Tautinių bendrijų galimybių puoselėti kultūrą Vilniaus mieste vertinimas Klientas: Vilniaus miesto savivaldybė Projektas atliekamas kartu su partneriu EKT („Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“)
2021 m. spalis
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas
2021
Tyrimo informacija TYRIMO LAIKOTARPIS Pradžia: 2021-10-15 Pabaiga: 2021-10-28
TIKSLINĖ GRUPĖ Vilniaus mieste įsikūrusių tautinių bendrijų ir organizacijų nariai Pastaba: šioje ataskaitoje pateikiama dalis rezultatų iš Vilniaus miesto ir priemiesčių gyventojų tyrimo, kurie susiję su tautinių bendrijų kultūros situacijos Vilniaus mieste vertinimu.
ATRANKA IR METODAS Ištisinė apklausa pagal kontaktų bazę, siunčiant kvietimą dalyvauti tyrime el. paštu.
Bazė sudaryta iš Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) pateiktų kontaktų ir papildyta kontaktais, rastais internete.
IMTIS: 26 respondentai Kontaktų sąrašą sudarė 40 galiojančių el. pašto adresų. Jame nurodyti organizacijų atstovai taip pat galėjo persiųsti anketos nuorodą kitiems savo organizacijos nariams.
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas
2021
Respondentų profilis ORGANIZACIJOS VEIKLOS LAIKOTARPIS
1 – 5 metus
4%
6 – 10 metų
4% 92%
Daugiau nei 10 metų AKTYVIŲ NARIŲ SKAIČIUS Iki 10 narių 11 – 30 narių 31 – 50 narių
19% 12%
19% 50%
Daugiau nei 50 narių POZICIJA ORGANIZACIJOJE
69%
Vadovas
31%
Kitas narys ATSTOVAUJAMA TAUTINĖ MAŽUMA Lenkų Rusų Romų Žydų
23% 8% 4% 23%
Totorių / karaimų
12%
Gudų / baltarusių
12%
Kita Bazė: tautinių bendrijų atstovai, N=26
19%
Apklausoje turėjo galimybę dalyvauti šių organizacijų atstovai: 1 Asociacija „Rusų kultūros centras“ 2 Asociacija Vilniaus krašto muzikantų sąjunga 3 Asociacija Vilniaus rusų folkloro centras 4 Baltarusių klubas „Siabryna“ 5 Baltijos regiono romių asociacija 6 Graikų bendruomenė Lietuvoje „Pontos“ 7 Graikų kultūros ir informacijos centras „Akropolis" 8 Gudų kultūros draugija Lietuvoje 9 Gudų mokyklos draugija 10 Kultūros ir sporto klubas „Fajerlech-Makabi“ Labdaros ir paramos fondas „Vilniaus lenkų 11 kultūros namai“ 12 Labdaros ir paramos fondas „Šypsenų galerija“ 13 Lenkų dainų ir šokių meno ansamblis „WILIA“ 14 Lietuvos azerbaidžaniečių draugija 15 Lietuvos estų draugija 16 Lietuvos graikų draugija „Patrida“ Lietuvos graikų visuomeninių organizacijų 17 asociacija 18 Lietuvos Karaimų Kultūros Bendrija 19 Lietuvos kazachų bendruomenė „Nursaulė“ 20 Lietuvos romų bendruomenė
21 Lietuvos žydų bendruomenė 22 Lietuvos-uzbekų bendrija „Pachtakor“
Meninis kolektyvas, liaudies dainų ir šokių ansamblis „Wilenka“ 24 Slavų gailestingumo fondas 25 Totorių kultūros centras Viešoji įstaiga Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir 26 etnografijos centras 27 Viešoji įstaiga Slavų tradicinės muzikos mokykla 28 Vilniaus apskrities totorių bendruomenė 29 Vilniaus kultūros paramos fondas 30 Vilniaus Latvių Draugija Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo teatro 31 susivienijimas „Žaliasis žibintas“ 32 Vilniaus ukrainiečių bendrija Vilniaus visuomeninių iniciatyvų centras 33 „Demokratija Baltarusijai“ 34 Vilniaus vokiečių bendruomenė 35 Vilniaus žydų bendruomenė 36 Visuomeninė organizacija choras „Zgoda“ 37 VšĮ I. Luckevičiaus baltarusių muziejus 38 VšĮ Romų visuomenės centras 39 VšĮ Šv. Jokūbo kultūros centras 40 VšĮ Žydų kultūros ir informacijos centras 23
