VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Tarybiniai jaunuoliai ir jaunuolės! Įsisavinkite mokslą, techniką, kultūrą! Būkite ištvermingi ir drąsūs, pasirengę įveikti bet kuriuos sunkumus! Gausin kite savo tarybinės liaudies laimėjimus komunizmo statyboje!
O
c>
V'
TlIbEHTAS
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BJURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS ^į£33[63)1951 m. spalio 30 d.,
antradienis
Su didžiuliu pakilimu tarybinė liau dis ruošiasi sutikti Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos XXXIV me tines. Tarybiniai patriotai, atsidavu siai dirbdami taikų darbą, garbingą šventę stengiasi atžymėti laimėjimais visuose komunistinės statybos ba ruose. Paskelbti VKP(b) CK šūkiai Di džiosios Spalio socialistinės revoliu cijos XXXIV metinėms, išreikšdami tarybinės liaudies mintis, jausmus ir siekimus, kviečia pasiaukojančiam darbui, siekiant naujų pergalių stip rinant socialistinės Tėvynės galybę, kovojant už taikos reikalo sustiprini mą visame pasaulyje. Kova už taiką, prieš nusikalstamus tarptautinės imperialistinės reakcijos veiksmus ir planus tapo pačiu galin giausiu ir neįveikiamu šių dienų ju dėjimu. VKP(b) CK savo šūkiuose tarybinės liaudies vardu siunčia bro liškus linkėjimus visoms tautoms, kovojančioms prieš naujo karo agre sorius ir kurstytojus, už taiką, už demokratiją, už socializmą.
— Visų šalių darbo žmonės! Tai ka bus išsaugota, jeigu tautos paims taikos išsaugojimo reikalą į savo rankas ir gins jį iki galo! Plėskite, stiprinkite taikos šalininkų frontą! Šiame šūkyje skamba įkvepiantieji draugo Stalino žodžiai, suprantami viso pasaulio paprastiems žmonėms. Taikos ir demokratijos stovyklos jėgos auga ir stiprėja. Tarybinė liau dis broliškai sveikina liaudies de mokratijos šalių dirbančiuosius, sėk mingai kuriančius socializmą, didžią ją Kinijos liaudį, sėkmingai stipri nančią liaudies demokratinę santvar ką, sveikina drąsiuosius Korėjos sū nus, didvyriškai kovojančius už sa vo tėvynės laisvę ir nepriklausomy bę, Vokietijos demokratines jėgas, kovojančias už vieningą, nepriklauso mą, taiką mylinčią Vokietijos vals tybę. Tarybini liaudis siunčia bro liškus sveikiri.nus kolonijinių ir pri klausomų šalių liaudžiai, jos kovoje prieš imperialistinius pavergėjus.
(Iš VKP(b) CK šukių Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 34-sloms metinėms).
Kaina 20 kap.
UŽ LENINO-STALINO REIKALĄ, UŽ KOMUNIZMO PERGALĘ mybos ketvirčio planas pramonėje įvykdytas 103 procentais. Visos mū sų pramonės bendroji produkcija pa lyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu padidėjo 15 procentų. Žy mus laimėjimai pasiekti žemės ūkyje, prekyboje. Diena iš dienos auga mūsų Tėvynės galybė, tarybinių žmonių gyvenimas tampa turtingesnis ir kultūringesnis — štai apie ką kalba šitie skaičiai ir duomenys. Partija šaukia mus naujoms darbo ir kūrybos pastangoms: — Tarybų Sąjungos darbininkai, valstiečiai, inteligentija! Plačiau vys tykite socialistinį lenktyniavimą už 1951 metų liaudies ūkio plano įvyk dymą pirma laiko! Kovokite už nau ją, galingą ekonomikos ir kultūros pakilimą, už tolesnį Tarybų valsty bės galios augimą! VKP(b) CK, kreipdamasis į darbi ninkus ir darbininkes, inžinierius ir technikus, kviečia juos visokeriopai gerinti produkcijos kokybę ir ma žinti jos savikainą, taupyti žaliavas, kurą, elektros energiją. Žemės ūkio darbininkai kviečiami žymiai padi dinti visų žemės ūkio kultūrų der lingumą, visokeriopai didinti visuo meninių gyvulių skaičių ir jų pro duktyvumą.
