"Vyno žurnalas" by Vyno Žurnalas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

redaktoriaus žodis

sivaizduokite, kad pietaujate betono džiunglėse esančiame

Atrodė, kad improvizuotame restorane jis kone šoka. Plastiškai,

restorane. Tarp ūžiančių kondicionierių, gartraukių, vandens

natūraliai dirbo su taurėmis, dekanteriais, vynu ir servetėlėmis –

čiaupų, viryklių ir prastos kokybės garso takelio. Per langus

Europoje įprastais stalo atributais. Japonai servetėles visais

matosi tik pravažiuojantys automobiliai ir purvina žiemos tamsa.

pavidalais, išskyrus drėgną prieš valgį, iš viso ignoruoja, jiems

Nejauku. Niekas to nemėgsta. Japonai tokiu atveju sėdasi prie

tenka valios pastangomis mokytis to, kas europiečio genuose

baro, už kurio stovi gyvas žmogus su peiliu ir daro jiems valgyti.

tiesiog užprogramuota.

Pjausto, formuoja, deda ant padėkliuko ir tiesia per barą klientui.

Programos apie vyną lietuvio genuose nėra. Ją rašo kelionių

Žiūri tiesiai į akis, persimeta žodeliu, paaiškina, pastato dar vieną

įspūdžiai, maloni patirtis restoranuose, ji atranda sau užuovėją

sakės grafinuką. Betono džiunglėse gelbsti žmogiška šiluma.

šurmuliuojančiose vyninėse. Kruopelė po kruopelės indėlį deda

Šiame numeryje nemažai rašoma apie žmones, kurie šilumą

ir mūsų žurnalo darbuotojai, savo kailiu Italijoje, Čilėje, Ispani-

į belangius restoranus atneša iš saulėtų vynuogynais apaugusių

joje, Prancūzijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje

kalvų – apie someljė. Tai ne tie vienadieniai padavėjai, kurie

išgyvenę kiekvieną parašytą žodį.

„nežino, nes neragavo“ arba „dirba pirmą dieną“, tai profesiona-

Malonaus skaitymo.

lai, darbą restorane pasirinkę savo gyvenimo keliu. Jie, kaip ir tie japonų virėjai, neturi kur pasislėpti nuo kliento akių, jie neturi teisės nežinoti. Someljė privalo išmanyti ne tik gėrimus, kuriuos jis atrinko į restorano meniu, bet ir patiekalus. Sutikęs lankytoją jis atstovauja restoranui geriausia to žodžio prasme – kaip valgymo ir gėrìmo malonumo, kultūros centrui. Neseniai vykusį Azijos ir Okeanijos someljė čempionatą laimėjo japonas. Laimėjo dėl puikių žinių ir geros uoslės. Tačiau varžybų scenoje gražiau atrodė australas Francas Moreau. Redakcijos vardu Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

turinys

Turinys įvykiai ir naujienos 6 psl.

Įvykiai ir naujienos

8 psl.

Kur dingsta į Lietuvą atvežtas vynas. Arūnas Starkus

10 psl.

Vyno paroda „Vyno dienos. Vilnius 2009”.

12 psl.

Bordo vyno aristokratija rinkosi „Château Lafite-Rothschild“. Rasa Sužiedelienė

16 psl.

Lietuvos someljė čempionatas „Mouton Cadet Grand Prix“

17 psl.

Baltijos someljė čempionatas „Vana Tallinn Grand Prix 2009“

vynas ir vyno regionai 18 psl.

Kuo stebina Čilės vyninės. Arūnas Starkus

28 psl.

„Vietinės“ Argentinos vynuogės: ‘Bonarda’ ir ‘Malbec’. Arūnas Starkus

30 psl.

Riocha – naujas požiūris ir nauja išvaizda. Jurgis Šliogeris

36 psl.

Būti šimtaprocentinės koncentracijos. Jolanta Smičienė

40 psl.

„Verdicchio“ kraštas. Jurgita Karinauskaitė

44 psl.

Saldi mažųjų Italijos šiauriečių sėkmė. Andrius Valčiukas

46 psl.

„Brunello di Montalcino“ vyndariai. Linas Starkus

50 psl.

„Sauvignon Blanc“ Luaroje ir Štirijoje. Arūnas Starkus

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 56 psl.

Someljė apibrėžimas. Arūnas Starkus

58 psl.

Lietuviški šventiniai užkandžiai ir vynas. Linas Vaitulevičius

62 psl.

Lietuvoje daugėja someljė

63 psl.

Dewey‘us Markhamas šampano butelį atkemša su taure

64 psl.

Vyno chemija II. Pagrindiniai vyno komponentai. Šarūnas Zigmantas

67 psl.

Empirinės pastabos apie embrioną. stra & rakš

68 psl.

Skaniai – akimis, ausimis, nosimi ir burna. Rasa Sužiedelienė

ne tik vynas 70 psl.

Vynas ir kvepalai: aukštųjų materijų pora. Andrius Užkalnis

72 psl.

Šakočio atlaidai. Asta Žūkaitė

v artotojo gidas 74 psl.

Bordo 1855 Cru Classé vynai

76 psl.

Septyni Chablis Grand Cru veidai. Arūnas Starkus

78 psl.

Vertikali „Cristal“ šampano degustacija

„Louis Roederer“ šampano namuose. Jolanta Smičienė, Rytis Jurkėnas

80 psl.

Apie žurnalo autorius ir vyno vertintojus

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2010 m. gegužės mėn.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Naujienos Armino Darasevičiaus vakarienė „Mouton Rothschild“ pilyje Geriausiam 2008 m. Lietuvos „Mouton Cadet Grand Prix“ someljė Arminui Darasevičiui atitekęs prizas buvo kelionė į kas antri metai Bordo vykstančią parodą „Vinexpo“. Į kelionės programą buvo įtraukta vakarienė „Mouton Rothschild“ pilyje su Tarptautinės someljė asociacijos (ASI) asamblėjos dalyviais. Vakarienės metu buvo vaišinama geriausiais Rohtschildų šeimos daromais vynais iš viso pasaulio: „Opus One“ (Kalifornija), „Almaviva“ (Čilė), „Baron d‘Arques“ (Langedokas), „Clerc Millon“ (Pojakas), „Mouton Rothschild“ (Pojakas), „Madame Coutet“ (Soternas).

Algirdo Lungio vynuogių ir vyno šventė Joniškėlyje Aukštaitijoje žinomas vynuogių augintojas Algirdas Lungis kasmet kviečia į vyno ir vynuogių šventę savo sodyboje Joniškėlyje. Šiemet čia buvo galima sutikti Lietuvos vyndarių asociacijos, Lietuvos vynuogininkų asociacijos narius, knygų apie vynuogių auginimą autorių Bronių Gaigalą, vyno žinovus Rasą Sužiedelienę, Gintautą Jašinską, Arūną Starkų, Liną Vaitulevičių, vynuogių platintojus Andrių ir Karoliną Diliautus ir kitus lietuviškai vynuogių kultūrai neabejingus veikėjus. Algirdas Lungis visus vaišino savo gamybos sidru, vynu bei skirtingų veislių baltosiomis vynuogėmis, išaugintomis milžiniškame šiltnamyje.

Traukiasi Alkoholio rinkoje – pirmieji korekcijos ženklai. Nuo 2004 metų didmeninių vyno platintojų skaičius nuolat augo. Prieš Lietuvai įstojant į ES, tebuvo 7 importuotojai, o šių metų pradžioje veikė apie trisdešimt didesnių ir mažesnių įmonių. Tačiau pranešama, kad iš Lietuvos rinkos traukiasi Estijos alkoholio platintoja „Tridens“, apie likvidacines kainas paskelbė dar pora mažų, neseniai įsikūrusių įmonių. Vyno įvežėjai siaurina vyno pasiūlą, nes sunkėja atsiskaitymo su tiekėjais sąlygos bei mažėja vartotojų perkamoji galia.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Pirmasis Azijos ir Okeanijos someljė čempionatas Azijos ir Okeanijos someljė čempionatą laimėjo japonas Satoru Mori. Finale jis varžėsi su kolega iš „La Tour d‘Argent Tokyo“ restorano Nobuhide Tani‘u ir australu Francu Moreau. Puikiai pradėjusį australą iš vėžių išmušė dekantavimo rungtyje sutrupėjęs kamštis. Vis dėlto jis laimėjo specialų prizą už žinias apie prancūzišką vyną. Iš viso čempionate dalyvavo po 2 dalyvius iš dešimties šalių, jų tarpe ir keturios moterys: iš Indonezijos, Kinijos, Tailando ir Pietų Korėjos. Varžybose teisėjavo penki geriausi pasaulio someljė: Giuseppe Vaccarini, Shinya Tasaki, Serge‘as Dubsas, Philippe‘as Faure-Bracas ir Andreasas Larsonas. Varžybos vyko Osakoje, netoli kurios auginami garsieji Kobės jaučiai, daroma geriausia sakė, varomas japoniškas viskis ir auga vynuogynai.

„Gölles“ actai – jautriems gurmanams Lietuvoje pasirodė Gölles šeimos actai. Riegersburgo pilies apylinkėse prinokę kriaušės, persikai, pomidorai, abrikosai ar avietės fermentuojamos, o paskui brandinamos didžiausiame Austrijoje ąžuolo statinių rūsyje. Šių actų pirkėjai – tobulumo siekiantys gurmanai. Kriaušių actas gerai dera su kiaulpienėmis, cikorija, patiekalais su karamele ir riešutais; persikų actas – su lapinėmis salotomis, bei naudojamas padažams su garinta žuvimi ir šparagais; pomidorų actas naudojamas pomidorų patiekalams arba keptam otui ar bifšteksui pagardinti. Abrikosų actas tinka pagardinti padažams su kariu, kardamonu ir imbieru. „Gölles“ actai parduodami „Vyno klubo“ parduotuvėse.

Naujo stiliaus „Vyno klubo“ parduotuvė Vilniuje, Lukšio g. 19 „Vyno klubas“ atidarė naują parduotuvę Vilniuje, Lukšio 19 (priešais „Domus“ galeriją). „Atidarome ne jaukios boutique, o erdvaus sandėlio stiliaus parduotuvę. Parduotuvė suprojektuota taip, kad joje tilptų didelės visų vynų atsargos ir būtų nesunku patenkinti įvairių pirkėjų poreikius: ir perkančių butelį vakarienei, ir šimtą vestuvėms“, – sakė „Vyno klubo“ bendrasavininkis Arūnas Starkus. Naujoje parduotuvėje nuolatos dirba profesionalūs vyno žinovai, todėl pirkėjai čia pat gali gauti išsamių patarimų, kokį vyną rinktis skirtingomis progomis, su kokiais patiekalais jį ragauti, kaip laikyti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

statistika

Kur dingsta

į Lietuvą atvežtas vynas Arūnas Starkus

eįmanoma analizuoti vyno vartojimo statistikos Lietuvoje,

Kokia šios sumos dalis tenka vynui? Kokį vyną mes geriame? Vie-

nes jos nėra. Statistikos departamentas skelbia tik namų

nareikšmio atsakymo nėra. Statistikos departamentas pateikia

ūkio išlaidas alkoholiui įsigyti. Pavyzdžiui, žinoma, kad 2007 m.

duomenis apie vyno importą ir eksportą, kuriuos sunku interpre-

vienas namų ūkio narys (faktiškai vienas Lietuvos gyventojas)

tuoti. Pavyzdžiui, 2007 metais įvežta ir išvežta beveik toks pats

per mėnesį alkoholiui išleisdavo 18,2 lito, o 2008 m. – 20 litų. Ki-

vyno kiekis. Kadangi mūsų šalyje vynuogės vynui neauginamos,

taip sakant, vienas žmogus alkoholiui per metus išleido apie 240

viską, ką eksportuojame, turėjome importuoti, tad galima daryti

litų, o iš viso alkoholiui Lietuvoje buvo išleista per 800 mln. litų.

išvadą, kad Lietuvoje vartojimas teoriškai lygus nuliui.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

statistika

Tik tiek teišgeriame šampano? Šiuos duomenis patvirtina kai kurie užsienio šaltiniai. Pavyzdžiui, LR Statistikos departamentas praneša, kad per pirmuosius devynis 2009 m. mėnesius į Lietuvą buvo įvežta 17 tūkst. litrų šampano. Tačiau 6 200 litrų eksportuota į Rusiją, 700 l – į Baltarusiją, 1800 l – Ispaniją, ir 100 l – į Latviją . Vidiniam vartojimui lieka 8 200 litrų. Šampanės vyno regioninė taryba redakcijai pranešė, kad, jos duomenimis, per 8 mėn. Lietuvai parduota 8 317 buteliai (6 237 l) šampano, taigi skaičius artimas importo ir eksporto skirtumui. Gal tokiu atveju galime koreguoti ir optimistinius 2008 m. šampano pardavimo skaičius?

Rusija – didysis vyno siurblys Beje, ne tik šampano, bet ir 97–98 proc. viso vyno reeksporto nukreipta į Rusiją. Kai kurie reeksporto skaičiai stebina. Rūšinio baltojo Bordo vyno per devynis 2007 m. mėnesius išvežta aštuonis kartus daugiau, nei įvežta (atitinkamai 407 000 ir 53 000 litrų). Gal šis vynas buvo daromas Lietuvoje, o ne Bordo?

2009 m. eksportas į Rusiją susilygino su analogiško vyno importu. Daugiausia perparduota (tūkst. litrų): 6 442,3

vyno buteliuose iš šviežių vynuogių;

4 898,6

baltojo vyno buteliuose iš šviežių vynuogių;

Bordo regione padaryto rūšinio vyno;

1 060

1 022,5

Reinheseno regione padaryto rūšinio baltojo vyno;

716

rūšinio vyno, pagaminto konkrečiuose regionuose;

513,5

Bordo regione padaryto rūšinio baltojo vyno;

222,9

Valensijos regione padaryto rūšinio baltojo vyno;

188

Toskanos regione padaryto rūšinio vyno;

165

Veneto regione padaryto rūšinio vyno.

Importo struktūra Skeptikai turi teisę abejoti, ar statistikos duomenys atspindi vyno vartojimą Lietuvoje. Tačiau skaičiai bent jau parodo užsienio prekybos prioritetus.

Vyno importo į Lietuvą per pirmuosius 2009 m. mėnesius struktūra (pagal kiekį) Valstybė

Prancūzija

29,8

Italija

23,8

Ispanija

22,3

Vengrija

8,4

Vokietija

Čilė

2,6

Argentina

0,9

Gruzija

0,8

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Vyno paroda „Vyno dienos. Vilnius 2009” T

arptautinė vyno paroda „Vyno dienos. Vilnius 2009“ – svarbiausias metų Lietuvos vyno kultūros renginys. Šiemet per

Parodą organizuojančio „Vyno klubo“ direktorė Rasa Sužiedelienė pastebėjo, kad šiemet per pirmąsias valandas, skirtas tik

dvi dienas jame apsilankė apie keturis tūkstančius lankytojų.

profesionalams, apsilankė per keturis šimtus restoranų, parduo-

Jiems vynus pristatė per šimtą vyno žinovų. Atvyko vyndariai iš

tuvių darbuotojų ir Someljė mokyklos studentų. Paroda kasmet

Argentinos („Joffre“, „Plata“), Italijos („Ricasoli“, „Planeta“), Ispa-

vyksta Šiuolaikinio meno centre Vilniuje. Šiemet joje pasiektas

nijos („Pares Balta“, „Enate“, „Summaroca“), Čilės („Ventisquero“),

rekordinis dalyvių skaičius, apsilankė daugiausia profesionaliai

Vengrijos („Malatinsky“), Vokietijos („Kesselstatt“), Prancūzijos

su vynu dirbančių lankytojų. Užsienio vyndarius ypač stebino

(„Charpentron“), Austrijos („Heger“, „Hager“, „Hirtl“, „Durnberg“).

išprusę vyno mėgėjai, drausminga ir kartu pakili atmosfera. Vyno

Savo stendus parodoje turėjo ne tik dar nematyti Moldovos,

kultūros lygis Lietuvoje akivaizdžiai kyla.

Konjako, Austrijos vyndariai, bet ir lietuvių gamintojai „Alita“, „Anykščių vynas“ bei vynuogių sodinukų tiekėjai.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

1855 m. Grand Cru Classé

Bordo vyno aristokratija rinkosi „Château Lafite-Rothschild“ Rasa Sužiedelienė

Architekto Ricardo Bofillio sukurtame apskritame rūsyje, tarp statinėse bręstančių 2008 ir 2007 metų „Château Lafite Rothschild“ kilmingų vynų susirinko šeimos, valdančios geriausius Medoko ir Soterno ūkius. Tiek gero Bordo vyno gamintojų vienoje vietoje pamatyti įmanoma tik kas antrus metus – Conseil des Grands Crus Classés en 1855 (Medoko, Soterno ir Barsako komunos) rengiamose vakarienėse pasaulio spaudai „Vinexpo“ parodos metu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

1855 m. Grand Cru Classé

„C

hâteau Lafite Rothschild“ šeimininkas baronas Ericas de

Fite“ (dabar „Lafite-Rothschild“). „Mouton“ (dabar „Mouton-Rot-

Rothschildas jeroboamuose (3 l talpos buteliai) svečiams

hschild“) jis nukėlė net į trečiųjų ūkių lygį, Bordo buvo priimta jį

pateikė vyną, padarytą 1978-aisiais – „stebuklo metais“. Tada bežūstantį derlių išgelbėjo rugsėjį išsigiedriję ir iki pat derliaus

minėti iš karto po pirmųjų keturių. Klasifikacija labiausiai buvo reikalinga pirkliams, kad len-

skynimo pabaigos išlikę saulėti orai. Šeštadalį pasaulio vyno

gviau lengviau galėtų išlaikyti santykį tarp geriausių ir vidutinių

aukcionų apyvartos sudaro prekyba „Château Lafite Rothschild“

vynų kainų. Antrame XIX a. dešimtmetyje vyno kaina klasifi-

vynu. Globalius ekonomikos svyravimus šis ūkis jaučia ypatingai

kacijos viduje mažėjo nuosekliai: 2400 frankų – pirmųjų ūkių

gerai. Todėl simboliška, kad pateikiant „stebuklo metų“ vyną

vynas, 2100 frankų – geriausi antrieji, 2000–1900 frankų kainavo

buvo prisimintas sudėtingas 2008 m. ruduo, vilčių suteikusi 2009

prastesni antrieji, tretieji ūkiai gaudavo 1600–1700 frankų už

m. žiema ir sėkminga pavasarinė išankstinės prekybos kampani-

tuną (angl. thun) vyno (954 l). Šiandien pirmųjų ūkių jauno vyno

ja, kurioje pirmieji ūkiai („Margaux“, „Latour“, „Haut Brion“, „Mou-

kaina lenkia antrųjų bent du kartus, o kartais ir visus keturis.

ton-Rothschild“ ir „Lafite-Rothschild“) parodė puikią iniciatyvą,

Tačiau taip yra ne tik dėl vietos klasifikacijoje, bet ir dėl vyno

parduodami vyną už itin žemą kainą ir išjudindami besustings-

žurnalistų, vyno žinovų, kritikų, vertintojų nuomonės, į kurią

tančią pasaulinę geriausio vyno rinką.

įsiklauso protingi pirkėjai. Bordo vyno rinka yra pati skaidriausia,

Bordo yra kone vienintelis regionas pasaulyje, kuriame ben-

nes juo prekiauja šimtai vyno pirklių, vyksta vieši aukcionai, ne-

dru vyndarių, prekiautojų ir savivaldos sutarimu yra skelbiami

sama jokių išskirtinių teisių, vyno kiekis rinkoje yra tikrai didelis

geriausių ūkių sąrašai. Tradiciškai tokie sąrašai vadinami Grands

(vidutinis Medoko ūkis išleidžia į rinką per 100 000 butelių savo

Crus Classés (geriausios klasifikuotos augavietės). Seniausia

geriausio vyno, o ūkių vien geriausiųjų klasifikacijoje yra 61),

žinoma ir iki šiol galiojanti yra 1855 metais paskelbta klasifika-

todėl bet kada ir bet kas gali pirkti ir parduoti keisdamas rinkos

cija, kurioje 61 geriausio raudonojo vyno gamintojas iš Medoko

situaciją. Ūkiai stengiasi vyną parduoti labai anksti, jam dar

suskirstyta į penkias klases, o 26 geriausio baltojo saldaus vyno

bręstant ąžuolinėse statinėse, ir nedalyvauti spekuliaciniuose

gamintojai iš Soterno ir Barsako – į dvi.

žaidimuose. Tada ūkių savininkų sąžinė rami, jie gali būti atviri

Bandymų išskirti geriausius vynus buvo ir gerokai anksčiau. Filosofas ir vyno žinovas Johnas Locke‘as apie geresnius

ir nuoširdūs. Ir pietaudami užsigerti savo ir kaimynų senų derlių vynu, kurio turi pasilikę tik savo reikmėms.

Medoko ir Pontako (Pontac) (Graves‘e esantis „Haut Brion“ ūkio pirmtakas) vynus rašė jau 1677 metais. Tuomet ūkių pavadinimai nebuvo tokie svarbūs, kaip vieta, kur užaugintos vynuogės ir pirklių, kurie vyną brandino statinėse ir pilstė į butelius, vardai. Tačiau apie 1740-uosius jau teigiama, kad pirkliai linkę mokėti skirtingą kainą už atskiruose ūkiuose padarytą vyną. Tarp labiausiai geidžiamų minimi „Haut Brion“, „Lafite“ ūkiai. O 1786 metais Didžiosios Britanijos karaliui Jurgiui III derantis su Prancūzijos karaliumu Liudviku XVI dėl geresnių prekybos sąlygų, jau

1855 m. Medoko ir Soterno Grand Cru Classé ūkių vakarienės meniu (2009 metai) Sultinys 2001 m. Medoko Grand Cru Classé vynai Žirnių piurė ir minkštai virtas kiaušinis

pasirodo sąrašai su geriausių ūkių pavadinimais. Tarp pirmųjų

1986–1996 m. Medoko Grand Cru Classé vynai

minimi mums žinomi „Margaux“, „Lafite“, „Latour“ ir „Haut Brion“.

Virta ėriuko mėsa su kriaušėmis

Sudaryti ir antrųjų bei trečiųjų ūkių sąrašai. 1787 metais Bordo aplankė JAV ambasadorius Prancūzijoje Thomas Jeffersonas. Pirklių padedamas, per savaitę jis aplankė pagrindinius ūkius

1978 m. „Château Lafite-Rothschild“ (jeroboamas) Brie ir Mimolette sūriai

ir sudarė savo klasifikaciją, kurioje tarp pirmųjų ūkių paminėjo

1986–1996 m. Soterno ir Barsako Grand Cru Classé vynai,

„Margaux“, „La Tour de Ségur“ (dabar „Latour“), „Haut Brion“ ir „La

Persikas raudonų uogų padaže, verbenos šerbetas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

1855 m. Grand Cru Classé

1855 m. Soterno ir Barsako Grand Cru Classé ūkių sąrašas Pirmieji Cru Supérieur Château d’YQUEM, Sauternes

Pirmieji Cru Château LA TOUR BLANCHE, Sauternes Château LAFAURIE-PEYRAGUEY, Sauternes Clos HAUT-PEYRAGUEY, Sauternes Château de RAYNE-VIGNEAU, Sauternes Château SUDUIRAUT, Sauternes Château COUTET, Barsac Château CLIMENS, Barsac Château GUIRAUD, Sauternes Château RIEUSSEC, Sauternes Château RABAUD-PROMIS, Sauternes Château SIGALAS-RABAUD, Sauternes

Antrieji Cru Château de MYRAT, Barsac Château DOISY DAËNE, Barsac Château DOISY-DUBROCA, Barsac Château DOISY-VÉDRINES, Barsac Château d’ARCHE, Sauternes Château FILHOT, Sauternes Château BROUSTET, Barsac Château NAIRAC, Barsac Château CAILLOU, Barsac Château SUAU, Barsac Château de MALLE, Sauternes Château ROMER du HAYOT, Sauternes Château ROMER, Sauternes Château LAMOTHE-GUIGNARD, Sauternes

1855 m. Medoko Grand Cru Classé ūkių sąrašas Pirmieji Cru Château HAUT-BRION, Pessac-Leognan Château LAFÍTE-ROTHSCHILD, Pauillac Château LATOUR, Pauillac Château MARGAUX, Margaux Château MOUTON-ROTHSCHILD,Pauillac

Antrieji Cru Château BRANE-CANTENAC, Margaux Château COS d‘ESTOURNEL, St-Estephe Château DUCRU-BEAUCAILLOU, Saint-Julien Château DUFURT-VIVENS, Margaux Château GRUAUD-LAROSE, Saint-Julien Château LASCOMBES, Margaux Château LÉOVILLE-BARTON, Saint-Julien Château LÉOVILLE-LAS CASES, Saint-Julien Château LÉOVILLE-POYFERRÉ, Saint-Julien Château MONTROSE, St-Estephe Château PICHON-LONGUEVILLE BARON DE PICHON, Pauillac Château PICHON-LONGUEVILLE COMTESSE DE BALANDE, Pauillac Château RAUZAN-SÉGLA, Margaux Château RAUZAN-GASSIES, Margaux

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Tretieji Cru Château BOYD-CANTENAC, Margaux Château CALON-SÉGUR, St-Estephe Château CANTENAC-BROWN, Margaux Château DESMIRAIL, Margaux Château FERRIERE, Margaux Château GISCOURS, Margaux Château d‘ISSAN, Margaux Château KIRWAN, Margaux Château LAGRANDE, Saint-Julien Château LA LAGUNE, Haut-Medoc Château LANGOA-BARTON, Saint-Julien Château MALESCOT SAINT-EXUPERY, Margaux Château MARQUIS D‘ALESME-BECKER, Margaux Château PALMER, Margaux

Ketvirtieji Cru Château BEYCHELLE, Saint-Julien Château BRANAIRE-DUCRU, Saint-Julien Château DUHART-MILON, Pauillac Château LAFON-ROCHET, St-Estephe Château MARQUIS DE TERME, Margaux Château POUGET, Margaux Château PRIEURÉ-LICHINE, Margaux Château SAINT-PIERRE, Saint-Julien Château TALBOT, Saint-Julien Château LA TOUR-CARNET, Haut-Medoc

Penktieji Cru Château D‘ARMAILHAC, Pauillac Château BATAILLEY, Pauillac Château BELGRAVE, Haut-Medoc Château CAMENSAC, Haut-Medoc Château CANTEMERLE, Haut-Medoc Château CLERS-MILON, Pauillac Château COS-LABORY, St-Estephe Château CROIZET-BAGES, Pauillac Château DAUZAC, Margaux Château GRAND-PUY-DUCASSE, Pauillac Château GRAND-PUY-LACOSTE, Pauillac Château HAUT-BAGES LIBÉRAL, Pauillac Château HAUT-BATAILLEY, Pauillac Château LYNCH-BAGES, Pauillac Château LYNCH-MOUSSAS, Pauillac Château PÉDESCLAUX, Pauillac Château PONTET-CANET, Pauillac Château DU TERTRE, Margaux

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Lietuvos someljė čempionatas

Lietuvos someljė čempionatas „Mouton Cadet Grand Prix“

Arminas Darasevičius tapo geriausiu 2009 m. Lietuvos „Mouton Cadet Grand Prix“ someljė 2009 m. spalio 8 dieną „Stiklių“ viešbutyje vykusiame 2009 metų „Mouton Cadet Grand Prix“ Lietuvos someljė čempionate vėl triumfavo Arminas Darasevičius iš „Vyno klubo“ (1). Antrąją vietą užėmė Gintaras Jakuntavičius iš „Steak House Helios“ (2), trečias liko Narimantas Miežys iš „Saint Germain“ restorano (3). „Duval Leroy“ šampano rungtyje mikliausiai butelį atkimšo ir tiksliausiai vyną į devynias taures išpilstė Onuras Ursavas, dirbantis „Apvalaus stalo klubo“ restorane Trakuose.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Šiemet dėl geriausiojo titulo varžėsi aštuoni restoranų ir specializuotų vyno parduotuvių atstovai. Be paminėtų laimėtojų, čempionate taip pat dalyvavo: Jūratė Volodzko („La Cave“), Remigijus Senavaitis („Vyno klubas“), Rokas Sadauskas („La Cave“), Arvydas Pauliukonis („Steak House Helios“). Pagrindinio prizo laimėtojui „Mouton Cadet“ dovanojo kelionę į Bordo regioną – tauriausių pasaulio vynų meką. Čempionato vanduo: „Acqua Panna“ ir „S. Pellegrino“. Čempionato šampanas: „Duval Leroy“. Čempionato teisėjai: Linas Jakaitis (8), Jurgita Karinauskaitė (5), Vytautas Tyla (7). Arūnas Starkus (4), Alvyda Eigminienė (6).

