E. mokymosi ypatybių švietimo sektoriuose studija by Rytis Vilkonis

E. MOKYMOSI YPATYBIŲ ŠVIETIMO SEKTORIUOSE STUDIJA

Autoriai: Eglė Butkevičienė Danguolė Rutkauskienė Sigitas Daukilas Daina Gudonienė Vilma Rūta Mušankovienė

Kaunas, 2008

E. MOKYMOSI YPATYBIŲ ŠVIETIMO SEKTORIUOSE STUDIJA

Tikslas: atlikti tyrimus ir parengti rekomendacijas valstybinio ir privataus sektorių švietimo institucijų paslaugų integravimui bendroje LVU erdvėje

Tyrimą finansuoja „Lietuvos virtualaus universiteto programa 2007-2012 m.“

E. MOKYMOSI YPATYBIŲ ŠVIETIMO SEKTORIUOSE STUDIJA ___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Tyrimo pavadinimas:

„E. mokymosi ypatybių švietimo sektoriuose studija“

Tyrimo autorius(-iai):

Doc. dr. E. Butkevičienė Doc. dr. D. Rutkauskienė

Tyrimas vykdytas:

2008 m. liepos mėn. – 2008 m. spalio mėn.

Paslaugos teikimo sutartis:

Nr.

TURINYS Įvadas: tyrimo tikslai ir uždaviniai ......................…………………………....................

1. E.mokymosi ypatybių švietimo sektoriuose tyrimo metodologija ir metodika ….. 1.1. Švietimo institucijos samprata .......................................................................... 1.2. Dabartinės Lietuvos švietimo sistemos principai ir bruožai .............................. 1.3. Švietimas informacinės visuomenės kontekste: e.mokymosi samprata ........... 1.4. E.mokymosi ypatybių nevalstybiniame (privačiame) sektoriuje tyrimo loginė schema .................................................................................................................... 1.5. E.mokymosi ypatybių nevalstybiniame (privačiame) sektoriuje tyrimo instrumentarijaus pagrindimas .................................................................................. 1.6. E.mokymosi ypatybių nevalstybiniame švietimo sektoriuje tyrimas: tyrimo metodai ir tiriamųjų socio-demografinės charakteristikos .........................................

7 7 15 21

2. E.mokymosi teikimo bruožai nevalstybiniame švietimo sektoriuje ...…………..... 2.1. E.mokymosi politika nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo institucijose .... 2.2. E.mokymosi technologijų naudojimas teikiant mokymosi kursus ...................... 2.3. Nuotolinio mokymo kursų teikimo bruožai ir motyvacija ................................... 2.4. Gebėjimų ir žinių teikti nuotolinį mokymąsi šaltiniai ir poreikis ......................... 2.5. Požiūris į nuotolinio mokymo perspektyvas ir LVU programą ...........................

48 48 52 57 67 72

3. E.mokymosi teikimo bruožų valstybiniame ir nevalstybiniame švietimo sektoriuose palyginimas .............................................................................................

Išvados ir rekomendacijos .........................................................................................

Literatūra ....................................................................................................................

Summary ....................................................................................................................

Priedai .......................................................................................................................

25 28 38

1 priedas. Interviu klausimai 2 priedas. Anketos pavyzdys 3 priedas. Nevalstybinio švietimo sektoriaus institucijos

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 pav. Universitetų skaičius 2001-2008 m. ...................………………………….……. 2 pav. Pedagogų, dirbančių universitetuose, skaičius 2001-2008 m. ......................... 3 pav. Besimokančiųjų skaičius universitetuose 2001-2008 m. ................................. 4 pav. Kolegijų skaičius 2001-2008 m. ................................................……………… 5 pav. Pedagogų, dirbančių universitetuose, skaičius 2001-2008 m. ......................... 6 pav. Mokinių skaičius kolegijose 2001 – 2008 m. .................................................... 7 pav. Pagrindiniai LVU uždaviniai ............................................................................. 8 pav. E.mokymosi ypatybių švietimo sektoriuose kompleksinio tyrimo schema ....... 9 pav. Nevalstybinio sektoriaus kolegijų ir universitetų pedagogų ir mokinių skaičius 10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal instituciją(-as), kurioje(-iose) respondentas dirba (proc.) ………………………………………………………………… 11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pareigas (proc.) ...................................... 12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal turimą mokslinį laipsnį (proc.) ................ 13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal instituciją(-as), kurioje(-iose) respondentas dirba (proc.) ........................................................................................... 14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuotolinio mokymosi technologijų naudojimą, (proc.) ....................................................................................................... 15 pav. Naudojančių ir nenaudojančių nuotolinio mokymosi technologijas respondentų socio- demografinės charakteristikos, (proc.) ........................................ 16 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojamas nuotolinio mokymosi technologijas ir programinę įrangą, (proc.) ................................................................. 17 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuotolinių kursų teikimo praktiką, (proc.) 18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuotolinių kursų teikimo laikotarpį, (proc.) 19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą/ nepasitenkinimą nuotolinių kursų proceso komponentais, (vertinimo vidurkiai) ...................................................... 20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokius mokymo(si) metodus naudoja teikdami nuotolinį mokymosi kursą (proc.) .................................................................... 21 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojamus grupinio darbo metodus (vidurkiai) ...................................................................................................................... 22 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip vertina studentų pasiekimus teikdami nuotolinį mokymosi kursą (vidurkių reikšmės) ............................................... 23 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokio tipo testus rengia (proc.) ......... 24 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokius savarankiško darbo aspektus vertina (proc.) ................................................................................................................ 25 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuotolinių kursų teikimo motyvus, (proc.) 26 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal priežastis, kodėl neteikia nuotolinių kursų, (proc.) ............................................................................................................................ 27 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal šaltinius, iš kur gauna informaciją apie nuotolinį mokymąsi (proc.) ........................................................................................... 28 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę, ar turi žinių apie nuotolinio mokymosi teikimą (proc.) ............................................................................................. 29 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal žinių apie nuotolinio mokymosi teikimą įgijimo formas (proc.) .................................................................................................. 30 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal poreikį gilinti žinias apie nuotolinį mokymą (proc.) ........................................................................................................................... 31 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal formas kaip norėtų gilinti žinias apie nuotolinį mokymą (proc.) .............................................................................................. 32 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal žinių ir informacijos apie nuotolinį mokymą tipus (proc.) ..................................................................................................... 33 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal informuotumą apie LVU (proc.) ............... 34 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vienų elektroninių vartų poreikį (proc.) ....

18 19 19 19 20 20 24 27 41 44 45 46 47 52 53 54 57 58 59 61 62 63 64 65 66 67 68 69 69 70 70 71 73 74

LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 lentelė. Valstybinės ir nevalstybinės mokymo įstaigos..............…………….……........ 2 lentelė. Nevalstybinės mokymo įstaigos .................................................................... 3 lentelė. Respondentų amžius (aprašomoji statistika) ................................................ 4 lentelė. Respondentų pedagoginio darbo stažas (aprašomoji statistika) ................... 5 lentelė. Valstybės tarnautojų amžius ......................................................................... 6 lentelė. Naudojančių ir nenaudojančių nuotolinio mokymosi technologijas respondentų dėstomi dalykai (resp. skaičius) ............................................................... 7 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojamų technologijų ir programinės įrangos rūšis (proc.) ..................................................................................................... 8 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą/ nepasitenkinimą nuotolinių kursų proceso komponentais, (proc.) .......................................................... 9 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojamus grupinio darbo metodus (proc.) ........................................................................................................................... 10 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip vertina studentų pasiekimus teikdami nuotolinį mokymosi kursą (proc.) ................................................................... 11 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip vertina nuotolinį mokymąsi (proc.) .......................................................................................................................... 12 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ką siūlo daryti, kad nuotolinis mokymasis populiarėtų (proc.) ....................................................................................

17 18 44 45 46 54 55 60 63 64 72 73

ĮVADAS Šio

tyrimo

tikslas

–

atskleisti

e.mokymosi

teikimo

bruožus

nevalstybiniame švietimo sektoriuje bei parengti rekomendacijas privataus sektorių švietimo institucijų paslaugų integravimui bendroje LVU erdvėje. Tyrimo tikslui pasiekti buvo suformuluoti keli uždaviniai: 1. parengti e.mokymosi ypatybių švietimo sektoriuose tyrimo metodologiją ir metodiką; 2. atskleisti e.mokymosi teikimo bruožus nevalstybiniame

Tyrimo tikslas ir uždaviniai

švietimo sektoriuje; 3. palyginti e.mokymosi teikimo valstybiniame ir nevalstybiniame švietimo sektoriuose bruožus; 4.

suformuluoti

išvados

pateikti

rekomendacijas

dėl

nevalstybinio švietimo sektoriaus integracijos į bendrą nuotolinio mokymosi paslaugų teikimo erdvę. Tyrimas atliktas 2008 m. spalio mėn., naudojant elektroninės anketinės apklausos ir interviu metodus. Tyrimo laikotarpiu dėstytojai pildė elektronines anketos formas. Tokiu būdu apklausti 177 respondentai. Siekiant

atskleisti

e.mokymosi

teikimo

bruožus

nevalstybiniame

švietimo sektoriuje, atlikti 11 interviu su nevalstybiniam (privačiam) sektoriui

priklausančių

universitetų

kolegijų

dėstytojais

Tyrimo metodikos pristatymas

administracija. Gauti rezultatai aptariami ataskaitoje, kurią sudaro keturios dalys: 1. E.mokymosi

ypatybių

švietimo

sektoriuose

tyrimo

metodologija ir metodika; 2. E.mokymosi

teikimo

bruožai

nevalstybiniame

švietimo

sektoriuje; 3. E.mokymosi teikimo bruožų valstybiniame ir nevalstybiniame

Rezultatų pateikimas

švietimo sektoriuose palyginimas; 4. Išvados ir rekomendacijos dėl nevalstybinio švietimo sektoriaus integracijos į bendrą nuotolinio mokymosi paslaugų teikimo erdvę. 6

1. E. MOKYMOSI YPATYBIŲ ŠVIETIMO SEKTORIUOSE TYRIMO METODOLOGIJA IR METODIKA 1.1. Švietimo institucijos samprata Švietimas kaip atskira domėjimosi sritis nuo seno traukė įvairių tyrinėtojų - mąstytojų, filosofų, edukologų, sociologų - dėmesį. Tačiau XX a. ypač išaugo švietimo reikšmė, tuo pačiu ir dėmesys jam. Tai liečia visus žmonių gyvenimo lygius : tiek pačią visuomenę, tiek atskirą individą. Kaip teigia P. Jucevičienė, “ žmonijos prasme švietimas siejamas su civilizacija. Jis įgalina žmones perimti praeities civilizaciją, dalyvauti dabarties civilizacijoje ir kurti ateities civilizaciją.

Konkrečios

visuomenės

kontekste,

švietimas

pasireiškia

visuomenės

suinteresuotumu savo narių ugdymu, jų tobulėjimu.” (P. Jucevičienė, 1997, p. 13).

Švietimas yra savita socialinė institucija, itin susijusi su tautos išlikimu ir kultūrinio tautos lygio kokybe. Todėl nuo to, kokia šalyje egzistuoja švietimo sistema, koks yra švietimo turinys ir jo kokybė, priklauso visos visuomenės tolesnis gyvavimas. Daugelis visuomenės pokyčių vyksta dėl švietimo raidos įtakos bei mokslo plėtotės. Todėl švietimo kaip institucijos problemos itin aktualios kiekvienai visuomenei ir sulaukia nemažo mokslininkų dėmesio, ypač dabartiniame informacinės visuomenės kūrimosi kontekste.

Kiekviena visuomenė turi tam tikrą švietimo sistemą. Nuo šios sistemos labai priklauso ne tik atskiro individo, bet ir visos visuomenės ateitis. Visuomenės indėlį į švietimą akcentuoja nemažai autorių. Egzistuoja dvi priešingos teorijos (modernizavimo ir priklausomybės), aiškinančios švietimo įtaką šalies socialinei, politinei ir ekonominei ateičiai (P. Jucevičienė, 1997):

Modernizavimo teorija teigia, kad visos nacijos eina tuo pačiu raidos keliu, o šalys (skirtingais jų raidos etapais) yra tos pačios trajektorijos skirtinguose taškuose. Švietimo plėtra vyksta tam tikroje socio-kultūrinėje erdvėje, sąveikauja su kitais visuomenės raidos procesais. Kaip teigia P. Jucevičienė (1997), galimas dvejopas tokios sąveikos būdas: 1) švietimo raida yra socialinės ir ekonominės plėtotės rezultatas, t.y. socialinė ir ekonominė plėtra sukelia aukštesnio lygio edukacinius poreikius, o pagerėjusi visuomenės finansinė būklė leidžia juos labiau patenkinti; 2) socialinė ir ekonominė plėtra yra švietimo raidos rezultatas; t.y. stimuliuojant edukacinę raidą finansine ir organizacine prasme yra spartinama šalies 7

socialinė ir ekonominė plėtotė. Pavyzdžiui, Vakarų šalys, finansuodamos edukacinę raidą postsocialistinėse ar besivystančiose šalyse, spartina tų šalių socialinę-ekonominę-politinę raidą. Priešinga modernizavimo teorijai yra priklausomybės teorija. Ši teorija teigia, kad “nacijos yra tokios savitos, kad jos galėtų rutuliotis tik joms būdingu keliu, o išsivysčiusių šalių edukacinių idėjų implantavimas į besivystančias šalis padaro jas panašias, o kas svarbiausia – nesipriešinančias savo priklausomybei nuo išsivysčiusios šalies” (P. Jucevičienė, 1997, p. 13). Todėl, besivystančios šalys turėtų pasitelkti savo mokslininkų jėgas ir adaptuoti, o ne kopijuoti užsienio šalių švietimo idėjas ir patirtį.

Pagal M.A. Eckstein’ą, švietimo sistema ne tik apibūdina tautą, bet ir gina jos identitetą, padeda žmonėms išsilaikyti kartu (P. Jucevičienė, 1997, p. 13). Taigi, kiekvienos šalies švietimo sistema yra specifinė, charakteringa tai tautai. Kita vertus, visų šalių švietimo sistemos turi bendrų bruožų; skirtinguose sociumuose švietimo institucija dažnai atlieka tas pačias funkcijas. Švietimo institucijos funkcijas visuomenėje nagrinėjo daug užsienio bei Lietuvos mokslininkų. Apibendrinant jų darbus, galima teigti, kad švietimo institucija atlieka šias pagrindines funkcijas : 1. Perduoda visuomenės nariams žinias, įgūdžius, kultūrines normas ir vertybes. Švietimas yra viena iš pagrindinių socialinių institucijų, kurios pagalba visuomenės nariams yra perduodamos žinios, įgūdžiai, kultūrinės normos ir vertybės.

Kiekviena visuomenė

sukuria mechanizmą, kaip savo patirtį perduoti iš kartos į kartą, kaip išlaikyti tvarką visuomenėje ir nubausti nukrypusius nuo visuomenės normų. Šis mechanizmas atsiskleidžia per švietimo sistemos esmę ir reikalingas tam, kad tauta išsaugotų savo identitetą.

Pagal Halsey’jų (H. Fend, 1981, p. 14), visuomenė išsilaiko per kultūrą, t.y. tokią žinių ir patirties visumą, kurią individas turi išmokti. Ji nėra genetiškai paveldima. Ši žinių ir patirties (arba kultūrinių vertybių) visuma turi būti perteikiama per socialinę organizaciją. Tai gali būti šeimos institucija, tačiau daugelyje dabartinių visuomenių šią kultūrinių vertybių perteikimo funkciją atlieka švietimas.

L. Šermukšnytė, nagrinėdama visuomenės ir švietimo sistemos sąveiką, šią funkciją įvardija kaip kultūrinę. Tai “kultūros išsaugojimo, perdavimo ir raidos vientisumo užtikrinimas, 8

pasitelkus anksčiau sukauptas kultūros vertybes asmenybės socializacijos ir jos kūrybinių sugebėjimų plėtotės procese” (L. Šermukšnytė, 1996, p. 126).

Kultūros perdavimo funkciją akcentuoja ir V. Dumbliauskas (1999). Jis teigia, kad kiekviena visuomenė turi tam tikrus veiklos būdus, savas normas, vertybes, kuriomis vadovaudamasi ji tvarko savo vidinį gyvenimą ir kurios skiria ją nuo kitų visuomenių. “Jei amžiams bėgant išlieka skirtumai tarp vokiečių ir prancūzų, vadinasi, kiekviena iš šių visuomenių perduoda savo kultūrą iš kartos į kartą, taip išlaikydama savo tapatumą.” (V. Dumbliauskas, 1999, p. 44).

Švietimo institucijos ir kultūros ryšys yra abipusis. Viena svarbiausių švietimo institucijos funkcijų yra perduoti kultūrą – tai yra, perteikti žinias, kurios reikalingos gyvenimui visuomenėje, ir suteikti jiems supratimą apie pagrindines visuomenės vertybes (L. Broom, 1992). Kita vertus ir švietimo standartai bei normos priklauso nuo šalies kultūrinės aplinkos ( Mann, 1992, p.105). Kadangi normos ir vertybės kinta tiek laiko, tiek vietos atžvilgiu, tai ir švietimo standartai kinta laike ir skiriasi priklausomai nuo kultūrinės aplinkos.

2. Veikia kaip socializacijos agentas. Nagrinėdami švietimo instituciją negalime atmesti jos, kaip socializacijos agento, vaidmens. Socializacija suprantama kaip sudėtingas visą gyvenimą besitęsiantis procesas, individui tampant socialine būtybe, galinčia prisitaikyti prie įvairių situacijų skirtingais savo gyvenimo laikotarpiais ( L. Broom, 1992, p. 68). Todėl vienas iš pagrindinių šiuolaikinės švietimo sistemos tikslų – asmenybės socializacija. L. Broom (1992, p. 69) šią funkciją įvardina taip – prisidėti prie asmenybės vystymo. Švietimo sėkmę galima įvertinti pagal tai, kiek ji sustiprina mokinio sugebėjimą save pilnai realizuoti. Švietimas perduoda įgūdžius ir žinias, kurių sunku gauti kitose socialinėse aplinkose. Todėl jis yra vienas svarbiausių socializacijos proceso veiksnių. Jis susijęs tiek su individo vystymusi, tiek su visuomenės poreikiais. Taigi, vyksta sąveika tarp asmenybės, švietimo sistemos, kurioje vyksta asmenybės socializacija, ir visuomenės, kuri daro įtaką socializacijos tikslų formavimui. Šią sąveiką nagrinėjo ne tik L. Broom, bet ir kiti autoriai – Bronfenbrenner’is, K. Hurrelmann’as , X. Buhler’is (L. Šermukšnytė, 1996, p. 128). Švietimo institucijos, kaip socializacijos agento, vaidmenį akcentuoja ir R. Grigas. Jis teigia, kad “ypatingas yra mokyklos vaidmuo žmogaus socializacijoje, individui tampant protingai veikiančiu socialiniu subjektu. Mokykla įveda individą į supersudėtingą, šiandien greit

kintančios informacijos sistemą, į socialinių, ypač dvasinių vertybių pasaulį. Mokykla padeda būsimai asmenybei įgyti vertybinius – orientacinius pagrindus, internalizuoti (įvidinti) artimų, su jo individualiu gyvenimu susijusių, taip pat labiau nutolusių, tačiau nemažiau reikšmingų (su tautos, visuomenės, civilizacijos egzistencija susijusių) socialinių tikslų sistemą. Mokykla moko ir susiorientuoti kintančioje realybėje, socialiniuose ryšiuose, ir išsaugoti bei pagausinti savo kūrybinį potencialą, išmintingiau elgiantis ir sumaniau sąveikaujant su kitais, t.y. įgyjant saviugdos ir savireguliacijos įgūdžių. Mokykla gali prisidėti skiepydama šeimos tradicijas, priklausymo bendruomenei pajautimą, jų socialinį reikšmingumą ir ypač ugdydama individo tautinį sąmoningumą, kaip prigimtinį žmogaus pilietiškumo ir aktyvumo pagrindą.” (R. Grigas, 1995, p. 159). Todėl “mokykla gali būti teisėtai vertinama kaip tautos kultūros reiškėja, jos narių mentaliteto formuotoja. Suteikdama savitesnę kultūrą asmenybei, ji originaliai papildo pasaulio kultūros bei civilizacijos aruodą” (R. Grigas, 1995, p. 159).

3. Atlieka socialinės integracijos funkciją. Pagal H. Fend’ą (1981), švietimo sistema gali būti suprantama kaip visuomenės integracijos instrumentas. Tai integracinė funkcija. Tam pritaria ir kiti autoriai.Kaip

teigia

Dumbliauskas (1999, p. 44), “vieninga švietimo sistema yra viena svarbiausių priemonių, integruojant visuomenę (ypač įvairias etnines, kalbines grupes), paverčiant ją vieninga visuma”. Šią funkciją akcentuoja ir L. Broom’as. Jis sako, kad švietimas yra svarbiausia priemonė, siekiant įvairią ir potencialiai susiskirsčiusią visuomenę paversti vieninga, sujungta bendra kalba ir bendru tapatumo jausmu (L. Broom, 1992). Pagal L. Šermukšnytę (1996) integracijos funkcijai adekvati ekonominė funkcija: socialinės profesionalios struktūros formavimas, profesionalaus darbuotojo ugdymas, mokslo ir gamybos tarpusavio ryšio užtikrinimas. Visuomenė kuria įvairias struktūras, tarp jų ir švietimo sistemos struktūras, siekdama savo narius sklandžiai įtraukti į jos gyvenimą. Prie integracinės funkcijos galima priskirti ir V. Dumbliausko (1999) išskirtą socialinės kontrolės funkciją. Pagal jį, mokykla ne tik teikia žinias bei ugdo vertybes, bet ir yra socialinės kontrolės priemonė. “Vaikai ir paaugliai išbūna mokykloje 5 – 6 valandas per dieną, penkias dienas per savaitę, beveik dešimt mėnesių per metus, t.y. būna daugiau ar mažiau efektyviai mokytojų prižiūrimi. Pratinami prie tvarkos, ugdosi drausmingumą. Dauguma mokinių pripažįsta esamą tvarką, paklūsta pedagogams, mokymąsi ir žinias laiko vertybe. Taip išsimokslinimo institucijos dėka palaikomas visuomenės stabilumas bei realizuojama visuomenės integracijos funkcija.” (V. Dumbliauskas, 1999, p. 44).

4. Atlieka atrankos ir paskirstymo funkciją. Švietimo sistemoje vyksta moksleivių atranka ir paskirstymas. Nuolatinis vaikų mokymosi vertinimas jau vidurinėje mokykloje parodo, kurie mokiniai gali siekti aukštojo išsilavinimo, o kurie žemesnio (V. Dumbliauskas, 1999, p. 44). Pagal L. Broom’ą (1992), švietimas suteikia pasirinkimo galimybes, kurios geriausiai atitinka besimokančiųjų poreikius. Tradicinėje visuomenėje, kurioje tik maža dalis žmonių gaudavo oficialų išsilavinimą, šeimos statusas nulemdavo vaiko profesiją ir vietą bendruomenėje. Dabartinėje visuomenėje tam daug įtakos turi švietimo sistema. Besimokančiųjų atranka ir paskirstymas į tam tikras mokslo studijų kryptis yra dalis platesnio proceso, koordinuojančio švietimo sistemą su valstybe ir ekonomika. Pagal H. Fend’ą (1981), švietimo sistemos pagalba sukuriamos naujos socialinės pozicijos arba išlaikomos senosios. Tai sudaro atrankos ir paskirstymo funkcijos esmę. Taigi, kaip matome, ši socialinė institucija atlieka svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime. Vieną teorinį švietimo kaip institucijos ir jos raiškos visuomenėje aiškinimą pateikia struktūrinis funkcionalizmas. Į žmonių susitarimus, kaip veikti visuomenėje, struktūrinio funkcionalizmo teorijos šalininkai žvelgia kaip į dalį bendros “susitarimų sistemos”, vadinamos socialine sistema. Socialinė sistema, pagal funkcionalistus, yra panaši į žmogaus organizmą, kur kiekvienas organas, kiekviena dalis atlieka tam tikrą funkciją ir sąveikauja su kitomis dalimis (W. Mills, 1967, p. 424). Struktūrinio funkcionalizmo atstovų klausimai nukreipti viena pagrindine kryptimi – kaip švietimo institucija užtikrina ir palaiko stabilumą socialinėje sistemoje. Vienas šios teorijos pradininkų - Emile Durkheim’as - tvirtino, kad visuomenė gali egzistuoti tik tada, kai joje yra stiprus socialinio solidarumo lygis – vertybinis konsensusas (angl. value consensus). Švietimas padeda tai įdiegti perduodamas visuomenėje vertinamas normas ir įsitikinimus mokiniams. Šios institucijos tikslas – išvystyti vaiko fizines, protines ir moralines galias, reikalingas dalyvavimui visuomenės gyvenime (E. Durkheim, 1987, p. 204). Taigi, švietimas padeda integruoti žmones į visuomenę. Pagal Durkheim’ą, visuomenės gyvenimą sąlygoja 3 pagrindiniai veiksniai – religija, moralė ir teisė. Todėl švietimas yra “jaunosios kartos metodiškas suvisuomeninimas” (L. Jovaiša, 1996, p. 25). Pagal E. Durkheim’ą, kiekviena visuomenė turi susikūrusi idealų žmogaus tipą, kuris apibrėžia ne tik idealias fizines, moralines, bet ir intelektualines individo savybes (E. Durkheim, 1987, p. 203). Jo nuomone, šis idealus tipas yra bendras visai visuomenei kaip vientisam struktūriniam vienetui. Tačiau jei visuomenę suskirstysime į skirtingas socialines 11

grupes, tai kiekviena socialinė grupė turės tam tikrų, tik jai būdingų “idealaus tipo” savybių rinkinį, identifikuojantį toje grupėje vertinamas savybes ir normas. Todėl E. Durkheim’as švietimo funkciją apibūdina kaip dvejopą. Jis teigia, kad švietimo funkcija yra išugdyti tokias individo savybes bei vertybines normas, kuriomis turėtų pasižymėti individas kaip : 1. tam tikros visuomenės narys. 2. tam tikros socialinės grupės ( kastos, klasės, šeimos ) narys (E. Durkheim, 1987, p. 203). Vienas ryškiausių funkcionalistinės teorijos atstovų Talcott’as Parsons’as tvirtino, kad mokykla yra svarbus antrinės socializacijos šaltinis. Struktūrinio funkcionalizmo teorija socializacijoje pabrėžia moralinę integraciją – ką jaunesnioji karta turi išmokti iš vyresniosios. Šiuolaikinėje visuomenėje socializaciją reguliuoja visuomenė. Todėl pagal funkcionalizmo atstovus, švietimas, būdamas vienu iš socializacijos agentų, atlieka integruojantį vaidmenį visuomenėje. Kaip teigia W. Mills, mokyklų pagalba heterogeniškos etninės ir religinės grupės yra transformuojamos į informuotus ir sąmoningus piliečius, kurie turi bendrą vertybių sistemą (W. Mills, 1967, p. 425). Taigi, pagal šį požiūrį, švietimo sistema padeda egzistuoti integruotai, stabiliai visuomenei. Be to, švietimo sistema taip pat padeda įgyvendinti ir kitus visuomenės poreikius, susijusius su ekonomine nauda ir darbo jėgos tobulėjimu. Visos pagrindinės žinios, kuriomis grindžiama individų atliekama darbinė veikla, yra įgyjamos per mokymąsi ir išmokimą, kurį racionaliai organizuoja švietimo sistema (P. L. Selfe, 1987 , p. 159). T. Parsons’as akcentavo ir švietimo sistemos atliekamą atrankos funkciją (H. Fend, 1981, p.14). Visuomenėje švietimas atlieka socialinį – struktūrinį visuomenės paskirstymą: individas užima profesiniame gyvenime tokią vietą, kuri atitinka jo sugebėjimus ir įgūdžius, o pagal tai susiformuoja ir jo statusas (L. Šermukšnytė, 1997, p. 127). Be to, suteikiant visuomenės nariams lygias galimybes įgyti išsimokslinimą ir taip pakilti socialinės stratifikacinės hierarchijos laiptais, galima mažinti nelygybę visuomenėje (P. L. Selfe, 1987, p. 159). Pagal struktūrinio funkcionalizmo teoriją, institucijos gali ir neatlikti savo funkcijų socialinėje sistemoje. Pavyzdžiui, kaip teigia Merton’as, švietimo sistema, suteikdama individams reikiamas žinias ir patirtį, yra sukurta paruošti jaunus žmones suaugusiųjų gyvenimui. Tačiau, jei individai nesimoko, nesistengia perimti nei patirties, nei žinių, švietimo institucija neatlieka savo funkcijos socialinėje sistemoje ( L. M. Mulkey, 1993, p. 27). Kitokį makrosociologinį požiūrį pateikia konfliktų teorija. Šios teorijos šalininkai taip pat žvelgia į visuomenę kaip į visumą, bet daugiau nagrinėja jos vaidmenį ekonominėje 12

struktūroje. Jie, visų pirma, klausia, kam naudinga egzistuojanti švietimo sistema? Pavyzdžiui Bowles & Gintis teigia, kad egzistuojanti švietimo sistema legitimuoja ekonominę nelygybę, sukurdama tokį mechanizmą, kurio pagalba individai patenka į skirtingas ekonomines pozicijas ( L. M. Mulkey, 1993, p. 29). Konfliktų teorijos šalininkai aiškina, kad švietimo institucija yra įrankis, kurio pagalba esantieji valdžioje stengiasi valdyti žmonių santykius (P. L. Selfe, 1987, p. 159). Susitarimai žmonių visuomenėje yra iššaukiami per individų ar jų grupių konfrontacijas ir konfliktus dėl ribotų resursų. Šie susitarimai naudingi esantiems valdžioje ir nenaudingi tiems, kurie nėra valdžioje. Konfliktų teorijos atstovai, nagrinėdami švietimo institucijos vaidmenį visuomenės gyvenime, dėmesį koncentruoja į būdus, kuriais per mokyklų tinklą yra perduodamos valdančiosios klasės vertybės ir ideologija ( L. M. Mulkey, 1993, p. 56). Tokios analizės pavyzdys – Samuel Bowles ir Herbert Gintis veikalas “Mokymas kapitalistinėje Amerikoje”. Jie tvirtina, kad švietimo sistema padeda išlaikyti egzistuojančią socialinę struktūrą. Tokia socializacija skatina konkuravimą, o ne bendradarbiavimą ne tik mokantis, bet ir dirbant ( R. Chackerian, G. Abcarian, 1984, p. 119-120). Kaip žinia, švietimo institucija palaiko idėją, kad ekonominis pasisekimas iš esmės priklauso nuo sukauptų žinių ir įgyto išsilavinimo. Tačiau, pagal Collins’ą, tai du skirtingi dalykai. Todėl dėmesys turi būti nukreiptas į tai, kas iš tiesų užtikrina individui darbą – ar žinios, ar statusas, kurį individas įgyja išsimokslinimo įstaigos prestižo dėka. Tačiau, kaip akcentuoja konfliktų teorijos atstovai, kol normas apibrėžia esantys valdžioje, likusiai visuomenės daliai belieka paklusti ir prisiderinti prie nustatytos tvarkos ( L. M. Mulkey, 1993, p. 57). Simbolinės sąveikos teoretikų požiūris yra grindžiamas idėja, kad socialinis vyksmas kyla iš tarpusavio veiksmų interpretavimo ir suvokimo ( L. M. Mulkey, 1993, p. 57). Simbolinės sąveikos atstovai studijuoja visuomenę mikro lygiu. Jie koncentruoja dėmesį į su švietimo sistema susijusių individų santykius ir socialinę sąveiką. Simbolinės sąveikos atstovai nemažai dėmesio skiria socializacijai, kuri, jų nuomone, vyksta dviem būdais: •

visuomenės taisyklių išmokimas per kalbą;

•

tapimas visuomenės nariu per tapimą asmenybe, pačiu savimi.

