15min savaitraštis 2012.06.29

Specialus priedas

J.Kalinsko nuotr.

15 valandų su I.Milkevičiūte

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 24 (1255) • 2012 m. birželio 29 d.

Savaitraštis „15min“ birželį 15 valandų praleido su operos soliste Irena Milkevičiūte, kritikų ir kolegų liaupsinama, bet nepaprastai kuklia viena ryškiausių muzikos asmenybių. „Visų gyvenimo skausmų vaistas yra darbas. Visą gyvenimą dirbau daug.

Ir savimi šiek tiek nusivildavau, kai, nepaisant begalinių pastangų, nepavykdavo kažko padaryti. Bet dirbti vis tiek nesustodavau“, – atsivėrė dainininkė ir pedagogė.

23–26 psl.

Pinigų upė – dar ne viskas

I.Gelūno nuotr.

Paskutinis portretas

Visuomenė

A.Savicko galerijos

retas“, 2008 m.

A.Savickas. „Autoport reprodukcija

Kelis ar net keliolika kartų didesnis uždarbis ir oraus, viskuo aprūpinto gyvenimo užsienyje galimybė išvilioja medikus iš Lietuvos. Lagaminus kraunasi dešimtys, bet vienas kitas grįžta. Be Lietuvos neištvėrė ir garsus chirurgas K.Strupas.

4–5 psl.

Verslas

Dujos biokurui – ne priešas Suskystintų gamtinių dujų terminalas kelia ne mažiau aistrų nei atominės elektrinės projektas. Terminalo priešininkai bando įtikinti, kad dėl šio projekto toliau būsime priversti labai brangiai šildytis rusiškomis dujomis.

Ar tikrai taip bus?

7–8 psl.

Sportas

AFP nuotr.

„Euro-2012“ taktikos viražai

Šią savaitę atsisveikinome su Lietuvos dailės patriarchu Augustinu Savicku (1919 m. gegužės 12 d. Kopenhaga – 2012 m. birželio 24 d. Vilnius).

Au A ud drrė D Do ome ome meik eiik kai aittė ė

22 psl.

Europos futbolo čempionate liko tik dvi rinktinės, kurios sekmadienį susigrums finale. Savaitraštis „15min“ su Lietuvos futbolo ekspertais aiškinasi, kodėl vienos komandos laimi, o kitos lieka prie suskilusios geldos.

18–19 psl.

Tyrimas

Elitinės palydovės „Labas, saule, esi graži ir seksuali panelė. Kol esi jauna, turiu tau intriguojantį ir labai pelningą pasiūlymą. Per savaitę gali uždirbti nuo 2000 iki 5000 eurų“, – tokį laišką gavo savaitraščio „15min“ žurnalistė, vos spėjusi užsiregistruoti pažinčių portale. Šio pasiūlymo autorė nė neslėpė, kad verbuoja į europinį elitinių prostitučių tinklą.

12–13 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. birželio 29 d.

15min.lt apklausa

7

41

proc.

proc.

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Seimas panaikino teisėjos N.Venckienės teisinę neliečiamybę. Kaip tai vertinate?

Pinigai už etiką Naktinį mokesčių perversmą „zovada“ įvykdžiusi Seimo dauguma savo nykios kadencijos pabaigoje sugrąžino 9 proc. PVM tarifą spaudai, miestų transportui (tiesa, prezidentė transporto tarifą jau vetavo) ir neįgaliųjų vežimėliams.

Nors spaudai lengvatinis tarifas padės tiek pat, kiek numirėliui – kompresas, vis tiek malonu. Visų pirma, sveikas protas trumpam, bet atėjo paviešėti ir į Seimą. Antra, malonu žinoti, kad A.Kubiliaus kompanija pripažino, jog 2008-ųjų gruodį ji iškrėtė kvailystę. Nes argi taip vieningai patys prieš save būtų balsavę?

Ne tik dėl spaudos. Visuomeninis transportas vis tiek valstybei to padidinto PVM nemokėjo. Visas PVM priedas telpa grafoje „Skola valstybei“. Ką jau kalbėti apie neįgaliųjų vežimėlius.

Tačiau Seimas nebūtų Seimas, jei net taisydamas finansų korektūros klaidą, jis nebūtų pabandęs išrasti dviratį – mat lengvatinis PVM tarifas bus taikomas tik „etiškiems“ leidiniams. Tai reiškia, kad verslo etika pirmąkart istorijoje prilyginta pinigui.

Bet gal taip ir reikia?

Jei vadovausimės kalėjimo komunizmo statytojo kodeksu, be abejonės, taip – kiekvienas „buržuazinis“ ar „bulvarinis“ leidinys apskritai turėtų tuoj pat būti budrios cenzūros uždarytas. Tačiau jei laisvų žmonių logika? Didžioji Britanija, stodama į ES, išsiderėjo savo spaudai nulinį PVM tarifą. Ir nesvarbu, ar tai jūreivių keiksmažodžių rinkinys, ar žurnalas su dorą kataliką iš proto varančiomis nuotraukomis.

Tai susidorojimas su kovotoja prieš pedofilus (14598) 41 proc.

Teisėjai nėra ko pykti, nes turi progą įrodyti savo teisybę (6918) 20 proc.

N.Venckienė pagaliau gavo ko nusipelniusi (11326) 32 proc.

Tie, kurie balsavo prieš N.Venckienę, į kitą Seimą nebus išrinkti (2332) 7 proc.

20 proc.

Apklausoje dalyvavo 35194 žmonės

32 proc.

Savaitės galiūnas –

E.Jurkevičius Negana to, E.Jurkevičius neliečiamybę praradusią ir teisėjos mantiją į politikės drapanas iškeitusią N.Venckienę išdrįso viešai iškviesti į Seimo rinkimų dvikovą savo apygardoje.

Tiesa, dvikova baigėsi nė neprasidėjusi. N.Venckienė Lietuvos politikos galiūną nuramino vienu sakiniu: „E.Jurkevičius man ne konkurentas – nei jo veidas, nei jo veiksmai.“

Konservatorius Evaldas Jurkevičius gali pelnytai vadintis galingiausiu ir drąsiausiu Lietuvos politiku. Jo vadovaujama Seimo komisija pasiūlė Seimui atimti teisinę neliečiamybę iš pačios Neringos Venckienės.

Net sugrąžindami PVM lengvatą Seimo nariai vis tiek trokšta nubausti leidėjus.

Todėl kyla keletas klausimų. Pirmiausia etinis.

Ar nėra amoralu etiką prilyginti pinigams? Antra, o tai rimčiau, – kas nustatys, ar leidinys pažeidė etiką? Valstybės institucija, kuri gali klysti. Ir pyktį už kritiką išlieti. Kas bus, jei „neetišku“ pripažintas leidinys teisme laimės bylą? Valstybė turės jam ne tik grąžinti PVM skirtumą, bet ir apmokėti bylinėjimosi išlaidas.

O jei jau mokesčių dydį pradėjome taikyti, atsižvelgiant į tai, ar produktas „geras“, ar ne, tai gal ir riebius cepelinus apmokestinkime didesniu tarifu nei šaltibarščius ar graikiškas salotas? Riebius tortus bauskim pinigu, o jogurtinius – skatinkim, lino sijonui taikykime nuolaidą, o „negerą“ sintetinį – apdėkime naujais mokesčiais.

Absurdas? Taip. Kodėl tada Seimas nugrybavo?

Tik todėl, kad net sugrąžindami PVM lengvatą Seimo nariai vis tiek trokšta nubausti leidėjus. Nes seimūnams vaidenasi, jog didesnis PVM baudžia gamintoją, o ne vartotoją. Bet juk visur PVM sumoka vartotojas, šiuo atveju – skaitytojas.

Bet toks jau tas Seimas – mūsų minčių atspindys.

Jei būtų kitaip, argi nebūtų sugrąžinta PVM lengvata būtiniausiems maisto produktams, kuriuos pirkdami lietuviai vien krizės metais Lenkijoje paliko apie 2 mlrd. Lt? Kodėl ne tik A.Kubilius „užmigo taupymo lopšyje“, kaip kažkas taikliai pastebėjo?

Todėl, kad įvedęs kosminius, palyginti su Lenkija, PVM tarifus daržovėms ir mėsai, Seimas galvojo ne apie biudžetą, o kaip nubausti krautuvininkus. Jūs irgi visa širdimi „už“ bausmes prekybos centrams. Štai todėl rytoj važiuosite ne prie ežero, o į Suvalkų „Lidl“. Paremti savo litu Lenkijos ekonomikos.

„F & L“ production

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.lt Platinimas platinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politika | 3

15min • 2012 m. birŞelio 29 d.

Euro gelbÄ—jimo pusfinalis Europos futbolo Ä?empionato pusfinalis, kuriame ketvirtadienio vakarÄ… kovÄ—si vokieÄ?iai ir italai, ÄŻgavo simbolinÄ™ prasmÄ™. Tuo pat metu Briuselyje dvi Europos SÄ…jungos (ES) nariĹł stovyklos – ĹĄiaurieÄ?iai su Vokietija prieĹĄaky ir italai bei kiti pietieÄ?iai iĹĄlaidĹŤnai – sprendÄ— euro likimÄ….

EglÄ— DigrytÄ— specialiai „15min“ iĹĄ Briuselio Pirmoji ES virĹĄĹŤniĹł susitikimo diena Belgijos sostinÄ—je Briuselyje baigÄ—si jau po vidurnakÄ?io. Ĺ is susitikimas euro likimui nusprÄ™sti ironiĹĄkai buvo vadinamas eiliniu istoriniu.

BritĹł visuomeninis transliuotojas BBC nuo 2010 m. pradĹžios, kai GraikijÄ… apÄ—mÄ— krizÄ—, iĹĄsiplÄ—tusi ÄŻ visÄ… euro zonÄ…, tokiĹł susitikimĹł suskaiÄ?iavo jau 19.

Europos Komisijos (EK) parengtame 130 mlrd. eurĹł apimties augimo ir uĹžimtumo pakte paraginta imtis priemoniĹł, kurios ÄŻvairiomis formomis skatintĹł ne tiek taupyti, kiek auginti ĹŤkÄŻ ir kurti darbo vietas, bet taip pat ir nedidinti skolĹł.

Lietuva papraĹĄyta pakoreguoti pervirĹĄinÄŻ deficitÄ…, apsvarstyti galimybÄ™ padidinti tam maĹžiausiai kenkianÄ?ius mokesÄ?ius (bĹŤsto, aplinkos, automobiliĹł), pagerinti mokesÄ?iĹł surinkimÄ…, visapusiĹĄkai reformuoti pensijĹł sistemÄ…, suderinti pensinÄŻ amĹžiĹł su vidutine tikÄ—tina gyvenimo trukme, nustatyti aiĹĄkias pensijĹł indeksavimo taisykles ir pagerinti papildomo kaupimo sistemas, sprÄ™sti didelio nedarbo, visĹł pirma, jaunimo, Ĺžemos kvalifikacijos darbuotojĹł ir ilgalaikiĹł bedarbiĹł, problemÄ…, socialinÄ™ paramÄ… keisti aktyvumo skatinimo priemonÄ—mis.

Euro zona subyrÄ—s?

Ilgai lauktas ES virĹĄĹŤniĹł susitikimas turÄ—jo tapti testu, ar euro zonos ĹĄaliĹł lyderiai pajÄ—gĹŤs reorganizuoti bendros valiutos sistemÄ…. Jam artÄ—jant lĹŤkesÄ?iai Ä—mÄ— vÄ—sti. „TikÄ—tis stebuklĹł nelabai iĹĄeis“, – likus kelioms valandoms iki susitikimo pradĹžios Ĺžurnalistams sakÄ— vienas iĹĄ Briuselyje dirbanÄ?iĹł mĹŤsĹł ĹĄalies diplomatĹł.

Tapo akivaizdu, kad ĹĄÄŻ kartÄ… nebus sutarta dÄ—l jokiĹł konkreÄ?iĹł priemoniĹł, tik nubrÄ—Ĺžtos tolesniĹł veiksmĹł gairÄ—s. Finalas dar laukia – ryĹĄkesnis paveikslas ĹĄiuose rÄ—muose turÄ—tĹł atsirasti iki gruodĹžio.

Euro zona tapo tokia trapi, kad nesusitarus dÄ—l bĹŤtinĹł veiksmĹł ji tiesiog subyrÄ—s, ÄŻspÄ—jo savaitraĹĄtis „Economist“. Italijos premjeras Mario Monti ÄŻspÄ—jo, kad jei ES nariĹł lyderiĹł susitikimas nebus sÄ—kmingas, padariniai bus apokaliptiniai: daugumai ĹĄaliĹł teks toliau taikstytis su didelÄ—mis palĹŤkanomis, o tai stabdys ir taip trapĹł ekonomikos augimÄ…. „Šioje VadovĹł Taryboje mĹŤsĹł laukia sprendimai dÄ—l ES ateities. Europa nepajÄ—gia atremti globaliĹł finansiniĹł iĹĄĹĄĹŤkiĹł ir uĹžtikrinti ekonomikos augimo. ArtÄ—ja antroji sunkmeÄ?io banga. Jei laiku nebus priimti sprendimai stiprinti ES integracijÄ…, rizikuojame euro zonos likimu. SkaudĹžias

D.GrybauskaitÄ— (kairÄ—je) ir A.Merkel sutaria: skolĹł didinti nebegalima.

PrezidentĹŤros nuotr.

pasekmes patirsime visi“, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

BĹŤtina integracija PrieĹĄ pat susitikimÄ… ES prezidentas Hermanas Van Rompuy paskelbÄ— ataskaitÄ… dÄ—l pinigĹł sÄ…jungos perspektyvĹł, kuriÄ… parengÄ— kartu su EK, vadinamÄ…ja euro grupe ir Europos centriniu banku. Ataskaitoje siĹŤloma sukurti Europos iĹždÄ…, kuris galÄ—tĹł

LietuvÄ… tenkina ne visi skaiÄ?iai ES Taryboje nusprÄ™sta pirmÄ…kart nariĹł vadovĹł lygiu aptarti 2014–2020 metĹł biudĹžetÄ…. Lietuva nÄ—ra patenkinta pirminiame EK pasiĹŤlyme numatyta struktĹŤrine parama, ĹžemÄ—s ĹŤkio iĹĄmokomis ir Ignalinos atominÄ—s elektrinÄ—s uĹždarymui skirtomis lÄ—ĹĄomis.

Pagal paramos vienam gyventojui dydį (3–5 proc. bendrojo vidaus produkto) esame pirmi ES. Šią dalį norima suvienodinti ir sumaŞinti iki 2,5 proc. BVP. Pritaikius EK pasiōlytą formulę, Lietuva gautų milijardu litų maŞiau nei 2007–2013 m., kai buvo numatyta skirti 6,8 mlrd. eurų.

Mat bazinÄ— BVP apimtis skaiÄ?iuojama pagal 2009–2010 m., kai ekonomika smuko

14 proc., rodiklius. Jei pavyktų susitarti dėl Lietuvos praťomo dydŞio – 2,9 proc.

BVP – parama iť esmės nesikeistų.

EK siōlo Baltijos ťalių Şemdirbiams 2014–2020 m. toliau mokėti maŞesnes iťmokas, palyginti su bloko senbuvėmis.

IĹĄmokas siĹŤloma didinti vidutiniĹĄkai treÄ?daliu (nuo 459 iki 615 Lt uĹž hektarÄ…), bet jos vis tiek nesieks ES vidurkio (249 eurĹł uĹž hektarÄ…). Lietuva dabar gauna 143 eurus, Latvija – 83 eurus, Estija –112 eurĹł, o Graikija – net 600 eurĹł.

Tuo metu IAE uĹždarymÄ… EK norÄ—tĹł finansuoti tik iki 2018 m. Lietuva siekia, kad lÄ—ĹĄĹł bĹŤtĹł skiriama ir vÄ—liau.

kontroliuoti ne tik centrinÄŻ, bet ir nacionalinius biudĹžetus. Iki ĹĄiol euro zonos narÄ—s buvo ÄŻpareigotos savo deficitus iĹĄlaikyti Ĺžemesnius uĹž tam tikrÄ… lygÄŻ. Ĺ i institucija galÄ—s priversti taip pakeisti biudĹžetus, kad deficitai bĹŤtĹł sumaĹžinti.

Norima apriboti skolas, kurias galÄ—tĹł prisiimti atskiros ES narÄ—s, ÄŻtvirtinti veto nacionaliniam biudĹžetui, jei dÄ—l jo bĹŤtĹł virĹĄytas ĹĄalies skolos limitas, iĹĄtirti galimybÄ™ euro zonai bendrai skolintis. TurÄ—tĹł bĹŤti sukurtas bankĹł kontrolÄ—s mechanizmas ir bendra bankĹł depozitĹł schema. Ataskaitoje kalbama apie vieningÄ… darbo santykiĹł reguliavimÄ… ir mokesÄ?iĹł dydĹžiĹł politikÄ….

ES skilo į dvi stovyklas – labiau prasiskolinusios pietų valstybės norėtų daugiau iťlaidauti skatindamos ekonomiką, o Vokietijos ir Šiaurės valstybių grupė, prie kurios prisiťliejo Lietuva, pabrėŞia, kad fiskalinė drausmė bōtina, o augimo negalima didinti skolinantis.

Ekspertai skatina imtis dideliĹł investicijĹł ÄŻ infrastruktĹŤrÄ…, ypaÄ? pietĹł valstybÄ—se.

Pasak eurokomisaro Algirdo Ĺ emetos, iĹĄ pradĹžiĹł bĹŤtĹł galima iĹĄleisti 4,5 mlrd. eurĹł vertÄ—s obligacijĹł. VakarĹł Vokietija panaĹĄiai skatino RytĹł VokietijÄ… po susivienijimo 1990 m. ProjektĹł obligacijas leistĹł EK, o paskolinti pinigai bĹŤtĹł leidĹžiami infrastruktĹŤros projektams finansuoti.

&HQWUDV Å3OLXV´ SDGHGD XçVLHQLHĀLDPV LQWHJUXRWLV /LHWXYRMH -DX GDXJLDX QHL PHWXV YHLNLDQWLV .RQVXOWDYLPR LU LQIRUPDYLPR FHQWUDV Å3OLXV´ JUHLWDL WDSR SDJULQGLQH LPLJUDQWŀ Lü QH (XURSRV 6ĉMXQJRV (6 üDOLŀ VWRWHOH LQWHJUXRMDQWLV /LHWXYRMH

! " # $

%&

' ( &

) $

* $ )

& )

) +

$ )

$

,

& $

specialistas.

0 1 ) & 2 ) *

$ ) 3 4 )

) ) $5 2

)

) * & 2 + $ + 2 2 * &23 6 & ) $ ) )5

0

7 )

807 9 & ) : )3 &

4 ; $ ) 3 7

& )2

( &

1 + & $ ) ) ) < #

& 3 3 6 & )

$

) ) 1 )

&

$ &# ) 23 = 1 + %' ) & >" ?

&# ) 2

& &

>

&1

23 UĹžsk. Nr. 277395

+ 1 )2 )5

2 $ ) )5 $

; )

) < $

3 @

& ) & %'

$ ) $ & ) ) $5 $

) 2

+ ' ) 1

; $

& # ) $ $ ' )

;3 , $ 3 3 A 3 ( $ ) 1 : )3 * +

?

) ; ) )

>B!' $ & ) $ C D 2 2 ) & #

)

$

+

) $ ) 3 %

& ;

) E )2 >

" $ ) )2

2 ?

) ; ) )

>B!' 1 07 >1& & )1$

1$ 3

*&1 ) & %

;

& : )3 ) + & )2 &

2 4 )

*&1

& ) &

&

%

'2 & )2 & )

*

; ) 2 )

& )1$ )

) ) & ) 5 )

$ ) 3

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Ar N.Venckienė padėkos Seimui?

Nuoširdžiai džiaugiuosi už Kauno teisėją Neringą Venckienę. Beveik neabejoju, kad ji ir pati džiaugiasi, o džiaugsmo šaltinis yra Seimas ir jo priimtas sprendimas panaikinti N.Venckienės teisinę neliečiamybę.

Protingas ir mažiausiai 73 parlamentarų, balsavusių už tokį sprendimą, politinę brandą ir teigiamą požiūrį į pilietinės visuomenės skatinimą liudijantis sprendimas.

Norėtųsi, žinoma, kad tas skaičius būtų kiek didesnis, taip pat kelia nerimą tai, kad tarp balsavusiųjų „prieš“ arba nusprendusių per balsavimą dezertyruoti daugumą sudarė tie, kam pastarosios apklausos žada pergalę po kitų Seimo rinkimų.

Bet tai smulkmenos, nes svarbiausia yra tai, kad balsavimas Seime išlaisvino N.Venckienę. Pirmiausia – nuo abejonių, kurios ją pastaruoju metu akivaizdžiai kankino. Kurti partiją ar ne? Dalyvauti Seimo rinkimuose ar ne? Jei taip, tai kaip? Ar politikuoti būnant teisėja, kaip iki šiol, ar vis dėlto nusivilkti mantiją? Bet mantija suteikia apsaugą nuo prokurorų. Ir dar pajamas. Gal kaip nors su mantija, atlyginimu ir su neliečiamybe, kuri leidžia dėti į šuns dienas visus nepatinkančius, kartu kaltinant juos politikavimu? Sutikite, bet kam būtų nelengva apsispręsti, o N.Venckienė taip pat – tik žmogus. Šia prasme Seimo sprendimą galima būtų vertinti ir kaip humanizmo apraišką, o tai politikoje, sutikime, pasitaiko ne taip jau ir dažnai.

Kad neliečiamybės panaikinimas buvo reikalingas pačiai N.Venckienei, liudija ir jos elgesys. Dar nespėjus nudžiūti rašalui po Seimo nutarimu, teisėjos abejonėms atėjo galas, viskas tapo aišku ir ji paskelbė, jog mantija jai nebebus reikalinga. Ir iš tiesų – kokia iš jos nauda, jei ji nesaugo nuo viso-

Balsavimas Seime išlaisvino N.Venckienę. Pirmiausia – nuo abejonių, kurios ją pastaruoju metu kankino. kio plauko pedofilus ginančių prokurorų? Nuo šiol teisėja laisva ir lygi tarp lygių. Tai ne mažiau svarbu nei nutrauktos kančios dėl pasirinkimo. Dabar teisėja galės be jokių kliūčių apginti savo garbę ir visiems įrodyti, kad jai reiškiami įtarimai tėra tik pigus politikavimas. Ne taip kaip iki šiol: prokurorai kalba sau, N.Venckienė – sau, o kas teisus – neaišku.

Dabar viskas bus sprendžiama civilizuotai – teisme.

Jokios politikos ir politikavimo.

O politika N.Venckienė dabar galės užsiimti be suvaržymų ir apribojimų. Seimo sprendimas dėl neliečiamybės panaikinimo tiesiogiai galbūt su tuo ir nesusijęs, nes teisėjas juk gali dirbti ir neturėdamas neliečiamybės. Bet apsispręsti N.Venckienei tas sprendimas neabejotinai padėjo.

Ir būtent čia slypi Seimo sprendimo svarba skatinant pilietinės visuomenės plėtrą. Nuo šiol Venckienė galės visomis jėgomis telkti rėmėjus ir be jokių apribojimų ruoštis Seimo rinkimams. Niekas jos nebeapkaltins nei Konstitucijos, nei teisėjo priesaikos laužymu.

Pati teisėja ir jos šalininkai teigia, kad Lietuvai būtinai reikia permainų, ir gali būti, kad jie teisūs. Iki rinkimų dar daugiau nei trys mėnesiai, tad N.Venckienė ir jos bendražygiai dar turi pakankamai laiko įtikinti rinkėjus ir jau nuo rudens tas permainas įgyvendinti realiame gyvenime, tai yra, Seime ir Vyriausybėje.

Juk būtent to N.Venckienė ir jos rėmėjai visą laiką ir siekė, ar ne? Jų vietoje tiems 73 Seimo nariams padėkos laiškus išsiųsčiau. Už suteiktą galimybę.

4 | Visuomenė

15min • 2012 m. birželio 29 d.

Medikų emigracija: Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Kelis ar net keliolika kartų didesnis uždarbis ir oraus, viskuo aprūpinto gyvenimo užsienyje galimybė išvilioja medikus iš Lietuvos. Lagaminus kraunasi dešimtys, grįžta – vos vienas kitas.

Pastariesiems šeima – aukščiau visko.

Gydytojas patologas Raimundas Meškauskas emigracijoje ištvėrė vos du mėnesius. Tiek laiko pakako įsitikinti, kad gyventi atskirtam nuo žmonos ir vaikų – ne jam. Gyvo bendravimo su artimaisiais nekompensavo net iš pažiūros pavydėtinos darbo sąlygos Danijos mieste Olborge įsikūrusioje ligoninėje.

Daniškas atlyginimas į rankas nuo lietuviško skyrėsi keturis kartus. Tačiau net labiau nei pinigai R.Meškauskui imponavo socialinės garantijos, pavyzdžiui, vos per penkiolika darbo metų užsidirbti pensiją, sudarančią 80 proc. gauto atlyginimo. „Su Lietuva nėra ką lyginti“, – numojo ranka Valstybiniame patologijos centre, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale, dirbantis gydytojas patologas. Ir vis dėlto jis – Lietuvoje.

Neatsispyrė pagundai pabandyti „Šiame kabinete dirbu jau 20 metų. Darbo vieta ta pati – keičiasi tik kėdės“, – nusijuokė R.Meškauskas, sprendimą pamėginti laimę užsienyje priėmęs prieš penkerius metus. Anuomet jam buvo 41-eri. „Tuo metu siautė eilinis – tikrai ne pirmas ir ne paskutinis – gydytojų medžioklės vajus. Lietuvos gydytojai užsieniečius domina visais laikais – keičiasi tik šalys. Dabar populiariausia Vokietija, anuomet gana agresyviai veikė viena įmonė, medikų ieškojusi danams“, – prisiminė gydytojas patologas, tąkart neatsispyręs medžiotojų vilionėms.

Toks jis buvo ne vienintelis – vienas po kito išvažiavo net keli Patologijos centro specialistai. Tarp jų ir labai artimas R.Meškausko draugas, su kuriuo ne vienus metus dalijosi kabinetu.

Sumokėjo baudą ir grįžo Danai lietuvius sutiko išskėstomis rankomis. „Jie viską vertina pozityviai. Kas nors nepavyksta? Sako, dar truputį pasimokyk. Nesiseka? Klausia, kuo gali padėti, – kolegas tik geru žodžiu minėjo R.Meškauskas. – Tiesa, danai ne kartą tikrino mano kvalifikaciją – kartais net gana įžeidžiančiais metodais. Išvažiavau su 15-os metų darbo stažu ir tikrai aukštu profesionalumu savo specialybės rėmuose, tačiau kartais sulaukdavau klausimų lyg būčiau pradedantysis.

Atneša kokį nors preparatą ir teiraujasi, kas tai? Praėjo mėnuo, kol ėmė visiškai pasitikėti mano gebėjimais.“ Adaptuotis Danijoje R.Meškauskui

Penketą metų užsienyje dirbęs K.Strupas grįžo turėdamas viltį prisidėti prie pokyčių.

I.Gelūno nuotr.

nebūtų buvę keblu, bet su viena sąlyga – gyvenant kartu su šeima. Lietuvoje vyras buvo palikęs žmoną ir tris mažamečius vaikus. „Iš pradžių viskas atrodė labai paprasta: nuvažiuosiu, skrydis truks vos dvi valandas, todėl bent kas antrą savaitgalį grįšiu namo. Ryšį su šeima užtikrins internetas, jei reikės, ir mobilusis telefonas. Tačiau, pasirodo, realybė kitokia. Jokios priemonės neatperka buvimo su artimaisiais. Vaikų šurmulį grįžus po sunkios darbo dienos prisimindavau kaip gražiausią dalyką. Po mėnesio suvokiau, kad gyventi atskirai man nepakeliama“, – atviravo R.Meškauskas.

Atsivežti šeimą į Daniją galimybių nebuvo. Žmona Audronė – Vilniuje gerbiama akušerė ginekologė. „Gerai dirbanti ir neblogai uždirbanti. Danijoje ginekologų netrūksta, todėl susirasti ten darbą – be prošvaisčių. Todėl sumokėjau baudą, susikroviau daiktus ir laimingas grįžau į Lietuvą“, – šypsojosi gydytojas patologas, priimtas atgal į Valstybinį patologijos centrą.

Pieno upės, kisieliaus krantai R.Meškauskui grįžus, sparnus pakėlė dar keli centro darbuotojai – trys į Norvegiją, du – į Daniją. „Į vieną nedidelį Norvegijos miestelį išvažiavo trys mūsų

Vokietijoje žmonės nuo mažens žino savo galimybes ir gabumus bei pagal tai projektuoja ateitį. laborantės. Ten skyriaus vedėjas danas, dirba trys lietuviai patologai – kuriasi bendruomenė“, – pasakojo pašnekovas.

Norvegija, pasak jo – tai Pažadėtoji žemė su pieno upėmis ir kisieliaus krantais: „Jaunas daktaras išsivežė ten tris vaikus ir žmoną. Dirbo vienas – su

paskolomis nusipirko namą, naują automobilį. Nesakau, kad tai siekiamybė, kalbu apie galimybes: vienas dirbantis šeimos narys gauna tokias pajamas, kad išlaiko šeimą ir gali pasiimti banko paskolą. Kas iš mūsų tai leistų sau Lietuvoje, nekalbant jau apie ką tik studijas baigusius gydytojus?“ Gydytojo – ne skyriaus vedėjo ar operuojančio chirurgo – atlyginimas Lietuvoje dabar kartais nesiekia ir 3 tūkst. Lt. Kiek reikėtų uždirbti, kad medikai jaustųsi patogiai? „Pradedantysis daktaras į rankas turėtų gauti bent 5 tūkst.

Lt. Patyręs, turintis aukštą kvalifikaciją – 8–10 tūkst. Lt, o žvaigždės – 20 tūkst. Lt ir daugiau. Tiems, kurie uždirba 600 Lt, tai atrodo milžiniški pinigai, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad medikai algą užsidirba už atsakomybę ir riziką. Juk jie konsultuoja pacientus, priima sprendimus dėl jų gydymo, o neretai ir gyvybės“, – svarstė R.Meškauskas.

Kopė karjeros laiptais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro direktorius, profesorius Kęstutis Strupas emigracijai niekada nesiruošė, tačiau gyveno joje penkerius metus.

Jam buvo vos 32-eji, jau baigęs studijas, pradėjęs savarankišką mediko veiklą, jaunas, perspektyvus ir ambicingas chirurgas, įveikęs bemaž dvi dešimtis konkurentų, laimėjo konkursą stažuotei Vokietijoje. Į Berlyną jis vyko tik trims mėnesiams, tačiau viešnagė užtruko kur kas ilgiau. „Po trijų mėnesių vietinis chirurgas pasiūlė likti dar trims. Grįžau į Lietuvą, sudalyvavau antrosios dukters gimime ir vėl išvykau į Vokietiją“, – prisiminė profesorius.

Stažuotės pabaigoje tas pats chirurgas paskatino K.Strupą išsilaikyti kvalifikacinius egzaminus gydytojo licencijai Vokietijoje gauti. Netrukus jaunas gydytojas buvo paskirtas skyriaus vedėju. Tada į Berlyną atvyko ir žmona su dviem dukterimis. Trečiosios šeima susilaukė jau Vokietijoje. „Aš labai daug dirbau, turėjau labai daug budėjimų – buvau ambicingas ir energingas, siekiau karjeros. Žmona

Visuomenė | 5

15min • 2012 m. birželio 29 d.

pinigų upė laimės neatplukdė – nestovėsiu už nugaros ir netikrinsiu. Tačiau niekas tikrai nedrįs kaulyti „atlygio“, teikdamas prastesnes nei priklauso paslaugas. Paslaugos turi būti suteiktos visiems vienodai kokybiškos. O po to pacientas, jei norės, atsidėkos, jei ne – paslauga dėl to nenukentės“, – sakė centro vadovas.

Vokietijoje ligoniai gydytojams atsidėkoja viešai – per skyriaus vedėją. „Pinigai naudojami skyriaus poreikiams – perkama kava, rengiamos kalėdinės šventės ir pan.

Jei pacientas nori rinktis konkretų gydytoją, yra pasirašoma sutartis. Be socialinio draudimo sumos, kurią moka valstybė, pacientas primoka už įasmeninto gydytojo paslaugą. Tam tikras procentas nuo sumos lieka ligoninei, tam tikras atitenka gydytojui.

Norėjau tokią praktiką įvesti ir savo vadovaujamame centre, bet buvau nesuprastas, nes pagal Konstituciją Lietuvoje gydymas nemokamas“, – kalbėjo K.Strupas.

R.Meškauskas emigracijoje ištvėrė vos du mėnesius – nesulaikė net didžiulis atlyginimas.

I.Gelūno nuotr.

Silvija, kurios profesija irgi medikė, tuo metu laikė visus keturis namų kampus, tvarkė ūkį. Pats save vertinu kaip darbštų žmogų, tačiau palyginti su žmona esu tik mokinys. Juk suprantate, ką reiškia prižiūrėti tris vaikus, pasirūpinti buitimi ir vyru chirurgu. Moterys, kurios turi vyrą chirurgą, ir dar besidomintį mokslu, žino, kad namie iš jo prastas pagalbininkas“, – prisipažino K.Strupas.

