BEACH magazine Nr.03 (Lithuania 2005)

Sàlygos: • Su savimi bûtina turëti þurnalà, kurio puslapyje yra akcijos kuponas.

• Kuponà atkerpa SOLISUN darbuotoja.

• Atkirptas kuponas be þurnalo negalioja.

Akcija tæsiasi iki 2006 02 28

Redakcija

Geros naujos pradþios...

2

Mieli skaitytojai, Pirmiausia visus noriu pasveikinti su artëjanèiomis Kalëdomis ir Naujaisiais metais. Linkiu visiems uþsispyrimo, dràsiø idëjø ir naujos energijos. O kad jos nepritrûktø, siûlyèiau neatidëlioti planø, susijusiø su kelionëmis. Tiesiog imkite ir iðkeliaukite pailsëti, pakeiskite aplinkà. Manau, þiema tam itin tinkamas metas. Taigi visiems pakilios Kalëdø nuotaikos, naujameèiø karnavalø siautulio ir… geros naujos pradþios.

Susitinkame jau treèià kartà. O skaièius trys yra kaþkuo iðskirtinis. Na, bent jau taip byloja liaudies patarlës. Kuo iðskirtinis treèias BEACH numeris, Jûs, mieli skaitytojai, ávertinsite patys. Gal jis suþadins Jûsø norà keliauti ir padës iðsirinkti trokðtamà pamatyti ðalá. O gal pasidþiaugæ laimëjusiøjø kelionæ ir prizus sëkme ir patys nutarsite jà iðbandyti.

Taigi skaitykime, keliaukime, ðvæskime, pasinaudokime visais þiemos privalumais. Iki susitikimo pavasará...

Su pagarba – Viaèeslavas Majauskas

www.beach.lt

www.beach.lt

Redakcija

4

Kiekvienas BEACH numeris – tai šansas laimëti kelionæ á egzotinæ šalá! Ðá sezonà kelionæ á Egiptà dovanosime vienam ið Jûsø, uþsiprenumeravusiam þurnalà iki 2006 02 28 BEACH – tai ne tik þurnalas, tai Jûsø poilsio kokybë ir stilius.

Kodël verta prenumeruoti þurnalà BEACH?

Uþsiprenumeravo ir

laimëjo kelionæ!

Daina Vitkutë

1. Tik þurnale BEACH rasite naujausià ir patikimiausià informacijà, kurios dëka tapsite tikru þinovu turizmo pasaulyje.

2. Uþsiprenumeravæ þurnalà BEACH, nepraleisite nieko, nes jis pats ateis á Jûsø namus, be to, sutaupysite pinigø – prieðingai negu pirkdami kiekvienà kartà spaudoje.

3. BEACH pateiks Jums ne tik naujausià ir ádomiausià turizmo rinkos informacijà, jis visada stilingas, ðiuolaikiðkas bei suteikiantis Jums privilegijø ávairiausiose akcijose.

4. Kiekvienas BEACH numeris – tai ðansas laimëti kelionæ á egzotinæ ðalá.

BEACH þurnalas leidþiamas keturis kartus per metus: pavasario, vasaros, rudens ir þiemos sezonø pradþioje.

Kiekvienà sezonà BEACH Jus aplankys kaip netikëta ir maloni staigmena!

Uþsiprenumeruokite BEACH ðiandien, uþsiprenumeruokite dabar tinklalapyje

www.beach.lt Prenumerata metams – tik 18 Lt

Prizas prenumeratorei – geriausia Kalëdø dovana „Suþinojusi, jog bûtent að laimëjau, negalëjau tuo patikëti ir patyriau lengvà ðokà – buvau tokia laiminga“, – savo dþiaugsmu skuba dalytis egzotiðkà kelionæ á Egiptà þurnale „Beach“ laimëjusi Daina Vitkutë. Vilnietë tikino, kad apie dalyvavimà loterijoje jau buvo seniai uþmirðusi ir nieko nesitikëjo – keliauti mëgstanèiai skaitytojai panaðiuose þaidimuose niekada nesisekë.

Finansininke dirbanti moteris atskleidë, kad jau seniai svajojo pamatyti ðià Afrikos kontinento valstybæ „Esu buvusi Ispanijoje, Italijoje, Turkijoje, taèiau Egipte – dar në karto. Su vyru planavome atostogoms pasirinkti ðia ðalá jau ateinanèià vasarà, taèiau dabar pirkti kelionës nereikës, nes jà pavyko laimëti“, – dþiûgavo 42 metø moteris. Daina kelionës laikui pasirinko vasario mënesá. Laimingoji þurnalo prenumeratorë pirmàjá numerá ásigyti nutarë ieðkodama rudens atostogø pasiûlymø savo vaikams. „Paskaièiusi informacijà Jûsø internetinëje svetainëje www.beach.lt, nusprendþiau uþsiprenumeruoti ðá leidiná ir dalyvauti organizuotame þaidime. Prisipaþinsiu, ðis prizas man nukrito tiesiai ið dangaus ir tapo paèia geriausia Kalëdø dovana“.

Jei ir Jûs norite laimëti nepakartojamà kelionæ á egzotiðkà ðalá, uþsiprenumeruokite „Beach“ þurnalà vieneriems metams tik uþ 18 litø jau dabar ir laukite gerø þiniø.

Pagarbiai, þurnalo „Beach“ redakcija

Turinys

Turinys

7

Geriausi pasiûlymai Redaktorius Viaèeslavas Majauskas Tel. (8-5) 260 3777 vm@idi.lt

Maþøjø stebuklø ðalies keliais

BEACH Þiemos sezonas. 2005/06 Nr. 03

8 16

Egzotiðkasis Azijos perlas Tailandas

Korespondentai Lauryna Tarvydaitë Þygimantas Barysas Liuminata Mickutë Jonë Bujakauskaitë

Papua

Fotografai Mindaugas Rakðtelis Vincentas Modrys

10 patarimø norintiems keliauti

Kalbos redaktorë Daiva Þilytë info@beach.lt Reklamos skyrius Tel. (8-5) 260 3779 Faks. (8-5) 260 3778 info@beach.lt Dizainas Viaèeslavas Majauskas Tel. (8-5) 260 3777 design@idi.lt

20

Profesionalai

Keliaukite. Sumokësite vëliau!

27 28 30

Kodël þmonës verþiasi keliauti?

Kalba patirtis Gido iðpaþintis

32 36 44 48

Gerosios oro fëjos

Jovita Valeikaitë: „Irane jauèiausi kaip talismanas” Leidëjas UAB „Idëjø inkubatorius” A. Vivulskio g. 6/8, LT-03220 Vilnius Tel. (8-5) 260 3777; faks. (8-5) 260 3778 El. paðtas info@beach.lt www.beach.lt • Redakcija neatsako uþ reklamos bei straipsniø turiná ir klaidas. Rankraðèiø negràþina ir nerecenzuoja, bet turi teisæ juos redaguoti. Perspausdinti bet kurá straipsná ar iliustracijà be redakcijos sutikimo draudþiama.

Techniniai duomenys: Leidinio formatas – 210 x 280 mm Leidinio spalvingumas – 4+4 Áriðimas – klijuotas Kaina 6 Lt

Be lauktuviø negráþk...

Paþintys

Vestuviø medus Marmaryje

52 56

Kelionëse Linas ir Simona domisi ne tik muzika „Kelio á þvaigþdes“dalyviø nuotykiai Egipte

Naujienos Jungtiniai Arabø Emyratai

Daugiau informacijos rasite internete adresu

60

www.beach.lt © UAB „Idëjø inkubatorius” © BEACH

40

Groþio jëga Penki bûdai, kaip árusti þiemà

64 66

Fotokonkursas. Kartà paplûdimyje...

Geriausi pasiûlymai

Egzotiðkasis Azijos perlas

8

Tailandas

Tailandas – savo egzotika pribloðkianti ðalis. Poilsá èia renkasi ðeimos, nevarþomos meilës iðtroðkæ vyrai bei dvasinës ramybës ieðkantys vakarieèiai. Visiems jiems Tailandas turi kà pasiûlyti, svarbiausia – þinoti, kà pasirinkti.

Tailande puikiai iðvystyta turizmo infrastruktûra: nuo nepriekaiðtingø smëlio paplûdimiø salose, daugybës parkø, drambliø, gyvaèiø ir krokodilø fermø iki netvarkingo kasdienio ir svaiginanèio naktinio gyvenimo.

Tailandas iðsidëstæs Indokinijos pusiasalyje. Ðiaurëje ir vakaruose Tailandas ribojasi su Birma, ðiaurës rytuose – su Laosu, pietryèiuose – su Kambodþa, pietuose – su Malaizija.

Pietinæ ðalies pakrantæ su nesuskaièiuojama

daugybe álankëliø ir paplûdimiø skalauja dviejø jûrø bangos: vakaruose – Andamanø jûros, Indijos vandenyno ir Pietø Kinijos jûra, kuriai priklauso Siamo álanka.

Nuodëmingai svaigios naktys Patajoje Pataja – Tailando rivjera, visame pasaulyje þinomas tarptautinis kurortas. Tai tipiðkas naktinio gyvenimo miestas, ásikûræs 147 km á rytus nuo Bankoko, Siamo álankos pakrantëje.

Kaþkada buvæs nedidelis þvejø miestelis uþ savo virsmà turizmo centru turi bûti dëkingas amerikieèiø kariðkiams. 1960–1970 m., karo Vietname metu, vadovybë savo kariðkius, atlikusius svarbias karines operacijas, siuntë pailsëti á Patajà. Galbût todël ðis miestas garsëja aktyviu naktiniu gyvenimu ir pramogø ávairove.

Bûtent á ðá kurortà plûsta meilës ir nuotykiø iðtroðkæ vyrai ið viso pasaulio. Èia tiesiogine prasme susitinka Rytai ir Vakarai, skirtingos tradicijos ir kultûros. Patajos centrà dalija tik dvi pagrindinës gatvës, kuriose tik saulei uþmerkus paskutiniàjà aká prasideda ðëliojimai.

Nuotraukos ið asmeninio albumo.

Geriausi pasiûlymai

9

Gatvës tuomet atgyja, duris plaèiai atveria parduotuvës, barai, naktiniai klubai. Prie kiekvieno ið barø rikiuojasi bûriai merginø, kurios godþiais þvilgsniais veria kiekvienà praeivá, o daþna jø ne tik uþkalbins baltaodá turistà, bet ir mitriai kibs jam á parankæ bei tempsis á barà. Naktimis linksmybës taip ásisiûbuoja, jog baruose merginø ðokiai tiesiog ant stalø – áprastas reiðkinys.

Daugelio vieðbuèiø administracijø jau nebestebina naktimis ið pasilinksminimø mieste gráþtantys jø sveèiai su vietinëmis merginomis.

Tiesa, ne visi vieðbuèiai tenkina bet kuriuos savo sveèiø norus – prieð parsivesdami vieðnià á savo kambará turistai turëtø pasidomëti, ar jø vieðbutis merginà áleis. Norëdami apsisaugoti nuo galimø vagysèiø bei apsaugoti savo sveèius nuo nemalonumø su teisësauga (ne visos Tailando merginos, prekiaujanèios savo kûnu, yra pilnametës, o tai ðioje ðalyje grieþtai baudþiama), vieðbuèiai, prieð áleisdami merginas, registratûroje paima jø asmens dokumentus ir atiduoda tik iðeinant (beje, iki registratûros jà turi palydëti parsivedæs vyriðkis ir patvirtinti, kad viskas tvarkoje).

Taèiau nemanykite, kad Pataja – tai tik naktinio ðurmulio kurortas, dienos metu èia taip pat neteks nuobodþiauti. Netoli Patajos galima pamatyti patá didþiausià sëdinèio Budos atvaizdà. Vos 30 kilometrø nuo ðio kurorto yra kalnas su 160 metrø Budos atvaizdu.

Nuostabiausia tai, kad ðis atvaizdas sudëliotas ið gryniausio aukso plokðteliø, o patá kalnà supa nuostabus parkas, puikiai tinkantis relaksacijai

ir meditacijai. Ðià vietà globoja tajø karaliðkoji ðeima, ji laikoma stebuklinga.

Dienos metu aktyvaus poilsio mëgëjams Patajoje atviri golfo ir teniso aikðtynai, galima plaukioti vandens slidëmis ir burlentëmis, jodinëti þirgais, nuvykti á drambliø fermà ir jais

Geriausi pasiûlymai

Egzotiðkasis Azijos perlas

10 iðjoti á dþiungles. Teminiai parkai ir botanikos sodai daugelá supaþindins su ávairiaspalviu gyvûnijos bei augmenijos pasauliu. Ir tai tik maþas laðelis to, kà turistas gali pamatyti ðiame unikaliame kurorte.

Berniukai virsta moterimis Vienas svaigiausiø Patajos naktiniø perliukø – garsusis „Tiffany`s show“. Ðiame transvestitø ðou kasmet apsilanko tûkstanèiai turistø. Þiûrëdamas ðá spalvingà ðou negali patikëti, kad tarp ðiø meiliai besiðypsanèiø bei plastiðkai judanèiø scenoje „moterø“ iðties nëra në vienos moters!.. Ðio ðou „merginos“ nuo 1998 metø dalyvauja kasmet rengiamuose "Miss Tiffany`s Universe“, 1999 ir 2000 metais jos

dalyvavo Los Andþele rengiamuose „Miss Queen of the Universe Contest“ rinkimuose ir abu kartus ið ten gráþo nugalëtojomis.

Transvestitø, transeksualø Tailande – apstu.

Vietiniø nuomone, taip yra todël, kad tarp turistø ið Vakarø „ði prekë“ gana paklausi, uþ tai mokami pinigai. Tailande net veikia atskiros firmos, uþsiimanèios berniukø „transformavimu“ á mergaites. Ðiø firmø atstovai vaþinëja po atokiausius ðalies regionus ir ið vargingø ðeimø perka berniukus, tiesa, tinka ne visi, o tik tie, kuriø veido bruoþai labiau panaðûs á moteriðkus. Vargingos ðeimos ne itin tam prieðinasi, mat uþ gautus pinigus jos gali iðlaikyti likusius vaikus, o kartais vienà ið ðeimos iðleisti á mokslus. Maþameèiams berniukams

Geriausi pasiûlymai

11

pirmiausia iðimama pora ðonkauliø, kad susiformuotø liemuo, o jau vëliau, jiems sulaukus brendimo laikotarpio, atliekamos operacijos: vieniems – dalinës, kiti – visiðkai pakeièiami á moteris.

Tailande tokios operacijos daromos jau ne vienerius metus, tad specialistai gana gerai vertinami. Èia pasikeisti lyties plûsta daugelis vyrø ir ið Vakarø valstybiø. Paèiø tailandieèiø teigimu, berniukai tapæ mergaitëmis daþniausiai dirba ávairiuose ðou arba uþ pinigus tenkina visus uþsienieèiø poreikius. Áprastai pasikeitusiø lytá jaunuoliø gyvenimo trukmë Tailande siekia 35 metus, daugelis jø mirðta nuo ávairiausiø ligø.

Samujis – meilës sala Jei naktinës linksmybës jums në motais, o laikà norisi leisti tyloje, gamtoje, tuomet reikëtø rinktis Samujo salà. Ði sala itin tinka ásimylëjëliams, ne veltui ji dar vadinama meilës sala. Samujis – treèia pagal dydá Tailando sala bei vienas populiariausiø kurortø. Sala ásikûrusi Siamo álankoje, 500 kilometrø á pietus nuo Bankoko ir 30 kilometrø nuo pakrantës, jos ryðá su þemynu uþtikrina Natono uostas, kur

plaukia reguliarûs keleiviniai keltai.

Samujyje galima rasti ávairiø kategorijø vieðbuèiø, taèiau jø pastatai, pagal salos ástatymus, niekada nebus aukðtesni nei pati aukðèiausia palmë. Todël saloje tiek daug kotedþø ir bungalø, besislepianèiø palmiø giraitëse, paskendusiø tropiniø augalø þalumoje.

Rojø primenanèioje saloje gyvenimo ritmas neskubus ir neintensyvus, atstumai èia nedideli – betoninio kelio, nutiesto per salà, ilgis viso labo 51 kilometras. Pagrindiniai salos paplûdimiai yra iðsidëstæ rytinëje ir ðiaurinëje pakrantëse. Jø infrastruktûra itin iðvystyta, èia galima rasti parduotuviø, barø, diskotekø ir restoranø.

Pirmosios linijos palei jûrà sklypai ir statiniai priklauso tik vieðbuèiams, visi jie turi savo paplûdimius. Jei Jums pabos vieðbuèio paplûdimys, vykite á salas! Kelias valandas paplaukiojæ greitaeigiu kateriu iki salø, supanèiø Samujá, pastebësite, kad èia paplûdimiø smëlis daug baltesnis, o daugybës jûros koralø rifø flora ir fauna nepaliks abejingø ne tik nardymo mëgëjø, bet ir tø, kurie mëgsta pasiþvalgyti vandens pavirðiuje.

Geriausi pasiûlymai

Egzotiðkasis Azijos perlas

12 Bûtent Samujo saloje galima iðvysti tradicinius tajø namukus. Daþniausiai jie yra statomi ne ant þemës, o ant vadinamøjø kojeliø, kurios namà ðiek tiek pakelia nuo þemës, – taip ðiame kraðte bandoma apsisaugoti nuo termitø bei gyvaèiø. Statant tokius namus grindyse yra paliekami tarpai, kad namas geriau vëdintøsi, o prie kiekvieno áëjimo á kambará daromi aukðti slenksèiai, kad gyvatës lengvai nepakliûtø á kambará. Áprastai tailandieèiø namuose, baiminantis nuodingø gyvûnø, miegamojo patalpos árengiamos antrame aukðte.

Samujyje, kaip në vienoje kitoje Tailando saloje, – nesuskaièiuojama galybë kokoso palmiø. Èia iki ðiol yra didþiausia pasaulyje kokosø plantacija. Ðiose plantacijose pagrindiniai darbininkai – beþdþionës.

Tailandieèiai patys nerenka kokosø, juos nuo medþiø surenka specialiai apmokytos beþdþionës.

Samujo sala garsëja ir gyvaèiø ferma. Nors Tailando dþiunglëse galima sutikti kobrø, kuriø ilgis siekia net 6 metrus ir kurios minta pitonais, Samujo saloje ðiø kobrø nëra.

