JURGITA RAIŠUTIENĖ
K A R K L Ė S K A IM O I R A P Y L IN K I Ų B I O ĮVA IROV Ė ESAMOS SITUACIJOS AP ŽVALGA Pagal
Pajūrio
regioninio
parko
direkcijos
vyr.ekologo Erlando Paplauskio pateiktą infor maciją ir fotografijas.
2016 m. liepa 26 d Klaipėda
KARKLĖS KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
Bendri bruožai Karklės apylinkių išskirtinumas, kad palyginti trumpame, maždaug 10 km pajūrio ruože susiformavo labai įvairūs kraštovaizdžiai. Šioje pajūrio atkarpoje yra smėlėtų jūros paplūdimių ir riedulynų, pakrantės ruožų su baltomis kopomis ir su pajūrio skardžiais. Žymiausia parko vieta – ties Karkle esantis 22 m aukščio skardis, vadinamas Olandų kepure. Šis skardis yra viena didžiausių traukos vietų parke, žmonės čia mėgsta palydėti saulę, rengti vestuvių fotosesijas. Tai lankomiausias gamtos objektas Klaipėdos rajone.
Pajūris ties Karkle populiari pasivaikščiojimų vieta tiek vasarą, tiek žiemą
Karklės kaime, ties ,,Žilvičio“ teritorija išsiskiria neaukštas, 5-6 m aukščio klifo fragmentas. Toliau į Šiaurę moreninis skardis nebėra taip ryškiai išreikštas, ties kapinaitėmis padengtas žoline augmenija, krūmais, o toliau pridengtas vietomis eroduotomis, vietomis stipriai apaugusiomis smėlio kopomis. Į Rytus nuo Karklės plyti sparčiai urbanizuojama pajūrio žemuma su dar išlikusiais dirbamos žemės plotais, svarbi kai kurių paukščių ir žvėrių maitinimosi teritorija. Tačiau bioįvairovės požiūriu vertingesnis tik Kalotės botaninis – zoologinis draustinis.
2
KARKLĖS KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
Karklės kaimas. Senoji gyvenvietė šiandien. Foto: S.Bendiko
Į Šiaurę nuo Karklės Plazės/Plocio rezervatas su ežeru. Iki Palangos driekiasi natūralus pajūris – pievos su mozaikiškai įsiterpiančiais miškeliais. Foto: S.Bendiko
Piečiau Karklė Olandų kepurės kraštovaizdžio bei Kalotės botaninio zoologinio draustinio miškai su ežeru Foto: S.Bendiko
3
KARKLĖS KAIMO IR APYL I NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
Piečiau Karklės pajūryje dominuoja miškai, tarp kurių esama įvairiaamžių pušynų, sodintų su introdukuotomis lapuočių rūšimis. Šiauriau Karklės plyti atviros erdvės su ES svarbos saugomomis buveinėmis: užuomazginėmis, baltosiomis, pilkosiomis kopomis. Šalia arčiausiai jūros esančio Lietuvoje Plocio ežero yra vienintelė Lietuvoje vieta, kur aptinkama smėlynų tyrulių buveinė.
Rikinės upelis vizualiai žymi Karklės rekreacinės zonos pabaigą. Į Šiaurę nuo jo įkurtas Plazės/Plocio rezervatas .
Cypos upelis. Nuo jo į Pietus prasideda moreninis skardis ir Olandų kepurės skardis. Kopų augmenija ryškiau išreikšta iki Tydekos upelio
4
KARKLĖS KAIMO IR APYL I NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
Smėlynų augmenija apaugančios kopos piečiau Karklės kapinaičių
Baltijinė stoklė ties augmenija apaugusiu kapinaičių šlaitu
Karklės pušynas.