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas
2021
Apibendrinimas 8 iš 10-ies apklaustųjų tautinių mažumų atstovų teigė, jog per pastaruosius 3 metus bendravo su Vilniaus miesto savivaldybe (VMS). 60% besikreipusiųjų į VMS bendradarbiavimą vertina teigiamai, pabrėždami greitą reagavimą, palaikymą, profesionalumą, aptarnavimo kultūrą. Tarp probleminių aspektų, su kuriais susiduria tautinės mažumos, apklaustieji prasčiausiai vertino ir opiausiomis problemomis laiko paramos jų veiklai teikimą ir visuomenėje tebeegzistuojančius stereotipus, tolerancijos trūkumą. Tautinių bendrijų atstovai mano, jog būtent prie šių aspektų sprendimo VMS labiausiai ir gali prisidėti. Du trečdaliai apklaustųjų – tiek tautinių bendrijų narių, tiek ir Vilniaus miesto gyventojų – pritaria, kad Vilniuje yra puoselėjamas daugiakultūriškumas, rūpinamasi tautinių mažumų kultūros raiška. Vis tik virš pusės respondentų teigia turintys didelį poreikį jų bendrijų renginiams mieste, tačiau visiškai patenkintu šį poreikį laiko tik penktadalis tyrimo dalyvių. Apklaustųjų tautinių bendrijų atstovų manymu, jų renginiai turėtų būti skirti visiems miesto gyventojams (46% taip manančiųjų) arba ir vieši, ir rengiami mažesniame tautinių bendruomenių rate (38%). Didesnės dalies vilniečių nuomone (6 iš 10-ies), tokie renginiai turi būti skirti plačiajai visuomenei, o dar 22% mano, kad tokie renginiai galėtų būti organizuojami tiek bendruomenės narių rate, tiek ir viešai. Vis tik tautinių mažumų kultūroms skirti renginiai sudomintų šiek tiek mažiau negu pusę lietuvių tautybės vilniečių. Aiškiai išsiskiriantys iššūkiai, su kuriais susiduriama organizuojant tautinių mažumų kultūros veiklas – finansavimas ir rėmėjų stoka. Šalia to, teikdami savo pastabas atviro komentaro forma, apklaustieji taip pat kvietė VMS organizuoti daugiau renginių, susijusių su tautinėmis bendruomenėmis, dažniau siūlyti joms dalyvauti miesto šventėse bei padėti skleisti informaciją apie jų veiklas.
Bendradarbiavimo su VMS vertinimas
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas
2021
Kreipimasis į VMS
Ar per pastaruosius 3 metus buvote kreipęsi į Vilniaus miesto savivaldybę Jūsų organizacijos klausimais?
38% Taip, kelis kartus Nuolat palaikome ryšį 38%
23%
Nesikreipėme
Kodėl nesikreipėte į Vilniaus miesto savivaldybę Jūsų organizacijos klausimais? • Manome, kad bus sugaišta daug laiko, greičiau rasime sprendimus kitais būdais (2 ats.) • Neturime tokių klausimų, kurių sprendimui reikėtų savivaldybės (1 ats.) • Neaktualu / nežino (3 ats.)
