15min savaitraštis 2012.09.28

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 37 (1268) • 2012 m. rugsėjo 28 d.

Bėglio testas Lietuvai

Savaitės interviu

Valstybę valdo savamoksliai

J.Kalinsko, K.Vanago/BFL nuotr.

I.Gelūno nuotr.

Kadenciją baigiančio Seimo pirmininkė Irena Degutienė per šiuos ketverius metus daug ko pamatė, bet vis dar netiki, kad Seime galima pirkti įstatymus. Ji svajoja, kad rinkėjai suprastų, jog nėra stebukladarių, kurie gerą gyvenimą galėtų ištraukti lyg triušį iš skrybėlės.

4 psl.

Politika

Partijų pažadai. Ko jie verti?

Jei didžiosios partijos patektų į naują Seimą ir įgyvendintų bent pusę savo pažadų, Lietuva virstų svajonių žeme.

Partijų rinkimų programos pilnos vilionių: nuo riebesnės minimalios algos ir pensijos iki trejus metus mokamų motinystės išmokų. Ekspertams tokie pažadai kelia šiurpą.

6-7 psl.

Specialus priedas

„15 valandų“ su M.Matušakaite

Denisas Tarasenko

8–9 psl.

Migracijos departamentas siekia Baltarusijai išduoti iš jos pabėgusį karį S.Zacharčenką, kuriam tėvynėje gresia mirtis.

Vieną žymiausių Lietuvos dailėtyrininkių, menotyrininkių M.Matušakaitę suradome Kauno Panemunės senelių namuose. Jai jau per sunku vienai gyventi, bet mokslininkė nepasiduoda: „Kabinuosi į gyvenimo likučius ir stengiuosi juose rasti kažką įdomaus, prasmingo.“

19–22 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

5 PROC.

15min.lt apklausa Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Teismas sugrąžino į pareigas neteisėtu praturtėjimu įtariamą LFF prezidentą J.Kvedarą. Kaip tai vertinate?

Lietuva – baili šalis?

Vyriausybė kažkada mums bandė įpūsti ugnies šūkiu „Lietuva – drąsi šalis“. Po A.Beliackio pardavimo A.Lukašenkai, kuris, remdamasis mūsų Teisingumo ministerijos pateiktais bankiniais dokumentais, kovotoją už žmogaus teises ilgam įkišo į kalėjimą, tai skamba kaip pasityčiojimas. Bet ir to, pasirodo, dar maža.

Migracijos departamentas nusprendė į A.Lukašenkos nagus atiduoti ir Lietuvoje politinio prieglobsčio pasiprašiusį diktatoriaus kareivį S.Zacharčenką.

Jaunesnysis seržantas S.Zacharčenka pabėgo iš kariuomenės dalinio Minske ir perėjo Lietuvos sieną po to, kai pernai atsisakė pasirašyti pasižadėjimą, kad sutinka šaudyti į demonstrantus. Lietuvos migracijos valdininkai atsisakė jam suteikti pabėgėlio statusą ir, jei ne kreipimasis į teismą, 22 metų Stepanas jau būtų išduotas diktatoriaus valdžiai.

Kas atsitiko su Lietuva? Kada tai atsitiko? Apskritai, kaip galėjo atsitikti, kad Lietuva pamiršo visą tautą sukrėtusią kareivio A.Sakalausko istoriją, tūkstančius kitų sovietų armijoje dvasiškai ir fiziškai suluošintų lietuvių istorijas.

Kada praradome atjautą tokiems, kokiais patys buvome tik prieš ketvirtį amžiaus? Kodėl net Sąjūdžio patirties turintys politikai nestojo ginti žmogumi norinčio išlikti kareivio?

Migracijos departamento valdininkams dėl to nei šilta, nei šalta. Pabėgėlio statuso Lietuvoje negauna dar 8 jo prašantys nuo A.Lukašenkos režimo pabėgę baltarusiai.

Kada praradome atjautą tokiems, kokiais patys buvome tik prieš ketvirtį amžiaus?

J.Kvedaras tapo nuo futbolo lovio nustumtų veikėjų sąmokslo auka (583) 5 proc.

Nieko nauja – pjaunasi veikėjai su kriminaline praeitimi (2212) 19 proc.

J.Kvedaras privalo pats atsistatydinti (3438) 29 proc.

19 PROC.

47 PROC.

Lietuvos futbolas nusirito į tokią duobę, kad jam jau niekas nei padės, nei pakenks (5441) 47 proc.

Apklausoje dalyvavo 11674 žmonės

29 PROC.

Savaitės „vierchas“ –

J.Kvedaras „Bachuru“ save laikantis Julius Kvedaras įrodė, kad bet koks cukriukas ar bebriukas jo, kaip kamuolio, nepaspirs.

Aukštesnis teismas panaikino žemesnio teismo sprendimą ir neteisėtu praturtėjimu įtariamam J.Kvedarui grąžino Lietuvos futbolo federacijos prezidento kėdę. Tikriausiai – visiems laikams, nes pats J.Kvedaras prisipažino: „Jei išeičiau, visi sakytų: „tu vagis.“ Tai ir sėdės dabar, kad niekas nesakytų.

Kaip būtų atrodę, jei JAV kažkada būtų išdavusios V.Šakalį, kuris stebuklingai įveikė Karelijos miškus ir pelkes, nepastebėtas perėjo SSRS ir Suomijos sieną bei visą Suomiją, ar S.Kudirką? Lietuva iki šiol smerkia Švediją, kuri po karo išdavė sovietams internuotus Baltijos šalių piliečius. Pernai piktinomės Austrija, kad ji neperdavė lietuvius prie Televizijos bokšto Sausio 13-ąją žudžiusių KGB „Alfa“ būrio smogikų vado.

Sausio 13-osios ar Medininkų žudynių metinių proga mūsų politikai, tarp jų pirmiausia tie, kurių nė kvapo nebuvo nei Baltijos kelyje, nei prie sovietų desantininkų šturmuojamo televizijos bokšto, taip nuplonina liežuvį, kad net koktu, – tokie dideli jie laisvės gynėjai.

Kuris iš tų melodramatiškų kalbėtojų galėtų bent pabandyti pažiūrėti į akis seržantui Stepanui? Kuris atsisakė tarnauti diktatoriui ir pabėgo į Lietuvą, vildamasis, jog mūsų šalis laisvę vis dar vertina labiau už milijonus, kuriuos atneša baltarusiškų kalio trąšų tranzitas?

Tiek kairieji, tiek liberalai, tiek patriotizmo monopolį sau pasiskyrę dešinieji suka akis nuo seržanto S.Zacharčenkos. Tauta, kuri viduramžiais buvo tolerancijos pavyzdys Europai, nukentėjo nuo visų pakraipų diktatorių, taip pat tyli. Net žmogaus teisių gynėjai, greiti pasipiktinti neva žiauria nuotrauka spaudoje ar žiauria gėjų priespauda, taip pat tyli.

Tai ar Lietuva jau galutinai – baili šalis? Ar dar gali laisva vadintis šalis, kurios valdžia be muilo lenda diktatoriui į vieną vietą? Gal tai jau net ne Lietuva?

„F & L“ production

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Aktualijos | 3

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

Ikrauk.lt

Dalykitės naujienomis greitai ir patogiai

Norite pareikšti savo nuomonę? Turite kuo pasiskųsti?

O gal eidami gatve pamatėte tai, ką žūtbūt norite pranešti?

Atsinaujinęs pačių 15min.lt skaitytojų kuriamas naujienų portalas ikrauk.lt suteikia šansą būti išgirstam.

Naujienų portalas ikrauk.lt – pilietinės žurnalistikos projektas, kuriame žinias iš Lietuvos ir užsienio praneša patys skaitytojai. Trečius gyvavimo metus skaičiuojantis ikrauk.lt šią savaitę paskelbė naują startą – skaitytojams pasirodė papuoštas nauju ir spalvingu dizainu, pasipildė naujomis rubrikomis, tapo patrauklesnis ir patogesnis.

Naujajame ikrauk.lt puslapyje skaitytojų laukia net aštuonios spalvomis išskirtos rubrikos. Skiltyje „Aš manau!“ galite išsakyti savo nuomonę įvairiais klausimais, o rubrikoje „Svarbu“ lauksime aktualių naujienų. „Pramogų“ skyrelyje rasite viską, kas susiję su laisvalaikiu, o „Varžybų“ rubrikoje galite sužinoti arba pranešti žinias iš sporto pasaulio. Populiarioji „Fotopolicija“ toliau skaičiuos akiplėšiškų vairuotojų kelių eismo taisyklių pažeidimus, augintiniai pagalbos ir namų ieškos „Gyvūnų“ rubrikoje. Kažką pametėte ar radote, tuomet užsukite į rubriką „Radybos“. Tikra

sensacija tapo rubrika „Pasiskųsk“, kurioje publikuojami įvairūs skaitytojų skundai.

Ikrauk.lt susisiekia su nemalonių situacijų kaltininkais ir padeda skaitytojams spręsti iškilusias problemas.

Naujasis ikrauk.lt puslapis leidžia vartotojams patiems pasirinkti, kokio pobūdžio

naujienas skaityti – paspaudę šalia kiekvienos rubrikos esantį mygtuką „Paslėpti“, galite išjungti nemėgstamas rubrikas ir skaityti tik jus dominančias žinias.

Mygtukas „Reporteriai“ padės sužinoti, kurie ikrauk.lt reporteriai yra patys aktyviausi ir kokias naujienas jie jau yra pranešę.

Naujiena ikrauk.lt portale – atskira galerijų skiltis, kurioje galima peržiūrėti visas skaitytojų redakcijai atsiųstas nuotraukas.

Specialiai ikrauk.lt skaitytojams 15min.lt

redakcija parengė mokomosios medžiagos ir patarimų, kaip parengti naujieną bei profesionaliai fotografuoti. Įdomiausios ikrauk.lt žinios kasdien atsiduria ir pagrindiniame 15min.lt puslapyje. Įkrautas naujienas rasite nuskaitę šį kodą ikrauk.lt

Užsk. Nr. 304788

4 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė:

„Visi politikai – savamoksliai“ Kadenciją baigiančio Seimo pirmininkė Irena Degutienė norėtų, kad tuščią kalbėjimą posėdžių salėje pakeistų aktyvesnis darbas komitetuose bei frakcijose, o rinkėjai suprastų, kad nėra stebukladarių, kurie gerą gyvenimą galėtų ištraukti lyg triušį iš skrybėlės.

I.Degutienė neatsižada, jei pasitaikys galimybė, vadovauti Vyriausybei.

I.Gelūno nuotr.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt – Šios kadencijos Seimui liko dirbti vos kelios savaitės. Su kokiomis mintimis baigiate darbą? – paklausė „15min“ I.Degutienės.

– 2008–2012 metų parlamentas buvo spalvingas kaip Lietuvos gyvenimas. Galbūt retrospektyvoje jis bus pavadintas antikriziniu. Atėjus 2008 metų vėlyvą rudenį reikėjo skubiai įvertinti situaciją ir priimti biudžetą. Projektas buvo parengtas ankstesnės Vyriausybės neįvertinus, kad jau yra krizė, jį reikėjo skubiai taisyti. Šiandien kaip sapną galiu prisiminti istorijas su parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. Turbūt iš nesuvokimo daugiausia naujokai pirko ne parlamentinei veiklai skirtas prekes. Reikėjo ir Statutą tobulinti, aiškiai aprašyti, ką gali pirkti, ko ne. Metus nebeturime jokių problemų.

Buvo gerokai sustiprinta parlamentinė kontrolė – viena iš parlamento funkcijų. Daugiau dėmesio buvo skiriama komitetų ir komisijų darbui, jie užsiėmė ne tik įstatymų svarstymais, bet ir klausymais, daugiau bendravo su socialinėmis grupėmis. Beveik visi komitetai analizavo priimtus įstatymus.

Atsirado Parlamentarizmo mo istoisto rijos ir atminimo įamžinimo mo skyrius, įsteigta Valstybės ės nepriklausomybės stipendija, teikiama Kovo 11-ąją jauniems Lietuvos mokslininkams. Sausio 13-ajai prisiminti įsteigėme Laisvės premiją, šiemet ją gavo Rusijos disidentas Sergejus Kovaliovas.

– Ar neįžvelgiate Seimo darbe struktūrinių ir procedūrinių trūkumų? Dabar įstatymo projektą Seimui gali pateikti kad ir vienas parlamentaras. O gal pirmiau reikėtų projektus pateikti komitetams, kurie atsijotų racionalius pasiūlymus?

– Man tapus Seimo pirmininke buvo sudaryta darbo grupė naujam Statutui parengti.

Vakarų demokratinių valstybių parlamentų posėdžių salėse rasite kokius 30 žmonių. Pagrindinis darbas vyksta frakcijose ir komitetuose. Jie deleguoja atstovus į plenarinius posėdžius svarstymams ir tik priėmimams susirenka visi parlamentarai. Pas mus turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė visų narių plius vienas. Jei neturime

I.Degutienės dosjė

apsiskaitymo, žinojimo, kas vyksta visame pasaulyje. Vien protestais nieko nepakeisi.

Gimė 1949 m. birželio 1 d. Šiauliuose.

Mokyklą baigė Druskininkuose, Vilniaus universitete įgijo gydytojo specialybę.

Po studijų kurį laiką dirbo Alytaus medvilnės kombinate gydytoja terapeute, vėliau – Vilniaus universitetinėje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje anesteziologe reanimatologe, Gastroenterologijos skyriaus vedėja, vyriausiojo gydytojo pavaduotoja ir vyriausiąja gydytoja.

– Pirmininkaudama posėdžiams išklausote nemažai pasisakymų, replikų ir klausimų. Ar visi kolegos atrodo kompetentingi priimti daugelio žmonių gyvenimui reikšmingus įstatymus?

– Visko yra. Kiekvienoje frakcijoje atsiranda po šnekų žmogų. Yra kalbančių argumentuotai, aktyvių, profesionalių. Bet yra ir tokių, kurie kalba vien tam, kad kalbėtų. Gerai Mikė Pūkuotukas sakė: gerais darbais išgarsėti negalima. Kartais matau, kad tie, kurie gerais darbais negali savęs išgarsinti, bando atkreipti dėmesį išsišokimais ir jiems neblogai sekasi.

Tokių spektaklių nebūna Vakarų parlamentuose, nes ten deleguoti frakcijų atstovai kalba dalykiškai, o darbas vyksta komitetuose ir frakcijose. Bet kartą per vizitą Ukrainoje mačiau, kaip Aukščiausioje Radoje vyko muštynės. Grįžusi džiaugiausi, kad Seimas yra rojaus kampelis.

1994–1996 m. buvo Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė. Nuo 1996 m. renkama į Seimą. 1996–2000 m. vadovavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o 1999 m. dukart, atsistatydinus Gedimino Vagnoriaus ir Rolando Pakso vyriausybėms, laikinai ėjo premjero pareigas.

Nuo 1994 m. priklauso konservatoriams, yra pirmininko pirmoji pavaduotoja.

2009 m. rugsėjį buvo išrinkta Seimo pirmininke, šiame poste pakeitė mažiau nei metus dirbusį Arūną Valinską.

Su vyru Gediminu Degučiu, medicino mokslų daktaru, ortopecinos d du traumatologu, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo direktoriumi, užaugino dukrą Silviją ir sūnų Gediminą.

71 balso, negalime priimti įstatym Ir pateikimo stadijoje reitymo. kia būti, ir svarstymo. Gal ir mes išmoksime dirbti komitetuose bei frakcijose.

– Po praėjusių rinkimų į politiką atėjo Arūno Valinsko vadovaujami šou verslo atstovai, dabar į Seimą beldžiasi gatvėje gimusi „Drąsos kelio“ partija. Kada baigsis ambicingų, bet dažnai tik vieną kadenciją gyvuojančių, sambūrių mada?

– Tai yra natūrali demokratinė raida. Lietuva nėra išskirtinė. Posovietinėse valstybėse mąstymas pasikeis, kai visuomenė suvoks, kad nėra stebukladario, kuris iš kepurės ištraukia gerą triušį, o paskui pasirodo, kad ne toks jis jau geras.

Politika yra darbas, reikalaujantis žinių, gyvenimiško patyrimo, erudicijos,

– Politikai neprivalo visko išmanyti – tam yra padėjėjai ir patarėjai, bet lobisto Andriaus Romanovskio, kuris įtariamas įstatymų pirkimu, atvejis perša mintį, kad už daugelio projektų stovi įvairios suinteresuotos grupės.

– Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, yra registruoti lobistai. Įstatymus daugiausiai rengia Vyriausybė, bet ir ministerijų teisininkai parengia vieną kitą projektą. Kai jie atkeliauja į Seimą, pirmiausia projektus nagrinėja Teisės departamentas, kur yra pakankamai daug teisininkų. Nežinau, ar

I.Degutienė: „Balsuoja visas Seimas.

Kiek reikia nupirkti žmonių, kad po pateikimo pritartų?” galima juos visus nupirkti. Jei jie pasako, kad projektas neprieštarauja Konstitucijai, nėra kitų pažeidimų, galima traukti į darbotvarkę ir pateikti posėdyje. Balsuoja visas Seimas. Kiek reikia nupirkti žmonių, kad po pateikimo pritartų?

Sakykime, kažkas vis tiek praslydo. Prasideda svarstymas komitetuose, diskusijos. Priimtą įstatymą pasirašo prezidentė.

Jei mato, kad kažkas ne taip, įstatymą vetuoja ir jis grįžta į Seimą. Iš pažiūros atrodo, kad paprasta sukurpti įstatymą ir jį prastumti, bet per daug žmonių dalyvauja procese. Galų gale, jei matome, kad įstatymas netinkamas, galima registruoti pataisas ir taisyti.

– Kodėl iki šiol negrįžta prie jūsų partijos kolegos Vito Matuzo parengtų Akcizų, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Alkoholio kontrolės įstatymų pataisų, už kurias, kaip įtaria pareigūnai, galėjo būti neteisėtai atsilyginta?

– Negalėčiau pasakyti, ar kas nors jau įregistravo pataisas. Bet visus priimtus įstatymus pasirašė prezidentė.

– Į didžiąją politiką po kiekvienų Seimo rinkimų ateina tinkamai nepasiruošę žmonės. Bet kur politikos išmokti?

– Lietuva nepriklausoma tik 22 metus.

Politikai 1990-aisiais ir vėliau buvo iš gatvės. Nenorėčiau vadinti sovietinės Lietuvos Komunistų partijos veikėjų didžiais politikais. Buvo įvairių profesijų žmonių ir visi – savamoksliai. Pradinis gyvenimas buvo sudėtingas ir klaidų buvo. Lietuva vis tiek daug padarė per 22 metus su „savamoksliais“ politikais. Stengėmės semtis praktinių žinių iš senos demokratijos valstybių. Kartais sako, kad važiuodami į kitas valstybes parlamentarai turistauja.

Tai yra didelė mokykla.

Mes Lietuvoje mėgstame sakyti: reikia naujų veidų. Turi būti vyresnės kartos ir jaunųjų simbiozė. Jei politikoje veiktų tik jaunimas, būtų klaida. Daugumoje Vakarų valstybių parlamentarų amžiaus vidurkis – per 50 metų. Politikoje reikia gyvenimiškos patirties, išminties. Demokratija yra tvarka, o ne anarchija. Vyresni žmonės turi daugiau gyvenimo patyrimo, yra pakantesni kitai nuomonei, daugiau ieško kompromisų.

Tai netrukdo į partinę sistemą įsilieti vis daugiau žmonių. Kažkada ir mes buvome jauni. Pirmojoje Vyriausybėje dirbo labai jaunų ministrų, dabartinėje irgi yra jaunų žmonių. Seime kiekvieną kadenciją pasirodo nauja jaunų, išsilavinusių, plačios erudicijos politikų banga.

– Apklausos rodo, kad didelė dalis žmonių norėtų jus matyti vadovaujant ne Seimui, o Vyriausybei. Ar eitumėte?

– Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių.

Tai gali nuspręsti tik rinkėjai. Dabar šita tema nesinorėtų net kalbėti.

U탑sk. Nr. 306463

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Kas „pakišo“ prezidentę?

Dar tada, šių metų pradžioje, per patį FNTT vadovų atleidimo istorijos įkarštį, galėjo susidaryti įspūdis, kad prezidente D.Grybauskaite kažkas pasinaudojo arba, grubiai kalbant, ją „pakišo“.

Istorija buvo paini, nepaisant to, prezidentė buvo tvirta kaip uola, aiškindama, kad vidaus reikalų ministras R.Palaitis „ne prie ko“, ir duodama suprasti, kad atleistieji FNTT vadovai – prie visko, kas buvo blogai ir ne taip. „Teisėsaugos institucijų vadovų reputacija neturi kelti jokių abejonių“, – tada sakė šalies vadovė ir sunku buvo su ja nesutikti. Bet galima, nes kupranugariu juk netampama vien todėl, kad kas nors gatvėje jus taip pavadina. FNTT vadovų atveju ši taisyklė nebuvo patvirtinta, bet juk taisyklės ir yra tam, kad turėtų išimtis.

Išimtis aptariamu atveju buvo D.Grybauskaitės pareiškimas, kad R.Palaitis, atleisdamas FNTT vadovus iš užimamų pareigų, „pasielgė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų nustatyta tvarka“. Šiaip jau prezidento institucijai Konstitucija nesuteikia galios spręsti, ar ministro sprendimai atitinka įstatymų reikalavimus, tačiau ekspertai jau seniai sutaria, kad Lietuvos prezidento galios priklauso ir nuo asmenybės: stovint už užuolaidos, jo galių nedaugėja.

Prezidentė, viešai aiškindama apie ministro veiksmų teisėtumą, elgėsi jei ne neteisėtai, tai mažų mažiausiai buvo neteisi.

D.Grybauskaitei užuolaidos nuo pat kadencijos pradžios nebuvo reikalingos. Dažniausiai tai vertinama kaip vienas iš jos privalumų, už kuriuos, kaip ji pati teigia, žmonės ją myli.

Tikėtina, mylės ir toliau, nepaisant to, kad šią savaitę nuo išimčių vėl teko grįžti prie taisyklių, tai yra, normalaus teisinės valstybės būvio, kai teisėtumo klausimus sprendžia teismas. Jis, kaip žinia, nusprendė, kad ministro R.Palaičio sprendimai dėl V.Giržado neatitiko teisės aktų reikalavimų, tai yra, buvo neteisėti. Šis sprendimas (nors jis dar ir nėra galutinis) taip pat reiškia, kad prezidentė, viešai aiškindama apie ministro veiksmų teisėtumą, elgėsi jei ne neteisėtai, tai mažų mažiausiai buvo neteisi.

Gali būti, kad tai nebuvo sąmoningas veiksmas ir kad prezidentė buvo tiesiog suklaidinta, tai yra, „pakišta“. Šiek tiek sunkiau taip pat vertinti kitą prezidentės pareiškimą, netiesiogiai (o gal net labai tiesiogiai) susijusį su FNTT vadovų atleidimu: „Prezidentė mano, kad D.Raulušaitis gali toliau eiti pareigas“.

Jis nuskambėjo po VTEK sprendimo, jog generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Galima priminti, kad „teisėsaugos institucijų vadovų reputacija neturi kelti jokių abejonių“ ir tai, kad VTEK 2011 m. nusprendus, kad tuometis ūkio ministras D.Kreivys supainiojo viešuosius ir privačius interesus, prezidentė teigė, jog komisijos išvados „kalba pačios už save“. Bet juk žinome – taisyklės turi išimtis. Todėl šį kartą komisijos išvados pačios nekalbėjo, už jas pasisakė prezidentė.

Gali būti, kad ją ir vėl kas nors pakišo. Ir gali būti, kad artimiausiu metu paaiškės – kas. Belieka sulaukti, kol VTEK įvertins neseniai paaiškėjusį faktą, kad D.Raulušaitis „pamiršo“ deklaruoti ne tik „Lietuvos ryte“ dirbantį žmonos dėdę, bet ir ten pat besidarbuojantį uošvį.

Gal trečias kartas nemeluos ir prezidentės jau niekas nebepakiš? Priešingu atveju gali susidaryti įspūdis, kad D.Grybauskaitę pakišinėja… ji pati.

6 | Politika

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

Rinkėjų vilionės.

Ko jos vertos? „Tvarkos ir teisingumo“ partija kiekvienam žemdirbiui žada duoti dovanų valstybinės žemės sklypą.

Partijų pažadai

S.Žiūros/BFL nuotr.

Socialdemokratų partija Vidutinė pensija – 40 proc. vidutinės algos. Minimalus atlyginimas – 1000 Lt, ateityje – 50 proc. vidutinės algos. Vidutinis mokytojo atlyginimas – aukštesnis už šalies vidurkį.

Liberalų ir centro sąjunga Vidutinė pensija – 50 proc. vidutinės algos.

Liberalų sąjūdis Mokytojų atlyginimai – 20 proc. didesni už vidutinę algą.

Darbo partija

Jei didžiosios partijos patektų į naują Seimą ir įgyvendintų bent pusę savo pažadų, Lietuva virstų svajonių žeme. Partijų rinkimų programos pilnos vilionių: nuo riebesnės minimalios algos ir pensijos iki trejus metus mokamų motinystės išmokų.

Ekspertams tokie pažadai kelia šiurpą.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Kokie aitvarai suneš pinigus pažadams įgyvendinti, dauguma politikų apdairiai nenurodo. Partijos varžosi, kuri labiau pakels minimalią algą ir pensiją ar sumažins Seimo narių skaičių – iki 101 ar 71, sutartinai žada lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą vaistams, knygoms, spaudai, maisto produktams, šilumai ir transportui. Kai kuriems pakako drąsos pasisakyti net už homoseksualų teises Lengvatų nebus, bet plauks visi Valdantieji konservatoriai įsitikinę, kad negalima kirpti PVM tarifo, suteikti daugiau lengvatų ir keisti pelno mokesčio, bet siūlo mažinti nedaug uždirbančiųjų apmokestinimą ir nustatyti socialinio draudimo įmokų lubas. Šias išlaidas kompensuoti siūloma turto ir automobilių mokesčiais, mažinant socialiai nereikšmingų lengvatų.