5
KARKLĖS KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
Augmenija Pajūrio smėlynuose, kur žmonių lankymasis nėra pernelyg intensyvus, gyvybės rūšių įvairovė yra daug didesnė negu intensyviai mindomose pajūrio teritorijose. Čia dar aptinkamos tokios rūšys kaip smiltyninis laibenis, pajūrinė širdažolė, baltijinė gegūnė, pajūrinė linažolė, mažoji gegužraibė, ankstyvoji smilgenė, lininė žarotūnė, tamsialapis skiautalūpis, druskė. Kai kurie augalai aptinkami tik pajūrio zonoje. Tai sultingoji jūrasmiltė, pajūrinis pelėžirnis, baltijinė stoklė, baltijinis pūtelis. Pastarieji du auga tik rytinėse Baltijos jūros pakrantėse ir vadinami endemais. Pajūrį ties Karkle, reiktų išskirti į atskirus ruožus, su jiems būdingomis sąlygomis. Maždaug ties ,,Žilvičiu“ moreninis skardis perkirstas Cypos upelio Pietuose, Tydekos Šiaurėje. Tiesiai už pastarojo prasideda ir driekiasi į Pietus Olandų kepurės skardis, paaukštėdamas iki maždaug 20 m aukščio (aukštis kinta dėl erozijos. Čia augmenijos bioįvairovė skurdi dėl natūralių erozinių procesų. Nuo kapinaičių į Šiaurę – bioįvairovė skurdi dėl žmogaus sukeltos erozijos. Bioįvairovę šiame itin gausiai lankomame pajūrio ruože (apie 300 tūkst. lankytojų per metus) galima sulygint su analogiškomis intensyviai žmogaus trypiamomis pajūrio teritorijomis Palangoje, Melnragėje. Čia auga tik pačios būdingiausios ir atspariausios mindymui rūšys: pajūrinė smiltlendrė, smiltyninė rugiaveidė, pilkalapis šaukštis, pajūrinis pelėžirnis, kai kur negausiai baltijinė stoklė, sultingoji jūrasmiltė, tarpsta įvairios adventyvinės, pionierinės rūšys būdingos bet kur esantiems destrukciniams biotopams. Inicialinių kopų beveik nėra, nebent sąlyginai tokiomis galima būtų vadinti nedidelį plotelį tarp Cypos upelio ir moreninio klifo pradžios ties ,,Žilvičiu“.
Užuomazginių kopų fragmentas su pajūrine smiltlendre ties stovykla ,,Žilvitis“
6
KARKLĖS KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
TYRIMO IŠVADA:
Visiškai kita situacija prasideda rezervate, į Šiaurę nuo Rikinės. Jame augmenijos įvairovę puikiai atspindi Dr. J.Stankevičiūtės-Radžiūnienės stebėjimai transektoje ties Plocio ežeru. ,,Išilginis pjūvis puikiai atspindi bendrą augalijos įvairovę Karklės apylinkėse. Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad smėlynų augalija praradusi tipingą struktūrą. Ryškus stadijinių bendrijų dominavimas (23 kontūruose iš 31) leidžia manyti, kad šioje teritorijoje augalų dangoje vyksta esminiai pokyčiai. Dažnai ir gana dažnai aptikti Agrostis tenuis, Anthoxanthum odoratum, Rhytidiadelphus squarosus leidžia manyti, kad šioje teritorijoje ilgainiui smėlynų augaliją pakeis pievų bendrijos. Iš viso aprašyta 15 smėlynuose aptiktų bendrijų bei įvairūs jų tarpiniai variantai. Atskiru kontūru buvo išskiriami transektose pasitaikantys atviro smėlio ploteliai, kadangi atviras, eroduojamas smėlis yra gana svarbus bendrijos komponentas. Aprašytos smėlynams būdingos bendrijos jungia įvairaus žolyno susivėrimo laipsnio pajūrio, kontinentinių kopų bei fliuvialinių smėlių augaliją. Pievų augalijai priklausančios bendrijos yra pereinamojo pobūdžio tarp smėlynų augalijos ir mezofitinių pievų ir užima labai savitus ekotopus.” Ši teritorija išlieka tyrimų ir gamtotvarkos darbų poligonu pagal rezervatui bei Nemirsetos kraštovaizdžio draustinio daliai parengtą gamtotvarkos planą. Tyrimai rodo, kad rezervate galima inicijuoti ganymą ir ieškoti galimybių kaip suinteresuoti vietos bendruomenę ganyti avis ar ožkas sparčiai pievomis virstančiose smėlynų bendrijose.
