2. Struktūra.Dydis.Padėtis

Struktūra.Dydis.Padėtis.

Auditorijoje didesnė ar mažesnė publika seka įvykius vykstančius didesnių ar mažesnių proporcijų scenoje.Kaip šie du elementai yra tarpusavyje susiję konstrukciškai ir erdviškai, galime matyti plačioje sprendinių amplitudėje. Architektūra turi atitikti skirtingus reikalavimus kiekvienam skirtingam renginiui.Bauhause Oskar Schlemmer studijavo teatro ir scenos formas moksliniu lygiu.Jis matė teatrą vienoje gretoje su populiariais pramogų ir religiniais statiniais. Straipsnyje apie teatro konstrukciją, parašytame 1929 m. Walter Gropius pastebėjo, kad buvo tik trys pagrindinės scenos formos teatro architektūros istorijoje:centrinė apvali arena, graikiška proscenium scena ir arka irėminta scena.Pridėjus modernias tendencijas- trimatę sceną- turėsime keturis tipus.

Arena

Arena yra elementeriausia situacija.Žiūrovai susirenka uždarame žiede stebėti renginio.Didesniems susirinkimams buvo naudojami daubų šlaitai. Peru Andų kalnuose Urubamos slėnyje randamos terasos. Ten yra penki Moray žemės amphiteatrai –kompleksas su natūraliomis žemės formomis ir žmogaus sukurtomis kulto vietomis

(1pav.).Pradėtos formuoti priešistoriniais laikais, šios arenos sutalpina apie 60000 žmonių. Iki Inkų civilizacijos atsiradimo jos buvo naudojamos kultinėms apeigoms, festivaliams ir varžyboms. Dižiausio teatro apvali arena padeda susidaryti įspūdį apie jų

dydį.45 metrų skersmens su 12 terasų, kurios išliko iki mūsų dienų (kiekviena 1.8 m aukščio ir 7 metrų pločio). 1920 m. pradzioje stengiantis surasti adekvačią formą scenos koncepcijai ir sujungti auditoriją su scena Norman Bel Geddes sukūrė eilę aerodinamiškų struktūrų su hemisferinėmis vidinėmis erdvėmis(2 pav.) .

Teatronas

Graikiškas žodis „theatron“ reiškia „erdvė žiūrėjimui“.Antikoje tai buvo techninis terminas, kuris reiškė tolygiai kylantį plotą skirtą žiūrovams sėdėti .Sėdimosios vietos yra išdėstytos apskritimo segmente.Plokščias plotas chorui(orkestrui) baigiasi pakeltu plotu aktoriams (proscenium).Bėgant laikui už scenos atsirado siena.Optimalus apžvelgiamumas, stiprus ryšys su reljefu ir gera akustika senovės graikų teatrui padėjo sukurti stiprų bendruomenės jausmą. Romėnai ši tipą išvystė į uždarą teatro struktūrą,

kuri daro įtaką ir šiandien.Net antikoje teatras Epidaure buvo laikomas geriausiu Graikijos teatru, turinčiu unikalią akustiką.Jis talpino 14000 žmonių.(7-8pav.)Dengtas romėniškas teatras“odeon“ yra laikomas helenistinio uždengto statinio tipo tąsa.Atėnuose

buvo dvi tokio tipo struktūros:Herodo Atikus odeonas ir Agripos odeonas, kuris buvo miesto agoroje (9 pav.)Teatro širdis buvo kvadratinio plano , 25 metrų aukščio pagrindinė erdvė su scena, orkestru, ir kylančiomis tribūnomis talpinančiomis 1000 žmonių.Vaidinimas vykdavo ne orkestre, bet prosceniume –scenoje su dekoruota siena („scenae frons“).1580m. Andrea Palladio gavo užsakymą pastatyti teatrą Vičenzoje-pirmą laisvai stovintį dengtą teatrą nuo antikos laikų.Palladio suprojektavo klasikinį teatrą “Teatro Olimpico“,jį po Palladio mirties baigė architektas Vizenco Scamozzi.(10 pav.)Teatras talpino 1000 žiūrovų. Aktoriai vaidino viename lygyje su žiūrovais priešais monumentalią dekoruotą scenos sieną(„scena stabile“). Pasirodymus „Globe“ teatre anglijoje Šekspyro laikais (1599m.) lankydavo apie 3000 žmonių. Atviras teatras su boksais ir balkonais išsivystė iš angliškų užeigų kiemų, kur vaidindavo aktoriai.Egzistavo glaudus ryšys tarp žiūrovų ir aktorių-tai buvo erdvinio teatro užuomazga (11 pav.)

Alvar Aalto susižavėjimą unikaliomis Antikos teatro struktūromis liudija kelionės po Graikiją ir Italiją metu daryti eskizai .1955m. Aalto suprojektavo Technologijos universiteto kompleksą netoli Helsinkio.Pagrindinis komplekso elementas buvo auditorijos.Čia graikų teatro idėja yra perkelta į paskaitų salės struktūrą.Auditorijos stogas formuoja teatrą pastato išorėje (12 pav.).

