15min savaitraštis 2012.08.17

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 31 (1262) • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Olimpiada

Julius Bliūdžius

V.Voskoboinikovo nuotr.

AFP nuotr.

Kuo blogiau, tuo geriau?

Šildymo, vandens, kanalizacijos, normalių persirengimo kambarių, modernios treniruoklių salės – viso to Visagino irklavimo bazėje, kurioje treniruojasi sidabrinis olimpietis Jevgenijus Šuklinas, nėra. Sėkmę lemia talentas ir charakteris?

3–4 psl.

Laura Asadauskaitė atrodo it Coliukė, bet iš tiesų yra stipri kaip galiūnas.

5-6 psl.

Tyrimas

J.Kalinsko nuotr.

Įstatymai už pinigus

55 tūkst. Lt – už tris įstatymų projektus.

Taip verslininkų reikalus, kaip įtariama, tvarkė parlamentaras, konservatorius Vitas Matuzas. Jeigu pareigūnų įtarimai pasitvirtins, akių neturės kur dėti visas Seimas, priėmęs nupirktas įstatymų pataisas.

8-9 psl.

Visuomenė

Viešvilę gaivina optimistai Prieškariu Viešvilė (Jurbarko rajonas) buvo vokiška, sovietmečiu dėl didžiulės žemės ūkio mokyklos – jaunatviška, dabar giriasi skardininkais, sportiškais bei meniškos prigimties gyventojais ir tvarkomu parku.

10–11 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

15min.lt apklausa

Apklausoje dalyvavo 18905 žmonės

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Kuris Lietuvos atletas olimpinėse žaidynėse pateikė maloniausią staigmeną?

Geriau ligotas!

Trumpam pamirškite, kad esate lietuvis – arba iki kaulų smegenų violetinis, arba violetinių raudotojų net televizoriaus ekrane negalintis stebėti nesikeikdamas. Tiesiog atsakykite pats sau į paprastą klausimą – kada ir kurioje šalyje kas nors tautos atstovu išrinko visišką ligų maišelį?

Kad būtų lengviau apsispręsti, bandykite prisiminti, kada ir kur, prasidėjus rinkimų kampanijai, kylanti politinė žvaigždė, užuot dieną naktį agitavusi už save ir savo partiją, būtų atgulusi į ligos patalą?

Galite eiti skersai išilgai žalią žemę, bet niekur prieš rinkimus jūs nerasite nė vieno sergančio politiko.

Priešingai, net ir su vėžiu susirėmę ar tris infarktus turėję kandidatai prieš televizijos kameras bėgioja krosą, mina kaip A.Kubilius dviratį, kilnoja štangas, rodo jogos pratimus ir ką tik susidėtus naujus dantis. Kad tik būtų išrinktas, o po to – nors ir tvanas.

Prisimenate, kaip 1996 m. B.Jelcinas antrąkart tapo Rusijos prezidentu? Kremliaus ligoninės reanimacijos palata porą mėnesių kruvinomis ašaromis verkė, kad B.Jelcinas neguli su prie nosies, burnos ir kitų intymių vietų priraišiotais vamzdeliais, o blaškosi po Rusijos platybes, kalba apie laisvę, kala komunistus ir lyg nemirtingas zombis šoka kazokėlį prieš telekameras. Kad tik jį išrinktų.

Ir išrinko. Nes ar galima neišrinkti žmogaus, kuris dėl pergalės nugali pačią mirtį? Rinkėjas gali atleisti politikams įgimtą kvailumą, neištikimybę ir tuntą meilužių, net iždo vagystes, ir ne tik kai kalbame apie Lietuvą su jos kniaziais ir „abonentais“, bet tik ne ligos paženklintą kandidato veidą.

Netikėtai auksą laimėjusi plaukikė R.Meilutytė

Užtikrintai čempione tapusi penkiakovininkė L.Asadauskaitė

Po įspūdingo finišo sidabrą iškovojęs J.Šuklinas

Bokso pasaulį supurtęs ir bronzą laimėjęs E.Petrauskas

Bronzą iškovojęs imtynininkas A.Kazakevičius

(12907)

(2812)

(691)

(1926)

(569)

68 proc.

15 proc.

4 proc.

10 proc.

3 proc.

Savaitės žmogus

Didžioji

Laura

„F & L“ production

Galite eiti skersai išilgai žalią žemę, bet niekur prieš rinkimus jūs nerasite nė vieno sergančio politiko.

Demokratinių šalių rinkėjai prezidentais nerenka net plikių. Ir teisingai daro. Juk net savo namo laiptinės tvarkytoja daugelis nori matyti sveiką ir gražų žmogų, ką jau kalbėti apie parlamentarą, kuriam, norint bent pusėtinai atlikti pareigas, prireiks ne tik proto, kvalifikacijos, bet ir geležinės sveikatos.

Nes yra ir išsunkiantys pokalbiai su žemės neatgaunančiais ar maža pensija besipiktinančiais rinkėjais, ir naktiniai mokesčių perversmai, kai darbas baigiasi paryčiais, ir audringi komitetų bei frakcijų posėdžiai, ir partijos vidaus rietenos, po kurių nuvarytus arklius tiesiog nušauna.

Tai jei jau net nuplikimas Europoje ir JAV yra kliūtis į valdžios olimpą, ar galima tada įsivaizduoti, kad žmonės gali rinkti į Seimą žmogų, kuris jau nuo rinkimų kampanijos pradžios taip sunkiai serga, jog nė karto nesugebėjo pakilti iš lovos ir ateiti į prokuratūrą duoti parodymų? Ar tikrai dabar jau – geriau nebe patyręs, o paliegęs, pasiligojęs, ligotas?

Taip, ir jokių abejonių. Nors svarbiausia Lietuvos teta, nepaisant to, jog jai dar nėra nė 40-ties, štai jau pusantro mėnesio yra taip pasiligojusi, kad visa „guli ant biuletenio“, negalėdama net iki automobilio nueiti, drąsaus žudiko kelio garbintojai mano, kad tik sunkios ligos jau palaužta jauna moteris geriausiai atstovaus jų interesams Seime iki 2016-ųjų rudens.

Kas būtų JAV tokiai kandidatei? Matytų ji Atstovų rūmus kaip savo ausis. Lietuva – ne Amerika.

Lietuva eis kitu keliu. Geriau ligonis!

Penkiakovininkė Laura Asadauskaitė Londono olimpinėse žaidynėse buvo bene pati mažiausia ir lengviausia Lietuvos sportininkė. Tačiau pati stipriausia.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Laura fechtavosi, plaukė, jojo, bėgo ir šaudė taip, jog finišą galėjo sau leisti pasiekti tingia ristele.

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Olimpiada | 3

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Geležinė mažylė Julius Bliūdžius j.bliudzius@15min.lt

Laura Asadauskaitė visuomet buvo Lietuvą į Rusiją iškeitusios Donatos Rimšaitės šešėlyje. Bet dabar Laura – olimpinė čempionė, o Donata olimpines žaidynes praleido prie televizoriaus.

Kai 2012-ųjų išvakarėse D.Rimšaitė nusprendė nebeatstovauti Lietuvai ir išvyko į Rusiją, šiuolaikinės penkiakovės rinktinės treneris Jurijus Moskvičiovas su ašaromis akyse apgailestavo, kad prarado talentingiausią penkiakovininkę, kokią kada nors treniravo. Treneris neslėpė – iš dviejų rinktinės lyderių Lietuvą paliko gabesnė. „Šiuo metu pasaulyje yra dvi penkiakovininkės, tiesiog tobulai sutvertos šiai sporto šakai. Tai – D.Rimšaitė ir prancūzė Amelie Caze. Nė viena kita penkiakovininkė joms talentu neprilygsta. Įskaitant ir L.Asadauskaitę, kuri taip pat gali laimėti varžybas, bet tam reikia daugiau sėkmės“, – prieš pusantrų metų kalbėjo J.Moskvičiovas. Šiandien trenerio akys ir vėl pilnos ašarų. Tik šįkart – džiaugsmo. Olimpiniame Londone jis stebėjo Lietuvos penkiakovininkės triumfą. Tačiau aukso medaliu pasipuošė ne D.Rimšaitė. Olimpinės čempionės titulą iškovojo mažylė iš Vilniaus rajono – L.Asadauskaitė.

Darbšti ir užsispyrusi Jei neprilygsta talentu, tai prilygsta darbštumu. Galbūt net lenkia. Būtent darbštumas ir atkaklumas nuvedė L.Asadauskaitę paties garbingiausio trofėjaus link. „Labai stropi, darbšti, pareiginga, smalsi.

Kai pradėjo treniruotis, gyveno Vaidotuose, gerokai už Vilniaus. Tačiau niekada nevėlavo ir nepraleido nė vienos treniruotės.

Kiekvieno trenerio svajonė dirbti su tokia sportininke“, – teigia penkiakovininkės treneris Jevgenijus Kliosovas. „Man pasisekė, dirbame jau beveik 10 metų. Ačiū Dievui, su Laura nė sykio nesibarėme, nebuvome susipykę. Jei pasakau, kad reikia nubėgti vieną ar du kilometrus, ji viską padarys dvigubai daugiau.

Ją reikia stabdyti. Laura pasižymi tvirtu

L.Asadauskaitė į namus parvežė olimpinį aukso medalį, kurio jos vyrui A.Zadneprovskiui nepavyko iškovoti.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Londone L.Asadauskaitė varžovėms net neleido pagalvoti apie pergalę.

AFP nuotr.

charakteriu, yra užsispyrusi. Jeigu reikia, – trūks plyš, bet viską padarys“, – tęsė J.Kliosovas.

Svajojo būti čiuožėja Laurai buvo penkiolika metų, kai sulaukė pasiūlymo siekti modelio karjeros. Išvaizdi panelė pradėjo lankyti modelių kursus, bet netrukus suprato – jai tai neįdomu. Noras sportuoti buvo stipresnis.

Dabar penkiakovininkė juokauja: „Tapusi garsia sportininke, dažnai atsiduriu fotografų dėmesio centre, todėl galiu sakyti, kad pavyko realizuoti save abiejose srityse. Pasirinkau teisingą kelią.“ Kelias į penkiakovę nebuvo labai tiesus.

Vaikystėje ir paauglystėje Laurą viliojo daug dalykų. Lankė skautų būrelį, dainavo chore, o labiausiai troško šokti baletą ar bent pramoginius šokius. Bet viskam neužteko laiko.

Laura yra prisipažinusi, kad pradėjusi lankyti plaukimo treniruotes, svajojo jas iškeisti į kitą sporto šaką – dailųjį čiuožimą: „Beprotiškai norėjau čiuožti, bet nebuvo sąlygų, nebuvo ledo. Kas žino, gal dabar būčiau garsi čiuožėja, o ne penkiakovininkė.“ Dailiuoju čiuožimu Laura domisi iki šiol ir net turi savo favoritę – italę Caroliną Kostner.

Plaukime buvo vidutiniokė Į plaukimą Laurą atvedė tėtis, pats nors ir ne profesionaliai, bet aktyviai sportavęs. Jis žinojo, kad dukra bus sveikesnė ir fiziškai ištvermingesnė, jei lankys plaukimą. Iš pradžių Laurai sekėsi – šlavė

J.Kliosovas: „Ji yra stipri kaip vyras.

Labai užsispyrusi, kantri, gali kentėti iki pamėlynavimo. Iš jos niekada neišgirsi, jog negali.“ medalius visose nacionalinėse ir Baltijos šalių varžybose. „Buvau Lietuvos čempionė, bet aš niekuomet nebūčiau pasiekusi paties aukščiausio lygio. Aišku, tuomet atrodė kitaip. Įsivaizdavau, kad tapsiu olimpine plaukimo čempione ir kad galiu plaukti taip, kaip geriausios pasaulio plaukikės. Vėliau supratau, kad niekuomet to nebūčiau pasiekusi. Buvau maža, smulkutė, neturėjau plaukikės duomenų, o viską pasiekdavau tik dėl geros sveikatos ir didelio noro. Vieną dieną rezultatai nustojo gerėti“, – prisimena Laura.

Be plaukimo, Laura pradėjo lankyti dar ir bėgimo treniruotes: „Niekada nežinai, kur dar esi tobulas.“ Dabar būtent bėgimas laikomas stipriąja jos rungtimi penkiakovėje.

Kai tapo aišku, kad rimta plaukike Laura netaps, treneriai pasiūlė pabandyti šiuolaikinę penkiakovę. Nenoriai, bet pabandė. Ir pasiliko. „Į Laurą atkreipiau dėmesį 2001 metais, kai ji dar mokėsi mokykloje ir lankė

Nukelta į 4 psl.

>>>

4 | Olimpiada >>>

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Atkelta iš 3 psl.

plaukimo treniruotes. Jos treneris Vygantas Banys man pasiūlė išbandyti Laurą penkiakovėje, vis dėlto pati Laura neskubėjo keisti sporto šakos, buvo įsitikinusi, jog plaukime ji vis dėlto realizuos save. Teko laukti metus, kol galiausiai atėjo ir pasakė: „Noriu būti penkiakovininkė!“ – pasakoja J.Kliosovas.

Stipri kaip vyras Dar prieš kelerius metus L.Asadauskaitė sulaukdavo trenerių pasiūlymų mesti penkiakovę ir pereiti į triatloną ar sportinį ėjimą, tačiau penkiakovininkė džiaugiasi atradusi savo sporto šaką.

160 cm ūgio, 49 kg svorio – vyriškoje, taip dažniausiai apibūdinama šiuolaikinė penkiakovė, sporto šakoje L.Asadauskaitė atrodo Coliukė. Apgaulingas įspūdis. „Ji pasižymi labai puikia sveikata, yra stipri kaip vyras. Labai užsispyrusi, kantri, gali kentėti iki pamėlynavimo. Iš jos niekada neišgirsi, jog negali“, – sako J.Kliosovas.

L.Asadauskaitė tikina, kad mažas ūgis gali virsti rimtu pranašumu: „Man lengviau bėgti į kalną nei daugumai varžovių, nes esu žemesnė. Kadangi bėgu mažesniais žingsniais, bėgdama į kalną paprastai atsiplėšiu nuo varžovių.“ Motinystė jėgų neatėmė 2009 metais L.Asadauskaitė ištekėjo už taip pat daugybę titulų pelniusio, bet olimpiniu čempionu taip ir netapusio penkiakovininko Andrejaus Zadneprovskio. Po metų pora susilaukė dukrelės Adrianos.

Niekas tuomet nedrįso spėlioti, ar po motinystės atostogų L.Asadauskaitei pavyks susigrąžinti buvusią sportinę formą.

Iki dukrelės gimimo būsimoji olimpinė čempionė jau buvo šį tą laimėjusi.

2007 metų pasaulio čempionate – bronzą, 2008-aisiais – Europos sidabrą, o 2009-aisiais – pasaulio čempionato sidabrą. 2008 metais L.Asadauskaitė debiutavo olimpinėse žaidynėse, kur užėmė 15 vietą. „Aš visada buvau stipri. Motinystė tikrai neatėmė jėgų. Gal ir pridėjo. Viskas yra taip pat. Taip

L.Asadauskaitė iš pradžių svajojo tapti olimpine plaukimo čempione. „Reuters“ nuotr.

pat gerai“, – šypsojosi L.Asadauskaitė po šiais metais laimėto Europos čempionato. Žemyno auksas nebuvo pirmasis penkiakovininkės medalis po motinystės atostogų – 2011 metų pasaulio čempionate ji iškovojo bronzos medalį, kuris daugiausia prisidėjo, kad L.Asadauskaitė būtų išrinkta geriausia 2011 metų Lietuvos sportininke. Į šį apdovanojimą penkiakovininkė pretenduos ir šiemet.

Sėkmės miestai – Londonas ir Rio de Žaneiras?

L.Asadauskaitei – 28-eri, ir apie karjeros pabaigą, žinoma, ji dar nekalba. Lietuva tikisi, kad 2016 metais Rio de Žaneire Laura gins olimpinės čempionės titulą – to moterų varžybose dar nėra pavykę padaryti nė vienai penkiakovininkei. „Londonas – man laimingas miestas.