Pagal šią teoriją, visuomenėje individą visur sieja santykiai su kitais. Todėl kiekvienas individas sąveikauja su kitais visuomenės nariais, dažniausiai per simbolius. Net ir daiktai 13

traktuojami pagal tai, kokia suteikiama jiems reikšmė. Švietimo reiškinį iš simbolinės sąveikos perspektyvos nagrinėjo tokie autoriai kaip Alfred’as Schutz’as (1967), George Mead’as (1934), Charles’as Cooley’us (1902) ( L. M. Mulkey, 1993, p. 30). Feministinių teorijų atstovai dėmesį koncentruoja į lyčių nelygybę siekiant išsilavinimo. Švietimo

sistema

yra

veikiama

egzistuojančios

socialinės

stratifikacijos

sistemos:

priklausymas vienai ar kitai socialinei grupei daugiau ar mažiau lemia gaunamą išsilavinimą. Ir atvirkščiai – skirtingas išsimokslinimas lemia priklausymą skirtingoms socialinėms grupėms, savotiškai lemdamas ir visuomenės stratifikaciją. Stratifikaciją pagal lytį nagrinėja feministinės teorijos. Jos teigia, kad išsimokslinimas palaiko stratifikaciją pagal lytį. Ne taip seniai moterims atsirado galimybė siekti tokio pat išsilavinimo kaip ir vyrams. Tai, kad švietimo sistema buvo priemonė stratifikacijai pagal lytį palaikyti, rodo, ir atskiros mergaičių ir berniukų mokyklos. “Nors bendros mergaičių ir berniukų mokyklos rodo šios stratifikacijos silpnėjimą, jos recidyvai yra berniukų orientavimas į vaidmenis, kuriems atlikti reikia aktyvumo, sugebėjimo vadovauti, mergaičių orientavimas į vaidmenis, kuriems atlikti reikia pasyvumo, paklusnumo” (V. Dumbliauskas, 1999, p. 44).

Gillian Pascall savo knygoje “Socialinė politika. Feministinė analizė” (“Social policy. A Feminist Analysis”) akcentuoja, kad švietimo sistema yra visuomeninė institucija, o moterų vaidmuo visada buvo apribotas šeima. Todėl egzistuoja skirtingos galimybės mergaitėms ir berniukams siekti išsimokslinimo. Vyrų dominavimas visuomenėje sąlygoja jų dominavimą ir švietimo sistemoje (G. Pascall, 1986, p. 103- 105, p. 112 – 114). Šį požiūrį palaiko Fuller’is, Sharpe, Spender’is, Arnot’as ir kiti autoriai. Švietimo sistemos poliai - tai mokymo įstaigos. Mokymo įstaiga - mokykla, gimnazija, akademija, universitetas – yra tam tikra biurokratinė organizacija, kuriai būdingi Max’o Weber’io išskirti idealios biurokratijos bruožai, tokie kaip specializacija, beasmeniški santykiai, griežtas taisyklių ir normų laikymasis, valdžios hierarchija, formalus bendravimas. Kai kurie tyrinėtojai gilinasi būtent į šį aspektą. Pagal Heath’ą, mokymo sistema skatina besimokančiojo pasyvumą, konformizmą, vertybių kaitą ir nestabilumą ( R. Chackerian, G. Abcarian, 1984, p. 112). Jis daugiausia dėmesio skiria “istoriniam pereinamumui” kaip institucinei jėgai, darančiai įtaką besimokantiesiems. Šios tendencijos daugiausia pastebimos didelėse mokymo įstaigose. Todėl autorius daro prielaidą, kad mokymo įstaigos dydis ir humanistinis klimatas yra tarpusavyje susiję : “kuo didesnė mokykla, paprastai tai yra mokykla, kurioje mokosi daugiau nei 500 mokinių, tuo klimatas beasmeniškesnis ir biurokratiškesnis” (R. Chackerian, G. Abcarian, 1984, p. 113). 14

Heath’o nuomone, tokios biurokratinės vertybės kaip subordinacija ir beasmeniškumas sąlygoja didelėse mokymo įstaigose egzistuojantį pasyvumą, konformizmą ir susvetimėjimą, nes kuo didesnė organizacija tuo labiau joje pasireiškia biurokratija. R.Schaefer’is ir R.Lamm’as taip pat tiria mokyklas kaip formalias organizacijas: aptaria jų biurokratėjimą, apibūdina mokytojus kaip tarnautojus, analizuoja mokinių ir studentų subkultūrą (V. Dumbliauskas, 1999, p. 44). Apibendrinant visus nagrinėtus teorinius požiūrius, galima konstatuoti, kad skirtingos sociologinės teorijos švietimo fenomeną aiškina skirtingai: • Struktūrinio funkcionalizmo šalininkai teigia, kad švietimo sistema yra vienas iš socializacijos veiksnių ir skatina socialinę individų integraciją į visuomenę. Švietimo sistema, suteikdama individams lygias galimybes siekti išsilavinimo, mažina socialinę nelygybę tarp visuomenės sluoksnių. • Socialinio konflikto paradigma akcentuoja, kad formalaus švietimo galimybės yra nevienodai paskirstomos tarp visuomenės narių. Šio požiūrio atstovai taip pat teigia, kad švietimo sistema padeda išlaikyti egzistuojančią socialinę visuomenės stratifikaciją. • Simbolinės sąveikos teoretikų požiūris yra grindžiamas idėja, kad socialinis vyksmas kyla iš tarpusavio veiksmų interpretavimo ir suvokimo, todėl jie koncentruoja dėmesį į su švietimo sistema susijusių individų santykius ir socialinę sąveiką. • Feministinių teorijų atstovai dėmesį koncentruoja į lyčių nelygybę siekiant išsimokslinimo. Toks skirtingas švietimo fenomeno aiškinimas padeda lengviau suvokti įvairiapusišką šios institucijos raišką visuomenėje. Kiekvienoje visuomenėje egzistuoja unikalūs šios raiškos ypatumai.

1.2. Dabartinės Lietuvos švietimo sistemos principai ir bruožai Švietimas - prioritetinė valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą. Nepriklausomos Lietuvos švietimo reformos pradžia galima laikyti 1988 metais paskelbtą Tautinės mokyklos koncepciją. 1988 m. prasidėjusios švietimo reformos tikslas - pertvarkyti švietimą demokratiniais bei liberalizavimo principais, grįsti ugdymą nacionaline kultūra. (V. Targamadzė, 1995). Nepaisant Lietuvos politinės valdžios bei vyriausybinių struktūrų kaitos, šis darbas vyksta iki šiol. 1992 m. priimta Lietuvos švietimo koncepcija ( V. Targamadzė, 1995). Svarstomos naujos ugdymo idėjos, steigiami švietimo centrai, tobulinami reformos teisiniai pagrindai,

pertvarkomas ugdymo turinys, išleisti nauji vadovėliai bei mokomoji medžiaga, keliama pedagogų kvalifikacija, pertvarkomas suaugusiųjų švietimas, modernizuojama švietimo bazė.

To pasekoje Lietuvos švietimo sistemai šiuo metu yra būdingi tokie ypatumai (Lietuvos statistikos metraštis, 1999-2007): • Pedagogo darbo kokybės akcentavimas. Reformos sėkmė labai priklauso nuo kiekvieno pedagogo darbo kokybės, todėl viena svarbiausių švietimo pertvarkos problemų - pedagogų rengimas bei jų tobulėjimas. Pedagogų rengimą Lietuvoje reglamentuoja LR Švietimo įstatymas, Mokslo ir studijų įstatymas bei poįstatyminiai aktai. Pedagogų rengimo, jų tobulinimosi ir persikvalifikavimo pagrindinės nuostatos aptartos ir Lietuvos švietimo koncepcijoje. Pedagogų rengimas yra keturių pakopų : 1. studijos aukštesniojoje pedagoginėje mokykloje; 2. studijos aukštojoje mokykloje (bakalauro laipsniui gauti); 3. magistrantūra; 4. doktorantūra (P. Jucevičienė, 1997, p. 111). Pedagogo profesinio pasirengimo lygis nustatomas suteikiant kvalifikacinę kategoriją atestacijos metu. Norėdami tobulinti savo kvalifikaciją, pedagogai turi periodiškai atestuotis. • Dėmesys žmogui. Lietuvos švietimo reformos dokumentai nurodo, kad pagrindinis švietimo reformos tikslas – užtikrinti kuo visapusiškesnę žmogaus fizinių, psichinių ir dvasinių galių plėtotę, sudarant sąlygas atsiskleisti jo individualybei (L.Šiaučiukėnienė, 1997, p. 6). Investicija į žmogų, jo intelekto vystymą yra sėkmingos ateities pagrindas, ypač šalims, neturinčioms gausių gamtos išteklių, tačiau praktiškai šią nuostatą ne visada pavyksta įgyvendinti. • Švietimo sistemos struktūros pokyčiai. Įgyvendinant Lietuvos švietimo reformą, iškilo uždavinys pertvarkyti švietimo sistemą, realizuoti naują ugdymo turinį, mokymo ir mokymosi metodus ir būdus. Išryškėjo būtinybė kurti permanentinę švietimo sistemą, leidžiančią realizuoti kiekvieno žmogaus tęstinio ugdymo idėją. (L.Šiaučiukėnienė, 1997, p. 6). Valstybinė švietimo politika, ekonominiai ir struktūriniai pokyčiai sąlygojo naujo švietimo įstaigų tinklo atsiradimą. Po 1991 m. Lietuvoje pradėjo kurtis pirmosios nevalstybinės švietimo institucijos.

Kaip matome iš 1 lentelės, galima pastebėti tokius bendros mokymo įstaigų būklės bruožus: •

Bendras besimokančiųjų, mokymo įstaigų ir padagogų skaičius 2001-2008 m. periodu mažėja.

•

Tačiau aukštajame moksle pastebimos augimo tendencijos:

1. Bendras kolegijų skaičius nuo 2001 m. padidėjo, tačiau nuo 2005 m. išlieka stabilus. 2007-2008 mokslo metais buvo 28 kolegijos. Atitinkamai pastebimas ir universitetų skaičiaus padidėjimas – 2001 m. Lietuvoje buvo 19 universitetų, 2008 m . – 22. 2. Besimokančių kolegijose skaičius nuo 2001 m. padidėjo daugiau nei 5 kartus ir 2007-2008 mokslo metais sudaro daugiau nei 60 tūkst. Kolegijų pedagogų skaičius nuo 2001 m. padidėjo daugiau nei 4 kartus ir 2007-2008 mokslo metais sudaro beveik 4800 asmenų. 3. Besimokančių universitetuose skaičius nuo 2001 m. padidėjo beveik 40 tūkst. ir 2007-2008 mokslo metais sudaro daugiau nei 144 tūkst. Universitetų pedagogų skaičius nuo 2001 m. padidėjo daugiau nei 4 kartus ir 2007-2008 mokslo metais sudaro beveik 4800 asmenų.

1 lentelė. Valstybinės ir nevalstybinės mokymo įstaigos 2001-2002 Mokinių skaičius Mokyklų skaičius Pedagogų skaičius

796730 2428 68877

Mokinių skaičius Mokyklų skaičius Pedagogų skaičius

602419 2270 50864

Mokinių skaičius Mokyklų skaičius Pedagogų skaičius

45057 81 4696

Mokinių skaičius Mokyklų skaičius Pedagogų skaičius

31964 42 3638

Mokinių skaičius Mokyklų skaičius Pedagogų skaičius

10377 16 1137

Mokinių skaičius Mokyklų skaičius Pedagogų skaičius

106913 19 8542

2002-2003 2003-2004 2004-2005 2005-2006 Iš viso pagal mokymo įstaigos tipą 806905 810445 804994 783427 2324 2078 1766 1664 69189 68695 66532 62669 Bendrojo lavinimo mokykla 594313 583063 563107 538541 2172 1932 1634 1534 50228 49545 48013 44586 Profesinė mokykla 44441 44403 46344 46334 82 83 73 76 4732 4659 4907 4874 Aukštesnioji mokykla 22367 12262 4842 832 27 15 11 5 3286 1746 774 120 Kolegija 26236 40472 52185 55949 24 27 27 28 2006 3492 3591 3687 Universitetas 119548 130245 138516 141771 19 21 21 21 8937 9253 9247 9402

2006-2007

2007-2008

759521 1633 61822

737754 1602 62228

514622 1502 43885

489442 1472 42846

45382 80 4692

43880 80 4587

16 1 ..

.. .. ..

56297 28 3605

60096 28 4791

143204 22 9640

144336 22 10004

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV

Nevalstybinių švietimo įstaigų būklė atsispindi 2 lentelėje. Duomenys rodo, kad bendras nevalstybinių mokymo įstaigų skaičius šiek tiek padidėjo lyginant su 2001 m. (2001 m. jų buvo 42, 2008 m. – 45). Tačiau pastebimas mokinių ir pedagogų skaičiaus padidėjimas: nuo 2001 m. mokinių skaičius išaugo daugiau nei 18 tūkst., o pedagogų – beveik 1 tūkst.. 2 lentelė. Nevalstybinės mokymo įstaigos 2001-2002 Mokinių skaičius Mokyklų skaičius Pedagogų skaičius

8512 42 1437

Mokinių skaičius Mokyklų skaičius Pedagogų skaičius

1946 19 371

Mokinių skaičius Mokyklų skaičius Pedagogų skaičius

28 1 7

Mokinių skaičius Mokyklų skaičius Pedagogų skaičius

3677 9 683

Mokinių skaičius Mokyklų skaičius Pedagogų skaičius

1914 9 247

Mokinių skaičius Mokyklų skaičius Pedagogų skaičius

947 4 129

2002-2003 2003-2004 2004-2005 Iš viso pagal mokymo įstaigos tipą 10342 14481 16889 41 42 41 1272 1481 1557 Bendrojo lavinimo mokykla 1957 2201 2328 18 19 19 352 374 418 Profesinė mokykla 19 38 38 1 2 2 7 26 6 Aukštesnioji mokykla 1826 324 144 9 4 3 359 97 64 Kolegija 5281 8319 10066 9 11 11 370 623 681 Universitetas 1259 3599 4313 4 6 6 184 361 388

2005-2006

2006-2007

19060 42 1673

21864 47 1710

2007-2008 27187 45 2420

2542 21 490

3321 25 554

3563 24 579

51 2 14

40 2 8

48 2 10

29 1 31

.. 1 ..

.. .. ..

11446 12 761

12813 12 763

16445 12 1225

4992 6 377

5690 7 385

7131 7 606

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV

Remiantis 2 lentelės duomenimis, galima pastebėti tokius nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų būklės bruožus: •

Nevalstybinių universitetų skaičius nuo 2001 m. padidėjo trimis universitetais ir 2007-2008 m. sudaro 7 (žr. 1 pav.). Nevalstybinių universitetų skaičiaus padidėjimas lėmė bendrą universitetų skaičiau augimą.

25 20 15 10 5 0

2001-2002

2002-2003

2003-2004

2004-2005

Valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai

2005-2006

2006-2007

2007-2008

Nevalstybiniai universitetai

1 pav. Universitetų skaičius 2001-2008 m.

•

Nevalstybiniuose universitetuose dirbančių pedagogų skaičius nuo 2001 m. pastoviai didėjo ir 2007-2008 m. sudaro 606 dėstytojus (žr. 2 pav.).

12000 10000 8000 6000 4000 2000 0

9253

8937

8542

129

361

184

2001-2002

2002-2003

388

2003-2004

377

2004-2005

606

385

2005-2006

Valstybiniuose ir nevalstybiniuose universitetuose

10004

9640

9402

9247

2006-2007

2007-2008

Nevalstybiniuose universitetuose

2 pav. Pedagogų, dirbančių universitetuose, skaičius 2001-2008 m. •

Besimokančių nevalstybiniuose universitetuose skaičius nuo 2001 m. pastoviai didėjo ir 2007-2008 m. sudaro 7131 studento (žr. 3 pav.).

200000 150000 106913

143204

141771

138516

130245

119548

144336

100000 50000 947

4313

3599

1259

5690

4992

7131

0 2001-2002

2002-2003

2003-2004

2004-2005

2005-2006

Valstybiniuose ir nevalstybiniuose universitetuose

2006-2007

2007-2008

Nevalstybiniuose universitetuose

3 pav. Besimokančiųjų skaičius universitetuose 2001-2008 m. •

Nevalstybinių kolegijų skaičius nuo 2001 m. padidėjo trimis kolegijomis ir 20072008 m. sudaro 12 (žr. 4 pav.).

30 25 20 15 10 5 0

16 9

2001-2002

2002-2003

2003-2004

2004-2005

Valstybinės ir nevalstybinės kolegijos

2005-2006

2006-2007

2007-2008

Nevalstybinės kolegijos

4 pav. Kolegijų skaičius 2001-2008 m.

Nevalstybinėse kolegijose dirbančių pedagogų skaičius nuo 2001 m. pastoviai

•

didėjo ir 2007-2008 m. sudaro 1225 dėstytojus (žr. 5 pav.).

6000 5000 4000 3000 2000 1000 0

4791 3492

3591

3687

3605

2006 1137 247

370

2001-2002

2002-2003

623 2003-2004

761

681 2004-2005

Valstybinėse ir nevalstybinėse kolegijose

2005-2006

1225

763

2006-2007

2007-2008

Nevalstybinėse kolegijose

5 pav. Pedagogų, dirbančių universitetuose, skaičius 2001-2008 m. Besimokančių nevalstybinėse kolegijose skaičius nuo 2001 m. pastoviai didėjo ir

•

2007-2008 m. sudaro 16445 studento (žr. 6 pav.).

80000 52185

60000

56297

60096

40472

40000 20000

55949

26236 10377 1914

5281

8319

10066

11446

12813

16445

2004-2005

2005-2006

2006-2007

2007-2008

0 2001-2002

2002-2003

2003-2004

Valstybinėse ir nevalstybinėse kolegijose

Nevalstybinėse kolegijose

6 pav. Mokinių skaičius kolegijose 2001 – 2008 m. • Visą gyvenimą besitęsiančio mokymosi idėjos. Naujoje švietimo politikoje itin akcentuojama tęstinio ugdymo idėja. Vienas iš pagrindinių Lietuvos demokratinės švietimo politikos principų - suteikti visiems piliečiams lygias teises į mokslą, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos, lyties, socialinės kilmės bei įsitikinimų. Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduoja nemokamą valstybinį švietimą. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių, suvokę besiformuojančius sudėtingus rinkos ekonomikos dėsnius, savo ateities gerovę sieja su gerai apmokamu aukštos kvalifikacijos specialisto darbu. Todėl mokymasis visą gyvenimą tampa svarbiu švietimo aspektu.

1.3. Švietimas informacinės visuomenės kontekste: e.mokymosi samprata Pastaruoju metu

visuomenė įžengė į naują vystymosi etapą, vadinamą informacinės

visuomenės kūrimusi. Tai skatina skirti ypatingą dėmesį švietimo politikai bei gilesnei šios socialinės institucijos analizei. Nuo švietimo politikos priklauso individų galimybės konkuruoti pasaulinėje darbo rinkoje. Vienas iš pagrindinių Lietuvos demokratinės švietimo politikos principų - suteikti visiems piliečiams lygias teises į mokslą, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos, lyties, socialinės kilmės bei įsitikinimų. Šiame kontekste vis aktualesnė tampa mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Žodžiai “informacija”, “informacinis“ tampa esminiais apibūdinant daugelį šiuolaikinio pasaulio sričių. Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir savo veiklą grindžianti žinojimu visuomenė, kurioje tiek paprasti gyventojai, tiek ir visų lygių vadovai turi galimybę efektyviai naudoti šiuolaikines informacines technologijas ir nacionalinius bei globalinius skaitmeninius informacijos išteklius, o jos sudarytos valstybės bei savivaldos institucijos priima sprendimus ir užtikrina gyventojams informacijos prieinamumą ir patikimumą. Lietuvoje ir jos švietime šiuo metu vyksta intensyvus informacinių technologijų diegimas bei plėtra. Švietimo kontekste atsiranda svarbios sąvokos: distancinis (nuotolinis) mokymasis, e.mokymasis. Atsiradęs kaip neformalaus švietimo alternatyva tradiciniam mokymui, pastaruoju metu nuotolinis mokymas vis plačiau taikomas ir formaliame švietime (Nuotolinio mokymosi dėstytojo vadovas, 2007). Nuotolinio švietimo plėtrai didelę įtaką padarė IKT atsiradimas, o technologijų plėtra duoda naują impulsą tobulinti tradicinio švietimo metodus ir taikyti juos mokyklose bei universitetuose.

Nuotolinis mokymasis – tai toks mokymasis, kurio vieta ir laikas paprastai nesutampa su mokymo procesu, ir reikalauja specialios kurso pateikimo bei dėstymo metodikos, specialių bendravimo ir informacinių technologijų panaudojimo įgūdžių, metodų bei ypatingo organizacinio ir administracinio pasirengimo. Nuotolinis mokymasis yra vienas iš keleto modelių, parodančių, kad šiuo metu dėmesys sutelktas ne į mokymą, bet į mokymąsi ir mokymosi problemas (Nuotolinio mokymosi dėstytojo vadovas, 2007).

Pradėjus naudoti informacines technologijas (IT), nuotolinio mokymosi srityje pradėti kurti ir teikti elektroniniai mokymosi kursai. E.mokymosi terminas paprastai rodo, kad nuotolinio mokymosi procesas yra praturtintas ir sustiprintas kompiuterinėmis bei komunikacinėmis technologijomis (Nuotolinis mokymasis, 2003).

Privalomi nuotolinio mokymosi elementai yra lankstumas, savarankiškas mokymasis ir parama mokantis. Nuotolinio mokymosi pagrindas – mokymosi atvirumas, galimybė mokytoją ir mokinį išlaisvinti iš laiko bei erdvės apribojimo. Keičiasi studijų pobūdis: jos individualesnės, mokytojas yra patarėjas ir metodinis vadovas. Nuotolinės studijos – tai studijų forma ir metodas, kurį galima naudoti teikiant įvairių laipsnių išsilavinimą (Nuotolinis mokymasis, 2003). Nuotolinis mokymasis, pagrįstas interneto teikiamais privalumais, gali pasiūlyti naujų galimybių besimokantiesiems (Nuotolinio mokymosi dėstytojo vadovas, 2007): •

greitai keisti pasenusią informaciją,

•

ieškoti reikiamos informacijos pagal raktinius žodžius,

•

sukaupta informacija pasidalinti su kitais besimokančiaisiais, ir panašiai.

Pagrindinės nuotolinio mokymosi priemonių kategorijos yra šios (Nuotolinio mokymosi dėstytojo vadovas, 2007): •

mokymosi medžiaga (tekstai, paveikslai, animacija, schemos, grafikai ir kt.);

•

žinių vertinimo priemonės (savikontrolės ir kontrolės testai, anketos ir kt.);

•

mokymosi proceso ir rezultatų stebėjimas bei vertinimas (įvertinimų knygelės);

•

bendravimo priemonės (elektroninis paštas, forumai, diskusijos);

•

kiti papildomi informacijos šaltiniai.

Virtuali mokymo(si) aplinka reikalauja itin gero dėstytojo pasirengimo. Tačiau ne mažiau svarbus ir studento pasirengimas, nes virtualus mokymasis reikalauja iš studentų ne tik gerų darbo kompiuteriu įgūdžių, bet ir psichologinių įgūdžių dirbti ir bendrauti virtualioje mokymosi aplinkoje. Šiuolaikinės tradicinės ir nuotolinės studijos turi daug panašumų ir ne visuomet galima aiškiai nurodyti jų skirtumus. Pastebima tendencija, kad tradicinis ir nuotolinis švietimas persipina, kad galėtų efektyviai tenkinti išsilavinimui bei mokymuisi visą gyvenimą keliamus vis aukštesnius reikalavimus.