Arkinės scenos

Tokio tipo auditorijos yra ištrijų pusių uždaros su įrėmintu vaizdu ketvirtoje pusėje.Jos išsivystė iš Baroko dvaro operos teatrų XVIIa.Scena buvo atskirta nuo žiūrovinės dalies. Siekiant sutalpinti kuo didesnį kiekį žiūrovų ir nepadidinti atstumo tarp jų ir scenos, buvo projektuojami balkonai. 1655m. Josef Furttenbach suprojektavo teatrą ,kur aplink aštuonkampią salę buvo išdėstytos keturios scenos.Salės viduryje stovėjo 4 metrų skersmens apvalus stalas. Svečiai sėdintys aplink stalą galėdavo stebėti scenas keturiose pusėse- mat stalo pakyla sukdavosi (14pav.).

Altes Residenz teatras Miunchene (1751-53), maži operos namai skirti 640 žmonių(16pav.). Auditorija su Itališko Baroko stiliaus balkonais iš pardžių buvo naudojama tik dvaro renginiams.Auditoriją supo keturi aukštai pasagos formos balkonų. Įkvėptas Goethes augalų metamorfozės idėjų Rudolf Steiner,antroposofinio judėjimo pradininkas, perkėlė gamtos fromas į architektūrą.Jis buvo įsitikinęs , kad architektūra veikia žmogaus mastymą ir elgesį.Jo pirmas „Goetheanum“ (1913-22) kurį sunaikino gaisras buvo iš medinių konstrukcijų su dviem kupolais(17pav.).

Jis buvo iš dviejų dalių –scenos ir auditorijos 900

žmonių.

Po Rusijos revoliucijos 1917 m. Sovietų Sąjungoje buvo pastatyti keli tūkstančiai darbininkų klubų . Konstantino Melnikovo geriausiai žinomas šio pastato tipas Rusakovo darbinikų klubas Maskvoje buvo pastatytas 1927 m. ir talpino 1500 žmonių (18pav.). Auditorija gali būti transformuojama atsižvelgiant į įvairias funkcijas. Alvar Aalto pastatas pastatytas 1988m. yra puikus operos teatro pavyzdys (19pav.).Auditorija sukurta 1200 žmonių yra asimetriškas amphiteatras .

Erdvinė scena Terminas „erdvinė scena“ buvo XXa. koncepcija. Siekiama sujungti auditoriją ir sceną į vieną darinį, taip pat išvengti scenos vienpusiškumo.Jaques-Dalcroze institutas netoli Dresdeno buvo suprojektuotas Heinrich Tessenow.Pastatas –didelė balta šventykla su gakščiomis kolonomis.Instituto širdis paprasta stačiakampė erdvė(20pav.). 1927m. Andor Weiniger “sferinio teatro“ projektą inspiravo keliaujantis cirkas (21-22pav.).Nors projektas atrodo utopiškas ,tačiau architektas sprendė konkrečius architektūrinius uždavinius liečiančius erdvinį scenos ir auditorijos santykį.Teatras suprojektuotas 4500 žmonių.Architektas savo teatrą vadino mechaniniu teatru , kur sfera naudojama kaip architektūrinė išraiškos forma.Žiūrovai esantys sferos pakraščiuose patiria naują erdvinį,vizualinį,protinį ir akustinį santykį su scena.

1927m. bendradarbiaujant Erwin Piscarot ir Walter Gropius buvo sukurtas “Totalaus teatro” projektas(23-24pav.).Šį

projektą jis apibūdino kaip lanksčios scenos eksperimentą.Mobilūs, besisukantys plotai žiūrovams ir alikėjams leidžia scenos erdvę paversti arena ar proscenium teatro erdve.

Friedrich Kiesler „Nesibaigiančio teatro“ projektas (1924/25) buvo suprojektuotas

100000 žiūrovų

(25-26 pav.).Apibūdindamas savo utopinį projektą jis rašė:“Mūsų laikų teatre scene kabo ore. Auditorijos apskritimai sukasi apie sferinį scenos branduolį.“Visa konstrukciją dengia dvigubas plieno ir matinto stiklo denginys.Scena yra nesibaigiančios spiralės formos, o įvairius lygius jungia liftai.Sėdimosios vietos , scena ir liftai yra pakabinti erdvėje.Pastatą sudaro lanksti tiltų konstrukcinė sistema. Schaubuhne teatras Berlyne buvo teatro specialistu ir architekto bendradarbiavimo rezultatas. 1975m. Jurgen Sawade parengė kelis konversijos projektinius pasiūlymus senam kino teatrui, kurį buvo planuojama nugriauti. Šiame teatro projekte buvo panaikinta riba tarp auditorijos ir scenos.Pastatas turėjo multifunkcinį pasirodymų plotą, kuris galėjo būti pakeliamas ar nuleidžiamas tris metrus.Taip pat salė galėjo būti sudalinta į kelias atskiras dalis kur tuo pačiu metu būtų žiūrimi keli spektakliai.(27 pav.)

Išvados

 Struktūra Istorijos tėkmėje struktūra nuo paprastos vystėsi iki sudėtingos, tačiau galų gale pamažu pradėjo grįžti prie archainių formų .  Dydis