LIETUVIŲ KALBOS ARBITRALIŲJŲ KOLOKACIJŲ ŽODYNAS

from Lietuvių kalbos arbitraliųjų kolokacijų žodynas

by Vytautas Magnus University

��

� �

��

Sudarytojai

��

Loïc Boizou, Ieva Bumbulienė, Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė, Jurgita Vaičenonienė

��

Lietuvi Kalbos

ARBITRALIŲJŲ KOLOKACIJŲ

Odynas

Sudarytojai

Loïc Boizou, Ieva Bumbulienė, Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė, Jurgita Vaičenonienė

Kaunas, 2022

Recenzentės:

Doc. dr. Skaistė Volungevičienė (Vilniaus universitetas)

Dr. Justina Mandravickaitė (Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas)

Žodynas apsvarstytas ir rekomenduotas leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedroje 2022 m. birželio 8 d. (protokolo Nr. 5-2) ir Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Tarybos posėdyje 2022 m. birželio 16 d. (protokolo Nr. 5-1).

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt.

ISBN 978-609-467-523-2 (internetinis) https://doi.org/10.7220/9786094675232

Įvadas

„Lietuvių kalbos arbitraliųjų kolokacijų žodynas“ parengtas vykdant projektą „Arbitraliosios lietuvių kalbos kolokacijos: atpažinimas, aprašymas, vartojimas“ (ARKA; išsamiau žr. https://arka.pastovu.vdu.lt/), kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba (Nr. S-LIP-20-18) pagal Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą. Projekto tikslas – tirti lietuvių kalbos arbitraliąsias kolokacijas ir parengti joms skirtus leksikografinius bei mokymo(si) išteklius. Arbitraliųjų kolokacijų tyrimams naudota „Lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių duomenų bazė“ (toliau vadinama PASTOVU duomenų baze, žr. https://resursai.pastovu.vdu.lt/paieska/paprastoji), parengta ankstesniame projekte „Lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių automatinis atpažinimas (PASTOVU)“, kurį 2016–2018 m. finansavo Lietuvos mokslo taryba (Nr. LIP-027/2016); išsamiau žr. https://pastovu.vdu.lt/).

ARKOS projekto tiriamąją medžiagą sudarė DELFI.lt tekstyne1 automatizuotai atpažintos kolokacijos (apie 12 tūkst. kolokacijų, sudarytų su 97 daiktavardžiais), pateiktos PASTOVU duomenų bazėje ir „Lietuvių kalbos kolokacijų žodyne“ (Bielinskienė et al. 2019a). Nors visos šios kolokacijos buvo gramatiškai taisyklingos ir leksiškai pilnos, tarp jų buvo ir trivialiųjų kolokacijų, pvz., kovo mėnesį, graži moteris ar saulėta diena. Automatizuotai nustatant kolokacijas, nemažai junginių priskiriami kolokacijoms dėl jų dėmenų statistiškai dažno vartojimo drauge tam tikrame tekstyne. Tačiau tokias kolokacijas nesunkiai sudarytume tiesiog vadovaudamiesi žiniomis apie nekalbinę tikrovę (kovas yra mėnuo, diena gali būti saulėta) ir derindami atskirus žodžius (kovas ir mėnuo, diena ir saulėta, graži ir moteris) pagal jų reikšmes bei gramatikos taisykles. Kadangi tokios kolokacijos yra motyvuotos, kartais vadinamos trivialiosiomis, nes jų junglumas paaiškinamas semantiniais apribojimais (Marcinkevičienė 2010). Tokie junginiai priskiriami kolokacijoms, jeigu laikomasi dažnumu paremto požiūrio (angl. frequency-based approach), kad kolokacijos yra įprastas tam tikrų leksemų vartojimas drauge (čia į kolokacijas žiūrima kaip į statistiškai įvertinamą reiškinį, plg. J. Sinclairio, M. Stubbso, D. Biberio požiūrį, apžvalgą žr. Granger et al. 2008).