Noras prisidėti prie proveržio Gyvenimas Vokietijoje buvo įdomus. Berlynas lietuviams simbolizavo langą į Vakarus, todėl Strupų namuose svečių netrūko. „Pakakdavo slaptažodžio – pažįstu

BFL nuotr.

Banga jau nuslopo

Liutauras Labanauskas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas

Tikroji gydytojų emigracijos banga jau nuslopo. Dabar dažnesnė praktika, kai gydytojai gyvena tarp dviejų valstybių.

Pavyzdžiui, pusę ar ketvirtį etato turi Lietuvoje ir, tarkime, savaitę ar dvi dirba užsienyje.

Kita grupė medikų su gydymo įstaigomis užsienyje turi pasirašę sutartis pusmečiui ar metams. Tokių juk irgi nevadinsi emigravusiais. Tačiau tai delikatus klausimas, viešai apie tai beveik nekalba nei patys gydytojai, nei įstaigų vadovai. Tai labiau slaptas susitarimas.

Dažniausios šalys, kuriose dirba Lietuvos medikai – Anglija, Airija, Skandinavijos šalys. Vokiečiai dažniau vilioja slaugytojas.

Kalbant apie lietuviškus ir europietiškus atlyginimus litais, prie algos reikėtų prirašyti vieną nulį. Vidutinė gydytojo alga ES šalyse siekia 5 tūkst. eurų (17 tūkst. Lt).

tą ir tą, ir mūsų namų durys atsiverdavo.

Gyvenome tarsi viešbutyje: užgriūdavo draugai, giminaičiai, pažįstamų pažįstami“, – nostalgiškai anuos laikus prisiminė garsus šalies chirurgas.

Nepastebimai Vokietijoje prabėgo penkeri metai. Pagal egzistavusią tvarką ligoninės vadovas turėjo rekomenduoti K.Strupą Vokietijos pilietybei gauti. Teko apsispręsti, ką daryti toliau. 1995-aisiais šeima pagalvojo – pats metas grįžti namo. „Buvome integravęsi į visuomenę: vyriausioji dukra jau lankė mokyklą, vidurinioji – darželį. Turėjome draugų. Man patiko vokiečių mentalitetas.

Pagrindiniai dalykai jiems – tradicinė šeima ir darbas. Jie jaučia didžiulę atsakomybę ir pareigą šeimai, visuomenei ir užimamoms pareigoms. Visi laikosi tam tikrų apibrėžtų ir nerašytų gyvenimo taisyklių.

Tai labai prognozuojama visuomenė“, – apibūdino K.Strupas.

Tačiau tėvynės, artimųjų ilgesys ir noras pritaikyti svetur įgytą patirtį parginė į Lietuvą. „Grįždamas tikėjausi, kad po dešimties metų čia irgi bus taip pat kaip Vakarų Europoje. Norėjau dalyvauti valstybės kūrime, prisidėti prie jos proveržio“, – kalbėjo gydytojas chirurgas.

Pirma paslauga, po to padėka Nuo noro mesti iššūkį pačiam sau neatbaidė net aritmetika: tuo metu Lietuvos ir Vokietijos gydytojų atlygis skyrėsi net 15-a kartų. Dabar skirtumas sumažėjęs – algos ten didesnės 3–5 kartus. „Prisiminkime, kad anuomet kainos Lietuvoje buvo labai mažos, o dabar iš esmės nesiskiria nuo Vakarų Europos“, – atkreipė dėmesį K.Strupas.

Grįžęs į Lietuvą jis viską pradėjo nuo nulio, iš naujo įrodinėjo, kad yra savo srities profesionalas. „Drįsčiau pasakyti, kad savo tikslų pasiekiau – nors ne visoje Lietuvoje, bet bent jau savo kolektyve. Pilvo chirurgijos centro personalas žino, kas yra atsakomybė ir drausmė. Čia gydytojai dirba ne tik efektyviai ir atsakingai, bet ir darniai, draugiškai“, – užtikrino K.Strupas.

Jis įsitikinęs, kad pavaldiniai visiems pacientams suteikia vienodos kokybės paslaugas. Kitoks elgesys netoleruotinas. „Jei pacientas norės gydytojui atsidėkoti

Visi pavaldiniai – užsienyje K.Strupas pripažįsta Lietuvos perspektyvas vertinęs pernelyg idealistiškai: viskas eina geryn, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. „Labiausiai pasigendu pareigos ir atsakomybės jausmo. Lietuvoje į vadovaujamas pareigas žmonės dažniausia veržiasi tam, kad kurtų ne visuomeninę, bet asmeninę gerovę. Visi tarsi nori gyventi tvarkingai, tačiau vengia laikytis tvarkos – savaime niekas nepasikeis“, – neabejojo profesorius.

Vokietijoje žmonės nuo mažens žino savo

Skaičius

10

tūkst. Lt Tiek siekia jauno gydytojo alga Vokietijoje, o Lietuvoje – 2,7 tūkst. Lt.

galimybes ir gabumus bei pagal tai projektuoja ateitį. „Lietuvoje visi siekia aukštojo mokslo, nors didžioji visuomenės dalis pervertina savo gabumus. Trūksta supratimo, kad reikia žmonių, kurie tiesiog dirbtų.

Tuo metu Vokietijoje „Volkswagen“ fabrike gamindamas detales darbininkas jaučiasi užtektinai laimingas – jį tai tenkina.

Vokiečiai taupūs, racionalūs, nesimėtantys pinigais, nešvaistantys jų prabangai. Jei stato ligoninę, tai pagrindinis reikalavimas – kokybė ir funkcionalumas, o ne spindesys“, – lygino K.Strupas.

Kiekvienam tautiečiui jis rekomenduotų bent trumpam išvykti pagyventi į užsienį ir paragauti vakarietiško gyvenimo stiliaus.

Tai esą išeitų į sveikatą. „Lazdynų ligoninėje buvau I chirurgijos skyriaus vedėjas. Visi gydytojai, kuriems tada vadovavau, šiuo metu kur nors užsienyje – energingi, darbštūs, atsidavę darbui.

Gaila – tai tam tikra gydytojų karta. Bet gal ir jie kada nors grįš?“ – svarstė, nors daug vilčių į tai nedėjo, K.Strupas.

6 | Verslas

15min • 2012 m. birželio 29 d.

Naujas įrankis – „Facebook“ programėlė „15min GO“!

Naujienų portalas 15min.lt, turintis didžiulį – daugiau kaip 117 000 – ištikimų gerbėjų būrį socialiniame tinkle „Facebook“, suteikia jiems dar vieną galimybę skaityti ir komentuoti karščiausias žinias šioje platformoje.

15min.lt savo skaitytojams pristato programėlę „15min GO“, kuri jiems padės su savo draugais dalintis įdomiausiomis naujienomis bei galerijomis, taip pat suteiks progą matyti, kuo domisi ir ką skaito jų draugai. Šią programėlę galima lengvai rasti prisijungus prie „Facebook“ ir paieškos laukelyje parašius programėlės pavadinimą – 15min GO. Programėlės „15min GO“ vartotojai tituliniame jos puslapyje, kairiojoje pusėje, visada matys gyvą ir nuolat

judantį naujienų srautą. Titulinio puslapio centrinėje dalyje nuo pat viršaus išdėliojamas labiausiai skaitomų naujienų blokas, kiek žemiau – naujausi autoriniai komentarai, aktualijų ir galerijų skiltys, o apačioje – populiariausių portalo rubrikų – Sportas, Žmonės.lt, Kultūra, Gazas.lt ir kt. – naujausi straipsniai.

Naudodamiesi programėle skaitytojai galės ne tik komentuoti straipsnius „Facebook“ platformoje, bet ir greitai patekti į portalą 15min.lt bei skaityti visus pasirinktos rubrikos tekstus arba skaitomo straipsnio komentarus. Padedant šiai programėlei taip pat bus galima lengvai atrasti ir visus 15min.lt valdomus „Facebook“

15min.lt skaitytojų – dar daugiau Gegužės mėnesį naujienų portalo 15min.lt skaitytojų skaičius, palyginti su balandžiu, išaugo net 40-čia tūkstančių. Tai rodo bendrovės „Gemius“ interneto rinkos tyrimo „gemiusAudience“ duomenys.

portalas Lrytas.lt nuo 15min.lt gegužę atsiliko daugiau kaip 126000 realių lankytojų. Naujienų portalo 15min.lt lankytojai gegužės mėnesį skaitė naujienas ir žiūrėjo galerijas vidutiniškai 2 val. ir 28 min.

15min.lt išlaiko tvirtą antrąją vietą populiariausių Lietuvos interneto svetainių dešimtuke. Portale 15min.lt gegužę apsilankė beveik 891 tūkst. realių lankytojų, stipriai augo ir perverstų puslapių skaičius – net 21 mln. daugiau, palyginti su balandžiu.

2008 metų rugpjūtį startavęs naujienų portalas 15min.lt iškart pradėjo kilti tarp skaitomiausių interneto svetainių.

Populiariausių naujienų portalų lyderiu gegužę išliko Delfi.lt, o, pavyzdžiui,

profilius. Ateityje šioje programėlėje bus dar daugiau funkcionalumų.

Programėlės, leidžiančios skaityti naujienas socialiniame tinkle „Facebook“, Lietuvoje dar tik pradedamos kurti, tačiau pasaulyje tai jau nėra naujiena. Viena pirmųjų

Naujienų portalą 15min.lt valdanti UAB „15 min“, kaip ir UAB „15 minučių“, leidžianti savaitraštį „15min“, priklauso vienam didžiausių Europos žiniasklaidos koncernų „Schibsted ASA“.

žiniasklaidos kompanijų, suteikusių galimybę savo skaitytojams stebėti naujienas socialiniame tinkle, yra „The Guardian“. „Facebook“ programėlę „15min GO“ sukūrė rinkodaros komunikacijų agentūra „Terrier“.

Užsk. Nr. 305667

Verslas | 7

15 1 5 5m min • 20 2012 12 m. bi b ržže ellio io 29 d.

Suskystintų gamtinių dujų terminalas – brangus ginklas prieš „Gazprom“ monopoliją.

Artūras Zuokas Vilniaus miesto meras, judėjimo-sąjungos TAIP pirmininkas

„Klaipėdos naftos“ nuotr.

Kiekvieno mūsų parašas – labai svarbus Sakoma, kad žuvis genda nuo galvos, bet tai tėra uodegos pasiteisinimas. Nereikia teisintis! Reikia veikti. Niekas už mus nereformuos Lietuvos politinės sistemos, niekas neprivers pačio Seimo savarankiškai atsinaujinti. Kiekvieno mūsų parašas yra labai svarbus, todėl visus Lietuvos piliečius nuoširdžiai raginu prisijungti ir pasirašyti už referendumo „TAIP Seimo atgimimui!” iniciatyvą.

Dujos biokurui – ne priešas

„15min“ aiškinasi, ar dujų terminalas netrukdys šildytis pigiu biokuru

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas kelia ne mažiau aistrų nei naujos atominės elektrinės projektas.

Terminalo priešininkai bando įtikinti, kad dėl šio projekto Lietuvos gyventojai toliau bus priversti labai brangiai šildytis rusiškomis dujomis. Ar tikrai taip bus?

Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt Ypač aštriai SGD terminalo projektą kritikuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas, koncerno „Icor“ vadovas Andrius Janukonis. Šis verslininkas viešojoje erdvėje itin aktyviai ėmė pasisakyti po to, kai teisėsauga ėmė tirti, ar su koncernu „Icor“ susijusios įmonės nesiėmė machinacijų ir dirbtinai nedidino šilumos kainos.

A.Janukonis gąsdina A.Janukonio nuomone, SGD terminalas žlugdys biokuro plėtrą ir tai reikš viena – kosmines šildymo kainas. „Mes matome, kad visos Vyriausybės visos pastangos yra nukreiptos į elektros ir dujų ūkį. O šių sektorių problemos yra ne tokios aktualios ir skausmingos Lietuvai, kaip šiluma, už kurią Lietuvos gyventojai sumoka 2,5 mlrd. Lt per metus“, – „15min“ sakė A.Janukonis.

Jis teigė, kad investicija į SGD terminalą pririš Lietuvos šilumos ūkį prie dujų vamzdžio. „Kadangi dabar dedami pinigai į terminalą, tai valdžia norės, kad tos dujos iš terminalo ir būtų vartojamos. Tai reiškia, kad šilumos ūkio perėjimas į biokurą bus apsunkintas“, – tikina A.Janukonis.

Koncerno „Icor“ vadovas, agituodamas už biokurą, turi ne tik visuomeninių, bet ir asmeninių interesų. Jis yra bendrovių „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ valdybų narys. Šios su koncernu „Icor“ glaudžiai susijusios šilumos ūkio bendrovės siekia nuo Rusijos koncerno „Gazprom“ tiekiamų dujų pereiti prie vietinio biokuro, kurį perka iš didžiausią rinkos dalį užimančios kitos „Icor“ įmonės „Bionovus“. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra viešai įspėjusi apie besiformuojančio biokuro gamybos ir naudojimo monopolio keliamą grėsmę.

Sėkmė garantuota A.Janukonio žodžiuose tiesos yra – valstybė, siekdama, kad didelė investicija atsipirktų, numatė saugiklius, kad SGD terminalas būtų bent jau minimaliai naudingas.

SGD terminalo įstatyme numatyta, kad gamtinių dujų importuotojai 25 proc. reikalingų dujų privalės pirkti iš terminalo ir tiek pat – iš „Gazprom“.

Taigi dujų rinkos kūrime bus priverstos dalyvauti „Lietuvos dujos“, „Dujotekana“, „Achema“, Kauno termofikacijos elektrinė, „Haupas“. Įvesdama 25 proc. taisyklę valdžia garantavo, kad SGD terminalas bus bent minimaliai naudingas. Verslo plane numatoma, kad minimali metinė terminalo nauda turėtų būti 180 mln. Lt. Kad tiek būtų uždirbta, terminalas per metus turi dujinti 0,7 mlrd. kub. m dujų. Gamtinių dujų importuotojai kaip tik ir yra įpareigoti nupirkti panašų gamtinių dujų kiekį: pernai Lietuva importavo 3,4 mlrd. kub. m dujų, taigi, pagal 25 proc. taisyklę, iš terminalo, kaip ir iš „Gazprom“, gamtinių dujų importuotojai turės pirkti apytiksliai po 0,8 mlrd. kub. m dujų.

rinkos principai“, – yra sakęs energetikos ministras.

Dujų reikės mažiau Nepaisant dujų terminalo, dujų poreikis Lietuvoje mažės – toks yra valstybės įsipareigojimas Europos Sąjungai. Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojo Dano Janulionio, 2020 metais Lietuva net 20 proc. energijos turėtų pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Kita Lietuvos užduotis – penktadaliu iki 2020 metų sumažinti energijos poreikį. „Akivaizdu, kad dabar didžioji dalis energijos yra pagaminama iš dujų ir dalį jos turės pakeisti atsinaujinanti energetika“, – savaitraščiui sakė D.Janulionis. Didžiausi Lietuvoje dujų vartotojai – šilumos ūkiai.

D.Janulionio teigimu, šildymui kasmet reikia apie 700 mln. kub. m dujų – tai maždaug penktadalis visų į Lietuvą importuojamų dujų. Jei Lietuva tesės savo įžadus ES, 2020 metais šilumos ūkiai suvartos apie 300 mln. kub. m dujų.

D.Janulionis: „Akivaizdu, kad dabar didžioji dalis energijos yra pagaminama iš dujų ir dalį jos turės pakeisti atsinaujinanti energetika.“ Tiesa, gamtinių dujų importuotojai galės nepaisyti 25 proc. taisyklės, jei parduodamų dujų kaina viršys Vyriausybės nustatytą viršutinę ribą. Taisyklės gali būti atsisakyta, kai tiekėjai „įpras dirbti su SGD terminalo teikiamomis galimybėmis ir išsivystys gamtinių dujų rinka“.

Daugiausia dujų iš SGD terminalo turės nupirkti „Achema“ ir „Lietuvos dujos“, kurios 2011 metais importavo po maždaug 1,3 mlrd. kub. m.

Kodėl prireikė nustatyti privalomąjį 25 proc. dujų kiekį, kurį importuotojai turės pirkti iš terminalo. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tikina, jog taip bandoma išvengti „Gazprom“ pančių. „Gazprom“ labai radikalia forma siekia, kad su juo pasirašytume sutartis, numatančias 100 proc. dujų pirkti iš Rusijos. Tai 25 proc. nuostata yra įrašyta tam, kad būtų įgyvendinti laisvosios

Didieji Lietuvos šilumos ūkiai jau rengiasi atsisakyti dujų. Klaipėdoje biokuro jėgainė jau statoma, Vilniuje ir Kaune – kol kas dar ne, bet jau planuojama statyti.

Ar tai reiškia, kad nebus kam pirkti dujų iš SGD terminalo? Ekspertai purto galvas. Be „Achemos“, daugiausia rusiškų dujų į Lietuvą importuoja „Lietuvos dujos“ ir „Dujotekana“, kurių pagrindinis klientas – valstybinė „Lietuvos elektrinė“. Iš „Lietuvos dujų“ pernai ši bendrovė pirko apie 250 mln. kub. m dujų, iš „Dujotekanos“ – 120 mln. kub. m dujų.

Pridėjus dujas, kurių visada reikės buitiniams vartotojams, bei „Achemos“ indėlį, minimalus reikalavimas SGD terminalo atsiperkamumui – 0,7 mlrd. kub. m gamtinių dujų per metus – bus nesunkiai įvykdomas.

Nukelta į 8 psl.

>>>

Referendumu „TAIP Seimo atgimimui!” siekiama penkių esminių dalykų: Pirma, reikia sumažinti Seimo narių skaičių iki 101. Per 20 metų laikotarpį Lietuva neteko beveik 700 tūkst. gyventojų ir vienas parlamentaras dabar atstovauja apie 22 tūkst. gyventojų. Pavyzdžiui, Danijoje vienas parlamentaras atstovauja 31 tūkst. gyventojų, Kroatijoje - 29 tūkst. gyventojų. Sumažinus dabartinio Seimo narių skaičių iki 101 bus atsispirta nuo sovietinio paveldo, atsižvelgta į Lietuvos realijas, užkrauta didesnė atsakomybė kiekvienam įstatymų leidėjui ir per 4 kadencijos metus sutaupyta apie 100 mln. litų.

Antra, būtina sugrąžinti Seimo narius į darbo rinką, kad jie nenutoltų nuo žmonių bei realaus gyvenimo ir kad turėtų galimybę pagyventi pagal taisykles, kurias patys sukūrė.

Reikia įtvirtinti, kad politikas Seime galėtų dirbti tik dvi kadencijas iš eilės, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos Prezidento atveju. Šiuo metu kai kurie politikai Seimo nario kėdę trina jau penkias kadencijas – apie 20 metų. Nenuostabu, kad viena svarbiausių valstybės institucijų – Seimas – virsta uždaru „paslaugų banku“, kuomet mainai už tam tikrų pasiūlymų ir projektų palaikymą užgožia rinkėjų interesus ir ideologines nuostatas.

Raginu būti pilietiškais ir pasirašyti už Seimo atgimimą.

Tuo labiau kad tai dabar labai paprasta – pasirašyti galima internetu svetainėje www.referendumas.taip.lt.

Trečia, reikia Seimo nario kadenciją prailginti iki 5 metų, kad įstatymų leidėjai galėtų sulaukti savo sprendimų rezultatų ir prisiimtų atsakomybę už juos. Taip būtų padidintas politinis stabilumas valstybėje ir sumažėtų populizmas, o retesni rinkimai taupytų mokesčių mokėtojų pinigus. Penkeriems metams ir ilgesniam laikotarpiui savo parlamentus renka 15 Europos šalių (Austrija, Prancūzija, Airija, Italija, Portugalija, Didžioji Britanija ir t.t.).

Ketvirta, būtina užkirsti kelią „naktinėms mokesčių reformoms“ ir suirutei, kuri atsiranda, nes naujai išrinktas Seimas ir naujai suformuota Vyriausybė nespėja tinkamai parengti kitų metų biudžeto. Todėl reikia perkelti Seimo rinkimus iš rudens į pavasarį. Be to, panašiu metu vyksta ir prezidento bei Europos parlamento rinkimai, tad sudubliavus rinkimus galima būtų sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigų.

Penkta, privaloma stiprinti Seimo frakcijų ir parlamentarų įstatymų leidybos kompetencijas. Seimo narys turi būti susikoncentravęs tik į darbą Seime, o ne sėdėti ant dviejų kėdžių, t.y. užimti postą ir Vyriausybėje, ir Seime. Taip pat, atsižvelgiant į frakcijos dydį, reikia padidinti Seimo frakcijų referentų ir patarėjų skaičių, griežtai reglamentuojant jų funkcijas, bet kartu būtina sumažinti Seimo nario patarėjų ir padėjėjų skaičių nuo trijų iki vieno. Nuo 1992 m. Seimo narių patarėjų ir padėjėjų skaičius išaugo net tris kartus – nuo 141 iki 455.

Referendumas „TAIP Seimo atgimimui!” – tai pradžia visos Lietuvos politinės sistemos atgimimo, kuris yra būtinas mums ir mūsų vaikams bei anūkams. Todėl dar kartą raginu būti pilietiškais ir pasirašyti už Seimo atgimimą. Tuo labiau kad tai dabar labai paprasta – pasirašyti galima internetu svetainėje www.referendumas.taip.lt.

Referendumo agitacija.

Bus apmokėta iš Iniciatyvinės grupės „TAIP Seimo atgimimui“ sąskaitos.

Užsk. Nr. 305672

8 | Verslas >>>

Atkelta iš 7 psl.

Tačiau A.Janukonis vis tiek įsitikinęs, kad rinka Lietuvoje yra per ankšta dviejų kuro rūšių – biokuro ir gamtinių dujų – konkurencijai. „Arba yra renkamasi atsisakyti dujų, arba pasilikti prie jų. Investicija į terminalą akivaizdžiai suponuoja pasilikimą prie dujų“, – įsitikinęs A.Janukonis.

Drauge su A.Janukoniu „Icor“ pirmtaką – koncerną „Rubikon“ – kūręs, bet vėliau iš jo pasitraukęs Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas nemano, kad SDG terminalas stabdys biokuro plėtrą. „Mes manome, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas Lietuvoje jau seniai turėjo būti. Tai yra žingsnis, kuris stabdytų dujų kainų iš Rytų augimą“, – savaitraščiui „15min“ sakė jis.

R.Lapinskas mano, kad šilumą ir elektrą gaminančios įmonės ir toliau naudos rusiškas dujas, o ne masiškai pereis prie biokuro.

Tačiau jo tokia perspektyva negąsdina, nes lietuvišką biokurą galima pelningai parduoti kitoms šalims.

Laisvosios rinkos iliuzija Rinkos reguliavimas Lietuvoje yra įprastas.

Pavyzdžiui, jeigu rinkoje vieno žaidėjo dalis yra didesnė nei 40 proc., jis stebimas ir jam yra taikomi apribojimai. Todėl ir 25 proc. taisyklė, kalbant apie SGD terminalą, D.Janulionio teigimu, yra suprantama. „Tai daroma konstruktyviai, siekiant paskatinti konkurenciją rinkoje. Kuriamos išskirtinės sąlygos, kad rinka pradėtų veikti“, – sakė VKEKK pirmininko pavaduotojas.

Garsiausiai Lietuvoje girdimas laisvosios rinkos balsas – Lietuvos laisvosios rinkos

15min • 2012 m. birželio 29 d. Šilumos tiekėjų atstovas A.Janukonis bando įtikinti, kad terminalo reikia atsisakyti.

Latvijos koziris

A.Ufato/BFL nuotr.

Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Vaclovas Miškinis abejoja, ar SGD terminalas sugebėtų veikti neįvedus 25 proc. taisyklės, nes dabar vienintelis dujų Lietuvai tiekėjas „Gazprom“ galėtų jį sužlugdyti dempinguodamas kainas.

institutas (LLRI) – prieš tokį ribojimą šiaušiasi. LLRI mano, kad 25 proc. taisyklė prasilenkia net su pagrindiniu šalies įstatymu. „Įpareigojimas kertasi su Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalimi, draudžiančia įstatymu monopolizuoti rinką. Šiuo atveju nėra svarbu, kad įpareigojimas siekia 25 proc. (o ne 100 proc.). Daug svarbiau yra tai, kad vieniems ūkio subjektams yra sukuriamas įpareigojimas pirkti nustatytą produktų kiekį iš kito ūkio subjekto“, – savo poziciją įrodinėja LLRI ekspertai.

Tuo metu SGD terminalo strategai aiškina, kad toks apribojimas įvestas kaip tik dėl to, kad monopolija būtų sugriauta. „Numatyta 25 proc. taisyklė turi užkirsti kelią dabartiniam monopolistui sudaryti ilgalaikes sutartis su tiekėjais, taip ilgam laikui atidedant dujų rinkos įvedimą šalyje“, – rašoma SGD terminalo verslo plane.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad net ir pradėjus Lietuvoje veikti SGD terminalui, dujų rinka netaps laisva, ji bus oligopolinė (kai rinką dalijasi keli žaidėjai). „Galima žaisti laisva rinka, bet tokia rinka, esant keliems tiekėjams, dažnai išsikreipia ir rezultatas būna blogesnis.

Todėl geriau pripažinti, kad rinka nėra laisva ir taikyti vienus ar kitus reguliavimus“, – savaitraščiui sakė ekonomistas. Ž.Maurico teigimu, Lietuvos dujų rinkoje šiuo metu yra susiklosčiusi klasikinė situacija, kai monopolininkas gali trukdyti į rinką ateiti naujam žaidėjui, pavyzdžiui, dirbtinai mažindamas kainą. Todėl 25 proc. taisyklės įvedimas esąs logiškas ir pateisinamas.

„Be to ribojimo būtų sudėtinga panaudoti ketvirtadalį terminalo pajėgumų. „Gazprom“ savo pajėgumus panaudotų savo naudai priklausomai nuo to, už kokią kainą Lietuva gautų dujų per SGD terminalą, ir siektų, Lietuvos dujų rinkoje užimti didžiąją dalį arba beveik visą rinką“, – „15min“ sakė V.Miškinis.

Gamtinių dujų rinka ateityje, jo teigimu, priklausys nuo dviejų pagrindinių faktorių – „Gazprom“ elgsenos ir dujų, tiekiamų per SGD terminalą, kainos.

Energetiko teigimu, Lietuvai yra svarbu bendradarbiauti su Latvija: „Terminalas galėtų labai sėkmingai konkuruoti rinkoje, ypač jeigu momentinės dujų kainos būtų pakankamai mažos ir būtų sudarytos galimybės kooperuojantis su Latvijos požemine dujų saugykla atsivežti dujas tada, kai jos pigios, o naudoti tada, kai jos brangios. Tokios yra teorinės galimybės rinkai suktis.“

Praplatėję Palangos paplūdimiai – daugiau poilsiautojų, saugesnės kopos Kuo garsi Lietuva? Dažnas užsienietis drąsiai atsakytų – savo gamta. Kitaip tariant, neįtikėtinai žaliais laukais ir kloniais, vietomis vis dar neįžengiamais miškais, skaidriais ežerais, pirmykštį grožį išsaugojusia Baltijos jūra bei jos pakrantėmis.

Kalbant apie pajūrį, verta atkreipti dėmesį į nosį užriesti aukštyn kai kuriuos pajūrio gyventojus skatinantį faktą – neseniai mokslininkai krantotvarkininkai Palangos paplūdimius įvertino kaip vienus iš dvidešimt geriausių pasaulyje. Pagrindinė priežastis, kodėl tokios mažos valstybės kaip Lietuva paplūdimiai buvo įvertinti taip gerai – tai jų prigimtis.

Dauguma pasaulio paplūdimių yra iš skaldos ar vulkaninės kilmės grunto, tuo tarpu, tokio natūralaus ir gražaus smėlio, koks randamas Lietuvos pajūryje, pasaulyje aptinkama nedaug. Tie, kurie šiemet jau buvo nuvykę bent kelioms dienoms pailsėti į pajūrį ir lankėsi Palangoje, nepaneigs, kad centrinis miesto paplūdimys atrodo kaip niekada įspūdingai: praplatėjęs, paaukštėjęs. Tokiu pliažas tapo, pastarąjį „pamaitinus“ maždaug 424 tūkstančiais kubinių metrų smėlio.

Kiekvienas išleistas litas atsipirks dešimteriopai „Remiantis moksliniais istoriniais šaltiniais, tokių paplūdimių, kokie yra dabar, Palangoje nebuvo jau daugiau kaip 100 metų. Palangos centrinis paplūdimys vien per šiuos metus padidėjo 12 hektarų, pliažų ruožas nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio žiočių vietomis praplatėjo

Palangos centrinis paplūdimys vien per šiuos metus padidėjo 12 hektarų. iki 120 metrų“, - tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Anot jo, daugiau nei 400 tūkstančių kubinių metrų smėlio pliaže buvo išpilta įgyvendinant trečiąjį ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“. Palangos paplūdimio pamaitinimas smėliu 2011–2012 m. kainavo apie 21 milijoną litų. „Pajūrio juostai tvarkyti skirta pinigų suma daugeliui lietuvių greičiausiai skamba nė kiek ne mažiau įspūdingai, tačiau jei ją bent teoriškai padalintume visiems Lietuvos gyventojams, tvarkymo kaštai nebeatrodo tokie grėsmingi. Kiekvienam iš mūsų tai būtų kainavę maždaug 6-7 litus. Tačiau nekainavo, nes visos darbams reikalingos lėšos gautos iš Europos regioninės plėtros fondo. Nepriklausomi ekspertai apskaičiavo, kad nuo šiol praplatėjusiame paplūdimyje patogiai įsikurti galės papil-

domai maždaug 12 tūkst. poilsiautojų. Kiekvienas pliažo tvarkymui išleistas litas per sezoną atneš maždaug 10 litų grąžą. Įsivaizduojate, kiek tai yra daug? Kokią nauda iš to gauna Palangos miestas ir apskritai pati valstybė?“ – argumentų negaili L. Budrys.

Praplatėjęs paplūdimys apsaugos kopas Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus teigimu, pagrindinis pajūrio juostos tvarkymo tikslas – sumažinti Baltijos jūros kranto erozijos procesų poveikį, išsaugoti ir sustiprinti Lietuvos pajūrio paplūdimius, apsaugoti paplūdimio kopagūbrį. „Projektas buvo vykdomas pagal 2007–2013 m.

Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, jis glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos politika, strateginiais dokumentais bei direktyvomis. Projektą įgyvendina Lietuvos Respubli-

kos aplinkos ministerija, - pasakoja L. Budrys. – Smėlis į paplūdimį buvo gabenamas ir pilamas etapais.

Pirmiausia 2003 m. buvo parengta ir aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Pajūrio juostos tvarkymo programa. Tai buvo pats pirmas žingsnis, siekiant išgelbėti Palangos paplūdimį nuo itin didelės erozijos poveikio.

Pirmąkart paplūdimys smėliu buvo papildytas 2006 metais – iš Kunigiškių karjero atvežta ir šalia tilto išpilta maždaug 40 tūkst. kubinių metrų smėlio. Kitiems paplūdimio pamaitinimo smėliu etapams buvo pradėta ieškoti jūrinio smėlio, kaip tinkamesnio tokio pobūdžio darbams. Didžiausi jo telkiniai rasti Juodkrantės – Preilos šiauriniame poligone. Į paplūdimį smėlis buvo gabenamas baržomis, vamzdžiais pumpuojamas į krantą. Iš viso nuo 2006 m. Palangos paplūdimiuose buvo išpilta daugiau nei pusė milijono kubinių metrų smėlio.“ Pasak L. Budrio, šių metų gegužę įgyvendinus trečiąjį ES finansuojamą projektą, maždaug 2 km ilgio pakrantės ruožas, jį papildžius smėliu, ne tik pailgėjo, bet ir paaukštėjo. Aukštis ties kopomis šiuo metu vietomis siekia 2,8 metro ir daugiau virš jūros lygio. Tai labai svarbu, kalbant apie pakrančių apsaugą ateityje, nes paplūdimio pamaitinimas smėliu laikomas labiausiai atitinkančiu gamtinius analogus. „Jei žiemos nebus itin audringos ir dalis smėlio nebus nuplauta į jūrą, remiantis pradiniais apskaičiavimais ir pasauline praktika, šitoks paplūdimys kopas nuo erozijos procesų poveikio turėtų apsaugoti 3-5 metus“, - tvirtina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius.

Užsk. Nr. 305649

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

10 | Verslas

„Tele2“ pokyčiai:

Idilė su Darbo partija?

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Pirmas rimtesnis klausimas Seime sukėlė esminius apie bendrą darbą skelbusių opozicinių – Socialdemokratų ir Darbo – partijų nesutarimus: nutrūko jų susitarimas dėl korektiško bendradarbiavimo per rinkimų kampaniją. Bet tokio konflikto galima buvo laukti bet kada. Šios dvi partijos pernelyg skyrėsi viena nuo kitos.

Socialdemokratai demonstravo aiškų idėjinį ir tradiciškai nusistovėjusį požiūrį į politiką bei visuomenę ir dėl to juos vis dar galima vadinti partija, turinčia ideologinius išskirtinumus. Darbo partija beveik atvirai ignoravo vertybinius akcentus, susitelkdama ties taktiniais veiksmais. „Darbiečiai“ yra partija, kuri nuolat bandė prisitaikyti prie kintančių viešosios nuomonės akcentų.