Pastaruoju metu intensyviai bandoma integruoti e.mokymosi kursus bei mokymosi resursus (el. duomenų bazės, publikacijos, moksliniai straipsniai, kita) į vieną bendrą virtualią erdvę, kuri būtų prieinama ne tik akademinės bendruomenės, bet ir platesnei visuomenės daliai. Tokia bendra virtuali erdvė kuriama Lietuvos virtualaus universiteto programos rėmuose. Lietuvos virtualaus universiteto (LVU) programa tęsia „Informacijos technologijos mokslui ir studijoms 2001 – 2006 m.“ programą ir yra skirta mokslui ir studijoms bei švietimui. Pagrindinis LVU programos tikslas – panaudojant jau turimus išteklius, plėsti Lietuvos mokslo ir studijų informacinę infrastruktūrą, skirtą: •

kurti efektyvią ir darnią, visiems prieinamą ir tęstinę švietimo sistemą, sudarant sąlygas mokytis visą gyvenimą;

•

užtikrinti švietimo sistemos kokybę integruojantis į bendrąją Europos šalių švietimo erdvę;

•

rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus;

•

vykdyti mokslinius tyrimus;

•

užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, lanksčiau prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų;

•

plėtoti neįgalių žmonių ar žmonių, turinčių ypatingų poreikių, įsitraukimo į informacinę visuomenę programas, panaudojant informacinių technologijų galimybes.

Programą sudaro keturi pagrindiniai tarpusavyje glaudžiai susiję uždaviniai (žr. 7 pav.): •

„E. mokymosi procesų skatinimas virtualioje erdvėje“ (EMSaS),

Pagrindinis EMSaS tikslas – plėtoti ir palaikyti institucijų bendrus veiklos procesus virtualioje erdvėje, sudaryti prielaidas studijų kokybės gerinimui, Lietuvos akademinio sektoriaus tarptautinio konkurencingumo didinimui ir glaudesnei integracijai į Europos aukštojo mokslo erdvę bei tarptautinius teminius tinklus, glaudesniam institucijų bendradarbiavimui ir keitimuisi patirtimi. •

„Lietuvos e.mokymosi infrastruktūros plėtra” (LieDM),

Pagrindinis tikslas - toliau plėtoti Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklą LieDM (toliau - LieDM tinklas) ir palaikyti jo veiklą, sukurti informacinėmis technologijomis grįstą integruotą e.mokymosi

erdvę,

užtikrinančią

kiekvienam

Lietuvos

piliečiui

nepriklausomai

nuo

gyvenamosios vietos visą gyvenimą prieinamas mokymosi ir kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo galimybes. Šiame kontekste yra siekiama palaikyti ir plėtoti e.mokymosi infrastruktūrą, plėtoti institucijų e.mokymosi technines galimybes; bei sukurti ir palaikyti dėstytojo ir studento darbo ir bendravimo virtualią terpę. Tokiu būdu bus sukurta lanksti nuotolinio e.mokymosi sistema, apimanti paslaugų teikėjų ir vartotojų palaikymo dalis, 23

suteikianti Lietuvos dėstytojams ir mokytojams, mokslininkams, studentams ir mokiniams bei visuomenei galimybę naudotis e.mokymosi paslaugomis, tuo prisidedant prie mokymosi visą gyvenimą principo įgyvendinimo.

Lietuvos e.mokymosi infrastruktūros plėtra (LieDM)

E. mokymosi procesų skatinimas virtualioje erdvėje

Lietuvos virtualus universitetas

Lietuvos mokslo ir studijų planavimo, valdymo ir savitarnos infrastruktūros plėtra

(EMSaS)

(LieMSIS)

Lietuvos mokslo ir studijų integruotos informacinės erdvės plėtra (LABT)

7 pav. Pagrindiniai LVU uždaviniai •

„Lietuvos mokslo ir studijų integruotos informacinės erdvės plėtra” (LABT),

Pagrindinis tikslas – sukurti integruotą, informacinėmis technologijomis grįstą informacinę Lietuvos mokslo ir studijų erdvę, apimančią tradicines ir e. bibliotekas, e. leidybą, informacijos paiešką ir pateikimą vartotojams, teikiančią virtualias paslaugas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojams, studentams, gyventojams ir kitiems e. sistemų vartotojams. •

„Lietuvos

mokslo

studijų

planavimo,

valdymo

savitarnos

infrastruktūros plėtra” (LieMSIS). Pagrindinis tikslas – teikti institucijoms, jų atstovams (administratoriams, dėstytojams, studentams) paslaugas planuojant ir valdant finansų, žmogiškuosius, studijų, mokslinių tyrimų ir tęstinio bei profesinio mokymosi išteklius, sukurti tam būtinas savitarnos priemones.

1.4. E.mokymosi ypatybių nevalstybiniame (privačiame) sektoriuje tyrimo loginė schema Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie privataus sektoriaus integraciją į vieningą e.mokymosi erdvę, kurioje šiuo metu pirmaujančias pozicijas užima valstybiniam sektoriui priklausančios aukštojo mokslo institucijos. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti atskleisti e.mokymosi teikimo bruožus nevalstybiniame švietimo sektoriuje bei parengti rekomendacijas privataus sektorių švietimo institucijų paslaugų integravimui bendroje LVU erdvėje. Pirmasis

uždavinys:

parengti

e.mokymosi

ypatybių

švietimo

sektoriuose

tyrimo

metodologiją ir metodiką. Šiuo tikslu peržiūrėti iki šiol atlikti tyrimai e.mokymosi tema. Vienas išsamiausių e.švietimo teikėjų sociologinių tyrimų “Nuotolinio mokymosi paslaugų teikėjų poreikių analizė” buvo atliktas 2005 m. ir pakartotinai - 2007 m. Tyrimas orientavosi į valstybines aukštojo universitetinio ir neuniversitetinio mokslo įstaigas.

Tyrimų tikslas – ištirti nuotolinio mokymosi paslaugų teikėjų poreikius, atsižvelgiant į mokymo proceso organizavimo aspektus, bendrąsias ir dalykines kompetencijas bei identifikuoti pagrindines tobulinimo sritis.

Tyrimo uždaviniai: •

Nuotolinio mokymosi situaciją apibūdinančių statistinių duomenų bei atliktų tyrimų apžvalga;

•

Kokybinė (fokus grupės, giluminiai interviu) ir kiekybinė (anketavimas) nuotolinio mokymo paslaugų teikėjų poreikių analizė;

•

Apibendrinimų ir išvadų nuotolinio mokymo tobulinimui formulavimas.

Nuotolinio mokymosi paslaugų teikėjų poreikių tyrimas nustatytė dėstytojų pasirengimą mokyti nuotoliniu būdu, trūkstamas švietimo paslaugų teikėjų kompetencijas, poreikius bei IKT naudojimo gebėjimus. Tai padės užtikrinti, kad mokymosi paslaugas teikiančiose organizacijose būtų vystomos tos trūkstamos kompetencijos, kurios yra aktualiausios dėstytojų kasdieniniame darbe, siekiant tobulinti švietimo paslaugas ir efektyviai organizuoti mokymo procesą.

Tyrimo organizavimas. Tyrimo eiga atsispindi 8 pav. Kaip matome iš 8 paveikslo, nuotolinio mokymo situacijos Lietuvoje apžvalga padėjo identifikuoti pagrindines informacijos spragas ir parengti nuotolinio mokymosi paslaugų teikėjų poreikių empirinio tyrimo metodiką. Nuotolinio mokymosi paslaugų teikėjų empirinis tyrimas vykdytas dviem etapais: 1. Pirmasis tyrimo etapas buvo vykdomas 2005 m. rugsėjo – gruodžio mėn. Pirmiausiai buvo pravesti individualūs žvalgomieji interviu su nuotolinio mokymo teikėjais. Šių interviu tikslas – susipažinti su problematika ir surinkti pirminę informaciją, būtiną adekvačiam anketos klausimų ir galimų atsakymų variantų formulavimui. Be to žvalgybinių interviu medžiaga pasitarnavo ir anketinių duomenų turiningesnei interpretacijai.

Individualių interviu metu gautos

informacijos pagrindu buvo sudaryta nuotolinio mokymo tiekėjų apklausos anketa. Anketa buvo patalpinta Kauno technologijos universiteto Nuotolinio mokymo centro internetiniame puslapyje, kviečiant nuotolinio mokymo teikėjus dalyvauti apklausoje ir, atsakant į užduodamus klausimus, pareikšti savo nuomonę. 2. Antrasis tyrimo etapas vyko 2007m. balandžio – gegužės mėn. Šiame etape buvo atliekama anketinė nuotolinio mokymo teikėjų poreikių apklausa. Apklausai atlikti naudota ta pati metodika ir klausimynas. Pakartotinės apklausos tikslas – ištirti, ar pasikeitė (jei taip – kaip pasikeitė) nuotolinio mokymo teikėjų požiūris ir poreikiai, išklausius keturis nuotolinio mokymosi kvalifikacijos kėlimo seminarus. Tyrimo rezultatai atspindėjo e.mokymosi ypatumus valstybiniame švietimo sektoriuje. Empirinis aukštojo mokslo nevyriausybinio (privataus) sektoriaus e.mokymosi teikėjų tyrimas suprantamas kaip aukščiau pristatyto tyrimo tąsa. Toks supratimas leidžia: •

atskleisti e.mokymosi teikimo nevalstybiniame švietimo sektoriuje bruožus, kurie bus palygintini su e.mokymosi teikimo valstybiniame sektoriuje ypatumais;

•

suformuluoti išsamesnias išvadas ir pateikti rekomendacijas dėl nevalstybinio švietimo sektoriaus integracijos į bendrą (šiuo metu pasižyminčią valstybinio sektoriaus dominavimu) nuotolinio mokymosi paslaugų teikimo erdvę.

Todėl rengiant e.mokymosi teikimo nevalstybiniame švietimo sektoriuje bruožų tyrimo metodologiją, remiamasi jau atliktų tyrimų įžvalgomis bei atliekamos klausimyno korekcijos ir papildymai. E.mokymosi ypatybių švietimo sektoriuose loginė kompleksinio tyrimo schema

yra

peteikiama 8 paveiksle.

NM situacijos Lietuvoje apžvalga

NM teikėjų poreikių empirinio tyrimo metodologija ir metodika

NM teikėjų poreikių tyrimo klausimyno parengimas

Valstybinio švietimo sektoriaus NM teikėjų poreikių empirinis tyrimas

Pirmasis etapas (2005)

Antrasis etapas (2007)

Empirinio tyrimo rezultatai

P A L Y G I N I M A S

Nevalstybinio švietimo sektoriaus NM teikėjų poreikių empirinio tyrimo metodologijos ir metodikos parengimas Nevalstybinio švietimo sektoriaus NM teikėjų poreikių tyrimo klausimyno koregavimas ir papildymas

Nevalstybinio švietimo sektoriaus NM teikėjų poreikių empirinis tyrimas (2008) Empirinio tyrimo rezultatai (2008) 8 pav. E.mokymosi ypatybių švietimo sektoriuose kompleksinio tyrimo schema 27

1.5. E.mokymosi ypatybių nevalstybiniame (privačiame) sektoriuje tyrimo instrumentarijaus pagrindimas

Interviu instrumentarijaus pagrindimas Sudarant interviu klausimus atsižvelgiama į kelis pagrindinius aspektus: •

Kokia yra e.mokymosi padėtis institucijoje?

•

Kokia yra e.mokymosi politika institucijoje?

•

Kokiomis priemonėmis siekiama plėtoti e.mokymąsi?

•

Kaip vertinama bendros

virtualios

mokymosi erdvės

(Lietuvos

virtualaus

universiteto) kūrimo idėja? Siekiant atsakyti į minėtus klausimus, sudarytas interviu klausimynas (žr. 1 priedą).

Anketinės apklausos instrumentarijaus pagrindimas

Tyrimo instrumentarijaus pagrindu imtas 2007 m. valstybiniame sektoriuje atlikto tyrimo klausimynas. Tokiu būdu nevalstybinio (privataus) sektoriaus e.mokymosi teikėjų apklausos duomenys gali būti lyginami su valstybiniame aukštojo mokslo sektoriuje dirbančių dėstytojų e.mokymosi teikimo bruožais. Šiame klausimyne dalis klausimų pateikiama išlaikant tas pačias formuluotes, išsaugomos tos pačios struktūrinės dalys, tačiau jas modifikuojant ir papildant. Klausimyno formavimo strateginis planas apima tokius aspektus:  Respondentų socialinės - profesinės charakteristikos;  E.mokymosi technologijų naudojimas teikiant mokymosi kursus;  Nuotolinio mokymo kursų teikimo bruožai ir motyvacija;  Gebėjimų ir žinių teikti nuotolinį mokymąsi šaltiniai ir poreikis;  Požiūris į nuotolinio mokymo perspektyvas ir LVU programą.

Socialinių demografinių klausimų blokas Socio-demografinių klausimų blokas apima tokius kriterijus: 1. Respondento lytis Atsakymo variantai (Moteris; Vyras). 2. Jūsų amžius Atsakymas - (įrašytas metų skaičius). 3. Institucija(-os), kurioje(-iose) respondentas dirba Galimi keli atsakymo variantai, nes tyrėjus domina nuotolinio švietimo aspektai visose institucijose. Galima palyginti, kaip dažnai ir kiek išsamiai naudoja e.mokymosi priemones skirtingose institucijose dirbantys dėstytojai. Šiame kontekste galima kelti klausimą, ar vienoje institucijoje (šiuo atveju - nevalstybinėje švietimo paslaugas teikiančioje institucijoje) dirbanti(s) dėstytoja(s) daugiau (mažiau, tiek pat) naudoja nuotolinio mokymosi priemones nei keliose skirtingose institucijose dirbanti(s) jo/jos kolega. Galima tikėtis, kad dėstytojai, kurie dirba keliose institucijose, perduoda kitoje institucijoje įgytą patirtį e.mokymosi srityje ir tuo būdu tampa „sklaidos agentais“ privataus sektoriaus švietimo įstaigoje. Pateikti tokie atsakymo varantai: (1) Aukštojo universitetinio mokslo institucijoje; (2) Aukštojo neuniversitetinio mokslo institucijoje (pvz., kolegijoje); (3) Profesinio mokymo institucijoje; (4) Suaugusiųjų neformalaus švietimo institucijoje; (5) Bendrojo lavinimo institucijoje (6) Kita (respondentas detalizuoja pateikiamą variantą) 4. Respondento pareigos: Tikėtina, kad skirtingas pareigas užimantys dėstytojai naudoja skirtingas e.mokymo(si) priemones ir formas. Todėl vienas iš svarbių aspektų – respondentų pasiskirstymas pagal pareigas. Pateikiami tokie atsakymo variantai: (1) Asistentas(-ė) (2) Lektorius(-ė) (3) Docentas(-ė) (4) Profesorius(-ė) (5) Kita (respondentas detalizuoja pateikiamą variantą)

5. Respondento pedagoginis darbo stažas Galima manyti, kad skirtingą pedagoginio darbo stažą turintys dėstytojai, naudoja skirtingas e.mokymo(si) priemones ir formas. Klausimyne prašoma nurodyti, kiek metų respondentas dirba pedagoginį darbą. 6. Respondento mokslinis laipsnis Galima priklausomybė tarp dėstytojo mokslnio laipsnio ir e.mokymo(si) teikimo bruožų, todėl dėsytojo mokslinis laipsnis yra viena iš tiriamų charakteristikų. Klausimyne pateikiami tokie atsakymo variantai: (1) Mokslinio laipsnio neturiu (2) Magistro (3) Daktaro (4) Habilituoto daktaro (5) Kita (respondentas detalizuoja pateikiamą variantą) 7. Respondento dėstomi dalykai (moduliai) E.mokymo(si) priemonės gali būti naudojamos įvairiuose moduluose, tačiau jų elektroninių mokymosi būdų taikymo galimybės gali skirtis. Todėl tiriamas aspektas, kokiuose moduliuose dažniau naudojamos e.mokymosi priemonės. Klausimyne nebandoma modeliuoti atsakymo variantų. Šis klausimas yra atviro tipo: jame prašoma įrašyti dėstomus dalykus (teikiamus modulius).

8. Respondento naudojimosi internetu dažnumas Mažai tikėtina, kad dėstytojas, kuris nesinaudoja internetu ar naudojasi itin retai, taikys e.mokymo(si) priemones teikdamas mokymo kursus. Todėl svarbus tyrimo aspektas – dėstytojo naudojimosi internetu dažnumas. Klausimyne pateiiamos tokios atsakymo kategorijos: (1) Nesinaudoju (2) Kelis kartus mėnesį ir rečiau (3) Kelis kartus per savaitę (4) Kasdien Socio-demografinių klausimų blokas pateikiamas klausimyno pradžioje. Šių klausimų duomenys analizėje bus naudojami kaip nepriklausomi kintamieji.

E.mokymosi technologijų naudojimas teikiant mokymosi kursus: klausimų blokas Šio klausimų bloko tikslas – išsiaiškinti, ar nevalstybinio sektoriaus mokymo įstaigų dėstytojai naudoja nuotolinio mokymo technologijas teikdami mokymosi kursus. Naudojančių ir nenaudojančių grupes atskiria klausimas filtras: „Ar respondentai naudoja nuotolinio mokymo technologijas teikdami mokymosi kursus?“ (taip; ne).

1. Neigiamo atsakymo atveju respondentas praleidžia klausimus, susijusius su nuotolinių technologijų taikymu, nuotolinių kursų teikimu ir yra prašomas pateikti priežastis, kodėl neteikia nuotolinio mokymosi kursų. 2. Teigiamo atsakymo atveju respondentų klausiama: Kokias nuotolinio mokymo technologijas, programinę įrangą Jūs naudojate? (galimi keli atsakymo variantai). Dalis pateikiamų atsakymo variantų sutampa su 2007 m. klausimynu: Black Board Vista CE6 (WebCT) sistemą; Atviro kodo programas (pvz., MOODLE); Learning Space sistemą; Vaizdo konferencijos metodiką; Elektroninį paštą; Internete įprastu būdu patalpintą medžiagą. Nevalstybinio sektoriaus mokymo įstaigų dėstytojų atveju, šis klausimas papildytas tokiomis atsakymo kategorijomis: Turinio valdymo sistemas (pvz., CDK, SCORM) First Class sistemą VIPS programinę įrangą. Nuotolinio mokymo kursų teikimo bruožai ir motyvacija: klausimų blokas Šio klausimų bloko tikslas – išsiaiškinti, ar nevalstybinio sektoriaus mokymo įstaigų dėstytojai teikia nuotolinio mokymosi kursus bei ištirti šių kursų teikimo bruožus. Pirmas šio bloko klausimas orientuojasi į nevalstybinio sektoriaus mokymo įstaigų dėstytojų patirtį teikiant nuotolinius kursus. Tai klausimas – filtras. Pateikiamos tokios atsakymo alternatyvos: Teikiu nuotolinio mokymo kursus

Neteikiu nuotolinių kursų, bet planuoju teikti (tokiu atveju respondentas nukreipiamas į klausimą apie planus, kokį kursą jis /ji planuoja teikti nuotoliniu būdu). Neteikiu ir neplanuoju teikti nuotolinių kursų (tokiu atveju respondentas nukreipiamas į klausimą apie priežastis, kodėl jis /ji neteikia nuotolinių kursų). Pagrindinė šio klausimų bloko dalis toliau skirta teikiantiems nuotolinius mokymosi kursus: •

Kiek laiko dirbate nuotolinio mokymo teikime?

•

Ar Jūs esate patenkintas/nepatenkintas išvardintais dalykais nuotolinio mokymo procese?

Prašoma pateikti vertinimus (skalėje1 - Visiškai nepatenkintas, 2 - Nepatenkintas, 3 - Nei patenkintas, nei nepatenkintas, 4 - Patenkintas, 5 - Visiškai patenkintas, 9 – Nežinau) tokių nuotolinio mokymo proceso aspektų: Turima technine įranga institucijoje (galimybėmis); Turima programine įranga institucijoje (galimybėmis) Atlyginimu už nuotolinio mokymo kurso teikimą; Jūsų institucijos mokymo programa, kuriai rengiate nuotolinio mokymo kursą; Kvalifikacijos kėlimo galimybėmis nuotolinio mokymo srityje; Nuotolinio mokymo lygiu savo institucijoje; Nuotolinio mokymo skatinimu/ palaikymu savo institucijoje Kolegų parama rengiant ar teikiant nuotolinio mokymosi kursą Studentų savarankiško darbo įgūdžiais; Studentų turimomis techninėmis galimybėmis; Studentų gebėjimų naudotis IKT galimybėmis Paklausa dėstomam kursui; Administravimu, mokymo organizavimu; Darbo krūviu; Nevalstybinio sektoriaus mokymo įstaigų tyrimui klausimynas papildytas, išplečiant pastarąjį bloką tokiais klausimais: •

Kokias priemones naudojate, skatindami studentų motyvaciją mokytis nuotoliniu būdu?

•

Kokiu būdu dažniausiai organizuojate studijas?

Pateikiamos tokos alternatyvos: Sinchroninis mokymasis (bendraujama realiu laiku); Asinchroninis mokymasis (bendraujama patogiu laiku); Mišriu, derinant sinchroninį ir asinchroninį mokymąsi. •

Kokius mokymo(si) metodus naudojate, teikdami nuotolinį mokymosi kursą? 32

Efektyviausia priemonė el. mokymosi kursams teikti yra internetas, užtikrinantis greitą pasikeitimą informacija ir aukštą interaktyvumo lygį. Todėl vienas labiausiai paplitusių būdų el. mokymosi kursams organizuoti yra interneto svetainės, kuriose kurso medžiaga dedama į statinius HTML puslapius. Tačiau internetas pats savaime tokio lankstumo neužtikrina. Nuoseklų ir lankstų mokymo bei mokymosi procesą gali užtikrinti tik efektyvi ir betarpiška pedagogikos ir mokymo organizavimo sąveika grupinis darbas, diskusijų grupės, seminarai ir kt. mokymo(si) metodai. Prašoma įvertinti kiekvieną būdą (skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nenaudoju, 4 – labai dažnai naudoju) arba pateikti savo variantą. Mokymosi medžiagos talpinimas elektroninėje erdvėje Besimokančiųjų rengiami individualūs pri(si)statymai Besimokančiųjų rengiami grupiniai pri(si)statymai Grupinis darbas Seminarai Imitavimas Eksperimentas Refleksija Tyrinėjimas Pratimai Diskusijų grupės Individualios konsultacijos (atsakymai į klausimus) Grupinės konsultacijos (atsakymai į klausimus) Žaidimai vaidmenimis Savarankiškas studijavimas (pvz. papildomos informacijos paieška internete) Elektroninių dienoraščių kūrimas Savikontrolės testai Projektų rengimas

•

Ar teikdami nuotolinį kursą skatinate studentų grupinį darbą (kai studentai dirba drauge nagrinėdami bendrą problemą ar atlikdami bendrą užduotį)?

Teigiamo atsakymo atveju prašoma detalizuoti grupinio darbo organizavimo bruožus. Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nenaudoju, 4 – labai dažnai naudoju

Nustatau visai grupei bendrą atlygį (jei visi grupės nariai viršys kriterijus, gaus papildomų taškų) Skatinu grupės narius dalintis informacija Kiekvieno studento indėlį vertinu atskirai (asmeniškai) Prašau kiekvieno grupės nario įvertinti kitus grupės narius (kaip jie dirbo, kiek prisidėjo rengiant užduotį ir pan.) Skatinu grupės narius bendradarbiauti Skatinu grupės narius savarankiškai priimti sprendimus grupėje Prašau grupės narių išsirinkti „vadovą“, pasiskirstyti vaidmenimis Skatinu grupės narius diskutuoti tarpusavyje •

Kaip vertinate studentų pasiekimus teikdami nuotolinį mokymosi kursą?

Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nenaudoju, 4 – labai dažnai naudoju. Vertinami tokie būdai: Testas Ese / rašinys Klausinėjimas Mokymosi pasiekimų aplankas (portfelio) Dalyvavimas komandiniame darbe Dalyvavimas projektuose Testų atsakymo variantu, prašoma detalizuoti, kokio tipo testus dėstytojai rengia: Taip/ne tipo klausimai; Rinkimosi iš kelių alternatyvų klausimai (su vienu ar keliais teisingais atsakymų variantais); Dviejų grupių sąvokų atitikmenų parinkimo klausimai; Trumpo atsakymo klausimai; Ilgo atsakymo klausimai; arba prašoma pateikti kitą variantą. •

Kokius studentų savarankiško darbo aspektus dažniausiai vertinate?

Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nenaudoju, 4 – labai dažnai naudoju

Vertinamas įsiminti ir atkartoti žinias Vertinamas gebėjimas pritaikyti teorines žinias praktikoje Vertinamas kūrybiškumas Vertinamas gebėjimas pateikti pavyzdžius Vertinamas gebėjimas paaiškinti diagramas/ tekstus Vertinamas gebėjimas pritaikyti teorines žinias praktinėse užduotyse Vertinamas gebėjimas palyginti kelis reiškinius Vertinamas gebėjimas pagrįsti savo nuomonę (kodėl taip manote) Klausimyne taip pat tiriama: •

kokioje institucijoje dėstytojai teikia ar planuoja teikti nuotolinio mokymo kursus (Aukštojo universitetinio mokslo institucijoje; Aukštojo neuniversitetinio mokslo institucijoje (pvz., kolegijoje); Profesinio mokymo institucijoje; Suaugusiųjų neformalaus švietimo institucijoje ar bendrojo lavinimo institucijoje)

•

kokio dalyko nuotolinio mokymosi kursus teikia ar planuoja teikti.

•

kas paskatino planuoti arba imtis nuotolinio mokymo teikimo?

Noras diegti naujoves Studentų pageidavimai turėti tokius kursus Kolegų (dėstytojų) paskatinimas Mokymo įstaigos paskatinimas Finansinė nauda teikiant kursą Papildomas finansavimas kursų rengimui; Techninio/turininio ir kt. kurso tobulinimo apmokėjimas; Noras išsiskirti, teikti kursus įdomiau Noras parengti prestižinį, labai gerą kursą; Galimybė ateityje kursą teikti ne tik savo institucijos studentams; Papildomo pedagoginio krūvio suteikimas už nuotolinio kurso rengimą; Tiesioginio dėstymo krūvio sumažinimas, dalį jo pakeičiant nuotoliniu mokymu; Nuotolinio mokymo kursų parengimą kvalifikuoti kaip metodinės medžiagos parengimą; Didesnė studentų motyvacija Greitesnis mokymosi tempas Mažiau darbo dėstytojui, nes studentai daugiau dirba savarankiškai Studentai geriau įsisavina medžiagą negu tradicinėje paskaitoje, nes turi laiko ją išsamiau perskaityti

Paskutinis šio bloko klausimas, kurį atsako tik neteikiantys nuotolinio mokymosi kursų dėstytojai yra skirtas išsisaiškinti priežastis, kodėl neteikia ir neketina teikti nuotolinio mokymosi kurso. Pateikiami atsakymų variantai, kuriuos prašoma įvertinti skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nesutinku, 4 – visiškai sutinku. Nėra paskatinimo Nemanau, kad atsirastų studentų, norinčių klausyti mano teikiamą kursą nuotoliniu būdu Manau, kad mano dėstomo dalyko specifika neleidžia to daryti Man finansiškai neapsimoka Nemoku naudotis nuotolinio mokymosi technologijomis Nuotolinis mokymasis nėra efektyvus mokymosi būdas Pernelyg didelės laiko sąnaudomis paruošti nuotolinio mokymosi kursą ir jį teikti

Gebėjimų ir žinių teikti nuotolinį mokymąsi šaltiniai ir poreikis: klausimų blokas Šis klausimų blokas sudarytas iš kelių klausimų, kurie tiria žinių apie nuotolinį mokymąsi šaltinius: •

Kada sužinojote apie galimybę dėstyti nuotoliniu būdu?

