15min savaitraštis 2012.06.22

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 23 (1254) • 2012 m. birželio 22 d.

Verslas

B.Lubio įpėdinis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu išrinktas R.Dargis nebus valdžiai malonesnis nei jo pirmtakas amžiną atilsį B.Lubys.

R.Dargis drąsiai vardija politikų kvailystes.

Do Dovi ovilė llė ė Jab ablo lons n ka ns kait ittė

12–13 psl.

R.Dargis: „Valstybė valdoma sovietiniais metodais.“ J.Kalinsko nuotr.

Atominio miražo viliotinis Verslininkai gundomi milijardinės vertės Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu, bet eilėje prie užsakymų jiems teks grūstis su šimtais, o gal ir tūkstančiais didesnių ir labiau patyrusių konkurentų iš užsienio.

4-5 psl.

Tyrimas

Merginų mirtys: mįslė po mįslės Per beveik pusantrų metų paslaptingomis aplinkybėmis Lietuvoje dingo keturios merginos, kurių kūnai vėliau rasti vandenyje. Keistos studenčių mirtys dirgina įvairių versijų kūrėjų fantaziją, nes klausimų šiose bylose – vis dar daugiau nei atsakymų.

10 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. birželio 22 d.

25

15min.lt apklausa

proc.

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

21 1

Teisėja N.Venckienė įsitikinusi, kad bus išrinkta į Seimą. Kam jai to reikia?

Karas su J.Pilsudskiu Nekrofiliniai patriotai pasiekė dar vieną ėjimo atbulomis į istoriją pergalę. Rasų kapinėse išniekinti Lenkijos atkūrėjo J.Pilsudskio širdies ir jo motinos kapai. Ant maršalo antkapio iš abiejų pusių išteplioti Gediminaičių stulpai. Išvešėjęs dalies valdančiųjų karas su „w“ iš Seimo, matyt, persikelia į kapines.

Išsigimėlių pergalės fronte prieš mirusius garantuotos. Mirusieji, kaip žinoma, apsiginti negali, o kapų su lenkiškais užrašais gausu net Žemaitijoje.

Absoliučiai daugumai lietuvių nereikia aiškinti, kiek žmogus turi išsigimti, kad jis imtų dergti ant kapo. Pagarba mirusiam, nesvarbu, ar jis draugas buvo, ar priešas, tebėra pamatinė tautos vertybė.

Regis, kažkam ir ši vertybė jau stovi skersai gerklės.

Išpuolis prieš kapą užtraukė Lietuvai gėdą. Kita vertus, ironiška yra tai, kad tautininkiški kapinių vandalai smarkiai apsijuokė. Nes J.Pilsudskis niekada nebūtų supykęs už Gedimino stulpus. Iš senos lietuvių giminės kilęs, senuoju lietuviu save laikęs maršalas Gedimino stulpams ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai, apskritai lietuviams, jautė nepalyginamai didesnę pagarbą nei tie, kurie savo meilę Lietuvai XXI amžiuje besugeba parodyti tik dergdami ant kapų.

proc. c.

Seimas – paskutinė N.Venckienės viltis atgauti mergaitę (8333) 25 proc.

N.Venckienė tiesiog susirado gerai apmokamą naują darbo vietą (7210) 22 proc.

Seimas – N.Venckienės slėptuvė nuo teisėsaugos persekiojimo (10 660) 32 proc.

N.Venckienę reikia rinkti ne Seimo nare, o prezidente (7082) 21 proc.

Apklausoje dalyvavo 33 285 žmonių

32 proc. p

22 proc.

Violetinė teisėja Neringa Venckienė viską žino iš anksto. Ji įsitikinusi, kad Seimo laikinoji komisija iš jos atims teisinę neliečiamybę, o tauta ją išrinks į Seimą.

Tai gal baikim šaudyti į praeitį? Baikim vieną kartą kariauti su mirusiais.

Kariavo su Lietuva, užėmė Vilnių? Taip. Toks laikas buvo. Ginklai ir divizijos visoje Rytų ir Vidurio Europoje buvo svarbesni argumentai už susitarimą.

Ar mes patys nepadarėme to paties, kai prisijungėme Klaipėdą? Idealiai atlikta operacija pasinaudojant maršalo metodu. Ar dabar turime dėl to barstytis galvas pelenais? Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos yra vienas drąsiausių mūsų politikos žingsnių per pastarąjį šimtmetį.

Tai ko pykti? Juo labiau kad Vilnius štai jau beveik 73 metus priklauso Lietuvai.

Tai iš kur tokia bjaurastis lenda dabar? Iš kur tas įsitikinimas, kad mus ir dabar vis dar skriaudžia? Iš kur tas mazochistinis noras būti auka, kai – gal laikas sau tai pripažinti – esame XX a. istorijos nugalėtojai?

Galimas daiktas, kad tie, kurie užsivedę kariauja su „w“ (apie kapinių vandalus nėra ko ir kalbėti), realiai bijo ne Lenkijos ir lenkų, o patys savęs. Mes vis dar bijome būti nugalėtojais. Todėl, kad vadovaujantis demokratijos sampratomis, būti nugalėtoju reiškia didelę atsakomybę. Nugalėtojas ne keršija kaip bailus diktatorius, o kilniadvasiškai rūpinasi – silpnesniais, mažumomis. O už ką atsakinga auka? Už nieką.

Tik dūsauja, verkia ir skundžiasi, kaip ją skriaudžia.

Regis, būtent to mes ir bijome – dvasinio perėjimo iš pralaimėtojų stovyklos į nugalėtojų. Šis neatitikimas kasdien vis labiau bado akis, todėl būtent dabar ir ėmė išlįsti į paviršių tiek aukos mąstymo padiktuotų recidyvų.

Patinka tokia žeminanti poza? Neprisibuvome auka? Ar to reikia tautai, ar vis dėlto tik keliems politiniams atsilikėliams, kurie tokiu bjauriu būdu bando išsaugoti nepelnytai gautą priėjimą prie lovio?

Laikas nustoti būti paralelinių tikrovių šalimi. Jei nepriimsime laimėtojų titulo, gauto iš istorijos ir Dievo, ir neišsiugdysime nugalėtojų psichologijos, nė nepajusime kaip vėl tapsime pralaimėtojais. Visam laikui. Tai gal baikim šaudyti į praeitį? Baikim vieną kartą kariauti su mirusiais.

„F & L“ production

Sa avaitės aiškiaregė –

Nors rinkimai į Seimą vyks tik spalio mėnesį, N.Venckienė jau mano turinti parlamentarės bilietą. N.Venckienė į Seimą visų mūsų teisti eina su pačia trumpiausia pasaulyje rinkimų programa: „Išgelbėti mergaitę“.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.lt Platinimas platinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politika | 3

15min • 2012 m. birželio 22 d.

Seimas brenda į atominę upę Po balsavimo labiausiai džiaugėsi Visagino merė Dalia Štraupaitė ir jauni visaginiečiai.

J.Kalinsko nuotr.

Jurgita Lapienytė, Liepa Želnienė

Seimas ketvirtadienį vardiniu balsavimu apsisprendė – Visagino atominė elektrinė (VAE), kainuosianti apie 17 mlrd.

Lt, Lietuvai reikalinga.

Premjeras šį sprendimą pavadino istoriniu, Seimą pasveikino ir prezidentė.

Du svarbiausi VAE projekto įstatymai – Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir koncesijos sutartis – buvo atitinkamai patvirtinti 70 ir 69 Seimo narių balsais. Balsavime nedalyvavo tik jį boikotavusi opozicinė Socialdemokratų frakcija.

Vieningai už projektą balsavo konservatoriai. Išsiskyrė tik Saulius Stoma, antradienį palaikęs projektą, o trečiadienio balsavime jau pasisakęs prieš. Nemažai Seimo narių susilaikė ir nepareiškė savo nuomonės VAE klausimu.

Viena karščiausių projekto kritikių socialdemokratė Birutė Vėsaitė atkakliai ragino Seimo narius balsuoti prieš VAE projektą ir bent jau surengti referendumą, tik tuomet balsuoti dėl VAE. „Diskusijų metu paaiškėjo, kad šita sutartis yra žalinga, tiesiog nusikaltimas prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir labai naudingas „Hitachi“. Lietuva – drąsi šalis, bet būtų daug drąsiau, jeigu (koncesijos, – red. past.) sutartyje turėtume Latvijos ir Estijos sutikimą“, – kalbėjo B.Vėsaitė.

Projektą palaikantys parlamentarai pabrėžė, kad Visagino AE yra labai svarbus projektas, įtvirtinsiantis Lietuvos energetinį saugumą. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sakė, kad, jei Lietuva nepastatys savo branduolinio reaktoriaus, Rusija tikrai pastatys atomines elektrines Kaliningrade ir Baltarusijoje. Liberalcentristų lyderis Algis Čaplikas pastebėjo, kad iš tiesų dauguma parlamentarų pritaria

A.Kubilius ir A.Sekmokas vienas kitą sveikino su pergale. atominės jėgainės idėjai, tačiau jau ruošiasi rinkimams, todėl ir jų kalbos yra nekonstruktyvios.

Rimtas pagrindas derėtis Premjeras Andrius Kubilius Seimo sprendimus pavadino istoriniais. Anot premjero, šie sprendimai labai atsakingi ir išmintingi, nes Lietuva po gero dešimtmečio ar net anksčiau turės galimybę apsirūpinti pigesne elektros energija ir kartu pritraukti dideles investicijas, sukurti daug naujų darbo vietų.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sakė tokio sprendimo ir laukęs. „Aš tikrai tikėjau, kad bus balsuota už, nes verslo planas ir visi skaičiavimai rodo, kad projektas yra komerciškai atsiperkantis, Lietuvai naudingas, technologiškai saugus“, – po balsavimo sakė energetikos ministras.

Tai, kad Seimas palaimino pagrindinius įstatymus, yra rimtas pagrindas toliau derėtis dėl branduolinės jėgainės Visagine statymo. „Dabar galime toliau pratęsti derybas su regioniniais partneriais, tai yra iš esmės investicijų apsaugos sprendimas – mes suteikiame sąlygas, kokiomis gali investuoti regioniniai partneriai ir „Hi-

Premjeras A.Kubilius Seimo sprendimus pavadino istoriniais. tachi“. Tai pakankami rimtas pagrindas toliau tęsti derybas“, – kalbėjo ministras.

Toliau bus pasirašoma koncesijos ir akcininkų sutartis. Tą tikimasi padaryti dar šiemet. „Planuojama, kad koncesijos ir akcininkų sutartys būtų pasirašomos kartu. Be to, Lenkijai, kaip regioniniam partneriui, yra visos galimybės prisijungti. Mes sveikintume jų prisijungimą“, – sakė A.Sekmokas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Seimą, nes jo priimti įstatymai atveria galimybes pradėti

įgyvendinti Lietuvai ir visam regionui svarbų projektą, kuris padės užtikrinti energetinį savarankiškumą. Tiesa, valstybės vadovė iš anksto nepažadėjo, kad pasirašys priimtus įstatymus. Ji sprendimą priims tuomet, kai juos išanalizuos.

Socialdemokratų demaršas Tačiau dabartinės valdžios viltys įgyvendinti VAE projektą gali subliūkšti po Seimo rinkimų, jei juos laimės projektui priešinęsi socialdemokratai.Tiesa, energetikos ministras A.Sekmokas mano, kad socialdemokratai projekto nestabdys, o dabar priešinosi tik dėl to, kad norėjo padaryti įspūdį rinkėjams.

Tačiau politologas Algis Krupavičius BNS sakė, kad panašus precedentas jau buvo. Jis priminė, kad socialdemokratų ir privataus investuotojo sukurtą nacionalinę energetikos bendrovę „Leo LT“, kuri ir turėjo statyti naują atominę elektrinę, į valdžią po 2008 metų Seimo rinkimų atėję konservatoriai išardė.

Anot jo, po Seimo rinkimų VAE projekto likimas bus svarstomas iš naujo.

Beje, balsavimas dėl VAE sugriovė opozicinių Socialdemokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijų koaliciją.

Socialdemokratai pareiškė, kad Darbo partija, parėmusi įstatymus dėl Atominės elektrinės statybų, sugriovė opozicinių partijų susitarimą dėl korektiškos rinkimų kampanijos ir jis netenka galios. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius įtaria, kad Darbo partija taip elgiasi dėl savo finansinių machinacijų bylos, kuri dabar nagrinėjama teisme.

Tačiau Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sako, kad jam toks socialdemokratų akibrokštas yra nesuprantamas.

Pasak jo, susitarimu dėl garbingos kovos rinkimuose nebuvo kalbėta apie balsavimų derinimą Seime.

Anonsas Ko iš atominės jėgainės statybų gali tikėtis Lietuvos verslas? Skaitykite 4 psl.

>>>

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

P.Gražulis – tikrasis Konstitucijos garantas Neseniai buvo kilusi diskusija, ar prezidentė D.Grybauskaitė yra Konstitucijos garantas, kaip kad ji pati pareiškė. Konstitucinės teisės ekspertai tada tokį D.Grybauskaitės pareiškimą įvertino kaip „persistengimą“, nurodydami, kad mūsų teisinėje sistemoje prezidento galios saugant ir ginant Konstituciją nėra išskirtinės, juo labiau kad istorija rodo, jog patys prezidentai kartais Konstituciją pažeidinėja.

Ekspertai tikriausiai buvo teisūs, nes šią savaitę visi turėjome galimybę įsitikinti, kad Seimo nario P.Gražulio galios saugant Konstituciją ir ginant jos vertybes yra ne mažesnės, o gal net ir didesnės nei D.Grybauskaitės.

P.Gražulis nepasirodė Seime, kai konservatorių, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijų aljansas bandė perrašyti Konstituciją ir primesti mums visiems savo abejotinas vertybes ir tas bandymas patyrė fiasko. Nes pritrūko būtent P.Gražulio balso.

Nepadėjo net pakartotinis balsavimas.

Kai kas tikriausiai sakys, kad P.Gražulis čia niekuo dėtas, nes jis net nebalsavo. Ir bus neteisūs, nes, pavyzdžiui, pagal Baudžiamąjį kodeksą pasekmes sukelia ir atsakomybę užtraukia ne tik koks nors veiksmas, bet ir neveikimas. P.Gražulio neveikimas šiuo atveju taip pat turėjo pasekmių – jis iš esmės tapo Konstitucijos gynėju arba, kaip sakė prezidentė, garantu.

Ir, kad ir kaip būtų keista, tai geriausias įrodymas, kad P.Gražulis turi daugiau galių saugant Konstituciją nei prezidentė. Esmė ta, kad P.Gražulio neveikimas pavertė niekais 93 Seimo narių pusės metų (o jei skaičiuotume nuo šeimos koncepcijos patvirtinimo 2008-aisiais, tai visų ketverių) triūsą.

Jei nemyli, išprievartausim ir bus priversti jei ne pamilti, tai bent gyventi kartu.

Prezidentė, net veikdama, pavyzdžiui, nusprendusi pasinaudoti veto teise, vargu, ar galėtų tikėtis tokio pat rezultato, nes atmesti veto reikia daug mažiau Seimo narių nei antradienį jų balsavo už Konstitucijos 38 str. pakeitimą.

Taigi, į klausimą, kas yra didesnis Konstitucijos garantas – D.Grybauskaitė ar P.Gražulis – kaip ir atsakyta, diskusiją galima ir baigti. Tačiau iš tiesų tas balsavimas sprendė ne P.Gražulio ir D.Grybauskaitės galių klausimą. Iš esmės tai buvo balsavimas, kuris atskleidė didžiosios dalies politikos elito požiūrį į tautą ir to elito vertybes.

Tos vertybės, pasirodo, labai paprastos: turi būti taip, kaip norime mes. Nes mes turime galių ir mums nusispjaut, ką apie tai galvoja tie, kurie mums tas galias suteikė.

Nesvarbu, kad apklausos rodo, jog dauguma Lietuvos žmonių pritaria Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad šeima nebūtinai kyla iš santuokos.

Nesvarbu, kad Seime guli krūva daug svarbesnių įstatymų, kurių poveikis realiam gyvenimui net negali būti lyginamas su „balsavimu už meilę“, kaip tai apibūdino konservatorius E.Vareikis. Šis apibūdinimas ir atspindi politinio elito pagrindinę filosofiją – jei nemyli, išprievartausim ir bus priversti jei ne pamilti, tai bent gyventi kartu. Šį kartą nepasisekė. Ačiū P.Gražuliui už jo neveikimą, kuris, beje, taip pat labai gerai iliustruoja politinio elito požiūrį į savo atsakomybę: ketverių metų darbas šuniui ant uodegos vien todėl, kad kažkas pavėlavo į posėdį. Šiaip jau koks skirtumas – algos dėl to juk nesumažins.

4 | Verslas

15min • 2012 m. birželio 22 d.

Daugiausia darbo Visagine turės statybininkai, bet lietuviams teks tik pagalbininkų vaidmuo.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Lietuvos verslininkai gundomi Visagino pyragu, bet jį skanaus užsieniečiai

Atominio miražo viliotinis Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Verslininkai gundomi milijardinės vertės Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu, bet eilėje prie užsakymų jiems teks grūstis su šimtais, o gal ir tūkstančiais didesnių ir labiau patyrusių konkurentų iš užsienio. Lietuviams geriausiu atveju pavyks atsiriekti vos trečdalį šio pyrago.

Atominė jėgainė bus didžiausias infrastruktūros projektas regione per pastaruosius dešimtmečius. Projekto apimtis – 17–18 mlrd. Lt, bet, atsižvelgiant į palūkanas, infliaciją ir valiutų kurso svyravimą, ji gali šoktelti iki 23,5 mln. Lt. Suma – įspūdinga, bet Lietuvos verslininkai, norėdami, kad nubyrėtų ir jiems, privalo atlikti namų darbus nelaukdami, kol prasidės konkursai, įspėja ūkio ministras Rimantas Žylius.

Ministras kviečia vienyti jėgas Lietuvių laukia rimtos kliūtys: jokios patirties branduolinėse statybose, menki pajėgumai, daugybė konkurentų iš užsienio.

Ambasadoriai jau teiraujasi apie projektą, ketinama organizuoti nemažai tarptautinių renginių šia tema.

Pagrindiniais rangovais tikriausiai taps užsieniečiai, lietuvius samdysiantys tik atskiriems darbams. „Turite ypatingas galimybes save pristatyti užsienio įmonėms, užmegzti partnerystę, įdarbinti save, tapti tiltu tarp jų ir AE, – vilioja verslininkus R.Žylius. – Tai bus šlovės valanda, kai būsite labai įdomūs užsienio įmonėms.“ Tiesa, jis įspėjo nepiešti ateities rožinėmis spalvomis. „Esame per maži, – pastebi ministras. – Lietuvių bendrovėms teks ieškoti partnerių, nes mūsų technologijų

neužteks. Norint gauti didesnį gabalą darbų, reikės susirasti partnerius konkursams laimėti. Norint dalyvauti VAE statyboje partnerystė bus esminis žodis. Iš patirties žinau, kad Lietuvos įmonėms nesiseka su partnerystėmis. Vežame eksportuotojus į Kiniją, o jie sako: ne, su šitais nevažiuosime, nes esame konkurentai. Kai kalbame apie Kinijos rinką, kažkas dar įsivaizduoja, kad gali būti konkurentais… Čia – ne sportas, o verslas. AE yra tokio dydžio projektas, kur laimėsime tik visi kartu, ne po vieną.“ Ministrui pritarė ir VAE vadovas Rimantas Vaitkus: „Kooperacija – viena iš pagrindinių sąlygų, nes darbai bus nestandartinio dydžio. „Hitachi“ visuomet mums tai pabrėžia. Jie statys su sau žinomais rangovais – reikės dirbti tiek su „Hitachi“, tiek su viena iš galingų statybos korporacijų, kuri žino, kaip tilpti į laiko ir biudžeto rėmus.“ Didžioji dalis teks užsieniečiams Koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju – Japonijos korporacija „Hitachi“ – tikimasi pasirašyti iki birželio pabaigos. Po to laukia 283 mln. eurų (980 mln. Lt) kainuosiantys projektavimo darbai, bus skelbiamas statybos rangovo konkursas. Jau dabar akivaizdu, kad lietuvių bendrovėms šiame konkurse nėra ką veikti.

Statybas tikimasi baigti iki 2020–2022 m.

Vien jų metu verslui žadama 4–5 mlrd. Lt užsakymų. Statybininkai galėtų pretenduoti į kone pusę šios sumos, projektavimo, licencijavimo ir inžinerinių paslaugų tiekėjai – į 800 mln. Lt. Vietos verslas, daugiausiai transporto ir statybos bendrovės, galės patenkinti iki 30 proc. projekto poreikių, taigi, didžioji dalis žadamų pajamų išplauks į užsienį. Pagal turimus pajėgumus ir technologijas, anot Ūkio ministerijos, šalies bei regiono įmonės galės konkuruoti dėl projektavimo, aikštelės paruošimo, bendrų statybos darbų, montavimo, instaliavimo užsakymų, tiekti pagalbinę įrangą ir statybines medžiagas.

Be to, reikės tiesiogiai su statyba nesusijusių paslaugų ir infrastruktūros: viešbučių, kavinių, kelių, kurių vertę apskaičiuoti nelengva. „IAE veikimo metu visas miestas

iš to gyveno. Statybos metu tai yra didelis ekonominis stimulas ūkiui“, – „15min“ teigė R.Vaitkus.

Jo įsitikinimu, „darbų apimtys tokios, kad atskiros mūsų įmonės nė viena nepajėgs to padaryti“. Lietuvių bendrovėse dirba vietos žmonės, jos išmano šalies įstatymus ir darbo kultūrą, turi kitų privalumų. Bet konkursuose bus tikimasi efektyviausios kainos, todėl rengti konkursus tik vietos verslininkams ir neįsileisti užsieniečių nepavyks.

Valdžia gundo dar vienu skaičiumi – regione VAE statybos turėtų sukurti iki 6 tūkst. darbo vietų. Tačiau aplinkosaugos bendrijos „Atgaja“ atstovas Linas Vainius, prisimindamas Suomijos patirtį, tuo

H.Mykolaitis: „Šitie pinigai nebus lengvai gaunami, kai pigiai perku, brangiai parduodu. Bus atsakingas kvalifikuotas darbas.“

abejoja: ten esą tik 23 proc. darbuotojų buvo suomiai ir tik ketvirtadalis investicijų liko šalyje. R.Vaitkus sakė, kad apie 6 tūkst. žmonių turėtų dirbti per AE statybos piką. Ūkio ministerija ir viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ rudenį planuoja mokymus inžinerinės pramonės ir statybų sektoriaus įmonėms. Dalį pasiruošimo VAE projektui išlaidų, pavyzdžiui, sertifikatams gauti, žadama padengti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (pagal priemonę „Procesas LT“ planuojama paskirstyti 7 mln. Lt).

Su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija deramasi dėl paramos darbuotojų kvalifikacijai kelti. Įmonės, pageidaujančios dalyvauti AE statybose, gali registruotis potencialiems tiekėjams skirtoje interneto svetainėje www.hitachiasd.com.

Gamyba vyks Lenkijoje?

Lietuvos verslininkų svajones apie milijardinius užsakymus slopina ne tik patirties ir pajėgumų trūkumas, bet ir korporacijos „Hitachi“ strategija.

