15min savaitraštis 2012.08.10

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 30 (1261) • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Profilis

Taurus smūgis

Skandalas veja skandalą 48 metų verslininkas Tadas Karosas garsėja ne tik naujų verslų kūrimu, bet ir spalvinga biografija. Likimo ironija – kadaise prokuratūros tardytoju dirbęs vyras pats atsidūrė teisėsaugos akiratyje ir pasėdėjo areštinėje.

Olimpinį medalį boksininkas Evaldas Petrauskas turi. Kokios prabos, sužinosime šiandien arba poryt. Jei pusfinalyje jis sukluptų, pasidabintų bronza, jei iškovotų pergalę – kautųsi dėl aukso.

O tam dvidešimtmetis vaikinas iš Traksėdžių pasiruošęs.

10–11 psl.

Mada

Sėkmės bateliai „Reuters“ nuotr.

Vienoje svarbiausių savo gyvenimo kovų E.Petrauskas smūgiais apipylė Europos vicečempioną D.Valentino.

Jie tokie ryškūs, kad nepastebėti neįmanoma. Ypač ant raudonos Londono žaidynių stadiono dangos.

Vieni mano, kad jie neša sėkmę, kiti – kad tai paskutinis mados klyksmas.

Sporto – ir ne tik – pasaulį užvaldė spalvingų sportinių batelių manija.

A.Pliadžio/Fotodiena nuotr.

17 psl.

Sveikata

A do Al dona n Ale na leks ksėj ks ė ūn ėj ūnie ienė ie nė,, Jul uliu ius s Bl Bliū iūdž džiu ius s

„Valščiaus“ laikraščio nuotr.

Diagnozė: mirtinai storas

3–5 psl.

Rolandas Onusaitis neseniai balansavo ant gyvenimo ir mirties ribos, todėl pasiryžo skrandžio mažinimo operacijai. Dabar jis džiaugiasi jau galintis pargriuvęs atsikelti ir miegoti ne sėdomis.

Visuomenė

Vaikų namų vasara Kartingai, baidarės, laipynių parkai, kelių savaičių stovyklos prie ežerų ar pajūryje, o kai kam ir visa vasara Italijoje bei Prancūzijoje. Tokiu ritmu atostogas leidžia vaikų globos namų auklėtiniai. Panašios pramogos retai džiugina statistinės Lietuvos šeimos vaikus. Tačiau ar linksmybės atstoja tėvų meilę?

8–9 psl.

Pagynės vaikų globos namų nuotr.

18–19 psl.

2 | Olimpiada

Komentaras

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

15min.lt apklausa

Apklausoje dalyvavo 26698 žmonės

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Kas iš Lietuvos atletų labiausiai nuvylė olimpiadoje?

Lietuvos krepšinio bažnyčios tikintieji iki paskutinės akimirkos tikėjo stebuklu. Kardinolas Kęstutis ir 12 jo vyskupų norėjo tą stebuklą sukurti. Nepavyko. Lietuvos krepšinio bažnyčia patyrė antrą skaudų smūgį per dvejus metus. Pernai – prieš Makedoniją Europos čempionate. Dabar – olimpiadoje, pralaimėjusi svarbiausią teologinį disputą Rusijai.

Kardinolui Kemzūrai ir dvylikai svarbiausių mūsų tikėjimo vyskupų nepavyko įrodyti to, kas neįmanoma: kad olimpinius medalius galima laimėti ir be vidurio puolėjo. Ir dar su įžaidėjais, kurių kiekvienas padaro beveik po dešimt klaidų.

Tragedija? Neverkit pas kapą. Būtų kvaila aiškinti, kad kardinolas ne tas maldas, ne tas giesmes ar ne tuos vyskupus parinko svarbiausiam mūsų ketverių metų bažnytiniam susirinkimui.

Lietuva laimėjo tiek, kiek dar yra verta. Perlipusi Rusiją, Lietuva būtų iššokusi aukščiau bambos. Jei ką, tai po kelerių metų penktąją vietą Europoje ir olimpiadą Lietuva greičiausiai matys kaip savo ausis.

Su kuo mes norėjom pasiekti olimpiados pjedestalą? Kas mus tempė svarbiausiose rungtynėse su Rusija? R.Kaukėnas ir D.Songaila. Net dalies saviškių nurašyti vyrai. Įpusėję ketvirtą dešimtį. Kaip ir Š.Jasikevičius. Geriausi jų metai – praeityje. Jau vien už tai, kad jie atvyko į rinktinę, verti paminklo.

Lietuva šįkart laimėjo tiek, kiek dar yra verta.

Perlipusi Rusiją, Lietuva būtų iššokusi aukščiau bambos.

Tie, kurie nori kardinolo skalpo, ras daug, jų manymu, argumentų. Kad žaidė be J.Valančiūno. Kad keitimus darė ne pagal žaidimą, o pagal kažkokį iš vakaro pasirašytą planą. Kad nepaėmė to ar ano?

O ką dar galima buvo paimti? Vienintelis kandidatas į vyskupus – D.Motiejūnas. Tačiau kuri Bažnyčia be schizmatikų? O daugiau? Kas kitąmet pakeis išėjusius, o po metų kitų – S.Jasaitį, P.Jankūną, J.Mačiulį? Taps įžaidėju, kuris varžovams neatiduos po dešimt kamuolių per rungtynes?

Iš tų, kurie gimė po 1986 metų, rinktinėje tik J.Valančiūnas. Plius D.Motiejūnas. Ketverių metų praraja prieš ir tokia pat po. O juk tai dar ne demografinė duobė, galima sakyti, gimstamumo pakilimo metai. Duobė prasideda po 1993-ųjų. Mažiau vaikų – mažiau žaidėjų. Mažiau žaidėjų – mažiau krepšinio vyskupų.

Niekas to nenori matyti, bet Lietuvos krepšinio bažnyčios pasaulinės klasės teologų mokyklos šaltiniai išseko. Svaigome dėl Europos jaunimo aukso, bet kiek iš tų dvidešimtmečių vaikinų realiai galės žaisti tokiu lygiu, kaip kažkada tai darė Š.Jasikevičius, S.Štombergas, R.Šiškauskas, A.Macijauskas? Kur mūsų nauji vyskupai metikai?

Klausimas be atsakymo.

Galima būtų sakyti – nieko tokio, nes krepšinis – tik žaidimas. Blogai tai, kad Lietuvos krepšinio bažnyčia buvo vienintelis dalykas, kuris šiame pasaulyje mus skyrė iš kitų. Kurį laiką dar važiuosime iš inercijos, kurį laiką Lietuvos krepšinio bažnyčia dar turės kunigų ir maldininkų. Tik surinkti 12 pasauliui galinčių mesti iššūkį vyskupų bus vis sunkiau.

Su bet kuriuo žmogumi galima ginčytis iki nukritimo – su demografijos ir emigracijos skaičiais ir vaikų „sportavimu“ prie kompiuterio nepasiginčysi.

Diskininkas V.Alekna

Treko dviratininkė S.Krupeckaitė

Šuolininkas į aukštį R.Stanys

Sportu nesidomiu

65 proc.

10 proc.

14 proc.

4 proc.

6 proc.

(17414)

(2669)

(3836)

(1049)

(1730)

Savaitės siurprizai –

A.Kazakevičius ir E.Petrauskas Olimpinius medalius Lietuvai neša tie, iš kurių niekas nieko nelaukė.

Lažybų tarpininkai imtynininką A.Kazakevičių nugrūdo į paskutinę vietą, sporto funkcionieriai daugiausia tikėjosi vietos ketvirtfinalyje, o boksininkui E.Petrauskui iš viso nekėlė jokių tikslų.

Gal ir gerai. Nieko nereikalauja – nėra ką ir prarasti. O gal šiuos du galiūnus viename kitoje olimpiadoje reikėtų išleisti į krepšinio aikštelę?

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

„F & L“ production

Neverkit pas kapą

Krepšinio rinktinė

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Olimpiada | 3

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Mažasis karys iš Traksėdžių Aldona Aleksėjūnienė, Julius Bliūdžius redakcija@15min.lt

Traksėdžiai, 2 km į šiaurę nuo Šilutės nutolęs miestelis, turintis maždaug 1200 gyventojų, iki šiol labiausiai garsėjo savo durpynu.

Bet nuo šiol Traksėdžiai bus pristatomi kaip vieta, kurioje gimė boksininkas Evaldas Petrauskas – Londono olimpinių žaidynių prizininkas. O gal – ir čempionas. „O varge, koks Evaldas, antrasis iš trijų mūsų su vyru sūnų, buvo neramus naujagimis, buvau išsekusi nuo bemiegių naktų, o mažas dar buvo ir pirmagimis Arvydas.

Bet nuovargio našta tik kūdikystėje ir buvo sunki. Kai sūnūs paaugo, jie tapo viso, ką geriausio gali patirti motina ir tėvas, neišsenkančiu šaltiniu“, – taip praėjus parai po sėkmingos kovos ringe apie sūnų „15min“ kalbėjo jo motina Svetlana.

Evaldo tėvai Svetlana ir Algis Petrauskai sūnaus kovas olimpiniame Londone stebi namuose per televiziją. Kartu – ir jauniausias sūnus Lukas. Po pergalės, užtikrinusios Evaldui olimpinį medalį, šeimyna nesiglėbesčiavo, tik tėtis šovė į balkoną su cigarete dantyse, o netrukus iš ten visa vyriško balso jėga nuaidėjo: „Mes laimėjom!..“ „Algiui reikia emocijas išlieti, o aš joms valios negaliu duoti. Vis kaip sargybinis prie televizijų transliacijų budžiu – kad tik ko nors nepraleisčiau svarbaus, kas mano vaikui gali atsitikti“, – susijaudinusi kalbėjo Evaldo mama Svetlana. „Laukite medalio“ Sūnaus norą boksuotis šeima visuomet palaikė. „Labai dėl to džiaugiuosi. Vaikystėje būdavo, kad pats nenorėdavau į treniruotes eiti, bet tėvas neleisdavo to daryti. Visuomet, kai reikėjo, pats nuveždavo, norėjo, kad treniruočiausi“, – pasakojo Evaldas.

Laukti ilgai nereikėjo – toks atkaklumas davė vaisių, nors Evaldui – dar tik 20 metų. „Aš pats labai tikiuosi gero rezultato.

Bent pora kovų turiu laimėti. Būtų fantastiška iškovoti medalį. Nieko nėra neįmanomo. Jei įdedi daug pastangų, gali laimėti“, – prieš išvykdamas į olimpines žaidynes interviu „15min“ sakė E.Petrauskas.

O per palydėtuves Šilutėje miestelėnams pažadėjo dar drąsiau: „Jei laimėsiu pirmąją kovą, laukite medalio.“

E.Petrauskas: „Aukštesni varžovai manęs gal neįvertina ir ... apsirinka.“ Lietuva sulaukė. Tiesa, kokios spalvos medalis atiteks šilutiškiui, paaiškės penktadienį arba sekmadienį. Svorio kategorijos iki 60 kg ketvirtfinalyje E.Petrauskas įveikė Europos vicečempioną italą Domenico Valentino ir pusfinalyje susikaus su Soonchulu Hanu iš Pietų Korėjos. Mūsų boksininkas, kurio ūgis 164 cm, už varžovą ne tik 15 cm žemesnis, bet ir septyneriais metais jaunesnis.

Pralaimėjimo atveju lietuviui atitektų bronza, įveikus korėjietį – sekmadienį tektų kautis didžiajame finale dėl aukso.

E.Petrauskas – kiekvieno trenerio svajonė. Ringe jis atiduoda viską. Ir vykdo visus nurodymus. „Reuters“ nuotr.

E.Petrausko karjera 2009 m.

Europos jaunimo čempionatas Ščecine – 1 vieta; 2010 m.

Pasaulio jaunimo čempionatas Baku – 2 vieta; 2010 m.

Pirmosios jaunimo olimpinės žaidynės Singapūre – 1 vieta; 2012 m.

Olimpinės žaidynės Londone – mažiausiai 3 vieta.

Su pirmuoju treneriu V.Murausku.

Talentą patikrino darbas Evaldo bokso kelias prasidėjo regbio aikštėje. Vyresnysis brolis Arvydas jį pakvietė ateiti pažaisti regbį, kurį, kaip ir futbolą, ypač mėgo jaunieji Šilutės boksininkai, vadovaujami trenerio Vinco Murausko.

Po žaidimo treneris iš karto pasiūlė pirmadienį ateiti į bokso treniruotę. Evaldui tada buvo vos septyneri.

Iš kitų Evaldas išsiskyrė jau pirmoje treniruotėje. „Pirmuosius bokso pagrindus gavau dar anksčiau – iš tėčio draugo, buvusio boksininko, kuris mane gal jau nuo ketverių penkerių mokė stovėsenos, smūgių. Kai pradėjau lankyti užsiėmimus, už naujokus jau buvau visa galva pranašesnis“, – pasakojo E.Petrauskas. Į V.Murauską duriama pirštu, kai kalbama apie žmogų, pirmąjį įžvelgusį E.Petrausko talentą ir išpranašavusį šilutiškiui olimpinę sėkmę. Pats treneris tik šypteli ir pripažįsta, kad net ir E.Petrausko

talentą turėjo patikrinti laikas. Ir, žinoma, – darbas. „Negaliu pasakyti, jog iškart įžvelgiau Evaldo talentą. Mušant maišą vaikas gali atrodyti labai greitas, gali išryškėti ir kitos teigiamos savybės, bet kai reikia kontakte su priešininku dirbti – viskas būna kitaip. Evaldas nuo pat pradžių buvo labai darbštus, o bokse viskas ateina per darbą. Žmogus turi būti „fanatas“. Toks Evaldas ir buvo“, – pasakojo V.Murauskas.

Nuolat kovėsi su vyresniais Būdamas 12-os metų Lietuvoje savo amžiaus ir svorio kategorijose Evaldas jau neturėjo lygių. Neretai įvairiose respublikinėse ir tarptautinėse varžybose jis dalyvaudavo vyresnio amžiaus boksininkų kovose, ir jam puikiai sekėsi.

Pirmąjį ryškų įrašą šalies bokso istorijoje Evaldas paliko būdamas vos 16 metų.

Nukelta į 4 psl.