Pagrindiniai salos gyventojai – nenuodingi pitonai. Daugelá gyvaèiø rûðiø galima pamatyti apsilankius ðios salos gyvaèiø fermoje. Nors yra teigiama, kad tailandieèiai valgo viskà, taèiau Jums në viename Samujo restorane nepavyks

paragauti patiekalø ið gyvaèiø. Beje, iðsiruoðusiems á kelionæ po Tailando dþiungles reikëtø nepamirðti, kad ðioje ðalyje gyvena daug ávairiausiø rûðiø gyvaèiø ir ne nuo visø jø ákandimo yra prieðnuodþiø.

Elitinis kurortas Puketas Puketas – elitinis kurortas, á kurá poilsiauti vyksta ir patys tailandieèiai. Tai pati didþiausia Tailando sala-draustinis. Ðioje saloje nekilnojamasis turtas itin brangus ir jo kaina kasmet auga, ðio augimo nesustabdë net praëjusiais metais praûþæs cunamis.

Pietryèiø Azijoje 2004 metø gruodþio 26 dienà praûþæs cunamis padarë nemaþai þalos Puketo kurortui, taèiau labiau nuo jo nukentëjo Phi Phi sala. Ðiuo metu Pukete niekas neprimena buvusios nelaimës, visi nukentëjæ vieðbuèiai atstatyti ir pasirengæ priimti turistus. Greitas statybas paskatino ir tai, kad Puketo sala su kontinentu sujungta tiltu. Patys tailandieèiai prognozuoja, kad Phi Phi sala bus atstatyta tik po keleriø metø, mat ji neturi tiesioginio ryðio su kontinentu, tad ten sunkiau nugabenti statybines medþiagas.

Puketo sala þinoma labai seniai, dar nuo 1025 metø, kuomet garsëjo jame iðkasamu alavu.

Deja, XVIII a. pab. – XIX a. pradþioje iðseko jo resursai.

Pukete gyvena apie 270 tûkst. gyventojø, neskaièiuojant turistø ir aptarnaujanèiojo personalo. Didþioji dalis ðios salos gyventojø – budistai, 25 proc. – musulmonai ir 7 proc. – krikðèionys. Trinties tarp skirtingø religijø atstovø Pukete nëra, taèiau gyventojai iðsiskirstæ lokaliomis gyvenvietëmis.

Vietos gyventojai tikina, kad Pukete klimatas, skirtingai nei visame Tailande, yra maþiausiai kintantis. Èia liûèiø sezono metu krituliø bûna palyginti nedaug, ne itin tinkamà metà poilsiui iðduoda nerami, labai banguota jûra – o sezono metu ji bûna tyki ir rami.

Itin gerbiamos dvasios Tailandieèiai – religinga tauta, jø paproèiai ir tradicijos stebina, o besàlygiðkas tikëjimas þavi. Pavyzdþiui, prie kiekvieno tailandieèio namo, vieðbuèio yra dvasiø nameliai, kurie itin priþiûrimi: èia kasdien dedamas maistas, gërimai, puoðiama ðvieþiomis gëlëmis. Ðie nameliai tarnauja deðimtmeèiais, vëliau, jie yra laidojami specialiose kapinëse, taèiau neiðmetami. Pastaèius namelá „kapinëse“, jis ir toliau lankomas, neðamos gëlës.

Tailandieèiai itin bijo dvasiø, jas uþrûstinti, todël visais ámanomais bûdais joms pataikauja. Kaip pasakoja vietos gyventojai, nemaþai tailandieèiø, kurie praûþus cunamiui pabëgo ið salø, niekuomet á jas nebegráð, mat bijo þuvusiø þmoniø dvasiø.

Tailande þmonës kremuojami. Pagal tai, kaip sudega þmogus, sprendþiama, ar religingas jis buvo, kiek laiko skirdavo meditacijai. Ðventøjø kaulai nesudega visiðkai. Ðioje ðalyje meditacijai skiriama itin daug dëmesio. Vienuoliai èia medituoja valandø valandas, dienø dienas, o kai kurie net iki mirties. Samujo saloje yra ðventykla, kurioje iki ðiol tebëra 1973 metais mirusio vienuolio kûnas. Ðventykla pastatyta toje vietoje, kur jis mirë medituodamas, o pats ðventasis Phra Khru Samathakittikhun tebëra toje pat pozoje, kurioje ir mirë – sëdëdamas. Jam buvo 79 metai ir 8 mënesiai.

Kuomet krikðèioniðkasis pasaulis skaièiuoja 2005 metus, amþinos vasaros ðalis – 2548, metai Tailande skaièiuojami nuo Budos mirties.

Geriausi pasiûlymai

Pavadinimas

13

Geriausi pasiûlymai

14

Tailandietis – tik karaliui leidus Tailande jau kuris laikas nebëra daugpatystës, ji buvo atðaukta atskiru karaliaus ásakymu.

Karaliui Ramai IX nutarus vesti ir pasipirðus savo bûsimai þmonai, ði sutiko tik su sàlyga, kad karalius daugiau nebeturës þmonø. Jis paþadëjo savo iðrinktajai, kad taip ir bus, o ðalyje nuo tada buvo atðaukta daugpatystë. Jei karalius negali turëti daugiau þmonø, kodël jø gali turëti paprasti mirtingieji?..

Kasmet Tailandà aplanko daugybë turistø, nemaþas skaièius jø lieka, veda tailandietes (tokios santuokos daþnesnës nei tailandieèiø vyrø su uþsienietëmis). Taèiau uþsienietis negali tikëtis Tailando pilietybës, èia jis gali gyventi deðimtmeèius ir be pilietybës, tik nustatytu laiku privaloma prasitæsti leidimà gyventi ðioje ðalyje. Uþsienieèiui pilietybæ gali suteikti tik pats karalius, ávertinæs jo nuopelnus ðaliai.

Tailande nemaþai miðriø ðeimø. Kai kurie vakarieèiai èia turi po antrà ðeimà, pirmajai net neátariant apie antrosios egzistavimà. Tokie vyrai Tailande apsilanko kelis kartus per metus, visiðkai iðlaiko tailandietæ ir vaikus, o likusá laikà gyvena su savo pirmàja ðeima kurioje nors Vakarø valstybëje.

Nemaþa dalis vakarieèiø, suþavëtø ne tik ðios ðalies gamtos groþiu, bet ir tailandietëmis, paproèiais, lieka èia gyventi. Kai kurie

tailandieèiai kalba angliðkai, tad vakarieèiams nëra sunku susikalbëti su vietiniais gyventojais.

Taèiau tø, kurie likæ tikisi iðmokti tajø kalbà, laukia nelengva uþduotis – tajø kalba laikoma viena sunkiausiø pasaulyje. Ðios kalbos alfabete yra 72 raidës, o visi þodþiai – trumpi, juos daþniausiai sudaro viena balsë ir dvi priebalsës.

Nuo þodþio tarimo priklauso jo reikðmë, daugelio þodþiø tarimas labai panaðus, taèiau reikðmës – skirtingos, tad galite pakliûti á kuriozinæ situacijà. Taèiau tailandieèiai labai geranoriðki ir kantrûs, bûtent pastarosios savybës jiems galëtø pavydëti daugelis tautø.

Regis, jie niekur neskuba, atlaidþiai vertina kiekvieno neiðmanëlio uþsienieèio þingsná ir skleidþia tokià ramybæ, kuri dar ilgai lydi turistus, vieðëjusius ðioje ðalyje.

Auðra Girdþiojauskaitë

Geriausi pasiûlymai

Maþøjø stebuklø ðalies keliais

16

Kelioniø agentûros „Topturas“ gidas, raðytojas Raimondas Dikèius savo kultiniame romane „Velniai baltais chalatais“ ðiø dienø Vakarø pasaulá parodo toká, koks jis yra ið tiesø – be pagraþinimø ir tuðèiaþodþiavimo. Tokiu paèiu principu Raimondas vadovavosi ir vieðëdamas Kinijoje: keliautojams

jis atskleidþia tikràjà Rytø kultûrà, ne tik jos fasadinæ, vien turistams skirtà pusæ. Viena, kas kelionëje po Kinijà tikrai yra tikëtina, – tai rytietiðki netikëtumai. Egzotika lydi ne tik stebint Pekino operà, gurkðnojant þaliàjà arbatà ar vaikðèiojant ant milþiniðko rankø darbo – Didþiosios kinø sienos...

Nuotraukos ið asmeninio albumo.

Geriausi pasiûlymai

17 Savo skandalingoje knygoje „Velniai baltais chalatais“ kaip alternatyvà iðsivaduoti ið vakarietiðkø kvailysèiø pateikiate Rytø pasaulá.

Kuo Kinija Jus suviliojo?

Kinija mane bûtent ir ákvëpë apsvarstyti senøjø Rytø civilizacijø didybæ. Pastebëjau, kad kiekvienas, keliaudamas po Kinijà, bent trumpam susimàsto apie þmogaus raidà, pasaulio istorijà. Vaikðèiojant ant Didþiosios kinø sienos, ið arèiau stebint tûkstanèius Budos statulø, iðkaltø Longmen uolose, ar daugybæ skirtingø terakotinës armijos kareiviø, apima nuostaba, kokius ðedevrus þmonës savo rankomis sukurdavo prieð tûkstanèius metø.

Bet, manau, pats vertingiausias ir vienas seniausiø Rytø civilizacijos palikimø yra tradicinë kinø medicina. Maþiausiai penkis tûkstanèius metø gyvuojanti ir iki ðiol plaèiai pasaulyje naudojama tradicinë kinø medicina remiasi daosizmo pagrindais. Susipaþinæs su ðio mokslo principais, imi suprasti itin praktiðkà kinø gyvenimo filosofijà. Ir savo romane paþymiu, kad atsakymø apie sveikà gyvensenà ir efektingà gydymà verta ieðkoti Kinijoje.

Papasakokite apie savo siûlomà turistiná marðrutà po ðià ðalá.

Istoriniø Kinijos sostiniø, kultûros bei gamtos ðedevrø keliais – taip trumpai apibûdinèiau savo rengiamà kelionæ. Á programà átraukti ádomiausi Kinijos istorijos bei kultûros centrai, kuriø kiekvienas savaip intriguoja.

Su XV amþiaus Kinija susipaþástame Pekine, aplankydami Uþdraustàjá miestà – Imperatoriaus rûmus, Rojaus dao ðventyklà bei kitas þymias vietas, be kuriø Kinija në neásivaizduojama. Tarp jø, þinoma, ir Didþioji kinø siena – prieð daugiau kaip 2 tûkstanèius metø pirmojo Kinijà suvienijusio imperatoriaus Po Cin Chvang-di nuopelnas. Ðio valdovo mauzoliejø su já sergstinèia terakotos armija aplankome prie buvusios Kinijos sostinës Xian. Ðiandien mieste susitelkusi musulmonø bendruomenë, tad ten galima pajusti ir islamiðkà dvasià.

Viena linksmiausiø kelionës pramogø – tai Xian stepiø turgus, kuriame në vienas nelieka abejingas totoriðko stiliaus kailinëms kepurëms ir kitoms gërybëms, kurias ánirtingai derantis galima ásigyti beveik pusvelèiui. Pavyzdþiui,

nuostabi rankø darbo vilko ar lapës kailiø kepurë atsieina apie 50–60 juaniø (20–30 litø), o gráþus á Lietuvà paþástami èiumpa nuo galvos ir siûlo ið karto 100 eurø.

Kinijos istorinës sostinës Lojango pasididþiavimas – Baltojo Arklio vienuolynas, pirmasis budistø vienuolynas Kinijoje, kiniðkojo budizmo bei kovos menø gimtinë Ðaolino vienuolynas, vieni garsiausiø Kinijoje grotø Longmen su tûkstanèiais uolose iðkaltø Budø.

Gyvename ir Kinijos rojuje þemëje – taip vadinama kita istorinë ðalies sostinë Hanzhou. Ðis miestas apsuptas egzotiðkos rytietiðkos gamtos ir budistinës ramybës. Èia atsikvëpæ toliau keliaujame á groteskiðko groþio Geltonuosius kalnus, kur tiesiogine þodþio prasme galime ákvëpti dalá debesies ir pasiduoti adrenalino poveikiui. O Ðanchajus atskleis klestinèio megapolio groþybes. Þodþiu, kelionë vingiuoja apie 2 tûkstanèius kilometrø per Rytø, Vidurio ir Pietryèiø Kinijà, aprëpdama laikotarpá nuo III amþiaus pr.Kr. iki ðiø dienø.

Daþnam lietuviui Kinija vis dar reiðkia tà patá, kà papuasui laðiniai. Ko tikëtis kelionëse po Kinijà?

Netikëtumø ir ekstremumø. Kad ir kaip preciziðkai planuotum kelionæ, jà vis tiek lydës nuotykiai. Daþnas europietis ar amerikietis, pirmà kartà vieðintis Kinijoje, ið pradþiø patiria kultûriná ðokà. Kinai atrodo baisûs, maþi, klastingi ir kaþkodël linkintys blogo. Þmogus patenka á pasaulá, kuriame glaudþiasi ir imperatoriðkosios valstybës tradicijos, ir

Geriausi pasiûlymai

18 komunizmo reliktai, ir besikalantys vakarietiðko modernizmo daigai.

Daþnai nutinka taip, kad ið Kinijos tikiesi vieno, o gauni daugiau ar net visai kà kita. Pavyzdþiui, bûdavo, jog lankydamiesi budistø ar dao vienuolynuose netyèia su turistais uþtaikydavome ant áspûdingø religiniø apeigø.

O rytais, nuvedæs keliautojus á parkà ir pasiruoðæs jiems vesti ciguno treniruotës, ten sutinku ðimtus kinø, uþsiiminëjanèiø ávairiausiais kovø menais, sveikatingumo gimnastika: cigunu, tai èi, uðu.

Kelyje gali pasitaikyti galimybë ir savo kailiu iðbandyti kokià nors praktikà. Pavyzdþiui, kai ðá rudená lankëmës Ðaolino vienuolyne, mûsø keliauninkø kompanijà sustabdë vienuolis ir kiekvienam padarë visà organizmà sukreèiantá masaþà. Arba, pavyzdþiui, Hanzhou mieste netikëtai gavome linksmybiø dozæ. Kaip tik tuo metu vyko miesto festivalis, gatvëse nusidriekë teatraliðkos eitynës su drakonais bei kitomis mitologinëmis bûtybëmis. O ið Hanzhou nuvykæ á Geltonuosius kalnus patyrëme neregëtai aðtriø pojûèiø, nors ið pradþiø manëme, kad tik akis paganysime. Net kvapà gniauþë kopiant á beveik 2 kilometrø aukðèio dramatiðkai staèias kalnø virðûnes. Visai kitokie aðtrûs pojûèiai aplanko paragavus rytietiðko gyvenimo kasdienybës...

patrauki prie kito prekystalio, tuomet pardavëjas vejasi tave rëkdamas: „Okeila okeila, for you cheaper, because you are my besta frienda!“. Gráþti ir pasiimi daiktà „uþ kapeikà“. Tik keliaudamas namo pastebi, kaip pasunkëjo lagaminas – tiek prisikaupë pirkiniø.

Apskritai derybos – viena linksmiausiø atrakcijø Kinijoje. Derëdamasis ir prisijuoki, ir gerai iðsikrauni. Tada iðalksti ir imi ieðkoti restorano.

O ten tavæs laukia dar vienas nesureþisuotas ðou. Gali prisiragauti visokiausiø ropliø, gyvaèiø, drieþø... Maisto turgeliuose tau ásiûlys koká ant ieðmo pamautà vabalà. Bûna, turistas skanauja tuos egzotinius gyvius ið smalsumo, o vëliau, në nesitikëdamas, pajauèia jëgø antplûdá.

Vis dëlto pastebëjau, kad keliaujantiems lietuviams didþiausiu atradimu tampa tradicinë kinø medicina. Ið pradþiø net paðiurpsta, pamatæ stiklainiuose uþmarinuotas gyvates ar sudþiovintus jûrø arkliukus. Visada vaistinëse þmonëms padedu iðsirinkti vaistaþoliø, palydþiu juos á konsultacijas pas tradicinës kinø medicinos profesorius. Kai jau po keliø dienø keliautojas pajauèia pagerëjimà ir aprimsta deðimtmeèius já kamavæ visokie chroniðki sveikatos sutrikimai, nebaisûs jam atrodo ir tie ropliai... Taip turistai pamaþu susipaþásta ne tik su fasadine Kinijos puse, bet ir su jos vidumi.

Kur geriausia pajusti tà kinø kasdienybës egzotikà?

Po atviru dangumi – gatvëse, aikðtëse, skveruose... Ten tebesklando azijietiðko chaoso dvasia. Þavûs rytietiðki triukai laukia tavæs ant kiekvieno kampo. Galbût tuo metu, kai vaikðtinësi po senamiestá, aptiksi artistus, suokianèius Pekino operà. Galbût taksi paslaugas iðmainysi á gergþdþiantá, bet linksmà rikðos veþimà. Arba paprasèiausiai einant apstos prekeiviø bûrys ir uþ juokingà kainà mëgins ápirðti kokià ádomybæ – ore kybanèià skraidanèià lëkðtæ ar aitvarà. O traukiniø prekeiviai net demonstruoja „stebuklingàsias“ kojines, kurios, anot jø, nedega. Viena su manimi keliavusi turistë, prisiþiûrëjusi tokiø vaizdø, Kinijà pavadino maþøjø stebuklø ðalimi.

Norint perkàsti tø rytietiðkø „stebuklø“ subtilybes, geriausia traukti á kiniðkø suvenyrø turgø. Iðkart pagausi azartà, jei gudriai derësies, nes prekës kainà galësi numuði 5–10 kartø. Bûna, kad kainai netikus ramiausiai

O kaip Jûs pats susipaþinote su Kinijos kultûra?