Beveik 200 puslapių programoje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) žada, kad gyventojams nereikės rūpintis savų daugiabučių renovacijos darbais, o paskolą grąžins komunalinių paslaugų įmonė iš sutaupytos energijos sąskaitos. Partija norėtų papildomai apmokestinti žalingų įpročių turinčius žmones, į darbuotojų fizinį aktyvumą investuojantiems darbdaviams taikyti lengvatas, visiškai uždrausti alkoholio, vaistų ir maisto papildų reklamą, alkoholio vartojimą viešuose renginiuose. Greičiausiai įkvėpti plaukikės Rūtos Meilutytės pergalės olimpiadoje, konservatoriai žada vaikus iki 9 metų privalomai mokyti plaukti ir įvesti tris savaitines kūno kultūros pamokas.

Kiti valdantieji liberalcentristai agituoja „už dirbančius“. Liberalų ir centro sąjunga žada PVM sumažinti nuo 21 iki 19 proc., o šildymui, leidybai, meno ir kultūros veiklai taikyti lengvatinius tarifus, sumažinti studijų įmokas, medikams užtikrinti ES mastu konkurencingus atlyginimus, įdiegti „kultūros krepšelį“ – valstybės paramą, kurią būtų galima išleisti tik kultūros paslaugoms ir prekėms.

Koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis žada nedidinti esamų ir neįvesti naujų, atsisakyti mažareikšmių (pvz., paveldimo turto) mokesčių. Dirbantieji uždirbs vakarietiškus atlyginimus, o nuo atlyginimo dalies, viršijančios 3500 Lt, nereikės mokėti „Sodros“ mokesčių.

Numatoma gyventojų pajamų mokesčių lengvata už vaikus – bus neapmokestinama 300 Lt per mėnesį už pirmą ir 400 Lt už kiekvieną paskesnį vaiką.

Kiek tai kainuoja?

Dauguma rinkimuose dalyvaujančių vaujančių partijų siūlo gerokai kilstelėti ėti minimalią algą.

Tokį atlyginimą gauna kas penktas darbuotojas, ketvirtadalis jų dirba viešajame sektoriuje.

Finansų ministerija pernai buvo paskaičiavusi, kad joss 50 pakėlimas iki dabartinių 850 Lt (715 Lt po mokesčių) iš valstybės biudžeto pareikalaus daugiau nei 50 mln. Lt. Minimalią algą didinant iki 1000 Lt, reikėtų per 220 mln. Lt.

Minimalus atlyginimas – 1509 Lt. Vidutinė senatvės pensija – 60 proc. vidutinės algos „į rankas“. „Tvarka ir teisingumas“ Pensija – bent 50 proc. gauto uždarbio. Minimalus atlyginimas – 1800 Lt.

Liberalai žada, kad socialines pašalpas gaus tik tie, kuriems jos būtinos, dalis kompensacijų virs pajamų mokesčio lengvatomis. Norima leisti užsieniečiams įsigyti žemę ir sumažinti degalų akcizus.

Liberalai nori sumažinti tarybų narių ir ministerijų skaičių: Energetikos, Susisiekimo ir dalį Ūkio ministerijos funkcijų perduoti Infrastruktūros ministerijai, sujungti Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijas, o Žemės ūkio ir dalį Ūkio ministerijos funkcijų atiduoti Aplinkos ministerijai.

Jie vieninteliai iš valdančiųjų atvirai stoja prieš diskriminaciją ne tik dėl tautybės, socialinės padėties, lyties, įsitikinimų ar pažiūrų, bet ir dėl lytinės orientacijos.

Nemokami skiepai ir pietūs Viena iš opozicinių partijų, kurioms apklausos žada sėkmę rinkimuose, – socialdemokratai – užsimojo įvesti nemokamą pradinukų maitinimą.

Kairieji taip pat žada pirmojo gyvenimo starto sta programą jaunimui, kuri apimtų sklandų perėjimą iš švietimo sistemos į m ssavarankišką darbo karjerą (lengvatines paskolas, būsto įsigijimą ir pan.)

S o c i a ld e m o k r at a i rrengiasi taisyti dabartinės Vyriausybės klaidas: n įvesti progresinius mokesįve čius, taikyti neapmokestičius namojo turto dydį, o brangesnį apmokestinti labiau, taikyti lengvatinį PVM „kai kuriems būtiniausiems maisto produktams“, šildymui, vaistams ir transportui, atkurti pensijas, atlyginimus ir nedarbo išmokas, nedarbo lygį

Politika | 7

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

Išaugtų nedarbas

Labai brangūs siūlymai

Tušti pažadai

Gitanas Nausėda, SEB banko analitikas

Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius

Rimantas Rudzkis, ekonomistas

„Jei pažadas padidinti minimalią mėnesio algą nuo 850 Lt iki 1500 Lt būtų įgyvendintas, nedarbas išaugtų dvigubai.

Darbo netektų pusė uždirbančiųjų minimalią algą, trečdalis dirbančiųjų ne visą darbo dieną ir kas trečias 850– 1500 Lt uždirbantis žmogus. Bedarbių gretos pasipildytų 51 tūkst. žmonių.

Bendras bedarbių skaičius sudarytų 417 tūkst. žmonių, o nedarbo lygis – beveik 26 proc. Jei kas antras naujas bedarbis pretenduotų į bedarbio pašalpą, bendras pašalpų dydis per pusmetį išaugtų 390 mln. Lt.“

sumažinti iki 5–7 proc., stabdyti maisto švaistymą.

Kadangi „sveika tauta – sveika valstybė“, žadama plėsti nemokamą vaikų ir suaugusiųjų skiepijimą.

Nė vieno bedarbio!

Viliojančių pažadų prirašiusi Darbo partija (DP) sumojo, kad visus juos įgyvendinti – ne dabartinėms valstybės jėgoms, todėl

„Susieti pensiją ar minimalią algą su vidutiniu atlyginimu įmanoma, tik tai turėtų įvairių neigiamų pasekmių.

Produktyvumo neatitinkantis atlyginimas paverčia įmones nekonkurencingomis. Joms tenka arba atleisti dalį darbuotojų, arba bankrutuoti. Daug siūlomų priemonių gali kainuoti papildomas išlaidas – mokesčių mokėtojams arba įmonėms, bet programose ir viešuose pasisakymuose į tai nesigilinama.

Be to, vienu metu kritikuojama ir išaugusi valstybės skola, ir siūloma peržiūrėti kai kuriuos mokesčius.“

programą suskubo koreguoti. „Programa yra taisytina, per daug norima suteikti galimybių, kurių valstybė neturi“, – tarybos posėdyje pripažino partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.

Atsisakyta pažado naujas darbo vietas kuriančioms įmonėms grąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio ir PVM (kalbama tik apie galimybę susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių), įsipareigojimo kelti darželių

„Nustatyti minimalią algą, siekiančią pusę vidutinio atlyginimo, įmanoma, bet viską reikia kruopščiai matuoti, kad atitiktų turimas lėšas. Geriau pažadėti be kieto įsipareigojimo.

Galima nustatyti konkretų skaičių ir numatyti minimalios algos didinimą priklausomai nuo ekonominio augimo. Atvirai sakant, partijų programų nebeskaitau – kokia prasmė? Nesu politologas.

Galėčiau skaityti kaip rinkėjas, bet ar kas nors pastaruosius ketverius metus vykdė savo programas?

Iš karčios patirties ir nusivylimo dabar vertinu pagal konkrečių žmonių veiksmus.“ auklėtojų algas ir steigti papildomus mokytojų padėjėjų, socialinių pedagogų, psichologų ir psichologų asistentų etatus.

Tačiau programa liko prikimšta svaiginančių vizijų: minimali mėnesio alga – nuo 850 Lt išsipūtusi iki 1509 Lt; nedeficitinis valstybės biudžetas; valstybės įsipareigojimas padengti 100 proc. daugiabučių renovacijos sąnaudų. Trečiaisiais kadencijos metais turėtų būti išspręsta nedarbo

(visų pirma jaunimo) problema. Partijos lyderis V.Uspaskichas net viešai pažadėjo „padėti mandatą“, jei nedarbas nesieks 0 procentų. „Darbiečiai“ žada paramą įmonėms, įdarbinančioms jaunus žmones, materialinės gerovės „Gyvenimo starto“ koncepciją, kuri padėtų po mokyklos ar studijų įsilieti į darbo rinką ir pasirengti kurti šeimą. Žadama sudaryti galimybę kiekvienam vaikui lankyti darželį, o mokytojams po 7 darbo metų duoti atostogas sveikatai stiprinti, mažinti jų darbo krūvį, 30 metų pedagoginio darbo stažo turintiems pedagogams leisti į pensiją išeiti nuo 55-erių. Žadami tiesioginiai merų, seniūnų ir net generalinio prokuroro rinkimai.

Kiekvienam po žemės sklypą Be savo lyderio, nušalintojo prezidento Rolando Pakso, rinkimuose likusi partija „Tvarka ir teisingumas“ ketina Seimo narių skaičių sumažinti nuo 141 iki 71, įsteigti Valstybės Tribunolą, teismuose įvesti prisiekusiųjų instituciją, įteisinti tiesioginius vietos valdžios institucijų vadovų rinkimus, o šalį suskirstyti į keturis administracinius regionus: Aukštaitiją, Žemaitiją, Dainavą ir Sūduvą.

Tiems, kurie norėtų dirbti žemę ar statytis joje būstą, siūloma duoti po valstybinės žemės sklypą – nemokamai, bet be teisės perleisti kitiems. Motinystės (tėvystės) išmokas žadama mokėti trejus metus: pirmaisiais – 100 proc., antraisiais – 70 proc., trečiaisiais – 50 proc. atlyginimo.

Pensininkams be pusės buvusio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pensijos žadama Kelionių programa: bendradarbiaujant su verslu jie esą turės galimybę kasmet susipažinti su pasaulio kultūros objektais.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš „Sąjunga TAIP“ politinės kampanijos sąskaitos. Užsk. Nr. 306110

8 | VisuomenÄ—

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

BÄ—glio testas Lietuvai Lietuva nuolat deklaruoja iĹĄtikimybÄ™ demokratijai, bet deklaracijos pasirodo nieko vertos, kai ÄŻ mĹŤsĹł ĹĄalÄŻ pagalbos kreipiasi paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro LukaĹĄenkos reĹžimo prieĹĄai.

Denisas Tarasenko d.tarasenko@15min.lt Pernai Lietuva jau liĹŤdnai pagarsÄ—jo, kai perdavÄ— Baltarusijai informacijÄ… apie kovotojo uĹž Ĺžmogaus teises Alesio Beliackio sÄ…skaitas Lietuvos bankuose. Remdamasis ĹĄia informacija Baltarusijos teismas, inkriminavÄ™s jam mokesÄ?iĹł slÄ—pimÄ…, A.BeliackÄŻ ketveriems su puse metĹł pasiuntÄ— uĹž grotĹł ir konfiskavo jo turtÄ…. Pinigai A.Beliackio sÄ…skaitose buvo skirti opozicijos veiklai finansuoti.

Dabar Lietuva vÄ—l rizikuoja savo reputacija. Kulka ÄŻ galvÄ…. Toks likimas gali laukti Baltarusijos kariuomenÄ—s jaunesniojo serĹžanto Stepano ZacharÄ?enkos, kuris dar pernai vasarÄ… pabÄ—go ÄŻ LietuvÄ…, baimindamasis dÄ—l savo gyvybÄ—s – vaikinas atsisakÄ— pasiraĹĄyti raĹĄtÄ…, kuriame buvo ÄŻpareigotas Ĺžudyti savo tautieÄ?ius, jeigu Baltarusijoje prasidÄ—s masiniai protestai, o milicija negalÄ—s numalĹĄinti riauĹĄiĹł.

UĹž savo uĹžsispyrimÄ… S.ZacharÄ?enka buvo smarkiai sumuĹĄtas, dÄ—l to jis ir nusprendÄ—

bÄ—gti iĹĄ tarnybos. Bet Lietuvoje jis negavo politinio prieglobsÄ?io, o mĹŤsĹł valdininkai jam tiesiai sako: „greitai vaĹžiuosi namo“.

O ten jau laukia Baltarusijos pareigĹŤnai, pasiruoĹĄÄ™ apkaltinti vaikinÄ… pabÄ—gimu iĹĄ kariuomenÄ—s, neteisÄ—tu sienos kirtimu, bendradarbiavimu su uĹžsienio tarnybomis, tÄ—vynÄ—s iĹĄdavimu, ir t.t. „ŽodĹžiu, kulka ÄŻ galvą“, – mano jaunesnysis serĹžantas. Po keliĹł sekundĹžiĹł apie kaĹžkÄ… susimastÄ™s, jis priduria: „Jeigu mane teis Baltarusijos teismas, tai bus arba parodomasis teismas, arba uĹždaras teismas.

Paprasto teismo nebus. Jie tiesiog mane nuĹžudys, o versijos gali bĹŤti ÄŻvairios – saviĹžudybÄ— ar dar kÄ… nors sugalvos. Tai mĹŤsĹł ĹĄalyje vyksta nuolat. Kas esu aĹĄ? Pas mus buvo nuĹžudytas net generolas, o Ĺžurnalistai dingsta be Ĺžinios.“ KerĹĄtas uĹž nenorÄ… Ĺžudyti S.ZacharÄ?enka jau daugiau nei metus gyvena PabradÄ—s uĹžsienieÄ?iĹł registracijos centre. Vaikinas sutiko papasakoti savaitraĹĄÄ?iui „15min“ savo istorijÄ…. Juolab kad

Statistika 1

2

3

4

2006

3

-

1

2007

1

2

4

2008

2

2

6

2009

1

3

2

2010

-

4

4

2011

5

4

3

2012 (I ketv.)

2

3

3

Viso

14

18

23

PAAIĹ KINIMAI: 1 – Metai 2 – Baltarusijos pilieÄ?iams suteiktas pabÄ—gÄ—lio statusas 3 – Baltarusijos pilieÄ?iams suteiktas specialus statusas 4 – Atmesta Baltarusijos pilieÄ?iĹł praĹĄymĹł

jis bet kada gali bĹŤti iĹĄsiĹłstas iĹĄ Lietuvos.

BuvÄ™s jaunesnysis serĹžantas pasitiko mus uĹž centro ribĹł. Smulkaus kĹŤno sudÄ—jimo vaikinas visai nepanaĹĄus ÄŻ Ĺžvalgybos padalinio kareivÄŻ, nors tai, kaip lengvai jis sugebÄ—jo kirsti sienÄ…, liudija jo ÄŻgĹŤdĹžius – nei Baltarusijos, nei Lietuvos pasienieÄ?iai

jo nepastebÄ—jo, vaikinas atvaĹžiavo iki Vilniaus ir pats atÄ—jo ÄŻ policijÄ…. „AĹĄ panorau tarnauti kariuomenÄ—je savanoriĹĄkai. Visi mano aplinkos ĹžmonÄ—s tarnavo – draugai, giminÄ—s. ManÄ™s nuolat visi klausinÄ—jo, ar tarnavau. KaĹžkaip net nejauku buvo sakyti, kad ne“, – pradÄ—jo pasakoti savo istorijÄ… Stepanas.

DÄ—l tarnybos kariuomenÄ—je jis sustabdÄ— studijas universitete Ukrainoje, ÄŒernigovo mieste. VÄ—liau jis net buvo pradÄ—jÄ™s svarstyti galimybÄ™ tapti profesionaliu kariu. „Kai Ä—jau ÄŻ kariuomenÄ™, maniau, kad po to tÄ™siu tarnybÄ… kaip profesionalas. Mano gimtasis miestas Gomelis yra ĹĄalia sienos su Ukraina, tai aĹĄ ir svajojau tapti pasienieÄ?iu. Bet nepavyko“, – tÄ™sÄ— pabÄ—gÄ—lis iĹĄ Baltarusijos.

Po keturių mėnesių kariuomenėje vaikinas pirmą kartą patyrė smurtą. Po to jį pradėjo muťti nuolat. Jo dalinyje silpnesniuosius dauŞė ne eiliniai, o degtinės prisigėrę karininkai.

Stepanas tikina, kad nuolatinÄŻ muĹĄimÄ… bĹŤtĹł iĹĄkentÄ™s, bet paskutiniu laĹĄu tapo oficialus dokumentas, kuriame buvo paraĹĄyta, kad karys pasiĹžada Ĺžudyti savo tautieÄ?ius, jeigu prasidÄ—s masiniai neramumai. „AĹĄ negaliu tiksliai pasakyti, kas ten buvo paraĹĄyta, bet dokumento esmÄ— buvo tokia, kad mes ÄŻsipareigojame ĹĄauti ÄŻ Baltarusijos pilieÄ?ius, jeigu vidaus reikalĹł pareigĹŤnai nepajÄ—gs numalĹĄinti riauĹĄiĹł, kurios gresia Baltarusijos Respublikos nepriklausomybei

Ar veiksmingai informuojama apie aplinkosaugÄ…?

ĂŻ PHWDLV $SOLQNRV PLQLVWHULMD DGPLQLVWUXRMD SULHPRQÄ’ Ă…9LVXRPHQÄ?V LQIRUPDYLPR LU ĂĽYLHWLPR DSLH DSOLQNĉ SULHPRQLĹ€ ÄšJ\YHQGLQLPDV´ 3DVDN 0 %DOWUDLÄ€LR Ă€QDQVDYLPXL SDJDO ĂĽLĉ SULHPRQÄ’ JDXWL EXYR SDVNHOEWL QHW GX NYLHWLPDL ² PHWDLV LU PHWĹ€ SDEDLJRMH .DGDQJL VXVLGRPÄ?MLPDV EXYR GLGHOLV WDL DQWUDMDPH NYLHWLPH SDUDLĂĽNDV JDOÄ?MR WHLNWL WLN QHY\ULDXV\ELQÄ?V RUJDQL]DFLMRV SDUHLĂĽNÄ?MDL SURMHNWXV VLÄşOÄ? SDJDO QXURG\WDV WHPDV R VSHFLDOLVWDL MDV YHUWLQR SDJDO LĂĽ DQNVWR QXPDW\WXV NULWHULMXV 6YDUEX WYDUNLQJDL SDWHLNWL SDUDLĂĽNĉ 9LHQDV LĂĽ SLUPĹ€MĹ€ YHUWLQLPR GDUEĹ€ ² DGPLQLVWUDFLQÄ?V DWLWLNWLHV YHUWLQLPDV SR NXULRV SDSUDVWDL DWPHWDPRV NHOHWDV SDUDLĂĽNĹ€ 3DUDLĂĽND QH WLN SULYDOR EÄşWL SDVLUDĂĽ\WD XçSLOG\WRV YLVRV MRV GDO\V SDWHLNWL ÄšYDLUÄşV VNDLÄ€LDYLPDL WDLS SDW UHLNLD SDWHLNWL LU SULHVDLNĉ NDG SURMHNWDV DWLWLQND NHOLDPXV UHLNDODYLPXV 3DY\]GçLXL PHWDLV DQWUDMDPH NYLHWLPH SR DGPLQLVWUDFLQÄ?V DWLWLNWLHV YHUWLQLPR EXYR DWPHVWRV SDUDLĂĽNRV 9Ä?OLDX DWOLHNDPDV QDXGRV LU NRN\EÄ?V YHUWLQLPDV 3DUDLĂĽNRV QDXGRV LU NRN\EÄ?V YHUWLQLPR HWDSH VXULQNXVLRV GDXJLDXVLDL EDOĹ€ SHUçLÄşULPRV LU QXVWDWRPD DU MRV WLQNDPRV Ă€QDQVXRWL 3DUDLĂĽNĹ€ YHUWLQLPDV ĂŻ LWLQ NUXRSĂĽWXV

'LGÄ?MDQWLV DWOLHNĹ€ NLHNLV YLHQD LĂĽ WHPĹ€ SDVLÄşO\WĹ€ SURMHNWĹ€ UHQJÄ?MDPV

GDUEDV MÄš DWOLHND $SOLQNRV PLQLVWHULMRV $SOLQNRV SURMHNWĹ€ YDOG\PR DJHQWÄşUD 3LUPDMDPH NYLHWLPH PHWDLV EXYR SDWHLNWD SDUDLĂĽNĹ€ Ă€QDQVDYLPXL SDJDO LQIRUPDYLPR LU YLHĂĽLQLPR SULHPRQÄ’ JDXWL )LQDQVXRWRV EHYHLN YLVRV MDX ÄšJ\YHQGLQWRV PHWDLV EXYR JDXWRV SDUDLĂĽNRV SR YLVĹ€ YHUWLQLPĹ€ VXWDUW\V VXGDU\WRV VX SDUHLĂĽNÄ?MĹ€ /Ä?ĂĽĹ€ VXPD ULERWD WRGÄ?O DWPHWXV UHLNDODYLPĹ€ QHDWLWLQNDQÄ€LDV SDUDLĂĽNDV \SDWLQJDL NUXRSĂĽÄ€LDL \UD YHUWLQDPD SURMHNWĹ€ QHĂĽDPD QDXGD DSOLQNDL LU YLVXRPHQHL )LQDQVXRMDPR SURMHNWR Y\NG\WRMDL SULYDOR XçWLNULQWL YHLNVPLQJĉ NXR SODWHVQLR çPRQLĹ€ UDWR LQIRUPDYLPĉ LU ĂĽYLHWLPĉ DSOLQNRV EÄşNOÄ?V LU NLWDLV VX DSOLQND VXVLMXVLDLV NODXVLPDLV 3DVLEDLJXV SURMHNWXL YLVRV RUJDQL]DFLMRV SULYDOR SDWHLNWL ÄšY\NG\WĹ€ GDUEĹ€ DWDVNDLWDV -HL SDY\]GçLXL EXYR UHQJLDPL VHPLQDUDL ² UHLNLD GDO\YLĹ€ OHNWRULĹ€ VĉUDĂĽĹ€ -HL OHNWRULXV DWY\NVWD LĂĽ XçVLHQLR GDU SULHĂĽ MÄš NYLHÄ€LDQW UHLNLD SDJUÄšVWL NRGÄ?O QHWLQND /LHWXYRMH HVDQW\V OHNWRULDL $SVNDLÄ€LXRWD NDG ÄšJ\YHQGLQXV SURMHNWXV MĹ€ Y\NG\WRMDPV EXV LĂĽPRNÄ?WD DSLH POQ OLWĹ€

1XRERGX QHWXUÄ?WĹ€ EÄşWL .RNLD EHEÄşWĹ€ VLÄşORPD SULHPRQÄ? Ă€QDQVDYLPXL JDXWL ² OLHWXYLDL YLVDGD çLÄşUL ODEDL NÄşU\ELĂĽNDL 5HQJLDQW SURMHNWĉ SDUHLĂĽNÄ?MDL JDOÄ?MR ULQNWLV LĂĽ WRNLĹ€ WHPĹ€ NDLS FKHPLNDOĹ€ QDXGRMLPDV EXLW\MH EHL MĹ€ SRYHLNLV DSOLQNDL JHQHWLĂĽNDL PRGLĂ€NXRWĹ€ RUJDQL]PĹ€ SRYHLNLV DSOLQNDL LU çPRJDXV VYHLNDWDL HQHUJLMRV LĂĽWHNOLĹ€ WDXS\PDV LU NOLPDWR NDLWD GLGÄ?MDQWLV DWOLHNĹ€ NLHNLV JDPWLQLĹ€ LĂĽWHNOLĹ€ HLNYRMLPDV LU SDQDĂĽLĹ€ Ă…'DçQDL QXVWHPEDPH NDLS VNLUWLQJDL LQWHUSUHWXRMD Wĉ SDÄ€Lĉ WHPĉ SDUHLĂĽNÄ?MDL 9LHQL DSOLQNRVDXJD NYLHÄ€LD UÄşSLQWLV SULH HNRORJLĂĽNR PDLVWR SDWLHNDOĹ€ NLWL VXNXULD Ă…NDOEDQÄ€LXV´ NRQWHLQHULXV NXULH GÄ?NRMD ĂĽLXNĂĽOLĹ€ UĺüLXRWRMDPV ĂŻ NDOEÄ?MR $SOLQNRV PLQLVWHULMRV (XURSRV 6ĉMXQJRV IRQGĹ€ YDOG\PR VN\ULDXV Y\U VSHFLDOLVWDV 0DQWDV %DOWUDLWLV ĂŻ 'DU NLWL VLÄşOR QHSDVLGXRWL YDUWRMLPR NXOWÄşUDL LĂĽ YDNDUĹ€ (XURSRV LU QHSLUNWL YDQGHQV SODVWLNLQLXRVH EXWHOLXRVH R JHUWL FHQWUDOL]XRWDL WLHNLDPĉ YDQGHQÄš QHV GDXJXPRMH /LHWXYRV YLHWRYLĹ€ FHQWUDOL]XRWDL WLHNLDPDV YDQGXR ĂĽYDUXV VDXJXV LU NRN\ELĂĽNDV´

'DXJHOLV SDUHLĂĽNÄ?MĹ€ LQIRUPXRMD YLVXRPHQÄ’ UHQJGDPL VHPLQDUXV SDVLULQNWD WHPD EH DEHMR QLHNDV QHJDOL SDWLNULQWL NLHN GDO\YLĹ€ YLHQR DU NLWR VHPLQDUR PHWX VQDXGÄ? WDÄ€LDX NDLS MDX PLQÄ?WD ² UHLNLD SDWHLNWL VĉUDĂĽXV VX GDO\YDYXVLĹ€ DVPHQĹ€ SDUDĂĽDLV Ă…9HUWLQLPR PHWX ODELDXVLDL ÄšVLPHQD SURMHNWDL NXULH çDGD NDçNRNÄš YHLNVPĉ UHQJLQÄš DU UHJLQÄš ĂŻ WHLJÄ? 0DQWDV %DOWUDLWLV ĂŻ 7DGD VX NROHJRPLV VHNDPH DWJDUVLXV VSDXGRMH äWDL DSLH Ă…GÄ?NRMDQÄ€LXV´ NRQWHLQHULXV SULHĂĽ PHWXV UDĂĽÄ? EHYHLN YLVRV /LHWXYRV VSDXGD ,NL SULHPRQÄ?V Ă€QDQVDYLPR SDEDLJRV GDU EXV ÄšJ\YHQGLQWDV QH YLHQDV SURMHNWDV 7LNLXRVL LĂĽY\VWL JUDçLĹ€ VWUDLSVQLĹ€ DSLH .DOÄ?GLQLR çDLVOLXNR DNFLMĉ LU VXçLQRWL NDLS VHNÄ?VL MDXQLHVLHPV JDPWLQLQNDPV WDXS\WL HQHUJLMĉ YDUGDQ ELRORJLQÄ?V ÄšYDLURYÄ?V LĂĽVDXJRMLPR´ Rezultatai yra -HL DQNĂĽÄ€LDX QHEXYR YLVLHPV ÄšSUDVWD LĂĽMXQJWL ĂĽYLHVĉ MHL ML QHUHLNDOLQJD SDLOVÄ?MXV JDPWRMH SR VDYÄ’V VXVLULQNWL ĂĽLXNĂĽOHV DU QHPÄ?W\WL EXWHOLĹ€ SUR ODQJĉ ² GDEDU WRNLĹ€ DWYHMĹ€ GDU VXPDçÄ?MR 7DL NXR SXLNLDXVLDL DWVSLQGL (XUREDURPHWUR UH]XOWDWDL /LHWXYRV DSOLQNRVDXJLQLQNDL GçLDXJLDVL NDG çPRQÄ?V WDPSD YLV VĉPRQLQJHVQL PDçLDX ĂĽLXNĂĽOLQD WDXVRMD JDPWĉ GDçQDL SDW\V VXGUDXGçLD SDçHLGÄ?MXV Ă…*UHLÄ€LDXVLDL QDXGRWL HQHUJLMĉ WDXSDQÄ€LDV OHPSXWHV LU QHSDOLNWL EH UHLNDOR GHJDQÄ€LRV ĂĽYLHVRV çPRQHV LĂĽPRNÄ?

