15min savaitraštis 2012.08.31 by 15min.lt

Politika

Lietuvą saugo akli radarai? BFL nuotr.

Mokyklos miršta

K.Vanago/BFL nuotr.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 33 (1264) • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

3 psl. Tyrimas

BFL nuotr.

Konservatoriai irgi žmonės

Dovilė Jablonskaitė

8–9 psl.

Lietuvos švietimo sistemos perspektyvos: 300 uždarytų mokyklų, 5000 atleistų pedagogų.

Gyvenimas

Puvočių močiutės – kino žvaigždės

Moralia partija save laikantys konservatoriai rinkėjus gundo plagiatu – kaip du vandens lašai į populiariausią žurnalą „Žmonės“ panašiu leidiniu. Šio sumanymo autorius M.Adomėnas didžiuojasi, kad rinkėjams partijos kandidatus pristato per bulvarinę prizmę.

4-5 psl. Specialus priedas

„15 valandų“ su A.Marčėnu Šįkart 15 valandų praleidome su vienu žymiausių dabarties poetų Aidu Marčėnu, kuris, perskaitęs šį apibūdinimą, tik ironiškai nusišypsotų.

I.Gelūno nuotr.

Kasmet į mokyklas ateina vis mažiau vaikų.

Penkios garbaus amžiaus, bet energingos dzūkės beveik mėnesį jautėsi kino žvaigždėmis – jų pasakojimus ir dainas įamžino iš JAV su komanda atvykusi lietuvių kilmės režisierė Aldona Watts. Dokumentiniame filme ji ne tik pristatys lietuvių liaudies dainų tradiciją, bet ir parodys kiekvienos šių dainuojančių kaimo moterų kasdienybę. 24–25 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

15min.lt apklausa Rimvydas Valatka

PROC.

Vyriausybė už daugiabučių renovacijai skirtus 140 mln. litų pirks tris sraigtasparnius. Kaip tai vertinate?

r.valatka@15min.lt

Po kiek makaronai? Su kuo ir kaip partijos eina į rinkimus? Išrankumo nedaug. Tinka viskas. Didieji vizionieriai, moralistai, krikščioniškų vertybių skleidėjai ir didieji kovotojai su vagimis į naują Seimo kadenciją pakilo su pavogta vėliava – „Žmonių“ žurnalo plagiatu, išleistu 140 tūkst. tiražu ir padalytu tautai už dyką. Kadencijos pradžioje naktiniu mokesčių perversmu pavogę iš lietuviško spausdinto žodžio išgyvenimo galimybę, konservatoriai į naująją eina su atvira intelektinės nuosavybės vagyste iš spaudos. Simboliška. Kaip ir tai, kad tiek metų mokę leidėjus, kokia rimta turi būti spauda, konservatoriai patys ėmė ir niekieno neverčiami griuvo į bulvarinio skaitalo balą. Kad tik išrinktų. Verkia ir Platonas, ir Dekalogas. Ar bent vienas jų šalininkas pasipiktino, pasakė, kad konservatoriams ir dar per brūkšnelį krikščionims demokratams vogti ir bulvarėti nedera? Čia Lietuva, čia saviškis saviškį gina net jei tas žmogų ar geležinkelio tiltą susprogdino. Todėl rinkėjams suvienyti čia tinka ir vogti makaronai. Kaip ir pirkti diplomai, netikros ašaros ir atviras melas. Kėdainių kniaziaus partija žada minimalią algą padidinti iki 1600 Lt. Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau tikinčių, kad diplomą Maskvoje nusipirkęs suvirintojas įvykdys pažadą. Tuo metu, kai daugumoje pramonės įmonių minimalią algą gauna nebent valytojos, paties Pažaduko fabrikuose dauguma žmonių dirba vos už 800 Lt. Kodėl neparodė pavyzdžio Lietuvai? Ar tie irgi juo tiki? Ko gero. Štai koks stiprus yra lietuvio tikėjimas prieš rinkimus, kad Mesijas ateis. Toks stiprus, kad nėra reikalo net naujų makaronų kabinti. Tinka ir į laikraščio skiautę įvyniota užpernykštė mišrainė, kurioje malėsi skaičiai 11, 111 ir 1011.

Jei spręsime iš aprangos kodo, televizija – daug svarbesnis projektas už Seimą. Sveikas protas nėra stipriausia rinkėjo vieta, tikisi pavargęs nuo kurčnebylio gyvenimo Briuselyje pašalintas prezidentas. Ir iškiša į televiziją pelėsiais ir kerpėmis apaugusį filmą apie save kaip neteisingumo ir klano auką. Tautai pagraudenti. Juokas per visą pilvą. Dūsaujantį pašalintąjį tame filme kalbina dūsaujantis anuometis garbintojas, o dabar žudiko garbinimo partijos pirmojo dešimtuko kandidatas, kurio violetinė kariauna tautos jausmų nebejaudinančiam pašalintajam neatiduos teisingumo ir kovos su klanu monopolio už jokius J.Borisovo pinigus. Gal ir gerai, kad sveikas protas nėra stipriausia rinkėjo vieta. Nes jei rinkėjas pradėtų mąstyti, kur ir su kuo eina, tarkim, liberalcentristai, su galva rinkėjui būtų negerai. Vieną dieną suknele pasidabinęs A.Valinskas agituoja šilutiškius už tai, kad jį išrinktų į Seimą, o jau kitą, tik persirengęs smokingu, – už naują BTV sezoną. Jei spręsime iš kandidato aprangos kodo, televizija – daug svarbesnis projektas už Seimą. Net ir į rajoninę televiziją su Vincuku, kuris pašapęs taranavo studento automobilį, o po to dar aprėkė jį, kad su tokia prasta gelda vargšas važinėja, ne tik A.Valinskas – niekas neitų. Į Seimą eina. Simboliška. Televizoriaus vergų ausims reikia bent jau prekinę išvaizdą turinčių spagečių. Politiškai kurčioms ausims tinka ir supeliję makaronai.

Vyriausybė pripažįsta, kad daugiabučių renovacija – žlugęs reikalas (2167) 12 proc.

Audra vandens stiklinėje, sukelta dėl noro įtikti rinkėjams (949) 5 proc.

Geriau jau turėti sraigtasparnius, nei grąžinti Briuseliui nepanaudotus pinigus (2935) 16 proc.

Šis sprendimas rodo, kad Vyriausybė nesupranta žmonių problemų (12357) 67 proc.

„F & L“ production

16 Apklausoje dalyvavo 18408 žmonės

PROC.

5 PROC.

67 PROC.

Savaitės pilotai –

Andrius ir Rasa Premjeras Andrius Kubilius ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė mūru stoja už Vyriausybės sprendimą namų renovacijai skirtus pinigus išleisti paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniams pirkti.

Išties, ekonominė nauda akivaizdi: kam renovuoti viską iš eilės, juk kur kas pigiau surasti ir išgelbėti vieną kitą pilietį iš nerenovuotino namo.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politika | 3

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Lietuvos radarai – akli? Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Teigiama, kad Lietuvos oro erdvę stebintys radarai nepastebi net naikintuvų.

Nedideliam švedų lėktuvui praskridus virš Baltarusijos ir ten pribarsčius pliušinių meškiukų, paaiškėjo nemalonus dalykas: iš Lietuvos svetimas lėktuvas išskrido nepastebėtas. Kodėl? Buvęs Karinių oro pajėgų (KOP) vadas pulkininkas Jonas Marcinkus tikina, kad tokie incidentai stebinti nebeturėtų, nes Lietuvos oro erdvę stebi niekam tikę radarai. „Mažo lėktuvėlio lakūnai eilinį kartą parodė, kad Lietuva bejėgė kontroliuoti savo oro erdvę. Apsirūpinant technika šimtai milijonų litų buvo išmesti į balą“, – „15min“ pareiškė J.Marcinkus. Anot J.Marcinkaus, Lietuvos oro erdvės kontrolė vykdoma dviejų tipų radarais: vieni mena sovietų laikus, o 2004-aisiais įsigyta technika iki šiol deramai neveikia ir tinka nebent paukščiams lizdus sukti. Lietuvos kariuomenės KOP vado pareigų jis neteko 2005-ųjų rugsėjį. Lietuvos teritorijoje sudužus Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvui Su-27, J.Marcinkus apie tyrimą atviravo su aukštu rusų generolu. Pirko neišbandytą techniką? J.Marcinkaus teigimu, Lietuvos oro erdvę stebintys radarai 2004-aisiais buvo perkami

T.Lukšio/BFL nuotr.

paskelbus viešąjį konkursą: „Tačiau, kaip beveik visada Lietuvoje, jį laimėjo tas koncernas, kuris turėjo laimėti. Ir niekas nekreipė dėmesio, kad radarai yra eksperimentiniai, kad niekur kitur pasaulyje jie nenaudojami, kad nėra nei jų suderinamumo su NATO standartine įranga, nei jų aptarnavimo praktikos.“ Krašto apsaugos ministerija (KAM) šią techniką pirko iš koncerno „European air defence system“, gaminančio karinę produkciją. J.Marcinkaus teigimu, jau po metų, 2005-aisiais, tapo aišku, kad bus problemų. Tuomet kilo skandalas, kai Lietuvos teritorijoje nukrito rusų naikintuvas Su-27. „Visuomenei buvo sakoma, kad jis mūsų teritorijoje tebuvo 3 minutes, tačiau iš tiesų naikintuvas nukrito Lietuvoje praleidęs visą pusvalandį. Lietuvos radarai jo nematė, apie naikintuvą mūsiškiams pranešė Baltarusijos karinių oro pajėgų budėtojas“, – teigė pašnekovas. Anot jo, po rusų naikintuvo

pasiskraidymo Vyriausybė buvo nutarusi, kad reikia naujų radarų, bet pasirodė, jog tai – per brangu. Pašnekovas priminė, kad lietuviams teko raudonuoti ir 2011-aisiais, mūsų oro erdvę pažeidus trims vokiečių verslininkų lėktuvams: „Jie buvo pastebėti tik įskridę į Latvijos oro erdvę. Vėliau paaiškėjo, kad jie įskrido iš Lenkijos, perskrido visą Lietuvą iki Latvijos ir niekas jų nepastebėjo.“ J.Marcinkus pasakojo, kad Lietuva buvo

J.Marcinkus: „Kas iš to, kad radarai stovi, jei jie – akli.“ sulaukusi estų pasiūlymo kartu įsigyti oro erdvės stebėjimui skirtus radarus, tačiau mūsų politikai pasiūlymą atmetė, teigdami,

kad šia technika apsirūpins pigiau: „Dabar Estijos ir Lietuvos oro erdvės kontroliavimo technika skiriasi kaip diena ir naktis. Nežinau, ar kada nors pasieksime estų lygį.“ KAM: viskas yra gerai KAM tikina, kad 2004-aisiais įsigytų radarų techninės galimybės atitinka visus NATO keliamus reikalavimus. Ministerijos atstovų „15min“ atsiųstame atsakyme tvirtinama, kad technika yra suderinta ir integruota į NATO oro erdvės stebėjimo sistemą. „Su gamintojais Lietuvos kariuomenė yra pasirašiusi logistinio aprūpinimo sutartį, pagal kurią gamintojai operatyviai tiekia radarams atsargines dalis. Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos (OESKV) specialistai prireikus šalina pasitaikančius gedimus“, – rašoma atsakyme. Lietuva naudoja keletą radarų, įsigytų 1997 metais iš Lenkijos. Po 2005-aisiais skandalą sukėlusio rusų Su-27 pasiskraidymo Lietuva užsakė NATO atlikti oro erdvės stebėjimo studiją, o po jos nuspręsta įsigyti daugiau radarų. Naujų radarų teks palaukti Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, naujus radarus Lietuva sau galės leisti po penkerių metų. „Aš esu anksčiau girdėjęs, kad buvo problemų dėl kokybės. Tačiau noriu pabrėžti, kad Lietuva yra suplanavusi ir ateityje vykdys naujos technikos, kuri užtikrins geresnį oro erdvės stebėjimą, pirkimus. Tačiau dabar tam galimybių nėra“, – sakė konservatorius.

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Dūstu iš pavydo Didžiausia valdančiosios koalicijos partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šią savaitę rinkėjams pasiuntė dvi gražiai įpakuotas programines žinias: „200 darbų“ ir „Duskit pavyduoliai“. Bent jau mano atveju tikslas pasiektas. Aš tikrai dūstu iš pavydo: TS-LKD cinizmas bandant kvailinti rinkėjus man užima kvapą ir pašiaušia plaukus, kurių ant galvos belikę vos vienas kitas. Galbūt aš šiek tiek nenormalus – priklausau tai kategorijai rinkėjų, kuriems neįdomu, kaip politikai šoka, dainuoja, raugia agurkus ar kepa duoną. Man įdomiau, ką jie veikia, kaip jie mąsto (jei išvis sugeba), ką jie planuoja. Todėl atsiverčiau TS-LKD „200 darbų“ ir bakstelėjau pirštu ant pirmo pasitaikiusio: „Užtikrintos geresnės sąlygos auginti vaikus“. Skaitau: 28 nauji darželiai, 9430 daugiau ugdomų vaikų, 194,1 mln. Lt ikimokyklinio ugdymo krepšeliui. Ir dar: „Rūpindamiesi stipriomis šeimomis sudarėme gerokai palankesnes sąlygas auginti vaikus.“ Gražu, ar ne? Taip, bet tik tada, jei rūpi rauginti agurkai ar gražiai sušukuotas šunelis. Pirmiausia todėl, kad vargu, ar konservatoriai patys asmeniškai kaip nors prisidėjo prie to, kad Lietuvoje padaugėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų (vien jau todėl, kad daugumos konservatorių amžius jau ne reprodukcinis). Antra, (TS-LKD ir pati to neslepia, tiesa, kiek mažesnėmis raidėmis) kad visi tie 28 nauji darželiai yra privatūs. Palankesnės sąlygos šeimai ir vaikui? Tikriausiai taip. Kitas klausimas, kokia dalis Lietuvos šeimų gali sau tai leisti? O ką daryti tiems, kurie negali? Atsakymų galima paieškoti Statistikos departamente, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus šių metų pažymoje apie ikimokyklinių įstaigų būklę bei Europos lyčių lygybės instituto naujausioje ataskaitoje.

Gražu, bet tik tada, jei rūpi rauginti agurkai ar gražiai sušukuotas šunelis. Pastarojoje nurodoma, kad Lietuvoje galimybę lankyti vaikų priežiūros institucijas turi tik apie 10 proc. jaunesnių nei 3 metai vaikų, kai ES vidurkis yra 27 proc., o, pavyzdžiui, Švedijoje, siekia 73 proc. Gali būti, kad užsieniečiai ką nors blogai skaičiuoja, tad paskaitykime, ką rašo saviškiai – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. Cituoju: „Vaikų ugdymo įstaigas lanko daugiau vaikų nei realiai yra vietų“, „grupėse yra daugiau vaikų nei tai leidžia higienos normos reikalavimai (TS-LKD giriasi juos „supaprastinusi“), „šaltos grupės, nesandarūs, neatsidarantys langai, pasenusi elektros instaliacija ir vandentiekio sistemos kelia pavojų tiek vaikų, tiek ir darbuotojų gyvybei.“ Gal kontrolierius šališkas? Tada pažiūrėkim sausus Statistikos departamento skaičius. Nepatingėjau suskaičiuoti: 1–6 metų amžiaus vaikų skaičius Lietuvoje nuo 2008 iki 2012 metų padidėjo beveik 13 000. Tuo tarpu ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius 2008–2012 metais sumažėjo nuo 654 iki 647 (įskaičiuojant tuos 28 atidarytus privačius vaikų darželius), o vietų jose skaičius per ketverius metus ūgtelėjo vos 2500. Gerokai palankesnės sąlygos auginti vaikus? Atsakymą pateikia tas pats Statistikos departamentas: skurdo rizikos lygis namų ūkiuose su vaikais 2008 m. buvo 28 proc., 2010 m. – 37,4 proc. (vėlesnių duomenų nėra). Šeimose, kuriose yra du suaugę ir du vaikai, šie skaičiai buvo atitinkamai 19,6 ir 38,7 proc. TS-LKD klausia: „Ar reikia tęsti šį darbą?“ Negaliu atsakyti. Dūstu iš pavydo.

4 | Tyrimas Moralia ir atsakinga save laikanti partija reklamuojasi plagiatu

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Konservatoriai

Konservatoriai į šiuos Seimo rinkimus eina tarsi idėjų stokojantys populistai: partija rinkėjus gundo nemokamu žurnalu „Žmonių istorijos“, kuriame svarbiausi jos kandidatai pasakoja ne apie valstybės valdymą, o kaip kepa, verda ir myli šunis. Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt Bulvariniu taku pasukę konservatoriai idėjų toli neieškojo: žurnalo pavadinimą, išvaizdą ir turinį nukopijavo nuo populiariausio žurnalo „Žmonės“. Nors prie širdies dėk Žurnalas „Žmonių istorijos“ kartu su keliais laikraščiais buvo išplatintas savaitgalį. Jo viršelyje puikuojasi parlamentarė Agnė Bilotaitė. „Kiekvieną dieną pradedu nuo puodelio vandens su citrinos sultimis. Išspaudžiu pusę citrinos. Tai – puikus vitaminų šaltinis. Be to, labai mėgstu kontrastinį dušą“, – rinkėjams dėsto jaunoji politikė. Premjeras Andrius Kubilius pasakoja apie dviračių žygius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė giriasi, kaip rūpinasi šeima, Dainius Kreivys, kurį „Žmonių istorijos“ pristato kaip stilingiausią Lietuvos politiką, žurnalo puslapiuose dalijasi planais įkopti į Barre des Ecrins kalną, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė kalba apie savo užaugintas sodo ir daržo gėrybes ir moko raugti agurkus, parlamentarai Vilija Aleknaitė Abramikienė ir Emanuelis Zingeris pasakoja, kaip myli šuniukus.

Neseniai į Tėv ynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partiją įstojęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Artūras Listavičius dalijasi sukrečiančia istorija, kaip važiuodamas iš susitikimo su rinkėjais skurdžiame Akmenės rajone apgadino savo prabangaus automobilio „Porsche Panamera“ dugną. „Išrinktas į Seimą pasistengsiu, kad duobėtų kelių Akmenės rajone nebeliktų“, – žada politikas. Tekstas apie A.Listavičiaus problemas su automobiliu – ne vienintelis kreivo šypsnio vertas pokštas konservatorių žurnale. Telefonu nufotografavus ant viršelio skelbiamą brūkšninį kodą, pasirodo už konservatorius agituojančio apžvalgininko Andriaus Užkalnio frazė „Duskit pavidolei“. Sutapimai šokiravo Konservatorių reklama paliko be žado populiariausio žurnalo „Žmonės“ leidėjus. Jo vyriausioji redaktorė Daina

Žemaitytė „15min“ teigė, kad ją nustebino abiejų leidinių panašumas. „Riba tarp panašumo, atsitiktinių sutapimų ir plagiato yra labai neaiški, todėl kreipėmės į teisininkus ir laukiame jų įvertinimo“, – sakė ji. Anot D.Žemaitytės, konservatorių žurnalo viršelyje esančių anonsų šriftas – lygiai toks pat, kokį naudoja žurnalas „Žmonės“, vienodas abiejų leidinių viršelio išdėstymas.

