Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje by A.Zavišos fondas

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE PROCESAS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE

ARCHITEKTŪRINIAI ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ KURŠIŲ NERIJOJE NERIJOJE PROCESAS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

Leidėjų ir autorių nuomonės gali nesutapti. Už pateiktų projektų, tekstų turinį ir kokybę leidėjai neatsako

LEIDĖJAS / Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas Tiltų g. 6, LT–91248 Klaipėda info@zavisosfondas.lt

LEIDINIO SUDARYTOJAI /

Andrius Laurinaitis Gerda Antanaitytė Aurimas Baužys Jurgita Raišutienė

Klaipėda / Neringa / Vilnius 2016

ISBN 978-9955-9539-1-3

DIZAINAS /

Andrius Laurinaitis Aurimas Baužys Gerda Antanaitytė

TEKSTO REDAKTORĖ /

Romualda Nikžentaitienė

ANGLIŠKAS TEKSTAS / Gerda Antanaitytė Andrius Laurinaitis

TIRAŽAS / 250

SPAUSDINO /

„BALTO print“ Utenos g. 41A, LT–08217 Vilnius

PROJEKTO ORGANIZATORIUS /

ARCHITEKTO ALGIMANTO ZAVIŠOS LABDAROS IR PARAMOS FONDAS

PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJA /

PROJEKTO PARTNERIAI / Neringos savivaldybės administracija Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Lietuvos architektų sąjunga Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ AB „Smiltynės perkėla“ Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedra Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedra Klaipėdos universiteto Architektūros, dizaino ir dailės katedra VšĮ „Architektūros fondas“ VšĮ „Idėjos miestui“ VšĮ „Laimikis.lt“ UAB „Jūrės medis“ „Mare travel“, E. Zinkevičiaus IĮ „Pilis“, R. Staševičiūtės projektavimo firma „Pamario takas“, kavinė, A. Zaksienės firma „nestebuklas.lt“

PRADŽIA

PROCESAS

Architektų kvietimas

Pristatymas SIKone

Pasikalbėjimai stotelėse

Priešistorė

Susitikimas Vilniuje

Idėjų fiksavimas

Esamos Stotelės

Susitikimas Vilniuje ŠMC

Startas Įžvalgos

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

LAIKO JUOSTA

2015 06 03

2015 07 11

2015 07 13

2015 06 22 34

2015 05 22 30

2015 04 22 25

2015 04 10

Projektų eskizai

PROJEKTAI

Renginys Nidoje

VERTINIMAS

DO architects

Projekto sklaida

Atsiliepimai

Ambraso architektų biuras Aistė Aleksandrovienė Simona Kazakauskaitė

Koncepcija

Recenzijos

Vaiva Andriušytė Ernesta Bagužaitė

TURINYS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

143

140

131

127

114

102

Aketuri Architektai

2015 09 04 56

Summary

„Kiekvienas laikmetis turi teisę į galimybę tarti savo žodį. Tikiu, kad jei į šį procesą įsitrauktų daugiau suinteresuotų pusių, pradedant vietos bendruomene ir svečiais, įvairių sričių tyrėjais, specialistais ir baigiant valdžios atstovais bei įstatymų sergėtojais, – būtų rasta būdų, metodų ir priemonių, įgalinančių kurti (o ne „statyti“) Kuršių nerijos dabartį iš pagarbos praeičiai ir su vizija į ateitį.“ Dr. Jūratė Tutlytė seminare „Kuršių nerijos tapatumo ženklai. Atskirų elementų vertė ir santykis ateities vertybių kūrimui”

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

PRIEŠISTORĖ

PRIEŠISTORĖ Nuo 1999 metų organizuojamas Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo renginys kasmet į Neringą sukviečia architektų bendruomenę ir visus, kurie neabejingi šios vietovės gamtai ir kultūrai. Renginys skirtas ilgamečio (1967–1996) Neringos miesto savivaldybės vyr. architekto, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos kraštovaizdžio architekto Algimanto Zavišos (1935–1998), prisidėjusio prie specifinės architektūrinės miesto raiškos susiformavimo ir unikalios, per amžius pačių neringiškių ir gamtos kuriamos Neringos išsaugojimo, atminimui. Pastaraisiais metais organizuojamų seminarų temos kryptingai nagrinėjo skirtingų institucijų, dirbančių Kuršių nerijos labui, sąveikos problematiką. Esmine vertybe, kuriant kokybišką ir teritorijos dvasią atspindinčią aplinką, įvardijamas nuoširdus suinteresuotųjų pusių bendradarbiavimas.

Seminarų pranešimų tezių apibendrinimas paskatino tolesnę temos nagrinėjimo kryptį – praktinį eksperimentą – pilotinį projektą „Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje“ Šiuo metu esama Lietuvos paveldosaugos ir gamtosaugos situacija neskatina dialogo tarp modernios ir tradicinės architektūros, todėl smulkiosios architektūros objektai galėtų būti pilotiniai projektai, kuriais tyrinėjamas santykis tarp šių dėmenų.

PRIEŠISTORĖ

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

AURIMAS BAUŽYS Architektas

PROJEKTO IDĖJA. KODĖL PASIRINKTOS STOTELĖS? „SUSTOK, AKIMIRKA ŽAVINGA...“ Durys atsidaro. Išlipęs keleivis akimis palydi nuskubantį autobusą. Apsižvalgęs susidomi greta kelio stovinčiu paviljonu. Modernių formų, tradicinių medžiagų pastatėlis traukia užsukti. Užėjęs vidun randa kelias patalpoje pastatytas taburetes. Atsisėda. Pažvelgia pro greta esantį langelį ir pamato miško paklotės panoramą su lėtai vėjyje siūbuojančiais augalais, grublėtais pušų kamienais. Tobula gamtos ir architektūros scenografija, – pagalvoja keleivis. Neskubėdamas į save sugeria pro kitus langelius matomus kadrus. Stotelėje pateikiama informacija apie vietovę papildo regimuosius potyrius. Paskutinį kartą žvilgtelėjęs į informacinį stendą su žemėlapiu keleivis patraukia savo poilsinės link. Atostogos prasideda.

SUSTOTI BŪTINA REFLEKTUOTI Sustoti būtina. Sustoję iš naujo įvertiname supančią aplinką ir joje vykstančius procesus. Nužvelgdami išorinį jos grožį, formas, šviesą ir šešėlį, spalvas, dalyvaujame pažinimo procese, mintyse kuriame savo ir aplinkos santykį. Vėliau šios idėjos virsta realiais objektais – mažosios architektūros, informaciniais ir kitais viešosios erdvės elementais, kurie formuoja visuomenės santykį su gamtine arba urbanizuota aplinka. Vieni iwš įdomiausių santykių turėtų būti saugomose teritorijose, kur susipina tradicinis ir modernusis pasauliai. Šioje kultūrinėje dirvoje mažoji architektūra gali komunikuoti tradicinių elementų savybes ir jų raidą, o architektūriniai objektai – moderniomis priemonėmis interpretuoti tradicinę architektūrą ir specifinius nagrinėjamoms vietoms būdingus naratyvus. Dialogas ir specifiškumas užtikrina įvairių interpretavimo idėjų gausą, praturtina tradicinės ir moderniosios architektūros žodynus.

SUSTOJIMAI Projekto užuomazga – 2013 ir 2014 metais vykę Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo organizuoti semi-

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

PRIEŠISTORĖ

narai Nidoje. Seminaruose nagrinėtos vietos tapatumo, šiuolaikinės architektūros, viešojo intereso Kuršių nerijoje temos. Fondo iniciatyvinė grupė, siekdama pereiti nuo teorinio prie praktinio architektūros idėjų taikymo saugomoje aplinkoje, 2015 metais pradėjo „Architektūrinių sustojimų Kuršių nerijoje“ projektą, kurio idėjos pagrindas – vietos, architektūrinio objekto ir lankytojo tarpusavio ryšiai, kuriantys unikalius, su specifine objekto aplinka susijusius potyrius. Autobusų stotelė tapo išeities tašku. Pirmas svarbus aspektas – objekto visuomeninė tipologija. Tai vieta, kurioje turistai ir vietiniai susipažįsta ir atsisveikina su Kuršių nerija ar paskirais jos objektais. Kitas aspektas – galimybė akcentuoti vietos pobūdį. Šiuo metu Kuršių nerijoje įrengtos autobusų stotelės yra masinės gamybos, tačiau jos gali tapti vietos vizitine kortele, atliepiančia aplinką ir vietos tradicijas. Labai svarbu, kaip šios stotelės bus pritaikytos. Utilitarią laukimo ir apsisaugojimo nuo nepalankių oro sąlygų funkciją galima papildyti minimaliomis priemonėmis, šiam viešam objektui suteikiant naujų, netikėtų kultūrinių funkcijų. Paskutinis aspektas – kompleksiškumas. Stotelių sistema apima visas Kuršių nerijos gyvenvietes, o jų architektūra, moderniomis priemonėmis interpretuojant tradicinę aplinką, gali atskleisti tų vietų savitus charakterius. Skirtingų architektų idėjos perteiktų modernios architektūros raiškos formų įvairovę tradicinėje aplinkoje. Projekto metu vykęs procesas buvo ne mažiau svarbus nei gautieji rezultatai. Pristačiusios pirmąsias koncepcijas, architektų grupės pasiūlė platesnę šio projekto traktuotę. Svarbios ne tik autobusų stotelės, bet ir visa sustojimo vietų Kuršių nerijoje sistema, kurią vystant bendrais principais (pasitelkiant vietos istorijas, naratyvus, gamtinius elementus), galima sukurti unikalius architektūros objektus – sustojimo vietas, padedančias suvokti Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio unikalumą. Viešoji architektūra saugomose teritorijose turi peržengti utilitarumą, tapti interpretavimui atvira kultūros dalimi ir skatinti žmonių bei idėjų dialogą, kuris neleistų užgesti tradicijoms.

LEKT. JURGITA RAIŠUTIENĖ Rekreacijos vadybos magistrė GERDA ANTANAITYTĖ Architektė 2015 metais vykdyto projekto tikslas – sukurti unikalius, Kuršių nerijos dvasią atskleidžiančius smulkiosios architektūros kūrinius, nuo pirmų kūrybos stadijų įtraukiant skirtingų sričių profesionalus, viešinant procesą ir formuojant visuomenės estetinį pojūtį. Projekto uždaviniai: 1. Skatinti inovatyvų, kompleksinį darbo modelį, nuo pirmų projekto stadijų į kūrybinį procesą įtraukiant idėjinio, teorinio, praktinio įgyvendinimo sektorių atstovus ir visuomenę. 2. Didinti kultūros prieinamumą visuomenei, viešinant kūrybinių dirbtuvių procesą naujai sukurtame tinklaraštyje ir kitomis visuomenei pasiekiamomis formomis (viešas kūrybinio proceso pristatymas, publikavimas tinklaraštyje, parengtų projektų parodos-pristatymai, visuomenės nuomonės korespondencija). 3. Sukurti kokybiškus, regioninę vietos specifiką atskleidžiančius, visiems prieinamus architektūrinius objektus – autobusų stotelių projektus. Iniciatyvinė grupė: architektai Gerda Antanaitytė, Aurimas Baužys, Andrius Laurinaitis, Ramunė Staševičiūtė ir projekto vadovė Jurgita Raišutienė

LEIDINIO IDĖJA. KODĖL PROCESAS? Vykdant projektą „Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje“ (2015), prioritetas buvo teikiamas tarpdalykiniam projektavimo procesui ir eigai kokybiško rezultato link. Vertingiausi projekto eigos akcentai: 1. Susipažinta su vieta ir bendruomene, išklausyta bendruomenės nuomonė ir pageidavimai. 2. Architektus inspiravo ir įžvalgas bei rekomendacijas pirminėms projektavimo vizijoms teikė skirtingų sričių tyrėjai. Kūrybinį procesą ir užduotį formavo tiek projekto iniciatoriai, tiek patys architektai bei kitų sričių profesionalai, ieškodami geriausių priemonių rezultatams išreikšti. 3. Visas procesas fiksuotas ir dokumentuotas tinklaraštyje www.archstoteles.lt, socialiniame tinkle ir viešintas kitomis visuomenei prieinamomis formomis. 4. Kasmetiniame Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo renginyje Nidoje (2015 09 04–05) pristatytas dirbtuvių procesas ir rezultatai. Geranoriškai bendradarbiaudami seminaro dalyviai įvertino projekto proceso svarbą, ir tai inspiravo parengti kūrybinių dirbtuvių leidinį, siekiant šį inovacinį procesą tinkamai struktūruoti ir dokumentuoti.

Leidinyje „Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje. Procesas“, siekiama atskleisti sukauptą įgyvendinto projekto patirtį, akcentuoti regiono savitumą per architektūrinę raišką, pasidalyti gerąja praktika ir skatinti bendradarbiavimą bei ugdyti kultūrinę savimonę, projektuojant ypač jautriose teritorijose.

PRIEŠISTORĖ

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

BENDRADARBIAVIMO SCHEMA BENDRUOMENĖ

TYRĖJAI IR SPECIALISTAI

ARCHITEKTAI

GAMINTOJAI

REZULTATŲ APTARIMAS ALGIMANTO ZAVIŠOS FONDO RENGINIO METU PROJEKTŲ PRISTATYMAS EKSPONAVIMAS IDĖJŲ PRISTATYMAS EKSPONAVIMAS DISKUSIJA REKOMENDACIJOS UŽDUOČIŲ TIKSLINIMAS PROGRAMŲ SUDARYMAS VIETOS APŽVALGA DALYVIŲ ATRANKA DIRBTUVIŲ PRISTATYMAS PARENGIAMASIS ETAPAS

IDĖJŲ RENGIMO ETAPAS

PROJEKTO RENGIMO ETAPAS

METODIKOS RENGIMAS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

PRIEŠISTORĖ

BAIGIAMASIS ETAPAS OBJEKTŲ REALIZACIJA

STARTAS 2015 04 10

Balandžio 10 dieną Neringos miesto savivaldybėje vyko pirmasis susitikimas, kurio metu buvo pristatytas projektas ir aptarta tolesnė veikla. Susitikime dalyvavo Neringos miesto meras, vyriausiasis architektas, savivaldybės, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, Kuršių nerijos nacionalinio parko, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“, bendruomenės atstovai. Džiaugiamės, kad vizito metu buvo daug geros nuotaikos ir minčių, kurios įkvėpė pradėti kūrybinių dirbtuvių procesą. Ši žinutė buvo ir pirmasis įrašas projekto tinklaraštyje (www.archstoteles.lt), kuris viso projekto metu dokumentavo procesą.

PRIEŠISTORĖ

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

SMILTYNĖ K LAI P Ė DA

ALKSNYNĖ

JUODKRANTĖ

PERVALKA

P R E I LA

NIDA

ESAMOS STOTELÄ&#x2013;S

SMILTYNĖ Istoriniuose šaltiniuose Smiltynė kaip Smėlio kalno gyvenvietė (vok. Sandberg) paminėta 1492 m., o 1525 m. Smiltynei buvo suteikta privilegija laikyti smuklę. Prūsijoje smuklės buvo steigiamos prie svarbiausių kelių, o Smiltynė jau nuo viduramžių buvo labai svarbi pašto kelio tarp Karaliaučiaus ir Livonijos stotelė – čia buvo perkėla per marias. Vėliau šis kelias sujungė Karaliaučių su Petrapiliu (Sankt Peterburgu). Tiesa, tikro kelio atkarpų nerijoje buvo labai mažai, didžiąją dalį kelionės reikėdavo įveikti pajūrio smėliu. Senoji smuklė stovėjo kiek į pietus nuo dabartinės perkėlos, toje vietoje, kur šiuo metu yra Smiltynės kurhauzas. 1804 m. smėliu užpustoma smuklė buvo perkelta prie šiandieninio jachtklubo. 1837 m. ji sudegė, o XIX a. antrojoje pusėje buvo atstatyta ant Smuklės kalno. 1901 m. Klaipėdos miesto magistras Smiltynėje pastatė kurhauzą. Greta jo išaugo pietinis ir šiaurinis vilų kvartalai. Paplūdimių link buvo nutiesti takai, šalia pastatyti prekybos paviljonai, įrengtos poilsio aikštelės. Smiltynė tapo kurortu. Ir šiuo metu Smiltynė yra populiariausia klaipėdiečių poilsio vieta.

Smiltynė

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

ESAMOS STOTELĖS

55° 42' 19.72", 21° 6' 44.21"

ALKSNYNĖ Alksnynės viensėdyje gyvena kelios šeimos. Seniau šioje vietoje buvo Kuršių marių įlanka. Gilinant vagą laivams plaukioti, ši įlanka buvo užpilta iškastu gruntu. XIX a. pab. apželdinant kopas, pastatyta kopų prižiūrėtojo sodyba, kuri ir buvo pavadinta Alksnyno vardu. Šioje gyvenvietėje įsikūręs Alksnynės kontrolinis postas, kuriame yra renkama vietinė rinkliava už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, administruojamą Neringos savivaldybės. Maždaug už 500 m nuo Alksnynės, kairėje kelio pusėje, pamatysite paminklą 1945 m. sausio pabaigoje žuvusiems Raudonosios armijos kariams. 3 km nuo Alksnynės, dešinėje kelio pusėje, kur miškas šiek tiek nutolsta nuo kelio, dar šiandien žymūs žole apaugę pastatų pamatai. Čia buvusiame namelyje nuo seno gyveno pašto kelio prižiūrėtojas. Šioje vietoje po prūsų ir prancūzų (1870–1871 m.) karo buvo pastatyti mediniai barakai, kuriuose apgyvendinti karo belaisviai, dirbę šių apylinkių palvės ir prieškopių apsodinimo darbus. Vėliau, kai belaisviai buvo paleisti, čia apgyvendino kopų želdinimo darbus dirbusias moteris. Vietos gyventojai pamario palvės klonį pavadino Meilės kloniu, o netoli jos buvusią kopą – Meilės kopą.

Alksnynė ESAMOS STOTELĖS

55° 38' 0.4", 21° 7' 49.31" 55° 37' 57.22", 21° 7' 49.23"

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

JUODKRANTĖ

GINTARO ĮLANKA

Juodkrantė – vienintelė gyvenvietė, kurią kerta pagrindinis kelias, ji įsikūrusi arčiausiai jūros (1,5 km). Tai seniausiai nuolatinėje vietoje esanti gyvenvietė (Lietuvai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje). Manoma, kad Juodkrantės pavadinimas kilęs iš kraštovaizdžio asociacijos, pvz., žvelgiant iš laivo tankiai medžiais apaugusi vieta galėjo būti pavadinta „juoda vieta“. Šiaurinė Juodkrantės dalis vadinama Gintaro įlanka, centrinė – Juodkrante, o pietinė – Naujaisiais Karvaičiais ir Žvejų kaimu, mat čia XIX a. viduryje persikėlė užpustytų Karvaičių ir Naglių kaimų gyventojai.

Gintaro Įlanka

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

Centras //

ESAMOS STOTELĖS

Juodkrantė – pirmoji kurortinė vieta lietuviškojoje Kuršių nerijos dalyje. Pradėjusi kaip kurortas vystytis XIX a. antrojoje pusėje, XX a. pr. Juodkrantė buvo populiarus Baltijos pajūrio kurortas: veikė 5 viešbučiai, 20 vilų, pensionų, poilsiautojai apsistodavo ir žvejų nameliuose. Tai buvo gana prabangus kurortas, garsėjęs puikia infrastruktūra, per sezoną pritraukdavęs daugiau nei 3 000 poilsiautojų. Juodkrantė tituluojama žvejų sostine. Sugautos žuvys rūkomos čia pat prie namų esančiose rūkyklose. Geriausia reklama – šviežiai rūkytos žuvies kvapas, o įsigyti šio skanėsto galima prekyvietėse, įrengtose tiesiog namų verandos.

Raganų kalnas

Žvejų kaimelis ESAMOS STOTELĖS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

PERVALKA Pervalka – mažiausia Neringos gyvenvietė: nuolat čia gyvena apie 40 žmonių. Pervalkos pavadinimas gali būti siejamas su žvejų verslo specifika – valčių pervilkimu. Gyvenvietė įsikūrė 1844 m., kai joje apsigyveno užpustomo Naujųjų Naglių kaimo žmonės. Nuo susikūrimo pradžios Pervalka išliko gatvinis žvejų kaimas. Pervalka garsi Žirgų rago švyturiu, kuris vienintelis Kuršių marių baseine įrengtas ne sausumoje, o mariose, ant nedidelės dirbtinės salos. Kairėje kelio į Pervalką pusėje, ant Skirpsto kopos, pastatyta E. Jonušo medžio skulptūra Liudvikui Rėzai.

Pervalka

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

ESAMOS STOTELĖS

PREILA Preila – trečia pagal dydį Neringos gyvenvietė, įsikūrusi prie Mažosios Preilos įlankos. Preilos pavadinimas reiškia, kad tai nauja gyvenvietė. Kaimą 1843 m. įkūrė atsikėlėliai iš smėliu užpustyto Naglių kaimo. Kuršininkų kalba preilis – atėjūnas, atvykėlis. Netoliese Preilos stūgso Vecekrugo kalnas – aukščiausia Kuršių nerijos kopa (67,2 m). Preilos gyvenvietėje vyrauja vienpusis, grupinis sodybų užstatymas, formavęsis nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. 4-ojo dešimtmečio. Vienaukščiai mediniai, pamario kaimų architektūrai būdingi pastatai, orientuoti galu į marias. Paveldo objektas yra ir senoji Preilos mokykla, pastatyta 1907 m.

Preila

Plentas prie Preilos ESAMOS STOTELĖS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

NIDA Nida – didžiausia Neringos miesto gyvenvietė, viena iš reprezentacinių Lietuvos vietų. Dabartinėje vietoje gyvenvietė įsikūrė, persikėlus užpustomų kaimų gyventojams. Geresnių perspektyvų šiam žvejų kaimui atsirado perkėlus pašto stotį iš Pilkopos į Nidą. Pašto stotį valdė kelios Kuvertų giminės kartos. Kuvertams priklausiusią pašto stotį labiausiai išgarsino Prūsijos karalienės Luizės nakvynė 1807 m. pakeliui į Klaipėdą. Šis faktas buvo panaudotas 1829 m. Pašto stočiai sudegus ir pastatą atstačius, jis pavadintas karalienės Luizės vardu. Užeiga, vėliau viešbutis Nidoje tokiu pavadinimu išliko daugiau kaip šimtmetį. Dabar čia įsikūręs viešbutis „Jūratė“. Senosios Nidos atmosferą galima pajusti Naglių ir Lotmiškio gatvėse: taisyklingas stačiakampis gatvių tinklas, XX a. pr. žvejų namai, stovintys galu į marias, rudos „jaučio širdies“ ir mėlynos spalvų, papuošti lėkiais ir žirgeliais. Sutramdę smėlį, senųjų žvejų namų gyventojai nėra apsaugoti nuo kitos stichijos – ledonešio. Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje per ledonešį, pučiant stipriam pietryčių vėjui, ledo lytys pavojingai priartėjo prie namų ir vieną jų, stovėjusį netoli restorano „Ešerinė“, nustūmė nuo pamatų, o jame miegojusiam šeimininkui teko patirti turbūt patį netikėčiausią „pasivažinėjimą“ kartu su namu.

