canvBims scuoencas Visų šalių proletarai, vienykitės! ___________
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO
[r. 22 (804)
SĖKMĖS, ABITURIENTAI! Senojį Alma Mater nieka lą nesensta: nespėja su ja at sisveikinti išdidūs diplomanai, žiūrėk būrys vakarykš čių abiturientų, pasiryžusių mgalėti didžiausius konkurus ir tapti teisėtais Vilniaus miversiteto pirmakursiais, au veria jos duris. Priėmimo komisijoje tų būimųjų pirmakursių srautas įuo ankstaus ryto iki vakaro lemažėja. Užkalbinome Vandą Vaiaitę, ką tik padavusią paeiškimą stotį į Finansų ir ap kaltos fakultetą. .Specialybė turi atitikti unogaus charakteri" — sako /anda. Šiemet ji baigė Pabir ęs vidurinę mokyklą ir labai lori studijuoti buhalterinę ap kaitą. Vilioja tykus, ramus larbas vienoje vietoje, reikaaujantis tikslumo ir kruopšumo. Mergina norėjo studijuoti CPI panašią specialybę. Į sosint paviliojo ją Universiteto lėstytojas, anot Vandos, taip taikiai ir poetiškai papasakoęs apie šią kuklią, bet labai eikalingą specialybę per Birucse organizuotą abituriento lieną. V. Butkų traukia irgi ekolomika. Viliaus nebaido sūn ūs stojamieji egzaminai j irckybos ekonomikos speciaybę. Saločių vidurinė moįykla išdavė V. Butkui bran tus atestatą, kuriame tik lenkėtai ir keletas ketvertų. )abar neduoda ramybės min is, ar mokyklos žinių užteks žvalgiems egzaminatoriams, ;ad jie sėkmingai pervestų rilių per aukštosios slenkstį. Birutė Kliukaitė anglų kal tas mokosi nuo pirmos klasės, laigus 23-ąją Vilniaus viduriię mokyklą, abejonių kur stoi jai nebuvo. stojamųjų karuselė sukasi 'isu greičių. Pareiškimų krūfos vis auga, auga. Visų noinčiųjų, žinoma, negalės su virsti Alma Mater auditoriPs pirmajai paskaitai. Kon kursas išaiškins pačius ga ’iausius, stropiausius. Jų bus IBIO. tėkmės, abiturientai! M. JUOZAITIS
Vario dūdos grąžina į prabėgusias vasaras. Vėl rankos pakvimpa betonu, šienu, ausyse gaudžia me chanizmai ir skamba drau gų studentiška daina... Vario dūdos šiandien į tolimą kelią palydi pirmą ją stovyklautojų grupę. Ji ne tokia jau maža — 100 Universiteto studentų. Kutvzovo aikštėje jie susi jungia su šimtais studentų iš kitų respublikos aukštų jų mokyklų — iš Kauno Politechnikos ir Medicinos institutų, įš Šiaulių K. Preikšo Pedagoginio ir Kauno Veterinarijos aka demijos. .. Jungtinis Lie tuvos studentų būrys pasi-
110 5
Laimingos kelionės, sėkmingo darbo, gero poilsio! ruošęs išvykti į Tomsko sritį, į komjaunuoliškas statybas Išvykstančiųjų palydė ti atėjo LLKJS CK sekre toriai G. Denisovas ir V. Klikūnienė, Universiteto rektorius prof. J. Kubilius, atsakingi tarybiniai, visuo meninių organizacijų dar buotojai, respublikinis darbo ir poilsio stovyklų štabas. Išvažiuojamojo būrio vadas M. Belkindas priima būrių viršininkų raportus.
D I PLOMAI
Kaip viena diena praėjo penkeri studijų metai: pirmo ji paskaita, mediumas, diplo mantų palydos, valstybiniai... O šiandien Tavo rankose jau aukštojo mokslo baigimo dip lomas. Tūkstantį šimtą penkis dip lomantus palydime į savaran kišką gyvenimą, tiek pat jau nųjų specialistų pasitinka res publikos ūkis, kultūra. Šian dien būtų galima paminėti daugelį pavardžių tokių diplo-
mantų, kaip medikai J. Ciumačenka ir E. Paražinskas, gamtininkas V. Žiliukas ir ki bernetikas J- Sijavičius, ku rie tikrai praturtino visuome ninį Universiteto gyvenimą, su kuriais sunku skirtis, ku riuos ilgai prisiminsi už jų puikų mokymąsi. Taigi, 1105. Iš jų dvidešimt aštuoni gauna diplomus su pagyrimu. Štai trumpa statistika — kiek diplomantų šiemet išlei
Pasitempęs aikštės grindi, niu iš tolimojo jos kampo ateina Universiteto fizi kas V. Gucalo: „VVU bū rys pasiruošęs..." Mūsų vaikinai ir merginos susi jaudinę: tiek daug draugų atėjo jų palydėti, tiek gė lių ir karštos birželio sau lės. . . Mūsiškiai pasitem pę: jie gyvens ir dirbs Streževoje, statys naują miestą — Neftegradą. j susirinkusius kreipėsi VVU rektorius prof. J. Kubilius:
džia atskiri fakultetai: MMF — 86 (iš jų 9 su pa gyrimu), FF — 83 (3 su pagyrimu), ChF — 95 (4 su pagyrimu), GF — 88 (1 su pagyrimu), MF — 141 (2 su pagyrimr), Fil.F — 156 (6 su pagyri mu), IF — 97 (1 su pagyrimu), PEF — 80, PF — 79 (1 su pagyrimu), FAF — 151, TF — 49 (1 su pagyrimu). Prieš akis didelis gyvenimas. Tegu jis būna kūrybingas, gražus ir laimingas.
