15min savaitraštis 2012.07.05

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 25 (1256) • 2012 m. liepos 5 d.

Miestai

Palangos permainos A.Ufarto/BFL nuotr.

Kiek kainuoja žinios?

Dali Da lia li a Da D šk kev evič ič čiū ūtė

4–5 psl.

Iš užsienio atvykęs mokslų daktaras, kurio nėra. Docentas, pakviestas dėstyti anglų kalba, bet jos gerai nemokantis.

Dėl dėstytojų kaltės anuliuoti egzaminai.

Tokių bėdų patyrė ISM studentė, už studijas mokanti tūkstančius litų.

Triukšmingiausia Lietuvos poilsio vieta vadinama Palanga norėtų būti šeimų kurortu. Miesto meras Šarūnas Vaitkus tikina, kad tai – ne utopija. Kurortas šiemet turi kuo pasigirti, ypač – dar nematytais paplūdimiais.

9 psl.

Sveikata

25 metai stebuklų Pirmoji Lietuvoje transplantuota širdis plakė du mėnesius. Nuo to laiko praėjo 25 metai. Per juos šalies chirurgai pasiekė neįtikėtinai daug. Prieš savaitę atlikta širdies persodinimo operacija trijų mėnesių kūdikiui tapo dar vienu mūsų medicinos stebuklu.

12–13 psl.

Kultūra

Vardas vienas, kūrėjai – du J.Kalinsko nuotr.

Vaikų namuose užaugę broliai dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai kupini ne nuoskaudų, o gyvenimo džiaugsmo. Jiedu it meteoras įsiveržė į meno pasaulį.

J.Kalinsko nuotr.

18–19 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. liepos 5 d.

35

15min.lt apklausa

proc.

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

20

Ko tikitės iš vyrų krepšinio rinktinės Venesueloje?

Premjero nusikaltimas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija išteisino premjerą A.Kubilių. Ką tokio padarė Vyriausybės vadovas, kad buvo patekęs tarp VTEK girnų, o jį apskundę „darbiečiai“ dabar jau putoja ne tik dėl premjero veiksmų, bet ir VTEK „dvigubų standartų“?

Politinėms A.Kubiliaus nuodėmėms surašyti neužtektų kelių jaučio odų. Bet retas A.Kubiliaus garbanas VTEK taršė ne už tai, ką jis padarė blogo, o už tai, už ką jam – jei tik tokio rango politikų veiksmus būtų galima vertinti atskirai – derėtų paminklą statyti.

VTEK aiškinosi, ar A.Kubilius neprotegavo „Achemos“ bendrovės, prašydamas Rusijos „Gazprom“ vadovo parduoti jai dujų pigiau. Taigi VTEK labai rimtai nagrinėjo, ar mūsų premjeras, bandydamas užstoti prieš „Gazprom“ lupikus mūsų įmonę, nepažeidė kokių nors pinklių mūsų įstatymų.

Paradoksas? Toks, kurio nei vokietis, nei prancūzas, ką jau kalbėti apie amerikiečius, nesuprastų.

Todėl, kad bet kurios Vyriausybės darbas yra ginti savo piliečių bei jų verslų interesus kitose šalyse.

Ar priminti, kaip tai daro JAV, Prancūzija? Užteko tik užsiminti, kad Vilniui reikia tramvajaus, ir Prancūzijos valdžia užsuko tokią karuselę, kad miela malonu: priėmimai ambasadoje politikams, kelionės į Paryžių visiems, kam tik tramvajus bent kiek prie širdies: tik pirkite prancūziškų tramvajų.

Užteko kažkada verslininkui V.Bumeliui pagaminti vaistą, kuris išstūmė iš Lietuvos amerikietišką, ir JAV ambasadoriai tapo nuolatiniai Sveikatos apsaugos ministerijos, Seimo ir Vyriausybės svečiai, bandantys žūtbūt apginti amerikietišką gaminį.

proc.

Laimės olimpinį atrankos turnyrą ir pateks į olimpines žaidynes (5575) 35 proc.

Užims ketvirtą vietą ir liks per žingsnį nuo patekimo į olimpines žaidynes (2046) 13 proc.

Nelaimės atrankos turnyro, bet iškovos kelialapį į olimpines žaidynes (5010) 32 proc.

Jau draugiškos rungtynės parodė, kad patirs fiasko (3163) 20 proc.

13 proc.

Apklausoje dalyvavo 15798 žmonės

32 proc.

Savaitės žmonės –

K.Kemzūra ir jo būrys Lietuva nemiega. Naktimis stebi ne dangų, o – per mažą televizoriaus dėžutę – tolimą Venesuelą, kur olimpiniame atrankos turnyre Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė kaunasi dėl kelialapio į olimpines žaidynes.

„F & L“

tion

produc

Parodomasis skaidrumas, kaip ir bet koks fariziejiškumas, formą iškelia virš turinio.

Tokie dalykai mums gali nepatikti, bet tai pavyzdys, kaip vyriausybės tarnauja savo verslui užsienyje. Didžiosios valstybės tai kartais daro net ir ginklu.

Atrodo, šią Vyriausybės priedermę pamiršo ne tik valdininkai, bet ir politikai. Visuomenei sąmoningai diegiamas požiūris, kad Vyriausybė reikalinga tik tam, kad padidintų pensijas ir minimalią algą ar pablogintų verslo sąlygas saviems verslininkams – ypač daugiau pasiekusiems. Šūkis atimti, ką tik įmanoma, ir nieko neduoti tapo mūsų vyriausybių alfa ir omega. Išties, jei už paramą verslui užsienyje prie kryžiaus kalamas net premjeras, ko norėti iš departamentų direktorių ar jaunų diplomatų.

Apskritai parodomasis skaidrumas jau tapo kone oficialia Lietuvos religija. Bet ar dėl to sumažėjo korupcija? Gerėja Vyriausybės ir Seimo darbas? Valdininkai tapo tarnautojais?

Ne, ne ir dar kartą ne. Parodomasis skaidrumas, kaip ir bet koks fariziejiškumas, formą iškelia virš turinio. Manykitės, mano troba iš krašto, kam man tos problemos, mąsto dauguma valdininkų ir politikų. Garbė VTEK, kad šįkart ji atlaikė tariamo skaidrumo šalininkų spaudimą. „Lieka tik spėlioti, kiek kainavo VTEK aklumas A.Kubiliaus istorijoje“, – pratrūko po to „darbietis“ V.Gabšys. O juk teisingiau būtų klausti, kiek mums kainuoja toks politinių taškų rinkimas ir „skaidrintojų“ aklumas? Milijardus, kurių nemenka dalis virstų pensijomis, mokytojų algomis. Bet mums gerai ir taip: plikas, užtat skaidrus ant pliko lauko liko.

erio la tren enesue komandą jau V ji o g Karin čių zūros reniruo io Kem Kęstuč ąsdinti prie t bet , išg tankus bandė iavusi nkų ik a r t iš : a s salė ą gąsdin isikvėpavę k , jo o nežin kus. ujų pr mųjų d eiminin išmeta sutriuškino š praėjo, i ne lietuvia uelos tankai s e ? n is e e V a Jei nepr isi kiti gal ir v

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.lt Platinimas platinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės interviu | 3

15min • 2012 m. liepos 5 d.

„Facebook“ trauka

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Politikai naudojasi socialiniais tinklais, bet jų neišnaudoja

Ypatingoji padėtis truks amžinai?

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Artėjant Seimo rinkimams politikai darosi vis aktyvesni. Ir ne tik realybėje, bet ir virtualiame pasaulyje.

Komunikacijos specialistas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vedėjas, dr.

Andrius Šuminas prieš šiuos rinkimus prognozuoja socialinių medijų proveržį.

– Savo disertacijoje tyrėte rinkimų komunikaciją socialinėse medijose. Ką pavyko atskleisti? – savaitraštis „15min“ paklausė A.Šumino.

– Savo darbu tarsi patikrinau socialinių medijų veikimą: kaip Lietuvos politikai naudoja ir, svarbiausia, išnaudoja socialines medijas kaip priemonę rinkimų komunikacijos tikslams.

– Socialinių medijų sąvoka neapsiriboja vien „Facebook“ tinku. Ar Lietuvos politikai atrado ir kitus kanalus?

– Tyrime analizavau keturias socialines medijas: populiariausią socialinį tinklą „Facebook“, populiariausią vaizdo turinio dalijimosi portalą „YouTube“, mikrotinklaraštį „Twitter“ ir tradicinius tinklaraščius, vadinamuosius „Blog‘us“.

Tyrimo rezultatai parodė, kad rinkimų komunikacijos kontekste „Facebook“ yra vienvaldis lyderis. „Twitter“ Lietuvos politikai iš esmės visai nenaudoja.

Pasitaiko nebent vienas kitas atvejis, bet labiau tiriantis ir chaotiškas nei sistemingas: susikūriau paskyrą, pažiūrėjau, kad tai nelabai kam įdomu, ir mečiau.

Neabejoju, kad „Facebook“ dominavimo tendencija išsilaikys ir prieš šių metų Seimo rinkimus. Bent jau pats „Facebook“ deklaruoja, kad turi daugiau nei 1 mln. vartotojų iš Lietuvos. Klausimas, kiek iš jų yra aktyvių? Įsivaizduokime, kad tas skaičius galėtų suktis apie 700 tūkst. vartotojų, kurie prisijungia bent kartą per savaitę – o tai jau yra didžiulė auditorija.

– Viena vertus tai – gardus kąsnelis, kurio kiekvienam politikui norėtųsi atsikąsti. Kita vertus – kaip iš milžiniškos beveidės minios išsirinkti savo tikslinę auditoriją?

– Socialinės medijos leidžia segmentuoti auditoriją pagal tam tikrus kriterijus ir pasiekti tikslinę publiką: galima žmones išsigryninti pagal amžių, gyvenamąją vietą, interesus, pomėgius ir pan. Tačiau mūsų politikai nelabai geba tai išnaudoti. Šiuo atveju geru pavyzdžiu būtų galima laikyti nebent Vilniaus merą Artūrą Zuoką. Prieš savivaldybių tarybų rinkimus jis ėmėsi gana sėkmingų veiksmų internetu pasiekti savo tikslinę rinkėjų grupę – jaunimą.

Pavyzdžiui, Vilniaus centre, Gedimino prospekte, duris atvėrė „Fluxus ministerija“, o „Facebook“ buvo sukurtas tokio paties pavadinimo profilis. Jis pritraukė didžiulį būrį gerbėjų ir būtent jiems transliavo žinutes apie „Fluxus ministerijos“ veiklą. Tai nebuvo tiesioginis politinis turinys, tačiau pateikiama

A.Šuminas: „Politikai rinkėjus per socialines medijas kol kas medžioja chaotiškai.“ I.Gelūno nuotr.

informacija tarsi netyčia kūrė patrauklų A.Zuoko įvaizdį. Į „Fluxus ministerijos“ veiklą įsitraukė daug aktyvių, kūrybingų jaunų žmonių, kurie „Facebook“ žinutėmis pasidalydavo su draugais ir nesąmoningai plėtė A.Zuoko gerbėjų tinklą.

– Kokias klaidas dažniausiai kartoja politikai, bandydami pasekėjų ieškoti socialinėse medijose?

– Daugelis politikų iš esmės neteisingai įsivaizduoja socialinių medijų funkcijas ir veikimo principus. Jie galvoja trumparegiškai, girdi, prisijungs prie kokio nors kanalo ir jau po savaitės įvyks stebuklas.

Todėl likus mėnesiui iki rinkimų politikai kaip patrakę pradeda prie savo profilio lipdyti naujus draugus. Tačiau šios pastangos nueis šuniui ant uodegos ir laukiamų rezultatų tikrai neduos, nes saviraiškai socialinėse medijose pirmiausia reikia laiko ir įdirbio, o dar labiau – asmeninio santykio, tiesioginio kontakto su auditorija.

Socialinėse medijose politinė komunikacija suminkštėja, ji tikrai neapsiriboja vien programiniu turiniu. Politikai kalba apie keliones, prabyla net apie asmeninius dalykus – jiems atsiranda galimybė parodyti kitą, ne fasadinį, savo veidą.

Informacija apie laisvalaikį, pomėgius, dalijimasis įspūdžiais ar mintimis pa-

A.Šuminas: „Likus mėnesiui iki rinkimų politikai kaip patrakę pradeda prie savo profilio lipdyti naujus draugus. “ deda tapti artimesniu tam tikros virtualios bendruomenės – potencialių rinkėjų – nariu. To nesukursi per dieną ar dvi.

– Vadinasi, nusipirkti „Facebook“ grupę ir dirbtinai išpūsti savo gerbėjų gretas nėra efektyvu?

– Tai absoliučiai nieko verta, o blogiausiu atveju netgi lems priešingą efektą: žmonės gali pasijusti apgauti ir įvyks atmetimo reakcija.

Pastebėjau, kad politikai į „Facebook“ draugus kviečia bet ką ir turi tūkstančius

gerbėjų. Kas iš to, jei tai yra visiškai neaiški atsitiktinė žmonių, kurių tarpusavyje niekas nesieja, masė?

Galbūt ateis laikas, kai bus suvokta, kad reikia ne kiekybės, o kokybės. Kad geriau pasiekti siauresnę, bet tikslinę, auditoriją, kuri įsitrauktų ir pati kurtų paskyros turinį.

– Ar socialinės medijos gali tapti pagrindiniu kanalu kovoje dėl rinkėjų dėmesio?

– Kai kurie politikai, dažniausiai liberalai, jau garsiai kalba apie tai, kad tradicinės žiniasklaidos jiems nebereikia.

Jie aiškiai suvokia, kas jų rinkėjas, ir kaip jį pasiekti. „Facebook“, „Youtube“, kitos internetinės priemonės politikams padeda pasiekti jaunimą, kurio sudominti kitais kanalais iš esmės jau neįmanoma.

Prisiminkime 2008 metų Seimo rinkimus, kurių prognozės skelbė, kad Liberalų sąjūdis ir Liberalų ir centro sąjunga neperžengs 5 proc. barjero ir į parlamentą nepateks. Rinkimų kampanijoje liberalai smarkiai koncentravosi į internetą ir pasiekė teigiamą rezultatą.

Tačiau asmeniškai aš laikyčiausi nuomonės, kad socialinės medijos – tik vienas iš kanalų. Vien jomis kliautis nepatarčiau – ankstoka ir labai rizikinga.

Tačiau nauja tendencija rodo, kad socialinės medijos tampa langu į žiniasklaidą.

– JAV prezidento Baracko Obamos 2008 metų rinkimų kampanija iki šiol laikoma etalonine. Jos metu buvo aiškiai parodyta, kokia jėga gali tapti socialinės medijos.

Kodėl nesimokome iš lyderių?

– Nes Lietuvos politikams dar trūksta profesionalumo. Politinė komunikacija kuriama mėgėjiškai.

Tarkime, Estijos prezidentūra atnaujino internetinį puslapį. Prezidentas per „Facebook“ paragino apsilankyti ir įvertinti. Žmonės ėmė komentuoti, ar jiems patinka, ar ne.

Vienas internautas paklausė, o kas įgyvendino užsakymą. Netrukus atsakyme pasirodė konkrečios įmonės pavadinimas. Po to užduotas klausimas, kiek sumokėta. Štai prašom – buvo įvardyta suma. Tai ir yra grįžtamasis ryšys, skaidrumas.

Tuo metu ar jūs matėte nors vieną D.Grybauskaitės komentarą ar įsivėlimo į diskusiją atvejį?

Ar žinojote, kad gyvename ypatingosios padėties sąlygomis? Aš, atvirai prisipažinsiu, net neįtariau.

Tol, kol neperskaičiau Konstitucinio Teismo birželio 29-osios nutarimo dėl pensijų fonduose kaupiamų pensijų įmokų dydžio sumažinimo.

Tikriausiai girdėjote, kad šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, jog šios valdančiosios daugumos sprendimai sumažinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus neprieštaravo Konstitucijai, buvo socialiai ir visuomeniškai teisingi ir nepažeidė niekieno teisėtų lūkesčių.

KT nutarimas diskusijų ir komentarų viešojoje erdvėje nesulaukė. Pirmiausiai turbūt todėl, kad nedaug atsiranda norinčių skaityti keliasdešimt puslapių ilgio tekstą, be to, bent jau mano nuomone, KT nutarimai kaskart darosi vis painesni ir atitrūkę nuo realaus gyvenimo. Juose vis daugiau nuorodų ne į Konstituciją, o į ankstesnius KT nutarimus, kurių turiniu niekam nevalia abejoti.

Nepaisant to, skaityti KT nutarimus vis dėlto verta – vien jau tam, kad būtų galima sužinoti, jog Lietuvoje šiuo metu – ypatingoji padėtis.

Kas ir kada ją paskelbė, KT teisėjai nepaaiškina arba aš to aiškinimo nesupratau. Bet štai, kad ypatingosios padėties niekas neatšaukė, nutarime aiškiai parašyta: „Įstatymų leidėjas, numatęs padidinti kaupiamosios pensijų įmokos tarifą konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos padėties pabaigą, sudarė prielaidą kompensuoti sumažintas kaupiamąsias pensijų įmokas.“ Jei neturėjote laiko perskaityti KT nutarimo, tai čia kalbama apie 2010 metų birželio 30 d. Pensijų reformos įstatymą, kurio 2 str. numato, jog „Vyriausybė, konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos pa-

Skaityti KT nutarimus vis dėlto verta – vien jau tam, kad būtų galima sužinoti, jog Lietuvoje šiuo metu ypatingoji padėtis.

dėties pabaigą, Seimui pateikia įstatymų projektus dėl kaupiamosios pensijų įmokos tarifo didinimo.“ Šis įstatymas vis dar galioja, ir neteko girdėti, kad A.Kubilius ar I.Šimonytė būtų pateikę Seimui įstatymų projektus dėl įmokų į privačius pensijų fondus didinimo. Išvada peršasi savaime – tų projektų nėra, nes ypatingoji padėtis dar nesibaigė.

Turint galvoje, kad artėja Seimo rinkimai ir kad Lietuvos širdyje – konservatorių būstinėje – kažkas prikaišiojo „blakių“, galbūt ta padėtis išties ypatinga. Na, bent jau jei tikėsime KT teisėjais.

Tada, žinoma, galėtų būti suprantamas ir jų sprendimas, kad įmokų į pensijų fondus sumažinimas Konstitucijai neprieštaravo, nes juk pasibaigus ypatingajai padėčiai tos įmokos vėl bus padidintos.

Tiesa, taip galėtų būti tik su sąlyga, jei esi kurčias ir aklas arba turi proto negalią.

Nes jei toks nesi, tai juk turėtum žinoti, kad 2011-ųjų pabaigoje, užuot paskelbus ypatingosios padėties pabaigą, įmokos į pensijų fondus buvo dar labiau sumažintos ir kad Seime jau kovą įregistruota Pensijų reformos įstatymo pataisa, kuria siūloma antrąjį šio įstatymo straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Baisu net pagalvoti, kas atsitiks, jei ši pataisa bus priimta: iš esmės tai reikštų, kad esame pasmerkti ypatingosios padėties sąlygomis gyventi amžinai, nes Vyriausybė teisės paskelbti ypatingosios padėties pabaigą nebeturės, o KT nutarimai, kaip žinoma, yra galutiniai ir neskundžiami.