•

Iš kur Jūs sužinojote apie galimybę dėstyti nuotoliniu būdu? (Iš kolegų (dėstytojų); š užsienio kolegų (dėstytojų); iš interneto/ spaudos; iš metodinės literatūros; iš seminarų ar iš institucijos administracijos)

•

Ar turite žinių ir gebėjimų rengti ir teikti nuotolinio mokymosi kursus? (taip; ne)

•

Kokia forma įgijote žinias apie nuotolinį mokymąsi? (tradiciniai kontaktiniai kursai; Nuotoliniai kursai; Apmokymas darbo vietoje; Savarankiškai mokydamasis)

•

Ar jaučiate poreikį gilinti žinias apie nuotolinį mokymą? (taip; ne)

•

Kokiu būdu norėtumėte įgyti naujų žinių apie nuotolinį mokymą? (tradiciniai kontaktiniai kursai; Nuotoliniai kursai; Apmokymas darbo vietoje; Savarankiškai mokydamasis)

•

Kokių žinių, kompetencijų norėtumėte įgyti? (NM kursų rengimo metodika; NM kursų teikimo metodika; NM kursų kokybės užtikrinimas; NM kursų vadyba; NM 36

kursų rengimo technologijų, įrankių valdymas; Vaizdo paskaitų metodika; Multimedija priemonių kūrimas) •

Ar jums trūksta kokių nors žinių/ informacijos apie nuotolinį mokymą?

Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nesutinku, 4 – visiškai sutinku. 1. Trūksta techninių žinių (apie nuotolinio mokymo įrangą, priemones); 2. Trūksta metodinių žinių (kaip paruošti, kokiu būdu pateikti nuotolinio mokymo kursus); 3. Mažai informacijos apie galimybes teikti nuotolinį mokymą (kur kreiptis, kas organizuoja); 4. Trūksta informacijos apie nuotolinio mokymo administravimą (kaip organizuojamas mokymo procesas, kaip skaičiuojamas krūvis, pan.); 5. Pasigendu nuotolinio mokymo kursų informacinės bazės; 6. Sunku orientuotis esamoje Lietuvos nuotolinio mokymo situacijoje ir pasinaudoti naujai atsiveriančiomis galimybėmis; •

Ar kiti kolegos kreipiasi į jus prašydami patarimo nuotolinio mokymosi klausimais (rengiant, teikiant nuotolinio mokymosi kursus, naudojant IKT mokymosi procese, pan.)? (Taip, labai dažnai; Taip, dažnai; Taip, retai; Nesikreipia).

Šis klausimas pateikiamas norint ištirti, ar respondentai yra naujovių sklaidos agentai savo institucijoje. Pagal Rogers (2003, p.312), pokyčių agentas – tai individas, kuris įtakoja klientų sprendimus dėl naujovės diegimo tokia kryptimi, kokia patogi pokyčių agentūrai. Taigi, iš esmės pokyčių agentas gali įtakoti ne tik sklaidą skatinti, bet ir ją stabdyti. Pokyčių agentas veikia kaip tarpininkas tarp pokyčių agentūros, kuri suinteresuota naujovės sklaida, ir kliento sistemos: iš vienos pusės jis ar ji supažindina auditoriją su naujove, ją populiarina, iš kitos pusės perduoda agentūrai atsiliepimus iš klientų. Rogers priskiria pokyčių agentui septynias pagrindines funkcijas. Jis/ji (1) padeda klientams suvokti savo poreikius ir pastebėti konkrečios naujovės galimą naudą; (2) teikia informaciją; (3) diagnozuoja kliento problemas; (4) sukelia, suformuoja pokyčių adresatui (klientui) poreikį pokyčiams, naujovėms; (5) poreikį transformuoja į veiksmą; (6) stabilizuoja adaptaciją; (7) palaiko pastovų ryšį su klientais. To išdavoje pokyčio adresatas, priėmęs naujovę, pats tampa pokyčių agentu, skatinančiu tolesnę naujovės sklaidą. Rogers (2003) penktajame Naujovių sklaidos leidime, jau gana plačiau išvysto sklaidos tinklo sampratą. Antra vertus, tinklą jis pagrinde sieja su nuomonės lyderio veika. Pagal Rogers, nuomonės lyderystė, tai laipsnis, kuriuo vienas individas gali neformaliai paveikti kitų individų požiūrį ir nuomonę (2003, p.27). Jo teigimu, socialinėje sistemoje informacija apie naujovę 37

dažnai sklinda per nuomonės lyderį. Net žiniasklaidos poveikį naujovių sklaidai jis sieja su nuomonių lyderiais, kurie yra lyg tarpininkas tarp žiniasklaidos ir individo (Rogers, 2003, p.303-304). Todėl nuomonės lyderiai, kaip ir pokyčių agentai, gali ne tik skatinti naujovių sklaidą bendruomenėje, bet ir ją stabdyti. Papildomai dar pateikiama grupė klausimų apie nuotolinių kursų pasiūlą: •

Ar jūsų organizacijoje trūksta nuotolinių mokymų?

•

Jei taip, kokios srities/ temos/ dalyko nuotolinių mokymų trūksta jūsų organizacijoje?

•

Kokios yra pagrindinės šio trūkumo priežastys?

Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nesutinku, 4 – visiškai sutinku. (Nėra dėstytojų, pasirengusių dirbti nuotolinio mokymo srityje; Nuotolinius kursus teikiančių organizacijų nesuinteresuotumas; Dėstytojai neaktyviai siūlo savo dalyko kursą; Nėra suinteresuotų studentų mokytis nuotoliniu būdu).

Požiūris į nuotolinio mokymo perspektyvas ir LVU programą: klausimų blokas Šiame klausimų bloke tiriami: •

Nuotolinio mokymosi privalumai ir trūkumai:

Respondentų vertinimui klausimyne pateikiami literatūros analizės metu išskirti nuotolinio mokymosi privalumai ir trūkumai. Privalumai

Trūkumai

1. Nereikia skaityti tradicinių paskaitų;

1. Nuotoliniai kursai nepripažįstami lygiaverčiais tradiciniams kursams; 2. Neaiškus nuotolinio mokymo kursų statusas institucijoje; 3. Nėra teisinės bazės, apsaugančios autorines teises; 4. Nėra teisinės bazės, sudarančios legalų pagrindą kitų sukurtos autorinės medžiagos ar įrankių panaudojimui; 5. Trūksta IT specialistų ir nuotolinio mokymo metodologų, kuratorių, kursų administratorių ir kt.; 6. Nežinomi nuotoliniam mokymui tinkamiausi pedagoginiai modeliai; 7. Betarpiško bendravimo su studentais trūkumas; 8. Laiko sąnaudos didesnės nei mokant tradicinius (kontaktiniu) būdu;

2. Galimybė gauti papildomas pajamas; 3. Platesnė auditorija; 4. Nuotoliniai kursai kokybiškiau parengti už tradicinius kursus; 5. Mažesnės laiko sąnaudos;

•

Nuotolinio mokymosi perspektyvos

Pateikiami klausimai, (1) ar verta vystyti nuotolinį mokymą Lietuvoje; (2) kuris mokymo(si) būdas efektyviausias? (tradicinės (auditorinės) paskaitos; nuotolinio mokymosi kursai; tradicinės paskaitos, kurių metu papildomai naudojamos įvairios nuotolinio mokymosi technologijos (medžiaga pateikiama internete, dėstytojas konsultuoja naudodamas el. paštą, kt.) ir (3) ką reikėtų daryti, kad distancinis mokymas populiarėtų Lietuvoje? 1. Didinti nuotolinio mokymo kursų įvairovę; 2. Gerinti atokesnių vietovių techninę bazę; 3. Suteikti nuotoliniam mokymui statusą lygiavertį tradiciniam; 4. Gerinti informacinę sklaidą apie nuotolinio mokymo teikimo galimybes; 5. Gerinti informacinę sklaidą apie mokymosi nuotoliniu būdu galimybes; 6. Didinti mokymo įstaigų suinteresuotumą; 7. Nieko papildomo nereikia daryti, jis ir taip populiarėja 8. Nereikia populiarinti nuotolinio mokymo Lietuvoje •

Požiūris į Lietuvos virtualaus universiteto programą

Programos žinomumas - Ar esate girdėję apie Lietuvos virtualaus universiteto 2007-2012 m. programą? (Taip, gerai ją žinau; Taip, esu girdėjęs(-usi); Ne) - Ar esate girdėję apie virtualių universitetų programas ir patirtį užsienio šalyse? (Taip, gerai ją žinau; Taip, esu girdėjęs(-usi); Ne) Ketinimai joje dalyvauti - Ar norėtumėte, kad visi nuotolinio mokymosi kursai būtų pasiekiami naudojant vienus elektroninius vartus – t.y. viename tinklalapyje būtų sukaupta visų Lietuvoje teikiamų nuotolinių kursų duomenų bazė? (atsakymai pateikiami skalėje: Taip, tai labai reikalinga; Taip, tai reikalinga; Sunku pasakyti; Ne, tai nereikalinga; Ne, tai visiškai nereikalinga_ - Jei būtų galimybė, ar jūs teiktumėte savo kursą Lietuvos virtualaus universiteto programoje? (taip; ne) - Ar norėtumėte rengti ir teikti nuotolinį kursą ne tik studentams, bet ir visuomenei? Viso klausymyne yra pateikiami 47 klausimai.

1.6. E.mokymosi ypatybių nevalstybiniame švietimo sektoriuje tyrimas: tyrimo metodai ir tiriamųjų socio-demografinės charakteristikos

Emirinio tyrimo metu naudoti kiekybinio ir kokybinio tyrimo metodai. Kiekybinių ir kokybinių metodų taikymo sintezė padeda atrasti tiek norimas koreliacijas, rodiklių kiekybinio pasiskirstymo dėsningumus, tiek išsamiai ir giliai išnagrinėti reiškinius. Abi metodų rūšys veiksmingai papildo viena kitą. Kiekybinės ir kokybinės prieigų derinimas užtikrina išsamesnį tiriamo reiškinio atskleidimą. Šiame empiriniame tyrimo taikyti tokie metodai: •

Interviu

•

Anketinė apklausa.

Interviu Siekiant atskleisti e.mokymosi organizavimo nevalstybiniame švietimo sektoriuje bruožus, atlikti 11 interviu su nevalstybinio švietimo sektoriuje dirbančiais dėstytojais ir įstaigų administracija. Interviu atlikti su šių privačių mokymo įstaigų administracija, techniniu personalu ir dėstytojais: •

Klaipėdos socialinių mokslų kolegija

•

Klaipėdos verslo kolegija

•

Kolpingo kolegija

•

Vilniaus dizaino kolegija

•

Vilniaus kooperacijos kolegija

•

Vilniaus teisės ir verslo kolegija

•

V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla

•

Vilniaus verslo teises akademija

•

ISM vadybos ir ekonomikos universitetas

•

Europos humanitarinis universitetas

•

LCC tarptautinis universitetas

Interviu pravesti rugsėjo – spalio mėnesiais.

Elektroninė anketinė apklausa

Apklausa vyko: universitetinio ir neuniversitetinio aukštojo ir aukštesniojo mokslo įstaigose, priklausančiose nevalstybiniam švietimo sektoriui. Institucijų sąrašas pateikiamas 2 priede. Pagal statistikos departamento prie LRV duomenis (2008) 1, šiam sektoriui priklauso 19 mokymo įstaigų (žr. 9 pav.): -

12 kolegijų (jose dirba 1225 pedagogai);

7 universitetai (juose dirba 606 padagogai).

Todėl tyrimo generalinę aibę sudaro 1831 nevalstybinio sektoriaus kolegijose ir universitetuose pedagoginį darbą dirbantys asmenys. Apklausos generalinė 18000

16445

16000

aibė

14000 12000 10000 7131

8000 6000 4000 2000

1225

606

0 nevalstybiniuose universitetuose Pedagogų skaičius

nevalstybinėse kolegijose Mokinių skaičius

Šaltinis: statistikos departamento prie LRV duomenis (2008)

9 pav. Nevalstybinio sektoriaus kolegijų ir universitetų pedagogų ir mokinių skaičius

Lietuvos statistikos departamentas prie LRV - http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1576 Statistinis pjūvis: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3110108&PLanguage=0&TableStyl e=&Buttons=&PXSId=3460&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6= &rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= 2 Lietuvos statistikos departamentas prie LRV - http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1576 Statistinis pjūvis: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3110108&PLanguage=0&TableStyl e=&Buttons=&PXSId=3460&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6= &rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= 41

Klausimyną pildė 177 nevalstybiniame švietimo sektoriuje dirbantys dėstytojai (N = 177). Klausimyno vidinio suderinamumo rodiklis Cronbach α=0.707. Pagal

www.surveysystem.com

tinklapyje

pateiktą

tyrimo

imties

skaičiuoklę, esant 1831 asmenų generalinei aibei ir 177 respondentų

Apklausos imtis

imčiai (pasikliovimo lygmuo 95 proc.), paklaida yra +/- 7 proc.

Apklausos forma: elektroninė.

Apklausos

Tyrimo laikas: 2008 m. spalio mėn.

vykdymas

Empirinio tyrimo kiekybinių duomenų statistinė analizė atliekama naudojant SPSS 13 (angl. Statistical Package for Social Sciences) programinį paketą ir MS XLStat 5.1. skaičiuoklę. Analizėje taikyti įvairūs metodai: Aprašomoji statistika. Taikant šį metodą, skaičiuotas rodiklių procentiniai dažniai, vidurkis ir standartinis nuokrypis. Požymių priklausomumo analizė. Šis metodas naudotas ryšiui tarp dviejų kintamųjų, išmatuotų nominalinėje skalėje, nustatyti. Ryšio buvimui nustatyti naudojamas Pearson χ2 testas (ryšys tarp kintamųjų egzistuoja, kai p < 0,05), o ryšio stiprumui nustatyti Cramer V koeficientas (koeficiento reikšmės kinta nuo 0 iki 1).

Naudoti

Korespondencinė analizė. Šis metodas naudotas grafiškai pavaizduoti ryšį tarp pavadinimų skalėje išmatuotų 2 kintamųjų požymių. Korespondencinė analizė atlikta naudojant programą XLStat 5.1.

statistinės analizės metodai

Koreliacinė analizė. Šis metodas taikytas siekiant nustatyti statistinį ryšį tarp kintamųjų. Ryšiui tarp ranginių kintamųjų nustatyti buvo naudotas Spearman ranginės

koreliacijos

koeficientas.

Skaičiuojant

Spearman

koeficientą

kintamųjų priklausomybė yra tuo stipresnė, kuo koeficientas absoliučiuoju didumu didesnis; teigiamas koreliacijos koeficientas rodo tiesioginę kintamųjų priklausomybę, neigiamas – atvirkštinę; ryšys tarp kintamųjų egzistuoja, kai p < α (pasirinktas įprastas socialiniuose moksluose reikšmingumo lygmuoα)( 0,05) (žr. Čekanavičius ir Murauskas, 2001, p. 33-37).

Faktorinė analizė. Faktorinės analizės taikymas rėmėsi tokiais principais: Faktorinės

(1)

analizės

tinkamumas

struktūruoti

turimus

kintamuosius (indikatorius) tikrintas atliekant Kaizer, Meyer ir Olkin (KMO) testą. Kaip teigia Vydas Čekanavičius ir Gediminas Murauskas (2002, p. 243), faktorinė analizė priimtina, kai KMO daugiau už 0,5. Esant KMO reikšmei 0,5 < KMO ≤ 0, 6, faktorinė analizė blogai tinka duomenų struktūravimui, todėl disertacijoje faktorinė analizė buvo taikoma tik KMO reikšmei esant daugiau už 0,6. Faktorinė analizė prasminga tik koreliuotiems kintamiesiems.

(2)

Nustatyti, ar tarp stebimų kintamųjų yra statistiškai reikšmingai koreliuojančių, naudotas Bartlett sferiškumo testas. Faktorinė analizė taikytina, jei Bartlett sferiškumo kriterijaus p reikšmėα <(pasirinktasįprastas socialiniuose moksluose reikšmingumo lygmuo α) ( 0,05) ž( r. Čekanavičius ir Murauska s, 2002, p. 242 - 243). Faktorių išskyrimas atliktas pasitelkus pagrindinių komponenčių

(3)

analizę. Tolesnei analizei pasirinktos tik tos pagrindinės komponentės, kurių koreliacijų matricos tikrinės reikšmės (eigenvalues) > 1 (remtasi Čekanavičius ir Murauskas, 2002, p. 250). Latentinių kintamųjų (skalių), išskirtų (sudarytų) faktorinės

(4)

analizės pagalba, vidinė konsistencija, kitaip tariant – patikimumas, matuotas pasitelkus

Cronbach

α koeficient ą, tradicinį skalių patikimumo įvertį

socialiniuose moksluose (jo reikšmių aibė nuo 0 iki 1). (5)

Faktorių matricos sukimas atliktas taikant Equamax metodą su

Kaizerio normalizacija. (6)

Duomenų interpretacijai pateikti tik reikšmingiausi faktorių

svoriai, kurių įvertis≤ -0,40 arba ≥ 0,40 (pagal Čekanavičius ir Murauskas, 2002, p. 251). Klasterinė analizė. Klasterinė analizė taikyta norint klasifikuoti objektus, apjungiant juos į tam tikrus klasterius. Objektai jungiami į klasterius pagal artumo įverčius: pirmiausia sujungiami panašiausi objektai, t. y. tie, tarp kurių atstumas yra mažiausias, po to jungiami kiti artimiausi objektai. Klasterinė analizė taikyta duomenims, esantiems tvarkos skalėje. Gautas jungimo sprendinys paprastai atvaizduojamas dendrogramoje, kurioje matomas objektų susijungimo faktas ir laikas (Čekanavičius, Murauskas 2002). Pagal šią dendogramą atliekamos tolimesnės interpretacijos.

Tiriamųjų socio-demografinės charakteristikos

Tyrime dalyvavo 177 nevyriausybinio sektoriaus universitetų ir kolegijų dėstytojai, iš kurių 73,3 proc. moterų ir 26,7 proc. vyrų. Respondentų amžius. Respondentų amžiaus vidurkis yra 36 m. (žr. 3 lentelę). Jauniausias tyrime dalyvavęs respondentas yra 24 m. amžiaus, vyriausias – 55 m. 3 lentelė. Respondentų amžius (aprašomoji statistika). Statistikos įvertis 35,99 0,535 36 36 49,257 7,018 24 55

Statistikos pavadinimas Vidurkis Vidurkio standartinė paklaida Mediana Moda Dispersija Standartinis nuokrypis Minimali reikšmė Maksimali reikšmė

Institucija(-os), kurioje(-iose) respondentas dirba. Didžioji dauguma (47,1 proc.) respondentų dirba aukštojo neuniversitetinio mokslo institucijoje, 29,1 proc. – aukštojo universitetinio mokslo institucijoje (žr. 10 pav.). Beveik ketvirtadalis respondentų (23,8 proc.) dirba tiek aukštojo universitetinio, tiek neuniversitetinio mokslo institucijose. Tokios respondentų pasiskirstymo tendencijos atitinka generalinės aibės specifiką, nes universitetuose dirba dvigubai mažiau dėstytojų nei kolegijose.

50.0 45.0 40.0 35.0 30.0 Respondentai, 25.0 proc. 20.0 15.0 10.0 5.0 0.0

47.1 29.1

23.8

Aukštojo Aukštojo Aukšt. universitet. ir universitetinio neuniversitetinio neuniversitet. mokslo institucijoje mokslo institucijoje mokslo institucijose

10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal instituciją(-as), kurioje(-iose) respondentas dirba (proc.) N=172

Respondento pareigos. Daugiausia respondentų (78,4 proc.) dirba lektoriais, beveik penktadalis (17,5 proc.) – asistentais. Docentais dirba tik 4 proc. respondentų (žr. 11 pav.).

80.00 70.00 60.00 78.36

50.00

Respondentai, 40.00 proc. 30.00

17.54 4.09

20.00 10.00 0.00 Asistentas

Lektorius

Docentas

11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pareigas (proc.) N=171

Respondento pedagoginis darbo stažas. Respondentų pedagoginis darbo stažo vidurkis yra 8,89 m. (žr. 4 lentelę). Trumpiausias darbo stažas įstaigoje yra pusė metų, ilgiausias – 33 m.

4 lentelė. Respondentų pedagoginio darbo stažas (aprašomoji statistika). Statistikos pavadinimas Vidurkis Vidurkio standartinė paklaida Mediana Moda Dispersija Standartinis nuokrypis Minimali reikšmė Maksimali reikšmė

Statistikos įvertis 8,85 0,398 8 10 26,137 5,113 0,5 33

Respondento mokslinis laipsnis. Didžiausią dalį (88,4 proc.) respondentų sudaro magistro mokslinį laisnį turintys dėstytojai. Daktaro mokslo laipsnį turi tik 5 proc. respondentų. (žr. 12 pav.)

90.0 80.0 70.0 60.0

88.4

Respondentai, 50.0 proc. 40.0 6.4

30.0 20.0

5.2

10.0 0.0 Mokslinio laipsnio neturiu

Magistro

Daktaro

12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal turimą mokslinį laipsnį (proc.) N=172

Respondento dėstomi dalykai (moduliai). Daugiau nei pusė respondentų (59,8 proc.) į šį klausimą nepateikė atsakymo. 5 lentelėje pateikiamas respondentų pasiskirstymas pagal dėstomus modulius.

5 lentelė. Valstybės tarnautojų amžius (aprašomoji statistika). Dėstomasis dalykas (modulis) Informacinės technologijos Apskaita, finansai, mokesčiai Vadyba, projektu valdymas, rinkodara, strateginis valdymas Teisė Užsienio kalbos Meno istorija, kompozicijos pagrindai, spalvotyra, interjero ir dizaino istorija Statistika Taikomoji matematika Socialinių tyrimų metodai Tarpkultūrinė komunikacija, Politika

Respondentų skaičius 19 15 11 8 8 5 5 3 1 1 1

Apklausoje dalyvavę dėstytojai dažniausiai dėsto informacinių technologijų, apsklaitos, finansų bei vadybos modulius. Respondento naudojimasis internetu. Visi respondentai naudojasi internetu. Dažniausiai respondentai naudojasi internetu kasdien – 93,6 proc., likusieji 6,4 proc. internetu naudojasi kelis kartus per savaitę (žr.13 pav.). Taigi, šie duomenys rodo itin intensyvų bendrą (ne tik mokymo(si) tikslais) interneto naudojimą.

100.0 80.0 93.6

60.0 Respondentai, proc. 40.0

6.4

20.0 0.0

Kelis kartus per savaitę

Kasdien

13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal instituciją(-as), kurioje(-iose) respondentas dirba (proc.) N=172 Apibendrinus socio-demografinius respondentų duomenis, galima teigti, kad šis tyrimas daugiausia atspindi nevyriausybiniam švietimo sektoriui priklausančių universitetų ir kolegijų dėstytojų, dažniausiai moterų, 30-40 m. amžiaus, dirbančių lektorės pareigose, turinčių magistro mokslinį laipsnį ir apie 8-10 m. darbo stažą bei kasdien besinaudojančių internetu, požiūrį.

2. E.MOKYMOSI TEIKIMO BRUOŽAI NEVALSTYBINIAME ŠVIETIMO SEKTORIUJE

2.1. E.mokymosi politika nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo institucijose

Šios dalies tikslas – išsiaiškinti, ar nevalstybinio sektoriaus mokymo įstaigų administracija akcentuoja e.mokymosi svarbą organizuojant mokymo procesą, ar dėstytojai yra skatinami naudoti nuotolinio mokymo technologijas mokymo kursuose. Kaip rodo literatūros analizė, naujovių sklaida organizacijoje labai priklauso nuo aukščiausio lygmens vadovybės požiūrio į naujovę, nuo institucijoje deklaruojamų vertybių, strategijos, politikos naujovės atžvilgiu. Pagal empirinio tyrimo rezultatus, nevalstybinio sektoriaus mokymo įstaigos akcentuoja e.mokymosi svarbą, tačiau pripažįsta, kad kol kas yra tik pradinėje e.mokymosi plėtros fazėje: „Na iš tikrųjų tas nuotolinio mokymosi pas mus yra tik pati pradžia, mes kol kas negalime kalbėti apie konkrečius ar išsamiai parengtus kursus. Tai daugiau galėtų būti kažkokia pagalbinė medžiaga, patalpinta internete. Aišku mes manytumėm, kad turėtų būti rengiami konkrečių dalykų išsamūs, normalūs kursai, kad studentai ypatingai neakivaizdinio skyriaus studentai, kurie dirba ir gyvena užsienyje, kad jie galėtų naudoti tuos kursus, savarankiškai ruoštis ir kontaktuoti su dėstytoju.“ [kolegijos administracija] „Dabar jeigu kalbėt apie distancinį, jokių paslapčių neturiu ne vieni metai šnekam kaip tą mums vykdyti, bet šiandieną esam tokioj pradinėje fazėje. Vienas kitas yra, bet jis toks gana primityvus sakyčiau sukurtas ne pagal tikras distancinio mokymo technologijas, kad norint šitą vystyti mūsų strateginiame plane dviejų artimiausių metų numatomas gerokas pajudėjimas.“ [universiteto administracija] „Kad kol kas mes NM dar neturim. Yra kuriama duomenų bazė, naudojamės elektroniniais paštais. Yra grupė elektroninių paštų, kiekviena grupė turi savo pašto dėžutę visi turi prisijungimą ir ten yra taip pat ftp serveris kur dėstytojai gali sudėti savo medžiagą, studentai gali iš ten pasiimti. Kol kas tai nėra problema. Dėstytojai pas mus yra konservatyvūs, yra kurie labai mielai ir noriai sudeda, dalinasi medžiaga kiti pradeda dėl autorinių teisių kelti klausimus, kiti dėl apmokėjimo visaip būna. Viskas eina su slaptažodžiu apsaugota. Pagrinde tai yra tik mūsų kolegijos studentai kurie naudojasi šiuo serveriu.“ [kolegijos administracija] 48

„Neturim jokių NM kursų. Norim pasakyti, kad labai malonu, kad kolegos pas mus užsukot. Jūs esate pirmieji kurie mums siūlo bendradarbiauti ir mes su labai dideliu džiaugsmu įsijungtume į šitą veiklą.“ [kolegijos administracija] „Nuo šių metų rugsėjo, tik dar pasakysiu taip, kad mes neturim tokios kaip formos nuotolinis mokymas(sis). Pas mus nuotolinis mokymas(sis) yra integruotas, reiškia studentai gauna medžiagą, moduliai yra parengti pagal visas taisykles taip kaip priklauso jie patalpinti būtent liedm serveryje webct aplinkoj. Studentai gali gauti medžiagas, skaityti, mokytis atlikti savikontrolės testus, bet į kolegiją jie atvyksta. Atvyksta į seminarus, diskusijas gal būt dėstytojas skaitydamas tą teorinę paskaitą gali užgriebti tą klausimą, kuris yra svarbesnis, kurį savarankiškai studentas ne taip išmoksta.“ [kolegijos administracija] E.mokymosi plėrta yra siejama su mokymo kokybe. Tai aiškiai atsispindi citatoje: „Mes turim žiūrėti kaip privatus universitetas būtent per ekonominius svertus. Jeigu mums apsimokės mes darom. Tai nereiškia, kad mes nežiūrėsim į kokybę. Vėlgi, jeigu mes rimtai galvojam apie privataus universiteto ateitį mes labai turime žiūrėti į paslaugų kokybę. Kodėl studentai pas mus plaukia? O todėl, kad jie baigę gauna gerus darbus, baigę dirba, todėl mums kokybė svarbu.“ [universiteto administracija] Daugelis mokslo įstaigų pripažįsta, kad e.mokymasis yra universiteto ar kolegijos vizijoje: „Yra. Aš nenorėčiau absoliutint, kad pas mus yra vizija tokia, kad čia e-universitetas. To nebus niekada. Sakykim mes turim super profesionalų, kurie doktorantūroj pas mus atvažiuoja dėstyti, bet jie yra labai brangūs ir mes negalim jų dažnai atsivežt mes dažnai su jais dirbame e- būdu.“ [universiteto administracija] „Taip, nuotolinis mokymasis bus ateityje. Perspektyvas matome. Manau, kad daugiau bus organizuojami tie tokie vadinami blokiniai kursai kada išdėstoma medžiaga per dvi savaites, tada eina kitas modulis – tą planuojame įvesti kolegijoje, daugiau modulių užsienio kalba, daugiau tokių tarptautinių mainų dėstytojams ir studentams ir bandyti orientuotis ir į elektroninę sistemą. Kol kas dirbam senais metodais, duomenų bazės irgi neturėjom iki šiol, bet dabar intensyviai dirbam ir kuriam duomenų bazę, kad irgi būtų viskas susisteminta.“ [kolegijos administracija] „Mes dar tokioj pradinėj stadijoje, galvojam, kad reikia pradėti, nes iš tikrųjų problema yra filialas mūsų pakankamai toli“ [kolegijos administracija] 49

