15min savaitraštis 2012.07.13

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 26 (1257) • 2012 m. liepos 13 d.

Visuomenė

Mūsų nafta – grūdai

Gruzinas? Vadinasi, įtartinas

I.Gelūno nuotr.

Lietuvoje užsieniečiams sunku apsiginti ne tik nuo užpuolikų, bet ir nuo policininkų. Vievyje su vaikais dirbantis gruzinas Giorgi Gardava taip ir nesuprato, už ką buvo uždarytas į areštinę. Pasirodo, policininkams įtartinas kiekvienas gruzinas.

Ūkininkas S.Stirna bijo džiaugtis derliumi, nes nežinia ką dangus dar iškrės.

I.Gelūno nuotr.

7 psl.

Kultūra

Vilnietis iš Niujorko

Viol Vi olet le etta Ba Bagd gda an navi avič av ičiūtė iūttė iū ė

4–5 psl.

Šiomis dienomis ūkiuose net akmuo kruta: po savaitės prasideda javapjūtė. Lietuvos ūkininkai svajoja apie rekordinį derlių ir pilnas pinigines, nes grūdų kainos šovė į viršų.

JAV išgarsėjęs dailininkas iš Vilniaus Ray Bartkus grįžo į Lietuvą. Ne gyventi, o padėti bent trumpam suburti perspektyviausią Lietuvos jaunimą iš viso pasaulio bei pirmąsyk parodyti savo slaptąją meilę – tapybą.

12-13 psl.

Vasara

Nesveikos pagundos Vasarą iškylaudami ar atostogaudami valgome tai, kas skanu, bet ne visada sveika. Geriame, kas svaigina, bet ne vėsina. Ką daryti, kad organizmą ne alintume, o kauptume jėgų atsargas?

20 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. liepos 13 d.

15min.lt apklausa Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Kuris prezidentas Lietuvai geriausias?

Meilė trunka 3 metus Prezidentė vakar iš paskutiniųjų bandė įtikinti – ne tiek mus, kiek pačią save, kiek laimėjimų ji pasiekė per trečiuosius valdymo metus. Vėl pasakojo apie korupciją, pensijas, taupymą ir, aišku, apie šilumą.

Ką turėtume pasakyti apie šilumą po trejų metų, kuriuos D.Grybauskaitė pragyveno su mumis?

Kad meilė yra iš anksto pralaimėta kova. Iš pradžių viskas gražu, netgi jūs pats. Negalite atsipeikėti nuo minties, kaip smarkiai esate įsimylėjęs. Laimė egzistuoja, ji paprasta: tai vienas prezidentės veidas. Visata šypsosi. Metus gyvenimas – vien saulėtų rytmečių virtinė, netgi tomis popietėmis kai snigo.

Antrais metais viskas ima keistis. Esate įsitikinęs, kad kiekviena diena sutvirtina jūsų meilę, nors pasaulio pabaiga jau arti. Trečiais metais jau negalite susilaikyti nežiūrėjęs į jaunesnes Garliavos blondines, kurios tiesiog nušvietė nykią gatvę. Neberašote prezidentę ginančių komentarų internete, o gal jau parašėte ir piktą. Prieš Ją.

Nieko asmeniško. Meilė trunka trejus metus.

Prisiminėte? Tais metais, kai Paryžiaus plevėsa F.Beigbederis išleido romaną „Meilė trunka trejus metus“, D.Grybauskaitė tapo mūsų finansų ministre. Šiandien ji – trečius kadencijos metus baigusi prezidentė, kurios statūs meilės reitingai, – ach, tas šelmis F.Beigbederis – ėmė leistis žemyn.

Pirmaisiais metais ji pasiuntė toli B.Obamą, iškirto 160 pušų, aptvėrė Turniškes tvora ir susidėjo neperšaunamus langus. Kietai surežisavo slapto CŽV kalėjimo sandėliuke paieškos komediją. Tuntais kapojo galvas ir dar pasikabino kraupoką Š.Saukos paveikslą, nes „nutarė visus panervinti“. Ji galėjo daryti, ką nori – rinkėjų Visata vis tiek šypsojosi.

Apklausoje dalyvavo 39800 žmonių

Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS (1993–1998)

Valdas ADAMKUS (1998–2003 ir 2004–2009)

Rolandas PAKSAS (2003–2004)

Dalia GRYBAUSKAITĖ (2009–dabar)

Nė vienas nebuvo geras

18 proc.

26 proc.

11 proc.

26 proc.

19 proc.

(6970)

(10254)

(4538)

(10476)

(7557)

„F & L“ production

Savaitės jubiliatė –

Jos Ekscelencija Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar liūdnai paminėjo trejų metų sukaktį valstybės vadovo kėdėje. Teko ne džiaugtis, o aiškintis įkyriems žurnalistams dėl Mergaitės.

Bet kad nėra ir kuo džiaugtis. Šitiek galvų nukapota, šitiek veltėdžių išbarta, šitiek oligarchų išgąsdinta, šitiek su lenkais pyktasi, šitiek įstatymų pasirašyta, pagaliau – šitiek gerų norų turėta, o pirmus dvejus metus kilęs reitingas – arba vietoje, arba žemyn. Ir 28 tūkst. litų eurokomisaro kompensacija baigėsi, teks suktis iš 18,8 tūkst. litų prezidentės atlyginimo. Ką gi, medaus mėnuo baigėsi, prasideda tikras gyvenimas.

Nieko asmeniško.

Meilė trunka trejus metus.

Antraisiais metais užslinko debesėlių, ir ji išmėžė iš rūmų savo balsą L.Balsį. Tą patį, kuris ulbėjo, jog šimtametes pušis kirsti sveika. Ir L.Balsys tapo žaliuoju. Kas liko paskutiniais meilės metais?

Krūpčioti po kiekvieno barkštelėjimo Klonio gatvėje. Vis rečiau būti mylimai net konservatorių, kurių politinei sistemai ji taip tiko, ir manyti, kad čia nieko baisaus. Trečiąjį metinį pranešimą jau skaitė tyliu romiu balsu. Kartais senu papratimu dar skaldė malkas.

Paskelbė, kad visi Baltarusijos disidentai – Kremliaus agentai, kurie „tiesiog siekia daugiau pinigų“.

Bet suprato, jog jos pačios deklaruota pataikavimo Kremliui politika žlugo: „Prašyti malonės, kad nuleistų kainą, reikštų prašymą atsivežti saulę. Prieš daug metų saulę jau vežėmės ir už tai daug sumokėjome.“ Nemeilę nukreipė į Lenkiją. Nevažiavo į Varšuvą prezidento B.Komorowskio kvietimu. Praleido progą patylėti Čikagos lietuvių sueigoje: „Varšuva savo draugu pasirinko Rusiją.“ Kai prezidentas B.Komorowskis atvyko į savo tetos, garsiosios, Lietuvos Respublikai daug nusipelniusios Romerių giminės atstovės, laidotuves Vaidotuose, Lietuvos prezidentė jam net rankos neatvažiavo paspausti.

Pakito net laidotuvių politika. Šiek tiek pasikeitė ir prezidentės statusas. Pirmuosius trejus metus D.Grybauskaitė Lietuvai dirbo tik „puse etato“ – kitą algos dalį jai mokėjo Briuselis. Ketvirtaisiais metais ji tapo visateise Lietuvos valdove. Bet vis tiek karštos meilės metas baigėsi. Nes trečiaisiais metais sakoma: „Jei paliksi mane – iššausiu šampano butelį.“ Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.lt Platinimas platinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Tyrimas | 3

15min • 2012 m. liepos 13 d.

A.Zuokas: „Konkursas atidėtas savaitei, gavus papildomų pastebėjimų iš galimų dalyvių, kad konkurse buvo sąlyga, kurią bankai įvertino kaip perteklinę.“

„Vilnius veža“ taksi konkursas

Kuo toliau – tuo daugiau įtarimų Vilniaus miesto savivaldybė, inicijavusi naujos taksi įmonės steigimą, žadėjo, kad šešėlyje lindėjęs taksi verslas taps skaidrus. Bet jau pati miesto taksi įmonės „Vilnius veža“ veiklos pradžia pakvipo užkulisiniais susitarimais.

Tomas Digaitis, Violeta Grigaliūnaitė redakcija@15min.lt Sostinės valdžia ir „Vilnius veža“ įmonės vadovai nusprendė miestiečius ir miesto svečius vežti naujais automobiliais. Savivaldybės atstovai sudarė verslininko Stasio Brundzos vadovaujamą specialią darbo grupę, kuri surašė automobilių pirkimo konkurso reikalavimus.

Kokie jie? Konkurso sąlygose skelbiama, kad automobiliai turi būti ekologiški (išmesti ne daugiau 130 g/km CO2 dujų), aukšti ir patogūs, priskirti vidutiutinių vienatūrių klasei, talpūs, jų ų ratų bazė neturi būti mažesnė nei 2650 mm.

Pasirinkimų – mažai Iš kokių automobilių miestas rinksis? Išsamiausiame por-talo Autoplius.lt naujų automobilių lių kataloge iš daugiau nei 3 tūkst. įvairių automobilių modifikacijų pagal gal šiuos pirminius konkurso para-metrus tinka keletas „vidutinių minivenų“.

Tai – „Volkswagen Touran“, „Opel Zafira“, „Renault Scenic“ ir „Grand Scenic“. Šių mašinų bazės kaip tik papuola į 2650 mm m pločio vartus.

Tiesa, „Opel“ atkrenta iškart p pritaikius 130 g/km CO2 ribą. Pritrūksksta kelių gramų. Tų pačių gramų ų pritrūksta ir prancūzams – ekologiškiausia „Grand Scenic“ versija su 1,5 litro turbodyzeliniu varikliu į aplinką išmeta 134 gramus šiltnamio efektą skatinančių CO2 dujų vienam m kilometrui.

Tokie automobiliai kaip „Fiat Doblo“ ar „Nissan NV200“ į konkurso nugalėtojo vardą pretenduoti ne-gali, nes tai – krovininio automobilio pagrindu sukurti automobiliai, vadinasi, tai ne „vidutiniai minivenai“.

Taip vienas po kito nubyra visi konkurentai, išskyrus vie-ną. Tai – „BlueMotion“ modifikacijos „Volkswagen Touran“. Jis atitinka visus kriterijus, yra „vidutinis minivenas“, neteršia gamtos daugiau nei 130 g/CO2 ir telpa į milimetrų vartus. Tikras įvartis.

Ir Savivaldybės specialiosios komisijos pirmininkui S.Brundzai jis turėtų patikti – verslininkas daugelį metų vadovavo šios markės automobiliais prekiaujančiai įmonei.

„ „Virtuvinė“ leksika „Vilnius veža“ paskelbtą konkursą sukritikavo Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) vadovai.

Pasak jų, šis konkursas įkūnija dauP gelį lig šiol vykusių viešųjų pirkimų ge konkursų bėdų. kon „Naudoti „virtuvinės“ leksikos oficialiuose dokumentuose negalima. „Viduliuos tinio vienatūrio“ apibrėžimas nėra tin vartojamas v nei viename oficialiame dokumente. Matyt, kalbama apie M1 klasės modelius su AF (daugiatikslis automobilis) arba AC ((universalas) tipo kėbulu“, – sakė LA LAA prezidentas Petras Ignotas. „Vilnius veža“ įmonės direktorius „V Rolandas Statulevičius LAA vadovams atkirto, kad jie bando sumenkinti konkirto ku kurso esmę arba pasireklamuoti.

Rūpinasi neįgaliaisiais?

LAA vadovai kritikuoja ir ratų bazės milimetrų pasirinkimą. „Vilnius veža“ vadovas teigia, kad n būtent toks ratų bazės dydis pasibū rinktas norint palengvinti judėjimo rink negalią g ą turinčių žmonių gyvenimą. „Mūsų manymu, toks aiškinimas „M yra akių dūmimas ir spekuliacijos yr sskaudžiais dalykais, nes atstumas tarp automobilio ašių iš esmės neturi įtakos mašinos eksploatavimo funkcionalumui ir juo labiau tinkamumui neįgaliųjų poreikiams“, – k teigia LAA generalinis direktorius te Mindaugas Beišys.

Mind Neįgaliesiems patogūs taksi automobiliai turi turėti tam tikros konstrukcijos sėdynes, rampas ar bent jau kreipiamąsias, padedančias į saloną įvažiuoti neįgaliojo vežimėliu. Tokius poreikiams pritaikytus automobilius, pasak M.Beišio, siūlo, ko gero, visi automobilių gamintojai. Tačiau konkurso sąlygose nėra nė žodžio apie neįgaliuosius.

Žaidimo taisyklės keičiasi Tiesa, „Vilnius veža“ vadovai sureagavo į viešas pastabas dėl automobilių ratų bazės ilgio reikalavimų ir liepos 3-iąją pakeitė šią nuostatą – atėmė penkis milimetrus. Taigi, šiuo metu Vilnius ieško bent 2645 mm ratų bazę turinčių automobilių. Tačiau, net ir sumažinus milimetrus, šio konkurso peripetijos nesibaigia. Štai antradienio vakarą „Vilnius veža“ nusprendė pakeisti konkurso sąlygas. Vykusiame Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje nuspręsta atsisakyt ssąlygos, ti ąlygos, kur kurioje numatoma galimybė b t kada grą be rąžiinti automobilius. Dėl šio spre end ndim mo da dar kartą bus koreguojami d konkurso rso reikalavimai r ir nukelta dokumentų pateikimo diena. men

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Dingstanti valstybė Seime šią savaitę vėl buvo ieškoma „dingusių“ vaikų. Regis, pernai paskelbta, kad tokių Lietuvoje yra per 13 tūkstančių, bet, naujausiais duomenimis, nerandama kiek daugiau nei 2600.

Vienai iš naujausių šalies partijų tie skaičiai turėtų skambėti kaip gražiausia muzika – tos partijos narių vietoje aš juos pieščiau spalvotomis kreidutėmis kiekvienoje miesto ir miestelio aikštėje: juk neabejotina, kad jei ne visi, tai bent didžioji dalis tų nelaimingų vaikų yra pakliuvę į pedofilų tinklo rankas.

Bet kadangi vis dar esu nepartinis, man šie skaičiai liudija tik valstybės neįgalumą. Arba – valdančiosios koalicijos socialinės politikos fiasko.