Taip jau iðëjo gyvenime, kad turëjau kuo puikiausias galimybes paþinti Kinijà gyvai, ne vien ið knygø ar pasakojimø. Pirmà kartà Kinijoje lankiausi prieð penkiolika metø. Pekine studijavau tradicinæ kinø medicinà, taip pat mokiausi ciguno (tai prieð tûkstanèius metø Kinijoje susiformavusi kûno, proto ir emocijø mankðta). Dabar be ðio uþsiëmimo neásivaizduoju savo dienos. Bendravimo su kinais subtilybes, jø gudrybes ir gyvensenos kultûrà perkandau bastydamasis po gatves, turgus ir vienuolynus. O su vietiniais susikalbëti padëdavo tuo metu su manimi draugavusi kinë.

Be to, ne kartà man teko su kinais gyventi viename bute po keletà mënesiø, kartu ilgai keliauti. Tad jø áproèius iðmanau iki smulkmenø.

Goda Juocevièiûtë

Pavadinimas rubrikos pavadinimas

19

Geriausi pasiûlymai

20

PAPUA

Mokykliniuose vadovëliuose pasakojama, kaip gentys bendruomeninëje santvarkoje medþiojo ir maitinosi drauge. Tai dabar atrodo iðnykusi praeitis.

Taèiau þemëje dar yra vietø, kur civilizacija ir kultûra pradeda tik pirmuosius þingsnius. Vienoje didþiausiø pasaulyje salø Gvinëjoje yra iðlikusi pirmykðtë bendruomenë. Pati sala padalinta á dvi dalis. Viena priklauso Papua Naujajai Gvinëjai, kita – Indonezijai ir vadinama Papua (buvusi Naujoji Gvinëja)

Papua istorija Olandai pirmà kartà á salà atplaukë 1660 m., bet uþimti jos nepavyko. Taèiau 1828 m. jau pavyksta okupuoti salos vakarinæ dalá, vadintà Irian Barat (tai iðvertus reiðkia Vakarø Naujoji Gvinëja). Vëliau, 1942–1944 m., salà, kaip strategiðkai patogià ir svarbià vietà, trumpam uþkariauja Japonija. Po karo á salà vël sugráþta olandai. 1949 m. Olandija, nors ir pripaþásta Indonezijos nepriklausomybæ, taèiau vakarinës salos dalies palikti nesiruoðia. 1962 m.

Indonezija pradeda reikðti pretenzijas Olandijai dël salos dalies.

Galiausiai 1963 m. Vakarø Naujàjà Gvinëjà olandai palieka ir ta proga Indonezija salos dalá pervadina Irian Jaja (tai reiðkia Laisvoji Naujoji Gvinëja). Salos sostinë pavadinama Jayrapura (ið indonezieèiø kalbos iðvertus – laisvas miestas).

Vëliau Irian Jaja prasidëjo bruzdëjimas ir 1971 m. skelbiama Irian Jaja nepriklausomybë, taèiau Indonezija nenori to pripaþinti. Vyriausybë dël

Geriausi pasi没lymai

21

Nuotraukos i冒 asmeninio albumo.

Tatjanos Novikovos nuotr.

Geriausi pasiûlymai

22

ðventos ramybës á salos dalá áveda karines pajëgas situacijai kontroliuoti. Dël intriguojanèio salos pavadinimo ketvirtasis ðalies prezidentas Abdurahmanas Wahidas 2002 m. salos pavadinimà Irian Jaja (Laisvoji Naujoji Gvinëja) pakeièia á Papua. Pagal etniná vietos gyventojø papuasø pavadinimà.

Gentys Manoma, kad Papua gyventojø skaièius – abstraktus, nes dël daugelio genèiø uþdaro gyvenimo bûdo, didelio gimstamumo ir mirðtamumo neámanoma suskaièiuoti tiksliai.

Gausiausios yra Dani, Jali ir Lani papuasø gentys. Vidutiniðkai èia þmonës gyvena iki 25–30 metø, ilgiausiai – iki 65. Papuasai paprastai neskaièiuoja þmogaus amþiaus, tad daþno uþklausus, kiek jam metø ir kelinti apskritai dabar metai, tiesiog neþino. Ir dël to visiðkai nesijaudina. Tik tose vietovëse, kur vyriausybë pasirûpino pastatydama krikðèioniðkas medines baþnytëles, ðventikas registruoja gimusiuosius.

Nors papuasai vaikðto beveik nuogi, taèiau skirtingos gentys turi savo aprangà ir netgi statusà.

Teritorijà kaimeliai daþniausiai apsitveria akmeninëmis tvoromis ir ràstais – taip paþymima sava gyvenvietë. Namà ir kiemà taip pat juosia akmeninë tvora, per kurià nuolat reikia perlipti norint áeiti ar iðeiti.

Geriausi pasi没lymai

23

Geriausi pasiûlymai

Pirmykðtë bendruomenë

24

Mokslas Pagal Indonezijos ástatymus kiekvienas gyventojas privalo pabaigti elementarøjá mokslà – tai atitinka mûsø 3 klases. Arèiau Vamenos, vieno ið pagrindiniø vakarinës salos miesteliø, kuriame gyvena apie 12000 gyventojø, kalnuose ir dþiunglëse pastatyta nemaþai mokyklëliø. Taèiau toliau kalnuose gyvenanèias gentis vyriausybës atstovai lanko retai, o ir patys papuasai nelinkæ á savo þemes ásileisti ásibrovëliø.

Savo apsilankymo pas vietiná mokytojà metu padovanojome krûvà sàsiuviniø ir raðikliø.

Mokytojas dëkodamas lankstësi ir kalbëdamas apglëbë rankà iki alkûnës – tai reiðkia nuoðirdumà.

Kalba Papua gyvena daugiau kaip 250 skirtingø genèiø, turinèiø savo kalbà, – apytiksliai kas 20 km skiriasi kalbos arba dialektai. Toliau viena

nuo kitos gyvenanèios gentys, ðnekanèios ta paèia kalba, taèiau skirtingais dialektais, beveik nesusikalba.

Maistas Papuasai neiðrankûs maistui. Paprastai meniu sudaro bulvës, kuriø ðioje þemëje auginama apie 18 rûðiø. Kai kurios jø net saldþios. O bulvës maistui ruoðiamos taip: namelyje arba lauke iðkasama duobë, á jà sudedami lauþe ákaitinti akmenys, ant jø dedama ávairiø þoliø, o ant jø – bulvës. Po to dedamas vël sluoksnis þoliø, sluoksnis bulviø ir ant virðaus þoles. Visa tai apdengiama palmiø lapais ir sutvirtinama apriðant lianomis. Taip iðgaunamas orkaitës principas ir praëjus pusvalandþiui maistas bûna paruoðtas. Troðkintos þolës tampa þaliai rudos spalvos ir yra vartojamos kaip salotos. Bulvës – tai jau antrasis patiekalas.

Mësa èia valgoma tik per ðventes, t.y. kas 2–3 mënesius.

Geriausi pasiûlymai

25

Apranga Kaimyninës gentys Dani, Lani ir Jali viena á kità panaðios apsirengimu, taèiau turi ir skirtumø.

Pvz.: visø trijø genèiø vyrai dëvi tik penio uþdangalus, vadinamus holimais, pagamintus ið augalo vaisiaus. Ðie daikèiukai pirmiausia simbolizuoja vaisingumà, bet kartu jie slepia vyro pasididþiavimà nuo moterø akiø. Ir nesvarbu, kad sëklidës visu groþiu tabaluoja.

Tiesa, labai neprastas ir ðio „drabuþëlio“ pritvirtinimas – vienas holimo galas uþmautas ant penio, o kitas bûna iðkeltas statmenai aukðtyn ir pririðtas prie juosmens, kad nenusvirtø.

Dani papuasai dëvi vidutinio ilgio uþriestus holimus. Jali vyrai neðioja ilgus, siekianèius net smakrà. Lani dëvi neaukðtus, taèiau storus holimus, kuriuos net naudoja kaip kokias rankines ar pinigines smulkmenoms susidëti.

Papua moterys puoðiasi tik sijonais ið þoliø.

Dani iðtekëjusios moterys dëvi trumpus, o netekëjusios ilgus sijonus, dengianèius kelius.

Lani papuasës iðsiskiria daþytø þoliø sijonais. Jali genties moterys tik ið dalies uþsidengia savo intymias vietas.

Berniukai holimus pradeda neðioti nuo tada, kai yra áðventinami á vyrus – apytiksliai nuo 6 metø. Nuo tada jie nebegyvena su mama ir pereina á vyrø namà. Moterys á vyrø gyvenamà bûstà neturi teisës uþeiti.

Santykiai Gentyse vyrai gyvena atskirai nuo moterø, skirtinguose nameliuose. Paprastai vyrai gyvena visi viename namelyje, o moterys po kelias skirtinguose. Vyras norëdamas vesti papuasæ turi sumokëti jaunosios motinai – duoti 5–6 kiaules, kitaip merginos negaus. Po vestuviø ðeima vël gráþta á savo skirtingus namelius ir miega atskirai. Jei norima susitikti meilës þaidimams, paprastai moteris tariasi su savo namo gyventojomis, kad ðios vienai nakèiai iðeitø pas kitas moteris. Daþniausiai papuasai susitikinëja dþiunglëse ir dirbamuose laukuose.

Apie apsisaugojimo nuo pastojimo priemones niekas nëra nei girdëjæs, nei matæs. Tad kiek dievai duoda, tiek ir gimsta vaikø. Moteriai pastojus, vyras paprastai ieðko santykiams kitos moters. Vël vyksta jaunosios paieðka, o po keliø kiauliø dovanos – ir vestuvës. Paprastai papuasai turi 4–6 þmonas.

PAPUA Aurelijus Kinas

rubrikos pavadinimas

26

10 patarimø norintiems keliauti: 1. Pirmiausia derëtø apsispræsti, kokios kelionës norite: paþintinës ar poilsinës. Jei renkatës paþintinæ kelionæ, pasverkite savo fizines galimybes, mat reikës daug judëti.

2. Suþinokite ðalies, á kurià ketinate vykti, tradicijas ir paproèius. Pavyzdþiui, vykstant á Egiptà derëtø þinoti, jog ten áprasta visur palikti arbatpinigiø.

3. Atidþiai rinkitës vieðbutá. Nepamirðkite, jog þvaigþduèiø skaièius skritingose ðalyse þymi skirtingus standartus. Pavyzdþiui, Lietuvoje trijø þvaigþduèiø vieðbutis yra pakankamai aukðto lygio, o Egipte toks pat vieðbutis – labai kuklus.

4. Á kelioniø agentûrø siûlomø kelioniø kainà bûna ne viskas áskaièiuota – didþiàjà dalá pinigø sumokate uþ paèià kelionæ, todël pigiai ásigijæ kelionës bilietà nesitikëkite gausaus maisto vieðbutyje ir prabangiø apartamentø.

5. Turëkite sveikatos draudimà. Tai nëra privaloma, taèiau sutaupæ apie 20 Lt (tiek kainuoja sveikatos draudimas savaitei), kelionëje prireikus gydytojo pagalbos iðleisite kur kas daugiau.

6. Jei planuojate aktyviai leisti poilsá, pasiimkite daugiau pinigø – jø prireiks papildomoms ekskursijoms.

7. Prieð vaþiuodami á egzotinius kraðtus pasidomëkite, kokiø reikia skiepø. Atlikite tai ið anksto, nes skiepytis reikia maþdaug prieð mënesá. Ásidëkite á kelionæ vaistø. Svarbiausia – virðkinimo sutrikimams gydyti.

8. Patikrinkite paso galiojimo laikà. Pasienyje reikalaujama, kad pasas galiotø dar pusæ metø gráþus ið kelionës. Jei keliaujate á ðalá, á kurià reikia vizos, patikrinkite, ar pase yra laisvø puslapiø vizai áklijuoti. Jei turite tapatybës kortelæ, patikrinkite, ar toje ðalyje ji galioja.

9. Jei vaþiuojate su vaiku, pasirûpinkite, kad jis turëtø pasà ar kelionës dokumentà. Geriau ið anksto padaryti vaikui pasà, nes tapatybës kortelës ne visose ðalyse galioja. O jei vaikà veþatës be vieno ið tëvø, bûtina gauti notaro patvirtintà tëvo ar mamos sutikimà.

10. Kuo maþiau iðleisite Lietuvoje bandydami sutaupyti kelionei, tuo daugiau iðleisite uþsienyje.

Patarë kelioniø agentûros „Neoturas“ direktorë Daiva Laivienë

Profesionalai

10

10 patarimø

27

Profesionalai

Keliaukite 28 Sumokësite vëliau! Ðiais pirkimo iðsimokëtinai laikais turbût jau nieko nebestebina tai, kad ásigyti bet koká daiktà galima ir neturint sutaupytø pinigø.

Pakanka dirbti ir kas mënesá uþ norimà daiktà atrëþti dalelæ atlygio. Patogu ir paprasta. Todël turbût nieko nestebina ir tai, jog iðsimokëtinai galima ir keliauti. Ði paslauga, tiesa, atsirado vos prieð pusantrø metø, taèiau gan sparèiai populiarëja. Taigi – visa tiesa apie tai, kaip galima keliauti netraukiant pinigø ið kojiniø.

Profesionalai

29 Keliones iðsimokëtinai teikianti bendrovë „Snoro lizingas“ yra sudariusi sutartis su daugiau nei keturiasdeðimt kelioniø organizatoriø. Tad pasirinkimas, su kokia kelioniø agentûra keliauti, pakankamai platus.

Sutartis gali pasiraðyti visi 18–70 metø dirbantys (ar gaunantys pensijà) þmonës, paskutinëje darbovietëje iðdirbæ ne trumpiau nei 3 mënesius. Pakanka uþdirbti minimumà (550 Lt), turëti tai patvirtinanèius dokumentus bei Lietuvos Respublikos pasà (arba leidimà nuolat gyventi Lietuvoje, asmens tapatybës kortelæ) ir jau galite rinktis kelionæ.

Pensininkams reikia turëti pensininko paþymëjimà ir ne senesnæ nei dviejø mënesiø paþymà apie per pastaruosius 6 mënesius iðmokëtà pensijà.

O siûlomø kelioniø iðsimokëtinai spektras pakankamai platus – galima uþsisakyti kelionæ nuo 150 iki 10 000 litø. Nieko baisaus, jei neturite atliekamø pinigø pradinei ámokai – avansas gali bûti ir 0,00 proc., taèiau tuomet bus didesnis pabrangimo koeficientas. Tiesa, ðis koeficientas priklauso nuo to, kuriam laikui sudarote sutartá, kokio dydþio avansà sumokate ir kokios vertës kelionæ perkate.

Kaip jau minëjome, kelioniø iðsimokëtinai pasirikimas – nuo 150 iki 10 000 Lt, o sutartá galimà pasiraðyti 3–36 mënesiams (pensininkams iki 12 mën.). Taigi nemokëjus avanso ir pasirinkus kelionæ iki 2999 Lt bei pasiraðius sutartá vieneriems metams

pabrangimo koeficientas bus didþiausias – 16,37 proc. Kuo didesná avansà sumokate ir ásipareigojate iðsimokëti kelionæ per kuo trumpesná laikà, tuo pabrangimas maþesnis.

Pavyzdþiui, sumokëjus 70 proc. avansà ir pasiraðius sutartá 3 mënesiams kelionës iki 2999 Lt pabrangimas bus tik 0,75 proc.

Perkant brangesnes keliones (nuo 3000 Lt) pabrangimo koeficientas maþëja ir svyruoja nuo 0,62 proc. (pasiraðius sutartá 3 mënesiams ir sumokëjus 60 proc. avansà) iki 15,02 proc. (pasiraðius 36 mënesiø sutartá ir sumokëjus 0,00 proc. avansà). Taip pat reikës sumokëti ir sutarties finansavimo suteikimo mokestá, kuris priklauso nuo to, kokià kelionæ renkatës ir kiek sumokate avanso. Kelionëms nuo 3000 Lt toks mokestis yra 2 proc., pigesnëms kelionëms (iki 2999 Lt) svyruoja nuo 1,5 proc. (jei sumokate 5–70 proc. avansà) iki 3 proc. (nemokëjus avanso).

Pasiraðius tokià sutartá ir netekus darbo, keliones iðsimokëtinai teikianti bendrovë „Snoro lizingas“ individualiai tariasi, kokiu bûdu, per koká laikotarpá ir kaip klientas ávykdys savo ásipareigojimus.

Tad belieka pasidomëti, ar kelioniø agentûra, kurios paslaugomis ketinate naudotis, teikia ðià paslaugà, susikrauti daiktus ir mëgautis atostogomis.

Liuminata Mickutë

Profesionalai

30

Kodël

þmonës verþiasi keliauti?

“<…> privalau paðlovinti tuos prabëgusius laikus, kai netrukdomas apkeliavau daugybæ ðaliø ir ágijau nemaþa iðminties<…>”, – raðoma Mika Waltari romane „Sinuhë egiptietis”. Ir nors autorius kalba iðgalvoto faraono rûmø gydytojo lûpomis, ir ðiandien keliaujama norint pasisemti kitø ðaliø kultûrø patirties, o neretai ir iðminties.

Anuomet neþinomybë apie kitas ðalis á prieká varë tik idealistus, norinèius atrasti naujus kelius, þemes ar susiglemþti pasaulio lobius. O dabar susikrauti kuprines mus skatina noras pamatyti tai, apie kà pasakoja istorijos vadovëliai ir skambûs turizmo agentûrø ðûkiai.

Uþsienis yra!

Psichologai nesiryþta vienareikðmiðkai atsakyti, kodël þmonës trokðta keliauti. Aiðku viena – uþsienis yra, todël já pamatyti reikia.

Jei pavartytume mitologinius leidinius, juose taip pat pastebëtume paslëptà raginimà keliauti. Pavyzdþiui, mituose, sakmëse ar legendose pasakojama apie karalystes, esanèias uþ devyniø mariø ar devyniø jûrø. Beveik

kiekvienoje pasakoje kartojasi istorija, kaip uþaugæs herojus laimës ieðkoti keliauja á svetimas ðalis. Taip nuo vaikystës, klausantis pasakø prieð miegà, mums skatinamas noras paþinti platøjá pasaulá.