Pagal vadinamąjį frazeologinį požiūrį (angl. phraseological approach), anksčiau minėti žodžių junginiai kolokacijoms nebūtų priskirti, nes šio požiūrio atstovai kolokacijomis laiko tik konvencionalias kolokacijas, kurios pasižymi ribotu nemotyvuotu junglumu (plg. A. Cowie, F. J. Hausmanno, I. Mel’čuko poziciją, žr. Granger et al. 2008). Tokios būtent ir yra arbitraliosios kolokacijos (toliau AK), pvz., skirti dėmesį, platus akiratis. AK nelaikomos motyvuotomis, nes jų

1 Šį tekstyną, parengtą PASTOVU projekte, sudaro 70 mln. žodžių iš 2014–2016 m. portalo DELFI.lt tekstų. Tekstynas prieinamas čia: https://klc.vdu.lt/pastovuSearch.html atsiradimo priežastis – leksiniai apribojimai, kitaip sakant – jų pagrindas yra ribotas leksinis junglumas. Pavyzdžiui, nors tai pačiai situacijai apibūdinti turime pasirinkimą iš kelių panašios reikšmės žodžių (plg. skirti / duoti dėmesį, platus / didelis akiratis, aukšto / didelio rango pareigūnas, stipri / galinga sveikata, stiprus / galingas automobilis), bet pagal polinkį jungtis geriausiai dera būtent skirti dėmesį, platus akiratis, aukšto rango pareigūnas, stipri sveikata, galingas automobilis. Vadinasi, norint lietuvių kalboje pavartoti AK, neužtenka žinoti atskirų žodžių reikšmes ir mokėti gramatikos taisykles; reikia žinoti leksinius dėsningumus – su kokiais žodžiais tam tikri žodžiai paprastai vartojami, su kokiais žodžiais kokie žodžiai linkę jungtis.

R. Petrauskaitės (Marcinkevičienė 2010: 91) teigimu, „leksiniai apribojimai, kurie ir laikytini tikrųjų [arbitraliųjų] kolokacijų junglumo pagrindu, yra ne griežtų taisyklių, o tendencijų reikalas“.

Rengdami ir vertindami kolokacijų žodynus, jau kuris laikas leksikografai (Orlandi 2016: 30) kelia klausimą, kiek tikslinga kolokacijų žodynuose pateikti tokias kolokacijas, kurios iš esmės yra laisvieji žodžių junginiai (plg. good / bad / wrong decision) arba trivialiosios kolokacijos. Žinant mokomosios leksikografijos poreikius, akivaizdu, kad neabejotinai svarbiau kolokacijų žodynuose pateikti būtent AK. Tai būtų medžiaga, kurią galima panaudoti kolokacinei kompetencijai ugdyti mokant lietuvių kalbos kaip svetimosios, studijuojant vertimą, redagavimą (Kovalevskaitė et al. 2022). Taigi ARKOS projekte siekta iš 12 tūkst. kolokacijų, esančių

PASTOVU duomenų bazėje, nustatyti tas kolokacijas, kurios laikytinos AK, taip pat nustatyti naujų AK su kitais daiktavardžiais, kurių nėra PASTOVU duomenų bazėje, ir parengti lietuvių kalbos AK žodyną.

AK-oms nustatyti taikyti du kriterijai (plačiau apie ARKOS projekte išbandytą AK nustatymo metodiką rašoma Kovalevskaitė et al. 2021):

1) riboto leksinio junglumo kriterijus, kuriam įvertinti taikyti šie testai: a) sinonimų pakeičiamumo: pavyzdžiui, sakoma įdėtas darbas, bet ne įkeltas darbas, todėl kolokacija įdėtas darbas pripažinta AK; b) leksinių semantinių grupių: jeigu su būdvardžiu / veiksmažodžiu jungiasi daug įvairių leksinių semantinių grupių daiktavardžių, bet viena grupė išsiskiria arba vartojami tik keli tam tikros semantinės grupės daiktavardžiai, kolokacija gali būti laikoma AK. Pavyzdžiui, nors statyti junglumas platus, bet šį veiksmažodį galima pavartoti ne su visų transporto priemonių pavadinimais, plg. statyti automobilį (kaip ir statyti dviratį, motociklą), bet prišvartuoti laivą, nutupdyti lėktuvą. Vadinasi, kolokacija statyti automobilį dėl riboto junglumo priskirtina AK. Su subjurti vartojami dviejų leksinių semantinių grupių – gamtos reiškinių grupės ir jausmų – žodžiai, bet kolokacijos sudaromos tik su daiktavardžiais subjuro oras ir subjuro nuotaika, todėl abu atvejai yra AK;

