Vyno Žurnalas Nr. 24 by Audrius Siliunas

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

redaktoriaus žodis

Redaktoriaus žodis

ai kas iš mūsų, pamatęs vyną, kainuojantį 1000 litų, savęs paklausia, ar jis tikrai 10 kartų geresnis už kainuojantį 100 lt.

Apmaudžiausia, kad mumyse viršų linkusi imti ekonominė pirkėjo, ieškančio geriausio kainos ir kokybės (!) santykio, o ne

Niekaip nenorime patikėti, kad vynas yra tokia pat prekė, kaip ir

žmogiška, save ir aplinkinius jaučiančiojo ir suprantančiojo

visos kitos, kad mokame už visą kompleksą jo, kaip prekės, savy-

natūra. Ieškant kainos ir kokybės santykio, labai lengva paslysti

bių: skonį, kvapą, ilgaamžiškumą, retumą, prestižą, žinomumą,

ant „kokybės“, o palikus galioti tik kainos kriterijų, galima tapti

asmeninę svarbą ir t. t. Ne visiems norisi tikėti, kad jei vyno kaina

pavadinimo, o ne prekės pirkėjais.

nusistovėjo tam tikrame lygyje, tai vynas yra to vertas, o pigiai

Nenoriu nuliūdinti laimingų pigiai apsipirkusių vyno mėgė-

labai gerą dalyką galima nusipirkti nebent per klaidą. Profesio-

jų, tiesiog linkiu įsiklausyti ir labiau mylėti savyje gyvą žmogų.

nalams pigiai įkainotas garsių regionų vynas visada sukelia susi-

Linksmų švenčių!

domėjimą, atmieštą įtarimu. Neseniai entuziastingai nusiteikęs A pristatė 2007-ųjų barolą už 79 Lt. Nors tipiškas barolas kainuoja per 100 litų, šio pigumas jau nebestebina, nes prieš porą mėnesių IKI parduotuvėje pirkau neprisimenamą „Barollo DOCG“ už 58 Lt. Stebėjausi, kaip menkai jame išreikštos barolui būdingos savybės: išraiškingas, kompleksiškas aromatas, galinga, taniniška struktūra. Abu nebrangūs pavyzdžiai yra tiesiog savo kainos verti vynai, tačiau jie nėra didingi barolai. Tą patį galima pasakyti ir apie 69 litus kainuojantį šampaną, ir apie Burgundijos „Pinot Noir“ už 29 litus, ir apie stipriuosius gėrimus, prie kurių neįprasto pigumo pripratome anksčiau: konjaką, romą, viskį...

Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

turinys

Turinys įvykiai ir naujienos 6-8 psl. 9 psl.

Restoranų, kavinių ir parduotuvių naujienos Žalio vyno šventė Zyplių dvare

12 psl.

Narimantas Miežys tapo 2012-ųjų

Baltijos someljė vicečempionu

20 psl.

Vakarienė su Marina Cvetic-Masciarelli „Telegrafo“ restorane. Arūnas Starkus

57 psl.

Desertų ir vyno derinių čempionatas 2012

vynas ir vyno regionai

22 psl.

Žymiausi Toskanos miesteliai

26 psl.

Aukštutinės Adidžės vynuogių veislės. Jurgis Šliogeris

30 psl.

Nepamirškime baltosios Ispanijos. Jurgis Šliogeris

34 psl.

Pastarieji Ispanijos vynmečiai. Daiva Mumgaudienė

36 psl.

Qvevri – molinių ąsočių vynas. Arūnas Starkus

38 psl.

Ąžuolinė Ispanijos vyno ramybė. Rasa Starkus

42 psl.

Įspūdžiai iš Izraelio. Jurgis Šliogeris

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 14 psl.

Vyno paroda „ProWein 2013“. Asta Žūkaitė

16 psl.

Vynas alchemijoje. Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė

46 psl.

Vynas LDK. Liudas Glemža

50 psl.

Šaltiena su vynu. Linas Vaitulevičius

54 psl.

Kaip dera lietuviškas sūris ir vynas. Arūnas Starkus

ne tik vynas 62 psl.

Keistai, įdomiai, skaniai ir trumpai. Rasa Starkus

vartotojo gidas 66 psl.

Kaip gyvena 1970-ųjų bordo. Arūnas Starkus

68 psl.

Nebrangaus putojančio vyno ir vyno gėrimo ringas

72 psl.

Apie žurnalo autorius ir vyno vertintojus

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2013 m. gegužės mėn.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Naujienos Nauja: restoranas „Telegrafas“ Vilniaus viešbutyje „Kempinski Cathedral Square“ veikiančio restorano „Telegrafas“ virtuvei vadovauja šefas Ciaranas Gantly, o someljė dirba vienas geriausių Baltijos šalių someljė Narimantas Miežys. Buvusiame centriniame telegrafe įsikūręs restoranas, naudodamasis geriausiomis vietinėmis žaliavomis, ruošiasi kurti jaudinančią, modernią lietuvišką virtuvę. Tai įmanoma, prisimenant puikią Lietuvos renesansinę praeitį ir sovietmečiu išugdytą jautrumą naminiams, ekologiškiems maisto produktams. Vyno sąrašas aprėpia visus svarbiausius vyno regionus.

Nauja: restoranas „Stebuklai“ Šefas Martynas Praškevičius su komanda darbuojasi naujame restorane „Stebuklai“. Patogi, šviesi restorano erdvė, jaukūs, minkšti baldai ir išskirtinis mėsos ir žuvies karpačo, tartarų pasirinkimas. Puikus mėsos patiekalų pasirinkimas, išradingas pusryčių meniu: amerikietiški blynai su klevų sirupu ir žemoje temperatūroje virti kiaušiniai. Už gėrimus atsakingas barmenas Neivaldas Stukas daro išradingus nealkoholinius kokteilius ir valdo puikią vyno kolekciją. Gynėjų g. 14, Vilnius. Tel. nr.: 868585357

„Lauro lapo“ triumfas virėjų čempionate Dvi komandos iš Vilniaus restorano „Lauro lapas“ šiemet nuskynė laurus Geriausio Lietuvos virėjo čempionate lapkričio mėn.: Justinas Misius užėmė pirmąją vietą, o Evaldas Juška – antrąją. Deivydo Praspaliausko, geriausio 2010 m. Lietuvos virėjo, pavaldiniai ir mokiniai varžyboms pateiktuose patiekaluose išlaikė restorano maisto stilistiką ir skonio filosofiją. Iš kitų dalyvių jie išsiskyrė tuo, kad visus patiekalus padarė be „duobių“, išlaikydami kokybę. Buvo ruošiamas šaltasis užkandis, naudojant „Reaton“ ožkų sūrį „Buche“, figas ir „Dansukker“ cukrų „Farinas“; ruošiant karštąjį patiekalą, naudojamas „Reaton“ eršketas, gelteklių šaknys ir Vilkyškių pieninės kietasis sūris „Žalgiris“; o gaminant desertą privalomai panaudojamas UAB „Dasita“ baltasis šokoladas, šaltalankiai ir „Dansukker“ auksaspalvis arba šviesusis sirupas. Gamindami patiekalus konkursantai taip pat privalėjo panaudoti UAB „Sangaida“ pateiktus iSi sifonus. Trečią vietą užėmė Mindaugas Levickas („Diverso“).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Nauja: restoranas „Böff“ Naujo didkepsnių restorano (steakhouse) prie Mindaugo tilto Vilniuje pavadinimas reiškia jautieną – geriausią kepsnių žaliavą. Virtuvės šefas Mher’as Gevorkjan’as ir klientų aptarnavimo vadovas Mindaugas Stasiulionis nuosavo restorano idėją brandino 9-erius metus. Subrandino iki restorano, kuriame tiekiama nemarinuota aukščiausios kokybės kepta mėsa: išpjovos kepsnys, portehauzo kepsnys, niujorkietiškas nugarinės kepsnys ir puikiausi veršienos, avienos, kiaulienos pjausniai. Vyno sąrašas gana ilgas, tačiau pasirinkimą žadama plėsti. Adresas: Olimpiečių g. 1, Vilnius. Tel. nr. : +370 663 50969.

„Chardonnay“ ir „Pinot Noir“ iš Marimar Torres ūkio Kalifornijoje Marimar Torres, legendinio Migelio sesuo, savo pirmąjį vynuogyną Kalifornijoje pasodino 1986-aisiais. 30 proc. ąžuolinėse statinaitėse brandinto „Chardonnay” šiandien eksportuojama, du trečdaliai parduodami JAV rinkoje. Panašiai ir su „Pinot Noir“, kuris šiandien sudaro per 60 proc. visos ūkio produkcijos. Daug vyno parduodama vyninės gerbėjų klubo nariams amerikiečiams: du kartus per metus klubo nariai gauna nusipirkti 6 (verde), 12 (plata) ir 24 (oro) butelių siuntas už labai gerą kainą. Lietuvoje nuo pavasario galima aptikti visą vyninės asortimentą: klasikinio kalifornietiško stiliaus „Chardonnay“, tarp kurių išsiskiria „Marimar Estate Don Miquel Vineyard Dobles Lías Chardonnay 2008 Russian River Valley” – vynas, palaikytas 18 mėn. su dvigubu mielių nuosėdų kiekiu, ir trijų rūšių „Pinot Noir”. Vyndarė gyvena ir daro vyną Rašen Riveryje – vietovėje, kurioje 1811 m. įsikūrė rusai iš Sitkos (Aliaska). Jie atklydo čia medžioti jūros ūdrų – tankiausią kailiuką turinčių žemės gyventojų, ir ruošti maisto savo kolonijoms šaltoje Aliaskoje. 1842-aisiais jų pastatytas Fort Rosas buvo parduotas amerikiečiams. Dabar regionas yra viena geriausių vietų JAV auginti burgundiškoms veislėms. Pati Marimar yra ‘Pinot Noir’ gerbėja ir biodinaminės vyndarystės puoselėtoja. Todėl visas naujai vyninei „Sonoma Coast AVA“ priklausantis plotas užsodintas šios veislės sodinukais. Kalifornietiškų „Chardonnay“ ir „Pinot Noir“ pristatymo Lietuvoje metu, Marimar Torres su dukra Cristina Vilniaus restorane „La Provence“ buvo pavaišintos jūros gėrybių patiekalu „Sarsuela de Marisc“, kuris pagal vyndarės receptų knygą čia gaminamas nuo neatmenamų laikų. Restorano savininkas Arūnas Oželis prie vyno „Marimar Estate Don Miquel Vineyard Cristina Pinot Noir 2006 Russian River Valley” išradingai priderino šokoladinį desertą.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Naujienos Nauja: restoranas „Time“ Du profesionalai: virtuvės šefas Egidijus Lapinskas ir penkiskart Lietuvos someljė čempionas Arminas Darasevičius atidarė restoraną „Time” Vilniaus viešbutyje „Comfort”. Restorane patiekalų meniu priklauso nuo sezono: baravykai, aviena, žuvis, antiena arba jūros gėrybės – viskas turi savo metą. Meniu keičiamas kasdien, Egidijus Lapinskas mėgsta improvizuoti klasikinių patiekalų tema. Vyno sąrašą A. Darasevičius atnaujina atsižvelgdamas į patiekalų meniu. Jis nuolat ieško įdomiausių, geriausiai įvertintų vynų. „Time”, Mindaugo g. 27, „Comfort Hotel”, Vilnius

„Sofa de Pancho“ gavo Tekilos ambasados titulą Vilniaus „Sofa de Pancho“ restoranui suteiktas Tekilos ambasados vardas, kurį skyrė Meksikos tekilos gamintojų asociacija (Camara Nacional de La Industria Tequilera). Tekilos ambasados titulas įpareigoja skleisti žinias ir populiarinti tekilą Lietuvoje ir Rytų bei Šiaurės Europoje. Restoranas didžiuojasi 73 skirtingomis tekilos ir meskalio rūšimis, kurias prie maisto ir nuotaikos derina Tekilos ambasadorius Linas Starkus. Tarp naujai įsigytų gėrimų išsiskiria egzemplioriai, brandinti ąžuolo statinėse daugiau kaip 5 metus. Tai reta, nes tekilos brandinamos ne ilgiau kaip 2 metus, norint išlaikyti gėrime kuo daugiau vaisiškumo ir agavos aromato.

Nauja „Vyno klubo“ parduotuvė Panevėžyje Panevėžyje atidaryta „Vyno klubo“ vardu veikianti parduotuvė. Čia, kaip ir „Vyno klubo“ parduotuvėse Vilniuje ir Klaipėdoje, gausus vyno pasirinkimas, prekiaujama tauriais stipriaisiais gėrimais, gurmaniškais paštetais ir sūriais, aliejumi, saldumynais, figomis šokolade. Parduotuvės vadovė Someljė mokyklos absolventė Audronė Tamelienė kas dvi savaites rengia pažintines vyno degustacijas. Respublikos g. 1, Panevėžys, tel. nr. 8628 67897 Darbo laikas: I–V: 11–19; VI: 10–15

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Wine & Smile (Vilnius) Atidaryta nauja gero vyno, stipriųjų gėrimų ir delikatesų parduotuvė „Wine & Smile”. Rinktiniai geriausių Europos ir pasaulio gamintojų gėrimai (kai kurie – tik šioje parduotuvėje) patraukliomis kainomis. Tai parduotuvė žmonėms, mėgstantiems kokybiškus gėrimus ir produktus, tačiau nebijantiems išbandyti naujoves ir praplėsti akiratį. Šeimyniškių g. 1A, Vilnius, tel. nr. 855 59355 Darbo laikas: I–IV: 10–20, V: 10–21, VI: 10–20, VIII: 10–17

Žalio vyno šventė Zyplių dvare Lietuvos vyndarių asociacija surengė 2012 m. derliaus degustaciją Zyplių dvare netoli Lukšių miestelio Šakių rajone. Ragautas vynas dar labai jaunas, t. y. žalias, tačiau suorganizuota šventė demonstruoja Lietuvos vyndarių bendruomenės profesinę brandą. 29 vynus Zyplių dvaro arklidėse įrengtoje menėje vertino beveik pusantro šimto lietuviško vyno mėgėjų. Buvo vertinama į kategorijas pagal saldumą suskirstyto vyno spalva, kvapas ir skonis. Naudojamos degustacinės taurės. Susirinkusieji geriausiu – vynų vynu – išrinko pusiau saldų Raimundo Nagelės „Juodųjų serbentų“ vyną. Kaip jau įprasta, geriausiai įvertintos uogos buvo juodieji serbentai. Iš jų galima pagaminti gero visų saldumo kategorijų vyno. Avietės taip pat neretai tampa tokių degustacijų nugalėtojomis. Vis dažniau vyndariai padaro gero svarainių vyno. Du ragauti mėlynių vynai atspindėjo ne tiek uogų skonį, kiek gamybos būdą. Tačiau abu buvo geros kokybės. Kaip ir aronijų vynas – gana taniniškas, tačiau ryškaus uogų skonio. Gerai atrodė ir vienintelis vynas iš vynuogių – R. Nagelės „Monika“, tačiau varžyboms pateiktas vynuogių ūglių vynas nuvylė – be rūgšties, oksiduotas, sutraukiantis. Kaip, beje, ir daugelis kitų baltųjų vynų: agrastų, pienių. Juose dažniau atsiranda nemalonių pašalinių kvapų. Nors maloniai nustebino R. Valatkos „Erškėtrožių žiedų“ vynas, tikiu, kad patys vyndariai po truputį supras, jog Lietuvos vyndarystės ateitis – uogų ir vaisių vynas, padarytas iš išspaustų natūralių sulčių, kuriose yra visos vyno balansui reikalingos dalys. Žiedų, ūglių vyno skonį tenka koreguoti, todėl jo gamyba labiau primena ne vyno, o arbatos, užpiltinės gamybą. Galbūt ši problema išnyks vyndariams pradėjus vyną pardavinėti, nes Europos Sąjungoje prekių terminai gana griežtai apibrėžti. Arūnas Starkus

Degustacijos rezultatai vynų vynas: Raimundo Nagelės „Juodųjų serbentų vynas“ Laimėtojai sauso vyno kategorijoje: I vieta. Evaldo Petkaus „Bokštai“ (juodieji serbentai) II vieta. Artūro Ramaškevičiaus „Samylų naminis“ (juodieji serbentai) III vieta. Remigijaus Karčiausko „Mėlynių vynas“ Laimėtojai pusiau sauso vyno kategorijoje: I vieta. Modesto Česnausko „Sacharos dvelksmas“ (juodieji serbentai) II vieta. Remigijaus Rimkaus „Vasaros uogų“ III vieta. Raimundo Valatkos „Aviečių“ Laimėtojai saldaus vyno kategorijoje: I vieta. Gintaro Paradniko „Juodųjų serbentų“ II vieta. Modesto Česnausko „Intriguojantis romanas“ (raudonieji serbentai ir avietės) III vieta. Gintaro Pekūno „Svarainių“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Franciacorta šedevras – „Ca’del Bosco“ jau Lietuvoje, ja pradejo importuoti bendrove „LUX Food&Drinks“. „Ca’del Bosco“ – pirmaujantis prekės ženklas tarp putojančių vynų, nešiojančių srities, kurioje buvo pagaminti, vardą – Franciacorta. Vienintelis pagrindinis „Ca’del Bosco“ principas, kuris įkvepia visą gamybos procesą nuo vynuogių atrinkimo iki supilstymo į butelius, yra kokybė, arba, tikriau sakant, meistriškumas. „Ca’del Bosco“ vynai atitika absoliutaus gėrimo malonumo reikalavimus – tobuliausią pusiausvyrą ir harmoniją. FRANCIACORTA – Cuvée

Prestige – brangenybė, sukurta

2007-aisiais, remiantis 30-ties metų patirtimi. Tik puikiausios Chardonnay (75%), Pinot Nero (15%) ir Pinot Bianco (10%) vynuogės iš 134 vynuogynų, virtusios vynu ir meistriškai sumaišytos su geriausių vynuogių derlių rezervu (mažiausiai 20%), keliauja į magišką Cuvée kūrimo ritualą. Prireiks 28 mėnesių brandinimo ant mielių, kol šis putojantis vynas bus pasiruošęs išreikšti visą savo prabangumą ir identiškumą. Klasikinė, puikiai subalansuota Franciacorta yra maloniai gaivi. FRANCIACORTA – Cuvée

Prestige Rosè. Vynuogės –

Pinot Nero (75%), Chardonnay (25%). Rosé spalva išgaunama po trumpos raudonųjų Pinot Nero vynuogių maceracijos. Tuomet seka švelnus sumaišymas su Chardonnay ir lėtas, kantrus brandinimas. „Cuvée Prestige Rosé“ – ideali Franciacorta reikšmingoms romantiškiausioms progoms.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Baltijos someljė čempionatas

Narimantas Miežys

tapo 2012 m. Baltijos someljė vicečempionu

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Baltijos someljė čempionatas

2012 m. spalio 5–6 dienomis Vilniuje vykusiame VII Bal

riausias patiekdamas svečiams šampaną iš magnumo, geriausiai

tijos šalių someljė čempionate „Vana Tallinn Grand Prix 2012“

dekantavo raudonąjį vyną, geriausiai pasiūlė vyną prie Rusijos

Lietuvos atstovas, viešbučio „Kempinski Cathedral Square

virtuvės patiekalų. Janis Kalkis jį pralenkė prie iš anksto paruošto

Vilnius“ someljė Narimantas Miežys (1) iškovojo antrąją vietą.

vyno meniu siūlydamas patiekalus ir aklai degustuodamas vyną.