Nidos autobusų stotis

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

ESAMOS STOTELĖS

55° 18' 15.03", 21° 0' 26.1"

Svarbiausias impulsas Nidos kaip kurorto pradžiai buvo dailininkų kolonijos susikūrimas. Dailininkai pirmieji pastebėjo Nidos apylinkių grožį ir priviliojo į šį ramų žvejų kaimelį poilsiautojus. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Nida pagal poilsiautojų skaičių pavijo Juodkrantę, o po dešimtmečio ėmė lenkti. Iš atokaus žvejų kaimelio Nida tapo prabangiu, kultūringo žmogaus poreikius tenkinančiu kurortu su nuostabiu gamtovaizdžiu. Ją mielai lankė ir ne itin turtingi žmonės, daugiausia moksleiviai, norintys išvysti šį unikalų gamtos kampelį. Tačiau tarpukariu per 17 metų, kai Kuršių nerijos dalis priklausė Lietuvai, lietuviai rašytojai ir poetai neįprato čia vasaroti. Tiesa, ne vienas buvo čia trumpam užsukęs.

G.D. Kuverto kapas

Tomo Mano muziejus

55° 18' 46.15", 21° 0' 37.88"

Kuverto plento sankryža ESAMOS STOTELĖS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS 55° 18' 45.91", 20° 59' 28.18"

ARCHITEKTŲ KVIETIMAS 2015 04 22 Į kūrybinių dirbtuvių procesą architektų grupės suburtos skelbiant atvirą atranką ir Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo kvietimu. Kviesti architektai, urbanistai, dizaineriai, taikomųjų menų atstovai, sugebantys interpretuoti ir kūrybiškai, inovatyviai perteikti vietovės nuotaiką bei puoselėjamas vertybes. Projekte dalyvavo penkios architektų komandos: -- Ambraso architektų biuras -- „Aketuri architektai“ -- „DO architects“ -- Simona Kazakauskaitė ir Aistė Aleksandrovienė -- Vaiva Andriušytė ir Ernesta Bagužaitė

Paskelbus kvietimą dalyvauti projekte, dvejota, ar atsiras pakankamai dalyvių. Manome, kad atrankos sėkmę nulėmė patraukli teritorija, taip pat ankstesnių metų bendradarbiavimas. Norėjome įtraukti skirtingų kartų ir patirčių kūrėjus, tiek įvertintus profesionalus, tiek jaunus, tik pradedančius profesinį kelią, architektus. Atrankos kriterijai, kuriais vadovautąsi kviečiant dalyvius, – motyvacinė žinutė apie pasiekimus, darbo filosofiją ir meilę Kuršių nerijai.

ARCHITEKTŲ KVIETIMAS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

DR. JEKATERINA LAVRINEC Miesto antropologė, miesto laboratorijos „Laimikis.lt“ kuratorė

LAUKIMO ARCHITEKTŪRA: SUSIGRĄŽINTI LAIKĄ Stotelėms skirtas projektas skatina apžvelgti kultūrines ir socialines prielaidas, apibrėžiančias laukimo situaciją. Keldami klausimą, kokia yra laukimo struktūra ir kokios jam priskiriamos socialinės reikšmės, siekiame išgryninti stotelių architektūros vaidmenį konstruojant laukimo situaciją. Architektūra lokalizuoja laukimą („laukti čia“) ir suteikia jam formą bei materialumą („laukti taip“ – stovint, sėdint, stebint aplinką). Laukimo architektūra transformuoja asmeninę situaciją į matomą, kolektyvinį veiksmą (lauki greta kitų laukiančiųjų). Stotelių architektūra apibrėžia laukimo, taigi – ir laiko, sąlygas. Didmiesčiuose laukimas dažniausiai yra nepageidaujamas patyrimas, jis žymi veikiau iškritimą iš kasdienių darbinių ir pramoginių ritmų. Dar daugiau, laukimas mieste neretai yra patiriamas kaip institucijų steigiamų taisyklių rezultatas ir kaip institucinės kontrolės forma. Laukiame ne savo noru. Laukimas siejamas su neefektyviai leidžiamu laiku, su galimo vėlavimo pavojumi. Šis negatyvus laukimo patyrimas ir reikšmės apibrėžiami modernaus laiko (o tai pagal apibrėžimą yra miestų laikas) modelio. Tiesa, dar visai neseniai miestuose buvo matomos ir kitos laukimo formos, kurios dažniausiai buvo lokalizuojamos specifinėse vietose (pvz., „prie bokšto“, „prie miesto laikrodžio“, „prie fontano“). Tačiau susitikimo (ir kartu laukimo) vietos buvo nureikšmintos mobiliųjų technologijų, nes pastarosios suteikia galimybę susitikti bet kur ir kelis kartus pakeisti susitikimo vietą. Vis dėlto nepaisant augančio išmaniųjų telefonų vaidmens transporto srityje, stotelių pavadinimai vis dar išlieka pagrindinis kelionės orientyras, ir tai skatina permąstyti stotelės, kaip regimojo orientyro, reikšmę. Sulėtintas laikas yra kurortų skiriamasis bruožas. Kurortas reikalauja iš poilsiautojų įvaldyti „nieko neveikimo“ (kaip priešpriešą darbiniams miesto ritmams) technikas, organizuoti savo laiką neskubant. Todėl rekreacinių scenarijų perkėlimas į kurorte esančias stoteles, praplečiant jų funkcijas ir jų naudotojų galimybes, yra dėsningas mąstymo judesys, įteisinantis laukimą kaip turiningą pasimėgavimą lėtu laiku. Tačiau nepamirškime,

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

MINTYS

kad tas pats modernistinis modelis lemia turizmo industrijos, orientuotos į vartotojų srautus ir kolektyviniam vartojimui adresuotus standartinius sprendimus, vystymąsi. Kūrimas unikalių mikroaplinkų, atveriančių sąlygas intensyviam savo laiko patyrimui ir dalijimuisi savo laiku su kitais, yra alternatyva unifikuoto kolektyvinio vartojimo arba „ne-vietoms“ (Augé 1995), t. y. srautams, skirtoms tranzito erdvėms, kur nėra sąlygų formuotis asmeninėms arba grupinėms istorijoms. Bet tai iššūkis, kadangi stotelių scenarijus yra apibrėžiamas pirmiausia atvykstančio ir išvykstančio transporto, orientuoto į srautus ir kartu į standartines, trumpalaikes minimalaus socialinio kontakto situacijas. Laukimo situaciją lydintys nuobodulys ir nerimas yra simptomai, nusakantys jos marginalumą šiuolaikinėje visuomenėje. Nerimas tranzito vietose apima platų intensyvumo spektrą: stotelėms dažniausiai tenka lengvo pobūdžio nerimas, kylantis iš spėjimų apie viešojo transporto atvykimą („kada gi atvyks“, „ar nepavėluosiu“) ir apie pačios kelionės sąlygas („ar bus daug žmonių“). Tuo tarpu nuobodulys iškyla patenkant į situacijas, kuriose yra ribojamos galimybės veikti arba nerandant kuo užsiimti. Todėl jis persekioja ne tik laukiančiuosius, bet ir ilgų reisų keleivius. Nors šiuolaikinėje kultūroje nuobodulys suvokiamas veikiau kaip dėmesį užimančių turinių stoka, dar XIX amžiuje jis buvo laikomas aristokratiško gyvenimo dalimi ir tema. Nuobodulys buvo kildinamas ne iš išorinių dirgiklių nebuvimo, o iš persisotinimo gyvenimu, jis liudijo gilų pasaulio matymą, kuris buvo priešpriešinamas socialinio gyvenimo, su jo linksmybėmis ir tariamais įvykiais, paviršutiniškumui. Tai buvo demonstruotina laikysena, neretai lydima melancholijos (prisiminkime Oskaro Vaildo (Oscar Wilde) aforizmus arba Džordžo Bairono (George Byron) aprašytą romantinio herojaus laikyseną, kuri tapo kultūrinio elgesio forma). Kitaip tariant, nuobodulys buvo socialinio spektaklio dalis. Šiandien nuobodulys siejamas su kitokių socialinių situacijų diapazonu – pirmiausia su iškritimu iš kasdienio skubėjimo ritmo. Kadangi šis iškritimas yra nepageidautinas (jis žymi pavojingą ribą, už kurios laukia bohemiškas bastūnų gyvenimas), nuobodulys pamažu atsiduria mūsų kasdienių potyrių pakraščiuose. Nuobodulį siekiama neutralizuoti, užpildant regimąja, garsine, tekstine informacija. Transporto tyrinėtojai, nagri-

nėjantys keleivių laukimo laiko suvokimą tranzitinėse zonose, iškelia informacinių pramogų (angl. infotainment) vaidmenį kuriant komfortiškas laukimo sąlygas: pavyzdžiui, siūloma laukimo vietose įrengti daugiau informacinių ir pramoginių ekranų (Van Hagen 2009). Komunikaciją ir keitimąsi informacija pagreitinančios išmaniosios technologijos neutralizuoja laukimą kaip nereikšmingą epizodą. Galbūt konkurencija su ekranais dar taps aktuali, apmąstant kasdienių erdvių organizavimo ir jų naudotojo patyrimo klausimus. Tačiau laukimas kaip kasdienių miesto ritmų sinkopė arba kaip pauzė tarp poilsio ir darbo režimo, arba kaip laikas prieš kelionę į kitą vietą vis dar gali būti transformuotas arba į savaime vertingą patyrimą – estetinį, komunikacinį, arba į susitelkimą. Architektūriniai sprendiniai, suteikiantys stotelių naudotojams galimybę konvertuoti laukimą į socialinį malonumą, išlaisvina individualius poreikius iš įprasto, kaustančio linijinio scenarijaus, kurio apogėjumi tampa atvykstanti transporto priemonė. Praplėsdama laukiančiojo galimybes, pavyzdžiui, suteikdama jam progą pasimėgauti saule arba žvaigždėtu dangumi, pasigrožėti Kuršių marių peizažu, laukimo architektūra tampa atvira individualiems ritmams, atsieja juos nuo transporto tvarkaraščio. Net jei nepriklausomo asmeninio laiko susigrąžinimas yra trumpalaikė iliuzija, kuri prasisklaido žmogui grįžtant iš kurorto į darbinius ritmus, laukimo architektūra, kaip asmeninio laiko susigrąžinimo ir nepriklausomų ritmų organizavimo sąlyga, yra intriguojanti, dėmesio reikalaujanti tema, didėjant mobilumui ir socialinių ritmų greičiui.

MINTYS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

PROF. DR. AUŠRINĖ ARMAITIENĖ Turizmo ir rekreacijos plėtros ir studijų ekspertė

2015 05 15 Prieš numatytą išvyką po Kuršių nerijos stoteles profesorė dr. A. Armaitienė dalijosi mintimis apie architektūrinių sustojimų projektą iš turizmo srities perspektyvos. Su profesore kalbėjome Senojoje perkėloje, kuri yra pradžia į Kuršių neriją. Turizmo plėtros ir veiklos rekreacinėse teritorijose tyrinėjimams skiriu daugiau nei du dešimtmečius, todėl nėra sudėtinga identifikuoti užsienio ir Lietuvos turistų lūkesčius, keliaujant ir naujose, ir jau pažįstamose teritorijose, tuo labiau Kuršių nerijoje, kurioje tirti įvairūs turizmo aspektai. Turizmo požiūriu Kuršių nerija turi ypatingą vertę. Lietuvos turistams tai atoki turistinė vietovė dėl keltų, įvažiavimo mokesčių ir ypatingesnės aplinkos, todėl patrauklesnė, nors ir brangi. Užsienio turistams – tai tylių, švarių, ekologiškų ir egzotiškų atostogų vieta. Lietuvos turistinės teritorijos yra reitinguotos pagal turistinį patrauklumą į tarptautines, nacionalines ir vietines. Kuršių nerija neabejotinai yra priskiriama tarptautinio patrauklumo kategorijai. Net ir nebūnant turizmo specialistu lengva pastebėti, kad Kuršių nerijoje vasaros mėnesiais gausu Lietuvos ir užsienio turistų, keliaujančių įvairiais būdais: autobusais ir savais automobiliais, dabar jau ir laivais. Mano pasiūlymai kuriantiems ir projektuojantiems Kuršių nerijos autobusų stoteles sietini su turistais ir svečiais. Įdomių autobusų stotelių kūrimo idėja išties patraukli ir tiesiogiai sietina su teritorijos įvaizdžio formavimu. Keletas bendro pobūdžio idėjų (nedrįsčiau gožti architektų kūrybingumo konkrečiomis savo nuorodomis), kurios kyla žvelgiant iš turizmo ir turistų perspektyvos, būtų šios: pirmiausia naujai kuriamos Kuršių nerijos autobusų stotelės turėtų būti išskirtinės, tapti lankomu turistiniu objektu, nes pati Kuršių nerija yra išskirtinė vietovė ir jos išskirtinumas turėtų būti vizualizuotas bei įprasmintas įprastiniuose objektuose. Antra, turėtų būti akcentuojamas ypatingas Kuršių nerijos statusas. Trečia, turėtų būti pateikiama turistams naudinga informacija.

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

MINTYS

Koks gi Kuršių nerijos suvokimo laukas turistų požiūriu? Kiek yra tekę daryti turistų apklausų, beveik visi pažymi, kad šią teritoriją suvokia kaip romantišką. Suvokimą keičiantis ženklas yra keltas, dažniausiai atkreipiamas dėmesys, kad būtent keldamiesi keltu keliautojai tarsi „perjungia“ savo mintis į visai kitą – romantinį – atostogų režimą. Turistų romantikos suvokimas pirmiausia atsiranda dėl gamtinės aplinkos – Kuršių marių ir itin patrauklios gamtinės aplinkos pačioje Kuršių nerijoje. Be abejo, Kuršių nerija yra ne tik gamtos, bet ir kultūrinių aspektų vienis. Į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašus Kuršių nerija buvo įtraukta su ypatinga – kultūrinio kraštovaizdžio – rubrika, kuri yra nedažnai taikoma teritorijoms. Taigi šis ypatingumas ir išskirtinumas – romantiškos gamtos ir kultūros ypatybės, už kurias Kuršių neriją buvo verta įrašyti į UNESCO pasaulio saugomų objektų sąrašą, – ir turėtų atsispindėti stotelėse. Juk ne kiekviena teritorija yra šitaip išskirta. Antra, žiūrint iš turizmo plėtros pozicijų ir iš turistų pozicijų rekomenduočiau nepamiršti ir išnaudoti informacijos pateikimo galimybes, kurios stoteles padarytų lankomais objektais. Informacijos prieinamumas ir pateikimas patrauklia forma stotelėse padėtų ir turistams, ir teritorijos įvaizdžiui. Tai reiškia, kad tas žmogus, kuris keliauja be savo transporto priemonės ir dažnai naudojasi autobusais (būtent šito siekia Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Neringos miesto vadovai), turėtų gauti jose ne tik įprastos informacijos apie transporto judėjimą, bet ir turistinės informacijos. Kiek yra tekę keliauti po užsienį ir stebėti pas mus atkeliaujančius turistus, akivaizdi mūsų problema, kai viskas – ir informacija, ir ženklai – yra pritaikyti tik vietiniams gyventojams. Pas mus net ir turistų lankomiausiose vietose ne visada matyti užrašų užsienio kalbomis. Žinome, kad kai kuriais atvejais įstatymai draudžia ar riboja užrašus užsienio kalbomis. Bet kokie būname laimingi patys, kai keliaudami užsienio šalyje galime atpažinti užrašą, galime perskaityti jį mums suprantama kalba ir orientuotis nepažįstamoje teritorijoje bei patys nuspręsti, kaip toliau elgtis. Kalbant apie autobusų stoteles, rekomenduočiau pateikti įvairią turistams skirtą naudingą informaciją – kad ir žemėlapių forma – su nuorodomis, kur keliaujantysis šiuo

metu yra, kokios aplink jį yra įdomios ir lankytinos vietos, gal netoliese yra kokių nors išskirtinių objektų, rekomenduojamų aplankyti, vertų turistų ir lankytojų dėmesio. Tokią informaciją taip pat būtina pateikti mobiliųjų aplikacijų formatu, tačiau keliaujant gamtinėse teritorijose ar tokios kelionės metu sąmoningai nenaudojant mobiliųjų įrenginių, autobusų stotelėse įdomiai pateikta informacija gali būti pravarti. Taip pat stotelėse informacijos pateikimas skaitmenine forma atitiktų laikmetį. Kuršių nerijoje taip pat svarbu keliaujantiesiems priminti elgesio taisykles, – ką galima daryti ir ko ne. Žinome, kad Kuršių nerija yra jautri lankymui vietovė, todėl atsakingas lankytojų elgesys čia privalomas.

MINTYS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

PASIKALBĖJIMAI STOTELĖSE 2015 05 22 2015 m. gegužės 22 d. įvyko pirmasis projekto dalyvių susitikimas, kurio metu architektai drauge su Neringos savivaldybės administracijos atstovais, Neringos savivaldybės tarybos nariais, gyvenviečių seniūnaičiais, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“, turizmo paslaugų centras „Mare travel“ atstovais keliavo po Neringos stoteles ir susipažino su jų problematika. Kelionės metu jie įvardijo aktualius klausimus, susijusius su pačiomis stotelėmis ir viešojo transporto susisiekimo infrastruktūra.

Šią unikalią vietovę globoja įstatymai, prižiūri ne viena institucija. Kokią kūrybinę laisvę čia turi architektai, projektuodami, statydami naujus objektus? Čia projektuodami architektai supranta, kad procesas nebus paprastas. Tai įdomus ir nelengvas uždavinys. Bet tikiu, jog diskutuojant, dirbant su pagarba aplinkai ir turint tikrai gerą idėją atsiranda ir tvirtų argumentų jai įgyvendinti. Architektė Gerda Antanaitytė interviu „Moderni Kuršių nerijos architektūra turėtų būti kaip kokybiški rėmai nuostabiai Neringos gamtai“ statybunaujienos.lt 2015 06 01

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

PASIKALBĖJIMAI STOTELĖSE

SPECIALISTŲ REKOMENDACIJOS 2015 06 03 LINA DIKŠAITĖ, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

„Šiandien ryte susėdome mes visi (direktorė, Nijolė, Šarūnas ir aš) ir kalbėjome apie stoteles. Manome, kad prie Vecekrugo kopos ir prie Naglių gamtos rezervato stotelių reikėtų, tačiau jos būtų tik sezoninės. Nežinau, ar į jūsų projektą bus įtraukti šie nauji papildymai. Sutinkame, kad stotelės galėtų būti reitinguojamos pagal svarbą, bet gal reikėtų palaukti informacijos iš vežėjų.“

KRISTINA VAIČIENĖ, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ „Turistams svarbios šios stotelės: Nidos centrinė, Preilos gyvenvietės, Pervalkos gyvenvietės, Juodkrantės „Raganų kalno“, Juodkrantės centrinė ir Smiltynės. Jau seniai iškilęs poreikis įrengti stotelę prie Naglių gamtos rezervato pažintinio tako, kelio Smiltynė–Nida 32 kilometre. Turistai, atvykę į Nidą visuomeniniu transportu ir norintys aplankyti šią vietą, turi pirkti bilietą iki Juodkrantės ir prašyti vairuotojo, kad juos išleistų anksčiau. O grįžti dar sunkiau, nes tenka arba stabdyti pakeleivingus automobilius ar autobusus, arba eiti pėsčiomis plentu apie tris kilometrus iki Pervalkos stotelės prie plento. Šiais metais kilo naujas poreikis – įrengti stotelę prie keliuko į Vecekrugo kopą (Tarp Nidos ir Preilos). Po kelio rekonstrukcijos ten padaryta sustojimo vieta ir maža automobilių statymo vieta. Šios siūlomos aikštelės būtų aktualios pirmiausia turistams, taip pat ir vietiniams.“

Kuršių nerijos turizmo paslaugų centras „Mare travel“

Susitikimo akimirkos, nuotr. A. Laurinaičio

„Pagrindinė stotelė yra Juodkrantėje, prie Liudviko Rėzos kultūros centro. Ištisus metus. Žiemą keleiviai dažniausiai būna vaikai ir suaugę vietiniai gyventojai. Sezono metu – turistai, studentai, vaikai ir kt. Iš stotelės „Raganų kalnas“ važiuojančiųjų būna nedaug, bet prie stotelės yra įėjimas į Raganų kalną, todėl sezono metu čia visada būriuojasi daug žmonių. Pervalkos ir Preilos gyvenviečių stotelėse žmonių būna nedaug, bet čia būriuojasi daug jaunimo. Tai savotiškas traukos centras ištisus metus.“ PASIKALBĖJIMAI STOTELĖSE

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

IDĖJŲ FIKSAVIMAS Itin svarbus kūrybinio proceso momentas – pirminis vietos įspūdis ir galimybė neatidėliojant užfiksuoti iškilusius vaizdinius. Architektams skirti bloknotai su pagrindine istorine ir topografine medžiaga veikė kaip asistentai, sufleruojantys apie visas Kuršių nerijoje esančias stoteles. Jose architektai fiksavo eskizus ir mintis.