ŠVENTĖ, KURIOS NEPAMIRŠI Kas dieną šią paskutinę birželio savaitę į Universite to rūmus plaukia puošnūs diplomantai. Kolonų salė ir aktų salė aidi nuo plojimų, kvepia vasaros gražiausiom gėlėm. Diplomo Įteikimas — įsimintinas įvykis gyvenime. Gražią išimtį šioje ceremo nijoje padarė Istorijos fakulte tas: diplomų įteikimo iškilmės buvo surengtos Skargos kie me. Iškilmingai aidi Tarybų Sąjungos ir respublikos him
nai. Plevėsuoja vėliavos. Kiekvieną diplomantą, gau nantį diplomą, palydi varpo dūžiai. Tikrai iškilminga ap linka, kurios pavydėjo ne vienas kitų fakultetų studen tas, stebėjęs šias iškilmes.
J. MAŽEIKIO nuotraukoje: diplomus Istorijos fak. absol ventams įteikia Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubi lius.
REKTORATO, PARTUO5,
KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1972 m. birželio 30 d.
publikai. Sėkmingo darbo, gero poilsio! Laimingos kelionės iš važiuojantiesiems palinkė jo LLKJS CK sekretorė V. Klikūnienė. . . .Birželio 27 dieną po pietų traukinys su Toms ko būriu išvyko į rytus. Pasitikti naujos dienos, nuvežti romantikus ten, kur daugelio Tarybų šalies tautybių atstovai stato naujus miestus, tiesia naf totiekius. .. A. JUODUPIS
— Sėkmingai baigti me tai suteikia jums teisę j poilsį. Tiesa, jį galima įvairiai suprasti. Džiugu, kad prieš kelias dešimtis metų gimusi jaunimo ini ciatyva vasarą praleisti darbo ir poilsio stovyklose tęsiama Jūs vykstate į Tomską, už respublikos ribų, padė ti liaudžiai vykdyti TSKP R. JAKIONO nuotrau XXIV suvažiavimo nutari koje: VVU būrys prieš mus. Tikime, kad tinka kelionę j Tomską išsirikia mai atstovausite mūsų res vo Kutuzovo aikštėje.
SESIJOS DIENORAŠTIS Egzaminas seka egzaminą. Kad ir kiek jų bebūtų, kokie sunkūs jie bebūtų, o žiūrėk, ima ir ateina paskutinis. Jau nemaža kursų ir specialybių baigė sesiją. Kitiems — pats darbymetis. ★ * ★ Fizikos fakultetas. Pirmo kurso I grupė (23 žmonės) turė jo gana rimtą egzaminą — „Matematinę analizę" (egzami navo doc. A. Raudeliūnas). Parašyti keturi penketai (J. Neniškiui, J. Lacaičiui, P. Vaitiekūnui ir kt.), parašyti ir pen ki dvejetai. ★ ★ ★ Birželio 14 d. Gamtos fakultetas jau baigė sesiją. ★ ★ * Medicinos fakultetas. Puikiai sesiją laiko gydomosios me dicinos specialybės trečiakursiai P. Kirdeikis, S. Keršanskas. O štai kaip farmakologiją (egzaminavo prof. H Polukordas) išlaikė to paties kurso 2 grupė: trys penketai, sep tyni ketvertai, du trejetai; vienas studentas j egzaminą ne atvyko. ★ * ★ Gydomosios medicinos specialybės I k. 5 gr. studentai (10 žmonių) susidūrė su gana sunkiu egzaminu — „Fizika". Kaip rodo rezultatai, jam pasiruošta gi buvo neblogai: pen ki penketai, du ketvertai, du trejetai. Vienas studentas ne išlaikė. ♦ * * Finansų ir apskaitos fakultetas. Silpnokai laiko sesiją bu halterinės apskaitos specialybės pirmakursiai. Matyt, pir moji sesija praėjo — išvadų jokių nebuvo padaryta, nepa simokyta. Gaila. .. I kurso 1 grupė (18 žmonių) laikė politinę ekonomiją (egzaminavo e. doc. p. V. Lukoševičius): du penketai, ke turi ketvertai, aštuoni trejetai, keturi dvejetai. * * * Sesija — mūsų žinių patikrinimas, mūsų darbo ataskaita Universitetui, Tėvynei. Tegu ji būna sėkminga, tegu vasa ros atostogų džiaugsmo netemdo neišlaikyti egzaminai — beprasmiškai praleistos semestro dienos.
KUR DIRBS FAF STUDENTAI Universiteto darbo ir poilsio stovyklų štabo viršininkas M. BLOŽĖ lankėsi Finansų ir apskaitos lakuiteto stovyklose. Štai ką jis papasakojo mūsų korėspondentuk Finansų ir apskaitos fakulteto studentai dirbs trijose darbo ir poilsio stovykiose. Dvi stovyklos veiks Radviliškio rajone, viena — Kėdainiuose. Baisiogalos melioraci-
jos statybos valdyba. Ten ūkinius namelius. Jau dadirbs grupė ekonomistų, bar pasirūpinta cementu, Valdybos vadovai nekant- smėliu ir kitomis statybiriai laukia talkininkų. Stu- nėmis medžiagomis, dentams jau paruoštas Kėdainių rajono K. Poberidrabutis. Sutvarkyti želos kolūkis. Čia vasarą darbo objektai, išskirtos darbuosis trečioji FAF statybinės medžiagos. stovykla. Pirmininkas ir Šeduvos kilnojamojikolūkio valdyba nekantmechanizuota kolona taip riai laukia studentų. Jie pat pasiruošusi vasaros net teiravosi, ar negalėtų darbams. Studentai baigs talkininkai atvažiuoti rengti Mokslinio tyrimo anksčiau... K. Požėlos instituto fiziologinį pasta- kolūkyje studentai statys tą, Skėmių kolūkyje statys karvidę, dirbs ūkio dar
Prasideda
trečiasis
Sėkmingai ■
išlaikę
ir
pailsėkime
IR SVETUR PAVANDRAVOSIM
Universiteto komjauni mo komitete šį priešpieti neįprastai ramu. Gal tai tik apgaulingas įspūdis po vakar dienos, kai išlydė tas buvo pirmasis stovyk lautojų 'būrys į Tomską, kai vyko biuro posėdis, kai duris varstė dešimtys komjaunuolių.. . Kalbamės su komiteto sekretoriaus pavaduoto jais J. Galinaičiu ir J. Bag-
semestras sesijų,
žaliosiose
gerai
padirbėkime
auditorijose!