Baltijos someljė čempionatas

Baltijos someljė čempionatas „Vana Tallinn Grand Prix 2009“

Baltijos someljė čempionatą „Vana Tallinn Grand Prix 2009“ laimėjo švedas Sörenas Poloniusas 2009 m. spalio 24 d. Rygoje vyko ketvirtasis „Vana Tallinn Grand Prix 2009“ čempionatas, kurį laimėjo svečio teisėmis dalyvavęs Švedijos someljė Sörenas Poloniusas (Sören Polonius) (1). Geriausiai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių pasirodė Kristjanas Peaske iš Estijos (2), užėmęs antrąją vietą ir tapęs geriausiu Baltijos someljė. Trečiąją vietą laimėjo Kristjanas Markii iš Estijos (3). Čempionate dalyvavo po tris geriausius someljė iš kiekvienos Baltijos šalies bei vienas Švedijos atstovas. Lietuvai čempionate atstovavo Gintaras Jakuntavičius („Hellios Steak House”) (6),

Arminas Darasevičius („Vyno klubas“) (4) ir Narimantas Miežys („Saint Germain“) (5); Latvijai – Jānis Kaļķis („Jurmala SPA“), Aleksejus Tatarinovas („LUIS“) ir Raimondas Tomsonas („Vincents“); Estijai – K. Markii („Balthasar“), K. Peaske („Telegraaf“) ir Aivaras Vipperis („Tallink Spa & Conference Hotel“). Geriausią Baltijos someljė rinko tarptautinė komisija, kuriai šiais metais pirmininkavo Austrijos someljė asociacijos prezidentė Anne-Marie Foidl (8). Žiuri sudarė Arūnas Starkus (LT), Urvo Ugandi (EE), Pekka Mustonenas (SUO) (7), Romanas Komarsas (LA) ir Kristel Nõmmik (EE).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Čilė

Kuo stebina Čilės vyninės Arūnas Starkus

Šalys pasaulio vyno žemėlapyje tik iš tolo atrodo nudažytos viena spalva. Priartinus vaizdą, pasirodo skirtingi regionai, išryškėja ūkiai. Dar iš arčiau matosi vynuogynų eilės ir net įvairių spalvų žemės grumsteliai. Juos nuo žemės kelia irgi toli gražu ne vienodi žmonės. Čilė iš arti tokia pat įvairi kaip Prancūzija ar Italija. Įvairovė gal net didesnė, nes čia kiekvienas vis dar nori būti geresnis, įdomesnis už kitus. Čilė stebina...

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Čilė

Palmių giraitė – „La Rosa“ ...kiekviena vyninė Čilėje stebina. Kai „La Rosa“ vyndarys

metų, jos saugomos nacionalinio parko statuso. O vynuoges slė-

Gonzalo Cárcamo (Gonsalas Karkamas) vežė mus į garsųjį „La

nio šlaituose neseniai pradėjo sodinti geresnių žemių ieškantys

Palmería de Cocalán“ ūkį, kalnų žygis visureigiu (brastomis

„La Rosa“ agronomai. Beveik du šimtus metų Kačapoalio (Cacha-

turėjome kirsti tris kalnų upes, kurios po lietaus tampa klio-

poal) slėnyje veikiančioje vyninė apie ‘Carmenere’ žinoma viskas

kiančiomis automobilių rijikėmis) staiga baigėsi palmių oazėje.

– čia pačios geriausios žemės šalį garsinančiai vynuogei, tačiau

Nuošaliame slėnyje atogrąžų mėgėjos Čilės palmės sugyvena

nuošaliose slėnio įlankėlėse jos papildomai gauna ramybės ir

su vėsesnes vidutines platumas mėgstančiomis vynuogėmis.

egzotiškos palmių kaimynystės.

Palmės čia atsirado gerokai seniau – kai kurioms net trys šimtai

Rekomenduotini „La Rosa“ vynai Pavadinimas

Aprašymas ir komentarai

Šalis, regionas

Vertinimas

La Capitane Carmenere 2008

Kvepia šokoladu, juodaisiais serbentais, slyvų uogiene. Klampus, nelabai rūgštus, uogieniškas; šokolado, iriso ir mėlynių poskonis.

Čilė, Kačapoalis

La Capitane Merlot 2008

Mėlynių, gervuogių aromatas. Taurūs, gausesni nei vidutiniai taninai, vidutinė rūgštis.

Čilė, Kačapoalis

La Palma Reserva Merlot 2008

Šiaurietiško stiliaus, atsiveria pamažu. Puikus balansas. Sudėtyje – 15 % ‘Cabernet Sauvignon’.

Čilė, Kačapoalis

La Palma Reserve Carmenere 2008

Šokolado, slyvų džemo, saldžių prieskonių kvapas. Nedaug rūgšties, vidutiniai taninai, klampus.

Čilė, Kačapoalis

Bordo Čilėjė – „Casa Lapostolle“ Įmonę „Casa Lapostolle“ valdo Marnier šeima, gaminanti like-

prabanga – viskas kalba apie perfekcionizmą. 250 ha vynuogyne

rį „Grand Marnier“, o vyną joje daro garsusis Michelis Roland‘as.

pereinama prie biodinaminės žemdirbystės. Šioje slėnio vietoje

Sakoma, kad jo kelių dienų konsultacija vyno įvertinimus (ir

iškrenta apie 700 ml kritulių, todėl nėra tokio vandens trūkumo,

kainą!) pakylėja penkiais balais. Nuo 1994 metų Čilėje jis konsul-

kaip rytuose esančiame Maipo slėnyje. Vyno fermentacija vyksta

tuoja tik „Casa Lapostole“, kasmet čia praleisdamas bent mėnesį

ąžuoliniuose kubiluose, kuriuos naudoja ir klasifikuoti Bordo

savo brangaus laiko! Naujoji vyninė Apaltoje – įspūdingas septy-

ūkiai: vyno žaliava juose juda tik dėl gravitacijos. Atrodo, kad

nių aukštų pastatas kalne. Grožis, funkcionalumas, technologinė

paprastas vynas čia net negaminamas.

Rekomenduotini „Casa Lapostolle“ vynai Pavadinimas

Aprašymas ir komentarai

Šalis, regionas

Vertinimas

Clos Apalta 2007

Prinokusių vaisių, uogų ir prieskonių aromatas. Daug taninų, galinga struktūra, dar juntamas ąžuolas. Malonu, bet kol kas per galinga. Reikia pabrandinti. 61 % ‘Carmenere’, likusi dalis – ‘Merlot’ ir ‘Cabernet Sauvignon’.

Čilė, Kolčagva, Apalta

Borobo 2006

Keistasis Michelio Roland‘o kūrinys: Bordo, Ronos ir Burgundijos vynuogių mišinys, kurio padaroma vos 3600 butelių. 26 % ‘Pinot Noir’ (Kasablanka), 26 % ‘Syrah’ (Kačapoalis), 20 % ‘Carmenere’, 16 % ‘Merlot’, 10 % ‘Cabernet Sauvignon’, 2 % ‘Petit Verdot’ (visos keturios iš Kolčagvos). Kvapas labiau primena Ronos slėnį: juodos uogos, prieskoniai, žemiškumas. Skonis – paveikesnis: stiprūs viršutiniai ir apatiniai juodų vaisių ir uogų aromatai, vidutiniai taninai ir taurumo pojūtis.

Čilė

Cuvee Alexandra Chardonnay 2008

Prinokusių citrusinių vaisių ir dūmo kvapas. Gera rūgštis, pikantiškas, minerališkai aitrokas. Poskonio umami sumišęs su citrinos saldumu. Be malolaktinio virsmo, pusė ąžuolo statinių naujos.

Čilė, Kasablanka

Cuvee Alexandra Cabernet Sauvignon 2007

Juodųjų serbentų uogienės, odos, žemės kvapas. Labai daug taninų, tamsus, „vyriškas“ vynas. Poskonis su paprikos natele. 15 % ‘Merlot’.

Čilė, Kolčagva, Apalta

Cuvee Alexandra Merlot 2007

Provanso žolelių, saldžių juodų uogų aromatas. Gaivus, taninai gausesni nei vidutiniai. Bruknių poskonis.

Čilė, Kolčagva, Apalta

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Čilė

Muzika vynui „Montes“ vyninėje Feng šui principais pastatyta „Montes“ vyninė yra Apaltoje,

vynas tik tada patiks kitiems, kai bus daromas su meile ir savo

greta „Casa Lapostolle“, kur idealios sąlygos padaryti labai gerą

malonumui. Tačiau racionalaus grūdo vyninėje netrūksta: vyno

raudonąjį vyną. Saulė, krituliai, vynuogėmis apaugusių šlaitų

žaliavos judėjimą sukelia ne siurbliai, o gravitacija – pirminė at-

nuolydis yra objektyviai išmatuojami dydžiai. Tačiau klasikinės

ranka ir nuskabymas nuo šakelių vyksta ant stogo! Geriausiems

muzikos, skambančios statinėms rūsyje, raudonų tonų paveikslų,

vynams skirtos vynuogės čia skinamos naktį, taip sumažinant

kurie vynus „moko“ būti raudonus, ir tvenkinio priešais duris

alkoholio kiekį nuo potencialių 15,5 iki 15 proc. Jos auga ant 45º

poveikį galima pajusti tik širdimi. Absoliuti ramybė, lėtas, bet

nuolydžio šlaito – stačiausio Čilėje.

džiaugsmingas personalo kalbėjimas taiko į tą pačią filosofiją –

Rekomenduotini „Montes“ vynai Pavadinimas

Aprašymas ir komentarai

Šalis, regionas

Vertinimas

Purple Angel 2006

Mėtos ir paprika, pasklidęs našlaičių, alyvų kvapas. Saldūs taninai, saldžios paprikos, juodųjų serbentų skonis. Dėta ‘Petit Verdot’ .

Čilė

Montes Folly 2006 Santa Cruz / Apalta

Vaisiškas, gervuogių aromato. Burnoje labiau minerališkas, nei galingas. Slyvų skonis. Daug prieskonių poskonyje, puikus balansas. 18 mėn. ąžuolo statinėse. Vyndarys rekomenduoja dar 4 metus palaikyti.

Čilė, Apalta

Montes Alpha Cabernet Sauvignon Aged in French Oak 2007 Colchagua

Raudonų uogų aromatas. Daug gaivos ir taninų. Iš vieno seniausių vyninės vynuogynų.

Čilė, Kolčagva

Montes Alpha Syrah Aged in French Oak 2007 Colchagua

Gervuogių, lelijų, vanilės, persikų aromatas (dėta ‘Viognier’). Daugiasluoksnis vynas, vaisiškas, bet galingų taninų.

Čilė, Kolčagva

Monthes Alpha Chardonnay (Aged in French Oak) 2007 Casablanca

Atogrąžų vaisių ir riešutų aromatas. Puikus balansas su brandos užuomazgomis. 30 proc. vyno įvykęs malolaktinis virsmas.

Čilė, Kasablanka

Montes Alpha Carmenere Aged in French Oak 2007 Colchagua valley

Nešviežios juodųjų serbentų uogienės, virtų daržovių, prieskonių aromatas. Daug taninų ir rūgšties, burnoje labai sūrus ir klampus.

Čilė, Kolčagva

Montes Cherub Rose of Syrah 2009 Colchagua

Arbūzo spalva. Gervuogių sulčių aromatas. Labai vaisiškas, subalansuotas skonis. Mėlynių, žemuogių, braškių poskonis.

Čilė, Kolčagva

Montes Cabernet Carmenere Limited Selection 2008 Colchagua/Apalta

Flioksų, irisinio saldainio, prieskonių aromatas. Nemažai taninų, klampus. 70 % ‘Cabernet Sauvignon’.

Čilė, Kolčagva

Daug mažų žmonių rankų – „Lautaro“ Čilėje yra labai daug mažų vynuogių augintojų, kurie savo

Familia“ Europoje žinomas dėl vynų, parduodamų su „Lauta-

produkciją parduoda stambioms įmonėms arba iš tradicinių

ro“ prekiniu ženklu. Daugiausia „Fairtrade“1 pastangomis jie

nevertingų vynuogių darosi vyną savo reikmėms. Būdami

plukdomi į Belgiją, Austriją, Vokietiją, Lenkiją. Vyninė veikia kaip

neturtingi ir menkai išprusę, jie dažniausiai neturi jokių perspek-

akcinė bendrovė, kurios akcininkai – vynuogių augintojai. Pelnas

tyvų pakeisti savo gyvenimą, nes konkuruoti su moderniomis

panaudojamas vynuogių persodinimui, ekologinio ūkininkavi-

vyninėmis nėra vilčių.

mo įdiegimui, buities ir higienos sąlygų gerinimui, vaikų studijų

1997 metais įkurtas vynininkų susivienijimas „Sagrada

apmokėjimui.

Rekomenduotini „Lautaro“ vynai Pavadinimas

Aprašymas ir komentarai

Šalis, regionas

Vertinimas

Otono Red Wine Lontué Valley (Cabernet Sauvignon, Carmenere)

Juodų uogų, juodųjų serbentų aromatas. Gerai ąžuolo statinėse „nuraminti“ taninai.

Čilė, Lontujė, Kurikas

1 „Fairtrade“ – ženklas, žymintis sąžiningai su besivystančiomis šalimis prekiaujančias arba ten esančias organizacijas. Sąžiningumas reiškia bandymą panaikinti galios prekyboje ir nestabiliose rinkose nelygybę. Pagalba suteikiama arba susivienijusiems mažiems gamintojams arba organizacijoms, kurios moka tinkamą atlyginimą, leidžia vienytis į profsąjungas, užtikrina darbo saugos ir higienos poreikius. Per prekybą „Fairtrade“ bando padėti patiems gamintojams ir darbininkams kovoti su skurdu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Čilė

l Vynas klausosi muzikos „Montes“ vyninėje

l Pas ūkininką „Lautaro“ vyninėje

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Čilė

Ekologija vėsiame climate – „Cono Sur“ Nors Čilėje ir žiemą temperatūra svyruoja apie 10 ºC, kai

čia atvežti dar 1966 metais. Geriausiems vynams šios vynuogės

lankėmės „rūkų slėnyje“ Čimbaronge (Chimbarongo), tebuvo

minamos kojomis. Tai itin archajiškas, tačiau labai subtilus traiš-

5 laipsniai šilumos ir labai drėgnas rūkas. Vis tiek į vynuogyną

kymo būdas. Nors visi Čilę vadina vyndarystės rojumi, ekologinę

su „Cono Sur“ direktoriumi ir vyriausiuoju vyndariu Adolfo‘u

vyndarystę čia nelengva diegti: kenkėjų yra, jiems nė motais

Hurtado‘u važiuojame senoviškos konstrukcijos (gana nesta-

snieguotieji Andai ar Atakamos dykuma. Tačiau su jais vynda-

biliais) dviračiais. Ekologiniame ūkyje tarp vynuogių kreksi

riai kovoja savo priemonėmis, pavyzdžiui, įveisdami natūralius

šimtai ančių, o pakilimo aikštelėje visada paruoštas malūns-

priešus, sodindami dėmesį nuo vynuogių nukreipiančias gėles

parnis – gresiant šalnai, jis skraido virš vynuogynų ir nupučia

ir pan. Čia net raišteliai vynuogių šakelėms pririšti daromi iš

besusidarantį šaltuką. Įdomu, kad ir Bio Bijaus (Bio Bio) regione

vietinio augalo lapų. Ekologinė vyndarystė nemažai kainuoja

„Cono Sur“ vynuogynai turi stiprią nuo šalnų apsaugančią įrangą

– tenka išlaikyti po žmogų 3 ha vynuogyno prižiūrėti. Tačiau

– vėjo mašinas ir lauko krosneles. Šioje vyninėje viskas daroma

rezultatas puikus – „Cono Sur“ yra antrasis pagal dydį Čilės vyno

vardan vėsaus klimato vyno stiliaus. Todėl daugiausia matėme

eksportuotojas.

pasodintų ‘Pinot Noir’ vynuogių, kurių pirmieji Pomardo klonai

Rekomenduotini „Cono Sur“ vynai Pavadinimas

Aprašymas ir komentarai

Šalis, regionas

Vertinimas

Sauvignon Blanc 20 Barrels 2008 Casablanca

Tamsus, žoliškas, juodųjų serbentų aromato. Sausas, galingas. Derlius šiam vynui skinamas 30 dienų vėliau, nei Centriniame slėnyje. Tiek ilgiau čia formuojasi aromatas.

Čilė, Kasablanka

Pinot Noir 20 Barrels 2007 Casablanca

Prinokusios trešnės, vanilė. Ilgai trunkantis truputį ąžuolo prieskonių turintis poskonis. Vynuogės minamos kojomis, o ne traiškomos mechaniškai.

Čilė, Kasablanka

Chardonnay 20 Barrels 2008 Casablanca

Dūmo, vanilės, geltonų vaisių aromatai. Burnoje juntamas melionas, pušies spygliai, vos juntamas sūrumas. Sausas, gaivus.

Čilė, Kasablanka

Syrah 20 Barrels 2008 Limari

Kompaktiškas juodų uogų aromatas. Gausūs prinokę taninai, minerališkas. Sakoma, kad Limari taps madingas tarp ‘Syrah’ augintojų.

Čilė, Limari

Merlot 20 Barrels 2007 Colchagua

Saldus braškių uogienės, paprikos aromatas. Labai koncentruotas.

Čilė, Kolčagva

Sauvignon blanc Organic 2009 San Antonio

Prinokusių vaisių, žaliosios citrinos, greipfrutų, šieno, jaunų šakelių aromatas. Labai tvarus poskonis. Pasodintos Sansero ‘Sauvignon Blanc’ atmainos.

Čilė, San Antonijus

Viognier Reserva 2008 Colchagua

Pirminį spyglių aromatą pakeičia gėlių ir persikų kvapai. Tvarus poskonis. Įskiepyta į senus ‘Chenin Blanc’ vynmedžius, augančius ūkanotajame Čimbaronge.

Čilė, Kolčagva

Chardonnay Organic 2009 San Antonio

Persikai, kaulavaisiai. Vaisiškas, prinokęs, su persiko kauliuko karstelėjimu ir ledinukų poskoniu.

Čilė, San Antonijas

Pinot Noir Bicyclette Organic Bicycle 2008 Colchagua

Mėlynių ir amelijų aromatas. Gaivus, jaunų taninų, vaisiško poskonio. Kiekvienas krūmas Čimbaronge sunokina 20 kekių – 2,5 kg vynuogių.

Čilė, Kolčagva

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Čilė

l „Cono Sur“ V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Čilė

Bio Bijaus vėjai ir upės – „Veranda“ („Corpora“ grupė ) Vynuogynai vandeningiausios Čilės upės vardu pavadintame

‘Gewürztraminer’, ‘Viognier’, tačiau daugiausia tikisi iš ‘Pinot

regione išsislapstę tarp miškingų kalvų milžiniškoje teritorijoje

Noir’, ‘Chardonnay’ ir ‘Sauvignon Blanc’. Pascalis Marchand‘as

nuo Konsepsjono (Concepcion) iki Andų. Vėjuotas, lietingas ir at-

daro „Veranda“ vyninės „Pinot Noir“ ir „Chardonnay“ vynus. Jo

šiaurus Bio Bijaus regionas Čilės pietuose įbaugintiems pasaulio

svajonė – įdiegti terroir vyno koncepciją Čilėje. Todėl vynuogy-

gyventojams atrodo kaip šylančios mūsų planetos vyndarystės

nai suskirstyti mažais ploteliais (blokais), besiskiriančiais šlaito

ateitis. Čia per vėsu tradicinėms Čilės vynuogėms ‘Cabernet

orientacija, statumu, dirvožemio sudėtimi. Keli ploteliai užsodin-

Sauvignon’, ‘Merlot’ ir ‘Carmenere’. Vyndariai sodina ‘Riesling’,

ti Burgundijai būdingu tankumu: 1 ha – 10 000 krūmų.

Keli rekomenduotini „Corpora“ grupės vyninių vynai Pavadinimas

Aprašymas ir komentarai

Šalis, regionas

Vertinimas

Agustinos Pinot Noir 2007 Bio Bio

Braškių uogienės, prieskonių ir švelnus žolelių aromatas. Grietinėlės tekstūra, jaunoki taninai. Dūmų, aronijos poskonis. 7-tas blokas „Santa Anos“ vynuogyne: labai akmeningas dirvožemis.

Čilė, Bio Bijus

Agustinos Chardonnay 2008 Bio Bio

Persikų, meliono, žaliosios citrinos aromatai. Švelnus, gaivus, minkštas, nelabai rūgštus. Kalkingas dirvožemis visai be smėlio.

Čilė, Bio Bijus

Braškių uogienės, skrudinimo kvapai. Saldi ataka.

Čilė, Bio Bijus

Žaliosios citrinos, gėlių aromatai. Svarus, gaivus.

Čilė, Bio Bijus

Veranda Oda Pinot Noir 2007 Bio Bio Agustinos Chardonnay Viognier 2007 Bio Bio

88 87

Pati didžiausia Čilės eksportuotoja „Concha Y Toro” “Concha Y Toro” nereikia pristatinėti nei Lietuvoje, nei kur

milžinišką senąją sodybą su parku kone pačiame Santjago mies-

kitur pasaulyje. Eksportuodama 120 mln. butelių vyno, ji yra

te, Pirgue rajone. Čia knibždėte knibžda vyno turistų, nes sodyba

septinta didžiausia vyno tiekėja pasaulyje. „Cabernet Sauvignon“

atvira ir lengvai pasiekiama. „Concha y Toro“ išsaugojo legendinį

ir „Merlot“ iš Velnio rūsio („Casillero del Diablo“) buvo vieni iš

Velnio rūsį ir 114 ha „Puente Alto“ vynuogyno, kuriame augina-

pirmųjų čiliečių, pasirodžiusių Lietuvos rinkoje. Dideli verslo

mos uogos geriausiems vyninės vynams.

mastai leidžia vyninei nekelti savo geriausių vynų kainų, išlaikyti

Rekomenduotini „Concha Y Toro” vynai Pavadinimas

Aprašymas ir komentarai

Šalis, regionas

Vertinimas

Don Melchor Cabernet Sauvignon 2006 Alto Maipo

Seni vynuogienojai „Puente Alto“ duoda tik 3–4 t/ha derliaus. Apie pusantro šimto hektarų vynuogių skinamos lėtai, blokas po bloko, tik labiausiai prinokusios, ne daugiau kaip 30 tonų per dieną. Vynuogės atrenkamos dukart. Kvepia juodaisiais serbentais ir pernokusia paprika, kuri suteikia savotiškos elegancijos. Burnoje atsiskleidžia mėtos, dūmo, vytinto kumpio aromatas. Vidutinio svarumo, labai tankios ir švelnios tekstūros vynas.

Čilė, Maipas

Terrunyo Carmenere 2006 Cachapoal

‘Carmenere’ iki gegužės 11 d. noko Peumo slėnyje, 27-ame bloke. Čia raudonas molis gerai sulaiko šilumą, suteikia minerališkumo. Į vyną dedama ir truputį ‘Cabernet Sauvignon’ bei ‘Petit Verdot’. Puikus fermentinio sūrio, juodų uogų (gervuogių sulčių), slyvų, pipirų kvapas. Klampus ir labai gaivus burnoje. Pipirų ir juodų uogų poskonis.

Čilė, Kačapoalis

Margues de Casa Concha Cabernet Sauvignon 2007, Alto Maipo

Vėl geras „Cabernet Sauvignon“ iš legendinio „Puente Alto“ vynuogyno. Vyne 28 dienas mirksta vynuogių žievelės, vėliau jis pusantrų metų bręsta ąžuolinėse statinėse. Likeryje mirkytų uogų, mėlynių, sausos žemės aromatas. Palyginti nerūgštus, kaip mėlynių sultys. Vaisiška pirmoji ataka burnoje, malonus, ne per galingas ir „saldus“.

Čilė, Maipas

Trio Merlot, Carmenere, Cabernet Sauvignon 2007 Rapel

Netradicinis trijų vynuogių derinys, pavirtęs puikios harmonijos vynu. Šokololadas, pipiriukai, pomidorai, juodos uogos. Vidutinio gausumo taninai, slyviškas. Užsimerkęs gali pagalvoti, kad ‘Carmenere’ stipriai veikia stilių.

Čilė, Rapelis

Trio Chardonnay, Pinot Grigio, Pinot Blanc 2008 Casablanca

Dar vienas geriausias trijų vynuogių savybes surinkęs vynas, puiku, kad iš Kasablankos slėnio. Ryški prieskonių nata gerai susilieja su vaisių aromatais. Įdomi grietinėlės tekstūra ir ‘Pinot Grigio’ saldumas.

Čilė, Kasablanka

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Čilė

„Santa Carolina“ ir „Viña Casablanca“ Simboliška, kad viena seniausių Čilės vyninių yra vidury

čempionatą. Čilė ekonominiu išsivystymu nedaug skiriasi nuo

Santjago miesto. Visus žemės drebėjimus atlaikiusiame, archi-

Lietuvos, tačiau jos įmonės žvelgia į pasaulį globaliai („Santa

tektūros paminklu virtusiame rūsyje iš plytų, sulipdytų kiaušinio

Carolina“ mažina anglies dvideginio išmetimą, statydama vėjo

baltymais, vis dar brandinami geriausi vynai. Čia įsikurs Maipo

jėgaines Indijoje, Turkijoje), o produktus gamina lokaliai – ten,

regiono atstovybė per 2010 metais vyksiantį Pasaulio someljė

kur geriausios kiekvienos vynuogės augimo sąlygos.

Rekomenduotini „Santa Carolina“ ir „Viña Casablanca“ vynai: Pavadinimas

Aprašymas ir komentarai

Šalis, regionas

Vertinimas

VSC 2007 Maipo

Kvepia juodaisiais serbentais ir muskusu. Vaisiškas vynas, turintis daug saldžių taninų.

Čilė, Maipas

Nimbus Syrah 2008 Casablanca Valley

Gervuogių ir mėtų kvapas. Labai gaivus, puikūs taninai. Grietinėlės tekstūra pabaigoje. ‘Syrah’ įskiepyta į 45 m. senumo ‘Cabernet Sauvignon’ vynmedžius.

Čilė, Kasablanka

Santa Karolina Reserva de Famiglia Carmenere 2007 Rapel Valley

Gervuogių ir saldžių prieskonių aromatas. Švarus, grietinėlės švelnumo vynas.

Čilė, Rapelis

Santa Karolina Reserva de Familia Cabernet Sauvignon 2007 Colchagua Valley

Raudonų uogų, mėtų aromatas. Gaivus, vaisiškas.

Čilė, Kolčagva

Cefiro Chardonnay 2008 Casablanca valley

Kvepia melionu, lazdyno riešutais, persikais. Gaivus, lengvas, bet gana klampus. Ananaso ir muskato riešuto poskonis.

Čilė, Kasablanka

El Bosque Carmenere 2008 Rapel

Slyvų, lelijų, kvapnių juodų uogų aromatas. Vidutiniai, švelnūs taninai, ilgas cinamono ir pipirų poskonis.

Čilė, Rapelis

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Čilė

„Pašėlęs arklys“ iš „Valdivieso“ Pradėti norisi ne nuo to, kad tai seniausia putojančio vyno

50 proc. praeitų metų derliaus vyno ir 50 proc. – einamųjų metų.

darytoja šalyje. Ir ne nuo to, kad jos vyndarys Brettas Jacksonas

Šiandien galima paragauti jau 11-uoju numeriu pažymėto vyno,

Powellas kilęs iš Naujosios Zelandijos. Norisi iškart pristaty-

kuriame, galima sakyti, įrašyta vienuolika Maipo ir Apaltos vyno

ti geriausią jos vyną, daromą soleros būdu, „Caballo Logo“:

istorijos metų.

Rekomenduotini „Valdivieso“ vynai Pavadinimas

Aprašymas ir komentarai

Šalis, regionas

Vertinimas

Caballo Logo 11

Intensyvūs trintų juodųjų serbentų ir saldžių prieskonių aromatai persipina su mėtos, juodojo šokolado natomis. Gaivus, elegantiškas, gana gausių taninų ir labai tvaraus bei saldaus figų, juodų uogų poskonio. 50 % “Cabernet Sauvignon” maišyta su kitomis Bordo veislėmis.

Čilė, Centrinis slėnis

La Primavera 2004 Sagrada Familia

Džiovintų slyvų, datulių, figų aromatas. Itin koncentruotas, labai tvaraus poskonio. Darytas kaip „vyriškas“ Kalifornijos tipo vynas. Toks ir yra.

Čilė, Sagrada Familija

Chardonnay Single Vineyard 2008 Leyda

Citrusinių vaisių, apelsinų, naujo ąžuolo prieskonių aromatas. Gaivus.