Ambraso architektų biuro fiksacija

DO architects fiksacija

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

Vaivos Andriušytės fiksacija

IDĖJŲ FIKSAVIMAS

„AKETURI ARCHITEKTAI“:

„Mano pragmatišku supratimu, stotelė turi būti brangi, tačiau lengvai statoma, aptarnaujama, lengvai keičiamomis detalėmis, ji turi apsaugoti nuo saulės, vėjo ir lietaus, tačiau neužstoti marių vaizdo, ji turi galėti būti didesnė ir mažesnė, integruoti tualetą, daiktų depozitą ar elektrą generuojantį dviračio treniruoklį stotelei apšviesti ar šildyti žvarbiais lapgruodžio vakarais, stotelėje gali būti standartinio formato (1,2×1,8 m) reklama, o reklamą parduodanti įmonė („JCDecaux“, „Clearchannel“ ar pan.) už teisę reklamuotis prižiūrėtų stoteles, jas plautų ir remontuotų, taip pat mokėtų Neringai reklamos mokestį, laisvu nuo komercinės reklamos metu kabintų socialinę reklamą arba info apie Neringos renginius.“ – Lukas

AMBRASO ARCHITEKTŲ BIURAS:

„Viena mintis po ekskursijos: Juodkrantės centro stotelė turėtų būti dvipusė – nuo marių medinė terasa-suolas ant stotelės (lauki ir žiopsai į marias), iš kitos pusės – stiklinė nuo vėjo ir kritulių apsaugota stotelės „dėžutė“. Po terasa patogu integruoti saugojimo kameras.“ – Audrius

„DO ARCHITECTS“:

„Stotelių klausimą gal būtų verta spręsti dviem būdais: -- Esamų stotelių sutvarkymas (tipai, apšvietimas, skelbimai, reklamos, apželdinimas ir kt.). Utilitarūs ir praktiški sprendiniai. -- Nauji sustojimai išskirtinėse vietose, kur jie galėtų atsiskleisti tiek architektūriškai, tiek ir poetiškai, galėtų būti ne tik autobusų stotelės, bet ir pauzės, sustojimai, preliudija, pasiruošimas žengiant į ypatingą vietą (Negyvosios kopos, kormoranų buveinė ir t. t.).“

SIMONA KAZAKAUSKAITĖ IR AISTĖ ALEKSANDROVIENĖ:

„Pamąstymai apie stoteles – komfortiškos, daugiafunkcės, estetiškos, informatyvios, susidedančios iš modulių, kurie parenkami pagal vietovės poreikį.“

VAIVA ANDRIUŠYTĖ IR ERNESTA BAGUŽAITĖ:

Aketuri Architektų fiksacijos

„Stotelė turėtų tapti Kuršių nerijos vizitine kortele. Ne pati deklaruoti, kokia ji patraukli, o perteikti Kuršių nerijos patrauklumą. Atskleisti kiekvienos lokacijos identitetą (aliuzijomis) ir kartu kurti sintezę (moduline sistema).“ IDĖJŲ FIKSAVIMAS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

SUSITIKIMAS VILNIUJE 2015 06 22 Prieš antrą susitikimą su architektais projekto iniciatoriai bendravo su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos atstovais. Susitikimo metu supažindinta su procesu ir ieškota stotelių projekto įgyvendinimo galimybių.

Šiuolaikinio meno centro skaitykloje dirbtuvių dalyviai pristatė pradines idėjas – bendrą stotelių maršruto viziją ir galimus stotelių vystymo modelius. Architektų mintis aptarė ir įvairiais rakursais kvietė apžvelgti skirtingų sričių tyrėjai, suinteresuotų institucijų atstovai ir kt. Renginys organizuotas remiant Architektūros fondui.

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

SUSITIKIMAS VILNIUJE

Renginio akimirkos, nuotr. A. Baužio

SUSITIKIMAS VILNIUJE

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

PROJEKTŲ ESKIZAI AKETURI ARCHITEKTAI 13_NIDA_AUTOBUSŲ STOTIS 12_NIDA_KUVERTO PLENTAS 11_NIDA_TOMO MANO MUZIEJUS

09_PREILA

07_PERVALKA

10_PREILA_PLENTAS

08_PERVALKA_PLENTAS

00_NEGYVOJI KOPA

06_JUODKRANTĖ_ŽVEJŲ KAIMELIS 05_JUODKRANTĖ_RAGANŲ KALNAS 04_JUODKRANTĖ_CENTRAS 03_JUODKRANTĖ_GINTARO ĮLANKA

02_ALKSNYNĖ

01_SMILTYNĖ

Bendra koncepcija

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

ESKIZAI

MARŠRUTAS

Modulinė sistema. Stotelės – tarsi karoliukai suverti moduliai. ant juos jungiančios kelio ašies. Tam tikrose vietose galima būtų daryti terasas antrame aukšte, tuomet dviejų aukštų stotelė būtų tarsi apžvalgos aikštelė, iš kurios daug patogiau stebėti marias ir Kuršių neriją. Eskizuojant atsiranda tema, kuri mums artima. Taip pat projekto iniciatyvos logotipe buvo herbai. Visi Kuršių nerijos herbai yra labai patrauklūs, jais galima nesunkiai ir labai įdomiai žaisti, pažymėti kiekvienos vietos taptybę. Stambiu masteliu ant modulio atsiranda piešinys, o arčiau žmogaus veido gali atsirasti aprašymas su istorija, paaiškinančia herbo reikšmę. Vienintelis dabartinių stotelių privalumas, kad jos skaidrios. Ir skaidrumą norėtųsi išlaikyti, kad važiuodamas keliu ne tik matytum stoteles, bet ir įžvelgtum, kas yra už jų. Skaidrumas formuojamas su medžio, stiklo pagalba. Vienur stiklinė plokštuma, kitur žvelgiama tik per ažūro tarpelį. Stotelių funkcijos – pagal miestiečių ir savivaldybės poreikius. Ant dviejų aukštų modulio, kuris yra pagrindinis ir labiausiai matomas, galėtų būti legenda. A. Herbas, B. Miesto pavadinimas; taip pat atsirastų vietos papildomai informacijai. Neringos pagrindinėje stotyje, Nidoje, kur kaip nėra vietos naujiems statiniams, yra didelė graži siena, kur šiuo metu suklijuoti skelbimai. Galima būtų tą patį modulį dubliuoti ir „prisegti“ prie esamos sienos, tuo suformuojant stogą. Būdamas medinis, gražus ir žaismingas, jis tęstų Neringos karoliukų temą ir paslėptų šiuo metu dominuojančius rūkyklos kaminus. Eskizuose matome modulių pavyzdžius. Tarkime, Alksnynėje, kur išlipa vienas kitas žmogus, užtektų vieno standartinio modulio. Kitose vietose jie turėtų daugintis ir sudaryti kitokias kompozicijas. Medžiagiškumas. Nieko čia daug neišrasi ir per ankstesnį mūsų vizitą kaip burtažodis buvo kartojama: „Medis, medis, medis.“ Bet ten yra ne tik medis. Kai nagrinėji kraštovaizdį, tai matai medžių lajas, sudarančias vienokią faktūrą, kamienus, pro kuriuos mirguliuoja arba marios, arba jūra, dar žemiau yra smilgų paklotas, kuris piešia dar kitokią faktūrą, o tarp jų vingiuoja medinis takelis. Norisi visus šiuos komponentus susieti ir tokia nuotaika pratęsti stotelės komponavimą.

STOTELĖS PROGRAMA STOTELĖS VIZIJA

MEDŽIAGIŠKUMAS

ŽENKLAS

SUOLIUKAS

ŠIUKŠLINĖ

INFORMACIJA

APŠVIETIMAS

SAUGYKLA

DVIRAČIAI

UŽUOVĖJA

TERASA

WIFI

ELEKTRA

PAŠTAS

ŠILDYMAS

ENERGIJA

STOTELĖS VIZIJA

MODULIAI

Medžiagiškumas

Stotelės programa

MEDŽIAGIŠKUMAS Modulių sistema

Stotelės vizija

LEGENDA PER GRAFIKĄ

MODULIAI

Modulių sistema

Legenda per grafiką ESKIZAI

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

AMBRASO ARCHITEKTŲ BIURAS Juodkrantės gyvenvietėje trūksta fiksuoto centro. Jis pradėtas formuoti iš marių pusės, neadekvačiai didele prieplauka miesteliui. Tačiau tai yra tarsi miesto aikštė. Visada atrodė, kad sustojimas toje vietoje (Juodkrantės centrinėje stotelėje), laukimas galėtų būti išreikštas stipriau. Po kelionės beveik iš karto gimė eskizas. Viena iš versijų – stotelėje galima būtų ne tik žiūrėti į kelią ir laukti autobuso, bet ir stebėti marias, atsisveikinti su jomis. Kitas inspiravęs motyvas, kelis kartus pakartotas parko direktorės, kad Kuršių nerijoje niekas nevyskta paprastai. Todėl taip paprastai laukti autobuso negalima, visa tai turi būti sudėtingiau. Pereinant prie projekto – pasiūlymas Juodkrantės centro stotelę, statyti pratęsiant prieplaukos ašį, sujungiant ją su terasa. Stotelės dalis nuo gatvės pusės – uždara, stiklinė. Labai svarbu laukiančiuosius apsisaugoti nuo vėjų ir lietaus. Ši dalis galėtų būti su stumdomomis durimis. Nuo marių pusės atsirastų 45 cm aukščio pakopos, skirtos sėdėti ir užlipti. Užlipti iki pat viršaus galima ir nuo laukimo dalies pusės. Viršuje galima atsisėsti ar atsigulti. Po terasiniais laiptais atsiranda vieta, kur galima būtų integruoti saugojimo kameras, bankomatą ir kitus numatytus įrenginius. Galima įrengti nedidelį reklaminį plotą, už kurio įrengimą ir skelbiamą reklamą būtų prižiūrima stotelė. Medžiagiškumas vienareikšmiškai turėtų būti medis, lentos. Stiklas yra neišvengiamas. Galėtų būti ne ištisinis stiklas, kaip yra pavaizduota dabar. Galimas dekoratyvinis skaidymas, dalijimas, siekiant mastelį šiek tiek įžeminti, susieti su žvejų sodybų priebutėliais, verandėlėmis. Žinoma, svarbus elementas galėtų būti identifikacijos herbas – vėtrungė.

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

ESKIZAI

Situacijos schema

Eskizai

Maketo fotofiksacijos

ESKIZAI

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

DO ARCHITECTS

Neringą įsivaizduojame kaip labai gražią pasaką su daugeliu legendų ir mitų. Norime tas legendas ir mitus atskleisti čia atvykstančiam žmogui. Kalbėdami apie užduotį, mes nusprendėme, kad tai yra vis dėlto sustojimas, ir tas sustojimas nebūtinai turi būti autobusų stotelė. Todėl išskyrėme du tipus: autobusų stotelė, kuri yra utilitari, gražus, bet paprastas autobuso laukimas. Tačiau žemėlapyje galėtų atsirasti dar vienas sluoksnis – kitokie – legendų – sustojimai, pasakojantys istorijas. Juodai pažymėti esami sustojimai, o mes siūlome baltai pažymėtus sustojimus – ant esamo maršruto užkloti paraleliai einantį taką, kuriame būtų sužymėti sustojimai, pradedant nuo Mirusiųjų (Pilkųjų) kopų arba sudegusio miško, kormoranų buveinės ir visų sustojimų, kurie jau yra, tačiau į juos niekas nekviečia, jų niekas nesušildo, nepapasakoja jų istorijų. Esančios autobusų stotelės – paprasti, bet labai gražūs, skaidrūs objektai, tačiau jiems trūksta dėmesio ir meilės. Siūlome, kad stotelės būtų: -- švarios ir skaidrios -- apšviestos naktį -- saugančios nuo vėjo, lietaus, saulės -- patogios ir jaukios -- ženklinančios gyvenvietes Galėtų būti sudarytas žemėlapis ir ženklai, nurodantys šalia esančias legendas. Utilitarūs principai: uždarumas, skaidrumas, žemėlapis, grafikas. Kiekviena stotelė galėtų rodyti ir miesto ženklą – gražią ir veiksmingą miesto heraldiką. Ženklai galėtų būti įkurti stotelėse, taip kiekviena stotelė įgautų gyvenvietės identitetą.

SUSTOJIMAI LEGENDOMS Siūlome už tas pačias lėšas truputį pagražinti esamas stoteles, o likusias panaudoti naujoms stotelėms. Nauji sustojimai žymėtų unikalią vietą, ją interpretuotų, pasakotų objekto legendą ir patys taptų lankytinais objektais. Mes siūlome pirmas dvi vietas – prie išdegusio miško ir Pilkųjų kopų. Sustojimui prie išdegusio miško galėtų būti naudojama deginta mediena,kuriama truputį drastiška ir šokiruojanti erdvė, o prie Pilkųjų kopų galėtų būti kažkas labai koceptualaus, preliudija, pasakojanti apie vietą. Pirmajam sustojimui galėtų būti panaudojama medžio deginimo technika, o antrai stotelei – metalo lakštai, derva, įspaudai. Informacija apie takus galėtų būti platinama naudojant kompiuterines technologijas, žmonės susipažinę su šia informacija galėtų aplankyti maršrutą.

AUTOBUSŲ SUSTOJIMAI

LEGENDŲ SUSTOJIMAI

SUSTOJIMŲ TIPAI

s a u g a n t y s n u o v ė j o /l i e t a u s / s a u l ė s

Stotelės įvaizdis

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

ESKIZAI

skaidrūs švarūs

informacija apšvietimas

PERVALKA

P R E I LA

deg i n tdeginimo o m etechnika džio technika Medžio

NIDA

Vizijos žemėlapis

VIZIJOS ŽEMĖLAPIS

PERVALKA

P R E I LA

NIDA

UNIKALUS PAŽINTINIS TAKAS

Kompiuterinių technologijų panaudojimas

deginto medžio technika

Derva, įspaudai, metalas, pynimas

derva , įspaudai,metalas ,pynim as ESKIZAI

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

SIMONA KAZAKAUSKAITĖ AISTĖ ALEKSANDROVIENĖ

Architektūriniai Sustojim

STOTELIŲ FUNKCINIAI ELEMENTAI:

Mes atlikome išsamią visų stotelių analizę ir mūsų, kaip ir Stotelių funkciniai elementai: Architektūriniai Sustojimai Kuršių Nerijoje Sa Stotelė: Atraktyvi poilsio vieta kai kurių kolegų, pagrindinė mintis būtų modulinė sistema. ma užuoveja, info [kiekvienoje vietoje Architektūriniai Sustoji Kiekvienas modulinis elementas turėtų savo apibrėžtą tūrį. Iš jųFUNKCINIAI ELEMENTAI: STOTELIŲ sprendžiama būtų galima formuoti stotelės objektą pagal kiekvienos vietovės individualiai] STOTELIŲ FUNKCINIAI ELEMENTAI: poreikį. Kaip pagrindinį elementą mes renkamės stotelę, pavaizStotelė: užuoveja, infostendas Architektūriniai Sustojimai Kuršių Nerijoje Stotelė: Atraktyvi poilsio vieta Sanitarinis duotą žaliai, geltona – patraukli poilsio vieta, pritaikoma konkreArchitektūriniai Sustojimai Kuršių Nerijoje mazgas užuoveja, info [kiekvienoje vietoje Stotelė: čiai vietovei, toliau FUNKCINIAI – sanitarinis mazgas, dviračių saugykla ar Atraktyvi poilsio vieta S STOTELIŲ ELEMENTAI: sprendžiama m užuoveja, info [kiekvienoje vietoje nuoma, pagal poreikį – pašto siuntų galimybė, daiktų saugykla, STOTELIŲ FUNKCINIAI ELEMENTAI: individualiai] Dviračiai Paštas, siuntos Atsinaujinan sprendžiama atsinaujinančiosios energijos ir bevielio interneto stotelės. Pagal vieta saugykla, nuoma PoilsioDaiktų saugykla modulis, WiF Stotelė: Atraktyvi poilsio vieta Sanitarinis individualiai] poreikį sugrupavome stoteles: Architektūriniai Sustojimai Nerijoje mazgas užuoveja, info [kiekvienoje vietoje Stotelė: Atraktyvi poilsio vieta Kuršių Sanitarinis Smiltynėje atsirastų statinys, sujungtas su perkėla. Jame info mazgas sprendžiama užuoveja, [kiekvienoje vietoje galėtų būti kavinė, laukimo salė. Stotelė būtų minimalus moduSTOTELIŲ FUNKCINIAI ELEMENTAI: individualiai] Dviračiai sprendžiama Paštas, siuntos Atsinaujinančios energijos lis, skirtas keleiviams laukti. Sanitarinis mazgas saugykla, nuoma individualiai] Daiktų saugykla modulis, WiFy Dviračiai siuntos Atsinaujina Alksnynės, Juodkrantės, Gintaro įlankos, Raganų kalno, ŽvejųArchitektūriniai Sustojimai KuršiųPaštas, Nerijoje Stotelė: Atraktyvi poilsionuoma vieta Daiktų Sanitarinis saugykla, saugykla modulis, Wi kaimelio stotelėse numatomi minimalūs moduliai. mazgas užuoveja, info [kiekvienoje vietoje Juodkrantės, Pervalkos ir PreilosPaštas, centrinėse stotelėse siūlome STOTELIŲ FUNKCINIAI ELEMENTAI: Dviračiai siuntos Atsinaujinančios sprendžiama energijos maksimalias programas, pagal kurias būtų tenkinami gyventojų Dviračių saugykla, nuoma saugykla, nuoma individualiai] Dviračiai Daiktų saugykla modulis, WiFy Paštas, siuntos Atsinaujinančios energijos saugykla, nuoma ir poilsiautojų poreikiai. Daiktų saugykla modulis, WiFy 0 Stotelė: Atraktyvi poilsio vieta Sanitarinis Pilkosios kopos yra traukos objektas, ten mazgas užuoveja, infotačiau šiuo metu [kiekvienoje vietoje nieko nėra. Manome, kad tai būtų įdomi vieta sustojimui. sprendžiama Čia numatėme laukimo, sanitarinio mazgo, dviračių ir patrauklią individualiai] Paštas, siuntos Dviračiai Paštas, siuntos Atsinaujinančios energijos saugykla, nuoma dalis, pritaikytas esamai vietai. Daiktų saugykla modulis, WiFy 0 Prie Vecekrugo kopos turėtų būti numatytas papildomas 0 sustojimas ir sutvarkytos jo prieigos. Nidos centrinė stotis – esamas pastatas, atitinkantis saugykla Dviračiai Paštas,visus siuntos AtsinaujinančiosDaiktų energijos saugykla, nuoma reikalavimus, todėl nesinorėtų aplipdyti papidomais elementais. Daiktų saugykla modulis, WiFy Tai yra mūsų pradiniai mąstymai, tačiau labai norėtume, 0 kad tai būtų kompaktiškas, kokybiškas objektas, labai lengvai prižiūrimas, moduliuojamas ir, svarbiausia, kad ji būtų patrauAtsinaujinančiosios energijos modulis, Wi-Fi kli. Medžiagiškumas – medis, ažūrinės kompozijos. Dominuotų gamta, todėl objektas joje nebūtų svetimkūnis. 0

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

ESKIZAI

SMILTYNĖ

Architektūriniai Sustojimai Kuršių Nerijoje

ALKSNYNĖ

Architektūriniai Sustojimai Kuršių Nerijoje Stotelės funkcinė schema

CENTRAS

Stotelės funkcinė schema Atraktyvi poilsio vieta

, info

Paštas, siuntos Daiktų saugykla

Atsinaujinančios energijos modulis, WiFy

VECEKRUGO KOPA

Stotelės funkcinė schema Atraktyvi poilsio vieta

Sanitarinis mazgas

Dviračiai saugykla, nuoma

Paštas, siuntos Daiktų saugykla

Atsinaujinančios energijos modulis, WiFy

MIRUSIOS KOPOS

Architektūriniai Sustojimai Kuršių Nerijoje Stotelės funkcinė schema

ė: ja, info

Dviračiai saugykla, nuoma

Sanitarinis mazgas

Architektūriniai Sustojimai Kuršių Nerijoje

totelė: žuoveja, info

nfo

JUODKRANTĖ

Architektūriniai Sustojimai Kuršių Nerijoje

Atraktyvi poilsio vieta

Sanitarinis mazgas

Dviračiai saugykla, nuoma

Paštas, siuntos Daiktų saugykla

RAGANŲ KALNAS

Atsinaujinančios energijos modulis, WiFy

JUODKRANTĖ

Architektūriniai Sustojimai Nerijoje Stotelės funkcinėKuršių schema Atraktyvi poilsio vieta

Sanitarinis mazgas

Dviračiai saugykla, nuoma

Paštas, siuntos Daiktų saugykla

Atsinaujinančios energijos modulis, WiFy

Stotelės funkcinė schema Atraktyvi poilsio vieta

Stotelė: užuoveja, info

Sanitarinis mazgas

Atraktyvi poilsio vieta

Dviračiai saugykla, nuoma

Sanitarinis mazgas

Paštas, siuntos Daiktų saugykla

Dviračiai saugykla, nuoma

Atsinaujinančios energijos modulis, WiFy

Paštas, siuntos Daiktų saugykla

Atsinaujinančios energijos modulis, WiFy

Galimos konfiguracijos

Pirminė (funkcinė) stotelės idėja

ESKIZAI

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

VAIVA ANDRIUŠYTĖ ERNESTA BAGUŽAITĖ Kompleksinė problematika, išryškėjusi po pirmojo susitikimo: -- Komforto – suoliukų, užuovėjų, uždangų – trūkumas. -- Stiklas deklaruojamas kaip privalumas – esamos stotelės yra perregimos, per jas turėtų atsiverti gražios panoramos. Tačiau apkeliavus visas stoteles pasirodė, kad esama situacija yra visiškai kitokia. Pagrindinė problema – eksploatacija ir priežiūra. -- Funkcija, ypač tokiuose miesteliuose kaip Pervalka ir Preila, kur stotelės yra paklausios kaip viešos erdvės ir kurių šios gyvenvietės neturi. Vaikų žaidimų aikštelių trūkumas. -- Pagrindiniai prioritetai: Kuršių nerijoje yra penki pagrindiniai miesteliai. Išskyrėme penkis prioritetus bei tikslus komfortas, patrauklumas, daugiafunkciškumas, identitetas ir sintezė. Komfortas. Tiek gyventojams, tiek turistams reikia suteikti užuovėją nuo vėjo, kritulių, reikia šviesos ir šilumos. Patrauklumas. Kuršių nerijai yra būdinga kraštovaizdžio adoracijos ir gamtos stichijos baimės priešprieša, kuri, mūsų manymu, galėtų ir inspiruoti patrauklumą bei architektūrą. Būtent tai galėtų būti perteikta stotelėmis, siūlant pažvelgti į Kuršių neriją ne vien iš komfortabilios pozicijos, grožį pamatyti ir iš dinamiško taško. Sintezė. Visą Kuršių neriją matome kaip kompleksinį objektą, todėl ir tolesnis pristatymas bus kaip strategija, o ne kaip atskirų stotelių detalizacija. Sintezei sukurti naudotume modulį, kuris, tarp kitko, daug padėjo. Pavyzdžiui, šioje nuotraukoje pavaizduotas Nidos paplūdimio restoranas, kurio stogo struktūra suskaidyta kubeliais, labai gražiai besisiejančiais su visa paplūdimio persirengimo kabinų ritmika. Nors tai visiškai skirtingų funkcijų ir skirtingų dydžių objektai, bet tarp jų yra ryšys. Identitetas. Susitikimo su gyventojais metu buvo daug kalbėta, kad dvasią geriausia galėtų perteikti legendos, ženklai, tačiau mes nutarėme į tai pažvelgti kiek plačiau, kitu aspektu. Mums Kuršių nerija skiriasi nuo žemyninės dalies, nes čia miesteliai nesijaučia kaip atskiri poliai su savo legendomis, o keliauja kaip ir viskas Kuršių nerijoje. Gyvenvietės keliauja iš vienos į kitą, kaip ir žmonės. Todėl Kuršių neriją yra vientisa struktūra. Pagrindinės koncepcijos pagrindinis aspektas – kelias, kurio keliauja