Po įtemptos kovos jį įveikė tik latvis Janis Kalkis (2) (viešbutis

Nors iki pergalės Narimantui trūko labai nedaug, jis džiaugiasi

„Jurmala SPA”), trečias liko Kristjanas Markii (restoranas „Baltha-

savo pasiekimais: „Per visą Baltijos šalių someljė čempionato

sar”) (3) iš Estijos. Lenkas Andrzejus Strzelczykas (4) (viešbutis

istoriją Lietuvos atstovas į geriausiųjų trejetuką finale pateko

„Mamaison Le Regina Warsaw“) – ketvirtas. Penktą vietą, geriau-

pirmą kartą. Ruošiausi ir mokiausi septynerius metus, be galo

siai paguodos turnyre išpilstęs putojančio vyno butelį, užėmė

džiaugiuosi šia savo pergale.“

Ronaldas Petersonas (penktoje nuotraukoje antras iš dešinės) (demokratinis vyno baras „Garage“, Latvija). Be nugalėtojų, Lietuvai čempionate atstovavo: Albertas

Čempionate dalyvavusių someljė įgūdžius vertino tarptautinė komisija, kuriai pirmininkavo geriausias pasaulio someljė švedas Andreasas Larssonas (2007, ASI). Komisijos nariai: Lietuvos

Koncijalovas (UAB „Liviko“) bei Andrius Pagojus („Vyno klubas“);

someljė asociacijos prezidentas Arūnas Starkus, Gruzijos someljė

Latvijai – Kasparas Vezītis („RSkorpions”), Estijai – Kristjanas

asociacijos prezidentas Shalva Khetsuriani, Lenkijos somel-

Peaske (restoranas „Leib Resto ja Aed“), Igoris Sootas (AS „Baltic

jė asociacijos prezidentas Piotras Kamecki, Švedijos someljė

Pack Est“). Čempionate svečio teisėmis taip pat dalyvavo Švedi-

asociacijos prezidentė Karina Tholin, Estijos someljė asociacijos

jos atstovė Beatrice Becher („Eriks Vinbar“).

prezidentė Kristel Nommik, AS „Liviko“ atstovas Urvo Ugandi bei

Antrąją vietą iškovojęs Narimantas Miežys finale buvo ge-

Latvijos someljė asociacijos prezidentas Raimondas Tomsonas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

ProWein 2013

Tarptautinė putojančio vyno rinka: žvilgsnis per Vokietijos prizmę Artėjant tarptautinei vyno parodai „ProWein 2013“, ekspertai mato didelių iššūkių pasaulinėje putojančio vyno rinkoje. Labiausiai neigiamai šį sektorių veikia didėjančios žaliavų kainos. Laimei, vartotojai taip pat vis dažniau ieško aukštesnės kokybės produktų ir toli gražu neprarado susidomėjimo putojančiu vynu, todėl pasauliniu mastu numatomos labai geros šio gėrimo rinkos augimo perspektyvos.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

ProWein 2013

utojančio vyno gamintojai turėtų būti pamaloninti: didėjan-

Švelnaus skonio ir nealkoholinio putojančio vyno

tis putojančio vyno mėgėjų noras ir naujų rinkų plėtimasis

užkratas

padidins šio vyno pardavimo galimybes nekonkuruojant su kitais alkoholiniais gėrimais. Tokios išvados peršasi atlikus pasaulinį putojančio vyno rinkos tyrimą 17-oje šalių. Jo rezultatus paskelbė Londono rinkos tyrimų institutas TNS 2012 m. rugpjūtį. Jie parodė, kad jeigu būtų patenkinti visi šampano ir putojančio vyno mėgėjų poreikiai, putojančio vyno dalis visoje alkoholinių gėrimų rinkoje pakiltų nuo 5,1 proc. iki 7,8 proc. Didžiausias augimas – keturiskart padidėjusi putojančio vyno dalis visoje alkoholinių gėrimų rinkoje – būtų galimas Indijoje ir Kinijoje. Šiuo požiūriu brandesnėse rinkose, tokiose kaip Didžiosios Britanijos ir JAV, putojančio vyno dalis taip pat galėtų padvigubėti (atitinkamai iki 9,1 ar 6,5 proc.).

Pasaulyje plintanti putojančio vyno mada rodo, kad vyno mėgėjai renkasi švelnesnį skonį. „Naujausiais GfK rinkos tyrimų duomenimis, daugiau vartotojų, ypač jaunesnio amžiaus, tai yra nuo 19 iki 25 metų, galima pasiekti siūlant švelnesnio skonio putojantį vyną. Šiuo metu Vokietijos putojančio vyno rinkoje švelnaus skonio vynas užima jau 9,1 proc. Jungtinėje Karalystėje tokio vyno paklausa tolygiai auga dėl „Moscato“. Vokietijos gamintojai taip pat leidžia į rinką švelnesnio skonio putojantį vyną. Vis didesnę dalį joje sudaro pusiau sausi ir švelnūs vynai. Be to, kai kurie gamintojai patraukė daugiau naujų vartotojų, gamindami aromatizuotus putojančius gėrimus ar jau paruoštus kokteilius, į kuriuos įeina ir putojantis vynas, ar tiesiog reklamuodami naujus savo produkto patiekimo būdus.

Kãvos gamintojai ieško eksportuotojų Kaip teigia Jan Hofmer, vadovaujanti TNS tyrimams, pasaulyje vis daugiau žmonių norėtų mėgautis putojančiu vynu ir šampanu, tačiau daugeliui iš jų kainos yra neįkandamos. Šis gėrimas vis dar išlieka prabanga, skirta tik ypatingoms progoms. Gera naujiena putojančio vyno gamintojams yra tai, kad vartotojai jaučia, jog putojantis vynas yra geresnio skonio ir malonesnis gerti nei kiti alkoholiniai gėrimai. Taigi, anot Jan Hofner, tyrimas nerodo, jog vartotojai norėtų gerti daugiau alkoholio apskritai, bet kad jie norėtų dažniau gerti putojančio vyno. Ispanija, kurioje putojančio vyno dalis rinkoje sudaro 8,7 proc., yra vienintelė šalis, kurioje prognozuojamas 0,4 proc. kritimas. Šiaip ar taip, ekspertai tikisi, kad tai nepaveiks kavos eksporto rinkos, turint

Pavyzdžiui, „Schlumberger“ reklamuoja savo jauno sauso vyno rūšis su putojančiu vynu, kurios patiekiamos su ledu aukštoje viskio taurėje. O štai „Henkell“, mažųjų Piccolo buteliukų išradėjas, tarptautiniu mastu išpopuliarino 0,2 l talpos buteliukus. Nors nealkoholinio putojančio vyno dalis rinkoje vis dar palyginti maža, anot tiekėjų, dauguma Europos gamintojų iš esmės palankiai vertina šios rinkos augimo perspektyvas. Priežasčių esama įvairių. Viena iš jų, pavyzdžiui, yra eksporto rinkų vartotojų polinkis gerti mažiau alkoholio turintį putojantį ir neputojantį vyną. Taip yra ir dėl konkrečiose šalyse nustatytų muitų alkoholiui, ir dėl to, kad žmonės renkasi sveikesnę gyvenseną. „Henkell“ informavo, kad šiemet nealkoholinio putojančio vyno pardavimas jau dukart viršijo pernykštę ribą.

galvoje jos pasaulinį augimą. Ne paslaptis, kad vokiečiai mėgsta „burbuliukus“. Vokietijos vyno institutas, remdamasis Vokietijos federalinio statistikos biuro duomenimis, praneša, kad 2011 m. vienam šalies gyventojui teko 4,1 l, arba penki su puse butelio, putojančio vyno. Jeigu, apytikriai skaičiuojant, pasaulyje per metus išgeriama ne mažiau kaip du milijardai butelių, beveik vienas iš penkių butelių (22 proc.) yra atkemšamas Vokietijoje. Pagal šį rodiklį Vokietija pirmauja pasaulyje. TNS duomenimis, putojančio vyno dalis Vokietijos alkoholinių gėrimų rinkoje yra 9,9 proc., o per metus išaugo 1,9 proc.

Aukštos žaliavos kainos slopina entuziazmą Nepaisant optimistinių pardavimo prognozių, putojančio vyno gamintojai negali žiūrėti į ateitį be jokio rūpesčio. Iš vienos pusės, jiems nelengva dėl augančių žaliavos kainų, iš kitos – didėja tarpusavio konkurencija. Nerimą kelia pardavimo galimybės Vokietijos mažmeninėje maisto produktų prekyboje, nes tai itin priklauso nuo kainų. Ši tema taip pat jaudina ir užsienio gamintojus, norinčius įsilieti į plačią Vokietijos putojančio vyno rinką. Pripažinti putojančio vyno gamintojai, kaip „Henkell & Co“, mano, kad puiki kokybė, patrauklus dizainas, gamintojo

Populiarėja putojantis rožinis vynas Visame pasaulyje daugėja putojančio rožinio vyno mėgėjų. „Pastebėjome, kad tarptautinėje rinkoje plinta rožinio vyno mada“, – pabrėžė Wiesbadeno putojančio vyno gamintojo „Henkel & Co“ atstovas spaudai Janas Rockas. Tai galima pasakyti tiek apie putojantį vyną, tiek apie šampaną. Šią tendenciją Čilėje patvirtina ir Čilės gamintojo „Vina San Pedro Tarapaca“ atstovas Maurizio Garrido.

reputacija ir naujoviški sprendimai padės atsilaikyti prieš žemyn tempiančias aukštas žaliavos kainas. „Schlumberger“ atstovo teigimu, dabar gamintojai stengiasi vis labiau akcentuoti kilmę ir kokybę. Tarptautiniu mastu tebejuntama tendencija vartoti geresnės kokybės putojantį vyną, ir tai gali tapti atrama net ir šioje nestabilioje ekonominėje situacijoje. Pagal žurnalistės Susanne Stauss straipsnį parengė A. Žūkaitė

Nors Vokietijos putojančio vyno rinkoje vyrauja baltasis vynas (77,6 proc., pagal apyvartą), tačiau naujausi mažmeninės prekybos duomenys nuo 2012 metų rugpjūčio rodo, kad didėja putojančio rožinio (7,5 proc.) ir putojančio raudonojo vyno pardavimas (8 proc.). Pagal apyvartą, putojantis rožinis sudaro 11,5 proc. rinkos, o raudonasis – 3 proc.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

alchemija

Vynas alchemijoje Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė

Toli gražu ne viskam apibūdinti tinka žodis „taurus“. Paprastai taurumas siejamas su žmogaus asmenybe, jo elgesiu, tačiau šiuo žodžiu vadinami ir trys kiti dalykai: ypatingi gėrimai (pavyzdžiui, vynas), akmenys (pavyzdžiui, rubinas) ir metalai (pavyzdžiui, auksas). Dar jie vadinami brangiaisiais, tačiau brangumas ir taurumas – ne tas pat. Būtent taurumas yra raktas į gilią simbolinę prasmę. Taurumu pasižymi ir vynas, kurio simbolikos daugiasluoksniškumas atsiveria ne tik religiniuose ritualuose ar poezijoje, bet ir alchemikų raštuose bei analitinės psichologijos studijose.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

alchemija

Kaip apačioje, taip ir viršuje Alchemijos sąvoka plačiai vartojama šnekamojoje kalboje, tačiau tik nedaugelis iš tiesų žino, kas gi yra toji alchemija. Todėl, prieš pradėdama kalbėti apie vyną alchemijoje, noriu glaustai pristatyti pačią alchemijos tradiciją. Žymus amerikiečių mitologas Josephas Campbellas yra taikliai pasakęs, kad skaityti simbolių gausų tekstą ir nesuprasti jų prasmės – tas pat, kas valgyti meniu, užuot valgius jame surašytus patiekalus. Panašiai nutiko daugeliui moderniųjų mokslininkų chemikų, pirmąkart paėmusių į rankas alcheminius tekstus. Nors šiandien alchemikų darbai oficialiai laikomi moderniosios neorganinės chemijos pradžių pradžia, vis dėlto šiuolaikiniam protui jie atrodo itin keisti, primenantys burtininkų eksperimentus ar tiesiog bepročių klejones. Argi galime moksliškomis laikyti iliustracijas, kuriose vaizduojamas žalias liūtas, ryjantis saulę, triveidis žmogus su gyvatės uodega ar medis, išaugantis iš žmogaus pilvo? Jau nekalbant apie keistus alcheminius receptus, kuriuose gyvsidabris maišomas su šlapimu, krauju, nekaltos mergelės pienu ir gyvybės vandeniu tam, kad būtų išgautas kilnusis našlės eliksyras. Nenuostabu, kad, suvokiant paraidžiui, tai buvo traktuojama viso labo kaip nesėkmingi cheminiai bandymai šviną paversti auksu. Dėl šios priežasties alchemija kurį laiką buvo pasitraukusi į užmarštį. Alchemikų išmintį „reabilitavo“ ir į dienos šviesą iškėlė analitinės psichologijos pradininkas Carlas Gustavas Jungas, kuris į alchemiją pažvelgė kitu kampu – kaip į išminties tradiciją, užrašytą

pis – tai išgryninta visuma, nušvitusi sąmonė, visą savirealizacijos kelią praėjęs žmogus. Ne be reikalo būtent metalui, gėrimui ir akmeniui priskiriamas taurumas – šiais trim pavidalais lapis pasirodo dažniausiai. Anot C. G. Jungo, alchemikui vynas ir vanduo labai artimos sąvokos, o kai kuriuose tekstuose netgi reiškia tą patį. Vynas simbolizuoja žmogaus kraują (žmogiškosios gyvybės esenciją), o kas gi yra vanduo, jei ne žemės ir visko, kas joje tarpsta, „kraujas“? Kai kuriuose alcheminiuose tekstuose teigiama aqua vitae glūdint pirminėje materijoje, iš kurios jį reikia išlaisvinti. Taigi alcheminį virsmą galima suvokti ir kaip vyno (žmogaus kraujo) įdvasinimą, susakralinimą (panašiai šv. mišių metu vynas yra paverčiamas Kristaus krauju). Analitinės psichologijos požiūriu, alcheminis procesas atspindi žmogaus sąmonės išgryninimą, nesąmoningų ir nevaldomų instinktų, impulsų, emocijų laipsnišką įsisąmoninimą ir sujungimą siekiant asmenybės vientisumo. Dangiškas svaigulys Analitikas jungistas Markas Sabanas pateikia išsamią vienos iš dešimties graviūrų, sudarančių žymųjį alcheminį kūrinį „Rosarium philosophorum“, analizę. Graviūrose simboliškai pavaizduotas alcheminis procesas. Pirmajame paveikslėlyje pavaizduotas fontanas, iš kurio trykšta trys versmės: lac virginis (nekaltos mergelės pienas), acetum fontis (šaltinio actas) ir aqua vitae (gyvybės vanduo). Po paveikslėliu išgraviruotas toks užrašas:

vaizdžia simbolių kalba. Žymusis psichologas ne vieną savo gy-

Mes esame metalo pirminė prigimtis ir vienintelis šaltinis,

venimo dešimtmetį paskyrė alcheminių simbolių nagrinėjimui.

Nuostabioji esencija iš mūsų gimsta.

Jis atskleidė alchemikų simbolinę kalbą bylojus apie asmenybės

Nėra tokio vandens ar šaltinio, kuris būtų į mane panašus.

brendimo, vidinių priešybių sąjungos ir gelminės savirealizacijos

Aš paverčiu žmogų ir turtingu, ir vargšu, teikiu ir ligą, ir sveikatą,

procesą. Alchemikai (tikrieji, o ne aukso besivaikantys smalsuo-

Nes gydantis esu, tačiau esu ir nuodas.

liai) tikėjo, kad tai, kas vyksta laboratorijoje, tuo pat metu turi

Šią inskripciją būtų galima ilgai analizuoti, interpretuoti,

vykti ir alchemiko viduje bei atliepti visatos reiškinius. Kitaip

tačiau noriu atkreipti dėmesį į vieną paprastą dalyką – visa, kas

tariant, alchemijoje galioja hermetinės filosofijos dėsnis: kaip

čia pasakyta, tinka apibūdinti vynui! Vynas iš tiesų yra dvejopas:

viršuje, taip ir apačioje; kaip išorėje, taip ir viduje.

būdamas alkoholinis gėrimas, jis gali ir susargdinti, ir gydyti; gali

Aqua vitae Alchemikų tekstuose kone kiekvienas žodis turi simbolinę

ir praturtinti (malonia jusline patirtimi), bet gali ir nuskurdinti (jei juo piktnaudžiaujama). Paslaptingame tekste labai aiškiai pabrėžiamas šaltinio išskirtinumas – esą jis yra visa ko ištaka. Alcheminiuose tekstuose taip pat minima, kad aqua

prasmę, tačiau tam tikri simboliai yra esminiai, nuolat pasikar-

vitae atgaivina, pakylėja ir išbalina pirminę medžiagą. Pradinis

tojantys. Vienas jų – aqua vitae, dar vadinamas vyno spiritu arba

alcheminio proceso etapas vadinamas nigredo (lot. juodinimas;

vyno dvasia (tipiškas alcheminių sąvokų dviprasmiškumo pavyz-

toliau vyksta albedo – balinimas ir rubedo – raudoninimas, kaiti-

dys). Tam, kad suprastume simbolinį vyno vaidmenį alcheminia-

nimas). Nigredo simbolizuoja kūrybinio darbo pradžiai būdingą

me procese, turime išsiaiškinti keletą kitų pagrindinių sąvokų ir

būseną, kuomet vyrauja chaosas, galimybės ir baimės susimaišo,

principų.

sunku pradėti dirbti, apima sąstingis. Šioje stadijoje praverčia

Prima materia alchemijoje vadinama pirminė medžiagia,

būtent aqua vitae, kuris kartu su gyvsidabriu (mercurius – dar

žaliava, kurios sudedamoji dalis paprastai yra švinas. Ilgo alche-

vienas itin svarbus alcheminis simbolis) veikia kaip transformaci-

minio proceso metu pirminę medžiagą siekiama transformuoti

jos proceso katalizatorius, tarpininkas. Kalbant šiuolaikine kalba,

ją skaidant, juodinant, balinant, kaitinant, distiliuojant, sujun-

alkoholis padeda pasiekti tam tikrą pakitusią sąmonės būseną,

giant ir kitaip siekiant išgauti ypatingąją esenciją, lemiančią visų

atpalaiduoja ir paaštrina jusles bei emocijas. Pats aqua vitae kaip

mus supančių daiktų ir reiškinių esmę, t. y. tai, kas svarbiausia,

tik ir simbolizuoja pakitusią sąmonės būseną – apsvaigimą

reikšmingiausia, amžina. Alchemijoje tai dar vadinama lapis,

(tiksliau sakant, tai yra viena iš aqua vitae simbolio prasmių). Vis

arba filosofiniu akmeniu, auksu, nemirtingumo eliksyru. Iš

dėlto alcheminio proceso siekiamybė – dvasios išgryninimas,

pažiūros atrodo kiek painoka – kaip tas pats dalykas gali būti

todėl apsvaigimą nuo vyno nebūtinai reikia suprasti paraidžiui,

ir akmuo, ir metalas, ir skystis? Tačiau pagal alcheminę logiką

esą alchemikai gerdavo vyną ar jį maišydavo su kitomis me-

(labiau artimą sapno logikai nei racionaliam mąstymui) tokia

džiagomis (nors to negalima ir paneigti). Alchemikams buvo

yra kiekvieno žmogaus siekiamybė ir amžinas ilgesys – sujungti

svarbiau ne pats apsvaigimo faktas, kiek būsena, panaši į tą,

visus pasaulio paradoksus ir žmogiškosios būties priešybes. La-

kurią sukelia apsvaigimas nuo vyno – toji dvasinio pakylėtumo

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

alchemija

būsena, leidžianti sutelkti jusles, instinktus, mintis nukreipiant juos sąmoningėjimo linkme. Sufijai, islamo mistikai, kuriuos šiuolaikiniai tyrinėtojai kartais irgi vadina alchemikais (alchemija buvo paplitusi ir persų kraštuose), apsvaigimą nuo vyno lygina su intoksikacija Dievu. Vynas sufijų tekstuose simbolizuoja žmogų transformuojančią energiją, kuriai žmogus turi atsiverti tam, kad susijungtų su savo mylimuoju – Dievu. „O meile, – rašo sufijų mistikas, įžymusis persų poetas Rumi, – tu, kuri vadinama tūkstančiais vardų, tu žinai, kaip įpilti vyną į kūno indą.“ Apsvaigimas nuo vyno ir meilės – kaip dvasinio pakylėjimo, religinės ekstazės išraiška – sufijų eilėraščiuose minimas labai dažnai. Vynas minimas ir Korane. Nors islamo šalyse draudžiama gerti alkoholį, tačiau tai nereiškia, kad vynas yra nuvertinamas. Priešingai, Korane sakoma, kad išrinktieji danguje geria „vyną, pagardintą muskusu, kuris kelia dar didesnį troškulį, ir visi geidžia jo dar labiau. Vynas skiedžiamas Tasmino šaltinio vandeniu, o iš šio šaltinio geria Alacho artimieji ir draugai“. Viena iš priežasčių, kodėl islamas draudžia gerti vyną, yra jo išaukštinimas iki išskirtinai rojaus gėrimo. Taurės simbolika Daugelyje kalbų žodžių „taurumas“ ir „taurė“ šaknis skiriasi, tačiau lietuvių kalboje jie yra stebėtinai panašūs. Taurumas ir taurė – neatskiriami vienas nuo kito. Taurė analitinėje psichologijoje laikoma archetipiniu vaizdiniu*. Savo forma ji panaši į smėlio laikrodį. Nors šiuolaikinių taurių viršutinė dalis yra žymiai didesnė nei pagrindas, tačiau senovėje būta taurių, kurių apatinė dalis priminė veidrodinį viršutinės dalies atspindį. Tokia taurė panaši į medį, kurio šakos ir šaknys yra panašios. Taurės-medžio pavidalas atitinka hermetinės filosofijos principą – kaip yra viršuje, taip ir apačioje (kaip danguje, taip ir žemėje). Taurė – tai sąmoningėjančio žmogaus simbolis. Toks žmogus tvirtai stovi atsirėmęs į pagrindą, tačiau drauge yra atviras malonei, nušvitimui, „iš dangaus krentančiai manai“. Į taurę pilamas vynas, kuris, kaip jau kalbėjome, simbolizuoja gyvybės ugnies kupiną skystį, gyvenimo eliksyrą. Vien būdama indas, skirtas šiam įstabiam eliksyrui, ji įgauna išskirtinumo. Tiesa, alchemi-

Gurkšnelis taurumo Žmogaus santykis su vynu yra intuityviai pagarbus. Besido-

niuose paveiksluose dažniausiai vaizduojami kolbą primenantys

minčius vyno pasauliu, šis gėrimas nepaliauja stebinti skonių ir

indai, kurie kartais yra hermetiškai uždari (tai rodo procesą

poskonių, aromatų ir tekstūrų įvairove. Vis dėlto net ir neinici-

vykstant vidiniame pasaulyje, slaptai), bet dažniau, kaip ir taurė,

juotieji į vyno pasaulį dažnai į jį žvelgia su tam tikru drovumu

atviri, kad proceso metu nereikalingas turinys galėtų atsiskirti ir

ir pagarba; jiems nesąmoningai kyla noras teisintis apie vyną

išgaruoti.