Labai brangių reitingų šleifas Mantas Adomėnas jau ne pirmą kartą savo atstovaujamą konservatorių partiją pastato į nepatogią padėtį. Šis politikas vos neprarado Seimo nario kėdės, nes tapęs parlamentaru vis dar vadovavo Demokratinės politikos institutui (DPI), kuris buvo įsivėlęs į teisėsaugą sudominusį aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos skandalą. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skelbtą aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos sukūrimo konkursą 2009 metais laimėjęs parlamentaro konservatoriaus M.Adomėno įsteigtas DPI neturėjo konkurentų, nes vienintelis atitiko konkurso sąlygas. ŠMM už šį darbą DPI per dvejus su puse metų ketino sumokėti 2,5 mln. Lt. Pristatant DPI sukurtą aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemą buvo pabrėžiama, kad šios sistemos iniciatorius yra M.Adomėnas, o reitingą DPI sudarė drauge su tyrimų internetu kompanija „Macroscope“. Tuo itin pasipiktino savaitinis žurnalas „Veidas“, jau trylika metų sudarinėjantis ir skelbiantis aukštųjų mokyklų reitingus. „Veido“ žurnalas tvirtino, kad reitingavimo sistemos,

Mantas Adomėnas

BFL nuotr.

kurią esą inicijavo M.Adomėnas, o sudarė jo įsteigtas DPI, viena autorių yra „Veido“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė. „Veido“ žurnalas atskleidė, kad DPI aukštąsias mokyklas ketina reitinguoti 60 kartų brangiau nei žurnalas. Abejonės dėl reitingavimo sistemos autorystės bei kainos už ją pagrįstumo virto politiniu skandalu. Šiuo konkursu viešai suabejojo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot valstybės vadovės patarėjos Virginijos Būdienės, prezidentė atidžiai stebėjo šį konkursą. „Prezidentė manytų, kad labai blogai, jeigu grupė draugų politikų pasidalytų pinigus tarpusavyje“, –

sakė V.Būdienė ir pabrėžė, kad tokio fakto dar niekas neįrodė. Todėl, jos manymu, geriausiai abejones išsklaidytų etikos sergėtojai arba surengtas naujas konkursas. Konkurso rezultatais buvo susidomėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tačiau ikiteisminio tyrimo nusprendė nepradėti. Vis dėlto ŠMM nusprendė nutraukti skandalingąjį konkursą ir šių metų gegužę DPI vietoj 2,5 mln. Lt sumokėjo tik 138 tūkst. Lt už 2010 metais atliktus darbus. Šis skandalas pakenkė M.Adomėno politinei karjerai. Seimo opozicija dėl to, kad išrinktas Seimo nariu politikas kurį laiką dar neatsisakė ir DPI prezidento bei valdybos nario pareigų, M.Adomėnui grasino apkalta, jo veikla domėjosi STT, Generalinė prokuratūra, barė Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Nemalonumai nepraėjo be pėdsakų. Per praėjusius Seimo rinkimus Vilniaus Senamiesčio rinkimų apygardoje netikėtai įveikęs Artūrą Zuoką, šiemet M.Adomėnas atsisakė varžytis vienmandatėje apygardoje. Parlamento rinkimuose jis dalyvauja tik daugiamandatėje apygardoje. Bendrame konservatorių sąraše M.Adomėnas yra tik 15-tas, tad į Seimą gali ir nepatekti. „15min“ inf.

Tyrimas | 5

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

irgi žmonės Reklama ar antireklama? Vytautas Dumbliauskas, politologas „Privataus gyvenimo nušvietimas dabar labai madingas, tai rodo žurnalo „Žmonės“ tiražas. Rinkėjai balsuoja ne racionaliai, o vadovaudamiesi emocijomis. Jie mieliau žiūrės į A.Bilotaitės nuotrauką, nei skaitys partijos programą. Nenoriu spėlioti, ar tokia reklama pridės konservatoriams balsų. Tačiau jeigu paaiškėtų, kad „Žmonių istorijos“ yra žurnalo „Žmonės“ plagiatas, reklama virstų antireklama. TS-LKD yra viena rimčiausių partijų. Jeigu „Žmonių“ leidėjai paduos juos į teismą ir įrodys, kad buvo plagiatas, bus negerai.“

„Atsivertus leidinį aiškiai matyti, kad jo struktūra labai panaši, „Žmonių istorijos“ taip pat prasideda nuo mažų žinučių, iškart

po jų publikuojama viršelio tema. Be to, jame radome net 4 rubrikų pavadinimus, kokios yra žurnale „Žmonės“, tai – „Margas pasaulis“, „Viršelio istorija“, „Olimpas“ bei „Skanaus“. Manau, jog sutapimų yra per daug, kad galėtume juos vertinti kaip atsitiktinius“, – teigė vyriausioji redaktorė. „Man kelia nuostabą, kad konservatoriai, deklaruojantys amžinas ir pamatines vertybes, nusprendė pasinaudoti lengvai

Užsk. Nr. 306141

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų sąskaitos. Užsk. Nr. 306117

bulvarinės pakraipos žurnalo populiarumu. Be to, gerbdami žmonių teisę į nuosavybę, jie turėtų gerbti ir intelektinę nuosavybę. Populiarumo siekėme ilgu ir sunkiu darbu, ir jei juo bandoma pasinaudoti sąmoningai, tai – pasikėsinimas į mūsų intelektinę nuosavybę“, – pabrėžė D.Žemaitytė. Stengėsi nebūti panašūs? „Žmonių istorijų“ vyriausiuoju redaktoriumi pristatomas TS-LKD rinkimų štabo vadovo pavaduotojas Mantas Adomėnas atmeta priekaištus, esą rengdami „Žmonių istorijas“ konservatoriai įkvėpimo ieškojo vartydami žurnalą „Žmonės“. Jis „15min“ aiškino, kad pirminis jų leidinio variantas buvo panašesnis į populiarųjį žurnalą, tačiau galiausiai tie panašumai buvo panaikinti. „Mes labai stengėmės, kad mūsų leidinys nebūtų panašus į „Žmones“. Mūsų leidinio

pavadinimas užsimena, kad jame kalbama apie žmones, tiesiog nesugalvojome jokio kito pavadinimo. Konsultavomės, kad nebūtų autorinių teisių pažeidimo“, – sakė politikas. Paklaustas, kodėl „Žmonių istorijose“ yra net 4 rubrikos, kokias turi ir žurnalas „Žmonės“, M.Adomėnas teigė, kad, pavyzdžiui, frazė „Margas pasaulis“ ar žodis „Skanaus“ nėra „Žmonių“ nuosavybė. „Šios frazės lietuvių kalboje yra idiominės. Galima buvo „Margą pasaulį“ pavadinti „Įvairenybėmis“, tačiau ganėtinai beviltiškai skamba. O kalbant apie rubriką „Olimpas“, tai čia toks pasąmoningas dalykas, kai kalbi apie partijos lyderius, šis žodis savaime prilimpa“, – teigė konservatorius. M.Adomėnas teigė, kad iki rinkimų planuojama išleisti dar vieną „Žmonių istorijų“ numerį.

6 | Švietimas

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Mokinių išbandymas Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Į mokyklas moksleivius sukviesiantis skambutis žymės naujų mokslo metų pradžią. Tai, kad šie metai išskirtiniai, ypač justi tautinių mažumų mokyklose. Dvyliktokai jau dabar su nerimu susimąsto apie pavasarį laukiančią baigiamųjų brandos egzaminų sesiją, mat 2013 metais vidurinio ugdymo programą baigę visi šalies abiturientai laikys vienodo turinio lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. „Man atrodo, kad gerai išlaikyti tokį egzaminą – neįmanoma“, – liūdnai konstatavo Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos direktorė Irena Volska. Jos vadovaujamą mokyklą lanko 695 mokiniai. Iš jų 53 – abiturientai. Būtent dėl šių auklėtinių ateities I.Volska labiausiai nuogąstauja. Tai – pirmoji laida, laikysianti suvienodintą daug aistrų sukėlusį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Paminti tėvų lūkesčiai I.Volskai vis dar nesuvokiama, kodėl pakeitimus užsimota įgyvendinti taip greitai. Kodėl pertvarkai skirti vos dveji metai. Kodėl

į naujos programos girnas pateko jau vienuoliktų klasių moksleiviai, o ne, tarkime, penktokai. „Mes ne prieš pačią reformą. Mes už tai, kad būtų duota daugiau laiko persiorientuoti ir geriau pasiruošti. Galų gale tėvai, leisdami vaikus į lenkišką mokyklą, turėjo teisę žinoti, ko tikėtis. Juk jie turėjo tam tikrų lūkesčių ir tikrai nesitikėjo, kad žaidimo taisyklės bus pakeistos jam jau įsibėgėjus“, – svarstė I.Volska. Ji atkreipė dėmesį, kad šių metų abiturientų jėgos išlaikyti suvienodintą egzaminą nėra lygios: vieni nuo pradinių klasių mokėsi lietuvių kalbą kaip gimtąją, kiti – tik kaip valstybinę, turėdami vos kelias savaitines kalbos pamokas. Literatūros kursas iki vienuoliktos klasės buvo visai kitoks nei lietuvių mokyklose. „Vadovėliai, programos buvo visai skirtingi. Nesuprantu, kodėl taip staiga susirūpinta, kad lenkų mokyklų moksleiviai prastai kalba lietuviškai. Kur valdžia žiūrėjo visus šiuos dvidešimt metų? Juk ne mes patys kadaise padalijome programas į lietuvių gimtąją ir valstybinę kalbą. Todėl mes mokėmės lenkų literatūrą, o dabar per dvejus metus turime išeiti kursą, kurį lietuviškas mokyklas lankantys vaikai išklauso per aštuonerius – apimtis per didelė“, – sakė I.Volska. Abejoja rezultatų objektyvumu Egzaminų vertinimo kriterijai, kai tautinių mažumų mokyklų abiturientai galės

Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos direktorė I.Volska nesipriešina permainoms, bet nesupranta, kodėl taip skubama. L.Balandžio nuotr.

padaryti daugiau klaidų už lietuvių mokyklą lankiusius vaikus, lygiateisiškumu irgi nekvepia. „Jei mums bus taikomos nuolaidos, skirtingi vertinimo kriterijai, vaikai iš lietuviškų mokyklų jaus nuoskaudą. Apie kokį egzamino suvienodinimą kalbame, jei vertinimo kriterijai skirtingi? Vadinasi, nei vienų, nei kitų galimybės nebus lygios. Nelygios sąlygos – nelygi ir konkurencija“, – įsitikinusi Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos direktorė. Jos manymu, būtų teisingiausia, jei pagal naują programą būtų pradėję mokytis pirmokai ar penktokai, o suvienodintas

egzaminas organizuojamas tik tada, kai jie taps dvyliktokais. Bandomojo egzamino, kurį dar vienuoliktokais buvę moksleiviai laikė balandį, rezultatų vis dar nėra. „Neaišku, kaip mums sekėsi, lituanistai nežino, kaip dirbti toliau, į ką atkreipti dėmesį. Be to, net jei galų gale bandomojo egzamino rezultatus gausime, ar jie bus objektyvūs?“ Per vasarą primiršta kalbą Absoliučią daugumą Šalčininkų rajono Jašiūnų „Aušros“ vidurinės mokyklos moksleivių sudaro lenkų tautybės vaikai, tačiau

Švietimas | 7

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

lietuvių kalba mokykloje dirbama pagal lietuvišką ugdymo programą. Nepaisant to, suvienodinto lietuvių kalbos ir literatūros egzamino ir čia laukiama su nerimu. „Šis rajonas – specifinis. Mūsų auklėtinių aplinka daugiakalbė. Pusę dienos mokykloje jie kalba valstybine kalba, o namie, gatvėje, šeimoje, draugų aplinkoje, pagaliau, parduotuvėje – gimtąja lenkiškai. Todėl po vasaros atostogų vaikai sunkiai prakalba lietuviškai, nes per tris mėnesius jau būna primiršę“, – pasakojo „Aušros“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Dalia Paltanavičienė. Mokyklą lanko 212 mokinių. Kitąmet ją baigs 14 abiturientų. „Nagrinėti lietuvių literatūros kūrinius sudėtinga, todėl manau, kad nesame lygiaverčiai vienodai gerai atlikti egzamino užduotis.“ Tiesa, ji neslėpė, kad viena „Aušros“ vidurinės mokyklos auklėtinė prieš kelerius metus įstojo studijuoti lietuvių kalbos, nors jos tėvai visai nekalba lietuviškai. „Vaikai labai stengiasi, nes žino, kad kitaip nieko nepasieks. Kai kurie vis dažniau renkasi lietuviškas televizijos laidas, knygas. Tačiau ne visi yra gabūs kalboms. Labai nesinorėtų prasčiau lietuvių kalbą įvaldžiusius auklėtinius pastūmėti į atskirtį: susikirs per egzaminą, nepateks į universitetą – emigruos“, – susirūpinimo neslėpė D.Paltanavičienė.

Mokosi iš tų pačių vadovėlių Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys pabrėžė, kad praėjusių metų liepą patvirtinta Lietuvių kalbos ir literatūros viduriniojo ugdymo programa buvo nauja ne tik tautinių mažumų, o visoms Lietuvos mokykloms. „Ji nauja absoliučiai visiems šalies mokytojams, nes pirmą kartą per dvidešimt nepriklausomybės metų atsigręžta į daugiakultūrę Lietuvą, kuri buvo LDK laikais, atskleidžiamas Lietuvos paveldas tautiniame

Skaičiai • 2011–2012 m. Lietuvoje veikė 55 mokyklos lenkų mokomąja kalba, 36 – rusų mokomąja kalba, 1 – baltarusių mokomąja kalba ir 42 mokyklos, kuriose yra klasių skirtingomis mokomosiomis kalbomis. • 15 552 mokiniai mokėsi rusų, 12 895 – lenkų, 181 – baltarusių mokomąja kalba. • Veikia 2 mokyklos, kur mokoma tautinės mažumos kalbos kaip dalyko, svarbi vieta ugdomojoje veikloje skiriama etnokultūros ugdymui. Tai – Vilniaus Šolom Aleichemo vidurinė mokykla ir vokiečių Hermano Zudermano gimnazija Klaipėdoje.

kontekste, įtraukti Lietuvos teritorijoje gyvenę rašytojai, poetai, kūrę ne lietuvių kalba. Tai – lūžis pirmiausia lietuviškose mokyklose“, – pastebėjo viceministras. Rašinys viską parodys Visi šių metų abiturientai laikys suvienodintą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Jį sudarys tik viena dalis – rašinys: valstybinio brandos egzamino – 500–600 žodžių, mokyklinio – 350–400 žodžių. Valstybinis brandos egzaminas truks 4 valandas. Egzaminų metu abiturientams bus leidžiama naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais ir dvikalbiais žodynais. Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė teigė, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra orientuotas į sėkmę, nesiekiant gaudyti, ko mokinys nemoka. „Rašiniui bus galima rinktis vieną iš keturių temų, prie temos – vieną iš trijų autorių. Nebus teksto suvokimo ar kalbos vartojimo užduočių: iš rašinio matyti realus vaiko raštingumas. Svarbiausia vertinant – turinys: pristatyti savo idėjas, nuosekliai dėstyti mintis, požiūrį vienu ar kitu klausimu. Rašinyje svarbu pademonstruoti savo brandą, kultūrinį akiratį, formuluojant teiginius, juos argumentuojant ir pateikiant išvadas. Suabejojus dėl rašybos, ją galima pasitikrinti žodyne“, – kalbėjo N.Poderienė.

D.Paltanavičienė: „Labai nesinorėtų prasčiau lietuvių kalbą įvaldžiusius auklėtinius pastūmėti į atskirtį.“ Pastangos apsaugoti nuo izoliacijos Pereinamuoju aštuonerių metų laikotarpiu rašinio raiškos ir raštingumo vertinimo normos bus nustatytos atsižvelgiant į kas metus vykdomo egzamino rezultatus. Šiemet jos bus nustatytos pagal pavasarį vykusio bandomojo egzamino rezultatus, patvirtintos ir skelbiamos iki lapkričio 15 dienos, kitaip tariant, iš anksto – ne egzamino metu su užduotimi, kaip iki šiol. „Objektyviai suvokiame, kad vaikui, kurio šeimoje kalbama nelietuviškai, sunkiau susidoroti su rašyba. Todėl ir nustatome skirtingas vertinimo normas – tautinių mažumų mokyklų vaikai galės padaryti daugiau klaidų“, – sakė V.Bacys.

8 | Švietimas

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Rugsėjo 1-oji: ne šventė, Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Po 20 metų kaip fizikas tapęs nebereikalingas, V.Kamrazeris bandys išgyventi muzikuodamas.

Lietuvos švietimo sistemos perspektyvos: 300 uždarytų mokyklų, 5000 atleistų pedagogų. Švietimo darbuotojų profsąjungos nuogąstauja dėl tautos inteligentijos emigracijos. Švietimo ir mokslo ministras atšauna: mokytojai – ne būsimi bedarbiai, o pensininkai. Dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus ir retinamo mokyklų tinklo šiais mokslo metais maždaug tūkstantis mokytojų liks be darbo. Rugsėjo 1-osios skambutis į darbą nepakvies ir devynerius metus Šiaulių Dubijos pagrindinėje mokykloje fizikos mokytoju dirbusio Vadimo Kamrazerio. Uždarant mokyklą išsaugoti darbo vietos vyrui nepadėjo nei 20 metų pedagoginio darbo patirtis, nei žinomumas visuomenėje. V.Kamrazeris – ne tik fizikas, bet ir legendinėse grupėse „Vairas“ bei „Vizitas“ grojęs muzikantas, kompozitorius. Be to, populiarios Šiaulių dramos teatro ir televizijos serialo „Moterys meluoja geriau“ aktorės Jūratės Budriūnaitės-Kamrazer vyras. Nuo šio rugsėjo Dubijos mokykla yra prijungiama prie Salduvės progimnazijos. Tik dalis iš 285 Dubijos mokinių pasirinko Salduvės progimnaziją, likusieji pasklis po kitas mokyklas. Dar bas Saldu vės pro gim na zi jo je buvo pasiūlytas 16 Dubijos mokyklos mokytojų, viena mokytoja išėjo į „Juventos“ progimnaziją, likusieji 23 mokytojai neteko darbo ir gavo išeitines kompensacijas. V.Kamrazeris – vienas iš jų. „Salduvės“ progimnazijos direktorė pasiūlė trijų valandų per savaitę krūvį – šeštadalį etato. Man tai – lyg pasityčiojimas, bet gal tikrai visai nėra darbo“, – svarstė 54 metų vyras.

Užsk. Nr. 306078

Išeitis – universalumas Apie tai, kad tikriausiai taps nereikalingas, V.Kamrazeris oficialiai sužinojo praėjusių mokslo metų pradžioje. „Dairiausi darbų, tačiau iš esmės suvokiau, kad fizikui Šiauliuose gauti visą darbo krūvį vienoje mokykloje – neįmanoma“, – darbo rinkos realijas nušvietė pašnekovas. Be to, darbo paieškoms sukliudė ir užgriuvusios sveikatos problemos – sausį šiauliečiui atlikta rimta operacija, po kurios daugiau nei pusmetį jis buvo nedarbingas. „Operacijos metu buvo pajudinti peties nervai, tai atsiliepė visai rankai, pirštams, o muzikantui tai – didžiulė bėda. Tačiau dabar jau viskas gerai. Tiesą sakant, esant tokioms aplinkybėms, vis dar galėčiau naudotis socialinėmis garantijomis, tačiau uždariau biuletenį – subrendusiam vyrui, auginančiam 9 mėnesių dukrytę, nedirbti nesolidu“, – prisipažino V.Kamrazeris. Jis neneigia, kad, palyginti su bedarbiais likusiais kolegomis, jo padėtis nėra tragiška: „Mane gelbsti universalumas: galiu vesti ir muzikos pamokas,

S.Jankausko (žurnalas „Žmonės“ ) nuotr.

užsiėmimus būreliuose. 7 valandas per savaitę dirbu muzikos mokytoju Šiaulių Jaunimo mokykloje, todėl kol kas užsitikrinu bent minimalias pajamas.“ Pagalba ar tušti plepalai Į gyvenimą V.Kamrazeris stengiasi žvelgti optimistiškai, tačiau neslepia, kad darbo netekusiems pedagogams – sunkūs laikai. Jie atsiduria aklavietėje. Politikų kalbas apie pedagogų persikvalifikavimą šiaulietis vadina absurdu. „Tegul pademonstruoja savo pavyzdžiu, kaip 54-erių persikvalifikuoti iš mokytojo į kažką. Užsiiminėti demagogija galima, bet tegul pabando ir įrodo, kad tai įmanoma. Politikai atsisėda

V.Bacys: „Abejoju, ar atsirastų tėvas, kuris sakytų, kad dėl to, jog būtų išsaugota darbo vieta mokytojui, jo vaikas gali neišmokti užsienio kalbos.“

į patogų postą ir ima postringauti nesąmones. Ar jie žino, kad Dubijos mokyklos kūno kultūros mokytojas rado rėmėjų, kurie padėjo suremontuoti sporto salę? Žmogus tam paaukojo visą vasarą, o rudenį išgirdo, kad mokyklą uždarys. Tai – absoliutus žmogaus negerbimas“, – piktinosi V.Kamrazeris. Švietimo vadyba, anot jo, niekinė: „Aš niekaip nesugebu įžiūrėti tos mokyklų uždarymo ekonomijos. Juk po to – išeitinės kompensacijos, darbo biržos išmokos, pašalpos, pagaliau, „susiveiktas“ nedarbingumas. Po velnių, juk žmonės taip daro – tai vieša paslaptis.“ Elgesį su Šiaulių miesto pedagogais Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo vadovė Rasa Jasmontienė pavadino vietos valdžios aklumu ir nerangumu. „Visos kalbos apie pagalbą – tušti plepalai, melas. Niekam nerūpi tų žmonių ateitis, įsidarbinimo perspektyvos. Jie paliekami likimo valiai“, – teigė R.Jasmontienė. Ne strategija, o chaosas Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, per artimiausius keletą metų šalyje bus uždaryta apie 300 mokyklų. Pedagogų gretas turėtų palikti maždaug 5000 žmonių. Kas nutiks su tokia bedarbių armija? „Problemą būtų galima spręsti mažinant mokinių skaičių klasėse – taip atsirastų daugiau klasių komplektų ir galimybė mokytojams užtikrinti tam tikrą darbo krūvį. Tačiau šio siūlymo net nenorima girdėti – emigracijai pasmerkiami aukštos kvalifikacijos specialistai, inteligentija“, – sakė Vilniaus Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos susivienijimo pirmininkė Rūta Osipavičiūtė. Švietimo sistemoje ji pasigenda aiškios strategijos – esą viskas daroma pripuolamai. Nors pripažįstama, kad mokytojų gretos pernelyg gausios ir artimiausiu metu tūkstančiai jų neteks darbo,

Švietimas | 9

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

o atviras nervas

Mokinių skaičiaus kaita 2005–2006 m. – 535 999

Komentaras

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

2006–2007 m. – 511 306 2007–2008 m. – 485 879 Šiemet laukiama iki 20 tūkst. mokinių mažiau nei pernai. A.Ufarto / BFL nuotr.

