinis Baltijos taurės turnyras Estijoje birželio mėnesį; tarptautinis turnyras Maskvoje rugpjūčio mėnesį; tarptautinis LFF taurės turnyras Palangoje rugpjūčio mėnesį.

Pasiekimai • Akademijos auklėtiniai kviečiami kandidatais į nacionalinę rinktinę; • akademijos auklėtinių pagrindu sudaromos Lietuvos jaunimo rinktinės. U-17 rinktinė šiemet pirmą kartą pateko į Europos čempionato „Elitinį“ atrankos etapą; • akademijos auklėtiniai kviečiami žaisti ir stažuotis aukščiausio lygio Europos klubuose; • akademijos aikštyne vyksta A, I ir žemesnių lygų varžybos, laisvalaikiu sportuoja įvairaus amžiaus futbolininkai; • aktyviai bendradarbiaujama su miesto ugdymo įstaigomis, darželiais, vaikų namais; • vyksta trenerių, teisėjų, sporto mokytojų seminarai, konferencijos, mokymai.

Kontaktai Nacionalinė futbolo akademija Aušros g. 42D, LT-44158 Kaunas Tel. 8 37 308 484 El. p. akademija@lff.lt Direktorius Raimondas Statkevičius

Iššūkiai • Rengti pamainą nacionalinei futbolo rinktinei; • steigti analogiškas akademijas didžiuosiuose Lietuvos miestuose; • didinti akademijos auklėtinių meistriškumą; • kelti vaikų ir jaunimo trenerių kvalifikaciją; • didinti techninio metodinio centro reikšmę.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Raimondas Statkevičius Nacionalinės futbolo akademijos direktorius

- Šiemet pradėjote penktąjį akademijos sezoną. Ką įvardintumėte kaip didžiausią akademijos pasiekimą?

- Pripažinimą. Visų pirma, esame vertinami Europos klubų ir akademijų. Bendradarbiaujame, keičiamės patirtimi ir treneriais su Italijos, Anglijos, Škotijos, Vokietijos bei kitų šalių jaunuosius futbolininkus rengiančiomis organizacijomis. Keletas mūsų akademijos auklėtinių jau išvykę ir turi sutartis su stipriais Europos klubais, kiti nuolat kviečiami į stažuotes, peržiūras.

Malonus pripažinimas ir Lietuvoje. Esame reikalingi ne tik futbolo bendruomenei, bet ir kitų sporto šakų atstovams. Jie važiuoja pas mus ir klausia, nuo ko pradėti, ir kaip šį akademijos modelį pritaikyti pas save. Kol kas esame vieninteliai, turintys tokią jaunųjų talentų ugdymo sistemą, ir mielai patirtimi dalijamės su kitais.

- Kiek akademijos auklėtinių 2011 metais papildė užsienio komandas?

- Saugas Martynas Dapkus atstovauja daugkartinei Izraelio čempionei „Maccabi Haifa“ komandai, legendinį Anglijos klubą „Nottingham Forest“ papildė Deimantas Petravičius, prie kitos žinomos anglų ekipos „Leicester“ prisijungė Tomas Dombrauskis ir Simonas Stankevičius Dar keli Akademijos auklėtiniai į užsienį išvyko anksčiau. Aurimas Vilkaitis vilki „Lazio“ (Italija) klubo marškinėlius, Lukas Lidakevičius gina „Barnsley“ (Anglija) komandos vartus, Edvinas Girdvainis rungtyniauja Padujos „Padova“ (Italija) komandos gretose.

- Kodėl jauniems žaidėjams naudinga išvykti į užsienį? Kuo tai padės Lietuvos futbolui?

- Gilias tradicijas turinčių klubų futbolo akademijose jauni futbolininkai gali tobulėti, įgauti patirties, o vėliau, apsivilkę nacionalinės rinktinės marškinėlius, prisidėti prie Lietuvos rinktinės pergalių. Taip investuojame į Lietuvos futbolo ateitį, nelaukdami piniginės grąžos.

Tačiau tų pergalių dar reiks luktelti. Europos šalių praktika rodo, jog tokių akademijų pirmieji rezultatai pasimato po 10 metų. Esame pusiaukelėje. Tenka pripažinti, kad tose šalyse, į kurias vyksta mūsų auklėtiniai, jaunimo futbolo vystymo patirtis yra kur kas didesnė nei Lietuvoje.

Aukštesnis varžybų lygis ir treniruočių partneriai kiekviename žingsnyje suteikia konkurenciją, todėl jauni žaidėjai progresuoja kur kas greičiau, nei jų bendraamžiai Lietuvoje.

Talentų ugdymas Nacionalinėje futbolo akademijoje

R.Statkevičius: „Po kelių darbo metų esame vertinami Europoje bei pripažįstami Lietuvoje kaip vieninteliai su tokia jaunųjų talentų ugdymo sistema.“

- Ar Lietuvos futbolui užtenka vienos tokios akademijos?

- Tikrai ne. Šiandien jau esame pasiekę tam tikrą ribą.

Nesame pajėgūs priimti ir visų talentingų jaunuolių.

Kuriant mūsų akademiją buvo planuojama turėti dar bent penkias regionines.

Ekonominis sunkmetis pristabdė šiuos planus, tačiau dabar vėl planuojame prie jų grįžti. Kalbamės su jau veikiančiomis sporto mokyklomis Panevėžyje ir Šiauliuose.

Jei čia bus sukurta reikiama techninė bazė, prisidės vietos klubai bei savivalda, LFF yra pasirengusi įkurti regioninius akademijos centrus, kurie dirbtų pagal mūsų parengtą metodiką. Šios regioninės akademijos turėtų būti laiptelis prieš jaunuoliams ateinant į Nacionalinę akademiją arba šiose vietovėse koncentruotume atskiras amžiaus grupes, kurios vykdytų tą pačią futbolininkų rengimo nacionalinėms rinktinėms programą.

Taip pat viliuosi kad vaikų ir jaunimo futbolui dar didesnį dėmesį skirs šalies klubai. Daugelyje šalių klubai turi panašias akademijas, kurios suinteresuotos talentų paieška ir jų ugdymu. Lietuvoje į šios funkcijos atlikimą kol kas daugiausiai investuoja LFF. Panašus modelis numatytas Lietuvos futbolo strategijoje 2010-2020 metams. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu jis bus pradėtas diegti visuose klubuose. Pradžią jau matome Gargždų „Bangoje“, Vilniaus „Žalgiryje“, Tauragės „Taure“, taip pat Šilutės „Šilutėje“.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Masinis (Grassroots) futbolas

Masinis arba Grassroots futbolas – tai visas neprofesionalus futbolas, kurio pagrindinis tikslas yra kuo daugiau žmonių paskatinti ŽAISTI futbolą.

Lietuvos futbolo federacija, rengdama ir koordinuodama įvairius masinio futbolo projektus, siekia populiarinti šią sporto šaką tarp vyrų ir moterų, įvairaus amžiaus bei fizinio pajėgumo žmonių.

Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų, kurie nelanko futbolo treniruočių, ir neįgaliųjų užimtumui. Masinio futbolo projektai yra rengiami visoje Lietuvoje, bendradarbiaujama su švietimo ir ugdymo įstaigomis.

Veikla

Pasiekimai

Ilgalaikė LFF vaikų masinio užimtumo programa „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“, vienijanti įvairius projektus:

• SVIS programos dalyvių nuo projekto įgyvendinimo pradžios padaugėjo 20 kartų, o bendras skaičius masinio futbolo dalyvių skaičius perkopė 65 tūkstančius; • didžiausių Baltijos šalyse moksleivių futbolo žaidynių dalyvių skaičius pasiekė 12 tūkstančių; • vis didesnis vaikų futbolo trenerių susidomėjimas SVIS projektais ir bendradarbiavimas su švietimo ir ugdymo įstaigomis; • bendradarbiaujant su Techninio vystymo asociacija paruošti 6 LFF C trenerių-organizatorių licencijos kursų lektoriai, kurie visoje Lietuvoje rengs specialistus, galinčius dirbti su įvairiomis masinio futbolo grupėmis: darželinukais, moksleiviais, neįgaliaisiais, mergaitėmis; • Lietuvos seniūnijų moksleivių futbolo žaidynės pristatytos kaip viešojo, privataus ir visuomeninio sektorių bendradarbiavimo pavyzdys seminare „Youth & Grassroots Marketing“ (2011 m. Kardifas, Velsas).

• vaikų globos namų turnyras „MTG futbolas taikai.

Pažink pasaulį futbolo aikštėje“; • gatvės futbolo turnyras 3x3; • Lietuvos seniūnijų mokyklų futbolo žaidynės; • futbolo projektas ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms „Futboliukas“; • „Futbolo festivalis. Tik geros emocijos“ turnyras skirtas 7-10 m. vaikams, kuriame laimi visi; • šeimų futbolo turnyras „Coca Cola šeimų savaitgalio lyga“; • „UEFA Grassroots Day. Švęskime futbolą!“; • „Mokytojų akademija“; • iniciatyva „Futbolas visiems“. Futbolo projektai su neįgaliųjų organizacijomis: Lietuvos senjorų (50 metų ir vyresnių) pirmenybės; judėjimas „Moterys už futbolą“; metodinė ir materialinė parama švietimo ir ugdymo įstaigoms.

Kontaktai Anatolijus Stecenko Lietuvos masinio futbolo asociacijos prezidentas El. p. a.stecenko@lff.lt Vaidotas Rastenis Masinio futbolo projektų koordinatorius El. p. v.rastenis@lff.lt

Iššūkiai • 2012 m. pasiekti, kad SVIS projektuose dalyvautų 30 000 dalyvių, o visuose masinio futbolo renginiuose – per 75 000; • moterų futbolo populiarinimas; • 2012 m. pagal UEFA Grassroots chartijos reikalavimus LFF turės 3 lygį (3 žvaigždę) atitinkančią masinio futbolo programą; • 2013 m. pagal UEFA Grassroots chartijos reikalavimus LFF turės 4 lygį (4 žvaigždę) atitinkančią masinio futbolo programą.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Vaidotas Rastenis LFF Masinio futbolo projektų koordinatorius

- Kas yra „Grassroots“ programa ir kokie jos tikslai?

- Išvertus iš anglų kalbos, „Grassroots“ reiškia „žolės šaknys“ arba „želmenys“. Jei norime išauginti gerą žolę, ją reikia laistyti ir puoselėti. Masinio (Grassroots) futbolo šūkis – „žaidžia visi“. Tiek berniukai, tiek mergaitės, sveikuoliai ir neįgalieji, vaikai ir seneliai, tėveliai ir mamytės.

Profesionalūs žaidėjai tėra apie 0,2% visos futbolo bendruomenės. Visa kita – masinis futbolas, nors tai dažnai pamirštama. Vienas mūsų tikslų yra priminti, kad futbolas – pats paprasčiausias pasaulyje komandinis sportas, kurį galima žaisti visur ir visada.

Lietuvoje didesnį dėmesį skiriame vaikų masiniam futbolui. Vis daugiau futbolo trenerių pradeda atskirti masinį ir „elitinį“ vaikų futbolą. Mūsų siekis, kad apskritai visas vaikų iki 12 metų futbolas – t.y. kol vaikai nežaidžia 11 prieš 11 – būtų laikomas masiniu futbolu, kur svarbiausia ne komandiniai rezultatai, bet meilės futbolui ir techninių vaiko gabumų (futbolo ABC) ugdymas. Vaikas futbolo užsiėmimuose ar varžybose turi mokytis nebijodamas klysti.

- Kaip pasikeitė futbolą žaidžiančiųjų skaičius nuo programos „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ (SVIS) starto 2004 metais?

- Pradžioje joje dalyvavo apie tūkstantį vaikų.

2011 m. vien tik „Ežiogolo“ pirmenybėse Alytaus apskrityje dalyvavo dvigubai daugiau moksleivių.

Viso masinio futbolo dalyvių skaičius įvardinti nėra paprasta. Tačiau pagal apskričių futbolo federacijų apklausas matome, kad jų yra daugiau nei 70 tūkstančių. Tai sudaro 2 procentus visų Lietuvos gyventojų.

- Kaip toliau planuojate masinio futbolo plėtrą? Ko šiuo metu labiausiai trūksta, ir kokias naujoves planuojate įdiegti?

- 2012 m. mes susitelksime į mokomuosius seminarus, taip pat didesnį dėmesį skirsime merginų futbolui populiarinti ir, žinoma, nepamiršime darželinukų bei moksleivių iki 9 metų.

2011 metais startavęs judėjimas „Moterys už futbolą“ sulaukė nemažai teigiamų atsiliepimų, tad kartu su UEFA nusprendėme daugiau investuoti į moterų futbolo populiarinimą. Tai yra dar vienas nuoseklus ir logiškas LFF ir Masinio futbolo asociacijos žingsnis siekiant „Lietuvos futbolo strategijoje 2010-2020“ numatyto tikslo – 25% visų futbolą žaidžiančiųjų turėtų sudaryti moterys ir merginos.

Daug dėmesio skirsime ir vadinamosios LFF C trenerioorganizatoriaus licencijos kursams. Nusprendėme padėti mokytojams vykdyti seminarus ne kaip įprasta, centralizuotai, bet perkelti juos arčiau žmonių ir vykdyti apskrityse, kad entuziastams būtų patogu bei nebrangu juos pasiekti.

- Startavus SVIS programai padaugėjo ir entuziastų regionuose. Kurios naujos iniciatyvos pastaraisiais metais buvo pastebimiausios?

- Ypač aktyviai į mūsų projektus įsitraukė darželiai. Ten dirba nuostabios ir puikiai savo darbą išmanančios pedagogės. Nuoširdaus darbo bei fantazijos iš jų galėtų pasimokyti net ir mūsų treneriai, klubų atstovai.

Masinis (Grassroots) futbolas

V. Rastenis:

„Didesnis dėmesys moterų futbolo populiarinimui – dar vienas nuoseklus žingsnis siekiant Lietuvos futbolo strategijoje 2010-2020 m. iškeltų uždavinių.“

Todėl pamažu bręsta mintys organizuoti darželinukų futbolo žaidynes šalies mastu. Tik ieškome tinkamiausios žaidynių organizavimo formos. Jau dabar darželinukų žaidynės vyksta Kėdainiuose, Panevėžyje, Raseiniuose, įvairūs futbolo renginiai miesto mastu vyksta ir Kaune, Anykščiuose.

Pastaraisiais metais maloniai stebino Kartenoje (Kretingos r.) dirbantis sporto entuziastas Marius Meškauskas. Prieš pora metų dalyvavęs projekte „Vasaros linksmoji futbolo mokykla“, jis savo nuoširdžiu darbu užkrėtė daugelį Kretingos rajono mokymo įstaigų.

Iki tol gana pasyviai paraiškas teikę kretingiškiai dabar yra vieni aktyviausių. Mariaus organizuojamose futbolo stovyklose dalyvauja beveik 100 vaikų. Kartenos mokykloje jau antrus metus veikia ir futbolo būrelis ne tik berniukams, bet ir mergaitėms.

Dalyviai paprastai dėkoja Lietuvos futbolo federacijai už suteiktą galimybę žaisti futbolą, dovanas, naujas žinias, tačiau būtent nuoširdus pedagogų darbas mus ir skatina plėsti projektus, mąstyti apie naujus.

Nenuilstantys entuziastai ir yra mūsų varomoji jėga, skatinanti tobulėti.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Salės ir paplūdimio futbolas

Salės ir paplūdimio futbolo čempionatus organizuoja Lietuvos futbolo federacijos narė – Lietuvos salės futbolo asociacija. Jos tikslas – šių futbolo šakų populiarinimas, varžybų organizacija, komandų regionuose skatinimas, salės bei paplūdimio futbolo rinktinių administravimas.

Varžybos

Pasiekimai

• Salės futbolo A lygos čempionatas; • salės futbolo I lygos pirmenybės; • salės futbolo II lygos pirmenybės; • salės futbolo turnyras Vilniaus taurei laimėti; • Vilniaus mažojo futbolo turnyras; • Europos ir pasaulio salės futbolo čempionatų atranka; • Baltijos šalių salės futbolo taurė; • paplūdimio futbolo A lygos čempionatas; • tarptautiniai tradiciniai turnyrai, skirti paplūdimio futbolo sezonui atidaryti ir uždaryti; • Baltijos ir NVS šalių paplūdimio futbolo turnyras.

• Surengti pirmieji salės futbolo kursai entuziastams treneriams; • įrengta nauja paplūdimio futbolo aikštelė Belmonte; • salės futbolo žaidėjai patobulėję pereina į profesionalius klubus; • platesnė salės futbolo pirmenybių dalyvių komandų geografija.

Kontaktai Lietuvos salės futbolo asociacija Viceprezidentas Sergejus Sliva Tel. 8 652 652 06 El.p. futsal@lff.lt

Iššūkiai • Surengti Europos salės futbolo čempionato finalinį etapą Lietuvoje; • išlaikyti ir padidinti komandų skaičių salės bei paplūdimio futbolo čempionatuose; • kelti salės futbolo profesionalumo lygį; • populiarinti salės ir paplūdimio futbolą Lietuvoje rengiant įvairias varžybas.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Sergejus Sliva Lietuvos salės futbolo asociacijos viceprezidentas

- Kokie buvo pastarieji metai salės futbolo rinktinei, šalies klubams Europos turnyruose?

- Metai nebuvo sėkmingiausi, ne kartą pergalės ar lygiosios išsprūdo paskutinėmis minutėmis.

Lietuvos rinktinė 2011-ųjų pradžioje dalyvavo Europos čempionato preliminaraus atrankos etapo turnyre.

Deja, negalėjo rungtyniauti visi pajėgiausi žaidėjai ir tai atsiliepė rezultatams, veikiausiai jaunesniems pritrūko tokių dvikovų patirties. Pirmose rungtynėse su Bulgarija pirmauta, bet pralaimėta po nesėkmingo antrojo kėlinio. Apmaudžiai rungtynių pabaigoje nusileista ir Prancūzijai, kuri pastaraisiais metais patobulėjo ir turbūt pelnytai tapo tos grupės nugalėtoja. Visgi turnyrą baigėme garbingai – užtikrinta pergale (5:1) prieš varžybų šeimininkę Maltą.

Gruodžio viduryje Pasaulio čempionato pagrindinio (antrojo) atrankos etapo varžybose Portugalijoje turėjome daugiau rinktinės senbuvių. Tačiau čia varžovai jau buvo stipresni ir, kaip sakė treneris, aukščiau bambos iššokti nepavyko. Garbingai priešindamiesi nusileidome Europos vicečempionams portugalams, 21 vietą pasaulio reitinge užimančiai Slovakijai. Dvikovoje su prancūzais dukart pirmavome, bet vėlgi pralaimėjome paskutinę minutę.

Po ciklo atsisveikino rinktinės treneris Daivydas Kalpokas, kuris su komanda dirbo septynerius metus.

Dėkojame jam už entuziastingą darbą su ekipa.

UEFA salės futbolo taurės turnyre Lietuvai atstovavusi šalies čempionė Kauno „Nautara“ sutriuškino Velso atstovus, tačiau antrose rungtynėse 4:5 apmaudžiai nusileido beveik vien iš brazilų tautybės žaidėjų sudarytam Airijos klubui. Kauniečiai buvo verti pergalės, bet tądien sėkmė šypsojosi varžovams.

Trečiose rungtynėse „Nautara“ turėjo pripažinti šeimininkų „Geneva“ pranašumą. Šiai komandai taip pat atstovavo beveik vien tik užsieniečiai.

- Ko trūksta, kad mūsų salės futbolininkai iškovotų daugiau pergalių?

- Tiek rinktinės, tiek klubų problema jau kurį laiką išlieka ta pati – trūksta profesionalių žaidėjų.

Neturime salės futbolo vaikų grupių. Tie patys žaidėjai rungtyniauja ir didžiajame, ir salės futbole, todėl neretai keblu į rinktinę sukviesti visus žaidėjus ir susikoncentruoti atrankos varžyboms. Ne visada varžyboms užtenka ir salių, nors situacija šiuo klausimu gerėja.

Pastaraisiais metais stipriausiems salės futbolo klubams atsiliepė sunkmetis – komandos vis dažniau susiduria su finansiniais sunkumais ar pasirenka didįjį futbolą. Kai kurios ekipos neišgali sumokėti startinio mokesčio, todėl sumažėjo A lygos komandų skaičius.

Kita vertus, daugiau komandų žaidžia žemesnėse lygose, plečiasi varžybų geografija.

Salės futbolas kol kas laikosi ant entuziastų pečių.

Džiaugiamės, kad jiems LFF šiemet pirmą kartą suorganizavo salės futbolo kursus. Tikimės, kad įgytos žinios jiems bus naudingos ir padės po truputį žengti į priekį.

- Ar žaidėjams, kurie rungtyniauja ir didžiajame futbole, naudingos salės futbolo varžybos?

- Be jokios abejonės – taip. Žiemą salės futbolas reiškia galimybę žaidėjams palaikyti sportinę formą. Kitas aspektas – salės futbolas žaidžiamas didele sparta, mažame plote, todėl lavina futbolininkų techninius sugebėjimus.