2009 metais čia tapau pasaulio vicečempione. Manau, kad sėkmė neturėtų nusisukti nuo manęs ir olimpinėse žaidynėse“, – dar prieš olimpiadą kalbėjo L.Asadauskaitė.

Brazilijos karnavalų ir artėjančios olimpiados sostinė Rio de Žaneiras – taip pat miestas, Laurai keliantis puikius prisiminimus.

Penkiakovininkė teigia, kad tai nuostabiausia vieta, kurią teko aplankyti. O ji, kaip sportininkė, išmaišiusi pusę pasaulio. „Gamta ir vaizdai Rio de Žaneire tiesiog pritrenkiantys“, – tikina Laura.

Dar jai patinka Monakas. Nepatinka automobilių spūstys Maskvoje, o Kairo, kur penkiakovininkai stovyklauja kasmet, Laura tiesiog pakęsti negali: „Nepatinka Egipto žmonės, kultūra. Negalėčiau ten gyventi

ilgiau. Apskritai nepatinka šalys, kur didelė netvarka, pavyzdžiui, Gvatemala.“ Laura neslepia: ji nėra kelionių mėgėja ir, jei ne sportas, svečiose šalyse lankytųsi retai. „Mane vargina ilgos kelionės. Skrydžiai, persėdimai, laukimo valandos – visa tai erzina“, – teigia sportininkė, kuri, tik išvykusi, trokšta kuo greičiau grįžti į gimtąjį Vilnių. „Vilnius – mažas, gražus miestas, kuriame man jauku. Jis nėra egzotiškas, bet gražių vietų yra. Be to, čia viskas sava, o kitur vis tiek esi tik svečias“, – teigia olimpinė čempionė.

L.Asadauskaitė šiemet talentingesnėmis laikytas Rusijai atstovaujančią D.Rimšaitę (kairėje) ir prancūzę A.Caze (viduryje) paliko toli už nugaros.

AFP nuotr.

Įdomūs faktai • L.Asadauskaitės ir A.Zadneprovskio šeima turi visų spalvų olimpinius medalius – Lauros aukso ir Andrejaus sidabro (Atėnai) bei bronzos (Pekinas).

• Laura yra Lietuvos krašto apsaugos savanorė.

• Olimpinė čempionė yra baigusi Lietuvos edukologijos universitetą (buvęs Vilniaus pedagoginis universitetas), šiuo metu Mykolo Romerio

universiteto magistrantūroje studijuoja Europos Sąjungos politiką ir administravimą.

• Keletą kartų yra laimėjusi tarptautinius bėgimus į „Europos“ dangoraižio 31 aukštą.

• L.Asadauskaitės iškovotas olimpinės čempionės titulas įvertintas 400 tūkst. Lt premija, nauju BMW automobiliu bei ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Užsk. Nr. 306032

Olimpiada | 5

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Kai kurios valtys mena tuos laikus, kai Visaginas dar buvo Sniečkus.

Kuo blogiau, tuo geriau? Šildymo, vandens, kanalizacijos, normalių persirengimo kambarių, modernios treniruoklių salės – viso to Visagino irklavimo bazėje, kurioje treniruojasi sidabrinis olimpietis Jevgenijus Šuklinas, nėra. Sėkmę lemia talentas ir charakteris?

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt „Ten stovi keletas vagonėlių, kuriuos turbūt kariai paliko prieš kokius 30 metų.

Baisu ten – žiemą šalta, nėra šildymo, vasarą per karšta ir neįmanoma kvėpuoti.

Tik mes jau pripratome, mums ta vieta – kaip antrieji namai“, – taip apie bazę, kurioje praleidžia didžiąją dalį savo laiko, kalba J.Šuklinas. „Turbūt visame pasaulyje nėra tokios blogos irklavimo bazės, netgi neišsivysčiusiose šalyse.

Mūsų treneriai jau juokauja: kuo blogesnės sąlygos, tuo

geresnis rezultatas. Tačiau tai – juokas pro ašaras“, – negražindamas tiesos kalbėjo Visagino kūno kultūros ir sporto centro, kuriame treniruojasi sidabro medalį Lietuvai iškovojęs kanojininkas, vadovas Nikolajus Charlamovas.

Visagino irklavimo bazė, įkurta dar 1978 metais, jau seniai neatitinka standartų.

Jos rekonstrukcijai reikalingų investicijų kol kas neatsirado nei valstybės, nei

J.Šuklinas: „Baisu ten – žiemą šalta, nėra šildymo, vasarą per karšta ir neįmanoma kvėpuoti. Tik mes jau pripratome, mums ta vieta – kaip antrieji namai.“

V.Voskoboinikovo nuotr.

miesto kišenėje. Į Europos Sąjungos lėšas sportinis objektas pretenduoti negali, nes „neįsipaišo“ į programų rėmus. „Reikalas bent jau pajudėjo iš mirties taško – mums pagaliau įteisino žemę.

Dabar reikia ieškoti pinigų pradėti statyboms“, – įvykių seką pristatė N.Charlamovas.

Ežerą pakeitė baseinas Olimpiadoje sužibėjęs J.Šuklinas treniruojasi bazėje, kurioje nėra nei persirengimo kambario, nei rūbinės. Užuovėją 26 metų sportininkas randa nebent vagonėlyje. Tačiau jame komforto irgi maža. „Šildymo nėra. Vandens nėra. Sportininkai gyvena kaip turistai miške: komunikacijos labai toli, tualetas – kaip kaime“, – vaizdą piešė Visagino kūno kultūros ir sporto centro direktorius.

Nepaisant to, J.Šuklinas Drūkšių ežere treniruodavosi net žiemą. Šio ežero vandenys vėsino Ignalinos atominės elektrinės reaktorius. Todėl ežeras neužšaldavo net spaudžiant šalčiams.

Nukelta į 6 psl.

>>>

6 | Olimpiada >>>

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Atkelta iš 5 psl.

„Negaliu pasakyti, kaip tai veikė florą ir fauną, bet ežeras neužšaldavo ištisus metus. Ir žiemą vaikai treniravosi, vežė savo mašinose valtis. Sąlygos buvo labai geros, niekur kitur Lietuvoje nebuvo tokių. Persirengdavo vagonėlyje, mašinose, buvo šalta, bet, svarbiausia, buvo vanduo. Dabar atominė elektrinė uždaryta, karštas vanduo beveik neišmetamas, ir ežeras užšąla“, – apgailestavo N.Charlamovas.

Tačiau netrukus su pasididžiavimu pridūrė, kad turi gana gerą alternatyvą: „Vieninteliai turime naujai įrengtą baseiną, skirtą irklavimui. Vasarą rinktinės nariai treniruojasi ir bazėje Trakuose, bet dažniausiai – namie.“ Tautų katile gimsta talentai Kalbėdamas apie sportininkų pasiekimus, N.Charlamovas prisiminė Visagino genofondą: „Čia yra geras fiziologinis, anatominis kraujų, tautų sumaišymas, kuris duoda aukštą rezultatą visur – ir muzikoje, ir šokiuose, ir dainose, ir sporte.“ Negalima užmiršti ir dar vieno svarbaus faktoriaus – trenerių darbo. „Be jų neišauklėtume, neišugdytume tokių sportininkų, – įsitikinęs pašnekovas. – Ir anksčiau buvo tų, kurie tapdavo prizininkais, bet kažko pritrūkdavo.

Miestas mažas, vaikai anksti išvažiuodavo, o Jevgenijus pasiliko. Ir pasiekė rezultatą.“ Irklavimo sportą irgi palietė emigracija: nemaža dalis trenerių išvyko į Angliją ir Rusiją. „Kas pasiliko, tie ir dirba.

Jie baigę Rusijos aukštąsias mokyklas, daug ką sugeba. Tačiau didelis trūkumas – menkas lietuvių kalbos mokėjimo lygis. Tai trukdo vystytis, eiti toliau, dalyvauti seminaruose, o juk ir mokslas, ir sportas, ir medicina juda į priekį“, – apie vidines problemas prabilo N.Charlamovas.

Nusigręžė per krizę Kūno kultūros ir sporto departamentas, N.Charlamovo pastebėjimu, jau kurį laiką irklavimą laiko nebloga, perspektyvia

Ir garsūs irkluotojai, ir vaikai bazėje treniruojasi kaip turistai miške – be jokių patogumų. sporto šaka, todėl tikimasi, kad J.Šuklino išplėštas sidabro medalis dar labiau paakins sporto funkcionierius. „Olimpinis komitetas, Sporto departamentas, Irklavimo federacija...

Atvirai sakant, mes čia retai matome jų atstovus. Į Visagino bazę jie buvo atvažiavę prieš 7–8 metus, kai mūsų irklavimui sukako 25 metai. Bet viskas baigėsi pareiškimu: „Ieškokite pinigų savo savivaldybėje“, – prisiminė N.Charlamovas.

Dar prieš sunkmetį Kūno kultūros ir sporto departamentas irklavimo bazei

atnaujinti skyrė šiek tiek pinigų: vienąkart 20 tūkst., kitą – 15 tūkst. Lt. Be to, savivaldybė miesto lėšomis pirko valtis Lenkijoje, prieš trejus metus – priekabą joms transportuoti.

Bet užklupus krizei parama nutrūko. „Niekas neteikė pagalbos. Net kai J.Šuklinas dalyvavo pasaulio čempionate Japonijoje, mūsų treneriui teko rinkti pinigus iš privačių rėmėjų. Tačiau mes neverkiame, nesiskundžiame. Tiesiog tokia situacija šalyje: kaip galime, taip ir sukamės“, – kalbėjo N.Charlamovas.

Irklavimo bazės – privatizacijos taikinys Lietuvoje iš viso yra keliolika irklavimo bazių: Alytuje, Elektrėnuose, Plungėje, Skuode, Trakuose, Zarasuose, Birštone, Visagine, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose. „Tai bazės, skaičiuojant visas sporto šakas – akademinį irklavimą ir baidarių, kanojų sportą“, – sakė Lietuvos irklavimo federacijos generalinė sekretorė Inga Okulevičienė.

Pasaulinius standartus atitinka tik viena irklavimo bazė Trakuose. „Irklavimo bazės, kalbant apie sostinės mastą, iš viso nėra.

Yra iš Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ nuomojama sporto

bazė, kurioje įrengtas baseinas. Žiemą joje yra šešios darbo vietos, kurių užtenka tik aukšto meistriškumo sportininkams“, – kalbėjo I.Okulevičienė.

Irklavimo bazėje Kaune, Lampėdžiuose, nėra irklavimo takų, trūksta inventoriaus, kuris be galo brangus. Nėra nei sandėlių, nei valčių elingų. Šiauliuose irklavimo bazės atnaujinimo projektas sukurtas dar prieš dešimtmetį, tačiau iki šiol neįgyvendintas. „Vaikai eina į tualetą lauko sąlygomis: daro į iškastą duobę. Praustis irgi neturi kur: yra lauko kranai, tad į kibirus prisipila vandens ir apsiprausia. Ar jūs, kaip mama, leistumėte savo vaiką į tokį būrelį?“ – retoriškai klausė I.Okulevičienė.

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Virmantas Galdikas nusiteikęs dar skeptiškiau. „Kiek pavyko išsaugoti po nepriklausomybės, tiek ir turime. Treneriai savo entuziazmu išlaiko, kovoja su politikais ir visais tais, kurie nori privatizuoti. Elektrėnuose bazė privatizuojama, Trakuose pusę bazės Vidaus reikalų ministerija pasiėmusi. „Žalgirio“ bazė privačiose rankose ir jau 20 metų niekas nevyksta. Mėginimai susisiekti su verslininku Benu Gudeliu nieko neduoda. Vilniuje padėtis iš esmės katastrofiška. „Sietyno“ sporto mokykla iš viso jokios bazės neturi, o nuomotis pinigų neskiriama“, – atkreipė dėmesį V.Galdikas.

Iš valdžios jis jau nieko nesitiki: vieni pažadės, kiti – netesės: „Tai – ne vieno departamento, ministerijos ar kelių savivaldybių reikalas, o realios sporto strategijos nebuvimas.“

Komentaras

8 | Tyrimas

Daumantas Mikučionis

Lietuviško lobizmo

redakcija@15min.lt

Šalies nacionalinio charakterio atspindys Olimpiada – ne veltui prestižiškiausias sporto renginys. Ir ne veltui pasaulio milžinės JAV ir Kinija varžosi medalių lentelėje. Olimpiada – ne tik šalies prestižo reikalas, bet ir nacionalinio charakterio bei ekonominio pajėgumo atspindys.

Prieš Olimpiadą lažybų kontoros mūsų šaliai prognozavo geriausiu atveju vieną medalį. Ir tai ne aukščiausios prabos. Suskaičiavus viščiukus prognozės nepasitvirtino. Nors džiaugiamės naujais iškilusias herojais, sunku pamiršti ir kritusius milžinus. Kas kišo koją pripažintiems autoritetams?

Labiausiai krenta į akis psichologinis neatsparumas. Mūsų šalies atstovams akivaizdžiai per sunki lyderio ar favorito našta. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad psichologinė našta – svarus faktorius visiems žmonėms, nepriklausomai nuo tautybės, bet, pvz., JAV, įpratusios prie lyderės vaidmens ne tik sporte, bet ir politikoje, ekonomikoje ir daugelyje kitų sričių, atletai su spaudimu tvarkosi geriau. Plaukikas M.Phelpsas, nepaisant favorito naštos, be didesnių dramų susirinko sau įprastą medalių kraitį. JAV krepšinio rinktinė, nors ir turėjo dvi sunkias rungtynes (su Lietuva ir Ispanija), visada jautėsi turinti rezervų ir mokėjo laiku juos panaudoti. Lietuva gi, būdama rungtynių su Tunisu favorite, sunkiai tvarkėsi su tuo vaidmeniu ir mintimi, kad tai lemiamos varžybos. Nelemtas „viskas arba nieko“ jausmas kišo koją ir ketvirtfinalyje. Fatališko paskutinės olimpiados jausmo neatlaikė ir puikų sezoną turėjęs V.Alekna. Rankomis skėsčioja ir daugybės titulų savininkė dviratininkė S.Krupeckaitė, kuriai jau antra olimpiada – tarsi užkeikta.

Mūsų šalies atstovams akivaizdžiai per sunki lyderio ar favorito našta.

O dabar pažvelkime į medalininkus. Beveik visi Lietuvos apdovanojimai (išskyrus J.Šuklino sidabrą) – netikėti. Juos iškovoję atletai viršijo jiems keltus tikslus. Tai yra, neturėjo psichologinio spaudimo. Net planetos reitingo lyderė penkiakovininkė L.Asadauskaitė turėjo tikslą užimti tik 3–8 vietas, tačiau sportinės formos ir amžiaus optimumą pasiekusi atletė turbūt daugiausiai iš visų jautė būseną „dabar arba niekada“. Sakyčiau, Laura geriausiai iš Lietuvos olimpiečių susitvarkė su favoritės našta, užtikrintai laimėdama auksą, dar ir pagerindama olimpinį rekordą.

Bronziniai jėgos sportų atstovai buvo dar palankesnėje psichologinėje padėtyje. Tarp favoritų nebuvęs (keltas tikslas 5–10 vieta) imtynininkas A.Kazakevičius bronzinėje kovoje priešininką nukalė ir nematydamas viena akimi, o boksininkas E.Petrauskas (5–17) Londone gavo „Rocky Balboa šansą“ – turėjo nugalėti ne tik pasaulio čempioną, bet ir teisėjus, kad pasiektų apdovanojimų pakylą.

Daugiausiai vilčių tapti pasauline legenda ir psichologiškai stipria lydere teikia auksinė R.Meilutytė. Neįtikėtinai brandžias sportinio charakterio savybes pademonstravusi niekam nežinoma penkiolikmetė (4–8) sugebėjo olimpinį adrenaliną nukreipti reikiama linkme, lemiamais startais gerinusi ne tik Lietuvos, bet ir Europos rekordus bei pagreitėjusi dviem sekundėmis (tolygiom šviesmečiams 100 m distancijoje) nuo savo praėjusio sezono rezultatų.

