15min savaitraštis 2012.05.25

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 19 (1250) • 2012 m. gegužės 25 d.

Kalėjimas be grotų Valstybės saugomi žmonės lieka gyvi, bet praranda gyvenimą. Jie priversti gyventi taip, tarsi jų nė nebūtų.

Verslas

Dujų rinkos atskalūnai Lietuva savo žemės gelmėse pradėjo ieškoti skalūninių dujų, kurių resursų neva yra tiek, jog brangių dujų iš „Gazprom“ galėtume nepirkti net kelis dešimtmečius. Ekspertai įspėja, jog vizijos gali būti tolimos nuo realybės.

8-9 psl.

Dovilė Jablonskaitė

4–5 psl.

Tyrimas

Aukso vertės skiedros L.Stankūnaitė negali nė žingsnio žengti be apsaugos.

BFL nuotr.

I.Gelūno nuotr.

Koncerno „Icor“ vadovas A.Janukonis po jo bendrovėse atliktų kratų pasiskelbė kankiniu: esą yra puolamas, nes kovoja prieš rusiškų dujų monopolį.

Tačiau vis garsiau kalbama, kad tie patys tarpusavyje susiję verslininkai kuria kitą monopolį – biokuro.

10-11 psl. „Eurovizija“

Baku: apie bėdas čia tylima K.Ziminaitės nuotr.

Azerbaidžano sostinė Baku svetingai ir su dideliais užmojais sutiko 57-ąją „Euroviziją“. Kalbėti apie povandenines sroves išdrįsta vos vienas kitas.

32–33 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

15min.lt apklausa

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Kaip sutikote žinią, kad 33-ejų Ramūnas Šiškauskas baigė krepšininko karjerą?

Teisingumo apaštalai Labiausiai linksniuojama sąvoka dabar – teisingumas. Tik ar atkreipėte dėmesį, kas ją įsikando?

Kas lipa ant bačkos reikalauti iš kitų teisingumo?

Labiausiai apdalyti Dievo ir neteisingos valdžios, nuskriausti prichvatizacijos ir teismų? Nieko panašaus. R.Ozolas, A.Matulevičius, P.Gylys, D.Kuolys, B.Genzelis, S.Stoma, N.Oželytė, N.Venckienė – tipiški valdžios žmonės.

Vicepremjeras. Per okupaciją – Vilniaus komsomolo vadas ir partijos propagandos šulas, atgavus laisvę – ministras be portfelio ir Seimo komiteto pirmininkas. Užsienio reikalų ministras. Švietimo ir mokslo ministras, prezidento patarėjas. Seimo komiteto pirmininkas, vienas LDDP lyderių. Valstybės laikraščio vyr. redaktorius. Dukart Seimo daugumos narė. Apygardos teisėja. Šiems ponams labai ilgai priklausė stebuklingos teisingumo svarstyklės, dėl kurių jie dabar grąžo rankas. Tačiau ką, būdami valdžioje, šie teisingumo apaštalai padarė, kad teisingumas taptų norma?

Kiek kainavo teisingumas, kai A.Matulevičius studentams lietuviams rusiškai rėždavo maskoliškas prakalbas? Ką nuveikė K.Prunskienės vyriausybės nariai R.Ozolas ir D.Kuolys, vienu šio kabineto dekretų už dyką gavę butus senamiestyje? Kaip traktuoti „teisingumą“, kai porai lygesnių už kitus piliečių įteikiami raktai nuo milijono vertės būsto?

Jei akimirkai patikėtume tuo, ką mala prisikėlę teisingumo apaštalai, jau kitą privalėtume klausti, o kas, jei ne LDDP Vyriausybės narys P.Gylys ir LDDP daugumos narys B.Genzelis, yra atsakingi už prichvatizaciją, už konopliovų ir petrikų machinacijas su mūsų pinigais 1992–1996 metais?

Pribloškė, dar galėjo žaisti (3739) 21 proc.

Liūdna – tokių žaidėjų turėjome vos kelis (4843) 27 proc.

Pritariu, sveikata svarbiau už dar vieną uždirbtą milijoną (7584) 42 proc.

Krepšiniu nesidomiu (1836) 10 proc.

10

21

proc.

proc.

Apklausoje dalyvavo 18005 žmonės

27 proc.

42 proc.

Savaitės praradimas –

R.Šiškauskas Vienas geriausių Lietuvos krepšininkų 33 metų Ramūnas Šiškauskas šią savaitę paskelbė baigiantis profesionalaus krepšininko karjerą.

„F & L“ production

„Pažaisti dar galėčiau, bet nebenoriu“, – paaiškino krepšininkas.

Iš gatvės į didįjį krepšinį atėjęs R.Šiškauskas iškovojo daug titulų, bet išeina prametęs du nelemtus baudos metimus Eurolygos finale.

Jo atstovaujamos CSKA nesėkmė Eurolygos finale buvo tokia skaudi, jog nepaguodė net po savaitės iškovotas Rusijos čempionato auksas.

Nemaža dalis net tų žmonių, kurie nuoširdžiai tiki kovojantys už teisingumą, yra dar reakcingesni už tuos, prieš kuriuos jie kovoja.

Kokius teisingumo aktus, vadovaudamas „valstybės laikraščiui“, kuriame buvo šlykščiai susidorojama su kitaminčiais, mums paliko S.Stoma ar dvi kadencijas valdančiajai daugumai priklausiusi, dabar iš signataro rentos gyvenanti N.Oželytė? Istorijai liko nebent „aktas“, kai Seimo daugumos atstovė „Palangoj, ant stogo ir kitur“, anot klasiko, broliavosi su Kauno banditų vadeiva „Lauryte“.

Teisėja N.Venckienė turėjo idealias sąlygas kasdien po bylą spręsti teisingai. Per metus – per 200, per dešimtmetį – 2000 teisingumo aktų. Ir nei tau ant bačkos lipti, nei svetimą vaiką į „YouTube“ ar minios tirštumą kišti.

Visiems šiems teisingumo apaštalams ne tik ne nuodėmė būtų pavydėti. Iš jų pačių derėtų reikalauti ataskaitos už tai, kodėl pas mus vis dar stinga teisingumo. Nepateiks. Užtenka pamatyti piktus teisingumo apaštalų ir jų šalininkų veidus, pasiklausyti lojimo – tiesiogine prasme – prie prezidentūros, ir neapsiriksi: tokie kartą jau įgyvendino savo teisingumą Lietuvoje. Tada jis vadintas klasiniu, proletariniu.

Bėda ta, kad nemaža dalis net tų žmonių, kurie nuoširdžiai tiki kovojantys už teisingumą, yra dar reakcingesni už tuos, prieš kuriuos jie kovoja. Jie atmeta ne tik kitą nuomonę, bet ir artimo meilę iš principo, jiems visur vaidenasi sąmokslai, o vienintelis argumentas dažniausiai tėra duot į snukį.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.lt Platinimas platinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

88 000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politika | 3

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

Lietuva ir Lenkija:

Intelektualai gelbės santykius Susirūpinę prastėjančiais tarpvalstybiniais santykiais, Lietuvos ir Lenkijos intelektualai kuria Jerzy Giedroyco forumą.

Ketvirtadienį Varšuvoje buvo paskelbtas Lietuvos intelektualų ir visuomenės veikėjų kreipimasis į Lenkijos visuomenę kurti J.Giedroyco forumą, kurio tikslas – gerinti santykius tarp abiejų tautų ir valstybių. Kreipimąsi pasirašė šimtas Lietuvos atstovų.

Taip pat šimtas Lenkijos intelektualų ir visuomenės veikėjų atsakė į lietuvių kreipimąsi, pritardami kurti bendrą J.Giedroyco forumą. Pateikiame abu laiškus.

Lietuvos intelektualų kreipimasis į lenkus Mieli bičiuliai!

Kelerius pastaruosius metus su nerimu stebime, kaip blogėja Lietuvos ir Lenkijos santykiai, auga ir įtampa tarp lietuvių ir lenkų. Veiklą iš esmės sustabdė tarpparlamentinė Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų grupė, viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta aukštų politikų neapgalvoti ir karingi pareiškimai.

O juk dar prieš kelerius metus abiejų šalių politikų susitikimuose skambėjo gražūs žodžiai apie strateginę dviejų šalių partnerystę, buvo žadama imtis svarbių ekonominių projektų, išspręsti tautinių mažumų problemas.

Visa tai buvo tik tušti pažadai, kurių netesėjus mūsų santykiai grįžo į 1994 metų lygį, prieš draugystės ir bendradarbiavimo sutarties tarp dviejų valstybių pasirašymą, ir turi tendenciją dar pablogėti.

Nesunku įvardyti vieną pagrindinių tokios situacijos priežasčių. Per šiuos du dešimtmečius dialoge tarp Lietuvos ir Lenkijos dalyvavo išimtinai tik politikai. Būta per mažai bandymų į tarpusavio santykių svarstymus įtraukti

įvairias lietuvių ir lenkų visuomenių grupes.

Tačiau nėra per vėlu daug ką mūsų santykiuose pakeisti. Taip, kaip tai daryti kažkada siūlė šviesus intelektualas, lietuvių kilmės lenkas J.Giedroycas, pateikdamas ULB koncepciją, kurioje ragino tarpusavio santykiuose regiono tautas atsisakyti nacionalinių egoizmų.

J.Giedroyco idėjos netapo kūnu. Tai įvyko ne vien dėl lenkų kaltės. Mes, lietuviai, o kažkuria dalimi ir mūsų kaimynai baltarusiai bei ukrainiečiai nesugebėjome perteikti savo visuomenėms, jog gali egzistuoti ne vien tik lenkiškas nacionalizmas ir šovinizmas, tačiau ir lietuviškas, baltarusiškas ar ukrainietiškas. Taip atsitiko ir dėl to, jog po 1994-ųjų politikai nusprendė „palikti istoriją istorikams“ – valstybių santykiuose dėl per didelio politkorektiškumo nebuvo aptartos senos žaizdos, padarytos vienos kitiems daugiausia XX a. pirmojoje pusėje.

Lietuvių ir lenkų santykiuose toliau nesutariama praeities vertinimo klausimais, mūsų santykius ir toliau gadina neišspręstos tautinių mažumų problemos.

Mes siūlome Jums nustoti būti pasyviais

lietuvių ir lenkų santykių stebėtojais. Bendrai kurkime J.Giedroyco forumą, kuris galėtų tapti platforma, padedančia megzti tiesioginius kontaktus tarp lietuvių ir lenkų, o kartu prisidėtų prie šviesios atminties intelektualų idėjų realizavimo visame ULB regione.

Forumas galėtų skatinti tiesioginius mokslo, meno, kultūros, švietimo sferoje dirbančių žmonių kontaktus bei iniciatyvas, jaunimo mainus, o taip pat plėtoti diskusijas skaudžiomis praeities temomis, priminti mūsų tautoms praeities pasiekimus. J.Giedroyco forumas galėtų tapti nepriklausomu nuo politikos vėjų ekspertu, atveriančiu tarpvalstybinių santykių skaudulius visame regione ir siūlančiu receptus, kaip gydyti senas žaizdas. Tebūnie mūsų tikslas – daugiau Lenkijos Lietuvoje, daugiau Lietuvos Lenkijoje!

Esame įsitikinę, jog geri santykiai tarp mūsų visuomenių neturi ignoruoti mūsų lenkų kilmės Lietuvos ir lietuvių kilmės Lenkijos piliečių interesų, priešingai, turi atkreipti dėmesį į jų būklę.

Mes manome – atėjo laikas veikti bendrai. Pradėkim keisti mūsų santykius iš apačios.

PASIRAŠO: istorikas Alfredas Bumblauskas, A.Mickevičiaus fondo valdybos pirmininkė Gražina Drėmaitė, istorikas Edvardas Gudavičius, fizikas Ramūnas Katilius, teatro režisierius Oskaras Koršuvovas, teatro režisierius, Lietuvių PEN centro prezidentas, rašytojas Herkus Kunčius, literatūrologas Darius Kuolys, Europos Sąjungos misijos Afganistane vadovas, buvęs URM vadovas Vygaudas Ušackas, Kovo 11-osios akto signataras, „15min“ vyr. redaktorius Rimvydas Valatka, rašytojas Tomas Venclova ir kiti.

Iš viso – 100 parašų.

Lenkų atsakymas lietuviams Lenkiją ir Lietuvą nuo amžių sieja istorija ir kultūra. Šios, tvaresnės už valstybines formacijas, sandraugos nutraukimas tiesiog neįsivaizduojamas. Apie ją liudija atskirų epochų palikimas: gotikos, renesanso, baroko, apšvietos, romantizmo. Tai mūsų europinė tradicija. Šiuolaikinė epocha atnešė tautų išsivaduojamąją emancipaciją, o kartu ir bendrijos politinę diferenciaciją. Praėjusiame šimtmetyje ne tik mūsų šalyse šiuos procesus kartais lydėjo sunkios dramos ir žmonių tragedijos.

Prie naujo tūkstantmečio slenksčio abi mūsų nepriklausomos, išsivadavusios iš totalitarizmo pančių, demokratiškos šalys, abi visuomenės ir kuriančios jas tautos pasirinko laisvų ir lygių bendriją, narystę NATO ir Europos Sąjungoje. Tai mūsų dabartis ir mūsų ateities pamatas.

Tačiau tarpvalstybinės sutartys nieko neapgina nuo pasitaikančių vaidų tarp kaimynų, nuo diplomatinių ginčų. Lenkijos ir Lietuvos santykiuose sugrįžtanti kas kiek laiko negera aura kelia nepasitikėjimą ir apsunkina savitarpio supratimą.

Mes negalime pasiduoti blogų prisiminimų, fobijų ir atgimstančių nusistatymų retorikai – kokie nuomonių skirtumai beatsirastų.

Net sunkiais laikais tarp mūsų nestigo geros valios žmonių. Šiandien turime remtis jų laimėjimais: įžvalgia J.Giedroyco ir Paryžiaus „Kultūros“ koncepcija, pagal kurią Lenkijai ir Lietuvai nėra kitos perspektyvos nei gera kaimynystė, tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo plėtra, užtikrinanti saugumą regione. Remtis Stanislawo Stomos ir Czeslavo Miloszo palikimu. Ir galiausiai Jono Pauliaus II mintimis,

Mes negalime pasiduoti blogų prisiminimų, fobijų ir atgimstančių nusistatymų retorikai. kuris puikiai suvokė mūsų tradicijų gilumą ir universalumą.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai negali apsiriboti oficialiais kontaktais. Tarpusavio sutarimo pagrindu turime kurti geros kaimynystės, demokratinės kultūros ir pilietinės civilizacijos bendriją. Mums reikia veiksmų pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir bažnyčių lygmenyje, reikia sąžiningos informacijos.

Reikia jaunimo mainų, turizmo plėtros, bendradarbiavimo meno, kultūros, mokslo, švietimo srityse, reikia istorinių ir visuomeninių debatų.

Reikia bendrų ekonominių sumanymų. Reikia žinių vieniems apie kitus. Šia intencija žemiau pasirašę visuomeninių, kultūrinių, ūkinių organizacijų atstovai, intelektualai ir žiniasklaidos žmonės nutaria įsteigti Dialogo ir bendradarbiavimo forumą. Įsipareigojame vykdyti ir remti visus veiksmus, tarnaujančius tarpusavio supratimui ir sutarimui, bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Lenkijos visuomenių ir tautų.

Deklaruojame, jog rūpinsimės, kad mūsų šalių visuomenės nuomonei būtų užtikrinta sąžininga informacija, padėsianti geriau pažinti vieniems kitus.

PASIRAŠO: rašytojas, lenkų PEN klubo prezidentas Jacekas Bochenskis, poetė Julia Hartwig, kino režisierė Agnieszka Holland, S.Batoro fondo direktorė Ewa Kulik-Bielinska, „Gazeta wyborcza“ vyr. redaktorius Adamas Michnikas, Varšuvos miesto viceprezidcentas Wlodzimierzas Paszynskis, habilituotas istorijos mokslų daktaras Andrzejus Zbikowskis ir kiti.

Iš viso – 100 parašų.

Garsiausi saugomi asmenys – nusikaltėliai Saugomas asmuo privalo pasirašyti sutartį, kad sutinka su jam taikomomis apsaugos priemonėmis. Sutarties sąlygas pažeidusiam asmeniui apsauga paprastai nutraukiama. Tačiau Lietuvoje padaryta išimčių. Tai įvyko, kai 2004-aisiais buvo suimtas ir sunkiais nusikaltimais apkaltintas Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu laikytas Jonas Bielskis, pravarde Senelis (nuotr.). Remiantis J.Bielskio parodymais, už grotų turėjo atsidurti Henrikas Daktaras ir jo gaujos nariai.

Nepatvirtintais duomenimis, J.Bielskis kurį laiką buvo vežiojamas iš vieno policijai priklausančio buto į kitą, vėliau grįžo į savo prabangius namus Kaune. Iš ten akylai saugotas J.Bielskis 2006-ųjų balandį paspruko. Praėjus trims mėnesiams vyras buvo sulaikytas Rusijoje, Sankt Peterburge. Sutartį pažeidusiam J.Bielskiui grįžus į Lietuvą apsauga buvo atnaujinta. Jam padaryta išimtis, nes šio asmens parodymai buvo labai vertingi.

Iki šiol Lietuvoje ilgiausiai – daugiau kaip 10 metų – saugotas buvęs „Vilniaus brigados“ narys Viktoras Akmanavičius, pravarde Gorbatyj. Jis buvo teisiamas keliose bylose. Į posėdžius V.Akmanavičių atlydėdavo kaukėti ir automatais ginkluoti pareigūnai.

V.Akmanavičiaus parodymai padėjo į teismo suolą pasodinti „Vilniaus brigados“ lyderius. Jam už bendradarbiavimą skirti tik pataisos darbai.

4 | Visuomenė

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

Liudytojų apsauga: Kiek žmonių Lietuvoje saugoma pagal Liudytojų ir nukentėjusių asmenų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio programą, kiek tai kainuoja, kur ir kaip tai daroma? Policijos departamentas visus klausimus vertina kaip grėsmę globojamų asmenų saugumui ir atsitveria tylos siena.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Informacija neteikiama prisidengiant valstybės paslaptimi. Nekalbama net apie tuos dalykus, kurie yra vieši ir laisvai prieinami plačiajai visuomenei, nes juos apibrėžia šalies įstatymai.

Manoma, kad kiekvienas iš pažiūros nekaltas žodis gali padaryti neatitaisomos žalos, ypač po pastarųjų savaičių įvykių, kai dukrą pagaliau susigrąžinusi Laimutė Stankūnaitė priversta gyventi slaptoje vietoje. Jas abi visą parą saugo Kriminalinės policijos biuro pareigūnai. „Kam reikia, tie ir žino“ Apie tai, kiek valstybei kainuoja vieno asmens apsauga, tegalima spėlioti.

Manoma, kad išlaikyti vieną saugomą žmogų atsieina apie 35–40 tūkst. Lt per mėnesį. Į šią sumą įskaičiuojamas policijos pareigūnų darbas, konspiracinio buto nuoma ir jo išlaikymas, saugomo asmens vežiojimas, maitinimas, gydymas, aprūpinimas būtiniausiomis prekėmis. L.Stankūnaitė

žiniasklaidai yra prasitarusi, kad jai net maistas nieko nekainuoja – viską, ko reikia, nuperka ir į namus atneša apsaugos darbuotojai.

Anuomet dėl dukters globos kovojusi moteris sakė, kad per mėnesį iš valstybės gauna 390 Lt pašalpą.

Pasak Kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos pareigūnų, normatyvų, kiek turi būti skiriama vienam saugomam liudytojui, nėra.

Esą tai priklauso nuo poreikių ir individualios situacijos. „Vienam gali būti gal 10 Lt, kitam – gal 100Lt, o kitam – nieko. Tai yra valstybės paslaptis, kam reikia, tie ir žino“, – teigė pareigūnai.

Jokio asmeninio gyvenimo Detalių, kaip ir kur saugoma jo klientė, nežino net L.Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas. Tačiau jis, kalbėdamasis su savaitraščiu „15min“, patikino, kad būti saugomam – ne privilegija, o sunki našta. „Tai – visų pirma didžiulis diskomfortas, nes esi priverstas gyventi su svetimais žmonėmis ir esi priklausomas nuo jų taisyklių ir reglamento. Baisiausia, kad tokioje padėtyje atsiduri dėl kažkokių asmenų neteisėtų veiksmų, pavyzdžiui, grasinimų ar bandymo pasikėsinti“, – svarstė G.Černiauskas.

L.Stankūnaitės gynėjas atkreipė dėmesį, kad jo klientė asmeninio gyvenimo neturi jau ketverius metus: „Ji net negali jo susikurti – susirasti draugo ar vyro. Tai iš esmės neįmanoma. Ji net į kavinę negali nueiti.

Apie spontanišką elgesį pamiršk – viskas suplanuota, suderinta iki smulkmenų. Susitikimai su artimaisiais organizuojami tam tikrose vietose ir tik po to, kai jos kruopščiai patikrinamos ir įsitikinama, kad saugu.“ Net būdamas L.Stankūnaitės advokatu G.Černiauskas nežino jos gyvenamosios ar buvimo vietos. „Klientės padėtį palyginčiau su jausmu, kai atsiduri svetimoje šalyje, priešiškoje aplinkoje – lyg nepageidaujamas imigrantas. Tada užsidarai

R.Jurka: „Sistema sulaukia kritikos, nes valstybei kainuoja milžiniškus pinigus. Tačiau tvarka nekeičiama, nes ji padeda kovoti su mafija.“

šeimos rate, o jei ir jos neturi, lieki vienas tarp keturių sienų. Prie viso to prisideda paslapties našta, nes niekam negali būti atviras, negali pasipasakoti, atskleisti gyvenimo detalių. Supa tik svetimi žmonės, o kartais kiekvienam norisi turėti privačią erdvę“, – kalbėjo G.Černiauskas, neatmesdamas prielaidos, kad L.Stankūnaitei ir jos dukrai gali tekti atsisveikinti su praeitimi ir kurti ateitį su nauja tapatybe.

Slaptumas kiša koją skaidrumui Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamojo proceso katedros vedėjas, prof. dr. Raimundas Jurka, apie saugomus asmenis parašęs mokslinį darbą, tvirtina, kad Lietuvos teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų apsauga, yra aukšto lygio.

Kurdami Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio programą lietuviai, kaip teigiama šaltiniuose, rėmėsi JAV patirtimi. „Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių rūšys, aplinkybės ir tvarka,

L.Stankūnaitės advokatas G.Černiauskas teigia net nežinantis, kur ji su dukra I.Gelūno nuotr. gyvena.

Visuomenė | 5

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

kalėjimas be grotų kuriomis skiriama valstybės apsauga, yra apibrėžtos įstatyme. Jis viešas ir galiojantis.

Todėl man keistas policijos pareigūnų drebulys apie tai kalbėti. Lygiai taip pat nesuprantama, kam slėpti asmenų, saugotų nuo 1996 metų, kai buvo patvirtinta Liudytojų apsaugos programa, skaičių ir lėšų, kasmet atseikėjamų programai, dydį“, – stebėjosi profesorius.

Dėl tokio duomenų slaptumo tampa sudėtinga kontroliuoti, kur panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai. „Juk į viešumą buvo iškilę atvejų, kai ne pagal paskirtį naudotasi liudytojų apsaugai skirtais butais ir pan.“ – pastebėjo R.Jurka, priminęs prieš keletą metų garsiai nuskambėjusią istoriją apie slaptą butą Vilniuje, kuriame glausdavosi ne valstybės saugomi liudininkai, o tuometis policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.

– Viena slapčiausių JAV specialiųjų tarnybų – JAV maršalų tarnyba, vykdanti ir Liudytojų apsaugos programą, skelbia šiokius tokius savo veiklos rezultatus. Kodėl Lietuvos policijos departamentas apie tai neteikia jokios informacijos?

– Liudytojų ar nukentėjusių asmenų apsauga – tai įstatymais reglamentuota veikla, kuri turi valstybės paslapčių žymą. Daug kas toje tarnyboje užslaptinta, todėl gana sudėtinga ką nors kalbėti.

Plastinė operacija – retas kraštutinumas Apsaugos priemonių gali būti įvairių – nuo fizinės asmens bei jo turto apsaugos, leidimo laikyti ginklą išdavimo iki tapatybės keitimo ar net plastinės operacijos. „Plastinė operacija kainuotų labai brangiai, tačiau tai – kraštutinė priemonė. Čia jau ne pinigų klausimas, o žmogaus pasiryžimo, psichologinio pasirengimo“, – įsitikinęs R.Jurka.

Gauti informacijos apie saugomo asmens išlaikymui skiriamas lėšas jam irgi nepavyko. Tačiau manoma, kad Lietuvoje nėra nuostatos užtikrinti žmogui iki apsaugos skyrimo buvusį pragyvenimo lygį. Tokia tvarka galioja Italijoje. „Sistema sulaukia kritikos, nes valstybei kainuoja milžiniškus pinigus. Tačiau tvarka nekeičiama, nes ji padeda kovoti su mafija ir įvairiomis nusikalstamo pasaulio grupuotėmis: turint galvoje, kad asmens parodymai gali lemti rimtos bylos sėkmę, išlaidos pateisinamos“, – apibendrino R.Jurka.

– Tačiau negi grėstų reali žala, atskleidus du skaičius – kiek asmenų saugota nuo programos įsigaliojimo ir kiek lėšų kasmet skiriama programai vykdyti?

– Jei atskleistume skaičius, tai iš dalies būtų tam tikras masto atskleidimas. Tegaliu pasakyti, kad tai gana brangu. Pagalvokite: patalpų nuoma, jas reikia keisti, saugomus asmenis reikia vežioti, gydyti, mokyti, įdarbinti ir t.t.

Prapulti įmanoma ir Lietuvoje Apie ne pagal paskirtį naudotą liudytojų apsaugai skirtą butą buvęs policijos generalinis komisaras, dabar teisines paslaugas teikiančiai Alytaus bendrovei vadovaujantis V.Grigaravičius interviu „15min“ nekalbėjo, tačiau sutiko bent šiek tiek praskleisti Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos programos šydą.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

– Negi valstybė už saugomą žmogų atsakomybę ir finansinę naštą prisiima iki jo gyvenimo galo?

– Tikrai ne. Laikui bėgant jam ar visai šeimai padedama adaptuotis tam tikroje parinktoje aplinkoje – nebūtinai Lietuvoje, galbūt kokiame nors pasaulio kampelyje. Per tam tikrą laiką žmogus išmokomas vietos kalbos, specialybės, jei reikia. Visa tai vyksta valstybės lėšomis. Po to šeima ar asmuo pradeda gyventi savarankiškiau: įsidarbina, gauna pajamas ir valstybės dotacija tolydžio mažėja. Ateina laikas, kai žmogus visiškai save išlaiko, valstybės finansinės injekcijos nutraukiamos. Mažinama ir elektroninė apsauga, nors, aišku, žmogus ar šeima kontroliuojama kokiais nors kitais būdais. Tačiau galų gale pradedama gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau tam reikia labai daug laiko, tai ilgas procesas, priklausantis nuo žmonių sugebėjimų, nuo grėsmės dydžio – ar ji mažėja, ar išlieka stabili. Yra atvejų, kai apsauga visai nutraukiama.

Tačiau ir tokiu atveju gali kilti problemų.

Ilgą laiką saugotas žmogus gali jausti baimę, kad jis niekam neberūpi. Be to, jei pareigūnai ilgus metus nesikeičia, jie tampa draugais, atsiranda psichologinis ryšys, o vieną dieną tenka visus saitus nutraukti.

Tai irgi sunku.

– Ar yra atsižvelgiama į saugomo asmens statusą visuomenėje ir pajamas? Ar užtikrinamas analogiškas pragyvenimo lygis buvusiajam?

– Neturi reikšmės, ar žmogus gyveno finansiškai labai gerai, ar blogai. Viskas pagal valstybės išgales. Biudžete numatomos lėšos, sudaromos sąmatos ir pagal jas gyvenama. Būna ir taip, kad saugomas asmuo gyvena geriau nei gyveno būdamas nesaugomas, o būna, kad sąlygos suprastėja. Tačiau kiekvienas sutinka su valstybės sąlygomis, nes nori gyventi. O valstybė kiek gali, tiek aprūpina. Mano praktikoje yra buvę atvejų, kad trūko lėšų. Tada kreipiesi į Vyriausybę, ji iš rezervo fondo lėšų skiria papildomą finansavimą. Niekas juk

nežino, kiek žmonių reikės saugoti pareigūnams: kiek šiemet, kiek kitais metais?

