15min savaitraštis 2012.09.21 by 15min.lt

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 36 (1267) • 2012 m. rugsėjo 21 d.

Tyrimas

BFL nuotr.

AFP nuotr.

Plieninis balsas

Kuklus, bet reiklus ministras

Griežtas Dalios Grybauskaitės kalbėjimas slepia nežinojimą ir neužtikrintumą

Kultūros ministras A.Gelūnas dar nepaskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie UNESCO, bet jau renkasi namus Paryžiuje. Jis nori tokio būsto, kurio nuoma kainuoja daug daugiau nei Lietuva gali mokėti.

3 psl. Visuomenė

Pūslėtos dvarininko rankos

I.Gelūno nuotr.

Trys vyrai. Tiek žmonių atstatinėja Siesikų dvarą, kuriam priklauso šeštą šimtmetį skaičiuojanti renesansinė pilis. Iš valstybės ar Europos Sąjungos aruodų neimta nė cento. Viską dvarininkas A.Matulaitis ima iš savos kišenės.

8-9 psl. Gazas.lt

Tepaluota turtuolio aistra Viename Vilniaus pramoninių rajonų esančiame garaže stovi tuzinas juodų savo istorine verte priblokšti galinčių sovietinių automobilių. Jie prikelti naujam gyvenimui verslininko S.Karoso automobilių restauravimo dirbtuvėse.

Eglė Digrytė

4–5 psl.

22-23 psl. Nuotr. iš asmeninio albumo

Miestai

Gyvenimo rojuje kaina Nepaprasto grožio Kuršių nerijoje visi norėtų paatostogauti, bet kažin, ar visi norėtų gyventi, nes ten – daug kas kitaip nei kitur Lietuvoje. Štai Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus T.Tukačiausko šeima (nuotr.) vasarą lieka be namų, nes nuomojamo būsto kaina išauga 25 kartus.

10–11 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

15min.lt apklausa

PROC.

Rimvydas Valatka

Seimas neatleido iš pareigų kadenciją baigusio Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Ž.Pacevičiaus. Ką tai reiškia?

r.valatka@15min.lt

Įkando ir pabėgo Tikrai ne visi net šios kadencijos Seimo nariai yra plevėsos, kelių gaideliai, niektauzos ir neturi atsakomybės už valstybę jausmo. Tačiau tai, kad tautai siunčiama žinia apie Seimą yra būtent tokia, antradienį darsyk patvirtino slaptas balsavimas dėl STT direktoriaus Ž.Pacevičiaus atleidimo pasibaigus jo kadencijai. Ėmė ir neatleido, ir ką jūs padarysite? STT agentas Nr. 001 pats parašė pareiškimą jį atleisti. Prezidentė formalų teikimą pateikė Seimui. Ką turėjo daryti Seimas? Negaišti laiko. Formaliai balsuoti „už“. Jei tik Seimas – ne Šaraškino kontora. Tačiau „už“ balsavo tik 38 iš 87 buvusių salėje. Kiti elgėsi kaip drignių apsiėdę: „prieš“ balsavo 24, 18 susilaikė, o dar 7 apskritai nebalsavo. Ką tuo norėjo pasakyti tie Seimo nariai, kurie, naudodamiesi balsavimo slaptumu, susilaikė, nebalsavo, balsavo „prieš“? Žiūrint iš šalies, Seimas atrodė apgailėtinai. Kaip nuo grandinės nutrūkęs močiutės Tuzikas – nėrė pro vartelius į gatvę, įkando praeiviui į koją, ir, kol tas griebėsi lazdos, spruko atgal į būdą. Nesolidu. Prezidentė turės teikti tą patį prašymą dar kartą. Seimas, užuot svarstęs demografijos ir ekonomikos reikalus, gaiš brangų valstybės laiką. STT vadovas vėl turės vilktis į Seimą ir maldauti, kad šis nežaistų vaikigalių žaidimų. Nesolidus Seimo elgesys tampa tradicija. Prieš ketverius metus „pilietininkai“, kurie šįmet pagaliau tapo partijų šulais, veikdami iš anksto susitarę grupėje su konservatoriais, „darbiečiais“ ir „tvarkdariais“, taip pat, kaip dabar iš D.Gr ybauskaitės, Nesolidus metus tyčiojosi iš Seimo V.Adamkaus. Seimas kelis karelgesys tampa tus neatleido Aukštradicija. čiausiojo Teismo pirmininko V.Greičiaus. Nors jo kadencija baigėsi 2008-ųjų vasarą, V.Greičius dar metus trynėsi AT pirmininko kabinete. Seimas V.Greičių atleido tik 2009-ųjų liepą, kai teikimą Seimui įteikė prezidente išrinkta D.Grybauskaitė. Ar Seimas neturi teisės pasidomėti iš esmės, kodėl STT vadas nepaliekamas antrai kadencijai? Turi. Bet tuomet politikai turi pateikti labai rimtą priežastį, kodėl STT vadovo negalima atleisti. Praktiškai – apkaltinti prezidentę. Tokių atvejų būta. Prieš devynerius metus Seimas atsisakė tenkinti prezidento R.Pakso teikimą atleisti VSD generalinį direktorių M.Laurinkų, nes šis pateikė įtarimų, kad prezidento aplinkoje knibžda įtartinų tipų. Tuomet reikalas baigėsi apkalta ir prezidento pašalinimu iš posto. Tačiau dabar ne tas atvejis. Kaip ir V.Greičiaus atveju, dalis Seimo narių naudojasi proga iš už kampo iškišti prezidentei liežuvį ar špygą. Žinoma, kas belieka tiems Seimo bailiams, kurie per trejus metus neišdrįso kritikuoti prezidentės už sujauktą ir beveik numarintą užsienio politiką, kurie nuolankiai leido jai ir jos kišeniniam prokurorui naikinti prokuratūrą. Bet net ir didžiausi bailiai gal turėtų suvokti, jog jie, šiaip ar taip, yra tautos išrinktieji, ir jiems niekas nesuteikė tokios teisės paversti Seimą ir valstybę piemenų žaidimų vieta. Daugeliui iš jų juk neblogai mokėjo už špygų, liežuvio ar pliko užpakalio rodymą scenoje, per televiziją. Tai jei jau esi bailys iš prigimties ir turi tokį „talentą“ – gal geriau jau nekišti nosies į politiką, a?

Seimas tėškė antausį Ž.Pacevičiaus atleidimo pareiškimą teikusiai prezidentei D.Grybauskaitei (1422) 29 proc. Seimas susipyko su įstatymais (1912) 39 proc.

Seimas Ž.Pacevičiui suteikė progą likti vadovauti STT (291) 6 proc.

Apklausoje dalyvavo 4870 žmonių

PROC.

Seimo drąsa išgaruos po antro D.Grybauskaitės dekreto atleisti STT vadovą (1245) 26 proc.

39 PROC.

Savaitės vergas

Ž.Pacevičius Seimas atmetė prezidentės dekretą atleisti iš pareigų kadenciją baigusį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorių Žimantą Pacevičių. STT direktoriaus reakcija buvo tokia: „Aš nedirbsiu!“ Ką gi, Seimas turės progą Ž.Pacevičių atleisti už pravaikštas.

„F & L“ production

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Tyrimas | 3

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

Kuklus, bet labai reiklus Ambasadoriumi skiriamas mas

A.Gelūnas renkasi re prabangų būstą

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

A.Gelūnas būstui Paryžiuje turi ypatingų reikalavimų.

Šiuolaikiškas namas prestižinėje miesto dalyje. Erdvūs apartamentai: pageidautina, su vaizdu į Eifelio bokštą. Tokius reikalavimus būsimiems namams kelia dar net oficialiai į postą Paryžiuje nepaskirtas dabartinis kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Uždaro posėdžio metu Seimo Užsienio reikalų komitetas ketvirtadienį patvirtino dabartinio kultūros ministro A.Gelūno kandidatūrą į ambasadoriaus prie UNESCO postą. Bet dar reikia Vyriausybės sprendimo bei prezidentės palaiminimo. Apie tai, kad Seimo rinkimuose nedalyvausiančiam A.Gelūnui ruošiama vieta Paryžiuje, kalbos kilo po to, kai per Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skandalą kultūros ministras metė jį į postą delegavusius liberalcentristus ir taip išsaugojo ant prarajos ribos atsidūrusią Vyriausybę. Bet ministras to niekada nepatvirtino. Paveldas ar privatūs interesai? Tačiau A.Gelūnas tylomis ne tik svajoja apie prestižines pareigas Paryžiuje, bet ir aktyviai tiria būsto meilės mieste rinką. Apartamentų Paryžiuje pasiūlymus su nuotraukomis ir detaliais aprašymais A.Gelūnas gauna elektroniniu paštu. Tačiau išrinkti naujus namus visai šeimai vien paveiksliukų neužtenka. Todėl tikėtina, kad potencialų būstą ministras kruopščiai apžiūrės savo akimis, nes rugsėjo 23–25 dienomis darbo reikalais viešės Paryžiuje. Gal per UNESCO povandeninio paveldo posėdžių pertraukėles? „Ministras neketina darbo vizito Paryžiuje metu apžiūrėti siūlomų gyvenamosios vietos variantų“, – užtikrino A.Gelūno atstovė spaudai Vaiva Gogelienė. Tačiau iš per klaidą į savaitraščio „15min“ rankas patekusių A.Gelūnui adresuotų laiškų susidaro kitoks įspūdis. Juose rašoma: „<..> Pirmadienį (rugsėjo 24d., – red. past.)

Taupyti jau nebereikia? Ambasadoriaus prie UNESCO grąžinimas reiškia, kad Lietuva jau nebegalvoja tik apie taupymą. Mat šias pareigas ėjusi Ina Marčiulionytė 2009 metais atšaukta siekiant taupyti lėšas. Ambasadoriaus prie UNESCO atlyginimą sudaro bazinis atlygis – 6145 Lt iki mokesčių ir kompensacijos už darbą užsienyje – 6300 Lt iki mokesčių. Jeigu ambasadorius vyksta į užsienį dirbti su šeima, šeimai mokamas priedas, kuris sudaro iki 50 proc. nuo ambasadoriui mokamos kompensacijos už darbą užsienyje. URM pabrėžė, kad ambasadorius prie UNESCO grąžinamas atsižvelgiant į UNESCO veiklos sritis ir Lietuvos matomumą bei faktą, kad 2013 metais Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai.

vizitui agentas kol kas preliminariai susitarė su šių butų savininkais: le 6ème (SaintSulpice) et dans le 7ème (avenue Charles Floquet.) Jis tikisi, kad iš anksčiau siųsto sąrašo galėsime apžiūrėti dar bent du, bet tikrai ne visus, nes Jūsų viešnagė Paryžiuje trumpa“. Tiesa, dar oficialiai nepaskirtas ambasadorius kviečiamas apžiūrėti visus galimus variantus, nes iš to ministras susidarytų konkretesnę nuomonę apie įrengtų butų pasiūlą ir kainas Paryžiuje. Ne skuba, o taupymas V.Gogelienė patikino, kad visais su išvykimu į Paryžių susijusiais klausimais, tarkime, vaikų ugdymo įstaigomis, A.Gelūnas pradės rūpintis kai jo paskyrimas bus oficialus. Tuo metu iniciatyva dėl buto paieškos kilo iš UNESCO laikinosios reikalų patikėtinės Violetos Baltrušytės. Esą būtent ji, žinodama realią A.Gelūno paskyrimo ambasadoriumi prie UNESCO galimybę, ėmėsi ieškoti ambasadoriaus rezidencijos Paryžiuje. „Pasak V.Baltrušytės, išankstinė būsto paieška užtikrina lėšų taupymą, nes naujai paskirtas ambasadorius, iš anksto nepasirūpinęs būsimuoju gyvenamuoju plotu, paieškos laikotarpiu bus priverstas gyventi viešbutyje, kurio išlaidos būtų dengiamos iš URM biudžeto“, – aiškino V.Gogelienė. Tačiau ne URM, o Vyriausybė nustato

diplomatų, paskirtų darbui atstovybėse, darbo užmokestį, su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijas, gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientus ir kt. URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas atkreipė dėmesį, kad būsto nuomos ribos Paryžiuje ambasadoriui siekia iki 3500 eurų (12 tūkst. Lt) mėnesiui.

Vieno erdvaus prabangiai įrengto buto langai žvelgia tiesiai į vos už kelių namų stūksantį Eifelio bokštą. Keturi miegamieji Iš ministrui siųsto laiško sunku susidaryti aiškią nuomonę apie jo būstui keliamus reikalavimus, tačiau tarp pasiūlymų net nėra varianto, įsispraudžiančio į nustatytą ribą. A.Gelūnui siųstose internetinėse nuorodose apartamentų nuomos kainos svyruoja nuo 4,9 iki 6,5 tūkst. eurų (17–22,5 tūkst. Lt) per mėnesį. Vieno erdvaus prabangiai įrengto buto langai žvelgia tiesiai į vos už kelių namų stūksantį Eifelio bokštą.

Be svetainės ir valgomojo apartamentai turi 3–4 miegamuosius ir 2 vonios kambarius. Visa tai telpa į 160–240 kv.m plotą. „Jų (įrengtų butų, – red. past.) pasirinkimas nėra labai platus ir tie, kurie atitinka didžiąją dalį kriterijų, deja, brangūs, nors mes ir renkame tokius, kurie telpa į URM nustatytų kainų ribas ir/arba galėtų būti derybų objektas“, – rašoma laiške ministrui. Ministrui užkliuvo lipdiniai Iš pažiūros kuklumu pasižymintis A.Gelūnas turi specialių pageidavimų ne tik butui, bet ir namui, kuriame sutiktų gyventi. „Šiuolaikiškų namų, kurie atrodytų tikrai reprezentatyviai, nėra daug, ypač Paryžiaus vakaruose ir pietuose, kur smagiausia gyventi. Kita vertus, tai nereiškia, kad tokių nėra ir mes nerasime, bet būtinas šiuolaikiško namo kriterijus pasiūlos sąrašą labai sutrumpintų ir pareikalautų, bijau, daug daugiau paieškos laiko“, – atsako į ministro pageidavimus Lietuvos nuolatinės atstovybės prie UNESCO atstovė Edita Urmonaitė. Galima tik įsivaizduoti, kuo ir kokie lipdiniai neįtiko Vilniaus dailės akademijoje dailininko grafiko specialybę įgijusiam kultūros ministrui, bet E.Urmonaitei teko pasiaiškinti ir dėl jų: „Violeta man taip pat perdavė Jūsų pastabą dėl lipdinių. Čia reikėtų kaltinti prefektą Haussmanną, kuris XIX amžiaus viduryje iš peties ir vienu stiliumi perstatė visą sostinę.“

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

4 | Politika

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

Prezidentės balsas Griežtas Dalios Grybauskaitės kalbėjimas slepia nežinojimą ir neužtikrintumą

Lietuva nyksta. Bet ne dėl emigracijos Kai naujasis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R.Dargis šią savaitę pristatinėjo LPK pasiūlymus partijoms, viena labiausiai pabrėžiamų problemų buvo emigracija ir su ja susijusios darbo jėgos trūkumo, visuomenės senėjimo, „Sodros“ biudžeto surinkimo problemos. Jei gerai pamenu, R.Dargio pateiktose prognozėse Lietuva per ateinančius 20 metų gali susitraukti iki 2,7 mln. gyventojų, tai yra daugiau nei penktadaliu, palyginti su nepriklausomybės laikotarpio pradžia. Ir tai – vos kiek daugiau nei per 40 metų, kurie valstybei, istoriškai žiūrint, sutikite, nėra labai ilgas laikotarpis. Ta prasme – ir niekam turbūt tai jau nėra paslaptis – esame nykstanti valstybė. Senėjanti ir pamažu mirštanti. Bet, prisipažinsiu, minėtuose LPK pasiūlymuose partijoms mane labiausiai sukrėtė ne prognozuojamas Lietuvos gyventojų skaičius. Kur kas labiau sukrečiantis man pasirodė R.Dargio pranešimas, kad LPK yra prieš progresinius pajamų mokesčius, kurių šalininkas aš iš esmės visą laiką buvau. Iš tiesų, sukrėtė ne pati mintis, nes ji nėra nauja, o Lietuvoje tikriausiai apskritai nėra realių progresinių mokesčių šalininkų.