>>>

4 | Olimpiada

Olimpiečių pasiekimai 1* Badmintonas Akvilė Stapušaitytė 33–46 (46) Gimnastika Rokas Guščinas 17 (69) Laura Švilpaitė 50 (60) Boksas Egidijus Kavaliauskas 9–16 (28) Evaldas Petrauskas 1–3 (28) Buriavimas Juozas Bernotas 12 (38) Rokas Milevičius 42 (49) Gintarė Scheidt 6 (41) Dviračiai (plentas) Gediminas Bagdonas 59 (144) Ramūnas Navardauskas 21 (37) Dviračiai (trekas / keirinas) Simona Krupeckaitė 7 (18) Dviračiai (trekas / sprintas) Simona Krupeckaitė 5 (18) Dziudo Karolis Bauža 9–16 (30) Marius Paškevičius 9–16 (32) Imtynės Aleksandras Kazakevičius 3 (19) Edgaras Venckaitis 7 (19) Irklavimas Mindaugas Griškonis 8 (33) Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris 6 (13) Donata Vištartaitė 8 (28) Krepšinis Vyrų rinktinė 5–8 (12) Lengvoji atletika Virgilijus Alekna 4 (41) Rasa Drazdauskaitė 27 (118) Lina Grinčikaitė 17 (33) Indrė Jakubaitytė 18 (41) Diana Lobačevskė 28 (118) Povilas Mykolaitis 26 (42) Airinė Palšytė 1–12 (35) Rytis Sakalauskas 31 (74) Zinaida Sendriūtė 9 (35) Austra Skujytė 5 (38) Eglė Staišiūnaitė 34 (43) Raivydas Stanys 27 (35) Sonata Tamošaitytė 34 (48) Plaukimas Vytautas Janušaitis 13 (36) Rūta Meilutytė 1 (46) Mindaugas Sadauskas 28 (56) Giedrius Titenis 8 (44) Šaudymas Daina Gudzinevičiūtė 14 (22)

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

2 17–32 20–32 42–56 3–8 5–17 15–20 22–30 1–8 10–20 15–20 1–6 1–6 7–12 5–8 5–10 5–10 4–8 7–13 7–13 3–6 1–6 9–16 9–16 16–20 12–24 10–14 12–18 9–16 6–12 4–8 20–24 12–16 16–20 9–14 4–8 16–20 4–8 4–8

* 1 – Vieta (viso dalyvių), 2 – Planuota vieta

>>>

Atkelta iš 3 psl.

Tuomet jis tapo Lietuvos suaugusiųjų bokso čempionu. Iki jo tokiam jaunam boksininkui to niekada nebuvo pavykę padaryti.

S.Petrauskienė prisipažino patikėjusi sūnaus galimybe užkopti į olimpines aukštumas jau tada, kai dauguma jo bendraamžių dar tik mušė dinderį gatvėse ar prakaitavo prie žaidimo automatų. „Evaldui buvo dvylika ar trylika metų, kai jis pelnė Lietuvos, po to Europos bronzos, sidabro ir aukso medalius. Jo būdas ir charakteris neleidžia jam abejoti pačiu savimi, savo pasirinkto kelio teisingumu ir sėkme, o mes, jo šeima, tik visokeriopai jį palaikome“, – kalbėjo S.Petrauskienė.

Trūko pralaimėjimų patirties Iki ateidamas į suaugusiųjų sportą, ringe E.Petrauskas kovėsi 200 kartų. Pralaimėjo vos 20 kovų. „Visą laiką stengiuosi nugalėti. Nemoku pralaimėti, labai išgyvenu nesėkmes, naktimis neužmiegu. Pralaimėjimuose man trūksta patirties. Buvo periodas, kai per trejus metus nepralaimėjau nė vienos kovos.

Neįsivaizduoju, kaip dabar jausčiausi, ištikus nesėkmei“, – maždaug prieš metus, stovėdamas ant suaugusiųjų sporto slenksčio, kalbėjo E.Petrauskas.

Kaip paaiškėjo, boksininkas jaudinosi be reikalo – pergalių skonio jis nepamiršo ir suaugusiųjų ringe.

Nedidukas, 164 cm ūgio, Evaldas jau priprato kovoti su gerokai už save aukštesniais varžovais. Kaip pats sako, tose keliuose šimtuose kovų buvo tik keliolika varžovų, kurie buvo jo ūgio. Galbūt nedidelis ūgis ir yra pergalių užtaisas? „Galima ir taip sakyti. Aukštesni varžovai manęs gal neįvertina ir ... apsirinka“, – šyptelėjo E.Petrauskas.

Augino žmogų, tik po to – čempioną Kai E.Petrauskas, būdamas 15 metų, persikėlė į Vilnių, jį Lietuvos olimpiniame sporto centre ėmė treniruoti Vladimiras Bajevas. Tačiau ne mažiau svarbus žmogus boksininko sportiniame kelyje yra ir V.Murauskas, pirmasis E.Petrausko treneris. „Geležinių nervų žmogus, labai stiprus fiziškai ir psichologiškai, beprotiškai

Ketvirtfinalyje teisėjas nebuvo palankus E.Petrauskui, bet tai nesutrukdė įveikti Europos vicečempioną D.Valentino. „Reuters“ nuotr.

Šeimos šaknys – Rusijoje, šakos – Airijoje Rusijoje, Ivanovo srityje, gimusi ir augusi Svetlana ir Šilutės rajono Usėnų seniūnijoje gimęs ir augęs Algis Petrauskas susipažino, susituokė ir iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo gyveno Rusijoje. 1989 m. ten gimė pirmagimis Arvydas, o į laisve alsuojančią savo tėvynę Lietuvą Algis šeimą parsivežė netrukus po Kovo 11-osios akto paskelbimo.

1992 m. kovo 19 d. jiems gimė antras sūnus – Evaldas. Įdomus sutapimas: olimpinė čempionė plaukikė Rūta Meilutytė taip pat yra gimusi kovo 19 d., tik penkeriais metais vėliau. „Kai aplankau Ivanovą, jokios traukos atgal nejaučiu. Čia, Traksėdžiuose, mano šeima, čia ir yra mano pasaulio centras. Nei gimtinė, nei tėvynė, tiesiog šios Žemės vieta, kur viskas man aišku ir patikima“, – kalbėjo E.Petrausko mama.

Gabus boksininkas buvo ir vyriausias Petrauskų sūnų Arvydas, bet dėl geresnio gyvenimo jis metė boksą ir emigravo į Airiją.

Dabar perspektyviu

bokso sportininku yra laikomas ir jauniausias sūnus – 13-metis Lukas.

Jis 2008, 2011 ir 2012 m. yra tapęs savo amžiaus grupės Lietuvos bokso čempionu.

Brolį Arvydą Evaldas vadina savo geriausiu draugu. Iki lemtingojo vakaro, kai jis užsitikrino bronzos medalį, Arvydas buvo šalia. Olimpinių žaidynių metu jis įsikūrė Londone, su Evaldu leido visą jo laisvą laiką, padėjo atsipalaiduoti nuo įtampos. Visas kovas stebėjo salėje ir visokeriopai jaunėlį palaikė.

Beje, pats Evaldas taip pat jau turi atžalą – dukrą. „Gustei jau metai ir keturi mėnesiai. Su dukros motina Dovile planavome susituokti, bet nepavyko ir dabar nelabai bendraujame. Ji šiuo metu gyvena Airijoje.

Kadangi sportuoju ir negaliu dažnai jų aplankyti, kilo konfliktas. Tačiau su dukra bendrauju internetu arba kartais aplankau. Visi sako, kad ji labai panaši į mane. Visas savo pergales skiriu dukrai. Labai jos pasiilgstu. Planavau po olimpiados nuomotis ar pirkti butą Vilniuje ir gyventi su dukros mama, bet dabar planai pasikeitę, teks skraidyti į Airiją“, – pasakojo jaunasis tėvas.

Olimpiada | 5

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

darbštus. Jis visuomet žinojo, ko siekė.

Nepraleido nė vienos treniruotės“, – taip E.Petrauską apibūdino V.Murauskas, kuris pats vyko į Londoną stebėti auklėtinio kovų. Bet ne kaip trenerių štabo narys – Evaldo pasirodymą V.Murauskas stebėjo iš salės, o į Londoną nuvyko už savo pinigus.

Pasak V.Murausko, Evaldas – kiekvieno trenerio svajonė. „Jis – valdomas žmogus, o tai yra labai svarbu. Ringe Evaldas atiduoda viską, ką sugeba. Ir vykdo visus nurodymus“, – kalbėjo Šilutės bokso talentų kalvis.

Nuo 1971 m., kai grįžęs iš armijos V.Murauskas Šilutėje pradėjo organizuoti bokso užsiėmimus, šiame krašte buvo išugdyta daugiau nei 160 Lietuvos bokso čempionų.

V.Murauskas pripažino, kad prikalbinti vaikus sportuoti darosi vis sunkiau: „Ne tik Šilutėje, visoje respublikoje ši problema juntama. Ypatingai individualiose sporto šakose. Jaunimas dabar ieško lengviausių kelių. Į žaidimus, kur galima pasislėpti už kito nugaros, dar eina, o į individualias sporto šakas – nenori. Imtynėse, bokse, štangos kilnojime, kur kiekvienas atsako

Su mama Svetlana.

Asmeninio arch. nuotr.

už save, kur reikia įdėti daug pastangų ir darbo, vaikų vis mažėja. Čia reikia pasiaukojimo. Reikia aukoti ir laisvalaikį, ir pramogas, kurios jaunimui dabar yra didžiausias prioritetas. Boksas – tai sporto šaka, kur ne tik nuvargsti, bet ir smūgių praleidi, ir fizinį skausmą patiri. Tie, kurie šiltnamio sąlygomis auga, tai patyrę iškart meta treniruotes.“ „Visuomet pabrėžiame, kad mūsų tikslas nėra paruošti čempioną, mūsų tikslas –

paruošti žmogų. Gabesni, aišku, siekia ir aukštesnių tikslų, tačiau mes pirmiausia norime, kad boksas jaunuoliui padėtų tapti tikru žmogumi“, – pridūrė patyręs treneris. Šilutės sporto mokyklos vadovas Aivaras Lileikis, apibūdindamas Evaldą, tik patvirtino trenerio žodžius: „Žavi šio jauno žmogaus asmeninės savybės – jis labai mandagus ir kuklus, mėgstamas draugų ir kitų jį supančių žmonių. Labai stiprus patriotiškumo jausmas – lyg galingo jo vidinio užtaiso varomoji jėga. Evaldas visada pabrėžia, kad yra iš Šilutės, o atstovaudamas Lietuvai, iškovojęs pergalę, savo rankose labai pagarbiai ir su didele atsakomybe laiko Lietuvos trispalvę.“ Idealas – Mike‘as Tysonas Šią savaitę bendraudama telefonu su Evaldu, motina iš sūnaus sužinojo apie pirmąjį gautą pasiūlymą tapti profesionaliu boksininku. „Nesutiko, nes savo gyvenimo perspektyvą jis sieja su trenerio darbu, sieks aukštojo mokslo diplomo“, – džiaugėsi S.Petrauskienė.

Tiesa, pats Evaldas neslepia, kad jo bokso idealas yra Mike‘as Tysonas, profesionalaus

bokso legenda. Lietuvoje E.Petrauskas lygiuojasi į Egidijų Kavaliauską, kitą olimpinės rinktinės narį, bet jis Londone pralaimėjo jau pirmąją kovą.

E.Petrauskas pripažino gyvenime dažnai susiduriantis su klaidingais visuomenes stereotipais: „Vieni galvoja, kad boksininkai yra kvailiai, kiti – kad mes perkeliame savo veiksmus į kasdienybę. Nei tai, nei tai nėra tiesa. Šilutėje man niekada neteko pakelti rankos, Vilniuje buvo užpuolę keturiese, tuomet jau sumušė ir su lazda. Pats į konfliktus nesiveliu. Nė vienas tikras sportininkas į gatvės muštynes nesivels, geriau jau pasišalins ar išskirs besimušančius.“

V.Murauskas: „Geležinių nervų žmogus, labai stiprus fiziškai ir psichologiškai, beprotiškai darbštus.“

Gėrybių šaldymas: sveika ir patogu apibarstykite cukrumi. Uogas taip pat galite šaldyti ne tik subėrę jas į maišelius, tačiau ir sutrynę į tyrę (galima – su trupučiu cukraus) bei supylę į vienkartinius šaldymo indelius. Vėliau, atšildę tokią tyrę, galėsite naudoti ją kaip padažą prie įvairių kepinių, naudoti kisieliams virti ir pan.

Jei šaldysite kietesnes daržoves – morkas, šparagines pupeles, žirnelius ir pan. - prieš šaldant jas verta blanširuoti - tai yra pirmiausia nupilti verdančiu vandeniu, tada perlieti šaltu ir tada apdžiovinus šaldyti. Bet kokias gamtos gėrybes patikimiau užšaldysite, jei pirmiau paskleisite ant lėkštės ir įdėję į šaldiklį užšaldysite, o tada subersite į tam skirtą indelį ar maišelį ir padėsite ilgalaikiam saugojimui.

Rugpūtį bei rugsėjį mėgaujamės bene didžiausia daržovių ir vaisių gausa. Tai puikus metas ne tik kasdien skanauti vis naujus patiekalus, bet ir pasiruošti daržo gėrybių žiemai. Daržoves bei vaisius atsargoms galite ruošti pačiais įvairiausiais būdais, tačiau pastaruoju metu itin išpopuliarėjo daržo gėrybių šaldymas – nieko nuostabaus, nes jis turi daugybę privalumų.

Patarimai

jie skiriasi savo dydžiu, kainomis, naudojimo ilgaamžiškumu (galima rinktis vienkartinius ar daugkartinio naudojimo). Ši vasara džiugina uogų gausa, tad skaičiuojama, jog šaldymui reikalingų priemoemonių parduodama kone dvigubai daugiau, nei per tą patį laikotarpį pernai.

Ypač populiarūs mažos talpos šaldymo indeliai bei maišeliai.

Paprasta šaldymo abėcėlė Tai, kad daržovių, žalumynų bei uogų šaldymas toks populiarus, neke-

lia nuostabos – tai labai paprastas, patogus bei pats sveikiausias daržo bei miško gėrybių konservavimo būdas. Tiesa, prieš jo imantis verta žinoti kelias pagrindines taisykles. Visų pirma, prieš šaldant bet kokius vaisius, uogas ar daržoves jas reikia gerai nuplauti ir apdžiovinti pabėrus ant popierinių rankšluosčių ar lengvai juos nusausinti. Jei nutarėte šaldyti stambesnius vaisius, verčiau juos sun ssmulkinkite, o itin sultingus

Gajūs ir tradiciniai būdai Žinoma, nepaisant modernių vėjų mūsų virtuvėje, niekur neišnyko ir tradicija marinuoti, rauginti daržoves, virti uogienes. Apie tai liudija tam reikalingų priemonių, indų bei cukraus pardavimas. Pavyzdžiui, pastarąją, palyginus su įprastais mėnesiais, vasarą parduodama apie 40-50 proc. daugiau.

Pirkėjai aktyviai perka konservavimui skirtas prekes, tad parduotuvėse kone visą laiką tai vienoms, tai kitoms prekėms taikomos ženklios nuolaidos. Šį savaitgalį dar galite suskubti prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse įsigyti įvairių dydžių stiklainių su 30 proc. nuolaida. Jų yra pačių įvairiausių dydžių – nuo 250 ml iki 4 l talpos.

Konservavimas: paprasta, jei laikotės taisyklių Daugelį vaisių ir daržovių žiemai galima paruošti ne vienu būdu – marinuoti, rauginti, sūdyti, šaldyti. Svarbiausia, kad visais šiais būdais ruošdami atsargas žiemai laikytumėtės recepto bei kruopščiai paruoštumėte ir pačius produktus, ir reikalingus indus. Tada daržo gėrybės išsilaikys tikrai ilgai.

Patikimiausias konservavimo būdas yra konservavimas karščiu. Taip ruošiant daržo gėrybes, jos dedamos į sandariai uždaromus stiklainius, kurie kaitinami vandenyje arba garuose, kol sunaikinami mikroorganizmai. Taip

galima konservuoti visų rūšių uogas ir vaisius, daržoves, grybus. Vaisiai ir kai kurių rūšių daržovės turi nemažai organinių rūgščių ir nors bakterijos tokioje terpėje negali vystytis, tačiau gerai vystosi pelėsiai bei mielės, kurios gadina produktus. Būtent kaitinant pelėsiai ir mielės žūva greičiau, negu kitų rūšių mikroorganizmai. Jiems sunaikinti pakanka 100, kai kuriems ir 75°C temperatūros. Todėl rūgščias uogas ir vaisius, tokioje temperatūroje iškaitintus sandariai uždarytuose induose, net nepridedant jokių priedų, išskyrus medžiagas, kurių reikia skoniui pagerinti, galima sėkmingai išlaikyti visą žiemą.