donų apie mūsų darbo ir poilsio stovyklas užsieny je: Demokratinėje Vokieti joje, Čekoslovakijoje ir Lenkijoje. J. Galinaitis neseniai buvo išvykęs į Prahą, Tar tasi su Socialistinio Jauni mo Sąjungos Prahos uni versiteto Teisės fakulteto organizacijos vadovais. Pasirašyta sutartis dėl pa sikeitimo darbo ir poilsio stovyklomis. Šiemet į Če koslovakiją važiuos 20 mūsų stovyklautojų. Pusė būrio — merginos, likę — vyrai. Be jų tarptautinėje stovykloje dirbs ir ilsėsis, atrodo, kaimyninės Estijos studentų būrys, taip pat
vengrai, bulgarai, na ir, aišku, patys šeimininkai. Studentai dirbs butų staty bos treste, jų laukia sena miesčio rekonstrukcijos darbai. Po aštuoniolikos darbo dienų — turistinė ekskursija į Karlovy Varų kurortą, kitas pietų Čeki jos vietas. 25 universitetiečiai kar tu su vengrais, bulgarais, Kijevo studentais daly vaus tarptautinėje stovyk loje Krokuvoje. Poilsio dienomis jie aplankys Za kopanę, Veličkos druskų kasyklas, turistinės kelio nės metu — Poznanę, Gdanską, Sopotą, Varšuvą. Jau septinti metai VVU
bus. Šiame kolūkyje stu dentai gyvens „olimpine sistema". Vaikinai ir mer ginos įsikurs atskirai: mer ginos mokyklos bendrabu tyje, vaikinai specialiai įrengtame korpuse. Šalimais stadionas, di džiulis ežeras ir gražios Montviliškių apylinkės. Ūkiai vasaros darbams pasiruošę. Studentai laiko paskutinius egzaminus. Liepos 8-ąją prasidės stu dentų ir žemdirbių drau gystė. Ji tęsis beveik du mėnesius.
Pirmos pamainos sto vyklautojai į darbo ir poil sio stovyklas išvyksta lie pos 8 d., šeštadienį. Ren kamės 10 vai. prie centri nių rūmų. Antra pamaina išvyksta rugpiūčio 6 d., sekmadie nį. Renkamės 11 vai. prie centrinių rūmų.
būrys vyks i tarptautinę stovyklą VDR. Šįmet 30 talkininkaus mūsiškių universiteto Graifsvaldo statyboje. Dabar visi trys minėti būriai įtemptai ruošiasi iš vykoms: susipažįstama su tų šalių istorija, geografija, papročiais, studentų gyvenimu. Netruks ateiti liepos 8oji. Tą dieną kartu su tūkstančiais Universiteto studentų į trečiąjį semest rą išsiruoš ir 75 žmonės, pasirėdę puošniomis uni formomis. Jie reprezen tuos Universitetą užsieny je. A. DARGUŽIS
Sveika, komjaunuoliška sparčioji statyba! Birželio 27 dieną Lietuvos studentų būrys išvyko į Sibiro statybas. Jų tarpe — 100 Universiteto vaikinų ir merginų. | Šiemet Universiteto būriui tenka didelė atsakomybė jam suteikta garbė dalyvauti komjaunuoliškoje spartuoliskoje statyboje Streževoje. Visa Tomsko sritis didžiuojasi šiuo naftotiekio statybos baru. ( Penkių dienų kelionė traukiniu, tris paras Obe šilumiaiviu. Ką tik radijas pranešė, jog iš Tomsko išvyko turistų grupė. Jų maršrutas pilnai atitinka mūsų kelionės maršrutą.-Turistai grožėsis nuostabiais Obės vaizdais, apšilaukys Streževoje pas naftotiekio tiesėjus. Tai dar labiau pa. kėlė nuotaiką: na, jeigu jau turistai plaukia Obe tūkstantį kilometrų (iš jų apie šimtą už 60 paralelės) pažiūrėti staty bos, kurioje mes dirbsim, tai ką čia bekalbėti. Dirbom, ruošėmės, gerokai visiems įkyrėjom. Dabar va žiuojam! Vaikinai ir merginos pasimokė prakaitą lieti sta tybose. Gėdos nepadarys. Tiesa, Streževoje nėra mums „terra incognita". Viršinin kas buvo nuvažiavęs, viską išžvalgė, sudarė sutartį, sulygo darbus. Grįžo — suskirstėm būrį į brigadas. Įvairūs darbai: be-l tono mazge, takelių, kelių, šiluminių trasų tiesimas, tinka vimas. Dvi statybinės organizacijos laukia mūsų — SU-4 iri ChRU (grįžę jau žinosime, kaip iššifruoti.). Gyvensim stovykloje. Kartu su mumis —200 studentų iš Tomsko, 100 iš Kazanės, 200 iš Ufos. Iš viso 600 žmo nių. Palapinių miestelis — ant Obės kranto. Kad nuvykę galėtumėm iš karto kibti į darbą, lėktuvui išskrido 5 