Kovą „Verslo žinios“ pranešė, kad AE skirtų komponentų gamybos „Hitachi“ ketina imtis Lenkijoje. Japonijos koncernas tokių stambių investicijų Lietuvoje nė nesvarsto, nes turi įmonę Lenkijoje, kur ir rengiasi pradėti VAE statybai reikalingų elementų gamybą. „Hitachi“ valdoma Lenkijos bendrovė „GE Energy“ gamina elektrinėms skirtus didelių gabaritų plieno modulius. Tai dažniausiai daroma laivų statyklose, tada šie elementai plukdomi ten, kur statomos elektrinės. Lenkai jau varžosi naujo bloko statybų konkurse Suomijoje.

Ambicijų užtenka, specialistų – nelabai Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija „Linpra“ direktoriaus ir viceprezidento dr.

Henriko Mykolaičio teigimu, mūsų šalies bendroves VAE statyba vilioja ne vien dėl nemažų pajamų, bet ir naujos patirties, augimo, tobulėjimo galimybių. Šios organizacijos, kuri vienija per 80 metalo gaminių, mašinų, įrangos,

Verslas | 5

15min • 2012 m. birželio 22 d.

Skaičius

30

proc.

tiek projekto poreikių galėtų patenkinti vietos verslas, taigi, didžioji dalis žadamų pajamų išplauks į užsienį.

prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos įmonių, atstovai domėjosi, kaip naujas AE reaktorius statomas Suomijoje. Ten į projektą iš viso įtraukta apie 5 tūkstančiai įmonių, kartais vienu metu jų dirbdavo 2 tūkstančiai. Jėgainės statybos yra daugiapakopė organizacinė sistema, vieni rangovai samdo kitus.

H.Mykolaičio spėjimu, už vadinamąją reaktoriaus salą saugumo ir efektyvumo sumetimais bus atsakingi patys japonai, tačiau lietuviai galėtų imtis paprastesnių statybos darbų, pavyzdžiui, įrengti aikštelę, lieti betoną, pakloti armatūrą, tiekti aparatūrą, montuoti įrangą. „Dalyvausime pagal savo galimybes. Yra įmonių, kurios turi potencialo“, – sakė „15min“ pašnekovas.

Dar pavasarį „Linpra“ pasirašė susitarimus su Statybininkų asociacija, Lietuvos energetikos institutu, kad įmonės ir specialistai bendromis jėgomis rengtųsi VAE projektui. Taip pat palaikomi ryšiai su Suomijos branduolinės energetikos tiekėjų asociacija.

Ar pavyks atsiriekti žadamą 30 proc. dydžio gabalą, priklausys nuo to, kaip įmonės pasirengs dirbti sudėtingame mechanizme. Mat reikės ne tik gauti sertifikatus, turėti kompetentingų specialistų ir apmokytų darbininkų, bet ir suktis pagal tikslų

Ūkio ministras R.Žylius Lietuvos verslininkus gundo milijardine nauda, tačiau neslepia, jog didžiąją pyrago dalį pasiims užsieniečiai.

A.Ufarto/BFL nuotr.

grafiką, kuriame darbų trukmė bus skaičiuojama dienomis, o kartais – net valandomis. Užtrukus nepavyks pasiteisinti, kad trūksta žmonių ar vėlavo tiekėjas. „Suomijoje dirba šimtai Lenkijos, Čekijos įmonių. Jos tik ir laukia, kada pas mus prasidės statyba. Pasirengusių konkurentų yra pakankamai, jie nesnaudžia. Todėl mums reikia atlikti namų darbus. Šitie pinigai nebus lengvai gaunami, kai pigiai perku, brangiai parduodu. Bus atsakingas kvalifikuotas darbas. Tam lygiui pasiekti,

Statybų mastas Remiantis pardavėjų pateiktos informacijos apie branduolines technologijas analize, VAE projektui įgyvendinti reikės tiek statybinių medžiagų ir kitų komponentų: • Aukštos kokybės (armuotasis) betono – 420 tūkst. kub. m;

VAE statyboms reikės daug profesionalių, aukštos kvalifikacijos, įvairių specialybių darbuotojų. Darbo jėgos poreikis nebus visą laiką vienodas – jis priklausys nuo vykdomo statybos etapo.

Tikėtinas darbuotojų skaičius:

• Plieno – 70 tūkst. t;

• Vadovaujamas darbas – 900;

• Elektros laidų – 2,5 tūkst. km;

• Kvalifikuotas ir pusiau kvalifikuotas darbas – 3300;

• Vamzdžių – 210 km; • Sklendžių – 36 tūkst.; • Siurblių – 870 vnt.; • Valdymo, stebėjimo ir technologinių apsaugų impulsinių vamzdelių – 226 km.

• Nekvalifikuotas darbas – 800.

Pastaba: statybos sąnaudos skaičiuotos nuo maksimalios projekto investicijos, t.y. 5 mlrd. eurų. Šaltinis www.vae.lt

lyg sportininkų profesionalų komandai, reikės išlieti daug prakaito, investuoti į save“, – sakė H.Mykolaitis. „Linpra“ direktorius norėtų ir valstybės paramos. Nemažai įmonių, abejodamos dėl savo galimybių laimėti konkursą, ne tik nedalyvaus jame, bet ir neinvestuos į pasirengimą. „Reikia paskatinti įmones siekti ambicingo tikslo: pagerinti vadybą, technologijas, kad sėkmingai konkuruotų su užsieniečiais. Valstybei iš to bus naudos: atsiras

naujų darbo vietų, bus sumokėta daugiau mokesčių“, – teigė H.Mykolaitis, remdamasis Suomijos patirtimi.

Mūsų šalies bendrovės esą būtų pajėgios imtis darbų VAE projekte. „Mūsų pramonės apyvarta – apie 7 mlrd. Lt per metus, tokio dydžio Lietuvos dalis ir bus jėgainėje.

Taigi inžinerinė pramonė kasmet pastato po AE. Pagrindinė problema – trūksta jaunų specialistų, kurie būtų gerai parengti ir galėtų iškart įsilieti į gamybą“, – konstatavo pašnekovas.

6 | Visuomenė

Viešieji ministerijų milijonai: kas ir kaip juos dalija ir kas juos pasiima

Taupios ministerijos Susisiekimo ministerija skaitmeninės televizijos plėtros skatinimo programai iš ES lėšų jau skyrė daugiau nei 4 mln. litų.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Pernai KAM viešuosius pirkimus skelbė organizuodama kariuomenės ir visuomenės šventę. Už 15,6 tūkst. Lt buvo transliuojama reklama per Lietuvos radiją ir televiziją, už 423 Lt bendrovė „Media Solutions“ sukūrė garso klipą.

Dar 950 Lt kainavo šventės reklama Kauno viešajame transporte, kuria rūpinosi „Media Traffic“.

Už Bazinių karinių mokymų vaizdo klipą bendrovei „Kalbininkai“ sumokėta 11,9 tūkst. Lt. Kariuomenė šių mokymų reklamos kampanijai pernai skyrė 430 tūkst. Lt, konkursą laimėjo bendrovė „Adcom“. Prasidėjus šiai kampanijai, buvo sulaukta per 1100 kandidatų anketų – septynis kartus daugiau nei iki tol.

Ministerijos, kurioms norisi, o kartais privaloma visuomenę informuoti apie savo veiklą, gali tapti aukso kasyklomis. Pinigų nubyra ir žiniasklaidai, įskaitant net neetiškais pripažintus leidinius ar televizijas, ir projektus įgyvendinančioms komunikacijos agentūroms.

Lyderiu šioje srityje tapo buvęs Anykščių meras ir Artūro Zuoko partinis bendražygis Darius Gudelis.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt D.Gudelio bendrovei „VIP viešosios informacijos partneriai“ arba konsorciumams, kuriuose ji susijungė su kitomis įmonėmis, keturios ministerijos nuo praėjusių metų pradžios patikėjo ne vieną projektą, kurių vertė gerokai perkopė 5 mln. Lt. Paties D.Gudelio pasiteirauti, kokios gudrybės padeda įtikti vienai ministerijai po kitos, nepavyko. „15min“ žiniomis, šiuo metu jis išvykęs į užsienį.

Iš viso 2011-aisiais ir šių metų pirmą ketvirtį valdžios institucijos, įvairūs jų padaliniai ir viešosios įstaigos surengė 325 viešinimo paslaugų konkursus už 91,7 mln. Lt. Ministerijos surengė beveik trečdalį jų už 27,2 mln. Lt – taip rodo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) informacija.

Ne visus pinigus suspėta išleisti, mat nemažai projektų yra tęstiniai. Minėtu laikotarpiu tik buvo surengti konkursai šiai sumai, o su paslaugų tiekėjais už įgyvendintus projektus gali būti atsiskaityta vėliau. Lygiai taip pat pernai galėjo būti sumokėti pinigai, bet konkursai vyko anksčiau, taigi į šią statistiką jie nepateko.

Brangiausios kampanijos VPT duomenimis, Susisiekimo ministerija pernai ir šių metų pradžioje surengė 13,19 mln. Lt vertės viešinimo paslaugų viešųjų pirkimų. Ministerija „15min“ informavo

Krašto apsaugos ministerija (KAM) neperka užsakomųjų straipsnių ir kitų informavimo per žiniasklaidą paslaugų, išskyrus reklamą, nesamdo viešųjų ryšių agentūrų.

tam išleidusi tik daugiau nei 9 mln. Lt. Mat ji vykdė dvi didelės apimties nacionalines kampanijas informuoti apie skaitmeninę TV ir saugų eismą.

Iš ES lėšų vykdomas projektas „Skaitmeninės televizijos plėtros skatinimas“ jau atsiėjo apie 4,6 mln. Lt. Projektą vykdo konsorciumas, kuriam atstovauja mažiausią kainą konkurse pateikusi bendrovė „VIP Viešosios informacijos partneriai“. Ji

Bendrovės „VIP viešosios informacijos partneriai“ direktorius D.Gudelis laimi daugiausia ministerijų užsakymų.

koordinuoja viešinimą žiniasklaidoje, gamina televizijos klipus ir kitas priemones, organizuoja renginius. Bendrovei už tai pernai buvo sumokėta milijonas litų, šiemet – jau 551 tūkst. Lt. Atskirai buvo mokama už informacinių klipų transliavimą: „Tele-3“ – 955 tūkst. Lt, LNK – 888 tūkst. Lt, „Lietuvos ryto TV“ – 629 tūkst. Lt, Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai – 596 tūkst. Lt. Saugaus eismo informavimo kampaniją ministerija vykdo kasmet. Pernai konkursą taip pat laimėjo komunikacijos bendrovių konsorciumas, kuriam atstovauja „Creative media services“. Socialinė reklama skelbta pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse.

Už projekto įgyvendinimą sumokėta beveik 3,2 mln. Lt. Pernai ministerija siūlė ir daugiau švietėjiškų saugaus eismo akcijų. Iš viso pasirašyta beveik dvi dešimtys sutarčių dėl viešųjų ryšių akcijų, renginių, konkursų, laidų, specialių rubrikų TV laidose, kampanijų interneto portaluose ir socialiniuose tinkluose, specialių reklamos kampanijų per futbolo varžybas. Jų vertė – kiek daugiau nei milijonas litų. „Sporto komunikacijos“, valdančios televizijos kanalą „Sport1“, už 20 tūkst. sekundžių vaizdo klipų apie saugų eismą transliavimą susižėrė 242 tūkst. Lt, bendrovės „Euroreklama“ ir „Bosanova“ už kampaniją, skatinančią nevairuoti apsvaigus, ir saugaus eismo žaidimą internete „Ar pasirašai?“ – gavo po 104 tūkst. Lt, „TV Play“ už edukacines rubrikas moksleiviams – 98 tūkst. Lt, „Filipavičius ir partneriai“ už informacinę kampaniją dviratininkams bei motociklininkams – 75 tūkst. Lt. „15 minučių“ už žurnalą, skirta automobilių lenktynėms ir šios sporto šakos gerbėjams, skirta 43,5 tūkst. Lt. Šiemet LNK turės parengti 30 saugaus eismo edukacinių rubrikų, už tai jau sumokėta 63,5 tūkst. Lt. Informavimo apie

Kultūros ministerija jokių viešinimo paslaugų neperka, pabrėžė atstovė spaudai Vaiva Gogelienė, išskyrus vieną atvejį: dienraštyje „Lietuvos rytas“ dukart buvo įdėtas skelbimas apie mokymus ministerijos tarnautojams, tai atsiėjo beveik 6,1 tūkst. Lt. Energetikos ir Teisingumo ministerijos nei pernai, nei šių metų pradžioje jokių viešinimo paslaugų nepirko.

ES paramą transporto sektoriui kampanijoms skirta dar 163 tūkst. Lt, kurie padalinti Socialiniam institutui, „Veido“ leidyklai, bendrovei „Tapinas ir partneriai“ ir viešajai įstaigai „AP idėjos“.

Už informacijos apie ministerijos veiklą sklaidą bendrovei „Diena Media News“ pernai sumokėta 48,9 tūkst. Lt, „Lietuvos rytui“ – 12,2 tūkst. Lt, „Respublikos leidiniams“ – 4,5 tūkst. Lt. Dar 21,8 tūkst. Lt atseikėta Demokratijos plėtros fondui už straipsnius žurnale „Valstybė“.

Skatina medžioklės plėtrą Aplinkos ministerija viešinimui atseikėjo 589 tūkst. Lt. Pasak atstovo spaudai Tomo Beržinsko, pernai buvo pasirašyta sutartis su D.Gudelio bendrove „VIP viešosios informacijos partneriai“ dėl aplinkosauginės informacijos platinimo spaudoje, jos vertė – ne daugiau kaip 450 tūkst. Lt metams.

Kelis pirkimus paskelbė ministerijos Gamtos apsaugos departamentas. Jie buvo skirti siaurai temai – medžioklės plėtrai ir tradicijoms puoselėti, todėl orientuotasi į specializuotus kanalus, pasiūliusius mažiausią kainą. Dvi 49 tūkst. Lt vertės sutartys pasirašytos dėl informacijos paskelbimo „Žurnale apie gamtą“, dar dvi už 43 tūkst. Lt – dėl žurnalo „Medžiotojas ir medžioklė“. 30 tūkst. skirta „Lietuvos ryto TV“, 18 tūkst. Lt – laikraščiui „Žaliasis pasaulis“. Žemės ūkio ministerija pernai vasarį paskelbė viešinimo paslaugų pirkimo konkursą, tačiau įsivėlė į teisminius ginčus. Viena

Visuomenė | 7

15min • 2012 m. birželio 22 d.

konkurso dalis (parodų, konferencijų, visuomenės nuomonės tyrimo, stebėsenos, informacinės medžiagos ir kt. pirkimo) baigėsi spalį, o kitų dalių procedūros užtruko iki gegužės. Todėl, kaip tikino atstovas spaudai Vilius Rekevičius, pinigai nebuvo išleisti.

Lėšų prireikė Lietuvos gamintojų ekspozicijoms tarptautinėse žemės ūkio parodose „Auksinis ruduo“ Maskvoje ir „Žalioji savaitė“ Berlyne, ministerijos stendui parodoje „Ką pasėsi“, tarptautinei žemės ūko parodai „Agrobalt 2012“. Šie pirkimai vyko anksčiau, kiekvienai parodai atskirai, dabar tai daroma kompleksiškai. „Todėl išlaidos neišaugo, tiesiog pernai dėl viešųjų pirkimų procedūrų niekas nevyko“, – pažymėjo V.Rekevičius.

Ragina dirbti tik su etiška žiniasklaida Ūkio ministerija (ŪM) pernai už 147 tūkst. Lt pirko viešųjų ryšių paslaugų nacionalinėje spaudoje ir nacionalinėse bei regioninėse radijo stotyse. Šį konkursą laimėjo Baltijos viešųjų ryšių grupė. Šiais metais informacijai apie ES struktūrinę paramą inovacijų srityje skelbti skirta 568 tūkst. Lt, sutartis sudaryta su bendrovėmis „Publicum“ ir „Publicum Media“.

Anot ūkio ministro patarėjos Vytautės Šmaižytės, ŪM siūlo organizacijoms viešinimo paslaugas pirkti tik iš tų žiniasklaidos priemonių, kurios laikosi etikos principų.

Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriui pernai ir šiemet buvo skirta po 115 tūkst. Lt. Anot skyriaus vedėjo Vytauto Lenkučio, už šiuos pinigus prenumeruojama spauda, perkamos naujienų agentūrų paslaugos, kartais žiniasklaidoje publikuojami informaciniai pranešimai (apie grąžinamus rublinius indėlius, taupymo lakštus ir pan.), įgyvendinami informaciniai projektai (pavyzdžiui, biudžeto formavimo žaidimas portale Delfi.lt).

Pinigų švaistymas doc. Audronė Nugaraitė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros dėstytoja „Prieš keletą metų žurnalistams buvau išsakiusi kritišką požiūrį į ministerijų viešinimąsi, šiandien galiu jį pakartoti ir dar griežčiau, nes pinigai padidėjo. Pinigų biudžete nėra, o vis tiek taško pranešimams, kurių niekas neskaito. kaito. Dalis mokamos informacijoss turi būti, pavyzdžiui, skelbimai, ai, kurių kitaip niekas neįdės. Įvaizdį galima kurti ir nemokant už reklamos plotą. Tai būtų

„Viską įgyvendiname e savo jėgomis, geranoriš-kai padedant projektų partrtneriams. Tad viešųjų pirkimų kimų viešinimo paslaugoms pirkti i kti neii praėjusiais, nei šiais metais nebuvo“, – pažymėjo V.Lenkutis.

Jo teigimu, VPT nurodytos šių metų pirmo ketvirčio išlaidos – 230 tūkst. Lt – buvo skirtos naujienų agentūrų paslaugoms 3 metams pirkti.

Užsienio reikalų ministerija informavo, kad viešinimui (trims projektams) skirta kiek daugiau nei 244 tūkst. Lt. Už rašinius apie ES dienraščiui „Verslo žinios“ sumokėta 115 tūkst. Lt iš ES lėšų.

Naujienų rubrikai anglų kalba skirta 69,5 tūkst. Lt, pernai ir šiemet buvo sumokėta po ketvirtadalį šios sumos. Už periodinį leidinį apie Lietuvos užsienio politiką numatyta

naudinga ir žurnalistams, nes ne pranešimus spaudai dėtų, o išeitų į įvykius, dairytųsi temų. Pasižiūrėkime į Krašto apsaugos ministeriją – ir vienaip, ir kitaip stengiasi suktis, bet neperka grynos reklamos, nes nėra prasmės. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai persirengė pasakų herojais ir pasakojo vaikams apie teisę.

Bijojo, kad visi juoksis, o buvo įdomu. Tačiau jei pinigų yra, kam sukti galvą, – lengviau eiti paprasčiausiu keliu. Gaila, niekas nevertina viešųjų ryšių nieka efektyvumo ir veiksminguefe mo. Jie tam ir yra ryšiai su m visuomene, kad galėtum įrodyti, jog gali bendrauti su viena tiksline publika.“ 60 tūkst. Lt, bet jie dar nesu6 m mokėti. Šiuos konkursus laimėjo portalas 15min.lt ir savaimė trašti traštis „15min“.

Komercinė paslaptis?

VPT duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerija surengė viešųjų pirkimų už 1,5 mln.

Lt. Pernai liepą buvo pasirašyta sutartis su „VIP viešosios komunikacijos partneriais“ dėl informacijos skelbimo 4 nacionaliniuose dienraščiuose ir 20 regioninių leidinių, 4 naujienų portaluose, 2 radijo stotyse.

Anot ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Giedrės Maksimaitytės, pernai už šias paslaugas buvo sumokėta beveik 240 tūkst. Lt, šiemet pirmą ketvirtį – 52,5 tūkst. Lt. Tačiau nurodyti konkrečias žiniasklaidos priemones ji atsisakė, pareiškusi, kad tai yra komercinė paslaptis.

Maždaug 1,5 mln. Lt sumai viešųjų pirkimų surengė Vidaus reikalų ministerija, rodo VPT duomenys.

Pati ministerija teigia, kad pagal praėjusių metų pradžioje pasirašytas sutartis viešinimo paslaugoms buvo išleista 213 tūkst. Lt, o pagal šių metų pradžioje pasirašytas sutartis – 77,7 tūkst. Lt. Šioms paslaugoms pirkti panaudotos tik ES struktūrinių fondų lėšos. Švietimo ir mokslo ministerija visuomenei informuoti apie ES struktūrinių fondų paramą pernai pasamdė bendrovę „VIP viešosios informacijos partneriai“. Tam pernai skirta 321 tūkst. Lt (iš jų esą tik 71 tūkst. Lt buvo iš Lietuvos biudžeto, likusi suma – iš ES lėšų). Sutartis tebegalioja, todėl naujų konkursų šiais metais nebuvo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viešinimuisi naujienų portalo Delfi.lt socialinių aktualijų skiltyje „SociumasLT“ skyrė 35,6 tūkst. Lt, radijo stotyse M-1 ir Žinių radijas – 26,8 tūkst. Lt, nurodė Ryšių su visuomene skyrius.

Keturiolikai laikraščių („Respublika“, „Vakaro žinios“, „Valstiečių laikraštis“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos sveikata“, „Kauno diena“, „Vakarų ekspresas“, „Šiaulių naujienos“, „Sekundė“, „Alytaus naujienos“, „Suvalkietis“, „Tauragės žinios“, „Kalvotoji Žemaitija“, „Utenos diena“) atseikėta 73,5 tūkst. Lt.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Komentaras

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

Kiaulienos skonio ledai Šios dienos mintys – tiesiai iš dangaus. Ne ta didinga perkeltine prasme, vienus įkvepiančia geresnei dienai ar laimingesniam gyvenimui, o kitiems pasitarnaujančia kaip dar vienas puikus atakos kampas sumaišyti „apsvaigusį“ autorių su purvais komentaruose. Šiandienos tekstas – tiesiogine to žodžio prasme buvo pradėtas danguje.

Prie to sostinės Rotušės aikštėje penkiasdešimties metrų aukštyje visą savaitę tabalavusio vakarienės stalo dvidešimt dviem svečiams. Plius penki aptarnaujantys. Vienas iš jų – aukščiausios klasės šefas.

Vienas iš Lietuvos, du iš užsienio, priklausomai nuo pamainos. Visą tą skraidūnų pobūvį į dangų pakelia lietuviškos įmonės kranas.

Bet pati „Dinner in the sky“ idėja ir franšizė kilo iš Belgijos prieš šešerius metus. Mano dėmesio ji nusipelnė dėl to, kad įkūnija netradicinio mąstymo, kurį modernus išminčius E. de Bono vadina lateral (šoniniu), triumfą. Trumpai turėčiau pridurti, kad dar yra pasaulyje dominuojantis ir logika paremtas vertikalus mąstymas („statysime atominę elektrinę, nes jau turime atominę patirtį, infrastruktūrą ir tradicijas“) ir neracionalių svajotojų pamėgtas horizontalus mąstymas („kaip būtų gerai, kad mokesčiai būtų maži, o pensijos didelės“). Šoninis mąstymas galėtų būti mūsų šalies didžioji viltis. Vaistas nuo rekordų savižudybių ir emigracijos statistikoje. Jei gebėtume išlipti iš mūsų švietimo sistemą kiaurai persunkusio vertikalaus mąstymo.