Tai populistinio požiūrio į politiką bei valdžią demonstravimas. Populistams svarbiausia yra dalyvauti valdžioje. Vertybės, ideologijos populistinėms partijoms nėra svarbus siekinys. Šalies gerovė, valstybės pažanga matoma ne kaip objektyvizuota programa, o kaip partijos gerovė.

Daugelis Darbo partijos narių laukia, ko gero, tik vieno – kad „darbiečiai“ laimės ir tada jie gaus geresnes darbo vietas, bus įtraukti į valdžios struktūras.

Toks partijos narių mobilizavimas gal ir gali būti efektyvus kažkurį laiką, tačiau jis nukreipia žmonių mąstymą ne ta kryptimi. Tokios partijos nariai ir jų artimieji valstybės sistemoje ima matyti ne savo bendruomenės pagrindą, ne organizuotą tautos gyvenimą, bet turginę asmeninės naudos galimybę. „Darbiečių“ buvimas politikoje yra politikos subanalinimas, jos pavertimas pelno šaltiniu uždarai grupei žmonių.

Beveik dešimtmetį kompanijai „Tele2“ Lietuvoje vadovaujantis Petras Masiulis įsitikinęs: mobiliojo ryšio paslaugas už mažiausią kainą teikiantis operatorius gali pasiūlyti ir geriausią kokybę.

Tenka tik stebėtis, kad dar nepatekome į visišką chaosą, kad dar esame nepriklausomi.

Socialdemokratų siekis suderinti opozicinių partijų veiklą, sukurti efektingesnį mechanizmą rinkimų kovoje (korektiškai susitariant netrukdyti vienas kitam), suformuoti įgūdžius bei patirtį būsimiems santykiams po rinkimų į Seimą buvo racionalus. Tikslas – iš anksto pasiruošti galimiems naujų valdančiųjų junginiams bei konkrečiai jų veiklai.

Iš anksto ir laiku – atsakingos politikos principas, kai į valdžią žiūrima kaip į galimybę ją panaudoti visuomenės labui.

Bet visuomenė yra tokios būsenos, kai kiekvienas į kitus žiūri per įtarumo ir net pavydo akinius.

Nemažai žmonių Darbo partijoje mato savo trumpalaikių ir labai žemiškų svajonių išsipildymą – vakar buvau bedarbis, o su šia partija gal gausiu darbo, turėsiu užsiėmimą.

Normalioje valstybėje partijos neskirsto darbo vietų, tad taip mąstantis žmogus tiesiog parduoda savo politines bei ideologines vertybes „dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto“.

Bet Lietuvoje taip jau yra. Dvidešimt metų politikoje vyravo ne atsakingas požiūris į valstybę, o chaotiškas santykių aiškinimasis tarp valdančiųjų ir opozicijos, kai gerai buvo tik tai, kas tuo metu atitiko valdančiųjų interesus. Per tiek laiko užaugo didelis būrys rinkėjų, kuriems atrodo, kad politika tėra asmeninės naudos šaltinis ar tiesiog verslas.

Tenka tik stebėtis, kad dar nepatekome į visišką chaosą, kad dar esame nepriklausomi. Nors tokia nepriklausomybė, kai visuomenė demonstruoja abejingumą politikos procesams, kai balsuojama už garsiau rėkiantį ir saldžiau žadantį, irgi tėra iliuzija.

15min • 2012 m. birželio 29 d.

Jau kurį laiką „Tele2“ reklamose bandoma įpiršti, kad visų trijų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių kokybė yra panaši. Įrangą modernizuojanti ir 3G ryšio tinklą aktyviai plečianti „Tele2“ tikisi, kad jau greitai jų ryšio kokybė bus net geresnė nei pagrindinių konkurentų.

42 metų P.Masiulis interviu „15min“ pripažįsta, kad kelias į rinkos lyderius buvo nelengvas. Svarbiausia buvo neprarasti tikėjimo, kad gali pasiekti užsibrėžtą tikslą, motyvuoti save ir kitus darbuotojus.

– „Tele2“ Lietuvoje vadovaujate jau beveik dešimtmetį. Kaip ši kompanija pasikeitė jūsų vadovavimo laikotarpiu?

– Jau man atėjus buvo surinktas labai geras kolektyvas, didelė dalis jo dirba čia iki šiol. Pagrindinis skirtumas, palyginti su šiuo metu, buvo įmonės mentalitetas. Tuomet atrodė svarbu sekti lyderį, o ne patiems tapti lyderiu. Tokia buvo bendra nuostata, kad jei konkurentai yra didesni, jiems priklauso ir didesnė rinkos dalis.

Kalbėdami su skyrių vadovais pamąstėme: kodėl turėtume vilktis paskui kitus, kodėl mes negalime būti tie lyderiai? Reikėjo stengtis dirbti geriau negu konkurentai, suteikti žmonėms tai, ko jie nori, ir tokiu būdu veržtis į viršų.

Dabar tai atrodo gana elementarus kelias, bet pačioje pradžioje buvo daug galvosūkių, ko įmonė gali siekti. Tarkime, aktyvesnė rinkodara ir drąsesni veiksmai visada sulaukia konkurentų atsakymų. Buvo sunku prognozuoti, kaip rinka vystysis, kokiu būdu ji augs, kokią įtaką kainų mažėjimas turės pelningumui. Pasirinkome drąsų kelią ir įsitikinome, kad tas kelias yra teisingas.

– Veikiausiai ir pats anksčiau neretai nugirsdavote, kad „Tele2“ kokybė yra labai bloga, klientai dėl to bėgdavo pas konkurentus. Kada pajutote, kad ši nuomonė keičiasi?

– Man atėjus, pirmas tikslas buvo atgauti vartotojų pasitikėjimą. Nes pačioje pradžioje, kiek prisimenu, darytas tyrimas parodė, kad net 80 proc. vartotojų turėjo tikslą išeiti iš „Tele2“. Tai buvo žiaurus tikslas.

Lūžis, sakyčiau, buvo maždaug 2007 metais, kai klientų skaičiumi aplenkėme konkurentus. Tada jau buvo aišku, kad klientai renkasi mus ir jie yra patenkinti. „Tele2“ tuomet tapo ir labiausiai mėgstamu operatoriumi, labiausiai rekomenduojamu tarp draugų. Tai yra labai svarbus dalykas.

Tam pasiekti prireikė maždaug 4 metų. Visą laiką sunkiausia buvo tikėti, kad gali tai pasiekti. Kartais atrodė,

P.Masiuliui dabar pačiam keista, kodėl prieš dešimtmetį buvo sunku pasiryžti siekti rinkos lyderio karūnos.

J.Kalinsko nuotr.

Šiuo metu „Tele2“ pelno dalis sudaro apie 40 proc. visos rinkos pelno, tad mes turime visas galimybes investuoti į kokybę. kad viską darai teisingai, o žmonės vis tiek nesirenka „Tele2“. Taigi sunkiausia buvo psichologiniai dalykai – patikėti, kad eini teisingu keliu ir ištikimai laikytis savo strategijos.

– O maloniausia buvo sužinoti, kad turite daugiausia klientų?

– Vienas iš momentų, bet ne pagrindinis. Man svarbiausia buvo, kad per visas tas problemas, sunkius metus susiformavo tvirta savarankiškų žmonių komanda, kuri atlieka savo darbą sąžiningai, su meile.

– Klientų skaičiumi „Tele2“ yra bene sparčiausiai augantis Lietuvos

operatorius. Ar tam yra riba? Koks yra dabar jūsų tikslas, motyvacija?

– Mūsų tikslas dabar yra tapti kokybiniu lyderiu. Kad „Tele2“ klientai būtų įsitikinę, jog jie turi geriausios kokybės paslaugas. Turint omenyje, kad šiuo metu „Tele2“ pelno dalis sudaro apie 40 proc. visos rinkos pelno, mes turime visas galimybes investuoti į kokybę.

– Bet mažiausia kaina išliks?

– Be abejo.

– Ar dėl mažų „Tele2“ kainų ir bendrovės darbuotojai uždirba mažiau, o bendrovė taupo visur, kur įmanoma?

– Nuo 2000 metų bendrovėje pasikeitė labai nedaug darbuotojų, 2010 metais „Tele2“ buvo pripažinta geriausiu darbdaviu, pernai užėmė antrą vietą, tad, sakyčiau, kad tikrai ne. Mes

Taupus įkūrėjas Priešais P.Masiulio darbo stalą kabo vienas seniausių reklaminių „Tele2“ plakatų su kompanijos įkūrėjo Jano Stenbecko basetų veislės šunimi Lotharu. Jis ilgą laiką buvo „Tele2“ simbolis.

„Pačioje pradžioje tai buvo pinigų deginimo verslas. Kad nereiktų samdyti aktorių reklamai, kompanijos įkūrėjas nurodė naudoti jo šunį“, – sunkią kompanijos pradžią prisiminė P.Masiulis.

J.Kalinsko nuotr.

Komentaras ras

Verslas | 11

15min • 2012 m. birželio 29 d.

kaina nebebus svarbiausia – Modernizuojate tinklo įrangą. Ar esate išsikėlę tikslų dėl 3G, pavyzdžiui, kitąmet padengti visą Lietuvą?

– Tokio tikslo nėra, bet kažkas panašaus gali būti. Dabar mūsų 3G padengiamumas siekia apie 63 proc. Lietuvos teritorijos ir turėtų didėti link 100 proc., jei išmanieji telefonai bus vis aktyviau naudojami ir jų skvarba smarkiai augs. Dabar skvarba siekia 17–18 proc., ne daugiau. Jei būtų 60 proc. skvarba, aktyviau būtų naudojami planšetiniai kompiuteriai, tai būtų tiesiog būtina paslauga žmogui, kad jis, kur bebūtų, galėtų naršyti. Atrodo, kad link to juda vartojimas ir mes labai sparčiai plečiame savo tinklą, kiekvieną savaitę statome po 2–3 bazines stotis. Visuose miestuose jau galima naršyti, padengiame ir mažesnius miestelius.

Bet dar žiūrėsime, ar iš tiesų juose reikia žmonėms tokio ryšio.

Kitas niuansas – 4G technologija. Jei staiga sparčiai pradėtų daugėti aparatų, kurie naudos 4G, mes 3G tinklo plėtimą prašoktume ir eitume link 4G. Viskas priklauso nuo vartotojų.

Bet kokiu atveju, vartotojui svarbu ne ryšio stiprumo padalų skaičius, o jo kokybė, interneto greitis. Taigi mes tolygiai plėtojame ir perdavimo technologijas, kad ryšys veiktų kokybiškai.

– Kada numatote žengti į 4G? – Šiais metais, mes jau pasiruošę, tik dar laukiame reikiamų dokumentų. Pradėsime

stengiamės, kad mūsų atlyginimai būtų didesni, negu rinkos vidurkis.

– Kalbama, kad „Tele2“ Kainodaros skyrių sudaro vienas žmogus, kurio darbas yra sekti konkurentus ir planuoti mažesnes kainas. Ar tai tiesa?

– Pas mus yra 96 darbuotojai, kurie žiūri, ar tik kas nors nepasiūlo žemesnės kainos už mus – visi tai daro, nes kaina yra pats jautriausias ir svarbiausias klausimas.

– Ar buvo kainų karų, kuriuos pradėjote jūs, o ne konkurentai?

– Taip, pačioje pradžioje. „Tele2“ vos atsiradusi inicijavo žymų kainų sumažinimą. Ir tada prasidėjo: jei konkurentai mažina kainą, ir mes sumažiname. Arba jei įvedame naują paslaugą (pvz., mobilųjį internetą), iškart pasiūlome už mažesnę kainą nei buvo.

– Kokia būtų mažiausia skambučio, SMS, megabaito kaina, kurios jau nedrįstumėte mažinti, nes neapsimokėtų?

– Sunku pasakyti, nes apie tą kainų dugną jau šnekama kokius 5 metus ir kiekvienais metais po 15 proc. kainos mažėja, o to dugno vis nematyti. Negalėčiau pasakyti, kokia ta kaina.

Išlaidos mobiliajam ryšiui sudaro labai mažą išlaidų dalį bendrame portfelyje vartotojams ir įmonėms. Taigi ar 3, ar 5, ar 1 centas, vartotojui nesudaro didelio skirtumo, nes jis laisvai gali išsimokėti. Dėl to tas kainų mažėjimas nėra toks jau reikšmingas.

– Konkurentai pastaruoju metu prabilo apie tai, kad ateityje bus siūlomi paslaugų paketai, kuriuos užsisakius bus galima šnekėti, siųsti SMS ir naudotis mobiliuoju internetu kone neribotai. Kaip jūs vertinate tokią galimybę?

– Priklausys nuo to, kas bus patogu vartotojams. Manau, kad dabar apie tai kalbėti

dar anksti, nes žmonėms mobilusis ryšys nėra tokia svarbi sfera, kad jie tiksliai analizuotų, kiek jiem reikia minučių, kiek SMS – jie neperka šitų paslaugų atskirai, jie perka bendrai.

P.Masiulio dosjė Vardas: Petras Masiulis Gimimo data: 1969 m. rugpjūčio 6 d.

Išsilavinimas: 1994 m. Vilniaus universitetas, Verslo administravimo magistras 1995 m. Vilniaus universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas: magistro diplomas 1997 m. Olborgo universitetas (Danija): Tarptautinio verslo MBA (Master of Business Administration) diplomas Darbo patirtis: 2003–dabar: „Tele2 Lietuva“ generalinis direktorius 2000 – 2002 m. „Colgate Palmolive“ padalinio Baltijos šalims rinkodaros vadovas 1999 m. „Colgate Palmolive“, produktų grupės vadovas 1997 m. „Colgate-Palmolive“, produkto vadovas 1996 m. „Colgate-Palmolive“, asistentas Šeima: Žmona Alanta.

Vaikai: Gabrielius ir Mykolas

Apie tą kainų dugną jau šnekama kokius 5 metus ir kiekvienais metais po 15 proc. kainos mažėja, o to dugno vis nematyti. mažesniuose miestuose, kur dažniai neužimti. Penkiuose didžiuosiuose miestuose 4G tinklą galėsime paleisti tik nuo 2014 metų.

– Telefonai pastaruoju metu iš „nemokamų“ tapo „išperkamaisiais“. Ar prie to jau reiktų pratintis, ar ateityje dar grįš telefonai „po litą“?

– Žmonės taip pasirinko. Tam tikru etapu galiojo keli pasiūlymai, kur vienu atveju reikėjo mokėti didesnį mėnesinį mokestį, bet telefonas yra nemokamas; arba mokėti šiek už telefoną, bet mažesni pokalbių tarifai. Žmonės pasirinko pigesnius pokalbius ir šiek tiek mokėti už telefoną.

Dabar, kiek žinau, visi trys pagrindiniai operatoriai daugiausia ir siūlo tuos planus, kur už telefoną yra tam tikras mokestis, bet už tai siūlomi mažesni tarifai.

12 | Tyrimas

15min • 2012 m. birželio 29 d.

Seksas būtinai Bandymas išsiaiškinti, kaip kuriamas europinis elitinių prostitučių tinklas Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

„Labas, saule, esi graži ir seksuali panelė. Kol esi jauna, turiu tau intriguojantį ir labai pelningą pasiūlymą. Per savaitę gali uždirbti nuo 2000 iki 5000 eurų. Italy, France. Kelionei pinigų paskolinu“, – tokį laišką gavo savaitraščio „15min“ žurnalistė, vos spėjusi užsiregistruoti pažinčių portale.

Sandra prisistačiusi mergina tikina, kad aukštos klasės prostitute dirbo trejus metus.

Gandai, kad interneto lankose galima sulaukti panašių ir ne itin padorių darbo pasiūlymų, sklandė ne vienerius metus, todėl panūdo tuo įsitikinti pačiai.

Kas ieško, tas randa Pažinčių svetainėje Pazintys.lt užsiregistravau gegužės 31-ąją. Įdėjau kelias nuotraukas iš kelionių ir vieną – su klasikiniu švarku, parašiau, kad mėgstu svajoti, keliauti, fotografuoti, klausytis muzikos, sportuoti. Jau kitą dieną iš Sandra pasivadinusios merginos gavau laišką su pasiūlymu uždirbti daug pinigų.

Sandra vadinamųjų draugų anketoje neturėjo, tačiau jos anketa buvo gausiai lankoma. Mergina buvo įsidėjusi dvi nuotraukas su bikiniu. Savo kūno tipą ji apibūdino kaip „labai sexy“.

Buvo parašyta, kad 26 metų mergina – iš Klaipėdos, nors anketoje nurodyta, kad pastarąjį kartą ji prisijungė būdama Vokietijoje.

Apsimečiau, kad susidomėjau pasiūlymu, todėl ji parašė savo „Skype“ kontaktus. Pradėjome bendrauti per šią interneto pokalbių programą.

Netrukus paaiškėjo, kad Sandra dirba didelėje eskorto agentūroje. Kokioje – neatskleidė, tik patikino, kad ji – rimta, o klientų bei agentūroje dirbančių merginų – labai daug.

Ne palyda, o „seksas būtinai“ Nors žodynuose eskortas apibūdinamas kaip „iškilminga palyda“ arba „palyda su apsauga“, dabar šis tarptautinis žodis reiškia ką kita. Eskortas – tai aukštos klasės prostitucija.

Eskorto esmė, anot Sandros, tokia: Lietuvoje reikia pasidaryti erotinę fotosesiją. Visa tai – už 250 eurų. Pinigų, jei reikia, paskolina agentūra. Vėliau agentūra paskolina pinigų lėktuvo bilietams į Prancūziją arba Italiją, taip pat viešbučiams, transportui.

Skristi galima kada nori, bet ne mažiau nei dviem savaitėms. Būsimoji palydovė kartu su eskorto agentūros darbuotoja apsistoja 4–5 žvaigždučių viešbučiuose. Gauna SMS iš vadinamosios administratorės, kurios, anot Sandros, palydovei matyti nereikia.

Administratorė žinutėmis praneša, kelintą valandą kokie klientai ateis. Darbo

Palydovių verbuotoja neslepia, kad teks užsiimti prostitucija.

valandos – nuo dešimtos ryto iki antros nakties.

Naiviai pasiteirauju, ar lieka laiko miestams apžiūrėti. „Ne, skrendi dirbti, laisvo laiko nėra. Iš viešbučio gali išeiti nebent šalia kažkur į parduotuvę, nes adminė gali parašyti, kad klientas bus po 15 minučių, ir turi perimti“, – atsako mergina.

Klausiu Sandros, ar eskortas – tai konsumacija, paplitusi Pietų Europoje. At-

Jei mergina gerai atrodo, daro daug extrų, tai per 14 dienų gali užsidirbti 17 000 Lt. sakymas: „Ne, konsumacija – tai bare reikia gerti. Šūdinas darbas, susivarysi sveikatą, ir pinigai maži“. Klausiu atviriau: „O eskortas tai čia seksas būtinai, ar galima šiaip, nežinau, laiką leisti su klientais?“ Mergina neslepia – seksas būtinai. „Jei mergina gerai atrodo, daro daug extrų, tai per 14 dienų gali užsidirbti 17

000 Lt“, – toliau darbu Pietų Europoje gundo Sandra ir kelis kartus pasiteirauja, ką galėčiau daryti iš extrų. Extros – tai, ką mergina sutinka daryti su klientu be tradicinio sekso: analinis ir oralinis seksas, „auksinis lietus“ ir pan.

Už extras mokama papildomai mažiausiai 50 eurų.

Mergina pasidomi, kiek man metų, koks ūgis ir svoris, prašo atsiųsti nuotraukų, kuriose būtų matyti figūra – su bikiniu arba apatiniu trikotažu. Pameluoju, kad atsiųsiu vėliau. Ji pameluoja, kad tų nuotraukų niekur nenaudos, tik pažiūrės.

Klientai – vedę vyrai Sandra teigia, kad pati tokį darbą dirbo trejus metus. „Nieko sunkaus, gauni didelius pinigus, niekas nežino, kuo užsiimi, nemato. Padirbi kokius trejus metus, pasitaupai ir susikuri ateitį, mergyt.

Kas protinga, atsidaro verslą kokį“, – protina sąvadautoja.

Klientus, anot merginos, reikia prisijaukinti pačiai. Dėl to, nuvykus į Prancūziją arba Italiją su agentūros darbuotoja, kurios funkcija šiame versle taip ir lieka neaiški, traukiniais keliaujama iš vieno miesto į kitą, iš vieno viešbučio į kitą. Tuomet apsižiūri, kur geriausiai sekėsi, ir gali susiplanuoti kitos kelionės

Tyrimas | 13

15min • 2012 m. birželio 29 d.

Prostitutės savo paslaugas reklamuoja specialioje interneto svetainėje.

maršrutą. Klientai, kaip teigia Sandra, – dažniausiai vyrai nuo 27 iki 47 metų. Tokie, kurie, atrodo, galėtų rasti moterų ir už dyką. Tačiau mergina teigia, kad ne visi tą sugeba, be to, daug jų – vedę.

Ką su klientais veikti? Sandra atskleidžia scenarijų: „Ateina klientas, paimi iš jo pinigus ir siunti į dušą; kai ateina apsiprausęs, tu jau lauki jo seksualiai atsisėdusi ant kėdės, prie palangės arba lovoje.“ Kas vyksta toliau, mergina nutyli, bet paklausta patikina, kad klientai naudoja prezervatyvus. Išskyrus oralinį seksą. Dėl to iš sekso turų į Lietuvą grįžusios merginos visada pasitikrina, ar neužsikrėtė lytiškai plintančiomis ligomis.

Nelegalu ne tik Lietuvoje Prašau Sandros supažindinti su kokiomis nors merginomis, kurios jau dirba šį darbą – kad daugiau papasakotų, duotų patarimų, tačiau Sandra griežta: „Jokių kalbų, mergyt, visi klausimai čia, „Skype“.“ Atkertu, kad baisu pasitikėti, kai nematau ir nepažįstu žmogaus. „Kas nerizikuoja, tas negeria šampano. O gal tu mentė ar žurnalistė. Juk LT tai nelegalu, mergyt“, – atrašo ir prideda šypsenėlę.

Tai nelegalu ir Italijoje, ir Prancūzijoje, tačiau Sandra guodžia, kad „mentai ten nieko nedaro, nes jei būtų taip drausminga, niekas juk neskraidytų dirbti tokio darbo“.

Paliekama 50 proc. uždarbio Kaip reaguoja viešbučių administracija, kai pas merginą per dieną ateina po kelis vyrus, o iš numerio sklinda ne patys švenčiausi

Gresia baudos ir kalėjimas Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis tokius skelbimus, kuriuose merginos siūlo eskorto paslaugas, o paslaugų aprašymas – erotinio pobūdžio, vadina administraciniu teisės pažeidimu, numatytu LR ATPK 182 (1) str. „Vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis“.

Vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo 300 iki 500 Lt. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt arba administracinį areštą iki 30 parų.

Tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Tokių atvejų kasmet užfiksuojama nemažai: 2011 m. surašyta 417 protokolų, šiemet iki birželio 11 d. surašyti 137 protokolai.

Kai kurios palydovės turi savo interneto svetaines.

Jose galima rasti ir buvusių klientų atsiliepimų. garsai? Pasitaiko, kad neapsikentusi administracija paprašo pakeisti viešbutį. Jei ką, reikia rašyti administratorei SMS, ir ji greitai nurodys, kur persikelti.

Administratorei, anot Sandros, reikėtų skųstis ir tada, jei klientas nesumoka pinigų. Dėl to palydovė turėtų pinigus pasiimti prieš suteikdama paslaugą. Mergina pati turi prižiūrėti buhalteriją: kiek klientų atėjo, kiek ji uždirbo, kiek išleido viešbučiui, taksi, traukinių bilietams. Tuomet agentūra apskaičiuoja, kiek pinigų mergina turės jai sumokėti. Šiuos pinigus reikia pervesti per „Western Union“. Merginai paliekama 50 proc. uždarbio, nors visą juodą – tiesiogine to žodžio prasme – darbą atlieka ji.

Pasiteirauju, ar yra koks nors apsaugininkas, kuris galėtų apginti nuo kliento, jei šis elgtųsi agresyviai. Tokio, Sandros teigimu, nėra, nes tokių atvejų dar nebuvę.

Gražios ir išsilavinusios Kadangi vis tiek prašau nurodyti bent vieną interneto svetainę, kad galėčiau pasidomėti, ar eskorto agentūra rimta, Sandra atskleidžia vieną adresą: www. escortseu. tv. Mergina patikina, kad tokių svetainių agentūra turi ir daugiau, tačiau, norėdama sužinoti jų pavadinimus, turėčiau jai atsiųsti savo apsinuoginusios nuotraukų.

Akis už akį.

Svetainėje agentūra prisistato kaip tarptautinė eskorto agentūra, įsikūrusi Londone ir turinti ryšių su didžiausiais Europos miestais. Darbuotojos ten vadinamos palydovėmis. Teigiama, kad jos – jaunos, žemiškos, gražios, išsilavinusios. Patikinama, kad laikas, praleistas su palydovėmis, bus geriausias, kokį yra tekę turėti.

Biuras dirba kiekvieną dieną nuo 10 val. ryto iki pirmos valandos nakties. Viešai prieinami kontaktiniai duomenys, tačiau teigiama, kad mobiliuoju telefonu galima tik siųsti SMS. Turai, apie kuriuos kalbėjo ir Sandra, šios eskorto agentūros rengiami Graikijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje, tačiau neįvardijama, kokie jie.

Pusnuogės prekės Svetainėje nenurodoma ir kokias paslaugas siūlo palydovės, tačiau erotiška merginos, apsirengusios šilkiniais atvirais naktiniais, nuotrauka pagrindiniame svetainės puslapyje šį tą pasako. Kaip ir kartais pasirodanti

svetainės reklama, kurioje pozuoja nuoga atsigulusi mergina, o šalia jos blyksi angliškas užrašas „Merginos iš Europos“.

Be to, yra viešai prieinamos vienuolikos merginų anketos, kur palydovės labai nedviprasmiškai pozuoja nei nuogos, nei apsirengusios – su peršviečiamomis kelnaitėmis, kojinėmis ir aukštakulniais. Nurodytas šių merginų amžius, ūgis, svoris, plaukų ir akių spalva, kūno duomenys. Apie pagrindiniame svetainės puslapyje minėtą išsilavinimą – nė žodžio.

Viena jų – šviesiaplaukė Vlada, tikėtina, galėtų būti lietuvė. Tačiau Sandra teigia, kad merginų vardai čia – išgalvoti. „Tu galėsi būti Nataly“, – pasiūlo ji.

Sandra patikina, kad merginų anketas mato tik svetainėje užsiregistravę nariai iš kitų šalių, todėl Lietuvoje lietuvių merginų anketų pamatyti negalima – blokuojami IP adresai.

Siūlo paslaugas ir Lietuvoje „Google“ informacinėje sistemoje įvedusi raktažodį „eskortas Lietuva“ netrukau rasti, jog ir tėvynėje merginos siūlo savo paslaugas. „Gana jauna brunetė Vilniuje siūlo palydos apsaugą“, „Jauna šviesiaplaukė nepriklausoma palyda Vilniuje“ – tokių ir panašių skelbimų apstu. Neįvardytų paslaugų kaina – panaši kaip ir užsienyje: 200 eurų už dvi valandas arba 120 eurų už valandą. Merginos įsidėjusios nuotraukas nuoga krūtine arba su itin seksualiu apatiniu trikotažu.

Kai kurios palydovės turi savo interneto svetaines. Jose galima rasti ir buvusių klientų atsiliepimų. Štai anglakalbis Ludo palydovei Evai dėkoja už suteiktą malonumą su ja kalbėtis, ją liesti, su ja mylėtis. Samas porina, kad į Vilnių norisi grįžti vien dėl šios merginos, kuri gali išpildyti visas seksualines fantazijas.

Komentaras

Algė Budrytė redakcija@15min.lt

Pingantis euras ir kiti pavojai Gera žinia, šią savaitę atskriejusi iš Lietuvos banko, – mūsų šalies finansų sistema yra stabili. Tokią išvadą leidžia daryti 37 finansų institucijų apklausos rezultatai. Bet blogos žinios ir toliau sklinda iš Vakarų.

Peno apmąstymams teikia neseniai pasirodęs TVF tyrimas, apibendrinantis 147 pasaulio bankų krizes nuo 1970 iki 2011 metų. Viena išvadų skelbia, kad rugsėjis yra labiausiai tikėtinas mėnuo finansų griūčiai prasidėti. Negana to, garsūs pasaulio ekonomistai netikėtai ir vėl pažėrė aliuzijų į sunkiausią JAV Didžiosios depresijos tarpsnį – 1931 metus.

Savaitės pradžioje Kipras tapo penktąja euro zonos nelaimėle, įkandin Ispanijos oficialiai paprašiusia finansinės pagalbos savo bankams vaduoti.

Greito proveržio gesinant pasaulio ekonominių negerovių židinį – Europos skolų krizę ir jos užkrato kaustomų finansų institucijų problemas – artimiausiu metu nematyti. Finansų rinkų žaidėjai mažai ko tikisi ir iš naujausio ES viršūnių susitikimo.

Niūrių pasaulio finansų rinkų nuotaikų kontekste Lietuva, neseniai kiek prasišlavusi bankų sektorių, atrodo pakankamai gerai pasiruošusi naujiems sukrėtimams. Tačiau sausiems iš vandens išbristi nepavyks. Antai jau kuris laikas gyvename su žemyn sliuogiančiu euru (litu). Ar tai skausminga?

Valdžios atstovai akcentuoja, kad visa Lietuvos užsienio skola yra apdrausta nuo valiutų svyravimo rizikos. Centrinė valdžios skola JAV doleriais siekia per 15 mlrd. Lt (beveik 40 proc.), tad gerai, kad tokia rizika buvo eliminuota. Kita vertus, apsidraudimas kainuoja, o ypač didėjant įtampai finansų rinkose. Turint galvoje, kad dar šiais metais Lietuva gali skolintis užsienyje, didesnių apsidraudimo išlaidų greičiausiai nepavyktų išvengti. Nors šiuo požiūriu yra aktualiau ne tiek skolinimosi valiuta, kiek galimybė pasiskolinti apskritai.

Viena išvadų skelbia, kad rugsėjis yra labiausiai tikėtinas mėnuo finansų griūčiai prasidėti. Žvelgiant į užsienio prekybos tendencijas, palyginti su JAV doleriu silpstantis euras yra labiau žalingas nei naudingas Lietuvai, nes už „žaliuosius“ perkame daug daugiau prekių nei parduodame.

Vien tik už JAV dolerius įsigyjame energetines žaliavas. SEB apskaičiavimais, šių metų pirmąjį ketvirtį iš JAV dolerio atsiskaitymų zonos (JAV ir NVS šalių) Lietuva importavo prekių už 3,6 mlrd.

Lt daugiau nei eksportavo. Tuo tarpu prekių eksportas į euro atsiskaitymų zoną (euro zoną, Daniją, Bulgariją ir Latviją) buvo vos 0,6 mlrd. Lt didesnis nei importas.

Paprasti piliečiai smunkančio euro (lito) pasekmes patiria gaudami didesnes sąskaitas už dujas ir šildymą bei vėpsodami į brangstančias tam tikras prekes ir paslaugas.

Vargu ar daugeliui perkamosios galios praradimą kompensuoja net ir didinami atlyginimai ar perlaidos iš užsienio, nors pastaraisiais metais jų apimtys pastebimai padidėjo. Padidėjo jau vien dėl to, kad skaičiuojant menkstančiais eurais (litais), finansinė parama svarų sterlingais ar JAV doleriais (iš lietuvių emigrantų pamėgtų Didžiosios Britanijos ar JAV) išaugo.

Artimiausiu metu euras ir toliau silpnės. Svarbu, kad ES pareigūnai neleistų istorijai kartotis ir rugsėjis nedrioksteltų su kur kas skausmingesnėmis euro krizės pasekmėmis finansų sektoriui ir visai pasaulio ekonomikai.

14 | Savaitės interviu

Kazys Starkevičius: Mūsų žemės ūkis geriausias

Brangesni lietuviški obuoliai prieš pigesnius lenkiškus turėtų laimėti kokybe, įsitikinęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Vakarais morkas ravintis politikas tiems, kurie pyksta dėl didelių maisto kainų, siūlo sekti jo pavyzdžiu – pasisodinti nedidelį daržą.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt – Lietuviai juokauja priklausantys antrai ar trečiai kartai nuo žagrės. Žemės ūkis ne vieną amžių maitino mūsų krašto gyventojus. Ar didelę dalį mūsų ekonomikos jis dabar sudaro? – paklausė „15min“ K.Starkevičiaus.

– Geriausias rodiklis buvo per krizę: 2010 metais žemės ūkis augo beveik 2 proc., nors bendras kritimas siekė 15 proc., o statybų sektorius smuko net 45 proc. Žemės ūkis sukuria 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Mūsų eksporto augimas pernai viršijo 30 proc. Tai rodo milžinišką potencialą.

Eksporto rinką sudaro net 123 pasaulio šalys. 60 proc. mūsų žemės ūkio produkcijos eksporto tenka Europos Sąjungos (ES) narėms, 40 proc. – kitoms šalims. Iš tų 40 proc. trečdalis eksporto eina į Rusiją. Dabar jos rinka – labai svarbi ir džiugina, nes yra moki.

Bet ieškome alternatyvų. Su Kinijos viceministru pasirašėme bendradarbiavimo sutartį 2012–2013 metams. Jis atvyko su gera žinia – importuos mūsų žuvų produktus, konservus. Tikimės, kad dar šiemet galėsime eksportuoti į Kiniją mėsos ir pieno produktus.