žinant tiek mažai. Galbūt ši intuityvi pagarba vynui kyla ne vien

Vyno taurė – reikšmingas archetipinis vaizdinys, dažnai

iš racionalaus gėrimo vertinimo, žavėjimosi vyno kultūra, bet

sutinkamas sapnuose, legendose, mituose. Nors psichologijos

ir dėl nuojautos, jog šiam gėrimui ypatingumo suteikia kažkas

atstovai vengia tam tikram sapnų vaizdiniui priskirti konkrečią

daugiau, nei skonis, aromatas, spalva ar jį geriant patiriamas

reikšmę (sapnas interpretuojamas atsižvelgiant į sapnuotojo

juslinis malonumas.

asmeninę situaciją ir viso sapno turinį), vis dėlto daugelis sutiktų

Kaskart ragaudami vyną ir mėgaudamiesi jo dovanojamu

vyno taurės pasirodymą sapne aiškinti kaip žmogaus vidiniame

emociniu, jusliniu malonumu įsileiskime savo vidun ir jausmą,

pasaulyje vykstantį transformacijos procesą, iniciaciją – perėjimą

suvokimą ar bent nuojautą, kad štai dabar, iš šios taurės pasi-

į naują etapą, dvasinio gyvenimo įsiliejimą į kasdienę realybę.

semsime ir šiek tiek taurumo...

*Anot Jungo, archetipai – tai kolektyvinės pasąmonės energijos centrai, kurie stipriai veikia žmogaus jausmus. Jie turi savitą modelį, vaizdinį (arba vaizdinių struktūrą), reiškiasi per simbolius, yra universalūs ir nepriklausomi (žmogus negali jų pakeisti, jis gali tik labiau įsisąmoninti jų veikimą). Archetipai yra ambivalentiški: pasižymi ir teigiamomis, ir neigiamomis savybėmis.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

„V y n o k l u b o” v y n d a r i ų v a k a r i e n ė s

Vakarienė su

Marina Cvetic-Masciarelli „Telegrafo“ restorane Arūnas Starkus

„Vyno klubas“ į vakarienes kviečia ypatingomis progomis, dažniausiai į Lietuvą atvykus žymiam vyndariui. Marina Cvetic-Masciarelli priklauso Italijos vyndarių elitui. Jos valdoma „Masciarelli“ vyninė 2009 metais Lietuvos vyno čempionate buvo išrinkta geriausia vynine Lietuvos rinkoje, 2009, 2011 metais jos vynai pelnė „Grand Prix“ ir baltųjų, ir raudonųjų kategorijoje. Vakarienė vyko neseniai atidaryto viešbučio „Kempinski Cathedral Square Vilnius“ restorane „Telegrafas“. Patiekalus ruošė virtuvės šefas Ciaranas Gantly, svečių aptarnavimui vadovavo geriausias Lietuvoje ir antras Baltijos šalyse someljė Narimantas Miežys.

akarienė buvo pradėta Lietuvoje ypač mėgstamu baltuoju

kurį drąsiai galima vadinti Super Abruzzo: kompleksiškas, nokus

„Marina Cvetic Chardonnay“. Vynas naujose ąžuolo stati-

ir kartu labai elegantiškas, 12 mėn. brandintas naujose ąžuolo

nėse brandinamas net 23 mėn., todėl stiliumi jis lygiuojasi į solidžiausius Burgundijos baltuosius. Kartu buvo patiekta rinkos

statinėse. Per vakarienę pristatytas ir garsiausias Abrucų vynas, beveik

naujiena – raudonasis „Castello di Semivicoli“. Jau keletą metų

prieš trisdešimt metų Gianni‘ui Masciarelli‘ui užtikrinęs neblėstan-

Marina vyną daro savarankiškai. 2008 m. mirus vyrui Gianni‘ui

čią šlovę – „Villa Gemma Rosso“. Šis montepulčanas daromas iš labai

Masciarelli‘ui, jai tenka ne tik rūpintis anksčiau pradėto gaminti

tankiai susodintų vynmedžių (8000 vnt/ha) vynuogyno derliaus;

vyno šlovės palaikymu, bet ir kurti naujus produktus. Kad jai

pagal prancūziško Grand Cru madą fermentuojamas ąžuoliniuose

tai gerai sekasi, rodo ir ąžuolo statinėje nebradinto „Castello

kubiluose ir iki dvejų metų laikomas naujose ąžuolo statinaitėse.

de Semivicoli“ elegancija, švelnumas ir koncentracija. Šio vyno

Prie sodraus, koncentruoto, ilgaamžio, saldžiais egzotiškais pries-

sudėtis – ‘Merlot‘, ‘Cabernet Sauvignon‘ ir ‘Montepulciano‘ (10

koniais kvepiančio vyno „Kempinski“ viešbučio restorano meistrų

proc.) mišinys – daugeliui vakarienės svečių buvo staigmena.

pagaminta lėtai kepta stirnienos nugarinė tiko tobulai.

Sumaišius dviejų vynuogynų, pasodintų žemai ir aukštai virš jūros lygio, uogas, padaromas „Marina Cvetic Merlot“ – vynas,

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Vakarienė baigiama be saldumynų, be kavos, arbatos ir be stiprių alkoholinių gėrimų.

„V y n o k l u b o” v y n d a r i ų v a k a r i e n ė s

Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine IGT 2009 Masciarelli Castello di Semivicoli Rosso IGT Terre Aquilane 2009

Vėžių ir gražgarsčių rizotas su kedro riešutais ir parmidžano skrebučiu, paskanintas „Masciarelli“ alyvuogių aliejumi

Masciarelli Marina Cvetic Merlot Colli Aprutini IGT 2008

Kepta kukurūzais lesinto viščiuko krūtinėlė su polentos ir špinatų vyniotiniu, saulėje džiovintais pomidorais ir marsalos bei briedžiukų padažu

Masciarelli Villa Gemma Montepulciano D’Abruzzo DOC 2005

Lėtai kepta stirnienos nugarinė su saldžiųjų bulvių tyre, paskaninta slyvų, juodųjų serbentų ir anyžių garnyru

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Žymiausi Toskanos miesteliai Montalčinas, Montepulčanas, San Džiminjanas – tai ne tik turistų traukos vietos, čia gaminamas ir geriausias Toskanos vynas. „Vino Nobile di Montepulciano“ daromas iš ‘Sangiovese‘ vynuogių veislės, čia vadinamos “Prugnolo Gentile” (mažiausiai 70 proc.). Vynuogyno derlingumas – ne daugiau kaip 8 t/ha. Vynas gali būti parduotas praėjus dvejiems metams po derliaus nuėmimo. „Vino Nobile di Montepulciano Riserva“ – praėjus trejiems metams.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Montalčino miestelis iškilęs daugiau nei 500 m virš jūros lygio. Vynuogynai nusileidžia iki 140 m. Čia iš 100 proc. ‘Brunello‘ daromas „Brunello di Montalcino“. 1968 m. regionas gavo DOC (Denominazione di Origine Controllata), o 1980 m. – DOCG (Denominazione di Origine Controllata e Garantita ) statusą. Jis užima vos 1200 ha plotą. Leidžiama nuskinti ne daugiau 8 tonų uogų iš hektaro.

Saldūs vynai „Vin Santo di Montepulciano“ ir „Vin Santo di Montepulciano Riserva“ daromi iš ‘Malvasia Bianca‘, ‘Grechetto bianco‘ ir ‘Trebbiano Toscano‘ vynuogių veislių. „Vin Santo di Montepulciano Occhio di Pernice“ vyno gamyboje turi būti naudojama ne mažiau 50 proc. ‘Sangiovese‘ vynuogių. Vynui skirtos vynuogės džiovinamos iki gruodžio arba sausio 1-osios („Riserva“ ir „Ochio di Pernice“). Po to vynas laikomas statinaitėse (caratelli) iki trejų, penkerių („Riserva“) arba šešerių („Occhio di Pernice“) metų.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

XIX a. vidury Clemente Santi atskyrė 100 proc. ‘Brunello‘ vynuogyną. Jo anūkas Ferruccio Biondi Santi 1888 m. pardavė pirmąjį „Brunello di Montalcino“ vyną, kurį daugiau nei dešimtmetį brandino didelėse ąžuolo statinėse. Tokios slovėniškos statinės naudojamos ir šiais laikais. Jose vynas turi išbūti ne mažiau dvejų metų. Parduoti galima praėjus ketveriems metams po derliaus nuėmimo. „Brunello di Montalcino Riserva“ vynas gali būti parduotas dar 6 mėn. vėliau.

San Džiminjano centras – UNESCO saugomas architektūros paminklas. Miesteliui savitumo teikia bokštai (aukščiausias yra 54 m. aukščio) , kuriuos viduramžiais miestiečiai statydavo demonstruodami savo turtą ir galią. „Vernaccia di San Gimignano“ vynas, gavęs DOCG statusą 1993 m, daromas iš ne mažiau kaip 90 proc. ‘Vernaccia‘ veislės vynuogių. Ant vieno krūmo leidžiama užauginti ne daugiau 5 kg uogų. „Riserva“ vynas prieš parduodant turi būti metus laikomas ąžuolo statinėse ir 4 mėn. butelyje.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

l Su „Vino Nobile di Montepulciano“ idealiai dera lengvesnė žvėriena, laukinė paukštiena, ypač antiena.

DOCG nuoroda reiškia, kad valstybės institucijos tikrina vyno sudėtį ir organoleptines savybes. Antai „Vernaccia di San Gimignano DOCG“ keliami tokie reikalavimai: Spalva: blyški šiaudų, linkusi tapti auksine vynui bręstant. Aromatas: taurus, ilgai išliekantis, vaisiškas ir gėliškas. Skonis: sausas, harmoningas, vos karstelintis. Alkoholis: 11 tūrio proc. ir 11,5 tūrio proc. („Riserva“). Cukrus: daugiausia 4 g/l. Rūgštis: ne daugiau 5g/l. Sausas ekstraktas: ne mažiau 15 g/l.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Aukštutinės Adidžės vynuogių veislės Jurgis Šliogeris

Aukštutinė Ãdidžė (Alto Adige) – tai Italijos– Austrijos pasienio regionas, nei Italija, nei Austrija. Vietiniai gyventojai save vadina vokiškai kalbančiais italais. Abiem kalbomis bendrauja su savitu akcentu, o tarp savęs šneka specifine vokiška tarme. Darbo etika čia yra kitokia nei „tikroje“ Italijoje, esančioje piečiau, vietoj chaoso ir improvizacijos čia vyrauja organizuotumas ir darbštumas.

į dvikalbį regioną, dar vadinamą ir Pietų Tiroliu (oficialiai Alto Adige-Südtirol), sudaro du dideli Alpių upių Adidžės (Etsch) ir

Izarko (Isarco, Eisack) slėniai. Paprastai į Aukštutinę Adidžę keliau-

jama slidinėti. Tačiau nukeliavus ten ne sezono metu, negalima praleisti progos susipažinti su vietiniu vynu. Juolab kad šio krašto vynas Lietuvoje nėra gerai žinomas ir populiarus, o jis tikrai atstovauja Italijos vyno elitui. Galima džiaugtis tirolietiškais šardonė ar kabernė, tačiau neginčijamos regiono žvaigždės, pastaraisiais metais užtikrinusios regionui komercinį pasisekimą, yra baltieji „Sauvignon“ ir „Gewurztraminer“ bei raudonasis „Lagrein“. Dar reiktų paminėti „Pinot Bianco“ („Weisburgunder“), vis geresnį „Pinot Noir“ ir vietinę įdomybę – „Schiava“. Apskritai Aukštutinėje Adidžėje daromi vynai yra vieni įdomiausių Italijoje.

Lagrein Jos namai Aukštutinėje Adidžėje, kitur ši veislė reta viešnia. Dar visai neseniai į ‘Lagrein‘ buvo žiūrima nelabai rimtai, ji vadinta kaimiška veisle, tačiau pastaraisiais metais ji padarė didžiulį šuolį ir padėjo Aukštutinei Adidžei išsiveržti į Italijos raudonojo vyno elitą. Dolomitinių Alpių papėdėje iš ‘Lagrein‘ gaminamas vynas kvepia miško uogomis, kurias papildo mėsiškos natos, pasižymi geru rūgštingumu bei išraiškingais taninais. Gerai tinka brandinti ąžuolo statinėse. Geriausias lagreinas jaunas: gal ir ne itin stebina savo vaisišku aromatu, tačiau yra tvirtos struktūros, o bręsdamas įgyja sudėtingą aromato puokštę ir švelnią, savitą faktūrą. Puikus pavyzdys yra minerališkas „Porphyr“ iš „Terlan“ vyninės. Lagreinas – tai labai geros lauktuvės iš Šiaurės Italijos.

Gewürztraminer (Traminer aromatico) Ši veislė sausiesiems vynams kelia didelius reikalavimus.

Brangesnis vynas stebina savo sudėtingumu ir struktūra, o pigesnis irgi retai nuvilia, puikiai tinka užsigerti prie vakarienės.

Neatsitiktinai prie pavadinimo pridedamas žodelis aromatico. Darant saldųjį vyną, ši veislės savybė puikiai išnaudojama. Geras pavyzdys – kooperatyvo „Termeno“ vynai „Terminus“ ir „Roen“. O štai iš tos pačios veislės padaryti sausąjį vyną yra gana didelis iššūkis, nes stiprų aromatą suderinti su švelnumu ir elegancija taip pat sunku, kaip ir labai ryškų, rėksmingą makiažą su elegantiškumu. Tipiškam Tirolio tramineriui būdinga gėlių ir citrusinių vaisių aromato puokštė (rečiau pasitaiko egzotiškų vaisių aromatas, įprastas Elzaso „Gewurztraminer“ vynui). Ją papildo mėsiškos natos, vadinamos specking (speck – vietinis kumpis) ir labai vertinamos vietinių. Šiuo požiūriu tikrai geras elegantiškas, išraiškingas vynas „Cantina Terlan Lunare“, daromas ne tramineriui įprastose plieno talpose, o didelėse ąžuolinėse statinėse. „Lunare“ išsiskiria dideliu minerališkumu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Pinot Bianco (Weissburgunder) ‘Pinot bianco‘ laikoma sunkia ir nedėkinga veisle. Išskyrus Elzasą, Pfalcą, Badeną ir Friulį, retai kur pavyksta šios veislės sausasis vynas. ‘Pinot bianco‘ su Alto Adige DOC kilmės nuoroda nėra lengvai degustuojamas vynas: nors geros rūgšties, tačiau silpno aromato, o didžiausias jo pranašumas – tvirta struktūra, leidžianti tikėtis, kad vynas gerai bręs. Pagal stilių vynai labai skiriasi. „Schulthauser“ iš kooperatyvo „San Michele-Appiano“ – asketiškas, sausas, minerališkas, mažai vaisiškas, bet gana ilgai trunkančio skonio. Jo priešingybė yra medaus gaidų ir saldžių melionų aromatų „Dellano“ iš kooperatyvo „Bolzano“. O „Niedermayr“ vyninės „Weissburgunder“ yra gėliškas, šiek tiek citrusinis – švelnus ir lengvas. Gal labiausiai išsiskyrė aukštuminis

Europos vyno spalvos

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

(vynuogynai 500–900 m aukštyje) gėliškas, aliejiškas, su medaus

į kitą planetą. Iškart nusiraminau ir degustuodamas „Schiava“

kvapais ir švelnia statinės gaida „Vorberg“ iš „Cantina Terlan“.

patyriau didžiulį malonumą.

Vynas, su mielėmis laikomas nuo 8 iki 11 mėnesių, pasirodė nepaprastai lengvas ir gaivus. Aukščiausia ‘Pinot Bianco‘ klasė. Pinot Nero (Blauburgunder) ‘Pinot Nero‘– tai atskira istorija. Atrodo, kad svajonės apie

Vynuogės ‘Schiava‘ Aukštutinėje Adidžėje laikomos vietinėmis ir gana plačiai ten auginamos. Kadangi regionas yra dvikalbis, tai tarp vokiškai kalbančių vyndarių ši veislė vadinama ‘Vernatsch‘. Pirmąkart ji pradėta minėti XVI a. pradžioje. Įdomus istorinis faktas: Mussolini laikais buvo sudaryta vyno vertinimo

didžiuosius burgundus pažadina viso pasaulio enologus. Am-

komisija, kuri „Schiava“ vynui skyrė vietą sąrašo viršuje greta

bicijos neaplenkia ir Adžidės slėnio. Jau nemažai metų naujieji

Pjemonto barolo ir barbaresko. Šiai veislei būdinga labai šviesi

rajonai rytinėje slėnio dalyje apsodinami šia veisle. Geriausiems

rausva spalva, mažas rūgštingumas, lengvi taninai ir mažas

vynams būdingas lengvumas, švelnumas, braškių, aviečių

alkoholio kiekis. Geriausias „Schiava“ vynas gaminamas Lago di

vaisinės natos, šiek tiek mėsiškų akcentų ir gera struktūra. Jiems

Kaldare (Lago di Caldaro DOC) (vok. Kaltersee) ir Santa Madale-

gal ir trūksta prancūziškų brolių gilumo ir subtilumo, tačiau yra

noje (Santa Maddalena DOC).

išimčių – vynai „Mason di Mason Manincora“, „Barthenau Vigna

1970 m. vynas „Lago di Caldaro“ pirmasis iš Aukštutinės Adi-

Sant’Urbano Hofstättera“ ar „Schweizer Haasa“ neįtikėtinai gerai

džės vynų gavo teisę į kilmės nuorodą DOC. Šis aukštos klasės

bręsta, įgauna subtilumo, gelmės ir kilmingumo. Paprastesni pi-

raudonasis vynas daromas nedidelėje teritorijoje, kuri apima

notai Adidžėje gali ir nuvilti. Todėl ieškantiems lengvesnio vyno

dalį Trentino ir Bolcano provincijų. Tai teritorijos, turinčios labai

prie valgio, patarčiau rinktis „Schiava“.

tinkamą mikroklimatą, kurį sukuria netoliese esantis ežeras. Vynas daromas beveik tik iš veislės ‘Schiava‘, nors taisyklės ir leidžia

Schiava (Vernatsch) Pagaliau ir ‘Schiava‘ . Po lagreino šis vynas, teturintis 12 proc. 1

alkoholio, nedrąsiai vaisiškas ir lengvučio kūno buvo kaip skrydis

It. vergė (Red. past.)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

naudoti iki 15 proc. ‚Lagrein‘ ir ‘Pinot Nero‘. Įdomiausi buvo tie vynai, kuriuose šią nelengvą veislę pasisekė paremti didesniu minerališkumu ir gilumu. Labai tinka su rūkyta mėsa, vietiniu kumpiu (speck).

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Nepamirškime

baltosios Ispanijos Jurgis Šliogeris

Ispanija seniai garsėja raudonuoju vynu iš Riochos, Riberos del Duero, Priorato. Pasauliui žinomi Pietų Ispanijoje gaminami puikūs cheresai. Penedese daromos putojanti kava (cava). O štai sausas baltasis ispaniškas vynas į tarptautinę areną įsiveržė visai neseniai: Galisija – neginčijama baltųjų vynuogių auginimo lyderė. Ypač joje išsiskiria vynas iš ‘Albariño‘ vynuogių su Rias Baixas DO kilmės nuoroda. Greta esančioje Senojoje Kastilijoje vis labiau garsėja ‘Verdejo‘ vynas su Rueda DO kilmės nuoroda. Katalonija gamina baltąjį vyną iš prancūziškų bei iš vietinių ‘Macabeo‘, ‘Parellada‘ ir ‘Xarel.lo‘ veislių.

