Visų šalių proletarai, vienykitės!
■ rara/Binis sccioencas ARTĖJA PAVASARIO SESIJA. STUDENTE, RIMTAI JAI RUOŠKIS.
Šeštadienį — visasąjunginė komunistinė taika. Šią savaitę universiteto studentai aktyviai dalyvauja miesto tvarkymo darbuose.
DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
t
1972 m. balandžio mėn. 14 d.
Nr. 12 (794)
Balandžio 12 d. Tarybinė liaudis paminėjo kosmonautikos dieną.
VILNIAUS
AVA8T KORESPONDENTŲ POSTAI RAŠO:
Praėjusią savaitę įvyko Lie. tuvos TSR „Žinijos" draugijos VIII suvažiavimas. Draugijos valdybos pirmininku išrinktas LTSR Mokslų akademijos Vi suomenės mokslų skyriaus akademikas — sekretorius V. Niunka. Pirmininko pavaduo tojais išrinkti penki žmonės, jų tarpe — Vilniaus universi teto prorektorius J. Grigonis. Mūsų inf.
* * *
Pirmo ir antro kurso istorikai trečiadienį susitiko su dramaturgu K. Saja. Svečias atsakė į klausimus, skaitė iš traukas iš naujų savo kūri nių.^ Pirmakursiai istorikai nuoširdžiai dėkoja savo vyresniesiems kolegoms antrakursiams už suorganizuotą įdomų ir turiningą renginį. I. SABATAITYTE I k. istorikė
I Komunistų partijos XXIV suvažiavimas atvėrė tarybinei ■ liaudžiai plačius komunizmo statybos akiračius. Jo nutari■ inai tarsi įteikia tarybiniam jaunimui mokslo ir technikos, ■ socialinės pažangos estafetę. Šiandien jaunajai kartai ten■ ka prisidėti prie nepaprastai didelės istorinės svarbos už■ davinio įgyvendinimo —■ suderinti mokslo ir technikos re■ voliucijos laimėjimus su socialistinio ūkio sistemos prana■ ■• ūmais. XVII Lietuvos komjaunimo suvažiavime teisingai ■ pastebėta kad šį uždavinį gali išspręsti tik politiškai su■ brendę, plačiai moksliškai ir praktiškai paruošti, tobulai ■ moką savo specialybę žmonės. Kartu suvažiavimas iškėlė ■ aukštosios mokyklos komjaunimo organizacijoms naujus ■ uždavinius studentijos mokymosi, komunistinio auklėjimo ■bei mokslinės-tiriamosios veiklos srityse. Universiteto komjaunimo aktyvas neseniai įvykusiame ■ pasitarime nagrinėjo tuos uždavinius, numatė savo kom■ jaunuoliškos veiklos programą ateičiai. Kokia gi ta pro■ grama? Apie tai ir norėtųsi pakalbėti plačiau. Komjaunimo organizacija, padėdama dėstytojų kolekty■ vui, partinei organizacijai ruošti busimuosius specialistus, ■ ir ateityje pagrindinį dėmesį turi skirti studentų mokymui|si, jų komunistinės pasaulėžiūros formavimui. Reikia pasa ldyti, jog šioje srityje pasiekta tam tikrų laimėjimų. Lygi■ nant 1970/71 mokslo metų pavasario sesiją su 1971/72 ■mokslo metų žiemos sesija, bendras studentų pažangumas ■ pakilo nuo 77,4% iki 86,3%, išlaikiusių egzaminus gerai ir ■ labai gerai — atitinkamai nuo 39,1% iki 45,4%, mokslo pirmūnų skaičius — nuo 257 iki 565. Tačiau greta šių pui kių rezultatų mes jokiu būdu negalime nematyti dar pa sitaikančių trūkumų, blogybių. Ne visi studentai, jų tarpe ■r komjaunuoliai, supranta ir atlieka pagrindinę savo pa reigą — gerai mokytis. Kas devintas Universiteto studentas mokosi nepatenkina mai, kas trečias — tenkinasi paviršutiniškomis žiniomis, t- y. mokosi trejetais. Nemaža dalis studentų (2—4%) kas met dėl akademinių įsiskolinimų bei drausmės pažeidimų priversti prieš laiką atsisveikinti su Universitetu. Viena iš svarbiausių tokios padėties priežasčių, mūsų manymu, yra neefektyvi kai kurių komjaunimo organizaci jų veikla. Šios veiklos neefektyvumas pasireiškia tokiais momentais: a) akademiniai klausimai sprendžiami paviršutiniškai, neanalizuojamos nepažangumo bei blogo paskaitų ir semi narų lankomumo priežastys. Tai ypač pasakytina apie Fizi kos, Istorijos ir kitus fakultetus. Universiteto komjaunimo komiteto biuras neseniai svarstė Istorijos fakulteto III kur so psichologų ir IV kurso istorikų grupes už masišką pa
jama dar griežčiau kovoti su pasitaikančiais bendrabučio taisyklių pažeidėjais, daugiau dėmesio skirti buičiai, budėji mui. Visos bendrabučių tary bos įpareigotos išleisti sten dus 50-mečio garbei.
Balandžio 7 d. į posėdį rin kosi visas Pramonės ekonomi. kos fakulteto aktyvas: kom jaunimo ir profsąjungos biu ro nariai, grupių seniūnai, proforgai, gruporgai. Posėdžio J. POCEPAVICIUS tikslas — susipažinti su LLKJS XVII suvažiavimo nu tarimais. Pranešimą apie tai padarė suvažiavimo delega tas, fakulteto komjaunimo biuro sekretorius V. Požėla. Posėdyje dalyvavo fakulteto prodekanas geografijos m. kand. J. Kunčiną, -partinio KORESPONDENTŲ biuro atstovas, ekonomikos m. POSTAI kand. M. Krejeris, WU kom RAŠO: jaunimo komiteto sekreto riaus pavaduotojas J. Galinaitis ir kt.
Studentų mokslinė draugi ja neseniai suorganizavo ate izmo vakarą Gamtos fakulte te. Sį kartą diskusijų tema buvo „Vienuolynai ir vienuo lių gyvenimas". Buvęs vie nuolis B. Jauniškis papasako jo pirmakursiams nemaža įdomių dalykų iš atsiskyrėlių gyvenimo. B. JANKAUSKAITE * * * Antradienį Berlyno Hum boltų universiteto profesorius K. Dombėjus Kolonų salėje skaitė pranešimą „VDR užsie nio politika". M. JUOZAITIS
PEF pramonės planavimo V. JONYNAITE specialybės II k. I grupės studarbo ekonomikos spec. dental susitiko su teisės į t stud. mokslų kandidatu J. Stašlnsku. Svečias įdomiai papasako... jo apie jaunimo nusikalstamumo priežastis, apie šios svarbios problemos sprendimą, Universiteto studentų prof- Drg. J. Stašinskas pateikė lakomitete buvo apsvarstytas 5 bal Įdomių faktų. jr į bendrabučių tarybų darAteityje numatome pasibas. Tarybų pirmininkai J. kviesti į svečius medicinos Vaišnytė ir A. Steponavičius atstovą, tikimės taip pat ne atsiskaitė už atliktą darbą. mažiau įdomaus pasakojimo, priimtame profkomiteto nutaR. BARTAŠlOTE rime taryboms rekomenduo-
Filologijos fakulteto profbiuras ir LIK komandos dalyvjaį penktadienį aplankė Anykščių rajono istorinės-literatūrines vietoves: J. Bi [įjįjįo gimtąjį kaimą Niuronys6| Vienuolio memorialinį muziejų, Puntuką ir kt. j POCEPAVICIUS
skaitų praleidinėjimą. Vienam studentui čia tenka daugiau kaip 40 praleistų akademinių valandų. Tuo tarpu visi pui kiai suprantame (ir minėti psichologai bei istorikai), kad paskaitų lankomumas TSRS aukštosiose mokyklose privalo mas. Šį kartą buvo nubaustas tik grupių aktyvas, tačiau esama padėtimi žymiai labiau turėtų susidomėti ir atitinka mai nukreipti savo darbą fakulteto komjaunimo biuras. b) nepatenkinamai derinamas darbas su kuratoriais, še fuojamomis katedromis. Kuratoriai aktyviau turėtų padėti komjaunimo aktyvui spręsti akademinės drausmės klausi
■ • • • rl ni i IM<* tu w j IBI ItiB.