2) perkeltinės reikšmės kriterijus: daiktavardžių junginiai su būdvardžiais ir veiksmažodžiais laikyti AK, jeigu bent vienas iš dėmenų yra perkeltinės reikšmės, plg. kolokacijose sugriauti gyvenimą, slidus dalykas būdvardis slidus ir veiksmažodis sugriauti yra perkeltinės reikšmės, kuri išryškėja junginiuose su abstrakčiaisiais daiktavardžiais.

AK nustatytos dviem būdais: neautomatiškai (taikyti du anksčiau minėti kriterijai) ir automatizuotai (taikytas tik pirmasis kriterijus). Kovalevskaitė et al. (2021: 13) aprašyta, kaip vienu iš kompiuterinės lingvistikos metodų – vektorių metodu – DELFI.lt tekstyne buvo nustatyti būdvardžių ir veiksmažodžių sinonimai, kurie vėliau panaudoti testuojant kolokacijų dėmenų pakeičiamumą. Prie kiekvienos sinonimų poros arba eilės buvo automatiškai priskirtos kolokacijos; jeigu kolokacija buvo tik su vienu iš sinonimų poros ar eilės žodžių, ji buvo pripažinta arbitraliąja: pavyzdžiui, prie sinonimų poros duoti ir teikti buvo nurodyta kolokacija teikti apdovanojimą, bet nebuvo kolokacijos duoti apdovanojimą, todėl teikti apdovanojimą pripažinta AK. Dalis kolokacijų nustatyta abiem būdais, dalis – tik vienu iš jų, tačiau sutampa tik nedidelė abiem metodais nustatytų AK dalis (iš dalies – dėl skirtingo kriterijų skaičiaus), todėl tęsiant AK atpažinimo tyrimus svarbu išnaudoti abiejų metodų privalumus ir ieškoti būdų išlygoms mažinti (Kovalevskaitė et al. 2021: 30–31).

Tiriant AK, išanalizuotos pirmojo tyrimo etapo metu PASTOVU duomenų bazėje sukauptos kolokacijos (12 tūkst. kolokacijų, sudarytų su 97 daiktavardžiais): šios kolokacijos įvertintos arbitralumo aspektu ir pažymėtos tos, kurios pripažintos arbitraliosiomis; tokių kolokacijų apie 2000. Antrojo tyrimo etapo metu į PASTOVU duomenų bazę įtraukti beveik 7000 naujų kolokacijų, kurios laikomos arbitraliosiomis. Tai kolokacijos su naujais daiktavardžiais, jų įvairovė daug didesnė, todėl ir kolokacijos yra leksiškai įvairesnės. PASTOVU duomenų bazėje yra apie 19 000 kolokacijų (tarp jų keletas kitų pastoviųjų žodžių junginių), iš jų beveik 9000 yra AK.

Žodyno sandara. Šiame žodyne yra pagrindinė dalis ir du priedai. Pagrindinėje dalyje kolokacijos sugrupuotos pagal daiktavardį, nes jis dažniausiai būna pagrindinis kolokacijos žodis (bet nebūtinai sintaksiškai pagrindinis žodis, pvz., patirti nemalonumų). Kaip ir PASTOVU duomenų bazėje, šiame žodyne pateikiamos įvairios struktūros AK: su būdvardžiais, su daiktavardžiais, su veiksmažodžiais. Būdvardžio ir daiktavardžio kolokacijos (pvz., rimtas ženklas), kolokacijos iš dviejų daiktavardžių (pvz., atsigavimo ženklai) pagal sintaksinį ryšį visada yra atributiniai junginiai, todėl sintaksinis ryšys prie šios struktūros kolokacijų žodyne nežymimas (šią informaciją rasite PASTOVU duomenų bazėje).