Dar vienas populiarus konservavimo būdas – sūdymas. Taip ruošiami kopūstai, agurkai, pomidorai, rūgštynės, špinatai, salierų, petražolių lapai, krapai, burokėlių kotai, prieskonių džiovinių mišiniai, grybai, kai kurios uogos ir vaisiai. Svarbu, kad druskos tirpalas, kuriuo užpilami produktai, būtų ne silpnesnis kaip 5 proc., nes tokioje koncentracijoje nesidaugina mikroorganizmai.

Vasaros ekspertas

Užsk. Nr. 305972

Populiarėja daržovių šaldymas Lietuvės šeimininkės jau nuo senų laikų sugebėdavo pasiruošti daržo gėrybių žiemai – ne viena šeima iki šiol konservuoja ar verda uogienes pagal iš kartos į kartą perduodamus receptus. Mūsų dienomis tradicija pasiruošti atsargų niekur nedingo – net nepaisant to, kad daugeliu šviežių daržovių galime mėgautis visus metus. Tačiau pastaraisiais metais, kai šaldytuvai su talpiomis šaldymo kameromis ar atskiri šaldikliai dažnuose namuose nebėra jokia prabanga, itin išpopuliarėjo gėrybių šaldymas – apie tai liudija ir tam reikalingų priemonių pardavimai.

Prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse aktyviai perkami šaldymui reikalingi specialūs maišeliai, plastikinės dėžutės, kuriuose sėkmingai šaldomos uogos, smulkintos daržovės, žalumynai – juos vėliau galima berti tiesiai į sriubą ar troškinį. Vien šaldymui skirtų indelių prekybos tinklo parduotuvėse galima įsigyti net keliasdešimties rūšių, pagal kiekvieno poreikius –

6 | Olimpiada GU 'RQDWDV 9(ĂŒ(56.,6

Velniťkai uŞsispyręs Sania

Knygos eros pabaiga /DLVYĂ—V DOĂ—MRMH" 1HPRNDPX LQWHUQHWLQLX U\ÄĄLX EHVLGLGÄžLXRMDQĂ?LDL /DLVYĂ—V DOĂ—MDL JUHLWX PHWX JDOL WHNWL XÄžYHUVWL YLHQĂ… VDYR LVWRULMRV SXVODSĂŻ 5XJVĂ—MR GLHQĂ… EDLJV JDOLRWL ÄĄLRMH PLHVWR DUWHULMRMH ÄĄDOLD LÄĄQ\NXVLR Čˆ0HUNXULMDXVȆ QDXGRWDV NQ\JDV PHWÄł SUHNLDYXVLRV NQ\JÄł P\OĂ—WRMRV OHLGLPDV XÄžVLLPWL ÄĄLD YHLNOD 9LVÄł NLWÄł PLHVWR SUREOHPÄł NRQWHNVWH NODXVLPDV Čˆ.Ă… PLHVWR HUGYHL UHLÄĄNLD NQ\JD"Ȇ JDOL SDVLURG\WL MXRNLQJDV LU QHYHUWDV GĂ—PHVLR 7DL NDG .DXQH ÄĄL QXR (XURSRV GLGPLHVĂ?LÄł WUDGLFLMRV QHDWVNLULDPD NXOWÄŤULQLR J\YHQLPR GDOLV QHUDQGD VDX YLHWRV SDOLXGLMD IDNWDV NDG MDX EHYHLN SULHÄĄ PHWÄł .DXQR PLHVWR WDU\ERV VSUHQGLPX EXYR QXWDUWD MRJ EXNLQLVWDPV /DLVYĂ—V DOĂ—MRMH QH YLHWD 7XR PHWX NLOXVL PHQLQLQNÄł GLVNXVLMD VXJUĂ…ÄžLQR NQ\JDV ĂŻ /DLVYĂ—V DOĂ—MĂ… .DLS EXV ÄĄĂŻ NDUWĂ…" $U LÄĄY\VLPH NLWĂ… YDVDUĂ… YHÄžLPĂ—OLXV VX NQ\JRPLV /DLVYĂ—V DOĂ—MRMH" 2 JDO HVDPH DNLYDL]GRMH SRN\Ă?LÄł NXULH NQ\JĂ… LU NQ\JÄł PDLQXV LÄĄVWXPLD ĂŻ PÄŤVÄł J\YHQLPR SDULELXV R ÄžPRJÄł VX NQ\JD UDQNRMH NHLĂ?LD ÄžPRJXV VX LÄĄPDQLXRMX WHOHIRQX" *UĂŻÄžWDQW SULH NODXVLPR NRNĂŻ YDLGPHQĂŻ NQ\JD DWOLHND PLHVWR HUGYĂ—MH PDWRPH NDG ML NXULD VDYLWĂ… NRPXQLNDFLMRV HUGYĂ™ 7DL QH WLN NQ\JÄł P\OĂ—WRMÄł VXVLWLNLPDV SULH EXNLQLVWR VWDOLXNR 7DL WDP WLNUÄł J\YHQLPR YHUW\ELÄł PDLQÄł YLHWD .LHNYLHQDV SDĂ—PĂ™V QDXGRWĂ… NQ\JĂ… ĂŻ UDQNDV DU WLN SDPDWĂ™V VWDOLXNXV VX SHUVNDLW\WRPLV EHW QHLÄĄPHVWRPLV EUDQJLQDPRPLV NQ\JRPLV VXVLGXULD VX ÄžRGÄžLR LU NLWR ÄžPRJDXV LVWRULMD Ä L NQ\JRMH WDUSVWDQWL LVWRULMD QĂ—UD WUXPSDODLNLR YLHQDGLHQLR LVWHULÄĄNDL VNDQGDOLQJR ÄžRGÄžLR LVWRULMD NXUL PXV O\GL ÄĄLDQGLHQRV LQIRUPDFLQLR WULXNÄĄPR DSOLQNRMH 1DXGRWRV NQ\JRV EXYLPDV /DLVYĂ—V DOĂ—MRMH NDUWX VX WHDWUX EDÄžQ\Ă?LD NQ\J\QDLV SDODLNR YHUWLNDOLĂ… ÄĄLRV HUGYĂ—V GLPHQVLMĂ… 3UDUDGĂ™ MĂ… QH WLN SUDUDVLPH GDOĂŻ VDYR PLHVWR NXOWÄŤURV LVWRULMRV EHW LU SDWV PÄŤVÄł J\YHQLPDV WDSV GDU ODELDX YLHQDGLHQLV LU WUXPSDODLNLÄĄNDL QH UHLNÄĄPLQJDV %HW JDO SDDLÄĄNĂ—V NDG NQ\JRV P\OĂ—WRMÄł \UD LU WDUS ÄĄLRV .DXQR PLHVWR WDU\ERV QDULÄł" *DO LÄĄ ÄĄLRV WDU\ERV VXODXNVLPH QH GUDXGLPR R SULHÄĄLQJDL Çž SDODLN\PR NXULV ĂŻNYĂ—SWÄł WĂ™VWL ÄĄLĂ… WUDGLFLMĂ…" Ä L YLOWLV N\OD LÄĄ QRUR NDG LU U\WRMDXV /DLVYĂ—V DOĂ—MD QHEÄŤWÄł WLN SDUGXRWXYLÄł NDYLQLÄł DU EHSUDVPLR ODLNR OHLGLPR YLHWD .DG ML LÄĄOLNWÄł LU WDSWÄł GDU LQWHQV\YHVQH PLHVWLHWLÄĄNRV NXOWÄŤURV J\YDYLPR VNLUWLQJÄł SRÄžLÄŤULÄł DS\NDLWRV HUGYH %H YLVR WR MRV SDYDGLQLPDV SUDUDVWÄł VDYR SUDVPĂ™

/DLVYĂ—V DOĂ—MRV EHQGUXRPHQĂ— UHNRPHQGXRMD

Asta Žukaitė, Aurimas Tamulionis redakcija@15min.lt

Pirmoji dĹžiaugsmo keliÄ… iĹĄ Londono ÄŻ LietuvÄ… nutiesÄ— RĹŤta MeilutytÄ—.

Antrojo medalio laukÄ—me ĹĄeĹĄias dienas ir jis suĹžibo taip pat maĹžai kam girdÄ—to sportininko – 26 metĹł graikĹł-romÄ—nĹł imtynininko Aleksandro KazakeviÄ?iaus – rankose.

Lietuvos graikĹł-romÄ—nĹł imtyniĹł atstovai tÄ™sia bronzinÄ™ tradicijÄ… – Pekino olimpiadoje treÄ?iÄ… vietÄ… iĹĄkovojo Mindaugas Mizgaitis, Londone – niekada nepasiduodantis A.KazakeviÄ?ius. Trumpiniu Sania – taip AleksandrÄ… vadina imtyniĹł bendruomenÄ—.

PranaĹĄingas paĹžadas Tik artimiausi A.KazakeviÄ?iui ĹžmonÄ—s tikÄ—jo, kad kadaise jo duotas paĹžadas Londone virs realybe. ÄŽ pirmÄ…jÄ… graikĹł-romÄ—nĹł imtyniĹł treniruotÄ™ A.KazakeviÄ?ius atÄ—jo bĹŤdamas 12 metĹł ir iĹĄ karto pareiĹĄkÄ— laiko Ä?ia veltui neĹĄvaistysiantis. „Tik pradÄ—jÄ™s treniruotis Aleksandras patikino, kad jo tikslas – olimpinis medalis“, – po imtynininko triumfo prisiminÄ— Lietuvos imtyniĹł federacijos viceprezidentas Giedrius Dambrauskas.

Prognozuota paskutinÄ— vieta PrieĹĄ Londono olimpiadÄ… A.KazakeviÄ?ius net nebuvo laikomas tarp pretendentĹł laimÄ—ti medalÄŻ. Net ir Lietuvos sporto vadovai iĹĄ jo daugiausia tikÄ—josi vietos ketvirtfinalyje ir iĹĄkÄ—lÄ— tikslÄ… uĹžimti 5–10 vietÄ…. LaĹžybĹł tarpininkai lietuvÄŻ apskritai nuraĹĄÄ—, prognozuodami jam paskutinÄ™ vietÄ…. „PasiĹžiĹŤrÄ—jome laĹžybĹł kontorĹł pasiĹŤlymus ir pamatÄ—me, kad mano ĹĄansai vertinami blogiausiai. Su treneriu dar pajuokavome, kad reikia viskÄ… apversti aukĹĄtyn kojomis, tada viskas bus teisingiau“, – ĹĄypsojosi A.KazakeviÄ?ius.

Kad bronzos medalis Londone nebuvo atsitiktinumas, ÄŻrodo lietuvio ÄŻveiktĹł varĹžovĹł sÄ…raĹĄas ir faktas, jog jis pralaimÄ—jo tik bĹŤsimajam olimpiniam Ä?empionui rusui Romanui Vlasovui.

Nugalėtojo mentalitetas „Sania visada ir visur nori bōti pirmas. Jis niekada nepasiduoda ir yra velniťkai

UĹžsk. Nr. 305975

RugpjĹŤÄ?io 16 diena, ketvirtadienis

20 val. „Romuvos pasaĹžas“ (LaisvÄ—s al. 54). „Garbanotas bosistas“ (rokas/bliuzas/rokenrolas).

Londono olimpiados graikĹł-romÄ—nĹł imtyniĹł bronzos medalininko Aleksandro KazakeviÄ?iaus portretas

uŞsispyręs.

Net Ĺžaisdamas futbolÄ… ar kitus Ĺžaidimus jis trokĹĄta nugalÄ—ti. Jis ÄŻsitikinÄ™s, kad yra geriausias. Tokios savybÄ—s ir lÄ—mÄ— jo sÄ—kmÄ™ olimpinÄ—se ĹžaidynÄ—se“, – apie komandos draugÄ… pasakojo vienas garsiausiĹł

DuobÄ—tas kelias ÄŻ LondonÄ… Nedaug trĹŤko, kad A.KazakeviÄ?ius Londono olimpiadÄ… bĹŤtĹł stebÄ—jÄ™s per televizoriĹł. ÄŽ Ĺžaidynes lietuvis pateko paskutiniu bandymu – laimÄ—jÄ™s ĹĄiĹł metĹł geguŞę Suomijoje surengtÄ… atrankÄ…. ÄŒia geleĹžiniuose imtynininko gniauĹžtuose uĹžduso tokie grÄ—smingi varĹžovai, kaip slovÄ—nas Jure Kuharas, turkmÄ—nas Dairanas Jailymovas, ukrainietis Dmytro PyĹĄkovas ir lenkas Edgaras Babajanas.

Iki ĹĄio atrankos turnyro A.KazakeviÄ?ius vietos Londone nesÄ—kmingai siekÄ— net keturiais bandymais. Pasaulio Ä?empionate jis iĹĄkrito jau ĹĄeĹĄioliktfinalyje, o arÄ?iausiai olimpiados buvo atsidĹŤrÄ™s atrankoje Kinijoje, kai pateko ÄŻ pusfinalÄŻ ir pralaimÄ—jo tik lemiamas imtynes maĹžajame finale.

OlimpinÄ™ dvasiÄ… A.KazakeviÄ?ius pirmÄ… kartÄ… pajuto ne Londone. Lietuvis prestiĹžiĹĄkiausiose sporto varĹžybose debiutavo 2008-aisiais Pekine.

Tuomet 22-ejĹł imtynininkas rungÄ—si aĹĄtuoniais kilogramais lengvesnÄ—je svorio kategorijoje – iki 66 kg, taÄ?iau ĹžaidynÄ—se neuĹžtruko. A.KazakeviÄ?ius pralaimÄ—jo pirmÄ…jÄ… savo kovÄ…, o galutinÄ—je rikiuotÄ—je liko 15-oje vietoje.

Lietuvos imtynininkĹł Mindaugas EĹžerskis.

A.KazakeviÄ?ius pasiekÄ— savo. Olimpinio medalio jis laukÄ— 14 metĹł sunkiai ir atkakliai dirbdamas, iĹĄliedamas tonas prakaito. „Šis medalis ÄŻprasmina visÄ… mano sportinÄŻ keliÄ…. Tai, kÄ… padariau, parodo, kad ne veltui dirbau, atiduodavau visas savo jÄ—gas“, – jau su medaliu rankose kalbÄ—jo A.KazakeviÄ?ius.

Jo nesustabdÄ— niekas – net stipriai suĹžeista akis ir skausmas. SmĹŤgÄŻ ÄŻ antakÄŻ, kuris netruko pritvinkti kraujo, Lietuvos imtynininkas gavo jau per pirmÄ…jÄ… kovÄ… olimpiadoje. „Šiandien buvo mano diena ir aĹĄ tÄ… padariau. Pasirodo, viena akimi irgi neblogai matau“, – po mĹŤĹĄio dÄ—l olimpiados bronzos juokavo Londono ĹžaidyniĹł prizininkas.

