15min savaitraštis 2012.05.11

Sportas

Turnyrui ruošiasi vangiai Iki olimpinės krepšinio atrankos Venesueloje liko mažiau nei du mėnesiai, tačiau Karakaso krepšinio arenos durys vis dar užkaltos vinimis, o šalyje jaučiama politinė suirutė. Kuo šiuo metu gyvena Venesuela, savo kailiu patyrė Lietuvos televizijos operatorius Stasys Petkus. Jis turėjo minčių į Karakasą sugrįžti per olimpinę atranką, tačiau dabar purto galvą: „Nevykčiau net jei sumokėtų.“

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 17 (1248) • 2012 m. gegužės 11 d.

17–18 psl.

Politika

Geras ar blogas pavyzdys?

Druskininkų svečiai aikčioja iš susižavėjimo, ganydami akis po naujus miesto infrastruktūros objektus, žydinčius skverus, švarias gatves ir nepastebi neribotos vieno žmogaus valdžios ir baimės atmosferos.

Po metų metus trukusių derybų Vyriausybė, nusprendusi žydų organizacijoms išmokėti 128 mln. Lt kompensaciją, didžiuodamasi pareiškė, kad Lietuva turėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalims. Tačiau skeptikai tikina, kad Lietuva – labai prastas pavyzdys.

4–5 psl.

Visuomenė

Laisvės šauklys

Violeta Bagdanavičiūtė

28–31 psl.

R.Malinauskas Druskininkuose šoka tik pagal savo muziką.

M.Vidzbelio/Scanpix nuotr.

Anuomet jį laikė psichikos ligoniu.

Vėliau – nacionaliniu didvyriu. Nuo Romo Kalantos susideginimo Kaune praėjo keturiasdešimt metų, tačiau jo pavardė vis dar garsiai aidi, o tragedijos liudininkų prisiminimai neblėsta.

6–7 psl.

Šeimininkas

Kultūra

Kino centras – be kino kūrėjų Lietuva steigia Kino centrą. Tačiau kino kūrėjai įtaria, kad jų lūkesčiai gali likti nepateisinti, mat iki šiol visi jie palikti nuošalyje – nei nuomonės kas klausė, nei kvietė bendradarbiauti.

36–37 psl.

Sveikata

Pagalbos šauksmas Viskas priklauso tik nuo nepažįstamų žmonių gerumo. Į tokią padėtį pateko Jolita Matkevičienė, kurios dukra Augustė serga vėžiu. Operacijai reikia apie 200 tūkst. Lt, o laikas nenumaldomai tiksi. Vakar Augustei sukako dveji metai. Gimtadienį mergytė sutiko Kauno klinikose – ligoninė jai jau tapo namais. Ji ir jos mama pusmetį kovoja su piktybiniu augliu, išaugusiu mergaitei iš regos nervo.

38–39 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. g gegužės g 11 d.

65

proc.

15min.lt apklausa Rimvydas Valatka

19

proc.

Vitą Matuzą prokurorai kaltina nusikaltimų organizavimu.

Jis atkerta, kad tai politinis užsakymas. Kaip tai vertinate?

r.valatka@15min.lt

Polka su ragučiais Viena žinia – gera: teisingumo ministras R.Šimašius po interpeliacijos liko poste, o jį vertusieji – su ilga nosimi. Ne todėl žinia gera, kad ministras būtų labai geras, bet todėl, kad prieš jį susivienijo tokia šušara, kad, neduok Viešpatie, Lietuvai jos pergalę.

Kita žinia – irgi nebloga. A.Kubilius skaitė paskutinę savo Vyriausybės ataskaitą. Paskutinį kartą nuliūdęs Lietuvos premjeras ragino mus žūtbūt tikėti labai tolima modernios Lietuvos ateitimi. Jis dar išskyrė keturis prioritetus, o iš visų premjero išsakytų prioritetų labiausiai išsiskyrė mandri žodžiai: ekonomika ir finansų tvarumas, konsolidacijos poreikis, energetikos integracija ir modernios Lietuvos kūrimas su be laiko pasenusia tauta.

Kita vertus, ilgiausiai premjero poste išsilaikiusio konservatoriaus paskutinę ataskaitą gera žinia galėsime laikyti tik tol, kol nežinosime, kas kitąmet skaitys Vyriausybės ataskaitą. Kad nebus geresnis, tai kaip dukart du. Kiek kartų blogesnis, štai koks klausimas.

Lyg tyčia, žiniasklaida trečiadienį ištrimitavo, kad lietuviškumą labiau už viską vertinantys lietuviai, jei tik būtų jų, o ne Seimo valia, premjeru paskirtų tikrą aukštaitį, o gal žemaitį (nelygu kaip vertinsime Kėdainių geografinę padėtį – istoriškai ar iš dabarties pozicijų) V.Uspaskichą. Taip rodanti apklausa.

Sodoma ir Gomora? Tai jau tikrai. Jei tik, žinoma, jautresnių sielų piliečiai apsiribojo antraštėmis.

Perskaičius visą žinią išaiškėjo, kad tokių lapausių, kurie balsuotų už dvigubos partinės bei, matyt, ir valstybinės buhalterijos principus, visai nedaug kaip Lietuvai – tik kiek per 16 proc.

10

proc.

6

proc.

Prokurorai, demaskavę V.Matuzą ir jo žmoną, atskleidė tikrąjį Panevėžio karaliuko veidą (5014) 65 proc.

Ne prokurorų kaltinimai, o V.Matuzo elgesys kompromituoja konservatorių ų partiją (770) 10 proc.

Su V.Matuzu teisėsaugos rankomis bando susidoroti politiniai priešininkai (434) 6 proc.

kės, Reikia palaukti teismo, po kurio paaiškės, kiek pagrįsti įtarimai V.Matuzui ir Apklausoje dalyvavo 7658 žmonės jo žmonai (1440) 19 proc.

Savaitės auka –

V.Matuzas

Generalinis prokuroras, antradienį atėjęs į Seimą, nusikaltimų organizavimu siekiant gauti daugiau nei 17 mln. litų užsakymą, apkaltino nekaltą žmogų – Vitą Matuzą, prieš kurį oponentai nesugeba sąžiningai laimėti rinkimų Panevėžyje.

Juk V.Matuzas yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, valdančiųjų konservatorių vicepirmininkas, artimas žmogus pačiam premjerui Andriui Kubiliui, pagaliau – valstybės politikas.

O politikas negali būti kaltas. Nes jis ne vagia, o organizuoja. Todėl kaltinimai V.Matuzui ir jo žmonai yra ne kas kita, o provokacija prieš rinkimus ir politinis susidorojimas.

„F & L“ production

Skaitmenos amžiuje, pasirodo, dažniausiai žmonės pykstasi su skaičiais.

Skaitmenos amžiuje, pasirodo, dažniausiai žmonės pykstasi su skaičiais. Kita vertus, negali pykti: jau ko gavom šią savaitę, tai gavom – gražių skaičių polką su ragučiais. „Hitachi“ valdys tik 20 proc. mūsų atominės jėgainės akcijų, o Lietuva – net 38. Tautos įnašas į taikų atomą per 10 metų – 9 mlrd. Lt. Kažkas primetė, kad kasdien turėsim išsimesti po tris milijonus.

Taigi tautos skaičiui nenumaldomai smunkant žemiau trijų milijonų vaterlinijos, M.Mikutavičiaus „Trys milijonai“ įgis naują, dar galingesnę, prasmę.

Pagal koncesijos sutartį Lietuva įsipareigos nutiesti kelius atominiams įrenginiams iš uosto atgabenti.

Parengiamieji darbai – milijardas, kelių tiesimas – 397,1 mln. Lt. Šią sumą padengsime iš biudžeto lėšų, skiriamų keliams. Pamiršti asfaltą ten, pro kur „Hitachi“ karavanas prieš Kalėdas nevažiuos?

Bet nuodėmė būtų raukytis: ūkio ministras R.Žylius apskaičiavo, kad atominėse statybose mūsų verslas gaus net 5 mlrd. Lt vertės užsakymų. Taigi skaičiuojant tik po 5 proc., valdžios vyrai gali tikėtis mažiausiai 250 mln. Lt „atkatų“. O kai atominės kaminai jau rūks, vien tik dividendų iš elektros, kuri bus pigesnė nei vėjo malūnų gaminama elektra (jėga!), valstybė kasmet gaus po 256 mln. Lt. Taip gražiai ir bus? Vienas Dievas težino. Aišku tik, kad iš tų ponų, kurie taip gražiai ir tiek daug visko mums priskaičiavo, po dešimties metų dalijantis atsakomybę nebus nė kvapo. O tai irgi gera žinia gerų žinių ištroškusiai, bet kažkodėl kriminalų serialų mėsa ir žvaigždžių sirupu mintančiai tautai.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.lt Platinimas platinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

88000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

4 | Politika

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

Žydų turtas: Lietuva – Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt Lietuvos valdžia giriasi tapsianti pavyzdžiu kitoms valstybėms, nusikaltusioms žydams.

Bet ar tai tiesa?

Po metų metus trukusių derybų Vyriausybė, nusprendusi žydų organizacijoms išmokėti 128 mln. Lt kompensaciją, didžiuodamasi pareiškė, kad Lietuva turėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalims.

Tačiau skeptikai tikina, kad Lietuva – labai prastas pavyzdys. Žydų turto restitucijos problema besidomintys „15min“ pašnekovai piešia skirtingą vaizdą: vieni tikina, kad dauguma valstybių jau išmokėjo kompensacijas žydams, o kiti tvirtina, jog Lietuva išsišoko – viena pirmųjų pažadėjo didžiausią Europoje kompensacijos procentą. Kaip yra iš tiesų – negali atsakyti nei žydų organizacijos, nei valstybės institucijos. „Manau, kad šis sprendimas gali tapti tam tikru pavyzdžiu kitoms valstybėms, turinčioms istorinės sąžinės problemų“, – pareiškė ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis, kai Vyriausybė paskyrė žydų organizacijų valdomą fondą disponuoti kompensacija. Pažadėti 128 mln. Lt į fondą turėtų sukapsėti per dešimtmetį. Šiais metais dalimis į fondą ketinama pervesti 3 mln. Lt, pinigai bus padalyti Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gyvenusiems ir nukentėjusiems žydams.

Pirmi ar paskutiniai?

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky „15min“ tikino, kad daugelis valstybių jau priėmė sprendimus dėl kompensavimo už nusavintą žydų turtą. „Visoje Vakarų ir Rytų Europoje – beveik visur išspręstas šis klausimas. Lietuva buvo likusi viena paskutiniųjų, dar Latvija liko

T.Urbelionio/BFL nuotr.

neatsiskaičiusi“, – pabrėžė ji. Nuo 2002 iki 2008 metų socialdemokratų premjerų atstovu dėl žydų religinių bendrijų turto restitucijos Lietuvoje buvęs Vilius Kavaliauskas su F.Kukliansky nesutinka. Jis „15min“ sakė, kad toliausiai šiuo klausimu pasistūmėjo Čekija ir Austrija. „Čekijoje restitucija vyko etapais, buvo grąžinamas nekilnojamasis turtas, atiduotos sinagogos ir kapinės. Tiesa, žydų

D.Matulionis: „Niekas jokiais pinigais nieko niekada neskaičiavo, 60, 50, 10 milijonų, tai yra politinės valios gestas.“

organizacijos „užspringo“ tomis kapinėmis, nes teko rūpintis jų priežiūra“, – kalbėjo V.Kavaliauskas.

Pašnekovas pridūrė, kad daugelyje kitų valstybių diskusijos dėl kompensacijų už nusavintą žydų turtą vis dar nebaigtos. „Mes bėgame prieš traukinį“, – pridūrė jis.

Austrija nenorėjo mokėti Derybas dėl turto su vyriausybėmis vykdančios Pasaulio žydų restitucijos organizacijos (PŽRO) tinklalapyje minimos sumos, dėl kurių žydų organizacijos susitarė su kai kuriomis valstybėmis.

Pavyzdžiui, V.Kavaliausko minimoje Čekijoje 2001 metais buvo įkurtas Holokausto aukų šalpos fondas, kuriam Čekijos vyriausybė skyrė 10 mln. JAV dolerių. Du trečdaliai sumos skirta holokaustą išgyvenusių asmenų socialiniam aptarnavimui, žydų bendruomenių turto išlaikymui. Iki nustatytos datos Čekijos žydų bendruomenių

federacija pateikė vyriausybei 202 grąžintinų objektų sąrašą, per 7 metus, neskaitant kapinių, buvo grąžinta 100 objektų. Pabrėžiama, kad trys itin reikšmingi objektai vis dar negrąžinti.

PŽRO apie Austrijos išmokėtas kompensacijas informacijos nepateikia, tačiau Teisingumo ministerijos (TM) turimais duomenimis, šios šalies derybos su žydų organizacijomis iš pradžių buvo itin sunkios, nes šios šalies valdžia laikėsi pozicijos, jog Austrijos valstybė buvo pirmoji nacizmo auka. Tačiau 1956 metais buvo įsteigtas Pagalbos fondas, kuris išmokėjo vienkartines išmokas dėl rasės, religijos, tautybės ar politinių įsitikinimų persekiotiems asmenims.

Iki 1976 metų jame buvo sukaupta 115 mln. eurų. Kitas įsteigtas fondas nacių aukoms išmokėjo po 5 tūkst. eurų.

2001 metais Austrija ir žydų organizacijos pasirašė susitarimą dėl nusavinto turto ir

Politika | 5

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

geras ar blogas pavyzdys? socialinių išmokų užsienyje gyvenantiems žydams. Pagal jį šiems tikslams turėjo būti skirta 480 mln. JAV dolerių, iš jų – 210 mln.

JAV dolerių kompensacijoms už prarastą nuosavybę. Turėtos nuosavybės restitucija įgyvendinama dviem būdais – grąžinant išlikusį turtą arba išmokant kompensacijas.

V.Kavaliausko teigimu, Austrijoje kompensacijų dydis sudaro 12 proc. nusavinto turto vertės. Iki nustatytos datos – 2003-iųjų – buvo pateikta 20 tūkst. paraiškų dėl piniginių kompensacijų.

Pasirinko kasmetes išmokas PŽRO nurodo, kad Vengrijoje žydų bendruomenių turėto turto grąžinimas jau baigtas, tačiau nepavyksta išspręsti klausimo, kaip elgtis su privačių asmenų turtu. 1997 metais vietoje grąžintinos nuosavybės bendruomenės įgijo teisę iš vyriausybės gauti kasmetes išmokas.

V.Kavaliauskas: „Nesuprantu, kas pasikeitė, nėra normalaus paaiškinimo, kodėl naujoji valdžia taip išpūtė kompensacijos sumą.“ Iki Antrojo pasaulinio karo Vengrijos žydų bendruomenei priklausė 1,2 tūkst. kapinių ir 2,6 tūkst. kitų objektų. Žydai kai kuriuos pastatus atgavo, o dėl 152 objektų sutiko gauti kompensaciją, kurios bendra suma – 75 mln. JAV dolerių, tad iki 2006-ųjų žydų religinės nuosavybės restitucija buvo baigta. Žydų organizacijas labai papiktino įstatymai, susiję su privačios nuosavybės grąžinimu, nes kompensacijos už jį sudarė tik 5–10 proc. rinkos vertės ir negalėjo viršyti 21 tūkst.

JAV dolerių. Po derybų buvo įsteigtas Visuomeninis paramos žydų paveldui fondas, kuriam vyriausybė perdavė daugiau nei 15 mln.

Holokausto mastai

1 2 3 Lenkija 3 300 000 89 % Rumunija 850 000 50 % Vengrija 400 000 50 % Čekoslovakija 350 000 82,5 % Lietuva 200 000 96 % Latvija 100 000 95 % Austrija 200 000 35 % 1 - Šalis 2 -Žydų skaičius iki II pasaulinio karo 3 -Sunaikinta

JAV dolerių, 7 pastatus ir 10 meno vertybių.

Po derybų su PŽRO Vengrijos vyriausybė sutiko per 5 metus išmokėti 21 mln. JAV dolerių, taip pat – ir už nepaveldėtą turtą. Organizacija nurodo, kad 2007 metais į specialų fondą buvo pervesti 12,6 mln. JAV dolerių.

Ar buvo išmokėta likusi suma, neskelbiama.

8 mlrd. eurų vertės pretenzijos TM turimais duomenimis, Slovakijos vyriausybė sugrąžino žydų bendruomenėms daugiau kaip 300 objektų. 2001-aisiais buvo sutarta, kad bendra holokausto metais atimtos žydų nuosavybės vertė yra 185 mln.

JAV dolerių. Specialiam fondui vyriausybė skyrė 10 proc. turėto turto vertės – apie 18,5 mln. JAV dolerių. Į kompensacijas dėl to, kad neturi Slovakijos pilietybės, negalėjusiems pretenduoti nukentėjusiesiems ar jų paveldėtojams iš fondo lėšų buvo išmokėta vidutiniškai po 16 tūkst. JAV dolerių.

Po šių metų fonde likusios lėšos turi būti perduotos Slovakijos žydų bendruomenių sąjungai. Klausimas dėl 400 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, dalį kurios siekia atgauti žydų bendruomenė, neišspręstas iki šiol.

Rumunijos žydų turtas buvo konfiskuotas dar 1941 metais. 1944 metais komunistinis režimas panaikino antižydiškus įstatymus, bet 1948–1989 metais buvo įvykdyta didelio masto nacionalizacija. Rumunijoje neįmanoma grąžinti viso 1940–1989 metais konfiskuoto turto, mat vien Bukarešte reikalaujamo turto vertė siekia 8 mlrd. eurų. Žydų organizacijos reikalauja objektų, kurie dabar priklauso veikiančioms įmonėms.

TM duomenimis, nors tobulinami seni ir vis priimami nauji teisės aktai dėl tautinių mažumų bendruomenių turto restitucijos, nemažai keblumų kyla ir dėl to, kad reikalaujama turėti itin išsamią dokumentaciją, patvirtinančią nuosavybės teisę. 2009 metų duomenimis, iš 2 tūkst. restitucijos institucijai pateiktų reikalavimų buvo priimti tik 300, ir tik pusė jų Rumunija patenkino.

Lenkai ir latviai priešinasi PŽRO tinklalapyje atsiliepimai apie Lenkiją – ne patys geriausi. „Lenkija yra vienintelė didelė buvusio sovietų bloko šalis, kuri nepadarė jokių veiksmų, kad būtų grąžintas nacių ir komunistų režimų konfiskuotas turtas“, – teigia organizacija. Anot jos, pastaraisiais metais buvo svarstomas ne vienas teisės aktas, susijęs su nekilnojamojo turto grąžinimu, tačiau nė vienas jų nepriimtas.

PŽRO Lenkijos valdžiai įteikė 3,5 tūkst. pretenzijų dėl turto grąžinimo (600 iš jų dėl kapinių), vietos žydų bendruomenės – dar 2 tūkst., tačiau jų nagrinėjimas užstrigęs. Pasak V.Kavaliausko, Lenkija iki šiol nesusitarė su žydų bendruomenėmis dėl kompensacijos už nusavintą turtą dydžio.

Vyriausybė pasiūlė sumokėti 15 proc. dabartinės turto vertės, tačiau žydų atstovai reikalauja 20 proc.

2003 metais Latvijos žydų bendruomenės pareikalavo, kad būtų praplėsta konfiskuoto bendrijų turto sąvoka. Tuo pat metu Latvijos vyriausybė ir žydų bendruomenė susitarė dėl 14 pastatų grąžinimo ir 60 mln.

JAV dolerių kompensacijos. Tačiau Latvijos parlamentas atmetė tai numatantį projektą ir blokavo šios problemos sprendimą.

PŽRO neturi priekaištų Estijai. Šioje valstybėje buvo nedaug prieš karą buvusio žydų religinio ar bendruomeninio turto. Dalis to turto buvo grąžinta, nuosavybės grąžinimas iš esmės Estijoje baigtas.

Sutiko gauti 60 mln. Lt?

Vilius Kavaliauskas, buvęs premjero patarėjas

„Tai, kaip baigėsi derybos su Lietuvos žydų bendruomene dėl kompensacijos, man kelia daug klausimų. Iš kur paimtos tos sumos? Niekas man nesugeba atsakyti į šį klausimą. 128 mln. Lt – tarsi iš dangaus nukritusi suma. Kai aš dirbau, buvo sutarta, jog Lietuva žydams pasiūlys rekordinį Europoje kompensacijos procentą – 28 proc. dabartinės turto vertės. Tačiau tada šis procentas buvo lygus 50 mln. Lt, kodėl dabar jis tapo 128 mln. Lt? Aš manau, kad valstybė pasielgė ne pagal galimybes. Žydų bendruomenės atstovai neoficialiai buvo sutikę, kad kompensacija siektų 60 mln. Lt. Nesuprantu, kas pasikeitė, nėra normalaus paaiškinimo, kodėl naujoji valdžia taip išpūtė kompensacijos sumą.“

Pinigais neskaičiavo

Deividas Matulionis, ministro pirmininko kancleris

„Aš galiu pasakyti, kad V.Kavaliauskas kalba visiškus niekus. Socialdemokratų valdymo laikais jis pats rengė įstatymo projektą, kurio pagrindu mokama kompensacija LŽB, konservatorių Vyriausybė tik užbaigė šį procesą. Todėl kritika man atrodo labai keistai, aš esu pakraupęs dėl tokios keistos pozicijos. Niekas jokiais pinigais nieko niekada neskaičiavo, 60, 50, 10 milijonų. Tai yra politinės valios gestas.

Buvo suskaičiuota, kiek yra žydams grąžintino turto. Iš pradžių buvo galvojama galbūt ir visą sumą kompensuoti, bet pasirodė, kad labai brangu yra, tad apsistojome prie 30 proc. sumos. Mes turime tai traktuoti ne kaip kažkokį procentą, o kaip Geros valios įstatymą, ir tų procentų įvairių galėjo būti, kitose šalyse buvo pasirinktos kitokios sistemos. “

Komentaras

Raimundas Celencevičius r.celencevicius@15min.lt

6 | Visuomenė

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

Laisvės šauklys

Proto užtemimas Konservatorių regėjimo sutrikimų negydo nei laikas, nei teisėsauga: kad ir kas atsitiktų, jie svetimoj aky ir krislą pamato, o savoje – nė rąsto nepastebi, o jei tas rąstas nepadoriai aiškiai kyšo, bando nuduoti, kad jis ir už krislą menkesnis.

Vienas artimiausių konservatorių lyderio A.Kubiliaus bendražygių, ištikimas tik į dešinę sukančių dviračių žygių dalyvis V.Matuzas įmynė į korupcijos blyną. Antradienį į Seimą atėjęs generalinis prokuroras D.Valys parlamentarams paaiškino, kad V.Matuzas laisvalaikiu nuo įstatymų rengimo ir balsavimo organizavo neskaidrų viešojo pirkimo konkursą, kurio bendra vertė siekė daugiau nei 17 mln. litų. Šis riebus užsakymas būtų atitekęs bendrovei, su kuria glaudžiai susijusi V.Matuzo žmona. Įtariamieji pasakoja, kad Panevėžio karaliuku vadinamas V.Matuzas 2010–2011 m. pats spaudė bendrovių vadovus ir valstybės tarnautojus neteisėtai sudaryti išskirtines sąlygas su jo žmona siejamai bendrovei. Daug apie Seimo narį pasako ir liudijimas, kad jis mielai dalyvaudavo medžioklėse, bet nenorėdavo mokėti mokesčių už sumedžiotus žvėris, todėl nesibodėdavo klastoti dokumentų. Įtarimų puokštė – įspūdinga. Čia ne koks kyšis ar atidirbimas finansiniam rėmėjui už paramą per rinkimus. Iš prokurorų pateiktų duomenų galima manyti, kad V.Matuzas, it koks Panevėžio mafijos bosas balta apykakle, pats organizavo nusikaltimus. Už tai gresia nei daug, nei mažai – iki 8 metų nelaisvės.

Moraliajai konservatorių partijai, kuri nepraleidžia nė vienos progos priminti, kad ji skaidri ir nekorumpuota, šis skandalas – it smūgis žemiau juostos, nuo kurio gali aptemti protas. Atrodo, kad šiuo atveju ir aptemo. Tik taip būtų galima pakomentuoti V.Matuzo gynybinę versiją, kurią platesniu kontekstu paramstė ir premjeras A.Kubilius.