Gal nė vieno, o gal atsiras kokios septynios naujos šeimos?

– Pagal kokius kriterijus nustatoma, kuriuos asmenis reikia saugoti, o kurių ne?

– Situacijų būna labai įvairių. Galbūt asmuo dalyvauja ikiteisminiame tyrime kaip proceso dalyvis – gal nukentėjęs, gal įtariamasis, gal svarbus liudytojas. Gali būti saugomi įtariamieji, sutikę bendradarbiauti su teisėsauga, nusprendę duoti svarbius parodymus, kad ir Henriko Daktaro byloje.

– Kaip parenkamas apsaugos modelis? Asmens tapatybės keitimas atrodo įtikimai, o plastinės operacijos skamba kaip iš fantastikos srities.

– Saugoma, atsižvelgiant į grėsmes. Viskas, kas numatyta įstatyme, yra realu. Tai nėra masiškas reiškinys. Jei tos priemonės reikėtų, atsirastų ir lėšų.

– Ar plastinės operacijos priemonė Lietuvoje jau panaudota?

– Nesakysiu.

– Ar įmanoma likti saugiam Lietuvoje?

– Pavyzdžių yra – ir ne vienas. Iš tikrųjų įmanoma. Tiesa, tokiu atveju kur kas paprasčiau saugoti vieną žmogų, tačiau pasitaiko, kad imamasi visos šeimos apsaugos. Šeima – tam tikras balastas, kuris gali

V.Grigaravičius sako, kad valstybės saugomi žmonės tarsi išnyksta.

A.Ufarto/BFL nuotr. sukelti papildomų nenumatytų problemų.

Vaikai, mokykla ar darželis, poliklinika – kyla daugiau grėsmių.

– O kaip sprendžiami atvejai, kai saugoti imtas asmuo turi įsipareigojimų, tarkime, paskolą banke? Ar ją irgi dengia valstybė?

– Visos iškilusios problemos dėl turtinių klausimų sprendžiamos sutarus visoms suinteresuotoms šalims, pasikonsultavus su teisininkais ir pan.

Saugomas asmuo gali dalyvauti procesuose, jis yra pasiekiamas, tačiau tam tikrais atvejais ištrinamas iš visuomenės, iš registrų. Jo tarsi nėra. Jis prapuolė. Viskas.

O iš tikrųjų jis gyvuoja saugomas valstybės, palaikomos kasdienės reikmės – ir mokslas, ir darbas.

Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio programa savo efektyvumu įrodė, kad ji yra reikalinga: daug nusikaltimų atskleidžiama, išsaugoma daug žmonių gyvybių. Daugelis valstybių ją naudoja daugybę metų. Lietuva palyginti saugi valstybė, neturi problemų su mafija ar gaujomis kaip Italija, JAV, Kolumbija ar Venesuela. Esant reikalui tarp valstybių vyksta bendradarbiavimas, partneriai užsienyje padeda saugomiems asmenims integruotis į bendruomenę, randa darbo vietą ir pan.

Komentaras

6 | Savaitės interviu

Artūras Račas redakcija@15min.lt

„Bitė Lietuva“ vadovas

Sudėtingai paprasta: pasitikėti valstybe D.Kedžio istorija nuo pat tos dienos, kai paštu gavau vaizdo įrašus, kuriuose nufilmuota jo ir L.Stankūnaitės dukra, man yra mįslė.

Aš iki šiol nežinau, kas šioje istorijoje kaltas, o kas teisus, kas nusikaltėlis ir kas nukentėjusysis, kas sąmokslininkai, o kas to galimo sąmokslo aukos. Žinau neginčijamus faktus: du nužudyti ir du keistomis aplinkybėmis mirę žmonės. Žinau, kad tos, mano nuomone, keistos mirtys oficialiai buvo pripažintos natūraliomis, tačiau man, atsižvelgiant į visas aplinkybes ir kontekstą, jos vis tiek atrodo keistos. Kita vertus, nežinau jokių faktų, kurie leistų abejoti ekspertų (tarp kurių, berods, buvo ir su Lietuva niekaip nesusijusių) išvadomis. Žinau, kad pastaruosius beveik dvejus metus, po to, kai, mano nuomone, gana keistomis aplinkybėmis žuvo A.Ūsas, pagrindine visos istorijos ašimi tapo ne keturios mirtys, o mažos mergaitės likimas.

Dar žinau, kad apie tą mergaitę ir jos motinos sudėtingus santykius su D.Kedžiu buvo rašoma spaudoje dar 2007 m. vasario mėnesį. Žinau, kad tada buvo rašoma apie konfliktus, smurtą, D.Kedžio seserį N.Venckienę ir jos vyrą advokatą A.Venckų.

Bet nieko apie pedofiliją ar mergaitės tvirkinimą.

Nemažai žinau apie po to vykusius teismo procesus ir teismų sprendimus. Ne vieną jų perskaičiau nuo pradžios iki pabaigos. Kaip ir viešai skelbtas ekspertų išvadas, mergaitės ir jos motinos laiškus. Žinau ir apie 2012 metų kovo 23-iąją, atidžiai peržiūrėjau viešai prieinamą gegužės 17-osios įvykių filmuotą medžiagą.

Atrodytų, jog esu pakankamai informuotas, kad galėčiau bent jau pats sau atsakyti į visus kylančius klausimus ir galutinai apsispręsti.

Bet negaliu.

Nes net ir turėdamas pakankaNet ir mai daug inforturėdamas macijos, vis dar abejoju. pakankamai daug Ir tada iškyla informacijos, vis paprasta ir kartu dar abejoju. labai sudėtinga dilema: ką daryti toliau?

Atsakymas į šį klausimą taip pat labai sudėtingai paprastas: pasitikėti.

Pasitikėti tais, kuriems aš savanoriškai perdaviau savo teisę spręsti už mane: teisėjais, prokurorais, policininkais, ekspertais, vaikų teisių specialistais, psichologais, pagaliau – ministrais ir Seimo nariais.

Kalbant labai paprastai – pasirinkau pasitikėti valstybe, kurios pilietis aš esu. Nepaisant to, kad ne viskas toje valstybėje man patinka, kad daug ką, jei galėčiau, joje keisčiau ir kad daug kas, kas toje valstybėje vyksta, man kelia abejonių.

Gali būti, kad taip pasirinkdamas klystu. Bet tokiu atveju tikriausiai turėčiau kaltinti tik pats save – juk tai aš kūriau tą valstybę, kurioje šiandien gyvenu. Aš rinkau Seimo narius, priėmusius įstatymus, kuriais vadovaudamiesi veikia teisėjai, prokurorai, policininkai ir vaikų teisių specialistai. Aš rinkau prezidentus, kurie skyrė teisėjus, šiandien priimančius sprendimus civilinėse ir baudžiamosiose bylose, bei pasirašydavo įstatymus, kurie būdavo priimami Seime. Žinau, kad visada turėjau galimybę balsuoti kitaip, galėjau nebalsuoti visai, galėjau protestuoti, kai mano išrinktieji elgėsi ne taip, kaip aš tikėjausi ar norėjau. Taip pat žinau, kad ne visas galimybes išnaudojau.

Ir žinodamas visa tai, stebiuosi tokiais, kaip, pavyzdžiui, D.Kuolys, S.Stoma ar V.Landsbergis, kurie, turėdami tokias pat galimybes ir pasirinkę netikėti valstybe, taip lengvai susitaiko.

Juk galėtų bent pabandyti. Jei tikrai netiki ir nepasitiki.

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė Lietuva“ vadovu šį mėnesį paskirtas 47 metų kanadietis Chrisas Robbinsas nebijo likti kvailiausiu darbuotoju įmonėje. „Geras vadovas neturėtų bijoti priimti protingesnių darbuotojų už save.

Bet, sekant šia logika, kompanijos vadovas turėtų likti kvailiausiu darbuotoju įmonėje“, – šią mintį paaiškina C.Robbinsas. Prieš dvejus metus „Bitė Group“ pradėjęs dirbti C.Robbinsas galėjo rinktis, kur įsikurti: Vilniuje ar Rygoje. Pasirinko Lietuvos sostinę ir, sako, nesigaili: graži aplinka, malonūs žmonės, o ir klimatas čia panašus kaip gimtojoje Kanadoje. Trūksta tik kalnų.

Vienas blogiausių gyvenimo Lietuvoje aspektų – velniškai sudėtinga kalba.

Jos vyras mokosi savarankiškai, kiekvieną dieną tam skirdamas po valandą. „Galiu perskaityti sakinį ir suprasiu daugumos žodžių šaknis, bet ką tas žodžių kratinys reiškia – neįsivaizduoju. Visos tos galūnės, žodžių junginiai, formos... Kaip jūs nepasiklystate?!“ – juokiasi kanadietis.

– Lietuviai „Bitę“ vertina kaip „vidurinį“ operatorių tarp kokybiškiausio ir pigiausio. Kaip jūs matote kompaniją Lietuvos telekomunikacijų sektoriuje?

– Žinoma, reikia geros kainos ir kokybės, bet Lietuvoje visi operatoriai pamažu susilieja. T.y., iš esmės mūsų visų kainos yra tokios pat, padengiamumas toks pat ir kokybė yra vienoda. Taigi vietos „per vidurį“ čia kaip ir nėra. Nebėra kompromiso – gerą kainą ir kokybę būtina suteikti. Mūsų pagrindinis dėmesys, pridėtinė vertė yra klientų aptarnavimas.

– Konkurentai neseniai pradėjo naują kainų karą, į jį įsijungė ir „Bitė“. Kam šie kainų karai naudingi?

– Paprastas atsakymas – klientui.

Tačiau kainos šiame sektoriuje nuolat krenta pastaruosius penkerius metus. Šiuo metu kainos Lietuvoje yra mažiausios Europoje, todėl jos smarkiai nebekris.

Taigi manau, kad tie veiksmai, kuriuos atlieka konkurentai, yra trumpalaikiai. Ir, atvirai sakant, jie atrodo desperatiški.

– Neseniai paskelbtoje mobiliojo ryšio tinklų apžvalgoje „Bitės“ 3G tinklo aprėptis siekė vos 9,6 proc. („Omnitel“ – 74,2 proc.; „Tele2“ – 63 proc.). Ar iš tiesų taip yra?

– Žinoma, tie žemėlapiai yra visiškai tikslūs. Bet man tai nerūpi. Mes žiūrime į tai, kaip ir kur mūsų klientai naudojasi mobiliuoju ryšiu, ir tuo remdamiesi plečiame tinklą. Taigi tas žemėlapis puikiai parodo, kur mūsų klientams reikia 3G paslaugų ir kur jos aktyviausiai naudojamos.

Man nerūpi, kieno tinklas didesnis.

Ir mes nesistengiame pastatyti tokio tinklo, kuris sutaptų su konkurentų.

Mes statome tokį tinklą, kokio reikia

Dosjė Visas vardas: Christopheris Alanas ROBBINSAS Gimimo data: 1965 m. kovo 26 d.

Išsilavinimas: Verslo administravimo magistras, McMaster universitetas, Kanada.

Komercijos bakalauras, Albertos universitetas, Kanada.

Darbo patirtis: 2008–2010 m.: generalinio direktoriaus pavaduotojas klientams, „Wind Mobile“, Torontas (Kanada); 2002–2008 m.: rinkodaros vadovas, „Vodafone“ („Oskar Mobile“), Praha (Čekija); 1998–2002 m.: strateginio planavimo ir finansų vyresnysis direktorius, „Rogers Wireless“, Torontas, Vankuveris (Kanada).

mūsų klientams. Žinote, kai pasirodė ta ataskaita, mes nustebome: argi jie iš tiesų taip švaisto pinigus?

Man patinka faktas, kad mes neinvestuojame be reikalo. Kalbant apie pinigus, per pastaruosius penkerius metus mes investavome apie 500 mln. Lt. – Grupės savininkė „Mid Europa Partners“ dar 2007 metais, perėmusi kompaniją, išleido obligacijas, kuriomis finansavo dalį „Bitės“ įsigijimo sandorio. Iki 2014-ųjų jums reikia grąžinti per 190 mln. eurų skolų. Ar sugebėsite tai padaryti?

– Visi to nuolat klausinėja ir man tai atrodo keista.

Mano žiniomis, dauguma kompanijų visame pasaulyje naudojasi įvairiomis skolų finansavimo versijomis. „Google“ pernai surinko 3 mlrd. JAV dolerių korporacinės skolos. Niekam tai nekelia rūpesčių.

Skolos lygis mums nekelia rūpesčių.

Tai tiesiog būdas finansuoti verslą.

Kalbant apie finansus, praėjusiais metais mūsų situacija buvo stabili.

Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais tarptinklinio sujungimo kainos sumažėjo 40 proc., stabilių pajamų išlaikymas – išties geras pasiekimas.

– „Bitės“ pasitraukimas iš Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) viešųjų pirkimų sistemos: logiškas sprendimas ar impulsyvus, parodomasis žingsnis?

– CPO viešieji pirkimai yra visiškai nelogiški. Mobiliojo ryšio kainos jau yra mažiausios visoje Europoje. Siūlomos paslaugos, tinklo aprėptis ir produktai yra vienodi. Tačiau šie pirkimai remiasi vien kaina.

Mes orientuojamės į klientų aptarnavimą. Jei jie nenori to įvertinti – puiku, mes skirti ne visiems. Mes nedalyvausime ir negaišime savo laiko tam, kas mums nesuteiks naudos.

– Ką keičia jūsų tapimas „Bitė Lietuva“ vadovu?

– Šį vaidmenį aš atlieku nuo pernai metų vasaros. Mano pagrindinis dėmesys buvo skirtas Lietuvai, o grupės vadovas Fredas Hrenchukas užsiėmė

Savaitės interviu | 7

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

neinvestuoja be reikalo Ch.Robbinsas apie konkurentų veiksmus: „Jie veltui švaisto laiką ir klientų pinigus.“ L.Balandžio nuotr.

Latvija ir Estija, tik kartais užsukdamas čia.

Pagrindinė šito pasikeitimo priežastis yra ta, kad tai, ką mes darėme, buvo sėkminga. Mes turime 500 darbuotojų, per 1 mln. klientų – toks jausmas, kad mums reikia generalinio direktoriaus.

– Pakalbėkime apie telekomunikacijų ateitį. Ar operatorių ateitis – mobilusis internetas, o žmonės reikiamas paslaugas gaus per aplikacijas?

– Visa tai labai daug priklauso nuo žmonių poreikių ir elgsenos, ar jie norės naudotis įvairiomis aplikacijomis, tokiomis kaip „Skype“, „Blackberry Messenger“ ir pan. Manau, kad pasauliniu mastu tokios aplikacijos gali išpopuliarėti, bent tik tam tikrose rinkose.

Tarkime, JAV, Didžiojoje Britanijoje, kai kuriose Azijos ar Europos rinkose, kur mobiliojo ryšio paslaugų kainos yra didelės, jos turi perspektyvų.

Taigi logiška, kad klientai gali pasakyti: „Gerai, jei galiu tai gauti už dyką ar jei tai įeis į mano mokesčius už mobiliuosius duomenis, man tai tinka.“ Tokiu atveju mobilieji operatoriai gali nustatyti pastovius mėnesinius mokesčius už paslaugas. Žmonės turės mokėti už prieigą, o ne naudojimą, kadangi su tokiomis aplikacijomis naudojimas bus neribotas.

Kalbant apie Lietuvą, žmonės tokiomis aplikacijomis susidomės gerokai vėliau.

Kai mobiliojo ryšio paslaugų kainos yra mažos, tokios aplikacijos kelia labai mažą grėsmę operatoriams, nes žmonėms nebėra tokios didelės paskatos jas rinktis.

– Kada Lietuvoje įsitvirtins 3G ir išmanieji telefonai?

Aš dirbu šioje rinkoje, bet nesidomiu, koks ryšys yra telefone.

– Jei grįžtumėte 10 metų atgal ir paskaitytumėte tuometines prognozes, tai turėjo nutikti prieš 8 metus. Šie dalykai yra gerokai pervertinami.

Dabar, mažėjant mobiliojo interneto ir išmaniųjų telefonų kainoms, pardavimų kreivė kyla.

Aš tikėčiausi, kad Lietuva, Latvija pasivys Vakarų Europą per artimiausius 18–24 mėnesius. Išmanieji telefonai užims apie 50–60 proc. telefonų rinkos.

Manau, tuo metu turėtų nelikti esminių skirtumų tarp mobiliojo ir išmaniojo telefono. Visi telefonai rinkoje galės apdoroti mobiliojo interneto duomenis.

– Kuriais metais laukiate 4G proveržio?

– Pirmiausia, nemanau, kad žmonėms iš esmės tai rūpi. Aš dirbu šioje rinkoje, bet nesidomiu, koks ryšys yra telefone. Net namuose nežinau, koks konkrečiai yra mano internetas. Man tai nerūpi ir man nesvarbu, koks yra jo greitis, aš to net nežinau.

Kaip mes į tai žiūrime? Mes stebime, kokiomis paslaugomis žmonės naudojasi tam

tikrose vietose, ir kai toms paslaugoms reikia didesnio greičio – mes jį parūpiname.

Didelė dalis mūsų klientų, besinaudojančių mobiliuoju internetu, tikrina el. paštą.

EDGE ryšys pakankamai greitas el. paštui.

Jei jie naršo internete, šio ryšio taip pat tam užtenka. Kai iškyla poreikis spartesniam duomenų perdavimui, mes pastatome 3G stotį.

Kalbant apie 4G LTE, nemačiau aplikacijų, kurioms reikėtų tokio greičio, nemačiau ir pritaikytų telefonų. Žinoma, mes turime keturias vietas Kaune, kur atliekame bandymus. Per artimiausius tris mėnesius ketiname įrengti 20 pastočių, tačiau tik tam, kad išbandytume, kaip veikia technologija, kokį greitį galime pasiekti ir panašiai.

– Jūs turite „Blackberry“ telefoną. Kam jūs jį naudojate be skambučių ir SMS žinučių?

– Žinoma, skambučiai, SMS, el. paštas (maždaug pusę el. laiškų susitvarkau telefonu, o ne kompiuteriu ar „iPad“), „Google“, „Facebook“, „Twitter“ – telefoną aktyviai naudoju socialiniams tinklams, pvz., skelbiu būsenos atnaujinimus, dalijuosi nuotraukomis.

Taip pat turiu „WhatsApp“ bei korėjiečių „Kakao Talk“ (tiesioginio susirašinėjimo aplikacijos, – aut. past.), daug kitų programų. Mano mobiliojo ryšio sąskaita visada būna labai didelė ir man tai kelia nerimą (juokiasi).

8 | Verslas

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

Dujų rinkos atskalūnai Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt

Lietuva turi dar vieną viziją – pumpuoti iš savo žemės gelmių skalūnines dujas, kurių resursų yra tiek, jog savo ir „Gazprom“ santykiuose galėtume padaryti kelių dešimtmečių pertrauką.

Tačiau ir ši svajonė kol kas šakėmis ant vandens rašyta – iš tiesų nėra aišku, kiek skalūnų slypi Lietuvos žemės gelmėse. „Minijos nafta“ tapo pirmąja bendrove Lietuvoje, pradėjusia skalūnų angliavandenilių paiešką. Žingsnis menkas, visgi tikimasi, kad pirmieji tyrimai padės pažinti skalūninių dujų klodus, kurie, kaip skaičiuoja JAV energetikos informacijos administracija, Lietuvoje siekia apie 113 mlrd. kub. m. Pernai Lietuva suvartojo apie 3,4 mlrd. kub. m dujų, tad jei išties turime tiek skalūninių dujų, su „Gazprom“ išsiskirti galėtume bent trims dešimtmečiams. O tuo atveju, jei „Achema“, išsiderėjusi pigesnes „Gazprom“ dujas, ir toliau pirktų jas tik iš šios dujų milžinės, be rusiškų dujų galėtume verstis daugiau nei 50 metų.

Skaičius

113

„Minijos nafta“ naujajame gręžinyje pirmiausia ieškos naftos, bet pakeliui pasidairys ir skalūnų.

Bendrovės nuotr.

mlrd. kub. m

Tiek skalūninių dujų gali slypėti Lietuvos gelmėse.

Teks metus palaukti Šilutės rajone, netoli Švėkšnos esančiame Kalnalių kaime, prieš savaitę pradėtos skalūnų dujų ir naftos paieškos. Į gręžinį ketinama investuoti 6,5 mln. Lt, bet pinigai pirmiausia skirti tikintis rasti naftos. Pakeliui į žemės gelmes bus ieškoma ir skalūnų. „Čia yra šiek tiek šou elemento, – „15min“ sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius. – Rimtas skalūninių dujų Europoje tyrimo gręžinys kainuoja apie 15 mln. JAV dolerių, net ne litų. Čia gręžiamas tradicinis naftos gręžinys, kol kas nėra jokių planų daryti atšakų, kurios būtų jau rimtesnė paraiška skalūninių dujų paieškai.“ „Minijos naftos“ gamybos vadovas Ignas Vaičeliūnas aiškino, kad skalūninės dujos

Užsk. Nr. 305104

gali glūdėti maždaug po puse Lietuvos teritorijos: „Tai apima vakarinę Lietuvos dalį, į vakarus nuo Raseinių, apie Raseinius jau turėtų būti mažesnės perspektyvos.“

Gręžinys Šilutės rajone „Skomantai 1“ turėtų būti išgręžtas per kelis mėnesius. Tačiau vertinti, kas jame glūdi, bus galima tik maždaug po metų – paimtas mėginys dar

Verslas | 9

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

Grąžina į realybę Viltims, kad Lietuvoje radus skalūninių dujų atsisveikinsime su „Gazprom“, tikriausiai lemta žlugti, nes vargu, ar Lietuva gali patenkinti savo dujų poreikį. „Tam, kad išgautų tokius kiekius, reikėtų labai intensyvios gręžybos. Manau, kad ateityje skalūninės dujos vietos energetikos sektoriui galėtų turėti tokią įtaką, kokią turi vietinė nafta“, – prognozavo Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J.Mockevičius. „Minijos naftos“ atstovo teigimu, Lietuva savo naftą išgauna jau 20 metų ir sugeba patenkinti apie 20–25 proc. žalios naftos poreikio vidaus rinkoje. „Mes 20 metų išgauname naftą, bet nei giriamės, kad nepriklausomi nuo naftos tiekėjų, nei galime patenkinti savo poreikius. Panašiai galėtų būti ir su skalūninėmis dujomis“, – sakė J.Mockevičius.

Manoma, kad didžiausius skalūninių dujų išteklius turi Kinija – per 25 trln. kub. m, JAV – beveik 14 trln. kub. m. Skalūninių dujų gavybos apimtys pasaulyje per pastaruosius 15 metų patrigubėjo. turės keliauti po laboratorijas, reikės ištirti ir naujai interpretuoti archyvinę informaciją. Ir tik tuomet, kai bus daugmaž aišku, kiek skalūnų glūdi Lietuvos

žemėse, bus sprendžiama, ar apsimoka jas išgauti. „Kai pasirodys kiekis, tada ir bus galvojama, kaip jas naudoti. Bet nėra taip, kad iš karto tą pačią dieną, savaitę ar mėnesį jau visi Lietuvos gyventojai naudos skalūnines dujas. Reikės laiko sudėties, kiekio tyrimams atlikti. O tada jau bus galima galvoti apie infrastruktūrą“, – savaitraščiui kalbėjo I.Vaičeliūnas.

Ateitis ar svajonė? „Minijos naftos“ atstovas aiškino, kad skaičiavimai, kiek turime skalūnų, kol kas yra labai preliminarūs, tad atlikus tyrimus prognozės gali kardinaliai pasikeisti. „Retais atvejais būna, kad projekcijos sutampa su tuo, kas išgaunama. Kaliningrade, pavyzdžiui, naftos jau yra išgauta du tris kartus daugiau nei rodė projekcijos. Panašiai buvo Lietuvoje.

1984 metais buvo nuspręsta nebetęsti naftos paieškų Lietuvoje. Bet naftos gręžinių uždarymo procese buvo atrastas Kintų telkinys, didžiausias Lietuvoje, nors visi manė, kad jokių perspektyvų nėra“, – sakė I.Vaičeliūnas.

JAV energetikos informacijos administracijos tyrimas, kuriame deklaruojama, kad Lietuva turi apie 113 mlrd. kub. m skalūninių dujų, skelbia, kad šių dujų telkiniai kaimyninėje Lenkijoje siekia 5,3 trln. kub. m.

Tačiau Lenkijoje atlikus išsamesnius tyrimus paaiškėjo, kad skalūnų šalyje, ko gero, yra žymiai mažiau – nuo 0,34 iki 0,8 trln. kub. m.

Taigi akivaizdu, kad ir Lietuvai džiaugtis dar per anksti.

„Labai preciziškai ištirti skalūninių dujų išteklius nei vieno, nei dviejų gręžinių neužteks. Mes turime labai mažai duomenų apie tuos sluoksnius, todėl visi skaičiai, kuriuos skelbia energetikai, geologai ar akademikai, yra labai preliminarūs. Mūsų tikslas yra gauti naujus, šiuolaikinėmis technologijomis, šiuolaikiniais metodais pagrįstus duomenis, kurie leistų detaliau įvertinti mūsų potencialą“, – pabrėžė J.Mockevičius.

Pigios dujos negarantuotos Energetikos ministras Arvydas Sekmokas skaičiuoja, kad Lietuvoje slypintys skalūninių dujų klodai gali būti verti 121 mlrd. Lt. Jei ir pavyks kažkiek milijardų ištraukti iš žemės, akivaizdu, kad tai nenutiks per vieną naktį, be to, reikės nemažai investicijų. „Negalėčiau pasakyti, ar tos dujos bus pigios – tai priklauso nuo rinkos, nuo atsinaujinančių išteklių naudojimo intensyvumo. O tikėtis, tai aišku, yra ko. Kai naudoji savo išteklius, tuomet sumažėja jų importas, vietoje mokami mokesčiai“, – svarstė J.Mockevičius.

I.Vaičeliūno teigimu, prielaidų, kad skalūninės dujos bus pigesnės nei „Gazprom“ siūlomos gamtinės dujos, yra.

Esą Rusijos telkiniai, iš kurių pirkome dujas prieš kelerius metus, ima sekti, todėl dujos į Lietuvą atkeliauja vis iš tolimesnių Rusijos kampelių. „Ten išgauti dujas ir pristatyti jas į Europą ir Lietuvą tikriausiai daug brangiau, nei čia pat imti, jeigu jų bus rasta.

Tad gali būti, kad kaina bus mažesnė“, – svarstė I.Vaičeliūnas.

Internetas

„Schibsted Media Group“ įsigijo Orai.lt Visą šią savaitę orai buvo puikūs neatsitiktinai – „Schibsted Media Group“ įsigijo orų prognozės svetainę Orai.lt. „Mūsų žiniasklaidos grupė ir toliau vykdo plėtrą interneto portalų srityje, taigi, tai dar vienas kryptingas mūsų žingsnis šia linkme. Žinodami, kad informacija apie orus itin aktuali ir reikalinga visiems žmonėms, turime tikslą sukurti geriausią ir lankomiausią svetainę apie orus Lietuvoje“, – teigė „Schibsted Media Group“ Lietuvos skyriaus vadovas Tomas Balžekas. Įsigydama portalą Orai.lt, viena didžiausių Lietuvoje žiniasklaidos grupių stiprina savo prekės ženklų portfelį. „Schibsted Media Group“ Lietuvoje, be Orai.lt, dar valdo interneto projektus 15min.lt, Zebra.lt, Žmonės.lt, Gazas.lt, Deuce.lt, Autoplius.lt, Domoplius.lt ir Plius.lt. „Turime tikslą dirbti su geriausiais prekės ženklais savo kategorijose ir nuosekliai to siekiame“, – sakė T.Balžekas.

