Savaitraštis
„15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.25 (1306) • 2013 m. liepos 5 d. PASKUTINIS NUMERIS
Dabar mes čia
Rimo Valeikio piešinys
Tai – tik pradžia!
2 | Pradžia
Komentaras
15min • 2013 m. liepos 5 d.
„15min” įkūrėjai:
„Likite smalsūs, išdrįskite
Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt
Atsisveikinimas Laikote savo rankose paskutinį savaitraščio „15min“ numerį. Kiekvienas atsisveikinimas yra šiek tiek graudus. Atsisveikinimas su spauda – dar ir istoriškai kabinantis už širdies. Ne tik dėl to, kad kiekvieną gegužę švenčiame Spaudos atgavimo dieną. Kad mūsų raštijos kelias nuo pat M.Mažvydo „Katekizmo“ – ne rožėmis, o jų spygliais klotas. Kad turėjome, tiksliau, buvome priversti turėti, tokį keistą ir drauge brangų reiškinį kaip knygnešiai. Lietuviai bene paskutiniai Europoje pradėjo leisti savo spaudą. Ir pirmieji, kurie įžengė į spaudos laidotuvių epochą. Tarp pirmojo „Aušros“ numerio ir paskutinio „15min“ – 130 metų. Iš kurių pastaruosius dvidešimt metų tūkstančiai žmonių dūsavo, kad neturime rimto laikraščio. Savaitraštis „15min“ bandė užpildyti šią nišą. Negalime teigti, kad mums nesisekė. Sulaukėme daug skaitytojų ir spaudos kritikų pagyrimų. Bet už pagyrimus popieriaus nenupirksi, algų ir „Sodros“ mokesčių nesumokėsi. Taigi skaitytojams savaitraščio labai reikėjo – būtume galėję lengvai išplatinti ir 200 tūkst. egzempliorių. Bet rinkai – ne. Lietuva nebenori mokėti už spaudą. Vis dėlto su „15min“ spauda Lietuvoje juk nesibaigia? Taip, nesibaigia. „15min“ tikrai dar ne paskutinis laikraštis šalyje. Trejus ketverius metus spauda iš inercijos dar bus leidžiama. Bet 2013-ieji yra simboliniai. Nuo liepos pirmadieniais nebeišeina vieni, o šeštadieniais – kiti dienraščiai. Uždaromi žurnalai. Akyse krenta visų spaudos leidinių tiražai.
Ar verkti pas kapą? Ne. Todėl krikščioniškai pagailėkime to pasipūtėlio leidėjo, kuris, išgirdęs žinią, kad „15min“ savininkai iš Norvegijos uždaro savaitraštį, napoleoniškai paskelbė, kad užsienio leidėjai neatlaikė nacionalinių dienraščių konkurencijos. Tas jo „konkurencingas“ nacionalinis dienraštis per penkerius metus jo bendrovei atnešė ne mažiau kaip 25 mln. litų nuostolių. O tai daug daugiau, nei patyrė „15min“ leidėjai. Ir geriau jau nebus. Ar galėjo būti kitaip? Technologijų pažanga kito kelio spaudai nepalieka iš principo. Tokia jau žmonijos istorinė raida – ką nors sukuriame naujo, kas nors turi numirti. Ir tai yra gerai. Blogai tai, kad spauda iš Lietuvos pasitraukia per anksti. Neįvykdžiusi iki galo savo misijos. Panašiai būna, kai nuo infarkto miršta jaunas žmogus. Už tai turėtume padėkoti savo valdžiai, pirmiausia konservatoriams. 2009-ųjų išvakarėse, kai reklamos rinka Lietuvoje susitraukė perpus, o Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy spaudai, kurią pavadino nacionaline vertybe, skyrė 200 mln. eurų paramą, A.Kubiliaus Vyriausybė padidino PVM ir kitus mokesčius spaudai taip, kad žurnalisto darbo vieta pabrango daugiau nei 40 procentų. Spaudos likimas buvo nulemtas. Visa Didžiosios Britanijos spauda išvis nemoka PVM. Konservatoriai niekada nemėgo juos kritikavusios spaudos. Jie jai atkeršijo, ir ką? Žemuosius instinktus patenkino, bet ar labai džiaugiasi? Ar verkti pas kapą? Tikrai ne. Užtikriname, kad naujienų portalas 15min.lt suteiks jums visa tai, ką atnešdavo savaitraštis. Liūdime tik tų skaitytojų, kurie dėl garbaus amžiaus ar skurdo negalės persikelti į internetą. Bet tai jau ne mūsų kaltė – darėme, ką galėjome. Dėkojame visiems skaitytojams. Ačiū.