DidĹžiuojasi bĹŤdamas lietuviu Vis dÄ—lto kai kas A.KazakeviÄ?iĹł nuliĹŤdino. „Lietuvoje visada yra piktĹł ĹžmoniĹł. AleksandrÄ… pasiekÄ— kalbos, kad jis - ne lietuvis, kad jo ĹĄaknys ne lietuviĹĄkos. Taip, Aleksandro tÄ—vai kilÄ™ iĹĄ Ukrainos ir Baltarusijos, bet jis gimÄ— ir augo Lietuvoje.

Sania didĹžiuojasi bĹŤdamas lietuviu“, – kalbÄ—jo M.EĹžerskis. Ĺ iems ĹĄunsnukiams reikÄ—jo matyti, kaip Aleksandras po pergalingos dvikovos dÄ—l bronzos paima Lietuvos trispalvÄ™, iĹĄeina ant kilimo ir tĹŤkstanÄ?iĹł ĹžiĹŤrovĹł Londone bei milijonĹł pasaulyje akivaizdoje ĹĄvelniai pabuÄ?iuoja valstybinÄ™

Lietuvos vÄ—liavÄ…. O, kad visi biologiniai lietuviai taip rodytĹł meilÄ™ tÄ—vynei Lietuvai, kaip Aleksandras KazakeviÄ?ius.

Ir Lietuva klestÄ—tĹł, ir medaliĹł Londone bĹŤtĹł keliskart daugiau.

Mokytis graikĹł-romÄ—nĹł imtyniĹł A.KazakeviÄ?ius pradÄ—jo pas RemigijĹł GustÄ…, o ĹĄiuo metu klauso treneriĹł Grigorijaus Kazovskio ir Ruslano Vartanovo nurodymĹł.

TreniruoÄ?iĹł salÄ—se skamba rusĹł kalba, nes, anot M.EĹžerskio, sportininkai gerbia savo trenerius ir kalba jĹł kalba. „Visi jaunuoliai, atvykÄ™ dirbti pas mus, privalo iĹĄmokti rusĹł kalbÄ…. Bet rusiĹĄkai bendraujame tik per treniruotes, tarpusavyje – visada tik lietuviĹĄkai“, – tikino pasaulio ir Europos viceÄ?empionas. „ImtyniĹł bendruomenÄ— yra tarsi didelÄ— ĹĄeima, kurioje vienas kitu labai pasitikime ir vienas dÄ—l kito esame pasiryŞę bet kam. Sania – labai geros sielos, patikimas Ĺžmogus. Mes visi juo labai didĹžiuojamÄ—s“, – A.KazakeviÄ?iui komplimentĹł negailÄ—jo M.EĹžerskis.

A.KazakeviÄ?iaus nesustabdÄ— niekas – net stipriai suĹžeista akis ir skausmas.

R.DaÄ?kaus/ Fotodiena nuotr.

/DLVYĂ—V DOĂ—MRV EHQGUXRPHQĂ—V GLUHNWRULXV

18-19 val. „Klasika Miesto sode“ (LaisvÄ—s al. 93). „MuzikinÄ—s istorijos kitaip...“. Koncertuos „KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO“: Lina KrÄ—pĹĄtaitÄ— (fortepijonas), IndrÄ— ÄŒepinskienÄ— (smuikas), Asta KriĹĄtaponienÄ— (violonÄ?elÄ—).

15min • 2012 m. rugpjĹŤÄ?io 10 d.

Komentaras ras

8 | Visuomenė

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

Rinkėjas kaltas dėl visko Vis dažniau girdime samprotavimų, kad Seimas blogas, o jo nariai netikę. Dar dažniau kalbame, kad visi, kurie bando balotiruotis į Seimą, nesupranta, ko jie nori ir ką jiems ten reikės dirbti.

Vadiname aukščiausiąją Lietuvos politinę valdžią menka ir savanaudiška. Taip ir matau, kaip rinkėjas, racionaliai pasvėręs visus atliktus politikų darbus, išmintingai konstatuoja politinę Seimo negalią. Bet argi taip būna?

Piliečio atėjimas ar neatėjimas į Seimą ir kitus politinius postus priklauso nuo jam atiduotų balsų skaičiaus. Todėl kandidatai, nori to ar ne, priversti agituoti potencialius rinkėjus už save ir deklaruoti savo galimus veiksmus, jei jie laimėtų.

Rinkėjas, kuris pripratęs prie okupacijos metais vyravusios nuostatos, kad lįsti į valdžios reikalus pavojinga, nesusimąsto apie valdžioje esančių žmonių veiksmus bei sprendimus. Tačiau vėliau skausmingai reaguoja tuomet, kai jie būna blogi.

Nors jau išaugo nauja rinkėjų karta, kuri nematė anos okupantų valdžios ir neturi baimių bei atsargumo instinkto, tačiau ir okupacijos metais užaugintas, ir jaunas rinkėjas lieka abejingas politikai bei jos kokybei.

Daugybė žmonių linkę tik su alaus buteliu rankoje žiūrėti televiziją, kurioje vyksta dar vieni tušti šokių, dainų ar niekų darymo šou.

Dėl tokio atsainumo ir neatsakingumo rinkėjas balsuoja ne tiek už savo sąmoningai pasirinktą partiją ar politiką, o, kaip ir televizijos ekrane balsuodamas už niekus tauzijančius šoumenus, renkasi pagal tuo metu užklupusią nuotaiką.

Ir okupacijos metais užaugintas, ir jaunas rinkėjas lieka abejingas politikai ir jos kokybei.

Partijos yra visuomenės interesų atstovės, bet jei visuomenei reikia tik duonos ir linksmybių, jei visuomenė vis mažiau susimąsto apie save, tai ir Seimas bus toks, kaip visuomenė – nesusimąstantis.

Todėl neverta smerkti Seimo ir jo narių (jie mūsų atspindys), jei patys tik norime laimėti milijoną loterijoje ir nieko nedaryti bendram labui. Mes pripratinti parazituoti kitų sąskaita. Ir dar blogiau – visuomenė atprato mąstyti apie save.

Sakote, kad galvojate ir apie save, ir apie niekuo jums nepadedančią valdžią?

Nesutinku – galvodamas žmogus atranda kitus kelius savo interesams realizuoti, o kai žmogus kasdien galvoja tik apie tai, koks jis yra nelaimingas ir kokia bloga valdžia, skriaudžianti jį tokį vargšą, tada jis negalvoja, o tiesiog garsiai aimanuoja ir nieko nedaro.

Ir štai ateina rinkimų diena. Prisiaimanavęs ir jaučiantis savo kosminę skriaudą pilietis gauna šansą atkeršyti tokiai blogai, jam niekuo nepadėjusiai valdžiai, ir renka kitus, ne geresnius, tik jam labiau pataikavusius politikus.

Tada ir išrenkame rėksnius ir tuščiažodžiautojus, kurie greiti pasinaudoti valdžios gėrybėmis, vilioti žaliaakes ar paprasčiausiai tyliai naudotis proga ir gauti savo padidintą algą nepratarus nė žodžio iš Seimo tribūnos.

Arba renkame keršytojus už mūsų ar kitų skausmą, kurie atėję į Seimą visiems duos garo. Ateina ir ištirpsta nevykėlių masėje, nes patys tokie nevykėliai yra. Todėl neverta smerkti politikų, neverta iš jų šaipytis, reikia nors vieną kartą susimąstyti (o tai sunkus ir skausmingas darbas) ir tada nerinksime juokintojų ar gąsdintojų.

Maudynės Švenčiaus ežere.

Kelionė pajūriu.

Vaikų namų globotinių vasara

Pramogų netrūksta, Kartingai, baidarės, laipynių parkai, kelių savaičių stovyklos prie ežerų ar pajūryje, o kai kam ir visa vasara Italijoje bei Prancūzijoje. Tokiu ritmu atostogas leidžia vaikų globos namų auklėtiniai.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Tapo įprasta, kad vaikų namų globotiniai daugiausia visuomenės ir verslo bendruomenės dėmesio sulaukia prieš didžiąsias metų šventes, ypač Kalėdas.

Tuo metu rengiamos labdaros akcijos, aukoti raginantys televizijos projektai, gerumo aukcionai. Vaikų globos namuose su dovanomis apsilanko ir privatūs asmenys – dosniai nusiteikusios šeimos ar kilniam tikslui susibūrusios bičiulių kompanijos.

Sulaukti materialių dovanų visada smagu, tačiau vaikams, augantiems be tėvų rūpesčio, labiau nei daiktų reikia šilumos ir bendravimo.

Savaitraštis „15min“ domisi, kaip 4054 Lietuvos vaikai, augantys globos namuose ir globą teikiančiose įstaigose, leidžia vasarą. Ar žiemą suaktyvėjęs žmonių gerumas neištirpsta kartu su saule ir atostogų sezonu? Ar užtenka tėvų išsižadėtiems vaikams poilsio, pramogų ir vasariškų įspūdžių?

Visas birželis – prie jūros „Turiu pasakyti taip: esame nedideli vaikų namai ir paramą labai jaučiame. Štai ir šiandien du mūsų vaikai karinėje stovykloje, o pati su kitais globotiniais esu prie ežero“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namų direktorė Virginija Violeta Nutautienė.

Jos vadovaujamuose globos namuose auga 40 vaikų nuo 3 iki 18 metų.

Moteris pripažino, kad auklėtinių laisvalaikis labai priklauso nuo globos namų administracijos iniciatyvos, asmeninių ryšių ir įdirbio: „Visada stengiesi, kad tavo vaikus pamatytų ir padėtų.“ V.V.Nutautienė vaikų namams vadovauja 17 metų.

Birželį 25-ias dienas jos globotiniai praleido gintariniame pajūryje. Ten bendrovė „Kauno komprojektas“ vaikams suteikė savo poilsio bazę. „Globos namuose palikome tik vieną

budintį darbuotoją ir išsikraustėme prie jūros – ačiū įmonės kolektyvui ir direktoriui Antanui Veselkai“, – geradario pavardės neužmiršo paminėti V.V.Nutautienė.

Pragyvenimui stovykloje ir transportui buvo panaudoti pinigai iš „Išsipildymo akcijos“ metu suaukotų lėšų. „Samdant autobusą mums vien kelionė atsieina apie 3 tūkst. Lt. Laimei, bendrovės „Kautra“ administracija pritaikė nuolaidą“, – pasidžiaugė pašnekovė.

Globos namuose gyvenančių vaikų pramogos nesibaigs ir rugpjūtį – verslininkų kvietimu jie nemokamai linksminsis nuotykių parke „Tarzanija“. Be to, vaikų dar laukia „Trako stovykla“ Kaltinėnuose. „Leisti auklėtinių į dideles stovyklas, kur susirenka įvairių globos namų vaikai, nenoriu, nes grįžta su labai jau didelėmis patirtimis“, – neslėpė Pagynės vaikų globos namų direktorė.

Pas giminaičius – tik vienas kitas Vaikų laisvalaikis vasarą – globos namų vadovų reikalas. Specialių lėšų poilsiui iš biudžeto neskiriama. Visi sukasi, kaip išmano.

55-ių vaikų poilsis atsieis apie 15 tūkst. Lt.

„Gyvename nedėkingoje vietoje: nei ežero, nei kito vandens telkinio savo apylinkėse neturime“, – apgailestavo Panevėžio rajono vaikų globos namų direktorė Jūratė Pagojienė. Šiuo metu jos auklėtiniai vasaroja stovykloje prie Virvytės upės – Mažeikių ir Akmenės rajonų ribose. Vaikai čia išbuvo visą liepą, o rugpjūčio antrojoje pusėje – išvyka prie jūros. Pinigų kelionei pavyko gauti, savivaldybei pateikus projektą. „Turime rėmėjų, kurie vienai kitai pramogai pasikviečia. Tiesa, jų daugiau mokslo metais nei vasarą, bet važiuojame ir į koncertus, ir į baseiną.

Yra stovyklų, skirtų vaikų talentams ugdyti, bet jos kainuoja brangiau – galėtume išleisti vos kelis vaikus. Turime 42 vietų autobusą, todėl vadovaujamės nuostata, kad jei keliaujam, tai visi“, – pasakojo J.Pagojienė.

Jos vadovaujamoje globos įstaigoje gyvena 62 vaikai. Tik dešimtadalis iš jų vasaras leidžia pas senelius ar kitus artimuosius.

Ir verslininkai atostogauja Tas pačias tendencijas stebi ir Šiaulių vaikų globos namų socialinio darbo organizatorius Kostas Rušinskas. Tačiau jis užtikrino, kad į įsimintinas keliones būtinai paima ir pas giminaičius vasarojančius auklėtinius. „Per vieną privatų fondą Palangoje esame suradę ir už minimalią kainą nuomojamės patalpas, todėl birželį mažiausiai dešimt dienų praleidžiame prie jūros. Be to, kasdien vykstame į dienos stovyklas, juk turime gražių vietovių aplink Šiaulius, pavyzdžiui, Kurtuvėnų regioninį parką. Esame įsitraukę į policijos prevencijos programas, todėl dalyvaujame tinklinio, krepšinio varžybose. Rugpjūtį vaikai savaitę gyvens etnografiniame Dargaičių kaime“, – vardijo K.Rušinskas.

Vadovo pastebėjimu, daugiau pasiūlymų iš verslininkų sulaukiama pavasarį ar rudenį.

Tada vaikai aplanko ir Lietuvos jūrų muziejų, ir privačius mini zoologijos sodus: „Vasarą sulaukiame mažiau dėmesio ir verčiamės patys. Matyt, atostogauja ir verslininkai – jiems ne tas galvoje“.

Visuomenė | 9

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

„Ralio varžybos“.

Smėlio pilių statyba.

Pačių pagamintas maistas – skaniausias.

Pagynės vaikų globos namų nuotr.

nebent – cukraus vatos Daugiau nei 100 globos įstaigų •

Lietuvoje vaikų globos namuose ir globą teikiančiose įstaigose gyvena 4054 vaikai.

•

Laikinoji globa suteikta 1306 vaikams, o nuolatinė – 3116 vaikų.

Didžiausią dalį vaikų sudaro 10–14 metų amžiaus grupė – 1506 vaikai, o mažiausia yra 4–6 metų grupė – 382 vaikai.

•

Kūdikių skaičius iki 3 metų yra 425; 7–9 metų vaikai – 565; 15–17 metų – 1129; 18 ir vyresnių – 578.

•

Lietuvoje iš viso yra 103 vaikų globos įstaigos: 55 savivaldybių vaikų globos namai, 12 savivaldybių vaikų globos grupių, 7 valstybiniai vaikų globos namai, 20 nevalstybinių vaikų globos namų, 4 socialinės globos namai vaikams su negalia, 5 kūdikių globos namai.

•

2011 m. pradžioje 26 savivaldybėse veikė 47 šeimynos ir jos globojo 371 pamestinuką. 2010 m. pradžioje šeimynose buvo globojami 303 vaikai.