HOHNWURV NDLQRV R QH VHPLQDUDL ĂĽLD WHPD WDÄ€LDX ĂĽLXNĂĽOLĹ€ PLĂĽNXRVH QHSDOLHND DU DQW JDWYÄ?V MĹ€ QHPHWD MDX YDUGDQ JDPWRV -XN WLHN GDXJ NDOEÄ?WD DSLH DWOLHNĹ€ VXLULPR ODLNĉ LU WDUüĉ JDOĹ€ JDOH ² HVWHWLNĉ MXN LĂĽVLQHĂĽWL Nĉ DWVLQHĂĽHL QÄ?UD VXQNX R LOVÄ?WLV QHVLPDXGDQW ĂĽLXNĂĽOÄ?VH YLVLHPV PDORQLDX´ ĂŻ PLQWLPLV GDOLQRVL $SOLQNRV PLQLVWHULMRV DWVWRYDV

UĹžsk. Nr. 306292

-DX NHOHWĉ PHWĹ€ /LHWXYRMH DNW\YLDL GLVNXWXRMDPD DSLH HNRORJLMĉ ĂĽLXNĂĽOLĹ€ UĺüLDYLPĉ HQHUJHWLQLĹ€ LĂĽWHNOLĹ€ WDXVRMLPĉ LU NLWRPLV VX DSOLQNRVDXJD VXVLMXVLRPLV WHPRPLV .XR WROLDX WXR GDçQLDX çRGçLDL YLUVWD SURMHNWDLV NXULH Ă€QDQVXRMDPL (XURSRV UHJLRQLQLR SOÄ?WURV IRQGR $SOLQNRV PLQLVWHULMRV (XURSRV 6ĉMXQJRV IRQGĹ€ YDOG\PR VN\ULDXV Y\U VSHFLDOLVWDV 0DQWDV %DOWUDLWLV WHLJLD NDG YRV SDVNHOEXV DSLH JDOLP\EÄ’ Ă€QDQVDYLPXL JDXWL ² SDVLSLOD SDUDLĂĽNRV

Visuomenė | 9

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

Šildymas KLAUSIMAS: Esu nuolatinė „15min“ skaitytoja ir labai džiugina ši nauja rubrika - kad šilumininkai pagaliau ryžosi tiesiai atsakyti į gyventojams rūpimus klausimus. Mano klausimas būtų toks: kalbate apie Vilniaus šilumos ūkio modernizaciją, bet kas trukdo jau dabar pereiti prie biokuro ir taip sumažinti sąskaitas už šildymą?

VIRGINIJA, Antakalnis (Vilnius)

S.Zacharčenka baiminasi, kad Lietuva jį išduos Baltarusijai ir pasmerks mirčiai.

J.Kalinsko nuotr.

Tyčia nepadeda „Aš pabėgau iš karinio dalinio, atvažiavau su taksi prie greitkelio, o ten jau pagavau mažą autobusiuką su lietuviškais numeriais. Vairuotojas buvo labai nustebęs, bet sutiko pavežti dezertyrą iki pasienio“, – prisimena praėjusių metų įvykius S.Zacharčenka.

Apie trečią nakties pabėgėlis buvo jau Lietuvos pusėje. Be jokių kliūčių jis atvažiavo į Vilnių ir atėjo tiesiai į policijos komisariatą prie stoties. Taip ir pasakė: labas rytas, aš toks ir toks, pabėgau iš Baltarusijos kariuomenės. Policija jam liepė rašyti pareiškimą, bet dabar S.Zacharčenka supranta, kad visa procedūra vyko ne pagal taisykles. Jam niekas nepaaiškino jo teisių, nepasiūlė advokato. „Kai mane vėliau apklausė, nebuvo nei vertėjo, nei advokato. Mano bylos inspektorė vardu Asta, pavardės aš neprisimenu, blogai mokėjo rusų kalbą, bet visą mano paaiškinimą ji kažkaip surašė lietuviškai. Kas ten parašyta, aš net neįsivaizduoju“, – pasakojo Stepanas, tik neseniai susiradęs advokatą. „Nejaugi aš turiu tuo užsiimti? Užsienio registracijos centre man niekas nepadėjo. Migracijos tarnyba, manau, tyčia man nepadėdavo“, – tęsė jis.

Tuo įsitikinęs ir Baltarusijos pilietinės ir politinės atstovybės Lietuvoje vadovas Olegas Metelica. „Mums pasirodė, kad pas jus kažkas labai glaudžiai bendradarbiauja su oficialia Baltarusijos valdžia“, – savaitraščiui sakė O.Metelica.

Anot S.Zacharčenkos, Lietuvoje jam beveik iškart buvo pasakyta, kad galiausiai jis vis tiek važiuos namo. „Dėl to aš labai baiminuosi. Ir man dar buvo pasakyta, kad Lietuvoje viskas virsta aukštyn kojomis. Manęs pradėjo ieškoti Baltarusijos tarnybos. Būtent čia, Lietuvoje“, – baiminasi dėl savo saugumo vaikinas.

Stepanas įsitikinęs: jeigu jis negaus politinio prieglobsčio Lietuvoje, bus akivaizdu, kad Lietuvos Respublika atvirai bendradarbiauja su A.Lukašenkos režimu.

„Man atsisakė duoti prieglobstį, nes pabėgimas iš kariuomenes negali būti laikomas pagrindu prieglobsčiui suteikti. Bet aš pabėgau ne dėl to, kad mane paliko mergina, arba dėl to, kad man protas pasimaišė. Aš tiesiog nenorėjau šaudyti į savo piliečius. O Migracijos tarnybai į tai yra nusispjauti“, – piktinosi jis.

Tuo tarpu žinoma Baltarusijos opozicijos žurnalistė Natalija Radina, portalo charter97.org redaktorė, neseniai gavusi politinį prieglobstį Lietuvoje, savaitraščiui „15min“ sakė, kad visiškai pasitiki Lietuvos struktūromis, kurios atsakingos už prieglobsčio suteikimą. „Aš pati atlikau šią procedūrą, ir visiškai pasitikiu Lietuvos pareigūnais, manau, kad jie gali objektyviai nuspręsti, ar reikia duoti prieglobstį“, – pareiškė N.Radina.

Baltarusijoje vadino bepročiu S.Zacharčenkos nepalaiko ir kariai, su kuriais jis kartu tarnavo. Jie Baltarusijos žiniasklaidai sakė, kad nieko panašaus tarnybos metu nebuvo. Neva vaikinas tiesiog buvo per silpnas ir jo psichika neatlaikė. „Jūs ką, nežinote, kaip dirba oficiali Baltarusijos žiniasklaida? Jiems tiesiog pasakė, sakyk tai ir tai“, – pasakojo bėglys.

S.Zacharčenka tikina, kad ne jis vienas pabėgo dėl to, kad atsisakė pasižadėti šaudyti į beginklius demonstrantus. Vienas bėglys dabar Prancūzijoje.

Kitas buvęs karininkas – Švedijoje.

S.Zacharčenka viliasi, kad dabar, kai jo istorija tapo vieša, viskas apsivers aukštyn kojomis ir jam neteks grįžti į Baltarusiją.

Imsis parlamentinio tyrimo Migracijos departamento pareigūnai, spręsdami dėl politinio prieglobsčio Lietuvoje suteikimo vadovaujasi vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka. Joje nurodoma, kad į Užsienio reikalų ministeriją (URM) ir kitas Lietuvos institucijas kreiptis patarimo priimant sprendimus reikia tik „jei tai būtina“.

namo nori išsiųsti su niekuo nepasitaręs. „15min“ žiniomis, jokio kreipimosi dėl S.Zacharčenkos URM nebuvo gavusi. Tiesa, paprašyta tai patvirtinti oficialiai, URM to padaryti nesutiko, nes esą bijo padaryti įtaką S.Zacharčenkos bylą sprendžiančiam teismui.

Jau metus Lietuvos politinio prieglobsčio prašantį iš Baltarusijos kariuomenės pabėgusį Stepaną Zacharčenką Migracijos departamentas

Dėl ko S.Zacharčenkos prašymas prisiglausti Lietuvoje pasirodė nepagrįstas, Migracijos departamentas neaiškina. Esą tai daryti draudžia Ženevos konvencija.

T.Urbelionio/BFL nuotr.

bei suverenitetui ir Konstitucijai. Kažkaip taip, – prisiminė vaikinas. – Dėl to, kad atsisakiau dėti savo parašą, buvau labai stipriai sumuštas ir net patekau į ligoninę.“

Tuo tarpu Seimo nariai apie skandalą kalba atviriau. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris „15min“ teigė, kad Migracijos departamento sprendimas nesuteikti prieglobsčio S.Zacharčenkai kelia daug abejonių. Jis žada, kad Seimo komitetas artimiausiu metu atliks parlamentinį tyrimą ir išsiaiškins, ar baltarusių kario prašymas dėl politinio prieglobsčio iš tiesų yra nepagrįstas. „Mano nuomone, per anksti jį deportuoti. Reikia išsiaiškinti viską iki galo, nes pasekmės jam yra aiškios. Kad jam grįžus į Baltarusiją nebus gerai, yra faktas“, – „15min“ sakė E.Zingeris.

ATSAKO: AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius

Arūnas KESERAUSKAS Vilniaus šilumos ūkis yra didžiausias šilumos ūkis Lietuvoje. Tai nėra Molėtų, Ignalinos ar kito kokio miestuko katilinė. Vilniuje centralizuotai šiluma tiekiama 200 tūkst. vartotojų, trasų ilgis – daugiau nei 700 km, veikia 4 didžiulės katilinės, o visa sistema buvo kurta daugiau nei pusšimtį metų. Tai didžiulis ūkis ir turtas, kuris priklauso Vilniui, t.y. ir visiems vilniečiams. Todėl darant bet kokias reformas būtina išanalizuoti ir įvertinti visus variantus.

Vis dėlto „Vilniaus šilumos tinklai“ jau atliko visus namų darbus. Mes turime studiją ir veiksmų planą, kurį įgyvendinus šilumos kaina vilniečiams maksimaliai sumažėtų, būtų plėtojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, didėtų užimtumas bei pajamos iš žaliosios energetikos ir mažėtų Vilniaus užterštumas bei būtų įgyvendinti įsipareigojimai Europos Sąjungai.

Esant tokiom neapibrėžtoms ms sąlygoms neįmanoma planuoti uoti irr pritraukti milijoninių investicijų, i kurios būtinos šilumos ūkiui modernizuoti.

Tačiau pradėjus praktiškai įgyvendinti Vilniaus šilumos ūkio modernizacijos veiksmų planą Energetikos ministerija pareiškė, kad ji reformuos šilumos ūkį: atskirs tinklus ir imsis dar kažkokių permainų. Kokių konkrečiai – niekas nežino.

Kad būtų paprasčiau, paminėsiu tokį pavyzdį: daugiabučio gyventojai sumąstė rekonstruoti namą, suderino projektą, nusprendė, kas ir kur bus pakeista, kokiomis spalvomis išdažyta, ir pradėjo ieškoti statybininkų, kurie atliktų darbus. Bet staiga atėjo kažkoks valdininkas ir pasakė - bus permainos, galbūt, laiptinė jau nebepriklausys gyventojams, galbūt bus kitoks stogas – ir dingo, o po to pasakė, kad tuoj išeis iš darbo. Ką tokiu atveju darytų daugiabučio gyventojai? Ar statybininkai imtųsi darbo, jei neaišku, koks tas stogas bus, kas mokės už darbus laiptinėje?

Panaši situacija ir šiuo metu šilumos ūkyje. Vyriausybė pranešė, kad bus pertvarkos, bet pridūrė, kad šios kadencijos Seimas jų nespės patvirtinti. Esant tokiom neapibrėžtoms sąlygoms neįmanoma planuoti ir pritraukti milijoninių investicijų, kurios būtinos šilumos ūkiui modernizuoti. Todėl laikinai suspendavome konkurso paskelbimą ir oficialiai paprašėme Energetikos ministerijos paaiškinimų. Tačiau atsakymo negavome.

Klausimus, susijusius su Vilniaus šilumos ūkiu, siųskite el. paštu

sildymas@15min.lt

10 | Sportas

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

J.Kazlausko rinktinė.

Antras dublis Paulius Cubera p.cubera@15min.lt

„Aš jau žinau, kur brendu.

Jei būtų baisu – nebūčiau grįžęs“, – po trečiadienį pasibaigusio Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) posėdžio kalbėjo naujasis rinktinės treneris, 57 metų Jonas Kazlauskas.

LKF trečiadienį vykusio posėdžio metu ketverių metų olimpiniam ciklui Lietuvos rinktinės treneriu paskyrė bene garsiausią šalies krepšinio specialistą. Jau anksčiau Lietuvos rinktinei vadovavęs treneris taps pirmuoju šalies krepšinio specialistu, grįžusiu prie nacionalinės komandos vairo.

J.Kazlausko sugrįžimas į rinktinę primena 1997-uosius, kai jis pirmą kartą stojo prie komandos vairo. Tuomet ekipą paliko keturi pagrindiniai jos žaidėjai – Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius. Dabar J.Kazlauskas vėl ateina į rinktinę, kuri neteko senųjų lyderių – apie karjeros pabaigą paskelbė Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila, Rimantas Kaukėnas.

Pats geriausias Nors buvo kalbėta ir apie Tomo Pačėso bei Rimo Kurtinaičio kandidatūras, į postą be konkurso pasirinktas Panevėžyje gimęs J.Kazlauskas. Proga buvo itin palanki – praėjusį sezoną CSKA superklubui dirigavęs J.Kazlauskas po netikėtos nesėkmės Eurolygos finale liko be darbo ir iki šiol neįsipareigojo jokiam kitam klubui. „J.Kazlauskas yra tas treneris, turbūt nekyla klausimų, kad tai vienas geriausių trenerių, kuris gali suvaldyti kartų kaitą, būti autoritetu ir žvaigždėms, ir jauniems žaidėjams“, – sprendimą paaiškino LKF prezidentas Arvydas Sabonis. „Man šiuo metu jis yra vienareikšmiškai geriausias lietuvis treneris, su juo pasiekiau didžiausias savo krepšininko karjeros pergales. Niekas mūsų šalyje neturi tokios patirties ir žinių“, – apie J.Kazlauską palankiai atsiliepė 1999 metų „Žalgirio“ žaidėjas, o dabar šios komandos vyr. trenerio asistentas Saulius Štombergas. „Visi žinome trenerio pasiekimus, juo pasitiki ir sporto valdininkai, ir krepšinio mėgėjai, manau, kad geresnio pasirinkimo negalėjo būti“, – teigė rinktinės sirgalių lyderis Tomas Balaišis-Sėkla.

Anot jo, konkurso atsisakymas yra protingas žingsnis, nes pastaruosius du kartus iš anksto būdavo aiškus nugalėtojas: „Kam ta pakuotė, kuri paskui vis tiek būna išmetama.“

Gyvenime J.Kazlauskas malonus ir santūrus, bet per rungtynes nevaldo emocijų.

AFP nuotr.

Visada reikalauja maksimumo Anot S.Štombergo, J.Kazlauskas yra pasiekęs savo – krepšinio trenerio – piką. „Treneris yra griežtas, visada reikalauja maksimumo ir žino, ką daryti, kad krepšininkai atiduotų visas jėgas. Jis turi itin daug patirties, kuri sukaupta ne per metus ar dvejus, taip pat yra labai puikus taktikas. Manau, kad kaip treneris ir kaip žmogus jis dabar yra pačiame pike“, – teigė S.Štombergas.

Jam pritarė ir T.Balaišis: „Manau, kad J.Kazlauskas į rinktinę tikrai įneš naujų

1997–2001 m.

J.Kazlauskas buvo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris, bet laimėjo tik olimpinių žaidynių bronzą. vėjų, solidumo. Visi matėme, kad šiemet komandai kiek trūko drausmės ir autoriteto. Manau, kad nebus nė vieno žaidėjo, kuris drįs ginčytis ar prieštarauti J.Kazlauskui.

Jis yra autoritetas tiek L.Kleizai, tiek A.Kavaliauskui, tiek Š.Jasikevičiui.“

Pastaruoju metu iš Lietuvos krepšininkų su J.Kazlausku dirbo CSKA žaidęs Ramūnas Šiškauskas. Anot karjerą šiemet baigusio krepšininko, su J.Kazlausku yra labai lengva bendrauti. „Prie jo galima prieiti ir pasikalbėti, kažko paklausti, pasiūlyti. Žinoma, kaip visi treneriai, jis turi savo sistemą, kurios laikosi, tačiau visada išklauso ir kitų nuomones“, – teigė R.Šiškauskas.

Ketverių metų ciklas LKF skelbia, kad su treneriu bus pasirašyta ketverių metų sutartis, o svarbiausias tikslas – paruošti komandą 2016 m. olimpinėms žaidynėms ir ten kovoti dėl aukščiausių vietų. Ar tai reiškia, kad bus aukojami kiti krepšinio turnyrai iki olimpiados? „Ne, nemanau, kad išeina tiek daug žaidėjų, kad būtų kažkokia skylė. Yra ne vienas aukščiausio lygio krepšininkas dar nežaidęs rinktinėje, tad Europos čempionate tikrai pretenduosime į pirmą penketą“, – kartų kaitos problemų neįžvelgė S.Štombergas.

Anot buvusio krepšininko, naujam treneriui bus tik lengviau, kad buvusios žvaigždės išeina ir komanda atjaunės. „Viskas bus lyg iš pradžių“, – teigia S.Štombergas. „Manau, kad J.Kazlauskas, kaip ir bet kuris treneris, stengsis laimėti kiekvienas rungtynes ir kiekvieną turnyrą. Į ketverių metų laikotarpį tikrai nereikia žiūrėti taip, kad dabar pralaimėsime, o jau vėliau visus

Pirmieji Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplinkos sutvarkymo darbai jau suplanuoti Sulaukus žinių apie paskirtą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pajudėjo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplinkos sutvarkymo projektas. Jį rengiantys architektai jau suplanavo pirmuosius darbus - aplink bažnyčią bus įrengta danga, sumontuotos lietaus ir nuotekų, apšvietimo bei vaizdo stebėjimo sistemos. „Visas projektas yra suskaidytas į kelis etapus. Šventovės aplinka bus suformuota dviem lygiais. Viršutinėje terasoje palei šlaitą siūlome įrengti trikampio formos aikštę, o apatinėje dalyje - automobilių stovėjimo aikštelę“, - pasakojo projekto autorius architektas Aurimas Ramanauskas.

Sumažėjo projekto vertė Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventorius užima maždaug 7 tūkst. kv. m plotą, kurį ketinama išgrįsti A. Juozapavičiaus pr. ir Parodos g. rastais senojo grindinio akmenimis. Tai leis sumažinti preliminarią projekto vertę nuo 4,9 mln. Lt iki 3,46 mln. Lt. Pirmojo etapo metu rengiamasi sutvarkyti maždaug 3 tūkst. kv. m plotą. Klojant grindinį tuo pačiu bus įrengtos ir 6 apšvietimo atramos. Įrengti švies-

tuvai tamsiuoju paros metu apšvies visą bažnyčios šventoriaus teritoriją. „Įvykdžius šį projektą, Kaune atsivers dar viena patraukli erdvė turistams ir piligrimams, kurie atvykę ir susipažinę su šia šventove, galės pa-

sinaudoti Žaliakalnio funikulieriumi ir taip pasieks centrinę miesto dalį. Tikiuosi, kad Kauno Prisikėlimo bažnyčios aplinka galutinai bus sutvarkyta jau kitais metais“, - teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Skyrė dalinį finansavimą Šių metų birželį Kauno miesto savivaldybė kartu su partneriu - VšĮ „Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo taryba" - Ūkio ministerijai pateikė paraišką dėl Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplinkos sutvarkymo projekto dalinio finansavimo.

Prieš dvi savaites Kauną pasiekė džiugi žinia - Ūkio ministras Rimantas Žylius šį projektą įtraukė į Viešosios turizmo infrastruktūros valstybės planuojamų projektų, siūlomų finansuoti pagal 2007-2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programą, sąrašą. „Džiaugiuosi, kad į mūsų kreipimąsi dėl Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplinkos sutvarkymo finansavimo geranoriškai atsiliepė tiek Ūkio ministras, tiek Premjeras. Gavus ES paramą, Kauno miesto savivaldybė taip pat galės prisidėti prie šio reikšmingo visai Lietuvai istorinio paminklo galutinio sutvarkymo“, - pabrėžė miesto vadovas A. Kupčinskas. Paskirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos suma siekia 1 mln. Lt. Likusi suma bus finansuojama iš kitų šaltinių, tarp jų - ir iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto.

nugalÄ—sime. JokiĹł aukojimĹł tikrai nebus – komanda vaĹžiuos kautis ir nugalÄ—ti, o kaip bus pamatysime“, – tikisi T.BalaiĹĄis.

R.Ĺ iĹĄkausko nuomone, rinktinÄ— turi atjaunÄ—ti, nes nemaĹžai ĹžaidÄ—jĹł paskelbÄ— apie karjeros joje pabaigÄ…. „TurbĹŤt niekada nebuvo taip, kad po kartĹł kaitos kaĹžkuri rinktinÄ— iĹĄkart uĹžsikabintĹł aukso medalius. Ĺ˝inoma, bĹŤtĹł smagu, kad taip atsitiktĹł, taÄ?iau nereikia daryti tragedijos, jei kaĹžkas pradĹžioje nepasiseks. Reikia dirbti ir rezultatĹł siekti nuosekliai“, – kalbÄ—jo R.Ĺ iĹĄkauskas.

Spaudimą atlaikys Galima neabejoti, kad prie rinktinės vairo grįŞęs J.Kazlauskas patirs didŞiulį Şiniasklaidos ir krepťinio sirgalių spaudimą. Bōtent tas spaudimas, daugelio ekspertų nuomone, sutrukdė rinktinei pasiekti gerų rezultatų praėjusių metų

Sportas | 11

BFL nuotr.

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

S.Ĺ tombergas: „Man ĹĄiuo metu jis yra vienareikĹĄmiĹĄkai geriausias lietuvis treneris. Niekas mĹŤsĹł ĹĄalyje neturi tokios patirties ir ĹžiniĹł.“

Europos pirmenybÄ—se namuose. Apie J.KazlauskÄ… jau dabar kalbama lyg apie gelbÄ—tojÄ…, tad jÄŻ irgi gali prislÄ—gti kritikos lavina, jei nepavyks pateisinti vilÄ?iĹł.

TaÄ?iau J.Kazlauskas ir jo bĹŤsima rinktinÄ— turi ĹĄiokÄŻ tokÄŻ prieĹĄnuodÄŻ spaudimui. Su treneriu bus pasiraĹĄyta sutartis, galiosianti iki 2016 metĹł Rio de Ĺ˝aneiro olimpiniĹł ĹžaidyniĹł. Tai, pasak T.BalaiĹĄio, turÄ—tĹł sumaĹžinti spaudimÄ…, kasmet slegiantÄŻ Lietuvos rinktinÄ™.

Kad J.Kazlauskas moka atlaikyti didĹžiulÄŻ spaudimÄ… ir vyriĹĄkai prisiimti atsakomybÄ™, galima sprÄ™sti iĹĄ praÄ—jusio sezono. Maskvos CSKA komandoje buvo surinktas tikras ĹžvaigĹždynas, kurio tikslas – Eurolygos taurÄ—. J.Kazlauskas viso sezono metu ne tik sugebÄ—jo suvaldyti ekipÄ…, kurioje rungtyniavo ĹžvaigĹždÄ—s MiloĹĄas TeodosiÄ?ius, Nenadas KrstiÄ?ius, AleksÄ—jus Ĺ vedas ir Andrejus Kirilenka, taÄ?iau ir atvedÄ— ekipÄ… iki pat

Eurolygos finalo, kuriame nusileido Pirėjo „Olympiacos“.

Po netikÄ—tai pralaimÄ—to finalo lietuvis ramiai prisiÄ—mÄ— atsakomybÄ™, nekaltino savo ĹžaidÄ—jĹł ar teisÄ—jĹł. „Pirmiausia dÄ—l prarastos kontrolÄ—s rungtyniĹł pabaigoje reikÄ—tĹł kaltinti trenerÄŻâ€œ, – tada kalbÄ—jo J.Kazlauskas. „KrepĹĄinis yra toks Ĺžaidimas, vienÄ… dienÄ… laimi, kitÄ… – pralaimi. Po pergaliĹł esi neĹĄiojamas ant rankĹł, po pralaimÄ—jimĹł daĹžnai malamas ÄŻ miltus. J.Kazlauskas dirbo ne vienoje ĹĄalyje, iĹĄkovojo pergaliĹł, taÄ?iau patyrÄ— ir nesÄ—kmiĹł, tad tikrai moka su tuo susitvarkyti“, – ÄŻsitikinÄ™s S.Ĺ tombergas.