Pav. Baltijinis putelis – Rytų Baltijos endemas
7
KARKLĖS KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
PAJŪRINĖ LINAŽOLĖ
Atkreiptinas dėmesys į Pajūrinę linažolę (Linaria loeselii) . Žydi gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Auga Baltijos pajūrio kopose. Dažniausiai įsikuria baltosiose kopose, rečiau – praardytose pilkosiose kopose. Pietrytinių Baltijos jūros pakrančių smėlynų endemas, aptinkamas tik Lenkijoje, Kaliningrado srityje, Lietuvoje ir Latvijos pietinėje dalyje (GUDŽINSKAS, 2007). Tai rūšis įrašyta į ES buveinių direktyvos II priedą, kuriai būtina steigti saugomas teritorijas augavietėse. Tai reta, nykstanti rūšis visame areale. Jai reikalinga buveinė yra atviro smėlio plotai, tačiau jautri rekreacijai ir trypimui. Negausiai aptinkama Plocio rezervate. Gausiau Šiaurinėje jo dalyje, Nemirsetoje.
Pajūrinė linažolė įrašyta į LRK bei ES buveinių direktyvos II priedą.
PAŽINTINIS TAKAS ,,LITORINA”
Į Pietus nuo Olandų kepurės driekiasi pažintinis takas ,,Litorina”. Viena malonesnių pasivaikščiojimui vietų pajūryje. Dar XIX a. pabaigoje, pajūriu driekėsi pustomi smėlynai. Miško aplink Klaipėda beveik nebuvo likę. Išskyrus tik ties Olando kepure, kuri tarnavo, kaip jūrinis orientyras. Beje, viena realiausių versijų apie skardžio pavadinimo kilmę taip ir sako, jog taip tiesiog buvo pavadinta tipiška vieta locijose. Anot istorikės Z.Genienės, Klaipėdos miesto magistratas, siekdamas sustabdyti link miesto judančius pustomus smėlynus pradėjo miško sodinimo darbus, tačiau darbai josi lėtai. XXa.pr. Klaipėdos magistratas ėmė bendradarbiauti su Klaipėdos miesto pirklių gildija ir jiems pavedė rūpesti miško Bukas. Lietuva driekiasi Šiaurinė buko arealo riba.
8
KARKLĖS KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
sodinimo darbais. Pirkliams buvo skirta žemių vasarvietėms statyti Giruliuose. Nuo šiol darbai ėjosi sparčiai, Giruliuose įsteigiama girininkija ir pirklių gildijos rūpesčiu buvo pasodintas šis miškas. Šio miško sodinimui panaudoti ne tik šio krašto medžiai, bet ir parkams labiau būdingos atvežtinės rūšys – Europinis kėnis, bukas, platanalapis klevas, raudonasis ąžuolas. Todėl šiandien čia turime šimtamečių medžių mišką. Kai kur dar išliko iš medžių suformuotų, pasivaikščiojimui skirtų promenadų likučiai. Šis miškas auga gerokai aukščiau jūros lygio, virš jūros apie 15m. iškilęs moreninis gūbrys driekiasi iki pat Karklės. Jo šlaitas tai senosios, prieš 8 tūkst. Metų tyvuliavusios Baltijos pramotės – Litorinos jūros krantas. Kai kur atsiveriantys šaltiniai ir upokšniai čia formuoja vaizdingas raguvas, o nuo šlaito atsiveria vaizdas į nūdienos Baltiją.
9
KARKLĖS KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
Gyvūnija
VABZDŽIAI
Pajūrio smėlynai yra ne tik įvairių augalų rūšių namai. Su jais glaudžiai susijusios kai kurios vabzdžių rūšys. Tik Baltijos pajūryje aptinkami pajūriniai šokliai. Smėlynuose gyvena reti plėviasparniai – kopinės smiltvapsvės, ilgažandžiai bembiksai. Kai kurių drugių rūšių taip pat randama tik pajūryje (pvz., pajūrinė kukulija Cucullia balsamitae, pajūrinis stiebinukas Mesoligia literosa, pajūrinis dirvinukas Agrotis ripae). Smėlynų gyventojams daroma žala net tada, kai žmogus paprasčiausiai vaikščioja, o kur lankosi daug žmonių, vystomos statybos, važinėjama transportu, šios rūšys visai išnyksta. Todėl didžiausia įvairovė stebima stebima šiauriau Rikinės upelio žiočių.