Nauji už< naujos gairės Ek. m. kand. S. IMBRASAS VVU komjaunimo komiteto sekretorius
J. peckaitis TF komjaunimo biuro sekretorius
mus. Jiems daugiau reikėtų bendrauti su kitais grupėje dirbančiais dėstytojais, siekiant gauti pilnesnę informaciją apie studentų akademinį darbą, elgesį, pažiūras ir t. t. Be to, fakultetų komjaunimo biurai, kurso aktyvas,spręsdamas opius akademinius bei komunistinio auklėjimo klausimus, glaudžiau turėtų bendrauti su katedromis, jų vedėjais. c) nereti atvejai, jog ir aktyvo tarpe yra nepažangių ir nedrausmingų studentų. Antai, svarstant Universiteto kom jaunimo komiteto biure Filologijos, Istorijos bei kitų fa kultetų akademines grupes, paaiškėjo, kad net gruporgai turi akademinius įsiskolinimus, ar net dekanų griežtus pa peikimus. Kai tokia padėtis, kalbėti apie efektyvią grupės komjaunimo veiklą, aišku, labai sunku. Tokiems komjau nuoliams ne vieta garbingose aktyvo gretose, nes jie nega li atlikti kovotojų už gilesnes žinias vaidmens, negali būti pavyzdžiu kitiems. r Siekiant pašalinti esamus trūkumus komjaunimo organi
...
čio tarptautininkų klubo „Gaublys" pirmininku. Stu dentai išklausė pranešimą apie dabartinę tanptautinę pa dėtį. JAV prezidento Niksono vizitas į TSRS, numatomas V. 22 d; sutarčių dėl bendra darbiavimo kosmose pasirašy mas, pagaliau derybos, siekiančips apriboti strateginio ginklo gamybą — visa tai by loja apie tarptautinių santy kių žymų pagerėjimą eilėje sričių. Lektorius kalbėjo apie Vietnamą, Š. Airiją, Artimuo sius Rytus, Kiniją. Susitikimas paliko tikrai gerą įspūdį, nes tokių reto Įdomumo bei išsamumo pas kaitų apie tarptautinę padėtį ne taip jau dažnai tenka gir dėti. Susitikimas buvo organi zuotas Filologijos fakulteto Užsienio kalbų katedrų parti nės grupės bei Užsienio filo loginių katedrų iniciatyva. M. RASClUTfi II k. germanistė
SAVAITĖ
Kolonų salėje balandžio 5 d. įvyko įdomus susitikimas KORESPONDENTŲ su Konservatorijos doc. R. POSTAI Kazlausku, Vilniuje veikian RAŠO
zacijos darbe, mobilizuoti studentiją geram mokymuisi, bū tina: a) viso mokymosi proceso metu žymiai griežčiau kont roliuoti ir analizuoti mokymosi, paskaitų bei seminarų lan kymo klausimus, toliau skatinti 0—1—2 sistemos įdiegimą. Fakultetų ir kursų biurų posėdžiuose reikėtų dažniau ir reikliau svarstyti atsiliekančius studentus ar atskiras gru pes, griežčiau jas bausti. Reikia pasakyti, jog šioje srityje pastaruoju metu jau čiamas tam tikras komjaunimo organizacijos reiklumo pa didėjimas. Štai Matematikos ir mechanikos fakulteto kom jaunimo biuras už blogą mokymąsi ir paskaitų praleidinė jimą pareiškė griežtus papeikimus 18 komjaunuolių. Che mijos fakulteto komjaunimo biuras — 7, Teisės fakulteto — 3. Reikia priminti tokiems studentams, kaip matematikams E. Miliauskui? V. Butkevičiūtei, T. Fominai, A. Salėj, che mikams V. Bernotui, A. Petrauskui, teisininkams V. Juozauskui, D. Igaunytei ir kitiems, gavusiems griežtus pa peikimus už nesąžiningą pažiūrą į mokymąsi, kad sekanti VLKJS įstatų bausmė — pašalinimas iš komjaunimo eilių. Tinginiams ir apsileidėliams grupėse turi būti sukurta ne pakantumo atmosfera, jiems neturi būti vietos Universite te. b) siekiant geresnių rezultatų, mokymosi klausinius būti na spręsti kompleksiškai — komjaunimo organizacijos, ka tedrų ir dekanato vieningomis pastangomis, c) atsiliekančiųjų atžvilgiu sudaryti planus darbui su jais, vesti griežtą šių planų vykdymo kontrolę. Ypač tai reikėtų atlikti I ir II kursuose. d) plačiai skleisti pirmūnų patirtį. Pasiekti, kad jie tap tų ne tik pavyzdžiu moksle, bet ir aktyviu komjaunimo organizacijos, katedrų bei dekanatų pagalbininku, mobili zuojant studentiją geram mokymuisi, padedant atsiliekan tiems giliai įsisavinti žinia-. Tuo tikslu stambiuose fakulte tuose rekomenduojama steigti mokslo pirmūnų tarybas ir pan. e) reiktų ir ateityje palaikyti žymiai glaudesnius ryšius su blogai besimokančių, praleidinėjančių paskaitas studen tų tėvais. Džiugu pažymėti, kad balandžio 22 d. visuose fakultetuose organizuojama Tėvų diena. Greta V. Lenino šūkio „Mokytis, mokytis ir mokytis" mes, komjaunuoliai, neturime užmiršti ir kito Partijos ragi nimo, kad mokymo procesas būtų derinamas su komunisti nio auklėjimo procesu. Praktikoje šie du procesai labai susiję, turi visiškai susilieti. „Tačiau tai nepasidaro savai(Nukelta į 2 psl)
Susirinko jie iš visų res. tyvą, nuolat rūpinasi stu publikos kampelių ir netgi dentų pažangumu, jų buiiš kaimyninės Baltarusijos ties klausimais, laisvais, studijuoti prekių mokslo ir kiu. Ji padeda organizuoti įsigyti prekių žinovo — susitikimus su specialybes prekybos organizatoriaus bės studentu, kuria ir atlie kolektyvo stiprinimo ne šefu, gamyboje dirbančiais | specialybę. Si specialybė ka dainas, suteikdami ne mažai prisidėjo ir komjau- absolventais, suorganizuoti I gana reikalinga, ypač da- mažai džiugių akimirkų nimo grupės sekretorė ne tik grupės, bet ir visos I bartiniu metu, kai mūsų kiekvienam besiklausan. Meilė Nedveckaitė, kuri specialybės studentų išvy. I visuomenės jėgos nukrei- čiam. Juozas, be to, yra dirba gruporgo darbą nuo kas. Tai suartina ne tik I piamos liaudies vartojimo fakulteto SMD pirminin pat pirmojo kurso, bei gru grupės, bet ir visos specia kas, jau ir pats skaitė pra pės seniūnas Domas Gedvi lybės kolektyvą. I prekių gamybai didinti. Grupė buvo gana didelė nešimą SMD konferencijo. las. Šie studentai turi au Grupė gana sėkmingai toritetą grupės draugų tar pasirodė tarpgrupinėje fa.l I — net 33 žmonės, todėl j e. I būrėsi į vieną visumą ne iš Vien tik penketais visas pe, stengiasi, kad kiekvie kulteto meno saviveikloj I karto. Geriau vienas kitą egzaminų sesijas išlaikė ir nas renginys būtų įdomus apžiūroje. Jai buvo pripa. ir patrauklus. I pažinti padėjo 1971 metų Danutė Romeikaitė. žinta antroji vieta. I rudenio talka Maišiagąlos Ryškus grupės bruožas I tarybiniame ūkyje, vėliau — visų studentų darbštu I organizuoti grupės pokalmas. Pagal