Orai.lt įsigijimas dar labiau sustiprins „Schibsted Media Group“ pozicijas Lietuvos interneto rinkoje. Kaip rodo bendrovės „Gemius“ interneto rinkos tyrimo „gemius Audience“ balandžio mėnesio matavimų duomenys, šį mėnesį naujienų portalo 15min.lt lankytojų skaičius nuosekliai augo – 15min.lt auditorija per balandžio mėnesį padidėjo 16786 skaitytojais. Kiti du didieji naujienų portalai – Delfi.lt ir Lrytas.lt – skaitytojų skaičiaus augimu balandį negali pasigirti. Delfi.lt prarado 26301 skaitytoją, o Lrytas.lt – 27729.

Labiausiai skaitomu portalu balandį išliko Delfi.lt (1022613), įkandin seka 15min.lt (851919), Lrytas.lt su 751723 lankytojais yra ketvirtoje vietoje. „15min“ inf.

Komentaras

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

Lietuva virsta valstybe be mokesčių Ar girdėjote tokią sąmokslo teoriją: mes norime perimti valdžią ir… palikti jus ramybėje!? Gal Laisvos nuo mokesčių dienos įkvėptas interneto juokelis pasklido „Facebook“ ir taip paskatino mane pafantazuoti, kaip gi gyventume utopiškai fantastiškoje Adamo Smitho propaguotoje sistemoje, kur valdžia nesikiša į piliečių gyvenimą ir, svarbiausia, jų neapmokestina.

Kad labai neišsiplėstume, fantazuosime tik apie tai, kad neliktų trijų daugiausiai mokesčių mokėtojams kainuojančių valdžios išlaidų sferų: socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos apsaugos. Šios trys sferos suryja 2/3 mokesčių mokėtojų sunešamų pinigų, o kad suprastumėte, kiek šie mokesčiai „sveria“ jūsų kasdienybėje, įsivaizduokite, kad vietoj populiaraus sąlyginio dydžio – 2 tūkstančių „į rankas“ – jūs staiga uždirbtumėte 2800.

Iš tų papildomų 800 (arba 1600, jei poroje) turėtume pasirūpinti – nesiginčiju – tikrai svarbiomis savo gyvenimo sferomis: savo ir vaikų išsilavinimu, sveikata ir pensininkais tėvais, jei tokius turime ir jei jie neturi pajamų, nes pensijos įgyvendintoje A.Smitho utopijoje nebūtų. Esu tvirtai įsitikinęs, kad žmogaus instinktai, sutverti tenkinti mūsų svarbius poreikius, triumfuotų: pajutę tiesioginę atsakomybę (!), mobilizuotume tiek finansinius, tiek protinius gebėjimus, kad gautume maksimaliai gerą rezultatą. Pensininkai tėvai staiga pasijustų mažiau seni ir labiau darbingi.

Sutuoktinis mažiau drybsotų ir daugiau suktų galvą, kaip padidinti šeimos pajamas. Jei nepavyktų padidinti pajamų, gal pavyktų sumažinti išlaidas, arba atrasti būdų, kaip išmokslinti vaikus savo jėgomis.

Kertinis momentas šiame hipotetiniame pratime su sėkminga pabaiga yra Tiesioginė Atsakomybė, ku-

Fantazuosime tik apie tai, kad neliktų trijų daugiausiai mokesčių mokėtojams kainuojančių valdžios išlaidų sferų. rios trūksta mūsų realybėje, kur trumpalaikė valdžia pati pasiima (darbdavio rankomis) savo sugalvotus mokesčius ir pati duoda abstraktų ilgalaikį pažadą sukurti tam tikrą gerovę savo piliečiams. Pažadą, kurį įgyvendins jau kita valdžia. O svarbiausia šioje fantazijoje yra tai, kad labai didelis būrys mūsų ją jau pusiau pavertėme realybe. Padiskutuokime.

Socialinė apsauga? Ar čia ta, kur yra lubos „Sodros“ išmokoms, bet nėra lubų pajamoms, nuo kurių „Sodros“ mokestis mokamas? O gal pavyksta paauginti savo vaikus bent iki darželio už valstybės skiriamą paramą? O pensininkams tėvams tikrai neteko padėti? Švietimas? Ar yra nors viena šeima, „neprimetusi“ savo jau dosniai apmokestintų litukų už vaiko mokyklos remontą, vadovėlius ar pan.? O gal apskritai leidžiate savo vaikus į privačią mokyklą? O universitetą ar tik ne užsienyje baigėte?

Na, ir be abejo, mūsų „nemokama“ sveikatos apsaugos sistema. Turbūt pažįstamas jausmas, kai +39 laipsnių aplinkoje bendraujant su ponu Gripu, staiga supranti kad 200 litų privataus gydytojo vizitui ir tyrimams yra labai maža kaina, palyginti su perspektyva apsilankyti valstybinėje gydymo įstaigoje „po savaitės“, kai, vienaip ar kitaip, gydymo tikriausiai nebereikės. Nekalbu jau apie rimtesnes ligas ar operacijas, kurios gali atginti į valstybinę bet – cha cha! – tikrai ne nemokamą gydymo įstaigą.

Taip išeina, kad utopinės valstybės be mokesčių tikslas pusiau pasiektas – savimi jau rūpinamės, tik mokesčiai dar nenuimti...

10 | Tyrimas

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

Kova dėl aukso Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Koncerno „Icor“ ir „Vilniaus energijos“ vadovai po bendrovėse atliktų kratų pasiskelbė kankiniais: jie esą puolami, nes kovoja prieš rusiškų dujų monopolį. Tačiau vis garsiau kalbama, kad tie patys tarpusavyje susiję verslininkai kuria kitą monopolį – biokuro.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) agentai krėtė 8 su „Vilniaus energija“ susijusias bendroves, tarp jų – koncernui „Icor“ (anksčiau vadinosi „Rubicon group“ – aut.) priklausančias įmones „Axis Industries“ ir „Bionovus“.

Pareigūnai aiškinasi, ar perkant dyzeliną ir biokurą nebuvo dirbtinai didinama šildymo kaina. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir naudojimosi tarnybine padėtimi. Deginant biokurą Vilniuje pagaminama 9 proc. šilumos energijos, biomasę „Vilniaus energijai“ tiekia „Bionovus“.

Pasiskelbė aukomis Kitą dieną po praėjusią savaitę atliktų kratų „Vilniaus energiją“ valdančios įmonės „Dalkia Eastern Europe“ valdybos pirmininkas Jeanas Sacreste‘as pareiškė, kad vyksta kova prieš bendrovę, kuri didina pigesnio nei gamtinės dujos kuro – biokuro – vartojimą. Koncerno „Icor“ valdybos pirmininkas Andrius Janukonis pakartojo šią mintį ir pridėjo ne vienerius metus sulaukiantis grasinimų nutraukti biokuro verslą, kuris nenaudingas su gamtinių dujų verslu susijusiems politikams. „Icor“ vadovas net tikina, kad prieš jo verslą susimokė aukščiausi šalies pareigūnai, valdantys teisėsaugą. A.Janukonio teigimu, šalies vadovai iš tiesų dirba dujų tiekėjų naudai ir visomis išgalėmis stabdo biokuro plėtrą.

Tačiau patikėti šia sąmokslo teorija siūlantiems verslininkams jau kuris laikas tenka patiems atmušinėti įtarimus, jog baigia uzurpuoti biokuro rinką. Šilumos energijos gamybos versle įsitvirtinęs koncernas „Icor“ jau seniai gyventojams kala į galvas, kad didžioji dalis jų šildymui išleidžiamų pinigų atitenka brangių dujų tiekėjams, ir primena, kad šildytis biokuru būtų daug pigiau. Apie tai kiekviena proga primena ir su koncernu „Icor“ ranka rankon dirbantis Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Bet ir „Icor“ vadovai, ir V.Stasiūnas, agituodami už biokurą, nutyli, kad dujas pakeitus biokuru gyventojų už šildymą mokami milijardai iš Rusijos pasuktų į koncerno vadovų kišenes.

Dominavimo neįžvelgė Nuogąstavimus dėl „Icor“ priklausančios bendrovės išsikerojimo viešai išsakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Matome, kad formuojasi monopolis ir biokuro rinkoje – tai „Bionovus“, – vasarį

„Vilniaus energijos“ siekis nuo dujų pereiti prie biokuro virto ikiteisminiu tyrimu.

A.Ufarto/BFL nuotr.

pareiškė valstybės vadovė. Ji taip pat pasisakė prieš „Dalkia“ planus Vilniuje už pusę milijardo statyti biokuro katilinę, nes jai esą pakaktų 300 mln. Lt, be to, investicija sumanyta be konkurso.„Taigi, vėl matome monopolio formavimą, monopolistų diktatą šilumos ūkyje. Ir to

Monopolis augina kainas

Žygimantas Mauricas, „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas „Jeigu Lietuvoje susiformuos biokuro monopolis, kainos kils. Tokiais atvejais kenčia ir kokybė. Įmonė galbūt labai nesistengs ieškoti pačių pigiausių biokuro šaltinių. Pavyzdžiui, kai kurios bendrovės šilumai gaminti naudoja kurą, kuris galėtų būti naudojamas ir baldų pramonėje, o tas kuras, kuris gali būti naudojamas tik šildymui, paliekamas pūti miškuose, nes reikia papildomų investicijų jį išvežti. Jeigu susiformuos monopolis, vartotojas iš biokuro gali negauti tos naudos, apie kurią tiek daug kalbama.

Abejoju, ar padėtį pataisys rudenį atsirasianti biokuro birža. Visos Lietuvos mastu veikiančios biržos nepavyks sukurti, nes yra tam tikri regionai ir ribota konkurencija. Pavyzdžiui, iš Klaipėdos rajono neįmanoma vežti biokuro į Vilnių, nes transporto kaštai – milžiniški. Jeigu bus vienas ar keli stambūs tiekėjai, kurie dalyvaus konkursuose, gali būti, kad kainos vis tiek bus didesnės, negu esant didelei konkurencijai.“

tikrai netoleruosime kartu su Vyriausybe“, – aiškino D.Grybauskaitė.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), dar 2009 metais atlikusi tyrimą nustatė, kad „Bionovus“ užima apie 40 proc. biokuro rinkos, kurioje veikia apie 100 įmonių. „Nuo to laiko, matyt, nedaug kas pasikeitė“, – „15min“ sakė komisijos pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis.

Pagal Konkurencijos įstatymą tai jau laikoma dominuojama padėtimi. Anot D.Janulionio, VKEKK pernai rugpjūtį dėl to kreipėsi į Konkurencijos tarybą, tačiau ši institucija tyrimo nepradėjo, nes neįžvelgė bendrovės dominavimo. „Biomasės rinka labai plati, tai – ir mediena namams statyti, baldams, popieriui, taip pat energijai gaminti. Visame šiame kontekste „Bionovus“ yra lašas jūroje, tačiau jeigu šią rinką apibrėšime siauriau, iki VKEKK reguliuojamų paslaugų, „Bionovus“ yra didelę dalį užimanti bendrovė. Jeigu taryba būtų apibrėžusi kaip mes siūlėme, įmonė būtų pripažinta dominuojančia“, – Konkurencijos tarybos sprendimą nepradėti tyrimo paaiškino D.Janulionis.

Biomasę parduoda saviems Didžiausi „Bionovus“ klientai – „Dalkia“ priklausančios „Litesko“ (įvairiuose miestuose turinti 8 filialus) ir „Vilniaus energija“. Dalį sunaudojamo biokuro „Bionovus“ tiekia didžiausiam šalyje biomasės vartotojui – Mažeikių šilumos tinklams.

Tai, kad „Bionovus“ laimi viešuosius „Dalkia“ priklausančių įmonių konkursus, neturėtų stebinti. „Icor“ yra netiesiogiai susijusi su „Vilniaus energija“, šio koncerno akcininkai yra ir bendrovių „Vilniaus energija“ bei „Dalkia Lietuva“ vadovai.

Už kiek bendrovės iš „Bionovus“ perka biokurą, neskelbiama, nes tai – komercinė paslaptis, tačiau spaudoje minėta, kad šių kainų mažomis tikrai nepavadinsi.

Anot D.Janulionio, vienas iš kainą lemiančių faktorių – bendrovės galimybė šaltuoju metų laiku užtikrinti nepertraukiamą biomasės tiekimą, be to, ji turi turėti sandėlius laikyti didelius biomasės kiekius. Tai kainuoja. „Tokie buvo paaiškinimai“, – pridūrė komisijos atstovas.

Tyrimas | 11

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

vertės skiedrų Skaičius

40

Po kratų – atostogos Apie kaltinimus rinkos uzurpavimu ir parduodamos biomasės kainas „15min“ bandė pasikalbėti su „Bionovus“ generaliniu direktoriumi Audriumi Vaitkevičiumi, tačiau tiek jis, tiek įmonės atstovas spaudai išvyko atostogauti. „Bionovus“ komercijos vadovas Dmitrijus Jaruševičius „15min“ aiškino, kad noras atsipūsti su praėjusią savaitę FNTT pareigūnų

proc.

Tiek biokuro rinkos užima koncerno „Icor“ bendrovė „Bionovus“.

bendrovėje darytomis kratomis nesusijęs.

Jis tvirtino, kad nei vienam „Bionovus“ darbuotojui nėra pareikšti įtarimai. „Icor“ valdybos pirmininkas A.Janukonis „15min“ tikino, kad anksčiau spaudoje minėtos kainos, kuriomis „Bionovus“ pardavinėja biokurą, neteisingos. Žurnalo „IQ“ duomenimis, 2010 metų pradžioje ši bendrovė biokurą pardavinėjo po 690 Lt už toną naftos ekvivalento, tuo metu kiti tiekėjai – vos po 350–500 Lt. „Tai yra netiesa“, – tvirtino A.Janukonis ir pridūrė, kad „Bionovus“ kainos neviršija rinkos kainų, nustatomų VKEKK. Kuras yra šilumos gamybos sąnaudos, įtraukiamos į tarifą, tačiau A.Janukonis atmetė prielaidą, kad brangiai perkant kurą galima kiek tik nori išpūsti šildymo sąskaitas.

Jis pabrėžė, jog kiekvieną mėnesį VKEKK skelbia biokuro rinkos kainą, kurios šilumos tiekimo įmonės, perkančios biokurą, negali viršyti. „Jeigu kas nors perka brangiau, šie kaštai nepatenka į šilumos tarifą, taigi, juos dengia

perkanti bendrovė“, – sakė jis. „Icor“ galva pridūrė, kad prieš 7 metus biokuro rinkos nebuvo, o įkalbėti „Dalkia“ investuoti į pigesnį kurą pavyko tik garantavus, kad „Icor“ sugebės tiekti biomasę. „Kai Lietuvos šilumos ūkis vartos vien biokurą, patikėkite, valdžiai nebus sunku sureguliuoti, kaip jis turi būti tiekiamas, kas jį turi tiekti“, – kalbėjo A.Janukonis.

Smulkiųjų bendrovių atstovai anksčiau yra išreiškę pasipiktinimą, jog „Bionovus“ jiems neleidžia kvėpuoti. A.Janukonis aiškino, kad smulkesnių biokuro rinkos dalyvių lūkesčius atlieps rudenį atsirasianti biokuro birža.

Rinkos mažyliai – pikti Mažų bendrovių, kurios sukasi biokuro rinkoje, vadovai apie „Bionovus“ viešai kalbėti nenori. „Nenustebau, kai išgirdau apie kratas.

Tik klausimas, kada jie tai užglaistys ir viskas nurims. Jūs parašysite porą straipsnių ir viskas“, – „15min“ sakė vienos įmonės vadovas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.).

Jo teigimu, „Bionovus“ biokuro žaliavą perka iš Baltarusijos, miškų urėdijų ir mažesnių įmonių, o parduoda ją gerokai brangiau. Ji esą taip apkėtusi rinką, kad kitiems prasibrauti nėra galimybių. „Kainų skirtumas – didžiulis. Jie gerai gyvena, bet, žinoma, jiems tai kainuoja, kad gerai gyventų ir būtų tyla“, – kalbėjo pašnekovas.

Augti nėra draudžiama

Remigijus Lapinskas, šalies biokuro gamintojus ir tiekėjus vienijančios biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas „Versle kiekvienos bendrovės tikslas – augti, didinti rinkos dalį ir uždirbti daugiau. Įmonių siekis būti didesnėmis neturėtų būti baudžiamas. Jeigu perkančios organizacijos elgiasi nesąžiningai, pritaikydamos konkurso sąlygas kažkuriai vienai bendrovei, reikėtų ieškoti priežasčių netobuluose įstatymuose, pirkimų tvarkose arba pirkėjų neteisinguose veiksmuose. Biokuro bendrovės tokiose situacijose nekaltos, ne mes nustatome žaidimo taisykles, mes tiekiame pigiausią vietinį atsinaujinantį energijos išteklių ir manome, kad atliekame misiją. Jei kas nors elgiasi neteisingai, valstybės pareiga – pastatyti į vietą ir sutvarkyti procesus, kad taip nebūtų.“

Istorija | 13

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

Praeities žaizdos – amžinos Justinas Šuliokas j.suliokas@15min.lt

daug pastangų iškasti sunkią tiesą ir ištiesti ranką kitoms kultūroms. Jie yra mano knygos herojai.

E.Cassedy:

Litvakų kilmės amerikiečių rašytoja 61 metų Ellen Cassedy jau dešimtmetį tyrinėja holokaustą Lietuvoje.

Jos prisiminimai apie apsilankymą šalyje, kur gyveno ir mirė jos protėviai, sugulė šiemet JAV išleistoje knygoje „Esame čia.

Prisiminimai apie Lietuvos holokaustą“.

Pastangos gydyti istorijos žaizdas yra amžinos ir negali pasibaigti – nei Lietuvoje, nei kitur pasaulyje, interviu savaitraščiui „15min“ teigia E.Cassedy. Jos knyga šiemet bus išleista ir lietuvių kalba.

– Koks jūsų ryšys su Lietuva?

– Mano žydiškos šaknys, iš motinos pusės, siekia Rokiškį ir Šiaulius. Mano senelis 1911 metais iš Lietuvos persikėlė į Ameriką, kad nereikėtų tarnauti caro kariuomenėje.

Dalis mano šeimos žuvo Rokiškio rajone per holokaustą. Kiti giminaičiai buvo uždaryti Šiaulių gete. Dalis žuvo, kiti išgyveno.

Vienas dėdė, išgyvenęs karą Šiaulių gete, emigravo į Niujorką – aš užaugau su juo. Kitas dėdė grįžo į Lietuvą, bet buvo ištremtas į Sibirą 1950 metais.

Kai atvykau į Lietuvą, buvau pirmoji savo šeimos atstovė, žengusi ant Lietuvos žemės per pusę šimtmečio. Į Lietuvą atvykau tyrinėti savo žydiškų šaknų, tačiau mano kelionė netrukus virto bandymu pamatyti, kaip Lietuva priima savo pačios „žydiškas šaknis“, savo žydišką praeitį.

– Rašydama knygą tyrinėjote holokaustą Lietuvoje. Kuo Lietuva skyrėsi nuo kitų Rytų Europos valstybių? Kiek prie žydų naikinimo prisidėjo vietos gyventojai?

– Istorikai sutinka, kad Lietuvos žydai išžudyti tokiu greičiu ir uolumu, koks neįprastas net tų laikų kontekste. Įsakymus davė okupantai iš Vokietijos, tačiau dažniausiai gaidukus nuspausdavo lietuvių „baltaraiščiai“. Trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose į getus buvo uždaryta

„Kai žmonės jaučia, kad jų pačių kentėjimas nėra pakankamai pripažįstamas, jiems gali būti sunku tinkamai įvertinti kitų kančias.“

dešimtys tūkstančių žydų – šias griežtas priemones prieš žydų bendruomenę taip pat daugiausia vykdė etniniai lietuviai.

Pasibaigus karui iš 240 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų gyvų liko vos 6 proc.

– Vis dėlto jūsų knyga daugiau pasakoja apie dabartį.

– Kaip šalis, subjaurota genocido randų, gyvena toliau, juda į ateitį? Šis klausimas tapo mano kelionės į Lietuvą ir knygos šerdimi.

Geriausiai prisimenu vieną susitikimą Rokiškyje su senu žmogumi, kuris 1941–aisiais savo akimis matė žydų persekiojimą. Anuomet matyti vaizdai jį kankino visą gyvenimą. Prieš mirtį jis norėjo pakalbėti nors su vienu žydu. Aš sutikau būti tuo žydu. Kartu praleistas laikas man paliko gilų įspūdį, net pakeitė gyvenimą.

Nustebdavau, kartais net išsigąsdavau, Lietuvoje sutikusi žmones, kurie, rodos, nieko nežino apie holokaustą. Kita vertus, mane labai įkvėpė nepaprasti žmonės, skyrę

– Ką manote apie holokausto švietimą Lietuvoje?

– Visos didžiausią įspūdį man padariusios švietimo apie holokaustą programos turėjo kelis bendrus bruožus. Jos kėlė klausimus, o ne siūlė atsakymus. Jos nevertė žmonių atgailauti, vietoj to ragino rasti savus būdus apraudoti praradimus. Jos pabrėžė ne tik naikinimą, bet ir žydų praeities didybę, kad žmonės lengviau suprastų, kas prarasta ir ko gedima.

Tokie klausimai skatina žmones kalbėtis, nes visi turime dalyvauti sudėtingame dialoge, kuris privalo vykti.

– „Konkuruojančių kančių“ problema yra išties sudėtinga. Kai žmonės jaučia, kad jų pačių kentėjimas nėra pakankamai pripažįstamas, jiems gali būti sunku tinkamai įvertinti kitų kančias.

Labai gerbiu Sauliaus Sužiedėlio, lietuvių-amerikiečių istoriko, darbą tyrinėjant holokaustą. Jis pabrėžia, kad Lietuva privalo žydų istoriją padaryti Lietuvos istorijos dalimi. Ji turi pripažinti, kad holokaustas buvo didžiausios žudynės XX amžiaus Lietuvoje, ir priimti, kad jose dalyvavo ir etniniai lietuviai.

– Ką dar Lietuva turėtų padaryti, kad iš tiesų susitaikytų su holokausto istorija?

– Darbas vertinant sunkias praeities tiesas nėra pabaigtas – ir niekada nebus. Nei Lietuvoje, nei kur nors kitur.

– Savo knygoje ir kituose straipsniuose gana teigiamai vertinate Lietuvos pastangas pripažinti skaudžią istoriją – ir todėl net ir pati kartais tampate kritikos objektu žmonių, kuriems atrodo, kad šios pastangos – tik tušti žodžiai.

– Lietuva padarė labai mažai, kad nuteistų buvusius nacių kolaborantus. Kai teisėsaugos institucijos nusprendė dėl karo nusikaltimų tardyti kelis pagyvenusius žydus, dalyvavusius partizaniniame pasipriešinime naciams, tai įžeidė nemažai žmonių visame pasaulyje. Man pačiai nemalonu matyti ant žydų antkapių išpieštas svastikas ir periodiškai internete prasiveržiančią neapykantą.

Kartu mane džiugina, kai matau, kad nutikus tokiems incidentams, dalis žmonių Lietuvoje – ir žydų, ir ne žydų – juos griežtai pasmerkia. Jaučiu, kad tam tikrą vaidmenį turi vaidinti ir svetur gyvenantys žmonės. Kai matome, kad padėtis krypsta blogyn, turėtume kalbėti. O kai padėtis gerėja, manau, kad turime pareikšti paramą.

– Ką manote apie vadinamąją „dvigubo genocido“ idėją, lyginančią nacių ir sovietų nusikaltimus?

E.Cassedy bando suvokti, kaip Lietuva priima savo žydišką praeitį.

Pabaigtas projektas Kauno pilį prikėlė naujam gyvenimui Vienas iš laikinosios sostinės simbolių, Kauno pilis - ir pačių kauniečių, ir turistų pamėgtas žymus objektas. Tačiau ilgą laiką tamsiu paros metu nebuvo itin jauku vaikštinėti pilies teritorijoje ir aplink pilį. Šią problemą galutinai išsprendė beveik dvejus metus vykdytas projektas „Gatvių elektros apšvietimo tinklų įrengimas.

II etapas - Kauno pilies aplinka - Kauno pilies takai - Pilies g.“, iš dalies finansuotas Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo lėšomis. „Pastaraisiais metais Kauno santaka ir piliavietė pasikeitė neatpažįstamai - iškirtus menkaverčius krūmus atsivėrė nuostabi upių panorama. Su šeima esame dažni šios vietos lankytojai, nes čia prisiliečiame tiek prie gamtos, tiek prie mūsų miesto istorijos. Ši vieta tikrai turi savo aurą.

Anksčiau tekdavo apgailestauti, kad vakarais temstant tapdavo nejauku, bet dabar apšvietus teritoriją, tapo saugiau ir padaugėjo romantikos “, - įspūdžiais dalijosi kaunietis Artūras.

Kad Kauno pilies teritorija būtų apšviesta jau seniai buvo itin suinteresuoti ne tik pasivaikščiojimus mėgstantys kauniečiai ar pilyje veikiančio Turizmo informacijos centro darbuotojai, bet ir renginių organizatoriai.

Kauno pilyje jau keletą metų organizuojama daug įvairių istorinių, kultūrinių, pramoginių renginių, pavydžiui, festivalis „Operetė „Kauno pilyje“, Pažaislio muzikos festivalio renginiai, istoriniai spektakliai Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai pa-

minėti, miesto gimtadienio šventės „Kauno dienos“ renginiai. Apšvietus pilį renginius galima organizuoti ir vėlyvesniu metu, o jų svečiai jaučiasi jaukiau ir saugiau.

Atsiradus moderniai apšvietimo sistemai Kauno pilis labiau traukia ir laikinąją sostinę aplankančius turistus - jie pilį galiaplankyti ne tik vasarą, bet ir kitu metų laiku. Kol pilis nebuvo apšviesta, dėl trumpo šio objekto lankymo laiko sulaukta gana kuklaus srauto lankytojų, buvo sudėtinga pritraukti privačių investitorių, kurie teiktų prekybos suvenyrais paslaugas ar vykdytų kitą komercinę veiklą.

Iš ES struktūrinių fondų finansuotas projektas leido įrengti naują pilies pastato, takų, prieigų, tiltų apšvietimo sistemą. Šie darbai vyko lygiagrečiai su pačios pilies rekonstrukcija. „Kaip ir buvo numatyta, nutiesta 4,27 km apšvietimo

EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDAS

tinklų, įrengti 118 šviesos taškai ir vienas gatvių apšvietimo maitinimo punktas“, - pasakojo konkursą laimėjusios ir apšvietimo darbus atlikusios UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ direktorius eksploatacijai Petras Švažas.

Projektas „Gatvių elektros apšvietimo tinklų įrengimas. II etapas - Kauno pilies aplinka - Kauno pilies takai - Pilies g.“ (Nr. VP3-1.3-ŪM-05-R-21-007) finansuojamas ES ir Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonė „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose“.

Dėl platesnės informacijos apie projektą galima kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vyriausiąją specialistę Jolantą Kasinskienę, tel. (8 37) 42 47 35, faks. (8 37) 42 38 91, E-paštas: jolanta.kasinskiene@kaunas.lt Užsk. Nr. 305102

14 | Sportas

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

Krepšinio vasara bus karšta Asta Žukaitė a.zukaite@15min.lt

Sportuoti būtina

Į pirmąją Lietuvos krepšinio rinktinės stovyklą Druskininkuose Kęstučio Kemzūros auklėtiniai susirinks kitą savaitę.

Trenerių štabui teks spręsti naujus galvosūkius – kaip paruošti komandą, kurios nariai suvažiuos skirtingu laiku ir skirtingos formos.

Lietuvos rinktinės fizinio parengimo treneris Evaldas Kandratavičius neslepia – pirmą kartą karjeroje jam teks keisti savo darbo filosofiją. Prieš treniruočių stovyklą krepšininkai ilsėjosi skirtingai – vieni mėnesį ir ilgiau, kiti – kelias savaites, trečia grupė žaidėjų atvyks visiškai nepailsėję. „Iki šiol mano filosofija rinktinėje buvo tokia: kuo mažiau individualizuoti treniruočių procesą. Tai būdavo nelogiška, nes švaistytis laiku negali – privalai sukurti vieną kumštį, kuris aikštelėje kvėpuotų vienu ritmu. Pirmą kartą mano karjeroje šią filosofiją teks keisti. Papildomo galvos skausmo bus daugiau, o pasirengimo procesas bus kitoks – su žaidėjais kur kas daugiau dirbsime individualiai“, – 15min.lt pasakojo E.Kandratavičius.