Daiktavardžio ir veiksmažodžio kolokacijose gali pasitaikyti įvairesnių sintaksinių ryšių, todėl šios struktūros dvižodės kolokacijos dar sugrupuotos pagal sintaksinio ryšio tipą: subjektiniai junginiai (žymima: subj.), pvz., ateitis parodys, objektiniai junginiai (obj.), pvz., numatyti ateitį, ateitį prognozuoti, aplinkybiniai junginiai (apl.), pvz., ateityje numatyti, ateityje užtikrinti, atributiniai junginiai (atr.), pvz., planuojami pokyčiai, mažėjantis nedarbas (tokiose kolokacijose atributiškai dažniau vartojami dalyviai), kitokie žodžių junginiai (kita), pvz., aplinkybės tiriamos, nes čia iš esmės yra trižodė predikatinė kolokacija, t. y. aplinkybės [yra] tiriamos. Trižodėms AK sintaksinis ryšys nenurodomas, nes paprastai tokias kolokacijas sudaro du žodžių junginiai.

Po pagrindinės dalies pateikiami du priedai: pirmajame priede pateikiamos visos į žodyną įtrauktos AK, išdėstytos pagal abėcėlę (pagal pirmąjį kolokacijos žodį, kuris nebūtinai yra pagrindinis tos kolokacijos dėmuo). Prie kiekvienos kolokacijos dar pateikiamos kaitybinės formos, kuriomis ji pavartota DELFI.lt tekstyne. Kolokacijų formos išdėstytos dažnio mažėjimo tvarka (dažnumas pažymėtas skliaustuose).

Dėl to, kad žodyne nepateikta morfologinė informacija apie kaitybines formas, prie kai kurių kolokacijų gali atsirasti iš pažiūros dvi vienodos kaitybinės formos, pvz.: prie kolokacijos milžiniška jėga yra dvi kaitybinės formos milžiniška jėga; prie vienos nurodytas dažnumas 19 kartų, prie kitos – 1. Pirmoji forma – tai vienaskaitos vardininkas, antroji forma –vienaskaitos įnagininkas. Panaši situacija ir su kolokacija prasta naujiena: čia pateiktos dvi vienodos kaitybinės formos prastos naujienos; vienos dažnumas 21 (tai vienaskaitos kilmininkas), kitos – 20 kartų (tai daugiskaitos vardininkas). Dėl tokio linksnių sinkretizmo ar kitų morfologinio daugiareikšmiškumo atvejų ir atsiranda vienodų kaitybinių formų. Tikslią tokių (ir kitų) kaitybinių formų morfologinę informaciją galima rasti PASTOVU duomenų bazėje.

Prie kai kurių kolokacijų yra pažymėta žvaigždutė (*) (pvz.: *apkaltos būdu; *artimoje aplinkoje, *garbingo amžiaus, *realaus dydžio, *nepatvirtintais duomenimis). Tai reiškia, kad šios kolokacijos visada (arba dažniausiai) vartojamos viena forma ir kitų kaitybinių formų neturi. Tačiau dalis tokių kolokacijų DELFI.lt tekstyne yra pavartotos (daug rečiau) ir kitokiomis formomis, tada prie kolokacijos, kuri pažymėta kaip vienaformė, t. y. žvaigždute, nurodytos ir tos kitos formos su dažnumais, pvz.:

*apgaulės būdu (176): apgaulės būdu (164), apgaulės būdų (4), apgaulės būdas (4), apgaulės būdus (3), apgaulės būdą (1)

*rankų darbo (636): rankų darbo (534), rankų darbas (58), rankų darbą (21), rankų darbu (8), rankų darbų (4), rankų darbui (4), rankų darbai (2), rankų darbus (2), rankų darbe (1), rankos darbas (1), rankų darbams (1)

Kartais tokios skirtingos formos gali žymėti ir skirtingus sintaksinius ryšius (pvz., apgaulės būdu – aplinkybinis junginys, o apgaulės būdas – atributinis junginys).

Net ir tuo atveju, jeigu kolokacija yra sulemuota vardininko forma, iš informacijos apie jos kaitybines formas galima matyti aiškią tendenciją, kurios formos yra svarbiausios šios kolokacijos vartosenai: pvz., prie lemos darbo įkarštis nurodytas dažnumas 28 kartai, bet dažniausios formos yra darbų įkarštis (12), darbų įkarštyje (11), kitos trys formos užfiksuotos vos po vieną ar kelis kartus.