Albariño Šiuo metu tai madingiausia Ispanijos baltųjų vynuogių veislė

Nežiūrint panašaus pavadinimo, ši veislė neturi nieko bendra

ir svarbiausia iš auginamų Galisijoje, ypač Rijas Baišas (Rias

su portugališka veisle ‘Verdelho‘. Tačiau yra beveik identiška

Baixas) regione. Gretimoje Portugalijoje ji vadinama ‘Alvarinho‘.

veislei ‘Planta fina‘, auginamai Valensijos apylinkėse. Pagal vieną

Anot legendos, ši veislė yra rislingo giminaitė ir XII amžiuje

iš versijų tame regione ji ir atsirado. Pagal kitą versiją ‘Verdejo‘

kartu su piligrimais, keliaujančiais į Santjago de Kompostelą,

į Ruedą atkeliavo per Rytų Ispaniją (Valensiją) iš Šiaurės Afri-

atkeliavo nuo Reino krantų. Iš čia ir jos pavadinimas – alba riño,

kos. Istorikai teigia, kad Kastilijoje ‘Verdejo‘ auginama nuo XI

tai yra „baltas Reino“. Kita versija teigia, kad vynuogės atkeliavo

šimtmečio, tačiau tik prieš kokius 30 metų vyninė „Marqués

iš arčiau ir yra artimos gaskoniškųjų ‘Petit Manseng‘ giminaitės.

de Riscal“ vyno gamyboje pritaikė technologinių naujovių ir

Pagal aromatą ir struktūrą geras „Albariño“ yra tarp „Riesling“ ir

„Verdejo“ vynas įgavo dabartinio šviežumo, intensyvaus žoliško

„Viognier“: jis turi mažiau rūgšties, yra aliejiškesnis ir stipresnio

ir vaisiško aromato. ‘Verdejo‘ vynuogės labai greitai oksiduo-

persikų aromato nei rislingas. Geriausieji „Albariño“ vynai, ypač

jasi, todėl seniau iš jų buvo daromas labiau į dabartinį cheresą

po malolaktinės fermentacijos, gali būti ir brandinami.

panašus vynas. Įvedus griežtą temperatūros kontrolę ir naktinį

„Albariño“ vynas skleidžia sodrų vaisišką, gėlišką aromatą, burnoje justi šviežumas, aliejiškumas, vaisiškumas, švelni rūgštis ir tvirtas kūnas. Gėliškas „Albariño“ aromatas labiausiai asocijuojasi su baltais medžių ir žirnelių žiedais. Vaisiškumas – su

uogų skynimą, bei pridėjus oksidacijai atsparios veislės ‘Viura‘ vynuogių, vyno stilius pakito iš esmės. ‘Verdejo‘ kupažuose kartais maišoma su ‘Sauvignon Blanc‘ dėl panašaus žoliško aromato.

persikais, abrikosais, žaliais obuoliais, citrinomis, mandarinais,

„Verdejo“ stilius panašus į „Sauvignon Blanc“, tik pirmasis vy-

ananasais ir svarainiais. Dar galima justi migdolų, citrinos žie-

nas pasižymi didesniu aliejiškumu. „Verdejo“ vynas gerai bręsta,

velių, imbiero bei kitų minkštų prieskonių natų. Vynui bręstant,

įgaudamas riešutiškų aromato niuansų.

atsiranda medaus tonai. „Albariño“ vyną geriausia gerti jauną, ryškaus, šviežio skonio, tai yra nuo dvejų iki penkerių metų. Ypač gerą galima palaikyti ir

Geriausią vyną gamina „Herederos del Marques de Riscal“, „Bodegas Protos“, „Belondrade“, „Vinos Sanz“, „Terna Bodegas“, „Bodega Gotica“.

iki dešimties. Godello Verdejo Šiuolaikiškas gaivinantis, grakštus ir aromatingas vynas iš

‘Godello‘ – labai vertinga Galisijos vynuogių veislė. Daugelis mano, kad būtent ‘Godello‘ yra pati įdomiausia ispaniška baltųjų

vietinės veislės ‘Verdejo‘ gaminamas Ruedos regione Senosios

vynuogių veislė, iš kurios galima padaryti geriausio vyno.Veislės

Kastilijos šiaurės vakaruose. Kilmės nuorodą (Rueda DO) šis

savybės panašios į ‘Albariño‘, tačiau ‘Godello‘ turi daugiau rūgš-

regionas gavo tik 1980 metais. Akmeninguose vynuogynuose,

ties, yra kiek aliejiškesnė, ryškesnio persikų aromato. 1970 m.

esančiuose 700 m virš jūros lygio, juntamas didelis skirtumas

‘Godello‘ buvo prie išnykimo ribos, tačiau dabar atsigauna, jos

tarp dienos ir nakties temperatūrų. Dėl to uogos yra išraiškingo

vynuogynų plotai didėja. Portugalijoje ši veislė auginama Doro

aromato ir turi daug rūgšties. Regiono dirva ir klimatas kone

regione ir vienur vadinama ‘Gouveio‘, kitur ‘Verdelho‘, nors tiks-

idealiai tinka šiai veislei.

liai neaišku, ar tai ta pati ‘Verdelho‘ iš Madeiros. ‘Godello‘ augi-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

nama vietovėse, kuriose gaminamas šios veislės vynas su kilmės

ir baltosiomis ‘Garnacha‘ vynuogėmis. Atsidūrusi tokioje draugi-

nuoroda (Valderas DO, Bierzo DO, Ribeira Sacra DO, Monterrei DO,

joje „Viura“ geba nustebinti gerai bręsdama ąžuolo statinėse, o

Ribeiro DO).

vėliau ir buteliuose.

Vynas švelnaus gėliško aromato, geros struktūros, su pastebimu glicerino kiekiu ir juntamu rūgštingumu. Skonis salstelėjęs, maloniai kartokas, vynas turi daug alkoholio. Kartais „Godello“ vynas lyginamas su Luaros „Chenin Blanc“. Seniau buvo daromas

Laukiančios savo valandos Yra nemažai vietinių ispaniškų veislių, kurių pavadinimus

gaivus vynas greitam vartojimui, dabar geriausi vynai gali būti

etiketėse rasime ne taip jau dažnai, nes jos pridengtos specifinių

laikomi net iki 10 metų. Paprastai „Godello“ vynas fermentuo-

vyno rūšių pavadinimais, pavyzdžiui, cheresas ar putojanti kava.

jamas plieninėse talpose, tačiau kai kurie gamintojai dalį vyno

Turiu omeny tokias veisles, kaip ‘Palomino‘, ‘Pedro Ximenes‘ ar

fermentuoja ir brandina ąžuolo statinėse. Tokio metodo pradi-

‘Parellada‘ ir ‘Xarel.lo‘. Jas irgi reikėtų paminėti, nes jų indėlis į

ninkė yra vyninė „Bodega La Tapada“. Vis dažniau geresnis vynas

Ispanijos baltojo vyno reputaciją yra gana didelis.

brandinamas su negyvomis mielėmis (sobre lias metodu). Geriausi gamintojai: „Bodegas La Tapada“, „Bodegas Avanthia“, „Compania de Viños Telmo Rodrigez“, „Rafael Palacios“.

Parellada neatskiriama nuo kãvos. Tai pagrindinė baltųjų vynuogių veislė Penedese, daugiausia naudojama kupažuose su ‘Xarel.lo‘, ‘Macabeo‘, kartais ir su ‘Chardonnay‘. Mišiniams ji suteikia minkštumo ir elegantiškumo. Veislė labai derlinga ir,

Viura (Macabeo) Katalonijoje (taip pat ir jos prancūziškoje dalyje Rusijone) ši veislė geriausiai žinoma kaip ‘Macabeo‘. Tai pagrindinė veislė, iš kurios daromas ispaniškas putojantis vynas kava bei daugybė maišytų vynų, kuriems ji suteikia kūno ir tam tikrą atsparumą oksidacijai, daugiau nesuteikdama jokių išskirtinių savybių, iš-

svarbiausia, jos uogos būna geros kokybės. Būdinga gera rūgštis, obuolių ir citrusinių vaisių natos. „Parellada“ yra lengvas, šviesios šiaudų spalvos ir švelnaus aromato vynas. Xarel.lo Tai harmoninga ir tvirtesnio kūno veislė nei ‘Perellada‘ ir

skyrus vaisišką, žolišką švelnumą. Nežiūrint nemažo vynuogynų

‘Macabeo‘. Vynui būdingas citrusinių vaisių ir kartokų žolelių aro-

ploto (32 tūks. ha), daugiau nebūtų ko apie ją kalbėti, jei ne jos

matas, tvirtumas, minerališkumas, jei uogos gerai prinokusios ir

kitas „veidas“ iš Riochos regiono, vadinamas ‘Viura‘. Po filokse-

derlingumas ribojamas. Brandintas ąžuolo statinėje, šios veislės

ros antplūdžio ši veislė tapo baltojo Riochos vyno pagrindu.

vynas gali būti labai įdomus.

Paprastai dar papildoma keliais procentais malvazijos, o kartais

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Pastarieji Ispanijos vynmečiai Daiva Mumgaudienė

Ribera del Dueras 2009 Vienas iš geriausių šio regiono vynmečių, prilygstantis ge-

2011 Pasikartojančios krušos gegužės mėn. sukėlė rūpesčių vy-

riausiems 2004-iems metams. Anot daugelio regiono vyndarių,

nuogių augintojams. Oras buvo šiltesnis nei įprasta visą augimo

tai įspūdingo vyno metai. Geriausias vynas pagamintas iš spalio

periodą, išskyrus liepos mėnesį. Aukšta temperatūra ir lietaus

mėnesį rinktų vynuogių.

trūkumas greičiau subrandino sveiką derlių, todėl jis pradėtas rinkti net trimis savaitėmis anksčiau nei paprastai. Vynas

2010 Pavasarinės šalnos, smarkios liūtys birželio mėnesį, nekaršta vasara ir idealios oro sąlygos nokimo laikotarpiu subrandino gero intensyvumo, puikios rūgšties, bet turintį mažiau nei vidutiniškai alkoholio vyną. Derlingumas truputį mažesnis nei vidutinis, bet vynas tvirtas, elegantiškas ir subtilus. Ypač dosnūs metai ’Tempranillo’ veislės vynuogėms.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

stebėtinai intensyvios spalvos, prinokusių juodų uogų aromato, labai struktūrizuotas ir „apvalus“ burnoje. Misoje šiek tiek mažiau rūgšties nei 2010 metais, bet ji labai aromatinga ir tvirta. Rezultatai puikūs.

Europos vyno spalvos

2010 ŠALTA. Žemesnė nei vidutinė temperatūra ir didelis kritulių

PENEDESas

kiekis. Lietūs ir krušos rugpjūčio viduryje kėlė daug rūpesčių ir sunaikino nemažai baltųjų vynuogių ‘Macabeo‘ ir ‘Parellada‘ derliaus. Šių metų derlius potencialiai intensyvaus aromato ir aukštes-

2009 Švelnus oras rugpjūčio pabaigoje ir gausūs krituliai rugsėjo pradžioje, žema temperatūra rugsėjo naktimis ir saulėtos dienos rugsėjo antroje pusėje sulėtino vynuogių nokimą, vynmedžiai

nio nei vidutinis rūgštingumo.

2011 Derlius gerokai mažesnis. Lietingi orai visą vasarą, bet šilta,

įgavo jėgų ir subrandino didingą derlių – puikios koncentraci-

net iki 30 ºC, bobų vasara, todėl buvo surinktas labai geros koky-

jos, išraiškingų aromatų, elegantišką ir stebėtinai kompleksišką.

bės derlius. Vynas gaivus, vaisiškas ir išraiškingas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Gruzija

Qvevri –

molinių ąsočių vynas Arūnas Starkus

Senoji Gruzijos vyno gamybos technologija – ilgas laikymas su žievelėmis žemėje įkastuose moliniuose ąsočiuose (qvevri) – sparčiai sugrįžta. Labai taniniškas, visada sausas, oksidaciniais aromatais dvelkiantis, qvevri vyno skonis gruzinams savaime suprantamas, nes taip vynas daromas beveik kiekviename kaimo name. Užsienio šalyse jo skonį visų pirma atranda labiausiai išprusę, smalsūs, naujiems skoniams atviri vyno gerbėjai.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Gruzija

l Senų ąsočių šukėmis aplipdytas qvevri – tvirtesnis ir nebijo žemės drebėjimų.

l Vynas ąsočiuose gali būti laikomas su žievelėmis ir šakelėmis iki l Tėvas Georgijus Alaverdi vienuolyne atsakingas už qvevri vyno

pavasario. Tačiau gali būti, kad į ąsočius supilamas vynas be tirščių.

gamybą. Neretai qvevri vadinamas vienuolyno vynu, o qvevri asociacijos nariai save vadina Alaverdi bičiuliais, nes čia veikiančiai vyninei jau apie 1000 metų.

l Geriausios kokybės vynas daromas vyninėse, kurios turi nuosavus vynuogynus. Daugeliui didžiųjų gamintojų vynuoges tenka pirkti iš ūkininkų.

l Tirštas ąsočių turinys kartą per

l Qvevri įrankiai – iš beržo

dieną pamaišomas.

tošių suformuotas gramdiklis, šakės tirščiams griebti ir semtuvėlis vynui semti.

l Šiemet gruzinai nusprendė, kad gruziniškas žodis ქვევრი turi būti rašomas „qvevri“. Su „q“, o ne su „k“, nes „Q“ labiau panaši į gruzinų kalbos garsą „ქ“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Ąžuolinė Ispanijos vyno ramybė Rasa Starkus

Tiems, kas ispanišką vyną siejo su intensyviu, saldžiu vanilės, kokoso bei šviežokos medienos aromatu, turiu naujieną: kokybe ir stiliumi susirūpinę Ispanijos vyndariai grįžta prie klasikos – vaisiško, gaivaus, ilgaamžio vyno, kuriam brandinimas ąžuolo statinėje suteikia subtilių prieskonių, šokolado, kavos niuansų ir jokiu būdu neužgožia vynuogių bei dirvožemio įtakos. Galite su manimi ginčytis, ar tai yra klasika, bet manau, kad tikros tiesos mes nerasime, kaip neranda ir patys vyndariai, neseniai užvirę drąsią diskusiją: kas yra modernioji ir klasikinė Riocha, ar naujoji karta atnaujina ir keičia vyndarystę, ar grįžta prie tikrųjų šaknų. Kad ir kaip pasibaigtų diskusija, malonu matyti vynininkus, ginančius savo požiūrį, metodus ir istoriją, kuri kiekvienoje vyninėje buvo kuriama daug amžių ir patyrė įvairių permainų.

įkart besilankydama Ispanijos vyndarių rūsiuose, prisiminiau Šampanę. Kilometrus besidriekiantys rūsiai, pilni brandina-

Tokius minimalius raudonojo vyno brandinimo reikalavimus nustato vyno gamybą reguliuojantys įstatymai, tačiau daugelis

mo vyno... Dalis jo ilsisi nedidelėse 225 l statinėse, kita dalis – jau

kokybės ir ilgaamžiškumo siekiančių vyndarių vyną laiko kur

buteliuose laukia savo pasirodymo rinkoje. Jei kam įdomu, galite

kas ilgiau, kaip ir prieš tai minėta vyninė. Be to, baltieji vynai yra

paskaičiuoti, kelerių vynmečių vyno rasite ir kokios investicijos

brandinami trumpiau – Crianza – 1 metus (6 mėn. statinėse);

glūdi, pavyzdžiui, vyninės „La Rioja Alta” rūsiuose, jei dabar

Reserva – 2 metus (6 mėn. statinėse); Gran Reserva – 4 metus

rinkoje pasirodo 1995-ų metų Gran Reserva ir 2000-jų Reserva

(6 mėn. statinėse).

vynai. Šampanėje šiuo metu nemažai vyndarių kalba apie

Reikia paminėti, kad daugiausiai pasikeitimų ir pažangos

bankines paskolas, o štai ispanų vyndariai, paklausti apie ilgam

Ispanijos vyndarystėje įvyko per pastaruosius 30 metų, iki tol ji

įšaldytas lėšas, dažnai tik laimingai šypteli: jų turtas tikrai yra jų

buvo tiesiog natūrali gyvenimo dalis, be jokios ypatingos tvar-

rankose. Štai tau ir krizė Europos pietuose!

kos ar sureikšminimo. Vynuogynų ir vyno reikšmę ispanams rodo

Tiems, kas pamiršo, priminsiu ispaniško vyno brandinimo reikalavimus, kurie taikomi visiems Ispanijos vyno regionams. Tačiau trys regionai (Ribera del Duero DO, Rioja DOC ir Navarra DO) brandina vyną ilgiau, ir jiems taikomi kiek kitokie reikalavimai. Crianza (kriansa) vynas yra brandinamas 2 metus. Ąžuolo

tai, kad šios šalies vynuogynų plotai yra daug didesni nei Italijos ar Prancūzijos, nors vyno pagaminama kur kas mažiau. Norėdami išlaikyti tradicijas, bet neprarasti konkurencingumo, Ispanijos vyndariai vis dažniau mąsto apie vyno kokybę ir savitą konkretaus regiono stilių, todėl į savo vynines investuoja

statinėse laikomas mažiausiai 6 mėnesius. Riochoje, Ribera del

milžiniškas lėšas. Nors rūsiuose vynas laikomas gana ilgai, kas-

Duere ir Navaroje šis vynas statinėse brandinamas 12 mėnesių, o

met, nurinkus derlių, prireikia naujų statinių. Kiekvienas vynda-

likusį laiką – buteliuose.

rys nusprendžia, kokias statines ir kiek jų naudoja vyno gamybos

Reserva (rezerva) vynas mažiausiai 3 metus išlaikomas

ir brandinimo procese, ar ąžuolas atsiranda tik brandinimo

rūsiuose, iš jų 12 mėnesių statinėse. Riochoje, Navaroje ir Ribera

etape, ar naudojamas ir fermentacijai. Nuo vyndario tradicijų,

del Duere – 24 mėn. statinėse.

praktinių žinių ir filosofijos priklauso vyno stiliaus ir amžiaus

Gran Reserva vynas brandinamas 5 metus, iš jų 24 mėnesius statinėse. Riochoje, Navaroje ir Ribera del Duere – 36 mėn. ąžuolo statinėse.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvairovė bei sėkmė vyno kritikų ir mėgėjų akiratyje. Pateiksiu keletą ąžuolo statinių naudojimo pavyzdžių skirtinguose Ispanijos regionuose bei skirtingose vyninėse.

Europos vyno spalvos

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Ribera del Dueras „Bodegas Protos“ – viena iš inovatyviausių ir didžiausių vyninių Ribera del Duero regione. Jos vynmedžiams jau 80, o kai kuriuose vynuogynuose ir 120 metų. Senieji vyninės rūsiai tęsiasi 2,7 km po žymiąja Penifielio pilimi, kurioje įrengtas vyno muziejus. Tačiau ne ką mažesni yra ir naujieji rūsiai, subtiliai suprojektuoti į aukštį, o ne į ilgį kaip senieji. Pompidou centro architektas Richard’as Rogersas suprojektavo juos po naujuoju įspūdingu (savo išvaizda ir investicijomis) vyninės pastatu. Šioje naujoje cemento ir stiklo erdvėje, be visų įprastų vyno gamybos įrenginių, yra ir taip vadinamas ąžuolo statinių bankas. Tai be galo įdomus sumanymas. Ąžuolo statinių tiekėjai atsiunčia po dvi skirtingo skrudinimo laipsnio statines iš kiekvieno miško. Į jas 9 vyndariai įpila Crianza ir Reserva stiliaus vyno ir kas 3 mėnesius tikrina vyno brandą bei sprendžia, kokiam vynui kokios statinės bus naudojamos kitais metais. Pavyzdžiui, prancūzų kubilius Radoux gamina statines iš Aljė (Allier), Vogėzų (Vosgues) ir Bertranžo (Bertrangers) miškų ąžuolo. Jis atgabena po 2 šios medienos statines, kurios yra lengvo, vidutinio ir stipraus skrudinimo, iš viso 24 statines. Taip bankas surenka 200 statinių. Be jau seniai pripažintų statinėms tinkamų ąžuolo rūšių, yra išbandomas ir ispaniškas bei Rytų Europos ąžuolas. Tačiau tai tik eksperimentai. Aukštesnės kategorijos „Bodegas Protos“ vynas („El Grajo Viejo“) ir fermentuojamas statinėse, tik didesnėse – 500 l talpos. Malolaktinė fermentacija vyksta 225 l prancūziško ąžuolo statinėse. Šioje vyninėje statinės naudojamos ketverius metus, todėl kasmet keičiant ketvirtadalį statinių investuojama apie 2 mln. eurų. Būtent tokie ąžuolo statinių naudojimo principai ir suteikia šios vyninės vynams ilgaamžiškumo, aromatų kompleksiškumo (nuo vyšnių iki mėlynių, nuo saldymedžio iki kavos), struktūros gelmės bei gausių aksominių taninų.