Naujausias sporto Ĺžinias rasite nuskaitÄ™ ĹĄÄŻ kodÄ… 15min.lt/sportas

InvesticijĹł planas renovuojant daugiabutÄŻ:

gera pradŞia – pusė darbo Lina (3*/:5Ǐ 4FOPT TUBUZCPT EBVHJBCVɡJɺ OBNɺ HZWFOUPKBJ OPSJOUZT HZWFOUJ NPEFSOJBV JS ðJMɡJBV WJT EBòOJBV BQTJTQSFOEòJB BUOBVKJOUJ TBWP EBVHJBCVUɜ 7JFOBT Jð QJSNɺKɺ òJOHTOJɺ LVSɜ UVSJ òFOHUJ OPSJOUJFKJ QSBEɚUJ ðɜ QSPDFTɾ m JOWFTUJDJKɺ QMBOP BQTWBSTUZNBT JS QBSFOHJNBT 1BUɜ EPLVNFOUɾ SFOHJB TQFDJBMJTUBJ UBɡJBV HZWFOUPKBJ UVSJ Kɜ ɜWFSUJOUJ JS QBUFJLUJ TBWP TJɝMZNVT ,BT ZSB JOWFTUJDJKɺ QMBOBT JS Lɾ SFJLɚUɺ BQJF Kɜ òJOPUJ

1BHBM +&44*$" ĂŞOBOTBWJNP NPEFMÉł JLJ N HSVPEĂ&#x;JP E WBMTUZCÉś SFNJB

"UOBVKJOUBT EBVHJBCVUJT %BOVUÉśT H 1BOFWÉśĂ&#x;ZKF "SǨOP ÂťWFMOPT OVPUSBVLB

-FOHWBUJOJT LSFEJUBT QBMɝLBOPT OFLJOUB WJTɾ QBTLPMPT HSɾòJOJNP MBJLPUBSQɜ JBJ NFUɺ

QSPD QBMÉťLBOPT

.PEFSOJ[BWJNP QSPKFLUP QBSFOHJNBT

QSPD

Rengia atestuoti specialistai

4UBUZCPT UFDIOJOɚ QSJFòJɝSB

QSPD

*OWFTUJDJKɺ QMBOBT m UBJ QJSNJOJT EBVHJBCVɡJP BUOBVKJOJNP EPLVNFOUBT LVSɜ SFOHJBOU JEFOUJÎLVPKBNPT QBTUBUP QSPCMFNPT m OBNP LPOTUSVLDJKɺ JS JOòJOFSJOJɺ TJTUFNɺ CɝLMɚ OVNBUPNPT BUOBVKJOJNP QSJFNPOɚT QSFMJNJOBSJ Kɺ LBJOB BUTJQJSLJNP MBJLBT JS LJUJ TVTJKɸ LMBVTJNBJ

1SPKFLUP ÉśHZWFOEJOJNP BENJOJTUSBWJNP JĂ°MBJEPT

QSPD

1BSBNB UVSJOUJFNT UFJTɸ ɜ CɝTUP ðJMEZNP JðMBJEɺ LPNQFOTBWJNɾ

3FOHJBOU JOWFTUJDJKɺ QMBOɾ TLBJɡJVPKBNB QSFMJNJOBSJ QMBOVPKBNɺ EBSCɺ LBJOB SFNJBOUJT TVTUBNCJOUBJT TUBUZCPT EBSCɺ ɜLBJOJBJT LPNFSDJOJBJT QBTJɝMZNBJT JS LU 5JLTMJPT EBSCɺ BQJNUZT JS JOWFTUJDJKɺ EZEòJBJ BUTJSBOEB LJUBNF FUBQF m UFDIOJOJBNF QSPKFLUF t*OWFTUJDJKɺ QMBOɾ SFOHJB BUFTUVPUJ TQFDJBMJTUBJ QBHBM "QMJOLPT NJOJTUFSJKPT QBUWJSUJOUɾ NFUPEJLɾ 4QFDJBMJTUP LWBMJÎLBDJKB JS QBUJSUJT HBMJ MFNUJ QMBOP LPLZCɸi m UFJHJB 6"# t.JFTUP SFOPWBDJKBi EJSFLUPSJVT .JOEBVHBT íJNLVT 1BSFOHUBT BUOBVKJOJNP JOWFTUJDJKɺ QMBOBT TWBSTUPNBT CVUɺ TBWJOJOLɺ TVTJSJOLJNF LVSJBNF HZWFOUPKBJ HBMJ UFJLUJ TBWP TJɝMZNVT QBTUBCBT EɚM QBTJɝMZUɺ BUOBVKJOJNP QSJFNPOJɺ +FJHV WJFðPKP BQUBSJNP NFUV QBUFJLJBNB QBTUBCɺ BS TJɝMZNɺ EɚM JOWFTUJDJKɺ

QSPD

4UBUZCPT EBSCɡ FOFSHJKɲ UBVQBOÉ´Jɡ QSJFNPOJɡ JĂ˜MBJEPT

"UOBVKJOBOU EBVHJBCVɡJVT WBMTUZCɚ SFNJB FOFSHJOɜ FGFLUZWVNɾ EJEJOBOɡJBT QSJFNPOFT ðJMEZNP JS LBSðUP WBOEFOT TJTUFNɺ QFSUWBSLZNɾ BS LFJUJNɾ TUPHP ðJMUJOJNɾ MBOHɺ LFJUJNɾ GBTBEP TJFOɺ ðJMUJOJNɾ JS LJUBT 1BSBNB UBJLPNB KFJ QBTUBUBT QP BUOBVKJOJNP TVUBVQP OF NBòJBV LBJQ QSPD ðJMVNPT FOFSHJKPT 5BE SFOHJBOU JOWFTUJDJKɺ QMBOɾ ɜUSBVLJBNPT UPT QSJFNPOɚT LVSJPT VòUJLSJOB FOFSHJKPT TVUBVQZNɾ

0SHBOJ[VPKBOU LPOLVSTÉľ JOWFTUJDJKÉş QMBOVJ SFOHUJ SFJLÉšUÉş SFJLBMBVUJ LBE TQFDJBMJTUBT UVSÉšUÉş QBUJSUJFT QSBĂ°ZUJ QBUFJLUJ SFLPNFOEBDJKBT OVSPEZUJ TBWP TÉšLNJOHVT QSPKFLUVT JS QBO

-U N

QMBOP KJT QBUJLTMJOBNBT JS UFJLJBNBT EFSJOUJ #ÉťTUP JS VSCBOJTUJOÉšT QMÉšUSPT BHFOUÉťSBJ 4VEFSJOUBT JOWFTUJDJKÉş QMBOBT UWJSUJOBNBT EBVHJBCVɡJP OBNP CÉťTUP TBWJOJOLÉş TVTJSJOLJNF BSCB CBMTVPKBOU SBĂ°UV ,MZTUJ Ă&#x;NPHJĂ˜LB CFU CSBOHV %BVHJBCVɡJÉş BUOBVKJOJNP UFDIOJOɸ QSJFòJÉťSÉľ BUMJFLBOɡJÉş TQFDJBMJTUÉş QBUJSUJT SPEP LBE BUOBVKJOJNP EBSCÉş FJHPT TÉšLNÉš MBCBJ QSJLMBVTP OVP JOWFTUJDJKÉş QMBOP 1BWZ[EòJVJ KFJ QMBOF OVNBUZUB QFS NBòBJ Mɚðɺ WJFOBJ BS LJUBJ QSJFNPOFJ HZWFOUPKBNT WÉšMJBV UFOLB TQSɸTUJ BS SFJLÉšUÉş LVSJÉş OPST QSJFNPOJÉş BUTJTBLZUJ BS EJEJOUJ JOWFTUJDJKÉş TVNÉľ 0 UBJ SFJĂ°LJB QBQJMEPNBT JĂ°MBJEBT 5PEÉšM Ă°JP EPLVNFOUP SFOHJNVJ SFJLÉšUÉş TLJSUJ ZQBUJOHÉľ EÉšNFTÉś "UOBVKJOEBNJ TBWP EBVHJBCVUÉś FTBOUÉś %BOVUÉšT H 1BOFWɚòZKF HZWFOUPKBJ LFMFUÉľ LBSUÉş LPSFHBWP JOWFTUJDJKÉş QMBOÉľ *Ă° QSBEòJÉş QBSFOHUBNF QMBOF OFCVWP OVNBUZUBT TJFOÉş BQĂ°JMUJOJNBT 7ÉšMJBV WJT UJLUBJ CVWP OVTQSɸTUB KBT Ă°JMUJOUJ Ă­JT QBUBJTZNBT MBCBJ QBLFJUÉš JOWFTUJDJKÉş QMBOP TVNÉľ OVP QJSNJOÉšT MJUÉş TVNPT JLJ MJUÉş 1MBOÉľ EBS LBSUÉľ UFLP UBJTZUJ LBJ WJFUPK MBJQUJOJÉş SFNPOUP HZWFOUPKBJ OVTQSFOEÉš UWBSLZUJ Ă°JMUP JS LBSĂ°UP WBOEFOT CFJ LBOBMJ[BDJKPT

WBN[EòJVT CVUVPTF 7JTJ ðJF QBUBJTZNBJ LBJOBWP JS QJOJHɺ JS MBJLP 1BSFOHVT JOWFTUJDJKɺ QMBOɾ OFSFJLɚUɺ EFMTUJ SFOHUJ UFDIOJOJP QSPKFLUP t,BSUBJT OVUJOLB JS UBJQ LBE QBSFOHVTJPT JOWFTUJDJKɺ QMBOɾ CFOESJKPT EɚM LPLJɺ OPST QSJFòBTɡJɺ OF Jð LBSUP JNB SFOHUJ UFDIOJOɜ QSPKFLUɾ JS EBSCBJ QSBEFEBNJ WɚMJBV LBSUBJT OFU QP LFMFSJɺ NFUɺ ,BJQ òJOPNF QFS UJFL MBJLP LBJOPT QBTJLFJɡJB 5BE JOWFTUJDJKɺ QMBOF OVNBUZUPT MɚðPT OFCFBUJUJOLB UJLSPWɚT JS QMBOɾ UFOLB SFOHUJ Jð OBVKPi m UFJHJB . íJNLVT 1BTJSJOLJNBT EJEFMJT *OWFTUJDJKɺ QMBOVJ SFOHUJ EBVHJBCVɡJɺ OBNɺ CFOESJKPT UVSJ TLFMCUJ LPOLVSTɾ íJBOEJFO JOWFTUJDJKɺ QMBOɾ

4VUBVQJVT FOFSHJKPT OF NBòJBV

QSPD

4VUBVQJVT FOFSHJKPT OF NBòJBV

QSPD

SFOHJBOɡJɺ ɜNPOJɺ JS TQFDJBMJTUɺ ZSB EBVH JðTJSJOLUJ TBWP EBVHJBCVɡJP BUOBVKJOJNP JOWFTUJDJKɺ QMBOP SFOHɚKɾ JðUJFT BUTBLJOHB VòEVPUJT 5BE PSHBOJ[VPKBOU LPOLVSTɾ TWBSCV OVSPEZUJ LSJUFSJKVT LVSJF MFJTUɺ QBTJSJOLUJ QBUJLJNVT TQFDJBMJTUVT t0SHBOJ[VPKBOU LPOLVSTɾ JOWFTUJDJKɺ QMBOVJ SFOHUJ SFJLɚUɺ SFJLBMBVUJ LBE TQFDJBMJTUBT UVSɚUɺ QBUJSUJFT QSBðZUJ QBUFJLUJ SFLPNFOEBDJKBT OVSPEZUJ TBWP TɚLNJOHVT QSPKFLUVT JS QBO ,PLZCJðLBJ QBSFOHUBT QMBOBT JðUJFT HBMJ VòUJLSJOUJ TɚLNJOHɾ EBSCɺ QSBEòJɾ JS UPMFTOɸ FJHɾi m UJLJOB . íJNLVT %BVHJBV JOGPSNBDJKPT BQJF %BVHJBCVǰJǧ OBNǧ BUOBVKJOJNP NPEFSOJ[BWJNP QSPHSBNǣ (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.

UĹžsk. Nr. 306003

Komentaras

12 | Sveikata

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

Kiek politikos jūsų kavos puodelyje? „Vilniaus energijos“ monopolį sunaikins ne jėgos, susitelkusios S.Daukanto arba V.Kudirkos aikštėse, o naudos sau siekiantys konkuruojantys verslininkai, dirbantys ties alternatyviomis šildymo rūšimis. Arabų pavasaris ir Graikijos krizė yra tik tikrosios revoliucijos – interneto – pasekmės, o Lietuva yra tarp šios revoliucijos nugalėtojų, privataus verslo dėka paklojusi jai pamatus šviesolaidinio kabelio pavidalu!

Taip atrodo į vieną pastraipą sutrauktas dviejų modernių ekscentrikų, praėjusią savaitę apsilankiusių Lietuvoje skirtingomis progomis, indėlis į šalies viešąjį gyvenimą.

Pirmasis personažas – ekonomikos išsišokėlis amerikietis Douglasas Casey, laisvosios rinkos propaguotojas, spekuliantas ir šiaip įkyrus, nepatogus elementas oficialiuose elito vakarėliuose, jo paties žodžiais tariant. Antroji moderni įžymybė – Alexanderis Bardas – pranoksta savo bankininką, primenantį vyresnį kolegą tiek išvaizda, tiek iškalba. Įsivaizduokite Leniną su barzda ir dizainerišku švarku, su užsidegimu į šuns dienas dedantį bolševizmo idėjas, – tokiu vaizdeliu mėgavosi būrys Lietuvos verslininkų su premjeru priešaky.

Jei norite keisti savo gyvenimą, nesirūpinkite mažytės Lietuvos mažyčiais rinkimais. Prisėskite prie „kompo“. Šie du ponai, kaip ir šio teksto autorius, turi prabangą sakyti, ką mano, nes yra ne politikai ir, būdami sveiko proto, supranta, kad ir ateityje jais negalės tapti. Bent jau tradicinės politikos prasme. Poreikis keisti tradicinį politikos apibrėžimą ir yra ta abiejų veikėjų išsakyta bendrybė, labai tinkanti į šalies kontekstą prieš rinkimus.

Praėjusio amžiaus žmonės spalį bandys patekti į įsivaizduojamą valdžios olimpą, kur jie įsivaizduojamai valdys šalį. Ketveri metai lėlių teatro!

Kiek iš tikrųjų lemia šalies valdžia jūsų gyvenime? Benzino kaina ir šildymo sąskaita yra litais išreikštos smulkmenos, kurias, tarp kitko, atsveria pingančios technologijos ir didėjantis pasirinkimas. Kiek jūsų vidutinėje dienoje yra valdžios pėdsako? Rytinio jogurto indelyje ir kavos puoduke? Kelionėje į darbą? Kasdienėse darbo peripetijose – ginče su kolega ir flirte su pavaldiniu?

Tik tiek, kiek sveria mokesčiai, kuriuos lemia „oldskūlinė“ šalies valdžia. „Top 10“ Lietuvos „Facebook“ įžymybių lemia daugiau šalies aktualijų nei valdžia su savo didžiuliu aparatu toms aktualijoms formuoti ir daryti įtaką.

Kiekvienais metais žmonija internetu perduoda daugiau informacijos nei buvo per visą prieš tai buvusį raštingą laikotarpį, įskaitant praėjusius metus (!!!). Visas pasaulis yra po jūsų klaviatūra lakstančiais pirštais, atviras tam, ką jūs norite pasakyti ar padaryti, ir perduosiantis tai ateities kartoms taip pat, kaip jūsų ką tik išreikšta mintis savyje atspindi visą žmonijos iki šiol sukauptą patirtį.

Jei norite keisti savo gyvenimą, nesirūpinkite mažytės Lietuvos mažyčiais rinkimais. Prisėskite prie „kompo“. Interneto Andrius (Užkalnis) seniai lemia daugiau šalies aktualijų negu vyriausybės Andrius (Kubilius). Kai sakau aktualijų, turiu omeny mažyčius kasdienius džiaugsmus ir rūpesčius. Žinote, tą tikrą gyvenimą, kuris nugula į (dabar jau skaitmeninius) nuotraukų albumus.

Prieš dvidešimt metų A.Rakauskas neteko žmonos: vėžys ją pakirto vos 25-erių, nuo sūnaus Augustino gimimo praėjus keturiems mėnesiams.

E.Ovčarenko nuotr.

Kūdikio belaukiant – žinia apie vėžį Augindami du sūnus Saulė ir Medardas svajojo apie dukrytę. Kai ėmė lauktis trečiojo mažylio, medikai diagnozavo Saulei onkologinę ligą. Gydytojai sakė, kad būtina taikyti gydymą chemoterapija, kitaip bus rizikuojama moters gyvybe. Sutuoktiniai pareiškė – mes lauksimės.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Saulė nesutiko pratęsti savo gyvenimo mainais į įsčiose augančios naujos gyvybės būtį. Birutė į šį pasaulį atėjo peilio ašmenimis: gimė lapkritį, o sausį Saulė iškeliavo. Dievas apdovanojo mergytę fantastišku panašumu į mamą.

Dabar ji – į paauglystę žengiantis vaikas. Šimtai nėščiųjų visame pasaulyje, susiduriančių su onkologinėmis ligomis, pirmiausia turi išspręsti sunkią dilemą: darytis abortą ar gimdyti? Kauno arkivyskupijoje paskaitas sužadėtiniams vedantis Alvydas Rakauskas sako: „Tas, kuris yra pradėtas, turi vienintelę teisę gimti. Ir tie, kurie jį pradėjo, turi vienintelę pareigą jam leisti gimti. Jokių kitų pasirinkimų nėra.“ Amžiną meilę bažnyčioje pasiryžusioms prisiekti poroms jis papasakoja savo bičiulio Medardo ir šviesios atminties jo žmonos Saulės istoriją.

Mamai – „Bohemijos rapsodija“ Būtų galima pagalvoti – bepigu dalytis svetima patirtimi. Tačiau ne ką lengvesni ir paties A.Rakausko asmeniniai išgyvenimai.

Prieš dvidešimt metų jis neteko žmonos: ji mirė 25-erių, nuo sūnaus Augustino gimimo praėjus vos keturiems mėnesiams. „Vertinant mediciniškai, galbūt sūnaus atėjimas į šį pasaulį paskatino

žmonos ligą, nes nėštumas buvo komplikuotas: kūdikio ir mamos organizmai nesutarė. Galbūt kūdikio laukimas sumažino jos atsparumą onkologinei ligai. Tačiau tada to mes dar nežinojome. Žmona praleido penkias savaites klinikose: įsivaizduokite, nėščioji vemia krauju ir medikai sprendžia, kur

Šiemet jai būtų 43-eji, tačiau prieš septyniolika metų, būnant man mažam, ji mirė“, – paaiškino akordeonistas. „Manau, kad ji danguje džiaugiasi. O aš džiaugiuosi, kad žemėje gyvena žmogus, kuris suteikia džiaugsmą kitiems grodamas“, – savaitraščiui „15min“ prisipažino muziko tėvas A.Rakauskas.

Apsigimimų rizika neišaugo Rugpjūtį pasaulį apskriejo neįtikėtina, tačiau vilties teikianti, žinia. Mokslininkai paskelbė, kad besilaukiančioms moterims, kurioms vėžys diagnozuojamas nėštumo metu, gali būti taikoma chemoterapija ir tai nepakenks vaisiui.

L.Griškevičius: „Visai neseniai turėjome leukemijos atvejį. Prognozavome, kad liga neprogresuos, todėl sulaukėme, kol pacientė pagimdys, ir tik tada pradėjome gydymą.“ ji turėtų gulėti – moterų konsultacijų ar gastroenterologijos skyriuje. Tačiau medikai žmonos ligą atrado tik likus dienai iki jai iškeliaujant į amžinybę“, – į tolimus prisiminimus leidosi kaunietis.

Augustinas gimė neišnešiotas ir labai silpnas, svėrė vos 2,5 kg. Tačiau visomis jėgomis kibo į gyvenimą. Šiandien jis Lietuvoje ir pasaulyje žinomas akordeonistas.

Prieš dvejus metus televizijos laidos „2 minutės šlovės“ finale jis atliko grupės „Queen“ kūrinį „Bohemijos rapsodija“. „Jį norėčiau skirti savo mamai.

Atlikę tyrimus mokslininkai tvirtino, kad nėščiosioms, kurios buvo gydomos nuo vėžio, nepadidėjo rizika pagimdyti sveikatos problemų turintį ar apsigimusį kūdikį.

Todėl esą nebereikės spręsti dilemos: nutraukti nėštumą ar apsaugoti vaisių, atsisakant gydymo.

Pusė iš 400 tyrime dalyvavusių moterų iš visos Europos, kurioms esant nėščioms buvo diagnozuota ankstyvoji krūties vėžio stadija, po pirmojo nėštumo trimestro buvo gydomos chemoterapija.

Sveikata | 13

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

Tyrimo metu ÄŻvertinus 197 gydytĹł moterĹł naujagimius paaiĹĄkÄ—jo, kad nÄ—ra stipraus neigiamo poveikio, kurÄŻ galÄ—jo lemti vaistai nuo vÄ—Ĺžio.

Tiesa, kĹŤdikiai, kuriĹł mamos iĹĄtvÄ—rÄ— chemoterapijÄ…, gimÄ— maĹžesnio svorio nei tie, kuriĹł gimdytojoms gydymas nebuvo taikytas.

Statistika rodo, kad apie 10–15 proc. kĹŤdikiĹł pasaulyje gimsta neiĹĄneĹĄioti. Tuo metu net 50 proc. tyrime dalyvavusiĹł krĹŤties vÄ—Ĺžiu serganÄ?iĹł nÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł pagimdÄ— anksÄ?iau laiko. 23 proc. iĹĄ jĹł – iki 35 nÄ—ĹĄtumo savaitÄ—s. Daugiau prieĹĄlaikiniĹł gimdymĹł atvejĹł uĹžfiksuota toje ligoniĹł grupÄ—je, kurioms buvo taikyta chemoterapija.

TaÄ?iau tai esÄ… dar neÄŻrodo Ĺžalingo chemoterapijos poveikio. Juolab kad apsigimimĹł rizika dÄ—l chemoterapijos kurso neiĹĄaugo. Ĺ iek tiek anksÄ?iau ĹĄiais metais irgi buvo paskelbta tyrimĹł iĹĄvada, kad chemoterapija po pirmojo nÄ—ĹĄtumo trimestro (12 savaiÄ?iĹł) vaisiui neturi pakenkti.

Ne gydymo, o planavimo pasekmÄ— SantariĹĄkiĹł klinikĹł Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas Laimonas GriĹĄkeviÄ?ius teigÄ—, kad minÄ—tas tyrimas platus ir labai rimtas, o jo iĹĄvados naudingos visiems medikams, dirbantiems su onkologinÄ—mis ligomis. „Noriu atkreipti dÄ—mesÄŻ, kad buvo tirtos ne visomis onkologinÄ—mis ligomis, o tik krĹŤties vÄ—Ĺžiu serganÄ?ios nÄ—ĹĄÄ?iosios. Tyrimas patvirtino tai, kÄ… rodÄ— ir kiti tyrimai: antrÄ… ir treÄ?iÄ… nÄ—ĹĄtumo trimestrÄ… gydymas chemoterapija gali bĹŤti saugus. Pastarojo tyrimo rezultatai taikytini krĹŤties vÄ—Ĺžio atvejais, taÄ?iau nÄ—ra neginÄ?ijama sergant kitomis onkologinÄ—mis ligomis, nes joms

yra planuojamas. Daroma taip, kad gimdymas neÄŻvyktĹł chemoterapijos metu arba iĹĄkart po jos kurso, nes tuomet pacientĹł kraujo rodikliai bĹŤna pablogÄ—jÄ™.

TodÄ—l prieĹĄlaikinis gimdymas ir iĹĄ to kylanÄ?ios galimos komplikacijos gali bĹŤti daugiau ne chemoterapijos, bet planavimo pasekmė“, – akcentavo gydytojas hematologas.

Vienos tiesos nÄ—ra Gydytojos akuĹĄerÄ—s ginekologÄ—s Virginijos PaliulytÄ—s, dirbanÄ?ios Vilniaus miesto klinikinÄ—je ligoninÄ—je ir Vilniaus universitete, nuomone, nÄ—ĹĄÄ?iai moteriai taikyti chemoterapijÄ… yra tragedija. „Chemoterapija – tai besidauginanÄ?iĹł lÄ…steliĹł nuĹžudymas. ÄŽsivaizduokite, kas yra vaisius? Tai augantis organizmas, kuriame nuolat vyksta naujĹł lÄ…steliĹł gamyba, organĹł vystymasis. Vadinasi, chemoterapija tu viskÄ…, kas galÄ—tĹł vystytis, nuslopini“, – kalbÄ—jo gydytoja.

V.PaliulytÄ— pripaĹžino, kad narplioti ĹĄiÄ… temÄ… labai sudÄ—tinga, nes net pasitelkus daugybÄ—s tyrimĹł rezultatus nebus prieita prie vienos nuomonÄ—s. Tai – kiekvienu atveju individualu ir skausminga. „NÄ—ra vienos tiesos. BĹŤna skirtingi vÄ—Ĺžiai ir skirtingi chemoterapijai naudojami vaistai. Sprendimus priima vyras, Ĺžmona ir gydytojĹł komanda. Dalis moterĹł nieko nedaro ir delsia, kiek ÄŻmanoma ilgiau, o po to iĹĄprovokuojamas gimdymas, kad po jo galÄ—tĹł prasidÄ—ti gydymas. Mano praktikoje dauguma moterĹł, net ant mirties slenksÄ?io, nesiryĹžta chemijai“, – patirtimi pasidalijo gydytoja.