paskaitų lanko, I biai, susirinkimai, išvyka į „GERAI STUDIJUOTI — mumą fakultete drausmini I Rūdininkų girią, specialy- VALSTYBINE UŽDUOTIS“ giausi yra maisto prekių I bės studentų išvyka į „TS" SKAITYTOJŲ NEAKIVAIZDINĖ KONFERENCIJA mokslo specializacijos stu. I gamtą... Laikas ėjo ko. dentai. Gerai lanko paI lektyvo stiprinimo naudai. skaitąs ir pramonės prekių I Netrukus įpusės studijos. specializacijos stu. I Kas gero per tą laiką įvy- Didžioji grupės studentų Studentų grupės reika mokslo dentai. Visi stropiai ruoI ko grupėje? Reikia pasi- dalis dirba visuomeninį lais rūpinasi ne tik grupės šiasi seminarams, praiy. I džiaugti, kad žiemos sesi- darbą, dalyvauja meno sa. vadovas, bet ir visas ka boms, kolokviumams, todėl I ja išlaikyta neblogai: iš 33 viveikloje, sportuoja. De- tedros kolektyvas. Dar ta ir egzaminų sesijos jiems I žmonių — 8 pirmūnai. Be šimt studentų yra Univer- da, kai busimųjų studentų I trejetų egzaminus išlaikė siteto akademinio choro dokumentai yra priėmimo nėra baisios. I 14 studentų. Grupės pasidi. dalyviai, du dalyvauja nu- komisijos rankose, kated Reikia tikėtis, kad šie I ižiavimas — Juozas Ruze- sipelniusiame liaudies dai. ros vedėjas ir busimasis geri grupės bruožai bus ir I vičius. Jis visus egzaminus nų ir šokių ansamblyje. grupės vadovas smulkiai toliau puoselėjami, kad I nuo pat pirmosios sesijos Grupėje yra du sporto susipažįsta su jais, o išlai kiekvienas studentas taps I iki šiol laiko vien tik pen- meistrai — N. Giedraitytė kę stojamuosius egzaminus ne tik geru savo specialy I ketais. Be to, pats yra ge- ir G. Švenčionis, o taip studentai nuo pat pirmo bės žinovu, bet ir tikru ta I ras organizatorius ir dide- pat du kandidatai į sporto sios Universitete dienos rybiniu inteligentu. I lis dainos mylėtojas. Su meistrus — S. Cesonis ir patenka į katedros globą. Vyr. dėst. I. DEGUTYTĖ I jaunesniuoju broliu, I kur- J. Pliauga. Katedra stengiasi kuo grei prekių mokslo spec. II k. I so prekių mokslo specialy. grupės darnumo, čiau suburti grupės kolekgrupės vadovė
<
Nauji uždaviniai 91I naujos gairės III (Atkelta iš 1 psl.) V me. Tuo reikia rūpintis ir rūpintis nuolat — tiek dėstant mokslus, tiek organizuojant aukštųjų mokyklų visuomeni nį gyvenimą" (iš TSKP CK Generalinio sekretoriaus drg. L. Brežnevo kalbos Visasąjunginiame studentų sąskrydyje). Svarbų vaidmenį studentų mokslinės pasaulėžiūros forma vime turi socialinių-ekonominių disciplinų studijos ir jų keliamos problemos. Galima drąsiai teigti, kad tai pagrin dinis marksistinės-lenininės pasaulėžiūros formavimosi šal tinis. Bendras pažangumo vidurkis respublikoje iš šių dis ciplinų — 95%, o Universitete: marksistinės filosofijos — 83,5%, TSKP istorijos 90,8%, politinės ekonomijos — 90,2%, mokslinio komunizmo — 92,3%. Palyginus, retai komjaunimo susirinkimuose, biurų posėdžiuose svarstomi šių dalykų lankomumo, ruošimosi seminarams, egzaminų rezultatų klausimai. Didelę reikšmę minėtame auklėjimo procese turi ir kon kursas visuomeninių mokslų klausimais. Jo organizavimo tikslas — kuo daugiau studentų pritraukti prie pirminių marksizmo-leninizmo šaltinių studijavimo, pasiekti, kad mokslinio argumentavimo, mąstymo pagrindu studentai ga lėtų vertinti įvairius visuomeninius reiškinius. Siame kon kurse dalyvauja 2134 studentai, perskaityta 731 praneši mas Universitete, 419 — už jo ribų, 120 — „Žinijos" drau gijos linija) Komjaunimo organizacijoms reikia stiprinti ry. šius su visuomeninių mokslų katedromis, o, gal būt, ruošti konferencijas net atskiruose kursuose. Juo labiau, kad to kių pavyzdžių jau yra. Teisės fakulteto IV kurso komjau nuoliai suruošė konferenciją „Vatikanas ir antikomuniz mas", III kurso komjaunuoliai — „Socialistinės ekonominės integracijos priežastys, esmė ir problemos". Reikia siekti plačiau panaudoti tuos referatus propagandiniam darbui. Daugumoje fakultetų veikia komjaunimo aktyvo mokyk los buržuazinei ideologijai studijuoti. Jų programoje — paskaitos, pokalbiai, seminarai kontrapropagandos klausi mais. Pagrindinis uždavinys — padėti aktyvui, o per jį — visam akademiniam jaunimui giliai išnagrinėti problemas, esančias ideologinės kovos centre. Artėjant TSRS 50-čiui, buržuazinė ideologija pagrindinį smūgį nukreipia j tautų draugystę, todėl reikia sustiprinti komjaunimo aktyvo po litinį švietimą šia kryptimi. Reikia pažymėti, kad studen tijos auklėjimas tautų draugystės dvasia visada buvo mū sų komjaunimo organizacijos dėmesio centre. Įgyvendinant TSKP CK nutarimą „Dėl pasiruošimo TSRS įkūrimo 50čiui", visuose fakultetuose sudaryti konkretūs renginių planai. Viename iš XVII Lietuvos komjaunimo suvažiavimo nu tarimo punktų pasakyta: „Siekiant geriau paruošti busi muosius specialistus visuomeniniam politiniam darbui, 1972 m. sudaryti darnią visuomeninės politinės praktikos sistemą kiekvienoje aukštojoje mokykloje.. ." Aukštosios mokyklos komjaunimo organizacija turi būti gyvybiškai suinteresuota, kad studentas augtų kaip žmogus, turintis stiprų visuomeniškumo jausmą, neįsivaizduotų savęs be kolektyvo. Šiuolaikinis specialistas turi būti sumanus orga nizatorius, mokėti dirbti su žmonėmis, vertinti kolektyvinį patyrimą, klausyti draugų nuomonės — tam tikslui ir tar nauja visuomeninė politinė praktika. Komjaunimo aktyvas turi žinoti, kad visas iki šiol egzistavusias ir naujas visuo meninio darbo formas apims visuomeninė politinė prakti ka. Tai ir nuolatiniai komjaunuoliški įpareigojimai, kurie kiekviename fakultete derinami su profesiniu kryptingumu; ir visuomeninių mokslų konkursas, apie kurio esmę buvo kalbėta, ir Lenininė įskaita, kurios esmė, turinys ir kryp tingumas glūdi jos pavadinime „TSKP XXIV suvažiavimo nutarimus — į gyvenimą"; ir studentų vasaros darbo ir po ilsio stovyklos, kur ugdomas kolektyviškumo ir atsakomy bės už patikėtą reikalą jausmas, įgyjami organizaciniai vi suomeninės veiklos įgūdžiai; ir kt. Įdiegiant visuomeninę politinę praktiką, būtina siekti, kad