Kertinis akmuo – poilsis Maskvos CSKA klube dirbantis specialistas rinktinės pasiruošimo ciklą planuoti pradėjo gerokai anksčiau nei bet kada. „Šįkart ruošiantis rinktinei kertinis akmuo buvo žaidėjų poilsis. Darbas bus specifinis – šiemet lauke būsime trumpiau nei pernai. Vėliausiai prisijungusiems paruošime specialų planą. Negalėsime jų iškart integruoti į bendrą komandos treniruočių procesą, neliepsime dirbti tokiu pačiu ritmu. Jeigu pamatysime, kad krepšininkams trūks poilsio, teks kažką keisti“, – dėstė E.Kandratavičius.

Lietuvos rinktinės pasiruošimas olimpinei atrankai, kuri prasidės liepos 2 dieną, truks beveik penkias savaites. Pasak E.Kandratavičiaus, trenerių štabas nusprendė nerizikuoti ir iki turnyro Karakase turėti ne dvylika, o bent keturiolika krepšininkų. Gali būti, kad daugiau nei dvylika žaidėjų vyks ir į olimpines atrankos

Sigitas Kavaliauskas, Kauno „Žalgirio“ fizinio rengimo treneris „Nėra gerai viską mesti ir tas dvi savaites nieko nedaryti, nes tuomet ir traumų tikimybė bus daug didesnė. Manau, krepšininkai bent po du tris kartus per savaitę į štanginę turėtų nueiti, lengvai pabėgioti, galbūt paplūdimio tinklinį pažaisti. Jie turėtų užsiimti sportine veikla, nes kitu atveju gali patys sau pakišti koją.“ Lietuvos rinktinės krepšininkų laukia sunkus pasirengimo etapas.

I.Gelūno nuotr.

varžybas Venesueloje. „Negalime rizikuoti, nes ar trauma, ar apsinuodys, ar adaptacijos problemų kils“, – kalbėjo E.Kandratavičius.

Ilsėjosi kurortuose Lietuvos krepšinio lygos sezoną užbaigusiems krepšininkams rinktinės treneris K.Kemzūra davė vienintelį patarimą – pailsėti. Bent trumpam atsiriboti nuo krepšinio po sunkaus sezono svajoja kiekvienas žaidėjas. Kiek daugiau nei dvi savaites atostogų turėjo devyni nacionalinės rinktinės kandidatai, kurie rungtyniavo Lietuvoje.

E.Kandratavičius: „Papildomo galvos skausmo bus daugiau, o pasirengimo procesas bus kitoks.“

Daugelis jų ilsėtis išvyko į užsienį: Tomas Delininkaitis, Mindaugas Kuzminskas, Adas Juškevičius su antrosiomis pusėmis atostogavo turistų pamėgtuose kurortuose.

Mantas Kalnietis išpildė seną svajonę ir nuvyko į Miuncheną, kur savo akimis stebėjo Europos futbolo čempionų lygos finalą.

Mažiausiai poilsio turėjo Jonas Valančiūnas – jam teko dalyvauti įvairiuose renginiuose ir socialinėse akcijose, tačiau ir jis tikėjosi bent kelias dienas atitrūkti nuo krepšinio. „Tikiuosi bus bent keletas dienų, kada galėsiu nieko neveikti. Pavargęs aš nesijaučiu. Nuo sezono pabaigos prabėgo tik kelios dienos, o man jau trūksta krepšinio kamuolio“, – prisipažino aukštaūgis.

Jis buvo bene vienintelis toks. Kitų mintys sukosi tik apie poilsį. „Noriu visiškai atsiriboti, užsidaryti ir nieko nematyti, nes man sezonas buvo labai banguotas ir kainavo labai daug nervų – nei sekėsi žaisti, nei daug rungtyniauti gavau. Tik sezono pabaiga susiklostė geriau“, – neslėpė žalgirietis T.Delininkaitis.

Naudingiausiu LKL finalo serijos žaidėju pripažintas atakuojantis gynėjas norėjo ilsėtis gimtinėje, bet žmonos noras buvo kitoks. „Su žmona esame labai skirtingi žmonės.

Aš per sezoną prisikeliauju, todėl norėčiau kažkur į sodybą išvykti, nuošaliau nuo šurmulio pabūti, o mano žmona, priešingai, nori į užsienio kurortą. Tenka nusileisti žmonai“, – šypsojosi krepšininkas.

Lyderis atvyks sutvirtėjęs Daugiau nei mėnesį atostogų po sezono NBA turėjo praėjusiais metais dėl traumos rinktinėje nežaidęs Linas Kleiza. Krepšininkas dar jaučia sunkios kojos traumos pasekmes, todėl tik grįžęs į Lietuvą planavo ne poilsį, o treniruotes. „Negalėjau atsiriboti nuo krepšinio. Laiko iki stovyklos pradžios nėra daug, o aš privalau pagerinti savo formą. Man ne devyniolika metų, todėl dėl buvusios traumos pasekmių turiu dirbti labai sunkiai.

Treniruotės orientuotos į fizinį pasirengimą, stengiantis stiprinti traumuotą koją“, – pasakojo L.Kleiza.

Vilniaus ir Kauno lengvosios atletikos maniežuose prakaitą liejantis Toronto „Raptors“ puolėjas sužavėjo legendinį lengvosios atletikos trenerį Aleksą Stanislovaitį. „Linas yra ir bus rinktinės lyderis. Po sunkios traumos jis atsigavo, o likusios problemėlės tirpsta kaip ledai pavasarį.

Fantastiška dirbti su sportininku, kuris toks ryžtingas, atsidavęs ir pareigingas“, – teigė A.Stanislovaitis.

Individualiai pirmajai rinktinės stovyklai ruošėsi ir kiti anksčiau sezoną baigę krepšininkai – į Lietuvą iš Amerikos trečiadienio naktį grįžęs Deividas Dulkys bei Turkijoje rungtyniavęs Simas Jasaitis.

Vėliausiai prie nacionalinės komandos stovyklos prisidės bent penki kandidatai – Šarūnas Jasikevičius, Robertas Javtokas, Rimantas Kaukėnas, Martynas Pocius ir Jonas Mačiulis.

Visų, išskyrus R.Javtoką, sezonas dar tęsiasi, o „Žalgirio“ vidurio puolėjas į stovyklą vėluos dėl sveikatos problemų. Gydytojai jam rekomendavo išsigydyti anksčiau patirtas traumas.

Sportas | 15

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

Darboholikas eina į karą Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Simboliška – praėjus maždaug šimtui dienų nuo tada, kai pasirašė kontraktą su Lietuvos futbolo federacija (LFF) ir tapo šalies rinktinės treneriu, vengras Csaba Laszlo eis į pirmąjį savo mūšį.

Artimiausią antradienį lietuviai Šveicarijoje, Nione, susigrums su Europos čempionato finalo turnyrui besirengiančia Rusijos rinktine.

Darbštus stebėtojas Šimtadienis – įprastas terminas vertinti pirmuosius darbo rezultatus. C.Laszlo atveju tai daryti nebūtų teisinga, nes jo vadovaujama rinktinė dar nežaidė. Pirmuosius vertinimus dėlioti logiška būtų birželio 8-osios vakarą, kai vengro vedami lietuviai sužais jau ketvirtąjį savo mačą – iki tol dar bus

J.Kvedaras: „Aš jam kartais sakau: pažiūrėk daugiau rungtynių, tada žaidėjus vertink.“ dvejos Baltijos taurės turnyro rungtynės birželio 1 ir 3 dienomis.

Kol kas galima tik apžvelgti C.Laszlo bandymus stropiai atlikti namų darbus per tą laiką, kurį jis praleido Lietuvoje. „Pirmiausia – jis darboholikas. Darbas jam pirmoje vietoje, net šeima – gal trečioje“, – šyptelėjo Lietuvos rinktinių direktorius Robertas Tautkus, kone kasdien bendraujantis su C.Laszlo.

Vengras bent kartą per savaitę važiuoja į Futbolo akademiją Kaune, kad galėtų stebėti jaunųjų futbolininkų treniruotes, o kartais – ir joms vadovauti. Lietuvoje jis

parengė strategiją, kurios tikslas – visų amžiaus grupių rinktinių darbas viena kryptimi, naudojantis tomis pačiomis taktinėmis schemomis. „Stadione būsiu kiekvieną savaitgalį.

Nemėgstu poilsio ir švenčių dienų – man šventė yra futbolas“, – dar vasarį paskelbė Lietuvos rinktinės treneriu tapęs vengras.

Meskite akmenį, jeigu C.Laszlo melavo.

Nebuvo nė vienų svarbesnių lietuviško futbolo sezono rungtynių, kurių rinktinės treneris nebūtų aplankęs. „Ką galiu apie jį pasakyti? Nieko, nes bendravome vos porą kartų per mūsų rungtynes, kurias jis žiūrėjo, – sakė šalies čempiono Panevėžio „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas. – Kol kas galime vertinti trenerį tik pagal jo kalbas.“ Jeigu C.Laszlo reikia konsultacijos, jis kalbasi su sava aplinka – LFF vadovais ir, pirmiausia, savo asistentais Igoriu Pankratjevu bei Vitalijumi Stankevičiumi.

Emocijos, bendravimas ir tvarka „Treneris yra linkęs daug bendrauti. Jis dažnai rengia susirinkimus, kuriuose aptariami ir rinktinės kandidatai, ir taktika. Ji jau yra suformuota, liko rasti atlikėjus tai taktikai įgyvendinti“, – pasakojo R.Tautkus.

Pasak rinktinių direktoriaus, C.Laszlo darbo pamatas yra drausmė ir tvarka. Vengrui svarbūs planavimas, punktualumas, futbolininkų aprangos kodo nepriekaištingas laikymasis.

Svarbus ir bendravimas. Rinktinės treneris tikina radęs bendrą kalbą ir su tais, su kuriais kol kas kalbėjo tik telefonu: komandos žvaigždėmis Deividu Šemberu, Mariumi Stankevičiumi.

Bendraudamas su žiniasklaida vengras negaili emocijų. Frazės, kad lietuviams reikia žaidėjų, kurie bėgtų greičiau už Cristiano Ronaldo ir kovotų įnirtingiau už Genaro Gattuso, arba apie puolėją, kuris turėtų mušti tris įvarčius net tuo atveju, jei susikurs tik vieną progą, jau tapo savotiška žanro klasika.

Emocijomis C.Laszlo trykšta ir stebėdamas rungtynes stadione. „Rafaelis Ledesma? Tu šiandien per mūsų rungtynes nubėgai daugiau už jį“, – piktinosi treneris „Sūduvos“ legionieriaus žaidimu per dvikovos su „Žalgiriu“ Vilniuje pirmąjį kėlinį. „Aš jam kartais sakau: pažiūrėk daugiau

R.Tautkus (dešinėje) teigia, kad C.Laszlo futbolas daug svarbesnis nei šeima.

D.Mataičio/Scanpix nuotr.

rungtynių, tada žaidėjus vertink, – apie trenerio emocijas samprotavo LFF prezidentas Julius Kvedaras. – Sezono pradžioje Marijampolėje jis man sako: Valdemaras Borovskis („Sūduvos“ gynėjas, – red. past.) galėtų antrojoje Vokietijos bundeslygoje žaisti.

Aš sakau: tu jį pirmą kartą matai. Pažiūrėk bent dešimt rungtynių.“ Prie starto linijos „A lygoje matau 7–8 žaidėjus, kurie gali papildyti rinktinę“, – pristatydamas rinktinės sudėtį prieš gegužės pabaigos ir

birželio pradžios rungtynių maratoną kalbėjo vengras.

Tačiau iš futbolo užkulisių atsklido ir kita trenerio neva ištarta frazė: „Nelabai turiu iš ko rinktis.“ Tuose pačiuose užkulisiuose šnibždamasi, kad renkantis žaidėjus savo nuomonę pasako ne vien C.Laszlo. „Aš į futbolo reikalus nesikišu. Esu FIFA kongrese ir net nepažiūrėjau, ką jis ten į rinktinę pakvietė. Treneris turi visišką veiksmų laisvę, o aš jo darbu patenkintas“, – šią savaitę kalbėjo J.Kvedaras.

16 | IT kodas

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

Visagaliai lipdukai – akių dūmimas Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Patiklių žmonių ieškantys prekeiviai rado naują nišą.

Jie siūlo įsigyti lipdukų, kurie esą mažina mobiliųjų telefonų skleidžiamą elektromagnetinę spinduliuotę. Šių „antiradiaciniais“ arba „elektromagnetinių spindulių neutralizatoriais“ vadinamų lipdukų aprašymuose nurodoma, kad jie sugeria elektromagnetines radiacijos bangas ir telefonų skleidžiamą spinduliuotę sumažina daugiau nei 90 proc. Dėl to esą pagerėja savijauta, dingsta skausmai, žmogus gali kalbėti mobiliuoju telefonu neribotą laiką.

Kai kurie gamintojai prigalvojo dar daugiau, pavyzdžiui, kad lipdukai padidina baterijos talpą, pagreitinamas jos įkrovimas, sumažėja telefono kaitimas (o tai dar ir mažina visuotinį atšilimą!) ir t.t.

Bandymai laboratorijoje Ar tikrai 9–40 Lt kainuojantys niekučiai tokie visagaliai? Pabandėme tai išsiaiškinti ir su Lietuvos skeptikų draugijos pirmininku Ruslanu Ditkevičiumi nuvykome į „Akustinių tyrimų centro“ laboratoriją Vilniuje atlikti bandymų.

Tyrimai laboratorijoje parodė, kad ant telefono baterijos užklijuotas „antiradiacinis“ lipdukas – nieko vertas.

G.Gasiulio nuotr.

Laboratorijos specialistai, naudodami elektromagnetinio lauko matuoklį, tikrino R.Ditkevičiaus telefono „Nokia 3110c“ skleidžiamo elektromagnetinio lauko maksimalų energijos srauto tankį be lipdukų ir su jais. Kiekvienu atveju atlikta 10 bandymų skambinant į telefoną (signalo priėmimo metu įrenginio elektromagnetinė spinduliuotė pakyla maksimaliai) ir išvestas rezultatų vidurkis.

Be lipduko šalia telefono skambinimo metu užfiksuotas maksimalus energijos srauto tankis siekė 7,3 mikrovato į kvadratinį centimetrą (μW/cm2).

Spinduliuotę turintis sumažinti lipdukas „Mažius“, užklijuotas ant telefono baterijos teigiamo poliaus (taip nurodoma instrukcijose), naudos nedavė – energijos srauto tankis siekė 8,2 μW/cm2. Užklijavus jį ant neigiamo baterijos poliaus (gal ką supainiojome?) vidutinis rezultatas dar padidėjo – 9,4 μW/cm2.

Situacijos nekeitė ir kiti lipdukai. Ant telefono užklijavus „Safe Sticker“ spinduliuotė siekė 8,7 μW/cm2, poveikio neturėjo ir panašios paskirties lipdukas „Safe Star“ (9 μW/cm2).

Mulkina žmones Tokie bandymų rezultatai nenustebino nei laboratorijos specialistų, nei Skeptikų draugijos pirmininko. „Mūsų nuomone, tyrimas nenustatė jokio antiradiacinio lipdukų poveikio. Mes sieksime ne tik susigrąžinti išleistus pinigus, bet ir apsaugoti vartotojus. Tikimės, kad valstybės institucijos uždraus prekybą šiais lipdukais arba uždraus reklamuoti juos kaip apsaugančius nuo radiacijos“, – kalbėjo R.Ditkevičius.

Tačiau kodėl šių lipdukų prekeiviai, naudodami savus įrenginius, sugeba pademonstruoti, kad spinduliuotė sumažėjo?

Atsakymas paprastas: jie tikrina konkretaus taško (o ne aplinkos) elektromagnetinį lauką. Jei matavimo zoną uždengia lipdukas, kuris blokuoja, sugeria ar atspindi elektromagnetinius spindulius, bus rodomi niekiniai rezultatai.

Trukdytų telefono darbui Žinomas radiofizikas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto doc. Algimantas Kežionis teigia, kad net jei šie lipdukai sugertų elektromagnetinius spindulius, jie tik pablogintų situaciją. Ir tikrai nepailgintų baterijos darbo. „Joks lipdukas tikrai nesumažina telefono spinduliuotės. Mobiliojo telefono siųstuvo galingumą nustato mobiliojo ryšio tinklas: jei tinklui priimamo signalo per daug, jis „liepia“ telefonui susilpninti mikrobangas (kad kitiems telefonams mažiau trukdytų), jei per maža – „liepia“ sustiprinti. Tad jeigu koks nors mistinis lipdukas sugertų mikrobangas, signalas susilpnėtų ir mobiliojo ryšio tinklas tuoj pat „lieptų“ bangas sustiprinti. Taigi efektas būtų niekinis“, – aiškino A.Kežionis.

Pančiai prekeiviams Tokių lipdukų nusipirkę ir jų kokybe nepatenkinti žmonės gali bandyti grąžinti prekes ir atgauti sumokėtus pinigus. „Tokiu atveju reikėtų kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją dėl prekės kokybės patikrinimo“, – sakė Valstybinės vartotojų teisių

Įsigijusiųjų – tūkstančiai Lipdukais „Mažius“, kurie internete reklamuojami kaip mažinantys spinduliuotę, prekiaujančios bendrovės „Gangas“ vadovas Laimutis Kumetis sakė, kad prekyba sekasi puikiai – lipdukų parduota tūkstančiai. Jų veiksmingumą esą įrodo gamintojo pateikiami dokumentai, tai patikrinti leidžia ir gamintojo įranga.

Paklausus, kodėl laboratorijoje atlikti tyrimai rodo ką kitą, L.Kumetis aiškino, kad kiekvienas gali tikėti kuo panorėjęs: „Jūs turite savo nuomonę, aš savo.

Jūs turite savo dokumentus, mes savo. Žinote, čia visi teisūs. Jei jūs sakote, kad neveikia – tebūnie. Man dėl to galvos neskaudės. Man jis veikia. Jei kažkam neveikia, jis jo nenaudoja. Patys žmonės renkasi. Mūsų tikslas nėra apgauti.

Jei mes tuo netikėtumėme, jis net nebūtų rinkoje pasirodęs.“ Jis patikino, kad lipdukų veiksmingumu netikintys žmonės gali atgauti už juos sumokėtus pinigus, jei grąžins nesugadintas prekes.

apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Milda Deimantė.

Uždrausti prekybos šiais lipdukais neįmanoma. Vienintelis dalykas, ko galima imtis pastebėjus klaidinančią informaciją, – kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl jos pašalinimo ar patikslinimo. Ši institucija anksčiau jau buvo sulaukusi kreipimosi dėl klaidinančių teiginių, kuriais reklamuojami lipdukai „Safe Sticker“ ir „Safe Star“. Jais prekiaujanti bendrovė „Komeksimas“ nesugebėjo pateikti sertifikuotose laboratorijose atliktų tyrimų. Todėl jai teko pašalinti melagingus teiginius – šiuo metu produktų aprašymuose jokios magiškos galios nebeminimos.

Rinkimai | 17

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

PROJEKTO PARTNERIS

Į V Y K I S , P R O J E K TA S , G A RS I N A N T I S K AU N Ą

dalykai žiūrovą ir „uždega“, - tvirtina J.Jučas. Pasak jo, tai kad kauniečiai festivalį įvertino kaip projektą, labiausiai garsinantį Kauną, „Kaunas Jazz“ rengėjus įpareigoja dar labiau stengtis festivalio labui.

Projektas „Kauno rinktiniai“ ragina kauniečius bei Kauno miestui neabejingus žmones įvardinti, kas per pastaruosius dvidešimt dvejus metus, kitaip tariant, nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios iki šių dienų, jiems kelia didžiausią pasididžiavimą Kaunu. Projektą inicijuoja - seniausia alaus darykla Kaune ir viena seniausių pramoninių alaus daryklų šalyje „Volfas Engelman“.

Ketvirtasis straipsnis iš „Kauno rinktinių“ straipsnių ciklo – apie įvykius ir projektus, labiausiai garsinančius Kauną Lietuvoje bei už jos ribų. Be kokio renginio ar festivalio kauniečiai nebeįsivaizduoja savo kultūrinio gyvenimo?

Hanzos lygos dvasia Plėtoti ne tik prekybos ryšius, bet ir akcentuoti miestų savivaldos darbą, skleisti humanizmo ir bendruomeniškumo idėjas, teikti savitarpio pagalbą – toks buvo kadaise Šiaurės Vokietijoje įkurtos senosios Hanzos lygos tikslas. Kaunas yra vienintelis Lietuvoje Hanzos miestas, jo senamiestyje iki šių dienų yra išlikę pirklių sandėlių, įvairių statinių. Apie Kauno ryšius su senąja Hanzos miestų lyga kalbama ir rašytiniuose šaltiniuose.

1980-aisiais, buvo įkurta Naujoji Hanzos sąjunga.. Praėjusiais metais Kaune vykusiose tarptautinėse Hanzos dienose dalyvavo apie 750 tūkstančių žmonių. Į Kauną buvo atvykusios net 86 delegacijos iš keturiasdešimties Europos šalių. O pati šventė pripažinta geriausiu 2011 metų kultūros turizmo projektu.

Anot Viešosios įstaigos „Hanza Kaunas 2011“ direktoriaus Dariaus Rumšo, „Hanzos dienų“ populiarumą galima paaiškinti labai paprastai - jos skirtos ne žiūrėti, o dalyvauti. „Nesvarbu, koks būtų renginys: istorinis, meno, sporto ar dar koks nors kitoks, svarbiausia, kad jis būtų skirtas visai šeimai, įtraukiantis, apjungiantis. Betarpišką, šiltą atmosferą žmonės vertina labiausiai“, - teigia D.Rumšas.

Slaptažodis – tekstilė Įsimintini meno kūriniai ir jų kolekcijos, ryškūs kūrėjai, įvairiausio pobūdžio bendradarbiavimas, atviros kūrybinės dirbtuvės, diskusijos, pripažinimas, debiutai, išmaniųjų technologijų pritaikymas kuriant, naujas požiūris į medžiagas, seno ir naujo dermė – visa tai ir dar daugiau galima atrasti Kauno bienalėje. Tarptautinės tekstilės meno bienalės parodos Kaune vyksta kas dvejus metus nuo 1997-ųjų metų.

Pažaislio festivalis. E.Ovčarenko nuotr.

Kaip teigia Kauno valstybinės filharmonijos vadovas, Pažaislio muzikos festivalio koordinatorius Justinas Krėpšta, norint kad žmonėms renginys būtų mielas, laukiamas, reikia daug ir nuoširdžiai dirbti. „Mūsų atveju reikėjo dar ir paaukoti visas vasaras. Per septyniolika darbo metų sukaupėme didžiulę patirtį, užmezgėme kontaktų su užsieniu. Festivalis klausytoją traukia savo įvairove, erdvėmis, tuo, kad žmogus nėra įpareigotas pernelyg griežtos aplinkos. Galbūt todėl mūsų publika yra nuo kūdikių iki garbaus amžiaus senolių – kiekvienas randa sau artimą koncertą. Tai, kad kauniečiai Pažaislio festivalį laiko projektu, labiausiai garsinančiu Kauną, mus įkvepia dar energingiau ir nuoširdžiau jį organizuoti“, tvirtina J. Krėpšta.

Pasak Kauno bienalės vadovės Virginijos Vitkienės, žmones labiausiai traukia tokie renginiai, kuriuose jie jaučiasi savi, gali patys aktyviai dalyvauti. „Dėl to mes vykdome nemažai edukacinių programų, stengiamės renginius organizuoti įvairiose erdvėse, ne tik muziejuose, galerijose, bet pavyzdžiui, gatvėje arba kaip praėjusiais metais – troleibuse. Bienalės lankytojas – daugiausia jaunimas, tačiau paskutiniuoju metu pastarosios renginiais domisi vis gausesnis būrys senjorų.

Džiugu kad žmonės vertina šį projektą, jo laukia. Tai kad bienalė nominuota į labiausiai Kauną garsinančių projektų kategoriją – mums, jos organizatoriams, didžiulė garbė“, tvirtino V. Vitkienė.

Džiazuomenė Nuo pat pirmųjų savo koncertų, kurie vyko 1991-aisiais, festivalis „Kaunas Jazz“ buvo atviras visiems šios muzikos stiliams ir pakraipoms. Galbūt dėl to Kaune ir visoje Lietuvoje džiazu susidomėjo tiek daug įvairaus amžiaus, užsiėmimų ir pomėgių žmonių, o festivalio publika ilgainiui pradėta simboliškai vadinti džiazuomene. Ištikimiausi „Kaunas Jazz“ gerbėjai tvirtina, jog festivalis nėra tik muzika. Tai – bendravimas, susitikimai, buvimas kartu. „Kaunas Jazz“ sumanytojas Jonas Jučas įsitikinęs, kad festivalio populiarumą galima paaiškinti labai paprastai. „Kasmet esame nauji, kitokie, tačiau išlaikome ir tradicijas. Nuo pat pradžių labai gerbiame savo klausytoją, stengiamės, kad santykis su publika būtų kuo betarpiškesnis, artimesnis. Nepataikaujame žmonių muzikiniam skoniui, bet siekiame, kad patenkintas liktų tiek mažas, tiek didelis. Džiazas – demokratiška muzika, festivalis savo dvasia – taip pat demokratiškas. Jis apjungia ir labai paprastą, ir itin sudėtingą muziką. Manau, būtent visi šie

„Hanzos dienos“. E.Ovčarenko nuotr.

Tekstilės meno bienalė. E.Ovčarenko nuotr.

Trumpai apie „Kauno rinktinius“ „Kauno rinktinius“ sudaro šios kategorijos: Kauno siela (pretenduoja: Nemuno ir Neries santaka; Kauno „Žalgiris“; Laisvės alėja); Asmenybė, garsinanti Kauną (pretenduoja: Giedrius Kuprevičius, Algimantas Miškinis, Zigmantas Kiaupa); Žinomiausias pasaulio kaunietis (užsienio kaunietis) (pretenduoja: Arvydas Sabonis, Valdas Adamkus, Jurgis Mačiūnas); Įvykis, projektas, garsinantis Kauną (pretenduoja „Kaunas Jazz“, „Hanzos dienos“, Pažaislio festivalis, Kauno bienalė TEKSTILĖ); Kauno iniciatyvos (pretenduoja: Rotušės aikštės draugijos iniciatyvos, Sporto ir poilsio aikštelių viešosiose erdvėse įrengimas, Santakos išgenėjimas).

Kuris iš nominantų yra vertas didžiausios pagarbos ir pasididžiavimo, nuspręsti gali patys kauniečiai - specialioje naujienų portalo www.15min.lt rubrikoje kiekvienas gali balsuoti už jam labiausiai patikusį kandidatą.

Vasaromis – į Pažaislio festivalį Be šio festivalio kauniečiai ir daugelis šio miesto svečių nebeįsivaizduoja savo vasarų. Šiemet jau šešioliktąjį kartą vykstantis Pažaislio festivalis laikomas vienu seniausių ir didžiausių Lietuvoje. Kasmet kupinas naujovių, netikėtumų ir tuo pačiu ištikimas susiformavusioms tradicijoms bei istorijai festivalis surengia dešimtis įvairiausio muzikinio stiliaus koncertų.

PROJEKTO INICIATORIUS

Pretendentų į „Kauno rinktinius“ sąrašas sudarytas iš kauniečių pasiūlytų kandidatų. Po tris pasiūlytus pretendentus į kiekvieną kategoriją atrinko komisija, kuri buvo suburta iš Kaunui neabejingų visuomenės atstovų. „Kauno rinktinių“ nugalėtojų, kuriuos rinks ir kauniečiai, sąrašas bus paskelbtas birželio viduryje.

Rinkimus inicijavo alaus darykla „Volfas Engelman“.

„Kaunas Jazz“. E.Ovčarenko nuotr.

Projekto partneriai: Kauno apskrities viešoji biblioteka, savaitraštis „15min“ ir naujienų portalas 15min.lt.

18 | Pasaulis

Piratų laikai baigiasi?

Jūrų plėšikai atakuojami ne tik vandenyje, bet ir sausumoje

Laivai tampa tvirtovėmis

Jurga Andrijauskaitė redakcija@15min.lt

Sugautus piratus dažnai tenka paleisti, nes jų nėra kur teisti.