Tiems, kas apie „dingusius“ vaikus galbūt negirdėjo, priminsiu, kad kalbame apie vaikus iki 16 metų, kurie užregistruoti kaip gimę Lietuvoje, bet niekada nebuvo pasirodę mokykloje. Ciniškai juos būtų galima vadinti vaikais chameleonais – popieriuose yra, o tikrovėje jų niekas nematė.

Nepaisant to, valstybė už dalį šių „dingusių“ vaikų jų tėvams moka pašalpas. Man tai skamba visiškai neįtikėtinai ir net kiek makabriškai, bet negaliu netikėti tuo, ką teigia Seimo konservatorė V.Margevičienė. O ji sako, kad dalį „dingusių“ vaikų būtų galima rasti „momentaliai“ – jei pašalpų mokėjimas būtų pristabdytas, nes tada pražuvėlių tėvai patys ateitų ir pasirūpintų, kad jų vaikai rugsėjo 1-ąją būtų mokykloje.

Galbūt taip ir atsitiktų, bet norėtųsi paklausti V.Margevičienės: o ką darysime su Konstitucija, kurioje teigiama, kad „tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais“ ir kad „asmenims iki 16 metų mokslas privalomas“? Nepamenu, kad Konstitucijoje kur nors būtų parašyta, kad už šių prievolių vykdymą tėvai

Ciniškai juos būtų galima vadinti vaikais chameleonais – popieriuose yra, o tikrovėje jų niekas nematė. turi gauti atlyginimą. Ir būtent todėl visai nenoriu už tai mokėti iš savo kišenės.

Todėl turiu daug paprastesnį ir pigesnį pasiūlymą: užuot sustabdžius pašalpų mokėjimą, reikia sustabdyti atlyginimų mokėjimą visiems, kurie susiję su tų pašalpų mokėjimu, bei tiems, kurie gaudami algą iš mokesčių mokėtojų kišenės privalo pasirūpinti, kad šalyje nebūtų nė vieno mokyklos nelankančio vaiko. Kalbame apie „Sodros“, savivaldybių socialinės paramos, švietimo ir ugdymo, vaiko teisių apsaugos skyrių ir panašių tarnybų darbuotojus.

Neturiu duomenų, kiek tokių darbuotojų yra iš viso, tik spėju, kad jų tikrai daugiau nei „dingusių“ vaikų. Aritmetika paprasta – vidutiniškai vienai savivaldybei tenka kiek daugiau nei 40 nežinia kur esančių vaikų. O, pavyzdžiui, vien Kauno savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriuje, kaip nurodoma jos puslapyje, dirba 24 žmonės, socialinės paramos skyriuje – 22, o švietimo ir ugdymo – 28 žmonės.

Tokiomis pajėgomis atrasti visus „dingusius“ vaikus galima per tris dienas. Tai tie išvardyti darbuotojai ir turėtų daryti, nes kalbame apie nežinia kam mokamus valstybės pinigus, pažeidinėjamą Konstituciją ir įstatymus bei šiurkščiai pažeidžiamas vaikų teises. Šiuo atveju turėtume kalbėti būtent apie vaikų teises, kurios yra paminamos, ir kurios normalioje valstybėje turėtų būti prioritetas.

Kai kalbame apie priemoką už šių teisių įgyvendinimą, iš esmės kalbame ne apie „dingstančius“ vaikus, o apie dingstančią valstybę.

4 | Verslas

15min • 2012 m. liepos 13 d.

Lietuvos nafta – Šįmet Lietuva laukia rekordinio 4 mln. tonų grūdų derliaus Violeta Bagdanavičiūtė redakcija@15min.lt

„Apie derlių gali kalbėti tuomet, kai grūdai jau supilti aruode, o kai jie parduoti, tada gali įvertinti pajamas“, – taip apie didįjį šių metų šurmulį dėl laukiamo rekordinio derliaus ir aukštų supirkimo kainų kalba netoli Elektrėnų ūkininkaujantis Saulius Stirna. Šiomis dienomis ūkiuose net akmuo kruta, nes po savaitės bus pradėti kulti žieminiai miežiai, po to – žieminiai rapsai, o pirmosiomis rugpjūčio dienomis prasidės tikroji javapjūtė, kai bus nuimamos visos kitos grūdinės kultūros.

Dairosi į dangų Kol kas gamta palanki žemdirbiams, nes žiemkenčiai gerai peržiemojo dėl pakankamo sniego patalo, o pavasarį pakako drėgmės. „Dabar mums labiausiai rūpi, koks bus paskutinis liepos dešimtadienis ir rugpjūtis, nes nerimą kelia tai, kad ledų kruša jau nušniokštė per Šalčininkus ir kitus regionus. Jeigu kruša ar audros per patį derliaus nuėmimo įkarštį užkluptų ir mus, mažiau prikultume grūdų, be to, jie būtų prastesnės kokybės“, – dėsto S.Stirna. Ūkininkas svarsto, kad šiemet gali taip nutikti, kad Lietuva turės didelį kiekį pašarinių grūdų, nes buvo daug lietaus, o kviečiams reikia daug saulės, kad šie būtų kokybiški.

Nepaisydamas nuolat besikeičiančio klimato ir vis dažnesnių gamtos išdaigų, S.Stirna nėra apdraudęs savo pasėlių, nors kitiems sako, kad draustis gal ir būtų protinga. „Draudžiausi porą metų, bet vėliau supratau, kad esamos draudimo sąlygos neatitinka mano lūkesčių, nes draudikai, kurdami draudimo modelį, neišklausė žemdirbių siūlymų“, – savo požiūrį aiškina ūkininkas.

Be to, jo teigimu, keletą paskutinių

Ūkininko S.Stirnos ūkyje jau baiga bręsti žieminiai miežiai.

I.Gelūno nuotr.

metų bankai jau noriai skolina pinigus tiek ilgesniam laikui, tiek apyvartinėms lėšoms, todėl žemdirbiai jaučiasi saugesni. Iš banko ūkininkas skolinasi pinigų ir trąšoms pirkti, nes taip pigiau nei imti jas skolon iš pardavėjo.

Pelningi, bet kaprizingi Nuo 1997 metų S.Stirna ūkininkauja Elektrėnų savivaldybėje. 700 ha žemės, kurios didžioji dalis yra nuomojama, jis augina kviečius, rapsą, kvietrugius, miežius.

Pelningiausia kultūra, pasak ūkininko, yra rapsai, po jo – kviečiai, tačiau kuo kultūra pelningesnė, tuo labiau ji yra rizikingesnė – tiek dėl atsparumo žiemos šalčiams, tiek ir dėl kenkėjų. „Lietuvos sėklininkystės sektorius dar nespėjo išvesti lietuviškų veislių, kurios būtų atsparios mūsų klimatui.

Todėl jau daug metų į Lietuvos žemę beriami iš Vakarų atvežti grūdai, o juos sėjant tenka rinktis tarp žiemkentiškumo ir derlingumo“, – pasakoja S.Stirna.

Ir čia pat pateikia pavyzdį: ankstesnėmis švelniomis žiemomis puikiai derėjo prancūziškos grūdų veislės.

Prieš 5–6 metus jis augino ir kukurūzus, kurie dabar Lietuvoje yra „ant bangos“, tačiau vėliau jų atsisakė, nes „tai yra vėlyva kultūra, kurios džiovinimas kainuoja didžiulius pinigus“. „Kukurūzams Lietuvoje matau tik vieną kelią – jų

Istorija: grūdai ir valstybė „Mažiausiai naudos iš grūdų prekybos turėjo valstybė. Bajorai nemokėjo akcizo nei už savo produkciją, nei už asmeninio vartojimo prekes. Mokesčių dydis priklausė nuo turimos žemės, o ne nuo to, kiek jie išaugindavo ar uždirbdavo. Tai reiškė, kad veiklus klestintis žemvaldys mokėjo tiek pat, kiek ir jo tingus kaimynas.

merkantilizmas pavertė smėlėtas Brandenburgo dykynes žydinčiais sodais. Respublikoje tai buvo neįmanoma. Karalius neturėjo nei lėšų, nei galimybės perimti ekonomikos kontrolę, o seimeliams trūko lėšų savo veiklai koordinuoti ar pradėti ką nors panašaus į nacionalinę ekonominę politiką.“

Derlingais metais valstybės iždas mažai praturtėdavo iš padidėjusių žemvaldžių pajamų. Kaimyninėje Prūsijoje, kuri per karą su švedais gavo nepriklausomybę, tvarkyti ekonomiką imta valstybės mastu. Hohencolernų

„XVI a. nuolat augusi grūdų gamyba jau nuo XVII a. antros pusės ėmė smukti ir daugiau nebekilo.“ Šaltinis: Normanas Daviesas.

Dievo žaislas Lenkijos istorija. Vilnius, 2008, p. 321-324.

grūdus konservuoti ir tokiu grūdainiu šerti gyvulius“, – sako ūkininkas.

Dideliame jo ūkyje sukasi visa šeima ir 5 samdyti žmonės. Pats S.Stirna taip pat rodo nuospaudas ant savo rankų ir sako, kad, jeigu nori, jog tavo darbuotojai dirbtų gerai, iš širdies privalai dirbti ir pats.

Javų ūkiuose nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens yra pats darbymetis, o štai žiemą – visiška ramybė.

Tačiau S.Stirna ir šaltuoju metų laiku turi užsiėmimą – 400 avių ūkį. Avis jis pasirinko todėl, kad joms reikia mažiau priežiūros nei kitiems gyvuliams, tačiau mėsa jų brangi, todėl pirkėjų eilių prie avienos nėra. „Šiandien galime sakyti, kad aviena Lietuvoje yra prabangos prekė, todėl, kai manęs klausia, kam parduodi, atsakau – tam, kuris įperka“, – šypsosi S.Stirna. Jis laikosi nuostatos, kad visi ūkininkai turėtų auginti gyvulių tam, kad žiemą turėtų ką veikti. „Nėra ką slėpti, dabartinė ES žemės ūkio politika labiau skatina nedirbti nei dirbti, todėl kaimuose ir yra daug netvarkos“, – sako ūkininkas, kurio dienotvarkė sudėliota pavalandžiui.

2 mln. – ne pasaulio bamba Lietuvoje grūdų auginimas yra viena pelningiausių žemės ūkio ir apskritai ekonomikos šakų. Grūdų kainą, kuri diktuoja ir daugelio maisto produktų kainas, formuoja tarptautinės rinkos, o palaiko į maisto žaliavas aktyviai investuojantis finansų sektorius. Kai kas grūdus jau dabar vadina Vakarų pasaulio nafta. „Šiais metais grūdų kainos pasaulinėse rinkose yra aukštos. Tai lemia sausros Rusijoje, JAV, o dėl šaltos žiemos iššalo pasėliai Vakarų ir Vidurio Europoje.

Lietuvoje žieminiai pasėliai peržiemojo puikiai ir, nors buvo šalta, tačiau buvo susidariusi pakankama sniego danga, todėl šiemet tikimasi gero derliaus“, – palankias šių metų prognozes grūdų sektoriui vardija ir vienas didžiausių jo žaidėjų „Agrowill group“ valdybos pirmininkas Vladas Bagavičius. Žemės ūkio ministerija skelbia, kad šiemet galime sulaukti rekordinio 4 mln. tonų grūdų derliaus, kurio dalį – apie 2,5 mln.

Verslas | 5

grūdai naujausias grūdų supirkimo kainas, o jos rodo, kad tie, kurie iš anksto sudarė sutartis, pavyzdžiui, dėl kviečių pardavimo, jau prarado 20 proc. savo uždarbio. Pagal tokias sutartis šių grūdų supirkimo kaina siekia 650 Lt/t, o liepos 10 dieną biržoje jie kainavo 740 Lt/t.

S.Stirna taip pat apie 20–25 proc. savo derliaus parduoda iš anksto – kad užsitikrintų tam tikrą kiekį pajamų, kurios leistų likusius grūdus ramiai laikyti savo elevatoriuje tol, kol kaina bus geresnė.

Jo ūkio grūdus perka kiaulių kompleksai bei grūdų perdirbėjai. „Mes nuolat gauname informaciją apie grūdų kainas biržose, tačiau į ją reaguojame labai ramiai, nes kainos nuolat keičiasi“, – neskuba džiaugtis ūkininkas. „Šiais metais, palyginti su pernai, biržoje 20 proc. yra didesnės kviečių, rapsų, miežių kainos. Mano nuomone, jau formuojasi tam tikras kainų burbulas ir tik laiko klausimas, kada jis sprogs“, – prognozuoja S.Stirna.

BFL nuotr.

tonų – planuojama eksportuoti.

Kalbėdamas apie grūdų rinkos tendencijas, V.Bagavičius pažymėjo, kad tai yra viena iš kelių žemės ūkio šakų, kurioje kainas lemia tarptautinė rinka.

O dėl pačių grūdų konkuruoja ir supirkėjai, siekiantys įsigyti jų eksportui, ir vietiniai grūdų perdirbėjai, tarp kurių yra ir malūnai, ir pašarų gamintojai.

Tačiau ūkininkas S.Stirna svarsto, kad Lietuva su savo 2 mln. t grūdų eksportu jokios įtakos kainoms nedaro. Jas pasaulyje lemia JAV, Brazilija, Argentina, Ukraina. Pastaroji šalis buvo iš anksto paskelbusi, kad šiemet eksportuos 26 mln. t grūdų, tačiau ką tik dėl didelės sausros šią prognozę sumažino iki 17 mln. t. Po šios žinios kainos biržose kaipmat šoktelėjo į viršų.

Tuo metu, kai S.Stirna su „15min“ kalbėjosi apie grūdų kainas, į jo telefoną atskriejo SMS žinutė. Ūkininkas spusteli klavišą, akimis greitai permeta tekstą ir pakiliai praneša: ką tik gavo

V.Bagavičius: „Lietuvoje žieminiai pasėliai peržiemojo puikiai ir, nors buvo šalta, tačiau buvo susidariusi pakankama sniego danga, todėl šiemet tikimasi gero derliaus.“

Viskas gamtos rankose Pasak „Agrowill group“ valdybos pirmininko V.Bagavičiaus, šiemet grūdų auginimas yra gerokai pelningesnis nei, pavyzdžiui, pienininkystė.

Pastarosios patrauklumas sumažėjo dėl smukusių pasaulinių pieno produktų kainų, kurios lėmė pieno supirkimo kainas ir Lietuvoje.