Ji abejoja, kad chemoterapija gali bĹŤti saugi.

gydyti vartojami kiti chemoterapiniai vaistai, skiriamos kitos dozÄ—s, o tai gali lemti kitokÄŻ poveikÄŻâ€œ, – aiĹĄkino L.GriĹĄkeviÄ?ius.

Tyrimo autoriĹł nuomone, daĹžnesni prieĹĄlaikinio gimdymo atvejai tiriamĹłjĹł,

A.Ufarto/BFL nuotr.

„Neseniai turÄ—jome pacientÄ™, kuriai skrandĹžio vÄ—Ĺžys jau buvo metastazavÄ™s ÄŻ kiauĹĄides. Nuo 20 iki 28 nÄ—ĹĄtumo savaitÄ—s ji gavo tris chemoterapijos ciklus. Vaikelis gimÄ— 28 savaiÄ?iĹł – iĹĄ pirmo Ĺžvilgsnio sveikas, be genetiniĹł ydĹł. TaÄ?iau su dauginiu organĹł nepakankamumu. Jis neiĹĄgyveno.

Mama irgi mirÄ— po trijĹł mÄ—nesiĹłâ€œ, – apgailestavo V.PaliulytÄ—.

Apie onkologinių ligų gydymo nėťtumo metu saugumą, jos manymu, galima kalbėti tik įvertinus ilgalaikius rezultatus: kaip kōdikiai vystysis toliau, kaip jie bręs, kaip jausis po 5 ar 10 metų.

kurioms taikyta chemoterapija, grupėje buvo susiję su gydymo planavimu. „Galima manyti, kad jie nebuvo tiesiogiai lemti chemoterapijos. Kai pacientėms skiriama chemoterapija, gimdymas

SusilaukÄ— sveiko naujagimio Kraujo vÄ—Ĺžys nÄ—ĹĄÄ?iosioms Lietuvoje nustatomas retai, taÄ?iau L.GriĹĄkeviÄ?iui savo praktikoje su tuo susidurti teko. „Kiekvienu atveju sprendimas dÄ—l gydymo priimamas individualiai, glaudĹžiai bendradarbiaujant su gydytojais ginekologais bei neonatologais. Ne visos piktybinÄ—s kraujo ligos yra agresyvios, kai kurios progresuoja lÄ—tai. Kai kada galima iĹĄlaukti visÄ… nÄ—ĹĄtumÄ… ir gydymÄ… pradÄ—ti tik po jo. TaÄ?iau bĹŤna ir taip, kad delsti negalima“, – kalbÄ—jo medikas.

Gydymo eiga smarkiai priklauso nuo to, kuriuo nėťtumo periodu liga diagnozuojama. „Jei tai pirmas trimestras ir bōtina chemoterapija, deja, nėťtumą reikia nutraukti.

Jei nÄ—ĹĄtumas didesnis, sprendĹžiama, kokius vaistus skirti. TaÄ?iau taisyklÄ— tokia, kad, jei reikia chemoterapijos, ji bus skiriama visomis dozÄ—mis“, – situacijos negraĹžino L.GriĹĄkeviÄ?ius.

Viena limfoma sirgusi jo pacientÄ— iĹĄtvÄ—rÄ— chemoterapijÄ…. Gydymo metu buvo pasiekta ligos remisija, moteris susilaukÄ— sveiko naujagimio. „Visai neseniai turÄ—jome leukemijos atvejÄŻ. Prognozavome, kad liga neprogresuos, todÄ—l sulaukÄ—me, kol pacientÄ— pagimdys, ir tik tada pradÄ—jome gydymą“, – sakÄ— gydytojas.

.DUPÄ?ODYRMH LU 5DPXÄ€LXRVH WLHVLDPL QDXML YDQGHQWLHNLR LU QXRWHNĹ€ WLQNODL 3DJDO *HULDPRMR YDQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNĹ€ WYDUN\PR ² PHWĹ€ SOÄ?WURV VWUDWHJLMĉ YLHĂĽDL WLHNLDPR JHULDPRMR YDQGHQV LU QXRWHNĹ€ WYDUN\PR SDVODXJĹ€ SULHLQDPXPDV LNL P WXUÄ?WĹ€ VLHNWL SURF YLVĹ€ /LHWXYRV J\YHQWRMĹ€ R VXUHQNDPĹ€ QXRWHNĹ€ LĂĽYDO\PR LNL QXVWDW\WĹ€ QRUPĹ€ VLHNWLQD UHLNĂĽPÄ? ² SURF 7RGÄ?O ĂĽLXR PHWX YLVRMH /LHWXYRMH LQWHQV\YLDL Y\NGRPL YDQGHQWYDUNRV SURMHNWDL NXULĹ€ PHWX WLHVLDPL QDXML YDQGHQWLHNLR LU QXRWHNĹ€ WLQNODL VWDWRPL QDXML LU UHNRQVWUXRMDPL VHQL QXRWHNĹ€ EHL YDQGHQV YDO\PR ÄšUHQJLQLDL .DXQR UDMRQH ĂĽLXRV GDUEXV Y\NGR 8$% Ă…*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´ *\YHQWRMDL DNW\YÄşV LU GRPLVL SURMHNWX äĚ WUHÄ€LDGLHQÄš ² UXJVÄ?MR G ÄšY\NR 8$% Ă…*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´ VXVLWLNLPDL VX .DUPÄ?ODYRV LU 5DPXÄ€LĹ€ J\YHQWRMDLV VNLUWL ĂĽLXR PHWX ÄšJ\YHQGLQDPDP SURMHNWXL Ă…9DQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNĹ€ WYDUN\PR LQIUDVWUXNWÄşURV UHQRYDYLPDV LU SOÄ?WUD .DXQR UDMRQH =DS\ĂĽN\MH .DUPÄ?ODYRMH 5DPXÄ€LXRVH 5DXGRQGYDU\MH .OXRQLĂĽNLXRVH 'LHYRJDORMH .DÄ€HUJLQÄ?MH ´ 6XVLWLNLPĹ€ PHWX J\YHQWRMDL DNW\YLDL GRPÄ?MRVL SURMHNWX 8$% Ă…*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´ DWVWRYDV 6WDQLVORYDV 9H]EHUJDV SDWLNLQR NDG SURMHNWXL SDVLEDLJXV EXV DWVWDW\WD NHOLĹ€ GDQJD VXWYDUN\WD DSOLQND 5DQJRYR $ ĂŚLOLQVNLR LU NR 8$% DWVWRYDL VWDW\ERV YDGRYDV ,JQDV ĂŚLWNXV EHL GDUEĹ€ Y\NG\WRMDV 0LQGDXJDV 9HULNDV WHLJÄ? NDG ĂĽLXR PHWX .DUPÄ?ODYRMH MDX QXWLHVWD SURF QXPDW\WĹ€ SDNORWL YDQGHQWLHNLR LU QXRWHNĹ€ WLQNOĹ€ 5DPXÄ€LXRVH ² SURF WLQNOĹ€ 9LVXV SDJDO ĂĽÄš SURMHNWĉ QXPDW\WXV GDUEXV SODQXRMDPD DWOLNWL LNL P JUXRGçLR PÄ?Q 3URMHNWR Ă€QDQVDYLPR SDEDLJD ² NRYR PÄ?Q 3ULVLMXQJLPR VĉO\JRV 0LQÄ?WDV SURMHNWDV DSLPD JDWYHV 5DPXÄ€LXRVH 'DLQDYRV 'YDUR %LUXOLĂĽNLĹ€ %LHOLQLR %HUçŀ /LHSĹ€ LU =YHUVYRV EHL JDWYHV .DUPÄ?ODYRMH ² 3XĂĽ\QR LU 9LHĂĽNHOLR 3URMHNWR WLNVODV \UD LĂĽSOÄ?WRWL YDQGHQ-

5DPXĀLŀ J\YHQWRMDL ULQNRVL Ě VXVLWLNLPĉ VNLUWĉ YDQGHQWYDUNRV SURMHNWR HLJDL DSWDUWL

WYDUNRV LQIUDVWUXNWÄşUĉ J\YHQWRMDL SDW\V QXVLWLHVLD WLQNOXV QXR SULH MĹ€ VNO\SR SDVWDW\WR EXLWLQLĹ€ QXRWHNĹ€ ĂĽXOLQÄ?OLR LU YDQGHQWLHNLR NDSRV LNL VDYR QDPĹ€ ,ĂĽ YLVR SDJDO PLQÄ?Wĉ SURMHNWĉ EXV QXWLHVWD NP YDQGHQWLHNLR LU NP QXRWHNĹ€ VXULQNLPR WLQNOĹ€ R QDXGRWLV FHQWUDOL]XRWDL WLHNLDPX JHULDPXRMX YDQGHQLX JDOÄ?V R QXRWHNĹ€ WLQNODLV QHW J\YHQWRMDL 8$% Ă…*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´ LQIRUPDYR NDG J\YHQWRMDL NXULHPV MDX DWYHVWRV DWĂĽDNRV JDOL SUDGÄ?WL MXQJWLV SULH QDXMDL QXWLHVWĹ€ NRPXQLNDFLMĹ€ JDYÄ’ SULVLMXQJLPR VĉO\JDV 3UDĂĽ\Pĉ GÄ?O SULVLMXQJLPR VĉO\JĹ€ JDYLPR JDOLPD SDWHLNWL 8$% Ă…*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´ DUED VHQLÄşQLMRVH

6X VDYLPL UHLNÄ?WĹ€ WXUÄ?WL SDVĉ EHL QHNLOQRMDPRMR WXUWR QXRVDY\EÄ?V GRNXPHQWĉ *\YHQWRMDL YDQGHQWYDUNRV LQIUDVWXNWÄşUD JDOÄ?V SUDGÄ?WL QDXGRWLV WLN NDL EXV SDVLUDĂĽ\WDV VWDW\EĹ€ XçEDLJLPR DNWDV %HQGUDL DSLH SURMHNWĉ 3DJDO SURMHNWĉ WDLS SDW EXV UHNRQVWUXRWL GYHML SDVHQÄ’ VXVLGÄ?YÄ?MÄ’ LU ĂĽLĹ€ GLHQĹ€ UHLNDODYLPĹ€ QHEHDWLWLQNDQW\V QXRWHNĹ€ YDO\PR ÄšUHQJLQLDL .DUPÄ?ODYRMH LU 5DXGRQGYDU\MH EHL SDVWDW\WD QDXMD PRGHUQL QXRWHNĹ€ YDO\NOD =DS\ĂĽN\MH 3URMHNWDV Ă…9DQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNĹ€ WYDUN\PR LQIUDVWUXNWÄşURV UHQRYDYLPDV LU SOÄ?WUD .DXQR UDMRQH =DS\ĂĽN\MH .DUPÄ?ODYRMH 5DPXÄ€LXRVH 5DXGRQGYDU\MH .OXRQLĂĽNLXRVH 'LHYRJDORMH .DÄ€HUJLQÄ?MH ´ Y\NGRPDV SDJDO 6DQJODXGRV VNDWLQLPR YHLNVPĹ€ SURJUDPRV Ă…$SOLQND LU GDUQXV Y\VW\PDVLV´ SULRULWHWR ÄšJ\YHQGLQLPR SULHPRQÄ’ Ă…9DQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNĹ€ WYDUN\PR VLVWHPĹ€ UHQRYDYLPDV LU SOÄ?WUD´ LU LĂĽ GDOLHV Ă€QDQVXRMDPDV (XURSRV 6ĉMXQJRV 6DQJODXGRV IRQGR OÄ?ĂĽRPLV )LQDQVDYLPR LU DGPLQLVWUDYLPR VXWDUW\MH QXPDW\WD GLGçLDXVLD SURMHNWR WLQNDPĹ€ Ă€QDQVXRWL LĂĽODLGĹ€ VXPD VLHNLD OLWĹ€ 6DQJODXGRV IRQGR OÄ?ĂĽRV VXGDUR DSLH OLWĹ€ /LHWXYRV 5HVSXEOLNRV YDOVW\EÄ?V ELXGçHWR OÄ?ĂĽRV ² OLWĹ€ 3URMHNWR Y\NG\WRMDV 8$% Ă…*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´ LU SURMHNWR SDUWQHULV .DXQR UDMRQR VDYLYDOG\EÄ?V DGPLQLVWUDFLMD VNLULD OLNXVLĉ VXPRV GDOÄš ² QH PDçLDX QHL OLWĹ€ UĹžsk. Nr. 306436

VILNIAUS PULSAS

BFL nuotr.

Baigus Žirmūnų bibliotekos pastato rekonstrukciją, jame įsikurs ir bendruomenės centras Vilniaus meras Artūras Zuokas apžiūrėjo pradėtą renovuoti bibliotekos pastatą Žirmūnuose. 2013 metų rugsėjį pastate, esančiame Žirmūnų g. 6, įsikurs moderni, naujas ir tradicines viešosios bibliotekos paslaugas teikianti miesto viešoji biblioteka. „Tai viena iš nedaugelio investicijų į bibliotekų atnaujinimą visoje Lietuvoje. Šiuo metu Žirmūnuose esantis 41 metus skaičiuojantis vieno aukšto pastatas taps trijų aukštų biblioteka su visaverčiu bendruomenės centru ir erdve konferencijoms. Turėsime naujos kokybės biblioteką Vilniaus mieste jau mažiau nei po metų“, – sakė Vilniaus meras A.Zuokas.

Pirmajame pastato aukšte bus įrengta interneto ir bendroji skaitykla, antrajame – bibliotekos abonementas, trečiajame – 94 vietų pasitarimų ir konferencijų salė, britų skaitykla, bibliotekos administracijos patalpos.

14 vietų medijų skaitykla bus įrengta pastato rūsyje. Šiuo metu visose 23 sostinėje esančiose bibliotekose galima nemokamai naršyti internete, paimti leidinius į namus. Miesto bibliotekose per metus apsilanko per 800 tūkst. lankytojų, jose registruota daugiau kaip 78 tūkst. skaitytojų.

Planuojama, kad Žirmūnų bibliotekoje kasmet lankysis iki 100 tūkst. lankytojų, bus apie 8 tūkst. nuolatinių skaitytojų. Renovuotos bibliotekos plotas sieks 1200 kv. m. Investicijos į statybos darbus – 5 mln. Lt. Pastatas buvo pastatytas 1971 metais. Dėl prastos būklės biblioteka buvo uždaryta 2008 metais.

Vilniuje įregistruota 26 proc. daugiau įmonių Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje buvo įregistruota ketvirtadaliu, arba 26 proc., daugiau įmonių nei tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais. 2012 metais iki liepos buvo įregistruotos 3064 įmonės, o 2011 metais – tik 2421 įmonė.

Registrų centro duomenimis, nuo 2011 metų liepos iki 2012 metų birželio mėnesio sostinėje buvo įregistruotos 5508 naujos įmonės. Tuo pačiu laikotarpiu 2010–2011 metais buvo įregistruotos 4464 įmonės.

Didžioji dalis įregistruotų įmonių yra smulkaus ir vidutinio verslo įmonės.

Užsk. Nr. 303392

P UXXJVฤ MLV P

./$8',-$86 '5,6.,$86 18275

SPECIALUS 6$9$,75$รครฟ,2 โ 15MINโ PRIEDAS

HVQฤ WL GHรฅLPฤ LD PHWล MDXQ ร รฆLQRPD QRUฤ ฤ LDX Eฤบ PXL MRNLล QL ฤบVLX /LNXVLDP J\YH 7Dฤ LDX รงLQDX NDG QHE LNXฤ LXV LU DELQXRVL ฤ J\YHQLPR O .

ULX WX QH ล ]LM HQ HW SU DVPLQJR WL NDรงNฤ ฤ GRPDXV SU VWHQJLXRVL MXRVH UDV X YLV WLHN VWHQJLXRVL ยด 7DL Qฤ UD OHQJYD WDฤ LD LWฤ 0DULMD 0DWXรฅDND

/(,',1,2 3$571(5,$,

LIETUVOS RESPUBLIKOS .8/7ว 526 MINISTERIJA

K.DRISKIAUS NUOTR.

„POETUI ŽMOGUM „Ar jūs nepaėmėte mano obuolių?“ – priėjusi prie suoliuko paklausė viena Kauno Panemunės senelių namų gyventojų. Abu pasižvalgėme po suoliuku, apėjome jį kelis kartus. Obuolių nėra. Atsakau, kad jų tikrai nemačiau ir nesuvalgiau.

Pusvalandį sėdėjau ant to suoliuko ir galvojau, kaip seksis kalbėtis su viena žymiausių Lietuvos dailėtyrininkių, menotyrininkių Marija Matušakaite, pirmus metus taip pat gyvenančia šiuose namuose.

Tariantis telefonu dėl susitikimo, mokslininkė ramiu balsu ir, kiek jaučiau, šypsodamasi pasakė neturinti jėgų kalbėtis ilgai. Paklausė, kodėl šis priedas vadinasi „15 valandų“. Atsakiau, kad kalbėtis galime ir kelias minutes. Kad tai – tik pavadinimas.

MARIJA MATUŠAKAITĖ SAKO, KAD DIDŽIAUSIA JOS GYVENIMO LAIMĖ BUVO DIRBTI MĖGSTAMĄ DARBĄ.

– Atminties defektai. Atmintis mano gyvenime buvo labai svarbi. Jos trūkinėjimą galiu vadinti tragedija.

Turbūt tai normalu tokiame amžiuje, tačiau nėra malonu jausti, kad kažką pamiršti. Kartais dėl to jaučiu gėdą.

Bet jau nieko nepakeisiu. Senelių namuose sąlygos yra labai geros. Dėl nieko negaliu skųstis. O vienas iš nedaugelio likusių malonumų, kad turiu galimybę pasiklausyti muzikos, šį bei tą paskaityti. Tai jau yra labai daug. Skaitau tik senas, išmėgintas knygas. Žinau, kad jų skaitymas man suteiks malonumą. Kad ir po mažą gabaliuką, bet vis tiek dar paskaitau. Reikia taikytis su likimu. Nesipriešinti jam, nes vis vien tai neduoda gerų rezultatų.

– Ar pasitaikydavo, kad tam likimui priešindavotės?

– Ne. Likimas man buvo palankus – leido dirbti darbą, kuris buvo ir mano pomėgis. Dirbau įvairiose srityse, tačiau pagrindiniu savo darbu laikau senosios dailės tyrinėjimus.

Norėjosi surinkti medžiagą apie visą LDK, tad reikėjo apvažiuoti nemažą teritoriją. Dabar labai džiaugiuosi, kad mūsų žinios apie to laikotarpio paveldą yra pasipildžiusios.

Ant suoliuko – ne obuoliai, o dar vienas pavadinimas. „Kuriantis protas brangesnis nei turtai...“ Tai Lietuvos dailės istorikų draugijos leidinys, skirtas Marijos Matušakaitės gyvenimui ir mokslinei veiklai.

Dailės tyrinėtoja gimė 1924-ųjų kovo 9 dieną Vareikoniuose, Kauno rajone. Tuomečiame Kauno valstybiniame universitete įgijo inžinieriausarchitekto specialybę. Dešimtmetį dirbo architekte, vėliau susidomėjo drabužiais – modeliavo, dirbo Vilniaus modelių namų meno vadove, Kauno politechnikos institute apie 20 metų dėstė kostiumų istoriją, drabužių bei avalynės kompoziciją.

– Kas jus labiausiai išvargina?

– Dailėtyrininkai sako, kad tai – jūsų nuopelnas.

– Norėtųsi jūsų paklausti apie labai paprastus dalykus, kurie, matyt, kaip tik ir yra nelabai paprasti. Kaip jūs jaučiatės?

1959 metais į tuometį Valstybinį dailės institutą ji įstojo studijuoti meno istorijos. Baigė su pagyrimu.

Aktyviai dalyvavo ekspedicijose po Lietuvą, rinko informaciją apie meno kūrinius. Šiai sričiai mokslininkė paskyrė visą gyvenimą – tyrinėjo ir rašė apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kostiumus, portretus, antkapinius paminklus, skulptūrą, bažnytinius paveikslus. 2009 metais „už autentiškas senosios Lietuvos dailės atodangas“ jai paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

– Ačiū, jaučiuosi visai gerai. Visą gyvenimą buvau įpratusi dirbti labai intensyviai, o dabar, deja, nebegaliu. Manęs tai neliūdina, tačiau šiek tiek trikdo. Bet juk nieko negaliu padaryti. Turiu su tuo susitaikyti. Dabar mano diena atrodo gana liūdnai, nors aš dėl to beveik neliūdžiu. Atsikeliu, nueinu pavalgyti. Vėl užkylu laiptais. Tai jau nemažas darbas.

Reikia stengtis kuo daugiau judėti.

Aš tikrai neėmiau tų obuolių. Jų tikrai nepaėmė ir Marija Matušakaitė, su kuria susitikome pasikalbėti jos kambaryje, pro kurio langą matėsi ir suoliukas, ir ilgas kelias iki jo.

– Negaliu pasakyti, kad šiuo metu apie ką nors labai intensyviai galvočiau. Jeigu geras oras, išeinu į balkoną arba pasėdžiu prie lango ir valandėlę pasižiūriu į medžius. Tai mane ramina, nes kartais jaučiuosi labai pavargusi.

– O apie ką jūs dažniausiai galvojate?

– Turbūt tektų pripažinti, kad buvau šiokia tokia dailėtyros mokslo pradininkė mūsų šalyje. Norom nenorom turbūt turėjau įtakos ir kitiems dailės istorikams, todėl jie kartais mane pavadina savo mokytoja, nors nesu jiems dėsčiusi.

– 1970-aisiais jūs apgynėte disertaciją „XVI–XVII a. skulptūriniai Lietuvos antkapiai“. Po karo tai buvo pirmasis tokios tematikos darbas Lietuvoje. Vėliau ėmėtės LDK kostiumų, portretų, paveikslų. Kodėl susidomėjote šia sritimi?

– Lietuvoje nelabai kas tą buvo tyrinėjęs, todėl ir ėmiausi šio darbo. Žinoma, tuo metu reikėjo labai rimtai pagalvoti, apie ką galima rašyti. Dailė labai susijusi su Bažnyčia, o sovietiniais laikais apie Bažnyčią buvo beveik neįmanoma užsiminti. Pabandžiau surasti neutralią sritį – portretą.

1984-aisiais išėjo pirmoji mano knyga „Portretas XVI– XVIII a. Lietuvoje“. Vėliau savo žinias dar labiau gilinau, suradau nežinomų, neskelbtų objektų. Didelė jų dalis buvo Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos srityse, kurios anuomet taip pat priklausė LDK. Taip kad tyrinėjau ir tapybą, ir medžio skulptūrą.

Mindaugas Nastaravičius

Iš knygos „Portretas XVI–XVIII a. Lietuvoje“, 1984.

Iš knygos „Senieji Lietuvos kunigaikščių portretai“, 1997.

„Portretų rinkinių Lietuvoje būta daug ir įvairių, skirtingų tiek apimties, tiek pobūdžio atžvilgiu. Didikai puikavosi didžiulėmis giminės atvaizdų kolekcijomis, vienuolynai bei vyskupų rūmai turėjo aukštųjų dvasininkų portretų galerijas, bajorai rinko savo šeimų portretus, kurie, kad ir daug kuklesni, menotyrai ne mažiau reikšmingi. Dažniausiai tai molbertinės tapybos darbai, nors buvo ir grafinių portretų, praeityje nemaža būta ir sieninės tapybos portretų.

Formuojami įvairiais interesais – ne vien artimų žmonių atminimui išsaugoti – tokie rinkiniai kėlė giminės ar tam tikros socialinės grupės prestižą ir turėjo itin didelę reikšmę politinėje, ekonominėje, neretai ir religinėje kovoje. <...> Katalikų bažnyčia, norėdama įtvirtinti savo valdžią ir autoritetą, suvokė portreto poveikį visuomenei. Jau XVII a. aptinkame užuominų apie Vilniaus vyskupų portretus Verkių rūmuose, o XVIII a. Varniuose ir Alsėdžiuose sudaryta kuklesnė Žemaičių vyskupų portretų galerija, vėliau perkelta į Kauną.“

„Būta šarvų, gamintų iš metalu sutvirtintos odos, žiedmarškių iš tarpusavyje sunertų metalo žiedų, kurie primena trikotažo techniką, žvyninių šarvų iš smulkių plokštelių ant odos pagrindo, plokštinių šarvų, jungiančių didesnius erdvinės formos kalstyto metalo elementus. Čia plito daugybė jų atmainų. Jie kito drauge su karybos technika, o neretai ir mados veikiami. Be kuklesnių, bet patvarių kovinių šarvų, buvo gaminami puošnūs turnyriniai, kuriais didžiavosi riteriai, o vadus masino ištaigingi – paradiniai šarvai. Graviruojami, dekoruojami reljefais, emale, brangiųjų metalų inkrustacijomis, jie neretai priskirtini prie tikrų dailės kūrinių. Nereikia stebėtis, kad puošnių šarvų reikalavo kiekvieno didiko prestižas, kad jais žavėjosi, juos kaupė daugelis aukščiausio rango asmenų, kaip Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas ar prūsų kunigaikštis Albrechtas – puikus ginkluotės žinovas.“

Iš knygos „Senoji medžio skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje“, 1998. „Palankesnės sąlygos plisti Lietuvoje iš pradžių dar labai retiems profesionalios skulptūros, taip pat ir smulkiosios plastikos, darbams susidarė tik po Mindaugo krikšto.

Skulptūrų neabejotinai buvo ir Gedimino laikais Vilniaus bei Naugarduko katalikų bažnyčiose. Be to, jos puošė taikomosios dekoratyvinės dailės objektus, kurių į LDK vis daugiau patekdavo ėmus plėtotis ekonominiams santykiams su Vakarų Europos šalimis. Meno kūriniai buvo įsigyjami kaip prekės, dovanos, neretai ir kaip karo grobis. Pagaliau tokių kūrinių galėjo pagaminti ir pačioje Lietuvoje įsikūrę amatininkai.