Čilė, Leyda

Malbec 2007 Sagrada Familia

Intensyvus gervuogių aromatas. Atviras, taniniškas skonis. 80 m. senumo vynuogynas.

Čilė, Centrinis slėnis

Valdivieso Blanc de Blanc

Žalių obuolių, persikų ir citrusinių vaisių natos. Sausas, gaivus.

Čilė, Sagrada Familija

Sauvignon Blanc Single Vineyard 2008 Leyda

Galingas agrastų, šviežiai pjautos žolės aromatas. Prinokusių vaisių pojūtis burnoje ir umami primenantis minerališkumas.

Čilė, Leyda

Cabernet Sauvignon 2009

Kvepia šokoladu, vyšniomis. Nemažai taninų, grietinėlės tekstūra.

Čilė, Centrinis slėnis

l „Concha Y Toro“ sodyba

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

91 88

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Argentina

„Vietinės“

Argentinos vynuogės: ‘Bonarda’ ir ‘Malbec’ Arūnas Starkus

Norisi autentikos. Tarptautinės, tiksliau, prancūziškos vynuogių veislės labai suvienodino Amerikos, Afrikos ir Australijos vyno asortimentą. Prancūzijoje tos pačios veislės įgauna savo veidą dėl terroir skirtumų. Kiekvienoje vietovėje, kur auga vynuogynai, vis kitokios klimatinės, topografinės sąlygos bei antrogeniniai veiksniai. Atskirų terroir apibrėžimą ir jų deramumą su konkrečiomis vynuogių veislėmis europiečiai tobulino šimtmečius. Naujajame pasaulyje bandymai išreikšti terroir dar tebėra pirmųjų empirinių bandymų stadijoje. Todėl autentikos tenka ieškoti vynuogių veislėse: ‘Carmenere’ Čilėje, ‘Pinotage’ Pietų Afrikoje, ‘Zinfandel’ Kalifornijoje ir ‘Malbec’ su ‘Bonarda’ Argentinoje.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Argentina

Nepažįstamoji bonarda

bręsta ąžuolo statinėse, integruodamas saldžius taninus ir prieskoniškus aromatus taip, kad apie brandinimą net neįtartum – vy-

„Bonarda“? Daugeliui vyno mėgėjų tai nei girdėtas, nei

nas tampa malonesnis, elegantiškesnis ir kvepia saldžiau. Šiandien „Catena Zapata“ jau eksperimentuoja terroir srityje.

ragautas vynas. Skubotai peržvelgęs vyno tiekėjų kainoraščius, radau vieną kitą bazinį „Malbec“ ir „Bonarda“ mišinį (pavyzdžiui,

Pagrindinis „Catena Zapata“ vyninės vynuogininkas, išeivių iš

„Mora Negra Malbec-Bonarda“, platinamą „Bennet distributors“),

Lietuvos palikuonis Alejandro Sejanovichius degustacijai patei-

tačiau geresnio šių vynuogių vyno aptikau tik „Joffre e Hijas“

kia vyno iš penkiuose skirtinguose vynuogynuose užauginto

ir „Dominio del Plata“ asortimente (importuoja „Vyno klubas“).

derliaus. Kasmet po 200 butelių vyninė tokio vyno išpilsto tik

Kadaise ‘Bonardos’ Argentinoje buvo pasodinta daugiausiai.

savo reikmėms. Net ir po tokios nedidelės degustacijos galima daryti išva-

Manyta, kad ji atvežta iš Italijos šiaurės ir yra tolima ‘Dolcetto’ giminaitė. Labai vešlios vynuogės pajėgė užauginti daug žaliavos

das, kad vynuogynais kylant aukštyn link Andų papėdžių, vynai

patenkinamos ir vidutinės kokybės vynui, naudojamam nepaso-

darosi gaivesni, mažėja svarumas, daugėja lakesnių aromatų.

tinamai vidinei rinkai skirtuose mišiniuose. Tačiau prieš dešimtį

Skurdesnis dirvožemis suteikia vynui ilgaamžiškumo: kol jaunas,

metų išpopuliarėjo atskirų vynuogių veislių vynai, ir Argentinoje

jis būna yra aitresnis, tačiau bręsdamas tampa daug elegantiš-

atsirado pirmosios grynos bonardos.

kesnis, kompleksiškesnis už žemiau sunokusį. Pradedantieji vyno mėgėjai linkę pirkti vieną jiems patin-

Mendosos vyninėje „Trapiche“ ragaujame vieną tokių pavyzdžių. Vynas „Trapiche Broquel Bonarda 2007“, pradėtas

kantį vyną ir nenori rizikuoti paragauti kažko naujo, neįprasto.

daryti prieš penkerius metus: labai atviras, saldus, kvepia slyvų

Tačiau vynas teikia daugiau malonumo, kai jį ragaujant aplanko

uogiene ir slyvų sultimis; sausas, klampus, vidutinės rūgšties,

pažinimo džiaugsmas. Tai padeda ugdyti toleranciją, plečia

saldžių, minkštų taninų; juntamas tabako poskonis. Vynuogynas

skonių paletę ir įtraukia į niekada nesibaigiančią pomėgių

penkiasdešimties metų senumo. Pastaraisiais metais, atlikus

evoliuciją. Argentinoje vykstantys procesai, susiję su vietinėmis

DNR tyrimą, išaiškėjo, kad ‘Bonarda’– tai sena Pietų Prancūzijos

‘Bonarda’ ir ‘Malbec’ veislėmis, patrauklūs ne tik geros kainos ir

veislė ‘Corbeau’. Slyvų aromatais, vos juntamu sūrumu ir vėlyvu

malonaus skonio ištroškusiems pirkėjams. Šalies vyno identite-

nokimu ji kiek panaši į ‘Carmenere’.

tas sparčiai įgyja vis daugiau ryškių bruožų, galinčių sudominti ir pažengusius vyno mėgėjus, ir vyno profesionalus.

Dievinamas malbekas ‘Malbec’ taip pat prancūziška veislė, atsivežta iš Bordo, kur po garsiųjų 1956 metų šalnų, galima sakyti, nebeauginama. Prancūzijoje ji vis dar klesti Kaorse (Cahors), Prancūzijos pietvakariuose. Tačiau Prancūzijoje vyndariai neakcentuoja veislės pavadinimo ant etiketės, todėl „Malbec“ pasauliniu placdarmu tampa Argentina. Vyninė „Catena Zapata“ prieš trisdešimt metų pradėjo daryti pasaulinio lygio vyną iš šios vynuogių veislės. Po to buvo atliekama klonų selekcija: išvestos veislės atmainos, neturinčios ‘Malbec’ būdingo trūkumo nereguliariai megzti uogas. Gervuogėmis, mėlynėmis, avietėmis ir šiek tiek samanomis kvepiantis vynas šiandien vartotojus žavi gausiais, tačiau švelniais taninais, dažnai saldžia pirmąja ataka ir patraukliu klampumu. „Malbec“ puikiai

Penki skirtingų terroir „Catena Zapata“ malbekai Vynas

Aprašymas

Terroir savybės

Angélica Lot 18 2006

Lakus, nelabai sodrus šviežių gervuogių ir slyvų sulčių aromatas. Vidutinė rūgštis, gausesni nei vidutiniai taninai, vidutinis svarumas.

Vynuogynas pasodintas 1930 m., 850 m virš jūros lygio, vidutinė temperatūra 21 ºC, smėlingas priemolis.

La Piramide Lot 4 2006

Juodos uogos, juodieji pipirai. Tvirtesni taninai, kietesnis, „juodesnis“ vynas. Slyvų uogienės poskonis.

Pasodintas 1983 m., 940 m virš jūros lygio, vidutinė temperatūra 20 ºC, priemolio, molio dirvožemis.

Adriana Lot 9 2006

Kvapnus vynas: aronijos, samanos, gervuogės. Uždarokas. Juodų uogų poskonis.

Pasodintas 1992 m., >1400 m virš jūros lygio, vidutinė temperatūra ~14,3 ºC, smėlis.

Adriana Lot 3 2006

Dar daugiau kvapo: saldžios mėlynės. Daugiau taninų, tačiau jie ne tokie jaunatviškai aitrūs.

Pasodintas 1992 m., >1400 m virš jūros lygio, vidutinė temperatūra ~14,3 ºC, smėlis. 10 dienų vėliau išsprogsta, nes tarp plotų – 60 m. aukščio skirtumas.

Nicasia Lot 1 2006

Saldymedžio, gervuogių, mėtos aromatas. Dar rūgštesnis, taninai aitresni. Labiau koncentruotas, intensyvus skonis, jaučiama šiek tiek sūrumo, saldumo.

Pasodintas 1996 m., 1180 m virš jūros lygio, vidutinė temperatūra ~15,4 ºC, smėlingas priemolis.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Riocha

Riocha –

naujas požiūris ir nauja išvaizda Jurgis Šliogeris

Riocha (Rioja) – vis dar žinomiausias Ispanijos vyno regionas, pavadinimą gavęs nuo nedidelės Ochos upės (Rio Oja), Haro miestelyje įtekančios į Ebrą, šio garsaus vyno regiono gyvybės šaltinį. Šiaurėje regioną saugo Kantabrijos kalnų grandinė, o iš pietų pusės – Siera de la Demandos kalnai. Tarp kalnų yra 120 km ilgio iš šiaurės vakarų į pietryčius abipus Ebro upės besitęsianti vynuogynų juosta.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Riocha

isas Riochos regionas dalijamas į tris dalis. Kairiajame Ebro

Trumpiau brandinant vyną statinėse, išlaikoma daugiau

krante į vakarus nuo Logronjo (Logroño) esantys vynuogy-

vaisiškumo. Tarp geriausiųjų jau šmėkščioja ir ne vien pasakiš-

nai priklauso Aukštutinei Riochai (Rioja Alta). Dešiniajame Ebro

kos kainos vynai, galime rasti geros kokybės vyno ir už keliolika

upės krante – Alavos Riocha (Rioja Alavesa), Baskų krašto Alavos

eurų.

administracinės provincijos dalis. Šiuose rajonuose vynuogynai auga aukščiau, čia daug sausiau ir šalčiau, dirvos geriau tinka ‘Tempranillo’ bei ‘Graciano’ veislėms. Žemutinė Riocha (Rioja Baja) užima teritoriją tarp regiono sostinės Logronjo ir rytuose esančio Alfaro miestelio. Dalis vynuogynų yra net Navaros administracinėje provincijoje. Šioje dalyje vyrauja viduržemiškas klimatas, vynuogynai yra žemiau, čia daug šilčiau, dirvos geriau tinka ‘Garnacha’ ir ‘Cariñena’ veislėms.

Vyninių mozaika. Nauji ir seni Riochos veidai Nuo 1986 metų Ispanija yra Europos Sąjungos narė ir nuo to laiko sėkmingai keitė savo ūkį. Daugėjo pramonininkų, augo vartojimas, taip pat ir noras pasirodyti. Kam Riocha asocijuojasi su provincialiu, tradiciniu ir jaukiu Haru, turėtų bent savaitę praleisti regiono sostinėje Logronjyje (geriausia rugsėjo 19–26 dienomis, kai mieste šurmuliuoja Šv. Mato šventė), kuriame tra-

Riocha: klasika ir modernumas

dicinį senamiestį supa platūs bulvarai su didžiulėmis požeminėmis aikštelėmis ir ištaigingomis parduotuvėmis, kurių nesigėdy-

Naujojo ir senojo Riochos vynų stiliaus supriešinimas, vyravęs paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje, dabar jau

tų Vilnius ar mūsų kaimynų sostinės. Visa tai juntama ir išvažiavus iš miesto. Atšiauriame žemės

nebeaktualus. Ginčas, kaip toliau vystysis Riochos vynas, galima

ūkio kraštovaizdyje tai šen tai ten šmėkščioja itin modernūs nau-

sakyti, jau baigėsi. Tradicionalistų bastionas prie Ebro upės šiuo

jų vyninių pastatai, projektuoti vietinių ar užsienio architektų.

metu jau ne toks tvirtas. Senosios bodegas ir naujosios moder-

Projektai verti milijonų eurų, aprūpinti pačia naujausia įranga,

nios vyninės jau rado bendrą kalbą ir pradėjo gyventi taikiai.

dažnai stebinantys perdėm įmantriomis formomis. Naujųjų vyni-

Lankantis Riochoje, teko išgirsti, kad prieš metus Madride vykusiame seminare, kuriame dalyvavo žinomi Ispanijos ir pa-

nių pastatai kažkuo panašūs į naujuosius Riochos vynus – visada efektingi, stebinantys. Dažnai brangūs.

saulio vyno kritikai, iškelta idėja, kad didieji, Rioja DOCa kilmės nuorodą turintys vynai gali būti gaminami tiek tradicinio, tiek ir modernaus stiliaus. Būtina akcentuoti kokybę, o ne stilių. Senieji Riochos gamintojai siekė daryti vynus sekdami Bordo gamintojų pavyzdžiu. Dar XVIII amžiaus pabaigoje iš jų buvo perimtas brandinimas statinėse. Tačiau Riochos vyndariams pavyko išvengti imitacijos, kadangi jie naudojo vietines veisles ir brandino vynus amerikietiško ąžuolo statinėse. Taip atsirado unikalus stilius, kurio kokybė matuojama pagal tai, kiek laiko vynas praleidžia ąžuolo statinėje. Seniau vyninės pagamintą vyną laikydavo rūsiuose po 15–20 metų. Dabar oficialiai ilgiausiais laikas yra 5 metai (Gran Reserva), tačiau riochos iki šiol yra vieni iš ilgiausiai brandinamų vynų pasaulyje. Tradicinis riochos stilius – tai šilta spalvų gama su terakotos ir plytų spalvos atspalviais. Juntami žemės, odos, prieskonių, rudens lapijos niuansai, aromato puokštę papildo švelnūs raudonų vaisių ir uogų kvapai. Skonis gana subtilus, komponentai darniai susilieja į vieną visumą. Taninai jau suminkštėję, tad vynas švelnios tekstūros. Klasikiniai Riochos vynai buteliuose gali gyventi kelias dešimtis metų. Logronjo ar kitų miestelių restoranuose ir baruose dar pilna senojo stiliaus vynų, galime rasti net 15 metų Gran Reserva už

„Darien“: mūro šauksmas (Aukštutinė Riocha) Bene žaviausias Riochos reiškinys – tai naujųjų gamintojų banga. Tarp daugelio šiuolaikiškos architektūros vyninių „Darien“ pastatai, projektuoti Jesuso Marino Pascualos, galima sakyti, yra vieni iš geriausiai pavykusių. Iš atskirų baltų betono blokų sudėliota „uola“ primena čionykščio dirvožemio struktūrą. Net jei šis statinys jums nekels jokių asociacijų, vis tiek akį džiugins erdvus, daugeliui šiuolaikiškų vyninių būdingas interjeras: vyno baras, restoranas, didžiulė keraminių vyno indų ir modernaus meno kolekcija. Tiek apie išorę. „Darien“ vyninė gamina keleto pavadinimų vynus, ir visi – nuo šviesaus rožinio iki paties flagmano „Delius“ – yra modernaus stiliaus. Tiksliau, pagaminti šiuolaikiniais gamybos metodais, todėl su aiškiai išreikštomis rytinio Aukštutinės Riochos terroir natomis. Kiti vynai: klasikinis Joven (‘Tempranillo’, dabar parduodamas 2007 m.), Crianza (2005) ir Reserva. Visiems būdingas puikus vaisiškumas. Nė viename nerasite pigaus saldumo, greičiau pajusite mėsiškus niuansus. Vyno stilius teikia vilčių, kad brandinimo potencialas bus didelis.

mažiau nei 20 eurų. Tačiau paragavę šio vyno, aiškiai suprasime, kodėl riochai reikėjo atsinaujinimo. Atmetus nedideles išimtis, šiems vynams trūksta vaisiškumo ir struktūros. Rinkoje dabar daug naujoviškų, koncentruotų vynų, trumpiau brandinamų naujose, dažniausiai prancūziško ąžuolo statinėse. Galima džiaugtis, kad yra nemažai puikiai pagaminto, modernaus, daug žadančio vyno, visų pirma išreiškiančio šio krašto terroir. Daugelio vyndarių sėkmės paslaptis ir slypi Riochos dirvos įvairovėje. Kalbama, kad jau greitai atskiri Riochos rajonai turės savo kilmės nuorodas, ir jos bus nurodomos etiketėse (analogiška cru klasifikacijai).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Riocha

„Roda“: atrankos jėga Mario Rottlandas ir Carmen Daurella atvyko į Harą baigiantis

Viską valdo kompiuterinė sistema. Procesas baigiasi gruodžio

devintajam XX a. dešimtmečiui. Pradėję kurti savo vyninę, jie

mėnesį. Tuomet grindų šildymas atjungiamas, o per langus į salę

greitai suprato, kad aukštą vyno kokybę galima užtikrinti tik

įleidžiamas šaltas oras. Viduje temperatūra nukrenta iki 6 oC, o

turint labai įvairių vynuogynų. Naujieji savininkai pasisamdė vie-

statinėse esantis vynas stabilizuojamas. Visą laiką 17 sklypų vyno

tinius specialistus ir pradėjo supirkinėti sklypus arba sudarinėti

žaliava laikoma atskirose statinėse ir nemaišoma. Vynas brandi-

ilgalaikes sutartis su kitais augintojais. Šį savo projektą pavadino

namas 12–16 mėnesių uoloje esančiame rūsyje.

pagal pavardžių pirmus skiemenis – RODA.

Po pusantrų metų atliekama selekcija. Kiekvienos statinės

Dabar vyninė kontroliuoja apie 150 ha vynuogynų, iš kurių

vynas kruopščiai degustuodamas, taip atrenkama žaliava vynui

apie pusė yra jų nuosavybė. 28 sklypai išsibarstę įvairiose vietose

„Roda“ (dar neseniai „Roda II“) – šviežiam, greitai gerti skirtam

ir įvairiame aukštyje virš jūros lygio – nuo 380 iki 650 m. Visuose

vynui, ir vynui „Roda I“ – kompleksiškesniam, reikalaujančiam

vynuogynuose auga tik Riochai būdingos veislės: ‘Tempranillo’,

ilgesnio brandinimo buteliuose. Abu vynai yra Reserva stiliaus.

‘Garnacha’, ‘Graciano’ ir daugiausia seni vynmedžiai, turintys

Kiekvienais metais atrenkant žaliavos sklypus, savotiškai įgyven-

gerai išsivysčiusias šaknis. Dirva įvairi: nuo smėlio, molio su

dinama Bordo pirmojo ir antrojo vyno sistema.

kalkėmis iki molio ir žvyro terasų. Iš tokios įvairovės gaunami skirtingi, bet tarpusavyje derantys elementai, iš kurių galima komponuoti vynus. Atranka prasideda jau vynuogyne, kasmet atrenkama 17 geriausių sklypų, kurių vynuogės bus naudojamos galutiniame mišinyje. Likusios uogos parduodamos. Kiekvieno vynuogyno uogos fermentuojamos atskirai. Visa tai trunka 18–20 dienų. Po to vynas išpilstomas į 225 l talpos prancūziško ąžuolo statines (pusė naujų ir pusė antramečių), laikomas salėje, laužančioje stereotipinį supratimą apie vyno rūsį. Pirmiausia tai nėra rūsys, greičiau didelė salė, kurioje temperatūra reguliuojama grindų šildymo įrenginiais, o drėgmė – palubėje esančiais purkštuvais.

l „RODA“ V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Riocha

„Marques de Riscal“ (Alavos Riocha)

1860 metais ispanų architektas, išstudijavęs garsiausius Medoko dvarus, suprojektavo markizui de Riscaliui vyninę. Joje

Bendrovė „Marques de Riscal“ nuo seno buvo Riochos

pagal prancūzų viduramžių tradiciją buvo įrengti didžiuliai

vyndarių lyderė ir garsėjo naujovėmis. Ši įmonė pirmoji Riochoje

skliautuoti rūsiai su požeminėmis galerijomis ir perėjimais bei

pradėjo gaminti vyną pagal Bordo vyndarių metodus.

sumontuota pati moderniausia to meto įranga. Praėjo penkeri

Dabar sunku ir įsivaizduoti, kad kiek daugiau nei prieš šimtą

metai, kol vyninė „Marques de Riscal“ sulaukė pirmosios sėkmės:

metų Riochoje buvo gaminamas neišraiškingas, blankus vynus.

jos vynai pripažinti Bordo. Tai buvo įrodymas, kad Riochoje gali-

Staigus vietinių vynų kokybės šuolis susijęs su markizo de Risca-

ma daryti sodrius, koncentruotus, puikaus aromato vynus.

lio vardu. Šis žmogus metė iššūkį visam vyno pasauliui ir parodė tikrąjį Riochos potencialą. Istorija prasidėjo 1858 metais. Tuomet Alavos provincijos vy-

Šiuo metu bendrovė „Marques de Riscal“ tęsia labai gerų vynų gamybos tradiciją ir įgyvendina naujas idėjas. Vienas iš projektų – vyninė „DO Rueda“, kurioje pradėti gaminti jauni, gaivūs ir vaisiški

riausybė nusprendė pagerinti Riochos vynus ir pasitelkė pagalbon

baltieji vynai iš ‘Verdejo’ ir ‘Sauvignon Blanc’ vynuogių. Pagrindinė-

Don Camilą Hurtadą de Amezagą, markizą de Riscalį. Šis diploma-

je vyninėje visai neseniai pasirodė naujas raudonasis vynas „Riscal

tas, žurnalistas, vynuogynų savininkas, nuo 1836-ųjų gyvenantis

1860“, pažymintis bendrovės įsikūrimo pradžios datą.

Bordo, pasamdė prancūzą „Château Lanessan“ vyndarį Jeaną

Dar vienas įdomus „Marques de Riscal“ projektas – jau archi-

Pineau, kad mokytų ispanų vyndarius metodų, kuriais daromas

tektūrinis. Greta senosios XIX amžiuje statytos vyninės žinomas

Medoko vynas. Bendros prancūzų enologo ir Riochos vyndarių

architektas Frankas Gehry (Bilbao Gugenheimo muziejaus

pastangos nenuėjo veltui – vynai tapo svarūs, labiau koncentruo-

pastato autorius) suprojektavo spalvotų titano bangų kompozi-

ti. Tačiau naujasis prancūziško stiliaus Riochos vynas pasirodė per

ciją, kuri iškyla virš viduramžiškų pagrindinės vyninės pastatų,

brangus vietiniams ir Riochos vyndariai suskubo grįžti prie senos

ją apgaubdama iš viršaus, o greta vyninės dar išdygsta viešbutis

technologijos. Nuo Jeano Pineau nenusisuko tik markizas de

ir SPA. Šie pastatai sudaro visumą, kurią „Marques de Riscal“

Riscalis. Jis tikėjo prancūzo sėkme ir paėmė jį pas save.

vyninės savininkai vadina „Vyno miestu“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Riocha

El Coto de Rioja (alavos riocha)

Vyninėje gaminami šešių pavadinimų vynai, keturi iš jų raudonieji. Paprasčiausias iš raudonųjų yra Crianza, jis metus brandina-

Vyninė „El Coto de Rioja“, esanti Ojone (Oyon), Alavos Riochos rajone, yra viena iš didesnių šio regiono vyninių ir užima 110 000 m2 ploto. Net 50 000 m2 užima įvairūs pastatai bei rūsiai. Vyninė

mas amerikietiško ąžuolo statinėse. Vyno brandinimui vyninė turi 78 tūkst. ąžuolo statinių, 80 proc. iš jų yra amerikietiško ąžuolo. Vynai Crianza, Reserva ir Gran Reserva gaminami iš ‘Tempra-

įkurta 1970 metais, o pirmasis vynas rinkoje pasirodė 1975 metais.

nillo’ žaliavos ir pagal senąsias Riochos tradicijas brandinami

Dabar vyninė per metus perdirba apie 23 tūkst. tonų vynuogių,

amerikietiško ąžuolo statinėse. Šie vynai, ypač Gran Reserva,

surinktų ir iš savų vynuogynų, ir iš vynuogių augintojų.

puikiai atstovauja senajam Riochos vynų stiliui ir dar turi nemažą

Vėliau ši įmonė išsiplėtė ir į Žemutinės Riochos rajoną, kur

pasisekimą tarp mūsų šalies pirkėjų. Pasaulio vyno mėgėjams

buvo įkurta vyninė „Baron de Ley“. Joje nuo pat pradžių daug

nuo seno bene geriausiai pažįstamas šios vyninės vynas „El Coto

dirbama su vyno žaliava ir vyno gamybos technologija naudo-

crianza“, kuris jau daugiau nei dešimtmetį deramai atstovauja

jant įvairias brandinimo sąlygas. „Baron de Ley“ vyninė per gana

Riochai, išlaikydamas visus būdingiausius bruožus.

trumpą laiką pelnė garbingą pripažinimą: Tarptautiniame vyno ir

Naujasis vyninės flagmanas „Coto Real“ gaminamas iš

alkoholinių gėrimų konkurse Londone (International Wine & Spi-

mišinio: 70 proc. ‘Tempranillo’, 20 proc. ‘Garnacha’ ir 10 proc. ‘Gra-

rit Competition) jau du kartus buvo išrinkta geriausia Ispanijos

ciano’. Vynas brandinamas naujose prancūziško ąžuolo statinėse.

vyno gamintoja.

Tai moderniosios riochos atstovas, jo aromato puokštėje susilieja

Šiuo metu prie dviejų gigantiškų vyninių dar prisidėjo vyninė „Finca Museum“ Cigales DO, kurios vynai „Museum Real“ ir „Museum Crianza“ pasižymi puikia išraiška bei novatoriškumu ir gerai papildo „El Coto de Rioja“ asortimentą.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

vaisiški raudonų uogų tonai su prieskonių ir tabako niuansais, gomurį glosto malonūs taninai. Šios grupės vynai ne kartą pasižymėjo ir Lietuvos vyno čempionatuose pelnydami aukso medalius ir „Grand Prix“.

Riocha

„Baron de Ley“ (Žemutinė Riocha) Vyninė „Baron de Ley“ įkurta 1985 metais. Grupė vyno

Šio ambicingo projekto vaisiai išvydo šviesą jau 1990 metais: pasauliui buvo pristatyti pirmieji „Baron de Ley“ vyno buteliai. Nuo šių pirmųjų žingsnių iki dabar vyninės „Baron de Ley“ produkcijos

profesionalų turėjo tikslą Rioja DOCa apeliacijoje sukurti unikalų

kokybė nuolat gerėjo ir buvo vis palankiau priimama vidaus ir už-

darinį, analogišką Bordo regiono châteaux. Jie įsigijo ūkį „Imas“,

sienio rinkoje. Vienas ryškesnių naujų vynų – „Finca Monasterio“.

turintį 90 ha vynuogynų kairiajame Ebro upės krante, Menda-

Vyninė visada siekė, kad gaminamas vynas atspindėtų jos

vijos apylinkėse. Ūkiui priklausė ir XVI amžiaus benediktinų

žemės kokybę ir savitumą. Šiuo metu įmonė jau valdo 320 ha

vienuolynas. Dabar šiame vienuolyne įsikūrusi vyninės „Baron de

vynuogynų. Sąnašinės akmenuotos dirvos su molio intarpais

Ley“ rezidencija. Greta yra ir visas vyninės pastatų kompleksas,

ir karštos, saulėtos vasaros bei mažas kritulių kiekis sąlygoja

statytas 9-ajame dešimtmetyje naudojant taurias medžiagas

reguliariai aukštą Žemutinės Riochos derliaus kokybę: minimalus

(Oregono pušies medieną ir rankų darbo plytas). Jie buvo skirti

alkoholio kiekis (13 tūrio proc.) lengvai pasiekiamas net pradėjus

tik puikios kokybės Reserva ir Gran Reserva kategorijų vynui, pa-

derliaus rinkimą apie rugsėjo 15 d. Visas derlius renkamas ranko-

gamintam pagal pačias naujausias technologijas. Visas vyninės

mis į 15 kg talpos krepšius, su uogomis elgiamasi labai atsargiai

„Baron de Ley“ architektūrinis ansamblis sudaro harmoningą

ir stengiamasi, kad jos kuo greičiau patektų į vyninę – taip išven-

visumą su senojo vienuolyno pastatais.

giama nepageidautinos fermentacijos transportavimo metu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

šampanas

Būti šimtaprocentinės koncentracijos Richardą Juhliną kalbina Jolanta Smičienė

Kas galėtų pamanyti, kad žymiausias šampano ekspertas, vertintojas ir žinovas yra gimęs ir gyvena šaltojoje Švedijoje. Švedas Richardas Juhlinas, 20 savo gyvenimo metų atidavęs šampano tyrinėjimui, yra tas žmogus, kurio atvykimas į Šampanę, karališkojo vyno gimtinę, tampa vietine švente, o garsiausių šampano namų vadovai, metę visus darbus, važiuoja jo pasitikti. Jo knygos apie šampaną yra privalomas atributas ant vyndarių darbo stalo, jo autoritetu čia niekas neabejoja, o jo nuomonė tampa „šventa tiesa“. P. Richardas mielai sutiko atsakyti į „Vyno žurnalo“ jam pateiktus klausimus.