VKP(b) CK kviečia mokslo įstaigų ir aukštųjų mokyklų darbuotojus kovoti už tolesnį mokslo suklestėji mą, drąsiau vystyti kūrybinę kritiką ir savikritiką moksliniame darbe, praturtinti mokslą ir techniką nau jais tyrimais, atradimais ir išradi mais, gerinti specialistų paruošimą liaudies ūkiui. Tarybiniai žmonės iš literatūros, meno, kinematografijos darbuotojų laukia naujų aukštai idėjinių meno kūrinių, vertų mūsų didžiosios tary binės liaudies. Spalio šūkiuose ryškiai atsispindi tėviškas partijos ir valstybės rūpi nimasis jaunąja mūsų šalies karta. — Tarybiniai jaunuoliai ir jaunuo lės! — kreipiasi VKP(b) CK į jau nimą. — Įsisavinkite mokslą, techni ką, kultūrą! Būkite ištvermingi ir drąsūs, pasirengę įveikti bet kuriuos sunkumus. Gausinkite savo darbu tarybinės liaudies laimėjimus komu nizmo statyboje. Padėti partijai komunistiškai auk lėti jaunimą — garbingas komjauni mo uždavinys. Tam uždaviniui turi tarnauti visa praktiškoji komjauni mo veikla. — Tegyvuoja Lenino—Stalino kom jaunimas — priešakinis jaunųjų ko munizmo statytojų būrys, patikimas komunistų partijos padėjėjas ir re zervas! VKP(b) CK šūkiai skamba per vi są šalį, kiekvieno tarybinio žmogaus širdyje rasdami karštą pritarimą. Vieningame dvasios pakilime susi lieja balsai milijonų: — Tegyvuoja didžioji komunistų partija, Lenino—Stalino partija, ko vose užgrūdintas tarybinės liaudies avangardas, mūsų pergalių įkvėpėjas ir organizatorius I
Tarybiniai žmonės pasitikinčiai ir ramiai žiūri į ateitį. Jie didžiuojasi tuo, kad mūsų Tėvynė — neįveikia ma taikos ir demokratijos tvirtovė, kad Tarybų Sąjungos užsienio poli tika — tai nuosekli ir nepalenkiama taikos ir saugumo, lygiateisiškumo ir tautų draugystės politika. Mūsų ša lies taikos ir saugumo sargyboje bu di šlovingoji Tarybinė Armija ir Ka rinis Jūrų Laivynas. — Tarybiniai kariai! — sakoma VKP(b) CK šūkiuose. — Nenuilsta mai kelkite savo karines ir politi nes žinias, tobulinkite karinį meist riškumą! Stiprinkite Tarybų Sąjun gos Ginkluotųjų Pajėgų galią! Mūsų tikslas — komunizmas, ir mes, didžiajam Stalinui vadovaujant, einame į jį, taikioje ūkio ir kultūros statyboje pasiekdami pergalę po pergalės. Apie tai aiškiai kalba paskelbtas Centrinės Statistikos valdybos prie TSRS Ministrų Tarybos — Su Lenino vėliava, Stalinui va pranešimas apie 1951 metų Valsty- dovaujant, pirmyn į komunizmo per binio plano TSRS liaudies ūkiui iš galę! vystyti įvykdymo rezultatus per III (1951 m. spalio mėn. 25 d. ketvirtį. Bendrosios produkcijos ga- „Komsomolskaja pravda" vedamasis)
Tarybinė aukštoji mokykla kovoje už taiką Nesustojamai auga ir plečiasi tai kos šalininkų stovykla, glaudžiai su burdama į savo eiles daugmilijoninę kovotojų už taiką armiją. Šios ko vos avangarde žengia visa tarybinė liaudis. Šiuo metu Tarybų Sąjungoje baigiama parašų rinkimo kampanija po Pasaulinės Taikos Tarybos Krei pimusi dėl Taikos Pakto sudarymo tarp penkių didžiųjų valstybių. Jau arti šimto milijonų tarybinių žmonių padėjo savo parašus po šiuo istori niu dokumentu. Tarybiniai žmonės savo parašus sustiprina naujais kū rybiniais laimėjimais liaudies ūkio, kultūros fronte. Gausiuose mūsų di džiosios socialistinės Tėvynės įmo nių, įstaigų, kolūkių, MTS, tarybinių ūkių ir mokslo įstaigų susirinkimuo se tarybiniai žmonės vieningai prita ria Tarybinės vyriausybės taikingai užsienio politikai, rūsčiai pasmerkia amerikinius-angliškuosius imperialis tus, siekiančius sukurstyti naują pa saulinį karą, ir pareiškia tvirtą pa siryžimą sąžiningai dirbti didžiajam taikos reikalui ■— stiprinti mūsų so cialistinės Tėvynės ekonominę galią. Kartu su visais tarybiniais darbo žmonėmis eina tarybiniai mokslinin kai, aukštųjų mokyklų mokslo dar buotojai ir tarybinė studentija. Tarybinių aukštųjų mokyklų dar buotojai ir studentija, dėdami savo parašus po Pasaulinės Taikos Tary bos Kreipimusi, vieningai išreiškia savo tvirtą pasiryžimą nepaliauja mai ginti didįjį taikos išsaugojimo reikalą, atiduoti visas savo jėgas garbingam komunizmo statybos dar bui, tuo pačiu dar kartą pabrėždami progresyvų tarybinio mokslo ir kul tūros charakterį, kurių svarbiausias tikslas yra savanoriškas tarnavimas tarybinei liaudžiai ir visai žmonijai Tuo metu, kai buržuaziniuose kraš tuose mokslas yra paverčiamas karo
PROF. J. MATULIS Tarybinio Taikos gynimo komiteto narys
☆
☆