Auga vartojimas ir vidaus rinkoje.

Dar būtina stiprinti gyvulininkystę, pienininkystę.

Įregistruota 111 tūkst. ūkininkų, tačiau ūkininkauja tik apie 60 tūkst., nes dalis yra užsiregistravę dėl tam tikrų lengvatų, pavyzdžiui, statant namą.

Ypač daug ūkininkų Vilniaus krašte, kuris nepasižymi gerais ekonominiais rodikliais. Įvedėme privalomą gyvulių skaičių – deklaruojant žemę reikės turėti bent 0,1 sutartinio gyvulio (vyresni nei 2 metų galvijai, vyresni nei 6 mėnesių arkliai prilyginami 1 sutartiniam gyvuliui, paršavedės – 0,5, vištos dedeklės – 0,014 sutartinio gyvulio, – aut. past.).

Svarbiausia šių pokyčių priežastis – noras nesukurti naujos socialinių išmokų per žemės ūkį sistemos. Jau turime vieną neįveiktą sistemą per Socialinių reikalų ir darbo ministeriją. Už tai, kad kartą nušienavai žemę, šiemet galėjai gauti 400 Lt. Sąnaudos – daugiausia 150 Lt. Jei taikomos aplinkosauginės priemonės priežiūrai – dar 266 Lt. Ganykloje reikia kažką ganyti, o iki šiol ganė žiogus ir kitus gyvūnėlius. Grūdų užauginame kasmet per 3 mln. t, o rekordiniais 2010-aisiais eksportavome net 1,7 mln. t. Bet ūkiniu požiūriu tai nėra geras rodiklis. Grūdai tėra žaliava didesnei pridėtinei vertei kurti.

Skatinsime pieninių ir mėsinių gyvulių, avių įsigijimą, kad būtų sukuriama kuo daugiau pridedamosios vertės.

– Džiaugiatės, kad eksportas auga, ieškote naujų rinkų. Kuo Lietuva gali suvilioti kitas, ypač tolimesnes, šalis?

– Galime vilioti produkcija iš žalio slėnio. Naudojame mažiau pesticidų ir herbicidų, mūsų žemė nėra tokia užteršta. Viskas, kas užauginama, yra geresnės kokybės. Neauginame genetiškai modifikuotų kviečių, kitų kultūrų.

Tai yra aukščiausias kokybės ženklas, išskiriantis iš kitų valstybių.

Neauginame genetiškai modifikuotų kviečių, kitų kultūrų. Tai yra aukščiausias kokybės ženklas, išskiriantis iš kitų valstybių.

Pirmoje vietoje paminėčiau pieno produktus, jautieną, kiaulieną, kurios didelę dalį išvežame. Į Angliją eksportuojame vištų krūtinėles, į Kiniją – vištų kojas, viskas išsiskirsto. Pieno produktų pasigaminame 167 proc. savo poreikių, vištienos – per 200 proc., vienintelė, kurios trūksta, – kiauliena, patenkiname tik 52 proc. poreikio.

– Kodėl aukštesnio pragyvenimo lygio šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, daugelis maisto produktų kainuoja tiek pat ar mažiau nei Lietuvoje?

15min • 2012 m. birželio 29 d.

K.Starkevičiaus dosjė Gimė 1956 m. liepos 23 d.

K.Starkevičius siūlo eksperimentą – sumažinti PVM būtiniausiems maisto produktams ir pažiūrėti, kas iš to išeis.

I.Gelūno nuotr.

Po studijų Vilniaus universiteto Istorijos fakultete dirbo Lietuvos mokslinės techninės informacijos instituto Kauno filiale. Vėliau grįžo į universitetą, tik pasirinko teisės studijas.

1985–1995 m. dirbo Kauno vykdomojo komiteto ir savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėju, porą metų ėjo savivaldybės administratoriaus pareigas.

1997 m. paskirtas Kauno apskrities viršininku, 2000–2001 m. ir 2003– 2004 m. buvo Kauno miesto pirmasis vicemeras. Nuo 2004 m. renkamas į Seimą.

2008 m. gruodį paskirtas žemės ūkio ministru.

Pomėgiai. Fotografija, knygų skaitymas, kaimo darbai. Moka anglų ir rusų kalbas. Šeima. Žmona Rasa – ūkininkė.

Turi dvi dukras ir sūnų. Živilė dirba Mykolo Romerio universitete, Raminta – Tilburgo (Nyderlandų Karalystė) universiteto studentė, Kazimieras – mokinys.

– Gamybos kaštai vienodi tiek Anglijoje, tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje. Pas mus nebent darbo jėga pigesnė.

Mes kol kas neturime tikros kooperatinės gamybos, tik supirkimo kooperaciją.

Neturime nė vieno pigaus prekybos tinklo. Kai kurie tik deklaruoja esantys pigūs.

– O kodėl ūkininkų auginami vaisiai ir daržovės brangesni nei obuoliai ar pomidorai, kurie iki mūsų parduotuvių keliauja tūkstančius kilometrų?

– Savo obuoliais negalime patenkinti viso poreikio, tik 70 proc. Iš tolimų šalių atvežami obuoliai kokybiškai nukenčia, nes juos reikia labiau chemiškai apdoroti. Dėl didelio kiekio prekybininkai laimi, nes atsiveža pigesnių, bet tikrai ne sveikesnių.

Norėtųsi, kad bent patys apsirūpintume pirmo būtinumo vaisiais ir daržovėmis.

Galiu remtis savo šeimos pavyzdžiu: vakar grįžęs namo ravėjau daržą – dvi lysves morkų. Taip tik pailsėjau. Savaitgalį buvau komandiruotėje, viskas taip paaugo, ypač žolės.

JAV prezidento žmona Michelle Obama pradėjo propaguoti sveikas daržoves. Baltųjų rūmų skverelyje centrinė vieta skirta jos darželiui – ne gėlių, o daržovių. Augina ir virtuvėje naudoja.

Lietuvoje reikia tokių pavyzdžių. Daugelis turi savo sodybas ir būtų gerai, kad bent agurkų, pomidorų, svogūnų užsiaugintų. Reikia prisiminti, močiučių paklausti, kaip auginti.

Deja, yra socialinių išmokų sistema. Kaime susiduri su žmonėmis, kurie užaugo iš socialinių išmokų, neskiria žolės nuo daržovės. Jei pasisamdysite juos ravėti daržą, reikės mokyti elementarios abėcėlės.

Net sovietiniais metais taip toli nenueita.

Turėdavo sklypą – ir karvę, ir porą kiaulių užsiaugindavo. O dabar pasirūpina Vyriausybė.

– Džiaugiatės, kad žemės ūkis net sunkmečiu augo, bet mėsai, daržovėms nustatytas toks PVM, kad neapsimoka nei pirkti lietuvišką prekę, nei ją gaminti ar auginti.

– ES nėra vieningos sistemos. Lenkija taiko mažesnį pridėtinės vertės mokestį – 5–8 proc., žaidžia zloto kursu. Turi būti atskiras pirmo būtinumo produktų, kuriems PVM būtų mažesnis, krepšelis ir džentelmeniškas susitarimas su perdirbėjais bei prekybos tinklais, kad jie tuo nepasinaudos, nepakels kainų. Kitaip visi liksime prie suskilusios geldos.

Tegul būna eksperimentas – 5–8 proc.

PVM pirmo būtinumo prekėms: mėsai, vaisiams, daržovėms, tam tikriems pieno produktams. Jei matysime, kad prekybininkai ir perdirbėjai elgiasi nesąžiningai, reikėtų jį nutraukti.

– Ar pats dar spėjate paūkininkauti?

– Kai ministru nebuvau, daugiau galėjau nuveikti. Sėjos metu, kai ilgesni vakarai, grįžęs po darbo iki vėlumos dirbu traktoriumi. Per šitą sėją – keturis vakarus, o aštuntą jau darbe būdavau. Kartais draugai miestiečiai paskambinę klausia, ką darau. Sakau: važinėjuosi keturiais ratais. Visi įsivaizduoja, kad keturračiu. Apsidžiaugia: o, aš irgi turiu, gal galiu atvažiuoti? Sakau: ne, maniškis kitoks...

Dabar ūkis sudaro 300 ha. Šiemet jubiliejus – 20 metų, kai pirmą derlių nuėmiau. Ūkininkauti apsimoka, jei dirbi apgalvotai, išmanai ir myli darbą. Buvo visokių metų.

Labai sunku buvo iki narystės ES, kai nežinojome, kas, kur, kada, kaip bus.

Ministras tikina, kad lietuviška žemės ūkio produkcija yra geresnės kokybės nei užsieninė.

S.Žiūros/BFL nuotr.

Eksperimentas | 17

15min n • 20 2 2012 12 m. birželio 29 d.

: ar įmanoma iš jos išgyventi?

Per išpardavimus pirkti apsimoka, bet nuolaidos taip įtraukia, kad net nepajunti, kai išleidi daugiau nei planavai.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

A.Ufarto/BFL nuotr.

Šiais laikais Lietuvoje pragyventi už minimalų atlyginimą įmanoma, bet tas gyvenimas nebus nei turiningas, nei sveikas.

Biudžetas, deja, viršytas Po kelių dienų be išlaidų (saviapgaulė – tuo metu iš sąskaitos savarankiškai dingsta didesnės ar mažesnės sumos už mobilųjį telefoną, gyvybės draudimą ir kitas paslaugas, už kurias įsipareigojau atsiskaityti tiesioginio debeto būdu) savaitgalį išsiruošiu į didįjį apsipirkimą.

Prekybos centre palieku 11,55 Lt (nesijuokite, paprastai išleidžiu bent dvigubai daugiau, bet šįkart stengiuosi pataupyti), dar 4,5 Lt atiduodu ūkininkams.

Mėnesio viduryje skaudama širdimi sumoku litą už mašinos stovėjimą –

Kaip išvengti nereikalingų išlaidų ir sumažinti būtinąsias?

Auksinė taisyklė – vengti parduotuvių per akcijas, nes tuomet, vaikydamasis nuolaidų, dažnai įsigyji ne tik suplanuotų, bet ir tokių pigių, kad „tiesiog negali nepirkti“ daiktų.

Kita vertus, būtent išpardavimai ir akcijos gali padėti sutaupyti. Dažnai atpiginamos prekės, kurių vis tiek reikia (kruopos, aliejus, buitinė chemija, higienos priemonės), arba brangesni daiktai, kurių norisi, bet neišgali įsigyti (dviračiai, elektronika, drabužiai). Pakanka turėti būtinų daiktų sąrašą, o juos pirkti sulaukus nuolaidų.

Tokią išvadą padarė „15min“ žurnalistė, nusprendusi savo kailiu išbandyti, kiek kainuoja mėnuo kuklaus gyvenimo.

Neseniai bičiulis paklausė, kiek man užtektų, kad galėčiau pragyventi mėnesį?

Atsakiau, kad užtektų 800 Lt – dabartinio minimalaus atlyginimo. Tiesa, su daug išlygų: turėčiau gyventi nuosavame būste, atsisakyti automobilio, įvairių įsipareigojimų bankams ir draudimo bendrovėms.

Iš smalsumo nutariau patikrinti, ar mano optimizmas pamatuotas.

Elgetos priekaištai Eksperimento pradžia – gegužės 1-oji. Lietuvoje – poilsio diena, tad galėčiau sėdėti namie, graužti kažkada nusipirktus džiūvėsius, užgerdama arbata, ir taupyti. Bet tenka keliauti į miestą – kavinėje susitinkame su draugėmis aptarti atostogų planų. Už pusę arbatinuko mėtų arbatos palikau 3 Lt. Po antros „sausos“ dienos trečiąją truputį paišlaidauju: lyginimo lenta (seniai planavau įsigyti, o čia dar nuolaida), didžiulis maišas mėgstamų apelsinų (irgi su nuolaida – sekasi!) ir kilogramas obuolių atsieina 65,56 Lt. Vakare žygiuoju į filmą – netyčia į rankas pakliuvo kvietimas, bet po to (kokia blogybė kino teatrai prekybos centruose…) prasuku pro kosmetikos parduotuvę (16,6 Lt).

Kitą rytą draugas kviečia arbatos (vaišina). Šeštą dieną keliauju į naudotų knygų knygyną atsiimti rezervuotos knygos – išeinu su trimis (23 Lt – būčiau suplojusi gerokai daugiau, bet panaudojau sukauptus taškus). Prekybos centre pasičiumpu sulčiaspaudę (atpiginta), bet prie kasos paaiškėja, kad nuolaidos taikomos tik trintuvėms, taigi lengva ranka iškart grąžinu. Po kelių minučių apsidžiaugiu savo sprendimu, nes sąskaitoje randu gerokai mažiau pinigų nei tikėjausi turinti.

Aikštelėje prie mašinos pamatau ištiestą ranką: vidutinio amžiaus vyras prašo pinigų maistui. Kol kišenėje žvejoju centus (litų ir man reikės), pasigiria, kad „vakar surinko 8 litus ir nusipirko pieniškos sriubos“ (nieko sau gurmaniška sriuba, mintyse nustembu). Kai suberiu į delną kokius 30 ct, išgirstu priekaištą: „Taigi net duonai neužteks!“ Man net nespėjus sumoti, ką atsakyti, jis nuskuba prie kito vairuotojo.

Kaip suvaldyti išlaidas?

Patartina parduotuvėse lankytis rečiau – apsiperkant kartą per savaitę yra didesnė tikimybė išvengti pagundų išlaidauti neplanuotai. Labiau kontroliuoti pinigų srautą padeda ir grynieji – laikydami pinigus rankoje geriau matysite, kiek išleidžiate, be to, atiduoti banknotą psichologiškai kur kas sunkiau nei suvesti PIN kodą.

Gaukite dažnai lankomo prekybos tinklo nuolaidų kortelę ir kaupkite taškus – juos galėsite panaudoti, kai kišenėse pradės švilpauti vėjai.

Bandant pragyventi už minimumą teks pamiršti pasisėdėjimus kavinėse ir daug kitų malonių, bet nemažai kainuojančių pramogų.

BFL nuotr.

Didina iki 850 litų Vyriausybė ir profesinės sąjungos nerado sutarimo, kiek didinti minimalią mėnesio algą (MMA).

Profesinių sąjungų atstovai, protestuodami prieš Vyriausybės nenorą derėtis, neatvyko į Trišalės tarybos posėdį dėl MMA didinimo.Vyriausybės atstovai pareiškė, kad laikysis anksčiau Trišalės tarybos priimto sprendimo MMA didinti, bet pamažu.

Vyriausybė MMA nutarė didinti 50 litų iki 850 litų nuo rugpjūčio pradžios. Jeigu ekonomikos būklė leis, dar 50 litų iki 900 litų MMA padidės nuo 2013 m. sausio pradžios. Profesinės sąjungos reikalavo jau nuo liepos MMA didinti iki 900 litų.

paskaičiuoju, kad bauda piniginę gali palengvinti kur kas labiau. Dar 92,70 Lt pervedu už komunalines paslaugas. Laimei, dabar ne žiema – supločiau du ar tris kartus daugiau.

Saulėtą savaitgalio popietę susitikusi su bičiuliu pamaloninu skrandį porcija ledų – 5,50 Lt. Kitą dieną su drauge išbandome naują ledainę – sintetinio skonio ir kosminių spalvų gardėsis tikrai nebuvo vertas 6,4 Lt. Mašinos prietaisų skydelyje užsidegusi lemputė priverčia apsilankyti degalinėje (240,96 Lt).

Per kitą savaitę maistą perku šešis kartus – prireikia tai šio, tai to. Iš viso išleidžiu 58,05 Lt. Daugokai – jei būčiau apsiribojusi viena kelione į parduotuvę, kaip visada, būčiau prasisukusi taupiau. Porą kartų leidžiu sau pasmaguriauti ledais, užtat vieną sykį palikau vos 54 ct – už kelias morkas.

Paskutinę mėnesio dieną piniginė maisto parduotuvėje ir vaistinėje palengvėja dar 45,31 Lt. Laikas skaičiuoti mėnesio išlaidas – 897,64 Lt. Planas viršytas, bet susiveržusi diržą galėjau jį įvykdyti, o gal net išsiversti už 670 Lt – minimalią algą „į rankas“. Į šias išlaidas neįtraukiau įmokos bankui už butą, nes, gaudama minimalų atlyginimą, tikrai negaučiau paskolos ir tikriausiai nemokamai glausčiausi pas tėvus.

Kaip man tai pavyko?

Prieš pradėdama eksperimentą maisto atsargomis nebuvau apsirūpinusi: konservuotų produktų, pusgaminių ir sriubų iš pakelių nemėgstu, o stebuklingo rūsio, kur būtų prikrauta

Pietus kavinėse paverskite nedidele savaitgalio pramoga, o ne kasdiene rutina. pernykščių sodo ir daržo gėrybių, tėvai neturi. Tačiau neperku mėsos, kuri sudarytų nemažą išlaidų dalį, ir stengiuosi valgyti namie gamintą maistą.

Kad nereikėtų sukti galvos, nuo kurių likučių pradėti vakarienę, apmąstau kitos savaitės racioną ir stengiuosi įsigyti tik jam reikalingų produktų.

Bet taupant gyventi yra kur kas liūdniau. Tenka primiršti pramogas, tokius mielus, bet išgyvenimui nelabai reikalingus daiktus, kaip knygos, kavinės, savaitgalio išvykos.

Be to, taupant žodžiai „ekologija“ ir „sveikas maistas“ tampa retai teparagaujama egzotika.

Prieš porą metų lyginau, kiek kainuoja pirkti įprastas prekes, ir kiek – pažymėtas viliojančiais žodžiais „eko“, „bio“, „natūralus“. Už ekologiškus vaisius, daržoves, duonos, pieno ir mėsos gaminius, gėrimus, kruopas, kosmetiką, saldumynus, buitinę chemiją, kitus daiktus „išleidau“ maždaug pustrečio karto daugiau (800 Lt vietoj 300 Lt). Akivaizdu, kad taupiam gyvenimui su ekologija ne pakeliui.

Tad jeigu neturite kaime ūkininkaujančių tėvų ar kitų giminaičių, kurie paremtų vaisiais, daržovėmis, pieno produktais ar mėsa, už minimalią algą skrandį labai retai palepinsite.

Taupant gyventi yra kur kas liūdniau: tenka primiršti pramogas, savaitgalio išvykas.

18 | Sportas

15min • 2012 m. birželio 29 d.

„Euro-2012“ Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Atakuojantys italai, metodiški ispanai, žaismingi vokiečiai, žaibiški portugalai, nykūs olandai. Kokias tendencijas ir naujoves atskleidė šis Europos futbolo čempionatas.

Ispanija žaidžia nuobodžiai, sukuria nedaug progų, bet vis dar laimi.

AFP nuotr.

Savaitraštis „15min“ su Lietuvos futbolo ekspertais aiškinasi, kodėl vienos rinktinės laimi, o kitos lieka prie suskilusios geldos. Čempionų eksperimentai Grupės turnyre Ispanija neįveikė Italijos. Su Kroatija „La Roja“ susidorojo vargais negalais. Pusfinalyje ispanams nepavyko įmušti į portugalų vartus, o jų pergalę lėmė tik 11 metrų baudinių serija.

Pusė pasaulio kalba apie tai, kad tikitaka tapo nuobodi ir nuspėjama. Bet ne vienas futbolo ekspertas mano kitaip. „Prieš ispanus galima laimėti vieną kartą – dusyk iš eilės būtų labai sudėtinga. Jie vis dar lieka jėga, su kuria visiems labai sunku kovoti“, – tvirtina legendinis Lietuvos futbolininkas, dabar Vilniaus „Reo“ klubo treneriu konsultantu dirbantis Valdas Ivanauskas. „Man jie patinka, laikau juos favoritais. Portugalijos rinktinės treneris Paulo Bento priėmė teisingą sprendimą aukštai, jau varžovų aikštės pusėje, spausti ispanus – tai buvo efektyvu“, – teigė buvęs Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas.

V.Ivanauskas agresyvaus spaudimo reikšmę sieja su bendru čempionato kontekstu: „Pastebima, kad daugelis

V.Ivanauskas: „Daugelis komandų spaudžia ne atskirose aikštės dalyse, o nuo pat atakos pradžios.“

komandų spaudžia ne atskirose aikštės dalyse, o nuo pat atakos pradžios. Bet toks spaudimas turi prasmę tik tuo atveju, jei dirba visa komanda. Jei du ar trys žaidėjai iškrenta – galima nebespausti.“ Ispanai, kaip įprasta, daugiau už bet kurį varžovą kontroliuoja kamuolį – iki finalo jų statistika siekė 65 proc. Daug

perdavimų, bet šįkart – saikingai kuklus progų skaičius.

Panevėžio „Ekrano“ vienas trenerių Valdas Dambrauskas apie ispanus turi savo nuomonę: „Dažnai sakoma, kad žaidžiant futbolą svarbiausia vadinamoji tranzicija – perėjimas iš gynybos į greitą puolimą. Aš manau, kad svarbiausias yra balansas, arba, kaip sakydavo vienas mano mokytojas Anglijoje, – svarbiausia ne gerai pereiti į puolimą, o nepraleisti įvarčio po nesėkmingos kontratakos. Man atrodo, kad būtent šio balanso Ispanijai šįsyk trūksta.“ Ispanai „Euro-2012“ aikštėse eksperimentavo, kai kuriose rungtynėse leisdami į aikštę šešis nominalius saugus ir palikdami ant suolo puolėjus – Fernando Torresą, Alvaro Negredo ar iki finalo nežaidusį Fernando Llorentę. „Jeigu būčiau jų treneris, žaisčiau su F.Torresu – man toks variantas atrodo efektyviausias“, – įsitikinęs A.Liubinskas. „Tokia schema – nieko naujo. Tai, kad komanda atsisako vadinamojo devintojo numerio, klasikinio puolėjo, – tendencija, kuri gyva ne pirmus metus.

Maskvos „Spartak“ tokią galimybę išbandė prieš gerą dešimtmetį. Jie buvo kritikuojami, bet skynė pergales“, – priminė V.Dambrauskas.

Kas geriau – su puolėju ar be jo? Į šį klausimą atsakys Europos čempionato finalas. Jei ispanai laimės, liks dar kartą prisiminti, kad nugalėtojai neteisiami.

Vokiečių revoliucija „Mašina važiuoja“, – šyptelėjo V.Ivanauskas prieš Vokietijos rinktinės rungtynes pusfinalyje su italais.

Lietuvos futbolo legenda neslepia, kad svarbiausią vietą jo širdyje iš visų čempionato dalyvių yra užėmusi viena šalis – Vokietija. Suprantama – geriausią savo karjeros dalį V.Ivanauskas praleido

Bundeslygoje vilkėdamas „Hamburg“ marškinėlius. „Po 2004-ųjų vokiečiai visiškai pakeitė savo futbolo koncepciją.

2007 metais trenerių kursuose kalbėjau su pagrindiniu jos vykdytoju – garsiu praeityje futbolininku Mathiasu Sammeriu. Jis atvirai sakė: rizika buvo didelė, svarsčiau taip – arba išgyvensiu, arba aš – lavonas“, – pasakojo V.Ivanauskas.

Per aštuonerius metus vokiškas futbolas drastiškai pasikeitė. Prie įprastos komandinės valios ir drausmės prisidėjo tokių žaidėjų kaip Mesutas Ozilas, Bastianas Schweinstegeris ar Sami Khedira talentas bei žudikiški Miroslavo Klose, Lukaso Podolskio ir Mario Gomezo puolėjų instinktai. „Pasakyti ką nors apie vokiečius? – perklausė prieš pusfinalį su italais V.Dambrauskas. – Ką aš galiu pasakyti?

Patinka, kaip dirba jų treneris ir, mano suvokimu, jie yra galva aukštesni už bet kurią kitą čempionato komandą.“ V.Dambrauskas pripažino vokiečių trenerio Joachimo Loewo sugebėjimą rizikuoti. „Rizikuoti protingai“, – pridūrė treneris, turėdamas galvoje J.Loewo sprendimą pakeisti visus savo atakuojančius futbolininkus prieš ketvirtfinalio rungtynes su graikais. Priežastis paprasta – vokiečių strategas tiesiog pamąstė apie tai, kad graikai bus iki panagių išnagrinėję jo komandos žaidimą ankstesnėse rungtynėse. „Visa Vokietija žinojo, kad turi puikų taktiką J.Loewą jau tada, kai jis atėjo į rinktinę su tuomečiu treneriu Jurgenu Klinsmannu ruošti komandos 2006-ųjų pasaulio čempionatui. Nuo tada trenerių komanda keitėsi, bet kryptis liko“, – sakė V.Ivanauskas.

A.Pirlo ir kompanija Vieno žmogaus komanda. Taip apie Italijos rinktinę kalbėjo V.Dambrauskas,

Sportas | 19

15min • 2012 m. birželio 29 d.

taktikos viražai

33 metų A.Pirlo spindi taip ryškiai, kad italai šiame čempionate vadinami vieno žmogaus komanda.

AFP nuotr.

V.Dambrauskas: „Tokia schema – nieko naujo. Tendencija, kad komanda atsisako vadinamojo devintojo numerio, klasikinio puolėjo, gyva ne pirmus metus.“ terminu „vienas žmogus“, aišku, apibūdindamas antrąją jaunystę išgyvenantį 33 metų saugą Andrea Pirlo. „Ketvirtfinalio rungtynėse su Anglija jis atliko daugiau tikslių perdavimų negu visi keturi varžovų saugai“, – priminė „Ekrano“ treneris.

Kai treneris Cesare Prandelli prieš čempionatą pareiškė, kad „squadra azzurra“ Europos čempionate žais ne tik pergalingai, bet ir gražiai, Italija prunkštė į kumštį. Šią savaitę šalis mojavo nacionalinėmis vėliavomis, džiaugdamasi švente, kurią jai sukūrė futbolininkai. „Jie išlaikė įprastą gynybos kokybę, – konstatavo V.Ivanauskas. – Kas lėmė atsiskleidusį sugebėjimą pulti? Gal Mario Balotelli įtraukimas į komandą, gal tai, kad A.Pirlo taip žaidžia. C.Prandelli?

Manau, kad būtent treneris ir yra svarbiausia priežastis.“ „Treneris ten tikrai ne paskutinis žmogus“, – šiai nuomonei pritarė ir A.Liubinskas.

V.Dambrauskas įžvelgė ir dar vieną tendenciją, siedamas ją su ispanų, vokiečių, italų sėkme: „Neteisinga

nuomonė, kad atraminio saugo darbas yra tik atimti kamuolį ir atiduoti jį į priekį. Stipriausiose komandose atraminiai saugai – ispanai Sergio Busquetsas ir Xabi Alonso, vokiečiai Sami Khedira ir Bastianas Schweinsteigeris, tas pats A.Pirlo – kovoti pradeda jau varžovų aikštės pusėje. Ir atsidurti varžovų baudos aikštelėje jie gali bet kada.“ C.Ronaldo ir kiti „Portugalai buvo nuspėjami? Taip, manau, kad tai jų svarbiausia bėda. Bet ką jiems daryti? Kito tokio žaidėjo kaip Cristiano Ronaldo jie neturi, todėl suprantama, kad kamuolys dažniausiai būdavo siunčiamas į kairę, ten, kur lyderis“, – samprotavo V.Dambrauskas.

P.Bento treniruojama komanda nukeliavo iki pusfinalio, kuriame pralaimėjo ispanams baudinių serijoje. Treneris bandė gudrauti, įvilioti varžovus į taktines pinkles, bet ir vokiečiai, ir danai, ir olandai, ir čekai, ir ispanai žinojo, ką pirmiausia reikia gaudyti.

Pavyko ne visiems. C.Ronaldo į Olandijos komandos vartus kamuolį siuntė dukart, o ketvirtfinalyje vieninteliu tiksliu rungtynių smūgiu pasiuntė namo čekus.

Tas atvejis, kai vienas lauke ne karys?

Ne visai – pritrūko ir sėkmės, pavyzdžiui, paskutinę pusfinalio su ispanais minutę, kai C.Ronaldo iš neblogos pozicijos nepataikė į vartus. „O Nani elgesio per baudinių seriją nesupratau. Kai šis futbolininkas nubėgo prie baudos aikštelės pro smūgiui besikaupiantį komandos draugą Bruno Alvesą, iš karto pasakiau, kad šis neįmuš“, – gūžčiojo pečiais A.Liubinskas.

Nevykėlių istorijos Kalbant apie didžiausius čempionato nevykėlius, dažniausiai prisimenami

Olandijos ir Rusijos pavadinimai.

Olandų vidinės problemos viešai buvo preparuotos skersai ir išilgai.

V.Ivanauskas ir A.Liubinskas būtent su jomis siejo Berto van Marwijko, jau atsistatydinusio iš trenerio pareigų, komandos bėdas.

V.Dambrauskas įžvelgė ir kitą potekstę: „Taktiškai Olandijos rinktinė buvo labai nelanksti. Kitose stipriausiose komandose futbolininkai intensyviai keičiasi pozicijomis, o olandų 4-3-3 buvo aiškiai nuspėjama schema – futbolininkai atlieka savo funkcijas ir nieko daugiau.“ Štai taip – totalinio futbolo kūrėjai savo kūrinį paliko kitiems, o patys juo nebesinaudoja. Kita vertus, A.Liubinskas ir V.Dambrauskas, kalbėdami apie „oranžinius“, įžvelgė fizinio pasirengimo spragų.

Dėl prastos komandos fizinės būklės savo jau buvusį trenerį Dicką Advocaatą puolė ir Rusijos žiniasklaida. Tuo, kad ši priežastis rusams buvo lemtinga, V.Dambrauskas netiki: „Esu daug girdėjęs apie olandą, kuris juos rengė.

Europoje nuomonė vieninga – geresnio už jį fizinio rengimo trenerio pasaulyje nėra. Nesėkmės priežastys kitos – rusai gali žaisti tik tada, kai jiems leidžiama kontratakuoti. Dvikovoje su čekais tai veikė, su lenkais – šiek tiek.

Bet su graikais taip nesužaisi.“ „Esmė – mentalitetas, – įsitikinęs V.Ivanauskas. – Jie gali sužaisti vienerias rungtynes, bet ne turnyrą. Kaip pakeisti rusų futbolininkų mąstymą – neįsivaizduoju“.

Ką gi, čempionato tendencijos, naujovės, rinktinių stipriosios ir silpnosios pusės – aiškios. Beliko sulaukti sekmadienio, finalo, kai paaiškės, ar Ispanijai pavyks perrašyti istoriją ir apginti Europos čempionų titulą.

Kino kodas

20 | Kultūra

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

Pasaulis – kitoks,

Nesupratę roko „Roko amžius“ („Rock Of Ages“) JAV, 2012 m., 120 min.

Rež. Adamas Shankmanas.

Vaidina: Julianne Hough, Diego Boneta, Tomas Cruise‘as. Įvertinimas Siužetas ir kontekstas Miela nepatyrusi blondinė Šerė (akt. J.Hough) iš provincijos su daina atvyksta į Los Andželą laimės ieškoti. Gatvėje susipažinusi su barmenu Driu (akt. D.Boneta), ji pradeda dirbti finansų krizės kamuojamame roko muzikos mėgėjų klube „Bourbon Room“, kurį žūtbūt trokšta uždaryti miesto mero žmona Patricija (akt. C.Zeta-Jones), turinti savų sąskaitų su rokeriais.

Klubo savininkas Denis (akt. A.Baldwinas) tikisi, kad klubo sąskaitas pavyks apmokėti po legendinio rokerio Steisio Džekso (akt. T.Cruise‘as) grupės „Arsenal“ pasirodymo klube.

Deja, arogantiškas ir nuolat padūmavęs Steisis netyčia gerokai sutrikdo minėtų jaunųjų herojų gyvenimų trajektorijas.

Gyvenimas kupinas ne tik roko, bet ir iššūkių, kurie grūdina. Ir padeda kurti filmo scenarijų.

Išvados Vėl turiu būti griežtas, kaip koks kino kritikas.

Iki filmo pabaigos ištverti buvo sunkoka. Autoriai nemaloniai nustebino, sukūrę paauglišką miuziklą apie žavų brandžios muzikos ir spalvingų herojų laikmetį. Kino hibridą, besiblaškantį tarp melodramos, satyros, nostalgijos ir parodijos. Šis filmas pasižymi prasta ar net apgailėtina daugelio žinomų aktorių vaidyba (vargšė besimaivanti C.Zeta-Jones), primityviais dialogais, keistai parinkta choreografija (pavyzdžiui, su roku kovojančių Pamaldžių Megztųjų Berečių šokis bažnyčioje).

Filmo garso takelis puikus, o aktoriai dainuoja neblogai, bet mėgautis muzika trukdo vaizdas.

Legendinių dainų tekstai kartais visai nedera su vaizdine interpretacija. Nesugebėta perteikti laikmečio atmosferos. Mėginama paimti žiūrovą tradiciniais triukais, juokeliais.

Glumina keisti deriniai: juokingą pseudoerotikos epizodą (droviai nusirenginėjantys T.Cruise’as su žurnaliste, atliekantys romantišką baladę apie meilę) keičia tragikomiški homoerotiniai motyvai (A.Baldwino ir R.Brandto duetas, pasibaigęs bučiniu).

Bet ką čia kalbėti – verčiau palyginti. Norintiems pamatyti vieną geriausių muzikinių filmų apie panašų laikmetį, siūlau juostą „Laivas, kuris veža“.