Prašau papasakoti apie Jūsų darbo su šampanu pradžią. Kaip atradote šampaną? Kodėl būtent jį? Kada paragavote jo pirmą kartą? Kokios rūšies tai buvo šampanas? Ar Jūsų ,,ragavimo menas“ atsiskleidė jau vaikystėje? Buvau laikomas labai neapsisprendusiu ir į daugelį dalykų

per daug jautriai reaguojančiu vaiku. Ypač jei tai buvo susiję su skoniais ir kvapais. Pavyzdžiui, aš negalėdavau valgyti nieko, kas bent minutę buvo palikta šaldytuve atidaryta, nes jausdavau pašalinius aromatus. Mano tėvai tikrai mažai domėjosi vynu. Būdamas aštuonerių keliavau su jais į Mozelį Vokietijoje ir turėjau galimybę paragauti vieno augintojo vyno Tritenhaime. Paaiškė-

Girdėjau, kad anksčiau rinkote tuščius šampano butelius (ir aš renku). Ar teberenkate? Niekada nebuvau nustojęs!

pradžiai. Pirmą kartą iš taurių gėriau jau būdamas pilnametis. Tai buvo raudonasis vynas „Morgon“ ir ispaniškas putojantis vynas cava. Netrukus po to patyriau beveik religinius išgyvenimus, atkimšęs butelį non-vintage šampano iš Bome. Ypač vynais susidomėjau 1986-aisiais, kai atostogaudami keliavome po Prancūziją. Lankėmės Normandijoje ir Bretanėje, vėliau važiavome pro Šampanės miestą Epernė ir dvi dienas praleidome Reimse. Kaip turistai apsilankėme ,,Piper-Heidsieck” šampano namuose ir apsipirkome šampano krautuvėlėse šalia įspūdingosios Reimso katedros. Jaučiausi tarsi devintame danguje. Grižęs apie nieką daugiau negalėjau galvoti: šampanas tapo mano naujuoju gyvenimu, ėmiau juo domėtis su beprotišku užsidegimu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Iki šios dienos esu ragavęs apie 6800 skirtingų šampano

rūšių.

Papasakokite apie garsiąją degustaciją Paryžiuje, po kurios tapote žinomas visame pasaulyje.

jo, kad aš vienintelis pateikiau teisingus aklosios degustacijos rezultatus. Manau, tai buvo labai svarbus stimulas mano veiklos

Kiek rūšių šampano esate ragavęs?

Kartu su kitais geriausiais pasaulio degustuotojais buvau pakviestas žinomo prancūzų žurnalo ,,Spectacle du Monde” aklai degustuoti 50 skirtingų šampano rūšių. Man tai tikrai nepasirodė sudėtinga. Antrąją vietą užėmęs kolega teisingai įvardijo 4 rūšis, o aš tą sėkmės dieną atskyriau 43 rūšis iš 50 ir tiksliai nurodžiau jų derliaus metus, gamintoją ir pavadinimą! Turiu Dievo dovaną fotografiškai tiksliai įsiminti kvapus, man ji labai naudinga, o daugeliui žmonių tai palieka ryškų spūdį, nes ši savybė ypač reta.

Ar galite papasakoti apie savo veiklą, susijusią su šampanu? Ar organizuojate degustacijas, dirbate šviečiamąjį, žurnalistinį darbą? Visą laiką dirbu su vynu, o 90 procentų mano darbo susiję su

šampanu. Veikla labai įvairi, nes keliaudamas po pasaulį sutinku

šampanas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

šampanas

daugybę žmonių. Kartais skaitau paskaitas apie mineralinį van-

Geriausia šampaną perpilti į dekanterį ir iš karto išpilstyti į tau-

denį, kartais – apie kavą. Tai irgi idomu. Keliaudamas pradėjau

res. Beje, dekanteris turėtų būti siauru kaklu.

rašyti straipsnius apie restoranus ir viešbučius. Tai tarsi naujas

hobis, puikiai pasitarnaująs derinant mano darbo keliones su šeimyninėmis atostogomis. Kertiniai mano verslo akmenys, žinoma, yra knygų ir straipsnių rašymas, degustacijų vedimas, filmavimas. Be to, dar mokau žmones sutelkti ir valdyti savo pojūčius, dukart per metus lydžiu juos į VIP keliones po Šampanę, padedu įrengiant vyno rūsius, atstovauju tauriesiems gėrimams (tarp jų ir šampanui) pasaulyje ir t. t.

Ką manote apie dabar populiarėjantį ir iš naujo atrandamą vieno vynuogyno šampaną? Apibūdinkite jo pranašumus ir trūkumus. To paties norėčiau paklausti ir apie vynuogių augintojų šampaną. Didžioji dalis šampano gamintojų superka vynuoges iš smul-

kių augintojų, kurie valdo 90 proc. Šampanės vynuogynų. Šie augintojai pagamina tik 20 proc. viso šampano. 90 proc. garsiausių šampanų yra pagaminti būtent didžiųjų gamintojų. Tačiau yra keletas vynuogynų, kurių vynai turi ypatingą, individualų charakterį, iš šių vynų pagaminami tokie nuostabūs šampanai, kad jie tiesiog nusipelno būti kažkaip išskirti. Dėl daugybės istorinių ir ekonominių priežasčių augintojų ar atskiro vynuogyno šampanai buvo primiršti ir pateko į savotiškus rėmus. Aš buvau vienas iš pionierių, skatinusių prikelti iš užmaršties ir iš naujo atrasti šiuos išskirtinius šampanus. Mano nuomone, dauguma vintage šampanų iš Grand Cru vynuogynų savininkų yra geriausios vertės šampanai. Todėl dažnai esu kaltinamas ir vadinamas didžiųjų namų priešu. Bet jei pažvelgsite į mano sudarytą geriausių šampanų sąrašą, jame nerasite labai daug mažųjų vyndarių šampano.

Žinome, kad be tradicinių Šampanės vynuogių ‘Chardonnay’, ‘Pinot Noir’ ir ‘Pinot Meunier’ esama dar ‘Arbanne’, ‘Petit Meslier’, ‘Pinot Blanc’, iš kurių gali būti gaminamas šampanas. Kai kurie vyndariai mėgina atgaivinti šias veisles. Ką manote apie šių vynuogių perspektyvą? Iš šių užmirštų vynuogių tikrai kai kas mėgina gaminti šam-

paną, ir jis gana įdomus. Tačiau šios veislės niekuomet netaps taip plačiai naudojamos, kaip klasikinės.

Ar galite papasakoti apie Jūsų vardu pavadintas taures? Kaip jos atsirado? Taurė labai svarbi ragaujant šampaną. Keletą metų degus-

tuodamas buvau labai nepatenkintas taurėmis, todėl nusprendžiau sukurti savo taures. Tai tarsi trijų naudojamų formų mišinys. Naujas taures išbandžiau degustuodamas 10 rūšių šampano. Po ilgų bandymų mano taurės rinkai buvo pristatytos prieš pat 2000-ųjų sutikimą.

Ar galite pamokyti Lietuvos šampano mėgėjus šio gėrimo degustavimo paslapčių? Nuotoliniu būdu tai tikrai sunku padaryti. Kaip minėjau, labai

svarbu tinkamos formos ir švarumo taurė. Patarčiau neskubėti gerti šampano, palaukti, kol išnyks anglies dioksido aštrumas. Pirmas uostymas – be jokio pasukimo stenkitės pajusti aromatus. Antras uostymas – įkiškite nosį giliai į vidų ir pasukinėkite į šonus, kad atsirastų „stereo“ efektas, tik po to sukite taurę ir uostykite. Su pirmuoju gurkšniu būtinai įtraukite oro į burną – šampanas pasiskirstys burnoje, pajusite visą skonio gamą. Svarbiausia – šimtaprocentinė Jūsų dėmesio koncentracija!

Kuo galite paaiškinti rožinio šampano populiarumą? Ar sutinkate su nuomone, kad tai pats elegantiškiausias šampanas? Mano nuomone Rosé populiarumas – mados dalykas,

tačiau tai tikrai netrumpalaikė tendencija. Man jis neatrodo nei geresnis, nei blogesnis už baltajį – jis tiesiog kitoks. Vieniems gamintojams jis labiausiai pasiseka, kiti patiria nesėkmę. Ir tikrai nepavadinčiau jo elegantiškiausiu.

Ką galėtumėte pasakyti apie 1996-ųjų potencialą? Teko girdėti nuomonių, kad 2002-ų metų šampanas bus toks pat galingas. Ką apie tai manote? 1996-ųjų potencialas – tiesiog fantastiškas. Tai naujieji 1928-

ieji! 2002-ieji mažai kuo panašūs į 1996-uosius, niekada jiems neprilygs. Tačiau 2002-ųjų vynai gali ir ilgai stovėti, ir sužavėti geriami jau dabar. Man, tiesą sakant, 2002-ieji primena 1982-ųjų stilių: minkštą, baigtinį, smagų ir svarų.

Ką manote apie šampano dekantavimą? Esu girdėjusi, kad visų vynmečių iki 2000-ųjų šampanus reikia dekantuoti. Kai kurie šampanai dekantuoti atrodo tikrai geriau, tačiau

tik atidarius konkretų butelį galima nuspręsti, ar reikia tai daryti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Vertė Lina Dusevičienė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Markė

„Verdicchio“ kraštas Jurgita Karinauskaitė

Ankonos prekybos rūmai skatindami žvejybos verslą Markėje organizuoja Tarptautinę žuvies parodą (Fiera Internazionale della Pesca) Ankonos uoste. Kitų metų gegužę bus surengta jubiliejinė 70-oji paroda. Ši paroda ypatingai gerbiama ir svarbi ne tik visoje Italijoje, bet ir pasaulyje. Garsiajam įvykiui deramai pažymėti būtina išrinkti labiausiai prie žuvies ir jūros gėrybių tinkančius vynus. Tad prieš parodą organizuojamas Vyno prie žuvies čempionatas. Šiais metais čempionatas įvyko ant Konero kalvos. Nuo jos atsiveria neaprėpiamas slėnis ir spindintis paplūdimys.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Markė

eisėjų komisijai buvo pateikti lengvi, bet sunkiai identifi-

įtaką turi jūra. Jezio vynai nepaprastai vaisiški ir sultingi. Kita

kuojami baltieji, vidutinio stoto ir galingi ąžuolo statinėse

zona – Matelikos miesto apylinkės, nutolusios į pietvakarius nuo

brandinti baltieji vynai, taip pat rožiniai ir įvairių stilių putojantys

Jezio ir pakrantės. Čia kyla visai kitokie jausmai, kiti kvapai žadi-

vynai. Aklai vyną degustavo 35 vertintojai. Jie buvo suskirs-

na vaizduotę. Vietiniai dažniau valgo mėsą. Skiriasi ne tik kasdie-

tyti į penkias komisijas, kiekvienoje – po 7 narius (enologus

nis racionas, jūros vėją taip pat keičia žemyninis klimatas. Dirva

ir žurnalistus). Per tris dienas degustavome 524 vynus iš visų

ypač turtinga mineralų. Gamtos dovanas perima „Verdicchio di

dvidešimties Italijos regionų. Geresnės galimybės pažinti Italijos

Matellica DOC“ vynas – tauriai sausas, elegantiškai švarus, be

baltuosius vynus nė nesusapnuosi. Bet labiausiai man rūpėjo

galo minerališkas. Vertindama šių vynų jėgą ir minerališkumą

„Verdicchio“! Kadaise viename iš vyno vadovėlių perskaičiau,

nevalingai prisimenu Pietų Burgundijos baltuosius... Ąžuolo

kad Markės „Verdicchio“ kvepia meškakrapiu (pankoliu) ir kitais

statinėse brandinti Matelikos „Verdicchio“ kartais pilstomi ir

žoliškais dalykais. Meškakrapio kvapas panašus į anyžių ir krapų.

į magnum butelius (1,5 l talpos). Ragauti juos ypač įdomu. O

Štai šis juokingas žodis ir privertė mane penkerius metus svajoti

keletą metų palaikyti vyno rūsyje šie magnumai taptų tikru lobiu

apie „Verdicchio“, kol galų gale atsidūriau Markėje.

ir įdomybe. Taip pat ir retenybe. Matelikos zonoje pagaminama

Markė yra Centrinėje Italijoje, rytinėje Apeninų pusiasalio pakrantėje. Bet kokiame rašinyje apie šį regioną visų pirma

gerokai mažiau vyno nei Jezyje. Šiais metais įvykusiame 10-ajame Vyno prie žuvies čempi-

minimas fantastiškas Adrijos pajūris. Markė, Emilija-Romanija,

onate pasižymėjo bent 20 „Verdicchio dei Castelli di Jesi DOC“

Abrucai ir Molizė sudaro Vidurio Rytų Italijos vyno regioną.

vynų ir vienas „Verdicchio di Matellica DOC“. Tačiau šis santykis

Emilija-Romanija pirmiausia mums asocijuojasi su lambrusku.

atspindi tik kiekį, o ne kokybę. Pranašaujama, kad abi zonos ne-

Abrucų įvaizdis Lietuvoje ir pasaulyje kur kas geresnis: dažnas

trukus įgis aukščiausią Italijos vyno kontrolės sistemoje kategori-

yra ragavęs raudonojo „Montepulciano d‘Abruzzo“. Tačiau Markė

ją – DOCG (Denominazione di Origine Controllata e Garantita),

nepelnytai mažai pažįstama.

vadinasi šių vynuogių auginimas ir vyno darymas bus saistomas

Šį regioną lengva liaupsinti keliautojo žinyne. Apeninų grandinė sušvelnėja ir nusidriekia vilnijančiomis kalvomis, fėjos

dar griežtesnių reikalavimų. Bronzos medalį pelnė vienas putojantis Markės „Verdicchio“,

ir elfai neša dainas, melodijas, pasakas pajūrin. Įsibėgėjusios

kitam įteiktas garbės pažymėjimas. Putojančio vyno gamybos

kalvos sušoka į Adriją ir virsta dramatiškomis uolomis, skaičiuo-

tradicija Markėje labai sena, bet jis nėra toks populiarus, kaip

jančiomis laivus ir jų laimikius.

Veneto „Prosecco“. Kasdienai dažniau pasirenkamas neputojantis

Ilgas skardingas paplūdimys ir šviežios žuvies patiekalai dera

„Verdicchio“. Tačiau keliaujant po Markę šio specifinio produkto

su gaiviu, lengvu, rūgščiu baltuoju vynu. Netikiu, kad šią akimir-

verta paieškoti. Gaminami ir vieno derliaus putojantys „Verdic-

ką prisiminėte šildantį, svarų raudonąjį vyną... Tačiau vadovėlyje

chio“.

apie Markės vynus pirmiausia giriami raudonieji „Piceno“ ir

Vėlyvojo derliaus saldieji vynai ne mažiau įspūdingi. Jie ypač

„Conero“ vynai. O baltasis „Verdicchio“ – „tinkamas keliautojo

aromatingi ir intensyvūs, kvepiantys medumi ir migdolų riešu-

troškuliui numalšinti“. Reikia pripažinti, kad pastaruoju metu šis

tais, užburiantys gaiva dėl natūraliai didelio vynuogių rūgšties

vynas jau nebelaikomas tik mielu, neišrankiam turisto gomuriui

kiekio.

patraukliu gėrimu. Čempionato metu jis buvo džiaugsmingai

Kasdien prie šviežios žuvies patiekiamas bazinis neputojan-

skelbiamas Markės ambasadoriumi! Nors „Verdicchio“ nesudaro

tis „Verdicchio“ vynas. Jis sausas ir gaivus, žoliškas ir kiek karste-

nė 20 procentų regiono vyno produkcijos, tačiau ši uoga yra

lintis. Gana geros kokybės už neaukštą kainą. Šis pietų palydovas

visų galų meistrė. Ar jums teko patirti, kad iš jos gaminama

puikiai padėjo mums doroti šviežią žuvį ir jūros gėrybes...

nuo kasdieniško lengvo iki ąžuolo statinėse brandinto svaraus,

Skrendant namo mane staiga apėmė dar viena pokyčių

ilgaamžio vyno?! O kur dar saldūs desertiniai ir putojantys vynai!

Markėje nuojauta. Markės raudonieji gaminami iš ‘Sangiovese’ ir

Dėl tokio universalumo ‘Verdicchio’ yra populiariausia baltųjų

‘Montepulciano’ derinio. ‘Sangiovese’ vynuogynuose dominuoja,

vynuogių veislė Markėje. Ji užima net 90 proc. baltųjų vynuogy-

bet man pasirodė, kad pastaruoju metu vyndariams labiau pa-

nų ploto, kitos veislės čia nereikalingos. Tačiau ‘Verdicchio’ tokia

tinka ‘Montepulciano’ vynuogės ir jų dalis vyne didėja. Netrukus

svarbi tik Markėje, kitur iš jos retai gaminamas šimtaprocentinis,

vėl vyksiu į Markę, kad galėčiau jums parašyti apie vadovėlio

arba aukščiausios kokybės vynas.

liaupsinamus raudonuosius šio krašto vynus.

Vyno stilių lemia ‘Verdicchio’ derliaus nokumas. Anksčiausiai nuskintas derlius naudojamas putojančio vyno gamybai, o vėlyvasis arba džiovintų uogų – desertiniam vynui. Kad ir kaip prinokusios būtų uogos, veislei būdingas didelis rūgštingumas išlieka ir suteikia vynui gaivos bei tvirtumo. Kokybiškas „Verdicchio“ vynas yra ryškaus aromato. Jaunas vynas kvepia baltais vaisiais: obuoliais, citrusais, dažniau persikais ir abrikosais, neretai pasitaiko žoliško stiliaus vynų, juose užuodžiau mėtos natelę. Dar juntami saldūs gėlių kvapai, brandesniuose vynuose atsiranda medaus, baltų vaisių uogienės, vaško, riešutų, anyžiaus kvapų. Išskiriamos dvi svarbiausios DOC (Denominazione di Origine Controllata) kategorijos zonos. Didesnioji zona kalvotoje žemėje tarp Jezio miesto ir pajūrio, čia auginamos vynuogės „Verdicchio dei Castelli di Jesi DOC“ vynui. Nokstančiam derliui didžiausią

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Markė

Geriausieji čempionato „Verdicchio“ vynai

Sidabro medalis. Neputojantys baltieji, brandinti ąžuolo statinėje pavadinimas

gamintojas

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Riserva „Salmariano“ 2006

Giovanni E Francesca Marotti Campi Ss

Garbės diplomas. Neputojantys baltieji, brandinti ąžuolo statinėje pavadinimas

gamintojas

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Riserva “San Sisto” 2005

Fazi Battaglia Soc. Agr. Srl

Verdicchio Di Matellica Doc Riserva „Cambrugiano” 2006

Belisario C. S. Di Matelica E Cerreto D’esi

Garbės diplomas. Neputojantys baltieji pavadinimas

gamintojas

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico 2008

Fattoria La Vialla Di G.A. & B.Lo Franco Soc. Agr. Semplice

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico 2008

Marconi Vini Srl

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico 2008

Soc. Agr. Sartarelli Di Sartarelli D. E Chiacchiarini P.

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico „Albiano“ 2008

Giovanni E Francesca Marotti Campi Ss

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico „Castelverde“ 2007

Agricola Conte Leopardi Dittajuti

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico „Laureto“ 2008

Badiali E Candelaresi Di Ronconi Samuele & C Snc

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico „Le Vaglie“ 2008

Santa Barbara Srl

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore 2007

Mancinelli Stefano

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore 2007

Marconi Vini Srl

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Bachero“ 2008

S.Piersanti E C. Snc

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Cima Signoria“ 2008

Zaccagnini Di Cerioni Livia E C

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Ekeos” 2008

Fazi Battaglia Soc. Agr. Srl

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Le Moie“ 2008

Fazi Battaglia Soc. Agr. Srl

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Montesecco“ 2008

Soc. Agr. Montecappone Colli Di Jesi Srl

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Pallio Di San Florino“ 2008

La Vite S.P.A Monteschiavo

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „San Michele Della Ghiffa“ 2006

Az. Agr. Lombardi Antonietta

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Tralivio“ 2007

Soc. Agr. Sartarelli Di Sartarelli D. E Chiacchiarini P.

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Verde Ca’ruptae“ 2008

Terre Cortesi Moncaro S.C.A.

Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Riserva „Verdemare“ 2007

Az. Agr. Mezzanotte Sandrino

Bronzos medalis. Baltieji putojantys, pagaminti klasikiniu metodu pavadinimas

gamintojas

Vino Spumante Extra Brut Riserva 2005

CASA VIN. GIOACCHINO GAROFOLI S.P.A.

garbės diplomas. Baltieji putojantys, pagaminti Charmant metodu pavadinimas

gamintojas

Vino Spumante Brut „Mancini“ N.D.

az. agr. mancini

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Italija

Saldi mažųjų Italijos šiauriečių sėkmė Andrius Valčiukas

Kas vaikystėje lenktiniu peiliu smaigstė žemę, žaisdami „Žemę“, tie lengvai supras, ką turiu galvoje atrėždamas gabalėlį po gabalėlio Šiaurės Rytų Italijos. Friulis-Venecija Džulija po sėkmingo peilio smigtelėjimo tampa tik Rytinėmis Kalvomis (Colli Orientali) ir Friuliu. Painu, bet kartu ir žavu klaidžioti po ilgus pavadinimus turinčias vietoves, besiremiančias į rytines Alpių nuokalnes. Atrėžkime dar du „saldžius“ žemės gabalėlius ir turėsime šviežias DOCG kategorijos vyno zonas. Tai Ramandolo DOCG ir Colli Orientali del Friuli Picolit DOCG. Abiejose gaminami saldūs vynai iš vietinių vynuogių.

nkstyvą pavasarį, kai snieguotos kalnų viršūnės dar alsuoja

procentų alkoholio ir 20 g/l likutinio cukraus. Vynui naudojamos

vėsa ir vynuogynuose tvyro ramybė, galima pamąstyti apie

tik ‘Verduzzo Fruliano’ vynuogės. Intensyvus prinokusių vaisių,

šių vietovių unikalumą. Maži miesteliai apsupti kalvų, persiritan-

geltonųjų slyvų, abrikosų, medaus aromatas, burnoje – saldus ir

čių į statokus šlaitus, apaugusius vynuogynais. Auginti vynuoges

sodrus skonis.

ir gaminti vyną čia labai nelengva: dėl stačių šlaitų visas darbas

Vyndarių tiek mažai, jog jie nesijaučia esą konkurentai:

nudirbamas tik rankomis. Tačiau šie žmonės turi stiprų bendruo-

dalijasi įspūdžiais, kartu ragauja ir vertina vynus, keičiasi idė-

meniškumo jausmą. Visi vieni kitus pažįsta, vieni kitiems padeda.

jomis. Smagu, kai nereikia kovoti dėl klientų ir galima jaukiai

Ramandolo zonos bei „Colli del Friuli Picolit“ asociacijos vyndarių

bendrauti matant ne dirbtines šypsenas. Vyno tiesiog per maža,

susivienijimai pasiekė, kad būtų apsaugoti ir aukščiausią kokybės

kad užtektų visiems norintiems. Pagrindiniai vyndarių klientai

klasifikaciją gautų mažyčiai vynuogynų ploteliai jų gimtinėse.

yra restoranai visoje Italijoje, vertinantys itališką indentitetą ir

Ramandolas buvo klasifikuotas DOCG palyginti neseniai,

siūlantys retąjį „Ramandolo“ prie tradicinių itališkų desertų ar

2001-ais metais. Ilgą laiką čia buvo gaminamas tradicinis saldus vynas, turėjęs bendrinę Colli Orientali del Friuli DOC klasifikaciją.

brandžių sūrių. 2006-ieji buvo pirmieji metai, kai vyno etiketės imtos žymėti

Asociaciją įkūrę vyndariai norėjo, jog jų vynas nepasiklystų tarp

Colli Orientali del Friuli Picolit DOCG, ir jis tapo tikra vertybe Ita-

daugybės bendrinės klasifikacijos vynų ir būtų lengvai siejamas

lijos vynų įvairovėje. Kol vynas neturėjo DOCG statuso, išgarsėti

su šiauriausia Ramandolo vietove. Vyndariai savo tikslo siekė

jam trukdė labai ribotas kiekis. ‘Picolit’ vynuogių derlius natū-

ilgai, bet vynui tai buvo tik į naudą: jis tapo dar grynesnis ir tikrai

raliai yra labai mažas dėl genetinės mutacijos: vos 10–15 žiedų

vertas DOCG statuso. Tėra 61 ha (vienas „Chateau d‘Yquem“ ūkis

ant kekės ima megzti vaisius, o įprastai mezga 30–40 (nuo to ir

Bordo užima 113 ha) vynuogynų, kuriuose noksta ‘Verduzzo

kilo šios vynuogės pavadinimas, itališkai piccolo reiškia „labai

Fruliano’ vynuogės, vietinių vadinamos tiesiog ‘Ramandolo’.

mažas“). Atėjus metui, kai kokybė tapo svarbesnė už kiekybę,

Pagaminamo vyno kiekis priklauso nuo konkrečių metų derliaus:

vyndariai didžiuodamiesi rašo didžiąsias DOCG raides ant savo

150 000–300 000 butelių. ‘Verduzzo Fruliano’ vynuogių veis-

vyno etikečių.

lė šiuose kraštuose auginama jau ne vieną šimtmetį. Veislei

„Picolit“ pagaminama tik apie 50 000 litrų, tai yra ne daugiau

būdingos mažos uogos ir stora luobelė, aukso geltonumo ar

kaip 70 000 butelių per metus. Prinokusių vynuogių spalva ryški,

net gintaro spalva. Noksta jos labai ilgai ir yra atsparios atšiau-

aukso geltonumo su rausvais tonais, plona luobele. Derlius

riai gamtai. Derlius nuimamas nuo spalio vidurio iki lapkričio

nuimamas vėlai, spalio viduryje ar pabaigoje ir paliekamas

pabaigos, vynuogės ilgai laikomos ant vynmedžių natūraliai jas

apie 3–4 mėnesius džiūti gerai vėdinamoje patalpoje (passito

vytinant. Vėliau 3–4 savaites vynuogės vytinamos gerai vėdina-

gamybos stilius). Vynas brandinamas ąžuolo statinėse 12–24

moje patalpoje. Vynas 12–24 mėn. brandinamas mažose ąžuolo

mėn. DOCG klasifikacijos vyne turi būti ne mažiau kaip 85 proc.

statinaitėse ir būna svarus, tirštas, turi ne mažiau kaip 14 tūrio

‘Picolit’ vynuogių, o likusi dalis – ‘Traminer aromatico’.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Italija

Tokiu pat būdu gaminamas ir „Cialla“ (Riserva stiliaus) vynas.

Kai kurie vyno kritikai teigia, jog „Picolit“ vynas pervertina-

Jam keliami dar griežtesni reikalavimai: aukštesnis alkoholio

mas ir kainuoja daugiau už savo konkurentus – kitus deserti-

kiekis, ilgesnis brandinimo ąžuolo statinėje periodas. Vynas yra

nius vynus. Tačiau vyndariai vietoj atsakymo nusišypso. Juk jie

aukso geltonumo spalvos, kvepia akacijomis, džiovintais vaisiais,

nežino, kas yra konkurencija. Vynas tiesiog dingsta norinčiųjų

persikais, abrikosais, burnoje juntamas koncentruotas gėlių,

rankose, nes jo pagaminama per mažai visiems norintiems

medaus, vaisių skonis. „Cialla“ pasižymi gera rūgšties ir saldumo

patenkinti. Šie vyndariai tik nori, kad jų vynas būtų žinomas

derme. Šis vynas panašus į garsųjį klasikinį Soterno vyną iš Bor-

pasaulyje, kaip ir kiti garsieji Italijos vynai – „Barolo“, „Brunello“,

do. Gero derliaus vynas turi didelį brandinimo potencialą, tad

„Taurasi“ ir daugelis kitų.

gali būti laikomas rūsyje 8–15 metų ar net ilgiau.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Brunello di Montalcino

„Brunello di Montalcino“ vyndariai Linas Starkus

Rytas Montalčine prasideda anksti: pusė šešių jau burzgia gatvelių valytojai, po jų – laikraščių išvežiotojai, pusė septynių duris atveria pirmosios kavinukės, pakvimpa bandelėmis ir kava. Daugybė parduotuvėlių – pavydėtinai draugiškai ir savaip suprasdami konkurenciją – vienodomis kainomis siūlo viso regiono „Rosso di Montalcino“ ir „Brunello di Montalcino“. Restoranuose per pietus bus sunku ką nors išsirinkti nevalgantiems mėsos, o valgantiems verta paragauti šernienos kepsnio ant grotelių, troškintos triušienos arba elnienos kepsnio: pusė Toskanos apaugusi miškais, juose veisiasi gausybė laukinių žvėrių.