8 iš 10-ies apklaustųjų tautinių mažumų atstovų teigė, jog per pastaruosius 3 metus kreipėsi į VMS bent kelis kartus arba bendrauja nuolat. Keli nesikreipę respondentai nurodė, jog, jų manymu, būtų sugaišta daugiau laiko nei ieškant sprendimo kitais būdais. Kiti neturi spręstinų klausimų ar neturėjo šiuo klausimu nuomonės. Didesnė dalis (60%) besikreipusių į VMS bendradarbiavimą vertina teigiamai (žr. kitoje skaidrėje). Jie vertina greitą reagavimą, palaikymą, profesionalumą, aptarnavimo kultūrą. 30% pateikusių prastus įvertinimus grindė juos supratingumo ar palankaus požiūrio iš VMS pusės stoka, neskirto finansavimo problemomis.
Bazė: tautinių bendrijų atstovai, N=26
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas
2021
Bendradarbiavimo su VMS vertinimas Kaip apibendrintai vertinate Jūsų klausimo sprendimą Vilniaus miesto savivaldybėje? Labai blogai (1)
Prastai (2)
Patenkinamai (3)
Gerai (4)
Labai gerai (5)
(Dar) sunku vertinti
5% 10%
15%
10%
50%
10%
Vidurkis
4,0
Pateikti vertinimo komentarai
Davę 4 balus • Dėmesys klausimui, atsakymo tonas, noras palaikyti, informuoti. • Bendraujam projektiniais klausimais, tačiau visuomeninės komisijos formato nebeliko. Davę 5 balus • Darbuotojų profesionalumas.
Davę 1-2 balus • Buvo parašyta keletas projektų, jokio atsakymo, 30 metų jubiliejaus proga negavom finansavimo... Nepaaiškina nieko, nieks nekalba. Daugiau nesikreipėm... • Atsakymų greitis – visada laukiama paskutinės termino dienos, sprendimų pagrįstumas – kartais jo tiesiog nėra. • Nėra jokio ryšio su mūsų bendruomene iš vietinių vykdomųjų organų (Vilniaus savivaldybės).
• Labai greitai gauname palaikymą. Tiek švietimo skyrius, tiek kultūros skyrius, administracija visada reaguoja į mūsų prašymus. Rekomenduočiau tvirtinti didelių projektų (festivaliai, konkursai, parodos ir pan., kurie vyksta nuolat ir pasižymi aukšta kokybe) sąrašą ir juos finansuoti, apeinant projektų konkursą. Nes tai trunka ilgai. Taip pat reikėtų įteisinti nekomercinių, ypač edukacinių, renginių salių nuomos mokesčių panaikinimą. O kolektyvas merijoje labai profesionalus ir draugiškas. Linkiu visiems sėkmės ir sveikatos!
Davę 3 balus • Norėtume būti išgirsti, kilusį klausimą spręstume kartu su bendruomene. Turime du tarptautinius projektus, susijusius su 17 šalių, mums visą laiką sakoma, kad bendruomenė yra maža. Mūsų bendruomenė yra pajėgi vykdyti didelį projektą. Mes jau nuo 2004 m. vykdom projektus. Atsiliepimai yra geri, labai geri. Prie bendruomenės veikė klubas „Šiaurės Atėnai“, kurie jau dainuoja 12 kalbų. Bendruomenė jau pradėjo ruoštis dideliam projektui, susijusiam su „Vilnius 700 metų“. Sėkmės mums. Ačiū. • Netinkamas mero požiūris. • Biurokratinės kliūtys.
• Jokių pretenzijų. • Vilniaus savivaldybė labai greitai ir geranoriškai atliepė Vilniaus baltarusių poreikiams, išskirdama nuostabią erdvę bendruomenės centrui. Taip pat savivaldybės darbuotojai labai greitai, aiškiai ir draugiškai atsako į klausimus, suteikia informaciją. • Abipusis supratingumas. • Labai gerai. • Aptarnavimo kultūra, operatyvūs atsakymai. • Vilniaus miesto savivaldybės atstovų profesionalumas ir geranoriškumas. • Sprendimo pagrįstumas.
Bazė: kreipęsi į VMS, N=20.
Dalies komentarų kalba taisyta, kai kurie išversti į lietuvių kalbą.