Paskutiniame savo numeryje savaitraštis „15min“ kalbina savo įkūrėjus: direktorių Tomą Balžeką, pirmąją vyr. redaktorę Vytautę Šmaižytę, rinkodaros vadovą Tomą (Olių) Bindoką, pardavimo ir finansų vadovą Daumantą Mikučionį ir verslo angelą Edviną Dovydaitį. Penki drąsuoliai 2005 metais į brandžią šalies spaudos rinką įvedė nemokamą naujoką, pakeitusį skaitytojų įpročius ir perraikiusį spaudos reklamos pyragą. Dienraščio įkūrėjai dabar paskendę naujuose projektuose, išsibarstę po kalnus, dviračių takus ir pajūrį. „15min“ juos trumpam vėl subūrė – prisiminti pradžią ir pasidalyti įkvėpimo šaltiniais. – Šis „15min“ popierinis numeris – paskutinis laikraščio istorijoje. Kaip jaučiatės tokią dieną? Ką jūsų gyvenime reiškė „15min“? Edvinas: Jaučiuosi puikiai. Suprantu, kad gyvenimas nestovi vietoje ir prie pokyčių reikia prisitaikyti kuo greičiau, kad nepavirstum dinozauru. Tomas: Šiek tiek skauda širdį pažvelgus atgal, į aštuonerius metus nuoširdaus darbo. Tačiau protu suvokiu, kad priėmėme teisingą sprendimą. Praeitis buvo nuostabi, ją visada atsiminsiu, bet žvelgiu į ateitį ir noriu dar labai daug nuveikti. „15min“ mano gyvenime pastaruosius aštuonerius metus reiškė beveik viską. Su mintimis apie jį gulu ir keliuosi. Šeima ir „15min“ visada konkuruoja mano galvoje. Vytautė: 2005 metais dienraštis buvo vietoje ir laiku. Dabar žiniasklaida keliasi į internetą. Permainos besikeičiančioje žiniasklaidos erdvėje sunkios, bet neišvengiamos. Man „15min“ idėja nuo pradžios iki dabar yra sėkmės istorija. Džiaugiuosi, kad turėjau puikius partnerius, kurie tikėjo mano idėja. Olius: Viskas gerai, „15min“ raidės ant popieriaus nori būti dar labiau skaitomos, todėl sugalvojo iškeliauti į virtualią erdvę www.15min.lt. Man 15 minučių yra palankus laiko tarpas, per kurį daug kuo galima pasinaudoti nemokamai. Daumantas: Pirmas „15min“ numeris su įkūrėjų parašais kabo mano namuose ant sienos. Jis kokybiškai naujo mano gyvenimo etapo simbolis. „15min“ atvėrė duris į savęs pažinimą, padėjo sukurti naujus asmeninius ir dalykinius santykius, leido atrasti rašymą kaip hobį ir padėjo pagrindus ateities verslams. Nepamirštama patirtis!
Vytautė: Buvau atsakinga už laikraščio turinį ir kasdienį išėjimą į gyvenimą. Daumantas: Mano pareigos visada buvo susijusios su užtikrinimu, kad verslui plėtoti bus pakankamai pinigų: pritraukiant investuotojo pinigus pradinei investicijai, derantis su „Schibsted“ koncernu dėl verslo pardavimo arba parduodant reklamą klientams. Pastaroji dalis buvo sunkiausia, nes reikėjo nuo nulio sukurti pardavimo sistemą, išmokyti pardavėjus ir dar įtikinti reklamdavius, kad naujas, reitingų neturintis leidinys, yra geras jų pinigų panaudojimo būdas. Tomas: Kadangi aš buvau direktorius – visus kitus vadovus ir darbuotojus sujungiantis žmogus, man sunkiausia buvo padaryti, kad visi vadovai vienodai matytų ateitį, įdėtų visą širdį į darbą, samdytų geriausius žmones, kurie gali užauginti naują dienraštį su kitokiomis nei tuomet buvo įprasta vertybėmis.
- Kaip kilo „15min“ idėja? Kiek laiko ruošėtės projektui? Kaip subūrėte komandą? Daumantas: Idėją studijuodama Švedijoje nusižiūrėjo Vytautė, ji su Tomu anksčiausiai pradėjo leisti vakarus svajodami ir planuodami. Tomas: Idėją pritaikėme Lietuvai žiūrė„15min“ skaičiai dami į švedišką dienraštį „Metro“. Projektui ruošėmės apie dvejus metus, daug domėjomės kitų šalių praktika, skaitėme „15min“ laikraščio istorija: visą prieinamą informaciją, stebėjome nuo 2005 iki 2013 m. tendencijas. 2005 metais, kai startavome • Per šį laiką pas mus Vilniuje, per pasaulį ritosi didelė nemodarbavosi 491 žmogus. kamų dienraščių banga. Komandą, kuri nuo pradžių kūrė „15min“, subūrėme iš gyvenimo patikrintų žmonių, su kuriais studijavome arba buvome gerai pažįstami. Jie buvo pakankamai patyrę savo sričių profesionalai. Jų įgūdžiai atspindėjo „15min“ poreikius: žurnalistika, rinkodara, finansai. – Kaip dienraščio įkūrėjai turėjote užtikrinti svarbiausias leidybos verslo funkcijas. Už ką buvote atsakingi ir kas buvo sunkiausia jūsų darbe? Olius: Visi darė tai, ką geriausiai išmanė. Aš rūpinausi laikraščio įvaizdžiu.
Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt
Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt
Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt
Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt
Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt
Robertas Jakštaitis Vyr. dizaineris r.jakstaitis@15min.lt
• Į reklamą „15min“ laikraštyje investavo 10 132 skirtingos įmonės ar asmenys. • Per šiuos aštuonerius metus į spaudą investicijų iš reklamos rinkos pritraukėme daugiau nei už 43 mln. Lt. • Per aštuonerius metus buvome informaciniai partneriai daugiau nei 500 renginių.
Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105
– Ką veikėte prieš tai? Kaip pasiryžote skirti savo laiką ir pinigus iš pirmo žvilgsnio avantiūriškai atrodančiam projektui? Tomas: Esu gyvenęs, studijavęs ir dirbęs JAV, investicijų valdymo srityje. Grįžęs į Lietuvą 2002 metais trejus metus dirbau savo versle, vaizdo sprendimų ir kino srityje. Dėl pinigų ir laiko skyrimo „15min“ abejonių nebuvo, buvau įsitikinęs, kad galime tai įgyvendinti. Be to, surinkau gerą komandą, kuri buvo pasiruošusi įdėti visus savo pinigus ir laiką – tai buvo geriausias įrodymas, kad idėja teisinga. Olius: Prieš tai dirbau reklamos srityje. Mano geras draugas Tomas pakvietė dalyvauti šiame neeiliniame projekte. Vytautė: Dirbau žurnaliste „Lietuvos ryte“, studijavau Stokholme, kur ir nusižiūrėjau nemokamo dienraščio idėją – ten leidžiamas pirmasis pasaulyje nemokamas dienraštis „Metro“. Daumantas: Dirbau tarptautinėje verslo konsultacijų bendrovėje. Jau ilgą laiką
Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894
Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt
75000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.