kurstytojų įrankiu jų žmogėdriškidtais kėslams įgyvendinti, kai militarizuo jamos visos aukštosios mokyklos, skleidžiamos jose įvairios hitlerinės ir rasinės teorijos, įkvepiama jau nimui tautų neapykantos dvasia, ta rybinėje aukštojoje mokykloje ugdo mas proletarinis internacionalizmas ir socialistinio humanizmo dvasia, kovojama prieš įvairias reakcinės ideologijos liekanas moksle ir visas mokslinis-tiriamasis ir mokymo dar bas kreipiamas į tarnavimą darbo liaudžiai, į taikų kūrybinį darbą ir į didžiųjų stalininių planų greitesnį įvykdymą, dedant tvirtus pamatus naujam komunizmo rūmui. Šiuo metu visos daugianacionali nės tarybinės liaudies, visų mokslo įstaigų ir aukštųjų mokyklų dar buotojų garbingosios kovos už tai ką ir tarybinių žmonių gerovę už davinius sudaro didžiųjų komunizmo statybų įgyvendinimas. Šiame milži niškame darbe, kuris yra pajėgiamas tik stalininės epochos žmonėms, pa sireiškia glaudi mokslo ir praktikos darbuotojų draugystė, nuoširdus ir draugiškas vienų su kitais bendra darbiavimas. Plati ir visapusiška mokslo įstaigų ir aukštųjų mokyklų pagalba įkūnijant didžiuosius stalini nius gamtos pertvarkymo planus ir vykdant gigantiškus hidroelektrinių įrengimus sudaro naują, gražiausią puslapį tarybinio mokslo istorijoje. Į didžiųjų komunizmo statybų rajo nus prie Volgos ir Dono, prie Dniep ro ir Amu-Darjos pasiuntė ekspedi cijas bei ekspedicinius būrius dau guma mūsų tarybinės šalies mokslo įstaigų, stambesnių universitetų ir
Tegul skamba daina už taiką Garbingas Spalio trisdešimt ket virtąsias metines aš sutinku jau ne be mokyklos suole, o universitete, čia, kur išsipildė mano troškimas mokytis, studijuoti mėgiamą specia lybę. Šiandieną aš nepaprastai lai minga ir už šią didžiulę laimę esu dėkinga tarybinei santvarkai, Didžia jam Spaliui, kuris atvėrė duris į mokslą, į šviesų gyvenimą milijo nams jaunuolių. Ar galėjau aš, paprastų darbininkų dukra, buržuazi nės Lietuvos metais net svajoti apie universitetą, apie aukštąjį mokslą. Jis buvo prieinamas tik mažai sau jelei „išrinktųjų", tik vaikams kapi talistų, kurie išnaudojo mano tėvus, engė Lietuvos darbo liaudį. Šiandieną ant mano krūtinės žėri komjaunuolio ženkliukas. Jis įparei-
goja mane mokytis, dirbti kasdien dar geriau ir nuoširdžiau. Šiandieną, kada mūsų Tarybinė šalis kuria di džiąsias komunizmo statybas, kada vykdomas didysis stalininis gamtos pertvarkymo planas, aš, kaip ir visas tarybinis jaunimas, negaliu p.asilikti nuošalyje. Me6 negalime tylėti, matydami imperialistų begėdiškus planus, mes kovojame už taiką, kurią mums at nešė Didžioji Spalio socialistinė re voliucija. Tegul skamba laisvai ir galingai studentų daina — daina už taiką! Mes apginsime Didžiojo Spalio lai mėjimus. A. šimkevičiūtė Istorijos-filologijos fak. I k. stud
*
Stalininės premijos laureatas rašy tojas A. Guzevičius paskaitė ištrauką iš savo rašomo romano „Broliai' apie Didžiosios Spalio socialistinės revo liucijos metinių minėjimą buržuazinė je Lietuvoje. Po susirinkimo įvyko meninės sa viveiklos kolektyvo pasirodymas. (Musų koresp.)
kitų aukštųjų mokyklų. Šiose ekspe dicijose ir vykdant mokslinius-tiriamuosius darbus, skirtus didžiųjų ko munizmo statybų problemoms nagri nėti, dalyvauja daugybė aukštųjų mokyklų profesūros ir studentijos. Tai yra naujas didelis tarybinės aukštosios mokyklos įnašas į gar bingą taikos išsaugojimo reikalą. Didžiajame taikos gynimo darbe aktyviai dalyvauja ir Vilniaus Vals tybinio universiteto kolektyvas. Universiteto dėstytojai ir studentija, pasirašydami po Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipimusi, išreiškė savo ne palaužiamą valią nuolat kelti mokslinio-tiriamojo ir pedagoginio darbo kokybę, veiksmingai kovoti prieš vi sas buržuazines liekanas tarybiniame moksle, stiprinti mokslo ryšius su praktika ir aktyviai prisidėti prie liaudies ūkio tolesnio išvystymo, ta rybinės kultūros kėlimo. Visuotinia me Vilniaus Valstybinio universiteto mokslo personalo ir studentijos susi rinkime, skirtame apsvarstyti Pasau linės Taikos Tarybos Kreipimąsi, pro fesorius Brazdžiūnas, profesorius Mykolaitis, studentai Grigonis, Gailiuš ir kiti, išreikšdami viso kolek tyvo vieningą nusistatymą, davė tvir tą pažadą skirti visas 6avo jėgas di džiajam taikos stiprinimo darbui, ta rybinio mokslo tolesniam kėlimui, gilesniam mokslo žinių įsisavinimui ir mokslinių žinių pritaikymui prak tikoje. Vilniaus Valstybinio universiteto kolektyvas, kartu su visa didžiąja tarybine liaudimi, yra giliai įsitiki nęs, kad kova už taikos išsaugoji mą, agresorių pažabojimą neabejoti nai bus laimėta, nes tai kovai va dovauja didžioji mūsų tarybinė Tė vynė, jai rodo kelią didysis taikos vėliavininkas, genialusis tarybinio mokslo korifėjus draugas Stalinas.