Tautinių mažumų problemų vertinimas
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas
2021
Tautinių mažumų probleminių sričių vertinimas Kiek kiekvienas iš šių aspektų yra problemiškas Jūsų tautinei mažumai?
Visai neproblemiškas (1)
Parama tautinių mažumų organizacijoms ir jų veikloms
23%
Gajūs su tautine mažuma siejami stereotipai, palaikantys užslėptą diskriminaciją (tolerancijos trūkumas)
23%
Galimybės plačiajai miesto visuomenei susipažinti su tautinių mažumų kultūra
23%
Į tautinių mažumų vaikus orientuotas neformalusis švietimas Savaitgalinės mokyklėlės ar bendruomenės namai, kuriose tautinės mažumos galėtų puoselėti savo kultūrą, bendrauti, ugdyti vaikus Savivaldybės ir / ar jos įstaigų darbuotojų požiūris į tautines mažumas Kalbos barjeras sprendžiant klausimus valstybės ar savivaldos institucijose
Bazė: tautinių bendrijų atstovai, N=26
2
19%
3
4
Labai problemiškas (5)
8%
15%
42%
50%
54%
31%
27%
19%
38%
19%
27%
8%
23%
8%
4% 15%
8%
15%
2,9
15%
15%
2,8
3%
4%
15%
3,2
19%
8%
19%
Vidurkis
23%
15%
2,7
2,5
27%
2,5
19%
4%2,1
Tarp probleminių sričių, su kuriomis gali susidurti tautinės mažumos, tautinių bendrijų atstovai prasčiausiai vertino paramos jų veiklai teikimą ir tebeegzistuojančius stereotipus, kurie skatina diskriminaciją, tolerancijos trūkumą. Mažiau probleminės sritys – savaitgalinės mokyklėlės ar bendruomenės namai, kurie skirti bendravimui ar ugdymui, savivaldybės ir pavaldžių įstaigų darbuotojų požiūris į mažumas, kalbos barjero aspektas. Vis dėlto tik pastarasis aspektas imant vidurkį vertinamas kaip mažai problemiškas (vidurkis 2,1 balo iš 5 galimų), o ties kitais aspektais nuomonės dažniau išsiskiria.
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas
2021
Svarbiausios spręstinos probleminės sritys Kurias dvi problemas iš pateiktų išskirtumėte kaip opiausias Jūsų tautinei mažumai?
Prie kurių dviejų problemų sprendimo galėtų prisidėti VMS?
Parama tautinių mažumų organizacijoms ir jų veikloms
54%
69%
Gajūs stereotipai, palaikantys užslėptą diskriminaciją (tolerancijos trūkumas)
35%
31%
Savaitgalinės mokyklėlės ar bendruomenės namai
23%
19%
Galimybės plačiajai miesto visuomenei susipažinti su tautinių mažumų kultūra
19%
19%
Kalbos barjeras sprendžiant klausimus valstybės ar savivaldos institucijose
15%
12%
Į tautinių mažumų vaikus orientuotas neformalusis švietimas
8%
Savivaldybės ir/ ar jos įstaigų darbuotojų požiūris į tautines mažumas
8%
19%
Nei viena iš šių
8%
4%
Bazė: tautinių bendrijų atstovai, N=26
8%
Daugiausia apklaustųjų tautinių bendrijų atstovų opiausia problema išskyrė paramą jų veikloms bei organizacijoms. Antroji pagal problemiškumą – gajų stereotipų problema. Respondentai mano, jog būtent prie šių aspektų sprendimo VMS labiausiai ir gali prisidėti.
Tautinių mažumų kultūros puoselėjimas mieste Tautinių bendrijų atstovų ir vilniečių nuomonė
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas
2021
Nuomonė apie daugiakultūriškumo Vilniuje puoselėjimą
Ar pritaria, kad Vilniuje yra puoselėjamas daugiakultūriškumas, t. y. rūpinamasi, kad ir tautinės mažumos turėtų galimybę savo tautinės kultūros raiškai?