15min • 2013 m. liepos 5 d.
Pradžia | 3
keistis, nebijokite naujovių!“ faktinė informacija gali būti vertingesnė už ilgus, tendencingus rašinius. – Nepraėjus nė metams, projektą pardavėte dabartiniam savininkui – Norvegijos žiniasklaidos koncernui „Schibsted“. Kodėl? Ar nenorėjote išlikti verslo savininkais ir kontroliuoti jo plėtros? Tomas: Norėjau, bet pasiūlymas buvo per geras. Tiesiog nusprendėme pasinaudoti atsiradusia proga turėti tvirtą užnugarį ir plėtrą vykdyti kartu su dideliu partneriu, turėti galimybes pasisemti tarptautinės patirties. Olius: „15min“ plėtros galimybės savo jėgomis buvo ribotos. Atėjus norvegų žiniasklaidos koncernui „Schibsted“, be kita ko, buvo įkurtas naujienų portalas 15min.lt, dabar pagal lankomumą užimantis antrą vietą. Edvinas: Mano, kaip investuotojo, tikslas buvo padėti sėkmingai projektą paleisti, o suradus strateginį investuotoją, jį sėkmingai ir pelningai parduoti. Šis tikslas buvo įgyvendintas. Niekada ir neplanavau būti ilgalaikiu šio verslo savininku. Daumantas: Pritariu Tomui – pasiūlymas buvo per daug geras, kad jo būtume galėję atsisakyti. Aš pats „15min“ vertinau kaip projektą – niekada neturėjau ambicijų paversti leidybos savo gyvenimo būdu ir tikslu. Tai buvo verslas, kurio grąža atėjo greičiau, nei mes planavome.
kūnas ir protas prašė pokyčių. „15min“ projektas buvo ta išsvajota galimybė pradėti nuosavą verslą. Jam skyriau visą savo laiką ir santaupas – visada maniau, kad visiškas atsidavimas tikslui yra tiesiogiai susijęs su sėkme. – Dienraščio leidyba – labai brangus malonumas. Kaip finansavote projektą? Olius: Verslo angelas prikišo nagus… Edvinas: Tai buvo mano asmeninės lėšos, uždirbtos iš kitų verslų. Daumantas: Buvome arti susitarimo su didele ir garsia Lietuvos bendrove, bet Edvinas, pademonstravęs neįtikėtiną drąsą ir lankstumą, laimėjo tą galimybę. Padėjo ir tai, kad su Edvinu mane siejo daug valandų, praleistų skvošo aikštelėse, be to, jis šiltas ir greitai su kitais susibendraujantis žmogus – komandai buvo lengva jį priimti kaip partnerį. – „15min“ reitingai iš karto šovė į viršų, dienraštis pateko tarp skaitomiausių šalies leidinių. Kas lėmė tokią staigią projekto sėkmę? Edvinas: Laiku kilusi idėja, puiki komanda, geras pasiruošimas. Olius: Išskirtinis produktas žiniasklaidos rinkoje, gera komanda ir geras projekto finansavimas. Daumantas: Tai, kad laikraštis buvo nemokamas, buvo labai svarbu. Tai buvo visos idėjos esmė, leidžianti greitai pasiekti skaitomumą, kuris patraukia didelių reklamdavių pinigus. Tomas: Mano manymu, lėmė tai, kad žmonėms mes patikome. Pragmatiškesnės priežastys: naujienos efektas, įdomi „15min“ rinkodara, nemokamas dienraštis, nešališkas turinys ir milžiniškas 100 000 tiražas. Mes greitai tapome skaitomiausiu trijų miestų laikraščiu ir patekome į dienraščių TOP 3. – Kokias naujoves jūsų įkurtas dienraštis atnešė į šalies rinką? Olius: Jis buvo pirmasis nemokamas dienraštis Lietuvoje. Daumantas: Pirmasis, vienintelis ir turbūt paskutinis. Buvome pirmas dienraštis su modernia reklamos pardavimo sistema: tikslinis pardavėjų mokymas, aktyvus pardavimas, mėnesio tikslai, premijos, CRM sistema. Tomas: Manau, naujovių buvo labai daug. Parodėme, kad jauni žmonės gali kurti Lietuvoje novatoriškus verslus labai konservatyviose srityse; kad žiniasklaidos bendrovė gali turėti vertybes, būti draugiška, prieinama kiekvienam ir atvira. Aišku, nemokamas dienraštis labai prisidėjo prie to, kad žmonės susimąstytų, už ką jie moka ir kad trumpa ir aiški
– Dabar „15min“ liko tik bendrovei vadovaujantis Tomas Balžekas. Ką kiti veikiate? Ar galima tikėtis tos pačios komandos kitame verslo projekte? Olius: Važinėju dviračiu, tačiau visko gali būti, kad vėl susitiksime kokiame nors avantiūriškai atrodančiame projekte. Daumantas: Bėgioju krosus, kartais sutinku dviratį minantį Olių, rašau įvairius tekstus, domiuosiu psichologija, dalyvauju kito savo verslo projekto – „Coffee Inn“ – valdyboje ir mąstau apie naujas „avantiūras“. Edvinas: Turiu kitų projektų, esu keleto įmonių akcininkas, vienoms vadovauju, kitas prižiūriu. Tikriausiai tos pačios komandos kitame verslo projekte nebus, nes ji buvo 100 procentų tinkama tik šiam projektui – nauji galimi projektai reikalaus kitokio tipo, mąstymo ir pasiruošimo žmonių. – Ko palinkėtumėte „15min“ ir 15min.lt skaitytojams? Olius: Nepasenti per greitai. Edvinas: Likti smalsiems, priimantiems naujoves, nebijantiems iššūkių gyvenime ir šiek tiek atlaidesniems kitų klaidoms – neklysta tik nieko nedarantys. Daumantas: Nenustoti svajoti ir nepamiršti veikti. Nebijoti sudeginti tiltų ir žengti į nežinomą teritoriją. Tomas: Ir toliau skaityti „15min“, tik jau ne popierinį, o kompiuterio ekrane arba mobiliajame telefone adresu www.15min.lt.