Iš šalies žiūrint atrodo, kad KT teisėjai nei akli, nei kurti, nei…

Komentaras

4 | Tyrimas

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

Kiaulės ne vien tvartuose Gyvenam vidutiniškai kiauliškoje šalyje – vienas lietuvis per metus suvartoja Europos Sąjungos vidurkiui prilygstančius 42 kg kiaulienos. Užtat prikiaulinti esame linkę kaip tarp lyderių esantys danai, nors kaip tik pastariesiems ir privirėme košės.

Kiauliena taip persmelkusi mūsų tautos racioną, kad atskiri jos atstovai, deja, pakankamai įtakingi, netgi pradeda panašėti į šiuos tvartuose kriuksinčius higienos neišmanėlius. Šviežiausias prikiaulinimo pavyzdys – Danijos kompanijos „Saerimner“ investicinė tragedija Kalvarijoje, kurią šią savaitę vainikavo Kauno apygardos teismas, patenkinęs 6 fizinių asmenų bei 2 tų pačių asmenų valdomų bendruomenių ieškinį. Teismas nurodė, kad „Saerimner“ turi nutraukti Jusevičiuose esančių kiaulininkystės kompleksų, veikiančių nuo 1976-ųjų, veiklą, nes veiklą leidžiantį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą prieš septynerius metus MRAAD išdavė neteisėtai.

Teismui nepasirodė svarbi aplinkybė, kad keli piliečiai, įsigiję žemių ir apsigyvenę šalia jau veikiančios kiaulių fermos, į teismą „gindami viešą interesą“ kreipėsi praėjus daugiau nei 4 metams, nors pagal įstatymus TIPK leidimai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo išdavimo.

Pirmiausia, ką rūpi pasakyti, – man, kaip piliečiui, netinka šalyje veikianti teisinė sistema, jeigu jos viršūnėje esantys teisėjai gali priimti tokios kokybės sprendimus. Temidė gali būti akla, bet ne kvaila.

Teisinėse vingrybėse paskendusi ir provincijos giminių bei pažįstamų realybe atskiesta teisėsauga vis dažniau priima ne tik sveiku protu nesuvokiamus, bet ir viešam interesui prieštaraujančius sprendimus. Aš noriu sveiko proto Temidės. Leidžiančios

Man, kaip piliečiui, netinka šalyje veikianti teisinė sistema, jeigu jos viršūnėje esantys teisėjai gali priimti tokios kokybės sprendimus. teismams konstatuoti, kad 6 asmenų viešas interesas iškeldinti neva dvokiančias ar teršiančias kiaulių fermas, kurių kaimynais jie sąmoningai pasirinko būti, įsigydami ten turtą, yra mažesnio svorio, nei Lietuvos mokesčių mokėtojų viešas interesas neprarasti milijonų litų, prestižo ir įvaizdžio.

Antras stebinantis dalykas šioje istorijoje – interesų migla. Atrodo, dešimtis milijonų litų įmerkę į Lietuvos provinciją, investuotojai turėtų nusipelnyti tiek vietos politikų, tiek bendruomenės pagarbos. Tačiau bendruomenė susiskaldžiusi, o vietos valdžia pasirinko kiaulišką kelią – išguiti danų investuotojus iš Kalvarijos.

Manau, kad šioje istorijoje visos pusės turi turėti teisę pasitelkti kiauliškus metodus. Lietuvos Vyriausybei dėl vietos politikų intrigų gresia dešimčių milijonų litų ieškinys. Aš ir jūs, sprendžiant iš darbo užmokesčio statistikos, sumokėsime žymiai didesnę dalį šios sumos negu Suvalkijos mokesčių mokėtojai, sukūrę absurdo teatro spektaklį kiaulių lygoje. Sufleruoju per savo asmenį naujai suformuluotą viešąjį interesą: visuomenė nenori mokėti savo mokesčių pinigais už Suvalkijos vasalų intrigėles. Todėl siūlau veikti kaip senais gerais laikais, – „centras“ turėtų spustelti tenykščius vadukus. Kunigaikštis Andrius (Kubilius), gindamas visos šalies viešąjį interesą (pvz. 190 mln. Lt investicijas) turėtų užvažiuoti per galvą savo partijos kolegai vasalui Valdui (Aleknavičiui) Kalvarijoje. Su kiaulėm elkimės kiauliškai!

ISM universitetas iki šiol garsėjo nepriekaištinga reputacija.

J.Kalinsko nuotr.

Tūkstančius už mokslą mokantys studentai – nesusipratimų pinklėse

ISM: kiek kainuoja Dėstytojas, pakviestas dėstyti anglų kalba, bet jos gerai nemokantis. Iš užsienio atvykęs negirdėtas mokslų daktaras. Dėl dėstytojų kaltės anuliuoti egzaminai. Tokių bėdų patyrė ISM studentė, už studijas mokanti tūkstančius litų.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Į „15min“ redakciją po ilgų dvejonių kreipėsi ką tik antrą kursą baigusi studentė Skaistė.

Mergina prašė pakeisti vardą, nes nenori turėti problemų, kol nebaigė studijų (jos vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Ji ISM – nevalstybiniame Vadybos ir ekonomikos universitete – anglų kalba studijuoja tarptautinį verslą ir komunikaciją. 3,5 metų trukmės bakalauro studijų pusmetis kainuoja 6000 Lt. Tokių pusmečių – 7.

Tarptautinis verslas ir komunikacija – nauja specialybė. Tokios studijos ISM pradėtos tik prieš trejus metus, dar net nėra jas baigusių. Todėl šią specialybę pasirinkę studentai kartais jaučiasi kaip bandomieji triušiai. „Niekas iki šiol neišėjo iš už universiteto ribų. Visi bijo vadovybės, bijo, kad jei pasakysime, jog turėjome prastą kursą, mūsų diplomas bus nieko vertas, mus visi nurašys, mūsų niekas nesamdys“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo mergina.

Dėstytojas, kurio nėra Skaistė pasakojo, kad tik pirmas studijų pusmetis prabėgo sklandžiai, o nuo antrojo prasidėjo bėdos.

Antrą semestrą specialiai Skaistės kursui – 140-čiai žmonių – buvo pakviestas mikroekonomikos dėstytojas Josephas Geransas iš Amerikos. Jį ISM pakvietė dėl puikių rekomendacijų. Tačiau realybė gerokai skyrėsi nuo rekomendacijų.

Skaistė pasakojo, kad J.Geransas į jokius studentų pateiktus klausimus neatsakinėdavo ir žinodavo apie dėstomą dalyką tik tai, ką galėdavo perskaityti vadovėlyje. Paskaitos metu jis duodavo testą ir šalia jo pateikdavo atsakymus, kad nekiltų klausimų.

Studentai pasiskundė ISM vadovybei, bet ne ką tepešė. Prodekanė Indrė Pikturnienė įvertino dėstytoją ir nutarė, jog jis atitinka standartus.

Studentai skundėsi toliau. Galiausiai vietoj J.Geranso tęsti mikroekonomikos paskaitų buvo pasamdytas kitas dėstytojas.

Merginos teigimu, toks J.Geransas apskritai neegzistuoja. „Niekas

iš uiniversiteto administracijos neprisipažįsta, kas jį pasamdė. Nėra kaltų“, – pasakojo ji. „Google“ paieškos sistema tokio dėstytojo iš Amerikos taip pat neranda. Studentai mano, jog ši asmens tapatybė – išgalvota, o jo pateiktos rekomendacijos – padirbtos.

Egzaminų užduotys su atsakymais 2011-ųjų rudenį šiam kursui dėstyti finansų įvado buvo pasamdyta Amerikos lietuvė Stacey Mirinavičienė. Studentams ji taip pat paliko prastą įspūdį. „Skaidrės būdavo pilnos žodžių, dėstytoja nesugebėdavo nieko išaiškinti, sugebėdavo tik jas perskaityti.

Tai buvo nulinis kursas“, – skundėsi mergina.

Skaistės teigimu, pasibaigus kursui S.Mirinavičienė išskrido į Ameriką, o egzaminų užduotis pateikė elektroniniu paštu. Užduočių pabaigoje buvo surašyti ir atsakymai.

Studentai, per egzaminą šalia užduočių radę ir atsakymus, apie tai pasakė egzaminų koordinatoriams. Šie paprašė lapus su atsakymais išplėšti, juos surinko ir liepė tęsti egzaminą. Vėliau paaiškėjo, kad studentai vargo be reikalo: egzaminas buvo anuliuotas. „Mums reikėjo vėl mokytis, tai buvo per sudėtinga ir nepaaiškinta informacija, pažymiai buvo prastesni. Administracija net nemano, kad reikia kompensuoti už tai, jog turėjome perlaikyti egzaminą“, – apgailestavo mergina.

Geri čia nesiveržia Prof. habil. dr.

Benediktas Juodka, Vilniaus universitetas „Yra dabar toks pavadinimas – universitetų internalizacija. Tai – studentų ir dėstytojų iš užsienio pritraukimas. Visko gali pasitaikyti bet kuriame universitete, bet iš dėstytojų ne bet ką reikėtų kviestis ir ne tam, kad pasigirtum, kad pas mus iš užsienio dėsto ar kiek daug pas mus iš užsienio dėsto.

Reikia paklausti: o kas dėsto?

Geri profesoriai vargu ar bėgs iš savo universiteto paskaityti čia paskaitų semestrui. Pavyzdžiui, mano katedros 16 auklėtinių dirba Amerikoje, Europoje. Tai pirmiausia palaikome ryšius su tais lietuviais, kurie užsienyje užima geras pozicijas. Mes kviečiame savus, kurie dirba Amerikoje, Austrijoje, ir

žinome, kad tai – ne atsitiktiniai žmonės. Ir jie su malonumu važiuoja. Už tuos pačius pinigus, kuriuos mokame saviems dėstytojams, t. y. penkis kartus mažesnę algą nei jie užsienyje gauna. Kita kategorija iš užsienio kviečiamų dėstytojų – garbės daktarai, su kuriais turime ryšių. Visi jie – profesoriai. Pagrindinis tikslas turi būti kokybė, o studentai – labai svarbus kokybės indikatorius. Iš blogos žaliavos gero produkto nepadarysi. Taigi, per kokybės parametrus reikia žiūrėti ir ką kvieti dėstyti paskaitų.“

Tyrimas | 5

15min • 2012 m. liepos 5 d.

ISM auklėtiniai – vertinami Didžioji dalis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentų, praėjusią savaitę Vilniuje ir Kaune atsiėmę studijų baigimo diplomus, nebesuks galvos dėl starto darbo rinkoje. Remiantis universiteto atliktu absolventų karjeros tyrimu, 66 proc. jų dar studijuodami turėjo darbus pagal specialybę.

Remiantis ISM atlikto bakalauro ir tarptautinės magistrantūros absolventų karjeros tyrimo duomenimis, 99 proc. ISM absolventų dirba pagal specialybę: daugiau nei pusė jų yra vadybininkai ir specialistai,

penktadalis – viduriniosios grandies vadovai, o net 25 proc. – įmonių vadovai arba verslininkai. 66 proc. absolventų įsidarbino dar studijų metu, ketvirtadalis – per 3 mėnesius po studijų baigimo, o likusieji – per pusmetį. Kas penktas ISM absolventas jau yra įkūręs savo verslą.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, įkurtas 1999 m., yra pirmasis nevalstybinis universitetas Lietuvoje. Universiteto steigėjas – BI Norwegian Business School, pripažįstamas viena didžiausių ir geriausių aukštųjų verslo mokyklų Europoje.

kokybė?

Nesuprato, ką kalba Antrą antro kurso pusmetį dėstyti verslo tyrimų metodo buvo pasamdytas dėstytojas iš Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos Vytautas Dikčius.

Jis turėjo dėstyti studentams anglų kalba, bet, pasak Skaistės, ja šnekėjo prastai, todėl kartais studentai prašydavo, kad dėstytų lietuviškai, kitaip nesuprasdavo, ką jis šneka. „Lietuviškai viskas būdavo įdomu, galėdavai klausyti, jis viską paaiškindavo, bet juk mums paskaitos turėjo vykti anglų kalba. Administracija guodė, kad įmanoma jį suprasti, bet čia buvo tas pats, kaip „Google translate“ išsiversti“, – skundėsi mergina.

ISM studentai turi tarpinį ir galinį atsiskaitymus. Kai atėjo tarpinis verslo tyrimų metodo atsiskaitymas, dėstytojas V.Dikčius pasiūlė studentams laikyti egzaminą kompiuteriu. Šimtas žmonių buvo padalyti į dvi grupes.

Pirmoji egzaminą kompiuteriu laikiusi grupė pamatė, kad yra „check“ mygtukas: galėjai pasirinkti atsakymą, ir paspaudus mygtukas rodydavo, ar atsakymas teisingas, ar ne. Jei neteisingas, galima rinktis variantus tol, kol pataikai atspėti. Antrai grupei „check“ mygtuko nebebuvo.

Skaistė pasakoja, kad V.Dikčius apie „check“ mygtuką IT skyrių informavo kelios dienos prieš egzaminą, bent pats dėstytojas taip teigė studentams. IT skyrius problemų neišsprendė, o V.Dikčius to nepatikrino. Merginos teigimu, vos pradėjus egzaminą studentai informavo jį apie „check“ mygtuką. „V.Dikčius pats paskatino tuo mygtuku naudotis. Po egzamino siūlė susitarti, antrai grupei (kuri rašė be atsakymų) pakelti pažymius ir neperlaikinėti egzamino. Bet jis to nebuvo suderinęs su administracija, todėl tarpinį atsiskaitymą laikėme iš naujo“, – apstulbusi pasakojo mergina. „Negali būti egzaminų su atsakymais, nes tada pats akademinis principas griūna: koks tikslas mokytis? Tai pasityčiojimas.

Mes nesame idiotai, kuriems reikia atsakymų. Mes mokomės“, – kalbėjo studentė.

Už pinigus tikisi kokybės Savo bėdas studentai aptarė su ISM rektoriumi Nerijumi Pačėsa, su prodekane Indre Pikturniene bei dekane Vilte Auruškevičiene.

Skaistė pabrėžia, jog nenori sudaryti

įspūdžio, kad ISM ir jo studijos yra blogos, tačiau, jos galva, spragų yra, ir didelių. Paklausta, kodėl nutarė apie tai kalbėti viešai, mergina atsakė: „Kai stojau, apie ISM girdėjau kitokius atsiliepimus: kad tai tarptautinis universitetas, atsižvelgiama į studentus, dėstytojai – geriausi. Deja, ne viskas rožėmis klota. Turėjome puikių dėstytojų, bet juk neturėtų viskas priklausyti tik nuo dėstytojo. Kitiems – ekopolitikams, irgi studijuojantiems anglų kalba, pasisekė. Bet kitais metais irgi gali nepasisekti.

Mums prisamdė naujų dėstytojų ir netikrino kvalifikacijos. Universitetas gal ir atleis prastą dėstytoją po pirmo semestro ir daugiau nebesamdys, bet tavo kursas ir sumokėti pinigai nueis vėjais. Kai moki tokius pinigus, tikiesi kokybės. Universitetas, kuris moko ekonomikos, aptarnavimo, kuris teigia, kad klientas yra teisus ir jį reikia branginti, pats to nedaro. Mums atsibodo, turi kažkas keistis. Jeigu vienintelė priemonė yra viešumas – ką gi, teks viešinti.“

tikrai vyko anglų kalba, jį įmanoma suprasti.

Dėstytojas yra dėstęs Amerikoje, skaito po porą pranešimų per metus užsienio konferencijose. Mokslo pasaulis labai tolerantiškas kalbai, nes užsienyje svarbiausia yra kompetencija. Mano galva, studentai šiuo atveju yra truputėlį per daug kritiški“, – savaitraščiui „15min“ kalbėjo I.Pikturnienė.

Josephas Geransas = Jafaras Gerranssayehas Kalbėdama apie dėstytoją J.Geransą prodekanė pripažino, jog per mokslo metus gaudavo signalų, kad jis studentams nepatinka. „Labai sunku kategoriškai pasakyti, kada paskaita yra prasta, – prisipažino ji. – Kai stebėjau, vyko labai klasikinė paskaita, kai dėstytojas atsiverčia skaidres ir kažką aiškina. Jokiu būdu negali sakyti, kad tai neadekvatus lygis, nevyksta paskaita, žmogus nusišneka, nereaguoja į pastabas ar klausimus.

Kad pas mus studentai tikisi labai aukšto lygio – sutinku. Tai nebuvo interakty-

Kai moki tokius pinigus, tikiesi kokybės.

Universitetas, kuris moko ekonomikos, aptarnavimo, kuris teigia, kad klientas yra teisus ir jį reikia branginti, pats to nedaro.

Prodekanė: problemų buvo ISM akademinių reikalų prodekanė I.Pikturnienė patvirtino, kad buvo kilusios Skaistės minėtos problemos. Prodekanės teigimu, trys problemos per dvejus studijų metus – palyginti niekai, turint omeny, kad per tą laiką šiems studentams buvo išdėstyta 20 disciplinų.

I.Pikturnienė teigė, kad akademiniame pasaulyje kompetenciją rodo dėstytojo mokslinis laipsnis, dėstymo ir praktinė patirtys. Išgirdusi skundą apie V.Dikčių, prodekanė pabrėžė, kad jis sukaupė ilgametę patirtį ir yra puikus savo srities specialistas. „Aš pati ėjau į jo paskaitą, kai buvo gauti pirmieji signalai, kad jo anglų kalba prasta. Tai nėra Oksfordo tarimas, bet paskaita

vios ar pačios įdomiausios paskaitos, bet techniškai tai buvo paskaitos. Aišku, kai tų signalų tiek prisikaupė, kad matėsi, jog studentai yra labai nepatenkinti, viduryje semestro dėstytoją pakeitėme. Taigi, į skundus atsižvelgėme.“ Paklausta, kur anksčiau dėstė šis dėstytojas ir ką apie jį žinojo universitetas, prodekanė pripažino, kad atrankoje nedalyvavo. „Priėmėme žmogų su diplomais, jis puikiausiai pasirodė per motyvacinius interviu. Aš galiu patikinti, kad jis yra dėstęs užsienyje ir turi daktaro laipsnį“, – dėstytoją gyrė ji.

Paklausta, ar ISM tikrino studentų iškeltą versiją, jog šio dėstytojo rekomendacijos yra padirbtos, I.Pikturnienė atsakė:

„Abejoju.“ Beje, prodekanė, duodama savaitraščiui „15min“ interviu, pabandė per „Google“ paieškos sistemą ieškoti šio dėstytojo ir prisipažino, kad neranda tokio asmens.

Tik vėliau ji universitete išsiaiškino ir pranešė savaitraščiui, kad J.Geransas turi du pasus ir dvi pilietybes – Austrijos ir Amerikos, nors pats yra persų kilmės. Jis dar žinomas kaip Jafaras Gerranssayehas. Įvedus šią pavardę, vienur galima rasti, kad tai – profesorius, kitur – kad mokslų daktaras. Kodėl dirbti į universitetą atvyko kitu, akademinėje bendruomenėje nežinomu, vardu, lieka paslaptis.