Širdagraužis dėl cukraus vatos Trakų rajono Lentvario vaikų globos namų direktorė Vilma Ramanauskienė tikino dedanti visas pastangas, kad užtikrintų visavertį auklėtinių poilsį: „Pernai nelabai pavyko, o šiemet viskas puiku. Didžioji dalis mūsų vaikų ilsisi Lietuvos vaikų fondo stovykloje Palangoje, po to stovyklaus Šventojoje.“ Stovyklų programoje – žaidimai, varžybos, naktiniai žygiai. „Turime ir krepšinio aikštelę, prieš kelias dienas piešėme ant akmenų. Džiaugiamės, kad galėjome išvykti prie jūros, kad vaikai nelieka ant asfalto“, – sakė moteris. Širdį jai skauda tik dėl to, kad vaikai negali pasilepinti gatvėje kepamais vafliais su šokoladu ar cukraus vata: „Buhalteriškai pateisinti šių išlaidų nėra kaip, o vaikų kišenpinigių gardėsiams nepakanka. Tos pinigų sumos – juokingos.“ Kvietimu išbandyti jėgas pramogų parke „Tarzanija“ Lentvario vaikų globos namai

nepasinaudojo – Alytus per toli. Užtat linksminosi Anupriškėse įsikūrusiame poilsio ir pramogų parke „TonyResort“. Vieną kartą nemokamai, antrą – su nuolaida. „Nuolaidą gavome ir Aukštadvario kartodrome“, – su pasididžiavimu ištarė V.Ramanauskienė, vadovaujanti globos namas, kuriuose gyvena 57 vaikai.

Pavasarį – į Egiptą ar Turkiją Vaikų laisvalaikį globos namai organizuoja ne iš savivaldybės ar kurios nors ministerijos papildomai skirtų, o iš rėmėjų, 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio surinktų lėšų. Šiek tiek sutaupoma ir iš tikslinių valstybės dotacijų.

Didesnio rėmėjų dėmesio globos namai sulaukia prieš Kalėdas, tačiau dažniausiai tai – vienadienė parama. Todėl labai vertinami nuolatiniai partneriai. „Jau ne vienus metus draugaujame su „L‘Oréal“. Bendrovė kiekvienam vaikui paruošia gimtadienio dovaną, birželio pradžioje surengėme pikniką. Vienas privatus asmuo su mumis – jau ketvirti metai. Jis nori padovanoti vaikams įspūdžių, todėl kasmet pavasarį 20 vaikų nuskraidina į Egiptą ar Turkiją. Įdegę jie būna dar iki vasaros“, – šyptelėjo V.Ramanauskienė ir prisiminė, kad šiemet auklėtiniai vasarojo dar ir stovykloje „Merkurijus“, Prienų rajone. „Mūsų vaikai irgi nesėdi mieste. Prie jūros nebuvome, bet ilsėjomės jau trijose stovyklose. Be to, plaukėme baidarėmis.

Duok, Dieve, visiems tiek keliauti“, – gyrėsi Vilniaus 1-ųjų vaikų globos namų, kuriuose gyvena 60 auklėtinių, direktorė Danutė Putrimienė. „Mes irgi su kolegomis kalbėjome, kad vidutinės lietuvių šeimos vaikai vasarą tikrai negauna tiek pramogų, kiek mūsiškiai.

Bet ar tai atstoja motinos ir tėvo meilę?“ – retoriškai klausė V.Ramanauskienė.

Namie – nebent per lietų „Šiemet labai daug keliaujame po Lietuvą: lankėmės Vilniuje, Molėtuose, rytoj važiuosime į Nidą. Be to, jau dalyvavome trijose stovyklose: „Rūgpienių kaime“, Plateliuose ir Skuodo rajone. Viešėjome Šaltojo karo muziejuje, jodinėjome žirgais“, – neatsikvėpdama vardijo Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė Regina Milašienė.

Vienadienių išvykų prie jūros, karjerų ar ežerų, dviračių žygių į Smiltynę ji net neskaičiuoja: „Nėra dienos, kad visi būtume

V.Ramanauskienė: „Vienas privatus asmuo kasmet pavasarį 20 vaikų nuskraidina į Egiptą ar Turkiją. Įdegę jie būna dar iki vasaros.“ namuose, nebent labai lietinga.“ 55-ių vaikų vasaros poilsis, R.Milašienės skaičiavimais, atsieis apie 15 tūkst. Lt. Tik maža šios sumos dalis skiriama iš globos namų biudžeto, visa kita – rėmėjų indėlis.

Italų ir prancūzų šeimų nariai Alytaus valstybinių vaikų globos namų direktorius Romutis Žebuolis be užuolankų konstatavo: „visai gerai sukamės.“ Ir prabilo skaičių kalba: iš 150 įstaigoje gyvenančių vaikų 35 vasarą leidžia Italijoje ir Prancūzijoje. Namo jie grįš tik rugsėjo 2-ąją. „Tai – mūsų globos namų projektas su užsienio visuomeninėmis organizacijomis.

Pagrindinis tikslas – ugdyti gyvenimo šeimoje įgūdžius. Vaikai pamato, kaip žmonės

gyvena, kokia jų buitis, kultūra, praplečia akiratį, pailsi, kai kurie gauna medicininę priežiūrą“, – pasakojo 26 metus įstaigai vadovaujantis R.Žebuolis.

Prancūzų šeimose jo auklėtiniai pirmą kartą apsigyveno 1995 m. vasarą. Projektas su italais pradėtas prieš penkerius metus.

Vasaros stovykloms Alytaus valstybiniai vaikų globos namai šiemet skirs net 73 tūkst. Lt. „Tai labai daug, – pasigyrė direktorius. – Kiekviena savivaldybė moka pinigus už vaikus, tiesiog reikia juos racionaliai panaudoti. Kas gali būti geriau už vasaros poilsį!“ Kiekvienas įstaigos globotinis 21 vasaros dieną praleis pajūryje. Be trijų stovyklų prie jūros, viena suplanuota Vievyje ir dar trys „Merkurijuje“, netoli Prienų. „Aišku, kad turime rėmėjų. Šiemet 16 vaikų 10 dienų ilsėjosi Burokaraistyje prie Varėnos“, – sakė R.Žebuolis.

Prieš pusmetį patvirtinta nauja leidimų globotiniams svečiuotis pas fizinius asmenis tvarka, anot jo, turi ir privalumų, ir trūkumų. „Anksčiau leidimus išduodavome patys ir sėdėdavome kaip ant adatų: iš kur žinoti, ar gali pasitikėti tuo žmogumi, juk visko būna... Dabar reikia pasirašyti sutartis: procesas ilgesnis, bet, jei žmogus tikrai nori rūpintis vaiku, tai jam nebus kliūtis“, – įsitikinęs R.Žebuolis.

10 | Profilis

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Davė per mažai?

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

48 metų verslininkas T.Karosas garsėja ne tik naujų verslų kūrimu, bet ir spalvinga biografija. Likimo ironija – kadaise prokuratūros tardytoju dirbęs vyras pats atsidūrė teisėsaugos akiratyje.

Rugpjūčio 2-ąją Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai sulaikė „Čili Holdings“ vadovą ir jo vadovaujamos bendrovės finansininką už tai, kad jie neva siūlė bankroto administratoriui 30 tūkst. Lt kyšį ir per kelis kartus šiuos pinigus perdavė už pastarojo neteisėtą veikimą sulaikytųjų asmenų bendrovių naudai.

Pareigūnai neskelbė bankrutuojančios bendrovės pavadinimo.

Po gynybos – puolimas Po paros T.Karosas paleistas už 50 tūkst.

Lt užstatą. Verslininkas iš šio įvykio padarė dramą – vos išėjęs iš areštinės pradėjo žurnalistams skųstis baisiomis areštinės

sąlygomis: baisu, nešvaru, neremontuota, geriamas vanduo – tik iš čiaupo.

T.Karosas gynėsi, kad yra nekaltas. Neva nusikaltimą įvykdė ir 30 tūkst. Lt iš kažkur gavo bei bankroto administratoriui davė jo įmonės darbuotojas. Apie tai patyręs verslo ryklys neva nieko nežinojo.

Netrukus T.Karosas perėjo į puolimą.

Duodamas interviu „Verslo žinioms“, jis pareiškė, kad jo sulaikymas buvo provokacija, suklaidinusi STT pareigūnus. Įvardyti galimus šio įvykio kaltininkus verslininkas ketino „pasibaigus visai šitai nesąmonei“ ir perspėjo, kad „Lietuvoje jau veikia legalus organizuotas nusikalstamas įmonių bankroto administravimo „verslas“.

Tačiau atsakyti į savaitraščio „15min“ klausimus T.Karosas kelias dienas nerado laiko, nors per savo koordinatorę Eveliną Gliosaitę vis žadėjo tai padaryti. Pastaroji kartojo, kad vadovas – susirinkime arba išvykęs. Toks užsiėmęs, kad pokalbiui neturi net penkių minučių.

Tas pats T.Karosas prieš ketverius metus buvo viešai pareiškęs, kad už kyšininkavimą įkliūna tie, kurie duoda per mažai: „Korupcija išaugo, įgavo mastą – tarybiniais ir postsovietiniais laikais už tradicinį butelį arba kitokį kyšelį išmeta už durų arba priduoda kaip kyšininką. Visi matote, kas darosi ir koks mastas. Baisu.“

Tado Karoso gyvenimo kelias – nuo kėde banditą teisme sutramdžiusio tardytojo iki skandalisto ir areštanto

Vos išėjęs iš areštinės T.Karosas pradėjo skųstis baisiomis jos sąlygomis.

J.Kalinsko. nuotr.

Banditą tramdė kėde T.Karosas prieš 48 metus gimė Vilniuje. Mirus tėvui jį su broliu augino mama gydytoja. Vyras baigė Teisės fakultetą ir po studijų Vilniaus prokuratūroje įsidarbino tardytoju.

Jo kompetencija buvo sunkūs nusikaltimai: nužudymai, išžaginimai, policininkų padaryti nusikaltimai ir kyšiai. Įsimintiniausiu darbo prokuratūroje įvykiu jis „Verslo žinioms“ 2008-aisiais yra

pavadinęs banditų tramdymą ir tai traktavo kaip vyriškumo mokyklą. „Teisme teisiami rimti to meto banditai, – pasakojo T.Karosas. – Aš palaikau valstybinį kaltinimą. Vienu metu plėšikai, atsisegę antrankius, iššoko iš to gardo ir bando bėgti iš teismo salės. Viskas vyksta žaibiškai ir kaip prasidėjo staiga, taip ir baigiasi – stoviu su kėdės atramos nuolaužomis rankose, o pagrindinis plėšikas guli išjungtas. Visi, taip pat

Užsk. Nr. 305971

Profilis | 11

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Dar viena bėda – tarakonai Vos spėjusį išeiti iš areštinės T.Karosą pasiekė dar viena nemaloni žinia – rugpjūčio 7-ąją Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu buvo laikinai sustabdyta restorano „Čili kaimas“ Klaipėdos „Akropolyje“ veikla.

Patikrinimo metu restorano bare lakstė tarakonai, tvyrojo nešvara. „Čili“ išplatintame pranešime buvo teigiama, kad tai pirmas toks atvejis bendrovės istorijoje. Praėjusį trečiadienį restorano veikla buvo atnaujinta.

Suspendavo veiklą Verslo ir vakarėlių liūtui T.Karosui – kaltinimai kyšio davimu. „15min“ arch. nuotr.

ir aš, švelniai nustebę.“ Po daugiau nei penkerių metų T.Karosui atsibodo toks darbas, todėl nusprendė pasinerti į verslo pasaulį.

Jam tuomet buvo 28-eri.

Naujų verslų steigėjas Savo pastarųjų dvidešimties metų darbą T.Karosas yra apibūdinęs kaip „naujų verslų steigimą“. Jam teko dalyvauti steigiant maisto, ūkinių prekių parduotuves, organizuojant tų kategorijų prekių importą. Jis yra dirbęs ir saugos versle – įsteigęs UAB „Gelvora“, kurią vėliau sėkmingai pardavė žinomai saugos tarnybai „Falck Security“.

1994 m. T.Karosas įkūrė didžiausią Baltijos šalyse restoranų tinklą „Čili Holdings“.

Bet ir tuo neapsiribojo: prieš vienuolika metų įsteigė bendrovę „LTk Capital“, valdančią „Čili Holdings“, el. parduotuves „Pigu.lt“, „220.lv“, „Amazingsales.com“, didmeninę kosmetikos ir parfumerijos prekybos įmonę „Kruzas Nordic Cosmetics Distribution“, SPA centrų ir masažo salonų tinklą „East Island“.

Negražios turto ir akcijų dalybos T.Karosas kartu su verslininku Dariumi Mockumi bei trečiuoju akcininku praėjusio šimtmečio pabaigoje valdė bendrovę „Minvista“. Jai priklausė „Sarma“, viešbutis ir restoranas Palangoje „Šachmatinė“, parduotuvė „Vilniaus ridikas“, „Mineraliniai vandenys“, „Trojina“ ir t.t. Anot T.Karoso pareiškimų, formalioji bendro turto valdymo pusė buvo patikėta D.Mockui. 2000-aisiais, atėjus laikui dalytis turtą, paaiškėjo, kad už tai atsakingas D.Mockus. T.Karosui neva atiteko tai, ko nereikėjo D.Mockui.

Turto ir akcijų dalybų karas truko aštuonis mėnesius. Visos T.Karoso „Minvistos“ akcijos – 29,5 proc. – perėjo D.Mockui. Mainais T.Karosui atiteko „Sarmos“ kontrolinis akcijų paketas, „Šachmatinė“, „Vilniaus ridikas“ ir keletas kitų nekilnojamojo turto objektų.

Paslaptinga bendražygio mirtis T.Karosas su D.Mockumi tais pačiais metais buvo įsivėlę ir į kitą skandalą – netikėtai mirė kartu su jais dirbęs verslininkas Arvydas Grigas.

2000 m. sausio 20-osios rytą A.Grigas atsikėlęs nuėjo į vonią praustis ir krito negyvas.

Pareigūnai puolė tirti mįslingas jo mirties aplinkybes. Po mėnesio buvo gautos ekspertų išvados: A.Grigas mirė dėl apsinuodijimo etilenglikoliu. Tai – pagrindinė automobilių aušinimo skysčio dalis. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl įtariamo apnuodijimo.

Minėti verslininkai buvo apklausti.

Galiausiai buvo nuspręsta ekshumuoti A.Grigo palaikus ir nunuodijimo versija buvo paneigta. Išvada: verslininkas mirė sava mirtimi. Tačiau tuo patikėjo ne visi.

Baustas ir muštas Viena didžiausių pasaulio komunikacijos bendrovių „Weber Shandwick“ ištyrė, kad beveik du trečdalius įmonės rinkos vertės lemia vadovo reputacija ir net pusė bendros įmonės reputacijos priklauso nuo vadovo reputacijos. Gera reputacija – ilgas procesas, kuriamas visą gyvenimą, tačiau lengvai sugadinamas. O T.Karosą didesni ar mažesni skandalai lydi nuolat. Šių metų pavasarį T.Karosas papiktino kaimynus, ant Vilniaus Žirgo gatvėje esančio daugiaaukščio namo stogo savavališkai įsirengęs baseiną. Kad kaimynai nesiskųs-

Savo pastarųjų dvidešimties metų darbą T.Karosas yra apibūdinęs kaip „naujų verslų steigimą“. tų, verslininkas pasiūlė ant to paties stogo jiems įrengti prabangią oranžeriją. Bet skundai vis tiek nesibaigė.