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

ESKIZAI

tiek žmonės, tiek architektūra. Istorija. Viskas prasidėjo, nuo pašto kelio. Neįprastas kelias. Dabar mes turime sausumos gatvę, patogią, išgrįstą, labai įprastą, patogų kelią. Tačiau tuo metu buvo keliaujama smėliu, pajūriu. Pradžioje tai suteikė Kuršių nerijai grėsmingą įspūdį, ne tik adoraciją jai, bet ir visas negandas, laukiančias kelyje. Kelias. Keliaujančios kopos neleidžia mums susikoncentruoti į vieną miestelį, į jo atskiras legendas. Miesteliai keliavo iš vienos vietos į kitą. Kai kopos užpustydavo vieną gyvenvietę, budavo persikeliama į kitą. Galiausiai kelią mes paliečiame ir šiame projekte, nes projektuojame pakėlėje – autobusų stoteles. Tęsdamos kelio tematiką išskyrėme pagrindinį aspektą – keliaujančias kopas. Schemoje matyti pagrindinis principas – keliaujančios kopos ir užpustyti kaimai. Visai bendrai strategijai siūlome naudoti modulį – baltą kubelį kurį galima dubliuoti. Antrasis elementas, simbolizuojantis keliaujančias kopas, smėlį, – tuščiavidurė arba pilnavidurė uždanga, kurią galima būtų arba pakelti, pakabinti, arba nuleisti, įsmeigti į žemę, taip išgaunant skirtingas funkcijas. Funkcijas galima aptarti skirtingms situacijoms: Smiltynė. Ši stotelė turėtų būti pati reprezentatyviausia, svarbiausia ir kompleksiškiausia situacija. Tačiau Smiltynėje viešoji erdvė yra nesutvarkyta. Šiuo metu čia yra trys atskiros stotelės: nefunkcionuojanti, tačiau architektūrišai vertinga – sovietinio periodo, šiuo metu veikianti stotelė ir žmonių laukimo vieta netoli kavinės. Esamas informacinis stendas uždengia kopą ir istorinę vietą, kur anksčiau stovėjo valstybinės reikšmės smuklė, kurioje buvo priimami muitai ir keliautojai. Visa ši teritorija turėtų būti tvarkoma kompleksiškai. Teritorijoje siūlau naudoti terasą, įsipynusią į želdinius ir nedidelį pažintinį taką, jungiantį stotelę, smuklę, juo apeinama visa kopa, bet kartu ji neuždengiama. Alksnynės stotelė. Ši stotelė yra naudojama labai retai, ją įsivaizduojame kaip autonominį tašką pakėlėje. Ji galėtų būti sujungta su greta esančia struktūra – patikros postu. Juodkrantės Gintaro įlankos stotelė. Šiuo metu yra susitelkusios trys funkcijos – sotelė, kur šiuo metu nėra jokios užuovėjos, pėsčiųjų takas ir šalia užspausta gyvenamojo namo tvora. Mano-

keliaujančios kopos | užpustyti kaimai

modulis | tuščiavidurė uždanga | pilnavidurė uždanga

autobusų stotelės

Keliaujančių kopų schema

SMILTYNĖ 55`42`19.72``. 21`6`44.21``

traukos formavimas Smiltynė

JUODKRANTĖ | GINTARO ĮLANKA 55`33`9.38``. 21`7`33.22`` | 55`33`7`` . 21`7`32.53`` JUODKRANTĖ | GINTARO ĮLANKA 55`33`9.38``. 21`7`33.22`` | 55`33`7`` . 21`7`32.53``

Gintaro įlanka

P nuo raganu kalno tako platejantys laiptai pratesiami sukuriant viesaja erdve nukreipiancia i kursiu marias. sukuriama aikste su terasa, P tarsi smelis uzklojantis autobusu stoteles.

JUODKRANTĖ | RAGANŲ KALNAS 55`42`19.72``. 21`6`44.21``

Raganų kalnas

PREILA | CENTRAS 55`22`23.05`` 21`3`51.16``

Preilos centras

me, tai nėra tinkama vieta stotelei, ir nusprendėme ją perkelti kiek piečiau, ties siauriausiu ruožu tarp kelio, pėsčiųjų tako ir vandens. Stebint kitas vietas, čia yra artimiausias sąlytis su vandeniu. Siūlome formuoti žiedą, kuris apimtų kelias funkcijas - pėsčiųjų taką, stotelę ir sukurtų nedidelę viešąją erdvę – statinys galėtų išsikišti virš vandens. Iš čia atsivertų apžvalga į marias. Juodkrantės centrinė stotelė. Siūlome formuojama stotele atkartoti ryškią molo struktūrą ir centrinę dalį, kuri dabar yra išsikišusi. Stotelę pakelti ir tuo vizualiai išryškinti ryšį su aplinka. Juodkrantė, Raganų kalno stotelė. Ji yra labiau turistinė, tad siūlytume formuoti traukos struktūrą – integruotas terasas. Žvejų kaimelis. Autonominė stotelė be papildomų funkcijų, tūriai išdėstyti atkartojant situacijos linkį. Pervalkos ir Preilos plento stotelės. Siūlome jas orientuoti priešinga kryptimi, nei yra dabar. Ne į gatvę, o į mišką. Tarsi įsikirtusias į žemę. Kol laukiama autobuso, kuo ilgesnį laiką pabūti gamtoje, visiškai atsiriboti nuo transporto keliamo triukšmo. Pervalkos centrinė stotelė. Situacija yra labai jautri, nes šis miestelis neturi jokios viešosios erdvės ar aikštės, todėl tiek vaikai, tiek gyventojai būriuojasi aplink stotelę. Siūlome tūrį formuoti su terasa, orientuota į marias. Preilos centro situacija. Susitikimo metu daugiausia kalbėjome apie komfortą. Gyventojai neišreiškė noro turėti viešąją erdvę, tačiau toliau analizuojant teritoriją pasirodė, kad tankiame miške yra įsispraudusios ir apleista vaikų žaidimų aikštelė, ir įvairios sūpynės. Stotelė galėtų likti pagrindiniu autonominiu tašku, o tolyn nusitęstų paslėpta viešoji erdvė, kurios šiuo metu Preila neturi. Nida, Tomo Mano stotelė. Komplikuota situacija, nes kairėje pusėje dominuoja esantys prekybos paviljonai, o tarp stotelių įsiterpęs pagrindinis takas, vedantis į muziejų. Formuojami moduliai galėtų pratęsti paviljonų ašį ir apimtų reikalingas funkcijas. Nida, Kuverto plento sankryža. Integruoti stotelę į pagrindinį pėsčiųjų taką, vedantį nuo Nidos centrinės teritorijos į paplūdimį. Nidos autobusų stotis. Šiaurinėje stotelės dalyje siūlytume padidinti modulio aukštingumą ir atverti vizualinį ryšį su aplinka. Daugiausia žmonių išvyksta iš Nidos stoties, tarsi pakilimo takas, kur galima būtų apžvelgti visą patirtą kelionę ir patirtus įspūdžius. ESKIZAI

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

ĮŽVALGOS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

ĮŽVALGOS

ALVYDAS MITUZAS Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) pirmininkas, Neringos architektų ir kraštovaizdžio architektų ekspertų tarybos pirmininko pavaduotojas

PROF. HABIL. DR. PAULIUS KAVALIAUSKAS Geografas kraštotvarkininkas Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra

Sveikinu Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo iniciatyvą rasti architektūrinius stotelių Neringoje sprendimus. Manau, kad su Fondo vėliava dirbantys architektai gali atrasti tinkamus sprendimus ir turi teisę inovacijoms. Tik taip vyks diskusija. Ji prasideda. Kadangi Kuršių nerija – savo istoriją turintis kurortas, manau, kad turi vyrauti amžių ir Kuršių nerijos vystymosi dvasią atitinkanti, XXI a. išliekamąją vertę turinti architektūra. Vienoje iš daugelio Kuršių nerijai kurtų vizijų rašoma: „Kuršių nerija – tausojančiai vystoma, socialiai motyvuota, savo identitetą turinti Pasaulio paveldo kultūrinio kraštovaizdžio vietovė.“ Ar Ji tokia bus, jeigu viską niveliuosime, vystysime moduliais. Pasvarstykime. -- Negalėčiau pritarti siūlomiems viską niveliuojantiems moduliams. Manau, turėtų būti siūlomi turinio modeliai pagal aikštelių funkciją. Reikia bendro stiliaus, bet kiekvienas statinys turėtų būti individualus. -- Statiniams ir mažosios architektūros objektams naudotinos medžiagos: medis, metalas, stiklas. -- Manau, tai turėtų būti tų vietovių vizitinės kortelės, savotiški informacijos terminalai. -- Nežinau galutinio rezultato, bet, manau, reikia naudotis rengiamo Neringos savivaldybės teritorijos darnaus judumo specialiojo plano (vad. M. Pakalnis; UAB „Sweco Lietuva“; šiuo metu rengiami sprendiniai) pasiūlymais. -- Reikia labai atsargiai ir kūrybiškai naudoti vėtrungės motyvą, nes tai buvo kuriama laivybai. Sprendžiant automobilių statymo vietas, būtina įvertinti ir galimą statymą prie vandens.

Neringos atveju iš esmės esu linkęs pritarti tai architektūros vystymo krypčiai, kurią pradėjo šviesios atminties arch. A. Zaviša ir kuri geriausiai dera prie tradicinio Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio. Nemanau, kad kažkokios radikalios modernistinės ar egzotiškos formos čia derėtų, tuo labiau atitiktų Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) ir Neringos savivaldybės planuose patvirtintas Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio formavimo nuostatas. Deja, kryptis, kurią pirminėse vizijose pasirinko architektai, yra grynai funkcionalistinė ir populistinė, o tai neatitinka mano kraštotvarkinės ideologijos ir pačios Kuršių nerijos supratimo. Ko gero, pateikta stotelių vizijos raida yra nepritaikyta nei prie nerijos kraštovaizdžio ypatumų, nei suderinama su pasaulio kultūros paveldo reikalavimais ir, drįstu manyti, vargiai ji būtų patikusi a. a. Algimantui, kurį kažkada man teko asmeniškai pažinoti.

ĮŽVALGOS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

DOC. DR. MARIJA DRĖMAITĖ Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas Lietuvos nacionlinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė

„Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje“ – tai projektas, kurio tikslas – sukurti unikalius, Kuršių nerijos dvasią atskleidžiančius mažosios architektūros kūrinius – autobusų stoteles. 2015 m. birželio 22 d. Šiuolaikinio meno centre savo architektūrines vizijas pristatė penkios architektų kūrybinės grupės: „Aketuri Architektai“, Ambraso architektų biuras, „DO architects“, Simona Kazakauskaitė ir Aistė Aleksandrovienė, Vaiva Andriušytė ir Ernesta Bagužaitė. Vizijų projektai vertinami atsižvelgiant į šiuos kriterijus: 1. Visuomeninis objektas; 2. Vietos charakterio akcentavimas; 3. Pritaikomumas; 4. Kompleksiškumas. Taip pat atsižvelgiama į šiuo metu galiojančius Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo dokumentus ir Kuršių nerijos, UNESCO Pasaulio paveldo vietovės Išskirtinės visuotinės vertės (Outstanding Universal Value) aprašą. Pagrindiniai teritorijų planavimo dokumentai Lietuvoje – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (2012 m. patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės) ir Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų planas (2010 m. patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo). Galioja Klaipėdos miesto savivaldybės bendrasis planas (2007 m.), Neringos savivaldybės bendrasis planas (2012 m.). Apibendrinus visus penkis pristatytus projektus, galima pasakyti, kad: 1. Visuomeninis objektas ir jo pritaikomumas sprendžia funkcines problemas. Visi penki dirbtuvių dalyviai atsižvelgė į skirtingų vartotojų (vietiniai gyventojai + poilsiautojai) poreikius. Visuose stotelių projektuose užtikrinama pagrindinė funkcija – komfortiškos laukimo sąlygos. Taip pat visuose projektuose yra pateikti siūlymai, papildantys pagrindinę (laukimo ir apsisaugojimo nuo atmosferos poveikio) funkciją. Apibendrinus šias papildomas funkcijas ir jų poreikį kiekvienoje atskiroje stotelėje, galima sukombinuoti daugiafunkcius smulkiosios architektūros objektus, ypač orientuojantis į poilsiautojų poreikius: gėrėjimasis gamta, dviračių turizmas, naudojimasis technologijomis (Wi-Fi, el. prietaisų įkrovimo punktai, galbūt elektromobilių įkrovimo punktai, savitarnos paštas), kultūrinis ir ekologinis švietimas (informacinė medžiaga apie Kuršių neriją), buitiniai poreikiai (WC, saugyklos).

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

ĮŽVALGOS

2. Vietos charakterio akcentavimas. Visi penki projektai ypač jautriai atsižvelgė į Kuršių neriją kaip saugomą gamtos paveldo objektą, stotelių projektuose akcentavo lengvumą (lengvos konstrukcijos), perregimumą (stiklas), vietos charakterį siūlė pabrėžti naudojant vietines medžiagas (medį) ir grafiką, pagrįstą tradicine Kuršių marių žvejų informacine sistema (vėtrungėmis). Tai neprieštarauja ICOMOS (UNESCO patariamosios organizacijos) 2013 m. patariamosios misijos ekspertų pastaboms, kad išsaugant senąją ir formuojant naująją Neringos architektūrą pirmenybė teiktina vietos, tūrių sandaros, medžiagų, technologijų autentiškumui. Tradiciniai pastatai, statybos būdai, medžiagos ir technikos nurodomi kaip esminiai saugotini Neringos kultūrinio kraštovaizdžio aspektai. Visuose penkiuose sprendimuose siūloma šiuolaikiška architektūros estetika. Tai pagrįsta, kadangi autobusų stotelės yra naujo (XX a.) tipo statinys, nesietinas su tradicine tipologija. Tuo labiau kad smulkiosios architektūros laikiniems objektams, statomiems palei kelią, turėtų būti priimtina šiuolaikiška išraiška. Nauja architektūra Kuršių nerijoje turėtų atitikti tvarios raidos principus ir būti kontekstuali. Kopijų ir muliažų statyba menkintų Neringos kraštovaizdžio vertę. (Pastaba iš Kuršių nerijos tvarkymo plano: „4.4. rekreacinėse urbanizuojamose teritorijose už kultūrinių draustinių ribų statoma pagal senųjų vilų arba žvejų sodybų užstatymo pobūdį, pastatų analogus, interpretacijas; naudojamos atitinkamos medžiagos, puošybos elementai; naujų pastatų statyba vietoj sovietinių metų architektūros ar kitų teritorijai nebūdingų pastatų, kai naujo pastato statyba išryškintų, padidintų buvusio užstatymo unikalumą, galima, kai tai numatyta teritorinio komplekso (ne pavienio sklypo) detaliojo plano koncepcijoje, numatančioje teritorijos erdvinės struktūros ir architektūrinio formavimo reglamentus. Rengiant detaliuosius planus, vietos pastatams statyti gali būti parinktos kitose vietose, nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais siekiama nepažeisti teritorijos vertingųjų savybių, vertingų kraštovaizdžio elementų.“ Pastatai kitose vietose gali būti projektuojami (statomi), kai buvusiose vietose negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, pasikeitusių gamtinių sąlygų (susiformavusių želdinių, pasikeitusios marių kranto linijos, šlaito briaunos).

3. Kompleksiškumas. Visuose penkiuose projektuose yra atlikta maršruto analizė ir atsižvelgta į visą kelio atkarpą Kuršių nerijoje su 13 autobusų stotelių vietų, aptartas stotelių vietų apkrovimas ir poreikis, naudojimo ypatumai. Stotelių projektavimas sprendžiamas kompleksiškai. Dauguma projektų siūlo modulinę sistemą (nuo mažiausios stotelės iki didžiausios, naudojant plėtrai modulinius elementus ir sprendimus). Tai yra galimas ir priimtinas sprendimas, grindžiamas stotelių naudojimo poreikiams. Galima kelti klausimą, ar pagrįsta būtų kiekvienai iš šešių gyvenviečių projektuoti savitus, gyvenvietės charakterį atspindinčius objektus? Mano nuomone, tą gyvenvietės charakterį yra gana sunku nustatyti, gyvenvietės tarpusavyje nedaug kuo skiriasi, tad toks detalizavimas nebūtinai yra tikslingas. Taigi galimi keli kompleksiškumo sprendimo variantai, iš kurių kraštutiniai būtų du – bendra tūrinė (modulinė) ir architektūrinė raiška visoms pakelės stotelėms, sujungiant ir sukuriant vientisą maršrutą, arba individualūs sprendimai kiekvienos gyvenvietės stotelėms. Šį klausimą projektuotojai dar galėtų išgryninti diskutuodami.

ĮŽVALGOS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

AURIMAS BAUŽYS Architektas Projekto „Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje” iniciatyvinės grupės narys Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 4.1 punkte pateikiami reikalavimai Kuršių nerijos architektūrai. Esminis klausimas: ar tai problemų, ar galimybių aprašymas? „4.1. Kuršių nerijoje gerbiamas ir saugomas kuršių sukurtas paveldas ir gamta, saugomas išskirtinę visuotinę vertę turintis esminis senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožas – taisyklingai išdėstyti gyvenamieji namai pamaryje su dekoratyviniais stogų ir langų elementais, verandomis, originaliomis sienų ir stogo konstrukcijomis, ūkiniai pastatai, darželiai, tvoros, planuojant veiklą privalomai atsižvelgiama į išskirtinę visuotinę Kuršių nerijos vertę, susiformavusią aplinką, teritorijos unikalumą ir autentiškumą. Siekiama išlaikyti architektūros tradicijų tęstinumą – privalomai atsižvelgiama į tradicinių pastatų (žvejų sodybų ir senųjų vilų) architektūrą, medžiagas, spalvinę gamą, puošybos elementus, taikomos tik Kuršių nerijai tinkamos architektūrinės išraiškos priemonės. Išlaikomas Kuršių nerijos savitumas, unikalumas, integralumas ir harmonija su gamta“. Šia galimybės idėja remiasi architektūrinių sustojimų – autobusų stotelių – projektas, kurio vienas iš pagrindinių objektų – santykių tarp objekto ir vietos, tradicijos ir modernumo architektūros srityje komunikacija. Labai svarbus vietos amato, medžiagiškumo ir kitų architektūrinių priemonių vaidmuo. Tai yra eksperimentas, todėl labai svarbi autorių nuomonė. Kuo daugiau nuomonių, tuo daugiau šio santykio reprezentavimo variantų – eksperimento rezultatų. Ar tradicija gali tapti modernumo įkvėpėja? Stotelės – mažosios architektūros pilotiniai objektai, atskleidžiantys šį santykį. Šių kūrybinių dirbtuvių pagrindas galėtų būti platesnis architektūrinių sustojimų ir jų raiškos Kuršių nerijoje tyrimas. Stotelės ir vietos santykis. Esminis tokių objektų bruožas – ne tik modernus funkcinis objektas, bet ir architektūrinis kūrinys, pabrėžiantis santykį su vietos elementais, estetika, mitologija ir kitais burtažodžiais, būdingais mamiškajai Kuršių nerijai. Visos pristatytos koncepcijos turėjo savo stiprybių ir silpnybių – nuo aiškios stotelės funkcijų analizės, maršruto stotelių kaip skirtingo dydžio karoliukų idėjos, bendruomeniškos terasos su vaizdu į marias koncepcijos iki architektūrinių sustojimų sąvokos išplėtimo ir kitų aspektų.

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

ĮŽVALGOS

1. Stotelė kaip gyventojo ar turisto pažinties su vieta objektas, kuriame svarbūs architektūros ir aplinkos ryšiai. 2. Kompleksinio projekto sąvoką, aprašytą projekto pradžioje, reikia papildyti. Autobusų stotelės yra tik dalis visų galimų architektūrinių sustojimų Neringoje. Bendra architektūrinių sustojimų Kuršių nerijoje vizija, pagrįsta aiškiais naratyvais, garantuotų kokybiškų mažosios architektūros objektų atsiradimą saugomoje teritorijoje. Labai tikimės, kad kūrybinių dirbtuvių diskusijose šie ir kiti pozityvūs aspektai virs architektūrinių sustojimų Kuršių nerijoje koncepcija, sugulsiančia į nedidelio leidinio (albumo) formatą.

ARCH. GERDA ANTANAITYTĖ Projekto „Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje“ iniciatyvinės grupės narė

kėtą kultūrinę funkciją. Galiausiai unikalios stotelės pabrėžtų savitus gyvenviečių charakterius.

Interviu. Eglė Burbaitė, statybunaujienos.lt Gamtos grožiu kerinčioje Neringoje prasidėjo unikalus projektas – „Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje“. Projekto tikslas – įtraukiant skirtingų sričių profesionalus ir formuojant visuomenės estetinį pojūtį, sukurti unikalias, Kuršių nerijos dvasią atskleidžiančias autobusų stoteles. Jau prasidėjusiose kūrybinėse dirbtuvėse siekiama išanalizuoti situaciją, parengti architektūros vadovą ir įgyvendinti pilotinį stotelės projektą. Dirbtuvėse dalyvauja architektai, urbanistai, dizaineriai ir taikomųjų menų atstovai. Apie šį projektą pakalbinome vieną iš projekto kuratorių, architektę Gerdą Antanaitytę. Ko siekiate projektu „Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje“?

Atsižvelgdami į visą projektą ir jo misiją, siekiame, kad būtų sukurtos unikalios, vietos dvasią atskleidžiančios stotelės Kuršių nerijoje, taip pat kad būtų kuo daugiau kalbama apie projektavimą šioje jautrioje teritorijoje. Kada šis kūrybinių dirbtuvių projektas prasidėjo ir kiek jis šiemet truks?

Projektas prasidėjo balandžio mėnesį, o baigsis tradicinio Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo renginio metu rugsėjo mėn. pradžioje. Kodėl šio projekto objektu pasirinkote mažosios architektūros kūrinius – autobusų stoteles?