Jei nedarytume tik turimos informacijos analize pagrįstų sprendimų. Restoranas danguje yra puikus pavyzdys mūsų šaliai, kaip galima sukurti sėkmę, neturint nieko išskirtinio. Šią Vilnių aplankiusią pramogą sugalvojo belgai. Bet lygiai taip pat tai

Restoranas danguje yra puikus pavyzdys mūsų šaliai, kaip galima sukurti sėkmę, neturint nieko išskirtinio. galėjo sugalvoti rumunai, žydai arba lietuviai. Bet kas, pasitelkęs šoninį mąstymą, galėjo sugalvoti šį paprastai įgyvendinamą, sudėtingų įgūdžių ir technologijų nereikalaujantį mobilų tarptautinį verslą, kaip magnetas traukiantį žiniasklaidos ir klientų dėmesį, siūlantį išskirtinius įspūdžius ir dėl to galintį nesunkiai ištraukti iš jūsų piniginės 100 eurų (345 litus), bet vis tiek tampantį hitu bet kuriame pasaulio mieste.

Yra viena sąlyga. Vienintelė. Šoninio mąstymo triumfui pasiekti reikia – kaip bebūtų keista – skirti laiko… mąstymui. Tam keistam procesui, iš išorės atrodančiam kaip nieko neveikimas. Nors pusvalandį per savo lekiančią dieną. Pamiršti savo darbo rūpesčius, draugės romaną, savo vaikų klegesį. Ignoruoti „teliką“, išjungti mobilųjį, uždaryti „loptopą“. Pusę valandos spoksoti į sieną. Jei pavyktų tai paversti kasdieniu pratimu, nustebtumėte, kiek keistos informacijos slypi jūsų svetainės baltame decimetre.

Kadangi žmonės mėgsta receptus, stengiuosi nenuvilti. Taikau de Bono metodą gyvai. Imkime atsitiktinį žodį – šaukštelis. Ir dar vieną visai iš kitos operos – arba kito tvarto – pavyzdžiui, paršiukas!

Vertikalaus mąstymo atstovas pagalvotų, kad reikėtų atidaryti restoraną. Horizontalaus mąstymo svaigalas pasvajotų apie tai, kaip būtų „faina“, kad kiaulės tvartuose su maistu elgtųsi grakščiai, lyg damos, ragaudamos desertą. O šoniniu būdu … mąstom mąstom mąstom… man išeina kiaulienos skonio ledai, (kuriuos galima nebrangiai pagaminti su jau egzistuojančiom technologijom! O jums?

8 | Vizionieriai

15min • 2012 m. birželio 22 d.

V.A.Bumelis: Garsus medicinos verslininkas puoselėja naują ambicingą sumanymą Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Vladas Algirdas Bumelis.

Tik tiek parašyta šią savaitę 2012-ųjų Lietuvos verslo lyderio titulą pelniusio profesoriaus vizitinėje kortelėje. Jokių pareigų, jokių titulų.

Ką tik baigęs tarnybą viename aukštame poste, jis jau kalba apie naujus iššūkius – generinių vaistų gamybos fabriko statybas Lietuvoje. „Visi postai laikini, – sužemaičiuoja iš Kretingos kilęs, bet jau daugiau nei 40 metų sostinėje gyvenantis žinomas biotechnologas, šiuolaikinės genų inžinerijos farmacijos Lietuvoje pradininkas ir klestintis verslininkas. – Jei sudėtume visas šiandien mano užimamas pareigas į krūvą, prirašytume visą lapą. Todėl apsiriboju vardu – užtenka.“ Ir vis dėlto reikia paminėti, kad V.A.Bumelis yra Lietuvos mokslo akademijos tikrasis narys ir prezidiumo narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, Izraelio valstybės garbės konsulas Lietuvoje, Lietuvos–Izraelio prekybos rūmų prezidentas, Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programą įgyvendinančios asociacijos „Santaros slėnis“ prezidentas.

63 metų gimtadienį netrukus švęsiantis V.A.Bumelis neseniai užėmė ir tarptautinės generinių vaistų gamintojos „Teva“ valdomos Lietuvos biofarmacijos lyderės bendrovės „Sicor Biotech“ vadovo postą. Iš generalinio direktoriaus pareigų jis pasitraukė balandžio 24-ąją.

Metas į pensiją? „Pensininkas – kokia tai sąvoka? Mano supratimu, žmogus visą gyvenimą turi judėti į priekį, ieškoti įdomios veiklos, padedančios tobulėti jo asmenybei. Ir taip nuo gimimo iki nebūties“, – filosofavo V.A.Bumelis ir akimirkai suirzo, prisiminęs skaudamą koją. Susižeidė ją šokdamas nuo bėgimo takelio. „Kasdien nubėgu po du kilometrus.

Baigęs neturiu kantrybės laukti, kol takelis visiškai sustos – šoku nuo jo ant žemės. Paskutinysis kartas nebuvo labai sėkmingas“, – prisipažino V.A.Bumelis ir pakvietė ekskursijai po „Santaros“ slėnyje jau įsikūrusį naują biotechnologinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrą „Biotechpharma“.

Pradeda nuo aplinkos „Santaros“ slėnio mokslo ir technologijų parke išdygęs „Biotechpharmos“ pastatas – bene vienintelis baigtas statinys. Aplink jį virte verda intensyvios kitų slėnio objektų statybos.

Nepaisant gana niūrios kaimynystės, komerciškai perspektyvius užsakomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus biotechnologinės farmacijos srityje vykdanti bendrovė jau puoselėja aplinką, rūpinasi jos apželdinimu.

Jei teatras prasideda nuo rūbinės, tai įmonės įvaizdis, pasak V.A.Bumelio, nuo pastato prieigų – automobilių stovėjimo aikštelės, fasado, pagaliau, vestibiulio. „Aišku, galima sakyti, kad nereikia čia nei tų gražių kadagiukų sodinti, nei teritorijos tvarkyti – o kam, juk ir taip „saidiot“. Bet žmogus, ateidamas į gražią aplinką, visai kitaip nusiteikia darbui“, – įsitikinęs „Santaros“ slėnio prezidentas.

Atsidavimą darbui vaizduoja ir „Biotechpharmos“ hole svečius pasitinkanti stilizuota bičių avilio skulptūra. „Bitės – ne tik darbščios, bet ir dirba kolektyve. Rezultatas – medus.

Ne tik saldus, bet ir sveikas“, – simbolinę skulptūros prasmę paaiškino V.A.Bumelis ir papasakojo, kad jo tėvas buvo prisiekęs bitininkas, nors „biznio“ iš savo hobio niekada nedarė. Dvi bitės pavaizduotos ir Bumelių šeimos herbe. Įrenginys – kaip „Porsche“ „Biotechpharmos“ tyrimų centre mokslininkai kuria ne tik vaistų gamybos technologijas, bet ir naujus eksperimentinius vaistus, tinkamus klinikiniams tyrimams. Šių paslaugų užsa-

„Sūrininkų ir mėsininkų jau užtenka. Ir tikrai nereikia išasfaltuoti visų šalies kelių.“ kovai – tarptautinės biotechnologijų kompanijos. „Nufotografuokite mane prie šio įrenginio. Atrodo paprasta dėžė, o kainuoja kaip naujausias „Porsche“, – vaizdžius palyginimus mėgsta V.A.Bumelis.

Atvėręs vos kelių kvadratinių metrų ploto kabineto duris jis paaiškino – tai 2,5 mln. JAV dolerių verta laboratorija. „Ir pasakykite jūs man, kam jauniems mokslininkams važiuoti į airijas ar anglijas, jei viskas, ko reikia, yra čia? Kur jie ras geriau? Sakysite, kitur daugiau moka. Bet viską turime vertinti santykinai – imant visas sritis, pigesnio pragyvenimo lygio nei Lietuvoje nėra“, – neabejojo profesorius.

– Ir vis dėlto įdomu, kodėl po šešiolikos metų, praleistų „Sicor Biotech“ vadovo krėsle, vieną dieną pasitraukėte iš pareigų? – savaitraštis „15min“ pasiteiravo V.A.Bumelio.

– Susidėjo keletas aplinkybių. Pirma, su „Teva“ turėjau kontraktinius susitarimus, kurie baigėsi. Antra, „Teva“ griežtai laikosi tam tikrų amžiaus cenzo taisyklių. Sulaukei brandaus amžiaus ir „Teva“ sako: „Valio, metas užleisti tarnybą kitiems, eik džiaugtis gyvenimu!“ Vadovavimą „Sicor Biotech“ perleidau savo studentui ir mokiniui, o pats „Tevą“ ir toliau konsultuoju verslo plėtros ir mokslo klausimais.

Trečia labai svarbi aplinkybė ta, kad man įdomu tai, kas nauja. „Sicor Biotech“ gamina produktą, kurį sukūriau, įdiegiau technologiją ir paleidau į rinką.

Dabar tas produktas gaminamas 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. Įtikinau „Tevą“, kad reikia dar daugiau lėšų investuoti, plėsti gamybą. Produktas jau parduodamas ne tik Europos, bet ir kitose rinkose. Viskas padaryta, nebeliko kūrybos, o man patinka eiti dar nepramintu taku.

Naujas iššūkis – vaistų fabrikas – Jau esate užsiminęs apie ambicingą užmojį – įsteigti naują farmacinę kompaniją.

– Apie tai, kad Lietuvoje reikia statyti vaistų gamyklą, tyliai mąstau jau trejus ketverius metus. Dabar apie tai prabilau

Vizionieriai | 9

15min • 2012 m. birželio 22 d.

„Kas yra pensija?“ V.A.Bumelis jauniems mokslininkams – neginčijamas autoritetas.

J.Kalinsko nuotr.

V.A.Bumelio dosjė Vladas Algirdas Bumelis – lietuvių chemikas, enzimologas, biotechnologas, verslininkas bei vadybininkas, 32 išradimų ir 35 patentų bendraautoris.

1996–2012 m. biofarmacijos bendrovės „Sicor Biotech“ generalinis direktorius. Šioje įmonėje įkurtas pirmas Lietuvoje privatus mokslo centras. Jo mokslininkų sukurtas vaistas nuo vėžio „TevaGrastim“ – pirmas lietuviškas preparatas, kuriuo gydomi ligoniai ES ir JAV. V.A.Bumelis yra įsteigęs privačius medicinos centrus „Northway“ Vilniuje ir savo gimtojoje Kretingoje.

Kretingos Garbės pilietis, Vilniaus Šv. Kristoforo statulėlės laureatas.

2001 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino penktojo laipsnio ordinu. 2004 m. tapo Lietuvos mokslo premijos laureatu.

2005 m. apdovanotas Ūkio ministerijos medaliu „Už nuopelnus verslui“.

2006 m. paskelbtas Nacionalinės pažangos premijos laureatu už indėlį į gyvenimo kokybės gerinimą ir šalies konkurencingumo didinimą. Žmona Žana, dukros Diana ir Junona.

garsiai. Šiandien Lietuvoje pasigaminame vos 1 proc. mums reikalingų vaistų, kai, tarkime, danai ar olandai – net apie 15–20 proc. Todėl iš esmės visi pinigai, kuriuos išleidžiame medikamentams, išeina už valstybės sienų. Didžiosios farmacijos kompanijos pasakytų, kad Lietuvoje palieka krūvą pinigų, tačiau tai tik iš dalies tiesa. Tie pinigai skirti rinkodarai, o ne darbo vietoms kurti ar bendrajam vidaus produktui (BVP)

auginti. Todėl manau, kad Lietuvoje privatus verslas kartu su valstybės parama galėtų imti plėtoti normalią farmacijos pramonę.

Gamindami 10–12 proc. vaistų šalies viduje, galėtume gerokai sumažinti jų kainas nei gauname iš užsienio partnerių. Vertinant tai, kad mūsų algos dar nepasiekė ir bent dešimt metų nepasieks Vakarų Europos lygio, bei pasinaudojus valstybės ir struktūrinių fondų parama, galėtume turėti gana neblogą vaistų gamybos savikainą.

Mano skaičiavimais, tokiu būdu valstybė kasmet sutaupytų 0,3–0,5 mlrd. Lt, nes dauguma tų vaistų yra kompensuojami. Be to, galėdami pasiūlyti mažiausią kainą, suteiktume valstybei progą juos įsigyti vietos rinkoje.

– Apie kokius vaistus kalbame?

– Ši farmacinė gamykla nekurtų naujų vaistų ar technologijų. Ji užsiimtų masine generinių vaistų gamyba. Generiniai vaistai – jau esančių vaistų kopijos, kurias galima parduoti su savo prekės ženklu. Jokių patentų jų gamybai nereikia. Tai būtų fasavimo fabrikas: nusiperkame aktyviąją medžiagą, padarome formą, fasuojame, klijuojame savo etiketes ir parduodame Lietuvos ir pasaulio vartotojui.

Generiniai vaistai žinomi nuo Adomo ir Ievos. Kalbant konkrečiai, tai galėtų būti labai platus vaistų spektras, pradedant elementariu citramonu, antiinfekciniais vaistais, nuskausminamaisiais, baigiant antibiotikais, priešvėžiniais preparatais.

– Jei jūsų idėja sulauktų potencialių partnerių pritarimo, kada gamykla galėtų pradėti darbą ir kiek reikėtų į ją investuoti?

– Jei į projektą žiūrėtume rimtai ir jau pradėtume dėlioti verslo planą, gamykla veiklą galėtų pradėti kokiais 2015 metais. Esu paskaičiavęs, kad fabriko statyba galėtų kainuoti 250– 300 mln. Lt. Jame būtų sukurta apie 500–800 darbo vietų.

Viską reikia daryti laiku – Kalbate labai užtikrintai – 100 proc. tikite šios idėjos sėkme ir ekonomine nauda valstybei ir žmonėms?

– Kaip minėjau, verslą reikia kurti pirmiausia galvoje, idėją gromuliuoti bent kelerius metus. Kai viskas sugula į lentynėles, jau galima pradėti. Spontaniškai niekas nevyksta. Nemačiau nė vieno gerai įsukto verslo, kuris nebūtų išnešiotas mintyse.

Dar vienas dalykas: jei bankas neduoda paskolos verslui kurti, teisingai daro – vadinasi, verslo idėja niekam tikusi.

Geras verslo idėjas visi bankai priima išskėstomis rankomis. „Biotechpharma“ irgi skolinosi didžiulius pinigus, bet bankas ja tiki, nes įmonė turi aiškiai sudėliotą verslo strategiją.

Visada kartojau ir kartosiu: Lietuvos ateitis turi būti paremta aukštosiomis technologijomis, proto produktais. Į tai turime investuoti. Sūrininkų ir mėsininkų jau užtenka. Ir tikrai nereikia išasfaltuoti visų šalies kelių. Iki savo namelio

Pabradėje kelis kilometrus galiu pavažiuoti ir žvyrkeliu – nieko neatsitiks.

Siūlau investuoti į vieną dalyką – kilnojamąjį turtą – žinias. Esame baisiai protinga tauta, turime gerą genomą, tik reikia šiek tiek daugiau dirbti.

– Sakote, kad esame tinginiai?

– Ne tinginiai – truputį prie tinginio. Norint gerai gyventi, reikia dirbti daugiau nei nuo 8 iki 17 valandos su trimis parūkymais ir keturiais kavos atsigėrimais.

Kai man sako, kad reikia dirbti sunkiai, aš atkertu, kad sunkiai dirba tik arkliai. Arklį pakinkei į noragą ir jis aria. O mes – ne arkliai. Turime dirbti ne sunkiai, bet efektyviai. Tam reikia užsibrėžti aiškius tikslus ir įvertinti, ar jiems pasiekti turime finansų ir, svarbiausia, žmogiškųjų resursų.

Turiu labai gerą posakį: versle, kaip ir žemės ūkyje, viską reikia daryti laiku, o ne tada, kai turi laiko. Žinote, kaip ūky-

Sunkiai dirba tik arkliai. Arklį pakinkei į noragą ir jis aria. O mes – ne arkliai. Turime dirbti ne sunkiai, bet efektyviai.“ je: nelaiku pasodinai – neišaugo, nelaiku nupjovei – supuvo.

Ir dar vienas dalykas, skirtas jaunimui: 25 metų negali gyventi kaip J.D.Rockefelleris (Johnas Davisonas Rockefelleris – sėkmingiausias ir garsiausias visų laikų naftos magnatas, – red. past.).

Iki to reikia truputį padirbėti. Sėkmės nėra, tik kruopštus ir ilgas darbas: 99 proc. jo ir tik 1 proc. talento.

– Na, jūs jau galėtumėte leisti sau atsikvėpti...

– Buvau nutaręs, kad mano darbas turi būti golfas, o hobis – mokslas ir investicijos. Norėčiau, kad taip ir būtų. Tik vieno bijau, kad hobis nevirstų darbu...

Visą gyvenimą norėjau būti lyderis – ko besiimčiau, viską daryti geriausiai. Treniruojuosi golfo aikštyne ir stengiuosi, kad mano judesys (lėtai užsimoja, – red. past.) būtų idealus ir tiesiai į tikslą. Kad kas nors pasakytų, kad tai geriausias smūgis Europos centro golfo klube.

10 | Tyrimas

15min • 2012 m. birželio 22 d.

Merginų mirtys: paslapčių tik daugėja Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Per beveik pusantrų metų paslaptingomis aplinkybėmis Lietuvoje dingo keturios merginos, kurių kūnai vėliau rasti vandenyje. Keistos studenčių mirtys dirgina įvairių versijų kūrėjų fantaziją, nes klausimų šiose bylose – vis dar daugiau nei atsakymų.

Praėjusią savaitę Balsio ežere rasti vilnietės studentės Godos Kilaitės palaikai. Prapuolusios devyniolikmetės intensyviai ieškota tris savaites.

Iš pirmo žvilgsnio nesmurtinė studentės mirtis privertė prisiminti dar tris neaiškiomis aplinkybėmis mirusias merginas – Kaune studijavusią Skirmantę Skirgailaitę ir kaunietę Gabiją Boguševičiūtę bei Vilniuje dingusią, o vėliau Neryje ties Vieviu rastą Kristiną Sabaliauskaitę.

Straipsnių komentaruose ir socialiniuose tinkluose keliamos įvairiausios versijos.

Nuo absurdiškų, esą jų kūnai rasti be vidaus organų, o teisėsauga tyli, nes susijusi su organų prekyba užsiimančia nusikaltėlių grupuote, iki spėjimų, kad merginas galbūt medžioja maniakas.

Gandų ir versijų kūrėjus įkvepia tai, kad pareigūnai ne itin linkę dalytis tiriamomis merginų žūties versijomis.

Savanoriai daiktų nerado Tyrimas dėl G.Kilaitės mirties priežasties dar nebaigtas, pirminės apžiūros metu pareigūnai smurto požymių neaptiko.

Iš namų į kursus Lietuvos edukologijos universitete išvykusi mergina jame nepasirodė, o vėliau policija išsiaiškino, kad dingimo dieną ji vyko į Žaliųjų ežerų gatvę. Tėvai jai bandė prisiskambinti, tačiau mobiliuoju telefonu niekas neatsiliepė, po vidurnakčio jis buvo išjungtas.

Radus kūną, merginos telefonas ir kiti daiktai buvo aptikti ežero pakrantėje.

Daugeliui pasirodė keista, kodėl daiktai nebuvo rasti anksčiau, nes merginos ieškojo ne tik policija ir profesionalūs sekliai, Žaliųjų ežerų rajoną šukavo savanoriai.

Teisėsauga sąsajų neaptiko „Tam, kad sietume šių merginų mirtis, reikia turėti objektyvius duomenis, o tų duomenų nėra. Policija, žinoma, tikrina, ir, jeigu bus duomenys, kurie patvirtins jų dingimo aplinkybių vienodumą ar kažkokios sąsajos bus rastos, žiūrėsime. Kol kas tokių duomenų nėra“, – „15min“ sakė Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo vyriausiasis prokuroras Vitoldas Guliavičius.

Jo rankose – pernai sausio 13-ąją Kaune dingusios G.Boguševičiūtės byla. Palaikai

Pareigūnai negali atsakyti, nuo ko mirė (nuotr. iš kairės) G.Kilaitė, G.Boguševičiūtė, S.Skirgailaitė ir K.Sabaliauskaitė.

Nuotr. iš asmeninio albumo

daugiau kaip prieš mėnesį rasti Nemune Jurbarko rajone, vėliau DNR tyrimas patvirtino, kad jie kaunietės, kuri dingo išėjusi iš namų. Rasti palaikai buvo smarkiai suirę, tačiau ekspertai dar tikisi ištirti, ar mergina nebuvo paskandinta. Prokurorai kaunietės dingimą vadino vienu mįslingiausių Lietuvoje, jos paieškoms buvo mestos labai didelės pajėgos.

Pasak V.Guliavičiaus, išvadų dėl G.Bogusevičiūtės mirties priežasties dar nėra. „Yra dar viena byla dėl jos paieškos ir klausimas, ar ji bus nutraukta. Gali būti, kad šią bylą prijungsime prie mirties priežasties bylos, nes ten yra daug visokių duomenų“, – sakė V.Guliavičius.

Jis pridūrė, kad ilgai ir intensyviai ieškotos merginos byla apima apie dešimt tomų.

Anot prokuroro, nereikėtų iš anksto nuogąstauti, kad ekspertams nepavyks nustatyti G.Boguševičiūtės mirties priežasties, nes, kaip išsilaikė palaikai priklauso ne nuo to, kiek laiko kūnas buvo vandenyje, bet kokiomis sąlygomis jis ten gulėjo. „Kuo žemesnė vandens temperatūra, tuo kūnas

V.Guliavičius: „Tam, kad sietume šių merginų mirtis, reikia turėti objektyvius duomenis, o tų duomenų nėra.“ geriau išsilaiko. Priklauso ir nuo to, kokie buvo drabužiai, sintetiniame audinyje palaikai išsilaiko geriau. Nuo daugybės aplinkybių priklauso“, – pabrėžė pašnekovas.

Nenustatė, nuo ko mirė Pernai spalį Vilniuje dingusios ir po maždaug dviejų mėnesių Neryje ties Vieviu rastos K.Sabaliauskaitės mirties priežasties tyrimas jau atliktas, tačiau atsakymų jis nedavė.

Teismo medicinos specialistai konstatavo, kad dėl pažengusio vidaus organų puvimo ir ląstelių irimo neįmanoma nustatyti, nuo ko mirė K.Sabaliauskaitė. Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius „15min“

perdavė šią bylą kuruojančio Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Liutauro Rudzevičiaus žodžius, jog ekspertai nenustatė jokių sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti iki mirties, mirties metu arba tuoj po mirties.

Ekspertų teigimu, K.Sabaliauskaitės mirtis galėjo įvykti kelių ar keliasdešimt parų laikotarpyje iki tyrimo dėl jos mirties priežasties pradžios. Ikiteisminis tyrimas vis dar vyksta, policijos pareigūnai ir prokurorai toliau aiškinasi visas galimas mirties aplinkybes.

Merginos tėvai ir draugai ankstesniuose interviu kategoriškai atmetė galimybę, kad K.Sabaliauskaitė galėjo nusižudyti. „Tikrai nebuvo depresijos priepuolių. Žmogus, kuris rengiasi nusižudyti, nelaikytų egzaminų, nelakstytų, nesipuoštų“, – laidai „24 valandos“ sakė artima studentės draugė Rasa.

Daili studentė prapuolė išėjusi iš sostinės klubo „Briusly“ sostinės Islandijos gatvėje ir taksi nuvažiavusi į alkoholio parduotuvę Šeimyniškių gatvėje. Daugiau jos niekas nebematė.

Anksčiau spaudoje rašyta, kad teisėsaugai nuo pat pradžių ne itin sekėsi aiškintis, kur dingo mergina, esą net nepavyko rasti taksisto, kuris lemtingąją naktį vežė K.Sabaliauskaitę į alkoholio parduotuvę.

Ar tai tiesa, L.Rudzevičius „15min“ neatsakė. Jis susilaikė nuo komentarų, ar keturių vandenyje rastų jaunų studenčių mirtys gali būti susijusios.