Ką galima pasakyti apie šį neįtikinamą T.Cruise‘o vaidmenį?

Vieni vyrai, peržengę penkiasdešimtmetį, perka sportinius automobilius arba keičia žmonas, o Tomas nusprendė suvaidinti merginų širdžių ėdiką ir pademonstruoti, koks vis dar sportiškas jo kūnas. Dėl kūno sutinku.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Justinas Antanas, Valentina, Kristina, Tomas, Keterina, Dalia ir Julija. Tai septyni JAV gimę ir augę rašytojo Antano Vaičiulaičio anūkai. Visi kalba ar bent supranta lietuviškai, dalyvauja lietuvių bendruomenės veikloje, lankosi lietuvių pamaldose.

Taip juos išauklėjo irgi emigracijoje gimusios A.Vaičiulaičio dukros Joana, Aldona ir Danutė. Seserys stebisi, kad šiandieniai emigrantai nusigręžia nuo savo šaknų.

Minėjo tėvo mirties metines Lietuvoje viešėjusios rašytojo, vertėjo, diplomato A.Vaičiulaičio dukros Aldona Vaičiulaitytė-DeBold ir Danutė Vaičiulaitytė-Nourse praėjusį antradienį išskrido atgal į Vašingtoną.

JAV gimusios seserys Lietuvoje praleido vos savaitę, tačiau per ją išmaišė visą šalį – dalyvavo 20-osioms tėvo mirties metinėms skirtuose renginiuose Vilniuje, Kaune ir A.Vaičiulaičio gimtajame Vilkaviškyje. „Jūs būtinai turite pamatyti mūsų sodybą – ji nesunyko nei per karus, nei per okupacijas ir šiandien yra saugoma kaip kultūros paveldas. Žinote, kieno tai nuopelnas? O gi ten pasilikusių moterų – tėvo seserų. Jos sakė: „Mes pasiliekame tėviškėje, nes kaip būtų, jei Antanas grįžtų ir nerastų namų.“ Teta Elenutė mirė tame pačiame kambaryje,

15min • 2012 m. birželio 29 d.

A.Vaičiulaičio dukrų Aldonos (kairėje) ir Danutės emocinis ryšys su Lietuva visada buvo labai tvirtas, nors jos ir gimė JAV. I.Gelūno nuotr.

D.VaičiulaitytėNourse: „Mane suėmė.

Paskambinau tėveliui ir paaiškinau – aš kalėjime. O jis sako: „Bravo!“ Tokia dvasia gyvenome.“

kuriame ir gimė“, – puikia lietuvių kalba pasakojo vyriausioji A.Vaičiulaičio dukra, 62 metų D.Vaičiulaitytė-Nourse.

100 proc. lietuviško kraujo j Pirmą kartą Lietuvą ą Danutė išvydo būdama trisdešimties. Anuomet, et, 1979-aisiais, ją at-sivežė tėvas, pats

tėvynės neregėjęs nuo 1940 m., kai išvyko dirbti į Lietuvos pasiuntinybę Vatikane. „Mūsų emocinis ryšys su Lietuva visada buvo labai tvirtas – tėvelis nuo mažens skie skiepijo meilę šiam kraštui. Šeimoje kalbėjomės tik lieŠeim tuviškai – juk mūsų venotuv m mis teka 100 proc. lietuviško kraujo“, – atkreipė v

A.Vaičiulaičio biografija A.Vaičiulaitis (gimė 1906 m. birželio 23 d. Didžiuosiuose Šelviuose, Vilkaviškio valsčiuje, mirė 1992 m. liepos 22 d. Vašingtone, JAV) – Lietuvos diplomatas, rašytojas, vertėjas.

A.Vaičiulaitis priklauso lietuvių rašytojų kartai, išaugusiai jau laisvoje Lietuvoje, lietuvių kultūros pakilimo metu.

Mokėsi toje pačioje Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje, kur ir Salomėja Nėris, Juozas Tysliava, kiek vėliau – Kazys Bradūnas.

Lietuvos universitete (vėliau pavadintame Vytauto Didžiojo vardu) Kaune studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas ir literatūrą, pedagogiką, psichologiją.

Mokytojavo Kauno jėzuitų gimnazijoje, 1935–1938 m. ūzistudijas gilino Prancūzibonos joje, Grenoblio ir Sorbonos universitetuose.

Grįžęs iš užsienio dirbo naujienų agentūroje ELTA, skaitė paskaitas VDU, 1940 m. išvyko dirbti į Lietuvos pasiuntinybę Vatikane. Antrojo pasaulinio karo metais buvo pakviestas dėstyti į JAV, dirbo „Amerikos balso“ radijuje, redagavo lietuvišką kultūrinę spaudą.

A.Vaičiulaitis yra vienas ryškiausių krikščioniškojo humanizmo atstovų lietuvių literatūroje, gretintinas su tokiais XX a. prancūzų ir italų literatūros

m meistrais kaip André M Mauroisas, François Ma Mauriacas, Giovanni Papin Papini. Ž Žymiausias kūrinys – romanas „Valentina“.

A.Vaičiulaičio palikuonys literatūrinių polinkių neturi. Tai daugiau inžinieriai, mokytojai, verslininkai.

Siekiant išsaugoti A.Vaičiulaičio tėviškę, 2008 m. įkurtas Tėviškės labdaros ir paramos fondas.

Visi galintys ir norintys paremti A.Vaičiulaičio atminimo projektą, gali prisidėti. Informacija: sitarim@ gmail.com ir vaiciulaitis@lietuvis.net.

Kultūra | 21

15min • 2012 m. birželio 29 d.

vertybės – tos pačios Blogo žodžio negalėdavo pasakyti, nekalbant apie barimą. Smarkiausia, ką išgirsdavome: „Nu tai jau!“ Iš to suprasdavome, kad tėvelis supyko“, – pasakojo 55 metų A.Vaičiulaitytė-DeBold.

A.Vaičiulaičio kūrybą dukros vadina didžiausia dovana. „Per jo raštus dar galime pabūti kartu, jį jausti. Mums dėl to lengviau gyventi, tikimės, kad ir kitiems. Kaip yra sakęs tėtis: „Jei mano nors vienas žodis nueis į tolimąsias gadynes, būsiu laimingas“, – atviravo D.Vaičiulaitytė-Nourse. Įgyvendinant kelis projektus Lietuvoje, stengiamasi įamžinti A.Vaičiulaičio atminimą ir remti lietuvišką kūrybos žodį. Vaičiulaitytės tęsia A.Vaičiulaičio literatūrinės premijos teikimo tradiciją. Premiją 1994 m. įsteigė A.Vaičiulaičio žmona Joana Ambramikaitė-Vaičiulaitienė. Devintoji literatūros premija už geriausią novelę, publikuotą Lietuvos rašytojų sąjungos žurnale „Metai“, šiemet atiteko rašytojai Laurai Sintijai Černiauskaitei.

Pagarba savo šaknims Vaičiulaitytės stengiasi išpildyti visus tėvo norus. „Ypač paskutinę jo valią amžino poilsio atgulti šalia savo tėvų Vilkaviškio kapinėse. Mes tai padarėme. Ir mama ten pat“, – kalbėjo D.Vaičiulaitytė-Nourse.

Kartu su žmona A.Vaičiulaitis užaugino tris dukras ir susilaukė septynių anūkų.

dėmesį D.Vaičiulaitytė-Nourse ir prisiminė istoriją, kai būdama 21 metų trumpam atsidūrė už grotų. „Protestuodama prieš neteisybę Lietuvoje, buvau prisirišusi prie sovietų ambasados Vašingtone. Mane suėmė. Paskambinau tėveliui ir paaiškinau – aš kalėjime.

O jis sako: „Bravo!“ Tokia dvasia gyvenome“, – nusišypsojo D.Vaičiulaitytė-Nourse.

Laiškai su angliška pavarde Vilniuje gyvenanti Vaičiulaityčių pusseserė, Antano Vaičiulaičio tėviškės labdaros ir paramos fondo direktorė Zita Rimkuvienė, irgi prisimena pirmąsias dėdės šeimos sugrįžtuves į Lietuvą. „Man ypač įstrigo momentas, kai beveik 40 metų emigracijoje praleidęs dėdė su žmona atvažiavo į savo kaimą. Pasitikome svečius lauke ir pradėjome kalbėtis, o jis ir sakys:

„Na, tai gerai, prašom, užeinam į vidų.“ Pakvietė lyg į savo namus – kaip šeimininkas.

Vadinasi, širdimi niekada nebuvo atitrūkęs nuo tėviškės“, – svarstė Z.Rimkuvienė.

Ji neužmiršo ir dėdės rašytų laiškų, atkeliaujančių iš tolimojo užjūrio, pasirašytų „kažkokia angliška pavarde“. „Tai buvo be galo šiltas, labai savas ir dėmesingas šeimos žmogus“, – dėdę apibūdino dukterėčia.

Atgulė Vilkaviškio kapinėse 1992 m. Anapilin iškeliavusį tėvą dukros irgi mini su ypatinga šiluma balse. „Kai gimiau, tėveliui jau buvo 51-eri. Tačiau jis mokėjo elgtis su vaikais. Pirmiausia mus, o vėliau ir anūkus vesdavosi į muziejus, zoologijos sodus, į gamtą. Kantriai rodė ir pasakojo, kas yra upelis, medis, apžiūrėdavo kiekvieną lapą. Buvo ramus ir geras.

Visi geriau ar prasčiau kalba lietuviškai, visi yra viešėję Lietuvoje, visi jaučia pareigą gerbti savo šaknis. „Jei negerbi savo kilmės, vadinasi, negerbi savęs. Visada aiškinu vaikams: pažinkite tradicijas ir tai, iš kur atėjote, tada atrasite tave, – kalbėjo D.VaičiulaitytėNourse. – Suprantama, tėvelio ryšys su Lietuva buvo vienoks, mūsų – šiek tiek kitoks, mūsų vaikų – trečioks. Jie neišgyveno tautos dramos, todėl čia labiau jaučiasi turistai. Tačiau tikime, kad jie perims mūsų projektus ir tęs Vaičiulaičių tradicijas. Tada pasaulis jau bus dar modernesnis, bet žmogiškosios vertybės išliks, nes jos fundamentalios.“ Seton Hall universitete administratore dirbanti vyriausioji A.Vaičiulaičio dukra Danutė neslėpė, kad kiekviena šeimos viešnagė Lietuvoje labiau primena maratoną nei atostogas. Tai – pirmiausia duoklė A.Vaičiulaičio atminimui ir jo literatūros gerbėjams. „Anksčiau ar vėliau kiekvienas žmogus supranta, kad turi gyventi tikslais, aukštesniais už save ir asmeninę gerovę. Dar užtruks laiko, kol Lietuva bus tokia, kokios norite, tačiau svarbiausius dalykus – demokratiją ir Konstituciją – jau turite. Tautos priklauso žmonėms, o ne valdžioms. Tik ar tikrai jums tiek daug tų „Maximų“ reikia?“ – retoriškai klausė D.Vaičiulaitytė-Nourse.

22 | Kultūra

15min • 2012 m. birželio 29 d.

In memoriam

Dailės gigantas Lietuvos meno pasaulis antradienį atsisveikino su 94-uosius ėjusiu garsiu dailininku, tapytoju, dailėtyrininku, menininku plačiąja prasme Augustinu Savicku.

Prisimindami šią iškilią asmenybę, mokiniai ir buvę kolegos vieningai tikino: netekome išskirtinio, gausiai talentais apdovanoto dailės patriarcho ir nuoširdaus žmogaus, kuris aktyviai kūrė iki pat paskutiniųjų gyvenimo metų.

Tiltas su prieškariu „A.Savickas buvo mūsų šiuolaikinės dailės mokyklos įkūrėjo Justino Vienožinskio mokinys, todėl mums, jaunesniems dailininkams, jis buvo kaip tiltas su prieškariu, su Kauno meno mokykla, – sakė tapytojas, prof. Arvydas Šaltenis. – Menininkas gimė Kopenhagoje, nes jo tėvas buvo Lietuvos diplomatas, rašytojas Jurgis Savickis. Vėliau Augustiną paėmė į kariuomenę – kaip diplomato sūnui jam teko skaldyti akmenis Sibire. Jo brolis, taip pat dailininkas,

vokiečių sušaudytas Kaune, o motina, nepakėlusi skausmo ir nežinios, taip pat tragiškai nutraukė savo gyvenimą. A.Savicko kūryboje visi šie išgyvenimai atsispindi – jo autobiografija užfiksuota jo darbuose.“ Buvęs ne tik dailininko studentu, bet vėliau ir kolega, kartu dirbusiu Vilniaus dailės akademijoje (VDA), A.Šaltenis visada prisimins A.Savicką kaip labai gyvybingą, temperamentingą, nevengiantį humoro ir ironijos kūrėją.

Iki pat mirties menininkas dirbo, rengė parodas.

Sukūrė savo tapybos mokyklą „Sovietiniais laikais jis nebijodavo pasišaipyti iš valdžios, ideologinės konjunktūros,

Savickogalerija.lt nuotr.

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

A.Savickas. „Angelas laimina“.

bet visi jį gerbė. Jis dėstė rašytojui ir dailininkui Leonardui Gutauskui, lėlių teatro kūrėjui Vitalijui Mazūrui. Šalia kitų amžininkų – Antano Gudaičio, Algirdo Petrulio – jis tarsi sukūrė savo tapybos mokyklą, – pastebėjo VDA prorektorius A.Šaltenis. – A.Savicko tapyba labai poetiška, matyt, jam irgi buvo artimas J.Vienožinskio lyrizmas.

Jis buvo novatorius – net Stalino laikais sukūrė gražių peizažų, gilių portretų, išsaugodamas pasaulinės tapybos tęstinumą. Jis nesustabarėjo ir nuolat keitėsi, o vėliausioje brandoje jo kūryba virto spontaniška reakcija su pasakomis, svajonėmis, vizijomis, karaliais – tarsi vaikiškas piešinys, lyg ratas būtų apsisukęs, lyg būtų grįžęs ten, kur pradėjo.“ A.Savickas buvo menotyros daktaras, parašęs monografiją apie lietuvių peizažą, išleidęs daug knygų apie savo kūrybą. Iki pat mirties menininkas dirbo, rengė parodas, jo kūrybinį kelią, anot A.Šaltenio, tęsia

sūnus Raimondas Savickas, marti Birutė Savickienė. „Ypač atmintyje įstrigo jo paveikslų ciklas, skirtas pagerbti Sausio 13-osios aukoms. Per aukų atminimo vakarą Sporto rūmuose 5 tūkst. susirinkusiųjų gedėdami stebėjo scenoje didžiulius jo darbus. Jis pats labai įsijautė į tuos įvykius, jo dukra tą naktį irgi budėjo prie televizijos, – atsiminė tapytojas. – Šiandien jaučiame didelę patriarcho ir tilto tarp skirtingų laikų Lietuvos dailės mokyklų netektį.“ Produktyvumo pavyzdys Lietuvos tapytojas ir restauratorius Gintaras Palemonas Janonis, rašęs pas A.Savicką diplominį darbą, mokytoją apibūdina kaip įkvepiantį pavyzdį daugybei jo išaugintų mokinių. „Jis buvo labai didelis ir be galo darbštus bei produktyvus menininkas, galėjęs tapyti ir naktį, ir dieną. Kai kiti verkdavo, kad jiems sunku vieną paveikslą pabaigti, jis kiekvienais metais pristatydavo dideles parodas.

Jis turėjo įgimtą aštrų protą, todėl galėjo ir rašyti, ir komentuoti, ir domėtis sudėtingesniais procesais, – tik geriausiais žodžiais Anapilin iškeliavusį kūrėją apibūdino dailininkas. – Jis buvo intelekto, darbštumo, tolerancijos, plataus akiračio pavyzdys – Dievas jį gausiai apdovanojo geriausiomis savybėmis.“ G.P.Janonis pabrėžė, kad mokytojas turėjo puikią atmintį ir visada prisimindavo savo mokinius, domėjosi jų veikla, lankėsi parodose.

Draugiška kaimynystė – tai ne tušti žodžiai PRIEŠ

Birželio 30 d., 12 val., Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone, S.Nėries g., bus iškilmingai atidaryta rekonstruota vaikų žaidimų aikštelė. Ją savo kaimynams dovanoja prekybos centras „BIG Vilnius“. „Tai puikus pavyzdys to, ką galima pasiekti, kai verslas ima bendradarbiauti su gyventojų bendruomene“, – kalbė-

jo Vilmantas Ivanauskas, UAB „Namų priežiūros centras” atstovas. Nuo idėjos iki jos įgyvendinimo praėjo beveik metai. Praėjusių metų pabaigoje prekybos centras, švęsdamas savo 5-ąjį gimtadienį, pakvietė aplinkinių namų vaikus nupiešti svajonių žaidimų aikštelę ir įsipareigojo ją įrengti. „Buvo sunku patikėti, kad tai ne reklaminė akcija. Paprasčiausiai nėra įprasta, kad ateina kažkas, pasako – „mes padarysime“ - ir padaro“, – kalbėjo V.Ivanauskas.

PO

Žaidimų aikštelė šioje vietoje buvo jau ne vienerius metus. Sūpuoklės, smėlio dėžė ir keli suoliukai visiškai neatitiko aplinkinių namų gyventojų poreikių. „Kiekvieną dieną matome šią aikštelę pro savo langus. Senasis jos vaizdas buvo liūdnas... – pasakojo prekybos centro „BIG Vilnius“ valdytoja Brigita Kuodytė. – O mums rūpi, kaip gyvena šalia mūsų įsikūrę žmonės, kur ir kaip žaidžia vaikai, kokią visuomenę augina-

me. Draugiška kaimynystė – tai ne tušti žodžiai, tai siekis kartu kurti aplinką, kurioje visiems būtų gera.“ Vaikų žaidimų aikštelės rekonstrukcija S.Nėries gatvėje – pirmasis, bet ne paskutinis tokio pobūdžio šio prekybos centro projektas. Tikime, kad toks pavyzdys paskatins ir kitus verslo atstovus, padrąsins gyventojų bendruomenes, ir ateityje sulauksime gerokai daugiau draugiškos kaimynystės pavyzdžių.

Asmeninio archyvo nuotr.

Nr. 11

2012 m. birželis

s. smų vaistas yra darba „Visų gyvenimo skau k šie i vim sa Ir . ug u da Visą gyvenimą dirba ių i, nepaisant begalin ka , au av ild siv nu k tie Bet i. ryt da pa avo kažko pastangų, nepavykd u.“ va da dirbti vis tiek nesusto Irena Milkevičiūtė

LEIDINIO PARTNERIAI

SPECIALUS SAVAITRAŠČIO „15MIN“ PRIEDAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

$ยฒ $LรฅNX $LรฅNX NDG RSHURV VROLVWฤ ,UHQD 0LONHYLฤ LฤบWฤ VXVLWLNWL SDVLฤบOฤ /LHWXYRV QDFLRQDOLQLDPH RSHURV LU EDOHWR WHDWUH (UGYฤ MH NXULRMH ML GLUED NHWXULV GHรฅLPWPHฤ LXV 3ULHรฅ NHOLV Pฤ QHVLXV VXODXNXVL GLGHOLR รงLQLDVNODLGRV Gฤ PHVLR PHฤ LR SURJD GDEDU YLHQD U\รฅNLDXVLล PX]LNRV DVPHQ\ELล VDNR JDOLQWL DWVLNYฤ SWL LU ฤ YLVNฤ SDVLรงLฤบUฤ WL UDPLDX

ฤ ยฒ ฤ VRWLV QHV NDOED รงLQRPD VXNVLV DSLH SLHQฤ รฆLQRPD NDG SLUPLHML PDQR NODXVLPDL EXYR ร Lรฅ YDLN\VWฤ Vยด 2 SLUPLHML SDรฅQHNRYฤ V DWVDN\PDL ยฒ QH DSLH VDYH R DSLH VDYR Wฤ YXV ร 0DPD EXYR SDSUDVWD PRWHULV DXJLQR YDLNXV LU GLUER ฤบNLR GDUEXV 2 Wฤ WLV PRN\WRMDYR Gฤ VWฤ SUDGLQฤ VH NODVฤ VH 7LN VXDXJXVL SUDGฤ MDX VXSUDVWL VDYR Wฤ YXV 6XSUDVWL NR MLH PDQH LรฅPRNฤ 0DPD LรฅPRNฤ GDUEรฅWXPR 9RV WLN SDPDW\GDYR PDQH WLQJLQLDXMDQฤ Lฤ LรฅNDUW VXUDVGDYR GDUER 7ฤ ฤ LXL ODELDXVLDL HVX Gฤ NLQJD Xรง QXRODW NDUWRWXV รงRGรงLXV NDG SLUPLDXVLD ยฒ PRNVODV R SR WR ยฒ YLVD NLWD ยด

% ยฒ %XWULPRQ\V 7DLS YDGLQDVL YDLN\VWฤ V NDLPDV $O\WDXV UDMRQH ล Mล EDODQGรงLR GLHQฤ .DXQH JLPXVLRV ,UHQRV 0LONHYLฤ LฤบWฤ V Wฤ YDL ฤ ']ฤบNLMฤ DWVLNUDXVWฤ Gฤ O SDSUDVWRV SULHรงDVWLHV ยฒ EDLJฤ V PRNVOXV Wฤ YDV JUฤ รงR PRN\WRMDXWL ฤ VDYR JLPWฤ VLDV YLHWDV รคHLPD XรงDXJLQR WULV YDLNXV ยฒ GXNUฤ LU GX Xรง Mฤ MDXQHVQLXV EUROLXV

& ยฒ $ % & 7ฤ YDL YDLNDL DQฤบNDL ,UHQD 0LONHYLฤ LฤบWฤ Mล WXUL SHQNLV 0X]LNRV LU WHDWUR DNDGHPLMRMH RERMDXV NODVฤ EDLJฤ V WDฤ LDX ฤ YHUVOฤ SDVXNฤ V MRV VฤบQXV ,UYLGDV DXJLQD NHWXULV YDLNXV R U\รฅNL MDXQRVLRV NDUWRV RSHURV VROLVWฤ GXNUD $VPLN ยฒ YLHQฤ

รฟ ยฒ รฟLD SDWV ODLNDV VXJUฤ รงWL SULH SRNDOELR SUDGรงLRV

'ยฒ 'HEHV\V ,UHQD 0LONHYLฤ LฤบWฤ SDVDNRMR Lรฅ YDLN\VWฤ V SULVLPHQDQWL NDUYฤ LU GHEHVLV ร 7HNR JDQ\WL NDUYXWฤ ,U รฅLDLS YLVฤ YDLN\VWฤ SUDOHLGDX JDPWRMH 6X EHUQLXNDLV NDUVW\GDYDXVL PHGรงLXRVH 3ULVLPHQX รงLฤบUฤ GDYDX ฤ GHEHVLV -LH PDQ EXYR GLGHOฤ SDVODSWLV -XN NRNLRV ฤ GRPLRV ร JฤบURV Lรฅ Mล LรฅHLQD WDLS"ยด

( ยฒ (OQLDL (OQLDL JHULDXVLDL LรฅHLQD Lรฅ SOXQNVQLQLล GHEHVล

ฤ ยฒ

1DFLRQDOLQLDPH RSHURV LU EDOH OHWR WR WHD H WUH ,UHQDD 0L 0 ONNHY HYLฤ Lฤ Lฤบ Lฤ LฤบWฤ Lฤบ W GDLLQX Wฤ QXRM RMDD EH RM EHYH EH YHLN LNN NHW H XU XULV LV GHรฅ HรฅLP LP PWP W Hฤ LXV - .$/,16.2 18275

* ยฒ *DOEฤบW ฤ LD QLHNR LU QHUHLNLD SULGXUWL

+ยฒ 2 ฤ LD MDX VXQNXV YDULDQWDV .LHN SHU GLHQฤ PHV SDVDNRPH รงRGรงLล SUDVLGHGDQฤ Lล UDLGH +" 2 NLHN SHU YDODQGฤ " 3HU YDODQGล " +LSHUEROฤ " 6XVLMฤ EHW QHODEDL ฤ LD WLQND

ฤ GรงLRV" ฤ GรงLRVH JHULDXVLDL LรฅHLQD Lรฅ NDPXROLQLล GHEHVล

) ยฒ )LOPDL ร 3ULVLPHQX ฤ PRN\NOฤ DWYHรงGDYR SDURG\WL XรงVLHQLR ร OPล 0DQ ODEDL SDWLNGDYR LQGล ร OPDL QHV MXRVH GDXJ GDLQXRGDYR *UHLWDL SDJDXGDYDX Wฤ PHORGLMฤ ,U Yฤ OLDX Pฤ JLQGDYDX DWNDUWRWL DUED GDLQXRWL VDYDLS ยด

, ยฒ ,รฅQHรฅGDYR ฤ ODXNฤ ,UHQD 0LONHYLฤ LฤบWฤ SULVLPHQD NDG NDLPR PRWHULPV GDUEXRMDQWLV ODXNH ML JLUGฤ GDYR รฅLDV GDLQXRMDQW ร 0Rฤ LXWฤ LรฅQHรฅGDYR PDQH ฤ ODXNฤ 3DVRGLQGDYR NXU QRUV VDXJLRMH YLHWRMH รฆLฤบUฤ GDYDX NDLS PRWHU\V GLUED LU GDLQXRMD 3DVDNRMD NDG ODEDL ฤ WDL UHDJXRGDYDX 5ฤ NGDYDX ยด

ฤ ยฒ ฤ YHUWLQWD รคLV Uฤ NLPDV EXYR LรฅJLUVWDV

<ยฒ รคHLPD WDL VXSUDWR QH NDLS \Gฤ ร 9ฤ OLDX LรฅPRNXVL VNDLW\WL ODEDL SDPฤ JDX HLOฤ UDรฅฤ LXV 1DPXRVH EฤบGDYR QHPDรงDL HLOฤ UDรฅฤ Lล NQ\Jล 3DVLLPGDYDX NRNฤ HLOฤ UDรฅWฤ LU GDLQXRGDYDX 1H GHNODPXRGDYDX R GDLQXRGDYDX รคHLPD PDWฤ NDG QRULX GDLQXRWL ยด

- ยฒ -XRNDV 3DรฅQHNRYฤ YLV QXVLรฅ\SVR QXVLMXRNLD )RWRJUDIDV -XOLXV .DOLQVNDV Yฤ OLDX SDVDN\V NDG ODEDL VPDJX IRWRJUDIXRWL รงPRJล NXULR QHUHLNLD SUDรฅ\WL QXVLรฅ\SVRWL

. ยฒ

รค ยฒ

.DQNOฤ V ,UHQD 0LONHYLฤ LฤบWฤ EDLJฤ VHSW\QLDV NODVHV %XWULPRQLล YLGXULQฤ MH PRN\NORMH LU ฤ VWRMR ฤ WXRPHWLQฤ -XR]R 7DOODW .HOSรฅRV WHFKQLNXPฤ 0RN\WLV JURWL NDQNOฤ PLV ร .HWXULROLNRV PHWล ฤ GDLQDYLPฤ QLHNDV QHSULLPGDYR WRGฤ O SDVLULQNDX NDQNOHV ฤ VLYDL]GDYDX NDG JURVLX LU GDLQXRVLX 9ฤ OLDX MDX VWXGLMXRGDPD GDEDUWLQฤ V 0X]LNRV LU WHDWUR DNDGHPLMRV WUHฤ LDPH NXUVH 3UDQR 6WHSXOLR NDQNOLล LU -RQR รคYHGR GLULJDYLPR NODVฤ MH ฤ VLGDUELQDX .DLรฅLDGRULล PX]LNRV PRN\NORMH 3DJDO VSHFLDO\Eฤ ,U WLN WDGD QXVSUHQGรงLDX VWRWL ฤ GDLQDYLPฤ 0DQH LรฅNDUW SULฤ Pฤ ฤ DQWUฤ NXUVฤ ฤ =HQRQR 3DXODXVNR GDLQDYLPR NODVฤ ยด

รคHLPD 3RNDOELR SUDGรงLRMH VXWDUฤ PH NDG DSLH GYL ,UHQRV 0LONHYLฤ LฤบWฤ V VDQWXRNDV QHNDOEฤ VLPH 7Dฤ LDX GDXJ NDV LรฅHLQD Lรฅ NDOERV ร 0DQ EXYR VXQNX VDYH SDGDO\WL *DOEฤบW SHU PDรงDL Gฤ PHVLR VN\ULDX รฅHLPRV NฤบULPXL QRUV YDLNXV DXJLQDX QXRรฅLUGรงLDL ยด

7ยฒ 7DOHQWDV .DV \UD WDOHQWDV" .ODXVLPDV ฤ NXUฤ ,UHQD 0LONHYLฤ LฤบWฤ DWVDNR WDLS SDW SDSUDVWDL NDLS LU ฤ YLVXV NLWXV NODXVLPXV ร 7DOHQWDV \UD GXRWDV 'LHYR OLNLPR 7Dฤ LDX WR QHXรงWHQND 9LVL รงLQR NDG O\JLDL WLHN SDW UHLNLD LU GDUER 3DY\]GรงLXL PDQR GXNUD Xรง PDQH \UD WDOHQWLQJHVQฤ %HW MHLJX ML QHGLUEWล QHEฤบWล WRNLD JHUD VROLVWฤ 2 GDEDU ML VXQNLDL GLUED WRGฤ O MRV WDOHQWDV LU VSLQGL ยด

/ ยฒ /LNLPDV ,UHQD 0LONHYLฤ LฤบWฤ SRNDOELR PHWX QHNDUW LรฅWDUฤ รงRGฤ ร OLNLPDVยด /LNLPDV NDG MDXQ\VWฤ MH Mฤ LรฅJLUGR รงPRQฤ V QXWXRNLDQW\V DSLH GDLQDYLPฤ LU OLNLPXV /LNLPDV NDG YRV SUDGฤ MXVL รงHQJWL SLUPXRVLXV รงLQJVQLXV VFHQRMH ML LรฅNDUW VXODXNฤ LรฅVNLUWLQLR Gฤ PHVLR ร .RQNXUVDL Y\NGDYR YLHQDV SR NLWR 9DรงLXRGDYDX GDO\YDXGDYDX ,U /LHWXYRMH LU XรงVLHQ\MH EXYR รงPRQLล NXULH PDQLPL WLNฤ MR 'ฤ O WR ODELDX GรงLDXJLDXVL ยด

8 ยฒ 8รงVLHQLR รงLQLDVNODLGD &LWDWD Lรฅ P 9RNLHWLMRV ODLNUDรฅฤ LR ร 0HQGHQHU =HLWXQJยด ร %H MRNLRV DEHMRQฤ V YDNDUR NXOPLQDFLMD ยฒ ,UHQRV 0LONHYLฤ LฤบWฤ V SULPDGRQRV Lรฅ /LHWXYRV SDVLURG\PDV -L SXLNLDL SDGHPRQVWUDYR NRGฤ O ELOLHWDL ฤ MRV NRQFHUWXV JLPWLQฤ MH LรฅSHUNDPL SULHรฅ รฅHรฅLV Pฤ QHVLXV ยด

0ยฒ 0LODQDV DLVLDLV SXLNLDL SDVLURGรงLXVL WDUSWDXWLQLDPH 3LRWUR รฟDLNRYVNLR NRQNXUVH 0DVNYRMH VROLVWฤ VXODXNฤ SDVLฤบO\PR VWDรงXRWLV 0LODQR ร /D 6FDORVยด RSHURMH -L \UD GDLQDYXVL LU NLWRVH รง\PLDXVLRVH SDVDXOLR VFHQRVH ยฒ 1LXMRUNR ร 0HWURSROLWDQHยด 0DVNYRV 'LGรงLDMDPH WHDWUH 6NDLW\GDPDV ,UHQRV 0LONHYLฤ LฤบWฤ V ELRJUDร Mฤ VNDLฤ LXRMX NDG PLHVWล NXULXRVH ML GDLQDYR \UD JHURNDL GDXJLDX QHL UDLGรงLล DEฤ Fฤ Oฤ MH

1 ยฒ 1HUHLNDOLQJXPR MDXVPDV .ODXVLX NDLS DPรงLXV NHLฤ LD GDLQLQLQNR YLHWฤ VFHQRMH" ร .DLS LU YLVL NLWL PHQLQLQNDL GDLQLQLQNDL YLVDGD QRUL MDXVWLV UHLNDOLQJL %HW DPรงLXV GDUR VDYR รงLQRPD 0LQW\V DSLH QHUHLNDOLQJXPฤ DUED DSLH QHEHJDOฤ MLPฤ GDLQXRWL DSODQNR YLV GDรงQLDX 7RGฤ O รงPRQLล NXULDLV SDVLWLNLX SUDรฅDX NDG MLH PDQ SDVDN\Wล MHLJX VX PDQR GDLQDYLPX EXV ร NDรงNDV QH WDLSยด $LรฅNX SDJDOYRMX DSLH WDL MRJ JDOEฤบW MDX PHWDV LรฅHLWL Lรฅ WHDWUR %HW \UD รงPRQLล NXULH GUฤ VLQD LU SDVDNR NDG Dรฅ YLV GDU UHLNDOLQJD รฆLQRPD SLUPLDXVLD SDWL VWHQJLXRVL VDYH JLUGฤ WL ฤ VLNODXV\WL ฤ GDEDUWLQHV EDOVR JDOLP\EHV ยด