MŪSŲ DARBAS IR MOKSLAS — TAIKAI Mūsų fakulteto studentai, kartu bu didžiąja tarybine liaudimi, vieningai pasirašė viso pasaulio dorųjų ir taikiųjų žmonių taikos reikalavimą — Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipimąsi dėl Taikos Pakto sudarymo tarp pen kių didžiųjų valstybių. Dėdami parašus po šiuo Kreipimu si, mes įsipareigojame gerai mokytis, kad butume geri specialistai-gydytojai. Mūsų šalyje kasmet plečiamas ligoninių, poliklinikų tinklas, vis la biau rūpinamasi liaudies sveikatin gumu. Jaunoji karta auklėjama tautų meilės ir draugystės dvasia, komu nistinės moralės dvasia. Mes, studentai-medikai, džiaugia mės, matydami nuolatinį mūsų Tėvy nės galios stiprėjimą, mokslo klestė jimą ir, didžiai brangindami taiką, stovime viso pasaulio taikos sargy boje, smerkiame naujo karo kursty tojų agresyvius kėslus. Mes neleisime, kad būtų griaunamos mokslo įstaigos, mūsų universitetai, ligoni nės. Mūsų darbas ir kūryba — didžiosios tarybinės Tėvynės suklestėjimui. Tai geriausias atsakymas karo kurs tytojams. P. Beivydas Medicinos fak. VI k. stud.
SUTINKAME SPALI
Didžiojo Spalio XXXIV metiniu minėjimas Spalio mėn. 27 d. įvyko iškilmin gas Istorijos-filologijos fakulteto stu dentų ir dėstytojų susirinkimas, skir tas Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos XXXIV metinėms. Iškilmingą susirinkimą atidarė Is torijos-filologijos fakulteto dekanas drg. Meškauskas. Pranešimą apie Di džiojo Spalio XXXIV metines pada rė doc. Stepanovas.
I
Nuotraukoje: Studentai VVU Marksizmo - leninizmo katedros skaitykloje. (Pirmame plane) Istorijos-filologijos fakulteto V k. stud. Grybauskaitė ruoši? medžiagą savo diplominiam darbui; II k. studentai Bužinskas, Preiskelis, Augustinavičiutė, Brazaitis ruošiasi marksizmo-leniniz mo pagrindų seminarui. D. Mikulskio nuotr. VBfr'.'
Medicinos fak. XI gr. studentai, sutikdami Spalio socialistinės re voliucijos XXXIV metines, su dar didesne energija ir pakilimu įsisavi na mokslo žinias, dar giliau ir ge riau studijuoja marksizmo-leninizmo pagrindus, politinę ekonomiją ir spe cialybės disciplinas. Žiemos sesiją jie pasitiks pilnai pasiruošę. Sios grupės studentai išgyvendina pavėla vimus bei paskaitų, seminarų ir praktikos darbų praleidimus. Grupės studentai metinių garbei baigė nuodugnų draugo Stalino gy venimo ir revoliucinės veiklos stu dijavimą. Dabar grupės studentai pradėjo nagrinėti socialistinės revoliucijos vado didžiojo Lenino biografiją. V. Vigelis
Bukime tikrais kolektyvo nariais Ar užtenka būti tik asmeniškai garbingu, sąžiningu žmogumi? Ne, neužtenka. Kiekvienas iš mūsų yra visuomenės narys ir todėl atsakin gas ne tik už save, bet ir už savo draugus, už kolektyvą. Draugė Dilytė neabejotinai yra garbinga, sąžininga; ji turi puikius rodiklius šaudyme iš mažojo kalibro šautuvo, bet jai visiškai nesvarbu, kokioje padėtyje atsidurs jos grupė, jeigu ji neateis į varžybas. Ji ne atvyko, ir visos jos gerosios savybės neteko savo vertės: juk vien dėl ne drausmingumo, dėl kolektyvo neįver tinimo ji sužlugdė savo fakulteto pasiekimą, sumažino viso universite to rodiklius. Ar tai įvyko atsitiktinai? Žinoma, ne. Tai egoizmo, kolektyvo negerbi mo liekanos. Bet taip elgiasi ne vien tik draugė Dilytė. Štai Teisės m. fakulteto aktyvas surengė susiti kimą su Tarybų Lietuvos rašytoj'ais. Dalis studentų, iš kurių asmeniškai kiekvienas turbūt garbingas, sąžinin gas, labai gerai mokosi, — neatvyko į susitikimą arba atvyko pavėlavę ir tuo pačiu padarė žalą visam ko lektyvui. Tiesa, jie paskui atėjo, bet jau ne kaip kolektyvo nariai, ne jį gerbdami, o asmeniniais sumetimais. Jeigu jie gyventų savo kolektyvo gyvenimu, aišku, jie nebūtų taip pa sielgę. Jų asmeninis „aš" paėmė viršų, jie pamiršo, kad yra visuome nės nariai. Šių ir į juos panašių draugų, besivėluojančių arba praleidinėjančių pa skaitas, klaida yra ta, kad jie nepa rodo kūrybinės iniciatyvos, valios, tvirto charakterio sprendžiant klau simą kolektyvo naudai, o kolektyvas neužsiėmė jų auklėjimu. Negalima .prileisti, kad jie iš pik tos valios priešpastatė save kolek tyvui. Juk jie tarybiniai studentai. I
