Ar augalai išskiria metano dujas?

Į slogą negalima numoti ranka

Peršalus retai kada išvengiama slogos. Liaudyje yra sakoma, kad negydoma sloga praeina per savaitę, gydoma – per 7 dienas. Kas yra sloga, kodėl ja susergama ir kaip iš tiesų patartina elgtis – gydytis ar nesigydyti? Kokios priemonės slogai gydyti yra veiksmingiausios? Kokios galimos slogos komplikacijos?

Atsako VU Medicinos fakulteto Vi

daus ligų, šeimos medicinos ir onkolo

gijos klinikos doc. dr. Vytautas Kasiu

levičius.

Sloga yra peršalimo simptomas. Jos metu dėl rinovirusų sukelto uždegimo gleivinė paburksta ir pradeda gaminti gausiai tekantį sekretą. Nėra visiškai vienodo slogos standarto – jeigu sloga yra tik peršalimo simptomas, tai ji paprastai praeina greitai (per 5–7 dienas). Tokia sloga yra serozinė, skysta, kaip žmonės sako, bespalvė, dėl nuolatinio tekėjimo labai varginanti. Jeigu sloga yra be karščiavimo, bet „tekanti“, „varvanti“ (t. y. serozinė), pirmąsias tris dienas gana sunku su ja susidoroti, bet paskui ji pradeda mažėti, ir jeigu nėra temperatūros – tai tik peršalimas. Dažniausiai slogai gydyti vartojami simpatomimetikai, arba „sutraukiantys“ vaistai. Tai vaistinės medžiagos, kurios stimuliuoja vegetacinės (nevalingos) nervų sistemos simpatinės dalies alfa adrenoreceptorius ir sukelia nosies gleivinės kraujagyslių susitraukimą. Noriu perspėti, kad tokių vaistų vartojimas daugiau kaip 5 dienas gali sukelti pripratimą, jie tampa nebeveiksmingi, o sloga tiesiog nebepraeina. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją ir nuspręsti dėl kitokio gydymo. Gripui sloga paprastai nebūdinga, bet ji dažnai prisideda kaip papildoma komplikacija.

Tačiau sloga gali būti ir sinusito simptomas. Sinusitas gali atsirasti gana greitai – tai bakterinis prienosinių ančių uždegimas. Toks požymis – pūlingos išskyros iš nosies gali reikšti, kad reikia skirti gydymą antibiotikais. Paprastai sinusitas turėtų būti diagnozuojamas detalesniais, t. y. radiologiniais, tyrimais. Kada reikia imtis tokio tyrimo? Pacientas galėtų ir pats nuspręsti, nes dažnai žmo

Atsako Biochemijos instituto MolekuRemigijus Naujalis.

Kaip teigia dr. Rolandas Meškys, dėl gamtoje vykstančių (bio)cheminių procesų ir žmogaus veiklos kasmet į atmosferą patenka šimtai milijonų tonų metano. Pasak prof. Jono Remigijaus Naujalio, iki šiol vyrauja nuomonė, kad metanas – už nės patys teisingai pastebi, kad kažkas negerai, jų sloga pasikeitė. Jeigu sloga sergate 7 dienas ir atsirado karščiavimas, skausmas veide, kaktoje, pasirodė geltonos pūlingos išskyros, tai reikia atlikti prienosinių ančių rentgenogramą. Jeigu sloga nepraeina per 5–7 dienas, reikia kreiptis į gydytoją. Dažnai žmonės, sergantys pūlinga sloga, tinkamai nesigydo po keletą savaičių, kol ateina pas gydytoją su „žydinčiu“ sinusitu. Aš nemanau, kad reikia gerti antibiotikus profi laktiškai, daugelis tų susirgimų yra virusiniai ir sloga praeis savaime. Bet sinusitas irgi gali sukelti sudėtingas komplikacijas – smegenų abscesus ir sepsį, todėl jį reikia gydyti. Peršalimo komplikacijų gali būti įvairių, jis dažnai pasireiškia ne tik sloga, bet ir gerklės skaudėjimu, sausu kosuliu, todėl reikia įvertinti, ar nėra simptomų, kurie rodo, kad pažeidimas plinta vis giliau, apima kvėpavimo takus. Vystosi bronchitas arba net plaučių uždegimas. Paprastai tokiems susirgimams būdingesnė aukšta temperatūra, kosulys. Tuo

Ar tiesa, kad prie šiltnamio efekto Žemėje prisideda ir augalai, išskirdami metano dujas? Ar augalai išskiria metano dujas?

linės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyriaus vedėjas dr. Rolandas Meškys ir VU Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir Genetikos katedrų profesorius Jonas

met geriausia kreiptis į gydytojus. orą lengvesnės bekvapės dujos – Žemėje visų pirma susidaro organinių medžiagų, veikiant jas metanbakterėms, irimo metu. Taigi ore visada yra metano dujų, bet, palyginti su pagrindiniais oro komponentais, jų kiekis labai mažas.

Abu mokslininkai patikslina, kad daugiausia šių dujų išskiria pelkėse, liūnuose, ryžių laukuose ir kitose anaerobinėse buveinėse gyvenantys ir organines medžiagas redukuojantys mikroorganizmai – metanogenai. Metanogenų randama ir galvijų, kitų gyvūnų bei termitų žarnynuose.