12% 65%
Taip Ne
23%
Bazė: tautinių bendrijų atstovai, N=26
Lietuviai 67% Rusai 61% Lenkai 71%
Vilniečiai
Tautinių bendrijų atstovai
Nežinau, sunku pasakyti
8%
67%
Taip
(stat. reikšmingų skirtumų nėra)
Ne
25%
Nežinau, sunku pasakyti
Bazė: Vilniaus miesto ir priemiesčių gyventojai, N=1011
Du trečdaliai apklaustųjų – tiek tautinių bendrijų atstovų, tiek Vilniaus gyventojų pritaria, kad Vilniuje yra puoselėjamas daugiakultūriškumas. Tarp gyventojų sociodemografinių grupių daug statistiškai reikšmingų skirtumų nėra: kad tautinės mažumos turi galimybes savo kultūrinei raiškai, dažniau pritaria vyriausi tyrimo dalyviai (nuo 60 m. amžiaus). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp gyvenančiųjų skirtinguose mikrorajonuose užfiksuota nebuvo.
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas
2021
Tautinių mažumų renginių atvirumas visuomenei Kuriam teiginiui apie tautinių mažumų kultūroms skirtų renginių organizavimą labiau pritariate? Taut. mažumų renginiai turėtų būti vieši, siekiant pritraukti visus miesto gyventojus, nepriklausomai nuo tautybės Taut. mažumų renginiai labiau tinkami dalyvaujant tik taut. bendruomenės nariams
Abu variantai Nežino, sunku pasakyti Tautinių bendrijų atstovai, N=26
Vilniečiai, N=1011
46%
12%
38%
61%
9%
22%
15-29, N=199
62%
13%
30-39, N=264
63%
10%
40-49, N=215
63%
8%
15% ▼ 16% ▼ 20%
4% 9% 10% 11% 9%
50-59, N=159
57%
6%
30% ▲
8%
60-74, N=174
56%
4% ▼
36% ▲
4% ▼
Lietuvis (-ė), N=864
60%
Rusas (-ė), N=56 Lenkas (-ė), N=78 Turi vaikų, N=301 Neturi, N=710
Bazė: tautinių bendrijų atstovai, N=26
9%
22%
77% ▲ 58%
2% 14% 4%
63% 60%
24% 12%
7%
24%
Tarp vilniečių nuomonė dar palankesnė – net 6 iš 10-ies vilniečių teigia, jog tokie renginiai turi būti skirti plačiajai visuomenei. Apie penktadalis vilniečių mano, kad tokie renginiai galėtų būti organizuojami tiek bendruomenės narių rate, tiek ir viešai. Tokios nuomonės laikosi daugiau tautinių bendrijų atstovų – beveik 40%.
8% 7% 14%
17% ▼
Arti pusės apklaustųjų tautinių bendrijų atstovų mano, jog jų renginiai turėtų būti vieši, skirti visiems miesto gyventojams.
8% 9%
Kad renginiai turėtų būti vieši, dažniau pasisakė rusų tautybės vilniečiai. Vyresni vilniečiai (nuo 50 m.) bei gyvenantys miesto dalyje, kuriai priklauso Naujamiestis, Senamiestis, Užupis, Žvėrynas, Rasos, dažniau palaikė nuomonę, kad dalis renginių turėtų būti vieši, o dalis renginių – skirti tik tautinės bendruomenės nariams.
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas
2021
Poreikis viešiesiems renginiams ir jo patenkinimas Vilniaus mieste Tikrai ne Ar turi poreikį viešiesiems miesto renginiams, skirtiems atstovaujamos tautinės mažumos kultūrai?