Architektūriniai sustojimai – kūrybinis procesas, į kurį nuo pradžios stipriai įtraukiama tiek visuomenė, tiek valdžios atstovai, tiek tyrėjai ir skirtingų sričių specialistai. Lietuvoje nėra stiprios analogiškų kūrybinių dirbtuvių praktikos, todėl norėjome pradėti nuo mažo objekto. Autobusų stoteles pasirinkome dėl kelių priežasčių: visų pirma – tai visuomeninis objektas, kuriuo naudojasi didelė dalis tiek Neringos gyventojų, tiek turistų. Be to, laukimo funkciją minimaliomis priemonėmis galima nesunkiai papildyti, tuo šiam viešam objektui suteikiant naują, neti-

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

ĮŽVALGOS

Sakykite, kas yra šio projekto dalyviai? Kas – organizatoriai?

Pagrindiniai projekto dalyviai yra penkios architektų grupės: „Aketuri Architektai“, Ambraso architektų biuras, „DO architects“, Simona Kazakauskaitė ir Aistė Aleksandrovienė bei Vaiva Andriušytė ir Ernesta Bagužaitė. Architektams visose stadijose padės Neringos savivaldybės atstovai, mokslininkai, įvairių sričių specialistai, bendruomenė. Projekto organizatoriai – Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo iniciatyvinė grupė: Jurgita Raišutienė, Aurimas Baužys, Gerda Antanaitytė, Andrius Laurinaitis ir fondo pirmininkė Ramunė Staševičiūtė. Kokie numatomi tokio projekto rezultatai? Kada visuomenė galės su jais susipažinti ar išvysti?

Visą projekto eigą stengiamės maksimaliai viešinti. Tai yra vienas iš projekto tikslų, kad su vykstančiu procesu išsamiai galėtų susipažinti visi juo besidomintieji, galbūt ateityje pasisemti patirties vykdant analogiškus projektus. Pirmajame projekto etape siekiame išanalizuoti stotelių maršrutą, gauti skirtingas jo koncepcijas ir, išrinkus geriausią darbą, įgyvendinti pirmąją stotelę. Taip pat tradicinio A. Zavišos fondo renginio metu rugsėjo mėnesį vyks seminaras, skirtas projektui aptarti, pasidalyti patirtimi, įžvalgomis. Pirmąjį stotelės projektą tikimės įgyvendinti 2016 m., bendradarbiaudami su Europos architektūros studentų asamblėjos (EASA) dalyviais. Papasakokite plačiau apie architekto Algimanto Zavišos asmenybę ir darbus čia, Neringoje.

A. Zaviša buvo buriuotojas ir principingas architektas, kovojęs už modernią architektūrą, kuri paliktų šio laikmečio pėdsaką Kuršių nerijoje. Būdamas Neringos vyriausiuoju architektu, prisidėjo prie bendrojo plano kūrimo. A. Zavišos kartu su R. Krištapavičiumi projektuota naujoji Nidos bažnyčia – puikus moderniosios architektūros pavyzdys.

Sakykite, kokie būdingiausi Neringos architektūros bruožai? Kuo ji išskirtinė, unikali? Kokia šio krašto architektūrinė raiška?

Mano galva, Neringos architektūra yra labai praktiška, asketiška. Išaugusi iš paprastų, utilitarių poreikių, turinti stiprų ryšį su gamta ir per laiką įsigėrusi į kultūrą. Vyraujantis užstatymas – žvejų kaimai su būdingais vienaaukščiais šlaitiniais nameliais, kurie dažnai būdavo nutepami smala, siekiant apsisaugoti nuo atšiaurių gamtinių sąlygų. Vėliau Kuršių neriją atradę dailininkai savo paveiksluose įtvirtino mėlyną spalvą, kuria šiuo metu ir puošiasi nemažai namelių.

pamatyti, iš pavienių objektų, žinoma, išskirtinos elegantiškos Juodkrantės vilos, Smiltynės kurhauzas, evangelikų bažnyčios. Taip pat Kopgalio fortas, savo laiku sėkmingai konvertuotas į Jūrų muziejų. Šiuolaikinės architektūros pavyzdžiai – Nidos bažnyčia, restoranas „Ešerinė“, pastatų kompleksas „Jūra. Smėlis. Vėjas“ – taikliai perteikiantys senųjų Juodkrantės vilų charakterį. Bet čia tik mano asmeninė nuomonė. Kiekvienas atranda savas istorijas.

Teigiate, kad vienas iš projekto uždavinių – dialogo tarp modernios ir tradicinės Neringos architektūros vystymas. Kaip jį matote ir kokį norėtumėte regėti?

Manau, ta asketiška dvasia, tvirtos medžiagos, paprastumo ir proporcijų grožis turėtų keliauti į modernią architektūrą, ieškant naujų formos interpretacijų, įdomių konstruktyvinių sprendimų, žaismo su medžiagomis ir detalių grožio. Moderni Kuršių nerijos architektūra turėtų būti kaip kokybiški rėmai nuostabiai Neringos gamtai. Šią unikalią vietovę globoja įstatymai, prižiūri ne viena institucija. Kokią kūrybinę laisvę čia turi architektai, projektuodami, statydami naujus objektus?

Čia projektuodami architektai supranta, kad procesas nebus paprastas. Tai įdomus ir nelengvas uždavinys. Bet tikiu, jog diskutuojant, dirbant su pagarba aplinkai ir turint tikrai gerą idėją atsiranda ir tvirtų argumentų jai įgyvendinti. Ir paskutinis klausimas – prašau išskirti svarbiausius Neringos architektūrinio paveldo objektus, kuriuos vertėtų aplankyti kiekvienam čia atvykusiam ?

Nidos senosios architektūros grožis, matyt, yra jos kompleksiškumas. Atvirajame žemėlapyje (OpenStreetMap) yra sužymėtos autentiškos žvejų sodybos („Žvejo namas“), kurias verta ĮŽVALGOS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

SUSITIKIMAS VILNIUJE 2015 07 01 Kūrybinių dirbtuvių dalyvių susitikimo priimti sprendimai dėl tolesnės proceso eigos ir tolesnio bendradarbiavimo „Kadangi projekto vieta ypatinga, norisi, kad jis būtų traukiantis, įtikinamas ir vientisas. Tam būtina bendra stipri koncepcija ir aiškus tikslas, kad naujų objektų statymas būtų maksimaliai išnaudotas, prasmingas ir darantis įtaką. Iš bendrų diskusijų atrodo, kad tikslas yra modernūs ir poetiški architektūriniai objektai. Todėl susirinkę natūraliai apibendrinome, kad tikslinga atskirti racionalius infrastruktūrinius objektus nuo naujų modernių intervencijų. Vieningai sutarėme tokius punktus: Sustojimų tipai Nutarėme išskirti du sustojimų tipus – esamas infrastruktūrines autobusų stoteles ir naujas, žyminčias išskirtines vietas. Infrastruktūrinėms stotelėms siūlysime bendras gaires – kuo paprastesniais būdais atnaujinti esamas stoteles, galbūt integruojant naujas funkcijas ar elementus. Naujiems sustojimams siūlysime unikalius objektus išskirtinėse vietose, jie taps įvadu į objektą ir patys savaime bus traukos objektai. Nauji sustojimai Rastųsi naujas pažintinis takas su originaliais ir jusliniais architektūriniais sustojimais. Jie būtų skirtingi, skirtingų autorių, medžiagų, formų, labiausiai derantys prie vietos ir jos savasties. Kol kas jie atsirastų penki, o ateityje jų galėtų tapti daugiau ir apimti platesnę erdvę.“

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

PROCESAS

SIKON 2015 07 13

28-asis architektūros studentų idėjų konkursas vyko Rusnėje. Studentai buvo pakviesti kurti tema „Sintezė“ ir nagrinėti šiuolaikinės kūrybos ir istorinio palikimo dermės problematiką. 11-os komandų idėjos instaliacijų forma atsirado įvairiose miestelio erdvėse. Įkvėpimui studentai klausėsi paskaitų. Tarp kitų pranešimų buvo pristatytas ir „Architektūrinių sustojimų Kuršių nerijoje“ projektas. Architektė Gerda Antanaitytė papasakojo apie projekto idėją, eigą ir bendradarbiavimo svarbą kuriant jautrioje teritorijoje.

Pristatymo momentai, nuotr. Architektūros studentų klubo PROCESAS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

RENGINYS NIDOJE 2015 09 04

2015 m. pirmąjį rugsėjo penktadienį tradiciškai vyko Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo renginys, į Neringą sukvietęs architektų bendruomenę, skirtingų savivaldybių atstovus ir visus, kurie neabejingi šios vietovės gamtai, kultūrai, architektūrai. Penkios architektų grupės, dalyvavusios projekte, pristatė kūrybinių dirbtuvių rezultatus. Teminius pranešimus parengė ir kūrybinių dirbtuvių proceso įžvalgas bei rezultatų vertinimus pateikė projekto ekspertai (tyrėjai): prof. dr. Rasa Čepaitienė (VU); architektė dr. Inga Urbonaitė (KU); dr. Jūratė Tutlytė (VDU); arch. Juozas Vaškevičius (LAR pirmininkas). Diskusijų metu nuomones išsakė projekto partneriai, derinančių institucijų atstovai, jungtinės vertintojų grupės (projekto ekspertai / tyrėjai; A. Zavišos fondo rekreacinės architektūros konkurso laimėtojai; tikslinių institucijų atstovai).

Renginio akimirka, nuotr. A. Laurinaičio

Jungtinė vertintojų grupė – projekto ekspertai (tyrėjai), A. Zavišos fondo rekreacinės architektūros konkurso laimėtojai, tikslinių institucijų atstovai ir projekto „Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje“ iniciatyvinė grupė balsavo už labiausiai patikusį darbą. Sudedamieji balai nulėmė, kad projekto „Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje“ geriausiai įvertintas projektas – Ambraso architektų biuro stotelė Juodkrantėje. Konceptualiausiu pripažintas UAB „DO architects“ sustojimas ant Meškos galvos kopos.

„DO architects“ pristatymas, nuotr. A. Laurinaičio

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

RENGINYS NIDOJE

„Aketuri Architektai“ pristatymas, nuotr. A. Laurinaičio

Vaivos Andriušytės pristatymas, nuotr. A. Laurinaičio

Prof. dr Rasos Čepaitienės pranešimas, nuotr. A. Laurinaičio

Geriausio darbo paskelbimas, nuotr. A. Laurinaičio

RENGINYS NIDOJE

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

KONCEPCIJA

Šiuo metu daugumoje transporto stotelių Neringoje stovi balti „LORO“ gamybos paviljonai „Basic-1 GL“. Paviljonai pagaminti iš dažyto metalo profilių ir grūdinto stiklo. Jie yra gana neutralaus dizaino, lengvos konstrukcijos, skaidrūs, neužstojantys vertingų Kuršių nerijos vaizdų ir galėtų likti stovėti nerijoje. Tačiau dabartinių paviljonų priežiūra yra aiškiai nepakankama – stiklai seniai plauti, kampai prižėlę voratinklių, metalo konstrukcijos aprūdijusios. Paviljonai turi labai kuklią įrangą – tik suoliuką. Manome, kad paprasti ir kuklūs esami paviljonai galėtų būti prikelti antram gyvenimui juos tinkamai prižiūrint, plaunant ir remontuojant. Suprantame, kad paviljonų priežiūra yra dar vienas Neringos savivaldybės biudžeto tuštinimo veiksnys, neatnešantis aiškių

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

KONCEPCIJA

dividendų. Todėl siūlome priežiūros klausimą spręsti paviljonuose įrengiant reklamines CL (CityLight) tipo plokštumas (120x180 cm). Taip remiantis kitų Lietuvos miestų ir kurortų – Druskininkų, Palangos – patirtimi, pagaliau atsirastų stotelių priežiūra suinteresuota pusė – lauko reklamos įmonė, kuri mainais už teisę kabinti reklamą ne tik pasirūpintų stotelių einamąja priežiūra, bet ir mokėtų savivaldybei reklamos mokestį. Be to, apšviesta reklaminė plokštuma būtų ir stotelės apšvietimas, kurio šiuo metu nėra. Tikime, kad šis paprastas veiksmas – priežiūra suinteresuotos pusės radimas – padės pasirūpinti stotelių švara, priežiūra, einamuoju remontu, be to, nekainuos Neringos savivaldybei nė cento.

KONCEPCIJA

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

SUSTOJIMAI LEGENDOMS Neringoje norisi neskubėti, sustoti, pažinti. Čia yra tiek daug visko, ką užpustė keliaujantis smėlis ir užmiršo žmonės. Ypatingas Neringos vietas norisi pažymėti ypatingais objektais, kurie neužsimirštų, padėtų papasakoti vietos istoriją, išryškintų tai, kas joje svarbiausia. Sustojimuose esantys objektai perduoda žinutę. Jie lyg preliudija į legendą, vaizdą. Atmosfera ir įspūdžiais padeda pasakoti vietos istoriją. Tai galėtų būti strategija unikalioms nerijos vietoms įamžinanti, įsimenanti kokybiškais architektūriniais objektais.

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

KONCEPCIJA

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

PROJEKTAI

NERINGOS PASISVEIKINIMAS

DO ARCHITECTS Neringos pasisveikinimas ARCHITEKTAI /

Gilma Teodora Gylytė, Andrė Baldišiūtė, Arvydas Gudelis, Karolina Čiplytė

VIETA /

Smiltynės plentas 55.642235, 21.124005

PASISVEIKINI IR ATSISVEIKINI Sustojimas arčiausiai perkėlos – pirma arba paskutinė vieta sustoti, pasiruošti, susipažinti, atsipūsti, pabūti. Čia yra Neringos kalnas, čia degė ir atgimsta miškas, nuo kalno matyti jūra ir marios. Ateinant į svečius pasisveikinama. Svečias priimamas pagarbiai, jam negailima. Šiame sustojime žmogus yra rūpestingai priimamas į Neringą, o gal jau palydimas. Sustojimas, kaip ir pati Neringa, yra prabangus erdve: plačioje medinėje terasoje galima atsipūsti ir stebėti mišką, erdvus kambarys su biotualetu, pieva ir surinktu lietaus vandeniu – nusiprausti, informaciniai stendai apie Neringą – susipažinti ir taku į Neringos atspindį – suslieti. Švelnus, draugiškas pasisveikinimas arba trumpas sudie.

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

DO ARCHITECTS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

DO ARCHITECTS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

KOMPOZICIJA Medine platforma su trimis sustojimai ir trijoms galimybėmis. Pirmas sustojimas utilitarus, čia apsivaloma, nušluostomos dulkės nuo veido. Paviljonas medinis, ažūrinis, stogo kraige surenkamas lietaus vanduo, o viduje auga medžiai. Antras sustojimas – susipažinimo. Neringos ir legendų žemėlapis, vietos istorijos po stogeliu, todėl susipažinti ir stebėti yra malonu bet kokiu oru.

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

DO ARCHITECTS

1. Kambarys 1a. pieva 1b. biotualetas 1c. kriauklė su lietaus vandeniu 1d. langas į pušis 2. Susipažinimo aikštelė, pavėsis 2a. Kuršių nerijos informacinė lenta 2b. Neringos miško informacinė lenta 2c. Panorama į ataugantį Neringos mišką 4. Stebėjimo terasa 4a. terasos miškui stebėti su sėdėjimo vietomis 4b. terasa miškui stebėti medžio pavėsyje 4c. takas į aukščiausią teritorijos vietą 4d. krūmai, atitveriantys terasą nuo stovėjimo aikštelės 5. Stovėjimo aikštelė. (20 mašinų) Autobusų stotelė

DO ARCHITECTS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

KOMPOZICIJA Trečioji galimybė veda į aukščiausią vietą teritorijoje – Neringos vaizdinį, akį. Žmogus mato save miško, jūros ir dangaus atspindyje, kuris nuolat kinta. Žmogus ir Kuršių nerija pradeda sąveikauti, užsimezga ryšys.

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

DO ARCHITECTS

3. 170 m ilgio takas per atgimstančio miško lauką. (egzistuojantis takas į apžvalgos aikštelę)

DO ARCHITECTS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

SUSTOJIMO MEDŽIAGIŠKUMAS Apžvalginė terasa – termodiena. Detalės: tamsus, juodas nerūdijantis metalas. Sėdėjimo vietos – skulptūriškas impregnuotas ir poliruotas medžio masyvas. Vyzdys – šlifuotas ir poliruotas geltonasis metalas.

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

DO ARCHITECTS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

JUODKRANTÄ&#x2013;S CENTRAS PERISKOPAS

AMBRASO ARCHITEKTŲ BIURAS Juodkrantės centras ARCHITEKTAI /

Audrius Ambrasas, Rasa Ambrasienė, Jonas Motiejūnas

VIETA /

Juodkrantė 55.542193, 21.121885

zos Rė

Projektuojama stotelė atsiranda tarp L. Rėzos gatvės ir marių kranto. Naudotojas – tarp stotelės ir gatvės. Ieškant tinkamos formos, skiriamąjį elementą siekta paversti jungiamuoju: terasuota rytinė dalis kviečia naudotoją dar kart atsigręžti į vandenį. Pasirinktos medžiagos – plieno konstrukcija statinio tvarumui ir termomedienos laiptai – terasos komfortui.

JUODKRANTĖS STOTELĖ

lno

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

AMBRASO ARCHITEKTŲ BIURAS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

AMBRASO ARCHITEKTŲ BIURAS

1m AMBRASO ARCHITEKTŲ BIURAS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

Periskopas ARCHITEKTAI /

Audrius Ambrasas, Rasa Ambrasienė, Jonas Motiejūnas

VIETA /

Kuršių nerija

APŽVALGOS BOKŠTAS KURŠIŲ NERIJOJE

RŠIŲ NERIJAI

Apžvalgos bokštas, pakeliantis stebėtoją į medžių viršūnių lygį, siūlo grožėtis kraštovaizdžiu iš neįprasto taško, atsitraukus – tuo pabrėžiant aplinkos trapumą ir jautraus priėjimo prie jos poreikį. Apžvalgos aikštelė, gana uždara erdvė, matomą kraštovaizdžio fragmentą tarsi įrėmina, atmintyje palikdama įsiminApžvalgos bokštas, pakeliantis tiną kadrą.stebėtoją į medžių viršūnių lygį, siūlo grožėtis kraštovaizdžiu iš neįprasto taško, Statinys galėtų žymėti atsitraukus - taip pabrėžiant aplinkos trapumą ir jautrausitin trapias rezervato vietas, siūlypriėjimo prie josdamas poreikį. Apžvalgos aikštelė, gana uždara neprisiliečiant fiziškai. Pasirinktos į jas žvelgti jautriai, erdvė, - matomą kraštovaizdžio fragmentą tarsi įrėmina, medžiagos – medinės santvaros ir termomediena – nepretenzinatmintyje palikdama įsimintiną kadrą. gos, palaikančios svarbiausias vietos jutimines žymes – tekstūStatinys galėtų žymėti itin trapias rezervato vietas ras, kvapus, siūlydamas į jas žvelgti jautriai, perregimumą. neprisiliečiant fiziškai.

Pasirinktos medžiagos - medinės santvaros ir termomediena, - nepretenzingos, palaikančios svarbiausias vietos jutimines žymes - tekstūras, kvapus, praregimumą.

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

AMBRASO ARCHITEKTŲ BIURAS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

AMBRASO ARCHITEKTŲ BIURAS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

AMBRASO ARCHITEKTŲ BIURAS

planas, pjūvis

AMBRASO ARCHITEKTŲ BIURAS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

PILKOSIOS KOPOS

AISTĖ ALEKSANDROVIENĖ SIMONA KAZAKAUSKAITĖ Pilkosios kopos ARCHITEKTĖS / Aistė Aleksandrovienė,

Simona Kazakauskaitė

VIETA /

Naglių rezervatas 55.486354, 21.091593

Pilkosios kopos, esančios Naglių gamtos rezervate, Kuršių nerijoje, tarp Pervalkos ir Juodkrantės, yra vienas gražiausi gamtovaizdžių Lietuvoje. Turistinio sezono metu tai yra viena lankomiausių Kuršių nerijos vietų, todėl manome, kad aktualu šioje vietoje įrengti maršrutinio transporto stotelės vietą ir lankytojų patogumui pritaikytą informacinę-poilsinę stoginę. Projektuojamas Pilkųjų kopų peizažo inspiruotas šiuolaikinių formų statinys esamo miško pavėsyje. Statinys trikampio plano, funkciškai padalytas į tris dalis – informacinį stendą, poilsio terasą, tualetus. Siūlomos medžiagos: statinio laikantysis karkasas – plieno (ir medienos) profiliai; apdaila, terasos ir grindų danga – natūralios spalvos termomediena.

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

SIMONA KAZAKAUSKAITĖ / AISTĖ ALEKSANDROVIENĖ

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

Eksplikacija: 1. Informacinis stendas 2. Poilsio zona 3. Tualetai

Pilkųjų kopų sustojimo planas

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

SIMONA KAZAKAUSKAITĖ / AISTĖ ALEKSANDROVIENĖ

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

Situacijos schema

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

SIMONA KAZAKAUSKAITĖ / AISTĖ ALEKSANDROVIENĖ

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

Pilkųjų kopų sustojimo fasadas

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

SIMONA KAZAKAUSKAITĖ / AISTĖ ALEKSANDROVIENĖ

Pilkųjų kopų sustojimo fasadas

SIMONA KAZAKAUSKAITĖ / AISTĖ ALEKSANDROVIENĖ

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

100

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

SIMONA KAZAKAUSKAITĖ / AISTĖ ALEKSANDROVIENĖ

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

101

PAUZÄ&#x2013;

AKETURI ARCHITEKTAI Pauzė ARCHITEKTAI /

Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė, Karolina Štreimikytė, Ieva Marcinonytė, Monika Augaitytė, Rūta Stankevičiūtė, Lukas Rekevičius

VIETA / 1 / 55.3084613, 21.0131228

APIE SUSTOJIMĄ NERINGOJE

ATAPAŽĮSTAMAS ŽENKLAS

Apsaugantis nuo vėjo ir saulės, suteikiantis prieglobstį, padedantis ištikus nelaimei, leidžiantis orientuotis, stebėti aplinką ir stebėtis aplinka. Pritaikytas vietai ir atskleidžiantis Kuršių nerijos dvasią – šiuolaikiškas ir intelektualus intarpas. Kaip ir visa Kuršių nerijoje – suteikiantis priežastį žavėtis ir domėtis, norą pažinti ir klausti toliau. Atspindintis šiuolaikinio žmogaus poreikius ir juos patenkinantis. Iš vietinių medžiagų, paprastas ir nesudėtingai išpildomas, įsiliejantis į aplinką ir darnus. Atrandamas visoje Kuršių nerijoje – nuo kelto iki Nidos molo krašto, pažįstamas ir atpažįstamas, suteikiantis saugumo ir žadantis įspūdį. Pagarbus savo aplinkai ir istorijai – atspindintis buvusius ir esamus įvykius, žmones ir veiklas. Suteikiantis visas reikalingas žinias, užtikrinantis svečio kelionės kokybę ir pagarbą aplinkai. „Duriantis pirštu“, parodantis, tarsi kelionėje lydintis Kuršių nerijos pažinimo ir patyrimų gidas. Iki detalės apgalvotas, jokiu būdu ne skubotas, toks pat, kaip ir vietinis gyventojas – kupinas mąstymo ir prasmės.