Dauguma įstaigų neturi ilgalaikio finansavimo planų, tačiau tuti idėjų, kaip galima pritaikyti ES struktūrinių fondų paramą: „Neturim, bet idėją turim, kad galėtume tai daryti ir kad būtume naujoviškesnė įstaiga.“ [kolegijos administracija] „Mes matome perspektyvą projektiniam finansavimui, galbūt struktūrinių fondų lėšomis.“ [kolegijos administracija] „Planai pradiniame lygmenyje. Jau 2 metus einam į kooperaciją jau galima buvo ir tą ir tą daryti ir turėti, ir viską turime pasiruošę – negauname atsakymų.“ [kolegijos administracija]

Dažniausiai įvardinti e.mokymosi plėtros trukdžiai – žinių ir informacijos stoka, sena techninė (technologinė) bazė: „Žinių stoka ir informacijos stoka, čia kiekvienas man atrodo norėtų tai įgyvendinti, tiesiog yra dar ir laiko stoka.“ [kolegijos administracija] „Jeigu žiūrint į nuotolinį mokymą tai iš tikrųjų bazę reikėtų pakankamai stiprinti.“ [kolegijos administracija] „Pagrindinė kliūtis technika, kitos problemos be abejo ribojimai: finansai ir žinoma žmoniškieji resursai.“ [universiteto administracija] „Problemos? Tai galbūt čia reiktų ne apie problemas, o sakykime, kokie tai yra uždaviniai, nes tai gal ne problema, tai yra uždavinys, kurį reikia spręsti. Į uždavinį iš techninės pusės reiktų pasižiūrėti, ko mums reikalinga būtų ir kaip tyrimus kažkokius reiktų, ir aukštesnės klasės tokių galimybių. O nuotolinio mokymo klasių, iš tokios pusės reikėtų pažiūrėti. Kaip jau sakiau, mes dar visko nereziumavom, apie kai kuriuos dalykus mes vis dar galvojam, apsisprendimų neturim, kurie Jums būtų vertingi. Taigi, iš techninės pusės pasakyti.” [kolegijos administracija]

Nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigos nepalaiko tamprių tarpusavio ryšių: „Kas liečia projektinę veiklą tai bendradarbiaujame ir turime partnerių. Daugiau ne.“ [kolegijos administracija] „Kol kas ne, bet būtent šiuo klausimu mes ir galvojam teigti paraiškas, kartu su kitom kolegijom.“ [kolegijos administracija] Institucijos pakankamai dažnai tiria poreikius, todėl galima sakyti, kad žino, ko reikia tiek studentams, tiek dėstytojams. „Apklausa yra vykdoma visą laiką. Bent porą kartų per metus, mokslo metų pradžioje ir pabaigoje tarp studentų.“ [kolegijos administracija] Apklausas darom. Kas metai darom apklausas. Stambesnes kas metai, o pavyzdžiui bakalaurų tai klausiam vos ne kiekvieno semestro pabaigoje. Žiūrim tendencijas į kurią pusę didėja pokyčiai būtent su e- mokymu(si). [universiteto administracija] „Kasmet vykdom apklausas studentų, sužinom siūlymus jų ir pernai atlikom gana rimtą apklausą ir apklausėm 1500 studentų(vakarinio ir neakivaizdinio) norėdami sužinoti ar turi jie prieigos taškus sakysim jeigu mes tūrėtume nuotolinis mokymas(sis), ar turės galimybę juo naudotis. Ir iš tiesų apie 80% sakė, kad nori nuotolinis mokymas(sis) ir 99,9% turi galimybę, turi kompiuterius, turi internetą ir nebus jokių problemų. Taip, kad ta iniciatyva yra iš apačios galima sakyti, pas vakarinius yra gana didelė studijų forma gana plati ir neakivaizdinio, tai jiems yra nepaprastai patrauklu ir atrodo kad labai šito reikia, tai tokia buvo pradžia.“ [kolegijos administracija]

Institucijos ypatingai neskatina dėstytojų teikti nuotolinius kursus: „Sakytume, kad kažkokio konkretaus skatinimo nėra.“ [kolegijos administracija] „Moralinis, tai taip, bet tai ne tik administracijos bet ir dėstytojų iniciatyva , kadangi iškarto palengvėja darbas su neakivaizdinių skyrių studentais.“ [kolegijos administracija] Taigi, e.mokymasis yra akcentuojamas nevalstybinių aukštųjų mokyklų politikoje, bet realizacija yra tik pradiniame lygmenyje.

2.2. E.mokymosi technologijų naudojimas teikiant mokymosi kursus Šios dalies tikslas – išsiaiškinti, ar nevalstybinio sektoriaus mokymo įstaigų dėstytojai naudoja nuotolinio mokymo technologijas teikdami mokymosi kursus. Kaip rodo empirinio tyrimo duomenys, daugiau nei pusė respondentų (56,4 proc.) nenaudoja jokių e.mokymosi technologijų teikdami mokymosi kursus (žr. 14 pav.).

Ar naudojate nuotolinio mokymo technologijas teikdami mokymosi kursus?

, Naudoja, 43.6

Nenaudoja, 56.4

14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuotolinio mokymosi technologijų naudojimą, (proc.)

Naudojančio

nenaudojančio

nuotolinio

mokymo

technologijas

dėstytojo

charakteristikos. Empirinio tyrimo duomenys atskleidžia tokias nuotolinio mokymo technologijas naudojančio mokymo kurse dėstytojo charakteristikas (žr. 15 pav. ir 6 lentelę): •

Daugiausiai e.mokymosi technologijas naudoja neturintys mokslo laipsnio dėstytojai (naudoja 63,6 proc. mokslo laipsnio neturinčių dėstytojų), mažiausiai – turintys daktaro mokslinį laipsnį (naudoja 22,2 proc. mokslo daktarų). Tačiau statiškai priklausomybė nepatvirtinta, nes pernelyg mažos neturinčių mokslo laipsnio ir mokslo daktarų imtys (Pearson χ2 testas, p=0,178).

•

Panaši situacija ir pareigų atžvilgiu. Daugiausiai e.mokymosi technologijas naudoja asistentai (naudoja 50 proc. asistentų), mažiausia – docentai (naudoja 14,3 proc. docentų). Tačiau statiškai priklausomybė nepatvirtinta, nes pernelyg mažos asistentų ir docentų imtys (Pearson χ2 testas, p=0,231).

•

Du trečdaliai neuniversitetinio aukštojo mokslo įstaigų dėstytojų naudoja e.mokymosi technologijas mokymo kursuose. Tačiau e. mokymo technologijas mokymo proceses naudoja tik šeštadalis (16 proc.) aukštojo universitetinio mokslo institucijų dėstytojų.

•

E. mokymosi technologijas mokymo kursuose dažniausiai naudoja informacinių technologijų dėstytojai.

•

E. mokymosi technologijų naudojimo ir lyties kintamųjų koreliacijų nėra.

Daktaro

22.2

77.8

43.4

Magistro

63.6

Mokslinio laipsnio neturiu

Docentas

14.3

85.7

56.7

50.0

Asistentas

50.0

29.3

70.7

67.9

Aukštojo neuniversitetinio mokslo institucijoje

Aukštojo universitetinio mokslo institucijoje

36.4

43.3

Lektorius

Aukšt. universitet. ir neuniversitet. mokslo institucijose

56.6

16.0

32.1

84.0

Moteris

43.7

56.3

Vyras

43.5

56.5

0% 10 %

20 %

30 40 50 60 70 % % % % % Naudoja Nenaudja

80 %

90 100 % %

15 pav. Naudojančių ir nenaudojančių nuotolinio mokymosi technologijas respondentų sociodemografinės charakteristikos, (proc.)

6 lentelė. Naudojančių ir nenaudojančių nuotolinio mokymosi technologijas respondentų dėstomi dalykai (resp. skaičius) Dėstomasis dalykas (modulis)

Informacinės technologijos Apskaita, finansai, mokesčiai Vadyba, projektu valdymas, rinkodara, strateginis valdymas Teisė Užsienio kalbos Meno istorija, kompozicijos pagrindai, spalvotyra, interjero ir dizaino istorija Statistika Taikomoji matematika Socialinių tyrimų metodai Tarpkultūrinė komunikacija, Politika

Nenaudoja 0 13

Naudoja 19 2

Iš viso 19 15

9 3 5

2 5 3

11 8 8

2 3 1 1 1 1

3 2 2 0 0 0

5 5 3 1 1 1

Teikiant mokymosi kursus gali būti naudojamos įvairios e. mokymosi technologijos: pradedant nuo paprasčiausio mokymosi medžiagos talpinimo internete ir baigiant sudėtingomis technologinėmis priemonėmis, tokiomis kaip VIPS programinė įranga.

Internete įprastu būdu patalpinta medžiaga

68.4

64.5

Elektroninis paštas Vaizdo konferencijų metodika

35.5

38.2

61.8

22.4

Atviro kodo programos (pvz., MOODLE)

Black Board Vista CE6 (WebCT) sistema

31.6

77.6

17.1

82.9

First Class sistema 2.6

97.4

VIPS programinė įranga

100

Turinio valdymo sistemos (pvz., CDK, SCORM)

100

Learning Space sistema

100 0% 10 %

20 %

30 40 50 60 70 80 % % % % % % Naudoja Nenaudoja

90 100 % %

16 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojamas nuotolinio mokymosi technologijas ir programinę įrangą, (proc.) 54

Kaip rodo empirinio tyrimo duomenys, respondentai dažniausiai naudoja paprastas e.mokymosi technologijas, tokias kaip mokymo medžiagos talpinimas internete (tai daro 68,4 proc. e.mokymosi technologijas naudojančių respondentų) ir elektroninį paštą (64,5 proc.). Visiškai nėra naudojamos tokios technologijos kaip VIPS programinė įranga, turinio valdymo sistemos (pvz., CDK, SCORM) ar Learning Space sistema. Kaip rodo empirinio tyrimo duomeys, aukštojo universitetinio mokslo institucijų dėstytojai dažniausiai naudoja vaizdo konferencijų metodiką ir elektroninį paštą (po 75 proc.). Aukštojo neuniversitetinio mokslo institucijų dėstytojai dažniausiai naudoja elektroninį paštą (69,6 proc.). Asistentai dažniausiai naudoja vaizdo konferencijų metodiką (62,5 proc.) ir elektroninį paštą (68,8 proc.), lektoriai – įprastu būdu talpina medžiagą (76 proc.), visi tyrime dalyvavę docentai naudoja atviro kodo programas ir visiškai nenaudoja vaizdo konferencijų metodikos bei netalpina medžiagos internete. Visi mokslo laipsnio neturintys dėstytojai naudoja vaizdo konferencijų metodiką ir elektroninį paštą, tačiau nenaudoja Black Board Vista sistemos. Mokslo daktarai visiškai nenaudoja

Black Board Vista sistemos, vaizdo konferencijų

metodikos, elektroninio pašto bei netalpina medžiagos internete. Pusė mokslų daktaro laipsnį turinčių respondentų naudoja atviro kodo programas.

7 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojamų technologijų ir programinės įrangos rūšis (proc.) Nenaudoja Black Board Vista sistema Vyras 85 Moteris 82,14 Aukštojo universitetinio mokslo institucijoje 87,5 Aukštojo neuniversitetinio mokslo institucijoje 82,14 Aukšt. universitet. ir neuniversitet. Mokslo 83,33 institucijose Asistentas 75 Lektorius 84,5 Docentas 82,67 Mokslinio laipsnio neturiu 100 Magistro 80,60 Daktaro 100 Atviro kodo programos Vyras 70 Moteris 80,36 Aukštojo universitetinio mokslo institucijoje 75 Aukštojo neuniversitetinio mokslo institucijoje 78,57 Aukšt. universitet. ir neuniversitet. Mokslo institucijose 75 Asistentas 87,5 Lektorius 75,86 Docentas 0 Mokslinio laipsnio neturintis 85,714 Magistras 77,61 Daktaras 50

Naudoja

Iš iso

15 17,86 12,5 17,86 16,67

100 100 100 100 100

25 15,52 17,33 0 19,40 0

100 100 100 100 100 100

30 19,64 25 21,43

100 100 100 100

25 12,5 24,14 100 14,29 22,39 50

100 100 100 100 100 100 100 55

Vaizdo konferenciju metodika Vyras 60 Moteris 62,5 Aukštojo universitetinio mokslo institucijoje 25 Aukštojo neuniversitetinio mokslo institucijoje 66,07 Aukšt. universitet. ir neuniversitet. Mokslo institucijose 66,67 Asistentas 37,5 Lektorius 68,97 Docentas 100 Mokslinio laipsnio neturintis 0 Magistras 67,16 Daktaras 100 Elektroninis paštas Vyras 30 Moteris 37,5 Aukštojo universitetinio mokslo institucijoje 25 Aukštojo neuniversitetinio mokslo institucijoje 37,5 Aukšt. universitet. ir neuniversitet. Mokslo institucijose 33,33 Asistentas 31,25 Lektorius 36,21 Docentas 100 Mokslinio laipsnio neturintis 0 Magistras 37,31 Daktaras 100 Internete įprastu būdu patalpinta medžiaga Vyras 30 Moteris 32,14 Aukštojo universitetinio mokslo institucijoje 37,5 Aukštojo neuniversitetinio mokslo institucijoje 30,36 Aukšt. universitet. ir neuniversitet. Mokslo institucijose 33,33 Asistentas 56,25 Lektorius 24,14 Docentas 100 Mokslinio laipsnio neturintis 42,86 Magistras 28,36 Daktaras 100

40 37,5 75 33,93

100 100 100 100

33,33 62,5 31,03 0 100 32,84 0

100 100 100 100 100 100 100

70 62,5 75 62,5

100 100 100 100

66,67 68,75 63,79 0 100 62,69 0

100 100 100 100 100 100 100

70 67,86 62,5 69,64

100 100 100 100

66,67 43,75 75,86 0 57,14 71,64 0

100 100 100 100 100 100 100

First class sistema naudojasi 2 responentai: 1 vyras, 1 moteris, abu lektoriai, abu dirbantys aukštojo neuniversitetinio mokymo įstaigose, abu turi magistro laipsnį. Pagal

interviu

duomenis,

nevalstybinio

sektoriaus

aukštojo

mokslo

įstaigose

itin

akcentuojamos atviro kodo programos, nors pagal apklausos duomenis, jos dar nėra itin plačiai naudojamos pačių dėstytojų. Atviro kodo programos, konkrečiai Moodle programa, populiari dėl mažai reikalaujančių finansinių išteklių ir dėl lietuvių kalbos: „... kadangi vėlgi yra finansavimas, yra visa kita, tai pasirinkome Moodle, kuri yra atviro kodo sistema ir mes tiesiog pabandėme ją diegti... tarkim, pačią tą programą mes naudojam jau antri mokslo metai...“ [kolegijos administracija]

„... Be jokios abejonės, vienas iš svarbesnių faktorių buvo tai, kad ji jau yra lietuvių kalba. Gal studentams tai ne problema, jie nedaro iš to problemos, kad ji anglų kalba, bet dalis dėstytojų dėl kalbos, kadangi tai gali būti vokiečių kalbą žinantys arba seniau mokėsi anglų kalbą, todėl natūralu, kad jiems yra patogiau, todėl ieškai kas yra sparčiau, patogiau įsisavinimo prasme. Tai viena iš priežasčių būtų šita. Kita turbūt buvo lyginome, žiūrėjome su WebCT sistema, kuri Lietuvoje ir Distancinio mokymo centre turime didelį įdirbį. Bet esame nedidelė institucija ir komentarai buvo tokie, kada mes sprendėme dar prieš metus ir patirtys, ir bendradarbiavome su kitomis institucijomis, iš bendrų tokių pasityrinėjimų matome, kad jinai yra dar sudėtingesnė, kompleksiškesnė įvairiom prasmėm.“ [kolegijos administracija] „Bet galutinis argumentas, kad Moodle jau lietuviškai. Dar prie kažkiek metų mes dar Blackboard svarstėme, kadangi buvome Blackboard tinkle ir mes nagrinėjomės prieš kokius 8 metus, gal tai būtų Blackboard, bet vėlgi mes esame nedidelė institucija ir neturim masinio išsilavinimo teikimo tikslų, tai mes tiesiog apsisprendėme mums tos sistemos yra per didelės, mes jų neišnaudotume ir ekonomiškai neverta.“ [kolegijos administracija]

2.3. Nuotolinio mokymo kursų teikimo bruožai ir motyvacija Pagal empirinio tyrimo duomenis, e.mokymosi technologijas naudoja 43,7 proc. respondentų. Iš jų, 31 (40,7 proc.) teikia nuotolinio mokymo kursus, 23 (30,7 proc.) neteikia, bet planuoja teikti ir likusieji 22 (28,6 proc.) – neteikia ir neplanuoja teikti (žr. 17 pav.). Analizuojant šį klausimų bloką, dėl pernelyg mažos imties koreliacijos nebus skaičiuojamos. Analizei naudojami tik vidurkiai, dažniai ir procentiniai pasiskirstymai.

Neteikiu ir neplanuoju teikti, 28.6 Teikiu nuotolinio mokymo kursus, 40.7

Neteikiu, bet planuoju teikti, 30.7

17 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuotolinių kursų teikimo praktiką, (proc.) 57

Toliau aptariami tik teikiančių nuotolinius kursus respondentų duomenys. Pagal empirinio tyrimo duomenis, didžiausia dalis respondentų nuotolinio mokymosi kursus teikia ne ilgiau kaip 5 metus (84 proc.). Šeštadalis jų nuotolinius kursrs teikia daugiau nei 5 metus. (žr.18 pav.).

daugiau nei 5 metus, 16

mažiau nei 1 metus, 41

2-5 metus, 43

18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuotolinių kursų teikimo laikotarpį, (proc.)

Dėstytojai naudoja labai mažai motyvavimo priemonių. Dažniausiai motyvuoja skirdami papildomus balus už studentų gerai atliktus darbus. Motyvacijos priemonės neišradingos ir mažai tikėtina, kad tokios priemonės paskatintų studentus rinktis nuotolinio mokymosi kursus.

Kaip rodo empirinio tyrimo duomenys, teikdami nuotolinio mokymosi kursus, respondentai yra labiausiai patenkinti kvalifikacijos kėlimo galimybėmis nuotolinio mokymo srityje (žr. 19 pav.). Vertinimo vidurkis 4,81 (skalėje nuo 1 iki 5). Palankiai vertinama ir paklausa dėstomam kursui (vertinimo vidurkis – 4,16). Vertinant pagal atsakymų vidurkius, respondentai mažiausiai patenkinti studentų savarankiško darbo įgūdžiais (3,29).

Turima techninė įranga institucijoje. 5.00 Turima programinė įranga institucijoje. Darbo krūvis 4.00 Administravimas, mokymo organizavimas

3.00 2.00

Paklausa dėstomam kursui

1.00

Atlyginimas už nuotolinio mokymo kurso teikimą. Jūsų institucijos mokymo program kuriai rengiate nuotolinio mokymo kursus.

0.00 Kvalifikacijos kėlimo galimybės nuotolinio mokymo srityje.

Studentų gebėjimas naudotis IKT galimybėmis

Nuotolinio mokymo lygis savo institucijoje.

Studentų turimos techninės galimybės

Nuotolinio mokymo skatinimas savo institucijoje. Kolegų parama rengiant ar teikiant nuotolinio mokymosi kursus

Studentų savarankiško darbo įgūdžiai

Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14

Vidurkis Kvalifikacijos kėlimo galimybės nuotolinio mokymo srityje. Paklausa dėstomam kursui Darbo krūvis Turima programinė įranga institucijoje. Kolegų parama rengiant ar teikiant nuotolinio mokymosi kursus Jūsų institucijos mokymo programa, kuriai rengiate nuotolinio mokymo kursus. Turima techninė įranga institucijoje. Studentų turimos techninės galimybės Nuotolinio mokymo skatinimas savo institucijoje. Administravimas, mokymo organizavimas Nuotolinio mokymo lygis savo institucijoje. Studentų gebėjimas naudotis IKT galimybėmis Atlyginimas už nuotolinio mokymo kurso teikimą. Studentų savarankiško darbo įgūdžiai

4.81 4.16 3.94 3.83 3.81 3.77 3.75 3.74 3.71 3.71 3.61 3.52 3.50 3.29

19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą/ nepasitenkinimą nuotolinių kursų proceso komponentais, (vertinimo vidurkiai) Vidurkių pasiskirstymas atskleidžia tendencijas, bet aiškiai neparodo, kurie aspektai vertinami teigiamai (patenkintas ir visiškai patenkintas) ir kurie neigiamai (nepatenkintas ir visiškai nepatenkintas). Todėl procentinis respondentų pasiskirstymas pagal atskleidžia, kad respondentai nepatenkinti 2 aspektais: studentų savarankiško darbo įgūdžiais (22,6 proc.) ir kolegų parama rengiant ir teikiant nuotolinio mokymo kursą (16,1 proc.).

8 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą/ nepasitenkinimą nuotolinių kursų proceso komponentais, (proc.) Nr. 1 2 3

5 6 7

8 9 10 11

12 13 14

Turima techninė įranga institucijoje. Turima programinė įranga institucijoje. Atlyginimas už nuotolinio mokymo kurso teikimą. Jūsų institucijos mokymo programa, kuriai rengiate nuotolinio mokymo kursus. Kvalifikacijos kėlimo galimybės nuotolinio mokymo srityje. Nuotolinio mokymo lygis savo institucijoje. Nuotolinio mokymo skatinimas savo institucijoje. Kolegų parama rengiant ar teikiant nuotolinio mokymosi kursus Studentų savarankiško darbo įgūdžiai Studentų turimos techninės galimybės Studentų gebėjimas naudotis IKT galimybėmis Paklausa dėstomam kursui Administravimas, mokymo organizavimas Darbo krūvis

Visiškai nepatenkintas

Nepatenkintas

Nei patenkintas nei nepatenkintas

Patenkintas

Visiškai patenkintas

38,9

47,2

13,9

30,6

55,6

13,9

64,5

19,4

16,1

22,6

77,4

9,7

58,1

32,3

38,7

61,3

45,2

38,7

16,1

3,2

64,5

16,1

22,6

25,8

51,6

41,9

16,1

48,4

51,6

16,1

51,6

32,3

29,0

71,0

6,5

93,5

Daniausiai naudojamas (beveik pusėje atvejų, 45,2 proc.) asinchroninis mokymasis, kai bendraujama patogiu laiku. Beveik trečdalis (29 proc.) respondentų minėjo mišrų būdą, kai derinami abu mokymosi būdai, daugiau nei ketvirtadalis (25,8 proc.) teikia pirmenybę bendravimui realiu laiku ir renkasi sinchroninio mokymosi būdą. Empirinio tyrimo duomenys atskleidžia, kad teikiant nuotolinius kursus yra naudojami įvairūs metodai. Respondentų tarpe populiariausios grupinės ir individualios konsultacijos, kurių metu dėstytojas tiesiog atsako į studentų klausimus (žr. 20 pav.). Beveik 50 proc. respondentų identifikavo, kad labai dažnai naudoja tokį mokymo metodą. Pakankamai dažnai dėstytojai naudoja savarankiškas studijas kaip vieną metodų (pavyzdžiui, pateikiamos užduotys savararankiškai surasti papildomą informaciją internete. Labai dažnai tokį studijų metodą naudoja 32,3 proc., o dažnai – 45,2 proc. respondentų. Populiarus ir medžiagos talpinimas internete – 45,2 proc. respondentų labai dažnai naudoja šį metodą. 60

Grupinės konsultacijos (atsakymai į klausimus)

22.6

29.0

48.4

Individualios konsultacijos (atsakymai į klausimus)

22.6

29.0

48.4

Savarankiškas studijavimas (pvz. papildomos informacijos paieška internete)

16.1 6.5

Mokymosi medžiagos talpinimas elektroninėje erdvėje

25.8

Besimokančiųjų rengiami individualūs pri(si)statymai

25.8

Pratimai

35.5

45.2

29.4

32.3

Diskusijų grupės

38.7

16.1

12.9

29.4

Grupinis darbas

32.3

45.2

41.2 38.7

9.7

44.1

Projektų rengimas

44.1

Savikontrolės testai

70.6

Elektroninių dienoraščių kūrimas

70.6

26.5 5.9

73.5

Imitavimas

79.4

20.6

100.0

Tyrinėjimas

100.0

Refleksija

100.0

Eksperimentas

100.0

Labai retai

20%

Retai

Dažnai

14.7

20.6

Žaidimai vaidmenimis

Niekada

8.8 29.4

73.5

Besimokančiųjų rengiami grupiniai pri(si)statymai

11.8

41.2

50.0

Seminarai

9.7 9.7

40%

60%

80%

100%

Labai dažnai

20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokius mokymo(si) metodus naudoja teikdami nuotolinį mokymosi kursą (proc.) Pagal tyrimo duomenis, visi respondentai dažniau ar rečiau naudojo tokius mokymosi metodus kaip grupinės ir individualios konsultacijos, savarankiškas studijavimas ir medžiagos talpinimas internete. Kita vertus, nė vienas respondentas nenaudojo tokių mokymosi metodų kaip eksperimentas, refleksija, tyrinėjimas, žaidimai vaidmenimis. 61

Nuotolinio kurso metu 80.6 proc. respondentų naudoja grupinio darbo užduotis ir skatina grupinį darbą. Dažniausiai naudojamas grupinio darbo metodas – grupės narių diskusijos tarpusavyje (žr. 20 pav.). Visi respondentai nurodė, kad skatina grupės narius diskutuoti tarpusavyje labai dažnai (vidurkio reikšmė – 4). Kiti labai dažnai naudojami grupinio darbo metodai: •

Skatinimas grupės narius bendradarbiauti;

•

Skatinimas grupės narius dalintis informacija;

•

Skatinimas grupės viduje išsirikti lyderį bei pasiskirstyti vaidmenimis;

•

Skatinimas grupės narius savarankiškai priimti sprendimus grupėje.

Taigi, naudojami grupinio darbo metodai orientuojasi į grupės narių bendradarbiavimą, bet išlaikant ir individualaus indėlio ir atsakomybės ribas.

Skatinu grupės narius diskutuoti tarpusavyje 4.0 Nustatau visai grupei bendrą atlygį (jei 3.0 Skatinu grupės narius bendradarbiauti visi grupės nariai viršys kriterijus, gaus papildomų taškų) 2.0 1.0 Kiekvieno studento indėlį vertinu atskirai (asmeniškai)

Skatinu grupės narius dalintis informacija

0.0

Prašau kiekvieno grupės nario įvertinti kitus grupės narius (kaip jie dirbo, kiek prisidėjo rengiant užduotį ir pan.)