Labiau ne nei taip
Labiau taip nei ne
Tautinių bendrijų atstovai, N=26 4%8% Vilniečiai rusai, N=56 Vilniečiai lenkai, N=78
Tikrai taip
31%
18%
21%
21%
Nežino
54% 21%
27%
4%
29%
22%
11%
24%
6%
Ar poreikis Vilniaus mieste yra patenkintas? Tautinių bendrijų atstovai, N=26 Vilniečiai rusai, N=56
4%15% 11%
Vilniečiai lenkai, N=78 6%
50% 30%
27%
21% 37%
19% 14%
12% 23%
19%
10%
Kalbant apie tautinių mažumų kultūros renginius mieste, didelį poreikį tokiems renginiams jaučia virš pusės apklaustųjų tautinių bendrijų atstovų narių, o kad jis yra t i k r a i patenkintas, mano tik penktadalis. Didesnė dalis linkusi teigti, jog poreikis yra greičiau patenkintas, bet nevisiškai. Vilniuje gyvenančių rusų ar lenkų tautybės atstovų nuomonė nėra tokia tvirta kaip tautinių bendrijų atstovų. Vis tik apie pusė abiejų tautybių miestiečių mato poreikį jų kultūros renginiams. Panašu, kad didesnė dalis apklaustųjų lenkų yra bent iš dalies patenkinti, kaip šis poreikis yra tenkinamas Vilniaus mieste. Jų nuomonė artimesnė tautinių bendrijų atstovų požiūriui. O rusų tautybės asmenys situacija patenkinti kiek mažiau, tačiau daugiau jų ir neturi nuomonės šiuo klausimu.
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas
2021
Domėjimasis tautinių mažumų kultūrų renginiais Ar Jus domintų renginiai Vilniuje, skirti Vilniuje gyvenančių tautinių mažumų kultūrai (rusų, lenkų, žydų, kt.)?
44%
15-29, N=181
34% ▼
30-39, N=216
39%
40-49, N=188 50-59, N=129
Turi vaikų, n=251
Neturi, N=613
26%
30%
39% ▲
28%
33% ▲
43% 47%
60-74, N=150
Nežino, sunku pasakyti
22%
46%
35%
18% ▼
63% ▲
40%
28%
36% 12% ▼
30% 24%
Bazė: lietuvių tautybės respondentai (vilniečių apklausa)
25%
30%
Tautinių mažumų kultūroms skirti renginiai sudomintų šiek tiek mažiau negu pusę lietuvių tautybės vilniečių. Ketvirtadalio teigimu, tokie renginiai jų nedomintų. Tarp tautinių mažumų atstovų – lenkų ir rusų – įsitraukimas į bendruomenės veiklas siekia apie 15%. Tautinėms mažumoms skirti renginiai dažniau domintų vyriausio amžiaus lietuvių tautybės vilniečius (nuo 60 m.), rečiau – 15-39 m. amžiaus vilniečius. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp gyvenančiųjų skirtinguose mikrorajonuose užfiksuota nebuvo.
Vilniečiai rusai ir lenkai, priklausantys Vilniuje veikiančioms tautinėms bendruomenėms ir dalyvaujantys jų veikloje
Priklauso bendruomenei
Visi, N=864
Ne
Dalyvauja veikloje
Taip
Rusai, N=56
14%
Lenkai, n=78
17%
Rusai, N=56
13%
Lenkai, n=78
15%
30%
Bazė: nurodytos (vilniečių apklausa)
tautybės
respondentai
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas
2021
Iššūkiai organizuojant tautinės kultūros veiklas Su kokiomis kliūtimis susiduria Jūsų organizacija, organizuodama tautinės kultūros renginius, veiklas?
Finansavimo / lėšų klausimai
69%
Rėmėjų trūkumas
54%
Projektų tautinei kultūrai puoselėti trūkumas
27%
Susidomėjimo iš plačiosios visuomenės trūkumas
19%
Žmogiškųjų išteklių stoka
19%
Susidomėjimo iš tautinės mažumos narių trūkumas
15%
Kompetencijų organizuojant renginius stoka
12%
Partnerių trūkumas
8%
Neigiamos visuomenės reakcijos baimė
8%
Kita
4%
Neorganizuojame tautinės kultūros renginių
4%
Nesusidūriame su jokiomis kliūtimis
Bazė: tautinių bendrijų atstovai, N=26
8%
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama organizuojant tautinių mažumų kultūros veiklas – finansavimas ir rėmėjų stoka. Šiuos aspektus nurodė atitinkamai 69% ir 54% apklaustųjų tautinių bendrijų atstovų. Kiti kiek dažniau minėti aspektai – projektų tautinei kultūrai puoselėti trūkumas, visuomenės susidomėjimo stoka, žmogiškųjų išteklių trūkumas.