104

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

2 / 55.2973094, 20.9931028 3 / 55.5365402, 21.1180967 4 / 55.2955000, 21.0248333 5 / 55.2951838, 20.9688717 Stotelė / 55.4194072, 21.0653006

AKETURI ARCHITEKTAI

Kvadratas – lakoniškas, racionalumu dvelkiantis ženklas, įrėminantis aplinką arba įrėmintas aplinkos. Nepretenzingas ir ramus, savo keturiais kampais žymintis „namus“ ir jų formą. Langas, vartai, kambarys ar durys – visi tvirti ir neklystantys. Paprasti ir žmogiški. Suprantami ir elementarūs. Kvadratas – geometrijos ašis ir pagrindas, atskaitos sistema ir jos pradžia, aiškios ribos ir erdvė interpretacijai.

KONCEPCIJA Statinys, infrastruktūros dalis, pastatas ar konstrukcija, skirti elementariems poreikiams tenkinti, tačiau kartu kiekvieną naują intervenciją Kuršių nerijoje maskuoja. „Apsimeta“ žvejo sodyba, praėjusio šimtmečio troba ar mediniu, vėjo perpučiamu nameliu. Neringoje nereikia apsimesti, bet prisitaikyti ir pagarbiai žvelgti į aplinką būtina. Pamatyti, kas vyksta aplinkui, priimti ir suprasti. Apmąsčius vietą – ją atspindėti, papildyti, paryškinti ar netgi išspręsti. O gal tiesiog įrėminti ir durti pirštu, kad kiekvienas pakeleivis atsidustų, žvelgdamas į amžino ir visada per trumpo molo kraštą.

Kubo koordinatės 55°18‘30.4607“ N 21°0‘47.2421“ E AKETURI ARCHITEKTAI

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

105

106

Aplinką atspindinti intervencija

Kubo koordinatės 55°17‘50.3140“ N 20°59‘35.1700“ E

Intervencija – nuoroda

Kubo koordinatės 55°32‘11.5449“ N 21°7‘5.1482“ E

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

AKETURI ARCHITEKTAI

Intervencija – meninė instaliacija

Kubo koordinatės 55°17‘43.8“ N 21°01‘29.4“ E

Kubo koordinatės 55°17‘42.6615“ N 20°58‘7.9382“ E AKETURI ARCHITEKTAI

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

107

Modulis

108

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

AKETURI ARCHITEKTAI

Sustojimas Pervalkoje prie plento AKETURI ARCHITEKTAI

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

109

110

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

AKETURI ARCHITEKTAI

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

111

112

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

AKETURI ARCHITEKTAI

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

113

PA KOPA PO PA KOPOS

VAIVA ANDRIUŠYTĖ ERNESTA BAGUŽAITĖ pa kopa po pa kopos ARCHITEKTĖS / Vaiva Andriušytė

Ernesta Bagužaitė

VIETA /

Vecekrugo kopa 55.356076, 21.019067

PREAMBULĖ Kuršių nerija – tausojančiai vystoma, socialiai motyvuota, savo identitetą turinti Pasaulio paveldo kultūrinio kraštovaizdžio vietovė. Be abejonės, Kuršių nerija – unikali vieta, kuriai reikalinga unikali architektūra, todėl sustojimų projektas tapo iššūkiu sukurti naują architektūrinę kokybę. Šiame projekte siekiama subtiliai interpretuoti vietos, tūrių, sandaros ir medžiagų autentiškumą, išvengiant tiesmukiškų tradicinių formų atkartojimo, projektuoti kontekstualiai, įprasminti patį laukimo procesą ir paversti jį turiniu. Atgręžti žmogų atgal į gamtą – Kuršių nerijos vertybę. Projekte siūloma plati sprendimų amplitudė – nuo minimalių korekcijų iki unikalaus ir kontekstualaus architektūros kūrinio. Atsižvelgiant į skirtingų vartotojų (vietinių gyventojų ir poilsiautojų) poreikius, projektą sudaro dvi dalys: naujos, išskirtinės architektūrinės kokybės reprezentacinės stotelės ir tipinių esamų stotelių sutvarkymo pasiūlymai. Taigi apie viską pa kopa po pa kopos...

116

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

VAIVA ANDRIUŠYTĖ / ERNESTA BAGUŽAITĖ

KOMFORTAS

PATRAUKLUMAS

SINTEZĖ

DAUGIAFUKCIŠKUMAS

PRIORITETAI Vietovė yra socialiniu ir identiteto požiūriu prasminga erdvė, kuriai būtina istorinė dimensija. Identiteto sampratoje svarbios atminties ir vietos sąvokos, nes atmintis ir vieta per kraštovaizdį leidžia į visumą susieti lokalinį, tautinį ir globalinį aspektus.

VAIVA ANDRIUŠYTĖ / ERNESTA BAGUŽAITĖ

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

117

Situacijos schema

SITUACIJA Aukštos Kuršių nerijos miškų pušys tarsi slepia nuo keliautojo iš abiejų pusių gaubiančius vandenis ir tik kur ne kur, proskynose, atveria melsvo horizonto užuominas. O juk taip norisi viena akimi aprėpti šią visą unikalią panoramą. Tiesa, tai galima padaryti, įkopus į Vecekrugo kopą ir pasiekus aukščiausią 6 720 cm tašką Kuršių nerijoje, kur atsiveria unikali dvikryptė Kuršių marių ir Baltijos jūros panorama, perskirta Neringos iškyšulio. Vecekrugo kopa buvo tankiai apželdinta žemaūgėmis pušimis – tarsi sustabdyta. Todėl sustoti būtent šioje vietoje ir yra prasminga. Taigi sustokime Preilos–Nidos plente, ties proskyna, vienoje kelio pusėje švytinčia melsvu jūros horizontu, o kitoje – vedančia į Vecekrugą.

Kuršių nerijos pjūvis

118

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

VAIVA ANDRIUŠYTĖ / ERNESTA BAGUŽAITĖ

KONCEPCIJA Kelias... ko gero, vienas esminių reikšminių žodžių kalbant apie Kuršių neriją. Čia viskas visada keliauja: tiek gamta, tiek žmonės, tiek architektūra. Todėl keliautoją sustabdome būtent čia – Kuršių nerijos kelio ir takelio per proskyną sankirtoje. Sukurta stotelė kviečia ja eiti, palypėti, pamatyti, prisėsti ir, belaukiant kelionės namo, atsigręžti atgal į mišką. Takų terasas atgręžiant atgal į gamtą ir paliekant kelią užnugarėje, pats laukimo procesas įprasminamas ir paverčiamas turiniu.

Stotelių vertė kyla iš laukimo kaip specifinės temporalinės ir erdvinės situacijos: tai vietos-pauzės, kur Niekas nevyksta. Dr. Jekaterina Lavrinec

VAIVA ANDRIUŠYTĖ / ERNESTA BAGUŽAITĖ

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

119

Koncepcijos etape išspręsti teritorijos įvaizdžio, komforto ir naujų funkcijų klausimai. Po pakilusiais takais siūloma integruoti įvairias funkcijas: komfortišką, šiltą stotelę su LCD ekranu ir informacija; sanitarinį mazgą, pritaikytą ir neįgaliesiems; sezoninį barą – mini kavinę. Kitoje kelio pusėje projektuojami suoliukai bei dviračių nuomos punktas ir aikštelė. Visi sprendiniai suskirstyti į du įgyvendinimo etapus – tako įrengimas proskynoje, apžvalgos aikštelės ir terasų įrengimas bei papildomų funkcinių modulių integravimas.

120

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

Sukurta stotelė tampa charakteringos vietos – dinamiškos, aukščiausios kopos su dvikrypte panorama – vizitine kortele. Nuo Vecekrugo kopos atsiveriančios panoramos į dviejų vandenų sankirtą motyvas įprasminamas mediniais takais, išryškinant dvikryptes perspektyvas proskynose. Pakilusios nuo žemės terasos – tarsi sustabdyta kopos slinkimo akimirka, kaip ir pati Vecekrugo kopa, sustabdyta apaugusių medžių. Medinių takų ornamentai perteikia netoliese esančių Nidos ir Preilos miestelių herbus. Keliautoją pasitinka ir aliuziją apie jo laukiančią kopą sukuria pagrindiniai stotelės akcentai ties plentu. Stotelės aukštis – 6 720 mm – tai subtili užuomina į 6 720 cm kopos aukštį. Dinamiški tūriai atspindi kopos siluetą, o medžiagiškumas – mediena – vyraujančias spalvas ir faktūras tradicinėje vietos architektūroje. Nuo plento gilyn į mišką tūriai pamažu nutrūksta pasiekę smėlį. Stebint Kuršių neriją iš skirtingų aukščių pozicijų, patiriamos absoliučiai skirtingos nuotaikos. Sukurta stotelė taip pat leidžia patirti plačią pojūčių gamtoje amplitudę – nuo žemės iki dangaus – vertikalų ir horizontalų vietos suvokimą. Visi sprendiniai siūlomi atsižvelgiant į dabar saugomų teritorijų reglamentus bei kūrybinių dirbtuvių metu vietos gyventojų ir įvairių sričių profesionalų išsakytas įžvalgas.

VAIVA ANDRIUŠYTĖ / ERNESTA BAGUŽAITĖ

Sustojimo aksonometrinė schema ir planai VAIVA ANDRIUŠYTĖ / ERNESTA BAGUŽAITĖ

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

121

122

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

VAIVA ANDRIUŠYTĖ / ERNESTA BAGUŽAITĖ

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

123

REZIUMĖ Urbanistinė–architektūrinė idėja tampa paraleli vietos kontekstui. Projektuojama stotelė glaudžiai susijusi su vietos objektu – kopa – ir jautriai įsipina į Kuršių nerijos gamtą.

124

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

VAIVA ANDRIUŠYTĖ / ERNESTA BAGUŽAITĖ

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

125

ATSILIEPIMAI

PROFESORĖ DR. RASA ČEPAITIENĖ Vilniaus universiteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra

Gimstantis dialogas. Kūrybiniame procese labai patiko būtent dialogo aspektas. Patys architektai, jų grupės tarpusavy daug diskutavo, taip pat su ekspertais, žinovais, vietos bendruomene ir su pačia vieta. Šie momentai yra labai svarbūs ir generuojantys, kuriantys naujas reikšmes, prasmes. <...> Visas akumuliacinis procesas, sąveikos su vieta turėtų ugdyti pagarbą tai vietai.

AISTĖ ALEKSANDROVIENĖ IR SIMONA KAZAKAUSKAITĖ Kūrybinių dirbtuvių architektės

Buvo išties įdomi patirtis dalyvauti „Architektūrinių stotelių“ dirbtuvėse. Galėjome iš arti pajusti Kuršių nerijos mylėtojų bei saugotojų ryšį su šia mažyte oaze ir jų norą puoselėti ir puošti šį unikalų kampelį. Manome, kad visiems dalyvavusiesiems buvo naudingos diskusijos ir mintys apie architektūrinių sustojimų vystymą – regis, tokie smulkūs ir utilitarūs objektai kaip stotelės išvystė gana įdomių minčių, kaip galėtų būti įgyvendinti tiek pragmatiški, tiek reprezentatyvūs jų poreikiai. Nuo pradinės iniciatorių idėjos turėti funkcionalias, bet estetiškas stoteles – užuovėjas – iki dalyvių pasiūlytų skirtingų legendų, o dar tiksliau – iš šių objektų, kaip iš karolių, suverto per neriją nusitęsiančio turistinio maršruto – pasakojimo. Pasiūlytos ne vien funkciškai reikalingos (transporto sustojimo vietose esančios) stotelės, bet ir keletas naujų taškų – Sudegęs miškas, Pilkosios kopos ar panoraminis bokštas ties pasirinkta panorama. Neringos gamta – nenuginčijama vertybė, grožis ir dovana kiekvienam atvykstančiam bei ten gyvenančiam. Gyvenviečių urbanistinis palikimas – taip pat. Gal kiek trūksta drąsos naujiems poreikiams statomiems objektams suteikti šiuolaikinę, su aplinka derančią išvaizdą ir formą. Mūsų manymu, tai nė kiek nesumenkintų, bet atvirkščiai – tik pabrėžtų paveldo išskirtinumą ir kartu rastųsi nauja gyvybė šiame „rojaus kampelyje“. Išties puiku, kai tokios iniciatyvos kyla ir nuo idėjos diskutuojant tęsiamos dirbtuvėse, analizuojamos skirtingų specialistų ir bendruomenės atstovų, todėl būtų smagu, kad kuo daugiau šių idėjų virstų realybe.

128

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE . PROCESAS // ATSILIEPIMAI

JUOZAS VAŠKEVIČIUS Architektas Architektų rūmų pirmininkas

Sunku vertinti darbus, kas gerai ar kas blogai. Mano supratimu, didžiausia vertybė yra pats kūrybinių dirbtuvių procesas, kaip jis vyksta, kokia patirtį mes galime gauti. Kuršių nerijojos teritorija jau nuo XIII a. antrosios pusės buvo traktuojama kaip komunikacijos arba karo žygių kelias. Vėliau kaip pašto kelias, atsirandantis semantinėmis užuominomis – Prūsijos karalienės atsitraukimo kelias. Visą laiką tai buvo traktuojama kaip susisiekimo erdvė. Ir staiga šios kūrybinės dirbtuvės įvardino, kad pati vieta gali būti tikslas. Ji atsirado kaip tikslas. Šis procesas atskleidė, kad ši teritorija yra ne vien tik susisiekimo erdvė, bet ir turi savo legendas, identitetą. Pradėta ieškoti kas vertingo čia yra. Man atrodo, šių dirbtuvių procese pats svarbiausias dalykas ir yra išgryninti pačias vertingiausias savybes. Šios dirbtuvės atskleidė architektų darbo tokioje jautrioje teritorijoje procesą. Man labai imponavo ši dirbtuvių forma, kuri turėjo etapiškumą. Pirmame etape buvo įvardinta problema, siekiai, tikslai ir netrukus pamatėme jų eskizus. Šiandien, peržiūrėjęs galutinius darbus supratau, kad pats procesas, mąstymas, priėjimas prie problematikos ir yra vertybė. Mano supratimu, sudėjus pirmuosius eskizinius variantus ir paskutinius, išklausius, ką kalba patys kūrybinių dirbtuvių dalyviai ir yra kūrybinio proceso forma, kokia ji turėtų būti. Pats procesas yra vertybė, kadangi kiekvienas architektas patį procesą nuėjo savaip, rezultatas išėjo visai neprognozuojamas, akcentai sudėti visai skirtingai. Tokiose svarbiose teritorijose nebūtina kalbėti apie reglamentus ir nusistovėjusias taisykles, kurios yra patikrintos. Šie darbai aiškiai rodo, kad architektūrine kalba, pritaikyta tai vietai individualiai gaunamas aukštos kokybės rezultatas. Puikiai suprantu, kad tokie darbai atkreipia dėmesį į itin vertingas teritorijas, o tai rodo, kad gal tikrai mes ne taip jas bandome reguliuoti, ne ten keliame problemą. Todėl norėjau pasveikinti kolegas su pačiu procesu. Jei tokie reiškiniai ir toliau vyktų, turėtume gerą ne tik mažų, bet ir kitų objektų tokiose svarbiose teritorijoje rezultatą.

MARIUS ŠALIAMORAS Architektas Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas

Pastaraisiais metais, būdamas Nidoje, dažnai pagalvoju, kad norėčiau būti briedis, o ne žmogus, nes čia žmonėms vis „prikerpa“, kur tik gali, o briedžiams visai nieko – gali ir į mišką nueiti. Šiemet mane maloniai nustebino, nes dingo ženklai, kad galima nuo asfalto į mišką eiti. Kai buvau prieš keletą metų, nelabai ir supratau, kam tos apžvalgos aikštelės, nes kai atvažiuoji, ten stovi šiukšlių dėžė, tualetas, ir toliau negali eiti, net prie jūros. Pastovi aikštelėje, apžiūri schemą, internete gali nuotraukų pasižiūrėti – ir važiuoji, o paskui sakai savo draugams: „Nidoj buvau“. Kalbant rimtai, manau, kad tas žmogaus, kaip žvėrelio, santykis su žvėreliais, gamta, jis visur turi būti humaniškas. Mes ir į žmogų turime žiūrėti mylėdami jį. Mes gamtą dažnai labiau mylime nei žmogų, o žmogui turi būti patogu, turi rasti tas funkcijas, kurios reikalingos. Tada ir žmogus bus geresnis, ir žvėrelio nedusins. Aš labai džiaugiuosi, kad nagrinėjame ir duodame prizus rekreacinei architektūrai, nes rekreacinė architektūra ir yra ta jungtis, kuri sieja meilę gamtai ir meilę žmogui, ir ta meilė reiškiasi kaip kultūra. Jeigu bandome kažkaip pavadinti tai, ko siekiame, tai mes siekiame truputį aukštesnės kultūros, nei dabar turime, kultūros plačiąja prasme. Taip yra ir architektūros, ir sąmonės, ir estetikos, ir elgesio srityje. Sunkiausia pradėti nuo savęs. Kultūra yra dėmesio rodymas vienas kitam. Labai dėkoju už bandymą susikalbėti. Aš tikrai nemanau, kad architektai neteisūs, aš manau, kad nėra neteisūs visi žmonės, tiesiog mes kažko negirdime. Mes išklausome, bet neišgirstame. Jei mes daugiau girdėsime, daugiau bendradarbiausime, pamatysime, kad vienu atveju ir tas šlaitinis stogas nėra baisus, kitu atveju ir kubas nėra drastiškas, čia priklauso nuo meistrystės. Aš labai sveikinu visus autorius, kurie jautriai pažiūrėjo į šią teritoriją. Aš labai dėkingas visiems, susirinkusiems į šį dialogą.

JOLANTA MITKUTĖ Pervalkos seniūnaitė

Noriu pasidžiaugti pačia pradžia, nes teko dalyvauti. Tai buvo ankstyvą pavasarį. Nustebau, kad taip aktyviai ir smagiu sprendimo būdu – tiesiai į žmones, tuos, kurie ten gyvena. Man, kaip ten gyvenančiam ir gyventojams atstovaujančiam žmogui, padarė įspūdį. Šiandieniniuose pristatymuose man patiko, kad buvo pasirinktas medis. Mums, čia gyvenantiems, tai labai artima, nėra betono, kad yra prieiga prie mūsų gyvenamosios vietos, pagalvota apie tuos, kurie gyvena čia ir žiemą. Aš išskirčiau Juodkrantės stotelę, tai, kad Juodkrantės stotelė pritaikyta įvairių amžiaus grupių žmonėms. Taip pat noriu labai pasidžiaugti tais, kurie prisidėjo prie Pervalkos. Man gražu, įdomu. Tikrai atitiko funkciją, ką buvome kalbėję: kad reikia informacijos, stogo, šviesos, kuo mažiau vėjo, o jei stiklas, visada gražu, kai jis prižiūrimas. Pervalkos stotelėje patiko „pamečiau-radau“ skiltis informaciniame stende, galimybė palikti dviratį, – kadangi autobusų nedaug, tai patogu iki stotelės atvažiavus dviračiu. Patiko ir Pilkųjų kopų sustojimo sprendimas. Esu labai maloniai nustebinta ir perduosiu žinią pervalkiečiams.

ATSILIEPIMAI // ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE . PROCESAS

129

Dalies institucijų atstovų, projektų kūrėjų nuomonę atskleidžia radijo laidos „Reikia architekto“ ištraukos

Projekto kūrybinės grupės iniciatoriai, sudarydami leidinį, dar kartą kvietė projektų kūrėjus pateikti savo nuomonę apie įvykusio projekto procesą. Dalies paskirų projektų kūrėjų nuomonės atsispindi žurnalo „Centras“ [2016 vasara / „Iniciatyva, dialogas, realizacija: ar Kuršių nerija pasiruošusi modernios architektūros atėjimui?“ / aut. T. Milkamanavičius] ištraukose:

Rūta Leitenaitė: „Autobusų stotelės būtų šiuolaikinės architektūros kūriniai. Kaip juos vertinate saugomame Kuršių nerijos kraštovaizdyje?“

Tomas Milkamanavičius: „Ką manote apie tokias architektų iniciatyvas? Ar pačių architektų visuomeniniais pagrindais inicijuota architektūra yra prasminga?“

Aušra Feser (Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė): „Architektai negali vadovautis vien paveldinės architektūros kanonais, kurdami kažką nauja. Šios stotelės stovės tose vietose, kur aplink nėra tiek daug statinių, ir aš manau, kad architektai pažiūrėjo labai jautriai į mūsų aplinką, jie labai įsiklausė, įsižiūrėjo ir naudojo medžiagas, kurios yra artimos šiam kraštui. Medinė architektūra – tai ta architektūra, kuria mes labiausiai džiaugiamės, o formos yra tikrai šiuolaikiškos, įvairios, prie jų reikia priprasti, bet mes tikrai nesame nusiteikę prieš.“

Architektas Audrius Ambrasas: „Bet kokia iniciatyva yra prasminga. Jei žmonių grupei kirba opus klausimas, vadinasi, jis yra svarbus. Šiuo atveju buvo bendrauta su vietiniais gyventojais ir gilintasi į jų poreikius. Išgirdome pageidavimų, kad stotelės būtų sutvarkytos, užstojančios nuo vėjo, gerai apšviestos. Kartu atkreipėme dėmesį į tai, kad kiekvieną objektą reikia ir šeimininkiškai prižiūrėti.“

R. L.: „Ar pritartumėte, jog ir šlaitinis, ir plokščias stogas gali būti vienodai tinkami net ir saugomoje aplinkoje, jeigu architektūra kokybiška?“

A. F.: „Taip, iš tiesų kyla labai daug diskusijų dėl stogų. Tam tikrose teritorijose, manome, tikrai reikia išlaikyti šlaitinius stogus, bet ten, kur yra kuriama nauja erdvė, nauja architektūra, ten, kur yra iš tikrųjų geras projektas, aš manau, stogas yra ne toks ir svarbus.“ R. L.: „Kas toliau? Ar projektai bus įgyvendinti?“

Darius Jasaitis (Neringos miesto meras): „Man Juodkrantės stotelė patiko labiausiai, jeigu gimtų techninis projektas, galbūt juodkrantiškiai artimiausiu metu sulauktų šios stotelės Juodkrantėje. Turime net ir partnerius, kurie su mielu noru prisidės Neringoje prie projektų, tai yra Susisiekimo ministerija ir Klaipėdos regiono kelių direkcija, kurios supranta, jog Neringoje ar Lietuvos kurortuose turi būti išskirtinumas.”