Salės ir paplūdimio futbolas

S. Sliva:

„Salės futbolas lavina žaidėjų techninius sugebėjimus.“

Jau turime ir sėkmės pavyzdį. Arsenijus Buinickis, kuris ilgus metus atstovavo salės futbolo rinktinei ir Vilniaus „Bekentui“, šiemet buvo pakviestas į didžiojo futbolo nacionalinės rinktinės stovyklą, o su Alytaus „Dainava“ LFF A lygoje pateko į rezultatyviausiųjų trejetą. A lygos komandų gretas papildė ir salės futbolo nuolatiniai dalyviai Valentinas Baranovskis, Jaunius Juozaitis, kiti žaidėjai.

- Kaip vystosi paplūdimio futbolas?

- Paplūdimio futbolas Lietuvoje dar mėgėjiškas, jame dažniausiai rungtyniauja tie patys žaidėjai, kurie rungtyniauja salės futbolo pirmenybėse arba tuo metu nežaidžia didžiajame futbole.

Tačiau po truputį kaupiame patirtį, įsigijome inventoriaus ir pirmenybės vyksta sklandžiau. Džiugu, kad jau turime savo aikštelę, kurią šiemet Vilniuje įrengėme Belmonto pramogų ir poilsio centre.

Organizavome tarptautinį paplūdimio futbolo turnyrą, į kurį atvyko komandos iš Baltarusijos, Moldovos ir Rusijos (Kaliningrado srities). Mūsų rinktinei varžybos nepasisekė, padarėme apmaudžių klaidų, už kurias varžovai mus nubaudė. Tačiau turnyras buvo naudingas, o visi varžybų dalyviai liko patenkinti.

Turime aukšto lygio tarptautinį paplūdimio futbolo teisėją Romualdą Cviklinskį, kuris turi FIFA kategoriją ir yra nuolat kviečiamas į aukščiausio lygio turnyrus.

Malonu, kad kitas buvęs paplūdimio futbolo arbitras Sergejus Slyva, perėjęs į didįjį futbolą, ten dirba sėkmingai ir jau taip pat užsitarnavo FIFA arbitro kategoriją.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Moterų futbolas

Šalies moterų futbolo veiklą organizuoja Lietuvos moterų futbolo asociacija (LMFA). Jos pagrindinis tikslas – motyvuoti, skatinti ir sudaryti sąlygas įvairaus amžiaus merginoms, moterims žaisti futbolą, dirbti trenerėmis ir organizatorėmis.

LMFA formuoja teigiamą visuomenės požiūrį į moterų futbolą, plėtoja ir populiarina moterų futbolą šalyje. LMFA taip pat siekia užtikrinti nuoseklų talentingų sportininkių tobulėjimą ir jų įsiliejimą į jaunimo rinktines, o vėliau – ir į moterų nacionalinę rinktinę.

Varžybos, rinktinės

Iššūkiai

• Moterų futbolo klubinių komandų A lyga (7 komandos); • moterų futbolo klubinių komandų I lyga (16 komandų); • Lietuvos moterų futbolo taurės varžybos; • Baltijos moterų futbolo lyga; • U-17 (1995-96 m.) merginų rinktinė; • U-19 (1993-94 m.) merginų rinktinė; • Nacionalinė moterų futbolo rinktinė; • mergaičių futbolo čempionatai 4 amžiaus grupėse (gimusių 1993-95, 1996-97, 1998-99, 2000 m. ir jaunesnių); • Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Olimpinio festivalio sporto žaidynių mergaičių mažojo futbolo varžybos (gimusių 1997 m. ir jaunesnių); • tradicinis Lietuvos šeimų kalėdinis futbolo turnyras ir kiti proginiai turnyrai.

• Projekto „Moterys už futbolą“ plėtra ir tęstinumas; • komandų profesionalėjimo skatinimas; • talentingų moterų futbolo teisėjų vystymo plano sukūrimas; • jaunų žaidėjų išlaikymas komandose ir futbolo grupių skaičių sporto mokyklose, akademijose išsaugojimas; • naujų mergaičių futbolo grupių vyrų klubuose subūrimas; • varžybų apskrityse organizavimas; • bendrojo lavinimo mergaičių varžybų vykdymas atskirai kaimo ir miesto vietovių komandoms.

Kontaktai Lietuvos moterų futbolo asociacija Vytautas Tutlys Generalinis sekretorius El. p. vtutlys@takas.lt Pasiekimai • Lietuvos merginų U-17 rinktinė tapo Baltijos šalių merginų taurės nugalėtoja; • Lietuvos merginų U-19 rinktinė pirmą kartą dalyvavo Europos merginų U-19 antrajame elitiniame atrankos etape; • daugiau kaip 750 mergaičių dalyvauja futbolo čempionate ir olimpinio festivalio sporto žaidynėse; • 140 dalyvių Kalėdiniame šeimų futbolo turnyre; • startavo judėjimas „Moterys už futbolą“ moterų futbolui populiarinti.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Vytautas Tutlys Lietuvos moterų futbolo asociacijos generalinis sekretorius

-Kokie buvo 2011 metai moterų futbolo rinktinėms?

-Įsimintiniausi metai buvo merginų U-19 (gimusių 1992 m. ir jaunesnių) rinktinei, kuri pirmą kartą istorijoje dalyvavo Europos U-19 čempionato antrajame, „Elitiniame“ atrankos etape. Rungtynės su varžovėmis iš garsių futbolo valstybių buvo rimta pamoka mūsų futbolininkėms. U-17 (1995 m.) merginų rinktinė Baltijos šalių merginų taurės turnyre sutriuškino abi varžoves ir tapo nugalėtoja. Atrankos varžybose tiek ši, tiek U-19 (1993 m.) rinktinė sutiko pajėgesnes varžoves ir rimčiau pasipriešinti nepavyko.

Moterų nacionalinė rinktinė Europos čempionato atrankoje iškovojo keturis taškus, tačiau koją pakišo nesėkmingos rungtynės su Latvija. Lietuvos čempionė Šiaulių „Gintros Universiteto“ komanda šiemet UEFA Čempionių lygoje varžėsi pasikeitusios, atjaunėjusios sudėties. Nors šiaulietės iki pabaigos kovojo dėl patekimo į kitą etapą, kelią užkirto gauta raudona kortelė paskutinėse rungtynėse su bosnėmis.

Mūsiškėms likus dešimtyje, varžovės išplėšė pergalę rungtynių pabaigoje.

- Kokias problemas tenka spręsti siekiant vystyti moterų futbolą?

- Vis labiau trūksta merginų. Norėtųsi, kad rajonuose būtų daugiau mergaičių grupių, dažniau vyktų treniruotės. Tačiau gyvenimas diktuoja kitas sąlygas – mažėja moksleivių, o tiems, kurie yra, vis sunkiau mokslus ir darbus suderinti su sportu.

Gerai, kad kol kas pavyksta išsaugoti tą, ką turime.

Merginų futbolo grupės toliau gyvuoja ten, kur yra sporto mokyklos ar akademijos. Jei pagrindinis suaugusiųjų moterų futbolo ramstis yra Šiauliai, tai kalbant apie jaunimo rinktines, galima paminėti Vilniaus ir Kauno futbolo mokyklas, Ukmergės, Alytaus, Akmenės sporto centrus.

Norėtųsi daugiau iš tokių miestų kaip Panevėžys, Klaipėda, kuriuose yra senas tradicijas turintys vyrų futbolo klubai. Tikimės, kad ateityte minėtuose miestuose atsiras stiprios moterų futbolo komandos, kurios galės varžytis aukščiausioje Lietuvos moterų futbolo lygoje.

Moterų futbolas

- Kokie aspektai leidžia tikėtis moterų futbolo progreso?

- Pozityviai nuteikia tai, kad LFF vykdomos „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ programos masinio futbolo projektuose į žaidimą įtraukiami visi – taip futbolą žaidžia ir juo susidomi vis daugiau mergaičių. Ypatingai džiugina „Futboliuko“ projektas, kur darželiuose su vaikais rungtyniauja ir tėveliai, auklėtojai. Taip pat seniūnijų mokyklų žaidynės, kuriose turi būti ir mergaičių.

Malonu, kad vis stiprėja Kauno moterų futbolas – ten daugėja žaidžiančių, yra komandų trenerės, galimybės žaisti aikštyne prie Nacionalinės futbolo akademijos. Šiemet kaunietės A lygos čempionate užėmė trečią vietą, tačiau sezono eigoje buvo privertusios daugkartinę čempionę „Gintrą-Universitetą“ po ilgos pertraukos patirti nesėkmės kartėlį. Dėkojame Kaune ir kituose miestuose esantiems entuziastams, kurie myli futbolą ir dirba nepaisant to, kad negauna materialaus atlygio.

Vilčių teikia ir Lietuvos futbolo federacijos parengta 2010-2020 metų strategija. Joje nemažai dėmesio skiriama ir moterų futbolui. Planuojama, jog į profesionalius vyrų klubus bus privaloma įtraukti ir moterų ar merginų komandas. Tai radikaliai pakeistų moterų futbolo padėtį.

Džiaugiamės, kad turime jau minėtą naują merginų komandą Pasvalyje, perspektyvių mergaičių Zarasuose.

Zarasų sporto centre mergaičių komanda, su kuria pradėjo dirbti etatinis treneris, tapo gimusių 2000 m. ir jaunesnių pirmenybių čempione. Vienas iš artimiausių mūsų uždavinių – sukurti sistemą ir vykdyti nuoseklias atitinkamo amžiaus grupių varžybas ten, kur atsiranda pakankamas merginų futbolo komandų skaičius.

Siekdami populiarinti moterų futbolą šiemet inicijavome projektą „Moterys už futbolą“. Tikimės, kad tai palaipsniui padės sudominti šia sporto šaka kuo daugiau moteriškos lyties atstovių.

V.Tutlys:

„Džiugu, kad įgyvendinant 20102020 m. Lietuvos futbolo strategijoje numatytus tikslus, kiekvieno klubo struktūroje ateityje turės būti ir merginų futbolo komanda.“

LFF ATASKAITA 2011 M.

Teisėjai

Beveik 400 šalies futbolo teisėjų ir varžybų inspektorių vienija Lietuvos futbolo teisėjų asociacija (LFTA). Jos tikslai – teisėjauti Lietuvoje ir užsienyje, inspektuoti, teisėjauti įvairių Lietuvos pirmenybių, vaikų, moterų ir kitoms varžyboms, kelti teisėjų kvalifikaciją, organizuoti pasirengimo stovyklas, suteikti arbitrams atitinkamas licencijas.

Veikla

Iššūkiai

• Teisėjavimas ir inspektavimas įvairaus lygio Lietuvos futbolo varžybose; • teisėjų fizinių normatyvų tikrinimas, jų fizinis parengimas stovyklų metu, teorijos egzaminų rengimas ir teorinių žinių kontrolė; • teisėjų reitingų sudarymas, licencijų suteikimas; • A, B, C lygių teisėjų seminarų organizavimas; • kursų ir pasiruošimo stovyklų užsienyje organizavimas; • specialių seminarų moterims teisėjoms organizavimas; • jaunų ir pradedančiųjų, elitinių teisėjų, instruktorių rengimo, talentų programų vykdymas; • supažindinimas su futbolo taisyklėmis, jų traktuotėmis klubų ar komandų prašymu.

• 2012 m. padidinti LFTA narių skaičių iki 450, 2015 m. – iki 600; • padėti FIFA kategoriją turintiems teisėjams įsitvirtinti UEFA rengiamuose turnyruose; • įtraukti į A lygos varžybas naujus talentingus teisėjus ir padidinti konkurenciją; • įtraukti į moterų futbolo lygų varžybas kuo daugiau moterų teisėjų; • padidinti C lygio teisėjų kursų skaičių; • parengti daugiau teisėjų įvairiuose regionuose; • visos sudėties brigadomis teisėjauti įvairiose žemesnio rango varžybose; • pritraukti į teisėjavimą daugiau moterų.

Kontaktai Lietuvos futbolo teisėjų asociacija Aušros g. 42D, LT-44158 Kaunas Tel. 8 686 77459 Prezidentas Jonas Braga El. p. j.braga@lff.lt www.lfta.lt Pasiekimai • Lietuvai suteikta trečia FIFA aikštės teisėjo kategorija; • Kvietimai teisėjauti aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose: V.Šimkui – Europos U-21 vaikinų čempionato finale Danijoje; G.Mažeikai – UEFA Europos lygos grupių etapo rungtynėse; A.Šeškui – Europos U-17 vaikinų čempionato finaliniame etape.

• Teisėjų A.Statkevičiaus, A.Jagintavičiaus ir L.Aržuolaičio dalyvavimas UEFA perspektyvių teisėjų programoje; • pirmą kartą penki arbitrai teisėjavo UEFA klubų turnyro grupių etapo rungtynėms.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Jonas Braga Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos prezidentas

- Kokių įvertinimų mūsų arbitrai 2011 metais sulaukė tarptautiniame lygmenyje?

- Pernai sužinojome, kad pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo turėsime trečiąjį arbitrą tarptautiniame lygyje – FIFA arbitro kategorija suteikta Sergejui Slyvai. Tai yra didelis Lietuvos futbolo teisėjų įvertinimas ir visų mūsų pasiekimas.

Iki šiol turėjome du FIFA kategorijos teisėjus ir penkis asistentus. Trečia aikštės teisėjo kategorija leis ir kitiems kolegoms teisėjauti aukštesnio lygio varžybose.

Taip pat UEFA teisėjų komitetas aukštesnės arbitrų kategorijas skyrė G.Mažeikai ir Aušrai TvarijonaiteiKancei. Arbitrai UEFA yra vertinami pagal nuopelnus, atliktą darbą, fizinį pasirengimą, patirtį, potencialą, kalbos sugebėjimus, dalyvavimą UEFA kursuose ir įvertinimą savo šalyje.

Aušra šoktelėjo iki „Premier“ kategorijos (antra pagal svarbą), o Gediminas – iki antros kategorijos (iš šešių).

Iki šiol mūsų šalies arbitrai po kelių darbo metų įgiję trečią kategoriją aukščiau nepakildavo.

- Kokioms svarbiausioms varžyboms praėjusiais metais teisėjavo mūsų šalies arbitrai?

- Svarbiausiu šio sezono pasiekimu, be jokios abejonės, laikyčiau mūsų FIFA kategorijos asistento Vytauto Šimkaus paskyrimą teisėjauti Senojo žemyno U-21 pirmenybių finalui. Tai – aukščiausias mūsų teisėjo darbo įvertinimas per visą LFTA istoriją.

J. Braga:

„V.Šimkaus paskyrimas Europos U-21 čempionato finalui – aukščiausias mūsų futbolo teisėjo įvertinimas per nepriklausomos šalies istoriją.“

Nederėtų nuvertinti ir aikštės teisėjo Gedimino Mažeikos bei jo keturių padėjėjų pasirodymo per UEFA Europos lygos grupių etapo rungtynes Londone, kur žaidė garsus „Tottenham Hotspur“ klubas. Tai taip pat svarbus pasiekimas mūsų šaliai. Išskirčiau ir moterų futbolo teisėjos FIFA kategoriją turinčios Aušros Kancės pasirodymus per Europos čempionato atrankos rungtynes.

Teisėjai

- Kokias galimybes kelti savo profesinę kvalifikaciją arbitrai turėjo 2011 m.?

- Dalyvavome Baltijos šalių teisėjų seminare, o į Lietuvą pasidalinti savo patirtimi vėl buvo atvykęs praeityje žinomas arbitras iš Rusijos Valentinas Ivanovas. Taip pat mūsų teisėjų fizines savybes testavo specialistas iš Belgijos Bartas Gilis. Aikštės teisėjas Gediminas Mažeika dalyvavo aukščiausio lygio UEFA teisėjų seminare.

Futbolo sezonui penktus metus iš eilės ruošiamės Turkijoje. Tuo metu šioje šalyje stovyklauja daug komandų, todėl teisėjai turi galimybę įgyti praktikos įvairiose tarptautinėse rungtynėse. Visos dvikovos filmuojamos, vėliau analizuojamos. Tai gera arbitrų mokykla.

- Kaip palygintumėte LFTA kaip organizaciją bei Lietuvos futbolo teisėjavimą dabar ir prieš dešimtmetį?

- Pradžia buvo panaši į mūsų valstybės atkūrimą.

LFTA buvo be savo įstatyminės bazės. Nebuvo jokios sistemos skiriant rungtynėms teisėjus, suteikiant jiems kategorijas. Nebuvo licencijavimo sistemos bei teisėjų reitingavimo. Jaunių rungtynėms daugiausia teisėjaudavo treneriai arba kas pasitaikydavo.

Nors tai ne svarbiausia, bet šiuo metu teisėjai, rungtynių inspektoriai į rungtynes privalo vyksta atvykti tvarkingai atrodantys, su kostiumais ir kaklaraiščiais. Po rungtynių inspektorius privalo aptarti rungtynes jas su teisėjais rungtynių. Po kiekvienų rungtynių teisėjui rašomas įvertinimas, jis Už kiekvienas rungtynes teisėjas gauna balus, kurie jį su kiekvienomis rungtynėmis priartina prie aukštesnės kategorijos. Kiekvienais metais A lygos teisėjams užsienyje organizuojamos stovyklos, rengiami įvairiausi seminarai.

Tokios permainos buvo įmanomos tik su supratinga LFF vadovų veikla, kurie netrukdė tobulėti, surasdavo ir vis dar suranda lėšų tokiai svarbiai sričiai kaip teisėjavimas.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Infrastruktūros plėtra

Lietuvos futbolo federacija su tarptautiniais partneriais daug dėmesio skiria futbolo infrastruktūros plėtrai.

Vienas stambiausių LFF įgyvendintų projektų – įsteigta Nacionalinė futbolo akademija ir techninio vystymo centras Kaune. Mažesni investiciniai projektai siekia didinti vaikų ir jaunimo užimtumą – įrengtos mažos dirbtinės dangos aikštelės prie mokyklų visoje šalyje, bendruomenėms skirtos naudotos dirbtinės dangos.

Prieš dvejus metus LFF išsikėlė naują, ne mažiau ambicingą uždavinį – įrengti Lietuvoje bent 10 pilnų matmenų dirbtinės dangos aikščių. Šis projektas, kuriam federacija skyrė beveik 7 milijonus litų, jau sėkmingai startavo. Planuojama, kad iki 2012 metų vidurio dešimt šalies regionų turės FIFA kokybės standartus atitinkančias modernias aikštes, kuriose galės vykti aukšto lygio tarptautinės varžybos.

Vienas iš aktualiausių tikslų – LFF stadiono Vilniuje rekonstrukcija, siekiant atitikti tarptautinius reikalavimus nacionalinių rinktinių rungtynėms.

Projektai

Iššūkiai

• 10 standartinių matmenų dirbtinės dangos aikščių regionuose; • stadiono nacionalinės rinktinės rungtynėms rekonstrukcija; • naujos LFF pagrindinės būstinės statybos; • naudotos nedidelių matmenų dirbtinės dangos mokykloms ir bendruomenėms; • ekspertų konsultacijos dirbtinių dangų rangovams; • dirbtinės dangos priežiūros mokymai.

• 10 pilnų matmenų dirbtinės dangos aikščių projekto pabaiga 2012 m.; • dirbtinių dangų aikščių projektas Alytuje, Vilniuje, Klaipėdoje, Telšiuose ir kt.; • mažųjų universalių dirbtinės dangos aikštelių (MUDD) atnaujinimo pratęsimas; • LFF stadiono Vilniuje rekonstrukcijos užbaigimas ir įsikėlimas į naujas LFF būstinės patalpas; • Vilniaus futbolo akademijos Naujojoje Vilnioje sporto komplekso projekto įgyvendinimas; • ekspertinės grupės sukūrimas su tikslu konsultuoti visus statančius, rekonstruojančius stadionus ir aikštes.

Kontaktai Edvinas Eimontas LFF Generalinio direktoriaus pavaduotojas, Projektų skyriaus vadovas El. p. e.eimontas@lff.lt Pasiekimai • Įsibėgėjusi LFF stadiono rekonstrukcija, įrengta dirbtinės dangos aikštė; • pagal LFF projektą įrengtos naujos standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštės Vilniuje, Tauragėje, darbai pradėti Alytuje ir Gargžduose; • 8 000 kvadratinių metrų naudotos dirbtinės dangos skirta Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Ariogalos, Plungės mokykloms bei Jurbarko vaikų darželiui.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Edvinas Eimontas LFF generalinio direktoriaus pavaduotojas, projektų skyriaus vadovas

- Kokie svarbiausi LFF infrastruktūros projektai vykdomi pastaruoju metu?

- Standartinių matmenų dirbtinių dangų projektas įsibėgėjo. Tikimės, jog per artimiausius dvejus metus su savivaldybių ir klubų parama turėsime 10 naujų aikščių. Stengiamės jas įrengti visoje Lietuvoje, labiau orientuojamės į tuos miestus, kuriuose yra profesionalūs klubai A ar I lygoje. Įrengtos dirbtinės dangos aikštės Gargždų, Kėdainių, Panevėžio ir Vilniaus stadionuose jau leido pradėti Lietuvos čempionatus ar pirmenybes anksčiau.

Rungtyniauti ten gali ne tik šių miestų klubai, bet ir komandos iš aplinkinių rajonų. Tačiau tai nereiškia, kad tos aikštės bus skirtos tik profesionaliam sportui – futbolą žaisti ten gali ir vietos bendruomenė, atsiranda daugiau galimybių treniruotis vaikų komandoms.