Tačiau praėjusiais metais buvo priešingai. Todėl, pasak V.Bagavičiaus, ekonomiškai tikslinga diversifikuoti gamybą, o pajamas paskirstyti per skirtingas žemės ūkio veiklas.

Antai „Agrowill Group“ apie 60 proc. pajamų gauna iš grūdinių kultūrų, apie 35 proc. – iš pienininkystės, o likusias – iš žemės valdymo paslaugų ir kitos žemės ūkio veiklos. Priklausomai nuo kainų rinkose, ši proporcija keičiasi kiekvienais metais. „Grūdų augintojai siekia, jog jų auginami kviečiai būtų kuo geresnės kokybės – maistiniai yra brangesni už pašarinius, o tai reiškia ir didesnes pajamas. Tačiau pagrindinis veiksnys yra gamta“, – nurodo V.Bagavičius.

Nuo klimato pokyčių priklauso, koks derlius subręs – ar jis paklius į maistinę klasę, ar į pašarinių. Kai gamtos sąlygos nedėkingos – bręsta žemesnės kokybės kviečiai, ir priešingai – kai oro sąlygos palankios, lauk gero derliaus.

ES išmokų nelygybė Nuo 2014 metų grūdų augintojams žadamos geresnės finansinės sąlygos, nes ES mūsų ūkininkams pradės mokėti didesnes išmokas. „Mums skiriamas subsidijas už pasėlių hektarą ES skaičiavo tuo metu, kai Lietuvoje vyko žemės reforma, o žemės ūkio produktyvumas, išskyrus grūdininkystę, galima sakyti, siekė dugną. Todėl dabar yra taip, kad, pavyzdžiui, olandai už hektarą gauna 457 eurus, o lietuviai 2013 metais pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tegaus 144, latviai – tik 97 eurų subsidiją“, – dėsto Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius. Pašnekovas tvirtina, kad tokia atskirtis skatina ir emigraciją iš kaimiškų vietovių, be to, sukuria nelygias

A.Ufarto/BFL nuotr.

15min • 2012 m. liepos 13 d.

Komentaras

Algė Budrytė redakcija@15min.lt

Bankai ir moralė Karaliauja kviečiai Pastaruosius šešerius metus Lietuvoje grūdų pasėlių plotai užima daugiau nei milijoną hektarų, iš kurių augintojai kasmet gauna 3–3,8 mln. t grūdų derlių.

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje buvo prikulta 3,3 mln. t grūdų. Lietuvoje per metus išauginama iki 2 mln. t kviečių, apie 0,5 mln. t miežių, apie 0,5 mln. t rapsų ir dar beveik 0,5 mln. t kitų grūdinių kultūrų. Pajamos už šią produkciją siekia apie 2,5 mlrd. Lt. Už deklaruotus javų pasėlius augintojai taip pat gauna tiesiogines išmokas. 2011 metais jiems buvo skirtos 370 Lt už ha, o už šiuos metus planuojama mokėti daugiau – po 413 Lt už hektarą subsidijas.

Pastaraisiais metais smarkiai šoktelėjo grikių kaina, kurie auginami ypač nederlinguose dirvožemiuose, todėl jų auginami plotai išsiplėtė nuo 19 iki 28 tūkst. ha.

Didžiausi grūdų augintojai yra susitelkę Vidurio Lietuvoje, nes juose yra derlingiausi ir svarbiausių grūdų rūšių auginimui tinkami dirvožemiai. Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose išauginama 80 proc. visų Lietuvos grūdų.

Lietuvą galima laikyti grūdų eksporto šalimi, nes kasmet išvežame apie 1-1,5 mln. tonų grūdų.

Tai sudaro apie 30-40 proc. viso derliaus.

konkurencijos sąlygas: kitų šalių ūkininkų pajamos didesnės, o dirbti tenka vienoje bendroje rinkoje.

Lietuviai, palyginti su kitų ES šalių ūkininkais, daugiau moka už traktorius, trąšas ir mažiau – savo darbuotojams.

Todėl šie ir traukia sotesnio gyvenimo ieškoti į Vokietijos, Airijos ar Nyderlandų ūkius. Viena iš galimų išeičių – plėsti Lietuvos ūkius.

Dabar kaip tik ir yra ūkių plėtimosi metas: vidutiniai 8 ha ūkiai padidėjo iki 14 ha, o, pavyzdžiui, Kauno rajone vidutinis ūkio dydis jau yra 19 ha. Šiai plėtrai turi įtakos ir kai kurių didelių bendrovių – „Linas agro“, „Agrokoncernas“, „Agrowill“, „Šiaurės vilkas“ – investicinė veikla žemės ūkyje.

Ekspertai mano, kad investicijos į žemės ūkį neprapuls. Jau dabar daug žmonių skundžiasi, kad Lietuvoje maistas yra brangus, tačiau dėl didėjančios paklausos sparčiai kylančiose Kinijos ir Indijos ekonomikose už valgį gali tekti mokėti dar daugiau. „Jeigu patys neužsiauginsime pakankamai žemės ūkio produkcijos, tai maistas ateityje gali tapti prabangos dalyku, o po dešimties metų, aplenkdamas naftą – ir pirmąja preke rinkose“, – prognozuoja M.Maciulevičius.

„Aš visada bijojau bankų“, – yra pasakęs JAV prezidentas Andrew Jacksonas maždaug prieš du šimtus metų. Dabar ši frazė – ne mažiau aktuali.

Bankai yra vieni pagrindinių kaltinamųjų, sukėlusių 2008-ųjų globalinę finansų krizę. Pasaulio ekonomikai nespėjus išsivaduoti nuo pastarosios sukeltų sunkių pagirių, pradeda ryškėti vis daugiau ir rimtesnių per pastaruosius penkerius metus bankų padarytų nuodėmių.

Skandalas dėl įtariamo manipuliavimo LIBOR (Londono tarpbankinėmis palūkanų normomis) – kertine pasaulio finansų sistemos ašimi – jau pelnė didžiausio bankininkystės istorijoje skandalo vardą. „The Economist“ skaičiavimais, šios palūkanos diktuoja kainą apie 800 trilijonų JAV dolerių (daugiau nei 11 kartų tiek, kiek per metus sukuria viso pasaulio ekonomika!) siekiančios vertės finansinių priemonių mokėjimams, įskaitant paskolas privačiam ir valstybiniam sektoriams, išvestines finansines priemones ir kreditines korteles.

Negana to, skandalas sparčiai plinta visame pasaulyje. Po pirmojo rekordinę baudą gavusio ir valdančiąsias galvas praradusio „Barclays“, įtariamųjų klastojimu sąraše rikiuojasi apie 20 didžiųjų pasaulio bankų. Tarp jų – „Deutsche Bank“, „JP Morgan“, „Citigroup“, „Credit Suisse“, UBS ir HSBC. Kuo tikėti, kai apgaudinėjimas įsisuka didžiausiame pasaulio tarptautinių finansinių sandorių centre – Londono Sityje? Kai manipuliatoriumi pripažintas iki šiol nepriekaištinga reputacija ir 300 metų sėkminga verslo istorija galintis pasigirti „Barclays“? Dar blogiau, kai kyla įtarimų, kad apie finansinius manipuliavimus žinojo, o gal net juos skatino bankus prižiūrinčios institucijos, turinčios garantuoti sąžiningą jų veiklą?

Naivu būtų tikėtis, kad bankų sergėtojai yra moralesni nei bankininkai. Visi esame žmonės su savo silpnybėmis.

Naivu būtų tikėtis, kad bankų sergėtojai yra moralesni nei bankininkai. Visi esame žmonės su savo silpnybėmis, turintys teisę suklupti. Esmė – užkirsti kelią tolesniam moralės trypimui. Teisės aktai ar taisyklės patys savaime moralės nei sukuria, nei įtvirtina. Svarbu, kad nusikaltusieji būtų išaiškinti ir nubausti, nepaisant to, kokiai stovyklai jie priklauso.

Nesąžininga veikla neturi būti toleruojama. Tik tokiu atveju gali būti susigrąžintas visuomenės pasitikėjimas finansų sektoriumi, be kurio šis sektorius apskritai negali funkcionuoti. Be sėkmingos finansinio sektoriaus veiklos vargu ar galime įsivaizduoti dabarties ekonominę sistemą.

Kuo LIBOR skandalas svarbus Lietuvai?

Skirtingai nei brandžioms demokratinėms valstybėms, mums ginti moralines vertybes yra kur kas sunkiau.

Ką ten ginti, kai kurias jų mes apskritai turime skiepyti nuo nulio, nes sovietų okupacijos metais jos tiesiog neegzistavo.

Tai atrodo kur kas svarbesnis uždavinys, nei panaikinti tiesioginius nuostolius, kuriuos galime patirti dėl LIBOR manipuliavimo pasekmių tarptautinėms kapitalo rinkoms.

Nori nenori akys krypsta į LIBOR skandalo paralelę su „Snoro“ banko istorija Lietuvoje. Ačiū Dievui, pasitikėjimo bankais ši istorija kol kas nesugniuždė. Jos atomazga parodys, kokia yra mūsų moralės būklė ir ar galime būti tikri, kad mūsų bankų bijoti daugiau nereikės.

6 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. liepos 13 d.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas F.Kydlandas:

„Lietuvai neverta veržtis į euro zoną“ Lietuvoje viešėjęs Nobelio ekonomikos premijos laureatas, profesorius Finnas Kydlandas teigia, kad bendros Europos valiutos – euro – idėja buvo pasmerkta žlugti. Todėl jis pataria Lietuvai nesiveržti į euro zoną ir palaukti bent kol „rūkas išsisklaidys“, nes šiuo metu valiutos likimas pastatytas ant kortos.

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

F.Kydlandas mano, kad didžiausia euro zonos problema – neatsakinga fiskalinė politika.

I.Gelūno nuotr.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

F.Kydlandas atvyko į Vilnių skaityti pranešimo Europos operacijų tyrimo draugijų asociacijos konferencijoje. Išskirtiniame interviu „15min“ jis kritikavo euro idėją ir skeptiškai įvertino šios valiutos ateitį.

– Politikai ir ekonomistai teigia, kad mes išgyvenome tik pirmą krizės bangą, bet blogiausia dar laukia ateityje. Ką jūs apie tai manote?

– Manęs to jau klausė kai viešėjau Ispanijoje. Šiuo metu jie dėl to labai jaudinasi.

Mano atsakymas juos nustebino: aš manau, kad Ispanija šiuo metu yra kur kas geresnėje situacijoje nei buvo prieš 5–6 metus.

Tuo metu šalis turėjo didelių problemų, tik to nežinojo. Dabar problemos iškilo į paviršių, o jas žinant jau galima imtis tam tikrų veiksmų.

Visgi aš nesu labai optimistiškas, kad valstybių politikai priims reikiamus sprendimus. Iš dalies dėl to, kad politikų kaita

vyksta nuolat ir jie jaučia pagundą galvoti apie trumpąjį laikotarpį, nors visada svarbiau ilgasis laikotarpis. Tai taip pat prideda neaiškumo dėl ateities ir trukdo priimti ilgalaikius sprendimus.

Technologinė pažanga, inovacijos ir panašūs dalykai skatina augimą, susijusį su gamybinėmis galimybėmis. Taigi, jei politikai tiesiog duos bankams papildomų pinigų, tačiau lėšos nebus panaudotos finansuoti perspektyviems projektams, tuomet nieko gero neįvyks. Svarbu atsižvelgti, kur pinigai investuojami. Žinoma, tokie sprendimai yra sudėtingi, jie šiuo metu kainuoja brangiai, o grąžos galima laukti tik po 5–15 metų.

Todėl – ar mums pavyks išvengti ekono-

minių šokų, priklausys nuo to, kaip padėtis keisis ateityje, kokia bus politinė, mokesčių ir kitos aplinkos.

yra svarbiausia problema. Fiskalinė politika yra kur kas svarbesnė sprendimams, kurie lemia augimą, nei monetarinė politika.

– Ar jūsų pastabos galioja visoms Europos valstybėms? Ar Baltijos šalys šiuo metu yra geresnėje padėtyje nei 2006–2007 metais?

– Nežinau, kokia tiksliai šiuo metu yra padėtis Lietuvoje, bet, mano supratimu, daugelis valstybių yra panašioje padėtyje.

Jei to paties manęs paklaustų Italijoje, atsakyčiau taip pat.

– Tačiau Europoje yra daug valstybių, ir jei viena ar kelios viską spręstų už visas, jos būtų nepatenkintos.

– Bet aišku, kad ekonominių problemų šerdis yra būtent fiskalinė politika – ji lemia mokesčius, skolų lygį, poreikį ir kt. Neturint bendro sutarimo kyla įvairių iššūkių: kas turi padengti išaugusias skolas, kas laukia ateityje, kokie bus mokesčiai ir panašiai. Kol visa tai nebus aiškiai sureguliuota, orientuojantis į verslą ir inovacijas, spartaus augimo tikėtis neverta.

F.E.Kydlando dosjė Finnas Erlingas Kydlandas (gimęs 1943 metų gruodžio 1 d.) yra norvegų ekonomistas. Šiuo metu jis yra Henlio ekonomikos profesorius Kalifornijos universitete, Santa Barbaroje. Profesorius dėsto ir kitose aukštosiose mokyklose.

Kauno miesto savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Kauno miesto savivaldybės 2013-2015 m. strateginio veiklos plano parengimas“ (projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-22-003), kuris finansuojamas ES fondų, LR valstybės ir Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšomis pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-02-R „Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių (ilgalaikiai / trumpalaikiai) strateginiai plėtros planai“. Įgyvendinant šį projektą parengta Kauno miesto savivaldybės 2013– 2015 m. strateginio veiklos plano esamos būklės ir SSGG analizė, kurios metu išnagrinėtos problemos, įvertinti valdymo srities plėtrai svarbūs veiksniai ir galimos ateities plėtros tendencijos. Analizės rezultatai naudojami programų tikslams, uždaviniams ir siektiniems rezultatams nustatyti.

Su strateginių planų rengimo procesu galite susipažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriuje, taip pat savo nuomonę pareikšti el. paštu valentinas.markevicius@kaunas.lt.

Užsk. Nr. 305805

F.E.Kydlandas Nobelio ekonomikos premiją 2004 m. gavo drauge su amerikiečiu Edwardu C.Prescottu.

Mokslininkai buvo apdovanoti už dinaminės makroekonomikos tyrimus.