Mirtis – nelaimingas atsitikimas?

Pernai sausio pabaigoje Nemune rastos S.Skirgailaitės dingimo aplinkybės pareigūnams – nebe paslaptis.

S.Skirgailaitė dingo praėjusiųjų metų sausio 28-osios paryčiais, kai ėjo namo iš Senamiestyje esančio naktinio klubo. Merginos kūnas buvo aptiktas balandžio pabaigoje Kauno rajone ties Pyplių kaimu.

Merginos paiešką kuravusi Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Alma Markvaldienė „15min“ sakė, jog S.Skirgailaitės mirtis pripažinta nelaimingu atsitikimu, todėl byla buvo nutraukta. „Jeigu nėra smurtinės mirties, tai greičiausiai, kad žmogus pats ryžosi“, – teigė prokurorė.

Ieškant merginos keltos įvairios versijos.

Studentės artimieji spėjo, kad ji galėjo būti

apsvaiginta klube jai įmaišius kažko į gėrimą. Įvairių įtarimų buvo sukėlę tai, kad ant kartu su S.Skirgailaite vakarą leidusių merginų batų ir rankinės buvo rasta kraujo dėmių. Apklausiamos merginos aiškino, kad S.Skirgailaitė buvo įsipjovusi pirštą.

Viso pasaulio problema Vytautas Grigaravičius, buvęs policijos generalinis komisaras: „Nusikaltimų tyrėjai niekada negarsina tiriamų versijų – tai visiškai normali praktika. Kol vyksta tyrimas, pavyzdžiui, jei tai nužudymas, o kaltieji nenustatyti, versijų ir aplinkybių paskelbimas tik apsunkina tyrimą.

Nusikaltėliai skaito laikraščius, žiūri televiziją, jie tik padėkotų už tokią informaciją, nes žinotų, ko saugotis. Dėl tos priežasties, vykdant tyrimą, vengiama pateikti detales.

Kasmet be žinios dingsta labai daug žmonių, nemaža dalis jų tampa nusikaltimų aukomis. Policija vykdo prevencinę veiklą įvairiais būdais, aiškina žmonėms pavojus. Suaugę žmonės patys priima sprendimus ir supranta galimus pavojus. Kiekvienam žmogui asmeniškai neišaiškinsi, kas gresia, jei savęs nesaugosi. Žmonių dingimas aktuali problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.“

12 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. birželio 22 d.

Pramonininkų prezidentas Įtakingiausia verslo bendruomenė sieks politikus įtikinti būti prognozuojamais Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu išrinktas verslininkas, įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis verslą įsivaizduoja ne kaip lobistų knibždėlyną, bet kaip pilietinės visuomenės pažangos variklį.

Statybų, o ne pramonės įmonę valdantis R.Dargis rinkimuose įveikė rimtą konkurentą – Vičiūnų įmonių grupės valdybos pirmininką Visvaldą Matijošaitį. Naujasis ketverių metų kadencijai išrinktas LPK vadovas, pakeitęs šviesios atminties Bronislovą Lubį, davė interviu savaitraščiui „15min“.

– Jums patikėtos atsakingos pareigos – išsaugoti organizacijos autoritetą ir valstybiniams procesams daromą įtaką. Kaip tai padarysite?

– Tikiu, kad LPK išliks įtakingiausia organizacija, tačiau deklaruoti, kad tai yra mano tikslas, būtų keista.

Mano galva, svarbiau išlikti gyvybinga, dinamiška verslą vienijančia struktūra, kuri, matydama pokyčius valstybėje, jos finansų sistemoje ir ekonomikoje, galėtų kaip lygiavertis partneris dalyvauti procesuose, siūlyti receptus, kaip spręsti vienokias ar kitokias problemas.

Tačiau tam reikia labai aiškios ir, svarbiausia, ilgalaikės, prognozuojamos valstybės politikos.

Pirmasis R.Dargį (kairėje) pasveikino laikinai Lietuvos pramonininkų konfederacijai vadovavęs Gediminas Rainys.

I.Gelūno nuotr.

– Pastaraisiais metais, kai verslui buvo ypač sunku, ta politika nuoseklumu nepasižymėjo.

– Valstybėje verslas irgi gali gerai jaustis tik tada, kai padėtis prognozuojama, kai nereikia bijoti, kad vieną dieną koks nors politikas užlips ant statinės ir praneš, kad įves papildomų mokesčių: PVM padidins iki 25 proc., kad geriau gyventume, ir dar uždės 5 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokestėlį, kad jau visai puikiai jaustumėmės. Tokiu atveju verslas jaučiasi sutrikęs, nes jokie skaičiavimai netenka prasmės, viskas griūna ir nebežinai, ko griebtis.

– Norite pasakyti, kad šalies valdžios pasirinktos priemonės, vedant valstybę iš krizės, pridarė daugiau žalos nei davė naudos?

– O kokios tos priemonės? Nes bent jau aš jų aiškiai surašytų vienoje vietoje niekada ir nemačiau. Nemažai asmeniškai dalyvavau

visokiuose saulėlydžiuose ir saulėtekiuose, teikėme įvairius siūlymus, tačiau visi puikiai žinome, į ką visa tai išvirto – į tuščius pliurpalus ir daugiau nieko. Priemonių arsenalas tikrai nebuvo pakankamas, todėl, mano galva, valstybė savo tikslų nepasiekė.

Važiavome tiesiausiu keliu – daugiau skolintis. Ir mūsų valstybės skolos kitimas, jei vertinsime procentais Europos kontekste, yra bene didžiausias. Turėdami 17,4 mlrd. Lt skolą, per ketverius krizės metus ją išpūtėme iki 51 mlrd. Lt – tokį lygį pasieksime šių metų gale. Šis skolos šuolis yra labai grėsmingas valstybei, todėl bent šiandien privalome pasirinkti tokių priemonių paketą, kad galėtume prognozuoti ateitį.

– Ar parengtos Darbo kodekso pataisos, liberalizuojančios darbo santykius, padės lengviau atsikvėpti?

– Lankstūs darbo santykiai supaprastina gyvenimą kūrybingiems žmonėms, turintiems verslo idėjų ir norintiems jas patikrinti realybėje. Visi labai gerai žino tokias pasaulines korporacijas kaip „Coca–Cola“, „Microsoft“, „Apple“, „General Motors“, „Ford“ ar pan. Tačiau ar žinote, kiek darbo vietų jos sukuria? Vos 10 proc. visos JAV darbo rinkos.

Absoliučiai didžioji darbo vietų dalis yra sukurta smulkiose įmonėse, teikiančiose įvairias paslaugas, įdarbinančiose šeimos narius restoranėliuose, užeigose, viešbutukuose ir t.t. Smulkiajam verslui darbo santykiai yra be galo svarbūs, nes leidžia saugiau jaustis: galima lengviau pasamdyti žmonių, tačiau ir juos atleisti, susidūrus su problemomis. Sekasi – didinate apsukas ir darbuotojų skaičių, susimovėte – atleidote darbuotojus, girdi, verslas nepavyko, bandysiu imtis ko nors kito.

– Darbuotojai turbūt galvoja kitaip – neginami įstatymų, žmonės jaučiasi nesaugiai.

– Saugumas apibrėžiamas ne įstatymu, kuris sunkiau leidžia atleisti žmogų, o darbuotojų profesionalumu. Patikėkite, aš, kaip verslo atstovas, darbuotojus, kurie sukuria įmonei didžiausią pridėtinę vertę, bet kokia kaina stengsiuosi išlaikyti. Juk ne aš einu namų statyti, mūryti ar kasti žemės, o darbininkai. Ir mes kartu sugebame sukurti tokį produktą, kurį parduodame – savo srities profesionalai per jokią krizę nebuvo atleisti. Žmogui reikia įsisąmoninti esminį dalyką – ne įstatymas jį daugiau ar mažiau saugo, bet jo kvalifikacija.

– Demografinės padėties rodikliai tokie šiurpinantys, kad, atrodo, po kelių dešimtmečių darbdaviams teks džiaugtis, jei kas nors iš viso dirbs. Pusė šalies gyventojų bus pensininkai.

– 50 metų, apie kuriuos kalba tyrimai, nereikės – problemų iškils kur kas anksčiau.

Priežasčių, kurios atvedė prie milžiniškų emigracijos mastų – tikrai ne viena, o visas kompleksas. Viena vertus, emigracijos procesai vyksta ne tik Lietuvoje, o visoje postkomunistinėje Europoje. Lietuvos problemos aštresnės palyginti su Estija, tačiau Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ar Lenkijoje – dar blogiau. Gyvename tautų kraustymosi etape.

Receptą, kaip susigrąžinti išvykstančius žmones, parašyti sunku, nes tai ne vienerių

Savaitės interviu | 13

15min • 2012 m. birželio 22 d.

be pramonės

R.Dargio dosjė Robertas Dargis gimė 1960 m. rugpjūčio 9 d. tremtinių šeimoje Irkutsko srityje, Rusijoje.

Pareigos – nekilnojamojo turto ir statybų įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas.

R.Dargis sieks, kad valstybės ir verslo bendruomenės santykiai būtų darnūs ir nuspėjami.

ar dvejų metų valstybės politikos pasekmė.

Tai – ilgalaikio nieko nedarymo rezultatas.

Vadinasi, gydymas irgi neįvyks per dieną – tai ilgalaikis, skausmingas procesas.

– Jūsų sūnus jau grįžo į Lietuvą, dukra vis dar tęsia studijas Didžiojoje Britanijoje, bet ketina grįžti. Ar klausėte, kas gena namo?

– Sociumas – šeima, draugai. Bet vien to nepakaktų. Sūnus pamažu periminėja iš manęs verslą, nes jam tai įdomu. Tačiau nežinau, kaip jis elgtųsi, jei jaustųsi nepritampantis prie lietuviškos verslo aplinkos. Jaunimas dar gali prigyti ir kitoje bendruomenėje.

– Kalbant apie susitarimus, ar tikite, kad įgyvendinsime Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą?

– Man labiausiai nepatinka, kad VAE projektą perkėlėme į kažkokią religinę – tikėjimo ar netikėjimo – būseną. Dar blogiau, kad tie, kurie tiki, yra šalies patriotai, o netikintys apšaukiami iš Rusijos kišenės apmokamais agentais. Teigiantieji, kad atominė yra gėris, nėra jokie ekspertai, o ekspertų nėra klausoma.

Lietuvos valdžios institucijų nuostata – su verslu neturėti nieko bendra, nes valstybė – tai gėris, o verslas – blogis.

Tokios politikų kalbos mane pjauna – negaliu klausyti.

Mano tikėjimas paremtas ne emocijomis, o skaičiais ir ekonomine logika. Tikiu tuo, kad turime susėsti ir viską apskaičiuoti.

Visus variantus.

Jei į projektą apsimoka investuoti net 9 mlrd. Lt, turėtume gauti milžiniškos naudos. Tačiau ar iš tikrųjų efektyvu investuoti į elektrą ir jos generavimą? O gal verčiau į pastatų šildymą ir mažesnį energijos vartojimą? Pažvelkime į energijos suvartojimo balanso schemą (braižo ant lapo, – red.

past.). Joje elektra sudaro vos 20 proc., antra tiek – naftos produktai. Tuo metu net apie 60 proc. pyrago atitenka šilumos energijai.

Man, kaip verslininkui, priimti sprendimus lengviau, pamačius visas alternatyvas.

Kai kas tikina, kad alternatyvos jau išnagrinėtos ir atominės elektrinės variantas pasirinktas kaip geriausias. Tačiau aš niekur tų alternatyvių skaičiavimų nemačiau. Klausinėjau gerų draugų, ekspertų, akademikų – niekas nėra regėjęs.

– VAE projekto šalininkai skeptikų argumentus atremia viena stebuklinga fraze – energetinė nepriklausomybė.

– O taip. Energetinės nepriklausomybės aspektas diskusijose aptariamas garsiausiai.

Tik man neaišku, kodėl pasistatę atominę elektrinę iškart tampame nepriklausomi, o nepasistatę – priklausomi. Suskystintų dujų terminalas reiškia, kad yra galimybė nusipirkti dujų ne tik iš rusų.

Jungtys su lenkais ir švedais užtikrintų galimybę elektros nusipirkti iš įvairių vietų – konkurencinga kaina. Jei reikės, galėsime elektros įsigyti ir iš Suomijos atominės, kuri dabar statoma.

Energetinė nepriklausomybė pati savaime nėra užtikrinama atomine elektrine, ji garantuojama jungtimis ir galimybe produktą nusipirkti iš kelių tiekėjų konkurencinga kaina.

Po šių pareiškimų galiu irgi būti apšauktas tuo Rusijos finansuojamu agentu, todėl noriu pabrėžti, kad nesu prieš valstybę. Tiesiog pasisakau už efektyvų jos valdymą.

– Vadinasi, ir už efektyvų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą?

– Tai atskira plati tema. ES pinigų panaudojimo problemą kėlėme dar prieš kelerius metus, o 2009-aisiais uždegėme geltonas lemputes. Lietuvoje nėra sisteminio struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo – įsisavina tie, kas parengia projektą, o kas bus po to – niekam neįdomu.

Tarkime, rūpinamasi ne kaip iš esmės sutvarkyti vandentiekio sistemą, bet kaip atitikti kažkokius reikalavimus. Puikiai žinome, kad vienos gyvenamosios teritorijos yra tankesnės, kitos – retesnės. Kad mieste žmonės turi būti aprūpinti vandeniu – tarsi savaime aišku. Bet ar mes turime visus iki vieno kokio nors rajono savivaldybės gyventojus irgi aprūpinti vandeniu šimtu procentų? Ar turime kloti tinklus į sodybas,

Išsilavinimas – Vilniaus inžinerinis statybos institutas, inžinierius statybininkas.

Verslą pradėjo 1993 m., būdamas eksperimentinio projektavimo ir statybos susivienijimo „Monolitas“ generalinio direktoriaus pavaduotoju. nuo siurblinių nutolusias per keletą kilometrų? Įgyvendini projektą ir ištinka tragedija – žmonės nesijungia prie to vandentiekio.

Jie sako, kad nenori mokėti ir puikiai naudojasi šuliniu.

Tas pats buvo ir su šilumos tinklais, miesteliuose rekonstruojant katilines. Niekas neatsižvelgė į tai, kad gyventojų skaičius mažėja ir jie sensta. Tai kas grąžins tas investicijas?

Susidaro įspūdis, kad valstybė vis dar valdoma iš socialistinės kultūros atėjusiais sovietiniais metodais: biudžeto pinigus švaistome, nes reikia iki metų galo žūtbūt panaudoti, kitaip atims.

Tai primena laikus, kai švaistydamas Maskvos pinigus jauteisi patriotas. Vogti buvo tarsi rezistencijos forma. Bet iš ko dabar mes vagiame? Iš savęs.

Verslas turi domėtis šiais dalykais ir vertinti tai kaip vieną iš valstybės rizikų.

– Esate aktyvus švietimo ir mokslo pertvarkos šalininkas, nes dabartinė esą visiškai neatitinka verslo ir valstybės poreikių.

Aukštojo mokslo problemas į viešumą kelsite jau visų pramonininkų vardu?

– Tyrimai rodo, kad 66 proc. studentų eina „persimokyti“, todėl vienas mano, kaip LPK prezidento, tikslų – sustiprinti verslo ryšį su universitetais.

Premjeras mėgsta pakalbėti apie tai, kad Lietuva – „super“ šalis, ir kad gal kur nors Ukmergėje vaikšto Jobsas, kuris staiga sukurs ką nors tokio, kas išgarsins Lietuvą visame pasaulyje. Tačiau reikia prisiminti elementarų energijos tvermės dėsnis: niekas iš nieko neatsiranda ir niekur neprapuola. Viskas sukuriama tik sunkiu darbu.

Norint ką nors sukurti, pirmiausia reikia palankios terpės kūrėjui. Tada po 10–15 metų gal kas nors ir atsiras.

Tuo metu šiandien Lietuvos įmonių investicijomis į mokslinius tyrimus smarkiai atsiliekame nuo Vakarų Europos vidurkio.

Kaip bebūtų gaila, kol kas nematau didelių užuomazgų ir vadinamuosiuose mūsų slėniuose, sukurtuose prie universitetų. Kai kurie net virto mūsų konkurentais – pasistatė statinius, pavadino juos slėniais ir nuomoja patalpas pigiau nei nekilnojamojo turto bendrovės. Tuo universitetų išradingumas ir baigėsi.

– LPK verslui atstovauja ir užsienio šalyse – Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Lenkijoje. Ar lengva skintis ten kelią, kai santykiai tarp valstybių politinėje arenoje gana įtempti?

– Lietuvos valdžia mažai prisidėjo prie to, kad šalies įmonės daugiau produktų eksportuotų į užsienį. Pakalbėkime, kad ir apie Užsienio reikalų ministeriją. Milžiniško potencialo valstybinė įstaiga, sukoncentravusi daug smegenų, tačiau iš esmės visai nedirba su verslu. Kaip skiriasi mūsų ambasadoriai nuo Vakarų Europos valstybių, reziduojančių Lietuvoje! Kai tik „Areva“ pamatė nišą Lietuvoje, prancūzų

Verslo dydis – įmonių grupė vertinama 44 mln. Lt. Turtas – 2011 m. vertintas apie 20 mln. Lt. Politinė ir visuomeninė veikla: 2000– 2001 m. Vyriausybės kancleris liberalo Rolando Pakso Vyriausybėje. Dabar Pilietinės visuomenės instituto valdybos narys, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas. Nuo 2006 m. Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos (LNTPA) prezidentas.

Pomėgiai: buriavimas, garsių asmenybių automobilių kolekcionavimas. ambasadorius neišeidavo iš valdžios kabinetų. Sukosi, kaip galėjo: įvairūs vakarėliai, priėmimai. Toks elgesys demonstruoja siekį parduoti savo valstybės produktus, nes tai atneša ekonominės naudos visai šaliai.

Tuo metu Lietuvos valdžios institucijų nuostata – su verslu neturėti nieko bendra, nes valstybė – tai gėris, o verslas – blogis.

Suprask, kuo didesnę distanciją išlaikysime, tuo sėkmingiau nesumaišysime viešųjų ir privačių interesų. Tokios politikų kalbos mane pjauna – negaliu klausyti.

– Kaip manote, koks pramonininkų įvaizdis visuomenėje – ar tai valstybės ekonomikos stuburas, potencialūs mecenatai, ar labiau šykštūs fabrikantai, asmeninę gerovę kuriantys, išnaudojant pigią darbo jėgą?

– Norėčiau, kad visuomenė suprastų, jog verslas – vienas pagrindinių valstybės išlikimo garantų. Reikia pripažinti, kad mūsų verslo šaknys dar be galo seklios, mes dar tik mokomės būti pilietiški ir visuomeniški.

Lietuvoje susiformavęs verslo aristokratijos sluoksnis – dar labai plonas. Jis dar tik gimsta. Todėl LPK užduotis – storinti ir tvirtinti tą sluoksnį, didinti provalstybiškai mąstančių verslininkų gretas – gebančių plačiau vertinti problemas ir siūlyti jų sprendimus.

LPK • Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) yra ne politinė, visuomeninė organizacija, ji nepriklausoma nuo valstybės. Savo politiką LPK vykdo savarankiškai. Konfederacija turi žymią įtaką Seimui ir Vyriausybei.

• Šiuo metu LPK vienija 39 šakines ir 8 regionines asociacijas, jungiančias daugiau nei 2700 įvairaus profilio įmonių.

Tačiau yra ir asociacijoms nepriklausančių LPK narių, į Konfederaciją įstojusių individualiai.

• LPK priklauso ne tik dauguma gamybos įmonių, bet ir bankai, prekybos įmonės, užsienio bendrovių atstovybės, moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos.

• LPK narių veikla apima visas pagrindines pramonės šakas – beveik visos Lietuvoje pagamintos prekės yra jų produkcija.

• 1990–1993 m. Lietuvos pramonininkams vadovavo Algimantas Matulevičius. Nuo 1993 m. iki 2011 m. LPK keturias kadencijas iš eilės buvo išrinktas ir jai iki mirties vadovavo koncerno „Achemos grupė“ prezidentas dr. Bronislovas Lubys.

14 | Pasaulis

15min • 2012 m. birželio 22 d.

Vienalytės santuokos Justinas Šuliokas Specialiai „15min“ iš Vašingtono

Amerikiečiai labiau nei bet kuri kita tauta savo šalies istoriją regi kaip nuoseklų ėjimą idealų – laisvės, lygybės, teisingumo – link.

Visose srityse. Neseniai JAV šalies prezidentas Barackas Obama išdrįso viešai pasakyti, jog remia homoseksualų teisę tuoktis, net nepaisydamas to, jog šie žodžiai jam gali kainuoti prezidento postą.

Kai JAV įstatymų leidėjai arba teismai stengiasi pašalinti lytines mažumas diskriminuojančius įstatymus, jie dažnai remiasi Lygios apsaugos skirsniu keturioliktoje konstitucijos pataisoje, panaikinusioje vergovę. „Kai iškart po JAV pilietinio karo (1861–1865) buvo priimtas Lygios apsaugos skirsnis, jo tikslas buvo išardyti vergijos sistemą Amerikoje, – sako Pensilvanijos universiteto teisės profesorius Tobias Wolffas, buvęs vienas B.Obamos prezidentinės kampanijos

patarėjų. – Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad skirsnyje niekur neminima rasė.

Ten sakoma, kad nė vienai valstijai nevalia atimti iš jokio jos jurisdikcijoje esančio žmogaus vienodos įstatymų suteikiamos apsaugos. Tai labai sąmoningas pataisos autorių sprendimas į Amerikos konstituciją įrašyti lygybės principą, kuris būtų taikytinas daug plačiau nei vien rasės pagrindu. Būtent todėl vėliau nuspręsta, kad diskriminacija dėl lyties gali prieštarauti Konstitucijai.“ Kosminis greitis JAV pirmauja pasaulyje daugelyje sričių, tačiau LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių) teisės, rodos, nėra viena iš jų.

Pirmoji lytinius santykius tarp vyrų dekriminalizavusi šalis yra Prancūzija (dar per savo Didžiąją revoliuciją), o pirmieji rimtesni homoseksualų judėjimai prasidėjo tarpukario Vokietijoje. Tuo tarpu JAV „būti gėjumi legalu nuo 2003“, juokauja amerikiečiai, primindami faktą, kad Teksaso valstijoje galiojusius sodomijos įstatymus Aukščiausiasis teismas paskelbė prieštaraujančiais Konstitucijai vos prieš devynerius metus.

Tačiau per pastaruosius dešimtmečius pokyčiai šioje srityje įvyko „kosminiu greičiu“, teigia amerikiečiai LGBT teisių gynėjai, lygindami savo pastangas su ankstesniais moterų ar juodaodžių pilietinių teisių judėjimais.

Vienalytės santuokos amerikiečius vis dar dalija į dvi priešingas stovyklas. „Reuters“ nuotr.

Pakeisti visuomenės nuostatas užtruko kelis dešimtmečius, o radikalūs Vašingtono politikos pokyčiai siejami su dabartine prezidento B.Obamos administracija.