Jie jauni, apsirūpinę valtimis, kuru, maisto atsargomis ir kone kasdien ieško aukų. Afrikos piratai laivų savininkams tapo košmaru, kurio kol kas nepajėgia įveikti net galingiausia kariuomenė.

„Reuters“ nuotr.

Sumanesni kapitonai sugalvoja ir originalių būdų apsisaugoti nuo piratų. Vieni pavojinga zona plaukia įjungę priešgaisrinę sistemą, tuomet vanduo stipria srove purškiamas į visas puses, tad užlipti į denį kopėčiomis vargiai įmanoma.

Kai kurios įgulos prie laivo borto pakabina net ryšulius rąstų, kuriuos galima bet kada paleisti ant piratų galvų.

Didelės laivybos kompanijos negaili lėšų laivų apsaugai – juose pamainomis budi ginkluoti saugos kompanijų atstovai.

Ties Somaliu laivus medžiojusius piratus pavyko kiek apmalšinti, bet dabar jie aukų tyko vakarinėje Afrikoje – ties Nigerija. Skaičiuojama, kad piratavimo žala pasaulio ekonomikai kasmet sudaro 7–13 milijardų JAV dolerių.

Būdas pragyventi Krante, atokiau nuo varganų miestų, sustatytos valtys, galingi varikliai, keletas palapinių, sukrautos degalų atsargos, matyti keli visureigiai ir būrys vyrų. Tai piratų stovyklavietė. Laivų medžioklė – jų darbas ir pragyvenimo šaltinis, nes kitokio darbo šalyje stinga. Nuo 1991 metų Somalyje – visiška suirutė: nėra veikiančios valdžios, pakrančių apsaugos, policijos. Todėl piratai – patys sau valdžia.

Somalyje veikia 6–7 didžiuliai piratų klanai, kurių gretose – šimtai vyrų. Pasiskirstę veiklos zonomis jie veikia Europos plotui prilygstančioje teritorijoje. Anksčiau tik netoli krantų laivų tykodavę piratai dabar, susėdę į vieną didesnį, vadinamąjį motininį laivą, prie kurio prikabinti keli mažesni, laivų ieško ir juos grobia net vidury Indijos vandenyno. Ties Somalio krantais nuo 2009 metų rugpjūčio budi kariniai laivai bei oro pajėgos. Neseniai misija pratęsta iki 2014-ųjų. „Vandenyno skydu“ („Ocean shield“) pavadinta NATO operacija duoda vaisių – piratai užgrobia gerokai mažiau laivų. JAV, Indija, Rusija, Kinija, Pietų Korėja ir kitos valstybės, saugodamos savo krovinius, į regioną siu siunčia karinius laivus.

Įguloms nurodyta imtis bent minimalių apsisaugojimo priemonių – apraizgyti laivą spygliuota viela ar sujungti talpas su vandeniu, kurių srovė nusikaltėlius nublokštų į vandenyną.

Apsisaugoti įguloms padeda ir kai kuriuose laivuose suvirinti specialūs kambariai. Užpuolus piratams įgula juose gali pasislėpti, tuomet piratams nepavyksta paimti įkaitų.

2011 metais Somalio piratai šalies vandenyse, Adeno įlankoje bei Arabijos jūroje buvo užgrobę 24 laivus, 2010 ir 2009 metais – po 45. Piratų grobis būtų daug didesnis, jei ne karinių pajėgų patruliai: įgulas ne kartą išgelbėjo pasirodę sraigtasparniai ar kariniai laivai. Pernai karinės pajėgos sutrukdė užpulti kone 100 laivų, o ankstesniais metais – apie 150. Šiemet per pirmuosius tris mėnesius piratai kėsinosi į 43 laivus.

Pasak NATO operacijos „Vandenyno skydas“ viešųjų ryšių karininkės Shonos Lowe, piratavimas yra Somalio problemų atspindys. „Daugeliui jaunų somaliečių piratavimas yra galimybė prasigyventi“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo Sh.Lowe.

Nepaskelbtas karas Piratai siautėja ne tik Somalyje, bet ir kitose Afrikos bei Azijos šalyse. Tarptautinio jūrų biuro duomenimis, pernai visame pasaulyje piratai užpuolė 439 laivus, 2010-aisiais šis skaičius buvo vos didesnis – 445. Piratų

Kodėl laivai plaukia pavojinga zona?

Patarti neplaukti tiesiai į nasrus rykliui galėtų kiekvienas, tačiau išvengti piratų yra tiesiog neįmanoma. Laivuose ginklų turėti draudžiama, o Adeno įlanka yra vienintelė arterija, jungianti Europą ir Aziją, Viduržemio jūrą ir Indijos vandenyną. Jei laivai, vengdami piratų, rinktųsi kitą kelią, jiems tektų apiplaukti visą Afrikos žemyną, o tai užtruktų kelias savaites.

Pe Per metus Adeno įlanka praplaukia apie 22 tūkstančiai laivų. Su Lietuvo tuvos vėliava laivai ties Somaliu neplaukioja, tačiau Lietuvos jūrininkai, dirbant dirbantys užsienio laivuose, plaukioja šiame regione. Ties Nigerija plaukiojja 11 „Limarko i laivininkystės kompanijos“ laivų. Vieną jų, „Argo“, balandžio pabaigoje piratai apiplėšė. 5 bendrovės jūrininkai įkaitais buvo tapę 2009 metų vasarą. Jie AFP nuotr. nelaisvėje prabuvo 11 dienų. „Limarko“ tikino jokių išpirkų nemokėjusi.

Sh.Lowe: „Jei yra techninių ar kitų problemų, dėl kurių tolesnis persekiojimas as yra neįmanomas, piratai paleidžiami.“ įkaitais pernai tapo 802 jūrininkai, ai, kone 400 mažiau nei 2010 metais. ais.

Per atakas žuvo 8 jūrininkai. „Atakos Somalyje, Raudonojoje jūroje, Adenos įlankoje, Arabų jūroje ir Indijos vandenyne tampa vis dažnesnė ir vis žiauresnės“, – skelbia Tarptautinės transporto federacijos atstovai. Prie Somalio krantų pradėjus budėti kariniams laivams piratų išpuolių sumažėjo, tačiau darbo ėmėsi Nigerijos piratai, šiemet per tris mėnesius atakavę jau dešimt laivų – tiek, kiek pernai per visus metus. Ties Nigerija ne kartą nukentėjo ir Lietuvos jūrininkai, jie buvo paimti įkaitais. „Nigerijoje išgaunama daug naftos. Kai kurios jėgos siekia, kad pelnas liktų šalyje, todėl užpuldinėja JAV, Europos tanklaivius ir kitus laivus“, – pasakojo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža. Ties Nigerija kariniai laivai nebudi, tad jūrininkams šiame regione vis nesaugiau.

Už grotų – tik vienas kitas Paprastai piratai, nors ir gerai ginkluoti, vengia veltis į mūšį su karinėmis pajėgomis. Priplaukus kariniam laivui piratai iškelia rankas, o ginklus išmeta per bortą.

Pasak NATO karininkės Sh.Lowe, vien dėl

to neįmanoma pasakyti, kiek ir kokių ginklų turi piratai. Tokiais atvejais, kai piratai pasiduoda, iš jų atimami galingi varikliai, įranga, degalai bei maistas, atsargų paliekama tik tiek, kad jiems pavyktų pasiekti krantą. Anot Sh.Lowe, kiekvienos šalies laivas p pagal savo valstybės įstatymus sprendžia, spre kaip elgtis su piratais. „Nusikaltėliai sulaikomi tuomet, jei iš tiesų yra reali persm pektyva, kad jie bus nubausti. p JJei yra techninių ar kitų problemų, dėl kurių tolesnis persekiom jimas yra neįmanomas, jie paleiji džiami. Kiekviena tauta turi laisvę dži nuspręsti, kaip elgtis, tai priklauso ir nuspr nuo aplinkybių“, – sakė karininkė.

Somalyje įkalinti piratų neįmanoma, nes šioje šalyje nėra normaliai veikiančios valdžios, teismų sistemos. Gabenti sulaikytus piratus į kitas šalis irgi nėra paprasta, nes tarp šalių nėra sutarčių, leidžiančių asmenį teisti kitoje valstybėje.

Nuteistų piratų yra, tačiau kol kas – tik vienas kitas. Kenijos teismas 20 metų kalėjimo nuteisė 11 piratų, kurie prieš trejus metus buvo sulaikyti Prancūzijos karinio laivo.

Persekioja ir sausumoje Naują žingsnį kovoje su piratais žengė Europos Sąjunga. ES praėjusį mėnesį leido savo laivams atakuoti piratų taikinius ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Lėktuvai ir atakos sraigtasparniai praėjusią savaitę atakavo Somalio centrinio Galmudugo regiono pajūryje įsitvirtinusius piratus. „Manome, kad ši ES jūrų pajėgų akcija dar labiau sustiprins spaudimą piratams ir žlugdys jų pastangas plaukti į jūrą atakuoti laivų“, – sakoma šios misijos operacijų vado kontradmirolo Duncano Pottso pranešime.

$OJLPDQWR $OHNVDQGUDYLฤ LDXV QXRWU

P JHJXรงฤ

SPECIALUS 6$9$,75$รครฟ,2 โ 15MINโ PRIEDAS

R NHOLฤ รงPRJXV ร 3DVLULQNฤ V PHQLQLQN LPDVยด *\YHQLPR HQ VXVNOLDXฤ LD รงRGฤ ร J\Y X รงPRJXPL YLV WLHN ฤ LD WD ND OLH EH QH ฤ O NDรงNRG \OLX LU VHQVWDQฤ LR V P LNX WXUL SDVLOLNWL ,U YD YLVL NLWRV PDQR SDWLUW\V รฅXQV JDLOD 2 YLVRV H R GUREฤ MH ยด QXRW\NLDL ยฒ QH J\YHQLP รคDUฤบQDV 6DXND

/(,',1,2 3$571(5,$,

LIETUVOS RESPUBLIKOS .8/7ว 526 MINISTERIJA

9$/ /DEDV U\WDV (VX 0LQGDXJDV 1DVWDUDYLฤ LXV รคฤ NDUWฤ ร YDODQGล ยด ยฒ VX WDS\WRMX รคDUฤบQX 6DXND 3R YDODQGRV LรฅYDรงLXRMX ฤ 'XVHWDV ยฒ PLHVWHOฤ =DUDVล UDMRQH รฆPRQฤ V NDOED NDG รฅLV PHQLQLQNDV EHYHLN QHNDOED

9$/ -HLJX MLV WLNUDL QHNDOED QHYHUWD UXRรฅWL NODXVLPล 7Dฤ LDX YLV WLHN WXUฤ VLX NDรงNฤ SDUDรฅ\WL WRGฤ O LHรฅNDX ELRJUDร MRV IDNWล ,QWHUQHWDV VDNR NDG รคDUฤบQDV 6DXND JLPฤ DLVLDLV 9LOQLXMH %HW QLHNXU QHUDQGX NXUฤ Pฤ QHVฤ LU GLHQฤ %HQW MDX VXรงLQDX NDG WDS\WRMDV EDLJฤ VWXGLMDV WXRPHWLQLDPH /LHWXYRV YDOVW\ELQLDPH GDLOฤ V LQVWLWXWH -LV ยฒ WDUS SLUPล Mล /LHWXYRV PHQLQLQNล DLVLDLV DSGRYDQRWล 1DFLRQDOLQH NXOWฤบURV LU PHQR SUHPLMD 7XR PHWX รคDUฤบQXL 6DXNDL ยฒ HUL 'DU SR GHรฅLPWLHV PHWล MLV ฤ YHUWLQDPDV /LHWXYRV GLGรงLRMR NXQLJDLNรฅฤ LR *HGLPLQR RUGLQX

9$/ $WVLYHUฤ LX IRWRPHQLQLQNR 5LPDQWR 'LFKDYLฤ LDXV VXGDU\Wฤ DLVLDLV LรฅOHLVWฤ รคDUฤบQR 6DXNRV NฤบU\ERV DOEXPฤ รคYLHVDXV DWPLQLPR ร ORVRIR PHQRW\ULQLQNR $OJLR 8รงGDYLQLR ฤ YDGLQLDPH WHNVWH UDรฅRPD NDG ร GYDVLQLX LU PHWDร ]LQLX SRรงLฤบULX R NLWDLS WDULDQW ยฒ NHOLDPล SUREOHPล LQWXLFLMล DUED DVRFLDFLMล DNWXDOXPX EHL G\GรงLX รคDUฤบQR 6DXNRV NฤบU\ED SHUรงHQJLD VLDXUXV QDFLRQDOLQฤ V NXOWฤบURV Uฤ PXV WDSGDPD QH WLNWDL PฤบVล รฅDOLHV PฤบVล DPรงLDXV OLJRV LVWRULMD EHW LU YLVRV NULNรฅฤ LRQLรฅNRVLRV FLYLOL]DFLMRV WUDJLรฅNR OLNLPR VLPEROLXยด

9$/ 7DPH SDฤ LDPH DOEXPH UDQGX LU GDLOฤ W\ULQLQNฤ SRHWฤ $OIRQVฤ $QGULXรฅNHYLฤ Lล &LWDWD EXV LOJD WDG ยฒ ฤ NYฤ SNLWH ร รคDUฤบQR 6DXNRV SDYHLNVODL VYDUELDXVLDV GDO\NDV NXULXRVH PDQR PDQ\PX \UD JURรงLV WLHVD SDJDPLQWDV Lรฅ PXPV QHฤ SUDVWล PHGรงLDJล NUDXMR SฤบOLล VSXRJล Pฤ VRV SUDNDLWR WฤบNVWDQWPHฤ LR JDOH DU SUDGรงLRMH GDU V\Nฤ UDGLNDOLDL NODXVLD DU PHQDV LU JURรงLV VXVLMฤ VX รฅYHQWYDJ\VWH W \ DU MLH SDรงHLGLQฤ MD UHOLJLQHV EHL PRUDOLQHV QRUPDV DU MLH SODND ฤ YLHQD WDL NDV VDNUDOX LU WDL NDV รฅLXUNรฅฤ LDL SURIDQLรฅND" ,U SDW\V DWVDNR WDLS ,U GDU MLH SDYHLNVODL NODXVLD DU PHQDV LU JURรงLV JDOL SDW\V VDYR NRN\EH DWSLUNWL VDYฤ Mฤ รฅYHQWYDJ\VWฤ " ,U DWVDNR NDรงLQ EHW JDO NDUWDLV ยด ฤ NYฤ SNLWH

9$/ รคDUฤบQR 6DXNRV รงPRQD 1RPHGD ยฒ WDLS SDW WDS\WRMD 'XVHWล .D]LPLHUR %ฤบJRV JLPQD]LMRV GDLOฤ V PRN\WRMD 3DSUDVWL รงPRQฤ V VDNR NDG ML ร SLHรฅLD Jฤ OHVยด 'DLOฤ V NULWLNDL SDWDLVR 1RPHGD 6DXNLHQฤ WDSR QH WLN Jฤ OHV ,U QH WLHN Jฤ OHV NLHN J\Y\Eฤ 0HQLQLQNล GXNWฤ 0RQLND ยฒ 9LOQLDXV GDLOฤ V DNDGHPLMRV GRNWRUDQWฤ -RV GLVHUWDFLMRV WHPD ยฒ ร รคDUฤบQR 6DXNRV WDS\ELQฤ VHPLRWLNDยด 7HQ SDW VWXGLMXRMD LU VฤบQXV 0\NRODV ยฒ VNXOSWRULXV

9$/ 3XVLDXNHOฤ MH LรฅJLUVWX VNDPEXWฤ รคDUฤบQDV 6DXND ฤ VSฤ MD NDG NDOEฤ V ร WLN VX DGYRNDWXยด $WVDNDX ยฒ ร MRNLล SUREOHPล ยด QRUV Wฤ DNLPLUNฤ QHQXWXRNLX NDV WDV DGYRNDWDV LU NRGฤ O MLV UHLNDOLQJDV ร .DUWX VX 1RPHGDยด ยฒ SDDLรฅNLQD WDS\WRMDV ร 7DL JHUDL 0ฤ JLQVLX NDรงNR SDNODXVWLยด ยฒ DWVDNDX

1RPHGD LU รคDUฤบQDV 6DXNRV GDXJLDX NDLS GX GHรฅLPWPHฤ LXV J\YHQD LU GLUED 'XVHWRVH 5 7DPRรฅDLฤ LR QXRWU

MDP O\JLDL WDLS SDW SDVDNLDX LU SULHรฅ VDYDLWฤ WDUGDPDVLV Gฤ O SRNDOELR NDL รคDUฤบQDV 6DXND SDWDUฤ DWYDรงLXRWL WLN WRNLX DWYHMX MHLJX PRNX ร Lรฅ รฅฤบGR NDรงNฤ LรฅVSDXVWLยด 6SXVWHOฤ MX JUHLฤ LR SHGDOฤ $QW DXWRPRELOLR VWLNOR JDXVฤ MD YDE]GรงLล LU Mล OLHNDQล *DOYRMX UHLNฤ V NDรงNR SDNODXVWL DSLH NฤบQXV

9$/

9$/

3DUGXRWXYĐ 'XVHWRVH .ĉ QXVLQHåWL HLQDQW Ě VYHĀLXV" 1XVLSHUNX OLWUĉ JLURV 6ĺULR 6DXVDLQLŀ 3LUPRMR VXWLNWR çPRJDXV ² VHQ\YR DPçLDXV Y\UR Lå SDUGXRWXYĐV LåHLQDQĀLR VX GDQWŀ SDVWD LU åSURWDLV ² NODXVLX NXU J\YHQD 6DXNRV Å6DXNRV 6DXNRV $L GDLOLQLQNDL" 7DL WHQ Xç WLOWHOLR $QWUDV QDPDV ´ æPRJXV çLQR Nĉ NDOED

7DS\WRMXL SDWLQND NDG MLV LNL åLRO DSLEĺGLQDPDV NDLS ÅSULHåWDULQJDL YHUWLQDPDV´ .RGĐO SDWLQND" Å7DL UHLåNLD NDG Då GDU J\YDV ´

9$/ .ĉ YHLNLDPH WXR PHWX NXULR ĀLD QHÀNVXRMX" .XU GLQJVWD NLWRV PLQXWĐV LU YDODQGRV" 1RPHGD 6DXNLHQĐ NHOLV NDUWXV LåNHSĐ NLDXåLQLHQĐV VX JU\EDLV $WQHåĐ GXEHQĚ SLHQLŀ -LHGX YDOJĐ WDV SLHQHV LU MXRNĐVL PDW\GDPL PDQR QXRVWDEĉ 'DU YDOJĐPH VĺUĚ 6DXVDLQLDL QLHNDP QHĚGRPĺV 1RPHGD 6DXNLHQĐ NHOLV NDUWXV UXRåĐVL LåHLWL SDçYHMRWL EHW QHLåĐMR

9$/ 9RV ĚVXNĒV Ě NLHPĉ SDPDWDX 1RPHGĉ 6DXNLHQĒ -L VWRYL QH VX Y\UX R VX GDOJLX 6XVLSDçĚVWDPH ,å QDPR QHWUXNXV LåĐMĒV äDUĺQDV 6DXND LåNDUW SDVDNR NDG åLDQGLHQ WLNLVL LåJLUVWL ODEDL JXGULŀ NODXVLPŀ QHV SR NHOLŀ GLHQŀ YLVD åHLPD LåYDçLXRV Ě 6DQNW 3HWHUEXUJĉ NXU 5XVŀ YDOVW\ELQLDPH PX]LHMXMH EXV DWLGDU\WD Mŀ NĺU\ERV SDURGD 7DG UHLNLD SDVLWUHQLUXRWL NDLS DWVDNLQĐWL Ě NODXVLPXV 0HQLQLQNDV SDVDNRMD NDG SULHå SHQNHWĉ PHWŀ DWLGDUDQW SDURGĉ 0DVNYRMH YLHQDV ODQN\WRMDV SDNODXVĐ WLHVLDL åYLHVLDL Å7DL DU \UD 'LHYDV DU QH"´

9$/ .DLS Ě äDUĺQR 6DXNRV SDYHLNVOXV UHDJXRMD YLHWRV J\YHQWRMDL VXWLQNDQW\V LU SDSR]XRWL MR GDUEDPV" .ĉ SDVDNR Ě QDPXV XçĐMĒV NDLP\QDV" äDUĺQDV 6DXND 6DNR ² ÅHLN WX NDLS JUDçX´ 1RPHGD 6DXNLHQĐ 6DNR ² ÅDMDMDL Nĉ WLH çPRQĐV WHQ GDUR 1D EHW J\YHQLPH YLVNR EĺQD´ äDUĺQDV 6DXND 6DNR ² ÅHLN WX VDX NDLS JUDçX ,U YLVNDV´

9$/ 6XVĐGDPH ODXNR QDPHO\MH ,å äDUĺQR 6DXNRV çYLOJVQLR JDOLX VXSUDVWL NDG PDQR SDVLULQNLPDL SDUGXRWXYĐMH QHEXYR ODEDL JXGUĺV

9$/ äDUĺQDV 6DXND %ĺWŀ JHUDL MHLJX NODXVWXP UXVLåNDL 0XPV UHLNLD WUHQLUXRWLV .ODXVLQĐWRMDV .DNLMH YDSURV\ YDP VDP\MH QHSDWLQND" 1RPHGD 6DXNLHQĐ 1HSDWLQND NDL NODXVLD NRGĐO PHV J\YHQDPH 'XVHWRVH äDUĺQDV 6DXND 7DLS äLWDV WDL WLNUDL VDP\MH QHSDWLQND 1RPHGD 6DXNLHQĐ 3HU PHWXV QLHNDLS QHVXJDOYRMDPH JXGUDXV DWVDN\PR äDUĺQDV 6DXND %HW Lå WLHVŀ ² NRGĐO PHV J\YHQDPH 'XVHWRVH" 1RPHGD 6DXNLHQĐ 0ĺVŀ ELĀLXOLV 6LJLWDV 3DUXOVNLV MDX VHQLDL EĺWŀ VXJDOYRMĒV ĚGRPLĉ LVWRULMĉ äDUĺQDV 6DXND 2 PHV YLV SDEDQGRPH SDEDQGRPH ² QLHNDLS .ODXVLQĐWRMDV 2 WDL NRGĐO MĺV J\YHQDWH 'XVHWRVH" äDUĺQDV 6DXND ÿLD \UD OHJDOL SURYLQFLMD 2 WLH GLGPLHVĀLDL DSVLPHWD GLGPLHVĀLDLV .ODXVLQĐWRMDV .XULD SUDVPH" äDUĺQDV 6DXND %MDXUXV PDQ WDV DSVLPHWLQĐMLPDV 1RPHGD 6DXNLHQĐ 'LGPLHVWLV ² WD SDWL SURYLQFLMD 7LN WUXSXWĚ GLGHVQH DSLPWLPL äDUĺQDV 6DXND ,QWULJĐOĐV %MDXUX 1HQRULX 1RPHGD 6DXNLHQĐ 1D EHW WDYR PHĀLR LU PHĀLR SDURGRV EXYR 9LOQLXMH äDUĺQDV 6DXND %XYR %HW GDEDU MDX QHEHQRULX 1HEHQW NDV GXRWŀ GLGHOĒ HUGYĒ .ODXVLQĐWRMDV 3HUQDL QDXMŀ MĺVŀ GDUEŀ SDURGD DWLGDU\WD ĀLD 'XVHWŀ JDOHULMRMH äDUĺQDV 6DXND 7DLS .ODXVLQĐWRMDV æPRQĐV YRV WLOSR äDUĺQDV 6DXND (LN MDX HLN MDX .ODXVLQĐWRMDV %XYDX PDĀLDX 1RPHGD 6DXNLHQĐ %XYDL" .ODXVLQĐWRMDV 7DLS äDUĺQDV 6DXND 1D PDWDL NDLS JHUDL .ODXVLQĐWRMDV 9DGLQDVL PHQLQLQNXL QĐUD ODEDL VYDUEX NXU MLV J\YHQD" äDUĺQDV 6DXND (VX SDVDNĒV DXNVLQĒ PLQWĚ çPRJXV WXUL EĺWL VWLSUHVQLV Xç VDYR DGUHVĉ 1RPHGD 6DXNLHQĐ 7X VDNDL NDG DGUHVDV QHWXUL EĺWL NDLS LQYDOLGXL OD]GD äDUĺQDV 6DXND 3DQDåLDL

9$/ Å8çGXRN NRNĚ QRUV ODEDL JXGUŀ NODXVLPĉ´ ² SULPLQGDPDV EĺVLPĉ NHOLRQĒ Ě 5XVLMĉ GDU NDUWĉ SDUDJLQD äDUĺQDV 6DXND .ODXVLX DU MDP SDĀLDP QHEDLVĺV MR SDYHLNVODL" Å1H MLH PDQ JUDçĺV ´

9$/ 7DS\WRMDV SDVDNRMD DQNVĀLDX JDOĐMĒV SDDLåNLQWL ÅDSLH Nĉ´ \UD NRQNUHWXV MR SDYHLNVODV Å%HW QHVDN\GDYDL´ ² SULGXULD 1RPHGD 6DXNLHQĐ Å1HVDN\GDYDX WDĀLDX EHQW MDX JDOYRMH WXUĐGDYDX WHNVWĉ 2 WDL Nĉ GDUDX GDEDU ² QHSDWLQND QHV WHQ QĐUD MRNLR WHNVWR DUED MLV ODEDL QHULåOXV 9LVNĉ SDOLHNX LåDLåNLQWL 0RQLNDL´ ² QXVLå\SVRMR PHQLQLQNDV -R çPRQD VDNR NDG WRNV GĐPHV\V WHNVWXL ² GLGHOLV MRV SDVWDUŀMŀ PHWŀ DWUDGLPDV Å1LHNDGD QHPDQLDX NDG äDUĺQXL WDLS VYDUEX VXJDOYRWL WHNVWĉ ´

9$/ .ODXVLQĐWRMDV 2 NDV \UD WDV WHNVWDV" äDUĺQDV 6DXND 3DYHLNVOH WXUL EĺWL VLXçHWDV 1RPHGD 6DXNLHQĐ ,VWRULMD" äDUĺQDV 6DXND 0DQ VYDUEX EHQW VDX SDĀLDP SDDLåNLQWL NDV WHQ Y\NVWD .ODXVLQĐWRMDV 2 WDL NXU GDEDU WDV WHNVWDV GLQJVWD" äDUĺQDV 6DXND 1HçLQDX 1RPHGD 6DXNLHQĐ 7X WLHVLRJ HLQL SULH JU\QRVLRV WDS\ERV äDUĺQDV 6DXND 1HçLQDX 1LHNR WHQ QĐUD 1RPHGD 6DXNLHQĐ 6LĺODX QXHLWL LU SDVLçLĺUĐWL Wĉ SDYHLNVOĉ NXULXR HVL WDLS QHSDWHQNLQWDV

9$/ 1HEXYR NDGD GDLU\WLV DSOLQN ,å äDUĺQR 6DXNRV GDUER NDPEDULR ĚVLPLQLDX WDL Nĉ SDVWHEĐWŀ MDPH LU QHEXYĒV ² GDçXV WHSWXNXV XçWUDXNWĉ ODQJĉ ÅäWDL WDV GDUEDV´ ² çLĺUĐGDPDV Ě SDYHLNVOĉ SDYDGLQWĉ Å0DPD´ WDUĐ WDS\WRMDV 6XSUDQWX NDG WXULX PĐJLQWL QXSDVDNRWL NDV WDPH SDYHLNVOH 3LHYD &KRULVWDL %XGHOLV EH JDOYRV 0RWHUV NĺQDV VX äDUĺQR 6DXNRV JDOYD SDGĐWD DQW NDODGĐV

9$/

9$/ äDUĺQR 6DXNRV SDYHLNVODV VNLUWDV /LHWXYRV YDUGR WĺNVWDQWPHĀLXL NDER SUH]LGHQWĺURMH 3DYHLNVOH ² PHUJDLWĐ QXRJDV NUXYLQDV 5ĺSLQWRMĐOLV EĺU\V LVWRULQLŀ DVPHQ\ELŀ ² QXR æHPDLWĐV LNL $QWDQR 6PHWRQRV 1XR 'DULDXV LU *LUĐQR LNL 9LUJLOLMDXV 1RUHLNRV ,U GLGçLXOLV SDVWDWDV äĚ GDUEĉ PHQLQLQNDV WDSĐ GDXJLDX NDLS GYHMXV PHWXV äDUĺQDV 6DXND 3UH]LGHQWĐ DU SUH]LGHQWĺUD MR WLNUDL QHSLUNR 3DYHLNVODV WHQ NDEĐV YLHQĉ NDGHQFLMĉ 3DNDEĐV LU YLVNDV