Po 1387 metų, kai iš Vakarų atėjusi krikščionybė buvo paskelbta valstybine religija, Lietuvoje jau galutinai įsitvirtino profesionalioji vakarietiška skulptūra, nebūdinga tuo metu mūsų krašte plitusiai Rytų Europos dailei, kuri, tiesiogiai veikiama stačiatikių požiūrio į apvaliąją skulptūrą kaip į stabmeldystės liekaną, dažniausiai tenkindavosi miniatiūriniais reljefais bei dekoratyvine plastika.“

I BŪTI POETU – BŪDAS BŪ MI“ – Taip. Prisimenu, kad labai džiaugiausi Kretingos rajono Laukžemės bažnyčioje suradusi turbūt seniausią gotikinę lietuvišką Madoną. Gerą pusmetį jaučiau euforiją. Negaliu pasakyti, kad į šį atradimą būtų atkreiptas didelis dėmesys, tačiau aš vis tiek buvau laiminga.

– Kaip suradote šią skulptūrą?

– Labai atsitiktinai. Keliavome po Žemaitiją, užėjome į Laukžemės bažnyčią, esančią Kretingos rajone. Madona su Kūdikiu stovėjo bažnyčios prieangyje. Nežinau, kokie stebuklai lėmė, kad ji nebuvo pavogta. Turbūt dėl to, kad niekas nežinojo tikrosios jos vertės. Skulptūra buvo bjauriai nudažyta, aplink ją styrojo plastmasinės gėlės.

LAUKŽEMĖS MADONA

– Bet jūs atpažinote, kad tai XV a. kūrinys?

– Įsižiūrėjau į menines savybes, išskirtinį Madonos apdarą, figūrą, jos batelį smailia nosele ir daugeliui to meto figūrų būdingą požymį – išskobtą nugarą. Po atidesnių tyrinėjimų tapo aišku, kad tai – originalas. Tačiau tokioms vertybėms mes neskiriame tinkamo dėmesio. Įsivaizdavau, kad bus pagaminta kopija, o vyskupija saugos originalą. Bet taip nebuvo padaryta, nes mes turbūt nesuvokiame tokių objektų vertės, o ir Bažnyčia šiandien turbūt turi kitų prioritetų, nors Laukžemės Madona – ne tik Lietuvai, bet visoms Baltijos šalims nepaprastai reikšmingas objektas. Ką padarysi, kad jis nesukėlė susidomėjimo.

– Yra labai gera draugė, kartu su manimi daug keliavusi.

Tačiau ją gerokai anksčiau palietė ta atminties problema.

Man būdavo sunku suprasti, kodėl susitarus kur nors važiuoti, pavyzdžiui, penktadienį, ji į stotį ateidavo ketvirtadienį. Dabar jau ją suprantu.

– Toje nuotraukoje ant palangės – jūs, taip?

– Taip.

– Šiek tiek nusivylėte?

– Be nusivylimų gyvenimas prarastų prasmę. Kai nusivildavau, sukaupdavau jėgas kitiems darbams ir stengdavausi dirbti toliau. Negaliu sakyti, kad tų nusivylimų buvo daug. Gerokai daugiau buvo ne nusivylimų, o jėgų ir noro. Kiekvienas atradimas praplėsdavo žinias ir nuteikdavo kitiems darbams.

– Grįžkime prieš šių dienų. Ant jūsų stalo – popieriai, rašiklis. Vadinasi, dar kažką rašote.

– Retkarčiais pasitaiko, kad parašau vieną kitą sakinį. Žinoma, naujų darbų nesiimu. Viena nepajėgiu, o kitų trukdyti nesinori. Be to, ta atmintis... Viskas dabar jau tik nuotrupomis. Mintys man nebesiriša į vienumą.

– Ar sulaukiate svečių?

Iš knygos „Lietuvos skulptūra iki XVII a. vidurio“, 2007.

– Ar dar yra gyvų artimiausių jaunystės draugių, kurios atvažiuotų ar paskambintų?

– Mane aplanko kolegos, draugai iš senų laikų, taip pat jaunesni mokslininkai. Labai gera, kai kas nors atvažiuoja.

– O tarp senelių namų gyventojų turite su kuo pasikalbėti?

– Susitinkame virtuvėje. Pasakau „labas“, „skanaus“, tačiau čia draugų neieškau. Draugai yra žmonės, su kuriais tave sieja kažkas daugiau – bendri darbai, pomėgiai, praeitis.

Laimingiausia esu savo kambaryje. Nors dabar man jau reikia kitų žmonių priežiūros, pagalbos, džiaugiuosi, kad gyvenu viena ir sugebu būti su savimi. Kaip matote, turiu knygų, popierių, radiją...

– Čia jums kokie 30...

– Gal šiek tiek mažiau.

Nelabai tų laikų prisimenu. Karas, pokaris. Tikrai nelengvi metai buvo, tačiau jaunam žmogui juk nieko nėra sunkaus. Jaunas žmogus viską ištveria.

– Dar norėjau paklausti apie šeimą.

– Šeimos aš nesukūriau. Turbūt turiu pripažinti, kad mano atveju reikėjo rinktis – arba šeima, arba darbas.

Norėjau, kad kažkas gyvenime būtų aukštumoje.

Pasirinkau darbą. Visiškai jam atsidaviau. Daug ko atsižadėjau, nes labai mylėjau būtent šį darbą. Dėl pasirinkto kelio niekada nesuabejojau. Džiugiausios mano akimirkos – būtent iš darbo, iš kelionių po LDK teritoriją, iš knygų ir straipsnių rašymo. Tikiuosi, kad tie darbai bus kam nors naudingi. Man lieka tik prisiminimai, o ir tie, kaip sakiau, vis labiau blanksta.

– Mintyse dabar sukasi sakinys – „ir nieko neįmanoma pakeisti“.

IŠ KNYGOS „KARALIENĖ BARBORA IR JOS ATVAIZDAI“ >>

– O atradusi kažką nauja, dar nematyta, jausdavotės laiminga?

– Žinoma, norėčiau būti dešimčia metų jaunesnė. Tačiau žinau, kad nebūsiu. Likusiam gyvenimui jokių pretenzijų neturiu. Kabinuosi į gyvenimo likučius ir stengiuosi juose rasti kažką įdomaus, prasmingo. Tai nėra lengva, tačiau vis tiek stengiuosi.

Iš knygos „Apranga XVI–XVIII a. Lietuvoje“, 2003.

Iš knygos „Karalienė Barbora ir jos atvaizdai“, 2005.

Iš knygos „Lietuvos skulptūra iki XVII a. vidurio“, 2007.

„Aprangai praeityje skirta daug dėmesio. Ištaigingi apdarai liudydavo savininko statusą visuomenėje, į juos būdavo investuojamos didelės pinigų sumos. Anuomet, kai aprangos ir jos medžiagų gamyba buvo labai sudėtinga, reikalaujanti daug laiko, darbo bei materialinių išteklių, drabužiai sudarė kone reikšmingiausią kilnojamojo turto dalį.

Neramiomis gyvenimo aplinkybėmis juos, kaip ir papuošalus, būdavo nesunku išgelbėti, bėgant nuo karo audrų. Sklaidant senus dvarų inventorius, neretai krinta į akis didelis skirtumas tarp primityvių asketiškų, kartais net skurdžių buities sąlygų ir puošnios aprangos. Ne veltui ji būdavo rūpestingai suregistruojama testamentuose, sutartyse, kraičių aprašuose bei kitokios paskirties juridiniuose dokumentuose. Drabužiai užstatomi ir virsta mainų objektu, jie pirmiausia grobiami užpuolus bajorų bei valstiečių sodybas, dėl jų teismuose keliamos bylos.“

„Barbora Radvilaitė – viena pačių populiariausių mūsų istorinių asmenybių. Užsisklendusi savame intymių išgyvenimų pasaulyje, neturinti jokių politinių aspiracijų ir tik žadinanti jas savo artimiesiems bei amžininkams, ji sukėlė tikrą sąmyšį to meto valstybės gyvenime, vien savo buvimu palikdama jame ryškų pėdsaką. Nenuostabu, kad Radvilaitė nuo seno domino praeities tyrinėtojus, labai nevienodai vertinusius jos vaidmenį istorijoje. Beatodairiškai smerkiama vienų ir liaupsinama kitų, ji teikė medžiagos gausioms istorinėms studijoms bei aštrioms poleminėms diskusijoms.

Sensacingo filmo scenarijų primenanti istorija apie gražiosios našlės ir jaunojo valdovo meilę, slaptas vedybas, atkaklią karaliaus kovą už tos santuokos legalizaciją ir žmonos teisę į sostą bei ankstyva tariamai nunuodytos karalienės mirtis jau nuo romantizmo epochos teikė peno įvairaus profilio kūrėjams.“

„Išaugus Lietuvoje bažnyčių skaičiui ir sparčiai didėjant joms skirtų darbų paklausai, čia jau galėjo kurtis ir paskiri dailininkai, atvykę iš kitų kraštų. Šių dailininkų dirbtuvėse ir turėjo formuotis vietos meistrų kadrai. Dalis tokių meistrų ėmėsi savarankiškos kūrybos, sekdami savo mokytojų ar įvežtiniais darbais, nors pavyzdžių jiems galėjo teikti ir grafika, pasiekianti įvairiais būdais net atokesnes vietoves. Įdomu, kad jau XV a. Lietuvoje pasirodo jų išdrožtų gotikinių skulptūrų, nedaug pranokstančių primityvius vėlesnių laikų liaudies meistrų kūrinius. Gotiką antrame XVI a. ketvirtyje palaipsniui keitė renesansas, kurio plėtotę skatino ir Vilniuje įsikūrę italų dailininkai, taip pat palikę labai nedaug kūrinių. Tam neabejotinai turėjo įtakos Lietuvą užplūdusi galinga daugelio didikų remiamos reformacijos banga.“

Dailės istorikė dr. doc.

Dailės istorikė dr.

Giedrė MICKŪNAITĖ:

Dalia VASILIŪNIENĖ:

Skaičiuoju knygas, pradedu „senuoju“, 1984-ųjų „Lietuvos portreto XVI-XVIII amžiuje“ leidimu, toliau – dar devynios studijos, skirtos portreto, kostiumo, taip pat ir šarvuotės, skulptūros, drožybos ir grafikos, procesijų altorėlių, laidosenos istorijai LDK. Nė nebandau suskaičiuoti dailėtyros darbų, kuriuose Marijos Matušakaitės tyrimai nurodomi kaip pirmosios publikacijos vienu ar kitu senosios Lietuvos dailės klausimu.

M.Matušakaitė – daugelio šiandienos Lietuvos dailės tyrimų pirmeivė.

Daile pradėjau domėtis dar sovietmečiu, todėl atsimenu, kokį įspūdį tuo metu darė Marijos Matušakaitės tekstai. Prie „darbo liaudies“ ideologijos priderintos, tarsi nieko bendro su senosios Europos kultūriniais procesais neturėjusios Lietuvos dailės istorijos rašinių kontekste M.Matušakaitės straipsniai apie barokinius LDK didikų antkapius arba XVIII amžiaus Nesvyžiaus Radvilų rinkinius jaunam žmogui leido suprasti, kad Lietuvos menas atsirado gerokai anksčiau nei XX amžiuje, o jo studijos gali būti labai viliojančios ir daugialypės. Atsimenu, kaip 1984 m. išleistoje M.Matušakaitės knygoje „XVI–XVIII a. portretas Lietuvoje“ išvydau ištisą tuomečiuose mokykliniuose vadovėliuose neminėtų asmenybių (Sapiegų, Radvilų, Tiškevičių) portretų galeriją. Joje be politinio ir socialinio „pamušalo“ nagrinėtos meninės portretų ypatybės, stilių raida, daugeliu atvejų pirmą kartą pateikta kūrinių atribucija.

MARIJOS MATUŠAKAITĖS VAIKYSTĖ, 1932.

Ji pirmoji aprašė, atributavo, kontekstualizavo, neretai piešiniuose rekonstravo daugybę dailės kūrinių, be kurių neįsivaizduojamas LDK meninis paveldas: Laukžemės ir Alksnėnų madonos, Skarulių bažnyčia, Pacų portretai Pažaislyje, „Berniukas su rože“ Žemaičių muziejuje „Alka“, Radvilų antkapiniai paminklai ir sarkofagai Nesvyžiaus bažnyčioje, kontušai, delijos, šubos ir kiti, ne tik istorinės Lietuvos, bet ir Europos kolekcijose esantys mūsų kultūros paminklai. Ant M.Matušakaitės paklotų pamatų susiformavo keletas šiandienos dailėtyros krypčių. Jose, kai ir įprasta moksle, vyksta ginčai, peržiūrimos ir pildomos ankstesnės interpretacijos. Visgi neįprasta tai, kad besiginčijantys dailėtyrininkai, netgi kelios jų kartos, yra niekada dailės istorikams nedėsčiusios M.Matušakaitės neakivaizdiniai studentai.

Jos stiprybė – formos pajauta ir gebėjimas plastinę raišką išversti į žodinę kalbą. Tiksliai ir nuosekliai vartojami žodžiai jau tapo dailėtyros terminais ir, pasikartosiu, kostiumo, ornamentikos, tapybos studijose M.Matušakaitė yra pirmeivė kuriant profesinę terminiją. Visgi, svarbiausia M.Matušakaitę skaityti. Kūrinių reprodukcijomis papildyti jos tekstai parašyti taip, kad, atsivertus knygą, dirba ne tik protas, bet ir juslės. „Džiugios, pakilios nuotaikos šv. Morkus didelėmis iškiliomis akimis turi semitiškų bruožų. Šv. Luko išsišovę skruostikauliai, gilios akiduobės, ramus mąstytojo veidas“, – tai keli sakiniai iš „Senosios medžio skulptūros ir dekoratyvinės drožybos Lietuvoje“ (1998, p. 63). Skaitykite ir patirsite senųjų vaizdų pagavą ir juos aprašiusios mokslininkės atkaklumą.

Jau ne kartą įvairiomis progomis esu lyginusi du iškiliausius, kultūros istorijai labai nepalankiomis sovietmečio sąlygomis dirbusius dailėtyrininkus – Vladą Drėmą ir M.Matušakaitę.

Jeigu V.Drėma savo darbų pavyzdžiu skatino dailėtyrininkus domėtis istorinėmis detalėmis, kruopščiai studijuoti rašytinius šaltinius, tai dėmesingumo pačiam dailės kūriniui, formaliosios analizės tikslumo, stiliaus požymių vertinimo mokėmės iš M.Matušakaitės. Lig šiol imponuoja jos gebėjimas matyti kūrinį, jį „išlukštenti“ ir „perskaityti“ detalėse ir formose slypinčią informaciją.

MEDYJE LABŪNAVOJE, 1942.

Vieną svarbiausių M.Matušakaitės asmenybės bruožų įvardyčiau su asmeniniu kuklumu derinamas dideles profesines ambicijas ir pavydėtiną atsparumą kliūtims bei nepalankioms aplinkybėms. Šis nedeklaratyvus profesinis tvirtumas ir ištikimybė saviems principams ypač žavi. Rengiant paskutinę knygą „Portretas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (2010), garbaus amžiaus dailėtyrininkė, tiesa, padedama bendražygių, lyg niekur nieko automobiliu apvažiavo atokiausius, ne visada Lietuvos mokslininkams draugiškus Rusijos, taip pat Ukrainos ir Baltarusijos muziejus. Paklausta, kaip ryžosi tokiame amžiuje varginančioms kelionėms, ji atsakė paprastai: „Na, reikėjo važiuoti.“

K.DRISKIAUS NUOTR. M.MATUŠAKAITĖ (DEŠINĖJE) SU FOTOGRAFU KLAUDIJUMI DRISKIUMI IR DAILININKE TAIDA BALČIŪNIENE EKSPEDICIJOJE BALTARUSIJOJE, 2005 M.

VILNIAUS DAILĖS INSTITUTO KURSAS. M.MATUŠAKAITĖ – PIRMA IŠ DEŠINĖS, 1962.

„Tyrėjų naktis“ kviečia pailsėti nuo rinkimų įtampos Aštuntoji „Tyrėjų naktis“ vyks prieš pat rinkimus į Seimą – tad, pasak organizatorių, net laisvų stendų renginio plakatams buvo sunku rasti.

Dr. V.Pakalniškienė ir dr. T.Žalandauskas įsitikinę, kad mokslininkų ir visuomenės santykis pamažu tampa vis artimesnis.

Tačiau, jų manymu, „Tyrėjų naktyje“ bus galima akis pailsinti nuo rinkimų pažadų ir politinių veidų. Kuo išskirtinė visoje Europoje ketvirtąjį rugsėjo penktadienį vykstanti „Tyrėjų naktis“ kalbiname jos organizatorius – dr. Vilmantę Pakalniškienę ir dr. Tomą Žalandauską.

– Iš šalies žvelgiant kasmečius renginius, viena vertus, paprasta surengti, nes lankytojai žino, ko tikėtis, kas laukia. Kita vertus sunku, nes kiekvienais metais reikia pasiūlyti ką nors nauja. Kaip yra iš tikrųjų?

Vilmantė: Paskutinė „Tyrėjų naktis“ populiarumu išties nustebino. Manau, kad ažiotažui įtakos turėjo praeitais metais padarytas kiekybinis šuolis – padvigubintas renginių skaičius. Atitinkamai išaugo ir susidomėjimas – septintą kartą vykęs renginys sutraukė dvigubai daugiau lankytojų.

Jų buvo apie 10 000.

Be to, malonu matyti ne tik žmonių skaičių, bet ir kasmet besikeičiantį požiūrį – žingeidumas bei noras įsitraukti su metais kyla bene geometrine progresija. Tokiame kontekste kasmet tobulėti – paprasta. Šiemet daugiau renginių perkėlėme iš laboratorijų į mokslui neįprastą aplinką – kavines, barus.

– Visoje Europoje vykstančios „Tyrėjų nakties“ tikslas – suartinti visuomenę ir mokslininkus. Ar jie išties taip pastebimai atitrūkę?

Jūsų „Facebook“ profilyje yra daugiau nei 6000 gerbėjų – daug tai ar mažai?

Tomas: Kaip ir žvelgiant į visus socialinius reiškinius, taip ir į mokslininkų ir visuomenės santykį: sunku vienareikšmiškai pasakyti, kas kursto pamažu, bet stabiliai vykstantį suartėjimą – ar sėkmingos Europos Sąjungos iniciatyvos, ar tai, kad žinios tapo tokios pat būtinos ir neatsiejamos nuo kasdienybės kaip duona. O čia natūraliai

I.Gelūno nuotr.

Pasak rengėjų, daugiau kaip 100 renginių didžiuosiuose šalies miestuose kvies renginio dalyvius išbandyti ir pamatyti tai, ką Lietuvos mokslininkai kasdien veikia už uždarų durų, o „Tyrėjų nakties“ renginiai, skirti mokiniams, jau rugsėjo 28 d. vyks daugiau kaip 90 šalies mokyklų. „Manau, kad kai kurie dalyviai renginių metu gali ne tik susipažinti su tyrėjų darbo specifika, bet ir, galbūt, atrasti naująjį savo pašaukimą bei persikvalifikuoti iš, tarkime,

VILNIUJE: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Baltijos pažangių technologijų institutas, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Rotušės aikštė, kavinių tinklas „Coffee Inn“, kino teatras „Pasaka“, knygynas „Mint Vinetu“ KAUNE: Aleksandro Stulginskio universitetas, Kauno technologijos universitetas, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ŠIAULIUOSE: Šiaulių universitetas PANEVĖŽYJE: Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutas

dažniau prisimenami tie, kurie tas žinias kuria. 6000 gerbėjų „Facebook“ tokiam renginiui kaip „Tyrėjų naktis“ yra tikrai daug, tačiau su kiekvienais metais (jei „Facebook“ nepakeis koks nors kitas madingas IT „atradimas“) gerbėjų ratas turėtų stabiliai plėstis.

Ir ne tik dėl natūralaus jo augimo, o ir todėl, kad „virtualizuojasi“ vis daugiau socialinių grupių – juk kompiuteriai ir internetas – puikus pavyzdys mokslo, kuris kardinaliai, neatpažįstamai pakeitė pasaulio veidą. Ir tai – ne nuvalkioti epitetai, o – faktas, kurį kasdien aptaria sociologai ir filosofai.

Tarp kitko, šiemet miręs Steve’as Jobsas – puikus mokslininkų ir visuomenės santykio modelio pavyzdys. Jo, kaip žmogausnemokslininko generuojamas poreikis mobilizavo protus sukurti sprendimus, apie kurių „naujumą“ niekas iš mūsų nebesusimąsto. Ir štai, pavyzdžiui, kompiuterio valdymas akimis, kurį „Tyrėjų naktyje“ galės išbandyti Šaiulių universiteto lankytojai, kada nors, tikriausiai, taip pat bus savaime suprantamas.

– Kadangi renginys vyksta prieš pat rinkimus į Seimą, neišvengiamai norisi paklausti – ar geri Lietuvoje mokslo ir mokslo politikos santykiai?

Vilmantė: Galbūt būsiu ne itin populiari pozityvumu, bet tenka pripažinti, kad mokslo ir inovacijų politika besibaigiančioje Seimo kadencijoje sulaukė didelio dėmesio.

Aktyvus rėmimas duos rezultatų, žinoma, ne tuoj pat. Bet ilgainiui, jei dėmesys neatslūgs – turėtų pagerinti Lietuvos mokslininkų padėtį vidaus rinkoje ir užsienyje.

Tomas: aš nebūčiau toks pozityvus kaip Vilmantė. Nors dėmesys yra pastebimai išaugęs, tačiau iki Vakarų Europai prilygstančios mokslo politikos mums dar koks, vaizdžiai tariant, šviesmetis liko. Kai kurios tradicijos bus išgyventos tik sulyg kartos pasikeitimu (o to dar teks palaukti). Todėl neleiskime politikams atsipalaiduoti.

Ryšys aiškus: pajėgus mokslas kuria aktyvią žinių visuomenę, o pastaroji – vakarietišką socialinę gerovę. Tik šiuos ryšius suvokiančios šalys gali vadintis aukštųjų technologijų šalimis. Ar skendime socialinėje gerovėje? Ne. Vadinasi ir mokslas bei technologijos pas mus dar nėra pakankamai gerbiamos. O tai, kad „Tyrėjų nakties“ metu Lietuvoje atsiranda galimybė atverti duris ir pakviesti į dešimtis mokslinių laboratorijų – vaizdingas įrodymas, kad mokslas Lietuvoje yra gyvas ir potencialus. Kviečiame visus įsitikinti patiems.

„Tyrėjų naktyje“ mokslininkai kviečia susitikti ir laboratorijose, ir kavinėse Penktadienį, rugsėjo 28-ąją, duris atvers dešimtys laboratorijų ir aukštųjų mokyklų fakultetų, kurie „Tyrėjų nakties“ dalyviams pristatys dažnai nežinomas mokslo pasaulio paslaptis ir atradimus. Daugiau kaip dvylikos valandų renginių maratonas, kupinas intriguojančių ir netikėtų atradimų, tęsis iki vėlyvo rugsėjo 28-osios vakaro.

Aštuntą kartą vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ šiemet dar daugiau renginių vyks viešose, netradicinėse mokslui miesto erdvėse, kurios praeitais metais sulaukė itin didelio lankytojų susidomėjimo.

Renginio vietos

Sostinės „Coffee Inn“ kavinės pristatys diskusijų ciklą ir cheminius bandymus, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete vyks interaktyvus seminaras apie vadovavimą, Kino teatre „Pasaka“ bus išrinkti moksleivių trumpų filmų konkurso „Distiliuotos idėjos“ nugalėtojai bei rodomi juodai balti mokslinės fantastikos filmai, o knygyne „Mint Vinetu“ vyks interaktyvios paskaitos apie kūrybingumą.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas „Tyrėjų nakties“ metu kvies susitikti

KITI Lietuvos miestai ir miesteliai

Juodai baltų mokslinės fantastikos filmų naktis kino teatre „Pasaka“ „Tyrėjų naktis“ kviečia į nemokamus senuosius mokslinės fantastikos filmus: tai vienas žinomiausių mokslinės fantastikos filmų „Frankenšteinas“, antiutopinis fantastinis filmas „Metropolis“, ir prie jų rodomas trumpas, bet labai įdomus pirmasis mokslinės fantastikos filmas „Kelionė į Mėnulį“.

Seansų laikai: 19:00-19:15 „Kelionė į Mėnulį“ 19:20-20:30 „Frankenšteinas“ 21:00-21:15 „Kelionė į Mėnulį“ 21:20-23:40 „Metropolis“ Vietų skaičius ribotas, tad pakvietimus kviečiame pasiimti iki renginio likus nuo valandos iki pusvalandžio kino teatro kasoje.

migraciją saulėlydžio metu Novaraisčio valstybiniame ornitologiniame draustinyje.

Kauno technologijos universitetas atvers savo laboratorijas, kuriose pristatys nanopluošto oro filtrų gamybą iš plastikų atliekų, mokys dalyvius pačius pasigaminti veidrodėlį, patars, kaip sėkmingai mokytis pelėdoms ir vyturiams.

teisininko ar vadybininko, į chemiką ar fiziką, pamatę šias sritis naujoje šviesoje“, – šypsosi vienas iš renginio organizatorių Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius dr. Tomas Žalandauskas. „Tyrėjų naktyje“ dalyvauja daugiau nei 30 Europos šalių, t.y. daugiau nei 300 Europos miestų. „Tyrėjų naktis“ – Europos Komisijos iniciatyva. Lietuvoje šiemet didžioji dalis renginių vyks Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Molėtuose.

MOLĖTUOSE: Molėtų astronomijos observatorija

su laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjais, demonstruos VGTU sukurtą elektromobilį, lazerinio skenavimo technologijas.

Universitete taip pat galima bus dalyvauti kuriant miestą ar susipažinti su knygos gimimo procesais.

Vilniaus universitete nakties lankytojai galės klonuoti augalus ir išskirti DNR. Renginio dalyviai kviečiami išmokti atpažinti melą, sužinti apie keliaujančius augalus ir apsilankyti superkompiuterių centre bei chemijos laboratorijoje.