„15min“ re-startas Mieli skaitytojai, klientai, partneriai. Skelbiu naują „15min“ startą. Naujoje mūsų eroje nebebus popieriaus, nebeskriausime miško, tikiuosi, jis mums padėkos. Nuo šiol mes 100 proc. skaitmeniniai. Mus visada rasite savo mobiliajame telefone, kompiuterio ekrane ar bet kuriame kitame ekrane, mes visur gyvename tuo pačiu adresu www.15min.lt. Žinokite, kad šiuo adresu dirba daugiau kaip 100 žmonių, jų tikslas, kad jūs būtumėte gerai informuoti ir kasdien turėtumėte savo „15min“, gyvas, vizualias, draugiškas. Drįstu teigti, kad mūsų įmonė yra sparčiausiai besikeičianti ir prisitaikanti prie aplinkos žiniasklaidos įmonė Lietuvoje. Šiame numeryje rasite daug faktų ir nuomonių būtent apie pokyčius. Kartu su mumis pasvarstykite, kaip keičiasi žiniasklaida pasaulyje ir Lietuvoje. Yra ką svarstyti, nes sparčiai keičiasi viskas: naujienų vartojimas, požiūris į naujienų kokybę ir greitį, žmonės patys tampa žurnalistais arba transliuotojais. Ir tai tik pradžia. Naujos technologijos atveria tiek daug galimybių, kad fantazija nebeaprėpia, kiek su jomis bus galima nuveikti žiniasklaidos srityje. Būdami novatoriški, mes keičiamės ir tikime, kad jūs keičiatės kartu su mumis. Kartu su daugiau nei 100 „15min“ darbuotojų noriu padėkoti skaitytojams, kad vartoja mūsų produktus, juos giria ir kritikuoja, tik dėl jūsų mes judame pirmyn. Labai noriu padėkoti „15min“ klientams, kad mumis pasitiki ir tiki mūsų skleidžiamomis vertybėmis, jūs geriausiai matote, kiek pokyčių atnešėme į žiniasklaidos rinką. Tikiuosi, jums patinka mūsų inicijuoti pokyčiai, ir įspėju, kad nenustosime jūsų stebinti. Partneriams noriu pasakyti, kad mes ir toliau palaikysime renginius ir projektus, kurie turi gražius užmojus, kurie skleidžia geras idėjas ir gerus jausmus. Nuoširdus ačiū už jūsų pasitikėjimą, susitikime skaitmeniniuose formatuose. Pagarbiai – žekas Tomas Balžekas
15min • 2013 m. liepos 5 d.
STARTAS
2005
• Rugsėjo 1 d. startuoja pirmasis Lietuvoje nemokamas dienraštis „15min“. • Pradinis tiražas 35 000 egz., laikraštis platinamas Vilniuje.
2006
• „15min“ dirba per 30 žmonių.
• Gyvenimą išvysta naujienų portalas 15min.lt. Tai – naujas žingsnis Lietuvos interneto žiniasklaidos rinkoje – 15min.lt žinias pateikia kitaip nei rinkos senbuviai – gyvai, vizualiai ir kitokia logika. • Naujienų portalo 15min.lt šūkis – „Žinios gyvai“.
• Pagrindinis dienraščio šūkis – „Greitai ir patogiai“.
• Vasario mėnesį dienraštis pradedamas leisti ir Kaune.
8-eri metai yra tik „15min“ istorijos pradžia, mus visada rasite www.15min.lt, kad ir koks įrenginys jums būtų po ranka. Iki malonių susitikimų! „15min“ komanda
• Balandžio mėnesį norvegų žiniasklaidos koncernas „Schibsted“ įsigyja 99 proc. UAB „15 minučių“ akcijų iš įmonės įkūrėjų Tomo Balžeko, Tomo Bindoko, Daumanto Mikučionio, Vytautės Šmaižytės ir Edvino Dovydaičio. • „15min“ energingai plečiasi ir rugsėjo mėnesį įžengia į Klaipėdą. • Nacionalinis tiražas – 100 000 egz. per dieną.
• „15min“ bendrovėje jau dirba per 100 žmonių. • Metų pabaigoje prasideda ekonominis sunkmetis.
2008
• „15min“ jau turi per 80 darbuotojų.
2007
• Dienraščio gerbėjų sparčiai daugėja. • „15min“ tampa skaitomiausiu dienraščiu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. • Nacionaliniu mastu dienraštis pasiekia 470 000 skaitytojų vidutinę vieno numerio auditoriją.
15min • 2013 m. liepos 5 d.
2012
• Tačiau spaudos leidinių pajamos, palyginti su praėjusiais metais, mažėja apie 30 proc. „15min“ priima sprendimą toliau plėstis interneto erdvėje ir atsisakyti spaudos.