kvartiljerų grupė. Jų uždavinys — paruošti sto vyklą gyvenimui ir objektus darbui, numatyti sunkiausių darbų barus. Darbas darbu, o poilsis poilsiu. Darbas pats, kaip tokij neauklėja. Reikia jį derinti su kultūrine veikla, politiniul švietimu. Lietuvių dailininkų kūrinių reprodukcijų parodos, pranešimai apie Lietuvos ūkį, mokslą, kultūrą, — visa tai įeina į būrio renginių arsenalą. Liaudies dainos, šokiai, linksmi papročiai turėtų paveikti sibiriečių širdis. Skaitykite „Tarybinį studentą". Mūsų korespondentų pos-| tas nušvies svarbiausius, įdomiausius stovyklos gyvei imo įvykius. O kai grįšim. .. Na, kokie grįšim — ar pilnom kišenėm ar kiaurais batais — dar neaišku. Viskas priklauso nuo| mūsų entuziazmo ir santykių su vietos statybininkų va dovais. V. GUCAL0 būrio viršininkasJ J. EIDUKAS būrio komisaras
Draugystės stovykla prie Nemuno Druskininkų tarptautinė apjungs kolegas iš Kroku gerokai pakrypęs svečių studentų darbo ir poilsio vos (LLR), Prahos (CSSR) naudai, Tai nepateisinama stovykla laukia daugia ir Vilniaus universitetų. nei gamybiniu, nei politi kalbio būrio, tvirtų rankų, Mūsiškiai — vėl medikai. niu-auklėjamuoju požiūStovykla — ne vien dar įiu, neatitinka svetingumo draugiškų šypsenų. Beveik du mėnesius Druskininkų bas, stovykla — bendra dvasios. Susidaro sunku daugiaaukščio pansionato darbiavimas, savitarpio su mų, kai reikia rengti kon statyboje ir kituose miesto pratimas, draugystė. Tokia certus, sporto varžybas. objektuose petys petin dvasia budinga Druskinin Atrodo, įmanoma padidinti dirbs kolegos — lenkai, kų darbo ir poilsio stovyk stovyklautojų skaičių iki vokiečiai, čekai, slovakai, lai Esame tikri, kad tokia 75 žmonių kiekvienoje pa mūsų Universiteto studen dvasia vyraus ir šiais me mainoje mūsų Universite to studentų sąskaita. tais. tai. Trečia, nesinori sutikti Pasinaudodamas proga, Pasirašytos, nors ir vėlo kai, sutartys, baigiami pa noriu pareikšti savo nuo su mūsų Universiteto stu ruošiamieji darbai. Liepos monę keliais Druskininkų dentų parinkimo tvarka organizavimo stovyklai. Dabar į Druski 9 d. atvyksta 30 žmonių iš stovyklos ninkus, kaip taisyklė, daž Graifsvaldo (VDR), kurie klausimais Pirma, atėio laikas sto niausiai važiuoja vieno fa sudarys pirmos pamainos pagrindą. Drauge su jais vyklą „pakrikštyti?" Ji gy kulteto studentai. Atrodo, stovyklaus būrys germa vuoja iau daug metų ir kad būtu tikslinga į sto nisčių, Kurios turės progos dar ilga: žada gyvuoti. Ir vyklą atrinkti įvairių fapanaudoti auditorijose kaip čia galima išsiversti ku'tetų atstovus, nežymią skambaus stovyklos pirmenybę teikiant toms įgytas žinias, ir medikai be specialybėms, kurių atsto — tikėsimės, kad jų profe vardo? ! abejonę vai atvažiuoja iš užsienio. Ant: a, kelia sinio pasiruošimo stovyk Ketvirta, labai opus svečių ir šeimininkų kie loje neprireiks. stovyklos Antroji pamaina, kuri kybinis santykis stovyklo Druskininkų prasideda rugpiūčio 2 d. je Vargu, ai normalu, kad įrengimo klausimas. Tiek (išvykstame rugpiūčio ld.), šiais melais šis santykis piaeityje, tiek ir šiais me-
tais stovykla neatitinka jai keliamų reikalavimų ne tik buitinėmis sąlygomis bet ir stovyklos (pilna žo džir prasme) gyvenimi principams. Statybininką pasiryžę įrengti stacionari ne stovyklą. Tikimės, kai šį darbą jiems padės dirbi Universiteto komjaunimi komitetas ir stovyklų šta bas, kad statybininkam bus suteikta ne tik morali nė parama, bet ir pagalbi talkomis ir t. t. Norėtųsi kad dar sekančiais metai! turėtume puikiai įrengti stovyklą (žinoma, nepS' vei čiant jos sanatorija kas irgi vargu ar atitinki stovyklos dvasią), kad i būtų galima drąsiai vadi1 ti studentų darbo ir poilsi stovykla.