Čia iš esmės nėra viduriniosios klasės arba ji nyksta sparčiau nei pati Lietuva. Sukrečiantys buvo skaičiai, kuriuos R.Dargis pateikė kaip argumentą, kodėl Lietuvai nereikia progresinių mokesčių. O tie skaičiai tokie („Sodros“ 2012 m. vasario 28 d. duomenys): daugiau nei 5000 Lt atlyginimą Lietuvoje gauna 1,8 proc. dirbančiųjų, daugiau nei 6000 – 1,3 proc., daugiau nei 7000 – 0,9 proc., daugiau nei 10 000 – 0,2 proc. Tai – sumos „ant popieriaus“, tad norėdami įsivaizduoti realias pajamas, turėtume jas sumažinti kiek daugiau nei penktadaliu. Kodėl jie sukrečiantys? Ogi todėl, kad jie sako, jog Lietuva pamažu evoliucionuoja Afrikos link. Čia iš esmės nėra viduriniosios klasės arba ji nyksta sparčiau nei pati Lietuva. Žinoma, tuos beveik 5 proc., kurių „popierinis“ atlyginimas viršija 5000 Lt, būtų galima išauginti pridėjus prie jų tuos, kurių atlyginimas iki mokesčių viršija 3000 Lt (8,4 proc.) ir tuos, kurie uždirba nuo 4000 iki 5000 Lt (3,6 proc.). Nors šiaip jau vargu ar kokie 2400 Lt „į rankas“ gyvenant, pavyzdžiui, Vilniuje leidžia jaustis vidutine klase, tai yra, turėti būstą, automobilį, mokėti už vaikų mokslą, o vasarą atostogauti ne namie. Lietuva, teatleis man kalbininkai už šį žodį, plebsėja, joje daugėja varguomenės tikrąja šio žodžio prasme, o varguomenė, savo ruožtu, gamina tamsuomenę. Pastaroji, kaip teisingai pastebėjo R.Dargis, niekada nekuria valstybių. Aš dar pridurčiau, kad tamsuomenė sugeba jas griauti. Galbūt būtų galima guostis tuo, kad iš tikrųjų uždirbančių daugiau nei penkis ar keturis tūkstančius litų Lietuvoje yra gerokai daugiau nei rodo oficiali statistika. Tai tiesa, tačiau ar tie 47 proc., kurie, kaip parodė neseniai paskelbtas tyrimas, yra pasirengę gauti atlyginimą vokelyje, gali būti priskirti prie valstybę kuriančios šviesuomenės arba „aristokratų“, kaip pavadino R.Dargis? Vargu. Ir tikriausiai būtent todėl klausimas, kaip atkurti vidutinę klasę taip skatinant ir šviesuomenės gausėjimą, turėtų būti pagrindinis Lietuvos darbotvarkėje. Antraip valstybė išnyks anksčiau nei mes išmirsime ar emigruosime.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Griežtoji prezidentė Dalia Grybauskaitė politikus ir pareigūnus moko, kaip tvarkytis, rinkėjams aiškina, už ką balsuoti, o žurnalistus – kokius klausimus užduoti. Bet parodomasis griežtumas, ekspertų teigimu, slepia ir kitokią asmenybę – moterišką ir ne visada užtikrintą dėl savo žodžių bei veiksmų. Žurnalistams ir politikams dažnai tenka išgirsti vienas už kitą vingresnių ar tiesių, tarsi smūgis į kaktą, D.Grybauskaitės atsakymų. Prezidentė kalba ne nuolatos, o retkarčiais, kai susikaupia, jos manymu, daug klausimų, kuriais ji gali pareikšti savo griežtą ir neklystamą nuomonę. Tuomet prie prezidentės kokiame nors viešame renginyje leidžiama prieiti žurnalistams ir paklausti arba valstybės vadovė duoda vieną iš retų savo interviu pasirinktai žiniasklaidos priemonei. Jos pirmtako Valdo Adamkaus laikais dažniausiai būdavo galima prišokti spontaniškai ir pasiteirauti apie valstybės aktualijas. Nurodymas rinkėjams Pastarąjį kartą D.Grybauskaitė šurmulį sukėlė šią savaitę apsilankiusi restauruotame Liubavo dvare. Pasigrožėjusi dvaru valstybės vadovė iš peties sukritikavo Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką bei jį sostinėje remiančias Socialdemokratų bei Darbo partijas. Sostinės taryba neseniai priėmė rezoliuciją, skirtą ir prezidentei, kurioje ragino padidinti elektros supirkimo kvotas termofikacinėms elektrinėms, tuomet esą galėtų atpigti šiluma Vilniuje bei Kaune. Prezidentė pareiškė, kad šiluma Vilniuje ir Kaune atpigtų tik truputį, bet visiems Lietuvos gyventojams pabrangtų elektra, o šilumos monopolininkai krautųsi dar didesnius pelnus. Kad būtų dar aiškiau, prezidentė pridūrė: „Ir kartoju – už tai balsavo A.Zuoko „Taip“, socialdemokratai ir Darbo partija. Noriu atkreipti visų mūsų žmonių dėmesį – labai įdėmiai eikit ir balsuokit už tuos, kurie jums žada, bet daro viską priešingai negu yra jūsų interesas“, – žodžių į vatą nevyniojo valstybės vadovė. Apkaltintų partijų lyderių pasiaiškinimus prezidentė, kaip ir įpratusi, nuleido negirdomis. Šią savaitę pylos dėl to, kad nepažaboja šilumos gamintojų, o ypač „Vilniaus energijos“, gavo ir Kainų komisija, kuriai liepta teikti daugiau iniciatyvų, „kad užkirsti kelią tokiam nežabotam ir dideliam lobimui“. Vilniaus miesto merui A.Zuokui jau ne pirmą kartą tenka gauti valstybės vadovės niuksą. Kiek anksčiau

Kai prezidentė D.Grybauskaitė kalba tai, kuo tiki, ji stovi tvirtai įsispyrusi į žemę. AFP nuotr.

A.Zuokas pasiūlė kitiems prezidento rinkimams ieškoti alternatyvaus kandidato. Valstybės vadovė šio pasiūlymo nenuleido negirdomis ir atkirto, kad konkurencija naudinga ne vien politikoje: „Kai aš dalyvavau rinkimuose, buvo septyni kandidatai, taigi, žmonės turėtų didesnę galimybę rinktis, jeigu būtų kandidatų daugiau. O konkrečiai

E.Čekuolienė: „Akys plienu blizga, o kūno kalba – pauzės, nutylėjimai, balsas – byloja ką kita: svyruoju, nelabai žinau, nesu užtikrinta.“

Vilniaus merui norėčiau atsakyti – konkurencija visada labai naudinga politikoje, ypač kalbant apie Vilniaus šilumos ūkį.“ Prezidentė niekada neklysta Itin griežtai su politikais bei pareigūnais bendraujanti valstybės vadovė nepripažįsta kada nors suklydusi. 2009 metų gruodį D.Grybauskaitė ir tuometis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas skirtingai interpretavo parlamentarų išvadas dėl tariamai Lietuvoje veikusio slapto CŽV kalėjimo. Apie tai paklausta žurnalistų, prezidentė su ironija atšovė: „Jei ponas Ušackas geriau žino už komisiją ir taip rimtai yra įsigilinęs, aš jam nuoširdžiai linkiu asmeninės sėkmės.“ Sėkmės V.Ušackui teko ieškotis kitame poste, nes jis greitai prarado prezidentės pasitikėjimą. Nepaisant to, kad CŽV kalėjimo Lietuvoje iki šiol niekas nerado. Šių metų liepą per spaudos konferenciją, kurioje apžvelgė metų darbus, D.Grybauskaitė aiškiai supyko, priminus jai Garliavos istoriją. „Ar Lietuvoje nėra kitų problemų? – pakeltu tonu rėžė prezidentė, paklausta, ar nesijaučia pati išjudinusi teisinės valstybės pagrindą. – Kodėl aš turėčiau aiškintis ir daryti teorinius palyginimus?“ Prezidentė yra tvirtinusi, kad teismo sprendimas dėl Drąsiaus Kedžio dukters perdavimo mamai vykdomas, nors Neringa Venckienė tuo metu nė negalvojo vykdyti teismo sprendimo

Politika | 5

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

D.Grybauskaitė tampa švelni ir rūpestinga tik bendraudama su vaikais bei paprastais žmonėmis. Dž.G.Barysaitės (prezidentūra) nuotr.

ir perduoti dukterėčią motinai. Šiuo metu prokuratūra siekia panaikinti į Seimą kandidatuojančios N.Venckienės teisinę neliečiamybę, nes nori pareikšti jai įtarimus dėl teismo sprendimo nevykdymo. Minėtoje spaudos konferencijoje bei metiniame pranešime valstybės vadovė pažėrė kritikos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kuri neva leido sau interpretuoti Vyriausybės nutarimus dėl neteisėto praturtėjimo ir nekreipti dėmesio į politikus. „Tikiuosi, kad VMI girdi, ką aš sakau, ir kitais metais spręs tą klausimą labai rimtai“, – nurodė D.Grybauskaitė. VMI teiginius, kad inspekcija nieko panašaus nedarė, valstybės vadovė nuleido negirdomis. Tik šią savaitę D.Grybauskaitė su teisėsaugos struktūrų vadovais surengė susitikimą, po kurio paaiškėjo, kad neteisėtu praturtėjimu įtariami ne tik valdininkai, bet ir politikai, net keli Seimo nariai. Valstybės vadovė VMI neatsiprašė, tik pabrėžė, kad neteisėto praturtėjimo mastai – milžiniški, ir pareikalavo teisėsaugos institucijų mobilizuoti visas jėgas ir resursus. Ne kartą prezidentės sukritikuotas, bet drąsos jai oponuoti nepraradęs A.Zuokas valstybės vadovės poziciją, kad ji neklysta, neprivalo aiškintis ir atsiskaityti visuomenei, laiko ydinga: „Šiandien tokia bendravimo forma bet kuriam kūrybingam žmogui yra svetima. Galite įsivaizduoti klasę,

kurioje yra labai griežtas mokytojas. Jis sako tik „nedaryti šito“, „rankas ant stalo“, „ne taip padarėte“. Paprastai tokioje klasėje asmenybių neužauga.“ Pliekia net kaimynus D.Grybauskaitė žodžių nesirenka ne tik auklėdama Lietuvos politikus bei pareigūnus, bet ir kalbėdama apie santykius su užsienio šalimis. Gegužę JAV susitikusi su lietuvių organizacijų atstovais, D.Grybauskaitė pažėrė priekaištų Varšuvai: „Nežinau, dėl kokių priežasčių kai kurie lenkų politikai nusprendė, jog artimiausiu metu būtų geriau, kad Rusija būtų draugė, o visos mažesnės šalys – ne tokios svarbios ir laikinai galėtų tapti atpirkimo ožiais. Atrodo, toks vaidmuo mums ir suteiktas.“ Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, dalyvaudamas NATO viršūnių susitikime Čikagoje, pažymėjo „neįsivaizduojantis, kad toks pareiškimas gali nuskambėti, kai lenkų pilotai saugo Baltijos šalių dangų.“ Po tokių prezidentės pareiškimų Lietuvos ir Lenkijos santykius ištiko pauzė, kurios pabaigos nematyti. Ne visada atrodo užtikrinta Psichologė Edita Čekuolienė pastebi, kad užsienyje ilgai gyvenęs ankstesnis

„Kolūkio pirmininko stilius“

„Valstybė – tai aš“

Buvęs šalies vadovo Valdo Adamkaus patarėjas, knygos „Prezidentė“ autorius Lauras Bielinis, pernai atsakydamas į 15min.lt skaitytojų klausimus, teigė:

Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas, buvęs Seimo narys Aloyzas Sakalas apie pernykštį prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą:

„Ji kalba taip, kaip įpratusi didžioji dalis visuomenės, – kolūkio pirmininko stiliumi, kirsdama, nevyniodama nieko į vatą. Visuomenė laukia kieto kumščio, nes šiandien jaučiasi gana depresyviai. (…) Bet ar ji sukurs sąlygas visuomenei išeiti iš depresyvios ir posocialistinės būsenos? Manau, tik pagilins tokią būseną.“

„Pranešimą vienija bendra idėja: valstybė – tai aš. Prezidentė pasakė, kad iš trijų demokratinės valstybės sąrangos kertinių akmenų: įstatymo leidžiamosios valdžios, vykdomosios valdžios ir teismų valdžios tik viena iš jų, būtent vykdomoji, dirba be priekaištų.“

valstybės vadovas V.Adamkus buvo amerikoniškai betarpiškas, skleidė šilumą, mielai liesdavosi prie žmonių, nors lietuviai prie to nepratę, o D.Grybauskaitė viešumoje yra atsargesnė ir išlaiko atstumą. Bet nuvykusi į provinciją ar kitur, bendraudama su paprastais žmonėmis, prezidentė pastebimai pakeičia toną ir išraišką. Griežtai kalbanti iš Seimo tribūnos ar per spaudos konferencijas, vaikams ji šypsosi, palinksta prie senolių, persimeta vienu kitu žodžiu apie jų rūpesčius. „Tai rodo profesionalumą ir aukštą socialumo lygį. Gerai, jei taip moka keistis. Moteriai lengviau taip gražiai pasikeisti“, – teigė „15min“ pašnekovė. Mokytojos toną primenančią kalbėseną, anot E.Čekuolienės, lemia pareigos – iš viršaus daug kas geriau matyti. Tačiau, nors valstybės vadovei būdingas dominuojančios lyderės įvaizdis, ji vis tiek išlieka palyginti moteriška – priešingai nei, pavyzdžiui, Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Komentuodama aštrius valstybės vadovės atsakymus į nepatogious klausimus arba kritiką, psichologė priminė derybų

„Tai patvirtina (…) nuolatinis savo svarbos pabrėžimas sakant: aš padarysiu, aš vetuosiu, aš išsiaiškinsiu, aš pasiūlysiu ir t.t. Toks savo asmens sureikšminimas būdingas diktatoriams, o ne demokratinės valstybės prezidentams. Ar kas nors girdėjo panašiai kalbant JAV prezidentą, Vokietijos kanclerę, kaimyninių Lenkijos ar Latvijos prezidentus? Bet taip kalba Baltarusijos prezidentas ir Rusijos prezidentai.“ meno teorijoje minimą džudzitsu efektą, kuomet žmogus „atsitrenkia į savo kvailą klausimą“. „Gaila, mažai esu mačiusi prezidentę, tik per televiziją, bet kūno kalba, kuri yra svarbesnė nei žodžiai, rodo neužtikrintumą. Akys plienu blizga, o kūno kalba – pauzės, nutylėjimai, balsas – byloja ką kita: svyruoju, nelabai žinau, nesu užtikrinta, – kalbėjo E.Čekuolienė. – Griežto tono tikslas nėra paslėpti neužtikrintumą. Kai ji yra užtikrinta, taip ir kalba, stovi tvirtai, kiek praskėstomis kojomis. Bet neseniai mačiau kalbančią neužtikrintai – arba kalba buvo prastai parašyta, arba kažkuo buvo nepatenkinta.“

Užsk. Nr. 306409

Komentaras

Algė Budrytė redakcija@15min.lt

Ar verta pavydėti latviams? Daugeliui pasaulio valstybių vis dar ieškant receptų, kaip vaduotis iš finansų krizės, Baltijos šalys su Latvija priešakyje dažnai minimos kaip sėkmės pavyzdžiai. Vos prieš keletą metų finansų krachas buvo sutrypęs Latvijos ekonomiką taip skaudžiai, kaip, pavyzdžiui, Graikijos, o dabar ji stebina sparčiausiomis (nors ir kukliomis) apsukomis ES. Praėjusią savaitę sulaukėme naujienos, pastūmėjusios Latviją dar aukščiau Olimpo viršūnės – kaimynai anksčiau laiko grąžino dalį paskolos Tarptautiniam valiutos fondui. „Braliukams“, siekiantiems išbristi iš krizės liūno, apskritai pavyko nepanaudoti visos 2009 m. suteiktos tarptautinės paramos. Gal ir mums vertėjo pulti į TVF glėbį? Pastaraisiais metais tokios diskusijos užvirdavo – ypač artėjant biudžeto svarstymui. Natūralu, kad krizės paralyžiuotose finansų rinkose skolinimosi kaina daugeliu atvejų buvo didesnė nei iš TVF. Tačiau pats Latvijos premjeras yra pripažinęs, kad geriau išvengti paskutiniųjų skolintojų draugijos. Į juos kreipiamasi ne dėl palankesnių kainų, bet tuomet, kai nebėra kitos išeities. Kas norėtų paklusti kreditoriaus rimbui, kuris diktuoja, kada keltis ar gulti, kada mirktelti ar išsižioti?