Já pamatyti raginama ir mokykloje – per geografijos ar istorijos pamokas pasakojama apie áþymiø tyrëjø keliones, uþkariavimus ar politines batalijas dël teritorijø. Kiekvienas á mokslus nespjovæs paauglys pasakytø, kad Vaska da Gama atrado kelià á Indijà aplink Afrikà, Kolumbas – Amerikà, Magelanas apiplaukë aplink pasaulá. Tai gimdo norà paèiam iðvysti garsiàsias Egipto piramides ar gladiatoriø krauju aplaistytà Romos Koliziejø. Þinoma, globalizacijos amþiuje visa tai galima pamatyti tiesiog narðant internete. Jis psichologiðkai mus atriboja nuo vietos, kurioje gyvename, leidþia þvilgtelëti á atokiausià pasaulio kraðtà.

Taèiau bûtent internetas skatina pamatyti pasaulá savo akimis. Vaizdas ekrane niekuomet nepakeis realiø pojûèiø, o globalizacijos procesai atvëria kelius á sveèias ðalis. Taigi dabar keliauja ne tik jaunimas, bet ir senoji karta.

Pavyzdþiui, sovietmeèiu Lietuvos þmonës laisvai keliavo tik po Sovietø Sàjungai priklausanèius kraðtus. Á Vakarus iðtrûkdavo retas. Dabar marðrutai pasikeitë. Po visà pasaulá keliaujama verslo

Profesionalai

Ðalin stereotipus!

31 reikalais, juk dauguma kompanijø turi antrines ámones kitose ðalyse, arba norint patenkinti individualius poreikius.

O jø bûna paèiø ávairiausiø: I. Noriu iðsivaduoti ið depresijos!

Platesniø paþiûrø þmones slegia mûsø visuomenæ apëmusi depresija. Trokðtame iðtrûkti ið Lietuvos, norime pamatyti linksmesnius þmones, ðalia jø patys pasijusti þvalesni.

Sakoma, kad vakarieèiai nuolat ðypsosi. Bet daugumai jø juk nereikia galvoti, kaip pragyventi ið varganos pensijos, kiek pinigø nugriebti nuo maþos algos, kad nusipirktum madingesná drabuþá. Jie ilgiau nei mes gyvena laisvoje valstybëje.

II. Ðalin stereotipus!

Norime pasprukti ir nuo visuomenës stereotipø.

Ne paslaptis, kad lietuvaièiai gana neatlaidûs þmonëms, màstantiems ir besielgiantiems skirtingai nei dauguma.

Kaþin ar apkûnoka mergina Lietuvoje iðdrástu uþsimaukðlinti aptemptus drabuþius. Greièiausiai jà deðimtkart uþ akiø apkalbëtø ir tris kartus akimis uþbadytø. Nesmagu ir nepadoru!

O, pavyzdþiui, apkûnios amerikietës dël tokiø dalykø galvos nesuka – ir mini sijonus segi, ir aptemtas kelnes dëvi. Niekam në motais, kiek kilogramø sukimðta ir á kelnaites su juostele.

III. Kvailioti uþsienyje smagiau!

Lietuva – maþa ðalis, giminiø kraðtas. Kad ir kur nukeliautum, vis koks nors paþástamas tave pamatys. Èia psichologiðkai jautiesi ðiek tiek suvarþytas, bijai atsiskleisti. Pavyzdþiui, bare negali ðokti ant stalø, gatvëje kalbi tyliai, nes tautieèiø ausys plaèios, akys staèios.

Uþsienyje kvailioti smagiau – gali garsiai kalbëti ir niekas ar beveik niekas tavæs nesupras (jei nebûsi lenkø bei lietuviø okupuotame Londone).

Norintiems atsiriboti ir pasislëpti – uþsienis pati ta vieta! Ypaè jei Lietuvoje esi þinomas, garsus ar gatvëje atpaþástamas þmogus. Ne paslaptis, kad dauguma ðalies popþvaigþdþiø, politikø ar verslininkø pailsëti nuo aplinkiniø – gerbëjø, þurnalistø – keliauja tik á uþsiená.

IV. Keliauju, nes galiu sau tai leisti!

Apskritai keliautojus galima suskirstyti á dvi grupes: idëjinius keliautojus bei keliautojus hedonistus.

Pirmieji uþsienio ðalis lanko dël to, kad nori paþinti kitas kultûras. Jiems kelionës – nuotykis, iððûkis. Tokie keliauninkai gali valandø valandas trypèioti autostradoje, belaukdami sustosianèio automobilio. Jie nesibodi kelias savaites miegoti palapinëse, tirtëti ið ðalèio ar kasdien apsipirkinëti degalinëse. Ðiems keliautojams në motais, kad pasirinktoje ðalyje yra 50 laipsniø ðalèio ar neþmoniðkai kaitina saulë. Vienintelis dalykas, kà ðie keliauninkai nori gauti, yra adrenalinas bei ekstremalios situacijos.

Po kelioniø gráþæ namo jie daþniausia jauèiasi pavargæ fiziðkai, taèiau nuovargá kompensuoja neiðdildomi áspûdþiai, nuotykiai, suteikiantys psichologiná pasitenkinimà.

Keliautojai hedonistai á uþsiená braukia tam, kad patenkintø poreikius, kuriø negali patenkinti Lietuvoje dël ðalies klimato ar ekonominës situacijos. Pavyzdþiui, jie kasmet uþsuka á Egiptà, Ispanijà ir Turkijà tik dël to, kad èia galëtø graþiai ádegti. Juk mûsø ðalyje retai pasitaiko iðties karðtø vasarø, o ir ðios trunka tik keletà mënesiø. Ðie keliauninkai daþniausiai bûna pasiturintys þmonës, galintys sau leisti nuvykti á Milanà nusipirkti naujø bateliø ar prabangesnio kostiumo. Ir negalima vienareikðmiðkai teigti, jog ðie keliauninkai – iðpuikëliai, tiesiog jie tokie.

Kai kurie pasaulá maiðo tik dël to, jog nori pasijusti iðskirtiniai. Taip daþniausiai elgiasi didesnëmis pajamomis disponuojantys þmonës.

Jiems kelionës á uþsiená yra tam tikras bûdas átvirtinti savo statusà visuomenëje. Tokie gráþæ ið egzotiðkø kraðtø, kurie prieinami ne kiekvieno kiðenei, – Madagaskaro, Australijos ar Brazilijos – dalijasi áspûdþiai su aplinkiniais, nebyliai leisdami suprasti, kad yra iðskirtiniai. Tokiems þmonëms kelionës teikia ne tik psichologiná, bet ir fiziná poilsá. Kitø kraðtø vaizdiniai paglosto akis ir pamalonina sielà, o greita, akimirksná trunkanti kelionë á vietà neleidþia kûnui nuvargti…

Taèiau visiems keliautojams kitø kultûrø paþinimas suteikia bene vertingiausià dalykà – patirtá. Ir tai svarbiausia.

Jonë Bujakauskaitë

Kalba patirtis

Gido iðpaþintis

32

Tiems þmonëms, kurie pavydi gidams ir galvoja, kad jø darbas tëra pasitikti þmones oro uoste ir iðveþiojus juos po vieðbuèius kiurksoti paplûdimyje bei laukti, kol atskris dar vienas turistø lëktuvas, teks labai nusivilti.

Gidams privalu organizuoti iðvykas, traukti ið bëdos prisidirbusius turistus, rûpintis, kad kelionës metu visi bûtø patenkinti ir laimingi. Taèiau juos vis tiek keikia arba... giria – neturinèiø savo nuomonës þmoniø, gráþusiø ið poilsinës kelionës, retai sutiksi.

Apie tai, ko turistai paprastai kelionës metu nepamato, papasakoti sutiko gidas Martynas (vardas herojaus praðymu pakeistas).

Kartais gyvena prabangiai Didëjant keliaujanèiøjø skaièiui, iðaugo ir á keliones turistus lydinèiø asmenø – gidø – paklausa. Gidais daþniausiai dirba istorijos, vadybos ar geografijos mokslus baigæ þmonës. „Neretai turisto kelionë tiesiogiai priklauso nuo já lydinèio asmens – átakos gali turëti net gido asmeninës savybës. Turistams nerûpi vien sausi faktai, geriausia, kai gidas apie ðalá papasakoja remdamasis savo asmenine patirtimi“, – sako Martynas. Jei gidas ðalyje, apie kurià informuoja, yra gyvenæs ilgai, jo pasakojimas visada bus ádomus.

Prasidëjus kelioniø sezonui gidai paprastai iðskrenda á tà ðalá, kurioje dirbs, ir ásikuria èia pusei metø. Taèiau në vienas gidas Turkijoje, Egipte, Tunise ar Ispanijoje nëra laikomas prievarta. „Jeigu pajutai, kad sëdi ne savo rogëse, visada gali gráþti atgal á Lietuvà ir mesti darbà. Atsiras þmoniø, kurie tave pakeis.

Taèiau paprastai gidai þino, kur vaþiuoja ir kiek uþdirbs“, – pradeda pasakoti Martynas.

Kalba patirtis

33 Pats vaikinas gidu dirbo trejus metus. „Visi gidai apsistoja kompanijos iðnuomotuose vieðbuèiuose – kartais viename gyvena vien gidai. Jeigu pasiseka, visà sezonà gali gyventi keturiø ar net penkiø þvaigþduèiø vieðbutyje.

Taèiau kartais sezonà tenka praleisti paprastame bendrabutyje“, – tæsia Martynas.

Visi gidai, kaip ir turistai, vieðbuèiuose maitinasi vienodai – ið ðalies gali pasirodyti, kad jie yra paprasti poilsiautojai.

Asmeniniai ryðiai praverèia Gido darbas prasideda tada, kai ið Lietuvos atkeliauja sàraðai su atskrendanèiø ilsëtis þmoniø vardais ir pavardëmis. Tada uþsakytu autobusu gidas vaþiuoja á oro uostà, surenka turistus, uþ kuriø poilsá jis yra atsakingas, ir iðveþioja juos á vieðbuèius. Gidui tenka didþiulë atsakomybë – pavyzdþiui, sezono metu á Turkijà sausakimði lëktuvai skrenda beveik kas antrà dienà. „Labai daþnai bûna, kad vos palydi turistus á vieðbutá, o jie jau po keliø minuèiø skambina ir skundþiasi, kad tas ar anas negerai“, – ðypsosi Martynas. Kuria linkme viena ar kita iðsispræs, daþniausiai priklauso nuo gido asmeniniø santykiø su vieðbuèio personalu. Kartais uþtenka vieno skambuèio, ir administratorius greitai duoda turistui geresná kambará. „Jeigu paskambindavau á vieðbutá, su kurio darbuotojais gerai sutariu ir galëèiau net pavadinti juos savo draugais, uþtekdavo tik pasakyti, kad neskriaustø mano turistø, ir situacija ið karto pasikeisdavo“, – juokiasi vaikinas.

Kuris apgaudinëja labiau?

Turistai ið kelioniø daþniausiai gráþta ne tik gerai pailsëjæ, bet ir apsikrovæ pirkiniø maiðais.

Pasivaikðèiojus po oro uostà galima pamatyti – kas antras á namus keliaujantysis bûna apsitempæs „Dolce&Gabana“, „Puma“ ar „Roberto Cavalli“ drabuþëliais. Merginos daþniausiai ið rankø nepaleidþia „Chanel“ rankiniø. Bet nieko nepavyks apgauti, kad tai originalûs garsiø firmø gaminiai.

Pirkimo manija nëra blogai, juo labiau kai tam uþtenka pinigø. Taèiau pradëjus kalbëti apie apsipirkimo uþsienio ðalyje privalumus, beveik visi skeptiðkai tarstels, kad gidai turistus veþa á prekybos centrus, kur jau bûna susitaræ su pardavëjais. O tie ið vargðø turistø lupa dvigubà kainà. „Ið tikrøjø beveik visi gidai bûna suderinæ su pardavëjais, kad bûtent pas juos, o ne pas kitus atveð turistus apsipirkti. Uþ ðià paslaugà jis gauna tam tikrà procentà. Taip pat sumokama ir vairuotojui“, – gandus patvirtina Martynas. Taèiau vaikinas priduria, kad turistus veþa á tas parduotuves, kurios prekiauja tikrai kokybiðkais drabuþiais ar papuoðalais. Kodël kokybiðkais? Atsakymo giliai kapstyti nereikia – gidai supranta, kad brokas greitai iðlás ir sukels nepasitenkinimo bangà. O kas nori antireklamos?

Pasak Martyno, turistai daro klaidà, kad labiau pasitiki vietiniais, galinèiais neva nuvesti á geresnæ vietà nei savas gidais. Kad vieni ar kiti kaþkur juos nuves – faktas, kad vieni ar kiti gaus uþ tai ið prekeiviø tam tikrà procentà – dvigubas faktas. „Jeigu jie graþiai ðypsosi ir maloniai elgiasi, nereiðkia, kad ir linki tau gero“, – sako vaikinas.

Panaðios taisyklës galioja organizuojant iðvykas: uþsienio ðalyse nelaimingø atsitikimø metu yra nukentëjæ nemaþai turistø. Vietiniai gyventojai nesuteikia visø bûtinø saugos garantijø.

Martynas neslepia, kad per sezonà ið prekeiviø gaunamø procentø pavyksta algà net pasidvigubinti.

Turistai iðkrenta per balkonus Martynas tvirtina, kad beveik visus turistus gidai skirsto á blogus ir gerus. „Jeigu turistas geras ir „ant jo“ gali uþsidirbti“, vertiesi per galvà. Jeigu jam kas atsitinka, visada nuoðirdþiai stengiesi pagelbëti. Jeigu jis „blogiukas“, kuris tampo nervus ir reikalauja neámanomø dalykø, net norisi jam pakerðtauti“, – juokiasi Martynas. Daþniausiai gidai tai daro taip: paskambina á vieðbutá ir uþsako turistui þadintuvà: kartais valanda anksèiau, nei suplanuota iðvyka, o kartais atvirkðèiai – valanda vëliau. Tada keliautojas neiðvyksta, o pinigø, sumokëtø uþ kelionæ, jam niekas negràþina.

Kalba patirtis

Gido iðpaþintis

34 Kartais labiau ápykæ gidai pasistengia, kad turistas negautø pusryèiø. Martynas sako, kad lietuviai turistai yra iðpaikæ ir prisiþiûrëjæ per daug amerikietiðkø serialø. „Pavyzdþiui, kelioniø agentûroje pajuokauja, kad jie galës vos ne ðampano vonioje maudytis, tai atvykæ á sveèià ðalá lietuvaièiai to ir reikalauja“, – gûþèioja peèiais gidas.

Kai kurie apskritai atostogaudami perlenkia lazdà – ne vienas yra kritæs ir per balkonà.

Paskutiná kartà toks padauginæs svaigalø turistas skrido ið antro aukðto ir susilauþë kojà.

Tokiais atvejais pikta bûna visiems – ir nukentëjusiems, ir atsakingiems. „Taèiau jei nelaimë atsitinka dël objektyviø prieþasèiø, mes nuoðirdþiai rûpinamës turistais ir lankome juos ligoninëje“, – tikino Martynas.

Merginos patiria prievartà Gidas pasakoja, kad daþnai tenka tapti meilës romanø, ir nebûtinai su laiminga pabaiga, liudininku. Taip pat vyrauja nuomonë, kad nemaþai moterø vaþiuoja á keliones vienos, norëdamos gerai praleisti laikà su vietiniais vyrais. „Sekso turizmas vis labiau populiarëja ir plinta. Atkeliauja vieniðos moterys, kai kurios net moka pinigus vietiniams barmenas uþ tam tikras paslaugas“, – pasakoja gidas.

Turistes suviliojæ vietiniai dar ilgai sugeba græþti ið jø pinigus. Sugalvoja graudþià istorijà, kad serga motina, o keliautoja net ir parvykusi ið namø siunèia jam pinigus. „O apgavikai leisdami jø pinigus dar ir tyèiojasi ið tø moteriðkiø. Pavyzdþiui, Egipte turëti neápareigojanèiø lytiniø santykiø su vietinëmis moterimis yra sudëtinga – jeigu suþinotø merginos ðeima, greitai surengtø linèo teismà.

Dar maþai kam þinoma, kad ið sveèiø ðaliø lietuvaitës gráþta ir iðprievartautos – dauguma tokius dalykus nutyli. Merginos susipaþásta su vietiniais vaikinais klubuose, paðoka, kartu iðgeria, o ðie padovanoja koká niekutá, apsuka galvà graþiais þodþiais. Taèiau tai nereiðkia, kad vaikinas yra naiviai susiþavëjæs – uþ visas pastangas jis siekia gauti atlygá. Neretai tokie „mylimieji“ pasivedëjæ merginas kur nors atokiau pavirsta prievartautojais. Blogiausia, kad policija niekuo nepadës, ypaè Egipte. Èia turistams negalioja jokie ástatymai. Á jø skundus niekas nereaguos, nes egiptieèiai tampriai susisaistæ giminystës ryðiais“, – pokalbá baigia Martynas.

Lauryna Tarvydaitë

Kalba patirtis

36

Gerosios oro fëjos neþino, kas yra bloga nuotaika

Daugelis daþnai sako, jog norëtø pakilti aukðtai ir pamatyti pasaulá paukðèio akimis. O jos tai daro beveik kiekvienà dienà – tai ir darbas, ir pomëgis. Kalbame stiuardeses. Dvi aviakompanijos „Aurela“ darbuotojos Loreta Andriulionytë ir Olga Mazova sutiko papasakoti apie darbo ore ypatumus.

Kiti reikalavimai Daþniausiai skrydþio metu keleiviø saugumu rûpinasi ðeði águlos nariai: du pilotai ir keturi palydovai. Aviacijos srityje jau penkerius metus dirbanti bendrovës „Aurela“ vyriausioji orlaivio palydovë Loreta Andriulionytë puikiai prisimena, kad á pirmàjá kvietimà paskraidyti þvelgë abejingai. „Tai buvo ádomus pasiûlymas, taèiau tuo metu mane labiau domino darbas þemëje. Vis dëlto nusprendþiau iðbandyti –

pradëjau mokytis“ , – apie darbo pradþià pasakoja paðnekovë. Mergina teigë, jog norint tapti gera lëktuvo palydove, reikia labai to trokðti. „Anksèiau bene svarbiausias dalykas buvo tinkama iðvaizda. Merginos turëjo bûti ypaè iðvaizdþios, svarbu buvo ir ûgis bei svoris. Ðiuo metu viskas kitaip – atkreipiamas dëmesys á þmogaus komunikabilumà, kalbø mokëjimà. Ûgis bei svoris nëra esminiai kriterijai – svarbu, kad tilptø per lëktuvo dureles“ , – ðypsosi mergina.