– Kaip manote, kiek laiko dar turi Europa išsigelbėti? O gal tai nebeįmanoma ir euro žlugimas jau nebeišvengiamas, nebent atitolinamas?

– Euras buvo prastai suprojektuotas. Šnekant paprastai, euras yra tarsi monetarinės politikos įrankis, bet monetarinė politika negali būti visiškai atskirta nuo fiskalinės politikos, mokesčių ir kitų dalykų. Čia puikiai tinka Argentinos pavyzdys 1990–2000 metais. Ankstesnis dešimtmetis šiai šaliai buvo tragiškas, tačiau 1989 metais prezidentu išrinktas Carlosas Menemas pasiūlė susieti valiutą 1:1 santykiu su JAV doleriu. Tam tikra prasme buvo sudaryta valiutos bendrija. Kurį laiką atrodė, kad idėja gali pasiteisinti – Argentinos ekonomika sparčiai augo. Bet politikai užmiršo spręsti fiskalines problemas, provincijos skurdo ir vėliau tapo aišku, kad jos negalės išmokėti savo skolų. Todėl provincijos kreipėsi į vyriausybę paramos, federalinė skola smarkiai išaugo ir tai sukėlė griūtį. Galiausiai pesą teko atrišti nuo JAV dolerio.

Panašiai matau Europos padėtį. Man labai painu, kaip veikia Europos fiskalinė politika.

Matau kooperaciją monetarinėje politikoje, tačiau nėra, bent kol kas, kooperacijos fiskaliniuose reikaluose, ir aš manau, kad tai

– Taigi jūs patariate nukreipti lėšas į technologinę pažangą, inovacijas?

– Žinoma. Tyrimai, inovacijos, mokslas, pažanga nėra tos sritys, kur norėtumėte taupyti, nes jos lems augimą ilguoju laikotarpiu.

Jos duoda naudą šalims. O finansinis skatinimas vien dėl skatinimo labai toli nenuves.

– Lietuva šiuo metu nėra euro zonoje, kol kas mes turime savo nacionalinę valiutą.

Ką jūs patartumėte – ar mes turėtume skubėti įsivesti eurą, ar dar reikėtų palaukti keletą metų?

– Veikiausiai jūs norėsite palaukti, kol rūkas išsisklaidys. Kada tai nutiks, niekas negali nuspėti. Aš sakyčiau, kad, atsižvelgiant į tai, kiek buvo investuota į euro zoną, ji turėtų veikti ir ji turi tam tikrų privalumų.

Tačiau ekonominė teorija sako, kad valiutų zonų naudos tikimybė tuo didesnė, kuo panašesnės yra susijungusios šalys. Ar šios šalys panašios? Na, nepasakyčiau. Žodžiu, šiuo metu jūsų vietoje aš palaukčiau, kol situacija pagerės ir bus nustatytos aiškios fiskalinės taisyklės, atsiras apibrėžtumas.

– Kaip žmonės ir šalys turėtų elgtis, kad išvengtų finansinių nesklandumų?

– Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kokį poveikį sprendimai turės faktoriams, kurie lemia augimą ilguoju laikotarpiu. Tai inovacijos, naujų procesų, produktų išradimai, technologinė pažanga.

Ir, žinoma, gamybinių pajėgumų didinimas, kad galėtumėte pasinaudoti šiais pasiekimais: gamyklos, įrengimai, biurų pastatai ir kt. Kai tai įvyks, reikės darbuotojų, dėl to sumažės nedarbas ir reikalai pagerės.

Tačiau viskas prasideda nuo finansinės sistemos, suteikiančios galimybes imtis šios veiklos.

Visuomenė | 7

15min • 2012 m. liepo liepos os 13 d. d.

Gruzinas?

Vadinasi, įtartinas

Mykolas Vadišis m.vadisis@15min.lt

Lietuvoje užsieniečiams sunku apsiginti ne tik nuo užpuolikų, bet ir nuo policininkų. Gruzinas Giorgi Gardava, savanoriaujantis Vievio vaikų dienos centre, taip ir nesuprato, už ką buvo iškeiktas ir uždarytas į areštinę. Pasirodo, Lietuvos policininkams įtartinas kiekvienas gruzinas.

Pareigūnai ginasi viską darę teisingai ir įžeidinėjimais kaltina patį gruziną, o teisininkai teigia, kad už tokius policininkų veiksmus Lietuvai turėtų būti mažų mažiausiai gėda. „Yra daugybė bylų, kuriose dažniausiai dviejų policininkų žodis nusveria galimo pažeidėjo liudijimus, tad kovoti su neteisybe apkaltintam piliečiui, tuo labiau užsieniečiui, darosi labai sunku“, – teigia advokatė Gitana Šimkutė, kurios kontora apsiėmė savanoriškai padėti gruzinui ieškoti teisybės teisme.

Neįtikėtina kelionė į darbą Patikėti G.Gardavos papasakota istorija būtų iš tiesų sunku, tačiau socialinio darbuotojo ir savanorio statusas, savivaldybės tarnautojo darbas gimtojoje Gruzijoje, baigtos magistro studijos Tbilisio universitete ir nuoširdus sumišimas atsidūrus areštinėje „už pasipriešinimą policijos pareigūnams ir jų įžeidinėjimą“ verčia įsiklausyti į Gruzijos piliečio liudijimus. „Kaip ir kiekvieną rytą traukiniu ruošiausi važiuoti į savo tarnybą Vievio vaikų dienos centre. Nelaimei, sugalvojau pro šalį ėjusių pareigūnų pasitikslinti, iš kurio perono išvažiuoja traukinys. Šie atsakė nežinantys ir jau buvo benulipą laiptais, kai vėl atsisuko ir paprašė parodyti asmens dokumentą“, – pasakojo gruzinas.

G.Gardava paso nebuvo pasiėmęs, o bet kokie įtikinėjimai, kad vaikinas Lietuvoje gyvena ir darbuojasi legaliai pareigūnų nejaudino: „Jie kalbėjo rusiškai, keikėsi ir įžeidinėjo mane, sakė, kad žino tokius kaip aš.“ Giorgi rodė ir savo Europos savanorių tarnybos kortelę, ir gruzinišką legaliai laikomo ginklo savininko pažymėjimą, ne prastesnį nei lietuviška tapatybės kortelė, su nuotrauka, asmens kodu ir švytinčiais Gruzijos valstybės ženklais.

Po užtrukusių rietenų, telefonų skambučių ir pakartotinų tikslinimųsi pareigūnai

atidavė gruzino dokumentus ir pasakė, kad šis gali keliauti savo keliais, nes iš tiesų gyvena ir dirba Lietuvoje legaliai. Tik traukinys į Vievį jau buvo išvykęs, o Giorgi pavėlavo į svarbų susitikimą Vaikų dienos centre. Štai čia nevilties apimtas vaikinas padarė antrą „klaidą“. Pasakė, kad ieškos teisybės ir paprašė išrašyti paaiškinimą jo organizacijos vadovams, dėl ko jis neatvyko į darbo vietą.

Pareigūnai po šio pareiškimo kaipmat apsigalvojo, vėl pasiėmė gruzino dokumentus ir, areštavę už policijos pareigūnų įžeidinėjimą, nuvedė į 3-iąjį policijos komisariatą. Ten – valanda, areštinėje praleista belaukiant Gruzijos ambasados ados pagalbos, girtumo patikrininimas, dokumentų pildymas,, vaikščiojimas iš kabineto į kabinetą ir net kelionė namo pareigūnų automobiliu pasiimti paso.

Galiausiai buvo išrašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas už pa-reigūnų įžeidinėjimą ir kvietietimas į teismą. „Niekada nė nebūčiau patikėjęs, kad Lietuvoje man taip gali nutikti“, – sutrikęs ir nusiminęs pasakojo G.Gardava.

Policijos atsakymas Vilniaus 3-iojo policijos komisariato viršininkas Ramūnas Šilobritas, savaitraščio „15min“ užklaustas apie policijos patrulių veiksmus traukinių stotyje, atsiuntė oficialų raštą. Jame teigiama, kad Gruzijos piliečio dokumentus tikrino Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, o policijos patruliai tik atėjo kolegoms į pagalbą. „Tikrinimo metu Giorgijus Gardava įžeidinėjo Patrulių rinktinės pareigūnus, todėl buvo pristatytas į komisariatą, kur jam buvo surašytas administracinių teisių pažeidimo protokolas. Jokių duomenų, kad pareigūnai netinkamai, įžeidžiamai bendravo su G.Gardava ar kitaip pažeidė profesinę etiką, neturime“, – rašoma atsakyme.

Nelegalų iš Gruzijos baubas Policininkų ir gruzino konfliktą nagrinės teismas, tačiau pretekstą patikrinti kaukazietiškos išvaizdos vyrą pareigūnai vis dėlto turėjo. Pastaraisiais metais daugiausia nelegalių piliečių į Lietuvą patenka iš Gruzijos, todėl policija ir kitos tarnybos daug dažniau atkreipia dėmesį į tamsių plaukų ir akių Kaukazo kalnų gyventojus.

Ypač tokiose vietose, kaip geležinkelio ir autobusų stotys. „Pastaruoju metu jaučiamas neteisėtai Lietuvoje esančių piliečių srautų didėjimas, todėl pareigūnai į tai atkreipia ypatingą dėmesį“, – nelegalų

problemą patvirtino R.Šilobritas. Kodėl būtent stotyje pareigūnai akyliausiai gaudo nelegalus, paaiškino ir Valstybės sienos apsaugos viešųjų ryšių vadovas Giedrius Mišutis. Jo teigimu, nelegaliai į Lietuvą patekę gruzinai veržiasi toliau į Vakarus. „Dauguma gruzinų, pagauti nelegaliai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, deklaruoja, kad mūsų šalyje ieško geresnio gyvenimo, tačiau pasitaikius pirmai progai visokiais būdais bando bėgti toliau į Vakarus“, – pasakojo G.Mišutis.

Advokatė G.Šimkutė taip pat patvirtino, kad sulaikomų nelegalų srautai pastaraisiais metais išaugę. „Dalyvaujame viename projekte, kuriame padedame ir nelegaliai į Lietuvą patekusiems piliečiams gintis teisme. Galiu patvirtinti, kad tokių piliečių yra be galo daug“, – sakė advokatė.

Teismas už akių G.Gardavai gresia iki 500 litų bauda, tačiau pats gruzinas net negalės dalyvauti rugpj rugpjūčio mėnesį paskirtame kitame teis teismo posėdyje: „Mano savanory rystės sutartis ir leidimas gyventi Lietuvoje baigiasi, tad keliausiu į namus. Gaila, nes taip ir neturėsiu progos savo teisybės įrodyti teisme pats.“ Gruzinui atstovą paskyrė a advokatų kontora, teisme žada da dalyvauti ir savanorio kolega K.Dr K.Dringelis (nuotr.). Jie stengsis įrodyti, jog policininkai viršijo savo įgaliojimus, o savanoris iš Gruzijos, netinkamoje vietoje netinkamu laiku pasipainiojęs pareigūnams, yra nekaltas.

Užsieniečiams apsiginti sunku Teisininkų pagalba G.Gardavai suteikė vilčių rasti teisybę. Jau dabar teismo posėdis atidėtas dėl papildomų įrodymų rinkimo. „Vaizdo įrašai traukinių sotyje išsaugomi iki trijų mėnesių, tad daug tikimės iš jų, be to, kviesime žodžiu liudyti

ir įvykyje dalyvavusius policininkus“, – sakė G.Šimkutė.

Advokatų Gintaro Petukausko ir G.Šimkutės kontora sutiko į keblią padėtį patekusiam gruzinui teisme padėti be atlygio. „Kadangi užsieniečiams Lietuvoje nėra garantuota teisinė pagalba, advokato paslaugos civilinėse ir administracinėse bylose neapmokamos, yra daugybė kitų kliūčių, todėl apsiginti neteisingai apkaltintam užsienio piliečiui darosi labai sunku“, – pastebėjo advokatė G.Šimkutė.

Anot teisininkės, vis dėlto Lietuva čia niekuo neišsiskiria iš kitų valstybių: „Daugelyje šalių tas pats. Kas daug keliauja, tas žino: pamatai policininką – geriau laikykis atokiau, kad neprisidarytum problemų.“ Teisininkė prisipažino, kad jai šiuo atveju gėda dėl Vilniaus stotyje patruliavusių pareigūnų: „Žiūrint iš žmogiškos pusės, patikrinę asmens dokumentą su nuotrauka ir asmens kodu, pareigūnai turėjo iš karto paleisti gruziną į išvykstantį traukinį.“ Ne pirmas kartas Giorgijaus vadovas Vievio vaikų dienos centre Kęstutis Dringelis nustebo, kai savanoris tądien neatvyko į darbo vietą, tačiau išgirdęs nemalonią istoriją nė trupučio nesuabejojo gruzino žodžiais. Mat ir pats prieš metus yra turėjęs nemalonų įvykį tame pačiame policijos komisariate.

Tąkart vyras buvo sulaikytas už tai, kad belaukdamas paskutinio vakarinio autobuso į Vievį viešoje vietoje prasidarė alkoholinį kokteilį. Iš karto prisistatė apsaugos pareigūnai, vėliau – policininkai, pristatę jį į Vilniaus 3-iąjį policijos komisariatą. „Supratau, kad padariau kvailystę, pripažinau nusižengęs. Tenorėjau, kad pareigūnai greičiau išrašytų baudą ir aš galėčiau spėti į paskutinį autobusą. Antraip turėčiau miegoti ant suoliuko. Tačiau jie mane laikė komisariate kelias valandas, be pateisinamos priežasties, kol aš pats pradėjau eiti per kabinetus ir ieškoti teisybės. Galiausiai paleido po vidurnakčio stoties rajone net neišrašę baudos. Tai mane papiktino dar labiau nei pats sulaikymas“, – nuoskaudas liejo K.Dringelis.

8 | IT kodas

15min • 2012 m. liepos 13 d.

Piratams – nauji pančiai Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Už kūrinių platinimą – kalėjimas. Bet kokių mokėjimų, aukojimų ar reklamos paslaugų draudimas piratinėse svetainėse. Autorių teisių gynėjai tikisi, kad gal taip pavyktų pažaboti piratavimą internete.

Tokias priemones numatančius įstatymų pakeitimus Kultūros ministerijai siūlo darbo grupė, savo idėjas šlifavusi kelis mėnesius.