ISM studijų dekanė Viltė Auruškevičienė teigė, kad J.Geransas liko dėstyti ISM, tik terminuota sutartis dėl tarptautinio verslo ir komunikacijos kurso mikroekonomikos paskaitų buvo nepratęsta. „Mes neprisikviestumėme nieko į Lietuvą, jeigu laužytumėme sutartis. Dėstytojas buvo įdarbintas, atidėstė pusę kurso.

Jis nerado kontakto su auditorija ir buvo sutarta, kad dėstys iki kolokviumo, o po to kursą perėmė kitas dėstytojas“, – pasakojo V.Auruškevičienė.

Neužsimerkė prieš klaidą Paklausta apie du ne dėl studentų kaltės anuliuotus egzaminus, studijų dekanė teigė, kad universitetas netoleruoja bet kokio nesąžiningumo ar tikimybės, kad galėjo nutekėti egzaminų rezultatai. „Kai paaiškėjo, kad vienai iš grupių, kuri laikė V.Dikčiaus egzaminą, buvo galimybė pasitikrinti atsakymus, egzamino rezultatai visiems buvo anuliuoti.

Tai yra vienas iš 200 egzaminų per semestrą, ir universitetas neužsimerkė prieš tokią klaidą, nors studentai ir norėjo, kad tie rezultatai būtų užskaityti“, – aiškino V.Auruškevičienė.

Studijų dekanė pripažino ir ISM klaidą dėl S.Mirinavičienės pateiktų egzamino užduočių su atsakymais paskutiniame puslapyje. Ji taip pat neslėpė, kad studentai nepalankiai įvertino šią dėstytoją. „Pasibaigus kursui studentai sakė: „Atrodo, kad mes neišmokome“, nors jų egzaminų rezultatai palyginti geri buvo. Tiesiog pamatę egzaminų užduotis, jie suvokė, kad žinių lygis nėra adekvatus. Tiems, kurie galvojo, kad pakankamai neįsisavino šio kurso, jų prašymu organizavome papildomus finansų įvado seminarus.“

6 | Istorija

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Radvilų pilies biblioteka.

K.Vanago/BFL nuotr.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ einamosios sąskaitos. Užsk. Nr. 305765

Valdovų rūmai Nesvyžiuje Didingiausia Lietuvos giminė Radvilos garsėjo ne tik įtaka, bet ir pasakiškais turtais Gimusi spindesiui ir ištaigai. Tokie žodžiai turbūt geriausiai apibūdina Baltarusijoje, netoli Lietuvos, stūksančią Nesvyžiaus pilį, kurią supa tiršta mįslių, mistikos ir prieštaravimų aureolė.

Tikrai žinoma štai kas: pilį pradėjo statyti kunigaikštis Mikalojus Kristupas RadvilaNašlaitėlis. Tą byloja virš įėjimo kabanti paminklinė lenta su data – 1583 m. gegužės 7-oji. Viena įtakingiausių Lietuvos didikų giminių Radvilos pradėjo valdyti Nesvyžių XVI a. pradžioje ir paliko tik 1939-aisiais, užėjus sovietų valdžiai.

Populiariausia legenda Nesvyžiaus pilyje buvo sukaupta daugybė turtų. Ypač XVIII a. pabaigoje. Didikus supo neregėta prabanga – ne viename rašytiniame šaltinyje minima, kad iš jų pinigų skolindavosi net prancūzų karaliai.

Didžiųjų meistrų paveikslai, ištaigingas porcelianas, reti rankraščiai, maršalų ir etmonų regalijos, šeimyninis sidabras ir auksas – viso to šioje pilyje būta su kaupu. Radvilos rėmė menininkus, išlaikė rūmų teatrus.

Pati populiariausia legenda, kurią gidai pasakoja pilies lankytojams, kad milžinišką lobyną sudarė 60 pūdų (1 pūdas – apie 16 kg) brangakmenių. Tai buvo daugelį šimtmečių kauptos brangenybės, kurių savininkai neturėjo teisės nei parduoti, nei atiduoti kaip kraitį, nei išvežti iš Nesvyžiaus teritorijos.

Netgi rūsčiais karo metais, per viską siaubusius gaisrus ir kitas nelaimes brangenybės privalėjo likti kokioje nors slaptavietėje, apie kurią žinojo tik pilies valdovas ir jo artimiausias patikėtinis – tarnas. Šios slaptavietės galėjo būti įsikūrusios kokiame nors iš požeminių praėjimų, apie kuriuos tiek daug kalbama Nesvyžiuje.

Užfiksuota rašytiniuose šaltiniuose Kas tas brangenybes matė? Ar jos iš tiesų buvo? Štai Rusijos pasiuntinys, kunigaikštis Repninas, kuris puikiai pažinojo karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio, paskutiniojo Žečpospolitos valdovo, aplinką, rašė savo pranešime Rusijos imperatorei Jekaterinai II: „Karalius užvažiavo pas K.S.Radvilą į Nesvyžių. Po stulbinančio fejerverko ir pietų trims šimtams asmenų, karalius nusileido į pilies požemį ir išvydo aukso luitus, sukrautus iki pačių lubų. Aukso būta šimtų pūdų, daugybė aukso dirbinių ir dvylika apaštalų iš šio metalo ir sidabro, nubertų brangiaisiais akmenimis.“

Anot baltarusių istorikų, dvylikos apaštalų skulptūros – ne išmonė.

Radvilų herbas

Margarita Jankutė redakcija@15min.lt

„Nesvyžiaus pilis turtinga. Aštuoniolikoje salių vien tik papuošimų būtų penkiems ar dešimčiai milijonų dukatų. Vertingos ginklų, knygų, briliantų kolekcijos. Tačiau nesama nieko brangesnio už „Dvylikos apaštalų“ kolekciją: penki jų iš gryno aukso ir nusagstyti brangakmeniais.“ Devintajame veikalo „Rusija. Pilnutinis geografinis mūsų tėvynės aprašymas“ tome parašyta: „Išliko, tarp kitko, padavimas, kad čia (Nesvyžiuje) buvo paslėptos milžiniškos masyvios sidabrinės dvylikos apaštalų statulos, turtingas archyvas, kuriame saugota daugybė Europos monarchų laiškų, taip pat svarbūs Lietuvos, Lenkijos istorijos dokumentai. Be to, čia būta diplomų, raštų, privilegijų, tikrojo unijos akto ir popiežiaus Urbano XII bulės. Kur visa tai pradingo – neaišku.“

Su dideliu susižavėjimu apie Radvilų brangenybes rašė ir kitas LDK didikas, 1804–1806 m. buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras Adomas Jurgis Čartoriskis:

Romos popiežiaus dovana Iš kur pateko šie unikalūs daiktai į brangenybių saugyklą? Istorikai mano, kad dvylikos apaštalų skulptūrų kolekcija į Nesvyžių galėjo atkeliauti iš Konstantinopolio XVII a. pradžioje. Vertingą sidabro gaminių rinkinį Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui padovanojo pats Romos popiežius.

Daug ką į Nesvyžių perdavė Lenkijos karalius Jonas III Sobieskis, iškovojęs pergalę mūšyje su turkais 1683 m. ties Viena ir užgrobęs milžinišką vežimą su brangenybėmis. Daugybė egzotiškų daiktų, ypač turkų pašos palapinė, kur saugota Mahometo vėliava, keldavo susižavėjimą vidavo juos siems, kam tik pasisekdavo išvysti. Iš kitų brangenybių nybių

išsiskyrė ir renesanso epochos laikų nuostabaus grožio stalas.

Originalus paslėpė nuo plėšikų Plėšikai ne kartą bandė pagrobti apaštalų skulptūras, taigi jų originalus Radvilos paslėpė, o pilies Žydrojoje salėje pastatė meistriškai pagamintas vaškines kopijas, nusėtas netikrais akmenimis. Sklido gandai, kad kartu su vaškinėmis figūromis salėje stovėjo figūros ir tų plėšikų, kurie bandė jas pavogti. Pasak legendų, ant vaškinių plėšikų galvų buvo prilipinti tikri jų plaukai.

Pilies lobynas ypač išgarsėjo XVIII a. antrojoje pusėje, kai Nesvyžių valdė Pane Kochanku (Meilingasis Ponas) – taip buvo vadinamas Karolis Stanislovas II Radvila.

Literatūroje randama aprašymų, kad, nepaisant kategoriškų draudimų išvežti statulas iš Nesvyžiaus, Pane Kochanku kai kurias jų vis dėlto vežiodavo po Europą ir kartais, kai pasidarydavo striuka su pinigais, užstatydavo tai Šventąjį Luką, tai Šventąjį Matą. Tačiau vėliau šias vertybes visada išpirkdavo.

Lobynas dingo be pėdsakų Po Pane Kochanku mirties visas didžiulis palikimas atiteko jo sūnėnui Dominykui Radvilai. Šis paskutinysis Radvilų Nesvyžiaus linijos kunigaikštis tarnavo Rusijos imperatoriui, bet per 1812 metų karą su prancūzais perėjo į Napoleono pusę (pasidavė jo gundymams ir pažadams atkurti Žečpospolitą) ir patraukė su prancūzais į Maskvą.

Kai Napoleonas Nap patyrė pralaimėjimą, teko bėgti ir kunigaikščiui

Radvilų daiktų mažai Viena iš pirmųjų rūmų patalpų, kurią išvysta Nesvyžiaus pilies lankytojai, – archyvas, atstatytas pagal XIX a. pab. – XX a. pr. duomenis. Mūsų dienas pasiekė autentiškos mozaikinės grindys, kuriose pilna įskilimų – pilies išgyventų sukrėtimų pėdsakų.

Spintos – tik atkurtos pagal ano meto pavyzdžius. O ir aplankai, saugomi už jų stiklų – daugiausia muliažai. Tik keletas eksponuojamų senovinių knygų išties priklausė Radviloms. Įspūdingai atrodo masyvus ąžuolinis stalas ir senovinis laikrodis. Labai neįprastai – varinis įrenginys gėrimams šildyti: jis primena arbatinuką ant kojyčių.

Ilgą laiką didikų Radvilų pasididžiavimu buvo įžymieji Slucko diržai, kurių vienam pagaminti panaudodavo 200 gramus aukso. Nešiodavo juos tiktai patys turtingiausi ir kilmingiausi Žečpospolitos vye rai. Nesvyžiaus kolekcijoje lucko būta keturiasdešimties Slucko rinoje diržų. Dabar stiklinėje vitrinoje galima išvysti viso labo porą šių legendinių relikvijų fragmentų.

Greta jų guli XVI a. kario šarvų elementai, rasti pilies pastogėje, ir XVIII–XIX a. indai.

Nesvyžiaus pilį pradėjo statyti Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis.

Iš Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro į pilį neseniai buvo sugrąžinti du veidrodžiai. Muziejaus darbuotojai ilgai a aiškinosi, kokioje bū būtent pilies vietoje jie stov stovėjo. Baldų kolekciją nesen neseniai papildė senovinis odinis k komplektas: sofa, fotelis „Siamo dvyniai“ ir dar septyni foteliai bei du XIX a. krėslai. Bet specialistai kol kas nesiryžta tvirtinti, kad šie baldai priklausė būtent Radvilų giminei.

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Istorija | 7

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų sąskaitos. Užsk. Nr. 305731

Radvilų giminė Radvilos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų giminė, iškilusi XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje ir išlikusi viena įtakingiausių iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII a. pabaigoje. Radvilos buvo tokie įtakingi ir galingi, kad buvo vadinami nekarūnuotais Lietuvos karaliais.

Radvilos buvo viena turtingiausių Europos giminių, jie valdė 23 pilis, 426 miestus ir miestelius, 2032 dvarus, 10 053 kaimus. Nuo 1547 m. Radvilos, vieninteliai iš Lietuvos didikų giminių, turėjo Šventosios Romos imperijos kunigaikščių titulą.

Radvilos net 166 metus užėmė vieną svarbiausių LDK Vilniaus vaivados postą. Iš giminės iškilo 37 vaivados, pora dešimčių kanclerių, maršalkų, etmonų, iždininkų; 3 vyskupai, 1 kardinolas, 1 karalienė ir daugybė kitų žemesnių pareigūnų.

Nesvyžiaus pilies maketas

Dominykui. Jis tegalėjo užsukti į pilį keletui valandų: tam, kad susitartų su ūkvedžiu dėl slaptavietės lobynui. Paslaptį galėjo žinoti tik du žmonės – pats Dominykas ir ūkvedys.

Dominykas buvo priverstas skubiai bėgti į Vilnių, taigi, likusį savo turtą, išskyrus lobyną, jis įsakė krauti į vežimus ir gabenti jam Vilniaus pusėn. Bet ūkvedys nespėjo įvykdyti savo šeimininko nurodymų. Į Nesvyžių plūstelėjo rusų kariuomenė ir visus vežimus su turtu pradėta vežti į kitą pusę. Ūkvedys surizikavo slapta išsiųsti į Vilnių pasiuntinį su pranešimu kunigaikščiui.

Bet rusai pasiuntinį pagavo ir sušaudė. Suėmė ir ūkvedį, bet net baisiausiai kankinamas jis nepasakė, kur paslėpė lobyną, taigi buvo pakartas. Kitas paslapties žinovas, pats Dominykas, po kurio laiko mūšyje buvo mirtinai sužeistas, pervežtas į Paryžių, kur ir mirė.

Magnatai Radvilos pradėjo valdyti Nesvyžių XVI a. pradžioje ir paliko tik 1939-aisiais. Visą tą laiką viena iš šių didikų rezidencijų buvo Nesvyžiaus pilyje.

K.Vanago/BFL nuotr.

Beviltiškos turtų paieškos Rusų kareiviai, vadovaujami admirolo Čičiagovo, lobių pirmiausia ėmė ieškoti gražiajame Albos parke. Jis buvo visas išraustas, tačiau nieko nerasta.

Ne vienąsyk lobių bandė ieškoti ir vokiečiai – ir per Pirmąjį, ir per Antrąjį pasaulinius karus. 1941–1944 metais turtų ieškojo specialus snaiperių būrys. Buvo surasta daugybė vertingų daiktų, visi jie išsiųsti į Vokietiją, bet pagrindinis lobynas taip ir neaptiktas.

Reikia pažymėti, kad 1812 metais dalį brangenybių Nesvyžiuje rado prancūzai (vėliau jos pateko į garsųjį Napoleono prisiplėšto lobio sąrašą). O gal likusią iki šiol nesurasto turto dalį tebeslepia Nesvyžiaus žemė?

Kaip teigia dabartiniai baltarusių istorikai, dvylikos apaštalų skulptūros – ne išmonė. Mat žinių apie jas aptinkama Nesvyžiaus pilies turtus registravusiose inventorinėse knygose, tačiau datuojamose tik iki 1809 metų. Vėliau jų pėdsakai pranyksta. Šių laikų kasinėjimai irgi nieko naujo nedavė.

Iš visur – po trupinėlį 1939 metais, kai pilis perėjo sovietų valdžios žinion, ištaigingi interjerai buvo išdraskyti. Kai ką Radviloms pavyko išsivežti su savimi į emigraciją, tačiau daugelis vertybių dingo ar buvo pražudytos. Štai be pėdsakų dingo Medžiotojų salės trofėjai.

Bet reikia atiduoti pagarbą tiems sovietinių laikų darbuotojams, kurie dokumentuose užfiksavo, kur buvo perkeliamas išlikęs Radvilų pilies turtas.

Iš išlikusių jų sudarytų protokolų atsekta, kad į Baltarusijos valstybinį teatrą (dabar – Jankos Kupalos nacionalinį akademinį teatrą) iškeliavo dalis baldų, veidrodžių ir drabužių. O archyvas, saugojęs apie 500 tūkst. unikalių dokumentų, buvo paskirstytas po daugelį saugyklų.

Beje, Nesvyžiaus archyvas buvo ne ką mažiau garsus negu legendiniai dvylika apaštalų. Pradėtas rinkti jis buvo dar 1551 m., kai Mikalojus Radvila Juodasis gavo privilegiją saugoti Lietuvos metrikas. Kai kurie dokumentai, surinkti Nesvyžiuje, buvo datuojami dar karaliaus Jogailos laikais. Būta čia ir Rusijos caro Petro I, karalių Liudviko XV ir XVI, Karlo XII, Bogdano Chmelnickio laiškų.

Dabar dalis Nesvyžiaus dokumentų saugoma Maskvos centriniame senovinių aktų archyve, likusieji – pradingę. Šaltinių, kurie aprašinėja Nesvyžiaus pilį, yra daug, tačiau restauratoriai, atkūrinėję jos vaizdą, pirmiausia atkreipė dėmesį į archyvų duomenis.

Užsk. Nr. 305783

Miestai | 9

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Šiemet paplūdimiai – platūs kaip niekada.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Palangos vizija – šeimų oazė Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Triukšmingiausia Lietuvos poilsio vieta vadinama Palanga norėtų būti šeimų kurortu. Miesto meras Šarūnas Vaitkus tikina, kad tai – ne utopija. „Palanga – didžiausias šalies kurortas.

Kaip ir visuose kurortuose, vasara palangiškiams yra ne poilsio laikas, o darbymetis, – sako Š.Vaitkus. – Dirba visi. Laukiame svečių, priimame juos ir stengiamės daryti viską, kad jie ir kitąmet sugrįžtų pailsėti.“ Didelės investicijos Š.Vaitkaus manymu, Palanga, kurią labiausiai mėgsta pasiausti linkęs jaunimas, pirmiausia yra šeimų kurortas. Dėl to miesto investicijos planuojamos taip, kad jame patogiausiai jaustųsi būtent šeimos.

Birželį kurorte prie jūros bei pušyno išdygo Vaikų parkas. Savivaldybė į jo įrenginius bei aplinką investavo 643 000 Lt. Parke pastatytos iki 7 metrų aukščio laipynės, čiuožyklos. Teritorija aptverta, įrengtos stebėjimo kameros, parkas apšviestas.

Apželdinant parinkta speciali, mindžiojimui atspari, žolė, pasodinti gėlynai. Parko teritorijoje veikia nemokamas bevielis internetas, greta yra įsikūrusi vaikų kavinė.

Meras pasakoja ir apie Šilutės rajono savivaldybės administracijos drauge su partneriais – Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos ir Skuodo rajonų bei Neringos savivaldybėmis – pradėtą įgyvendinti projektą „Regioninė galimybių studija „Vakarų krantas“. Šiuo projektu siekiama sukurti vieningą Klaipėdos regiono oro, vandens ir sausumos transporto sistemą.

Prie jūros – naujas kempingas Palanga turi daug ambicingų planų. Štai šią vasarą Palangos miesto dalyje, Nemirsetoje, prie pat jūros bus pradėtas statyti europinius standartus atitinkantis kempingas.