Viena yra aišku, kad būtina kelti klausimą dėl kolektyvo auklėjimo ir dėl .auklėjimo kolektyve. Būtina, kad kiekvienas giliai įsi sąmonintų tas „perspektyvines lini jas", kurios nustatomos mūsų kelyje į komunizmą, ir ruoštųsi grupėje, kurse, fakultete, visuomeninėse or ganizacijose tapti komunistinės vi suomenės nariu, išmoktų joje gy venti. Būtina, kad visi mūsų kolek tyvai, jų tarpe grupės, gyventų, kaip rašė A. S. Makarenko, turėdami „tikru akstinu rytdienos džiaugsmą", kiekvieno kolektyvo tai yra, kad gyvenime, darbe atsispindėtų mūsų judėjimas pirmyn, į komunizmą, kad visas kolektyvo gyvenimas būtų persunktas tarybiniu patriotizmu, ko va su sunkumais, kūrybine pažiūra į tikrovę. Mūsų kolektyvas turi reikalauti iš kiekvieno nario ryžtingų pastangų siekiant kolektyvo tikslų, vykdant iškeltus uždavinius. MŪ6ų kolektyvas turi būti reiklus pats sau ir kiekvie nam savo nariui. Drausmė kolektyve mums reikalinga ne tik dėl tvarkos palaikymo, tikslumo; ji reikalinga dėl tvirtos, atkaklios kovos siekiant tikslo, įveikiant sunkumus, ugdant valią ir charakterį. V. I. Leninas rašė, kad be šitos sąmoningos dirbančiųjų ir valstiečių disciplinos mūsų reikalas beviltiškas; kad be šito mes neįstengsime įveikti viso pasaulio kapitalistų ir dvarinin kų, nekalbant apie tai, kad ant šito pagrindo sukurtume naują, komunis tinę visuomenę. Drausmė bus tada, kai kiekvienas sugebės rasti teisingą sprendimą, atitinkantį visuomenės, kolektyvo interesus ir, priėjęs jį, sugebės eiti pasirinktu keliu, nežiūrint j jokius sunkumus ir kliūtis. Įgyvendinant visus reikalavimus
pagrindiniu metodu kolektyve turi būti kritika ir savikritika. Tai pa dės išugdyti nesutaikomą pažiūrą į trūkumus, į pažeidimą bendrojo gy venimo taisyklių. Drąsus, draugiškas trūkumų iškėlimas aikštėn ir savi kritiškas savo klaidų pripažinimas ugdo morališkai tvirtus žmones, pri verčia įvertinti kiekvieną savo žings nį, išeinant iš socialistinės visuome nės interesų. V. Ažajevo romane „Toli nuo Maskvos" yra toks patarimas: „Gy venime yra artimoji ir yra tolimoji perspektyva. Niekada nepasitenkin kite artimąja". Kiekvieną valandą mes sprendžiame kokį nors klausi mą, ir kiekvieną kartą mes turime jį spręsti tolimosios perspektyvos nau dai. Tiktai žmonių kolektyve mes su randame ir savo asmeninę laimę. „Mums laimės reikia labai daug Ir mažytės laimės neužteks" — sako poetė M. Aliger. Kad tai pasiektume, mums reikia atkakliai, kūrybingai mokytis, pilnu tinai įvykdyti visuomeninius įsipa reigojimus. Mokytis labai gerai — štai mūsų kolektyvo uždavinys, mūsų darbas. Darbe ugdomas kolektyviškumo, solidarumo jausmas, asmeninio „aš" ryšys su kolektyvu, su liaudimi. Mūsų universiteto fakultetinių, kursinių komjaunimo organizacijų ir komjaunimo grupių uždavinys — su stiprinti auklėjamąjį darbą kolekty vuose, pakelti kiekvieno studento atsakingumą už visą kolektyvą. Ruoškimės tapti aktyviais kovotojais už didįjį Lenino—Stalino partijos reikalą. Doc. K. Mitropolskis VVU prorektorius mokymo reikalams