Jei viskas klosis gerai, Rio de Žaneire turėtume matyti brandžią sportininkę, kuri kovos ir, tikiu, nugalės naujus priešininkus – favoritės naštą ir nevaržomus Lietuvos lūkesčius.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

55 tūkst. Lt – už tris įstatymų projektus.

Taip verslininkų reikalus, kaip įtariama, tvarkė parlamentaras, konservatorius Vitas Matuzas. Jeigu pareigūnų įtarimai pasitvirtins, akių neturės kur dėti ne tik konservatoriai, bet ir visas Seimas, priėmęs nupirktas įstatymų pataisas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai įtaria, kad V.Matuzas galėjo už atlygį parengti Akcizų, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Alkoholio kontrolės įstatymo projektus. Pastarasis įstatymo projektas sukėlė daugiausiai diskusijų, nes juo pasiūlyta atidėti visišką alkoholio reklamos draudimą. Įtariama, kad už projektus mokėjo 25 paras už grotų praleidęs lobistas Andrius Romanovskis.

Kaip šią savaitę, remdamasis šaltiniais, skelbė Delfi.lt, 55 tūkst. Lt dydžio kyšis V.Matuzui per kelis kartus esą buvo duotas ne tiesiogiai, o kaip parama parlamentaro kontroliuojamam Labdaros ir paramos fondui. STT įtaria, kad dalis pinigų – apie 33 tūkst. Lt – buvo išgryninta ir atiduota V.Matuzui.

Dėl šios istorijos nemalonumai gresia ne tik A.Romanovskiui bei V.Matuzui, bet ir vienos asociacijos prezidentui bei privačios bendrovės korporatyvinių reikalų vadovui. A.Romanovskis viešai stebėjosi, kodėl pareigūnai labdarą laiko kyšiu.

Beje, pats V.Matuzas neskelbia turįs labdaros ir paramos fondą, apie jį taip pat nėra jokios viešos informacijos.

A.Matulas vienas, nuomonės – dvi Įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo pasiūlyta atsisakyti visiško alkoholio reklamos draudimo, V.Matuzas užregistravo pernai gegužę. Pagal anksčiau priimtus teisės aktus toks draudimas turėjo įsigalioti 2012 metų sausio 1-ąją.

V.Matuzo projektą parašais parėmė dar 13 Seimo narių: konservatoriai Kazimieras Kuzminskas, Jurgis Razma, Agnė Bilotaitė, Petras Luomanas, Kęstutis Masiulis, Saulius Pečeliūnas, Vaidotas Bacevičius, tuomet TS-LKD frakcijoje dar dirbęs Saulius Stoma, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Erikas Tamašauskas, Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Artūras Melianas, socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius ir „darbietis“ Kęstutis Daukšys.

V.Matuzas tuomet aiškino, kad visiškas draudimas sustiprins rusiškų televizijos kanalų pozicijas Lietuvoje, nes jiems jis negalios. Be to, Seimo narys įžvelgė pavojų, kad ieškodamas palankesnių sąlygų, iš Lietuvos gali išsikelti bet kuris transliuotojas. Po to, kai V.Matuzo pataisos buvo užregistruotos,

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

apie jų naudą viešai ėmė kalbėti ir kiti politikai. „Būčiau lankstesnių sprendimų būdų šalininkė ir manau, kad visiškas uždraudimas gerų rezultatų, kokių tikėtasi, nedavė“, –praėjusių metų gegužės pabaigoje sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

J.Razma: „Keistai viskas atrodo, nes kalčiausiais daromi mūsų frakcijos atstovai, nors didžioji dalis frakcijos nubalsavo prieš.“ Praėjus keliems mėnesiams griežtą toną pakeitė ir nuožmiausias Seimo kovotojas prieš alkoholio vartojimą konservatorius Antanas Matulas. Pernai rugsėjį politikas jau aiškino, kad visiškas reklamos uždraudimas – per ankstyvas, todėl jį reikia atidėti.

Tačiau iškart po šių pataisų priėmimo Seime A.Matulas staiga atvirto į visiems įprastą alkoholio paplitimo priešininką. „Padarėme didžiulę klaidą, mes galime ją ištaisyti po pietų svarstydami pagrindinį įstatymo projektą.

Vienas parlamentas, ilgai dirbdamas, priima tautai svarbius sprendimus, o mes, pasižiūrėdami į balkone sėdinčius lobistus, balsuojame taip, kaip jie reikalauja. Man tikrai yra šiek tiek gėda,

kolegos. Pataisykime šią klaidą po pietų“, – Seimui nubalsavus už reklamos draudimo atidėjimą aiškino jis.

Bando valytis dėmę Pataisos buvo priimtos 59 parlamentarams balsavus „už“, 37 „prieš“ ir 13 susilaikius. Gausiausiai jas palaikė socialdemokratai – „už“ balsavo 13 šios partijos atstovų Seime. Jas taip pat palaikė 10 liberalcentristų, po 9 Liberalų sąjūdžio ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų narius ir po 6 „darbiečius“ bei „krikščionis“. Prieš pataisas balsavo 26 konservatoriai, 8 jų atstovai susilaikė, 5 balsavo už. Tai – V.Matuzas, S.Pečeliūnas, J.Razma, Julius Dautartas ir Kęstutis Masiulis.

Pakeitus įstatymą liko galioti ankstesnė tvarka: televizijoje ir radijuje alkoholio reklama draudžiama nuo 6 iki 23 valandos, negalima alkoholio reklamuoti pirmuosiuose periodinių leidinių puslapiuose, o stenduose leidžiama reklamuoti tik alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyną ir sidrą.

Netrukus po priėmimo pataisas pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Jos teigimu, Lietuvoje galiojantys apribojimai alkoholio reklamai yra pakankami ir atitinka ES praktiką.

Su V.Matuzu „15min“ susisiekti nepavyko. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma „15min“ teigė su V.Matuzu nekalbėjęs apie jam reiškiamus įtarimus neskaidriai rengus įstatymų pakeitimus. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos buvo priimtos ne konservatorių balsais.

Trūksta informacijos

Ką daryti?

Andrius Kubilius, TS-LKD pirmininkas, premjeras

Algimantas Salamakinas, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas

„Turiu pasakyti, kad nesu detaliau informuotas. Be abejo, situacija nėra labai gera ir tai kelia susirūpinimą. Kita vertus, norėtume sulaukti oficialios informacijos ir tokiu atveju apsispręsti, kaip toliau turėtume elgtis.

Bet kuriuo atveju tikrai manyčiau, kad teisinėje kalboje neturėtų būti painiojamos tokios sąvokos kaip kyšiai ar parama labdaros fondams ir tuos dalykus turime labai aiškiai atskirti, matyt, ir įstatymuose, kad ir ateity tokių problemų galima būtų išvengti.“

„Seimo statute nėra nurodyta, ką reikėtų daryti, jei paaiškėtų, kad už priimtus projektus buvo mokėtas kyšis. Norint Seime pradėti aiškintis, kaip ten buvo, reikia gauti medžiagą iš prokurorų ir pažiūrėti, ar tikrai buvo papirkimai. Turi būti faktai, kad lobistai dirbo ne taip, kaip numato Lobistinės veiklos įstatymas. Jeigu paaiškėtų, kad taip ir buvo, reiktų reaguoti: EPK turėtų svarstyti ir pateikti savo išvadą Seimui. Dar tokio dalyko, koks iškilo, neturėjome, todėl nėra susiformavusios praktikos, ką tokiu atveju reikėtų daryti.“

Tyrimas | 9

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

ypatumai „Keistai viskas atrodo, nes kalčiausiais daromi mūsų frakcijos atstovai, nors didžioji dalis frakcijos nubalsavo prieš, – sakė jis. – Frakcijoje nuomonės dėl to buvo skirtingos, aš neįsivaizduoju, kad tai galėjo lemti kažkokią įtaką. Tačiau prieš rinkimus ši tema yra eskaluojama, mūsų oponentams tai palanku. Nors kitos partijos balsavo vieningai už ir jos žymiai labiau prisidėjo, kad toks projektas būtų priimtas.“ Įtarimus vadina absurdu Dar vienas STT agentams užkliuvęs V.Matuzo įregistruotas dokumentas – Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis jis pasiūlė cigarečių kainą nurodyti ne ant banderolių, o tiesiai ant pakuočių.

Konservatorius aiškino, kad dabartinė tvarka didina banderolės savikainą, o jos atsisakius sumažės tabako gamintojų kaštai. Biudžeto ir finansų komitetas pataisą palaimino bendru sutarimu, ji be diskusijų Seime buvo priimta pernai gruodį. Rūkalų gamintojai kainą ant pakuotės galės nurodyti nuo šių metų kovo.

Teikdamas pataisas V.Matuzas nurodė, kad pirminis šio projekto siūlytojas yra asociacija „Investor’s Forum“. Jos narėmis yra daugybė bendrovių, tarp jų – tabako gamintoja „Philip Morris Baltic“. Į „15min“ klausimą, kaip vertina STT įtarimus, jog šis įstatymas gali būti nupirktas, „Investor`s Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė atsakė juoku. „Jūs ką? Net

nežinau, kaip vertinti. Kad (už pataisą, – aut.) kyšį gavo, tai yra nesąmonė. Pirmiausia reikia pažiūrėti į įstatymo esmę. Jis mažina biurokratinę naštą ir administracinius kaštus. Įžiūrėti ten nieko neįmanoma. Įstatymu niekam nėra pakenkta, tiesiog tai yra patogiau žmonėms, kurie gamina tabaką.

Tai yra iš piršto laužti dalykai. Jeigu jau ieškoti, tai ne čia reikia ieškoti“, – sakė ji.

Tarp iniciatorių – A.Romanovskis Dar viena pataisa, sukėlusi STT agentams įtarimą, – 2010 metų gegužę užregistruotas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimas. Jis sulaukė Biudžeto ir finansų komiteto, o vėliau ir Seimo pritarimo.

Pakeitimais nustatyta, kad pinigų plovimo prevencijos priemones privalo taikyti tik gyvybės draudimo šakos draudimo įmonės. Pakeitimus V.Matuzas grindė tuo, kad galiojusi tvarka labai apsunkino gyvenimą ne draudimo sektoriuje veikiantiems subjektams, nes jie turėjo nuolat taikyti prevencijos priemones, o tai kainuoja.

Konservatorius nurodė, kad šį įstatymo projektą inicijavo Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija, Nacionalinė draudimo brokerių įmonių asociacija, Lietuvos draudikų asociacija, vadovaujama A.Romanovskio. Paaiškėjus, kad jis turi didelių problemų su teisėsauga, A.Romanovskio įgaliojimai asociacijoje buvo suspenduoti.

Pareigūnai įtaria, kad net trys V.Matuzo Seimui pateikti įstatymų projektai galėjo būti nupirkti. Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Komentaras

10 | Visuomenė

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Šiame žuvitakyje neršia Nemunu iš marių atplaukusios lašišos.

Nauja banga ir sporto kuriozai

E.Digrytės nuotr.

Keturiasdešimtmetis disko metikas Virgilijus Alekna pirmą kartą nuo 1996-ųjų liko greta olimpinės garbės pakylos. Septynkovininkei Austrai Skujytei paskutiniame 800 metrų bėgime iki medalio pritrūko kelių žingsnių.

Veteranų į priekį tempta Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmąsyk nepasiekė net pusfinalio. Jaunosios rinktinės viltys M.Kalnietis ir J.Valančiūnas pabudo tik lemiamų ketvirtfinalio su Rusija rungtynių pabaigoje, bet šaukštai jau buvo po pietų.

Senoji, savo vertę ne kartą įrodžiusi, sportininkų karta traukiasi. Bet, nepaisant to, Londono olimpinės žaidynės Lietuvai tapo geriausiomis visų laikų vasaros olimpinėmis žaidynėmis. Du aukso, vienas sidabro ir du bronzos medaliai – šis rezultatas net geresnis nei Sidnėjaus, kur prieš 12 metų lietuviai irgi penkis kartus kopė ant prizininkų pakylos, olimpiados.

Simboliška, kad pirmą olimpinį auksą Londone Lietuvai iškovojo penkiolikmetė plaukikė R.Meilutytė – nauja karta ateina. Ir dar kaip! Tai įrodo ir dvidešimtmečio boksininko E.Petrausko bronza. Ir rezultatai, kuriuos pasiekė jaunimas, šįsyk dar nepajėgęs laimėti medalių, bet galintis tai padaryti ateityje – irkluotojai R.Maščinskas, S.Ritteris, D.Vištartaitė, šuolininkė į aukštį A.Palšytė, penkiakovininkė G.Venčkauskaitė.

Prie jų pridėjus pergalėms jau subrendusius penkiakovininkę L.Asadauskaitę, kanojininką J.Šukliną, buriuotoją G.Scheidt, bet kada ir bet kur iššauti galinčius graikų-romėnų imtynininkus, vaizdelis prieš 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes atrodo daug žadantis.

Senoji, savo vertę ne kartą įrodžiusi, sportininkų karta traukiasi. Bet, nepaisant to, Londono olimpinės žaidynės Lietuvai tapo geriausiomis visų laikų žaidynėmis.

O po Londono olimpiados – tradicinis tokiems atvejams šurmulys. Plaukikai reikalauja baseinų.

Politikai, aišku (juk rinkimai artėja), žada juos pastatyti. Greitai. Labai greitai, nors valstybės ir savivaldybių piniginėse švilpauja vėjai.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas viešai pasiguodė, kad neužtenka pinigų automobiliams, kurie tradiciškai dovanojami žaidynių prizininkams – turbūt tam, kad kurį nors turtuolį „ant gerumo pramuštų“.

Valdžia puolė šildytis sportininkų šlovės spinduliuose. Šįkart itin nemokšiškai – vienas Vilniaus veikėjas nuo scenos ėmė kliedėti apie kažkokius sostinėje beveik pastatytus stadionus, Kaunas R.Meilutytei padovanojo abonementą į neveikiantį baseiną.

Beveik kaip sename anekdote: jei būsi gera, ir vandens prileisime.

Cirkas. Faktas yra tai, kad valdžiai, ar bent dabartiniams valdantiesiems, sportas, perfrazuojant seną „Radio show“ keikūnų pokštą, rūpi, kiek „kokiam tai Vytautui koks tai magnetofonas“.

Sportininkai patys turi ieškoti šiaudo, kurio galėtų griebtis. Kol kas daugelis jų tai daro labai sėkmingai. Londonas olimpinėse tribūnose be viso kito neįtikėtinai darniai suvienijęs ir tėvynėje gyvenančius, ir emigravusius lietuvius, tai neabejotinai įrodė.

Viešvilės atrama – Prieškariu Viešvilė (Jurbarko rajonas) buvo vokiška, sovietmečiu dėl didžiulės žemės ūkio mokyklos – jaunatviška, dabar giriasi skardininkais, sportiškais bei meniškos prigimties gyventojais ir puoselėja ambicingus planus tapti turistų traukos vieta.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Pirmas įspūdis „Atrodo kaip iš atviruko, o prieš 20 metų Viešvilė buvo apšepęs provincijos miestelis“, – suintrigavo demografiją tyrinėjantis sociologas dr. Vidmantas Daugirdas.

Tiesa, iki atviruko dar toli – medžiai nepaslepia išdaužytų langų tuščiuose daugiabučiuose, po lietaus nuo vieno iki kito gatvės krašto tyvuliuoja balos.

Bet tvarkos stygiumi viešviliečių neapkaltinsi: kiemai dailūs, prie dažno lango žydi gėlės, į akis krenta gandralizdžiai su kleketuojančiais paukščiais ir gatve vežimėlį stumianti jauna mama – ne toks dažnas vaizdas provincijoje. „Po 2–3 metų viskas atrodys gražiai“, – vedžiodamas po parką tikina prieš devynerius metus įsteigto bendruomenės centro „Skalvija“ pirmininkas, buvęs seniūnas Algimantas Liaudaitis.

Jo įpėdinio Valentino Kucino planai neleidžia abejoti: vyksta valymo įrenginių ir kanalizacijos projektai, bus tvarkomas gatvių apšvietimas, kitą pavasarį prasidės pagrindinės Klaipėdos gatvės atnaujinimas. Ši gatvė yra kelio Kaunas– Šilutė atkarpa, todėl ja rieda daugybė automobilių. Kol kas čia nei saugu, nei patogu: vietoje šaligatvių – tik smėlio kelkraščiai.