Dabar šiuos siūlymus svarstys ir poveikio vertinimus rengs ministerijos atstovai.

Manoma, kad Seimui ir Vyriausybei atitinkami teisės aktai gali būti pateikti jau po vasaros atostogų.

Piratus – į kalėjimą Vienas drastiškiausių darbo grupės siūlymų – Baudžiamajame kodekse numatyti įkalinimo bausmes už autorių teisių pažeidimus.

Tiesa, taip siūloma bausti tik tuos interneto vartotojus, kurie pažeidimus atlieka sąmoningai ir iš tokios veiklos gauna pajamų. Naršytojams, kurie kūrinius siunčiasi

asmeninėms reikmėms, ir toliau būtų skiriamos administracinės baudos. „Vieša paslaptis, kad jei tinklalapį reikėtų išlaikyti iš savo asmeninių lėšų, nebūtų prasmės to daryti, – sako Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) pirmininkas Vytas Simanavičius. – Kriminalizavus komercinę veiką dėl viešo kūrinių paskelbimo, policijos pareigūnams būtų paprasčiau tirti bylas, paprasčiau surinkti ir užtikrinti įrodymus teismui. Dėl to tikrai nenukentės nei vienas interneto vartotojas, kurio veiksmuose nėra tyčios.“ Dar vienas siūlymas – drausti tarpininkams teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie užsiima neteisėta veikla. Šiuo metu teismo galima prašyti uždrausti tarpininkams teikti tik elektronines paslaugas, tačiau pakeitus Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą vien tuo nebebūtų apsiribojama. „Siūloma stabdyti neteisėtą verslą, siekiant užkirsti kelią gauti pajamas už neteisėtą kūrinių naudojimą – už reklamą, taip pat neleisti mokėjimo tarpininkams rinkti pinigų ir juos pervesti asmenims, kurie vykdo šią veiką. Piktnaudžiavimų iš teisių turėtojų pusės būti negalės, kadangi dėl draudimo kiekvienu konkrečiu atveju spręs teismas“, – teigė LANVA pirmininkas.

Be to, darbo grupės nariai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje trūksta institucijos, kuri būtų atsakinga už intelektinės nuosavybės pažeidimus.

Darbo grupei vadovavęs Kultūros ministerijos Autorių teisių skyrius gautus

Autorių teisių gynėjai iš nelegalaus verslo gyvenantiems piratams norėtų uždėti antrankius.

123rf.com nuotr.

pasiūlymus žada analizuoti, įvertinti ir parengti reikiamus teisės aktų pakeitimus. „Mes dabar renkame, analizuojame, žiūrime, kaip yra kitose valstybėse. Tarkime, baudžiamoji atsakomybė yra nedaug kur. Ir aš nežinau, ar kažkas tam pritars, bet toks pasiūlymas yra. Man pačiai atrodo, kad to nereikia, geriau imtis kitokių priemonių, didinti prieinamumą“, – sakė skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė.

Piratų nesustabdys?

Piratų partijos atstovai teigia, kad dalijimasis informacija bei žiniomis yra kultūros

vystymosi pagrindas ir teikia didelę naudą visuomenei, todėl turėtų būti skatinamas, bet ne ribojamas. O bausmės bei papildomi ribojimai sustabdys tik nedidelę dalį interneto „piratų“.

Autorių teisių gynėjams jis siūlė ieškoti būdų pasinaudoti failų dalijimosi sistemų teikiamomis galimybėmis renkant lėšas už reklamą, mokamus paketus ar išskirtines paslaugas. Taip pat egzistuoja savanoriškos autorių rėmimo sistemos, tokios kaip „Flattr“, kurios leidžia žmonėms skirti dalį pinigų patikusiems autoriams tiesiogiai, išvengiant tarpininkų.

Užsk. Nr. 305836

VILNIAUS PULSAS

Vilniaus savivaldybė surinko 13,9 mln. Lt viršplaninių pajamų, per metus sutaupė 13,8 mln. Lt Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą surinkta 13,86 mln. Lt daugiau nei buvo planuota, didžiąją dalį viršplaninių pajamų sudaro GPM – 9,82 mln. Lt. Be to, vykdant savivaldybės struktūros ir jos įmonių pertvarką per metus sutaupoma 13,75 mln. Lt. „Nepaisant tendencingų trukdymų, sprendžiame savo problemas ir grąžiname paveldėtas sko-

las, pavyzdžiui, šiemet privalome grąžinti 2010 metais parduotas skolas. Vyriausybė savo sprendimais iki šiol tik blogino miesto finansinę situaciją. Tai pažymima ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtoje ataskaitoje, kur teigiama, kad per keletą pastarųjų metų didėjantis valstybės pajamų nesurinkimas buvo lokalizuotas iš valstybės į savivaldybių lygmenį, pirmiausia dėl biudžeto dokumentuose pervertinto gyventojų pajamų mokesčio surinkimo. Toks valstybės pajamų

nesurinkimas lėmė esminį savivaldybių įsiskolinimų didėjimą“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Pasak mero, savivaldybės įgyvendinamos priemonės, kad padidėtų vidutinis vilniečių atlyginimas, jau dabar duoda rezultatą – gyventojų pajamų mokestis surenkamas geriau. „Sudarydami sutartis su tiekėjais numatome, kad jie savo darbuotojams mokėtų ne mažiau nei 90 proc. vidutinio atlyginimo dydį mieste. Taip pat sudarėme galimybę paprasčiau deklaruoti gyve-

namąją vietą Vilniuje, Gedimino pr. 24–40 esančiame bute“, – sakė A.Zuokas.

Mero teigimu, daroma viskas, kas priklauso nuo Vilniaus savivaldybės kompetencijos, kad miestas gautų daugiau pajamų ir surinktų planuotą biudžetą. Pirmiausia buvo optimizuotas savivaldybės administracijos ir miesto įmonių darbas. Tai leis kasmet sutaupyti apie 10,45 mln. Lt, dar apie 3,3 mln. Lt bus sutaupoma centralizuotai perkant elektros energiją.

Užsk. Nr. 303381

Paminėtos 200-osios Vilkmergės mūšio metinės Ilgojo šventinio vasaros savaitgalio metu, liepos 7-ąją, būrys istorijos mylėtojų bei pramogų ištroškusių tautiečių rinkosi Deltuvos miestelyje Ukmergės rajone. Čia jau keturioliktąjį kartą vyko Vilkmergės mūšio, dar žinomo kaip Deltuvos mūšis, inscenizacija. Šių metų renginys ypatingas – minimos 200-osios mūšio metinės.

Pirmasis Prancūzijos–Rusijos karo mūšis, istorijoje žinomas kaip Vilkmergės mūšis, 1812 m. birželio 28 d. įvyko Deltuvos miestelyje (Ukmergės raj.). Jo metu puolančios Prancūzijos armijos antrasis pėstininkų korpusas susirėmė su besitraukiančiu Rusijos pirmuoju pėstininkų korpusu. Šis mūšis istoriškai svarbus ne tik todėl, jog buvo vienintelis Napoleono armijos mūšis Lietuvos teritorijoje, bet ir dėl to, jog sugriovė garsiojo imperatoriaus kovos planus – Rusijos kariuomenei pavyko sėkmingai atsitraukti ir prancūzai nesunaikino jų pirmojo korpuso.

Nuo 1998-ųjų kasmet rengiamos Vilkmergės mūšio inscenizacijos, kuriose dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos karo istorijos klubai.

Susidomėjimas jau tradiciniu tapusiu renginiu vis labiau auga – šiemet jame apsilankė per 2 tūkst. žmonių, didelė dalis jų buvo ne ukmergiškiai ar deltuviškiai, bet kitų miestų ir miestelių gyventojai. Vilkmergės mūšio inscenizacija ne tik tapo smagia pramoga visai šeimai, bet ir padėjo žiūrovams susipažinti su XIX amžiaus pradžios karyba: karo istorijos entuziastai demonstravo Napoleono epochos unifor-

mas, tų laikų amunicijas bei karybos būdą.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojo istoriko Arvydo Pociūno duomenimis, tikrajame Vilkmergės mūšyje dalyvavo 21 308 Rusijos armijos kariai, turėję 96 pabūklus. Jie kovėsi su 44 532 Prancūzijos armijos kariais, šaudžiusiais iš 92 pabūklų. Per šį mūšį žuvo 115 žmonių, kovojusių abiejose pusėse, 137 buvo sužeisti. Istoriko teigimu, lietuviai 1812 metų kare kovėsi tiek prancūzų, tiek rusų pusėse. Tarp jų buvo ir savo noru kariaujančių, ir prievarta paimtų tėvynainių.

Pirmąją Vilkmergės mūšio inscenizaciją 1998 metais organizavo Kauno Karo muziejaus darbuotojai, vėliau šią iniciatyvą perėmė ukmergiškiai. Šiemet renginį organizavo Ukmergės rajono savivaldybė ir Ukmergės karo istorijos klubas.

Tradicinį renginį palaiko ne tik istorijos entuziastai, bet ir vietinės bendruomenės nariai – šiemet prie šventės prisijungė ir XVIII amžiaus aludarystės tradicijas atgaivinusi „Vilkmergės“ alaus darykla. „Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio smagaus ir informatyvaus renginio.

Istoriniai šaltiniai teigia, jog 1812-aisiais metais Lietuvoje buvo ypatingai geras der-

Kariai ukmergiškiams grąžino skolą – statinę alaus. lius, buvo išvirta daug alaus, kurį ragavo Prancūzijos kariuomenė. Mūsų alus verdamas pagal tų laikų tradicijas – iš vandens, salyklo ir apynių, naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, brandinamas rūsiuose horizontaliose talpyklose, nepasterizuojamas – taigi jis taip pat suteikė inscenizacijai autentiškumo,“ – pasakojo „Vilkmergės“ alaus daryklos vadovas Ramūnas Blazarėnas.

Pasak R. Blazarėno, metraščiuose rašoma, jog į Lietuvą įžengę prancūzai elgėsi

V. Bukėno nuotr.

mandagiai ir alų pirkdavo, tačiau sušalę Maskvoje ir traukdamiesi jau plėšė viską, kas pasitaikė po ranka. „Manome, jog buvo išgabenta ir keletas alaus statinių, mat prancūzams lietuviškas alus labai patikęs. Dėl šios priežasties renginio metu atidarėme Vilkmergės smuklę, į kurią Prancūzijos „armija“ parnešė ir lietuviams perdavė alaus statines – simboliškai grąžino skolą Vilkmergei,“ – sakė R. Blazarėnas.

15min • 2012 m. liepos 13 d.

Olimpinė rink

Karakase Lietuvos rinktinė džiaugėsi.

Kaip bus Londone? „Reuters“ nuotr.

Julius Bliūdžius j.bliudzius@15min.lt

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iš Venesuelos sostinės Karakaso grįžo įvykdžiusi misiją – olimpinis kelialapis iškovotas.

Belaukiant kelionės į Londoną žvilgsnis atgal: kokią rinktinę pamatėme atrankos turnyre? „Rinktinė gerino žaidimą žingsnis po žingsnio, o patį geriausią žaidimą parodė paskutinėse rungtynėse su Dominikos Respublika.

Matyti, kad žaidėjai ir vienas kitą aikštelėje supranta, ir trenerį. Manau, pelnytai Lietuvos rinktinę galima vadinti geriausia komanda atrankos turnyre“, – analizuoja rinktinės žaidimą krepšinio treneris Rūtenis Paulauskas. Ir priduria: „Po laimėtų turnyrų niekas priekaištų nesako.“ R.Paulauskas su „15min“ skaitytojais pasidalijo savo įžvalgomis apie rinktinės stipriąsias ir silpnąsias puses.

Lyderių vaidmuo 2011 metų Europos čempionatą ir dalį praėjusio sezono praleidę Linas Kleiza ir Jonas

Mačiulis buvo rezultatyviausi rinktinės žaidėjai Karakase – atitinkamai po 19,3 ir 11,5 taško per rungtynes. Be to, jie aikštelėje praleido daugiausia laiko iš visų žaidėjų. „J.Mačiulis ir L.Kleiza labai stipriai pakeitė rinktinės veidą. Šiuolaikiniame krepšinyje, ypač europietiškame, yra labai svarbus trečio numerio vaidmuo. Europos čempionate tokio žaidėjo, galima sakyti, neturėjome. Žaidėme tik su įžaidėjais ir atakuojančiais gynėjais. Simas Jasaitis, prisimename, žaidė kaip atakuojantis gynėjas. Šiemet turime J.Mačiulį, kuris atrodo labai tvirtai ir dėl savo įvairiapusiško žaidimo – žaidžia ir nugara į krepšį, ir atakuoja iš toli – rinktinei duoda didelę naudą, – sakė R.Paulauskas.

Anot jo, L.Kleiza, žinoma, kažkiek laiko žaidžia ir ketvirtu numeriu. Matome įvairesnį ir brandesnį žaidimą, paremtą ir didesne fizine jėga, ir didesniu greičiu, ir geresniais sprendimais. Ypač jų indėlis jaučiamas sunkiais komandai momentais, nes šie žaidėjai nebijo imtis iniciatyvos.“ Ar trūksta D.Motiejūno?

Pasak R.Paulausko, J.Mačiulis ir L.Kleiza galėtų tapti dar rimtesne jėga, jei komandoje būtų dar vienas toks aukštaūgis kaip Paulius Jankūnas – galintis atakuoti iš toli, pritraukdamas prie savęs aukštus varžovų žaidėjus. „Tuomet tokiems žaidėjams kaip J.Mačiulis ir J.Kleiza išvis būtų pasaka žaisti.

Galėtų užpildyti baudos aikštelę ir pralaužti bet ką“, – sako ekspertas. Paklaustas, ar

Sportas | 11

15min • 2012 m. liepos 13 d.

ktinė: koks jos veidas? dvigubinant gynybą, jis rasdavo išeičių“, – sakė ekspertas.

Lietuvos rinktinės ir jos varžovų puolimo analizė Pelnytų taškų per rungtynes vidurkis ir pataikymo procentas: Žaidimo elementas

Lietuvos Lie rinktinė

Varžovai

8, 8,0 (72,7 proc.)*

6,0 (50,0 proc.)

Metimas iš baudos aikštelės arba jos prieigų

1,5 (42,9 proc.)

1,0 (20,0 proc.)

Metimas iš vidutinio nuotolio po perdavimo

4,5 (50,0 proc.)