kiekvieno komjaunuo lio visuomeninės veiklos krūvis augtų pereinant iš kurso į kursą. Ir čia reikia atkreipti dėmesį j Lenino raginimą, kad prie sunkesnio, sudėtingesnio darbo reikia pereiti palaips niui. Taigi, apie visuomeninės politinės praktikos pakopas jau reikia įtemptai galvoti šiandien. Reikėtų pakelti organizacinio darbo lygį komjaunimo or ganizacijose. Pasitaiko kursų, grupių, kur nereguliariai vyksta susirinkimai, ne visi komjaunuoliai turi įpareigoji mus, pažeidžiami VLKJS įstatai. Mes turime vykdyti LLKJS XVII suvažiavimo nurodymą: komjaunimo susirinkimus — jauno žmogaus auklėjimo mokyklą — priartinti prie stu dentijos reikmių ir interesų. Pasigendama kai kurių grupių komjaunimo susirinkimuose principingo pokalbio akade- I minės drausmės laužytojų, VLKJS įstatų pažeidėjų atžvil giu. Teisingai LLKJS CK pirmojo sekretoriaus drg. V. Mor kūno ataskaitoje pabrėžta: „Ten, kur susirinkimo kriterijus I — atviras ir dalykiškas pokalbis, kuris aprėpia visus svar bius ir aktualius komjaunuolių veiklos klausimus, ten ne būna abejingų klausytojų, priimami konkretūs ir dalykiški nutarimai, kontroliuojamas jų vykdymas". Komjaunimo su sirinkimas privalo būti vidinės komjaunimo demokratijos [ pavyzdžiu, kritikos ir savikritikos principų, organizuotumo ir sąmoningos drausmės įsikūnijimu. Mes negalime apsieiti be susirinkimų, posėdžių, bet jie Į turi būti iki kraštutinumo konkretūs, kad neeikvotume brangaus laiko tuščiažodžiavimui. i Šiandien aukštosios mokyklos mokymo procesas orien tuojamas taip, kad studentas įsijungtų į savarankišką, tiria- I majai artimą veiklą. Studentų mokslinė veikla buvo nagri- Į nėjama SMD vakare, be to čia buvo numatyti ir pagrindi- I niai SMD uždaviniai. Todėl mes to klausimo plačiau nena- Į grinėsime, tik priminsime, kad studentų mokslinė veikla f turi būti kiekvienos komjaunimo organizacijos nuolatinio Į dėmesio centre. Taigi, svarbiausias Universiteto komjaunimo organizaci- r jos uždavinys — gerų specialistų, būsimų politinių vadovų ir | gamybos organizatorių,' idėjiškai užsigrūdinusių kovotojų f už partijos reikalą ruošimas; „Tai mūsų pagrindinis tiks- Įį las, mūsų komjaunuoliškos veiklos programa". !
Kolektyvas tvirtėja
LANGAI Vakaras. Vienas po kito Gamtos fakultete gęsta langai. Lieka tik du — tarsi akys, matomi iš toli, jie pro pilkas tuopų šakas lieja į gatvę melsvą šviesą. Negęsta jie iš tisą naktį, ir atsitiktini- praei vis ^nustemba: kas gi ten yra, kieno šie šviečiantys langai? Tai — genetikos laboratori ja. Joje ištisą parą po dienos šviesos lempomis auga mė gintuvėliuose tyrinėjamas augaliukas — Arabidopsis. Jam
nėra nakties. Tik žmonės ilsi si. Pirmą kartą mes pravėrėme šios laboratorijos duris pirma me kurse, pačią pirmąją mokslo metų dieną, kai mus supažindino su fakulteto labo ratorijom, kabinetais. Į akis krito daugybė prietaisų, lente lių ant sienų, mes buvome pritrenkti ir sužavėti šios mokslo šventovės, kuri trupu, tį priminė ir Fausto rūsį. O dabar mes, trečio kurso
Keletas naudingų patarimų ■F' Nepavydėk penkta kursiui: jam dar toli iki pensijos.
Pati aktualiausia dienos tema penktakursiui — skirstymas. Pokalbiai vyksta maž daug taip: — Tu kur? — Į Kauną. — A-a-a. .. — O Tu? — Į Eišiškes. — Oho-o-o!
Nerėkauk koridorių, je, neplepėk laiptų aikšte lėje — atsimink, čia tau ne auditorija!
-Į- Gerbk seniūną, nes jis žymi paskaitų praleidi mą.
'4- Neprieštarauk do centui. Jis geriau žino, ką tu žinai.
•J- Tai, kad tavo profe sorius buvo studentu, dar
genetikai, jaučiamės kaip na indo išbėgs, — šaukia Rita mie, bet ir antrakursiai čia, Reikia skubėti. Laima bėųa pasirodo, jau ne naujokai. prie Ritos. .. Laboratorijoje dažnai sutiksi Iki vėlaus vakaro neužsivebaltais chalatais apsivilkusias ria laboratorijos durys. Vyks dirbančias E. Baškytę, L. Ci- ta bandymai. Čia gimsta kur birkaitę, G. Gorinčiuk. siniai darbai, pranešimai stu Būnant tokioje turtingoje dentų mokslinėje draugijoje. aparatūra ir įrengimais labo- Šiais metais XXIV SMD kyla mokslinėje konferencijoje ge ratorijoje, nejučiom klausimas — nuo ko gi prasi- netikos sekcijoje buvo pe skaityta 13 pranešimų. deda mokslas? — Jūs nemanykit, kad Su artėjančiu pavasariu mokslas prasideda nuo didelių jaučiamas ir čia sujudimas — atradimų, — aiškina savo ruošiasi genetikai pasėti se draugėms fuksiukėms trečia, lekciniuose laukeliuose sa\ <> kuršė G. Karklytė. — Ne, bandomus augalus. Genetiku mokslas prasideda nuo pačio ir selekcija — du artimi da! paprasčiausio kolbų plovimo, kai, todėl dauguma genetiki; nuo pirmo savarankiško eks darbų yra selekcinio pobū perimento. . . Žodžiu, visur džio. reikia žengti pirmus, sunkius, Baigiantis darbo dienai, ap žingsnius. tyla šurmulys genetikos labo Kasdien laboratorijoje triū ratorijoje. Tik monotonišku sia nemažas būrys studentų. dar ūžia destiliatorius. Labo, Visi jie—docento V. Ranče- rantė D. Dainauskaitė jį išjun lio mokiniai. Pats docentas ne gia, patikrina ar viskas tvaituri niekada laisvo laiko — koje. Paskutinė ji uždaro la vos spėja visiems patarti ir boratorijos duris. Gatvėje padėti. Pamažu, pamažu įsisu tamsu — tik šviečia langai ka centrifūga. Štai ji jau vie Kaip dvi akys. sulo greičiu sukasi, drebinda ma orą. V. BERZINSKAS Laima Janušauskaitė užsi biologijos spec. genetikos miršta valandėlei, įsivaizduo specializacijos III k. stud ja, kaip spaudžiami išcentri nės jėgos slenka žemyn ląs telių branduoliai. . . Autoriaus nuotraukoje: IV — Laima! — pasigirsta k. genetikai E. Sokolovas ir balsas kitame laboratorijos A. Rupšys ruošiasi filmuoti gale. — Tavo tirpalai tuoj iš ląstelių dalijimąsi.
nereiškia, kad tu tapsi profesorium. •F' Nesijuok, kad jo kalba tuščia — kartais ir tuštuma iki kraštų būna sklidina erudicijos! •£• Prieš gaudamas dve jetą, gerai pagalvok, kas jį turės ištaisyti. Profesorius, rodydamas mineralą, klausia studentą: — Koks čia mineralas? Studentas (prislopintu balsu): — Nematytas. . . Profesorius: — Teisingai, hematitas.