Praėjusių metų pavasarį sostinės Antakalnio gatvėje verslininkas įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, o sustabdytas policijos nesutiko leisti patikrinti blaivumo. Jam buvo uždrausta pustrečių metų vairuoti, taip pat buvo paskirta 2 500 Lt bauda. Verslininkas bandė įrodyti savo nekaltumą, teigė, kad automobilį vairavo jo draugė, tačiau pastaroji neatvyko nė į vieną teismo posėdį, todėl apeliacinis T.Karoso skundas buvo atmestas.

2006-ųjų birželio naktį verslininkas buvo žiauriai sumuštas šalia jam priklausančio viešbučio ir restorano „Šachmatinė“.

T.Karosas pateko į Klaipėdos miesto ligoninės reanimaciją.

Gyvenimo moterys T.Karosas garsus ir draugystėmis su moterimis. Verslininkas buvo sukūręs šeimą, užaugino du vaikus. Vėliau devynerius metus artimai bendravo su žinoma rinkodaros specialiste, buvusia TV laidų vedėja Jūrate Bitinaite. 2009 m. vasarą, per 30-ąjį moters

gimtadienį, Niujorke verslininkas jai pasipiršo, tačiau jau 2010 m. pavasarį artimi ryšiai su J.Bitinaite nutrūko.

Po jos T.Karosas rado dvidešimčia metų jaunesnę draugę, dabartinę sužadėtinę, Indrę Kuklytę. Šių metų gegužės 3-ąją pora neteko sūnaus, gimusio vos prieš tris savaites.

Vaikui buvo diagnozuota širdies yda.

T.Karosas tai pavadino vienu sunkiausių išbandymų savo gyvenime.

Rugpjūčio 8 d., trečiadienį, T.Karosas suspendavo savo veiklą visose įmonėse, kuriose jis ėjo pareigas ar buvo jų valdybose, tarp jų – ir „Čili Holdings“. „Bet kokie teiginiai ir interpretacijos, kuriose teigiama, jog minimuose įvykiuose veikiau kaip „Čili Holdings“ valdybos pirmininkas, yra neteisingi ir neatitinka tikrovės, – išplatintame pranešime teigė T.Karosas. – Kaip pilietis ir mokesčių mokėtojas, turiu teisę žinoti – ar tai buvo nesusipratimas, ar kažkieno sąmoninga veikla ir suplanuota provokacija.

Noriu patikinti, jog dėsim visas pastangas tam, kad kuo greičiau būtų išaiškinta tiesa.“

12 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Evangelikų liuteronų Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės vadovas Jurgis Aušra:

„Amžiaus statybų nebus“ Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt

Simbolinis žingsnis kilnaus tikslo link – Klaipėdos gimtadienio dieną, rugpjūčio 1-ąją, pašventintas per karą nuo žemės paviršiaus nušluotos evangelikų liuteronų Šv.Jono bažnyčios kertinis akmuo. Kada nuo simbolių bus pereita prie statybų? Šiuo metu buvusią Šv. Jono bažnyčios vietą, Turgaus gatvėje, žymi gyvatvorė. Toje vietoje, kur dabar siūbuoja eglės, anksčiau buvo altorius. Stendas primena klaipėdiečiams, kaip atrodė senoji bažnyčia, netoliese užkasta kapsulė su laišku ateities kartoms.

– Kada Turgaus gatvėje pagaliau užvirs statybos? – savaitraštis „15min“ paklausė bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės vadovo Jurgio Aušros ir Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenės kunigo Reinholdo Moro.

– J.Aušra (J.A.): Džiaukimės tuo, ką padarėme. Kertinis akmuo – tai įamžinimas, prisiminimas apie tai, kas čia buvo ir kas

– Kun. R.M.: Mes jų neturime. Gali būti, kad jos kur nors užsienyje. Bet nemanau, kad paveikslai galėjo išlikti po gaisro. Kareiviai rado bažnyčią sudegusią, tačiau Kristaus skulptūra išliko sveika. Nežinia, kur ji pateko.

Manau, kad ir bažnytiniai indai galėjo išlikti. Galbūt baigdami bažnyčios statybas kreipsimės į žmones. Gal atsitiks taip, kaip Gargžduose, kur atstačius bažnyčią atsirado žmogus, ilgus metus senuosius varpus saugojęs po šiaudais.

Kertinį bažnyčios akmenį šventino kunigas R.Moras.

A.Kripaitės nuotr.

– Daug metų kalbėta apie būtinybę atstatyti šią bažnyčią. Vokietijoje gyvenantys žmonės buvo pasirengę tas statybas finansuoti. Kodėl viskas įstrigo?

– J. A.: Gal tokių klausimų šiandien nebeužduokime. Yra kaip yra. Jei pradėsime žiūrėti, kas ko nepadarė, tai jau bus kiršinimas. Galvokime apie tai, kas dar tik bus.

– Istoriniai dokumentai rodo, kad 1925 metais 94 proc. Klaipėdos gyventojų buvo evangelikai liuteronai. Kiek šiuo metu jūsų bažnyčioje yra parapijiečių?

– Kun. R.M.: Sunku suskaičiuoti, mat yra vieni aktyvūs, kiti – ne. Iki karo evangelikai mieste dominavo, veikė penkios ar šešios bažnyčios, kitų bendruomenių – vos po vieną. Dabar priešingai. Parapijai priklauso kiek daugiau nei 300 narių.

– Kertinio akmens pašventinimo ceremonijoje dalyvavo ir vadinamieji memelenderiai – žmonės, kadaise gyvenę Klaipėdoje, bet turėję palikti šį kraštą. Vienų tėvai čia tuokėsi, kiti patys čia buvo krikštijami. Ar jie prisideda prie bažnyčios atstatymo?

– Kun. R.M.: Kol kas dar sunku pasakyti – pamatysime ateityje, ar paramos sulauksime.

J.Aušra: „Jei pradėsime žiūrėti, kas ko nepadarė, tai jau bus kiršinimas.

Galvokime apie tai, kas dar tik bus.“ bus. Turime leidimą statyti bažnyčią, bokštui bus rengiamas atskiras projektas, dėl jo statybų rengiama atskira sutartis. Šie du objektai tarsi atskirti.

Bokšte ketinama įrengti apžvalgos aikštelę, liftą, galbūt čia galėtų būti turizmo informacijos centras. Dar sudėtinga pasakyti, kokio jis būtų aukščio. Senosios bažnyčios bokštas buvo aukščiausias statinys mieste ir siekė 75 metrus. Atstatomos bažnyčios bokštas būtų artimas klaipėdietiškam architektūros stiliui.

– Kunigas R.Moras (kun. R.M.): Paveldosaugininkai nepritarė vilnietės architektės Elenos Nijolės Bučkutės pateiktam bokšto projektui. Teigta, kad jis neprimena senojo, yra ne klaipėdietiško stiliaus. Todėl nuspręsta atskirti bažnyčios ir bokšto statybas.

– Klaipėdoje turime skaudžių pavyzdžių – katalikų Šv. Juozapo Darbininko ir Šv. Kazimiero bažnyčias. Jų gigantiškos statybos užsitęsė ir vis nebaigiamos.

– Kun. R.M.: Mes ir parapijiečiams esame pasakę, kad nestatysime tol, kol nebus pinigų, kad išvengtume tokio likimo. Taip pasakėme ir savivaldybei. Jeigu čia būtų ne senamiestis, o atokesnė vieta – niekas tokios bažnyčios neprojektuotų.

Bažnyčia yra ta vieta, kur susirenkama pabendrauti, pabūti, o ne didžiulis aukštas bokštas ir masyvūs pastatai, kuriuos reikia išlaikyti, šildyti. Bendruomenei tai visai nereikalinga. Kadangi statome istorinėje miesto vietoje, todėl procesas ir užsitęsė, nes kiekvieną detalę reikia derinti – pastatas tai per žemas, tai per aukštas. Senamiestyje

Kaip paremti statybas Pinigines aukas (įvairia valiuta) galima siųsti pavedimu į Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos sąskaitą (kodas Nr. 191827719): LT747044 0600 0651 1152, SEB bankas, SWIFT CBVILT2X, pažymint, kad auka –Šv. Jono bažnyčiai atstatyti.

yra daugiau reikalavimų, taisyklių.

– J.A.: Klaipėdiečiai tikriausiai irgi nėra suinteresuoti, kad miesto centras būtų užvertas ir čia vyktų amžiaus statybos, kranai ir bokštai stovėtų. Sieksime, kad ši bažnyčia, kaip ir Nidos bei Juodkrantės, būtų atvira žmonėms, čia vyktų koncertai, renginiai.

Tai tarsi atminimo bažnyčia – to, kas buvo ir to, kas bus.

– Bažnyčia per karą buvo nušluota nuo žemės. Ar yra išlikę kokių materialių vertybių iš jos?

– Ar ir senoji bažnyčia buvo statoma miestiečių lėšomis? O gal prisidėjo tuometinė valdžia?

– Kun. R.M.: Tik miestiečių. Tai buvo jų bažnyčia, jie čia lankėsi. Bažnyčia buvo statoma turtingų žmonių. Dabar turtingi žmonės mieliau remia dailiausių užpakaliukų konkursus.

O tuomet buvo statomos bažnyčios. Turtingam žmogui tai buvo prestižo reikalas.

– J.A.: Ketiname kreiptis ir į Vyriausybę. Taip, kaip grąžinamas žydų turtas, atstatomos katalikų bažnyčios, manome, ir liuteronai turi teisę pretenduoti į paramą.

Sieksime, kad Vyriausybė taip pat remtų ir mažąsias bendruomenes.

Klaipėda – tai Lietuvos vartai į pasaulį. Tad puoškime, dabinkime tuos vartus, kelkime dvasingumą ir čia.

Mada | 17

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Kuo ryškesni batai, tuo greitesnis bėgikas?

U.Boltas (dešinėje) taip nepasakytų. „Reuters“ nuotr.

Ryškūs batai dera prie medalių?

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Jie tokie ryškūs, kad nepastebėti neįmanoma.

Ypač ant raudonos Londono žaidynių stadiono dangos.

Vieni mano, kad jie neša sėkmę, kiti – kad tai paskutinis mados klyksmas.

Sporto – ir ne tik – pasaulį užvaldė spalvingų sportinių batelių manija.

Citrininė, žalia, geltona, salotinė – kokių tik apibūdinimų nesulaukia ši spalva. Vieniems ji rėžia akį ir asocijuojasi su prastu – turginiu, kičiniu – skoniu, kitiems tai atrodo puikus būdas išsiskirti. Kaip bebūtų, dauguma Londono olimpiniame stadione susigrūmusių atletų avi būtent tokius batelius.

U.Boltas renkasi baltą spalvą „V.Aleknos tik batų padai buvo ryškūs, užtat jis ir nelaimėjo medalio“, – šypsodamasi konstatavo viena kolegė. Tuo tarpu jo varžovai – aukso medalį pelnęs vokietis Robertas Hartingas ir bronzą iš V.Aleknos nugvelbęs estas Gerdas Kanteris – avėjo iš tolo šviečiančius ryškius batelius. Lietuvė sprinterė Laura Grinčikaitė Londono olimpiadoje bėgimo takeliu taip pat skriejo su salotinės spalvos bateliais, tačiau liko septyniolikta.

Greičiausias planetos vyras Usainas Boltas finišą pirmasis kirto avėdamas baltus batelius. Iš paskos su salotinės spalvos bateliais lėkę Ryanas Bailey ir Churandy Martina pasidalijo penkta šešta vietomis.

Taigi sportinė sėkmė nuo batelių spalvos

R.Rimšelienė: „Beje, salotinė spalva labai dera su violetine, o olimpinių medalių juostelės, kiek domėjausi, neatsitiktinai būtent violetinės.“ nepriklauso. Ką tuomet reiškia ši ryški spalva ir kodėl ji taip išpopuliarėjo? Švyti ant raudonos dangos Ant šviesiai žalios spalvos batelių, kuriuos avi Londono olimpiadoje dalyvaujantys atletai, dažniausiai yra garsus prekių ženklas „Nike“.

Nustatyta, kad iš vaivorykštės spalvų spektro žmogaus akis labiausiai pastebi žalią ir geltoną. Taigi „Nike“ išleido „Volt“ vadinamus kedus, kurie ant raudonos stadiono dangos gerai matomi ir tai prekių ženklui daro didelę reklamą. Net jeigu tokius batelius avi dauguma sportininkų, ši spalva vis tiek itin pastebima.

Iš kitos pusės, ryški avalynė leidžia geriau pastebėti sportininkų daromas klaidas. Pavyzdžiui, ar atletas neužmynė ant kokios linijos arba kada ją pasiekė. Į visa tai galima žvelgti ir per spalvų reikšmių prizmę: žalia simbolizuoja jaunystę, sveikatą, atsinaujinimą, gyvastį, viltį, laisvę. Tai, ko reikia geram sportininkui.

Priderino prie medalių juostelių Batų dizainerė Rūta Rimšelienė pasakojo, kad garsiai kompanijai išleidus naują sportinių batelių liniją, paprastai siekiama ją

Disko metikas V.Alekna taip pat pakluso madai, tiesa, ryškūs buvo tik jo sportinių batų padai. „Reuters“ nuotr.

išskirti ne tik patobulintomis ar naujomis techninėmis savybėmis, bet ir neįprasta spalva. „Šių metų mados tendencija – švelni obuolio spalva, kuri yra ir olimpinių žaidynių išskirtinumas. Beje, ši spalva labai dera su violetine, o olimpinių medalių juostelės, kiek domėjausi, neatsitiktinai būtent violetinės,“ – pasakojo dizainerė.

Pati dizainerė labiausiai susižavėjo ne šviesiai žaliais, bet JAV krepšinio rinktinės bateliais, ant kurių buvo pavaizduota vėliava ir sparnai.

Veržiasi į kasdienę madą Ne tik lengvaatlečiai, bet ir krepšininkai, futbolininkai pastaruoju metu pamėgę ryškiaspalvius batelius. Kai kurie renkasi geltoną, raudoną, žalią, mėlyną spalvas arba apsiauna skirtingos spalvos batais.

Tokia spalvų gama iš sporto aikštelės po truputį persikelia ir į gatves – žmonės bando spėti kartu su pasauliu, kurio matomiausi

atstovai – garsūs sportininkai. R.Rimšelienė tikino, kad sportinės avalynės dizaineriai dažnai pateikia drąsias, netikėtas vizijas, tik ne visos jos būna įgyvendinamos. „Jie siūlo įvairiausių naujų galimų idėjų: sportinius batus, atrodančius kaip traktoriai, drakonai, su lemputėmis ir su kitokiais netikėtais atributais. Tačiau iš jau įgyvendintų idėjų pastebėjau, kad vyrų sportinės avalynės madoje įsigalėjo daug spalvų, pavyzdžiui, labai populiarus oranžinės ir mėlynos derinys. Teko matyti ir fuksijos (šviesiai rožinės) spalvos vyriškų kedų. Arba su žvaigždutėmis. O žali ar geltoni sportiniai bateliai labiausiai išpopuliarėjo pastaruoju metu. Populiarūs ir neryškūs bateliai – balti, pilki, bet jų padai būna oranžiniai, raudoni“, – pasakojo dizainerė.

Populiauriausia sportinės avalynės ir aprangos spalva Lietuvoje, be abejonės, – žalia. „Ji asocijuojasi su mūsų identitetu, su mūsų tauta“, – šypsojosi batų kūrėja.

18 | Sveikata

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Diagnozė: mirtinai storas Sunkiasvorio iš Vaiguviškių R.Onusaičio pasiekimai – atsistoja pats, miega atsigulęs

Rolandas Onusaitis pretenduoja į storiausio lietuvio titulą.