2 ยฒ 2 EDOVR JDOLP\Eฤ PLV DEHMRWL QHOHLGรงLD IDNWDV NDG MXELOLHMDXV SURJD ,UHQD 0LONHYLฤ LฤบWฤ DWOLNR %UXQKLOGRV YDLGPHQฤ 5LFKDUGR :DJQHULR RSHURMH ร 9DONLULMDยด รฆLQRYDL VDNR NDG WDL ยฒ \SDฤ VXQNL SDUWLMD ,U SULGXULD NDG SULPDGRQD GDU QHNDUW OLSV ฤ GLGรงLฤ Mฤ VFHQฤ

3 ยฒ 3UHPLMRV SUL]DL SULSDรงLQLPDV 9LVNR QHUDรฅ\VLX QHV QHXรงWHNV DEฤ Fฤ Oฤ V WRGฤ O PLQLX VYDUELDXVLXV ,UHQRV 0LONHYLฤ LฤบWฤ V WDOHQWR ฤ YHUWLQLPXV 6X ODXUDLV ML JUฤ รงR Lรฅ WDUSWDXWLQLล NRQNXUVล 7DOLQH 7DรฅNHQWH 0DVNYRMH %XGDSHรฅWH 7RNLMXMH P VROLVWฤ DSGRYDQRWD 7HDWUR Vฤ MXQJRV ร .ULVWRIRUXยด P ยฒ *HGLPLQR ,,, ODLSVQLR RUGLQX P SHOQฤ JHULDXVLRV /LHWXYRV PHWล GDLQLQLQNฤ V WLWXOฤ DLVLDLV ,UHQD 0LONHYLฤ LฤบWฤ ฤ YHUWLQWD 1DFLRQDOLQH NXOWฤบURV LU PHQR SUHPLMD P MDL VNLUWDV .XOWฤบURV PLQLVWHULMRV *DUEฤ V รงHQNODV ร 1HรฅN VDYR รฅYLHVฤ LU WLNฤ Nยด

ฤน ยฒ 9 9DLGPHQ\V ,UHQD 0LONHYLฤ LฤบWฤ ยฒ O\ULQLR LU GUDPDWLQLR VRSUDQR SDJULQGLQLล YDLGPHQล DWOLNฤ MD -L VDNR NDG YLVL VXNXUWL YDLGPHQ\V MDL \UD VYDUEฤบV รฆLQRPD ML LรฅVNLULD SLUPฤ Mฤ ULPWฤ YDLGPHQฤ ยฒ 9LROHWฤ *LXVHSSHV 9HUGL ร 7UDYLDWRMHยด 7DLS SDW LU *LDFRPR 3XFFLQL RSHURMH ร 0DGDPH %XWWHUร \ยด ฤ NฤบQ\Wฤ &LR &LR 6DQ ร 6X SDVWDUXRMX YDLGPHQLX P GDO\YDYDX NRQNXUVH -DSRQLMRMH 3DWL SDVLVLXYDX VXNQHOฤ LU LรฅY\NDX GDLQXRWL -DSRQDL ฤ YHUWLQR PDQR GDLQDYLPฤ VN\Uฤ SUHPLMฤ ยด

6 ยฒ 6FHQD .ODXVLX NDV ODELDXVLDL QHSDWLQND GLUEDQW VFHQRMH ร %ORJLDXVLD NDL รงPRJXV VFHQRMH NDรงNฤ GDUR GLUEWLQDL .DL GDLQLQLQNDV QHJ\YHQD PX]LND YLVX SURFHQWล WXRPHW OLHND WLN GDUEDV 3XEOLND Wฤ MDXฤ LD ยด

ฤนSDV ,UHQD 0LONHYLฤ LฤบWฤ QH WLN GDLQXRMD SDWL EHW VDYR SDWLUWLPL GDOLMDVL VX VWXGHQWDLV 'DXJLDX NDLS GX GHรฅLPWPHฤ LXV ML Gฤ VWR GDLQDYLPฤ 0X]LNRV LU WHDWUR DNDGHPLMRMH DLVLDLV MDL VXWHLNWDV SURIHVRUฤ V YDUGDV

9 ยฒ 9LHQDV .ฤ JDOL YLHQDV รงPRJXV LU YLHQDV VROLVWDV" ร -LV YLHQDV QLHNR QHUHLรฅNLD 6YDUEXV \UD YLVDV NROHNW\YDV ยฒ LU NLWL GDLQLQLQNDL LU PX]LNDQWDL LU GLULJHQWDV LU VFHQRJUDIDV ,รฅVNLUWLQLDL VSHNWDNOLDL VXNXULDPL WDGD NDL VXWDPSD QH WLN Mล WDOHQWDL EHW LU QRUDV GLUEWL ยด ,UHQD 0LONHYLฤ LฤบWฤ VDNR NDG WRNLล DNLPLUNล EฤบQD LNL รฅLRO

=ยฒ =\Oฤ JHULDXVLDL LรฅHLQD Lรฅ SOXQNVQLQLล GHEHVล ,รฅ SOXQNVQLQLล GHEHVล JHULDXVLDL LรฅHLQD LU OHV\NOD

รฆยฒ รฆRGรงLDL รฟLD รงRGรงLDL WXUL SDVLEDLJWL ร 7LHN GDXJ SULNDOEฤ MDX 5HLNฤ V GDXJ LรฅPHVWL ยด

ฤฟ ยฒ *DLOD EHW OLHWXYLล NDOERMH Qฤ UD รงRGรงLR SUDVLGHGDQฤ LR WRNLD UDLGH %HW \UD รงRGLV ร VNล VWLVยด 3RNDOELR PHWX SDรฅQHNRYฤ Qฤ NDUWR Gฤ O QLHNR QHSDVLVNXQGฤ QHNDOWLQR 9RV WLN SDVLJLUVGDYXV PLQRUXL SR NHOLล DNLPLUNล Mฤ SDNHLVGDYR รฅ\SVHQD

ฤ ยฒ /LHWXYLล NDOERMH Qฤ UD รงRGรงLR SUDVLGHGDQฤ LR LU รฅLD UDLGH 6X ,UHQD 0LONHYLฤ LฤบWH SRNDOELR PHWX QDXMล รงRGรงLล QHVXNฤบUฤ PH %HW UDรฅ\GDPDV รฅLฤ HLOXWฤ JDOYRMX NDG UHWDL YDUWRMDPH รงRGฤ ร HVWLยด 1RUV MLV LU EH QRVLQฤ V รคLV รงRGLV ยฒ NDLS ร \UDยด NDLS ร EฤบWLยด ยฒ รฅLXR DWYHMX ODEDL WLNWล 0,1'$8*$6 1$67$5$9,รฟ,86

%)/ 18275

2SHURV VROLVWDV SURI

Virgilijus NOREIKA

6X Y\UX DUPĐQŀ VROLVWX *HKDPX *ULJRULDQX LU MXGYLHMŀ GXNUD $VPLN

$60(1,1,2 $5&+<92 18275$8.26

- .$/,16.2 18275

Å3ULVLPHQX PĺVŀ NHOLRQĒ Ě /HQNLMĉ 7DL EXYR SLUPLHML ,UHQRV 0LONHYLĀLĺWĐV GDUER PĺVŀ 2SHURV LU EDOHWR WHDWUH PHWDL $WY\NĒ Ě /RG]ĐV PLHVWĉ NDUWX SDGDLQDYRPH *LXVHSSHV 9HUGL Å7UDYLDWĉ´ æLQRWH NDLS OHQNŀ SXEOLND VXWLNR åLĉ VROLVWĒ" 3DYDGLQR Mĉ ÅOLWHYVND ERPED´ QXĐPĐ UHSHUWXDULQĚ VDYR WHDWUR VSHNWDNOĚ LU SDSUDåĐ NDG PHV GDU NDUWĉ SDGDLQXRWXPĐP VDYĉMĚ äWDL WDLS ML DWĐMR Ě SURIHVLRQDOŀ WHDWUĉ 6X IDQWDVWLåNX PX]LNDOXPX QHSDSUDVWX YRNDOX SLOQX GLDSD]RQX LU DWYLUD åLUGLPL $SLH Mĉ JDOLX SDVDN\WL WLN SDĀLXV JUDçLDXVLXV çRGçLXV 9LVLHPV VDYR VWXGHQWDPV VDNDX WLHVLDL åYLHVLDL ² çLĺUĐNLWH LU PĐJGçLRNLWH çLĺUĐNLWH LU PRN\NLWĐV äL VROLVWĐ LNL åLRO LåODLNĐ ODEDL NRN\ELåNĉ YRNDOĉ 3HU VDYR NDUMHUĉ ML QHSLNWQDXGçLDYR UHSHUWXDUR JDXVXPX ² GDLQXRGDYR ULQNWLQLXV NĺULQLXV QHVLEODåNĐ 7DL VYDUEX NLHNYLHQDP WLNUDL SURIHVLRQDOLDP VROLVWXL ´

0X]LNRORJĐ

-ĺUDWĐ .$7,1$,7ď

%)/ 18275

Å,UHQRV 0LONHYLĀLĺWĐV NDUMHUD ² WDL LåWLVL WU\V GHåLPWPHĀLDL QHLOJRV /LHWXYRV RSHURV LVWRULMRV -RV GLGçLXOĚ EHW OHQJYDL YDOGRPĉ VRGUDXV LU åLOWR WHPEUR VXEWLOLŀ QLXDQVŀ LU U\çWLQJRV MĐJRV NXSLQĉ EDOVĉ QXRåLUGçLDL SDPLOR SXEOLND MRV 1RUPD &LR &LR 6DQ 9LROHWD ÅXçNUĐWĐ´ RSHURV PHQX NHOLDV NDUWDV 'DXJHOLXL RSHURV PĐJĐMŀ ML LåOLHND P\OLPLDXVLD GDLQLQLQNH -L ² YLHQD SDVNXWLQLŀMŀ RSHURV URPDQWLNŀ VDYR SURIHVLMĉ ODLNDQĀLŀ NLOQLD SDUHLJD SDGĐWL çPRJXL LåJ\YHQWL UHLNDODXMDQĀLD SDVLåYHQWLPR QHUHWDL LU VYDUELŀ GDO\Nŀ DXNRMLPR 6DYR J\YHQLPX ML OLXGLMD PĐJVWDPRV KHURMĐV 7RVFRV credo Å9LHQ WLN PHQXL´ 9LVVL G¶DUWH 7RGĐO ,UHQRV 0LONHYLĀLĺWĐV ² PRWHUV LU DUWLVWĐV ² çDYHV\V QHEOĐVWD ´

2SHURV VROLVWDV SURI

9\WDXWDV JUOZAPAITIS Å-L \UD /LHWXYRV RSHURV LNRQD 6DN\GDPDV çRGĚ ÅLNRQD´ RPHQ\ WXULX QH VWDEĉ NXUĚ UHLNLD JDUELQWL R RSHULQLR GDLQDYLPR SDY\]GĚ LU VLPEROĚ ,UHQD 0LONHYLĀLĺWĐ PDQ EXYR Lå Wŀ QHGDXJHOLR VROLVĀLŀ VX NXULD SDGDLQXRWL YLHQRMH VFHQRMH DWURGĐ QHĚJ\YHQGLQDPD VYDMRQĐ ,U NDL WDL ĚY\NR LOJDL QHJDOĐMDX SDWLNĐWL 'DEDU PHV MDX HVDPH NROHJRV WRGĐO DSLH Mĉ JDOLX SDVDN\WL LU NDLS DSLH çPRJŀ ² EHJDOLQLR W\UXPR LU NXNOXPR ĚVLNĺQLMLPĉ æLĺULQW Lå åDOLHV WDL WDUVL YLVLåNDL QHVLGHULQD VX åLD SURIHVLMD 7DĀLDX WDL LU \UD WLNURV RSHURV SULPDGRQRV ODLN\VHQD ² VDYR WDOHQWĉ SDURG\WL QH DLNåWLQJDL HOJLDQWLV J\YHQLPH R GDUDQW VWHEXNOXV VFHQRMH 3ULHå NHOLV PĐQHVLXV EXYDX MRV MXELOLHMLQLDPH PHĀLR NRQFHUWH ² 5LFKDUGR :DJQHULR RSHURMH Å9DONLULMD´ 'DLQXRGDPD ML YLVLåNDL QHQXVLOHLGR MDXQHVQLHPV VDYR NROHJRPV 6WHEXNOXV ML GDUR LNL åLRO LU WDL \UD UHWDV DWYHMLV PĺVŀ SURIHVLMRMH %H WR QRUĐĀLDX SDVDN\WL GDU YLHQĉ VYDUEŀ GDO\Nĉ ² SHGDJRJLQĚ , 0LONHYLĀLĺWĐV GDUEĉ SR VDYR VSDUQX SULJODXGçLDQW MDXQLPĉ .XOWĺURV SDGDQJĐMH ML LåOLNV QH WLN NDLS SDVDXOLQLR PDVWR VROLVWĐ EHW LU NDLS SXLNL SURIHVRUĐ SDUXRåXVL QH YLHQĉ EĺUĚ MDXQŀ GDLQLQLQNŀ ´

1RUPRV YDLGPXR 9LQFHQ]R %HOOLQL RSHURMH Å1RUPD´

.DUWX VX YRNDOR SHGDJRJX =HQRQX 3DXODXVNX

7DUSWDXWLQLV Å0DGDPH %XWWHUÁ\´ NRQNXUVDV -DSRQLMD Lå NXULR VROLVWĐ JUĚçR VX ODXUDLV

1DXMDPHWLV DWYLUXNDV äDOLD ² VROLVWDV 9LUJLOLMXV 1RUHLND

Gazas.lt | 27

15min • 2012 m. birželio 29 d.

Šis automobilis gal ir neatrodo ypatingai, tačiau tai tikrai nėra paprasta „Corsa“.

I.Gelūno nuotr.

Modernizuota išmetimo sistema sukurta specialiai šiai versijai.

Reaktyvinis žiogas Galingesni ir 30 proc. lengvesni „Brembo“ stabdžiai.

Palyginus su paprasta OPC versija kėbulas priekyje pažemintas net 2 cm.

Ramūnas Fetingis r.fetingis@15min.lt

Tokių automobilių pagaminta tik 500. Ir visi jie jau turi šeimininkus, tad mūsų šalyje vargu ar atsiras, nebent kai gerokai senstelės.

Bet vienas jų trumpam buvo atklydęs į Lietuvą.

Sutarties detalių derinimas užtruko pusę metų ir pagaliau žalio žiogo spalvos „Opel Corsa OPC Nurburgring“ atsirado mano kieme. Beje, apie spalvą. Specialiai šiai „Nurburgring“ versijai konstruktoriai sukūrė dvi spalvas – raudoną pavadino „Henna“, o žalią – „Grasshopper“ (angl. žiogas).

Gerokai patobulintas variklis Automobilis gal ir neatrodo ypatingai, tačiau tai tikrai nėra paprasta „Corsa“ – po jos kėbulu slepiasi daug įdomybių.

Pirmiausia, automobilis yra iš esmės modernizuotas. Pakeista labai daug detalių, pradedant variklio komponentais ir baigiant pakabos bei transmisijos elementais.

Buvo „perkratytas“ variklis – pakeistas jo valdymo blokas, padidintas turbinos slėgis, visiškai pakeista dujų išmetimo sistema su gerokai mažesniu pasipriešinimu. Šio darbo rezultatas – labai elastingas ir galingas 1,6 l variklis su turbina dabar išvysto 210 AG (18 AG daugiau nei įprasta OPC versija) ir 280 Nm sukimo momentą (14 Nm daugiau). Variklis tapo vienas galingiausių savo klasėje – iš vieno litro darbinio tūrio konstruktoriai sugebėjo „išspausti“ net 131,4 AG. Posūkiuose – dinamiškas ir greitas Paprastai galingus variklius turintys priekiniais ratais varomi automobiliai pasižymi vienu trūkumu – smarkiai paspaudus akceleratoriaus pedalą vienas iš priekinių ratų lengvai prasisuka net ir ant sauso asfalto.

Ypač posūkiuose, jeigu ratai kiek pasukti.

Norėdami to išvengti, konstruktoriai šiam automobiliui sumontavo mechaninį plokštelinį riboto praslydimo

Niurburgringo trasą „Nurburgring edition“ įveikė per 8 min 35 sek.

Sportinės „Recaro“ sėdynės.

Gamintojo nuotr.

besiblokuojantį diferencialą. Tai reiškia, kad prasisukus vienam ratui, daugiau variklio galios perduodama kitam.

Rezultatas – tiesiog patrankos sviedinio dinamika, išvažiuojant iš staigesnio posūkio. Automobilis stebėtinai dinamiškas ir greitas.

Kuo staigesni posūkiai, tuo geriau jaučiasi šis strakaliukas. Stabilumo dar daugiau suteikia sutrumpintos standesnės spyruoklės ir sumontuoti sportiniai „Bilstein“ amortizatoriai.

Automobilis be batų Itin žemas kėbulas ir dar labiau, palyginus su OPC, pažeminta važiuoklė (priekyje 2 cm, gale – 1,5 cm) lemia tai, kad per didesnes duobes reikia važiuoti itin atsargiai, o statant automobilį aikštelėse neprivažiuoti prie pat šaligatvio bortelių. Pakaba tokia žema, kad „Corsa“ kėbulas net dengia padangų viršutinę dalį.

Dar viena problema – padangos. Jos gana specifinio dydžio (225/35 ZR18), tokių Lietuvoje gauti itin sunku. Ruošiantis žurnalistų raliui kolegos iš „Bridgestone“ kompanijos specialiai šiam automobiliui atgabeno vieną komplektą tokių padangų iš užsienio.

Sukurtas lenktyniauti Mūsų duobėtomis gatvėmis su juo gal ir nebūtų labai malonu važinėti, tačiau „Corsa OPC Nurburgring“ visu savo gražumu atsiskleidžia lenktynių trasoje. Žurnalistų ralio metu šis mažas žiogas niekuo nenusileido, o dažniausiai netgi buvo greitesnis už kelis kartus galingesnius „Mitsubishi Lancer Evo“, „Subaru WRX Sti“, „VW Golf GTI“, „Renault Clio Sport“ ir kitus konkurentus. Kuo sudėtingesnė trasa ir kuo daugiau posūkių, tuo geriau ir tuo greičiau važiuoja „Corsa“.

Sustoti taip pat nėra sunku. Automobilyje sumontuoti dar galingesni „Brembo“ stabdžiai, kurie per dvi lenktynių dienas nė karto neparodė perkaitimo požymių.

Net lengvo lydinio ratlankiai kitokie – specialus magnio lydinys sveria mažiau, jie yra platesni.

ABS ir traukos kontrolės sistemos buvo perprogramuotos sportiškesniam

Techniniai duomenys • Variklis 4 cilindrų 1,6 l su turbina.

• Galia 210 AG esant 5850 aps./min.

• Sukimo momentas 280 Nm esant 2250-5850 aps./min.

• Įsibėgėjimas iki 100 km/h per 6,8 s.

• Maksimalus greitis 230 km/h.

• Kuro suvartojimas mieste/užmiestyje/vidutiniškai – 9,9/6,2/7,6 l/100 km.

• Degalų bako talpa 45 l.

• Išmatavimai ilgis/plotis/aukštis – 3999/1944/1488.

• Ratų bazė 2511 mm.

• Svoris 1307 kg.

• Kaina daugiau nei 100 tūkst. Lt. važiavimui, tad jų veikimo beveik nesijaučia. Sistemos suveikia tik vairuotojui akivaizdžiai supanikavus.

Automobilis sukurtas OPC padalinio vadovo Roberto Kubelio iniciatyva. Prieš kelerius metus jis pagamino ralio automobilį „Corsa OPC“ pagrindu, kuris sėkmingai lenktyniavo Vokietijos ralio čempionate. Didelė dalis lenktyninio automobilio sprendimų buvo perkelta į „Nurburgring“ versiją, skirtą gatvėms.

Salonas skiriasi nedaug Automobilio salone į akis pirmiausia krenta kitoks vairas ir sėdynės – „Recaro“ sportiniai krėslai su įspausta Niurburgringo trasos konfigūracija. Kad nepamirštumėte, kokį automobilį vairuojate, apie tai primena ant slenksčių ir ant centrinio statramsčio užrašai „Nurburgring edition“.

Visa kita – kaip įprastuose „Corsa“ modeliuose. Ne itin kokybiškos plastmasės, kiek per žemai ir ne itin patogiai sumontuota navigacijos įranga, kiek per maža bagažinė, nors kam jos reikia tokiam automobiliui. Tiesa, dėl priekyje sumontuotų sportinių sėdynių į galą patekti gali tik akrobatas. Bet kam rūpi kas vartosi gale, kai vairuoji tokį automobilį?

Keli trūkumai Nors galėčiau drąsiai teigti, kad tai puikus automobilis, tačiau net didžiausia meilė turi trūkumų. Ypač žinant, kad ši „Corsa“ kainuoja daugiau nei 100 tūkst. Lt. Pirmiausia, kas krito į akis – tai kiek per didelė stabdžių pedalo eiga. Paprastai sportiniuose automobiliuose stabdys veikia pagal formulę „kuo stipriau spaudi, tuo geriau stabdo“, t.y. stabdžio pedalo eiga būna labai trumpa. Šiuo atveju jis veikia kaip įprastame automobilyje – „kuo didesnė eiga, tuo geresnis stabdymas“.

Dar vienas trūkumas – vairo forma. Galbūt jis atrodo labai įspūdingai, tačiau kai reikia greitai sukinėti, nevienodas vairo storis ir kampuotumas tampa trukdžiu.

28 | Gyvenimas

15min • 2012 m. birželio 29 d.

Iš mados istorijos:

Straipsnį pristato žurnalas moterims Nijolė Adamonytė redakcija@15min.lt

Kanopų formos aulinukai, virdulio pavidalo rankinė, suknelės-skeletai – kadaise tokios idėjos niekam nebūtų šovusios į galvą. Dabar tai įprastas dalykas. Kam kilo geniali mintis madoje panaudoti daiktų atvaizdus?

L.Casati pirmoji sugalvojo naudotis tuo, kas anksčiau su puošyba neturėjo nieko bendra.

Iš kuklių pavyzdžių galima paminėti jos suknelę-fontaną.

Jei kalbėtume apie dailę, pradininko karūna tektų Marceliui Duchampui, kuris XX a. antrame dešimtmetyje it apsėstas vilko į parodas dviračių ratus ir pisuarus: neva ready-made (gatavi daiktai) turės didelę ateitį.

Tačiau mada laikėsi atokiai nuo M.Duchampo. Moterys visais laikais pageidavo būti ne juokingos, o gražios.

Revoliucionierė L.Casati Anuomet ryžtis eksperimentams galėjo tik labai drąsi moteris. Tokia atsirado. Luisa Casati (1881–1957) anksti tapo turtinga paveldėtoja, be to, ištekėjusi už markizo, gavo titulą, tad ponios nėmaž nejaudino, ką ir kaip ji papiktins.

Markizės stiliui reikėjo geros vaizduotės ir talento. Pinigų – taip pat: L.Casati, nors ir turtuolė, į senatvę įsiskolino 25 mln. JAV

dolerių. Mainais spėjo išgarsėti kaip ekscentriškiausia Europos dama.

Luisos namuose šmirinėjo nuogi tarnai, intymias vietas prisidengę auksiniais figų lapais.

Valgomajame prie stalo sėdėjo vaškiniai manekenai, sklido gandų, kad kai kuriuose buvo saugomi L.Casati meilužių pelenai.

Ji kolekcionavo laukinius žvėris ir roplius ir ne visuomet laikė juos narvuose.

Tarkim, mėgo eiti pasivaikščioti su porele dailių gepardų.

Gyvenimas | 29

15min • 2012 m. birželio 29 d.

kvanktelėjusios, bet labai stilingos Bananas

Lady Gaga – puiki idėjų grobikė. Daiktų formos skrybėlaitės, batai su „nugarkaulio“ kulniukais – anaiptol ne šių laikų mados išradimas.

Vienas iš gajausių poparto įvaizdžių – nelabai šviežias A.Warholo bananas.

Pirmą kartą pasirodęs ant „The Velvet Underground“ plokštelės, jis buvo ne kartą tiražuotas ir paties autoriaus, ir kitų vikruolių – seksualus ir šelmiškas, vienišas ir kabantis kekėmis. Visi pageidaujantys prisipirko bananinių auskarų, rankinių, marškinėlių, o praėjusią vasarą pagundai neatsispyrė net „Prada“.

AFP ir „Reuters“ nuotr.

Vampyriškas grožis Ši ponia ir sugalvojo imituoti daiktus bei naudotis tuo, kas anksčiau su puošyba neturėjo nieko bendra. Iš kuklių pavyzdžių galima paminėti Paulio Poiret jai pasiūtą „fontaną“ – kelių pakopų suknelę su perlais, kurie, suverti ant siūlų, vaizdavo vandens čiurkšles.

Rimtesnis pavyzdys – gyvatėlės iš asmeninio ponios žvėryno: jas Luisa kabindavo ant kaklo vietoje koljė. Ir jau visai makabriškai skamba pasakojimas, kad, važiuodama į kokią nors puotą ar operą, madam prašydavo papjauti vištą ir mirkydavo rankas jos kraujyje. Žodžiu, verkia Lady Gaga.

Beje, garsusis popžvaigždės posakis „noriu būti gyvas meno kūrinys“ irgi priklauso L.Casati.

Jos vampyriškas grožis (raudoni plaukai, ryškios lūpos, bekraujis veidas) ligi šiol daro įspūdį Johnui Galliano, o ir dažna „Christian Dior Couture“ kolekcija būdavo įkvėpta L.Casati. Dizainerė Georgina Chapman savo firmą pavadino „Marchesa“ (markizė) irgi jos garbei. Ekscentriškosios Luisos įtaką patyrė daugybė dizainerių. Tačiau anuomet ji buvo vieniša. Gal tik Elsa Schiaparelli be ironijos stebėjo markizės madų paradą ir galvojo, ką iš to išpešti.

E.Schiaparelli ir S.Dali tandemas Dizainerės E.Schiaparelli (1890–1973) idėjos irgi kirtosi su laikmečio standartais.

Bet kurti drabužius buvo jos darbas. Be to, ponia Elsa turėjo tvirtą užnugarį. Dažnas jos drabužis buvo projektuojamas su Salvadoru Dali, tad visi supratingai linkčiojo: tai ne marazmas, o siurrealizmas.

Taip gana neskausmingai prieš pat karą atsirado „Suknelė su omaru“ ir „Ašarų suknelė“, drabužių su Jeano Cocteau piešiniais, suknelė-skeletas – dar vienas Lady Gagos įkvėpimo šaltinis. Šėtonas Dali sugalvojo apversto bato formos skrybėles (įdomiausia – jų „padai“ buvo raudoni, taigi labutenų pirmtakai), o Elsos švarkeliai pasipuošė bičių, avinų, riešutų pavidalų sagomis.

Gimė ir garsioji E.Schiaparelli juvelyrika –

Metraštis Azartiškiausiai ir ilgiausiai su daiktais žaidžia prancūzų dizaineris J.Ch. de Castelbajacas: nuo to laiko, kai paauglystėje savo kambarį išklijavo poparto dailininkų plakatais. Jo drabužiai ir papuošalai brangūs, ne kiekvienam įkandami, tačiau dizaineris mėgsta apsimesti demokratu. Jei kada nors žmonės nežinos, kas buvo mūsų laikų kulto objektai, visus juos ras ant J.Ch.Castelbajaco suknelių.

žuvų nugarkaulių formos papuošalai. Bet jos sekėjai įsidrąsino negreitai. Ilgą laiką į griaučius niekas nesikėsino, tik 1979 m.

Helmutas Newtonas surengė įsimintiną fotosesiją „X-Ray“: ten Karlo Lagerfeldo bateliai ar „Van Cleef & Arpels“ papuošalai buvo įamžinti rentgeno nuotraukose.

Tikrasis kaulų triumfas prasidėjo jau šiame amžiuje. Staiga paaiškėjo, kad kone kiekvienas dizaineris savo spintoje turėjo paslėpęs skeletą, o Jeanas Charles de Castelbajacas, Jeremy Scottas, Katie Eary – ne vieną. Atsirado nemarių Alexanderio McQueeno šalikų su kaukolėmis, „Dsquared2“ sukūrė batus, kurių kulniuką atstojo grakščiai išlenktas „nugarkaulis“, anatomija parūpo visai armijai juvelyrų ir marškinėlių gamintojų.

A.Warholo suknelės Ilgą laiką daiktų invazija į madą domino tik kvanktelėjusias ar itin stilingas aristokrates. Ištikimiausios

Žydų dizainerio K.Levi bateliai.

Scanpix nuotr.

E.Schiaparelli klientės buvo Vindzoro kunigaikštienė Wallis Simpson ir už princo ištekėjusi „Singer“ siuvimo mašinų imperijos paveldėtoja Daisy Fellowes.

Kad ir kokie kuklūs šiandien atrodo tie siurrealistiniai tualetai, jie buvo užuomina apie išskirtinę savininkių padėtį ir jų banko sąskaitas.

Aukštoji mada turėtų visa širdimi nekęsti poparto ir asmeniškai Andy Warholo, kuris 7-ajame dešimtmetyje nutarė žaisti demokratą: drauge su kolegomis skatino naudotis fabrikiniais daiktais, tiražuoti garsenybių atvaizdus, gundyti tuo, kas visiems pasiekiama ir suprantama. Andy nuoširdžiai pasidarbavo, kad buitis suartėtų su menu ir su mada ir kad pastaroji iš aukštumų nusileistų į žemę.

Oficialiais duomenimis, poparto epocha madoje prasidėjo nuo keleto A.Warholo suknelių, kurių „audiniai“ (tiksliau, popierius) vaizdavo „Campbell‘s“ pomidorų sriubos skardines, „Brillo“ pakuotes ir tiesiog įspėjamąsias etiketes „Dūžtantis“...

Plebėjiškų marškinėlių era Negana to, prasidėjo margintų marškinėlių era. Pirmas egzempliorius, saugomas Smithsono muziejuje, 1948 m. agitavo balsuoti už Thomą Dewey prezidento rinkimuose. Pirmoji komercinė reklama ant pilvo agitavo gerti „Budweiser“ alų. Vėliau kažkas pastebėjo, kad drabužį ignoruoja moterys, ir pasipylė marškinėliai su Walto Disney‘aus filmukų herojais. Ilgai snaudę susigriebė rokeriai, ėmė prekiauti savo šūkiais ir portretais.

Laimei, plebėjiški marškinėliai (ir labai pelningas jų verslas) nenumarino dizainerių humoro jausmo. Tad vis dar išnyra kokia nors persona, kuriai patinka daiktai

apsimetėliai. Pavyzdžiui, Lulu Guinness, kurios rankinės būna pyragaičių, namukų, suknelių formų, velnių priėdęs skrybėlininkas Stephenas Jonesas, Charlotte Olympia, mėgstanti batelius su sparnais ir arklio uodega.

Nuodėmė būtų nepaminėti ir žydų dizainerio Kobi Levi, kuris pasirenka bet kokį daiktą ar gyvulį (krėslą, krepšį, bananą, šunį, žąsį ir pan.) ir bando jo formą pritaikyti kurpaliui. Taip atsiranda labai linksmi ir patogūs bateliai, tikra poparto svajonė.

Bėda, kad Kobi ilgai tupinėja apie kiekvieną porą, kaip skulptūrą daro rankomis, todėl šis malonumas brangokas.

Talentų atradėja Kalbėdami apie sąlyginai platų daiktiškosios mados pritaikymą, neišvengsime Isabellos Blow (1958–2007), kuri pradėjo karjerą kaip Annos Wintour asistentė, o vėliau tapo viena iš įtakingiausių mados personų.

Perskaičius jos biografiją, gali pasirodyti, kad ta moteris nieko kito nedarė, tik žudėsi (bandė palįsti po mašina ir po traukiniu, šoko pro langą, gėrė migdomuosius ir herbicidus – regis, tik septintasis bandymas baigėsi mirtimi), bet tai – netiesa.

I.Blow atrado daug talentų, konceptualistus A.McQueeną ir Husseiną Chalayaną, taip pat – kepurininką Philipą Treacy, kuris gyvenimą pavertė karnavalu. Įrodymų toli neieškodami, prisiminkime žirgų lenktynes Askote ir ten suvažiuojančias skrybėlėtas ponias. Masiniam reiškiniui dirvą ruošė pati I.Blow, kuri tapo gyva Ph.Treacy reklama: išmėgindavo ir savo bičiulio skrybėles-omarus, ir minimalistines kepurėles, kurių vienintelė sudedamoji dalis buvo užrašas „Blow“.

Anatomija Daiktiškosios juvelyrikos pavyzdžių daugiau negu reikia.

Pastaruoju metu ja ypač domisi Delfina Delettrez, sparčiai garsėjanti Fendi šeimos palikuonė.

Merginos kuriami papuošalai dažniausiai siejami su magija ir mirtimi, tačiau neatbaido klientų, mat jos dantukai, akytės ir griaučiukai (iš aukso, sidabro, brangiųjų akmenų) yra labai smagūs.

VILNIAUS PULSAS

Seimui nusprendus vežėjams suteikti kitą PVM tarifą, Vilniuje viešojo transporto kainos nedidės Seimas pritarė siūlymui Lietuvos viešajam transportui nustatyti kitą PVM tarifą – vietoj 21 proc. nustatyti 9 proc. Tai leis ne tik nedidinti Vilniuje bilietų kainų, bet ir jas sumažinti, pavyzdžiui, 30 dienų terminuotas bilietas bus 10 Lt pigesnis nei buvo iki šiol. Šiuos pakeitimus šiuo metu svarsto Vilniaus miesto taryba. „Dėkoju visiems 99 Seimo nariams (Darbo partijos frakcijai, frakcijai „Tvarka ir teisingumas“, Krikščionių partijos frakcijai, Liberalų sąjūdžio frakcijai, Liberalų ir centro sąjungos frakcijai, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai, Mišriai Seimo narių grupei, didžiajai daliai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių), kurie, suprasdami sudėtingą viešojo transpor to situaciją, pritarė šiam sprendimui.