• „15min“ lyderiauja pagal naujienų skaitymą mobiliajame telefone, naujienų portalas 15min.lt pasiekia naują – 800 000 unikalių skaitytojų – ribą. • Portalas 15min.lt sparčiai auga ir pasiekia 400 000 unikalių skaitytojų per mėnesį kartelę. • Paleidžiama iPhone mobilioji programėlė, kuria naudojantis galima skaityti naujienas internete. • Ekonominė krizė įsibėgėja, reklamos rinka smarkiai traukiasi, žiniasklaida iš jos praranda apie 50 proc. pajamų. • „15min“ reaguoja į rinkos pokyčius ir laikraštis pradedamas leisti nebe penkias, o tris dienas per savaitę (pirm., treč. ir penkt.).
2010
• Tačiau spaudos prognozės pesimistinės visame pasaulyje. „15min“ stebi tendencijas ir planuoja pokyčius.
2011 • Startuoja mobilioji svetainė m.15min.lt • Naujienų portalas 15min.lt pasiekia naują skaitomumo rekordą – 700 000 unikalių vartotojų per mėnesį. • Ekonominis sunkmetis tęsiasi, reklamos rinka toliau traukiasi. „15min“ laikraštis mažina tiražą, koncentruoja dėmesį į interneto portalo ir mobiliųjų programėlių plėtojimą.
• „15min“ įkvepia gyvybės dienos pietų gidui lunchbox.lt, programėlė sparčiai populiarėja.
• „15min“ vyr. redaktoriumi tampa Rimvydas Valatka. • Laikraštis „15min“ radikaliai keičia formatą ir turinį, jis tampa analitiniu savaitraščiu. • Portalas 15min.lt aplenkia rinkos senbuvius ir tampa Nr. 2 interneto svetaine Lietuvoje, pritraukiančia per 930 000 unikalių vartotojų per mėnesį. „15min“ plečiasi internete ir įsigyja interneto svetaines Zebra.lt, Orai.lt, TV.lt.
2013
NAUJA PRADŽIA
2009
• 15min.lt svetainė mobiliesiems telefonams per Lietuvos interneto apdovanojimus „Login“ pripažįstama geriausia mobiliąja svetaine.
8 | Prognozė
15min • 2013 m. liepos 5 d. BFL nuotr.
Lie etuvoje gim musieji po 1995-ųjų knygas irr periodinę spaudą ą keičia a tellevizija ir in nternetu u
Internetas nugalėjo spaudą Spausdintas žodis mirs ar tik nukraujuos, transformuosis ir įgaus naują kvėpavimą? Pasaulinės ir Lietuvos tendencijos rodo, kad žmonių akys krypsta į internetą, o kalbos apie poetizuotą popieriaus kvapą tėra viltį praradusių leidėjų saviguoda. Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Šalies dienraščiai vienas po kito informuoja, kad nebebus leidžiami pirmadieniais ar savaitgaliais, nuolat mažėja periodinių leidinių tiražai, puslapių skaičius, o reklamos, ypač dienraščiuose, tampa retenybe. Didžiausio šalies savaitraščio „15min“ leidėjai pirmieji išdrįso nustoti ristis į bedugnę – šiandien pasirodė paskutinis savaitraščio numeris. Optimizmo žvelgiant į ateitį neteikia ir šiemet atliktas Lietuvos piliečių skaitymo įpročių tyrimas. Jis atskleidė, kad visiškai neskaito daugiau nei pusė suaugusiųjų ir daugiau nei ketvirtadalis vaikų iki 10 metų. Gimusieji po 1995-ųjų knygas ir periodinę spaudą keičia televizija ir internetu. Patyręs rinkodaros ir technologijų specialistas, Vilniaus universiteto dėstytojas, lrt.lt portalo projektų vadovas Džiugas Paršonis patikino, kad spaudos nykimo pasaulyje ir Lietuvoje tendencijos jo visiškai nestebina. Tiesą sakant, Lietuvoje jos netgi palyginti vėlyvos. Periodikos kracho esą buvo galima tikėtis ekonominės krizės įkarštyje, kai ne tik tirpo reklamos užsakymai, bet smūgį sudavė ir netikėtai spaudai padidintas PVM mokestis. „Tačiau, matyt, leidėjai turėjo tam tikrą rezervą, kuris leido spaudai ilgiau laikytis įprasto periodiškumo ir apimčių. Dabar resursai tikriausiai jau išseko“, – apibendrino Dž.Paršonis. Taps prabangos preke Dž.Paršonis pabrėžė nekalbantis apie žurnalistikos ar jos žanrų mirtį. Tačiau spaustuvė ir popierius kaip informacijos nešėjas, jo požiūriu, jau yra atgyvena – spaudos pirkimas ar juo labiau prenumerata ir su tuo susijusios išlaidos vartotojui yra visiškai nepatogūs ir neviliojantys dalykai.
„Tiesa, šiuo metu dar nėra kuo pakeisti labai gražiai atspausto kokybiško žurnalo. Tačiau tai – kelerių metų klausimas, nes trečiosios kartos planšečių vaizdo raiška jau gali konkuruoti su blizgiais žurnalais – jie irgi laikini“, – be skrupulų konstatavo Dž.Paršonis. Jo įsitikinimu, pirma vinis į spaudos karstą buvo įkalta tada, kad internetas tapo masiniu: „Dabar namai nelabai įsivaizduojami be interneto. Jei jo nėra, vadinasi, kažkas negerai: juose gyvena arba labai seni, arba ligoti, arba socialinėje atskirtyje atsidūrę žmonės. Šiaip ten, kur yra elektra, yra ir internetas. Kai šį lygį pasiekėme, natūralu, kad spauda toliau nebegalėjo priešintis.“ Tereikia, kad planšetiniai kompiuteriai atpigtų ir jie pasklis lygiai taip pat plačiai LRT nuotr.