Kas žino, gal ir Lietuvai teks belstis į TVF duris. Taigi neturėtų stebinti latvių pastangos kuo greičiau išsivaduoti iš griežto TVF režimo ir tokiu būdu pasigerinti kreditingumo įvaizdį. Tiesa, didžiausi tarptautinės paskolos grąžinimai kaimynų dar laukia ateityje – 2014 m. ir 2015 m. Tai viena priežasčių, kodėl jie skuba į euro zoną, tokiu būdu tikėdamiesi mažesnėmis palūkanomis refinansuoti skolą finansų rinkose. Juolab kad pasaulio centriniams bankams pripumpavus pinigų bent jau šiuo metu patikimų skolininkų paklausa yra didžiulė. Akivaizdu, kad draugystė su TVF latvius privertė ryžtingiau ir sparčiau veržtis diržus, tiesiog nepalikdama erdvės populistiniams sprendimams. Kita vertus, esminių latvių ir mūsų grumtynių su krize skirtumų nėra daug – nors skirtingais tempais, judame tuo pačiu vidinio devalvavimo keliu. Kad vidaus devalvavimas pasiteisintų, šalis turi taip sumažinti darbo jėgos kaštus, kad padidėtų jos konkurencingumas pasaulyje ir, savo ruožtu, pagerėtų užsienio prekybos balansas. Tai įmanoma pasiekti tik mažesnių atlyginimų ir masinio nedarbo dėka. Prieš porą metų nedarbas Latvijoje ir Lietuvoje užkopė į neregėtas aukštumas ir neskuba mažėti. Konkurencingumas akivaizdžiai didėja (realieji efektyvieji valiutų kursai pasižymi mažėjimo tendencija ir balansuoja ties lygiu iki krizės). Tačiau ne tiek, kad užsienio prekybos balansas taptų pagrindiniu ūkio atsigavimo veiksniu. Nors mes ir latviai kapanojamės iš krizės geriau nei daugelis kitų šalių, murkdytis šlovės spinduliuose anksti. Apie pavykusią vidinio devalvavimo strategiją galėsime kalbėti tuomet, kai pasieksime ekonomikos lygį, buvusį iki krizės. Pagal TVF pateikiamas (realaus BVP) prognozes, tai gali užtrukti dar mažiausiai trejus metus, o latviams gali prireikti ir ketverių. Kas žino, gal iki to laiko dar teks ir Lietuvai pasibelsti į TVF duris. Pavydėti latviams neverta jau vien dėl to, kad tiek jiems, tiek mums tenka mokėti vidinio devalvavimo kainą, apie kurią dažnai nutylima.

6 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

G.Drėmaitė: „Esame neišprusę ir nevalyvi“ Daug Lietuvos dvarų virsta vaiduokliais, bet po truputį daugėja ir gražių pavyzdžių Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

„Yra tokia rūšis dvarų savininkų, kurie iš kažkur kažkada išgirdo, kad paveldas yra gerai, ir prisipirko dvarų. Tačiau neturėdami vidinės kultūros ir neįvertinę savo jėgų, dabar jie juos naikina“, – piktinasi Valstybinės paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė. Vaiduokliais virtę Darbo partijos vado Viktoro Uspaskicho verslo imperijai priklausantys Kalnaberžės ir Sirutiškio dvarai, anot G.Drėmaitės, yra tik maža dalis iš griūvančių Lietuvos dvarų pavyzdžių. Nyksta ir verslininko Laimučio Pinkevičiaus įsigytas Lentvario dvaras, ir kito skandalingo verslininko Juozo Petraičio žmonos Bartkuškio dvaras, ir dar daug kitų. – Dalis Lietuvos dvarų priklauso savivaldybėms ar valstybinėms institucijoms. Jų situacija geresnė? – „15min“ paklausė G.Drėmaitės. – Deja, dvarus blogai prižiūri ne tik kai kurie privatūs savininkai, bet ir kai kurios savivaldybės. Pavyzdžiui, iki kokios būklės Šalčininkų savivaldybė privedė Jašiūnų dvarą! Buvęs kultūros centras, kuriame gyveno ir lankėsi Adomas Mickevičius, Balinskiai, Sniadeckiai, dabar išgrobstytas. Jį puošusios gražios krosnys, židiniai – išnešioti ir išparduoti, pavogtos metalinės puošmenos. Kultūros paveldo departamentas bandė skirti kelias baudas, bet tai nieko nepakeitė. O, pavyzdžiui, Marvelės dvaro, Kauno rajone, kuris mums labai svarbus istoriškai, dabar net pamatų akmenų nerasime. Buvo laikas, kai Kauno savivaldybei jis nerūpėjo, o verslininkams reikėjo senų raudonų plytų – taip po plytą buvo išnešiota visa Marvelė, visi rūmai. Liko tik nuoskaldos, plytų nuolaužos. Tai – valstybinės nepriežiūros pavyzdžiai ir tokių savivaldybių yra nemažai. Išdalijo po 3 ha – Esate sakiusi, kad tokią Lietuvos dvarų situaciją lėmė skubota privatizacija, dvaro sodybų išdalijimas. – Būtent. Paprastai dvaro sodyboje būdavo rūmai, tarnų namai, ledainės, oranžerijos, karvidės, arklidės, sandėliai, kumetynas, malūnai, parkai, tvenkiniai, spirito gamykla ir t.t. Visa tai sudarė gero dvaro kompleksą. Pavyzdžiui, Raguvėlės dvaras, kuriame gyveno garsios Komarų giminės atstovai, turi net 27 stogus.

Po pasivaikščiojimo Kalnaberžės dvare (Kėdainių r.) G.Drėmaitė neslėpė pasibaisėjimo: „Argi reikia sakyti, koks įspūdis? Blogai. Labai blogai.“ A.Domeikaitės nuotr.

Sovietmečiu dvaruose dažniausiai buvo įrengtos kolūkių kontoros, sandėliai, kuriuose stovėdavo traktoriai ir pan. Atgavus Nepriklausomybę ir panaikinus kolūkius, kaip uždirbtą dalį, pajų, buvusiems kolūkiečiams dvarų sodybas išdalijo dalimis. Mūsų pirmosios Vyriausybės nutarimu dvarai išdalyti po 3 ha – tada niekas negalvojo, kad mes tuos dvarus atstatysime. Didesnių dvarų kumetynuose liko gyventi po kelias šeimas. Mes aplankėme ne vieną dvarą, kuriame kumetynų stogai kiauri, žmonės neturtingi, dažnai prasigėrę. Ir supratome, kad šiandien turime tragišką situaciją. Gerai, kad yra tokių žmonių kaip, pavyzdžiui, Lukšių seniūnas Vidas Cikana, kuris Zyplių dvaro kumetyno gyventojams surado būstus, juos iškeldino ir dvaro pastatus pamažu buvo galima restauruoti. – Vadinasi, aktyvios iniciatyvos gali ištaisyti valdžios padarytas klaidas? – Žinoma. Nykstančių dvarų problemos priežastis – savininkų, o taip pat ir valstybės abejingumas. Pagal Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymą, už kultūros paveldą Lietuvoje atsakingas kultūros ministras. Jei jis vadovauja Kultūros ministerijai, kuri turi savo padalinį – Kultūros paveldo departamentą, tai, po velnių, judinkitės! – Kultūros paveldo departamentas kaip pagrindinę problemą išskiria tai, kad pagal įstatymus dabar negalima neprižiūrimų dvarų nusavinti iš

Skaičiai • XX a. pradžioje Lietuvoje buvo daugiau nei 3 tūkst. dvarų. • Atgavus Nepriklausomybę, suskaičiuota 815 dvarų, iš kurių 236 buvo sunykę arba neišlikę. • Šiandien Lietuvoje yra 533 dvarai.

apsileidusių šeimininkų neatlygintinai. Galima tik skirti neadekvačiai mažas baudas. – Pirmiausia reikėtų laikytis įstatymų, nes jie yra pakankami – nereikia loti šunimis. O taip pat reikia daugiau iniciatyvos iš pačių darbuotojų.

„Juk Lietuva – aukštos kultūros šalis, turinti viduramžių pilių, XVI, XVII, XVIII a. dvarų. Visą tą istoriją galima eksponuoti ir didžiuotis, kad esame tokie turtingi.“ Valstybės požiūris priklauso nuo kultūros ministro, jo įtakos Vyriausybei, Seimo supratimo apie kultūros paveldą. Kai aš atsiskaitinėju Seime, parlamentarai dažniausiai man užduoda klausimus, susijusius su jų gyvenamąja vieta, – jie nemąsto valstybiniu lygiu, juk dauguma atėję nuo žagrės. Kultūros, meno ir švietimo centrai – Kuo dvarai išsiskiria iš kitų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų? – Dvarai ne šiaip sau įrašyti į Kultūros vertybių registrą – tai buvę kultūros, aukštojo meno, švietimo centrai. Tiškevičiai nepatingėjo pasikviesti garsių architektų iš Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, surinkti paveikslų kolekcijos, o Konstantino Tyzenhauzo meno kūrinių kolekcija išliko iki šių dienų. Taip pat dvarininkai, būdami aukštos kultūros žmonės, statė mokyklas, ligonines, iš geranoriškų paskatų rėmė valstybę. Kitas svarbus aspektas – dvarai atspindi skirtingas kultūras, kurios palietė mūsų šalį. Esame Europos centre,

Savaitės interviu | 7

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

Zyplių dvaro rūmai atveria duris J.Kalinsko nuotr.

todėl turėtume išsaugoti tas istorines sąsajas su visa Europa. – Pagal kokius kriterijus išskiriami svarbiausi Lietuvos dvarai? – Pirmiausia žiūrima į architektūrą, nes dažnai iškilius mūsų šalies dvarus suprojektavo garsūs ar Lietuvai nusipelnę architektai. Ne mažiau svarbu, jei dvarą valdė garsios asmenybės, pavyzdžiui, Tiškevičiai, Komarai, Riomeriai ir pan., kurie kūrė Lietuvos istoriją. Drąsiai galima sakyti, kad tarp svarbiausių Lietuvos dvarų yra Užutrakio, Rokiškio, Palangos, Lentvario, Trakų Vokės, Aštriosios Kirsnos, Šojos, Taujėnų, Paežerių, Pakruojo, Renavo ir kt.

– Turime pozityvių ir liūdinančių Lietuvos dvarų pavyzdžių. Kokias perspektyvas prognozuojate? – Aš esu optimistė. Kai apžiūrėjome tuos dvarus, kurie restauruoti už Europos Sąjungos pinigus, pamatėme, kad jie bus tikri saldainiukai ir trauks turistus. Dvarai yra vienas iš Lietuvos deimantų, kuriuos nuolat reikia valyti ir blizginti. Deja, dėl išprusimo, suvokimo stokos esame nevalyvi ir prastai prižiūrime savo turtus. O juk Lietuva – aukštos kultūros šalis, turinti viduramžių pilių, XVI, XVII, XVIII a. dvarų. Visą tą istoriją galima eksponuoti ir didžiuotis, kad esame tokie turtingi.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Nedideliame Lukšių miestelyje (Šakių r.) apsuptas medžių stūkso baltas simetriškų formų dviaukštis dvaras. Kadaise čia rezidavo dvarininkai, veikė kunigų seminarija, po to – dvimetė žemesnioji žemės ūkio mokykla. Prieš 10 metų Zyplių dvaro ansamblis stovėjo krūmynuose, centrinių rūmų stogas buvo įgriuvęs, interjeras suniokotas. Dabar ši vieta tampa kultūrinio turizmo traukos centru – šeštadienį iškilmingai atidaromi Zyplių dvaro ansamblio centriniai rūmai, laikomi vertingu XIX a. architektūros paminklu. Zyplių dvaro pastatų restauravimui per Lietuvos verslo paramos agentūrą iš Europos Sąjungos fondų skirti 5 mln. Lt. Dar beveik 300 tūkst. Lt atseikėjo Šakių rajono savivaldybė, o ilgametis Lukšių seniūnas Vidas

Cikana dvaro ansambliui tikina paaukojęs apie 200 tūkst. Lt. „Aš noriu tik vieno – nuplauti tą gėdą, kuri formavosi čia prieš daugelį metų. Kažkas kažkada mums, kaimo žmonėms, atvažiavę (ir iš labai aukštų luomų) pasakė, kad reikia viską nugriauti, ir žmonės iš lėto nuleido rankas. O aš atsistojau penkių šimtų vietų salėje ir paklausiau: gal jūs proto netekote? Tokie procesai vyko ir tebevyksta su paveldu“, – pasakojo seniūnas, prisiminęs, kad šie, kadaise apleisti, dvaro rūmai, kaip ir likę pastatai, jau galėjo būti tik istorija. Būtent V.Cikana pasiūlė ne griauti pastatus, o juos rekonstruoti, įkvėpti jiems gyvybės. Zyplių dvaro ansamblį šiuo metu sudaro 11 pastatų, kurie išsidėstę 21 ha užimančiame dvaro parke. Jis – vienas didžiausių Lietuvoje. Parke yra ir gana retų medžių rūšių, o žymiajam Zyplių ąžuolui – 360 metų. Jis du kartus senesnis už Zyplių dvarą.

Dvaro pastatai tvarkomi nuo 1996 m., o jų rekonstrukcija vyksta nuo 2009-ųjų. Kol kas uždirbama iš patalpų nuomos. Dvaro arklidėse organizuojami tautodailininkų plenerai „Zyplių žiogai“, vyksta įvairūs spektakliai, koncertai ir dailininkų stovyklos. Per metus dvaro ansamblį aplanko apie 30 tūkst. turistų. Dvaro rūmų viduje – daug patalpų, bet tamsoka – saulės spinduliai vos plyksteli per langus, nors jų iš išorės atrodo daug. Koridorių grindys išklotos rombo formos plytelėmis. Kambariuose – tvirtos uosinės grindys, kad dvaro lankytojos aukštakulniais grindų nesubraižytų. Išorėje dvaras – šviesių, ramių spalvų, o jo patalpų sienos – spalvingesnės, ryškesnės: žalių, burgundiško vyno spalvų. Dvaro ansamblio kiemą nusėdusios įvairiausios skulptūros. Žemėje įkasta skrynia, vėjyje supasi sūpuoklės, pavėžėti vežimu kviečia milžiniškas žiogas.

Gelgaudiškio dvaro sodyba atgyja pamažu J.Kalinsko nuotr.

Gražūs pavyzdžiai – Tarp svarbiausių Lietuvos dvarų – ir išmintingų privačių asmenų naujam gyvenimui prikeliami dvarai? – Būtent. Į svarbiausių Lietuvos dvarų gretas priskirčiau ir dvarus, kuriuos šiais laikais nusipirko privatūs savininkai, suprantantys savo įsigyto turto reikšmę – visa tai, ką gero jie padarys dvarams, liks jų vaikams ir anūkams. Vienas tokių pavyzdžių – Aštriosios Kirsnos dvaras Lazdijų rajone. Jį įsigiję broliai Narauskai pirmiausia restauravo kumetyną ir jį įsirengė, kad galėtų su šeimomis atvykę apsistoti. Vėliau jie, nepatingėję investuoti į istorinius tyrimus, surinkę nuotraukų, atstatė rūmų karvidę, įdarbino vietinius kaimo gyventojus ir dabar laiko kelis šimtus karvių. Restauravo ir arklides, kuriose dabar laikomos kelios dešimtys žirgų, o norintys jais pajodinėti atvyksta ir iš Kauno. Įspūdingai atrodo restauruotas žirgų maniežas su stikliniu stogu, kuris negadina senosios architektūros, sutvarkytas parkas, išvalyti tvenkiniai. Jie dar nelietė centrinių rūmų, kol kas dar renka medžiagą ir, turbūt, lėšas – nepaisant to, rūmų kieme jau įvyko keli Pažaislio festivalio koncertai. Kitas gražus pavyzdys – Šešuolėlių dvaras, priklausantis Amerikoje gyvenantiems Petrauskams. Jame vyksta ir koncertai, ir vestuvės, ir konferencijos, svečiai apgyvendinami viešbutyje. Babtyno-Žemaitkiemio dvare jo savininkai Mindaugas Šventoraitis ir Miglė Kosinskaitė organizuoja tapybos plenerus. Nors sovietmečiu ten buvo kolūkio kontora ir iš paveldo nedaug kas liko, bet dvaras gražus, nuostabi aplinka. Veliuonos dvaro paveldėtoja Olga Vakselytė-Larson gyvena Kanadoje, ji sutvarkė visą dvarą – dabar ten veikia Veliuonos krašto istorijos muziejus. Architektė restauratorė Ona Buklienė su šeima įsigijo apgriuvusį Lapšių dvarą ir pamažu jį restauruoja, atsisakiusi bet kokios valstybės paramos. Ji ilgai rinko istorinę medžiagą apie šį dvarą, kalbėjo su gyventojais, kurie dar prisimena, kaip dvaras atrodė seniau. Panašiai su Siesikų dvaru elgiasi jo valdytojas Audrys Matulaitis. Ir tokių pavyzdžių yra dar daugiau.

Gelgaudiškio dvaro sodyba (Šakių r.) – viena didžiausių iki šių dienų išlikusių XIX–XX a. sodybų. Dvaras garsėjo veisliniu žirgynu, sūrių fabriku, garbingais šeimininkais. Jame buvo įsteigti vaikų namai, po kurio laiko perorganizuoti į internatinę mokyklą. 1979-aisiais dvare kilo gaisras ir trisdešimčiai metų dvaro ansamblis buvo apleistas, o dvaro būklė – avarinė. Tačiau dabar čia vyksta pažintinės ir teatralizuotos ekskursijos, klasikinės muzikos koncertai, rengiamos Dvaro dienos ir parodos, o rūmai baigiami rekonstruoti iš Europos Sąjungos skirtų lėšų. Dvaro sodybos ansamblio plotas – 118 ha. Parkas – trečias pagal dydį Lietuvoje, senojo angliškojo stiliaus, gausus retų medžių. Jis – svarbi dvaro sudedamoji dalis, sudėtingos struktūros. Rūmai statyti XIX a. viduryje, tačiau interjeras ir eksterjeras – neoklasicistinio stiliaus, su grakščiomis kolonomis iš abiejų pusių, dideliais langais. Rūmai iš išorės jau visiškai sutvarkyti, o viduje atlikta apie 50 proc. restauravimo darbų. Pagal dekorą dvaras yra skirstomas į dvi dalis: moteriškąją ir vyriškąją. Moteriškosios pusės patalpose daug augalinių motyvų, gėlių. Net tokių, kokių tuo metu Lietuvoje nebuvo – pavyzdžiui, matomos pavaizduotos karališkosios chrizantemos.