130

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE . PROCESAS // ATSILIEPIMAI

Architektė Gilma Teodora Gylytė: „Tai iš tiesų buvo architektų, o tiksliau – A. Zavišos fondo iniciatyva, kad atsirastų moderni architektūra Kuršių nerijoje. Toks reiškinys nėra dažnas, nes paveldas toje vietoje yra labai saugomas. Kokybiškos modernios architektūros įvedimas į jautrią aplinką yra labai didelis iššūkis. Pasitelkus mažus žingsnius, galima parodyti, kokią didelę įtaką architektūra gali daryti, būdama ne tik moderni ir inovacinė, bet ir sauganti tradiciją.“

RECENZIJOS

DOC. DR. JŪRATĖ TUTLYTĖ Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros vedėja

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE: PROJEKTAS, PROCESAS IR VERTINIMAS PROJEKTAS IR PROCESAS Kuršių nerija – itin jautri vieta visais požiūriais: gamtiniu, istoriniu, kultūriniu, architektūriniu, turistiniu, o ypač paveldosauginiu. Šiuolaikinė architektūra čia, Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo vadovės architektės Ramunės Staševičiūtės žodžiais tariant, nėra laukiamas svečias. Todėl architektūrinių sustojimų projektas, siekiantis pakeisti šiuo metu vyraujančią imitacinės architektūros kryptį ir tarti šiuolaikinį žodį Kuršių nerijos erdvių formavimo procese – atvirą, laikmetį atliepiantį, tradicijas gerbiantį, bet jomis nesidangstantį, – yra neabejotinai drąsus, ambicingas ir sudėtingas projektas. Dar daugiau – tai projektas, atskleidęs kokybiškai naują proceso vykdymo, viešinimo ir įtraukimo kultūrą. Jo stiprybė – siekis bendradarbiauti ir konsultuotis su visomis suinteresuotomis grupėmis: savivaldos ir įvairių kitų institucijų atstovais, architektais, paveldo specialistais, mokslininkais, tyrėjais, vietos gyventojais. Pažymėtina išskirtinė projekto komunikacija ne tiek formalistinių PR strategijų požiūriu, kiek demokratišku informacijos pasklidimo, prieinamumo ir atvirumo visuomenei požiūriu. Pavyzdingai ir, rodos, be didelių pastangų pasinaudota prieinamomis populiariomis komunikacijos priemonėmis, o ypač interneto kanalais (Facebook, Youtube, specialiai tam sukurta interneto svetaine) transliuojant žinią apie projektą, jo eigą, pateikiant nuomonių ir požiūrių refleksijas, įvykių santraukas, vaizdo įrašus, vietos ir lauko tyrimų dvasios gyvastį perteikiant spontaniškais vaizdo fragmentais, kviečiant auditoriją kitame laido / tinklo gale įsitraukti į procesą, reikšti savo nuomonę, poziciją, dalintis. Kol kas Lietuvoje bendruomenės (profesionalų / specialistų / gyventojų) įsitraukimas ir dalyvavimas tokio pobūdžio bei reikšmės viešų erdvių formavimo procese yra dar tik daigų dygimo stadijoje. O bendruomene grindžiamas priėjimas – bene silpniausia teritorijų kūrimo ir perkūrimo procesų vieta. Tuo tarpu pasaulis ir Europa nuėjo jau gerokai toliau šiuo keliu. Pozityvioji / geroji viešų erdvių formavimo praktika, teorija, o ir Europos kultūros politika, ypač kultūros paveldo srityje, yra

132

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

RECENZIJOS

vis labiau kreipiama bendruomenės (-ių) įsitraukimo link. Štai strateginiuose ES dokumentuose kultūros paveldas pripažįstamas kaip reikšmingas tvarios Europos išteklius ir akcentuojama dalyvaujamosios kultūros reikšmė, siekiant skatinti demokratinį dalyvavimą, tvarumą bei socialinę sanglaudą (Council of the EU (2014): Conclusions on cultural heritage as a strategic resource for a sustainable Europe and on participatory governance of cultural heritage, 2014). Mano galva, gyvename besitransformuojančios architektūrinės kultūros realybėje. Atpažįstamais architektūriniais motto tariant, užvakar (ir kartais šiandien) ji kaip forma sekė funkciją. Vakar (ir vis dar šiandien) – forma sekė (-a) finansus. Šiandien (ir labai tikėtina, vis daugiau rytoj) – forma seks paskui žmones ir bendruomenes – mažiau paskui visuomenę kaip abstrahuotą sociumą, daugiau paskui atpažintas ir angažuotas bendraminčių ar bendraviečių (gyvenančių vienoje fizinėje vietoje ar virtualioje erdvėje) grupes, kurias jungia emociniai ryšiai ir bendrumo jausmas. Šitai yra nulemta ne tik prigimtinės architektūros socialinio angažuotumo prievolės, kritinių situacijų realybės ir nestabilumo, ypatumai, šviesa, tamsa, vėjas ir pan.), įausti į tam tikrą pavidalą. Praktiniu požiūriu, arba, anot architekto Peterio Eisenmano (Peter Eisenman), – iš esmės tai yra ankstesnės patirties, istorijos klodų, analogų, pirmtakų transformavimas: analizė ir pritaikymas šiandienai. Šia prasme architektūra iš didžiosios raidės turi mažai ką bendra su vartotojiškumu ir net su inovacijomis. Dar daugiau – ji negali ir neturi spręsti žmonijos problemų: tai daro kitos veiklos sritys, tokios kaip sociologija, ekonomika ir pan. Architektūros misija – kurti projektus-produktus, kurie turi ne kokią kitą (kaip dabar madinga viską vertinti ekonominio atsiperkamumo aspektu), bet būtent kultūrinę vertę. Architektūra yra įgali keisti mūsų gyvenimo būdą, jį veikti ir praturtinti kasdienybę, ką itin akcentavo žymi XX a. architektūros kritikė Ada Louis Huxtable. Ji yra ir universali, ir labai lokali vienu metu. Vieta čia vaidina kertinį vaidmenį, nes architektūra yra kylanti iš vietos, iš konkrečios situacijos. Anot Steveno Hollo (Steven Hall), būtent vieta yra ta metafizinė, poetinė jungtis, vedanti galimybės „o kas konkrečioje vietoje galėtų rastis“ link. Tačiau architektūra nėra vien tik vieta – ji yra pajėgi transformuoti ir keisti pačią vietą.

Vertinimo požiūriu, man imponuoja mintis, kad galų gale architektūra egzaminą išlaiko tik per kūno, žmogaus santykį su erdve. Kūnas, o dar svarbiau – potyrio momentas: pojūčio kokybė per judėjimą erdvėje, susipinančiose perspektyvose yra būtent tas instrumentas, kuris iš tiesų „matuoja“ ir „įvertina“ objektą. Taigi iš esmės architektūra „egzaminą“ laiko būtent per šio potyrio, kuriame sutelpa viskas: formos, medžiagų kokybė, kvapas, garsas, šviesos ir šešėlių žaismas ir pan., prizmę. Šis potyrio momentas savotiškai priartina architektūrą prie šiandienos vadinamosios „dalyvaujamosios“ kultūros, kuri remiasi vartotojų įsitraukimu ir dalyvavimu įvairiose kultūros, meno vyksmuose, ypatumų. Žinoma, šiuo atveju jis visų pirma susijęs su medijų sklaida ir skaitmeninių terpių įgalinimu. Vis dėlto daugelis šios kultūros bruožų – laisvas dalijimasis, bendravimas, atvirumas, įsitraukimas – yra nesvetimos kategorijos šiuolaikiniams erdvės menams. Turiu mintyje ne tik demokratėjančias ir vis atviresnes kontaktui architektūros formas, bet ir šiuolaikinės skulptūros taktiliškumą bei kitas, tarp jų vietos-specifikos (site-specific) meno raiškas. Grįžtant prie architektūros vertinimų, akivaizdu, kad vis dėlto bet kokių projektinių pasiūlymų vertinimas visuomet yra tik prielaida galimam architektūros objektų „egzaminui“ laikyti. Pasitikrinus architektūros apibrėžimus, reikšmes ir formules, penkių architektų grupių pasiūlymus architektūriniams sustojimams vertinau atsižvelgdama į tai: -- kiek ankstesnio suvokimo ir pažinumo (aplinkos, gamtos, istorijos, reikšmių ir kt.) įaus; -- kokio intensyvumo yra šios smulkiosios architektūros, kurią artinčiau prie skulptūros bei vietos specifikos (site-specific) meno ir jiems neretai itin būdingo santykio su kūnu bei įvairialypių taktiliškumo strategijų – taigi ir potyrių bei kontaktų su objektu (liesti, veikti, būti, lipti ir pan.), galimybės; -- kaip sėkmingai šiuolaikine architektūros kalba yra įprasmintas iš principo naujas objekto tipas, nesietinas su istorine-tradicine tipologija (bet kokia istorinių architektūros stilių stilizacija ar asociacija su praeities formomis vargu ar galėtų save pateisinti); -- kokios kultūrinės reikšmės slypi už erdvinių formų kalbos

(poilsinė poetika čia neabejotinai yra svarbesnė už gryną jį utilitarumą ir pirminių poreikių tenkinimą).

VERTINIMO REZIUMĖ „AKETURI ARCHITEKTAI“ Pagirtinai estetiškas ir iškalbus tekstinis projekto pristatymas. Pasiūlymas apgalvotos iki smulkmenų: nuo medžiagų parinkimo iki šiukšliadėžės sprendimo. Rezultatas džiugina saikingumu ir asketiška raiška. Vis dėlto abejonių kelia gana mechaniškas grafinio ženklo (vėtrungės) – kvadrato formos – patupdymas gamtinėje aplinkoje. Nepaisant atvirų stiklo plokštumų, modernistinė dėžutė vis dėlto labiau įspraudžia į rėmus, nei atsiveria aplinkai ir potyriams.

AMBRASO ARCHITEKTŲ BIURAS Stotelės sprendimas intriguoja savo „laikinumo“, lengvumo įspūdžiu, neapsunkinta struktūra ir išskaidyta forma, būdinga kurortiniams statiniams bei turinčia stiprų poetinį užtaisą, galimai ne vieną perskaitymo lygmenį – tai stotelė, skulptūra, laiptai (į jūrą?), terasa, laivo simuliantas... Nors sudėtinis, bet neapkrautas ir visose dimensijose veikiantis, „aktyvus“ objektas žada itin nuoširdų ir daugiaplanį santykį su žmogumi ir jo kūnu – praktiškąjį: laukti, sužinoti, bankomate pasikeisti pinigų ir poilsinį-romantinį: sėdėti, gulėti, relaksuoti, dairytis, patirti, įkvėpti... Sprendimas nei raiška, nei medžiagomis su niekuo nekonfliktuoja (nei istoriniais statiniais, gamta, aplinka) – yra gimęs iš šiuolaikinio poreikio ir jį atitinkantis. Įtikina.

DO ARCHITECTS Pagirtinas mėginimas užduotį spręsti kompleksiškai. Vis dėlto siūlomas daugiafunkcis spendimas kiek ir perauga pats save, vis labiau toldamas nuo autobusų stotelės kaip tokios ir artėdamas prie savotiško paslaugų komplekso. Iš pasiūlymo pristatymo susidaro įspūdis, kad idėjos išvystymui pritrūko laiko: lieka iki galo neaišku, kaip visi penki komponentai susijungia vienoje kompozicijoje. RECENZIJOS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

133

SIMONA KAZAKAUSKAITĖ IR AISTĖ ALEKSANDROVIENĖ Pagirtinas objekto ryšys su kelio trajektorija ir krypties pasisukimu, kas leidžia įžvelgti tam tikrų gamtos formų ir dvišlaičių namų citatų nauja forma. Vis dėlto kaip laikinas smulkiosios architektūros objektas ši stotelė yra pernelyg aktyvi ir pretenzinga formalistine prasme, ne tik pati užgriozdina vaizdą, bet ir yra ganėtinai uždara, menkai teatsiverianti aplinkai.

VAIVA ANDRIUŠYTĖ IR ERNESTA BAGUŽAITĖ Idėjos pristatymas maloniai stebina savo mėginimu užduotį spręsti metodiškai ir kompleksiškai. Įvertinusios vietos specifiką, problemas, gyventojų poreikius, autorės įsivardijo svarbiausias idėjos atramos kolonas (komfortas, daugiafunkciškumas, sintezė, patrauklumas, identitetas). Iš esmės tai situacijai reflektyvus sprendimas, kūrybiškai konceptualizuojantis poreikius. Vis dėlto formalistinis sprendimas, nepaisant medžiagų ir atvirumo darnos su gamtine aplinka, yra kiek agresyvus ir kuriantis gana dirbtinę konkurenciją natūraliam gamtos kilimui ir nuolydžiui.

134

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

RECENZIJOS

DR. INGA URBONAITĖ Architektė, urbanistė, lektorė

ARCHITEKTŪRA KAIP PATYRIMO PROCESAS Nors ir negausiai, Lietuvoje pamažu ima rastis socialios architektūros [proceso] ženklų, ir šis projektas – vienas jų. Šiuolaikinės architektūros nebegalime vertinti vien estetiniu rakursu. Ji tampa vis socialesnio bendruomenės kūrybinio proceso rezultatu, sąsajų terpe. Į žmogų orientuotas aplinkos kūrimas yra bene pagrindinė kūrybinių industrijų ašis pastaruoju metu. Kartu su interneto atsiradimu pramoniniame dizaine įvyko ir tebevyksta dar viena maža revoliucija – nuo daikto funkcijos pereinama prie patirties, santykio su daiktu / objektu kūrimo – patyrimo proceso architektūros. Tą neabejotinai lemia sparčiai besiplečiantis multimedijų laukas, interfeiso (angl. interface) principai, kurie neišvengiamai trina griežtas moderniosios architektūros sampratos ribas, pradedami taikyti įvairioms sritims. Kuo toliau, tuo sunkiau įsivaizduoti segmentinį fizinės realybės konstravimą. Vis dažniau kyla būtinybė sintezuoti daugialypę informacijos gausą, kuri yra sunkiai aprėpiama kokios nors konkrečios profesijos atstovui, net ir architektui. Galbūt iš prabangos, o gal iš kritinės situacijos nulemtos būtinybės esame priversti pradėti daugiau investuoti į patį procesą, pasiruošimą jam, kad būtų išvengta pražūtingų rezultatų ar brangiai kainuojančių klaidų. Kognityvistas Donas Normanas (Don Norman) dar 1988 m. knygoje „The Design of Everyday Things“ atkreipė dėmesį į psichologinį daiktiškojo pasaulio paveikslą ir būtinybę kurti fizinę realybę remiantis daikto / objekto / erdvės vartotojo emociniu pagrindu. Architektūra konstruoja terpę žmogiškajai patirčiai, ir norint sukurti pozityvų santykį, reikia susitikti su pačiu žmogumi – architektūrinės erdvės vartotoju, pereiti visą kuriamos patirties atkarpą kartu su juo, žvelgti į kuriamą objektą ne tik kūrėjo-esteto, bet ir naudotojo akimis. Taip kartu su objekto funkcija gimsta ir poezija, užkoduota istorija, kurią kiekvienas patiria savaip, tačiau ji smenga giliau ir subtiliau, kedendama jausminį individo sluoksnį. Šie principai architektūros procesui nėra svetimi, priešingai – tai kiekvieno gero meistro instrumentarijus, tačiau dialogas ir įsiklausymas, bendras kūrimas yra gana nunykusi ir mažai puoselėjama bendravimo forma. Galbūt dėl šios priežasties minkštosioms specialybėms (antropologija, filosofija, etnografija, psichologija, sociologija ir pan.) pranašau-

jamas stiprus proveržis artimiausioje ateityje. XX a. pradžioje etnografiniai tyrimai tapo pagrindiniu kultūros analizės metodu, o pastaruoju metu itin dominuoja daikto / objekto / erdvės vartojimo kultūros probleminiam laukui tirti, vartotojo elgsenai pažinti, kartu veikdamos ir architektūros atsiradimo motyvus. Pagrindiniai etnografinių tyrimų šalininkai labai pabrėžia svarbą paaiškinti tyrimo subjektų gyvenimą ar kultūrą kiek įmanoma jų pačių požiūriu. Kokybinio tyrimo vykdytojui keliamas reikalavimas objektyviai fiksuoti pirminius duomenis, net jei jie prieštarauja jam žinomiems teoriniams teiginiams: vadinasi, tyrėjas turi būti atsiskyręs nuo objekto ir tuo pat metu į jį įsigilinęs, juo gyvenantis, niekuo aklai netikintis stebėtojas. Jis ieško atsakymų į klausimus, kaip tiriamosios grupės (bendruomenės, kultūros) nariai supranta reiškinius, kokią prasmę suteikia įvykiams, kaip suvokia tikrovę, kaip grupės nariai veikia grupėje, suvokia savo socialinę grupę, jos simbolius, socialinę aplinką, socializacijos sistemą, santykius su kitokio pobūdžio ar lygmens kultūromis. Iki šiol Lietuvos architektūros mokyklose buvo vengiama gilintis į antropologinį lauką, atsiribojama nuo sociologinių klausimų, ugdomi specialistai, kurie, įvaldę formą, negeba iki galo perprasti žmogiškosios prigimties, todėl vėliau, praktikoje, dažnai patiria frustraciją, nes jų kūryba lieka nesuprasta, neįvertinta, nereikalinga. Be abejo, tai ir pačios visuomenės ugdymo klausimas, tačiau nenuneigsime, kad gilesnės antropologinės įžvalgos tik praturtinta architektūrinę kalbą. Galbūt bendradarbiavimo su sociologais, antropologais, psichologais ir kt. stoka lemia mūsų bergždžias pastangas užčiuopti lietuviškosios architektūros tapatumo bruožus? Negebėjimas užduoti teisingo klausimo lemia klaidingą atsakymą. Dėl šios priežasties didelio būrio žmonių įtraukimas į kūrybinį sprendimų paieškos procesą išplečia matymo lauką, sudaro galimybes netikėtiems rakursams ir įžvalgoms. Pastaruoju metu socialiniame lauke sparčiai populiarėja kūrybinio mąstymo (angl. design thinking) metodika, sėkmingai taikoma valdant kūrybinį procesą. Tai sparčiai populiarėjanti paradigma, besiskverbianti į visas žmogaus kūrybinės veiklos sferas (kultūrinius reiškinius, naujų produktų ir paslaugų kūrimą, skaitmeninės erdvės architektūrą, dizainą plačiąja prasme, ir apskritai – kūrybines industrijas). Šioje metodikoje remiamasi RECENZIJOS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

135

profesinės bendruomenės galia, kai kiekvienas dalyvaujantysis yra suvokiamas kaip ekspertas, sprendimų ieškoma ne skyrium, o kartu, įvairios idėjos remia viena kitą, jungiasi, transformuojasi. Galiausiai priimami sprendimai, kuriuose visi procese dalyvavusieji gali atpažinti save, jaučiasi projekto bendraautoriais. Tai neįtikėtinai galingas įrankis, ypač kompleksinių sprendimų reikalaujančiuose projektuose. Lietuvoje viešosios architektūros, visuomeninių objektų atsiradimas absoliučia didžiąja dalimi yra savivaldos rankose. Deja, reikia pripažinti, kad biudžetinės įstaigos kol kas nėra pajėgios savarankiškai organizuoti ir valdyti viešo architektūrinio proceso, ypač kai tai susiję su bendruomenių įtraukimu į kūrybinį procesą. Dažnai pritrūksta žmogiškųjų išteklių, dar dažniau – kompetencijos, laisvės veikti tarpsritiškai. Iš patirties žinau, jog tai nėra nei lengvas, nei greitas procesas. Dažnai jis yra nepatogus ir prieštaringas, nes reikalauja įsiklausymo ir socialinių vaidmenų perskirstymo. Tokiame procese sprendimų galios turėtojai yra priversti apsinuoginti, pasirodyti, apginti savo nuomonę, pateisinti savo sprendimus. Be to, sunku priimti sprendimus, kurie maksimaliai atlieptų visų poreikius, ir kartu nepasiklysti „pageidavimų koncerto“ chaose. Be to, paties proceso vadyba ir tinkamas bendradarbiavimo modelio pasirinkimas, jo kuravimas yra visa ko esmė. Architektūrinių procesų valdymas kol kas Lietuvoje yra labai naujas reiškinys, su kuriuo drįsta eksperimentuoti tik nedidelė dalis entuziastų, architektų, sociologų ir nevyriausybinių organizacijų (pvz.„Laimikis.lt“, „Idėjos miestui“, „Archfondas“, „Strategijos miestui“, Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas ir kt.). Šio proceso pagrindas – bendruomenės narių, suinteresuotųjų grupių įtraukimas į kūrybinį procesą ir bendradarbiavimo ryšių valdymas, kuris remiasi kūrybinio mąstymo principais. Tai į žmogų ir jo patirtį orientuota sprendimų paieška. Dėl šios priežasties labai svarbūs tampa tiek individo (personalizuotos patirties), tiek ir įvairių grupių (segmentuotos patirties) poreikiai, jų suderinimas. Labai svarbu užtikrinti proceso cikliškumą, kai pamažu pereinama nuo tyrimų ir įžvalgų, idėjų generavimo prie idėjų testavimo (prototipų kūrimo) ir idėjų įgyvendinimo. Viešųjų architektūrinių projektų sėkmė labai priklauso nuo to, kaip į kūrybinį procesą įtraukiama visuomenė. Suinteresuotųjų

136

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

RECENZIJOS

grupių įžvalgos gali padėti suformuoti projekto viziją, išplėsti vertinimo ribas, suteikti gylio, praturtinti, užčiuopti plika akimi nematomus kultūrinius sluoksnius. Kita vertus, tai leidžia įgalinti daug didesnius išteklius, netgi sutaupyti lėšų ir laiko ilgalaikėje perspektyvoje. Labai svarbu bendruomenę įtraukti į procesą pačioje pradžioje. Visgi dažnai atsitinka, kad netgi pačiam bendradarbiavimo, įtraukties procesui nėra tinkamai pasiruošta. Daugelio viešųjų architektūrinių konkursų (kurie taip pat yra savotiška bendradarbiavimo su profesine bendruomene forma) sąlygos yra labai paviršutiniškos, nekompetentingai parengtos, ne iki galo atskleidžiamas kontekstas, todėl kenčia ir sprendinių kokybė – sunku patekti į probleminį lauką, apie kurio egzistavimą nežinai. Kita dažnai pasitaikanti problema – negebėjimas tinkamai komunikuoti ir kurti bendradarbiavimo ryšių. Kuo daugiau suinteresuotųjų grupių įtraukiama, tuo sudėtingiau valdyti patį procesą, suteikti erdvės visiems dalyvauti, pasisakyti. Tam reikia tinkamų proceso valdymo įrankių, kurie dažnai įgauna ir skaitmeninės platformos pavidalą. Pavyzdžiui, kūrybinio mąstymo metodikos pradininkai ir puoselėtojai kompanija „Ideo“ ir jų tarptautinė kūrybinė platforma „OpenIdeo“ globalius iššūkius sprendžia sujungdamos viso pasaulio specialistus internetinėje platformoje. Kitas pavyzdys, susijęs su bendruomeniniu miesto vystymu, platforma nexthamburg.de, realiai įgalinanti kiekvieną miestietį prisidėti prie įvairių architektūrinių, urbanistinių, infrastruktūrinių projektų.