A. BĖRĖM Druskinink' tarptautinės stovykla viršininką
kietijos DR — TSRS gystės draugijos preitas dr. Lotaras Bol^mėgintas antifašiskuris ilgus metus gyTarybų Sąjungoje, ja su busimu mūsų gijos jubiliejumi rašė praėjusius 25-erius is mūsų draugijos poį-ideologinė veikla onams respublikos pi li padėjo atverti širdis otą draugystei su TaSąjunga. Broliška gystė su Lenino liautapo konstitucine tiki, tapo mūsų gyvenimo slizmę idėjine kryptiįsumuodamas pasidivimą keliančius rezul5 artėjančios 25-erių j sukakties proga, kan. tas į VVSP Centro liteto narius ir VDR S Draugystės draugigeneralinis sekretorius tas Tyme galėjo konsoti, kad kas ketvirtas t pilietis, vyresnis, i keturiolikos metų, lauso prie organizuotų <bų Sąjungos draugų, d tol nueitas ilgas ir cus kelias. Norėdamas >iqa. Pradžia Nr. 21 (803).
*ros žinios apie filologų os sesiją apskriejo visą •ersitetą. aėjo dar vienas įtempto o semestras, ir filologai, ir kitų fakultetų studensėdo už egzaminų stalo. > parodyti tai, ką davė ėgę pusė metų, ką nauie įnešė į bendrą studen čių bagažą. '-oje auditorijoje ramu, įkę prie popieriaus lapų urso rusistų galvos. Reikia i susidaryti trumpą egzao planą. Dialektinis matezmas — tai pirmoji filoįių žinių grandis. Jis taršaknys, be kurių negali Ii joks medis. irželio 24-ąją doc. N. Soovas parašė tik vieną dve■ S. Radzevič dar teks il si pasėdėti prie dialektinio erializmo vadovėlio, ivasario sesija nebaisi ir io kurso germanistams, du studentai neturi dvieskaitų. Kursas sesijai daug sėsi, įtemptai dirbo. Reatai geri. Trečiakursiai jau ikė penkis egzaminus. Lidar vienas — istorija. Vie> penketais sesiją laiko L. -lyte, N. Saveljeva, S. į’-ilaitė. 4 pačią birželio 24-ąją tretursiai germanistai laikė tinės ekonomijos egzami(kfipitalizmo epocha). - Tai pats sunkiausias mū sosi jos egzaminas, — sako iakursiai. — Jį išlaikius, iau nebaisūs. s tiesų, lyginant su kitais aminais, germanistai poliI ekonomiją laikė silpniau, dėstytoja A. Taparausfiė parašė tik penkis pen us. Nedaug ir dvejetų — du, juos „priglaudė" R. pknavičiūtė ir V. KuršaityKeturiems studentams egninu lapelio grafoje įrašyta tatvyko“. Nežinia, ar dė' 'tos priežasties jie nelaikė 'amino, ar patrypčiojo prie ir, jausdami savo silp' žinias, nedrįso peržengti Jitorijos slenksčio. ^Pskritai, filologų sesija ksta normaliai, — pasakoja ianato darbuotoja. — Nuo P°s 1 dienos prasidės ®Pčiausia savaitė. Jei pa's užlyginti susidariusias a?as, manau, filologų tdras pažangumas nebu= uesnis kaip žiemos sesijos. M. ŽEMAITIS
BROLIŠKI RYŠIAI paaiškinti, kaip tuos lai mėjimus teko iškovoti de šimtmečius trukusioje ko voje, trumpai apžvelgsiu iaudies judėjimo už VDR — TSRS draugystę is.oriją ir kartu nurody siu vokiečių ir lietuvių ko votojų už socializmą drau gystės ir bendradarbiavi mo santykius. Kova už draugystę su Tarybų Sąjunga nenu trūkstamai susijusi su dar bininkų klasės ir jos mark sistinės lenininės partijos kova už socializmą. Teori nį pagrindą jai Marksas ir Engelsas sukūrė moksli niame socializme. Tačiau ir praktiniame bendradar biavime Marksas ir Engel sas rodė pavyzdį, kaip an tai: palaikydami draugiš kus kontaktus su Rusijos revoliucionieriais, ypač socialistais, ir teikdami jiems paramą. Kovoje prieš imperializ mą ir už socializmą tarp vokiečių ir lietuvių liau dies pažangiųjų jėgų užsi mezgė santykiai, kuriais mes didžiuojamės, santy-
kiai, kuriuos mes priski riame prie Vokietijos DR — TSRS draugystės tradi:inių linijų. Aš turiu gal ioje Vokietijos darbininkų socialdemokratų bendra darbiavimą su draugais Lietuvoje, gabenant nele galią literatūrą, ypač Le nino raštus, iš Karaliau čiaus (dabartinio Kalinin grado) į Kauną. Vokiečių darbininkų so lidarumo veiksmus su jų klasiniais broliais Rusijos imperijoje buvo norima nutraukti 1904 metų Kara liaučiaus teismo procesu. Tačiau veltui. 1905—1907 metų revoliucijos laikotar piu solidarumo judėjimas Vokietijoje sustiprėjo. Vo kiečių socialdemokratijos pirmininkas Augustas Bebelis 1905 metų pavasarį atvirame laiške ragino vo kiečių darbininkus ir dar bininkes Lenkijoje bei Lietuvoje dalyvauti rusų revoliucijoje ir kovoje prieš carizmą. O įžymus lietuvių socialdemokratijos veikėjas Vincas Kapsukas organizavo nelegalios lite
Pats sunkiausias
• SESIJA
AUTORIAUS NUOTRAUKOSE: Prieš atsakydama į doc. N. Solovjovo klau simą susimąstė II k. rusistė, kurso seniūnė Vi lija Lazauskaitė. „Minutės pertraukėlė" padė jo: mergina gavo ketvertą (viršuje). Doc. N. Solovjovas buvo „dosnus" ketvertų, lis ir Danutės Račkauskaitės dialektinio mate rializmo žinias įvertino „gerai". Politinės ekonomijos egzaminas trečio kurso germanistams. Vyr. dėst. A. Taparauskienė eg zaminuoja D. Strankauskaitę. Danos žinios įvertintos penketu.