Atkreiptinas dėmesys, kad kolokacijose gali išryškėti ir skirtingos reikšmės, pvz.: senas, diplomatinis, patogus būdas (ką nors padaryti), pvz., išspręsti klausimą diplomatiniu būdu, ir kolokacijos ūmus, ramus būdas (apie žmogų), pvz., sūnus uždaro būdo, nedaug ką pasakoja.

Pavyzdžiui, prie daiktavardžio akcija pateiktos įvairios sandaros kolokacijos. Kolokacijos su veiksmažodžiu aiškiai atspindi dvi reikšmes: akcijos kaip investavimo priemonė (akcijos smukti, pirkti akcijas, išleidžiamos akcijos) ir akcija kaip tam tikro tikslo siekiantis elgesys (organizuoti akciją, rengti akciją). Kai kuriose kolokacijose išryškėja viena daiktavardžio reikšmė, bet ji susijusi su specialia sritimi, pvz., sportu: greita atkarpa, įspūdinga atkarpa, įspūdingas blokas; mokesčiais: pateikti deklaraciją, priimta deklaracija, deklaracijoje nurodyti

Antrajame priede yra pagal abėcėlę išdėstyti visi žodžiai (jų lemos), kurie pavartoti šiame žodyne pateiktose kolokacijose. Į AK įeina 2312 skirtingų žodžių. Jų kalbos dalys pasiskirsto taip:

1192 daiktavardžiai, 737 veiksmažodžiai, 366 būdvardžiai, 7 prielinksniai, 6 įvardžiai, 4 prieveiksmiai. Tikimasi, kad antrasis priedas bus naudingas tiems vartotojams, kurie norės sužinoti, kokia leksika įeina į šio žodyno kolokacijas, ir ieškoti kolokacijų su tam tikru žodžiu. Tokią paiešką vartotojas gali atlikti žodyne, tačiau kai kurių lemų atveju tai patogiau padaryti PASTOVU duomenų bazėje: kolokacijoje tam tikras žodis vartojamas konkrečia forma (pvz., būdo, būdu), todėl, pavyzdžiui, norint rasti visas kolokacijas su įvairiomis (arba konkrečiomis) lemos būdas formomis, rekomenduojama atlikti paiešką PASTOVU duomenų bazėje, kur suformavus užklausą, kad rastų kolokacijas su lema būdas, bus pateiktos ne tik AK patogus būdas, bet ir apkaltos būdu, rasti būdų ir kt. Tai aktualu ir tokiems daiktavardžiams, kurių automatiškai nustatytos lemos ne visada atitinka vartoseną, plg. atlieka (tiksliau lemuoti: atliekos), duomuo (tiksliau lemuoti: duomenys), gabaritas (tiksliau lemuoti: gabaritai).

Svarbu pabrėžti, kad PASTOVU duomenų bazėje sukauptos kolokacijos atspindi internetinės žiniasklaidos stilių, nes kolokacijoms nustatyti naudotas DELFI.lt tekstynas, todėl ir šiame žodyne pateikiamos AK neaprėpia ir neatspindi visos lietuvių kalbos AK įvairovės. Be to, dalis kolokacijų galėjo likti nenustatytos, jeigu naudotame tekstyne tam pritrūko (ar nebuvo) vartosenos duomenų: pavyzdžiui, šiame žodyne prie daiktavardžio ažiotažas vartotojas ras kolokaciją didžiulis ažiotažas, bet neras kolokacijos sukelti (didžiulį / didelį) ažiotažą. Taigi prie kai kurių daiktavardžių pateikiamų kolokacijų įvairovė yra didesnė, todėl daugiau kolokacijų atspindi ir didesnę sintaksinių ryšių įvairovę, t. y. pateikiami ne tik atributiniai, bet ir subjektiniai, objektiniai junginiai. Tiesa, kai kurių tam tikro žodžio kolokacijų vartotojas žodyne gali nerasti dėl to, kad jos nelaikomos AK, nors gali būti randamos PASTOVU duomenų bazėje: pvz., su sprendimas žodyne yra pateikiamos atributinio ryšio kolokacijos greitas sprendimas, sunkus sprendimas, protingas sprendimas, bet kolokacijos geras sprendimas nėra, ji randamas tik PASTOVU duomenų bazėje, nes nelaikoma AK (PASTOVU duomenų bazėje pateiktos ne tik AK, bet ir trivialiosios kolokacijos).