Darda autobusu būrelis studentų. Staiga Algis pa stebėjo, kad Vytas stro piai krato kišenes, o prieš jį stovi gana solidžios iš vaizdos vyriškis. — Kontrolė! — lyg žai bas ši mintis pritrenkė vi sus. Karštligiškai sutarš kėjo bilietų automatas Valio! Visi turime! Bet kontrolieriaus jau nebes mato. .. Kai išlipome iš autobu so, Algis paklausė Vytą: — Ko ten po kišenes rausėisi? — A, vienas pažįstamaprašė rublį paskolinti. . — ! ?
kies krašteliu-į „Fizikų dieną Kas nėra girdėjęs apie aršiąsias „Fizikų dienas" izikos fakultete!? „Ir kas k nesilankydavęs „Fizių dienoje": plaukę sveįai iš Kijevo, Minsko, auno, Samanių ir kitų asaulio vietų", — rašo F sienlaikraštis „Perpe-,m mobile"! Gal jos garos ir todėl, kad fizikų ima Universitete ne toia jau menka — 542 stu mtai. Kad jie daug gali, ad linksmi ir išmonių pili patvirtino praėjusį šešidienį vėl įvykusi „Fiziij diena". Šią šventę orinizavo studentų profsąmgos ir komjaunimo ornizacijos išrinktas koitetas, priskaičiavęs demt žmonių. Pirmoji šventės dalis — up ir pridera, oficiali, dekanas doc. V Kyirtas kalbėjo apie fakulto pasiekimus per pautiniuosius metus, pasi-
džiaugė gražiais studentų laimėjimais. Fizikos mokslų vetera nai prof, P. Brazdžiūnas, prof. A. Jucys, doc. H. Horodničius prisiminė pir muosius fizikos mokslo žingsnius Lietuvoje, papa sakojo apie savo kelią j fiziką. .. .O vakare didžiojoje matematikų auditorijoje! Sunku buvo visiems no rintiems patekti į vidų — neliko nei sėdimų, nei sto vimų vietų. Vienas kitas išdrįso užsikabaroti ant gretimo pastato stogo ir, bet kokia kaina, nors akies krašteliu, žvilgterėti į ,,tą fizikų dieną". I ir II kursų saviveikli ninkų apžiūra. Ją pradėjo antrakursiai. Jų suvaidin tas epizodas iš studentų gyvenimo pasižymėjo šmaikštumu, neblogu artistiškumu, ir, žinoma, tikroviškumu.
u
Vargu, ar apsieina bent viena fizikų šventė be tre čiakursio A. Grumado, be jo sąmojaus ir išradingu mo. ..
Fuksų gi fakirai, magai ir iliuzionistai vos neprily go profesionalams. Jiems, kaip „eksperimentatoriams", komisijos žodžiais tariant, paskirta pirmoji vieta. Bene didžiausią susidomė j imą sukėlė tapusios labai populiariomis ir, kaip žinoma, tradicinėmis, švenčiant fiziku dieną, — linksmųjų ir išradingųjų varžybos. Šįkart špagas sukryžiavo FAF ir FF ko mandos, Tiesa, lyginant su neseniai vykusiu FAF ir Fil. F LIK susitikimu, abiems komandoms šiek tiek trūko originalumo, sąmojingumo, o fizikams pačioje pradžioje net sko nio. Baisu, kokias ovacijas kėlė fizikų sirgaliai, kai komisijos pirmininkas FF Drodekanas V. Aleksiejūnas pranešė, kad šis links mas ir išradingas konflik tas išsisprendė rezultatu 32:29... fizikų naudai! Mat, fizikai laimėjo pirmą kartą, „daugelį kartų che-
„TURGUS“ AKTĘJ
SALĖJE Toks linksmas šurmulys p jau dažnai įsiveržia į ■ tų salę. Taip, praėjusio šešiienio vakaras tikrai buvo eilinis: du kartus girdėjosi lis „pirmąkart", be to, lė,. surinktos už šią vakarobus skirtos LTSR Paminkapsaugos fondui remti. Triną kartą Aktų salėje pa de neseniai susikūrusi stu. itų profkomiteto kaimo ka is, kuriai vadovauja E. Ma jauskas. Kiek nuoširdžių lėkos žodžių norisi pasakyšiam žmogui, sukūrusiam i puikų kolektyvą. Mačiau, kie po jų koncerto pateniti, šventiškai nusiteikę bu. žiūrovai. At tai ne geriaus atpildas už triūsą? lalandžio 20—23 dienomis arkove vyks „Universia’. kurioje mūsų universiteatstovaus ir kapela. > mūsų pažįstamas etnograis ansamblis parodė naują 'mjerą „Turgus prasideMes visi tarsi patekome riukšmingą turgaus rinką, udies sąmojus atgijo mūsų mgų lūpose, Salėje aidi kas, kai kas braukia aša-
■cenoje tikras turgus, jud. su gaspadinėmis ir gaspaiais, jaunimu. Neatsirado nė vieno stovinčio, netū no ką veikti. alanda laiko linksmo juoSiltai buvo sutikta prem’ koncerto užkulisyje vyRyvas pasirodymo aptariAptarinėjamos smulkme■ kurių nepastebėjo žiūroSypsena žaidžia vadovės Ragevičienės veide. aiminga grupė pirmo kurlituanistų, kuriems šis pa žymas buvo pirmasis, įs®ų pakaks ilgam. N. KONČIŪTĖ 4-
I
MAŽEIKIO nuotraukose: 10s iš naujos etnografinio imblio premjeros „Turgus sideda".
Meilę skirtingai apibūdina ir supranta psichologai, filo sofai, literatai, medikai, jau ni ir pagyvenę žmonės. Tai sudėtingas, labai aukštai dife rencijuotas, žmogiškas jaus mas, išsivystęs visuomenės narių bendravimo išdavoje, įgimtų poreikių ar potraukių tone. Žmogui individui peraugus į asmenybę, jo poreikių dia pazonai plėtėsi. Kuo ryškes nė asmenybė, tuo įvairesnis ir lankstesnis jo charakteris, tuo gausesni poreikiai, inte resai, sugebėjimai, tuo subti lesni jausmai. Asmenybė — visuomenės vystymosi rezul tatas. Ji turi etines, morali nes bei dorovines normas, kuriomis vadovaujasi savo poelgiuose bei santykiuose su kitais žmonėmis. Gyvenime ir savo veikloje žmogus nuolat santykiauja su įvairiais daiktais, gamtoje vykstančiais reiškiniais, gy vuliais, augalais, kitais žmo nėmis. Sis santykiavimas ir bendravimas sužadina žmogų je vidinius išgyvenimus, jausmus. Gyvuliai , žvėrys ir primityvus žmogus turi tik žemesnius jausmus, vadina mus emocijomis. Emocijos atspindi vidinį išgyvenimą (organizmo reakcija), atsiran dantį patenkinus instinktus, tuos įgimtus poreikius, kurie siejasi su gyvybės palaikymu, organizmo apsisaugojimu nuo pavojų bei giminės pratęsi mu. Civilizuotam mūsų epochos žmogui nereikia kovoti su žvėrimis, gamtos stichijomis, čia jam padeda įvairūs me chanizmai, technika. Tačiau šiandieninis žmogus turi ir
visai kitus poreikius. Jo jaus mai taip pat yra kitokio po būdžio, aukštesni; tai vidiniai išgyvenimai, atsiradę bendraujant su žmonėmis, santyI
SKYRELĮ VEDA ____ __B. RUTKYS ir vyr. dėst. med. m. kand. B. JUREVI ČIUS
kiaujant su jais, tenkinant ne tiek instinktus, kiek jo ki tus interesus, etinius, esteti nius, moralinius reikalavimus. Šių dienų žmogų mažiau jau dina alkis, troškulys, šaltis, įvairūs fiziniai nepatogumai bei diskomfortas, negu gėdos, pažeminimo, nuoskaudos, nu sivylimo pajutimas. Žmogus, kaip asmenybė, pasižymi to kiais aukštai diferencijuo tais jausmais, kaip meilė, pa reiga (vaikams, šeimai, kolek tyvui, visuomenei), patriotiz mas, draugystė, prisirišimas, gėda, nuoskauda, mandagu mas, taktiškumas, jautrumas ir kt. Šie aukštesni žmonių veiks mai siejasi su galvos smege nų aukštesnių sričių funkci ja, žmogaus erudicija, inte lektu. Aukštesnius jausmus ugdo ir puoselėja žmogaus pasaulėžiūra, žinių, tiesos ieš kojimas, literatūros, muzikos
bei meno kūriniai, teigiamas auklėjimas bei visa kultūrin ga aplinka. Primityvus žmogus turėjo įgimtus poreikius pratęsti gi minę. Todėl j moterį jis žiū rėjo kaip į palikuonių gimdy toją, į objektą, kuris paten kindavo tuos poreikius. Jų meilė pasireikšdavo tik in. stinktų tenkinimu. Vėliau te ko gaminti maistą, drabužius, prižiūrėti privatų ūkį, todėl moteriai buvo keliami sudė tingesni reikalavimai. Išsivys čius visuomenei, patobulėjus kalbai, tapo reikalinga pasi dalyti savais išgyvenimais, samprotavimais, bendrauti. Į
mikai yra nugalėję, dėl ko sirgaliai daug triukšmo kėlę". Nežinia, kas nulė mė šią pergalę — ar ilga metė patirtis, ar staiga po pralaimėjimų iš kažkur at siradęs titaniškas kovingu mo antplūdis, ar vietoj chemikų į rungtynes pa kviesta, mūšio su filolo gais išsekinta FAF koman da, ar FF komandos kapi tonas trečiakursis A. Gru madas, kurį nedvejojant galima pavadinti visos ko mandos „siela"? Jis ir klausimus pateikinėjo ir taikliai atmušinėjo prieši ninko žodines atakas, ir atliko solo partiją iš P. Čaikovskio baleto „Sprag tukas", ir žavingiausiai šypsojosi, atsisveikinda mas su teisėjais ir sirga liais. .. Labai maloniai žiūro vus nuteikė ir vakaro kon feransje I k. studentė A. Noreikaitė bei III k. stu dentas A. Tamaševičius.