Kitąmet turistai jame jau galės gyventi ir pramogauti. Kempingo teritorija bus suskirstyta į tris dalis: kemperių, palapinių ir poilsio namelių aikšteles. Poilsio nameliai bus etnografiniam regionui būdingų šviesaus molio spalvų sienomis bei šlaitiniais deginto molio čerpių stogais.

Kempinge planuojama įrengti bendrojo naudojimo pastatą, skirtą svečiams priimti bei registruoti, daiktams saugoti, 2 maisto gaminimo patalpas, 12 poilsio namelių, 58 vietas autopriekaboms bei karavanams,

59 vietas palapinėms su vietomis automobiliams. Priešais bendrojo naudojimo pastatą numatyta aikštelė, skirta kultūriniams renginiams.

Sportas, kultūra ir dangus Šią vasarą pradėtas restauruoti ir Palangos simboliu vadinamas Kurhauzas. Po restauracijos jame vėl atgims miesto kultūrinis gyvenimas.

Kitąmet Palanga galės pasigirti universaliu sporto kompleksu, tinkančiu įvairių sporto šakų varžyboms bei treniruotėms.

Salėje su universalia danga bus galimybė atitverti 2 arba 3 aikšteles tam skirtu tinklu ir pritaikyti skirtingiems žaidimams vienu metu. Bus įrengtos išstumiamos tribūnos (1500–1700 vietų) ir pastatomos kėdės (500–800 vietų). Sporto kompleksas talpins iki 2500 žiūrovų.

Taip pat rengiami ledo arenos detalieji planai, vasaros koncertų salės projektas, pateikta paraiška ES struktūriniams fondams dėl statybų finansavimo.

Moderni salė bus pritaikyta įvairių žanrų koncertams rengti ir galės veikti visus metus. Į Palangos oro uostą iš Maskvos jau skrenda turistai, svarstoma, kaip į kurorto oro uostą privilioti pigių skrydžių bendroves. Mero teigimu, tikėtina, kad kitąmet į Palangą bus galima atskristi tiesiai iš Londono.

Š.Vaitkus: „Gal ir keistai skamba, bet tiesa yra tokia – didžiausia atrakcija atvykusiesiems būna pasivaikščiojimas po Palangą.“

Paplūdimiai, kokių dar nebuvo Šiemet Palanga didžiuojasi savo paplūdimiais. Pasak miesto mero, tokių paplūdimių kurortas dar nėra turėjęs. Klaipėdos universiteto profesoriaus Rimanto Žaromskio teigimu, pagal smėlio kokybę ir aukštį šiuo metu Baltijos regione geresnių paplūdimių nei Palangoje nėra.

Audrų nuniokoti Palangos paplūdimiai buvo gausiai pamaitinti iš Juodkrantės– Preilos šiaurinio poligono atvežtu smėliu. 2011 m. daugiau kaip 2 km ilgio kranto atkarpoje buvo suformuotas 70 m paplūdimys, o apsauginio paplūdimio kopagūbrio papėdėje pasiektas 280 cm paplūdimio aukštis. Šiemet pavasarį Birutės kalno-Rąžės upelio kranto ruože iš Juodkrantės–Preilos šiaurinio poligono atvežta ir paskleista 292 tūkst. kub. m smėlio, Plėtojama ir infrastruktūra Š.Vaitkus nepavargsta vardyti investicijų. Be didelių projektų, investuojama ir į miesto kasdienybę: intensyviai tvarkomos dvi link jūros vedančios gatvės – Žvejų bei Kastyčio. Rudenį planuojama pradėti dar vienos jūros link vedančios – Jūratės gatvės – rekonstrukcijos pirmąjį etapą.

Tvarkoma daugiabučių namų kvartalų aplinka – įrengiama papildomų vietų automobiliams statyti, klojami nauji šaligatviai, tiesiamas dviračių takas, sujungsiantis pajūryje esančius dviračių takus su Laukų gatve.

Skvere tarp Sodų ir Taikos gatvių rengiama žaidimų aikštelė vaikams. Šiais metais bus atnaujintas ir Virbališkės takas, kuriuo kasdien vaikšto apie 3500 palangiškių, taip pat bus sutvarkyti Vytauto gatvės šaligatviai.

Per vienerius metus mieste suremontuotos ar rekonstruotos Vasario 16-osios, Medvalakio, Senojo Turgaus, Sodų, Kunigiškių gatvės, arčiausiai jūros esanti Žvejų gatvės atkarpa.

Daugiabučių namų kvartaluose papildomai įrengta apie 200 vietų automobiliams statyti.

Didžiausia atrakcija Dauguma užsienio kurortų turistams garantuoja gerą orą, šiltą jūros vandenį ir vilioja daugybe viešbučių ant jūros kranto. Kaip su užsienio kurortais gali konkuruoti Palanga? Ypač tada, kai lyja, šalta, o Baltijos jūros vanduo – vos keliolikos laipsnių šilumos. Š.Vaitkus nesijaučia iš anksto pralaimėjęs. Jo manymu, Palangoje puikiai

šiauriniame nuo Palangos tilto kranto ruože – Iš viso atvežta ir išpilta beveik 424 tūkst. kub. m smėlio. Tai leido išlyginti 2380 m kranto ruožą ir labai pagerinti ne tik rekreacinę aplinką, bet ir kranto būklę.

Palyginti su 2004 m., kuomet kurorto paplūdimiai buvo itin prastos būklės, sausumos plotas dviejų kilometrų Palangos paplūdimio atkarpoje padidėjo maždaug 20 hektarų. Palyginti su 2008 m. – apie 12 hektarų. Tiek padidėjusiame paplūdimio plote patogiai įsikurti gali papildomai maždaug 12 tūkst. poilsiautojų.

Mokslininkai apskaičiavo, jog kiekvienas litas, išleistas Palangos paplūdimiui sutvarkyti, miestui atneša maždaug 10 Lt naudą.

išplėtotas apgyvendinimo paslaugų sektorius – kurorte yra trys 5 žvaigždutėmis įvertinti viešbučiai, o pagal viešbučių skaičių Palanga šalyje yra antra po Vilniaus. „Gal ir keistai skamba, bet tiesa yra tokia – didžiausia atrakcija atvykusiesiems būna pasivaikščiojimas po Palangą – J.Basanavičiaus gatvę, Botanikos parką, kuris yra vienas iš gražiausių Rytų Europoje, ir, aišku, pasivaikščiojimas pajūriu, – kalba Š.Vaitkus. – Esant prastesniam orui smagu laiką leisti kavinėse, kurių, įskaitant barus ir restoranus, Palangoje yra 85.“ Kultūros mėgėjai šaltas dienas ar vakarus gali praleisti Gintaro, A.Mončio, J.Šliūpo muziejuose. Įvairios muzikos koncertai, meno vakarai vyksta kultūros centruose „Ramybė“ ir „Vandenis“. Čia galima pamatyti ir spektaklių. Įvairios parodos, susitikimai su žinomais žmonėmis vyksta miesto bibliotekoje.

Grožio, vandens procedūrų mėgėjai gali apsilankyti vienoje iš 10 sanatorijų ar viename iš 9 SPA centrų. Įvairių procedūrų siūlo ir viešbučiai.

Sušilti galima pasirinktame pirčių komplekse, atsipalaiduoti bei pailsėti – viename iš daugybės baseinų, sveikatinimo vonių ar kt.

Palangoje veikia ne vienas sporto klubas, norintieji gali pažaisti boulingą. Poilsiautojams ir patiems palangiškiams patinka pasivažinėti pušynais palei jūrą nusidriekusiu dviračių taku, kuriuo važiuojant pro pušų properšas matyti jūra. Tako ilgis – maždaug 40 kilometrų.

Pasiūlyti Palanga gali ir vandens pramogų: pasiplaukiojimą laivu ar vandens motociklais, jėgos aitvarus ir kita.

Pasaulis | 11

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Europos galingųjų (iš kairės) Ispanijos premjero Maliaro Rajoy‘aus, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Italijos premjero Mario Monti ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande‘o derybos dėl Europos ateities primena futbolo rungtynes, kurių baigtis nenuspėjama. „Reuters“ nuotr., „15min“ montažas

JAV istorijos pamokos ES

Europą vienijančios skolos Jeigu paklausite bet kurios Europos Sąjungos valstybės vadovo, ar jis sutiktų dalį šalies suverenumo atiduoti Briuseliui, išgirsite neigiamą atsakymą. Nepaisant to, ES juda link glaudesnio federalizmo, nes kitaip tiesiog negali išspręsti finansinių sunkumų.

Britų dienraštis „The Guardian“ rašo, kad ES politikoje gausybė neigiamų atsakymų kartais sukuria vieną „taip“. Būtent taip nutiko praėjusią savaitę vykusioje Europos Vadovų Taryboje.

Senųjų priesaikų nebepakanka Trumpai prisiminkime, kas nutiko Briuselyje. Finansinės pagalbos savo negaluojantiems bankas paprašiusi Ispanija nenorėjo, kad jai būtų primesta griežtesnių sąlygų formuojant biudžetą. Vokietija nenorėjo daugiau skolinti, mainais iš skolininkių – ir netiesiogiai iš visų euro zonos narių – neišsireikalavusi perduoti dalį galių formuojant valstybės išlaidas. Šįkart senųjų priesaikų siekti užsibrėžtų tikslų nebepakako. Italija nesutiko dar labiau veržtis diržų, Prancūzija gana aptakiai kalbėjo apie federalinę finansų priežiūros administraciją (Vokietijos pozicija šiuo klausimu kardinaliai priešinga), o Didžioji Britanija tenori kuo greičiau išspręsti euro zonos galvos skausmus, kad pagerintų savo pačios perspektyvas.

Neįtikėtina, tačiau į Briuselį susirinkę ES vadovai sugebėjo priimti kompromisą, kuris atrodo daugiau ar mažiau priimtinas visiems.

Bloga žinia ta, kad euro zonos ateitis dabar yra mažiausiame pasaulyje lagaminėlyje. Tai yra, krizės sprendimas priklauso nuo bankininkystės sąjungos, kurios ateitis, savo ruožtu, nebus aiški, kol neatsiras kol kas dar neegzistuojanti bankų priežiūros institucija.

Terminas – metų pabaiga Bet ne viskas taip blogai. ES šalių vadovai užsibrėžė tikslą iki metų pabaigos sukurti bankų priežiūros instituciją.

2011-ųjų gruodžio mėnesio susitikime ES vadovai nesugebėjo priimti įpareigojančios

Europa tęsia seną tradiciją didesnės integracijos link žygiuoti atbulomis.

darbotvarkės su terminais, iki kada bus imtasi kitų institucinių žingsnių – rinkos atsipūsti teleido vos tris mėnesius. Šįkart rinkos gali leisti Europai atsikvėpti. Jos nuspręs, kad silpniausios skolininkės – Ispanija, Airija – sugebės ištempti šešis mėnesius vien su pažadu, kad lagaminėlis metų pabaigoje atsivers, o Italiją užkratas aplenks.

Tačiau jei terminas bus praleistas, labai tikėtina, kad rinkos uždusins visus. Tad pirmoji kliūtis – iki metų galo rasti teisėtą ir įtikinamą bankų priežiūros klausimo sprendimą.

Ne viskas taip paprasta Tačiau kol kas į visus galvos purtymus buvo atsižvelgta. Ispanijai nereikės perduoti tiek savo finansų kontrolės, kiek buvo priversta atsisakyti Graikija.

Vokietija prie finansinės paramos prikabino sąlygą, kad bus sukurta bendra priežiūros institucija, nors ji ir norėjo priežiūros sistemą sukurti prieš atverdama piniginę. Prancūzija gavo tvarkaraštį, kokio norėjo – solidarumo priesaikos pirmiau tolesnių žingsnių atsisakant nacionalinių galių prižiūrint bankininkystę ir biudžetą. Didžioji Britanija tiesiog stebi pravažiuojantį karavaną, bet iš jos nebuvo pareikalauta jokių konkrečių įsipareigojimų.

Prasidėjus euro zonos krizei, daug kas padėtį Europos Sąjungoje ėmė lyginti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis iškart po nepriklausomybės karo (1775– 1783 m.). Būtent nepakeliamos skolos sujungė atskiras buvusias kolonijas į glaudžią federaciją.

Britų jungą nusimetusios kolonijos Šiaurės Amerikoje pirmiausia suėjo į palaidą konfederaciją. Valstijos pačios vedė fiskalinę ir mokesčių politiką, o silpna centrinė valdžia, Kontinentinis Kongresas, teturėjo teisę spausdinti popierinius pinigus.

Ar tai reiškia, kad ES nesugebėjo žengti nė vieno žingsnio federalizmo link? Ne viskas taip paprasta. Tęsiant seną Europos tradiciją didesnės integracijos link žygiuoti atbulomis, federalizmas šioje vietoje nėra pagrindinis tikslas. Tai tiesiog blogiausias galimas sprendimas, išskyrus visus kitus, išbandytus iki šiol. Žinoma, tai nereiškia, kad ateityje nebus didelių kliūčių. Nereikia pamiršti, kad Prancūzijos prezidentas François Hollande‘as negalės ilgai užlaikyti neratifikavęs 2011ųjų gruodžio fiskalinės drausmės sutarties.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel atsidurs tarp dviejų politinių ugnių – savo pačios partijos ir stiprios opozicijos, stumsiančios ją keliu, užsibrėžtu praėjusią savaitę. Ispanijos premjeras Mariano Rajoy per ateinančius šešis mėnesius toliau augins oficialius skolos skaičius, bet tai jam nepadės išvengti tvirtos bankininkystės priežiūros. Italijos ministras pirmininkas Mario Monti nesuinteresuotas supti valties, nes Briuselyje žengti žingsniai gali išgelbėti jo šalį nuo būtinybės prašytis pagalbos.

Bet Europa ir toliau artės prie federalinių problemų sprendimo būdų – kad ir labai nenoriai ar nesąmoningai.

Parengė Justinas Šuliokas

Kad galėtų finansuoti nepriklausomybės karą, valstijos leido obligacijas ir jas slėgė nepakeliamos skolos. Tuo tarpu Kontinentinis Kongresas, negalėdamas pats rinkti mokesčių ir įtikinti valstijų pasidalyti savo pajamomis, masiškai spausdino popierinius pinigus, sukeldamas hiperinfliaciją.

Kaip ir dabartinėje ES, jaunai sąjungai iškilo dvi alternatyvos: visiškas iširimas arba glaudesnė fiskalinė bei politinė integracija.

Amerikiečiai pasirinko federalizmo kelią. 1787 m. priimta konstitucija suteikė daugiau galių federalinei vyriausybei ir sukūrė tai, kas dabar yra JAV. JAV konstitucija buvo Alexanderio Hamiltono, kuris tapo pirmuoju JAV finansų ministru, triumfas. „Mano požiūriu, Europa išgyvena Alexanderio Hamiltono akimirką“, – šių metų pradžioje Hagoje pareiškė buvęs JAV Federalinio rezervų banko vadovas Paulas Volckeris.

A.Hamiltonas pasiūlė, kad federalinė vyriausybė prisiimtų valstijų nepriklausomybės karo skolas, mainais tvirčiau į savo rankas suimdama visos sąjungos finansus. A.Hamiltono politikos atgarsius istorijos mėgėjai mato euro obligacijose, viename iš pasiūlytų euro krizės sprendimo būdų. Tokiu atveju atskirų ES narių skolas laiduotų visa euro zona.

12 | Sveikata

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Širdies persodinimas: Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Pirmoji Lietuvoje transplantuota širdis plakė du mėnesius. Nuo to laiko praėjo 25 metai. Per juos šalies chirurgai pasiekė neįtikėtinai daug. Prieš savaitę atlikta širdies persodinimo operacija trijų mėnesių kūdikiui ne tik įžiebė viltį kauniečių Lisinskų šeimai, bet ir tapo dar vienu svarbiu įvykiu Lietuvos širdies transplantacijos istorijoje.

Atlikdami širdies transplantaciją mažajam Alantui Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikai vėl pademonstravo aukščiausią meistriškumo lygį. „Tai – milžiniškas laimėjimas Baltijos šalyse ir toli į Rytus, – kolegoms komplimentų negailėjo vienas garsiausių Lietuvos širdies chirurgų, profesorius Vytautas Jonas Sirvydis. – Transplantacija mažyliams atliekama tik tam tikruose pasaulio centruose, kurie specializuojasi vaikų gydyme. Vaikus daug sudėtingiau nei suaugusiuosius išsaugoti iki transplantacijos, daug sunkiau jiems

prijungti dirbtines širdis. Todėl tai, kas įvyko Lietuvoje praėjusią savaitę, – unikalu.“ V.J.Sirvydis pasidalijo įspūdžiais iš vieno pasaulinio širdies chirurgų kongreso. Jo atidarymo kulminacija tapo gausiais aplodismentais palydėtas balerinos pasirodymas. „Kai solistė nulipo nuo scenos, buvo paskelbta, kad šokį atliko mergina, kuriai vos vienerių buvo atlikta širdies transplantacija“, – prisiminė profesorius ir mintimis nusikėlė į dar senesnius laikus, kai apie širdies ir inkstų persodinimą Lietuvos medikai tik pasvajodavo.

Eksperimentai su kiaulėmis Pirmoji sėkminga žmogaus širdies transplantacija, atlikta 1967 metais Pietų Afrikos Respublikoje, sulaukė išskirtinio pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Turbūt nebuvo laikraščio, kuris savo puslapiuose nebūtų paskelbęs šios sensacingos naujienos. Lietuva – ne išimtis.

Transplantacijos idėja ypač susižavėjo kardiochirurgas profesorius Algimantas Marcinkevičius. Eksperimentai Vilniuje tapo dar intensyvesni, nors ir iki tol buvo atlikta daugybė bandymų su šunimis. „Šuniuko širdis buvo įsiuvama į kito šuns kirkšnį ar kaklą, ir stebima, ar ji plaka, ar ne“, – pasakojo V.J.Sirvydis. Daug sėkmingų eksperimentų atlikta ir su kiaulėmis. Vilniaus mėsos kombinato direktoriui leidus, viename cechų įrengtoje operacinėje chirurgai dirbdavo nuo ryto iki vakaro. „Širdį

Širdies chirurgai atlieka vis sudėtingesnes operacijas.

T.Urbelionio nuotr.

jau buvome persodinę daugiau nei šimtui kiaulių. 1969 metais techniškai jau buvome labai gerai pasirengę transplantacijai. Profesoriaus A.Marcinkevičiaus iniciatyva buvo įkurta Imunologijos laboratorija, nes pastebėjome, kad organų atmetimo reakcija yra viena opiausių problemų, su kuria susiduriama po persodinimo“, – aiškino V.J.Sirvydis.

Nepaisant gero profesinio pasirengimo, atlikti širdies transplantaciją žmogui

lietuviams nebuvo leista – Maskvai šioje srityje nesisekė, todėl operacijos buvo uždraustos ir visoje Sovietų Sąjungoje. „Viskas sustojo, bet mūsų chirurgai eksperimentavo toliau ir laukė tinkamo momento“, – teigė pašnekovas.