Iš viso šiame žodyne pateikiama 8861 AK, iš jų dvižodžių – 8641, trižodžių – 220. Kolokacijos, kurias sudaro tie patys žodžiai, bet skiriasi tų žodžių tvarka (pvz.: organizuoti akciją ir akciją organizuoti), laikytos dviem atskiromis kolokacijomis ir žodyne pateikiamos kaip atskiros kolokacijos su dažnumo informacija (paminėtina, kad PASTOVU duomenų bazėje tokios kolokacijos irgi laikomos dviem skirtingomis kolokacijomis, taip pat jos laikomos viena kitos gramatiniais variantais: pavyzdžiui, prie organizuoti akciją rasite akciją organizuoti kaip pirmosios kolokacijos variantą ir atvirkščiai; išsamiau apie kolokacijų gramatinius variantus žr. Bielinskienė et al. 2019b). Taip pat elgtasi su kolokacijų veiksmažodžiais, kurie yra su priešdėliu ir be jo (pvz.: padaryti analizę ir daryti analizę, atmosferą kurti ir atmosferą sukurti, padidinti atotrūkį ir didinti atotrūkį, nemažinti apsukų ir mažinti apsukas), su veiksmažodžiais, kurie nežymiai skiriasi darybiškai (dalytis įspūdžiais ir dalintis įspūdžiais). Leksiškai vienodos, bet gramatiškai skirtingos kolokacijos (pvz., tausoti aplinką ir aplinkos tausojimas) pateikiamos ir laikomos dviem atskiromis kolokacijomis.

Nuoširdžiai dėkojame ankstesnio PASTOVU projekto komandai, kurie nedalyvavo ARKOS projekte, bet kurių įdirbis suteikė galimybę tęsti pastoviųjų žodžių junginių tyrimus ir parengti šį žodyną: dr. Agnei Bielinskienei, prof. dr. Tomui Krilavičiui, dr. Justinai

Mandravickaitei, dr. Laurai Vilkaitei-Lozdienei.

Taip pat dėkojame recenzentėms doc. dr. Skaistei Volungevičienei ir dr. Justinai

Mandravickaitei už gerus atsiliepimus apie šį žodyną ir paskatinimą tęsti tyrimus.

Literatūra

Bielinskienė A., Boizou L., Bumbulienė I., Kovalevskaitė J., Krilavičius T., Mandravickaitė J., Rimkutė E., Vilkaitė-Lodzienė L. 2019a: Lietuvių kalbos kolokacijų žodynas.

Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, https://pastovu.vdu.lt/zodynas/

Bielinskienė A., Kovalevskaitė J., Rimkutė E., Vilkaitė L. 2019b: Lietuvių kalbos pastoviųjų junginių gramatinis variantiškumas. Kalbų studijos 34, 91–110, http://dx.doi.org/10.5755/j01.sal.34.0.21214.

Granger S., Paquot M. 2008: Disentangling the Phraseological Web. Phraseology: an Interdisciplinary Perspective. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing, 27–46.

Kovalevskaitė J., Rimkutė E., Vaičenonienė J. 2021: Arbitraliųjų lietuvių kalbos kolokacijų nustatymas. Bendrinė kalba 94, 1–37, doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.06.

Kovalevskaitė J., Rimkutė E., Vaičenonienė J. 2022: Lietuvių kalbos kolokacijos: vartosena, mokymas(is), vertimas. Mokomoji priemonė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, https://resursai.pastovu.vdu.lt/mokomoji-priemone/apie.

Marcinkevičienė R. 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos: monografija. Kaunas: Vytauto

Didžiojo universiteto leidykla, https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/c6c1ce0d-307f46c0-bc9f-75870b9ccd83/content.

Orlandi A. 2016: Monolingual collocation lexicography: state of the art and the new perspectives. Defining collocation for lexicographic purposes. Peter Lang, 19–70.

Lietuvi Kalbos

Odynas

Įvadas

Literatūra

This article is from:

Lietuvių kalbos arbitraliųjų kolokacijų žodynas