2008–2009 m. – 460 104 2009–2010 m. – 435 809 2010–2011 m. – 410 435 2011–2012 m. – 387 227

Mokytojų skaičiaus kaita 2005–2006 m. – 44 083 2006–2007 m. – 43 331 2007–2008 m. – 42 267 2008–2009 m. – 40 745 2009–2010 m. – 39 328 2010–2011 m. – 37 560 2011–2012 m. – 36 823

Mokytojai pagal amžių Jaunesni nei 25 m. – 434 25–29 m. – 1675 30–34 m. – 2704 35–39 m. – 4082 nesiimama iš esmės spręsti pedagogų pertekliaus problemos. „Ar iš tikrųjų Lietuvos edukologijos universitete reikia tiek programų? Ar verta rengti naujus pedagogus ir leisti juos į gatvę – juk tai pinigų švaistymas. Užsienyje priimta keleriems metams stabdyti programas, kai juntamas pagal jas rengiamų specialistų perteklius“, – atkreipė dėmesį R.Osipavičiūtė. Anot Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, ekspertai, pedagogai, profsąjungos siūlo mokytojus, kurie netenka darbo mokykloje, paversti suaugusiųjų mokytojais – andragogais: „Suaugusiųjų švietimo aprėptis Lietuvoje yra katastrofiškai maža, Europos Komisija Lietuvai dėl to teikia labai daug priekaištų.“ Taupo, bet nežino, kam? Švietimo ir mokslo ministerijos pastangos dalį darbo netekusių pedagogų perkvalifikuoti į ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojus ar pradinių klasių mokytojus problemų iš esmės

neišspręs. Laisvų darbo vietų neformalaus ugdymo ar kultūros įstaigose esą irgi nėra – darbuotojų skaičius mažinamas ir ten. „Kiekviena šeima, taupydama pinigus, žino, kur juos panaudos. Tuo metu valstybė taupo atleisdama mokytojus, ir neaišku, kam tie sutaupyti pinigai bus panaudoti. Juk nedarbas – ne vien žmogaus, esančio darbo rinkoje, problema“, – konstatavo R.Osipavičiūtė. Ragina pripažinti faktus Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ketvirtadienį pažymėjo, kad nebūtinai visi krūvio mokyklose netenkantys pedagogai taps bedarbiais – kai kurie išeis į pensiją. „Jeigu pasižiūrėtume į statistiką, daugiau kaip 1,1 tūkst. mokytojų praėjusiais metais jau buvo sulaukę 65 metų“, – teigė G.Steponavičius. „Baikime manipuliuoti ir pripažinkime statistiką kaip objektyvią tiesą: 3600 mokytojų 2017 metais bus pensininkai“, – antrino viceministras Vaidas Bacys.

40–44 m. – 5827 45–49 m. – 6188 50–54 m. – 7254 55–59 m. – 5046 60–64 m. – 2506

Milijardas už nusirašinėjimą „Samsung“ gavo per dantis, o „Apple“ tapo vertingiausia pasaulio kompanija. JAV prisiekusiųjų teismas nurodė korėjiečiams sumokėti 1 milijardą JAV dolerių (suapvalinta teisybė!) Steve‘o Jobso sukurtai prakąsto obuolio imperijai. Pasaulis, atrodo, apsivertė aukštyn kojom: Azija, tradicinė inovacijų lyderė, teisiniais šunkeliais vejasi „Apple“ paleistą technologijų progreso raketą. Į teismo sprendimą atitinkamai sureagavo ir rinka – „Samsung“ akcininkai iš karto neteko 12.5 mlrd. JAV dolerių vertės , o „Apple“ buvo apdovanota 16 mlrd. JAV dolerių prieaugiu. Pinigais aptekusios ir geriausiais patentų teisininkais ginkluotos pasaulinės technologijų lyderės be gailesčio kalasi principiniuose intelektinės nuosavybės ginčuose įvairiose pasaulio šalyse. Šiek tiek pasigilinus į tos kovos niuansus, neapleidžia jausmas, kad pasaulio galingiausios kompanijos perlenkia lazdą teismo salėse vietoj to, kad dar labiau atsiduotų progreso kūrimui laboratorijose ir dizaino studijose. Kur baigiasi „trendo“ – technologijų, dizaino, mados – sekimas ir prasideda neteisėtas intelektinės nuosavybės kopijavimas? Kaip dabar paaiškėjo, tai yra milijardo vertės klausimas! Nepaisant teisme įrodytos teisybės, ar nesikerta su sveiku protu patentas, pvz., gaminio formai – stačiakampiui „suapvalintais kampais“? O ar sutiktumėte, kad prisilietimas (prie ekrano) yra „nulinio ilgio prabraukimas“? Tiesa, kaip kad dažnai esti, tikriausiai slypi kažkur per vidurį, ką ir pripažino prisiekusieji, priteisę iš „Samsung“ 1 milijardą vietoj „Apple“ prašytų 2,7 mlrd. JAV dolerių.

Vyresni nei 65 m. – 1107 Jis ragino nemistifikuoti pedagogo profesijos ir jausti atsakomybę ne tik prieš mokytojus, bet ir prieš vaikus. „Ar normalu, kai vaikai mokomi jungtinėse klasėse, kai chemiją, fiziką ar biologiją kartu mokosi 7–8 klasių moksleiviai? Negi nenorime, kad užsienio kalbą dėstytų tie, kurie yra ją baigę aukštosiose mokyklose? Perkvalifikavimas yra socialiai teisingas suaugusio žmogaus atžvilgiu, bet ar jis visuomet teisingas vaiko atžvilgiu? Abejoju, ar atsirastų tėvas, kuris sakytų, kad dėl to, jog būtų išsaugota darbo vieta mokytojui, jo vaikas gali neišmokti užsienio kalbos“, – svarstė V.Bacys. Jis atkreipė dėmesį, kad mokytojai, kaip ir bet kurių kitų profesijų žmonės, neturėtų bijoti permainų: „Juk ir jie gali pakeisti gyvenamąją vietą ir pradėti mąstyti, kokių paslaugų reikia aplinkiniams gyventojams, vienam ar kitam kaimui. Tam ir kuriami daugiafunkciai centrai.“ V.Bacys akcentavo, kad ministerija sumažino į Lietuvos edukologijos universitetą priimamų studentų skaičių, tačiau dvigubai padidino finansavimą vieno mokytojo rengimui. „Bėda ta, kad jauni mokytojai, pabaigę aukštąsias mokyklas Vilniuje, nenori grįžti į provinciją“, – apgailestavo V.Bacys. Praėjusiais mokslo metais iš viso dirbo apie 27 tūkst. mokytojų. Šiemet laukiama iki 20 tūkst. mokinių mažiau nei pernai, kai mokėsi 387 tūkst. moksleivių.

Pats svarbiausias klausimas yra visos „neobuolinės“ išmaniųjų rinkos ateitis. Kitas klausimas: vienas milijardas už nusirašinėjimą – daug ar mažai? Jei „Samsung“ tarp išmaniųjų įrenginių lyderių įsiveržė kopijuodama „Apple“, tai už milijardą įsigyti ketvirtį 220 mlrd. JAV dolerių vertinamos pasaulinės rinkos buvo tikrai puikus sandoris. Kai aš buvau mažas, „Samsung“ buvo keistos reputacijos šalies vidutiniškų „magių“ gamintojas. Prieš penkerius metus „Samsung“ dalis pasaulinėje išmaniųjų įrenginių rinkoje atrodė kaip 5 proc. kirminėlis, palyginti su tuometiniais lyderiais. „Blackberry“, pamenat tokią? Gal net turite? Matyti neilgam, nes kadaise tarp lyderių buvusi gamintoja RIM nyksta iš technologijų žemėlapio. O kaimynų suomių pasididžiavimas „Nokia“ su 52 proc. rinkos dalimi 2007 m.? Dabar skandinavų kompanija iš pasaulinio lyderio nusirito į trupinius renkantį nišinį žaidėją. Bet kuri iš šių buvusių ikonų čia ir dabar sumokėtų milijardą, kad galėtų atsiriekti „Samsung“ skanaujamą ketvirtį išmaniųjų įrenginių blyno! Na, ir pats svarbiausias klausimas yra visos „neobuolinės“ išmaniųjų rinkos ateitis. Daugybė naujausių kitų gamintojų įrenginių yra panašūs į „Apple“. Jei pastaroji, pasinaudodama šviežiu jai palankiu teisiniu precedentu, agresyviai (ir sėkmingai) bylinėsis dėl jų visų uždraudimo, mūsų pasaulis ilgainiui pavirs į vieną didelį obuolį. Kaip ilgalaikis (ir patenkintas) „Apple“ produktų vartotojas, aš nieko prieš, bet taip pat akivaizdu, kad sumažėsianti konkurencija ilgainiui atsisuks prieš vartotojus. Naudojant vaisių analogiją, jei kriaušių derlius neužderėtų, obuoliai labai pabrangtų, be to, dėl didžiulės paklausos valgytume ir prastesnius, nes vis tiek nebūtų pasirinkimo.

10 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Susisiekimo ministras E.Masiulis aiškina, kodėl Lietuva vėliau nei Estija ir Latvija pereina prie skaitmeninės televizijos

Susitarti su visais – neįmanoma Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Kodėl Lietuva tik dabar pereina prie skaitmeninės televizijos (TV) ir ar spėjo tam pasirengti? Kodėl šalies keliuose tiek daug provėžų, keliančių pavojų eismo dalyvių saugumui? Ką galvoti apie planus įkurti valstybinių įmonių valdymo koordinacinį centrą? Aktualiausius klausimus, baigiantis ketverių metų kadencijai, savaitraštis „15min“ uždavė susisiekimo ministrui – 37-erių liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui. – Lietuva – paskutinė iš Baltijos šalių ir viena iš paskutiniųjų ES – įsiveda skaitmeninę televiziją. Techninių kliūčių tam padaryti kad ir porą metų anksčiau nebuvo. Kodėl taip susivėlinome? – Tai lėmė keletas dalykų. Pirma – ES, nustatydama galutinį rekomendacinį terminą, įvardijo 2012-ųjų pabaigą. Sprendimą išjungti analoginę TV 2012 metų spalio 29-ąją priėmė ankstesnė Vyriausybė. Naujajai Vyriausybei atėjus ilgai diskutavome, bet vis dėlto nusprendėme palikti tą datą. Pirmiausia bandėme susitarti su visais rinkos dalyviais, pasirašyti susitarimo paktą. Bet jų požiūriai labai išsiskyrė. Analoginės rinkos lyderiai norėjo kiek įmanoma ilgiau lyderystę išlaikyti, nes įvedus skaitmeninę TV atsiranda didesnė pasiūla, todėl akivaizdu, kad rinka gali kažkiek keistis. Antra – Latvijoje skaitmeninės TV įvedimas buvo labai nesklandus ir patyrė nemažą fiasko. Lietuva pasirinko gal šiek tiek socialiai atsakingesnį modelį, skirta lėšų viešinimo kampanijai, kompensacijoms iki 100 Lt socialiai pažeidžiamam visuomenės sluoksniui. Mūsų perėjimas ilgesnis, bet, manau, jis bus sklandesnis. Aišku, jau identifikuojame tam tikras problemas. Pagrindinė – kai Seimas pakeitė įstatymus, suteikdamas nacionaliniam transliuotojui du skaitmeninius kanalus ir teisę pačiam operuoti. Šiandien, mūsų žiniomis, nacionalinis transliuotojas dar nėra pasiruošęs sklandžiai pereiti prie skaitmeninės TV. Skambiname pavojaus varpais ir sakome, jog per likusį laiką reikia maksimaliai viską padaryti, kad išjungimo dieną neatsitiktų taip, jog dalis Lietuvos žmonių negalės matyti LRT. – Ar tiesa, kad tokiam vėlam perėjimui prie skaitmeninės TV įtakos turėjo konkrečios televizijos – LNK ir TV3, kurios nenori prarasti didelės auditorijos dalies, kai žmonės turės galimybę žiūrėti nišines televizijas ir laidas? Taip nutiko Estijoje: perėjus prie skaitmeninės TV, trijų didžiausių TV kanalų žiūrimumas krito ketvirtadaliu. – Aš nenoriu vardyti jokių konkrečių televizijų. Tik noriu pasakyti, kad susodinome visus iki vieno rinkos dalyvius ir tikrai norėjome, kad būtų sprendžiama civilizuotai ir žiniasklaida pati susitartų. Nepavyko susitarti, o Susisiekimo ministerija nenorėjo palaikyti nei vienos, nei kitos pusės, todėl palikome tokią datą, kokia ir buvo paskirta.

– Nuo televizijos persikelkime į kitą aktualiją – Lietuvos kelius: kodėl juose tiek daug provėžų? Kitose šalyse, tarkim, Vakarų, iš dalies ir Vidurio Europoje, ir sunkiasvorių transporto priemonių daugiau pravažiuoja, ir didesniu greičiu, tačiau problemų dėl provėžų nėra arba jos minimalios. – Pažiūrėkime į Latvijos, Lenkijos kelius. Nemanau, kad Lietuvos provėžos didesnės nei kitų valstybių. Provėžų šalyje dažniausiai atsiranda tuose keliuose, kurie buvo tiesti prieš 8–10 metų. Ten, kur intensyviausias eismas, kur yra tranzitiniai keliai. Tuo metu, matyt, dangos kietumas, jos pamatas nebuvo paskaičiuoti būsimoms apkrovoms.

Skambiname pavojaus varpais, kad išjungimo dieną neatsitiktų taip, jog dalis Lietuvos žmonių negalės matyti LRT. Dabartiniuose visuose aukščiausios prabos keliuose keliame jau žymiai aukštesnius reikalavimus. Tai kainuoja brangiau, bet kur prieš porą trejetą metų yra nutiesti nauji keliai ar rekonstruotos atkarpos, kokybiniai parametrai yra lygiai tokie patys kaip ir Vakarų Europoje. – Tai gal buvo pasirinkta netinkama kelio dangos technologija? – Ne tiek technologija, kiek buvo stengiamasi pigiau padaryti ir nebuvo pakankamai aukštai pakelti kokybiniai parametrai. Be to, yra garantiniai laikotarpiai: jeigu nesibaigus garantijai atsirado provėža, rangovas iš savo pinigų turi ištaisyti tą defektą.

E.Masiulis viliasi, kad Lietuvoje perėjimas prie skaitmeninės TV bus sklandesnis nei Latvijoje. I.Gelūno nuotr.

Ankstesnėje Lietuvos automobilių kelių direkcijos praktikoje, dar iki man ateinant, retai tai buvo daroma. Dabar nustatyti labai aiškūs rangovų sutartiniai įsipareigojimai. Pačiam tenka irgi daug važinėti – galbūt yra tų ruožų, kur seniai tiesti keliai ir tikrai reikėtų juos rekonstruoti, bet tai susiję ir su finansinėmis galimybėmis: negali iš karto sutvarkyti, nes brangiai kainuoja. – Ar pagrindiniai provėžų kaltininkai – vilkikai? – Be jokios abejonės, ypač vasarą, kai kelio danga įšyla, ji tampa minkštesnė. Lietuvoje yra nustatyta riba, kiek galima maksimaliai vežti, – 40 tonų. O pas mus opi viršsvorio problema. Valstybinė kelių transporto inspekcija maksimaliai bando kontroliuoti, kad to nebūtų, bet akivaizdu, kad visų nesukontroliuosi, todėl esame nusprendę įdiegti intelektualines transporto sistemos priemones – elektronines svarstykles. Jos kitais metais bus pradėtos diegti pagrindiniuose magistraliniuose keliuose, kur yra didžiausi tranzitiniai srautai. Su per sunkiu kroviniu pravažiavusių automobilių bus fiksuojamas viršsvoris ir iškart fotografuojamas numeris. Tos priemonės, mano galva, labai sumažins piktnaudžiavimą viršsvoriu. – O kokia jūsų nuomonė apie planus įkurti valstybinių įmonių valdymo koordinacinį centrą? Taip pat – apie ankstesnį Ūkio ministerijos siūlymą įsteigti kontroliuojančią bendrovę „Visuomis Holding Company“, kurios būtinumo pagrįsti taip ir nepavyko? – Mano nuomonė tokia, kad daugelis dalykų, siūlomų ir „Visuomyje“, ir šiuolaikinės vadybos principų, yra tikrai labai geri, ir permainų valstybinių įmonių valdyme reikia. Sakykime, ateitų ekspertai iš verslo (kalbu apie standartizuotą ataskaitų teikimą, rodiklių nustatymą, veikimą ir t.t.). Tačiau tam nebūtina visko centralizuoti.

Pavyzdžiui, fiasko patyrė sprendimas per Turto banką atnaujinti valstybinį nekilnojamąjį turtą. Pakankamai centralizuotoje struktūroje labai ilgas sprendimų priėmimo mechanizmas. Svarbu turinys, o ne forma, kaip tai bus daroma. Mes savo sektoriaus įmonėms ir be tų metodikų keliame aukštus tikslus. Kalbant apie tą patį Lietuvos paštą – jau seniai esame nustatę visus šiuolaikinės įmonės kriterijus taip, kad Lietuvos pašto akcijos galėtų būti kotiruojamos biržoje. Tie dalykai turėtų būti daromi, matyt, ir su kitomis valstybinėmis įmonėmis. – Valstybės įmones perduoti į holdingo „Visuomis“ struktūrą patarė švedų ekspertai. Taip išeina, kad nederėtų sekti švedų pavyzdžiu? – Modelių yra pačių įvairiausių: yra Švedijos, yra Kanados modeliai, bet nebūtinai reikia viską aklai kopijuoti. Manau, reikia pasiimti geriausius dalykus iš Vakarų patirties ir tiesiog nustatyti vieningus valstybinių įmonių valdymo kriterijus visoms įmonėms, reikalauti, kad kiekvienas ministras, kuris yra atsakingas už to sektoriaus įmones, vykdytų juos.

Sportas | 11

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Gaujai reikia naujo vado Aurimas Tamulionis a.tamulionis@15min.lt

Lietuvos krepšinio pilvas gurgia. Medalių badą kenčiančiai rinktinei reikia naujo vado. Taip mano Lietuvos krepšinio išminčiai Vladas Garastas ir Sergejus Jovaiša, pritardami posakiui, kad nauja šluota visada geriau šluoja. Juolab kad rinktinė – ant kartų kaitos slenksčio. Po olimpiados „sudie“ tarė ilgamečiai pergalių kalviai Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila, Rimantas Kaukėnas. 30-metį peržengę yra ir Robertas Javtokas, Simas Jasaitis, broliai Darjušas bei Kšyštofas Lavrinovičiai. Rezultatų kreivė – žemyn Pastaruosius trejus metus rinktinės likimas priklausė nuo Kęstučio Kemzūros sprendimų. Kaip ir įprasta Lietuvos treneriams, startas buvo labai daug žadantis.

