Pakuotės DNR. Žiedinės ekonomikos pricipų įgyvendinimas

PAKUOTĖS DNR

ŽALIOJO TAŠKO („Green Dot“)

ženklas reiškia, kad pakuotės gamintojas rūpinasi aplinkos taršos mažinimu, t.y. yra sumokėjęs už tinkamą šiuo ženklu pažymėtos pakuotės tvarkymą, o pakuotės tvarkymo pareigą perima oficiali Žaliojo taško (Green Dot) organizacija, veikianti 31-oje Europos sąjungos šalyje šalyje.

PAKUOTĖ

pakuotės ir pakuočių atliekos, išskyrus pakuočių gamybos atliekas, pagal atliekų apibrėžimą yra priskiriamos atliekoms.

PAKUOČIŲ ATLIEKOS

pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

Pakuočių pakartotinis naudojimas įmanomas, tik žinant jų galimybes ir savybes, atskiriant jas tarpusavyje.

KARTAIS IKI ATSAKINGO VERSLO – TIK TRYS DĖŽUTĖS

Tapkite atsakingu verslu su Žaliojo Taško rūšiavimo dėžutėmis, kurias nemokamai pristatome į ugdymo, viešąsias įstaigas ir įmonių biurus.

Nemokamos Tiek dėžutės, tiek jų pristatymas Jums nekainuoja. Šias išlaidas apmoka „Žaliasis taškas". Patogus

1 ŽALIAVOS

BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIOS PAKUOTĖS IŠ MEDŽIAGOS, SUKURTOS DUMBLIŲ PAGRINDU

Austėja PLATŪKYTĖ

Autorė tyrėja, antreprenerė

Pasitelkiant specialų medžiagos apdorojimo metodą, buvo sukurta bioputų medžiaga, kurią galima naudoti kuriant naujo tipo biologiškai skaidžius pakavimo produktus.

Dumblių pagrindu sukurti pakuočių prototipai siekia bent iš dalies prisidėti prie aplinkos taršos kietosiomis atliekomis mažinimo - gaminiai yra visiškai organiški ir kompostuojami, nes pagaminti tik iš natūralių ingredientų. Net išmetus šias pakuotes į gamtą kaip atliekas, veikiamos natūralių procesų ir mikroorganizmų, jos vėl taptų gamta.

Produkto gamybai reikalingų išteklių išgavimas nekonkuruoja su gyvenamais ir dirbamais žemės plotais, kurie yra labai svarbūs maisto išteklių auginimui. Pagrindinė suyrančių pakuočių rišamoji medžiaga yra gaunama tik iš atsinaujinančių jūrų ir vandenynų išteklių bei dumblių atliekų pajūrio regionuose.

Projektas: „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“ Nr. 13.1.1-CPVA-K-703 https://www.vda.lt/lt/projektine-veikla/visi-projektai/es-investicijos-mokslui-ir-inovacijoms/kompetencijoscentru-veiklos-skatinimas-vilniaus-dailes-akademijos-antreprenerystes-programa

BIOMEDŽIAGŲ BIBLIOTEKA

Tai nuolat plečiama ir atnaujinama pirmoji ir vienintelė visoje Lietuvoje, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims laisvai prieinama novatoriškų medžiagų kolekcija, kuri atspindi dabartines dizaino ir gamybos tendencijas.

Didžiausias dėmesys yra skiriamas tvarioms, ekologiškoms ir aplinkai draugiškoms biomedžiagoms, todėl projektas plėtoja darnaus vartojimo ir tvaraus dizaino idėjas, taikant žiedinį

požiūrį į visus išteklius bei atliekas. Surinkti Biomedžiagų Bibliotekos pavyzdžiai puikiai papildo teorinę informaciją –galima geriau suprasti pačią medžiagą, pamatyti estetines ir funkcines savybes, paliesti paviršius, pajausti tekstūras ar net pauostyti medžiagas. Tai suteikia ypatingai vertingų žinių apie dabartines biomedžiagas, kurias galima taikyti kuriant inovatyvius gaminius ir ieškant tvaraus dizaino sprendimų.

Fotografas - Karolis Milaševi

Agnė KUČERENKAITĖ

Agnė sako, kad jai patinka dirbti su neapdorotomis medžiagomis, transformuojant jas į vertingus produktus, metodus bei sistemas, siekiant sąveikos tarp dizaino, visuomenės, pramonės bei aplinkos. Agnės darbo procesui būdingi išsamūs teoretiniai ir praktiniai tyrimai, eksperimentinis požiūris bei rankų darbas, pagrįstas istoriniu bei sociokultūriniu kontekstu.

Keraminės plytelės, glazūruotos panaudojant pigmentus, gautus iš pramoninių metalų atliekų. Atliekos sudaro iki 40% glazūroje panaudotų ingredientų.

„Ignorance is bliss“ yra tęstinis, sudėtinis projektas, pagrįstas teoriniais ir praktiniais tyrimais, kuriame atliekos bei antrinės žaliavos naudojamos aukštesnės vertės produktams sukurti. Viskas prasidėjo 2016 m., kai dizainerė analizavo pramonines metalų atliekas, kurias pritaikė kaip keramikos, stiklo bei tekstilės pigmentą ir sukūrė stalo objektų kolekciją.

Agnė Kučerenkaitė projektas - Ignorance is bliss (asmeninio albumo nuotrauka)

Evelina KUDABAITĖ

Savo kūryboje Evelina dizainą tyrinėja kaip įrankį, perteikiantį istorinius, kultūrinius, socialinius reiškinius. Ji žavisi naratyvu, slypinčiu objekte, bei jo galia perteikti pažinimą, prisiminimus ir emocijas labiau apčiuopiamu būdu. Į kuriamą objektą ji žvelgia per medžiagiškumą bei transformacijos sąvoką, didelį dėmesį skirdama medžiagų paieškoms, jų kompozicijoms bei apdirbimo technikoms.

GIRIA tree bark biokompozitas

Tai medžiagos tyrimas, kurio tikslas buvo sukurti miškui artimas tekstūras bei spalvas naudojant medžių žievių bei lapų pigmentus. Eksprimentinio proceso eigoje buvo rastas rišamosios medžiagos receptas, kurį sudaro tik organinės medžiagos. Maišant pigmentus su organine medžiaga gaunama biokompozitinė medžiaga - GIRIA.