dešimtmečio vyno įdomu pastebėti, kad net ilgas amerikietiško ąžuolo poveikis neužgožė jo vaisiškų ir minerališkų aromatų. Visiškai kitokia yra šiuolaikiška „Bodegas Roda“. Anot vyninės eksporto vadovės Saros Fernandez Bengoa, jie naudoją ąžuolą nuo pradžios iki galo. 225 l prancūziško ąžuolo statinės suteikia vynui kitokių aromatų nei pagamintos iš amerikietiško ąžuolo, kokias naudoja apie 95 proc. Riochos vyndarių. Gaivumas, šviežumas ir vaisiškumas, atskleidžiantis visų pirma kraštovaizdžio, derliaus metų, klimato, dirvožemio ypatumus, kurių neužgožia intensyvi ąžuolo įtaka – tai pagrindinis šios vyninės tikslas. Joje pagaminti įspūdingi vynai „Roda“, „Roda I“ ir „Cirsion“ jau buvo aukštai įvertinti tarptautinėje arenoje. Vyninėje ąžuolo statinės naudojamos visuose vyno gamybos procesuose. Alkoholio fermentacija vyksta statinėse, kurios keičiamos kas 10–12 metų. Malolaktinei fermentacijai naudojama 50 proc. naujų ir 50 proc. senų statinių, taip siekiama stabilizuoti taninų stilių bei suteikti vynams kremiškumo. Norėčiau paminėti ypatingą malolaktinei fermentacijai skirtą rūsį, kuriame įrengtos šildomos grindys ir srove drėgmę reguliuojanti sistema. Vienu metu čia gali fermentuotis iki 17 vyno rūšių. Tokia technologija atitinka tradicines natūralias malolaktinės fermentacijos sąlygas, ir procesas vyksta ramiai, be streso. Fermentacijai pasibaigus, atidaromi šiauriniai patalpos langai, ir šaltas oras natūraliai atvėsina bei stabilizuoja vyną. Skirtingų vyno rūšių brandinimui naudojamos skirtingo amžiaus statinės: „Roda” ir „Roda I” – iki 2 metų, „Cirsion“ vyno statinės keičiamos kasmet. Kiekvienais metais vynai brandinami skirtingą laiką, tai priklauso nuo derliaus kokybės. Ši vyninė bendradarbiauja su 11 kubilių iš Prancūzijos. Būna, kad vardan ypatingo vyno, norint suteikti jam kompleksiškumo, viena statinė yra padaroma iš 3 skirtingų medienos rūšių. Todėl vynai dažnai subręsta geros struktūros, daugiasluoksniai, aksominių taninų. Štai tokios tos ąžuolo statinių naudojimo ypatybės ir gudrybės. Daug žinių, daug investicijų, daug darbo, daug kantrybės,

Riocha O štai gretimame Riochos regione viena šalia kitos įsikūrusios dvi visiškai skirtingos vyninės: jau antrą savo veiklos šimtmetį skaičiuojanti „La Rioja Alta“ ir dvidešimtpenkmetį švenčianti modernioji „Bodegas Roda“. Tai geriausias pavyzdys, kaip iš toje pačioje vietovėje išaugintų vynuogių, priklausomai nuo vyninės tikslų, norų, tradicijų ir statinių naudojimo, galima padaryti skirtingo stiliaus vyno. Vyninė „La Rioja Alta“, atsiradusi pirmiau nei to paties pavadinimo vynuogių augavietė, naudoja tik 225 l talpos amerikietiško ąžuolo statines. Tiksliau pasakius, ši vyninė parsigabena

kad mes galėtume džiaugtis ispaniškų vynų įvairove ir kokybe. Štai tokie tie santūrus, niekur neskubantys ispanų vyndariai. Patys kaip tas vynas ramiai bręsta darbuose ir namuose, be jokio streso atlikdami įspūdingus eksperimentus vardan savo vyno kokybės ir reputacijos pasaulinėje rinkoje. Net suabejojau dėl „karšto pietiečių charakterio”. Nesvarbu, ar lyja, ar ne, jie ramiai nuima derlių, nesvarbu, kas aplink, jie randa laiko ramiai papietauti ir pavakarieniauti, nesvarbu, kokia politinė ar ekonominė situacija, jie palinkę prie vynmedžių ir ąžuolo statinių meldžia sau ir savo šeimai, artimajam ir draugui sveikatos ir sėkmės. Kaip tik šito nuoširdžiai linkiu ir jums ateinančiais metais!

medieną, o statines padaro savi vietiniai kubiliai. Tai reiškia, kad vyninėje dirbantys žmonės kontroliuoja visą procesą: nuo medienos parinkimo JAV Kentukio, Ohajo ir Misurio valstijose iki statinės paruošimo prieš pilant į ją vyną. Vynas fermentuojamas nerūdijančio plieno talpose, o ąžuolo statinėse brandinami Reserva ir Grand Reserva vynai. Ne paslaptis, kad „La Rioja Alta“ vynus be galo mėgsta klasikinės Riochos mėgėjai, garsūs vyno kritikai vertina juos aukštais balais. Beje, reikia paminėti, kad vyno gamybą reguliuojantys įstatymai riboja tik brandinimui naudojamų statinių dydį, bet neriboja nei ąžuolo kilmės, nei naudojamų statinių amžiaus. Todėl nenustebkite sužinoję, kad „La Rioja Alta“ vyninėje statinėse vynas brandinamas iki 8 metų. Sakysite, kad toks ilgas sąlytis su ąžuolu gali pernelyg sustiprinti ąžuolo įtaką ir „užmušti“ vyną vyne. Tačiau ragaujant praeito dvi-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Izraelis

Įspūdžiai iš Izraelio Jurgis Šliogeris

Izraelio vyno istorija siekia biblinius laikus, tačiau, kita vertus, jos naujieji laikai prasideda iš naujo. Dar prieš keliasdešimt metų Izraelyje nebuvo daroma sauso vyno, beveik visas vietinis vynas priklausė taip vadinamai sakramentinio vyno (sacramental wines) kategorijai, buvo saldus, o apie jo kokybę nebuvo ko ir kalbėti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Izraelis

1980 m. „Golan Heights Winery“ pradėta tikroji kokybės

Taip pat per ritualines apeigas ar vestuves Dievo garbini-

revoliucija iš pagrindų pakeitė vietinę vynininkystę, o jos antroji

mas su taure vyno ir jo gėrimas yra svarbus tų švenčių simbolis.

banga amžių sandūroje pažėrė mažų, kokybės siekiančių vyni-

Seniau vynas buvo naudojamas ir laidojimo apeigose. Net buvo

nių, dar vadinamų „butikais“ ar „garažais“. Dabar, kai šios bangos

paprotys dėti vyno taurę į karstą ar greta jo.

pikas jau praėjo ir situacija stabilizuojasi, ne tokie sėkmingi

Pramoninė vyndarystė dabartinėje Izraelio teritorijoje atsi-

„butikai“ ir „garažai“ buvo uždaryti, o kituose pasikeitė savininkai

rado maždaug prieš 120 metų, kai į Palestiną atsikraustė žydai

ar jie buvo sujungti su geriau dirbusiais.

iš Rytų Europos. Daugelis jų įsikūrė Rishon Le Zione. Ten labai

Izraelyje leidžiamas ir ten gerai vertinamas vyno vadovas

sunkiomis klimato sąlygomis jie bandė verstis žemės ūkiu. Po

„Rogov‘s Guide to Israeli Wines“ 2005 metais išvardino apie

penkerių bado ir nesėkmių metų nusivylę žydai pasiuntė savo

100 gamintojų, vertų dėmesio. Naujausiame leidime jų jau

emisarus į Europą, siekdami gauti kokią nors finansinę pagal-

150, o vynui skirtų puslapių skaičius išaugo dvigubai. Bendras

bą savo pionieriškai veiklai. Kaip tik tuomet pagalbą pasiūlė

dėmesio vertų gamintojų skaičius dabar siekia 280. 30 proc. iš

baronas Edmond‘as de Rothschildas iš „Chateau Lafite“. Tai jis

jų yra komercinės įmonės, perdirbančios daugiau kaip 50 tonų

pasiuntė savo ekspertus į Rishon Le Zioną, kad padėtų atvykė-

vynuogių per metus. Trys didžiausios įmonės („Carmel“, „Barkan“

liams užveisti vynuogynus.

ir „Golan Heights“) kartu kontroliuoja apie 70 proc. rinkos, o kitos

Edmond‘as de Rothschildas į Izraelio vynuogynus pradė-

septynios („Teperberg“, „Binyamina“, „Tishbi“, „Galii Mountain“,

jo investuoti nuo 1882 metų, kai jo ekspertai pasakė, kad ten

„Recanati“, „Dalton i Tabor“) – dar 20 proc.

tinkamos sąlygos vyno gamybai. Jis įkūrė vynuogynus Rishon Le

Daugelyje biblinių pasakojimų vynui teikiamas išskirtinis

Zione ir Zichron Yakove.

vaidmuo. Vynuogės simbolizavo Pažadėtosios žemės turtingu-

Rothschildų palikimas buvo vyninė „Carme“, vynuogynas,

mą. Kaip tik dėl to Mozės išsiųsti žvalgai atnešė jam didžiulę vy-

puikus parkas ir vietovės pavadinimas, nes Zichron Yakow reiškia

nuogių kekę. Vynmedis (hebr. gefen) žydų kultūroje ir apeigose

„Jokūbui atminti“ (Edmond‘o tėvas buvo Jokūbas Rothschildas).

vaidina svarbų vaidmenį. Sakoma, kad linkstantis nuo vynuogių

Tame parke yra ir šeimos kapas, į kurį palaikai iš Prancūzijos

svorio vynmedis žydams buvo vaisingumo simbolis. Senais

perkelti 1954 metais, bei herbas – ranka, laikanti penkis šovinius.

laikais nuotakos, ieškančios vyrų, dukart per metus pasirodyda-

Tiek sūnų turėjo baronas Jokūbas. Vieną iš jų galima drąsiai

vo vynuogynuose jaunikiams. Esti nuomonių, kad ir Pažinimo

vadinti Izraelio vynininkystės tėvu.

medis, nuo kurio uždraustą vaisių suvalgė Adomas ir Ieva, buvęs vynmedis. Nenuostabu, kad ir dabar vynas žydų ritualuose labai reikš-

Kalbant apie Izraelio vynus, visada iškyla košeriškumo klausimas. Ką reikėtų žinoti? Visų pirma, stambių gamintojų vynas turi būti košerinis, kitaip jo nebūtų galima parduoti Izraelio pre-

mingas. Kiekvienas šabas prasideda ir baigiasi malda su vyno

kybos centruose. Antra, košeriškumas tiesiogiai nesusijęs su ko-

taurele. Per paschą sederio dalyviai turi išgerti keturias taures

kybe. Išskyrus retus atvejus, kai gamintojas naudoja trumpalaikį

vyno: Padėkos, Hagados (žydų išėjimas iš Egipto), Palaiminimo

vyno pakaitinimą (žaibiškos pasterizacijos atvejis), kad pasiektų

ir Melkizedeko (Teisumo) – jos simbolizuoja keturis Dievo tartus

ypatingą košeriškumo lygį, vadinamą mevushal. Dar prieš keletą

žodžius, reiškiančius atpirkimą.

metų mevushal vyno buvo gana daug, tačiau dabar jau nedaug

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Izraelis

vyninių naudoja šį metodą ir tik vynui, skirtam ortodoksų bendruomenėms JAV, kur per didesnius susibūrimus aptarnavimui pasitelkiamos vietinės įmonės, o jeigu butelį atkemšantis ir vyną patiekiantis asmuo nėra tikintis žydas, košerinis vynas netenka košeriškumo, nebent tai būtų mevushal vynas. Vynuogių veislės Izraelyje. Dar 1985 metais daugelyje vynuogynų pagrindinės veislės buvo ‘Carignan‘, ‘Petite Syrah‘, ‘Grenache‘, ‚‘Semillon‘, ‘Emerald Riesling‘ (atvežtas iš Kalifornijos ‘Riesling‘ ir ‘Muscadelle‘ kryžminys) ir ‘Colombard‘. Dominavo baltosios veislės. 1990 m. jos sudarė 70 proc. Dabar 75 proc. vyno yra raudonasis, ir raudonosios vynuogės dominuoja vynuogynuose. Pirmauja ‘Cabernet Sauvignon (25 proc.), toliau eina ‘Merlot‘ (20 proc.), ‘Carignan‘ (16 proc.) ir sparčiai plintanti ‘Syrah‘ (7 proc.).Vienintelė vietinė Izraelio veislė ‘Argaman‘ (3 proc.), tačiau ir ji nėra biblinių laikų palikuonė, o ispaniškos ‘Cariñena‘ ir portugališkos ‘Sousao‘ kryžminys. Panašius plotus užima ‘Petit Syrah‘, ‘Cabernet Franc‘ ir ‘Petit Verdot‘. Pastaraisiais metais pradėta auginti ir veislių, iki tol visiškai nežinomų Izraelyje: ‘Zinfandel‘, ‘Pinotage‘, ‘Malbec‘, ‘Sangiovese‘, ‘Mourvedre‘, ‘Tempranillo‘, ‘Tannat‘, ‘Pinot Noir, ‘Gamay‘ ir ‘Nebbiolo‘. Tarp baltųjų veislių pirmauja ‘Sauvignon Blanc‘ (5 proc.), toliau ‘Chardonnay‘ (4 proc.), ‘Emerald Riesling‘, Aleksandrijos muskatas, ‘Gewurztraminer‘, pradedama auginti ‘Riesling‘, ‘Chenin Blanc‘, ‘Pinot Blanc‘, ‘Viognier‘.

Izraelio vyninės Psagot“ Tai šeimos įmonė, pirmuosius vynmedžius pasodinusi tik 1998 metais. Vyninės „Psagot“ pastatai iškilę ant aukštos kalvos, apie 500 m virš jūros lygio. Rytuose iš jos matosi Edemo kalnai, pietuose – Jeruzalė. Kaip pasakojo vyndarys ir šeimininkas Yaakovas Bergas, statant vyninę toje vietoje buvo atidengta ola, išlikusi dar nuo Antrosios šventyklos laikų. Toji ola buvo dalis didelio olų labirinto, kuris, anot kai kurių archeologų, galįs būti sugriautas biblinis miestas Ai. Greta esančioje oloje buvo rastas alyvuogių aliejaus spaudimo presas ir vyno gamybos įrankiai. Dabar toje oloje yra vyninės brandinimo rūsys, kuriame visą laiką išlieka pastovi apie 12 oC temperatūra. Vyninės vynuogynai yra toliau ir gerokai aukščiau – apie 900 m virš jūros lygio.

Golan Height winery Daugelio vyno kritikų nuomone, tai geriausia Izraelio vyno gamykla, vertinant visą produkciją. Jos vynuogynai auga vulkaninės kilmės dirvose, Golano kalvose. Vynuogynai, esantys Katzrino miestelio apylinkėse, sunokina aukštos kokybės žaliavos, vynas gerai subalansuotas ir gana elegantiškas. Raudonajam būdingas minerališkumas ir geras rūgštingumas, jį reikia bent porą metų pabrandinti. Aukščiausios klasės serija – „Yarden“, kurios priekyje žygiuoja „Cabernet Sauvignon“, brandinamas bent dvejus metus. Geriausiais metais daromas svarbiausias įmonės vynas „Cuvee Katzrin“. Raudonasis vynas yra geresnis nei baltasis, be jų, dar daromas putojantis ir saldus (muskatinis ir bordo stiliaus kekerinis vynas), kurie laikomi vienais geriausių krašte.

Barkan 1990 m. įkurta įmonė „Barkan“ dabar yra antras pagal dydį vyno gamintojas Izraelyje. Jos svarbiausia vyninė buvo pastatyta Huldos kibuce, netoli nuo Rechvoto miesto. Per metus vyninėje padaroma apie 9 mln. butelių vyno. Asortimentas – nuo kasdienių nebrangių iki ambicingų serijos „Altitude“ ir „Barkan Superieur“. Geriausieji daromi įmonėje „Segal“, kuri buvo įkurta apie 1950 m. ir prieš dešimtmetį nupirkta „Barkan“. Vyninėje „Segal“ geriausias vynas daromas iš ‘Argaman‘ veislės vynuogių. „Argaman Rechasim Dovev 2006“ – labai sodrios spalvos, vaisinio aromato, malonaus rūgšties ir taninų balanso vynas.

Galil Mountain Keletą pastarųjų metų „Golan Height Winery“ daro vyną ir itin naujoviškoje vyninėje „Galil Mountain“. Ši vyninė yra Aukštutinėje Galilėjoje, „Golan Heights Winery“ ją tvarko kartu su Yirono kibucu. Šioje vyninėje daromas dviejų rūšių vynas: bordo stiliaus kupažas su nedideliu kiekiu ‘Syrah‘, kuris vadinamas „Yiron“ pagal vynuogyno, kuriame auginamos vynuogės šiam vynui, pavadinimą, ir serija vienos veislės vyno vadinama „Galil Mountain“. Prie jų priskiriamas ir ąžuolo statinėj brandintas ‘Viognier‘ ir ‘Chardonnay‘ kupažas „Avivim“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

LDK vynas

Vynas LDK Liudas Glemža

Antra dalis Vynas yra tikras įrodymas, jog Dievas mus myli ir nori, kad būtume laimingi. Benjamin Franklin (1706–1790)

ienas garsiausių XVIII a. memuarų autorių Lenkijos dvasinin-

prekybai ir išpopuliarėjus pažintinėms kelionėms, vynas pradė-

kas Jendžejus Kitovičius (Jędrzej Kitowicz) rašė, jog Abiejų

tas vertinti nepriklausomai nuo jo pagaminimo vietos. Priešingo-

Tautų Respublikos teritoriją buvo galima suskirstyti į atskirus re-

je Europos pusėje gyvenęs Prancūzijos dramaturgas ir rašytojas

gionus, kuriuose dominavo skirtingas įvežtinis vynas: Krokuvoje

Louis Sebastianas Mercier 1788 m. siūlė skaitytojams paragauti

populiariausias buvo vengriškas vynas, Lietuvoje – įvairus pran-

ne tik Prancūzijos raudonojo ir baltojo vyno, bet ir vengriško

cūziškas ir užjūrio, o dabartinės Ukrainos teritorijoje – Valachijos

tokajaus, kuris, jo teigimu, esąs „pirmaujantis pasaulyje vynas, ir

ir Balkanų regiono vynas. Ir tai nebuvo kokia nors išskirtinė

jį geria tiktai šios žemės valdovai“.

ypatybė, nes visoje Europoje vynas buvo vertinamas ne tiek dėl

Vengriškas vynas buvo išskirtinis Lietuvoje dar nuo XVI a. ir

savo savybių, kiek dėl galimybės jo gauti ir kainos. Juo didesnis

pirmaujančias pozicijas išlaikė iki pat XVIII a. pabaigos. Vengriško

atstumas buvo tarp gamintojų ir vartotojų – juo didesnė buvo

vyno populiarumą Lietuvoje sąlygojo atstumas, kaina ir galimy-

vyno kaina. Todėl Romoje tradiciškai populiariausias ilgai išliko

bė jo atsigabenti be tarpininkų, o tai garantavo vyno kokybę,

kaimyninio Neapolio, Paryžiuje – kaimyninio Orleano, o Lenkijo-

nes šis gėrimas buvo dažnai padirbinėjamas ir skiedžiamas.

je, Lietuvoje ir Vokietijos žemėse – arčiausių Vengrijos gamintojų

Greta vengriško vyno brangiausias ir turintis didžiausią paklausą

vynas. Tik XVIII a. antroje pusėje, suintensyvėjus Europos vidaus

buvo prancūziškas Burgundijos vynas ir XVIII a. pradžioje Euro-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

LDK vynas

pos aristokratijoje išpopuliarėjęs Šampanės regiono vynas bei

parduodamas vengriškAS vynas pigesnis ir geresnis, nors ir iš to-

putojantis šampanas. Lietuvą didžiausi vyno srautai pasiekdavo

liau atvežtas. Lietuvoje mokesčiai už prekybą vynu gana dažnai

per svarbiausius Baltijos jūros uostus – Karaliaučių ir Rygą, bet ir

nebuvo mokami, neretai nelegalūs vynininkai turėję užtarėjų

toliau jis buvo transportuojamas sausumos keliais per Lenki-

tarp įtakingų didikų ir Bažnyčios hierarchų, tačiau tvarką taip pat

jos teritoriją iš Vengrijos. Vengrijos vynas, tik nepalyginamai

buvo mėginama reglamentuoti ir prižiūrėti. Ypač daug skundų

mažesniais kiekiais, Lietuvą pasiekdavo ne per Lenkijos teritoriją

buvo dėl neteisėtos svetimšalių prekybos vynu, nes ji skurdino

(sausumos keliu), bet per Prūsiją (jūros keliu).

vietinius pirklius. 1786 m. dėl neteisėto prekiavimo vynu laikraš-

tyje „Prekybos ir ekonomikos dienraštis“ (Dziennik handlowy i Prekyba Prekyba vynu Vilniuje, matyt, prasidėjo anksčiausiai visoje

ekonomiczny) skundėsi Minsko burmistras Ignas Tarankievičius: „Vynininkų Minske yra tik 2, kurie patiria didelį nuostolį dėl žydų ir graikų, kurie, nebūdami miesto piliečiai, neprivalo mokėti

Lietuvoje. Jau 1492 m. Aleksandro Jogailaičio privilegijoje Vil-

mokesčių, be to, juos remia didikai ir dvasininkai, kurių valdose

niaus miestui užsiminta ir apie vyno prekybą. Vilniaus vyno pir-

šie apsigyvena ir jiems vyno pigiau parduoda.” Nors vyno pa-

kliai užėmė svarbias pozicijas miesto bendruomenėje, o XVII a.