Mokykloms ir bendruomenėms LFF taip pat skiria nedidelių matmenų naudotas dirbtines dangas.

Kiekviena nauja aikštelė reiškia, kad vaikai turi daugiau galimybių ir geresnes sąlygas sportuoti. Tai labiausiai ir džiugina. Aišku, aikščių poreikis yra didelis,

todėl negalime patenkinti visų pageidavimų. Bet sėkmingiausius projektus stengiamės pratęsti.

Taip pat pradėjome stadiono atnaujinimo projektą Vilniuje, buvusiame „Vėtros“ stadione. Šiame stadione jau įrengėme dirbtinės dangos aikštę, kuri leis futbolą čia žaisti visus metus ne tik profesionalams, bet ir vaikams bei mėgėjams. Stadione vykdoma rekonstrukcija siekiant, kad jis atitiktų 3 UEFA kategoriją ir galėtų būti rengiamos tarptautinės rinktinių rungtynės. Stadiono vidaus inftrastruktūra funkciškai atitiks net ir 4 UEFA kategoriją.

- Kaip palygintumėte dabartinę infrastruktūros situaciją su ta, kuri buvo prieš dešimtmetį?

- Šalies didžiausiuose miestuose, ypač sostinėje, dar trūksta tiek treniruotėms, tiek varžyboms skirtų futbolo aikščių, tačiau regionuose padėtis pasikeitė iš pagrindų. A ir I lygose šiuo metu iš viso yra apie 18-20 renovuotų stadionų, iš kurių beveik pusė turi UEFA 2 kategoriją ar yra labai arti jos ir gali priimti klubines komandas per UEFA varžybų pirmuosius atrankos etapus. Negalime lygintis su gilias tradicijas turinčiais futbolo grandais, bet šiuo klausimu tikrai lenkiame kaimynus iš Latvijos ir Estijos.

Pavyzdžių netrūko vien per pastaruosius kelerius metus: atidaryti nauji ar iš pagrindų rekonstruoti stadionai Marijampolėje, Alytuje ir Tauragėje, žymesni

E. Eimontas:

„Gaila, bet Lietuvoje nėra objektyvių priežaščių turėti natūralią veją. Vienintelė alternatyva – dirbtinės dangos.“

Infrastruktūros plėtra

stadionų atnaujinimai taip pat vyko Gargžduose, Pakruojyje. Rekonstrukcijos pradėtos Telšiuose, planų turi Utena, Šilalė, Jonava.

Pagal LFF dirbtinių dangų projektą tarptautinius standartus atitinkančios aikštės jau įrengtos Gargžduose, Kėdainiuose, Panevėžyje ir Kaune, 2012 metais planuojamos užbaigti Tauragėje ir Alytuje. Planų turi ir kiti miestai. Šiuo metu skiriame nemažą dėmesį mokyklų ir gimnazijų aikščių renovacijai. Mums svarbu treniruočių bazės ir mokyklų aikštės bei stadionai. Stengsimės aktyviau bendradarbiauti su miestų savivaldybėmis, ruošime dirbtinių dangų aikščių ir stadionų tipinį projektą, kuriuo vėliau visi norintys galėtų pasinaudoti.

- Ką siūlote tiems, kurių nepasiekia LFF vykdomi projektai?

- Manau, kad tie, kurie ieško būdų ir labai stengiasi, gali sėkmingai keisti infrastruktūrą. Jau pradedame suprasti, kad tik sėdėdami ir sakydami, jog viskas blogai, nieko nepakeisime. Yra įvairių būdų – privačios lėšos, valstybės, savivaldybių ar tarptautinių organizacijų parama, Europos Sąjungos fondai.

Pavyzdžių netrūksta – Marijampolės sporto kompleksas statytas Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis, Šiaulių dirbtinės dangos aikštei buvo naudojamas

finansavimas pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų programą, Kėdainiams padėjo miesto savivaldybė, Gargždams – privatūs investuotojai. Su ES fondų parama stadionų rekonstrukcijos vyksta Telšiuose ir Tauragėje.

- Dirbtinės dangos aikščių vis daugėja. Ar galima sakyti, kad tai – mūsų futbolo ateitis?

- Mano nuomone – taip. Gaila, bet Lietuvoje nebuvo, nėra ir nebus objektyvių priežasčių turėti gerą natūralią futbolo veją. Vienintelė alternatyva – dirbtinės dangos.

Tiek dėl klimato, tiek dėl ekonominių sąlygų.

Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių.

Nedaugelis turi palankias oro sąlygas, kad išlaikytų nuolatinę kokybišką natūralią dangą.

Neseniai atlikta ekonominė studija nustatė, kad dirbtinės dangos aikštės, palyginti su natūraliomis, per metus gali būti naudojamos penkis kartus dažniau.

Nors pradinės investicijos į dirbtinės dangos įrengimą yra didesnės, jos atsiperka per pirmuosius dvejus metus.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Techninis vystymas ir mokymai

Lietuvos futbolo federacija visai futbolo bendruomenei – treneriams, teisėjams, medikams ar kitam pagalbiniam personalui – nuolatos organizuoja kursus ir seminarus, bendradarbiauja su mokslo įstaigomis, rengia metodinę medžiagą. Daugelis mokymų vyksta Nacionalinėje futbolo akademijoje įsikūrusiame Futbolo techninio vystymo centre.

Veikla

Pasiekimai

• UEFA PRO, A, B ir C licencijų trenerių kursai; • jaunųjų futbolo talentų paieškos ir rengimo programa; • masinio futbolo projektų dalyvių mokymai; • mokslinės, metodinės, vaizdinės medžiagos kaupimo centras; • metodinė parama treneriams, regioninėms futbolo akademijoms ir futbolo mokykloms; • trenerių seminarai, sezono apžvalgos; • moterų, jaunimo, salės futbolo trenerių, masinio futbolo instruktorių seminarai; • teisėjų, medikų, sveikatingumo ir kiti seminarai; • futbolininkų testavimas, duomenų kaupimas; • bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis tiriant futbolininkus; • Techninio vystymo asociacijos savarankiškumo didinimas Šveicarijos Konfederacijos patirties pagrindu; • Europos Sąjungos finansuojamas LFF ir partnerių darbuotojų įgūdžių stiprinimo projektas; • UEFA programos KISS (Knowledge & Information Sharing Scenario), Study Group, Top Executive, Good Governance, Scoreboard, FIFA Kokybės valdymo sistema, Komunikacijos seminarai ir kitos.

• Pradėta ilgalaikė talentų paieškos ir ugdymo programa; • nuo 2007 m. surengti keturi UEFA A licencijos kursai treneriams bei suteiktos 98 licencijos; • nuo 2006 m. surengti penki UEFA B licencijos kursai treneriams ir suteiktos 162 licencijos; • nuo 2010 m. surengti du FIFA seminarai Lietuvos treneriams; • nuo 2010 m. surengti du FIFA seminarai futbolo teisėjams; • 2011 m. surengti FIFA seminarai moterų, jaunimo, salės futbolo treneriams, masinio futbolo instruktoriams; • nuo 2004 m. surengta 13 mokytojų seminarų, skirtų „Linksmosios futbolo mokyklos“ ir „Futboliuko“ programoms; • paruošti septyni leidiniai su metodine medžiaga.

Kontaktai Stasys Stankus LFF techninio skyriaus direktorius El. p. akademija@lff.lt Rimas Kazakevičius Lietuvos futbolo techninio vystymo asociacijos direktorius El. p. r.kazakevicius@lff.lt Raimondas Statkevičius Nacionalinės futbolo akademijos direktorius El. p. r.statkevicius@lff.lt

Iššūkiai • UEFA PRO licencijos kursų vykdymas Lietuvos treneriams; • FIFA jaunimo futbolo trenerių seminarai specifinėms grupėms; • varžybų analizės sistemos diegimas; • futbolo taktikos ir technikos vadovėlių tolesnis ruošimas; • futbolininkų fizinio rengimo vadovėlio ruošimas; • LFF ir partnerių darbuotojų įgūdžių stiprinimo projekto tęstinumas iki 2013 m.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Stasys Stankus LFF techninio skyriaus direktorius

- Kokia pagrindinė techninio skyriaus veikla?

- Veiklą galima išskirti į kelias kryptis. Tai trenerių ir kito personalo kursai ir mokymai, futbolininkų testavimas bei metodinės medžiagos ruošimas.

Jau kelerius metus rengiame kursus treneriams ir išduodame UEFA A bei B, o šiemet jau ir C kategorijos licencijas.

Dabar ruošiamės ir UEFA PRO licencijai. Nuolatos vyksta sportininkų testavimas. Per vienerius metus vidutiniškai testuojame daugiau nei 800 futbolininkų.

- Pradėjote naują ilgalaikę talentų ugdymo programą, kuriai paramą ketveriems metams skyrė FIFA. Kaip vyksta ši programa ir kokie pirmieji rezultatai?

- Mūsų specialistai įvairiuose šalies regionuose vertino 10-11 metų jaunuosius futbolininkus. Jų fizinės galimybės – greitis, šoklumas, koordinacija – išbandytos su modernia įranga, o žaidybiniai gebėjimai, talentas treniruočių ir varžybų procese įvertintas vietos trenerių.

Išskirta beveik 60 jaunųjų futbolininkų, kurie pagal testavimo rezultatus buvo pranašesni už savo bendraamžius bei turi puikius būsimam futbolininkui reikalingus duomenis. Atrinktiesiems sudarysime individualią rengimo programą ir stebėsime, kaip jie tobulėja. Geriausiems treneriams bus siūloma ne tik kvalifikacijos kėlimo, bet ir motyvavimo sistema.

Kaip ir į bet kokią kitą naujovę, taip ir į šią programą iš pradžių buvo žiūrima atsargiai. Bet vėliau treneriai suprato, jog tai gali duoti daug naudos ir iš jų susilaukėme nemažai pagalbos. Dėl šio projekto įvairių šalies regionų treneriai jau turi tikslią informaciją apie vaikų fizinius gebėjimus ir juos gali palyginti su kitais jaunaisiais futbolininkais. Treneriai nuolat domisi, skambina mums, prašo testavimo rezultatų.

Atrinti jaunieji sportininkai bus kviečiami į Nacionalinę futbolo akademiją, kurioje vyks metodinės paskaitos, praktiniai užsiėmimai ir įvairūs jų gebėjimų testavimai.

Ateityje tokias stovyklas planuojame vykdyti reguliariai.

Rengiant šią programą buvo konsultuotasi su įvairiais specialistais, analizuojama geriausia vaikų ir jaunimo rengimo praktika kitose Europos šalyse.

Kitąmet testuosime jaunesnius – 2001 m. gimusius futbolininkus, dar po metų – 2002 m., ir taip toliau.

Techninis vystymas ir mokymai

S.Stankus:

„Specializuoti jaunimo, moterų, salės, masinio futbolo kursai susilaukė didelio ažiotažo.“

- Kokie seminarai ir mokymai Techniniame centre vyko pastaraisiais metais ir kas numatoma kitąmet?

- Pirmą kartą surengėme jaunimo, moterų, salės futbolo trenerių bei masinio futbolo instruktorių kursus, kurie sulaukė pakankamai didelio ažiotažo. Iš viso specializuotuose seminaruose dalyvavo daugiau nei 80 savo sričių specialistų. Šiuos mokymus ateityje planuojame vykdyti reguliariai.

Specializacijos poreikis didėja ne tik kursų, bet ir metodinės medžiagos srityje. Todėl ir stengiamės parengti atskirus taktikos ir technikos vadovėlius.

Taip pat visiems norintiems Lietuvos vaikų ir jaunimo futbolo treneriams pristatėme jaunųjų elito futbolininkų rengimo metodiką.

Norime neatsilikti nuo pažangiausių futbolo šalių ir sukurti trenerių tobulinimosi sistemą, kuri būtų prieinama kiekvienam, pasinaudojus interneto teikiamomis galimybėmis. Internete po truputį talpiname vaizdinę medžiagą, taip pat numatome įkelti

mokymo programas, praktinius patarimus, kuriuos treneriai galėtų naudoti kasdieniniame darbe.

Išsikėlėme tikslą, kad ne vien LFF organizuotų trenerių rengimą, kvalifikacijos kėlimą, tačiau į šį procesą įsitrauktų ir regionai.

Specialistus iš įvairių regionų bei sričių 2011 metais pasikvietėme dalyvauti Prahoje (Čekija) vykusiuose „UEFA Study Group Scheme“ programos kursuose, kurie skirti trenerių rengimui ir tobulėjimui, patirties apie treniravimą apsikeitimui. Tikimės, kad gautos žinios bei patirtis – nuo masinio futbolo iki akademijų veiklos – bus panaudota ir perteikta kitiems.

Pagal mūsų viziją, futbolo techninio vystymo asociacija ruoš futbolo specialistų kvalifikacijos, tobulinimo strategiją, analizę, kaups duomenis, rengs instruktorius apskritimis ir taps plačios futbolo techninio vystymo sistemos centrine ašimi.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Tarptautinė veikla

Visų grandžių ir sričių Lietuvos futbolo federacijos atstovai aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, programose, komitetuose.

LFF įdėtos pastangos duoda ženklių rezultatų futbolo vystymo projektų įgyvendinimui – iš tarptautinių organizacijų gauta labai reikalinga parama futbolo infrastruktūros, moterų, masinio futbolo vystymo projektams, teisėjams, kvalifikacijos kėlimui.

Veikla LFF atstovai UEFA ir FIFA komitetuose: • LFF prezidentas Liutauras Varanavičius

UEFA Vykdomojo komiteto narys (iki 2011 m.)

UEFA HatTrick programos komiteto antrasis vicepirmininkas (2007-2009 m. ir nuo 2011 m.)

UEFA Žiniasklaidos komiteto pirmininkas ir Rinkodaros komiteto vicepirmininkas (2009-2011 m.)

FIFA Goal programos komiteto narys (nuo 2005 m.)

UEFA Rinkodaros teisių centralizavimo projekto darbo grupės narys

• LFF generalinis direktorius Julius Kvedaras UEFA profesionalaus futbolo komiteto narys

• LFF generalinio direktoriaus pavaduotojas Edvinas Eimontas UEFA Žiniasklaidos komiteto narys (nuo 2011 m.)

• Nacionalinės futbolo akademijos direktorius Raimondas Statkevičius UEFA Plėtros ir Techninės pagalbos komiteto narys (2007-2011 m.)

Varžybų delegatai, inspektoriai: • LFF viceprezidentas Tomas Karpavičius Rungtynių delegatas (Vyrų futbolas)

• Varžybų vykdymo ir renginių skyriaus vadybininkė Vaiva Zizaitė Rungtynių delegatė (Moterų futbolas)

• Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos prezidentas Jonas Braga Teisėjų inspektorius

Atskirų sričių sąjungos, sistemos • UEFA Teisėjų konvencija • UEFA Grassroots chartija • UEFA Trenerių konvencija • „FIFA Early Warning System GmbH“ (EWS) ir „Sportradar“ sporto lažybų stebėsenos ir perspėjimo sistemos Mokymų programos, seminarai • UEFA ir FIFA teisėjų ir trenerių seminarai • FIFA moterų futbolo, jaunimo futbolo, salės futbolo trenerių, masinio futbolo instruktorių seminarai • UEFA KISS (Knowledge & Information Sharing Scenario) – žinių ir informacijos dalinimasis, skirtas vadybiniams sugebėjimams tobulinti • UEFA Study Group schema – apsikeitimas technine informacija • UEFA Grassroots (masinio futbolo) seminarai • UEFA Top Executive programa – skirta padėti federacijų vadovams lengviau kontroliuoti ir sekti organizacijos viduje vykstančius projektus • UEFA Scoreboard – skirta efektyviam veiklos planavimui • FIFA Kokybės valdymo sistema (vadybos standartų ir struktūros diegimas) • Europos Sąjungos finansuojamas LFF ir partnerių darbuotojų įgūdžių stiprinimo projektas

Organizuojami tarptautiniai turnyrai • UEFA U-19, U-17 vaikinų ir merginų atrankos mini turnyrai • UEFA Salės futbolo atrankos mini turnyrai • Tradicinis U-17 LFF taurės turnyras Palangoje • Baltijos rinktinių taurės varžybos Kontaktai Edvinas Eimontas LFF Projektų skyriaus vadovas, Generalinio direktoriaus pavaduotojas El. p. projektai@lff.lt Pasiekimai • Pradėta ilgalaikė talentų paieškos ir ugdymo programa; • nuo 2007 m. surengti keturi UEFA A licencijos kursai treneriams bei suteiktos 98 licencijos; • nuo 2006 m. surengti penki UEFA B licencijos kursai treneriams ir suteiktos 162 licencijos; • nuo 2010 m. surengti du FIFA seminarai Lietuvos treneriams; • nuo 2010 m. surengti du FIFA seminarai futbolo teisėjams; • 2011 m. surengti FIFA seminarai moterų, jaunimo, salės futbolo treneriams, masinio futbolo instruktoriams; • nuo 2004 m. surengta 13 mokytojų seminarų, skirtų „Linksmosios futbolo mokyklos“ ir „Futboliuko“ programoms; • paruošti septyni leidiniai su metodine medžiaga.

Iššūkiai • Bendradarbiaujant su Vokietijos futbolo federacija įdiegti naują futbolo valdymo sistemą; • išlaikyti LFF atstovų skaičių UEFA ir FIFA komitetuose; • paraiškos finansuoti naujus infrastruktūros projektus, rekonstruoti stadionus; • bendradarbiaujant su UEFA ir FIFA organizuoti naujus kursus ir seminarus.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Liutauras Varanavičius LFF prezidentas

- Šiemet Lietuvoje lankėsi gausi UEFA delegacija su prezidentu Micheliu Platini priešakyje. Kokia šio vizito reikšmė?

- UEFA prezidento vizito tikslas buvo išreikšti paramą futbolo projektams ir atkreipti dėmesį į jau atliktus darbus, kurie kartais mažiau pastebimi plačiai visuomenei. M.Platini džiaugėsi, kad nuo jo vizito 2007 metais ženkliai išaugo futbolą žaidžiančiųjų vaikų skaičius ir pažengta į priekį infrastruktūros vystymo srityje.

UEFA vadovas pažymėjo, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kuri neturėjo nacionalinio stadiono ir paragino vyriausybę priimti atitinkamus sprendimus šiai padėčiai ištaisyti.

Savo ruožtu su M.Platini atvykimu UEFA patvirtino paramą LFF stadiono Vilniuje rekonstrukcijai, kuriai pastaruoju metu skyrėme daug finansinių resursų.

Po rekonstrukcijos stadionas taps pirmuoju Lietuvoje, atitinkančiu UEFA stadionų trečiąją kategoriją, kuri oficialiai leidžia rengti nacionalinių rinktinių rungtynes.

Tai taip pat bus viena iš nedaugelio vietų sostinėje, kur futbolą bus galima žaisti visus metus.

- Kokių dar laimėjimų tarptautinėje arenoje pavyko pasiekti pastaraisiais metais?

- Solidų žingsnį į priekį padarėme futbolo teisėjų srityje.

Ne vienerius metus FIFA ir UEFA vadovus teko įtikinėti dėl to, kad Lietuvos arbitrai patobulėjo ir nusipelnė dar vienos tarptautinės kategorijos arbitro vietos.

Džiaugiuosi, kad pagaliau ji suteikta. Žvelgiant į perspektyvą, pradėjome naują talentų paieškos programą, kuriai paramą pavyko gauti pateikus paraišką FIFA „GOAL“ programos IV daliai.

Pagal šią programą jau testuojami ir atrenkami jaunieji žaidėjai, kuriama trenerių motyvavimo sistema.

Didelės paspirties turėtų sulaukti ir moterų futbolas.

Nors pagal UEFA finansinės paramos programos „HatTrick” III dalį parama moterų futbolui numatyta tik nuo 2012/13 metų, UEFA Vykdomojo komiteto nariams pristačiau Lietuvos futbolo strategiją 2010-2020 metams. Įvertinusi mūsų strategijoje iškeltus uždavinius, UEFA pažadėjo LFF vienai pirmųjų skirti lėšų.

Kadangi 2010 metais buvome priimti į UEFA Masinio futbolo chartiją bei UEFA Teisėjų konvenciją, UEFA parama didės ir šioms sritims. Taip pat pasitelkiame vis daugiau įvairių FIFA, UEFA ir Europos Sąjungos fondų programų, kurios skirtos futbolo bendruomenės kvalifikacijos ir įgūdžių tobulinimui. Stengiamės vystytis informacinių technologijų srityje – žingsnis po žingsnio adaptuojame Vokietijos futbolo federacijos naudojamą futbolo valdymo sistemą.

L.Varanavičius:

„UEFA prezidentas džiaugėsi, kad Lietuvoje ženkliai išaugo futbolą žaidžiančiųjų vaikų skaičius ir pažengta į priekį infrastruktūros vystymo srityje.“

Tarptautinė veikla

- Šiemet buvote paskirtas į Rinkodaros teisių centralizavimo projekto darbo grupę. Kas tai per grupė, kokios jos funkcijos? Kuo šis projektas naudingas Lietuvai?