2009-aisiais B.Obama pasirašė vadinamąjį Matthew Shepardo aktą, išplėtusį federalinį nusikaltimų iš neapykantos įstatymą, kuris dabar numato griežtesnes bausmes už nusikaltimus, motyvuotus aukos lytinės orientacijos arba tapatybės. Valstybės sekretorė Hillary Clinton pernai gruodį Ženevoje

pasakė kalbą, kurioje pabrėžė, jog „LGBT teisės yra žmogaus teisės“ ir kad šių teisių gynimas nuo šiol bus vienas svarbiausių JAV užsienio politikos tikslų. Rugsėjį panaikinta beveik dvidešimt metų galiojusi oficiali politika, vertusi JAV kariuomenėje tarnaujančius karius slėpti netradicinę seksualinę orientaciją. Ir galų gale dramatiškiausias pastarųjų mėnesių įvykis – paties prezidento B.Obamos „atsiskleidimas“, kad jis remia vienalyčių santuokų legalizavimą.

Pasaulis | 15

15min • 2012 m. birželio 22 d.

skaldo Ameriką B.Obamos parama vienalytėms santuokoms sukėlė homoseksualų euforiją, bet ši pozicija gali išversti jį iš posto.

SIPA nuotr.

Keičiasi tik mūsų suvokimas „Kai H.Clinton pasako, kad LGBT teisės yra žmogaus teisės, tai šį tą pakeičia, – pabrėžia JAV valstybės sekretorės asistento pavaduotojas Danielis B.Baeras. – Nesakau, kad visus iškart įtikina, bet šį tą keičia.“ D.Baeras, dirbantis JAV Valstybės departamento Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo biure, yra vienas svarbiausių pareigūnų, atsakingų už LGBT teisių klausimo įtraukimą į Vašingtono diplomatijos darbotvarkę. „Tai visiškai naujas dalykas JAV užsienio politikoje, ko visiškai nebuvo, tarkime, prieš penkiolika metų“, – sako D.Baeras.

JAV diplomatinės tarnybos visame pasaulyje gavo nurodymą aktyviai kelti klausimą ir dirbti su užsienio šalių pilietinių visuomenių atstovais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Be to, LGBT teisės, pasak D.Baero, turi būti viešos diplomatijos klausimas, aptariamas ne uždaruose kabinetuose, o bendraujant su kuo didesne visuomenės dalimi.

Kartu JAV Valstybės departamentas įkūrė fondą, skirtą padėti aktyvistams, kuriems dėl jų veiklos kai kuriose pasaulio šalyse kyla reali grėsmė ne tik prarasti darbą ir karjerą, bet kartais ir gyvybę. „Visuotinės žmogaus teisės yra prasmingos tik tada, jei jos galioja visiems, – sako JAV pareigūnas. – Tai nėra nauja tiesa, ji nesikeičia. Keičiasi tik mūsų suvokimas. Plečiame apibrėžimą, ką laikysime žmogumi.“ Klausti ir sakyti galima JAV dar visai neseniai galiojo daug kritikos sulaukusi ir tik pernai rugsėjį pagaliau į šiukšliadėžę išmesta politika „Don‘t Ask, Don‘t Tell“ (DADT, „Neklausk, nesakyk“), reglamentavusi tarnybą kariuomenėje.

1993 metais Billo Clintono administracijos priimtas potvarkis buvo šioks toks žingsnis į priekį – jis leido homoseksualiems amerikiečiams tarnauti kariuomenėje, bet tik su sąlyga, kad jie slėps savo lytinę orientaciją.

Vadovybė neturėjo teisės „klausti“, kareiviai neturėjo teisės „sakyti“. Pažeidusiems susitarimą grėsė netekti tarnybos, o su ja – sveikatos draudimo ir uždirbtos pensijos.

Kodėl gi turėtų būti sunku nekalbėti apie seksualinę orientaciją tarnyboje? Kario kasdienybė nuolat svyruoja tarp nuobodžiavimo laikotarpių ir staigios įtampos, pasakoja jau 20 metų kariuomenėje tarnaujantis karininkas (žurnalistams nebuvo leista minėti jo vardo). Su stresu padeda susidoroti bičiuliavimasis su kolegomis kariais ir pokalbiai

apie šeimą, namus, atostogas ir, žinoma, seksą. „O tu gali tik numykti: „Neturiu šeimos, – sako jau dvylika metų su partneriu gyvenantis, tačiau tik neseniai susituokęs karininkas (vestuvėms jiedu „pabėgo“ į Kolumbijos apygardą, kur vienalytės santuokos įteisintos nuo 2009-ųjų).

Jo kolegė iš karinio jūrų laivyno sako paaukojusi asmeninį gyvenimą, bijodama rizi-

D.Baeras: „Visuotinės žmogaus teisės yra prasmingos tik tada, jei jos galioja visiems. Plečiame apibrėžimą, ką laikysime žmogumi.“ kuoti karjera armijoje, kur tarnavo visa jos šeima. Ji suprato, kad teks rinktis vieną arba kitą, kai išsiskyrė su mergina, o ši iš keršto pagrasino parašyti laišką jos vadovybei. „Nusprendžiau atsisakyti gyvenimo ir visą dėmesį skirti armijai, – pasakoja karininkė. – Negaliu rizikuoti ir užmegzti santykius.“ Karjera privertė atsiriboti ir nuo šeimos.

Kadangi aukštesni karininkai turi gauti leidimus dirbti su slapta informacija, prieš tai kariuomenė juos atidžiai patikrina ir pasikalba su jų artimaisiais. „Nenorėjau pastatyti savo šeimos į padėtį, kurioje jie būtų priversti meluoti“, – sakė karininkė.

Ir tada netikėtai atėjo 2011 metų rugsėjo 20 diena, kai DADT buvo panaikinta. Tai, pasak karininkų, nesukėlė jokios demoralizacijos kariuomenėje. „90–95 procentai heteroseksualių karių tą priėmė visiškai ramiai. Jiems tai tik smulkmena.“ Kultūriniai karai Dėl DADT panaikinimo sutarė abi JAV politinės jėgos, respublikonai ir demokratai, tuo tarpu kitas šiuo metu karštai aptarinėjamas klausimas – vienalyčių santuokų įteisinimas – dalija visuomenę daugmaž partine linija. Socialiai liberalesni demokratai linkę palaikyti tai, ką jie vadina „santuokos lygybe“, o konservatyvūs respublikonai priešinasi „santuokos apibrėžimo perrašymui“.

Vienalytės santuokos pastaruoju metu tapo vienu svarbiausių „kultūrinių karų“

tarp progresyviosios ir konservatyviosios Amerikos klausimų, galinčių netgi lemti rudenį vyksiančių JAV prezidento rinkimų rezultatus. Gegužės mėnesį prezidentas B.Obama – kuris iki tol klausiamas apie savo poziciją sakydavo, kad jo nuomonė vis dar „evoliucionuoja“ – pagaliau „atsiskleidė“ esantis įsitikinęs, jog homoseksualūs amerikiečiai turi teisę tuoktis.

LGBT teisių aktyvistai JAV prezidento pareiškimą vadina istoriniu – iki šiol to nėra padaręs nė vienas pareigas einantis valstybės vadovas. Apžvalgininkai svarsto, kad iki tol B.Obama vengė vienareikšmiškai išreikšti poziciją vienalyčių santuokų klausimu, bijodamas prarasti dalies amerikiečių balsus, tačiau jį išprovokavo impulsyvusis viceprezidentas Joe Bidenas, aplenkęs B.Obamą ir parėmęs santuokų lygybę.

Realiausias respublikonų kandidatas varžytis su B.Obama, Masačusetso gubernatorius Mittas Romney,beveik iškart pareiškė priešingą poziciją. 2008-aisiais B.Obamos pergalę lėmė juodaodžių amerikiečių balsai, o ši bendruomenė laikoma palyginti socialiai konservatyvia. Nacionalinės organizacijos už santuoką (National Organization for Marriage, NOM) prezidentas Brianas S.Brownas įsitikinęs, kad B.Obamos pareiškimas jam kainuos antrą kadenciją Baltuosiuose rūmuose.

Respublikonus palaikanti NOM rengia kampanijas visoje šalyje ir organizuoja referendumus valstijose, kurių teismai ar parlamentai įteisina vienalytes santuokas. „Tradicinė santuoka dar nepralaimėjo nė vieno referendumo“, – sako B.Brownas, atkreipdamas dėmesį, kad B.Obamai labiausiai reikia balsų iš tų valstijų, kuriose vienalytės santuokos buvo atmestos visuotiniais balsavimais.

Artimiausias referendumas dėl vienalyčių santuokų numatytas lapkričio mėnesį Merilendo valstijoje, kurios Generalinė Asamblėja įstatymą priėmė šiemet vasarį. „Tikimės, kad Merilendas taps pirmąją valstija, kurioje vienos lyties santuokos praeis balsavimą“, – įsitikinęs asamblėjos narys ir vienas įstatymo iniciatorių Keifferis J.Mitchellas.

Teisės profesorius T.Wolffas mano, kad B.Obamos „atsiskleidimas“ kaip tik palenks amerikiečius į jo pusę: „Tai rodo jo tvirtumą ir tikėjimą savo įsitikinimais bei

Teisės ir pareigos Šiek tiek daugiau JAV valstijų yra įteisinusios civilines partnerystes, kurios tos pačios lyties partneriams suteikia dalį sutuoktinių teisių ir lengvatų. Kodėl to negana? „Tai tas pats „atskiri, bet lygūs“ atvejis (teisinė doktrina, kuria buvo grindžiama rasinė segregacija JAV), – sako Merilendo delegatas, juodaodis ir laimingai santuokoje su moterimi gyvenantis K.Mitchellas. – Tai tas pats, kaip šeštajame dešimtmetyje pasakyti juodaodžiui: tu gali užeiti į šį restoraną, bet gali atsisėsti tik toje pusėje.“ Jeffas Krehely iš Vašingtone veikiančio Amerikos progreso centro pritaria: „Kodėl vienalytės santuokos svarbu? Aš susituokęs jau šešerius metus, todėl man dabar jau sunku atsakyti į tokį elementarų klausimą, kodėl aš noriu tuoktis. Manau, tai sąžiningumo klausimas. Santuoka šioje šalyje yra tokia žinoma ir gerai suvokta institucija, kad kai pasakai, jog esi vedęs, visi supranta, ką turi galvoje. Tai ne tas pats kaip pasakyti, kad esi „šeimyniškai susipartneriavęs“ arba „civiliai sujungtas“. Žodžiai svarbūs. Visos šeimos turėtų būti traktuojamos vienodai.“ Diskusijose apie lygias teises neretai iškyla klausimas – o kaipgi pareigos? „LGBT žmonių pareigos tokios pačios kaip ir visų kitų – laikytis įstatymų, mokėti mokesčius, sąžiningai elgtis su kitais žmonėmis, – sako J.Krehely. – Nemanau, kad prašant lygių teisių ir lygių (susituokusioms poroms taikomų) lengvatų, iš LGBT žmonių turėtų būti reikalaujama papildomų įsipareigojimų. Mes ir taip vykdome visas pareigas.“ vertybėmis, kuriuos yra pasirengęs ginti.“ Tai, pasak buvusio B.Obamos kampanijos patarėjo, patraukia net tuos rinkėjus, kurie šiuo konkrečiu klausimu turi kitokią nuomonę. Jam pritaria laikraščio „The Washington Blade“ redaktorius Kevinas Naffas: „Po B.Obamos pasisakymo M.Romney atrodo kaip dinozauras.“ Vienalytes santuokas JAV yra įteisinusios šešios valstijos ir Kolumbijos apygarda. Vis dėlto jos nėra pripažįstamos federaliniu lygmeniu. Santuokos JAV reglamentuojamos valstijų lygmeniu, tuo tarpu federalinis įstatymas – Santuokos gynimo aktas – įtvirtina, kad federalinė valdžia pripažįsta tik skirtingos lyties porų santuokas.

Vis dėlto tikimasi, kad šis įstatymas netrukus pasieks Aukščiausiąjį teismą, kur bus svarstomas jo konstitucingumas.

18 | Sportas „Euro-2012“:

15min • 2012 m. birželio 22 d.

>>> 1 | Ikeras Casillasas

grupių etapo geriausieji

2 | Mathieu Debuchy

3 | Pepe

Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Pirmoji Europos futbolo čempionato stadija pažėrė daug staigmenų. Laikas suskaičiuoti pirmuosius viščiukus.

6 | Sami Khedira

7 | Yohanas Cabaye

Vokiečiai vieninteliai pirmajame etape laimėjo visas trejas rungtynes. Paprasta tiesa – laimi tas, kuris valdo aikštės vidurį. Vokietijos rinktinės svarbiausias kūrėjas yra Mesutas Ozilas, bet be S.Khediros jo kūrybai sąlygos nebūtų tokios palankios.

„Euro-2012“:

Rungtynėse su Italija išgelbėjo komandą nuo pralaimėjimo, o dvikovoje su Kroatija – nuo ankstyvos kelionės namo. Pasaulio ir Europos čempionų gynyba nebuvo ideali, bet tada, kai labiausiai reikėjo, ispanus gelbėjo kapitonas.

Žmogus, sėkmingai kovojantis dėl prancūzų teisės šeimininkauti aikštės viduryje. Žaidėjas, apie kurį treneris Laurentas Blancas sako: „Tokiems kaip jis ilgai aiškinti nereikia“. Tikra tiesa: pasakei – gipsas, padarysiu. Ne tik apsigina, bet ir įmuša.

>>> 1 | Wojciechas Szczęsny

grupių etapo blogiausieji

Pirmose rungtynėse su graikais pagrindinis kaimynų ekipos sargas suklydo ir leido varžovams įmušti, po to užsidirbo 11 metrų baudinį bei raudoną kortelę.

Tuo čempionatas jaunam lenkui ir baigėsi, nes ekipa nepateko į kitą etapą.

6 | Markas van Bommelis

Iki šiol jis buvo patikimas atraminis saugas. Po šio čempionato – tik trenerio Berto van Marwijko žentas, padėjęs uošviui nuleisti pasaulio vicečempionų komandą į dugną. Per paskutines lemiamas rungtynes su portugalais kapitonas liko tarp atsarginių.

7 | Romanas Širokovas

Pradžia buvo daug žadanti – įvartis į čekų vartus rungtynėse, kurias rusai laimėjo triuškinamai. Bet vėliau nei lenkams, nei graikams rusai ir jų vidurio saugai, tarp kurių R.Širokovas – viena svarbiausių figūrų, savo sąlygų primesti nesugebėjo.

Turbūt ryškiausiai spindintis krašto gynėjas.

Prie dešiniosios šoninės linijos griauna viską, ką įmanoma sugriauti, o varžovų aikštės pusėje degina žolę spurtais ir prasiveržimais. Jau šią vasarą gynėjas iš Lilio kelsis į Anglijos „Premier“ lygą.

8 | Andrea Pirlo

Senas arklys vagos ne tik negadina, bet ir aria ją gražiai. Italijos rinktinės veteranas, kuriam patikėta atakuojančio vidurio saugo pozicija, per trejas rungtynes spėjo pasižymėti įvarčiu ir dviem rezultatyviais perdavimais.

Išaukštinimo vertas ne tiek dėl gynybos, – portugalai nėra šio žanro genijai, – o dėl savo žygių varžovų baudos aikštelėse. Vokiečiams portugalų vidurio gynėjas vos neįmušė, kai iššovė į skersinį, o rungtynėse su Danija įskraidino pirmąjį įvartį.

9 | Davidas Silva

Titulą ginančių čempionų komandoje atakuojančių krašto saugų svarba – didžiulė. Dešinėje rungtyniaujantis D.Silva džiugina sirgalius – užtenka prisiminti jo rezultatyvų perdavimą Cescui Fabregasui per rungtynes su Italija arba įspūdingą įvartį airiams.

2 | Gregory van der Wielis

3 | Sergejus Ignaševičius

Turėjo ne tik apsiginti dešiniajame krašte, bet ir padėti pulti. Nieko panašaus – G.van der Wielio teritorijoje varžovai šeimininkavo kaip namie, o per rungtynes su portugalais jis varžovui net idealiai perdavė kamuolį, laimei, tas neįmušė.

Ne gynėjai kalčiausi dėl to, kad rusai susimovė, bet tai, jog būtent S.Ignaševičiaus klaida graikui Georgiui Karagouniui leido įmušti įvartį, pasiuntusį Dicko Advocaato komandą namo, krito į akį ir analitikams, ir sirgaliams.

8 | Andrejus Aršavinas

„Nepateisinome jūsų lūkesčių? Jūsų problemos“. Taip sirgaliams tėškė Rusijos rinktinės lyderis. Tiesą sakant, gal futbolininkas ir teisus. Argi problema rinktinė, kai artimiausia perspektyva – grįžti trinti Londono „Arsenal“ suolo arba į kurį nors kitą klubą?

9 | Arjenas Robbenas

Klausimas – ar žaidžiant „PlayStation“ šis kairiakojis yra valdomas pultu, ar daro tą patį, ką aikštėje – tempia kamuolį nuo šoninės linijos iki baudos aikštelės ir žiebia jį į tribūną – kažkur tarp 14-tos ir 19-tos eilės? Čempionate A.Robbenas elgėsi tik taip.

Sportas | 19

15min • 2012 m. birželio 22 d.

4 | Matsas Hummelsas

Vokiečių vartininkas Manuelis Neueris turi mažai darbo, o tai – pirmiausia gynėjų nuopelnas. Su Dortmundo „Borussia“ Vokietijos čempionu dukart iš eilės tapęs M.Hummelsas (kairėje) grupių etape ramiai stabdė visus puolėjus.

10 | Andresas Iniesta

5 | Fabio Coentrao

Viename atakų krašte portugalai turi Cristiano Ronaldo, kitame – Nani, bet ir tokioms žvaigždėms reikia krašto gynėjų paramos. F.Coentrao (nuotr. dešinėje) kairėje, kaip ir Joao Pereira dešinėje, tą paramą garantuoja.

11 | Mario Gomezas Svarbiausia akimirka: jei Ispanijos rinktinės vartininkas I.Casillasas nebūtų atrėmęs šio kroato I.Rakitičiaus smūgio, pasaulio ir Europos čempionai jau būtų namie. „Reuters“ nuotr.

D.Silva – gražuolis. A.Iniesta – dar įspūdingesnis.

Turbūt ne per drąsu bus teigti, kad jis – ryškiausia turnyro pirmojo etapo žvaigždė. Juodadarbis saugas ne tik reaktyviniu greičiu atiminėja kamuolius iš varžovų, bet ir dalija rezultatyvius perdavimus.

4 | Richardas Dunne‘as

Per trejas rungtynes airiai praleido devynis įvarčius – daugiau nei bet kuri kita komanda. Jei ne vartininkas Shay Givenas, praleistų įvarčių statistika būtų buvusi dviženklė. Labiausiai patyręs airių vidurio gynėjas R.Dunne‘as gynėsi it futbolo pirmokas.

10 | Johanas Elmanderis

Šis puolėjas žaidė nedaug, bet rungtynių su Ukraina pabaigoje nepasinaudojo proga, kai nepataikyti į vartus buvo gerokai sunkiau nei pataikyti. Kas žino – gal švedai, įkrėtę prancūzams, vis dar būtų čempionate, jei J.Elmanderis tąsyk būtų įmušęs.

Super Mario pagaliau ir rinktinėje prabilo įvarčiais.

Tris įvarčius pelnė ir kitas puolėjas – M.Gomezo bendravardis Mario Mandžukičius, bet Vokietijos rinktinės snaiperio įvarčiai atnešė komandai bilietą į ketvirtfinalį, o kroato – ne.

5 | Stephenas Wardas

Turbūt silpniausia grandis beviltiškoje airių gynyboje. Kairiojo gynėjo perdavimas kroatui Nikicai Jelavičiui, po kurio šiam liko tik įmušti kone nuo vartų linijos, neabejotinai yra vienas ryškiausių šio čempionato nesąmonių muziejaus eksponatų.

11 | Robinas van Persie

Žmogus, išstūmęs iš sudėties Klaasą Janą Huntelaarą, kuris, daugelio olandų nuomone, būtų įmušęs krūvą įvarčių, jei būtų žaidęs. R.van Persie įmušė vokiečiams. Bet taškų tas įvartis neatnešė, o sirgaliams labiau įsiminė progos, kurias jis iššvaistė.

20 | Gazas.lt

15min • 2012 2 m. birž rželio 22 d.

Pilotai per lenktynes turi įveikti daugiau nei 5 tūkst. km.

A.Venskaus/waska.lt nuotr.

Straipsnį pristato

Le Manas – savaitės ilgio para Tomas Digaitis, specialiai „15min“ iš Le Mano

Le Mano lenktynės tituluojamos prestižiškiausiomis ilgų nuotolių lenktynėmis pasaulyje. Bet žodis „prestižas“ čia turi kiek kitokią reikšmę.

Praėjus penkioms valandoms po lenktynių starto, trasoje susidūrė „Toyota“ komandos nario Anthony Davidsono ir „Ferrari 458 Italia“ vairavusio Piergiuseppe Perazzini automobiliai. Smūgio būta nedidelio, tačiau dėl ypač didelio greičio tiesiojoje, „Toyota TS030“ bolidas tiesiog pakilo į orą, kelis kartus vertėsi ir milžiniška jėga trenkėsi į atitvarus. Pilotai skubiai išgabenti į ligoninę. Kiek vėliau atskriejo žinia – abu pilotai gyvi. Tiesa, Anthony bent trims mėnesiams teks pamiršti lenktynes – skilo du stuburo slanksteliai.

Revoliucija – išstumta Revoliuciniu pavadintas „Nissan DeltaWing“ lenktynėse spėjo įrodyti, kad yra pajėgus varžytis su pačiais greičiausiais LMP2 klasės bolidais.

Tiesa, po šešių valandų jis buvo išstumtas iš trasos ir trenkėsi į betoninę sieną. „DeltaWing“ krikštatėviu vadinamas Benas Bowlby neprarado geros nuotaikos ir prisipažino, kad net jį nustebino puikus „DeltaWing“ tempas: „Mes visiems įrodėme, kad lenktynėse galime važiuoti LMP2 tempu, naudoti dvigubai mažiau degalų ir padangų.

Tai – svarbiausia.“

Prestižas Le Mane – tai ne tik galimybė dalyvauti lenktynėse ir jas gyvai pamatyti, bet ir patirti savaitės trukmės nuotykį, kai dešimties kilometrų spinduliu aplink trasą tave supa užkietėję automobilių gerbėjai.

Pokalbiai liejasi laisvai Žiūrovai, kurių daugumą sudaro britai, susirenka ne tik lenktynių pažiūrėti. Į Le Maną suvažiuoja patys „kiečiausi“ automobiliai. Ko tik nematėme – pradedant 1974-ųjų „Dino Ferrari“, baigiant „Bugatti Veyron“.

Taip pat nesuskaičiuojamą galybę pačių įvairiausių „Porsche 911“, nuostabių 9-ojo dešimtmečio „Alfa Romeo“ ir gal tris tuzinus pačiais gražiausiais automobiliais pasaulyje tituluojamų „Jaguar E-Type“.

Nesvarbu apie kokį automobilį svajojate, pamatyti jį galite Le Mane. Ne tik pamatyti, bet ir pakalbinti jo šeimininką.

Pokalbiai, lydimi juoko, liejasi laisvai. Štai už 20 km nuo trasos esančiame miestelyje sutikome nuostabų paskutinės laidos „Dino Ferrari“. Net seilė nutyso išvydus tokį grožį! Keturis apsiseilėjusius lietuvius mikliai pastebėjo šio meno kūrinio šeimininkas ir priėjo pakalbėti.

Raudonas, blizgantis, puikiai atrodantis „Dino“ nėra restauruotas – tiesiog ypač gerai prižiūrėtas. Jo šeimininkas finansų patarėjų kompanijos partneris Christopheris Waltzas teigia, kad turi visus automobilio remontus liudijančius čekius nuo pat 1974ųjų. Britas šiam „Dino“ pridėjo tik vieną aksesuarą – originalų „Ferrari“ ženklelį gale.