4,5 (32,1 proc.)

Tritaškis po perdavimo pozicinės atakos metu

21,0 (50,9 proc.)

15,0 (35,1 proc.)

Netaiklaus metimo pakartojimas

2,5 (100,0 proc.)

3,0 (66,7 proc.)

Žaidimas du prieš du, kai į krepšį meta užtvarą statęs žaidėjas

4, 4,5 (56,3 proc.)

0,5 (100 proc.)

Prasiveržimas po užtvaros

3,0 (42,9 proc.)

0,0 (0 proc.)

Metimas po užtvaros

3, 3,0 (41,7 proc.)

0,5 (50 proc.)

Greita ataka, pasibaigianti dvitaškiu

7, 7,0 (82,4 proc.)

6,0 (63,2 proc.)

Greita ataka, pasibaigianti tritaškiu

1, 1,5 (40,0 proc.)

4,5 (66,7 proc.)

Individualus prasiveržimas ir metimas iš po krepšio

8 (57,1 proc.)

8,0

8,0 (43,2 proc.)

Metimas įsiveržus arba metimas po varymo iš vidutinio nuotolio

4,0 (47,1 proc.)

5,0 (35,7 proc.)

Žaidimas nugara į krepšį (centravimas)

2,5 (55,6 proc.)

1,5 (33,3 proc.)

Tritaškis susikūrus progą (po varymo)

1, 1,5 (18,2 proc.)

7,5 (43,5 proc.)

Baudų metimai po varžovo pražangos metimo metu

11 (78,0 proc.)

11,5

13,5 (71,1 proc.)

Baudų metimai varžovams išnaudojus komandinių pražangų limitą

7,3 (76,3 proc.)

4,3 (65,4 proc.)

METIMAI POZICINĖSE ATAKOSE Metimas iš po krepšio (po perdavimo stovinčiam arba įkirtusiam žaidėjui)

ŽAIDIMAS DU PRIEŠ DU

tai priekaištas K.Kemzūrai, kad rinktinėje nėra D.Motiejūno ar brolių Lavrinovičių, R.Paulauskas purtė galvą: „Nenoriu piršti nuomonės, kad kažko trūksta. Juk negalime padaryti referendumo ir taip suburti žaidėjus į rinktinę. Atsižvelgdamas į tam tikrus niuansus, treneris surinko tokius žaidėjus, kuriais pasitiki.“

KONTRATAKOS

INDIVIDUALUS ŽAIDIMAS Ko verta priekinė linija?

Jonas Valančiūnas rinko po 8,0 taško ir buvo šeštas komandoje pagal rezultatyvumą. Didžiausia jaunojo vidurio puolėjo problema – pražangos. 17 pražangų vos per keturis mačus.

Robertas Javtokas turėjo kitų bėdų: krepšį jis atakavo vos 25 proc. taiklumu, be to, jam vėl skaudėjo čiurną. Mažiau taškų už pagrindinį rinktinės vidurio puolėją surinko tik Deividas Dulkys, kuris per visą turnyrą iš viso sužaidė tik 5 minutes. „Tas darbas, kurį atlieka J.Valančiūnas su R.Javtoku, atveria savus privalumus ir nereikia tų spragų ieškoti. Ar turime stiprią priekinę liniją? Manau, kad pakankamai stiprią“, – teigia R.Paulauskas. „Sunkiausios rungtynės aukštaūgiams buvo su Puerto Riku, kai reikėjo tvarkytis su 222 cm Peteriu Ramosu. Tvarkėsi kaip galėjo, nors ir prisirinko pražangų. Vis dėlto manau nėra prasmės ieškoti galimybių, kaip dar efektyviau mūsų centrai galėtų žaisti. Jie žaidžia pagal savo galimybes. Taip, J.Valančiūnas per greitai prisirenka pražangų, ne visuomet teisingai užsiima poziciją, kartais išryškėja masės trūkumas. Bet šiuo metu tai du stipriausi vidurio puolėjai, kuriuos turime“, – įsitikinęs R.Paulauskas.

Anot jo, K.Kemzūra puikiai suprato, kur yra rinktinės privalumai, kur trūkumai. Pagal tai ir sukonstruotas žaidimas: svarbiausias yra bendras komandos vaizdas, o ne atskiri elementai.

Atakų generolai Mantas Kalnietis – 9,8 taško ir 7 rezultatyvūs perdavimai per rungtynes. Šarūnas Jasikevičius – 10,8 taško ir 4,5 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes. Tokia pagrindinė dviejų rinktinės įžaidėjų statistika. M.Kalnietis blankiau pasirodė tik rungtynėse su Nigerija, nuo suolo kildavęs

BAUDŲ METIMAI

* „15min“ šią statistiką sudarė iš Lietuvos rinktinės rungtynių olimpiniame atrankos turnyre su Venesuela, Nigerija, Puerto Riku ir Dominikos Respublika. Š.Jasikevičius drąsiai imdavosi iniciatyvos sunkiausiais momentais. R.Paulauskas pripažįsta, kad priekaištų rinktinės įžaidėjai nenusipelnė. „Šie du žmonės verti didelio pagyrimo dėl solidaus žaidimo. Nors Šarui dažnai prikišamas amžius, nemačiau nė vienos rinktinės, kuri būtų išsprendusi žaidimo du prieš du problemą, kai aikštelėje būdavo Š.Jasikevičius. Net ir

S.Jasaitis ir R.Seibutis Ar reikia į rinktinę įtraukti dėl traumų į Venesuelą nevažiavusius, bet dabar jau pasveikusius S.Jasaitį ir Renaldą Seibutį? „Šį klausimą reikėtų palikti trenerių štabui“, – šypteli R.Paulauskas, bet išsako ir savo nuomonę. „Abu yra labai geri žaidėjai, bet jei bus nuspręsta palikti kolektyvą, kuris buvo Karakase, nebus klaida. Komandos branduolį visuomet reikia cementuoti. Olimpinis turnyras nėra labai ilgas ir sudėtingas, ir niekuomet nebūna taip, kad visi dvylika žaistų. Treneris atrankos turnyre rėmėsi 10 žaidėjų. Atėjus R.Seibučiui ir S.Jasaičiui, kažkas iš jų gautų mažesnį vaidmenį. Martynas Pocius? Kai nori išnaudoti visus, gali nutikti taip, kad nė vieno tinkamai neišnaudosi“, – kalbėjo R.Paulauskas.

Traumas išsigydę R.Seibutis ir S.Jasaitis prie rinktinės treniruočių prisijungs jau šį savaitgalį. O M.Pocius Karakase tiesiog spindėjo – 11,5 taško per rungtynes ir 84,6 proc. dvitaškių pataikymas.

Rinktinės rezervas Rinktinė atrankos turnyre pelnydavo vidutiniškai po 91,4 taško. Rezultatyviau žaidė tik Graikijos rinktinė. Į savo krepšį lietuviai praleisdavo po 80,8 taško. „Nors ir praleidome nemažai taškų, manau, kad su pagrindinėmis gynybos užduotimis komanda susitvarkė. Pavojingiausi varžovų žaidėjai buvo išmušami iš vėžių. Žinoma, buvo klaidų, ir tai yra rezervas, ką galima gerinti iki olimpinių žaidynių. Jei puolimas išliks toks, o žaidimą gynyboje pavyks pagerinti, manau, Londone galime keliauti iki medalių“, – sakė R.Paulauskas.

12 | Kultūra

15min • 2012 m. liepos 13 d.

Prieš penkerius metus Nidą puošė R.Bartkaus kūrinys „Meile mano“.

K.Vanago/BFL nuotr.

Ray Bartkus Rimvydas (Ray) Bartkus gimė 1961 m.

Vilniuje. 1986 m. baigęs grafiką tuomečiame Vilniaus dailės institute kūrė litografijas, ofortus, piešinius, dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Gavęs pasiūlymą pristatyti savo darbus viename JAV universitete, nusprendė persikelti į šią šalį ir 1991 m. su šeima – žmona Ina bei sūnumi Kristijonu – įsikūrė Niujorke.

Jo darbai pirmiausia sudomino laikraščio „The New York Times“ meno direktorių.

Lietuvio iliustracijos yra papuošusios tokių žurnalų, kaip „Time“, „Newsweek“, „Harper’s“, „New York Times Book Review“ viršelius, publikuotos „Wall Street Journal“, „Los Angeles Times“, „Boston Globe“, „Business Weekly“, „Fortune“, „Smart Money“, „New Republic“, „Business Weekly“, „Christian Science Monitor“.

Dailininkas Ray Bartkus

Vilnietis iš Niujorko Menininkas Rimvydas Bartkus, save vadinantis Niujorke gyvenančiu vilniečiu, anapus Atlanto žinomas geriau nei tėvynėje. Prieš du dešimtmečius išvykęs su 178 JAV doleriais kišenėje, be darbo ir savo kampo, dabar jis yra populiarus JAV iliustratorius, tiesa, jau vadinamas ne Rimvydu, o Ray. Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Vidurvasarį R.Bartkus trim savaitėms užsuko į Lietuvą – ne tik aplankyti artimųjų, bet ir dalyvauti Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime, pasirūpinti rudenį planuojama nerodytų savo tapybos darbų paroda.

Lietuvoje buvo per maža iššūkių – Esu vilnietis, gyvenantis Niujorke, – prisistato savaitraščio „15min“ skaitytojams menininkas. – Gimiau ir mokslus baigiau Lietuvoje, visada būsiu lietuvis. Bet ten gyvenu jau 22 metus, taigi patyriau ir Niujorko įtakos. Mano sūnus, kuris išvažiavo penkerių metų, save laiko amerikiečiu, nors

kalba lietuviškai. Lietuvoje ir daug kur kitur esu Rimvydas.

Taip mane vadina draugai. Net ir Niujorke esu Rimvydas, jei lietuviškai bendrauju, o jei angliškai, tampu Ray. – Internete tvirtinama, kad visose JAV esate vienintelis Ray Bartkus. Ar galėjote tapti tuo vieninteliu – turiu galvoje ne vien asmenvardį, bet ir kūrybinę karjerą, jei būtumėte likęs Lietuvoje?

– Viena iš mano išvažiavimo priežasčių – Lietuva yra maža. Aišku, dabar pasaulis atsiveria, menininkai keliauja, važiuoja į kūrybines stovyklas, dalyvauja tarptautinėse parodose. Bet Lietuvoje nėra didelės konkurencijos arba ji vyksta tarp lietuvių

menininkų. Niujorke konkuruoji su viso pasaulio dailininkais. Tai suformuoja visai kitokį žmogų.

Konkuruoji su idėjomis, sklandančiomis Niujorke, ateinančiomis iš Prancūzijos, Australijos ar Kinijos. Kaip medį, įmestą į jūrą, vanduo nugludina, sukuria savotišką skulptūrą, taip ir ten visos srovės padeda surasti save. Jei pasiseka, tampi gerokai tikresnis.

Lietuva jau buvo paskelbusi Nepriklausomybę, bet išvažiavau dar su sovietiniu pasu. Anksčiau juk nebuvo galima keliauti, todėl visada jaučiausi uždarytas. Kai tik

R.Bartkus: „Dabar noriu sutelkti skirtingas žinias į viena ir padaryti kažką paprasto.“

Menininkas yra dalyvavęs parodose Niujorke, Helsinkyje, Hagoje, Vienoje, Skopjėje, Varšuvoje, Pekine, Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, surengęs parodas sostinės galerijose, Kijeve.

Tarp jo darbų: Tymo turguje Vilniuje pirktuose duonos kepaluose išpjaustyti

atsirado galimybė išvažiuoti, labai norėjosi pabandyti gyventi kitur.

– Kaip pavyko nepaskęsti Niujorko minioje? Dažnas emigrantas jau po metų kitų pradeda kalbėti su ryškiu akcentu.

– Manau, jie vaidina. Mano žmona ir sūnus lietuviai, taigi namuose kalbame lietuviškai.

Jei išvažiuotum į kitą Amerikos miestą, gal būtų didesnis spaudimas virsti amerikonu. Niujorke to nėra. Gimusieji JAV sudaro turbūt tik ketvirtadalį gyventojų. Lygiai taip pat gali tapti meksikiečiu, jei gyveni jų rajone. Bet nė viena bendruomenė neprimeta savo valios. Jei gyventum Kentukyje ar Alabamoje, kur amerikiečiai sudaro 90 proc., būtų didesnė įtaka. Bet Niujorke taip nėra.

Kai atvažiavęs ieškojau darbo ir kalbėdavau su akcentu, niekas niekada neklausė: iš kur tu, kas tu. Visi matė, kad esu atvažiavęs ir turbūt iš Europos. Bet tik po 5–6 metų, kai suartėdavome, žmonės paklausdavo, iš kur aš. Tai buvo keista, nes buvau pasiruošęs mažą istoriją: „O, aš iš Vilniaus…“

Kultūra | 13

15min • 2012 m. liepos 13 d.

Kino kodas Rolandas Maskoliūnas r.maskoliunas@15min.lt

filosofų Immanuelio Kanto, Sokrato ir Giordano Bruno portretai; trijų jo pasų – sovietinio, lietuviško ir amerikietiško – kopijos, vieno JAV dolerio banknoto ir milijono JAV dolerių čekio klastotės.

R.Bartkus su žmona Ina – kaip neišskiriamas tandemas.

Pasaulių susidūrimas

Nuotr. iš asmeninio albumo

Vieną darbą galima išvysti kasdien – R.Bartkus yra 50 litų banknoto, papuošto Jono Basanavičiaus portretu, autorius.

„Tyla sniege“

Jo darbų galima rasti Lietuvos dailės muziejuje, Vilniaus universiteto grafikos kolekcijoje, Nacionalinėje portretų galerijoje (Vašingtonas), privačiose kolekcijose Lietuvoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse.

Ispanija ir Lietuva, 2011 m., 115 min.

(„Silencio en la nieve“)

Rež. Gerardo Herrero.

Vaidina: Juanas Diego Botto, Carmelo Gomezas, Jordis Aguilaras. Įvertinimas

Iliustracijai – tik kelios valandos – Iš pradžių beldėtės į daugelio redakcijų duris, bet atvėrė tik ir kartu pats „New York Times“…

– Reikėjo perprasti amerikiečių psichologiją. Parodydavau savo darbus, o jie, skirtingai nei Lietuvoje (čia iškart rėždavo: šlamštas), visada atsakydavo labai maloniai: kaip nuostabu, duosime tau darbo! Eidavau namo ir laukdavau, kol paskambins. Bet nepaskambindavo. Supratau, kad įprasta būti mandagiems, nesakyti tiesiai, kad esi nereikalingas. „New York Times“ buvo panašiai: gražu!