äDUĺQR 6DXNRV NODXVLX DSLH ĚNYĐSLPĉ -LV DWVDNR ÅGLUEX LU WLHN´ 3R PLQXWĐV SDX]ĐV SULGXULD Å.DUWDLV EĺQD OLĺGQLDX NDUWDLV ² OLQNVPLDX ´ .DGD OLQNVPLDX" Å.DL SDYHLNVOH VXGHULQL LU YDL]Gĉ LU WHNVWĉ ´ .DGD OLĺGQLDX" Å.DL YLHQDV Lå Mŀ NDçNXU SUDSXROD ´

9$/ .ODXVLQĐWRMDV .XR VNLULDVL MĺVŀ LU 1RPHGRV WDS\ED" äDUĺQDV 6DXND 1RPHGD \UD SXLNL WDS\WRMD .ODXVLQĐWRMDV 2 MĺV" äDUĺQDV 6DXND $å" $å QHVX WDS\WRMDV $å ² YDL]GXRWRMDV 7RGĐO PDQ LU UHLNDOLQJDV WHNVWDV 2 1RPHGD \UD ODEDL JHUD WDS\WRMD .DL PĺVŀ SDYHLNVODL NDER åDOLD SDPDWDX VDYR GDUEŀ VNXUGXPĉ

9$/ Å.OHFNDV´ .OHFNDV \UD çRGLV NXUĚ WDS\WRMDV LåWDUĐ QH YLHQĉ NDUWĉ äLXR PHWX MLV NDOED DSLH NĺU\ERV UDFLRQDOXPĉ Å3LUPĉ NOHFNĉ XçGHGL QHUDFLRQDOLDL 2 SDVNXL MDX ² YLVL NLWL GDO\NDL /DELDX SDVLWLNLX PDWHPDWLND %HW JHUD SRH]LMD LUJL \UD ODEDL JHUDL ´ *LUĉ JHULX WLN Då

9$/ äDUĺQDV 6DXND WHLJLD NDG PHQLQLQNDV QHWXUL EĺWL SDWHQNLQWDV VDYR GDUEDLV Å2 SDVNXWLQLDLV EXYDX ODEDL SDWHQNLQWDV %HW GXNWĐ VDNR SDSUDVWDL ² SDVWRYĐV LU SDJHUĐV ,U WHLVLQJDL VDNR $LåNX Då ĀLD MXRNDXMX 9LVNDV QHEORJDL VX WDLV GDUEDLV ´

9$/ 8çOLSDPH Ě DQWUĉ QDPR DXNåWĉ ÿLD ² 1RPHGRV 6DXNLHQĐV GDUER NDPEDU\V .UĺYD çROLŀ ODSŀ åDNHOLŀ 3DXNåĀLŀ LåNDPåRV 1RPHGD 6DXNLHQĐ %DQGDX HLWL WHQ NXU 6DXND QHNHOLD NRMRV $LåNX NDG VXQNX QHV PXV YLV WLHN YLVL O\JLQD

9$/ Å3DNODXVN GDU NR QRUV JXGUDXV DSLH SDYHLNVOXV´ ² HLOLQĚ NDUWĉ SDUDJLQD WDS\WRMDV .ODXVLX NRGĐO MR SDYHLNVOH Å6DNPĐ DSLH 6LJLWĉ 3DUXOVNĚ´ åDOLD QXRJŀ çPRQLŀ ² PDçD PHUJDLWĐ VX VXNQHOH" .RGĐO ML QH QXRJD" äDUĺQDV 6DXND DWVDNR Å1HV WHQ ² PDQR PDPD NXULĉ Då P\OLX ´

9$/ .ODXVLQĐWRMDV 1LHNXU QHUDGDX NDGD MĺVŀ JLPWDGLHQLV äDUĺQDV 6DXND 5XJVĐMR ĉMĉ .ODXVLQĐWRMDV 2 äDUĺQDV 6DXND 7DLS WHURULVWDL DWåYHQWĐ NDLS UHLNLDQW

9$/ $QW DXWRPRELOLR VWLNOR ² YLV GDXJLDX YDE]GçLŀ OLHNDQŀ 9DçLXRGDPDV QDPR VXYDOJLDX YLVXV VDXVDLQLXV

ä 6DXNRV ÅæDLGLPDV´

ä 6DXNRV ÅäY äDUĺQDV QXJDOL VDYH´

1 6DXNLHQĐV Å/LQNĐMLPDL´

1 6DXNLHQĐV Å,åN\ODXMDQĀLRV´

)LORVRIฤ )LO Iฤ

-ฤบUDWฤ BARANOVA -ฤบ

.ฤ EฤบWล JDOLPD SDWDUWL SRWHQFLDOLDP GDLOฤ V P\Oฤ WRMXL NXULV QLHNDGD GDU Qฤ UD PDWฤ V รคDUฤบQR 6DXNRV GURELล EHW UXRรฅLDVL DWHLWL ฤ NXULฤ QRUV SDURGฤ NDG LU SDY\]GรงLXL (GPXQGR $UPRรฅNRV ร 0DOGรงLRยด JDOHULMฤ LU MDV DSรงLฤบUฤ WL" 9LVล SLUPD SUDYDUWX EฤบWล SULVLPLQWL HVWHWLNRV WHRUHWLNล PLQWฤ VDNDQฤ Lฤ NDG EHW NXULV HVWHWLQLV VXYRNLPDV UHLNDODXMD GLVWDQFLMRV W \ JHEฤ MLPR DWVLULERWL QXR NDVGLHQLล HPRFLMล ฤ SUDVWล รฅWDPSล LU SDรงYHOJWL ฤ PHQR NฤบULQฤ NDLS ฤ VDYDUDQNLรฅNฤ QDXMฤ SDVDXOฤ VXNXUWฤ SDJDO MDP EฤบGLQJDV XQLNDOLDV รงDLGLPR WDLV\NOHV รค 6DXNRV WDS\ED รฅDXNLDVL รงLฤบURYR NXULV JHED PHQR NฤบULQ\MH ฤ รงYHOJWL VLPEROLXV LU SUDVPHV EHVLGULHNLDQฤ LDV WROLDX LU JDO QHW JLOLDX Xรง SDWฤ PHQR NฤบULQฤ ร $UJL WX QRUฤ WXP SDVLNDELQWL รค 6DXNRV NฤบULQฤ QDPXRVH"ยด ยฒ SURYRNDW\YLDL NODXVLD PDQฤ V YLHQD Lรฅ WDS\WRMR NฤบU\ERV RSRQHQฤ Lล NDรงNXULDPH VDORQLQLDPH SDรฅQHNHV\MH ร $รฅ QHฤ SLUNฤ LDXยด ยฒ VDNDX รค 6DXNRV SDYHLNVODL ร QDQVLรฅNDL ฤ NDQGDPL WLN PLOLMRQLHULDPV <UD /LHWXYRMH WXUWLQJDV รงPRJXV NXULV VXSHUND MR SDYHLNVOXV QHV VXSUDQWD NDG NROHNFLRQXRMD JHQLMล 'LGรงLXOLV รค 6DXNRV NฤบULQ\V VNLUWDV /LHWXYRV YDUGR WฤบNVWDQWPHฤ LXL NDER SUH]LGHQWฤบURMH 'DU HVX PDฤ LXVL รฅLR WDS\WRMR GDUEฤ YLHQR UDรฅ\WRMR EXWH DQW VLHQRV 7HQ MLV NR JHUR SDGRYDQRWDV ยฒ NDLS DUWLPRV SDVDXOฤ MDXWRV LU SDVDXOฤ รงLฤบURV รงHQNODV .DV EฤบGLQJD รฅLDL SDVDXOฤ รงLฤบUDL" 3LUPLDXVLD VDN\ฤ LDX JLOLDL VXYRNWD LQGLYLGR YLHQDWYฤ V PLQLRV DNLYDL]GRMH SULHODLGD 5\รฅNLDL LรฅUHLNรฅWDV SDQDรฅLRV SDVDXOฤ MDXWRV UDรฅ\WRMDV SDVDXOLQฤ MH OLWHUDWฤบURMH \UD 6DPXHOLV %HFNHWWDV -HLJX NDV JHED WXUL NDQWU\Eฤ V

PLQWLPLV VHNWL SDVNXL รฅLR UDรฅ\WRMR SHUVRQDรงฤ 0RORMล YDรงLXRMDQWฤ GYLUDฤ LX DSODQN\WL PRWLQRV ร Yฤ MR NU\SWLPLยด WDV SDQDรฅล WLSDรงฤ ฤ รงYHOJV LU รค 6DXNRV SDYHLNVOXRVH .DL NXULXRVH VDYR GDUEXRVH MLV ฤ JDXQD UฤบSLQWRMฤ OLR SDYLGDOฤ Vฤ GL YLHQDV SDULPฤ V PLQLD รฅXUPXOLXRMD NDรงNXU DSDฤ LRMH SDYHLNVODV VNLUWDV /LHWXYRV YDUGR WฤบNVWDQWPHฤ LXL NDL NXU MLV SDYLUVWD WDUVL YDE]GรงLX Lรฅ EDLPฤ V SULVLVSDXGXVLX SULH OXEล NDL WXR PHWX DQRQLPLQฤ PLQLD YLHQRGDLV YHLGDLV รง\JLXRMD SUR รฅDOฤ ร 3DEฤ JLPDVยด

NDL NXU MLV JXOL YLHQDV NDLS SDNLUGฤ V .ULVWDXV NDU\V R QXRJDOLล PLQLD รฅXUPXOLXRMD LU WDXรฅNLD ร 6DNPฤ DSLH 6LJLWฤ 3DUXOVNฤ ยด 7DS\WRMR NฤบU\ED DWYHULD JDQD SDSUDVWฤ EHW QXR VDYฤ V VOHSLDPฤ WLHVฤ QLHNXU QHVDPH WRNLH DSOHLVWL LรฅVLJDQGฤ LU YLHQLรฅL NDLS PLQLRMH .LWDV EฤบGLQJDV รฅLRV SDVDXOฤ MDXWRV EUXRรงDV \UD JHEฤ MLPDV VLWXDFLMฤ PDW\WL LURQLรฅNDL 0LQLD WDSRPD NDLS JURWHVNLรฅND LU NYDLOD WDฤ LDX LU SDJULQGLQLV SHUVRQDรงDV ยฒ ร YLHQLรฅDVLV 0RORMXVยด รค 6DXNRV SDYHLNVOXRVH QHUHWDL URGRVL NDLS DXWRLURQLMRV PHLVWUDV -LV \UD QXRODWRV DXNRMDPDV ยฒ PDWRPH MR JDOYฤ DQW Oฤ NรฅWฤ V ร $XWRSRUWUHWDV VX VO\YDยด PDWRPH Mฤ SDUXRรฅWฤ PDLVWXL NDLS SURJLQฤ SDWLHNDOฤ SDWLHNWฤ DQW VWDOR ร รฆPRJรงXG\VWฤ UHVWRUDQHยด PDWRPH VX SXVLDX QXSMDXWD JDOYD )HPLQLVWLรฅNDL DQJDรงXRWRV NULWLNฤ V VDN\Wล NDG รค 6DXNRV IHQRPHQDV OLXGLMD Y\ULรฅNXPR LVWRULQฤ NUL]ฤ NXUL SDVLUHLรฅNLD SHU PD]RFKLVWLQฤ SDV\YXPฤ 7Dฤ LDX JDOLPDV LU SODWHVQLV รงYLOJVQLV ยฒ GDLOLQLQNDV WLHVLRJ รงDLGรงLD DXWRLURQLMRV JDOLP\Eฤ PLV 7UHฤ LDV รฅDOLD LQGLYLGXDOL]PR EHL PLQLRV SULHรฅSULHรฅRV JURWHVNR EHL LURQLMRV PฤบVล JDOYD VYDUEXV รค 6DXNRV NฤบU\ERV EUXRรงDV \UD MRV MDXWUXPDV NROHNW\YLQLDPV DUFKHWLSDPV DSLH NXULXRV UDรฅฤ &DUODV *XVWDYDV -XQJDV 3RVWSDWULDUFKDOLQLDLV ODLNDLV PXV ODELDXVLDL Jฤ VGLQD UDรฅR VLHORV DUFKHWLSล NLQR PHQH W\ULQฤ WRMDL YDLNR QHNDOWXPDV LU JLOXPLQLR PRWHULรฅNXPR Mฤ JD %HW EฤบWHQW SHU MXRV VLHOD YHGDPD ฤ SDPDWLQLล GDO\Nล ฤ VLVฤ PRQLQLPฤ 7DL EฤบGLQJD MXQJLรฅNDL VXYRNWDP รฅLXRODLNLQLDP NLQXL WDL EฤบGLQJD LU รค 6DXNRV NฤบU\EDL 1HUHWDPH MR SDYHLNVOH LรฅRULQฤ VLXรงHWR VXPDLรฅWฤ VWHEL WDUVL LรฅNULWฤ Lรฅ NDGUR YDLNDL 7DL LU EHVLรฅODSLQDQWLV EHUQLXNDV EDรงQ\ฤ LRMH WDL LU PHUJDLWฤ V 0RQLNRV VWHEฤ MLPDL ฤ YDLULXRVH SDYHLNVOXRVH 0DWRPH WDLS SDW SDVLNDUWRMDQW VWLSULRV PRWHUV ร JฤบUฤ QXรฅYLHฤ LDQฤ Lฤ SDYHLNVOXV ร 3DEฤ JLPDVยด ร 0LUXVLล Mล PLQฤ MLPR GLHQDยด ร /LHWXVยด PHWDLV VXNXUWDPH SDYHLNVOH Be pavadinimo LรฅGLGฤ MXVL PRWHUV ร JฤบUD VX NLUYLX XรงGDUDPH NDPEDU\MH NXULDPH DQW JULQGล LU VLHQล WDUVL YDE]GรงLDL URSLQฤ MD PDรง\Wฤ V LรฅVLJDQGXVLล Y\Uล ร JฤบURV VXNXULD JURWHVNLรฅNฤ Jฤ VGLQDQฤ LR PRWHULรฅNXPR VLPEROLNฤ %HW Nฤ JDOฤ Wล UHLNรฅWL LรฅNUHLSWL VXGDUN\WL NฤบQDL" .UXYLQRV Pฤ VRV" .ฤ VLPEROL]XRMD GLGรงLXOLV Y\UDV VX EDOWD NUXYLQD SULMXRVWH SDYHLNVOH ODLPLQDQWLV QHNDOWฤ PHUJDLWฤ ร 8รงXWฤ NLV ,,,ยด *DOฤ Wล VLPEROL]XRWL ODEDL GDXJ GDO\Nล รฆLฤบURYXL WHUHLNLD DWSDODLGXRWL YDL]GXRWฤ %HW NXULXR DWYHMX รฅLXRODLNLQLDPH PHQH LU ร ORVRร MRMH \UD ฤ Y\Nฤ V SRVฤบNLV NXUฤ SUDQFฤบ]ล ร ORVRIDV *LOOHV 'HOHX]HยถDV UH]LXPDYR IRUPXOH ร GXRNLWH JL PDQ NฤบQฤ ยด 0HV QHW QHรงLQRPH Nฤ JDOL NฤบQDV รค 6DXNRV PHQDV WDLS SDW DWYHULD QHWLNฤ WDV LU VLPEROLQHV YDL]GXRWฤ V รงDLGLPR VX NฤบQX JDOLP\EHV

ร 0LUXVLล Mล PLQฤ MLPR GLHQD ,ยด

ร 6DNPฤ DSLH 6LJLWฤ 3DUXOVNฤ ยด

ร 8รงXWฤ NLV ,,,ยด

ร $XWRSRUWUHWDV VX VO\YDยด

รคDUฤบQR 6DXNRV SDYHLNVOล UHSURGXNFLMRV ยฒ Lรฅ IRWRPHQLQLQNR 5LPDQWR 'LFKDYLฤ LDXV VXGDU\WR WDS\WRMR GDUEล DOEXPR

2012 GEGUŽĖS 25 D., PENKTADIENIS

VILNIAUS PULSAS

A.Zuokas sveikina Seimo priimtą įstatymą, kuris atvėrė kelią biokuro biržos kūrimui Seime priimtas Energijos išteklių rinkos įstatymas, kuriuo atveriamas kelias biokuro biržos sukūrimui Lietuvoje. „Sveikinu šį Seimo žingsnį, nes toks įstatymas jau seniai buvo reikalingas. Biokuro birža Lietuvoje turi būti sukurta ir kuo greičiau pradėti realiai veikti. Mes dar pernai pavasarį Vyriausybei ir Seimo pirmininkei išsiuntėme pasiūlymą centralizuoti visos Lietuvos šilumai naudojamo kuro – biokuro, dujų, mazuto – pirkimą ir įkurti visų rūšių kuro biržą, iš kurios šilumos tiekėjai privalėtų pirkti kurą šilumai gaminti. Tai užtikrintų konkurenciją, skaidrumą ir geriausią kainą. Vilniuje šiluma neturėtų būti gaminama iš brangių dujų – nei iš ry-

tų, nei iš vakarų“, – sakė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 1-657 „Dėl priemonių centralizuotai teikiamos šilumos kainai sumažinti įgyvendinimo“ užsibrėžė iki 70 procentų sumažinti gamtinių dujų panaudojimą centralizuotai šilumos gamybai ir pereiti prie alternatyvių kuro rūšių – biokuro, dumblo, rūšiuotų komunalinių atliekų, kas užtikrintų gyventojams mažiausią šilumos tarifą. Šie planai jau pradėti įgyvendinti. Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr. 2 (TEC II) planuojama pastatyti 50 MW biokuro katilą, tai leistų 2013–2014 metų šildymo sezonui šilu-

mos kainą Vilniuje sumažinti 1–2 ct/kWh. Iš biokuro pagamintos šilumos dalis padidėtų nuo 13 iki 23 proc. Taip pat iki 2016 metų planuojama pastatyti atliekų rūšiavimo ir deginimo fabriką Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 3 (TEC III) teritorijoje. Tai padidintų atsinaujinančių išteklių naudojimą šilumos gamybai iki 180 MW arba 36 proc. Atitinkamai sumažės ir šilumos kaina – dar apie 2 ct/kWh. Vilniuje 2011 metais šilumai pagaminti buvo naudojama 82 proc. dujų, 13 proc. biokuro ir 5 proc. mazuto. Šilumos kainos Lietuvoje padidėjo 20 proc. dėl per metus net 38 proc. išaugusios dujų kainos, kuri sudaro daugiau nei 70 proc. bendroje sąskaitoje už šildymą.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

SKELBIA KONKURSĄ VASAROS LAUKO KAVINĖMS ĮRENGTI IR EKSPLOATUOTI 2012–2014 M. ŠIOSE VIETOSE: 1. Vokiečių gatvėje ties pastatu Nr. 8 2. Vingio parke ties įėjimu iš M.K.Čiurlionio gatvės 3. Reformatų skvere 4. Gedimino prospekte ties Nepriklausomybės aikšte 5. Petro Cvirkos skvere 6. A.Goštauto gatvėje Neries upės krantinėje (prie „Verslo trikampio“) 7. Pylimo gatvėje prie pastatų Nr. 17 ir Nr. 19 8. Mindaugo gatvės apžvalgos aikštelėje prie pastato Nr. 14B

BFL nuotr.

Vieta, kurioje leidžiama įrengti ir eksploatuoti vasaros lauko kavinę, suteikiama konkursą laimėjusiai įmonei trejiems metams (nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.). Vasaros lauko kavinės kiekvienais metais privalo veikti nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d., o balandžio ir spalio mėnesiais leidžiama veikti atsižvelgiant į galimybes, gamtos sąlygas ir mieste organizuojamus renginius bei šventes. Kitu metų laiku neveikiančios vasaros lauko kavinės konstrukcijos turi būti išardomos.

Konkurso dalyviai registruojami ir dalyviams konkurso dokumentų paketai išduodami nuo 2012 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyriuje, Konstitucijos pr. 3, 8 langelyje, dalyviams pateikus rašytinį laisvos formos prašymą ir sumokėjus negrąžinamą 50 Lt į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento (departamento kodas 188708377) a. s. LT 93 7044 0600 0123 5077 AB SEB Vilniaus banke (banko kodas 70440) už vasaros lauko kavinėms įrengti ir eksploatuoti konkurso dokumentus.

Konkurso dalyvių pasiūlymai turi būti parengti valstybine kalba, susiūti, sunumeruoti, patvirtinti konkurso dalyvio įgalioto asmens parašu bei antspaudu ir pateikti užklijuotame voke iki 2012 m. gegužės 30 d. 8.30 val. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyrių (Konstitucijos pr.

3, 8 langelis).

Vokų su konkursiniais pasiūlymais atplėšimas įvyks 2012 m. gegužės 30 d. 8.30 val., 215 kabinete (Konstitucijos pr. 3).

Papildoma informacija teikiama tel. 211 2270 arba el. paštu egle.sadaunykiene@vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento darbo laikas: I-IV 8.30-17.30; V 8.30-16.15.

Pietų pertrauka 12.30-13.15.

KONKURSAS

VILNIAUS MIESTO TEATRO VARDUI GAUTI Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia konkursą Vilniaus miesto teatro vardui gauti. Paraiškas, konkurso programas ir kitus dokumentus pateikti Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Kultūros skyriui (Konstitucijos pr. 3) iki 2012 m. birželio 25 d.

Su konkurso nuostatais galite susipažinti Kultūros skyriuje bei internete adresu www.vilnius.lt. Informacija teikiama tel.: 211 2415, 211 2150, mob. tel. 8 698 11 668. Konkurse negali dalyvauti teatrai, gaunantys nuolatines valstybės dotacijas.

DĖL ŠILUMOS KAINOS 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr.1-2593 ,,Dėl perskaičiuotų UAB ,,Vilniaus energija“ tiekiamos šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ nustatytos UAB ,,Vilniaus energija“ šilumos kaina dedamosios, kurios įsigalioja nuo 2012 m. birželio 12 d.

Sprendimu nepadengtos kuro sąnaudos, susidariusios dėl kuro ir pirktos šilumos faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kainų skirtumo, paskirsty-

tos 24 mėnesių laikotarpiui, didinant šilumos kainą 2012 m. birželio 1 d.– 2013 m. gegužės 31 d. 0,75 ct/kWh, o 2013 m. birželio 1–2014 m. gegužės 31 d. 0,74 ct/kWh. Dėl to šilumos kaina sumažėja 2 proc. palyginus su 2012 m. gegužės mėn.

Iš viso kompensacija už kurą, kuri susidarė nuo 2010 metų lapkričio 1 dienos iki 2012 metų kovo 31 dienos, sudaro 1,49 ct/kWh (apie 38 mln. Lt).

Užsk. Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nr. 303375

WWW.VILNIUS.LT

32 | „Eurovizija“

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

Spindintis Baku: apie bėdas Karina Ziminaitė, specialiai „15min“ iš Baku

Azerbaidžano sostinė Baku svetingai ir su dideliais užmojais sutiko 57-ąją „Euroviziją“. Kalbėti apie povandenines sroves išdrįsta vos vienas kitas – daugelis azerbaidžaniečių puikiai moka laikyti liežuvį už dantų.

Pasinaudodami tuo, kad Baku vyksta tarptautinis dainų konkursas, šimtai jaunuolių trečiadienį sostinės centre surengė demonstraciją už demokratiją. Protestas buvo tylus ir taikus. Jo dalyviai neskandavo jokių šūkių, tik vilkėjo marškinėlius su užrašu „Dainuok už demokratiją“. Policija, kuri paprastai vaiko tokius mitinguotojus, šįkart buvo atlaidi. „Karštakošiai kaukaziečiai“ ras bet kur Apie demokratijos problemas vietiniai gyventojai kalba tik anonimiškai ir tik užuominomis – jie įsitikinę, kad jei pasiskųs esama tvarka ir net jei jų žodžiai atsidurs tik lietuviškame laikraštyje, „karštakošiai kaukaziečiai“ juos ras bet kur. Pagrindines

Puošnioji „Crystal Hall“ arena buvo pastatyta specialiai „Eurovizijos“ dainų konkursui.

Reuters nuotr.

žmogaus teisių suvaržymo problemas atskleidė šią savaitę per BBC transliuotas reportažas „Purvina „Eurovizijos“ paslaptis“.

Jame parodyta kita Baku pusė – griaunami namai, persekiojami žmonės, prezidento Ilhamo Alijevo priespauda ir besąlygiškas jo šeimos viešpatavimas.

Vietinių teigimu, spindi tik kai kurie Baku rajonai, o dauguma gyventojų gyvena

iš palyginti kuklios vidutinės 350-ies manatų algos. Palyginimui – bilietas į „Eurovizijos“ finalą kainuoja 300 manatų. Tačiau ši „Eurovizijos“ pusė plika akimi nematoma ir daugumai į konkursą atvykusių užsieniečių nekliūna. Vadinamojo Vėjų miesto architektai ir šalies vadovybė iš širdies pasistengė, kad lepius vakariečių turistus priverstų išsižioti iš nuostabos. Vienintelis

jų gyvenimą apkartinantis dalykas – tai chaosas: vietiniai vargiai gali padėti rasti kelią, nežino gatvių, retas moka anglų kalbą, dauguma, nors supranta rusiškai, bet sunkiai ką nors paaiškina.

Naujas veidas už didelius pinigus „Kai atvykau prieš penkerius metus, visas Azerbaidžanas priminė statybų aikštelę,

„Eurovizija“ | 33

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

K.Kudzmanas: „Azerbaidžane galioja taisyklė, kad dideli pinigai garantuoja geriausią kokybę, o pinigų šalis turi sočiai.“ nebuvo kelių, kilo nauji namai, ligoninės, gamyklos, tad nenuostabu, kad ne vienerius metus ši šalis buvo pirmoji pasaulyje pagal ekonomikos augimą. O sąlygas tam sudarė vadinamieji „naftos doleriai“ – pinigai, gaunami iš naftos. Tai paskatino ir kultūros vystymąsi, tad prie „Eurovizijos“ buvo einama dėsningai“, – „15min“ pasakojo vienas „Eurovizijos“ žiūrovų,

Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Kęstutis Kudzmanas.

Anot jo, Azerbaidžane galioja taisyklė, kad dideli pinigai garantuoja geriausią kokybę, o pinigų ši šalis turi sočiai.

K.Kudzmanas pastebėjo, kad progresas toks spartus, jog vietinių mentalitetas vargiai spėja eiti koja į koją su pokyčiais: „Žmonės vis dar tokie patys atlapaširdžiai, draugiški, vaišingi, kaip ir visi kaukaziečiai“. „Eurovizijos“ konkursui azerbaidžaniečiai prisistatė prabangių viešbučių, restoranų, koncertų salių, nutiesė naujas gatves.

Pasak ambasadoriaus, visa tai rodo, kad Azerbaidžanas kruopščiai ruošėsi ne tik dainų konkursui, bet ir naujai turizmo erai.

Masinę „eurovizinę“ euforiją K.Kudzmanas aiškino Rytams būdinga kolektyvine sąmone: „Šalis labai vieninga, ji didžiuojasi visomis savo pergalėmis – sporto, mokslo ir kitose srityse. „Eurovizija“ buvo šansas parodyti pasauliui šiuolaikinį savo veidą, nes daug kas įsivaizduoja Azerbaidžaną kaip posovietinę šalį su griuvėsiais ir naftos bokšteliais. Dabar žmonės mato priešingą vaizdą.“ Specialiai „Eurovizijai“ buvo nupirkti baklažano spalvos „euroviziniai“ taksi.