Pusę senbuvių praradusi rinktinė pakerėjo veržliu žaidimu ir padarė tai, ko nepavyko jokiai kitai kartai. Jauna ir pergalių ištroškusi komanda iškovojo pasaulio čempionato medalius – bronzą. Atrodė, kad K.Kemzūros ir rinktinės laukia šviesi ateitis, tačiau užteko į pasiteisinusį pergalių receptą įmaišyti daugiau patirties ir pyragas apkarto. Europos čempionate namuose – nepateisinamas pralaimėjimas ketvirtfinalyje Makedonijai, o Londono olimpiadoje – nuvilianti aštunta vieta. Sprendimas – po mėnesio K.Kemzūros sutartis baigėsi. Tačiau Lietuvos krepšinio federacija niekur neskuba. Suteikti dar vieną šansą K.Kemzūrai ar atsakomybę rikiuoti naujos rinktinės gretas 2013 metų Europos krepšinio čempionate Slovėnijoje patikėti naujam treneriui? Tai nuspręsti federacija ir prezidentas Arvydas Sabonis žada tik po mėnesio – rugsėjo pabaigoje. Verdikto laukia ir K.Kemzūra. „Pirmiausia turi būti federacijos sprendimas, o mano – vėliau“, – šią savaitę dar kartą pakartojo treneris. Po Londono olimpiados jis teigė „suprasiąs, jei federacija nenorės su juo pratęsti sutarties, ir pagalvosiąs, jei norės“. Siūlo permainas „Būtų išmintingiausia, jei K.Kemzūra padarytų pauzę. Manau, kad tikėtų rezultatų nesulaukė ir jis pats“, – siūlė S.Jovaiša. Jam pritarė ir V.Garastas: „K.Kemzūra puikiai pradėjo. Buvo užlipęs treneris ant gero motociklo, kuris tempė į priekį. Reikėjo tą išsaugoti. Bet vėliau tempė ne į priekį, o atgal.“ „Olimpiadoje man nepatiko pilkas, monotoniškas žaidimas, trūko agresyvumo, ugnies, greičio. Jausmas toks, lyg žaistų veteranai prieš 40 metų. Treneris turi galvoti, kokius žaidėjus turi, kaip sukurti žaidimą, kad neatrodytų, jog komanda lyg iš paplūdimio atėjusi. Turi matyti komandos braižą, o šito nebuvo“, – kritiką žarstė Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidentas. „K.Kemzūra buvo liberalus. Kažkur jo metodai suveikė teigiamai, tačiau paskutiniai du rinktinės sezonai nebuvo tokie, kokių laukėme“, – pridūrė S.Jovaiša. Trys kandidatai Kas galėtų pakeisti K.Kemzūrą? „Yra Lietuvoje gerų trenerių. Tiesa, nedaug. Jonas Kazlauskas, Rimas Kurtinaitis, Tomas Pačėsas... Nors jie irgi ne viską laimi, bet pagal kokybę visi gali būti priimtini“, – vardijo S.Jovaiša.

V.Garastas buvo tikslesnis: „Norint prikelti Lietuvos krepšinį reikia patyrusio trenerio, koks yra J.Kazlauskas. Kiti kandidatai? Deja, sudėtinga.“ Tačiau prieš idėją kviesti užsienietį abu ekspertai stojo piestu. „Jokiu būdu! Užsieniečiui reikia laiko priprasti ir jų būna visokių. Jei amerikietis Davidas Blattas Rusijos rinktinei tinka, tai italas Sergio Scariolo Ispanijai – ne. Tik turėdami gerų žaidėjų būrį ispanai užima aukštas vietas“, – teigė S.Jovaiša. „Anksčiau sakydavau, kad tik per mano lavoną rinktinės treneriu dirbtų užsienietis.

Čia būtų didžiausia gėda Lietuvai“, – žodžių į vatą nevyniojo V.Garastas. „Jei nė vienas iš tų trijų (J.Kazlauskas, R.Kurtinaitis, T.Pačėsas, – aut. past.) nepanorėtų treniruoti rinktinės, manau, Lietuvoje rastume ir daugiau variantų. Yra Ramūnas Butautas, bet jo nervų ląstelės turbūt dar neatsistačiusios po nesėkmės 2009-ųjų Europos čempionate. Valdemaras Chomičius gal ne, nes jau dabar buvo prie rinktinės. Ateities treneriai – Saulius Štombergas, Kazys Maksvytis ir t.t. Manau, kad trenerių mums niekada nepritrūks“, – vylėsi S.Jovaiša.

Nuo pasaulio čempionato bronzos 2010 metais pradėjęs K.Kemzūra vėliau slydo žemyn. AFP nuotr.

Kandidatų darbai Jonas Kazlauskas Amžius: 57 metai Klubas: neturi Lietuvos rinktinėje: 1997–2001 m. 1997 m. EČ – 6 vieta 1998 m. PČ – 7 vieta 1999 m. EČ – 5 vieta 2000 m. OŽ – bronza 2001 m. EČ – 12 vieta Trenerio karjeros laimėjimai: Eurolygos čempionas (1999 m.), vicečempionas (2012 m.) Saportos taurė (1998 m.) 6 kartus Lietuvos čempionas (1995–1999 m., 2002 m.) Dukart Rusijos čempionas (2011, 2012 m.) EČ bronza su Graikijos rinktine (2009 m.)

Rimas Kurtinaitis Amžius: 52 metai Klubas: Maskvos srities „Chimki“ (Rusija) Lietuvos rinktinėje: 2007–2009 m. treneris asistentas 2007 m. EČ – bronza 2008 m. OŽ – 4 vieta 2009 m. EČ – 11 vieta Trenerio karjeros laimėjimai: Europos taurė (2009 ir 2012 m.) Dukart Lietuvos čempionas (2009 ir 2010 m.) VTB jungtinės lygos čempionas (2011 m.)

Tomas Pačėsas Amžius: 40 metų Klubas: neturi Lietuvos rinktinėje: nedirbo Trenerio karjeros laimėjimai: 5 kartus Lenkijos čempionas (2007–2011 m.)

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Sveikata | 13

Dr. D.Matulis primena, kad per metus pasaulyje sukuriama tik kelios dešimtys naujų vaistų

Vaistų kūrimas – aklavietėje? Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Dėl didžiulių investicijų, negarantuoto pelno ir sudėtingų procedūrų sukuriama vis mažiau ir ne pačių reikalingiausių naujų vaistų. Biotechnologijų instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratorijos vedėjas dr. Daumantas Matulis sako, kad vaistų kūrimo srityje reikia radikalių pokyčių, kitaip galime prieiti aklavietę. D.Matulis rugsėjo viduryje dalyvaus didžiausioje Baltijos šalyse tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „Life Sciences Baltics 2012“, kuri pirmąkart vyks Lietuvoje. Renginyje jis kalbės sekcijoje „Tyrimai kaip pramonės katalizatorius“. Ta proga mokslininkas davė interviu savaitraščiui „15min“. – Kokia dabar farmacinių tyrimų padėtis Lietuvoje? – Žiūrint, su kuo lyginti. Jei su Šveicarija, kur veikia daugybė kompanijų, esame nykštukai. Tiek įprastų cheminių, tiek biofarmacinių vaistų jie turi nepalyginamai daugiau už mus. Lietuvoje tyrimai tik pradedami. Bet jų yra, kaip ir augančio lygio laboratorijų. – Bet, pavyzdžiui, Kaune vaistai buvo kuriami dar sovietmečiu. Vadinasi, ši sritis kūdikystę jau išaugo? – Tarp vaistus gaminančių įmonių galima paminėti kompaniją „Sicor Biotech“, kuri gamina biologinius, baltyminius vaistus. Cheminius vaistus gamina „Sanitas“ Kaune. Nemažai mažesnių grupių, kurios stengiasi tame versle dalyvauti, net ir Klaipėdoje pastebimi tam tikri žingsniai. Vykdomi ir naujai pasaulyje kuriamų vaistų klinikiniai tyrimai. Tačiau mūsų pajėgumai dar labai fragmentiški ir nedideli. Vaisto sukūrimo kaina dabar iškilusi iki kelių ar dešimties milijardų JAV dolerių. Tai gali padaryti tik didelės kompanijos, kurios sugeba atlikti visapusiškus saugumo ir efektyvumo tyrimus. Turi įrodyti ir toksikolo-

Tarptautiniame forume – mokslo ir verslo dialogas Rugsėjo 12–14 d. Vilniuje vyks pirmoji Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltics 2012“. Joje mokslo ir verslo atstovai ieškos bendradarbiavimo galimybių, dalysis idėjomis, artimiau susipažins su Baltijos šalių pagrindiniais pasiekimais bei potencialu gyvybės mokslų sektoriuje. Renginyje laukiama maždaug 400 ekspertų iš viso pasaulio. Tris dienas vyks sesijos bei seminarai, kuriuos ves tarptautinio pripažinimo sulaukę gyvybės mokslų specialistai, vyks Baltijos šalių gyvybės mokslų sektorių pristatanti paroda ir tarptautinis partnerystės renginys, kuriame forumo dalyviai galės užmegzti ryšius su kolegomis iš kitų šalių. Žadamos ekskursijos į Lietuvos įmones ir tyrimo centrus, o Vilniaus universitetas surengs tarptautinę gyvybės mokslų studentų konferenciją „The Coins”, kurioje laukiama iki 200 dalyvių. Konferenciją organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“, strateginis partneris – Ūkio ministerija.

giškai, ir farmakokinetiškai (ištirti vaisto veikimo procesą, – aut. past.), patikrinti visus pašalinius poveikius, kad jie būtų pakankamai nedideli. – Ar mūsų mokslininkai pajėgūs sukurti vaistą, kuris sukeltų medicinoje bent mažą revoliuciją? – Įmanoma. Mes stengiamės ir vėžiui, ir kitoms ligoms pritaikyti savo technologijas, dirbame su abiem. Bet laboratorija turi pajėgumų tik viename iš vaisto kūrimo komponentų – vaisto ir jo atakuojamo žmogaus baltymo sąveikos energijų matavimuose. Tą energiją matuojame eksperimentiškai ir bandome suprasti principą, kaip sukurti efektyvesnius vaistus.

Nukelta į 14 psl.

>>>

D.Matulis pataria atsargiai vartoti vaistus: „Vaistai yra sudėtingi. Nesuprasi visko, ką jie daro.“ I.Gelūno nuotr.

14 | Sveikata >>>

Atkelta iš 13 psl.

– Kiek laiko praeina nuo tos akimirkos, kai mokslininkai manosi sukūrę naują vaistą, iki dienos, kai jį galima pradėti skirti ligoniams? – Patentas, jį pateikus, galioja maždaug 20 metų, kol vaistas tampa generiniu – kai prarandi išskirtines teises jį gaminti ir gauti pelną. Bet vaisto sukūrimas užtrunka mažiausiai 10 metų. Nuo maždaug 2000-ųjų procesas ir pailgėjo, ir pabrango nuo vieno iki 10 milijardų JAV dolerių, o sukurtų vaistų sumažėjo. Per metus pasaulyje sukuriama tik kelios dešimtys naujų vaistų. Iš esmės tik pertvarkomi seni vaistai. Dėl sumažėjusių pelnų, sudėtingesnės situacijos kompanijoms net neapsimoka ieškoti tų vaistų, kurių labiausiai reikėtų. Labai svarbi tampa viešųjų pinigų parama. Kaip su skolų krize turėjo kažkas įvykti, taip ir vaistų kūrime turi kažkas keistis. Jei nebus atrasti nauji mechanizmai, naujų vaistų sukūrimas gali visai sulėtėti.

Vaisto sukūrimo kaina dabar iškilusi iki kelių ar dešimties milijardų JAV dolerių. Tai gali padaryti tik didelės kompanijos.

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

D.Matulio dosjė Gimė Vilniuje 1970-aisiais. Baigė biochemiją Vilniaus universitete ir iškart išvyko mokytis į JAV, kur 1998 m. Minesotos universitete apgynė disertaciją „Anijoninių sulfonatų ligandų jungimasis su baltymais bei poveikis baltymų struktūrai ir stabilumui“. Iki 2001 m. pabaigos buvo to paties universiteto mokslininkas stažuotojas, vėliau dirbo „3-Dimensional Pharmaceuticals“ (kurią 2002-aisiais įsigijo „Johnson&Johnson“) vaistų kūrimo, paieškos ir vaistų energetikos srityje. Gyvendamas JAV metus vadovavo Lietuvių bendruomenės Filadelfijos apylinkei. Grįžęs į Vilnių, 2005 m. įkūrė Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratoriją Biotechnologijų institute, jai vadovauja ir dėsto Vilniaus universitete. Gavo apie 10 stipendijų tyrimams Lietuvoje ir Europoje, užpatentavo dvi medžiagas, tarptautiniuose mokslo žurnaluose yra išspausdinęs per 40 mokslinių publikacijų biochemijos ir biofizikos temomis. Atstovauja Lietuvai Baltijos jūros ir Šiaurės šalių regiono sveikatos ir gyvybės mokslų organizacijoje „ScanBalt“, aktyviai dalyvauja kuriant ir plėtojant biotechnologijų įmones Lietuvoje.

– Kodėl šis procesas stringa? – Yra per daug reguliavimo, taisyklių iš valstybių pusės, jos itin nori būti garantuotos dėl saugumo. Dabar reikia įrodyti, kad vaistas vienodai efektyvus tūkstančiams žmonių. Įsivaizduojame, kad ateityje medicina bus individualizuota. Mane vaistas veikia, o tavęs – ne ar atvirkščiai. 10 milijardų už tau sukurtą vaistą nesumokėsi, vadinasi, jų kūrimo kaštai turi kristi. Bet uždavinys yra daug sudėtingesnis nei gali atrodyti.

– Labai aiškus pasiskirstymas – daugiau dėmesio tenka ligoms, atakuojančioms turtingas valstybes. Sakykime, maliarija visiškai apleista, kompanijos nė trupučio nenori ten investuoti. Bet yra paramos fondų, kartais remia valstybė. Yra mokslininkų, kurie domisi ir stengiasi. Su antibiotikais panašiai. Per keletą metų atsiranda pripratimas, todėl vaistas tampa nebeefektyvus. Kompanijos atsisako kurti naujus antibiotikus, o mes kasame sau duobę, nes tų vaistų labai reikės.

– Kurie kuriami vaistai šiuo metu aktualiausi? Dažniausiai kalbama apie tokias ligas, kaip vėžys ar AIDS, bet gal yra dar reikalingesnių vaistų?

– Ar Lietuvos mokslininkus ir vaistų gamintojus pasiekia daugiau užsakymų iš užsienio, ar jų apskritai yra? – Nors Lietuvos mokslininkų pajėgumai

nedideli, gauname vis daugiau užsakymų. Yra šaunių pavyzdžių: biovaistų gamintojas „Sicor Biotech“, neseniai „Thermo Fisher“ padaliniu tapęs „Fermentas“. Komerciniai moksliniai tyrimai yra rizikinga ir ne tokia pelninga veikla. Naujų išradimų Lietuvoje visai mažai. – Kodėl? Dėl pinigų stokos, baimės pradėti, o gal specialistų per mažai? – Specialistų yra ir labai gerų. Tačiau skaičiais labai atsiliekame. Suomijoje mokslo finansavimas yra didesnis 10 ar 30 kartų. Geriausi Suomijos specialistai nėra stebuklingai geresni, bet pažiūri į kompanijų, privačių iniciatyvų skaičių… Matyti, kad mūsų žmonės save užspaudę ir kiti juos užspaudę. Nėra specialaus kenkimo, tiesiog objektyviai negali išaugti. – Kokios perspektyvos plėtoti bendradarbiavimą su verslu? – Pastebiu vis daugiau institute kylančių bendradarbiavimo su verslu iniciatyvų. Esame atviri, bet to verslo Lietuvoje dar mažai. – O valstybės parama? Juk tai gali ne tik pagerinti šalies įvaizdį, bet ir sustiprinti ūkį. – Amerikoje 3 proc. bendrojo vidaus produkto skiriama mokslui – 2 proc. ateina iš privačių žmonių, tik 1 proc. – iš valdžios. Europoje tie skaičiai yra atitinkamai procentas ir procentas. Pas mus mažiau nei procentas iš valdžios ir mažiau nei 0,2 proc. – iš verslo. Kai verslas išaugs ir sustiprės, bus kur kas lengviau. Kai kurios Ūkio ministerijos ir agentūros MITA pastangos į tai ir sėkmingai nukreiptos.

PARAMA

Geradariai praskaidrins Rugsėjo 1-osios šventę Rugsėjo 1-oji – ypatinga diena daugeliui Lietuvos šeimų. Tądien vėl prasiveria mokyklų ir universitetų durys, į vaikų darželius gausiu būriu grįžta patys mažiausieji. Jau ketvirtus metus iš eilės sunkiau besiverčiančioms šeimoms paruošti savo atžalas mokyklai gelbsti akcijos „Būk pirmūnas“ organizatoriai. Šių metų rugpjūtį vykusi akcija „Būk pirmūnas“, palyginti su ankstesniais metais, stipriai išaugo – per 3 dienas paaukota mokyklinių prekių maždaug už 100 tūkst. Lt. Nuo pat šios gražios iniciatyvos pradžios ją palaikantis prekybos tinklas „Maxima“ šiemet ne tik tradiciškai įkurdino akcijos taškus savo parduotuvėse, bet ir dovanojo 400 mokyklinių kuprinių, kurių bendra vertė – 20 tūkst. Lt. Apie šią socialinę akciją kalbėjomės su vienu iš jos iniciatorių Ramūnu Buroku. – Lietuvoje veikia nemažai labdaros organizacijų, paramos akcijų irgi netrūksta, tad kaip gimė socialinės akcijos „Būk pirmūnas“ idėja, kam ji skirta? – Ši akcija gimė iš bendravimo su žmonėmis, kurie savo darbe kasdien susiduria su vargingai besiverčiančiomis šeimomis – savivaldybių socialinės rūpybos skyrių specialistais, socialiniais darbuotojais. Juk paruošti vaiką mokyklai nemažai atsieina net ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms, o ką jau kalbėti apie tas, kurios stokoja elementarių daiktų. Taigi, užsikrėtę geru akcijos „Maisto bankas“ pavyzdžiu, nutarėme pakviesti žmones prekybos centruose nupirkti ar iš namų atnešti nebenaudojamų, tačiau dar gerų mokyklinių reikmenų ir perduoti juos mūsų akcijos savanoriams.

Skaičiai – 2009-aisiais akcijoje „Būk pirmūnas“ dalyvavo 6 miestai, surinkta daiktų maždaug už 30 tūkst. Lt. – 2010 metais akcija įtraukė jau 9 miestus, jos metu paaukota mokyklinių priemonių už 50 tūkst. Lt. – 2011 metais akcijoje dalyvavo 11 miestų, jos metu surinkta daiktų maždaug už 50 tūkst. Lt. – Šiemet akcija „Būk pirmūnas“ tapo nacionaline, į ją įsitraukė 17 miestų, per 3 akcijos dienas surinkta mokyklinių prekių maždaug už 100 tūkst. Lt. Šiais metais akcijos globėju tapo Prezidentas Valdas Adamkus.

Vienam iš akcijos iniciatorių R.Burokui „Maximos“ dovanotas kuprines perdavė Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė. – Šiemet akcija vyko jau ketvirtą kartą, kaip ji keitėsi metai iš metų? – Akcija startavo 2009-aisiais, galima sakyti, kad jos centras tais metais buvo Marijampolė, kur ji ir buvo sumanyta. Jau pirmaisiais metais prisijungė dar 5 miestai, o prekybos tinklas „Maxima“ iškart sutiko, kad šiuose miestuose veikiančiose jų parduotuvėse savanoriai galėtų dalyti informacines skrajutes bei surinkti paaukotus daiktus. Kiekvienais metais akcija vis labiau augo ir šiais metais džiaugiamės jau 17-os miestų dalyvavimu – akcija vyko 26-iose parduotuvėse, iš viso surinkta daiktų maždaug už 100 tūkst. litų.