Konservatorių valdomoje Lietuvoje V.Matuzas – didžiausias šių laikų politinis kalinys.

V.Matuzas trimituoja esąs nekaltas, o kaltinimus laiko bandymais prieš rinkimus sukompromituoti konservatorius. Kas gi drįso kompromituoti V.Matuzą ir visą konservatorių partiją? Ogi „tam tikra“ grupuotė iš Panevėžio, kuri prieš dorąjį V.Matuzą niekaip negali sąžiningai laimėti rinkimų.

Esą oponentams atsibodo nuolat pralaimėti, todėl jie Panevėžio prokurorus, Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus, o vėliau ir visą Generalinę prokuratūrą nupirko, na, gal tik įtikino, kad jie įtariamuosius neteisėtai spaustų duoti parodymus ir V.Matuzui sukurptų politinę bylą.

A.Kubilius šią mintį išplėtojo dar plačiau. Premjeras viešai pareiškė, kad V.Matuzo veikla jam nekelia abejonių, todėl V.Matuzo teisinės neliečiamybės klausimą svarstysianti Seimo laikinoji komisija turi išsiaiškinti, ar „teisėsauga šiomis aplinkybėmis kuo nors nepiktnaudžiauja“.

Ministras pirmininkas pridūrė Vyriausybės posėdyje sulaukęs Valstybės saugumo departamento įspėjimo, kad konservatoriai, ryžtingai įgyvendinantys svarbius strateginius energetinius projektus, sulauks labai stipraus ir „įvairiai realizuojamo“ pasipriešinimo.

Nusikaltėlių žargonu kalbant klostosi toks paveikslas: konservatorių valdomoje Lietuvoje V.Matuzas – didžiausias šių laikų politinis kalinys, o Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą per „tam tikras Panevėžio grupuotes“ valdo Kremlius. Stipru. Net D.Kuolys taip nesugalvotų.

1972-ųjų įvykiai sulaukė didelio atgarsio ir už Atlanto.

VDU Lietuvių išeivijos instituto nuotr.

Anuomet jį laikė psichikos ligoniu. Vėliau – nacionaliniu didvyriu. Nuo Romo Kalantos susideginimo Kaune praėjo keturiasdešimt metų, tačiau jo pavardė vis dar garsiai aidi, o tragedijos liudininkų prisiminimai neblėsta.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt 1972 metų gegužės 14-oji, vidudienis, Kauno miesto sodas šalia Muzikinio teatro. Ryškių bruožų tamsiaplaukis vaikinas išsitraukia trilitrinį stiklainį, apsipila benzinu, sušunka „Laisvę Lietuvai!“ ir įžiebia ugnį. Po akimirkos jis virsta fakelu. Žmonės bando drabužiais gesinti liepsnojantį vaikiną, tačiau jis smarkiai apdega ir netenka sąmonės. Greitoji medicinos pagalba išveža jaunuolį į ligoninę.

Po 14 valandų – gegužės 15-osios 4 valandą ryto – R.Kalanta miršta dėl viso kūno II–IV laipsnio nudegimų. Artimieji jo užrašų knygelėje randa įrašą – „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“ ir parašą. „Nekaltinkite dėl mano mirties nieko. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau turėsiu tai padaryti. Aš nekenčiu socialistinės santvarkos. Aš nesu niekam naudingas.

Kam man daugiau gyventi? Kad ši santvarka mane užmuštų? Geriau aš pats save... čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį „Laisvė“ uždraudė“, – paskutiniuose savo dienoraščio puslapiuose rašė jautrios sielos jaunuolis. Į gatves suplūdo minia Sovietų Sąjungoje tai buvo pirmas toks iššūkis sistemai. Sutrikęs KGB dviem valandomis paankstino gegužės 18 dieną surengtas R.Kalantos laidotuves, kad žmonės nespėtų susirinkti. Žmonės, traukę link R.Kalantos namų su juo atsisveikinti, ir sužinoję, kad pavėlavo, labai pasipiktino. Gegužės 18–19 dienomis į gatves išėjo apie 3000 demonst-

rantų – ne tik iš Kauno, bet ir iš aplinkinių miestų bei miestelių. Jie buvo saugumiečių ir milicininkų gaudomi, suimami ir baudžiami kaip chuliganai.

Tą dieną, kai buvo laidojamas R.Kalanta, dvi mokytojos iš Molėtų – lietuvių kalbos ir istorijos – atvažiavo su mokiniais į ekskursiją po Kauną. Minia žmonių rinkosi Laisvės alėjoje. Mokytojos nežinojo, kad ten bus mitingas, todėl labai nustebo, išvydusios degančią ugnį ir krūvas padėtų raudonų tulpių – kaip tik buvo jų žydėjimo metas.

Mokytojos matė, kaip jauni žmonės rikiavosi po aštuonis ir ramiai skandavo „Lietuva!“ Kad neprikibtų valdžia, jie elgėsi korektiškai ir tyliai. Tada moterys ir sužinojo, kas neseniai įvyko.

Pedagogės grįžo namo pašiurpusios, o šią žinią paskleidė tarp artimųjų ir pažįstamų. R.Kalantos žūties legenda

D.Pūras: „Jis duso, jis labai gerai užuodė tą nelaisvės dvasią.“

sklido iš lūpų į lūpas, nes oficialioji žiniasklaida tylėjo.

R.Kalantos poelgis suteikė žmonėms vilties, kad įmanoma pasiekti nepriklausomybę, ir prisidėjo prie tolimesnio pasipriešinimo, o gegužės 14-oji buvo pavadinta Pilietinio pasipriešinimo diena.

Vadintas psichikos ligoniu 1972 m. gegužės 20 dieną „Kauno tiesoje“, o gegužės 21-ąją „Komjaunimo tiesoje“ pasirodė panašūs pranešimai apie šį įvykį. „Komjaunimo tiesa“ rašė: „Gavus klausimų dėl R.Kalantos savižudybės gegužės 14 dieną Kauno muzikinio teatro sodelyje miesto prokuratūra praneša, kad šis įvykis tiriamas. Tardymo organų nutarimu paskirtos ekspertizės, tarp jų – teismo medicininė psichiatrinė ekspertų psichiatrų komisija atliko teismo psichiatrinę ekspertizę ir ištyrė turimus dokumentus: R.Kalantos užrašus, laiškus, piešinius, klasės darbus, o taip pat priėmė dėmesin jo tėvų, mokytojų, draugų parodymus, padarė išvadą, kad R.Kalanta buvo psichiškai sergąs žmogus ir nusižudė būdamas liguistoje būsenoje.“ 1972 metais sušaukta penkių psichiatrų komisija nusprendė, kad R.Kalanta sirgo šizofrenija. Jos įrodymai – faktas, kad jaunuolis nusižudė tokiu keistu būdu; tai, kad jis nešiojo ilgus plaukus; mokyklinis rašinys, kuriame jis teigė, kad Lietuva vieną dieną bus laisva.

Tačiau 1989 m. posėdžiavusi keturių psichiatrų komisija reabilitavo R.Kalantą ir pripažino jį psichiškai sveiku, jautrios sielos žmogumi.

Planavo pasiaukojimą Komisijoje 1989 metais buvęs dabartinis Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesorius Dainius Pūras teigia, kad komisija kelis mėnesius dirbo, kol rekonstravo paskutinius R.Kalantos gyvenimo metus: kaip jis jautėsi, su kuo bendravo.

Visuomenė | 7

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

R.Kalantos dosjė Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje.

Mokėsi vakarinėje mokykloje, kurį laiką dirbo fabrike „Aidas“.

Grojo gitara, kūrė eiles, buvo apsiskaitęs, ramaus būdo, drovus, prijautė hipiams, nešiojo ilgus plaukus.

Mirė 1972 m. gegužės 14 d. Kaune.

Iki mirties buvo komjaunuolis.

1990 m. jo kapą leista laikyti vietinės reikšmės istorijos paminklu.

2000 m. liepos 4 d.(po mirties) jam buvo skirtas Vyčio kryžiaus I laipsnio ordinas.

R.Kalanta (dešinėje) su broliu Arvydu.

Apie 1964 m.

Nuotr. iš knygos „R.Kalantos auka“

2002 m. atidengtas žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas“. Įrašas grindinyje – „Romas Kalanta 1972“.

2005 m. (po mirties) suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.

R.Kalanta parašė: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.

Nuotr. iš knygos „R.Kalantos auka“

„Komisija susitiko su daug jo draugų, pažįstamų, ir žmonės pirmą kartą pasakojo viską, kaip buvo iš tikrųjų. O įsivaizduojate, kaip 1972 metais buvo tardomi tie žmonės, – tyrimo aplinkybes prisimena D.Pūras. – Kuo labiau komisija gilinosi į R.Kalantos asmenybę ir visas aplinkybes, tuo su ramesne sąžine padarė vieningą išvadą, kad jokių duomenų apie tai, kad R.Kalanta turėtų psichikos sutrikimų ar būtų sirgęs psichikos liga, nėra. Mes supratome, kad bus žmonių, kurie sakys, jog dabar jau pagal kitą dūdelę visi groja. Nes juk Sąjūdis buvo tuo metu.

Suprasdami delikačią problemą, kad mūsų kolegos psichiatrai prieš 17 metų (irgi po jo mirties) nustatė sunkią psichikos ligą, labai atsakingai žiūrėjome.

Ne tik – ar jis šizofrenija nesirgo, nes čia daug simptomų turi būti – net išprotėjimo, – mes netgi žiūrėjome, ar depresijos nebuvo. Mums žmonės sakė, kad R.Kalanta buvo vaikinas kaip ir visi. Nei jis buvo šventas, nei jis buvo ligonis.

„Išgerdavom, pas merginas nueidavom, futbolą pažaisdavom ir politikuodavom“, – taip draugai apie jį pasakojo.“ Komisija, anot D.Pūro, nebuvo susitikusi su žmonėmis, mačiusiais, kaip susidegino jaunuolis. Tačiau profesorius pamini, kad R.Kalantos rašiniuose ir užrašų knygutėje yra labai nemažai duomenų, kad jis nuosekliai ruošėsi šitam pasiaukojimui, tačiau dvejojo. „Buvo įrašų: „Kodėl aš negaliu pasiryžti.“ Žmogus norėjo gyventi, bet ir svarstė galimybę prisidėti prie to, kad nebebūtų tos santvarkos. Jis duso, jis labai gerai užuodė tą nelaisvės dvasią.

Ir, mano nuomone, ne tik tos nacionalinės priespaudos, bet platesne prasme – kad žmonių laisvės buvo atimtos“, – svarsto psichiatras.

Liudininko pasakojimas 58-erių Romualdas Balčys, dabar gyvenantis Vilniuje, „15min“ tvirtina, kad buvo tiesioginis R.Kalantos susideginimo liudininkas: „Buvo sekmadienis, Muzikiniame teatre vyko spektaklis „Mergaitė ieško pasakos“. Pamaniau: nueisiu pažiūrėti, nes gegužės 22 dieną jau turėjau eiti į kariuomenę. Su jaunystės draugu Sauliumi Zykumi atėjome,

Pasekėjų – daug Manoma, kad protestuodami prieš Lietuvos blokadą vien 1972 metais po R.Kalantos susidegino dar dvylika žmonių. Žinomos pavardės: Varėnoje, iškėlęs trispalvę, gegužės 29 d. susidegino Stonys, Kaune birželio 3 d. – Andrius Andriuškevičius, Šiauliuose birželio 22 d. – Juozapas Baracevičius. Susideginimą kaip politinio protesto formą lietuviai rinkosi ir vėliau.

1976 m. rugpjūčio 10 d. Antanas Kalinauskas Gulbine, Latvijoje, kareivinėse apsipylė benzinu ir liepė kareiviams žiūrėti, kaip už Lietuvą ir Laisvę dega lietuvis.

1989 m. kovo 3 d. Klaipėdoje prie Lenino paminklo susidegino tautodailininkas ir restauratorius Vytautas Vičiulis.

1990 m. balandžio 26 d. darbininkas iš Kauno rajono Stanislovas Žemaitis susidegino Maskvoje priešais Didįjį teatrą.

1990 m. gegužės 9 dieną žemaitis skulptorius Rimantas Daugintis susidegino Sovietų Sąjungos ir Vengrijos pasienyje. Sieną jis kirto kaip degantis fakelas.

bet kontramarkių negavome. Atsisėdom ant suoliuko. Kalbam, rūkom. Šalia manęs sėdi rusų karininkas su moterimi, ji – su vežimėliu. Pasėdėjom kokią valandą ir matau, kad per pievą eina labai liūdno veido, susimąstęs R.Kalanta, apsivilkęs džinsine striuke. Nešasi „avoskoj“ trilitrinį stiklainį.

Bet aš taigi nežinau, kad ten benzinas! Galvojau, kad vanduo. S.Zykus buvo labai nusistatęs prieš ilgaplaukius, sako: „Ai, nekreipk dėmesio.“ R.Kalanta pasėdi ant žemės, nugara prisiglaudęs į medį, atsikelia ir prieina, pasiima tą „avoską“, nusimeta striukę, atsidaro stiklainį ir pilasi benziną ant savęs.

Saulius man sako: „Tu į jį nežiūrėk, nes jis „rabotajut na publiku“.“ Mes nusisukę, ir staiga – sprogimas! Aš pasisuku ir nesuvokiu, kas yra, bet R.Kalanta taip į kamuolį susisukęs, rėkdamas iš skausmo ritasi žeme link kampe buvusio tualeto, ir paskui jį visa žolė dega.

Tai laikais prie tualeto čigonės prekiaudavo išneštais iš visokių gamyklų „kombinukais“. Tai pirma pribėgo čigonė gesinti su savo sijonais, tada karininkas metė ant jo švarką, mes irgi bėgom. O man tas Saulius – tokio pragmatiško proto – sako: „Romai, einam iš čia, tuoj „mentūra“ atvažiuos, reiks liudininkais būt.“ P.Balčys tikina net nepagalvojęs, kad jo matyta tragedija taps istoriniu įvykiu. „Nesupratom, kad čia su politika susiję. Net į galvą neatėjo. O, kai mane paėmė į kariuomenę, mama pasakojo, kad buvo atvažiavę iš KGB į namus ir teiravosi manęs. Jie žinojo, kad aš buvau matęs“, – pasakojo liudininkas.

R.Balčys teigia, kad jam nesinori sugriauti legendos, tačiau jis tvirtina: R.Kalanta prieš susidegindamas nesušuko „Laisvę Lietuvai!“. Bent jau jis, nuo R.Kalantos buvęs per 10–15 metrų, tokio šūksnio negirdėjo. „Aš kiekvienais metais tai atsimenu. Viską matau vaizdais, man tai – kančia“, – negali pamiršti R.Balčys.

Užsk. Nr. 305007

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Žaidimas kareivėliais Jei bent šiek tiek domitės politika, tikriausiai girdėjote, kad šią savaitę didžiausios parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos 2012–2016 metais.

Turėjote girdėti, nes apie tai rašė naujienų portalai, pranešė televizijos ir radijo žinios.

Bet jei paklausčiau jūsų – tų, kurie apie susitarimą dėl gynybos politikos ką nors girdėjo, – ar tikrai žinote, dėl ko iš tiesų susitarė tos didžiausios parlamentinės partijos, koks būtų jūsų atsakymas?

Drįsiu lažintis iš savo mėnesio atlyginimo, jog atsakymo neišgirsiu. Net tuo atveju, jei jūs išties domitės politika ir per rinkimus balsuojate už kurią nors iš partijų, kurios vadovai suraitė savo parašus po tuo garsiuoju susitarimu dėl gynybos politikos.

Ir taip yra ne todėl, kad esu avantiūristas, galintis švaistytis sunkiai uždirbamais pinigais, ar pasipūtęs žurnaliūga, laikantis jus visus kvailiais. Viskas daug paprasčiau – jūs ir negalite žinoti, dėl ko susitarė partijos, už kurias jūs galbūt balsuojate per rinkimus, nes tos partijos visiškai nepasirūpino jūsų apie tai informuoti.

Na, bent jau iki šio momento, kai rašau šias eilutes, nors nuo pirmųjų pranešimų apie pasirašytą susitarimą jau prabėgo daugiau nei trys paros.

Patikrinau susitarimą pasirašiusių partijų interneto svetaines, Seimo interneto puslapį, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komiteto, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos interneto svetaines. Niekur nėra susitarimo teksto.

Bet yra pranešimai, jog Seimo pirmininkė I.Degutienė sveikina susitarimą dėl gynybos finansavimo, kad šį susitarimą sveikina JAV ambasados Vilniuje atstovas ir kad Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas E.Zingeris pristatys susitarimą NATO valstybių ambasadoriams.

Susitarimus dėl išlaidų gynybai didinimo iki 2 proc.

BVP partijos pasirašinėjo ir 2001, ir 2004 metais, ir nė vienas iš jų nebuvo įgyvendintas.

JAV ambasados Vilniuje pirmasis sekretorius Johnas Finkbeineris, žinoma, yra svarbus asmuo. Ne mažiau svarbūs yra ir NATO valstybių ambasadoriai.

Bet aš vis tiek drįstu klausti, ar J.Finkbeineris ir tie garbūs ambasadoriai yra svarbesni už jus – tuos, kurių pinigais partijos, už kurias jūs balsuosite per Seimo rinkimus, ketina įgyvendinti pasirašytą susitarimą?

Klausiu prisimindamas, jog, pavyzdžiui, vykstant diskusijoms dėl minimalios algos didinimo, Finansų ministerija nepatingėjo apskaičiuoti ir viešai paskelbti, kad minimalios algos padidinimas 100 litų nacionaliniam biudžetui kainuotų net 85,6 mln. litų.

Daug – beveik tiek pat, kiek šįmet biudžete numatyta visam Seimui išlaikyti, įskaitant išeitines kompensacijas tiems Seimo nariams, kurie nebus išrinkti.

Kita vertus, niekinga suma, palyginti su ta, kurią partijos, už kurias jūs galbūt balsuosite per rinkimus, savo parašais iki 2016-ųjų įsipareigojo papildomai skirti krašto gynybai – maždaug milijardą litų, įvertinant dabartinę ekonominę situaciją.

Bet neimkite į galvą – jei bent kiek domitės politika, tikriausiai žinote, kad šį mėnesį JAV vyks NATO viršūnių susitikimas ir kad susitarimus dėl išlaidų gynybai didinimo iki 2 proc. BVP mūsų partijos pasirašinėjo ir 2001, ir 2004 metais, ir nė vienas iš jų nebuvo įgyvendintas.

Nebus įgyvendintas ir tas, apie kurį nieko nežinote. Nes tai tik žaidimas kareivėliais, kuriame dalyvauti jūs nebuvote pakviesti.

8 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

Kariuomenės vadas A.Pocius:

„Kiek duoda, už tiek ir vykdome“ Narystės NATO pradžioje drąsiai prisiėmusi atsakomybę už Afganistano Goro provincijos atkūrimą, dabar Lietuva gynybai nesugeba sukrapštyti nė pusės sumos, kurią yra sutarusios Aljanso valstybės. „Kiek kariuomenei duoda, su tiek ir reikia vykdyti užduotis“, – atsidūsta kariuomenės vadas generolas Arvydas Pocius.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Interviu savaitraščiui „15min“ jis pasidalijo mintimis apie estų norą kilnoti NATO oro policijos misiją, menką gynybos finansavimą, mums įprastus, bet vietos gyventojus stebinančius pokyčius Afganistano Goro provincijoje.

– Estija siekia, kad NATO oro policijos misija būtų rotuojama tarp visų Baltijos šalių. Koks jūsų vertinimas?

– (Ilgokai tyli) Dvejopai vertinu. Jei Estijoje pradėtų veikti karinis oro uostas, Baltijos šalių saugumui nebūtų blogai. Tačiau dabar diskutuojama apie išmaniąją gynybą (angl. smart defense).

Jei kalbame apie protingą pinigų investavimą, sutelkiant kelių valstybių pastangas ir finansus, reikėtų labai gerai pasverti. Ar yra prasmė dubliuoti techninę tarnybą, įvairius projektus?

– Gynybos srityje Talinas prieš Vilnių turi svarų argumentą – šių metų biudžete jai skiriama 2 proc. Lietuva skirs vos 0,95–0,97 proc. bendrojo vidaus produkto.

– Kiek kariuomenei demokratinėje valstybėje duodama, su tokiu finansavimu ir reikia vykdyti užduotis. Saugumas išreiškiamas piliečiais, kurie nusprendžia tapti kariais ir ginti savo valstybę. Juos reikia išlavinti, aprūpinti modernia ginkluote, įrengimais. Čia ir yra požiūris. O daugiau komentuoti nenoriu.

– Netrukus NATO viršūnių susitikime žadama patvirtinti tikslą, kad afganų pajėgos kitąmet galės imtis vadovauti kovinėms operacijoms visoje šalyje. Ar ne per ankstyvas atsakomybės perdavimas?

– Atsakomybės afganams perdavimo laikotarpis suskirstytas į etapus. Tiek ISAF (International Security Assistance Force – Tarptautinės saugumo palaikymo pajėgos), tiek patys afganai vertina kiekvieną provinciją atskirai. Buvo pirmoji fazė – įvertinta, kur grėsmė mažiausia ir afganai gali patys kontroliuoti padėtį. Jau ir antras etapas paskelbtas – per jį dalis Goro provincijos teritorijos perduota afganų atsakomybei, dabar laukiama trečio etapo. Manau, tai pasiteisina.

– Įsivaizduokite , kad rytoj Goro provincijoje, kurios atkūrimui vadovauja Lietuva, nebelieka nė vieno mūsų kario.

Ar afganai būtų pajėgūs susitvarkyti?

Saugumas išreiškiamas piliečiais, kurie nusprendžia tapti kariais ir ginti savo valstybę.

– Manyčiau, kad jau gali. Pakankamai padirbėta su vietos policija, kuri yra pagrindinė tvarką užtikrinanti institucija. Yra NDS (National Directorate of Security – Nacionalinis saugumo direktoratas, Afganistano žvalgybos tarnyba) ir pernai atsiradusi ANA (Afganistano nacionalinės armijos) kuopa. Per praėjusius metus mūsų policijos operacijų ir mokymo grupė parengė nemažą grupę policininkų specialioms užduotims vykdyti, kiti specialistai dirbo su kitomis institucijomis.

– JAV ir kitos šalys iš Afganistano atitraukia savo karius. Ar nepasikartos sovietų armijos išvedimo bėdos?

– Tikiu, kad nesikartos panašios istorijos. Vienoks buvo Sovietų Sąjungos išėjimas, sudeginant visus tiltus. Galima sakyti, sovietai išėjo trenkdami durimis: nutraukė nebaigtus projektus, mokyklų ir gamyklų statybą.

Dabartinė padėtis kitokia. Dabar su visomis ISAF šalimis kalbama apie tolimesnę paramą vietos gyventojams – išvedus karinę dalį, palikti civilinius projektus, kad būtų tęsiami valstybinių ir A.Pocius leidžia suprasti, kad kariuomenei skiriama per mažai, bet dėl to nesiskundžia. Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Kariuomenė Gore Lietuvos vadovaujama Provincijos atkūrimo grupė Gore yra bendra civilių ir karių misija, kuri padeda valdžiai plėsti įtaką, užtikrinti saugumą ir sudaryti sąlygas provincijai atkurti. Nuo 2005 m. vasaros joje pabuvojo 3,5 tūkst. karių (iš viso Lietuvos kariuomenėje tarnauja nuo 13 tūkst. iki 16 tūkst. karių). Lietuvos užsienio reikalų ministerija 169 projektams Goro provincijoje 2006–2011 m. skyrė 15,37 mln. Lt.

nevyriausybiniu organizacijų projektai.

– Kaip nuo to laiko, kai pirmą kartą išlipote iš lėktuvo, pasikeitė Goro provincija?

– Kaip kareiviai juokaudavo, pirmas Čagčarane į galvą šaunantis sakinys – „Welcome to the moon“ („Sveiki atvykę į Mėnulį“). Aplinka išties buvo tokia: aplink – kalnai, daug dulkių, smėlio, kažkur toli – beveik nematomas Čagčarano miestelis, molinės trobelės lyg viduramžiais ir Provincijos atkūrimo grupės (PAG) stovykla plyname lauke – palapinės, šiokia tokia apsauga. Pradžia buvo tikrai sudėtinga visomis prasmėmis – psichologine, logistine, operacine, nes nežinojome, kas mūsų laukia.

