CHEMINĖS PRIEMONĖS IR EKOLOGIJA
• Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo cheminių medžiagų bei preparatų kenksmingo poveikio dėl jiems būdingų savybių, būtina užtikrinti saugų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymą. • Cheminiai valikliai užteršia aplinką, daro nuolatinį nematomą, tačiau žalojantį poveikį. Matomi, labiau suvokiami pavojai nutinka, kai pavojingos medžiagos patenka į aplinką. • Valiklių sudėtinės dalys teršia telkinių vandenį. Pakuotės ir priemonių likučiai patenka į sąvartynus ir gruntinius vandenis. Lakiosios valiklių medžiagos teršia orą. Kartu su nuotekomis plovikliai patenka į vandens telkinius, jie ima „žydėti“, juose dūsta žuvys, nyksta augalai
Cheminių priemonių poveikis žmogaus sveikatai • Dauguma cheminių valymui ir skalbimui skirtų priemonių turi ir neigiamą poveikį sveikatai, nes į jų sudėtyje yra žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų. • Nuolatinis nuovargis, bloga nuotaika ir neaiškios kilmės alergija kamuoja daugelį žmonių. Jų organizme aptinkama toksiškų medžiagų, kurios pažeidžia kepenis, smegenis, imuninę sistemą. • Vos gimusiame kūdikio kūne jau yra svetimų cheminių medžiagų.
• Jeigu valytoja tvarko patalpas netaupiai naudodama įvairių firmų valiklius, tai, įėjus į patalpą, jaučiamas stiprus chemikalų kvapas, todėl būtina patalpas po valymo gerai išvėdinti. • Patariama atsisakyti aerozolinių priemonių. Jas purškiant, į aplinką patenka daugiau cheminės medžiagos, nei reikia. • Reikėtų kiekvieną dieną rūpestingai išvalyti patalpas, kad dėmės neįsisenėtų, tada reikės mažiau naudoti cheminių valiklių ir į aplinką išsiskirs mažiau kenksmingų medžiagų.
Valymo priemonės ir jų pasekmės sveikatai ir gamtos aplinkai • Jos, naudojamos namuose ir darbovietėse, gali būti nuodingos. • Netinkamai naudojant jos gali sukelti gaisrą, nudegimus, sužaloti sveikatą ir teršti aplinką. Didžiausia problema ne plovikliai, o tai, kaip juos naudojame. • Chemines priemones reikia naudoti atsargiai - jose esančios medžiagos gali sukelti daugybę problemų ir ligų: vėžį, diabetą, nevaisingumą. Tokios priemonės tampa netgi nutukimo priežastimi.
Mėlynosios vėliavos progama • Mėlynosios vėliavos programa yra net įteisinta Lietuvos higienos normoje HN 92:1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“. • Šioje normoje nurodoma, kad “Mėlynoji vėliava“ yra „Paplūdimio statusas, kurį suteikia Aplinkos švietimo Europoje fondas, remiantis maudyklų vandens kokybės, paplūdimio tvarkymo bei saugumo įvertinimo kriterijais, ir garantuoja švarią, saugią aplinką paplūdimyje“. • Mėlynosios vėliavos programa turi griežtai nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujantis paplūdimiui suteikiamas Mėlynosios vėliavos sertifikatas.
• Mėlynosios vėliavos programa turi ir savo logotipą: mėlynos spalvos vėliavą su centre esančiu baltos spalvos skrituliu, kurio apačioje yra trys mėlynos spalvos banguotos linijos. • Mėlynos vėliavos programos ekologinio ženklo kriterijus atitinkančiame paplūdimyje yra iškeliama Mėlynoji vėliava.
Žaliasis raktas programa
• Žaliasis raktas - tarptautinė Aplinkosauginio švietimo fondo programa, skirta viešbučiams, svečių namams, konferencijų ir poilsio centrams, kempingams, vasarnamiams, kurie laikosi nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. • Žaliojo rakto programa apima turistams suprantamus bei turizmo sektoriaus verslininkams įvykdomus aplinkosauginius reikalavimus. • Jos tikslas - keisti turizmo organizatorių ir dalyvių elgesį bei skatinti juos rūpintis aplinka. • Ši programa turi kriterijus, sudarytus iš 10 sričių: nuo aplinkosauginio švietimo iki vandens, energijos taupymo, vidaus klimato, žaliosios zonos įrengimo.
• Tam, kad atitiktų techninius kriterijus, programos dalyvis turi tvarkyti atliekas, mažinti vandens bei energijos sąnaudas, pasirinkti tinkamas valymo ir plovimo priemones. Įgyvendinę gamtosauginius reikalavimus, viešbučiai gauna diplomą. • Lietuvoje Žaliojo rakto programa buvo pradėta įgyvendinti 2003 m., kai programoje pradėjo dalyvauti ir diplomu buvo apdovanotas „Park Inn Vilnius North“ („Baltpark“), Radisson Blue Lietuva, Park Inn Kaunas(2005), Europa Royale( 2013).
„ES gėlė“ sertifikavimo sistema • Nuo 2003 m. gegužės 1 d. apgyvendinimo paslaugas teikiančios Lietuvos organizacijos gali gauti „ES gėlės“ įvertinimą, kad parodytų, kokios jos yra „draugiškos aplinkai“, kad sistemingai rūpinasi aplinkos kokybe. • 1992 m. šiuo ženklu buvo pradėti žymėti aplinkai nekenksmingi produktai (išskyrus maisto produktus, gėrimus ir farmacinius preparatus), o nuo 2000 m. paslaugos, turizmas - viena iš jų. • „Gėlės” ženklą gauna tik tie produktai ir paslaugos, kurie yra kruopščiai patikrinti, prižiūrint nepriklausomai, visuomenei atskaitingai institucijai. • „Gėle” paženklinti produktai privalo atitikti griežtus kokybės kriterijus, kad vartotojai už savo pinigus gautų vertingą prekę, kartu prisidėdami prie aplinkos apsaugos.