– Kokiu būdu ir kada paaukoti daiktai pasiekia tuos, kam jie skirti? – Kiekvienais metais apie tai, kam reikėtų skirti gautuosius mokyklinius reikmenis, konsultuojamės su socialinės rūpybos skyriais – jie rekomenduoja šeimas, kurioms ši pagalba reikalingiausia. Paprastai dauguma šių šeimų būna įtrauktos į socialinės rizikos sąrašus, tačiau maždaug penktadalis paramos gavėjų jokiuose sąrašuose neﬁgūruoja. Tai šeimos, kurios, nepaisant pastangų, vis tiek sunkiai verčiasi. Šiemet surinktus daiktus paskirstysime Šalčininkų, Marijampolės, Trakų, Kybartų, Anykščių, Lentva-

rio, Vilkaviškio ir Lazdijų sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Visi daiktai vaikus pasiekė dar iki rugsėjo 1-osios, taigi, ši graži šventė jiems bus dar šviesesnė. – Kokie daiktai dažniausiai aukojami ir kas tie aukotojai? – Nuo pat pirmųjų metų pastebėjome, kad dažniausiai aukoja jaunos šeimos arba senyvo amžiaus žmonės. Skrajutėse, kurias dalijame parduotuvėse, būname nurodę rekomenduojamų aukoti daiktų sąrašą, tačiau dažniausiai tai būna sąsiuviniai ir pieštukai – smulkios, tačiau reikalingos priemonės. O štai paaukoti mokyklinę kuprinę ryžtasi retas žmogus, nes tai santykinai brangus pirkinys, tad džiaugiamės, kad šiais metais „Maxima“ padovanojo net 400 šių taip reikalingų daiktų.

DANSKE BANKO VILNIAUS MARATONO INFORMACINIS BUKLETAS DALYVIAMS DANSKE BANKO VILNIAUS MARATONO

SVEIKI! Danske Banko Vilniaus maratonas spaudžia jums ranką ir mainais už jūsų pažadus nugalėti patiems save -siūlo euforiją, kuri tęsiasi ilgai. Nugalėti save reiškia ne tik stoti prie starto linijos maratono dieną, bet ir kasdien ryžtingai autis sportinius batus prieš treniruotę. Danske Banko Vilniaus maratonas jumis didžiuojasi, nes tik tokių kaip jūs – drąsių, ištvermingų, judesio laisvę gerbiančių žmonių dėka, pasiekiami rekordai ne tik sporte, bet ir ekonomikoje, politikoje, moksle, mene. Bėgti ar stovėti vietoje – štai kur klausimas!

Vilniaus maratonas bėga jau devinti metai. Tai didžiausias bėgimo renginys Lietuvoje, pradėtas rengti dar 2004 m. Tąkart Vilniaus maratone dalyvavo daugiau kaip 200 bėgimo profesionalų ir mėgėjų iš viso pasaulio. Nuo to laiko Vilniaus maratonas augo bei plėtėsi ir šiemet Vilniaus maratone planuojama daugiau kaip 4000 dalyvių bei 5000 žiūrovų. Mes, Danske Banko Vilniaus maratono rengėjai, siekiame surengti šventę ir miestui, ir kiekvienam jūsų asmeniškai. Todėl dėkojame visiems rėmėjams, kurie suteikia galimybę šiam renginiui

MARATONO istorija

GENERALINIS RĖMĖJAS:

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:

RĖMĖJAI:

įvykti, visiems miestiečiams – už „maratonininkų“ palaikymą, savanoriams – už buvimą kartu ir atiduotą laiką, sirgaliams – už kiekvieną padrąsinantį šūksnį, o labiausiai – bėgikams, kurie nepabūgsta savo kojomis išmatuoti nuostabaus grožio Vilniaus senamiesčio grindinio. Linkime, kad jūsų patirtis skriejant Vilniaus gatvėmis būtų nepakartojama ir įsimintų visam gyvenimui. Į visus klausimus, kurie jums gali kilti apie maratoną atsakysime žemiau. Jei prireiktų daugiau informacijos, ieškokite jos www.vilniausmaratonas.lt.

INFORMACINIAI RĖMĖJAI:

Tradicinė, visiems žinoma maratono versija apie narsų karį Filipidą, po mūšio atbėgusį iš Maratono lauko į Atėnus, surikusį „Nenikekamen!“ („Mes nugalėjome!“) ir kritusį nuo mirtino išseki-

TIKRO ARBA KUR IŠ AS? BĖGO FILIPID

mo, pasirodo, nėra pagrįsta jokiais istoriniais duomenimis. Herodotas, kurio dėka istorijos mokslas žino šitiek detalių apie patį mūšį, nieko apie tai neužsimena. Paprasta logika neleidžia aklai tikėti, kad graikai apie 40 km nuotoliui įveikti kalvota vietove pasiuntė ne raitelį, o bėgiką. Pirmąsyk dramatišką Filipido bėgimo ir mirties

istoriją raštu išdėstė ne metraštininkas, o... poetas Robertas Browningas savo eilėraštyje „Pheidippides“ 1879 metais, t.y. daugiau negu po 2300 metų nuo aprašomo „fakto“. Gali būti, kad greičiausiai būtent tos eilės įkvėpė XIX a. Olimpinių žaidynių atgaivinimo iniciatorius, gal net patį Pierrą de Couberteną sudėlioti populiariąją legendą taip, kad ji tikrai jaudintų.

MOKSLEVI, LAIMĖK G&G KONCERTĄ TAVO MOKYKL OJE. SUBURK SAVO KOMANDĄ. DAUGIAU INFO WWW.VILNIAUS MARATONAS.LT

BĖKIME UŽ KIEKVIENĄ VAIK

Ą UNICEF VAIKŲ BĖGIME BĖGIMO STARTAS: 2012 m. rugsėjo 9 d. 14:30 val. VIETA: Katedros aikštė. Registruokis nemokamai iki rugsėjo 7 d.

www.unicef.lt

Bėgimas 2 - 12 metų vaikams E272

ių

RI S

Malonioji g.

u ta oš

o g .

k raševs J. I. K

ln ka Pa

ės

io Vi l ko g.

A. Go šta u to

s g.

o pr .

TAS

ėn ka

le ž

ATSIĖMIMAS. Visi užsiregistravę ir sumokėję registracijos mokestį dalyviai, savo Danske Banko Vilniaus maratono bėgimo paketą galės atsiimti e rugpjūčio 7 -8 dienomis nuo 9:00 val. iki G19:00 val. PC „Europa“ antrame g. o sk būtina turėti asmens aukšte, „kabančiuose u E272 burbuluose“. Atsiimant paketą, a ak o g. er Vilk patvirtinantį dokumentą. Si tapatybę o i

Pa m

in ež

. do g Algir

Šv

iga itr

s ilo

K. Donelaičio g.

• Bėgimo numerėlis;

Mind au

Ge l

a us K. Kalin

Dalyviai, nespėję atsiimti paketo nurodytomis dienomis, tai galės . s g • Laiko matavimo elektroninė mičiau avi n a padaryti renginio dieną Gedimino s kroschema; Ba J. pr. organizatorių palapinėje. Ma. • 4 žiogeliai; pr ratono, pusmaratonio, komandių i or g. nės estafetės numerėliai dalinami o • Lipdukas daiktų saugojimui renan ki rs av a S ginio metu; . Kon nuo s7:00 o g. iki 8:30 val. Mini mal ki S Vivu . Aratono nuo 7:00 iki 13:00 val. A1 g. • Marškinėliai (bėgantiems marankos evče T. Š toną arba nusipirkusiems iš orvaisiai. Finišo zonoje įrengti tualeganizatorių). tai, dušai. Viso renginio metu budės g. o g. Laiko matavimo elektroninė mikrosi kvalifikuoti gydytojai, o nubėgusieji arsk nkos 2 evč e n T. Š o K chema. Ji privalo būti pritvirtinta prie S. maratoną po finišo galės pasimė. pr bato, batų raištelį perveriant per miių gauti atpalaiduojančiu masažu. or an v kroschemoje esančias kilpas. Ši mikrosSa 1 Bėgimo numerėlis. Bėgimo metu, Naujamiestis chema pradės matuoti jūsų laiką kirtus kiekvienas dalyvis privalo būti pristarto liniją ir nustos kirtus finišą liniją. sisegęs (žiogeliai kiekvieno dalyvio Mikroschema yra vienkartinė, tad po įsipareigoja dėl to nereikšti maratono pakete) savo bėgimo numerėlį ant renginio grąžinti jos organizatoriams neorganizatoriams jokių pretenzijų. marškinėlių priekio. Perduoti savo reikia. Pametus mikroschemą, dalyvio Kilus klausimams ar neaiškunumerėlį kitam žmogui – griežtai laikas nebebus skaičiuojamas ir jis nebus mams, susisiekti su mumis galite draudžiama. įtrauktas į varžybų protokolą. info@vilniausmaratonas.lt . sg

n Vyte

Ge le

u Na

. do g Algir

INSTRUKCIJA

os igail Švitr

ž in

Vil ko

io g.

SVARBI INFORMACIJA Visi dalyviai bėgime dalyvauja laisva valia, niekieno neverčiami ir prisiima visą su dalyvavimu bėgime susijusią (tame tarpe su įvairiais sveikatos sutrikimais ir pan.) riziką bei

E272

ė itin Mu

Dalyvių patogumui trasoje kas 5 km bus įrengtos vandens bei maitinimo stotelės, kuriose bus pateikiamas vanduo, izotoniniai gėrimai bei

io g.

J . Jasins kio

Vytauto g.

s tė ru Bi

I N F O R M AC I J A

2007-aisiais į 4-tą kartą su- RIS rengtą šventę atvyko du profesionalūs bėgikai iš Kenijos. Vienas jų, Richard Rotich, nugalėjo, maratono distanciją įveikęs per 2 val. 21 min. 15 sek. ir taip pagerinęs Vilniaus Tarptautinio maratono rekordą. 2008-aisiais Diana Maciušonytė Lobačevskė pagerino trasos moterų rekordą, nubėgusi maratoną per 2 val. 45 min. 31 sek. E272

rto g. Liuba

DALY VIO PAKE

2004 m. rugsėjo 11 d. 42 kilometrai 195 metrai Vilniaus gatvėmis atvertė dar vieną puslapį miesto istorijoje. Pirmojo tarptautinio Vilniaus maratono trasą įveikė daugiau kaip 200 bėgimo profesionalų ir mėgėjų iš 10 pasaulio šalių. Nuo 2006 metų renginio organizatoriai į renginio programą įtraukė pusės maratono bėgimo rungtį.

imin

E272

16-o sio

Ge d

to g. Vykin

Vasa rio

A. Goš t a ut

iaus g.

čio Kęstu

kevič A. Mic

. enio g Traid

ų ki

g. Pušų

š ki

tos g.

tės Biru

Žvėrynas Trenio

. A

. kos g

niuš S. Mo

-V a ižg an to

s g.

s pė

Upės g .

J. T um o

g. v ių Lat

ko D. Poš

E272

V. Kud irkos

ių

ių g. La t v

pr.

išk

Sė l

Gelež inio V ilko g. Gyn ėjų g.

titu c ijos

to n

kt oj

Kons

Sa l

a li tg La

čio Kęstu

Le n

lų

S U IA N IL V IO IN T U A T P R TA MARATONO ISTORIJA

Li ep y

T. Na rbuto g.

Vytauto g.

Sėlių

Lvo

Tauro g.

T. Narbu to

OLIAI

MARATONAS – 42, 195 km.

Renginyje dalyviai varžysis penkiose skirtingose distancijose: maratono (42, 195 km), pusmaratonio (21, 098 km), ketvirtyje maratono (10, 549 km), Lietuvos pašto estafetėje ( 4 dalyviai po 10,549 km), RIMI šeimos bėgime (4,2 km). Bėgikai pasirinktas distancijas pradės ir baigs Vilniaus Katedros aikštėje.

Maratoną gali bėgti renginio dieną ne jaunesni kaip 18 metų asmenys. Maratono distancijos įveikimo laikas yra limituotas, šią trasą turite įveikti greičiau, kaip per 5:30 h. Maratono starto laikas 9:30 val. Katedros akštėje. Rungties dalyviai turės įveikti keturis trasos ratus.

PUSMARATONIS - 21, 98 km.

V I L N I AU S A S A R T 2 1 0 2 O N O MARAT s Tu

Vi le i ši o P.

S NE RI

g. lėlių Suk i

Šv .K a

An takalnio g.

g. io Vi le iš

Maironio g.

Pilies g.

Universit e o g. t

Šaltini

ji g.

g. ių pi eč

a. Didžio Šv .K a

ie zim

Kr an

Aukštaičių g.

Ro tu šė s g. lių g.

pio

Ma i

. ro g

ro n

D M.

Subačiaus g.

ų g.

to g .

Paupio

A rk

lim

Pa u

Senamiestis

Rū dn ink ų

ių iv

ėlių

Minda ugo g.

Vil ko io ž in

Ge le

a. Didžio ji

Poloc ko

ų g.

jo Dru

os g. kš au

101

. sg

Suk il

Jo g a

in le ž

K. Donelaičio g.

Ge l

Maironio g.

Pilies g.

Universit e o g. t

Ro tu šė s A rk

lių g.

kų Tra

Užupis

. sg

r la Fi

. to g

jo Dru

Pavilnių regioninis parkas

Vil nia

Bokš

UŽ PALIKTUS VERTINGUS DAIKTUS ORGANIZATORIAI NEATSAKO.

og .

ių

Subačiaus g.

3 Daiktų saugojimo lipdukas. Ren- 3 Marškinėliai. Kiekvienam maratono . os g kš ginio metu visi pageidaujantysM . Dau dalyviui atsiimant dalyvio paketą 101 dalyviai savo daiktus galės palikti bus įteikti firminiai adidas marškiorganizatoriams. Daiktai priimanėliai. Tie, kurie marškinėlius įsigijo mi saugojimui tik su užklijuotais iš organizatorių, juos taip pat galės lipdukais (rasite dalyvio pakete) atsiimti kartu su dalyvio paketu. ir tik sportiniame krepšyje.

no t

eč

Subačiaus g.

Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas

Užu pio

Rū dn ink ų

ki Vo

Jo g a

rių to To

s iau Vil n

nų g.

čiaus

Aguo

Šv .

ių gr

to g .

Paupio io

. los g jyk

n Vi

Kr an

ivi ų

Gedimino kalnas

pio

uk rd ga

g. ugo

u Na

šk iu sc

ro n

anavi

. os g

Aukštaičių g.

Ma i

B as

Minda

Poloc ko

s g.

enk

Naujamiestis

Pa u

Py limo

evč T. Š

do Algir

K= 0 K= 10

g. iero zim

ų vi ri

103

s g.

Y= 40 Y= 100

Užu pio

gailo

M= 60 M= 100

Užupis

ių

ų g.

g. Melyna: C= 100 Raudona: C= 20

o an

g. K. Kalinausko

tų

Švitri

ko vč en T. Še . pr

re ila

iaus avič san Ba

g. lskio Vivu A.

NE RI

čių

102

Vilnius

Lie

n Ko S.

eč

n Aguo

ugo

K i sk ar

to Bokš

ki Vo

lim

no va

Senamiestis

i sk ar on

. pr

g. k t inės

p ie

Ti lt

pr.

102

g. A. Ja kšto

Olim

do Algir

ų ri

o sk

co Pa K.

ilos g.

ino

Olandų g.

sios

rkos g.

ivi ų

V. K u di

ėn ka ln io

k uš Sl

Ged im

an tų

Ri n

Ko T.

au ak er Si

ūn

Kalvar ijų

rijų lva Ka

g. -V a ižg an to

Olandų g.

Gelež inio Vi lko g . Gyn ėjų g. Vi l ko g.

Vilniaus

RI S

NE to g . A. Gošt au

Vytauto g.

A. J uoz apa vič iaus

Pa m

s ilo

E272

v Sa

. kų g Tra

Vil nia

io Vyten

og .

o g. Vilk

Ži rm

ičių g.

Gied ra

ių m g.

Sa l

to n

išk

ių

lų

g. k t inės

rijų lva Ka

Ri n

g. to or Sp

Vytauto g.

g. ės

iga itr

no t

io in ež

Vilniaus

yni škių g.

i los g .

pė U

u ta oš

A. J akšt o

ių ynišk Šeim

Piromontas

pr.

Žv NE ejų g. RI S

103

Šv

cij o s

. sg

ugo

titu

os g.

E272

ių gr

a Mind

ių Šaltin

Krokuv

Žy gi m

Pavilnių regioninis WC parkas

J . Jasinsk io g.

ln ka Pa

o pr.

E272

ė itin Mu

rių to To

s au

n Vi

imin

E272

ov o

ų ki

s tė ru Bi

Ko ns

Š e im

to g. Liubar

io g. aševsk valstybinis J. I. Kr kultūrinis rezervatas

Kazliškių g.

Rungties starto laikas 14:30, laiko limitas – 1 h.

Ged

GEMMA MASAŽO ZONA

Gedimino kalnas

s pė

g. evičiaus A. Mick

to g.

š ki

i Vil n

Šv .

io g. Kęstuč

Vykin

ku v

Upės g .

MAISTAS

pr.

. A

tės Biru

os šk ci u osTraidenio g.

g. Pušų

jos

RIMI ŠEIMOS BĖGIMAS – 4,2 km.

E272

REGISTRACIJA Vilniaus pilių

k du ar ug

tos g.

102

k uš Sl

s g.

titu ci

g. tvių

DUŠAS g.

Trenio

anav ičiaus

ių

Žvėrynas

Py limo

B as

Sė l

iuško S. Mon

102

. los g jyk Lie

g. Poškos

K T. Ti lt

Kons

ių i eč

o g.

Kr o

ų ėn

Olim

Vilnius

sko g.

kt oj

pr.

Le n

ių g. Latv

al ni o

AKTYVIOS ZONOS

a li tg La

an tų

T. Na rbut

ATSIGAIVINIMAS ų g. io g. Kęstuč

Žv NE ejų g. RI S Žy gi m

Lvo

inės Rinkt

pė U

A. J uoz apa vi č i au s

Li ep y

Skansenas

E272

l ku

g. to

or VANDUO Sp Sėlių

in o

Šioje rungtyje gali dalyvauti tik komandos, sudarytos iš 4 asmenų. Kiekvienas komandos narys vienas po kito turės nug. o c bėgti po vieną trasos ratą, ir taip visa komanda kartu įveiks Pa K. M. maratono distanciją – 42, 195 km. Startas – 9:30 val. s Tu

yni škių g.

T. Narbu to g.

LIETUVOS PAŠTO ESTAFETĖ – 4 X 10, 549 km.

Piromontas

pr.

pi eč

cij o s

An takalnio g.

ūn

Ži rm

ių g. ynišk Šeim

Š e im

Ged im

Starto laikas – 9:30val. Šioje rungtyje laiko limito ir amžiaus apribojimų nėra.

J. T um o

ų g.

s g.

A. Go šta uto

titu

Krokuv o

Malonioji g.

Ko ns

ov o

KETVIRTIS MARATONO – 10, 549 km.

Kazliškių g.

s tinė Rink

Kalva rij

Gied ra ič ių

ku v

ų ėn

l ku

Kr o

Vasa rio 16 -o

Skansenas

Šioje distancijoje startuoti gali ne jaunesni kaip 16m. asmenys. Trasą turite įveikti greičiau nei per 3 h. Startas 9:30val., kiekvienas dalyvis turės nubėgti du ratus.

Tauro g.