Nelabai tikėjausi sulaukti skambučio, bet paskambino.

– Darbai, priešingai nei anuomet, jau susiranda jus?

– Reikėjo 2–3 metų, kad turėčiau pakankamai darbo ir galėčiau iš jo išgyventi. Jei turi tik vieną užsakovą, jis neduoda tiek daug darbo, kad galėtum išgyventi.

Kijeve pavadino pranašu – Sukūrėte fiktyvių naujienų portalą thisisreallybadnews.com, klastotes rodote kaip meną. Kuo jus žavi simuliacija, sukurta tikrovė?

– Pradėjau dirbti dar prieš kompiuterių erą, kai iliustracijos buvo kuriamos rankomis ir iš daiktų, pavyzdžiui, koliažai. Perėjęs prie skaitmeninių technologijų pamačiau, kaip paprasta falsifikuoti realybę.

Man priimtiniau realistinis supratimas. Kai pradėjau dirbti su fotografija, Photoshopu, tapo įdomu, kaip galima sukurti neegzistuojantį, bet realiai atrodantį daiktą. Buvo atvejų, kai žmonės skambindavo į redakciją ir klausdavo, ar tikrai jis egzistuoja. Tekdavo nuvilti: ne, tai tėra mano vizija.

– Ne viename darbe pašiepiate vartojimo kultūrą, nors gyvenate JAV, kur, atrodo, yra vartojimo rojus.

– Tas pats yra Lietuvoje, jei nueisi į „Akropolį“ ar „Ozą“ – tikra vartotojiška kultūra. Kiekvieno žmogaus atsakomybė, ką ir kaip vartoja. Žmonės tikrai vartoja daugiau nei reikia. Taip daromi pinigai. Daikto pavartojimas porą dienų ir išmetimas yra nusikalstama.

(:EthUWA! Kam reikia naujo pavadinimo?

– Lietuviai iš viso pasaulio suvažiuos į Lietuvą. Iššūkis jai – kaip panaudoti visą užsienyje išsimokslinusio jaunimo potencialą.

Skirtingos raidės yra patirties, įgytos svetur, simbolis. Lietuviškas raides pakeičiau kitų kalbų raidėmis, o prasmė išliko ta pati.

– Esate pristatomas kaip menininkas, bet aš jus pavadinčiau kūrėju plačiąja prasme – fiktyvių daiktų, naujienų, įspūdžių.

– Kiti sako, kad esu dailininkas. Technologija, kaip išreikšti, man yra antrinis dalykas, svarbiau – pati idėja.

– Ketinote važiuoti pagyventi į Meksiką ar Vietnamą. Ar jau įgyvendinote šį planą?

– Dabar nieko nebežadu (juokiasi). Galėčiau gyventi ir dirbti bet kur, svarbu, kad internetas būtų. Mielai išvažiuočiau bent metams, nes būtų įdomi patirtis, tačiau žmona pririšta – turi naują darbą, karjera sekasi, būtų keista viską mesti ir išvažiuoti.

Ar galėčiau išgyventi Meksikoje ar Vietname ilgiau nei pusę metų? Gal pasiilgčiau patogaus Niujorko? Būtų įdomu pabandyti ir, tikiuosi, pabandysiu.

Artimiausia paroda – Vilniuje Rudenį R.Bartkus pirmąsyk savo slaptąją meilę – tapybą – demonstruos viešumoje.

Lapkričio 8 d. sostinės galerijoje „Titanikas“ bus atidaryta milžiniškų tapybos darbų ir instaliacijų paroda.

Pastarosios kuriamos Lietuvoje.

Vėliau paroda turėtų keliauti į Maskvą, kitus miestus.

Siūlys naują vardą Lietuvai – Lietuvą palikote kartu su žmona Ina. Kaip pavyko iki šiol išlaikyti santykius? Ar su ja šalia buvo lengviau? O gal būtent sunkumai išlaikė kartu?

– Galiu sutikti. Dviese lengviau kovoti už savo vietą pasaulyje. Mes kaip tandemas. Per tuos 20 metų tai vienas daugiau uždirbdavo ir padėdavo kitam, tai kitas. Taip lengviau gyventi jau vien finansiškai, o ir psichologiškai – jei esame kaip kuopelė, vienas kitą palaikome, tai užgrūdina ir sujungia.

– Kaip dažnai atvažiuojate į Lietuvą?

– Čia gyvena mano tėvas, žmonos tėvai.

Atvažiuoju kartą per metus, nes turiu meno projektus, kitų darbų.

Jei gyveni Niujorke ir skaitai lietuvišką žiniasklaidą, susidarai kur kas blogesnį vaizdą apie Lietuvą. Kartais galvoju, ko aš ten važiuoju? O atvažiuoji ir pasirodo, kad viskas daug geriau ir maloniau.

– Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime provokuosite instaliacija – nauju Lietuvos vardu

– Atrodo, jums jau pavyko pasiekti viską, ko gali norėti žmogus: turite darnią šeimą, gyvenate Niujorke, esate žinomas ir gimtinėje, ir visame pasaulyje. Kokių dar turite svajonių?

– Visada svajoju. Pavyzdžiui, padaryti gerą kūrinį. Esu sukūręs daug skirtingos stilistikos darbų skirtinga technika. Dabar noriu sutelkti skirtingas žinias į viena ir padaryti kažką paprasto. Planuoju važiuoti į Korėją.

Užsilipsiu ant kalno, medituosiu ir galvosiu, ką toliau daryti.

Siužetas ir kontekstas Ispanų eilinis Artūras Andradė (J.D.Botto) pamato neįtikėtiną vaizdą: ežere įšalusius žirgus, o greta jų – kareivio lavoną su ant krūtinės išpjaustytais žodžiais „Dievas mato“.

Ispanai pradeda tyrimą norėdami išsiaiškinti, kas tai padarė. Netrukus surandamas dar vienas lavonas su kiek kitokiu užrašu ir tai jau tampa panašu į žudiko maniako braižą. Tai, be abejo, kažkokia keršto akcija, bet su kuo tai susiję? Su ispanų gretose užsimaskavusiais komunistais, o gal masonais? Tyrimą atliekantis Artūras (nes jo profesija – policininkas) su seržantu Espinoza (C.Gomezas) ima nuosekliai, nors itin lėtai, vynioti šį keistą paslapčių kamuolį.

Išvados ir įvertinimas Filmo autoriai pabandė priminti menkai žinomą faktą apie tai, jog ispanų generolas Frankas Antrojo pasaulinio karo metais „paskolino“ Hitleriui keliolikos tūkstančių karių armiją kovai su Sovietų Sąjunga. Papildomos intrigos suteikia tai, kad juosta buvo filmuojama Lietuvoje ir joje vaidina keli lietuvių aktoriai.

Remiantis knyga, buvo galima iš tiesų sukurti intriguojantį detektyvinį trilerį apie kraupių žmogžudysčių seriją šaltą Rusijos žiemą, tačiau sėkmingai pasiekti tikslą autoriams sutrukdė (spėju) patirties, finansų stoka ir akivaizdžiai silpnas scenarijus, į kurį bandyta sudėti daugiau negu reikia. Gal todėl, kad žinomas prodiuseris nusprendė tapti režisieriumi.

Todėl veiksmas buksuoja, jis rutuliojasi lėtai ir nuobodokai.

Pusvalandžiu sutrumpinus, „Tyla sniege“ tik laimėtų. Scenografija irgi išduoda gan kuklų juostos biudžetą, o dirbtinė Arturo ir rusaitės meilės linija nekelia jokių emocijų.

Gyvenimas | 15

15min • 2012 m. liepos 13 d.

Siaubas virš debesų Skrydžio baimė. Ji kamuoja moteris ir vyrus, žvaigždes ir paprastus mirtinguosius, emociškai nestabilius ir iš pažiūros labai stiprius žmones. Kodėl? Ir kaip iš jos vaduotis? „Reikia susisiekti su Regina“, – pirmiausia dingtelėjo man, kai ėmiausi rašyti apie bijančius skristi lėktuvu. Buvusi kolegė, jau keleri metai gyvenanti už Atlanto, bendro darbo laikais pasakojo, kad lipdama į orlaivį kaskart išgyvendavo klaikią baimę.

Kaip nustebau gavusi jos trumpą žinutę su šypsenėle: „Lyg ir nebebijau skristi!“ Kitas pašnekovas, kuris, pasak mano šaltinio, renkasi ilgai dardėti traukiniu vietoj greito skrydžio lėktuvu, nes pastarojo bijo, išgirdęs, kodėl skambinu, neteko žado. „Aš bijau skristi?!

Kas jums sakė? Neturiu jokių problemų dėl to! – tikino buvęs garsus krepšininkas, o dabar treneris Valdemaras Chomičius. – Pasakysiu, kas tikrai labai bijodavo, kai kartu skraidydavome, – Tkačenka.

(Krepšininkas Vladimiras Tkačenka – pasaulio ir Europos čempionas, 220 cm ūgio milžinas, – red. past.) Jis, kai lėktuvas patekdavo į turbulencijos zoną, išbaldavo kaip kreida, įsitverdavo kėdės ranktūrių ir tiesiog apmirdavo.“ Sąraše garsenybių, kurioms skristi baisu ir labai baisu, – dainininkai Davidas Bowie ir Cher, aktoriai Jennifer Aniston, Whoopi Goldberg, Billy Bobas Thorntonas, Kirsten Dunst, Sarah Jessica Parker...

Skaičius

3

mln.

Tiek planetos gyventojų kasdien kyla į orą.

Kodėl ji rami?

Ką apie baimę patiriančius keleivius mano moteris, kuriai lėktuvas – darbo vieta jau daug metų? Mūsų pašnekovė – orlaivių palydovė Arūnė Židovainytė.

– Turbūt patyrę lėktuvo palydovai netrunka pajusti baimės kvapą? Ką jie paprastai daro, kad keleiviui pasidarytų geriau?

– Skrydžio baimę jaučiantį keleivį profesionalus orlaivio palydovas pastebi iš karto.

Tokį žmogų pamatai, kai jis lipa trapu.

Kitus ji užvaldo, kai orlaivio durys užsidaro arba skrydis jau įpusėja.

Moterys ir vyrai skiriasi tik tuo, kad paprastai jos nekalba apie savo būseną, o jie būna atviresni, kreipiasi pagalbos ir paramos į palydovus, be to, dažniau ieško nusiraminimo vartodami alkoholį. Tačiau tikros baimės įkaitų pasitaiko labai retai, kur kas daugiau tokių, kurie jaučia nerimą.

Su tais keleiviais kalbamės ir mėginame nukreipti jų dėmesį nuo skrydžio.

Kaskart sakau: „Pažvelkite pro langą – ten, virš debesų, visada šviečia saulė!“ Dar patariu stebėti kitus keleivius, ką veikia palydovai, kaip jie rūpinasi skrendančiais...

Baimė įsismarkaus ar ne, priklauso ir nuo paties žmogaus, ir nuo orlaivio bei jo komandos, ir nuo oro sąlygų.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Faustina Bružaitė redakcija@15min.lt

Orlaivių palydovei A.Židovainytei skrydis kelia ne baimę, o euforiją.

– Gal yra tekę išsodinti mirtinai bijantį ir dėl to visiškai nebesivaldantį keleivį?

– Neturime teisės to daryti. Tik pats žmogus gali atsisakyti skristi.

Pamenu, kartą dėl įsigąsdinusio keleivio vėlavome pakilti. Galų gale įkalbėjome jį skristi sutarę, kad skirsime jam ypatingą dėmesį ir nuolat būsime netoliese. Žmogų persodinome kuo arčiau palydovų posto

Straipsnį pristato žurnalas moterims

(Ne)baimės atmintinė

1.

Užuot keikę likimą ir kankinęsi, ieškokite pagalbos – ją gali suteikti psichologai ir žmonės, kurių darbas susijęs su skraidymu.

2.

Jūsų skrydžio baimė – tik ledkalnio viršūnė, todėl labai naudinga ištyrinėti po vandeniu esančią nematomą jo dalį.

3.

Lakūnai ir orlaivio palydovai turi savisaugos instinktą kaip ir jūs, tačiau jie daug daugiau išmano apie lėktuvus – tai jiems padeda nebijoti. Pasidomėkite ir jūs!

4.

Lėktuve darykite viską, kas atitraukia nuo baimę sukeliančių minčių: bendraukite su palydovais, bendrakeleiviais, atlikite atpalaiduojamųjų pratimų, ką nors gurkšnokite, kramsnokite, klausykitės muzikos, sąmoningai traukite iš atminties malonius įvykius.

5.

Turbulenciją labiausiai junta lėktuvo gale sėdintys keleiviai – turėkite tai galvoje kai pirksite bilietą.

orlaivio priekyje. Kitą kartą keleivį laikiau už rankos, kai orlaivis kilo ir leidosi.

– Kodėl jūs nebijote skristi?

– Skrydis man – kažkas nuostabaus, kone antgamtiško. Tu su kitais, tokiais skirtingais, pakeleiviais esi aukštai aukštai, nuostabioje neaprėpiamoje erdvėje. Visi tie žmonės – mažytė bendruomenė, kurią sujungė neįprasta aplinka ir laiko momentas. Jis kiekvieną sykį būna vis kitoks ir tikrai niekada nepasikartos. Tai kodėl juo nepasidžiaugus?!

Beje, yra sakoma, kad skristi aštuoniolika kartų saugiau nei sėdėti namie (Juokiasi).

Tik pagalvokite: kasdien lėktuvais keliauja per tris milijonus planetos gyventojų! O kiek pasitaiko katastrofų? Jos sudaro mažiau nei vieną visų skrydžių procentą.

Aš žinau, jog labai daug žmonių dirba, kad orlaivis sklandžiai pakiltų ir saugiai mus nuskraidintų. Turima informacija apie tai, kaip jis veikia, kaip paruošiamas skrydžiui, ką reiškia įvairiose skrydžio fazėse girdimi garsai ir t.t., man taip pat padeda nebijoti.

16 | Skelbimai VILNIUS

KAUNAS

15min • 2012 m. liepos 13 d.