Pagerinti „Tauro' bendrabučio tarybos darbą „Tauro" bendrabutis yra vienas iš geriausių ir patogiausių mūsų res publikoje. Bendrabutyje gyvena apie 400 studentų, kurie čia turi visas sąlygas netrukdomai dirbti, mokytis ir jaukiai praleisti laisvalaikį. Visuotinis bendrabučio studentų susirinkimas renka bendrabučio tary bą, kuri privalo rūpintis studentų buitiniais ir kultūriniais reikalais, politinio - idėjinio lygio kėlimu, įtraukti studentus į aktyvų visuome ninį darbą. Š. m. spalio mėn. 23 d. „Tauro" bendrabutyje įvyko ataskaitinis-rin kiminis susirinkimas. Ataskaitinį pra nešimą padarė bendrabučio tarybos pirmininkas drg. Kraucevičius. Per ataskaitinį laikotarpį bendra bučio taryba nuveikė kai kurį dar bą, bet dėl tarybos narių nerūpes tingumo buvo padaryta visa eilė stambių klaidų. Politmasiniš darbas — svarbiausia ir atsakingiausia tarybos darbo sri tis. Bendrabučio tarybos politmasinis sektorius neatkreipė dėmesio į pa skaitų politinėmis ir mokslinėmis temomis skaitymo bendrabutyje svarbą, todėl paskaitos buvo blo
gai organizuotos, studentai apie jas sužinodavo tik iš mažų skelbimėlių. Labai silpnai sektorius dirbo ir su politinformatoriais, nesugebėjo organizuoti ir kontroliuoti jų darbo. Maža dėmesio buvo kreipiama ir į kultmasinį darbą. Taryba buvo už planavusi kino ir teatro kolektyvi nius lankymus, kolektyvinius tarybi nių knygų aptarimus, bet dėl blogo organizavimo taryba pasitenkino vien skelbimų iškabinimu. Kultmasinio sektoriaus vadovas drg. Mali nauskas ir taryba nepalaikė ryšio su komjaunimo komitetu ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis, to dėl vietoje kultūringų literatūrinių vakarų ir saviveiklininkų pasirodymų dažnai buvo pasitenkinama šokiais, kuriuose, deja, šoka dar ir įvairių miesto įstaigų darbuotojai, o studen tams vietos čia beveik ir nelieka. Retas kuris studentų bendrabutis turi tokią svarbią .auklėjimo prie monę, kaip radijo mazgą. Tačiau ra dijo mazgas (pirmininkas drg. Stan kevičiūtė) nesugebėjo tinkamai šią priemonę panaudoti gyventojų politiniam-idėjiniam lygiui kelti. Radijo valandėlės — gera politinio-idėjinio
EKRANAS
„Garbė ir šlovė“ Neseniai Vilniaus miesto kino teatrų ekranuose pasirodė naujas demokratinės Vengrijos kino filmas „Garbė ir šlovė" *). Tai naujas Veng rijos kinofikaciios laimėjimas. Fil mas vaizduoja ią darbo entuziazmą, kuris apėmė visą šalį, kai darbas Vengrijoje tapo garbės, šlovės ir pasididžiavimo reikalu. Filme vaiz duojama Vengrijos gyvenimo tikro vė 1949 m., kada buvo tik ką pra sidėjęs įmonėse ir fabrikuose socia listinis lenktyniavimas už darbo tem pų paspartinimą, už naujų metodų įdiegimą gamyboje. Tada kaip tik buvo trimečio plano, paskelbto 1947 m., vykdymo pats įkarštis. Jau pirmieji filmo kadrai vaizduo ja energingus, pasitikinčius savo jėgomis darbininkus. Jie įtemptai dirba, nes žino, jog jų darbo vai siai priklauso jiems patiems, o ne išnaudotojams. Darbininkai tiki, kad jų geras darbas bus atitinkamai įver tintas, kad jis jiems suteiks garbę. Iš tikrųjų, toliau matome, kaip geriausiems gamyklos darbininkams įteikiamos pereinamosios vėliavos.
*) Scenarijus Ištvano Erkeno, re žisierius — Viktor Gertler, operato riai — Ištvan Eiben', Ištvan Postor, dailininkas — Jožef Pan, kompozito rius — Pal Kadaša. Valstybinės veng rų kino studijos gamyba, 1951 m. Užs. Nr 01392
Pereinamąją vėliavą gauna ir Ester Lugoši, seniausio gamyklos tekinto jo žmona. Ji grįžta į namus linksma, laiminga. Namuose ji randa savo vyrą, pa skendusį liūdnose mintyse. Jis jau senokai buvo įteikęs fabriko inžinie riui savo racionalizacinį pasiūlymą dėl priešakinių metodų metalui piaustyti įdiegimo gamyboje. Iš inži nieriaus jis laukė pagalbos, nes jam nesisekė jį pritaikyti. Žmona, visa tai žinodama, suabejojo jo pasiūly mo vertingumu ir prasitarė, kad jis užsiiminėja menkniekiais.