Pirmoji donorė – žuvusi septyniolikmetė Laukti teko ilgai. Ledai medicinos pažangai buvo pralaužti tik 1986-aisiais, kai Maskvoje

Dvigubas jubiliejus • Nuo pirmosios širdies transplantacijos pasaulyje praėjo 45, Lietuvoje – 25 metai.

• Pasaulio širdies chirurgai širdies transplantacijos tėvu laiko Stanfordo (JAV) profesorių Normaną Shumway‘ų. Jo indėlis į širdies transplantologiją yra didžiausias. N.Shumway‘us atliko apie 500 širdies transplantacijų. Jis sukūrė jų metodiką, kuri iki šių dienų bemaž nepakito.

• Pirmąkart vienos rūšies gyvūnui kitos rūšies gyvūno širdis (žmogui – šimpanzės) persodinta 1964-aisiais Mineapolio klinikoje (JAV), tačiau nesėkmingai – širdis nedirbo.

• 1967 metų gruodį N.Shumway‘aus mokinys Ch.Bernardas Pietų Afrikos

Respublikos mieste Keiptaune pirmą sykį sėkmingai persodino žmogaus širdį.

• Atliekant pirmąją širdies persodinimo operaciją Lietuvoje dirbo dvi medikų komandos. Viena jų – Saulius Miniauskas, Vidmantas Žilinskas, Gediminas Norkūnas, Rimantas Karalius – operavo donorą. Ligonio (recipiento) operacijai vadovavo profesorius A.Marcinkevičius. Jis subūrė iki šiol dirbančių širdies transplantologų komandą. Tąkart operacinėje su juo dirbo V.J.Sirvydis, Giedrius Uždavinys. Prie jų prisidėjo ir S.Miniauskas bei V.Žilinskas, į operacinę atėję nešini donoro širdimi. Operacinėje dirbo ir anesteziologai Alis Baublys, Algimantas Matulionis, Gediminas Martinkėnas.

Transplantacija vaikams • Santariškių klinikos – vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurioje atliekamos transplantacijos vaikams.

• Iki šiol širdies persodinimai yra atlikti šešiems vaikams. 3,5 mėn. Alantas – pats jauniausias, kitiems dviem buvo daugiau nei metukai. Dar trys vaikai – šiek tiek vyresni.

• Šiuo metu širdies transplantacijos laukia dar 3 vaikai.

• Pasaulyje širdies transplantacija vaikams atliekama nuo 1982 m.

• 8000 vaikų yra įtraukti į Tarptautinį širdies ir plaučių transplantacijos registrą.

• Kasmet į registrą įtraukiama apie 400 transplantacijų, 79 proc. iš jų atliekama Šiaurės Amerikoje, 19 proc. – Europos centruose ir 2 proc. – kitų žemynų šalyse.

• Apie 25 proc. širdies transplantacijų atliekama naujagimiams ir kūdikiams iki metų.

• Išgyvenamumas po 1 mėnesio, 1, 5 ir 10 metų yra atitinkamai 90, 85, 75 ir 65 proc.

• Persodintos širdies išgyvenamumo amžiaus pusperiodis priklauso nuo recipiento amžiaus transplantuojant širdį. Paaugliams jis siekia 11,3 metų, kūdikiams – 15,8 metų.

Sveikata | 13

15min • 2012 m. liepos 5 d.

„Kol pasirengėme operacijai, atėjo ir rugsėjo 2-osios naktis: Albiną operuoti pradėjome gerokai po vidurnakčio. Profesorius A.Marcinkevičius mergaitės globėją – močiutę – labai ilgai įtikinėjo, kad anūkė tikrai nepasveiks: nors kiti gyvybiškai svarbūs organai funkcionuoja, iš tikrųjų ji jau mirusi.

Galų gale močiutė sutiko paaukoti anūkės širdį“, – 25 metų senumo įvykius prisiminė V.J.Sirvydis.

Istorinę akimirką operacinėje dirbo dvi A.Marcinkevičiaus vadovaujamos chirurgų brigados. Viena gydytojų grupė išiminėjo širdį, kita – ją įsodino.

Pati širdies transplantacija užtruko apie valandą, tačiau visa operacija – nuo pjūvio iki paskutinės siūlės – penkias su puse valandos.

buvo sėkmingai persodinta pirmoji širdis. Po kelių mėnesių proga įrodyti savo sugebėjimus pasitaikė ir Lietuvos chirurgams: 1987 metų rugsėjo 1-ąją po motociklo avarijos 17os metų merginai buvo nustatyta smegenų mirtis. Pagal visus donoro-recipiento atitikties duomenis žuvusiosios širdis labiausiai tiko Albinui Penkauskui, muzikos mokytojui iš Ukmergės. Jis sirgo kardiomiopatija – širdies raumens liga.

Pakirto žaibiška infekcija Po pirmosios Lietuvoje atliktos širdies transplantacijos A.Penkauskas visiškai atsigavo. Sustiprėjo tiek, kad atsistojo ant kojų, bendraudavo su lankytojais ir žurnalistais, netgi pamuzikuodavo. Kelis kartus vyriškį ligoninėje aplankė ir donorės močiutė: ji ypač domėjosi paciento sveikata – tarp dviejų iki tol nepažįstamų žmonių užsimezgė gana nuoširdus ryšys. „Šiam ligoniui skyrėme visą savo dėmesį, kas rytą buvo šaukiami konsiliumai jo būklei aptarti. Per du mėnesius ligoninėje Albinas sustiprėjo tiek, kad netgi svarstėme galimybę išrašyti jį namo, bet vieną rytą jis staiga prarado sąmonę“, – prisiminė

V.J.Sirvydis. Tyrimų metu pacientui buvo diagnozuotas smegenų apsesas. Po poros dienų reanimacijoje A.Penkauską pražudė infekcinės komplikacijos. „Tačiau šis atvejis mus padėjo žengti į priekį. Turėjome suformuluoti donorystės sąvoką, nes Sovietų Sąjunga jos nereglamentavo“, – su pradžių pradžios problemomis supažindino V.J.Sirvydis.

Nuo to laiko Lietuvoje jau atliktos 104 širdies transplantacijos, iš jų Vilniuje – 80.

Po Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre atliktų transplantacijos operacijų šiuo metu gyvena 33 pacientai. Vieno iš jų širdis plaka jau 15 metų. Šiuo metu širdies persodinimo operacijos laukia 6 žmonės – jų gyvybę palaiko dirbtinės širdies plakimas. „Pasaulinė statistika skelbia, kad transplantacijos sulaukia 1 iš 10 pacientų. Tačiau mirštančiam žmogui tai yra didžiulė viltis“, – įsitikinęs profesorius.

Dirbtinių širdžių era V.J.Sirvydis atkreipė dėmesį, kad medicina žengia pirmyn ir siūlo alternatyvų: vis labiau tobulėja dirbtinės širdys – žmogaus gyvenimą jos gali pratęsti penkeriems ir daugiau metų. Per tą laiką išauga tikimybė sulaukti donoro. „Mokslinių tyrinėjimų užmojai šioje srityje labai ambicingi: kuriamos visiškai implantuojamos dirbtinės širdys, turinčios išvestą kabelį, per kurį gaunama energija

Scanpix nuotr.

25 metai stebuklų

Pirmas kartas

Virgilijus Tarutis, širdies chirurgas, Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas

Širdies persodinimo niekada anksčiau neteko atlikti tokio amžiaus pacientui. Mūsų centre operuojami įvairiausią, sudėtingiausią patologiją turintys vaikai, tačiau toks atvejis – pirmas. Šiam kūdikiui buvo labai anksti diagnozuotas ketvirto laipsnio širdies nepakankamumas ir visą tą laiką, nuo pat pirmos gyvenimo dienos iki transplantacijos, jis buvo gydomas mūsų ligoninėje, kurioje ypač gerai koncentruotas ir suderintas visų grandžių medikų darbas. iš nešiojamųjų baterijų. Bandoma išrasti baterijas, kurias reikėtų keisti kas kelis mėnesius, o gal net kas metus. Tada dirbtinė širdis taps palyginti gera alternatyva transplantacijai“, – prognozavo profesorius.

Be to, moksliniai tyrinėjimai atliekami ir su gyvūnais – genetikai, audinių inžinerijos specialistai siekia pakeisti kai kurių gyvūnų imunologiją, kad jų organus būtų galima panaudoti žmogaus transplantacijai. „Beždžionių kepenys jau yra persodintos žmogui: vienu atveju jos funkcionavo kelis mėnesius, kitu – jau pusę metų. Bet tai kol kas – tik eksperimentai. Lietuvoje jie tikrai neatliekami“, – užtikrino širdies chirurgas.

16 | Sportas

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Blankiojo riterio šlovės metai Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Kai liepos pirmosios vakarą Kijeve 87-ąją rungtynių minutę Andresas Iniesta ėjo iš aikštės, plojo ne tik stadionas. Plojo futbolo mėgėjai įvairiuose pasaulio pakraščiuose. Ispanija Europos futbolo čempionato finale pirmavo prieš Italiją 3:0, mauras savo darbą jau buvo padaręs.

Kitą dieną pasaulis sužinojo, kad geriausiu „Euro-2012“ žaidėju UEFA paskelbė būtent 28-erių ispaną A.Iniestą. Žvaigždė šešėlyje El Caballero Palido – blankusis riteris. Tai – viena A.Iniestos pravardžių, nuolat pasirodančių Ispanijos žiniasklaidos puslapiuose.

Yra ir kitų. El Ilusionista – stebukladarys.

El Cerebro – smegenys. El Anti-Galactico – smūgis į paširdžius mirtinam „Barcelona“, kurioje visą karjerą žaidžia blankusis ispaniško futbolo riteris, priešui Madrido „Real“, dažnai vadinamam „Los Galacticos“. Arba tiesiog Donas Andresas.

Pasirinkimas didelis, bet pirmasis iš minėtų apibūdinimų turbūt geriausiai atspindi tykiosios žvaigždės esmę. „Kai žiūriu į jį, matau save. Tik aš buvau ryškesnis“, – kažkada ištarė legendinis Prancūzijos futbolininkas Zinedine‘as Zidane‘as.

Dalydamas interviu A.Iniesta kalba taip tyliai, jog žurnalistams mišrioje zonoje tenka lenktis į priekį, kad jį išgirstų. Pagyrų sau, kuriomis garsėja, pavyzdžiui, portugalas Cristiano Ronaldo, net ir į kuprą susimetęs neišgirsi. „Tiesiog įdėjau savo nedidelį indėlį į komandos sėkmę“. Taip kukliai A.Iniesta prieš dvejus metus įvertino save

Tylios A.Iniestos atostogos su drauge Ana Ortiz Italijos Sardinijos saloje.

Scanpix nuotr.

A.Iniestos namai nuo pat vaikystės – stadionas.

AFP nuotr.

po pasaulio čempionato finalo, kuriame per pratęsimą įmušė pergalingą įvartį.

Kažkada vienintelė blankiojo riterio kompanija buvo ant jo kambario sienos kabantis Pepo Guardiolos plakatas. Sulaukęs dvylikos talentingas paauglys atvyko į La Masia – „Barcelona“ jaunimo akademiją ir, ilgėdamasis namų bei tėvų, užsisklendė savyje.

A.Iniesta buvo pastebėtas dvylikamečių turnyre septyni prieš septynis, kuriame atstovavo gimtosios Albasetės klubui. Įvairių futbolo klubų skautai pasileido į medžioklę, bet būsimosios žvaigždės tėvai pasirinko „Barcą“. Pats A.Iniesta yra sakęs, kad tada išliejo upes ašarų. Vėliau apsiprato. 1999-aisiais jis jau buvo „blaugranos“ jaunių komandos kapitonas, bet pomėgio likti šešėlyje neatsikratė. „Jis – tobulas futbolininkas, – įsitikinęs ilgametis A.Iniestos bendražygis aikštėje Xavi. – Jis turi viską, na, gal išskyrus žiniasklaidos dėmesį.“

Fergusonas tada pareiškė: „Nesu iš tų, kuriems siaubą kelia L.Messi. Pavojingiausias yra A.Iniesta. Jis fantastiškas – tai žmogus, kuris dirba komandai, atiduoda kamuolį ir randa pavojingiausias erdves.“ Kalbama, kad po finalo, kuriame „Barcelona“ tiesiog sumindė Mančesterio komandą, persirengimo kambaryje puolėjas Wayne‘as Rooney, sėdėdamas greta C.Ronaldo ištarė: „Pralaimėjome komandai, kuri turi geriausią pasaulio žaidėją.“ Galvoje jis turėjo ne L.Messi ar Xavi. Anglas kalbėjo apie A.Iniestą. Atrodo, kad pildosi pranašystė, kurią maždaug prieš 12 metų ištarė P.Guardiola. Tada šešiolikmetis A.Iniesta pirmą kartą buvo pakviestas į vyrų komandos treniruotę. Įvertinęs jį tuomet 29-erių būsimasis „Barcelona“ treneris pasakė Xavi: „Kai išeisiu į pensiją, tu pakeisi mane. Bet šitas vaikis gali paleisti į pensiją mus visus.“

Tykusis žudikas Z.Zidane‘as ir Xavi – ne vieninteliai, apipylę A.Iniestą pagyromis. Nors blankusis riteris niekada nebuvo toks populiarus kaip tas pats Xavi ar juolab sirgalių dievukas Lionelis Messi, futbolo pasaulyje jį vertina visi. „A.Iniesta – geriausias žaidėjas pasaulyje. Kiekvienas jo pasirodymas aikštėje – spektaklis“, – kažkada drąsiai rėžė tuometis saugo komandos draugas Samuelis Eto‘o.

Po 2010-ųjų pasaulio čempionato kamerūnietis prisiminė savo žodžius: „Juokėtės, kai taip sakiau, ar ne? Kas dabar teisus?“ A.Iniesta svarbiausiose rungtynėse įrodė, kad yra negailestingas žudikas. 2009-ieji.

UEFA čempionų lygos pusfinalio atsakomosios rungtynės. Londono „Chelsea“ – per žingsnį nuo finalo, bet paskutinės kelios dešimtys sekundžių Anglijos klubui buvo lemtingos: A.Iniesta smeigė kamuolį nuo baudos aikštelės linijos taip, kad vartininkas Petras Čechas nebeturėjo šansų.

Rengdamasis Čempionų lygos finalui „Manchester United“ treneris Alexas

Kaina – 200 mln. eurų A.Iniestai gyvenimas dabar yra gražus. Ispanijos rinktinė įrašė savo vardą į istoriją, kai laimėjo trečią iš eilės didįjį čempionatą – iki šiol to nebuvo pavykę padaryti niekam.

Blankusis riteris žaidžia komandoje, kurioje jį supa komandos draugai iš „Camp Nou“ – Xavi, Cescas Fabregasas, Sergio Busquetsas, Gerardas Pique, Carlesas Puyolis,

Davidas Villa. „Barcelona“ – klubas, kuris A.Iniestai yra ne darbo vieta, o visas gyvenimas. 2007 metų vasarą Madrido „Real“ siūlė išpirkti futbolininko kontraktą už tuo metu sutartyje numatytą sumą – 60 mln. eurų. Blankiojo riterio reakcija buvo žaibiška: „Mane pasiūlymas nustebino. Noriu likti, kur esu. Kai sakau, kad svajoju karjerą baigti Barselonoje, kalbu iš visos širdies.

Ir šiuo atveju mano norai yra svarbesni už bet kuriuos kitus veiksnius.“ Atrodo, kad futbolininko ir klubo norai sutampa. 2008-aisiais buvo pasirašytas šešerių metų kontraktas, o išpirkos suma išaugo iki 150 mln. eurų. Kitą vasarą sutartis pratęsta dar metams, bet tada numatyta sąlyga, jog „Barca“ savo blankiąją žvaigždę paleis tik už 200 mln. eurų.

A.Iniesta ir toliau galės mėgautis žaidimu su kitais La Masia auklėtiniais – Xavi bei L.Messi, kurių šešėlyje tūnojo visą savo karjerą. Kita vertus, ir šios ryškiausios „Barcelona“ žvaigždės garsėja ne tuo, kad vairuoja prabangius automobilius, neišlenda iš tatuiruočių salonų ar draugauja su glamūrinėmis merginomis.

La Masia rengia futbolininkus, o ne salonų liūtus. Arba, kaip kartą ištarė A.Iniesta: „Diskotekos – ne man“.

Prieš dvejus metus donas Andresas pretendavo į turbūt prestižiškiausią individualų prizą pasaulyje – „France Football“ teikiamą aukso kamuolį. Rinkimuose jis

A.Fergusonas: „Nesu iš tų, kuriems siaubą kelia L.Messi.

Pavojingiausias yra A.Iniesta.“ liko antras – po L.Messi. Blankųjį riterį nukonkuravo energingas miniatiūrinis La Pulga – Blusa.

Nuo tada L.Messi nieko nelaimėjo su Argentinos rinktine, nors jo įvarčių fejerverkai ir toliau gniaužia kvapą. A.Iniesta šiemet – geriausias Europos čempionato futbolininkas.

Kas žino – gal ir jam atėjo laikas imti šlovės derlių? Gal metų pabaigoje paaiškės, kad El Caballero Pulido pagaliau tikrai tapo donu ir paliko šešėlyje spindinčius komandos draugus?

„Euro 2012“ geriausių žaidėjų rinktinė Naudingiausias žaidėjas – A.Iniesta (Ispanija).

Simbolinė rinktinė: vartininkai – Gianluigi Buffonas (Italija), Ikeras Casillas (Ispanija), Manuelis Neueris (Vokietija); gynėjai – Gerardas Pique (Ispanija), Fabio Coentrao (Portugalija), Philippas Lahmas (Vokietija), Pepe (Portugalija), Sergio Ramosas (Ispanija), Jordi Alba (Ispanija); saugai – Daniele De

Rossi (Italija), Stevenas Gerrardas (Anglija), Xavi (Ispanija), Andresas Iniesta (Ispanija), Sami Khedira (Vokietija), Sergio Busquetsas (Ispanija), Mesutas Ozilas (Vokietija), Andrea Pirlo (Italija), Xabi Alonso (Ispanija); puolėjai – Mario Balotelli (Italija), Cescas Fabregas (Ispanija), Cristiano Ronaldo (Portugalija), Zlatanas Ibrahimovičius (Švedija), Davidas Silva (Ispanija).

Rinkimai | 17

15min • 2012 m. liepos 5 d.

PROJEKTO PARTNERIS

TAI, KUO KAUNAS DIDŽIUOJASI LABIAUSIAI

PROJEKTO INICIATORIUS

Vienoje kauniečių labiausiai mėgstamų pasivaikščiojimo vietų, kuriai neabejingas nei senas, nei jaunas – Kauno Pilies papėdėje, skambant akustinėms atlikėjų Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus dainoms, praėjusią savaitę buvo apdovanoti projekto „Kauno rinktiniai“ nugalėtojai.

E.OV E. E.OV VČA ČARE RENK N O NU NK NUOT OTR. R.

Balandžio pabaigoje seniausio Kauno bravoro „Volfas Engelman“ paraginti įvardyti dalykus, kuriais didžiuojasi labiausiai ir ką norėtų išsaugoti ateities kartoms, kauniečiai neliko abejingi kvietimui.