Prašau grupės narių išsirinkti „vadovą“, pasiskirstyti vaidmenimis

Skatinu grupės narius savarankiškai priimti sprendimus grupėje

Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8

Skatinu grupės narius diskutuoti tarpusavyje Skatinu grupės narius bendradarbiauti Skatinu grupės narius dalintis informacija Prašau grupės narių išsirinkti „vadovą“, pasiskirstyti vaidmenimis Skatinu grupės narius savarankiškai priimti sprendimus grupėje Prašau kiekvieno grupės nario įvertinti kitus grupės narius (kaip jie dirbo, kiek prisidėjo rengiant užduotį ir pan.) Kiekvieno studento indėlį vertinu atskirai (asmeniškai) Nustatau visai grupei bendrą atlygį (jei visi grupės nariai viršys kriterijus, gaus papildomų taškų)

Vidurkis 4.0 3.8 3.8 3.7 3.5 3.1 3.0 2.6

21 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojamus grupinio darbo metodus (vidurkiai) Rečiausiai respondentai naudojamas visai grupei bendro atlygio nustatymą (jei visi grupės nariai viršys kriterijus, gaus papildomų taškų). Beveik trečdalis respondentų nurodė, kad tokio metodo niekada nenaudoja (žr. 9 lentelę). Visus kitus metodus respondentai dažniau ar rečiau naudoja. 62

9 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojamus grupinio darbo metodus (proc.) 0 Nustatau visai grupei bendrą atlygį (jei visi grupės nariai viršys kriterijus, gaus papildomų taškų)

Skatinu grupės narius dalintis informacija Kiekvieno studento indėlį vertinu atskirai (asmeniškai) Prašau kiekvieno grupės nario įvertinti kitus grupės narius (kaip jie dirbo, kiek prisidėjo rengiant užduotį ir pan.)

Skatinu grupės narius bendradarbiauti Skatinu grupės narius savarankiškai priimti sprendimus grupėje Prašau grupės narių išsirinkti „vadovą“, pasiskirstyti vaidmenimis Skatinu grupės narius diskutuoti tarpusavyje

88 20

12 80

68 100

Dar vienas labai svarbus aspektas teikiant nuotolinio mokymosi kursus – studentų pasiekimų vertinimas. Vertinimo būdai pateikiami 21 pav.

Klausinėjimas

3.5 2.6

Dalyvavimas komandiniame darbe 2.3

Testas 2.0

Dalyvavimas projektuose Mokymosi pasiekimų aplankas (portfolio) Ese / rašinys

0.7 0.0 0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

4.0

22 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip vertina studentų pasiekimus teikdami nuotolinį mokymosi kursą (vidurkių reikšmės) Respondentai nurodė, kad niekada nenaudoja ese arba rašinio. Pagal įvairių vertinimo būdų įverčių vidurkį, populiariausias yra klausinėjimas (vidurkio reikšmė - 3,5). Analizuojant pagal procentinį vertinimo būdų pasiskirstymą, matome, kad net 77,4 proc. respondentų niekada nenaudoja mokymosi pasiekimų aplanko (portelio), tačiau net 87,1 proc. dažnai arba labai dažnai naudoja klausinėjimą ir dalyvavimą komandiniame (grupiniame) darbe (71 proc.). 63

10 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip vertina studentų pasiekimus teikdami nuotolinį mokymosi kursą (proc.) Niekada

Retai

Dažnai ir labai dažnai

Testas

35.5

16.1

48.4

Klausinėjimas

12.9

87.1

Mokymosi pasiekimų aplankas (portfelio)

77.4

22.6

Dalyvavimas komandiniame darbe

29.0

Dalyvavimas projektuose

45.2

54.9

Atskiru klausimu buvo teirautasi, kokio tipo testus naudoja nevalstybinio sektoriaus aukštųjų mokyklų dstytojai. Kaip paaiškėjo iš tyrimo duomenų, visi be išimties naudoja rinkimosi iš kelių alternatyvų (su vienu ar keliais teisingais atsakymais) ir trumpo atsakymo klausimus. Tačiau naudojami ir kiti klausimų tipai: taip/ne tipo klausimai, dveijų grupių savokų atitikmenų parinkimo ir ilgo atsakymo klausimai (žr. 23 pav.).

Rinkimosi iš keliu alternatyvu klausimai (su vienu ar keliais teisingais atsakymu variantais)

100

Trumpo atsakymo klausimai

100

Taip/ne tipo klausimai

Dvieju grupiu savoku atitikmenu parinkimo klausimai

Ilgo atsakymo klausimai

20 50

0% 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 % % % % % % % % % % Dažnai Niekada

23 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokio tipo testus rengia (proc.) Kaip rodo empirinio tyrimo duomenys, visi be išimties respondentai labai dažnai ir dažnai vertina tokius savarankiško darbo aspektus (žr. 24 pav.): •

Gebėjimas pagrįsti savo nuomonę;

•

Gebėjimas pritaikyti teorines žinias praktinėse užduotyse;

•

Gebėjimas paaiškinti diagramas ar tekstus; 64

•

Kūrybiškumas;

•

Dalyko žinojimas;

•

Darbo rezultatas.

Mažiausiai aktualus respondentams atrodė studentų gebėjimas įsiminti ir atkartoti žinias.

Vertinamas gebėjimas pagrįsti savo nuomonę (kodėl taip manote)

100

Vertinamas gebėjimas pritaikyti teorines žinias praktinėse užduotyse

100

Vertinamas gebėjimas paaiškinti diagramas/ tekstus

100

Vertinamas kūrybiškumas

100

Vertinamas dalyko žinojimas

100

Vertinamas darbo rezultatas

100

Vertinamas gebėjimas pateikti pavyzdžius

83.9

16.1

Vertinamas gebėjimas kritiškai mąstyti

83.9

16.1

Vertinamas darbo procesas

83.9

16.1

Vertinamas gebėjimas pačiam studentui vertinti savo žinias, patirtį

80.7

19.3

Vertinamas gebėjimas palyginti kelis reiškinius

77.4

22.6

Vertinamas gebėjimas pritaikyti teorines žinias praktikoje

77.4

22.6

Vertinamas gebėjimas bendradarbiauti su kitais studentais

Vertinamas įsiminti ir atkartoti žinias

58.1 0% 10 20 30 40 50 % % % % % Dažnai ir labai dažnai

29.0 41.9 60 70 80 90 100 % % % % % Niekada arba retai

24 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokius savarankiško darbo aspektus vertina (proc.) Įvardindami, kokio dalyko nuotolinio mokymosi kursus teikia ar planuoja teikti, respondentai dažniausiai minėjo IT kursus.

Empirinis tyrimas atskleidė motyvatorius, kurie paskatino respondentus planuoti arba imtis nuotolinio mokymo teikimo. Pagrindinis motyvas, kodėl respondentai pradėjo teikti nuotolinius kursus yra noras diegti naujoves (87,6 proc.). Beveik 80 proc. respondentų teigė, kad teikti nuotolinio mokymosi kursus juos paskatino mokymo įstaiga. Trečias svarbus motyvas – tai studentų poreikiai. Studentų pageidavimai turėti nuotolinio mokymosi kursus buvo svarbūs 62,5 proc., didesnė studentų motyvacija – 56,2 proc. respondentų (žr. 23 pav.).

87.6

Noras diegti naujoves Mokymo įstaigos paskatinimas

12.5 0

79.2

Studentų pageidavimai turėti tokius kursus

20.8 0

62.5

27.1

10.4

Didesnė studentų motyvacija

56.2

Greitesnis mokymosi tempas

54.6

45.5

Galimybė ateityje kursą teikti ne tik savo institucijos studentams;

54.1

45.8

Studentai geriau įsisavina medžiagą negu tradicinėje paskaitoje, nes turi laiko ją išsamiau

47.9

Noras parengti prestižinį, labai gerą kursą; Finansinė nauda teikiant kursą

41.7

10.4

33.3

27.1

39.6

35.4

Mažiau darbo dėstytojui, nes studentai daugiau dirba savarankiškai

33.4

Noras išsiskirti, teikti kursus įdomiau

33.4

Kolegų (dėstytojų) paskatinimas

31.3 18.7

Papildomas finansavimas kursų rengimui; 8.3 Papildomo pedagoginio krūvio suteikimas už 2.18.3 nuotolinio kurso rengimą; Techninio/turininio ir kt. kurso tobulinimo 0.0 22.9 apmokėjimas;

Paskatino

12.5

39.6

Nuotolinio mokymo kursų parengimą kvalifikuoti kaip metodinės medžiagos parengimą;

Tiesioginio dėstymo krūvio sumažinimas, dalį jo pakeičiant nuotoliniu mokymu;

31.3

64.6

14.6

18.8

47.9

31.3

37.5

20.8

60.4

45.8

45.9 89.6 77.1

0% 10 20 30 40 50 60 % % % % % % Sunku pasakyti Nepaskatino

70 %

80 90 100 % % %

25 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuotolinių kursų teikimo motyvus, (proc.) 66

Kaip rodo empirinio tyrimo duomenys, pagrindinė priežastis, kodėl dėstytojai neteikia nuotolinio mokymosi kursų yra gebėjimų naudotis nuotolinio mokymosi technologijomis trūkumas. Respondentai, kurie neteikia ir neketina teikti nuotolinius kursus, įvardina tokias priežastis (žr. 24 pav.): •

Nemoku naudotis nuotolinio mokymosi technologijomis (vidurkio reikšmė – 2,70);

•

Nėra paskatinimo (vidurkio reikšmė – 2,37);

•

Neapsimoka dėl finansinių kaštų ir laiko sąnaudų (vidurkių reikšmės – 2,27).

Nemoku naudotis nuotolinio mokymosi technologijomis

2.70

Nėra paskatinimo

2.37

Man finansiškai neapsimoka

2.27

Pernelyg didelės laiko sąnaudomis paruošti nuotolinio mokymosi kursą ir jį teikti

2.27

Nemanau, kad atsirastų studentų, norinčių klausyti mano teikiamą kursą nuotoliniu būdu

1.89

Nuotolinis mokymasis nėra efektyvus mokymosi būdas

1.62

Manau, kad mano dėstomo dalyko specifika neleidžia to daryti 0.00

1.32 0.50

1.00

1.50

2.00

2.50

3.00

26 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal priežastis, kodėl neteikia nuotolinių kursų, (proc.)

2.4. Gebėjimų ir žinių teikti nuotolinį mokymąsi šaltiniai ir poreikis Šioje dalyje pateikiami duomenys apie gebėjimų teikti nuotolinį mokymą šaltinius ir naujų žinių poreikį. Apie galimybę dėstyti nuotoliniu būdu dauguma dėstytojų žino jau seniai: 40,2 proc. sužinojo prieš 2-4 metus, 35,6 proc. – prieš 5 ir daugiau metų. Apibendrinus apklausos duomenis, galima teigti, kad dėstytojai išskiria kelis pagrindinius šaltinius, kurių pagalba jie gauna informaciją apie NM teikiamas galimybes: •

Seminarai (40,6 proc.) 67

•

Internetas, spauda ir kitos masinės informavimo priemonės (34 proc.)

•

Kolegos (dalinimasis informacija tarp bendradarbių) – 33,8 proc.proc.

Kiti šaltiniai yr mažiau svarbūs gaunant informaciją apie nuotolinį mokymąsi: •

Metodinė literatūra;

•

Institucija, kurioje dėstytojas dirba;

•

Užsienio kolegos (bendradarbiavimas su užsienio partneriais).

Seminarai

40.6

Internetas/spauda

Kolegos

33.8

Metodinė literatūra

22.3 20.7

Institucija Kolegos iš užsienio

13.7 0

27 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal šaltinius, iš kur gauna informaciją apie nuotolinį mokymąsi (proc.)

Į klausimą „Ar kiti kolegos kreipiasi į jus prašydami patarimo nuotolinio mokymosi klausimais (rengiant, teikiant nuotolinio mokymosi kursus, naudojant IKT mokymosi procese, pan.)?“ Taip, labai dažnai atsakė tik 4,6 proc. respondentų. Šiuos respondentus galima identifikuoti kaip sklaidos agentus, kuie perduoda savo organizacijoje žinias apie naujovę. Empirinis tyrimas atskleidė, kad respondentai pakankamai pozityviai vertina savo žinias apie nuotolinio mokymo kursų rengimą ir teikimą: 44,3 proc. teigia, kad turi žinių, 32,8 proc.- kad neturi ir 23 proc. į šį klausimą neatsakė.

50 45

44.2

40 32.8

35 30

25 20 15 10 5 0 Taip

Neatsakė

28 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę, ar turi žinių apie nuotolinio mokymosi teikimą (proc.) Aiškinantis populiariausias NM teikėjų mokymosi formas išaiškėjo, kad dauguma apklaustųjų paminėjo tradicinius kontaktinius kursus ir apmokymą darbo vietoje (žr. 27 pav.).

Savarankiškai mokydamasis

16.1

19.5

Nuotoliniai kursai

Apmokymas darbo vietoje

Tradiciniai kontaktiniai kursai

32.2

29 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal žinių apie nuotolinio mokymosi teikimą įgyjimo formas (proc.)

Kaip matome iš 28 paveikslo, respondentai identifikavo gana didelų žinių poreikį: 67 proc. respondentų teigia, kad jie jaučia poreikį gilinti žinias apie nuotolinį mokymą.

20%

13% 67%

Taip

Nežino

30 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal poreikį gilinti žinias apie nuotolinį mokymą (proc.) Pagrindinės formos, kaip respondentai norėtų gauti žinių apie nuotolinį mokymą, atsispindi 29 pav. Kaip matome iš 29 pav., svarbiausia forma yra nuotolinės studijos.

Savarankiškai mokydamasis

34.5

Apmokymas darbo vietoje

47.7

Tradiciniai kontaktiniai kursai

49.4

Nuotoliniai kursai

52.3

31 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal formas kaip norėtų gilinti žinias apie nuotolinį mokymą (proc.)

Aiškių pasiskirstymo tendencijų pagal žinių sritis, kurių respondentams trūksta, nesimato. Visiems trūksta žinių, vidurkių reikšmės stebėtinai panačios (žr. 32 pav.). Vidurkių reikšmės svyruoja skalėje nuo 3,24 iki 2,93, kur didžiausias suinteresuotumas yra informacija (Trūksta informacijos apie nuotolinio mokymo administravimą (kaip organizuojamas mokymo

procesas, kaip skaičiuojamas krūvis, pan.), o mažiausias – žiniomis (Trūksta metodinių žinių (kaip paruošti, kokiu būdu pateikti nuotolinio mokymo kursus).

2.93 Trūksta metodinių žinių (kaip paruošti, kokiu būdu pateikti nuotolinio mokymo kursus); 4.00 Trūksta informacijos apie nuotolinio mokymo administravimą (kaip organizuojamas mokymo procesas, kaip skaičiuojamas krūvis, pan.); 3.24

3.00 2.00 1.00

Sunku orientuotis esamoje Lietuvos nuotolinio mokymo situacijoje ir pasinaudoti naujai atsiveriančiomis galimybėmis; 2.98

0.00

Trūksta techninių žinių (apie nuotolinio mokymo įrangą, priemones);

Pasigendu nuotolinio mokymo kursų informacinės bazės; 3.00

3.18 Mažai informacijos apie galimybes teikti nuotolinį mokymą (kur kreiptis, kas organizuoja); 3.02

Vidurkis 1. Trūksta techninių žinių (apie nuotolinio mokymo įrangą, priemones);

3,18

2. Trūksta metodinių žinių (kaip paruošti, kokiu būdu pateikti nuotolinio mokymo kursus); 3. Mažai informacijos apie galimybes teikti nuotolinį mokymą (kur kreiptis, kas organizuoja); 4. Trūksta informacijos apie nuotolinio mokymo administravimą (kaip organizuojamas mokymo procesas, kaip skaičiuojamas krūvis, pan.); 5. Pasigendu nuotolinio mokymo kursų informacinės bazės;

2,93

6. Sunku orientuotis esamoje Lietuvos nuotolinio mokymo situacijoje ir pasinaudoti naujai atsiveriančiomis galimybėmis;

2,98

3,02 3,24 3,00

32 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal žinių ir informacijos apie nuotolinį mokymą tipus (proc.) Beveik pusė respondentų (44,9 proc.) teigia, kad jie labai pasigenda nuotolinio mokymo kursų bazės kaip vieningos platformos, kurioje būtų galima rasti informacijos apie įvairius nuotolinio mokymosi kursus.

2.5. Požiūris į nuotolinio mokymo perspektyvas ir LVU programą

•

Nuotolinio mokymosi privalumai ir trūkumai.

Respondentų vertinimai leidžia išdėlioti nuotolinio mokymosi privalumus svarbumo tvarka. Džiausias privalumas, respondentų nuomone, yra platesnė auditorija (vidurkio reikšmė 3,24). Kaip matome iš 11 lentelės, didžiausiu trūkumu yra suvokiamas neaiškus nuotolinio mokymo kursų statusas institucijoje (vidurkio reikšmė - 3,39). 11 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip vertina nuotolinį mokymąsi (proc.) Privalumai

Trūkumai

Platesnė auditorija;3,24

Neaiškus nuotolinio mokymo kursų statusas institucijoje; 3,39 Trūksta IT specialistų ir nuotolinio mokymo metodologų, kuratorių, kursų administratorių ir kt.; Betarpiško bendravimo su studentais trūkumas;

Nereikia skaityti tradicinių paskaitų; Mažesnės laiko sąnaudos; Galimybė gauti papildomas pajamas; Nuotoliniai kursai kokybiškiau parengti už tradicinius kursus;

•

Nėra teisinės bazės, apsaugančios autorines teises; Nėra teisinės bazės, sudarančios legalų pagrindą kitų sukurtos autorinės medžiagos ar įrankių panaudojimui; Nuotoliniai kursai nepripažįstami lygiaverčiais tradiciniams kursams; Nežinomi nuotoliniam mokymui tinkamiausi pedagoginiai modeliai; Laiko sąnaudos didesnės nei mokant tradicinius (kontaktiniu) būdu;

Nuotolinio mokymosi perspektyvos

Empirinio tyrimo duomenys rodo, kad 87,4 proc. respondentų mano, kad verta vystyti nuotolinį mokymą Lietuvoje; manančių, kad to neverta daryti yra tik 1,1 proc. Didžiausia dalis (94,3 proc.) respondentų mano, kad efektyviausias mokymo būdas yra tradicinės paskaitos, kurių metu papildomai naudojamos įvairios nuotolinio mokymosi technologijos (medžiaga pateikiama internete, dėstytojas konsultuoja naudodamas el. paštą, kt.). Siūlydami būdus, ką reikėtų daryti, kad distancinis mokymas populiarėtų Lietuvoje, respondentai pirmenybę teikė informacinės sklaidos gerinimui (žr. 12 lentelę). Itin mažai

piliečių mano, kad nieko papildomo nereikia daryti ir kad nereikia populiarinti nuotolinio mokslo Lietuvoje. 12 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ką siūlo daryti, kad nuotolinis mokymasis populiarėtų (proc.) Gerinti informacinę sklaidą apie nuotolinio mokymo teikimo galimybes; 3,46 Gerinti informacinę sklaidą apie mokymosi nuotoliniu būdu galimybes; 3,42 Didinti mokymo įstaigų suinteresuotumą; 3,34 Didinti nuotolinio mokymo kursų įvairovę; 3,28 Gerinti atokesnių vietovių techninę bazę; 3,26 Suteikti nuotoliniam mokymui statusą lygiavertį tradiciniam; 3,18 Nieko papildomo nereikia daryti, jis ir taip populiarėja; 0,86 Nereikia populiarinti nuotolinio mokymo Lietuvoje; 0,46

•

Požiūris į Lietuvos virtualaus universiteto programą

Programos žinomumas (žr. 31 pav.): -

41,3 proc. respondentų yra girdėję apie Lietuvos virtualaus universiteto 2007-2012 m. programą ir 63,7 proc. - apie virtualių universitetų programas ir patirtį užsienio šalyse;

Šias programas gerai žino po 3,4 proc. respondentų.

70.0

63.7

60.0

55.2

50.0

41.3

40.0

32.8

30.0 20.0 10.0

3.4

0.0 Gerai ją žinau Esu girdėjęs apie LVU

Esu girdėjęs

Esu girdėjęs apie patirtį užsienyje

33 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal informuotumą apie LVU (proc.)

Ketinimai LVU programoje dalyvauti. Dauguma respondentų norėtų, kad visi nuotolinio mokymosi kursai būtų pasiekiami naudojant vienus elektroninius vartus – t.y. viename tinklalapyje būtų sukaupta visų Lietuvoje teikiamų nuotolinių kursų duomenų bazė: 24,7 proc. respondentų mano, kad tai labai reikalinga; 52,3 proc. - tai reikalinga.

2.9

Ne, tai nereikalinga:

14.9

Sunku pasakyti:

52.3

Taip, tai reikalinga:

Taip, tai labai reikalinga:

24.7

0.0

10.0

20.0

30.0

40.0

50.0

60.0

34 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vienų elektroninių vartų poreikį (proc.)

Jei būtų galimybė, 83,9 proc. respondentų teiktų savo kursą Lietuvos virtualaus universiteto programoje. Daugiau nei pusė respondentų (52,9 proc.) norėtų rengti ir teikti nuotolinį kursą ne tik studentams, bet ir visuomenei, 44,3 proc. respondentų tai darytų tik esant dideliam finansavimui, likę 2,8 proc. nenorėtų tuo užsiimti. Interviu pagrindu galima teigti, kad nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo institucijos norėtų prisijungti prie LVU programos: „Mes norėtume įsijungti į tą veiklą; šiuo metu mes turime tiktai elektroninę biblioteką, kurioje talpiname savo metodinius nurodymus ir paskaitų konspektus ir kas reikalinga studentams. Pagal 3D mokymo projektą yra pas mus toks

tinklapis e. mokymas, kurį mes irgi

propaguojame ir iš dalies būtų labai malonu, kad galėtumėm plačiau dirbti ir gilintis toje srityje.“ [kolegijos administracija]

Taigi, empiriniai duomenys rodo, kad egzistuoja didelis susidomėjimas nuotoliniu mokymu, tačiau nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo institucijose nuotolinis mokymas dar nėra plačiai išvystytas.

3. E.MOKYMOSI TEIKIMO BRUOŽŲ VALSTYBINIAME IR NEVALSTYBINIAME ŠVIETIMO SEKTORIUOSE PALYGINIMAS Respondentų socio-demograginių charakteristikų palyginimas

Pagal 2007 m. ir 2008 m. apklausos duomenis galima teigti, kad apklaustųjų grupės valstybiniame ir nevalstybiniame sektoriuose skiriasi: Valstybinėse mokslo dauguma nuotoliniu mokymu užsiimančių pedagogų atstovauja aukštąsias universitetines įstaigas (53 proc.), nevalstybinėse – kolegijas (47,1 proc.). Pagal dėstomą dalyką apklaustųjų grupėje yra atstovaujami pačių įvairiausių sričių pedagogai - nuo meno ir kultūros specialistų iki vadybos dėstytojų. Vis dėlto nuotoliniame mokyme tiek valstybiniame, tiek nevalstybiniame sektoriuose dominuoja informatikos kursus teikiantieji pedagogai.

Valstybinių ir nevalstybinių aukštojo mokslo įstaigų dėstytojų pasirengimas mokyti nuotoliniu būdu

Valstyvinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigoms būdingi tokie e.mokymosi teikimo bruožai (Nuotolinio mokymosi paslaugų teikėjų poreikių studija, 2007):

•

Nuotolinis mokymas Lietuvoje plečiasi gana sparčiai - nuotolinių būdu universitetuose ir kolegijose studijuojančių pilną studijų programą studentų skaičius 2002 – 2003 mokslo metais išaugo daugiau nei dvigubai. Universitetuose nuotolinio mokymo būdas labiau paplitęs nei kolegijose, nors pastarųjų mokslo įstaigų skaičius didesnis.

•

Vienas svarbiausių barjerų, trukdančių dėstytojams užsiimti nuotolinio mokymo teikimu - informacijos stoka. Paminėtinas informacijos trūkumas tiek apie esamą NM kursų pasiūlą, tiek apie NM teikimo galimybes. Dažniausiai dėstytojai apie galimybę dėstyti nuotoliniu būdu sužino iš savo kolegų. Apibendrinant 2005m. ir 2007m. apklausų rezultatus, galima teigti, kad Lietuvos aukštojo mokslo institucijose dirbantys dėstytojai dalinasi informacija apie NM galimybes, stiprėja interneto, spaudos vaidmuo skleidžiant informaciją apie NM. NM plėtrai svarbi LietDM tinklo informacija, 76

vykdomi projektai, organizuojami NM kursai. Tačiau užsienio kolegų patirties reikšmė mažėja.

•

Absoliuti dauguma NM teikėjų išreiškė poreikį gilinti savo žinias. Akcentuotas informacijos apie NM administravimą trūkumas, sunkumai orientuojantis esamoje Lietuvos NM situacijoje ir pasinaudojant naujai atsiveriančiomis galimybėmis, techninių žinių apie NM įrangą bei priemones trūkumas bei NM kursų informacinės bazės nebuvimas. Lyginant 2005 m. ir 2007 m. apklausų duomenis, sritys, kuriose jaučiamas didžiausias informacijos trūkumas, nepasikeitė. Tačiau atsirado pokyčių žinių lygmenyje – 2007 m. apklaustieji mažiau akcentavo techninių ir metodinių žinių trūkumą nei 2005 m. Galima daryti prielaidą, kad šie pokyčiai sąlygoti naujai išklausytų kursų, kurių metu dėstytojai įgijo tiek techninių, tiek metodinių žinių, kaip organizuoti, kurti ir teikti kursus nuotoliniu būdu.

•

Aiškiai matoma tendencija, kad mažėja NM teikėjų, kurie nėra turėję jokių mokymų apie nuotolinio mokymo teikimą. 2005 m. daugiau nei trečdalis NM teikėjų nebuvo turėję jokių mokymų apie nuotolinio mokymo teikimą, o 2007 m. apklausa rodo, kad nesimokiusiųjų dalis sumažėjo, nes nėra klausę kursų apie nuotolinį mokymą tik septinta dalis apklausoje dalyvavusių respondentų.

•

Dauguma dėstytojų mokymo kursais

yra patenkinti.

Pagrindinės

nurodytos

nepasitenkinimo priežastys susiję su abejonėmis, ar mokymo kursai suteikia pakankamai žinių. Fokus grupės diskusijų dalyviai pabrėžė, kad būtina organizuoti tęstinius NM mokymus, kurie būtų teikiami kaip bendras kompleksas, suteikiantis tiek metodologinių, tiek techninių, tiek kt. žinių, tiek ir praktinių įgūdžių.

•

Pažymėtina, kad daugiau nei pusei dėstytojų aktuali NM kursų kokybės užtikrinimo kompetencija. Interviu ir fokusuotos diskusijos metu pabrėžta būtinybė sukurti nuotolinio mokymo kursų kokybę užtikrinančią sistemą.

•

Apibendrinus 2005 m. ir 2007 m. apklausų rezultatus, galima teigti, kad NM teikėjai vis daugiau ima domėtis nuotoliniu mokymu, įgydami žinias tiek savarankiškai, tiek kontaktiniuose ir nuotoliniuose kursuose. Populiariausia žinių apie NM įgijimo forma – nuotoliniu būdu teikiami kursai. Tai reiškia, kad nuotolinio mokymo teikėjai ne tik kuria ir teikia kursus nuotoliniu būdu, bet ir patys įgyja žinias tokiu būdu.

•

Dažniausiai nurodoma NM kursų teikimo paskata - noras diegti naujoves, minėta ir mokymo įstaigos ar kolegų paskatinimo bei studentų pageidavimo svarba. Finansinės naudos siekimas nėra motyvas, lemiantis dėstytojų apsisprendimą imtis nuotolinio mokymo teikimo. Tai neneigia finansinio skatinimo svarbos, bet atspindi esamą padėtį, kai NM nėra tinkamai apmokamas.

•

Nors dauguma respondentų sutinka su tuo, kad jų įstaiga skatina teikti NM kursus, vis dėto nemažai dėstytojų nejunta savo įstaigos skatinimo arba nežino jos pozicijos šiuo klausimu.

•

Nurodydami nuotolinio mokymo trūkumus daugiau nei pusė apklaustųjų pažymėjo neaiškų nuotolinio mokymo kursų statusą bei teisinės bazės, reglamentuojančios autorines teises, nebuvimą.