- Projekto įgyvendinimui UEFA sudarė 8 žmonių darbo grupę sudaryta iš 4 didžiųjų Europos futbolo asociacijų bei 4 aktyviausiai už centralizavimą pasisakiusių federacijų vadovų. Vadovaudamas UEFA žiniasklaidos ir rinkodaros komitetams daug dirbau ties šiuo klausimu.

Šis projektas pakeis visų senajame žemyne vykdomų Europos ir Pasaulio čempionatų tvarką, rinkodaros teisių perdavimą. Lietuvai suteikta didelė garbė ir tuo pačiu atsakomybė atstovauti mažų ir vidutinių futbolo asociacijų interesams.

Mums šis projektas svarbus tuo, kad finansiniu atžvilgiu nebūsime priklausomi nuo Europos ar Pasaulio pirmenybių atrankos burtų, kaip būdavo anksčiau, kai mažųjų federacijų biudžetas priklausydavo nuo to, ar atrankos grupėje bus tokios šalys kaip Vokietija ar Anglija. Nuo šiol visos UEFA narės iš transliacijų teisių uždirbs fiksuotai ir galės ramiau planuoti ateitį.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Ko reikia, kad futbolas tapti populiariausia sporto šaka Lietuvoje?

Prieš beveik dvejus metus šalies futbolo bendruomenė patvirtino ilgalaikę futbolo vystymo strategiją, kuri tapo pagrindiniu Lietuvos futbolo federacijos dokumentu formuojančiu kasdienę veiklą.

Per dešimtmetį numatyta pasiekti, kad futbolas Lietuvoje taptų populiariausia, masiškiausia ir profesionaliausiai organizuota sporto šaka.

Kaip sekasi įgyvendinti šiuo ambicingus planus pasakoja LFF generalinio direktoriaus pavaduotojas Edvinas Eimontas.

- Futbolas populiariausia šaka Lietuvoje skamba labai ambicingai. Ko reikia?

- Ambicinga, bet pasiekiama. Jau šiandien mėgstančių futbolą ir jį žaidžiančių laisvalaikiu skaičiai yra įspūdingi ir jie nuolat auga. Gerėja infrastruktūra, profesionalėja klubai. Žingsnelis po žingsnelio artėjam prie užsibrėžtų tikslų. Lietuvos futbolo bendruomenė aiškiai išskyrė keturias pagrindines kryptis, kuriomis sistemingai dirbame: infrastruktūros plėtra, masiškumo skatinimas, profesionalumo didinimas ir futbolo kultūros ugdymas.

- Kokie konkretūs darbai jau padaryti? Žvilgtelkime, pavyzdžiui, į infrastruktūros plėtrą?

- Tai ilgalaikiai, ambicingi ir ne visada nuo mūsų tiesiogiai priklausantys projektai. Esame numatę, jog 2020 m. turėsime nacionalinį stadioną atitinkantį tarptautinius reikalavimus (apie 30 000 vietų), bent 6 reprezentacinius stadionus (po 8 000 vietų) ir 15 aukščiausios lygos stadionus. Šiandien negalime dar kalbėti apie nacionalinį stadioną, tačiau šiais metais jau baigsime LFF stadiono Vilniuje rekonstrukciją ir pradėsime antrąjį – stadiono išplėtimo – etapą. Nauji stadionai pastatyti Alytuje ir Marijampolėje, dar apie dvidešimt atitinka pagrindinius reikalavimus. Tikimės, kad ir Kauno stadione artimiausiu metu bus padarytos atitinkamos investicijos ir šiuos 4 stadionus galėsime įvardinti reprezentaciniais.

O tai jau daugiau nei pusė darbo.

Vizija:

„Futbolas yra populiariausia ir profesionaliausia organizuota sporto šaka Lietuvoje, bendruomenės pripažįstama kaip pirmo pasirinkimo aktyvaus laisvalaikio forma.“

- Tačiau infrastruktūra – tai ne vien pagrindiniai stadionai?

- Be abejonės. Labai svarbu, kad sąlygas žaisti futbolą turėtų nuo mažiausio iki vyriausio, nuo mėgėjų iki profesionalų, nuo šalies sostinės iki mažiausio miestelio.

Strategijoje numatyta turėti bent 6 regioninius treniruočių centrus – tokius pačius kaip mūsų įkurta Nacionalinė akademija Kaune. Jau baigėme projektinius Naujosios Vilnios techninio centro darbus ir šiais metais planuojami pirmi statybos darbai.

Svarstomos realios galimybės panašius centrus steigti Marijampolėje, Panevėžyje ir Šiauliuose išnaudojant čia jau susikūrusias futbolo mokyklų bazes – tiek žmogiškųjų išteklių, tiek infrastruktūros prasme.

Planuose - 300 pilnų matmenų treniruočių aikščių visoje Lietuvoje. Šiuo metu dešimt dangų skyrėme pagal savo galimybės, tikimės, kad šis projektas susilauks tokio paties dėmesio kaip mūsų mažų matmenų universalios dirbtinės dangos (MUDD) aikštelės prie mokyklų. Įrengus pusšimtį LFF lėšomis ir pamačius jų naudą, estafetę perėmė Valstybė ir įrengė dar tiek pat.

Atsižvelgiant į Lietuvos oro sąlygas, planuojame turėti bent 6 futbolo maniežus. Šiuo metu yra Kaune, Vilniuje ir Marijampolėje. Planuojame savo lėšomis įrengti dar vieną Vilniuje. Dar du jau planuojami Šiauliuose ir Panevėžyje.

Pradėjome derybas su Vyriausybe bei savivaldybėmis ir dėl mokyklų futbolo aikščių atnaujinimo projekto.

Tikimės, kad jau kitais metais dalis šalies mokyklų bus pasirengę projektus ir galės pradėti darbus.

Lietuvos futbolo strategija 2010–2020 metams

Aišku, daugelis šalies regionų tvarkosi savarankiškai.

Tikiuosi, jog artimiausiu metu turėsime pilną duomenų bazę ir galėsime tiksliai pasakyti, kiek ir kokių futbolo aikščių yra Lietuvoje.

Esame numatę, jog Lietuvai optimalus profesionalių klubų skaičius turėtų būti apie 30. Pabrėžiame, jog klubas, tai ne komanda. Kiekviename klube turi būti bent 15 komandų – įvairaus amžiaus berniukų, mergaičių, veteranų, pagrindinė ir dublerių.

- Visiems akivaizdu, jog futbolo infrastruktūra gerėja.

Ar bus žaidžiančių?

- Šiais metais futbolą laisvalaikiu žaidė beveik 80 000 žmonių. Tai sudaro kiek mažiau nei 3 procentus visų Lietuvos gyventojų ir šis skaičius nuolat auga.

Mūsų tikslas , kad futbolą žaistų bent 10 procentų – turime dar aštuonerius metus ir, manau, kad šį tikslą pasieksime, ar net viršysime.

Tai pasiekiama laipsniškai. Prieš kelerius metus įvedėme licencijavimo sistemą, taisykles, kurių pagalba po truputį keldami reikalavimus tikimės pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Aišku, mūsų tikslas yra, kad Lietuvoje neliktų „juodų“ dėmių ir kiekvienoje seniūnijoje būtų bent po vieną vaikų futbolo komandą, dirbtų licencijuotas treneris, augtų mėgėjiškų klubų skaičius (tikimės apie 1000 registruotų), o mokyklose bent kartą per savaitę fizinio lavinimo pamokose būtų žaidžiamas futbolas. Galimybę žaisti futbolą turėtų ir visi darželinukai.

Futbolo kultūra – kas tai ir kaip tai padeda futbolo vystymui?

Visų pirma tai teigiamas visuomenės požiūris į futbolą ir palaikymas su futbolu susijusiai veiklai. Kaip tai įvertinti? Gali būti sudėtinga, tačiau yra keletas kriterijų.

- Kiek LFF gali, ar prisideda, prie masiškumo skatinimo?

- Vienas sėkmingiausių mūsų programų „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ sutraukia apie 30 000 vaikų kasmet. Programos dalyviams dovanojame aprangą, kamuolius, vartukus, ir kitą futbolo inventorių.

Mokykloms padedam atnaujinti MUDD aikšteles.

Labai džiaugiuosi, kad praėjusiais metais startavo projektas – „Moterys už futbolą“, kurio tikslas populiarinti futbolą merginų tarpe. Siekiame, kad 2020 m. vienas iš keturių žaidžiančių futbolą būtų moteris. Pradžia nuteikia labai optimistiškai – merginos žongliruojančios futbolo kamuoliu sulaukia itin palankių visuomenės vertinimų, o norinčių žaisti merginų yra daugiau nei šiuo metu yra trenerių pajėgių visas priimti.

Daugiau mūsų dėmesio, manau, turėtų sulaukti neįgalieji. Šiuo metu negalime dar sakyti, kad jiems užtikrintos sąlygos stebėti rungtynes stadionuose. Žinome, jog ne vienas fizinę negalią turintis žaidžia futbolą ir, manau, jog artimiausiu metu įtrauksime juos į vieną ar kitą LFF projektą.

Mėgėjų atrodo turime, o profesionaliam lygmenų rezultatų kol kas nesimato?

Rezultatai ir profesionalumas yra tiesiogiai susiję su stipriais klubais, todėl jiems skiriame ypatingą dėmesį.

Europos patirtis rodo, jog stipriausi klubai patys užsiima vaikų ir jaunimo ugdymu; turi savo akademijas ir išplėtotą infrastruktūrą.

Nors ekonominis sunkmetis Lietuvos nenori palikti, tačiau jau šiuo metu turime kelis klubus vertus „klubo“ vardo.

Didžiosios dalies, galbūt mažiau susijusios su futbolu, nuomonę apie Lietuvos futbolą lemia rinktinės rezultatai ar nacionalinio stadiono nebuvimas. Tačiau nemažesnė dalis tų, kurie patys laisvalaikiu žaidžia futbolą, treniruoja vaikus, dalyvauja mūsų projektuose, žaidžia MUDD aikštelėse ar regioniniuose stadionuose turi visai kitokią nuomonę ar požiūrį. Jie visų pirma myli patį žaidimą, futbolą.

O svarbiausias mūsų tikslas ir yra, kad futbolas visų pirma teiktų malonumą. Kad tai būtų mėgstamas užsiėmimas laisvalaikiu – žaidžiant ar stebint rungtynes.

Beje, vien pasaulio futbolo čempionatą užpernai per televiziją stebėjo apie 80 procentų šalies gyventojų. Tai milžiniškas skaičius ir potencialas.

Be abejonės, tam, kad lietuviškas futbolas būtų populiariausia ir mėgstamiausia sporto šaka, reikia visų aukščiau išvardintų dalykų. Tiek stadionų, aikščių, tiek profesionalių klubų ir žaidėjų, tiek stiprios rinktinės.

Tada apie futbolą rašys, jį rodys, apie jį kalbės ir jį norės žaisti.

LFF ATASKAITA 2011 M.

Skandalų šleifas, skolos ir gręsiantis bankrotas, sunaikinta futbolo infrastruktūra ir futbolininkų rengimo sistema, sukiršinta futbolo bendruomenė, rėmėjų nepasitikėjimas ir reputacija, kurios nepalinkėtum niekam... Toks kietas riešutėlis prieš dešimtmetį teko naujai išrinktam Lietuvos futbolo federacijos prezidentui Liutaurui Varanavičiui ir su juo atėjusiai komandai.

Po beveik dešimtmetį trukusio darbo situacija visiškai kitokia: rekordines aukštumas pasiekęs sportuojančių skaičius, atkurta ir veikianti vaikų bei jaunimo rengimo sistema, apie 20 rekonstruotų ar naujai pastatytų stadionų, profesionalūs klubai ir vis garsiau skambantis Lietuvos balsas tarptautinėse futbolo organizacijose.

Apie šiuos pokyčius kalbamės su LFF prezidentu L.Varanavičiumi.

„Prieš 10 m. buvo uždarytas paskutinis sporto internatas – įsteigėme futbolo akademiją.“

Prieš dešimtmetį stojote prie LFF vairo – kokia buvo pradžia?

Sunki. Ir ne vien dėl finansinės duobės, į kurią tuo metu buvo įstumtas futbolas. Gerus metus negalėjom imtis jokios veiklos. Buvę vadovai – R. Vaiginas, V.Zimnickas ne kartą skundė rinkimų rezultatus, įvėlė mus į teisinius ginčus, tarptautinį skandalą. Futbolo bendruomenė pakartotinai turėjo balsuoti ir net kelis kartus patvirtinti, jog nori mane matyti savo vadovu. Per šį laikotarpį negalėjome tikėtis nei tarptautinių futbolo organizacijų palaikymo, nei vyriausybės ar rėmėjų paramos.

Kurią datą įvardintumėte, kaip „šaltojo karo“ pabaigą ir veiklos pradžią?

Siečiau tai su oficialiu UEFA ir FIFA pripažinimu. Ši situacija baigėsi tik 2001 rudenį, kai rugsėjo 1-ąją į Kauną atvyko FIFA prezidentas J.S.Blateris. Tai buvo ne tik oficialus pripažinimas, bet ir istorinis įvykis Lietuvai.

Beje, pažymėtas dar ir puikia dvikova tarp Lietuvos ir Italijos rinktinių. Rungtynės baigėsi lygiosiomis, nors šis atrankos ciklas į 2002 m. Pasaulio čempionatą atspindėjo bendrą futbolo padėtį – buvo prasčiausias istorijoje. Rinktinė startavo trim pralaimėjimas – nusileidome rumunams, gruzinai namuose mus sutriuškino 0:4, o vengrai net 1:6.

Dažnai sporto organizacijos prezidentas būna žymus sportininkas. Jūs gi tuo metu vadovavote bankui – kodėl futbolo bendruomenė palaikė jūsų kandidatūrą?

Tuo metu finansinė federacijos situacija buvo kritiška.

Svarstytas ir bankroto procedūros variantas. Reikėjo stabilumo. Matyt reikėjo žmogaus, kuris galėtų išvesti organizaciją iš susidariusios padėties. Tuo metu buvau jauniausias banko valdybos pirmininkas Europoje, tapau ir jauniausiu federacijos prezidentu. (šypsosi) Ką radote atėjęs į federaciją? Žiniasklaidoje dar buvo eskaluojamos istorijos apie buvusio federacijos prezidento Vytauto Dirmeikio „versliuką“, kai UEFA ir FIFA skiriami pinigai futbolo vystymui keliaudavo į jo privatų verslą. Federacijos skola siekė 5 mln. litų – tuo metu tai buvo milžiniška suma tokiai organizacijai. Pajamų nebuvo jokių, turto – taip pat. Rėmėjų ir partnerių, kurie patikėtu tokią reputaciją turinčia organizacija, nebūtum radęs ir su žiburiu.

Tuo metu vyko stadionų išpardavimų vajus. Labai gaila, bet tada neturėjome galimybių išsaugoti Kauno „Žalgirio“ stadiono, kurį pardavinėjo „Žalgirio“ sporto draugija – jo vietoje šiuo metu stovi prekybos centras...

Panašūs procesai vyko visoje Lietuvoje. Aukščiausios lygos klubai žaisdavo stadionuose, kur negalėjo nei persirengti, nei nusiprausti.

Vaikų, jaunimo rungtynės, kurias organizuodavo savivaldybių sporto skyriai ar biudžetinės sporto mokyklos, dažniausiai buvo imituojamos – apsikeisdavo faksais ir sudarydavo turnyrinę lentelę. Nebuvo ir futbolo klubų tikrąją šio žodžio prasme, tebuvo komandos. Jas sukurdavo ir finansuodavo „naujieji lietuviai“ vienam kitam sezonui. Kuo tai baigėsi visi žinome. Šiandien nebėra nei Inkaro, nei Romar‘o ar Karedos.

Nuo ko pradėjote?

Nuo griovių kasimo, kaip aš dažnai juokauju. Užtrukome 2-3 metus kol sutvarkėme finansines problemas ir jau galėjom pradėti investuoti, kurti. Futbolo specialistų tuo metu netrūko, bet trūko vadybinkų. Su manim atėjo jaunų specialistų komanda, tad ėmėmės kompleksinio problemų sprendimo – nuo futbolo piramidės apačios. Ėmėmės projektinės veiklos ir su FIFA bei UEFA pradėjome spręsti infrastruktūros problemas. Vienas pirmųjų uždavinių buvo dengto maniežo ir dirbtinės dangos aikštė Kaune. Tai buvo žingsnis kuriant nacionalinę akademiją, kurioje prieš penkerius metus susirinko ir pirmoji akademikų karta.

2003–2004 metais mumis patikėjo ir pirmieji rėmėjai – „Omnitel“, „Carlsberg“, „Lietuvos geležinkeliai“ – ši partnerystė tęsiasi ir iki šiol.

Vėliau pradėjome investicijas regionuose. Šiandien jau turime daugiau kaip šimtą mažų dirbtinės dangos universalių aikštelių prie mokyklų, apie 20 naujų ir renovuotų stadionų visuose regionuose, dešimčiai jau padovanojome ir pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštes. Praėjusiais metais pavyko išgelbėti bankrutuojančio „Vėtros“ futbolo klubo stadioną – išpirkome iš banko ir ėmėmės jo rekonstrukcijos.

O kaip dėl paties futbolo – visi juk laukia rezultatų?

Man pradėjus dirbti buvo uždarytas paskutinis valstybinis internatas Vilniuje. Vaikų ir jaunimo sporto rengimo galima sakyti nebeliko. Klubai tuo irgi neužsiminėjo – turėjo vieną vyrų komandą ir su ja žaisdavo pirmoje arba aukščiausioje lygoje.

Iš ties, vienas pirmųjų darbų buvo perimti vaikų ir jaunimo čempionatų organizavimą iš biudžetinių įstaigų – taip bent jau užtikrinome, kad vaikai tikrai rungtyniautų.

„2003–2004 m. mumis patikėjo pirmieji rėmėjai.“

LFF ATASKAITA 2011 M.

Tuo pačiu pradėjome investuoti į masinį futbolą. Jeigu 2003 m. neprofesionaliai futbolą žaidė vos 6000 – tai šiuo metu dešimt kartų daugiau žmonių t.y. daugiau kaip 60 tūkstančių.

Daug dėmesio ir lėšų skyrėme Nacionalinės akademijos įkūrimui, kurioje rengiami būsimi profesionalūs futbolininkai. Pirmuosius rezultatus jau matome – jeigu anksčiau mūsų jaunimas nesugebėdavo pasipriešinti varžovams ir pralaimėdavo 4 ar net 9 įvarčių skirtumu, tai šiandien kaip lygus su lygiais žaidžia su stipriausiomis Europos rinktinėmis. Šiais metais U-17 iškopė į eltinį Europos čempionato atrankos etapą, o U-19 pasiekti analogišką rezultatą pritrūko vos vieno įvarčio.

Be to, pradėjome rengti ne tik futbolininkus, bet ir futbolo specialistus. Akademijoje įkūrėme techninį futbolo centrą, kuriame mokosi treneriai, teisėjai, medikai, sporto mokytojai ir kiti futbolo specialistai.

Džiaugiuosi, kad licencijavimo sistemos įvedimas davė nemažą postūmį klubų infrastruktūros vystymui, atsirado finansinis ir veiklos stabilumas – jie po truputi tampa verti „klubo“ vardo. Jau 3-4 metus stebime kaip klubai kuriami bendruomeniniu pagrindu, užsiima vaikų, jaunimo rengimu. Kai kur jau turi ir merginų bei veteranų komandas. Tokie klubai turi ateitį.

„Pagrindinis tikslas – pajėgios rinktinės, kuri kovotų Europos ir Pasaulio čempionatuose, suformavimas.“

Užsiminėte apie tarptautinę veiklą – kokie didžiausi pasiekimai čia?

Vienas iš didžiausių Lietuvos futbolo pasiekimų – atstovas UEFA vykdomojo komitete. Tokiai mažai šaliai, kuri šiuo metu negali pasigirti ir futbolo laimėjimais, tai išties daugiau nei įmanoma pasiekti. Be to, mūsų federacijos darbuotojai yra keturių pagrindinių UEFA komitetų nariai ir tiesiogiai dalyvauja priimant strateginius sprendimus susijusius su Europos futbolo vystymu. Tai išties daug.

Neatsitiktinai ir Europos U-19 čempionato finalinis etapas vyks Lietuvoje.

Šis mūsų visų sunkus kasdienis darbas dažniausiai yra nematomas. Vis dėlto, sunku nepastebėti pirmųjų teigiamų pokyčių. Todėl manau, kad artimiausiu metu šiuo derliumi džiaugsimės visi, o skeptikams, kurie šiuo metu itin aktyvūs, beliks kartu skanduoti su visais.

Būtina paminėti teisėjus. Jeigu prieš dešimt metų berods vos vienas kitas teisėjavo tarptautinėse rungtynėse ir daugelis nemokėjo net angliškai kalbėti, tai šiuo metu juos skaičiuojame dešimtimis. Jau vien federacijos priėmimas į UEFA teisėjų chartiją simbolizuoja išaugusį mūsų teisėjų profesionalumą.

Kaip pati federacija pasikeitė per šį laikotarpį?

Pradėjome su trisdešimčia žmonių. Dabar – išaugus veiklai žmonių skaičius patrigubėjo ir tai, visko nespėjame. Atsirado masinio futbolo, vaikų ir jaunimo, jaunimo rinktinių skyriai. Atgaivinome moterų, salės futbolą – ne tik čempionatus, bet ir rinktines. Prieš kelerius metus atsirado pliažo futbolo skyrius. Jau nekalbant apie tarptautinę veiklą.