TRASOS IR NUOT

PASTA PARTY

500 lt

kiekvieną mėnesį visus metus

Danske banko Vilniaus maratono dalyviams mūsų draugo Europos PC dovana - viena moteris, vienas vyras

Restoranas „Vapiano“ maratono bei pusmaratonio distancijų bėgikams dovanoja nemokamą Vapiano pasta party kuponą makaronams, o visiems Danske Banko Vilniaus maratono dalyviams, restorane parodžius bėgimo numerį MAKARONUS TIK UŽ 9,9 LT.

ir viena šeima visus metus kiekvieną mėnesį galės išleist po 500 lt pirkiniams Europos PC

50 lt

klasikinio maratono dalyviams

Kiekvienam pasirinkusiam bėgti visa maratoną 42 km 195 m EUROPOS PC dovanoją 50 litų kuponą pirkiniams Europos PC parduotuvėse. *daugiau informacijos restorane „Vapiano“

Pradėkime nuo oficialių raštų. 1993-iaisiais, stodamas į Rašytojų sąjungą, Aidas Marčėnas pateikė tokią savo biografiją: „Gimiau 1960 metais rugsėjo 24 dieną Kaune. Augau žiemą Kaune, vasarą Maišymuose, nuo 1964 metų gyvenu Vilniuje. Pradėjau ir baigiau Vilniaus 22-ą vidurinę mokyklą, makalavausi Klaipėdos ir Vilniaus konservatorijose. Nuo 1982 metų galutinai apsisprendžiau tapti poetu, ir tada mano gyvenimas pasibaigė.“ Rašytojų sąjungos valdybai poetas yra parašęs ir tokį raštą, 1994-aisiais publikuotą savaitraštyje „Literatūra ir menas“: „Prašau man dabar išmokėti pinigus, kuriuos Rašytojų sąjunga vis vien turėtų išleisti mano karstui bei būsimoms laidotuvėms, nes po mirties susideginsiu ir išsibarstysiu po Lietuvą. O dabar noriu valgyti.“ Tačiau abiejų raštų egzistavimą prieš kokius penkerius metus paneigė jaunas pankas Lukas, kuris man pasakė, kad tokio poeto nėra. Tąkart viename sostinės rūsių skaitėme poeziją. „Sveiki, atsinešiau Marčėną“, – ištariau ir buvau bepradedąs skaityti, bet iš už kampo išgirdau kikenimą. „Gal Mačernį?“ – visiems girdint sušuko Lukas.

J.KALINSKO NUOTR.

Tą naktį su juo šiaip taip sutarėme, kad yra ir Mačernis, ir Marčėnas, o pastarojo eilėraščio eilutė „juk mirs visi! bet aš vis tiek labiausiai“ Lukui pasirodė „nieko“. Susitikus po metų, Lukas prisiminė šią eilutę. Tiesa, ji neišvengė interpretacijos ir iš jo lūpų suskambo taip: „Aš labai numirsiu.“ Aidas Marčėnas – vienas populiariausių ir produktyviausių dabarties poetų, keliolikos knygų autorius. Jis yra apdovanotas visomis pagrindinėmis literatūros premijomis – Zigmo GėlėsGaidamavičiaus, „Poezijos pavasario“, Jotvingių. 2005-aisiais už „klasikinių vertybių ir šiuolaikiškumo dermę“ poetas įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Man jo poezija reiškia šiek tiek daugiau nei „nieko“. Bet, Lukai, čia viskas skirta tau. Mindaugas Nastaravičius

Nr. 13

2012 m. rugpjūtis

SPECIALUS SAVAITRAŠČIO „15MIN“ PRIEDAS

, kad esi nieko būsena – supratimas „Nuolatinė tikro poeto s. Tačiau būna akimirkų, kai esi rta ri dabar. nepadaręs ir nieko ve kūryba, su tuo, ką ku su ę sij su sirašęs tokį sakinį: laimingas. Tai už kurti. Kažkur esu rta ve ir ų irk im ak Dėl tokių beprasmybė.“ Ir nors ė. Sukurti – štai kur sm ir pra r ku i šta – ti „Kur s, vis tiek stengiuosi gero iš viso to nebu suprantu, kad nieko privalau daryti.“ Aidas Marčėnas darau tai, ką turbūt

LEIDINIO PARTNERIAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

„POETUI BŪTI POETU – Šifruojant pašnekovo žodžius, skaitytojui kartais taip pat norima pranešti, ką tas pašnekovas daro. Pavyzdžiui, šypsosi, nutyla, susimąsto. Ypač įdomu įsivaizduoti žodį susimąsto. Skaitant šį tekstą, skaitytojui teks pačiam spręsti, kada pašnekovas šypsosi, o kada – nebe. Be abejo, susimąstymų irgi bus.

IŠ KNYGOS „ŠULINYS“, 1988:

ir didieji. Mano didieji, lengvai ir sunkiai mylimiausi: Jonas Strielkūnas, Sigitas Geda. Labai daug reiškė būti pripažintam Tomo Venclovos, Vytauto Bložės, Marcelijaus Martinaičio, Donaldo Kajoko, Antano A. Jonyno ar Juozo Erlicko. Nepavyks nutylėti jauno ir aršaus Sigito Parulskio. Ankstyvąsias knygeles yra recenzavusios net lietuvių poezijos klasikės – Judita Vaičiūnaitė, Onė Baliukonytė. Rimtų dalykų nerimtai mokė Edmondas Kelmickas. O rimčiausi mokytojai buvo ir yra T.Venclova bei S.Geda. Vienas – beprotiškai racionalus, kitas – beprotiškai iracionalus. Vis stebiuosi, kaip jiedu gražiai mano sąmonėje sutaria.“

IŠ KNYGOS „DULKĖS“, 1993:

– O kaip jūsų tėvai žiūrėjo į sūnų poetą?

– Labai sudėtingas šitas klausimas... Mama Eglė, muzikologė, priėmė lengviau. Jai buvo svarbiausia, kad sūnus kažką veikia – ne tik valkatauja, bet ir rašinėja. Mama labai daug prisidėjo – pavyzdžiui, darbe perspausdindavo mano eilėraščius mašinėle. Tačiau tai nereiškia, kad ji tikėjo, jog esu kažko vertas poetas. Apie tai jai pasakė draugės. Ir dabar mamai atrodo (labai teisingai), kad būti žmogumi yra didesnė vertybė nei būti poetu. Su šviesaus atminimo tėvu Vaidotu buvo sunkiau. – Kodėl? – Ir šitas klausimas – sudėtingas... Tėvas – mažų mažiausiai inžinieriumi mane matęs technokratas, baigęs tiksliuosius mokslus, dėstęs Kornelijui Plateliui. Apie kūrybą jis sakydavo paprastai: jeigu žmogus nori, tegul rašo, bet būtų geriau, kad negertų ir susitvarkytų šeimyninį gyvenimą. Jam, Lietuvos karininko vaikui, buvo svarbūs įvertinimai, antpečiai, tad tėvo akyse išsipildžiau tik gavęs Nacionalinę premiją.

IŠ KNYGOS „VARGŠAS JORIKAS“, 1998:

Aidas Marčėnas yra dirbęs tokius darbus (pateikiama ne pagal svarbą ir atlyginimo dydį): sargu autoservise, apšvietėju Operos ir baleto teatre, gaisrininku Akademiniame dramos teatre, knygų pakuotoju. Be šių patirčių, jis yra sodinęs ir kirtęs medžius, traukiniais lydėjęs karves į Aziją, taip pat dirbęs kūriku Vilniaus universiteto Botanikos sode. Ką veikė kūrikas? „Vasarą „dirbau“ lauko darbininku, sukasdavau lysves, o žiemą kas 40 minučių reikėdavo perjungti katilo kompresorių. Budėdavau visą parą, o tada – trys laisvos.“ Dirbdamas Botanikos sode jis parašė knygą „Angelas“. – O leisdavote kokiam poetui už jus perjungti tą kompresorių? Vis tiek ateidavo naktį bičiuliai aplankyti. – Poetai turėjo kitų reikalų. Jiems buvo aktualiau, kaip savo panai nuskinti vienintelę visoje Lietuvoje pražydusią orchidėją. Tekdavo kautis su tais poetais. – Kas tie poetai? – Vienų jau nebėra, kiti – žymūs.

IŠ KNYGOS „ANGELAS“, 1991:

Aido Marčėno knygų redaktorius Valentinas Sventickas 2008-aisiais parašė monografinę studiją „Šitas Aidas, šitas Marčėnas“. Pirmame knygos puslapyje literatūros kritikas klausia, „kas yra Aidas?“ Ir atsako: „Tokiu vardu pavadintas žmogus, tapęs poetu ir tą savo vardą įprasminęs.“ Valentinas Sventickas rašo apie tai, kad Aidas Marčėnas yra puikiai įvaldęs ir klasikines, ir šiuolaikines poezijos formas. Taip pat jis rašo apie kelnes: „1994-aisiais, pakviestas skaityti Nacionalinio dramos teatro scenoje, Rašytojų sąjungos pirmininkui pasakė neturįs tinkamų kelnių. Pirmininkui teko pasirūpinti.“

IŠ KNYGOS „METAI BE ŽIOGO“, 1994:

„Nusprendžiau nebesigėdyti, kad esu poetas.“ Klausiu, kada viskas prasidėjo? Ar pasakė, ar pats suprato? „Poetu tikriausiai buvau visada, bet „pasidariau“ tada, kai mane įvertino artimiausi draugai iš Gorkynės – dabartinės Pilies gatvės, kuri jaunystės metais buvo labai svarbi poetaujančiųjų gyvenimui ir išgyvenimui. Vėliau, nuvildami Gorkynės bičiulius, įvertino

2001-ieji. Lietuvos televizijos laida „Kultūros spąstai“. Joje pristatoma Aido Marčėno knyga „Dėvėti“. Laidą vedantis rašytojas Marius Ivaškevičius paklausia, kaip reikėtų skaityti šio rinkinio pavadinimą – ar tai bendratis, ar būdvardžio daugiskaita? Poetas atsako: „Taip, kaip tau patinka.“ O man patiko laidos metu išsakyta poeto, rašytojo Sigito Parulskio nuomonė: „Aidas yra vienas iš tų paskutinių mohikanų, kurie archajiška forma stengiasi priešintis realybės netobulumui. Jis iš visos tos komandos yra ryškiausias, jeigu kalbėsime apie Aidą kaip apie postsovietinio laikmečio ženklą. Čia – kaip su kosmonautais: ruošia – daug, bet į kosmosą skrenda vienas. Aidas yra mūsų poezijos Gagarinas.“

J.KALINSKO NUOTR.

BŪDAS BŪTI ŽMOGUMI“ IŠ KNYGOS „DĖVĖTI“, 2001:

IŠ KNYGOS „PASAULIAI“, 2005:

Sugrįžtame prie Aido Marčėno mamos nuomonės, kad būti žmogumi yra didesnė vertybė nei būti poetu. Klausiu, kur ir kaip atsiranda nesutarimas, nesutapimas tarp vieno ir kito. „Rašau prozos knygą, kuri turi tokį prierašą: „Subalansuota poetams, bet tinka ir žmonėms.“ Tačiau dabar galvoju, kad yra ir kitas, šiek tiek teisingesnis, požiūris. Galbūt poetui būti poetu ir yra vienintelis tikras būdas būti žmogumi.“

IŠ KNYGOS „DIEVŲ TAUPYKLĖ“, 2009:

– Gavęs Nacionalinę pagalvojau ir iki šiol taip manau: jeigu jau ir aš esu geras poetas, tuomet prasti reikalai su mūsų poezija. – Bet pats atsistojęs gatvėje neklykiate, kad esate geras. – Buvo laikai, kai sakiau, kad esu genijus. Bet tai yra tam tikra „bendravimo“ forma. Iš to, kaip reaguoja aplinkiniai, apie juos galima nemažai sužinoti. Žinoma, ir apie save. – O jeigu rimtai. – Jeigu rimtai, be įsivaizdavimo, kad esi išskirtinis – ne geresnis, ne blogesnis, o tiesiog kitoks, galintis pamatyti, išgirsti, pajusti kažką savitai, kažką, ko nemato ir negirdi kiti – turbūt nieko nesukursi. Suvoki šią ribinę situaciją? Kažkas tai gali pavadinti didybės manija, bet štai dabar aš sėdžiu ir žiūriu į šitas ramunes ant stalo. Niekas kitas pasaulyje šiuo metu lygiai taip pat į jas nežiūri. Kaip ir niekas kitas neišgyvena tavo žvilgsnio į mane. – Bet tai dar nėra poezija. – Poetas visa tai gali pakelti į aukštesnį, poetinį, lygmenį, iš asmeniškumo padaryti universaliją. Paradoksas, bet tuomet mane supranta dar mažiau žmonių. Bet su tais, kurie supranta, pasikalbame iš tikrųjų. Eilėraštyje mes, gyvieji ir mirusieji, vieni kitus matome, girdime ir užjaučiame.

Kada nors turėtų pasirodyti „Sakiniai“, antra Aido Marčėno prozos knyga. Pirmąją – prieš ketverius metus išleistą kritinių straipsnių, esė ir pokalbių rinktinę „Būtieji kartiniai“ – autorius pradeda tokiu sakiniu: „Du tūkstančiai septintųjų metų šaltą vasario dieną, dalį bibliotekos iš Vilniaus pergabenus į Palangą, bogindamas į palėpę trečiajame namo aukšte septynioliktą pilną nelabai kam reikalingų knygų lentyną, supratau: knyga yra nuostabus, vienas didžiausių žmonijos išradimų. Vienas idiotiškiausių žmonijos išradimų – knygos.“ Kad ir kaip ten bebūtų, šioje knygoje žvilgsnis nukreiptas į poeziją, kontekstus, žmones, tradicinės ir moderniosios poezijos santykį. Žiūrėdamas į tas ramunes, klausiu, ar rimuoti – atgyvena? Poetas atsako: „Vienam gali rūpėti tik klasikinės formos, kitas sako, kad visa tai – atgyvena, kad jis – avangardistas. Tačiau juos abu į tikrą poeziją išneš ne formos, ne stiliai, ne temos, o talentas. Kiekvienoje kartoje atsiranda talentų, kurie, besikapanodami kalbos okeane, pagaunami likimo bangos ir išnešami į neišvengiamybę.“

IŠ KNYGOS „ŠOKIAI“, 2008:

Aidas Marčėnas prisiminė viename eilėraščių rašęs: „Myliu Vilnių, nes jis/ išskaptuoja iš stuobrio poetą.“ Dabar jam atrodo, kad tą patį galima pasakyti ir apie žmogų: „Rašydamas poeziją, tu visų pirma susiduri su asmenybės problema – su žmogaus demonais ir angelais, kurie jį lydi visą gyvenimą. Tokia yra šio gyvenimo dramaturgija. Pirmame veiksme žodį „poetas“ ištardavau ir kaip pasiteisinimą – „esu poetas, galiu sau tą ir tą leisti“. Antrąjį veiksmą praleidau bufete. Trečiame veiksme galvoju kitaip. Anksčiau ar vėliau supranti, kad būti poetu ir yra būti žmogumi, nors į žmogiškąjį lygmenį tave galbūt iškelia ne tavo gyvenimas, o tavo kūryba.“

IŠ KNYGOS „IŠTRUPĖJUSIOS ERDVĖS“, 2012:

Pirmasis jūsų čia skaitytas eilėraštis iš pirmosios Aido Marčėno knygos – apie nupjautą klevą. Šių metų gegužės 3-iąją, poetui atėjus į Rašytojų sąjungos leidyklą pasiimti naujausios knygos „Ištrupėjusios erdvės“, tuo pat metu buvo pjaunamas čia augęs klevas. Poetas ištarė: „Štai iš ko gaminamos poezijos knygos.“ Tą klevą supjaustė ir išvežė. Sakykim, sutapimas. Sakykim, niekas tame kleve nesislėpė.

J.KALINSKO NUOTR.

A.UFARTO/BFL NUOTR.

Rašytojas

Literatūrologė dr.

Alvydas ŠLEPIKAS:

Donata MITAITĖ:

„Aidas Marčėnas – tinginys ir perfekcionistas, ko gero, nieko daugiau neveikiantis gyvenime, tik besišnekantis su mūzomis. Jis turi puikų humoro jausmą, kas labiau būdinga mūsų prozininkams, todėl yra nepaprastai geras pašnekovas. Pradėjęs kaip hipis, gatvės bardas, minezingeris, bohemos dainius, kuriam buvo sakoma – rašyk verlibrus, nes rimuoti eilėraščiai ne tau, ir kaip tik todėl tobulai įvaldęs klasikines poezijos formas, dabar yra pripažintas literatūros autoritetas. Aidas yra vienas iš nedaugelio, kuriam paklūsta net sonetų vainikai ir, jo parašyti, neatrodo nei dirbtiniai, nei plastmasiniai. Pastarosiose poeto knygose kalba tiksi ir gaudžia, aidi ir skimbčioja tarsi pati savaime susipilstydama į įvairiausias formas, tarsi vien panorėjęs A.Marčėnas gali sukurti sonetą, tanką ar kokį rondo. Be to, Aidas yra bene aiškiausiai ir trumpiausiai įvardijęs dabarties žmogaus pasimetimą, padėtį, jauseną mūsų vis siaurėjančiame pasaulyje: „...netikiu, kad tikiu.“

„Aido Marčėno kūryba jau keletas metų yra įtraukta į mokyklų programas, taigi poetas tarsi oficialiai įrašytas į lietuvių literatūros klasikus (jis pats, aišku, ironiškai nusišieptų, išgirdęs šitą frazę…). Rimtai kalbant, tai solidus plataus spektro poetas, meistriškai įvaldęs ir tradicinę silabotoniką, ir verlibrą, o naujausioje knygoje – ir japoniškąjį penkiaeilį. A.Marčėno eilėraščiuose dera rimta ir nelabai rimta intonacija, iš šypsenos gebama pereiti į elegiją ir atvirkščiai, jam nėra nepoetiškų temų ar nepoetiškų žodžių. Jis ironiškas, bet ne ciniškas, jausmingas, bet ne sentimentalus, filosofiškas, bet ne pernelyg sofistikuotas. Galima jį pavadinti ir Vilniaus poetu, tačiau ne to Vilniaus, kuris spindi turistų atvirukuose, o kiek apšiurusio, apgriuvusio, padūmavusio, bet tikro miesto ir tikros istorijos poetu. Jei A.Marčėnas ima kalbėti apie kolegų knygas ar apskritai apie literatūrą, reikia įdėmiai klausyti: tik iš pradžių atrodo, kad jis tiesiog plepa. Į savo „plepėjimą“ A.Marčėnas įpina tokių gilių įžvalgų, kokių, be jo, tikriausiai niekas kitas ir nepasakytų.“

Aidas Marčėnas Venecijoje susitiko su poetu ir dainininku Leonardu Cohenu. ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

„Su pogimtadienine mišrainės lėkšte“. ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

K.VANAGO/BFL NUOTR.

Tik privačiai grojanti roko grupė „Wilniaus Cailiai“ (WC): iš kairės – Liudvikas Jakimavičius, Aidas Marčėnas, Alvydas Šlepikas ir Herkus Kunčius. Per vidurį – kompozitorius, džiazo pianistas Tomas Kutavičius, kuris po „džemo“ su WC buvo laimingas. Deja. Netrukus A.Marčėnas ir H.Kunčius įkūrė grupę „Slankiojančios Sistemos“ (SS).

Š.MAŽEIKOS/BFL NUOTR.

Marčėnas ir Aidas. Rask 13 skirtumų. ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

Poetas

Rimvydas STANKEVIČIUS: Literatūros kritikas

Valentinas SVENTICKAS: „Kas visų pirma ateina į galvą, prisimenant Aido Marčėno poezijos skaitymo įspūdžius? Ritmai, intonacijos, kalbos melodija. Ritmą lemia žmogaus širdies plakimas, alsavimas, eigastis, „smegenų girgždėjimas“ (A.Marčėno žodžiai). Pasakyk taip, kad būtum tarp visų ir kartu vienas, atpažįstamas. Marčėnas – Aidas – visgi yra atpažįstamas. Jis turi Dievo dovaną savitai jungti gyvenimo konkretybes, bendrinantį mąstymą ir asmeniškus vaizdinius, kurie vadinami poezijos paslaptimi. Ir tos jungtys laisvos, patrauklios, šiaip žmogui nė už ką nenuspėjamos. Gebėjimas sutelkti į vieną posmą tiesą, klejojimą, šnabždesį, kirtį – tai įspūdinga.“

„Apmaudu, bet paprastai visą poeto vertę ir spektrą pamatome tik po jo mirties. Netgi dar vėliau – po nuoseklaus kitų žmonių – jo darbų sistemintojų, analitikų, reziumuotojų – triūso. Maironis taip pat išėjo iki galo nežinodamas, kas esąs lietuvių literatūrai, lietuvių kalbos raidai ir Lietuvos valstybei. Neabejoju, taip nutiks ir su Aidu Marčėnu. Jau ir iš šiandienos taško žvelgiant atgal, akivaizdu, kad drauge su A.Marčėno augimu lietuvių poezijoje, augo ir pati lietuvių poezija, įsisavindama A.Marčėno naujus užkariautus plotus, it būtų turėjus juos per amžius. Kalbu ne tik apie jo įelektrintus poetinius semantinius laukus, bet ir apie formos meistrystę – nemaža A.Marčėno sudaigintų dalykų šiandien jaunesniems (ypač – rimuojantiems) poetams jau virtę nerašytomis taisyklėmis, dėsniais, o jų nepaisymas – poetinėmis klaidomis. Didžiajai daliai Lietuvos poetų nepatiks tai, ką dabar pasakysiu, bet pats esu tvirtai įsitikinęs – Aidas Marčėnas yra ašinė nūdienos lietuvių poezijos asmenybė.“

24 | Gyvenimas

15min â&#x20AC;˘ 2012 m. rugpjĹŤÄ?io ugpjĹŤÄ?io 31 d.