Pajūrinė kukulija aptinkama tik pajūryje.
Pajūrinis dirvinukas
10
KARKLĖS KAIMO IR APYLI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
VARLIAGYVIAI IR ROPLIAI
Atkreiptinas dėmesys, kad Plocio ežere neršia paprastosios, palvės pelkutėse nendrinės rupūžės, smailiasnukės ir pievinės varlės nerštavietės labiau aptinkamos Kalotės ežero apypelkiuose, o Karklės apylinkėse tik nedidelėse miško pelkutėse, gyventojų kūdrose. Kūdrose kur nėra žuvų, veisiasi paprastieji tritonai. Varliagyvių gausa pritraukia daug jais mintančių plėšrūnų – paprastųjų žalčių, gandrų, suopių. Kopose gausu vikriųjų driežų.
Vikrusis driežas įprastas roplys kopose. Foto: Ž.Pūtys PAUKŠČIAI
Parko teritorija turi tarptautinę gamtosauginę reikšmę. Ji yra ant Šiaurės–Pietų ir Rytų–Vakarų paukščių migracijos kelių sankirtos, todėl rudeninių ir pavasarinių migracijų metu čia galima pamatyti didelę dalį Lietuvoje aptinkamų paukščių rūšių. Jūroje yra tarptautinės svarbos paukščių žiemojimo vieta, kur kasmet žiemoti susirenka tūkstančiai vandens paukščių, tarp kurių globaliai nykstanti rūšis – sibirinė gaga pastaruoju metu išnyko. Šiuo metu žiemos metu ornitologai stebi šias žiemojančias rūšis: Ausuotuosius kragus rudakaklius narus, didžiuosius dančiasnapius, ledines antis, klykuoles, kuodotąsias antis. Pakrantėje rudens ir pavasario migracijų metu garantuotai stebimi juodkrūčiai bėgikai, smiltinukai, akmenės, islandiniai bėgikai, rečiau raudonkojai tulikai, gaidukai, griciukai, riestasnapiai bėgikai.
11
KARKLĖS KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
Smiltinukas prie Olandų kepurės
Jūrinis sėjikas
12
KARKLĖS KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
Perėjimo metu pilkosiose kopose ir ant apsauginio kopagūbrio galima išvysti kitur Lietuvoje retą paukštį – dirvoninį kalviuką (Anthus campestris). Nors jų apsaugai svarbi teritorija prasideda Karklės kaime, tačiau realiai jam perėti tinkamos vietos yra tik rezervate. Šalia Karklės esančiuose laukuose stebimi į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti pelėsakaliai, jiems iškelta dirbtinė lizdavietė (Falco tinunculus), Karklės kaime peri kukučiai (Upupa epops). Turistiškai patrauklus objektas – Didžiųjų kormoranų kolonija ties Plocio ežeru. Karklės kaime mozaikiškai išsidėstę miškeliai, suformuoja tinkamas sąlygas gana didelei paukščių įvairovei. Čia yra ir tipiškos sinantropinės rūšys, bei miškam ir parkams būdinga rūšinė sudėtis. Todėl Karklės kaimas galėtų pagrįstai reklamuoti poilsį paukščių giesmininkų apsuptyje. Karklės svečiai čia girdi volungių, juodgalvių devynbalsių, tošinukių, trijų rūšių pečialindų, strazdų giesmininkų, juodųjų strazdų, liepsnelių, raudonuodegių balsus. Dirvoninis kalviukas rezervate.