Džiaugiuosi, kad Vilniaus viešojo transporto keleiviams galėsime ne tik nedidinti bilietų kainų, bet jas ir sumažinti, taip pat pasiūlyti naujas, patogesnes bilietų rūšis. Šiuo metu vien Vilniuje beveik 70 proc. keleivių perka viešojo transporto bilietus naudodamiesi lengvatomis“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Lengvatinis PVM tarifas Lietuvos viešojo transporto vežėjams galiojo iki 2008 metų.

Dėl jo padidinimo iki 21 proc. 2009 –2011

metais Vilniaus keleivių vežėjai iš viso negavo daugiau nei 68 mln. Lt, Kauno – daugiau nei 30 mln. Lt, o Klaipėdos – daugiau

nei 14,4 mln. Lt pajamų. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobilių asociacijos „LINAVA“ ir UAB „PricewaterhouseCoopers“ atlikta analizė rodo, kad, priėmus šį sprendimą, vien Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės sutaupytų 22 mln. Lt, o viešojo transporto bendrovių pajamos išaugtų 28 mln. Lt. Viešojo transporto vežėjai, nustačius kitą PVM tarifą, galės atsiskaityti su kreditoriais ir sumažinti įsiskolinimus valstybei.

Lietuva buvo viena iš nedaugelio Europos S ą jungos šalių, kuriose netaikomas mažesnis PVM tarifas viešajam transportui.

Danijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Maltoje viešojo transporto paslaugos iš viso neapmokestinamos, 3– 6 proc. PVM keleivinio transporto paslaugoms taikomas Kipre, Belgijoje, Liuksemburge, Por tugalijoje, Š vedijoje, Olandijoje. 7–10 proc.

P V M yr a Suomijoje, P r anc ū zijoje, L en kijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, I t alijoje, Ispanijoje.

Būtent į šią grupę ir patektų Lietuva, sumažinusi PVM tarifą iki 9 –10 proc. Šiuo metu Lietuva yra 25 vietoje. Didesnis PVM yra tik Vengrijoje (27 proc.) ir Rumunijoje (24 proc.).

Užsk. 303380

Vyresnio amžiaus asmenų priežiūros 2012–2020 metų strategijai gyventojai kviečiami teikti pastabas ir pasiūlymus.

Daugiau informacijos: http://www.vilnius.lt/slauga

Sveikata | 31

15min • 2012 m. birželio 29 d.

Piešinyje užkoduota liga Taip atrodo gimdos kaklelio pakitusios ląstelės.

Valstybinio patologijos centro nuotr.

Inkstų glomerulų, kurie filtruoja kraują, membranos pirmiausia išryškinamos dažais ir tada tiriamos.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Plėtojamos skaitmeninės technologijos

Daugelis patologų jaučia estetinį pasitenkinimą savo darbu, nes pro mikroskopą gėrisi gražiais vaizdais, spalvomis, piešiniais. Bet jų užduotis – tuos vaizdus paversti prasmingu, informatyviu, nors kartais ir atšiauriai skambančiu tekstu.

Valstybiniame patologijos centre plėtojamos skaitmeninės patologijos technologijos, sudarančios galimybę ne tik šiuolaikiniams mokslo tyrimams, bet ir kokybės užtikrinimui bei naujų diagnozės metodų diegimui.

Centro skaitmeninėje molekulinės patologijos laboratorijoje esanti speciali virtualios mikroskopijos įranga leidžia aukšta skiriamąja geba nuskenuoti mikroskopinius preparatus ir taikyti skaitmeninės vaizdo analizės metodus patologijos tyrimams.

Prof. dr. A.Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad patologija šiais laikais neapsiriboja mirusio ligonio kūno tyrimais.

Taip patologų veiklos specifiką apibūdino Valstybinio patologijos centro direktorius, prof. dr. Arvydas Laurinavičius, surengęs žurnalistams ekskursiją po savo įstaigą.

Dešimtys tūkstančių tyrimų Profesorius atkreipė dėmesį, kad patologija šiuolaikinėje medicinoje toli gražu neapsiriboja mirusio ligonio kūno tyrimais.

Autopsijų kasmet smarkiai mažėja. Per pastarąjį dvidešimtmetį centre atliekamų pomirtinių patologijos tyrimų skaičius sumažėjo nuo 1255 tyrimų 1984 m. iki vos 91 autopsijos 2011 m.

Užtat išsiplėtė kitų tyrimų spektras: per metus vidutiniškai atliekama apie 42 tūkst. biopsinių ir operacinės medžiagos tyrimų, apie 60 tūkst. citopatologijos tyrimų.

Centras atlieka sudėtingus specializuotus testus bei teikia konsultacijas ne tik Santariškių, bet ir visos Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Dalis svarbių tyrimų atliekama ir kaimynams latviams.

Atliekamų tyrimų struktūroje nemažą dalį sudaro specializuoti tyrimai, būtini šiuolaikinei onkologinių, hematologinių, inkstų bei kitų ligų diagnostikai, nulemiančiai svarbius klinikinius sprendimus ir dažnai brangių gydymo metodų pasirinkimą.

Parenka gydymo būdą Praktiniu požiūriu patologija – tai specialybė, kai tiriant audinius ir ląsteles, atskleidžiama, kokia liga serga pacientas. „Remiamės patologiniais pokyčiais audiniuose ir iš jų gauname diagnostinę informaciją“, – pasakojo A.Laurinavičius.

Patologijos diagnostika, pacientų audinių ir ląstelių patologijos tyrimas, neretai yra vienintelis ir nepakeičiamas diagnozės etapas, nuo kurio priklauso tolesnis ligonio gydymas. Jis naudojamas daugelyje sveikatos priežiūros sričių: nuo gimdos kaklelio vėžio profilaktikos iki organų transplantacijos.

Pastarąjį dešimtmetį patologijos diagnostikos sritis išsiplėtė ir jau siekia molekulinių tyrimų lygį. Atliekant molekulinius tyrimus, galima nustatyti tam tikrus genų

pokyčius, kurie padeda tiksliau išsiaiškinti diagnozę, prognozuoti ligos eigą ir numatyti gydymo vienais ar kitais vaistais efektyvumą. „Kai nustatome ligą, paciento gydytojui suteikiame nemažai vertingos informacijos, kuri leidžia spręsti, ar vėžys sunkus, kiek toli jis pažengęs, ir kaip jis gali elgtis ateityje – tikėtinas greitas progresavimas, o galbūt galima laukti lengvesnės ligos eigos.

Iš tyrimų galime numatyti, ar konkretaus gydymo parinkimas duos naudos. Be to, vėžio audinyje nustatome konkrečias

Su specialiomis biopsinėmis adatomis audinių ar ląstelių mėginiai gali būti paimti iš visų žmogaus organų. molekules, kurios gali būti terapijos taikiniu. Pasitelkiant patologų išvadą galima atakuoti skirtingas vėžio biologines sistemas“, – aiškino A.Laurinavičius.

Ištiria per 20 minučių Atliekant biopsiją ir tiriant mikroskopinius ligonio audinių ar ląstelių pakitimus, diagnozuojama daugelis ligų: augliai, uždegiminės, infekcinės ligos.

Su specialiomis biopsinėmis adatomis audinių ar ląstelių mėginiai gali būti paimti iš visų žmogaus organų. „Tada biopatas siunčiamas į laboratoriją, kur paruošiami labai ploni jų pjūviai,

dedami ant stikliukų ir nudažomi specialiais dažais. Tuomet patologas gali pamatyti mikroskopinius organų struktūros pakitimus. Tyrimas parodo, ar audiniai normalūs, ar tai gerybinio naviko audiniai, ar piktybinis navikas“, – kalbėjo Valstybinio patologijos centro direktorius.

Patologijos laboratorijose tiriami visi chirurginių operacijų metu pašalinti pacientų audiniai ar organai. Gydytojas patologas vertina, ar visiškai pašalinti pažeisti audiniai, ar nereikia papildomo gydymo.

Be to, patologijos laboratorijose atliekami ir vadinamieji intraoperaciniai tyrimai, kai diagnozė nustatoma chirurginės operacijos metu ir lemia tolesnę jos eigą. Toks tyrimas užtrunka ne ilgiau nei 20 min. „Vienas esminių biopsijų atlikimo kokybės parametrų – trukmė. Be šio tyrimo gydančiam gydytojui sunku pasirinkti tolimesnę paciento tyrimo ir gydymo taktiką. Greitesnis biopsijų ištyrimas leidžia išvengti galybės nebūtinų ir brangiai kainuojančių tyrimų bei gydymo metodų“, – džiaugėsi A.Laurinavičius.

Skaitmeniniame vaizde sukaupiama žymiai daugiau informacijos nei gali įvertinti pro įprastą mikroskopą tyrinėjanti žmogaus akis. Skaitmeninės analizės algoritmai leidžia tiksliai nusakyti patologinių pokyčių laipsnį, molekulinių ligos žymenų pasiskirstymą audiniuose, ląstelių tarpusavio sąveiką.

Mėginiai saugomi archyve Paprastai biopsinis tyrimas trunka nuo 6 valandų iki keliolikos dienų. Tačiau apie 45 proc. biopsijų ištiriama per dvi darbo dienas – tai priklauso nuo ligos sudėtingumo.

Sudėtingiems atvejams diagnozuoti neretai naudojami santykinai brangūs imunohistocheminiai vėžio ir kitų ląstelių žymenų tyrimai. Šie metodai leidžia aptikti net pavienes vėžio ląsteles audiniuose ir organuose, tiksliai nustatyti vėžio rūšį ir numatyti jo eigą. Naviko molekulinė analizė padeda aptikti pakitimus vėžio genuose, kurie ir nulemia skirtingus ligos progresavimo mechanizmus, o taip pat – ir skirtingą ligos eigą bei gydymą. „Centro archyvuose saugomi į parafino blokus įlieti pacientų audinių gabalėliai bei iš jų pagaminti mikropreparatai. Esant reikalui, galima prieš keletą metų tirto paciento medžiagą ištirti pakartotinai, naudojant modernias technologijas. Visa ši sukaupta informacija ir po daugelio metų gali būti naudinga gydymo bei mokslo tikslais“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Garsiausia Lietuvos aludarė:

„Ekstros“ nukopijuoti dar nepavyko niekam „Jei kas man, jaunai absolventei, atvykusiai į Klaipėdos alaus daryklą būtų papasakojęs, kokį gyvenimą teks čia nugyventi, tikrai būčiau nepatikėjusi“, – kalbėdama apie Klaipėdos „Švyturio Ekstros“ gautą geriausio savo klasėje pasaulyje alaus apdovanojimą ir savo kasdienį darbą neslepia daryklos vyriausioji aludarė Džuljeta Armonienė.

Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedros doc. dr.

Rimantas Henrikas Kublickas – Kaip jūs vertinate, kodėl Lietuvos aludariai laimi pasaulinius alaus konkursus?

– Tai kompleksinis klausimas. Pirmiausia, jie skiria tam dėmesio – tai yra, aktyviai dalyvauja pateikdami savo alų konkursams. Taip pat svarbu, jog Lietuvoje galiojantis Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas yra tikrai neblogas – kai kuriose šalyse yra prastesnė situacija, leidžiama alų gaminti paprasčiau, tad alus nutolsta nuo tų stilių, kurie turėtų būti reprezentuojami. Juk kiekvienas stilius turi labai aiškius bruožus.

Apdovanojimai įrodo, kad alus atitinka stilių. Įtakos turi ir daugiau dalykų: tų metų žaliavos kokybė, derlius, salyklas, apyniai. Taip pat tai lemia ir mados, tendencijos, bendra gaminio kokybė.

Lietuviai yra pakankamai artimi vokiškosios tradicijos alaus gamybai ir yra pakankamai stiprūs varžovai kitoms šalims rungiantis šiuose stiliuose, todėl ne veltui šiemet ir „Švyturio Ekstra“ gavo Pasaulio alaus taurės auksą Dortmundo stiliaus lagerio kategorijoje.

Donatas JANKUS Pokalbio su populiariausio lietuviško alaus autore susitinkame Klaipėdos alaus darykloje, kurioje ji dirba daugiau nei tris dešimtmečius.

– „Švyturio Ekstra“ Pasaulio alaus taurės konkurse 2000-aisiais yra laimėjusi sidabro medalį, šiemet gautas aukščiausias įvertinimas – auksas. Ką daryti jau įkopus į Olimpą? Ar dar yra kur lygiuotis?

– Kai 1981-aisiais pradėjau dirbti „Švyturio“ darykloje, alų darėme su tikrai pasenusia įranga, trūko salyklo, nebuvo apynių... Dabar senuosius brandinimo rūsius papildėme naujais įrengimais, iš viso pasaulio perkame geriausias žaliavas. Visus tuos metus „Švyturys“ buvo mano namai, kuriuos kartu statėme ir puoselėjome. Man tai – tarsi dailininkei kūrybos dirbtuvė.

Titulai yra didžiulis įpareigojimas. Kiekvieną kartą alaus partijos virimas yra iššūkis – juk tai gyvas, jautrus produktas. Maisto ir gėrimų pramonėje aludarystė yra tarp sudėtingiausių profesijų. Prieš dvylika metų su „Ekstra“ laimėjome sidabrą. Kiek daug reikėjo per tą laiką padaryti, tą alų ištobulinti, įtaikyti į stilių, kad pasiektume auksą.

O toliau, manau, bus dar sunkiau. Kai jau turi aukščiausią įvertinimą, jį išlaikyti kiekvieną dieną, kiekvieną minutę, kiekviename butelyje yra dar sudėtingiau. Todėl atsiranda dar griežtesni kokybiniai reikalavimai, siaurinamos ribos.

Nuo to nei vienam specialistui nepasidaro lengviau.

– Ar kurdama „Ekstrą“ tikėjote, kad išauš ta valanda, kai jis taps geriausiu savo kategorijoje alumi pasaulyje?

– Niekada dirbdama negalvojau apie apdovanojimus.

Negalvojau tada, kai prieš dvidešimtmetį ant stalo gulė pirmasis „Ekstra“ receptas, negalvojau ir dabar. Kaip ir daugeliui Lietuvoje, prieš dvidešimt metų buvo mūsų profesinės jaunystės, entuziazmo metas. Kai kurias aludarystes paslaptis atradome pirmieji. Pavyzdžiui, tos mielės kurias pirmieji išsirinkome savo šviesiajam alui iš pasaulinio mielių banko, vėliau tapo labai „madingos“ visame regione. Tam tikra prasme kūrėme ir alaus kultūrą. Juk prieš dvidešimt metų nebuvo tradicijos susitikti lauko kavinėje ir bendrauti prie taurės alaus. Eidama per Klaipėdą galvoju – o juk tai tam tikra prasme irgi sukūrė „Ekstra“.

Skonio paslaptis – gamyba Klaipėdoje – Gavus auksą, pasipylė galybė sveikintojų. Ar galėtumėte sakyti, jog „Ekstros“ sėkmė – jūsų asmeninis laimėjimas?

– Vienas žmogus, sukūręs receptą ar technologiją, nieko negali. Receptą juk turi įgyvendinti žmonės. Juk kiekvieną kartą alus privalo būti nepriekaištingas. Aludario meistriškumo savybė – kiekvieną kartą išvirti tokį pat kokybišką alų.

Apdovanojimai – tai viso „Švyturio“ kolektyvo bendras darbo įvertinimas. Pirmiausia, svarbu, kad kolektyvas suprastų mano ir visų mūsų bendrą užduotį, kaip padaryti tą geriausią pasaulyje savo kategorijos alų. Taip pat reikia be kompromisų žinoti tai, ką darai, turėti aukščiausio lygio žinių.

Ne paslaptis, ne kartą teko girdėti, kad „Ekstra“ receptą bandyta nukopijuoti. Tačiau jo sėkmės pakartoti niekam nepavyko... Tikrindama alų šaltuose rūsiuose, kuriuose jis bręsta, jaučiu ypatingą dvasią – juk mes dirbame toje pačioje vietoje, kurioje daryklą įkūrė pirkliai Reinkės, alų dar

Vyriausioji „Švyturio“ aludarė Džuljeta Armonienė: į konkursus siunčiame lygiai tą patį alų kaip ir į kiekvieną Lietuvos parduotuvę. prieš karą virė Klaipėdos akcijinis bravoras. Identiško alaus kitoje vietoje išvirti neįmanoma. Kitur nebus tokio vandens, senųjų horizontalių fermentavimo talpų jau beveik nelikę Lietuvoje, tad skonio nepavyks pakartoti. „Švyturio Ekstra“ gimė ir yra gaminamas Klaipėdoje, tai - didžiausia šios alaus rūšies paslaptis.

– Kuo išsiskiria geriausias pasaulyje alus?

– Kuriant „Ekstra“ alų man buvo iškeltas uždavinys pasiekti, kad jis taptų išskirtinis. Kad tai pavyko padaryti, įsitikinome labai greitai – nespėjome jo vežti į kavines, barus.

Iki šiol galime sau leisti prabangą teikti šį alų statinaitėse nepasterizuotą, gyvą – jis niekada neužsistovi. Tiesa, jo gyvu nevadinome, nes nebuvo tokios mados. Dabar kalbama apie gyvą alų kaip apie mažųjų daryklų išskirtinumą, tačiau galiu atskleisti paslaptį – populiariausias Lietuvos baruose „Švyturio Ekstra“ yra pats tikriausias gyvas alus.

Jis nepasterizuotas, o jame po filtravimo yra likę gyvų mielių. Būtent toks gamybos procesas leidžia atskleisti visą šio alaus skonio pilnatvę.

Dažnai tenka susidurti su galybe įvairių legendų ir mitų apie „Ekstra“. Visiems skeptikams ar besidomintiems galiu pasakyti – atvažiuokite į svečius, parodysime „Švyturio“ alaus daryklą, talpas, kuriose mes laikome salyklą, kaip verdame ir brandiname mūsų alų. Tos kalbos apie miltelius ir chemiją alaus gamyboje skamba net nelogiškai – kam gi reiktų tūkstančių tonų miežių salyklo ir šimtų darbuotojų daryklose, jei užtektų vieno katilo, kuriame miltelius maišytume su vandeniu? Kartais tokių absurdų tenka išgirsti, kad net nesuprantu, iš kur atsiranda jais tikinčių žmonių?

Aludarystė labai priklauso nuo gamtos. Juk jeigu sieki aukštos kokybės, turi ir blogais derliaus metais surasti maksimaliai atitinkančią žaliavą. Svarbu neišeiti iš savo užsibrėžto kelio – pavyzdžiui, konkretūs apyniai nederliaus metais gali kainuoti keturis-penkis kartus daugiau, bet privalai ieškoti ir gauti būtent juos.

Mažiausia partija – 200 tūkstančių butelių – Džiaugiantis aukščiausiu apdovanojimu Pasaulio alaus taurės konkurse pasigirdo skeptikų kalbų neva į konkursus

– Kaip vertinate pastaruoju metu sklandančius mitus apie alaus gamybą, kad jis verdamas iš miltelių?

– Tai kartas nuo karto pasikartojančios kalbos, kurios nepagrįstai taikomos Lietuvos alaus pramonei (nors panašių dalykų yra mėgėjiško namų aludarystės hobio sferoje).

Manau, jog tos kalbos kyla dėl pramoninės technologijos neišmanymo – kai žmonėms nėra žinoma, kaip turi būti gaminamas alus. Jeigu laikomasi Lietuvos Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, o jame tokie dalykai nėra leistini, tuomet tokios kalbos alaus pramonės atžvilgiu yra beprasmės. Esu girdėjęs, jog apynių granules vienas žmogus pavadino karčiaisiais žirniais. Panašiai ir kyla nesusipratimų, kurie yra išsprendžiami, kai konkrečios situacijos išsiaiškinamos, o ne svaidomasi bendriniais kaltinimais buitine kalba.

siunčiamas specialiai jiems išvirtas alus. Ar įmanoma išvirti pora butelių „pagerinto“ alaus specialiai konkursui?

– Ne – šis alus lygiai toks pats, kaip parduodamas parduotuvėse. Alaus konkursų rengėjai nepripažįsta kompromisų.

Pasaulio alaus taurės organizatorius – Čarlis Papazianas - yra ne tik Amerikos aludarių simbolis, bet ir didelis autoritetas ne tik Amerikos, bet ir viso pasaulio alaus kultūroje. Ir jam prižiūrint konkursas suorganizuotas taip, kad jokio skirtumo, kas jame dalyvauja – ar Kinijos, ar Brazilijos gigantas, ar maža Vokietijos alaus darykla. Svarbiausia – rasti tą „aukso“ viduriuką, kuris geriausiai atitiktų tam tikrą alaus stilių. Todėl neslėpsiu – man malonu, kad mūsų lietuviškas kolektyvas sugebėjo Dortmundo stiliaus lagerį išvirti geriau, nei patys vokiečiai. Savo kolegoms aludariams Lietuvoje norėčiau palinkėti – užuot kritikavę dalyvaukime su savo alumi, gal Lietuva turės daugiau aukso medalių!

Nežinantiems turėčiau paminėti – Klaipėdoje alų verdame partijomis, kurių kiekvienoje yra du šimtai tūkstančių butelių, kuriuose alus visiškai nesiskiria. Su mūsų įranga neįmanoma išvirti kažin kokios įsivaizduojamos „specialios“ mažos partijos iš keleto butelių ar keleto dėžių alaus.

Laimėjimai tik įrodo, kad neatsiliekame nuo pasaulinių tendencijų, bet išlaikome tokią jautrią kokybę, kaip vidutinio dydžio alaus bravore – iš tiesų toks ir yra „Švyturys“. Didžiausi Vokietijos, Amerikos alaus gigantai konkursų paprastai nelaimi. Išvirti geriausią pasaulyje „Dortmunder“, arba kitaip „European Export“, alų leido tai, kad šis alus nuo pat pradžių gaminamas natūraliai, žaliavoms taikant aukščiausius standartus.

Manau, kad tie aludariai, kurie prieš amžius dirbo Kulių vartų gatvėje, kurie laimėjo pirmuosius „Švyturio“ medalius dar XIX amžiuje, didžiuotųsi tuo, koks yra mūsų alus.

Na, ir pavydėtų man galimybių...

IT kodas | 33

15min • 2012 m. birželio 29 d.

Lietuviai – piratų tauta?

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Šią savaitę paskelbti Europos skaitmeninės darbotvarkės duomenys atskleidė įdomią tendenciją: lietuviai itin aktyviai naudojasi interneto turiniu, tačiau už jį moka tik maža dalis naršytojų.

Lietuvos žmonės, o ypač jaunimas – vieni aktyviausių interneto turinio vartotojų Europoje.

Europos Komisijos (EK) tyrimo duomenimis, internete žaidžia, žiūri, klauso arba siunčiasi žaidimus, nuotraukas, filmus ar muziką daugiau nei trečdalis (34,5 proc.)

Lietuvos gyventojų. Tai – daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis (25,3 proc.). Tačiau vos 3 proc. internetu parduoda prekes ar paslaugas arba perka interneto turinį ir programinę įrangą.

BFL nuotr.

susikūręs profilius keliuose tinklalapiuose, šios svetainės turi apie 500 tūkst. vartotojų. Interneto paslaugų tiekėjų FTP serveriais naudojasi dar apie 200 tūkst. žmonių“, – teigia Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) pirmininkas Vytas Simanavičius.

LANVA vykdytos apklausos parodė, kad vienas vartotojas per mėnesį atsisiunčia maždaug 5 muzikos albumus. Jų padaroma žala vien muzikos autoriams,

700 tūkst. vagišių Kovotojai su piratavimu internete teigia, kad minėti skaičiai beveik sutampa su jų vertinimais – šalyje gali būti daugiau nei 700 tūkst. vartotojų, kurie neteisėtai siunčiasi kūrinių kopijas. „Lietuvoje yra apie 15 stambesnių „torrent“ tinklų ir maždaug 60 didesnių kitų piratinių tinklalapių. Įvertinant, kad vienas interneto vartotojas gali turėti

atlikėjams ir platintojams kas mėnesį gali siekti 5–25 mln. Lt. V.Simanavičiaus teigimu, piratavimo mastai Lietuvoje nesikeičia jau keletą metų. Ir nors legalaus turinio internete tik daugėja, vartotojai vis dar mieliau renkasi piratinius tinklalapius.

Gausu viešo turinio Tyrimo duomenis išplatinęs Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK)

grėsmingai skambančių prielaidų patvirtinti neskuba. „Lietuvos žmonės iš tikrųjų yra pakankamai aktyvūs interneto turinio vartotojai, ypač jaunimas. Internete yra labai daug viešo, legalaus ir nemokamo turinio, pavyzdžiui, naujienų portalai, laikraščių, TV, radijo stočių elektroninės versijos, „Youtube“ ir kiti vaizdo įrašų kanalai, keitimosi nuotraukomis svetainės, nemokamos muzikos svetainės ir t.t. Taip pat daugėja gyventojų, kurie turinį perka internete“, – tikino IVPK direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė.

Ir naudoja, ir kuria Piratų partijos atstovai taip pat teigia, kad didelis turinio vartojimas nebūtinai reiškia didelį piratavimo lygį. „Šie duomenys labai džiugina, nes akivaizdu, kad Lietuvoje žmonės yra technologiškai išprusę ir nebijo technologijų įtakos savo gyvenime. Taip pat atkreiptume dėmesį, kad net 25,3 proc. vartotojų patys įdeda savo sukurtą turinį, stipriai lenkdami ES vidurkį. Taigi jų negalima vadinti „piratais“ – jie jau yra autoriai“, – sako Piratų partijos atstovas Justas Ingelevičius.

Be to, ataskaitoje nėra nurodoma, kiek vaizdo ar muzikos įrašų yra atsisiunčiama į kompiuterius, o kiek žiūrima tokiuose tinklalapiuose kaip „Youtube“, todėl bandymai nustatyti „pirataujančių“ lietuvių skaičių tėra interpretacijos.

Modernus interneto tinklas dūla Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Tokios tendencijos atsispindi Europos skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo ataskaitoje, kurią sudarė Europos Komisija (EK).

Joje nurodoma, kad Lietuva yra viena pirmaujančių Europoje pagal fiksuoto plačiajuosčio ryšio infrastruktūros rodiklius: dauguma interneto linijų palaiko iki 100 megabitų per sekundę spartą, o didesnės spartos linijų dalis sudaro 9,4 proc. (ES vidurkis – 1,3 proc.).

K.Vanago/BFL nuotr.

Lietuvos šviesolaidinio interneto tinklas yra vienas moderniausių pasaulyje, o mobiliojo ryšio operatoriai 3G ryšiu padengę didelę dalį šalies teritorijos. Bet vartotojai šias galimybes atranda pamažu.

Naudotis nepopuliaru Tačiau žmonės galimybėmis naudojasi vangiai: plačiajuosčio ryšio linijų skverbtis siekia tik 22,6 proc. (ES vidurkis – 27,7 proc.), o plačiajuosčiu ryšiu Lietuvoje pernai naudojosi 57,2 proc. namų ūkių (ES vidurkis – 67,3 proc.).

Panaši situacija ir mobiliojo ryšio rinkoje: mobiliojo ryšio operatoriai 3G ryšiu pernai buvo padengę 80 proc. Lietuvos teritorijos, tačiau šio ryšio skvarba siekė tik 29,6 proc. (ES – 43,1 proc.), o internetu mobiliajame telefone naudojosi vos 4,2 proc. gyventojų (ES – 11,8 proc.).

Nors infrastruktūros panaudojimas dar sąlyginai mažas, pastebimas jo augimas.

„Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra Lietuvoje labai aktyviai vykdoma būtent pastaraisiais metais. Sukūrus infrastruktūrą, jos realus įdarbinimas auga palaipsniui.

Jis daugiausia priklauso nuo dviejų veiksnių: kaip ją įdarbina operatoriai, teikiantys paslaugas galutiniams vartotojams, ir kiek patys potencialūs vartotojai yra suinteresuoti naudotis šiomis paslaugomis“, – pastebi Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė.

Turi pasikeisti kartos Visgi interneto paslaugų tiekėjai teigia, kad lauktas augimas ne toks didelis kaip norėtųsi. „Pačių interneto vartotojų skaičius pastaruoju metu stabilizavosi ir per metus jų pagausėja vos keliais procentais.

Tikėtina, jog tokia tendencija tęsis ir artimiausiu metu, interneto naudotojų augimą lems iš esmės tik kartų kaita“, – sakė TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.

J. Kalinsko nuotr.

KAUNO VIEŠOJO TRANSPORTO ELEKTRONINIO BILIETO KORTELĖ

ATMINTINĖ KELEIVIUI E. bilieto KORTELĖ

Elektroninio bilieto kortele (toliau KORTELE) galima atsiskaityti už važiavimą Kauno viešojo transporto priemonėse (autobusuose ir troleibusuose). KORTELE galite naudotis vietose, pažymėtose Kauno viešojo transporto ženklu. Įsigiję e. bilieto pakuotę, gausite KORTELĘ ir instrukciją su PIN kodu. Instrukciją su PIN kodu išsaugokite, nes jis bus reikalingas, jei norėsite valdyti savo kortelės sąskaitą internetu arba įsigyti KORTELĖS dublikatą.

Kad KORTELĖ būtų apsaugota nuo neteisėto naudojimo, patariame didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis užrašyti ant jos savo vardą ir pavardę.

Lengvatiniai (su nuolaida) elektroniniai bilietai (toliau e. bilietai) be KORTELĖS savininko vardo ir pavardės kontrolės metu negalioja. Jeigu naudojatės viešojo transporto lengvatiniais e. bilietais, kontrolės metu privalote pateikti ir galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę į lengvatą.

Bilietų rūšys ir kainos

KORTELĘ galima papildyti visomis Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis viešojo transporto bilietų rūšimis.

Vienkartinis elektroninis bilietas, suteikiantis teisę persėsti į kitą autobusą ar troleibusą per 30 minučių nuo bilieto pažymėjimo – pažymėtas vienkartinis e. bilietas suteikia teisę važiuoti viena viešojo transporto priemone (autobusu arba troleibusu) pasirinkto maršruto kryptimi iki galinės maršruto stotelės arba 30-ties minučių laikotarpyje nuo pirmojo e. bilieto pažymėjimo persėsti į kitą autobusą ar troleibusą ir juo važiuoti iki galinės maršruto stotelės. Atliekant persėdimą e. bilietą privaloma pažymėti prie vairuotojo esančiame komposteryje.

VIENKARTINIO E. BILIETO TARIFAI Bilieto rūšis

Vienkartinis e. bilietas

Be nuolaidos

1,80 Lt 0,90 Lt 0,36 Lt

Su 50 proc. nuolaida Su 80 proc. nuolaida

Terminuotas mėnesinis elektroninis bilietas – terminuotas mėnesinis e. bilietas suteikia teisę važiuoti visomis viešojo transporto priemonėmis (autobusais ir troleibusais) nuo kalendorinio mėnesio pirmos iki paskutinės dienos.

MĖNESINIŲ E. BILIETŲ TARIFAI Bilieto rūšis

Be nuolaidos

Su 50 proc. nuolaida

Su 80 proc. nuolaida

Vieno mėnesio e. bilietas

84,00 Lt

42,00 Lt

16,80 Lt

Vieno mėnesio e. bilietas be teisės važiuoti šeštadienį ir sekmadienį

84,00 Lt

84,00 Lt

84,00 Lt

Transporto priemonėje aktyvuojamas terminuotasis elektroninis bilietas suteikia teisę važiuoti visomis viešojo transporto priemonėmis (autobusais ir troleibusais) fiksuotą dienų skaičių nuo pirmosios aktyvavimo dienos iki paskutinės dienos 24 val.

AKTYVUOJAMŲJŲ TERMINUOTŲJŲ E. BILIETŲ TARIFAI Bilieto rūšis

Be nuolaidos

Su Su 50 proc. nuo- 80 proc. nuolaida laida

Trijų dienų e. bilietas

16,00 Lt

–

–

Septynių dienų e. bilietas

29,00 Lt

14,50 Lt

5,80 Lt

Trisdešimties dienų e. bilietas

92,00 Lt

46,00 Lt

18,40 Lt

Trisdešimties dienų e. bilietas be teisės važiuoti šeštadienį ir sekmadienį

82,00 Lt

41,00 Lt

16,40 Lt

Devyniasdešimt dviejų dienų e. bilietas

230,00 Lt

115,00 Lt

46,00 Lt

Devyniasdešimt dviejų dienų e. bilietas be teisės važiuoti šeštadieniais ir sekmadieniais

200,00 Lt

100,00 Lt

40,00 Lt

KORTELĖS papildymas

KORTELĘ papildyti e. bilietais galima visose prekybos vietose, pažymėtose Kauno viešojo transporto ženklu. Šiuo metu tai galima atlikti UAB Kauno spauda (121 vietos), UAB Lietuvos spauda (27 vietos) kioskuose ir prekybos tinklo IKI parduotuvėse (17 vietų).