PuvoÄ?iĹł moÄ?iutÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C;

PrieĹĄ 20 metĹł PuvoÄ?iĹł kaimo moterys susibĹŤrÄ&#x2014; ÄŻ ansamblÄŻ, su kuriuo gastroliavo ir Lietuvoje, ir Vokietijoje. I.GelĹŤno nuotr.

filmo apie save reĹžisierÄ&#x2014;s

PuvoÄ?iĹł kaime gyvenanÄ?ios penkios garbaus amĹžiaus, bet energingos dzĹŤkÄ&#x2014;s beveik mÄ&#x2014;nesÄŻ jautÄ&#x2014;si kino ĹžvaigĹždÄ&#x2014;mis â&#x20AC;&#x201C; jĹł pasakojimus ir dainas ÄŻamĹžino iĹĄ JAV su komanda atvykusi lietuviĹł kilmÄ&#x2014;s reĹžisierÄ&#x2014; Aldona Watts. AudrÄ&#x2014; DomeikaitÄ&#x2014; a.domeikaite@15min.lt â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iandien turime filmuoti interviu su vyriausiÄ&#x2026;ja moÄ?iute â&#x20AC;&#x201C; 84 metĹł Pranute, bet ryte atsikÄ&#x2014;lusi anĹŤkÄ&#x2014; jos namuose neberado... Tikriausiai iĹĄÄ&#x2014;jo ÄŻ miĹĄkÄ&#x2026; grybautiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C;

ĹĄyptelÄ&#x2014;jo dokumentinÄ&#x2122; juostÄ&#x2026; apie lietuviĹł liaudies dainĹł paveldÄ&#x2026; sauganÄ?ias garbaus amĹžiaus dzĹŤkes sukanti 25 metĹł A.Watts. Po beveik mÄ&#x2014;nesio filmavimo darbĹł kĹŤrÄ&#x2014;jĹł komandos jau nebestebina Dainavos

moÄ?iuÄ?iĹł staigmenos ir energija â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;amerikonaiâ&#x20AC;&#x153;, kaip juos vadina vietos gyventojai, beveik visÄ&#x2026; reĹžisavimÄ&#x2026; perleido bĹŤsimos dokumentinÄ&#x2014;s juostos herojÄ&#x2014;ms.

â&#x20AC;&#x17E;PrieĹĄ atvykdama ÄŻ PuvoÄ?ius, turÄ&#x2014;jau aiĹĄkĹł planÄ&#x2026;, kÄ&#x2026; ir kaip noriu nufilmuoti. ÄŽsivaizdavau, kad moÄ?iutÄ&#x2014;s ramiai sÄ&#x2014;dÄ&#x2014;s namuose, klusniai vykdys mano praĹĄymus, viskas vyks lÄ&#x2014;tai ir sureĹžisuotai. TaÄ?iau po pirmĹłjĹł dienĹł ĹĄoko supratau, kad moÄ?iutÄ&#x2014;s turi savo darbĹł grafikus, nenusÄ&#x2014;di vietoje ir paÄ?ios yra reĹžisierÄ&#x2014;s, todÄ&#x2014;l daugiau dalykĹł uĹžfiksavome kaip norÄ&#x2014;jo jos, o ne aĹĄ, â&#x20AC;&#x201C; ĹĄypsodamasi pasakojo smulkutÄ&#x2014; reĹžisierÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; Tai bus beveik veiksmo filmas â&#x20AC;&#x201C; nesitikÄ&#x2014;jau, kad

$AUGIABUÄ IÄ&#x2122;Ă&#x2019;RENOVACIJAĂ&#x2019;ÄŹSUKAĂ&#x2019;Ă&#x2019; GYVENIMOĂ&#x2019;IRĂ&#x2019;DARBÄ&#x2122;Ă&#x2019;SMAGRATÄŹĂ&#x2019;

MDPV DWVLUDQGD JDOLP\EÄ? XĂ§GLUEWL GDXJLDX WXR SDÄ&#x20AC;LX GDXJLDX Ă§PRQLĹ&#x20AC; WXUL GDUER

/LQD -DXQLĂĽNÄ? 'DXJLDEXÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; DWQDXMLQLPR QDXGÄ&#x2030; ODELDXVLDL SDMXWR MĹ&#x20AC; J\YHQWRMDL Â˛ SDJHUÄ?MR J\YHQLPR VÄ&#x2030;O\JRV SDNLOR EXWĹ&#x20AC; YHUWÄ? LU Ă§LQRPD VXPDĂ§Ä?MR VÄ&#x2030;VNDLWRV XĂ§ ĂĽLOG\PÄ&#x2030; 9LVJL GDXJLDEXÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; DWQDXMLQLPDV Â˛ GLGHOLV SURMHNWDV NXULR UH]XOWDWDL WHLNLD QDXGÄ&#x2030; QH WLN SDYLHQLDPV J\YHQWRMDPV EHW LU PLHVWDPV LU Ă§LQRPD YDOVW\EHL

Ă&#x2026;'DXJLDEXÄ&#x20AC;LDPV DWQDXMLQWL UHLNDOLQJRV VWDW\ELQÄ?V PHGĂ§LDJRV ODQJDL GXU\V LU NLWD 9LVD WDL XĂ§VDNDQW YLHWRMH Â˛ 7DXUDJÄ?MH Â˛ VXWDXSRPD QHPDĂ§DL SLQLJĹ&#x20AC; -XN YHĂ§DQWLV LĂĽ NLWR PLHVWR SDGLGÄ?MD NDĂĽWDL R XĂ§VDNDQW LĂĽ YLHWLQLĹ&#x20AC; JDPLQWRMĹ&#x20AC; YLVLHPV JHUDL Â˛ LU MLH WXUL GDUER LU UHQRYDFLMRV NDLQD VXPDĂ§Ä?MDÂ´ Â˛ WHLJLD (GLWD 9DLWNXWÄ? =LQNÄ?

$WHLWLV Â˛ ODLPLQJL PLHVWDL 3DWHQNLQWDV Ă§PRJXV Â˛ ODLPLQJD YDOVW\EÄ? 7DLS EÄşWĹ&#x20AC; JDOLPD SDYDGLQWL JUÄ&#x2030;Ă§Ä&#x2030; NXULÄ&#x2030; YDOVW\EHL VXWHLNLD GDXJLDEXÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; DWQDXMLQLPDV ,JQDOLQRV UDMRQR NXULDPH GDXJLDEXÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; DWQDXMLQLPDV Y\NVWD LWLQ DNW\YLDL PHUR %URQLDXV 5RSÄ?V WHLJLPX GDXJLDEXÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; DWQDXMLQLPDV WDL QH WLN VXWDXS\WL SLQLJDL VXNXUWRV GDUER YLHWRV SDGLGÄ?MXVL QHNLOQRMDPR WXUWR YHUWÄ? 0HUDV SURJQR]XRMD NDG DWVLQDXMLQXVLXRVH PLHVWXRVH YLUV J\YHQLPDV R J\YHQWRMDL MXRVH EXV ODLPLQJHVQL 7DXSÄşV LU ĂĽLOWL GDXJLDEXÄ&#x20AC;LDL Â˛ SXLNL LQYHVWLFLMD WDG MĹ&#x20AC; DWVLUDGXV GDXJLDX WLNÄ?WLQL WHLJLDPL SRN\Ä&#x20AC;LDL LU ĂĽDOLHV QHNLOQRMDPR WXUWR ULQNRMH %H WR EXV VXPDĂ§LQWRV SDSLOGRPRV LĂĽODLGRV SDWLULDPRV UHPLDQW J\YHQWRMXV QHJDOLQÄ&#x20AC;LXV VXVLPRNÄ?WL XĂ§ ĂĽLOG\PÄ&#x2030; Ă&#x2026;3DSUDVÄ&#x20AC;LDXVLDL VÄ&#x2030;VNDLWRV XĂ§ ĂĽLOG\PÄ&#x2030; QHEHEXV WRNLRV GLGHOÄ?V NDG MDV UHLNÄ?WĹ&#x20AC; NRPSHQVXRWL %H WR PRGHUQLDL DWURGDQW\V LOJDDPĂ§LĂĽNHVQL GDXJLDEXÄ&#x20AC;LDL SDNHLÄ&#x20AC;LD PLHVWĹ&#x20AC; YHLGXV JUDĂ§Ä?MD PLHVWĹ&#x20AC; LQIUDVWUXNWÄşUD MLH WDPSD SDWUDXNOHVQL J\YHQLPXL 9LVD WDL DWSHUND YDOVW\EÄ?V LQYHVWLFLMDVÂ´ Â˛ SDEUÄ?Ă§LD %83$ 9LHĂĽĹ&#x20AC;MĹ&#x20AC; U\ĂĽLĹ&#x20AC; LU LQIRUPDYLPR VN\ULDXV Y\U VSHFLDOLVWÄ? /LQD %DOÄ&#x20AC;LÄşQLHQÄ?

Ă&#x2026;%ÄşVLP JUDĂ§HVQL NXOWÄşULQJHVQL 'DXJLDX ODLNR LU SLQLJĹ&#x20AC; JDOÄ?VLPH VNLUWL VDYR ĂĽHLPRPV YDLNDPV SUDPRJRPV -XN EXV LĂĽVSUÄ&#x2019;VWD GLGĂ§LDXVLD SUREOHPD Â˛ NDLS VXVLPRNÄ?WL ĂĽLOG\PR VÄ&#x2030;VNDLWDVÂ´ Â˛ WHLJLD ,JQDOLQRV UDMRQR PHUDV % 5RSÄ?

$WQDXMLQWĹ&#x20AC; GDXJLDEXÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; J\YHQWRMDL QRULDL GDOLMDVL VDYR SDWLUWLPL 7DG DWQDXMLQLPX VXVLGRPL YLV GDXJLDX WDXUDJLĂĽNLĹ&#x20AC;

8Ă§NUHÄ&#x20AC;LD JHUX SDY\]GĂ§LX $WQDXMLQGDPL GDXJLDEXÄ&#x20AC;LXV WDXUDJLĂĽNLDL VWHQJLDVL NDG NXR GDXJLDX PLHVWHOÄ?QĹ&#x20AC; SDPDW\WĹ&#x20AC; UH]XOWDWÄ&#x2030; 1DPĹ&#x20AC; ÄşNLR GLUHNWRUÄ? WHLJLD NDG UHQRYDFLMDL UHQNDVL GDXJLDEXÄ&#x20AC;LXV HVDQÄ&#x20AC;LXV DUÄ&#x20AC;LDX FHQWUR NDG NXR GDXJLDX WDXUDJLĂĽNLĹ&#x20AC; MXRV PDW\WĹ&#x20AC; LU DSLH MXRV VXĂ§LQRWĹ&#x20AC; LU WDLS SDVHNWĹ&#x20AC; WXR SDÄ&#x20AC;LX SDY\]GĂ§LX 7DXSÄşV LU ĂĽLOWL GDXJLDEXÄ&#x20AC;LDL Â˛ SXLNL LQYHVWLFLMD WDG MĹ&#x20AC; DWVLUDGXV GDXJLDX WLNÄ?WLQL WHLJLDPL SRN\Ä&#x20AC;LDL LU ĂĽDOLHV QHNLOQRMDPR WXUWR ULQNRMH %ÄşVWR LU XUEDQLVWLQÄ?V SOÄ?WURV DJHQWÄşURV DUFK\YR QXRWUDXND

,ĂĽMXGLQD PDĂ§XV PLHVWXV 9LV GDXJLDX J\YHQWRMĹ&#x20AC; YLVRMH /LHWXYRMH Ä&#x161;VLWLNLQD NDG GDXJLDEXÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; DWQDXMLQLPDV Â˛ HIHNW\YXV EÄşGDV VXWDXS\WL ĂĽLOXPRV HQHUJLMRV EHL SLQLJĹ&#x20AC; 'DXJ EHQGUDYLPR VX GDXJLDEXÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; QDPĹ&#x20AC; J\YHQWRMDLV SDWLUWLHV WXULQWL 7DXUDJÄ?V EXWĹ&#x20AC; ÄşNLR YDGRYÄ? (GLWD 9DLWNXWÄ? =LQNÄ? WHLJLD NDG LQYHVWDYLPDV Ä&#x161; GDXJLDEXÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; DWQDXMLQLPÄ&#x2030; Ă§PRQLĹ&#x20AC; MDX QHEHJÄ&#x2030;VGLQD 3DVDN WDXUDJLĂĽNÄ?V Ă§PRQÄ?V PÄ&#x2030;VWR EODLYLDL LĂĽ NLWĹ&#x20AC; SDY\]GĂ§LĹ&#x20AC; PDWR NDG DWQDXMLQLPDV Ă§PRQLĹ&#x20AC; WLNUDL QHQXVNXUGLQD Ă&#x2026;3DY\]GĂ§LXL QDPR NXULDPH SDWL J\YHQX DWQDXMLQLPDV YLHQDP EXWXL NDLQDYR Â˛ OLWĹ&#x20AC; $U WDL WRNLH SLQLJDL NXULĹ&#x20AC; SDVLVNROLQÄ&#x2019;V QHJDOL JUÄ&#x2030;Ă§LQWL SHU NHOHWÄ&#x2030; PHWĹ&#x20AC;"Â´ Â˛ UHWRULĂĽNDL NODXVLD QDPĹ&#x20AC; ÄşNLR YDGRYÄ? .HLÄ&#x20AC;LDQWLV J\YHQWRMĹ&#x20AC; SRĂ§LÄşULXL NHLÄ&#x20AC;LDVL LU PLHVWĹ&#x20AC; YDL]GDL %ÄşVWR LU XUEDQLVWLQÄ?V SOÄ?WURV DJHQWÄşURV GXRPHQLPLV

Ä&#x161;YDLULRVH VDYLYDOG\EÄ?VH DWQDXMLQLPDV Y\NVWD VNLUWLQJDL ,NL ĂĽLRO DNW\YLDXVLDL GDXJLDEXÄ&#x20AC;LDL DWQDXMLQDPL 3DQHYÄ?Ă§LR PLHVWH ,ĂĽ DNW\YHVQLĹ&#x20AC; VDYLYDOG\ELĹ&#x20AC; LĂĽVLVNLULD 9LOQLDXV .ODLSÄ?GRV LU 7DXUDJÄ?V VDYLYDOG\EÄ?V

Ă&#x2026;Ă¤LXR PHWX PÄşVĹ&#x20AC; PLHVWXL LU YLVDL ĂĽDOLDL VYDUELDXVLD NDG NXR GDXJLDX GDXJLDEXÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; EÄşWĹ&#x20AC; DWQDXMLQWD /DLPHL NDG YHLNLD JHUR SDY\]GĂ§LR SULQFLSDV ĂŚPRQÄ?V QHWROLHVH SDPDWÄ&#x2019; DWQDXMLQWÄ&#x2030; GDXJLDEXWÄ&#x161; LPD GRPÄ?WLV Â˛ NLHN NDLQDYR NDLS VXPDĂ§Ä?MR ĂĽLOG\PR VÄ&#x2030;VNDLWRV DU SDVLGDUÄ? ĂĽLOÄ&#x20AC;LDX $WQDXMLQWĹ&#x20AC; GDXJLDEXÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; J\YHQWRMDL QRULDL GDOLMDVL VDYR SDWLUWLPL 7DG DWQDXMLQLPX VXVLGRPL YLV GDXJLDX WDXUDJLĂĽNLĹ&#x20AC;Â´ Â˛ SDVDNRMD ( =LQNÄ?

7DXUDJÄ?MH ĂĽLXR PHWX EDLJLDPL DWQDXMLQWL SHQNL GDXJLDEXÄ&#x20AC;LDL GDUEĹ&#x20AC; SUDGĂ§LRV ODXNLD GDU GX R QDPĹ&#x20AC; MDX \UD DSVLVSUHQGÄ&#x2019; GDO\YDXWL UHQRYDFLMRV SURJUDPRMH 3DVDN QDPĹ&#x20AC; ÄşNLR GLUHNWRUÄ?V 7DXUDJÄ?MH MDXÄ&#x20AC;LDPDV SDJ\YÄ?MLPDV Â˛ YLHWLQLDPV JDPLQWR-

'DXJLDX LQIRUPDFLMRV DSLH 'DXJLDEXÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; QDPĹ&#x20AC; DWQDXMLQLPR PRGHUQL]DYLPR SURJUDPÄ&#x2030; -(66,&$ Â˛ ZZZ DWQDXMLQNEXVWD OW LU QHPRNDPD WHOHIRQR OLQLMD 8 800 200 12. UĹžsk. Nr. 305999

Gyvenimas | 25

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

84-erių P.Barysienę ir 25-erių A.Watts skiria ne tik amžius, bet ir kalbos barjeras. Nepaisant to, bendrauti joms sekasi puikiai.

močiutės bus tokios gyvybingos, aktyvios ir energingos. Dažnai klausdavau, gal jos jau pavargo, gal nori pailsėti, gal atidėti filmavimą rytojui. Bet jos visada tik numodavo ranka ir nusifilmavusios dar bėgdavo ruošos darbų pabaigti.“ Laukė septynerius metus San Franciske gimusi ir augusi lietuvių išeivių anūkė Puvočiuose pirmą kartą apsilankė prieš septynerius metus. Tuomet šeimos draugai sumanė užjūrio svečiams surengti neįprastą koncertą – pakvietė padainuoti šio kaimo močiutes. Savo dainomis ir charizma jos tiesiog pakerėjo A.Watts. „Jos buvo nuostabios! Mes su broliu jomis susižavėjome ir nuo to laiko aš svajojau čia grįžti ir sukurti apie jas filmą“, – pasakojo režisierė, apgailestaudama, kad tada dar buvo per jauna įgyvendinti savo sumanymą. O kai tokia galimybė pagaliau atsirado, šešios iš vienuolikos dainuojančių Puvočių močiučių jau buvo iškeliavusios Anapilin. Skolinta kamera – į rėmėjų širdis Praėjusią vasarą A.Watts dar kartą atvyko į Dzūkiją ir skolinta kamera mėgėjiškai nufilmavo žaviąsias Puvočių dainininkes. Grįžusi į JAV, ambicinga režisierė savo projekto idėją paskelbė interneto portale Kickstarter.com, prašydama visų norinčių ir galinčių paremti būsimą filmą. „Mums padedantis Ignas, kurio šeimos sodyboje Dzūkijoje gyvenome viso filmavimo metu, pasakojo, kad močiutės intensyviai sekė internete filmui renkamas lėšas ir labai

jaudinosi, – išdavė A.Watts. – Jos labai palaikė mane, meldėsi ir sirgo už būsimą filmą.“ Maldos buvo išklausytos – būsimu filmu patikėję rėmėjai paaukojo daugiau nei 12 tūkst. JAV dolerių (neatskaičius mokesčių) ir lietuvių kilmės režisierė kartu su broliu, garso režisieriumi Julianu bei bendramoksliu operatoriumi Matthew Shorr šią vasarą atvyko filmuoti į Lietuvą. „Labai myliu grybauc“ „Pranutė atsirado! Su pilnu kibiru voveraičių parėjo iš miško“, –

Vyrai nemokėjo dainuoti Būsimo filmo herojė pasakojo, kad iš savo močiučių išmoktas dainas dainuoja nuo vaikystės, o prieš dvidešimt metų Puvočių kaimo moterys susibūrė į ansamblį, su kuriuo daug gastroliavo ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje.