Aleksandro Stulginskio universitete Kaune bus pristatytas traktorius, valdomas iš kosmoso, demonstruojamas laukinių žvėrių danties pjūvis, bus galima stebėti gervių

Šiaulių universitetas pristatys paskaitą apie augalus, kurie gali būti naudojami kaip dažai, pristatys alternatyvius kompiuterio valdymo būdus ir parodys, kokius pėdsakus žmonės palieka internete.

Projektą „Tyrėjų naktis 2012“ įgyvendina Socialinių inovacijų institutas kartu su partneriais: Aleksandro Stulginskio universitetu, Baltijos pažangių technologijų institutu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Šiaulių universitetu, Vilniaus universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

Prie projekto kviečiamos jungtis visos bendrojo lavinimo mokyklos. Renginio informaciniai rėmėjai: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, „15min“.

Su renginio programa galima susipažinti puslapyje www.tyrėjųnaktis.lt arba www.facebook.com/tyrejunaktis.

24 | KultĹŤra

15min â&#x20AC;˘ 2012 m. rugsÄ&#x2014;jo 28 d.

Tenoras Tenoras E.Montvidas: E.Montvidas:

â&#x20AC;&#x17E;UĹžsidaryti vien operos pasaulyje â&#x20AC;&#x201C; kvailaâ&#x20AC;&#x153; IĹĄmaiĹĄÄ&#x2122;s pasaulÄŻ, dalyvavÄ&#x2122;s ÄŻvairiausiuose garsiĹł, o kartais ir skandalingĹł reĹžisieriĹł operĹł pastatymuose, 37 metĹł tenoras Edgaras Montvidas trumpam grÄŻĹžta ÄŻ Lietuvos scenÄ&#x2026;. Pasirodymas ĹĄeĹĄtadienÄŻ â&#x20AC;&#x201C; paskutinÄ&#x2014; solisto vieĹĄnagÄ&#x2014; tÄ&#x2014;vynÄ&#x2014;je ĹĄiemet.

DovilÄ&#x2014; JablonskaitÄ&#x2014; d.jablonskaite@15min.lt KerinÄ?iÄ&#x2026; Nemorino arijÄ&#x2026; apie slaptai nuriedÄ&#x2014;jusiÄ&#x2026; vyriĹĄkÄ&#x2026; aĹĄarÄ&#x2026; E.Montvidas jau yra dainavÄ&#x2122;s ne tik Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) â&#x20AC;&#x17E;MeilÄ&#x2014;s eliksyroâ&#x20AC;&#x153; pastatyme prieĹĄ trejetÄ&#x2026; metĹł, bet ir Anglijos nacionalinÄ&#x2014;s operos scenoje.

2010-aisiais jo debiutas ĹĄiuo vaidmeniu sukÄ&#x2014;lÄ&#x2014; furorÄ&#x2026; tarp Londono operos mylÄ&#x2014;tojĹł, nors dainininkas tÄ&#x2026;kart dainavo italiĹĄkai, o visas spektaklis buvo atliekamas angliĹĄkai.

Kritikai pastebi, kad minkĹĄtas, skambus E.Montvido tenoras, o drauge jo aktorinis lankstumas ir skonis solisto atliekamus vaidmenis paverÄ?ia nepamirĹĄtama menine patirtimi ĹžiĹŤrovams. â&#x20AC;&#x201C; Pasirodymas LNOBT scenoje ĹĄeĹĄtadienÄŻ â&#x20AC;&#x201C; vienintelÄ&#x2014; proga operos mylÄ&#x2014;tojams jus iĹĄvysti ĹĄiais metais. Po to ÄŻ LietuvÄ&#x2026; grÄŻĹĄite tik kitĹł metĹł vasarÄŻ. Gyvenate paĹĄÄ&#x2014;lusiai ÄŻtemptu

DosjÄ&#x2014; E.Montvidas gimÄ&#x2014; 1975 m. geguĹžÄ&#x2014;s 27 d.

Kybartuose, VilkaviĹĄkio rajone.

Kybartu

grafiku? â&#x20AC;&#x201C; savaitraĹĄtis â&#x20AC;&#x17E;15minâ&#x20AC;&#x153; paklausÄ&#x2014; E.Montvido. â&#x20AC;&#x201C; Tokia darbo specifika. Pastaruoju metu tenka keliauti ne tik po EuropÄ&#x2026;: Ĺžengiu pirmus Ĺžingsniuss JAV rinkoje, gruodÄŻ numatytos gastrolÄ&#x2014;s Japonijoje.

Vieniems mano gyvenimas atrodo absurdiĹĄkai, kitiems dvelkia romantika. O man tai jau ÄŻprasta.

LagaminÄ&#x2026; ÄŻgudau susikrauti per 15 minuÄ?iĹł, daug keliaudamas iĹĄmoksti apsieiti su nedaug daiktĹł â&#x20AC;&#x201C; juk visada pravartu pasilikti vietos lauktuvÄ&#x2014;ms! (mirkteli) â&#x20AC;&#x201C; SpalÄŻ jĹŤs Bostone, lapkritÄŻ â&#x20AC;&#x201C; Briuselyje, gruodÄŻ â&#x20AC;&#x201C; Tokijuje, per KĹŤÄ?ias â&#x20AC;&#x201C; jau Florencijoje. Tai juk skirtingos ne tik laiko, bet ir klimato juostos. Esate atsparus?

LNO LNOBT scenoje tenoras E E.Montvidas debiutavo 1999 m.

ArtĹŤro vaidmeniu G.Donizzeti operoje â&#x20AC;&#x17E;LiuÄ?ija di Lamermurâ&#x20AC;&#x153;, tuomet dar bĹŤdamas prof.

V.Noreikos studentas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

TarptautinÄ&#x2014; solisto karjera ÄŻsibÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jo 2001â&#x20AC;&#x201C;2003 m., jam staĹžu Ĺžuojantis KaraliĹĄkoje â&#x20AC;&#x17E;Covent Gardenâ&#x20AC;&#x153; operoje Londone. Ä&#x152;ia, pakeitÄ&#x2122;s blogai pasijutusÄŻ solistÄ&#x2026;, sÄ&#x2014;kmingai debiutavo G.Verdi operoje â&#x20AC;&#x17E;Traviataâ&#x20AC;&#x153;.

2004â&#x20AC;&#x201C;2006 m. E.Montvidas buvo Frankfurto prie Maino operos solistas, nuo 2007 m. dainininkas yra laisvai samdomas atlikÄ&#x2014;jas.

2009 m. buvo apdovanotas Auksiniu scenos kryĹžiumi uĹž Verterio vaidmenÄŻ.

Nuo 2001 m. gyvena Londone.

â&#x20AC;&#x201C; Ĺ˝inoma, kad toks mÄ&#x2014;tymasis iĹĄ vieno pasaulio kraĹĄto ÄŻ kitÄ&#x2026; iĹĄbalansuoja, iĹĄkrenti iĹĄ ÄŻprasto ritmo, o reĹžimas operos solistui ne maĹžiau svarbus nei sportininkui, juk dirbame savo kĹŤnu, raumenimis. TaÄ?iau viskas priklauso nuo poĹžiĹŤrio ir psichologinio nusiteikimo. Jei gailÄ&#x2014;si savÄ&#x2122;s ir galvosi, koks esi iĹĄsekÄ&#x2122;s, taip ir jausies. AĹĄ linkÄ&#x2122;s nusiteikti pozityviai, be to, energijos suteikia adrenalinas. PavyzdĹžiui, ÄŻ AmerikÄ&#x2026; dar tik keliu kojÄ&#x2026;, Ä&#x152;ikagoje turÄ&#x2014;siu perklausÄ&#x2026;: per 10â&#x20AC;&#x201C;15 tau skirtĹł minuÄ?iĹł turi ÄŻrodyti, ko esi vertas. Konkurencija ĹžvÄ&#x2014;riĹĄka, todÄ&#x2014;l atsipalaiduoti negali, nebent bĹŤtum pasaulinio garso ĹžvaigĹždÄ&#x2014;, kurios vardas savaime yra kokybÄ&#x2014;s garantas. â&#x20AC;&#x201C; Pasirodyti Lietuvos scenoje malonu, bet turbĹŤt labai nepelninga? â&#x20AC;&#x201C; Apie tai net nÄ&#x2014;ra kÄ&#x2026; kalbÄ&#x2014;ti â&#x20AC;&#x201C; ne tie masteliai. TaÄ?iau aĹĄ puikiai suprantu rinkÄ&#x2026;, Ĺžinau bilietĹł kainas ir ekonominÄ&#x2122; ĹĄalies situacijÄ&#x2026;. Vis dÄ&#x2014;lto laikausi principo, kad uĹž kiekvienÄ&#x2026; darbÄ&#x2026; turi bĹŤti atlyginta â&#x20AC;&#x201C; nors simboliĹĄkai. Tai â&#x20AC;&#x201C; ne iĹĄskaiÄ?iavimas, o pagarba savo profesijai. â&#x20AC;&#x201C; Nuo 2007-ĹłjĹł esate laisvai samdomas operos solistas. Kaip jums iĹĄ ĹĄalies atrodo

â&#x20AC;&#x17E;Vanduo iĹĄ Ä?iaupo â&#x20AC;&#x201C; Tau geriausiasâ&#x20AC;&#x153;: nes jis ĹĄvarus, kokybiĹĄkas, skanus %)/ 18275

7XUEÄşW QH NDUWÄ&#x2030; JLUGÄ?MRWH MRJ QHYDOJÄ&#x2019;V çPRJXV JDOL LĂĽJ\YHQWL PÄ?QHVÄ&#x161; DU QHW NHOLV R EH YDQGHQV ² YRV NHOHWÄ&#x2030; GLHQĹ&#x20AC; -HL YDQGHQV RUJDQL]PH VXPDçÄ?MD YRV SURFHQWX SDMXQWDPDV WURĂĽNXO\V .DL NXULRVH 3DODQJRV NDYLQÄ?VH ĂĽLXR PHWX YDQGHQV XçVLVDN\WL QHEHUHLNLD MR JDOLPD JDXWL QHPRNDPDL .DLS WHLJLD $SOLQNRV PLQLVWHULMRV 9DQGHQĹ&#x20AC; GHSDUWDmento vadovas Dalius Krinickas, Lietuva sunaudoja tik DSLH YLVĹ&#x20AC; WXULPĹ&#x20AC; SRçHPLQLR YDQGHQV LĂĽWHNOLĹ&#x20AC; WRGÄ?O JDOLPD GUÄ&#x2030;VLDL VDN\WL NDG WXULPH GDXJ LU LĂĽWLHV ĂĽYDUDXV SRçHPLQLR YDQGHQV R YDQGXR EÄ?JDQWLV LĂĽ Ä&#x20AC;LDXSR \UD WLQNDPDV JHUWL QDXGRWL UXRĂĽLDQW PDLVWÄ&#x2030; ĂŚLQRPD NDL NXULRVH /LHWXYRV YLHWRYÄ?VH GÄ?O QDWÄşUDOLĹ&#x20AC; JDPWLQLĹ&#x20AC; VÄ&#x2030;O\JĹ&#x20AC; UĹžsk. Nr. 306295

YDQGHQ\MH \UD SDGLGLQWDV Ă XRUR DU JHOHçLHV NLHNLV 7DÄ&#x20AC;LDX WDP \UD YDQGHQV YDO\PR LU JHULQLPR Ä&#x161;UHQJLQLDL -LH LĂĽYDOR YDQGHQÄ&#x161; LNL QXVWDW\WĹ&#x20AC; UHLNDODYLPĹ&#x20AC; $SOLQNRV PLQLVWHULMRV VRFLDOLQH LQLFLDW\YD Ă&#x2026;9DQGXR LĂĽ Ä&#x20AC;LDXSR ² 7DX JHULDXVLDV´ VLHNLDPD DWNUHLSWL GÄ?PHVÄ&#x161; Ä&#x161; WDL MRJ YDQGXR LĂĽ Ä&#x20AC;LDXSR /LHWXYRMH \UD ĂĽYDUXV NRN\ELĂĽNDV VNDQXV SDVNDWLQWL çPRQHV MXQJWLV MÄ&#x161; YDUWRWL *HULDQW YDQGHQÄ&#x161; LĂĽ Ä&#x20AC;LDXSR WDLS SDW VDXJRPD LU DSOLQND PDW WRNLX

EÄşGX VXPDçLQDPDV SODVWLNR SDNXRWÄ?V DWOLHNĹ&#x20AC; NLHNLV Ă&#x2026;3ULH LQLFLDW\YRV SULVLMXQJXVLRV NDYLQÄ?V \UD SDç\PÄ?WRV VSHFLDOLX çHQNOX ² OLSGXNX DQW GXUĹ&#x20AC; 3UDHLYLDL LĂĽY\GÄ&#x2019; ĂĽÄ&#x161; çHQNOÄ&#x2030; DQW GXUĹ&#x20AC; çLQR NDG Ä&#x20AC;LD JDOL QHPRNDPDL DWVLJHUWL YDQGHQV LĂĽ Ä&#x20AC;LDXSR QRULQW\V JDOL YDQGHQLX SULVLSLOG\WL LU VDYR DWVLQHĂĽWÄ&#x2030; WDUÄ&#x2030;´ WYLUWLQD SDĂĽQHNRYDV 3DODQJRMH YDQGHQWLHNLX WLHNLDPR JHULDPR YDQGHQV NRN\EÄ&#x2019; NRQWUROLXRMD DWHVWXRWD 8$% Ă&#x2026;3DODQJRV YDQGHQ\V´ YDQGHQV W\ULPR ODERUDWRULMD 6XNDXSWL QH YLHQHULĹ&#x20AC; PHWĹ&#x20AC; GXRPHQ\V URGR NDG YDQGHQ\MH LĂĽ Ä&#x20AC;LDXSR WDUĂĽRV NLHNLĹ&#x20AC; YLUĂĽLMLPĹ&#x20AC; QHUDQGDPD 7DG JDOLPD GUÄ&#x2030;VLDL WHLJWL NDG SDODQJLĂĽNLĹ&#x20AC; JHULDPDV YDQGXR DWLWLQND JHURV NRN\EÄ?V UHLNDODYLPXV

SANGLAUDOS FONDAS

Kultūra | 25

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

Lietuvos teatruose vis dar gyvuojanti etatų sistema?

– Vakaruose to jau seniai nėra. Teatruose dirba kviestiniai atlikėjai, režisieriai, scenos dailininkai ir pan. Teatrai turi savo orkestrus, chorus, baleto trupes ir administraciją, kuri, beje, irgi keičiasi kas kelerius metus.

Pagrindinis meno vadovas ar dirigentas pareigas eina kadencijomis, po kurių perrenkami arba pakeičiami. Vadovų kaita lemia repertuaro dinamiką. Lietuvoje orkestrui vadovauji tol, kol tave išneša iš salės.

Tiesa, ir čia yra pokyčių, juk LNOBT spektaklius statė ir kviestiniai režisieriai: Arnaudas Bernardas „Karmen“, Anthony Minghella „Madam Baterflai“ ir kt. Baleto trupės meno vadovo pareigas eina Vakaruose gerai žinomas Kšyštofas Pastoras.

Pagaliau „Bohemiečių“ trupė irgi yra palyginti naujas reiškinys Lietuvos kultūros padangėje, ieškantis išraiškos formų.

Etatų sistema leidžia lengvai pasinerti į rutiną, kuri menininkui iš esmės reiškia mirtį. Dirbant Vakaruose, turi nuolat sau kelti vis didesnius uždavinius ir reikalavimus. Labai sudėtinga išlikti konkurencinėje terpėje, kai kiekvieną dieną atsiranda jaunų, puikių, fantastiškų tenorų. Reikia kone be atokvėpio dirbti, kad tavo vardas skambėtų.

– Jūsų mokytojas Virgilijus Noreika rengia atsisveikinimo koncertų turą. Vieną dieną uždanga ima ir nusileidžia – susimąstote apie tai?

– Maestro buvo ir yra mano autoritetas.

Rengdamas sudėtingesnį vaidmenį dažnai pasikonsultuoju su juo. Nori ar ne, mintys apie karjeros pabaigą kartkartėmis aplanko ir mane, juolab kad mūsų profesija labai

Operoje „Meilės eliksyras“ Nemorino vaidmenį atliekančio E.Montvido partnerė – Joana Gedmintaitė (Adina).

ne už populistus ar grupes, susikūrusias spontaniškai, valdant emocijoms. Šiandien neįsivaizduočiau savęs Seime, nes mano pašaukimas ne ten. Bet po keliolikos metų galbūt jausiuosi kitaip, gal manysiu, kad tikrai galiu būti naudingas. Bus taip, kaip lemta. Juk ir dainininku niekada nenorėjau tapti, svajojau tik apie aktorystę.

M.Aleksos/ LNOBT nuotr.

trapi. Jaunystėje į darbus kibau su didžiuliu įkarščiu, beatodairiškai, aukodamas viską dėl dainavimo. Tačiau laikui bėgant supratau, kad užsidaryti vien operos pasaulyje pernelyg kvaila ir pavojinga.

Būtina išlaikyti balansą, kad pajustum visas gyvenimo spalvas ir skonius. Tiesą sakant, net ir dabar negaliu sau leisti prabangos lengva ranka atsisakyti spektaklių.

Tačiau stengiuosi taip sudėlioti grafikus, kad užtektų laiko ir atsipūsti. Reikia nusileisti nuo rožinio operos pasaulio debesėlio ant žemės, kad įsisąmonintum, jog ateis laikas, kai nebedainuosi. Kas nutiks, jei karjeros viršūnėje atsiduosi tik specialybei, Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/kultura

atsukdamas nugarą draugams, šeimai, pomėgiams? O gi vieną dieną atsigręši atgal ir nesuprasi, kur pradingo tavo asmeninis gyvenimas, kas tavo aplinka, pagaliau, kas tu pats esi be dainavimo?

– Vladimiro Prudnikovo, Vytauto Juozapaičio pavyzdžiai rodo, kad operos atlikėjai neretai pasuka į politiką. Šioje srityje nuobodu nebūna...

– Niekada nesakyk niekada. Tegaliu pasakyti, kad tikrai nesu apolitiškas žmogus.

Gyvenu Londone, bet domiuosi, kas vyksta Lietuvoje, seku naujienas. Atlieku pilietinę pareigą ir balsuoju rinkimuose – jau užsiregistravau ambasadoje Londone, kad galėčiau atiduoti balsą spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Karališkuoju paštu nebepasitikiu, nes kartą mano biuletenis grįžo atgal, todėl šįkart pats nueisiu prie balsadėžės. Man tai labai svarbu. Tikiuosi, kad balsuoju už profesionalus, jokiu būdu

– Operoje pagrindinis dėmesys tenka balsui, tačiau negali sakyti, kad jūsų svajonė neišsipildė. Kurie vaidmenys mėgstamiausi?

– Yra tokių, kuriuos vadinu duona su sviestu ir ikrais. Vieną tokių atlieku W.A.Mozarto operoje „Pagrobimas iš Seralio“. Tai vienas sudėtingesnių ir intensyvesnių vaidmenų tenoro repertuare, reikalaujantis ištvermės ir puikios vokalinės technikos.

Nemorino vaidmuo, kurį atliksiu šeštadienį operoje „Meilės eliksyras“, itin artimas sielai, nes labai tinka mano balsui, atskleidžia visas jo galimybes. Patinka Verteris, Lenskis – lyriniai vaidmenys.

Yra vaidmenų, kurių nesu atlikęs, bet apie juos svajoju, pavyzdžiui, Kavaradosas iš Giacomo Puccini operos „Toska“, Giuseppe Verdi Don Karlas.

– Operos žanras metams bėgant keičiasi – sakoma, kad jau neužtenka tik išmokti tekstą ir gerai dainuoti.

– Aš galvoju, kad esu ne tik atlikėjas, bet ir kūrėjas – savo interpretacijomis. Deja, mano specialybėje labai daug amatininkų, o tai scenoje ypač matosi. Tai – žmonės be akiračio. Yra tokių operos solisčių, kurioms svarbiausia per pertrauką tarp repeticijų nubėgti nusipirkti „Prada“ rankinę. Jos net nesiteikia išsiversti teksto, nesupranta, ką dainuoja. Tai – amatininko požiūris.

26 | Paveldas das

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

Gedimino laikus

MEDININKAI KAI I.Gelūno nuotr.

D visai neseniai už 26 km nuo Vilniaus nutolusios Dar Medininkų pilies teritorijoje ganėsi karvės. Šiandien vaizdas M visai kitoks – senieji mūrai sutvirtinti, uždengti čerpių stogeliais, atstatytas gynybinis bokštas – donžonas.

Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Poeto V.Sirokomlės užrašai „Medininkų pilies įkūrimo data siekia neatmenamą senovę. Remiantis padavimais, girdėtais prie Krėvos, Medininkų pilis turėtų būti Krėvos pilies vienmetė. Stačiusi ją kažkokia dievų ar milžinų gentis. Jie buvę tokie stiprūs, kad mūrininkai, tuo pat metu dirbdami ir Medininkuose, ir Krėvoje, esančiuose vienas nuo kito už 4 mylių, skolindamiesi plaktukus, permesdavę juos oru.“ Tokią Medininkų pilies atsiradimo legendą 1857–1860 m. savo kelionių užrašuose „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“ aprašė poetas Vladislavas Sirokomlė. Tačiau ar ši legenda bent kiek panaši į tiesą?

XIV a. pradžia, kiti šią datą nukelia į XIV a. pabaigą.

Pastaruosius aštuonerius metus pilį valdančio Trakų istorijos muziejaus direktoriaus Virginijaus Poviliūno teigimu, dauguma istorikų linkę manyti, kad pilis Medininkuose turėjo stovėti jau Gedimino valdymo laikais (1316–1341 m.). Tai didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) gardinė pilis. Panašios į ją yra Krėvos, Lydos (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje) pilys, šiek tiek ją primena ir Kauno pilis. „Medininkų pilies paminėjimų istoriniuose šaltiniuose nėra daug. Težinome, kad 1402 m. vyko didelis mūšis. Porą kartų čia lankėsi Vytautas, jo laiškai iš čia rašyti, vadinasi, objektas buvęs svarus“, – pasakojo V.Poviliūnas.

1402 m. mūšis įamžintas paveiksle, kuris puošia atstatyto pilies bokšto – donžono – erdves. Medininkų pilis buvusi apgulta kryžiuočių, bet priešai gynėjų neįveikė.

Ginčai dėl pilies amžiaus Istorikai iki šiol ginčijasi, kada Medininkuose pastatyta pirmoji pilis. Vieni įsitikinę, kad tai buvo XIII a., gal jo pabaiga ar

Trūkdavo „smulkmenos“ – pinigų Nėra tikslios datos, nuo kada pilis tapo nebe tokia svarbi ir ėmė po truputį nykti. Spėjama, kad tai prasidėjo XVI a.

Jame įsikūrė keturios ekspozicijų salės. Jų durys lankytojams atveriamos šį penktadienį.

Prie sienos su Baltarusija stūksanti pilis – vienas seniausių Lietuvos mūrinių statinių.

Užsk. Nr. 306464

Paveldas | 27

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

menanti Medininkų pilis atgijo

Parodos eksponatai išdėstyti per keturis bokšto aukštus.

Pilį vėl prisiminė XIX a. romantikai, kai pradėta ieškoti savo šaknų, kuriamos legendos. Tačiau realių darbų pilis sulaukė tik įpusėjus XX a. Tuomet pradėtas Trakų salos ir pusiasalio, Kauno pilių atstatymas, kartu planuotas ir Medininkų pilies atgimimas, deja, taip ir neįvykęs. „Bandyta atstatyti, bet kaip vienas garbaus amžiaus žmogus, susijęs su statybomis, sakė: per savo gyvenimą trečią kartą grįžtu prie šito objekto ir pagaliau jis pavirto tuo, kuo turėtų būti. Visą laiką trūkdavo „smulkmenos“ – lėšų. Tiek sovietiniais laikais, tiek atkūrus Nepriklausomybę.

Prie atstatymo bandė prisidėti Amerikos lietuvių architektų sąjunga, rinko lėšas. Paskui objektas tapo niekie niekieno. Paaiškėjus šiai nemaloniai niai tiesai, buvo pasiūlyta Traakų istorijos muziejui pilį perimti. Mes sutikome, ir nuo 2004 m. objektas vėl mūsų“, – vedžiodamas po šiuo metu jau atstatytą pilį pasakojo V.Poviliūnas, primindamas, kad Medininkų pilis ir 1967–1974 m. priklausė ė Trakų istorijos muziejui.

Eksponuojami ginklai, sidabras Donžono apatiniame aukšte dabar įkurdinta tai, kas nebijo drėgmės. Čia eksponuojamos patrankos, sviediniai, archeologiniai radiniai. Taip pat supažindinama su LDK mūro pilimis.

Antrasis aukštas skirtas karybai. Salę puošia didžiulis Giedriaus Kazimierėno paveikslas „Rūstybės diena“, eksponuojami XIV–XVIII a. ginklai. Trečiojo aukšto salėje – X–XX a. Lietuvos auksakalių sidabro dirbiniai. Ketvirtojo aukšto ekspozicija jau pristatyta visuomenei. Tai prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjų ir medžioklės peilių kolekcija. Iš donžono apžvalgos aikštelės atsiveria Medininkų apylinkių panorama.

Bus ir scena, ir kavinė V.Poviliūno galvoje jau sukasi mintys apie tolesnius darbus Medininkų pilyje. „Ekspoziciją jau turime, bet gal reikėtų įkurti senųjų amatų miestelį, kuris veiktų ištisus metus“, – svajonėmis dalijosi direktorius. Lėšų tolesniems darbų etapams tikimasi gauti iš ES fondų 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu. Planuojama pilies teritorijoje įrengti kavinę ar bent pastatyti jai skirtą statinį, bus suvenyrų parduotuvėlė, galbūt ir pašto skyrius, iš kurio bus galima išsiųsti Medininkų pilies an antspaudu pažymėtą laišką, kaip daroma Trakuose.