Mieste jie – vieninteliai su skaitikliu. Vienas vairuotojų pirmojo pusfinalio vakarą pasakojo, kad taksistai vos spėjo suktis, nors valdžia į gatves išleido papildomai šimtą tokių mašinų. Iš viso Azerbaidžano

Nazimas (22 metai), barmenas „Eurovizija“ – mums naujas dalykas. Žmonės sužinos, koks mūsų miestas. Anksčiau juk daugelis net nežinojo, kad mūsų šalis egzistuoja. Pavyzdžiui, mano pažįstami Švedijoje sužinojo apie naftos šalį Azerbaidžaną tik dėl šio konkurso. Dabar dėl „Eurovizijos“ visi tarsi pamišę gerąja prasme. O mes norime čia turistų tam, kad jie galėtų tarpusavyje kalbėtis ne tik „Kaip ten, Paryžiuje?“, bet ir apie Baku. Esminis „Eurovizijos“ trūkumas – klaikios automobilių spūstys. Tenka laukti po keturias valandas kol grįžti namo... O kiekviena šeima turi po du automobilius. „Eurovizijos“ transliacijas čia žiūri visi, nebent yra kvaili arba akli. Juk toks įvykis!“

sostinės gatvėmis oficialių taksi zuja, pasak vairuotojų, apie 1100. „Esame laimingi, kad „Eurovizija“ vyksta Baku. Norime parodyti savo gražų miestą, atverti savo šalį, kuria didžiuojamės.

Gerai, kad jūs čia apsilankysite, nes patiks ir grįšite vėl ir vėl“, – taip kalbėjo taksistas Baxtiyaras, vežęs „15min“ žurnalistę iš oro uosto. Vėliau sutiktos dešimtys žmonių kartojo tą patį tekstą su nedidelėmis variacijomis.

Chabibas (27 metai), nekilnojamojo turto agentas „Baku reakcija į „Euroviziją“ tiesiog gigantiška! Ruošėmės tam visus metus, viską spėjome kone paskutinę minutę. Mūsų tautai tokio masto tarptautinis konkursas – didelė naujovė ir didelis džiaugsmas. Esame laimingi, kad Azerbaidžanas žengia į tarptautinę areną, tai – didelio mūsų darbo ir pastangų vaisius ir tai tik pradžia. Kaip sakė Brežnevas – „Azerbaidžanas žengia plačiai“. Visose šalyse yra turtingų ir vargšų, bet mes stengiamės gerinti gyvenimo lygį. Aš dėl „Eurovizijos“ jokių nepatogumų nepajutau, žinoma, gaila, kad dėl bilietų kainų konkursas nėra prieinamas visiems.“

Karščiausias „Eurovizijos“ naujienas skaitykite portale 15min.lt

Užsk. Nr. 305130

K.Ziminaitės nuotr.

čia tylima

Baku gyventojai apie „eurovizinį“ šurmulį

34 | Gyvenimas

15min • 2012 2m m. gegužės 25 d.

Urvinė Žmogus – šviesos paukštis. Jam rūpi statyti, tyti, i sodinti, skristi, kilti. Natūralu. Lįsti į tamsią ir ir nepažįstamą erdvę? Neįprasta, net baugoka.

Užtat labai įdomu.

Birutė Jančienė redakcija@15min.lt 34 metų speleologė Laura Tamoševičė išlandžiojo daugelį Pirėnų, Kaukazo, Tatrų kalnuose esančių urvų, o neseniai išlindo iš giliausio pasaulyje Kruberio–Varnų urvo (2191 m) Gruzijoje.

– Iš kur toji požeminės gelmės trauka?

– Ji perduota genų. Mūsų giminėje daug speleologų.

Dėdė, vienas iš speleologijos Lietuvoje pradininkų, Vytautas Gudaitis šiuo virusu užkrėtė vaikus. Gudaičių šeimos palikuonys į speleologų ratą įtraukė savo vyrus, žmonas, draugus ir pažįstamus. Aš – viena iš jų.

Per 12 metų L.Tamoševičė išlandžiojo daugelį Pirėnų, Kaukazo, Tatrų kalnuose esančių urvų.

G.Kropio nuotr.

Keleiviams

– Jūsų pirmasis urvas. Kur ir kada tai buvo?

– Prieš dvylika metų pusbrolis Aidas Gudaitis mane išsitempė į Krymą.

Ten pirmąkart lindau į urvą: jis, beje, manęs visai nesužavėjo. Nebuvau tinkamai

pasirengusi, trūko treniruočių ir ži žini žinių. niių. ų je je Buvo baisu ir sunku. Užstrigau pirmoje landoje.

– Tikriausiai apėmė didžiulė panika?

– Greičiau – beviltiškumo jausmas. Kabėjau ant virvės ir galvojau, kad dabar – tai jau blogai. Labai blogai. Patekau į spąstus, iš kurių niekas manęs neištrauks. Kiti ekspedicijos dalyviai buvo per dvidešimtį metrų nuo manęs. Jie šūkaliojo, dalijo patarimus, kaip ir ką daryti. Bet kapstytis reikėjo pačiai. Niekas negalėjo padėti, mat tokia taisyklė – ant virvės vienu metu gali kabėti tik vienas žmogus. Aš ir kapsčiausi. Visą pusvalandį. Vargais negalais išlindau. Išsikepurnėjau iš urvo, atsisėdau ant žemės ir apsiverkiau, mintyse keikdama save, koks gi velnias nešė mane į tą galerą.

Paskutiniame urve – vėl netikėtumas.

Reikėjo pralįsti pro labai siaurą landą. Užstrigau. Tiesa, jau nekabėjau ant virvės, tiesiog reikėjo labai tiksliai išsirangyti: tinkamai sulenkti koją, ranką, pasisukti šonu

Nuo 2012 metų birželio mėn. 4 dienos 9-ojo ir 12-ojo maršrutų troleibusai visomis dienomis nuo 8 iki 20-os valandos važiuos iki stotelės „Kauno marios“.

Nuo birželio 9 d. keičiamas 14-ojo maršruto nedarbo dienų tvarkaraštis.

Skelbiame naujus Kauno troleibusų tvarkaraščius 9-asis maršrutas

9-asis maršrutas

Petrašiūnai – Klinikos

Petrašiūnai – Klinikos

(darbo dienomis)

(šeštadieniais, sekmadieniai ir švenčių dienomis)

Iš stotelės: Petrašiūnai 5.26 5.45 6.04 6.23 6.41 6.59 7.11 7.23 7 3 7.36 7.49 8.07 8.25 8.43 9.01 9.19 9.37 9.55 10.13 10.31 10.48 11.05 11.22 11.39 11.56 12.13 12.30 12.47 13.04 13.21 13.38 13.55 14.11 14.29 14.46 15.03 15.20 15.37 15.54 16.11 16.29 16.47 17.11 17.35 17.59 18.23 18.47 19.08 19.30 19.52 20.18 20.44 21.09 21.34 21.59 22.24

Iš stotelės: Petrašiūnai 6.07 6.31 6.56 7.20 7.38 7.57 8.18 8.41 8 1 8.59 9.19 9.40 10.01 10.21 10.45 11.05 11.27 11.45 12.07 12.23 12.44 13.06 13.22 13.39 13.55 14.12 14.29 14.49 15.05 15.21 15.37 15.54 16.12 16.29 16.46 17.06 17.30 17.55 18.21 18.52 19.21 19.49 20.12 20.37 21.01 21.25 21.49 22.13 22.37

Iš stotelės: Klinikos 5.16 5.35 5.53 6.12 6.31 6.50 7.08 7.27 7.40 7.52 8.05 8.18 8.36 8.54 9.12 9.30 9.48 10.06 10.24 10.42 11.00 11.17 11.34 11.51 12.08 12.25 12.42 12.59 13.16 13.33 13.50 14.07 14.24 14.41 14.58 15.15 15.32 15.49 16.06 16.23 16.40 16.58 17.16 17.40 18.04 18.28 18.52 19.16 19.37 19.57 20.19 20.45 21.11 21.36 22.01 Iš stotelės: Kauno marios 8.03 8.21 8.39 8.47 10.44 11.01 11.18 11.35 11.52 12.09 12.26 12.43 13.00 13.17 13.34 13.51 14.08 14.25 14.59 15.16 15.33 15.50 16.07 16.25 16.43 17.07 17.31 17.56 18.04 18.20 18.27 18.44 19.05 19.26 19.48 20.14

Iš stotelės: Klinikos 6.33 6.57 7.23 7.48 8.06 8.25 8.46 9.09 9.27 9.47 10.08 10.29 10.49 11.13 11.33 11.55 12.13 12.35 12.51 13.12 13.34 13.50 14.07 14.23 14.40 14.57 15.17 15.33 15.49 16.05 16.22 16.40 16.57 17.14 17.34 17.58 18.23 18.49 19.20 19.48 20.15 20.38 21.03 21.27 21.51 22.15 22.39 Iš stotelės: Kauno marios 8.14 8.37 8.55 9.15 9.36 10.17 11.23 12.03 12.40 13.02 13.35 13.51 14.08 14.25 14.45 15.01 15.17 15.33 15.50 16.08 16.25 16.42 17.02 17.26 17.51 18.17 18.48 19.18 19.46

12-asis maršrutas

Petrašiūnai – Klinikos (darbo dienomis) Iš stotelės: Petrašiūnai 5.17 5.36 5.54 6.13 6.32 32 6 6.49 49 7 7.06 06 7 7.18 18 7.30 7.43 7.58 8.16 8.34 8.52 9.10 9.28 9.46 10.04 10.22 10.40 10.57 11.14 11.31 11.48 12.05 12.22 12.39 12.56 13.13 13.30 13.47

14.04 14.21 14.38 14.55 15.12 15.29 15.46 16.03 16.20 16.38 16.59 17.20 17.44 18.08 18.32 18.55 19.18 19.41 20.06 20.32 20.57 21.21 21.45 22.10 Iš stotelės: Klinikos 5.38 5.59 6.18 6.36 6.55 7.16 7.34 7.52 8.04 8.15 8.28 8.43 9.01 9.19 9.37 9.55 10.13 10.31 10.49 11.07 11.25 11.42 11.59 12.16 12.33 12.50 13.07 13.24 13.41 13.58 14.15 14.32 14.49 15.06 15.23 15.40 15.57 16.14 16.31 16.48 17.05 17.23 17.44 18.05 18.29 18.53 19.17 19.40 20.01 20.23 20.48 21.14 21.39 22.03 22.27 Iš stotelės: Kauno marios 8.11 8.30 8.47 9.05 10.53 11.10 11.27 11.44 12.01 12.17 12.35 12.52 13.09 13.26 13.43 14.00 14.17 14.34 15.07 15.25 15.42 15.59 16.16 16.34 16.55 17.14 17.40 18.04 18.29 18.52 19.14 19.37 20.02

12-asis maršrutas

Petrašiūnai – Klinikos (šeštadieniais, sekmadienia ai ir švenčių venčių dienomis) Iš stotelės: Petrašiūnai 5.55 6.19 6.43 7.08 7.29 7.47 8.0 8.07 8.29 8.50 9.09 9.29 9.50 10.11 10.32 10.54 11.14 11.34 11.54 12.14 12.33 12.53 13.13 13.31 13.46 14.04 14.19 14.39 14.57 15.13 15.29 15.46 16.03 16.21 16.37 16.55 17.16 17.44 18.06 18.6 19.05 19.36 19.59 20.24 20.49 21.13 21.37 22.01 22.25 Iš stotelės: Klinikos 6.09 6.35 6.59 7.25 7.51 8.12 8.30 8.50 9.12 9.33 9.52 10.12 10.33 10.54 11.15 11.37

11.57 12.17 12.37 12.57 13.16 13.36 13.56 14.14 14.29 14.47 15.02 15.22 15.40 15.56 16.12 16.29 16.46 17.04 17.20 17.38 17.59 18.27 18.49 19.19 19.47 20.16 20.39 21.04 21.29 21.53 22.17 22.41 Iš stotelės: Kauno marios 8.25 8.46 9.05 9.25 10.07 11.10 11.50 12.28 12.49 13.27 13.42 14.00 14.15 14.35 14.53 15.09 15.25 15.42 15.59 16.17 16.33 16.51 17.12 17.40 18.02 18.32 19.01 19.32 19.55

14-asis maršrutas

Islandijos pl. (Kovo 11-osios g.) – Centras (šeštadieniais, sekmadieniais s ir šv. v. dienomis) Iš stotelės: Islandijos pl.

6.02 6.21 6.42 7.00 7.20 7 7.38 38 8 7.53 7 53 8.09 8 09 8.25 8.42 9.00 9.18 9.36 9.54 10.11 10.28 10.44 10.57 11.10 11.24 11.39 11.52 12.06 12.20 12.35 12.51 13.07 13.23 13.39 13.55 14.10 14.24 14.38 14.52 15.06 15.20 15.34 15.48 16.02 16.16 16.30 16.46 17.07 17.28 17.53 18.18 18.39 19.00 19.21 19.41 20.01 20.22 20.43 21.05 21.27 21.47 22.07 22.27 22.47 Iš stotelės: Geležinkelio st.

5.41 6.33 6.52 7.13 7.32 7.52 8.10 8.25 8.41 8.57 9.14 9.32 9.50 10.08 10.26 10.43 11.00 11.16 11.29 11.42 11.56 12.11 12.24 12.38 12.52 13.07 13.23 13.39 13.55 14.11 14.27 14.42 14.56 15.10 15.24 15.38 15.52 16.06 16.20 16.34 16.48 17.02 17.18 17.39 18.00 18.25 18.50 19.11 19.32 19.52 20.12 20.32 20.53 21.14 21.36 21.58 22.18 22.38 22.58 23.17

Straipsnį pristato žurnalas moterims

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

moteris ar sliuo sliuogti ant pilvo. Ir man pavyko! Pasitenkinimas nugalėjo baimę. tenki

– Kodėl maga lįsti po žeme, o ne, pavyzdžiui, kilti oro balionu ar leistis parašiutu?

– Vieniems norisi skristi, kitiems kristi, tretiems landžioti. Tai – nauja patirtis, savęs išbandymas, adrenalino pliūpsnis. Urvai – gamtos mįslės. Gražūs ir paslaptingi.

Iš pradžių norėjosi juos „išragauti“: pamatyti kiekvieną akmenėlį, išvysti vandens nutekėjimo įspaudų urvų sienose, požeminių upių. Dabar jau knieti prisiliesti prie to, kas dar nepaliesta arba vos čiupinėta, – norisi pirmai užklysti į kokį nors urvą ir pirmai jį pažinti.

Man patinka būti urve, prisitaikyti prie jo lyg prie gyvo padaro, pajausti jo kvapą, įžvelgti formą. Per dvylika metų aš juos prisijaukinau ir užsisėdėjusi ant žemės pajuntu begalinę gelmės trauką.

– Vadinasi, jums negresia klaustrofobija ir jūsų nebaugina tamsa?

– Juoda, šalčiu alsuojanti žemės skylė mane traukia lyg magnetas. Dažnai pagalvoju: jei viena klaidžiodama po kalnus ūmai išvysčiau plyšį, o po ranka būtų virvė ir žibintas, būtinai lįsčiau apsidairyti, kas ten giliai jame. Tikriausiai daugeliui

Kabėjau ant virvės ir galvojau, kad dabar – tai jau blogai.

Labai blogai. Patekau į spąstus, iš kurių niekas manęs neištrauks. žmonių tai atrodytų didžiausia kvailystė, o man – svaiginantis malonumas.

– Juslės suteikia galimybę mėgautis kvapu, vaizdu, skoniu. Kokie pojūčiai sutirštėja tamsoje?

– Ko gero, visi. Blausioje šviesoje akys fiksuoja kiekvieną urvo išlinkimą, ausys girdi menkiausius garsus. Būna, leidiesi žemyn tarsi milžinišku šuliniu. Šviestuvėliai neapžioja urvo kraštų – taip platu! O kitąsyk spraudiesi, lankstaisi, dėlioji kūną po centimetrą, kad pralįstum. Urvas urvui nelygu. Vienuose atsiveria 30–40 m aukščio erdvės, rodos, ne sliuogi, o sklendi virve. Kituose vos išsitenki – tenka šliaužti, spraustis, ropoti.

– Girdėjau, kad urvuose išnyksta laiko pojūtis.

– Po žeme laikas ištirpsta. Sakytum, praėjo tik valanda, bet, pasirodo, jau net trys ar keturios. Ypač tai jauti, kai į urvą nusileidi tik dienai, o nakčiai grįžti ant žemės.

Jei urve praleidi kelias paras, laikas tarsi sustoja. Jo nefiksuoji, tiesiog darai tai, ką darai. Landžioji po urvą, ruošiesi nakvynei, gamini maistą, džiovini drabužius.

– Nakvynė drėgmėje, šaltyje, tamsoje.

Skamba atgrasiai.

– Urve oro temperatūra 2–6 laipsniai šilumos. Urvai, kuriuose ji pakyla iki 12 laipsnių, jau yra šilti. Taigi, prisitaikai prie situacijos ir nesuki galvos dėl to, kad esi kelias paras nesiprausęs ar batai šlapi. Nešamės

mažytes virykles (primusus), ant jų verdame, virš jų džioviname drabužius, jomis šildome palapinę.

Kokio maisto nešamės į urvą? Riebaus ir kaloringo – lašinių, šokolado, riešutų. Urvas – ne vieta dietoms ir grožio puoselėjimo procedūroms. Organizmas patiria didelių fizinių krūvių. Jam reikia daug kalorijų.

– Speleologija – labiau vyriškas užsiėmimas?

– Statistika rodo, kad speleologų vyrų ir moterų yra apylygiai. Urve tai labai praverčia skirstantis užduotis. Vyrai tvirtina virves, moterys atlieka topografiją, t. y. urvą matuoja, pažymi jo svarbias vietas, nurodo susiaurėjimus ir praplatėjimus.

– Kas sunkiau – įlįsti į urvą ar iš jo išsiropšti?

– Be abejo, išlįsti. Ekspedicijos pradžioje esi pakylėtas, genamas smalsumo ir noro greičiau pamatyti, įveikti. Kelionės pabaigoje – pavargęs ir išsekęs. Be to, lipti virvėmis aukštyn gerokai sunkiau negu sliuogti žemyn.

– Kiekvieno speleologo svajonė – atrasti naują urvą. Ar jūs jau atradote savąjį?

– Visai naujo urvo dar neatradau. Tačiau keletą naujų urvo atšakų teko užtikti. Tai buvo pernai Pirėnų kalnuose Ispanijoje.

Geras jausmas – stebina ir džiugina. Gaila, kad tos atšakos buvo labai trumpos.

– Koks ryškiausias prisiminimas iš tamsos pasaulio?

– Potvynis urve. Tai realiausias ir dažniausiai speleologus užklumpantis pavojus. Manęs šis gamtos triukas laukė Kruberio–Varnų urve (Kaukazo kalnuose). Varnų urvas giliausias pasaulyje. Jo gylis – daugiau nei 2 km. Mes leidomės į 1400 m gylį.

Potvynis urve primena milžinišku greičiu atlekiantį elektrinį traukinį: girdėjome grėsmingą vandens šniokštimą, aplinkui sproginėjo vandens purslų debesys. Laimei, tuo metu buvome ten, kur urvas praplatėjęs. Jei tuokart būčiau įstrigusi kokioje nors siauroje landoje, milžiniška srovė mane būtų nubloškusi.

– Išlįskime ant žemės. Kokia jūsų šeima?

– Mano šeima – vyras, septynerių metų dukra ir pusketvirtų sūnus. Su vyru mudu suvedė ne speleologija. Tačiau jau pažinties pradžioje nusitempiau jį į urvus. Ekstremalios sąlygos – puikus santykių išbandymas. Įveikėme keletą sudėtingų urvo atkarpų.

Supratau, kad su Mindaugu esame tvirtas tandemas, galime ir norime būti kartu.

– Jeigu užaugę vaikai eitų jūsų pramintu taku?

– Tikrai nedrausčiau. Patarčiau, paaiškinčiau. Beje, mes jau tempėmės juos į Latvijoje esančius urvus. Tai – smiltainio urvai. Negilūs ir saugūs. Vaikams ten labai patiko, sunku buvo išprašyti.

– Jūsų svajonių urvas?

– Legendinis Sniego urvas Abchazijoje. Tai vienas giliausių ir sudėtingiausių pasaulio urvų. Kelias į apačią eina palei požeminę upę. Urve atsiveria milžiniškos angos, didžiulės salės, upė. Nors jo gylis – beveik 2 km, tačiau norint pasiekti dugną reikia įveikti apie 13 km. Apie tai girdėjau ir skaičiau, žiauriai rūpi pačiai pamatyti.

Urvas urvui nelygu. Vienuose atsiveria įspūdingos erdvės, kituose vos išsitenki – tenka šliaužti, spraustis, ropoti.

Gyvenimas | 35

36 | Sveikata

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

Gimdymas su hipnoze:

Istorija, kurioje nėra skausmo Londone gyvenančios ir akcijų biržoje „Lloyds of London“ brokere dirbančios lietuvės Jurgitos Barton kūdikis į šį pasaulį atėjo neįprastu būdu – po ilgų treniruočių moteris gimdymo metu pati save užhipnotizavo.

Jurga Grigienė redakcija@15min.lt 35 metų Jurgita atvira – visi, kam užsimindavo, kad gimdys su hipnoze, į tai žiūrėjo labai skeptiškai. Tačiau moters gimdymą priėmusi akušerė sakė, kad per jos 25 metų praktiką tai buvo vienas iš gražiausių, ramiausių ir trumpiausių gimdymų. Atrodė, jog mama ne gimdo, o tik šiaip ilsisi lovoje.

Didžiosios Britanijos medicinos asociacija hipnoterapijos naudą pripažino dar 1892 m., tačiau šioje šalyje su hipnoze kol kas gimdo vos 1–2 proc. mamų. Tiesa, Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos sistemos planuose jau įrašyti ketinimai mokyti besilaukiančias moteris prieš gimdymą save hipnotizuoti. Tikimasi, kad dėl to nebereikės naudoti brangių vaistų epidūrinei nejautrai ir kitų medikamentų.

Baimės atsikratymas Prieš kiek daugiau nei dvejus metus į besilaukiančios Jurgitos rankas pateko Marie Mongan knyga „Gimdymas su hipnoze“ („Hypnobirthing“), kurioje apie vaiko gimimą kalbama kaip apie natūralų gyvenimo reiškinį. Autorė griauna mitą, kad skausmas yra gimdymo palydovas. Tai skausmo baimė sukausto kūną ir apsunkina bei sulėtina visą gimdymo eigą. „Tik kaip nebijoti to skausmo, kai mus supa daugybė neigiamų istorijų apie

Jurgitos vyras Džeisonas pritarė žmonos norui Jokūbą gimdyti su hipnoze, nors šis būdas jam iš pradžių atrodė labai įtartinas.

Asmeninio arch. nuotr.

Žiūrint iš šalies atrodo, kad užhipnotizuotas žmogus miega, tačiau jis nepraranda kontrolės ir gali visiškai valdyti savo kūną.

gimdymą. O kiekviena tai patyrusi moteris nori pasidalyti savąja siaubo istorija, kaip ji kelias paras kentė nežmoniškus skausmus, verkė, rėkė, keikė vyrą, valandų valandas buvo prijungta prie pypsinčių monitorių ir galiausiai viskas baigėsi replėmis ar Cezario pjūviu. Kino filmai, televizijos laidos taip pat beveik visada gimdymą parodo kaip didelę traumą mamai, kuri vaitoja agonijoje ar rėkia lyg kas ją pjautų“, – savo baimes prisiminė moteris.

Hipnozės metodas gimdymą sutapatina su gyvenimo švente, kai atsipalaidavęs protas leidžia kūnui dirbti darbą, kurį moterys sugebėjo atlikti jau tūkstančius metų, ir kad beveik visos sveikos moterys, kurios neturi jokių nėštumo komplikacijų, gali pagimdyti vaikelį be baimės ir skausmo. Beskausmis gimdymas ir buvo

pagrindinė priežastis, dėl kurios Jurgita pasirinko šį būdą. Taip pat jai buvo smalsu sužinoti, kaip mintimis ir protu galima valdyti kūną. Įvaldyti nelengva Jurgita visą hipnozės mokymo medžiagą, atsiėjusią apie 200 JAV dolerių, įsigijo internetu (www.hypnobabies.com ir http:// www.natalhypnotherapy.co.uk/7.html).

Tačiau norinčius pasekti jos pėdomis įspėja, jog toks gimdymo būdas nėra lengvas. Savaiminę hipnozę išmokti ir įvaldyti reikia skirti po 1–2 valandas per dieną. Ir taip aštuonias savaites iš eilės. „Aš pradėjau nuo 20-tos nėštumo savaitės ir mokiausi iki pat sūnelio gimimo (37 nėštumo savaitės). Tam skirdavau iki 3 valandų per dieną. Iš viso ne taip ir mažai – 350 valandų. Įrašų dažniausiai klausydavausi važiuodama į darbą traukiniu.

Taip pat vakare: prieš miegą užsidėdavau ausinuką, bet vos išgirdusi tą švelnų, aksominį, raminantį balsą per kelias minutes užmigdavau. Įdomiausia tai, kad nors ir miegi, bet pasąmonė visada klauso, ir visos teigiamos mintys ir vaizdiniai atsiduria ten, kur reikia“, – patirtimi dalijosi Jurgita.

Hipnozės mokymasis Savaiminės hipnozės mokymasis susideda iš keturių etapų. Tai – kvėpavimas,

relaksacija/atsipalaidavimas, vizualizacija ir įsigilinimas.

Pirmiausia reikia išmokti ypatingo ir lėto kvėpavimo, dėl kurio visas kūnas atsipalaiduoja, net širdies ritmas sulėtėja. Relaksacijos pratimai padeda atpalaiduoti visus raumenis, pradedant akių vokais ir baigiant kojų pirštais. Raumenys pasidaro tokie minkšti, jog atrodo, kad net mažojo pirštelio negali pajudinti. Vizualizacijos įrašai tiesiog piešia teigiamus paveikslus ir leidžia mūsų vaizduotei įsivaizduoti, kaip tai vyksta. Juose nuolat kartojama, kad kūną užlieja harmonija ir kaip kūdikis tai jaučia, kad gimdymas bus lengvas ir pan. Įsigilinimo pratimai padeda pasiekti tokią atsipalaidavimo būklę, kad atrodo, jog kūne nebėra jokių fizinių pojūčių. Pavyzdžiui, vienas iš pratimų moko įsivaizduoti, kad ant rankos yra pirštinė, nunerta iš endorfinų (endorfinai – smegenų pagaminta cheminė medžiaga, kurios poveikis skausmo malšinimui yra 200 kartų stipresnis nei morfino, – aut. past.). Ir kai ranka su šita pirštine glosto skaudamą vietą, ši nutirpsta ir pasidaro bejausmė.

Hipnozė yra begalinis atsipalaidavimas, panašus į būseną, kurią jaučiame prieš užmiegant. Žiūrint iš šalies atrodo, kad užhipnotizuotas žmogus miega, tačiau, nors yra visiškai atsipalaidavęs, jis nepraranda kontrolės ir mintimis gali visiškai valdyti savo

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

„Vargu, ar plačiai paplis“

Tarptautinė įmonė UAB „IDW metalas ir mediena“, užsiimanti parduotuvių prekybinės įrangos gamyba, sėkmingai plečia savo veiklą ir į savo komandą kviečia: Į SUVIRINIMO-MILTELINIO DAŽYMO CECHĄ: ǩ Suvirintojus argonu; ǩ Šaltkalvius-šlifuotojus.

Tel. 8-618 00 604; 8-616-84939.

Romualdas Šemeta, gydytojas akušeris ginekologas „Gimdymas su hipnoze taikomas nuo senų laikų. Primityviose tautose tai puikiai atlieka šamanai. Be abejo, jis efektyvus, tačiau vargu ar plačiai paplis.

Pirmiausia dėl jo ilgos įsisavinimo trukmės – juk pasiruošimas tokiam gimdymui užima labai daug laiko. Remdamasis savo patirtimi, manau, kad praktiškai tai sunkiai įvykdoma. Tai per daug ilgas kelias sėkmės link. Galiu pasakyti, kad mūsų naujas gimdymo būdas – Mentalinis gimdymo metodas – tokių pačių rezultatų pasiekia per kur kas trumpesnį laiką. Pagal šį metodą mes jau kurį laiką ruošiame moteris savo Nėščiųjų sveikatingumo mokykloje. Metodas aprašytas šiais metais išleistoje mano knygoje „Gimdymas su šypsena“. Hipnozės ir Mentalinis gimdymo metodai savo požiūriu į gimdymo skausmo priežastį sutampa. Tačiau jo išvengimui mūsų metodas naudoja ne hipnozę, o Neurolingvistinio programavimo metodiką. Tai nauja psichologijos kryptis, šiuo metu pasaulyje labai plačiai naudojama daugelyje sričių, išskyrus gimdymą. O mes jį pritaikėme gimdymui.“ kūną. Hipnozė yra labai natūrali būsena, kurią galime patirti net kelis kartus per dieną.