Moteriškojoje pusėje yra dvarininkų miegamasis, tarnaitės bei ponios kambariai, valgomasis, mažasis vestibiulis. Čia ketinama atidaryti restoraną, pro kurio langus atsivers vaizdai į Nemuną. Vyriškojoje pusėje dominuoja stambesni elementai, tokie kaip medžio kamienas, obuoliai. Šioje pusėje bus viešoji erdvė – rengiamasi organizuoti parodas, konferencijas. Dviejų dvaro projektų

vadovas Vincas Girdauskas pasakojo, kad yra numatytas unikalus, kiek utopinis, projektas – per Nemuną norima sujungti Gelgaudiškio dvarą su Panemunės pilimi. Pradinis kelio pavadinimas – „Lynų kelias“. Šis lynais nutiestais „tiltas“ būtų 1,8 km ilgio. Tačiau šis projektas kol kas nėra patvirtintas.

8 | Visuomenė

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

Šių laikų dvarininkas – Asta Cibienė a.cibiene@15min.lt „Čia nereikia daryti greitai, čia reikia daryti gerai“, – svetingai aprodydamas dvaro valdas kalba jo valdytojas, 50-metis Audrys Matulaitis. Sandoris su valstybe Sėkmingą statybų verslą įsukęs ir jį pardavęs ekonomisto išsilavinimą turintis vyras prieš 13 metų žengė, atrodytų, beprotišką žingsnį. 1999 m. valstybinė įmonė „Lietuvos paminklai“ paskelbė Siesikų dvaro nuomos konkursą ir sulaukė tik vieno dalyvio – A.Matulaičio. „Anksčiau tų dvarų niekam nereikėjo, o aš Siesikus jau buvau nusižiūrėjęs. Apvažiavau gal kelias dešimtis vietų, bet būna juk taip – nei iš šio, nei iš to viena prilimpa, ir viskas“, – šyptelėjo A.Matulaitis. Brūzgynai, griuvėsiai, užpelkėję tvenkiniai ir Siesikų ežero pakrantė – tokį valstybės „turtą“ jis išsinuomojo 99 metams. Nuomos kaina – 1 Lt, sąlygos – investuoti tiek pinigų, kad dvaras būtų visiškai atstatytas.

Auksas, paslėptas pirštinėse Po dvejų metų, A.Matulaičio žodžiais, kažkokie berniukai paprašė dvarą perleisti. „Siūlė milijoną. Tąkart nesutikau, tad daugiau niekas nieko ir nebesiūlė. Dauguma į mane žiūri kaip į avantiūristą. Arba ligonį. Gerai bent, kad aš ne vienas toks. Štai, dar kolegos, – pristatydamas savo pagalbininkus, brolius Edviną

I.Ge lūno

Trys vyrai. Tiek šiuo metu žmonių atstatinėja Ukmergės rajone stūksantį Siesikų dvarą, kuriam priklauso šeštą šimtmetį skaičiuojanti renesansinė pilis. Iš valstybės ar Europos Sąjungos aruodų neimta nė cento. Viskas – iš savos kišenės.

nuo tr.

pūslėtomis rankomisSiesikai ir Vaidą, juokiasi A.Matulaitis. – Jei tai žemės darbai, žinoma, samdau brigadą, turinčią specialią techniką. Bet visus statybos darbus atliekame patys. Pasisekė man kaip loterijoje: šių vyrų rankos – auksinės.“ „Auksinės, bet paslėptos pirštinėse“, – rankas rodo dvarvietėje besidarbuojantys broliai. A.Matulaitis šiuos du puikius darbininkus daugiau nei prieš dešimtmetį rado čia pat – Siesikų miestelyje.

Didelio darbininkų būrio jis nesamdo sąmoningai – nenori, kad dvaras būtų restauruojamas paskubomis, neįdedant širdies. Pradėjo nuo bravoro Siesikų dvaro atgimimas prasidėjo nuo aplinkos tvarkymo ir bravoro (spirito varyklos) atstatymo. „Nedrąsu buvo pradėti nuo pilies – gerai neįsigilinus gali daug malkų priskaldyti“, – darbų pradžią prisimena A.Matulaitis. Prieš 250 metų statytas bravoras buvo gerokai apgriuvęs. Pokario laikais sumūrytos jo sienos pakeistos rąstais, stogas išklotas skiedromis, viduje įrengtas vonios kambarys, erdvūs kambariai, virtuvė. Dvaro šeimininkas čia dabar ir gyvena. Pasipraktikavęs su bravoru, A.Matulaitis ėmėsi pilies. Planavo ją baigti restauruoti iki Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio, bet viskas užsitęsė gerokai ilgiau. Kodėl? Todėl, kad kiekviena, net menkiausia, detalė turi būti autentiška, išpuoselėta, tūkstančius kartų apgalvota.

„Dauguma į mane žiūri kaip į avantiūristą. Arba ligonį“, – šypsosi A.Matulaitis.

Užsk. Nr. 306294

Visuomenė | 9

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

Dvaro istorija • Siesikų dvaro rūmai pastatyti XVI a. pradžioje. Pagrindiniu jos fundatoriumi buvo Gabrielius Daumantas-Siesickis (miręs 1517 m.). Jo giminaitis – kunigaikštis Daumantas – į istoriją įėjo kaip Lietuvos karaliaus Mindaugo žudikas. • Daumantai-Siesickiai dvare gyveno iki švedų kariuomenės užpuolimo 1704 m. Tuomet pilis buvo nusiaubta ir padegta.

Pirmas 1000 kv.m ploto pilies aukštas jau beveik restauruotas – beliko nudažyti sienas ir sudėti grindis.

• 1736 m. dvaras, kaip Marcijanos Siesickaitės kraitis, atiteko kunigaikščiui Mykolui Radvilai.

Sugriuvęs bravoro pastatas (1.) po rekonstrukcijos virto gražuoliu namu (2.).

• 1745 m. jau negyvenamą Siesikų dvarą nusipirko Konstantinas Daugėla. Ši giminė dvarą valdė iki 1940-ųjų. 1820–1845 m. pagal Dominyko Daugėlos projektą renesansiniai rūmai buvo atnaujinti ir įgavo klasicistinių bruožų. • Sovietmečiu iki 1952 m. rūmuose veikė mokykla, gyveno mokytojai ir ūkio darbininkai. Po to čia buvo ūkio kontora, vėliau – sandėliai.

Ne vieną kartą A.Matulaitis statė, o po kiek laiko viską išgriovė. Ir vėl iš naujo matavo, svarstė, dėliojo plytas. Štai ir dabar, netikėtai atradęs autentišką pilies bokšto sąramos dalį, tvirtai nusprendė: derinsis prie jos, griaus, kas netinka. Žinios – iš istorinių šaltinių „Noriu priminti, kad šiai piliai – daugiau nei pusė tūkstančio metų. Kokie dar mūriniai statiniai Lietuvoje gali pasigirti tokiu amžiumi? Perkūno namai Kaune, Šv. Mikalojaus bažnyčia Vilniuje, Trakų pilis, kiek jos dar buvo likę. O Siesikų pilies sienos, dauguma angų – autentiškos, išliko daug fragmentų, kurie padeda atkurti buvusį aukštį, dydį, pasvirimo kampą, – pasakoja A.Matulaitis. – Pilis turėjo nedaug šeimininkų, todėl ir nedažnai buvo rekonstruojama. Pirminio grožio sunaikinta nemažai, bet kai kas išliko.“ Nepamainoma pagalbininke ieškant autentikos A.Matulaičiui tapo architektė restauratorė Gražina Kirdeikienė. Siesikų dvarą ji tyrinėja jau daugybę metų. Kaip anuomet atrodė rūmai, kai ką galima sužinoti iš 1725-ųjų inventoriaus bylos.

„Pavyzdžiui, ten parašyta, kad šitos spintos užraktas buvo sulūžęs“, – A.Matulaitis rodo nišą sienoje dengiančias dailias medines duris, iš kurių spynos kyšo masyvus raktas. Kitame istoriniame šaltinyje – jėzuitų panegirikoje, skirtoje vienam iš dvaro valdytojų, – rašoma, kad rūmų lubos – dramblio kaulo, tad galima numanyti, kokia spalva nudažytos. Reikia dar ketverių metų Pirmas 1000 kv. m ploto pilies aukštas jau beveik restauruotas – beliko nudažyti sienas ir sudėti grindis, baigti įrengti civilizacijos oazę – modernius tualetus. O štai

Paslaptingi piešiniai Kokia pilis be legendos? Siesikų taip pat turi savąją. Anot jos, prieš daugelį metų vieno iš Daumantų kunigaikščių žmona pamilo riterį iš svetimos šalies. Naktimis ji skubėdavo į slaptus pasimatymus ant Siesikų ežero kranto. Sužinojęs apie išdavystę kunigaikštis savo žmoną užmūrijo pilies nišoje. Šią legendą patvirtinančių istorinių dokumentų A.Matulaitis nerado. Užtat rado kai ką kita – antrame aukšte po žalių dažų sluoksniu paslėptus paslaptingus piešinius. Viename jų pavaizduotas nuogas vyras didele nosimi ir auksiniais plaukais, šalia – nukirsta ranka ir kirvis. Kitame – iki pusės nuoga antrankiais surakinta klūpanti gražuolė. „Kodėl tas vyras piešinyje toks negražus? Renesanso laikais ilga nosis buvo paniekos simbolis, taigi šis vyras – niekšas, suvedžiotojas. O moteris yra auka, dėl to ji ir graži“, – taip šių keistų piešinių prasmę iššifravo A.Matulaitis.

antrajame aukšte darbo dar per akis. „Bet po ketverių metų planuoju baigti, – optimistiškai nusiteikęs A.Matulaitis. – O po to imsiuosi šalia stovinčio neoklasicistinio stiliaus pastato, kuriame dvarininkai buvo įkūrę mokyklą savo ir dvaro vaikams. Oi ne, ilsėtis nesiruošiu – darbai čia niekada nesibaigs.“ Galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos parama A.Matulaičio nevilioja. Ne tik dėl biurokratinių vingrybių, bet ir kitų, kur kas subtilesnių, priežasčių. Jo nuomone, už europinius pinigus tvarkomi dvarai darosi panašūs kaip vandens lašai: „Jei neišliko tikslių duomenų apie pastato išorę ir vidų, tai niekas ir nesuka galvos dėl tokių „smulkmenų“ kaip autentika ar tik tam dvarui būdinga dvasia.“

Grindinių plytelių kolekcija, kuriomis A.Matulaitis itin didžiuojasi.

10 | Miestai

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

Gyvenimo rojaus kampelyje Lietuvoje įvedus prabangos mokestį, jį, ko gero, mokėti turėtų kone visi trys tūkstančiai Kuršių nerijos gyventojų. Unikaliame UNESCO saugomame gamtos kampelyje gyvenančių neringiškių būstai vertinami keliskart brangiau nei tokie pat žemyninėje dalyje. Tačiau neringiškiai tikina, kad gyvenimo rojaus kampelyje kaina – nemaža. Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt Gyvenimas Kuršių nerijoje pamažu grįžta į vėžes, dar galima sutikti kelis poilsiautojus, mėgstančius rudens rytus pamaryje ir raudonus saulėlydžius prie jūros. Dar kelios savaitės ir poilsiautojai taps retenybe, rečiau bus atgabenamos ir prekės į didžiausią Neringos prekybos centrą, nes ne sezono metu apyvarta sumažėja net iki šešių kartų. Pusė metų snaudulio „Kai įsigyveni – pripranti prie to, priimi kaip kasdienybę“, – teigė pusšeštų metų Nidoje gyvenantis radijo stoties „Neringa FM“ ir Nidos meno kolonijos administratorius

L.Ramanauskas: „Didžioji dalis žmonių žiemą laiką leidžia namuose, kitaip nei kituose miestuose, kur ir žiemą verda gyvenimas.“

Linas Ramanauskas. Beveik trejus metus Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pareigas einantis Tomas Tukačiauskas, su šeima į šį kraštą atvykęs iš Utenos, taip pat pamažu pripranta prie nedidelio miestelio gyvenimo pulso. Į Kuršių neriją L.Ramanauskas atsikraustė jau paragavęs gyvenimo didmiestyje: „Sunku pasakyti, kas mane čia pritraukė, tikriausiai bendra nuotaika, kuri čia tvyro, gamta.“ Kandidatu į vietinius save vadinantis vyras pastebi, kad vasarą ir žiemą neringiškiai gyvena du skirtingus gyvenimus. Žiemą kurortas apsnūsta. „Didžioji dalis žmonių žiemą laiką leidžia namuose, kitaip nei kituose miestuose, kur ir žiemą verda gyvenimas. Manau, neringiškiai netgi per daug užsisėdi“, – svarstė L.Ramanauskas.

Neringoje gyvenimas verda tik tuomet, kai šilta. V.Gulevičiaus/BFL nuotr.

Nuomininkų dalia – karti Per penkerius metus, kol L.Ramanauskas gyvena Nidoje, vietos bendruomenę papildė vos kelios naujos šeimos: „Naujokus galima ant rankos pirštų suskaičiuoti. Žmonės daugiau čia perka nekilnojamąjį

Juozas Imbrasas. Efektyvus energijos vartojimas: norint sutaupyti, reikia investuoti elektros energijos dieniniu tarifu – mažiau kaip 32, o naktiniu – 17,5 cento, ne tik stebina, bet ir glumina. Juk Lietuvoje už tas pačias paslaugas tenka mokėti gerokai daugiau, nors atlyginimai mūsų šalyje – vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Tai kaip valstybė sau leidžia ant žmonių pečių krauti tokią energijos vartojimo naštą?

Efektyvus energijos naudojimas – nesibaigianti pastarųjų metų aktualija Europos Sąjungoje, kuri per metus energijos importui išleidžia daugiau kaip 418 milijardų eurų. Bendrijoje importuojama apie 60 proc. suvartojamų dujų ir 80 proc. naftos. Tokia situacija neabejotinai verčia ieškoti būdų, kaip kuo efektyviau naudoti energiją, o rugsėjį Europos Parlamente patvirtinta Energijos vartojimo efektyvumo direktyva numato ir konkrečias priemones efektyvesniam energijos naudojimui užtikrinti.

Žinoma, efektyvus energijos vartojimas neįsivaizduojamas be renovacijos proceso. Mūsų šalies patirtis šioje srityje – skaudi ir skurdi, tačiau neabejoju, kad kitų bendrijos narių pavyzdžiai ir patvirtinta energijos efektyvumo vartojimo direktyva taps rimtu postūmiu renovuojant senus pastatus. Akivaizdu, kad norint užtikrinti energijos taupymą, pirmiausia būtina investuoti – tiek į pastatų renovaciją, tiek į kogeneracinių jėgainių statybą. Įgyvendindamos daug diskusijų sukėlusią energijos efektyvumo direktyvą, valstybės narės turės užtikrinti, kad nuo 2014 m. kasmet būtų renovuojama 3 proc. viso jų centrinei valdžiai priklausančio šildomų ir vėsinamų pastatų patalpų ploto.

Svarstant šią direktyvą Europos Parlamento sesijoje, pasiūliau peržiūrėti iš Europos Sąjungos fondų skiriamo finansavimo dalį pažangių energijos tiekimo objektų kūrimui, pirmiausia kogeneracinių jėgainių statybai. Dabar finansuojama 50 proc. tokių projektų vertės. Esu įsitikinęs, jog šį finansavimą vertėtų padidinti kad ir iki 80 proc.

Energijos skirstytojai ir mažmeninės prekybos energija įmonės kasmet privalės sutaupyti po 1,5 proc. šiuo metu suvartojamos energijos. Taip tikimasi pasiekti jau seniai Europos Sąjungos užsibrėžtą tikslą iki 2020 metų sutaupyti 20 proc. dabar vartojamos energijos, 20 proc. jos pasigaminant iš atsinaujinančių šaltinių. Tai yra pagrindinis tikslas, kurio siekiama minėta direktyva.