Skraido ir su sportininkais Simpatiðkos aviakompanijos darbuotojos pasakojo, kad kiekvienas skrydis – vis nauja patirtis. Merginos dþiaugësi, kad vienodø skrydþiø nebûna, todël ir darbas nëra monotoniðkas. Lëktuvo palydovëms labiausiai ásiminë reisas ið Atënø, kuriame skrido ketvirtàjà vietà iðkovojusi Lietuvos krepðinio rinktinë. „Jautëmës svarbios, nes kartu su laimëtojais galëjome dþiaugtis jø pergale“, – gerais áspûdþiais dalijosi paðnekovës.

Nuotraukos ið asmeninio albumo.

Kalba patirtis

37

Bendrovës „Aurela“ darbuotojoms itin patinka ir skrydþiai su Lietuvos futbolo rinktine. „Paprastai turime tradicinius reisus, á kuriuos skrendame kelis kartus per savaitæ nustatytomis dienomis. Bet su futbolininkais daþniausiai keliaujame vienkartiniu reisu – tokios kelionës labai ádomios, nes pamatome ðalis, á kurias turistai në nesugalvoja nuskristi“, – darbo privalumais dþiaugiasi palydovë Olga.

Reikia medicininiø þiniø Per visà darbo ðioje srityje laikà yra buvæ ávairiø maloniø ir nemaloniø atsitikimø.

Palydovës prisimena atvejá, kuomet alkoholio padauginæs keleivis uþmigo taip giliai, kad jo nepavyko paþadinti niekam, iðskyrus pasienio pareigûnams. Vyriausioji orlaivio palydovë pasakoja, kad kursuose, kuriuos turi iðklausyti bûsimos águlos narës, yra mokoma ir pirmosios medicininës pagalbos. „Lëktuve mes turime trijø tipø vaistinëles: daktaro, kuria gali naudotis tik medikai, avarinæ ir pirmosios pagalbos. Reikalui esant, naudojame pastaràjà ir suteikiame elementarià pirmàjà pagalbà. Yra buvæs atvejis, kai keleiviui skrydþio metu pablogëjo ðirdies veikla. Tà kartà padëjo tuo

paèiu reisu skridæs gydytojas, kuris iðgelbëjo þmogø suleidæs daktaro vaistinëlëje buvusiø vaistø“, – laiminga pavojingos situacijos pabaiga dþiaugiasi Loreta.

Savos tradicijos Kiekvienoje srityje dirbantys þmonës turi savas tradicijas. Ne iðimtis ir aviakompanija, kurioje dirba merginos. „Kai nauja palydovë gráþta ið pirmo savarankiðko skrydþio, jà pasitinkame su gëlëmis ir smulkiomis dovanëlëmis, kurios, be abejonës, bûna susijusios su lëktuvu. Taip pat teko girdëti, jog lëktuvø pilotai irgi turi tradicijø. Vieno skrydþio metu kabinoje bûna du þmonës: kapitonas ir antrasis pilotas. Kai reisas bûna abipusis, pilotai pasiskirsto pusëmis. O savo pirmojo savarankiðko reiso metu pilotas turi nuskristi visà atkarpà“, – þiniomis apie aviacines tradicijas dalijasi paðnekovës.

Gerai nuotaikai uþtenka vienos ðypsenos Aukðèio baimës niekada nejautusios palydovës prisimena atvejá, kuomet viena keleivë susirgo oro liga – ji paniðkai bijojo skristi. Tà dienà viena ið oro bendrovës „Aurela“ palydoviø viso

Kalba patirtis

38 Atmintinë keliaujantiems lëktuvu: • Skrendantys ekonomine klase keleiviai gali veþtis dvideðimties kilogramø bagaþà, o á lëktuvo salonà ásineðti vienà krepðá.

• Skrendantys verslo klase gali veþtis trisdeðimties kilogramø bagaþà ir á lëktuvo salonà ásineðti verslo klasës lagaminà.

• Keleiviams, lëktuvu skrendantiems pirmà kartà, nerekomenduojama vartoti daug alkoholio prieð kelionæ, nes slëgio kitimai paveikia kiekvienà þmogø skirtingai.

• Þmonëms, kurie bijo skrydþiø, rekomenduojama prieð skrydá iðgerti ðimtà gramø stipraus alkoholinio gërimo.

skrydþio metu sëdëjo ðalia keleivës, laikydama jà uþ rankos ir ramindama. „Daþnai mums tenka bûti kantriomis psichologëmis ir raminti bei padëti kiekvienam, papraðiusiam pagalbos“, – paþymëjo palydove ne pirmus metus dirbanti Olga. Simpatiðkosios aviakompanijos „Aurela“ darbuotojos pripaþásta – sunkiausia ðiame darbe nuolat iðlikti geros nuotaikos.

Merginos sako, jog specialaus recepto, kaip iðlikti puikiai nusiteikusioms, neþino. „Man uþtenka pamatyti bent vienà ðypsenà keleiviø veide, ir visos problemos pradingsta“, – pasakoja Loreta.

Darbas – kaip narkotikas Merginos mano, kad palydovu norintis tapti þmogus turi bûti stipri asmenybë. Paðnekovës prisipaþino, jog iðëjusios atostogø negali be skrydþiø iðbûti ilgiau nei tris dienas. „Praëjus vos kelioms dienoms, ið karto pasiilgstu kolektyvo, skrydþiø ir keleiviø“, – apie meilæ savo darbui kalba Olga. Nors vaikystëje merginos ir nesvajojo tapti palydovëmis, taèiau dabar savæs kitoje darbovietëje në neásivaizduoja. „Manau, kad man ðis darbas – lyg pats sveikiausias narkotikas. Kartà pabandþiusi, negaliu sustoti“, – pokalbá uþbaigia vyriausioji orlaivio palydovë Loreta Andriulionytë.

• Ðiuo metu ypatingas dëmesys skiriamas aviaciniam saugumui, todël visiems keliaujantiems lëktuvais ir nenorintiems atiduoti savo þirkluèiø, dildþiø ir kitø aðtriø daiktø, siûlome juos palikti namuose.

• Á lëktuvo salonà draudþiama ásineðti ðiø daiktø: 1. sprogmenø, amunicijos, fejerverko ar signaliniø raketø, ðoviniø kapsuliø; 2. suslëgtø dujø (atðaldytø, degiø, nedegiø ir nuodingø), t.y. butano, propano, kempingo dujø, deguonies, skysto azoto, akvalango balionø; 3. agresyviø medþiagø: rûgðties, ðarmø, gyvsidabrio ir baterijø su skystu elektrolitu; 4. degiø skystø ir kietø medþiagø: þiebtuvëliø degalø, degtukø, daþø, skiedikliø, uþdegikliø; 5. radioaktyviø medþiagø; 6. portfeliø su átaisytais signalizacijos prietaisais; 7. oksiduojanèiø medþiagø: balinimo milteliø, peroksido; 8. nuodø ir infekciniø medþiagø: insekticidø, herbicidø ir medþiagø su gyvais virusais; 9. kitø pavojingø daiktø: ámagnetintø, kenksmingø ar erzinanèiø medþiagø.

Visiems linkime gerø skrydþiø! Þygimantas Barysas

rubrikos pavadinimas

40

Jovita Valeikaitë: „Irane jauèiausi kaip talismanas“

Nepaisydama tëvø ir draugø atkalbinëjimø þurnalistë, „Lietuvos ryto“ televizijos vedëja Jovita Valeikaitë ðá pavasará leidosi á teroristø kraðtu tituluojamà ðalá Iranà.

Gàsdino þemës drebëjimais Kelionæ á Iranà Jovita kruopðèiai planavo ir bilietus á turistø beveik nelankomà ðalá ji turëjo dar likus dviem savaitëms iki iðvykimo dienos.

Ieðkoti nuotykiø Jovita leidosi su dviem draugais, kurie jau seniai svajojo aplankyti ðià ðalá. Þurnalistës pakeleiviai Povilas Steponavièius ir Jonas Satkauskas tiksliai þinojo, kà nori pamatyti ir ko ten vaþiuoja. Jovita sako vaþiavusi á ðià ðalá vien dël to, kad jos nelanko turistai. „Daug kas siûlë vaþiuoti á Turkijà ar kità gausiai turistø lankomà ðalá, nes tuo metu, kai lagaminai buvo beveik sukrauti, Irane prasidëjo þemës drebëjimai. Draugë, Kolumbijos universitete baigusi tarptautinio saugumo mokslus, gàsdino, kad tuoj ten prasidës karas.

Taèiau mes vis tiek iðvaþiavome”, – pasakoja „Lietuvos ryto“ televizijos vedëja.

Turistai – Dievo pasiuntiniai Á Iranà trijulë skrido ið Maskvos. Nusileidæ sostinëje Teherane keliautojai jame pabuvo vos dienà – ðiaurinëje ðalies dalyje ásikûrusioje

sostinëje turëjo pasikartoti poþeminiai smûgiai, todël lietuviai nusprendë patraukti á pietus ir savo kelionæ pradëti ið ten.

Atskridæ á Irano pietuose esanèià Keðmo salà keliautojai pasijuto esà tikri talismanai.

Musulmonai tiki, jog keliautojai yra Dievo pasiuntiniai, kuriø nevalia iðvaryti ið namø, o turëti sveèiø – didþiulë garbë. Taigi Keðmo saloje susistabdæ pakeleivingà automobilá vietoj vienuolyno, á kurá planavo vykti, uþsuko su juos veþusiu vyriðkiu á jo namus. „Pasiekus vienuolynà vyras pradëjo maldauti, kad vaþiuotume pas já pietø. Taigi nuvykome á jo kaimà ant jûros kranto. Ten jau laukë nuostabûs patiekalai, o mûsø pasiþiûrëti susirinko visas kaimas”, – áspûdþiais dalijasi Jovita. Þurnalistë ðypsosi, jog atëjus vakarui pusë kaimo pradëjo peðtis dël jø – taip visi norëjo priglausti svetimðalius savo namuose.

Ateina net á vieðbutá „Nuo tada ið rankø á rankas pradëjom eiti kaip pereinamosios dovanëlës. Visà savaitæ, iðskyrus pirmàjà naktá Teherane, në karto neteko miegoti vieðbutyje”, – sako Jovita ir priduria, kad toks dëmesys greitai pradeda varginti.

Todël þurnalistë lankydamasi kituose didþiuosiuose miestuose stengësi apsistoti vieðbuèiuose, taèiau iranieèiai net ir èia ateidavo praðyti, kad lietuviai apsilankytø namuose.

Kalba patirtis

41 „Isfahane sutikome vienà þmogø, kuris primygtinai kvietë pas save á sveèius, buvo atëjæs net á mûsø vieðbutá ir praðë, kad eitume su juo. Mums atsisakius þmogelis tiesiog prie mûsø apsiverkë. Taèiau neturëjome kitos iðeities – jei nueitume pas já, èia pasilikti tektø dar savaitei”, – pasakoja Jovita.

Sostinë paliko pavargusio miesto áspûdá Per tris savaites trukusià kelionæ Jovita su draugais aplankë bene visus þymiausius Irano miestus. Þurnalistë sako negalinti iðskirti labiausiai jai patikusio. Tik sostinë Teheranas nepaliko gero áspûdþio. „Teheranas purvinas, dulkëtas miestas, persmelktas benzino kvapo. Jis paliko didelio, judanèio, pavargusio miesto áspûdá. Ið kitø miestø iðvaþiuodavau pilnomis aðarø akimis, nes galvodavau, kad geriau nebebus – niekur nebesutiksiu tokiø nuoðirdþiø þmoniø, tokiø nepakartojamø vaizdø”, – pasakoja „Lietuvos ryto“ televizijos vedëja.

Vadinamojoje kultûrinëje Irano sostinëje Ðiraze didþiausià áspûdá Jovitai paliko ið smulkiø veidrodëliø padaryta meèetë. O ðtai ið molio drëbtame Jazdo mieste keliautojai ið Lietuvos aplankë istorinius tylos bokðtus, kuriuose vietiniai Zaratustros tikëjimà iðpaþástantys þmonës laidodavo savo artimuosius.

Pasakojama, jog á aukðtai kalnuose pastatytus bokðtus kunigas nusineðdavo velioná ir tris dienas stebëdavo, kokia eilës tvarka grifai kapodavo mirusájá. Ið to buvo sprendþiama, koks tas þmogus buvo.

Naktis po atviru dangumi Vieðbuèio, kuriame Jazdo mieste Jovita buvo apsigyvenusi, darbuotojas prasitarë, jog yra galimybë nakvoti ant stogo, ir ekstremaliø pojûèiø iðtroðkusi mergina net nedvejodama sutiko. Taigi þurnalistei teko miegoti ... po atviru dangumi. „Man buvo suruoðta princesës lova su penkiolika èiuþiniø, aðtuoniolika antklodþiø – kad tik patogu bûtø. Atsigulusi galëjau matyti pagrindinæ Jazdo meèetæ, tad pabudusi ketvirtà valandà ryto klausydavausi, kaip þmonës meldþiasi. Tai buvo nuostabu”, – dalijasi áspûdþiais mergina.

Anot jos, ne veltui á Jazdà porai dienø atvykæ þmonës èia pasilieka porai metø. Jovita sako

Kalba patirtis

42 planavusi èia pabûti tik porà dienø, taèiau pasiliko beveik savaitei.

Neatsispyrë pirkimo manijai Ne kà menkesná áspûdá þurnalistei paliko ir pusantro milijono gyventojø turintis Isfahano miestas. Èia J.Valeikaitë prisipirko galybæ visokiausiø daiktø. Tiek visko ji gyvenime vienu metu dar nebuvo pirkusi. Jovita prisipaþásta, jog ið kelioniø daþniausiai nieko neparsiveþanti – jai neuþtenka laiko vaikðèioti po parduotuves.

Taèiau didþiuliam Isfahano turgui ðá kartà þurnalistë neatsispyrë. Gal ir nebûtø tiek daug pirkusi, taèiau susipaþino su vietiniu gyventoju Narimanu, kuris vaikðtinëjo po turgø kartu su ja ir padëjo ásigyti norimø daiktø uþ pakankamai maþà kainà. „Kai atneðëme viskà pas Narimanà, susikaupë tokia didþiulë krûva, kad neásivaizdavau, kaip að tuos daiktus parveðiu namo. Taèiau Narimanas juos taip idealiai supakavo, kad viskas tilpo á lagaminus.

Dabar að miegu po iranietiðka antklode, sëdþiu ant iranietiðkø pufø, dedu cukrø ið iranietiðkos cukrinës, puoðiu stalà iranietiðka staltiese, turiu Aladino kurpaites, ðlepetes”, – vardija Jovita.

Visiðkai nevartoja alkoholio Jovita pasakoja, jog prieð kelionæ á Iranà planavo ten nuvykusi ðiek tiek pabadauti, mat buvo girdëjusi istorijø, kaip turistai ðioje ðalyje apsinuodija. Taèiau tik atvykusi suprato, kad to padaryti – neámanoma. Þurnalistë tikina, kad á Iranà verta vaþiuoti vien dël maisto. „Jazde mes valgëme vien kupranugario mësà – ji nuostabiai ruoðiama. Niekur nevalgiau skanesnës kiauðinienës. Ryþiai su ðafranu irgi nuostabûs. Viskas ten buvo taip skanu, kad nuolat persivalgydavome”, – dësto keliautoja. Þurnalistë sako niekada nepamirðianti „gormesabzi” – patiekalo ið jautienos arba avienos su ypatinga „sabzi” þole – skonio.

Nepakartojamas, anot jos, ir „birijami” patiekalas – oþkos kepenëliø kotletukai su lavaðu. Su nostalgija Jovita prisimena ir morkø bei roþiø uogienës skoná. Mergina pasakoja, kad kavinëse valgyti tikras malonumas ne vien dël gardþiø patiekalø. Anot jos, visos Irano kavinës labai graþios, nes ásikûrusios freskomis ir vitraþais iðpuoðtose buvusiose pirtyse arba buvusiose meèetëse. Taèiau daþnas lietuvis

atvaþiavæs á Iranà gali ir labai nusivilti – ten nëra alkoholio. „Kartà paklausiau vietiniø: kaip jûs galite gyventi be alkoholio? O jie man atsakë: kaip jûs galite gyventi su alkoholiu? Jie taip pripratæ, ir viskas. Patikëkite, yra ten kà veikti ir be svaigiøjø gërimø”, – ásitikinusi „Lietuvos ryto“ televizijos vedëja.

Dëmesio netrûko Nuvykus á Iranà Jovitai teko laikytis vietiniø taisykliø ir slëptis po nuo galvos iki kojø uþdengianèiais rûbais. Mergina tà þinojo dar prieð kelionæ ir, kaip pati sako, truputá persistengë. „Kai nuskridome á Teheranà, að apsivyniojau juodai nuo galvos iki kojø – kaip reikalaujama.

Taèiau prie mano draugo priëjæs vietinis pamokë, kad esu vieðnia ir neprivalau taip daryti”, – ðypsosi mergina.

Taigi paieðkojusi savo lagamine kitokio galvos apdangalo, Jovita rado tik ryðkiai raudonà skarelæ, kurià apsigaubë ir visà kelionæ nenusiriðo. Mëlynakë blondinë tamsaus gymio iranieèiams buvo tarsi lietus þiemà, taèiau þurnalistë sako dël to nepatyrusi jokiø nemalonumø. „Vyrai elgësi taip: atrodo, kad á mane jie nekreipia jokio dëmesio, nes bendrauja tarpusavyje, bet tuo paèiu metu visas dëmesys vis tiek sutelktas á mane. Nors vietiniai lyg ir neþiûri, taèiau jauèia, ko tau reikia, ko tu nori”, – pasakoja Jovita.