ratūros ir ginklų gabeni mą, palaikė ryšius su revo liucine vokiečių socialde mokratija. Šiuose santy kiuose mes matome pirm takus, matome indėlį į tą draugystę, kuri sieja mūsų tautas dabartiniu metu. Pastovų ideologini mū. sų tautų draugystės pag rindą sudaro Lenino moky mas, kuris nurodo mums kelią j socializmą ir komu nizmą. Geriausios vokiečių tautos jėgos sveikino so cialistinės revoliucijos pergalę Rusijoje, pirmo sios pasaulyje darbininkų ir valstiečių valdžios įkū rimą. Vadovaujant Karlui Libknechtui ir Rozai Liuksemburg, susikūrė Vokieti jos Komunistų Partija, ku ri visuomet aukštai iškėlu si laikė proletarinio inter nacionalizmo vėliavą ir tvirtai stovėjo greta Tary bų šalies komunistų parti jos ir tuo būdu tapo kovos už draugystę su tarybine liaudimi pradininke mūsų šalyje. Lietuvių ir vokiečių ko munistai tęsė revoliucines
APIE VDR — TSRS DRAUGYSTĖS DRAUGIJĄ, JOS ISTORIJĄ IR UŽDAVINIUS
Tarybų Sąjunga. Vokieti joje šiame judėjime daly vavo daug pažangių inteli gentų. Šiuo pagrindu 1923 metų birželio 1 dieną Ber lyne susikūrė „Naujosios Rusijos draugų" draugija. Šiam susivienijimui pri klausė tokie įžymūs vokie čių inteligentai, kaip Al bertas Einšteinas, Kėtė Kolvic, Ana Zegers, Jo hanas R. Becheris. „Nau josios Rusijos draugų draugija" pradžioje turėjo 400, o vėliau — 1300 na rių, kurie daugeliu atvejų pasižymėjo didele spindu liuojamąja jėga. Visų pir ma, draugija tapo veiks minga kultūriniam Vokie tijos ir Tarybų Sąjungos suartėjimui. Šie Vokieti jos — TSRS draugystės pionieriai daug nusipelnė, propaguodami politinę, ekonominę ir kutūrinę pa dėtį Tarybų Sąjungoje.
vokiečių-lietuvių drau gystės ir darbininkų soli darumo tradicijas Ne kar. tą vokiečių komunistai, padedami draugų lietuvių, pateko pro blokados žiedą į Maskvą pas Leniną. Kai 1921 metų spalio mėnesį giliame pogrindyje rinkosi III Lietuvos komunistų partijos suvažiavimas, draugai vokiečiai delega tams, kurių tarpe buvo ir tuometinis partijos vado vas Vincas kapsukas, sudarė galimybę susitikti Karaliaučiuje vieno vokie čių darbininko šeimoje. Tokių pavyzdžių būtų ga lima pateikti ir daugiau. Tarptautinio darbininkų judėjimo ir kai kurių de mokratinės inteligentijos atstovų dėmesio centre bu vo Lenino šalis, Tarybų Dr J . MAI valstybė, kurios, kaip žmo Vokietijos DR — TSRS nijos pažangos pionierės, Draugystės draugijos vaidmuo metai iš metų di centrinės valdybos dėjo. 1921 metų vasarą narys, Graifsvaldo Komunistinio internacio nalo iniciatyva daugelio E. M. Arndto šalių darbininkų tarpe iš universitete Vokietijos DR — TSRS draugystės sivystė veiksmingas judė jimas už solidarumą su draugijos pirmininkas
Egzaminų įkarštyje Taip pavadintas A. Šukytės pasakojimas apie Universite to ^diplomantą mediką P. Pauliuką buvo neseniai išspaus dintas „Gimtajame krašte". Persispausdiname jį klek su trumpinę.
Sėdėjau vienoje Vilniaus universiteto auditorijų, lūku riuodama busimojo gydytojo Povilo Pauliuko. Kiek į na mus skambinau — vis nėra, o kada pareisiąs, neaišku. Pa galiau suradau fakultete. Man prašant, pakvietė jį prie te lefono tiesiai iš operacinės. Paskubomis susitarėme susi tikti. .. Medicinos fakulteto studentų mokslinės draugijos pir mininkas, labai gerai besimokąs studentas. Bandau susi kurti besiruošiančio operacijai chirurgo paveikslą. Atgaivi nu mintyse matytus vaizdus, detales. Iš susimąstymo pa žadina nedidukas, šviesbruvis vaikinas. Tur būt, jo lau kianti? Gydytoju jis nesvajojo būti. Traukė dangus, lėktuvai. Bet tokiai nežemiškai ir romantiškai profesijai „pakišo koją" labai jau žemiškas dalykas: Povilas ranka pasitaiso akinius . . Pasirinko mediciną. Ne visada tie, kurie dar mokykloje šaukia būsią tik gydytojais, iš tikrųjų tam pa. . . Svarbu vėliau pasišvęsti savo darbui... Busimasis Chirurgas. Studijos Universitete jau, galima sakyti, baigtos, beliko valstybiniai egzaminai. Norėtų tė veliai matyti sūnų gimtuosiuose Biržuose, bet jis lieka Universitete. Dirbs širdies kraujagyslių chirurgijos labora torijoje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Žmogaus organizmas sudėtingas, pilnas neįspėtų mįslių. Šešerius