Tai neabejotinai paspartintų kogeneracinių jėgainių, kuriose bendrai gaminama elektros ir šilumos energija, atsiradimą regionuose ir sudarytų galimybes sumažinti energijos kainas vartotojams. Savo pasisakyme Europos Parlamento sesijoje aš pabrėžiau: jeigu Europos Sąjungai nepasiseks energijos vartojimo efektyvumo srityje, jai taip pat nepasiseks klimato kaitos, energetinio saugumo ir socialinės apsaugos srityse. Todėl privalome pagerinti mūsų energetinį saugumą ir vartojimo efektyvumą, kontroliuoti energijos išlaidas, nes kitu atveju energijos kainos už vienetą ir toliau didės. Energijos kainų didėjimas ekonominės krizės metu ypatingai neigiamai atsiliepia mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Šiandien Lietuvoje kainos už centralizuotą šildymą gyventojams tapo nepakeliama našta, o realių poslinkių , norint tą naštą palengvinti, kol kas nematyti. Mūsų šalies prezidentės bandymas nors šiek tiek sutramdyti brangiausią šilumą gyventojams tiekiančius privačius monopolininkus , atskiriant šilumos tiekėjus nuo šilumos

punktų prižiūrėtojų, nedavė laukto rezultato, nes gyventojai nėra tinkamai informuojami, o privatininkai tuo naudojasi – biurokratinė mašina toliau daro savo juodą darbą. Tokia situacija demonstruoja akivaizdų atsakingų valstybės institucijų neveiklumą ar nesugebėjimą padėti sutrikusiems gyventojams.

Tačiau, mano įsitikinimu, ne mažiau svarbu, kad investuojant į energijos vartojimo efektyvumą spartės ekonomikos augimas, bus kuriamos naujos darbo vietos, skatinamos inovacijos, mažinamos išlaidos už energiją ir priklausomybė nuo jos importo.

Todėl biurokratinės naštos mažinimas ir aiškios nacionalinės energijos politikos sukūrimas yra viena iš būtinų sąlygų, užtikrinant efektyvų energijos naudojimą ir apsaugant vartotojus nuo nepateisinamo kainos augimo. Elementarus kainų palyginimas, kai Briuselyje už nuomojamo 65 kvadratinių metrų ploto buto šildymą šaltuoju metų laiku vidutiniškai moku 172 litus per mėnesį, už kilovatvalandę

Europos Parlamento frakcijos Laisvės ir demokratijos Europa Lietuvos delegacija

f Užsk. Nr. 306421

Miestai | 11

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

Šildymas KLAUSIMAS:

kaina

V kalba, kad būtina renovuoti daugiabučius Visi ir tuomet sąskaitos bus mažesnės, tačiau, pav vyzdžiui, aš, nors ir gyvenu sename daugiab butyje, tačiau įsiskolinti bankui už renovacijją nesiryžtu. Be to, mūsų namas nėra sukūręs b bendrijos, todėl kažką daryti, organizuoti ir ttuo labiau prižiūrėti statybininkų darbų kokyb bę nėra kam. Ką tokiu atveju patarsite?

Neringa

ALEKSANDRAS, Lazdynai

ATSAKO: AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas strategijai

Kęstutis NĖNIUS

turtą tik vasaroms, poilsiui, bet ne gyvenimui.“ Įsigyti Kuršių nerijoje būstą jaunam vyrui – nereali utopija. „Tai neįmanoma, bent jau ne už tuos pinigus, kuriuos dabar gaunu už savo veiklą“, – tikino jis. Viltį Neringoje įsigyti būstą pamiršo ir Tukačiauskų šeima, kurioje auga du mažamečiai vaikai. „Nebeturime tokios svajonės ir net nesvarstome apie tai. Net ir užimant nacionalinio parko direktoriaus pareigas, tai – nerealu“, – sakė T.Tukačiauskas. Kurį laiką šeima būstą nuomojosi Klaipėdoje. Rytais T.Tukačiauskas skubėdavo prie keltų, kol galiausiai visi nusprendė persikelti į kitą krantą. Tačiau netrukus įsitikino, kad nuomininkų dalia Kuršių nerijoje – nepavydėtina. Nuo birželio jų būsto nuoma išaugo beveik 25 kartus. Kitaip tariant, vasarą buto nuoma dienai kainuoja tiek, kiek šaltuoju laiku – mėnesį. Šeimos galva pasiėmė mėnesį atostogų ir su šeima ilsėjosi tėvonijoje. Likusiais vasaros mėnesiais šeima glaudėsi pačiame pigiausiame kambaryje Preiloje, kurio nuoma pasirodė taip pat ne tokia ir maža. „Jei būtume likę senajame bute – mano, direktoriaus, algos būtų nepakakę“, – atviravo pašnekovas. Jis prisipažino, kad sunkios kraustynės šeimoje pasėjo įvairių abejonių. Tačiau viską atsvėrė nuostabi Neringos gamta. Surištos gyventojų rankos Kuršių nerijoje apsigyvenę naujakuriai pastebėjo, kad vietiniai stengiasi vasarą kuo daugiau uždirbti. Žmonės nuo-moja savo butus, o patys kenčia nčia susispaudę viename kambaryje. Kitų, likusiai Lietuvos daliai įprastų, galimybių užsidirbti Kuršių nerijoje nelabai ir yra. „Nidiškiai kitaip nei, tarkime, plungiškiai turi daugiau apribojimų, vien dėl riboto susisiekimo. Ta izoliacija ne tik fizinė, bet ir psichologinė, mat galioja įvairių taisyklių – po miškus galima vaikščioti tik ten, kur leidžiama, negalima kurti laužų, turėti nuosavos žemės, ribotos galimybės statyboms,

T.Tukačiauskas su žmona Indre Neringoje jaučiasi puikiai, bet apie savo būstą net nesvajoja. Nuotr. iš asmeninio albumo

Visiškai sutinku, kad šiuo metu daugiabučių renovacijos procesas vyksta vangiai. Net pats žodis renovacija, turbūt, daugeliui jau sukelia neigiamas emocijas. Taip yra todėl, kad pats procesas siejamas su sudėtingomis biurokratinėmis procedūromis, ﬁnansine rizika ir neaiškiu rezultatu. Tie, kurie vis dėlto atliko savo daugiabučio renovaciją, sako niekada daugiau nekartotų tų kryžiaus kelių. Gerai, jei jie gali pasidžiaugti teigiamu rezultatu, bet dažniausiai viešumoje mirga nesėkmingi pavyzdžiai. Kaip ir klausimo autoriui, daugeliui sunku ryžtis nueiti į banką ir savo vardu imti paskolą 10-čiai ar daugiau metų. Be to, tik nedaugelis gyventojų susiję su statybomis ar turi inžinerinį išsilavinimą, todėl prižiūrėti renovacijos darbus, kad jie išties būtų efektyvūs, gali ne kiekvienas. Galiausiai, tik ne daugelis daugiabučių yra sukūrę bendrijas.

Mes siekiame pasiūlyti daugia giau galimybių gyventojams greičiau ičiau susitvarkyti savo buitį, mažiau i save apkraunant ﬁnansiniais ir įgyvendinimo rūpesčiais.

Tiltas – amžina tema Didžiausias gyvenimo Kuršių nerijoje nepatogumas – sudėtingas susisiekimas su žemynine dalimi: tik keltu. Prieš beveik trisdešimt metų buvo parengtas tilto per Kuršių marias statybų projektas. 2003-iaisiais netgi buvo atliekama galimybių studija tiltui, kuris prasidėtų Smeltės pusiasalyje ir baigtųsi m maždaug ties Smiltynės kel kelio postu. Skaičiuota, kad tilto statybos atsieitų apie 50 mln. Lt. Tačiau tam pasipriešino aukščiausia šalies valdžia. Valstybės biudžetui neringiškių automobilių kilnojimas „Smiltynės perkėlos“ keltais per metus kainuoja apie 5 mln. Lt.

galų gale negalima ir ūkininkauti taip, kaip supranta žemyninės dalies gyventojai“, – vardijo T.Tukačiauskas.

Paskutinė karvė iš Kuršių nerijos buvo išvežta beveik prieš dešimt metų. Neringoje – mažiausias nedarbo lygis visoje Lietuvoje – vos 1,8 proc. Klaipėdoje nedarbas siekia 7,9 proc., o Palangoje – 5,6 proc. Anot Klaipėdos teritorinės darbo biržos vadovo Mindaugo Skritulsko, Kuršių nerijoje bedarbių beveik nėra dėl to, jog žmonės stengiasi užsidirbti iš to, ką jiems duoda aplinka – žvejoja, nuomoja būstą, dirba turizmo sektoriuje. Už namus – milijonai Nekilnojamojo turto specialistų vertinimu, Neringa, pagal vietos gyventojų gaunamas pajamas ir būsto kainas, vis dar brangiausia vieta gyventi Lietuvoje. Domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius pastebėjo, kad ir pirkėjams pasirinkimas – ne itin didelis. Vidutinė namo kaina Neringoje šiuo metu yra 1,44 mln. Lt. Interneto svetainėje, kur tūkstančiai skelbimų, tik 18 – iš Kuršių nerijos. Brangiausiai įvertintas gyvenamasis namas stovi Nidoje, Pamario gatvėje. Už poilsio namų kompleksą prašoma 3,2 mln. Lt.

Akivaizdu, kad profesionali būsto atnaujinimo vadyba, patraukliau suorganizuotas procesas ir geresnės finansavimo sąlygos pakeistų visuomenės požiūrį į daugiabučių renovaciją ir sutrumpintų bei palengvintų kelią į sėkmė. Būtent tokią sistemą ir kuria AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Šiuo metu mes įgyvendiname koncepciją, pagal kurią siūlome organizuoti būsto atnaujinimą be paskolinių įsipareigojimų gyventojams. T.y. visą finansinę ir darbų atlikimo riziką prisiims „Vilniaus šilumos tinklai“. Vis dėlto mes nenorime, kad mūsų iniciatyva griautų dabar egzistuojančius, nors ir netobulus projektus. Mes siekiame pasiūlyti daugiau galimybių gyventojams greičiau susitvarkyti savo buitį, mažiau save apkraunant finansiniais ir įgyvendinimo rūpesčiais. Kita vertus, dabar egzistuojanti įstatyminė bazė palanki tik šiuo metu veikiančiai, tačiau fiasko patyrusiai renovacijos programai. Todėl iniciatyvos turi imtis ne tik savivaldybės, bet ir Vyriausybė . Reikia tobulinti valstybės paramos tvarką ir sąlygas. Jos neturėtų būti siejamos su vieninteliu finansavimo šaltiniu ar konkrečios programos įgyvendinimo tvarka. Valstybės parama turėtų būti teikiama kaip premija už pasiektus rezultatus. Tai atvertų kelius privačioms iniciatyvoms ir pastatų atnaujinimas natūraliai taptų visuomenės iššūkiu, o ne tik Vyriausybės ar politikų programa. Klausimus, susijusius su Vilniaus šilumos ūkiu, siųskite el. paštu

sildymas@15min.lt

U탑sk. Nr. 306430

VILNIAUS PULSAS

Vilniaus miesto savivaldybės taryba su siūlymu, kaip sumažinti šilumos kainas, kreipėsi į prezidentę, Vyriausybę ir Energetikos ministeriją REZOLIUCIJA Vilniaus miesto savivaldybės taryba, konstatuodama, kad, nepaisant Lietuvos Respublikos energetikos ministro pažadų sumažinti dujų kainą, ji tik didėja, ir tai stipriai didina šilumos kainas vartotojams, nepaisant Lietuvos šilumos tiekėjų ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijų pasiūlytų būdų dar šiemet sumažinti šilumos kainas vartotojams, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012-08-29 nutarimu Nr. 1035 patvirtino Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2013 metams nustatymo“, kuriuo užkirto galimybę mažinti šilumos kainas, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2010 m. kovo 31 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-20-11-6 paskelbtas išvadas, kad:

BFL nuotr. „Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-285 nustatyta kvota AB Lietuvos elektrinei kelia pagrįstų abejonių ir diskusijų dėl šios kvotos dydžio, nes nėra objektyvių kriterijų, kuriais vadovaujantis jis būtų apskaičiuojamas“. Tokios abejonės išlieka ir patvirtinus kvotas 2013 metams; „Kogeneracinėse (termofikacinėse) jėgainėse susidaranti šiluma beveik visiškai gali būti panaudojama naudingai – cent-

ralizuoto šilumos tiekimo ar kitokiems poreikiams tenkinti. Dėl to šios jėgainės gamina elektros tiek, kiek tuo metu galima suvartoti šilumos, todėl kogeneracinėse jėgainėse net 90 proc. pradinės kuro energijos gali būti panaudojama naudingai“, taip pat Lietuvos energetikos konsultantų bei Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijų raštus Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybės siūlymą ir

skaičiavimus, prašo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikyti šią Vilniaus miesto savivaldybės tarybos iniciatyvą, ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją priimti skubius ir būtinus teisingus sprendimus, kurie leistų efektyviau panaudoti kogeneracinių jėgainių pajėgumus ir sumažintų šilumos kainas Vilniaus ir Lietuvos vartotojams dar šį šildymo sezoną, siūlo: - Lietuvos Respublikos Vyriausybei padidinti kogeneracinėms jėgainėms elektros supirkimo kvotą iki optimalių šių jėgainių pajėgumų; - Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti elektros supirkimo kainą, atitinkančią alternatyvaus gamintojo savikainą, taip pat pakeisti kuro sąnaudų kogeneracinėse elektrinėse paskirstymo tarp šilumos ir elektros energijos gamybos metodiką, kad gautos papildomos pajamos ir pelnas už parduotą elektros energiją būtų panaudoti šilumos tarifo mažinimui Vilniuje ir visoje Lietuvoje.

Priimant tarybos rezoliuciją dėl šilumos kainų mažinimo ir kogeneracijos skatinimo balsavo UŽ:

Užsk. Nr. 303391

Frakcija „TAIP“, Darbo partijos frakcija, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, Nepriklausantys jokiai frakcijai tarybos nariai, Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcija Balsavo PRIEŠ 2 ir SUSILAIKĖ 6 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai

18 | Pasaulis

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

JAV pasirinkimas: kuris blogesnis? „Pati nuobodžiausia kampanija“, – ši frazė ne apie Rusijos, Prancūzijos ar Lietuvos rinkimus. Toks „The New York Times“ apžvalgininko įvertinimas skirtas JAV prezidento rinkimų kampanijai, kuri finišuos lapkričio 6-ąją.

Už pusantro mėnesio dabartinis JAV prezidentas demokratas Barackas Obama, kurio žinutė nusivylusiems rinkėjams yra „galėjo būti ir dar blogiau“, susirems su respublikonų kandidatu Mittu Romney, apie kurį dalis nuosaikesnių rinkėjų sako „bus dar blogiau“. „Jei B.Obama rungtųsi su charizmatiškesniu kandidatu nei M.Romney arba ne tokia ekstremistine šutve kaip respublikonai, jo jau lauktų pralaimėjimas, – rašo žurnalas. – Tai, kad prezidentui teko taip anksti ir taip negailestingai griebtis „negatyvumų“, rodo, kaip beviltiškai jam reikia, kad rinkimų kalbos

suktųsi apie M.Romney trūkumus, o ne jo pasiekimus.“ Karas dėl darbo vietų Valstybės įsiskolinimas, ekonomika ir darbo vietų kūrimas yra mėgstamiausios B.Obamos priešininkų temos – esą jo vykdoma politika augina federalinės valdžios aparatą, lepina valstybės išlaikytinius ir slegia iniciaatyvius amerikiečius, galinčius čius atgaivinti šalies ūkį.

„Vis vien jie n nepasako nieko, kas apeliuotų į mano protą. Atrodo, kad išleidžia krūvas pinigų pliekdami vienas vi kitą.“

M.Romney programa žada mokesčių mažinimą (ypač didesnes pajamas gaunantiems gyventojams) ir radikalų valstybės išlaidų mažinimą – visose srityse, išskyrus, žinoma, gynybą. B.Obamos šalininkai atkerta, kad tai puiki žinia pasiturintiems – beveik išskirtinai baltaodžiams, tokiems kaip pats M.Romney – amerikiečiams, tačiau pražūtis ties skurdo riba atsidūrusioms masėms bei grėsmė ir taip tirpstančiai JAV viduriniajai klasei. Vis dėlto ekonominiame žodžių kare, pelnytai ar ne, pirmauja respublikonai. Rugsėjo pradžioje vykusiame Demokratų partijos suvažiavime, kuriame oficialiai nominuotas partijos kandidatas į prezidentus, B.Obama savo kalboje beveik neužsiminė apie nedarbą ir savo ekonomikos skatinimo paketą. Be to, jis nekalbėjo ir apie vieną pagrindinių praėjusios kampanijos temų – sveikatos apsaugą. JAV yra bene vienintelė Vakarų valstybė, kurioje gėdingai daug gyventojų (beveik 50 milijonų arba 16 proc. tautos) neturi sveikatos draudimo. 2008-aisiais B.Obama žadėjo išspręsti šią problemą – tai turėjo būti didžiausias jo, kaip prezidento, palikimas ateities kartoms. Ir jis tą padarė. 2010 m. kovą jis pasirašė Pacientų apsaugos ir įperkamos apsaugos įstatymą, turintį suteikti sveikatos draudimą milijonams amerikiečių ir sumažinti sveikatos apsaugos kainas. Bet karas dar nesibaigė – respublikonai kreipėsi į teismus, abejodami įstatymo konstitucingumu (šią vasarą Aukščiausiasis Teismas vis dėlto nusprendė, kad iš esmės įstatymas Konstitucijos nepažeidžia), o vienas iš M.Romney rinkimų pažadų – išmesti vadinamąją „Obamacare“ į šiukšliadėžę vos įžengus į Baltuosius rūmus. Ironiška, nes pats M.Romney, būdamas Masačusetso valstijos gubernatoriumi, pasirašė stebėtinai panašų įstatymą, įpareigojantį valstijos gyventojus apsidrausti sveikatą ir numatantį lengvatas negalintiesiems to padaryti.