Neseniai jis balansavo ant gyvenimo ir mirties ribos, todėl pasiryžo skrandžio mažinimo operacijai. Vyras dabar džiaugiasi jau galintis nusikirpti kojų nagus, pargriuvęs atsikelti ir miegoti ne sėdomis.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Praėjusį rudenį Šakių rajono, Vaiguviškių kaimo, gyventojas svėrė 301 kg. Prof. Gintautas Brimas jam tiesiai šviesiai pasakė: nenumetęs svorio mirsi. Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė – 74–75 metai, o tokių stambių – perpus trumpesnė. Rolandui tuo metu buvo 38-eri.

Sulieknėti savo jėgomis vyras nebeįstengė, pinigų operacijai neturėjo, todėl kreipėsi į televiziją ir geri žmonės jam paaukojo kelis tūkstančius litų. Spalio 18-ąją ant Rolando skrandžio buvo užmautas jo tūrį mažinantis žiedas ir vyro gyvenimas pasikeitė. „Sveikata dabar – puiki“ Rolandas teigia, kad jo sveikata dabar, palyginti su praėjusiu rudeniu, – puiki: „Nuo žemės ir centą galiu pakelti, ir tabletę nukritusią, ir kojų nagus nusikarpau, ir užpakalį

pats nusiplaunu. Papai nukrito žemyn kaip senos tešmenės bobos, pilvas žemyn slysta, šikšnosparnių sparneliai atsiradę jau, pagurklis kaip stumbro.“ Dar pernai Rolandas miegodavo sėdėdamas. Labiausiai bijodavo

paslysti ir parkristi - be pagalbos pats neatsikeldavo. Dabar vyras džiaugiasi savo pasiekimais: „Dukra buvo išplovusi grindis, ėjau basas, kaip slydau ant linoleumo, kaip dėjausi ant pilvo visu svoriu. Subėgo visa šeimyna, o aš pats atsistojau.“ Vyras sveriasi kartą per mėnesį pas pažįstamą ūkininką, nes svarstyklių, atlaikančių tokį svorį, neturi. Kad lieknėja, jis supranta ne tik iš svarstyklių rodmenų, bet ir iš laisvėjančių drabužių.

301 kg svėręs R.Onusaitis per devynis mėnesius palengvėjo 40-čia kg. „Valsčiaus“ laikraščio nuotr.

Atsikratė 40 kilogramų Po operacijos buvo prognozuota, kad per metus R.Onusaitis numes 100–120 kg, tačiau per devynis mėnesius vyras palengvėjo tik 40 kg. „Pasirodo, nėra taip paprasta, kaip atrodo“, – atsiduso sunkiasvoris.

Kad svoris kristų sparčiau, skrandžio žiedą reikia kas kelis mėnesius paveržti – taip dar labiau sumažinamas skrandžio tūris. Rolandui žiedas buvo paveržtas jau tris kartus. „Per 39-erius metus tas antsvoris jau tikrai pripjovė“, – prisipažįsta vyras. Per savo keturiasdešimtąjį jubiliejų jis norėtų sverti bent jau 200 kg, o vėliau – 150 kg, t.y. perpus mažiau, nei svėrė prieš operaciją.

Stambus nuo gimimo Iki skrandžio mažinimo operacijos R.Onusaitis ne kartą dėl nutukimo gulėjo ligoninėje, laikėsi įvairių dietų. Jo tukimo priežasties gydytojai pradėjo ieškoti, kai Rolandas dar buvo šešerių metų: „Seniau gi niekas dietų netaikydavo. Pasako: nevalgyk mėsos, bulvių, burokų, duonos.

Tai ką valgyti?“ Kodėl jis pradėjo taip tukti, iki šiol neaišku. Motina pasakojo, kad jau gimdymo namuose naujagimis niekaip nepasisotindavo. Sulaukęs aštuonerių Rolandas svėrė 70 kg.

Sveikata | 19

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Labiau tunka vyrai

Daiva Pipiraitė, gydytojadietologė

„Fiziniu aktyvumu visų svorio problemų išspręsti neįmanoma – būtina sutvarkyti ir maisto racioną.

Ne vien tik fizinio aktyvumo stoka, bet jo ir netinkamo maitinimosi junginys sąlygoja daugelio ligų atsiradimą, o tos ligos gali būti mirtinos. Viena dažniausiai pasitaikančių ligų – nutukimas.

2010-aisiais atliktas „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas“ atskleidė, kad Lietuvoje nuo 1994 iki 2010 m. antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc.

Tuo metu tarp moterų situacija nepasikeitė: 2010 m. antsvoris nustatytas pusei, o nutukimas – penktadaliui moterų.“

Prie spartaus tukimo prisidėjo ir užklupusi dramblialigė. Dėl šios ligos Rolandas tapo nejudrus, nes nuolat skaudėdavo ištinusias kojas, jis negalėdavo paeiti. Svoris augo tiesiog valandomis.

Pusryčiams – 5 šaukštai bulvių Rolandui tuo metu atrodė, kad valgo nedaug, tačiau po operacijos pamatė, kad to, ką suvalgydavo vienu prisėdimu, dabar užtenka visai dienai.

Vyras valgo viską, ką ir jo šeima, tik nebe iš 1,5 litro dubens, o iš normalių indų. Pavyzdžiui, pusryčiams žmona Kristina išvirė šviežių bulvių su krapais ir grietine.

Rolandas šio patiekalo suvalgė 4 ar 5 šaukštus ir užsigėrė puodeliu pieno – tiek jam dabar tetelpa.

Maistą vyras stengiasi gerai sukramtyti, o valgydamas neužsiima jokia kita veikla, pavyzdžiui, TV žiūrėjimu ar laikraščio skaitymu. Rolandas supranta: norint numesti svorio, reikia keisti įpročius – mažiau valgyti ir daugiau judėti.

Svajoja važinėti dviračiu Sunkiasvoris planuoja nusipirkti geras padangas, pasigaminti tvirtus ratus ir bandyti važiuoti dviračiu. Dar jis ketina atsivežti iš netoliese gyvenančios sesers treniruoklį – bėgimo takelį, ir, kai tik turės laisvą minutę, stoti ant jo. Ne bėgti, tik žingsniuoti.

Stambus vyras žino, kad jam reikia kuo daugiau judėti, todėl stengiasi iš paskutiniųjų, tačiau nuo didelio svorio nuolat skauda kojas, strėnas. „Paeini – pastovi.

Arba nors porai minučių turi prisėsti. Pasėdi, tada vėl gali vaikščioti 5–10 minučių.“, – apie dabartines fizines galimybes pasakoja Rolandas.

Dar viena džiugi naujiena – Rolando ketveriais metais jaunesnė žmona laukiasi.

Spalį Kristina turėtų pagimdyti dukterį.

Onusaičiai jau turi aštuoniolikmetę Rūtą, šešiolikmetį Deividą, keturiolikmetę Liną ir dešimtmetį Saulių.

„Valsčiaus“ laikraščio nuotr.

Nejudrumo žala prilygsta rūkymui R.Onusaičio atvejis – kraštutinis. Tačiau net ir mažesnė fizinio aktyvumo stoka gali turėti rimtų pasekmių sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Medicinos žurnalas „Lancaster“ paskelbė naujausio tyrimo duomenis, kad kasmet dėl nejudrumo sukeltų ligų pasaulyje miršta 5,3 mln. žmonių – tiek pat, kiek nuo rūkymo.

Anot 33 mokslininkų iš viso pasaulio, atlikusių šį tyrimą, į nejudrumo problemą jau reikėtų žvelgti kaip į pandemiją, mat kas trečias suaugęs žmogus juda nepakankamai. Ypač tai būdinga išsivysčiusioms šalims. Drabužius ir indus už mus išplauna buitinė technika, į darbą važiuojame

automobiliais, lipame ne laiptais, o kylame liftu, taigi atsisakome net kasdienės fizinės veiklos.

Nustatyta, kad fizinis pasyvumas 45 proc. didina riziką susirgti širdies vainikinės arterijos ligomis, galvos smegenų insultu – 60 proc., pirmine arterine hipertenzija – 30 proc., kaulų osteoporoze – 59 proc.

Taip pat didesnė tikimybė susirgti cukriniu diabetu ir tam tikrų lokalizacijų vėžiu.

Tyrėjai rekomenduoja suaugusiam žmogui per savaitę mankštintis bent 150 minučių (t.y. 2,5 valandos). Nebūtina bėgioti ar sportuoti sporto klube. Kaip mankšta įvardijamas greitas pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu, fizinis darbas sode.

IT kodas | 21

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Alternatyva tradicinei televizijai Ugnius Babinskas redakcija@15min.lt

Tiesioginis eteris – išlikimo garantas

Informacinių technologijų pažanga skatina susimąstyti ne tik apie popierinės spaudos, bet ir apie tradicinės televizijos ateitį.

Vizijų yra įvairių, tačiau aišku viena – televizija neįsivaizduojama be interneto.

„YouTube“ platformoje galima rasti ir kitą kanalą, kuris siekia televiziją perkelti į internetą. Tai – Penki.tv, kuriame galima rasti dienos, savaitės naujienų laidas, įvairių teminių reportažų. Tačiau, pasirodo, šiame kanale tėra viešinamas atrinktas to paties pavadinimo skaitmeninės IP televizijos kanalo turinys.

Penki.tv valdanti bendrovė kol kas šio internetinio kanalo nevysto kaip atskiro projekto, jam nėra keliami komerciniai tikslai.

Šiuo metu vyksta du procesai, jungiantys eterį ir virtualią erdvę, – internetas keliasi į televiziją, o televizija – į internetą. Tačiau internetas nėra skirtas tik TV kanaluose transliuotų laidų sklaidai. Čia yra ir išskirtinio turinio, kurio visuma gali tapti visaverte alternatyva tradicinei televizijai.

„Kanalui niekada nebuvo ir nebus keliami tikslai užsidirbti iš reklamos“, – pabrėžia „Penkių kontinentų komunikacijos centro“ atstovas Borisas Binevičius. Žiniatinklio televizijos privalumas – unikalus turinys.

Vietoje televizoriaus – „YouTube“ Viena didžiausių vaizdo įrašų dalijimosi tarnybų „YouTube“ skiria milžiniškas lėšas populiariems šiame portale veikian-

123rf nuotr.

Kuriant išskirtinai internetui laisvės yra gerokai daugiau“, – tikina laisvai samdomas prodiuseris ir režisierius Tadas Vidmantas, internautams žinomas dėl didelį populiarumą pelniusių trumpametražių filmų.

T.Vidmantas: „Televizijoje esi suvaržytas taisyklių, trukmių, reikalavimų.

Kuriant išskirtinai internetui laisvės yra gerokai daugiau.“ tiems kanalams. Svetainė pernai investavo 300 mln. JAV dolerių į originalaus turinio kūrimą.

Unikalus turinys, kuriamas tik interneto naršytojams, Vakaruose dažniausiai įvardijamas žiniatinklio televizijos (angl. web TV) terminu.

Kuo jis skiriasi nuo televizijos turinio?

Pirmiausia, įvairių siauros tematikos kanalų gausa. Nors kabelinė televizija žiūrovams siūlo kelionių, muzikos, dokumentikos bei kitus specializuotus kanalus, tačiau tikriausiai nė vienas kabelinės TV vartotojas nėra matęs kanalo, skirto vien gruziniškai virtuvei.

Taip pat žiniatinklio televizijai kuriamas turinys pasižymi didesne žanrų gausa, įvairesne stilistika. „Televizijoje esi suvaržytas taisyklių, trukmių, reikalavimų.

Lietuvoje – pirmieji žingsniai Vakaruose žiniatinklio televizija suvokiama kaip besivystanti TV pramonės šaka, turinti nemažai perspektyvų.

Tačiau Lietuvoje ji žengia tik pirmuosius žingsnius.

Internete galima rasti tiek mėgėjų, tiek profesionalių režisierių bei žurnalistų kūrybos. Štai pernai iš tradicinės TV eterio į internetą persikėlė informacinių technologijų laida NKTV. Jos kūrybinė grupė tokį sprendimą priėmė dėl lėšų trūkumo, kadangi tradicinėje televizijoje transliuota laida nesulaukė vadovybės reikalaujamo populiarumo. „YouTube“ portale kas savaitę pasirodančius NKTV laidos įrašus vidutiniškai peržiūri apie 22 tūkst. žmonių, tačiau toks populiarumas nėra pakankamas norint iš savo kūrybos užsidirbti – internetinė laida kol kas nėra pelninga.

„Kokia mūsų strategija? Kol kas – tiesiog kurti laidas. Ir tikėtis, kad būsime pastebėti“, – sako NKTV vedėjas ir redaktorius Ernestas Janušas.

Studentiška iniciatyva Prieš keletą mėnesių lietuviškoje „YouTube“ erdvėje startavo kiek kitokio pobūdžio žiniatinklio televizijos projektas – mokslo populiarinimo laida „Mokslo sriuba“.

Kas savaitę pasirodančioje laidoje paprastai yra pateikiama mokslinė informacija, pasakojama apie vykdomus reikšmingus mokslinius tyrimus, pristatomi svarbiausi tam tikrų mokslo šakų, daugiausia fizikos, pasiekimai.

Pelno nesiekiančios iniciatyvos autoriai yra studentai, kurie tikisi savo idėjinį darbą finansuoti privačių ar visuomeninių rėmėjų lėšomis.

Kitaip nei NKTV, „Mokslo sriubos“ kūrybinė grupė

Internetinis Penki.tv šiuo atžvilgiu tėra suvokiamas kaip papildoma informacijos sklaidos priemonė bei įrankis, skatinantis pasidomėti bendrovės teikiamomis paslaugomis.

nusprendė bent kol kas atsisakyti komercinės reklamos, kadangi galimos pajamos iš jos nepadengtų projekto išlaidų. Nenuostabu, mat laidos įrašus vidutiniškai peržiūri apie 5 tūkst. internautų. „Faktas tas, kad daugelis mūsų televizijų jau rodo savo turinį internetu, tačiau peržiūrų skaičius ir atitinkamai pinigai iš internetinės reklamos bei iš reklamos per televiziją skiriasi kaip diena ir naktis“, – pastebi laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas ir redaktorius Ignas Kančys.

U탑sk. Nr. 306004

VILNIAUS PULSAS

Užsk. Nr. 303385

Gariūnų gatvės bei tilto rekonstrukcijos ir Pilaitės prospekto aplinkkelių darbai bus baigti iki rugsėjo Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius, Miesto ūkio ir transporto departamento specialistai apžiūrėjo baigiamą rekonstruoti Gariūnų tiltą, Gariūnų gatvę ir įrengiamus Pilaitės prospekto laikinus apvažiavimus. „Rugsėjo pradžioje Vilniuje padidės transporto srautai, todėl labai svarbu, kad šie infrastruktūros objektai būtų laiku sutvarkyti ir eismas jais atnaujintas. Darbai vykdomi pagal planą ir jau rugpjūčio 19 dieną numatytas Gariūnų tilto bandymas, eismas Gariūnų gatve ir tiltu bus atidarytas jau rugsėjo 1 dieną, Pilaitės prospekto apvažiavimais abiem kryptimis – nuo rugpjūčio 23 dienos. Svarbiausia, kad Gariūnų tilto ir Gariūnų gatvės rekonstrukcijos darbai įvykdyti metais greičiau, nei buvo planuota“, – sakė Vilniaus vicemeras R.Adomavičius.