Apdovanojimai – už sportą ir žuvienę Pas Viešvilės seniūną „15min“ įsiprašė pačiame darbų įkarštyje – paskutinėmis dienomis prieš kasmetę Viešvilės šventę, kurią sumanė buvęs seniūnas.

Jos metu iš pradžių įstaigos rengdavo atvirų durų dienas, dabar jas pakeitė koncertai, gražiausių sodybų rinkimai. Žiemomis Viešvilėje jau keliolika metų vyksta spartakiados – savaitgaliais gyventojai žaidžia krepšinį, tinklinį, smiginį, šaškėmis, šachmatais.

Viena žiemos spartakiados rengėjų – 70-metį jau perkopusi Aldona Palavinskienė. Ji ne tik aktyviai sportuoja, bet ir priklauso senjorų klubui „Dar ne sutema“. Maždaug 25 nariai, daugiausia buvę pedagogai, organizuoja savo

šventes, sporto varžybas, sveikina vieni kitus su gimtadieniais, gimus anūkams.

Verda ir kultūrinis gyvenimas. Šią vasarą per mėnesį surengtos dvi literatūros popietės. Į meną linkę žmonės gali tapyti, piešti, lipdyti iš molio dailės studijoje, kuriai vadovauja iš Kauno vyro tėviškėn atsikėlusi dailininkė Eglė Untulytė. „Nėra kavinių, kino teatrų. Reikia duoti žmonėms veiklos, kad nestovėtų gatvėje su „bambaliais“. Ką darysi, tokių irgi yra – kiekvienas kaimas turi savo „durnių“ ir „latrą“. Bet piktų žmonių, kurie trukdytų gyventi, nėra.

Esame pripratę vieni prie kitų. Mūsų seniūnija yra viena kultūringiausių Jurbarko krašte“, – A.Liaudaitis triskart pabeldžia į stalą.

Anksčiau daugelis duoną valgė iš naudotų automobilių, dabar miestelyje dirba gal 30 skardininkų.

Patys viešviliečiai dažnai keliauja į kituose kraštuose vykstančius sporto renginius ir retai kada grįžta be apdovanojimų. Jiems seniūno kabinete skirta pora lentynų.

Ant sienos kabo žuvienės virimo varžybų diplomas. Beje, prieš dešimtmetį pradėdamas eiti seniūno pareigas, V.Kucinas gyventojams prisistatė būtent žuviene. Su samčiu seniūnas aplankė ne vieną šventę pajūryje bei kitose Lietuvos vietose, taip pat Lenkijoje, Prancūzijoje. 60 litrų talpos katile išverda 120 porcijų: „Pats girti negaliu, bet žuvienės nelieka.“ Išnykusi žemės ūkio mokykla Sovietų okupacijos metais Viešvilės žemės ūkio mokykloje ruošti fermų mechanizatoriai, melžėjos, pieno laborantės. Ši mokykla buvo pagrindinė

miestelio maitintoja – joje mokėsi iki tūkstančio jaunuolių, dirbo šimtai žmonių, veikė mokomasis ūkis, lentpjūvė, buvo sukaupta nemažai technikos.

Po 55 metų visas šis „ūkis“ prijungtas prie Smalininkų verslo ir technologijos mokyklos.

Seniūno manymu, mokyklą buvo galima išlaikyti. Reikėjo tik prisitaikyti prie naujų poreikių – ruošti mūrininkus, kaminkrėčius, židinių statytojus: „Mokymo bazė buvo stipri. Sunaikinti juk lengviausia. Liko tik geri prisiminimai ir daug tuščių pastatų.“ Gyventojų – kaip prieš 100 metų Viešvilėje dabar gyvena apie 1,3 tūkst. žmonių – mažiau nei XX a. pradžioje. Emigracijos banga palietė kone kas antrą Viešvilės šeimą.

Baigusieji pagrindinę mokyklą – šiemet tokių buvo 14 – tęsia mokslus Jurbarko gimnazijoje ar Smalininkuose. „Sugebėjome išlaikyti pagrindinę mokyklą, vaistinę, ambulatoriją, kirpyklą. Vaikų darželis ir kultūros namai net trumpam nebuvo išnykę“, – vardija A.Liaudaitis.

Miestelyje veikia net trys bibliotekos – Kultūros centre, mokykloje ir vaikų namuose. Visose įrengtas internetas. Bendruomenė turi puslapį socialiniame tinkle „Facebook“. „Čia, jei tik Viešvilėje kas nutinka, pirmiausia paskelbiamos visos naujienos“, – juokėsi A.Liaudaitis.

Nepažįstamųjų dovana – 50 tūkst. Lt A.Liaudaitis vedasi į savo valdas – vaikų globos namus, kuriems vadovauja. Šiandien tai yra didžiausia miestelio įstaiga, kurioje gyvena apie 60 vaikų, dirba beveik antra tiek žmonių. 17 socialinių darbuotojų siekia aukštojo mokslo diplomo, o studijuoja vietoje, padedami savaitgaliais atvažiuojančių dėstytojų.

Globos namai prieš bemaž šešis dešimtmečius įsikūrė didžiausiame miestelio pastate – 1902 m. pastatytuose Teismo rūmuose.

Mažiausieji globotiniai – nuo gimimo iki 5 metų – gyvena kartu, likusieji įsikūrę šeimynomis. Dauguma vaikų yra 13–17 metų, bet nė vieno tikro našlaičio. Kai kurie globotiniai naujus namus rado Italijoje, JAV. Pats A.Liaudaitis su žmona, be savų trijų vaikų, užaugino du įsūnius.

Modernioje virtuvėje pusryčius, vakarienę, o savaitgaliais – ir pietus,

Visuomenė | 11

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Viešvilės bažnytėlė – nedidukė, bet labai jauki.

Sovietmečio palikimas – mūriniai daugiabučiai.

Vaikų globos namai įsikūrę vokiškos statybos name.

skardininkai ir optimistai gaminasi patys globotiniai kartu su juos prižiūrinčiomis socialinėmis darbuotojomis. Koridorių sienas puošia vaikų piešiniai ir spalvingas grafitis, profesionalaus fotografo darytos nuotraukos.

Mažylių korpuse įrengti tualetai su miniatiūriniais klozetais. Tam pinigų skyrė nežinomi panorę likti žmonės. Po atostogų Palangoje keliavusi pora sustojo žvilgtelėti į globos namus, pasiteiravo apie didžiausias problemas. Vadovas paminėjo nuo sovietmečio likusius baisius tualetus, o po geros savaitės sąskaitoje rado 50 tūkst. Lt. Globos namuose įrengtas muziejus „Tėviškės namai“, kurio daugumą eksponatų padovanojo kadaise Viešvilėje gyvenę vokiečiai ir jų palikuonys.

Knygos, žemėlapiai ir dokumentai atskleidžia, koks buvo vokiečių gyvenimas Viešvilėje iki 1944-ųjų rudens, kai jie buvo priversti palikti namus ir bėgti.

Viešvilėje neršia lašišos Traukiame į parką. Čia akis užkliūna už nedidelės smėlio aikštelės, supiltos specialiai paplūdimio tinklinio varžyboms. Jas, kaip ir futbolo turnyrus, organizuoja jaunesnysis A.Liaudaičio įsūnis – 21-erių Kūno kultūros akademijos studentas.

Kitoje gatvės pusėje įrengtas Gedimino Lietuvininko suprojektuotas žuvitakis, kur neršia Nemunu iš marių atplaukusios

Miestelio istorija Viešvilė įsikūrusi Jurbarko rajone, prie kelio Kaunas–Šilutė, dešiniajame Nemuno krante. Ji yra ne Žemaitijos ar Suvalkijos, o Mažosios Lietuvos dalis.

Kalbininkų manymu, miestelio pavadinimas kilo nuo Viešvilės upės, kuri pirmą kartą buvo paminėta (kaip Wayswille) XIV a. kryžiuočių karo kelių aprašymuose. Pati gyvenvietė minima nuo 1542 m.

XVIII–XIX a. Viešvilė tapo nedideliu pramonės centru. Prie dvaro buvo pastatytas malūnas, šalia atsirado aliejaus spaudykla ir lentpjūvė, veikė odos dirbtuvė, vienas didžiausių Rytų Prūsijoje popieriaus malūnų, buvo apdirbamas varis. Būta garlaivių prieplaukos ir muitinės.

Netoliese rasti du kapinynai su gausia ginklų kolekcija – ietigaliais, geležiniais dviašmeniais kalavijais su buožele rankenos gale, segėmis. Tai parodė, kad čia žmonių – turtingų skalvių – gyventa jau X–XII a. Bet liepos pradžioje Trakų istorijos muziejaus Archeologijos skyriaus vedėjo Ugniaus Budvydo vadovaujami archeologai atkasė kūdikio iki vienerių metukų amžiaus kapą, kuriame sudėtos įkapės ir kiti radiniai, manoma, siekia net IX a.

Duonos piramidė sostinės prekybos centre Vakar vienoje didžiausių sostinės MAXIMA XXX parduotuvių, įsikūrusioje Mindaugo gatvėje, „Duonos ir bandelių dienų“ atidarymo proga iš 5800 nedidelių skirtingų duonos kepaliukų buvo pastatyta piramidė ir pirkėjai pakviesti ja vaišintis. „Kaip ir prieš porą metų, taip ir šiemet, daugiausia, apie 50 procentų, Lietuvoje nuperkama batono ir sumuštinių duonos, po 25 procentus – juodos ir šviesios duonos“, – sako MAXIMA LT, UAB, Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.

lašišos. Lašišos čia, gėlame Viešvilės vandenyje, neršdavo ir anksčiau, tik ne taip gausiai.

Už tiltuko, kurį žadama remontuoti ir pavadinti Pasimatymų ar Meilės tilteliu, matyti iš gėlių sudėliota Lietuvos formos kompozicija, toliau – E.Untulytės mokinių išpiešta katilinės siena, ant kurios jie pavaizdavo Viešvilę: mokyklą, upę, traukinių stotį.

5 km pažintinis takas Parke prasideda kone 5 km ilgio pažintinis takas per trečią pagal dydį šalyje Karšuvos girią. Jis suka pro jauniausią iš keturių Lietuvoje esančių Viešvilės rezervatą, garsėjantį pelkėmis ir įtrauktą į vertingiausių pasaulio šlapžemių sąrašą. Pusę maršruto, kol sustabdo tiltelis per upę, galima įveikti automobiliu.

Dalis pažintinio tako grįsta akmenimis. Įrengti informaciniai stendai apie miške augančius medžius, uogas ir grybus, gyvenančius žvėris, rodyklės. Į viršų stiepiasi kieta mediena garsėjantys išlakūs bukai, auga aštrialapiai, rudenį paraudonuojantys vokiečių ąžuolai, uosialapiai klevai. Iš pelkių ištekančioje Viešvilėje, kuri sausesnėmis vasaromis būna švaresnė už šulinio vandenį, gyvena bebrai, ūdros, upėtakiai, neršia šlakiai, miške gyvena vilkų, lūšių, kurtinių. „Grybais nelabai nusileidžiame Dzūkijai.

Kartais su dzūkais pasiginčijame, kur daugiau grybų. Jie čempionatus rengia, mes irgi pabandėme. Nedidelis mūsų čempionatas, bet susirinko iš kitų kraštų žmonių.

Taigi, galima sakyti, nacionalinis“, – juokiasi V.Kucinas.

Turistams trūksta patogumų Viešvilė tikisi turistų dėmesio, todėl daugiau dėmesio skiriama rekreacijai ir pažintiniams objektams. Sovietmečiu už kelių kilometrų veikė raketų bazė, iš kurios telikę griuvėsiai. A.Liaudaičio žodžiais, būta minčių ją paversti lankytina vieta ar joje auginti pievagrybius, bet, kadangi neatvesta elektra, darbai nepajudėjo. „Skalvijos“ vadovas pripažįsta, kad vis dar trūksta informacijos, ypač kitomis kalbomis, vietų pernakvoti ir pavalgyti.

Anksčiau prie parko veikė kavinukė, bet šeimininkė šios veiklos atsisakė. Vietos verslininkas Kęstutis Kuniauskas sumanė buvusios žemės ūkio mokyklos pastate įrengti nedidelį viešbutį su baseinu, kavine, SPA centru.

Verslas laikosi ant skardininkų Kadangi dirvožemis prastas, sąlygos žemės ūkiui čia nepalankios. Anksčiau daugelis duoną valgė iš naudotų automobilių, dabar miestelyje dirba gal 30 skardininkų. Šią aukso gyslą bene pirmasis užčiuopė K.Kuniauskas, kai imta atnaujinti sodybas, užvirė statybos ir prireikė palangių, lietvamzdžių, stogų. Trūkstant darbo, juo pasekė būrys miestelėnų.

Vieni gamina pusgaminius, kiti važinėja po visą Lietuvą ir dirba užsakovų namuose. Jiems esą net reklamos nereikia – darbo ir taip per akis.

12 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Britų ekspertas Michaelas Mainelli: Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Krizių purtomo pasaulio bėda – klaidingas požiūris į pinigus ir pomėgis gerovę matuoti vien augančiais finansų rodikliais, įsitikinęs profesorius Michaelas Mainelli iš Londono.

Jis žavisi sena tvarka mokesčius rinkti vien už žemę ir svajoja apie konkurentus vyriausybėms net tokiose srityse kaip pasų išdavimas.

Neseniai vykusiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime M.Mainelli skaitė pranešimą „Žuvies kaina“. Remdamasis kvantinės fizikos mokslininkų sukurtais modeliais, jis analizavo tokias problemas kaip tvarumas, pasaulinis atšilimas, beatodairiška žvejyba ir gyventojų perteklius, svarstė, kaip įveikti nestabilią finansų rinką, kodėl reikia stabilizuoti išteklių naudojimą ir kaip gyventi pavojingai nepastovioje ekosistemoje.

Profesorius interviu savaitraščiui „15min“ dalijosi mintimis apie pinigus ir jų reikšmę visuomenės gerovei, besaikį vartojimą, mokesčius, euro zonos problemas. Žmonių jau per daug – Kokias šių dienų pasaulį kamuojančias problemas išskirtumėte kaip didžiausias?

– Gyventojų perteklių ir išteklių trūkumą.

Turbūt tiksliausiai prognozuojama disciplina yra demografija. Gamtos išteklių trūkumas taip pat akivaizdus. Šios dvi problemos kamuoja ekonomiką.

Jos gali būti sprendžiamos įvairiais būdais: vyriausybės gali imtis reguliavimo, grįžti prie centrinio planavimo, taikyti mokesčius. Teoriškai įmanoma daugybė priemonių. Mums patinka galvoti, kad ekonomika ir atviros rinkos yra geriausias, liberaliausias ir demokratiškiausias būdas skirstyti išteklius, taigi turime pasistengti, kad jis veiktų.

– Atrodo, pakaktų tų džinsų ir marškinėlių, kuriuos vilkiu, dar kelių drabužių pasikeisti ar skirtų šaltajam sezonui. Tačiau viduje tūnantis vartotojas verčia nusipirkti dar kelias poras džinsų. Taip auginame ekonomiką – bet argi ne tuščiai, dirbtinai?

– Tai yra pamatinis dalykas. Visas bendrojo vidaus produkto (BVP) vertinimas yra neteisingas. Jei norite fantastiško BVP augimo, kas mėnesį reikėtų poros Fukušimos tragedijų. Taip vyksta augimas – įvyksta nelaimė ir BVP ima kilti. Tai siaubinga, beprotiška.

Lapkritį Londone kaip tik vyks konferencija šia tema – apie gerovės parametrus.

Pastebima tendencija vertinti laimę – ar žmonės jaučiasi laimingi? Reikia rūpintis švietimu, gerove, teisėmis, moterų laisvėmis – daug dalykų, kuriuos gali įvertinti.

Manau, kad ta linkme reikia judėti. Problema yra ne pinigai, o jų apyvartumas.

M.Maineli įspėja, kad besaikis ekonomikos auginimas yra pavojingas.