Vedama þurnalistinio smalsumo, Jovita pasipuoðë raudona skarele, ásimaiðë tarp juodai apsirengusiø vietiniø moterø ir... buvo maloniai nustebinta. „Atrodo, kad juodai apsirengusios moterys saule apðviestoje gatvëje turëtø sukurti kaþkoká nejaukø vaizdà, sukelti kaþkoká pavojaus jausmà. Bet taip nëra – kai patekau á tà minià, pamaèiau, kad tos moterys yra labai graþios, jø akys ðypsosi. Pasirodo, juodø èiadrø minioje yra taip jauku ir ðilta, nëra jokios agresijos. Bet kad tai suprastum, reikia ten pabûti”, – teigia “Lietuvos ryto televizijos” vedëja.

Liuminata Mickutë

Kalba patirtis

44

Be lauktuviø

negráþk...

Turbût daugelis Jûsø nuvaþiavæ á kità ðalá negalite visiðkai atsipalaiduoti dël vienos prieþasties – reikia nupirkti lauktuviø artimiems þmonëms.

Tuomet daþnai tenka aukoti paskutines dienas ne groþëjimuisi ðalimi, o pirkiniams. Pakalbinome kelias Lietuvos þvaigþdes norëdami suþinoti, kokias lauktuves daþniausiai veþa jie.

Rûta Lukoðevièiûtë, dainininkë, raðytoja: Ar daug keliaujate?

Kadangi pirmoji mano specialybë buvo turizmo administravimas, keliauti teko ávairiose vietose ir pakankamai daþnai. Daþnai vykdavau á keliones darbo reikalais, taèiau man paèiai tai irgi patiko. Jau spëjau beveik visà Europà iðmaiðyti, liko tik aplankyti Rytø ðalis ir Amerikà. Beje, dievinu skrydþius lëktuvu. Gal

todël, kad vaikystëje viena ið svajoniø profesijø buvo lëktuvo palydovës...

Kà paprastai artimiausiems þmonëms veþate lauktuviø?

Daþniausiai iðsiklausinëju, kas kokio daikto labiausiai norëtø. Tada prasideda sunkus metas, nes paprastai bûna nelengva surasti bièiuliø trokðtamus daiktus. Dovanoti lauktuves man labai patinka, taèiau jø ieðkoti – vienas baisiausiø darbø.

Kokià keisèiausià ir netikëèiausià dovanà esate gavusi?

Turbût pati juokingiausia lauktuviø dovana buvo þvakë. Tiesà pasakius, neþinojau, ar ðypsotis, ar verkti. Na, bet galiausiai tik smagiai pasijuokiau.

Ar kelionëse neuþmirðtate savæs? Kà daþniausiai nusiperkate?

Savæs tikrai nepamirðtu (juokiasi). Nuvaþiavusi á uþsiená stengiuosi apþiûrëti kuo daugiau drabuþiø parduotuviø ir nusipirkti iðskirtiná rûbà, su kuriuo Lietuvoje nesijausèiau kaip ið inkubatoriaus.

Kalba patirtis

45 Gediminas Jaunius, „TV pagalbos“ gelbëtojas Kokias lauktuves daþniausiai veþate artimiausiems þmonëms?

Viskas priklauso nuo to, kur keliauju.

Paskutines lauktuves veþiau ið Kanarø salø – kelis butelius Tenerifës vyno. Stengiuosi nupirkti tai, kas þmogui suteiktø ðilumos.

Daþnai ieðkau daiktø, bûdingø tai vietai, kurioje keliauju, – kaþko autentiðko. Pagalvoju apie kiekvienà þmogø, jo namus, aplinkà ir tada nusprendþiu, kas jam labiausiai tiks. Beveik visada tam iðleidþiu krûvas pinigø. Pusë kelionës iðlaidø yra lauktuvëms.

Ar ið anksto apgalvojate, kà pirksite?

Susigriebiu paskutinæ dienà, nes prieð kelionæ visada manau, kad niekam nieko nepirksiu.

Taèiau paskui prisimenu, kokie visi bièiuliai mieli ir priperku visiems dovanëliø.

Kam lengviau iðrinkti lauktuves: moterims ar vyrams? Þinoma, kad moterims. Daþniausiai joms perku apyrankes ir kitokià biþuterijà. Jei bûnu egzotiðkuose kraðtuose, mëgstu pirkti medþio dirbinius, kaukes.

Kokià netikëèiausià dovanà esate gavæs pats?

Labai gerai prisimenu dienà, kai Agnë (buvusi „TV pagalbos“ gelbëtoja Agnë Martinaitienë – aut. past.) parveþë papirusà. Buvo labai netikëta. O kitoje kelionëje ji taip pat manæs neuþmirðo ir lauktuviø gavau degtinës su kirminu (juokiasi).

Ar bûnant uþsienyje perkate lauktuviø sau?

Kai bûnu pasinëræs á lauktuviø pirkimo bumà, daþnai surandu ir sau patinkanèiø daiktø – pernai ið Kanarø salø parsiveþiau áspûdingà kaukæ, kuri dabar kabo mano namuose, bei bambukines vëjo lazdeles. Prisipaþinsiu, kartais lauktuviø sau nusiperku daugiau nei kitiems...

Kalba patirtis

Be lauktuviø negráþk...

46

Taja, dainininkë Kokias lauktuves veþate ið kelioniø uþsienyje?

Esu praktiðkas þmogus ir visada stengiuosi surasti daiktà, kurá bûtø galima ir panaudoti.

Keliaujant Kretoje ieðkoti teko neilgai – merginoms pirkau puikios kokybës kosmetikà su alyvuogiø aliejumi. Na, o vyrams daþniausiai veþu gërimus.

Kokioje valstybëje dovanø buvo surasti sunkiausia?

Turbût sunkiausiai lauktuviø ieðkojau Ðveicarijoje. Kadangi viskas ðioje valstybëje labai brangu, pirkau ávairiø mielø smulkmenø – varpeliø, aptrauktø odos gabalëliu, ant kurio uþraðyta vardo raidë. Taip pat ásigijau daikèiukø su nacionaliniais ðalies motyvais.

Kokià keisèiausià lauktuviø dovanà esate gavusi?

Labai linksma buvo gauti specialø stikliukà degtinei. Kas mane gerai paþásta, þino, jog alkoholio beveik nevartoju (juokiasi).

Kur paprastai perkate lauktuves?

Kadangi mëgstu daug vaikðèioti, susirandu maþas, jaukias parduotuves ðalies uþkampyje ir ten randu daug mielø daiktø.

Ar kelionëje nepamirðtate savæs? Kà daþniausiai nusiperkate? Þinoma, kad prisimenu ir save. Daþniausiai perku tai, ko Lietuvoje sunku surasi. Kaip ir kiekviena mergina, mëgstu parsiveþti rûbø.

Kalba patirtis

47 Kæstutis Juðka, BTV laidos „Bamba“ redaktorius Kà paprastai artimiausiems þmonëms veþate lauktuviø?

Artimi þmonës – brangiausi, todël lauktuves jiems renku atidþiai ir skiriu tam daug laiko.

Prieð kelionæ paklausiu, ko norëtø, tik tada galiu bûti tikras, kad lauktuvës neatsidurs ðiukðliø dëþëje, ir þmogus pasidþiaugs parveþtu daiktu. Lygiai taip yra ir su Kalëdø Seneliu – nereikëtø tikëtis, jog jis atneð tai, ko norite, jei pats neuþsiminsite, kokiø dovanø laukiate.

Savo sûnënams parveþu belgiðko ðokolado ar geros karamelës. Þinau, kad nei þaislinës maðinëlës ar spalvingi marðkinëliai jø nenudþiugins taip, kaip saldumynai.

Dukterëèiai – vaikiðko nagø lako, lûpdaþiø ar madø þurnalà. Nors ji tik penkeriø, taèiau gerai þino, kad nagai – lakuojami, o lûpos ryðkinamos ir blizginamos…(juokiasi). Sesei parveþu ávairiausiø moteriðkø dalykëliø, kosmetikos, tëvams – geros arbatos ar kavos.

Kokià keisèiausià ir netikëèiausià dovanà esate gavæs?

Gal ir kvaila, taèiau visuomet su nekantrumu laukiu lauktuviø ið draugø. Jos arba pradþiugina, arba nuvilia. Pagal tai, kà parveþa, sprendþiu, kà að reiðkiu tam þmogui ir kaip jis mane paþásta.

Kartà draugai ið Tailando parveþë didelæ pakuotæ cigareèiø ir Budos statulëlæ, kuri ir ðiandien neranda vietos mano namuose. Tokios lauktuvës atrodo keistai, o ir lauktuviø veþëjams nesivarþau pasakyti: „Na ir ð... parveþët“, nes posakis: „Dovanotam arkliui á dantis neþiûri“ – man nepriimtinas.

Netikëtai padovanotas reikalingas daiktas gali bûti netikëèiausia dovana. Kartais netgi dovanojama smulkmena tampa labai brangi, ypaè tada, kai dovanoja mylimas þmogus.

Turiu tris sûnënus, kurie kaskart atvykæ manæs aplankyti paslepia po pagalve pieðiniø, ant kitos lapo pusës priraðæ linkëjimø, kartais kritikos, kad daþnai bûnu piktas. Tai – brangiausios ir netikëèiausios dovanos, kokias kada esu gavæs.

Kam lengviau pirkti lauktuves: vyrams ar moterims?

Lauktuviø pirkimas man malonus. Dovanëlëmis stebinu tuos, kuriuos gerai paþástu ir labai myliu. Tik taip galiu numanyti, ko þmogui reikia. Pirkti – paprasta, sunkiau yra surasti ir iðrinkti. Þinau, kad moterys pakvaiðusios dël kosmetikos, brangiø kvepalø, papuoðalø – á tai daþniausiai ir taikau.

Vaikinai nenusivilia gavæ naujausià blizgantá „Playboy“ numerá (juokiasi).

Kur daþniausiai jas perkate?

Nemëgstu gatvës prekyvieèiø, kur prekiauja juodaodþiai ar turkai. Tokiose vietose apgaudinëja ir kainos didesnës nei kitur, nes gatvës turgûs, neva, skirti turistams. Labiausiai patinka galingi prekybos centrai, nes yra ið ko iðsirinkti.

Ar kelionëse neuþmirðtate savæs? Kà daþniausiai nusiperkate?

Meluoèiau, jei sakyèiau, kad uþmirðtu.

Daþniausiai sau perku rûbus ir avalynæ, kvepalus, suvenyrus. Pirkti uþsienyje pigiau nei Lietuvoje, pasirinkimas didesnis, kokybë geresnë – bûtø kvaila nepasinaudoti proga. Þygimantas Barysas

Paþintys

Vestuviø medus

48

Marmaryje

Nuotraukos ið asmeninio albumo.

Prieð keletà mënesiø iðtekëjusi realybës ðou „Baras” dalyvë Agnieðka vestuviø medø kopinëjo viename geriausiø Turkijos kurortø Marmaryje.

Taèiau savo svajoniø ðalies Italijos mergina sako në uþ kà neiðkeistø á barais nusëtus Turkijos paplûdimius.

Povestuvinës kelionës á Turkijà jaunavedþiai Agnieðka ir Andrius visiðkai neplanavo. Medaus mënesiu jie ketino dþiaugtis egzotiðkajame Tailande, taèiau planai netikëtai sugriuvo. Likus porai dienø iki planuotos kelionës datos Agnieðka iðvaþiavo á Lenkijà dalyvauti tarptautiniame dainø konkurse (jame laimëjo 5-àjà vietà, sveikiname), tad jaunavedys Andrius turëjo povestuvine kelione pasirûpinti

vienas. Paprasèiausias bûdas greitai suorganizuoti kelionæ jam pasirodë atostogos turistø pamëgtoje Turkijoje. Agnieðkai beliko pasikliauti savo iðrinktojo skoniu ir leistis á kelionæ. „Að pirmà kartà gyvenime neþinojau, kur vaþiuoju: nepasiëmiau knygutës, neiðstudijavau, kà ten galima pamatyti, kur gyvensiu ir panaðiai”, – pasakoja Agnieðka. Nuvykusi á Marmará dainininkë liko nustebinta. Ji tikëjosi smëlëto paplûdimio, romantiðkø pasivaikðèiojimø dviese, taèiau suprato, kad ðiame kurorte to në su þiburiu nerasi. „Atvaþiavæ á Marmará iðëjome á gatvæ, o ten – daugybë þmoniø. Kaip Las Vegase. Sumanëme eiti á paplûdimá, o jo... nëra. Vien barai ir tik keturi metrai pliaþo”, – pasakoja Agnieðka.

Marmará ji vadina linksmybiø sostine ir sako, kad tai puiki vieta pasilinksminti su draugais,

Paþintys

49

taèiau povestuvinei kelionei derëtø pasiieðkoti romantiðkesnio kampelio. Nepaisant visko, Turkija jai patiko. „Ten graþi gamta, o turkai – fantastiðki þmonës.

Jie visai nepriekabûs, net prieðingai, nors daugelis galvoja kitaip”, – pasakoja medaus kopinëtoja.

Deðimt dienø praleisti besilinksminant baruose jaunavedþiams pasirodë per daug monotoniðka, tad porelë pasinaudojo vienu paslaugas siûlanèiø agentø kvietimu pasivaþinëti visureigiais po kalnus, taip pat vienà dienà paskyrë iðkylai po jûrà.

Kalbà iðmoko per 3 savaites Agnieðka nenoriai pasakoja apie Turkijà ir nesileidþia á kalbas apie medaus mënesio malonumus. Kur kas mieliau „Baro” dalyvë

dalijasi áspûdþiais apie kitas keliones, o ypaè apie numylëtàjà Italijà.

Agnieðka jau yra skersai iðilgai iðmaiðiusi visà Europà. Tik Prancûzijà ir Ispanijà aplenkë.

Keliauti ji pradëjo studijuodama. Dauguma jos iðvykø buvo kartu su lankytu ðokiø ir dainø ansambliu. Su juo pirmà kartà nuvyko ir á Italijà. Meilë ið pirmo þvilgsnio – tokià iðvadà galima padaryti klausantis susiþavëjimo kupinà Agnieðkos pasakojimà apie ðià ðalá. „Kelionës man – nauji áspûdþiai, architektûra, ðalies kvapas, skonis, þmonës ir veidai. Pirma, kà pastebiu, þinoma, yra architektûra. Bet svarbiausia – þmonës. O Italija mane suþavëjo viskuo: architektûra, muzika, gyventojais”, – ilgesingu balsu pasakoja ji.

Paþintys

50 vaikai duotø pailsëti ir kalbëtø angliðkai, bet jau kità dienà, pasakiau, jokios anglø kalbos. Taigi po trijø savaièiø að jau kalbëjau italiðkai”, – pasakoja Agnieðka.

Per tuos keturis mënesius ji iðmaiðë visà Italijà ir dar labiau jà ásimylëjo. Tiesa, ne visà.

Agnieðkai Pietø Italija didelio susiþavëjimo nekelia. „Pietø Italijoje þmonës man per karðti.

Jie ðneka daugiau nei daro. Kà mes pasakome vienu sakiniu, jie tai sudeda á deðimt sakiniø”, – sako dainininkë. Nepatiko jai Pietø Italija dar ir dël per didelio ten jai rodyto dëmesio. „Atrodo, kad ten gyvenantys italai niekada gyvenime nëra matæ blondinës”, – juokiasi Agnieðka.

Tuo tarpu Ðiaurës Italijoje, kur ir tarp vietiniø yra ðviesiaplaukiø, mergina jautësi kur kas geriau. Tik ið pradþiø, sako, bijojusi iðeiti á gatvæ – galvojo, kad ir èia á jà spoksos kaip á stebuklà. Agnieðka patikina, kad savo ðalyje italai elgiasi kur kas santûriau nei atvykæ á Lietuvà. Anot jos, Italijoje jie rodo dëmesá, taèiau neákyriai, yra mandagûs ir paslaugûs. Be to, moka iðklausyti.

Agnieðkà pakerëjo italø gyvybingumas, ðypsenos, glaudûs ðeimos santykiai. Tai taip uþbûrë merginà, jog ði prieð trejus metus dar kartà nuvaþiavusi á saulëtàjà Italijà ten pasiliko keturiems mënesiams. „Vaþiavau iðmokti kalbos ir, jei pavyks, susirasti darbo”, – aiðkina „Baro“ dalyvë.

Nuvaþiavusi ji apsistojo pas vienà paþástamà Ðiaurës Italijoje, o ðis pasiûlë padirbëti jo vadovaujamoje vaikø stovykloje. Agnieðkai teko organizuoti vaikams ávairias pramogas ir... ðokti su jais paplûdimyje. Dainininkë ðypsosi, kad bûtent vaikai ir iðmokë jà kalbëti italiðkai. „Prieð vaþiuodama italiðkai beveik nemokëjau.

Pradëjusi dirbti pirmà dienà papraðiau, kad

Kelionëms nebëra laiko Agnieðka rezga planus, kaip savo svajoniø ðalá aplankyti dar kartà. Ðá kartà – jau ðeðtàjá. „Ðià vasarà bûtinai ten nuvaþiuosiu. Jau dvejus metus nebuvau Italijoje ir labai jos pasiilgau. Ásijungiu radijà, pasiklausau italiðkos muzikos ir nuliûstu, kad esu ne ten”, – guodþiasi mergina ir priduria, jog galëtø ðioje ðalyje gyventi bet kokiu metø laiku ir bet kokiu oru.

Taèiau kelionëms pastaruoju metu Agnieðkai visai nelieka laiko. Viename ið Lietuvos televizijos kanalø ji veda laidà lenkø kalba. Pati kartu su seserimi jà ir rengia. Be to, renginiø organizavimo kompanijoje dirba kûrybos direktore. Net jos didþiausiai aistrai – dainavimui – maþai lieka laiko. Nepaisant to, merginos planuose greta Italijos jau áraðyta Australija bei kelionë po Europà automobiliu.

Liuminata Mickutë

Paþintys

Kelionëse Linas ir Simona

52

domisi ne tik muzika

Populiariajam Lietuvos dainininkø duetui Linui ir Simonai tenka daþnai keliauti. Dar visai neseniai ið kelionës po Rumunijà gráþæ atlikëjai jau planuoja iðvykà á Kanarø salas.

Lietuvos muzikinis ambasadorius Linas Adomaitis bei puikaus balso savininkë Simona Jakubënaitë atstovavo ðaliai ne tik „Eurovizijoje“ , bet ir daugelyje kitø tarptautiniø festivaliø, ið kuriø parsiveþë laureatø vardus.