Gyventojų manymu, Kaunas neįsivaizduojamas be dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakos. Šią vietą kauniečiai simboliškai vadina miesto širdimi, traukos centru. Jai atiteko Kauno sielos nominacija. Miesto akademinis, kultūrinis ir muzikinis gyvenimas neįsivaizduojamas be didžiulio Kauno patrioto, muzikos kūrėjo, daugybės populiarių kūrinių autoriaus profesoriaus Giedriaus Kuprevičiaus.

Jis paskelbtas asmenybe, garsinančia Kauną. Žinomiausias pasaulio kauniečio titulas atiteko geriausiam visų laikų Lietuvos ir vienam geriausių pasaulio krepšininkų arba, trumpiau tariant, tikrai krepšinio legendai Arvydui Saboniui. Įvykiu, projektu, garsinančiu Kauną, pripažintas daugybei žmonių meilę džiazo muzikai įkvėpęs festivalis „Kaunas Jazz“. Labiausiai miestą garsinančia iniciatyva įvardyta senamiestį atgaivinti nusprendusių Kauno Rotušės aikštės ir kitų senamiesčio verslininkų bei menininkų veikla.

Šiltą ir jaukų vasaros vakarą vienoje gražiausių miesto vietų, prie Kauno pilies, buvo paskelbti projekto „Kaunas rinktiniai“ nugalėtojai.

Kaunas garsus ne tik praeitimi „Daugelis iš mūsų greičiausiai ir nepamename, kada paskutinį kartą garsiai, girdint aplinkiniams, ištarėme žodžius, jog didžiuojamės savo miestu. O juos ištarti tikrai verta, nes mūsų Kaunas gražus, jaukus, gyvybingas, kupinas įvairiausių įdomių reginių, unikalių idėjų. Čia gyvena darbštūs, kūrybingi, draugiški, pozityvūs, iššūkių nebijantys žmonės, kurių darbai įkvepia naujoms iniciatyvoms, formuoja miesto savastį, stiprina miestietišką solidarumą.

Nepaprastai džiugu, kad projektas „Kauno rinktiniai“ paragino kauniečius ne tik prisiminti šiuos žodžius, bet ir patiems sau bei aplinkiniams įvardyti, kas jiems per pastaruosius 22 metus nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios kelia didžiausią pasididžiavimą

Visi nugalėtojai buvo apdovanoti specialiomis atminimo dovanomis – istorinę vertę turinčiomis 1938–1942 m.

Kauno miesto spalvotomis fotografijomis. savo miestu“, – kalbėjo apdovanojimų ceremoniją vedęs Kauno Rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Anot jo, dar labiau pasidžiaugti reikia tuo, kad projekto sumanytojai – verslo atstovai. Tokios jų iniciatyvos ypač reikalingos.

Idėja sudaryti simbolinį „Kauno rinktinių“ sąrašą, anot projektą inicijavusios Kauno alaus daryklos „Volfas Engelman“ generalinio direktoriaus Mariaus Horbačausko, nėra atsitiktinė. Tai savotiška praėjusiais metais vykdyto švietėjiško projekto „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“, taip pat fotografijų parodos „Kaunas tada.

Kaunas dabar“ tąsa.

A.Smilgevičiūtės gyvai atliekamos dainos žavėjo visus susirinkusiuosius.

„Kai kalbama apie Kauną, dauguma greičiausiai atsigręžia į tarpukarį – laikmetį, kuris dažnai įvardijamas miesto aukso amžiumi, kai pažanga įvairiose srityse buvo pasiekta per itin trumpą laiką. Kviesdami kauniečius sudaryti „Kauno rinktinių“ sąrašą, norėjome parodyti, jog Kaunas labai daug kuo garsus ir šiandien. Didžiuotis galima žmonėmis, kurie savo darbais, veikla ir kūryba yra garsūs ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, taip pat statiniais, muziejais, sėkmingai dirbančiomis įmonėmis, tradiciniais ar vienetiniais miesto renginiais, sporto varžybomis, festivaliais, koncertais, kitokiais įvykiais ar objektais“, – tvirtino „Volfas Engelman“ vadovas.

A.Saboniui, kuris buvo pripažintas žinomiausiu pasaulio kauniečiu, skirtą apdovanojimą atsiėmė „Sabonio krepšinio centro“ direktorė Diana Komskienė.

Nuomonę išsakyti galėjo visi Projektui įgyvendinti suburtas patikimų partnerių kolektyvas.

Tai Kauno apskrities viešoji biblioteka bei savaitraštis ir naujienų portalas „15min“. „Kauno rinktinių“ sąrašas buvo sudarytas iš penkių kategorijų: Kauno sielos (ja pretendavo tapti: Nemuno ir Neries santaka; Kauno „Žalgiris“; Laisvės alėja); Asmenybės, garsinančios Kauną (ja pretendavo tapti: Giedrius Kuprevičius, Algimantas Miškinis, Zigmantas Kiaupa); Žinomiausio pasaulio kauniečio (juo pretendavo tapti: Arvydas Sabonis, Valdas Adamkus, Jurgis Mačiūnas); Įvykio, projekto, garsinančio Kauną (juo pretendavo tapti „Kaunas Jazz“, „Hanzos dienos“, Pažaislio festivalis, Kauno bienalė TEKSTILĖ) bei Iniciatyvos, garsinančios Kauną (ja pretendavo tapti: Rotušės aikštės draugijos iniciatyvos, Sporto ir poilsio aikštelių viešosiose erdvėse įrengimas, Santakos išgenėjimas). Nominantus į „Kauno rinktinių“ sąrašą atrinko komisija, suburta iš Kauno miesto istorijai bei dabarčiai neabejingų visuomenės atstovų. Savo nuomonę, koks asmuo, objektas ar įvykis labiausiai vertas būti įrašytas į „Kauno rinktinių“ sąrašą galėjo išsakyti visi Kauno gyventojai ir miesto svečiai. Tai padaryti galima labai paprastai – reikėjo tiesiog balsuoti už labiausiai patikusį kandidatą specialioje naujienų portalo www.15min.lt rubrikoje „Kauno rinktiniai“.

Kino kodas

18 | Kultūra a

15m min • 20 2012 1 m. li l ep epos 5 d. epos

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

Svastika danguje „Geležinis dangus“ (Iron Sky) Suomija, 2012 m., 90 min.

Rež. Timo Vuorensola.

Vaidina: Julia Dietze, Gotzas Otto, Udo Kieras. Įvertinimas Kontekstas ir siužetas: nors sąmokslų teorijų mėgėjai tvirtina, kad fašistai buvo įsirengę slaptų bazių Antarktidoje, jie klysta. Iš tiesų sumuštų arijų palikuoniai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasislėpė tamsiojoje Mėnulio pusėje ir, suradę ten didžiulius Helio izotopo išteklius (tai puikus energijos šaltinis), ėmė statyti karo laivyną bei ruoštis revanšui – sugrįžimui į Žemę. Neįtikėtiną tiesą savo akimis išvydo 2018 metais Mėnulyje nusileidę JAV astronautai. Vienas iš jų pakliuvo į fašistų nelaisvę ir tapo vertingu įkaitu. Tačiau vyrukas ne iš kelmo spirtas, tad pasistengs išgelbėti pasaulį nuo pakartotinės rudojo maro grėsmės.

Reziume ir įvertinimas: suomiai – linksmų plaučių žmonės, mėgstantys kitu kampu pažiūrėti į kokią nors tradicinę temą ir taip nustebinti kino žiūrovus arba „Euroviziją“. Gal iš tiesų šaltas klimatas skatina humorą? Jeigu matėte originalią siaubo komediją kalėdine tematika „Kaip suomiai Kalėdų Senelį...“, suprasite, ką turiu omenyje. „Geležinis dangus“ priklauso negausiai kino parodijų grupei su moksline (ne visai) fantastine idėja bei ryškiu politiniu kvapeliu. Jame lengvai atpažinsite klasikinės politinės S.Kubricko satyros „Dr. Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“ motyvus. Autoriai šia citata ar užuomina filmo finale nori pasakyti, kad per tuos kelis dešimtmečius pasaulyje niekas iš esmės nepasikeitė. Agresijos bei klastos mumyse nesumažėjo, o sugebėjimo susitarti beveik nepadaugėjo (tą nesugebėjimą susitelkti realiame gyvenime iliustruoja kad ir euro zonos krizė).

Tiesa, nors idėja apie fašistus Mėnulyje originali ir suteikia gerą progą autoriams pajuokauti apie JAV prezidentės respublikonės, labai panašios į Sarah Palin, pastangas bet kokia kaina laimėti antrąją kadenciją (net pasitelkiant nacių simboliką bei retoriką), filmo humoras skystokas, o pokštų koncentracija nelabai gausi. Šis projektas yra pusiau mėgėjiškas ir tai patvirtina šlubuojantis scenarijus. Taip jį reiktų ir traktuoti. „Geležinis dangus“ sudomins gan siaurą kino gurmanų auditoriją.

Vienas didžiausių projekto privalumų – labai neblogi vaizdo efektai. Malonus netikėtumas, turint omenyje menką filmo biudžetą, kurio dalis buvo surinkta kinomanų pastangomis.

Vardas vienas, Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Algirdas (priekyje) ir Remigijus Gataveckai nustebino ne tik patys save, bet ir meno korifėjus.

Vaikų namuose užaugę broliai dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai kupini ne nuoskaudų, o gyvenimo džiaugsmo.

Jiedu it meteoras įsiveržė į meno pasaulį.

2009 metais profesionalūs breiko šokėjai A. ir R.Gataveckai nustebino televizijos šou „Lietuvos talentai“, o šiemet jie jau pribloškė kaip dailininkai.

Trečiojoje tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ARTVILNIUS“ A.Gataveckas buvo išrinktas geriausiu jaunuoju menininku, o žinomas kolekcininkas Viktoras Butkus savo kuriamam Modernaus meno muziejui nupirko visus iki šiol sukurtus menininko projekto „Poveikis“ paveikslus. Ši sėkmė dailininkui buvo netikėta – iš mugės organizatorių gavęs kvietimą dalyvauti, A.Gataveckas net nežinojo apie čia vykstantį konkursą.

Tačiau projektas „Poveikis“, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į globos namuose augančius vaikus, sužavėjo ne tik kompetentingus vertintojus, bet ir „ARTVILNIUS“ lankytojus.

Sudėtinga technika sukurtus viso ūgio fotorealistinius globos namų auklėtinių portretus menininkas papildo interviu su šiais herojais, leisdamas jiems patiems save suvokti, o kitiems juos pažinti kaip asmenybes. Šį projektą, kuris bus plėtojamas dar dvejus metus, broliai kuria kartu, todėl ir įvertinimu džiaugiasi abu, sakydami, kad „mūsų gyvenimas – kaip vieno“. „Pripažinimas veikia dvejopai, nes jis gali sugadinti menininką, leisti jam pasipūsti, galvoti, kad jis – geriausias Lietuvoje. O juk tokie konkursai – kaip gražuolių rinkimai: kita komisija, kita ir gražuolė“, – atsargiai apdovanojimą vertino A.Gataveckas.

Jam pritarė ir brolis Remigijus: „Kai gauni apdovanojimą, nebegali suklysti – nuo šiol viską turi daryti gerai. O juk menininkui būtina klysti, nes jis ieško, eksperimentuoja. Kita vertus, kai gauni apdovanojimą, pajunti, kad kažką darai teisingai.“ „Tik svarbiausia nepradėti galvoti, kad viską darai teisingai, nes tokie

J.Kalinsko nuotr.

dalykai labai įtikina. Gerai, kad brolį turiu, tai jis man su šluota per galvą trenkia...“ – žvilgtelėjęs į dvynį šypsojosi A.Gataveckas. „Jau šiandien jam truputį pasakiau...

Neva neturėjo laiko ir nesuvalgė košės, tai daviau velnių, – juokdamasis išdavė R.Gataveckas. – Duosiu aš tau, „supaškudinai“ košę!“ – ARTVILNIUS mugė jums buvo sėkminga ne tik moraliniu, bet ir finansiniu įvertinimu – galėsite košę pakeisti kitais patiekalais...

Remigijus: Mes net ir milijoną laimėję pusryčiams valgysim košę, o pietums – sriubą. Taip mus išauklėjo (šypsosi).

Algirdas: Man daug reiškia, kad nupirko neplanuotus parduoti kūrinius ir jie bus eksponuojami kuriamame

„Kiti kartais sako, kad Lietuva tokia ar anokia, bet aš taip nepasakyčiau – mes sutikome nesveikai gerų žmonių!“

Modernaus meno muziejuje. Tačiau visi mano paveikslai buvo pažadėti globos namų vaikams, todėl gautus pinigus atiduosime jiems – tik džiaugiuosi, kad vaikai geranoriški ir sutiko kompensuoti mūsų išlaidas paveikslų rėmams. O jie – labai brangūs!

– Paveikslus kuriate labai neįprasta technika – iš toli jie atrodo kaip fotografija, bet reikalauja ilgo ir sunkaus darbo.

Algirdas: Taip, net gerai išmanantys dailę, patys piešiantys anglimi ar pastele, nelabai supranta mūsų naudojamos technikos. Net mūsų mokytojas Arūnas Jonikas, pamatęs pirmąjį piešinį, paklausė, kaip čia padaryta. Aš nustebau. Mano mokytojas, ir klausia, kaip čia padaryta! (Juokiasi) Šią techniką atradome natūraliai, ilgai piešdami paprastomis priemonėmis: anglimi, pastele, sangvinu. Tiesiog mes piešiame tiek sluoksnių, kad nebesupranti, kas tai yra.

– Kiek užtrunka sukurti tokį realistinį paveikslą?

Algirdas: Piešdami Ramunę, kuri paveiksle su megztuku, užtrukome tris mėnesius – pradėjome žiemą, o baigėme jau vasarą, dirbome kasdien po penkias valandas. Kitiems paveikslams reikėjo maždaug dviejų mėnesių. Tokia technika ilgai užtrunka išgauti

| 19

15min • 2012 m. liep epos os 5 d.

Brolių A. Ir R.Gataveckų projektas „Poveikis“, už kurį jie pelnė jaunojo menininko prizą.

Projektas „Poveikis“

o kūrėjai – du reikiamas spalvas, drabužio klostes, raukšles, šešėlines dėmes.

Remigijus: Tai ir yra koncepcijos dalis. Šiuos paveikslus piešiame Alytuje, globos namuose, ir taip rodome vaikams sudėtingą piešimo procesą – kad sunkūs dalykai greitai nedaromi. Norime, kad tai būtų pavyzdys vaikams, kai jie išeis iš vaikų namų ir turės gyventi savarankiškai.

Algirdas: Aš jokiu būdu nebandau jų mokyti geriau piešti – aš įvedu juos į kūrybinę erdvę, bet nebūtinai meninę. Skatinu juos siekti nebūtinai materialinių gėrybių – galima siekti ir daugiau. Jiems esu kaip vyresnis brolis, į kurį turėtų lygiuotis. Vienas vaikas džiaugėsi: „Vau, aš būsiu legendinis

„Visi paveikslai buvo pažadėti globos namų vaikams, todėl gautus pinigus atiduosime jiems.“ Tauškė, kurį nupiešė legendinis Gataveckas – kaip legendinę Moną Lizą nupiešė legendinis Leonardas da Vinci (Juokiasi).

Remigijus: Brolis sėkmingai bando atsakyti į klausimą, kuris iškyla dailėtyrininkams: kam taip piešti, jei galima nufotografuoti. Bet fotografija yra trumpalaikis veiksmas, per kurį negali gauti gilaus bendravimo. O kai piešiame vaikus, patys ten gyvename – nuolat kalbamės, žaidžiame įvairius žaidimus, šokame breiką. Tai jiems labai svarbu.

– Breikas jūsų gyvenime užima svarbią vietą – esate pelnę ne vieną apdovanojimą, dalyvavę televizijos projekte „Lietuvos talentai“ ir vis dar aktyviai treniruojatės. Kuo jis jus traukia?

Algirdas: Esame gatvės vaikai ir hiphopo kultūrą turime širdyje nuo paauglystės. Šiais laikais atsirado daug „hiphoperių“ mamyčiukų, kurie prabangiai apsirengę lanko hiphopo pamokas ir apsimetinėja „hiphoperiais“. Bet tai – daugiau vaidyba.

Kai mums buvo septyniolika, per televizijos „Viva“ kanalą pamatėme vaizdo klipų, kuriuose šoka breiką. Pradėjome

domėtis, bandyti įvairius triukus, vėliau susiradome Alytaus breiko grupę ir nėrėme į tą terpę. Šokdavome ant žolės, kaimo plento, akmenų. Buvome pametę galvas, labai užsidegę – dabar tokio užsidegimo pas jaunuosius breikerius nebematau. O juk jie turi tiek medžiagos, yra „Youtube“, daugybė vaizdo klipų!

– Kaip jūsų gyvenime dera dailė ir breikas?

Algirdas: Akademijoje man sako: „Tu studijuoji doktorantūrą, gal mesk tą breiką, ir taip laiko neturi.“ Bet metęs vis tiek nedirbsiu 24 valandas per parą – tada tas dvi laisvas valandas pražiūrėsiu televizorių. Dabar per tą laiką išsikraunu, pamirštu visas problemas ir psichologiškai pailsiu.

Remigijus: O po treniruotės nusiperkame kokių saldumynų, žiūrime filmą ir degraduojame. Ypač po kokių peržiūrų sakome: „Einam prisigerti ir degraduoti.“ Tai reiškia – nusipirksime saldumynų (Juokiasi).

– Tikrų svaigalų jūs nevartojate?

Remigijus: Ne. Koks mes būtume pavyzdys vaikams, jei gertume ir rūkytume!

– Iš jūsų sklinda stipri teigiama energija, nors gyvenime esate patyrę nelengvų išbandymų. Iš kur semiatės tikėjimo, ryžto, pozityvumo?

– Algirdas: Mums gyvenime padėjo labai daug žmonių – tiek finansiškai, tiek morališkai. Kiti kartais sako, kad Lietuva tokia ar anokia, bet aš taip nepasakyčiau – mes sutikome nesveikai gerų žmonių!

Remigijus: Pavyzdžiui, kai dalyvavome „Lietuvos talentuose“, susipažinome su kitų dalyvių šeima ir labai susidraugavome. Jie iki šiol mus kviečia atvažiuoti, jei kokia problema atsiranda – iš karto puola gelbėti: man čiužinį

patogiam miegojimui ant grindų parūpino, nuolat mums veža maistą, daržoves ir braškes, atrodo, tik dėl mūsų augina. Ir tokių žmonių daug!

– Kaip svajojate gyventi?

Algirdas: Noriu gyventi iš meno, kad nereikėtų daryti „chaltūrų“.

Remigijus: Ir dar labai norėčiau turėti savo būstą.

– Savo ar bendrą su broliu?

Remigijus: Oi, čia jokio skirtumo. Dabar su draugu trise nuomojamės mažytį kambariuką, kuriame ir miegame, ir kuriame.