Stengiuosi aplankyti kiekvieną PAG ir visada pastebiu pasikeitimų. Vienas didesnių įspūdžių buvo, kai nuvykęs į antrą ar trečią PAG pamačiau vaikštančius afganus su mobiliaisiais telefonais.

Tai buvo pirmas supratimas, kad ne be reikalo ten esame. Šiuo metu Afganistane yra 16 mln. mobiliųjų telefonų abonentų, o 2005 m. Goro provincijoje jų visai nebuvo. Po truputį atsirado naujų pastatų, mokyklų, hidroelektrinių, tiltų. Čagčarane matome išasfaltuotas gatves ir saulės energiją naudojančius žibintus. Žmonės vakarais net rinkdavosi aplink ir laukdavo, kol sutemus jie užsidegs.

Išasfaltuotas Čagčarano oro uosto takas, įrengta infrastruktūra, oro uosto teritorijos apsaugą perėmė policija, kuriama Navigacijos tarnyba. O juk kažkada reikėdavo leistis ant žvyrkelio. Iškart jaučiamas padidėjęs žmonių judėjimas, skrydžių skaičiaus augimas.

Sportas | 17

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

„Šiauliai“ atsitiesė

Su lyderio marškinėliais

Trečiosiose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) mažojo finalo rungtynėse „Šiaulių“ klubas namuose 81:61 (19:22, 25:14, 15:14, 22:11) nugalėjo praėjusio sezono bronzos medalininkus Prienų „Rūdupio“ krepšininkus ir sušvelnino serijos iki trijų pergalių rezultatą – 1-2. Ketvirtąsias LKL mažojo finalo serijos rungtynes dėl bronzos komandos šeštadienį žais Prienuose.

Pirmą kartą prestižinių dviračių lenktynių „Giro d‘Italia“ istorijoje lyderio marškinėlius apsivilko Lietuvos atstovas. Po trečiadienį Veronoje vykusio ketvirtojo etapo asmeninėje įskaitoje į pirmą vietą pakilo Ramūnas Navardauskas. „Rožiniai lyderio marškinėliai man yra labai svarbus įvykis“, – teigė dviratininkas, tiesa, prisipažinęs, kad ilgai išsilaikyti tarp lyderių nesitiki.

BFL nuotr.

Reuters nuotr.

Ar tikrai Venesueloje laukia pragaras?

„Poliedro“ krepšinio arena dar nesutvarkyta, nors iki olimpinio turnyro pradžios beliko du mėnesiai.

C.Puche nuotr.

Asta Žukaitė a.zukaite@15min.lt

Iki olimpinės krepšinio atrankos Venesueloje liko mažiau nei du mėnesiai, tačiau Karakaso krepšinio arena vis dar yra tragiškos būklės. Šalyje jaučiama suirutė, o sostinėje nėra net menkiausių ženklų, kad liepą vyks tarptautinis krepšinio turnyras.

Kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena Venesuela, savo kailiu patyrė Lietuvos televizijos operatorius Stasys Petkus. Jis turėjo minčių į Karakasą sugrįžti per olimpinę atranką, tačiau dabar purtydamas galvą išrėžia: „Nevykčiau net jei papildomai už tai sumokėtų.“ Lietuvos filmų kūrėjas Venesueloje viešėjo balandį. Jis pažino čionykštį gyvenimą ir įsitikino, kokia pavojinga bei neprognozuojama yra ši tolima Pietų Amerikos šalis.

S.Petkus domėjosi ir artėjančiu krepšinio turnyru, kuriame olimpinius kelialapius dalysis dvylika nacionalinių rinktinių.

Krepšinio gerbėjai artėjančios atrankos laukia su nekantrumu, lietuviai Venesueloje – su nerimu.

Venesuela Venesuelos Bolivaro Respublika (Venesuela) – valstybė Pietų Amerikoje. Ribojasi su Gajana rytuose, Brazilija pietuose, Kolumbija vakaruose, Karibų jūra bei Atlanto vandenynu šiaurėje.

Turnyrui ruošiasi vangiai S.Petkaus kelionės tikslas nebuvo krepšinis.

Jis kūrė filmą apie Venesuelos žurnalistę 83-ejų lietuvę Jūratę Statkutę De Rosales. „Karakase diskutuojama ne kaip įvyks, o ar įvyks olimpinė atranka. Krepšinis vietiniams nelabai rūpi, retas kuris apskritai žino, kad laukia tarptautinis turnyras. Kaip vyksta pasiruošimas, domisi sostinėje gyvenantys lietuviai. Ir kaip jis vyksta? Ogi nevyksta. Krepšinio arenos durys balandį dar buvo užkaltos, tačiau, naujausiomis žiniomis, pinigai pagaliau pervesti į federacijos sąskaitą ir sudarytas pasiruošimo darbų grafikas“, – „15min“ pasakojo S.Petkus.

Aukštikalne kildamas į „Poliedro“

S.Petkus Karakase viešėjo beveik tris savaites ir antrą kartą vykti į Venesuelą nesutiktų už jokius pinigus.

Asmeninio archyvo nuotr.

krepšinio areną, lietuvis stebėjosi, koks prastas ir siauras kelias veda į ją.

Vingiuotas kelias neapsaugotas atitvarais, nors čia pat milžiniškas skardis. Baltu kupolu dengti krepšinio rūmai dar nesutvarkyti, o miesto centre nėra jokių reklaminių iškabų, kviečiančių stebėti olimpinės atrankos varžybas. „Jūratė vis kartodavo, kad Lietuvos krepšininkams bus labai sunku. Ne tik dėl prastų sąlygų, bet ir todėl, kad teks žaisti su Venesuelos komanda.

Pasak jos, teisėjų papirkinėjimas, reketas ir grasinimai ten anaiptol nėra retas

reiškinys. Tad ar apsaugos FIBA savo teisėjus nuo tokių grėsmių?

Kitų, Venesueloje gyvenančių, lietuvių nuomone, teisėjams bus daromas spaudimas, o mūsų rinktinės vyrai turi nusiteikti pačiam blogiausiam teisėjavimui“, – kalbėjo S.Petkus.

Tokie buvo lietuvio įspūdžiai, nors oficialiai FIBA svetainei Venesuelos krepšinio federacijos prezidentas Carmelo Cortezas užtikrino, kad šalis bus puikiai pasirengusi artėjančiam turnyrui.

Nukelta į 18 psl.

>>>

18 | Sportas

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

Susigrąžino taurę

Tarp seksualiausių

Po dvejų metų pertraukos Europos lygos – antrojo pagal pajėgumą Europos futbolo klubų turnyro – taurę susigrąžino Madrido „Atletico“ klubas. Trečiadienį Bukarešte (Rumunija) vykusiame finale „Atletico“ futbolininkai 3:0 (2:0) pranoko kitą Ispanijos klubą – Bilbao „Athletic“. Nuo pirmųjų minučių iniciatyvą perėmęs „Athletico“ jau po pusvalandžio pirmavo 2:0.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės lyderis Linas Kleiza pateko tarp seksualiausių NBA lygos krepšininkų.

Juos rinko „Cosmopolitan“ žurnalo skaitytojai. Pirmą vietą rinkimuose užėmė Orlando „Magic“ ekipos gynėjas J.J.Redickas, antras liko Rajonas Rondo (Bostono „Celtics“), Ricky Rubio (Minesotos „Timberwolves“) atiteko trečia vieta, L.Kleizai – ketvirta.

Reuters nuotr.

>>>

Atkelta iš 17 psl.

„Federacija dirba viršvalandžius, kad turnyrui pasiruoštume kuo sklandžiau. Viešbučiai išrinkti ir tvarkomi, arena rekonstruojama. Tai bus svarbiausios sporto varžybos Venesuelos istorijoje, todėl jos mums reiškia labai daug“, – tikino C.Cortezas.

Aistruolius medžios nusikaltėliai Krepšininkus ir juos palaikančius aistruolius pasitiks vienas pavojingiausių ir nesaugiausių pasaulio miestų. Krepšinio komandoms bus suteikta apsauga, tačiau aistruoliai savo saugumu tikriausiai turės rūpintis patys. „Lietuviai važiuoja be baimės, nes nežino, kas jų laukia. Dienos metu turėtų būti saugu, bet naktį ilgapirščiai ir kiti pavojingi asmenys kaip tarakonai užplūsta miestą.

Jokios technikos, didelių rankinių, pinigų negalima nešiotis net dieną.

Baisu net pagalvoti, jeigu mūsiškiai nepaisys pavojų. Žmonės Venesueloje dingsta nuolat, yra tokių kvartalų, kur važiuojant mašina geriau nesustoti net degant raudonam šviesoforo signalui. Man iki šiol keista, kaip FIBA suteikė teisę rengti turnyrą šaliai, kuri skendi korupcijos ir nusikalstamumo liūne“, – svarstė S.Petkus. Įtampa, pasiekusi piką Filmų kūrėjas Karakase susidarė nuomonę, kad olimpinė krepšinio atranka tik per stebuklą gali įvykti sklandžiai. Tam yra ir daugiau priežasčių nei saugumo problemos ar prastas pasiruošimas. Šiuo metu šalyje tvyro suirutė tiek politikoje, tiek ekonomikoje, jaučiama įtampa dėl prezidento Hugo Chavezo sveikatos bėdų bei artėjančių rinkimų.

BFL nuotr.

S.Petkus: „Kas nutiks, jei Chavezas iškeliaus anapilin per turnyrą?

Venesueloje kils sąmyšis, neįsivaizduoju, ar aistruoliams pavyktų palikti šalį.“ Kol kas apie tai garsiai nekalbama, bet, pasak S.Petkaus, didelė tikimybė, kad olimpinė atranka apskritai neįvyks. Tai priklausys nuo vėžiu sergančio šalies prezidento būklės. „Jeigu nutiks blogiausia ir jis mirs, Venesueloje tą pačią akimirką bus įvesta karinė padėtis. Apie jokį olimpinį turnyrą negalės būti nė kalbos. Kas nutiks, jei H.Chavezas iškeliaus anapilin per turnyrą? Venesueloje kils sąmyšis, neįsivaizduoju, ar aistruoliams pavyktų palikti šalį.

Prezidento sveikata labai silpna, bet veikiausiai FIBA nerizikuos ir turnyrą perkels į kitą vietą, jei žinos, kad H.Chavezo būklė dar labiau pablogėjo“, – mintimis dalijosi Lietuvos televizijos darbuotojas.

Pasak jo, politinė įtampa šalyje šiuo metu pasiekusi piką – jo viešnagės metu buvo nušauti du aukšti pareigūnai, pretendavę į šalies prezidento postą. „Šalyje bręsta labai rimti įvykiai, dabartinė padėtis gali pasikeisti bet kurią dieną.

Rinkimai vyks tik kitais metais, bet kova prieš rinkimus vyksta labai aktyviai“, – tikino S.Petkus.

Pasak S.Petkaus, šalyje jaučiama suirutė ir pagrindinė miestiečių pokalbio tema – vėžiu sergančio prezidento H.Chavezo sveikata.

AFP nuotr.

Sąlygos bus tragiškos

Paulius Motiejūnas, LKF vykdomasis direktorius

Venesuelos veidas S.Petkus Venesueloje apsistojo Karakaso privačių namų kvartale. Filmų kūrėją džiugino saulė, jūra, palmės ir kalnai, trumpa viešnagė suteikė vertingos patirties ir neišdildomų įspūdžių, tačiau miestas ne kartą nemaloniai stebino. „Aplink šimtai lakstančių šunų, gatvės skendinčios šiukšlėse, ištisi kvartalai sąvartynų ir griūvančių lūšnų. Kiek kitokį vaizdą pamatysi turtingesniame rajone. Gatvės užtvertos specialiomis užtvaromis, saugomos specialių apsaugos tarnybų. Nėra nė vieno namo be tvoros ir nė vieno lango be grotų. Namai aptverti 4–6 metrų tvoromis, kai kur net 10–12 metrų betoninėmis tvoromis, su geležiniais vartais, virš tvorų ištempta spygliuota viela. Taip gyvena pasiturintys miestiečiai“, – pasakojo lietuvis.

„Vietos lietuviai mus informuoja, kokia padėtis yra Karakase. Žinome, kad iki šiol ten niekas nevyko. Bandome skambinti pavojaus varpais, bet FIBA nuramina ir garantuoja, kad viskas bus gerai.

Mes esame susitaikę su mintimi, kad sąlygos bus tragiškos. Bet jos bus vienodos visiems.

Dar anksčiau buvo pasakyta, kad ventiliacijos arenoje nebus, kėdžių niekas nekeis, parketo netvarkys ir kapitalinio remonto nedarys. Organizatoriai įsipareigojo tik išvalyti salę, sumontuoti svarbiausią techniką ir įrengti dar kelias rūbines.

Neatmetame galimybės, kad atranka Karakase gali neįvykti. Yra tokių pavyzdžių buvę. Neoficialiai buvo kalbėta, kad Karakasui buvo duota organizuoti kelis turnyrus, bet jie jų neįvykdė ir paskutinėmis minutėmis varžybos buvo perkeltos į kitą vietą. Jeigu taip įvyks, panikos nekelsime, bet teks keisti planus, kaip ir visoms kitoms komandoms.

Visiems būtų įtampa ir stresas, bet kam atitektų galimybė rengti atranką, spręstų FIBA. Neaišku, ar duotų mums. Vėlgi tai būtų visiškas minusas federacijai, todėl finansinius įsipareigojimus turėtų prisiimti pati FIBA.“

Sirgaliai pavojų nebijo Į Karakasą palaikyti Lietuvos krepšinio rinktinės iš viso vyks 82 lietuviai. Tomo Balaišio-Sėklos (nuotr.) vadovaujama palaikymo komanda Venesuelos sostinėje leisis birželio 30 d. ir ten praleis devynias dienas. „Visi gyvensime viename viešbutyje, keli kilometrai nuo arenos. Kelsimės anksti ryte, kad nepatektumėme į automobilių spūstis. Tiesa, nusisamdėme autobusus, kurie nuveš iš parveš iš varžybų“, – dėstė T.Balaišis-Sėkla.

Dar iki olimpinio turnyro pradžios aistruoliai ketina aplankyti gražiausias Karakaso apylinkių vietas. Pavojai keliautojų iš Lietuvos negąsdina, todėl jie pasiryžę ne tik stebėti krepšinį, bet ir pakeliauti. „Turėsime, regis, keturias laisvas dienas, todėl norėtųsi pamatyti nacionalinius parkus, pailsėti prie jūros. Į Karakaso centrą nelįsime, tačiau aplink sostinę tikrai yra ką pamatyti“, – tikino T.Balaišis-Sėkla.

Pajūris | 19

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

Močiučių Palanga

„Butas visai šalia jūros. Tik 30 Lt žmogui!

Nepatinka? Štai yra dar vienas“, – po rankinę ėmė kuistis kurorto prieigose budinti garbaus amžiaus moteris. Netrukus ji puolė rodyti kito buto nuotraukas. Išgirdusi, kad nedomina, akivaizdžiai įsižeidė: „Jūs, poilsiautojai, nežinot, ko norit. Juk europinis remontas.“ Taikosi į užsieniečius Palangai sulaukiant vis daugiau atvykėlių iš užsienio, močiutės greitai persiorientavo ir pasigamino naujų plakatų: „Rent“, „Lux Apartments“, „Sea“. „Turistai užsieniečiai mūsų dažniausiai klausia: ką tie žmonės su plakatais pakelėse veikia? Jiems sunku suprasti, kad taip ieškoma nuomininkų. Jiems atrodo, kad streikuoja“, – šyptelėjo Palangos turizmo informacijos centro direktorės pavaduotoja Egidija Smilingienė.

Vaizdas Palangos prieigose nesikeičia jau daugelį metų.

• Šeštadienį nuo ryto miesto gatvėmis žygiuos pučiamųjų orkestrai, 8 val. prie centrinės gelbėjimo stoties startuos laivybos sezonas „Baltijos menkė“. Centrines Palangos gatves šeštadienį 16 val. papuoš Pasaulio žemaičių eisena. Vakare Jūratės ir Kastyčio skvere Klaipėdos muzikinis teatras pristatys spektaklį „Meilės uostas“, vėliau muzikuos Palangos orkestras, Mantas ir Kauno bigbendas.

A.Kubaičio/BFL nuotr.

Bet retas svečias iš užsienio nakvynę renkasi pas Palangos močiutes. „Jiems atrodo, kad tai nepatikima, geriau gyventi viešbučiuose ar svečių namuose“, – pastebėjo E.Smilingienė. Pas močiutes dažniausiai apsistoja lietuviai, iš anksto nepasirūpinę, kur praleis naktį.

Garbės nedaro Palangos turizmo informacijos centro vadovė Alla Valužienė pasakojo, kad vadinamųjų močiučių pakelėje atsirado po nepriklausomybės atgavimo, kai iširo Palangos kelionių ir ekskursijų biuro veikla. „Sovietmečiu buvo surinkta informacija apie žmones, kurie teikia apgyvendinimo

Nuo šio penktadienio Palanga pradeda vasaros sezoną – tris dienas vyks šventė „Myliu Palangą“.

• Penktadienio vidurdienį miesto centre pradės šurmuliuoti mugė „Palangos Juzė“, duris atvers Gintaro muziejuje, meno galerijose bei viešbučiuose pristatomos parodos.

Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt

Palanga niekaip neatsikrato prilipusio močiučių kurorto įvaizdžio: pakelėse ir šiemet atvykėlius pasitinka pagyvenę žmonės su plakatais, siūlančiais išsinuomoti kambarius.

Pradeda sezoną

paslaugas, atvykėliai buvo paskirstomi.

Sistemai nustojus veikti, žmonės buvo priversti eiti į gatvę ir šitaip užsidirbti“, – pasakojo A.Valužienė.

Tačiau vyresnės kartos atstovai dar pamena, kad ir sovietmečiu autobusų stotyje atvykėlius pasitikdavo nakvynės siūlytojai. „Gal ir nesuteikia Palangai tai garbės, tačiau sunku ką pakeisti“, – apgailestavo A.Valužienė. Ji pasakojo girdėjusi, kad dalis pakelėse sėdinčių žmonių – ne vietiniai, o samdomi aplinkinių miestelių gyventojai.

Dvi galimos vietos Palangos valdžia ne kartą ieškojo išeičių, kaip išspręsti šią problemą ir taip pagerinti

• Sekmadienis skiriamas sportui: vyks teniso turnyras, J.Basanavičiaus g. – gatvės krepšinio turnyras 3x3. Vidurdienį prie jūros tilto prasidės žirgų lenktynės. kurorto įvaizdį. Buvo siūlymų surasti aikštelę, kur nuomotojai galėtų įsikurti. Tačiau nuspręsta, kad vis tiek atsiras tokių, kurie su plakatais stovės pakelėse. Šiais metais ketinama pradėti Palangos aplinkkelio statybas. Šalia jo norima įrengti vadinamąjį nakvynės turgelį – aikštelę, kur miestiečiai galėtų siūlyti nakvynės paslaugas.

Kita numatyta galima vieta – naujoje autobusų stotyje, kuri, iškėlus dabartinę stotį iš miesto centro, atsiras ties Klaipėdos plento ir Kretingos gatvės sankryža.

20 | Vilnius

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

Ginčai kaista, statybos nejuda Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Vilniaus savivaldybė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ surėmė ietis, kas turi finansuoti tunelio po geležinkelio pylimu įrengimą Zuikių gatvės gyventojams. Į ginčą įsivėlė ir Susisiekimo ministerija.

Atrodo, kad Zuikių gatvės gyventojai, norėdami greičiau pasiekti kitą geležinkelio pusę, dar ilgai bus priversti vaikščioti po geležinkelio pylimu esančiu vamzdžiu, nors tai ir nesaugu. Šių mokslo metų pradžioje dėmesį į tai atkreipė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, paraginusi sostinės merą Artūrą Zuoką tuo pasirūpinti. Tačiau šis atsikirto, kad pats į mokyklą vaikščiojo du kilometrus pėsčiomis.

Vaduvos mokyklos vadovai suskaičiavo, kad iš kitos geležinkelio pusės vamzdžiu ateina tik trys mokiniai. Vis dėlto klausimas dėl požeminės pėsčiųjų perėjos svarstytas ir Susisiekimo ministerijoje, ir sostinės savivaldybėje.

Ministerija tarpininkautų Susisiekimo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Martynas Čerkauskas

Vilniaus taryba kitą antradienį gali pritarti siūlymui skelbti konkursą, kurio laimėtojai modernizuos sostinės šilumos tinklus.

Opozicija tai vadina bandymu pratęsti šilumos ūkio nuomos sutartį su „Vilniaus energija“, kurią valdo Prancūzijos bendrovė „Dalkia“. Valdantieji atkerta, kad modernizavimas būtinas. Priešingu atveju šilumos kainos dar labiau augs.

Anot opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Vilniaus taryboje nario Valdo Benkunsko, dvi savaites projektas buvo svarstomas tarybos komitetuose, tačiau informacijos nepadaugėjo – sprendimas telpa į vieną lapą, kuriame tėra trys sąlygos.

V.Benkunskas stebisi, kodėl ketinama

„Lietuvos geležinkeliai“ turėtų įrengti tunelį, savivaldybė – priėjimo takus. O dabar jie sako, kad neturi ir negali skirti lėšų.“

J.Kalinsko nuotr.

„15min“ sakė, kad ministerijos atstovai laikosi pozicijos, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ turi tartis su savivaldybe, o ministerija tegali tarpininkauti. „Vaizdžiai tariant, galima palyginti šį atvejį su tuo, kai žmogus pasistato namą prie oro uosto ir pradeda reikalauti uždaryti oro uostą, nes labai didelis triukšmas. Lygiai tokia pati situacija ir čia, nes istoriškai jau daugiau nei šimtą metų čia yra geležinkelis, o miestas pradėjo plėstis daug vėliau. Kyla klausimas, ar čia geležinkelis kaltas, ar miestas nesuplanavo normalaus susisiekimo tarp to rajono ir miesto centro“, – kalbėjo M.Čerkauskas.

Opozicija įtaria aferą Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

R.Adomavičius:

Norėdami kuo greičiau pasiekti mokyklą, vaikai keliauja vamzdžiu. Ir dar ilgai taip keliaus.

organizuoti tokį konkursą, jeigu šilumos ūkį dar penkerius metus valdys „Vilniaus energija“. „Vilniaus energija“, kaip dabartinė šilumos tinklų valdytoja, turi visas teises prieštarauti, kad į jos kiemą, jos teritoriją ateis statybininkai ir statys naujus įrengimus ir katilus“, – įsitikinęs politikas. Šilumos ūkio klausimus kuruojantis vicemeras Romas Adomavičius tvirtino, kad sąlygos, kokiomis ateis naujas investuotojas, neaiškios dėl to, jog nežinoma, ką siūlys galimi investuotojai. O šilumos ūkį modernizuoti reikėjo seniai, apie tai 2009–2010 m. diskutuota su Vyriausybe, ministerijomis, šilumos tinklų nuomininkais, kurie ketino prisidėti ir modernizacija būtų pajudėjusi. Tačiau norėdami garantijų jie prašė pratęsti nuomos sutartį, o Vilniaus taryba tam nepritarė.

2016 m. sausio 1 d. miestas gali sulaukti finansinių sankcijų dėl neatitikimų taršos reikalavimams. Tai, R.Adomavičiaus žodžiais, dar labiau kilstelėtų šilumos kainas, tad iki to laiko būtina atlikti didžiąją dalį darbų. „Vilniaus energija“ sostinės šilumos ūkį valdys iki 2017 m.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Susisiekimo ministerijos nuomonei, kad tuneliu turėtų rūpintis Vilniaus savivaldybė, pritaria ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai. Šios bendrovės Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus pavaduotojas Romas Macijauskas užtikrino, kad pažadų pastatyti tunelį bendrovė niekam nedalijo. „Tai bus ne mūsų turtas, juo naudosis miesto gyventojai. Todėl ir pinigus mokėti turi miestas, nes kitaip bus neteisingai naudojamos mūsų lėšos ir Valstybės kontrolė gali mus nubausti. Juk mes turime keleivių ir krovinių vežimu rūpintis“, – tvirtino R.Macijauskas.