Jo žodžiais, kad nekiltų klausimų, koks kraujas teka šiame automobilyje.

Aštuoniasdešimtas kartas Lygiai prieš 80 metų prie Le Mano 24 valandų lenktynių starto stojo pirmieji automobiliai. Tais laikais nebuvo nei saugos rėmų, nei anglies pluošto kapsulių, kuriose lenktynininkas apgaubiamas moderniausia

saugumo įranga. Buvo tik odiniai šalmai, beprotiškas greitis ir begalinis noras nugalėti. Nes nugalėti čia – kiekvieno svajonė, įskaitant ir „Formulės-1“ pilotų. Į lenktynių nugalėtojo titulą praėjusį savaitgalį taikėsi net 25 buvę ir esami „Formulės-1“ pilotai: Martinas Brundle, Giancarlo Fisichella, Alanas McNishas, Marcas Gene, Anthony Davidsonas, Nickas Heidfeldas ir kt.

Tačiau iš visų startavusių šių metų lenktynėse išsiskyrė ne „Formulės-1“ pilotai, bet prie „Audi R18 e-tron quattro“ vairo sėdėjęs Tomas Kristensenas. Jo namuose (ar

garaže) ant lentynos išrikiuoti net aštuoni absoliutaus nugalėtojo trofėjai.

Tyleniai ir garsiakalbiai Iš lenktynių pasitraukus „Peugeot“, teorinių šansų pasipriešinti „Audi“ turėjo tik „Toyota“. Bet lenktynėms dar neįpusėjus, „Toyota“ garažuose neliko nė vieno važiuojančio automobilio. Anthony Davidsono vairuojamas „TS030“ hibridinis prototipas pateko į avariją, o kitas bolidas sustojo sugedus varikliui.

Nuliniu numeriu iš 56-ojo garažo startavęs „Nissan DeltaWing“, lyginant su kitais

Daugiausia triukšmo keliantis automobilis „Corvette C6“.

Faktas

3,238

min

Įspūdinga avarija

Geriausias laikas, per kurį šiais metais įveiktas Le Mano trasos ratas.

Tai padarė „Audi R18 e-tron quattro“.

lenktynių dalyviais, atrodė kaip kartingas.

Mažas ir lengvas automobilis greitai tapo publikos numylėtiniu. Kadangi jau kelerius metus Le Mano sirgaliai pyksta ant „Audi“ (nes jų bolidas skleidžia menką garsą), į areną įžengti naujam herojui buvo pats laikas.

Bolidų skleidžiamas garsas yra vertas atskiro straipsnio. „Audi R18“ – tai bolidas iš kitos planetos. Jis neskleidžia jokių mechaninių garsų! Gal jame nėra variklio? Nes girdisi tik turbinos šniokštimas. O amerikietiški „Corvette“, rodos, aprūpinti papildomais garsiakalbiais, kurių gaudimas primena „Rammstein“ muziką. Lyginti juos galima nebent su „Ferrari“ V8 variklio garsu. Tiesa, jis panašesnis ne į roką, o į operinį dainavimą.

Lenktynių ilgis – 5151,76 km Pilotai kaip susitarę teigia, kad sunkiausias metas lenktynėse – rytas, kai trasos padengtos rasa. „Mūsų komandoje aš buvau pilotas su didžiausia patirtimi. Mano sūnus Alexas ir Lucas Ordonezas Le Mane startavo pirmą kartą. Perspėjau juos – rytas pats pavojingiausias metas. Taip ir buvo.

Nors didelių avarijų neįvyko, mažų – gausu“, – pasakojo „Formulės-1“ veteranas M.Brundle. Įpusėjus lenktynėms, trasoje liko 40 iš 56 automobilių. Beveik visi jie, išgyvenę rytą, pasiekė lenktynių finišą. Daugumai komandų tai buvo pagrindinis tikslas.

Nuo tos akimirkos, kai pasitraukė paskutinis „Toyota“ bolidas, „Audi“ kovojo patys su savimi – lyderiavo tai vienas, tai kitas R18 bolidas. Laimėjo tie, kurie per 24 valandas sugebėjo padaryti mažiausiai klaidų – tai 1 numerio „Audi R18 e-tron quattro“ pilotai Marcelis Fassleris, Andre Lottereris ir Benoitas Treluyer. Tai jau antra šio ekipažo pergalė pamečiui. „Audi“ tempu prilygo tik viena komanda – „Rebellion Racing“. Jie „Lola – Toyota“ bolidu finišavo ketvirti. Tai didelis pasiekimas su daug kuklesniu biudžetu lenktynėse dalyvaujančiai komandai.

Daugiau naujienų apie automobilius rasite nuskaitę šį kodą www.gazas.lt

Kino kodas

22 | Kultūra

15min • 2012 m. birželio 22 d. „Su metais ir kiekvienu nauju vaidmeniu profesijos atžvilgiu tampu pernelyg pedantiškas“, – prisipažįsta 43 metų R.Kazlas.

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

Nesibaigianti kelionė namo „Madagaskaras 3“ („Madagascar 3: Europe‘s Most Wanted“) JAV, 2012 m., 80 min.

Rež. Ericas Darnellas. Įgarsino: Chrisas Rockas, Benas Stilleris, Sasha Baronas Cohenas. Įvertinimas

Siužetas ir kontekstas Liūtas Aleksas, zebras Marčius, hipopotamė Glorija ir žirafa Melmanas prieš kelerius metus pabėgo iš Niujorko zoologijos sodo ir vis dar blaškosi po pasaulį kartu su agresyvių, bet labai labai sumanių pingvinų ketvertu, niekaip negalėdami sugrįžti namo.

Trečioje „Madagaskaro“ dalyje jie atsidūrė Europoje. Monake originali ketveriukė pateko policijos nemalonėn ir juos ėmė persekioti geriausia gyvūnų gaudymo profesionalė Šantal Diubua. Gelbėdami savo dryžuotus, gauruotus bei kt. kailius, nekoordinuotieji žvėreliai apsimetė cirko gyvūnais, kad pritaptų prie tikro, legendiniu buvusio gyvūnų cirko.

Deja, pritapti nelabai sekasi, bet niujorkiečiai stengiasi atrasti bendrą kalbą su cirko profesionalais.

Išvados Šioje animacinėje juostoje tie žvėreliai itin hiperaktyvūs, bet mes juos pernelyg gerai pažįstame. Net ir neeilinių sugebėjimų turintys pingvinai nelabai pajėgs nustebinti pirmąsias dvi dalis mačiusius žiūrovus. Todėl, norėdami suintriguoti, filmo autoriai sėkmingai papildė žvėrelių asortimentą keliais cirko artistais (vienas iš jų – rūstusis tigras Vasilijus su dramatiška praeitimi ir rimtais kompleksais).

Linksmiausias motyvas – į pramogas linkusio karaliaus Lemūro, kurį įgarsino S.B.Cohenas, ir cirko meškos romantiškai seilėtos meilės istorija. Aleksas irgi susiranda savęs vertą draugę. Štai tokios naujienos. Visa kita – ne tiek filmas, kiek spalvingas, vaizdo klipo maniera susuktas vidutiniškai linksmas neįtikėtinų įvykių kaleidoskopas (kartais labiau primenantis tiesiog chaosą), kurio apogėjus – atsinaujinusio cirko pasirodymas su daugybe specialiųjų efektų. Ir kaip visuomet užkulisiuose tūnantis tradicinis moralas apie būtinybę pasitikėti savimi, užjausti ir suprasti draugus, morališkai palaikyti dvasiškai palūžusius, apie ryžtą siekti tikslo ir t.t. Įprastas komercinis produktas, siekiant išlaikyti rinkoje pamėgtus personažus, juos finansiškai išnaudojant. Laimei, žvėreliai animaciniai, tad nepavargs, kaip tikrame cirke, rodydami fokusus žiūrovams.

I.Gelūno nuotr.

R.Kazlas:

„Palaikau neblogą profesinę formą“ „Tai, kad režisierius patikėjo man tokį vaidmenį, sporto terminais kalbat, liudija, jog esu įvykdęs A lygio normatyvą ir man suteikta teisė dalyvauti olimpiadoje“, – taip savo jėgas įkūnyti Alighierių Dantę Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Dieviškoji komedija“ įvertino aktorius Rolandas Kazlas.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt – Neseniai kalbėjausi su jaunaisiais aktoriais Mariumi Repšiu ir Ainiu Storpirščiu. Pastarasis sakė, kad R.Kazlas yra „nepaprasto darbštumo žmogus“.

Tai jam pasakojo tėtis. Esate iš tų, kuris, gavęs pasiūlymą naujam vaidmeniui, savęs paklausia – ar sugebėsiu?

– Na, jei jau Storpirščių klanas, susivienijęs su Repšininkais, mane išdavė, belieka tik pasiduot ir prisipažint: taip, kankinuosi pats ir kankinu kitus.

Pirmiausia – namuose šunį, po to – šeimos narius, teatre – kolegas aktorius, o jau desertui pasilieku režisierių... Jeigu rimtai, turiu pastebėti, jog su metais ir kiekvienu nauju vaidmeniu profesijos atžvilgiu tampu pernelyg pedantiškas.

Kaip sakoma, žmogus – būtybė azartiška: gero jam maža, jam reikia to, kas geriausia.

Teatre nenutrūkstamai, be pertraukų, darbuojuosi daugiau nei dvidešimt metų, todėl, manau, palaikau neblogą profesinę formą. O dvejonių visada yra, ypač imantis naujos medžiagos, tačiau, kad bijočiau kurio nors vaidmens ar krūvio – ne. Kaip sakė E.Nekrošius: „Darai, darai ir padarai.“ Jeigu kam nors susidaro įspūdis, kad man viskas lengvai pavyksta, nereikia daug pastangų, labai klysta. Nuo pat pirmos akimirkos gavus pasiūlymą, kurį priimu, mane tarsi kažkas įjungia kaip dulkių siurblį ir aš visą tą laiką be garso traukiu į save po dulkę įvairiausius dalykus, kurie, mano nuomone, gali praversti vaidmens kūrimui arba spektakliui. Vaikštau, guliu, nemiegu, miegu, bet siurbiu. Viskas praverčia: ir skaitomos knygos, žmonės, prisiminimai,

asmeniniai potyriai, na, ir, žinoma, fantazija. Štai ir dabar, duodu interviu, o siurblys veikia... Kaip jį išjungti, aš nežinau. Išsijungimas automatinis.

Apie Dantę – Kiek dvasinių, fizinių jėgų ir pastangų pareikalavo Dantės vaidmuo? Ar jį kurdamas atradote naujų savo, kaip aktoriaus, savybių?

– Su tokiais režisieriais kaip Jonas Vaitkus ar E.Nekrošius visada drąsu, nes žinai, kad jie padės tau atsiskleisti, nukreips teisingiausiu keliu. Spektaklio ir vaidmens kūrimas yra bendras darbas. Tarsi nematomo kūno auginimas. Režisieriui pasiūlius suvaidinti Dantę, žinojau, kad teks atiduoti visas turimas jėgas, atrasti savyje naujų spalvų ir kitą skambesį. Galiausiai atrandi tai, ko niekaip negalėjai įsivaizduoti ir įtarti, kad gali.

Aktorius – tai toks gamtos stebuklas ar anomalija, su kuriuo įmanomos bet kokios metamorfozės. Man iki šiol mįslė, kas atsitinka su aktoriumi scenoje. Būna momentų, lyg kas nuo tavęs trumpam nuimtų šarvus. Viskas tampa taip aišku, skaidru, dingsta baimė ir kažkaip šviesiai liūdna. O būna, kad

„Esu tas vienišius be „stogo“, kurį galima pakandžioti... Žinoma, kultūringai, turinį intelektualiai įvyniojant.“

neatsitinka, nors viską lyg ir teisingai darei. Tada jautiesi tarsi kosminis našlaitis, paliktas likimo valiai ir nejautrai.

Ir jokių garantijų, kad kiekvieną kartą pavyks – nėra.

– Kaip bandėte prisijaukinti vaidmenį?

Per Dantės kūrinius, biografines detales, itališką kultūrą?

– Manau, kad, norint teatre sukurti kažką tikrai unikalaus, reikia šiek tiek atitolti nuo teatro. O gal norint iš naujo pamilti gyvenimą irgi reikėtų pabandyti gyventi tarsi būtum tik viena koja čia?

Tada atsiranda kažkoks filosofinis pagrindas, laikinumo pojūtis, švelni ironija, laisvė, drąsa.

O dėl Dantės vaidmens kūrimo, sakyčiau, viskas daug paprasčiau nei galima būtų įsivaizduoti. Nors ir ne visai...

Dieviškoji komedija pirmiausia – pati geriausia Poezija, kokia tik buvo sukurta žmogaus. Mane tiesiog pradėjo veikti pati Knyga ir paaiškinti daugiau aš negaliu. Spektaklį kūrėme, iš esmės išnešiojome kaip vaiką – devynis mėnesius. Pradėjome rugpjūčio, o baigėme balandžio gale.

Kiek teko girdėti, Dantės portretas – viena didžiausių neteisybių poeto atžvilgiu. Pikto, rūstaus, baudžiančio, kumpa vanago nosimi žmogaus atvaizdas. Tuo metu eilės byloja visai priešingai. Ir mes stengėmės perteikti laisvą poeto dvasią, minties polėkį, vaizduotę, jausmus.

Apie kritikų recenzijas – Kaip reaguojate į po spektaklio premjeras pasirodžiusias recenzijas? Ar domitės, ką sako kritikai – ar jums skaudu, ar į kai ką atkreipiate dėmesį, o gal jau nebeskaitote?

– Kodėl gi ne? Skaitau, domiuosi, džiaugiuosi bet kokiu dėmesiu. Kiek pastebėjau, šiais laikais tas, kurį labiausiai puola ir pliekia – iš tikrųjų yra vertas dėmesio. O tas, kurį tolygiai giria, nesvarbu, ką ir kaip padarytų, pradeda kelti įtarimą.

Aš vienodai priimu ir retas kritikų pagyras mano adresu, ir dažną vanojimą,

Kultūra | 23 Audronis Rūkas. Šitaip vaikštančio ratais aktoriaus, manau, dar nematė Europa....Vaidino su tokiu tikėjimu, tarsi būtų pats velnias, nutrūkęs nuo grandinės. Kol jis vaikščiojo, Modenoje buvo ramu, kai tik kitą rytą išvykome – vėl sudrebėjo žemė. Viskas taip keista...

Apie depresiją ir režisūrą – Lietuvoje teatrų sezonas artėja prie pabaigos. Ką veiksite vasarą?

– Ką čia paveiksi, kai tokie orai... Turbūt depresuosiu – vis smagiau. Ką čia dar tokio? Gal, sakau, pasidaryti tatuiruotę? Vis atrakcija kokiam mėnesiui.

Paskui dar vieną ir, žiūrėk, vasara prabėgs. Reiks pagalvoti, čia ne taip paprasta. Štai ir depresija traukiasi. Svarbu prasmingomis mintimis užimti protą ir duoti jam darbo.

kartais pereinantį į atviras pašaipas.

Galiu pasakyti, kad mano vaidmenų kokybės tie straipsniai nei pagerino, nei pablogino. Žiūrovams, manau, jie irgi nelabai daro įtaką. Tuos straipsnius skaito labai siauras žmonių ratas ir profesionalai.

Tačiau... Tie straipsniai išlieka, štai kur esmė. Neseniai pagalvojau, kad tie, kurie skaitys kritiką apie mano darbus ir mane po kokių 50-ies metų, greičiausiai susimąstys: „Tai už ką gi šitam... (epitetus praleisiu) geriausi režisieriai patikėdavo sudėtingiausius vaidmenis, už ką jis buvo apdovanotas scenos kryžiais ir įvertintas Nacionaline premija?

Gal, kad priklausiau kokiam nors elitui, ir mane, kaip brolijos narį, globojo įtakingos jėgos?“

karščiuodamiesi kritikuoja režisierių dėl šio ar kitų darbų, norėčiau paklausti: „Negi manote, kad režisierius toks naivus ir neapdairus, imdamasis tokio darbo? Ar jis nėra apmąstęs daugybės variantų?“ Apie gastroles – Ne taip seniai grįžote iš gastrolių Italijoje, iš Dantės tėvynės. Gal italai kur kas geriau perprato režisūrinius sprendimus?

– Atvirai pasakius, ta premjerinė išvyka buvo atgaiva. Žinoma, buvo ir įtampos, jautėme atsakomybę prieš italų publiką, kuriai Dantės vardas – šventas.

Sutapimas ar ne, bet abiejuose miestuose, kuriuose turėjome vaidinti, išvakarėse atsitiko nelaimės. Brindizyje įvyk-

„Kalbėti šiais laikais galima su humoru, o štai dirbti reikia rimtai.

O dažniausiai būna atvirkščiai.“ Pats galiu tik pasakyti, kad būtent todėl, jog nepriklausau jokiai brolijai ar seserijai, nesėdžiu su niekuo vakarėliuose, neieškau naudingų pažinčių ir vadybininkų, tikėdamasis geresnio straipsnio, ir esu tas vienišius be „stogo“, kurį galima pakandžioti... Žinoma, kultūringai, turinį intelektualiai įvyniojant.

– Ir visgi tie kritikai kone sutartinai sako, kad E.Nekrošius šįkart „nesuvaldė kūrinio“.

– Režisierius E.Nekrošius yra daugiau nei teatro režisierius, profesionalas. Manau, kad jam, kaip niekam kitam, teatro scenoje yra pavykę sukurti tokių būsenų, vaizdinių, nuotaikų, kurios pranoksta teatro, meno, žaidimo ar vaidinimo ribas. O tų, kurie

dytas teroristinis aktas, per kurį žuvo žmonės, Modeną sukrėtė stiprus žemės drebėjimas, pareikalavęs irgi nemažai aukų ir pridaręs materialinių nuostolių.

Po pirmų spektaklių Brindizyje tapo drąsiau, o vaidinti Modenoje, Luciano Pavarotti vardą turinčiame teatre, buvo tikras malonumas. Puikus teatras, tobula scena, nuostabūs gaisrininkai užkulisiuose, akustika ir pilna salė solidžios, neatsitiktinės teatrinės publikos.

Drįstu teigti, kad spektaklį, mano asmenine nuomone, žiūrovai priėmė puikiai.

Bent jau tą liudijo dėmesys spektaklio metu ir plojimai po jo.

Savo vaidybos vertinti neturiu teisės, tačiau jaučiausi pakiliai. O gal padėjo Dantės atvaizdas salės lubose, kurį skriedami neša du amūrai...? Ir, mano manymu, labai gerai vaidino aktorius

– Aktorė Eglė Gabrėnaitė kartą prasitarė, kad daugelis puikių aktorių jau nebenori vaidinti. Sako, tiesiog nėra motyvacijos, nes scenos partneriai retai būna tie titanai, autoritetai. Todėl esą geriau pačiam mėginti kurti nei dirbti su diletantais. Gal persūdė?

– Suprantu tuos, kurie nebenori nieko daryti. Suprantu ir tuos, kurie kažko imasi, ieško. Bet kokiu atveju jie tuo metu teisūs. Galiu tik pasakyti, kad viskas praeis. Praeis ir niūrios nuotaikos, ir, kol esi gyvas, vis tiek norėsis kokio nors sujudėjimo. Esam veikiami nuotaikų, laiko, pasikeitimų, todėl nori nenori reikia viską ištverti. Gali ir nieko neplanuoti, o tai, kas tau lemta, imt ir padaryt. Tiesiog reikia savęs klausytis.

Jei tavyje tyla – mėgaukis, o jeigu kažkas įkyriai pradeda ragint: „kelkis ir eik dirbt“, stokis ir eik. Gal užtils?

Tokie būtų netiesioginiai linkėjimai nuostabiai aktorei E.Gabrėnaitei ir kitiems garbiems kolegoms.

– Ir vis dėlto Jūs irgi režisuojate. Ar mintyse jau nešiojatės viziją apie kokį nors spektaklį, kurį norėtųsi statyti?

– Žinote, šiuo klausimu esu laisvas, netrokštu žūtbūt ko nors imtis, įrodinėti ar drebinti teatro pasaulį. Niekas mano pastatymų teatro pasaulyje pernelyg nelaukia, nebent tie nedaugelis, kuriems patiko mano režisūra. Rudenį laukia daug gastrolių su „Dieviškąja komedija“, todėl žiūrėsime. O minčių yra visokių...Vilioja operos, baleto žanras. Gal, sakau, pabandyti juos sujungti? Tačiau reiktų atlikėjo su Vaido Vyšniausko balsu ir Nerijaus Juškos kūnu. Tada jau būtų galima pasvajoti, kad ir apie Zaratustros svaiginantį gyvenimo šokį. Dar norisi sukurti kažką stilingo siaubo žanre, juolab kad vampyrai ir zombiai vėl madingi. Gal reiktų nepabijoti teatre prikelti nemirtingą Transilvanijos garsenybės Vladislovo Drakulos asmenį? Kai Vilniuje gastroliavo Panevėžio J.Miltinio dramos teatras, godžiai žiūrėjau į aktorių Albiną Kėlerį ir įsitikinau, kad šis vaidmuo jam būtų įkandamas. Po paskutinių įvykių Panevėžio teatre jis, spėju, būtų nieko prieš kam nors meniškai perkąsti gerklę, nors ir teatro scenoje...

Idėjų, kaip matote, yra, bet ar atsiras teatrų, norinčių jas įsileisti – laikas parodys. Nors greičiausiai imčiausi ko nors kitko, mažiau efektingo ar rėksmingo. Šokiruoti yra lengviau nei įtikinti. Madingų ir šiurpinančių idėjų generatorių teatre, manau, bus nemažai ir be manęs. Jau yra.

Na, bet kalbėti šiais laikais galima su humoru, o štai dirbti reikia rimtai. O dažniausiai būna atvirkščiai. Linkiu geros vasaros visiems ir gerų bent 15 minučių kiekvieną dieną.

Nauja knyga

Audrius Ožalas a.ozalas@15min.lt

Skaidriai liūdna pasaka suaugusiems Debiutinis Eowyn Ivey romanas „Sniego vaikas“ – interpretuota pasaka apie atgijusią iš sniego nulipdytą mergaitę. Ši knyga kupina atšiauraus šalto grožio, liūdesio ir grynumo paieškų. „Sniego vaikas“, kurią lietuvių kalba išleido leidykla „Metodika“, pasakoja apie iš civilizacijos į trobelę Aliaskoje persikėlusią gyventi porą. Atvykėliams gamta nepasirodo svetinga. Vyrui tenka nuolatos dirbti laukuose, stengiantis užtikrinti, kad jie galėtų sudurti galą su galu, o moteris pamažu grimzta į melancholiją, abejodama dėl pasirinkimo ir slegiama vis didėjančios vienatvės.

Tačiau ne kova su gamta iš tiesų yra svarbiausia ir sunkiausia – porą visų pirma slegia prisiminimai apie netektį ir užgniaužti jausmai. Pagyvenusi pora taip ir nesusitaikė su vaiko praradimu, o tarpusavio bendrumą pakeitė atitolimas. Praradimo skausmas toks didelis, kad Meibelė ir Džekas apsisprendžia nesileisti į bendravimą su kitais žmonėmis, galvodami, kad atsiskyrimas gali juos išgydyti ir suartinti.