Istorijos vingiai

sumaišyti su vynu ir duoti gerti ligoniams. Imperatorius taip ir liepė padaryti. Visi ligoniai pasveiko. Ši žolė ir dabar vadinama

Toskana – vienas seniausių Italijos vyno regionų. Graikai čia

„karolina“. O imperatorius atsidėkodamas apvaizdai pažadėjo

nutiesė svarbiausius kelius – Via Aurelija ir Via Cassia, – kuriais

šioje vietoje pastatyti vienuolyną. 814-ais metais jis jau minimas

įvairios prekės, tarp jų ir vynas, keliavo į tolimesnius imperijos

rašytiniuose šaltiniuose.

regionus. Po Romos imperijos griūties Toskana, kaip vyno regionas, buvo pamiršta iki Viduramžių. Medičių dinastijos investicijos padėjo atsigauti vyno gamybai ir prekybai bei pasiekti didžiulį mastą. XIX a. sumaišęs ‘Sangiovese’, ‘Canaiolo’, ‘Malvasia’

Reikalavimai vynui Visas regionas apsodintas įvairiomis kultūromis: 3 500 ha

ir ‘Trebbiano’ vynuoges, baronas Ricasoli padėjo „Chianti“ gamy-

vynuogynų, 3 000 ha alyvmedžių, dideli saulėgrąžų laukai. Vy-

bos pagrindus.

nuogynų derlius naudojamas „Rosso di Montalcino“ ir „Brunello

Montalčinas pirmą kartą paminėtas apie 814-us metus. Įsikūręs kryžkelėje, miestas priklausė tai vienai kunigaikštystei, tai kitai, buvo užkariautas ir išvaduotas keliasdešimt kartų.

di Montalcino“ gamybai. Nemažai ūkininkų turi ekologinio ūkio sertifikatus. Vynuogių, skirtų gaminti „Brunello di Montalcino“, surenka-

Kiekvienas naujas šeimininkas pridėdavo kažką savo prie miesto

ma ne daugiau 8-ių tonų iš hektaro. Vynas 2 metus bręsta ąžuolo

architektūros ir kultūros. Viename iš daugybės karų, vykusių

statinėse ir 4–6 mėn. buteliuose. Minimalus alkoholio kiekis –

tarp Sienos ir Florencijos, Montalčino gyventojai buvo neutralūs,

12,5 proc. Brandinimui naudojamos didelės 3000–10 000 l talpos

tačiau kai Siena laimėjo mūšį, jie buvo priversti rinkti žuvusiųjų

slovėniško ąžuolo statinės. Slovėniškas ąžuolas šiam vynui

kaulus. Tuomet Montalčino gyventojams buvo prilipusi „kaulų

suteikia minkštumo ir malonių salsvų aromatų, o prancūziškas

rinkėjų“ pravardė.

ąžuolas, anot gamintojų, per daug taniniškas. Vynui naudojama

Nusileidus nuo miesto kalvų, slėnyje stūkso Sant‘Antimo vienuolynas – vienas seniausių šio regiono statinių. Legenda pasakoja, kad 781 m. Karolis Didysis, keliaudamas su savo palyda iš

tik ‘Sangiovese’ vynuogių veislė, ir jis daromas apibrėžtoje teritorijoje Montalčino miesto apylinkėse. Nuo 2006 metų įvesta moderni kokybės kontrolės sistema. Inter-

Romos, Amiatos kalno papėdėje įkūrė stovyklą poilsiui. Daugelis

netiniame puslapyje www.consorziobrunellodimontalcino.it įvedus

karių ir palydos vyrų stipriai sirgo. Imperatorius susapnavo ange-

kodą nuo apsauginės kapsulės, galime pamatyti visą informaciją

lą, kuris liepė jam pripjauti vienos vietinės žolės, ją sudžiovinus

apie šį vyną, gamintoją, derliaus metus, butelių kiekį.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Brunello di Montalcino

l Santâ&#x20AC;&#x2122;Antimo vienuolynas V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Brunello di Montalcino

Gamintojai

Santa Giulia Nedidelė vyninė, kurioje šeimininkauja svetingasis Gian-

Castello Romitorio Viena įspūdingiausių vyninių su nuostabiu vaizdu į apylinkę,

luca, paveldėjęs vyninę iš savo tėvo. Viskas daroma rankomis.

esanti priešais Montalčino miestą 450 metrų virš jūros lygio.

Liepos mėnesį atliekamas pirmasis „žaliasis skynimas“, kurio

Vyninės savininkas Sandro Chia gyvena Niujorke ir tik pora kartų

metu nuskinama iki 60 procentų kekių siekiant kuo aukštesnės

per metus aplanko savo ūkį. Jis yra menininkas, ir tai galima

derliaus kokybės. Ant vynmedžio lieka apie 1,5–1,7 kg vynuogių.

pastebėti visur: kieme, laukuose, sandėliuose, ant stogo ir po

Rankomis nurinkus derlių, išspaudus sultis, odelės ir kauliukai

medžiais. Įspūdingos modernios skulptūros ir paveikslai. Meni-

paliekami 25–30 dienų fermentacijai, kad būsimas vynas įgautų

ninkas vyninę nupirko 1984 metais ir jau 1986 metais pradėjo

sodrią spalvą ir puikius aromatus. Vynas brandinamas didelė-

gaminti savo vyną. Vyno etiketėse taip pat Sandro paveikslų at-

se 3 000 litrų slovėniško ąžuolo statinėse, kurių kaina siekia 6

vaizdai. Viena iš jų buvo uždrausta JAV dėl per didelio nuogumo.

tūkstančius eurų. Kaip ir dauguma vyninių, „Santa Giulia“ gamina apie 500 butelių grapos: dalis brandinama ąžuolo statinėse, dalis išpilstoma į butelius nebrandinta.

Corte Pawone Ekologinės vyndarystės ūkis, pirmasis pradėjęs naudoti

Barbi Vienas turtingiausių ir seniausių (nuo 1200 m.!) regiono

homeopatines trąšas ir vaistus vynmedžiams gydyti. Vienas iš pirmųjų šeimos verslų buvo vaflių „Locker“ gamyba. Šeima turi kelias vynines Vokietijoje ir Prancūzijoje. Šeiminkas Franz‘as

gamintojų, turintis didžiausius vyno rūsius ir didžiausią Vin santo

J. Loacker‘is turi kelis restoranus ir pats juose dirba šefu. Pie-

kolekciją, kurioje galima rasti net 1900 metų derliaus vyno.

tums buvo paruošta vietinės jautienos kepsniai su „Moskatel

Rūsių labirintas tęsiasi kelis šimtus metrų. Kiekvienoje nišoje

Rose“ drebučių padažu. Gamintojas „iš po skverno“ ištraukė 2006

laikomas vis kitų metų vynas. Visos sienos nukabinėtos herbais ir

m. „Brunello di Montalcino“ su stikliniu kamščiu (tai griežtai

vyninės šeimininko, pozuojančio su žymiais Italijos ir viso pasau-

draudžiama gamintojų asociacijos).

lio veikėjais, nuotraukomis. Vyninei priklauso ir prabangus restoranas, prie kurio durų pasitinka pakumpęs someljė. Jame – tradicinė Montalčino virtuvė, o maisto kokybė fantastiška. Kiekvienas patiekalas – tikras virtuvės šedevras. Net vietinių baravykų sriuba ypatinga, padekoruota kliento vardo raide iš skrudintos bekonienos.

Belppogio Nedidelė 6 ha vynmedžių turinti vyninė. Šeimininkas Enrico Montalčine naujokas, jis atvyksta tik per derliaus nuėmimą. Pagrindinis šeimos verslas – „Prosecco“ gamyba Veneto regio-

„Corte Pawone“ vertikali „Brunello di Montalcino“ degustacija 2008 m. – mielių, duonos aromatas; raudonų uogų, bruknių skonis. 2006 m. – dar likę mielių aromato, bet jau dominuoja ger-

ne. Vyninėje gaminama vien tik „Brunnelo di Monalcino“. Visus

vuogės; labai galingo kūno, taninai agresyvūs, vynas su didele

vynus ragaujame tiesiai iš statinių, nes vynas per jaunas pilstyti

potencija.

į butelius.

2003 m. – aromatai truputį džemiški, kaip vyšnių uogienės; taninai švelnūs, šilkiniai, vyrauja tamsios uogos su vanile ir

Pogio il Castellare Baroncini šeima vyndaryste užsiima nuo 1489 metų. Čia stipri moterų įtaka. Gaminama gausybė vynų, ypač įspūdingi „Chianti“.

medumi. 2001 m. – dar daugiau uogienės aromatų; atsiranda džiovintų vaisių, slyvų, cinamono skonis; rūgštis gyva, patraukli. 1999 m. – žemės aromatai, samanos, grybai; labai stiprūs taninai, odos, balno tonai. 1997 m. – grybų, samanų aromatai; burnoje vaisiškas, bru-

Collemattoni 7 ha ploto 420 metrų virš jūros lygio esantis ekologinės

knių uogienės, cinamono skonis; rūgštis sušvelnėjusi, bet vynas turi daug potencijos. 1990 m. – karamelės , soleros aromatai. Vynas pilnas

vyndarystės ūkis. Vynuogyne auga 85 metų senumo vynmedžiai.

gyvybės, rūgštis gaivi, taninai švelnūs, juntamos juodos uogos,

„Rosso“ ir „Brunello“ fermentacijai naudoja tik slovėnišką ąžuolą.

poskonis be galo tvarus, „pagardintas“ cinamonu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Sauvignon Blanc

„Sauvignon Blanc“ Luaroje ir Štirijoje Arūnas Starkus

‘Sauvignon Blanc’ vynuogių plotai per pastaruosius dvidešimt metų pasaulyje išaugo beveik keturis kartus. Populiarumu jos beveik pasivijo ‘Chardonnay’, o stilių įvairove tikriausiai ir pranoksta. Šiame straipsnyje plačiau aptarsime modernųjį, dar nedaug kam pažįstamą ąžuolinį Austrijos stilių ir klasikinį minerališkajį Luaros, nes jie formuoja pasaulio nuomonę apie Europos „Sauvignon Blanc“ vynus.

Stilių įvairovė

„Sauvignon Blanc“ klasika Sansere (Luaros slėnis)

Pasaulyje ‘Sauvignon Blanc’ auginama beveik visur, kur

Sansero vyno paslaptis slypi dirvoje. Klintingame Juros

pakanka saulės, bet nelabai karšta ir vyrauja drėgnas, gana

periodo1 Kimeridžio molyje (toks pat randamas Šabli ir Šampa-

derlingas dirvožemis. Prancūzijos (Luara ir Bordo) ir Naujosios

nėje) gausu suakmenėjusių kriauklelių. Dėl to vynai yra gaivūs,

Zelandijos (Morlboras ir Martinboras) tandemą papildė Robert-

tyri ir kvapnūs. Kitame Luaros krante esančio Puji Fiumė dirvoje

sonas PAR, Napos slėnis Kalifornijoje, Kasablanka Čilėje, Štirija

matomos dar ir titnago skeveldros, o Sansere – rausvi smiltainio

(Steiermark) Austrijoje, Friulis Italijoje, Rueda Ispanijoje, Adelai-

akmenukai (caillottes) ir balto fosilinio priemolio akmenukai

dės kalvos (Adelaide Hills) Australijoje. Seniai nebedaroma vien

(terres blanches). Abiejose apeliacijose dėl titnago ir geležingo

klasikinio – žoliško ir rūgštaus – „Sauvignon Blanc“. Kiekviename

smiltainio gerame vyne jausite dūmo dvelktelėjimą (fumé pranc.

regione dėl skirtingo klimato, dirvožemio, vyndarystės tradicijų

– rūkytas), tačiau „Sancerre“ – gėliškesnis, vaisiškesnis. Sansero (Sancerre) miestelis nuo senovės Romos laikų slėny-

gaminamas savitas vynas: – šviežias, ne ąžuolinis – švaraus, gaivaus skonio, tačiau

je užima strateginę vietą – nuo smiltainio kalvos viršūnės matosi

palyginti nestipraus aromato vynas, aptinkamas tarp nebrangių

visos apylinkės. Čia įspūdingiausia ir nakvoti, mat beveik visi

bordo. Siekiant pagaminti lengvą, nepretenzingą vyną, ‘Sauvi-

viešbučiai pastatyti taip, kad pro langus atsivertų kuo platesnė

gnon Blanc’ derinama su nedideliu kiekiu ‘Semillon’ ir ‘Musca-

panorama. Tačiau geriausi vynuogynai auga aplink greta esantį

dele’. Analogiško vyno padaroma Prancūzijos pietvakariuose,

Šavinjolio (Chavignol) miestelį, garsėjantį ir ožkų pieno sūriais

Australijoje.

„Crottin de Chavignol“. Apie vynuogynus, dirvožemį ir vynus

– žemiškas – svarus, burną pripildantis skonio ir kvepiantis

mums pasakoja Raymond Burgeois – vyninės „Henri Bourgeois“

dūmu, drėgna žeme. Toks daromas Puji Fiumė (Pouilly Fumé)

ir Šavinjolio miestelio senbuvis. Įspūdingiausias šiose apylinkėse

komunoje Luaros slėnyje bei tuose Bordo ūkiuose, kuriuose

yra Le Mont Damnes – „prakeiktasis kalnas“ su stačiuose šlai-

vynas ąžuolo statinėse laikomas trumpai. Šiame vyne kvapniąją

tuose pabirusiais baltais priemolio akmenukais, kuriuose gausu

žolišką ir vaisišką „Sauvignon Blanc“ prigimtį pažaboja skonio

suakmenėjusių kablelio formos austrių (Exogyra virgula). Toks

minerališkumas.

dirvožemis sulėtina vynuogių nokimą, todėl derlius skinamas

– ąžuolinis – sūdrios, grietinėliškos tekstūros ir dūmiško aro-

vėliau ir yra kokybiškesnis. Vynai atsiveria kitą vasarą po derliaus

mato „Sauvignon Blanc“ nuo seno daromas Cru Classe vynuogy-

nuėmimo ir bręsta lėčiau, atskleisdami atogrąžų vaisių aromatus.

nuose Bordo. Tačiau analogiško vyno šiandien daug gaminama

Geriausieji gali būti itin ilgaamžiai. Tai viena puikiausių terroir

Austrijoje, Kalifornijoje.

Sansere, neveltui vyninė „Henri Bourgeois“ čia augina vynuoges

– kvapnusis – žolių, citrusinių vaisių, agrastų aromato, šviežios, net aštrios rūgšties vynai atkeliauja iš Naujosios Zelandi-

savo geriausiam ąžuolo statinėse nebrandintam vynui „M. D. de Bourgeois“.

jos, Sansero komunos Luaros slėnyje, Ruedos Ispanijoje, Čilės. Daugeliui tai ir yra klasikinis „Sauvignon Blanc“ stilius – lengvai atpažįstamas, labai kvapnus.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Maždaug 150 mln. metų pr. Kr. (red. past.)

Sauvignon Blanc

l UĹž Raymond Burgeois matosi Le Mont Damnes V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Sauvignon Blanc

l Ziereggo vynuogynas V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Sauvignon Blanc

Bourgeois šeimos protėvis Etienne‘as, žinomas kaip Henri,

Degustacijos rezultatai stulbina – profesionali publika tris

pirmasis Sansere pradėjo vyną fermentuoti ąžuolo statinėse.

kartus iš keturių geriausiu vynu išrenka austriškąjį. Jį atpažinti

Jo vardu pavadintas vynas „Etienne Henri“ fermentuojamas

tikrai nesudėtinga:13,5–14 proc. alkoholio (svarus) ir 3–5 gramai

naujose ąžuolo statinėse, po to metus laikomas statinėse su

likutinio cukraus (taigi saldi ataka burnoje) bei apelsinų, persikų,

mielių nuosėdomis. Vėliau vynas dar 10–12 metų gali bręsti

prieskonių, muskato, vanilės aromatai. Luara – gerokai lengves-

butelyje. Uogos auginamos titnaginguose dirvožemiuose palei

nė ir gaivesnė, minerališka, sodri, o Naujoji Zelandija smūgiuoja

Luaros upę. Titnagas kaupia šilumą, vynuogės noksta greičiau,

stipriais aromatais ir ypač dėl metoksipirazino (MOP)3 atsiran-

vynas tampa galingesnis ir aštresnis, kiek uždarokas, kol jaunas,

dančiais žolės, paprikos, mėtos ir panašiais aromatais.

tačiau keletą metų pabrandintas butelyje atskleidžia nuostabų

Nuostabiausia, kad tokio ąžuolinio stiliaus vyno Štirijoje padaroma beveik kiekvienoje ‘Sauvignon Blanc’ auginančioje

kompleksiškumą. Sansero vynas pagal skonį lyginamas su šampanu ir šabli.

vyninėje. Tai reiškia, kad vyndarių bendruomenė mąsto vienodai

Ypač kai žoliškuosius „Sauvignon Blanc“ aromatus ima stelbti

ir turi tvirtus idealus. Kam patinka saldžių, o ne žoliškų aromatų

dėl panašaus dirvožemio atsiradęs minerališkas skonis ir gaivi

prisodrintas „Sauvignon Blanc“, tas gali drąsiai dairytis Austrijos

rūgštis.

skyriaus lentynų viršuje – ten, kur sudėti geriausi parduotuvių asortimento buteliai. Koks kamštis geresnis, Bourgeois šeima aiškinasi eksperimentuodama. 2007 metų derliaus vynas „Les Baronnes Sancerre

„Bourgeois Les Baronnes Sancerre AOC 2007“ iš skirtingais kamščiais užkimštų butelių Kamščio tipas

Vyno aprašymas

1. Užsukamas „Stelvin“

Dūmas, svogūnienė, oksidacijos pojūtis. Gaivus, rūgštus su džiovintų obuolių ir svarainių užuominomis.

2. Užsukamas „Stelvin“ su nedidele azoto doze

Juodieji serbentai, paprika, juodųjų serbentų lapai, truputį agrastų. Labai gaivus.

3. Klijuotas kamštis su priklijuotu vientiso kamščio sluoksniu

Truputį uždaras, saldus, kvepia persikais. Mažiau rūgšties, juntamos raugintų kopūstų užuominos.

4. Plastikinis kamštis

Uždaras žoliškas kvapas. Minkštas, primenantis Naująją Zelandiją, išraiškingo aromato ir skonio.

AOC“ buvo užkimštas keturiais skirtingais kamščiais. 2009 metų vidury su vyndariu Žanu Kristofu Buržua (Jean - Christophe Bourgeois) degustuodami vynus galėjome įsitikinti naujųjų technologijų galia (vyndarys vyną pilsto į 2-uoju numeriu pažymėtu kamščiu kemšamus butelius).

Ąžuolinis „Sauvignon Blanc“ Štirijoje (Austrija) Geriausius Austrijos „Sauvignon Blanc“ ragavome „Tement“ vyninėje. Nuo terasos matosi garsusis karmelitams priklausantis Ziereggo vynuogynas, o už jo – Slovėnijos kalvos. Moderni, saulėta architektūra, ypatingas dėmesys lankytojams ir nuostabūs vaizdai įkūnija Štirijos vyndarystės sėkmę. Vyninė daro ir daugiau regionui būdingų vynų: „Morillon“, „Gelber Muskateller“, „Welschriesling“, „Weisburgunder“, „Rotter Traminer“, „Gewürztraminer“, „Zweigelt“, „Blauburgunder“. Tačiau mus domina tik „Sauvignon Blanc“. Peteris Mozeris1 ir Wilis Klinkeris2 paruošė keturis rinkinius aklajai vyno degustacijai. Kiekviename rinkinyje – po labai gerą 2007 m. Austrijos, Naujosios Zelandijos ir Luaros slėnio vyną. Tikslas – patikrinti, ar įmanoma atskirti Austrijos vyną tarp kitų garsenybių, ir pažiūrėti, ar jis gali patikti labiau, nei klasikiniai „Marlborough“, „Sancerre“, „Pouilly Fumé“. Skamba taurės, kai kurie vynai dekantuojami – ragaujame brangiausius pasaulyje, tačiau dar labai jaunus „Sauvignon Blanc“, todėl sąlytis su oru padės jiems atverti geriausias savybes.

1 Peteris Mozeris – kasmetinio leidinio „The Ultimate Austrian Wine Guide“ autorius 2 Willis Klingeris – Austrijos vyno rinkodaros tarybos (Austrian Wine Marketing Board) direktorius 3 Metoksipirazinas (Methoxypyrazine) – natūralus deterentas, esantis daugelyje augalų ir suteikiantis žolišką šviežiai pjautos žolės, paprikos, rabarbarų, juodųjų serbentų lapelių, agrastų aromatą vynui ar kitam augaliniam produktui, kuriame jis aptinkamas (aut. past.).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Sauvignon Blanc

2007 m. „Sauvignon Blanc“ iš Luaros slėnio Pavadinimas

Aprašymas ir komentarai

Šalis, regionas

Vertinimas

Henri Bourgeois La Demoiselle de Bourgeois Pouilly Fumé 2007

Citrinos, žolių, dūmo aromatas. Sodrus, ilgai trunkantis minerališkas skonis. Titnagą primenanti struktūra. Labai kokybiškas. 12,5 proc.

Prancūzija, Luaros slėnis, Puji Fiumė

Didier Dagueneau Pur Sang Pouilly Fumé AOC 2007

Kriaušių ledinukų ir džiovintos žolės aromatas, dūmo niuansai. Labai gaivus, net aitrokas, labai ilgai trunkantis poskonis. 12,5 proc.

Prancūzija, Luaros slėnis, Puji Fiumė

Comte Lafond Sancerre AOC 2007

Agrastų, vanilės aromatas. Labai gaivi rūgštis, minerališkas, sausas, juntama rami harmonija su vos pastebima oksidacija. Glotni ir ilgai trunkanti skonio pabaiga. 12,5 proc.

Prancūzija, Luaros slėnis, Sanseras

Domaine Vacheron Sancerre AOC 2007

Agrastų aromatas. Labai minerališkas, sodrus, gaivus, nesauso skonio. 13 proc.

Prancūzija, Luaros slėnis, Sanseras

2007 m. „Sauvignon Blanc“ iš Naujosios Zelandijos Pavadinimas

Aprašymas ir komentarai

Šalis, regionas

Vertinimas

Highfield Estate Sauvignon Blanc Highfield 2007

Žolių, dūmo, moliūgų sėklų aromatas. Tekstūruotas, taurus, minerališkas. Klasikinis stilius. 13,5 %.

Naujoji Zelandija, Morlboras

Cloudy Bay Sauvignon Blanc 2007

Kvepia paprika, mėtomis, pipirmėtėmis, šaltmėtėmis. Sausas, puikaus balanso, minerališkas. Salstelinti ataka, ilgai trunkantis harmoningas skonis. 13,5 proc.

Naujoji Zelandija, Morlboras

Clos Henri Sauvignon Blanc 2007

Stiprus paprikos, žirnių aromatas. Galingas skonis, saldi ataka. Truputį minerališkas, klampus. 13,5 %.

Naujoji Zelandija, Morlboras

Saint Clair Pioneer Block 2 Sauvignon Blanc 2007

Labai kvapnus: j. serbentų šakelės, žalioji citrina, truputį žolių. Vidutinės rūgšties, koncentruotas, sausas, trintų j. serbentų skonio. 13 proc.

Naujoji Zelandija, Morlboras

Pavadinimas

Aprašymas ir komentarai

Šalis, regionas

Vertinimas

Erwin Sabathi Possnitzberg Limited II Sauvignon Blanc 2007

Savitas, intensyvus džiovintų vaisių, medaus, juodųjų serbentų aromatas. Ąžuolo taninų nejuntama, tik svarumas, vidutinė, tvirta, minerališka rūgštis, saldi ataka.

Austrija, Pietų Štirija

E. & W. Polz Therese Sauvignon Blanc 2007

Prinokusių pasijų vaisių, nektarinų, vanilės aromatas. Saldi ataka, klampus, svarus.

Austrija, Pietų Štirija

Tement Zieregg Sauvignon Blanc 2007

Vanilės, džiovintų persikų, prinokusių slyvų, figų aromatas. Saldi ataka, švelnus, į persikus panašus poskonis.

Austrija, Pietų Štirija

Tement Zieregg Sauvignon Blanc 2003

Kvepia žole, dilgėlėmis, pipirais ir vanile bei oda, galanterijos parduotuve. Burnoje persikų ir džiovintų figų skonis.

Austrija, Pietų Štirija

Ploder Rosenberg Linea Sauvignon Blanc 2006

Trintos braškių uogienės ir truputį pikantiškas žoliškas aromatas. Glotnios grietinėlės tekstūros su gaivia, vaisiška pabaiga.

Austrija, Pietryčių Štirija

Wohlmuth Elite Sauvignon Blanc 2005

Odos, riešutų, vanilės, agrastų persikų aromatas. Gaivus, puikaus balanso skonis. Tekšės uogų poskonis.

Austrija, Pietų Štirija

Persikų, slyvų, trešnių, odos aromatas. Brandus, sodrus skonis.

Austrija, Vakarų Štirija

Vanilės, ąžuolo statinės aromatas. Saldi ataka. Ilgai trunkantis, harmoningas skonis.

Austrija, Pietų Štirija

Prinokusių uogų, kaulavaisių aromatas. Saldi pirmoji ataka, pipiriška pabaiga. Gaivus, gero balanso.

Austrija, Pietryčių Štirija

Gaivus agrastų aromatas. Truputį gazuotas, vaisiško skonio su pavasarinių lapelių poskoniu.

Austrija, Pietryčių Štirija

Šviežiai skintų lapelių, muskato, lazdyno riešutų aromatas. Saldi ataka.

Austrija, Pietryčių Štirija

Pongratz Markus Hochberg Reserve Sauvignon Blanc 2006

Nasturtų, avižinių sausainių ir juodųjų serbentų uogienės aromatas. Gaivus, klampus, svarus su tropinių vaisių natomis.

Austrija, Pietų Štirija

Sattlerhof Kranachberg Sauvignon Blanc 2007

Agrastų aromatas su pikantiška daržoviška nata. Kietoka saldi ataka ir šiek tiek aitrus poskonis.

Austrija, Pietų Štirija

Prieskoniškas, tamsus. Saldi ataka, galingas, nerūgštaus skonio, truputį sutraukiantis.

Austrija, Pietryčių Štirija

Prinokusių persikų aromatas. Malonus, minkštas vynas.

Austrija, Pietų Štirija

Prinokusių uogų, agrastų, vos žoliškas (piktžolių) aromatas. Lengvas, burnoje juntamas juod. serbentų lapų aromatas.

Austrija, Pietryčių Štirija

Austrijos „Sauvignon Blanc“

Dom. Muller Der Sauvignon Private Reserve 2007 Gross Sulz Sauvignon Blanc 2007 Neumeister Klausen Erste STK –Lage Sauvignon Blanc 2007 Walter Skoff Obegg Sauvignon Blanc 2007 Stefan Potzinger Joseph Sulz Sauvignon Blanc 2007

Lackner Tinnacher Welles Grosse STK – Lage Sauvignon Blanc 2007 Harkamp Kogelberg Sauvignon Blanc 2007 Fuchs Classic Sauvignon Blanc 2008

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

90 90 89 89 89

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

someljė apibrėžimas

Someljė apibrėžimas Mintimis apie savo profesiją dalijasi šeši geriausi pasaulio someljė (2009 m. birželis): PS – Pierro Sattanino, 1971 m. (Italija), GS – Giuseppe Vaccarini, 1978 m. (Italija) SD – Serge Dubs, 1989 m. (Prancūzija), PFB – Philippe Faure-Brac, 1992 m. (Prancūzija), OP – Olivier Poussier, 2000 m. (Prancūzija), AL – Andreas Larson, 2007 m. (Švedija)

Koks jis Kuklus, nuolankus, visa savo povyza bylojantis: „Aš atėjau suteikti Jums malonių akimirkų, kliente.“ (SD) Someljė netrukdo

Moteris someljė Someljė darbas yra vakarinis ir atima daug laiko, todėl kenčia šeima. Moterims sunku būti someljė (SD).

klientui. Jaunų someljė problema – jie nori greitai padaryti įspūdį (PFB). Reikia siūlyti tik tada, kai klientas klausia (SD).