Šandor Lugoši įsižeidžia ir išvaro ją iš namų. Ester išvyksta mokytis į partinę mokyklą, kad, grįžusi į gamyklą, galėtų dar sėkmingiau dirb ti. Lugoši vyksta į miesto raciona lizacijos biurą pas vyr. inžinierių. Bet ir čia jokios paramos negauna, nes vyr. inžinierius taip pat atmeta jo pasiūlymą pritaikyti gamyboje. Tuo metu žmona grįžta iš partinės mokyklos ir parveža jam Maskvos tekintojo Pavlo Bykovo knygą. Iš jos jis gauna daug naudingų žinių. Artinasi didžiojo Stalino septy niasdešimtosios metinės. Visoje šaly je dar labiau išsiplečia socialistinis lenktyniavimas. Nuo kitų įmonių neatsilieka ir garvežių gamykla. Kiekvienas darbininkas stengiasi pri siimti kaip galima didesnius įsiparei
auklėjimo ir mokslo populiarizacijos priemonė; per radijo mazgą turėtų pasisakyti ir dėstytojai, ir studentaimokslo pirmūnai. Tačiau valandėlės buvo blogai organizuojamos, ruošia mos paskubomis ir pavėluotai. Dėl „eilės priežasčių" šiais mokslo me tais radijo mazgas dar nepradėjo dirbti ir kol kas panaudojamas tik šokiams. Bendrabučio studentai leidžia sien laikraštį „Tarybinis studentas", ku riame rašoma apie viską, tik ne apie studentų buitinius ir kultūri nius poreikius. Taryba nesugebėjo įtraukti studentų kolektyvo į sien laikraščio darbą, neatkreipė dėmesio į jo turinį. Diskusijose dalyvavę studentai drg. drg. Jokštys, Pečiulytė, Augustinavičiūtė ir kt. kritiškai pasisakė dėl tarybos darbo, iškėlė eilę pasiū lymų, kaip pagerinti tarybos darbą ateityje. Susirinkimas išrinko naują tarybą ir priėmė platų nutarimą trūkumams pašalinti. A. Kėzys Istorijos-filologijos fak. II k. stud. gojimus. Į socialistinį lenktyniavimą įsijungia net gi tokie žmonės, kaip Birma, kuris ligi šiol buvo lenkty niavimo nuošalyje. Socialistinio lenktyniavimo įkarš tyje jų gamyklą aplanko Pavlas By kovas. Jis pademonstruoja savo grei to metalo piaustymo metodą. Byko vas aplanko ir Lugoši, nurodo jo klaidas, kurios trukdė sėkmingam įrankio pritaikymui. Įvyksta visos gamyklos darbininkų susirinkimas, kuriame su dideliu pa kilimu įsipareigojama draugo Stalino 70-sioms metinėms duoti šaliai 20 garvežių viršum plano. Demokratinės santvarkos priešams, svajotojams apie kapitalizmo restauravimą nepa vyko sutrukdyti įsipareigojimo pri ėmimą. Tada jie pasiryžo suruošti gamykloje diversiją ir sužlugdyti socialistinį lenktyniavimą. Jie panau dojo subrokuotas detales viršumplaninių garvežių gamyboje. Įvyko ava rija, kuri socialistinio lenktyniavimo nesužlugdė, bet demaskavo gamyk los kenkėjus, kurių tarpe buvo ir gamyklos inžinierius. Darbininkai juos išvijo iš gamyklos. Dabar jau nieks netrukdys gamyklai įvykdyti savo įsipareigojimą. Vengrų kinematografija, savo dar be vadovaudamasi socialistinio rea lizmo metodu, teisingai pavaizdavo kovą Vengrijoje prieš visa tai, kas sena, atgyvenę, kas trukdo pasi reikšti naujiems, progresyviems reiš kiniams.
PARTIJOS GYVENIMAS
Sustiprinti vadovavimą komjaunimui mų partinio biuro darbe vadovaujant komjaunimo organizacijai. Partinis biuras permažai padėjo fakulteto komjaunimo organizacijos biurui ir kursiniams biurams sudarant darbo planus bei kontroliuojant jų vykdy mą. Į komjaunimo darbą nukreipti jauni komunistai nesulaukė reikia mos paramos iš partinio biuro. Ata skaitinis partinės organizacijos susi rinkimas įpareigojo naujai išrinktą fakulteto partinį biurą pagerinti va dovavimą komjaunimo organizacijai. Partinis biuras privalo reguliariai klausyti savo posėdžiuose komjauni mo organizacijų sekretorių ataskai tas, partinius kadrus turi paskirstyti taip, kad ne tik biuras, bet ir visa partinė organizacija padėtų komjau nimui. Komunistai turi daugiau gi lintis j komjaunimo kursinių organi zacijų bei grupių darbą, dalyvauti susirinkimuose, pasisakyti juose, konkrečiai nurodyti darbo trūkumus ir priemones jiems pašalinti. Kated rų nariai - komunistai turi siekti, kad į katedrų darbo planus būtų įtrauktos priemonės, suteikiančios konkrečią pagalbą komjaunimo or ganizacijai mokymo bei aukėjimo darbe. Neseniai įvykęs ataskaitinis-rinkiA. Balsys miais fakulteto partinės organizaci Istorijos-filologijos fak. jos susirinkimas iškėlė eilę trūkupartinio biuro narys
LKP(b) CK IX plenumas įpareigo ja partines organizacijas ir kiekvie ną komunistą palaikyti nuolatinį ry šį su komjaunimo organizacijomis, operatyviai vadovauti joms, vietoje padėti spręsti sudėtingesnius kom jaunimo organizacijos darbo klausi mus. Istorijos-filologijos fak. partinis biuras, vykdydamas aukščiau stovin čių partinių organų nutarimus, pa gerino vadovavimą fakulteto kom jaunimo organizacijai. Partinio biuro posėdžiuose buvo klausomos fakul teto komjaunimo organizacijos biuro sekretoriaus bei kursinių biurų sek retorių ataskaitos, nurodomi trūku mai. Komjaunimo * organizacijos susi rinkimų pravedimui partinis biuras pritvirtindavo atskirus komunistus arba partinio biuro narius, kurie pa dėdavo ruošti tą ar kitą klausimą. Buvęs fakulteto partinio biuro sek retorius drg. Neupokojevas, biuro narys Terentjevas lankydavosi kom jaunimo grupių susirinkimuose, padė jo demaskuoti nacionalistinių (II k. rusų k. ir literatūros gr.) bei religi nių prietarų liekanas (III k. lituanis tų gr.) kai kurių studentų sąmonėje.