Evelina Kudabaitė projektas - GIRIA tree bark biokompozitas (asmeninio albumo nuotrauka)

Simonas TARVYDAS

INDI - tai lietuviško dizaino individualumas, baltiška dvasia ir šiaurietiško nuosaikumo kodas, kuris įkvepia kurti savitą estetiką, kupiną šviesos ir natūralumo. INDI kūryba įkūnija namų jaukumą, daikto ir šviesos skleidžiamą atmosferą, individualumą. Studija siekia, kad jų kuriami daiktai būtų ne tik estetiški, draugiški aplinkai, bet ir turėtų potekstę, žadintų vaizduotę.

Perdirbto popieriaus medžiaga Išskirtinio dizaino interjero objektai gaminami pasitelkiant unikalią repaper perdirbto popieriaus technologiją. Šis metodas leidžia sukurti patrauklią medžiagiškumo iliuziją - atrodantys tartum betoniniai, objektai iš tiesų yra itin lengvi ir jaukūs.

INDI repaper linijos interjero elementai ateityje gali būti iš naujo perdirbami ir naudojami kaip žaliava naujiems dizaino objektams kurti. Taip atsiranda nenutrūkstantis kūrybos bei gamybos ratas, skatinantis atsakingą vartojimą bei puoselėjantis progresyvias šiuolaikinio dizaino idėjas.

Simonas Tarvydas - Indi - perdirbto popieriaus medžiaga (asmeninio albumo nuotrauka)

Andrius RAMONAS

EKOPOLIMERAS

Ekopolimeras - įmonė, įkurta su tikslu prisidėti formuojant žaliojo Lietuvos veido viziją. Kanapes jie pasirinko dėl Lietuvos krašto tradicijos ir plataus šio augalo panaudojimo spektro. kūrybinė komanda pradėjo nuo pirminio apdirbimo proceso – augalų stiebų pluošto atskyrimo nuo spalių, norėdami atverti duris tolimesnėms panaudojimo galimybėms.

Ekopolimeras siekia kurti kanapininkyste paremtą industriją, einant koja kojon su mokslo pažanga bei pritaikyti produktus kasdieniams poreikiams.

Bio 3D termoplastikas

Tai biokompozitas, pagamintas iš kukurūzų krakmolo - polilaktinės rūgšties (pla) ir pluoštinės kanapės spalių, sumaišytų naudojant ekstrudinimo technologiją. Sukurta medžiaga yra visiškai organiška ir suyra pramoninio kompostavimo sąlygomis, todėl nesukuria mikroplastiko atliekų.

Konkrečios sudedamosios dalys ir gamybinio proceso subtilumai yra įmonės paslaptis.

Ekopolimeras – projektas Bio 3d termoplastikas (asmeninio albumo nuotrauka)

STRATO HOMES

Strato komanda - tai eko entuziastų, inovatorių komanda, kuri nenuilstamai veikia kurdama naujas tvarias technologijas bei medžiagas.

Kurdami naujas medžiagas - plokštes, klijus, šiltinimo medžiagas bio-poliuretano ir grybienos pagrindu, eko-betoną, bio-odą - Strato vadovaujasi žaliosios chemijos principais. Savo procesuose jie naudoja gamybos ir žemės ūkio atliekas, pasitelkia mikrobiologijos ir biotechnologijos žinias. Kuriamoms medžiagoms komanda kelia aukštus reikalavimus ir siekia pilnavertiškai pakeisti esamas neekologiškas medžiagas.

Mycelium - grybienos oda

Grybienos pagrindu sukurta ekologiška ir biodegraduojanti, laboratorijoje užauginta gyvulinės odos pakaitalo medžiaga, kuri pasižymi hipoalerginėmis savybėmis.

Įmonėje sukurta technologija leidžia užauginti įvairių formų biokompozitą su iki 5 mm storio minkšta grybienos pluta. Auginimo laikas priklauso nuo substrato kiekio ar gaminio dydžio (3-8 savaitės).

Mycelium - grybienos plokštė

Biokompozitinė medžiaga, sukurta vegetatyvinės grybo formosmicelio pagrindu. Prototipiniai pavyzdžiai yra ekologiški ir pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis bei akustinėmis savybėmis.

Proceso metu organinis substratas yra „apkrečiamas” ir palaipsniui virškinamas grybo, kuris ir suformuoja kietą masę. Vėliau šio proceso metu grybienos biologinis aktyvumas yra sustabdomas ir gaunama galutinė medžiaga.

Strato homes – projektas Mycelium - grybienos plokštė (asmeninio albumo nuotrauka)

Viltė ADOMAVIČIŪTĖ

Pastaruosius kelerius metus Viltė save realizuoja gaminio dizaino ir medžiagotyros srityse. Viltė šiuo metu tęsia magistro studijas Islandijos dailės akademijoje, kurioje atlieka biomedžiagų sąveikų tyrimus. Jos pagrindinis tyrimų objektas yra pluoštinių kanapių spaliai ir jų sąveikos su kitomis ekologiškomis medžiagomis. Viltė didelį dėmesį skiria vietinių ekologiškų medžiagų paieškoms, jų kompozicijoms bei apdirbimo technikoms, siekdama sukurti tvarią, kvėpuojančią medžiagą, pritaikomą šiuolaikiniame interjere.

Kanabetologika - hempcretelogic kanapių spalių ir kitų vietinių ekologiškų medžiagų mišinių tyrimas, kurio tikslas buvo sukurti natūralias statybines ir interjere taiko- mas medžiagas. Naudojami pigmentai išgaunami tik iš augalų.

Viltė Adomavičiūtė - projektas Kanabetologika – hempcretelogic (asmeninio albumo nuotrauka)

Indrė SPITRYTĖ

Indrė yra drabužių ir aksesuarų dizainerė bei tekstilės menininkė, eksperimentuojanti su naujomis medžiagomis, kurios yra draugiškos aplinkai, tvarios ar net užauginamos namų sąlygomis. Per tvarumo ir naujojo medžiagiškumo aspektus autorė žvelgia į globalias problemas. Siekiant pakeisti kenksmingus procesus į tvarius, ji atsigręžia į natūralią aplinką, ieško atsakymų gamtoje, plečia biomedžiagų gamybos ribas ir ekologinę sąmonę puoselėjančią kūrybą. Indrės eksperimentų laboratorijoje maži bandymai išauga į didesnius atradimus.