ŽINDUOLIAI Karklės kaime ne sezono metu nuolatos gyvena stirnų grupelė, lankosi briedžiai, maitinasi jenotai, lapės. Briedžiai tokie jaukūs, kad žmonės įsidrąsinę bando su jais fotografuotis iš arti. Tai kelia pavojų jų sveikatai, briedis gali gindamasis žmogų stipriai sužaloti, jeigu priartėjimą supras kaip žmogaus agresiją. Migracijų metu Karklėje stebėtos briedžių grupės iš 5-6 individų. Vis tik Karklės svečiai, ypač ne sezono metu, turėtų būti įspėjami, kad laikytųsi saugaus atstumo nuo laukinių žvėrių ir nesistengtų jų paglostyti ar maitinti. Deja taip atsitinka. Kiti žinduoliai Karklės kaime: akmeninė kiaunė, miškinė kiaunė, voverė, šeškas, žebenkštis, ūdra, kanadinė audinė. Jūros priekrantėje pilkasis ruonis būna dažnas svečias. Žvejai skundžiasi, kad jų tiek daug, jog retai ištraukia nesudraskytą tinklą. Tačiau konkrečių duomenų apie jų skaičių nėra.
13
KARKLĖS KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
Karklėje 2016 Foto: S.Bendiko
Karklės kopose. Foto R.Puidoko
Ties Olandų kepure 2016. Foto R.Puidoko
14
KARKLĖS KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
ŽUVYS
Ichtiofaunos įvairovę Karklės kaime lemia jūra. (Tvenkinio paskirtis labiau priešgaisrinė, todėl mėgėjiškai žūklei jeigu ir naudotinas, tai patraukliu įžuvintu telkiniu jo versti nėra tikslo). Priekrantės zonoje vasaros metu aptinkamos tos pačios gėlavandenės rūšys, kaip Kuršių mariose. Daugiausiai todėl, kad vasaros metu, kai mariose vandens kokybė pablogėja dėl žydėjimo, labai didelė dalis karšių, starkių, ešerių išplaukia į Baltijos priekrantę. Todėl žvejai verslininkai šiuo metų laiku net dažniau gaudo gėlavandenes rūšis, negu jūrines. Iš jūrai būdingų rūšių Karklės priekrantės žvejai daugiausiai gaudo plekšnes, uotus, strimeles, stintas, menkes. Nemažai priekrantėje laikosi ir šlakių. ŠIANDIENOS AKTUALIJOS Invazinės rūšies, juodažiočio grundalo (Negobius melanostomus) paplitimas kelia pproblemų Karklei. 4 - ais gyvenimo metais jie žūna ir pakrantes nukloja tonos negyvų grundalų. Tai kasmetinis procesas ir panašu, kad kiekvienais metais gali tekti juos rinkti nes pūvanti organika skleidžia stiprų kvapą. Taip pat pasitaiko, kad pakrantė būna nuklota negyvais grambuoliais, laumžirgiais. Tai pajūrio problema, nes bangos išmeta jūroje nuskendusius vabzdžius. Garsieji kormoranai gyvenantys rezervate jokios grėsmės nekelia, gyvena rezervate, kuris skirtas tik gamtai, rekreacinėse teritorijose bei gyvenvietėje jie nesikurs dėl trikdymo. Netgi taip atsitikus, jų plitimą nesunku sustabdyti. Todėl Karklės gyventojams nėra ko baimintis, kad kormoranai apsigyvens šalia jų namų. Karklės gyventojas A.Bučys su kormorano iškamša, kuris netikėtai nukrito ant stogo ir sulaužė tris stogo čerpes.