Be to, esame vieni iš lyderių ne tik formuojant tarptautinę futbolo politiką. Aktyviai veikiame ir Lietuvoje. Mes iniciavome Lietuvos sporto strategijos parengimą ir patvirtinimą, po-pamokinių krepšelio įvedimą. Šis darbas truko apie septynerius metus – tikiuosi duos rezultatus per artimiausius. Deja, politikai ateina tik 4 metams, o sportui reikia ilgesnio periodo vystymuisi.

Daug ką darome patys, tačiau artimiausioje ateityje dalį funkcijų norėtume deleguoti futbolo apskritims.

Kokie pagrindiniai iššūkiai laukia Jūsų ir Lietuvos futbolo?

Visų pirma tai 2010–2020 m. Lietuvos futbolo strategijoje numatyti tikslai ir uždaviniai. Pagrindiniai jų – klubų stiprinimas, jaunimo vystymas ir galiausiai pajėgios rinktinės, kuri kovotų Europos ir Pasaulio čempionatuose, suformavimas. Tam dirbame kompleksiškai.

„Laisvalaikiu žaidžiančių futbolą skaičius išaugo 10 kartų.“

Vienas iš akcentų – tolygus regionų vystymas neišskiriant nei vieno. Kaip ir minėjau, ateityje yra noras decentralizuoti veiklą ir daugiau savarankiškumo suteikti apskritims, įvairioms futbolo asociacijoms – moterų, masinio futbolo, vaikų ir jaunimo, salės futbolo ar techninio vystymo. Futbolo federacija turėtų šias veiklas tik koordinuoti. Panašūs pokyčiai bręsta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

LIETUVOS APSKRIČIŲ FUTBOLO FEDERACIJ0S

54–55 psl.

Kauno apskrities futbolo federacija

56–57 psl.

Alytaus apskrities futbolo federacija

58–59 psl.

Marijampolės apskrities futbolo federacija

60–61 psl.

Tauragės apskrities futbolo federacija

62–63 psl.

Klaipėdos apskrities futbolo federacija

64–65 psl.

Telšių apskrities futbolo federacija

66–67 psl.

Šiaulių apskrities futbolo federacija

68–69 psl.

Panevėžio apskrities futbolo federacija

70–71 psl.

Utenos apskrities futbolo federacija

72 psl.

Vilniaus apskrities futbolo federacija

S.Skibiniauskas: LFF ATASKAITA 2011 M.

„Kai futbolo klubas ugdysis žaidėją nuo mažens – futbolo lygis Lietuvoje pakils.“

Kaune – geriausia futbolo infrastruktūra ir didžiausios perspektyvos Kauno apskrities futbolui 28 metus vadovaujantis Romanas Levinskas matęs visko – pro jo akis praėjo visi reikšmingiausi Kauno futbolo įvykiai.

Pastarasis dešimtmetis buvo išskirtinis – FBK „Kaunas“ ilgai karaliavęs Lietuvos elite nusprendė žaisti tarp mėgėjų. Tuo tarpu augo ir stiprėjo kiti apskrities klubai, o futbolo infrastruktūra iki šiol yra geriausia šalyje.

Gerbiamas prezidente, kaip apibūdintumėte futbolo situaciją Kauno apskrityje pastarąjį dešimtmetį?

Dešimtmečio pradžia priklausė FBK „Kaunas“.

Daugkartinių šalies čempionų komanda daugelį metų buvo Kauno futbolo vizitinė kortelė. Kai dėl visiems žinomų priežasčių šis klubas pasitraukė iš stipriausiųjų komandų gretų, jis metus žaidė II lygoje, po to laimėjo I lygos pirmenybes ir vėl sugrįžo į A lygą. Labai džiugu, kad „Kaunui“ dabar atstovauja daug jaunų žaidėjų.

Jie neiškovojo didelių pergalių, tačiau turėjo puikias galimybes tobulėti ir kaupti patirtį. Ši komanda yra Kauno futbolo piramidės viršūnė, todėl reikia, kad ji būtų tarp A lygos lyderių. Tikiu, kad jau kitais metais jauni žaidėjai bus labiau subrendę ir „Kauno“ rezultatai bus geresni. Žemesnėse lygose rungtyniaujančių Kauno apskrities komandų rezultatai vis laiką neblogi, o šiemet net penki klubai laimėjo medalius: I lygoje sidabro medalius pelnė Kėdainių „Nevėžis“, bronzos – Kauno „Atletas“; II lygos vicečempione tapo Kaišiadorių „Savingė“, o trečiąją vietą užėmė Prienų „Rūdupis“; III lygoje antrąją vietą iškovojo Kauno „Visas Labas“.

Per pastarąjį dešimtmetį Kaune sukurta geriausia futbolo infrastruktūra. P. Vileišio aikštėje iškilo sporto kompleksas – Nacionalinė futbolo akademija, uždaras maniežas, keturios aikštės. Į šį objektą investuota 20 milijonų litų. Kol nėra nacionalinio stadiono, Kaune yra ir geriausias šalyje S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadionas. Jo rekonstrukcijai laukiama vyriausybės finansavimo.

Sparčiai gerėja padėtis Kauno rajone. Naujame sporto komplekse Garliavoje galima žaisti mažąjį futbolą.

Rajono vadovai parodė pavyzdį miestui, 2012 m. numatę finansuoti vienuolikos mokyklų stadionus.

Be to, bus rekonstruojamas ir Aleksandro Stulginskio universiteto (buvusio LŽŪU) stadionas Akademijos miestelyje, tai pažadėjo rektorius, kai lankėmės pas jį kartu su žemės ūkio ministru K. Starkevičiumi.

Kėdainių stadione paklota nauja danga, dar numatoma sutvarkyti bėgimo takus ir buitines patalpas. Jonava yra įsipareigojusi pastatyti sporto kompleksą iki 2014 m. Tad Kauno apskritis turi Lietuvoje geriausias perspektyvas.

Kokie svarbiausi jūsų rūpesčiai?

Kaune dėl tam tikrų priežasčių kol kas nesutvarkyti „Inkaro“, „Kelininko“, Panemunės stadionai, yra ir dar keletas neįgyvendintų projektų, kurių vykdymas nepriklauso nuo LFF. Nesutvarkytos futbolo aikštės prie vidurinių mokyklų. Visus šiuos skaudulius esu raštu pateikęs ir buvusiam Kauno merui R. Mikaičiui, ir dabartiniam A. Kupčinskui.

Man negali nerūpėti ir visos šalies futbolo padėtis. Visi matėme, kokie Lietuvos futbolo rinktinės rezultatai. Todėl ir LFF, ir visų apskričių užduotis yra rasti naujus futbolo talentus. Jų gali atsirasti akademijose, sporto mokyklose, bet, kaip rodo patirtis, jų reikia ieškoti ir masinio futbolo renginiuose. Kauno apskritis ir šiuo atžvilgiu, kalbant apie masinio futbolo organizavimą, yra lyderė.

Kuo labiausiai didžiuojatės Kauno apskrityje? Žmonėmis, kurie dirba futbolo labui. Tarp jų – Gerardas Pasažauskas, kuris iš savo lėšų išlaiko salės futbolo komandą, taip pat „Atleto“ vadovas Viačiaslavas Novikovas, Saulius Dirda, kuris atlieka milžinišką darbą organizuodamas III lygos varžybas. O Romą Pikčilingį jau vadiname savo nacionaliniu turtu ir futbolo profesoriumi.

Jis atiduoda visą širdį ir laiką ne tik pagrindiniam darbui, bet ir visuomeninei futbolo veiklai. Kaišiadoryse yra Kazimieras Dranginis – praeityje žinomas futbolininkas iki 50 metų pats žaidė, dabar aktyviai dalyvauja futbolo veikloje, yra „Savingės“ vadovas. Už savo indėlį vystant futbolą vertas pagarbos Saulius Skibiniauskas iš Kėdainių. Daug širdies futbolui atiduoda studentų futbolo federacijos vadovas Povilas Grigonis, Kauno klubo direktorius Romualdas Kontrimas, finansininkė Laima Bragienė (atliktas auditas jos darbą įvertino geriausiai LFF). Tai žmonės, ant kurių pečių ir laikosi futbolas.

Kokia šiuo metu didžiausia jūsų svajonė?

Kad Lietuvos futbolo rinktinė kada nors R. Levinskas: patektų į Europos „Visų apskričių arba Pasaulio čempionatą. Tikiu, užduotis – rasti kad tai įvyks.

naujus futbolo talentus.“

Kauno AFF

Saulius Dirda KAFF valdybos narys atsakingas už teisėjus Romas Pikčilingis KAFF valdybos narys atsakingas už profesionalų futbolą

Kauno futbolo teisėjai visais laikais buvo stiprūs.

Aukštai iškeltos kartelės nenuleidžiame ir dabar.

Kauno apskričiai elitinėje šalies futbolo lygoje per paskutinius dešimt metų atstovavo „Kaunas“, „Inkaras“, „Kareda“, „Atletas“, Kėdainių „Nevėžis“. Dabar liko tik „Kaunas“. Tačiau tik laiko klausimas, kada tai pasikeis, nes šiuo metu Kaune auginama labai daug gabaus jaunimo, kuris ateityje galbūt diktuos futbolo madas.

FIFA aikštės teisėjų kategoriją šiuo metu turi du kauniečiai – Gediminas Mažeika ir Sergejus Slyva.

Mes su Vytautu Šimkumi turime FIFA teisėjų asistentų kategorijas. A lygos pirmenybėse Kauno arbitrams skiriamos svarbios rungtynės – jaučiame LFF, LFTA ir klubų pasitikėjimą.

Kazimieras Dranginis KAFF valdybos narys atsakingas už veteranus

Saulius Skibiniauskas KAFF valdybos narys atsakingas už vaikų, jaunimo ir masinį futbolą Mūsų apskrityje toną diktuoja Kaunas, kuris turi stiprią futbolo mokyklą ir visose amžiaus grupėse yra tarp lyderių, rengia žaidėjus jaunių ir jaunimo rinktinėms.

Tam įtakos turi ir vis gerėjanti infrastruktūra.

Labai gerai, kad įkurta Nacionalinė futbolo akademija, suteikianti sąlygas vaikams tobulėti ir siekti aukšto meistriškumo. Bet būtų dar geriau, jeigu kiekvienas stiprus šalies futbolo klubas turėtų ką nors panašaus – tarsi mini akademijas.

Kauno apskrities veteranai žaidžia futbolą, dalyvauja varžybose ir visais būdais stengiasi pratęsti sportinį gyvenimą. Mums svarbiausia – judėti ir žaisti futbolą, susitikti ir pabendrauti su savo senais draugais.

Kiekvienas rajonas turi savo futbolo tradicijas.

Kauno apskrities veteranų judėjimo varikliai – Juozas Mozeris, Kazimieras Kulikauskas, Danielius Bučinskas.

Beveik kiekviename rajone yra po vieną-du futbolo entuziastus, kurie ne tik patys žaidžia futbolą, bet ir suburia komandas treniruotėms, varžyboms, prisideda finansiškai.

Kai futbolo klubas ugdysis žaidėją nuo mažens ir bus suinteresuotas kokybiškai jį treniruoti, tada futbolo lygis Lietuvoje pakils. Pavyzdžiui, Kėdainių „Nevėžio“ klubas, kaip dar keli Lietuvos klubai, jau bando eiti tokiu keliu.

Kauno apskrities komandos dalyvauja visuose masinio futbolo renginiuose. Visi suprantame – kuo daugiau vaikų žais futbolą, tuo didesnė tikimybė išauginti aukšto meistriškumo žaidėjų.

Infrastruktūra*** Sportuojančių skaičius Vaikai*:

1 160

• 6–11 m.: 561 • 12–15 m.: 455 • 16–18 m.: 144

Mėgėjai**:

KlubaS:

• 10 007

• Kauno FBK „Kaunas“ (A lyga) • Kėdainių FK „Nevėžis“ (I lyga) • Kauno FRK „Atletas“ (I lyga) • Jonavos FK „Lietava“ (I lyga) • Kėdainių FK „Lifosa“ (I lyga)

*Registruoti jaunieji futbolininkai, dalyvaujantys LFF vykdomose varžybose ** Dalyvaujantys „Grassroots“ renginiuose *** Stadionai atitinkantys A ir I lygos reikalavimus

• S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadionas (9180 vietų) • Kėdainių miesto stadionas (3000 vietų) • Nacionalinės futbolo akademijos stadionas (500 vietų) • Jonavos kūno kultūros ir sporto centro stadionas (1008 vietų)

LFF ATASKAITA 2011 M.

Dzūkija didžiuojasi ir naujomis aikštėmis, ir žmonėmis Ketverius metus Alytaus apskrities futbolo federacijai vadovaujantis Algimantas Pašukonis turi kuo didžiuotis – Alytaus „Dainavos“ futbolo klubas vėl kovoja tarp geriausių šalies komandų ir dar naujame miesto stadione, o futbolo aikštės dygsta visoje Dzūkijoje.

Gerbiamas prezidente, kokie didžiausi pastarųjų metų futbolo pasiekimai Alytaus apskrityje?

Didžiuojamės, kad Alytaus „Dainavos“ klubas po ilgos pertraukos sugrįžo į A lygą. Mums didelė garbė, kad Dzūkijoje išugdėme ne vieną Lietuvos rinktinės žaidėją, kurie ir šiandien gina jos garbę.

Didelis įvykis buvo naujo stadiono atidarymas Alytuje, ne mažesnis ir dirbtinės dangos aikštės, kuriai veją dovanojo LFF, įrengimas.

Druskininkuose taip pat jau turime tarptautinius standartus atitinkančią dirbtinės dangos aikštę. Panaši įrengta ir Simne, šiuo metu čia atnaujinama ir šalia esanti natūralios vejos aikštė. Į šį miestelį žaisti važiuoja dauguma Alytaus miesto vaikų ir suaugusiųjų komandų.

Taip pat apskrityje nemažai įrengta mažų dirbtinės dangos aikštelių. Kitais metais planuojame dirbtinės dangos aikštę pastatyti ir Varėnoje, o Dauguose – rekonstruoti natūralios vejos stadioną.

Vis dėlto didžiausia mūsų vertybė – žmonės, kurie neabejingi futbolui.

Tai visų pirma Simno gimnazijos mokytojas Juozas Bagdanavičius. Jo treniruojami vaikai yra nuolatiniai LFF projekto „Ežiogolas“ laimėtojai, dėl futbolo daug padarė Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas,Varėnoje – Vytautas Leonavičius, Dauguose – Sigitas Junevičius, Druskininkuose – Vytas Kapčius ir daugelis kitų. Visi jie yra futbolo mėgėjai, visuomenininkai, ugdantys jaunąją kartą. Jie yra užsikrėtę geruoju futbolo virusu, aš jau nekalbu apie profesionalus, kuriems futbolas yra darbas.

Ko dar reikia, kad drąsiai galėtumėte sakyti, jog Alytuje yra visos sąlygos ugdyti futbolininkus?

Reikia dar poros dirbtinės dangos aikščių, kad vaikai turėtų kur treniruotis. Tai padėtų daugiau berniukų ir mergaičių pritraukti į futbolo treniruotes, nes daugelis tėvų nenori vaikų leisti į futbolą vien dėl blogų treniruočių sąlygų. Mūsų svajonėse – uždaras futbolo maniežas. Ši svajonė jau pradedama dėlioti popieriuje, svarstome galimus finansavimo šaltinius. Jaučiame visokeriopą LFF paramą.

Alytus turi ir krepšinio areną. Ar nesunku jums konkuruoti su krepšiniu?

Alytus turi labai gilias futbolo tradicijas. Juk „Dainavos“ klubas yra buvęs ir Lietuvos čempionu, dabar sugrįžo ir į stipriausių klubų gretas. O Alytaus krepšinio komandos stipriausioje šalies lygoje neliko. Vis dėlto neabejoju, kad vietos užteks visiems.

A.Pašukonis:

„Didžiausia mūsų vertybė – žmonės, kurie neabejingi futbolui.“

A.Pašukonis:

„Mūsų svajonėse – uždaras futbolo maniežas.“

J.Bagdanavičius:

„Mūsų pastangomis futbolas tikrai galėtų būti sporto šaka Nr.1 Lietuvoje.“

Alytaus AFF

Juozas Bagdanavičius AAFF valdybos narys atsakingas už vaikų, jaunimo ir masinį futbolą Darius Jezukevičius AAFF valdybos narys atsakingas už profesionalų futbolą Galime didžiuotis, kad Alytuje sportinį kelią pradėjo Lietuvos rinktinės žaidėjai – Žydrūnas Karčemarskas, Tadas Labukas, Vytautas Lukša, Darvydas Šernas, Mindaugas Panka. Jie iki šiol palaiko savo gimtąjį miestą ir skatina steigti futbolo akademiją.

Gerai, kad buvo suvienyti du klubai ir atkurta Alytaus „Dainava“, kuri šiandien žaidžia tarp stipriausiųjų šalies komandų. Tačiau didžiausi darbai bei sprendimai mūsų dar laukia ateityje. Manau, mums reikėtų imti Gargždų pavyzdį, kur visas miestas dirba vienam klubui, prie jo auginama ir pamaina pagrindinei komandai, sportuoja vaikai.

Taip jau susiklostė, kad geriausias sąlygas žaisti futbolą mūsų apskrities vaikai turi ne Alytuje, o Simne.

Sutvarkyta infrastruktūra duoda rezultatus: trejus metus iš eilės Simno gimnazijos komandos yra LFF projekto „Ežiogolo“ čempionės. Nuolat didėja ir futbolo treniruotes lankančių berniukų skaičius.

Deja, Alytus ir kiti apskrities miesteliai labai vargsta neturėdami infrastruktūros. Kol nėra tokių sąlygų, kad vaikai patys veržtųsi žaisti futbolą, manau, daugiau dėmesio jiems turėtų skirti treneriai ir mokytojai.

Berniukai tikrai nori žaisti futbolą, tik kartais jiems reikia postūmio.

Būtina vystyti ir masinį futbolą, pritraukti kuo daugiau jaunų žaidėjų, nes tik tokiu būdu galima atrasti futbolo perliukų bei išauginti aukščiausiojo lygio futbolininkus.

Reikia organizuoti kuo daugiau turnyrų mėgėjų komandoms, kviesti sirgalius į stadionus, kad čia šeimos su vaikais galėtų ir futbolą žiūrėti, ir leisti savo laisvalaikį, kaip tai yra įprasta daugelyje užsienio šalių.

Mūsų pastangomis futbolas tikrai galėtų būti sporto šaka Nr.1 Lietuvoje.

Romas Elsneris AAFF valdybos narys atsakingas už teisėjus Surandame jaunų teisėjų, juos mokome, o po to jie išvažiuoja. Tai – didžiausia mūsų apskrities problema, todėl sunku rasti pamainą garsiausiam mūsų krašto teisėjui Justinui Miliauskui, kuris buvo vienas geriausių arbitrų Lietuvoje.

Būtų idealiausia, jeigu teisėjo darbo imtųsi tie, kurie baigia žaisti futbolą. Taisykles galima išmokti atmintinai, bet dar reikia jas sugebėti pritaikyti.

Algirdas Svirskas AAFF valdybos narys atsakingas už veteranus Alytaus apskrities futbolo mokykla nuo seno žinoma, tad suprantama, kad ir veteranų judėjimas mūsų krašte gana aktyvus. Neapsiribojame vien tik Lietuvos čempionatu, žaidžiame ir įvairiuose šalies ir tarptautiniuose turnyruose. Neretai esame tarp prizininkų. Nors visi kalba, kad veteranų sporte ne rezultatai svarbiausi, vis dėlto išėjus į aikštę atsiranda azartas, sportinis pyktis ir visi galvoja tik apie pergalę.

Sportuojančių skaičius Vaikai*:

403

• 6–11 m.: 142 • 12–15 m.: 182 • 16–18 m.: 79

Infrastruktūra***

Mėgėjai**:

KlubaS:

• 5 674

• Alytaus FK „Dainava“ (A lyga)

*Registruoti jaunieji futbolininkai, dalyvaujantys LFF vykdomose varžybose ** Dalyvaujantys „Grassroots“ renginiuose *** Stadionai atitinkantys A ir I lygos reikalavimus

• Alytaus miesto stadionas (3 748 vietų)

LFF ATASKAITA 2011 M.

Marijampolei trūksta tik čempionų titulo Suvalkijos sostinę garsina ne tik „Sūduvos“ klubas. Čia pastatytas pirmasis stadionas atkūrus šalies nepriklausomybę, įrengtas uždaras maniežas, treniruojasi Lietuvos rinktinė ir auga jauni futbolininkai.

Būtent šiuos dalykus, kalbėdamas apie svarbiausius nuveiktus darbus, akcentuoja Marijampolės apskrities futbolo federacijos prezidentas Romas Kukis.

Kokie didžiausi Marijampolės futbolo pasiekimai pastarąjį dešimtmetį?

Kai prieš dešimt metų tapau Marijampolės apskrities futbolo federacijos prezidentu, „Sūduva“ žaidė I lygoje.

2002 m. prasibrovė į A lygą ir pradėjo sparčiai kilti, nuolat yra tarp A lygos prizininkų, pradėjo dalyvauti UEFA taurės turnyre.