Pastaruoju metu vis plačiau naudojamos sąvokos „socio logija", „socialinis", „socializacija". Kiekvienas žmogus savo prigimtimi yra sociolo gas. Jį supa socialinė aplin ka. Socializacijos procesas prasideda nuo žmogaus gimi mo. Daug kas susidarė klaidin gą nuomonę, kad sociologija, — tai anketa. Anketa, inter viu ir kiti faktų rinkimo bū dai yra tik sociologijos moks lo instrumentas. Pats sociolo gijos mokslas yra nemažiau sudėtingas už kitus mokslus. Dar Sen-Simonas daugiau negu prieš 150 metų taikliai pastebėjo, kad žmonės bus vieni kitų vergais(t. y. ribo jami klasinių santykių) tol, kol jie bus gamtos vergais. Sociologija tai ir yra moks las, kuris tiria priežastis, dėl kurių žmonės yra gamtos ir R. GERMANAVlClDTĖ savęs pačių vergais, o taip pat priemones ir būdus toms priežastims įveikti. Yra įvairių sociologijos ša kų, kaip darbo sociologija ir kt. Ne veltui sociologija do misi įvairių specialybių atsto vai. Čia sėkmingai dirba filo sofai, psichologai, ekonomis tai, matematikai, teisininkai, istorikai, medikai. Universitete kol kas nėra sociologijos specialybės, ta čiau tai nereiškia, kad nėra besidominčių ja. Įvairiausių specialybių studentus kviečia prie sociologinių tyrimų labo ratorijos besikuriantis socio logų būrelis. Čia jūsų laukia įdomūs disputai, susitikimai, kūrybinio jaunimo stovykla vasarą. Kviečiame rinktis balandžio 21 d. 18 vai. centrinių rūmų 30-toje auditorijoje. V. BARŠYS sociologinių tyrimų laboratorijos vedėjas
pažįsta, daugiau vienas kitam atskleidžia savo vidinį pa. šaulį, troškimus, siekimus, mato ir įvertina vienas kito atidumą, jautrumą, sumanu mą, išmintį, darbštumą, eru diciją ir nejučiomis vienas kitą išstudijuoja. Jeigu tokia me partneryje (partnerėje) randama kuo daugiau jo idea lizuotų savybių, teigiamų as menybės bruožų, tai su juo norisi daugiau bendrauti, dažniau susitikti, ilgiau pabū ti kartu, pradedama ilgėtis jo, bendraujant sužadinamos teigiamos emocijos, patys gražiausi, švelniausi jausmai, kurie galų gale perauga i
MEILE: VYRAS IR MOTERIS moterį pradėta žiūrėti kaip į gyvenimo draugę, vaikų auk lėtoją. Tobulėjant asmenybei, augo ir reikalavimai savo partneriams (partnerėms). Moteris turėjo būti vaikų motina, šeimininkė, draugė, pakankamai graži, sumani, in telektuali, švelni, atidi, jaut ri, kad galėtų sužadinti savo partneriui atitinkamus, šių laikų žmoguje išvystytus, eti nius, estetinius, moralinius bei kitus jausmus. Žmonės bendraudami susi tinka įvairiose gyvenimo si tuacijose, vieni kitus geriau
SOCIOLOGAI
instinktyvų potraukį intymiam suartėjimui. Dalis žmonių šių meilės jausmų neišvysto iki inty maus suartėjimo, o užslopina juos tam tikroje fazėje. To kiais atvejais vystoma plato niška meilė, kada vienas kitą idealizuoja, ilgisi, vienas ki tam žadina dvasinį pakilimą, švelnius etinius, estetinius jausmus, įkvėpdami vienas kitą kūrybai, darbui, visuo meninei veiklai. Jie pajunta tą dvasinį pasitenkinimą, lai mę, gyvenimo džiaugsmą be lytinio suartėjimo ir be jgim-
tų potraukių tenkinimo. Pla tonišką meilę, grindžiamą grynai tik dvasiniu žmonių bendravimu ir suartėjimu, kai kurie mokslininkai labai ver tina. Kiti, priešingai, tikra laiko tik tokią meilę, kuri duoda savo vaisius — pali kuonis. Tačiau V. Belinskis gražiai yra įvertinęs žmonių santykius, sakydamas: „Žmo gus yra ne angelas ir ne gy vulys, todėl ir jo meilė turi būti ne dangiška ir ne gyvu liška, o žmogiška." Kai kurie užsienio sociologai įrodinėja, kad platoniška meilė žmogų daugiau praturtina, duoda akstiną mokslinei, meninei ar visuomeninei veiklai, kūrybai. Tokie samprotavimai neturi pagrindo. Daugelis žymių mokslininkų puikiai sugebėjo derinti darbą, mokslinę, kūry binę ar politinę veiklą su as menine laime ir puoselėjama meile. Meilė, kaip ir kiekvienas jausmas, ne amžina, ją rei kia mokėti saugoti, puoselėti, kurstyti, kaip degančią ugnį, nes palaipsniui ji blėsta ir ga li užgęsti. Meilės jausmas žmogų švelnina, taurina, da ro jį malonesnį, patrauklesnį ir gražesnį. Meilės jausmas turi tokį gilų .poveikį visoms organizmo funkcijoms, endo krininėms liaukoms, kad net pakeičia širdies, kvėpavimo veiklą, raumenų, kraujagyslių tonusą, nuotaiką, o visa tai sąlygoja atitinkamą veido mi miką, žestus, judesių plastiš kumą, balso intonaciją ir kt. Žiaurų, šiurkštų egoistą meilė gali paversti altruistu, malo niu ir paslaugiu žmogumi. Daugelis iš apklaustų jau(Nukelta j 4 psl.)