metus „kremta" studentai šį riešutėlį. Bet ir bai gus Universitetą, nesibaigia mokslai. Tenka nuolat remtis nauja literatūra, gilintis j savo sritį, nesustoti. Būsimiems chirurgams šis kelias dar ilgesnis: 10 metų asistuoja pri tyrusiam specialistui, kol savarankiškai paima į rankas skalpelį. Pasiruošimas, beje, prasideda dar studijų metais busimųjų chirurgų būrelyje. Reikia pamažu įsisavinti tech niką, ištreniiuoti judesius. Mazgo, pavyzdžiui, greit užrišti nemokės., o minutės operuojant tokios brangios. .. Daug naudos davė ir Studentų mokslinė draugija. Tai jaunųjų mokslininkų mokykla. Čia išmoksti orientuotis li teratūroje, gvildenti pasirinktą temą, rašyti pranešimus. P. Pauliukas ketverius metus eksperimentavo, kol parašė darbą „Dirbtinių širdies Skilvelių eksperimentiniai tyrimai". Už jį laimėjo pirmąją vietą sekcijoje. „Norint ką nors padaryti — reikia ieškoti, — Povilo žodžiai. —Sustosi — ir žuvęs, nes širdies kraujagyslių chirurgija — eksperimentinė, ir tik dirbant kyla naujos idėjos, naujos mintys". Operacijos, ligoniai, mokslinis darbas, eksperimentai, jų rezultatų apibendrinimas.. . „Ne tiek svarbu, kad kartais nepamatai r.aujo spektaklio ar guli nebaigta skaityti kny ga, — susimąsto Povilas. — Svarbiausia darbas, kurį pa sirinkai, kuris yra viso gyvenimo tikslas..." Visiškai pritariu šioms Povilo Pauliuko mintims. Bet argi šių dienų žmogui įmanoma atsisakyti įdomių laisvalaikio valandų, įvairių pramogų? Tikriausiai ne. Ir pats P. Pauliukas neseniai grįžo iš to limos įdomios kelionės. Su tarybinių studentų grupe pa buvojo net. .. Australijoje. Užsiminus apie kelionę, mielai dalijasi įspūdžiais. Įspūdžių P. Pauliukas parsivežė labai daug. Spėjo, ži noma, kelionės metu pasidomėti ir užsienio studentų me dikų darbais. Kai kas, gal būt, pravers netgi darbe.
® IESKOS SKELTOS —
«/
Šiandien mūsų svečias VI k. medikas
ALGIS JASULAITIS O O Vėl paukščiams sapnuojasi pūgos, o žemėj liepsnoja žolė (nereikia manęs gailėtis, nereikia manęs išlydėt). Aš bėgu į degančią pievą, kur nieks negalės pasišaukt —
tegul tavo žydintys medžiai praauga mėlynę dangaus. O O O Lyg du kalnai nutolusiom viršūnėm (vienodai mylimi, nekenčiami), braidysime po žydrą ryto mėlį širdy dienų kartėlį slėpdami... Gali išeit, gali pabėgt, užmiršti slogias kančių ir lūkesčių naktis — Juk tu žinai, kad mano gyslom teka pavasarinis upių ilgesys. 0-0 0 Jau pakarto laukti ir tikėtis. Geidžia širdys poilsio lyg miego.
Norim ar nenorim, bet sulauksim dar ne vieną žiemą pirmo sniego. Dar gyvensim, dar vaikus gimdysim ateitim, jų laime vildamiesi. Tartum aitrūs sodo vynuogynai rudenine saule džiaugdamiesi.
O O O Išblaškys kaip vėjas medžio sėklas (augsime tarp žemės ir dangaus), kol kieno nors geros, šiltos rankos prie šiurkštaus kamieno prisiglaus. . . Tegul amžių paslaptis išplauna girių upės savo krantuose. Gal ir mudu pagaliau suprasim, kokią esmę slepiam savyje.
Vėl būsim vieniši, lyg žiemos, svarstydami išeit, ar grįžt. Tik žemė gali savo gėlą kažkam per pusę padalyt. O aš visvien sapnuosiu dangų, . kur tu buvai, kur tu esi, kad vėil galėtum pasišaukti pačios bedugnės pakrašty.. . O Išnešios lyg žalio miško giesmę — skambų juoką, spindesį akių. (Nereikėjo man tavęs sutikti ir statytis laimę iš vilčių. . .) Likom dviese šiam keistam pasauly laukti sekančio pavasario liūčių — viskas vėl nepaprasta ir tikra kaip žaidimuos mūs mažų vaikų.
TSRS — 50 •
Moksliniai tyrimai
Tarybų Lietuvoje ELTOS fotokorespondentų nuotraukose: Lietuvos TSR Mokslų akademijos tikrieji na riai (akademikai). Jų — 19. Pirmoje eilėje (iš kai rės) — P. Brazdžiūnas, Z. Januškevičius, A. Ju cys, P. Slavėnas, akademijos prezidentas J. Matu lis, J. Žiugžda, J. Kriščiūnas, J. Indriūnas, K. Meš kauskas, antroje eilėje — J. Požėla, J. Jurginis, J. Janlckis, J. Gaudrimas, A. Žukauskas, V. Sta-
K. Bieliukas, L. Kairiūkštis, J. Kubi lius, K. Korsakas. Ultragarso fizika — viena jauniausių eksperi mentinės fizikos šakų. Šioje srityje daug ir sėk mingai dirba Kauno Politechnikos instituto moks lininkai. Nuotraukoje apačioje kairėje: problemi nėje ultragarso fizikos laboratorijoje.