Melo kampanija Abi pusės kovą dėl Baltųjų rūmų pristato kaip žūtbūtinį mūšį, o savo kandidatus – kaip radikalias nieko bendro neturinčias

Pasaulis P a ulis | 1 asau 19 9

15min â&#x20AC;˘ 2012 m. rugsÄ&#x2014;jo 21 d.

prieĹĄingybes. TodÄ&#x2014;l ypaÄ? agresyvi rinkimĹł agitacija daĹžniau pabrÄ&#x2014;Ĺžia prieĹĄininko trĹŤkumus nei saviĹĄkio privalumus. â&#x20AC;&#x17E;Negatyvumas virĹĄija visas normas, â&#x20AC;&#x201C; BBC cituoja politinÄ&#x2122; reklamÄ&#x2026; stebinÄ?ios organizacijos â&#x20AC;&#x17E;Wesleyean Media Projectâ&#x20AC;&#x153; direktoriĹł MichaelÄ&#x2026; FranzÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x201C; Kol kas tokios buvo beveik du treÄ?daliai visĹł reklamĹł.â&#x20AC;&#x153; Rinkimai pasiĹžymi ne tik negatyvumu, bet ir fantazijomis. Tiek viena, tiek kita pusÄ&#x2014; nesivarĹžo mestelÄ&#x2014;ti â&#x20AC;&#x17E;iĹĄ lempos iĹĄtrauktĹłâ&#x20AC;&#x153; kaltinimĹł prieĹĄininkams, nors ĹĄiose varĹžybose vÄ&#x2014;lgi pirmauja respublikonai. Interneto portalas â&#x20AC;&#x17E;PolitiFactâ&#x20AC;&#x153;, analizuojantis ir tikrinantis politikĹł pateikiamus faktus, nurodo, kad vienas iĹĄ deĹĄimties M.Romney ar kitĹł respublikonĹł lyderiĹł pareiĹĄkimĹł visiĹĄkai neatitinka tikrovÄ&#x2014;s. B.Obamos stovyklos rezultatas â&#x20AC;&#x201C; vienas iĹĄ 50. Kai kuriuos tvirtinimus lengva patikrinti. PavyzdĹžiui, kandidatas ÄŻ viceprezidentus

P.Ryanas apkaltino prezidentÄ&#x2026;, kad dÄ&#x2014;l jo politikos buvo uĹždarytas â&#x20AC;&#x17E;General Motorsâ&#x20AC;&#x153; fabrikas Viskonsino valstijoje, nors fabrikas uĹžvÄ&#x2014;rÄ&#x2014; vartus gerokai prieĹĄ rinkimus. Kitus muilo burbulus sunkiau pagauti. P.Ryanas kritikuoja B.ObamÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l milĹžiniĹĄkos valstybÄ&#x2014;s skolos, taÄ?iau jo paties siĹŤlomas planas, ekspertĹł skaiÄ?iavimais, nÄ&#x2014; kiek jos nesumaĹžins. Bet tiesa maĹžai kam rĹŤpi. Kaip nacionaliniame RespublikonĹł partijos suvaĹžiavime pareiĹĄkÄ&#x2014; M.Romney ĹĄtabo narys Neilas Newhouseâ&#x20AC;&#x2DC;as, â&#x20AC;&#x17E;mes neleisime faktĹł tikrintojams diktuoti mĹŤsĹł kampanijos.â&#x20AC;&#x153; ParengÄ&#x2014; Justinas Ĺ uliokas

Daugiau naujienĹł iĹĄ viso pasaulio rasite nuskaitÄ&#x2122; ĹĄÄŻ kodÄ&#x2026;

Kas laimÄ&#x2014;s? ApklausĹł rezultatai rodo, kad skirtumas tarp kandidatĹł nepaprastai maĹžas â&#x20AC;&#x201C; nors B.Obama pirmauja, taÄ?iau jo reitingai nevirĹĄija 50 proc. oc. SuvestinÄ&#x2014;s BBC apklausĹł skaiÄ?iuoklÄ&#x2014;s klÄ&#x2014;s duomenimis, antroje rugpjĹŤÄ?io pusÄ&#x2014;je jo ir M.Romney reitingai buvo lygĹŤs, o paskutinÄ&#x2122; vasaros savaitÄ&#x2122; respublikonas netgi lenkÄ&#x2014; dabartinÄŻ prezidentÄ&#x2026;. Vis dÄ&#x2014;lto ĹĄiÄ&#x2026; savaitÄ&#x2122; paskelbtoje â&#x20AC;&#x17E;NBC Newsâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;The Wall Street Journalâ&#x20AC;&#x153; apklausoje B.Obamos reitingai pirmÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; per pusÄ&#x2122; metĹł pasiekÄ&#x2014; 50 proc. ribÄ&#x2026; ir jis 5 proc. lenkÄ&#x2014; M.Romney. Apklausos paklaida â&#x20AC;&#x201C; 3,6 proc. Istorija rodo, kad pirmÄ&#x2026;jÄ&#x2026; kadencijÄ&#x2026; baigiantis prezidentas turi daugiau galimybiĹł laimÄ&#x2014;ti rinkimus nei jo prieĹĄininkas. Nuo XX a. pradĹžios iĹĄ viso 19 JAV prezidentĹł siekÄ&#x2014; bĹŤti iĹĄrinkti antrai kadencijai. IĹĄ jĹł 14 laimÄ&#x2014;jo ir penki pralaimÄ&#x2014;jo. Vienas iĹĄ pastarĹłjĹł atvejĹł â&#x20AC;&#x201C; Herberto Hooverio pralaimÄ&#x2014;jimas Franklinui D. Rooseveltui 1932 m., DidĹžiosios Depresijos metu.

15min.lt/pasaulis

Atnaujinti daugiabuÄ?ius galima ir ne vienu ypu NemaĹžai senuose pastatuose gyvenanÄ?iĹł ĹžmoniĹł ÄŻsitikinÄ&#x2122;, kad renovacija â&#x20AC;&#x201C; brangus malonumas. TaÄ?iau jau senokai veikia tvarka, pagal kuriÄ&#x2026; atnaujinti namÄ&#x2026; galima ir keliais etapais. Simonas LIUTKUS

DJBUZWÉľ TUFJHUJ OF QFMOP ÉśNPOFT LVSJPT ÉśHZWFOEJOUÉş TBWJWBMEZCJÉş UBSZCÉş QBUWJSUJOUBT &OFSHJKPT FGFLUZWVNP EJEJOJNP QSPHSBNBT U Z TLBUJOUÉş HZWFOUPKVT QSJJNUJ TQSFOEJNVT ÉśHZWFOEJOUJ QSPKFLUVT PSHBOJ[VPUÉş QSPKFLUP QBSFOHJNÉľ JS KÉş ÉśHZWFOEJOJNÉľ ÉśTLBJUBOU Ă&#x17D;OBOTBWJNP PSHBOJ[BWJNÉľ P ÉśHZWFOEJOVT QSPKFLUÉľ m TVSJOLUÉş ÉśNPLBT JĂ° HZWFOUPKÉş VĂ˛ JOWFTUJDJKBT Éś OBNP NPEFSOJ[BWJNÉľ JS HSÉľĂ˛JOUÉş LSFEJUÉľ TVUFJLVTJBN CBOLVJ

ÂťJÉ˛ TBWBJUÉľ -JFUVWPT FOFSHFUJLPT LPOTVMUBOUÉˇ BTPDJBDJKPT JĂ&#x2DC;QMBUJOUJ QBTJÉ¸MZNBJ LBJQ CÉ¸UÉˇ HBMJNB QBTQBSUJOUJ EBVHJBCVÉ´JÉˇ OBNÉˇ SFOPWBDJKPT QSPDFTÉ˛ Ă&#x2DC;JPT TSJUJFT TQFDJBMJTUVT JĂ&#x2DC;WFSUÉś JĂ&#x2DC; LPUP "OBJQUPM OF EÉśM UP LBE KJF CÉ¸UÉˇ OFMPHJĂ&#x2DC;LJ BS QFSOFMZH TVEÉśUJOHJ ,POTVMUBOUBJ ÉśTJUJLJOÉ¸ LBE -JFUVWPKF SFJLÉšUÉş ÉśUFJTJOUJ UWBSLÉľ MFJEĂ˛JBOÉˇJÉľ BUOBVKJOUJ QBTUBUÉľ OF WJFOV ZQV CFU LFMJBJT FUBQBJT 7JTB UBJ m QVJLV 5JL TWBSCJBVTJB LBE UPLJB UWBSLB KBV TFOJBJ FH[JTUVPKB JS Ă˛NPOÉšT KB OBVEPKBTJ

"S UJF HZWFOUPKBJ LVSJF TBWP MÇŚĂ&#x2DC;PNJT KBV BUMJLP EBMÇ¤ EBSCÇ§ JSHJ HBMJ EBMZWBVUJ EBVHJBCVÇ°JÇ§ BUOBVKJOJNP QSPHSBNPKF

"S JĂ&#x2DC; UJFTÇ§ ZSB HBMJNZCÇŚ BUMJLUJ OF LPNQMFLTJOÇĽ CFU EBMJOÇĽ SFOPWBDJKÇŁ JS VĂ&#x; UBJ HBVUJ WBMTUZCÇŚT QBSBNÇŁ QBTJUFJSBWPNF "QMJOLPT NJOJTUFSJKPT 4UBUZCPT JS CÉťTUP EFQBSUBNFOUP #ÉťTUP TLZSJBVT WFEÉšKPT &MWZSPT 3BEBWJÉˇJFOÉšT

5PLJB HBMJNZCÉš TWBSTUPNB 1BSFOHUBT 1SPKFLUÉş SFOHJNP UWBSLPT BQSBĂ°P QBLFJUJNBT LVSJBNF TJÉťMPNB BQTLBJÉˇJVPKBOU FOFSHJKPT TVUBVQZNVT ÉśWFSUJOUJ HZWFOUPKÉş JOJDJBUZWB BUMJLUVT FOFSHJOÉś FGFLUZWVNÉľ EJEJOBOÉˇJVT EBSCVT 1SPKFLUBT EFSJOBNBT TV TVJOUFSFTVPUPNJT NJOJTUFSJKPNJT JS Ă˛JOZCPNJT

#F KPLJPT BCFKPOÉšT ĂŻJOPNB NFT FTBNF VĂ˛ LPNQMFLTJOÉ¸ SFOPWBDJKÉľ OFT KJ BUOFĂ°B EBVHJBV OBVEPT

1BHBM +&44*$" ĂŞOBOTBWJNP NPEFMÉł JLJ N HSVPEĂ&#x;JP E WBMTUZCÉś SFNJB -FOHWBUJOJT LSFEJUBT QBMÉťLBOPT OFLJOUB WJTÉľ QBTLPMPT HSÉľĂ˛JOJNP MBJLPUBSQÉś JBJ NFUÉş

QSPD QBMÉťLBOPT

.PEFSOJ[BWJNP QSPKFLUP QBSFOHJNBT

QSPD

4UBUZCPT UFDIOJOÉš QSJFĂ˛JÉťSB

QSPD

1SPKFLUP ÉśHZWFOEJOJNP BENJOJTUSBWJNP JĂ°MBJEPT

QSPD

1BSBNB UVSJOUJFNT UFJTÉ¸ Éś CÉťTUP Ă°JMEZNP JĂ°MBJEÉş LPNQFOTBWJNÉľ

-U N

QSPD

4UBUZCPT EBSCÉˇ FOFSHJKÉ˛ UBVQBOÉ´JÉˇ QSJFNPOJÉˇ JĂ&#x2DC;MBJEPT 4VUBVQJVT FOFSHJKPT OF NBĂ˛JBV

QSPD

4VUBVQJVT FOFSHJKPT OF NBĂ˛JBV

QSPD

&VSPQPT 4É˛KVOHPT MZHJV KBV TWBSTUPNB JEÉśKB JUJO EBVH FOFSHJKPT TVOBVEPKBOÉ´JVT OBNVT QBQJMEPNBJ BQNPLFTUJOUJ BQMJOLPT UBSĂ&#x2DC;PT NPLFTÉ´JV 5PEÉśM UJLSBJ EFSÉśUÉˇ QBTLVCÉśUJ #Ç¨TUP JS VSCBOJTUJOÇŚT QMÇŚUSPT BHFOUÇ¨SPT OVPUSBVLB

5BÉˇJBV KFJ HZWFOUPKBJ OVTQSFOEÉš UWBSLZUJ TBWP OBNÉľ FUBQBJT KJFNT UBN ZSB WJTPT HBMJNZCÉšT 1BUT TWBSCJBVTJBT CÉťOB QJSNBTJT FUBQBT LVSJP NFUV OBNP FOFSHJKPT TVOBVEPKJNBT UVSJ CÉťUJ TVNBĂ˛JOUBT CFOU QSPDFOUÉş P QBTUBUBT QBUFLUÉş Éś % FOFSHFUJOJP OBVEJOHVNP LMBTÉ¸ 5BJ NJOJNBMÉťT SFJLBMBWJNBJ LVSJF CÉťUJOJ OPSJOU QBTJOBVEPUJ &4 QBSBNPT MÉšĂ°PNJT #FKF WBMTUZCÉšT QBSBNPT OFSFJLJB MBVLUJ JLJ HBMVUJOJP QSPKFLUP ÉśHZWFOEJOJNP m OVNBUZUB LBE WBMTUZCÉšT QBSBNB JĂ°NPLBNB JĂ°LBSU VĂ˛CBJHVT QJSNÉľKÉś FUBQÉľ 5JL SFJLJB OFQBNJSĂ°UJ QBUFJLUJ #ÉťTUP JS VSCBOJTUJOÉšT QMÉšUSPT BHFOUÉťSBJ SFJLJBNVT EPLVNFOUVT 5VP UBSQV UPMFTOJFNT FUBQBJT QBQJMEPNJ SFJLBMBWJNBJ OFLFMJBNJ ,BEB QSPKFLUBT ÉśHZWFOEJOBNBT FUBQBJT Ă°JMVNJOÉšT FOFSHJKPT TÉľOBVEPT WFSUJOBNPT OVP QSPKFLUP ÉśHZWFOEJOJNP QSBEĂ˛JPT JS OFSFJLBMBVKBNB LJFLWJFOV TFLBOÉˇJV FUBQV VĂ˛UJLSJOUJ OVTUBUZUÉľ FOFSHJKPT TVUBVQZNÉľ 5BÉˇJBV OFBCFKPKV LBE WJTJ TVUJLT TV UVP KPH UJLTMBT Ăś LVP EBVHJBV TVUBVQZUJ JS NBĂ˛JBV NPLÉšUJ VĂ˛ Ă°JMVNÉľ WJTBEB JĂ°MJLT LBJQ FTNJOJT TJFLJT 3FOPWVPKBOU OBNÉľ FUBQBJT QSPKFLUP WZLEZNP MBJLBT m EWFKJ NFUBJ 5BÉˇJBV FTBOU PCKFLUZWJPNT QSJFĂ˛BTUJNT Ă°JT MBJLPUBSQJT HBMJ CÉťUJ JS QSBUÉ¸TUBT

"SUÇŚKBOU SJOLJNBNT Ç¤ 4FJNÇŁ EBVHFMJT QPMJUJLÇ§ LBMCB BQJF UBJ LBE SFJLJB TLBUJOUJ SFOPWBDJKÇŁ MFJTUJ QBTLPMBT JNUJ OF UJL QBUJFNT HZWFOUPKBNT CFU JS CFOESJKPNT "S TVUJOLBUF TV UVP Ę&#x20AC;EPNJBVTJB LBE EBVH LBT LBMCB BQJF UPLJVT EBMZLVT LVSJF SFBMJBJ KBV FH[JTUVPKB ĂJÉş NFUÉş MJFQPT NÉšO ÉśTJHBMJPKP 7ZSJBVTZCÉšT OVUBSJNBT QBHBM LVSÉś TLPMJOUJT HBMJ OF UJL OBNP HZWFOUPKBJ CFU JS CFOESPKP OBVEPKJNP PCKFLUÉş WBMEZUPKBJ U Z OBNP CFOESJKB QBTUBUP BENJOJTUSBUPSJVT BSCB QBHBM KVOHUJOÉšT WFJLMPT TVUBSUÉś WFJLJBOUJT BTNVP 5BE QPMJUJLBNT OBVKP EWJSBÉˇJP JĂ°SBEJOÉšUJ UJLSBJ OFCFSFJLÉšT OPST HBM LBJ LBT UP EBS OFĂ˛JOP .BĂ˛B UP Éś 4FJNÉľ KBV OVLFMJBWP ÉśTUBUZNP QBLFJUJNP QSPKFLUBT QBHBM LVSÉś QBTLPMBT HZWFOUPKÉş OBVEBJ HBMÉšT JNUJ JS TBWJWBMEZCÉšT ÉśTUFJHUPT ÉśNPOÉšT 4BWJWBMEZCÉšT JĂ°LÉšMÉš JOJ-