VIETOJE FELJETONO
Prie k ąsos... Maloni diena, kada yra mo kamos stipendijos. Tačiau pasitai ko, kad ši diena būna pati nelai mingiausia. Štai prieiname prie kasos langelio. Tarp dviejų lan gelių pertvara — žingsnis į vie ną pusę, žingsnis j kitą. Prie kiekvieno langelio spraudžiasi eilės, o tarp jų dar „eilė" be ei lės. Toliau stovintieji studentai dažnokais stumtelėjimais duoda pajusti savo nekantrumą priešaki niams. Ypatingai karšta prie pa čio langelio. „Oi, gelbėkit, aš dūs tu.’", — šaukia studentė. Priėjęs prie langelio, studentas bando pa sirašyti kaire ranka, tačiau jam niekaip nesiseka. „Kur jūsų deši nė?", — klausia kasininkė. Dingo, pasimetė", — atsako šis. „Kiek viena kova reikalinga aukų", — sako studentas, ieškodamas mi nioje savo portfelio ir rankioda- I mas žemėje išplėštas iš palto sa- '
gas. Tai jums tik sagas išnešė, o man vos tik šonkaulių nesumalė. Man suplėšė lietpaltį. O man kul nis prakiurino — pasigirsta balsai Štai iš kamšaties ištraukiamas paltas. Norėtųsi paklausti teisininkų drg. drg. Karašausko ir Savelskio, kuo jie pateisina savo tokį elge sį, pasireiškusį „kaulų mankštos" pavidalu. Mūsų akyse tai jiems maža teteikia didvyriškumo. T. LAZERSONAITĖ, N. CULKOVAITĖ Chemijos fak. V k. studentės REDAKCIJOS PRIERAŠAS
Tai nebe pirmas nusiskundimas, kada mokant stipendijas mūsų kolektyvo tarpe dar vis atsiranda tokių studentų, kurie nepripažįsta eilės, laikydami save pranašes niais už eilėje stovinčius draugus. Tokių studentų auklėjimu turi rimčiau susirūpinti mūsų visuome ninės organizacijos.
Laiškas redakcijai „Tarybinio studento" Nr. 32 iš spausdintoje korespondencijoje „Pa moka kitiems", buvo kritikuojamas mano nesportiškas elgesys tarpfakultetinių krepšinio rungtynių metu. Aš pilnai pripažįstu savo elgesį netin kamu tarybiniam sportininkui. Už tai atsiprašau Ekonomikos
fak. krepšinio komandos draugus, kartu visą universiteto kolektyvą, kuriam aš priklausau, ir pasižadu ateityje savo padarytas klaidas iš taisyti pavyzdingu elgesiu ir geru mokymusi. V. Ignatavičius Ekonomikos fak. I k. stud.
R /Į Š O Daugiau dėmėsią marksizmo-leninizmo seminarams Negalima tapti geru komunistinės visuomenės kūrėju, pilnai neįsisavinus marksizmo-leninizmo teorijos. Tačiau ne visi studentai kreipia į tai rimtą dėmesį. Mūsų grupėje mark sizmo-leninizmo seminarai praeina ne taip, kaip reikėtų. Trūksta stu dentų aktyvumo, pasisakymuose pa stebimas vienpusiškumas, paviršuti niškas to ar kito klausimo išnagrinė jimas. Kai kurie draugai, kaip Va lecką, Plungė, į seminarus ateina blogai pasiruošę, ir dėstytojui pa klausus, nuolat atsisakinėja. Blogai daro studentai Grimaitė, Astraus kas, kurie nors ir yra pasi ruošę seminarams, tyli ir laukia, kol dėstytojas juos paklaus. Dėl silpno
REDAKTORIAUS PA V. A. LITVAITIS
SKELBIMAI
* Nuo š. m. spalio mėn. 31 d. iki lapkričio 6 d. vyks universiteto fa kultetinių, kursinių ir grupinių sien laikraščių apžiūra, 6kirta XXXIII komjaunimo ir XXXIV Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos me tinėms pažymėti. VVU komjaunimo komitetas ★ Lapkričio mėn. 4 d. Spalio šven čių garbei prasideda universiteto in dividualinės stalo teniso varžybos. A. Rukšėnaitė Varžybos vyks trimis grupėmis. Žai Istorijos-filologijos fak. III k. stud. dėjai registruojami ASK valdyboje.
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
ruošimosi seminarams pas mus neiš sivysto diskusijos. Seminarai dažnai praeina žemame lygyje dar ir dėl to, kad kai kurie studentai nesusipažįsta su medžiaga, nurodoma semi narų planuose, per mažai domisi spauda. Praėjusių mokslo metų eg zaminai parodė, kad marksizmo- le ninizmo pagrindų seminarams reikia nuosekliai ruoštis nuo pat mokslo metų pradžios. D. Cepelytė Istorijos-filologijos fak. II k. stud.
Varžybos vyks „Tauro" bendrabučio mažojoje salėje. ASK valdyba. ★ Didžiojo Spalio XXXIV metinių garbei 1951 m. lapkričio 4 d. (sek madienį) Valstybinio Dramos teatro patalpose (Gedimino 6) ruošiamas Vil niaus Valstybinio universiteto dar buotojų vaikams spektaklis „Katės namai". Bilietai gaunami Vietiniame komi tete nuo lapkričio 1 d. VVU Vietinis komitetas LV 09954