Vegetuojanti tekstilė

Šiame projekte eksperimentuojama su simbiotine bakterijų ir mielių kultūra (scoby), kuri maitinasi žalioje arba juodoje arbatoje ištirpintu cukrumi, polifenoliais ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Vykstant fermentacijos procesui, bakterijos arbatos gėrimo paviršiuje suformuoja plūduriuojančią bioceliuliozės plėvelę. Užauginta medžiaga gali būti apdorojama panašiai kaip tradicinė tekstilė, o jos panaudojimas galimas ne tik meno objektų, naujų tekstilinių paviršių kūrimui, bet ir eksperimentinių drabužių gamybai.

Indrė Spitrytė – projektas Vegetuojanti tekstilė (asmeninio albumo nuotrauka)

Dijuota ŽILYTĖ

Dijuota Žilytė savo kūryboje apjungia kūną, tekstilę ir ornamentą. Kūniškumas ir jo simbolinės bei estetinės savybės – pagrindinė ašis, aplink kurią sukasi jos kūrybinis laukas. Autorės kūriniuose trinamos ribos tarp dizaino ir meno, patį audinį naudojant kaip pagrindinę raiškos priemonę. D. Žilytės objektuose analizuojama audinio sandara, ieškomi praktiški ir tvarūs sprendimai naujų audinių sukūrimui bei pritaikymui madoje.

Spirulina Leather

Sprendžiant tekstilės pramonės žalos ekologijai ir pasauliui problemą ir ieškant natūralių medžiagų sintezės, sukurta lanksti, dvi-pusė, nekenksminga aplinkai ir žmogui medžiaga - oda.

Dijuota Žilytė – projektas Spirulina Leather (asmeninio albumo nuotrauka)

TĘSTINUMAS

Šiandieniniame dizaino kontekste vis dar stebina tai, kad medžiaga dažniausiai yra tik pritaikoma, o ne lygiavertiškai dalyvaujanti projektavimo procesuose. Medžiaga ir dizainas visada eina koja kojon, o projektas, kurio medžiagiškumas parenkamas tik pabaigoje niekada neišnaudos savo potencialo

Ši unikali biomedžiagų biblioteka yra kruopščiai tvarkoma ir organizuojama taip, kad sukurtų erdvės ieškoti, apmąstyti ir tyrinėti alternatyvas, kurias galima palyginti, todėl tai skatina realų biomedžiagų pritaikymą.

Kolekcija nuolat plečiama ir atnaujinama, siekiant užtikrinti, kad joje būtų naujausias medžiagų pasirinkimas eksperimentiniams tyrimams ir kūrybiniam įkvėpimui. Ilgainiui biomedžiagų biblioteka sudarys ryšį tarp praeities ir ateities – nuo tradicinių medžiagų ir statybos metodų iki išmaniųjų ar net gyvų medžiagų.

VšĮ „Medžiagotyra” Biomedžiagų Biblioteka

Biomaterials Library el. paštas: biomaterialslibrary@gmail.com mob. tel.: +370 62589592 fb: @biomaterialslibrary IG: @biomaterialslibrary

PROJEKTAVIMAS

TOBULA PAKUOTĖ

Kuo mažiau pakuočių rūšių

Ne mažesnė nei 6 cm dydžio (ilgio ir pločio)

Kuo mažiau spalvų, idealu – skaidri

Homogeniška

Be sluoksnių

Be sudėtinių dalių

Pakuotės sluoksnio storio „aukso vidurys”

001 Stiklinė tuščia 011 Stiklinė pirminė

021 Stiklinė antrinė (tretinė) 051 Stiklinė pirminė (užstatinė) 031 Stiklinė pirminė daugkartinė (užstatinė) 041 Stiklinė antrinė (tretinė) daugkartinė 061 Stiklinė pirminė sunaudota savo reikmėms

071 Stiklinė antrinė (tretinė) sunaudota savo reikmėms

002 Plastikinė tuščia

012 Plastikinė pirminė

022 Plastikinė antrinė (tretinė)

052 Plastikinė pirminė (užstatinė)

032 Plastikinė pirminė daugkartinė

042 Plastikinė antrinė (tretinė) daugkartinė

062 Plastikinė pirminė sunaudota savo reikmėms

072 Plastikinė antrinė (tretinė) sunaudota savo reikmėms

003 Metalinė (aliuminio) tuščia Metalinė (aliuminio) pirminė 023 Metalinė (aliuminio) antrinė (tretinė) 053 Metalinė (aliuminio) pirminė (užstatinė)

033 Metalinė (aliuminio) pirminė daugkartinė

043 Metalinė (aliuminio) antrinė (tretinė) daugkartinė

063 Metalinė (aliuminio) pirminė sunaudota savo reikmėms

073 Metalinė (aliuminio) antrinė (tretinė) sunaudota savo reikmėms

004

Metalinė (juodųjų metalų) tuščia

Metalinė (juodųjų metalų) pirminė

Metalinė (juodųjų metalų) antrinė (tretinė)

Metalinė (juodųjų metalų) pirminė (užstatinė)

Metalinė (juodųjų metalų) pirminė daugkartinė

Metalinė (juodųjų metalų) antrinė (tretinė) daugkartinė

Metalinė (juodųjų metalų) pirminė sunaudota savo reikmėms

Metalinė (juodųjų metalų) antrinė (tretinė) sunaudota savo reikmėms 005 Popierinė (kartoninė) tuščia 015 Popierinė (kartoninė) pirminė 025 Popierinė (kartoninė) antrinė (tretinė) 034 Popierinė (kartoninė) pirminė daugkartinė 044 Popierinė (kartoninė) antrinė (tretinė) daugkartinė 065 Popierinė (kartoninė) pirminė sunaudota savo reikmėms 075 Popierinė (kartoninė) antrinė (tretinė) sunaudota savo reikmėms 006 Kita tuščia 016 Kita pirminė 026 Kita antrinė (tretinė) 036 Kita pirminė daugkartinė 046 Kita antrinė (tretinė) daugkartinė 066 Kita pirminė sunaudota savo reikmėms 076 Kita antrinė (tretinė) sunaudota savo reikmėms