Kur dirba

Apie someljė varžybas 9-ame dešimtmetyje vykusiose varžybose susiformavo someljė darbo vertinimo sistema. Vėliau pradėjo kurtis someljė

Tai asmuo, dirbantis restorane ir žinantis, kaip geriausiai

mokyklos, atsirado profesija (GV). Tačiau yra puikių someljė,

patiekti gėrimus derinant juos su maistu (SD). Restoranas –

kurie nedalyvauja varžybose, nes joms reikia specialiai ruoštis

būtinas pagrindas. Kai šefo nėra salėje, someljė atstovauja visam

(OP). Varžyboms ruošiausi trejus metus, man padėjo labai daug

restoranui. Someljė turi padėti restoranui, tik tada ši profesija

žmonių. Po pergalės gali ateiti ir nusivylimas: o ką daryti dabar?

bus reikalinga (AL). Tačiau someljė darbas susijęs ir su vyndariais

Tačiau kaip tik tada ir atsiveria tikrosios galimybės (AL). Teisė-

– ištraukti juos iš vietinio konteksto ir parodyti pasauliniame

jaujant varžybose, svarbu ne tik vertinti techniką, bet ir emocinį

kontekste. Apie 20 proc. pasaulio vyno parduodama restoranuo-

ryšį: ar norėčiau, kad šis someljė dirbtų mano restorane (PFB).

se. Taigi someljė rankose yra penktadalis pasaulio vyno (AL). Kas vertas someljė vardo Ką žino Someljė vardą reikia saugoti nuo apsišaukėlių su trijų dienų Viską apie vyną, spiritinius gėrimus, patiekimo tvarką.

kursų sertifikatais (AL).

Someljė geba bendrauti su klientais, juos suprasti (PFB). Moka daug kalbų ir išmano daug sričių. Kaskart ieško naujovių ir mokosi. Negali būti sūrio someljė ar cigarų someljė. Vienas

Užrašė Arūnas Starkus

someljė turi žinoti viską. Aistra ir žinios – svarbiausios someljė savybės (SD). Norint tapti someljė, geriausia turėti mokytoją. Vyną someljė renkasi remdamasis savo išmanymu, o ne katalogų vertinimais. Atsiranda naujų pareigų: personalo mokymas ir vyno atsargų valdymas (GV).

Kas čia vadas Someljė gerbia klientą ir parduoda jam savo žinias. Parduoda malonumą. O malonumas nuolatiniam klientui – kaskart kažkas nauja (OP). Šiandien someljė padeda apsispręsti, ar gerti vyną iš viso, nes ne visi klientai ketina restorane gerti vyną (PFB). Išeidamas klientas padėkoja už vyną ir gautas žinias (PS). Klientas ateina kaip draugas, tačiau išeidamas neužmiršta susimokėti (PFB).

Pasaulio someljė čempionatų nugalėtojai 1969 – Armand Melkonian 1971 – Piero Sattanino 1978 – Giuseppe Vaccarini 1983 – Jean Luc Pouteau 1986 – Jean Claude Jambon 1989 – Serge Dubs 1992 – Philippe Faure-Brac

Kaip buvo seniau

1995 – Shinya Tasaki 1998 – Markus del Monego

Kadangi žurnalų ir knygų beveik nebuvo, informacijos so-

2000 – Olivier Poussier

meljė sėmėsi tik iš vyndarių. Šie restoraną laikė langu į pasaulį ir

2004 – Enrico Bernardo

glaudžiai su juo bendradarbiavo (PS).

2007 – Andreas Larson

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

someljė apibrėžimas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

vyno ir maisto derinimas

Lietuviški šventiniai užkandžiai ir vynas Linas Vaitulevičius1

Rodos, dar taip neseniai lankiausi „Šturmų švyturyje“, kur gurkšnodamas šaltą girą saulės atokaitoje laukiau iškepant žuvies, o štai jau atėjo laikas kontempliuoti didžiąsias religines bei pasaulietines metų šventes – šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Šios šventės kupinos ritualų, taip pat ir kulinarinių. Iš vaikystės ryškiai prisimenu šventinį stalą. Ypač šaltuosius užkandžius, kuriuos, būdavo, su malonumu kramsnodavome dar ir kitą dieną. Šaltieji užkandžiai buvo kažkas ypatinga! Eilinėmis dienomis mama jų beveik neruošdavo, tačiau švenčių išvakarėse virtuvė tarsi atgydavo: aštrus kaitinamų prieskonių ir marinatų kvapas skelbė – prasidėjo užkandžių ruoša.

Su autoriumi vynų ir maisto derinius vertino geriausias Lietuvos someljė Arminas Darasevičius ir Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

vyno ir maisto derinimas

ventiniai užkandžiai patys savaime gėris, tačiau tinkamai pa-

•

rinktas vynas jiems padeda ryškiau sužibėti. Būdamas maisto

Švelnūs, subtilaus skonio patiekalai (virti, garinti, švelniai parūkyti, nepersūdyti) veikiausiai atsiskleis su

dalis, vynas geba papildyti skonių ir aromatų puokštę, o kartais

tokiais pat subtiliais ir šiukštu ne masyviais vynais (Kabi-

tiesiog persikūnija į maistą sukurdamas naują kulinarinį šedevrą.

nett stiliaus „Riesling“, „Pinot Noir“, lengvu „Chardonnay“

Tuomet garsiai stebimės, čepsime, laidome sąmojus, giriame šeimininkę, stalą, vienas kitą, draugiškai asistuojame kaimy-

ir pan.). •

Rūgštesni užkandžiai (tiek savaime rūgštūs, tiek dėl

nams, žodžiu, elgiamės lygiai taip, kaip už stalo susirinkę kuklios

garnyro), įskaitant vaisius ir daugelį sūrių, dažnai dera

bendruomenės nariai filmo „Babetės puota“ pabaigoje.

su vynais, pasižyminčiais tvirtesne rūgštimi („Sauvignon

Mirkalai, padažai ir garnyrai – neatskiriami šaltųjų užkandžių palydovai, sukuriantys margą skonio ir tekstūros įvairovę: nuo švelnaus (majonezas) iki aštraus (krienai), nuo saldaus (medus)

Blanc“, „Riesling“, „Pinot Grigio“, „Grüner Veltliner“ ir pan.). Maistą gaminti šiek tiek sugebu ir mėgstu, todėl šįkart

iki rūgštaus (actas). Dėl šios priežasties sunku būtų pasiūlyti

nostalgijos susukta galva pasišoviau užkandžių stalą paruošti

universalių vyno derinių, o ir nereikia – švenčių metu jaučiamės

pats. Pradžioje dėl viso pikto nusprendžiau pasikonsultuoti su

pakylėti, todėl net ir neutralūs deriniai atrodo svaigiai šaunūs.

mama. Kuo ilgiau konsultavausi, tuo labiau tirpo mano ryžtas.

Pakaks atsiminti keletą bendro pobūdžio patarimų, padedančių

Neįtikėtinos laiko sąnaudos! O kur dar kokybiškų produktų

išvengti grubesnių klaidų.

žvejyba turgeliuose… Galiausiai persigalvojau ir kreipiausi pa-

•

Pikantiški, prieskoningi, sūrūs užkandžiai geriausiai

galbos į profesionalus, kurių sugebėjimais užkandžių srityje jau

bičiuliaujasi su mažai alkoholio turinčiais itin vaisiškais

daug kartų esu žavėjęsis, – kavinę „Jums“, esančią Laisvės alėjos

vynais („Riesling“, „Pinot Noir“, „Pinot Gris“, „Viognier“ ir

vidury. Tenykščiai paštetai, silkė ir kiti užkandžiai mane laiko

pan.). Pabrėžtinai sausi, atakuojančios rūgšties ar tvirto

pririšę tvirčiau nei virve. Tiesa, silkės į užkandžius neįtraukiau,

stoto vynai, derinami su šios grupės produktais, yra lin-

nes ją paragavome ir aprašėme dar prieš trejus metus – žiūrėkite

kę apkarsti, sumenkti, įgauti metališką prieskonį ir pan.

archyvus internete adresu www.vynozurnalas.lt (Nr. 8).

Vynas Follador Vino Spumante Brut Prosecco di Valdobbiadene DOC, Italija

Akacijų, obuolių, migdolų aromatas; gaivus skonis. Lengvas putojantis vynas.

Reichsgraf von Kesselstatt Scharzhofberger Riesling Kabinett 2007, Mozelis, Vokietija

Kriaušių, prisirpusių vynuogių, slyvų, agrastų, kasijų, ananasų aromatas su kuo aiškiausiu „dyzeliuko“ dvelksmu (sunku patikėti, juk vynas dar jaunas!); gera rūgšties struktūra; ilgai išliekantis vaisių poskonis, vynas salsteli.

Mount Franklin Sauvignon Blanc Marlborough 2008, Naujoji Zelandija

Intensyvus vaisiškas, žoliškas aromatas: dilgėlių lapai, agrastai, greipfrutas, citrina. Labai gaivus, sausas skonis. Tvarus prinokusių citrusinių vaisių poskonis.

Joffre e Hijas Grand Chardonnay 2007, Mendoza, Argentina

Švelnus bananų, obuolių kvapas elegantiškai persipina su ananasų, greipfrutų aromatu. Burnoje gaivus, salsteli, juntama sviestiška gaidelė, pabaigoje – medaus prieskonis.

Michel Prunier Les Beaumonts Chorey les Beaune AOC 2006, Burgundija, Prancūzija

Serbentų, prieskonių, vanilės aromatai; kompleksiškas, svarus, vaisiškas, vidutinių taninų. Nuostabus!

Patiekalai

Įdarytas sterkas

Visiems puikiai pažįstama slavobaltiška klasika. Patiekta supjaustyta gabalėliais su (neprivalomu) raugintų agurkėlių padažu. Virta garuose išsaugant visavertį skonį (verdant vandenyje, dalis skonio liktų sultinyje), pipirai švelniai kanda. Meistriškai paruošta!

Paštetas

Švelnaus skonio ir dar švelnesnės tekstūros vištų kepenėlių paštetas su skrebučiu. Kepenėlės prancūzišku papratimu išmirkytos brendyje ir išsuktos su pakepintais svogūnais, trupučiu česnako, grietinėle, čiobreliu, grybšniu rozmarino, druska, pipirais ir t. t. Vos salsteli.

Tešloje kepta menkė

Minimalistinis skystos lietinių tešlos lukštas neužgožia žuvies. Patiekalą neatpažįstamai pakeičia salsvas garnyras, į kurio sudėtį įeina morkos, salierai, razinos.

Keptas marinuotas karpis

Įtrintas citrina, pipirais, druska, apvoliotas krakmole, iškeptas orkaitėje ir panardintas į „smetonišką“ marinatą. Pastarasis formuoja galutinį patiekalo skonį pagalbon pasitelkdamas kokybišką vyno actą ir prieskonių kariauną (kvapiuosius pipirus, cinamoną, gvazdikėlius, lauro lapus ir turbūt dar antra tiek prieskonių, kurių nesugebėjau identifikuoti). Karališkas šaltasis užkandis, kurio skonis nuolat keičiasi žuviai vis labiau persisunkiant marinatu.

Karštai rūkyta karka

Kas jos nežino?! Ruošta vietoje, išpjaunant kaulą, surišant, paslegiant – viskas kaip senais laikais, kai žmonės dar netingėjo gamintis maistą patys. Aukšta kokybė, sunku atsilaikyti.

Ragavimo rezultatai pateikiami lentelėje kitame puslapyje

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

vyno ir maisto derinimas

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

vyno ir maisto derinimas

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Lietuvoje daugėja someljė Mokymų projektas „Restoranų verslo konkurencingumo didinimas diegiant profesinius someljė darbo standartus“ gavo finansinę ES struktūrinių fondų paramą.

ietuvos someljė asociacija įsteigta 2005 m. siekiant Lietuvoje

giant į konkrečių restoranų personalo poreikius ir tarptautinių

pakelti restoranų kultūrą gėrimų srityje ir sukurti sąlygas iki

someljė mokyklų patirtį. Kursuose mokoma, kaip vyną pristatyti

šiol negirdėtai profesijai. Tuo metu ne tik savo siekius ir idėjas

ir pateikti svečiui restorane, derinti su maistu, sudaryti sėkmingą

buvo sudėtinga paaiškinti atsakingoms institucijoms – net

vyno meniu ir nustatyti kainas, valdyti vyno atsargas, degustuoti

someljė terminas kėlė sumaištį. Leidimus naudoti Lietuvos vardą

ir įvertinti, apibūdinti vynus. Skaitomos paskaitos apie svarbiau-

asociacijos pavadinime išduodantys pareigūnai nesuprato,

sias vynuogių veisles, skrupulingai nagrinėjami garsiausi vyno

kokios gi profesijos atstovus vienys ši asociacija. Dar ir dabar

regionai, supažindinama su smulkiausiomis zonomis, gaminan-

someljė Lietuvoje retenybė, prabanga. Šios profesijos atstovai

čiomis aukščiausios kokybės vyną, Grand Cru klasifikacija.

atsakingi už vyno ir kitų stipriųjų gėrimų, vandens, kavos, arba-

Mokymuose dalyvaus bent 39 restoranų personalo nariai.

tos ir cigarų asortimento formavimą restorane, jo derinimą su

Pirmoji grupė jau įpusėjo mokymus ir netrukus laikys pirmąjį

maisto meniu, atsargų valdymą ir teisingą pateikimą restoranų

egzaminą. Mokinių tarpe – Kauno restorano „Sadutė“, Trakų

lankytojams. Geras someljė gali prisidėti prie restorano sėkmės

„Apvalaus stalo klubo“, Vilniaus restoranų „Saint Germain“,

ne mažiau už gerą restorano virėją. Restoranai turi po vieną du

„La Provence“ ir „Domm“, „Da Antonio“ ir „Sofi L“, „Osaka“ ir „Le

someljė pareigas atliekančius darbuotojus, tačiau visi padavė-

Meridien Villon“ bei Palangos viešbučio ir restorano „Vanagupė“

jai dažniausiai būna išėję someljė pagrindų kursą. Pasaulyje ši

personalas.

profesija labai gerbiama, o siekiantiems jos aukštumų tenka ne vienus metus krimsti mokslus ir išlaikyti daug sudėtingų egzaminų. Magistro laipsnį (Master Sommelier) kasmet sugeba įgyti

Antroji grupė tą pačią mokymų programą pradės 2010 m. gegužės mėnesį. Pirmieji mokiniai jau džiaugiasi ir džiugina laimėjimais. Na-

vos keletas studentų. Šiuo metu oficialiame Someljė magistrų

rimantas Miežys iš „Saint Germain“ restorano Lietuvos someljė

tarybos tinklalapyje (www.mastersommeliers.org) pranešama,

čempionate šiais metais laimėjo trečiąją vietą. Kitais metais kur

kad visame pasaulyje yra 168 someljė magistrai.

kas daugiau projekto dalyvių pasiryžę garsinti savo restoranų

Siekdama suvienyti ir įkvėpti restoranų ir viešbučių versle

vardą Lietuvos ir Pabaltijo someljė čempionatuose.

dirbančius profesionalus, populiarinti šią specialybę, suteikti

Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arūnas Starkus

restorane dirbančiam profesionalui svarumo ir skleisti garbin-

sako, kad prieš trejus metus analogiška ES parama pasinaudojusi

gą šios profesijos vardą, asociacija pateikė Europos socialinio

Estija jau turi gerokai stipresnę ir profesionalesnę aptarnau-

fondo agentūrai prašymą finansuoti someljė mokymų projektą.

jančio restoranų personalo bendruomenę. Lietuvoje taip pat

Projektas buvo parengtas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų

tikimasi proveržio, nes iki šiol restoranai nebuvo pajėgūs patys

išteklių plėtros veiksmų programos „Kokybiškas užimtumas ir

mokėti už darbuotojų someljė mokslus. Kuo geresnis bus perso-

socialinė aprėptis“ priemonę VP1-1.1-SADM-01 „Žmogiškųjų

nalo išsilavinimas, tuo aukštesnis restoranų paslaugų lygis, vadi-

išteklių tobulinimas įmonėse“. Iki šiol tai rimčiausias Lietuvoje

nasi, didės lankytojų pasitenkinimas, augs įmonių ir nacionalinio

mokymų kursas skirtas restoranų personalui. Jis trunka net 288

biudžeto pajamos, stiprės turizmo paslaugų eksportas.

akademines valandas. Mokymų programa sudaryta atsižvel-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

vakarienė

Dewey‘us Markhamas šampano butelį atkemša su taure Garsus knygų apie vyno degustavimą ir Bordo klasifikacijos istoriją autorius Dewey‘us Markhamas savo namuose surengė vakarėlį, kurio metu pademonstravo, kaip iššauti šampano butelį mikliai darbuojantis taure. Nepraėjus nė minutei, kamštis iššovė, nusinešdamas ir pusę butelio kaklelio. Nė kiek ne prasčiau už husarišką kirtį kardu. Tik mažiau kraujo.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

C 2H 2O H

Vyno chemija II. Pagrindiniai vyno komponentai Dr. Šarūnas Zigmantas

Praeitame numeryje aptarėme, kokios medžiagos susidaro pačiose vynuogėse. Fermentacijos metu dalis šių medžiagų lieka nepakitusios, dalis virsta kitomis medžiagomis. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius VYNO komponentus bei jų įtaką vyno savybėms.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

C 2H 2O H

Alkoholiai

skonines. Taigi, jeigu jūs negalite gerti natūralaus vyno, gerkite vynuogių sultis...

Alkoholiai yra medžiagos, sudarytos iš anglies atomų grandinės, prie kurios prijungti vandenilio atomai ir hidroksilas (–OH) , alkoholių funkcinė grupė: CH3OH (metanolis), CH3CH2OH (etanolis) ir taip toliau. Vyno fermentacijos metu vyno sultyse esančią gliukozę ir fruktozę mielės paverčia įvairiais alkoholiais. Daugiausia fermentacijos metu pasigamina etanolio arba etilo alkoholio, paprastai vadinamo tiesiog alkoholiu:

Glicerinas, arba glicerolis, irgi yra alkoholis. Glicerino molekulė turi net 3 hidroksilo grupes, todėl jo cheminės savybės gerokai skiriasi nuo paprastų alkoholių. Glicerinas pasigamina iš cukrų fermentacijos metu kaip šalutinis produktas. Tai vienas pagrindinių vyno komponentų,

C6H12O6 → 2C2H5OH + 2CO2 gliukozė

Glicerinas

etanolis

anglies dvideginis

Iš lygties matyti, kad fermentacijos metu pasigamina ne tik alkoholis, bet ir ekvivalentiškas kiekis anglies dvideginio. Iš 180 kg gliukozės arba fruktozės išsiskiria net 50 m³ anglies dvideginio, o didelė jo koncentracija yra nuodinga. Vyndariai žino šį reiškinį, todėl visos vyninės gerai vėdinamos.

pagal kiekį tai trečia medžiaga vyne po vandens ir etanolio. Glicerino kiekis vyne priklauso nuo pradinės cukraus koncentracijos vynuogėse, todėl vynai iš karštų regionų pasižymi didesne glicerino koncentracija. Grynas glicerinas yra klampus, bespalvis salsvo skonio skystis. Vynui jis suteikia ir „masės“, ir aksominio švelnumo. Vyno „kojos“, atsirandančios sukant taurę, parodo, kiek glicerino yra vyne. Sunkūs vynai iš karštų pasaulio kraštų turi labai tvirtas, gerai matomas „kojas“.

Fermentacijos metu be etanolio gaminasi ir metanolis bei aukštesnieji alkoholiai, dar vadinami fuzeliais (angl. fusel oils). Šie alkoholiai yra palyginti nuodingos medžiagos ir, nors jų koncentracija vyne maža, gali sukelti galvos skausmą ir pykinimą. Tačiau viskas nėra taip blogai, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Brandinimo metu aukštesnieji alkoholiai reaguoja su vyne esančiomis rūgštimis ir sudaro esterius, nenuodingas kvapiąsias medžiagas, kurios suteikia vynui uogų, vaisių, gėlių aromatų. Daugelis vyne esančių kvapiųjų esterių egzistuoja gamtoje, todėl visai logiška (nors tam kai kurie prieštarauja) vyno apibūdinimui naudoti vaisių ir gėlių kvapų paletę, nes labai tikėtina, kad taip netiesiogiai apibūdiname konkrečią cheminę medžiagą, kuri suteikia savitą kvapą tiek vynui, tiek apibūdinimui naudojamam objektui, tarkim, vaisiui. Iš vynuogių, turinčių daug cukraus, pagaminami didelį alkoholio kiekį turintys vynai. Dažniausiai tai nėra vyndarių siekiamybė, nes alkoholis neturi tiesioginio efekto vyno kokybei. Tačiau karštuose kraštuose, kur vynuogėse susikaupia ypač didelis angliavandenių kiekis, gaminami vynai, turintys padidintą kiekį alkoholio. Su visai kitomis problemomis susiduria vyndariai iš šaltų regionų, kaip jau minėtame Bordo. Norėdami, kad per daug nesumažėtų cukraus, kol pasigamins reikiamas kiekis alkoholio, jie papildomai deda cukraus į misą. Leistinas papildomo cukraus kiekis visuose regionuose griežtai kontroliuojamas, o daug kur tai išvis uždrausta, pavyzdžiui, Italijoje ir Ispanijoje. Nors pats etanolis mažai prisideda prie vyno aromato paletės, jis atlieka labai svarbų tirpiklio vaidmenį. Bandymai pašalinti etanolį ir taip pagaminti nealkoholinį vyną iki šiol nebuvo sėkmingi. Net pašalinus alkoholį naudojant pačias moderniausias technologijas, vynas visiškai pakeičia savo skonines savybes. Paprastai labai išryškėja rūgštys ir taninai, vynas tampa labai rūgštus ir aitrus. Tai galima paaiškinti trimis aspektais: viena, alkoholis yra anestetikas ir prislopina mūsų pojūčius, antra, jis yra bazinis ir dalinai neutralizuoja rūgštis, ir, trečia, etanolis yra tirpiklis, o daugelis medžiagų skirtinguose tirpikliuose turi skirtingas savybes, taip pat ir

Rūgštys Rūgštys yra vienas iš pagrindinių vyno komponentų. Tai tarsi skonio pamatas, ant kurio sukurta visa skonio paletė. Pagrindinės vyno rūgštys – vyno ir obuolių – ateina iš vynuogių. Pirminės fermentacijos metu pasigamina pieno ir gintaro rūgštys (angl. succinic acid). Kaip jau buvo minėta pirmajame straipsnyje, iš obuolių rūgšties pieno rūgštis gaunama ir malolaktinio virsmo metu. Fermentacijos metu nedideliais kiekiais gaminasi ir sviesto (angl. propionic acid), rūgštynių (angl. oxalic acid), fumaro rūgštis, glikolio, piruvo ir kitos rūgštys. Visos šios rūgštys gali reaguoti su vyne esančiais alkoholiais sudarydamos kvapiuosius esterius. Liko neaptarta dar viena rūgštis, labai svarbi vyno gyvenime – acto rūgštis. Tai pagrindinė acto sudedamoji dalis, turinti specifinį aštrų kvapą. Fermentacijos metu nedidelis acto rūgšties kiekis visada susidaro, ir jos yra visuose vynuose. Problema atsiranda tada, kai veikiant deguoniui ir acto bakterijoms iš etanolio gaminasi didelis acto rūgšties kiekis: C2H5OH + O2 → CH3COOH + H2O etanolis deguonis acto rūgštis vanduo Kaip žinia, acto rūgštis sugadina vyną, todėl būtina apsaugoti vyną nuo deguonies ir acto bakterijų. Tai nėra lengva, nes acto bakterijos auga ant vynuogių, o atmosferoje yra 21 procentas deguonies. Dabartinės technologijos leidžia kontroliuoti deguonies kiekį vyno gamybos metu: visi indai, kuriuose gaminamas ar brandinamas vynas, prapučiami anglies dvideginiu ir azotu taip pašalinant deguonį. Bakterijų atsikratoma filtruojant vyną ir pridedant sieros dioksido. Vynas, kuriame yra daug acto rūgšties, dažniausiai turi kvapą, kuris moterims primena nagų lako valiklį, o vyrams – legendinius klijus „Moment“. Kaip jau buvo minėta, rūgštys, reaguodamos su alkoholiais, sudaro esterius, taigi acto rūgštis su etanoliu sudaro etilo acetatą. Deja, skirtingai nuo daugelio esterių, stiprus „industrinis“ etilo acetato kvapas nepuošia vyno aromatų puokštės.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

C 2H 2O H

Angliavandeniai

dešimtmečiais vyndarystės technologijos labai patobulėjo, todėl acetaldehido kiekis yra kontroliuojamas, ir problemų dėl jo

Fermentacijos metu didžioji dalis angliavandenių sunaudojama alkoholio gamybai. Vidutiniškai po fermentacijos vyne lieka

paprastai nekyla. Fermentacijos metu taip pat gaminasi aldehidams gimi-

2–3 g cukraus. Cukraus, rūgščių ir alkoholio santykis yra labai

ningos medžiagos – ketonai. Didžiausią įtaką vyno skoniui turi

svarbus, nes būtent šie trys komponentai kuria vyno balansą.

diacetilas. Diacetilas turi stiproką sviesto skonį, kai kurie žinovai

Saldinant vyną prieš fermentaciją, paprastai pridedama

įvardina šį skonį kaip „slidų“. Diacetilas yra antrinės fermentacijos

buitinio cukraus, arba sacharozės, bet mums jo ragauti netenka.

šalutinis produktas. Sviestiškas poskonis yra patikima indikacija,

Sacharozė yra gliukozės ir fruktozės dimeras, ir fermentacijos

kad antrinė fermentacija įvyko.

metu jis yra suskaidomas į pradinius komponentus, fruktozę ir

Šiame straipsnyje buvo aptartos tik pagrindinės vyne

gliukozę, kurios ir dalyvauja įvairiuose fermentacijos virsmuose

esančios medžiagos. Literatūroje nurodoma, kad iš viso yra apie

bei lieka vyne. Taigi nėra jokio skirtumo, ar mes vyną saldytu-

500 įvairių junginių, veikiančių vyno skonį ir kvapą. Be to, vynas

me gliukoze, ar sacharoze; pati sacharozė negali paveikti vyno

yra tarsi gyvas organizmas, brandinamo statinėse ar buteliuose

skonio, jį gali keisti tik sacharozės priemaišos.

vyno sudėtis nuolatos keičiasi, kartu keičiasi ir skonis bei spalva.