/FNBĂ&#x;BJ HZWFOUPKÇ§ CBJNJOBTJ SFOPWBDJKPT m OFWB KJ VĂ&#x;LSBVT UJLUBJ QBQJMEPNÇ§ JĂ&#x2DC;MBJEÇ§ 5BÇ°JBV BS OÇŚSB UBJQ LBE KJF BQWBHJOÇŚKB QBUZT TBWF #ÉťUFOU +VL HZWFOEBNBT UBSQ LJBVSÉş TJFOÉş NPLÉšTJ Ă°JMVNPT UJFLÉšKBNT JS OJFLP OFUVSÉšTJ .BUPNF LBE Ă°JMEZNBT CSBOHTUB HSFJÉˇJBVTJBJ UBJQ CVT JS BUFJUZKF 5PEÉšM TÉľTLBJUPT OVPMBU BVHT 4VTJUWBSLÉ¸ TBWP CÉťTUVT Ă˛NPOÉšT LVSÉś MBJLÉľ HBMCÉťU NPLÉšT UJFL QBU UBÉˇJBV HSÉľĂ˛JOÉ¸ QBTLPMBT m EBVH NBĂ˛JBV #F UP KVL HZWFOT EBVH HFSFTOÉšNJT TÉľMZHPNJT P CÉťTUP WFSUÉš JSHJ QBLJMT 3FOPWVPUJ EBVHJBCVÉˇJVT UJLSBJ UFLT LJUPT JĂ°FJUJFT OÉšSB +VPMBC LBE &VSPQPT 4ÉľKVOHPT MZHJV KBV TWBSTUPNB JEÉšKB JUJO EBVH FOFSHJKPT TVOBVEPKBOÉˇJVT OBNVT QBQJMEPNBJ BQNPLFTUJOUJ BQMJOLPT UBSĂ°PT NPLFTÉˇJV 5PEÉšM UJLSBJ EFSÉšUÉş QBTLVCÉšUJ

%BVHJBV JOGPSNBDJKPT BQJF %BVHJBCVÉˇJÉş OBNÉş BUOBVKJOJNP NPEFSOJ[BWJNP QSPHSBNÉľ +&44*$" m XXX BUOBVKJOLCVTUB MU JS OFNPLBNB UFMFGPOP MJOJKB UĹžsk. Nr. 306002

20 | Sportas

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

Naujas LKL sezonas – Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Trumpos lietuviško krepšinio atostogos baigiasi. Stipriausios šalies komandos rikiuojasi prie LKL starto linijos. Naujas formatas, naujų trenerių desantas, nauji komandų pavadinimai – šį sezoną intriguojančių dalykų bus nemažai. Pradžia – rugsėjo 26-ąją, kai kukli „Palanga“ priims galingąjį „Žalgirį“. Lyderiams – išimtys Lygos čempionatas šįkart pirmiausia bus neįprastas tuo, kad ne visos komandos sužais vienodai rungtynių. Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ – galingiausi ir populiariausi šalies klubai – šįkart gyvens kelyje. LKL čempionai ir vicečempionai su varžovais žais vien išvykose. Namuose jie priims tik vieni kitus. Tai, kad „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ reguliariajame sezone žais mažiau rungtynių nei kitos komandos, LKL vadovybę privers naujai skaičiuoti turnyro lentelės pozicijas. Pagrindinis kriterijus bus nebe bendras pergalių skaičius, o laimėtų rungtynių procentas.

Rungtynių skaičius favoritams sumažintas dėl įtempto varžybų grafiko. Kauno ir Vilniaus komandos rungtyniaus Eurolygoje ir VTB vieningojoje lygoje. Dėl rusiško VTB projekto LKL sezonas gali būti rekordiškai ilgas – jau dabar skaičiuojama, kad, jei Lietuvos klubai Vieningojoje lygoje nukeliaus toli, šalies čempionato finalo seriją gali tekti nukelti į birželį. Nelygūs favoritai Tuo, kad finale ir vėl žais tos pačios komandos, abejojančių beveik nėra. „Žalgirį“, kurio biudžetas, kalbama, siekia 30 mln. Lt ir yra bent kelis kartus didesnis už „Lietuvos ryto“, galima vadinti aiškiu favoritu apginti titulą. Šį teiginį logiška grįsti pirmosios sezono priešpriešos rezultatais – Supertaurę kauniečiai, galima sakyti, iškovojo jau pirmosiose rungtynėse, kai namuose įveikė sostinės komandą 18 taškų skirtumu. Kita vertus, atsakomojoje dvikovoje „Lietuvos rytas“ parodė, kad yra pasirengęs kandžiotis bent jau savo žiūrovų akivaizdoje – rungtynės Vilniuje baigėsi lygiosiomis. Dideles „Žalgirio“ ambicijas bei galimybes rodo ir klubo veikla vasaros žaidėjų rinkoje. Į Kauną plūstelėjo ir tituluoti Lietuvos rinktinės veteranai Rimantas Kaukėnas, broliai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai, ir pajėgūs amerikiečiai – Tremmellas Dardenas, Oliveris Laffayette‘as. Traumuotą

J.Plazos diriguojamas „Žalgiris“ iš „Lietuvos ryto“ šiemet jau paveržė vieną titulą. A.Ufarto/BFL nuotr.

Robertą Javtoką pakeitė ne ką mažiau galingas amerikietis Jeffas Foote‘as. Prie komandos vairo stojo ir gerą vardą Europoje turintis treneris – Madrido „Real“ praeityje treniravęs Joanas Plaza. „Lietuvos ryto“ treneriui Aleksandrui Džikičiui teko laužyti galvą, kuo pakeisti į NBA persikėlusį Joną Valančiūną, kurio pasitraukimas, nors ir papildė klubo kasą, paliko didelę spragą po krepšiais. Serbas pasikvietė tėvynainį – vidurio puolėjo pozicijoje

su komandoje likusiu makedonu Predragu Samardžiskiu dėl minučių konkuruos Leonas Radoševičius. Priekinė linija buvo sustiprinta ir bulgaru Dejanu Ivanovu. LKL vicečempionai visiškai pakeitė įžaidėjų grandį, kurią dabar sudarys serbas Nemanja Nedovičius ir po pertraukos į Vilnių sugrįžęs latvis Janis Blūmas. Snaiperių gretas papildė su Lietuvos rinktine olimpiniame atrankos turnyre Venesueloje vasarą dalyvavęs Deividas Dulkys.

Sportas | 21

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

kitoks, bet įdomus Tuo, kad finale dėl LKL čempionų žiedų vėl kovos tos pačios komandos, abejojančių beveik nėra. Bronzos karštligė Lyderiai tarpsezoniu padirbėjo pakankamai produktyviai, kad neprisileistų kitų komandų per arti. Bet kova dėl bronzos šį sezoną turėtų būti kaip reta aštri. Dukart iš eilės trečią vietą LKL čempionate iškovojęs Prienų klubas, pernai pusfinalyje žaidę „Šiauliai“ ir užpernai šioje varžybų stadijoje kovojęs Utenos „Juventus“. Rezervinis „Žalgirio“ poligonas Panevėžio

„Lietkabelis“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“. Visos šios komandos gali pretenduoti į vietą pusfinalyje, bet vasarą ypač grėsmingai stiprėjo Klaipėdos „Neptūnas“. Netikėtai gavę teisę žaisti VTB lygoje klaipėdiečiai ėmė stiprinti sudėtį. Į uostamiestį atvyko gynėjai Giedrius Gustas ir amerikietis Rashaunas Broadusas, puolėjai Deivydas Gailius ir rusas Nikita Barinovas, „centrai“ Vytautas Šarakauskas ir 218 cm ūgio Martynas Andriuškevičius, kažkada laikytas perspektyviausiu Lietuvos vidurio puolėju. „Neptūno“ žaidimui diriguos dar vieną Europos jaunimo čempionatą su savo auksine karta šiemet laimėjęs treneris Kazys Maksvytis. Jei Klaipėdos savivaldybė sukrapštys dar milijoną litų, „Neptūno“ biudžetas tokiu atveju priartėtų prie 3 mln. Lt. Suma daugiau nei pakankama kovai dėl prizinės vietos LKL čempionate. Trenerių rokiruotės Potencialių autsaiderių ratą numatyti irgi nėra labai sudėtinga. Dėl teisės išlikti lygoje turėtų kovoti „Palanga“, Kėdainių „Nevėžis“, Kauno „LSU-Baltai“, kurių branduolį sudarys pernai Nacionalinės krepšinio lygos čempionatą laimėjusios dabartinio komandos sporto direktoriaus Edo Nickaus treniruoti krepšininkai. Nelengva bus ir Vilniaus „Sakalams“, nors jų žaidėjų derinys atrodo intriguojantis.

Komanda turi ir užgrūdintus veteranus, ir vyrų „pačiame jėgų žydėjime“, ir sparčiai tobulėjančio jaunimo. Į Kauną atvyko J.Plaza, į Klaipėdą – K.Maksvytis. Šiauliuose paradui vadovaus G.Petrauskas, Utenoje – naujasis „Juventus“ strategas Rytis Vaišvila,

Pasvalyje – buvęs Roberto Štelmaherio asistentas Nerijus Zabarauskas. Trenerius LKL klubai šią vasarą keitė kaip kojines. Nuo to – tik įdomiau. Sirgaliai pamatys pasikeitusias komandas, jų naują braižą ir žaidimo filosofiją.

22 | Gazas.lt

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

S.Karoso dosjė

Turtuolio aistra – klasikiniai automobiliai Viename Vilniaus pramoninių rajonų esančiame garaže stovi tuzinas juodų savo istorine verte priblokšti galinčių sovietinių automobilių. Visi jie tarytum vakar išriedėję iš gamyklos. Tai – garsaus verslininko Sauliaus Karoso automobilių restauravimo dirbtuvių garažas. Tomas Digaitis t.digaitis@15min.lt S.Karosas dar vaikystėje pajuto aistrą automobiliams, stebėdavo lenktynininkų pasirodymus ralyje, žiedinėse lenktynėse. Vėliau, kai atsirado galimybė, jis pradėjo kaupti vertingą klasikinių automobilių kolekciją. O galiausiai aistrą automobiliams pavertė verslu – Vilniuje atidarė restauravimo dirbtuves. Pradėjęs domėtis klasikiniais automobiliais, S.Karosas, be abejo, susipažino su Arvydu Šapoka. Klasikinių automobilių pasaulyje jo pristatinėti nereikia. Arvydo rankomis buvo restauruotas pirmasis S.Karoso kolekcijosautomobilis–1934m. gamybos „Mercedes-

Benz 500K“ su „Erdmann & Rossi“ gamybos kėbulu. S.Karosui taip patiko „Erdmann & Rossi“ dirbtuvių pagaminti automobiliai, kad Vokietijoje esančioje jo kolekcijoje atsidūrė rekordinis skaičius puikių šios markės egzempliorių. Šie automobiliai restauruojami Vokietijoje – čia ir informacijos, ir dalių jiems daugiau. Na, o dirbtuves Lietuvoje jis patikėjo pirmojo savo „Erdmann & Rossi“ autoriui. Garaže – retenybės Grįžkime į Vilnių. Ekskursiją po dirbtuves mums surengęs A.Šapoka yra

„Abarth 695 SS“ – sportiškiausia originaliojo „Fiat 500“ versija. Nuotr. iš asmeninio archyvo

vaikščiojanti sovietinės technikos enciklopedija, todėl, suprantama, šiose dirbtuvėse visas dėmesys skiriamas prieškariniams sovietiniams automobiliams. Pats Arvydas darbinius įrankius iškeitė į dirbtuvių vadovo kėdę. Inžinieriaus profesiją turintis vadovas rūpinasi, kad visiems penkiolikai jo dirbtuvių darbuotojų būtų ką veikti. „Pavyzdžiui, prie smulkių detalių mūsų dirbtuvėse dirba dailininkas su diplomu kišenėje. Plastikines, stiklines, gumines dalis jis pagamina taip kokybiškai, kad nuo originalo neatskirsi“, – pristatydamas vieną iš penkiolikos komandos narių pasakoja dirbtuvių vadovas. Ekskursiją pradedame nuo garažo. Jame – dešimtys neįtikėtinai kruopščiai restauruotų sovietinių automobilių. Čia stovi pirmieji ZIS, ZIL ir GAZ markių automobiliai, gaminti tik patiems aukščiausiems Kremliaus pareigūnams. Tai labai reti modeliai. Tarkime, ZiS-102A kabrioletų buvo pagaminta tik eksperimentinė serija, vos 12 vienetų. Išlikusių važiuojančių beveik nelikę. Gerai restauruotų – nėra. Išskyrus vieną. Jis stovi čia, S.Karoso restauravimo dirbtuvėse. Šalia prabangių ir juodų it smala limuzinų stovi vienas milžiniškas universalas. Rygoje veikusioje automobilių gamykloje pagamintas GAZ-13 „Čaika“ universalo kėbulu buvo eksploatuojamas kaip sanitarinis automobilis. Kiek tiksliai pro Rygos gamyklos duris išriedėjo tookių universalų – nežinoma.. Manoma, kad praktiškesnių GAZ-13 versijų buvo pagaminta iki penkiolikos vienetų. Šalia limuzinų ant specialių laikiklių guli keli vaarikliai. Vienas jų – GAZ-51 -51 variklio prototipas – GAZ-11. Z-11. Bene populiariausio Sovietų SąjunS j goje naudojamo aštuonių cilindrų variklio

Saulius Karosas – lietuvių verslininkas, filantropas. Gyvena Šveicarijoje. Jis tiesiogiai arba netiesiogiai vienas bei su partneriais valdo naftos prekybos bendrovę „Western Petroleum“, Medicinos banką, „SK Impex“ įmonių grupę, „BEG International“ bei kitas įmones. S.Karosas turi savo vardo paramos fondą, kuris remia jaunus ir talentingus Lietuvos muzikus, siekiančius profesinio meistriškumo, kultūros projektus, organizacijas, įvairius leidinius bei kt. 2012 m. ekonomika.lt paskelbtame turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše S.Karosui skirta pirmoji vieta. Jo turtas vertinamas 4 mlrd. litų.

bandomasis modelis šiandien turi ypač didelę vertę – jo net dėti į automobilį nesinori. Apie sovietinės technikos kokybę pašnekovas turi savo nuomonę. Pasak jo, su minimaliu inžinierių skaičiumi ir nuolat girtais gamyklos darbuotojais kitokio rezultato ir nebuvo galima pasiekti. „Tuo metu, kai Vokietijos gamyklose dirbo dešimtys tūkstančių inžinierių, Sovietų Sąjungoje gabesni inžinieriai buvo vežami į Sibirą. Liko tik keletas gabesnių, tad pro gamyklos vartus riedėjo automobiliai su dideliais trūkumais“, – sako A.Šapoka. Mažoji kolekcija Šiose dirbtuvėse išrikiuota ir mažųjų automobilių. Šios aštuonių automobilių kolekcijos ryškiausias egzempliorius – klasikinio „Fiat 500“ sportiškiausia versija „Abarth 695“. Ryškiausias jo bruožas – neužsiRyški veriantis variklio dangtis. Tai ne veria gamybos klaida, o inžinerinis ga s sprendimas oru aušinamam

A.Šapoka: „„Mūsų dirbtuvės – ly septyni atskiri lyg fabrikai.“ fab

Gazas.lt | 23

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

varikliui suteikti kuo daugiau aušinimo. Baltas raumeningas mažylis apautas tikromis „semi-slick“ tipo padangomis – taip ir norisi jį išbandyti mažytėje lenktynių trasoje. Kad ir Plytinės kartodrome. Šalia jų stovi ir varžyboms skirtas VAZ2101. Forsuotu varikliu, sportine pakaba „ginkluotas“ žiguliukas atrodo ne kaip muziejaus eksponatas, o kaip tikras lenktynininkas. Jį pagamino ilgus metus Stasio Brundzos lenktyniniais automobiliais rūpinęsis Henrikas Šilinis, šiuo metu savo talentą naudojantis šiose dirbtuvėse. Meistrai jubiliejaus proga automobilį padovanojo šeimininkui S.Karosui. Lyg septyni fabrikai Visi garaže esantys automobiliai stulbinamai gerai padaryti. Net ir didžiausi specialistai čia neras jokio broko. O kabrioletų stogai pasiūti taip kokybiškai, kad nebūtų gėda rodyti ir naujų „Mercedes-Benz“ inžinieriams. „Pirmam automobiliui stogą siuvau pats. Neturėjau kito pasirinkimo – rinkoje esantys gaminiai visiškai netenkino mano reikalavimų. Todėl, į pagalbą pasikvietęs patyrusį siuvėją, darbą padariau pats. Ir iki šiol stogus gaminamės patys viename dirbtuvių cechų“, – sako A.Šapoka. Taip kalba pasisuko apie greta garažo esančias dirbtuves. Visi garaže stovintys automobiliai antram gyvenimui prisikėlė būtent čia. Na, teisingiau būtų sakyti „buvo prikelti“ penkiolikos profesionalų. „Mūsų dirbtuvės – lyg septyni atskiri fabrikai. Čia mes galime padaryti neįtikėtinus dalykus. Tarkime, nuo nulio pagaminti milimetras į milimetrą originalą atitinkančias

Henriko Šilinio rankomis paspartintas VAZ 2101 variklis.