Reprezentacinės miesto komandos rezultatai turėjo tiesioginės įtakos vaikų susidomėjimui futbolu, jų vis daugiau renkasi futbolo treniruotes. Be to, „Sūduvos“ laimėjimai padėjo gerinti ir apskrities futbolo infrastruktūrą – pastatyta daugiafunkcinė sporto bazė, kurią sudaro futbolo stadionas, dengtas sporto maniežas ir futbolo aikštynas. Manieže vaikai gali treniruotis ir žaisti ištisus metus. O naujas pagal UEFA reikalavimus įrengtas stadionas – jau antrasis mieste.

Ko jūsų apskrityje dar trūksta iki pilnos laimės?

Kad „Sūduva“ taptų Lietuvos čempione. Tikiu, kad subrendus „Sūduvos“ dubleriams šią svajonę pavyks įgyvendinti. Mūsų kraštui reikėtų ir dirbtinės dangos aikštės, kurioje galėtų sportuoti vaikai, nelankantys futbolo mokyklos. Anksčiau turėjome dirbtinės dangos stadioną, bet šiuo metu jis rekonstruojamas ir po to juo galės naudotis daugelio sporto šakų atstovai.

Marijampolėje futbolas yra svarbiausias sportas, į „Sūduvos“ rungtynes nuolat renkasi po pusantro tūkstančio žmonių. Įvyko teigiamų pasikeitimų ir sporto mokyklose – įkūrėme futbolo akademiją.

Marijampolėje, regis, auga ir nemažai talentingo jaunimo?

Turime labai pajėgią jaunimo komandą – „Sūduvos“ dublerius. Galime didžiuotis, kad ekipoje žaidžia vieni marijampoliečiai ir jie tarp savo bendraamžių yra lyderiai. Neabejoju, kad greitai dalis šių jaunuolių papildys „Sūduvą“ ir klubui nereikės pirkti legionierių ar bent jau reikės jų mažiau. Manau, šių žaidėjų ir komandos tobulėjimas susijęs su tuo, kad, pastačius dengtą maniežą, Marijampolėje atsirado ir daug geresnės sąlygos treniruotis.

R.Kukis:

„Sūduvos“ pasiekimai tiesiogiai įtakojo vaikų susidomėjimą futbolu – jų vis daugiai renkasi futbolo treniruotes.“

R.Kukis:

„Marijampolėje futbolas – svarbiausia sporto šaka.“

Marijampolės AFF

Giedrius Vitkus MAFF valdybos narys atsakingas už vaikų, jaunimo ir masinį futbolą Arūnas Reinikis MAFF valdybos narys atsakingas už profesionalų futbolą Šiemet Marijampolės futbolas švenčia 90-ies metų jubiliejų. Senos ir gilios tradicijos toliau sėkmingai puoselėjamos. Marijampolė šiuo metu turi puikią futbolo infrastruktūrą, stiprią komandą, augina jai pamainą.

Kada iškovosime aukso apdovanojimus A lygos čempionate? Stiprus klubas negimsta nei per dieną, nei per vieną sezoną. Norint sukurti komandą, turinčią ilgalaikę perspektyvą, reikia daug pastangų, kantrybės.

Kaip rodo „Sūduvos“ patirtis, nuoseklus darbas duoda rezultatų. Manau, kad Marijampolės klubas jau yra subrendęs laimėti Lietuvos A lygos čempionatą.

Vaikams ir jaunimui Marijampolėje sudarytos geros sąlygos žaisti futbolą. O pradėjus vystyti infrastruktūrą – išaugo ir rezultatai. Esame laimėję Lietuvos jaunių sporto žaidynes, vaikų ir jaunimo A lygos čempionatą, mūsų jaunieji futbolininkai dažnai kviečiami į įvairaus amžiaus Lietuvos rinktines.

Pamainą auginti padeda ir „Sūduvos“ futbolo klubas, šalia kurio yra įkurta futbolo akademija.

Norėtųsi, kad sportuojančių vaikų būtų daugiau, tačiau mažėjantis gimstamumas bei emigracija neaplenkė ir Marijampolės.

Kazys Paškauskas MAFF valdybos narys atsakingas už veteranus Saulius Stankūnas, MAFF valdybos narys atsakingas už teisėjus Po ilgesnės pertraukos vėl turime savo išugdytų teisėjų, nebereikia jų kviesti iš Kauno ar kitų miestų. Šiuo metu yra dvi brigados. Egidijaus Kriaučiūno vadovaujama net debiutavo Lietuvos I futbolo lygoje. Tad pradžia padaryta.

Marijampolės veteranai yra veiklūs. Dalyvaujame turnyruose Dzūkijoje, Žemaitijoje, patys kviečiame kolegas į mūsų mieste rengiamas varžybas. Didžiausi entuziastai – buvęs ilgametis „Sūduvos“ žaidėjas Vidas Žitinskas, Giedrius Pultinevičius, Svajūnas Kliučinykas.

Jeigu tokių žmonių būtų kituose apskrities miestuose, veteranų futbolo padėtis ten būtų visai kitokia.

Idealiausia, kai švilpuką į rankas ima buvę futbolininkai.

Marijampolė dar visai neseniai savų žaidėjų irgi beveik neturėjo – visi būdavo atvykėliai. Dabar, kai patys auginame žaidėjus, jau dairomės 16-mečių, kurie galbūt nepadarys futbolininko karjeros, bet taps gerais teisėjais.

Infrastruktūra*** Sportuojančių skaičius Vaikai*:

336

• 6–11 m.: 156 • 12–15 m.: 87 • 16–18 m.: 93

Mėgėjai**:

KlubaS:

• 5 495

• Marijampolės FK „Sūduva“

*Registruoti jaunieji futbolininkai, dalyvaujantys LFF vykdomose varžybose ** Dalyvaujantys „Grassroots“ renginiuose *** Stadionai atitinkantys A ir I lygos reikalavimus

• Marijampolės „Arvi“ arena (6 250 vietų) • Marijampolės „Arvi“ uždaras maniežas (2 660 vietų) • Marijampolės „Sūduvos“ stadionas (4 000 vietų)

S. Jukna: LFF ATASKAITA 2011 M.

„Futbolo infrastruktūra Tauragėje tokia, apie kokią anksčiau galėjome tik svajoti.“

Svarbiausia – užtikrinti finansinį stabilumą „Taurui“ Jeigu Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentui Sigitui Juknai prieš dešimtmetį būtų kas nors pasakęs, kad jo krašte po kelerių metų bus ir tarptautinius standartus atitinkantis stadionas, ir pakankamai dirbtinės dangos aikščių, būtų sunkiai patikėjęs. Dabar jis gali džiaugtis apskrityje auginamu jaunimu, moterų futbolu, tačiau turi ir nemažą rūpestį – garsiausiai šio krašto komandai „Taurui“ trūksta finansavimo šaltinių.

Gerbiamas Sigitai, kokie Tauragės apskrityje įgyvendinti projektai jums teikia didžiausią džiaugsmą?

Pirmiausia, tai naujasis „Vytauto“ stadionas Tauragėje.

Be to, apskrityje atidarytos trys dirbtinės dangos aikštės – Jurbarke, Pagėgiuose, Šilalėje. Tauragėje jau yra dvi tokios aikštės, parengtas projektas ir trečiajai.

Tauragė viena pirmųjų Lietuvoje 2004 m. įsigijo dirbtinės dangos aikštelę. Ji paseno ir morališkai, ir fiziškai, ją nuėmėme, bet dabar toje aikštėje dieną naktį spardo kamuolį vaikai. Tikimės gauti kitą dangą šiai aikštei.

Mūsų, Tauragės apskrities federacijos iniciatyva, sukurtas ir moterų futbolas. Komanda priklauso sporto mokyklai, tačiau ją finasuoja mūsų federacija. Pirmais metais pirmoje lygoje ši ekipa buvo devinta, o dabar – ketvirta aukščiausioje. Manau, kad kitais metais jau pateks tarp prizininkių. Subūrėme dar vieną merginų grupę, tad auginame ir pamainą. Dvi mūsų žaidėjos kviečiamos į rinktines – U-19 ir nacionalinę.

Tarp džiugių dalykų reikėtų paminėti ir tai, kad atgaivintas futbolas Pagėgiuose. 2002 m., kai tapau apskrities federacijos prezidentu, Pagėgiuose atidarėme pirmą futbolo sekciją. Dabar šio miestelio komanda žaidžia antroje lygoje, turi nemažai savų jaunų futbolininkų, dalyvauja visuose turnyruose ir sėkmingai rungtyniauja. Prieš kurį laiką futbolas buvo prigesęs Jurbarke, bet dabar jau turi klubą „Vulkanas“.

Mūsų pasididžiavimas – iš idėjos dirbantys vaikų treneriai. Arvydas Skurdelis, gimnazijos fizinio lavinimo mokytojas, subūrė komandą Tauragės vaikų namuose „Šaltinėlis“.

ugdomi vaikai papildo Tauragės septyniolikmečių komandą, kuri Lietuvos čempionate yra antroje vietoje, nusileidžia tik Kauno futbolo akademijai. Šioje komandoje žaidžia vaikinai iš Jurbarko, Šilalės, ją komplektuojame kaip apskrities rinktinę, kuri tapo ir jaunuoliams, ir jų tėvams puikiu motyvu labiau stengtis.

Kokie svarbiausi jūsų tikslai?

Dabar didžiausia problema – „Tauro“ finansavimas.

Verslas Tauragėje traukiasi, buvę pagrindiniai rėmėjai nebefinansuoja, o savivaldybės skiriamų 200 tūkst. litų neužtenka. Todėl didžiausias troškimas – kad „Tauro“ klubas turėtų normalų finansavimą.

Dar vienas mano tikslas – išauginti savų žaidėjui „Taurui“. Juolab kad sąlygas tam turime – yra vaikų grupė ir sporto mokykloje, ir prie klubo, o su jais sėkmingai dirba jauni, entuziazmo nestokojantys mūsų krašto treneriai. Be to, futbolo infrastruktūrą Tauragėje jau turime tokią, apie kokią anksčiau galėjome tik svajoti.

D. Stažys:

„Galima tik džiaugtis, kad pati masinio futbolo struktūra Lietuvoje sukurta beveik tobulai.“

Kvėdarnos trenerio Rimanto Alfonso Simonavičiaus

S. Jukna:

„Mūsų pasididžiavimas – iš idėjos dirbantys vaikų treneriai.“

Tauragės AFF

Darius Stažys TAFF narys atsakingas už vaikų, jaunimo ir masinį futbolą Laura Zaleckienė TAFF vadybos narė atsakinga už profesionalų futbolą Daug kas pasikeitė į gerą pusę, kai buvo įkurta viešoji įstaiga „Tauragės futbolas“. Tai buvo teisingas sprendimas. Nuo to laiko FK „Tauras“ laimėjo I lygos čempionatą, tris sezonus sėkmingai rungtyniauja A lygoje, dukart dalyvavo UEFA Europos lygos turnyre.

Futbolo treniruotes lanko per 100 vaikų, kurie priklauso „Tauragės futbolui“. Viešoji įstaiga rekonstruoja senąjį Tauragės stadioną, tiesiama standartinių matmenų dirbtinė danga, įrenginėjama maža universali dirbtinės dangos aikštelė. Šaunu, kad „Tauras“ didelį dėmesį skiria jaunosios kartos ugdymui, rūpinasi bazių įrengimu Tauragėje.

Reikia tik palinkėti sėkmės visiems mums, kad toliau įgyvendintume viską, ką esame numatę.

Jonas Stažys TAFF valdybos narys atsakingas už teisėjus Tauragė – futbolo kraštas, žaidėjų užauginome labai daug, o teisėjų nebent ateityje užauginsime. Mūsų apskritis niekada neturėjo aukšto lygio teisėjų, nes ilgus metus niekas jais nesirūpino. Tai silpniausia mūsų vieta.

Tikiuosi, sugebėsime situaciją pakeisti, nes pakeitus apskričių federacijų įstatus atsirado valdybos narys atsakingas už teisėjus. Dar tik antrus metus rūpinuosi teisėjų ugdymu. Šiandien vaikų futbolo pirmenybėms pagaliau turime savo teisėjų brigadą. Viltis sieju su penkiolikmečiu tauragiškiu Justu Rimkumi, Dominyku Norkumi iš Pagėgių.

Mūsų apskritis tikrai gali didžiuotis jaunais futbolininkais ir jų rezultatais. Žaidėjų visų amžiaus grupių Lietuvos rinktinėms parengia Tauragė, Pagėgiai, Šilalė, Jurbarkas. Visuose rajonuose turime visų amžiaus vaikų komandas, kai kuriuose – net po dvi tris.

Treniruotes lankančių vaikų skaičius yra nemažas ir apskritai susidomėjimas futbolu – gana didelis.

Tam įtakos turi ir gerėjanti infrastruktūra – miestuose yra po gerą žolės aikštę, kiekvienas miestelis turi po mažą universalią dirbtinės dangos aikštelę, o Tauragėje baigiama tvarkyti ir standartinių matmenų dirbtinė dangos aikštė.

Mūsų apskritis dalyvauja beveik visuose LFF rengiamuose masinio futbolo projektuose. O masinio futbolo reikšmė, manau, visiems suprantama. Galima tik džiaugtis, kad pati masinio futbolo struktūra Lietuvoje sukurta beveik tobulai. Per masinį futbolą mes sugebame pritraukti žmones arčiau savo sporto, plečiame futbolo gerbėjų ir mylėtojų gretas. Mano manymu, masinis futbolas šalyje gerokai lenkia visas kitas sporto šakas.

Remigijus Bubliauskas TAFF valdybos narys atsakingas už veteranus Tauragės veteranai yra pakankamai aktyvūs. Ir patys sportuojame, ir kitus skatiname. Kartą buvo Lietuvos čempionais, ne kartą – prizininkais.

Sėkmingai dalyvaujame ir salės futbolo turnyruose. Tik pastaraisiais metais mūsų apskrityje susiklostė tokia situacija, kad vieni žaidėjai jau baigė karjerą ir tarp veteranų, o kiti dar nesulaukė to amžiaus, kad galėtų vadintis senjorais. Todėl šiuo laikotarpiu negalime pasigirti ir laimėjimais, nors dalyvaujame daugelyje turnyrų ir ne tik Lietuvoje.

Sportuojančių skaičius Vaikai*:

258

• 6–11 m.: 76 • 12–15 m.: 121 • 16–18 m.: 61

Infrastruktūra***

Mėgėjai**:

KlubaS:

• 1 330

• Tauragės FK „Tauras“ (A lyga)

*Registruoti jaunieji futbolininkai, dalyvaujantys LFF vykdomose varžybose ** Dalyvaujantys „Grassroots“ renginiuose *** Stadionai atitinkantys A ir I lygos reikalavimus

• Tauragės „Vytauto“ stadionas (3200 vietų)

LFF ATASKAITA 2011 M.

Klaipėdos krašto perlas – Gargždų futbolas Klaipėdos futbolo dar viskas laukia ateityje. Taip sako Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis. Šis Žemaitijos kraštas bene vienintelis, kur futbolo piramidė pastatyta ne didžiajame regiono mieste, o nedideliame miestelyje – Gargžduose.

Gerbiamas Romualdai, kokia futbolo padėtis yra Klaipėdoje ir jos apskrityje?

Futbolo pakilimas Klaipėdos krašte buvo juntamas 1999-2003 m. laikotarpiu, kai sėkmingai žaidė „Atlantas“, buvęs tarp stipriausių Lietuvos futbolo klubų ir net žaidęs Europos taurės turnyre. Į stadioną ateidavo 3-5 tūkst. žiūrovų, nuolat buvo gerinama futbolo infrastruktūra. Tačiau nuo 2004-ųjų, prasidėjus „Atlanto“ problemoms, atsirado tarsi vakuumas.

Dabar Lietuvos futbolo A lygoje Klaipėdai atstovauja dvi komandos, tačiau jų pajėgumas neprilygsta pirmaujantiems klubams. Miesto bendruomenė, savivaldybė, tie patys klubai diskutuoja ir tvirtina, kad Klaipėdai reikia vieno pajėgesnio klubo, kuris reprezentuotų miestą, o iš paskos vystytųsi šiuolaikiška infrastruktūra. Vaikų futbolas turi būti kelis kartus masiškesnis su aiškia profesionalaus klubo atšaka.

Kokie jūsų federacijos svarbiausi uždaviniai?

Mūsų tikslas – kad Klaipėdoje atsirastų tikrai stipri profesionali komanda, kuri paskatintų savivaldybę spręsti infrastruktūros klausimus. Ir tuo pačiu pagal UEFA ir LFF reikalavimus pertvarkyti vaikų futbolo sistemą, kurios viršūnė būtų stiprus klubas. Toks klubas turėtų tiesioginės įtakos ir vaikų, ir žiūrovų susidomėjmu futbolu. Vaikai, turėdami prieš akis gerus pavyzdžius, nori jais sekti, jiems tai yra geras motyvas sportuoti ir siekti rezultatų. 2012 m. pavasarį Klaipėdoje turi atsirasti naujas dirbtinės dangos stadionas su šalia esančiu mažesnių išmatavimų treniruočių aikštynu. Tikimės, kad tai bus didelis postūmis į priekį. Mūsų požiūriu, geriau statyti stadionus, kad reikėtų mažiau ligoninių, kad turėtų kur sportuoti ir veteranai, ir futbolo mėgėjai, ir šiaip miestiečiai.

Tačiau turite kone idealaus klubo modelį Gargžduose?

Taip, Gargždų futbolas yra geriausias mūsų pavyzdys – profesionalus „Bangos“ klubas pats augina vaikus, ugdo jaunimą, komandą palaiko visas miestelis, o klubo valdyme dalyvauja ir rajono savivaldybė. Miestelyje sėkmingai renovuotas miesto stadionas, vystoma ir kita infrastruktūra, yra stadionas prie mokyklos, klojamos dirbtinės dangos, kurioms lėšų rado savivaldybė. O vaikų futbolas patikėtas profesionaliam klubui ir dabar treniruotes lankančių vaikų padaugėjo pustrečio karto.

Geras pavyzdys yra ir Šilutėje, kurioje dirbama panašiai kaip ir Gargžduose. Šilutė aiškiai susidėliojo prioritetus, įvertinusi savo galimybes pasirinko žaidimą pirmoje lygoje ir toliau rūpinasi vaikų užimtumu. Jaučiasi, kad futbolas atsigauna ir Kretingoje. Iš antros Lietuvos futbolo lygos perėjusi komanda pirmoje lygoje stabiliai žaidžia jau keletą metų. Atsirado iniciatyvių žmonių Palangoje, kurie įkūrė klubą, o jų komanda sėkmingai rungtyniauja antrojoje šalies lygoje. Tad apskrityje futbolas atsigavęs, masiškumas auga. Trūksta tik piramidės viršūnės – stipraus klubo Klaipėdoje.

R. Jonaitis:

„Gargždų futbolas yra geriausias mūsų pavyzdys.“

R. Jonaitis:

„Mūsų tikslas – kad Klaipėdoje atsirastų tikrai stipri profesionali komanda.“

Kalipėdos AFF

Edmundas Mieliulis KAFF valdybos narys atsakingas už teisėjus Nerijus Galvanauskas KAFF valdybos narys atsakingas už profesionalų futbolą Klaipėdos apskritis visada turėjo gilias futbolo tradicijas, Lietuvos nacionalinėje rinktinėje nuolat žaidžia klaipėdiečių, gargždiškių.

Didžiausias mūsų dešimtmečio laimėjimas – futbolo struktūros sukūrimas gilias futbolo tradicijas turinčiame Gargždų mieste.

Pirmasis žingsnis žengtas, kai pavyko suvienyti suskaldytą futbolo bendruomenę ir buvo nutarta, kad miestą vietoje dviejų komandų reprezentuos Gargždų „Bangos“ klubas. Antrasis žingsnis – pavyko įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę: klubo dalininku tapo Klaipėdos rajono savivaldybė, vaikų futbolo grupės buvo perkeltos iš biudžetinės įstaigos (sporto mokyklos) į privačią įstaigą VšĮ „Gargždų futbolas“. Savivaldybė išlaiko jaunųjų futbolininkų ugdymą, o privatūs rėmėjai – „Bangos“ komandą.

Suvienytos savivaldybės, rėmėjų, federacijos jėgos padeda vystyti futbolo infrastruktūrą rajone, kuri gerėja nuo 2006 m. Atnaujintas miesto centrinis stadionas, įrenginėjama antroji dirbtinės dangos futbolo aikštė mokyklos stadione. Vaikų, lankančių futbolo treniruotes, skaičius nuo 150 padidėjo iki 350. 2006 m. pradėjusi žaisti I lygoje, „Banga“ sugebėjo šiais metais gargždiškiams, kurių skaičius stadione išaugo dešimteriopai, parodyti aukščiausio lygio futbolą – dalyvavo UEFA Europos lygos turnyre.

Klaipėdos regiono teisėjų pozicijos yra labai stiprios.

Klaipėdos miestas yra vienintelis, kuriam A lygos čempionate atstovauja keturi teisėjai: Audrius Žuta, Saulius Atmanavičius, Edmundas Gaigalas, Audrius Kancleris.