Labiausiai nuotolinio mokymo dėstytojų netenkina

atlyginimas, studentų savarankiškumas bei nuotolinio mokymo lygis institucijoje, kurioje jie dirba.

•

Dažniausiai buvo nurodoma, kad nuotolinio mokymų kursų trūksta ekonomikos, vadybos, prekybos, marketingo, finansų, buhalterijos srityse. Taip pat akcentuota, kad tokių kursų trūksta visuose ar daugelyje mokslų, sričių. Dėstytojų nuomone, nuotolinio mokymo kursų trūksta dėl to, kad dėstytojai neaktyviai siūlo savo dalyko kursą.

•

Didžioji dauguma apklaustųjų nurodė, kad rengti ir teikti nuotolinio mokymo kursą juos motyvuotų, jei nuotolinio mokymo kursų parengimas būtų kvalifikuojamas kaip metodinės medžiagos parengimas ir jei būtų skiriamas papildomas finansavimas NM kursų rengimui. Fokusuotos grupės narių nuomone, šiuo metu Lietuvoje nuotolinio mokymo kursų rengimas labiausiai yra motyvuojamas pačių dėstytojų entuziazmu, domėjimusi naujomis technologijomis, jų galimybėmis. Taip pat buvo pažymėta ir tai, kad dėstytojus pasirinkti nuotolinio mokymo formą motyvuotų ir studentų poreikis mokytis šia forma. Beje paminėta, kad į užsienį išvykę lietuviai dažnai domisi galimybe studijuoti nuotoliniu būdu.

•

Dauguma nuotolinio mokymo teikėjų anketinės apklausos metu nurodė profesinius poreikius, tokius kaip metodinė pagalba, galimybė kelti kvalifikaciją, techninės bazės gerinimas.

•

Absoliuti dauguma apklaustųjų teigė, kad Lietuvoje verta plėtoti nuotolinį mokymą ir sutiko, kad populiarinant nuotolinį mokymą Lietuvoje reikia didinti mokymo įstaigų suinteresuotumą, gerinti informacinę sklaidą apie NM galimybes, didinti kursų įvairovę, gerinti atokesnių vietovių techninę bazę bei suteikti nuotoliniam mokymui statusą lygiavertį tradiciniam.

Palyginimas su nevalstybiniu sektoriumi: •

Kaip ir valstybinėse aukštojo mokslo įstaigose, vienas svarbiausių barjerų, trukdančių dėstytojams užsiimti nuotolinio mokymo teikimu - informacijos stoka.

•

Valstybinėse aukštojo mokslo įstaigose dažniausiai dėstytojai apie galimybę dėstyti nuotoliniu būdu sužino iš savo kolegų, nevalstybinėse – seminarų metu.

•

Tiek valstybiniame sektoriuje, tiek nevalstybiniame sektoriuje, e. mokymosi technologijas mokymo kursuose dažniausiai naudoja informacinių technologijų dėstytojai.

•

Tiek valstybiniame sektoriuje, tiek nevalstybiniame sektoriuje, dauguma NM teikėjų išreiškė poreikį gilinti savo žinias.

•

Valstybiniame sektoriuje populiariausia žinių apie nuotolinį mokymąsi įgijimo forma – nuotoliniu būdu teikiami kursai, nevalstybiniame sektoriuje – tradiciniai kontaktiniai kursai ir mokymai darbo vietoje.

•

Tiek valstybiniame sektoriuje, tiek nevalstybiniame sektoriuje, dažniausiai nurodoma NM kursų teikimo paskata - noras diegti naujoves.

•

Valstybiniame sektoriuje kaip nuotolinio mokymo trūkumai yra akcentuojamas neaiškus nuotolinio mokymo kursų statusas bei teisinės bazės, reglamentuojančios autorines teises, nebuvimas.

Privačiame sektoriuje labiausiai nuotolinio mokymo

dėstytojų netenkina itin menki studentų savarankiško darbo įgūdžiai. •

Tiek valstybiniame sektoriuje, tiek nevalstybiniame sektoriuje, dauguma apklaustųjų teigė, kad Lietuvoje verta plėtoti nuotolinį mokymą ir sutiko, kad populiarinant nuotolinį mokymą Lietuvoje reikia didinti mokymo įstaigų suinteresuotumą.

. 79

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Atlikto tyrimo pagrindu galimu daryti tokias išvadas: Atsakant į pirmą uždavinį „parengti e.mokymosi ypatybių švietimo sektoriuose tyrimo metodologiją ir metodiką“, suformuluota e.mokymosi ypatybių švietio sektoriuose tyrimo metodika, kuri apima tiek kokybinių, tiek kiekybinių metodų derinimą, todėl leidžia giliai išanalizuoti tiriamą reiškinį. Klausimynas parengtas pagal teorinės literatūros analizę ir jau atliktų tyrimų praktiką, todėl tikslinga jį naudoti kartotiniuose tyrimuose; Atsakant į antrąjį uždavinį „atskleisti e.mokymosi teikimo bruožus nevalstybiniame švietimo sektoriuje“ ištirti e.mokymosi ypatumai nevalstybinėse aukštojo mokslo įstaigose (privačiuose universitetuose ir kolegijose). E. mokymosi organizavimui ir teikimui nevalstybinėse aukštojo mokslo įstaigose būdinga: •

Nevalstybinio sektoriaus mokymo įstaigos akcentuoja e.mokymosi svarbą, tačiau pripažįsta, kad kol kas yra tik pradinėje e.mokymosi plėtros fazėje;

•

E.mokymosi plėtra yra siejama su mokymo kokybe, daugelis mokslo įstaigų pripažįsta, kad e.mokymasis yra universiteto ar kolegijos vizijoje;

•

Dauguma įstaigų neturi ilgalaikio finansavimo planų, tačiau turi idėjų, kaip galima pritaikyti ES struktūrinių fondų paramą;

•

Dažniausiai įvardinti e.mokymosi plėtros trukdžiai – žinių ir informacijos stoka, sena techninė (technologinė) bazė;

•

Institucijos pakankamai dažnai tiria poreikius, todėl galima sakyti, kad žino, ko reikia tiek studentams, tiek dėstytojams.

•

Du trečdaliai neuniversitetinio aukštojo mokslo įstaigų dėstytojų naudoja e.mokymosi technologijas mokymo kursuose. Tačiau e. mokymo technologijas mokymo proceses naudoja tik šeštadalis aukštojo universitetinio mokslo institucijų dėstytojų.

•

Kaip rodo empirinio tyrimo duomenys, nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojai dažniausiai naudoja paprastas e.mokymosi technologijas, tokias kaip mokymo medžiagos talpinimas internete ir elektroninį paštą. Visiškai nėra naudojamos tokios technologijos kaip VIPS programinė įranga, turinio valdymo sistemos (pvz., CDK, SCORM) ar Learning Space sistema.

•

Teikiant

mokymosi

kursus

gali

būti

naudojamos

įvairios

mokymosi

technologijos: pradedant nuo paprasčiausio mokymosi medžiagos talpinimo internete ir baigiant sudėtingomis technologinėmis priemonėmis, tokiomis kaip VIPS programinė įranga. •

Pagal interviu duomenis, nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigose itin akcentuojamos atviro kodo programos, nors pagal apklausos duomenis, jos dar nėra itin plačiai naudojamos pačių dėstytojų. Atviro kodo programos, konkrečiai Moodle programa, populiari dėl mažai reikalaujančių finansinių išteklių ir dėl lietuvių kalbos.

•

Didžiausia dalis nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojų nuotolinio mokymosi kursus teikia ne ilgiau kaip 5 metus.

•

Nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojai, teikdami nuotolinio mokymosi kursus, yra labiausiai patenkinti kvalifikacijos kėlimo galimybėmis nuotolinio mokymo srityje.

•

Dažniausiai naudojamas asinchroninis mokymasis, kai bendraujama patogiu laiku.

•

Empirinio tyrimo duomenys atskleidžia, kad teikiant nuotolinius kursus yra naudojami įvairūs metodai. Nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojų tarpe populiariausios grupinės ir individualios konsultacijos, kurių metu dėstytojas tiesiog atsako į studentų klausimus. Pakankamai dažnai dėstytojai naudoja savarankiškas studijas kaip vieną iš metodų (pavyzdžiui, pateikiamos

užduotys savarankiškai surasti papildomą informaciją internete). Populiarus ir medžiagos talpinimas internete. •

Pagal tyrimo duomenis, nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojai dažniau ar rečiau naudojo tokius mokymosi metodus kaip grupinės ir individualios konsultacijos, savarankiškas studijavimas ir medžiagos talpinimas internete. Kita vertus, nenaudojami tokie mokymosi metodų kaip eksperimentas, refleksija, tyrinėjimas, žaidimai vaidmenimis.

•

Dauguma nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojų naudoja grupinio darbo užduotis ir skatina grupinį darbą.

•

Dažniausiai naudojamas grupinio darbo metodas – grupės narių diskusijos tarpusavyje. Kiti labai dažnai naudojami grupinio darbo metodai:

•

Skatinimas grupės narius bendradarbiauti;

•

Skatinimas grupės narius dalintis informacija;

•

Skatinimas grupės viduje išsirikti lyderį bei pasiskirstyti vaidmenimis;

•

Skatinimas grupės narius savarankiškai priimti sprendimus grupėje.

•

Taigi,

naudojami

grupinio

darbo

metodai

orientuojasi

grupės

narių

bendradarbiavimą, bet išlaikant ir individualaus indėlio ir atsakomybės ribas. •

Dar vienas labai svarbus aspektas teikiant nuotolinio mokymosi kursus – studentų pasiekimų vertinimas. Niekada nenaudoja ese arba rašinio forma. Pagal įvairių vertinimo būdų įverčių vidurkį, populiariausias yra klausinėjimas.

•

Kaip rodo empirinio tyrimo duomenys, nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojai labai dažnai vertina tokius savarankiško darbo aspektus:

Gebėjimas pagrįsti savo nuomonę;

Gebėjimas pritaikyti teorines žinias praktinėse užduotyse;

Gebėjimas paaiškinti diagramas ar tekstus;

Kūrybiškumas;

Dalyko žinojimas;

Darbo rezultatas.

Mažiausiai aktualus dėstytojams atrodė studentų gebėjimas įsiminti ir atkartoti žinias.

•

Pagrindinis motyvas, kodėl nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojai pradėjo teikti nuotolinius kursus yra noras diegti naujoves. Kiti teigė, 82

kad teikti nuotolinio mokymosi kursus juos paskatino mokymo įstaiga. Trečias svarbus motyvas – tai studentų poreikiai. •

Kaip rodo empirinio tyrimo duomenys, pagrindinė priežastis, kodėl dėstytojai neteikia nuotolinio mokymosi kursų yra gebėjimų naudotis nuotolinio mokymosi technologijomis trūkumas.

•

Apibendrinus apklausos duomenis, galima teigti, kad dėstytojai išskiria kelis pagrindinius šaltinius, kurių pagalba jie gauna informaciją apie NM teikiamas galimybes:

Seminarai

Internetas, spauda ir kitos masinės informavimo priemonės

Kolegos (dalinimasis informacija tarp bendradarbių).

•

Empirinis tyrimas atskleidė, kad nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojai pakankamai pozityviai vertina savo žinias apie nuotolinio mokymo kursų rengimą ir teikimą.

•

Aiškinantis populiariausias NM teikėjų mokymosi formas išaiškėjo, kad dauguma nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojų paminėjo tradicinius kontaktinius kursus ir apmokymą darbo vietoje.

•

Nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojai identifikavo gana didelį žinių apie nuotolinį mokymąsi poreikį.

•

Pagrindinės formos, kaip respondentai norėtų gauti žinių apie nuotolinį mokymą, yra nuotolinės studijos.

•

Didžiausias NM privalumas, nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojų nuomone, yra platesnė auditorija.

•

Dauguma nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojų mano, kad verta vystyti nuotolinį mokymą Lietuvoje.

•

Didžiausia dalis nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojų mano, kad efektyviausias mokymo būdas yra tradicinės paskaitos, kurių metu papildomai naudojamos įvairios nuotolinio mokymosi technologijos (medžiaga pateikiama internete, dėstytojas konsultuoja naudodamas el. paštą, kt.). 83

•

Siūlydami būdus, ką reikėtų daryti, kad distancinis mokymas populiarėtų Lietuvoje, nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojai pirmenybę teikė informacinės sklaidos gerinimui. Itin mažai piliečių mano, kad nieko papildomo nereikia daryti ir kad nereikia populiarinti nuotolinio mokslo Lietuvoje.

•

LVU programos žinomumas nėra didelis: šias programas gerai žino po 3,4 proc. respondentų.

•

Dauguma nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojų norėtų, kad visi nuotolinio mokymosi kursai būtų pasiekiami naudojant vienus elektroninius vartus – t.y. viename tinklalapyje būtų sukaupta visų Lietuvoje teikiamų nuotolinių kursų duomenų bazė.

•

Jei būtų galimybė, dauguma nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojų teiktų savo kursą Lietuvos virtualaus universiteto programoje.

•

Daugiau nei pusė dėstytojų norėtų rengti ir teikti nuotolinį kursą ne tik studentams, bet ir visuomenei.

•

Atsakant į trečiąjį uždavinį „palyginti e.mokymosi teikimo valstybiniame ir nevalstybiniame švietimo sektoriuose bruožus“ atskleidžiami tokie panašumai ir skirtumai:

Panašumai: •

Tiek valstybiniame sektoriuje, tiek nevalstybiniame sektoriuje, pagrindiniai e.mokymosi plėtros trukdžiai – žinių ir informacijos stoka, sena techninė (technologinė) bazė.

•

Tiek valstybiniame sektoriuje, tiek nevalstybiniame sektoriuje, e. mokymosi technologijas mokymo kursuose dažniausiai naudoja informacinių technologijų dėstytojai. Lietuvoje iš tiesų didžiausia būtent informatikos ir valdymo bei administravimo nuotolinio mokymo kursų pasiūla. Tai aiškinama tuo, jog 84

informatikos specialistai lengviau įsisavina nuotolinio mokymo metodiką, o valdymo ir administravimo kursų nuotolinis teikimas išpopuliarėjo dėl vykdytų projektų, paskatinusių šios srities dalykų perteikimą nuotoliniu būdu. •

Tiek valstybiniame sektoriuje, tiek nevalstybiniame sektoriuje, dauguma NM teikėjų išreiškė poreikį gilinti savo žinias.

•

Tiek valstybiniame sektoriuje, tiek nevalstybiniame sektoriuje, dažniausiai nurodoma NM kursų teikimo paskata - noras diegti naujoves.

•

Tiek

valstybiniame

sektoriuje,

tiek

nevalstybiniame

sektoriuje,

dauguma

apklaustųjų teigė, kad Lietuvoje verta plėtoti nuotolinį mokymą. Skirtumai: •

Valstybinėse aukštojo mokslo įstaigose dažniausiai dėstytojai apie galimybę dėstyti nuotoliniu būdu sužino iš savo kolegų, nevalstybinėse – seminarų metu.

•

Valstybiniame sektoriuje kaip nuotolinio mokymo trūkumai yra akcentuojamas neaiškus

nuotolinio

mokymo

kursų

statusas

bei

teisinės

bazės,

reglamentuojančios autorines teises, nebuvimas. Privačiame sektoriuje labiausiai nuotolinio mokymo dėstytojų netenkina itin menki studentų savarankiško darbo įgūdžiai.

Atsakant į ketvirtąjį uždavinį „suformuluoti išvadas ir pateikti rekomendacijas dėl nevalstybinio švietimo sektoriaus integracijos į bendrą nuotolinio mokymosi paslaugų teikimo erdvę“ pateikiamos tokios REKOMENDACIJOS: -

Rengti seminarus, mokant nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojus e.mokymosi technologijų įvaldymo.

Skleisti informaciją, didinant LVU veiklas: organizuoti seminarus, konferencijas, kviečiant į juos nevalstybinio sektoriaus aukštojo mokslo įstaigų dėstytojus ir administraciją.

Nuotolinių mokymosi paslaugų teikimas vyksta pakankamai chaotiškai, dažnai priklausydamas nuo atskiro individualaus dėstytojo norų ir gebėjimų, todėl tikslinga būtų parengti gaires, kurios numatytų efektyvius ir strateginius nevalstybinio švietimo sektoriaus integracijos į bendrą nuotolinio mokymosi paslaugų teikimo erdvę instrumentus.

LITERATŪRA Beresnevičienė D. Nuolatinis mokymasis Lietuvoje. Vilnius: Pedagogikos institutas, 1995.279 p. Beresnevičienė D. Suaugusiųjų mokyklų moksleivių mokymosi motyvacijos ypatumai. // Pedagogika.- 1995, Nr.31, p. 171-179. Beresnevičienė D. Dėstytojų ir studentų požiūris į tradicinį mokymą ir mokymąsi bendradarbiaujant. // Acta Pedagogica Vilnensia.- 1997, Nr. 4, p. 196-213. Beresnevičienė D. Suaugusiųjų mokyklos moksleivių savivaizdžio ypatumai. // Acta Pedagogica Vilnensia.- 1997, Nr. 4, p. 214-221. Broom L. Sociologija : Esminiai tekstai ir pavydžiai. Kaunas: Littera Universitatus Vytautas Magni, 1992.- 356 p. Butkevičienė E. Sociologinės teorijos švietimo aspektu // “Sociologija Lietuvoje : praeitis ir dabartis”, konferencija (2000; Kaunas). Sociologija: pranešimų medžiaga.- Kaunas: Technologija, 2000.- P. 73-77. Chackerian R., Abcarian G. Biurocratic Power in Society. Leidykla, 1984.- P.70-78; p. 111125. Commin, F. (2007). Concepts of development: The role of education. Kn. Higher education and national development: universities and societies in transition, ed. By David Bridges, Palmyra Jucevičienė, Terence McLaughlin, and Jolanta Stankevičiūtė. London: Routledge, p.87-102. Černius J.V., Teresevičienė M. Kaip rašyti magistro studijų baigiamąjį darbą (tezes)? Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1996.- 29 p. Dienys V. Dveji metai nepramintu taku.. // "Suaugusiųjų švietimo reforma: dabartis ir perspektyvos”, tarptautinė konferencija (1995: Vilnius). Pranešimų medžiaga.- Vilnius: Savišvieta, 1995.- P. 4-6. Dumbliauskas V. Sociologija: mokymo priemonė. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 1999.- 64 p. Durkheim E. Selected Writtings // edited by Anthony Giddens. Cambridge: Cambridge University Press, 1987.- 269 p. Fend H. Theorie der Schule. Munchen: Wien, 1981.- P. 14-16. Gage N., Berliner D. Pedagoginė psichologija. Vilnius : Alna litera, 1994.- 624 p. Good T. L., Brophy J. Contemporary educational psychology. New York: Longman Publishers, 1995.- P.302-470. Grigas R. Sociologija kiekvienam. Vilnius: Mintis, 1974.- 40 p. Grigas R. Tautos likimas. Vilnius: Rosma, 1995.- 450 p. Informacinė visuomenė ir Lietuva. http/www.ktl.mii.lt/inf_society/laiskas0.htm. 2000 11 15 87

Jovaiša L. Edukologijos įvadas. Kaunas: Technologija, 1996.- 186 p. Jovaiša L. Edukologijos pradmenys. Kaunas: Technologija, 1997.- 270p. Jucevičienė P. Organizacijos elgsena. Kaunas : Technologija, 1996.- 284 p. Jucevičienė P. Lyginamoji edukologika (monografija). Kaunas: Technologija, 1997.- 332 p. Kalvaitis A. Lietuvos gimnazistų socialinė kilmė // “Sociologija Lietuvoje : praeitis ir dabartis”, konferencija (1997; Kaunas). Sociologija: pranešimų medžiaga.- Kaunas: Technologija, 1997.- P. 254-257. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija, 1997.- p.159164. Kardelis K. Sapagovas J. Imties tūrio parinkimo socialiniuose tyrimuose metodologiniai aspektai. // Socialiniai mokslai: Sociologija.- 1998, Nr. 4 (17), p. 35-39. Lekevičius E. Lietuvos suaugusiųjų švietimo sistemos koncepcija: (projektas) / Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo m-ja; rengė E. Lekevičius, E. Trečiokienė... [et al.]; koncepciją rengiant dalyvavo: Ž. Jackūnas, M. Lukšienė... [et al.]. – Vilnius: LRKŠM Leidybos centras, 1993.-15 p. Leonavičius J. Sociologijos žodynas. Vilnius: Academia, 1993.- 282 p. Leonavičius J. Stojimo į aukštąją mokyklą veiksnių ir motyvų kitimas. // Filosofija. Sociologija.- 1996, Nr.3, p. 18-25. Leonavičius J. Jaunimo stojimo į aukštąją mokyklą veiksniai ir motyvų struktūra. // “Sociologija Lietuvoje : praeitis ir dabartis”, konferencija (1997; Kaunas). Sociologija: pranešimų medžiaga.- Kaunas: Technologija, 1997.- 373 p. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų katalogas. Vilnius: Informacinis leidybos centras, 1998.259p. Lietuvos Statistikos metraštis. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, 1999.- 591 p. Lietuvos Statistikos metraštis. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, 2000.- 614 p. Lietuvos suaugusiųjų švietimo koncepcija. Vilnius : Informacinis leidybos centras, 1993.- p. 313. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas. // Valstybės žinios.-1998, Nr.66 (1909), p.3-6. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas. // Valstybės žinios.-1998, Nr.67 (1940), p.10-18. Macionis J.J. Sociology ( 2nd ed.). Englewood Cliffs: Prentice Hall, 1989.- 449 p. Maniukaitė G. Jaunimo vertybių oreintacijų įvairovė. Vilnius : Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1992.- p.99-107. Mann M. Macmillan Student Encyclopedia of Sociology. London : Macmillan Press, 1992.P.105 88

Mills W. The sociological imagination. Oxford University Press, 1967.- P. 421-453. Mokinių ir studentų aprūpinimas kompiuteriais. [žiūrėta 2008 11 10] .http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3110106&PLan guage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3458&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2= &rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13= &rvar14= Mulkey L. M. Sociology of Education - Theoretical and Empirical Investigations. USA : Harcourt Brace Jovanovich College Publishers, 1993.- 259 p. Normantas E. Suaugusiųjų švietimas Lietuvoje. // Švietimo naujovės.- 1997, Nr.2, p. 35-36. Novick R. Actual Schools, Possible Practices: New Directions In Professional Development. http:// seamonkey.ed.asu.edu/epaa, 2000 11 20. Nuotolinis mokymasis (2003) (sud. D.Rutkauskienė). Kaunas: Technologija Nuotolinio mokymosi dėstytojo vadovas (2007). (D. Rutkauskienė, Antanas Lenkevičius, Aleksandras Targamadzė ir kiti). Kaunas: Technologija. Pascall G. Social policy: A Feminist Analysis. London and New York : Tavistock Publishers, 1986.- P.101-131. Psichologija studentui: vadovėlis. Kaunas: Technologija, 1996.- p. 37-56. Ritzer G. Sociology. Boston: Allyn and Bacon, 1987.- 604 p. Rogers, E.M. (2003). Diffusion of innovations. 5th ed. New York: Free Press Rutkauskienė, D., Pociūtė, E., Targamadzė, A., Strička, M. (2006). Lietuvos virtualus universitetas. Kaunas: Technologija, p.46-53. Seidman R. H. National Education 'Goals 2000': Consequences. http://seamonkey.ed.asu.edu/epaa,

Some

Disastrous

Unintended

Selfe P.I. Advanced Sociology. London and Sidney: Pan Books, 1987.- P.157-169. Stimson, A. Stimson J. Sociology Contemporary Readings. Itasca, Illinois: F.E.Peacock Publishers, Inc., 1988.- P.278-285. Suslavičius A. Socialinė psichologija. Vilnius : Universiteto leidykla, 1998.- 173 p. Suslavičius A., Valickas G. Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams. Vilnius : Lietuvos teisės akademija, 1999.- 276 p. Targamadzė V. Švietimo sistemos lankstumas individų edukacinio stimuliavimo aspektu. Kaunas: Technologija, 1995.- 95 p. Targamadzė V. Bendrojo lavinimo mokykla. Kaunas: Technologija, 1999.- 217 p. Trečiokienė E. Kas yra kas: Lietuvos suaugusiųjų švietimo sistema // Lietuvos suaugusiųjų švietimo asoc.; E. Trečiokienė, V. Gudai-tis, K. Ilginis... [et al.]. Vilnius: LSŠA, 1993.- 24 p. Trečiokienė E. Suaugusiųjų mokymosi motyvai. Vilnius: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, 1994.- p. 17-19; p. 43-44. 89

Trečiokienė E. Suaugusiųjų švietimo teisiniai pagrindai. //Vilnius: Savišvieta. 1995, D.1, 86p. Trečiokienė E. UNESCO ir švietimas: Mokytis niekada nevėlu. Vilnius: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, 1996.- 104 p. Trečiokienė E. UNESCO ir suaugusiųjų švietimas. Vilnius: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, 1996.- p. 5-9. Werther B., Davis K.J. Personnel management and human resources. USA: McGraw-Hill, Inc., 1985.- P.396-410. Šiaučiukėnienė L. Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas. Kaunas : Technologija, 1997.- 253 p. Šermukšnytė L. Visuomenės ir švietimo sistemos sąveika. Socialiniai mokslai šiuolaikinei Lietuvai. Kaunas: Technologija, 1996.- P.124-129. Valstybinės ir nevalstybinės mokymo įstaigos [žiūrėta 2008 11 10] http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3110108&PLang uage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3460&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=& rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=& rvar14 WickensC. M., Sandlin J. A. (2007). Literacy for What? Literacy for Whom? The Politics of Literacy Education and Neocolonialism in UNESCO- and World Bank–Sponsored Literacy Programs // Adult Education Quarterly 2007; 57; p. 275 – 292.

SUMMARY

In today’s world the use of ICT becomes one of the most influential factors that determine both the present performance and the future conditions for the person. Information communication technologies (ICT) change conditions of work and education: the increased demand for qualified personnel, new types of jobs and the emphasis on knowledge and information, as “information has come to be regarded as a symbol of the age in which we live” (Webster, 1996).

ICT mediation in a learning process redefines the traditional teacher – learner relationship and establishes new forms and methods in education.

It places emphasis on result of

learning, i.e. the capability to access a wide range of information, but not on the environment of learning process (eye-to-eye communication, place, time). Such courses are delivered to remote locations via synchronous or asynchronous means of instruction, including CD-ROM, World Wide Web, audio- and videoconferencing, and interactive TV (Jackson, 2002).

The use of information communication technologies in education has introduced a new set of educational opportunities for educators and students. That is why it is so important to understand the attitudes of educators towards distance education.

The aim of this research is to find out pecularities of e-learning services in private sector higher education institutions.

Learning is a process involving cognition and information handling (Marshall, 1998), thus in the context of ICT diffusion we face issues of e-learning and distance education.

Electronic learning is a process of information handling by means of the Internet and other information technologies. As defined by V.Waller and J.Wilson (2003), “e-learning is the effective learning process created by combining digitally delivered content with (learning) support and services”. The European eLearning Action Plan (2001), describes e-learning as “the use of new multimedia technologies and the Internet to improve the quality of learning by facilitating access to resources and services as well as remote exchanges and collaboration”.

R.H.Jackson (2002), defining e-learning, uses definitional dichotomy – he views this issue as:

(1) technology-enhanced learning (when learner audience has frequent opportunities to meet face-to-face with the instructor in traditional classroom)

(2) technology-delivered learning, where leaner audience is never or very rarely in physical proximity to the instructor and instructor-led traditional classroom sessions are either eliminated, or replaced with real time “virtual classrooms”.

This latter concept of e-learning can be described as educational situation in which the instructor and students are separated by time, location, or both and their communication is mediated by ICT.