Po fermentacijos vyną saldinti sacharoze beveik visur yra

Vyndarys darydamas vyną iš anksto turi numatyti, ar vynas bus

uždrausta. Dažniausiai vyno saldumas koreguojamas nefermen-

skirtas greitam vartojimui, ar ilgam brandinimui, nes nuo to

tuotomis vynuogių sultimis arba jų koncentratu.

priklauso, koks komponentų santykis turėtų būti vyne. Dabartinės vyno gaminimo technologijos yra toli pažengu-

Aldehidai ir ketonai Aldehidai yra alkoholių oksidacijos produktai. Oksiduojantis etanoliui, susidaro acetaldehidas. Tai pagrindinis vyne esantis aldehidas, jo yra apie 90 procentų viso aldehidų kiekio. Tolesnė oksidacija aldehidus paverčia rūgštimis, taigi vėliau oksidacijos metu iš acetaldehido gaunama acto rūgštis. Acetaldehidas taipogi yra tarpinis junginys fermentacijos metu susidarant etanoliui. Acetaldehido kvapas dažniausiai yra laikomas vyno defektu ir stengiamasi, kad jo nebūtų. Išimtis yra tik šeris, kuriame acetaldehidas yra svarbus skonio akcentas. Acetaldehidas reaguoja su sulfitais sumažindamas jų kiekį vyne ir sutrumpindamas vyno „lentynos laiką“. Paskutiniais

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

sios ir nesunku kontroliuoti pagrindinius procesus. Tačiau vynas yra labai kompleksiškas produktas, tad naudojantis vien technologijomis galima pagaminti neblogą produktą, bet norint gauti nepriekaištingą vyną reikia pasitelkti ir žmogišką intuiciją, kurią vyndarys arba turi, arba ne. Manau, akivaizdu, kad tik Dievo apdovanotas vyndarys gali sukurti nuostabų vyną.

nuomonė

Empirinės pastabos apie

embrioną stra & rakš

Embrionas šįkart tebūnie vyno ir muzikos derinimo menas Lietuvoje. O pastabos gimė po pirmojo bandymo geros muzikos sklidiname privačiame name Klaipėdoje. Atsikimšome šešis vynus, pasiruošėme taures. Artašesas suko vieną vinilinę plokštelę po kitos , o mes – iš paskos, barškindami buteliais...

roja Flamenkas. Galbūt kai kas mano, kad ši muzika karš-

kad vynas dar jaunas, o dainininkas užgriebia daug giliau, bet jie

ta, todėl reikalauja raudonojo vyno. Tačiau muzikoje tiek

abu „vieno kraujo“. ****

romantikos ir balsuose tiek liūdesio, kad tik salstelėjęs Elzaso

Bulgarų folkloras – neįtikėtinai įvairi ir puiki muzika,

„Gewurztraminer“ čia tiko ir tiko, ir tiko. Šis vynas gal kiek ir su-

daug persipinančių moteriškų balsų, jie romantiški, bet kartu

švelnino dramatizmą, bet gal moterų meilės dramatizmas skirtas

šiurkštūs, kalba apie pavasarį, stanicas, baltas trobas ir apie tiesų

romantikai sustiprinti. *****

valstietišką būdą. Muzika gyvena pati sau, tokios sudėtingos

Lietuviškas FoLKLORAS – „Ratilio“. Niekas netinka, ne tas ritmas, reikia lėtesnio gėrimo, greičiausiai alaus arba giros. Su Fithzgerald ir Armstrongo duetu varžėsi du vynai –

melodijos neturi nė vienas vynas. Vis dėlto „Cabernet Franc“ iš Šinono sukuria puikų foną. Nesinori sakyti, kad matome žydintį sodą, o užuodžiame purvyne stovinčius kerzinius batus, bet

saldusis „Kracher“ ir Barosos „Shiraz“. Laimėjo „Shiraz“ – australiš-

vynas tikrai kvepia kerziniais batais, be to, dar paprika, vištide ir

kas „Karvučių“, vanilės kvapas ir saldi ataka taip dera su šokoladi-

avietėmis. Galingas vynas! Jis išduoda, kur merginos dainuoja,

niais Ellos ir Luiso balsais. ****

gaila, kad neužtraukia drauge su jomis. ***

Kai pradėjo groti persų muzika, atrodė, kad reikia kažko su

Užtat su ankstyvąja M. Cabalier pragysta saldusis „Kra-

stuburu, kalbančio daugybe sąskambių, turinčio ryškų charakte-

cher“, rodos, ir tu dainuoji kartu. Taigi vynas toks pat tyras ir

rį, tarkim, ąžuolinio „Chardonnay“ iš Merso. Tačiau muzikai vis la-

gilus, toks pat romantiškas, bet kartu ir galingas, o balsas – kaip

biau įsisiūbuojant, perso vokalas tapo vos ne Esmės balsu, sielos

medus, kaip tu pats, kaip tu pats norėtum, kad būtum. ****

balsu, asketišku, giliu, nenustelbiamu ir tiesiu. Tuomet ir išmušė „Chenin Blanc“ iš Savenjė valanda – minerališkumas, asketišku-

Muzika ir vynas ne blogiau už muziką ir maistą. Šiam kūdikiui lemta gyventi.

mas ir neįtikėtina brandinimo perspektyva. Tą akimirką supranti,

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

skaniai

Skaniai – akimis, ausimis, nosimi ir burna Filmų, knygų ir muzikos apžvalga gurmanams Šiandien randu ypač daug skaitinių, skirtų gurmaniškų polinkių skaitytojams: nuo romantiškų meilės istorijų, pasibaigiančių vynuogyno pirkimu, iki detektyvų, kuriuose auka nunuodijama prabangiausiu pasaulio vynu. Dažniausiai tai lengvo turinio kūriniai. Tačiau po įtemptos darbo dienos, atsikimšus gero vyno butelį, jie nešte nuneš į svajonių kraštus.

ei jums artima Provanso tema, siūlau paskaityti PETERIO MAY-

iliustruojama prancūziško kaimo virtuvė – antis tešloje (en crou-

LO knygų seriją. Tiesa, į lietuvių kalbą kol kas išversta tik viena

te), anties kepenėlės (foie gras), dešrelė (sausiccon), – deranti su

šios serijos knyga METAI PROVANSE („Alma Littera“, 2008). Knyga

Provanso ir Ronos slėnio vynais, atgaivins jūsų svajones užsukti

nuvils mėgstančius popsišką Žydrosios pakrantės – Kanų ir San

pas ką nors į svečius pavalgyti. Pabuvojusių Provanse nenuste-

Tropezo – atmosferą. Tie, kas lankėsi tikrajame Provanse, jo ato-

bins apipelijusio baseino valymo scenos ar stipraus mistralio

kesniuose kaimeliuose, su malonumu prisimins gražias dienas,

gūsių aprašymas, o smulkmeniškai atpasakotas darbas vynuogy-

o nebuvusius knyga paskatins apsilankyti. Priekabieji pastebės

nuose sugrąžins vyno romantikus į realybę.

keletą faktų, verčiančių abejoti, ar tikrai kalbama apie Provanso

Įdomu, jog skaitydamas brito įspūdžius apie Prancūziją,

vietoves, tačiau gyvenimo gurmanai turės kuo pasidžiaugti: maži

pamatai, kad keliaudamas daugelyje situacijų ir pats jautiesi

miesteliai, levandų spalvos langinės, aptrupėjusios senos ochros

panašiai. Ir jei pasiseka apsistoti kokiame mažame olandams ar

ar rausvos spalvos namų sienos, šiltų bandelių parduotuvėlės,

britams priklausančiame viešbutėlyje, supranti, kad jų meile Pro-

restoranėliai su vos keliais stalais ir trumpais meniu, ankstyvi

vanso orui, spalvoms ir virtuvei galima užsikrėsti. O šią ligą sun-

turgūs, kvepiantys muilais ir prieskoninėmis žolelėmis, žydinčios

ku išgydyti. Nebent Provanso nuotaiką susikurtumėte namuose.

vanilės tonų ir rožinių oleandrų eilės pakelėse. Visi šie vaizdai neš jus knygos puslapiais kaip vėjas rudeninius lapus. Vaizdžiai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Užsitepkite foie gras ant prancūziškojo batono ir skanaukite su rožiniu Tavelio vynu.

skaniai

Jei nusibodo skaityti ar nenorite laukti kitos PETERIO MAYLO

MEILĖS RECEPTAS („No reservations“, rež. Amy Biancolli,

knygos vertimo, imkite jo knygos GERI METAI ekranizaciją (rež.

2007) – lengva meilės istorija apie su virtuvės šefo kasdienybę.

Ridley Scottas, „Good Year“, 2006) su Russellu Crow ir Marion

Dievinate maisto gamybą namuose šeimai, svečiams, draugams?

Cotillard. Russellas Crow čia vaidina kietuolį Londono biržos

Svajojate atidaryti savo restoranėlį ir „ramiai“ gyventi romantiš-

maklerį, geriantį tik „Hennesey Eclipse” konjaką. Tačiau vaikys-

koje aplinkoje? Pažiūrėkite šią romantiškąją komediją nusiėmę

tės prisiminimai bei dėdės mirtis priverčia jį sugrįžti į kaimą,

rožinius akinius. Būkite realistai. Sakoma, kad Catherine Zeta

kur kadaise praleido savo geriausias dienas su dėde Henriu.

Jones, prieš suvaidindama šį vaidmenį, vieną vakarą padirbėjo

Žaidžiant šachmatais, kalbantis apie vyną ir jį ragaujant, vasaros

Niujorko restorane padavėja. Klientai stebėjosi ir sakė, kad ji

prabėgdavo nuostabiai. Vėl sentimentali sugrįžimo į vynuogyną

esanti labai panaši į žymią aktorę. Catherine atsakydavo, kad ji

istorija su visomis vyndarių šeimoms būdingomis užuolankomis:

dažnai tai girdinti.

kaimynas vynuogių prižiūrėtojas, suprantantis vynuogyno vertę, terroir sąvokos aiškinimas vaikams, gero vyno atskyrimas nuo blogo ir panašiai. Argi ne žavu? O jei dar atsidarysite ‘Cinsault’, ‘Syrah’, ‘Mourvedre’ bei ‘Gre-

Šefo darbo ypatumus galima apžvelgti ir nuostabioje AGNES DESARTHE‘S knygoje SUVALGYKITE MANE („Tyto Alba“, 2007).

nache’ vynuogių mišinuką iš žavių Bandolo apylinkių Provanse ir

Dviprasmiškas pavadinimas. Kūrinio herojė, „valgoma“ gyveni-

pasigaminsite žalių salotų su karštu ožkos sūriu, tai derinys tikrai

mo, atidaro savo restoranėlį be pavadinimo. Apie tai ji neprane-

bus įspūdingas.

ša nė vienam savo draugui, artimajam, kaimynui. Nėra klientų?

Dar keletas trumpų pasiūlymų maisto ir vyno gurmanams, mėgstantiems ryti ir akimis.

Viskas ateina pamažu. Aromatų deriniai, priešingų skonių suderinimas, noras būti mylima, laisvė ir gebėjimas džiaugtis tuo, kuo gyveni....Geriau paskaitykite.

DAKTARAS NE („Dr. No“, rež. Terrence‘as Youngas, 1962) – Džeimsas Bondas šioje serijoje mėgaujasi dar ne „Bollinger“, o

PRANCŪZIŠKAS BUČINYS („French Kiss“, rež. Lawrence‘as Kas-

„Dom Perignon ’55“ šampanu, ir vis dėlto, kaip pats prisipažįsta,

danas, 1995) – tiems, kas nesuka galvos, o mėgsta gerą roman-

labiausiai jis mėgsta 53-ųjų. Tai patvirtina kita agento nuotykių

tišką komediją, gražius Pietų Prancūzijos vaizdus, pokalbius apie

serija „Auksapirštis“ („Goldfinger“. Rež. Guy Hamilton.1964).

vyną ir sūrius, ilgisi vynuogynų, ši juosta tikrai patiks. Dėmesio vertas garso takelis.

BABETĖS PUOTA („Babette‘s Feast“, rež. Gabrielis Axelis, 1987) patiks tiems, kas mėgsta tikrą prancūzišką virtuvę – vėžlių

DIDYSIS RIJIMAS („La Grande bouffe“, rež. Marco

sriuba, blyneliai „Demidof“ su rusiškais ikrais ir grietine, putpelė,

Ferreri,1973) – juodoji tragikomedija, pelniusi daug apdovanoji-

kimšta foie gras ir trumais. Vien tik matant ar skaitant (ši Isak

mų. Puiki ir nepakarojama italų ir prancūzų žvaigždžių Marcel-

Dinesen, arba Karen Blixen, knyga yra išversta į lietuvių kalbą)

lo Mastroianni‘o, Ugo Tognazzi‘o, Michelio Picolli, Philippe‘o

užsimanai iškeliauti kur nors skaniai pavalgyti, o kai pamatai

Noire‘o vaidyba. Tačiau viskas priklauso nuo nuotaikos. Saikas!

kokį vyną geria kūrinio personažai („Veuve Cliquot“ vintage šam-

Tuštybė! Pasileidimas! Teigiamos ir neigiamos emocijos keičiasi

panas, Burgundijos perlai, cheresas amontillado), tai susiruoši ir

taip greitai, kaip ir kadrai. Lai susimąsto tie, kas nejaučia saiko

tikrai išeini... į svečius.

valgydami ir gerdami. Te neapsigauna tie, kas žavisi geru maistu ir jo gaminimu. Svarbiausia neprisiruoškite maisto prieš seansą: iš pradžių viskas lyg ir patrauklu, tačiau neilgai. Taigi nei žiūrint

LA TROŠKINYS („La Ratatouille“, rež. Bradas Birdas, 2007) – geeeeeriausias mano matytas animacinis filmukas tiems, kas iki

filmą, nei po jo valgyti nesinorės, nebent išgerti. Gal „Belle Epoque“ šampano taurę?

šiol gamindamas valgį naudoja tik vieną prieskoninę daržovę, kas renkasi greitą maistą vietoj normalaus, kas maisto ruošimą „pagal receptą“ ir vyno išmanymą laiko snobizmu. Žinoma, gal ir neįgyvendinama svajonė ragauti „Gusteau“ restorane legendinių 1961-ųjų „Chateau Latour“ ar gauti prie troškinio vieno įspūdingiausių 1947-ųjų „Chateau Cheval Blanc“, tačiau kodėl nepasvajojus, juolab kad mūsų žiūrovai (ne vaikai) visai netikėtai po filmo atsistoję ploja. Beje, ar žinote tikrąjį ratatouille, prancūziško daržovių troškinio, receptą: pomidorai, baklažanai, cukinija, česnakas, svogūnas, Provanso žolelės, bazilikas, juodieji pipirai, druska, raudonieji, žalieji pipirai, alyvuogių aliejus. Labai skanu su ant grotelių kepta ėriena ir „Chateau ...“ Pasirinkite patys! Trumpa filmo citata (vertimas iš originalo): Lingvinis: Aš čia tik šiaip, iš mandagumo. Iš tikrųjų aš negeriu. Virtuvės šefas (Kailialupys): Puiku. Ir aš negerčiau kokio šlamšto. Tačiau koks turėtum būti idiotas, kad neparagautum 61-ųjų „Chateau Latour“. O jūs, pone Lingvini, ne idiotas. Išgerkime už

Muzika vyno gurmanams LEE HAZLEWOOD. SUMMER WINE, 1967. Nancy Sinatra ir Lee Hazlewoodas. Puikiai atlieka ir „Scooter“. JAMES SHELTON. LILLAC WINE, 1950. originaliai atliekama Elkie Brooksas, bet man labiau patinka švelnusis Katie Melua balsas. Siūlau pasiklausyti abiejų variantų. LOEWE. THE NIGHT THEY INVENTED CHAMPAGNE. 1958 metų miuziklas „GiGi“. Atlieka aktorė Leslie Caron. Apie kitus „skanius“ kūrinius ir derinius ieškokite www.vynožurnalas.lt jau artimiausiu metu. O jei ketinate ką nors žiūrėti ar skaityti ir nežinote, kokį skanėstą pasiruošti, parašykite, priderinsiu. Visada Jūsų, Rasa Sužiedelienė

jūsų neidiotiškumą.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

vynas ir kvepalai

Vynas ir kvepalai: aukštųjų materijų pora Andrius Užkalnis

Vienąsyk draugui, skeptiškai žiūrinčiam į visokias poniškas mandrybes, pasakojau apie Australijos raudonąjį vyną, nuostabųjį „Cabernet Sauvignon“ iš Maklareno slėnio, kuris buvo lyg tyčia sukaltas mano skoniui: mėsingas, klampus... Pavargęs kvepėjo cigarų dėže – kedro medžio humidoru.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

vynas ir kvepalai

raugas pažvelgė į mane netikėdamas, kad rimtai kalbu, ir laukė patvirtinimo ar paneigimo. Tikrai, sakau, čia toks

kvapas. Nuo to laiko, man paminėjus vieną ar kitą pavykusį vyną, jis vis juokais paklausia: „O cigarų dėže ar nekvepia?“ Jam šis posakis – lyg viso pižoniškumo esencija. Jam tai – išsidirbinėjimas,

Atkreipkite dėmesį į minėtus kvapus – cigarai, kedras, oda, sandalmedis. Tai ne skurdo, ne vargo ženklai; tai – gero gyvenimo simboliai, lyg veidrodyje atsispindintys ir vyne, ir kvepaluose. Ir už juos mes brangiai mokame, nes ir vienu, ir kitu atveju perkame svajonę. Niekas netrokšta užuosti vyne nesmagius dalykus primenan-

kaip vyriški kvepalai „Terre d‘Hermès“, gaivaus apelsinų žievelių

čio kvapo. „Katės šlapimas“, rizikinga rūgštoka nata, prieš kurį

dvelksmo ir sunkaus, ilgai išliekančio benzino kvapo mišinys,

laiką vis akcentuota Naujosios Zelandijos „Sauvignon Blanc“ vy-

žadinantis svaigaus vasariško romano svajonę, skaidrią, karštą ir

nuose (ir išjuokta pusės pasaulio humoristų), yra greičiau išimtis,

nuodėmingą, kaip šiaudai plaukuose ar žolės žymės ant šviesių

o gal tik drąsus rinkodaros triukas.

marškinių nugaros. Kvepalais domėtis pradėjau anksčiau, nei rimtai įnikau

Uostydami ir ragaudami vynus, kalbame apie pažįstamus kvapus ir skonius, dar geriau – apie dalykus, pažįstamus iš

ragauti daug vyno. Oro uostų parduotuvėse galėdavau dažnai

vaikystės. Skrebučiai ir sviestas šampanuose, uogienės širazuo-

„degustuoti“ odekolonus: purkšdavau sau ant rankos – vieną

se, vyšnios itališkuose baroluose iš Pjemonto – tai vis vaikystės

kvapą ant vienos, kitą – ant kitos, paskui visą skrydį stengdavau-

smaguriavimas, jaukūs skoniai ir kvapai, kaip languotas vilnonis

si suprasti jų sudedamąsias dalis.

pledas, kuriuo užklodavo mama, kaip ledo raštais išmargintas

Kaip vyną geriau ragauti su išmanymu, taip ir norint suprasti

langas žiemą, į kurį žiūrėdavai, nes dar turėjai laiko žiūrėti į

kvepalus reikia žinoti, kaip uostyti. Tai nesunku, tik neįprasta.

tokius dalykus ir grožėtis. Dabar gyvenimas greitesnis, ir tų pri-

Kaip žmonės perka tualetinio vandens flakoną? Atkimšę pauosto

siminimų spalvų tenka ieškoti ragaujant vynus ir spėliojant, kas

arba purkšteli ant popieriuko, ir viskas. Tai tas pats, kas pirkti

tai. Ir laukiant, kokią atminties stygą užgaus.

butelį vyno pagal etiketės spalvą (daugelis turbūt taip ir perka). Derėtų išmokti atskirti ir kantriai pažinti bent du kvepalų

Kuriant kvepalus, įpinama natų, primenančių kažką gera – galbūt visai iš atminties išsitrynusį, gal tik nutolusį pojūtį.

sluoksnius: viršutinę natą, užuodžiamą tik papurškus iš flakonė-

Spustelk purkštuką, ir sugrįš tai, ko net neprisiminei, kad tau

lio, ir apatinę, likusią kvepalams nudžiūvus ant odos, ir juntamą

trūksta. Moteriški „Christian Dior Poison“ kvepia gervuogėmis ir

ne keliolika minučių, o kelias valandas.

vynuogių guminukais. Vyriški „Michael Cors“ apgaubia pypkės

Specialistai dar kalba apie vidurinę natą: ji užuodžiama, kai

tabaku, kurį rūkydavo tėvas ar dėdė. Ekstremalių pojūčių mėgė-

tik nugaruoja tirpiklis (alkoholis); bet mes šįkart nesigilinkime.

jams skirtus kvepalus „Aigner In Leather Man“ daugelis vertina

Prisiminkime tiek: pirmasis dvelksmas ir išliekanti kvapo aura

kaip persūdymą – tiesiog nauja odinė sofa arba striukė, sukišta į

dažniausiai labai skiriasi. Aplinkiniai, prisiartinę prie jūsų, jaus tą

buteliuką.

antrąjį kvapą. Todėl viršutinė nata, kvapas iš buteliuko, skirti tik jums ir vonios kambariui. Čia kaip vyno skonis ir aromatas. Ar įsivaizduojate, kad vyną

O dar prisiminsiu „Polo Ralph Lauren“: žalias buteliukas ir kvapas, sukurtas 1979-ais metais, įprasminęs visą vėlesnį dešimtmetį, nes juo purškėsi kiekvienas, kas didžiuodamasis vadino

vertintumėte tik nuriję, bet nepauostę, arba – atvirkščiai – tik

save kapitalistine kiaule ir filme „The Wall Street“ įžiūrėjo ne ban-

įkišę nosį, bet nesuvilgę gomurio? Tikrai ne. Prarasite pusę malo-

kų gobšumo kritiką, o gyvenimo planą ir modelį. Tame žaliame

numo. Taip ir su kvepalais.

buteliuke – visos Kalėdų eglutės, kurias tik uostėte gyvenime ir

Kvepalų „viršuje“ dažniausiai būna koks nors lengvas ir gana

kurias dar užuosite, na, dar kedras ir samanos, kad pasijustumėte

stiprus aromatas, gebantis prasiskverbti pro stiprius alkoho-

lyg per Naujųjų metų sutikimą miške, galbūt su šampano buteliu

lio garus (etilo alkoholis – ne draugas uoslei, kaip tik todėl ir į

rankoje. Ar žinote, kaip skanu gerti šampaną ne patogiai, prie

salyklinius viskius prieš geriant įpilamas šlakelis vandens: kad

stalo, o pirštinėta ranka laikant taurę, kai skruostai šąla nuo nak-

deginantys garai neužmigdytų receptorių), pavyzdžiui, citrina,

ties speigo, o burbuliukai spragsi burnoje kaip ledo žiežirbos?!

apelsinas, XXI amžiaus pradžioje parfumerijos kūrėjų labai pa-

Ir, pagaliau, buvo tokie vyriški kvepalai „Havana by Aramis“.

mėgta vanilė, gėlės, žali lapai. Tačiau būtent antrasis, ilgai išliekantis kvapas skleidžia tikrą-

Jau nebegaminamos (nors šiemet gamintojas paskelbė apie šio vyriško kvepalo atgaivinimą) begėdiškai gero gyvenimo sultys;

ją poeziją ir suartina kvepalus su vynu. Kodėl? Todėl, kad vynai

jose susiliejo visos spalvos iš tos paletės, kuria tapomas mili-

(ypač senesni, pailsėję – ne jaunieji pakvaišėliai, vos prisirpu-

jonierių gyvenimas: tabakas, egzotiniai brangmedžiai, romas,

siomis miško uogomis, marmeladu ir vyšniomis alsuojantys) ir

kadagiai (taip – tie patys, kuriais kvepia džinas), anyžiai kaip iš

kvepalai būtent ten, kvapo gelmėje, suskamba tomis pačiomis

„Pernod“ likerio Paryžiaus kavinėje ir galiausiai beržo degutas.

natomis.

Tikriausiai kaip prisiminimas apie užmiesčio pirtį ir kvapniais

Be jau minėtosios cigarų dėžės, ten ir tabakas, ir kedras, ir

karštais lašais varvančias vantas.

rauginta oda (kartais dar konkrečiau – arklio prakaito prisigėręs balnas), ir sandalmedis, kartais dūmas. Neradau vyne tik drožiamų pieštukų, įstabaus „Gucci pour Homme“ kvapo – jis patrauklus vien tam, kas gyvenime nudrožęs labai daug pieštukų ir kas atskiria rūgštoką vaisinį akvarelinio popieriaus kvapą nuo braižybai skirto vatmano gaivos, kas yra braižęs senoviniu braižikliu (reisfederiu) ir pažįsta atidaryto tušo buteliuko tvaiką, panašų į kraujo, kas dar piešė akvareliniais dažais, kvepiančiais medumi, nes juose būdavo tikro medaus (dabar kaip rišamoji medžiaga naudojamas pigesnis kukurūzų sirupas).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

šakotis

Šakočio atlaidai Asta Žūkaitė

Man tai buvo tiesiog vasaros nuotykis. Galėjo jo ir nebūti, jei vieną dieną durų nebūtų pravėręs kaimynas – gal aš norinti pažiūrėti, kaip jo marti kepa šakotį. Kur nenorėsiu! Ir kaip aš nežinojau, kad Irena kepa šakočius? Netrukus jau sėdėjau aprūkusioj lauko virtuvėlėj ir žiūrėjau kelias valandas trunkantį ugnies ir tešlos spektaklį, kuriame svarbiausią vaidmenį atliko ne įraudusi nuo liepsnos jaunoji šeimininkė, ne volą sukantis ir lauželį kurstantis šešuras, o aplinkui trypčiojanti ir nuolat pamokymus berianti senolė.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

šakotis

adaise, vaikystėje, jau esu šitaip sėdėjusi. Tais laikais, prieš

lauželį. Medinis volas turi būti apvyniotas kepimo folija, ant jo

dvidešimt–trisdešimt metų, voleliai mūsų kaime sukdavosi

užmautas specialiai pasiūtas drobinis maišiukas (galima tiesiog

kas antroje lauko virtuvėlėje. Progų visada atsirasdavo. Be ša-

apvynioti medžiaga), galai stipriai užrišti. Tada drobė gausiai

kočio neapsieidavo ne tik vestuvės, bet ir kitos didesnės šeimos

aptepama riebalais, volas paguldomas ant kojelių šalia laužo

ar religinės šventės. Tortų kaime niekas nekepė, o pirkti nebuvo

taip, kad liepsna siektų kepinį, ir gerai įkaitinamas. Nepamirškite

mados. Taigi moterys – būtinai dviese, būtinai geriausios drau-

po apačia padėti skardos. Sunkiausia man pasirodė pati kepimo

gės – kepdavo šakočius, o mes, vaikai, smaksodavome laukdami

pradžia: ranka drebėjo pirmąkart užpilant tešlos, akis graužė

skaniųjų gruzdulių, pagramdytų nuo skardos. Didžiausia nelaimė

dūmai (diena pasitaikė vėjuota, pasirodo, dar ir vėjo reikia

šeimininkėms ir laimė vaikams, kai šakočio apatinė pusė žnekt ir

saugotis). Todėl neįgudus reikia bent trijų žmonių: vienas pila

nupuola į žarijas. Tada jau nieko nepataisysi, nepavykusį šakotį

tešlą, kitas suka volelį, o trečias prižiūri ugnį. Labai svarbu, kad

belieka tik suvalgyti. Taip atsitikdavo labai retai, bet kartą ir

ugnis pasiskirstytų tolygiai per visą šakočio ilgį. Šakotis kepamas

man pasisekė. Atsimenu, žiaumojau tąsyk pilna burna, o teta su

ne ant žarijų, o ant ugnies, liepsna visą laiką lyžčioja tešlą, kol

kaimyne suskaičiavo, kad kiaušinių užteks dar vienam šakočiui ir

šakotis pasidaro rusvas. „Gerai apkepkit, apkepkit gerai!“ – vienu

ilgai netrukusios pradėjo kepti naują. Dabar negalėčiau prisiekti,

balsu ragino pro šalį ėjusios ir mūsų triūso prisėdusios pažiūrėti

bet man atrodo, kad ir antrasis nukrito. Tiek to, vis tiek tos

„meistrės“. Jei tešla liktų pusžalė, didysis „žnekt“ neišvengia-

moterys buvo geros kepėjos, viena iš kitos perėmusios kepi-

mas. Tad kepant šakotį svarbu neskubėti, pamažu, sluoksnis po

mo paslaptis. Tačiau jei jau labai knieti sužinoti, iš kur Lietuvos

sluoksnio auginti kamieną, tada prapjovus gražiai matysis rievės.

kaime atsirado toks karališkas, anot enciklopedijų, kepinys, ir

Sunaudojusios gal pusę tešlos, supratome, kad jau laikas

imi daugiau klausinėti, tos kepėjų grandinėlės pradžioje būtinai

mūsų raguočiui1 daiginti ragus. Neiškentėm nepasikvietusios

surasi kunigo gaspadinę. Taip ir man daugiausia pripasakojo se-

senosios Agotos. Atėjusi ji tuoj viską sustatė į vietas: pirmiausia

noji Agota, visą gyvenimą tarnavusi pas kunigus. Šakotį ji meiliai

davė garo už antisanitarines sąlygas, nors mums visai patiko

vadina „bankiuku“ ir sako, kad be jo seniau nebūdavo nė vienų

toks tikras, laužinis šakotis su degėsių inkliuzais, paskui papra-

atlaidų, o kur dar primicijos. Kartą atlaidų išvakarėse gaspadinė

šė šaukšto ir mažo dubenėlio, į kurį įsipildavo dalį tešlos, kad

iškrėtė kunigui pokštą: paslėpė šakotį ir pamelavo, kad neiškepė.

būtų patogiau laikyti, o mes liejom samčiu tiesiai iš didžiulio

Šis ne juokais supyko – kokios vaišės po mišių, jei nebus šakočio!

dubens – šias smulkmenas, matyt, iš jaudulio buvau pamiršusi. O

Tiesą sakant, jei ne Agotos pasakojimai, pati nebūčiau

ragai auginami visai paprastai: tik užpylus tešlos volelis pasuka-

sumaniusi pabandyti. Kadangi lauko virtuvės neturiu, o pirkios

mas greičiau, „varvekliai“ sustingsta, tada vėl sukama lėtai, kol

supleškinti neketinau (galima kepti ir namie, sukūrus lauželį ant

paruduoja. Parduotuvėse mes įpratę matyti specialiose krosnyse

viryklės, svarbu, kad dūmai turėtų pro kur išeiti laukan), apie

keptus geltonus (kartais net įtartinai) šakočius tankiais, vienodo

šakočio kepimą nė nesvajojau. Tačiau kartą Agota pasakojo, kaip

ilgio rageliais, atitinkančius šių kepinių grožio kanonus. Kai tešlą

parsivežė iš kito kaimo neprisimenu kodėl nebaigtą kepti šakotį

lieja žmogaus ranka, kepinio grožis priklauso nuo rankos įgudi-

ir susikūrusi lauželį pabaigė jį kepti kieme ant pievutės. Gera

mo. Mūsų rankos buvo neįgudusios, tačiau tešlos liejimas, volo

mintis!

sukimas, ugnies kurstymas – šie pasikartojantys veiksmai buvo

Dar tą pačią vasarą pas mane stovyklavo būrelis draugių. Galiu pasakyti, kad visos nepėsčios: ir vilnas pakedenusios, ir žvakes paliejusios, ir savo duonos kepaliuką susiminkiusios. Vis

tokie užburiantys, rituališki, kad visos veržėmės tai patirti, o akyse gimstantis skulptūriškas kūrinys mums įgijo visai kitą vertę. Iškeptą šakotį nunešėme į pirkią ir užklojusios rankšluosčiu

dėlto man iškilmingai paskelbus, jog stovykloje kepsime šakotį,

paslėpėme po stalu – toliau nuo vaikų akių. Valgysim tik rytoj.

entuziazmo šūksnių nepasigirdo. O kur mes jį kepsime, tą šakotį?