Vėl atgijo Gargždų brigada, senas tradicijas saugo Šilutės teisėjai, sustiprėjo Kretingos, Palangos arbitrų brigados. Palanga turi du FIFA kategorijos teisėjus asistentus – Arūną Šeškų ir Darių Miklovą.

Apskrityje auga ir būrys perspektyvių teisėjų. Esu parengęs ir įgyvendinęs jaunų bei pradedančiųjų teisėjų programą, LFTA vykdo „Talentų“ programą. Neseniai pradėjome naują projektą „Elitas +“, kurią gyrė net UEFA. Gera žinia, kad daugėja moterų teisėjų. Šiuo metu yra 22 merginos, norinčios tapti futbolo arbitrėmis.

Arūnas Šuika KAFF vadybos narys atsakingas už veteranus Mums, buvusiems profesionalams, futbolas įaugęs į kraują ir be jo neįsivaizduojame savo gyvenimo. Mes jau ne vienerius metus užimame aukščiausias vietas Lietuvos veteranų čempionate, šiemet iškovojome bronzą. Per paskutinius septynerius metus, neskaitant šio sezono, Klaipėdos senjorai Lietuvos čempionate buvo iškovoję penkias pirmąsias vietas ir dukart – antrąsias. Tokie rezultatai daug ką pasako.

Džiaugiamės, kad veteranų futbolas gyvuoja ne tik apskrities centre Klaipėdoje, bet ir kituose mūsų krašto miesteliuose.

Infrastruktūra***

Sportuojančių skaičius Vaikai*:

166

• 6–11 m.: 569 • 12–15 m.: 334 • 16–18 m.: 166

Mėgėjai**:

Klubai:

• 4 110

• Gargždų FK „Banga“ (A lyga) • Klaipėdos FC „Klaipėda“ (A lyga) • Klaipėdos FK „Atlantas“ (A lyga) • Kretingos FK „Minija“ (I lyga) • Šilutės FK „Šilutė“ (I lyga)

*Registruoti jaunieji futbolininkai, dalyvaujantys LFF vykdomose varžybose ** Dalyvaujantys „Grassroots“ renginiuose *** Stadionai atitinkantys A ir I lygos reikalavimus

• Klaipėdos centrinis stadionas (4940 vietų) • Gargždų miesto stadionas (1700 vietų) • Kretingos miesto stadionas (900 vietų) • Šilutės miesto stadionas (3000 vietų)

L. Dunauskas: LFF ATASKAITA 2011 M.

„Didžiuojamės savo jaunąja karta ir futbolo entuziastais.“

Didžiuojamės savo jaunąja karta Keturioliktus veiklos metus skaičiuojanti Telšių apskrities futbolo federacija džiaugiasi dirbtinės dangos aikštelėmis, laukia Telšių stadiono rekonstrukcijos pabaigos, didžiuojasi šiame mieste užaugusiu vartininku Giedriumi Arlauskiu, dideles viltis sieja su jaunais futbolininkais ir palnuoja aibes darbų. Taip teigia Telšių apskrities futbolo federacijos prezidentas Leonas Dunauskas.

Gerbiamas prezidente, kokiais futbolo pokyčiais Telšių apskrityje labiausiai džiaugiatės?

Dabar labiausiai galime džiaugtis tuo, kad per dešimtmetį įrengtos 7 mažosios universalios dirbtinės dangos aikštelės. Renovuota futbolo aikštė Mažeikiuose, Rietavo savivaldybėje. Šiuo metu rekonstruojamas stadionas Telšiuose, kuris atitiks tarptautinius reikalavimus. Taip pat skirtas 1 milijonas litų dirbtinės aikštelės įrengimui prie Telšių „Džiugo“ vidurinės mokyklos. Šiuo metu atliekamas centrinio Mažeikių stadiono statybos techninis projektas.

Didžiuojamės savo jaunąja karta ir futbolo entuziastais.

2010 m. Plungės futbolo SK „Žiogelis“ tapo Lietuvos jaunučių čempionais. 1998 m. gimusių berniukų Telšių komanda 2005 m. yra tapusi Lietuvos čempione, šalies žaidynių ir tarptautinio turnyro Čekijoje nugalėtoja.

Lietuvos čempionais ir šalies jaunių žaidynių nugalėtojais yra buvę ir 1986 m. gimę Mažeikių futbolininkai.

Nacionalinei Lietuvos futbolo komandai atstovavo telšietis Giedrius Arlauskis. Nemažai jaunuolių buvo ir yra kviečiami į įvairaus amžiaus šalies rinktines.

Jūsų krašto stipriausia komanda – „Mažeikiai“, rungtyniaujanti Lietuvos A lygoje. Ar ji, nepaisant rudenį prasidėjusių finansinių problemų, padeda vystytis futbolui Telšių apskrityje?

Be abejo. Prie „Mažeikių“ klubo suburtos 6 vaikų futbolo grupės, kurias treniruoja buvę profesionalūs komandos žaidėjai, jie dalyvauja Lietuvos futbolo federacijos vykdomuose renginiuose ir tai yra rimtas motyvas jauniesiems futbolininkas stengtis ir siekti rezultatų. Be to, „Mažeikių“ žaidimas elitinėje šalies lygoje suteikia futbolo mėgėjams galimybių pamatyti stipriausias Lietuvos komandas ir žaidėjus.

Kokie didžiausi jūsų rūpesčiai ir svajonės? Šiuo momentu mums dar labai trūksta sąlygų treniruotis – padėtis labai pablogėja rudenį ir žiemą, nes trūksta aikščių, salių, o ir esančios yra prastos kokybės. Be to, kitos mokyklos nesudaro sąlygų jauniems futbolininkams sportuoti, neįsileidžia jų į sales. Rekonstravus stadioną Telšiuose, šalia jos atsiras ir dvi sumažintų išmatavimų dirbtinės aikštelės, bus dengta, nors neapšildoma, dirbtinės dangos salė.

Tikimės, kad tuomet pagerės treniruočių procesas ir mūsų rezultatai gerės. Numatomas Telšių stadiono atidarymas 2012 m. liepą, o dirbtinės dangos stadiono prie „Džiugo“ vidurinės mokyklos 2012-ųjų birželį.

Artimiausiu metu svarbiausi mūsų federacijos uždaviniai ir vizija būtų futbolo infrastruktūros plėtra, norime pritraukti didesnių investicijų į futbolą. Taip pat daugiau dėmesio skirsime futbolui bendrojo lavinimo mokyklose, stengsimės didinti masiškumą, pritraukti į mūsų veiklą mėgėjiškų komandų, atgaivinti futbolą seniūnijose, rūpinsimės trenerių parengimo sistema ir skatinsime juos dirbti su vaikais. Manau, reikia didinti ir mergaičių futbolo grupių skaičių.

L. Dunauskas:

„Artimiausiuose uždaviniuose – infrastruktūros plėtra.“

V. Macevičius:

„Žemaitija – sportą mylintis kraštas, o futbolas žemaičių gyvenime užima vieną svarbiausių vietų.“

Telšių AFF

Darius Preibys TAFF valdybos narys atsakingas už profesionalų futbolą

Vygantas Macevičius TAFF valdybos narys atsakingas už vaikų, jaunimo ir masinį futbolą

Turbūt svarbiausias mūsų pasiekimas, kad „Mažeikių“ komanda žaidžia Lietuvos futbolo A lygoje.

Profesionalus futbolas Telšių apskrityje labiau garsėjo prieš porą dešimtmečių, kai klestėjo Mažeikių „Romar“ komanda.

Žemaitija – sportą mylintis kraštas, o futbolas žemaičių gyvenime užima vieną svarbiausių vietų. Kaip ir visi, mes turime ir džiaugsmų, ir rūpesčių.

Mažeikiai, Telšiai, Plungė, Rietavas yra miestai, iš kurių jaunimas išvažiuoja, o ne atvažiuoja.

Nors Telšių apskrities vaikų ir jaunių futbolo komandos žaidžia gerai, ne viena jų yra tapusi Lietuvos čempione ar prizininke, tačiau pasiekę gerų rezultatų ir baigę mokyklas jaunieji futbolininkai išvažiuoja į didesnius miestus. Ten jie turi daugiau galimybių ir mokytis, ir žaisti futbolą. Taip susidaro užburtas ratas – mes neturime klubų, kurie galėtų patys auginti jaunimą, o kai nėra tokių klubų, jaunimas išvažiuoja ir pas mus nėra kam žaisti aukšto lygio futbolo.

Infrastruktūra apskrityje gerėja, Mažeikiai investavo į stadiono atnaujinimą, Telšiai kitais metais galbūt jau turės puikiai renovuotą stadioną, Plungė tikisi pasidaryti stadiono rekonstrukcijos projektą. Tuomet ir futbolas galėtų sugrįžti į miestus.

Plungiškis Tomas Dombrauskis rungtyniauja Lietuvos U-17 rinktinėje, kuri rudenį pateko į antrąjį Europos čempionato atrankos varžybų etapą. Telšių atstovas Lukas Pupšys yra kviečiamas į 1996 m. gimusių vaikinų Lietuvos rinktinę.

Praėjusiais metais Plungės SK „Žiogelių“ komanda tapo Lietuvos jaunučių futbolo čempione. Laimėjimų yra iškovoję ir Telšių, ir Mažeikių jaunieji futbolininkai.

Tačiau futbolo infrastruktūra Telšių apskrityje nėra labai gera, trūksta stadionų, universalių dirbtinės dangos aikštelių. Neabejoju, kad pagerėjus vaikų ir jaunimo treniruočių bei varžybų sąlygoms, mūsų rezultatai bus dar aukštesni.

Kęstutis Šilinis TAFF valdybos narys atsakingas už veteranus Antanas Rubys TAFF valdybos narys atsakingas už teisėjus Telšiai, toks nedidelis miestas, yra parengęs du FIFA teisėjus – Nerijų Dunauską ir Jurgitą Mačikunytę.

Telšiuose dažnai būdavo stiprių teisėjų brigadų.

Tačiau čia išugdyti žmonės neretai išvyksta į didesnius miestus, ar dar toliau – į užsienį. Ir vėl tenka vėl iš naujo auginti jaunimą.

Apskrityje yra dvi veteranų komandos – Plungėje ir Telšiuose. Dalyvaujame turnyruose, patys juos rengiame ir dažniausiai laimime prizines vietas.

Rungtyniaujame Lietuvos čempionate ir vasarą, ir žiemą – šiuo metų laiku žaidžiame salės futbolą.

Būtent salės futbolo pirmenybėse mūsų krašto veteranai pasiekia geriausių rezultatų, nuolat būna tarp prizininkų. Tačiau mums, veteranams, svarbiausia yra ne rezultatai, o galimybė žaisti futbolą.

Mano svajonė labai paprasta – noriu, kad trys mano išugdytos merginos teisėjos sudarytų Telšių brigadą ir teisėjautų Lietuvos čempionate. Tai Jurgita Mačikunytė, Roberta Bagočiūtė ir Margarita Vagdarytė.

Infrastruktūra***

Sportuojančių skaičius Vaikai*:

313

• 6–11 m.: 133 • 12–15 m.: 126 • 16–18 m.: 56

Mėgėjai**:

KlubaS:

• 2 062

• Mažeikių FK „Mažeikiai“ (A lyga)

*Registruoti jaunieji futbolininkai, dalyvaujantys LFF vykdomose varžybose ** Dalyvaujantys „Grassroots“ renginiuose *** Stadionai atitinkantys A ir I lygos reikalavimus

• Mažeikių miesto stadionas (2400 vietų)

V. Šulčius: LFF ATASKAITA 2011 M.

„Mūsų didžiausias noras, kad mieste atsirastų futbolo maniežas.“

Šiaulių futbolo piramidėje savo vietą turi ir moterys Šiauliai gali didžiuotis – jie turi sukūrę piramidę, kurioje yra ir profesionalų, ir mėgėjų, ir moterų futbolas. Tačiau infrastruktūra dar nėra iki galo sutvarkyta. Uždaras futbolo maniežas – didžiausia Šiaulių apskrities futbolo federacijos prezidento Vidmanto Šulčiaus svajonė.

Gerbiamas prezidente, Šiaulių krašte, regis, sėkmingai statoma futbolo piramidė?

Aukščiausiame divizione, piramidės viršūnėje, turime dvi komandas – „Šiaulius“ ir Pakruojo „Kruoją“.

Pirmoje lygoje žaidžia Kuršėnų „Venta“, o antrosios lygos Žemaitijos zonoje – Šiaulių „Juventa“. Tad apskritis turi savo atstovų visuose čempionatuose – nuo žemiausios iki aukščiausios lygos. Net apskrities čempionate dalyvauja dvylika komandų, o žiemos pirmenybėse – per 30. Turime ir stipriausią šalies moterų klubą.

Masiškumas į profesionalumą pereina labai tvarkingai, kiekvieno rajono savivaldybėje dirba vaikų futbolo treneriai. Tai, kad turime dvi profesionalias komandas, yra puikus motyvas ir vaikams sportuoti, ir mėgėjams pasitempti. Jeigu bus geri aikštynai, sąlygos treniruotis ir žaisti, tėvai ves į futbolo treniruotes vaikus, o patys stadione leis savo laisvalaikį. Bus žmonių aikštėse, bus ir rėmėjų. Taip bus toliau statoma piramidė.

Tačiau futbolo aikščių neturite tiek, kad būtų patenkinti visų poreikiai?

Viena iš mūsų siekiamybių – gerinti futbolo infrastruktūrą. Ne paslaptis, kad daugelį metų sąlygos žaisti futbolą Lietuvoje tik prastėjo, bet pastaraisiais metais padėtis pradėjo gerėti. „Kruojos“ stadionas atitinka A lygos reikalavimus, turi tribūnas, persirengimo kambarius, ko anksčiau nebuvo. Susitvarkėme stadioną Šiauliuose. Vienintelė pilnų matmenų dviejų žvaigždučių dirbtinės dangos aikštė taip pat čia, įrengta pagal savivaldybės parengtą projektą Europos Sąjungos lėšomis. Šiuolaikiška danga yra ir dar viename Šiaulių stadione Kviečių gatvėje, kurioje galima žaisti ir rudenį, ir pavasarį. Šiuo stadionu gali naudotis ne tik Šiaulių komandos.

Atvažiuoja treniruotis ir Kuršėnų „Venta“, ir „Kruoja“.

Tikrai galime didžiuotis, kad Kairiuose yra privatus stadionas – savo žemėje Antanas Teresas įrengė pilnų matmenų aikštę, kurioje žaidžiamos apskrities čempionato varžybos. A. Teresas – žmogus, kuris nėra labai turtingas, bet fanatiškai mėgsta futbolą. Jo stadione kai kada ir „Šiauliai“ treniruojasi. Prie Kairių mokyklos įrengėme aikštę. Savo aikštyną rengia ir „Juventos“ klubas, susitaręs ir pasirašęs panaudos sutartį su viena mokykla.

Mūsų siekiamybė, kad apskrities čempionato rungtynes komandos žaistų savose aikštėse. Dabar visos ekipos žaisdavo dvejose aikštėse, jos per vasarą susidėvėdavo, tad nebūdavo puoselėjama nei futbolo kokybė, nei kultūra. Šiauliečiai gali vadinti savo miestą ir moterų futbolo sostine. „Gintra“ iki rugsėjo nebuvo pralaimėjusi šalies čempionato rungtynių penkerius metus. Šiauliai turėjo stiprias žolės riedulininkes, kai kurios jų perėjo į futbolą, dabar futbolininkės ir jų baze naudojasi. Moterų futbolą ištikimai šefuoja Gintaras Radavičius. Turime komandą ir Akmenėje, manome, kad netolimoje ateityje Šiauliuose gali atsirasti dar viena moterų ekipa, nes yra trenerių, dirbančių su mergaičių grupėmis, o jos visos į vieną komandą netilps. Mes tikrai būtume pajėgūs išlaikyti dar vieną moterų klubą.

Koks šiuo metu didžiausias jūsų, kaip apskrities futbolo federacijos vadovo, noras?

Mūsų federacijos, taip pat ir futbolą palankiai vertinančios Šiaulių valdžios vienas didžiausių norų, kad mieste atsirastų futbolo maniežas. Dar praeitos kadencijos miesto taryba buvo nusprendusi, kad reikia jį statyti. Iškilo abejonių, kokiu principu jis būtų statomas, prisidėjo ir ekonomis sunkmetis, bet noras turėti maniežą tebėra. Jeigu ši svajonė taptų realybe, net neabejoju, kad atsirastų dar daugiau futbolą žaidžiančių vaikų, sparčiau augtų jų meistriškumas, nes dabar pusę metų nebūna sąlygų normaliai treniruotis.

Be to, nenormalu ir tai, kad pavasarį stipriausios apskrities komandos treniruotis ir žaisti turi važiuoti į Marijampolę. Uždaras maniežas būtų didžiulė paskata ne tik Šiaulių, bet ir visos Lietuvos futbolui. Šiuo S. Lesnickas: atžvilgiu mums labai padeda ir „Vaikų sporte LFF.

didžiausias laimėjimas – užimtumas, o jeigu jaunuolis ateina iki profesionalaus futbolo – tai mūsų misija atlikta.“

Šiaulių AFF

G. Jasiūnas:

„Šiauliai yra moterų futbolo sostinė.“

Saulius Lesnickas ŠAFF valdybos narys atsakingas už vaikų, jaunimo ir masinį futbolą Gintaras Jasiūnas ŠAFF valdybos narys atsakingas už profesionalų futbolą Šiauliai yra ir moterų futbolo sostinė, stipriausioje šalies lygoje žaidžia dvi komandos, o Oksana Imanalijeva išrinkta geriausia 2011-ųjų Lietuvos futbolininke.

Mūsų apskritis vienintelė, turinti dvi stiprias komandas Lietuvos futbolo A lygoje. Dvi ekipas turi ir Klaipėda, bet turbūt visi sutiks, kad situacija nėra tokia pati. „Šiauliai“ šį sezoną buvo ketvirti, „Kruoja“ – penkta. Manau, tik laiko klausimas, kada kuri nors viena komanda pateks tarp šalies čempionato prizininkų.

Didelį postūmį davė visoje apskrityje gerėjanti futbolo infrastruktūra, vis geresnės sąlygos treniruotis ir rungtyniauti. Kalbant apie ateitį, turime labai rimtų planų, tik dar nesinori užbėgti įvykiams už akių. Galiu tik pasakyti, kad yra ketinimų transformuoti Šiaulių futbolą į dar aukštesnį lygį.

Šiaulių apskritį būtų galima išskirstyti į du didelius blokus – Šiaulių futbolo akademiją, kurioje dirba 15 trenerių ir sportuoja apie 500 vaikų, ir visą likusią apskrities dalį. Tai – Kelmės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Akmenės, Šiaulių rajonai. Jie visi taip pat turi apie 500 sportuojančių vaikų ir keliolika trenerių.

Glaudžiai bendradarbiaujame su Nacionaline futbolo akademija, esame parengę jaunuolių įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėms.

Per pastaruosius dvejus metus labai pagerėjo ir infrastruktūra. Vien Šiauliuose atsirado trys naujos futbolo aikštės, kitais metais su LFF pagalba planuojame dar vieną dirbtinės dangos įsirengti.

Kalbant apie rezultatus, mano manymu, vaikų sporte didžiausias laimėjimas yra jų užimtumas, o jeigu jaunuolis ateina iki profesionalaus futbolo – tai mūsų misija atlikta.

Anatolijus Stecenko ŠAFF valdybos narys atsakingas už veteranus

Gintautas Mirauskas ŠAFF valdybos narys atsakingas už teisėjus Šiaulių apskritis teisėjų yra parengusi visoms šalies futbolo lygoms. Iš viso Šiaulių apskrityje yra 25 licencijuoti teisėjai. Galime didžiuotis FIFA kategorijos teisėja moterimi – Jurgita Mačikunyte. Karjerą ji pradėjo Telšiuose, dabar savo veiklą tęsia Šiauliuose.

Nuolat atrandame jaunų žmonių, norinčių imti švilpuką į rankas. Kasmet mūsų gretas papildo trys-keturi nauji teisėjai. Iš pradžių mes patys rengiame vietinės reikšmės kursus pradedantiesiems, prieš siųsdami juos į LFTA seminarus. Džiaugiamės, kad yra arbitrų iš Kuršėnų, Radviliškio, Joniškio, Akmenės, Kelmės.

Veteranų veikla Šiaulių apskrityje gana aktyvi.

Komandas turi ne tik Šiauliai. Įvairiose varžybose dalyvauja Kelmės, Kuršėnų, Žagarės ir Joniškio senjorai. Lietuvos čempionate rungtyniauja dviejų amžiaus grupių ekipos, jos dalyvauja ir Baltijos taurės varžybose. O šiemet net ir pergalių iškovojome.

Labai džiaugiamės, kad atsiranda vis daugiau norinčių žaisti futbolą senjorų, buriasi daugiau komandų visoje Lietuvoje. Šiauliuose jau antrą kartą šiemet surengėme tarptautinį aštuonių komandų turnyrą pereinamajai „Elnio“ taurei laimėti. Šis turnyras bus tradicinis.