Miestas tvarkytų tik prieigas Tuo tarpu sostinės vadovai įsitikinę, kad tunelio statybas privalo finansuoti geležinkelių šeimininkai, o miestas sutvarkys tik aplinką iki tunelio. „Kitas pasitarimas bus ministerijoje, nes geležinkelininkai griežtai atsisako vykdyti pasitarimo, įvykusio Susisiekimo ministerijoje, siūlymus, kur buvo pasakyta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų įrengti tunelį, savivaldybė – priėjimo takus, infrastruktūrą. O dabar jie sako, kad neturi ir negali skirti tų lėšų“, – piktinosi Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

Anot vicemero, tunelis kainuotų apie 1,5 mln. Lt, o dalį sumos esą yra pažadėjusi ir Susisiekimo ministerija, tad „Lietuvos geležinkeliams“ tereiktų prisidėti iš dalies, bet jų atstovai nori, kad viską finansuotų savivaldybė. Tačiau M.Čerkauskas užtikrino, kad ministerija pinigų niekam nežadėjo. O savivaldybė geriau skirtų geltoną autobusiuką, kuris vežiotų moksleivius.

Renginiai Vilniuje | 25

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

Dizaino kūrėjai atveria studijų duris Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Ieškantys originalių pramogų, naujų patyrimų ir meniškos atmosferos šį savaitgalį, gegužės 11–12 d., gali užsukti į Vilniaus loftų kvartalą, Ševčenkos g.

16A. Čia ketvirtą kartą vyks „Dizaino savaitgalis“.

Kūrėjai atvers savo studijų duris, pristatys lietuviško dizaino kūrinius, siūlys paragauti netikėtų patiekalų, įsiamžinti originaliose fotosesijose ar tiesiog gerai praleisti laiką skambant muzikai.

Pagrindinis veiksmas – penktadienio vakarą „Dizaino savaitgalis“ yra ne koks nuobodus seminaras, o įvykis, geros nuotaikos kūrimas visiems atėjusiems – tiek profesionalams, tiek visiems smalsiems žmonėms.

Užsukę į „Dizaino savaitgalio“ bazę – nuo gatvės matomą „Daiktų viešbutį“, lankytojai gaus mini programėles su sužymėtais taškais, kuriuos įdomu aplankyti. Čia

galėsite vaikščioti po skirtingas originalias erdves, klausytis muzikos, vaišintis kulinarijos studijose“, – pasakojo „Dizaino savaitgalio“ organizatorė Dalia Mauričaitė.

Didžiausia renginių ir veiksmo koncentracija „Dizaino savaitgalyje“ smalsuolių lauks penktadienio vakarą. „Prie „Daiktų viešbučio“ visą penktadienio vakarą iki vėlyvos nakties gros muzika.

Lankytojai galės apžiūrėti autorinę Lietuvos dizainerių baldų parodą. Popieriniame bare bus galima užsisakyti patiekalų ne iš meniu, kurie bus pagaminti pagal valgytojų pageidavimus. Duris atvers abi fotografų studijos, esančios loftuose. Vienoje jų visi atėjusieji galės nusifotografuoti, į veidą pučiant labai stipriam vėjui, o kitoje – įsiamžinti žaidimų aikštelėje, – apie būsimus reginius pasakojo organizatorė. – Pamatysite studentų iš sovietinių laikų sunkvežimio sukurtą instaliaciją, į kurią įsilipę „Dizaino savaitgalio“ lankytojai galės pažaisti įvairių žaidimų.“ Keisti eksponatai Norintys ne tik pramogauti, galės praplėsti savo pažinimo ribas, gal net pakeisti nuomonę apie Lietuvos dizainą. „Galvojantys, kad lietuvių dizainas yra amatų lygio – pats išdrožiau, pats pasidariau – galės pamatyti lietuvių gamintojų

„Dizaino savaitgalis“ rengiamas ketvirtą kartą.

J.Kalinsko nuotr.

sukurtą riešuto formos kompiuterio pelę, kuri Lietuvoje bus eksponuojama pirmą kartą – užsienyje šis masinės gamybos produktas jau pelnė apdovanojimų, – intrigavo D.Mauričaitė. – Dar vienas įdomus eksponatas – ypatinga mašina, kuri nauja technologija gali panaikinti bet kokio daikto viršutinį sluoksnį: nuvalyti apdegusio namo degėsius ar iš knygos puslapių ištrinti spausdintas raides. Visi norintys galės išbandyti ir pamatyti, kaip veikia šis aparatas. „Renginio trukmė ir sėkmė priklausys ir nuo oro –

organizatoriai prisiminė, kad užpernai pažintinės linksmybės ir bendravimas užsitęsė iki 8 val. ryto, o pernai lietus lankytojus išvaikė gerokai anksčiau. Šeštadienį – Šeimos dieną – „Dizaino savaitgalyje“ didysis šurmulys nurims, tačiau lankytojai galės apžiūrėti atviras parodų ekspozicijas ir pasivaišinti kulinarinės studijos „Čiop čiop“ patiekalais ar priimti specialiai dovanojamas „Žolelių bombas“, kurios išaugs į prieskonius ir paliks kvapnių prisiminimų apie buvusį renginį.

18 val. – Šv. Jonų bažnyčia Vilniaus universiteto chorai „Gaudemus“ ir „Pro musica“ su valstybiniu pučiamųjų orkestru „Trimitas“ pirmą kartą šalyje atliks šiuolaikinio austrų kompozitoriaus Shane Woodborne „Rohrau mišias“.

Diriguos maestro iš Latvijos Janis Purinis.

Bilietai – 23–33 Lt.

19 val. – Nacionalinė filharmonija

Sigutė Stonytė

Gegužės 11 d.

Sveikatingumo šventė

Gegužės 12 d.

Gegužės 11 d., penktadienis

Skelbimai

18 val. – Trakų Vokės Édouardo André istorinis parkas Ekskursija po parką, kurios metu bus pasakojama apie nedideles rupūžes – Raudonpilves kūmutes. Nuo 19 val. jos rungsis „dainų“ konkurse su tos pačios rūšies dainininkėmis iš Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Latvijos.

19 val. –

Šv. Kotrynos bažnyčia Koncertas „Metų švyturys“, kurį rengia operos solistė Sigutė Stonytė (sopranas), pianistas Jurgis Karnavičius ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas prof. Donato Katkaus.

Bilietai – 22–52 Lt.

19 val. – Šv. Jonų bažnyčia Vilniaus universiteto choras „Virgo“ kartu su Klaipėdos universiteto menų fakulteto merginų choru ir Liepojos universiteto merginų choru „Atbalss“ atliks Johano Michaelio Haidno „Šv.

Aloyzo mišias“. Solistės: Valentina Vadoklienė, Asta Dromantaitė ir Natalija Urnikienė. Akompanuos Vilniaus universiteto kamerinis orkestras.

Diriguos Rasa Gelgotienė.

Bilietai – 23–33 Lt.

20 val. – Vilniaus mokytojų namai „Vasaros terasa“ oficialiai pradės

Gintaras Rinkevičius

Gegužės 13 d.

septintąjį savo sezoną. Bus pristatyti trys muzikiniai projektai: balkanišką nuotaiką su Vilniaus krašto kultūriniu palikimu derinantis „Banda Dzeta“ orkestras, šiaurietiškos melancholijos nėrinius kuriantys „Mmpsuf“, solinę programą parengusi vokalistė Umiko. Įėjimas laisvas.

Gegužės 12 d., šeštadienis

11–17 val. – Vingio parkas (prie estrados) Sveikatingumo šventė ,,Judėjimas kaip pasaka!“. Šventės dalyvių lauks profesionalūs instruktoriai, kurie pamokys šiaurietiško ėjimo technikos; ,,Lietuviškos pirties akademijos“ pirtininkai, kurie pakvies išbandyti pirties malonumus pirtyje ant ratų; šri šri jogos, taiči, karatė, capoeira, kalanetikos užsiėmimai.

12 val. –

VU Botanikos sodas (Vingio

parke) Tulpių ir keramikos šventė. Nuo 13 val. – gražiausios tulpės rinkimai, pasivaikščiojimas po tulpių kolekciją, ekskursija po botanikos sodą. Nuo 14 val. – E.Vedecko vadovaujamo Bigbendo ansamblio koncertas. Nuo ankstaus ryto VšĮ „Amatų gildijos“ keramikai kūrens krosnį, 14.30 val. bus galima pamatyti, kaip gimsta raugo keramikos dirbiniai.

Filharmonijos renginių 71-ojo sezono pabaigos koncertas. Maestro Juozo Domarko vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras gros Richardo Strausso „Alpių simfoniją“ bei su Rio de Žaneire gimusia temperamentinga pianiste Eliane Rodrigues atliks Sergejaus Rachmaninovo rapsodiją Paganini tema.

Bilietai – 20,30,50 Lt.

20 val. – klubas „New York“ Grupės „Svastikos Sukitės Greitai“ koncertas.

Bilietai – 28–43 Lt.

21 val. – muzikos klubas „Tamsta“ Marko Palubenkos koncertas. Jo muzika – tai vokalas, gitara, perkusija ir nešiojamasis kompiuteris. Šiame koncerte Markas pristatys dainas iš naujojo albumo „No Fun In 101“. Įėjimas laisvas.

Gegužės 13 d., sekmadienis

19 val. – Kongresų rūmai Tarptautinio rusų sakralinės muzikos festivalio baigiamasis koncertas.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kartu su Kauno valstybiniu, „Vilniaus“ chorais bei solistais Sandra Janušaite (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas), Algirdu Janutu (tenoras) bei Liudu Mikalausku (bosas), skaitovu Vladimiru Seliavko atliks oratoriją „Pasijas pagal Matą“.

PREMJERAI diriguos Gintaras Rinkevičius.

Bilietai – 17–42 Lt.

Rinkimai | 19

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

PROJEKTO PARTNERIS

KAUNO RINKTINIAI A S M E N Y B Ė S , G A RS I N A N Č I O S K AU N Ą

Projektas „Kauno rinktiniai“ ragina kauniečius bei Kauno miestui neabejingus žmones įvardinti, kas per pastaruosius dvidešimt dvejus metus, kitaip tariant, nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios iki šių dienų, jiems kelia didžiausią pasididžiavimą Kaunu. Projektą inicijuoja - seniausia alaus darykla Kaune ir viena seniausių pramoninių alaus daryklų šalyje „Volfas Engelman“.

Antrasis straipsnis iš „Kauno rinktinių“ straipsnių ciklo – apie asmenybes, garsinančias Kauną. Be kokių žmonių nuveiktų darbų, veiklos, idėjų ar kūrybos kauniečiai neįsivaizduoja savo miesto.

Miesto patriotas Miestiečių nepaprastai gerbiamas ir mylimas, ryškus savo veikla ir idėjomis, pilietiškas, pelnęs ne vieną reikšmingą valstybės apdovanojimą – taip trumpai būtų galima apibūdinti ilgametį Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekaną (šiuo metu jis - kūrybinėse atostogose) profesorių Giedrių Kuprevičių. Daugeliui jis geriau žinomas kaip muzikos kūrėjas, daugybės populiarių kūrinių autorius.

Muzika G.Kuprevičių lydėjo nuo pat jo gimimo, pasak kūrėjo, namuose visą laiką kas nors muzikuodavo. Būdamas paauglys su tėvu grojo karilijonu. Baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), pasinėrė į aktyvią muzikinę veiklą. Ryškiausiu savo gyvenimo nuotykiu maestro yra įvardijęs elektroninės muzikos grupės „Argo“ (1979 m. tai buvo bene pirmoji tokia grupė ne tik Lietuvoje, bet ir Sovietų sąjungoje) įsteigimą, vėliau džiazo grupės „Žaliakalnio vilkai“ veiklą. O kas nėra girdėjęs legendinėmis tapusių G.Kuprevičiaus dainų iš pirmojo miuziklo teatre „Ugnies medžioklė su varovais“?.. Visa tai – tik maža dalis to, ką per 40 krybos metų yra nuveikęs prfesorius.

Būdamas projekto „Kauno rinktiniai“ vienu iš kandidatų į asmenybės, garsinančios Kauną, nominaciją G.Kuprevičius tvirtina, kad visą gyvenimą savo kaip kūrėjo aurą siekė kurti darbais, o ne skandalais, šou ar vienadienėmis intrigomis, kas itin populiaru pastaruoju metu. „Miesto patriotas niekada negalvoja, kad jis patriotas. Tik tada galima darbuotis netrukdomai, tik tada lydi sėkmė. Aš tiesiog stengiausi atlikti savo darbą, man visada svarbiausia buvo kūryba.

Būti nominuotam asmenybe, garsinančia Kauną, man – tai įpareigojimas ir nepaprastai didžiulis žmonių įvertinimas“, - teigia maestro. Anot jo, Kaunas – labai gražus, stiprus ir drąsus miestas. Tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu buvęs

Laikinosios sostinės tyrinėjimai žymiam istorikui tapo ne tik darbu, bet ir pomėgiu.

Algimantas MIŠKINIS pažangus visomis prasmėmis: mokslo, kultūros, sporto ir tos pažangos aktyviai siekęs. „Mano galva, Kaunas dar ir labai bendruomeniškas miestas, nepaisant paskutiniaisis metais čia tvyrančių nuomonių susiskaldymo, kai kurių negatyvių įvykių ir priešiško jų vertinimo. Gal tą miesto stiprybę, pažangą ir drąsą lemia tai, jog čia labai daug akdeminio jaunimo?“, svarsto profesorius. G. Kuprevičius atviras – Kaune jam gyventi nepaprastai smagu, gera. Kaunas - išskirtinis miestas, turintis tam tikrą aurą ir tikrai turintis kuo didžiuotis.

Dovana Kaunui

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir miestų tyrinėtojo Z.Kiaupos „Lietuvos valstybės istorija“ istorikų laikoma vienu reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio darbų. Tuo tarpu jo parengtas pirmasis „Kauno istorijos“ tomas nuo seniausių laikų iki 1655 m. kolegų vadinamas kokybiškai nauju žingsniu rašant miestų istoriją šalyje. Kol kas tai – vienintelė Kauno praeities mokslinė studija. Gilindamasis į Kauno miesto istorijos faktus, Z. Kiaupa atskleidė ne vieną visai šaliai svarbų praeities dalyką. Pavyzdžiui, kad tiek XVI a., tiek šiandien Kaune tvyrojo panaši verslumo dvasia: anuomet kuo nors vertėsi ne tik kone kiekvienas miestietis, bet ir dauguma valstiečių, o į Kauno turgų suvažiuodavo valstiečiai iš visos Lietuvos, vieni ką nors pirkdavo, kiti – parduodavo. Kauniečių nominuotas asmenybe, garsinančia Kauną, Z. Kiaupa tvirtina esąs nepaprastai sujaudintas ir nustebintas tokio įvertinimo. „Tiesiog visada atsakingai dirbau savo darbą – tyrinėjau miesto istoriją. Ši nominacija rodo, kad žmonės domisi praeitimi. Tai, man kaip istorikui, ypač malonu. Ar Kaunas turi kuo didžiuotis? Žinoma.

Tiek senasis viduramžių Kaunas, tiek tarpukario, kai buvo laikinoji šalies sostinė. Netgi sovietmečiu Kaunas buvo vienas iš labiausiai opozicinių miestų sovietų valdžios atžvilgiu, žmonės nebijojo būti drąsūs, kitokie. Ką galėčiau pasakyti apie dabartį?

Dabartis – sudėtingas laikas. Manau, kad ja reikia ne tiek didžiuotis, kiek kurti, kad ši būtų geresnė“, - tvirtina Z.Kiaupa.

Kaune gimęs, Kaune augęs, visą laiką čia gyvenęs ir dirbęs vienas garsiausių Lietuvos kolekcininkų, žymus architektūros ir urbanistikos specialistas, kelių dešimčių knygų autorius profesorius Algimantas Miškinis kolekcionavimu tvirtina susidomėjęs nuo mažumės: būdamas vaikas jis rinko pašto ženklus, vėliau – knygas, senovinius atvirukus, galiausiai - meno kūrinius iš Lietuvos, Europos, Rytų šalių. Prieš kelerius metus savo kolekciją A.Miškinis padovanojo gimtajam miestui. Pasak profesoriaus, norėjosi kad daugelio jo gyvenimo metų ir veiklos dalis – didžiulė kolekcija (kelios dešimtys tūkstančių eksponatų) paliktų pėdsaką žmonių širdyse, o ne būtų išdraskyta, išskaidyta, ar išdalinta po jo mirties.

Kalbėdamas su žurnalistais, kolekcininkas neslepia savo atmintyje saugantis ir jau išnykusius kai kurių Kauno dalių vaizdus, gyvenimo būdą, žmones. Ypač brangūs prisiminimai – iš gimtojo Šančių rajono. Čia, A.Miškinio teigimu gyveno tautine ir profesine prasme itin marga, tačiau draugiška, gražiai sutarianti bendruomenė.2002 m. A. Miškiniui buvo įteikta Nacionalinė nokslo premija už urbanistikos istorijos ir paveldo tyrinėjimus.

Pretenduojantis tapti asmenybe, garsinančia Kauną, A. Miškinis teigia visą gyvenimą nepaprastai daug dirbęs gimtojo miesto labui. A.Miškinio manymu, Kaunas gali didžiuotis labai daug dalykų. „Pirmiausia, unikalia gamtine situacija, nes kelių upių santaka sukuria labai gražų miestą. Nepaprastai įdomus, deja, kiek apleistas yra Kauno senamiestis. Jis buvo sukurtas XVI a. antroje pusėje, remiantis prancūzų miesto modeliu. Lietuvoje tai vienintelis tokio modelio miestas. Kaunas yra išskirtinis ir pirmosios respublikos architektūra, kuriai šiandien derėtų skirti ypatingą dėmesį, nes ji – vis labiau naikinama. Kalbant apie žmones, tarpukariu čia gyveno pagrindinis šalies inteligentijos žiedas“, - tvirtina A. Miškinis.

Miesto istorija domisi daugiau nei 40 metų

Giedrius KUPREVIČIUS

PROJEKTO INICIATORIUS

Gilintis į Kauno miesto istoriją profesorių, humanitarinių mokslų daktarą, vyresnįjį mokslo darbuotoją Zigmantą Kiaupą kadaise pastūmėjo jo aspirantūros vadovas Juozas Jurginis, pasiūlęs rašyti darbą apie Kauno miesto savivaldą. Tokiu būdu

Zigmantas KIAUPA

Trumpai apie „Kauno rinktinius“ „Kauno rinktinius“ sudaro šios kategorijos: Kauno siela (pretenduoja: Nemuno ir Neries santaka; Kauno „Žalgiris“; Laisvės alėja); Asmenybė, garsinanti Kauną (pretenduoja: Giedrius Kuprevičius, Algimantas Miškinis, Zigmantas Kiaupa); Žinomiausias pasaulio kaunietis (užsienio kaunietis) (pretenduoja: Arvydas Sabonis, Valdas Adamkus, Jurgis Mačiūnas); Įvykis, projektas, garsinantis Kauną (pretenduoja Kaunas Jazz, Hanza dienos, Pažaislio festivalis, Kauno bienalė TEKSTILĖ); Kauno iniciatyvos (pretenduoja: Rotušės aikštės draugijos iniciatyvos, Sporto ir poilsio aikštelių viešosiose erdvėse įrengimas, Santakos išgenėjimas).

Kuris iš nominantų yra vertas didžiausios pagarbos ir pasididžiavimo, nuspręsti gali patys kauniečiai - specialioje naujienų portalo www.15min. lt rubrikoje kiekvienas gali balsuoti už jam labiausiai patikusį kandidatą.

Pretendentų į „Kauno rinktinius“ sąrašas sudarytas iš kauniečių pasiūlytų kandidatų. Po tris pasiūlytus pretendentus į kiekvieną kategoriją atrinko komisija, kuri buvo suburta iš Kaunui neabejingų visuomenės atstovų. „Kauno rinktinių“ nugalėtojų, kuriuos rinks ir kauniečiai, sąrašas bus paskelbtas birželio viduryje.

Rinkimus inicijavo alaus darykla „Volgas Engelman“.

Projekto partneriai: Kauno apskrities viešoji biblioteka bei savaitraštis ir naujienų portalas „15min“.

20 | Kaunas

Šventę temdo įtarimai Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

Jei bet koks dėmesys – geriausia koncerto reklama, tuomet „Pure Future White“ yra vienas geriausiai pastaruoju metu išreklamuotų renginių.

Gegužės 19 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje turinti įvykti elektroninės muzikos fiesta skęsta skandaluose.

Šokių muzikos fiestos dalyviai griežtai laikosi baltos spalvos kodo.

M.Vaičiulio/BFL nuotr.

daug i a u žmonių pirkti bilietus, nes tai asocijuojasi su rimtu, geros kokybės renginiu, be to, žadėta traukiniais nemokamai vežti žiūrovus. V.Nikitinas kategoriškai neigia, kad žadėta renginį paremti, kaip tikina jo organizatoriai, 200 tūkst. Lt.

Nei grupė „Sel“, nei garsus Prancūzijos didžėjus Deadmaus5, nors reklamuoti kaip renginio dalyviai, jame neketina pasirodyti. Į teisininkus dėl neteisėtai naudojamo bendrovės vardo kreipėsi ir koncerto mecenatu vadinta AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Tikina, kad nieko nežadėjo Renginio organizatoriai tvirtina, kad viskas buvo suderinta, sutartys yra, tačiau konkurentai esą jiems kiša pagalius į ratus. Tuo tarpu grupės „Sel“ lyderis Egidijus Dragūnas ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai tikina jokių sutarčių nepasirašinėję ir nieko nežadėję. Jie įsitikinę, kad bandoma pasinaudoti jų vardais reklamuojant renginį.

Primenama, kad ir ankstesniais metais tos pačios kompanijos organizuotuose renginiuose pasitaikydavo nesklandumų, kai nepasirodydavo žadėti atlikėjai ar kildavo techninių nesklandumų.

Nepaisant kilusių skandalų, „Pure Future White – Arena show 2012“ rengėjai tikina, kad festivalis įvyks, nes daug įvairių paslaugų jau apmokėta, sutartys su atlikėjais yra.

Kad renginys įvyks, įsitikinę ir įvykius viešoje erdvėje atidžiai sekantys „Žalgirio“ arenos vadovai.

Parduota 4 tūkst. bilietų „Viskas tvarkoje – avansinis mokestis už areną sumokėtas, techniniai reikalavimai dėl įgarsinimo, apšvietimo mums perduoti. Dar liko nemažai laiko, šiuo metu vyksta paroda („Agrobalt“, – aut. past.), o kitą savaitę – šitas renginys. Pasitikrinome, kad jau parduota daugiau nei 4 tūkst. bilietų,

Sasha (Didžioji Britanija), Zoo Brazil (Švedija), Virus J, Marchius D.Nerimo nejaučia ir renginyje pasirodymą surengsiantis Vidis: „Mes jau prieš pusmetį esame sutarę, pasirašę sutartį. Teko girdėti įvairių gandų, bet, kiek teko groti „Shtab“ klube Kaune, kuriame Mindaugas (M.Jonutis, prisistatantis „Pure Future White“ organizatoriumi, – aut. past.) tvarko reikalus, su mumis visada buvo atsiskaitoma tvarkingai. Kol kas organizatoriai nieko nepranešė apie kažkokius pasikeitimus dėl „Pure Future White“.

taigi viskas yra normalu. O dėl tų skandalų mes nežinome. Nesame kaip nors susiję su renginio organizavimu, neremiame jo, tiesiog išnuomojame areną. Gal šou verslo žmonėms reikia reklamos?“ – svarstė bendrovės „Kauno arena“ direktorė Angelė Dementavičiūtė.

Ji džiaugėsi jaunatviška linksma fiesta, kuri, jos žodžiais, „atskies“ arenoje pastaruoju metu vyravusius rimtesnius renginius. Nuo 20 val. iki paryčių turinčioje vykti elektroninės „baltos“ muzikos šventėje pasirodys Dj Saint (Latvija), kompanijos „Silence“ šeima – Leon Somov, Jazzu, Mario Basanov, Vidis, Few Nolder, New Found Land, Funkerman (Nyderlandai),

Sutartys – suklastotos?