PET pirminė

PET antrinė (tretinė)

PET pirminė (užstatinė)

PET pirminė daugkartinė

PET antrinė (tretinė) daugkartinė

PET pirminė sunaudota savo reikmėms

PET antrinė (tretinė) sunaudota savo reikmėms 008 Medinė tuščia 018 Medinė pirminė 028 Medinė antrinė (tretinė) 038 Medinė pirminė daugkartinė 048 Medinė antrinė (tretinė) daugkartinė 068 Medinė pirminė sunaudota savo reikmės 078 Medinė antrinė (tretinė) sunaudota savo reikmėms

Kombinuota tuščia

Kombinuota pirminė

Kombinuota antrinė (tretinė)

Kombinuota pirminė daugkartinė

Kombinuota antrinė (tretinė) daugkartinė

Kombinuota pirminė sunaudota savo reikmėms

Kombinuota antrinė (tretinė) sunaudota savo reikmėms

PLATINIMAS

PAKUOČIŲ RŪŠYS

Dažniausiai pakuotes rūšiavimo metu vieną nuo kitos atskirti nėra labai sudėtinga – tai mums sufleruoja jų gamybos medžiaga. Buteliai dažniausiai būna stikliniai ar plastikiniai, saldainių dėžutės popierinės, maišeliai maistui plastikiniai, skardinės metalinės, o sulčių ar pieno pakeliai –daugiasluoksniai, pagaminti iš kelių medžiagų. Tačiau, kad geriau susipažintume su pakuotėmis, jas galime skirstyti pagal įvairius kriterijus.

Pakuotės pagal paskirtį

Prekinė (pirminė) pakuotė. Tai tokia pakuotė, į kurią supakuotas produktas. Dažniausiai pakuotė yra atskiriama prieš vartojant produktą, o po to lieka tuščia. Jei pažeistume pirminę pakuotę, dažniausiai pažeistume ir patį gaminį, į kurią jis supakuotas. Pvz.: vandens buteliukas, duonos maišelis, sausainių pakelis.

Grupinė (antrinė) pakuotė. Tai pakuotė, kuri sugrupuoja keletą vienodų prekių ir kurią galima nuimti nepažeidus pirminės pakuotės. Pvz.: plėvele apsukti vandens buteliai, daugkartinio naudojimo plastikinė gėrimų dėžė, kramtomųjų gumos pakelių dėžutė.

Transporto (tretinė) pakuotė. Tai pakuotė, kuri palengvina supakuotų prekių gabenimą ir apsaugo jas nuo pažeidimo. Pvz.: medinės paletės, taip pat plėvelė, kuria apsukama grupė produktų, juos gabenant ant palečių.

PIRMINĖ ANTRINĖ

TRETINĖ

Pakuotės pagal sudėtį:

Paprastoji pakuotė. Tai pakuotė, pagaminta iš vienos medžiagos, pavyzdžiui stiklo, plastiko, metalo ar popieriaus.

Kombinuota arba daugiasluoksnė pakuotė. Tai pakuotė, sudaryta iš skirtingų medžiagų, kurios viena nuo kitos negali būti atskirtos rankomis. Pvz.: kavos pakelis, kai pakuotė pagaminta sulydžius plastiką ir metalinę foliją, pieno ar sulčių pakuotės, pagamintos sulydant popierių, plastiką bei foliją.

Sudėtinė pakuotė. Tai pakuotė, sudaryta iš skirtingų medžiagų, kurios viena nuo kitos gali būti atskirtos rankomis. Pvz.: popierinė saldainių dėžutė, aptraukta nuo braižymosi apsaugančia plastikine plėvele.

Pakuotės pagal naudojimo būdą: Vienkartinė pakuotė. Tai pakuotė, kuri yra skirta vienkartiniam panaudojimui, o po to yra išmetama, pvz.: vienkartiniai puodeliai ir stiklinės, stikliniai buteliai.

Daugkartinė pakuotė. Tai pakuotė, kuri gali būti naudojama daugiau kaip vieną kartą, pvz.: gėrimų statinės ar plastikiniai buteliai, kurie yra išplaunami ir vėl papildomi.

Stiklinė.

Iš stiklo dažniausiai gaminami įvairiausi buteliai, stiklainiai. Priklausomai nuo medžiagų, kurių pridedama pakuotės gamybos metu, stiklas gali būti įvairiausių spalvų, kurių dažniausios – bespalvė, žalia ir ruda. Stiklas yra itin draugiška žaliava aplinkai, kadangi gali būti perdirbama 100% neribotą kiekį kartų, neprastėjant jos kokybei. Jei stiklinė pakuotė yra gaminama iš stiklo duženų, energijos sąnaudos yra maždaug 35% mažesnės, 50% sumažinama vandens tarša bei oro tarša: perdirbus 1000 tonų stiklo, sutaupome iki 315 kg anglies dioksido, kuris būtų išsiskyręs gaminant gaminius iš naujų žaliavų.

Plastikinė pakuotė.

Yra viena iš populiariausių šiuo metu naudojamų pakuotės rūšių. Dėl šios medžiagos patvarumo, į plastikines pakuotes pakuojami įvairiausi gaminiai: nuo maisto produktų, iki buitinių, elektronikos prekių ir t.t. Tačiau plastikas nėra biodegraduojanti medžiaga, t.y. ji nepūva, todėl užterštumas plastiko atliekomis yra viena didžiausių globalių aplinkosauginių problemų. Vien į vandenynus kasmet patenka apie 8 milijonai kubinių metrų plastiko atliekų. Be to, dauguma plastikinių gaminių yra gaminami iš neatsinaujinančių gamtinių išteklių, o plastikų gamybai suvartojama apie 8% visos pasaulyje išgaunamos naftos. Dėl to labai svarbu plastiką rūšiuoti, perdirbti bei stengtis sumažinti bereikalingą plastikinių pakuočių naudojimą, pvz. vienkartinius maišelius. Iš perdirbto plastiko gaminami įvairiausi gaminiai: vamzdžiai, naujos pakuotės, net rūbai ar asfaltui tinkamos medžiagos.