Daug keliaujate po uþsienio ðalis. Kurios kelionës ásiminë labiausiai?

Simona. Man ásiminë Eurovizijos dainos pristatymo koncertai skirtingose valstybëse, turbût labiausiai Graikijoje, Kipre ir Maltoje – èia áspûdingas architektûros paveldas, itin skanus maistas ir ðiltas klimatas.

Linas. Be galo ádomi kelionë buvo á Maltà. Ten dalyvavau konkurse „Maltese songs festival“, kur laimëjau prizà uþ geriausià maltietiðkos dainos oranþuotæ. Puikiai leidau laikà, kadangi viskas vyko lapkrièio pabaigoje, kai pas mus

Paþintys

53

Nuotraukos ið asmeninio albumo.

ðlapdriba ir 3 laipsniai ðalèio, o èia galëjau mëgautis paplûdimiu ir ðiltu jûros vandeniu.

Kadangi viskas ëjosi puikiai – laimëjau prizà, nusprendþiau prasitæsti kelionës laikà ir pabûti dar savaitæ. Salos plotas visai nedidelis – per valandà jà galima visà aplinkui apvaþiuoti automobiliu. Jei reikëtø ávardyti Maltos spalvà, neabejotinai pasakyèiau, kad ji - geltona ðalis.

Beje, ten filmuotas legendinis filmas „Gladiatorius“.

likti. Jei ne, dràsiai gali keliauti kitur. Man tokia sistema labai patiko.

Kokià nuomonæ susidarëte apie vietinius Maltos gyventojus?

Linas. Patys maltieèiai yra labai nedidelio ûgio, kalba anèiukø balsais, kaip animacinio filmo „Chip and Dale“ herojai, taèiau jie itin draugiðki ir paslaugûs (juokiasi).

Kaip keliones planuojate?

Simona. Mëgstu prieð kelionæ pasidaryti daiktø sàraðà, nuolatos já papildyti, bet kartais tai erzina. Norëtøsi sugalvoti, kur noriu keliauti, per dienà susidëti daiktus ir iðlëkti. Smagu bûtø kartais pasielgti impulsyviai ir iðbandyti „paskutinës minutës“ pasiûlymus.

Ar vyksta naktinis Maltos gyvenimas?

Linas. Jis labai aktyvus ir ádomus. Kai sveèiavausi ðioje ðalyje, áëjimas á visus naktinius klubus buvo nemokamas. Lankytojai èia – jauni ir stilingi þmonës. Gerai, kai nemokamai gali áeiti á klubà, apsiþiûrëti ir nuspræsti, ar tau jame

Ar tà kartà susipaþinote su kompozitoriumi Michaliu Antonio?

Linas. Taip, kaip tik ðios kelionës metu susipaþinome su Michaliu, kuris yra dainos „What‘s happened to your love“ bendraautoris ir mûsø geras bièiulis, daug mums padëjæs ruoðiantis „Eurovizijai“.

Linas. Að prieðingai nei Simona – paskutinæ sekundæ susidedu bûtiniausius daiktus, nors paskui kelionës metu kaþko trûksta. Nemëgstu apsikrauti ir veþtis daug daiktø. Daþniausiai iðsiverèiu su viena kuprine.

Paþintys

54

Kokiai transporto priemonei, keliaujant Europoje, teiktumëte pirmenybæ: laivui, automobiliui ar lëktuvui?

Linas. Viskà lemia metø laikas. Jei keliauèiau su gera kompanija, pasirinkèiau mini autobusiukà.

Jei reikia ið taðko A atsidurti taðke B – tektø rinktis lëktuvà.

Simona. O að norëèiau leistis á kelionæ laivu, nes laikas ne taip greitai prabëgtø bei daug kà bûtø galima pamatyti.

Linas. Manau, kad laive gimtø daug kûrybiniø minèiø ir idëjø.

Kur be Maltos dar teko pabuvoti?

Linas. Ásiminë kelionë á kalnuotàjà Gruzijà, taèiau joje sveèiavausi vienas. Ðiais metais kartu su Simona buvome Rumunijoje, Braðovo mieste, ásikûrusiame taip pat labai kalnuotoje teritorijoje. Ten vyko konkursas „Golden Stag“ (ið anglø kalbos „Auksinis elnias“), kuriame laimëjome prizà uþ dainai „What‘s happened to your love“ sukurtà klipà. Taip pat lankëmës Transilvanijoje, kurioje yra garsioji Vlado Ketvirtojo, kitaip þinoma kaip þymiojo Drakulos (Drakula – velnio sûnus), pilis.

Buvote nuvykæ stebëti festivalá Suomijoje, kur dainavo soulo muzikos veteranas Stevie Wonderis. Kokie áspûdþiai ið ðios iðvykos?

Linas. Iðvakarëse suþinojau, kad Suomijoje bus Stevie Wonderio koncertas. Sëdome su Simona á automobilá net nepatikrinæ, ar maðinoje uþteks tepalø, nuvaþiavome tûkstantá kilometrø ir... Kol kas tai buvo geriausias matytas koncertas mano gyvenime.

Pasirodo, kad ir Linas su Simona, impulsyviai kaþkà sugalvojæ, gali iðlëkti bet kur.

Simona. Taip, viskas ávyko spontaniðkai. Ðá kartà nebuvo daug laikos ruoðtis – susikroviau daiktus per 30 min. (juokiasi).

Linas. Juk tai paties Stevie Wonderio koncertas! Mums pavyko net repeticijà pamatyti ir ðnektelëti su jo vadybininku.

Kuriame mieste vyko ðis festivalis?

Simona. Viskas vyko maþame miestelyje Pori, esanèiame prie Baltijos jûros. Kadangi ðis festivalis labai populiarus, tai porà naktø neturëjome kur gyventi – visi vieðbuèiai buvo uþimti.

Paþintys

55

Linas. Todël nusprendëme nakvoti miegmaiðiuose ant jûros kranto. Buvo labai gera atmosfera. Romantikos tikrai netrûko: uodai, þvakës, jûros oðimas ir dþiazas...

Lietuvai. Smagu, kad dar yra vietø mûsø ðalyje, kur gali dalyvauti varðkës sûrio darymo procese, kartu kepti duonà. Pati tai iðbandþiau ir man labai patiko.

Koks linksmiausias kelionës nuotykis yra ásiminæs?

Simona. Nuvaþiavus á ðalá, kurioje maþai kas moka anglø kalbà, bûna labai linksma bendrauti kûno ir mimikos kalba. Pasitaiko, kad restorane papraðæs atsigerti apelsinø sulèiø, gali gauti karðtos kavos (juokiasi).

Kokie áspûdþiai ið „Eurovizijos“ konkurso Turkijoje?

Linas. Patys puikiausi. Mes ið ten pasisëmëme labai geros patirties, uþmezgëme daug naudingø paþinèiø. Be to, dar labiau iðpopuliarëjome Lietuvoje, turime daug koncertø.

Kokias vietas stengiatës aplankyti atvykæ á naujà ðalá?

Linas. Man ádomi visa kultûra. Atkreipiu dëmesá á aplinkà, nes ið to galima susidaryti nuomonæ, kokios þmoniø tradicijos, ar jie tvarkingi. Taip pat domiuosi ðalies virtuve ir, be abejo, muzika. Labai nustebau suþinojæs, kad Gruzijoje klausomiausi muzikos stiliai yra R‘n‘B bei soulas. Mano nuomone, kiprieèiø muzikinis skonis kiek prastesnis: ten ji skamba panaðiai kaip Lietuvoje prieð dvideðimt metø.

Simona. Dalyvavimas „Eurovizijoje“ – tai bendro mûsø muzikinio kelio atspirties taðkas.

Daug keliaujate uþsienyje. Kà manote apie Lietuvos kaimo turizmà?

Linas. Manau, kad pastaruoju metu kaimo þmonës pasidarë labai gerà verslà. Ðaunu kartais atitrûkti nuo miesto gyvenimo ir atsipûsti gamtoje. Að kaimo turizmo sodybose lankausi jau antrus metus – ten vaþiuoju atsipalaiduoti ir ágauti ramybës. Juk taip malonu pasëdët pirtelëje, áðokti á eþero vandená, paþvejoti, sugautà þuvá duoti merginoms, kad iðvirtø paèia skaniausià þuvienæ.

Simona. Að irgi labai mëgstu kaimo turizmà. Èia galima atrasti pramogø, bûdingø tik

Simona, daug laiko esate praleidusi Ðvedijoje. Kà ten veikëte?

Simona. Ðvedijoje vyko specialus projektas – buvo statomas miuziklas. Ten að susipaþinau su vietiniø ðeima, su kuria ilgai bendravome.

Vëliau jie man pasiûlë atvaþiuoti mokytis á Ðvedijà. Bûdama 14 metø iðvaþiavau ið Lietuvos ir gráþdavau èia labai retai. Per trejus gyvenimo metus ðioje skandinavø valstybëje spëjau gerai paþinti ne tik ðvedø kultûra, bet ir þmones, jø paproèius ir tradicijas.

Kokie Jûsø artimiausi planai?

Linas. Á Lietuvà atvaþiuoja mûsø bièiulë Ruslana, su kuria dalyvaujame „Iðsipildymo akcijos“ finaliniame koncerte. Taip pat aktyviai pristatinësime naujà dainà „Albino Kalëdos“. O jau kitø metø pradþioje dalyvausime televizijos ðou Kanarø salose, kuriame bus ir apdovanojimø ceremonija – tikimës laimëti (juokiasi). Þygimantas Barysas

Paþintys

56

KELIO Á ÞVAIGÞDES dalyviø nuotykiai

Egipte Televizijos reitingø virðûnes ðturmuojanèio muzikinio LNK realybës ðou „Kelias á þvaigþdes“ dalyviai dar visai neseniai sveèiavosi vienoje lankomiausiø Afrikos valstybiø – Egipte. Jaunieji muzikantai specialiai kelioniø þurnalo „Beach" skaitytojams pasakoja apie savo áspûdþius ir patirtus nuotykius.

Ne tik poilsiavo Po vieno ðeðtadieniniø realybës ðou „Kelias á þvaigþdes“ finalø muzikinio projekto dalyviai turëjo tik kelias valandas susikrauti daiktus ir susësti á autobusiukà, veþusá ðauniàjà kompanijà á Vilniaus oro uostà. Dar kelios valandos skrydþio ir lëktuvas nusileido Hurgadoje – itin populiariame Egipto kurorte, kur aðtuntukas ir apsistojo. Donata Virðilaitë, Vilija Mataèiûnaitë, Andrius Rimiðkis, Arvydas Martinënas (Vudis), Mindaugas Mickevièius (Mino), Haroldas Ðklërius, Rolandas Skripkaitis (Rûlë) ir Robertas Kupstas kartu su visa LNK kûrybine komanda ne tik ilsëjosi prie Raudonosios jûros, bet ir dirbo – buvo nufilmuoti trijø dalyviø dainø vaizdo klipai.

Kaip pasakojo dalyviai, kelionës metu jie pamatë svetimà ðalá, patyrë ávairiø nuotykiø, taip pat turëjo koncertuoti visiðkai nepaþástamai publikai.

Egipte su striukëmis Hurgada – vienas svarbiausiø turizmo centrø prie Raudonosios jûros. Kadaise èia buvæs maþas þvejø miestelis dabar yra iðaugæs á turistø itin mëgstamà kurortà, turintá daugiau nei 200 vieðbuèiø. Jaunuosius dainininkus Egipte pasitiko 26 laipsniø ðiluma, taèiau daugelis nepanoro nusimesti virðutiniø rûbø ir

Paþintys

57

miesto gatvëmis vaikðèiojo vilkëdami striukes.

Dalyviai prasitarë, jog ðiame kurorte tikëjosi ðiltesniø orø.

Ið Jûþintø kaimo atvaþiavæs Andrius Rimiðkis dþiaugësi pirmàja kelione á tolimàjá uþsiená: „Gráþau su paèiomis geriausiomis emocijomis, nes turëjau galimybæ paþinti visiðkai kitoká pasaulá. Keistu gyvenimo bûdu pasiþymintys vietiniai gyventojai labai skiriasi nuo lietuvaièiø – jie labai draugiðki, o kartu ir ákyrûs“, – áspûdþiais skubëjo dalytis neseniai mokslus Vilniaus kolegijoje dël TV projekto nutraukæs vaikinas.

Nepamatë piramidþiø Nuo kamerø keliautojams nepavyko pasislëpti ir vieðint Afrikoje – èia juos nuolat sekë LNK televizijos operatoriai. Vienintelë paguoda realybës ðou dalyviams galëjo bûti tai, jog kambariuose jie nebuvo stebimi kamerø. „Kad ir kaip keista, per penkias kelionës dienas labai pasiilgau Lietuvos ir norëjau gráþti“, – pasakojo

Paþintys

58 Donata. Jai paprieðtaravo Andrius, kuris prisipaþino, kad dar mielai bûtø pasilikæs savaitei. „Jei tik bûtø ámanoma, tai visai neprieðtarauèiau ðiek tiek ilgëliau pasisveèiuoti Egipte“, – juokësi paðnekovas. Per penkias vieðnagës Hurgadoje dienas dalyviai spëjo iðbandyti ávairiø turistams siûlomø atrakcijø, taèiau guodësi, jog nepavyko iðvysti pirmojo ir vienintelio iðlikusio iki ðiø laikø pasaulio stebuklo – piramidþiø. „Labai norëjome ten nuvykti, taèiau pritrûko laiko“, – kalbëjo aktyvioji Donata.

Nepadorus pasiûlymas Linksmieji realybës ðou dalyviai atskleidë, kad girdëjo ávairiø keistø istorijø apie tai, jog egiptieèiai sau renkasi þmonas ir paskui jas perka uþ kupranugarius. „Neþinau, ar tai tiesa, taèiau panaðiø gandø prisiklausëme“, – pasakojo populiarusis Andrius. Kad sklindanèios kalbos apie vietiniø vyrø iðskirtiná, kartais nemalonø dëmesá atvykëlëms nëra tik gandai, galëjo ásitikinti ir realybës ðou favorite laikoma Vilija Mataèiûnaitë. „Vietiniai vaikinai manæs paklausë, ar að turiu vyrà. Man atsakius, kad ne, jie pasiûlë uþeiti á kambará. Nesutikau ir lietuviðkai pasakiau jiems pora þodeliø“, – nemalonià situacijà prisiminë mergina. Scenos

Paþintys

59 kolegei dël perdëto vyrø dëmesio merginoms pritarë ir Donata: „Jie prisikabina, stengiasi uþkalbinti, kartais bûna labai ákyrûs, taèiau mes su Vilija paèios nuo jø gynëmës“.

Netradicinis maistas Iki kelionës á Egiptà vilnietë hito „Spjaudau ir gaudau“ atlikëja Vilija lankësi Ðveicarijoje, Èekijoje, Didþiojoje Britanijoje, Vokietijoje.

Daug keliauti mëgstanèios merginos artimiausiuose kelioniø planuose yra Londonas bei Praha. „Á Èekijos sostinæ sugráþti norëèiau vien dël to, kad bûdama ant áþymiojo Èarlio tilto, nesugalvojau noro, kuris turëtø iðsipildyti.

O á Egiptà vaþiuosiu po penkeriø metø, kad dar kartà panardyèiau Raudonojoje jûroje“, – tvirtai savo planus iðdëstë realybës ðou dalyvë. Ðaunioji kompanija Hurgadoje turëjo galimybæ paragauti netradicinio maisto. „Tik pavalgæ nugirdome, kad vietiniai kalbëjo, jog mûsø patiekalas buvo pagamintas ið þiurkiø mësos.

Taip ir nesupratome, ar jie kalbëjo rimtai, ar tik bandë mus ábauginti, norëdami pasilinksminti", – sunerimusi pasakojo Donata.

Sëkmingai gráþo prie áprasto ritmo Po penkiø dienø kelionës lëktuvas parskraidino jaunuosius muzikantus ir laimingai nutûpë Lietuvoje. Linksmoji kompanija gana greitai gráþo á áprastas realybës ðou vëþes, toliau áraðinëja naujas dainas ir ruoðiasi gruodþio pabaigoje vyksianèiam finalui. „Smagu sugráþti namo, repetuoti kûrinius ir jausti, kad turime daug gerbëjø“, – lyg susitaræ tvirtino Andrius, Donata ir Vilija. Nors në vienas ið dalyviø nedrásta prognozuoti laimëtojo, taèiau visi tikina, kad kiekvienas vertas didþiojo prizo – ðimto tûkstanèiø litø. Þygimantas Barysas

Naujienos

JUNGTINIAI ARABØ EMYRATAI

60

prabangos ir egzotikos dozë

Septyni – magiðkas skaièius.

Savaitæ sudaro 7 dienos, muzikoje yra 7 natos, vaivorykðtëje – 7 spalvos. O ðtai Jungtiniuose Arabø Emyratuose – 7 nepriklausomi emyratai. Populiariausias suvenyras, kurá turistai atsiveþa ið èia – paveikslëlis: jame pavaizduoti 7 kupranugariai, o po stiklu – 7 skirtingø spalvø smëlio krûvelës.

Nuo raudonos iki baltos. Ið kiekvieno emyrato po þiupsnelá.

Kad ir kiek sukiotum tà paveikslëlá, skirtingø spalvø smëlio krûvelës

nesusimaiðo. Ðtai tokia magija. Ir nëra kuo èia stebëtis. Juk pati ðalis yra stebuklas.

Jungtiniai Arabø Emyratai iðpildys net paèiø iðrankiausiø turistø troðkimus. Jungtinius Arabø Emyratus (JAE) sudaro 7 emyratai: Abu Dabis, Dubajus, Ðardþa, Adþmanas, Umm al Kaivainas, Ras al Chaima ir Fudþaira. JAE aprëpia daugiau nei 700 km pajûrio palei Arabø ir Persø álankas Indijos vandenyne. Èia turistus pasitinka balto smëlio paplûdimiai, saulëtas dangus, prabangûs vieðbuèiai, restoranai ir daugybë architektûros paminklø bei pramogø.

Naujienos

61

7 patarimai, kurie pravers nukeliavus á JAE:

7 dalykai, kuriø negalima pamirðti:

1. Jeigu sugalvojote ten apsipirkti, prisiminkite, kad oro uoste lagaminas bus sveriamas. Vienam þmogui leidþiama veþtis 18 kilogramø. Uþ papildomus kilogramus reikës mokëti.