Infrastruktūra*** Sportuojančių skaičius Vaikai*:

761

• 6–11 m.: 272 • 12–15 m.: 248 • 16–18 m.: 241

Mėgėjai**:

KlubaI:

• 4 367

• Šiaulių FC „Šiauliai“ (A lyga) • Pakruojo FK „Kruoja“ (A lyga) • Kuršėnų FK „Venta“ (I lyga)

*Registruoti jaunieji futbolininkai, dalyvaujantys LFF vykdomose varžybose ** Dalyvaujantys „Grassroots“ renginiuose *** Stadionai atitinkantys A ir I lygos reikalavimus

• Šiaulių miesto savivaldybės stadionas (3000 vietų) • Pakruojo miesto stadionas (2000 vietų) • Daugėlių stadionas (200 vietų)

LFF ATASKAITA 2011 M.

Panevėžys nori būti pirmas visur Trečią kadenciją Panevėžio apskrities futbolo federacijai vadovaujantis Gediminas Juozaitis gali vaikščioti aukštai pakelta galva. Aukštaitijos sostinė turi stipriausią šalies futbolo klubą, jie parengia daugiausia žaidėjų Lietuvos rinktinėms, čia veikia futbolo akademija ir visoje apskrityje kasmet gerėja futbolo infrastruktūra.

Kuo labiausiai džiaugiatės iš visų laimėjimų?

Didžiausi mūsų laimėjimai – dirbtinės dangos aikštė futbolo akademijoje ir kasmet gerėjanti futbolo infrastruktūra, kuri suteikia geras sąlygas treniruotis.

Tai mane labiausiai džiugina. Manau, esame subūrę labai gerą apskrities federacijos valdybą, kurioje dirba dideli futbolo entuziastai – Valdemaras Šteinas, Saulius Makštelė, Darius Butkus, Virginijus Baltušnikas. Jie veža visus organizacinius rūpesčius ant savo pečių.

Turbūt didelį impulsą vystytis futbolui Panevėžio krašte duoda ir „Ekrano“ klubas? „Ekrano“ klubas – visos Aukštaitijos pasididžiavimas.

Iš tiesų šis klubas yra svarbiausias mūsų variklis, kuris padeda suktis visam apskrities futbolui, nes traukia ir vilioja vaikus treniruotis. Jie turi savo favoritus „Ekrane“, stengiasi būti panašūs į juos ir žino, kad jeigu stengsis, tai galbūt ateityje ir patys žais šioje komandoje.

Panevėžyje dabar treniruojasi per 400 vaikų.

Pasiteisino futbolo akademijos įkūrimas. Per metus kalnų nenuversi, bet jau auga labai perspektyvių jaunuolių būrys, kurie netrukus turėtų papildyti „Ekrano“ gretas. Mūsų vaikų ir jaunuolių daugiausia kviečiama į įvairaus amžiaus Lietuvos rinktines. Tam labai pasitarnavo pagerėjusios treniruočių sąlygos – turime ne tik dirbtinės dangos aikštę, bet ir uždarą maniežą prie „Ekrano“. Iki pilnos laimės mums dar trūksta uždaro tarptautinių standartų futbolo maniežo.

Jį buvo užsmoję statyti „Ekrano“ vadovai, bet krizė šiek tiek pristabdė planus. Vis dėlto tik laiko klausimas, kada tokį maniežą Panevėžyje turėsime. Manau, per trejus metus šią svajonę įgyvendinsime.

Kaip sekasi vystyti futbolą mažesniuose apskrities miesteliuose?

Galime pasidžiaugti geromis galimybėmis vaikams sportuoti Kupiškyje, Pasvalyje. Tai – aktyviausi apskrities miesteliai, kurie turi mažas dirbtinės dangos aikšteles. Vaikų, lankančių futbolo treniruotes, yra, bet norėtųsi, kad jų ateitų dar daugiau, nes sportininkai iš periferijos būna fiziškai stipresni. Turime entuziastų, dirbančių su vaikais, nors iš tiesų mažose rajonų sporto mokyklose trenerių nėra daug. Reikėtų dirbtinės dangos aikštelių kiekvienam mūsų apskrities miesteliui.

Tikimės LFF paramos, kuri yra pažadėjusi kasmet pastatyti po kelias aikšteles apskrityse.

G. Juozaitis:

„Ekrano“ klubas – svarbiausias mūsų variklis, kuris padeda suktis visam apskrities futbolui.“

V. Šteinas:

„Mūsų įsitikinimu, profesionaliam futbolui labai pasitarnautų sporto mokyklų pertvarka.“

D. Butkus:

„Vienas svarbiausių mūsų tikslų – masiškumas ir vaikų užimtumas.“

Panevėžio AFF

Valdemaras Šteinas PAFF valdybos narys atsakingas už profesionalų futbolą

Darius Butkus PAFF valdybos narys atsakingas už vaikų, jaunimo ir masinį futbolą

Didžiausias Panevėžio apskrities futbolo džiaugsmas ir pasididžiavimas – „Ekrano“ klubas.

Vienas svarbiausių mūsų tikslų – masiškumas ir vaikų užimtumas. Daugėja futbolo treniruotes lankančių vaikų tiek Panevėžyje, tiek ir mažesniuose apskrities miesteliuose. Panevėžio futbolo akademijoje parengta nemažai gabių sportininkų, kurie gina įvairaus amžiaus rinktinių garbę. Mūsų jaunieji futbolininkai yra nuolatiniai visų amžiaus grupių Lietuvos čempionatų nugalėtojai ir prizininkai.

Be to, mūsų apskritis nuolat parengia žaidėjų Lietuvos nacionalinei rinktinei, o garsiausieji mūsų krašte gimę ir užaugę futbolininkai – Marius Stankevičius, Edgaras ir Deividas Česnauskiai, Mantas Savėnas, Arūnas Klimavičius, Vytautas Černiauskas ir daugelis kitų.

Mūsų įsitikinimu, profesionaliam futbolui labai pasitarnautų sporto mokyklų pertvarka. Reikėtų futbolo mokyklas iš savivaldybės žinios perkelti prie profesionalių klubų, kurie labiausiai suinteresuoti auginti žaidėjus miestui ir rinktinėms.

Profesionalius klubus savivaldybės galėtų atleisti ir nuo mokesčio už sporto bazes, kurios priklauso miestui. Seniai pribrendo ir „Aukštaitijos“ stadiono rekonstrukcija – tikiuosi su savivaldybės ir LFF pagalba jis bus atnaujintas.

Virginijus Baltušnikas PAFF valdybos narys atsakingas už veteranus Panevėžio apskrityje veteranai yra labai aktyvūs.

2006 m. balandį įkurtas Panevėžio FK „Ekrano senjorai“ vienija per septyniasdešimt narių, gynusių Lietuvos rinktinės, „Ekrano“ ir kitų šalies futbolo klubų garbę, taip pat neabejingus šiam žaidimui aistruolius ir futbolo mėgėjus. Dalyvaujame apskrities, šalies ir tarptautiniuose turnyruose.

Ištisus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų, lyjant lietui ar sningant, Panevėžio apskrities veteranai kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį žaidžia futbolą lauke, taip rodydami pavyzdį jaunimui. Siunčiame jiems žinią – tik sveikame kūne yra sveika siela. Be abejo, jaunuosius kolegas, atstovaujančius dabartiniam „Ekranui“, visada palaikome stadione.

Sportuojančių skaičius Vaikai*:

429

• 6–11 m.: 262 • 12–15 m.: 119 • 16–18 m.: 48

Artimiausiu metu Panevėžio futbolo akademijoje tikimės įsteigti vieną arba dvi aukšto meistriškumo grupes. Sportininkai pagal profesionaliai parengtus planus treniruotųsi dukart per dieną, būtų pagerintos jų atsistatymo ir reabilitacijos priemonės.

Nors didžiuojamės nauja 2 žvaigždučių dirbtinės dangos futbolo aikšte, kur gali sportuoti dar daugiau futbolo mylėtojų. Tačiau vis dar trūksta aikštynų, aikštelių, inventoriaus.

Kalbant apie masinį sportą, mūsų apskrityje vyksta įvairūs turnyrai, pradedant vaikais ir baigiant veteranais. Organizuojamos futbolo varžybos tarp mokyklų, tarp gatvių ir netgi tarp darželių komandų.

Masinis futbolas turėtų įtraukti kuo daugiau žmonių, nes tik iš didelio kiekio sportuojančių galima išugdyti gero lygio žaidėjus Lietuvos rinktinėms.

Saulius Makštelė PAFF valdybos narys atsakingas už teisėjus Panevėžio apskrityje prieš dešimt metų buvo 6 aktyvūs futbolo teisėjai. Šiuo metu Panevėžyje jų jau 15. Šiuo metu vėl turime Panevėžio futbolo teisėjų brigadą, kuri teisėjauja Lietuvos I lygos ir dublerių varžybose. Tačiau jaunų teisėjų pritraukimas ir rengimas yra didžiausia mūsų problema. Kaip suderinti darbą ir teisėjavimą?

Juk norint būti geru teisėju, reikia pasišventimo tam.

Infrastruktūra***

Mėgėjai**:

KlubaS:

• 6 180

• Panevėžio FK „Ekranas“ (A lyga)

*Registruoti jaunieji futbolininkai, dalyvaujantys LFF vykdomose varžybose ** Dalyvaujantys „Grassroots“ renginiuose *** Stadionai atitinkantys A ir I lygos reikalavimus

• Panevėžio „Aukštaitijos“ stadionas (4000 vietų)

A. Krisiūnas: LFF ATASKAITA 2011 M.

„Efektyvesnis darbas vyktų, jei vaikus ugdytų stiprus profesionalus klubas.“

Utena stipri futbolo mėgėjais Utenos apskrityje futbolas pasuko mėgėjišku keliu. Šios federacijos prezidentas Andrius Krisiūnas sako, kad tai – klubų apsisprendimo reikalas, kuriam didžiausią įtaką padarė finansų stoka bei kompetencijos stygius varžytis aukštesniame lygyje. Svarbiausia šiuo atveju, jog futbolo masiškumas auga. A. Krisiūno didžiausias rūpestis – niekaip neprasidedanti Utenos stadiono rekonstrukcija, o didžiausias pasididžiavimas – nesavanaudiški futbolo visuomenininkai Dusetose ir Visagine.

Gerbiamas Andriau, kaip keičiasi futbolo padėtis pastarąjį dešimtmetį Utenos apskrityje?

Kai prieš keliolika metų įsikūrė Utenos futbolo federacija, klubai maždaug dešimtmetį gyveno patys sau. Tuo metu buvo gana pajėgios komandos – Visagino „Interas“, „Anykščiai“, Utenos „Utenis“. Bet maždaug 2008 m. įvyko lūžis ir apskrityje futbolo klubai tapo labiau mėgėjiški nei profesionalūs.

Nežinau, džiaugtis dėl to ar liūdėti, nes futbolo masiškumas auga kasmet, vyksta daugybė įvairiausių renginių vaikams, senjorams, taip pat – ir proginių. Tik, skirtingai nei kiti didieji miestai, mes negalime pasigirti stipriu klubiniu futbolu. Mūsų apskrityje yra kitaip, vaikai priklauso kūno kultūros ir sporto centrams, ten ištisus dešimtmečius treneriai dirba pagal savo metodikas. Efektyvesnis darbas vyktų, mano giliu įsitikinimu, jei vaikus ugdytų stiprus profesionalus klubas.

Vaikų, lankančių treniruotes, gausa negalime skųstis.

Esame subūrę apskrities U-13 rinktinę, kuri visai rimtai kovoja su didmiesčių komandomis. Tokią rinktinę subūrėme dėl to, kad vaikams būtų didesnė motyvacija, kad jie kartu su treneriais galėtų pasisemti patirties įvariuose tarptautiniuose turnyruose.

Ar nevertėtų inicijuoti stipresnio klubo sukūrimo Utenoje ar jos apskrityje?

Būdamas prezidentas nenorėčiau kištis į klubų veiklą.

Utenoje yra trys klubai, trys vadovai. Mintis, kad jie turėtų jungtis ir kurti rimtesnę komandą turėtų kilti jiems patiems. To primesti negalime.

Galbūt geras stadionas Utenoje galėtų tapti starto aikštele teigiamiems pokyčiams? Žinoma, stadionas yra būtinas, nors, manau, viskas yra žmonių galvose. Utenos stadiono rekonstrukcija turėjo prasidėti prieš dvejus ar trejus metus, bet vis neprasideda. Dėl to labiausiai jaučiasi nusivylę klubai, kurie atstovauja Utenai apskrities čempionate.

Šiaip kituose apskrities miestuose yra kur žaisti futbolą.

Puikų stadioną turi Visaginas, be to, jau parengtas projektas kitais metais statyti ten ir dirbtinės dangos aikštę. Tokią aikštę turi Ignalina. Anykščiai turi stadioną, tik jam reikėtų keisti dangą. Zarasai, Molėtai turi projektus stadionams, bet daugelį planų pakoregavo ekonominė krizė.

Mažų universalių dirbtinės dangos aikštelių apskrityje turime, yra galimybių jų skaičių didinti, kad tik entuziazmas neišblėstų. Nes vienas dalykas jas įrengti, kitas – eksploatuoti.

Kokios didžiausios jūsų svajonės?

Mano svajonių sąraše – žmonės. Norėčiau, kad kiekvienas miestas turėtų bent po vieną tokį futbolo entuziastą, kaip Rimas Vaitukaitis ir Aleksandras Olechnovičius. R. Vaitukaitis Dusetose vos ne savo rankomis tris aikšteles padarė. Jis ir merginų komandą yra subūręs. Tokių žmonių reta. Visagine kasmet vyksta futbolo festivalis „Visaginas Cup“, trunkantis tris dienas. Iš Visagino kilęs, dabar Londone gyvenantis A. Olechnovičius sugeba suorganizuoti tokio masto turnyrą ir įtraukia į futbolą visą miestą. Jeigu po tokį eztuziastą kaip Rimas ir Aleksandras turėtų kiekvienas miestas, futbolas sparčiau eitų į priekį.

Kita mano svajonė, kad daugiau tėvų, nors varžybų dieną, ateitų į stadionus žiūrėti sportuojančių atžalų.

Kartais susidaro įspūdis, kad tėveliai yra abejingi tam, kur ir kaip vaikai sportuoja. Mano supratimu, čia ir pasireiškia atsakomybės jausmas, kuris vienaip ar kitaip perduodamas vaikams. O juk atsakingas ir aktyvus pilietis – tai visų pirma klestinti ateities visuomenė.

D. Širvys:

„Veteranų futbolas apskrityje paremtas savanorystės principu ir meile savo sportui.“

Utenos AFF

J. Šiaučiulis:

„Mūsų, mažesnių miestų trenerių, tikslas ir yra vystyti masinį futbolą.“ Juozas Šiaučiulis UAFF valdybos narys atsakingas už vaikų, jaunimo ir masinį futbolą Saulius Gaidys UAFF valdybos narys atsakingas už profesionalų futbolą Tikrovė tokia, kad Utenos apskrityje profesionalaus futbolo nėra, tačiau plinta mėgėjų futbolas. Kodėl taip yra? Pirmoji priežastis, manau, yra ta, kad profesionalus futbolas nesulaukė jokios miesto valdžios paramos. Visas dėmesys atiteko krepšiniui. Antroji priežastis – neturime ir stiprių trenerių.

Tačiau situacija gali pasikeisti, kai po poros metų turėsime tarptautinius standartus atitinkantį stadioną Utenoje. Būtų sunku įsivaizduoti tokį stadioną stovintį tuščią, be savos komandos.

Stasys Juodka UAFF valdybos narys atsakingas už teisėjus Mūsų didžiausia problema, kad pradedantys teisėjauti jaunuoliai išvažiuoja į didesnius miestus mokytis, į užsienį dirbti, ir vėl nelieka arbitrų, kurie jau buvo apmokyti. O vienu metu jau turėjome brigadą dublerių varžybose. Tad teisėjauja veteranai, kurie patys nebežaidžia. Didelių perspektyvų įžvelgti sunku, bet savo misiją atliekame – ieškome jaunimo, siunčiame į teisėjų seminarus. Aišku, dalis jaunuolių vėl išvažiuos, bet galbūt kažkas ir liks savo gimtajame krašte. Su tokiomis problemomis susiduria ir kiti mažesni miestai, tokia visų rajonų dalia

236

• 6–11 m.: 104 • 12–15 m.: 104 • 16–18 m.: 28

Utenos apskrities komandos noriai dalyvauja visuose masinio futbolo projektuose. Mūsų, mažesnių miestų trenerių, tikslas ir yra vystyti masinį futbolą, iš kurio galbūt ateityje išaugs vienas kitas stiprus futbolininkas.

Svarbu, kad futbolą pamėgusio vaiko neužgožtume reikalaudami rezultatų, pergalių. Tokiame amžiuje rezultatai reikalingi tik treneriams (jiems nuo to priklauso atlyginimas) ir sporto mokyklų ar centrų direktoriams.

Dainius Širvys UAFF valdybos narys atsakingas už veteranus Veteranų futbolas apskrityje paremtas savanorystės principu ir meile savo sportui. Džiaugiamės kiekvienu, norinčiu laisvalaikiu pagainioti kamuolį, tokius vienminčius ir vienijame, organizuojame varžybas, dalyvaujame turnyruose. Šiemet organizuosime naujo formato apskrities futbolo veteranų salės futbolo čempionatą, kuriame dalyvaus iki dešimties komandų iš daugelio apskrities miestelių. Tai – labai daug, net nežinau, kaip reikės pasidalyti Utenos daugiafunkcinėje arenoje miesto valdžios mums skirtu laiku.

Infrastruktūra***

Sportuojančių skaičius Vaikai*:

Utenos apskritis pirmoji Lietuvoje subūrė trylikamečių rinktinę, kurią sudaro Utenos, Anykščių, Visagino, Ignalinos miesto berniukai. Tokią rinktinę subūrėme suprasdami, kad maži miesteliai neturi tiek vaikų, kad surinktų gerą komandą. Kartą į ketvirtį ši rinktinė dalyvauja neblogo lygio turnyruose ir vaikai tokiu būdu gali tobulėti. Patekti į apskrities rinktinę – jau pakankamas motyvas berniukams stengtis.

Mėgėjai**:

Klubai:

• 4 452

-

*Registruoti jaunieji futbolininkai, dalyvaujantys LFF vykdomose varžybose ** Dalyvaujantys „Grassroots“ renginiuose *** Stadionai atitinkantys A ir I lygos reikalavimus

-

LFF ATASKAITA 2011 M.

Sportuojančių skaičius VAIKAI*:

1356

• 6–11 m.: 638 • 12–15 m.: 473 • 16–18 m.: 245

Infrastruktūra***

MĖGĖJAI**:

KLUBAS:

• 5 674

• Vilniaus VMFD „Žalgiris“ (A lyga) • Vilniaus „REO“ (I lyga) • Trakų FK „Trakai“ (I lyga)

*Registruoti jaunieji futbolininkai, dalyvaujantys LFF vykdomose varžybose ** Dalyvaujantys „Grassroots“ renginiuose *** Stadionai atitinkantys A ir I lygos reikalavimus

• • • •

Lietuvos futbolo federacijos stadionas (5422 vietų) „Žalgirio“ stadionas (6530 vietų) „Sportima“ maniežas (3157 vietų) Trakų stadionas (200 vietų)

LFF biudžetas 2011 m.

Biudžetas 2011 m. ĮPLAUKOS Tiesioginė veikla  Dotacijų pajamos (UEFA, FIFA ir kt.)  Rėmėjai ir komercinės veiklos pajamos  Klubinio futbolo organizavimo pajamos

4% 1,9% 0,6% 9,3%

3,9% 3% 29,8%

4,6%

 Pajamos už infrastruktūros (turto) objektus Projektinė veikla  Trumpalaikių projektų pajamos  Miniturnyrų organizavimo pajamos  Futbolo techninio vystymo centro pajamos  Nacionalinės futbolo akademijos pajamos  Masinio futbolo organizavimo pajamos  Ilgalaikių investicinių projektų finansavimas

42,8%

Tiesioginė veikla  Administracinės ir ūkinės sąnaudos  Komercinės veiklos išlaidos  Klubinio futbolo organizavimo išlaidos  Mokesčiai FIFA ir UEFA

Biudžetas 2011 m.

IŠLAIDOS

8,2% 1,2% 1,1% 1,3% 4,1%

2,7%

15,1%

11%

10,3%

5,1% 0,6% 0,6% 3,4% 18,2%

4,3% 3,5%

9,4%

Projektinė veikla  Trumpalaikių projektų vykdymo išlaidos  Miniturnyrų išlaidos (dalyvavimas/ organizavimas)  Futbolo techninio vystymo centro išlaidos  Nacionalinės futbolo akademijos išlaidos  Masinio futbolo organizavimo išlaidos Sportinė veikla  Išlaidos Nacionalinei ir U21 rinktinėms  Vaikų ir jaunių futbolo finansavimas  Kitų asociacijų ir apskričių futbolo federacijų finansavimas  Išlaidos apskričių federacijoms  Sporto programų finansavimas Kiti atskaitymai  Amortizaciniai atskaitymai  Finansinės veiklos išlaidos  Mokesčiai  Ilgalaikių investicinių projektų vykdymas

LFF ATASKAITA 2011 M.

LIETUVOS FUTBOLO FEDERACIJA Šeimyniškių g. 15, LT–09312 Vilnius Tel. (8 5) 2638741, faks. (8 5) 2638740 El. paštas info@lff.lt