Dž.Paršonis: „Ten, kur yra elektra, yra ir internetas. Kai šį lygį pasiekėme, natūralu, kad spauda toliau nebegalėjo priešintis.“
15min • 2013 m. liepos 5 d.
Prognozė | 9 E.Ovčarenko nuotr.
Kas nugalės internetą? Savo Sa vo nuomo vo onę ę gal a it ite e i saky iš kyti portale 15 1 mi m n..lt
kaip mobilieji telefonai. „Kai tai įvyks, nebeliks ir žurnalų. Na, gal vienas kitas elitinis leidinys – kaip prabangos prekė“, – svarstė Dž.Paršonis. Elektroninių knygų proveržio Lietuvoje esą nesulaukiame tik dėl leidėjų pasipriešinimo, baimių ir konservatyvumo. Kalbant apie knygas anglų, prancūzų, rusų, kinų kalbomis, elektroninis jų formatas jau išsiveržė į pirmą poziciją, popierinis liko antroje vietoje. Žmonėms reikia, rinkai – ne Neseniai sudarytame pasauliniame spaudos išnykimo žemėlapyje Lietuva buvo pažymėta tarp šalių, kuriose spausdintas žodis greitai neteks reikšmės – lygiai taip pat kaip Didžiojoje Britanijoje ar JAV. Tuo metu Skandinavijos šalyse, Vokietijoje spauda dar kurį laiką turės galios ir gyvybingumo. „Čia spaudos tradicija yra kur kas tvirtesnė. Tai lėmė ilgametė istorija – šimtmečiai leidybos, kai laikraštis, kaip fizinis objektas, tapo pagrindine visos žiniasklaidos išraiška. Dabartinė karta vis dar vadovaujasi prosenelių, senelių ir tėvų įpročiu laikraštį skaityti prie kavos puodelio – tai jau tapę ritualu. Tokio stipraus prisirišimo prie spaudos mes neturime dėl istorinių aplinkybių. Be to, sovietmetis irgi pakišo koją, kai kiekvienas partijos narys privalėjo prenumeruoti „Tiesą“, komjaunuolis – „Komjaunimo tiesą“, o pionierius – „Lietuvos pionierių“. Kitaip tariant, didelė dalis spaudos buvo brukama“, – į praeitį grįžo Dž.Paršonis. Žinoma, anuomet žmonės ir savo noru prenumeruodavo daugybę įvairių žurnalų: periodikos kainos buvo nedidelės, nes leidybą smarkiai dotavo valdžia. Tačiau atėjus nepriklausomybei leidiniams teko konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis – išlikti visiems tapo neįmanoma. „Spaudos skaitytojas sensta, o dabartinės kartos atstovų, kurie uždirba pagrindinius šalies pinigus, namuose laikraščio nėra nė kvapo. Natūralu, kad reklamos užsakovai, norintys parduoti naują automobilį, kelionę ar draudimo polisą, nemato prasmės reklamuotis laikraštyje, jei jį už 50 centų pirks pensininkas. Spaudos poreikis gal dar ir yra, bet tai – ne ta auditorija, kurios pageidauja reklamos užsakovai“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Strategija ar gaisro gesinimas? Vyriausiosios Politikos analizės ir institucinių ryšių grupės vadovės pareigas prezidentūroje ėjusi komunikacijos specialistė, dėstytoja Audronė Nugaraitė įsitikinusi – Lietuvoje spaudos leidinių, taip pat ir dienraščių, visada buvo per daug. „Laiko klausimas, kada veiklą stabdys savaitraštis „Vilniaus diena“. Tai – normalios tendencijos, tačiau norėtųsi, kad šie pokyčiai vyktų kaip žiniasklaidos priemonių savininkų strateginiai ėjimai, o ne kaip gaisro gesinimas. Tikiuosi, kad bendrovė „15 min“ turi labai aiškią verslo strategiją, kurioje toks produktas kaip savaitraštis numiršta“, – įžvalgomis dalijosi A.Nugaraitė. Vis dėlto ji nemano, kad visa spauda išnyks. Girdi, žmogui reikia įvairovės, todėl visą dieną dirbęs kompiuteriu vakare jis užsinorės pavartyti laikraštį ar žurnalą.
Tyrimai rodo, kad daugiau nei 90 proc. jaunų žmonių internetas yra pirmasis, o dažnai ir vienintelis informacijos šaltinis. „Tačiau įvykinę informaciją internetas ir televizija paims 100 proc. Kas lieka spaudai? Tam tikri tematiniai blokai, reikės labiau specializuotis. Žurnalai, kurie šiandien yra Lietuvoje, irgi turės labai smarkiai pasispausti, nes jų labai daug, o turiniu jie labai panašūs. Vadinasi, kas nors turi arba susilieti į vieną, arba išnykti“, – kalbėjo A.Nugaraitė. Betikslis naršymas – nuolatinė būsena 2011 metais nustoto leisti žurnalo „Versus“ vyriausiasis redaktorius ir bendraturtis, portalo eversus.lt redaktorius Vidas Rachlevičius šią savaitę paskelbtame komentare pastebėjo, kad nemažai spausdinto turinio vis dar kuriama laikantis aukštesnių standartų. Nukelta į 10 psl.
>>>
10 | Prognozė >>>
15min • 2013 m. liepos 5 d.
Atkelta iš 9 psl.