Rankos ir pieštukas Dar mokykloje Marytė mėgo piešimą. Dažnai mo kytoja prieš klasę rodydavo jos vaikiškos vaizduo tės sužadintus piešinukus. — Mokykloje trūko pasitikėjimo savimi, maniau, jog nieko doro neišeis iš tų mano teplionių, bijoda vau parodyti kitiems, — pasakoja antrakursė litua nistė M. Žarkauškaitė. — Užsiėmimai Universiteto Dailės studijoje — tai mano pirmi rimtesni bandymai dailėje. Dėstytojo ko. mentarai, šalia dirbantys draugai įkvėpė pasitikėji mo savimi, pajutau, jog šį tą ir aš sugebu. Susida riau kitokį požiūrį į dailę. Dabar, rodos, kitomis aki mis žiūriu į paveikslus parodose. Gerai, kad į mano gyvenimą atėjo dailė. Ji man padeda ir studijuojant: giliau sugebu įžvelgti literatūrinių herojų charakte rius, kūriniai darosi suprantamesni. — Ar daug sunkumų, kliūčių sutinkate piešdama? — Kartais nusivili, kai nepavyksta paveikslas, ir vėl bandai jš naujo. Dailė ugdo valią: svarbu nenu leisti rankų. Dailės studijos vadovas K. Dereškevičius Marytę apibūdina kaip labai aktyvią klausytoją, turinčią sa vo kūrybinę iniciatyvą, mokančią ne tik užfiksuoti tam tikrus gyvenimo reiškinius, bet ir žvelgti į juos LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ KAINA 2 kap.
REDAKCIJOS ADRESAS:
Puslaidininkių fizikos tyrimai, pradėti respubli koje prieš 20 metų, jau atnešė reikšmingų atradi mų, kurie plačiai taikomi skaičiavimo technikoelektronikoje, sudėtingų prietaisų gamyapačioje dešinėje: Universitefizikos probleminėje laboratorielektrofotografijos reiškiniai.
per savo jausmų prizmę, mokančią branginti akimir kas. „Sykį ėjau gatve, — kalba Marytė, — ir pamačiau prie namo krūvą anglių. Dvi moterėlės laikė rankose po gabalą juodo luito. Jos, rodos, nežinojo, ką su jais daryti, kaip sutvarkyti tokią didelę krūvą. Jų veidų išraiškos buvo tokios natūralios ir nepakarto jamos! Deja aš neturėjau nei pieštuko, nei popie riaus. Kai grįžau atgal, moteriškių nebebuvo Nepa griebė pieštukas tos akimirkos, ir ji nesugrįš, nepa sikartos". Marytė piešia visur: važiuodama autobusu namo į savo smėlingąją Dzūkiją, didesnėse žmonių susibū rimo vietose, o kartais jos pieštukui pakliūva ir draugas, snaudžiantis paskaitos metu. „Jeigu įdomi situacija, rankos taip ir siekia pieštuko", — lyg tei sinasi ji. Ji mielai rodo savo eskizus. Žmonės, žmonės, kele tas natiurmortų. „Tai tik užuomazga, pradžia, gal būt, kam nors didesniam". Taip gimsta paveikslai. Aišku, tai kol kas ne pro fesionalūs kūriniai. Tačiau svarbu geri norai, ryžtas ir darbas. Marytė tvirtai nusprendusi toliau lankyti dailės studiją, tobulinti savo meninį skonį ir piešti, piešti... „Trys piešinukai VVU dailės parodoje — tai dar labai nedidelė pergalė, reikės daugiau dirb ti". I. grinkeviCiūte
STUDENTŲ
PROFKOMITETE YRA
ŠIE KELIALAPIAI: sanatoriniai:
XX amžius vadinau mokslo amžiumi Vien per, staruosius dešimtmečius daryta daug milžiniškos rei mės atradimų fizikoje, bio gijoje, chemijoje, techniko Išaugo mokslinių tyrimų, imtis ir Tarybų Lietuvoje. I bar respublikoje yra daug kaip 9 tūkstančiai mokslia kų, veikia apie 80 moksli tyrimo įstaigų. Lietuvoje dirba 52 elekt ninės skaičiavimo mašin Kai kuriuos tyrimus fizikos chemijos srityse Tarybų 1 tuvos institutai koordinui ESPT šalių mastu. Puslaidin kių fizikos institute plai nągrinėjamosjazerių pritail mo galimybės. Respublil mokslininkai susintetino i mažai junginių, pasižymi® priešvėžinėmis savy bėi Daugelį metų nuodugniai rinėjama Baltijos jūra, mo lininkų rekomendacijos pa išsaugoti jos vandens šva mą, racionaliau naudoti ji turtus. Nemažai prietaisų, k tais, unikalių net • paša ilin praktikoje, sukūrė Tai) Lietuvos mokslininkai ir ii nieriai. Tai tik keli faktai,1 lojantys apie Tarybų Lietu1 mokslo laimėjimus, pasiek broliškų tarybinių respubl pagalbos ir bendradarb i avi dėka.
i Rygos pajūrį l.VII, 13. VII.
turistiniai: į Vakarų Kaukazą n 10.VII.
į Birštoną nuo 13.VII, Kelialapių kainos: sal 16.VII, 18.VIII. toriniai 130—115 rub J į Druskininkus nuo 5. VII, 8.VII, 17.VII 31.VII. tisiniai 40—32 rub, tur tiniai 65 rub. 18. VIII. į Jesentuki nuo 4.VIII. Studentų profsąjung poilsiniai: į Lampėdžius nuo 22.VII, 6. VIII.
232600 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tary LKP CK leidyklos spaustuvė binis studentas". Telefonai 2-58-84, spaustuvėje (ketvirta Užs. Nr. 2811 LV 04754 dieniais) 2-98-15.
nariams reikia mokėti I 30% kelialapių vertės. Studentų profkomJe
REDAKTORIUS
ALGIS KUSTA