E.Digrytės nuotr.

Šiems mano marškiniams, kuriuos vilkiu, jau 15 metų. Žmona skųsdavosi, kad perku labai brangius marškinius. „Taip, – sutikdavau, – bet juk nešioju marškinius, pirktus prieš daugelį metų!“ Susituokėme prieš du dešimtmečius, tuomet ji manimi abejojo, bet dabar tiki, mat iki šiol turiu marškinių, pirktų anais laikais. Taigi jie labai pigūs, nes ilgai nesusidėvi.

Mokesčių fikcijos – Laikotės skeptiško požiūrio į mokesčius: sakote, kad kai kurie yra nereikalingi ar netinkami. Kurie labiausiai užkliūna?

– Mėgstu pažiūrėti, kokią dalį BVP surenka vyriausybė. Nežinau Lietuvos rodiklio –

spėčiau, kad apie 30 proc. Jungtinėje Karalystėje jis siekia 48 proc. Tai yra didžiulė dalis! Kai pasakau šiuos skaičius Didžiojoje Britanijoje, žmonės atkerta: ne, aš tiek nemoku! Mokate – skraidydami lėktuvais, mokėdami už nacionalinį draudimą ir televiziją, pirkdami cigaretes ir alkoholį. Vyriausybėms tokia fikcija patinka.

Viena didžiausių fikcijų yra kapitalo mokestis. Žmonės galvoja: o taip, korporacijos turėtų mokėti daugiau! Atsiprašau, visos korporacijos priklauso žmonėms, taigi, mokesčiai renkami iš jų. Jei galvosime apie žmonių apmokestinimą, diskusija bus kur kas vaisingesnė. Dar vienas įdomus požiūris, kurio seniau laikėsi kai kurie

Užsk. Nr. 305997

Savaitės interviu | 13

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

„Atėjo laikas viską perkrauti“ ekonomistai, nors ir nesutinku su jais visu 100 procentų. Jie sakė: vienintelis dalykas, kurį reikėtų apmokestinti, yra žemė. Juk visko, ką apmokestini, gauni mažiau. Jei apmokestini pajamas, jų būna mažiau, jei kapitalo padidėjimą – jo sumažėja. Tai yra geri dalykai, kurių mums reikia. O žemę norime naudoti kaip įmanoma efektyviau.

XIX a. ekonomistai buvo įsitikinę: jei nori tobulos sistemos, jos nebus, nebent įvesi didelius mokesčius už žemę. Tuomet žmonės daugiau žemės atiduos bendruomenės reikmėms. Kodėl turiu mokėti didžiulius mokesčius už mišką, kurio nenaudoju? Puiku, atiduok jį valstybei. Galiu eksploatuoti mišką, bet niekada iš jo neuždirbsiu tiek pinigų, kad sumokėčiau mokesčius. Irgi atiduok.

– Vadinasi, jei neturėčiau nė lopinėlio žemės, nemokėčiau jokių mokesčių?

– Kraštutiniu atveju taip.

– Kaip tuomet veiktų sveikatos apsauga, švietimo sistema ir kiti viešieji sektoriai? Už žemę surenkamų mokesčių jiems vargiai pakaktų. Ar gyventojams tektų už viską mokėti patiems?

– Tai yra kita diskusija. Aš kalbėjau grynai apie mokesčius ir jų atsisakymą, kad lengviau judėtume į priekį. Bet pasaulis nėra tobulas. Jei nori įtraukti visuomenę, žmonės turi mokėti tam tikrus mokesčius.

Jei vyriausybė surenka 48 proc. BVP mokesčių pavidalu, rinkliavos už žemę tikrai nepakaktų, bet jei šis rodiklis yra gerokai mažesnis, gal būtų įmanoma.

Nepamirškite – vos prieš 100 metų toks modelis sėkmingai veikė. Dauguma mokesčių buvo surenkama už žemę. Britų vyriausybė tuomet surinkdavo vos 12 proc. BVP, o mokesčiai iš esmės taikyti tik turtingiesiems.

Nesu kapitalistas, tai yra marksistinis terminas. Tikiu atvira konkurencinga rin-

„Jei norite fantastiško BVP augimo, kas mėnesį reikėtų poros Fukušimos tragedijų.“ ka, apie kurią kalbėjo Adamas Smithas.

Pasidairę daugelyje sričių nepamatysime konkurencingų rinkų. Yra sričių, kuriose konkurencija veikia sėkmingai, bet tik ne vyriausybės atveju. Nesuprantu, kodėl. Pavyzdžiui, galėtų veikti pasų biurai A, B ir C. Kas čia blogo?

– Norėtumėte dviejų konkuruojančių vyriausybių?

– Ne, bet kodėl negalima apie tai kalbėti?

Imkime sveikatos apsaugą. „Kaip jie galėjo nesumokėti už tavo dantų tvarkymą? Aš priklausau sveikatos apsaugos sistemai B – jie už mane sumokėjo“. Vyriausybės tam aktyviai priešinasi.

Užsk. Nr. 306029

Kodėl gelbstime graikus?

– Kokią ateitį prognozuojate euro zonai? Ar įsivaizduojate alternatyvą jai? Ir kokios gali būti išeitys iš dabartinės krizės?

– Nėra paprasto atsakymo. Euro krizė taip pat yra bankų krizė. Ankstesnis bankų reguliavimas drąsino juos skolinti Graikijai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Vokietijai. Tai buvo dirbtina.

Graikiją gelbstime ne norėdami padėti graikams, bet dėl to, jog nenorime, kad sužlugtų „Deutsche Bank“, „Royal Bank of Scotland“ ar „BNP Paribas“. Kitaip tariant, mokame pinigus Graikijai, kad mūsų bankai juos susigrąžintų. Euras neturi struktūrinių problemų. Tiesą sakant, kai atsirado euras, nuosaikiai jį palaikiau. Bet 2007–2008 m. buvau nusiteikęs nepaprastai pesimistiškai.

Apie tai kalbėjau konferencijoje Kembridže ir daug žmonių nuliūdo. Mat įspėjau, kad šita krizė bus labai ilga ir gili. Bet pasakiau: maždaug kas 80 metų vyksta recesija, kažkas, kas iš esmės pakerta pinigų pasiūlą. Tai šiek tiek primena „Microsoft“ – kartais reikia viską perkrauti.

Panašiai nutiko ketvirtajame dešimtmetyje. Įdomu, kad tarp 1929 m. ir 1933 m. iš esmės nieko nenutiko. Žmonės daug kalbėjo ir tiek, kol 1933 m. kovą Franklinas D.Rooseveltas privertė bankus „persikrauti“ (kaip tik tuo metu savo kadenciją pradėjęs JAV prezidentas F.D.Rooseveltas nieko nelaukdamas ėmėsi įvairių reformų – naujų darbo vietų vyriausybiniame sektoriuje, ekonomikos augimo, bankų pertvarkų ir pan., – aut. past.).

M.Mainelli dosjė Londono Gresham koledžo komercijos mokslų profesorius emeritas ir mokslinis bendradarbis, Londono ekonomikos mokyklos profesorius, komercinio smegenų centro (think tank) „Z/Yen“, kuris rūpinasi visuomenės pažanga per geresnį finansų valdymą ir technologijas, įkūrėjas bei vadovas. Savo paskaitose M.Mainelli pabrėžia socialinių tikslų ir rinkos jėgų viršenybę prieš perdėtą reguliavimą, paslėptą subsidijavimą bei netinkamą apmokestinimą.

Jis studijavo Harvarde, Trejybės koledže Dubline ir Londono ekonomikos mokykloje. Tyrinėjo kosmosą ir kompiuterinę grafiką, dirbo seismologijos, kartografijos ir energetikos srityse, vėliau – kompanijose „Arthur Andersen“, „BDO International“, didžiausioje Europos tyrimų organizacijoje – Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos Gynybos vertinimo ir tyrimų agentūroje. Profesorius yra Pasaulinio finansų centrų ir intelektinės nuosavybės indeksų, aplinkosaugos, socialinių ir valdymo klausimų tyrimų organizacijos „London Accord“, tyrimų ir švietimo organizacijos „Long Finance“ iniciatorius.

M.Mainelli yra gavęs ne vieną apdovanojimą, priklauso keliolikos organizacijų vadovybei, išleido tris knygas, įskaitant humoristinį romaną „Švari verslo virtuvė“ („Clean Business Cuisine“). Dar 1983-iaisiais jis sukūrė pirmą skaitmeninį pasaulio žemėlapį „Mundocart“, dabartinio „Google Earth“ ekvivalentą.

14 | Verslas

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Atsargiai – būsto sukčiai!

Apgavikai greitai suuodžia, kas ką parduoda, ir namo savininką apipila pažadais.

123rf nuotr.

Jie žino, kur jūs gyvenate ir kokia jūsų būsto vertė. Jie skambina jums, meta laiškus į pašto dėžutę arba tyko jūsų prie namų. Jie – tai tarpininkai, teigiantys, kad turi daug pirkėjų jūsų būstui. Tereikia sumokėti 500 Lt. Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Apgavikai šiais laikais visai suįžūlėjo. Su tuo susidūrė Loreta – ketvirtą dešimtį įpusėjusi vilnietė, nusprendusi parduoti prabangų namą sostinės Žvėryno rajone.

Moteris beveik niekur neskelbė apie parduodamą būstą – tik įdėjo skelbimą į vieną laikraštį, o jame paminėjo gatvę, kurioje stovi parduodamas namas. Nors jo numeris ir nebuvo nurodytas, nekilnojamojo turto (NT) „brokeriais“ pasivadinę asmenys netruko suuosti, kuris namas parduodamas, ir prasidėjo.

Apgavikas laukė prie namų Vos paskelbus apie namo pardavimą, Loretą netruko užpulti įvairaus plauko tarpininkai. Jie teigė, kad turi klientų ir gali iš karto parduoti jos būstą. Vieni moteriai skambino laikraščio skelbime nurodytu telefono numeriu, kiti į pašto dėžutę mėtė savo paslaugų siūlymus, o vienas – pats drąsiausias, maždaug trisdešimties metų vyras, moters tykojo prie jos namų.

Loreta neįtarė nieko bloga, nes vyras jai pasirodė patikimas. Pamanė, kad jis – tikras NT specialistas: „Jis man pasirodė patikimas, sakė: žinau, kad jūs namą parduodate, tik pasirašom sutartį ir aš atvesiu penkis klientus. Kalbėjo įtaigiai.“ Dingo kaip į vandenį Visi „brokeriai“ moteriai kalbėjo apie tą pačią sutartį, kurią pasirašius jie neva iškart atvestų pirkėjų. Tačiau prieš tai reikėjo už ją sumokėti. Taigi Loreta sutarė su vienu jų – tuo, kuris jos laukė prie namų. Pasirašė sutartį ir sumokėjo 500 Lt komisinį mokestį. „Sutartis buvo standartinė, aš nieko įtartina neįžvelgiau. Tas vyras turėjo greitai

grįžti su klientais, bet dingo kaip į vandenį – nei klientų, nei skambučių. Pradėjau domėtis, kas jis toks, ir supratau, kad tokio brokerio nėra. Bandžiau skambinti, bet telefonas buvo išjungtas“, – su nusivylimu pasakojo Loreta.

Moteris gailisi, kad brokeriu jai prisistačiusiu asmeniu nepasidomėjo prieš sumokėdama pinigus ir pasirašydama sutartį. Neprašė jo ir pažymėjimo. Loretai 500 Lt nėra tokia suma, dėl kurios kreiptųsi į policiją, tačiau faktas, kad ją apgavo, – nemalonus.

Galiausiai moteris nuėjo į tikrą NT agentūrą, kurioje jai padėjo parduoti namą, o susidūrimą su sukčiumi ji laiko gera pamoka.

Asociacijos bando kovoti UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ direktorius Zigfridas Račkovskis NT

Nelegalūs brokeriai nemoka valstybei jokių mokesčių, dėl to jie gali pasiūlyti mažesnę paslaugos kainą.

pa pagal ją susiranda tą namą, jo savininką ir na siūlo savo paslaugas.“ siū

srityje dirba nuo N Nepriklausomybės ikl bė atkūrimo, tkū i todėl tokie atvejai jo nestebina. Vyras, kartu su kitomis legaliai dirbančiomis NT įmonėmis, bandė ir tebebando kovoti su nelegaliais, vadinamaisiais juodaisiais, brokeriais.

Dar nuo 1994-ųjų kuriamos įvairios įmonių brokerių asociacijos, į kurias įtraukiamos tik legaliai NT srityje dirbančios įmonės, o kartais ir pavieniai asmenys. „Esu liberalus: jeigu žmogus turi išsilavinimą, galimybę ir norą užsiimti tokiu verslu – niekas tam netrukdo, – teigia Z.Račkovskis. – Tačiau tai turi būti daroma civilizuotai: reikia turėti registruotą įmonę. O yra nemažai žmonių, dirbančių nelegaliai. Nes nenori mokėti mokesčių ir vengia atsakomybės. Jie pasinaudoja informacija, už kurią kitos NT įmonės moka 33 proc. iš savo pajamų. Ta informacija būna paskelbta įmonių svetainėse. Brokeriai randa skelbimą, kur nurodytas parduodamas objektas, jo kaina, įdėta nuotrauka,

V Vilioja mažesne paslaugų p kaina Z.Račkovskio teiZ g gimu, NT srityje viskas remiasi pasitikėjimu, nes investuojama v šimtai tūkstančių, o kartais tū ir milijonai m litų. Tokį turtą parduodantis pardu asmuo nori bendrauti su patikimai patikimais asmenimis, tačiau ne visi i i pažįsta žį t k kokį kį gerą specialistą.

Nelegalūs brokeriai nemoka valstybei jokių mokesčių, dėl to jie gali pasiūlyti mažesnę paslaugos kainą, t.y. mažesnį komisinį mokestį. Tai ir privilioja lengvatikius.

Su būsto savininku visi NT brokeriai sudaro sutartį, kurioje numatyta, kad už sėkmingą jos įvykdymą, t.y. pirkėjo suradimą, mokami pinigai. Paprastai už tokią sutartį imamas mokestis – 3 proc. nuo būsto vertės. Kartais agentūros užsiprašo 4 proc., priklausomai nuo turto likvidumo. Tikslią sutarties kainą lemia tai, kaip lengva ar sudėtinga brokeriui bus parduoti būstą.

Tačiau „juodųjų“ brokerių siūlomos paslaugos yra perpus pigesnės. Tokie retai kada gali rasti realų pirkėją, kuris įsigytų kliento būstą, todėl siūlo klientui pasirašyti tokią sutartį, už kurios sudarymą prašo 200–300 Lt. Kadangi apgautosios Loretos būstas buvo itin brangus, moteris už sutartį paklojo 500 Lt.

Sveikata | 15

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Skiepijimasis – it rusiška ruletė Nesiskiepysite, rizikuosite sveikata ar net gyvybe. Tačiau kai pasiskiepijęs žmogus vis tiek suserga, kyla klausimas: ar verta skiepytis? Nuspręsti sunku, nes nesutaria net gydytojai.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Kokliušu susirgo ir skiepyti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) neseniai pateikė stulbinančius duomenis.

Nuo šių metų gegužės 1-osios iki birželio 8 dienos Lietuvoje užregistruoti 22 nauji kokliušo atvejai – paprastai jų tiek būdavo per metus. 10 iš 22 susirgusiųjų buvo skiepyti bent viena kokliušo vakcinos doze, o 5 jų buvo atliktas visas šios vakcinos kursas – penki skiepijimai. Taigi tik 6 iš 22 susirgusiųjų buvo apskritai neskiepyti nuo kokliušo.

Iš 22 pacientų vieno gyvybė užgeso.

Kūdikis buvo neskiepytas, nors vakcina nuo kokliušo įtraukta į Lietuvoje galiojantį skiepų kalendorių ir tėvams būtų nieko nekainavusi.

ULAC duomenimis, vis daugiau tėvų atsisako skiepyti savo vaikus.

Skiepytis mažiau linkę ir suaugusieji.