Net jei „Pure Future White“ ir įvyks, renginio organizatoriams prireiks teisininkų pagalbos. Mat „Lietuvos geležinkeliai“ šią savaitę kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl sutarčių klastojimo ir neteisėto bendrovės vardo naudojimo. „Tai mums buvo it perkūnas iš giedro dangaus, vieni į kitus tik žvilgčiojome ir gūžčiojome pečiais, išgirdę, kad esame renginio mecenatai. Buvome pasikvietę renginio organizatorius. Jie mums atsiuntė sutartis, kurios, net plika akimi galima matyti, yra suklastotos. Visas sutartis pasirašė jaunutė renginį organizuojančios įmonės direktorė, gal nesuvokianti, ką daro. Kreipėmės dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ – „15min“ sakė „Lietuvos geležinkelių“ Teisės ir personalo departamento direktorius Vilius Nikitinas.

Jis pasidalijo vienu faktu, galinčiu įrodyti, jog sutartys yra suklastotos: esą jos pasirašytos vasarį, nors įmonė, kuri organizuoja šį renginį, įregistruota tik kovą. Jo žiniomis, šia švente labai domisi ir mokesčių inspektoriai.

Teisininko įsitikinimu, solidžios įmonės vardo reklamoje naudojimas padėjo įtikinti

Kaltina konkurentus M.Jonutis, pažadėjęs „15min“ artimiausiomis dienomis, „kai viskas galutinai paaiškės ir surinksime visus faktus“, atskleisti visą tiesą apie renginį, leido suprasti, kad visą šią košę užvirė pavydūs konkurentai, taip pat organizuojantys elektroninės muzikos renginius. Jie esą infiltravo į renginių organizavimo komandą savo žmogų, kad galėtų viskam kenkti.

M.Jonutis telefonu sakė, kad bus kreiptasi į teisėsaugą. „Stengiamės gelbėti renginį, susitikinėjame su investuotojais, bankais, juos raminame, nes kiekviena spaudoje pasirodanti informacija jam kenkia. Mūsų renginio tikslas – taika, gera nuotaika, o čia viskas teršiama“, – apgailestavo M.Jonutis. „Pure Future White“ rengėjo žiniomis, kiekviena spaudoje pasirodžiusi informacija iš karto siunčiama užsienio atlikėjams, taip stengiantis pakenkti renginiui.

Jis tikino, kad renginio organizatoriams buvo rodomos pavedimų kopijos, kurias neva atliko „Lietuvos geležinkeliai“ – 200 tūkst. Lt, tačiau jie pasirodė esantys suklastoti (tai esą padarė konkurentai).

„Iš fantastikos srities“ Ignas Vanagas, renginių organizavimo bendrovės „Atari Solution“ vadovas ir didžėjus „Kad šiam renginiui galėtų kenkti kiti organizatoriai – kažkas iš fantastikos srities.

Apie šitą renginį nieko negaliu pasakyti nei gero, nei blogo, nes niekada jame neteko dalyvauti ir nežadu to daryti. Tačiau, kiek teko bendrauti su didžėjaus Deadmaus5 aplinkos žmonėmis, sužinojau, kad jis nežada apsilankyti Lietuvoje, todėl apie tai informavau galimus klausytojus, kurie dėl to galėjo nusivilti.

Pirmos abejonės dėl garsaus Prancūzijos didžėjaus dalyvavimo atsirado pamačius „Pure Future White“ reklamą. Žvaigždės visada nori matyti, kaip jos atrodys reklamoje. Šiuo atveju nemanau, kad Deadmaus5 būtų davęs sutikimą tokiai reklamai. O tik pasirašius kontraktą ir iš anksto suderinus renginio reklamą, galima pradėti skelbti informaciją.“

Pasaulis | 27

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

Naujasis Prancūzijos prezidentas

Jis – ne N.Sarkozy F.Hollande‘ui (kairėje) pasisekė, nes daug prancūzų balsavo ne už jį, o prieš N.Sarkozy.

AFP nuotr.

Politinė karjera

1979 m. Įstojo į Socialistų partiją. F.Mitterrand‘o kadencijos metu buvo patarėjas ekonomikos klausimais.

1981m. dalyvavo pirmuosiuose savo rinkimuose į parlamentą. Pralaimėjo būsimajam prezidentui Jacques‘ui Chiracui.

1988 m. išrinktas į Nacionalinę Asamblėją.

1997 m. išrinktas Socialistų partijos pirmuoju sekretoriumi ir pakeitė buvusį socialistų lyderį Lionelį Jospiną.

2001–2008 m.

Tulio miesto meras.

Prancūzijos kairieji, sekmadienį išrinkę pirmąjį socialistą prezidentą nuo François Mitterrand‘o laikų, atšvęsti pergalės patraukė į Bastilijos aikštę – tradicinę Paryžiaus socialistų susibūrimo vietą.

Išrinktasis prezidentas François Hollande‘as rėmėjus pasveikino toje vietoje, kur prasidėjo kairiųjų istorija ir didžioji Prancūzijos revoliucija, kurios padariniai nusirito per visą Europą.

F.Hollande‘as – neatsakingas revoliucionierius, viena ranka nubrauksiantis visa, ką Nicolas Sarkozy su Vokietijos kanclere Angela Merkel nuveikė traukdami Europos Sąjungą (ES) iš finansų krizės ir versdami pietų kaimynes taupyti. Maža to, jis dar labiau išplės ir taip išpampusį Prancūzijos biudžeto išlaikomų darbuotojų būrį, sumažins senstančios visuomenės ir taip nepakeliamą pensinį amžių ir apkraus pasiturinčius gyventojus milžiniškais mokesčiais. Taip gąsdina pralaimėjusio prezidento N.Sarkozy rėmėjai.

Gana pavojingas mesjė Tiesą sakant, F.Hollande‘as tiesiog pasiūlė sukurti 60 tūkst. papildomų darbo vietų mokytojams, bet dėl to tektų mažinti etatus kitose viešojo sektoriaus srityse. Išeiti į pensiją kaip ir anksčiau, 60 metų, jis siūlo leisti tik 41 metų darbo stažą turintiems darbuotojams, o visus išsižioti privertęs 75 procentų mokesčių tarifas galiotų tik uždirbantiesiems daugiau nei milijoną eurų per metus – nepaprastai mažai gyventojų daliai. O prie didžiojo „Merkozy“ pasiekimo – ES fiskalinės drausmės pakto – jis tiesiog norėtų pridurti aktyvesnių priemonių, skirtų ekonomikos augimui skatinti. „Gana pavojingas mesjė Hollande‘as“ skelbė antraštė įtakingo žurnalo „The Economist“ viršelyje. Atvirai N.Sarkozy rėmęs savaitraštis piešė liūdną ateitį Prancūzijai ir visai Europai, jei rinkimus laimėtų kairysis radikalas, nesuvokiantis tikrosios padėties ir įsikibęs „atgyvenusio“ Prancūzijos socialinio modelio.

Gąsdinimo strategija buvo persmelkusi ir pralaimėjusio prezidento N.Sarkozy rinkimų kampaniją: F.Hollande‘as sužlugdys Prancūziją!

Ir vis dėlto „baisusis socialistas“ nė iš tolo neprimena XXI amžiaus Robespierre‘o. Pilkus kostiumus dėvintis 57 metų F.Hollande‘as dažniau sulaukia priekaištų dėl nuobodumo – ypač, kai palyginamas su impozantiškuoju pirmtaku, kurio asmenybė ir gražuolė žmona uždirbdavo duoną ne vienam žurnalui ir fotografui.

Taikus tarnautojas F.Hollande‘as veikiau primena buhalterį, o viena iš jam prilipusių pravardžių „Flanby“ kilo iš minkšto karamelinio deserto, su kuriuo prancūzai lygina malonų, taikų ir kompromisų ieškantį politiką, netikėtai tapusį šalies vadovu. Jį taip pat vadino „zefyru“, o Socialistų partijos vadovė Martine

F.Hollande‘as: „Gavęs tautos mandatą akimirksniu tampi kažkuo kitu, tu įkūniji Prancūziją – o tai viską pakeičia.“ Aubrey jo pusėn yra mestelėjusi žodžius „couille molle“ – ne pats mandagiausias būdas pasakyti, kad jam trūksta tvirtumo.

Visi sutinka, kad jis yra nuosaikus politikas. „Aš nenoriu kietos kairės, – F.Hollande‘as yra pasakęs vienų debatų metu. – Mes išgyvenome brutalų penkerių metų prezidentavimą. Ar mums reikia skaldančio kandidato? Aš to nenoriu. Aš noriu vieningos kairės.“ Nors F.Hollande‘as ilgiau nei dešimtmetį, iki 2008-ųjų, vadovavo Socialistų partijai, jis niekada neužėmė jokio posto Prancūzijos vyriausybėje, o per praėjusius prezidento rinkimus nominaciją iš jo paveržė tuometė jo partnerė Ségolène Royal.

F.Hollande‘as savo šanso sulaukė praėjusių metų pabaigoje, kai socialistų kandidatas, tuometis Tarptautinio valiutos fondo

vadovas Dominique‘as Strauss-Kahnas įsivėlė į sekso skandalą Niujorke.

Rinkimų kampanijos metu daug kas pastebėjo, kad santūriajam F.Hollande‘ui sunku varžytis su impozantiškuoju N.Sarkozy didžiojoje šou politikoje. Jo kalbos įkvepiančios, bet pernelyg dažnai nuklystančios į technines smulkmenas. Jis puikiai sugeba išklausyti ir suderinti kolegų pozicijas, bet šie dažnai lieka nesupratę, kokia paties F.Hollande‘o nuomonė. Veikiau valstybės tarnautojas nei vedlys? Ir vis dėlto jo taikumas sugeba patraukti tautą, kuri politiką pavertė teatro žanru.

Prancūziška šeima Būsimasis prezidentas studentaudamas su draugais apkeliavo Europą senu „Peugeot J7“, besiklausydamas „The Beatles“ ir Jimi Hendrixo dainų.

Studijuodamas Nacionalinėje administracijos mokykloje jis susipažino su S.Royal, kuri tapo jo kolege, gyvenimo partnere (juodu nebuvo susituokę) ir keturių vaikų motina (vyriausias sūnus dabar yra 28 metų, jauniausiajai šiemet sueina 20). S.Royal pralaimėjimas 2007-ųjų rinkimuose sukrėtė visą Socialistų partiją, o po kelių mėnesių pora paskelbė, kad nutraukia santykius. Netrukus į viešumą iškilo istorija apie F.Hollande‘o romaną su žurnaliste Valérie Trierweiler. Nuo tada jo santykiai su S.Royal įtempti ir todėl vienas dramatiškesnių ir

F.Hollande‘o gyvenimo partnerė – politikos žurnalistė V.Trierweiler.

AFP nuotr.

2008 m.

Po socialistams nesėkmingų rinkimų pasitraukė iš partijos vadovo posto.

2012 m.

Gegužės 6 dieną išrinktas Prancūzijos Respublikos prezidentu.

galbūt lemtingų rinkimų kampanijos momentų buvo tada, kai buvusi partnerė ir kandidatė pareiškė paramą F.Hollande‘ui.

Jis iki šiol gyvena su „Paris Match“ žurnaliste V.Trierweiler nesusituokęs.

Nors F.Hollande‘as užtikrintai laimėjo dvikovą su N.Sarkozy, nemažai jam atiduotų balsų buvo ne „už“, bet „prieš“, tad prezidentavimas, ypač tokiais euro krizės laikais, jam gali būti nelengvas. Tačiau į prancūzų abejones, ar jo asmenybė yra pakankamai „présidentiable“ vesti tautą, jis atsako prisimindamas pirmąjį Prancūzijos prezidentą socialistą F.Mitterrand‘ą. „Žmonės man dažnai sakydavo: „O lia lia, F.Mitterrand‘as, kokia charizma, koks prezidentas!“ Bet prieš jam tampant prezidentu, jį vadindavo prastai besirengiančiu, senu ir nieko neišmanančiu apie ekonomiką“, – sakė F.Hollande‘as. – Gavęs tautos mandatą akimirksniu tampi kažkuo kitu, tu įkūniji Prancūziją – o tai viską pakeičia.“ Parengė Justinas Šuliokas

28 | Miestai Akyse gražėjančio kurorto meras kaltinamas vienvaldystės diegimu

Ričardas Malinauskas.

Violeta Bagdanavičiūtė redakcija@15min.lt

Vienas kitas Druskininkų verslininkas, kultūrininkas ir vietos politikas ima ir vis garsiau pasako, regis, nei šį, nei tą – kad jų miestas darosi panašus į diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos sostinę Minską.

Kurorto svečiai aikčioja iš susižavėjimo, ganydami akis po naujus miesto infrastruktūros objektus, švarias gatves ir šimtus tūkstančių gėlių, o druskininkiečiams tenka atlaikyti vieno žmogaus valdžią ir baimės atmosferą.

Mero valiai nepaklūstantiems, bandantiems prieštarauti ar net turintiems kitą nuomonę, sukuriamos tokios sąlygos, kad nutiltų, pasitrauktų arba visai išvyktų iš kurorto.

Toks tylus nepasitenkinimas mero Ričardo Malinausko veiklos stiliumi yra visiškai netikėtas pašaliečiui, kuris iki šiol matė tik šviesiąją mero veiklos pusę: jau dvyliktus metus jo valdomi Druskininkai auga ir gražėja, o pats miesto vadovas ir jo iniciatyvos yra pateikiamos pavyzdžiu kitiems.

Druskininkai arba nieko Kai kas net siūlo „klonuoti“ Druskininkų merą ir tokią patirtį išplėsti po visą Lietuvą.

Vis dėlto, kodėl toks sėkmingas politikas nesiekia rimtesnių politinių aukštumų? Neturi didesnių ambicijų? R.Malinauskas atsako: „Druskininkuose padaryta ne tiek, kiek aš galiu. Yra dar labai daug darbų, kuriuos reikia nuveikti. O kai tik druskininkiečiai nuspręs, kad jiems esu nereikalingas, aš grįšiu į savo šeimos verslą ir, manau, sėkmingai jį toliau plėtosiu.“ Tačiau tikrasis atsakymas gali glūdėti gerokai giliau: meras supranta, kad tvarkytis taip, kaip jis dabar daro kurorte, platesniu mastu gali ir nepavykti. „Druskininkų mero, kaip visagalio, įvaizdis, gebėjimas „pramušti“ ir panaudoti dideles ES paramos lėšas ambicingiems

Druskininkai Tai – miestas-kurortas pačiuose Lietuvos pietuose, Alytaus apskrityje, 60 km į pietus nuo Alytaus. Druskininkų savivaldybės centras. Visus metus veikiantis balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas, seniausias (nuo 1794 m.) ir didžiausias Lietuvos kurortas. Druskininkų senamiestis yra urbanistikos paminklas.

R.Malinauskas jaučiasi esąs žmogus, nuo kurio priklauso Druskininkų ateitis.

A.Ufarto/BFL nuotr.

projektams daugeliui daro įspūdį. Tiksliau – tiems, kuriems neįdomu ir nesvarbu, kokiomis priemonėmis tai pasiekiama, nes svarbus tik išorinis rezultatų efektas“, – nuo tviskančio Druskininkų fasado bando trinti pudrą anksčiau savivaldybėje dirbęs dailininkas ir skulptorius Antanas Balkė.

Jis atkreipia dėmesį, kad viešoje erdvėje iki šiol nėra buvę nei pamąstymų, nei rimtesnių bandymų analizuoti Druskininkų fenomeną bei jo užkulisius. Viešojoje erdvėje vyrauja reklaminio tipo informacija, todėl daug kas ir nesuabejoja, kad Druskininkuose viskas labai gerai: žydi gėlės, visur švaru ir tvarkinga.

Tačiau įtarimų, kad Druskininkuose vis dėlto nėra viskas taip gerai, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, gali sukelti net savivaldybei priklausančio Druskininkų švietimo centro leidžiamas ketvirtinis leidinys „Mano Druskininkai“ (Nr.1).

Jame merui pateikiamas klausimas: „Ką pasakytumėte skeptikams, kurie dažnai pasisako, kad Druskininkai gražėja tik išoriškai, o žmonių gyvenimas negerėja?“ „Skeptikų visada buvo ir bus, tačiau lai jie pasako, ką jie patys konkrečiai padarė, kad Druskininkuose gyventi būtų geriau. Manau, kad taip sako tik tie, kurie kitų darbus stebi iš šalies, patys nė piršto nepajudindami“, – atsakė R.Malinauskas. Šiame 8 puslapių leidinyje yra net 6 mero nuotraukos, o akylam stebėtojui pro akis nepraslysta ir tokios detalės, kaip antai „šeimininkiškas vadovavimas“ ar itin taikliai parinktas ir už mokesčių mokėtojų leidžiamo leidinio pavadinimas – „Mano Druskininkai“. „Džiaugiesi, jog gali naudotis visomis miesto teikiamomis galimybėmis. Suvoki ir tai, kad esi žmogus, nuo kurio priklauso šio miesto ateitis. Taigi taip aš suprantu žodžius „Mano Druskininkai“, – šiam leidiniui kalbėjo jau nuo pat pirmojo jo puslapio į skaitytojus žvelgiantis R.Malinauskas.

Kas ne su mumis, tas...

Jau daugiau kaip dešimtmetį valdžia Druskininkuose priklauso socialdemokratams,

todėl ir valdančioji dauguma beveik nesikeičia, nes joje išlieka dominuojanti mero suformuota komanda.

Pernai išrinktoje Druskininkų savivaldybės taryboje yra dvi opozicinės grupės, turinčios po keturis tarybos mandatus. Tačiau jau nuo antrojo tarybos posėdžio, pasak kai kurių savivaldybės tarybos narių, viena iš opozicijų pradėjo veikti kaip „monolitas valdančiojoje daugumoje“. Ši „opozicionierių“ grupė buvo pamaloninta ir gavo visus įstatymu numatytus opozicijai postus bei galimybę dirbti Tarybos suformuotose komisijose. „Antroji opozicija, nors ir pareiškė norą dirbti komisijose, buvo nepriimta nė į vieną iš 24 savivaldybės tarybos sudarytų nuolatinių komisijų, o socialdemokratų daugumos ir pirmosios „opozicijos“ balsavimas sudarant komisijas buvo toks vieningas, kad priminė gerai surežisuotą ir surepetuotą

spektaklį. Nuo to laiko antroji opozicija tarybos daugumos bei savivaldybės administracijos vertinama kaip persona non grata“, – „15min“ vienu balsu kloja Druskininkų savivaldybės tarybos nariai Tvarkos ir teisingumo atstovai Donatas Mizaras ir Juozas Kudarauskas bei Liberalų ir centro sąjungos nariai Juozas Šarkus ir Karolis Kaklys.

K.Kaklys įsitikinęs, kad kitokia nuomonė Druskininkuose jau senokai tapo merui „nebeįdomi, nereikalinga ir gali būti laikoma žalinga“. „Prieita iki to, kad opozicijos narių klausimai ar nuomonės pateikimas komitetų ar tarybos posėdžiuose kartais yra vertinami beveik kaip savivaldybės mero ir daugumai priklausančių tarybos narių asmeninis įžeidimas“, – šių metų kovą savaitraščio „Druskonis“ publikacijoje „Laisvė nuo baimės“ piktinosi kitas savivaldybės tarybos narys J.Šarkus.

„SPA Vilnius“ generalinis direktorius V.Trinkūnas teigia patyręs, ką reiškia paprieštarauti merui.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Miestai | 29

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

Mano Druskininkai Druskininkai žydi ir klesti, bet už gražaus fasado tvyro baimė.

I.Gelūno nuotr.

Druskininkų savivaldybės vertinimas Druskininkų savivaldybė, surinkusi 54,7 balus iš 100, savivaldybių indekse užėmė 5 vietą iš 53 ne miestų savivaldybių. Palyginti su kitomis, geriausiai Druskininkų savivaldybė įvertinta švietimo, investicijų ir plėtros, sveikatos srityse. Prasčiausiai – socialinės rūpybos bei mokesčių srityse.

indekse pakiltų iš 5 į 1 vietą, jei ji padidintų privatizuojamų pastatų plotą 30 proc., privatizuotų daugiabučių administravimo paslaugas teikiančią įmonę, nekilnojamojo turto mokesčio tarifą sumažintų iki 0,3 proc., žemės mokesčio tarifą sumažintų iki 0,5 proc., o nedarbo lygis sumažėtų 3 proc.

Šį tyrimą atlikęs Laisvosios rinkos institutas nurodo, kad Druskininkų savivaldybė

Šaltinis: Laisvosios rinkos institutas (2011 m.)

Dovana miestui R.Malinausko oponentai vadina tik pirmąją jo kadenciją.

M.Vidzbelio/Scanpix nuotr.

R.Malinauskas „15min“ tvirtino, kad visi kaltinimai yra kvailysčių kvailystė ir ragino pasakyti bent vieną atvejį, kur jis būtų pasakęs „taip“, o dėl to jam paprieštaravę būtų kažkaip nukentėję: „Aš savivaldybės poziciją, kaip ir žmonių interesus, gyniau ir ginsiu. O jeigu kažkas sakė ar pasisakė, tai pateikite man konkretų atvejį.“ Tarybos narys D.Mizaras „15min“ tokį pavyzdį pateikė: savivaldybės Etikos komisija, atlikusi „tyrimą“ dėl mero R.Malinausko pareiškimo, vienbalsiai nusprendė, kad tarybos nariai, organizavę diskusijas su miesto gyventojais ir specialistais dėl šildymo bei pasirašę rezoliuciją su reikalavimais, pažeidė pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo principus.

Geležinė mero valia ir ranka R.Malinauskas ne be reikalo ragina pateikti konkrečius pavyzdžius ar prieš jį pasisakančiųjų pavardes. Jis žino, kad dauguma maištininkų – pogrindyje.

Daugelis „15min“ pašnekovų, pasakodami apie savo susidūrimus su meru, nuolat kartojo, kad nori išlikti nežinomais. Paklausti, kodėl, atsakė labai paprastai: Druskininkai yra mažas miestelis, o savivaldybei priklauso daugiau kaip 20 čia veikiančių įmonių, kuriose dirba didžioji dalis druskininkiečių.

Imsi viešai kritikuoti merą, atsidursi gatvėje ir darbo mieste negausi. Jei ne pats, tai kas nors iš artimųjų.

Geležinė mero socialdemokrato ranka esą pasiekia net paprasčiausius savivaldybės išduodamus įvairius leidimus. Jei esi mero nemalonėje, negausi net to, o apie savo verslą ar didesnius dalykus gali apskritai pamiršti. Gyventojai savo tylėjimą ir susitaikymą argumentuoja tuo, kad „dar nori gyventi Druskininkuose“ arba netgi pareiškia, kad negali garsiai kalbėti, nes „vaikas nebaigs gimnazijos“.

Rengiant reportažą ne vienas kalbintas žmogus mintis dėstė pusbalsiu, neminėdamas „Dievo vardo be reikalo“. Kalbinti druskininkiečiai teigia, kad kažkokiu stebuklingu būdu meras visada yra itin gerai informuotas, kas jo valdomame mieste

D.Mizaras: „Į teikiamus opozicijos siūlymus ar pastabas neatsižvelgiama, nepagrįstai apkaltinant melavimu, manipuliavimu ar interpretavimu.“

pučia prieš vėją. Yra pavyzdžių, kai žmonėms teko išvykti iš gimtojo miesto, nes jie buvo priversti išeiti iš darbo ir suprato, jog bandyti vėl įsidarbinti kurorte – tik laiko gaišimas.

Apie miesto gyventojų baimes minėtoje „Druskonio“ publikacijoje kalba ir J.Šarkus: „Dar daugelis žmonių apie įvairias negeroves kalba paslapčia, bijodami kerštaujančio atsako dėl jų keliamų klausimų. Ir taip yra praėjus 20 metų po Nepriklausomybės atkūrimo.“ Dailininkas ir skulptorius A.Balkė save kaip tik ir vadina tokiu pavyzdžiu, nes jis buvo atleistas iš Druskininkų savivaldybės, kur 17 metų dirbo administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje: „Nepritariau kai kuriems planuojamiems ir vykdomiems projektams, kurie, mano nuomone, darko Druskininkų istorinę dalį.

Mano pareigybė buvo panaikinta net nenurodant priežasties.“ Ar tai tikrai mero darbas? A.Balkė primena, kad „politikas neatsako už savo neteisėtus veiksmus, duotą komandą atleisti iš darbo, o toks vadovavimo pavyzdys labai efektyvus, nes labai drausmina ir daro paklusniais vykdytojais kitus tarnautojus, kuriems mero žodis tampa įstatymu“.