Todėl spausdintos žiniasklaidos mirtis padarys žalą, kurios padarinius dabar dar sunku įvertinti. „Uolūs interneto entuziastai ar beprasmio naršymo šaunuoliai, visur ir visada apatišku žvilgsniu gleizojantys savo išmaniųjų telefonų ekranus, mane turbūt išvadins realybės nesuvokiančiu seno kirpimo romantiku. Tačiau esmė ta, kad daugumai šių žmonių kokybiškas turinys visiškai nereikalingas, jie nėra jo vartotojai, nes betikslis naršymas yra jų nuolatinė būsena ir savotiška priklausomybė“, – rašė V.Rachlevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad nuosekli spausdintos žiniasklaidos mirtis yra labai daugiabriaunė problema: „Iš dalies dėl to kalti ir patys dienraščių leidėjai, kurie, matydami dramatišką situaciją, iki šiol nesiėmė jokių radikalių pokyčių, nepasiūlė naujų ir originalių su turiniu susijusių sprendimų, net nebando aiškiai įvertinti ir atskirti – kas turėtų būti spausdintoje versijoje, o kas – internete.“ Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis neslėpė, kad kalbos apie spaudos mirtį jam primena nuogąstavimus dėl kino ir televizijos eros baigties. „Kaip neišnyko knygos, taip neturėtų išnykti ir spauda. Klausimas, kaip tie leidiniai atrodys, kokio periodiškumo jie bus, kas juose bus rašoma. Matyt, tai turėtų būti turinys, kuris nepasensta per keletą valandų – analitiniai rašiniai. Dabar daugeliu atvejų spaudos leidiniai bando konkuruoti su
A.Nugaraitė: „Informaciją internetas ir televizija paims 100 proc. Kas lieka spaudai? Tam tikri tematiniai blokai, reikės labiau specializuotis.“ internetu ir dažniausiai šią kovą pralaimi. Nugalės tie, kurie suvoks savo specifiką ir išskirtinumą, o tai leis suformuoti tam tikrą auditoriją“, – svarstė G.Šeputis. Darbo jėga turi būti intelektuali „Manyčiau, ir internetinė žiniasklaida Lietuvoje dar tik ieško savo vietos: portalai stengiasi aprėpti viską, todėl tampa vienodi. Laimės tie, kurie pirmieji susidėlios prioritetus ir supras, kokią nišą nori užsiimti. Pavyzdžiui, būna dienų, kai portalas 15min.lt pagal lankytojų skaičių aplenkia Delfi.lt,
nes operatyviai ir kokybiškai pateikia įvykinę informaciją – jūs esate tie, kurie konstatuoja vyksmą“, – kalbėjo A.Nugaraitė. Dž.Paršonis pastebėjo, kad interneto žiniasklaida – labai sudėtingas verslas. „Voverei reikia labai greitai bėgti ratelyje, kad ji gautų riešutėlį. Čia neužtenka pasitenkinti trimis stipriais straipsniais ir tikėtis naudos: turi prigaminti tūkstantį smulkių nereikšmingų žinučių, kad įsuktum skaitiklį ir parodytum kuo daugiau reklamos skydelių. Tai – isteriška žiniasklaidos forma. Skaitytojai tai pastebi ir skundžiasi, bet turinį gauna už dyką, todėl susitaiko. Tačiau lieka klausimas, ką daryti, kad nepatektum į to skydelio spąstus?“ – retoriškai klausė technologijų ekspertas. A.Nugaraitės pastebėjimu, bėda ta, kad žiniasklaidos savininkai į žurnalistus žiūri kaip į darbo jėgą. „Šiais laikais jau nebeužtenka surinkti informaciją ir ją paskleisti. Kokybiškas produktas iš žurnalisto reikalauja ne tik žinių, bet ir universalumo, kompetencijos, erudicijos. Norint gero rezultato, darbo jėga turi būti intelektuali. Be to, žiniasklaidos priemonės turi būti ne tik kokybiškos, bet ir etiškos“, – receptą, kaip išlikti rinkoje, pateikė komunikacijos ekspertė. Dabar gi netrūksta verslo struktūrų, kurios savo valdomą žiniasklaidą vertina ne kaip visuomenės informavimo priemonę, bet kaip nuomonės formavimo įrankį, tarnaujantį asmeniniams interesams, atliekantį lobizmo funkciją. Žurnalistikai grėsmė nekyla? Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, studentams pasakojanti apie komunikaciją
modernybėje, Auksė Balčytienė įsitikinusi, kad spaudos aukso amžius jau praeityje. Lietuva jį išgyveno apie 1990-uosius, kai nebuvo plataus leidinių pasirinkimo – gyvavo keli stiprūs informacijos kanalai, pateikdavę pliūpsnį įdomių žinių. „Dabar auditorija išpaikinta įvairovės. Be to, keičiasi ir skaitymo įpročiai: tyrimai rodo, kad daugiau nei 90 proc. jaunų žmonių internetas yra pirmasis, o dažnai ir vienintelis informacijos šaltinis“, – atkreipė dėmesį A.Balčytienė. Rytų ir Vidurio Europoje, pasak jos, jau daugelį dešimtmečių nėra aiškios tradicijos vienoje kokioje nors srityje – jos buvo sutraukytos dėl įvairiausių istorinių perturbacijų: „Gyvename skubėjimo amžiuje. Mes, jaunos demokratijos valstybės, beskubėdamos iš savęs vis daugiau reikalaujame ir įstumiame save į nuolatinę kaitos būseną.“ Tačiau tai esą nekelia grėsmės žurnalistikai iš esmės. Modernėjančios technologijos yra tik informacijos nešėjai, o žurnalistika yra pasakojimas – tai idėja, žinia, istorija, naratyvas. „Kol žmonija gyvuos – gyvuos ir pasakojimas. Žurnalisto misija – rasti naują problemą, ją atskleisti, išaiškinti, išanalizuoti“, – sakė pašnekovė. Jos nuomone, spauda gal ir transformuosis, tačiau nemirs. Spausdintas žodis netgi gali įgauti antrą kvėpavimą: „Galbūt mes būsime pirmieji, kurie vieną dieną supras, kad pats metas tą skubėjimo tempą stabdyti ir koncentruotis į istoriškai konservatyvias ir patikrintas vertybes, pavyzdžiui, labai gerą dienraštį.“
15min • 2013 m. liepos 5 d.