Pavyzdžiui, Lietuvoje iki šių metų gegužės mėnesio nuo erkinio encefalito pasiskiepijo 2000 mažiau žmonių nei pernai tuo pačiu metu. Kitas faktas – šiemet daugiau ir užsikrėtė šia liga.

VU Vaikų ligoninės Pediatrijos centro direktoriui, prof. habil. dr. Vytautui Usoniui šie faktai kelia nerimą. Jis teigia, kad povakcininis imunitetas nėra visam gyvenimui, tik žmonės dažnai to nežino. Vakcina nuo ligos saugo 5–7 metus, tad neužtenka pasiskiepyti vienąkart. Šį kokliušo protrūkio atvejį, kai susirgo nemažai pasiskiepijusių, gydytojas aiškina paprastai: „Dauguma iš susirgusių – paaugliai, kurie buvo paskiepyti taip, kaip buvo daroma iki 2007-ųjų, kai paskutinę dozę įskiepydavo dvejų metų vaikui. Nuo 2007-ųjų kokliušo vakcinos įskiepijamos vyresniems – ikimokyklinio amžiaus vaikams. Natūralu, kad praėjus 10 metų po visų vakcinos dozių paauglys tampa imlus ir gali susirgti, nes netenka imuniteto ligai.“ Viena nuomonė: skiepai – pavojingi Žmonės aktyviai skatinami skiepytis nuo gripo, kokliušo, erkinio encefalito, stabligės, gimdos kaklelio vėžio ir daugelio kitų ligų. Kai kurios vakcinos yra valstybės finansuojamos. Tačiau skiepų poveikis vertinamas vis prieštaringiau. Tai ypač trikdo tėvus, nes dažniausiai skiepijami kūdikiai arba vaikai. Štai Vilniaus natūraliosios terapijos klinikos gydytojo homeopato Antano Januškevičiaus teigimu, skiepai nuo ligų neapsaugo nei vaikų, nei suaugusiųjų. Negana to – jie esą kenkia. „Pas mane dažnai ateina mamų su mažais vaikais, kurios pasakoja, kad viskas buvo gerai, kol nepaskiepijo vaiko, – pasakoja A.Januškevičius. – Paskiepytas jis tapo neramus, dirglus, hiperaktyvus, sutriko jo raida, jam skauda pilvą, prasidėjo traukuliai ar pan. Vėlesniame amžiuje dėl skiepų gali sutrikti širdies ritmas, tulžies takuose gali būti įvairių komplikacijų.“ Kita gydytoja – homeopatė Daiva Jakubonienė pati yra keturių vaikų mama, todėl, kai reikėdavo vaikus skiepyti, kiekvienąkart spręsdavo dilemą. „Kai kartą

neskiepijau dukters, pasirašiau, jog suprantu, kad nuo ligos gelbėja tik skiepai.

O kai skiepijau ją nuo poliomelito, ant lapelio, kurį reikėjo pasirašyti, buvo parašyta, jog vaikas gali mirti nuo to skiepo. Pagalvokite, ką mes sulyginame: ar numirti dabar, ar kažkada susirgti ir numirti?“ – stebisi gydytoja.

Tiek jai, tiek jos dukteriai buvo pasireiškęs šalutinis poveikis nuo tuberkuliozės skiepų – injekcijos vietoje atsirado delno dydžio raudona dėmė.

Nors, atrodytų, geriau rizikuoti patirti nedidelį šalutinį poveikį nuo skiepų, nei susirgti nepasiskiepijus, D.Jakubonienė

tvirtina garsus pediatras. Jo teigimu, visada sveikesni bus pasiskiepiję žmonės, nes jie neserga užkrečiamomis ligomis.

Vakcinų kokybės problema Kitas opus klausimas – ar vakcinos, patenkančios į Lietuvos rinką, yra kokybiškos. Šiuo klausimu medikai taip pat pasidalija į dvi stovyklas.

V.Usonis teigia, kad Lietuvoje skiepijama lygiai tokiomis pačiomis vakcinomis, kaip ir kitose Europos šalyse. Visos jos registruojamos ES. V.Usonis nesutinka su nuomone, kad pas mus patenka pasenusios vakcinos: „Kiekvieną kartą skiepydamas vakciną gydytojas turi įsitikinti, kad jos galiojimo laikas yra nepasibaigęs. Į medicinos dokumentus visada įrašoma vakcinos serija ir galiojimo laikas ir netyčia paskiepyti sena vakcina yra absoliučiai neįmanoma. Kodėl gydytojus bandoma parodyti kaip maniakus, kad jiems trūks plyš reikia vaikus paskiepyti?

Jeigu vakcina yra nesaugi, aš būsiu pirmas, kuris sakys, kad tą vakciną reikia išimti iš kalendoriaus, apyvartos ir praktikos.“ Bet gydytojas A.Januškevičius pabrėžia, kad didžiausia problema ta, jog vakcinos, atkeliaujančios pas mus, nekokybiškos, jose yra įvairių sunkiųjų metalų. Jos tikrinamos užsienyje, ne Lietuvoje, todėl esą

nėra garantijų. „Kai padaromi vakcinų patikrinimo testai, kokybiškos vakcinos atrenkamos savo šaliai – Vokietijai, Italijai, o nekokybiškos siunčiamos į Lietuvą, Rusiją“, – tikina medikas.

A.Januškevičius pateikia pavyzdį: viena jo pacientė nuvažiavo su vaiku į Vokietiją.

Medikai paklausė mamos, kokia vakcina skiepytas vaikas. Išgirdę pavadinimą jie nusistebėjo: tokios nežino.

Rizika ir pasekmės „Tėveliai ir mamytės teigia, kad apsiima atsakomybę už vaikų sveikatą, bet, kai vaikai suserga, jie visi atvažiuoja į mūsų ligonines pas vadinamosios universitetinės medicinos gydytojus.

Pagal statistiką, didžioji dauguma tėvų tykiai ramiai savo vaikus skiepija ir viską padaro taip, kaip geriausia vaikams. Yra keli homeopatai, kurie nusistatę prieš skiepus. Jie neatstovauja daugumai – jie tiesiog labai matomi ir girdimi“, – ginčą dėl skiepų naudos įvertina V.Usonis.

A.Januškevičius irgi meta akmenį į kolegų daržą: „Mūsų pediatrų lygis nėra gana aukštas. Jie į daug ką neatkreipia dėmesio.

Jeigu paimtume skiepytų ir neskiepytų vaikų grupes, pamatytume akivaizdžius skirtumus. Skiepyti vaikai turi daug problemų su sveikata, o neskiepyti – ne.“

V.Usonis: „Kodėl gydytojus bandoma parodyti kaip maniakus, kad jiems trūks plyš reikia vaikus paskiepyti?“ prisimena savo kolegės, anksčiau dirbusios vaikų gydytoja ligoninėje, pasakojimą. Medikės budėjimo metu buvo atvežtas vaikas su visų keturių galūnių paralyžiumi po skiepų. Tiesiogiai to įrodyti neįmanoma, tačiau, anot gydytojos homeopatės, tai galima atsekti pagal eiliškumą: vaikas buvo paskiepytas ir netrukus jį paralyžiavo.

Prieš tai jokių traumų jis nebuvo patyręs.

Kita nuomonė: nesiskiepysite – susirgsite Priešingos nuomonės nei kolegos homeopatai laikosi pediatras V.Usonis: „Apie skiepų efektyvumą kalbama jau 200 metų. Ir pasaulinės sveikatos organizacijos, ir nacionalinės stambios organizacijos nuolat rūpinasi skiepų veiksmingumu, saugumu, ir absoliučiai jokių abejonių dėl jų nėra.

Civilizuotų šalių tikslas – apsaugoti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius, kad jie nesirgtų ir neperduotų ligų kitiems, todėl skiepyti reikia visus.“ Patyrusių nepageidaujamų šalutinių poveikių, anot V.Usonio, yra labai nedaug, ir visi šie poveikiai praeina be jokio specialaus gydymo ar liekamųjų reiškinių. „Vaikai dar nėra susitikę su daugeliu mikroorganizmų, o kažkada tai turės nutikti.

Tai gali įvykti dviem būdais: reikia įskiepyti vakciną arba vaikas anksčiau ar vėliau natūraliai susirgs. Trečio kelio nėra“, – Užsk. Nr. 305990

16 | Kultūra

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Kino kkodas Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

Nežinojimo palaima Siužetas ir kontekstas Nelabai tolima ateitis Žemėje, bet jau po kažkokios globalios katastrofos. Dagas Kveidas (akt. C.Farrellas) prie konvejerio surinkinėja policinius karinius robotus, vadinamus sintetikais, ir nemato šviesos tunelio gale. Juolab kad tas tunelis, kuriuo jis kas rytą keliauja į darbą, eina per patį Žemės centrą (su šita idėja autoriai gerokai perlenkė lazdą).

Nusprendęs paįvairinti gyvenimą implantuotais spec. agento prisiminimais, jis netikėtai sužino iš tikrųjų buvęs tokiu agentu. Ši naujiena ima grėsti Dago gyvybei. Laimė, padedant simpatiškai merginai Melinai (akt.

J.Biel), vyrukas sužino ir dar kai ką – tik jis gali išvaduoti vieną dalį likusios žmonijos nuo kitos žmonijos dalies priespaudos.

Išvados Fantastinę nuotykių juostą stipriame satyros padaže „Viską prisiminti“ 1990-aisiais susuko P.Verhoevenas. Šiųmetinė kino versija, deja, atspindi šiuolaikines tendencijas.

Pagrindinės pajėgos ir finansai čia taip pat buvo mesti sukurti įspūdingiems vaizdo efektams (kalbama, kad filmo biudžetas siekia 200 mln. JAV dolerių) ir prisodrinti

„Viską prisiminti“ („Total Recall“) JAV, 2012 m., 120 min.

Rež. Lenas Wisemanas.

Vaidina: Colinas Farrellas, Jessica Biel, Kate Beckinsale. Įvertinimas siužetą didžiule nuotykių, gaudynių bei grumtynių koncentracija.

Todėl pamatysite skraidymus automobiliais trimatėje erdvėje (kaip filme „Įspėjantis pranešimas“ arba „Penktasis elementas“), pabuvosite Kolonijos kvartaluose, perkeltuose tarsi iš filmo „Likvidatorius“ ir galėsite paganyti akis į dvi dailias aktores, kurios nuoširdžiai talžo viena kitą.

Ir tikrai erzina tas liftas, per 17 minučių perskrodžiantis visą Žemės rutulį, kurio viduryje turėtų viešpatauti didžiulis slėgis ir milžiniškos temperatūros.

Iš meškų ir karalių gyvenimo Siužetas ir kontekstas Senų senovėje kažkur Škotijoje gyveno padauža princesė Merida (J.Urnikytė), kuri mėgo jodinėti, šaudyti iš lanko ir nė nemanė elgtis taip, kaip pridera sosto paveldėtojai. Jos tėvas karalius Fergiusas (A.Butvilas) į tai žiūrėjo pro pirštus, o motina – karalienė Elinora (L.Budzeikaitė) – mėgino Meridą paversti pavyzdine nuotaka ir ištekinti.

Jos susipyko, ir princesė, padedant raganai, netyčia pavertė savo motiną didžiule meška, praktiškai grizliu. Ką daryti, prisivirus košės? Pamėginti atburti Elinorą, kol patyręs medžiotojas sutuoktinis, to nežinodamas, jos nenudobė.

Išvados Žymioji „Pixar“ studija („Žaislų istorija“, „Žuviukas Nemo“) garsėja itin kokybiškais, daugiasluoksniais savo animacinių filmų scenarijais. Tačiau net šiems animatoriams nepavyksta nuolat šokinėti aukščiau bambos. Šįkart siužetas kur kas paprastesnis, tiesmukas ir gan drastiškas, protarpiais primenantis beveik siaubo pasaką. Mat joje dalyvauja smarkiai užkeiktas ir žiauriai agresyvus princas. Nepaisant antroje istorijos dalyje dominuojančio dramatizmo bei tamsių spalvinių tonų, filmas iš esmės yra nuobodokas, nes personažai neišraiškingi.

Tokie, sakyčiau, dvimačiai.

„Karališka drąsa“ („Brave“) JAV, 2012 m., 95 min.

Rež. Brenda Chapman, Marcas Andrewsas. Įgarsino: Judita Urnikytė, Lina Budzeikaitė, Algimantas Butvilas. Įvertinimas

Galbūt taip nutiko todėl, jog vis daugiau studijų kuria animacinius filmus, o šie paprastai būna labai pelningi (taip pat ir Lietuvoje). Scenarijaus autoriai, matyt, nepersistengia, nes reikia kurti greitai ir daug.

Tą, manau, patvirtina bendros tendencijos, kadangi animaciniai filmai tampa atrakcionais, kur dominuoja šou, o personažų santykiams, dialogams skiriama mažiau dėmesio.

In memoriam | 17

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Širdis pavargo plakti Stanislovas Kuzma: „Išėjau ne genialumo ieškoti, bet vedamas neramios prigimties“ Antradienį Anapilin iškeliavęs šviesios atminties skulptorius Stanislovas Kuzma pasižymėjo ypatingu kuklumu, norėjo, kad už jį kalbėtų jo darbai, tačiau su jo dirbtuvėje Užupyje apsilankančiais bičiuliais mėgo filosofuoti apie meną.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato mintys apie save ir savo pašaukimą išsaugotos prieš pusmetį išleistame albume „Stanislovas Kuzma“. Jos buvo publikuotos ir savaitraštyje „Nemunas“. „Nežinojau, kas būsiu“ „Atsimenu tą ypatingą būseną – kiek man tada buvo, gal treji ketveri metai? Staiga sustoju, vienas pievoj, saulė šviečia... Kažkokia keista būsena – pajunti, kad tu esi, kad esi ypatingas, kad kažkas į tave kreipiasi, kad su tavim kažkas bus. Nežinai, kas bus, bet kažkas ypatinga, ir tu tapsi kitoks.

Tada, toks vaikas, susirūpinau: ar aš susitiksiu su savimi kai užaugsiu... Ar užaugęs save pažinosiu? Ar kalbėsiu su savimi?

Atsimenu tas ypač pakylėtas vaiko būsenas. Atsimenu suaugusiųjų kalbas, kad iš

to vaiko kažkas bus. Nežinojau, kas būsiu.

Vėliau ėmė aiškėti: kuo nors būti – vadinasi, kažko išmokti. Mano senelis stalius, aš labai anksti ėmiau jam padėti. Būsiu stalius, galvojau. Paskui atkreipiau dėmesį į lėktuvus – būsiu lakūnas. Pamačiau parašiutą – būsiu parašiutininkas. Mokykloje pasirodžiau esąs vidutinis mokinys. Ne pats greičiausias, ne pats geriausias, atmintis prasta. Nori būti menininku? Ogi rašai kaip su vištos koja, balso neturi – jokių duomenų, kad galėtum kuo būti. Net ir piešėjų buvo už mane geresnių – žiūrėjau ir jiems pavydėjau. Tačiau turėjau stiprų poreikį ką nors nuveikti, atrasti. Tai ir buvo variklis.“ Kaip atsirado „Versmė“ „1977-ųjų rugpjūtį nuvažiavau pas dėdę į kaimą prie Lėvens, į mano senelių ir tėvo gimtinę. Ką tik grįžęs iš ligoninės jaučiausi labai prastai. Atrodė, gyvenimas baigiasi, kamavo liūdesys. Vaikščiojau Lėvens pakrantėmis, bandžiau įkvėpti gamtos energijos. Saulės spinduliai skverbėsi vandenin, aukso atšvaitai mirgėjo žolėse ir smėlyje. Žiūrėjau į ramiai tekantį upės vandenį, priekrantės smėlyje verdančias versmes, ir liūdesys pamažu ėmė virsti vienovės su gamta pojūčiu. Norėjosi panirti į srovę ir plūduriuoti kartu su linguojančiomis žolėmis.

Tas pojūtis įsikūnijo į formą, tarsi dvasia

Dosjė ir darbai • Vieno garsiausių Lietuvos skulptorių S.Kuzmos širdis sustojo plakusi rugpjūčio 14 d., 10.30 val. Jam buvo 65-eri.

• S.Kuzma gimė 1947 m. gegužės 7 d.