Teikdami papildomus komentarus dėl VMS galimybių prisidėti prie tautinių bendruomenių veiklos (žr. kitą skaidrę), respondentai dažniausiai minėjo veiklų finansavimo poreikį bendrai ar konkrečioms iniciatyvoms, tačiau taip pat kvietė VMS organizuoti daugiau su tautinėmis bendruomenėmis susijusių renginių ar kviesti jas dalyvauti miesto šventėse, padėti skleisti informaciją apie jų veiklas.
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas
2021
Tautinių mažumų organizacijų atstovų pasiūlymai, kaip VMS galėtų prisidėti prie jų tautinės mažumos kultūros puoselėjimo • Didesnė projektų finansinė parama, finansinis palaikymas (5 komentarai) • Finansuoti daugiau projektų nuolat, o ne priešokiais • Organizuojant renginį / pasirodymą pagrindinė problema yra koncertinės salės nuoma. Vilniuje beveik nėra salių, skirtų 500-1000 vietų žiūrovams, arba jų nuomos kainos yra neadekvačiai aukštos.
• Turi būti paremti finansiškai vilniečių istorijų tyrimai. • Vilniaus miesto savivaldybės administracija, remiant tautinių mažumų veiklas, galėtų teikti išskirtinį dėmesį ir prioritetą toms iniciatyvoms, kurios turi kitų – nebiudžetinių – subjektų suteiktą finansavimą. Tokiu atveju savivaldybės teikiama parama turėtų dar didesnės naudos. • Suderinti pageidavimus ir galimybes: sudaryta programa, bet neskirtas finansavimas. • Palaikyti įvairius projektus, remti finansiškai, skleisti informaciją. • Galėtų būti daugiau projektų / renginių, susijusių su tautinėmis mažumomis.
• Organizuojant įvairių tautinių tematinių renginių, parodų, filmų peržiūras ir t. t. • Dažniau kviesti į miesto šventes. • Gali prisidėti aktyviai, finansai. Geru informacijos skleidimu apie bendruomenės veiklą. Informacijos stoka. Prieinamumas prie kultūros, švietimo, sporto fondų. • Labiau bendrauti ir palaikyti kontaktus su NVO. • Manau, kad tai daugiau mūsų etninės mažumos pasyvumo problema. Negaliu nieko blogo pasakyti apie Vilniaus miesto savivaldybę ir jos darbuotojus – mes patys ne visada pasinaudojame savo teise kreiptis dėl paramos. • Nestatykite dirbtinių kliūčių, trukdančių švęsti Heloviną, Padėkos dieną ir pan. Išmokykite biurokratus, kad kalbėti angliškai yra gerai, net jei jie prastai kalba angliškai, su daugybe savo aukų. • Vilniuje veikia Tautinių bendrijų namai, tačiau jie nelabai pritaikyti vaikams. Labiau senjorams. Nors tiek laiptų įveikti gali tikrai ne kiekvienas senjoras. Ankščiau namai priklausė savivaldybei, dabar TM departamentui. Taigi sunku pasakyt, kaip pagerinti situaciją. Finansuojant projektus, skirtus TM kultūrai. • Būtina sudaryti visų tautinių bendrijų sąrašą. • Išlaikyti pradinį išsilavinimą gimtąja kalba, nekaltinti kitų tautybių dėl Lietuvos problemų. Dalies komentarų kalba taisyta, kai kurie išversti į lietuvių kalbą.
Dėl tyrimo kreipkitės: Rūta Matulaitienė Tyrimų ir įžvalgų vadovė ruta.matulaitiene@koginstitutas.lt Tel.: +370 6 4711639