PET(polietilentereftalatas).

Yra vienas iš labiausiai perdirbimui tinkamų plastikų. Iš PET dažniausiai gaminami plastikiniai buteliukai gėrimams, kadangi ši medžiaga labai lengva, tačiau stipri bei atspari. Perdirbant vieną toną plastikinių butelių, sutaupoma net iki 3,8 barelių naftos. Iš perdirbtos PET medžiagos gaminamos naujos pakuotės gėrimams, padažams, buitinėms valymo

PLATINIMAS

priemonėms ir t.t. Kai kurie gamintojai jau dabar butelius gamina panaudodami iki 100% perdirbtų medžiagų. Perdirbus PET taip pat gaminami drabužių audiniai, sintetiniai pamušalai bei kilimai. Pakanka perdirbti vos penkis 2 l talpos butelius, kad būtų galima pagaminti pakankamai poliesterio 1 kv. m. kilimėliui! Lietuvoje PET perdirbamas 12 įmonių.

Popierinė (kartoninė).

Popieriaus pakuotės dažnai naudojamos tiek maisto gaminiams, tiek ir kitokiai produkcijai pakuoti. Kartoninės dėžės skirtos apsaugoti daiktus juos gabenant, itin dažnai kartonas naudojamas antrinės pakuotės gamybai. Tačiau popieriui gaminti reikalinga celiuliozė, gaunama kertant medžius. Apie 40% popieriaus plaušo yra gaunama iš medienos. 35% visų nukertamų medžių yra naudojami popieriui gaminti, nors 1 tona perdirbamo popieriaus gali išsaugoti 1-2 tonas medienos. T.y. kiekviena perdirbto popieriaus ar kartono tona gali išsaugoti 17 medžių, apie 26 500 litrų vandens ir sutaupyti energijos, kurios 6 mėnesius užtektų apšildyti normalaus dydžio namui. Popierių perdirbti galima net iki 8 kartų.

Medinė.

Medinės pakuotės gyventojai suvartoja nedaug –dažniausiai iš medžio gaminamos paletės ar dėžės, skirtos prekių transportavimui, o mus pasiekia medinės gėrimų, saldainių ar vaisių pakuotės, arbatos dėžutės. Šios medžiagos pakuotės yra beveik kiekviename krovinyje. Medinė pakuotė dažniausiai gaminama iš žaliavinės medienos. Dėl savo patvarumo, ji dažnai naudojama ne vieną kartą, sulūžus – pataisoma ar perdaroma, o nebetinkanti naudojimui sudeginama, taip išgaunant energiją.

Metalinė.

Metalinių pakuočių gamybai dažniausiai naudojamas aliuminis ir plienas. Jos naudojamos tiek mažmeninėje,

tiek didmeninėje prekyboje, yra įvairių dydžių ir formų. Per metus yra pagaminama apie 85 milijardai metalinių pakuočių, o kiekvienas ES gyventojas per savaitę sunaudoja net 4 metalines pakuotes. Dažniausiai gyventojai naudoja įvairias maisto bei kitiems gaminiams skirtas skardines. Metalinės pakuotės gali būti neribojamai perdirbtos, o į vartotojo rankas jos gali sugrįžti net per 60 dienų. Perdirbant aliuminį, jis išlydomas ir vėl tampa naudinga žaliava - šitaip gamybos procese sutaupoma net iki 95% energijos.

Kombinuota arba daugiasluoksnė pakuotė.

Yra pagaminta iš skirtingų medžiagų, kurios viena nuo kitos negali būti atskirtos rankomis ar naudojant paprastas fizines priemones. Kombinuota pakuotė, kurios pagrindas –plastikas, dažniausiai būna pagaminta iš plastiko ir aliuminio sluoksnių. Ji yra labai tvirta ir patvari, maksimaliai apsaugo produktą nuo išorinio poveikio. Tokios pakuotės pavyzdys – kavos pakuotės, ledų, traškučių pakeliai, pagaminti iš plastiko bei aliuminio sluoksnių. Kombinuota (vyraujanti medžiaga – popierius).

Tokias pakuotes mes pažįstame labai gerai: tai sulčių ir pieno kartoniniai pakeliai (Tetra Pak). Lyginant su kitomis kombinuotėmis, šias perdirbti yra lengviausia. Kartoninės kombinuotos gėrimų pakuotės yra pagamintos iš popieriaus (apie 74%), plastiko (apie 22%) ir aliuminio (apie 4%) sluoksnių, kurie leidžia apsaugoti skysčius, esančius pakuotės viduje. Perdirbant tokias pakuotes, popierius gali būti naudojamas naujų kartoninių ar popierinių pakuočių gamybai, o plastikas – plastikinių pakuočių ar produktų gamybai. Kombinuotos pakuotės yra rūšiuojamos išmetant jas į geltonąjį plastikui ir kitoms pakuotėms skirtą konteinerį.

Kita pakuotė.

Kitai pakuotės rūšiai priskiriamos medžiagos, kurių nerandame tarp 8 pagrindinių kategorijų. Kitos pakuotės pavyzdžiai: medžiaginiai, iš džiuto pagaminti maišeliai, keramikiniai, moliniai indai.

ATLIEKŲ NEBELAIKYMAS ATLIEKOMIS

(Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas)

Tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka.

Konkrečius atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams nustato aplinkos ministras, laikydamasis šių sąlygų:

Medžiaga ar daiktas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams

Tokiai medžiagai ar daiktui egzistuoja rinka ar paklausa

Medžiaga ar daiktas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus

Naudojant medžiagą ar daiktą nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai

Pakartotinis naudojimas – veikla, kai prie atliekų nepriskiriami produktai ar jų sudedamosios dalys vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti.

Antrinis panaudojimas – veikla, kuri atliekas prikelia naujam gyvenimui pagal paskirtį, arba panaudojama gauti naują produktą su kita paskirtimi.