15min • 2012 m. liepos 13 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

tę bus svarbios net ir smulkmenos. Nuo to priklausys, ar jums pavyks įgyvendinti savo sumanymus, ar ne.

Jaučiai kitą savaitę galės gerai apgalvoti strategiją ateičiai. Parenkite kelių etapų planą ir griežtai jo laikykitės. Tai leis daug nuveikti įvairiose srityse.

Dvynių laukia įdomus ir produktyvus laikotarpis, kuris gali suteikti naujų karjeros galimybių. Maksimaliai jas išnaudokite ir dirbkite pasiraitoję rankoves.

Vėžiai bus labai aktyvūs. Čia omenyje turimi tiek darbo reikalai, tiek namai. Veikite su patikimais partneriais, pavieniui sumanymų realizuoti nepavyks.

Liūtai atsidurs dėmesio centre, kadangi bus stebėtinai darbingi ir iškels labai naudingų idėjų. Net vadovybė norės atsižvelgti į jūsų pasiūlymus.

Mergelės realizuos savo potencialą verslo sferoje. Pasitaikys palanki proga užmegzti naujų naudingų pažinčių. Jums pavyks įgyvendinti svarbius projektus.

Horizontaliai:

Pažymėtuose langeliuose: PAGIRIOTAS.

Avinai turėtų nepamiršti, kad kitą savai-

Vertikaliai:

Skalpas. Uta. Vabalninkas.

Kepi. Ana. Jardas. Ūsai. Paso. Upe. Susako. Rį.

Krimtom. Gan. Šaipaisi. Šamo.

Son. Agava. Solas.

Soda. Ebi. Pamir.

Main. Nelabai.

Inga. Nenoks.

Aiman. Rak. Dėsimės. Bosu.

Horoskopai

15min • 2012 m. liepos 13 d.

Asveja. Lašas.

Aibė. Kapas.

Nago. In. Pabiros.

Madingai. La. Šova. Aim. Pliauska. Mė. San. Sparis. Penas.

Sin. Ekipos. Alen.

Omano. Man. Bukas. Ti. Leiboro.

Tanagros.

Abrakas. Asai. Įminsi. „Isku“.

18 | Laisvalaikis

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Svarstyklės kitą savaitę klausysis pelnytų komplimentų, kadangi puikiai atliks savo pareigas. Teigiami rezultatai bus jūsų atkaklaus darbo rezultatas.

Skorpionams ateinančiomis dienomis pavyks įgyvendinti sunkiai realizuojamas idėjas. Svarbiausia – daugiau optimizmo ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Šauliai neturėtų ignoruoti aplinkinių žmonių patarimų, iš kurių gali kilti labai gerų idėjų ateičiai. Šeima ir namai taip pat neturėtų likti antrame plane.

Ožiaragiai kitą savaitę turėtų atidžiai įsiklausyti į savo vidinį balsą, kuris jums sako, kad dabar geriausias metas realizuoti savo potencialą.

Vandeniai turi įsidėmėti, kad jų sėkmė artimiausiomis dienomis priklausys nuo apgalvotų veiksmų ir objektyvaus susiklosčiusios situacijos vertinimo.

Žuvys pademonstruos pavydėtiną entuziazmą. Ateinančiomis dienomis turėsite galimybę palypėti tarnybos laiptais arba ką nors pertvarkyti savo namuose.

Laisvalaikis | 19

15min • 2012 m. liepos 13 d.

Anekdotai

Organizatorių nuotr.

Moters gyvenimo laikotarpiai: 1. ji nervina savo tėvą; 2. ji nervina savo vyrą; 3. ji nervina savo žentą.

Mokslininkai nustatė, kad žemė nėra apvali – ji purvina ir girgžda tarp dantų. ų.

Vyrai kaip megztiniai – tu jį myli, tau su juo šilta ir smagu, tačiau Turkijoje jo tikrai nereikia.

Neringos sav. nuotr.

K Kai mažą rausvaplaukį Petriuką mama atvedė į darželį, niekas jo vardo nepaklausė – visi ir taip suprato, kaip jį vadinti.

Sudoku Liepos 13 d.

Vilnius

Juodkrantė

Liepos 13-14 d.

Festivalis „Terno Vilna Openair 2012“

Pamario krašto žvejo šventė

19 val. Vilniaus Kirtimų kultūros namuose (Dariaus ir Girėno g. 69) prasidės romų ir balkanų muziką propaguojančių kolektyvų muzikinis forumas po atviru dangumi „Terno Vilna Openair 2012“. Su šūkiu „Kultūrų dialogas – muzika sienų neturi!“ vyksiančiame renginyje pasirodys tiek užsienio ir Lietuvos didžėjai, tiek originalūs vietinių romų kolektyvai.

Svarbiausias dėmesys šventėje bus skiriamas šimtmečius šio krašto gyventojus maitinusiam žuvininkystės verslui ir nematerialaus kultūros paveldo pristatymui. Liepos 13-ąją bus pristatomas nematerialus Kuršių nerijos kultūros paveldas.

Liepos 14-ąją Juodkrantės krantinėje vyks kubilų baudų mėtymo čempionatas, mini futbolas ir krepšinis, žvejo golfas.

J.Kalinsko nuotr.

Etnokultūros centro nuotr.

Lengvas

Sunkus

Pažaislis

Liepos 13-15 d.

Klaipėda

Liepos 15 d.

IX tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“

„The Beatles“ nario Paulo McCartney oratorijos „Ecce cor meum“ premjera

Klaipėdos 760 metų jubiliejui skirtas renginys suburs šimtus tradicinės kultūros puoselėtojų iš Vengrijos, Suomijos, JAV, Lenkijos, Rusijos, Latvijos bei Lietuvos etnografinių regionų. Festivalio metu Klaipėdos senamiestyje skambės folkloro koncertai, vyks kūrybinės dirbtuvės, tradicinių šokių vakarai „Vožiniai“, kvies „Dainuojanti krantinė“ ir „kafija“ kvepiantis klaipėdietiškas jomarkas.

XVII Pažaislio muzikos festivalis pristato dar vieną intriguojantį projektą – Paulo McCartney oratorijos premjerą. Šio kūrinio atlikėjai – solistė Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas), Kauno miesto simfoninis orkestras, net keturi chorai iš Lietuvos ir Vokietijos bei dirigentas Jurijus Serovas (Rusija) žada publikai daug nepamirštamų ir puikių emocijų. Premjera vyks Pažaislio vienuolyne 19 val.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį bus vėsoka, trumpi, nelabai intensyvūs lietūs labiausiai tikėtini vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos pusėje, termometrai rodys 17–22 laipsnius šilumos. Šeštadienį taip pat prognozuojami trumpi lietūs, oras sušils iki 20 laipsnių. Sekmadienį taip pat daug kur palis, oras atvės iki 19 laipsnių šilumos.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

14 / 19

17

19

Madridas

26

Maskva

23

Panevėžys

19

19

Utena

14 / 19 Kaunas K

07-15 d.

13 / 20 Panevėžys

14 / 19 Utena

15 / 18 Alytus

20

14 / 18

18 Vėjas Pietvakarių

07-14 d.

12 / 20

14 / 18

14 / 20

14 / 19

13 / 19

14 / 19

14 / 19

14 / 19

07-15 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

13

Londonas

18 13 / 20

31

Berlynas

Šiauliai

07-14 d.

13 / 20

Atėnai

20 Alytus 19

4-10 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

19

Oslas

15

Paryžius

17

Praha

16

Ryga

15

Roma

26

Stokholmas

15

Talinas

17

Varšuva

18

20 | Vasara

15min • 2012 m. liepos 13 d.

Nesveikos pagundos Patarimai, kaip mėsą pakeisti į saulėgrąžų paštetą ir nenualinti organizmo Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Iškylaudami valgome tai, kas skanu, bet ne visada sveika.

Geriame, kas svaigina, bet ne vėsina. Iš minčių apie subalansuotą mitybą telieka sunkūs atodūsiai. Ką daryti, kad organizmą ne alintume, o kauptume jėgų atsargas?

E.Kauneckienė visiems, norintiems gyventi sveikai, siūlo neatidėlioti, o pradėti tuoj pat, šią akimirką.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Įprastus ritualus galima keisti kitais. Pavyzdžiui, kepti ne šašlykus, o daržoves, soją ar sūrį.

Gyventi tam tikru nusistovėjusiu ritmu, jos manymu, būtina. Tada po atostogų nesinorėtų dar keleto dienų poilsio.

Nespėjus atsikvėpti – vėl į darbus Per atostogas nepakeliavęs užsienyje, ilgąjį savaitgalį praleidęs ne trankiame festivalyje, o ramiai namuose gali pasijusti nevisavertis. „Tačiau ką reiškia kelionė į tolimas šalis? Skrydį lėktuvu, laukimą oro uostuose, skubėjimą ir stresą, jei atsitiko kas nors nenumatyto. Ir tai vadiname atostogomis!“ – svarstė E.Kauneckienė.

Ji pasisako už lėtą poilsį, kai nereikia verstis per galvą. Kai tyloje ir ramybėje gali atgauti dvasios pusiausvyrą ir atsakyti į amžinuosius klausimus: ar teisingu keliu eini, ar gyveni taip, kaip iš tikrųjų nori, ar džiaugiesi tuo, ką turi.

Ką daryti, jei pradėjęs sveikiau gyventi imi ir suklumpi? E.Kauneckienė pataria nesigraužti: atsitiko – tai atsitiko. „Tarkime, jei kokioje nors giminės šventėje persivalgei, kitą dieną papasninkauk.

Tai – geriausias būdas stabilizuoti organizmą. Iš ryto gerk vaisių, po pietų – daržovių sultis, valgyk vaisių. Jie duos ir gliukozės, ir energijos. Jei jaučiatės labai sunkiai – galbūt užteks tik vandens?“ – retoriškai klausė moteris.

Vasarą ji rekomenduoja dažniau valgyti daržoves, vartoti daug skysčių, tačiau vengti miltų ir cukraus.

E.Kauneckienė priminė, kad juodą darbą organizmui atlieka ne alus, o priedai prie jo. Todėl tokių užkandžių kaip sūris ar kepta duona reikėtų atsisakyti.

Sveikos gyvensenos teorijų, visokių ją propaguojančių organizacijų ir bendruomenių daug, tačiau kaip pasirinkti teisingiausią ir priimtiniausią? „Manau, visos tiesos geros, nes jų išpažinėjai siekia to paties – būti sveiki ir laimingi“, – apibendrino ajurvedos centro „Shanti“ įkūrėja, tris vaikus auginanti vilnietė Eglė Kauneckienė.

40-ties dienų riba „Labai dažnai girdžiu žmones svarstant, kad jie mielai pabandytų savaitę pagyventi be alkoholio ar mėsos, tačiau eksperimentą vis atidėlioja. Sako, pradėsiu nuo rytojaus, nuo liepos 1-osios, per atostogas. O aš sakau – pradėkite dabar, iškart, kai tik toptelėjo mintis“, – kalbėjo E.Kauneckienė.

Pakeisti įpročius užima laiko. Tyrimai rodo, kad reikia 40 dienų kartoti tą patį, kad tai taptų ne prievole, o savaime suprantamu dalyku. „Pavyzdžiui, niekaip laiku neišsiropščiate iš lovos rytais, nes esate pelėda. Tačiau jei 40 dienų keltumėtės tuo pačiu metu, tarkime, septintą valandą, tai virstų įpročiu – tarsi kitaip net negalėtų būti“, – tikino į ajurvedos filosofiją jau dešimtmetį besigilinanti moteris.

Po persivalgymo – pasninkas

Užtat žaliavalgiški kokteiliai – idealus variantas. „Suplaki kokteilį iš įvairių žalėsių, įmeti apelsiną, vynuogę – išgeri ryte ir jausiesi sotus. Gauni daug naudingų vitaminų, o ir medžiagų apykaita pagreitės. Salotas siūlau gardinti įvairiomis sėklomis – sėmenų, sezamo, saulėgrąžų, moliūgo. Nebijokite prieskonių – naudokite nemaltus“, – patarimus žėrė E.Kauneckienė.

Kaitrią vasaros dieną puikiai atvėsins gaspačo sriuba, lietuviški šaltibarščiai ar stiklinė pasukų. Užkandžiui tiks agurkas, sutrintas su jogurtu.

„Dažnai apsikrauname darbais, nes jaučiamės labai svarbūs, nepakeičiami ir reikalingi. Tačiau vieną dieną suvoki, kad daug ko gali ir nedaryti. Kad kur kas svarbiau džiaugtis kasdienybe ir jausti vidinę harmoniją. Esu už tai, kad per atostogas žmogus ilsėtųsi, atsipalaiduotų, išbandytų ką nors naujo ir tai galbūt įsileistų į kasdienį gyvenimą. O gal ir ne. Gal jam tai visai netiks ir nepatiks“, – kalbėjo pašnekovė.

Vietoje vyno – žolelių arbata E.Kauneckienė nepataria įprasto gyvenimo keisti radikaliai – per dieną. „Fanatizmas tikrai nereikalingas. Reikia pirma pabandyti, o tada nuspręsti, ar tai atitinka tavo esybę. Pavyzdžiui, aš nesu šimtaprocentinė žaliavalgė, tačiau vasarą stengiuosi išnaudoti tas gėrybes, kurias turime. Kam karštą dieną valgyti mėsą, jei gali į salotos lapą susukti sutrintų išmirkytų saulėgrąžų pašteto ir sukramsnoti uždėjus ant ajurvediško s d u o n e lės?“ – pasiūlė sveiką gyvenimo būdą propaguojanti moteris.

Ji įsitikinusi, kad įpročiai žmogų valdo ir verčia kartoti tą patį per tą patį, nes kas nors pasakė, kad taip turi būti. „Kodėl esame įpratę vakaroti su vyno taure ir sūriu? Nes tai miesčioniška ir madinga? Bet kodėl to nepakeisti šalta žolelių arbata su agurkais? Yra be galo daug skanių dalykų, bet mes jų tiesiog nežinome, nes neišbandome“, – kalbėjo E.Kauneckienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad dideli kiekiai mėsos patiekalų apsunkina ir užteršia organizmą: „Įprastus ritualus galima keisti kitais.

Pavyzdžiui, kepti ne šašlykus, o daržoves, soją ar sūrį. Jei patiks, vieną dieną pagalvosi, o gal jau ir kepti nereikia...“