1. Moterims geriau nesisësti ant priekinës taksi automobilio sëdynës. Èia daþniausiai sëda tik prostitutës.

2. Arbatpinigiø èia palikti nëra priimta. Kai restorane padavëjas atneða èeká, jame yra áraðas „service charge“. Tai reiðkia, kad arbatpinigiai jau áskaièiuoti.

2. Ðardþos emyrate uþdrausti alkoholiniai gërimai. Jø nerasite nei bare, nei parduotuvëje.

3. 50 procentø vietiniø gyventojø tikrai atsisakys fotografuotis.

3. Pinigus geriausia iðsikeisti valiutø keityklose, esanèiose mieste, nes vieðbuèiuose kursas daþniausiai palankesnis vietiniams. JAE galima atsiskaityti doleriais. Veþtis eurø nëra paranku, nes euro ir dolerio kursas èia beveik nesiskiria.

Atsiskaitant vietine valiuta taikomos palankesnës kainos.

4. Negalima maudytis, kai paplûdimiai uþdaromi.

Prieðingu atveju teks turëti reikalø su policija. O baudos tikrai áspûdingo dydþio.

4. Emyratuose nesunku iðsinuomoti automobilá.

Maþesnës kompanijos siûlo automobilá uþ 30–40 doleriø per dienà, didesnëms gali tekti sumokëti ir nuo 60 iki 120 per dienà. Taèiau toks pasivaþinëjimas gali virsti pragaru: transporto kamðèiai èia siaubingi, o palikti automobilio nëra kur.

6. Dauguma vieðbuèiø, esanèiø centre, – toli nuo jûros. Tad iki jos tektø vaþiuoti autobusu.

Vieðbuèiai, ásikûræ ðalia jûros, – toli nuo centro.

Iki jo taip pat reikëtø vaþiuoti autobusu. Prieð vaþiuojant poilsiauti reikia apsispræsti kas geriau: jûra ar vakarëliai miesto centre.

5. Vykstant á JAE reikia ásitikinti, kad iki paso galiojimo pabaigos bûtø likæ ne maþiau nei 6 mënesiai.

6. JAE pilietybës gauti neámanoma.

7. Rekomenduojama nefotografuoti vietiniø moterø, nes uþ tai gresia sulaikymas 3 paroms.

Juo labiau jø kalbinti, nes jei ðios pasiskøs policijai – gali tekti sumokëti net 16 tûkstanèiø doleriø baudà. Arba valdþia deportuos ið ðalies. Vietinius vyrus galima fotografuoti tik jiems sutikus.

5. Emyratuose yra paplûdimiø, kur maudytis draudþiama moterims. Tad vykstant poilsiauti, reikëtø apie tai pasidomëti ið anksto.

7. Trumpus sijonëlius, palaidines ar sukneles su giliomis iðkirptëmis geriau palikti lagamine (ypaè vaþiuojant á Ðardþà) ir mieste atvirais drabuþëliais nesirodyti. Moterø maudymosi kostiumëliai turëtø bûti kuo uþdaresni. Draudþiama kaitintis saulëje ir maudytis be virðutinës maudymosi kostiumëlio dalies. Vyrai negali uþeiti á meèetes, bankus ar kitas ástaigas vilkëdami lengva sportine apranga, ðortais. Taip pat oficialesnë apranga pageidaujama restoranuose.

Naujienos

62 Abu Dabis – pats didþiausias emyratas Miestas Jungtiniø Arabø Emyratø ðiaurës centrinëje dalyje, emyrato ir to paties pavadinimo sostinë. Pats miestas yra Persijos álankos saloje, kurià su þemynu jungia Mussafah ir Al-Maqtaa tiltai. Ðiame emyrate randama daugiausia naftos.

Iðvertus ið arabø kalbos miesto pavadinimas reiðkia „gazelës tëvà“. Vietiniai gyventojai sostinæ vadina Artimøjø Rytø Niujorku. Ir turi tam teisæ – aplink vien tonuoto stiklo dangoraiþiai ir namai, panaðûs á pilis. Taip pat èia daugybë parkø, minaretø, daugiau nei 50 nuostabiausiø fontanø.

Abu Dabyje bûtinai reikëtø aplankyti Baltàjá fortà ir etnografiná muziejø (èia galima pamatyti, kaip vietiniai gyveno iki tol, kol neþinojo, kas tai yra nafta).

Nereikëtø aplenkti ir oazës miestelio Al Aino. Èia auga keli tûkstanèiai palmiø, veikia kupranugariø turgus ir archeologø parkas. Ðioje oazëje yra ir aukðèiausia apþvalgos aikðtelë – 1000 metrø virð jûros lygio.

Dubajus – þinomiausias emyratas Milijoninis miestas Jungtiniø Arabø Emyratø ðiaurës rytinëje dalyje, emyrato sostinë ir

didþiausias ðalies miestas. Ðalia yra Persijos álanka, o miestas iðsidëstæs vakarinëje uþutekio dalyje. Pavadinimas yra kilæs ið arabø kalbos þodþio, reiðkianèio skërá, iðsiritusá ið lëliukës.

Rytinë miesto dalis vadinama Deira. Dubajus dar þinomas kaip Persijos álankos Venecija, jis yra svarbus uostas ir verslo centras.

Dubajuje nuo vakarëliø gausybës gali ir galva apsisukti. Atskridus èia atrodo, kad nusileidai á ateities miestà, kuriame net nerasi dviejø bent panaðiø vienas á kità dangoraiþiø.

Atvykus á Dubajø bûtina aplankyti Nacionaliná Dubajaus muziejø, Dþumeirà – didþiausià Dubajaus meèetæ bei Ðeich Saido rezidencijà, kuri pastatyta tradiciniu arabiðku stiliumi.

Ðardþa – pats grieþèiausias emyratas Treèiasis pagal dydá emyratas. Miesto ir emyrato pavadinimas kilæs ið arabiðko þodþio „ðark“ – rytai. Ðardþa dar vadinama emyratø architektûros sostine.

Mëgstantys poilsiauti su taurele rankoje, alkoholá èia turës pamirðti. Ðiame emyrate galioja sausasis ástatymas, uþ jo nesilaikymà gresia baudþiamoji atsakomybë. Ðardþos gatvëmis negalima vaikðèioti apsinuoginus – iðsirengti leidþiama tik paplûdimyje. Èia

Naujienos

63

uþdrausti bet kokie azartiniai loðimai. Ðardþoje didelë pasiûla ávairiø sportiniø pramogø – nardymas, banglenèiø sportas, kriketas. King Chalido lagûnoje esantis ðimto metrø aukðèio fontanas – þinomiausias visame pasaulyje.

vanduo ir áspûdingo groþio povandeninis pasaulis.

Dràsiausi turistai èia gali stebëti buliø kautynes.

Vaizdas skirtas tikrai ne silpnø nervø þiûrovams, nes vienu metu kautynëse dalyvauja daugiau nei 20 buliø.

Adþmanas – pats maþiausias emyratas

Umm al Kaivainas – „krabiðkiausias” emyratas

Emyrato sostinë, miestas Ajmanas, – emyro rezidencija. Nuo èia iki Dubajaus tik 35 kilometrai. Turistai á Ajmanà vyksta dël dviejø prieþasèiø: èia galima vartoti alkoholá, be to, jis labai pigus.

Emyrate yra ir geriausias stadionas, skirtas kupranugariø lenktynëms.

Pagrindinë vietiniø gyventojø ir turistø pramoga – naktinë krabø medþioklë. Iki juosmens stovëdamas vandenyje vienoje rankoje privalai laikyti ðviestuvà, o kitoje – pagalá, kurio bandysi apsvaiginti vargðà krabà smûgiu á nugarà. Tokios tradicijos. Ið sugaudyto laimikio vieðbutyje paruoðiama vakarienë.

Fudþaira – nardytojø rojus

Ras al Chaima – ðiaurinis emyratas

Emyrato pavadinimas kilæs ið ðaltinio pavadinimo, kuris iki ðiol aprûpina vandeniu kelis kaimelius. „Fadþara“ – piltis, lietis fontanu.

Fudþairos emyrate, ðalia Badijos miestelio, stovi seniausia Jungtiniuose Arabø Emyratuose ið molio pastatyta meèetë. Èia tikras rojus turistams, besidomintiems istorija. Fudþairoje galima pamatyti apleistus forto griuvësius, aplankyti archeologijos muziejø.

O norinèius ilsëtis pasitinka álankos ir smëlëti paplûdimiai, mëgstanèius nardyti – skaidrus

Emyrato pavadinimas reiðkia „palapinës iðkyðulá“ – tai labiausiai á ðiauræ nutolæs emyratas. Jis dar vadinamas þydinèia oaze.

Ras al Chaimo uostas buvo pirmasis Arabijos álankoje, todël èia viena ið populiariausiø profesijø yra þemës ûkis ir jûrininkystë. Taèiau yra kalbama, kad senø senovëje vietiniai gyventojai buvo þinomiausi prekeiviai perlais ir piratai.

Lauryna Tarvydaitë

5

Groþio jëga

Penki bûdai, kaip árusti þiemà

64

Rudená ir þiemà daugelá kamuoja depresija. Taip atsitinka todël, kad gauname maþiau saulës spinduliø.

Dël pastarøjø stygiaus ðaltaisiais metø mënesiais labiausiai nerimauja moterys. Taèiau visai ne dël to, kad bûtø susirûpinusios savo nuotaikomis, o dël to, kad negali iðsaugoti graþaus vasaros ádegio.

Jums pateikiame keletà bûdø, kaip árusti þiemà ir atsigauti. Visos þinome, kad moteriai niekas nepakels nuotaikos labiau nei graþus ir malonus vaizdelis veidrodyje.

1.

Soliariumas. Tai bene populiariausias bûdas ið blyðkiaodës moters virsti ðokoladine deive.

Pliusai – beveik visuose miestuose prieinama paslauga.

Minusai – nesaikingai naudojantis galima susirgti odos vëþiu. Todël labai svarbu, kad ði paslauga bûtø atliekama kokybiðkai.

Atëjæ á soliariumà ið pradþiø pasidomëkite, kada jame keistos lempos. Jei soliariumo darbuotojai kompetentingi – nëra ko bijoti: pirmàkart atëjusiam niekada neleis gulëti 20 minuèiø. Na, o jei darbuotojais nepasitikite, atsiminkite, pradþioje ið viso rekomenduojami ne ilgesni nei 5 minuèiø seansai.

Kà reikia þinoti einant á soliariumà: Ar einant á soliariumà, ar deginantis saulëje labai svarbu, kad þmogus nesikvepintø: eteriniai aliejai, veikiami saulës spinduliø, gali sukelti pigmentiniø dëmeliø.

Prieð mëgaujantis dirbtinës saulës voniomis patariame kruopðèiai nusivalyti makiaþà ir degintis tik su specialiais akiniais (juos rasite kiekviename soliariume), sauganèiais nuo UVA spinduliø.

Prieð eidamos á soliariumà gerai nuðveiskite kûnà – paðalinkite negyvas odos làsteles. Tuomet graþiau ir lygiau ádegsite.

Soliariumu nepatariame naudotis þmonëms, sergantiems melanoma ir tiems, kurie turi displastiná sindromà, kitaip – daugybæ pakitusiø apgamø (tai ikivëþinis susirgimas).

Á soliariumà nepatariame eiti daþniau nei kartà per savaitæ ir pirmuosius seansus atlikti ilgiau nei 5 minutes. Prieðingu atveju galite kaip reikiant parausti ar net paskrusti…

Nors… Naujesniuose soliariumuose paprastai naudojami UVA spinduliai – taip iðvengiama raudono ádegio. Odos paraudimas pabuvus saulëje – tai UVB spinduliø rezultatas, o UVA, prasiskverbæ daug giliau, suteikia ðokoladiná atspalvá, taèiau kartu ir kelia didesnæ rizikà susirgti vëþiu!

2.

Purðkiamasis ádegis. Norintiems ádegti, taèiau besikratantiems soliariumo, yra puikiausiø pakaitalø, pavyzdþiui, purðkiamasis ádegis.

Specialiu losjonu, kuris turi bronzinio pigmento, apipurðkiamas visas kûnas arba tik pageidaujama dalis – krûtinë, veidas ar kojos.

Pliusai – ádegsite per 15-20 minuèiø – tiek trunka purðkiamojo ádegio procedûra. Kûnas tolygiai árudinamas, nes ðià procedûrà atlieka groþio specialistai. Ádegis atrodo natûralus, prieðingai nei pasitepus kai kuriais savaiminio ádegio kremais.

Pastarieji kûnui suteikia nenatûralø oranþiná atspalvá.

Minusai – ne pigus malonumas, be to, ádegis iðlieka tik iki deðimties dienø.

3.

Savaiminio ádegio kremai. Jie nudaþo virðutiná odos sluoksná suteikdami kûnui rusvà atspalvá.

Prieð tepdamasi savaiminio ádegio kremu, sukamaisiais judesiais nuðveisk kûnà grûdëtuoju valikliu. Ðveitiklá nuplaukite vandeniu, gerai nusiðluostykite. Kad oda neprarastø drëgmës, netrinkite jos rankðluosèiu – ðvelniai sausinkite vis prispausdama.

Tada kûnà patepkite savaiminio ádegio kremu: alkûnëms, keliams, kulkðnims ir rankoms naudokite labai nedaug priemonës. Pasitepusios ðiuo kremu kruopðèiai nusiplaukite rankas, kad delnai itin neparuduotø!

Pliusai – iðvengsite tradiciniø problemø, tokiø kaip odos nudegimai, prieðlaikinis odos senëjimas, pigmentinës dëmës ir dar daug rimtø odos paþeidimø.

Groþio jëga

65 Minusai – tikimybë, kad „ádegsi“ nevienodai. Ðiø kremø nerekomenduojama naudoti ankstyvuoju nëðtumo laikotarpiu, nes á kraujà patekusios sudedamosios kremo dalys gali pakenkti bûsimai atþalai. Be to, savaiminio ádegio kremai nesaugo odos nuo þalingø ultravioletiniø saulës spinduliø.

4.

Kelionës á ðiltus kraðtus, pavyzdþiui, saulëtàjá Egiptà, – dar vienas bûdas natûraliai ádegti. Taèiau atsiminkite: Prieð toká poilsá reikëtø ðiek tiek pagrûdinti odà: kûnas nepatirs tokio didelio saulës ðoko.

Tamsi oda ið prigimties turi apsauginæ reakcijà, todël ji ádega greièiau, nesukeldama didesniø nepatogumø. Ðviesesnë oda yra jautresnë, tad jai reikalinga ypatinga prieþiûra.

Prieð degindamiesi, kûnà iðtepkite apsaugos nuo saulës produktais su jums tinkamu SPF (filtru, rodanèiu apsaugos nuo saulës laipsná ir neleidþianèiu odai nudegti). Jis pirmomis buvimo saulëje dienomis turëtø bûti didesnis nei vëliau.

Venkite saulës, kai ji yra aukðèiausiame taðke (tarp 12–16 val.).

Venkite ilgesniø saulës voniø, ypaè jeigu jûsø oda vis dar blyðki.

Prieð saulës vonias ir jø metu (kas 2 val. ir po kiekvieno plaukiojimo, prieð tai palindus po natûralaus vandens duðu) sausà odà tepkite apsauginëmis priemonëmis.

Bûdami saulëje labiau prakaituojame. Kad iðvengtumëte dehidratacijos, gerkite daug vandens. Venkite alkoholio, kofeino ir putojanèiø gaiviøjø gërimø, kuriuos vartojant audiniai netenka daug vandens.

Geriausià pagalbà ið vidaus jûsø odai suteiks riebalai bei karotinas. Jø ðaltinis: moliûgø, saulëgràþø, sezamø ir kanapiø sëklos ir jø nerafinuoti aliejai, riebi þuvis (skumbrë, laðiða, tunas, silkë), avokadai ir alyvø aliejus.

Karotino yra ðvieþiose darþovëse: morkose, pomidoruose, ðparaguose, petraþolëse, raudonosiose paprikose, ðpinatuose, abrikosuose, manguose, melionuose.

Deginkitës reguliariai, bet saikingai.

5.

Net mûsø moèiutës þino, kad valgant daug raudonø, oranþiniø vaisiø ir darþoviø oda greièiau ádega, o pats ádegis ilgiau iðsilaiko. Tai lemia vitaminas A, tiksliau, darþovëse esantis beta karotinas, skatinantis pigmento melanino (atsakingo uþ rudà odos atspalvá) gamybà.

Taèiau persistengti nereikëtø. Pavyzdþiui, jei padauginsite morkø, jûsø oda ilgainiui ágaus gelsvà atspalvá! Tad geriau stiklinæ morkø sulèiø iðgerkite gráþæ ið paplûdimio. Beje, jei norite greièiau ádegti, atsisakykite gazuotø ir alkoholiniø gërimø – jie stabdo melanino gamybà.

O jei në vienas ðiø bûdø netinka, galime tik paguosti, kad mados þinovai jau seniai akcentuoja, kad ðokoladinis ádegis nemadingas...

Nors apie kà mes èia ...seniai aiðku, kad madingiausia – sveika, iðpuoselëta oda!

Jonë Bujakauskaitë

Groþio jëga

Fotokonkurso rezultatai

66

Kartà paplûdimyje...

Dþiaugiamës, kad fotokonkursas sulaukë tiek dëmesio. Dëkojame visiems uþ dalyvavimà, fantazijà ir gerà nuotaikà. Taigi pristatome laimëtojus ir kitas ádomiausias nuotraukas.

1

vieta

IBERO 200 Lt dovanø kuponas FOTOFABRIKAS.LT

50 nuotraukø nemokamai Uþ idëjà – Vita Tamoliûnaitë, Kaunas

2

vieta

IBERO 100 Lt dovanø kuponas FOTOFABRIKAS.LT

30 nuotraukø nemokamai Uþ meniðkumà – Vytautas Tamoliûnas, Kaunas

3

vieta

IBERO 50 Lt dovanø kuponas FOTOFABRIKAS.LT

20 nuotraukø nemokamai Uþ kokybæ – Auðra Jasaitienë, Kaunas

Groþio jëga

67