Panevėžyje. 1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą ir keletą metų jame dėstė.

• Prieš daugiau nei tris dešimtmečius S.Kuzmą gatvėje stipriai sumušė užpuolikai. Ligoninėje medikai jam diagnozavo sepsį, širdies raumens uždegimą. 1978 m. skulptoriui buvo pakeisti du širdies vožtuvai. Tada S.Kuzmai buvo 31-eri. Sudėtingą operaciją atliko profesoriai Algimantas Marcinkevičius, Vytautas Sirvydis ir Giedrius Uždavinys. Dėl šio užpuolimo pasekmių menininkas kentėjo iki gyvenimo pabaigos.

• Menininko kurtos teatro mūzos puošia Nacionalinio dramos teatro stogą, šventųjų skulptūros – Vilniaus arkikatedros frontoną, šaulio skulptūra – Saulės laikrodžio aikštę Šiauliuose. Jo kurtas monumentas Sausio 13-osios aukoms „Pieta“ stovi Antakalnio kapinėse.

• Ne mažiau reikšmingi ir paskutiniaisiais dešimtmečiais skulptoriaus sukurti kūriniai bažnyčioms – „Prisikėlęs Kristus“, „Marija su mažuoju Kristumi“ Elektrėnų bažnyčioje, „Nukryžiuotasis“ Vilkaviškio katedroje, „Švenčiausiosios Mergelės Marijos dangun ėmimas“ Ignalinoje.

• S.Kuzma iškalė paminklus rašytojai Jurgai Ivanauskaitei, dainininkei Birutei Almonaitytei ir dar būreliui iškeliavusiųjų į Anapilį.

būtų pasireiškusi fiziniu judesiu. Prieš akis stojosi skulptūros vizija, tačiau liūdesys nepraėjo – tuo metu jaučiausi taip, kad skulptūros nebūčiau įstengęs padaryti.

Tačiau gyvenimas pilnas Dievo malonės.

1978 m., dar ligoninės reanimacijos palatoje atsibudęs po sėkmingos širdies operacijos, sužinojau, kad teatras gavo papildomą finansavimą ir architektai Nasvyčiai padarė projektą, kaip uždengti buvusį senojo teatro kiemą, paversti jį holu su baseinėliu ar fontanu. Prisiminiau vaizdinį prie Lėvens – taip ir atsirado „Versmės“ skulptūra.“ Apie mažųjų formų skulptūrą „Jaučiuosi pakylėtas, kai aplanko ypatingas jausmas, vadinamas įkvėpimu. Ir artimiausias kelias į tokią būseną man yra mažųjų formų skulptūra. Atsiduriu tarsi kitame, asmeniškų erdvių, pasaulyje.

Toks darbas dažnai spontaniškas, gali atsirasti per keletą dienų. Idėja, dvasinis ir emocinis krūvis, skulptūrinė forma ir medžiaga – viskas čia viename lydinyje.

Pirmas regimas impulsas – plastinė idėja, paskui prasideda kontempliacija. Visi šitie išgyvenimai vyksta vidiniame pasaulyje, tai tarsi asmeninė paslaptis, bet tiktai tol, kol netampa trimate forma. Bandai prabilti apie tai, kas svarbiausia, su viltimi, kad esi ne vienas, kad būsi kito žmogaus suprastas.

Neduoda ramybės žinojimas, kad tikroji

S.Kuzmos kūriniai – grakštūs, šilti, dvasingi, nugludinti iki tobulumo.

Lietuvos dailininkų sąjungos nuotr.

skulptūra ir dabar, ir praeityje yra tarsi ledkalnis, daugumą ji masina savo viršūnėmis, gelmės – tik pašauktiesiems.“

18 | IT kodas

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Keturi interneto išjungimo mygtukai Kad ir koks patikimas atrodytų svarbiausiu technologijų išradimu tituluojamas internetas, kaip ir bet kokia kita sistema – biologinė ar sukurta žmogaus – jis gali nustoti veikti.

Iki šiol didesnių nepatogumų internautams buvo sukėlę tik kompiuteriniai virusai ir programišiai. O šių metų pradžioje vyko interneto streikas, kurio metu savanoriškai išsijungė tūkstančiai tinklalapių. Tačiau sutrikdyti interneto darbą, o gal net apskritai jį išjungti, įmanoma ir kitais būdais.

Saulės žybsniai Galvodami apie naršymą internete jūs veikiausiai nesijaudinate dėl to, kas vyksta Saulės paviršiuje, už maždaug 150 mln. km nuo Žemės. O reikėtų – saulės žybsniai kelia rimtą grėsmę mūsų komunikacijų sistemoms.

Pavyzdžiui, 1998 m. dėl Saulės žybsnio išsijungė komercinis palydovas „Galaxy 4“, sutriko dalies kitų palydovų darbas. Tąsyk akimirksniu išsijungė 80 proc. pranešimų gaviklių visame pasaulyje, nutrūko kai kurių televizijų, radijo stočių transliacijos, sutriko palydovinis interneto ryšys.

Saulės žybsniai gali pakenkti ne tik palydovams. Nuo silpnesnių žybsnių mus saugo magnetinis laukas, tačiau galinga audra gali išvesti iš rikiuotės ir elektroninius prietaisus. Taip nutiko 1859-ųjų rugpjūčio pabaigoje, kai įvyko galingiausia žmonijai žinoma geomagnetinė audra. Ji su trenksmu išjungė telegrafo ryšį: stulpai

spjaudė žiežirbas, įranga nutrenkė kelis operatorius, užsidegė popieriai, net atjungus elektrą telegrafo sistemos toliau siuntė ir priiminėjo žinutes.

Saulės aktyvumas padidėja ir sumažėja maždaug kas 11 metų, o artimiausias pikas – jau kitąmet.

Jau ne viena valstybė įrodė, kad ne tik kontroliuoti, bet ir išjungti internetą ą šalies viduje įmanoma.

Kibernetinis karas Augant interneto svarbai vis dažažniau kalbama apie tai, kad ateityje eityje karai vyks ne ant žemės, o virtualioirtualioje erdvėje. Juose frontą laikys nebe raumeningi kareiviai, o energetinius gėrimus siurbiantys programišiai.

Jau dabar konfliktuojančios šalys rengia internetines atakas – įsilaužia į karinių, industrinių ar valstybinių objektų sistemas, kuria kenkėjiškas programas, vykdo kitokio pobūdžio atakas. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių – sofistikuotas virusas „Stuxnet“, užkrėtęs Irano branduolinių objektų kompiuterines sistemas ir bandęs sutrikdyti jų darbą.

Politiniai sprendimai Jau ne viena valstybė įrodė, kad ne tik kontroliuoti, bet ir išjungti internetą šalies viduje įmanoma, nors tai brangu ir pažeidžia žmogaus teises. Lietuvoje bene labiausiai išgarsėjo tarptautinis susitarimas

Daugiau nei 99 proc. tarpžemyninio interneto srauto perduodama povandeniniais šviesolaidžio kabeliais, kurie jau ne kartą buvo pažeisti.

AFP nuotr.

ACTA, kuriuo, be kita ko, buvo siekiama apriboti interneto laisvę. Vis tik Europos Parlamentas išgirdo piliečius ir sutartį atmetė.

Tuo tarpu JAV Senato Nacionalinio saugumo komitetas 2010 m. patvirtino teisės aktą, suteikiantį prezidentui teisę valdyti „interneto išjungimo mygtuką“, kurį būtų galima naudoti itin didelį pavojų keliančios kibernetinės atakos atveju. Prezidentas galėtų išjungti visus valstybinius ir privataus sektoriaus tinklus. Tiesa, vėliau „išjungimo mygtuko“ dalis iš teisės akto buvo pašalinta.

Povandeniniai kabeliai Povanden Daugiau nei 99 proc. tarpžeDaugi myninio my interneto srauto perduodama pe povandeniniais n šviesolaidžio kabelliais, kurie išvedžioti jūrų iir vandenynų dugnuose.

JJie būtų pagrindiniai fizin niai taikiniai, siekiant sutr trikdyti interneto veiklą.

IIr tai nėra tik teoriniai pasvarstymai – tarptautiniai insvars terneto kabeliai jau ne sykį buvo tapę taikiniu.

Vienas įsimintinesnių atvejų – 2008 m. sausio 30 d., kai buvo nutraukti du povandeniniai kabeliai, kuriais perduodama kone trys ketvirtadaliai tarptautinio interneto srauto tarp Europos ir Artimųjų Rytų. Šis įvykis smarkiai sutrikdė interneto ir telefono ryšį nuo Indijos iki Egipto. Pirmosiomis tų metų vasario mėnesio dienomis buvo nutraukta daugiau kabelių Artimųjų Rytų regione. Dėl to kilo didelių interneto ryšio sutrikimų, ypač Irane.

Iki šiol nėra žinoma nei kas, nei kaip kabelius nutraukė. Aišku tik tai, kad šios jungtys yra silpnoji interneto grandis, ir nesvarbu, kas jas sugadins – teroristai, vyriausybės ar kokios nors organizacijos – tai pajusime visi.

Parengta pagal CNN

Gazas.lt | 19

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Ralis tarp šimtų ežerų Tomas Digaitis t.digaitis@15min.lt

Tarp šimtų Aukštaitijos ežerų tradiciškai drieksis geriausio lietuviško vasaros ralio greičio ruožai. „300 Lakes Rally“ prasideda.

Praėjusiais metais GAZAS.LT komanda šiam raliui sugalvojo kitą pavadinimą, tiksliau nusakantį šio ralio esmę. Na, bent jau žvelgiant iš žiūrovų varpinės, tai – „tramplinų ralis“. Natūralių, dirbtinių, greitų ir lėtesnių tramplinų čia gausu. Ties dauguma jų įrengtos žiūrovų zonos leidžia pamatyti visus ralio lenktynininkus, pakibusius ore.

Bet tramplinai yra tik vienas įsimintinas „300 Lakes Rally“ bruožas. Kitas – pačiame Zarasų mieste, Zaraso saloje, įrengtas specialusis greičio ruožas, kuriame lenktynininkai startuoja po du ir vejasi vienas kitą. Šis greičio ruožas yra vienintelis visame Lietuvos ralio kalendoriuje greičio ruožas, kurį tiesiogiai transliuoja televizija. Tiesa, ir čia lenktynininkų laukia du tramplinai. „Per trejus metus panaudojome visus Zarasų apylinkių keliukus. Sudarydami šių metų žemėlapį, stengėmės naudoti skirtingus kelius, kad kuo mažiau gadintumėme kelio dangą. Tačiau greičio ruožų vietas, kuriose bus įrengtos žiūrovų zonos, naudosime du kartus“, – pasakojo vienas ralio organizatorių, iš netoliese Zarasų esančio Salako kaimo kilęs Audrius Gimžauskas.

Kas naujo šiame ralyje? Na, visų pirma – dienos. Ralis startuoja penktadienį ir finišuoja šeštadienį. Vadinasi, kalendoriuje atsiradusį laisvą sekmadienį lenktynininkai ir žiūrovai galės išnaudoti tiesiog poilsiui (ar pergalės šventimui) vaizdingose Zarasų apylinkėse.

Be to, į ralio žemėlapį sugrįžo mieste įrengtas greičio ruožas. Bus ir jau minėtas

E.Ovčarenko nuotr.

Į Zarasus šį savaitgalį rekomenduojame vykti ne ramaus poilsio ieškančius, o triukšmą, dulkes ir variklių riaumojimą mylinčius.

N4 grupės lyderiai

Šį savaitgalį Zarasų apylinkėse vėl skraidys ralio automobiliai.

Algirdo Venskaus/ waska.lt nuotr.

Dominykas BUTVILAS (nuotr.)

44,5 taškai Benediktas VANAGAS

29,0 taškai Rokas KVARACIEJUS

23,0 taškai Žilvinas JURŠYS

23,0 taškai Šių metų Lietuvos atvirojo ralio čempionato N4 lyderių sąrašas kaip reta įdomus. Jame tvirtai lyderiauja D.Butvilas, kurį pavyti iki metų galo šansų turi nebent B.Vanagas. Jis, sezono viduryje pakeitęs šturmaną, tik to ir siekia.

Trečioje pozicijoje vienodu taškų bagažu dalijasi greitas, bet avarijų neišvengiantis R.Kvaraciejus ir ne toks greitas, bet itin stabilus Ž.Juršys.

Na, o praėjusių metų čempionas V.Švedas tenkinasi tik penkta vieta klasėje, kraityje turėdamas 17 taškų. Vienu tašku daugiau nei Joana Survilaitė ir Gediminas Ramonas.

paralelinis lenktynininkų pasirodymas Zaraso saloje.

Tuo naujovės nesibaigia. Tikram ralio gerbėjui gal ir nėra sunku sulaukti paties paskutinio ekipažo. Bet tūkstančiai ne tokių „lojalių“ žiūrovų pravažiavus greitesniems automobiliams dažnai skuba kitų greičio ruožų link. Šiais metais rekomenduojame to nedaryti ir likti ten, kur esate. Kodėl? „300 Lakes Rally“ organizatoriai su pasididžiavimu pristato į ralio trasą po visų greitųjų ekipažų išvažiuosiančius GAZ 51 sunkvežimius. Tuzinas estų į Zarasus atveža gerokai perdarytą, iki 600 kg palengvintą, rusišką techniką su bent 200 AG varikliais. „Mes su Audriumi buvome nuvykę pasižiūrėti šių sunkvežimių Estijoje. Vienu

žodžiu – renginys įspūdingas!“ – gundo ralio organizatorius Maris Simsonas.

Paklaustas, kas rimčiausiai pretenduos į šio ralio nugalėtojo titulą, M.Simsonas išskyrė šiuos ekipažus – lenkus su „Ford Fiesta S2000“, Saulių Girdauską su „Škoda Fabia WRC“ ir visus lietuviškos N4 klasės lyderius. Tai – Dominykas Butvilas, Benediktas Vanagas, Rokas Kvaraciejus.

Privalome paminėti ir dvejų iki šiol vykusių „300 Lakes Rally“ varžybų nugalėtoją Vytautą Švedą. Nors 2012-ieji jam nėra sėkmingi, Zarasai jam gali tapti gera proga reabilituotis.

Iš viso „300 Lakes Rally“ dalyvių šiais metais laukia 450 km ilgio trasa. Joje – 126,47 km greičio ruožai. 105,3 km drieksis žvyrkeliais, 21,17 km – asfaltu.

VILNIAUS PULSAS

Artimiausiu metu Vilniuje planuojama pastatyti tris naujus vaikų darželius Suskaičiavus tėvų prašymus lankyti Vilniaus miesto vaikų darželius nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. ir sutikrinus du ar daugiau kartų pateiktus prašymus, tėvų pageidavimus ne šiais metais leisti vaiką į darželį paaiškėjo, kad sostinės darželiuose yra 492 laisvos vietos. Į šias vietas jau pateikta 1750 prašymų, tad realus vietų darželiuose trūkumas sostinėje šiandien siekia 1250 vietų. „Geriau tvarkydamiesi su turimais ištekliais, remontuojame esamas patalpas ir ten įkuriame papildomas grupes. Taip šiemet bus sukurta beveik 400 vietų darželiuose.

Artimiausiu metu, 2013–2014 m., planuojama įsteigti dar bent 820 vietų – Viršuliškėse, perkėlus Šalomo Aleichemo mokyklą į kitas patalpas, taip pat pastačius naujus darželius Perkūnkiemyje, Santariškėse bei Žirmūnuose. Šiuo metu reikia išspręsti šių projektų finansavimo klausimus“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Išanalizavus šių metų gimstamumo rodiklius ir ateinančių kelių metų prognozes, naujos grupės ir nauji darželiai planuojami įkurti ten, kur yra didžiausias jų poreikis. „Šiuo metu didžiausias vaikų darželių poreikis yra Verkiuose, Pašilaičiuose ir Žirmūnuose. Tačiau nemažai darželių yra neužpildyti, pavyzdžiui, Naujininkuose, Lazdynuose. Naujoji sistema ir viešas laisvų vietų skelbimas padės subalansuoti eiles“, – sakė mero pavaduotojas Jonas Pinskus.