14 | Rubrika
15min • 2013 m. liepos 5 d.
Atpažink save
po 8-erių metų
Prieš 8-erius metus „15min“ rengė konkursą – fotografuodavo savo skaitytojus ir dėdavo jų nuotraukas į laikraštį. Tie, kurie atpažindavo save, gaudavo prizą. Ar atpažinsite save dabar?
Rubrika | 15
Pirmasis sudoku Lietuvos spaudoje
Pasirodė dienraštyje „15min“ 2005 m. spalio 11 d.
15min • 2013 m. liepos 5 d.
Vienas pirmųjų „15min“ komiksų. Piešė J.Račinskas (2005 m.)
Poligonas TAISYKLĖS:
žodyK A D Kiekviename je turi būti panaudota raidė, esanti dėlionės Negalima žoR R N viduryje. dyje panaudoti raidės daugiau kartų negu E P nurodyta dėlionėje. GaliI ma naudoti raides, giminingas duotosioms (jei yra raidė „u“, galima ir „ū“, „ų“, jei yra „s“, galima ir „š“ ir pan.). Jeigu yra žodis-atsakymas, tai to žodžio dariniai negali būti naudojami (pvz.: jei „geras“, tai „geresnis“, „geriausias“ jau negali būti).
16 | Ateitis
15min • 2013 m. liepos 5 d.
2013
2012
2011
2010
E.Ovčarenko nuotr.
2008
2009
METAI
1 000 000
Kas yra 15min.lt?
80 000
15min.lt skaitomumo augimo kreivė.
15min.lt pateikia visų sričių naujienas, greitai, objektyviai ir patogiausiu formatu, tai taupo skaitytojų laiką.
„Gemius Audience“ duomenys, 2008-2013 m.
2013 m. Šiuo metu 15min.lt užima antrą vietą tarp visų lietuviškų interneto svetainių.
60 000
Pagrindinės 15min.lt rubrikos
Įkurtas naujienų portalas 15min.lt yra sparčiausiai augantis Lietuvos portalas.
• KOMENTARAI IR NUOMONĖS. Įvairios mūsų autorių, politikos, ekonomikos, visuomenės, sporto, kultūros, religijos autoritetų įžvalgos apie Lietuvoje bei pasaulyje vykstančius procesus.
400 000
• VERSLAS. 15min.lt žurnalistai praneša ir analizuoja svarbiausias ekonomikos ir verslo naujienas. • SPORTAS. Visų sporto šakų rungtynių rezultatai, reportažai, interviu, komentarai, įžvalgos. • KULTŪRA. Tai – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, kurią 15min.lt labai myli. • ŽMONĖS.LT. Mūsų žurnalistai apie žvaigždes žino viską, nes ši rubrika kuriama kartu su tai pačiai žiniasklaidos grupei priklausančiu populiariausiu Lietuvos savaitraščiu „Žmonės“.
UNIKALŪS LANKYTOJAI
200 000
2011
2010
0
2009
2008
• GAZAS.LT. Automobilių mėgėjų rubrika nestabdo, tad joje – visada šviežios ir įdomios automobilių pasaulio naujienos.
Portalų lenktynės 1 500 000
• JI24.LT. Portalo 15min.lt skiltis moterims visada patars, ką pagaminti šeimai pietums, kaip apsirengti ir pasirūpinti savo sveikata, kaip elgtis įvairiais gyvenimo atvejais. Tai tikri moterų namai. Ši rubrika yra kuriama kartu su savaitraščiu „Ji“. • MOKSLAS.IT. Šią rubriką portalas 15min.lt sukūrė mokslo ir IT naujienų gerbėjams. Joje kasdien rasite straipsnių apie naujausius mokslo atradimus, technologijų naujoves, IT verslo ypatumus. • PASAULISKIŠENĖJE.LT Keliautojų rubrika išsamiai rašo apie pačias įdomiausias lietuvių, ir ne tik, keliones, nuotykius, įspūdžius, joje – pasakojimai apie egzotiškas, dar neatrastas ir turistų jau pamėgtas šalis. • DEUCE.LT Atskira rubrika lauko teniso gerbėjams, vienintelė Lietuvoje profesionaliai nušviečianti šios sporto šakos aktualijas. • IKRAUK.LT 15min.lt portalo skaitytojų kuriamoje rubrikoje ikrauk.lt skaitytojai patys tampa žurnalistais: informuoja Lietuvos žmones, įdėdami naujienas, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Mielieji prenumeratoriai,
UNIKALŪS LANKYTOJAI
nuo šių metų liepos 5 d. nutraukiame popierinio savaitraščio „15min” leidybą. Atsiprašome, jeigu esate savaitraštį užsisakę ilgesniam laikotarpiui.
1 250 000
Maloniai prašome kreiptis dėl prenumeratos išlaidų kompensavimo el. pašto adresu prenumerata@15min.lt arba tel. +370 655 34258 ir +370 5 2105897, nurodant banko sąskaitos numerį arba kitą Jums priimtiną būdą atsiskaitymui.
1 000 000 750 000
Nuoširdžiai, „15min“
500 000 250 000
15min.lt
delfi.lt
lrytas.lt 2013
2012
2011
2010
2009
0 2008
2013
• LIETUVOS IR UŽSIENIO AKTUALIJOS. Portalas praneša tai, kas vyksta dabar. Greitai ir gyvai.
2012
2008 m.