Tačiau tuomet nutinka stebuklas – vieną dieną jie iš sniego nulipdo vaiką. Kitą dieną jo nebėra, tačiau prie trobelės pasirodo mergaitė. Iš pradžių bendravusi su suaugusiais tik iš tolo, pamažu mergaitė ima juos prisileisti vis arčiau, galiausiai ateina į trobelę, o Meibelė su Džeku pamilsta ją kaip savo tikrą vaiką.

Tačiau kas yra ši miškuose gyvenanti mergaitė?

Išmonė, bėgimas nuo realybės ar iš tiesų gyvas žmogus? Kur baigiasi mitologija ir prasideda realybė? Meibelė prisimena vaikystėje skaitytą rusišką pasaką, kurioje bevaikė pora nulipdo vaiką ir šis tampa gyvas. Tiesa, šios pasakos pabaiga bloga – mergaitė ištirpsta, palikusi senukus tokius pat vienišus kaip ir anksčiau. Nerimas, numanomo praradimo laukimas persipina su džiaugsmu, kurį suteikia mergaitės buvimas šalia. Knygoje autorė sugeba sukurti ypatingą liūdesio persmelktą nuotaiką – net ir tuomet, kai viskas atrodo pakankamai gerai, nepalieka laikinumo jausmas, nuojautos apie artėjantį praradimą ir užklumpantis graudulys. Ribos tarp fantazijos ir realybės šioje knygoje išsitrina, ir galiausiai tampa nebe taip svarbu, ar mergaitė yra tikra, ar ne – svarbiau yra tai, ką ši legenda pasako apie pačius herojus, kaip gamta keičia jų suvokimą apie savo vietą joje.

Reikšminga išvalančio, tyro sniego metafora, padedanti nutiesti tiltą tarp svajonių ir realybės, o gražiausias ir visa apimantis Meibelės paveikslas – snaigė, tarsi įkūnijanti visą gamtos ir gyvybės esmę. Kartu tai ir tikrumo, grynumo paieškos aplinkoje, kurioje tampi sąžiningas ne tik su kitais, bet ir su savimi. Knygoje itin įtikinančiai, poetiškai perteiktas Aliaskos atšiaurus grožis ir izoliacija – skaitydamas tiesiog gali jausti stingdantį šaltį už durų, sniego pusnis, gamtos ciklų kaitą, reguliuojančią žmogaus gyvenimą. Tokiomis sąlygomis telieka vienas kelias – arba surasti savo raktą į šį gamtos pasaulį ir išgyventi, pajausti gamtos grožį, arba pasiduoti. Tokios žiaurios, bet ir gana paprastos taisyklės. Meibelė ir Džekas sugeba rasti savo kelią šiame bauginančiame, o kartu ir nuostabiame pasaulyje, kuriame brutalumas ir žiaurumas egzistuoja šalia meilės ir švelnumo. „Sniego vaikas“ – skaidraus liūdesio ir šalčio persmelkta knyga. Esu tikras, kad ją perskaitę pirmojo sniego lauksite kitaip nei iki šiol.

24 | Kultūra

15min • 2012 m. birželio 22 d.

Meno mugėje – dozė egzotikos Milžiniškas auksinis ekskavatorius ir kiti neįprasti Indijos menininkų kūriniai bei performansai pirmą kartą Baltijos šalyse reprezentuos šiuolaikinį Indijos meną.

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Auksinis ekskavatorius

Egzotišką meno ekspoziciją Indijoje surinko ir į trečiąją tarptautinę šiuolaikinio meno mugę ARTVILNIUS, kuri „Litexpo“ parodų rūmuose vyks birželio 27–liepos 1 d., atveža Latvijos galerija „Gallery 21“ ir jos vadovė Ivonna Veiherte.

Ne tik joga ir purvas „Mane visada domino kosmopolitiškos temos, o kai prieš trejus metus mūsų galerija pradėjo dalyvauti pačioje svarbiausioje Indijos meno mugėje „India Art Fair“, tarp mūsų ir šios tolimos šalies užsimezgė stiprus ryšis“, – pasakojo I.Veiherte.

Ketvirtus metus Rygoje veikiančios galerijos „Gallery 21“ savininkė pastebėjo, kad

Šiuolaikinės meno mugės Vilniuje lankytojai išvys tris garsaus Indijos konceptualaus meno atstovo Abhisheko Hazra‘os iš Bengalūro performansus. Juos menininkas, bendradarbiaudamas su Juliumi Žėku, sukūrė specialiai ARTVILNIUS lankytojams. Neįmanoma bus nepastebėti ir aukso spalvos pripučiamo ekskavatoriaus – jis ruošiasi užimti didžiulį „Litexpo“ parodų centro plotą. „Šį viešojo meno projektą, pavadintą „Neo-Monster“, sukūrė gerai žinoma Indijos šiuolaikinio meno atstovė Vibha Galhotra. Jos idėja – atkreipti visuomenės dėmesį į Indijoje žalojamą gamtą“, – projekto mintį aiškino I.Veiherte.

žmonės, nuvykę į Indiją, dažniausiai praktikuoja jogą ir baisisi nešvariomis gatvėmis. Tačiau jiems vertėtų atkreipti dėmesį į turtingą šios šalies meno pasaulį. „Indijos šiuolaikinis menas yra labai gyvas ir jaudinantis, palyginus su tuo, ką mes galime pamatyti Vakaruose. Pasakysiu atvirai – šiemet Vokietijos Kaselio mieste vykusiame vadinamajame „100 dienų muziejuje“ „Documenta“ modernaus meno ekspozicija atrodė pakankamai monotoniška, lyginant su pristatymais, vykusiais privačiuose Indijos muziejuose ir net kai kuriose galerijose“, – atviravo I.Veiherte.

Eksperimentiniai darbai Latvijos galerininkė, ruošdamasi dalyvavimui mugėje ARTVILNIUS‘12, Indijoje praleido ne vieną mėnesį. „Pirmiausia du mėnesius keliavau po Indiją, studijuodama šiuolaikinį Indijos meną, – pasakojo galerijos savininkė. – Grįžusi į Latviją paruošiau detalų planą, šįkart

aiškiai apsibrėždama, ko ieškosiu ir vėl išvykau į Indiją. Mugė ARTVILNIUS suteikė motyvacijos veikti ir pirmą kartą atvežti Indijos šiuolaikinį meną į Baltijos šalis.“ I.Veiherte prisipažino, kad tai, ką lankytojai pamatys mugėje ARTVILNIUS – tik maža dalelė to, ką būtų verta parodyti: „Mūsų regiono žmonės yra pripratę prie paveikslų, todėl šįkart į juos nesiorientavome. Atvirkščiai – norėjome parodyti, kokiomis kitomis formomis reiškiasi Indijos šiuolaikinis menas. Todėl daugiausia pristatysime eksperimentinius darbus ir kūrinius ant popieriaus, kuris užima ypatingą vietą Indijoje.“

VILNIAUS PULSAS

Vilniuje planuojama įrengti naują biokuro katilą, šilumos kaina mažėtų 5 procentais

Vilniaus viešose erdvėse nuo šiol galima naudotis nemokamu belaidžiu internetu

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradėjo svarstyti dėl naujo 48 MW galios biokuro katilo statybų vietoje šiuo metu neeksploatuojamo garo katilo Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.2. Naujajame biokurą deginsiančiame katile gaminama šiluma būtų perpus pigesnė nei iš dujų.

Jau nuo antradienio vilniečiai ir miesto svečiai gali naudotis nemokamu internetu viešose miesto vietose: Rotušės aikštėje, Vokiečių gatvėje, Mokytojų namų kiemelyje, K.Sirvydo ir S.Moniuškos skveruose.

Biokuro panaudojimas leistų sumažinti šilumos kainą vilniečiams maždaug 5 proc. bei prisidėtų prie klimato taršos mažinimo. „Pastačius 48 MW biokuro katilą, jau nuo 2014 metų šilumos kaina vilniečiams mažėtų apie 1–2 ct/kWh. Vilniaus mieste šilumos gamybą iš biokuro savivaldybės Tarybos sprendimu esame užsibrėžę padidinti iki 70 proc., o šiuo metu naudojama tik 13 proc. Šis projektas leistų Vilniuje daugiau šilumos pagaminti naudojant ne brangias rusiškas dujas, o vietinį biokurą. Tik perėjimas prie biokuro leis vilniečiams sumažinti šilumos tarifą“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Romas Adomavičius.

Pasak bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ direktoriaus Arūno Keserausko, bendras patiektas į tinklus šilumos energijos kiekis per metus siektų apie 360 tūkst. MWh. Šiuo metu 13 proc. šilumos pagaminama naudojant biokurą. Pastačius naują biokuro katilą, šilumos gamyba iš biokuro Vilniuje iš viso siektų 28 proc. Iš viso Vilniuje yra du biokuro katilai: šiuo metu veikiantis Naujojoje Vilnioje (16 MW ) ir Vilniaus termofikacinėje elektri-

nėje Nr.2 (60 MW ), kuris yra didžiausias Baltijos šalyse. Šis projektas padėtų spręsti ir aplinkosauginius Vilniaus šilumos ūkio klausimus. Nuo 2016 m. sausio 1 d. Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr.2 ir Nr.3 bei rajoninė katilinė Nr.8 turi atitikti ES keliamus reikalavimus dėl taršos, kurių įmanoma laikytis tik modernizavus elektrines.

Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.2 esantis 60 MW garo katilas šiuo metu yra neeksploatuojamas, nes jo įrengimai visiškai susidėvėję.

Garo katilo rekonstrukcija būtų analogiška garo katilo Nr.4 rekonstrukcijai, kuris nuo 2006 metų sėkmingai kūrena biokurą.

Planuojamo projekto vertė sieks apie 91 mln. Lt, tačiau galutinė kaina paaiškės po viešojo konkurso. Už šią sumą bus pastatytas ne tik 48 MW biokuro katilas, kuris kogeneracijos režimu pagamins 293 tūkst. MWh šilumos energijos per metus, bet ir 12 MW kondensacinis ekonomaizeris, kuris iš dūmų išgaus papildomai apie 76 tūkst. MWh „žalios“ elektros energijos, taip pat bus įrengtos biokuro priėmimo aikštelės. Planuojama, kad per metus bus sudeginama iki 200 tūkst. t biokuro.

Bendrovės „Dalkia“ sutartis su Vilniaus miesto savivaldybės įmone Vilniaus šilumos tinklai, kuri galioja iki 2017 metų, dėl šių investicijų į biokuro katilą pratęsta nebus. Pagal dabar galiojančią sutartį, Vilniaus šilumos tinklai turės išpirkti biokuro katilo įrangą likutine verte, kaip numatyta Vilniaus šilumos tinklų modernizavimo konkurse.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra pritarusi Vilniaus miesto šilumos tinklų modernizavimo konkurso paskelbimui. Pagal konkurso sąlygas, investicijos į biokuro katilą turėtų būti grąžintos naujo šilumos ūkio operatoriaus, kuris užtikrintų tolimesnį šilumos ūkio modernizavimą ir priežiūrą.

Planuojama, kad netrukus šių zonų sąrašą papildys dar kelios vietos sostinės senamiestyje ir Neries pakrantėje prie Baltojo tilto. „Džiaugiuosi, kad nuo šiol turėsime ne tik greičiausią internetą, bet ir daugybę atvirų erdvių, kuriose galėsime nemokamai naudotis internetu. Vilniuje, kaip ir kitose Europos sostinėse, sparčiai daugėja žmonių, nuolat besinaudojančių išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais – interneto reikia visada“, – sako Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Pasak bendrovės „Cgates“ generalinio direktoriaus Pauliaus Dambrausko, interneto veikimo zonose kiekvienam prisijungusiam bus užtikrinama ne mažesnė nei 2 Mb/s sparta, kurios pakaks ne tik tikrinti elektroninį paštą, bet ir naršyti internete, socialinių tinklų svetainėse, žiūrėti vaizdo įrašus.

Artimiausiu metu planuojama prie nemokamo interneto zonos prijungti Katedros aikštę, V.Kudirkos aikštę ir Vilniaus gatvę.

Užsk. Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nr. 303379

WWW.VILNIUS.LT

IT kodas | 25

15min • 2012 m. birželio 22 d.

„Surface“ išvaizda primena daugumą kitų planšetinių kompiuterių. Kartu jis yra kitoks: turi stovą, prijungiamą klaviatūrą, naudoja „Windows 8“.

Komentaras

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Kultūros gaivinimas verslo sąskaita

Planšetinės ambicijos „Microsoft“ vadovai su užsidegimu kalba apie naująjį savo gaminį – planšetinį kompiuterį „Surface“. Vis dėlto įmonė rizikuoja dar sykį nudegti ten, kur kartą jau ieškojo aukso gyslos. Šią savaitę pristatytas „Surface“ išvaizda primena daugumą kitų rinkoje esančių planšetinių kompiuterių. Kartu jis yra išskirtinis: turi specialų stovą, patogiai prijungiamą klaviatūrą ir naudoja „Windows 8“ operacinę sistemą.

Tiek įrenginys, tiek „Windows 8“ bus išleisti rudenį. Ar „Surface“ turi šansų rinkoje, kurioje įsitvirtinęs „iPad“ ir savo vietos ieško „Android“?

Ar žmonės pamėgs „Windows 8“?

Kol kas „Surface“ padoriai išbandė tik pačios „Microsoft“ komandos nariai – žurnalistams ir apžvalgininkams pristatymo metu buvo leista tik trumpai prisiliesti.

Pirmieji verdiktai panašūs: įrenginys – daug žadantis, tačiau ką nors prognozuoti anksti. Ne tik dėl to, kad buvo leista išbandyti ne visas funkcijas. Tiesiog sunku pasakyti, ar žmonės pamėgs pačią „Windows 8“.

Naujosios operacinės sistemos pirmosios apžvalgos dviprasmiškos: vieni pastebi novatoriškos vartotojo sąsajos privalumus, kiti mano, kad ji trikdys vartotojus ir net gąsdina „Vista“ likimu.

Ir vartoti, ir kurti Pagrindinis „Surface“ pažadas – galimybė ne tik vartoti turinį (kam ir skirtos šiuolaikinės planšetės), bet ir jį kurti.

Todėl įrenginys turi ne tik integruotą stovą, bet ir specialų dėklą su klaviatūra. Ir svarbiausia, kad jame veiks visos programos, kokių tik gali prireikti, pradedant visaverčiu biuro programų paketu „Office“, baigiant nuotraukų redagavimo programa „Photoshop“. Čia kyla du klausimai. Pirmasis – baterija. Planšetiniai kompiuteriai išskirtiniai tuo, kad be įkrovimo gali veikti visą dieną. Todėl jie neturi „sunkių“ programų, kurios kankintų procesorių ir eikvotų bateriją. Jei įsijungus reiklesnę programą „Surface“ veiks vos kelias valandas, jo ateitis gali būti miglota.

Antrasis klausimas – ar žmonės norės dirbti naudodami vos 10 colių įstrižainės ekraną? Žinoma, visada galima

nusipirkti papildomą monitorių. Bet juk „Surface“ tikslas yra sumažinti ekranų skaičių, o ne jį padidinti (vienas įrenginys, galintis atstoti du – kompiuterį ir planšetę).

Paslapčių šydas Grįžkime prie „Surface“ pristatymo renginio. Jis visiškai nepriminė „Microsoft“: buvo paslaptingas, griežtas, ribotas. Žurnalistai į renginį buvo pakviesti likus vos kelioms dienoms. Kompanija norėjo parodyti, kad turi „kažką tokio“, nors buvo nesunku pastebėti, kad pristatymas skubotas. Jau pačioje „Surface“ demonstracijos pradžioje

Du pasirinkimai „Surface“ pirkėjai galės rinktis „Intel“ arba „ARM“ procesorių turinčią versiją. Abi jos turės 10,6 colio įstrižainės ekraną. „ARM“ procesorių naudojančios planšetės yra 9,3 mm storio – šiek tiek plonesnės už „iPad“ – ir naudoja operacinės sistemos „Windows RT“ versiją. Bus galima rinktis 32 gigabaitų (GB) arba 64 GB talpos versijas. Jos kainuos panašiai kaip ir kiti rinkoje esantys planšetiniai kompiuteriai.

Keliais mėnesiais vėliau rinkoje pasirodysiantys „Intel“ procesorius naudojantys įrenginiai yra 13,5 mm storio ir turi „Windows 8 Pro“ versiją. Jie bus siūlomi su 64 arba 128 GB vidinės atminties. Šių planšetinių kompiuterių kaina bus panaši į „ultrabook“ klasės nešiojamųjų kompiuterių.

įrenginys užstrigo ir jį teko pakeisti kitu. Po pristatymo žurnalistai mažomis grupelėmis buvo vedami išbandyti „Surface“. Kelios minutės su viena planšete, kelios – su kita, o štai ir išėjimas su šalia jo laukiančiais gėrimais. „Čia kaip Disneilende“, – juokavo apsauginis.

Beje, išbandant planšetę nebuvo galima jos filmuoti iš arti, neleista išbandyti nei dėklo-klaviatūros, nei skirtingų aplikacijų – tik tas, kurios buvo įjungtos.

Visa tai leido suprasti, kad įrenginys tebėra tobulinimo stadijoje. Užbaigtą produktą, matyt, bus leista išbandyti likus kelioms savaitėms iki prekybos.

Delsti nebegali Pristatymo metu „Microsoft“ neužmiršo pasigirti savo ilgalaike patirtimi gaminant ne tik programinę, bet ir techninę įrangą: kompiuterines peles, klaviatūras, internetines kameras ir, žinoma, žaidimų konsolę „Xbox“ su judesio valdikliu „Kinect“.

Dabar, štai, ji sukūrė visiškai kitokį planšetinį kompiuterį. Žodžiu, jei „Apple“ šią nišą atrado, tai „Microsoft“ į ją pažvelgė kitu kampu.

Tačiau renginyje protingai nutylėta tai, kad „Microsoft“ jau bandė įžengti į planšetinių kompiuterių rinką. Tiksliau, jos pirmoji planšetė buvo išleista bene dešimtmečiu anksčiau nei „iPad“. Pasisekimo ji nesulaukė ir buvo numarinta. Nenuostabu – tai buvo griozdiškas nešiojamojo kompiuterio hibridas, valdomas specialiu rašikliu, į kurio prisilietimus reaguota ne itin tiksliai.

Kodėl dabar grįžtama? Todėl, kad ilgiau laukti nebegalima. Kuo daugiau rinkos užkariaus konkurentai, tuo sunkiau bus ją atsikovoti. „Windows Phone“ patirtis parodė, kad žengiant į rinką, kurioje jau įsitvirtinę kiti, vien geros operacinės sistemos neužtenka – reikia ir puikaus gaminio.

Telefonams „Microsoft“ pasikinkė „Nokia“, planšetes gamins pati.

Technologijų rinkoje svarbiau būti ne pirmam, o geriausiam. Tad, žinant „Microsoft“ ir „Apple“ finansinį potencialą, galima tikėtis labai aršios kovos.

Parengė Gediminas Gasiulis

Vyriausybei nustačius tvarką, kaip turės būti renkamos ir sumokamos kompensacijos autoriams už parduotas atminties laikmenas, šias lėšas renkanti ir paskirstanti asociacija AGATA pažėrė propagandos perliukų.

Antai asociacijos direktorė Agnė Masalskytė tikina, kad 2–4 gigabaitų talpos USB atminties laikmenos savikaina Kinijos Šendženo miesto fabrikuose yra 1 JAV doleris (2,72 Lt), o Lietuvoje tokie įrenginiai parduodami už 10 kartų didesnę kainą.

Savaime suprantama, kainų palyginimams naudota mažiausia savikaina ir didžiausia kaina. Iš tiesų, padorią 4 GB atminties laikmeną Lietuvoje galima įsigyti už 15 Lt. O minimą dvigubai didesnę kainą moka tik turintys didesnių poreikių (atsparumas smūgiams, vandeniui, žinomas prekės ženklas). Tokią ir pagaminti brangiau.

Autoriai taip pat tiki, kad ateityje atminties laikmenos pigs. Žinoma – technologijos tobulėja ir nuolat pinga. Tačiau šis mokestis to tikrai neskatins.

Mat įstatyme įtvirtintos rinkliavos nustatytos ne procentais, o litais. Tai reiškia, kad net jei ateityje atminties laikmenos atpigs (pvz., 4 GB atmintinė kainuos 5 Lt), joms toliau bus taikomi senieji mokesčio įkainiai (tie patys 2 Lt).

Padidės išmokos autoriams, o tada žmonės norės daugiau dirbti. Naivuoliai.

AGATA taip pat žada, kad „netrukus ir visuomenė pajus teigiamą šio sprendimo poveikį“, o kompensacijos už laikmenas pakylės šalies kultūrą į naują lygmenį. Paaiškinimas: padidės išmokos autoriams, o turėdami daugiau pajamų žmonės norės daugiau dirbti. Naivuoliai.

Dar labiau neįtikėtinai skamba muzikos autorius vienijančios asociacijos NATA valdybos narės Žanetos Daubarytės pareiškimas, esą daugumai autorių pirmas ir pagrindinis pajamų šaltinis yra kolektyvinio administravimo asociacijų paskirstomas atlyginimas. Pati NATA savo ataskaitų dar neskelbia, mat susikūrė tik šįmet. Tačiau pažvelgus į kitas autoriams atstovaujančias asociacijas darosi liūdna. Štai vidutinis AGATA nario atlygis siekia vos 1 tūkst. Lt per metus, o didesnį už vidurkį atlyginimą šįmet gavo vos 285 atlikėjai.

LATGA-A nariams kiek dosnesnė – 2010 m. vienam autoriui vidutiniškai išmokėjo beveik 1,8 tūkst. Lt. Tiesa, daugiau nei du trečdaliai narių šio vidurkio nesiekė, o daugiau nei 10 tūkst. Lt per metus gavo 88 autoriai. Jei tai yra visos autorių pajamos iš kūrybos, man nuoširdžiai jų gaila.

Na, o desertui AGATA surengė spaudos konferenciją, kurios metu pati galbūt pažeidė savo „prastumtas“ įstatymo pataisas, leisdama žurnalistams nusikopijuoti savo narių muzikos įrašų.

Asociacijos direktorė A.Masalskytė įsitikinusi, kad įstatymas nebuvo pažeistas. Anot jos, kiekvienas norintis gali leisti visiems pažįstamiems (net ir matomiems pirmą kartą) pasidaryti savo legaliai įsigytų kūrinių kopijų.

Mano galvoje jau gimė keli verslo planai...

Sveikata | 27

15min • 2012 m. birželio 22 d.

Centralizuota greitosios pagalbos dispečerinė:

Medikų kelias iki ligonio Andrius Vaitkevičius a.vaitkevicius@15min.lt

Mieste greitoji pagalba pas pacientą turi atvykti per 15 min., kaimo vietovėje – per 25 min.

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje vietoje kažkada buvusių 58 greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerinių liks tik 10. „15min“ apsilankė pirmojoje Lietuvoje centralizuotai veikti pradėjusioje Vilniaus GMP dispečerinėje.

Valdyti Vilniaus, Ukmergės, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių, Elektrėnų ir Širvintų rajonų greitosios pagalbos brigadas ši dispečerinė pradėjo nuo sausio 1 d.

Kad galėtų aprėpti septynis rajonus, Vilniaus GMP stotis privalėjo sukurti ir savo patalpose įdiegti modernią valdymo sistemą, susietą su palydovinės navigacijos įrenginiais. Savo sukurtos sistemos kopiją vilniečiai vėliau paskolino ir Kauno GMP dispečeriams, kurie ją sėkmingai naudoja.