BAIGUSI TARPFAKULTETINES KREPŠINIO VARŽYBOS
Štai jos, 1972 m. tarpfakultetinių krepšinio varžybų čempionės — Finansų ir aps kaitos fakulteto merginų ko manda. Iš kairės į dešinę: ko mandos kapitonė Z. Meškaltė, L. Siškina, V. Adomaitytė, E. Samoilytė, D. Martišauskaitė, V. Pakštaitė, A. Usaitė, S. Radavičiūtė. Trečiadienio vakare paaiš
kėjo Universiteto krepšinio čempionai vyrų grupėje. Isto rijos fak. komanda susitiko su medikais. Paskutinę rung tynių sekundę V. Čepo pel nyti 2 taškai atnešė pergalę IT krepšininkams. Apie šias rungtynes skaity kite kitame numeryje. Ten pat rasite platesnę čempiona to apžvalgą.
NUGALĖTOJAI ŽINOMI Praėjusį sekmadienį turėjo paaiškėti naujieji Universite to krepšinio pirmenybių nu galėtojai. Tačiau čempionas tapo aiškus tik moterų tarpe. Pusfinalyje Finansų ir apskai tos fakulteto krepšininkės ne sunkiai nugalėjo matemati kes. Daug įdomesnės ir žy miai atkaklesnės rungtynės vyko tarp Medicinos ir Pra monės ekonomikos fakultetų komandų. Visą pirmą kėlinį pirmavo ekonomistės. Jos ir laimėjo jį astuonių taškų skir tumu. Antrame kėlinyje vyko tokia pat atkakli kova, bet po truputį ėmė ryškėti didesnį patyrimą turinčių medikių pranašumas. Jos sunkiai, bet pelnytai nugalėjo savo varžo ves rezultatu 38:33. Finalas šį kartą nebuvo labai įtemptas. Nors medikes ir stimuliavo jų dekano bei prodekano buvi mas sporto salėje (kuo beje negali pasigirti jokia kitų fa kultetų komanda) tačiau eko nomistės, turėdamos savo gretose daugiau lygiaveTČių žaidėjų, pirmavo visą rungty nių laiką ir nugalėjo rezulta tu 50:38, tuo pačiu tapdamos šių metų Universiteto čem
pionėmis. Antra vieta atiteko medikėms, trečia — Pramonės ekonomikos fakulteto koman dai, įveikusiai matematikes 49:43. Nugalėtojos ir prizi ninkės buvo apdovanotos ati tinkamo laipsnio diplomais. Vyrų tarpe, kaip jau buvo minėta, sekmadienį čempio nai nepaaiškėjo. Taigi — apie pusfinalius. Medicinos fakultetas — Chemijos fakul tetas. Antro kėlinio viduryje chemikai pirmavo 20 taškų skirtumu, ir niekas neprana šavo netikėtos rungtynių baigties. Likus kelioms minu tėms iki pabaigos, chemikai vis dar tebepirmavo, tačiau aikštelę už penkias pražangas jau buvo apleidęs jų lyderis. A. Ilgius, o tai medikams tarsi suteikė naujų jėgų ir jie pa kilo J „lemiamą šturmą". Chemikai neatlaikė ir palū žo. 73:69 — nugalėjo Medici nos fakulteto komanda. Tačiau pati dramatiškiausia kova išsivystė tarp Istorijos bei Finansų ir apskaitos fa kultetų komandų. Panaudoję pirmosiose susitikimo minutė, se aktyvų dengimą, istorikai atitrūko nuo savo priešinin
kų. Nemažas skirtumas išsi laikė iki rungtynių pabaigos. Ir kai liko žaisti pusantros minutės tebepirmavo istorikai 12 taškų skirtumu, tačiau jų aikštelėje liko tik du žaidėjai prieš penkis ekonomistus, ku rie per tą laiką pelnė dvyli ka, o istorikai — vieną tašką. Tad rungtynes laimėjo Istori jos fakulteto komanda 65:64. Tačiau motyvuodami sekre toriato klaidomis, ekonomis tai rungtynių rezultatą užpro testavo. Tad sekmadienį vie toj finalo vyko pakartotinas pusfinalinis susitikimas. Bet ir po antrų rungtynių faktas, kad istorikų komanda stip resnė, išliko nepaneigtu, nors tam įrodyti ir prireikė pratę simo. Žiūrovai, buvę Univer siteto sporto salėje, neapsiri ko — juk tokią kovą nedažnai pamatysi. Rungtynių baigtį nulėmė du baudos metimai pratęsimo pabaigoje, kuriuos tiksliai realizavo istorikų žai dėjas V. Čepas. Tad ir antrą sias rungtynes rezultatu 79:78 laimėjo Istorijos fakulteto krepšininkai.
Nemėgsi sporto - išvirsi iš koto Siuo metu visus išjudino visasąjunginio fizkultūros komplekso PDG naujų normų laikymas. Siame sąjūdyje — tikroje visų šalies gyventojų spartakiadoje, nežinančioje pralaimėjusiųjų, dalyvauja žmonės ligi 60 metų amžiaus. Jie suskirstyti į penkias gru pes. Kiekvienai jų nustatyti įvairių pratimų normatyvai. Sudaryta PDG normų laiky mo komisija ir Universitete. Jai vadovauja Fizinio auklė jimo katedros vedėjas P. Ur bonas, pirmininko pavaduoto jas — Karinės katedros mo kymo dalies viršininkas B. Degteriovas. „TS korespondentui S. Buchaveckui PDG normų laiky mo komisijos pirmininkas P. Urbonas pirmadienį papasa kojo:
— Mūsų partija ir vyriau sybė rūpinasi sporto masišku mu. Neseniai paskelbtos nau V. ŽEMAITIS jos fizkultūros komplekso
normos. Jos labai pasitarnaus fiziškai ir morališkai grūdi nant tarybinius žmones, popu liarinant fizinę kultūrą ir spor. tą. Mūsų visuomenei reikalin. gi stiprūs žmonės. Universitete PDG normos jau pradedamos laikyti. Pra ėjusią savaitę turėjo įvykti krosas, bet sutrukdė blogas oras. Todėl pradžia šį ketvirta dieni. Pirmi į startą stoja I—II kursų studentai. Mergi nos bėgs 500 m. vyrai — 1000 m nuotolius. Vėliau bė gimo normas laikys VVU dėstytojai, darbuotojai, vy resniųjų kursų studentai, ku riems nėra fizinio auklėjimo užsiėmimų. Visa tai vyks pa laipsniui. Pradedame dabar, pavasarį, o baigsime, tur būt, rudenį. Tuo tikslu sudarytos vietinės PDG normų laikymo komisijos fakultetuose, įvai riuose skyriuose. Manome, jog padedant fakultetų deka natams, profsąjungos ir kom jaunimo biurams, šis sąjūdis Universitete vyks sklandžiai Aišku, didžiausias krūvis teks Fizinio auklėjimo kated
rai, sporto klubui „Mok-la; ir Karinei katedrai. Turime ir problemų. Vierjų ypač aktuali ne vii mums, bet ir kitoms Įstaiga bei mokykloms — ką dar) su plaukimo normų laik ini Juk Vilniuje tėra vienai b seinas, o PDG sąjūdis y masinė priemonė. Kol išeiį bus rasta, stengsimės, ki pirmiausia būtų išlaikyti normos, kurias vykdyti y sąlygos, — tai bėgimai, su kūmų kilnojimas, pratimą: s Įėję, šaudymas. Sunkoka bi patikrinti vyresniųjų kuri studentų fizinį pasiruošim Mat, be medikų leidimo lai vauti negalima, tuo tar 'sveikatos tikrinimas amark apkraus polikliniką. Taį vyresniųjų kursų studen normas laikys palaipsniui baigs rudenį. Fizinio auklėjimo kated turi sumanymą gražiai prad ti PDG komplekso normi l kymą Universitete. Jei į vyks, bus pakviestas orke ras, ateis žymesnieji LT sportininkai.