Efektyvų antrinį panaudojimą apsprendžia trys būdai:

1. „Zero waste“ - gyvenimas be atliekų

2. Dalijimosi ekonomika

3. Pramonės simbiozė (teikiant prioritetą antrinėms žaliavoms)

ANTRINIS PANAUDOJIMAS 5

POPIERIUS

Sužinokite daugiau apie rūšiavimą: www.zaliasistaskas.lt Žaliasis taškas

PLASTIKAS

Sužinokite daugiau apie rūšiavimą: www.zaliasistaskas.lt Žaliasis taškas

MESTI ĮVAIRIAS PAKUOTES:

Plastikines maisto produktų pakuotes

Plastikinius gėrimų ir kitų skysčių butelius

Plastikinius maišelius

Kosmetikos ir higienos produktų pakuotes

Namų švaros produktų pakuotes

Tetra-Pak pakuotes

Blizgias pakuotes

Skardines nuo maisto produktų Metalinius dangtelius

KO NEGALIMA MESTI: MESTI Į BUITINIŲ ATLIEKŲ KONTEINERĮ:

Higienos reikmenis

VEŽTI Į STAMBIAGABARIČIŲ ATLIEKŲ AIKŠTELES ARBA

IŠMESTI SPECIALIOSE SURINKIMO VIETOSE:

Elektronikos prietaisus Elementus Stambių gabaritų atliekas PRIDUOTI VAISTINĖSE: Medikamentus

Daugiau informacijos apie rūšiavimą

STIKLAS

Sužinokite daugiau apie rūšiavimą: www.zaliasistaskas.lt Žaliasis taškas

RINKIMAS

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ GYVAVIMO CIKLAS

PERDIRBIMO PROCESAS

NAUJA PAKUOTĖ

PANAUDOTA PAKUOTĖ (ATLIEKA)

VARTOTOJAS PERDIRBIMO ĮMONĖ

IŠRŪŠIUOTA ATLIEKA

SUSMULKINTA ATLIEKA

ANTRINĖ ŽALIAVA

NAUJAS GAMINYS (PAKUOTĖ)

PERDIRBIMAS GALI PADĖTI SUMAŽINTI

IŠTEKLIŲ VARTOJIMĄ ENERGIJOS SUVARTOJIMĄ

VANDENS TARŠĄ ORO TARŠĄ

PERDIRBIMAS

Gyvename nuolat apsupti daiktų. Dažniausiai mus supančioje aplinkoje aptinkamos tokios medžiagos kaip stiklas, popierius bei plastikas. Taigi, norint tinkamai su jomis tvarkytis, verta geriau jas pažinti.

STIKLAS

Termodinamiškai netastabili kietoji amorfinė medžiaga, gaunama peršaldžius (nevykstant kristalizacijai) skystąją medžiagą bei turinti kietiesiems kūnams būdingų savybių. Stiklo savybės skiriasi nuo kristalinių kietųjų kūnų savybių: kristalinės medžiagos savybės kinta šuoliškai, o stiklas – tolygiai, priklausomai nuo temperatūros – žemėjant temperatūrai stiklas nesikristalizuodamas kietėja tol, kol tampa visiškai kietas ir trapus. Kaitinamas stiklas iš pradžių minkštėja, po to tampa plastiškas ir galiausiai virsta lydalu.

Pagal sudėtį stiklas skirstomas į: organinį stiklą neorganinį stiklą

Pagal sudedamąsias dalis į: vienkomponentį (metalų, nemetalų) daugiakomponentį (oksidinį, halogenidinį, chalkogenidinį, mišrųjį, sulfatinį, nitratinį, karbonatinį (pastarieji stiklai naudojami tik mokslui)).

Stiklo pramonė – pramonės šaka, kurios įmonės gamina stiklą ir jo gaminius. Svarbiausia produkcija: statybinis (langų, durų, vitrinų, architektūrinis ir kita), automobilių ir kitų transporto priemonių, baldų, optinis, šviesos technikos, elektrotechninis ir elektrovakuuminis, cheminis laboratorinis stiklas, stiklinė tara (buteliai, stiklainiai ir kita), indai, veidrodžiai, izoliacinių, sustiprinimo ir kitų statybinių medžiagų stiklo pluoštas, stiklūnas, stiklo įranga saulės energijai gaminti, papuošalai ir kiti dekoratyviniai stiklo dirbiniai.

Stiklo gaminiai, gaminami Lietuvoje

Pramoninė stiklo gamyba pradėta 19 a. pab. – 20 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje bei Prancūzijoje. Nuo 20 a. vidurio ji buvo mechanizuota, rankiniu būdu gaminant tik meninius ir dalį specialiųjų stiklo dirbinių.

Lietuvoje iki 15 a. buvo naudojami importiniai stiklo dirbiniai (karoliai, taurės ir kiti indai, bažnyčių ir pilių langai, vitražai). Lietuvos Statute (1529 m.) jau minimas stiklių amatas. 1547 m. Vilniuje įkurta pirmoji stiklo dirbtuvė gamino langų stiklą, stiklines, butelius, indus. Senuosiuose žemėlapiuose minima Vilniaus miesto Stiklių gatvė, kaip prekybos stiklu ir jo dirbiniais, centras.

POPIERIUS

Tai plona lakštinė medžiaga sudaryta iš susipynusių smulkiai sutrintų celiuliozės (dažniausiai cheminiu būdu apdorotų) plaušelių, susijungusių paviršiniais ryšiais. Dažniausiai popierius gaminamas iš spygliuočių ir lapuočių plaušienos, skudurų, makulatūros. Be plaušinės medžiagos taip pat dedama smulkintų mineralinių medžiagų (užpildų), klijinimo medžiagų, dažiklių. Paviršius kartais dengiamas kreidiniu (kreidos, titano oksido ar kitokių pigmentų ir rišiklio) sluoksniu. Popieriaus savybes ir paskirtį lemia žaliava, užpildai, priedai, gamybos technologija. Gaminamas lapų (lapinis) arba juostų (ritininis) pavidalo, įvairaus formato popierius.