klausa augo, vynininkai nepajėgė atlaikyti svetimšalių ir bajorų

Vilniaus miesto vyno pirkliai buvo pirklių gildijos nariai. Vyno

konkurencijos, todėl vyno pirklių skaičius bei reikšmė savivaldos

pirklys Motiejus Klarovskis buvo išrinktas Vilniaus miesto tarėju,

institucijose pastebimai mažėjo ir Vilniuje, ir kituose miestuose.

o vėliau tapo ir burmistru. Vilniuje vyninės tikrai buvo jau XVII

Lietuvos miestiečiai skundėsi, kad bajorai žemvaldžiai nemo-

amžiuje. 1750 m. Vilniuje lankęsis vokietis Liudvikas Reinholdas

ka svaigalų mokesčių už iš užsienio atsivežtus gėrimus, kuriuos

fon Verneris taip aprašė savo įspūdžius: „Nuėjau pasilinksminti į

miestų pirkliai turi sumokėti papildomai dar ir miestuose. Dėl

vyninę. Ten paragavau vengriško vyno, o tai buvo geras vynas,

to kildavusi vyno kaina, ir jie nepajėgia konkuruoti su bajorų

jis kainavo keturis dukatus.“ Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų vyno

įvežamu ir pigiau pardavinėjamu vynu. Pasak Minsko burmistro

pirkliai (vynininkai) patys pasiekdavo Vengriją, iš ten gabendavo

I. Tarankievičiaus, 1786 m. už vieną vengriško vyno statinę, kuri

vyną statinėse, o tolimos Prancūzijos, Ispanijos, Italijos vyną

kainuodavo 180 auksinų, įvažiavus į Lenkiją, pasienyje reikėjo

pirkdavo jau pristatytą į Dancigą, Karaliaučių ar Rygą.

mokėti muito mokestį (9 auksinus), svaigalų mokestį (20 auk-

Apie Kauno pirklius, kurie verstųsi vyno prekyba, nežinoma

sinų), sandėliavimo mokestį (12 auksinų), žymėjimo mokestį

iki XVII a. pradžios, nes neišliko muitinių knygų. Tačiau ir Kauno

(1 auksiną), vežimo mokestį (0,8 auksino), o Lietuvos muitinėje

pirkliai jau tada iš Karaliaučiaus vežė Reino, prancūzišką ir

dar 3 auksinus. Į savo dvarus vyną gabenę bajorai į Lietuvos

malvazijos vyną. Vis dėlto vyno paklausa sostinėje buvo gerokai

miestus nevyko, todėl jie sutaupydavo dar nuo 20 iki 40 auksi-

didesnė, nes čia telkėsi svarbiausios valstybinės institucijos,

nų, kuriuos turėjo mokėti mieste prekiavę pirkliai. Taigi, iš viso

rezidavo valdovas ir didikai – svarbiausi šios prekės vartotojai.

atgabenta vengriško vyno statinė su mokesčiais miestiečiui

Žvelgiant į XVIII a. pabaigoje perkamo vyno kiekį, matyti, kaip

kainavo 245,8 auksino, be transportavimo išlaidų. Dėl mokesčių

skyrėsi vyno paklausa Vilniuje ir Kaune. 1793 m. gegužės 29 d.

vynas brangdavo beveik trečdaliu, be to, pirkliai dar užsidėdavo

LDK iždo komisija Vilniaus pirkliams Jonui Mileriui ir Pranciškui

antkainį urmu prekes pardavinėdami prekybininkams, o šie, savo

Tykielui išdavė leidimus per Jurbarko muitinę įvežti vienam

ruožtu, jas dar brangino.

1500 butelių, kitam – 1000 butelių Šampanės vyno, o štai Kauno

1788 m. LDK iždo komisija gerokai sugriežtino svetimšalių

pirkliui Jonui Reisui leista įvežti tik 100 Šampanės ir 100 burgun-

prekybą, buvo nuspręsta steigti specialias muitines, kuriose būtų

diško vyno butelių.

žymimos ir plombuojamos užsienio pirklių prekės, išduodami

Prekyba vynu XVIII amžiuje sparčiai augo. Tuomet ne

dokumentai, kuriuose turėjo būti nurodyta prekių pardavimo

tik miestų, bet ir miestelių, pavyzdžiui, Žagarės, Panevėžio,

vieta. Tais pačiais metais buvo sugriežtinta prekyba ir vengrišku

Vabalninko, turgus pasiekdavo prekės iš užsienio, tarp kurių

vynu, nurodyta, kad muito mokestį už jį būtinai reikia mokėti

pasitaikydavo ir vengriško, vokiško, prancūziško bei „užjūrio“

pasienyje, uždrausta jį sumokėti vėliau, pasiekus didžiuosius

vyno. Augant vyno populiarumui, tarp gausybės XVIII a. Lietuvos

miestus, arba išimties tvarka jo ir visai nemokėti.

dvarų administracijos prievolių, nustatytų valstiečiams ir mieste-

Augo muitai ir mokesčiai. 1786 m. už vengriško vyno statinę

lių gyventojams, aptinkama ir nurodymų atvežti į dvarą vyno iš

reikėjo mokėti 20 auksinų, o 1789 m. – net 50 auksinų muito

Baltijos jūros uostamiesčių – Rygos, Liepojos arba Klaipėdos.

mokestį. Kitiems vynams taip pat buvo nustatyti didesni muito mokesčiai (mokesčių augimas buvo susijęs ne tik su valstybės

Priežiūra

politika, bet ir su staigiu auksino vertės kritimu devintajame dešimtmetyje). Šampanės ir burgundiškas vynas galėjo būti įve-

Augant vyno paklausai ir prekybai, jau XVII a. pirmoje pusėje

žami tik su atskiru LDK iždo komisijos leidimu ir išduotais pasais,

pradėta atvirai kalbėti apie monopolio žalą vyno prekyboje. Lie-

kuriuose patvirtinta vyno kokybė, nurodytas kiekis ir pardavimo

tuvos pirkliai tvirtino, kad pavyzdinė tvarka buvusi Vokietijoje,

vieta, nepriklausomai nuo prekės vežėjo kilmės. Šios sugriežtin-

kurios didžiuosiuose miestuose neleista, kad vyną pardavinėtų

tos tvarkos buvo privaloma laikytis visiems. Pavyzdžiui, 1792 m.

vienas pirklys. Čia atkeliavusios vyno statinės buvo tikrinamos,

lapkričio mėnesį LDK paiždininkis Mykolas Kleopas Oginskis gavo

matuojamos ir antspauduojamos, specialūs pareigūnai prižiū-

leidimą per Jurbarko muitinę (iš Prūsijos) įsivežti 3 000, o per

rėjo, kad vynas nebūtų skiedžiamas vandeniu, ir tik tuomet pir-

Žagarės muitinę (iš Rygos) 2 000 šampano butelių. Į Lietuvos teri-

kliams buvo leidžiama sudėti jas į rūsius. Pirklys miesto valdžiai

toriją įvežamo vyno kiekis buvo didelis. Štai, pavyzdžiui, 1786 m.

turėdavo prisiekti, kad nesukčiaus, ir atsiskaityti už kiekvieną

trečią ketvirtį (birželio–rugpjūčio mėnesiais) per Jurbarko muitinę

parduotą kvortą. Už nusižengimus jam grėsusi bausmė ir net

iš Prūsijos į Lietuvą buvo įvežta 3 739 statinės prancūziško vyno,

draudimas prekiauti vynu, todėl Lietuvos pirkliai aiškinę, esą jų

1 326 statinaitės ir 2 781 butelis Šampanės bei burgundiško vyno.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

LDK vynas

Vyno prekybos priežiūra stiprėjo ir dėl dažnai pasitaikančių

ma, kaip namuose pasigaminti šampano. Nuo padirbto vyno

apgavysčių, kuomet vynas buvo falsifikuojamas ir skiedžiamas,

galėjo apsisaugoti tik karalius ir magnatai, kurie siųsdavo savo

kaip, beje, ir kiti importiniai gėrimai – alus, likeris, degtinė. Į vyną

patikėtinius į Vengriją arba gaudavo vyno iš patikimų pirklių, už-

būdavo pilama pieno, dedama kiaušinių, sieros. Tokiomis prie-

tikrindavusių vyno kokybę. J. Kitovičius rašė, kad „švaraus vyno“

monėmis nemokšiškai stengtasi išsaugoti jauną vyną. Tačiau to

Lenkijoje buvo sunku gauti, o tai reiškė, kad padėtis nebuvo ki-

meto spausdinamuose kalendoriuose pasitaikydavo ir patarimų,

tokia ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Prancūzijos diplomatas Ševaljė de

kaip iš prastesnio vyno pasigaminti geresnį. Pavyzdžiui: „Itališką

Kobleronas (Chevalier de Cobleron), 1775 m. kelionės į Rusijos

vyną iš vengriško gali pasigaminti taip: įmušk 25 kiaušinių bal-

imperiją metu lankęsis pas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

tymus, juos gerai išmaišyk, įliek 6 puodelius pieno, o sumaišęs

rūmų iždininką Antaną Tyzenhauzą Gardine, stebėjosi šeiminin-

pridėk sutrintų cinamono žievių, imbiero, gvazdikėlių (kiekvieno

ko išsilavinimu, jo orkestru ir dainininkais, kilusiais iš valstiečių,

po pusę uncijos), ir vynas niekuo nesiskirs nuo itališko.“ Tokie

tačiau nusiskundė gausiais, bet, jo nuomone, prastais pietumis ir

patarimai spaudoje greitai plito, galiausiai net buvo aiškina-

pažymėjo, kad „vynas taip pat buvo blogas“.

Vynas, 1784–1785 m. pirktas iš Liepojos ir Karaliaučiaus Kristupo Stanislovo Radvilos nurodymu1

Vyno rūšis

1784-07-29 iš Liepojos

1784-08-04 iš Karaliaučiaus

Amerikietiško skirtingo vyno

600 butelių

Angliško vyno

2 statinės

Arako

60 butelių

100 butelių

Burgundiško baltojo

100 butelių

Burgundiško raudonojo

100 butelių

Berzerak

100 butelių

Cap Rouge et Blanc

100 butelių

Conte Rothi

100 butelių

Egėjo

100 butelių

Ispaniško Alikanto

100 butelių

Itališko Lacrima Cristi

100 butelių

Kipro vyno

100 butelių

Madera

100 butelių

Malaga

100 butelių

Mannia się (?)

100 butelių

Margo

100 butelių

Monto Policiano

100 butelių

Pontak

60 butelių

Reino vyno

400 butelių

Prancūziško seno vyno

300 butelių

12 statinaičių

Szlein

100 butelių

Balto šampano

500 butelių

Šampano l‘veil de perdrix

500 butelių

Raudono šampano

10 dėžių

4 dėžės

Toutille de Rotta

100 butelių

Vermuto

100 butelių

Via gregie de Monpellier

100 butelių

Iš viso

1785 m. birželį iš Karaliaučiaus

2 statinės ir 1 720 butelių

14 dėžių, 12 statinaičių ir 600 butelių

14 dėžių ir 2 700 butelių

Lentelė sudaryta pagal K. S. Radvilos 1783–1786 m. ekonominių reikalų knygą, kuri saugoma Vyriausiame senųjų aktų archyve Varšuvoje.

Straipsnis spaudai parengtas pagal: Glemža L., Iš vyno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje istorijos, Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, Vol. 1. Kitų autorių publikuoti darbai, kurių informacija panaudota šiame straipsnyje: Braudel F., Kultura materialna, gospodarka i kapitalizm, t. 1: Struktury codzienności, Warszawa, 1992; Dziennik handlowy i ekonomiczny, Warszawa, 1786–1790; M. Forycki, Anarchia polska w myśli oświecenia, Poznań, 2004; W. Gizbert-Studnicki. Przekład polski nieznanego opisu Wilna z przed 187 laty, Kurier wileński, 1937; Z. Kiaupa, Kauno istorija, t. 1, Vilnius, 2010; J. Kitowicz, Opis obyczajów za panowanie Augusta III, Warszawa, 1985; T. Korzon, Wewnętrzne dzieje Polski za Stanisława Augusta, t. 2, Kraków - Warszawa, 1897; Z. Kuchowicz, Obyczaje Staropolskie, Łódź, 1975; E. Laumenskaitė, Ekonominė mintis ir jos kūrėjai Lietuvoje (XVI - XVII a.). Studija ir tekstai, Vilnius, 1995; Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, t. 2: XVIII amžius, sudarė R. Jasas ir J. Orda, Vilnius, 1961; E. Meilus, Žemaitijos kunigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje – XVIII a.: raida, gyventojai, amatai, prekyba, Vilnius, 1997; A. Ragauskas, Vilniaus valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), Vilnius, 2002; Акты издаваемые Виленскою Археографическою комиссиею для разбора древних актов, т. 8: Акты Виленского земского суда, Вильна, 1878; Акты издаваемые Виленскою Археографическою комиссиею для разбора древних актов, т. 9: Акты Виленского гродскаго суда, Вильна, 1875; Интимный дневник шевалье де-Корберона, французского дипломата при дворе Екатерины II, Санкт Петербург, 1907.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

LDK vynas

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vyno ir maisto derinimas

Šaltiena su vynu Linas Vaitulevičius

Mūsų proseneliai buvo ekologijos profesoriai ir tausojimo virtuozai. Netikite? Šaltiena (drebučiai, tarm. „košeliena“) yra gyvas to įrodymas, kaip ir kiti panašūs skerstuvių valgiai. Sunku patikėti, nes vyraujanti šiuolaikinė ekologiškumo paradigma fetišizuoja sterilią žaliąją pakuotę, kurioje ilsisi dėl viso pikto dar kartą individualiai įvilkti rinktinės išpjovos gabalėliai, ginkdie – ne subproduktai. Svilintų kiaulės kojų ir galvos komplektas vargiai tilptų į pirkinių krepšelį, dėl to šie valgiai pamažu nyksta, traukiasi: pradžioje – nuo prekystalių, po to – už suvokimo ribų. Kaip ir pagarbus skerstuvių aktas, beje. Ką gi, metas prisiminti, paragauti! Juolab kad LDK istorijos analai nepateikia konkrečių faktų apie vyno ir šaltienos dermę (remiuosi dr. Liudo Glemžos straipsniu).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vyno ir maisto derinimas

altieną mums norėtųsi „privatizuoti“, priskirti prie nacionalinės virtuvės, tačiau „lietuviška šaltiena“ yra dar didesnis

Renkantis vyną prie drebučių, reikia žiūrėti, iš ko jie padaryti (kokia mėsa, žuvis), nepamirštant įvertinti specifinės valgio teks-

oksimoronas nei „lietuviškas šakotis“. Bandžiau domėtis: kur pa-

tūros, riebumo, sūrumo ir į jį panašaus umami. Vištienos atveju

žvelgsi – ten šaltieną žino, vertina. Vis dėlto Rytų Europa išsiski-

švelnus jos skonis pereina į sultinį – būsimus vištienos drebu-

ria ypatinga meile šiam sočiam žieminiam valgiui, aptinkamam

čius. Su vištiena tradiciškai gerai sutaria šardonė, svarbu parinkti

ir ant kalėdinio stalo (estų tradicija), ir per Užgavėnes (mūsiškas

drebučiams tinkamą vyno stilių: ne per daug sausą (ypač jei

paprotys). O sezoniškumas yra ne kas kita, kaip ekologijos ir

šaltiena sūresnė), saikingai ąžuolišką ir gaiviai rūgštų (gumuriui

tvarumo principų išmanymo ir tvirto laikymosi pasekmė: skersti

atgaivinti ir riebumui atsverti). Kaip alternatyva turėtų tikti vai-

gyvulį racionaliausia žiemą, o ne „kai norisi mėsos“! Vis dėlto

siškumo nepraradęs šampanas (beje, dažnai gaminamas iš ‘Char-

šiokių tokių nacionalinių ypatumų atrasti galima. Pavyzdžiui, lie-

donnay‘ vynuogių ar jų dalies), ypač jei sultinys buvo riebus.

tuviai, baltarusiai, lenkai labiau vertina kiaulieną; o štai rusiškas

Šardonė neturėtų gadinti ir klasikinės šaltienos iš kiaulienos,

холодец paprastai gaminamas iš jautienos ar veršienos.

tačiau prie kiaulienos norisi šiek tiek tvirtesnio vyno, pavyzdžiui,

Visais atvejais šaltiena – tai sustingęs mėsos ar žuvies sulti-

gero božolė (turėtų tikti ir kokybiškas jaunas vynas) ar vaisiško

nys su priedais, nelygu žaliava. Jei vištiena, tai šiukštu, ne liesa

Burgundijos raudonojo. Įdomumo dėlei nusprendėme išbandyti

krūtinėlė, geriau kuo daugiau sparnelių (krūtinėlę dėkite į bai-

du nestandartinius derinius: lengviausią fino stiliaus cheresą su

giamą ruošti sultinį); jei žuvis, tai ir žvynas nepakenks – sultinys

švelniu rancio kvapu (toks specifinis riešutiškas senumo dvelks-

tik tvirčiau sustings. Beje, pastarasis turi būti gerai pasūdytas,

mas) ir menka rūgštimi bei sausą, koncentruotą, tačiau, palyginti

įvertinant jusles slopinantį šalčio poveikį. Bet koks sultinys – tai-

su vynuogių vynu, lengvą ir vaisišką obuolių sidrą, skleidžiantį

gi ir šaltiena – yra tikra umami bomba, nes ilgai verdami balty-

aiškiai juntamą „tvartelio“ kvapą. Pažiūrėkime, kaip jiems sekėsi.

mai suyra iki amino rūgščių (tarp jų ir apetitiškojo gliutamino, kurio natrio druska, moksliškai natrio gliutamatas, arba E621, yra nepelnytai demonizuota).

Vynas Louis Barthelemy Brut Rose Rubis Champagne AOC

Gaivus, aktyvus, energingai burnoje putojantis vaisiškas rožinis šampanas.

De Martino Legado Reserva Chardonnay 2009, Čilė

Svarbiausia šio vyno skonio savybė – prieskoniškas ąžuolo statinės aromatas ir bręstant įgytas taninų šiurkštumas.

Emilio Lustau Puerto Fino Solera Reserva Jerez DO, Ispanija

Intensyviai kvepia jodu, mielėmis, žaliąja citrina, migdolais. Nerūgštus, bet labai sausas. Savotiškai sūrus.

Faiveley Pinot Noir Bourgogne AOC 2009, Burgundija

Minkštas, švelnus, pilnas. Kvepiantis avietėmis, gervuogėmis, braškių uogiene.

Pierre Huet Cidre Bouché Brut, Prancūzija

Pikantiškas nuganyto sodo kvapas. Pusiau saldus, gana nerūgštus, obuoliškas, putojantis.

Patiekalai Vištienos drebučiai

Lėtai ir ilgai virta iki tol laisvai vaikštinėjusi višta, morkos, petražolių šaknys, kiti prieskoniai; koncentruoto, ryškaus ir drauge švelnaus skonio, tiesiog tirpsta burnoje.

Jaučio liežuvis drebučiuose

Jautienos sultinyje virtas ir viralu užpiltas jaučio liežuvis su žirneliais; gražus pažiūrėti – lyg inkliuzas gintare.

Lietuviška šaltiena

Beveik klasika (nes be galvos): kiaulienos kojų ir kulninės sultinys, gardintas svogūnais, morka, pipirais, druska ir trupučiu česnako; vientisos tekstūros (mėsa gerai suvirusi ir susmulkinta), tinkamo riebumo, soti.