PROJEKTO „ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE“ PROCESAS Šio projekto procesas yra retas ir sveikintinas pavyzdys, kaip galėtų vykti architektūrinių konkursų, idėjų paieškos procesai Lietuvoje. Nors pačioje pradžioje nebuvo labai tiksliai suformuluota, kokio rezultato tikimasi iš projekto dalyvių, buvo palikta erdvė tiems rezultatams susiformuoti, transformuotis proceso metu. Viena stipriųjų šio proceso pusių buvo bendradarbiavimo ryšių sukūrimas tarp dalyvaujančių architektų grupių ir Kuršių nerijos bendruomenės. Kad ir kaip būtų keista, visuomeninių, viešosios architektūros objektų kūrėjai retai susitinka su savo

tiesioginiais užsakovais – žmonėmis, kurie vėliau naudosis jų sukurtais objektais. Dažnai bendruomenės lūkesčius reprezentuoja valdininkas ar keli bendruomenės atstovai, tačiau tai iš karto apriboja informacinį lauką, susiaurina reiškinio vertinimą iki asmeninės (subjektyvios) atstovo percepcijos. Antropologiniu požiūriu, tai labai silpnas informacijos šaltinis, kuris gali iškreipti tikrąją situaciją, sumenkinti dažnai kupiną priešpriešų kontekstą. Galbūt siekiant dar geriau suvokti situaciją būtų buvę gerai atlikti išsamesnius bendruomenės narių stebėjimus: kaip jie elgiasi stotelėse, ką veikia, kur juda ir pan. Dažnai atsitinka, kad interviu, apklausų metu žmonės pateikia tam tikrą informaciją ar nuomonę, kuri neatitinka tikrovės, nors jie tuo ir yra šventai įsitikinę. Taip nutinka todėl, kad patiems reflektuoti ir vertinti savo būsenas bei elgseną yra labai sudėtinga, ypač, kai pasakojame apie reiškinį iš laiko ir vietos atstumo. Tą gerai iliustruoja ir pirmasis susitikimas, kai dalyviai pristatė savo pirmines idėjas ir siūlymus pasirinktoms vietoms. Nors formos prasme buvo pasiūlyta įdomių variantų, tačiau visų grupių sprendiniams trūko kontekstualumo, gylio, ir tik tada, kai dalyviai dar kartą nuvažiavo į vietą ir patys tapo stotelių naudotojais, įsijautė į šios patirties proceso eigą, jie pastebėjo daug subtilių detalių, jų architektūriniai siūlymai pakito, atliepdami ne tik utilitarius, bet ir subtilesnius stotelės naudotojo poreikius: ką veikti, kai laukiu autobuso? Kaip jaučiuosi sėdėdamas vienoje ar kitoje pusėje? Ar man patogu? Ar jaučiuosi saugiai? Ką girdžiu? Kokie mano poreikiai šiuo momentu? Kaip galėčiau praturtini savo patirtį? Apskritai projekto dalyviai turėjo prabangą neskubėti, klysti ir ieškoti tinkamo sprendimo. Manau, kad tarpinės idėjų peržiūros yra būtinos, nors jos ir nebūdingos konkurso formatui, nes dažnai bijoma parodyti savo idėją anksčiau laiko, atskleisti kūrybinius sumanymus ir taip prarasti konkurencinį pranašumą. Visgi atsitiko priešingai. Pirmojo pristatymo metu savo įžvalgomis vienas kito atžvilgiu pasidalijo visi dalyviai, tuo praturtindami kiekvieną idėją, nukreipdami kolegas potencialiausia kryptimi. Architektų grupėms buvo suteikta proga išklausyti objektyvią kritiką, įvairių susijusių sričių specialistų pamąstymus: parko direkcijos, sociologų, urbanistų, gamtininkų ir kt. Jeigu tai būtų buvęs klasikinis viešas architektūrinis konkursas (kai architektai dirba kiekvienas skyriumi ir pateikia tik galu-

tinį rezultatą), net ir gerai surengtas, turbūt nebūtų laiku įvykęs minties šuolis, taiklus filosofinis užduoties išplėtimas, jog reikia kurti ne autobusų stoteles – mažosios architektūros objektus, o sustojimus – mentalinę erdvę, įprasmintą architektūros forma – meno objektu. Kita vertinga ir teisinga architektūrinės užduoties transformacija įvyko tuomet, kai po pirmųjų susitikimų tapo aišku, jog neįmanoma sukurti vieno universalaus stotelės modelio, tinkančio visoms pasirinktoms lokacijoms. Be to, atsirado papildomų, pirminėje užduotyje neapibrėžtų stotelių lokacijų, ir bendro visų dalyvių darbo dėka suformuota architektūrinių sustojimų sistema. Tokio pobūdžio improvizacija yra sunkiai įsivaizduojama biurokratinio viešojo konkurso rėmuose. Galbūt architektų grupėms ši kintanti užduotis įnešė kiek sumaišties ir neapibrėžtumo, tačiau jie puikiai pasinaudojo proga dalytis sprendimų galia. Šioje vietoje reikėtų paminėti, jog pačių dalyvių atranka ir architektų kompetencija nulėmė kokybiškų rezultatų baigtį. Iš architektūrinio proceso valdymo pusės turbūt didžiausią sėkmę nulėmė pasirinkta architektūrinio proceso forma. Architektūrinės dirbtuvės susipynė su architektūrinio konkurso formatu, todėl atsirado daug bendrų, kartu geranoriškai priimtų sprendimų. Tai didžia dalimi priklausė nuo iškomunikuotos projekto misijos, bendrumo, bendradarbiavimo kaip vertybės atskleidimo ir įprasminimo.

„AKETURI ARCHITEKTAI“ „Aketurių Architektų“ komanda sugebėjo išlaikyti pradžioje pasirinktą stotelės kaip modulio koncepciją viso kūrybinio proceso metu, kartu išplėtojo pasirinktos formos filosofinį pagrindą. Iš pažiūros labai lakoniška ir elementari kvadrato idėja įgavo naujų prasmių ir meninės įkrovos. Architektai sugebėjo atskleisti universalias stotelės modulio pritaikomumo galimybes, kurios leidžia apžaisti modulio esmę – geometrinę formą – įvairiomis, į aplinką reaguojančiomis raiškos formomis. Komandos sprendinius pavadinčiau saugiais, lakoniškais ir šiltais. Šis nuosaikus priėjimas artikuliuoja šiuolaikiškumą ir universalumą, patogiai pateiktą grynąją funkciją. Tiesą sakant, meninės interpretacijos ir provokacijos („kvadratas kaip langas vandeny“, infotaškas, „krypties keitimas“) pasirodė įdomesnės nei pasirinkta detaRECENZIJOS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

137

lizacija, kuri, kita vertus, yra labai realiai įgyvendinama. Visgi norėtųsi, kad stotelės modulyje atsispindėtų daugiau meninių aspektų, kurie buvo užfiksuoti eskizuose bei išsakyti diskusijų metu pristatant tarpinius sprendinius.

Šis akcentas, būdamas viso projekto esme, apima daugybę prasmių ir kontempliacinę patirtį, kurios dera su pasirinkta vieta. Išties sveikintinas sprendimas.

SIMONA KAZAKAUSKAITĖ IR AISTĖ ALEKSANDROVIENĖ AMBRASO ARCHITEKTŲ BIURAS Jau pirmajame kūrybinio proceso etape Ambraso architektų biuras turėjo konkrečią stotelės viziją, tik buvo neaišku, kurioje tiksliai vietoje ji galiausiai „nutūps“. Manau, pasirinktas kontekstas ir architektūrinė koncepcija dera tarpusavyje. Stotelės daugiafunkciškumas ir integracija į aplinką leidžia lankytojams išgyventi įvairių patirčių: objekte užkoduota žmonių srautų dinamika ir įvairūs atradimų scenarijai. Galimybė užlipti ant stotelės stogo-terasos implikuoja naują patirtį, matymo kampą, netikėtumo veiksnį. Patogios laiptuotos terasos taps ir spontaniško poilsio oaze. Stotelės, kaip utilitaraus objekto, funkcija išmaniai ir sėkmingai praplečiama. Objekte užkoduota daug rekreacinės architektūros ir aplinkos bruožų – asociacijų: laiptai-bangos, stogas-denis, stulpas-stiebas ir t. t. Dėl to šiuolaikiška architektūrinė stotelės išraiška nekelia jokių abejonių, atrodo savaime suprantama ir kontekstuali esamoje rekreacinėje aplinkoje. Atskiro paminėjimo vertas šių architektų pasiūlymas architektūrinį sustojimą padaryti dviračių take, suteikiant galimybę lankytojams pakilti į apžvalgos bokštą, išnerti iš miško tankmės ir bent akies krašteliu pamatyti vandens platybes, kurios alsuoja čia pat, tačiau būdami ant žemės to nematome.

DO ARCHITECTS DO ARCHITECTS komandai turbūt labiausiai pavyko perteikti stotelės kaip meno objekto sampratą. Jų projekte funkcija, kontekstualumas ir meninis patyrimas besąlygiškai susipina. Pusiau atviros erdvės komunikuoja sakralų santykį su supančia aplinka, pabrėžia jos tobulumą. Kuriama erdvė sustoti ir patirti, išgyventi gamtą. Kitoniškos architektūrinės formos siūlo netikėtą kampą, naują patirtį, artikuliuoja vietos išskirtinumą. Tai lyg nuotrupos, fragmentai to struktūruoto pasaulio, iš kur žmogus ką tik ištrūko, atsinešė su savimi lyg gamtoje tirpstantį realybės prisiminimą. Galiausiai veidrodinė akis atspindi tau visą supantį gamtos pasaulį, nukeldama stebėtoją į siurrealistinę erdvę.

138

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

RECENZIJOS

Sustojimo prie Pilkųjų kopų sprendinys neapsiriboja stotelės funkcija, bet yra kaip galerija-paviljonas, kryptinė vietos dominantė, dinamiška poilsio erdvė. Visgi objekto dydis ir santykis su aplinka kelia šiokių tokių klausimų. Galbūt šis sprendinys puikiai suskambėtų labiau urbanizuotame kontekste? Toliau plėtojant šią koncepciją, siūlyčiau pagalvoti apie formos palengvinimą, kuriamų erdvių susiliejimą ir mastelį. Gal visgi užtektų pasakyti pusę tiek, kiek dabar, ir esmė nuo to nepakistų?

VAIVA ANDRIUŠYTĖ IR ERNESTA BAGUŽAITĖ Vecekrugo kopos sustojimo sprendinys intriguoja ir provokuoja diskusijai. Įdomiai keliama įtampa ir pasirinkimo galimybė. Kuriuo taku užlipti? Kurį kelią pasirinkti? O gal eiti tarp jų? Ne toks įtikinantis kitos pusės rakursas, kur dvi apžvalgos terasos gana grėsmingai pakimba virš lankytojų galvų. Šie laiptai, kaip besiiriančios bangos, kaip žvejo pastangos pasiekti jūrą / marias per mišką ir kopas tikrai sukuria stiprų emocinį krūvį. Galimybė užlipti ir pasidairyti kitame lygmenyje, pakilti virš medžių leidžia patirti kitokią gamtos kokybę. Galbūt daugiausia diskusijų kelia pats išpildymas, kintančio ritmo įvairovė laiptų pakopose. Toks įtampos ir krypties akcentavimas turėtų žadėti kažkokį ypatingą lūžį, reginį aplinkoje, tuo tarpu kulminacija įvyksta pusiaukelėje. Galbūt galima būtų tą išskirtinės patirties kelionę pailginti ir užbaigti ten, kur tam būtų tinkamiausia aplinka? Be to, gal visgi užtektų vienos bangos, o kita būtų menamesnė ir subtilesnė?

RECENZIJOS

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE. PROCESAS

139

SUMMARY CURONIAN SPIT ARCHITECTURAL STOPS Since 1999 an event organized by the Architect Algimantas Zaviša Charity Foundation annually convene a community of architects and all who are not indifferent to the Curonian Spit’s environment and culture. The event is held in memory of long-time (1967-1996) Neringa municipality chief architect A. Zaviša (1935-1998), who contributed to the specific city architectural expression and formation of the area. Over the past years, seminars examinated various themes targeting interaction problems between institutions working for the benefit of the Curonian Spit. Core value in creating high-quality environment was indicated in immediate cooperation between stakeholders. Dr. Jūrate Tutlytė, one of the seminar’s speakers: “Every era has the right and opportunity to say their word. I believe that if the process is activated by more stakeholders, starting from the local community and guests, multidisciplinary researchers, experts, and ending with government officials and law guardians - it will find ways, methods and tools that enable the development (rather than “building”) of the present Curonian Spit, with the respect for the past and with the vision of the future. “

WORKSHOP IDEA Currently, heritage protection and environmental situation discourages dialogue in between modern and traditional architecture, therefore small architectural objects could be pilot projects, which explore the relationship between these identities. Curonian Spit architectural stops - is an ongoing project that seeks to target different cooperative branches to combine the local tradition, small architecture and craftsmanship. From the first stages of the creative work involving different professional fields, publiciation of the process and shaping public aesthetic sense, process creates unique bus stops reflecting the spirit of the Curonian Spit.

140

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE . PROCESAS // SUMMARY

WHY BUS STOPS ? I. Public object. Bus stop is a small architectural element that protects from weather, ensuring comfort while waiting for transport. This is where the acquaintance with the place begins and saying good-bye takes place while meeting people in the begining or in the end of a trip. II. The emphasis on local character At present, the Curonian Spit bus stops does not reflect the local character of exclusivity. They are a mass-produced objects, which can be seen in every city in the world and in Lithuania. But in addition to this utilitarian function they may turn into a local symbol, high quality small architectural objects, interpreting local traditions and architectural values, which can be exposed to locals and tourists traveling by buses. III. Applicability The main waiting and protective function can be easily extended, giving the public bus stop new, unexpected and cultural function. IV. Complexity of the project The Curonian Spit has a six main villages - Smiltynė, Alksnynė, Juodkrantė, Pervalka, Preila and Nida. Villages are linked by main road. Each village is planned to establish a bus stop with distinctive and reflective character. Due to the geographical situation (the land is long and narrow surrounded by water from two sides) buses are the only public transportation that conects all villages.

WORKSHOP TIMELINE 2015 April 22nd. Call for architects. After the open call five teams of architects were selected to participate in the workshop. Aketuri architektai Ambraso architektų biuras DO architects Simona Kazakauskaitė and Aistė Aleksandrovienė Vaiva Andriušytė and Ernesta Bagužaitė

PROJECTS 2015 May 22nd. Meeting the area. Issues and expectations (Curonian Spit) First meeting was held in Curonian Spit, where architects, locals, government and foresters travelled together through every bus stop. By stopping by, meeting locals and seeing the area they were closely introduced with core, essential and practical issues and needs that every day locals deal with. 2015 June 22nd. Public presentation and discuscion (Vilnius) After one month architects presented their ideas and sketches of how they see the situation. Projects were reviewed and discussed by experts form different backgrounds. Among participating advisers were spokesmen from Lithuanian National Commission for UNESCO, Cultural Heritage department, Association of Landscape Architects, Road Administration. 2015 September 4th. Conference and exhibition of final projects (Nida, Curonian Spit) During the event presentations of the final projects were held by the architects. While the experts put extra layer by reviewing each project from the historical, legal, social and cultural perspective.

“I believe, that the biggest value of the workshop is the process itself. How it runs and what kind of experiene we can get out of it. If phenomenon like this would continue, we will have good results not only in small scale, but in other objects in this significant area.” J.Vaškevičius, Chairman of Architects Chamber of Lithuania

AKETURI ARCHITEKTAI SIGNS FOR THE CURONIAN SPIT Geolocation: 55.4194072, 21.0653006 Architects: Milda Rekevičienė Alda Tilvikaitė Karolina Štreimikytė Ieva Marcinonytė Monika Augaitytė Rūta Stankevičiūtė Lukas Rekevičius The building, part of the infrastructure or structure are intended to meet the most basic needs, but at the same time, every new intervention in Neringa is hiding. Pretending to be fisherman’s homestead, wooden house from the last century or windswept lodge. There is no need to feign in Neringa, but it is necessary to adapt and respect the environment. To see what’s happening around you, to accept and to understand. Thinking over the place - to reflect it, complement, even reveal or resolve. Or maybe just frame and point at it, that every traveler would sigh while gazing at the eternal and always too short edge of the pier.

AMBRASO ARCHITEKTŲ BIURAS BUS STOP FOR JUODKRANTĖ Geolocation: 55.542193, 21.121885 Architects: Audrius Ambrasas, Rasa Ambrasienė, Jonas Motiejūnas The designed stop is located between L. Reza street and the Gulf Coast. User appears between the station and the street. While searching for the correct form, distinctive elements had to SUMMARY // ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE . PROCESAS

141

be transformed into connecting elements: eastern terraced part once again invites the user to turn towards the water. Selected materials - steel structure for sustainability of the building and thermowood terraces for comfort.

with Neringa, while the pathway to Neringa reflection suggests convergence. A gentle, friendly greeting or a brief farewell.

SIMONA KAZAKAUSKAITĖ AND AISTĖ ALEKSANDROVIENĖ

OBSERVATION TOWER FOR THE CURONIAN SPIT THE STOP FOR DEAD DUNE Tower raises the observer to the level of the treetops, offering admiration of the scenery from an unusual, stepped back point of view - highlighting the fragility of the environment and need of sensitive approach to it. Observation area is rather closed space - framing visible landscape piece and leaving a memorable shot. The building could indicate a very fragile places of the Reserve by offering to look at them in a respectful manner, without physical contact. Selected materials - wooden trusses and thermowood - unpretentious, supporting important local sensory tags - textures, smells, transparency.

DO ARCHITECTS SHE. THE STOP FOR BEARS HEAD DUNE Geolocation: 55.642235, 21.124005 Architects: Gilma Teodora Gylytė, Andrė Baldišiūtė, Arvydas Gudelis, Karolina Čiplytė The stop nearest the point of arrival and departure, the first and the last place to pause, prepare, to meet, relax and to stay. This is the hill of Neringa, where forests burn and are reborn. Here is the hill overlooking the sea and the lagoon. Every arrival is greeted as a guest, welcomed with respect, for him nothing is spared. The stop gently embraces the arrival into Neringa and guides him within. Like Neringa, the stop imposes through its space: a wide wooden terrace provides respite and a place from which to encounter the forest, a generous enclosure allows for personal cleansing, information boards acquaint the guest

142

ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE . PROCESAS // SUMMARY

Geolocation: 55.486354, 21.091593 Architects: Aistė Aleksandrovienė, Simona Kazakauskaitė Dead dune in the Nagliai nature reserve is one of the most beautiful landscapes in Lithuania. During the peak season, it becomes one of the most visited sites in the Curonian Spit, locating shuttle stop and customized information point for visitors is relevant. Contemporary forms of construction are inspired by the Dead dune landscape silhouette. The building has triangular plan, functionally divided into three parts - an information booth, the terrace and sanitary block. Structure of the building is designed of steel and wood profiles. Facades, terraces and floor are made from natural color thermal wood.

VAIVA ANDRIUŠYTĖ AND ERNESTA BAGUŽAITĖ THE STOP FOR VECEKRUGAS DUNE Geolocation: 55.356076, 21.019067 Architects: Vaiva Andriušytė Ernesta Bagužaitė Designed stop becomes symbol of the characteristic Vecekrugas dune - dynamic and highest dune with bi-directional panorama. Emerging sight of two waters intersection is highlighted by wooden walkways which open two-sided perspectives. Terraces lifted from the ground are as a keyframe from movement of dunes, and like the Vecekrugas dune itself, suspended by

PROJEKTO SKLAIDA growing trees. Wooden ornaments reflect blazons of the nearby Nida and Preila villages.

Žinių Radijo laida „Reikia architekto” / aut. R. Leitenaitė / 2015 09 17

Stop height - 6720 mm - is a subtle hint to 6720 cm height of the dune. Dynamic volumes reflect the silhouette of dunes while wood stands for prevailing colors and textures of traditional local architecture. Observing the Curonian Spit from different heights exposes the incurance of totally different moods. Designed stop allows to experience wide range of sensations in nature - from the ground up to the sky - vertical and horizontal space perception.

Archiforma [2015 / 3-4 (60-61) / „Tradicinis Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo renginys „Zavišinės“ / aut. J. Raišutienė, G. Antanaitytė]

WORKSHOP ESTABLISHMENT: Architect Algimantas Zaviša Charity and Support Foundation

Archdaily.com [„Series of bus stops along the Curonian Spit will connect 6 previously isolated villages” / E.Oh / 2016 02 14] Statybunaujienos.lt [„Kuršių nerija turėtų pasipuošti nauju aksesuaru” / aut. V. Sapetkaitė / 2016 02 18] „Centras“ [2016 vasara / „Iniciatyva, dialogas, realizacija: ar Kuršių nerija pasiruošusi modernios architektūros atėjimui?“ / aut. T.Milkamanavičius]

Steering group: Gerda Antanaitytė Aurimas Baužys Andrius Laurinaitis Jurgita Raišutienė Ramunė Staševičiūtė Project is partly funded by Lithuanian Council for Culture and Ministry of Culture of the Republic of Lithuania.

PROJEKTO SKLAIDA // ARCHITEKTŪRINIAI SUSTOJIMAI KURŠIŲ NERIJOJE . PROCESAS

143