LAKŠTINIS STIKLAS, MLN. KVADRATINIŲ METRŲ

STIKLO BLOKAI, MLN. KVADRATINIŲ METRŲ

GĖRIMAMS IR MAISTO PRODUKTAMS SKIRTI MAŽESNĖS KAIP 2,5 LITRŲ TALPOS SPALVOTOJO STIKLO BUTELIAI, MLN. VIENETŲ

GĖRIMAMS IR MAISTO PRODUKTAMS SKIRTI MAŽESNĖS KAIP 2,5 LITRŲ TALPOS NESPALVOTOJO STIKLO BUTELIAI, MLN. VIENETŲ

GĖRIMAMS IR MAISTO PRODUKTAMS SKIRTA MAŽESNĖS KAIP 2,5 LITRŲ TALPOS STIKLO TARA, IŠSKYRUS BUTELIUS, MLN. VIENETŲ

AUTOMOBILIŲ GRŪDINTAS STIKLAS, MLN. KVADRATINIŲ METRŲ

AUTOMOBILIŲ LAMINUOTAS STIKLAS, TŪKST. TONŲ

FERZACO POPIERIUS KOPIJAVIMO POPIERIUS SPAUDOS POPIERIUS RAŠOMASIS POPIERIUS

LYGUS PAVIRŠIUS, MEDIENOS MASĖS KIEKIS ARTIMAS JOS NEBUVIMUI

LAIŠKŲ, DOKUMENTŲ, RAŠOMŲJŲ MAŠINĖLIŲ POPIERIUS

PLAKATINIS KARTONAS

LYGUS PAVIRŠIUS, VIDUTINIŠKAI PLONAS, AKINAMAI BALTAS

KARTONO MODELIAMS, PASAMS IR T. T.

LYGUS AR ŠIURKŠTUS PAVIRŠIUS, MEDIENOS MASĖS KIEKIS ARTIMAS JOS NEBUVIMUI

LAIKRAŠČIAMS, PLAKATAMS, KATALOGAMS, KNYGOMS

LYGUS AR ŠIURKŠTUS PAVIRŠIUS, PERREGIMAS

FOTOALBUMŲ ĮDĖKLAI

FOTOGRAFINIS KARTONAS

LYGUS AR ŠIURKŠTUS PAVIRŠIUS, BALTAS IR SPALVOTAS

KNYGŲ, ŽEMĖLAPIŲ IR DĖŽIŲ KLIJAVIMUI

IMPREGNUOTAS POPIERIUS

DRAMBLIO KAULO SPALVOS, RUDAS IR JUODAS

APLANKŲ KARTONAS LYGUS PAVIRŠIUS, LABAI TVIRTAS, ELASTINGAS

PILKASIS KARTONAS LYGUS PAVIRŠIUS, LABAI TVIRTAS, ELASTINGAS

FOTOALBUMŲ ĮDĖKLAMS

BRAIŽYMO KARTONAS

SU ALYVA, PARAFINU IR T. T. ĮMIRKYTAS SPECIALIOMIS MEDŽIAGOMIS, KAD BŪTŲ MAŽIAU LAIDUS VANDENIUI

APLANKAMS, ĮDĖKLAMS

MEDŽIO KARTONAS

GEROS KOKYBĖS, TVIRTAS KARTONAS, ATSPARUS SUSITRYNIMUI

VISIEMS DARBAMS KUR REIKIA KARTONO

ŠIAUDINIS KARTONAS

ŠIURKŠTUS PAVIRŠIUS, NELABAI TVIRTAS, LENGVAI LŪŽTA

GELTONAI RUDAS, LENGVAI LŪŽTA; PIGIAUSIAS

ĮPAKAVIMO DĖŽUTĖMS, PAVEIKSLŲ NUGARĖLĖMS PADENGIMUI

ANKETOMS IR BRAIŽYMUI

PAVEIKSLŲ NUGARĖLĖMS, TARPINĖMS

Daugiausia popierius naudojamas plonais lakštais, rašyti, spausdinti ir kitiems kanceliariniams darbams. Yra svarbus kaip pakavimo ar statybinė medžiaga (tapetai), buities, higienos reikmėms ar įvairioms meno formoms kurti.

Popieriaus gamybos būdą iš medžio žievės, kanapių, skudurų ir žvejybos tinklų apie 105-uosius metus išrado Cai Lunas (Kinija). Augalinė žaliava buvo trinama akmeninėse grūstuvėse su vandeniu; skysta plaušiena semiama ant rėmo ištemptu tinklu, o nutekėjus vandeniui ant tinklo likęs susipynusių plaušelių sluoksnis perkeliamas ant audeklo, nuspaudžiamas likęs vanduo, džiovinamas, lyginamas ir supjaustomas. Kinai šį popieriaus gamybos būdą ilgai slėpė ir tik 610 metais popierių pradėjo gaminti japonai. 751 metais popieriaus gamybos būdą iš kinų belaisvių perėmė arabai (skudurai buvo virinami katiluose su kalkėmis, mirkomi ir trinami grūstuvėse). Tokia žaliava popieriui gaminti buvo naudojama iki 19 amžiaus. 17 a. antroje pusėje olandai išrado tobulesnį popieriaus malūną – holenderį.

Mašininė popieriaus gamyba prasidėjo, kai 1799 m. L. Robertas (Prancūzija) išrado popieriaus gaminimo mašiną. 1807 m. popieriui įklijinti pradėta naudoti kanifolija (vietoj naudoto krakmolo ir gyvūninės kilmės klijų). Nuo 19 a. aštuntojo dešimtmečio, iš medienos pradėjus gaminti celiuliozę, skudurai beveik nebenaudojami (gal tik popieriui pinigams spausdinti)

Lietuvoje seniausi išlikę popieriuje rašyti dokumentai yra Vytauto Didžiojo laiškai (14 a. pabaiga). Popierius buvo įvežamas iš Italijos bei Prancūzijos. Pirmasis popieriaus malūnas Lietuvoje buvo paleistas 1524 m. Vilniuje, netoli Gedimino kalno prie Vilnios. Tuomet iš skudurų buvo gaminamas labai geros kokybės popierius su vandenženkliais - jį naudodavo Lietuvos raštinėse ir spaustuvėse, tiekdavo Lenkijai ir Rusijai. Pirmoji popieriaus gaminimo mašina (angliška) paleista 1854 m. Kučkuriškėse (dabar Naujoji Vilnia)

PLASTIKAS

Pradinė žodžio „plastikas“ reikšmė –„lankstus ir lengvai formuojamas“. Ne taip ir seniai bendriniu žodžiu „plastikas“ imta vadinti medžiagų kategoriją – polimerus. Žodis polimeras reiškia „iš daugelio dalių“, nes polimerai yra sudaryti iš ilgų molekulių grandinių. Natūralių polimerų gausu gamtoje, pvz., celiuliozė – medžiaga, sudaranti augalų ląstelių sienas.