Prašymus pateikusiems tėvams atsakymai, ar jų vaikas pateko į laisvas vietas, bus siunčiami individualiai, iki rugpjūčio 24

BFL nuotr.

Planai 2013–2014 metams t Nauji darželiai planuojami: Viršuliškėse (perkėlus Š.Aleichemo mokyklą į kitas patalpas – 240 vietų), Perkūnkiemyje – 240 vietų, Santariškėse – 240 vietų, apie 100 vietų Žirmūnuose/Verkiuose esančiame darželyje „Mažasis trinapolis“ Iš viso – 820 vietų

Naujos vietos darželiuose d. Paprastai rugsėjo antroje pusėje vaikų darželiuose dar atsiranda laisvų vietų. Į jas galės pretenduoti tie, kurie jau buvo pateikę prašymus.

Prašymus į laisvas vietas tėvai dar gali pateikti Vilniaus savivaldybėje (Konstitucijos pr. 3) ir internetu, svetainės www.vilnius.lt e.miesto skiltyje.

Vilniaus savivaldybė birželį patvirtino naują priėmimo į miesto darželius tvarką, pagal kurią priimant į darželius pildomas tik vienas prašymas. Tokiu būdu įgyvendinta centralizuoto priėmimo sistema. Prašyme galima nurodyti iki penkių pageidaujamų darželių prioriteto tvarka.

Darželių eilės bus sudaromos atsižvelgiant į prašyme nurodytus prioritetus bei pirmumo teisę suteikiančias priežastis. Pirmumo teisė suteikiama tik tuo atveju, jeigu vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra teritorijoje, kuriai priskirtas darželis.

Pirmumo teisė suteikiama vaikams iš šeimų, kuriose auga trys ir daugiau vaikų, taip pat vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų, ar kurių vienas iš tėvų turi ne daugiau kaip 40 proc. darbingumo. Pirmumo teisę turės vaikai, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą bei įstaigos darbuotojų vaikai.

Iki šiol socialiai remtinų šeimų vaikams galiojusi pirmumo teisė dabar nesuteikiama.

t 2012 metais įsteigtos (bus steigiamos iki metų pabaigos) Antakalnyje: 120 (+20) Baltupiuose: 15 Justiniškėse: 60 Lazdynuose: 80 Viršuliškėse: 20 Naujininkuose: 20 Karoliniškėse: 20 Liudvinave: (+40) IŠ VISO – 395 vietos t 2009 ir 2010 metais buvo įsteigtos 23 naujos grupės (apie 460 vaikų), o 2011 ir 2012 metais steigiama dukart daugiau – 42 naujos grupės darželinukams (apie 840 vaikų).

Užsk. Nr. 303386

Skelbimai | 21

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

KAUNAS

VILNIUS

Jaučiai, kurie šiuo metu ieško darbo, paštu gaus gerą žinią. Naujas verslas bus pelningas. Tie, kurie pardavinėja nekilnojamąjį turtą, netrukus ras pirkėjų.

Dvyniai turėtų nelėtinti darbo tempo – tik nuo jūsų energijos priklausys karjera ir pajamos. Labai greitai jūs sustiprinsite savo pozicijas ir pasieksite tikslą.

Vėžiams kitą savaitę patariama priimti verslo partnerių pasiūlymus. Bendradarbiavimas su jais bus sėkmingas. Tikriausiai vyksite į keliones darbo reikalais.

Liūtai sulauks vertingų pasiūlymų, kaip suaktyvinti verslą. Finansiniai klausimai bus išspręsti sėkmingai. Pagaliau bus įforminti svarbūs dokumentai.

Mergelės kitą savaitę į verslą turėtų investuoti daug pinigų. Jūsų finansinės pozicijos neblogos, bet bus palankus metas jas dar labiau sustiprinti.

Horizontaliai:

Pažymėtuose langeliuose: REZULTATYVUMAS.

Avinai kitą savaitę entuziastiškai imsis bet kokio darbo ir sėkmingai jį atliks. Atkreipkite dėmesį į santykius su giminėmis, mat didelė konfliktų tikimybė.

Vertikaliai:

Inteligentė. Daug.

Rangas. Eik. Diko. Val. Oidijos.

Lobizmas. Anodai.

Vyk. Salos. Da. Sas. Lurdo. Puodas.

Pano. Protavo.

Si. Arimanas.

Makadamas.

Demonas. Alino.

Alus. Sidi. Korifa.

Sasnava. As.

Horoskopai

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Idealas. Fasadas.

Nailonas. Nikelis.

Tuk. Bolavo.

Amida. EG. Idos.

Adonis. Ozas.

Prano. Girdimi.

Prima. Ka. Gaida.

Luomas. Ov. Enkis.

Duotas. Ara. Angoj. Vardan.

Ali. Ta. Ožy.

Davao. Ufa. Dėsis.

Kuosos. Ūsas.

22 | Laisvalaikis

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Svarstyklės darbe susidurs su sunkumais. Juos teks įveikti savo jėgomis. Tikėtina, kad gali tekti kažką aiškintis teisme arba tyrėjo kabinete.

Skorpionų, dirbančių valstybinėje įstaigoje, laukia sėkminga savaitė ir didesnis atlyginimas. Verslininkai turės atidėti naujo projekto realizavimą.

Šauliai gaus darbo pasiūlymą, kurio nereikėtų atsisakyti. Meilės kerams neįstengs atsispirti net ir ištvermingiausi. Bet nepervertinkite savo galimybių.

Ožiaragis gaus gerų žinių apie pajamų padidėjimą ir kitus malonius įvykius savo gyvenime. Tie, kurie užsiima turizmu, netrukus patys išvyks dirbti į užsienį.

Vandeniai turės puikią galimybę įgyvendinti tuos savo sumanymus, kuriuos aplinkiniai laiko nerealiais. Jums nusišypsos sėkmė, tad veikite drąsiai.

Žuvys pradės dirbti kartu su gana įtakingu asmeniu. Netrukus sužinosite apie švelnius jausmus, kuriuos jums jaučia vienas drovus, bet geras žmogus.

Laisvalaikis | 23

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Kadras iš filmo

Sudoku

TV3

Rugpjūčio 21d., 23 val.

Komedija „Žandaras iš Sen Tropezo“ Lengvas

Tai viena žymiausių kino komedijų su šio žanro karaliumi, neprilygstamuoju Louis de Funesu. Seržantas Kriušo paaukštinamas ir perkeliamas dirbti į kurortinį Sen Tropezo miestelį. Su kolegomis jis įsivelia į kvailiausias situacijas: vaiko nudistus, dalyvauja greitojo nusileidimo treniruotėse, ieško iš muziejaus pavogto paveikslo ir kt. Filmas sukurtas 1964 m. Režisierius – Jeanas Girault.

Kadras iš filmo

Sunkus

I.Boiko nuotr.

LNK

Rugpjūčio 22 d., 22.35 val.

Fantastinis siaubo trileris „Sfera“ Vandenyno dugne, po koralų luobu, koks susidaro per 300 metų, karinio jūrų laivyno narai aptinka keistą daiktą. Milžiniškas jo dydis kelia įtarimų, kad tai – ateivių kosminis laivas. Į gelmes išsiruošia mokslininkų komanda, kuri aptinka tai, ką galima vadinti gyvybe, – sferą. Netrukus grupė pajunta jos keistą įtaką. 1998 m. sukurtame filme vaidina Dustinas Hoffmanas, Sharon Stone.

Anekdotai

– Kodėl žmonių kraujo grupės yra skirtingos?

– Kad uodai turėtų pasirinkimą.

Ateina vyras pas psichiatrą: – Gydytojau, padėkit man, aš sergu didybės manija.

– Taip, sunkus atvejis. Gerai, papasakokite truputį apie save.

– Iš pradžių sukūriau dangų ir žemę.

Žinai, savaitgalis praėjo puikiai!

Dabar man norisi pradėti naują gyvenimą naujame mieste nauju vardu.

Mažylis teiraujasi tėčio: – Tėti, o tiesa, kad Rytų šalyse vyras tik po vestuvių sužino, kas yra jo žmona?

– Kad čia visur taip, sūneli.

Moteris rausta dviem atvejais: arba kai tikslingai meluoja, arba kai netyčia pasako tiesą.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį vietomis trumpai palis, vyraus vidutiniškai šilti orai – temperatūra kils iki 21 laipsnio šilumos. Panašūs orai išsilaikys ir savaitgalį, tik sekmadienis prognozuojamas kiek šiltesnis ir lietingesnis. Kitos savaitės pradžioje gali trumpai palyti, bus 19–22 laipsniai šilumos.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

15 / 18

26

21

Madridas

39

Maskva

21

Panevėžys

20

21

Utena

13 / 21 Kaunas

08-19 d.

13 / 23 Panevėžys

13 / 24 Utena

15 / 20 Alytus

21

14 / 23

Vilnius

Marijampolė 21

Marijampolė Vėjas

21 Alytus 21

Šiaurės vakarų

08-18 d.

13 / 20

13 / 20

12 / 21

12 / 21

13 / 23

13 / 23

13 / 24

13 / 24

08-19 d.

24

Londonas

21 12 / 21

35

Berlynas

Šiauliai

08-18 d.

12 / 20

Atėnai

2–6 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

21

Oslas

22

Paryžius

31

Praha

26

Ryga

21

Roma

34

Stokholmas

23

Talinas

20

Varšuva

23

24 | Reportažas

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Pivašiūnų bažnyčioje V.Baublys tarnauja jau 18-a metų.

Į Pivašiūnų bažnyčią šiomis dienomis traukia minios žmonių.

Alytaus m. sav. nuotr.

J.Kalinsko nuotr.

Nuo bažnyčios lubų žemyn svyra parapijiečių rankomis nupintos girliandos – kvepia tujomis, žaliuoja rūtos.

Žolinės Pivašiūnuose Žolinės atlaidai Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje kasmet sulaukia apie 30 tūkst. tikinčiųjų.

Atlaidai Pivašiūnuose vyks iki rugpjūčio 22 dienos, trečiadienio. Pamaldos atlaidų metu: Šv. Mišios – 10, 12 ir 18 val. Švč.

Sakramento adoracija, Rožinio malda – nuo 11 iki 12 val.

Viskas – Dievo garbei Tūkstančiai tikinčiųjų šią savaitę lankosi Pivašiūnuose.

Išpažįsta nuodėmes, pasimeldžia ir... išvažiuoja. O parapijos gyventojai ir klebonas jau galvoja apie kitus Žolinės atlaidus.

Jiems ruošiamasi visus metus.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Nedidukas Dzūkijos bažnytkaimis, įsikūręs vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didžiulio miško ir Ilgio ežero, per Žolinę tampa tikinčiųjų meka.

Savaitę trunkantys Žolinės atlaidai į Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią sutraukia daugybę žmonių. Tuo nepatikėtum miestelyje apsilankęs atlaidų išvakarėse – čia būna tylu ir ramu.

Užtat akmeniniais laiptais užkopus į bažnyčios šventorių iškart justi sukrutimas – gyventojai iš ąžuolų lapų nupintomis girliandomis puošė šventovės prieigas. Prie Dievo Motinos Marijos paveikslo profesionali floristė Bronė pamerkė karališkųjų lelijų puokštes. Pagrindinį altorių papuošė rožėmis, šoninius – rausvais kardeliais. „Mūsų klebonas – estetas. Jam svarbu, kad bažnyčia būtų papuošta skoningai“, – nusišypsojo ponia Bronė.

Pasisemia dvasios ramybės Nuo bažnyčios lubų, apsivijusios krištolinius sietynus, žemyn svyra parapijiečių rankomis nupintos girliandos – kvepia tujomis, žaliuoja rūtos. „Mes rūpinamės pynimo medžiaga: priskynę atvežame ąžuolų lapų, aplinkinių kaimų moterėlės nupjauna rūtas, kurias vis dar augina savo darželiuose. Kai girliandos

nupintos, padedame jas sukabinti“, – pasakojo Danguolė Remeškevičienė.

Prisidėti prie bažnyčios dekoravimo jai – didžiausia garbė. „Ir pareiga – viskas Dievo garbei. Aš, vyras ir du mūsų sūnūs esame labai tikintys, todėl darbo nebijome. Pasirengimas Žolinės atlaidams mus įkvepia, pasisemiame dvasios ramybės“, – pridūrė netoli Pivašiūnų, Eičiūnų kaime, gyvenanti moteris.

Remeškevičiai mielai dalyvauja ir bažnytinėse procesijose: „Tokios mūsų vertybės – reikia rodyti pavyzdį jaunesniems.“ Keliais aplink altorių „Kelintą jūs ėjote miegoti? Aš – ketvirtą nakties. Septintą jau kėliausi. Taigi, trys valandos miego“, – Žolinių išvakarėse prisipažino Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios klebonas mons.

Vincas Baublys. Žolinės atlaidai jam – vienas svarbiausių įvykių. „Juk tai – labai sena tradicija, pasiekusi mus nuo neatmenamų laikų.

Anksčiau žmonės arkliukais atrisnodavo, vežimaičiais suvažiuodavo. Semdavo vandenį iš šulinio gyvuliams girdyti.

Buvo visai kitos susisiekimo priemonės, bet atlaidai labai gausūs. Pirma, kaimuose gyveno daugiau žmonių. Antra, jie buvo labai pamaldūs“, – mintimis į praeitį nusikėlė klebonas.

Nuliūdusiųjų paguoda Pivašiūnus nuo seno garsina ne tik nuostabi gamta, bet pirmiausia šventovė ir joje esantis maloningas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas.

Pivašiūnų bažnyčios fundatorius – Kauno stalininkas, Seimo narys, Medilo seniūnas Jonas Klockis. Jis Senųjų Trakų benediktinams 1633 m. surašytu testamentu paliko nemažai pinigų ir Pivašiūnų palivarką. Benediktinai Pivašiūnų bažnyčia rūpinosi daugiau nei du šimtmečius, iki pat vienuolyno uždarymo. Benediktino Celestino Sorakos rūpesčiu 1825 m. pastatydinta ir dabartinė ant kalno stovinti lotyniško kryžiaus formos medinė bažnyčia.

Tikinčiųjų maldos sustiprina ir klebono tikėjimą

Jis atkreipė dėmesį, kad ir sovietmečiu tikintieji neaplenkdavo Pivašiūnų. Juk į prieš 24 metus įvykusį Marijos paveikslo vainikavimą susirinko net apie 70 tūkst. žmonių. „Visais laikais tikintieji ieško Dievo Motinos paguodos. Žmonės tiki, kad būtent čia gali išmelsti malonės. Per atlaidų savaitę sulaukiame labai daug gerų, pamaldžių žmonių – nuoširdžiai, giliai tikinčių.

Jie eina keliais aplink altorių, kai kurie – net apie bažnyčią. Sunku pasakyti, ar taip liejasi skausmas, ar padėka ir džiaugsmas.

Tik Marija žino, kas dedasi jų širdyse“, – kalbėjo kunigas V.Baublys.

Be jaunimo – be ateities Pivašiūnų bažnyčioje V.Baublys tarnauja jau 18-a metų. Kiekviena Žolinė jam – iššūkis. „Nors ruoša išvargina, patiriu begalinį džiaugsmą. Žmonių tikėjimas man suteikia naujų jėgų, atsigaunu, sutvirtėju“, – prisipažino dvasininkas. Šiemet jis ypač dėkingas bažnyčią padėjusiam papuošti parapijos jaunimui: „Sako, jaunas žmogus neina į bažnyčią. Eina. Ir kokie nuoširdūs, pasiaukojantys tie vaikai: ar lietus, ar šaltis – kantriai, ištvermingai pynė vainikus.“ Klebono įsitikinimu, bažnyčia be jaunimo – bažnyčia be ateities. „Todėl stengiamės, kad jo netrūktų. Jaunimas pas mus auga iki dvyliktos klasės: skaito skaitinius, gieda psalmes, litanijas. Po to išsivažinėja kas sau, reikia auginti naują kartą. Bet čia kaip pagal Šventąjį raštą – vieni sėja, kiti augina, treti pjauna. Svarbiausia, kad pažįstamus veidus matau bent per didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas“, – pasidžiaugė kunigas.