Buvo trys, liko vienas! „Pirmoji ir, dar galima sakyti, antroji R.Malinausko kadencija buvo dovana Druskininkams. Nors kai kurios vadybos priemonės ir metodai jau ir tada kvepėjo džiunglėmis, bet jis į valdžią atėjo 2000 metais, kai miestas buvo vadinamas bankrutuojančiu kurortu. Todėl priemones pateisino siekiami tikslai“, – „15min“ pasakoja „SPA Vilnius“ generalinis direktorius Valdas Trinkūnas ir sanatorijos „Eglė“ direktorius Romualdas Domarkas.

Verslininkai teigia, jog nuo trečiosios kadencijos tikėtis savivaldybės pritarimo ir paramos gali tik tie žmonės ar verslas, kuris besąlygiškai remia ir rodo visišką ištikimybę merui ir jo politikai.

Naujausias pavyzdys – vietinės rinkliavos mokestis. „Šis mokestis kai kuriems viešbučiams tampa trečiuoju pagal dydį mokesčiu po darbo jėgos apmokestinimo ir PVM, bet apie jį su verslu nebuvo jokios diskusijos. Nebuvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pradėti rinkti po 2 Lt už nakvynę buvome verčiami metų viduryje, kai jau buvo sudarytos sutartys su agentūromis ir parduoti kelialapiai individualiems klientams“, – savo poziciją dėstė verslininkai.

Jie laikosi nuomonės, kad pinigų galima prasimanyti plečiant verslą, sukuriant naujų darbo vietų, o kiekviena darbo vieta ir darbuotojo uždarbis pildo savivaldybės biudžetą fizinių asmenų pajamų mokesčiu. „Tie, kas pabandė viešai prieštarauti tokiam apmokestinimui, – „SPA Vilnius“, „Eglė“ ir dar 12 bendrovių, buvo priversti iš dalies paklusti. O svarbiausia – tapo amžinais savivaldybės ir jos mero priešais, nors šios įmonės anksčiau visą laiką buvo pažangos

ir naujovių priešakyje ir dažnai buvo apdovanojami kaip verslo lyderiai ar vieni didžiausių ir pažangiausių darbdavių“, – kovos su 2 Lt mokesčiu rezultatus vardija V.Trinkūnas ir R.Domarkas. „SPA Vilnius“ generalinis direktorius prisiminė, kad nuo tos dienos, kai jie viešai pasakė nepritariantys vietinės rinkliavos mokesčiui, meras pavaldiniams uždraudė juos kviesti į pasitarimus, konferencijas ar seminarus, kurie vyksta Druskininkuose. „Savivaldybės pareigūnams taip pat nerekomenduojama, o tai reiškia draudžiama, turėti bet kokių kontaktų su nepaklusniaisiais, teikti bet kokią informaciją, netgi draudžiama lankytis renginiuose, kurie vyksta nepaklusniųjų įmonių patalpose“, – tvirtino V.Trinkūnas.

Dėl šio mokesčio Druskininkų savivaldybė bylinėjasi su keliais Seimo nariais teismuose, o galutinis verdiktas turėtų paaiškėti jau gegužės viduryje.

Pirmosios instancijos teismą savivaldybė laimėjo, o R.Malinauskas „15min“ aiškino, kad tai yra ne Druskininkų verslo nuomonė, o vieno žmogaus ambicija. „Šio pasipriešinimo iniciatorius yra vienas žmogus, jį palaikė dar du, bet atrodo, kad pastarieji pasitraukė“, – meras puikiai žino, kas su kuo Druskininkuose.

Miesto vadovas tvirtina, kad savivaldybė pralaimėti šį teismą gali tik dėl politinių motyvų, nes sprendimą priėmė pagal įstatymus. Druskininkai, pasak jo, jau dabar už šias lėšas gali daugiau reklamuotis, dalyvauti parodose, daugiau investuoti į infrastruktūrą. Neseniai skelbta, kad už rinkliavos lėšas mieste pasodinta 130 tūkst. narcizų. „Dar kartą pasakau žiniasklaidai – tokių klientų, kuriems 2 Lt už vieną nakvynę yra problema, nemanau, kad Druskininkams reikia“, – požiūrį į savo valdomo miesto svečius pateikė R.Malinauskas.

Kitame puslapyje Labai brangaus šildymo Druskininkuose rebusas.

>>>

30 | Miestai

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų

25,63 2011 m.

10

25,38 2010 m.

15

1

1 - 2010 m. gruodžio 1 d.

26,00 2009 m.

20

12,98 2006 m.

25

12,98 2005 m.

30

16,89 2007 m.

35

20,54 2008 m.

Kurorto vamzdžiai šildo

Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Violeta Bagdanavičiūtė redakcija@15min.lt

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas turbūt vienintelis iš Lietuvos merų yra baigęs termofikacinės inžinerijos specialybę, tačiau jo vadovaujamas miestas už šilumą moka vieną didžiausių kainų šalyje.

Vien tik pernai gyventojai šilumininkams liko skolingi du milijonus litų, o kurorte apsilankiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė konstatavo, kad piniginės socialinės išmokos čia išaugo penkis kartus. Jų negaunantys šilumos vartotojai puola į neviltį, o meras tikina, kad tam, kuris pasakys receptą, kaip bent 1 ct atpiginti šilumą, padėkos, pavaišins viskiu ar net užleis savo „krėslą“.

Gniuždančios sąskaitos Šilumos kainai Druskininkuose yra jautrūs ne tik gyventojai, bet ir didžioji dalis verslo,

kuris užsiima kurortui būdinga veikla – apgyvendinimu, maitinimu, sveikatinimo paslaugų ar vandens pramogų teikimu.

Pavyzdžiui, didžiausia miesto „Eglės“ sanatorija pernai sausį ir vasarį vien tik už šildymą turėjo pakloti daugiau kaip po 0,5 mln. Lt per mėnesį, o šių metų tais pačiais mėnesiais jos šildymo sąskaitos perkopė 600 tūkst. Lt per mėnesį. Mažesnė už ją „SPA Vilnius Sana“ šalčiausią žiemos mėnesį šildymui šiemet atseikėjo beveik 200 tūkst. Lt. Šildymo sąskaitos verčia dejuoti ir gyventojus. Druskininkietis, turintis 46 kv. m butą rekordinį 2012 metų vasarį už šilumą buvo priverstas krapštyti 390 Lt, o už 64 kv. m butą – 520 Lt. Gyvenantis plačiau – 86 kv. m ploto bute – mokėjo daugiau nei 1000 Lt. 2011 metais kompensacijas už būsto šildymą ir karštą vandenį gavo beveik trys tūkstančiai Druskininkų savivaldybės šeimų. Tai sudarė 3,6 mln. Lt. Nepaisant šios kelių milijonų paramos, gyventojų skolos už šildymą pernai siekė 2 mln. Lt. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nurodo, kad gamtinių dujų kaina Druskininkuose nuo 2005 iki

R.Malinauskas tam, kuris pasakys receptą, kaip bent 1 ct atpiginti šilumą, padėkos, pavaišins viskiu ar net užleis savo „krėslą“.

2012 metų padidėjo net 3,6 karto, arba nuo 436,2 Lt/ tūkst. kub.m iki 1580,6 Lt/ tūkst. kub.m. O Druskininkų savivaldybės tarybos narys Juozas Šarkus šių metų vasarį vietos laikraštyje savo publikacijoje „Prioritetas – pertvarkyti vietinį šilumos ūkį“, pažymėjo, kad „gamtinių dujų kaina Druskininkuose yra didesnė apie 150 Lt/1000 kub.m negu visoje Lietuvoje“. Kitaip tariant, kai kitos ūkiškai tvarkomos savivaldybės varžosi, kur šiluma kainuos pigiausiai, druskininkiečiai svajoja bent pasiekti Lietuvos šilumos kainų vidurkį.

Šių metų vasarį druskininkiečių nepasitenkinimas rekordinėmis šildymo kainomis išsiliejo į piketus prie savivaldybės ir „Druskininkų šilumos“. Tačiau jie nevirto masinėmis protesto eitynėmis, nes dalis gyventojų už šildymą gauna kompensacijas ir yra tuo labai patenkinti.

Vamzdžiai apkibę tarpininkais Tai, kad pagal šilumos kainas Druskininkai jau ne vienerius metus patenka į brangiausių Lietuvos miestų sąrašą, nėra atsitiktinumas. VKEKK nurodo, kad „Druskininkų miesto gamtinių dujų sistema yra visiškai autonominė – nesujungta su kitais Lietuvos teritorijoje esančiais dujotiekiais. O dėl sudėtingos dujų tiekimo schemos šio miesto vartotojams gamtinių dujų kaina yra didesnė nei kitiems Lietuvos vartotojams“.

Tokiai išvadai visiškai pritaria ir kiti energetikos specialistai. Jie tvirtina, kad Druskininkų šildymo kainų didysis pūlinys susiformavo dėl dviejų dalykų – tarpininkų ir brangiai UAB „Intergas“ pastatyto dujotiekio, kuris sujungė Baltarusiją ir Lietuvą.

Būtent šios brangios statybos išlaidos dar

Sąskaitos už šildymą

Dviejų didžiausių Druskininkų sanatorijų šilumos suvartojimas 2011–2012 metais: 2011 metai | „Eglės sanatorija“

2012 metai | „Eglės sanatorija“

Sausis

1720

530.688

Sausis

1704

609.996

Vasaris

1704

514.764

Vasaris

1832

672.801

Kovas

1620

496.884

Kovas

1443

529.144

Mėnuo

Suvartota (Mwh)

Sumokėta (Lt)

2011 metai | „SPA Vilnius“

Mėnuo

Suvartota (Mwh)

Sumokėta (Lt)

2011 metai | „SPA Vilnius“

Sausis

410

126.115

Sausis

428

150.753

Vasaris

394

119.047

Vasaris

495

179.438

Kovas

344

105.681

Kovas

316

114.408

Mėnuo

Suvartota (Mwh)

Sumokėta (Lt)

Mėnuo

Suvartota (Mwh)

Sumokėta (Lt)

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

tarpininkus (be PVM) dinamika 2005–2012 metų sausio mėnesį, ct/kWh 2 - 2011 m. lapkričio 1 d.

3 - 20 2011 1 m. gr g uo u džžio o 1 d.

Pirmoji kregždė – 3 centai

29,26 2011 m.

3

29,95 2011 m.

30,45 2011 m.

2

„Druskininkuose kūrenant pačias brangiausias dujas, šiluma yra pigesnė nei kai kuriose kitose savivaldybėse, kurios už skolintus pinigus yra įsidiegusios biokuro katilines. Be to, mūsų mieste šilumos administravimas yra vienas pigiausių Lietuvoje. Kalbant apie gaunamas dujas, tai jų tiekimo grandinėje negalime atsikratyti tarpininkais, o ir kas būtų, jeigu neturėtumėme brangių dujų? Tada tektų kūrenti dar brangesniu kuru, kaip antai skalūno alyva“, – aiškina meras R.Malinauskas.

Jis skelbia gerąją naujieną, kad 2013 metų pabaigoje pusę reikiamos šilumos planuojama pasigaminti deginant biokurą. 5,82 mln. Lt biokuro katilo rekonstrukcijai „Litesko“ buvo skirta iš ES struktūrinių fondų, o visa investicija sieks 11,66 mln. Lt. „Tikiuosi, kad ši alternatyva apie 3 ct/kWh atpigins šildymą, tačiau noriu pažymėti, kad tai yra šios dienos prognozės. Viskas priklauso nuo biokuro kainos, kuri irgi gali keistis, nes biokuras, deja, taip pat nepinga“, – įspėja R.Malinauskas.

Žiema ištuština druskininkiečių ir miesto sanatorijų bei viešbučių sąskaitas.

Druskininkų savivaldybės tarybos narys J.Šarkus tarybos komitete jau kėlė klausimą, kodėl šiluma atpigs tik keliais centais, kai, pavyzdžiui, Radviliškio savivaldybėje, pradėjus veikti dviem naujiems biuro katilams po 5 MW, šilumos kaina sumažėjo apie 10 ct. Mat rekonstravus Druskininkų katilinę taip pat bus įrengtas 10 MW galios biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas. Jam į tai buvo atsakyta, kad „Druskininkų šilumos“ atstovai turbūt suskaičiavo šilumos kainos mažėjimą su dideliu rezervu.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Prezidentė D.Grybauskaitė gyrė R.Malinauską (kairėje), bet nurodė jam, kad miesto šilumos ūkis – monopolizuotas.

Druskininkų savivaldybės nuotr.

daug metų bus įtraukiamos į vartotojams pateikiamas sąskaitas. Šios grandinės pradžioje stovi UAB „Haupas“, kuri dujas importuoja į Druskininkų regioną. Ji jas perka iš „Gazprom“, tada transportuoja per Baltarusiją. Dėl to prie dujų importo kainos dar tenka pridėti transportavimo kainą Baltarusijos „Beltransgaz“ aukšto slėgio dujotiekiu, po to – „Grodnooblgaz“ skirstomaisiais vidutinio slėgio dujotiekiais, transportavimo kainą „Helios Gaz“ (viena iš „Intergas“ akcininkių) priklausančiu vidutinio slėgio dujotiekiu iki Lietuvos sienos ir galiausiai – taip pat jos vamzdžiais iki pačių Druskininkų.

O šilumą Druskininkuose vartotojams tiekia UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“, kurio paslaugos taip pat kainuoja.

Mero dėdės veiksnys Visas šis nuo Baltarusijos besidriekiantis dujų tiekimo Gordijaus mazgas susiformavo R.Malinausko laikais – dujos kurorte buvo paleistos jam tapus meru. Iki tol vienas gražiausių Lietuvos miestų šildėsi mazutu.

Druskininkų senbuviai pasakoja, kad iki „Litesko“ atėjimo „Druskininkų šilumos tinklai“ per metus sugebėdavo

uždirbti apie 2 mln. Lt pelno. Tačiau prieš perimant įmonę „Litesko“, ji netikėtai buvo tapusi nuostolinga. Bet naujasis savininkas jau pirmaisiais veiklos metais uždirbo iki 1 mln. Lt. Vietiniai šilumininkai iki šiol jaučia kartėlį, kad jiems tada nepavyko įkalbėti neišnuomoti šilumos ūkio net 30-čiai metų, nes jie buvo suskaičiavę, kad paleidus dujas „Druskininkų šilumos tinklai“ po trejų metų patys sugebėtų tapti pelningais.

Bet meras R.Malinauskas tuo metu turbūt geriau žinojo, kas yra naudingiau miestui, juolab kad ir savo artimiausioje aplinkoje turėjo glaudžiai su energetika susijusių žmonių. Pavyzdžiui, gamtinių dujų įmonė „Intergas“ Druskininkų istorijoje yra įdomi ne tik kaip tarpininkė, kuriai reikia uždirbti, bet ir tuo, kad kurį laiką vienai iš jos akcininkių UAB „Dolaurus“ vadovavo R.Malinausko dėdė iš mamos pusės Gintautas Miliauskas (nuo šių metų kovo „Intergas“ netiesiogiai kontroliuoja vienintelis akcininkas – Valerijus Stankevičius, - aut. past.).

Kai savaitraštis „15min“ Druskininkų mero paklausė, ar šis giminystės ryšys jam netrukdė spręsti šilumos ūkio

reikalų, meras atsakė, kad jam šie faktai yra nežinomi.

Pasak R.Malinausko, savivaldybei spręsti šilumos ūkio problemų netrukdo ir tai, kad jos taryboje nuo 2007 metų dirba „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ direktorius Remigijus Aleksandas Viniarskas. „Jis nusišalina nuo visų klausimų. Be to, jam, kaip tarybos nariui, dėl reikalavimo geriau dirbti ir nuo manęs asmeniškai kliūna 10 kartų daugiau nei kuriam kitam nariui“, – interviu „15min“ telefonu tvirtino R.Malinauskas. Ir čia pat patikino, kad jeigu R.A.Viniarsko pasitraukimas iš savivaldybės tarybos šildymą atpigintų bent 1 ct, tai jis tai jau būtų padaręs vakar ar užvakar.

Tačiau Druskininkų šilumos vartotojai mano kitaip: būtent miesto savivaldybės taryba, meras ir administracija turi rūpintis alternatyvios energetikos plėtra bei tuo, kad šilumos tiekėjas būtų atskirtas nuo šilumos ūkio prižiūrėtojo, o „Druskininkų šilumos“ akcininkai vadovui R.A.Viniarskui formuluoja visiškai kitokią užduotį – siekti pelno. Todėl jo narystę miesto savivaldybės taryboje druskininkiečiai laiko skandalu.

Apie tai kalbama ir šių metų kovo 12 dienos

rezoliucijoje „Svarstyti klausimą dėl Druskininkų savivaldybės šilumos ūkio nuomos bei šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutarčių su UAB „Litesko“ nutraukimo“; „Peržiūrėti Druskininkų šilumos ūkio pertvarkos strategiją, kviečiant nepriklausomus ekspertus. (...) Nepriiminėti vien tik UAB „Litesko“ paruoštų rekomendacijų ir sprendimų projektų“. Šis dokumentas, surašytas po Druskininkų bendruomenės 2012 metų vasario 14 ir kovo 3 dienos susitikimų dėl centralizuotai tiekiamos šilumos ūkio tvarkymo klausimų, buvo įteiktas VKEKK ir merui R.Malinauskui. Pastarasis rezoliucijos iniciatorius ir visų pasirašiusių veiklą savivaldybės jungtiniame komitetų posėdyje pavadino politine prostitucija.

Pagal šilumos kainas Druskininkai jau ne vienerius metus patenka į brangiausių Lietuvos miestų sąrašą

IT kodas | 33

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

Vietoj tinklalapio – reklama Jei interneto naršyklėje įvedėte tinklalapio adresą, dar nereiškia, kad būtinai jį ir išvysite. Interneto tiekėjui panorėjus, vietoje ieškomos svetainės jums gali būti rodoma reklama. Įstatymai, pasirodo, to nedraudžia.

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt Interneto paslaugas kompanijoje „Cgates“ užsisakiusi vilnietė Asta nustebo, kai vietoje norimo aplankyti tinklalapio interneto naršyklėje išvydo savo paslaugų tiekėjo reklamą. Jai buvo siūloma sudalyvauti žaidime ir laimėti prabangų laikrodį. Ši reklama buvo nesusijusi su lankomu tinklalapiu – ji priverstinai aktyvuota vietoje svetainės. „Surinkau man reikalingą adresą, o jie išmetė reklamą. Dar kartą suvedžiau adresą – vėl rodė reklamą. Jos neišjungė tol, kol paspaudžiau mygtuką „Tęsti naršymą“, – pasakojo Asta. – Aukščiausio lygio įžūlumas – jie gali sau leisti kišti savo brukalus.“ Įsivėlė klaida „Cgates“ atstovas tikino, kad klientams aktuali informacija pranešama įvairiais būdais, tačiau tik tuomet, kai gaunamas jų sutikimas. „Vienas tokių būdų yra minėta ekrano užsklanda prisijungus prie mūsų sistemos.

Užsklandos rodomos tik tiems klientams, kurie yra patvirtinę pageidavimą jas matyti. Šiuo atveju, matyt, įsivėlė techninė klaida. Atsiprašome kliento už patirtus nepatogumus – kviečiame susisiekti su klientų

aptarnavimo skyriumi ir sutarsime, kaip kompensuosime moralinę žalą“, – žadėjo „Cgates“ rinkodaros departamento vadovas Vygantas Tutlys. Įstatymų nepažeidžia Nepaisant to, vartotojų teisių sargai teigia, kad tokia reklama gali būti rodoma ir negavus kliento sutikimo.

Reklamos įstatyme nustatyta, kad reklama telefonu, telefaksu, el. paštu gali būti teikiama tik gavus vartotojo sutikimą ar prašymą. Reklaminių užsklandų interneto tinklalapiuose teisės aktai nedraudžia.

Reklaminių užsklandų interneto tinklalapiuose teisės aktai nedraudžia. „Vertinant pateiktą atvejį nepageidaujamos reklamos atžvilgiu, jeigu atsirandančią reklamą yra galimybė išjungti, tai nelaikoma Reklamos įstatymo pažeidimu.

Mat vartotojai į tam tikrą (šiuo atveju

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

bendrovės „Cgates“) tinklalapį patenka patys suvesdami atitinkamo tinklalapio interneto adresą. Už tinklalapio turinio parengimą jie nemoka, o tik naudojasi nemokamai parengta informacija. Kitaip sakant, reklama neteikiama tiesiogiai vartotojui, išreiškus nesutikimą gauti reklamą“, – rašoma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atsakyme.

Reklama gali klaidinti Pagal Reklamos įstatymą, draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jei jis aiškiai išreiškė, kad nesutinka ją gauti. Kas yra tiesioginė reklama – nepaaiškinama, tačiau teisininkų kontoros „AAA Baltic Service Company“ advokatas Andrius Iškauskas teigė, kad tokios priverstinės reklamos turėtų būti galima atsisakyti. „Šiuo atveju reklama gali būti laikoma tiesiogine, nes ji nukreipta į konkretų interneto naudotoją ir „Cgates“ klientą. Tad jei klientas pareikštų interneto tiekėjui, kad nenori gauti tokios reklamos, kompanija, mano nuomone, turėtų ją nutraukti“, – sakė A.Iškauskas.

Interneto tiekėjams atsivėrė nauja niša: priverstinė reklama.

R.Vilimo/BFL nuotr.

Jis atkreipė dėmesį, kad tokia reklama gali būti laikoma klaidinančia dėl tam tikrų asociacijų bei pažeisti prekės ženklo savininko teises: „Juk vartotojas, įvedęs vieną interneto adresą, tarkime, 15min.lt, o gavęs „Cgates“ reklamą, gali klaidingai pamanyti, kad „15min“ ją palaiko, remia ar net inicijuoja.“ Situacija tampa dar painesnė, jei vartotojas bando užeiti į kito interneto tiekėjo (pavyzdžiui, TEO LT) svetainę, o jam pateikiama „Cgates“ reklama. Šiuo atveju, pasak A.Iškausko, galima svarstyti ir atsakomybės dėl nesąžiningos konkurencijos klausimą.

„Švyturio Ekstra“ parsiveža geriausio Pasaulio alaus titulą Donatas JANKUS Klaipėdos „Švyturio Ekstra“ alus įkopė į pasaulinį aludarių Olimpą ir nuo šiol oficialiai gali vadintis geriausiu pasaulyje alumi savo klasėje. Šiam alui suteiktas prestižiškiausių pasaulinių alaus varžybų, 2012 metų Pasaulio alaus taurės („World Beer Cup“), aukso medalis – tokia žinia Klaipėdos aludarius pasiekė iš JAV San Diego mieste įvykusio konkurso. „Švyturio Ekstra“ aukso medaliu apdovanotas Dortmundo stiliaus lagerio kategorijoje, aplenkęs dar 38 „Dortmunder/ Export“ ir „GermanStyle Oktoberfest“ alaus stiliaus konkurentus iš viso pasaulio. Lietuviškas alus šioje kategorijoje aplenkė alų iš Vokietijos, kuris laikomas šio alaus stiliaus tėvyne. „Aludaris, šiame konkurse laimėjęs aukso medalį, tvirtai žino, kad jo alus yra geriausias savo stiliaus alus pasaulyje, – „Ekstros“ laimėjimą komentuoja Barbara Fusco, JAV aludarių asociacijos, nuo 1996 metų rengiančios Pasaulio alaus taurę, prekybos ir marketingo vadovė. – Ne veltui šis konkursas vadinamas alaus Olimpiada – jis suvienija geriausius aludarius iš įvairių pasaulio kampelių. Pasauliniai alaus ekspertai „World Beer Cup“ vertina alaus išvaizdą, aromatą ir skonio kokybę, kaip geriausiai subalansuotą ir atitinkančią savo stiliaus reikalavimus“. „Man norisi parodyti šį laimėjimą, kaip pavyzdį, kad lietuviai gali kurti geriausius pasaulyje gaminius. Reikia nebijoti užsibrėžti aukščiausius tikslus ir nuosekliai jų siekti. Tokie laimėjimai atneša didžiulę naudą ne tik įmonei, bet ir visai Lietuvos pramonei, ženkliai pakeldami mūsų gaminių kokybės vertinimą“, – sveikindamas „Švyturį“ su apdovanojimu sakė Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Pagrindas – Kokybės deklaracija „Esu įsitikinęs, kad šį tarptautinį įvertinimą, kuris reiškia, kad „Ekstra“ yra geriausias savo kategorijos alus pasaulyje, lėmė labai sugriežtintas dėmesys mūsų alaus kokybei. Prieš dvejus metus, švęsdami „Ekstros“ jubiliejų ir paskelbę Kokybės deklaraciją, iškėlėme šiam alui aukščiausius kokybės reikalavimus. Tai, kad mums pavyko jų nuosekliai laikytis, ir lėmė, kad švenčiame šią pergalę“, – sakė „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas.