Per pastaruosius pusantro šimto metų žmonės išmoko gaminti sintetinius polimerus, naudodami natūralias medžiagas (pvz., celiuliozę), bet dažniau naudodami anglies atomą, išgaunamą iš naftos ir kito iškastinio kuro. Sintetiniai polimerai sudaryti iš ilgų atomų grandinių,

išdėstytų pasikartojančiais vienetais. Šios atomų grandinės, lyginant su natūraliais gamtos polimerais, daugeliu atvejų yra daug ilgesnės ir dėl šio požymio bei atomų išdėstymo modelių, sintetiniai polimerai yra tvirti, lengvi ir lankstūs. Kitaip tariant, būtent todėl polimerai yra tokie plastiški.

Dėl minimų savybių sintetiniai polimerai yra nepaprastai plačiai pritaikomi ir modifikuojami, tad palaipsniui tapo svarbia mūsų gyvenimo dalimi. Apsidairykite aplink ir įvertinkite, kiek daiktų yra visiškai arba dalinai pagaminti iš įvairaus plastiko. Įspūdinga, tiesa? Per pastaruosius 50 metų plastikas tapo neatskiriama mūsų pasaulio dalimi ir visiškai pakeitė mūsų gyvenimo būdą.

DAŽNIAUSIAS PRITAIKYMAS SAVYBĖS PERDIRBIMAS PAVADINIMAS

Polietilentereftalatas

Aukšto tankio polietilenas

Polivinilo chloridas Žemo tankio polietilenas

Plastikinių butelių gamyba (gazuoti/negazuoti gėrimai, aliejus ir kt.)

Nepermatoma pakuotė pienui, valikliams, šampūnui, balikliams, butelių kamšteliai

Plastikiniai vamzdžiai, vinilinės dangos, stogų dangos, izoliacinės medžiagos

Nepermatoma pakuotė pienui, valikliams, šampūnui, balikliams, butelių kamšteliai

Standus ir tvirtas, sunkiai skaidomas saulės spindulių

Naudojant plastifikatorių gali būti standūs arba minkšti, naudojami

Statybose, sveikatos priežiūroje, elektronikoje

Lengvas, pigus, universalus, neatlaiko memechaninio ir šiluminio poveikio

Polipropilenas

Polistirenas

Kitas plastikas ( akrilas, polikarbonatas, pluoštas )

Plastikiniai vamzdžiai, vinilinės dangos, stogų dangos, izoliacinės medžiagos

Butelių dangteliai, maisto tūbelės, baldai, namų apyvokos reikmenys

Dideli plastikiniai buteliai aparatams, vaikiški gėrimų buteliukai

Kietas ir atsparus; puikus atsparumas vandeniui ir chemikalams

Lengvas, struktūriškai silpnas, lengvai išsklaidomas

Įvairaus pobūdžio, su įvairiomis savybėmis

Taip

Taip

Dažnai nėra perdirbamas dėl cheminių savybių

Nėra perdirbamas –dėl neatsparumo poveikiui yra sudėtinga perdirbti

Dažniausiai nėra perdirbamas, išskyrus keliose lokacijose

Nėra perdirbamas, arba itin retai

Nėra perdirbamas, kadangi dėl sudėtyje esančių medžiagų yra rizika užteršti perdirbimą

Pasaulyje yra žinoma daugiau kaip 30 pirminio plastiko rūšių, turinčių skirtingas savybes ir pritaikymą įvairiuose sektoriuose, tačiau penki pagrindiniai plastiko tipai sudaro beveik tris ketvirtadalius naudojamo plastiko.

Polietileno tereftalatas (PET)

Yra standus arba lankstus, atsparus ir sunkiai praleidžiantis vandenį bei dujas. Dažniausiai naudojamas gėrimų pakuotėms, kepimo / aliejaus buteliams, skaidrios plėvelės ir tekstilės pluoštas.

Yra stiprus, mažo tankio, vidutinio standumo termoplastikas. Dažniausiai naudojamas valymo produktų ir asmeninės higienos buteliams, pirkinių krepšiams, vamzdžiams, izoliacijai, butelių dangtelių, apsauginių šalmų ir lauko baldų gamyboje.

Yra stabilus, pakankamai sunkus konstrukcinis plastikas. Gali būti neplastifikuotas (standus) arba plastifikuotas (lankstus). Dažniausiai naudojamas pastatų arba automobilių vidinių detalių, vamzdžių, elektros laidų gamyboje ir kt.

Tai pirmoji polietileno rūšis. Ji pasižymi atsparumu rūgštims, alkoholiams, bazėms, esteriams, aldehidams, ketonams ir augaliniams aliejams. Iš LDPE gaminami įvairūs įpakavimai, buteliai, vamzdeliai, laboratorinės priemonės, plastikiniai maišeliai.

Tai chemiškai atsparus, standus konstrukcinis plastikas, lengvas plastikas, pasižymintis geromis dialektrinėmis savybėmis. PP yra atsparus rūgštims, šarmams, korozijai, negeria drėgmės, nekenksmingas ir higieniškas, atsparus aplinkos poveikiams ir ilgaamžiškas. Naudojamas vandens nuotekų valymo įrenginių, įvairių talpų, baseinų, lauko kubilų, vandens čiuožyklų, cheminių talpyklų, elektrolizės vonių, ventiliacinių sistemų, skydų, pertvarų, lentynų gamybai.

Didelio tankio polietilenas (HDPE)

Polivinilchloridas (PVC)

Mažo tankio polietilenas (LDPE)

Polipropilenas (PP)

Visos teisės saugomos autorių teisių įstatymo. Jokia šio leidinio dalis negali būti kopijuojama, platinama, panaudojama ar perduodama kitiems asmenims be Všį „Žaliasis taškas” sutikimo. Jei pageidaujate gauti leidimą informacijos platinimui, kreipkitės adresu: komunikacija@ztl.lt