MEILE : VYRAS IR MOTERIS tą ramų židinį, prie kurio vi į vaikų, žmonijos motiną, su ma įsimylėti iš pirmo žvilgs suomet norima sugrįžti, kad prasti jos biologinę prigimtį, nio? Pagal tikimybių teoriją navedžių patvirtino, kad jų apšilus, nusiraminus, atgavus paskirtį, išsiugdyti pagarbą i šį klausimą galima atsakyti teigiamai. Taip, tokie atsitiki santuokos sudarymo pagrin jėgas. Tuomet galime būti moterims. gyvenime mai galimi. Iš manierų, das yra meilės jausmas, no tikri, kad tokie vaikai suge Šeimyniniame ras visuomet būti kartu, da bės įvertinti šeimą, suigėbės vyras ir žmona vienas kitą žvilgsnio, veido išraiškos, lintis su mylimuoju džiaugs ją sutvirtinti ir išsaugoti ne papildo, vienas kitam pade- balso elgesio, galima susida mu ir nusivylimais. paliestą. Neginčijamai didelį da, vienas kitą atjaučia ir ryti nuomonę apie žmogaus Tačiau viena yra tas nepa vaidmenį šeimyniniuose san kartu eina per gyvenimo būdą, charakterį, išsilavinimą kartojamas, puikus, gamtos tykiuose vaidina buitinės są žvyrkelius. Apie tai gražiai bei išsiauklėjimą. Jeigu tokie padiktuotas ir visuomenės iš lygos, — butas, materialinė Otelo lūpomis prabilo Šeks žmonės susitinka (ypač kai vystytas dviejų įsimylėjėlių bazė. Todėl įsimylėję turėtų pyras: „Tu mane už kančias abiem yra susiformavęs porei jausmas, o visai kita — tie jausti atsakomybę už šeimos pamylėjai, o aš tave už kis rasti gyvenimo draugą) ir jausmai, paveikti laiko ir ateitį, neskubėti tuoktis, kol užuojautą joms". Santuoka kai sutiktas subjektas (part buities sunkumų bei išbandy tos bazės nėra. Ją bendromis yra kūniškos ir dvasinės mei neris ar partnerė) atitinka iš mų. Kaip dažnai jaunave jėgomis reikia susikurti, o ta lės derinys. Vyrams didesnę svajotą idealą, meilės jaus reikšmę vaidina seksualinė mas pradžioje pasireiškia džius matome linksmus, lai da tuoktis. mingus, jautrius vieną kitam Kita sąlyga verčia nepa sfera bei jos poreikiai, mote nuoširdumu, prisirišimu, ati tik metus, kitus. Praėjus 5— miršti, kad abu sutuoktiniai rys šiuo atžvilgiu pasyvesnės. dumu, vėliau tyrinėjant vie 10 metų (kartais mėnesių) vi yra iš skirtingų šeimų, su Sitai turėtų žinoti abu su nas kitą ir radus teigiamų sa vybių vis daugiau, šis meilės sa tai kažkur dingsta. Vedyr' skirtingu auklėjimu, su skir tuoktiniai. Jeigu partneryje, vedybi jausmas vis gilėja ir tvirtėja. binio gyvenimo sėkmę nule tingais įpročiais, ydomis. Ne Epocha, jos dvasia taip pat mia priešvedybinis meilės reikia stengtis staigiai per niame gyvenime ieškoma vien jausmo ugdymas ir tęsimas. auklėti vienas kito, priekaiš erotinių išgyvenimų, tokiais stato savus reikalavimus my Jis 'gali gana ilgai tęstis, tauti dėl pastebėtų trūkumų. atvejais apie meilę mažiau limajam. Kada žmogaus ran įgaudamas vis naujas formas Reikia stengtis visų pirma siai tenka kalbėti. Tokiu pa kos buvo pagrindinis materia ir niuansus. Laimingi tie su perauklėti save, nugalėti savo grindu sukurtos šeimos ne linių vertybių gamintojas, vy tuoktiniai, kurie, tai supras ydas, savus neigiamus įpro tvirtos. Vien seksualinių po ro ir moters mylimojo ide dami, puoselėja meilę. Kuo čius. Reikia stengtis suprasti reikių tenkinimas be dvasinio alas buvo fizinė stiprybė, iš ilgiau jie kartu gyvena, tuo savo gyvenimo draugą (drau suartėjimo, be meilės neatne tvermė, sveikata. Technikos laimės, gyvenimiško amžiuje meilės subjektas turi jaučiasi vienas kitam vis la gę), prie jo taikytis. Tiek vy ša biau reikalingi. ras, tiek moteris kenčia dėl džiaugsmo. Tai būna pasilei būti visapusiškai išprusęs, iš Šeima turi būti ne praga grubumo, nejautrumo, asme dimo, ištvirkimo priežastis, o silavinęs, geras specialistas, ras, o svajonių išsipildymo, nybės niekinimo, jos orumo ne tvirtos šeimos sukūrimo kultūringas žmogus, nors ir fiziškai silpnas, neišvaizdus. laimės šaltinis. Šito pasieksi- žeminimo. Būtina iš mažens pagrindas. Tarpusavio ryšys ir meilė Idealu, kada dvasinės žmo .Yie, jeigu tėvas ir motina iš mokytis valdyti savo emoci mažens tinkamai auklės savo jas, mokytis vedybinė’ meilės gyvuos, jeigu sutuoktiniai gaus vertybės talpinasi svei sūnus ir dukteris, jeigu jų kultūros, stengiantis vis dau ieškos ne vienas kito trūku kame, stipriame bei gražiame vaikai šeimoje matys teigia giau suprasti žmogaus biolo mų, ydų, o gerų savybių, tei kūne. mus pavyzdžius, draugiškus, ginę prigimtį ir charakterio giamų bruožų, juos išryškins, J. andriuskevičiene nuoširdžius tėvų santykius, savybes. Ypač tinkamai iš pastebės puoselės, dėl jų ko Nervų ir psichinių ligų jeigu mūsų vaikai tikrai pa auklėtas turi būti vyras. Jis vos. katedros docentė Dažnai klausiama, ar galijus šeimos šilumą, jaukumą, į žmoną privalo žiūrėti, kaip
(Atkelta iš 3 psl.)
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ KAINA 3 kap.
REDAKCIJOS ADRESAS:
Fakultetuose steigiami „Tarybinio studento" ko respondentų postai. Kviečiame užeiti j re dakciją visus, kas fotogra fuoja, rašo, piešia. Laukiame!
Balandžio 18 d. 20 vai. Kolonų salėje renkasi dar bo ir poilsio stovyklų už sienyje dalyviai. Su savimi turėti pasus.
Kelialapio kaina 7 rub. Pareiškimai kelialapiai gauti priimami tik faiult tų profbiuruose.
S. m. balandžio 16 i 15.30 vai Aktų salėje SU dentų profkomitetas <>r? nizuoja intermedijų vaa rą —- konkursą.
KVIEČIAME! Įėjimas laisvas. Studentų profkomitet
WU komjaunimo komitetas VILNIAUS UNIVERSITETO TEATR1
STUDENTŲ DĖMESIUI!
Studentų profkomitetas gavo kelialapius į Univer siteto vilą Palangoje. Pamainos:
232600 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tary LKP CK leidyklos spaustuvė binis studentas". Telefonai 2-58-84, spaustuvėje (ketvirta Užs Nr. 1701 LV 03109 dieniais) 2-98-15.
„Dainavos1 restorane
Balandžio 25, 26 d. PREMJERA
J. JOSADĖ
SVAIGULYS („Penkiese prie vailif stalo“) Dviejų dalių vaidinimi Režisierius — V. LIMANTAS
Bilietai parduodami s1 dentų profkomiteto kai je 10.30 vai. — 17.30 vi Vaidinimo pradžia 19. vai.
REDAKTORIUS AUGIS KUSTA