„Tikiu, kad šį tarptautinį įvertinimą, kuris reiškia, kad „Ekstra“ yra geriausias savo kategorijos alus pasaulyje, lėmė labai sugriežtintas dėmesys mūsų alaus kokybei“, – teigia „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas.

(Tomo Andrijausko nuotr.)

Apie Pasaulio alaus taurę („World Beer Cup“) • Amerikos Aludarių asociacijos organizuojamas didžiausias pasaulio alaus kokybės konkursas, dar vadinamas alaus Olimpinėmis žaidynėmis, vyksta kas dvejus metus.

• Devintą kartą surengta Pasaulio alaus taurė pasižymėjo rekordiniu dalyvių skaičiumi – šį kartą joje varžėsi net 799 alaus daryklos iš 57 šalių, kurios konkursui pateikė 3 921 alaus rūšį iš viso 95-iose alaus stilių kategorijose.

• Vidutiniškai vienai kategorijai buvo pateikta 41,2 alaus rūšis.

• Alų aklosios degustacijos būdu vertino 211 ekspertų iš 27 pasaulio šalių. Pasauliniai alaus ekspertai „World Beer Cup“ vertina alaus išvaizdą, aromatą ir skonio kokybę, kaip geriausiai subalansuotą ir atitinkančią savo stiliaus reikalavimus. Degustacijos vyko gegužės 1-2 dienomis San Diego mieste, Kalifornijoje.

• „Švyturio Ekstra“ šiais metais yra vienintelis Baltijos šalių alus, Pasaulio taurėje apdovanotas aukso medaliu.

Ekstra“ yra verdamas tik iš vandens, lietuviško miežių salyklo, trupučio ryžių, pridedant karčiųjų ir aromatinių „Spalter Select“ apynių, auginamų tik Bavarijos Halertau ir Spalt regionuose, kur geriausios klimatinės sąlygos apynių auginimui Europoje, bei alaus mielių.

Pasak „Švyturio“ vyriausios aludarės Džuljetos Armonienės, tokie laimėjimai tik įrodo, kad uostamiesčio aludariai neatsilikdami nuo pasaulinių tendencijų išlaiko aukščiausią kokybę. Anot jos, išvirti geriausią pasaulyje „Dortmunder/ European Export“ alų leido tai, kad šis alus nuo pat pradžių gaminamas natūraliai, nenaudojant pagreitinimo technologijų, žaliavoms taikant aukštus ekologiškumo standartus. „Švyturio Ekstra“ gamyboje nenaudojamos jokios šiuolaikinės fermentavimo pagreitinimo ar misos skiedimo technologijos. „Švyturio

Sugriežtinti reikalavimai „Švyturio Ekstra“ Pasaulio alaus taurės konkurse 2000-aisiais yra laimėjusi sidabro medalį. Pasak aludarės, dvylika metų išlaikyti aukščiausią kokybę pavyksta tik griežta kontrole. „Mes dirbame pagal „Carlsberg“ kokybės vertinimo sistemą, o „Ekstrai“ net ši sistema yra sugriežtinama, nukrypimo nuo tikslo praktiškai negali būti. Šiam alui naudojamam salyklui, apyniams, mielėms taikomi kur kas griežtesni reikalavimai, nei numato Lietuvos alaus gamybos reglamentas. Todėl ir sugebame kas dieną „Ekstrą“ padaryti būtent tokią – geriausią“, – dėsto Dž. Armonienė.

34 | Gazas.lt

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

Didieji gamintojai ieško naujų rinkų

Europos automobilių gamyklų agonija Europoje naujų automobilių pardavimai mažėja penktus metus iš eilės, kai kurios gamyklos dirba puse pajėgumų, o iš kitų šalių į Europą plūsta vis didesnis naujų automobilių srautas.

Kažkuris iš didžiųjų gamintojų neatlaikys tokio spaudimo. Kuris bus pirmas?

Europos automobilių gamintojai pradėjo lobistinę kampaniją, siekdami sustabdyti pigių ir kokybiškų automobilių importą iš Pietų Korėjos.

Mat pasirašyta laisvos prekybos tarp ES ir Pietų Korėjos sutartis panaikino muito mokestį Pietų Korėjoje gaminamiems produktams, tarp jų ir automobiliams, įvežamiems į Europą (ir atvirkščiai). Sutaupytas dešimtadalis automobilio kainos gali smarkiai paveikti Europos rinką – daugiau uždirbs gamintojai ir pardavėjai, pirkėjai galės išsiderėti didesnes nuolaidas.

Korėjiečių baubas Per pastaruosius devynis mėnesius automobilių iš Pietų Korėjos importas į Europą padidėjo net 67 procentais. Šiemet neabejotinai bus pagerintas praėjusių metų rekordas, kai į Senąjį žemyną įvežta 200 tūkst. korėjietiškų automobilių. Didžioji dalis atiteko „Hyundai-Kia“ ir „Chevrolet“ modeliams.

Tuo tarpu europiečiai iš laisvos prekybos sutarties beveik negavo naudos – automobilių iš Europos importas į Pietų Korėją per tą patį laikotarpį padidėjo vos 7 proc. Per devynis mėnesius nuo praėjusių metų liepos iki šių metų balandžio 1-osios, kai nebetaikomi muitai, į Pietų Korėją iš Europos buvo įvežta vos 57 tūkst. automobilių, tuo tarpu iš Pietų Korėjos į ES atgabenti beveik 350 tūkst.

Europos automobilių gamintojai siekia, kad laisvos prekybos sutartyje būtų padaryta išimtis – kad ji negaliotų automobilių pramonei. Panašią sutartį su Pietų Korėja pasirašė ir JAV, tačiau šios šalies vyriausybė numatė galimybę kažkuriai pramonės šakai grąžinti importo tarifus, jeigu tos šakos importas taptų vienpusis, kaip Europoje atsitiko su automobiliais.

Gamykloms trūksta darbo Europos Sąjungoje esančių automobilių gamyklų pajėgumai šiuo metu sudaro iki 22 milijonų vienetų per metus. Europiečiai nuperka tik apie 14 milijonų. Turint omenyje tai, kad nemažą dalį Europoje nuperkamų automobilių sudaro importuoti iš kitų regionų, dauguma ES esančių gamyklų dirba tik puse pajėgumų.

Nemažai gamintojų norėtų uždaryti daug nerentabilių gamyklų, tačiau nedrįsta to padaryti, nes yra smarkiai spaudžiami darbo vietas siekiančių išsaugoti vyriausybių. Automobilių gamyklose dirba po keletą tūkstančių darbuotojų. Be to, dar tiek pat ar daugiau darbininkų dirba

Dauguma Europos Sąjungoje esančių gamyklų dirba tik puse pajėgumų. „Volkswagen“. Tuo tarpu visi kiti Europos gamintojai dirba daugiau ar mažiau nuostolingai.

„Hyundai-Kia“ stulbinančiu greičiu veržiasi į Europą.

Gamintojo nuotr.

Rusai praranda savo automobilių pramonę Po dvejų metų Rusijos automobilių giganto „AvtoVAZ“ kontrolę į savo rankas perims prancūzų-japonų „Renault– Nissan“ aljansas.

Ketvirtadalį šio giganto akcijų „Renault“ nusipirko dar prieš ketverius metus, kai krizės ištiktą legendinių „Žiguliukų“ gamyklą prancūzų investicija išgelbėjo nuo bankroto. Planuojama, kad prancūzų-japonų koncernas po dvejų metų valdys jau 74,5 proc. didžiausios Rusijos automobilių gamyklos akcijų paketą.

Jau dabar matyti, kaip ši investicija pakeis Rusijos automobilių pramonę. Rusai savo gamykloje jau pradėjo gaminti „Dacia“ modelius su „Lada“ ženkleliais. Pirmoji kregždė – „Lada Largus g Largus“,, kuri yra „Da „Dacia Logan

1.

MCV“ klonas. Gaminama ir komercinė šio universalo versija. Planuojama, kad artimiausiu metu atsiras nedidelis rusiškas visureigis, pakeisiantis archajišką „Niva“ modelį.

Jau nutraukta „VAZ klasikos“ (nedideli sedanai su galiniais varomais ratais – VAZ-2101 pirmtakai) gamyba – balandžio pabaigoje nuo konvejerio nuriedėjo paskutinis VAZ-2107 modelis. Per artimiausius dvejus metus turėtų būti galutinai nutraukta „Samara“ modelių gamyba, kurių „protėvis“ – legendinis „aštuntukas“. „AvtoVAZ“ direktorių taryba per artimiausius dešimt metų planuoja gamybą padidinti iki 1,2 milijono automobilių per metus.

2.

„Lada d L Largus““ (1) iir „Dacia D i L Logan MCV“ (2): raskite ki d dešimt ši skirtumų. ki Gamintojo nuotr.

komponentus tiekiančiose kompanijose.

Jeigu Europoje būtų uždarytos kelios automobilių gamyklos, bedarbių armija smarkiai išaugtų.

Visu pajėgumu dirba vos keletas Europos automobilių gamyklų. Darbo stygiumi nesiskundžia vadinamojo premium

segmento automobilių gamintojai. Turtuoliai visais laikais mėgo prabangius automobilius, todėl nišinių ir itin brangių automobilių gamintojai vos spėja suktis.

Gerai gyvena ir „elitinis trejetas“ – „Audi“, BMW ir „Mercedes-Benz“. Puikiai tvarkosi liaudies automobilių gamintojas

Gniuždantys nuostoliai Amerikiečių „Ford“ koncerno Europos padalinys, užimantis 8,5 proc. Senojo žemyno naujų automobilių rinkos, per pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė beveik 400 mln. Lt nuostolių, nors JAV rinkoje koncernas dirba pelningai.

Panaši padėtis ir „General Motors“ koncerno Europos padalinyje. Šių metų pirmas ketvirtis koncernui kainavo papildomus beveik 700 mln. Lt, o paskutinis praėjusių metų ketvirtis buvo tiesiog tragiškas – „GM Europe“ patyrė net 1,5 mlrd. Lt nuostolių.

Tuo tarpu GM koncerno „Chevrolet“ padalinys, kuris Europoje parduoda iš Pietų Korėjos importuotus automobilius, džiaugiasi augančia paklausa. GM netgi planuoja dalį „Chevrolet“ automobilių gamybos iš Pietų Korėjos perkelti į Europą.

Labai sunkiai sekasi ir Prancūzijos PSA („Peugeot – Citroen“) ir „Renault“ kompanijoms bei Italijos FIAT. Šių gamintojų nuostoliai kiekvieną mėnesį skaičiuojami šimtais milijonų litų, o automobilių paklausa mažėja dešimtimis procentų.

Kol kas gelbsti kitos rinkos Amerikiečių Europos rinkoje patiriamus nuostolius kompensuoja atsigavusi JAV rinka bei didėjanti paklausa Azijoje.

FIAT koncerną kol kas gelbsti didėjanti prieš keletą metų įsigyto „Chrysler“ koncerno gaminamų automobilių paklausa JAV. „Renault“ turėtų džiaugtis prieš gerą dešimtmetį įvykusiomis jungtuvėmis su „Nissan“ kompanija, kuri dabar ant bangos. Be to, koncernas kartu investuoja į Rusiją – planuojama iki 50,1 proc. padidinti akcijų skaičių „AvtoVAZ“ gamykloje (šiuo metu koncernas valdo 25 proc.)

Tai „Renault–Nissan“ koncernui kainuos beveik du milijardus litų, tačiau investicija netrukus turėtų atsipirkti, mat per artimiausius dvejus metus Rusija taps didžiausia naujų automobilių rinka Europoje.

Laukiama didelio sprogimo Automobilių gamintojai pripažįsta, kad atėjo laikas sprogimui – kažkas iš europinių gamintojų tikrai turi griūti. Galbūt tai bus ne bankrotas, o kelių gamintojų susiliejimas, bet neišvengiamai teks uždaryti keletą automobilių gamyklų.

Kas bus pirmas ir kuri valstybė patirs didžiausius tokio „kolapso“ nuostolius, prognozuoti sunku, tačiau įtampa kai kuriose šalyse stiprėja kasdien.

Pagal WSJ, „NY Times“, FT ir „International Herald Tribune“ parengė Ramūnas Fetingis

Daugiau naujienų apie automobilius rasite nuskaitę šį kodą www.gazas.lt

Kino kodas

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

Rašytojas ir pasekėjai „Varnas“ („The Raven“) JAV, 2012 m., 110 min.

Rež. Jamesas McTeigue.

Vaidina: Johnas Cusackas, Luke’as Evansas, Alice Eve. Įvertinimas Siužetas ir kontekstas Enciklopedijos liudija, kad amerikiečių rašytojas ir siaubo žanro klasikas Edgaras Alanas Po (akt.

J.Cusackas) nelengvai pritapo prie gyvenimo. Gal kitaip ir negalėjo būti, turint omenyje jo talentą ant popieriaus kurti košmariškas vizijas.

Istorija byloja, jog rašytojas mirė nuo nežinomos ligos. Tai tapo pretekstu sukurti išradingą kriminalinį trilerį apie dramatišką Po gyvenimo pabaigą.

Baltimorę apima siaubas, kai mieste pradeda siautėti maniakas, žudantis žmones E.A.Po kūrinių motyvais. Ko siekia nesugaunamas nusikaltėlis?

Išgarsėti ar tapti bendraautoriumi? Negana to, netrukus pagrobiama ir rašytojo mylimoji Emilė (akt.

A.Eve). Nusikaltimų tyrėjai į pagalbą pasikviečia geriausią ekspertą – patį rašytoją, kad jis padėtų išnarplioti šią keistą bylą ir galbūt išgelbėtų merginą.

Išvados Ne tik kine, bet ir tikrovėje maniakai sugalvoja įvairių priežasčių, kaip ir kodėl reikia žudyti. Pradedant kanibalu Hanibalu iš „Ėriukų tylėjimo“ arba žmonijos baudėju filme „Septynetas“, ir baigiant Norvegijos siaubu – Breiviku. Šito blogio visur apstu, nes tokia žmogaus prigimtis – agresyvumas glūdi mumyse, bet ne visi sutramdo savo demonus. Kine blogis neabejotinai klesti todėl, kad yra paklausa. Taigi, neišvengiamai sulaukėme dar vieno filmo – alternatyvios istorijos apie itin protingo maniako dvikovą su ne mažiau sumaniu rebusų sprendėju.

Scenarijaus autoriai irgi neatsilieka nuo personažų – sprendimas pasiūlyti savąją rašytojo mirties versiją vertas pagyrimo ir atrodo originaliai. Be abejo, padeda ir tai, kad senokai nematėme filmo, įkvėpto šio rašytojo kūrybos. Veiksmas rutuliojasi sparčiai, o mįslių koncentracija pakankama, kad nereiktų nuobodžiauti.

Norėdami patirti dar didesnį malonumą, prieš seansą perverskite E.A.Po kruvinųjų kriminalinių istorijų tomelį, kad galėtumėte palyginti subtilią siaubo ir grėsmės atmosferą ekrane ir popieriuje. Čia filmas, deja, nusileidžia prozai. Visai nenuostabu – juk žmonės savo vaizduotėje sugeba sukurti tokius košmarus, kurių net genialus režisierius nesugebėtų įkūnyti.

Tačiau apkritai „Varnas“ yra kokybiška pramoga, skirta ne tik E.A.Po gerbėjams, kurių, tikiuosi, šis filmas neįkvėps sekti jo apsakymų personažų pėdomis.

36 | Kultūra

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

Kino centras – Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Lietuva, įkandin daugumai Europos Sąjungos šalių, pagaliau steigia Kino centrą. Jo šalies kino bendruomenė laukė jau seniai. Tačiau džiugias nuotaikas temdo nerimas.

Kino kūrėjai įtaria, kad naujoji institucija gali nepateisinti jų lūkesčių, mat iki šiol visi jie palikti nuošalyje – nei nuomonės kas klausė, nei kvietė bendradarbiauti.

Visos viltys – į būsimą vadovą Vyriausybei balandžio 18 d. pritarus Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos steigimui, nuo gegužės pradžios įsisiūbavo šios institucijos kūrimo darbai. „Gegužės pradžioje Lietuvos kino centras įregistruotas Juridinių asmenų registre, Valstybės tarnybos departamentui patvirtinus naują struktūrą, bus skelbiamas konkursas įstaigos vadovo pareigybėms, o išrinktas kandidatas surinks sau 14-os darbuotojų komandą“, – Lietuvos kino centro steigimo procedūras aiškino Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vyresnioji specialistė Irma Pužauskaitė.

Anot jos, Lietuvos kino centrui pradėjus veiklą, bus efektyviau plėtojamos įvairios Lietuvos kino sklaidos sritys. „Visada trūko žmogiškųjų resursų, kurie galėtų administruoti kino finansavimą, jį prižiūrėti, užsiimti kino sklaida ir kino kultūros populiarinimu. Manau, įsikūrus šiai institucijai ir atsiradus daugiau žmonių, bus efektyviau atliekama daugelis su kinu susijusių veiklų, kaip, pavyzdžiui, kino paveldo įamžinimas, edukacija ir pan.“ – pozityviais lūkesčiais dalijosi Kultūros ministerijos atstovė.

Jaučiasi neišklausyti Tačiau kino bendruomenės atstovai, vertindami ilgai lauktos institucijos

Skirs pusę milijono • Kino centras įsikurs sostinės Z.Sierakausko gatvėje. Kultūros ministerija jam ketina skirti 500 tūkst.

Lt, įstaigoje turėtų būti įsteigta 15 pareigybių.

• Skelbiama, kad Kino centras turės rengti kino projektų konkursus valstybiniam finansavimui gauti, konsultuos filmų gamintojus, skirs valstybinį finansavimą kino projektams, kontroliuos, kaip naudojamos lėšos, sudarys bendrą kino srities informacijos ir statistikos duomenų bazę, skleis informaciją apie Lietuvos kiną, tvarkys Filmų registrą, suteiks filmų indeksus pagal žiūrovų amžiaus cenzą, skatins užsienio investicijas į Lietuvos kiną.

• Šiais metais Kultūros ministerija kino projektams iš dalies finansuoti paskirstė apie 4,3 mln. Lt. pirmuosius kūrimo žingsnius, dideliu optimizmu netrykšta. „Kažkodėl, kuriant šią instituciją, su kino kūrėjais beveik nesitariama.

Iki šiol nebuvo surengtas nė vienas kino industrijos atstovų susitikimas šiuo klausimu, – tikino Lietuvos

nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkė Rasa Miškinytė. – Kultūros ministerijoje prie šio projekto dirba tik vienas žmogus ir tai yra blogybė – vienas žmogus tokios struktūros, kaip Kino centras, nesukurs.

Su mumis turi būti labai intensyviai

V.Noreika: atsisveikinu, Maestro Virgilijus Noreika nusprendė palikti didžiąją sceną. Minėdamas 55 metų karjeros sukaktį ir 77 metų gimtadienį, operos grandas rengia paskutinį koncertinį turą „Ačiū už meilę“.

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt „Kodėl nusprendžiau atsisveikinti dabar? Todėl, kad dabar dar galiu šį bei tą padainuoti. Manau, kad dar užteks jėgų garbingai atsisveikinti su mylima publika didžiausiose Lietuvos scenose.

Tačiau vėliau, jei balsas leis, tikrai neatsisakysiu dainuoti Šilutėje ar Joniškyje, nedidelėse salytėse“, – gerbėjus

ramino V.Noreika. Per savo karjerą sudainavęs per 800 solinių koncertų, atlikęs vaidmenis 45 operose ir išugdęs per 40 mokinių, V.Noreika ryžosi sulėtinti apsisukimus ir leisti sau pailsėti. „Koncertiniu turu „Ačiū už meilę“ kardinaliai koncertinės veiklos nenukertu, atsisveikinu tik su didžiosiomis scenomis, nebedainuosiu operų, koncertų su dideliais orkestrais. Bet

kol balsas netraška, o man pavyksta scenoje pasakyti teksto mintį, aš dar dainuosiu, – tikino maestro. – Artisto gyvenime yra labai daug etapų etapėlių, dabar pabaigsiu dar vieną etapą. Dainavimas yra valia, susikaupimas, protavimas. Dainininku tiesiog reikia gimti.“ V.Noreikos žmona Loreta Bartusevičiūtė, visada lydinti savo vyrą į koncertus, neslėpė ramybės ir džiaugsmo. „Apsidžiaugiau, kad organizuojami tokie dideli ir gražūs koncertai, nes manau, kad pats laikas Virgilijui su kitais draugais sudainuoti didelėse scenose. Nors jo balsas vis dar skamba gerai, reikia mažinti darbo krūvį ir save

Kultūra | 37

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

be kino kūrėjų Lietuva paskutinė iš ES šalių steigia Kino centrą.

A.Ufarto/BFL nuotr. r.

Mintys R.Miškinytė: R. „„Su mumis turi būti labai intensyviai bendraujama, nes šis ccentras steigiamas, kad m mums padėtų, ne kad Kultū Kultūros ministerija gražiau yų atrodytų.“ A A.Matelis: „„Kino centras bus nereikalingas, jei jo v valdymo sąnaudos bus n neproporcingai didelės Lie Lietuvos kinui skiriamoms lėšoms.“ Ž.N Ž.Naujokas:

bendraujama, nes šis centras steistei rti giamas, kad mums padėtų kurti ir populiarinti Lietuvos kiną, ne e kad Kultūros ministerija gražiau atrodytų.“ Anot prodiuserės, galėtumėme pasinaudoti situacija, kad mūsų ša-lis viena paskutiniųjų Europoje steieigia Kino centrą. Todėl reikėtų pasimokyti iš kitų šalių patirties ir neišradinėti dviračio. „Tai, kad dabar visos viltys nukreiptos į būsimą vadovą, yra ydinga. Nenorima suprasti, kad pirmiausia reikia sukurti Lietuvos kino centro struktūrą, kuri, jei bus teisinga, bet kokiam vadovui neleistų blogai dirbti. O dabar atėjęs žmogus turės pats sukurti struktūrą – kokiais pagrindais jis ją kurs? – retoriškai klausė R.Miškinytė. – Baisu, kad Lietuvos kino centras netaptų biurokratine struktūra, pasirūpinusia turėti daug darbo vietų, bet nedirbančia mums – kino kūrėjams.“ Įstatuose įžvelgia cenzūrą Lietuvos kinematografininkų sąjungos tarybos narys Arūnas Matelis įžvelgė

„„Įstaigoje turėtų dirbti kiną išmanantys žmonės – galbūt ne m menininkai, bet ir ne va valdininkai, kurie su kinu netu neturi nieko bendro.“ G.A G.Arlickaitė: „„Jei veikla bus koordinuojama protingai, tai duos rrezultatų, o jei ne neprotingai – rezultatų nebu nebus. O juk mums visaip pasiseka.“

kitų grėsmių, susijusių su Lietuvos kino centro veikla. „Pavėlavę mažiausiai 10–15 metų, pagaliau pasivejame Europą. Tačiau Kino centras bus nereikalingas, jei jo valdymo sąnaudos bus neproporcingai didelės kinui skiriamoms lėšoms, – įsitikinęs kino režisierius ir prodiuseris. – Taip pat labai didelių abejonių kelia naujoji Kino centro įstatų redakcija.