Ant jo sienų jau nebetelpa žymių Lietuvos dailininkų paveikslai, kuriuos nusipirkome už „chaltūrų“ pinigus. (Šypsosi) Algirdas: Dar norėčiau studijos palėpėje su langais, kur galėčiau normaliai dirbti. Ir žmonos virtuvėje, kad virtų pietus ir kviestų valgyti. O aš sakyčiau: „Gerai gerai, tuoj, dar nebaigiau.“ (Šypsosi) Remigijus: Ir tada žmona savo draugei skųstųsi: „Ai, tas kai užsidirba, tai net maistas atšąla!“ Algirdas: Ta draugė klaustų jos: „O tau patinka jo darbai?“ O žmona sakytų: „Ai, nežinau, man tai pačiai nelabai“ (Abu juokiasi)

„Nuo 1993 iki 2004 metų gyvenau Alytaus vaikų globos namuose. Esu puikiai susipažinęs su šia globos įstaiga.

Tokia socialinė aplinka yra artima man ir mano patirčiai – ypač kūrybai. Mano tyrimas yra glaudžiai susijęs su globos namuose gyvenančiais jaunuoliais.

Projektas „Poveikis“ yra didelės apimties užmojis sukurti viso ūgio fotorealistinius jaunuolių portretus 194×102 cm formatu – tai nerealios valios reikalaujantis darbas. Siekiu savo darbštumo pavyzdžiu įkvėpti vaikų globos namų auklėtinius kūrybiškam gyvenimui. Sumanyme nesu pašalietis– teoretikas, nes aš grįžtu į sau gerai pažįstamą aplinką dalytis patirtimi, todėl kūrinys neatitolinantis, nepuošybinis, ne iš mados poreikio.

Mano pranešimas neabstraktus ar nukreiptas visiems ir niekam. Šis kūrinys nukreiptas į konkrečius jaunuolius, kurie 2011–2015 metais paliks globos namus ir ims kurti savo gyvenimus. Bendraudamas, būdamas kartu, kviesdamas dalyvauti, savo patyrimą perteikiu likimo draugams, taip įvesdamas juos į valios, ryžto, kūrybos erdvę.“ Algirdas Gataveckas

20 | Emigrantai

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Amerika iš jo padarė žmogų Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

2002-ųjų ankstyvas pavasaris Vilniuje.

Troleibuse stumdosi bobutės, už lango – šlapdriba, niūru, šalta. Tiek užteko, kad Justinui Bartkevičiui šautų į galvą kardinaliai pakeisti gyvenimą – persikraustyti į Atlantą. Netrukus ten jis atrado daug daugiau nei paliko Lietuvoje.

Vilniaus kolegijoje iš Alytaus kilęs Justinas studijavo fotografijos technologiją. Jo brolis Paulius jau kurį laiką gyveno Džordžijos valstijos sostinėje Atlantoje. Justinas buvo nuvykęs aplankyti brolio. Apsižiūrėjo, patiko, tad akimirksniu nusprendė mesti mokslus ir važiuoti į nežinią. „Kaip šiandien atsimenu – tyčia atsivežiau 200 JAV dolerių, vieną kuprinę ir maniau – pažiūrėsiu, kaip čia viskas eisis“, – kelionės į Ameriką pradžią prisimena 32-ejų Justinas. „Atvažiavęs Atlantos lietuvių bendruomenėje radau daugiau draugų nei Lietuvoj turėjau. Pirmus porą metų nebuvau pasiilgęs namų nei sekundei“, – pasakoja Justinas. Žmonos šeima atvėrė akis Vos atvykęs į Ameriką vaikinas bandė tęsti studijas, tačiau labai greitai baigėsi pinigai, tad mokslus teko nutraukti.

Po dviejų savaičių gyvenimo Atlantoje Justinas sutiko savo meilę – prancūzų kilmės amerikietę Marie. „Kap stvėrė, tik atvažiavus, tai ir nepalaido“, – juokiasi dzūkuodamas Justinas. Jis Marie vedė prieš beveik aštuonerius metus. Jie iki šiol laimingi kartu. „Aš su ja tiek laiko esu, kiek gyvenu Amerikoje, ir mano transformacija labai akivaizdi. Kai pasižiūriu senas nuotraukas, vaizdo

„Tikiuosi, dabar visi lietuviai, tiek visur važiavę, tiek visko matę, nėra tokie stuobriai, kokius pažinojau Lietuvoje.“ medžiagą, kaip atrodžiau, kaip šnekėjau, kaip mąsčiau, ką žinojau tuo metu, tai kaip akmens amžiaus žmogus buvau.

Marie kilusi iš mokytojų šeimos. Jos tėvas yra įkūręs tarptautinę mažai uždirbančių šeimų mokyklą Atlantoje, visą gyvenimą buvo tarptautinių vidurinių mokyklų direktoriumi, tad jų šeima gyveno daugelyje šalių. Man jie atvėrė akis, kaip priimti visas tautas, visas žmonių spalvas. Atvažiavęs buvau rasistas, toks tikras lietuvis. „Balvonas“ buvau, į viską tik viena kryptimi žiūrėjau. Tačiau bebendraujant su Marie šeima, gyvenant čia, turint draugų iš viso pasaulio, priėmiau viską. Net nebematau tų spalvų. Tikiuosi, dabar visi lietuviai, tiek visur važiavę, tiek visko matę, nėra tokie stuobriai, kokius pažinojau Lietuvoje.“

išgirdę kažką kalbant lietuviškai pereina į kitą gatvės pusę, apsimeta, kad nepažįsta. „Čia – kitaip. Visi žino, kad mes į šią valtį papuolėme, neplanuojame išvažiuoti, mums reikia burtis kartu, vieni kitiems padėti, o ne pjauti gerkles“, – pasakoja Justinas.

Didžiausias Justino (dešinėje) profesinis nuotykis – praktika CNN kompanijoje.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Karjeros galimybių paieškos Justinas nuo jaunų dienų domėjosi fotografija. Jo tėtis iki šiol dirba fotografu Alytuje. „Maniau, kad visą gyvenimą irgi tuo užsiimsiu, bet atvažiavau į Atlantą, pradėjau dirbti fotostudijoje ir pamačiau, kad karjeros nepadarysiu“, – pasakoja Justinas.

Po metų jis perėjo dirbti į kitą sritį, kuria taip pat seniai domėjosi, – motociklų kompaniją „WOW Motorcycles“. Ten praleido aštuonerius metus. „Supratau, kad nematau ir čia karjeros prošvaisčių, nors darbas buvo įdomus“, – prisipažįsta karjeros siekiantis vyras.

Tuomet Justinas pradėjo domėtis finansais – santaupomis, investicijomis. Klausydavosi populiaraus vietinio radijo laidų vedėjo šou apie finansus. Prieš kelerius metus, kai teko rinktis, kokia kryptimi toliau eiti, ką studijuoti, Justinas ir pasuko į finansų sritį.

Keneso valstijos universitete 2010 metais jis įgijo finansų bakalauro laipsnį. „Jaučiausi vyresnis nei kai kurie dieninio skyriaus studentai, tačiau stengiausi būti kuo aktyvesnis, nes galimybės atsivėrė begalinės“, – prisimena studijas vyras.

Studijų pabaigoje Justinui nusišypsojo sėkmė. Įvairios įmonės ieškojo būsimų darbuotojų ir praktikantų. Justinu susidomėjo pasaulio televizijos milžinas CNN, arba „Turner Broadcasting“.

Pusės metų trukmės praktiką CNN centre Atlantoje, žinių skyriuje, Justinas pradėjo 2011-ųjų gegužę. Jis dirbo finansų analitiku. „Per tuos šešis mėnesius gavau galimybę susitikti su visais prezidentais, finansų skyriaus vadybininkais. Ateini į pastatą, iškart jauti energiją, pereini visus monitorius, kameras, pro didžiausius langus matai žurnalistus, renkančius informaciją iš visų pasaulio kraštų. Viename pastate 2000 žmonių dirba“, – spindinčiomis akimis CNN suteiktą galimybę prisimena Justinas.

Prieš besibaigiant praktikai, Justinas pradėjo ieškoti darbo. Susidomėjo firmos „Infor“ skelbimu. Tai viena didžiausių verslui skirtų programų ir paslaugų kompanijų pasaulyje, turinti 12 000 darbuotojų. Justinas patiko darbdaviams, todėl baigęs praktiką iškart pradėjo ten dirbti finansų analitiku.

Jis prižiūri visas kompanijos išlaidas, biudžetus, rengia planus, ruošia ataskaitas. „Darbas man labai patinka, įdomi aplinka ir linksmas kolektyvas praskaidrina darbo dieną“, – prisipažįsta jaunas vyras.

Lietuviai laikosi vieni kitų Nepaisant rimto darbo, Justinas nuo savo pomėgių nenutolo – vis dar domisi

fotografija ir važinėja motociklu. Jis jau keturis kartus organizavo Atlantos lietuvių motociklų sezono atidarymą.

Jau šešerius metus Justinas yra Atlantos lietuvių bendruomenės komiteto narys, fotografas. Mišios, Joninės, Kūčios, Kalėdos, Velykos, Užgavėnės, Motinos diena – viską reikia fotografuoti. Atlantoje yra nemažai lietuvių – apie 2000. Baigęs vidurinę mokyklą Justinas kurį laiką gyveno Londone, todėl puikiai pamena, kad lietuviai Didžiojoje Britanijoje vengia vieni kitų,

Amerikoje jaučiasi laimingas Justinas atviras: atvykęs į Ameriką nė karto nepasiilgo Lietuvos. „Esu matęs, kaip moterys iki ašarų nori į Lietuvą, lipa į lėktuvą ir skrenda namo. Man taip nebuvo – čia brolis, čia lietuvių bendruomenė, radau draugę.

Galbūt aš labai lengvai adaptuojuosi. Pažiūriu feisbuke draugų vaizdo medžiagas, pasidomiu apie Alytų, bet nėra noro kraustytis atgal“, – nevynioja žodžių į vatą Justinas.

Paskutinį kartą tėvynėje jis lankėsi 2006 metais kartu su žmona „Galbūt nuskambės šiurkščiai, bet po trijų dienų jau žiūrėjau, gal pasikeisti skrydžio bilietą atgal, – nusijuokia vyras. – Visi išvažinėję, o mano šeima maža, beveik nebuvo pas ką važiuoti.

Paskui apsipratau, bet, atsimenu kaip šiandien, parskridau į Atlantą, atsisėdau į mašiną ir atsidusau. Man tas ženklas reiškė, kad čia yra mano namai.“ Ko reikia, kad Amerikoje būtum laimingas? „Amerikoje yra galimybė turėti visus tuos materialius dalykus, – pradeda formuluoti atsakymą Justinas. – Kai paturi, po kažkiek laiko supranti, kad viskas – išsivalei sistemą, visa tai turėjai, ir dabar svarbu turėti draugų, pažįstamų ir kurti šeimą, kad nesijaustum vienišas.“

IT kodas | 21

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Internetas

Be ugniasienės atsiveria saugumo skylės Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Programišiai teigia radę saugumo spragą mobiliojo interneto „Mezon“ įrangoje.

Saugumo specialistai įspėja, kad tai gali kelti pavojų mažiau patyrusiems vartotojams ir ne tik „Mezon“ klientams.

Bendruomenės Programisiai.lt narys „Simba“ teigia pastebėjęs, kad, naudojantis „Mezon“ internetu, kompiuterio bendrinamame aplanke „Shared documents“ ir spausdintuvų tvarkyklėse atsirado virusų. Kituose kompiuteriuose, kurie prijungti prie bendro tinklo ir naudojo tą patį interneto ryšį, virusų nebuvo. Saugumo spraga pastebėta naudojant modemą „ZTE AX326“.

Nepasirūpino ugniasiene „Mezon“ paslaugą teikiančio „Telecentro“ atstovai teigia, kad jų tinklas nėra užkrėstas labiau nei kitų tiekėjų, o virusai į kliento kompiuterį pakliuvo dėl saugumo konfigūravimo klaidos. Mat ir pats programišius pripažįsta, kad kompiuteryje įdiegtos ugniasienės neblokavo failų dalijimui

Nepasirūpinę tinkama interneto ryšio apsauga, naršytojai rizikuoja savo duomenų saugumu.

I.Gelūno nuotr.

Paprasčiausias būdas apsisaugoti nuo anksčiau paminėtų grėsmių – išjungti tinklo aptikimo, failų ir spausdintuvo dalijimosi jungtis. Tai „Windows“ sistemoje reguliuojama „Valdymo skyde“ (angl. control panel), „Tinklo ir bendrinimo centre“ (angl. network and sharing center). Žinoma, to daryti nebūtina, jei naudojate maršruto parinktuvą. „Jei kompiuteriu jungiatės prie interneto tiesiogiai, be maršruto parinktuvo, apsauga yra būtina, nes nėra kam atremti atakuojančių virusų ir šnipinėjimo programų. Todėl patartina rinktis visapusišką antivirusinę kompiuterio apsaugą su integruota ugniasiene“, – patarė ESET sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.

vidiniame tinkle. Todėl tokį nustatymą galima rinktis tik tuo atveju, kai jungiamasi prie saugaus interneto tinklo, kurį saugo ugniasienė ar maršruto parinktuvas.

Pažeidžiami ne visi „15min“ žurnalisto atlikti bandymai naudojant tą patį modemą patvirtino, kad pažeidžiamumas buvo užfiksuojamas tik palikus failų dalijimo jungtis atidarytas. Jas uždarius kompiuteris vėl buvo tinkamai apsaugotas.

M.Kuprys: „Mažiau įgudusiems vartotojams mes rekomenduojame rinktis „Teltonikos“ modemą, kuris yra maršruto parinktuvas bei atlieka ugniasienės funkciją.“

skirtų jungčių (angl. port) – būtent jomis atklydo virusai. „Įsidiegus „Mezon“ modemą ar kitaip prijungus „Windows“ kompiuterį prie interneto visada iššoka lentelė su klausimu, prie kokio – privataus, darbovietės ar viešo – tinklo prisijungėte. Pagal vartotojo pasirinkimą „Windows“ sukonfigūruoja savo ugniasienę. Diegiant „Mezon“ USB modemą protinga rinktis viešą (angl. public) prisijungimo tipą, nes jungiamasi prie viešojo interneto tiesiogiai, t.y. ne per maršruto parinktuvą (angl. router). Tuomet failų dalijimasis tinkle ir kitos privačiuose tinkluose naudojamos funkcijos neveiks, nes to neleis „Windows“ ugniasienė“, – aiškino „Mezon“ projekto vadovas Mindaugas Kuprys.

Pasirinkus privatų – namų ar darbovietės – tinklo nustatymą, kompiuteris gali pakliūti į atakuotojų akiratį, nes bus matomas

Kaip apsisaugoti

Tiesa, naudojant kitų mobiliojo ryšio operatorių modemus šis pažeidžiamumas neveikė – net palikus failų dalijimo jungtis atidarytas įsilaužti į kompiuterį naudojant tą patį metodą nebuvo įmanoma.

CERT-LT kompiuterinio saugumo ekspertai aiškina, kad „Wimax“ ryšį naudojantys „Windows“ kompiuteriai atsiduria tame pačiame „Ethernet“ potinklyje. Jie gali „matyti“ vieni kitus, todėl virusai gali laisvai plisti, jei ugniasienė išjungta arba sisteminio vartotojo (administratoriaus) paskyra neapsaugota slaptažodžiu. Tai būdinga ir kitiems interneto prieigos tipams, kurie paremti „Ethernet“ technologija: „Wi-Fi“, optiniu ryšiu, xDSL ir kt. Tačiau tai neveikia jungiantis prie interneto GPRS ar 3G ryšiu, nes šiuo atveju naudojama kita tinklo technologija (PPP) ir „Windows“ kaimyninių kompiuterių paieška neveikia.

VILNIAUS PULSAS

Sostinėje mažės viešojo transporto bilietų kainos Seimui sumažinus pridėtinės vertės mokestį viešajam transportui, Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį vykusiame posėdyje patvirtino mažesnes sostinės viešojo transporto bilietų kainas. Nors naujasis PVM tarifas įsigalios nuo sausio 1 dienos, sostinė ketina kai kurių bilietų kaina sumažinti jau nuo rugpjūčio 15 dienos.

Užsk. Nr. 305770

Projekte TAPK vaikai įveikė baimes ir atrado talentus apie tai net nepagalvodavo“, – vaikų atradimais dalijasi R. Nepas.

Praėjusius mokslo metus daugelis Lietuvos mokinių prisimins ne tik dėl pamokų metu gautų žinių, tačiau ir dėl neformalaus švietimo paskaitų bei įvairių praktinių užsiėmimų.

Jos teigimu, projekte dalyvavę jaunuoliai tapo tarsi viena šeima, labiau pasitikinti savimi ir įkvepianti optimizmo veikti savarankiškai. Čia gimė „Grįžk į kiemą“ iniciatyva.

Jos metu 15–23 metų jaunuoliai žada budinti kiemų bendruomenes bendrai veiklai ir visus įtraukti į aplinkos tvarkymo, suoliukų dažymo, bendrų renginių akcijas ir taip stiprinti bendruomeniškumo jausmą.

IŠMOKO PASITIKĖTI SAVO JĖGOMIS Kauno apskrityje 10–18 m. jaunimas dalyvavo neformaliojo švietimo programoje „Viltis“, kurią vykdė Lietuvos šaulių sąjunga. Kone pusė programos dalyvių – 593 iš 1234 – sudarė kaimo vietovėse gyvenantys vaikai. „Į kaimus važiuodavo patyrę instruktoriai, kurie mokė jaunimą radijo ryšio vedimo procedūrų, pirmosios medicininės pagalbos suteikimo, topogra ijos ir kt. Vaikai buvo vežami į karinius dalinius ir iš arti

turėjo progą susipažinti su kariškių gyvenimu. Ypač jiems patiko praktinės užduotys gamtoje, pavyzdžiui, išgyvenimo užsiėmimai, kaip pasistatyti būstą, užsikurti laužą, susirasti maisto“, – pasakoja Rytis Nepas, Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado pavaduotojas.

Jo teigimu, daugelis programos dalyvių išmoko nugalėti savo baimes, pavyzdžiui, scenos, kai reikėjo pareikšti savo nuomonę prieš auditoriją ar aukščio, kai reikėjo leistis virvėmis nuo pastato sienos. „Vaikai išmoko pasitikėti savo jėgomis, padėti draugui. Dalis netikėtai atrado savo talentą – keli vaikinai pradėjo dainuoti chore, groti gitara, nors anksčiau

Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorė Žana Orlova atkreipia dėmesį, kad neformaliojo švietimo veiklos programų įvairovę, aktyvius ugdymo metodus, bendravimo atmosferą ir aplinką išorės vertintojai įvertino palankiai, o programų vykdytojai savo ataskaitose pažymėjo, kad daugumą užsibrėžtų tikslų įgyvendinti pavyko. „Ypač džiugu, kad minėtos veiklos patiko absoliučiai daugumai jame dalyvavusių vaikų ir jų tėvų. Tikimės, kad jos tęsis ir toliau, o mokyklos sėkmingai integruos įsisavintus metodus, pavyzdžiui, „Bendraamžių švietėjų, į neformalųjį ir formalųjį ugdymą“, – sako Ž. Orlova.