Kiaulės kepenų paštetas

Švelnus, riebus, salsteli (akivaizdu, jog morkų nebuvo pagailėta); skalsus.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vyno ir maisto derinimas

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vyno ir maisto derinimas

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vyno ir maisto derinimas

Kaip dera lietuviškas sūris ir vynas Arūnas Starkus

eabejojame, kad vynas ir sūris dera tarpusavyje. Tačiau ne

giono gamtoje geriausiai besijaučiantys naminiai gyvuliai ganosi

visi sūriai su visais vynais. Daugelis klasikinių vyno ir sūrio

netoli vynuogių, augančių tik tame regione. Reljefas, dirvožemis

porų atkeliauja iš tų pačių regionų: Elzaso „Munster“ (liet. mens-

ir klimatas lemia specifinius gamybos ypatumus, taigi ir skonį. Iš

teras) ir „Gerwurztraminer“, Sansero „Chevre de Chevignol“ ir

tokio gamtinio bendrumo kylanti abiejų produktų skonio, kvapo

„Sauvignon Blanc“, Burgundijos „Epoisee“ (liet. epuasas) ir „Pinot

ir lytėjimo harmonija egzistuoja objektyviai. Žmogui belieka ją

Noir“, ir yra susietos gilaus ryšio. Ryšio, kurį lemia gamta, nes re-

atrasti ir atkartoti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vyno ir maisto derinimas

Tačiau žinome, kaip sunku vietinį grožį perkelti į kitą

vynais, kuriuose buvo obuolių: obuolių ir obuolių bei aronijų.

kontekstą. Koks nevykęs Lietuvoje atrodo vynas, kurį Graikijoje

Išraiškingas, riešutiškas, vaisiškas „Žalgiris“ su svarainių vynu

gėrėme su pasimėgavimu, kaip prasmirsta sūris, kurį Prancūzijo-

pademonstravo pikantišką, bet bene geriausią sesijos derinį.

je valgėme pasičepsėdami, ir kokie per saldūs atrodo iš Turkijos

Užsikandus graikišku riešutu, nuslopinusiu vyno aitrumą, puikiai

parsivežti saldumynai. Atkartojimas kartais neužtikrina geriausio

tiko ir pusiau saldus obuolių ir aronijų vynas.

rezultato. Todėl reikia ieškoti ir naujų, mūsų aplinkoje skambančių dermių. Šilutės rajone, vyndario Česlovo Ramoškos sodyboje, deri-

Esame nedidelė šalis, kurioje ant vienos rankos pirštų galime suskaičiuoti mėlynojo pelėsio sūrio gamintojus; ant kitos – kietojo brandinto sūrio; vos viena kita sūrinė turi ožkos ar avies

nome lietuviškų uogų ir vaisių vyną su netoliese besiganančių

pieno produktų. Ir vyno gamyklų tėra trys, o maža – tik viena.

karvių pieno sūriais, padarytais Vilkyškių pieninėje. Iš keturių sū-

Tačiau net ir esant tokiam nedideliam produktų pasirinkimui,

rių bene universaliausias lietuviško vyno partneris pasirodė pie-

galime rasti ir privalome ieškoti gerų derinių. Ką gali žinoti, gal

niškas, saldžios grietinėlės kvapo puskietis „Prussia“, o geriausiai

paaiškės, kad vienas iš jų besąs tas objektyviai egzistuojantis

jis derėjo su saldžiu obuolių ir aronijų bei saldžiu svarainių vynu.

harmonijos pavyzdys, kurį kitiems norėsis atkartoti.

Trapus, sūrokas „Fetuva“ – gana pretenzingas, nes su per sausu arba taninišku vynu išryškėja sūrio aitrumas. Jis taip pat gerai derėjo su saldžiu svarainių vynu ir su pusiau saldžiu aviečių. Dermę pagerino kartu patiekta saldesnė uogienė. Švelnus, glotnus mėlynojo pelėsio „Memel Blue“ susidraugavo su pusiau saldžiais

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

desertų ir vyno derinių čempionatas 2012

Geriausius šių metų vyno ir desertų derinius sukūrė „Time“, „Lauro lapo“ ir „Esperanza“ restoranų komandos

ių metų Vyno ir desertų derinių čempionate nugalėjo

su intriga ar meniniu polėkiu. Subjektyvia redakcijos nuomone,

Vilniaus restorano „Time“ komanda: Arminas Darasevičius,

įspūdingiausiai pasirodė „In Vino“ atstovas Kristupas Baublys. Jis

Egidijus Lapinskas ir Renata Ozarovska (1 nuotrauka) (desertas

savo derinį „Apie vidinį damų grožį“ pristatė rusiškai skaityda-

„Vėlyvasis skynimas“ su vynu „Kracher Auslese 2010”). Antroji

mas Nikolozo Baratašvilio eiles. Scenoje aktorinius sugebėjimus

vieta atiteko Orintai Charčenkaitei ir Deivydui Praspaliauskui

pademostravo „Neringos“ duetas, „Meniu.lt“ atstovų pasako-

(2 nuotrauka) iš Vilniaus restorano „Lauro lapas” (rudojo sviesto

jimas mus nukėlė į Krymą, puikiai pasirodė „Pajūrio Gabija“.

ledai su vynu „Reichsgraf von Kesselstatt Josephshofer Riesling

Apmaudžiai nepasisekė „Le Meridien Vilnius“ komandai – nuvylė

Auslese 2006”). Trečiąją vietą iškovojo restorano „Esperanza“

technika. Kai kuriems nepaminėtiems prasčiau pasirodžiusiems

komanda: Renatas Jauniškis ir Justinas Kapkočius (3 nuotrauka)

dalyviams reikėtų išmokti be klaidų tarti vyno pavadinimus ir

(desertas „Madam Konstanc“ su vynu „Klein Constantia Vin de

pasitikrinti sakomus faktus.

Constance 2002”). Pastarasis duetas pelnė specialų „Riedel”

20 balų galima buvo skirti už deserto estetiką ir intelektualų

prizą už geriausią čempionato vyną. Specialiu „Džiugo” prizu

vyno pasirinkimo pagrindimą. Čia vėl sužibėjo „In Vino“ – deser-

apdovanotas desertas „Džiugas tropikuose”, kurį sukūrė Halina

tas buvo patiektas labai gražiai, jo valgymo eiliškumas nesukėlė

Višnevskaja (baras „Stars and Legends”) ir Someljė mokyklos

abejonių. Vis dėlto daliai komisijos narių kavoje slėpti antpirštį

studentas Edvinas Ališauskas (13 nuotrauka).

pasirodė kiek nehigieniška. Gražus ir intelektualus buvo An-

Teisėjai, vertindami dalyvius, 20 iš 100 balų galėjo skirti už

driaus Pagojaus („Vyno klubas“) ir Nikitos Vorniko („Lauro lapas“)

pastangas ir gebėjimą meninėmis bei profesionaliomis priemo-

derinys bei „Time“ restorano komandos darbas. Tarp geriausių

nėmis „parduoti“ savo derinį. Daugelis porų apsiribojo standar-

norėtųsi paminėti Daivos Mumgaudienės („Vyno klubas“) ir

tiniais veiksmais, tačiau buvo įdomių bandymų vyną pristatyti

Edgaro Jerumbausko (nepriklausomas virėjas) desertą su prista-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

desertų ir vyno derinių čempionatas 2012

tymu. Kai kurie desertai vis dėlto buvo per sudėtingi, nebuvo

Justino Kapkočiaus („Esperanza“), Egidijaus Lapinsko ir Renatos

aišku, kaip juos valgyti („Ararat“). Kai kas užmiršo pagrįsti vyno

Ozarovskos („Time“) kūriniai.

pasirinkimą („Neringa“). Derinių čempionate salėje buvę vyno

Už vyno ir deserto išvaizdos, skonio ir kvapo derėjimą tei-

profesionalai išrinko geriausią vyną. Desertui prizas nebuvo skir-

sėjai galėjo skirti net 60 balų. Geriausiai atrodė visi prizininkai.

tas, tačiau dėl jo galėjo varžytis Nikitos Vornik („Lauro lapas“),

Puikus buvo ir nesaldus „Pajūrio Gabijos“ derinys – šaltalankių

Rasos Bogušytės („In Vino“), Dariaus Dabrovolsko („Neringa“),

desertas su cava brut. Jis įvertintas nevienareikšmiškai – kai

l I vieta

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

desertų ir vyno derinių čempionatas 2012

kuriems teisėjams trūko saldumo. Gerai derėjo Edmundo

Valikonytės, Gintarės Vaskelaitės, Auksės Malkovienės keturios

Likšos ir Birutės Bukauskaitės-Petrik „Gaivių ananasų grieži-

obuolių interpretacijos su „Trapiche Chardonnay“.

nėlių šėlsmas“ su „Ca Dei Mandorli Brachetto d‘Aqui“, Daivos

Tik keletas derinių buvo nesutvarkyti iki galo: „Meniu.lt“

Mumgaudienės ir Edgaro Jerumbausko troškintas moliūgas su

derinys buvo per sunkus, desertas per saldus ir vynas tapo kiek

„Ca Dei Mandorli L‘Oro dei Giari“; Agnės Dirgėlienės ir Lauryno

vandeningas; „Ararat“ derinyje per daug išryškėjo vyno alkoho-

Eino keksas su „Landreau La Coulee Coteaux du Layon“ ir Vaidos

liškumas, pritrūko harmonijos.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

desertų ir vyno derinių čempionatas 2012

Vynas+desertas 2012 - tęsinys

4. Kristupas Baublys ir Rasa Bogušytė (vyninė „In Vino“ – „Apie vidinį damų grožį“ su „Chateau Mukhrani Muscat“). 5. Jurijus Suchopalovas, Julija Osmačko (restoranas „Ararat“ – „Meilės simfonija“ su „Winar Pino Rose“). 6. Edgaras Jerumbauskas (nepriklausomas virėjas) ir Daiva Mumgaudienė („Vyno klubas“) – troškintas moliūgas su „Ca Dei Mandorli L‘Oro dei Giari“. 7. Edmundas Likša (kavinė „Sakva“) ir Birutė Bukauskaitė-Petrik (restoranas „Panorama“) – „Gaivių ananasų griežinėlių šėlsmas“ su „Ca Dei Mandorli Brachetto d‘Aqui“. 8. Artūras Nečejauskas ir Ieva Malaiškaitė („Meniu.lt“ – „Džiugūs ir šokoladiniai katino Baziliko pamąstymai“ su „Massandra Madera“). 9. Stasys Vitkus, Dovilė Aleknaitė (restoranas „Pajūrio Gabija“ – šaltalankių desertas su „Sumaroca Cava Brut Nature Reserva“).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

desertų ir vyno derinių čempionatas 2012

Vynas+desertas 2012 - tęsinys

10. Vaida Valikonytė, Gintarė Vaskelaitė, Auksė Malkovienė) ( „Le Meridien Vilnius“ – „Quatre pommes“ su „Trapiche Chardonnay“). 11. Žydrė Šatienė, Darius Dabrovolskas (restoranas „Neringa“ – „Creme Brulee“ su „Gunderloch Rothenberg Riesling Auslese“). 12. Andrius Pagojus („Vyno klubas“) ir Nikita Vornik (restoranas „Lauro lapas“) – gorgoncolos ledai su „Planeta Passito di Moscato“. 14. Agnė Dirgėlienė, Laurynas Einas („Vyno klubas“ – „Ruduo prieš žiemą“ su „Landreau La Coulee Coteaux du Layon“). 15. Varžybų teisėjai: Beatričė Laurinavičienė („Verslo žinių“ „Savaitgalio“ redaktorė); Viktorija Vitkauskaitė („IQ Life“ redaktorė); Elena Pipiraitė-Zimblienė („Restoranų verslo“ ir „Meniu.lt“ redaktorė); Andrius Užkalnis („Laukinės žąsys“); Renata Valiūnienė (Commanderie de Bordeaux); Ona Jurkšienė (Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos vykdomoji direktorė); Arūnas Starkus (Lietuvos someljė asociacijos prezidentas ir „Vyno žurnalo“ redaktorius). Geriausią vyną rinko: Gintautas Jašinskas, Jurgis Šliogeris, Dariušas Mileris, Albertas Koncijalovas, Arūnas Starkus. Čempionato stebėti susirinko per 120 žiūrovų. Jie buvo vaišinami „Aqua Panna“ ir „San Pellegrino“ vandeniu, „Džiugo“ sūriu, ir „Mineralinių vandenų“, „Vyno klubo“, „DSP Baltic“, Gruzijos vyno agentūros patiektais saldžiaisiais vynais.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Korėja

Keistai, įdomiai, skaniai ir trumpai Rasa Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Korėja

Mums besilankant II-ajame Azijos someljė čempionate, kuris vyko Daejono mieste (Pietų Korėja), sutikti žmonės nesišypsojo daug. Buvo baikštūs ir apskritai jų matėme mažai, nes, pasirodo, kai mes kėlėmės, jie jau dirbo, kai baigdavom savo darbą, jie jau būdavo namie. Todėl plačios, švarios betono amžių primenančios gatvės nuolat būdavo tuščios. Nesupratau aš tos šalies. Gal keturios dienos buvo per trumpas laikas ką nors suprasti, o gal kontrastų ir kitoniškumo buvo per daug, kad pajėgtumei viską suvokti. Dominuojanti pilkai gelsva spalva, dideli namų blokai su tūkstančiais butų nedideliais langais, dauguma žmonių – tiek vyrų, tiek moterų – gatvėse pilkais kostiumais (išskyrus baruose), sovietinius laikus primenantis aptarnavimas viešbučiuose, limuzininiai autobusai su plačiaekraniais televizoriais ant priekinio stiklo ir odinėmis sėdynėmis ir visai šalia esančiuose parkuose basomis bėgiojantys nedidelio ūgio, ramūs, nuolankūs žmonės.

ai tik keli vienos miesto dalies vaizdai. Kitoje pusėje – mo-

ja). Pagrindiniai naudojami prieskoniai: česnakas, soja, imbieras,

dernus bankų, šiuolaikinės technikos parduotuvių ir vietinių

čili pipirai, svogūnai ir ženšenis. Pastarųjų plantacijos driekiasi

užeigų rojus, prabangiais šaligatviais skubantys biurų darbuo-

kiek tik akys užmato. Tas šakninis, žemiškas skonis juntamas ir

tojai, spalvų įvairovė ir pasaulinio garso korėjiečių kompanijos.

patiekaluose, ir gėrimuose. Maistas ir gėrimai čia patiekiami

Nuo viso to mano galvoje susidarė keistas vietinio gyvenimo

įvairiausio dydžio dubenėliuose. Kai viskas išdėliojama ant stalo,

vaizdas – kažkoks paprastas, bet savotiškai ir prabangus, ramus,

tiesą pasakius, nežinai ką kur dėti, mirkyti, kaip ką kuo paimti.

tačiau su nerimo ir nestabilumo pojūčiu.

Pradžioje stengiausi dirsčioti į gretimą stalą ir daryti viską kaip

Gal todėl ten žmonės nesišypso... O ką daryti, kad jie šyp-

jie, bet, prisiminusi kelias komedijas, supratau, kad vietiniams

sotųsi? Kad jų lūpų kampučiai būtų užsirietę į viršų kaip Puaro

keliu tik juoką, ir praradau viltį. Geriausia nesukti galvos, o iškart

ūsai? Šypsosi žmonės tada, kai jie yra laimingi arba turi viltį ir

pasikviesti padavėją, kuris supratingai ir su džiaugsmu jums

svajonių. Dažnai girdime, kad šaltesnėse šalyse žmonės šypsosi

viską paaiškins.

rečiau. Galbūt, bet vaikai visose šalyse šypsosi daug dažniau nei suaugusieji, pastariesiems dažnai reikia ištarti kelis „skanius“ žodžius, kad jų veidas nušvistų: cheese, chocolat, varenije,

Nė vienas valgymas Pietų Korėjoje neapseina be ryžių ir Kimchi. Kimchi – tai fermentuoti (rauginti, bet ne lietuviško rūgštu-

whiskey, patatas, wine. Atsistokite prieš veidrodį ir pabandykite,

mo) kopūstai su įvairiais prieskoniais. Juos namų šeimininkės

o tada nuspręskite, kokią savo mimiką labiau norėtumėte matyti

ruošia nuo senų laikų dideliais kiekiais žiemai (ak, kaip mums

nuotraukoje, ir tą žodį vartokite, kai į jus nukreipiama kamera.

tai artima!). Švelnesni ar aštresni, su raudonaisiais pipirais ar su

Nepamirškite, kad ir jūsų akys turi žibėti, kad šypsena įtikintų

jūros gėrybėmis – šiandien esama kelių šimtų Kimchi receptų. Šį

nuoširdumu, o tam reikia įsivaizduoti tariamo daikto skonį...

patiekalą rasite ant pusryčių, pietų ir vakarienės stalo. Dėl savo

Pietų Korėjoje išmokome dar vieną šypseną nuotraukoje

maistingumo ir sveikumo Kimchi naudojami ir kitų patiekalų ga-

sukeliantį žodį – Kimchi. Nors tai ne saldus ir ne šventiškas ar

mybai, pyragams, koldūnams, sultiniams ir t. t. Korėjiečiai mano,

gurmaniškas patiekalas, korėjietiškoje virtuvėje jis užima svar-

kad maistas ir medicina yra neatsiejami; jei naudoji natūralų

biausią kasdienos maisto dalį. Korėjietiškas maistas yra slow food

maistą, tai ir medicinos nereikia.

stiliaus. Paprastai, bet ne prastai atrodantis rytietiškas maistas

Man pasisekė, nes šioje šalyje valgoma daug sriubos. Mano

atspindi 5 elementų harmonijos filosofiją: 5 skoniai – saldu,

mėgstamiausia Samgyetang – ilgai virta viščiuko sriuba su ryžiais

sūru, rūgštu, aštru ir kartu; 5 gamtos spalvos – mėlyna, geltona,

ir česnakais, arba Kimchi jjigae – su kiauliena. Sriubos valgomos

raudona, balta ir juoda; 5 pojūčiai – vaizdas, garsas, kvapas,

ir lazdelėmis, ir šaukštu. Tiesa, čia, skirtingai nei Japonijoje, laz-

skonis ir lytėjimas. Iš pirmo žvilgsnio korėjietiška virtuvė man

delės geležinės. Patikėkit, tai nepalengvina valgymo proceso.

pasirodė labai paprasta: valgau viską, ką randu ant žemės ir joje,

Korėjiečiai mėgsta viską rauginti. Ne visiems produktams tai

vandenyje ir ore, tačiau, kaip sužinojau vėliau, šis maistas yra la-

suteikia patį maloniausią kvapą, tačiau atrodo, kad dėl nuola-

bai maistingas ir turi nedaug kalorijų (čia tiems, kas jas skaičiuo-

tinės nestabilumo grėsmės jie raugina ir daržoves, ir mėsą, ir

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Korėja

žuvį, ir pieno produktus. Tiems, kas nemėgstate aitraus kvapo

ir kiaulieną, ir jautieną (Bulgogi). O kas mėgstate kauliukus, tai

sūrių, kaip epuasas ar ilgiau brandintas kamamberas, nesiūly-

prašykite Galbi.

čiau ragauti fermentuotos žuvies. O jei paragavote, tai geriau

Jei apie korėjiečių gėrimus imčiau jums pasakoti taip, kaip

užsrėbkite šamo sultiniu su čili pipirais (megi maeuntang), kad

jie tai daro, žurnalui grėstų didelė bauda. Todėl tik trumpai

nuplautų tą keistą aitrų skonį. Dar galima nuplauti ir maloniai

aprašysiu tai, ką korėjiečiai patiekia ant savo kasdienio stalo ir ko

salstelėjusiais nelabai stipriais ryžių gėrimais, kurių pavadinimai

reikėtų paragauti keliaujant po Pietų Korėją.

priklauso nuo alkoholio kiekio. Nors iš pirmo žvilgsnio korėjiečių virtuvė yra labiau skirta

Makgeoli – tai populiariausias lengvas 6 proc. pieniškas ryžių alus, tapęs ir mano mėgstamiausiu korėjietišku gėrimu. Kai kas

vegetarams, yra ko paskanauti ir tokiems mėsos mėgėjams, kaip

jį vadina vynu. Saldokas ir kremiškos struktūros, jis gali būti ir

aš. Ypač patiko korėjiečių įprotis ant stalo statyti kepsninę, šalia

putojantis. Šis gėrimas dažnai geriamas prie pyragų su Kimchi ar

pridėti įvairiai pjaustytos žalios mėsos ir pamažu, besišnekučiuo-

svogūnais. Makgeoli gali būti skaninamas avietėmis (Bokbunja),

jant ir siurbčiojant Makgoli, ją kepinti. Šitaip korėjiečiai valgo

grybais (Sanghwang), ženšeniu (Ginseng) ar prabangiai – labai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Korėja

prinokusiomis kriaušėmis (Ehwa). Taip gėrimui suteikiama papil-

vargusiose kojose ir apsvaigimą galvoje. Šis jausmas išlieka visą

domo skonio ar kitokių savybių.

kelią atgal, tol, kol vėl nusileidi ant žemės savo namuose.