Joje Lietuvos kinematografininkų sąjunga mato aiškias ir pavojingas Kino centro intencijas kištis į kūrybos procesą bei norą jį kontroliuoti – to nėra nė vienoje ES šalyje.“ Tarptautinį pripažinimą pelnęs menininkas pasidalijo

bet dar dainuosiu V.Noreika: „Manau, kad dar užteks jėgų garbingai atsisveikinti su mylima publika.“ pasaugoti, – rūpestingai kalbėjo solisto sutuoktinė. – Jis labai myli publiką, operą, sceną – ar dainuoja Lietuvoje, ar užsienyje. Jis tuo gyvena – tai yra jo

pašaukimas. Iki šiol jaučiu, kad jis yra pilnas jėgų ir su didele energija ruošiasi naujiems projektams.“ Žinoma moteris prisipažino, kad tiek ji, tiek jųdviejų sūnus stengiasi kuo dažniau būti koncertuose – V.Noreikai svarbu salėje matyti artimuosius, gimines. „Stengiuosi atsargiai dainuoti, kai žmona salėje – ji labai pavydi, – šmaikštavo maestro, netrukus šiek tiek surimtėjęs. – Mes vienas kitą mylime ir man ji reikalinga salėje. Esu dėkingas savo tėveliams už tai, kad mane prižiūrėjo, išleido į mokslus, o taip pat esu dėkingas savo žmonai Loretai, kuri saugojo mane, kad galėčiau dainuoti jau 30 metų.

savo vizija, koks turėtų būti Lietuvos kino centras. „Mano noras, kad Kino centras neįsivaizduotų esąs direktorius, geriau išmanantis kino procesą nei juo gyvenantys režisieriai ir prodiuseriai. Linkėčiau, kad ši institucija būtų darbo laiko negailintis pagalbininkas, atstovaujantis pirmiausia Lietuvos kino menui ir lietuviškų filmų gamybai, nepainiodamas to su komerciniu kino paslaugų teikimu“, – dėstė A.Matelis.

Svarbiausia – kas ir kaip dirbs Pelningiausio visų laikų lietuviško filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuserio Žilvino Naujoko manymu, Lietuvos kino centro veiklos efektyvumas labiausiai priklausys nuo to, kokie žmonės jame dirbs. „Pats faktas, kad pagaliau Lietuvoje atsiras institucija, kuri rūpinsis kinu, yra geras. Tačiau ne mažiau svarbu, kas joje dirbs ir kokią politiką vykdys. Šioje įstaigoje turėtų dirbti kiną išmanantys žmonės – galbūt ne menininkai, kurie neturi vadybos žinių, tačiau taip pat ir ne valdininkai, kurie neturi nieko bendro su kinu ir neišmano šiuolaikinio kino tendencijų. Nuo darbuotojų ir priklausys, ar Kino centras Lietuvos kiną ves pirmyn, ar atgal“, – mintimis dalijosi Ž.Naujokas.

Atsargiai naująją instituciją vertino ir Europos kino akademijos narė, Lietuvių kino akademijos steigėja dr. Gražina Arlickaitė. „Ką tokie Kino centrai duoda visur pasaulyje, tą turėtų duoti ir Lietuvoje, jeigu sugebėsime susitvarkyti su kylančiomis užduotimis. Jei Lietuvos kino gamybos, sklaidos ir pristatymo pasaulyje veikla bus koordinuojama protingai, tai duos rezultatų, o jei neprotingai – rezultatų nebus. O juk mums visaip pasiseka, – pastebėjo dr. G.Arlickaitė. – Turime garsių kino režisierių, kurie jau iškeliavo anapilin: Vytautą Žalakevičių, Marijoną Giedrį, Robertą Verbą, Henriką Šablevičių. Reikia parodyti pasauliui jų kūrybą ir pasigirti, kokius talentus turėjome ir kokius turime dabar. Lietuvos kino centro pagrindiniai uždaviniai ir turėtų būti kino kūrėjų ir jų kūrybos globa, jos sklaida ir naujų talentų ugdymas.“

T.Lukšio/BFL nuotr.

Komentaras

Andrius Jakučiūnas redakcija@15min.lt

Utopija ar Ermitažas?

Netylant diskusijoms, ar vertas Vilnius tapti pasaulio knygų sostine, norisi įterpti ir savo trigrašį, – tiesa, iš anksto nepažadant, jog besąlygiškai remsiu šį sumanymą ar, priešingai, jį smerksiu. Be abejo, kiekvienas judesys, galintis duoti naudos kultūros vyksmui, lyg ir turėtų būti remiamas, – vien jau dėl to, kad nežinia kada vėl pasitaikys proga rasti bendrų interesų su miesto savivaldybe, – nors po didžiulės nesėkmės, vykdant Europos kultūros sostinės projektą, tapo akivaizdu, jog „kultūriniai“ projektai anaiptol ne visada pasitarnauja kultūrai. Veikiau priešingai – kurį laiką po ano projekto persekiojo nemalonus nešvaros ir kaltės jausmas, kurį dar stiprino nuojauta, kad statistinio „mokesčių mokėtojo“ paūmėjusi neapykanta kultūrai ir kultūrininkams, neva nulupusiems nuo jo devynis kailius, yra beveik teisėta. Štai kodėl norėtųsi, kad pasaulio knygų sostinės titulas, – jei tik, žinoma, Vilniui pavyks jį pelnyti, – nepasirodytų per sunkus ne tiek finansiškai, kiek moralės ir blaivaus proto požiūriu.

Didžiausia „Vilnius – Europos kultūros sostinė‘09“ tragedija tapo finansinės aferos, taip pat nuostatos vietoj kokybės rinktis renginių gausą ir trumpalaikį efektingumą. Ar tikrai deramai apsidrausta, kad šis liūdnas scenarijus nepasikartotų dar kartą? Ir taip, ir ne. Be abejo, vilties suteikia paraiškoje dominuojantys tęstiniai renginiai. Poezijos pavasaris, Poetinis Druskininkų ruduo, Tarptautinė Vilniaus knygų mugė, Metų knygos rinkimai ir t.t. seniai užėmė savo vietą Lietuvos kultūriniame procese, todėl nekyla abejonių, kad jie būtų solidi ašis ir pasaulio knygų sostinės renginiams. Tik štai, kas suktųsi aplink tą ašį?

Sąraše, kuris buvo pateiktas vertintojams, apstu įtartinų, marginalinių iniciatyvų, iš kurių gal tik viena – 2014 m. planuojamas Rytų ir Vidurio Europos rašytojų forumas Lucke, – atrodo tikrai įsimintina. Visa kita – arba smulkūs projektėliai, kokius bibliotekos ar kultūrinės organizacijos turėtų vykdyti, arba tokios akcijos kaip Skaitymo skatinimo programa „Jie irgi skaito“ (plakatų paroda su netradicine žymaus žmogaus fotografija bibliotekoje ir mini interviu apie šiuo metu jo skaitomą knygą), „Ekologiškiausios knygos ir ekologiškiausio autoriaus rinkimai“, „Skaitmeninė knyga Vilniaus viešose vietose“ ir t.t.

Norėtųsi, kad pasaulio knygų sostinės titulas nebūtų per sunkus ne tiek finansiškai, kiek moralės ir blaivaus proto požiūriu.

Vis dėlto drįsčiau manyti, kad dauguma šių pilkų renginių tėra balastas, kurio, skubiai rengiant ir derinant projektą, turbūt nebuvo galima išvengti, – todėl ir jų pilkumą vertinčiau nuosaikiai. Visiškai kitokį jausmą sukelia organizatorių deklaruojamas siekis įkurti literatūrai ir knygos menui skirtą muziejų bei visuomenės edukacijos centrą. Šis užmojis, – o jis, kaip galima numanyti, yra visos programos „didysis iššūkis“, – didybe (ir turbūt savikaina) nenusileidžia iškiliausiems VEKS‘o projektams, – ir verčia žvelgti į visą projektą įtariai. Ne tik dėl to, kad vieną literatūros muziejų jau turime Kaune – jį tereikėtų aprūpinti modernia įranga. Ne tik nesuvokiant, už kokius pinigus jis būtų statomas, jei iš anksto skubama pabrėžti, kad projekto biudžetas ir geriausiu atveju nebus bedugnis. Svarbiausia – ar šis fantasmagoriškas sumanymas nebus tas korupcijos kanalas, kuriuo tariamai kultūrai skirti pinigai nutekės iš anksto numatytomis kryptimis – į atsakingų asmenų kišenes? Šiaip ar taip, neturėtume stebėtis, jei vėliau paaiškėtų, jog tai visai ne literatūros, o, sakykim, Ermitažo muziejus.

38 | Sveikata

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

Pagalbos šauksmas

Vaiko gyvybė ir regėjimas – Viskas priklauso tik nuo nepažįstamų žmonių gerumo. Į tokią padėtį pateko Jolita Matkevičienė, kurios dukra Augustė serga regos nervo vėžiu. Operacijai reikia apie 200 tūkst. Lt, o laikas nenumaldomai tiksi.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Gegužės 10 d. Augustei Matkevičiūtei sukako dveji metai. Gimtadienį mergytė sutiko Kauno klinikose – ligoninė jai jau tapo namais. Ji ir jos mama – 35-erių Jolita – daugiau nei pusmetį kovoja su piktybiniu augliu, išaugusiu mergaitei iš regos nervo. „Dukra gimė ir augo sveika. Bet netikėtai ją pradėjo pykinti. Kartą per dieną – ryte, o paskui Augustei pagerėdavo, – ligos pradžią prisiminė Jolita. – Kelias dienas būdavo viskas gerai, o paskui – vėl. Po vėmimo ji laikydavosi už galvytės, vėliau ir koordinacija sutriko. Medikai įtarė vis kitas ligas.

Praėjo du mėnesiai, kol išgirdau tikrąją vėmimo priežastį. Buvo ruduo.“ Po komos – operacija „Nesiliaujančių vėmimų išvargintą dukrelę nuvežiau į Santariškių polikliniką Vilniuje. Lašinant fiziologinį skystį ten ją ištiko koma. Atlikus tomografiją, galvoje rastas iš akies nervo išaugęs auglys“, – kaip buvo nustatyta diagnozė pasakojo J.Matkevičienė.

Moteris puolė į paniką. Nei jos, nei dukros tėvo Valdo šeimoje vėžiu niekas nėra sirgęs, todėl žinia apie Augustės ligą buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Medikų manymu, jeigu Jolita dar susilauktų vaikų, jie būtų sveiki. Su Auguste tiesiog taip nutiko.

Mergaitė buvo pervežta į Kauno klinikas.

Gruodžio mėnesį jai atlikta operacija – kartu su augliu pašalintas ir akies nervas. Augustė viena akimi apako. „Po operacijos medikai pasiūlė važiuoti į sanatoriją, nes mergaitė nustojo kalbėti, net žodžio „mama“ nebesakė, nebestovėjo ant kojų, reikėjo iš naujo ją mokyti vaikščioti, prireikė kineziterapeuto pagalbos“, – pasakoja mama.

Auglys vėl išsikerojo Jolitos teigimu, auglio visiškai pašalinti nebuvo įmanoma, tačiau medikai vylėsi, kad kelios likusios vėžinės ląstelės daug žalos nepridarys. „Po operacijos man buvo pasakyta, kad auglys yra lėtai augantis, kad taip greitai neataugs. Bet perskaičiau daug medicininės literatūros ir visur parašyta, kad jeigu lieka nors viena vėžinė ląstelė, auglys vis tiek auga. Gydytojai paliko dukrą stebėjimui, man iki galo nepaaiškino realios situacijos ir grėsmės“, – apgailestavo moteris.

J.Matkevičienė: „Aukoja kas kiek gali, po nedaug, bet, kai dedasi litas prie lito, vis nestovime tame pačiame taške.“ Jolita su dukra nuvyko į sanatoriją. Augustės imuninė sistema buvo nusilpusi, todėl vaikas nesunkiai pasigavo virusą.

Teko vėl gultis į Kauno klinikas. „Kurį laiką buvo atidėliojamas magnetinio rezonanso tyrimas, nes buvo vaikų, kuriems nustatė vėžį, ir jiems greičiau reikėjo tą tyrimą daryti. Kai galiausiai kovo mėnesį ištyrė, buvo matyti, kad tas auglys tiek pat ar net daugiau išaugęs nei iki operacijos“, – pasakojo J.Matkevičienė.

Padėti gali vokiečiai Gydytojai Jolitai pasiūlė tris variantus. Jei viskas būtų palikta likimo valiai, Augustė mirtų. Jei medikai atliktų operaciją, 70

proc. tikimybė, kad mergaitė visiškai apaktų. Trečias variantas – taikyti chemoterapiją, tačiau tokiu atveju medikai suteikia tik 20–30 proc. vilties, kad vėžį pavyks nugalėti.

Spindulinė terapija, anot Jolitos, taikoma tik vaikams nuo trejų metų. Augustės smegenys dar vystosi, o, taikant spindulinę terapiją, būtų pažeisti aplinkiniai audiniai.

Be to, laukti metus, kol vaikui sueis treji, o iki tol nieko nesiimti – labai rizikinga.

Moteris pradėjo domėtis, kas tokiu atveju daroma užsienyje. Jos dėmesį patraukė protonų pluošto terapija, kurią galima taikyti ir tokiems mažiems vaikams kaip Augustė. Šis vėžinių susirgimų gydymo radioterapija metodas, Jolitos teigimu, beveik nepažeidžia aplinkinių audinių, nes spinduliai yra nukreipiami tiesiai į auglį.

Moteris kreipėsi į Rusijos ir Vokietijos medikus. Maskvoje jai rekomendavo vokiečių medikus, nes jie daugiau patyrę šioje srityje. Moteris tikisi greitai gauti iš jų atsakymą, nes gydytojai dar nėra iki galo nusprendę, ką konkrečiai darytų. O vokiečių neurochirurgai jau atsiuntė dokumentus ir patvirtino, kad sutinka operuoti Augustę. Jie duoda nemažas garantijas, kad mergaitė neapaks. „Ir Kauno klinikose galėtų daryti operaciją, ir mergaitė išgyventų, bet ji liktų visiškai akla. O aš bandau išsaugoti jos akį, – priežastis, paskatinusias kreiptis pagalbos svetur, įvardijo moteris. – Lietuvoje niekur neatliekama protonų terapija, ji apskritai pradėta taikyti neseniai. Lietuvos medikai šia tema susilaiko nuo komentarų, nes neturi didelės patirties. Bet jie patys nurodė klinikas, kurios gali padėti mano dukrai.“ Tėtis nusisuko nuo šeimos Užsienio medikai preliminariai paskaičiavo, kad operacija kainuotų apie 200 tūkst.

Lt. Tokia suma paskaičiuota pirminiam gydymui. Tačiau, moters teigimu, dar gali prireikti pinigų pooperaciniam gydymui, medikamentams. Be to, medikai gali taikyti ne vieną gydymo metodą, todėl konkreti pinigų suma nėra aiški.

Sveikata 39 BFL nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

gerų žmonių rankose Vėžiu serganti dvejų metų Augustė jau nebemato viena akimi. Mažylės mama dabar daro viską, kad dukra visai neapaktų.

Lietuvoje padėti negali Romualdas Griškevičius, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto medicinos fizikas

Asmeninio archyvo nuotr.

„Šiuo metu mano finansinė padėtis yra prasta, nes pusę metų gyvenu ligoninėje ir niekur nedirbu – privalėjau išeiti iš darbo, – prisipažino Jolita. – Turiu šiek tiek santaupų, kiek gali, padeda šeimos nariai.

Juk reikia iš kažko gyventi.“ Prakalbus apie Augustės tėtį, moteris atsiduso: „Pasakysiu tik tiek: turbūt yra ir daugiau tokių tėčių, kurie, kai vaikas suserga, nenori padėti. Gal išsigąsta atsakomybės, gal kažkas kito. Nežinau, kas jų galvose tuo metu dedasi... Bet bent jau man vaiko tėtis nepadeda nei finansiškai, nei morališkai.“ Vaiko veide atsirado kančia Jolita neatsimena, kada paskutinį kartą išsimiegojo. Moteris jaučia nuolatinę įtampą, kartais per parą miega po valandą ar dvi, nes dukra, be vėžio, dar susirgo cukriniu diabetu, todėl tenka keltis naktį ir budėti prie Augustės. „Gyvenimo džiaugsmo neliko nė lašo“, – tyliai ištarė Jolita.

Augustė dar labiau kenčia – jau beveik du mėnesius jai taikoma chemoterapija. Po jos vaiką pykina, mergaitė neteko daug svorio, kraujo tyrimai prasti – nukrito

hemoglobino kiekis, nusilpo imuninė sistema. Vaikas neseniai buvo pasigavęs bakteriją, todėl turėjo iškęsti ir leidžiamų antibiotikų kursą. Mergaitė atsikelia iš lovos, pažaidžia, pavaikšto, bet greitai pavargsta, todėl dažniausia guli.

Jolitos teigimu, per pusmetį Augustė jau priprato prie ligoninės aplinkos, prie vaistų. Tačiau į viską itin jautriai reaguoja, yra labai prisirišusi prie mamos – niekur jos nepaleidžia. „O iki ligos ji buvo linksma, labai guvi, energinga, protinga. Ir dabar išliko protinga, bet veiduke atsirado kančia ir irzlumas.

Skaudu. Negaliu susitaikyti ir palikti visko taip, kaip yra. Juolab kai trūksta tik vieno dalyko – pinigų“, – atsiduso viena su dukters liga kovojanti moteris.

Surinko pusę sumos Viskas dabar priklauso nuo nepažįstamų žmonių geros valios. „Aš, kaip motina, dedu visas pastangas, kad išsaugočiau ne tik dukrelės gyvybę, bet ir regėjimą. Nors Kauno medikai ramina, kad žmonės ir akli gyvena, bet supraskite – ką reiškia gyventi aklam ir ką reiškia matyti pasaulį“, – kalbėjo J.Matkevičienė. enė.

Jei norėtumėte materialiai padėti Augustės mamos sąskaitos Nr. – LT077044060007817784.

Norėdami susisiekti su Jolita rašykite mjoli17@yahoo.com.

Moteris jau surinko truputį daugiau nei pusę reikiamos sumos – šiuos pinigus jai paaukojo geradariai. „Žmonės nėra abejingi, daug yra palaikančių, padedančių, sulaukiu daug reikalingos informacijos, atsiliepė ir Vokietijoje, ir Lietuvoje esantieji. Aukoja kas kiek gali, po nedaug, bet, kai dedasi litas prie lito, vis nestovime tame pačiame taške.

Atsirado viltis, kad man pavyks išgelbėti dukros regėjimą ir gyvybę, išgelbėti jos ateitį“, – optimistiškai, nors ir pavargusi, kalbėjo Jolita.

„Labai sunku pakomentuoti individualią situaciją. Tai galima padaryti tik peržiūrėjus rentgenologinių tyrimų (KT, MRT) vaizdus. Regos nervo išsaugojimo galimybės priklauso nuo naviko lokalizacijos ir peraugimo. Bet kokiu atveju reikėtų konsultuotis su specialistais, kurie turi praktikos taikant protonų terapiją. Lietuvoje tokios galimybės nėra, specialistų – irgi. Tai milžiniški iki 200 t sveriantys ir iki 10 m diametro įrenginiai, skirti mažiems navikams visiškai sunaikinti, tiksliai pataikant į naviką ir nepažeidžiant aplinkinių organų. Ši terapija teoriškai įmanoma ir Augustės atveju gali būti taikoma, bet praktiškai šiuo metu padėti negalime. Kiek žinome, artimiausi protonų terapiją taikantys centrai yra Švedijoje ir Vokietijoje.“

40 | Skelbimai

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

42 | Laisvalaikis

Horoskopai Avinai, dirbantys kūrybinį darbą, atsi-

15min • 2012 m. gegužės 11 d.

Kryžiažodis

durs šlovės viršūnėje ir visuotinio dėmesio centre. Jaunavedžiams kita savaitė bus tiesiog nuostabi.

Jaučiai turės apsišarvuoti kantrybe ir būti ištvermingi. Susilaikykite nuo naujų investicijų ir neeikvokite pernelyg daug jėgų jam realizuoti.

Dvyniai visą dėmesį turi skirti darbui.

Nuo to, kaip jį atliksite, priklausys jūsų tolesni laimėjimai. Santykiai su artimaisiais bus šilti ir nuoširdūs.

Vėžiai kitą savaitę gali gauti svarbią užduotį. Drąsiai jos imkitės ir neabejokite sėkme. Verslininkai susidurs su finansiniais sunkumais.

Liūtai visą kitą savaitę turės būti atsargūs. Nepakankamas savitarpio supratimas sukomplikuos jūsų santykius su aplinkiniais. Tik kantrybė padės išgelbėti padėtį.

Mergelės pelnytai gaus dividendų, jeigu laiku atliks svarbų darbą. Bet neskubėkite investuoti lėšų į naują verslo projektą. Jo realizavimas gali įstrigti.

Svarstyklės gali sutikti seną bičiulį, atvyksiantį iš užsienio. Jis jums atveš naudingų dalykinių pasiūlymų, kuriais reikėtų pasinaudoti.

Skorpionai kitą savaitę sėkmingai įvykdys visus savo planus. Vienas iš bičiulių ketina prašyti jūsų patarimo. Jis jį ne tik gaus, bet ir taps jūsų verslo partneriu.

Šauliai kitos savaitės pabaigoje sudarys svarbų sandorį, kuriam ruošdamiesi jau sugaišo daug laiko. Būsite puikiai nusiteikę ir pajusite jėgų antplūdį.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Žuvys imsis naujo projekto ir uždirbs krūvą pinigų. Bet nevertėtų kam nors atskleisti savo verslo planų, kol jie dar nepradėti realizuoti.

Horizontaliai:

Pažymėtuose langeliuose:

ŠALMAS

Vandeniai taip pat bus planetų numylėtiniai. Su jų pagalba jūs pasieksite puikių rezultatų. Finansinė padėtis leis imtis rizikingo projekto, kuris bus sėkmingas.

Vertikaliai:

Tiberis. Aš. Aleris. Du. Naganas. Rėk. Sukosi. Apako. Sanitaras.

Avalas. Pajausite. Už. Galai. Lopeta. Ra. Avinas. Avies. Antra. Šalna.

Stoti. Listas. Imu. Nes. Tostas. Ilas. Kad. Avi. Koma. Sausa. Figos.

pasieks visus užsibrėžtus tikslus. Savaitė bus sėkminga finansiškai. Asmeniniame gyvenime ruoškitės maloniems įvykiams.

Tanus. Parašiutas. Tilaka. Alavas. Oda. Begonija. Iltis. Derasi. Uitena.

Tas. Rinitas. Sasnava. Misa. Avila. Esi. Saratovas. Palepinti. Iki. Rasa.

Entomolog. Padėk. Sutartu. Amo. Šukos. Žasai. Ūsas.

Ožiaragiai bus kupini energijos ir lengvai

Anekdotai - Seniai jie kartu?

- Kas tokie?

- Tavo antakiai.

Klausimas: Ar reikia eiti prisipažinti į policiją, jeigu mano uošvės Marijonos niekas iki šiol nepasigedo, o uošvis man dargi pastatė butelį?

sudoku

Teisėjas po teismo guodžia pasmerktąjį: – Nesijaudinkite, atsėdėsite iki gyvos galvos, o tada jau žiūrėsime.

Lengvas

Vidutinis

Sunkus

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį daugelyje rajonų palis, vietomis smarkiai. Galima perkūnija.

Stiprės pietinių krypčių vėjas. Temperatūra – 21–26, pajūryje – apie 19 laipsnių šilumos. Šeštadienį orai atvės – bus 10–13 šilumos, išliks lietinga, pūs gūsingas vėjas. Sekmadienį taip pat lis, bus 9–13 laipsnių šilumos.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Pasaulyje Ši li i Šiauliai

Klaipėda

22

Panevėžys P ėž 22

19

Utena 22

05-12 d.

11 / 13

10 / 14

8 / 10

8 / 12 Kaunas 23

05-13 d.

6 / 13 Panevėžys

5 / 13 Utena

5/9 Alytus

3 / 12

Vilnius il i 24

Marijampolė

05-12 d.

9 / 13

9 / 13

10 / 14

10 / 14

4 / 12

4 / 12

5 / 13

5 / 13

05-13 d.

Vėjas

Alytus

Pietų

23

6-10 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.15min/orai

Atėnai

26

Berlynas

25

Londonas

14

Madridas

32

Maskva

24

Minskas

26

Oslas

11

Paryžius

19

Praha

29

Ryga

21

Roma

27

Stokholmas

18

Talinas

15

Varšuva

28