15
KARKLĖS KAIMO IR APYLI NKIŲ BIOĮ VAI ROVĖ
Mėgėjiška žūklė nuo kranto
Žvejų verslininkų kasdienybė
SVARBIOS NUORODOS Plačiau susipažinti su teritorijos analize galima čia: http://www.vstt.lt/VI/files/File/Teritoriju%20planavimas/Pajurio_RP_esamos_bukles _analize.pdf Gamtotvarkos planą su detalia bioįvairovės apžvalga galima rasti čia : http://gamtotvarka.am.lt/plans/101.pdf
16
KARKLĖ S KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
KARKLĖ S KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
Karklės gamta ir turizmas Vienareikšmiškai galima teigti, kad šiandien daugiausia žmonių Karklę lanko vasarą dėl paplūdimių, dviratininkai dėl puikios trasos gamtoje. O iš gamtos paveldo objektų – visame Klaipėdos rajone be konkurencijos yra vienintelis Lietuvoje pajūrio skardis Olandų kepurė. Tačiau tai toli gražu neatspindi visų Karklės gamtinių vertybių galinčių tapti traukos šaltiniais turistams. Aptariant Karklės gamtos patrauklumą, pradėsime nuo esminio Karklės išskirtinumą lemiančio vandens telkinio – Baltijos jūros. Karklėje šiandien ir dauguma paslaugų teikėjų savo reklamose apsiriboja minėdami Karklės kopas ar smėlėtus paplūdimius. Tuo taru jūra šiandien teikia daug daugiau galimybių negu pliažinis turizmas. Mėgėjiška žūklė šiandien yra vienas traukos šaltinių. Šiandien dar menkai Karklės paslaugų teikėjų išnaudojamas. Mat vyrams bet koks poilsis tampa ženkliai priimtinesnis, kai poilsiaudami jie gali pažvejoti. Todėl aptarsime esminius mėgėjiškos žūklės objektus ir būdus: Nuo kranto paprasčiausia meškere ar vėžių bučiukais galima neribotai gaudyti juodažiočius grundalus, gerų kulinarinių savybių, tačiau kol kas nepakankamai įprastas. Jų tiek daug, kad pagauti gali bet kas. Vėžių gaudyklėmis juos galima gaudyti be meškerės. Nereikia jokių įgūdžių, pakanka įbristi giliau ir užmesti nakčiai gaudyklę su masalu. Ryte kiekvienoje gaudyklėje bus garantuotai po keletą grundalų. Ši žuvis gali būti išnaudojama svečių pramogai, nes puikiai tinka žuvienei, kepimui, rūkymui. Šviežia žuvis kepsninėje 17
KARKLĖ S KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
pradžiugintų ne vienos sodybos svečią. Bendruomenės rengiamoje šventėje ,,Menkinė‘‘ galima rengti grundalų gaudymo varžybas, virti iš jų žuvienę.
Grundalų gaudymas vėžių gaudykle
Menkių žvejyba kasmet sutraukia apie 300 žvejų (PRPD duomenimis tiek išduota leidimų), kurie Karklėje išplaukia į jūrą žvejoti menkių nuosavais mažaisiais laivais. Šiemet planuojama įrengti jiems patogesnę nuovažą ties kapinaitėmis. Galima įžvelgt tam tikrą kontradikciją tarp rekreacinės žūklės ir Paukščių apsaugai svarbios teritorijos jūroje, tačiau šiandien jūra pramogoms išnaudojama labai menkai. Tuo tarpu pasiturintys žvejai, galintys įsigyti katerius, gali praplėsti paslaugų teikimą ne sezono metu. Priekrantėje ties Karkle laikosi vadinamosios karališkosios žuvys – šlakiai. Šiandien stambių lašišų žvejyba jūroje tampa kultine pramoga žvejų tarpe, tam naudojama brangi įranga, pasiekiama ne kiekvienam. Tuo tarpu Karklėje galima propaguoti mėgėjišką žūklę spiningu iš paprastų mažųjų laivelių. Gana stambius šlakius galima sužvejoti netoli kranto.
18
KARKLĖS KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
Karklėje yra galimybių pritraukti daugiau ornitologinio turizmo entuziastų. Sparčiai populiarėjanti turizmo rūšis galėtų būti naudinga praplečiant sezoną. Mat ornitologams įdomiausia stebėti paukščius rudeninių ir pavasarinių migracijų metu. Žiemos metu susidarančios paukščių sankaupos taip pat galėtų būti kaip atrakcija savaitgalio svečiams, ieškantiems ramybės ir gamtos. Tam tikslui gali būti išnaudojamas Pajūrio regioninio parko lankytojų centras, turintis tam tinkamą optiką. Tokia paslauga teikiama ir šiandien, tačiau apie tai trūksta informacijos apgyvendinimo įstaigose. Vis tik gamtos stebėjimas, ekskursijos į gamtą, paukščių stebėjimas suteiktų pridėtinę vertę ir didintų vietovės patrauklumą.