Soju – tai nuo 16 iki 45 proc. stiprumo distiliuotas gėrimas,

NB! Tiems, kas nedarote namų darbų prieš keliones. Pietų

anksčiau gamintas iš grūdų, dabar distiliuojamas iš ryžių. Tačiau

Korėja yra viena geriausių kosmetikos gamintojų. Kosmetikos

dėl kainos šis gėrimas distiliuojamas ir iš kitų krakmolingų ža-

parduotuvių Seule yra tūkstančiai. Ir nors ant kremų dažniausiai

liavų: saldžiųjų bulvių ir pan. Kokybiško, minkšto skonio gėrimo

tik „namukai ir rutuliukai“, bet, pakalbėję su pardavėjomis, tikrai

lengvas saldumas gerai dera su alkoholiu. Šio gėrimo gamintojai

nusipirksite ne tik sau bet ir visiems artimiesiems įspūdingų

savo produktą išpilsto į stilingus butelius, kurie dažnai tampa

veido ir kūno priežiūros priemonių už dar įspūdingesnę (turiu

suvenyru iš tolimosios šalies.

galvoje, mažą) kainą. Sraigių, arbatos, perlų kremai, serumai ir

Kelionės suvenyras gali būti ir korėjiečių arbata arba indai, iš kurių ji geriama. Tai dar viena neapsakomo lengvumo ir ramybės

kaukės, balinančios priemonės, švelnūs svaiginantys kvapai jums dar ilgai primins tą keistą, bet įspūdingą ir patrauklią šalį.

tradicija. Kai visiškai pavargsti nuo konferencijų ir begalinio noro aplėkti visą miestą, viską nufotografuoti ir supirkti visiems po subtiliai išgraviruotą šaukštą ir lazdeles, tuomet arbatinės yra tikras išganymas. Ramybė, tyla, puodelių lengvumas ir skani arbata, kurią plikydamas penktąjį kartą, pajunti lengvumą pa-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

bordo

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

bordo

Kaip gyvena 1970-ųjų bordo Arūnas Starkus

1970-ieji kartu su 1971-aisiais ir 1975-aisiais laikomi gero der-

Šiandien 1970-ųjų derliaus vynui jau ne mažiau keturias-

liaus metais Bordo. Po nesėkmingos 1967–1969 m. trijulės regio-

dešimties. Kaipgi jis laikosi? Beveik visuose į redakcijos rūsį

no vyndariams orai vėl suteikė galimybę: vynuogės žydėjo geru

atkeliavusiuose buteliuose vyno lygis buvo labai aukštas -

oru, gausiai mezgė uogas, liepą buvo karšta ir sausa, rugpjūtį lietų

butelio peties arba viršutinės peties dalies lygyje. Kai kurios

keitė karštis, karštį – vėsa, po jos nusistovėjo ilgas, šiltas, nokimui

etiketės sunkiai skaitomos arba nutrupėjusios. Kapsulė nusiima

itin palankus oras. ‘Merlot’, ‘Cabernet Franc’, ‘Cabernet Sauvignon’

gana sunkiai, kamštis neretai apipelijęs ir visada labai trapus.

prisirpo beveik vienu metu – spalio pradžioje. Todėl vyndariams

Menkiausias neatsargus judesys – ir lūžta. Todėl ruošiantis gerti

buvo nelengva per trumpą laiką nuskinti ir sutalpinti į fermentavi-

tokio amžiaus vyną būtina pasirūpinti servetėle butelio kakleliui

mo kubilus gausų derlių: Bordo įprasta jėgas paskirstyti ilgesniam

nuvalyti ir turėti šakutės formos atidarytuvą senam kamščiui

laikui, derliaus skynimą pradėti maždaug rugsėjo pradžioje ir

ištraukti. Pravers ir dekanteris.

baigti spalio vidury.

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Château Rauzan Segla Margaux AOC 1970 Magnum, 2003 m. pakeistas kamštis.

Ruduojanti granato spalva. Aromatas dar gana vaisiškas: vyšnios, slyvos, žemiškumo ir paprikos natelės, bet skleidžiasi klasikinė branda: džiovintos raudonos uogos, oda, žvėriena. Nuostabus balansas. Gausesni nei vidutiniai aksominiai taninai. Dar galima laikyti ne mažiau 15 metų.

Château L’Evangile Pomerol AOC 1970

Lygis ties vidurine peties dalimi, tačiau vynas – tobulas: gausesni nei vidutiniai šilkiniai taninai, vidutinis svarumas, vidutinio intensyvumo kvapas: figos, oda, medis, riešutai. Dar mažiausiai 10–15 metų gali bręsti.

Château Trotanoy Pomerol AOC 1970

Kamštis jau kiek judėjo savaime, bijojome, kad jau nieko gero nebebus. Ir spalva kiek per daug matinė, su gausybe rudų nuosėdų. Tačiau kvapas suteikė optimizmo: kvapieji pipirai, vyšnios ir Pomerolio branda – rūdys, melasa, šlapias akmuo. Burnoje per juodos duonos padą ir riešutus prasiveržia aksominiai taninai. Vidutinė rūgštis. Akmens amžiaus vyšnių poskonis. Kiek pastovėjus atsiranda fermos aromatų. Vynas subrendęs, tačiau ne per senas.

Vieux Château Certan Pomerol AOC 1970

Vyno lygis ties viršutine peties dalimi. Kiek oksiduotas, tačiau per dvi valandas dekanteryje atsivėrė. Galima pirkti už priimtiną kainą ir gerti. Tačiau brandinimui nebetinka.

Vyno lygio butelyje (pranc. ullage) reikšmė1 Aukštas lygis (high level) – keli mm – idealus ką tik išpilstyto vyno lygis. Kaklelio lygis (into neck) – iki 1 cm – įprastas lygis, idealus, jei vynui iki 10 metų. Petys (top shoulder) – vyno lygis ties kaklelio platėjimo riba. Nusistovi maždaug 15-ais metais po išpilstymo. Viršutinė peties dalis (upper-shoulder) – iki 5 mm žemiau platėjimo pradžios. Tiek vyno nugaruoja ir tiek susitraukia kamštis per 20 m. Vidurinė peties dalis (mid-shoulder) – normalu 30–40-ies metų vynui. Tačiau toks lygis gali būti ir dėl to, kad kamštis išporėjo ir neužtikrina visiško butelio sandarumo. Apatinės peties dalies vidurys (mid-low shoulder). Vyno lygis ties plačios butelio dalies pradžia. Rizika didėja. Peties pradžia ar apačia (low shoulder). Vynas vertingas tik dėl savo retumo. Žemiau peties (below low-shoulder). Vynas greičiausiai bus negeriamas. Vyno lygis – atstumas tarp kamščio ir vyno butelyje. 1

Lentelė paruošta, remiantis Maiklo Broadbento pastabomis.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

ringas

Nebrangaus

putojančio vyno ir vyno gėrimo ringas L

ietuviai nuo seno mėgsta gaivų gėrimo putojimą burnoje.

pasitikėjimu žvelgiama į vyno gėrimus, kuriuose burbuliukai

„Alita“ mums tiekia produkciją nuo 1963-ųjų, „Italiana“ – nuo

atsiranda dirbtinai prisotinus angliarūgšte, o aromatai – pridė-

1995-ųjų, „Boslita” – nuo 1997 m. Ir išprusimas putojančio vyno

jus aromatinių medžiagų. Bet ir tokio putokšlio pagaminame

srityje auga. Žinome, kad brangiausia ir sudėtingiausia pada-

ir nuperkame dvigubai daugiau nei putojančio vyno (2012 –

ryti vyną klasikiniu metodu, kai burbuliukai susidaro antrajai

6,1 mln l). Į šį derlingą segmentą pastaraisiais metais nusitaikė

fermentacijai vykstant butelyje. Klasikiniu metodu padarytą

ir užsienio tiekėjai. Akys raibsta nuo pasiūlos gausos. Ta proga

Šampanės šampaną kai kas jau skiria nuo „šampano” iš kitur.

žurnalo redakcija nusprendė patikrinti, kaip lietuviškiems gėri-

Vertiname „Prosecco“, nors jis padarytas kiek paprasčiau – Char-

mams sekasi konkuruoti su įvežtiniais. Nusipirkome aštuoniolika

mant metodu, kai antroji fermentacija vyksta didelėse talpose.

nebrangių butelių didelėse dviejų prekybos tinklų parduotuvėse

Žinome, kad dauguma nebrangių pasaulio ir Lietuvos puto-

ir aklai juos paragavome. Neskirstėme į kategorijas iš anksto.

jančių vynų daromi būtent taip. 2011 m. tokio vyno Lietuvoje

Tiesiog leidome vynui pačiam pasakyti, kas jis toks. Vėliau api-

buvo pagaminta ir parduota per 3,2 mln. litrų. Kiek su mažesniu

bendrinome, ką sužinojome.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

ringas

Putojantis gazuotas, fermentuotas, aromatizuotas

tūrio, ir jis turi būti atsiradęs natūralios fermentacijos metu.

gėrimas

Neretai kvapas pagerinamas aromatinėmis medžiagomis, o

skonis – cukrumi. Ant tokio gėrimo priekinės etiketės kartais net

Nieko nenustebinsime, atskirdami putojantį gazuotą,

nenurodyta kategorija, kartais neparašytas ir sausumo (saldumo)

fermentuotą, aromatizuotą gėrimą nuo putojančio vyno.

lygis. Aiškiausia būtų, jei gamintojas laikytųsi Europos Sąjungoje

Putojančiam fermentuotam gėrimui keliami mažesni sudėties

patvirtintų gamybos reikalavimų, o geriausia – jei darytų tokį

reikalavimai: jis gali būti gaminamas iš bet kokių sulčių ar sulčių

gėrimą vynuogių vyno pagrindu.

koncentrato, tačiau alkoholio negali būti daugiau nei 8 proc.

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Marsel Exclusive (alk. 8 % tūrio, „Italiana“)

Stiprus prinokusių kriaušių, džiovintų tropinių vaisių, ličių aromatas. Pusiau saldus, vyniškas balansas. Gaivi rūgštis, švelnus putojimas. Poskonis kiek karsteli kaip džiovinti vaisiai. Gazuotas putojantis aromatizuotas vyno gėrimas.

83 (Geras)

Bon Ami pusiau saldus (alk. 7,5 % tūrio, „Alita“).

Blyškiai žalsvas. Kvepia raugerškio uogomis, guminukais. Pusiau sausas, vidutinės rūgšties. Burnoje nedaug putoja, kvepia slyviene, karsteli kaip persikų kauliukai. Nevyniškas balansas.

82 (Priimtinas)

Bosca Aniversary pusiau saldus (alk. 7,5 %. tūrio, 65 g/l cukraus, „Boslita ir ko“)

Šviesi aukso spalva, nenatūralus persikų aromatas. Putoja aktyviai, limonadiškas. Balansas kiek panašus į vyno.

82 (Priimtinas)

Bosca Anniversary pusiau sausas (alk. 7,5 % tūrio, 45 g/l cukraus, „Boslita ir ko“).

Beveik bespalvis, beveik neputoja. Kvepia lenkiškais saldainiais, agrastais, persikų sirupu, šalta persikų arbata. Gana intensyvus, įkyrus aromatas. Saldus ir rūgštus. Vandeningas.

81 (Priimtinas)

Romeo (alk. 8 % tūrio).

Blyškus. Stipriai kvepia Sudano rože, mėtomis, citrina, plastmase. Burnoje – sušalusio obuolio aromatas. Pusiau sausas. Labai trumpai trunkantis skonis. Panašus į vyną su kamščio yda.

Nepriimtinas

Verdi Spumante (alk. 5 % tūrio, pagaminta Italijoje, platina „Boslita ir ko“)

Bespalvis. Kvepia alpinių gėlių puokšte , sena vaistinėle, valerijonu. Laba sintetiškas. Nemalonus uostyti. Vandeningas.

Nepriimtinas

Putojantis vynas (pagamintas Charmant metodu)

ar kompleksiškumą. Svarbūs jo pranašumai – natūralumas ir nedidelė kaina. Gamintojai skonį pagerinti gali nebent paskutiniu

Pirkdami vyną degustacijai apsiribojome pigiausia putojan-

potėpiu – saldindami vyną. Todėl, norint išsiaiškinti tikruosius

čio vyno gamybos technologija – fermentacija didelėse talpose

vyndario sugebėjimus, reikėtų ragauti briutą (kuriame cukraus

(Charmant metodas) – padarytais produktais. Geriausias tokio

dedama mažiausiai – iki 15 g/l).

tipo vynas būna vaisiškas, jaunatviškas, be pretenzijų į svarumą

Brut Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Grand Cavalier Brut (Prancūzija, alk. 11 % tūrio)

Pernokusios kriaušės. Suputoja intensyviai, bet maloniai, karsteli. Vidutiškai trunkantis poskonis. Jaučiamas likutinis cukrus.

83 (Geras)

Roca dei Forti Brut Spumante (Italija, alk. 11,5 % tūrio)

Panašus į prozeką. Gėliškas aromatas, žalioji citrina, grūdai lenda iš vos pastebimo pelėsį, drėgną medieną primenančio fono. Nedaug aromato. Aktyvi puta. Grikių medaus poskonis. Nemažai likutinio cukraus.

82 (Priimtinas)

Italiana Prestige Brut (Lietuva, alk. 11,5 %)

Intensyvi žalsva spalva. Nuolat kintantis gėlių, šaltmėčių, zefyrų kvapas. Harmoniją ardo mėtinis kartumas. Prieskoninių žolelių poskonis. Savotiškai žoliškas.

81 (Priimtinas)

Louis Perdier Brut Excellence (Prancūzija, alk. 11 % tūrio)

Gražiai laikosi puta. Blyški balto aukso spalva. Švarus mielių, prinokusios žaliosios citrinos aromatas. Sausas, rūgštus. Vidutinio svarumo. Neutralus, be poskonio.

81 (Priimtinas)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

ringas

Į saldesnių nei briutas kategoriją pateko visokiais epitetais pavadinti vynai – nuo „dry“, „extra dry“ iki „pusiau saldaus“. Visiems jiems būdingas pastebimas saldumas ir, tikėtina, kiek kita nei briuto vartojimo tradicija. Reglamentas leidžia saldinti sirupu (sulčių ir cukraus mišiniu), kuriame gali būti ir brendžio (vynuogių vyno spirito), tačiau pirminius aromatus formuoja tik žaliavinis vynuogių vynas.

Pusiau sausas, pusiau saldus Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Canti Prosecco DOC Extra Dry Heritage (Italija, alk. 11 % tūrio)

Blyški žalsva spalva. Nedaug citrusinių ir gėlių, kalnų ir sniego aromato. Gana sausas. Vidutinė rūgštis. Sūroka pabaiga.

83 (Geras)

Italiana Prestige pusiau sausas (Lietuva, alk. 11,5 % tūrio)

Švelniai kvepia prinokusiomis kriaušėmis, baltaisiais serbentais, pernokusiais persikais. Pusiau saldus. Vidutinės trukmės skonis. Neblogai subalansuotas.

83 (Geras)

Drakenkloof Soet Vonkelwyn 2011 (Pietų Afrika, alk 8 % tūrio)

Aukso spalva. Muskato, ledinukų, citrininio marmelado aromatas. Mažai rūgšties, vidutinis saldumas. Citrinų ir medaus poskonis.

83 (Geras)

Alita Chardonnay pusiau sausas (Lietuva, alk. 11 % tūrio)

Pilkoka aukso spalva. Putoja ilgai, dideliais burbulais. Kvepia rojaus obuoliukais, duona, džiovintomis medingomis gėlėmis. Nerūgštus.

82 (Priimtinas)

Torley Talisman Demi Sec (Vengrija, alk. 11 % tūrio)

Pilka aukso spalva. Mažai kvapo. Nešvarus džiovintų kriaušių ir seno skuduro kvapas. Gana sausas. Minkštas, vyniškas.

Roca de Forti Spumante Demi Sec (Italija, alk. 11 % tūrio)

Žalsva žaliosios citrinos spalva. Primena prozeką. Kareiviškos košės, kaučiuko, raugintų daržovių kvapas. Nedaug rūgšties. Riešutų poskonis. Keistas, per svarus vynas.

Alita sausas (Lietuva, alk. 11 % tūrio)

Blyški spalva. Daržovių lapų, mangų kvapas. Daug rūgšties ir nemažai cukraus.

Nepriimtinas

Degustacijos rezultatai nėra tokie blogi, kaip kai kurie skaitytojai tikriausiai tikėjosi. Visi mums į rankas patekę iš užsienio atvežti brut sausumo vynai yra visai geros kokybės. Kiek prasčiau su saldžiaisiais: panašu, kad vartotojas yra pasiryžęs skoniu laikyti tik saldumą ir ignoruoti kai kuriuos akivaizdžius aromato ir skonio balanso trūkumus. Maloniai nustebino keletas putojančių, gazuotų, aromatizuotų gėrimų. Jei nepaisytume kiek agresyvoko ir nenatūralaus jų aromatingumo bei didelio cukringumo, nedidelis alkoholio kiekis ir tinkamas rūgštingumas gali sukurti malonią harmoniją burnoje. Tačiau tai, kad šie gėrimai mūsų įvertinti panašiais balais kaip ir putojantis vynas, nereiškia, kad jie stovi ant to paties hierarchijos laiptelio vyno mėgėjų vertybių skalėje. Padaryti vyną iš vyno yra gerokai sunkiau, nei sukonstruoti savotišką gėrimą-frankenšteiną. Aklai ragaujant, gazuotus aromatizuotus gėrimus iš karto galima atpažinti iš per daug intensyvaus skonio. Todėl subtilių juslių, niuansų pojūčio jie nelavina. Gal ne visiems to ir reikia.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

autoriai ir degustuotojai

Žurnalo autoriai ir degustuotojai (abėcėlės tvarka)

liudas glemža – daktaras, lektorius, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete dėsto LDK geopolitinė raidą, Rusijos ir Lietuvos istorijos sankirtos, Apšvietos epochą, LDK XVIII amžiuje: valstybė, visuomenė, individas.

Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė – psichologė, žurnalo „Aš ir psichologija” vyriausioji redaktorė.

daiva mumgaudienė – vyno mėgėja, LSA Someljė mokyklos mokinė, dirba „Vyno klube“.

Jurgis Šliogeris – vyno ekspertas, Lietuvos someljė asociacijos steigėjas, nuo 1990 m. keliauja po vyndarystės regionus, Lietuvos spaudoje rašo apie vyną, nuo 1998 m. veda degustacijas, teisėjauja vyno čempionatuose.

Arūnas Starkus – vyno ir desertų fanas, „Vyno žurnalo“ vyr. redaktorius, WSET diplomantas, LSA prezidentas, ASI edukacinio komiteto narys, FIJEV narys.

Linas Vaitulevičius – amžinas vyno studentas, vyno kultūros evangelistas, ilgametis „Vyno žurnalo“ autorius ir visų geros valios žmonių draugas.

Rasa Starkus – „Vyno klubo“ direktorė, Lietuvos someljė asociacijos steigėja, FIJEV narė, jautrioji nosis ir žvitrioji akis, visur ir visada – vyne, maiste, kine ir knygoje – ieškanti balanso ir harmonijos.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Andrius Valčiukas – Degustacijų vedėjas ir vyno vertintojas. Dirba „Vyno klube“.

F OTO G R A FA I R ita Bac ytė -Star k uvienė, UAB „Liviko“, „Prowein“, Arūnas Star k us, J urgis Šlioger is, R asa Star k us, Daiva M umgaudienė, „Vilk yšk ių pieninė“. K A L B O S R E D A K TO R Ė , V E R T Ė J A Asta Žūk aitė asta@v ynozurnalas.lt AU TO R I A I I R D E G U S T U OTO J A I Liudas Glemža, D aiva M umgaudienė, Andr ius Pagojus, R emigijus S enavaitis, Arūnas Star k us, R asa Star k us, Egidija Š eput ytė -Vaitulevičienė, Jurgis Šlioger is, Linas Vaitulevičius, Andr ius Valčiuk as, Asta Žūk aitė

V Y N O, K I T Ų G Ė R I M Ų MĖGĖJAMS IR PROFESIONALAMS

w w w.v ynozurnalas.lt N r. 24. Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn. K itas numer is bus išleistas 2013 m. gegužės mėn. Apie k asdienes v yno naujienas, v yno ir maisto der inimą bei v ynų ver tinimus sk ait yk ite w w w.v ynozurnalas.lt El. paštas: info@v ynozurnalas.lt Adresas: Stumbrų g. 15 Vilnius, LT-08101 V Y R . R E D A K TO R I U S Arūnas Star k us tel. nr. 8 698 34 297, starkus@v ynozurnalas.lt

LEIDĖJAS UAB „Naminė pelėda“ ISSN 1822-2153 P L AT I N I M A S El. paštas: info@v ynozurnalas.lt, tel. nr. (5) 215 94 39 REKLAMA Daiva M umgaudienė El. paštas: info@v ynozurnalas.lt, tel. nr. 8 663 64545 S PAU D A A B „Spauda“

DIZAINERIS Linas G liaudelis

TIRAŽAS 2 000 egz.

M A K E T U OTO J A L ina Juršytė DAILININKAS R imv ydas Kepežinsk as

R edakcija už rek lamos tur inį neatsako. Perspausdinti k ur į nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauk ą galima tik gavus rašytinį redakcijos sutik imą.

WSET (Wine and Spirits Education Trust)

svarbiausios pasaulio vyno ir stipriųjų gėrimų švietimo organizacijos studijos jau Lietuvoje ! 1-ASIS LYGIS „Pasitikėjimas aptarnaujančiam personalui” -Vyno pagrindai - Stipriųjų gėrimų pagrindai

2-ASIS LYGIS „Žvelgti giliau etiketės” - Vidurinysis vyno kursas - Stiprieji gėrimai profesionalams

3-IASIS LYGIS „Atrasti vyno ir stipriųjų gėrimų pasaulį“ - Pažengusiems

„Vyno klubas“ ± VHUWL¿NXRWDV WSET VWXGLMž FHQWUDV UHQND JUXSHV SUDGŏWL PRNVOXV OLHSRV LU UXJVŏMR PŏQ 0RN\GDPLHVL /LHWXYRMH JDXVLWH /RQGRQH šVLNźUXVLR WSET EDLJLPR VHUWL¿NDWą Registruokites arba teiraukitės: tel.8 5 2159438; el. paštu wset@vynoklubas.lt; www.vynoklubas.lt/WSET.