Neformalus švietimas ir pilietinis bei tautinis ugdymas – vienos iš projekto TAPK („Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse“) veiklų, kuriose praėjusiais mokslo metais dalyvavo daugiau nei 16 tūkst. vaikų visose apskrityse. Švietimo mainų paramos fondo koordinuojamą projektą TAPK iš dalies

inansuoja Europos socialinis fondas, dalis lėšų skiriama iš valstybės biudžeto.

Užsk. Nr. 305752

Gegužės 31-ąją pasibaigė projekto TAPK neformalaus švietimo ir pilietinio bei tautinio ugdymo veiklos, kurių metu vaikai turėjo progą įgyti neįkainojamos savarankiškumo patirties, atlikti visuomenei naudingus darbus, susipažinti su etnokultūriniais regionais ar ugdyti pilietiškumą, dalyvaudami įvairiuose renginiuose ar pažintiniuose žygiuose.

Vieną iš programų „Piliečio žadintuvas“ įgyvendino ūkio subjektų grupė „Kūrybinė integracija“, kuriai atstovauja VšĮ „Menų ir mokymo namai“ kartu su partneriu VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“. Pasak Neringos Jurčiukonytės, „Nacionalinės socialinės integracijos instituto“ direktorės, taikytas bendraamžių švietėjų metodas suteikė galimybę jaunam žmogui prisidėti prie vietos problemų sprendimo. „Programos metu vaikai išmoko identi ikuoti problemas ir jas spręsti, atliko visuomenei naudingus darbus. Pavyzdžiui, Vilniaus Kalvelių 2-oji vidurinė mokykla inicijavo miestelio stotelių sutvarkymą ir perdažymą, o Rietavo L. Ivinskio gimnazistai apsilankė senelių ir vaikų globos namuose, kur organizavo įvairius užsiėmimus“, – tik porą iš dešimčių TAPK projekto dalyvių atliktų darbų įvardija N. Jurčiukonytė.

ĮVERTINO PALANKIAI

Gazas.lt | 23

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Vidutiniškai vienai padangai restauruoti sunaudojama apie tris metrus protektoriaus.

I.Gelūno nuotr.

Antras padangų gyvenimas Ramūnas Fetingis r.fetingis@15min.lt

Širografas tikrina padangos karkaso būseną ne tik prieš, bet ir po restauracijos.

Lietuviai nesugeba pagaminti padangų automobiliams, bet gali jas restauruoti taip, kad niekuo nesiskirs nuo naujų.

Padangų restauravimas, jeigu kalbėsime apie lengvuosius automobilius, nėra itin populiarus. Lietuvoje restauruotos padangos užima mažiau nei 5 proc. visų lengvųjų automobilių padangų rinkos. Tuo metu sunkvežimių versle padangų restauravimas yra labai svarbus. Restauruotos padangos užima beveik pusę visų padangų rinkos.

Padangos restauruojamos dviem būdais: šaltuoju ir karštuoju. Per karštą restauravimą naujas padangos protektorius uždedamas kartu su naujais padangos šonais. Manoma, kad toks būdas patikimesnis, tačiau jis turi vieną trūkumą. Pirkėjas nežino, kokio gamintojo padanga buvo anksčiau, vadinasi, jis nežino, ar tokia padanga turi kokybišką karkasą, kuris yra restauravimo pagrindas. Šaltojo restauravimo metu ant viršaus uždedamas tik naujas protektorius, o padangos šonai lieka nepaliesti. Šiuo atveju pirkėjas mato, ant kokio gamintojo padangos buvo uždėtas naujas protektorius.

Lietuvoje – vos kelios įmonės Prieš restauraciją senasis padangos protektorius nuskutamas iki karkaso. Po to kruopščiai apžiūrima, ar padangos karkasas nebuvo pažeistas.

Būtent nuo to ir priklauso, ar restauruota padanga tarnaus ilgai, ar ne. Jeigu restauratoriai nepastebėjo karkaso pažeidimų, tokios padangos protektorius gali nuplyšti jau per pirmą ilgesnę kelionę.

Lietuvoje sunkvežimių padangas restauruoja penkios įmonės, trys didžiausios – „Motorida“, „Guminta“ ir „Energija“. Kol kas tik „Guminta“ gali pasigirti turinti širografą – prietaisą, kuris ultragarsu analizuoja padangos karkaso būklę ir parodo visus jo pažeidimus.

Lėktuvų padangos dėl itin tvirto karkaso gali būti restauruojamos net iki 15 kartų. Šis aparatas yra itin brangus, kainuoja kelis šimtus tūkstančių litų.

Nuo naujos neatskirsi Patikrinus karkasą ir įvertinus būklę, padanga restauruojama. Nauji protektoriai atvažiuoja suvynioti į rulonus, o protektoriaus raštai yra tokie pat kaip naujų padangų. Tarkime, „Bandaq“ technologija restauruota padanga, kuriai tiekiami „Bridgestone“ padangų protektoriai, išoriškai beveik nesiskiria nuo tokio paties modelio naujos „Bridgestone“ padangos.

Daugiau naujienų apie automobilius rasite nuskaitę šį kodą www.gazas.lt

Pirmiausia, padanga su nuskustu protektoriumi kruopščiai apžiūrima, o menkiausi karkaso pažeidimai kruopščiai nuvalomi nuo rūdžių. Nelygumai užsandarinami skysta guma. Po to paviršius užtepamas klijais ir užklijuojamas naujas karkasas.

Po to padanga įdedama į guminį maišą, iš kurio ištraukiamas oras. Procesą vainikuoja keturių valandų kepimo procesas milžiniškoje orkaitėje 120 laipsnių karštyje.

Restauruota – ne nauja Daugelis vežėjų padangų restauratoriams senas padangas patys atveža, bet ne visų padangų karkasai pripažįstami tinkamais restauracijai. Todėl didelė dalis padangų karkasų importuojama iš Vakarų Europos.

Restauruotos padangos tarp vežėjų itin populiarios. Kokybiškai restauruota padanga gali pravažiuoti net iki 95 procentų naujos padangos ridos. Be to, restauruota padanga yra beveik perpus pigesnė už tokią pat naują.

Tiesa, trūkumų taip pat yra. Restauruotos padangos sveria daugiau už naujas. Nors galima ant jų montuoti ir specialius degalus taupančius protektorius, tačiau dėl didelio padangos svorio ji nebėra tokia ekonomiška kaip nauja.

Uždėjus protektorių padangos keturias valandas „kepamos“ krosnyje, kurioje gali tilpti iki 22 padangų.

24 | Skelbimai VILNIUS

15min • 2012 m. liepos 5 d.

15min • 2012 m. liepos 5 d.

KAUNAS

Skelbimai | 25 NACIONALINIAI SKELBIMAI

Avinus sėkmė lydės visur kur, jeigu negaišite laiko menkniekiams. Numatykite prioritetus ir griežtai laikykitės šio plano.

Laikotarpis palankus komercinei veiklai.

Jaučiai turi būti ištvermingesni ir nebijoti sunkumų. Nesutarimus pavyks pašalinti taikiu pokalbiu. Jūsų nesėkmės nėra tokios didelės kaip jums dabar atrodo.

Dvynių laukia savaitė, tinkama komerciniams planams realizuoti. Artimiausiomis dienomis turėsite visas galimybes pasiekti tikslą, tik realiai įvertinkite savo jėgas.

Vėžiai turėtų susimąstyti apie ateitį ir suformuluoti konkretų veiksmų planą artimiausiai perspektyvai. Prasideda laikotarpis, tinkamas dideliems darbams.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Mičel. Luara.

Reumatikas. Sodini.

Lot. Ikas. Atiri. Bana.

Urat. Olos. Kokis.

Mulas. Kaboti.

Asla. Aja. Mei. Isė.

Oskaras. Piaf. Oro. Ai. Šustauskas. Pase. Ir. Os. Trainioti. Atras.

Miklus. Slapstosi.

Horoskopai

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Išarti. Kardinolai.

Aus. Reikalas.

Ofsetas. Auna.

Oslas. Rsl. Misis.

Koata. Baru. Imp. Ištrauka. Rosinis.

Troba. Krikt.

Eikliakojis. Olo. Aortitas. Asotus.

Esti. Si. Ėdi. Sisi.

26 | Laisvalaikis

Liūtai gali tikėtis teigiamų karjeros po-

Mergelės turės apmąstyti karjeros klau-

Pažymėtuose langeliuose: NETURIU NORO.

kyčių, kadangi visą ateinančią savaitę jus lydės profesinė sėkmė. Šeimyninis gyvenimas bus maloniai aktyvus.

simus. Labai galimas daiktas, kad jums bus pasiūlytas naujas darbas – jame jūs greitai pelnytumėte vadovybės pasitikėjimą.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Svarstyklių laukia savaitė, labai tinkama mokslo ir švietimo problemoms spręsti. Ateinančiomis dienomis turėsite puikią galimybę parengti ateities planus.

Skorpionai ateinančiomis dienomis daug dirbs. Jūsų darbštumas neliks nepastebėtas vadovybės. Būsite kupini visokiausių konstruktyvių idėjų.

Šauliams ateinanti savaitė žada daug buitinių rūpesčių. Turėsite ruoštis priimti svečius arba iš pagrindų tvarkyti namus.

Darbe turėsite grįžti prie senų projektų.

Ožiaragiai kol kas turėtų daugiau dėmesio skirti darbui. Galimas dalykas, kad pastaruoju metu teko girdėti kritinių pastabų dėl požiūrio į savo pareigas.

Vandeniai gali gauti pinigų iš šaltinių, nesusijusių su pagrindine profesine veikla. Pasistenkite nesusisaistyti jokiais įsipareigojimais ir neskolinti pinigų.

Žuvims labai netikėtai atsivers naujos darbo perspektyvos. Seniai puoselėjamų jūsų idėjų, susijusių su profesine veikla, realizavimas neliks nepastebėtas.

Laisvalaikis | 27

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Organizatorių nuotr.

Laimučio Brundzos/BFL nuotr.

Anekdotai

– Tėveli, duok man 20 Lt, – prašo sūnus.

– O man ar galėtum duoti 50 Lt? – prašo atskubėjusi dukra.

– Ir man 200 Lt, – prisijungia žmona.

– Kas jums atsitiko? – nustebo tėvas.

– Pamiršai? Šiandien tavo gimtadienis!

Liepos 6-8 d.

Vilnius

– Mielasis Kalėdų Seneli, galbūt galėtum padovanoti man naują vaikiną?

Senąjį pasiimk sau į elnius.

Liepos 7 d.

Kulautuva

Dainų šventė „Mūsų vardas – Lietuva“

Festivalis „Akacijų alėja“

Liepos 6 d., 19 val., Vingio parke nuskambės pirmieji Dainų dienos akordai. Valstybės dienos proga 21 val. šventės dalyviai, žiūrovai, svečiai drauge su visa Lietuva vienu metu sugiedos Tautinę giesmę.

Liepos 7 d., 19 val., Vilniaus „Siemens“ arenoje, šokių šventėje „Laiko vaikai“, suksis jaunieji šokėjai.

Liepos 8 d., 22 val., septintąją Moksleivių dainų šventę Kalnų parke užbaigs ansamblių vakaras „Tai gražiai, gražiai mane augino“.

Dvyliktąjį bardų festivalį sudarys keturios dalys. Įžangos koncerte dalyvaus „Mažosios akacijos“ atrankos konkurso, respublikinio moksleivių dainuojamosios poezijos konkurso, V.Kernagio konkursų laureatai. Antroje dalyje vyks „Žmogaus orkestro“ („One Man Band“) pasirodymai. Didžiajame koncerte pasirodys žinomi meistrai: Neda Malūnavičiūtė ir Olegas Ditkovskis, Andrius Kaniava, Virgis Stakėnas, Vidas Petkevičius, Vidas Bareikis ir kiti.

Užsk. Nr. 305727

Orai Lietuvoje

Šiandien

Ketvirtadienį trumpas lietus su perkūnija pasirodys daugiausia rytiniame šalies pakraštyje. Dieną laukiama 27–32 laipsnių karščio. Penktadienį bus karšta ir tvanku. Prognozuojamos trumpos, bet smarkios liūtys, 28–33 laipsnių karštis. Šeštadienį išliks karšti ir tvankūs orai, o sekmadienį po lietaus atvės.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

17 / 26

17

26

Madridas

25

Maskva

23

Panevėžys

24

27

Utena

18 / 26 Kaunas

07-07 d.

20 / 29 Panevėžys

20 / 29 Utena

20 / 28 Alytus

27

19 / 27

28 Vėjas Vakarų

07-06 d.

18 / 26

20 / 24

21 / 27

21 / 26

19 / 27

20 / 26

21 / 29

21 / 29

07-07 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

23

Londonas

27 18 / 27

33

Berlynas

Šiauliai

07-06 d.

18 / 27

Atėnai

28 Alytus 29

2–8 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

25

Oslas

17

Paryžius

20

Praha

21

Ryga

22

Roma

26

Stokholmas

18

Talinas

19

Varšuva

26

28 | Profilis

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Veneros tranzitas

Saturnas

Oriono rūkas

Tokio ryškumo vaizdus galima užfiksuoti tik su ypač galinga technika, kurios astronomai mėgėjai neįperka.

Pomėgis

Scanpix nuotr.

Į kosmosą – pro buto langą Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt „Naktį, kai įsižiūri į dangų, kai aplink visi miega, pasijunti lyg padėties šeimininkas“, – šyptelėjo vyras, dienomis skubantis į darbą „Klasco“ kompanijoje.

Dangus apžavėjo nuo mažumės Kas slepiasi už debesų ir kas yra ten toliau – Irmantui buvo įdomu nuo vaikystės. Aistra neišblėso ir studijuojant Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete.

Anksčiau vyras daug sportavo, domėjosi filatelija, bet šiuo metu atsidėjo astronomijai. „Tai tam tikra filosofija, ne šiaip domėjimasis, kad vieną dieną pažiūri, kitą – ne.

Tai labai ramus hobis, atpalaiduojantis. Tai pomėgis, kuris išliks, tikiuosi, visam gyvenimui“, – pasakojo Irmantas.

Prieš kelerius metus jis įsigijo, kaip pats sako, „rimtą teleskopą“, specialią kamerą bei programinę įrangą nuotraukoms apdirbti. „Nors kiek dėmesio vertas teleskopas kainuoja nuo tūkstančio litų iki begalybės. Daugmaž toks, kuriuo būtų galima kažką daugiau nuveikti, – beveik 10 tūkst.

Lt“, – aiškino jis. Tačiau neatskleidžia, kiek pats investavo į savo pomėgį. „Neretai mes pinigus leidžiame niekams.

Aš investavau į pomėgį. Tikiu, kad vėliau savo gyvenime turėsiu daugiau laiko“, – teigė I.Stropus. Šypsodamasis guodėsi, kad labiausiai jam nepasisekė, jog rinkdamasis gyvenamąją vietą neįvertino savo pomėgio: klaipėdietis gyvena daugiabutyje, o vaizdą pro jo balkoną užstoja gretimi pastatai.

Kai įsigyji gerą techniką, protu nesuvokiami atstumai iki dominančių objektų nebetenka reikšmės. „Atstumas iki objektų ar jų tikrieji fiziniai dydžiai neturi jokios praktinės reikšmės stebėjimams ir fotografijai. Todėl, kad žmogaus akims ir bet kokiai įrangai tai yra vis tiek beprotiškai toli. Ar 100

I.Stropus: „Labai graži ta Saulė, kasdien vis keičiasi, kaip gyvas organizmas.“

mln. km, ar 100 mlrd. km – ne taip jau ir svarbu. Svarbūs yra tik du dalykai: kiek objektas ryškus (matomas, objekto magnitudė) ir kiek jis užima ploto danguje (laipsnių, kampinių minučių, sekundžių). Todėl, pavyzdžiui, sakoma taip: Venera šiandien yra – 4,0 ryškio ir 30 kampinių sekundžių skersmens“, – kantriai aiškina vyras.

Labiausiai domina Saulė Pastaruoju metu daugiausia laiko jis praleidžia stebėdamas ir fotografuodamas Saulę. „Labai graži ta Saulė, kasdien vis keičiasi, kaip gyvas organizmas. Kai fotografuoji galaktiką – ji vis tokia pati. Praeina metai, penkeri – ji tokia pati. Su Saule visai kas kita“, – pasakojo pašnekovas. Į Saulę jis pražiūri didžiąją dalį savo laisvalaikio. Daug laiko suryja ir nuotraukų apdorojimas. Irmantas nėra pats sau astronomas. Įgyta patirtimi jis su bendraminčiais dalijasi interneto svetainėje. Lietuvių, besidominčių astronomija, investuojančių į pomėgį, yra šimtai.

I.Stropus šypsosi, kad šis pomėgis negali atsibosti. „Objektų stebėjimui ir fotografavimui yra be galo daug. Užtenka visam gyvenimui“, – teigė klaipėdietis.

Astrologija juokina Astronomijos mokslas – vienas greičiausiai besivystančių. Tai, ką daugelis skaitė mokykliniuose vadovėliuose, – beviltiškai pasenę. „Pažanga didžiulė, atsiranda vis daugiau ir vis įdomesnių faktų“, – I.Stropus įsitikinęs, kad didžiausi lūžiai astronomijos moksle įvyko ne po žmogaus išsilaipinimo mėnulyje, o ištobulinus techniką ir paleidus galingus teleskopus į kosmosą.

Tačiau viena astronomijoje nepasikeitė – dauguma šiuo mokslu besidominčių žmonių yra tikri romantikai. „Atrodo, kad ten vyksta žymiai įdomesni dalykai. Pradedi domėtis, kaip, iš kur, kodėl. Ir vis mąstai apie tai“, – pridūrė I.Stropus.

Trys grupės Astrofotografijos mėgėjus, pagal jų naudojamą stebėjimo įrangą (teleskopų tipus, dydžius), objektų sekimo mechanizmus (automatizuotas montuotes, trikojus), fotografavimo būdus bei tolesnio apdorojimo kompiuteriu eigą, galima suskirstyti į tris grupes.

Vieni fotografuoja gilaus dangaus objektus – galaktikas, ūkus, žvaigždžių spiečius; kiti – Saulės sistemos planetas, dažniausiai Jupiterį, Saturną, Venerą, Marsą, taip pat Mėnulį; treti – Saulę, tačiau tam reikalingi specialūs filtrai.

Saulė

Astronomija susidomėjęs klaipėdietis dar skeptiškiau ėmė vertinti astrologiją. „Tie du dalykai visai nesusiję. Kuo giliau domiesi astronomija, tuo labiau astrologija atrodo kaip nesąmonė“, – šypsojosi vyras, vis labiau įtikintis, kad gyvenime, kaip ir kosmose, atsitiktinių dalykų nebūna.

I.Stropaus nuotr.

Klaipėdietis Irmantas Stropus įprato prie smalsių kaimynų žvilgsnių, kai į balkoną išsineša savo didžiulį teleskopą ir nukreipia jį į dangų. Valandų valandas žvaigždynus, planetas ir Saulę stebintis vyras net nebepastebi, kas dedasi visai šalia.