Paukščių stebėtojai Karklėje Paukščių dienos metu
Į Šiaurę nuo Karklės kaimo plyti Plocio rezervatas su Plocio ežeru. Istoriškai čia iki karo driekėsi dar Karklės kaimas su pavienėmis sodybomis. Šiandien prie ežero įrengta paukščių stebykla – namelis. Migracijų metu čia stebimos įvairios vandens paukščių rūšys, o vasaros metu stebėtojus traukia šiemet įsikūrusi Didžiųjų kormoranų kolonija. Ežerėlyje peri ilgasnapės ir nendrinės vištelės, laukiai, didžiosios antys, maitinasi jūriniai ereliai, pilkieji, baltieji garniai. Apypelkyje peri pilkosios gervės, perkūno oželiai. Šiltuoju metų laiku Karklės svečiai gali būti supažindinami su paukščių balsais. Pačiame kaime esančiuose miškeliuose peri 10 paukščių giesmininkų rūšių, su kurių balsais gali būti supažindinami svečiai. Lankytojų centras teikia tokią paslaugą, organizuoja mokamas ekskursijas, tačiau trūksta informacijos, apie tokias išskirtines paslaugas svečiai gali sužinoti tik jeigu patys domisi ir užduoda tokį klausimą. Reklamos ir pasiūlymų trūksta tiek apgyvendinimo paslaugas teikiančiose sodybose, tiek lankytojų centre.
19
KARKLĖS KAIMO IR APY LI NKIŲ BIOĮ VAIROVĖ
Komercinių medžioklių metu nužudytų Afrikos gyvūnų mumijų ekspozicija elnyne, Karklėje
Pakankamai didelis lankytojų traukos centras Karklėje yra ŽŪB ,,Aglaura“ elnių aptvaras, kuriame papildomai įrengta gyvūnų ekspozicija, medžioklės muziejus. Kadangi tarptautinės konvencijos griežtai draudžia imti pinigus už laukinių gyvūnų iškamšų eksponavimą, o privačios gyvų gyvūnų kolekcijos aplankymas leidžiamas su bilietais, kyla nemažai kontraversiškų klausimų apie medžioklės ekspozicijos lankymo korektiškumą. Todėl išlieka nemažai kontraversiškų klausimų dėl šio lankytino objekto pilnavertiško integravimo į ekologinio švietimo programas ir pristatymą Karklės svečiams Lankytojų centre. Tačiau pats savaime ekstensyvaus ūkininkavimo būdas nuganant kraštovaizdžio draustinio pievas elniais – įdomus ir dėmesį traukiantis verslo ir gamtos sugyvenimo pavyzdys, ganomose pievose apsigyveno griežlės. Medžioklės edukacija būtų tinkama koncepcija objekto pristatymui ir ekologiniam švietimui nagrinėjant komercinių medžioklių teigiamą ir neigiamą poveikį Afrikos gamtai, tačiau šiandien visuomenėje labai daug kontraversiškų nuomonių ir susipriešinimo medžioklės klausimais, todėl apie šį objektą tik teikiama informacija, tačiau nėra išsamaus pristatymo ir reklamos. Ateityje vertėtų pasigilinti ir surasti politiškai korektišką objekto integravimo būdą į bendrą parko edukacinę sistemą, nes akivaizdu, kad vaikams tai tikrai yra traukos centras ir kontraversijos galbūt gali būti išspręstos. Šiandien galima teigti, kad Karklės kaimo bei apylinkių gamtos vertybės, bioįvairovė, natūrali gamta turizmui išnaudojama paviršutiniškai. Naudojamos tik tos vertybės, kurios ir šiaip žinomos žmonėms – paplūdimiai ir Olandų kepurė. Tuo tarpu esama kur kas daugiau gamtinių vertybių, kurios padidintų teritorijos pridėtinę vertę, padidintų patrauklumą šaltuoju metų laiku.
Safaris elnyne vaikams puiki atrakcija Foto: A.Bartulytės
20