„Čia ne grybai, čia – lepeškos,“ – apie voveraites sako aistringa grybautoja Pranutė.

sulaukusi kolegų skambučio, džiugiai pranešė A.Watts ir filmavimo komanda jau netrukus stovėjo prie grybautojos namų durų. „Čia ne grybai, čia – lepeškos. Bet jau yra ir vokietukų, – pasveikinta su sėkmingu grybų laimikiu kuklinosi 84-erių Pranė Barysienė. – Labai myliu grybauc. Žinau vietas ir man rūpi nueit pagrybauc, bet šiemet tik penki kartai buvau...“ Išgirdusi, kad šiandien reikės kalbėti į kamerą, vyriausia, bet pati stipriausia ir aktyviausia močiutė mikliai susišukavo, pasitaisė palaidinę ir kantriai laukė, kol komanda pasirengs filmavimui.

„Pirmiausia kvietėm ir vyrus, bet jie nelabai mokėjo dainuot, tai mes juos atmetėm ir nusprendėm dainuot vienos – visur važiavom, visur dainavom. Net Vokietijoje du kartus buvom. Mes, dzūkės, labai jiems patikom, laikraščiuose buvo mūsų nuotraukų, – nuoširdžiai didžiavosi P.Barysienė. – Iš pradžių mūsų buvo vienuolika, dabar liko penkios. Nors kai kurios jau ir su lazdukėm vaikšto, bet vis tiek dainuojam. Man draugės paskambina ir sako: „Renkis, Prane, jau einam dainuot.“ Žmogus turi judėt, linksmintis, negali apsilaist rankom ir sėdėt.“ Paklausta, ar džiaugiasi sulaukusi kino kūrėjų dėmesio, močiutė neslėpė nekantriai laukianti filmo premjeros. „Žinoma, labai malonu. Gal kada ir mes pažiūrėsim tą filmą, jei nenumirsim“, – nusišypsojo dainininkė ir sėdo prieš kamerą pasakoti savo ir okupacijų nukankinto kaimo istoriją. Filme – ir bunkeris, ir partizanų dainos Režisierė A.Watts būsimame filme sieks ne tik pristatyti lietuvių liaudies dainų tradiciją, bet ir parodyti kiekvienos šių dainuojančių kaimo moterų kasdienybę, išklausyti jų istorijas, pakalbinti kitus kaimo gyventojus. „Mes sekiojome su kamera paskui visas močiutes, ėjome apžiūrėti kiaulių, vištų, kėlėmės anksti grybauti, susipažinome su jų šeimos nariais. Užfiksavome ir daugelį Puvočių kaimo gyventojų bei netoliese esančių kaimų atstovų, kurie kaip nors susiję su močiutėmis, – kūrybinį procesą atskleidė filmo kūrėja. – Aplankėme ir gretimame kaime gyvenantį vieną paskutinių dar gyvų partizanų Juozą Jakavonį–Tigrą. Pakvietęs į šalia namų esantį restauruotą bunkerį, jis mums padainavo daug partizanų dainų. Buvo be galo įdomu.“ Svajoja sugrįžti Vėlinėms Pavieniais lietuviškais žodžiais su močiutėmis bendraujanti A.Watts džiaugėsi per mėnesį sukaupusi ir nufilmavusi gausybę vertingos medžiagos. „Močiutėms labai patiko filmuotis – jos tiesiog gimusios būti atlikėjomis. Dėl metų naštos ir prastėjančios sveikatos dabar joms sunkiau gastroliuoti, todėl galimybė mums pasipasakoti ir padainuoti joms suteikė daug laimės“, – matydama šviečiančias dzūkių akis, džiaugėsi jauna menininkė. Grįžusi į Niujorką, A.Watts vėl pasiryžusi ieškoti filmo rėmėjų, nes labai norėtų sugrįžti į Puvočius vėlyvą rudenį ar žiemą. „Mus labai sudomino šių vietovių Vėlinių tradicijos. Man regis, jos labai tiktų filmui, – prasitarė kūrėja. – Mums reikės papildomų pinigų, bet aš jaučiu, kad tik dabar galiu tai daryti.“

26 | IT kodas

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Lietuvos interneto pamatai Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Liepos mėnesį suėjo pusė šimto metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis kompiuteris. O kokios buvo kitos svarbios datos Lietuvos informacinių technologijų istorijoje? Viena jų – įsiliejimas į tarptautinį interneto tinklą.

Pirmąją svetainę su lietuvišku domenu „.lt“ 1993 m. užregistravo R.Jonušas. I.Gelūno nuotr.

Nuo technikos pašalpos laukiančios našlaitės iki pasaulio interneto lyderės – tokį kelią per 21 metus nušuoliavo Lietuva. Nepriklausomybės ryšys Iki nepriklausomybės atgavimo vienintelis kelias į internetą vedė pro Maskvą, bet 1990 m., rusams pradėjus reikalauti mokėti už ryšį užsienio valiuta, jo buvo atsisakyta. Lietuvos interneto gimimo diena galima vadinti 1991 m. spalio 10-ąją. Tądien ant Seimo buvo įrengta palydovinio ryšio įranga, suteikusi ne per Maskvą einantį ryšį su pasaulio kompiuterių tinklais. Taip Lietuva pirmą kartą savarankiškai prisijungė prie pasaulinio žiniatinklio. Norvegijos padovanota įranga leido naudotis 64 kilobitų per sekundę (Kbps) spartos ryšiu, kuriame, be telefoninių, buvo ir 9,6 Kbps kompiuterinių duomenų perdavimo kanalas. Tais pačiais metais įsteigtas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas „Litnet“. Vienas pagrindinių jo tikslų buvo sujungti Lietuvos universitetus ir mokslo institucijas į vieną tinklą. „Iki tol Vilnius buvo sujungtas tik su Ryga, Talinu, Maskva ir toliau iki Vladivostoko. Po 1991 m. pradėtas kurti Lietuvos tinklas, prisijungė įvairios Lietuvos institucijos. Viskas vyko labai greitai“, – pasakojo „Litnet“ įkūrėjas, prof. Laimutis Telksnys, tebedirbantis Matematikos ir informatikos institute (MII). Jam šiuo metu – 82-eji. Skandalas dėl norvegų kompiuterių Pirmieji į tinklą įsiliejo MII, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas. 1993 m. el. paštu bei kitomis paslaugomis jau naudojosi 6 universitetai, 11 institutų, per 60 vyriausybinių ir ne pelno organizacijų; tarptautinio ryšio kanalas išplėstas iki 64 Kbps. Tiesa, šį tinklą sudarė atgyvenę „Norsk Data“ kompiuteriai, kurie nepalaikė dalies interneto paslaugų, turėjo specifinę architektūrą ir programinę įrangą. L.Telksnys dabar jau su šypsena prisimena, kad dėl to net buvo kilęs diplomatinis skandalas: „Norvegai turėjo mašinas, kurios tuo metu buvo pakankamai modernios, bet nebuvo pritaikytos prie naujausių interneto galimybių. Ir jie

Pirmasis lietuviškas tinklalapis

„Lithuanian home page“ (liet. Lietuvos pagrindinis puslapis), svetainėje buvo pateikiama pagrindinė informacija apie mūsų šalį. Internetinė tinklalapių registravimo forma buvo sukurta 1999 m., o dar po metų „.lt“ subdomenus leista registruoti ir fiziniams asmenims. Domreg.lt duomenimis, šiuo metu įkurtų „.lt“ subdomenų skaičius yra beveik 150 tūkst.

sugalvojo tuos kompiuterius iškišti Lietuvai. Aš jiems ir pasakiau – ačiū, kad dovanojate kompiuterius, bet užkišti Lietuvą šitais pasenusiais įrenginiais, tai atsiprašau. Skandalas kilo net diplomatiniu lygmeniu. Bet atsilaikiau.“ 1993 m. pabaigoje į Lietuvą atkeliavo pirmieji „Cisco“ maršrutizatoriai ir kita įranga, palaikanti „TCP/IP“ protokolą. Tuomet prasidėjo naujas „Litnet“ etapas: įrengti nauji tarpmiestiniai skaitmeninio ryšio kanalai, o 1994 m. įrengtas ir atskiras „TCP/IP“ ryšio kanalas į Norvegiją. Tinklalapių eros pradžia Maždaug tuo pat metu pradėta galvoti ir apie lietuviškas interneto svetaines, pradėti ruošti interneto serveriai. Pirmoji svetainė su lietuvišku domenu „.lt“ užregistruota 1993 m. vasario 26 d. Tai – MII tinklalapis. Jį užregistravo instituto Kompiuterių tinklų laboratorijos vedėjas Romaldas Jonušas. „Nelabai atsimenu, kaip ten reikėjo daryti.

Gal kokį el. laišką reikėjo nusiųsti ar paskambinti telefonu. Kitokių „mandrų“ priemonių tais laikais nebuvo, – pasakojo R.Jonušas. – Aš to nesureikšminu, natūraliai viskas išėjo. Tiesiog buvo projektas, kuriame dalyvavo devynios šalys, paleisti po vieną interneto svetainę. Todėl ir užregistravome.“ Kadangi dar nebuvo interneto svetainių redaktorių, jos buvo kuriamos naudojant tekstų redagavimo programas. MII adresu pirmasis lietuviškas tinklalapis dienos šviesą išvydo 1995 m. Jis buvo pavadintas

Varį keičia šviesolaidis Žengiant į naują tūkstantmetį nepraktiškas telefono linijas pradėta keisti optiniais kabeliais. Optinių ryšių plėtra padidino tinklo galimybes ir leido pasiekti 100–1000 megabito per sekundę (Mbps) spartas tarp institucijų. Tiesa, ryšys su užsieniu dar nebuvo įspūdingas. Lygiai prieš 10 metų duomenų perdavimo sparta iš „Litnet“ į globalų internetą siekė 77 Mbps. Palyginimui, dabar interneto tiekėjai vienam vartotojui gali pasiūlyti iki 300 Mbps duomenų perdavimo spartą užsienyje. Svarbus postūmis interneto plėtrai buvo 2004 m. pradėtas kaimiškų vietovių tinklo projektas RAIN.

L.Telksnys: „1992 m. pradžioje vienas norvegas į Lietuvą atsivežė skaitmeninį fotoaparatą. Grįžęs į Oslą mums atsiuntė nuotraukas. Viena nuotrauka keliavo pusvalandį.“

VILNIAUS PULSAS

„Kempinski“ Vilniaus viešbutyje bus 96 aukščiausios klasės kambariai Vilniaus meras Artūras Zuokas susitiko su „Kempinski Hotel Cathedral Square“ viešbučio vadovu Noeliu Attardu. Aukščiausios klasės viešbutis su 96 penkių žvaigždučių kambariais bus atidarytas Vilniuje kitą savaitę. „Investicijos grįžta į Vilnių ir šio svarbaus pasaulinio vardo atėjimas į Lietuvos sostinę paskatins kitų garsių vardų susidomėjimą. „Kempinski“ viešbutis sukurs mažiausiai 65 naujas darbo vietas“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. „Kempinski Hotel Cathedral Square“ vadovas Noelis Attardas teigė nekantriai laukiantis viešbučio atidarymo ir galimybės pasiūlyti miesto svečiams aukštos klasės paslaugas. „Esu nustebęs ir kartu džiaugiuosi tuo, kaip profesionaliai dirba lietuviai. Naujausiuose mūsų viešbučio tinklo kataloguose jau puikuojasi ir Vilniaus viešbučio aprašymas, tampame vieni iš nedaugelio, siūlančių penkių žvaigždučių kambarius regione“, – sakė N.Attardas. Sostinės taryba praeitais metais priėmė sprendimą, kuriuo Vilniuje taikomas mažesnis nekilnojamojo turto (NT) mokestis mieste veikiantiems viešbučiams ir kavinėms. NT mokestis sumažėjo nuo 0,8 iki 0,5 proc.

„Apsaugok mane“ Rengdamasi naujiems mokslo metams ir siekdama užtikrinti saugumą miesto gatvėse, Vilniaus miesto savivaldybė geltonu įspėjamuoju ženklu „Apsaugok mane“ paženklino 241 perėją – iš viso 678 trikampiai ženklai. Taip pat 59 perėjose pastatyti 238 geltoni įspėjamieji skydai „Pėsčiųjų perėja“, 109 įspėjamosios priemonės (stulpeliai) įrengtos saugumo salelėse Vilniaus miesto gatvėse ir pavojingose gatvių vietose, 27 dirbtiniai greičio mažinimo kalneliai – perėjose ir pavojingose gatvių vietose. Mieste atsirado ir 5 papildomos saugumo salelės, 4 greičio rodymo ženklai, 4 visiškai naujos perėjos. „Šiais metais į mokyklą pradės eiti apie 5100 pirmokėlių. Iš viso pradinių klasių moksleivių miesto gatvėse bus apie 20 tūkstančių. Visi turime prisidėti prie to, kad jie saugiai pasiektų mokyklą ir saugiai grįžtų į namus. Vairuotojai, pėstieji turi būti budrūs ir užtikrinti saugumą miesto gatvėse. Jau tryliktus metus vyksiančios akcijos „Apsaugok mane“ akcentu taps ir didžiuliai judantys policijos pareigūnų atvaizdai“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Užsk. Nr. 303388

28 | Skelbimai KAUNAS

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

VILNIUS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Skelbimai | 29

minaičiais gali atidaryti bendrą įmonę. Valstybės tarnautojams bus patikėta atsakinga užduotis.

Jaučiai turėtų kitaip pažvelgti į savo dar-

bą. Tai jums padės pasiekti laimėjimų. Finansiniai reikalai klostysis puikiai – laukite žinių apie pajamų augimą.

Dvynių laukia netikėta finansinė sėkmė.

Fortūna jums nusišypsos, jeigu nekreipsite dėmesio į aplinkinių pesimizmą. Tie, kuriems per 30, netrukus atšoks vestuves.

Vėžių laukia gera savaitė. Išspręsite prob-

lemas, kurios dažnai pridarydavo nemalonumų. Galite sutikti žmogų, kuris padarys jums teigiamą poveikį.

Liūtai turėtų atsargiai bendrauti su ap-

linkiniais. Daugelis nori duoti jums vertingų patarimų, bet ne visi jie bus naudingi. Finansiniu požiūriu laukia gera savaitė.

Mergelės darbe įveiks visus sunkumus.

Verslą išplės maisto prekes gaminančių kompanijų vadovai. Ilgai dėl menkniekių pykęsi ir kivirčijęsi įsimylėjėliai susitaikys.

Horizontaliai:

Pažymėtuose langeliuose:

TRAKTORISTAS.

Avinai, kurie užsiima verslu, su savo gi-

Vertikaliai:

Ikebana. Cetinė. Arai. Churma. Gana. Aria. Kada. Iros. Donata. Ap. Bošas. Saliutas. Pa. Eris. Em. Lytis. Bra. Beria. Šis. Einis. Solis. Los. Manila. Br. Tiras. Volas. Ja. Kofeinas. Dur. Isas. Moka.

Horoskopai

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Archaras. Bilbao. Europa. „Lenor“. FI. Itris. Yris. EK. Kima. Ietis. Vis. Ena. Buria. Tona. Obė. Dotis. Milas. Košas. Saras. Naganas. Šonas. Aradas. Bilis. Do. Anat. „Persil“. Juk. Ežia. Agama. Samara.

30 | Laisvalaikis

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Svarstyklės atsiduos karjerai. Labiau-

siai seksis talentingiems ir iniciatyviems. Vieniši žmonės turės progą pasimėgauti romantiškais nuotykiais.

Skorpionams kitą savaitę ramybės ne-

duos nauji verslo planai ir idėjos. Būsite priversti daug keliauti. Sėkmė lydės sportininkus ir studentus.

Šauliai artimiausiu metu negalės pasi-

girti savo pajamomis. Tačiau susitikimas su vienu asmeniu gali duoti pradžią vaisingam bendradarbiavimui.

Ožiaragiai kitą savaitę turės pasirinkti savo gyvenimo kelią. Veikite savarankiškai ir nepasikliaukite tais, kurie daug žada. Seksis kūrybiškos prigimties žmonėms.

Vandeniai gali ruoštis paaukštinimui

tarnyboje. Prie to prisidės susitikimas su įtakingu asmeniu. Santykiai su juo bus rimti ir nuoširdūs.

Žuvims reikėtų atidžiau kontroliuoti savo išlaidas. Pirmiausia tiems, kurie užsiima šeimos verslu. Santykiai su artimaisiais nežada nieko gero.

Laisvalaikis | 31

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį žymesnio lietaus nenumatoma, oras šiltės – bus apie 22 laipsnius šilumos. Šeštadienį daugelyje rajonų trumpai palis, bus 19–24 laipsniai šilumos. Sekmadienį išsilaikys panašūs orai, šils iki 18–21 laipsnio. Kitos savaitės pradžioje didesnių orų permainų neprognozuojama. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda Kl i ėd

Pasaulyje

14 / 20

Madridas

Maskva

P ėž Panevėžys

Utena Ut

13 / 21 Kaunas

09-02 d. 15 / 20 Panevėžys

15 / 21 Utena

16 / 18 Alytus

15 / 20

22 Vėjas Pietryčių

09-01 d. 12 / 22

12 / 22

14 / 19

15 / 21

09-02 d.

Vilnius Vil i

Marijampolė

Londonas

21 12 / 22

Berlynas

Šiauliai Ši li i

09-01 d. 11 / 23

Atėnai

21 Alytus 22

4–8 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

Oslas

Paryžius

Praha

Ryga

Roma

Stokholmas

Talinas

Varšuva

32 | Gimtadienis

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

2005-ųjų rugsėjo 1-ąją išėjo pirmasis „15min“ numeris. Akimirkos iš septynerių mūsų gyvenimo metų.

Mums jau septyneri! Tomas Balžekas t.balzekas@15min.lt Mielieji mūsų skaitytojai, mes augame, keičiamės, ieškome ir tobulėjame kartu su Jumis. Nuo 2005ųjų buvome Vilniaus dienraščiu, po to – ir Kauno bei Klaipėdos. Vėliau laikraštį pradėjome leisti tris kartus per savaitę. O nuo šių metų pradžios esame solidus savaitraštis, pasiekiantis devynis didžiausius Lietuvos miestus. Tikrai keisimės, tobulėsime, augsime ir toliau. 2008 metų rudenį startavo ir naujienų portalas 15min.lt. Į Lietuvos interneto rinką atnešęs daugybę naujovių, šiuo metu jis tvirtai stovi antroje pagal populiarumą interneto portalų vietoje. Nuo 2006-ųjų mes priklausome Norvegijos žiniasklaidos bendrovei „Schibsted Media Group“. Lietuvoje mūsų grupei taip pat priklauso žurnalai „Žmonės“, „Laima“, „Ji“, „Edita“, portalai plius.lt, autoplius.lt, domoplius.lt. Džiaugiamės būdami stiprios žiniasklaidos įmonės dalimi, nes tai garantuoja mūsų nešališkumą, leidžia mums išlaikyti aukštus etikos ir verslo standartus – mes nesivaikome pinigų, apgaudinėdami savo skaitytojus su paslėptu, nupirktu turiniu.

Jūsų pasitikėjimas yra pagrindinis mūsų įkvėpėjas ir degalai mūsų varikliui. Aš, būdamas vienu iš „15min“ įkūrėjų ir vadovas, noriu padėkoti visų pirma savo komandai, be kurios nebūčiau sukūręs „15min“ – tokios žiniasklaidos įmonės, kokią Jūs šiandien pažįstate. Mūsų komandoje – daugiau nei 100 žmonių, kurie nuoširdžiai dirba, kad mes visi turėtume „15min“. Tai yra labai geri, darbštūs ir sąžiningi žmonės. Ačiū Jums, skaitytojai, kad mumis pasitikite ir paimdami mūsų leidinį ar atsiversdami interneto portalą, mums sakote: „15min“, mums jūsų reikia.“ Jūsų pasitikėjimas yra pagrindinis mūsų įkvėpėjas ir degalai mūsų varikliui. Tikiu, kad šis pasitikėjimas tęsis ilgai ir pažadu, kad mano komanda ir toliau dirbs labai nuoširdžiai, kad Jūs turėtumėte savo „15min“. Kaip visada – nemokamai, greitai ir patogiai.