Pirmiausia klausia adreso Vilniaus dispečerinėje visą parą dirba devyni dispečeriai. Kviečiant greitąją pagalbą viskas prasideda nuo pokalbio su jais. „Būna, kad skambinant visi dispečeriai yra užimti ir registruoja kitus iškvietimus.

Norėtume perspėti žmones, kad ad nebandytų skambinti iš naujo. Skammbučių valdymo sistema leidžia į skambučius atsiliepti eilės tvarka. Tad jei skambinama iš naujo, šis skambutis patenka į eilės galą“, – pasakojo dispečeriai.

Pokalbį su skambinančiuoju jie pradeda klausdami, kokiu u adresu reikia siųsti medikų brigagadą. „Anksčiau klausimai buvo užduodami įvairia tvarka. Tačiau dabar visada pradedame nuo adreso ir, jei yra, laiptinės kodo. Juk būna, kad staiga blogai pasijutęs žmogus bando pasakyti, kad yra negerai, o ryšys nutrūksta, jam taip ir nespėjus pasakyti adreso“, – savo darbo subtilybes aiškino dispečeriai.

Skambinančiajam taip pat užduodami papildomi klausimai, pavyzdžiui, kas kviečia, koks kviečiančiojo telefono numeris, ligos ar traumos pobūdis, ligonio amžius.

„Mieste greitoji pagalba pas pacientą turi atvykti per 15 min., kaimo vietovėje – per 25 min. Jei greitosios pagalbos brigada važiuoja ilgai, likus kelioms minutėms iki nustatyto termino pabaigos dispečerio monitoriuje pradeda mirksėti vėliavėlė, žyminti tašką, į kurį turi atvykti medikai. Tai reiškia, kad greitoji vėluoja. Dispečeris privalo pradėti domėtis, kas atsitiko“, – teigia su modernia sistema jau pusmetį dirbančios dispečerės.

Tarpusavyje dispečeriai ir greitosios pagalbos brigados bendrauja skaitmeniniu radijo ryšiu arba mobiliaisiais telefonais.

Visą greitosios pagalbos automobilio judėjimo maršrutą dispečeriai stebi monitoriuose.

A.Vaitkevičiaus nuotr.

Pataria skambinti tiesiai Vilniaus GMP dispečeriai atkreipia dėmesį, kad kviečiant vien medikus, nebūtina skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. GMP dispečeriams galima skambinti ir tiesiogiai trumpaisiais numeriais.

Skambinant laidiniu telefonu užtenka surinkti 03, skambinant mobiliuoju telefo„Omnitel“ tinklo – 103, iš „Bitės“ ar nu iš „Om „Tele2“ tinklų – 033. „Tele „Jei „J reikalinga ne tik medikų pagalba, bet ir policija ar ugniagesiai, tuomet, žinoma, Visi šie klausimai svarbūs, nes V įp pagalbą vykstantys medikai turi turėti kuo daugiau informacijos. tur Automobilius stebi monitoriuose Kalbėdamas su paskambinusiu žmogumi, dispečeris tuo pat metu kompiuteryje pildo iškvietimo kortelę. Šiuos duomenis kompiuteris iš karto apdoroja.

Vos įvedus adresą, šalia stovinčiame monitoriuje įsižiebia žemėlapis – jame iš karto pažymima vieta, į kurią reikia siųsti medikus. Į įvykio vietą siunčiamas arčiausiai esantis laisvas automobilis. Visi automobiliai aprūpinti modernia navigacine

patogiausiai yra skambinti 112. Bet žmonės turi žinoti, kad norėdami išsikviesti tik medikus, jie gali paskambinti tiesioginiais numeriais į dispečerinę. Juk skambinant numeriu 112, iš pradžių viską reikia pasakoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojui. Vėliau šis skambinantį sujungia su mūsų dispečeriais ir žmonės vėl viską kartoja iš pradžių, gaištamas laikas. Todėl ir sakome, jei reikia tik medikų, mums galima skambinti tiesiogiai. Taip, beje, yra ir daugelyje užsienio šalių“, – patarė Vilniaus GPM dispečeriai. įranga. Juos visus dispečeriai mato interaktyviame žemėlapyje. Laisvas ekipažas būna pažymėtas žalia spalva, užimtas – raudona.

Arčiausiai esančią laisvą medikų brigadą metrų tikslumu parenka kompiuterinė sistema. Visą greitosios pagalbos automobilio judėjimo maršrutą dispečeriai stebi monitoriuose. Vietą, į kurią turi atvykti, ir savo maršrutą bei kitą svarbią informaciją savo automobilių monitoriuose turi ir į iškvietimą vykstantys medikai. Esant reikalui, dispečeriai skambinantį žmogų gali tiesiogiai sujungti su į pagalbą jam skubančiu gydytojų automobiliu.

Sumažėjo skundų Patys greitosios pagalbos dispečeriai teigia, kad apskrities greitosios pagalbos medikus pradėjus valdyti iš centralizuotos dispečerinės, gerokai pagerėjo paslaugos gyventojams, labai sumažėjo skundų. Jei kyla ginčytina situacija, žemėlapį su greitosios pagalbos automobilio maršrutu minučių ir metrų tikslumu galima visada rasti serveriuose laikomuose archyvuose.

Pasak medikų, anksčiau ligoniams tekdavo laukti, kol atsilaisvins jų rajone dirbanti GMP brigada. Kartais tai užtrukdavo iš tiesų ilgai. Dabar į iškvietimo vietą gali būti nusiųstas ir kito rajono automobilis. „Ne taip seniai Pabradėje įvyko didelė avarija, buvo labai rimtai sužeisti žmonės.

Tačiau tuo metu Švenčionių rajone dirbusios dvi medikų brigados buvo užimtos.

Esant senajai sistemai, kai kiekviena stotis rūpinasi tik savo rajonu, žmonėms pagalbos būtų tekę laukti labai ilgai. Įvertinkite ir tai, kad buvo sužeisti keli žmonės. Atvažiavusi greitoji galėtų rūpintus tik sunkiausiai sužeistais. Kitiems pagalbos tektų laukti. Tačiau šiuo atveju dispečeriai įvertino situacijos rimtumą ir į avarijos vietą pasiuntė tuo metu laisvus kelis ekipažus iš gretimų rajonų, medikų brigada buvo išsiųsta ir iš Vilniaus. Į nelaimę patekusiems žmonėms pagalba buvo suteikta operatyviai“, – neseną įvykį prisiminė dispečeriai.

28 | Skelbimai NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2012 m. birželio 22 d.

VILNIUS

KAUNAS

VšĮ Naujosios Akmenės ligoninei plečiant medicinines paslaugas

reikalingi šių specialybių gydytojai: ǩ ǩ ǩ ǩ

Vidaus ligų gydytojas; Gydytojas okulistas; Gydytojas endokrinologas; Gydytojas kardiologas.

Šių specialybių rezidentams galime apmokėti studijas rezidentūroje, jeigu baigę jas dirbtų Naujosios Akmenės ligoninėje. ǩ Geras atlyginimas. ǩ Geros darbo sąlygos. ǩ Aprūpinsime gyvenamuoju plotu.

Tel. pasiteirauti (8 425) 56 527.

El. paštas akmene@nal.lt

15min • 2012 m. birželio 22 d.

Skelbimai | 29

mui su artimais žmonėmis. Skirkite tam visą savo laisvalaikį. Laikotarpis palankus harmonijos su pačiu savimi paieškoms.

Jaučiai kitą savaitę turi vengti aštrių ginčų, net jei manys, kad yra teisūs. Darbe viskas klosis sėkmingai: tikriausiai gausite papildomą materialinį atlygį.

Dvyniai priartės prie numatytų planų įgyvendinimo. Tik sukaupkite jėgas ir pasistenkite užbaigti darbą. Atvirumas ir taktiškumas padės pelnyti simpatijas.

Vėžius kitą savaitę lydės sėkmė. Jūsų patrauklumas ir originalumas bus labai gerai įvertinti. Užmegzkite naujų pažinčių, kurios labai pravers ateityje.

Liūtai kitą savaitę žengs žingsnius, kurie gana greitai leis atskleisti savo profesinius sugebėjimus. Darbe reikalai klosis sėkmingai, o laimėjimai jus nustebins.

Mergelės turėtų daugiau bendrauti su aplinkiniais. Tikėtina, kad sutiksite žmogų, kuris jums bus labai naudingas. Atsižvelkite į artimų žmonių patarimus.

Horizontaliai:

Pažymėtuose langeliuose: SKANI SRIUBA.

Avinų laukia savaitė, tinkama bendravi-

Vertikaliai:

Arabeska. Ana. Elada. Repas.

Laris. Opera. Isas.

Nilas. Kas. Tenas.

TS. Eiti. Šokas.

Mo. Osteonas.

OK. Ignas. Ali. Alias. Šiva. Sėdi. „Lada“. Ija. Pils.

Bra. Laks. Ti. Migo. Ut. Jonija.

Dior. Astrologija.

Horoskopai

15min • 2012 m. birželio 22 d.

Reliktas. Asirija.

Alasas. Tilėja.

Os. Baras. Egida.

NT. Edis. Šonai. „Mir“. „Sas“. Eonas.

Lijo. Tikas. Pagal.

Baronetas. Liko.

Epinis. Šals. DG. Apela. AIDS. II. Naras. Molva. Tuoj.

Asas. Kokia. Mitra.

30 | Laisvalaikis

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Svarstyklės galės pasiekti maksimalių rezultatų visose srityse. Nebijokite prisiimti papildomų įsipareigojimų. Kita savaitė bus ypač sėkminga studentams.

Skorpionai pakreips įvykių raidą sau palankia linkme. Jūsų atkaklumas ir aktyvumas bus sėkmės garantai. Bet nekonfliktuokite su aplinkiniais.

Šauliams rekomenduojama užbaigti pradėtą darbą. Prieš atostogas bus teigiamai išspręstas svarbus klausimas, susijęs su jūsų karjera.

Ožiaragiai vasarą visiškai išsimušė iš darbo ritmo. Susiraskite kokį nors hobį.

Tai padės pasiekti harmoniją su pačiu savimi. Realiai vertinkite savo galimybes.

Vandeniams atsivers puikios perspektyvos, bet tai nereiškia, kad visi planai bus realizuoti. Jūsų kelyje neturėtų atsirasti neįveikiamų kliūčių.

Žuvys kitą savaitę turės progą atsigriebti už anksčiau neišnaudotas galimybes ir visiškai save realizuoti tiek meilės fronte, tiek darbe.

Laisvalaikis | 31

15min • 2012 m. birželio 22 d.

A.Vaitkevičiaus nuotr.

Organizatorių nuotr.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Anekdotai Klausimas Rusijos rinktinės treneriui: – Kur jūsų futbolininkai žaidžia geriausiai – puolime ar gynyboje?

– Lošimo namuose.

Kodėl 38 milijonai lenkų, kurie žino viską apie futbolą, išleido žaisti vienuolika tų, kurie apie futbolą nežino nieko?

Ledo ritulininkai mano, kad Žemė tokios pačios formos kaip ir jų rutulys.

Futbolininkai tikrai protingesni.

Birželio 22–24 d.

Kaunas

Neringa

Birželio 22–24 d.

Birželio 22 d.

Vilnius

Sudoku

Gyvosios istorijos festivalis „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“

Tarptautinis festivalis „Tek saulužė ant maračių“

Tradicinė Rasos šventė „Lylio Rasotiems vainikams, lylio“

Kauno senamiestyje ir Laisvės alėjoje atgims XIX a. atmosfera, o pagrindinis veiksmas vyks šeštadienį Nemuno saloje – 15.40 val. prasidės Napoleono I armijos persikėlimas per Nemuną pontoniniu keltu.

17.45 val. prancūzų ir rusų kariuomenės susikaus „Deltuvos“ mūšio inscenizacijoje. Mūšį komentuos du istorikai, todėl žiūrovai lengvai supras kas vyksta konkrečiu momentu.

Festivalis į Neringą jau keturioliktą kartą sukvies kolektyvus iš Austrijos, Kroatijos, Baltarusijos ir įvairių Lietuvos regionų. Festivalio tema – „Su meile mūsų mažiesiems broliams“ – kvies giliau pažvelgti į gyvūnijos pasaulį. Visą savaitgalį Nidos gyvenvietėje vyks tautodailės dirbinių ir amatų mugė, o šeštadienį, 21 val., Nidos prieplaukos scenoje – LTV laidos „Duokim garo!“ finalinis koncertas.

Šventė nuo 19 val. vyks Lazdynų dainų slėnyje, kairiajame Neries krante, už parodų ir konferencijų centro „Litexpo“. Susirinkusius linksmins, šokdins, dainų ir ratelių mokys liaudies dainų klubas „Raskila“, ansamblis „Tėviškė“, renginio svečias – Zarasų krašto kapela „Sadūnai“, vyks šventinė prekyba.

Nuo 17.30 val. Lazdynuose ir Vilkpėdėje kursuos nemokamas „Rasos šventės“ autobusas.

BFL nuotr.

Organizatorių nuotr.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Lengvas

Birželio 23 d.

Ramygala

Birželio 27 d.

Vilnius

Birželio 28 d.

Kaunas

Humoru pagardinta Ožkų olimpiada

JAV metalo grupės „Megadeth“ koncertas

Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas

Prieš dvejus metus surengę garsiai nuskambėjusį Ožkų grožio konkursą, šiemet ramygaliečiai išsikėlė dar ambicingesnį tikslą – sudrebinti Lietuvą Ožkų olimpiada. Pasak organizatorių, miestelis nuoširdžiai ruošėsi priimti svečius – prie Ramygalos juos pasitiks šiaudinės ožkų skulptūros, o įėjimą į olimpiados aikštę sergės didelė ožio galva. Ožkų olimpiada startuos 15 val. Ramygalos parkelyje.

Kitais metais karjeros 30-metį švęsianti grupė „Megadeth“, įkurta buvusio „Metallica“ gitaristo D.Mustaine‘o, nuo gegužės pabaigos gastroliuoja Europoje. Koncertuose muzikantai atlieka į metalo aukso fondą įtrauktus garsiausius savo kūrinius ir pernai lapkritį išleisto tryliktojo grupės albumo „TH1RT3EN“ dainas. Koncertas vyks Ūkio banko teatro arenoje, pradžia – 19 val.

19 val. Kauno pilies prieigose, Santakos parke, skambės dainos iš kartu su grupe „Skylė“ įrašytų albumų „Sapnų trofėjai“, „Povandeninės kronikos“, „Babilonas“, „Lukiškių pieva“, duetai iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“. Koncerto akcentas – dainos iš naujausio muzikantų albumo „Broliai“. Renginio metu bus paskelbtos ir penkios kauniečių skirtos nominacijos „Kauno rinktiniai“.

Sunkus

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį visoje Lietuvoje lis, bus vidutiniškai šilta – 19–21 laipsnis. Šeštadienį vietomis prognozuojamas trumpas lietus, bus 18–22 šilumos.

Sekmadienį taip pat vietomis palis, šils iki 16–21 laipsnio. Kitos savaitės pradžia numatoma lietinga, oro temperatūra retai kada sieks 20 laipsnių šilumos.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

14 / 18

18

20

Madridas

33

Maskva

23

Panevėžys

21

19

Utena

13 / 19 Kaunas

06-24 d.

10 / 21 Panevėžys

9 / 22 Utena

12 / 16 Alytus

20

8 / 17

18 Vėjas Rytų

06-23 d.

14 / 20

16 / 20

16 / 21

16 / 20

7 / 19

13 / 18

13 / 19

14 / 18

06-24 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

23

Londonas

18 14 / 22

34

Berlynas

Šiauliai

06-23 d.

15 / 22

Atėnai

20 Alytus 19

2–8 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

17

Oslas

19

Paryžius

21

Praha

24

Ryga

24

Roma

33

Stokholmas

19

Talinas

19

Varšuva

23

32 | Šventė

15min • 2012 m. birželio 22 d.

Panašią šventę į Jonines turi visos kultūros – tai nėra baltų išskirtinumas.

Vyskupas M.Sabutis:

„Dabar Joninės nieko nebereiškia“

A.Ufarto/BFL nuotr.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Nieko. Nieko ir nereklamuoja. Per Kalėdas – dovanas, per Velykas – bent kiaušinius. Žiūrėkit, kainos ir šokteli. Užtat mes esame valstybė, kur Joninės – nedarbo diena.

O per Didįjį penktadienį, kuris daugelyje krikščioniškų ir civilizuotų šalių yra laisvadienis, dirbame.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvoje degs laužai, skambės dainos, liesis alaus upės. Daugelis net nesusimąstys, kad Joninės – krikščioniška šventė, kurią reikėtų minėti ne šėlimu, o širdimi.

Nors Jonas Lietuvoje – labai populiarus vardas, bažnyčių, pavadintų šiuo vardu, šalyje nėra daug.

Savaitraštis „15min“ apie Jonines, jų šventimo būdus, simbolius ir komercinę šios šventės pusę kalbėjosi su atstatomos Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje ir Evangelikų liuteronų bažnyčios Vilniuje vyskupu Mindaugu Sabučiu.

– Joninių ištakos – Rasos šventė. Po krikšto ši šventė susieta su Šv. Jono Krikštytojo gimimo diena. Nepaisant to, papročiai liko tie patys. Kodėl Jonines švenčiame pagoniškai?

– Žiūrint, kas švenčia (juokiasi). Mes liuteronų bažnyčioje švenčiame krikščioniškai. Vyksta pamaldos, prisimename Šv.

Joną Krikštytoją, kurio gimtadienis – tą dieną. Jis – viena svarbiausių asmenybių Jėzaus buvimo žemėje laiku.

Tai žmogus, kuris dėl tiesos buvo nukirsdintas; kuris pranešė tą žinią, kuria mes, krikščionys, ir džiaugiamės, rodydami į Kristų, ir sakome: štai Dievo avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes. Šv. Jonas Krikštytojas parodo mums į tą, kuris pas mus atėjo. Mums Joninės – krikščioniška šventė.

– Tai krikščioniškų Joninių šventimas – pamaldos?

– Taip, malda, Dievo žodis. Žinoma, sveikiname Jonus ir Janinas.

– Kodėl per Jonines pinami vainikai, degami laužai, buriama, ieškoma paparčio žiedo? Kam žmonėms to reikia? Ir kodėl ieškoma to, ko nėra?

– Turbūt pasaulyje dažniausiai taip atsitinka, kad ieškome to, ko nėra, arba ko surasti negalime. Tiesiog įprotis. Šiais laikais tai – dalis liaudies papročių.

Latviai dar labiau nei lietuviai akcentuoja šią šventę.

Ji komerciškai labai naudinga ir propaguojama, kadangi labai lengva renginius organizuoti, alkoholį parduoti. Pavyzdžiui, ką gali parduoti per Sekmines?

M.Sabutis: „Mes esame valstybė, kur Joninės – nedarbo diena.

O per Didįjį penktadienį, kuris daugelyje krikščioniškų ir civilizuotų šalių yra laisvadienis, dirbame.“

– Joninės aktyviai pradėtos švęsti atgavus Nepriklausomybę. Kokia šios šventės prasmė?

– Jeigu žvelgtume į pagonišką kultūrą, tai – ilgiausia diena, vasaros saulėgrįža. Panašią šventę turi visos kultūros, tai nėra mūsų išskirtinumas. O tai, kaip mes švenčiame ją ir kokie tie papročiai, iš kur jie atėję, nežinome. Kai kurie dalykai, sukurti sovietiniaiss laikais, vadinami folkloru u ir laikomi giliausiomis tra-dicijomis. Dabar Joninės turbūt išvis nieko nereiškia, kaip ir ilgiausia diena. Tai – tik pramoga.

Anksčiau visame pasaulyje nuo gamtos reiškinių priklausė, ar šeima, a, net ištisa gentis, išgyvens. ns.

Ilgesnė diena buvo susijusi ijusi su gyvenimu. O dabar gyvename miesto ritmu. Nebepriklausome nuo to, kada saulė leidžiasi ir kyla, nes turime žadintuvus, transporto priemones, kompiuterius...

Yra dar dalelė žmonių, kurie bando atgaivinti pagoniškus papročius. Tai romantiniai XIX a. ir XX a. pradžios įsivaizdavimai. Bet dauguma senajame pasaulyje buvusių dalykų, susijusių su gamta, dabar mums nebėra svarbūs.

– Ar Bažnyčia atlaidžiai žvelgia į tai, kaip dauguma dabar švenčia Jonines?

– Be abejo, liaudis linksminosi ir linksminasi kas kaip išmano. Daugeliui žmonių tai šiaip proga švęsti. Aš manau, kad labai daug kam visiškai nesvarbu, ar tai Joninės, ar Nepriklausomybės diena. Nors dažniausiai per Jonines būna blogi orai, visi viliasi, kad bus šilta ir galės laiką leisti gamtoje.

– Kiekviena šventė suteikia progą apie ką nors susimąstyti. Apie ką reikėtų pagalvoti per Jonines?

– Pagrindinė mintis – tai, ką Šv. Jonas skelbia: po manęs ateina tas. Ir rodo į Kristų. O į patį Joną, kaip pavyzdį, žiūrint yra svarbi jo ištikimybė mokymui: jis nedarė

Už tiesą – mirties bausmė Pranašo ir žydų pamokslautojo Šv. Jono Krikštytojo diena minima birželio 24-ąją. Ši diena daugelyje krikščioniškų kraštų sutampa su Rasomis – vasaros saulėgrįžos švente. Lietuvoje Jonas Krikštytojas yra paskelbtas Kauno arkivyskupijos globėju.

Jonas Krikštytojas yra paskutinis Senojo Testamento pranašas ir pirmasis Naujojo Testamento šventasis, Jėzaus pirmtakas, pažinojęs jį nuo vaikystės.

Jonas Krikštytojas Jordano upėje pakrikštijo n ne tik atgailaujančius, bet ir Jėzų ir pavadino jį Mesiju sakydamas: „Šta Dievo avinėlis“. „Štai Š Šio krikšto metu Šventoji Dvasia nusileido iš dangaus balandžio pavidalu. Jonas Krikštytojas skelbė žmonėms apie Mesijo atėjimą, atskleidė jo kilnumą.

Jo Jonas Krikštytojas pasmerkė ne neteisėtas karaliaus Erodo Antip Antipo vedybas su jo brolio žmona Erodiada Erodiada. Už tai buvo karaliaus pasodintas į kalėjimą ir nukirsdintas. Jo galva buvo atnešta ant padėklo Erodo podukrai Salomei, troškusiai Jono Krikštytojo mirties.

jokių kompromisų nei turtingiems, nei vargšams. Kai juos šaukė atgailai, šaukė „atgailaukit, atsiverskit“ ir kartojo pranašų žodžius: „Tieskite Viešpačiui kelią“.

Tai mums yra didelis priminimas, kaip Viešpačiui kelią mes tiesiame, kaip esame ištikimi savo tikėjimui, principams, vertybėms, kaip turime gyventi iki galo, gyventi taip, kaip tikime. Verta susimąstyti, ar mūsų gyvenimas atspindi, įkūnija tai, ką mes nešiojame savo širdyje. Tai vertybių pertvarkymas. Šv. Jonas Krikštytojas – labai tvirto būdo žmogus. O pasaulyje, kuriame pilna kompromisų, kuriuos mes darome kiekvieną dieną arba esame skatinami daryti, kyla klausimas: kiek mes darome kompromisų santykyje su Dievu ir savo sąžine?

Tai paraginimas pasverti. Mūsų vertybės susijusios su tiesa, o ar tiesa yra lanksti? Šiandien turiu vieną tiesą, rytoj – pagal aplinkybes, kitą. Ar vis dėlto gyvenimas yra tame, ką Dievas yra pasakęs?