Dauguma naujų dalių gaminamos pagal originalius brėžinius. automobilio groteles. Ne šiuolaikines plastikines, bet iš plieno lankstytas, pjautas ir virintas senovinio automobilio groteles.“ Į dirbtuves papuolę automobiliai restauruoti pradedami lauke įrengtoje smėliasrovėje. Čia nuo jų plieno kėbulų nuvalomos visos smalos ir rūdys. Tuomet kėbulas virinamas, dengiamas specialiomis antikorozinėmis dangomis, gruntu ir siunčiamas į dažymo kamerą. Daugiau naujienų apie automobilius rasite nuskaitę šį kodą www.gazas.lt

Pačios dažymo kameros S.Karoso dirbtuvėse nėra, kreipiamasi į kaimynus. Bet pats dažymas atliekamas ne nežinomo dažytojo, o dirbtuvėse dirbančio profesionalo rankomis. Naudojami tik aukščiausios kokybės dažai ir lakas. Rezultatas – juodosios skylės spalvos dažų sluoksnis, blizgantis kaip geriausias Murano stiklas. „Pasitaiko, automobiliai atkeliauja be tam tikrų kėbulo dalių. Tokias gaminamės patys. Randu brėžinius, gaminame medinį karkasą, lenkiame plieną. Tam reikalingi įvairūs prietaisai, kurių įsigyti sunku. Bet tai ne bėda – gaminamės patys. Kažkada dėl pinigų stygiaus negalėdami įsigyti reikiamų įrenginių, ėmėme ir pasigaminome juos patys. Veikia puikiai, naudojame iki

šiol“, – apie gausybę įrengimų dirbtuvėse pasakoja jų šeimininkas. Paklausus, kiek trunka restauruoti vieną automobilį, pašnekovas šypteli ir pateikia pavyzdį. „Šešis prastos būklės ZIS-101 ratlankius vienas dirbtuvių specialistas restauravo keturias savaites. Ir tai ne ratlankiai su stipinais, o paprasti štampuoti plieno ratlankiai. Rodos, labai paprasta detalė, tačiau norint jos restauravimą atlikti gerai, reikia turėti labai daug kantrybės. Įsivaizduokite, kiek trunka tokie darbai kaip salono persiuvimas, variklio restauravimas...“ – sako A.Šapoka. Šiose dirbtuvėse retkarčiais pasirodo ir lakūnas Jurgis Kairys. Meistrams yra tekę virinti jo lėktuvo rėmą, kolektorius.

24 | Skelbimai NACIONALINIAI SKELBIMAI

Vilniuje buvo pavogtas Sausio 13-osios dalyvio pažymėjimas, kuris suteikia 80% nuolaidą viešajam transportui. Radusius prašome skambinti tel. 85 245 9136

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

VILNIUS

KAUNAS

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

Skelbimai | 25

Avinas. Klausykite ir išgirskite, ką sako aplinkiniai. Būdami jiems atidūs, mažiau apie save galvosite ir sieksite ką nors dėl jų padaryti. Rezultatai nudžiugins.

Jautis. Kompromisai jums taps tikru galvosūkiu ir galvos skausmu. Visi klaus: „Argi sudėtinga?“ O jūs tik gūžtelsite pečiais ir norėsite daryti savaip.

Dvyniai. Lėtai, bet sklandžiai viskas susidėlios taip, kad pajustumėte salsvą gyvenimo skonį. Apsidairykite ir rasite į ką atsiremti, su kuo pasidalyti savo pergalėmis.

Vėžys. Su šeima būsite susieti dar stipresniais saitais. Namų problemos susirikiuos į eilę ir reikalaus iš jūsų paties didžiausio pasiaukojimo. Liūtas. Bendravimas ir nuolatinis

Vertikaliai:

Horizontaliai: Musala. Utis. Unisonas. Silikatu. Ocelotas. Ne. Nizamabadas. Apis. Sriegė. Saj. Les. Lakmedis. Psi. Asta. Pat. Turtas. Iki. Upe. Te. Niu. Atviruolius. Lai. Don. Gro. Kailialupiu. Mi. Rusė. Sausio. Uosis.

Horoskopai

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

Musonas. Palata. Municipalitetai. Silezija. Vilas. Asilas. Karti. Lokom. Amsterdamo. Tanatas. Eta. Uoli. Atabradas. Onu. Nususai. Pro. Delspinigius. Viešnage. Akiurusi. Esės. Tiuso. Ės.

26 | Laisvalaikis

judesys taip jus įsuks į gyvenimo sūkurį, kad bus sunku įžvelgti savo poreikius. Šiuo metu jums tai tik į gera.

Pažymėtuose langeliuose:

Mergelė. Būsite ten, kur turite

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Horoskopą sudarė astrologė V.Liutkienė ji24.lt

Svarstyklės. Nusimeskite nuo savęs visą jau atgyvenusią naštą ir pasitikite naujus išbandymus. Per juos geriau pažinę ir atskleidę save galėsite eiti ten, kur veda širdis. Skorpionas. Sustokite ir pamatykite, ką turite, užuot vijęsi laimės paukštę. Ir nebūtina apie savo jausmus pasakoti visiems. Išlikdami savimi išvengsite pavojų. Šaulys. Savo tikslų siekite pačiais švelniausiais būdais. Draugų parama bus tikras išsigelbėjimas, jei klausysitės, ką tyliai kužda jūsų nuojauta. Ožiaragis. Kas jums sakė, kad šį kartą bus lengva įveikti dar vieną viršukalnę? Ji bus stati, o aplinkybės – negailestingos. Bet jūs žinote, kaip kovoti už savo laimę.

Vandenis. Pažvelkite į problemas iš toliau. Ne dėl to, kad jos atrodytų mažesnės, o dėl to, kad tai padės rasti jų sprendimą. Gal net pakeis savo paskirtį?

Žuvys. Norėsite išbandyti ką nors nauja, žavaus, viliojančio. Būkite atidūs: prieš įsitraukdami į naujus patyrimus, įsitikinkite, ar jiems yra vietos. Jei nėra – susikurkite.

BRIEDIS

būti. Tai jums padės atskleisti savo sugebėjimus, sužavėti kitus ar net iš to gauti naudos. Neužsisklęskite, bet ir per daug nesitikėkite.

Laisvalaikis | 27

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

BFL nuotr.

Organizatorių nuotr.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Anekdotai Skambutis į duris. Vyras as atveria duris, už kurių stovi moteris ir klausia: a: – Ar jūs vakar išgelbėjote ote skęstantį berniuką? – Taip. – O kur jo kepurė? Jeigu moteris neturi ką pasakyti, tai dar nereiškia, kad ji tylės.

Rugsėjo 21 d.

Vilnius

Rugsėjo 22 d.

Kaunas

– Alio, ar čia anoniminė Valstybės saugumo departamento pasitikėjimo linija? - Taip, Raimundai.

Rugsėjo 22 d.

Vilnius

Miesto tradicija tapęs dviratininkų paradas

Tarptautinis fejerverkų festivalis „Vilniaus fejerija“

20 val. Neries krantinėje prie Mindaugo tilto vyksiančios Rudens lygiadieniui skirtos ugnies ir muzikos misterijos „Dangaus būgnai“ pagrindinis akcentas – perkūno, saulės ir ugnies ženklai. Vilniaus moksleiviai ir studentai upės krantinėje uždegs iš kelių tūkstančių žvakių sudėliotus saulės ženklus. Neries upe atplauks šviečiančios skulptūros „Strėlė“ ir „Žaibas“. Renginį lydės muzikinė kompozicija.

Parado dalyviai rinksis Miesto sode Laisvės alėjoje nuo 11 val. Apmynę Centrą ir Marvelę (maršruto ilgis – 17 km), dviratininkai sustos pusiaukelėje prie Santakos parko. Skubantys namo čia atsisveikins, o kiti pratęs kelionę dviračių taku į Lampėdžius, kur lauks vietos bendruomenės atstovai su arbata. Organizatoriai siūlo išradingai pasipuošti, bet nepamiršti tinkamų rūbų – renginys vyks bet kokiu oru.

Festivalio konkursinėje programoje dalyvaus profesionalios pirotechnikų komandos iš Sankt Peterburgo (Rusija), Ščecino (Lenkija) ir Tusulos (Suomija) miestų. Kiekvienos pirotechnikų komandos muzikinį fejerverką sudarys trys dalys. Vakarą vainikuos profesionalios pirotechnikos įmonės „Blikas“ fejerverkas, susirinkusius linksmins grupė „Antis“. Festivalio pradžia – 19 val.

Sudoku

Ugnies ir muzikos misterija „Dangaus būgnai“

Iš interviu su snaiperiu Afganistane: – Sakykite, ką jaučiate, kai taikiklyje pamatote priešą ir paspaudžiate gaiduką? – Atatranką. Išlenda iš miško pasiklydęs žmogelis. Žiūri, ant kelmo senis sėdi. – Klausyk, seni, ar nepasakytum, kaip iki kaimo nusigauti? – Eik tiesiai, pamatysi kanapių lauką, jį praėjus bus kalbanti upė. Senjorė užėjo į banką, pamatė, kad eilės nėra ir supratusi, kad jai čia nėra ką veikti, išėjo bambėti į polikliniką. Lengvas

Vidutinis

Sunkus

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį vietomis palis, bus apie 15 laipsnių šilumos. Šeštadienį mažai kas keisis – kai kur numatomas lietus, bus 13–15 laipsnių šilumos. Sekmadienį dar labiau atvės – oras tesušils iki 12 laipsnių, bus lietinga. Kitos savaitės pradžioje išsilaikys panaši temperatūra, tik lietus kiek atsitrauks. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

9 / 13

Madridas

Maskva

P ėž Panevėžys

Utena

7 / 13 Kaunas K

09-23 d. 7 / 12 Panevėžys

8 / 12 Utena

9 / 14 Alytus

8 / 12

15 Vėjas Pietvakarių

09-22 d. 5 / 15

5 / 15

6 / 14

7 / 11

8 / 12

09-23 d.

Vilnius Vil i

Marijampolė

Londonas

15 6 / 14

Berlynas

Šiauliai Ši li i

09-22 d. 5 / 15

Atėnai

15 Alytus 15

4–8 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

Oslas

Paryžius

Praha

Ryga

Roma

Stokholmas

Talinas

Varšuva

28 | Reportažas

15min • 2012 m. rugsėjo 21 d.

Didžiąją pieninio ir baltojo šokolado dalį sudaro cukrus, o juodajame šokolade jo perpus mažiau. L.Balandžio nuotr.

nuo kartaus gėrimo iki kietos plytelės Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

fermentacijos ir pan. Pirmoji šokolado plytelė prieš 160 metų pagaminta Anglijoje. XIX a. jau buvo žinomas ir pieninis šokoladas, buvo gaminami šokoladiniai saldainiai su įdaru, įvairios figūrėlės. Truputį vėliau šokoladas pradėtas aromatizuoti levandomis, mėtomis, vanile, cinamonu, apelsinų žiedais.

Nors pirmoji šokolado plytelė pagaminta vos prieš 160 metų, paties šokolado istorija siekia beveik keturis tūkstantmečius. Pažvelgti į ją galima neseniai Šiauliuose duris atvėrusiame „Rūtos“ šokolado muziejuje. Kaip pasakojo muziejaus gidė, mūsų skonio receptoriams laimės akimirkų suteikiančios kakavos pupelės Centrinėje Amerikoje žinomos nuo senų laikų – XX a. prieš Kristų. Iš jų buvo gaminamas aitrus, prieskoniais pagardintas skystas gėrimas majų ir actekų dievams. Majai į jį turėdavo įlašinti žmogaus kraujo – iš ausies spenelio arba liežuvio. „Procedūra nemaloni, todėl laikui bėgant sumanyta, kaip apsukti dievus aplink pirštą: žynys apeigų metu į šokolado gėrimą įlašindavo ne kraujo, o įmaišydavo augaliuką, padažantį šokoladą raudonai“, – šypsojosi gidė. Aikštingas medis Ant ekspozicijos salės sienos pavaizduotame žemėlapyje nurodyta, kuriose pasaulio šalyse kakavmedžiai auga geriausiai. Tai – lepus ir kaprizingas augalas. Nors mėgsta šilumą ir drėgmę, nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. „Temperatūra kakavmedžiams negali nukristi žemiau 16 laipsnių šilumos, todėl

Lietuvoje jie sušaltų net vasarą“, – pastebėjo gidė. Šiandien daugiausiai kakavos pupelių užauginama Afrikos šalyse – Dramblio Kaulo Krante, Ganoje, apie 15 proc. pasaulio derliaus nuskinama Indonezijoje. Nebūtų kakavmedžio – nebūtų ir šokolado. Kakavmedis žydi gausiai ir gražiai, tačiau duoda labai nedaug vaisių – juos užmezga tik iki 1 proc. žiedų. Kakavmedžio vaisiai auga ankštyse prie kamieno arba stambesnių šakų. Vienoje ankštyje užauga apie 40 kakavos pupelių, iš kurių ir gaminamas dievų valgiu vadinamas šokoladas. Šokolado skonis priklauso nuo daugybės faktorių: kakavos pupelių rūšies, nuo to, kokiame regione jos užaugo, be to, nuo tolesnių jų apdorojimo etapų: skrudinimo,

Ir skanėstas, ir pinigas Viena muziejaus ekspozicija vaizduoja, kad kakavos pupelės kadaise buvo ir vertinga valiuta. Majų ir actekų laikais kakavos pupelės buvo naudojamos ne tik dievų nektarui ruošti, bet ir kaip atsiskaitymo priemonė, savotiškos monetos. Pavyzdžiui, triušis kainuodavo apie 10 kakavos pupelių, o vergas – 100. Kristupas Kolumbas buvo pirmasis europietis, ragavęs dieviškojo „Tchocoalt“ gėrimo. Tačiau 1502 m. gėrimas nebuvo saldus, nelabai žadino apetitą ir didelio įspūdžio garsiajam keliautojui nepaliko. 1527 m. ispanų generolas Hernandas Cortesas į Europą atsivežė brangių kakavos pupelių, tačiau tik nuo 1585-ųjų kakava pradėjo populiarėti. Iki XVIII a. pabaigos tai buvo pagrindinis didikų ir dvasiškių delikatesas. us po muziejų, galima suPasivaikščiojus dalyvauti edukacinėje kacinėje programoje ir bent trumpam tapti ti šokolado meist-ru: savo akimiss išvysti, kaip ga-minami šoko-ladiniai saldai-niai, išmėginti ti savo jėgas gamiminant šokoladinius us skanėstus ir čia pat jų paragauti. uti. Programos trukmė mė – apie 1 val.

Nuo dirbtuvėlės iki fabriko • Šokoladas į Lietuvą atkeliavo XVIII a. antroje pusėje. Pirmas šokolado fabrikas buvo įkurtas 1886 m. Vilniuje, antras – 1892 m. Šiauliuose. 1928 m. Lietuvoje buvo užregistruotos 39 įmonės, gaminusios šokoladą, iš jų Šiauliuose – apie dešimt. „Visada buvome saldus miestas“, – pabrėžė gidė. • Muziejuje papasakota saldainių fabriko „Rūta“ istorija prasidėjo 1913 m. Šiauliuose, kai 36 metų konditeris Antanas Gricevičius nedideliame mediniame name įrengė karamelės virimo katilą. Pirmaisiais fabriko darbininkais tapo patys jo savininkai – A.Gricevičius ir jo žmona Juzefa. • 1940-aisiais fabrikas buvo nacionalizuotas ir iki 1993 m. pabaigos veikė kaip valstybinė įmonė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, senieji „Rūtos“ pastatai buvo grąžinti A.Gricevičiaus įpėdiniams. Šiandien įmonėje dirba • daugiau kaip 220 darbuotojų, veikia 7 gamybos cechai.