Information communication technologies have introduced a new set of educational opportunities for educators and students. Analyzing the advantages that are provided to the learner by IT mediated education different authors (as Jackson, K.H. (2002), Gorski, P. (2001), Normantas, E., Rutkauskienė, D., Targamadzė, A., Vidžiūnas, A. (1999)) emphasise such ones:

(1) Increased amount of information. The resources and materials available via the World Wide Web expand information supply to a virtually infinite degree. The virtual libraries, collections of articles, dialogue forums, various databases, and historical archives from all around the world are available for everyone who uses the Internet.

(2) Opportunities of interactive learning. These interactive opportunities “can transcend the potential of most other educational media as a means to connect students with first person sources beyond classroom walls and national borders and across cultures. Most Web site creators provide an email address and/or other contact information so that teachers, students, and others can, in fact, contact them with questions, challenges, critiques, or comments” (Gorski, 2001). Information technologies allow interactive communication: students can ask specific questions regarding any topic to an expert in the respective field. Many sites, such as Discussion Forums, are designed to facilitate dialogue and the sharing of ideas among educators and students.

(3) Interdisciplinary and multicultural perspectives in learning. At a global level e-learning provides individuals with wide intercultural competence, and social and global awareness. The use of World Wide Web resources allows learner to view the same issue from different cultural, national, religious perspective that can not be done during traditional lesson/lecture.

(4) On-the-job training opportunities. e-Learning provides an opportunity to learn not leaving work place.

(5) Financial advantages due to savings on non-travelling and etc.

(6) Best results for kinaesthetic learners. Some individuals learn and memorize things the best when they touch them. Thus PC mediated learning suits the best for this kind of students.

(7) Opportunity to choose time and place for the studies. This opportunity makes e-learning suitable for non-typical audience (e.g. disabled people), where conventional education does not work, and for learners from rural regions, who have difficulties to reach educational institutions or are not willing to leave their homes.

However, new opportunities are usually accompanied by a series of new challenges. Educators are not willing to use ITC in teaching process and even if they use, this is not an easy practice. “While training programs and instructional materials have made it easier for teachers to use the Internet more effectively in the classroom, recent research has shown that teachers still identify a lack of knowledge about the Internet as the primary reason they have not used it more often as a teaching tool” (Gorski, 2001). Moreover, it is not very easy to find appropriate learning material and informative educational site. P.Gorski, who shares his experience in searching the useful educational material for his lectures, maintains that “In my experience reviewing educational Web sites for the Multicultural Pavilion as well as publications in journals like Multicultural Perspectives and Multicultural Review, I have found that for every content-rich, credible educational Web site, there are literally hundreds, if not thousands, of sites that fit into one of several other categories including: 1) sites designed for commercial purposes, to sell a service or product; 2) sites that are primarily composed of links to other sites with little or no original content or resources; 3) sites with unidentified or unqualified content contributors; 4) sites that no longer exist or have been moved to a new, unknown server; and 5) sites that have been abandoned or not updated or several years” (Gorski, 2001).

In the context of global transformations and the development of information society, distance education becomes a very important issue. That is why computer literacy and availability of the Internet are emphasized as key issues in governmental programs and policies of many countries.

E.learning from the perspective of educators from private higher education institutions: results of empirical study Methodology The empirical investigation focuses on the attitudes of educators towards distance education and reveals the main tendencies in diffusion of information about distance education, motives for using different kinds of ICT in the education, and the problems educators meet providing distance education courses.

Methods of investigation: -

Qualitative: interviews;

Quantitative: opinion survey.

The empirical data are based on 11 interviews, and opinion survey.

The opinion survey was conducted in the period of October – November, 2008. The target group of this survey was representatives from educational sector (teachers, lecturers, tutors, supervisors, instructors) who are working in private higher education institutions. The sample of opinion survey was 177 respondents.

Results of empirical study. The diffusion of information concerning distance education and the main problems. According to empirical data, the lack of information about the opportunities how to give distance education courses and techniques that could be used in ICT mediated learning was indicated as the main obstacle in arranging distance education courses.

The data showed, that majority of educators indicate the lack of knowledge.

Nevertheless the majority of educators still are open for further training. They indicated that they are willing to participate in training programs.

The majority of respondents had received the information about the opportunities to organize distance education courses from seminars, internet and mass media. Their Lithuanian colleagues are also important in dissemination of information about e.learning. Other sources of information were as follows: academic literature, foreign colleagues, and other sources.

E. MOKYMOSI YPATYBIĹ˛ Ĺ VIETIMO SEKTORIUOSE STUDIJA ___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

The main motives for arranging and providing distance education courses. The main factor which had influenced educators to start organizing distance education courses was pursuit for innovations. The least significant motive is financial reasons.

The majority of educators consider that distance education has a future in Lithuania.

This study contributes to an analysis of the attitudes of educators towards distance education: the main tendencies in diffusion of information about distance education, motives for using ICT in education, and the problems that educators meet arranging and providing distance education courses.

PRIEDAI

1 PRIEDAS. INTERVIU KLAUSIMAI

Informacija apie nuotolinį mokymą(si) teikiančią instituciją. Klausimas: Kada įkurta buvo jūsų institucija? Klausimas: Kiek darbuotojų ir studentų turite? Klausimas: Kam pavaldūs esate? Ar tiesiog jūsų institucija privati? Informacija apie e.mokymosi politiką institucijoje. Klausimas: Kokios nuotolinio mokymosi perspektyvos jūsų institucijoje, kokia politika vykdoma šia linkme? Ar e-mokymasis yra jūsų universiteto vizijoje? Kaip atrodys jūsų universitetas po 10 metų ? Klausimas: Ar yra kažkokie tai ilgalaikio finansavimo planai? Klausimas: Kaip skatinamas individas jūsų institucijoje, būtent teigti nuotolinio mokymosi kursą? Klausimas: Ar atliekami tyrimai - poreikių tyrimai? Klausimas: Ar yra kažkokia tai vystymo techninės bazės strategija, ar jūs turite pakankamai stiprią techninę bazę mokymo procesui? Informacija apie e.mokymosi padėtį institucijoje. Klausimas: Kas inicijavo pirmųjų nuotolinio mokymosi kursų teikimą? Ar tokių turite? Klausimas: Ar bendradarbiaujama su kitomis institucijomis? Tiek nuotolinio mokymosi srityje, tiek kuriant kažkokius tai modulius, programas ir panašiai? Klausimas: Ar turite kažkokių teiktinų kursų? Kokie kursai yra teikiami ir kodėl būtent tokie kursai? Klausimas: Kokios programos, platformos yra naudojamos? Klausimas: Ar naudojate kažkokias tai techninės įrangos ar vaizdo konferencijų priemones? Klausimas: Ar yra jūsų institucijoje kažkokia specifinė auditorija? Klausimas: Kokias studijų formas naudojate, metodus ir koks vertinimas? Klausimas: Ar yra pas jus kvalifikacijos kėlimo sistema dėstytojams ir ar joje yra kokių tai nuotolinio mokymo kursų ?

Informacija apie bendros virtualios mokymosi erdvės (Lietuvos virtualaus universiteto) kūrimo idėjos vertinamą. Klausimas: Ką jūs galvojate apie virtualaus universiteto idėją iš to ką jūs patys perskaitėt internete, ką aš trumpai pristačiau? Klausimas: Kaip jūs manot ar galėtumėte prisijungti prie LVU programos ir dalyvauto jos veiklose ar ne? Ar kažkokios problemos būtų? Klausimas: Ką manote ar būtų naudinga jūsų institucijai ši programa? Pastaba. Interviu klausimai – preliminarūs. Gali būti keičiami priklausomai nuo konkretaus pokalbio specifikos.

2 PRIEDAS. ANKETOS PAVYZDYS

Gerbiama(-s) dėstytoja(-u)/kuratore(-iau), Atliekamas sociologinis tyrimas apie nuotolinio mokymosi teikėjų poreikius. Maloniai prašome atsakyti į anketos klausimus. Anketa yra anoniminė. Niekur neprašoma nurodyti vardo ar pavardės. Tyrėjai įsipareigoja saugoti duomenų konfidencialumą. Anketos duomenys bus statistiškai apdoroti ir panaudoti tik tyrimo tikslams. Dėkojame už bendradarbiavimą.

1. Lytis: Moteris Vyras 2. Jūsų amžius (įrašykite): ______________________ 3. Kokioje(-se) institucijoje(-ose) dirbate? (galimi keli variantai) Aukštojo universitetinio mokslo institucijoje Aukštojo neuniversitetinio mokslo institucijoje (pvz., kolegijoje) Profesinio mokymo institucijoje Suaugusiųjų neformalaus švietimo institucijoje Bendrojo lavinimo institucijoje Kita (žr.3.1 kl.) 3.1. Jeigu 3 klausime pasirinkote "Kita", detalizuokite: ___________________ 4. Jūsų pareigos: Profesorius(-ė) Docentas(-ė) Lektorius(-ė) Asistentas(-ė) Kita 4.1. Jeigu 4 klausime pasirinkote "Kita", detalizuokite: ___________________

5. Koks Jūsų pedagoginio darbo stažas? (įrašykite): ______________________ 6. Kokį mokslinį laipsnį turite? Magistro Daktaro Habilituoto daktaro Mokslinio laipsnio neturiu Kita 6.1. Jeigu 6 klausime pasirinkote "Kita", detalizuokite: ___________________ 7. Kokius dalykus (modulius) dėstote/ mokote? (įrašykite )___________________________ 8. Ar dažnai naudojatės internetu? Kasdien Kelis kartus per savaitę Kelis kartus mėnesį ir rečiau Nesinaudoju

9. Ar naudojate nuotolinio mokymo technologijas teikdami mokymosi kursus? Taip Ne (žr.17 klausimą) 10 Kokias nuotolinio mokymo technologijas, programinę įrangą Jūs naudojate? (galimi keli atsakymo variantai) Black Board Vista CE6 (WebCT) sistemą; Atviro kodo programas (pvz., MOODLE); Learning Space sistemą; Vaizdo konferencijos metodiką; Elektroninį paštą; Internete įprastu būdu patalpintą medžiagą; Turinio valdymo sistemas (pvz., CDK, SCORM) First Class sistemą VIPS programinę įrangą Kita 10.1. Jeigu 10 klausime pasirinkote "Kita", parašykite, ką naudojate: _____________

100

11. Jūsų patirtis nuotolinių kursų teikime: Teikiu nuotolinio mokymo kursus Neteikiu nuotolinių kursų, bet planuoju teikti (žr.21 klausimą) Neteikiu ir neplanuoju teikti nuotolinių kursų (žr.24 klausimą) 12. Kiek laiko dirbate nuotolinio mokymo teikime? daugiau nei 5 metus 2-5 metus 1 metus mažiau nei 1 metus 13. Ar Jūs esate patenkintas/nepatenkintas išvardintais dalykais nuotolinio mokymo procese? Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: 1 - Visiškai nepatenkintas, 2 - Nepatenkintas, 3 - Nei patenkintas, nei nepatenkintas, 4 - Patenkintas, 5 - Visiškai patenkintas, 9 – Nežinau

Turima technine įranga institucijoje (galimybėmis); Turima programine įranga institucijoje (galimybėmis) Atlyginimu už nuotolinio mokymo kurso teikimą; Jūsų institucijos mokymo programa, kuriai rengiate nuotolinio mokymo kursą; Kvalifikacijos kėlimo galimybėmis nuotolinio mokymo srityje; Nuotolinio mokymo lygiu savo institucijoje; Nuotolinio mokymo skatinimu/ palaikymu savo institucijoje Kolegų parama rengiant ar teikiant nuotolinio mokymosi kursą Studentų savarankiško darbo įgūdžiais; Studentų turimomis techninėmis galimybėmis; Studentų gebėjimų naudotis IKT galimybėmis Paklausa dėstomam kursui; Administravimu, mokymo organizavimu; Darbo krūviu; 14. Kokias priemones naudojate, skatindami studentų motyvaciją mokytis nuotoliniu būdu? (įrašykite) ________________________________________________________________ _________________________________________________________________________

101

15. Kokiu būdu dažniausiai organizuojate studijas? Sinchroninis mokymasis (bendraujama realiu laiku) Asinchroninis mokymasis (bendraujama patogiu laiku) Mišriu, derinant sinchroninį ir asinchroninį mokymąsi 16. Kokius mokymo(si) metodus naudojate, teikdami nuotolinį mokymosi kursą? Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nenaudoju, 4 – labai dažnai naudoju

Mokymosi medžiagos talpinimas elektroninėje erdvėje Besimokančiųjų rengiami individualūs pri(si)statymai Besimokančiųjų rengiami grupiniai pri(si)statymai Grupinis darbas Seminarai Imitavimas Eksperimentas Refleksija Tyrinėjimas Pratimai Diskusijų grupės Individualios konsultacijos (atsakymai į klausimus) Grupinės konsultacijos (atsakymai į klausimus) Žaidimai vaidmenimis Savarankiškas studijavimas (pvz. papildomos informacijos paieška internete) Elektroninių dienoraščių kūrimas Savikontrolės testai Projektų rengimas Kita

16.1. Jeigu 16 klausime pasirinkote "Kita", detalizuokite: _______________________ 17. Ar teikdami nuotolinį kursą skatinate studentų grupinį darbą (kai studentai dirba drauge nagrinėdami bendrą problemą ar atlikdami bendrą užduotį)? Taip Ne

102

17.1 Jei 17 klausime pasirinkote atsakymą „Taip“, detalizuokite, grupinio darbo organizavimo bruožus. Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nenaudoju, 4 – labai dažnai naudoju

17.2. Jeigu 17.1 klausime pasirinkote "Kita", detalizuokite: _____________________ 18. Kaip vertinate studentų pasiekimus teikdami nuotolinį mokymosi kursą? Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nenaudoju, 4 – labai dažnai naudoju

Testas Ese / rašinys Klausinėjimas Mokymosi pasiekimų aplankas (portfelio) Dalyvavimas komandiniame darbe Dalyvavimas projektuose Kita

18.1. Jeigu 18 klausime pasirinkote "Kita", detalizuokite: _______________________

103

19. Jeigu vertinimui naudojate testus, detalizuokite, kokio tipo testus rengiate. Jei testų nenaudojate – praleiskite šį klausimą. Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nenaudoju, 4 – labai dažnai naudoju

Taip/ne tipo klausimai Rinkimosi iš kelių alternatyvų klausimai (su vienu ar keliais teisingais atsakymų variantais) Dviejų grupių sąvokų atitikmenų parinkimo klausimai Trumpo atsakymo klausimai Ilgo atsakymo klausimai Kita

19.1. Jeigu 19 klausime pasirinkote "Kita", detalizuokite: _____________

20. Kokius studentų savarankiško darbo aspektus dažniausiai vertinate? Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nenaudoju, 4 – labai dažnai naudoju

Vertinamas darbo procesas Vertinamas darbo rezultatas Vertinamas dalyko žinojimas Vertinamas gebėjimas bendradarbiauti su kitais studentais Vertinamas gebėjimas kritiškai mąstyti Vertinamas gebėjimas pačiam studentui vertinti savo žinias, patirtį Vertinamas įsiminti ir atkartoti žinias Vertinamas gebėjimas pritaikyti teorines žinias praktikoje Vertinamas kūrybiškumas Vertinamas gebėjimas pateikti pavyzdžius Vertinamas gebėjimas paaiškinti diagramas/ tekstus Vertinamas gebėjimas pritaikyti teorines žinias praktinėse užduotyse Vertinamas gebėjimas palyginti kelis reiškinius

104

Vertinamas gebėjimas pagrįsti savo nuomonę (kodėl taip manote) Kita

20.1. Jeigu 20 klausime pasirinkote "Kita", detalizuokite: _____________ 21. Kokioje institucijoje Jūs teikiate ar planuojate teikti nuotolinio mokymo kursus? (galimi keli atsakymų variantai) Aukštojo universitetinio mokslo institucijoje Aukštojo neuniversitetinio mokslo institucijoje (pvz., kolegijoje) Profesinio mokymo institucijoje Suaugusiųjų neformalaus švietimo institucijoje Bendrojo lavinimo institucijoje Kita (įrašykite)__________________________________________ 21.1. Jeigu 21 klausime pasirinkote "Kita", detalizuokite: _____________ 22. Kokio dalyko nuotolinio mokymosi kursus teikiate ar planuojate teikti? (įrašykite): _____ 23. Kas paskatino planuoti arba imtis nuotolinio mokymo teikimo?Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: 1 - Visiškai nesutinku, 2 - Nesutinku, 3 – Sunku pasakyti, 4 - Sutinku, 5 Visiškai sutinku, 9 – Nežinau

Motyvai

105

Tiesioginio dėstymo krūvio sumažinimas, dalį jo pakeičiant nuotoliniu mokymu; Nuotolinio mokymo kursų parengimą kvalifikuoti kaip metodinės medžiagos parengimą; Didesnė studentų motyvacija Greitesnis mokymosi tempas Mažiau darbo dėstytojui, nes studentai daugiau dirba savarankiškai Studentai geriau įsisavina medžiagą negu tradicinėje paskaitoje, nes turi laiko ją išsamiau perskaityti Kita 23.1. Jeigu 23 klausime neradote tinkamo varianto ir pasirinkote „kita“, įrašykite, kas paskatino planuoti arba imtis nuotolinio mokymo teikimo: _____________

Toliau pereikite prie 25 klausimo. 24. Kodėl neteikiate ir neketinate teikti nuotolinio mokymosi kurso? Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nesutinku, 4 – visiškai sutinku

Nėra paskatinimo Nemanau, kad atsirastų studentų, norinčių klausyti mano teikiamą kursą nuotoliniu būdu Manau, kad mano dėstomo dalyko specifika neleidžia to daryti Man finansiškai neapsimoka Nemoku naudotis nuotolinio mokymosi technologijomis Nuotolinis mokymasis nėra efektyvus mokymosi būdas Pernelyg didelės laiko sąnaudomis paruošti nuotolinio mokymosi kursą ir jį teikti

24.1. Jeigu norite papildyti 24 kl. atsakymus, įrašykite: ______________________ Toliau pateikiami klausimai apie gebėjimų ir žinių teikti nuotolinį mokymą šaltinius ir poreikį. 25. Kada sužinojote apie galimybę dėstyti nuotoliniu būdu? 106

Daugiau nei prieš 10 metų Prieš 9 – 5 metus Prieš 4-2 metus Prieš 1 metus Mažiau nei prieš 1 metus Nežinau apie tokias galimybes (žr.29 klausimą) 26. Iš kur Jūs sužinojote apie galimybę dėstyti nuotoliniu būdu? (galimi keli atsakymų variantai) Iš kolegų (dėstytojų) Iš užsienio kolegų (dėstytojų) Iš interneto/ spaudos Iš metodinės literatūros Iš seminarų Iš jūsų institucijos administracijos Kita

26.1. Jeigu 26 klausime pasirinkote "Kita", detalizuokite: _____________ 27. Ar turite žinių ir gebėjimų rengti ir teikti nuotolinio mokymosi kursus? Taip Ne (žr.29 klausimą) 28. Kokia forma įgijote žinias apie nuotolinį mokymąsi? (galimi keli atsakymų variantai) Tradiciniai kontaktiniai kursai; Nuotoliniai kursai; Apmokymas darbo vietoje; Savarankiškai mokydamasis; Kita

28.1. Jeigu 28 klausime pasirinkote "Kita", detalizuokite: _____________ 29. Ar jaučiate poreikį gilinti žinias apie nuotolinį mokymą? Taip; Ne (žr.32 klausimą) Nežinau

107

30. Kokiu būdu norėtumėte įgyti naujų žinių apie nuotolinį mokymą? (galimi keli atsakymų variantai) Tradiciniuose kontaktiniuose kursuose; Nuotoliniuose kursuose; Apmokymo darbo vietoje metu; Savarankiškai; Kita (įrašykite) _______________ 31. Kokių žinių, kompetencijų norėtumėte įgyti? (galimi keli atsakymų variantai) NM kursų rengimo metodika NM kursų teikimo metodika NM kursų kokybės užtikrinimas NM kursų vadyba NM kursų rengimo technologijų, įrankių valdymas Vaizdo paskaitų metodika Multimedija priemonių kūrimas Kita (detalizuokite 31.1 klausime)

31.1. Jeigu 31 klausime pasirinkote "Kita", detalizuokite:

_______________________

32. Ar jums trūksta kokių nors žinių/ informacijos apie nuotolinį mokymą? Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nesutinku, 4 – visiškai sutinku

1. Trūksta techninių žinių (apie nuotolinio mokymo įrangą, priemones); 2. Trūksta metodinių žinių (kaip paruošti, kokiu būdu pateikti nuotolinio mokymo kursus); 3. Mažai informacijos apie galimybes teikti nuotolinį mokymą (kur kreiptis, kas organizuoja); 4. Trūksta informacijos apie nuotolinio mokymo

108

administravimą (kaip organizuojamas mokymo procesas, kaip skaičiuojamas krūvis, pan.); 5. Pasigendu nuotolinio mokymo kursų informacinės bazės; 6. Sunku orientuotis esamoje Lietuvos nuotolinio mokymo situacijoje ir pasinaudoti naujai atsiveriančiomis galimybėmis; 7. Kita (įrašykite 24.1 klausime) 32.1. Jeigu pasirinkote 32 klausime atsakymą "Kita", įrašykite: _______________ 33. Ar kiti kolegos kreipiasi į jus prašydami patarimo nuotolinio mokymosi klausimais (rengiant, teikiant nuotolinio mokymosi kursus, naudojant IKT mokymosi procese, pan.)? Taip, labai dažnai Taip, dažnai Taip, retai Nesikreipia 34. Jūsų nuomone, ar jūsų organizacijoje trūksta nuotolinių mokymų? Taip; Ne (žr.37 klausimą) 35. Jei taip, kokios srities/ temos/ dalyko nuotolinių mokymų trūksta jūsų organizacijoje? (įrašykite) _____________________________________ 36. Kokios yra pagrindinės šio trūkumo priežastys? Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nesutinku, 4 – visiškai sutinku

Nėra dėstytojų, pasirengusių dirbti nuotolinio mokymo srityje Nuotolinius kursus teikiančių organizacijų nesuinteresuotumas

109

Dėstytojai neaktyviai siūlo savo dalyko kursą Nėra suinteresuotų studentų mokytis nuotoliniu būdu Kita 36.1. Jeigu pasirinkote 36 klausime atsakymą "Kita", įrašykite: _______________ 37. Kokie, jūsų nuomone, yra nuotolinio mokymo privalumai? Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nesutinku, 4 – visiškai sutinku

1. Nereikia skaityti tradicinių paskaitų; 2. Galimybė gauti papildomas pajamas; 3. Platesnė auditorija; 4. Nuotoliniai kursai kokybiškiau parengti už tradicinius kursus; 5. Mažesnės laiko sąnaudos;

37.1. Jeigu norite papildyti 37 kl. atsakymus, įrašykite: ______________________ 38. Kokie yra nuotolinių kursų teikimo trūkumai? Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nesutinku, 4 – visiškai sutinku

110

7. Betarpiško bendravimo su studentais trūkumas; 8. Laiko sąnaudos didesnės nei mokant tradicinius (kontaktiniu) būdu; 38.1 Jeigu norite papildyti 38 kl. atsakymus, įrašykite: _______________________ 39. Ar verta vystyti nuotolinį mokymą Lietuvoje? Taip Ne Nežinau 40. Jūsų nuomone, kuris mokymo(si) būdas efektyviausias? Tradicinės (auditorinės) paskaitos Nuotolinio mokymosi kursai Tradicinės paskaitos, kurių metu papildomai naudojamos įvairios nuotolinio mokymosi technologijos (medžiaga pateikiama internete, dėstytojas konsultuoja naudodamas el. paštą, kt.) 41. Ką reikėtų daryti, kad distancinis mokymas populiarėtų Lietuvoje? Pateikite atsakymą kiekvienoje eilutėje: kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 – visiškai nesutinku, 4 – visiškai sutinku

1. Didinti nuotolinio mokymo kursų įvairovę; 2. Gerinti atokesnių vietovių techninę bazę; 3. Suteikti nuotoliniam mokymui statusą lygiavertį tradiciniam; 4. Gerinti informacinę sklaidą apie nuotolinio mokymo teikimo galimybes; 5. Gerinti informacinę sklaidą apie mokymosi nuotoliniu būdu galimybes; 6. Didinti mokymo įstaigų suinteresuotumą; 7. Nieko papildomo nereikia daryti, jis ir taip populiarėja 8. Nereikia populiarinti nuotolinio mokymo Lietuvoje

41.1. Jeigu norite papildyti 41 kl. atsakymus, įrašykite: ______________________

111

42. Kokie yra Jūsų kaip nuotolinio mokymo teikėjo pagrindiniai poreikiai (profesiniai, administraciniai ir pan.)? įrašykite: _____________________________________________ 43. Ar esate girdėję apie Lietuvos virtualaus universiteto 2007-2012 m. programą? Taip, gerai ją žinau Taip, esu girdėjęs(-usi) Ne 44. Ar esate girdėję apie virtualių universitetų programas ir patirtį užsienio šalyse? Taip, gerai jas žinau Taip, esu girdėjęs(-usi) Ne 45. Ar norėtumėte, kad visi nuotolinio mokymosi kursai būtų pasiekiami naudojant vienus elektroninius vartus – t.y. viename tinklalapyje būtų sukaupta visų Lietuvoje teikiamų nuotolinių kursų duomenų bazė? Taip, tai labai reikalinga Taip, tai reikalinga Sunku pasakyti Ne, tai nereikalinga Ne, tai visiškai nereikalinga 46. Jei būtų galimybė, ar jūs teiktumėte savo kursą Lietuvos virtualaus universiteto programoje? Taip Ne 47. Ar norėtumėte rengti ir teikti nuotolinį kursą ne tik studentams, bet ir visuomenei? Taip Taip, bet tik esant dideliam finansavimui Ne 47.1. Jeigu norite papildyti 47 kl. atsakymus, įrašykite: ______________________

Dėkojame už išsamiai atsakytą anketą

112

3 PRIEDAS. NEVALSTYBINIO ŠVIETIMO SEKTORIAUS INSTITUCIJOS

Nr. 1. 2.

Institucija "ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas", UAB LCC tarptautinis universitetas

Miestas, adresas Arklių g. 18, Vilnius 01129 Kretingos 36, LT - 92307 Klaipėda Kražių 25, LT-01108 Vilnius

www www.ism.lt www.lcc.lt

Viešoji įstaiga "Europos Humanitarinis Universitetas"

Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla Viešoji įstaiga Vilniaus verslo teisės akademija V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla Vilniaus vadybos aukštoji mokykla, VšĮ Viešoji įstaiga Socialinių mokslų kolegija Viešoji įstaiga Klaipėdos verslo kolegija Viešoji įstaiga Kolpingo kolegija Viešoji įstaiga Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegija Viešoji įstaiga Šiaurės Lietuvos kolegija Viešoji įstaiga Vakarų Lietuvos verslo kolegija Viešoji įstaiga Vilniaus teisės ir verslo kolegija Viešoji įstaiga Vilniaus verslo kolegija Vilniaus dizaino kolegija

Saulėtekio al. 22, Vilnius

www.tvm.lt

Kauno g. 34, Vilnius

www.vvtakademi ja.lt http://www.kvk.lt / www.vva.lt

Vilniaus kooperacijos kolegija, VšĮ

Konstitucijos pr. 11, Vilnius, 6 kab.

5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17.

www.ehuinternational.org

Laisvės al. 33, Kaunas Laisvės al. 33, Kaunas J. Basanavičiaus g. 29A, Vilnius Nemuno g. 2, Klaipėda www.klsmk.lt 301 kab. Tilžės g. 46A, Klaipėda www.klvk.lt Raguvos g. 7, Kaunas Dvaro g. 87, Šiauliai Tilžės g. 22, Šiauliai

www.kolping.lt www.kolegija.co m www.slk.lt

Šilutės pl. 2, Klaipėda

www.vlvk.lt

Laisvės pr. 58, Vilnius

www.vtvk.lt

Filaretų g. 36A, Vilnius www.kolegija.lt Akmenų g. 3, Vilnius

http://www.dizain okolegija.lt/ www.vkk.lt

113