Reikia pavyzdžių? Kai taip pasineriame į darbą, kad prarandame laiko nuovoką ir nepastebime, kas vyksta aplink. Kai taip įsijaučiame į filmą ar televizijos laidą, kad pradedame emociškai reaguoti į tai, ką išgyvena aktoriai.

Kai ilgai tarsi autopilotu vairuojame automobilį autostrada ir nepajaučiame, kad jau atvažiavome.

Lengvai ir greitai Bartonų mažylis į pasaulį pradėjo belstis 37-ą nėštumo savaitę. Sąrėmiai iš karto buvo labai dažni ir stiprūs, todėl būsimieji tėvai ilgai nelaukdami nuvyko į ligoninę. Per pirmą apžiūrą gimdos kaklelis buvo atsivėręs 8 cm. Ir toliau per sąrėmius Jurgita kvėpavo lėtai atpalaiduodama visus raumenis, akušerės siūlomų nuskausminamųjų tikrai nereikėjo.

Literatūroje apie gimdymą su hipnoze rašoma, kad kūdikį galima „iškvėpti“, kad jo nereikia „stumti“. Kad ir toliau ramiai kvėpuojant, sąrėmiai pamažu harmoningai kūdikį gali išstumti savaime. Pavyzdžiui, jei gimdanti mama būtų be sąmonės ar komos būklės, ji vis tiek pagimdytų be jokių kitų savo pastangų.

Tačiau Jurgitos atveju sąrėmiai progresavo per lėtai, vaiko širdelės ritmas pradėjo lėtėti, todėl akušerė liepė stumti iš visų jėgų.

3,2 kg Jokūbas pasaulį išvydo po 4 valandų gimdymo be jokių komplikacijų, plyšimų, nuskausminamųjų ir kančių.

Ar vertėjo?

Daug kas Jurgitos klausia, ar vertėjo tai daryti? Gal ir taip gimdymas nebūtų buvęs skausmingas?

Į MECHANINĮ CECHĄ: ǩ Šaltkalvius; ǩ Frezuotojus; ǩ Suvirintojus; ǩ Frezavimo staklių su SPV operatorius.

Tel. 8-610 09 792. Į GAMINIŲ IŠ ORGANINIO STIKLO IR KORIANO GAMYBOS CECHĄ: ǩ Stiklo gaminių-konstrukcijų klijuotojus.

Tel. 8-616 38 556. Į BALDŲ GAMYBOS CECHĄ REIKALINGI KVALIFIKUOTI: ǩ Baldų beicuotojai-lakuotojai; ǩ Baldų dažytojai.

Tel. 8-686 48 804.

„Pakenkti negali“

Edita Venskienė, gydytoja akušerė ginekologė „Gimdymo skausmo malšinimo istorija labai sena. O būdų jam malšinti taip pat gausybė. Gal tik visuomet labiau akcentuojami medikamentiniai. Mano ir kolegų praktikoje su hipnoze gimdančių moterų nebuvo. Tačiau yra nemažai tokių, kurios naudoja įvairius kitus kvėpavimo, atsipalaidavimo ir skausmo malšinimo būdus. Nemedikamentiniai gimdymo skausmo malšinimo būdai tikrai negali pakenkti. Priešingai, tuomet ir personalui, ir pačiai moteriai, ir jos artimiesiems būna lengviau. Kai moteris yra psichologiškai pasiruošusi, tada beveik visada gimdyti paprasčiau.“ „Man labai lengva palyginti. Kol ruošėmės į ligoninę, nebuvau hipnozės būsenoje ir sąrėmius jaučiau labai smarkiai.

Jei reikėtų įvertinti dešimtbale sistema, kur 10 reikštų didžiausią, o 1 – mažiausią skausmą, tai gimdymo pradžioje sąrėmius hipnozės būsenoje vertinčiau 2–3, įprastoje būsenoje – 7–8 balais. Gimdymo pabaigai skirčiau 4 balus, bet tuo metu buvau hipnozės būsenoje visą laiką, net tarp sąrėmių.

Tada visiškai pasinėriau į save. Girdėjau aplinkinius garsus, bet nežinojau, nei kiek žmonių buvo palatoje, nei ką jie darė. Tik norėjosi, kad niekas nieko neklausinėtų ir netrukdytų.“

38 | Gazas.lt

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

BMW M: 40 metų šlovės „Kompanija yra kaip žmogus. Kol ji vis atranda kažką naujo, yra aktyvi, entuziaztinga, tol funkcionuoja tinkamai.“ Šiais žodžiais BMW grupės valdybos narys Robertas A.Lutzas 1972 metais pasveikino naują BMW koncerno padalinį „BMW Motorsport GmbH“.

Paulius Sviklas p.sviklas@15min.lt

skaitytojams primename svarbiausias šios legendos akimirkas.

Dabar šis padalinys yra žinomas kaip „BMW M GmbH“. Praėjusią savaitę daug legendinių automobilių sukūrusi kompanija atšventė savo keturiasdešimtmetį. „15min“

1972-ieji: du vožtuvai cilindrui BMW M į automobilių sportą įnikęs buvo bene dešimtmečiu anksčiau, bet 1972-ieji buvo paskutiniai šešių cilindrų ir dvylikos

vožtuvų variklio, kurį BMW naudojo sportui, metai. Visi vėliau didesnėms apkrovoms nei standartiniai sukurti varikliai turėjo po keturis vožtuvus vienam cilindrui.

Tačiau prie paties variklio sugrįžti verta.

Jis buvo montuotas į BMW E9, dar neretai vadinamą „New Six CS“ – naujuoju „šeštuku“. Šį modelį galima vadinti šeštosios serijos BMW pradininku, o 3.0CSL pavadinta versija, turėjusi minėtą šešių cilindrų variklį, lengvai laimėjo Europos turistinių automobilių čempionatą (ETCC).

Po puikaus BMW M divizijos pasirodymo sporte buvo nuspręsta pamaloninti ir paprastus vairuotojus: buvo išleisti 530i

(1975 m.), 533i (1976 m.) ir 535i (1979 m.) modeliai. Galingiausias, 535i, turėjo 221 AG bei oficialiai vadinosi M535i. Tai buvo pirmoji užuomina į gatvėms skirtus M serijos modelius.

1978-ieji: M1 gimimas Pirmasis BMW M automobilis sukurtas ne ant paprasto BMW modelio platformos.

Tai – BMW M1. Kaip ir pridera, variklius mokantys kurti BMW M rūpinosi technine dalimi, o dizainą išmanantys italai – automobilio išvaizda. Prie šio automobilio dirbo kompanijų „Lamborghini“, „ItalDesign“, „Marchesi“ kūrėjai. BMW kūrė šį modelį lenktynėms, tačiau susidūrė su kliūtimi.

Norint dalyvauti ETCC, reikėjo gauti FIA automobilio homologaciją, kuriai būtina pagaminti bent 400 modelių. Tai reiškė, kad vos 1,14 m aukščio BMW M1 važinės gatvėse ir jį gali įsigyti bet kuris norintis.

Pirmaisiais pardavimo metais, 1978-aisiais, M1 kainavo 100 tūkst. Vokietijos markių, tačiau paklausa keliskart viršijo pasiūlą.

BMW M1 tuomet buvo greičiausias Vokietijoje parduodamas automobilis – jis pasiekė 264 km/h. Tačiau „gatvinis“ M1 neprilygo lenktyniniam M1: šis po patobulinimų pasiekdavo 470 AG, o įsibėgėdavo iki daugiau nei 300 km/h!

1982-ieji: „turbo era“ BMW M dalyvavo ir legendinėje „Formulės-1“ „turbo eroje“: devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje formulių variklių darbinis tūris dažniausiai siekdavo vos 1,5 litro, tačiau jos turėdavo sumontuotus turbokompresorius.

Burtininku tuomet vadinto inžinieriaus Paulo Porsche diriguojami BMW M mechanikai 1982-aisiais pagamino pirmąjį bavarų motorą, kuris tais pačiais metais buvo išbandytas ir F-1 lenktynėse. Kitąmet Nelsonas Piquet su „Braham“ komanda tapo „Formulės-1“ pasaulio čempionu.

1983-ieji: pirmasis M6 Tų metų Frankfurto automobilių paroda viso pasaulio automobilių entuziastus dirgino dar neprasidėjusi – buvo žinoma, kad BMW pristatys „kažką tokio“. Paroda atskleidė visas kortas – tai buvo pirmasis tikras BMW M6 (E24 kėbule). JAV rinkai skirtas buvo vadinamas M6, o Europos variantas – M635CSi. Po variklio gaubtu jis turėjo M88 motorą, ą naudotą M1 modelyje, – 3,5 l

1972

1978

Gazas.lt | 39

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

1984

2009

Kiek jų Lietuvoje?

Lietuvoje iš viso yra registruoti 52 automobiliai BMW M3, turintys galiojančią techninę apžiūrą.

1994 darbinio tūrio šešių cilindrų jėgainę, išvystančią 282 AG. Visi be išimties M6 turėjo 25 proc. blokuotą diferencialą. Šis prabangus kupė iki 100 km/h įsibėgėdavo per 6,1 sek.

1984-ieji: vilkas avino rūbais Greičiausias keturduris sedanas pasaulyje – taip buvo pristatytas BMW M5 (E28 kėbule).

Ne be reikalo – jis turėjo tą patį į M1 montuotą 3,5 l variklį su 286 AG. Paties silpniausio tos kartos BMW 518i galingumą M5 viršijo beveik tris kartus.

Tuomet pirmą kartą buvo sukergti du visiškai atskiri žodžiai: greitis ir prabanga.

Daugelis sportiškų kupė gamintojų buvo šokiruoti – iki tol buvo įprasta, kad kupė modeliai gali būti tik greiti. M5 šią sąvoką apvertė aukštyn kojomis.

1995-ieji: šimtmečio automobilis Nors antrosios kartos BMW M3 istorija prasidėjo 1992 metais, po atnaujinimo 1995-aisiais jis kai kuriuose automobilių žurnaluose imtas vadinti įtakingiausiu dešimtmečio, netgi šimtmečio automobiliu.

To priežastis – stulbinama variklio galia (321 AG), išgauta iš 3,2 l darbinio tūrio atmosferinio motoro. Daugiau nei 100 AG vienam litrui – šis simbolinė riba buvo pasiekiama retam gamintojui.

Kartu su šiuo modeliu BMW pristatė šešių laipsnių mechaninę pavarų dėžę, pirmą kartą naudotą bavarų automobilyje.

BMW M3 tapo geriausiai parduodamu M serijos modeliu ligšiolinėje Vokietijos gamintojo istorijoje.

400 AG ribą – naujasis 4,0 l darbinio tūrio variklis leido mėgautis 420 AG ir 400 Nm. Praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų nuo gamybos pradžios, 2007-aisiais, „BMW M GmbH“ paskelbė apie parduotą 300 000ąjį M serijos modelį.

2003-ieji: CSL prikėlimas

2009-ieji: ekologija Kad ir kaip keistai šis žodis skambėtų kalbant apie BMW M, jis anksčiau ar vėliau turėjo būti ištartas. Dėl naujų CO2 emisijų standartų BMW atsisakė atmosferinių variklių ir naujam BMW M5 (F10 kėbule) sukūrė 555 AG V8 motorą, aprūpintą dviem turbinomis.

„Coupe Sport Lightweight“ – šių žodžių trumpinys atgijo trečiosios kartos BMW M3 modelyje (E46). Automobilis, tinkamas važinėti gatvėmis, turėjo nulį garso izoliacijos, dauguma apdailos detalių pagaminta iš stiklo ar anglies pluošto, o variklio galia pakilo nuo 343 iki 360 AG. Lenktynėms skirta M3 versija – GTR – pasižymėjo geriau nei ankstesnioji (M3 GTR E36 kėbule). Pergalės vėl grąžino BMW prarastas pozicijas automobilių sporte. Šios kartos GTR turėjo kitokį variklį – į paprastą M3 buvo montuojamas šešių cilindrų eilėje agregatas, o po GTR gaubtu tūnojo 4 l V8 su 493 AG.

2007-ieji: M3 V8 Septynis kartus „Metų variklio“ titulą laimėjusiam šešių cilindrų BMW M3 varikliui buvo paskelbtas mirties nuosprendis: į naująjį, E90, BMW M3 pradėtas montuoti V8 motoras. Taip pat trečioji serija peržengė

Išsamesnį straipsnį apie „BMW M“ rasite portale www.gazas.lt

Skelbimai

BMW M5 iš viso yra 28 (iš jų devyni – E60 kėbule, bet naujausių F10 – nei vieno), o M6 turime dešimt. Pagrindinių M3 konkurentų – „Audi S4“ bei „Lexus IS-F“ įregistruota atitinkamai 55 ir 10, o „Audi S6“ skaičius toks pat kaip ir BMW M5 – 28.

Dar prieš modelio pasirodymą sklido daug kalbų apie keturiais ratais varomą M5, tačiau BMW liko ištikima galiniams.

2011-ieji: pirmasis dyzelis Praėjus beveik keturiasdešimčiai metų po M divizijos sukūrimo, jos iniciatoriai tikriausiai pradėjo vartytis karstuose: BMW paskelbė apie dyzeliniais varikliais aprūpintų modelių su M ženklu gamybą. Tai – „BMW M550d xDrive“, „BMW X5 M50d“ ir kiti. Tačiau jų širdis „BMW M GmbH“ kūrėjus nuramintų – 381 AG ir 740 Nm bei įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/h per 4,7 sek.

40 | Skelbimai VILNIUS

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

KAUNAS

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

KAUNAS

Skelbimai | 41 NACIONALINIAI SKELBIMAI

42 | Laisvalaikis

Horoskopai

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

Kryžiažodis

Avinai paskutinėmis pavasario dienomis palaikys gerus santykius su savo vadovais, netgi galite tikėtis jūsų nuopelnų įvertinimo ir materialinio paskatinimo.

Jaučiai staiga apsižiūrės, kad pastaruoju metu pinigų išleido gerokai daugiau nei derėtų. Kad išvengtumėte lėšų stygiaus, gerai apgalvokite visas savo išlaidas.

Dvyniams giminės kitą savaitę suteiks didelę ir savalaikę paramą. Tikėtina, kad vienas iš jų jums padės sudaryti svarbią sutartį, kuri turėtų duoti daug naudos.

Vėžiai susipažins su naujais žmonėmis, kurie vėliau gali tapti ištikimais draugais ir puikiais pagalbininkais. Artimiausiomis dienomis seksis vesti bet kokias derybas.

Liūtus lydės sėkmė profesinės veiklos srityje. Naujus dalykinius planus susiekite su ankstesnėmis idėjomis, dabar atsiranda galimybių juos sėkmingai realizuoti.

Mergelės artimiausiomis dienomis gaus viliojantį pasiūlymą, susijusį su profesine veikla. Atminkite, kad turite viską, jog įkoptumėte į sėkmės viršūnę.

Svarstyklėms praverstų aktyviau plėsti akiratį. Kita savaitė bus tinkamas metas užmegzti kontaktus su tais žmonėmis, kurių pagalba jums reikalinga.

Skorpionams vertėtų susimąstyti apie ateitį ir numatyti konkretų veiksmų planą, mat jūsų gyvenime prasideda dideliems darbams palankus laikotarpis.

Šauliai kitą savaitę turėtų skirti kūrybiniams klausimams. Atėjo nuostabus metas pademonstruoti savo sugebėjimus.

Atsižvelkite į artimųjų patarimus.

rezultatų leis pastaruoju metu puoselėtos idėjos. Daugelis turės galimybę pagaliau atsisveikinti su viengungio gyvenimu.

Vertikaliai: Cerapadas. Altana. Biralai. Ciklas. TR. Tunas. Ilinojus. Balas. Kofta.

Sana. Da. Danai. Gum. Atolas. Plaka. Aliuminis. Kandis. Talas. Baisus.

Gėlas. Tolin. G. Palak. Gyvenu. Ufa. Gavėnas. Terasa. „AN“.

Ožiaragiams kitą savaitę pasiekti svarių

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Vandeniai prieš priimdami vieną ar kitą

gali skaudžiai atsiliepti jūsų materialinei padėčiai, bet verčiau išspręsti šiuos klausimus būtent dabar.

Pažymėtuose langeliuose:

KONSTITUCIJA

Žuvims teks grąžinti senas skolas. Tai

Horizontaliai: Citadelė. Pa. Ferula. Gav. Rana. Utėlė. Alas. Amalan. Epas. Tilaka. Ai. Donas. Kalis. Racionas. Tyt. Silfas. Ove. Kiti. Bler. Šalna. Kaina. Lao. Painus. Tsjs. Lns. Uagadugu. Antsnukis. Fa. Ar. Amas. Van.

sprendimą, turės viską gerai apgalvoti.

Naujų idėjų ir pasiūlymų nestigs, todėl reikia pasirinkti tik tai, kas jums artima.

Laisvalaikis | 43

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

V.Jurevičiaus/BFL nuotr.

A.Didžgalvio nuotr.

Anekdotai

Organizatorių nuotr.

Pacientas ateina pas gydytoją.

Gydytojas sako: – Turiu jums dvi naujienas – vieną blogą, kitą gerą, nuo kurios pradėti?

Pacientas: – Na, pradėkite nuo geros.

Gydytojas: – Šią ligą pavadinsime Jūsų vardu....

Paprastai vyrai nesupranta tikrosios meilės kainos tol, kol nepradeda mokėti alimentų.

Gegužės 25–27 d.

Vilnius

Marijampolė

Gegužės 25–27 d.

Birželio 1–3 d.

Klaipėda

Sudoku

40-asis Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“

Šventė „Marijampolė – mano miestas!“, skirta miesto 220 metų jubiliejui

18-asis Klaipėdos Pilies džiazo festivalis

Tai beveik 50 renginių. Koncertai vyksta Rotušės aikštėje, Šv. Kotrynos ir Šv. Jonų bažnyčiose, klube „Propaganda“, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Prezidentūros, VU kiemuose, Nacionalinio dramos teatro, Vilniaus universiteto Teatro, Dailės akademijos Gotikos salėse, o sekmadienį – Vilniaus senamiesčio kiemuose, skveruose, aikštėse. Rotušės aikštėje – amatų mugė.

J.Basanavičiaus aikštėje vilios Sūduvos mugė, virėjų konkursas, senovinių mašinų paradas, veiks kadaise Marijampolėje buvęs itin populiarus puodų turgus. Įspūdingą skrendančių oro balionų reginį žada Pasaulio jaunimo karšto oro balionų varžybų dalyviai. Didžiausio netikėtumo tikimasi iš lazerių, šviesos ir muzikos šou, kuriuo bus galima grožėtis vakarais visomis savaitgalio dienomis.

Šįkart jis žibės ryškiomis žvaigždėmis: į uostamiestį atvyks saksofonininkė Candy Dulfer (nuotr.), saksofono virtuozas Igoris Butmanas, vokalistė Niki Haris, norvegų ansamblis „The Brazz Brothers“.

Festivalį penktadienį, 18.30 val., Piliavietėje pradės patrankų salvės, nuo 19 val. Teatro aikštėje koncertuos klaipėdiečių grupė „Funk-in“, jungtinis ansamblis „Secret Swing Society“.

J.Kalinsko nuotr.

AFP nuotr.

K.Vanago/BFL nuotr.

Lengvas

Gegužės 25 d., 18 val.

Kaunas

Kaunas

Gegužės 25 d., 20 val.

Birželio 1–3 d.

Nida

Tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ laureato vainikavimas

Elektroninės muzikos pankai „The Prodigy“ drebins „Žalgirio“ areną

Neringos vasaros sezono atidarymo šventė „Benai, plaukiam į Nidą!“

Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje (Rotušės a. 13) šių metų „Poezijos pavasario“ laureatu bus vainikuotas 52 metų matematiko išsilavinimą turintis poetas ir vertėjas Eugenijus Ališanka.

Tokio pripažinimo jis sulaukė už eilėraščių knygą „Jeigu“. Į literatūros pasaulį E.Ališanka įžengė prieš 21 metus su eilėraščių rinkiniu „Lygiadienis“ ir iš karto buvo pripažintas metų debiutu.

Prieš septynerius metus Lietuvoje jau koncertavę geriausia šokių muzikos grupe pripažinti „The Prodigy“ sugrįžta. Klausytojų dėmesiui – jau klasikiniais tapę hitai „Breathe“, „Smack My Bitch Up“, „Firestarter“, „Voodoo People“, „Out Of Space“ ir dainos iš būsimo dabar kuriamo albumo. Muzikantai tikina esantys pačios geriausios formos per visą du dešimtmečius trunkančią karjerą.

Prie Nidos uosto sumontuotoje scenoje penktadienį nuo 20 val. prasidės atidarymo koncertas, kuriame dalyvaus Kauno miesto simfoninis orkestras, Merūnas, S.Povilaitis, Deivis, E.Sipavičius ir kt. Šeštadienį 13 val. čia pat rengiamas koncertas vaikams, o nuo 20 val. į sceną lips N.Bunkė, D.Montvydas, I.Valinskienė, Ž.Žvagulis, E.Anusauskaitė ir daugybė kitų atlikėjų.

Sunkus

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį numatomi giedri ir sausi orai, bus 16–21 laipsnis šilumos. Šeštadienį kai kur gali trumpai palyti, bus vidutiniškai šilta – apie 18–20 laipsnių. Sekmadienį taip pat numatomas trumpas lietus, sušils iki 19–21 laipsnio. Kitą savaitę didesnių orų permainų neprognozuojama.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Pasaulyje Ši li i Šiauliai

Klaipėda

19

Panevėžys P ėž 19

18

Utena 19

05-26 d.

7 / 19

8 / 20

7 / 19

6 / 20 Kaunas 20

05-27 d.

9 / 21 Panevėžys

8 / 21 Utena

7 / 19 Alytus

8 / 20

Vilnius Vil i 19

Marijampolė

05-26 d.

6 / 20

6 / 20

8 / 20

8 / 20

7 / 21

7 / 21

8 / 21

8 / 21

05-27 d.

Vėjas

Alytus Al t

Šiaurės rytų

20

4-8 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.15min/orai

Atėnai

27

Berlynas

22

Londonas

21

Madridas

32

Maskva

18

Minskas

19

Oslas

26

Paryžius

26

Praha

21

Ryga

18

Roma

27

Stokholmas

23

Talinas

19

Varšuva

20

44 | Reportažas

Vydūno kultūros centras po rekonstrukcijos tapo miestelio puošmena.

15min • 2012 m. gegužės 25 d.

A.Kripaitės nuotr.

Kintų kryptis – turizmas Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt

Naujam gyvenimui prisikeliančio Kintų miestelio gyventojai nebenori žvalgytis atgal – auginti gyvulius ir šienauti nederlingas pievas. Dabar jie regi tik vieną kryptį – turizmo plėtrą.

Pamario miestelis Šilutės rajone eilinę darbo dieną nuščiuvęs. Didžiausią triukšmą čia kelia Kintų vidurinės mokyklos auklėtiniai: paskutinėmis mokslo metų dienomis vaikai varžosi estafečių rungtyje. Pagrindine Kintų Kuršių gatve, kvepiančia žydinčiais kaštonais ir alyvomis, dviračiu pramina vienas kitas svečias iš Vokietijos, praeiviai stabteli prie rūkytos žuvies paviljonų.

Ne ką prastesni nei Nida?

Vienintelės šiuo metu Kintuose veikiančios kavinės „Kuršiai“ šeimininkas Vidas Rimkus kviečia prisėsti, kol ateis virtuvėje

Svajonė – uostelis Kintiškiai tikisi, kad šiemet pajudės ir dar vienas projektas – mažųjų laivų uostelis. „Šiuo metu situacija primena chaosą – viskas neorganizuota. Nėra kaip įplaukti, išplaukti. Uostelyje bus teikiama ir laivų nuleidimo paslauga, iškraunama žuvis. Galbūt ateityje bus galima ir žuvų turgelį įrengti“, – svarstė Kintų seniūnas Antanas Kližentis.

Istorija mena, kad XVIII–XIX a. Kintuose vykdavo dideli žuvų ir gyvulių turgūs.

Vilhelmo kanalu, Minijos upe, Atmatos upeliu ir Kuršių mariomis driekėsi prekybos kelias. „Tik Kintuose pajutau žuvies skonį. Gyvendama Žemaitijoje buvau įpratusi prie šaldytos žuvies ir kvapo, kai ji atitirpinama. Maniau, kad visos žuvys taip kvepia. Kintuose ji visai kitokia“, – tikino Vydūno kultūros centro vadovė Rita Tarvydienė, prieš septyniolika metų apsigyvenusi šiame pamario miestelyje.

Per 2 tūkst. gyventojų turinčiuose Kintuose dauguma – atvykėliai, į pamario kraštą atsikraustę sovietmečiu ar kiek vėliau. Vietinių čia belikę vos keletas, išgirsti kalbant šio krašto tarme – retas dalykas. „O dar prieš karą Kintai buvo kurortas, čia veikė mažiausiai trys viešbučiai, kavinės“, – pasakojo R.Tarvydienė.

triūsanti jo žmona Audra. Kavinėje tuščia, tačiau vasarą ir savaitgaliais šeimininkai vos spėja suktis. „Išbandėme įvairius verslus. Ko tik nedarėme – ir gėles pardavinėjome, ir dėvėtus rūbus. Kai prieš kelerius metus bankai suteikė mums paskolą atidarėme kavinę.

Tenka patiems čia ir dirbti, nes antraip neišsilaikytume“, – pasakojo V.Rimkus, 1997-aisiais kartu šeima iš Švėkšnos persikraustęs į Kintus.

Tuomet miestelis atrodė visai kitaip. „Butai buvo pigūs, todėl čia apsigyveno prasigėrę miestiečiai. Dabar situacija gerėja, Kintai ėmė tvarkytis, – tikino V.Rimkus. – Galime tapti ne ką prastesni nei Nida – marios tai tos pačios. Mums tiesiog reikia daugiau įdirbio.“ Plūsta žvejai Tos pačios Kuršių marios Kintams ir dovanoja daugiausia poilsiautojų. Žiemą, kai marios aptrauktos ledu, kintiškių aikštelės užgrūstos stintų ištroškusių žvejų automobiliais. Tomis dienomis antplūdį pajunta ir vietos parduotuvės – apyvarta ūgteli dešimteriopai. „Jeigu Kintai gautų kurortinės teritorijos statusą – mums tai atrištų rankas. Neabejoju, kad miestelyje atsirastų 100 naujų darbo vietų, būtų daug lengviau save pristatyti, pritraukti investicijų“, – svarstė V.Rimkus.

Atranda jėgos aitvarų aistruoliai Buvusią senelio sodybą atstatantis Laurynas Juodeška – vienas tų žmonių, kuriais kintiškiai linkę didžiuotis. Vilniuje šaknis įleidęs jaunas vyras į Kintus sugrįžo plėtoti turizmo. Mariose jis moko valdyti jėgos aitvarus. „Į Kintus mane paviliojo marios ir vėjas.

Senelis buvo žvejys, tad atostogas leisdavau kaime ant marių kranto“, – pasakojo L.Juodeška. Senelio sodybai atnaujinti ir pritaikyti Kintų jėgos aitvarų klubui buvo paruoštas projektas ir gautas Europos

Sąjungos finansavimas. Pamaryje numatoma verstis ir dviračių nuoma, rengti vaikų ir jaunimo stovyklas, kuriose būtų mokoma ne tik buriuoti jėgos aitvarais, „Optimist“ klasės jachtomis, katamaranais, bet ir pasigaminti bei skraidinti aitvarus. „Svencelė jau seniai tapo jėgos aitvarų entuziastų Meka. Kintus daugelis atrado tik prieš penkerius metus“, – pasakojo L.Juodeška.

ES fondų lėšomis renovuotas ir Kintų Vydūno kultūros centras, tapęs vienu patraukliausių statinių miestelyje.

Prie marių taip lengvai neprieisi – jos apžėlusios nendrėmis.