Jei kas nežinodamas apie mūsų iškeptą skanėstą užeidavo

O ant ko? O ar aš žinanti, kiek kiaušinių reikia? Tuomet partem-

vidun, apsidairęs tuoj klausdavo, kodėl čia taip kvepia naminiais

piau namo kepimo „įrangą“ – volą su kojelėmis – ir paaiškinau,

vafliais. Prisimenu šias smulkmenas ir dabar, peržiūrinėdama

kaip viskas bus. Tuoj viena iš palapinės ištraukė naminių kiauši-

nuotraukas, pagalvoju, kad tai buvo ne šiaip nuotykis: tą vasarą

nių, ir kad kiek būtume puolusios kepti to šakočio, bet prapliupo

mūsų mažytėj moteriškoj bendruomenėj įvyko atlaidai.

lietus ir pylė tris dienas, o mes, užgulusios internetą, laukėme palankios orų prognozės. Per tą laiką kaimo vištos sudėjo trūkstamus kiaušinius (dėkuidie, dar ne visas vanagas išnešiojo) ir buvo sumuštas kilogramas sviesto, nes juk kiekvienam aišku,

sudėtis:

kad skaniausias kepinys iš šviežutėlių ir būtinai naminių maisto

50 kiaušinių

produktų. Tą rytą, kai dangus išsigiedrijo, parsinešiau litrą per naktį nusistojusios grietinėlės ir pasiraitojom rankoves. Receptu su manimi pasidalijo minėtoji Irena, tą vasarą iškepusi keturis pirmuosius savo šakočius. Iš šių produktų išeis vidutinio dydžio šakotis, tokius dažniausiai ir kepdavo. Rečiau kepdavo 30-ties ir 75-ių kiaušinių. Paskiausiai supilami atskirame inde išplakti kiaušinių baltymai ir labai atsargiai išmaišoma.

1 kg sviesto 1 l grietinėlės 1 kg cukraus 1 kg miltų 1 stikl. krakmolo 1 arb. š. sodos

Tiesa, sodos mes nedėjome – šalin chemiją! Kol viena grupelė maišė tešlą, kita parengė laužavietę. Smulkiai paskaldėme beržinių malkų: reikia lapuočių, spygliuočiai netinka. Kad karštis sklistų tik į vieną pusę, būtina uždanga, todėl iš senų plytų sukrovėme sienutę ir prie pat jos sukūrėme

1 „Šakotis“ vietoj svetimybės „bankuchenas“ kalbininkų pradėtas teikti maždaug nuo 9-to dešimtmečio vidurio (kooperatyvų klestėjimo metas), iki tol tarmėse šis kepinys dar buvo vadinamas ir „raguočiu“, „ragočiumi“ (aut. past.)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

vynų vertinimai

Bordo 1855 Cru Classé vynai (degustuota 2009 m.)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

vynų vertinimai

1855 metais klasifikuoti Bordo vynai yra neįtikėtinai ilgaam-

kaina). Įkalinimas daugeliui metų butelyje nepalieka vilčių tiems

žiai. Jų brandos piko kartais tenka laukti keletą dešimtmečių.

vynams, kurie padaryti nesąžiningai, o kai kuriuos neįspūdingus

Nukeltas, suintriguotas, išlauktas malonumas padidėja, nes ilgai-

jaunus, iškelia į harmonijos viršūnę.

niui išsitrina ir nežymios su vyno pirkimu susijusios detalės (pvz.,

Pavadinimas

Aprašymas ir komentarai

Šalis, regionas

Vertinimas

Château Lafite Rothschild Pauillac AOC 1978 I Cru Classé

Kompleksiškas pūkuotvyšnių, saldžių pomidorų, žvėrienos, čili aromatas. Elegantiškas, skalsus, puikus skonis. Tabako, šokolado dėžutės poskonis. „Stebuklo metų“ vynas vis dar puikus, nes buvo brandinamas didelės talpos butelyje – jeroboame (3 litrai). AS1.

Prancūzija, Bordo, Pojakas

Château Haut Brion Pessac Leognan AOC 1982 I Cru Classé

Rubino spalva su rusvu krašteliu. Pelenų, cigarų dėžutės, džiovintų grybų aromatai, juos papildo juodųjų serbentų, peletrūno, rozmarino, pipirmėtės kvapai. Šilkinė tekstūra, tvarus juodųjų serbentų, mėtos, cigarų poskonis. Vieni iš legendinių metų (1945, 1961, 1982, 1990, 2000, 2005), kuriais pagamintas vynas neturi jokios vidinės įtampos. Skleidžia harmoniją ir įkūnija vidinę ramybę. AS.

Prancūzija, Bordo, Pesak Leonjanas

>95

Château Mouton Rothschild Pauillac AOC 1982 I Cru Classé

Aronijos, kitų rūgščių uogų, figų, juodųjų serbentų, odos, senų kailinių kvapas. Vidutinio gausumo ypač švelnūs taninai. Pojako (Pauillac) vynai – patys svariausi, saldžiausi Medoke. Čia nereikia ieškoti egzotikos, tik nušlifuotos juodųjų serbentų evoliucijos. AS.

Prancūzija, Bordo, Pojakas

Château Latour Pauillac AOC 1989 I Cru Classé

Neapibrėžtą, uždaroką raudonų uogų aromatą labai lėtai papildo slyvos, vyšnios, rūgštūs raudonieji serbentai. Svarus, koncentruotas, taniniškas, gaivus. Nuostabiai subalansuotas. Šį vyną buvo būtina dekantuoti bent prieš keturias valandas. Ilgaamžis – dar per anksti gerti. AS.

Prancūzija, Bordo, Pojakas

Château Mouton Rothchild Pauillac AOC 1993 I Cru Classé

Vidutinio intensyvumo klasikinis juodųjų serbentų, aronijos, odos aromatas. Svarus, dar kiek šiurkštokas skonis. Verta keletą metų pabrandinti. 1993-aisiais vyndariai padarė daug greitai geriamo vyno. Tačiau pirmieji Cru Classé puikiai laikosi. Tiesa, ekspresijos kiek mažiau nei gerais metais. AS.

Prancūzija, Bordo, Pojakas

Château Rauzan Gassies 1989 Margaux AOC II Cru Classé

Labai sodrus, intensyvus, kompleksiškas aromatas: oda, juodųjų serbentų uogienė. Taninai dar puikūs, prinokusių vaisių pojūtis. Žodis „taninai“ tais metais buvo svarbiausias. Dėl gana vėsios vasaros jų išliko labai daug. Daug ilgaamžių vynų. Geriausius reikia laikyti laaabai ilgai. AS.

Prancūzija, Bordo, Margo

Château Rauzan Gassies 2001 Margaux AOC II Cru Classé

Juodi vaisiai, truputį žemiškumo skonyje, kuris atsiveria našlaičių aromatu, vaisiškas skonis. Klasika. Po stulbinančių 2000 visi nemažai tikėjosi ir iš 2001. Tačiau tai klasikiniai metai: puikus, nedidelis alkoholio kiekis, maloni gaiva, elegancija. AS.

Prancūzija, Bordo, Margo

Château Pichon Longueville Comtesse de Lalande Pauillac AOC 1990 II Cru Classé

Raudonų uogų uogienės, muskuso, juodžemio aromatas. Svarus, taniniškas, vaisiškas ir nerūgštus. Šis vynas nekantriesiems. Geriausių derlių vynas subręsta maždaug 8-10 metų anksčiau už pirmuosius Cru Classé. O kokybė ne prastesnė. AS.

Prancūzija, Bordo, Pojakas

Château Gruaud Larose St. Julien AOC 1990 II Cru Classé

Aronijų, raudonų uogų, kario pelenų ir paprikos aromatai. Gaivus, taniniškas, vidutinio svarumo, švelnus, tampantis glotnios tekstūros. A.S.

Prancūzija, Bordo, Sent Žiuljenas

Château Cantenac Brown 1996 Margaux AOC III Cru Classé

Kompleksiškas saldžiųjų pipirų, vanilės aromatas. Nemažai taninų, vis dar vaisiškas, ilgas prinokusių slyvų poskonis. RS2.

Prancūzija, Bordo, Margo

Château Cantenac Brown 2001 Margaux AOC III Cru Classé

Vyšnių, aronijos, šokolado, kavos, juodųjų pipirų aromatas. Minkšti taninai, prieskoniškas vidutinės trukmės poskonis. Elegantiškas vynas. RS.

Prancūzija, Bordo, Margo

Château Saint Pierre 1995 Saint Julien AOC IV Cru Classé

Juodų uogų, prieskoniškas karamelės, kavos aromatas. Vaisiška minkšta rūgštis, prinokę taninai. Iriso poskonis. RS. Tai dar vieni geri metai, kuriais padarytas vynas ilgai ir harmoningai bręsta.

Prancūzija, Bordo, Sent Žiuljenas

Château Saint Pierre 2001 Saint Julien AOC IV Cru Classé

Prinokusių trešnių kvapas prisodrintas prieskonių, kavos, gyvulio kailio aromatų. Tvirtas, kiek aitrokas. Ilgas poskonis. RS

Prancūzija, Bordo, Sent Žiuljenas

Château Croizet Bages Pauillac AOC 1989 VCru Classe

Taurus slyvų kvapas, tačiau sparčiai veriasi branda. Saldi ataka. Skonis blėstantis, nors aromatas dar puikus. Dvidešimt metų butelyje šiam vynui kiek pabodo. Tačiau jo ir kaina mažesnė už visų likusių. AS.

Prancūzija, Bordo, Pojakas

Château Clerc Millon Pauillac AOC 1990 V Cru Classé

Žvėrienos aromatas su žaliom natom. Klampus, dar taniniškas, tačiau taninai taurėje minkštėja. Tokį vyną būtina dekantuoti. Nuostabūs harmoningo vyno metai visoje Prancūzijoje. AS.

Prancūzija, Bordo, Pojakas

Château Nairac Barsac AOC 1980 II Cru Classé

Slyvaičių uogienės, svarainių aromatas. Svarus, vaško tekstūros, saldesnis nei vidutinis. Saldūs vynai bręsdami praranda dalį saldumo pojūčio. Tačiau jį kompensuoja pasikeitusi aromatų puokštė. AS.

Prancūzija, Bordo, Barsakas

Château Coutet Madame Barsac AOC 1989 I Cru Classé

Pradžioje pasirodžiusias slyvas ir grikius nustelbia persikai, medingos gėlės. Puikus balansas. AS.

Prancūzija, Bordo, Barsakas

>95

Château Suduiraut 1989 Sauternes AOC I Cru Classé

Švelnus šviežio medaus kvapas. Marmeladas, prinokę apelsinai, vanilė, abrikosai. Labai gaivus, puikaus balanso vynas, vid. poskonio vynas. Gal kiek juntamas alkoholis. RS.

Prancūzija, Bordo, Soterivas

AS – Arūnas Starkus, 2RS – Rasa Sužiedelienė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

vynų vertinimai

Septyni Chablis Grand Cru veidai Arūnas Starkus

abli Grand Cru kalnas neveltui padalintas į 7 vynuogynus. Ne-

dojančių ąžuolo ar auginančių vynuoges ekologiškai. Jaunus vy-

dideli dirvos sudėties, vietos šlaite, statumo ir krypties saulės

nus degustuoti rizikinga, nes jie neseniai išpilstyti į butelius, tad

atžvilgiu skirtumai lemia pastebimai skirtingą skonį ir kvapą.

gali būti kiek uždari – tokį vyną verta bent penketą septynetą

Blanchot, Bougrosas, Les Closas, Grenouilles’is, Les Preuses’as,

metų pabrandinti. Kita vertus, jauni vynai dar arčiausiai gamtos

Valmuras, Vaudésiras ir aštuntasis La Moutonne‘as, neturintis

ir žmogaus kūrybos – švieži, vaisiški. 2007 m. derlius laikomas

Grand Cru statuso, tačiau neoficialiai tokiu laikomas. Šiuos vynus

klasikiniu baltiesiems vynams – nekaršta vasara, neblogas

sunku lyginti, nes vynuogynus pasidaliję vyndariai vyną daro

ruduo. Galima sakyti, buvo padaryti standartiniai Chablis Grand

skirtingai: vieni brandina naujose, kiti – nenaujose statinėse

Cru vynai.

mėgsta palaikyti vynus su mielių nuosėdomis. Yra visai nenau-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

vynų vertinimai

Blanchot 2007 Vyndarys

Aprašymas ir komentarai

Domaine Louis Moreau

Sodrus persikų kompoto aromatas. Vos ąžuolinis. Vaisiškas ir klampus, sviestiškas.

Chateau de Viviers

Kriaušės su trupučiu meliono. Burnoje mineralai su ąžuolu.

Domaine Pascal Bouchard

Kvepia dūmu, obuoliais. Labai rūgštus, klampus.

Įvertinimas

92 90 89

Bougros 2007 Vyndarys

Aprašymas ir komentarai

Domaine Servin

Ledinukai, gėlės. Minerališkas ir vaisiškas.

Domaine William Fevre

Prinokę vaisiai, citrina, obuoliai. Daug rūgšties, sausas.

Domaine Joseph Drouhin

Ąžuolo saldumas. Vidutinis klampumas. Sodrus, vaisiškas ir truputį aitrus skonis.

Įvertinimas

91 90 89

Les Clos 2007 Vyndarys

Aprašymas ir komentarai

Domaine des Malandes

Ananasai ir kriaušės, vanilė, saldūs prieskoniai. Geras balansas, minkštas.

Domaine Pascal Bouchard

Melionas, svarainis. Citrusinė rūgštis ir lašinių klampumas.

Domaine Joseph Drouhin

Neutralus, subalansuotas. Truputis prieskonių su obuoliais, žaliu ananasu ir citrina.

Domaine Servin

Prinokęs, persikų stiliaus kvapas.

Įvertinimas

91 91 90 90

Grenouilles 2007 Vyndarys

Aprašymas ir komentarai

Įvertinimas

La Chablisienne Le Fief de Grenouilles

Melionas su citrina. Gyva minerališka rūgštis. Klampus ir ąžuolinis. Gera struktūra.

La Chablisienne Chateau Grenouilles

Žali obuoliai ir vanilė. Klampus.

Vyndarys

Aprašymas ir komentarai

Įvertinimas

Domaine Servin

Gėlės, medus. Svarus ir gilus, minerališkas, prinokęs iki ledinukų.

Maison Simonnet Febvre

Ryškus citrusinių stilius. Aktyvus burnoje, minerališkai minkštas.

Domaine Nathalie & Gilles Fevre

Uždaras žoliškas ir obuolių aromatas. Saldus, prinokęs skonis, gera rūgštis, klampus.

Vyndarys

Aprašymas ir komentarai

Įvertinimas

Domaine Collet

Grietinėlė, titnagas, citrina. Minkštas, kalkiškas, rūgštus. Pienių pūkelių švelnumas.

Domaine Louis Moreau

Gaivu ir vaisiška – persikai. Tvarus, koncentruotas poskonis.

Chateau Long Depaquit

Melionas, alyvuogių aliejus, lydytas sviestas. Galingas, nors dar uždaras.

Domaine William Fevre

Prinokęs melionas, pelenai ir kalkės. Vientisas.

Les Preuses 2007

91 91

Valmur 2007

92 91 91 91

Vaudésir 2007 Vyndarys

Aprašymas ir komentarai

Domaine Gerard Tremblay

Ananasų, dūmo kvapas. Ąžuolo taninai burnoje kiek aitroki, reikia pabrandinti, klampus.

Domaine Joseph Drouhin

Gėlės, žalios kriaušės, riešutai. Daugiau svarumo.

Domaine Pascal Bouchard

Prinokusi citrina, lašinio dūmas. Minerališkas.

Domaine William Fevre

Ananasai, svarainiai, citrinos. Burnoje svarainiai, klampu. Kalkės ir ananasai.

Domaine Louis Moreau

Prinokę vaisiai, ąžuolo vanilė, persikai. Labai koncentruotas ir minkštas.

Domaine des Malandes

Balti vaisiai. Minerališkas, neutralus.

Įvertinimas

91 91 91 91 90 89 V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

vynų vertinimai

Vertikali „Cristal“ šampano degustacija „Louis Roederer“ šampano namuose Jolanta Smičienė Rytis Jurkėnas

et ir visiškai nesidomintis vynu lietuvis tikriausiai bus girdė-

ir mados. Tačiau rimti vyno, šampano kritikai vienu balsu teigia:

jęs apie prabangųjį šampaną „Cristal“. Daugeliui žinoma jo

„Cristal“ – geriausias ar bent jau vienas geriausių šampanų. Ypač

atsiradimo istorija, kai išskirtinio šampano užsigeidusiam Rusijos

kruopščiai geriausiais vynmečiais atrinkta žaliava iš rūpestingai

carui Aleksandrui II „Louis Roederer“ šampano namuose 1876

prižiūrimų „Louis Roederer“ namams priklausančių vynuogynų,

m. buvo pagamintas aukščiausios kokybės šampanas skaidraus

beveik fanatiškas vyriausiojo vyndario Jean-Baptiste‘o Lecail-

krištolo butelyje ir pavadintas „Cristal“. Šiais laikais „Cristal“

lono ir jo komandos darbas atneša vaisių: šampanas „Cristal“

šampano pavadinimas mirga aukštuomenės kronikose ir pra-

nuolat pribloškia profesionalius vertintojus ir mėgėjus.

bangiausių vakarėlių aprašymuose – mat ryškiausios pramogų

Taigi, toliau pateiksime „Cristal“ šampano vertikaliosios

pasaulio žvaigždės, turtingiausi pasaulio žmonės, norėdami

degustacijos, vykusios „Louis Roederer“ šampano namuose šių

nors trumpam pasijusti „carais“, maukia jį neribotais kiekiais iš

metų spalį, aprašymą. Kadangi degustacijoje dalyvavo pats p.

didžiausių butelių, dažnai, deja, net nesusimąstydami apie šio

Lecaillonas ir įmonės savininkas, Roedererių šeimos palikuonis

vyno aromatines, skonines savybes. Todėl pašaliečiui gali pasi-

Frédéricas Rouzaud‘as, kai kur pateiksime ir jų komentarus.

rodyti, kad „Cristal“ garsus tik dėl savo vardo, itin aukštos kainos

Pavadinimas

Aprašymas ir komentarai

Sudėtis PN –‘Pinot Noir’, CH – ‘Chardonnay’

Cristal 2002

Gana sodri gelsva spalva (ragaujant Paryžiaus parodoje gegužės mėnesį spalva buvo blyškiai geltona, jaunatviška). Juntami raiškūs džiovintų baravykų, miško, trumų aromatai ir subtilūs medaus, citrusų, prieskonių kvapai. Svarus, koncentruotas. Skonis burnoje „linijinis”, tarsi supakuotas. Tvirta, „vibruojanti” rūgštis. Poskonyje prieskoniai ypač išryškėja: juntami pipirai, gvazdikeliai, kardamonas. Malonus gerti dabar, bet kitą butelį siūlyčiau pasidėti dešimtmečiui.

60 % PN, 40 % CH (PN iš Ay miestelio ir labai senų vynmedžių)

Cristal 2000

(Šio vyno neteko padegustuoti, nes patys namai jo nebeturi, bet pateiksime šio legendinio šampano degustacijos aprašymą iš 2007 m. parodos Stokholme.) Vidutinio intensyvumo geltona spalva. Smarki žaliosios citrinos ataka su aromatiniais titnago niuansais. Gaivi ir sodri tekstūra. Koncentruotas. Dominuoja citrusų, mineralų skonis. Vis dėlto šiek tiek uždarokas, reikėtų dar pabrandinti. Beje, p. Lecaillonas teigia, kad 2000-ųjų „Cristal“ bręsta greičiau, nei tikėtasi.

60 % PN, 40 % CH

Cristal 1999

Šviesiai gelsva spalva. Gaivus, uždarokas, kvepia citrusais ir truputį gėlėmis. Skonis vidutinio intensyvumo. Gero balanso, švelnus, puikiai išreikštų vaisių, malonaus mineralų ir prieskonių poskonio. Didelio įspūdžio nepadarė.

60 % PN, 40 % CH

Cristal Vinoteque 1996

Šviesi šiaudų spalva. Labai stiprūs vaisių, cukatų, subtilesni bičių vaško, minerališki aromatai, pabaigoje juntama gana stipri ąžuolo įtaka. (Labai nedaug oksidacijos kvapų!) Skonis labai tvirtas, vaisiškas (juntami persikai, citrusai, mineralai) ir subalansuotas. Rūgštis vis dar tvirta. Poskonio trukmė skaičiuojama minutėmis! Galingas, vis dar labai jaunatviškas vynas, demonstruojantis didžiulį brandinimo potencialą. P. Lecaillonas sako, kad būtent 1996-aisiais į „Cristal“ šampano mišinį buvo pirmąkart įpilta ąžuolo statinėse brandintų vynų. Pačių vyndarių nuomone, šis mišinys nelabai tiko prie „Louis Roederer“ namų stiliaus.

60 % PN, 40 % CH

Cristal Vinoteque 1990

Vis dar šviesiai gelsvos spalvos. Raudonų vaisių, citrusų, mineralų aromatai. Anot p. Rouzard‘o, daugelis mano, kad bazinė šampano vynuogė yra ‘Chardonnay’. Juntami oksidacijos niuansai. Skonis labai elegantiškas, subtilus, stipriai juntami vaisiai, poskonis taip pat vaisiškas, nelabai ilgas, bet malonus ir aristokratiškas. Didelis, galingas, tvirtas ir vis dar jaunatviškas šampanas.

60 % PN, 40 % CH

Cristal Vinoteque 1988

Jau tamsesnė spalva. Puikus, intensyvus kvapas. Kvepia baltaisiais trumais, cukruotais vaisiais, šiek tiek pienišku šokoladu, austrių kiautais. Skonis vėl aristokratiškas su imbieriniu, sviestiniu prieskoniu, šilkinė puta (musas). Vis dar pakankamai rūgšties. Gal net įspūdingesnis už 1996-ųjų. P. Lecaillonas primena, kad degustuotų 1996, 1990 ir 1988 vynmečių šampanų nuosėdos buvo šalintos (disgorge) tą pačią 2006 metų dieną. Tuomet buvo nuspręsta sumažinti į „Cristal“ pridedamo cukraus kiekį (dosage) iki 8 g/l. „Siekiame labiau fokusuoto ir „vyninio“ šampano“, – komentuoja p. Rouzaud‘as.

60 % PN, 40 % CH

Cristal Rose 1995 Magnum

Nuosėdos pašalintos 2003-aisiais. Vos vos rausva spalva, beveik baltas! Intensyvūs, sodrūs raudonų vaisių ir brandūs sirpių uogų aromatai. Skonis ypatingai elegantiškas, labai minerališkas, netgi akmeniškas. Švelni minerališka struktūra su labai mažais burbuliukais. Poskonio mineralai juntami minutę, švelniai pasikandžioja prieskoniukai. Ko gero vienas įspūdingiausių kada nors ragautų rožinių šampanų...

100 % PN iš Ay miestelio

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

vynĹł vertinimai

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

autoriai ir degustuotojai

Žurnalo autoriai ir degustuotojai (abėcėlės tvarka)

Rytis Jurkėnas – sakosi esąs „burbulų mėgėjas“. Rimtai šnekant – didžiausias šampano žinovas Lietuvoje.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g ruo d i s

Jurgis Šliogeris – vyno ekspertas. Nuo 1990 metų keliauja po vyndarystės regionus, rašo Lietuvos spaudoje apie vynus, teisėjauja vynų varžybose, veda degustacijas nuo 1998 m. Lietuvos someljė asociacijos steigėjas.

Jurgita Karinauskaitė – LSA Someljė mokyklos direktorė.

Andrius Užkalnis – kvapų ir skonių entuziastas. Gyvenimą Didžiojoje Britanijoje jis išnaudoja nesibaigiančiai pažinčiai su škotišku viskiu, o begalines darbo keliones po pasaulį ir kvepalų prikrautus oro uostus – kaip progą mokytis apie vyrišką parfumeriją.

Jolanta Smičienė – šampano žinovė. 11 metų domisi šampanu, bendradarbiauja su Šampanės vyno regionine taryba (CIVC). Taip pat yra Prancūzijos gastronominės asociacijos „Chaine des Rotisseurs“ Lietuvos padalinio valdybos narė

Linas Vaitulevičius – gurmanas, vyno kultūros skleidėjas, jau gerą dešimtmetį sistemingai gilinantis teorines ir praktines šios srities žinias. Sveiko gyvenimo būdo ir suderintos mitybos populiarintojas, ekologinės ir biodinaminės vynininkystės šalininkas.

Linas Starkus – „lėto maisto“ virtuvės propaguotojas, stipriųjų gėrimų ir vyno žinovas.

Andrius Valčiukas – vyno žinovas, dirbantis „Vyno klube“ Klaipėdoje.

Arūnas Starkus – vyno gurmanas, žurnalo vyr. redaktorius, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas. FIJEV narys.

šarūnas zigmantas – chemijos mokslų daktaras, dirba biotechnologijos srityje. Vynu domėtis pradėjo gyvendamas Šveicarijoje, ir šis pažinimo džiaugsmas jį lydi jau 8 metus.

Rasa Sužiedelienė – „Vyno klubo“ direktorė, Lietuvos someljė asociacijos steigėja. FIJEV narė.

Asta Žūkaitė – vertėja, domisi tradiciniais amatais, kulinariniu paveldu.

VYNO IR KITŲ GĖRIMŲ MĖGĖJAMS IR PROFESIONALAMS w w w.v ynozurnalas.lt Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn. K itas numer is bus išleistas 2010 m. gegužės mėn. Apie k asdienes v yno naujienas, v yno ir maisto der inimą bei v ynų ver tinimus sk ait yk ite w w w.v ynozur nalas.lt E l. paštas: info@v ynozurnalas.lt Adresas: Elniak ampio k . Vilniaus r. LT-14204 V Y R . R E D A K TO R I U S Arūnas Star k us tel. nr. 8 698 34 297 starkus@v ynozurnalas.lt DIZAINERIS L inas Gliaudelis linas@v ynozurnalas.lt M A K E T U OTO J A Lina Juršytė DAILININKAS R imv ydas K epežinsk as F OTO G R A FA I Arūnas Star k us, R ita Bac ytė, Linas Star k us, R ytis J ur kėnas, R asa Sužiedelienė, Jurgis Šlioger is, G abr ielė Padr iezaitė, R emigijus S enavaitis, UA B „M ineraliniai vandenys“, Dar ius Gumbrevičius, Linas Vaitulevičius, Augis N ar montas VERTĖJA Lina D usevičienė K A L B O S R E D A K TO R Ė Asta Žūk aitė asta@v ynozurnalas.lt A D M I N I S T R ATO R Ė Toma Žadv ydaitė El. paštas: toma@v ynozurnalas.lt AU TO R I A I I R D E G U S T U OTO J A I R ytis Jur kėnas, Jurgita K ar inausk aitė, J olanta Smičienė, Arūnas Star k us, L inas Star k us, R asa Sužiedelienė, Jurgis Šlioger is, Andr ius Užk alnis, Linas Vaitulevičius, Andr ius Valčiuk as, Š arūnas Zigmantas, Asta Žūk aitė LEIDĖJAS UAB „ Naminė pelėda“ ISSN 1822-2153 P L AT I N I M A S I R R E K L A M A Toma Žadv ydaitė El. paštas: toma@v ynozurnalas.lt tel. nr. (5) 215 94 39 S PAU D A UAB „Logotipas“ TIRAŽAS 2 000 egz. R edakcija už rek lamos tur inį neatsako. Perspausdinti k ur į nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauk ą galima tik gavus rašytinį redakcijos sutik imą.