Norėdami papildyti savo KORTELĘ pinigų suma, iš kurios mokėsite už vienkartinius e. bilietus, paduokite KORTELĘ pardavėjui, nurodykite Jums taikomą nuolaidą viešojo transporto vienkartiniams bilietams (be nuolaidos, 50 proc. nuolaida arba 80 proc. nuolaida) ir pinigų sumą, kuria norite papildyti KORTELĘ (ne mažiau kaip 0,36 Lt ir ne daugiau kaip 230 Lt).

Vienkartiniams e. bilietams toje pačioje KORTELĖJE gali būti taikomas tiktai vienas lengvatos tarifas. Todėl, pasikeitus taikomai lengvatai, būtina nuvykti į

artimiausią e. bilieto platinimo vietą, papildyti KORTELĘ bet kokia pinigų suma ir nurodyti pardavėjui, kokia viešojo transporto nuolaida Jums turi būti taikoma (be nuolaidos, 50 proc. nuolaida arba 80 proc. nuolaida).

Terminuotasis mėnesinis e. bilietas galioja kalendorinį mėnesį nuo pirmos iki paskutinės dienos. Jei terminuotąjį mėnesinį e. bilietą perkate iki einamojo mėnesio 14 dienos, tai jis galioja tik tą mėnesį. Jei e. bilietą perkate po einamojo mėnesio 14 dienos, tai jis galios nuo kito mėnesio pirmos iki paskutinės dienos.

Norėdami papildyti KORTELĘ terminuotaisiais arba transporto priemonėje aktyvuojamais terminuotaisiais e. bilietais, paduokite ją pardavėjui, nurodykite e. bilieto rūšį, Jums taikomą nuolaidą viešojo transporto terminuotiesiems bilietams (be nuolaidos, 50 proc. nuolaida arba 80 proc. nuolaida) ir e. bilieto tarifą.

Papildę KORTELĘ, visada pasiimkite kasos kvitą ir patikrinkite, ar ji papildyta Jūsų nupirktais e. bilietais. Kasos kvitą rekomenduojame saugoti tol, kol galios įsigytas e. bilietas.

KORTELĖS pildymo internetu instrukciją rasite svetainėje www.kvt.lt. Papildyti KORTELĘ e. bilietais internetu galima, jeigu turite einamąsias sąskaitas SEB, DnBNord, Swedbank bankuose .

Papildžius KORTELĖS sąskaitą ar įsigijus terminuotąjį e. bilietą internetu per 72 valandas būtina informaciją apie atliktą mokėjimą įrašyti ir į KORTELĘ. Tik įrašius informaciją į KORTELĘ e. bilietas pradės galioti.

Norėdami įrašyti informaciją į KORTELĘ, bet kurioje viešojo transporto priemonėje elektroniniame komposteryje (toliau komposteryje), esančiame prie galinių transporto priemonės durų ir turinčiame ertmę KORTELEI įdėti, du kartus paspauskite klavišą (naujuose autobusuose esančiame komposteryje turinčiame ekrane langus prisilietimu aktyvuokite langą „KORTELĖS PAPILDYMAS“). Komposterio ekrane pasirodžius užrašui Kortelės papildymas (patamsėjus pasirinktam langui) iš dešinės pusės įdėkite KORTELĘ į tam skirtą ertmę ir palaukite, kol ekrane pasirodys užrašas ATLIKTA (1). Išimkite KORTELĘ. Informacijos įrašymo į KORTELĘ metu nei e. bilieto žymėjimas, nei mokėjimas, nei aktyvavimas neatliekamas (žr. KORTELĖS naudojimas transporto priemonėje).

KORTELĖS naudojimas transporto priemonėje

Visų rūšių e. bilietai įlipant į viešojo transporto priemonę pro priekines duris turi būti pažymėti priglaudžiant KORTELĘ prie komposterio kortelės simboliu pažymėtos zonos. Jeigu e. bilietą įsigijote internetu, įlipdami pro priekines duris privalote informuoti vairuotoją, kad Jums pirmiausia reikia atlikti e. bilieto įrašymą į KORTELĘ, todėl e. bilieto žymėjimą atliksite prie kito komposterio.

Vienkartinio e. bilieto žymėjimas. KORTELĘ priglauskite prie komposterio kortelės simboliu pažymėtos zonos. Komposterio ekrano pirmoje eilutėje pasirodys užrašas MOKĖTA x,xx Lt (x,xx Lt – e. bilieto kaina) ir bus pritaikyta tokia nuolaida, kokią Jūs nurodėte pardavėjui paskutinį kartą pildydami KORTELĘ vienkartinių e. bilietų pinigų suma. Antroje komposterio ekrano eilutėje bus užrašas LIKO XX,XX Lt (XX,XX Lt – Jūsų KORTELĖJE esantis likutis vienkartiniams e. bilietams pirkti). Jeigu antrą kartą (po žymėjimo) toje pačioje transporto priemonėje prie bet kurio komposterio priglausite KORTELĘ, tai jo ekrane pasirodys informacija apie pažymėtus vienkartinius e. bilietus ir pinigų likutį, o pinigų suma už važiavimą nuskaityta nebus. Jeigu KORTELĖJE sumos likutis yra mažesnis negu vienkartinio e. bilieto kaina, komposterio ekrane pasirodys pranešimas NEPAKANKAMAS LIKUTIS ir už kelionę sumokėta nebus. Norėdami tęsti kelionę ir pasinaudoti viešojo transporto priemone turėsite pas vairuotoją įsigyti vienkartinį popierinį bilietą, kurio komposteryje žymėti nereikia.

Jeigu 30-ties minučių laikotarpyje nuo pirmo vienkartinio e. bilieto pažymėjimo perlipsite į kitą transporto priemonę ir KORTELĘ priglausite prie komposterio kortelės simboliu pažymėtos zonos, tai pirmoje komposterio ekrano eilutėje pasirodys užrašas MOKĖTA 0,00 Lt. Antroje komposterio ekrano eilutėje bus užrašas LIKO XX,XX Lt (XX,XX Lt – Jūsų KORTELĖJE esantis likutis vienkartiniams e. bilietams pirkti).

Mokėjimas už kartu važiuojantį asmenį. Paspauskite transporto priemonėje esančio komposterio 1 klavišą (naujuose autobusuose esančiame ekrane aktyvuokite langą „1 MOKĖJIMAS UŽ KARTU VAŽIUOJANTĮ“) ekrane pasirodžius užrašui MOKĖJIMAS UŽ Bilietas (patamsėjus pasirinktam langui), priglauskite KORTELĘ prie komposterio kortelės simboliu pažymėtos zonos. Pirmoje komposterio ekrano eilutėje pasirodys užrašas MOKĖTA 1,80 Lt (1,80 Lt – vienkartinio e. bilieto kaina). Antroje komposterio ekrano eilutėje bus užrašas LIKO XX,XX Lt (XX,XX Lt – Jūsų KORTELĖJE esantis likutis vienkartiniams e. bilietams pirk-

ti). Mokant KORTELE už kartu važiuojantį asmenį, jokios bilietų lengvatos netaikomos, t.y. sumokama visa kaina 1,80 Lt. Su Jūsų KORTELE galima sumokėti daugiausiai už septynis kartu važiuojančius asmenis, iš naujo kartojant mokėjimo procedūrą už kiekvieną kartu važiuojantį asmenį.

Transporto priemonėje aktyvuojami terminuotieji e. bilietai, pirmą kartą jais naudojantis, turi būti aktyvuoti transporto priemonėje. Vieną kartą aktyvuotas transporto priemonėje aktyvuojamas terminuotasis e. bilietas galios fiksuotą dienų skaičių – nuo aktyvavimo dienos iki paskutinės dienos 24 val.

Transporto priemonėje aktyvuojamo terminuotojo e. bilieto aktyvavimas. Laikykite kortelę toliau nuo komposterio. Paspauskite transporto priemonėje esančio komposterio 2 klavišą (naujuose autobusuose esančiame ekrane aktyvuokite langą „2 E.BILIETO AKTYVAVIMAS“). Ekrane pasirodžius užrašui BILIETO AKTYVAVIMAS (patamsėjus pasirinktam langui), priglauskite KORTELĘ prie komposterio kortelės simboliu pažymėtos zonos, ekrane pasirodys užrašas REGISTRUOJAMAS IKI 201X-MM-DD (data nurodo iki kurios dienos galios Jūsų aktyvuotas e. bilietas). Jeigu antrą kartą (po aktyvavimo) priglausite KORTELĘ toje pačioje transporto priemonėje prie bet kurio komposterio, tai jo ekrane pasirodys informacija REGISTRUOTAS IKI 201X-MM-DD. Šeštadienį arba sekmadienį negalima aktyvuoti aktyvuojamų terminuotųjų e. bilietų be teisės važiuoti šeštadieniais ir sekmadieniais, komposterio ekrane pasirodys užrašas NEGALIMA AKTYV. TERMIN.BIL. Norėdami sužinoti informaciją apie aktyvius e. bilietus arba KORTELĖS likutį, vieną kartą paspauskite transporto priemonėje esančio bet kurio komposterio klavišą 3 (naujuose autobusuose esančiame komposteryje aktyvuokite langą „3 E.BILIETO INFORMACIJA“), ekrane pasirodys užrašas E. BILIETO INFORMACIJA (patamsėjus pasirinktam langui), priglauskite KORTELĘ prie komposterio kortelės simboliu pažymėtos zonos, ekrane bėgančia eilute pasirodys informacija apie Jūsų KORTELĖJE esančius e. bilietus.

Norėdami naudotis Vilniaus ir Klaipėdos miestų viešojo transporto KORTELE Kauno miesto viešajame transporte, ją turėsite užregistruoti Kauno miesto e. bilieto KORTELIŲ apskaitos sistemoje.

Jums reikės atvykti į Kauno miesto e. bilieto KORTELIŲ aptarnavimo punktą (šiuo metu AB „Autrolis“, adresas: Islandijos pl. 209, Kaunas, ateityje tokių punktų tinklas mieste bus plečiamas) ir pateikti KORTELĘ operatoriui, registracijos operacijai atlikti. Užregistruota KORTELE toliau galėsite naudotis vadovaudamiesi šia atmintine. Vilniaus ir Klaipėdos miestų viešojo transporto e. bilietai Kauno viešajame transporte negalioja, norint naudotis užregistruota kito miesto KORTELE Kauno autobusuose ir troleibusuose, ją reikia papildyti Kauno miesto viešojo transporto e. bilietais arba pinigų suma, iš kurios mokėsite už vienkartinius e. bilietus.

Bilietų kontrolės metu kontrolieriai specialiu įrenginiu patikrins KORTELĖJE esančią informaciją apie galiojančius e. bilietus.

Jeigu praradote KORTELĘ

Sugadinę, pametę arba kitaip praradę KORTELĘ, už nustatytą mokestį galite įsigyti naują KORTELĘ (dublikatą) ir į ją perkelti e. bilietus, buvusius prarastoje. Norėdami gauti naują KORTELĘ, turite pateikti išsaugotą KORTELĖS pakuotę su PIN kodu arba turite būti užsiregistravę interneto e. bilieto svetainėje ir joje turi būti nurodyti teisingi Jūsų duomenys.

Norėdami užsisakyti naują KORTELĘ turėsite atvykti į AB „Autrolis“ (adresas: Islandijos pl. 209, Kaunas), pateikti instrukciją su užpildytu laukeliu, skirtu Jūsų KORTELĖS brūkšninio kodo numeriui kartu su joje esančiu PIN kodu arba asmenybę patvirtinantį dokumentą, jeigu esate užsiregistravęs e. bilieto interneto svetainėje. Naujos KORTELĖS (dublikato) pagaminimas užtrunka iki 3 darbo dienų.

Naujuose autobusuose esančiuose komposteriuose turinčiuose langus aktyvavus informacijos simbolį, galima lietuvių ir anglų (jei pasirinkta) kalba perskaityti atsakymus į dažniausiai iškylančius klausimus apie KORTELĖS naudojimą. Daugiau informacijos apie KORTELĖS naudojimą, platinimo, papildymo vietas ir kitus su Kauno miesto viešuoju transportu susijusius klausimus galite rasti interneto svetainėje http://www.kvt.lt/ arba sužinoti paskambinę nemokamu telefonu 8 800 70010.

Atmintinė keleiviui parengta Kauno miesto savivaldybės administracijai įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „CIVITAS CATALIST“.

Profilis | 35

15min • 2012 m. birželio 29 d.

Mokslų daktaro užribis Kėdainiškiui rasti darbą ar gyvenimo draugę nepadeda net internetas Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Pavasarį interneto platybėse atsirado naujas herojus.

Technologijos mokslų daktaro laipsnį turintis buvęs docentas darbo ir moters ieško „Youtube“ svetainėje.

Kėdainiškio paieškos kol kas bevaisės, tačiau jo vaizdo medžiagos – labai populiarios. 38-erių Andrius Ramonas – kaip reta išsilavinęs vyras. Kauno technologijos universitete jis įgijo tris mokslinius laipsnius: 1997 metais gavo mechanikos inžinerijos bakalauro laipsnį, 1999-aisiais – informacinių sistemų inžinerijos magistro laipsnį, o 2004 metais – technologijos mokslų daktaro laipsnį mechanikos inžinerijos srityje.

Darbo stažas taip pat gana įspūdingas. Sulaukęs vos 18-os naktimis prekiavo kioskelyje, buvo išnešiojamosios prekybos agentu.

Vėliau septynerius metus dirbo konstruktoriumi-braižytoju, kol 2004-aisiais pradėjo dirbti lektoriumi Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete Laivo inžinerijos katedroje. 2008-aisiais ten pat įsidarbino docentu, vėliau – mokslo darbuotoju.

A.Ramonas studentams dėstė inžinerinę grafiką – braižybą ir braižomąją geometriją, matematinio eksperimento planavimą, eksperimentinį laivo jūrinių savybių įvertinimą, baigtinių elementų metodą laivų projektavime, automatizuoto laivų projektavimo sistemas, elektromagnetinių laukų pasiskirstymo skaičiavimą.

A.Ramonas tikina mokantis dirbti su daugeliu programinių paketų, ne kartą dalyvavęs tarptautinėse mokslinėse konferencijose, tačiau rudenį bus dveji metai, kaip šis vyras – bedarbis. Kodėl?

Rimtuolio pokštai „Youtube“ svetainėje yra A.Ramono paskelbtų vaizdo medžiagų, kuriose jis atsiskleidžia ne tik kaip rimtas vyras, bet ir humoristas.

Bėda ta, kad iš Kėdainių kilęs vyras užsispyrė ieškoti darbo gimtinėje. „Žinote, keltis į kitą miestą – kaip į kitą valstybę.

Neturiu pasistatęs po pilį kiekviename mieste“, – paaiškino A.Ramonas. Teisybės dėlei, ir Kėdainiuose pilies jis neturi – gyvena pas tėvą bute.

Kodėl daktaro laipsnį turintis 38-erių sulaukęs žmogus, ilgai dirbęs dėstytoju, neturi savo būsto? „Valstybė yra bėda, o ne žmonės, kurie joje gyvena. Be abejo, valstybę sudaro žmonės, bet kad šioje respublikoje kažkas ne taip – faktas“, – užuolankomis atsako į nepatogų klausimą A.Ramonas.

Tiesa, jis keltųsi ir į kitą miestą, bet nori socialinių garantijų ir didelio atlyginimo – kad užtektų kelionėms iš darbo ir į jį, buto nuomai, paskolai, kurią imtų.

Buvęs docentas moka užsienio kalbų, tačiau į užsienį nesiveržia. „Manęs ten niekas nelaukia, – sakė jis. – Be to, Lietuvos Respublika už mano išsilavinimą sumokėjo brangiai.“ Vyras šį pavasarį sumojo nufilmuoti virtualų darbo paieškos skelbimą. 13,30 min. trukmės filmuke jis su smulkmenomis išvardija, kur mokėsi, ką ir kada baigė, kada ir kokius darbus dirbo, kokias užduotis teko atlikti ir pan. Tik pamiršo paminėti svarbiausią

Nepriėmė nė viena mokykla A.Ramonas darbo neteko 2010 metų rudenį, kai baigėsi jo terminuota sutartis su Klaipėdos universitetu.

Kėdainių darbo biržoje, anot vyro, pasiūlymų dirbti – nedaug. Nemažai iš jų skirti nekvalifikuotai darbo jėgai, neturinčiai aukštojo, o kartais – ir vidurinio išsilavinimo.

Kėdainiuose yra Kauno kolegijos Jonušo Radvilos fakultetas, tačiau daktaro laipsnį turinčiam vyrui ten darbo neatsirado. Kaip ir nė vienoje Kėdainių mokykloje, nors jis į visas siuntė gyvenimo aprašymą. „Darbo paieška yra sunkus ir varginantis darbas, ne visi darbdaviai nori kalbėtis, ne visi sureaguoja, jei nusiunti CV, paskambini“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo išsilavinęs Ir darbo, ir moters ieškantis bedarbis, norintis A.Ramonas stengiasi per mėnesį gauti atrodyti labai rimtas. apie 3000 litų Nuotr. iš asmeninio albumo į rankas ir pageidaujantis darbo pagal savo išsilavinimą, kvalifikaciją bei gebėjimus.

dalyką – kokio darbo ieško. Vyras, kaip tikras dėstytojas, kalba labai taisyklingai.

Tokį kalbėjimą suformavo jį supusi akademinė aplinka, knygos. Ši vaizdo medžiaga – populiari, peržiūrėta 25 000 kartų, bet nė vieno pasiūlymo dirbti bedarbis taip ir nesulaukė.

Jis su smulkmenomis išvardija, kur mokėsi, ką ir kada baigė, kada ir kokius darbus dirbo, tik pamiršo paminėti svarbiausią dalyką – kokio darbo ieško.

Svarbiausia – plaukų spalva Buvęs dėstytojas internete dairosi ne tik darbo, bet ir nuotakos: „Juk pranašai gyvena viengungišką gyvenimą. Reikia „ženytis“, o ne pranašauti.“ Paklaustas, kodėl ne tik darbo, bet ir nuotakos ieško internete, vyras atšovė: o kur daugiau jos ieškoti? Kaip tai daryti?

Kaip jūsų ieško? Virtuali erdvė A.Ramonui

Vienoje jis, triaukšdamas kramtomąją gumą, patenkintas pasakoja, kad „ką tiktai ką tiktai“ grįžo iš vieno Kėdainių prekybos centro, vardija, ką pirko, ir prieš kamerą pamosuoja iš maišo ištraukta kopūsto galva celofane. „Pasirinkimas didelis“, – priduria vyras, o internautai, pasigavę šią frazę, leipsta juokais ir platina medžiagą. Šis vaizdelis jau peržiūrėtas 115 000 kartų.

pasirodė geriausias būdas susipažinti su merginomis ir moterimis. „Darbo ir draugės ieškojimas susijęs su visuomeniniais reiškiniais. Civilinė miestelių visuomenė ne visus nori priimti į savo darbinį ir kultūrinį gyvenimą. Kaip, nebūdamas niekur kviečiamas bei 100 proc. ignoruojamas miestelio visuomenės, interneto pažinčių tinklalapiuose aš susirasiu moterį?“ – samprotavo 38-erių bedarbis viengungis.

Apie gyvenimo draugės paieškas vyras nedaugžodžiauja: „Moterys baikas balalaikas kalba ir viskas. Buvo pasimatymas su viena mergina. Kažkuo neįtikom vienas kitam.“ A.Ramonas vardydamas, kokios moters jam reikia, paminėjo tik pageidaujamą plaukų – labai detaliai – bei akių spalvą, kūno sudėjimą. Jam taip pat svarbu, kad moteris turėtų pajamų šaltinį, o dar geriau – dirbtų. Charakterio savybėms ir išsilavinimui jis dėmesio neskyrė.

Savaitraščio „15min“ paklaustas, ką kaip vyras moteriai galėtų pasiūlyti, buvęs dėstytojas atsakė keistai: „Kad mane mylėtų.“ Gavęs pastabą, jog tai – ne pasiūlymas, o reikalavimas, A.Ramonas atsakė, jog širdies damai galėtų pasiūlyti tai, apie ką ji svajoja.

36 | Skelbimai

15min • 2012 m. birželio 29 d.

VILNIUS

KAUNAS

DĖMESIO !

33-jų metų žavus, neaukštas, bet tvirto sudėjimo vyriškis, mėgstantis galingas mašinas šiandieną pasiruošęs prarasti nekaltybę!

Pasiūlymas galioja tik 2012-06-29.

Pagrobk mane! Laukiu tavo skambučio tel. 8-672-056 38.

Kviesti Giedrių.

15min • 2012 m. birželio 29 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Skelbimai | 37

Horoskopai Avinai neturėtų nusiminti dėl to, kad juos, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, užgriuvo daugybė problemų. Nesistenkite jų spręsti vienas.

Jaučių ateinančiomis dienomis laukia daugybė įdomių darbo pasiūlymų ir kvietimų susitikti su draugais, kurių seniai nematėte. Neskubėkite atsakyti.

15min • 2012 m. birželio 29 d.

Vertikaliai: Šienainis.

Paakiai. Birma.

Oseinas. Praba.

Reinas. SP. Rasa.

Valsas. TI. Pija.

Lėliai. Tol. Ea. Galėti. Daga.

Diversija. Bekas.

Patua. Keras.

Ksilitas. Milas.

Mikis. Elitas. HV. Simas. Dionisijos.

38 | Laisvalaikis

Dvyniai turėtų išnaudoti palankų mo-

čių ir atitrūkti nuo kasdienybės. Pats laikas palepinti save: galima pavaikščioti po parduotuves ir įsigyti kokį niekutį.

Liūtams darbe niekuo nereikės rūpintis. Čia viskas eina sena vaga. Ateinančiomis dienomis būsite kupini naujų idėjų. Kita savaitė – tinkamas metas jas realizuoti.

Mergelės ras sritį, kur jų pastangos ir kapitalas duos naudos. Kad ir kokio darbo imtumėtės, jūsų laukia sėkmė. Bendravimas su verslo partneriais bus naudingas.

Pažymėtuose langeliuose: VĖJUOTAS VAKARAS.

Vėžiai galės pailsėti nuo buitinių rūpes-

Horizontaliai: Priedas. Hebrajai.

Imi. Niasa. Lim. Arba. Epika. Ima. Gratis. Na. Lastas.

Vėlius. Psoralėja.

Ei. „Selita“. Lo. Peisai. Min. Ainai.

Kiti. Anas. Belas.

Kas. Derasi. Jis. Takas. Stogas. Ho. Impilas. NVS.

mentą ir išspręsti susikaupusias problemas. Jūs užsitikrinsite finansinį stabilumą, jeigu parodysite iniciatyvą.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Svarstyklėms dabar niekas negali aptemdyti nuotaikos. Jūs nustebinsite aplinkinius neregėtu aktyvumu ir energija.

Pasistenkite nukreipti ją reikiama vaga.

Skorpionai kitą savaitę pasieks teigiamų rezultatų tvarkydami profesinius ir dalykinius reikalus. Vadovybė arba partneriai deramai įvertins jūsų aktyvumą.

Šauliai įgyvendins daugelį savo norų ir žengs atsakingus žingsnius profesinėje sferoje. Taip pat didėja abipusis pasitikėjimas santykiuose su artimu žmogumi.

Ožiaragiai pagaliau galės apsispręsti dėl išsvajotų atostogų. Savaitė pralėks nepaprastai greitai. Galva suksis nuo užgriuvusių darbų, kuriuos reikės skubiai užbaigti.

Vandenius apims noras atsikratyti problemų ir mėgautis poilsiu bei pramogomis.

Bet pirma užbaikite jau įkyrėjusus projektus ir kol kas nesiimkite naujo.

Žuvys turės laikinai pamiršti ramybę, kadangi šio ženklo atstovus įsuks rūpesčių darbe ir aistrų asmeniniame gyvenime sūkurys. Bet visa tai išeis tik į naudą.

Laisvalaikis | 39

15min • 2012 m. birželio 29 d.

T.Urbelionio/BFL nuotr.

BFL nuotr.

Organizatorių nuotr.

Anekdotai Užrašas „Karvutė“ ant saldainių popierėlių yra ne pavadinimas, o įspėjimas. Žmona skambina vyrui: – Brangusis, tu esi pats geriausias ir vienintelis pasaulyje!

– Brangioji, ar tu esi bare?!

Iki liepos 1 d.

Vilnius

Kaunas

Birželio 30 d.

Liepos 1 d.

Klaipėda

Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė ARTVILNIUS‘12

Romansų vakaras su aktore Larisa Kalpokaite

Memelio džiazo klubo vienerių metų gimtadienis

Parodų centre „Litexpo“ lankytojams prisistato 53 galerijos iš 12 pasaulio šalių, apie 500 menininkų ir daugiau nei 1000 kūrinių. Meno mugės erdvėse veikia skulptūrų objektų ir instaliacijų paroda TAKAS, vyksta filmų ir video apie menininkus programa, edukacinė programa vaikams, jaunimui ir suaugusiems, susitikimai su menininkais, podiumo diskusijos, paskaitos, akcijos, performansai.

„Žmonės išsiilgę gražaus žodžio, muzikos, jausmų“, – kalba L.Kalpokaitė. Visa tai ji klausytojams dovanos šeštadienį, 19 val., Kauno kino teatre „Romuva“. Vakaro programa susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje skambės lietuviškos baladės, antroje dalyje L.Kalpokaitė atliks rusiškus romansus.

Jai akompanuos pianistas, tarptautinių konkursų laureatas Romualdas Lukošius.

Gimtadienis – proga dar vienam koncertui: visus metus pajūrio publiką į koncertus kvietę entuziastai 19 val. rengia jungtinę muzikinę programą Klaipėdos restorane „Kurpiai“ (Kurpių g. 1A). Į sceną lips scenos vilkai „JazzWay“ su Memelio džiazo klubo prezidentu Steponu Januška , gitaristas Eugenijus Jonavičius su bendražygiais, saksofonininkas Kęstutis Sova ir kt. Renginys nemokamas.

Iki liepos 1 d.

Molėtai

Liepos 5 d.

Klaipėda

Sėdi žmogelis suspaudęs rankoje meškerę. Kokias penkias valandas joks kilbukas net nežvilgtelėjo į jo jauką. Pro sukąstus dantis žvejys murma: – Jei nežinočiau, kad žvejyba ramina, ištaškyčiau kiekvieną pasipainiojusį po ranka.

Sudoku

Liepos 5–8 d.

Zarasai

Ežerų sostinė švenčia 625 metų jubiliejų

Klaipėdos dramos teatro aktoriui Vytautui Paukštei – 80

Alternatyvios elektroninės muzikos festivalis „Tundra“

Dalis Molėtų virs Molio miestu – jį kurti atvyks keramikai iš visos Lietuvos. Čia taip pat vyks didysis Molėtų turgus, kur bus prekiaujama sendaikčiais.

Birželio 30-ąją Molėtuose bus siekiama dviejų Lietuvos rekordų. Pirmiausia bus statomas aukščiausias Lietuvoje 625 blynų bokštas ir tą pačią dieną pilamas didžiausias Lietuvoje piliakalnis iš 625 mažiausių sūrių su visa „smetona“!

Nacionalinės premijos laureato, Klaipėdos miesto Garbės piliečio V.Paukštės jubiliejus iškilmingai bus minimas Teatro aikštėje. Jubiliatą čia sveikins Vidas Bareikis ir Jurga Šeduikytė, Regimantas Adomaitis, Rimas Tuminas, Kostas Smoriginas, Olegas Ditkovskis, Vytautas Grubliauskas, Domantas Razauskas, Edmundas Kučinskas ir daugybė kitų talentingų žmonių. Renginio pradžia – 19 val.

Festivalis jau trečią vasarą įsikurs Dūburio ežero saloje, įsiterpusioje vaizdingame Zarasų krašto peizaže. Bet šįkart jis bus kiek kitoks – ypatingas dėmesys bus skirtas ekologijai ir gamtai. Festivalio teritorijoje veiks ekodirbtuvės, kuriose bus mokomi kūrybiškai panaudoti atliekas, bus dalijamos nešiojamosios peleninės, vyks ekopaskaitos ir, žinoma, skambės įvairių šalių muzika.

Sunkus

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį lietaus nenumatoma, šils iki 19–23 laipsnių. Šeštadienį daug kur gali trumpai palyti, vyraus 23–28 laipsnių šiluma. Sekmadienį bus dar karščiau, visoje Lietuvoje prognozuojamas trumpas lietus su perkūnija.

Pirmadienį oras įkais iki 30 laipsnių, bet antradienį jau kiek atvės.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliaii

Ši li i Šiauliai Klaipėda Kl i ėd

21

Panevėžys

20

20

06-30 d.

Utena Ut 19

10 / 25

11 / 26

11 / 24

11 / 26 Kaunas

07-01 d.

16 / 28 Panevėžys

16 / 28 Utena

15 / 26 Alytus

21

15 / 27

Vilnius Vil i

Marijampolė 21

olė Marijampolė

21 Alytus 19

06-30 d.

10 / 26

13 / 24

14 / 23

14 / 23

Vėjas Vakarų

2–4 m/s

07-01 d.

16 / 29

18 / 26

17 / 29

16 / 27

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

40 | Reportažas

15min • 2012 m. birželio 29 d.

A.Kripaitės nuotr.

Kuršių nerijos tyla mėgaujasi užsieniečiai Kuršių nerija dar laukia turistų. Lietaus pabūgę lietuviai atostogas atideda. Į Nidą tradiciškai pirmieji suvažiavo užsieniečiai.

Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt Antradienio vakaras. Ištuštėjusiomis gatvėmis rieda vos vienas kitas dviratininkas. Pamaryje ant suolelio, nepaisydami purškiančio lietaus, sėdi keli poilsiautojai.

Priėjusi įsitikinu, kad neklydau – tai vokiečiai. Tyloje skendinčiame kurorte šioks toks šurmulys jaučiamas tik kavinukėse.

Kainos – „ne sezoninės“ „Laisvų kambarių netrūksta. Galite pasirinkti patikusį“, – patikina buto Kopų gatvėje šeimininkė, pridurdama, kad ir kainos kol kas „ne sezoninės“ – kambarį trijų asmenų šeimai su vonia ir virtuve dar galima išsinuomoti už 120 Lt. Tiek pat už šio būsto nuomą prašoma ir šaltuoju sezonu, kai svečių Kuršių nerijoje – vos vienas kitas. Į Kuršių neriją švęsti Joninių suvažiavę lietuviai įsitikino – maudynėms dar ne laikas. Tik vienas kitas ryžtasi lįsti į vos 13–14 laipsnių šilumos jūros bangas.

„Tas vienas kitas – tai daugiausiai vietiniai gyventojai. Mes lyg ruoniai – jau pavasarį, nors kiek atšilus, puolame maudytis“, – juokėsi Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrui „Agila“ vadovaujanti Neringa Gecevičiūtė.

Turistai – ir iš Azijos Kuršių nerija kasmet sulaukia apie pusės milijono poilsiautojų. Bet šis birželis vietos verslininkams nebuvo dosnus. „Jau dabar matome, kad šis mėnuo bus prastesnis nei praėjusių metų birželis. Lietuviai kol kas dar neskuba atostogauti į pajūrį. Daugiau turime užsieniečių, kurie atostogas buvo suplanavę jau seniai ir savo planų neskuba atšaukti“, – pastebėjo N.Gecevičiūtė.

Turizmo informacijos centro darbuotojos pasakojo šiemet matančios daugiau egzotiškos išvaizdos poilsiautojų. Šiemet be Nidai ištikimų vokiečių, Kuršių neriją aplankė ir būrys turistų iš Azijos, tarp jų – ir grupė žurnalistų.

Daugiau nei įprasta poilsiautojų atkeliavo iš Skandinavijos šalių, JAV. Turizmo informacijos centro darbuotojos pasakojo šiemet matančios daugiau egzotiškos išvaizdos poilsiautojų.

Vilios dviratininkus Penktadienį Juodkrantėje bus atverta naujausia orientacinės dviračių trasos Kuršių

nerijoje stotelė. Prieš kelerius metus tokia stotelė atverta Nidoje, pernai – Preiloje, o šiemet trasos nusidrieks iki Juodkrantės. „Orientacinės trasos skatins keliauti dviračiais ir pažinti Kuršių neriją. Poilsiautojams bus dalijami žemėlapiai su pažymėtais punktais, kur dviratininkams reikės prisiregistruoti“, – aiškino N.Gecevičiūtė.

Kitą savaitę ketinama pradėti dviračių tako Nida-Preila, besidriekiančio 6,5 km, rekonstrukciją. Darbus norima baigti iki rudens.

Beje, dviračių nuomotojai darbą pradėjo anksčiau nei prasidėjo sezonas. Šiemet dviračio nuoma valandai atsieis 10 Lt, parai 50–60 Lt. Kaip ir praėjusiais metais vasarotojai bus kviečiami į jogos mankštas pajūryje.

Tačiau, kaip pažymėjo N.Gecevičiūtė, dėl UNESCO paveldo objekto statuso, pramogų plėtra paplūdimiuose ribota.

Susivienys žvejai Liepos 13–14 d. Juodkrantėje senosios žvejybos tradicijų dienos. Bus varžomasi valčių irklavimo, inkaro laikymo, žuvies gaudymo ir kitose rungtyse. Susijungs abu marių krantai – šventėje dalyvaus ir Kuršių nerijos, ir Kintų, Rusnės, Drevernos, Šilutės, Mingės, Klaipėdos žvejai. Jie pristatys savo krašto kulinarinį paveldą bei kvies ragauti tik pagal jiems žinomus receptus pagamintos žuvienės.