Gariūnų tilto rekonstrukcija buvo pradėta 2011 metų birželį, nes šio miesto tilto būklė buvo prasčiausia. Todėl atliktas kapitalinis tilto remontas – jis sutvirtintas, visos metalinės konstrukcijos padengtos antikorozinėmis dangomis, atnaujinta hidroizoliacija, visiškai pakeista tilto danga, sumontuoti nauji turėklai, pastatyti apšvietimo stulpai,

kurių anksčiau visai nebuvo. Viso projekto vertė – 10,2 mln. Lt, kuriuos skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Gariūnų gatvės rekonstrukcija buvo pradėta 2011 lapkričio mėnesį – atnaujinta gatvės važiuojamosios dalies danga, įrengtas lietaus nuotekų tinklas, gatvės bortai, dangos pagrindai dviračių takams, sutvarkytas gatvės apšvietimas ir atlikti kiti darbai. Šio projekto darbų vertė siekia 34 mln. Lt, kuriuos skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Taip pat rugpjūčio pabaigoje bus paleistas eismas abiem kryptimis laikinais Pilaitės prospekto apvažiavimais. Pilaitės prospekto rekonstrukcija yra vienas iš Vakarinio aplinkkelio II etapo darbų, kurių vertė – 169 mln. Lt. Iš jų 141 mln. Lt yra Europos Sąjungos, 12,5 mln. Lt – valstybės, o 15,5 mln. Lt – Vilniaus miesto savivaldybės lėšos.

Vakarinis aplinkkelis tiesiamas Lazdynų, Karoliniškių ir Pilaitės mikrorajonuose Ukmergės plento link. Per antrąjį etapą bus nutiesta atkarpa nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo g. Statybų metu bus nutiesta 2,84 km naujo kelio, pastatytos dviejų lygių sankryžos ir du viadukai.

J.KALINSKO NUOTR.

Vilniaus turizmo informacijos centruose galima išsinuomoti planšetinį kompiuterį Vilniaus miestas pirmasis Europoje miesto svečiams pasiūlė galimybę naudotis planšetiniais kompiuteriais bei juose integruota GooGPS programine įranga ir moderniu būdu pažinti miestą. Tokią paslaugą jau teikia Vilniaus turizmo informaciniai centrai.

Kompiuteriuose integruotas miesto žemėlapis ir pėsčiųjų navigacija, sukurianti kelionės maršrutus. Prietaise yra mobilusis internetas, todėl turistas gali nemokamai tikrinti savo elektroninį paštą, naudotis socialiniais tinklais, sužinoti apie Vilniaus mieste vykstančius renginius, bendrauti „Skype“

programa, išsikviesti taksi ar tiesiog pažaisti kompiuterinį žaidimą, paskaityti knygą.

Prietaiso nuomos kaina – 35 Lt/parai, nuomojant imamas užstatas, su savimi reikia turėti asmens dokumentą. Planšetiniai kompiuteriai nuomojami ir daugelyje Vilniaus viešbučių.

24 | Skelbimai VILNIUS

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

KAUNAS

Skelbimai | 25

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Horoskopai Avinai kitą savaitę neturėtų rodyti nereikalingos iniciatyvos. Gali atsitikti taip, kad darbas, kurio imsitės savo noru, bus pernelyg sunkus.

Jaučiams rekomenduojama nepervertinti savo jėgų. Jei kitą savaitę seni bičiuliai jums pasiūlys dalyvauti nedideliame projekte, neignoruokite šio pasiūlymo.

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vertikaliai: Ozokeritas. Np. Emalis. Raiteliai.

Nota. Krosnilanda.

Pikadoras.

Auditas.

Tarakonas. Roka.

Gana. LSD. Upėn.

Soste. Adato.

Asa. Saturnas.

Pražydo. Burtai.

Po. Masalas.

Ambasados.

Sąspara. Saidra.

26 | Laisvalaikis

Dvyniai gali padidinti savo pajamas. Bet

tik reikia taikyti išmėgintus metodus. Imkitės tik tų darbų, kuriuos gerai išmanote.

Kitaip galite atsidurti keblioje padėtyje.

Liūtams atsivers naujos galimybės, jeigu jie teisingai supras gautą informaciją.

Tikriausiai palypėsite karjeros laiptais, atsiras šansas įgyti naujų įgūdžių.

Mergelės kitą savaitę daugelyje sričių lengvai pasieks tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma. Dabar tinkamas laikas pademonstruoti savo sugebėjimus.

Pažymėtuose langeliuose: BALTI ŽIEDLAPIAI.

Vėžiai gali tikėtis sėkmės verslo srityje,

Horizontaliai: Pm. Zenitas. Ram. Nomokanonas.

Kataras. „Žas“.

Elada. Ylą. Šri.

Oklendas. „Iskros“.

Osp. Randas.

Arosa. Dabar. Osas.

Statuma. Ina. Turb.

Natiurmortas.

ELDO. NASA. Klaiku.

Aiai. Intarpas. Dd. Anada. Ės. Por. Piasina. Osa.

pirmausia užbaikite tai, ką turėjote padaryti dar prieš kelis mėnesius. Nuotaiką gali sugadinti konfliktas su bendradarbiais.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Svarstyklės atskleis naujus savo sugebėjimus, kurie padės pasiekti teigiamų rezultatų įvairiose srityse. Tikėtina, kad dėl to ne kartą atsidursite dėmesio centre.

Skorpionai neturėtų pasiduoti trumpalaikiam pykčiui ir priimti skubotų sprendimų. Jeigu neturite atsakymų į vieną ar kitą klausimą, kol kas viską atidėkite.

Šauliai kitą savaitę daug pasieks su aplinkinių pagalba. Jūsų autoritetas sparčiai didėja, gerėja santykiai su bendradarbiais.

Dienos palankios profesinei veiklai.

Ožiaragiai kitą savaitę turėtų adekvačiai vertinti savo jėgas. Neskubėkite priimti pasiūlymų. Santykiuose su mylimais žmonėmis galimos konfliktinės situacijos.

Vandeniai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kur dingsta pinigai, ir pasimokyti juos skaičiuoti. Naujų pajamų šaltinių kol kas nesitikėkite, tad pirkite tik tai, kas būtina.

Žuvys turi susilaikyti nuo kišimosi į bet kokius aplinkinių reikalus. Jokiu būdu nesiimkite svetimo darbo, nes jei kas nors bus ne taip, pylos gausite jūs.

Laisvalaikis | 27

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

AFP nuotr.

Sudoku

LRT TV

Rugpjūčio 12 d., 23 val.

Londono vasaros olimpinių žaidynių uždarymas Lengvas

Olimpiados uždarymo ceremonija vadinsis „Britų muzikos simfonija“. Ji ne tik pagerbs visus olimpiados dalyvius, bet ir patvirtins faktą, kad stipriausia Didžiosios Britanijos eksporto prekė yra muzika. Su Londono simfoniniu orkestru pasirodys garsiausi britų atlikėjai, aikštėje – 4100 vaidinimo dalyvių.

Uždarymo ceremoniją režisavo garsus choreografas Kimas Gavinas.

Kadras iš filmo

Sunkus

LNK

Rugpjūčio 15 d., 21 val.

Anekdotai Ant ežero kranto gulėjo neblaivus devyngalvis slibinas ir nerišliai dainavo sutartinę.

Istorinis veiksmo filmas „Gladiatorius“ Penkiais „Oskarais“ apdovanota juosta apie Romos imperijos generolą Maksimusą. Būdamas jaunas jis pelnė Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus palankumą ir buvo paskirtas jo įpėdiniu. Imperatoriui staiga mirus Maksimusas pateko į vergiją ir tapo gladiatoriumi. Išgarsėjęs arenoje pagaliau sulaukė progos vykti į Romą atkeršyti. Filme vaidina R.Crowe, J.Phoenixas, C.Nielsen, O.Reedas.

Kanibalų vakarėlis: – Suk iešmą lėčiau, juk turi apskrusti.

– Šiandien vakarienei ruošiu lietuvį, jei suku lėčiau – malkas vagia.

– Ar tavo šuo mėgsta vaikus?

– Taip, bet šunų maistą labiau. „Scanpix“ nuotr.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį daug kur palis, vietomis smarkiai, kai kur griaudės perkūnija, vyraus vėsoki orai – apie 18 laipsnių šilumos. Šeštadienį ir sekmadienį numatomi gerokai sausesni orai, temperatūra kils iki 21 šilumos.

Kitos savaitės pradžioje išsilaikys panašūs orai.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

12 / 20

27

18

Madridas

41

Maskva

24

Panevėžys

19

18

Utena Ut

9 / 20 Kaunas

08-12 d.

8 / 20 Panevėžys

9 / 21 Utena

11 / 20 Alytus

18

8 / 21

18 Vėjas Šiaurės rytų

08-11 d.

10 / 19

10 / 19

11 / 20

11 / 20

8 / 20

8 / 20

9 / 21

9 / 21

08-12 d.

Vilnius il i

Marijampolė

Marijampolė

19

Londonas

18 11 / 20

36

Berlynas

Šiauliai Ši li i

08-11 d.

11 / 19

Atėnai

18 Alytus 18

2–4 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

21

Oslas

18

Paryžius

26

Praha

21

Ryga

18

Roma

34

Stokholmas

19

Talinas

16

Varšuva

19

28 | Vasara

15min • 2012 m. rugpjūčio 10 d.

„Pajūrio kempinge“ poilsiautojai jau išmoko gerbti vienas kito ramybę.

A.Kripaitės nuotr.

Pajūrio kempingai: vietų nėra Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt

Užsieniečių taip mėgstamas atostogas palapinėje ar namelyje ant ratų po truputį atranda ir lietuviai. Šią vasarą buvo tokių dienų, kai pajūrio kempingai nebesutalpino visų norinčiųjų čia apsistoti. „Nepasakyčiau, kad kempinguose apsistoja neturtingiausi. Tikrai ne. O jei dar atsigabena namelį ant ratų, tai galime numanyti, kiek už jį sumokėjo“, – pastebėjimais dalinosi Klaipėdos Kultūros ir turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad kempingus

Kainos • „Pajūrio kempinge“ apsistoti suaugusiam žmogui kainuoja 15 Lt, vaikui – 7 Lt, vieta palapinei – 15 Lt, nameliui ant ratų – 30 Lt. • „Nidos kempinge“ viena para suaugusiam kainuoja 22 Lt, vaikui – 11 Lt, vieta palapinei – 17–28 Lt, automobiliui – 17 Lt, nameliui ant ratų – 61 Lt.

renkasi tie, kurie nori būti arčiau gamtos ar keliauja su augintiniais, o šie viešbučiuose dažniausiai būna nepageidaujami.

Neliko vietos net palapinei Giruliuose, už 8 km nuo Klaipėdos centro, esantis „Pajūrio kempingas“ išsidėstęs 2,8

ha teritorijoje. Jame – 50 vietų palapinėms ir 15 – nameliams ant ratų. Prieš kelerius metus įrengtame kempinge – visi patogumai: tualetai, dušai, virtuvė su valgomuoju, skalbykla, pirtis, žaidimų aikštelės.

Netrukus čia ketinama pastatyti 12 keturviečių namelių, kad poilsiautojai turėtų kur apsistoti ir pilant lietui ar šaltuoju metų laiku. Pastačius namelius kempingas sieks keturių žvaigždučių statuso.

Bet ir be šių žvaigždučių kempingo šeimininkai klientų stygiumi nesiskundžia. Ypač daug jų sulaukta liepos mėnesį, kai buvo įsitvirtinę karšti orai. „Nidos kempingas“ taip pat buvo sausakimšas. Dauguma čia apsistojančiųjų – užsieniečiai. Ypač daug vokiečių. „Karštaisiais savaitgaliais žmonių buvo tiek daug, kad nebeliko vietos, kur pasistatyti palapinę, – pasakojo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ vadovė Neringa Gecevičiūtė ir pasiguodė, kad centro darbuotojams teko išklausyti nemažai priekaištų. – Žmonės piktinosi, kad tokį kelia sukorė, o apsistoti nėra kur.“ Poilsiautojai – kultūringesni R.Savickienė pastebėjo, kad kempingų klientai po truputį tampa kultūringesni – vakarais jau sutinka pritildyti muziką, vis rečiau švenčia iki paryčių, girtauja: „Dabar jau nieko nebereikia auklėti. Visi supranta – taisyklės yra taisyklės. Žmonės pramoko gerbti kitų teisę į poilsį.“ Jei anksčiau poilsiautojai pirmiausia klausdavo, kur kempinge yra geriamo vandens ir ar yra valgomasis, tai dabar dažniausiai teiraujamasi, ar įdiegtas bevielis interneto ryšys. „Vakare „Pajūrio kempingo“ salytėje susirenka daugybė poilsiautojų su kompiuteriais. Be jų poilsis jau nebeįsivaizduojamas“, – pastebėjo R.Savickienė.

Nemirsetoje kvepia statybomis Kitąmet Lietuvos pajūryje rasti laisvą vietą nakvynei bus kiek lengviau. Palangos teritorijoje, Nemirsetoje, poilsiautojams

Užsk. Nr. 305969

Imk ir naudokis Bene labiausiai Europoje giriami Suomijos kempingai. Ne tik dėl palyginus nedidelių kainų, bet ir dėl savotiško įrengimo. Kiekviename šios Šiaurės šalies kempinge pristatyta nedidelių rąstinių namelių, atskirame pastate įrengta erdvi virtuvė su šaldytuvais, prikrauta bendro naudojimo indų ir stalo įrankių – imk ir naudokis, tik palik švarius.

Jei oras žvarbus, tie kas apsistojo palapinėse, gali rasti sausą ir šiltą pastogę dideliuose valgomuosiuose, kuriuose paprastai stovi keli stalai.

Dar vienas ypatumas – didelės lauko pavėsinės su ugniakurais ir grilio grotelėmis. Šalia būtinai būna prikrauta sausų malkų. Suomijos kempingai taip pat neįsivaizduojami be pirties. Tačiau už naudojimąsi ja reikia papildomai susimokėti. Žiūrint koks kempingas – nuo 5 iki 15 eurų (17–52 Lt) už valandą.

duris turėtų atverti nauja stovyklavietė.

Kaip informavo kurorto savivaldybė, jau parengtas techninis kempingo projektas.

Pirmam projekto etapui, kuris bus įgyvendinamas Europos Sąjungos lėšomis, gautas 4 mln. Lt finansavimas. Už šiuos pinigus bus sutvarkyta visa infrastruktūra – paklotos komunikacijos, įrengti sanitariniai mazgai, aptverta teritorija, sutvarkytas įvažiavimas. Darbus norima pradėti rudenį.

Kempingo teritorija bus suskirstyta į tris dalis: kemperių, palapinių ir poilsio namelių aikšteles. Numatytos ir aktyvaus poilsio zonos: krepšinio, futbolo, teniso aikštelės.

Iš viso ketinama pastatyti 12 namelių, įrengti 58 vietas nameliams ant ratų, 59 vietas – palapinėms.

Kitą vasarą Lietuvos pajūryje rasti laisvą vietą nakvynei bus kiek lengviau – Nemirsetoje atsiras naujas modernus kempingas su nameliais.