E Erdviame kieme ateityje atsiras ir stacionari scena. Tačiau kiemą išnaudoti įvairiems renginiams ketinama jau dabar. Medininkų pilies atidarymo iškilmes šeštadienį lydės viduramžių šventė „Medininkai XIV a.“, o organizuojama Senovės baltų kov brolijos „Vilkatlakai“. kovų Kiek lankytojų bus nuolat sulaukiama Medininkų pilyje, dabar vargu ar įmanoma suskaičiuoti. V.Poviliūnas viliasi, kad jų bus bent 10 ar 20 proc. tiek, kiek sulaukiama Trakuose. „Kad čia būtų antri Trakai, sunku tikėtis, bet lygiuotis yra į ką“, – optimizmo nestokojo paskutinius pasiruošimo štrichus Medininkų pilies atidarymui dėliojęs Trakų istorijos muziejaus

Archeologinių tyrinėjimų nebuvo V.Poviliūnas apgailestavo, kad radiniais pilies teritorijoje pasigirti negali, kadangi išsamių archeologinių tyrinėjimų čia niekada nebuvo.

V.Poviliūnas: „Kad čia būtų antri Trakai, sunku tikėtis, bet lygiuotis yra į ką.“

Lėšos archeologiniams tyrinėjimams buvo numatytos pilies atstatymo pirmojo etapo projekte. Tačiau valdininkai nusprendė, kad tokie darbai neturėtų būti kompensuojami, nors, rekonstruojant senąsias pilis, dvarus, be archeologinių kasinėjimų sunku ir žingsnį žengti. Tai muziejus turėjo daryti iš savo lėšų, o muziejai, kaip žinia, gausiais biudžetais pasigirti negali. Tad tebuvo kasinėjama tik tose vietose, kur tiesti komunikacijos tinklai ar vyko panašūs darbai.

Projekto pirmojo etapo vertė – beveik 8 mln. Lt. Tai Europos Sąjungos Sanglaudos fondų lėšos. Dar 400 tūkst. Lt buvo įsipareigojusi iš šalies biudžeto skirti Vyriausybė, tačiau pažadas taip ir liko pažadu – šią sumą teko savo kišenėje surasti Trakų istorijos muziejui. „Gerai, kad esame muziejus, kuris uždirba pinigų...“ – nelinksmai šyptelėjo direktorius.

28 | Istorija

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

L.Żeligowskio g mįslė į Istorikas Š.Liekis: esminis klausimas – kodėl generolas stojo Lenkijos, o ne Lietuvos pusėn? Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

„Vienas Liucjano Żeligowskio ideologinių argumentų, kodėl jis ėjo ir užiminėjo Vilnių, buvo toks: „noriu išsaugoti ir atkurti istorinę Lietuvą“, – pasakoja knygą apie Vidurio Lietuvą rašantis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas ir politologas Šarūnas Liekis.

Prieš 92 metus – 1920-ųjų spalio 9-ąją – generolas L.Żeligowskis, slaptu Lenkijos valstybės viršininko Jozefo Pilsudskio įsakymu pasiskelbęs maištininku, užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą. Buvo įkurta ir netrukus prie Lenkijos prijungta Vidurio Lietuvos valstybė.

Daug lietuvių už tai iki šiol pyksta ant lenkų. Tačiau istorikai ragina ne lieti emocijas, o nagrinėti to meto įvykius tarpukario politinių aplinkybių, tautų formavimosi ir pačios Lietuvos laikysenos fone.

Prof. Š.Liekis teigia, kad apie tarpukario įvykius dažnai kalbame kaip apie etninių lenkų kovą prieš etninius lietuvius. Tačiau tai yra neteisingas požiūris, nes tuo metu kaip tik ir vyko apsisprendimo pasirinkti vieną ar kitą tautybę procesas.

– Rašote knygą apie Vidurio Lietuvą.

Kodėl?

– Vienas svarbių įvykių, kurie darė įtaką Lietuvos Respublikos ir viso regiono raidai, buvo Lietuvos–Lenkijos konfliktas.

Sudėtinė jo dalis buvo Vidurio Lietuvos atsiradimas.

Politinio kalbėjimo lygmeniu, turime nusistovėjusius stereotipus, kurie dažnai neapima visų faktų. O kai negalima liesti vienos ar kitos temos, paprastai tai igno ignoruojama daug dalykų. Vidurio Lietuvos laikotarpis ir ją supantys ys įvykiai yra pakankamai mitologizuoti. Kartojame tarpukario štampus. Kita vertus, iki šiol nėra visapusiškos naujais tyrimais pagrįstos lietuvių autorių analizės.

Remiamasi išimtinai paskutinių poros dešimtmečių tyrimais, atliktais lenkų autorių. ų.

Dažnai pamirštama, kad visi si tie įvykiai vyko Sovietų Rusijos ir Lenkijos karo kontekste. Tai buvo karas, kuriame Kaune įsikūrusi lietuvių vyriausybė atsidūrė ne laisvojo pasaulio, o Sovietų Rusijos pusėje.

Lojalus, įžūlus ir drąsus – L.Żeligowskis – odiozinė figūra lietuviams, nes su jo vardu siejamas Vilniaus ir Vilniaus krašto praradimas 1920 metais.

Š.Liekio teigimu, Vidurio Lietuvos laikotarpis ir ją supantys įvykiai iki šiol yra gaubiami tarpukaryje kurtų mitų.

E.Ovčarenko nuotr.

Kas buvo šis žmogus ir kokios jo sąsajos su Lietuva?

– L.Żeligowskio giminė – sena, kilusi iš Ašmenos (dabartinės Baltarusijos teritorija, – red. past.), jos šaknys siekia XVI a.

Lietuvos metrikoje 1623 metais yra toks įrašas: „Jokūbas Żeligowskis iš Kimboro dvaro atvyko su arkliu, šarvuotas, su šalmu ir arkebūza.“ L.Żeligowskio tėvas Gustavas, broliai Janas ir Juzefas dalyvavo 1863–1864 metų sukilime. Dėdė Edvardas Żeligowskis buvo suimtas, nes dalyvavo brolių Dalevskių patriotinės jaunimo organizacijos veikloje Lietuvoje, kurią carinė valdžia uždarė, o jos narius persekiojo.

L.Żeligowskis buvo profesioL.Żel nalu nalus carinės kariuomenės kariškis. ka Rygoje pradėjo studijuoti karinius mokslus junkerių mokykloje, kurią baigė 1888 metais, o vėliau tęsė karinę tarnybą caro kariuomenėje. Į

Š.Liekis: Š.L „Apie įvykius tarpukariu dažnai šnekame kaip apie etninių lenkų kovą prieš etninius lietuvius.

Yra visai ne taip.“

kariuomenę patraukė norėdamas išbristi iš skurdo.

Jis dalyvavo Japonijos ir Rusijos bei Pirmajame pasauliniame karuose. 1917 metais jau vadovavo divizijai. Rusijos pilietinio karo metu kovėsi Baltųjų pusėje Pietų Rusijoje ir Kryme. Po to su savo vadovaujama 4-ąja Lenkų šaulių divizija, suformuota iš karių, kilusių iš buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijos, perėjo per Rumunijos teritoriją ir prisijungė prie Lenkijos kariuomenės. Su šia lenkų suformuota divizija jis dalyvavo kautynėse Ukrainoje.

Vėliau, kaip lojaliam, įžūliam, drąsiam kariui, Jozefas Pilsudskis L.Żeligowskiui patikėjo Vilniaus užėmimo operaciją.

Tautybės pasirinkimo dilema – Kodėl generolas su savo divizija stojo Lenkijos, o ne Lietuvos pusėn?

– Lenkijos pusę 1918–1919 metais pasirinko daugybė kariškių, 119 generolų iš įvairiausių kariuomenių.

Pavyzdžiui, Rusijos pėstininkų pulkininkas, vėliau generolas Lenkijos kariuomenėje Kazimieras Rumša, vienas iš iškiliausių Rusijos pilietinio karo dalyvių, kovęsis Tolimuosiuose Rytuose kartu su Čekoslovakų korpusu ir ten suformavęs Lenkų legioną, buvo gimęs Lietuvoje. Jis galėjo atsidurti ir vienoje, ir kitoje pusėje. Kodėl atsidūrė Lenkijoje, o ne Lietuvoje?

Tai – pamatinis klausimas. Aš suskaičiavau daugiau nei dešimt tokių generolų, kurie pasirinko tarnybą Lenkijoje. Generolas Silvestras Žukauskas, pasirinkęs tarnybą Lietuvos kariuomenėje, – daugiau išimtis, patvirtinanti taisyklę. Galima šnekėti apie tai, kad tarnybą Lietuvos

kariuomenėje dažniau pasirinko jaunesni, apie 1890 metus gimę, karininkai. Gimę anksčiau rinkosi Lenkiją, nes jie augo, jų socializacija vyko lenkakalbėje kultūroje, bendros Lietuvos irLenkijos valstybės bajoriškoje ideologijoje. Jiems atrodė natūralu pasirinkti tarnybą Lenkijos, o ne valstietiškos kultūros pagrindu kurtos, ne istorinės, naujos etninės Lietuvos kariuomenėje.

Kitas pavyzdys – broliai Ivanauskai, pasirinkę skirtingas baltarusių, lenkų ir lietuvių tautybes. Lietuviu tapusio biologo Tado Ivanausko, Kaune įkūrusio Zoologijos muziejų, sūnus Jurgis (Jerzy) vis dėlto kovojo Armijos Krajowos gretose Antrojo pasaulinio karo metais.

Todėl mitologija apie tai, ką šiuo lūžiniu laikotarpiu rinkosi lietuvis ar lenkas, nėra tiesa. Yra daug archyvinės medžiagos, sakančios, kad žmonės iš Raseinių, Tauragės, Mažeikių ar Kauno tarnavo Vidurio Lietuvos kariuomenėje. Lietuvos saugumo policija turėjo sąrašus ir bandė išsiaiškinti, kaip ir kodėl jie ten atsidūrė. Kalbame apie šimtus, jei ne tūkstančius, žmonių iš etninės Lietuvos, kurie pasirinko Vidurio Lietuvą ar Lenkiją.

Kita vertus, Lietuvos Respublikos kariuomenėje taip pat buvo ir varšuviečių, ir kilusių iš bajoriškos lietuvių tautos. Tereikia prisiminti generolą Silvestrą Žukauską ar pirmąjį Lietuvos kavalerijos vadą generolą Bronislavą Skomskį, kurie atvirai save tapatino su lenkais.

Taip pat pažymėtina, kad J.Pilsudskis atvirai save vadino lietuviu ir iki gyvenimo galo nesuprato, ką bendro su lietuvių tauta turi valstiečiai ir Augustinas Voldemaras.

Istorija | 29

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

– Kokios buvo giluminės apsisprendimo pasirinkti vieną ar kitą tautybę priežastys?

– Nacionalizmas, kaip ir etniškumas, yra konstruojamas. Tauta yra pasirenkama, ji nėra paveldima.

Apie įvykius tarpukariu dažnai šnekame kaip apie etninių lenkų kovą priešš etninius lietuvius. Yra visai ne taip. Tass pats L.Żeligowskis buvo visai kitos ide-ologinės pakraipos, jis toli gražu nebu-vo narodovcas, tautinės demokratijoss šalininkas. Vienas ideologinių argu-mentų, kodėl jis ėjo ir užiminėjo Vilnių, ų, buvo tai, kad „noriu išsaugoti ir atkurti ti istorinę Lietuvą“.

Tiems, kas augo aukštosios kultūross laivakelyje, nepatiko naujos etninės Lieetuvos politikų propaguojamas savotišškas Vytauto Didžiojo kulto ir baudžiavos os kaimo kultūros mišinys. Tai tęsiasi iki ki šiol. Ir dabar lietuvių kultūrą bandoma ma demonstruoti kaip išimtinai liaudies kultūrą: liaudies kultūra yra tautinė kultūra. ūra.

O pažiūrėkime, kad ir XVIII a. Lietuvos os ir Lenkijos politinės minties istoriją, tai ištisi tomai, kurie nelaikomi savais Lietuvoje. O tokia daugumos šiuolaikinių lietuvių laikysena yra neistorinė, nes XVIII a. lietuvis buvo tiktai lenkakalbis bajoras, vadinantis save lietuviu. Tada valstietija nebuvo tautos dalis ir galų gale savęs tokia nelaikė.

Retrospektyviai galvodami ir tapatindamiesi su dabartinėmis lietuviškumo formomis, iš savo istorijos nejučiomis išbraukiame ir miestus, ir amatus, ir karus. Nes jeigu laikysime sava tik tai, ką kūrė tiktai lietuviakalbiai ir nematysime tapatybės slinkčių ir jos formų kaitos, pasiliksime

L L.Żeligowskis buvo profesionalus p carinės kariuomenės c k kariškis. Į kariuomenę ji jis patraukė norėdamas išbristi iš skurdo. iš tik tikslą ir prasmę, bet faktas, kad turėjo pagrindą taip kalbėti. „Aš ėjau į savo napa mus, aš iš niekur staiga neatsiradau“, – m sakė L.Żeligowskis. sa

su folklorizuota medinių kaimo padargų kultūra.

Tarpukaryje Lietuvos kultūrinėje apyvartoje nebeliko ištisų buvusių šimtmečių. Todėl pasirinkusieji Lenkiją tarsi sakė: ką, jūs čia mus norite subarbarinti, norite nubraukti visą civilizacinį vystymąsi nuo XV a.? Kitaip sakant – Vytautas, o po to staigiai Jonas Basanavičius ir Žemaitė. Tokios diskusijos buvo labai aktyvios nuo XX a. pradžios. Tai buvo didelė dilema ir tam pačiam L.Żeligowskiui, kuris ne viename interviu tvirtino išliekantis lietuviu. Aišku, taip kalbėdamas jis dangstė operacijos

Skirtumai išpūsti iki begalybės Sk – L.Żeligowskio žygis į Vilnių yra giliai įsirėžęs į daugelio mūsų sąmonę su labai įs neigiamu ženklu. Kaip patartumėte lien tuviams vertinti šį istorinį faktą, kuris, akivaizdu, iki šiol veikia ir Lietuvos santykius su Lenkija?

– Problema buvo ta, kad skirtingas valstybės vizijas turintys lyderiai ir iš vienos, ir iš kitos pusės nesugebėjo susitarti. Tiek lietuvių, tiek lenkų politika veikė veidrodiniu principu. Tarp politikų buvo daug agresyvių nacionalistų. Kadangi religiniai ir kiti skirtumai buvo labai maži, jų reikėjo ieškoti su padidinamuoju stiklu.

Todėl rasti tapatybiniai skirtumai buvo išpūsti iki begalybės. Didžiausias jų – kalba: dėl kalbos, vienos ar kitos rašybos nesitrauksim nė per žingsnį, numirsim dėl to.

Buvo daugybė variantų, kaip viskas galėjo susiklostyti. Galėjo formuotis atskira Lietuvos lenkų tauta. Galėjo likti lietuviai,

kurie kalbėtų lenkiškai, o lietuvių kalba, neįgijusi valstybinės kalbos statuso, išlikti tik kažkur tolimuose kaimuose (turime airius, kurie kalba angliškai ir kuo puikiausiai jaučiasi airiais).

Pavykus susitarti, būtume galėję turėti kalbiškai binarinę valstybę, kurią sudarytų lietuviai-lietuviakalbiai ir lietuviai-lenkakalbiai. Galų gale, ir L.Żeligowskis turėjo šansą tapti naujos Lietuvos, apimančios ir Kauną, ir Vilnių, ir Lydą, ir turinčios sąjunginius santykius su Lenkija, generolu ir ginti Lietuvą nuo Sovietų Sąjungos ar Vokietijos 1939 metais.

Vertindami tarpukario įvykius, pirmiausia turime būti kritiški patys sau. O ne tik tikėtis iš paprasto lenko savo veiksmų, tradicijos kritikos, nes jie vis tik bandė per jėgą įvaryti į teisingą kelią tuos lietuvius, kurie, jų akimis, griovė istorinę tradiciją ir buvo suvedžioti Rusijos ir Vokietijos.

Turime pripažinti, kad daug kartų ir lenkai buvo teisūs, sakydami, kad neturėdama sąjunginių santykių su Lenkija, Lietuva anksčiau ar vėliau atiteks vokiečiams arba rusams. Apie tai buvo rašoma dar XX a. pradžioje, o tarpukario istorija tai patvirtino.

Mums, kaip lietuviams, pirmiausia turi rūpėti mūsų pačių pozicija, o ne tai, ką daro kiti. Pirštais į kitus rodyti lengva, tačiau pirmiausia reikia rodyti į save patį, pasakyti, kas blogai, kad tų klaidų ateityje nedarytume. Būtina ir toliau išradingai kurti Lietuvą, suvokiant, kad tiek Lenkija, tiek Lietuva turi bendrą istorinį paveldą, kuris 99 proc. laiko buvo kuriamas nekonfliktiškai, o lenkai ir lietuviai šimtmečiais gulė karo laukuose prieš bendrus priešus.

30 | Skelbimai NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

VILNIUS

HUMANA

Tarptautinė, šiuolaikiška ir patikima organizacija Viešoji įstaiga „Humana People to People Baltic“ Vilniuje kviečia dirbti

RŪŠIUOTOJĄ MES JUMS SIŪLOME:

• 900 Lt. atskaičius mokesčius bandomuoju laikotarpiu; • Patrauklią premijų sistemą; • Galimybę užsidirbti apie 500 Lt papildomai kas mėnesį; • Neturinčius darbo patirties apmokome; • Pagal nustatytą maršrutą ir grafiką darbuotojus vežame įstaigos transportu.

KONTAKTINĖ INFORMACIJA:

Personalo vadybininkė Skirmunda Masionienė, telefonas (8 5) 264 1058, faksas (8 5) 240 4994, elektroninis paštas: personalas1@humana.lt

Skelbimai | 31

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

KAUNAS

Avinas. Iškils dilema, kaip suderinti norą viską daryti savaip esant ribotoms galimybėms. Jas negailestingai formuos kitų žmonių poreikiai ir abejingumas jūsų nuomonei.

Jautis. Tai dienos, kai esate stiprūs tiek, kiek ryžtatės žengti pirmyn nesidairydami į šalis. Tai tiks viskam, tik ne jūsų sveikatai, kuri pareikalaus duoklės.

Dvyniai. Skubėsite ten, kur jūsų lauks išsiilgti ir malonūs dalykai.

O jei nuspręsite luktelėti, būkite atviri viskam, kas tyliai pasibels į jūsų namų duris.

Vėžys. Akimirką sužibs jūsų žvaigždė ten, aukštai, tačiau netrukus suprasite, kad privalote neatitrūkti nuo žemės. Taip pasijusite stipresni ir daugiau galintys.

Liūtas. Manysite, kad viskas

Vertikaliai:

Horizontaliai: Per. Bonka. Opa. Žolė. Kakadu.

Bėras. Bala. Pataka.

Naras. Balana.

Kaip. Šerys. Avilys.

Pa. Irakas. Kas. Sakalas. Nas. Romas. Tadas.

Danas. Logika.

Ga. Pilis. Omega.

Tl. Šnipas. Sakai.

Ajeras. Baku. Sol. Senimas.

Horoskopai

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

Piktas. Boba.

Aragonas. Molėtai.

Ikona. Ijo. Nėra.

Parama. „Opel“. Ak. Valas. Mar. Taksa. Šikas. Pesas.

Belas. Lig. Se. TOK. Narys. Tolas.

Pabalys. Nagi. Abi. Padaras. Kadis.

Kam. Ulan. Pasak.

Taka. Asavas.

Saulius.

32 | Laisvalaikis

Pažymėtuose langeliuose:

klostysis lengvai ir paprastai. Būtent taip ir bus! Klausykite, kalbėkite, mokykitės, judėkite, keliaukite ir tikrai rasite save.

GUMINĖ ŽARNA.

Mergelė. Saugiai jaučiatės su tuo, ką

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

turite, bet siekiate įgyti dar daugiau.

Jums pavyks, gal ne iškart, bet pasirinkote tinkamą kryptį. Visa kita – tai tik esmės nekeičiančios dekoracijos.

Kiekvienos dienoss horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Jaučiate, kad drąsiau lipate į gyvenimo sceną. Nesidairote ir nesvarstote, ar viską darote teisingai, o einate ten, kur veda širdis. Tęskite šią žavią kelionę.

Skorpionas. Kasdieniai reikalai ir partnerių poreikiai atitolins jus nuo vidinių problemų. Tačiau tik trumpam.

Netrukus vėl panirsite ten, kur jūsų niekas nemato. Šaulys. Savęs klausite, kas svarbiau – duoti meilę ar ją gauti? Neatsisakykite nei vieno, nei kito. Tai suteiks jums progų, kuriomis privalote pasinaudoti.

Nedelsiant.

Ožiaragis. Namai ir darbas netilps į vieną nuoseklų ir darnų derinį.

Blaškymasis tarp dviejų priešybių jums bus tikra kančia, verčianti klupti ir jaustis nepatogiai.

Vandenis. Žvalgysitės toli, bet aplinkybės vers būti čia ir dabar.

Kartais jausite diskomfortą dėl šio prieštaravimo. Visa kita eisis itin sklandžiai, todėl neverta nerimauti.

Žuvys. Išmeskite viską, ko nereikia judant pirmyn, ir ateitis parodys, kad nesuklydote. Tačiau ten neskubėkite nepasiruošę, kad paskui netektų pjauti to, ko nepasėjote.

Laisvalaikis | 33

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

Anekdotai

R.Dirmaitės nuotr.

Išsiskyrėm su žmona todėl, kad ji išleisdavo visus pinigus. Dabar, kai gyvenu vienas, galvoju, iš kur ji tuos pinigus traukė.

Skambutis į reanimaciją: – Sakykit, Jonaitis dar gyvas?

– Dar ne.

Svencelė

Rugsėjo 29–30 d.

Laiku apmokėtos skolos saugo dantis geriau už bet kokią dantų pastą.

Jėgos aitvarų ir burlenčių sezono uždarymas Vėjo vadeliojimo sezonui artėjant į pabaigą, jėgos aitvarų ir burlenčių mėgėjų pamėgta gyvenvietė ant Kuršių marių kranto kviečia į muzikalią ir sportišką šiltojo sezono uždarymo šventę. Šeštadienį ji startuos „Wake&Bake“ varžybomis ir Lietuvos burlenčių čempionatu. Šventėje laukiami ne tik patyrę sportininkai, bet ir vėjo nesivaikantieji, kurių lauks speciali estafetė.

Sudoku

E.Zagrebnevo/BFL nuotr.

Lengvas

Varėna

Rugsėjo 29–30 d.

Tradicinė Grybų šventė ir miesto 150 metų jubiliejus Prieš 150 metų Varėnoje sustojo pirmasis traukinys Varšuva – Sankt Peterburgas. Nuo tada ir pradėta skaičiuoti miesto istorija. Jubiliejiniai renginiai prasidės ankstyvą šeštadienio rytą, kai po miškus pasklis tarptautinio, jau dešimtą kartą vyksiančio, grybavimo čempionato dalyviai. Vyks šokio, teatro pasirodymai, koncertuos Marijonas Mikutavičius ir Donatas Montvydas.

Sunkus

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį daug kur numatomi trumpi lietūs, pūs gūsingas vėjas, orai vės. Šeštadienį vietomis, didesnė tikimybė, kad vakariniuose rajonuose, palis, vėjas nurims, bus vidutiniškai šilta – apie 17 laipsnių. Sekmadienį atvės iki 14 laipsnių, lis. Kitos savaitės pradžia bus vidutiniškai šilta ir saulėta.

Vilnius 09-29 d.

09-30 d.

09-30 d.

Klaipėda

Šiauliai

Šiauliai Klaipėda

14

Panevėžys

15

15

Utena 15

8 / 17

9 / 17

13 / 16

9 / 16 Kaunas

12 / 14 Panevėžys

09-29 d.

Kaunas

Pasaulyje

11 / 14 Utena

13 / 14 Alytus

10 / 13 Marijampolė

Marijampolė Vėjas Pietvakarių

8 / 16

8 / 16

9 / 17

9 / 17

11 / 13

11 / 13

11 / 14

11 / 14

16

16

Vilnius 16 Alytus 16

4-10 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Atėnai

31

Berlynas

18

Londonas

17

Madridas

19

Maskva

23

Minskas

14

Oslas

12

Paryžius

18

Praha

18

Ryga

16

Roma

28

Stokholmas

13

Talinas

13

Varšuva

17

34 | Mokslas

15min • 2012 m. rugsėjo 28 d.

Tirpstanti Arktis: pavojai ir nauda Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Ištirpus ledams laivai galės perplaukti Arkties vandenyną.

Rekordiškai sumažėjęs Arkties ledynas mokslininkams kelia nerimą, o visuotinio atšilimo skeptikams žadina viltis jau artimiausiais metais atverti gamtinių išteklių lobynus.

Po šios vasaros Arkties ledynas sumažėjo iki rekordiškai mažo ploto – 3,41 mln. kv.km. Tai puse milijono kv.km mažiau nei 2007-aisiais. Ano meto prognozės, esą Šiaurės ašigalyje ledyno neliks po kelių dešimtmečių, dabar jau skamba nebe kaip utopija.

Ledynų ekspertas, Kembridžo universiteto prof. Peteris Wadhamsas teigia, kad Arkties vandenyno ledai vasaros mėnesiais visiškai ištirps jau po ketverių metų.

Ką tai reikštų žmonijai? Įšalą keičia vienmetis ledas Įtakos Arkties ledyno mažėjimui turi ne tik visuotinis atšilimas, bet ir vėjas, vandens srovės, saulės spinduliai (ledas juos atspindi, o mažėjant ledynui vis daugiau spindulių sugeria vanduo, taigi jis šyla ir ledynas dar sparčiau tirpsta). „Vasaros pabaigoje dėl vėjo krypties pokyčių, priklausomai nuo cirkuliacijos, ledas gali sutrūkinėti, o kai tai nutinka jis lengviau tirpsta“, – aiškina klimatologas,

„Reuters“ nuotr.

Futuristinės idėjos Visuotinį atšilimą galima sulėtinti ne tik mažinant šiltnamio efektą sukeliančių teršalų išmetimus. Pavyzdžiui, prof.

P.Wadhamsas siūlo atspindėti saulės spindulius atgal į kosmosą, debesis padarius baltesnius, o vandenynus prisotinti mineralų, kad jie sugertų anglies dvideginį.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. Egidijus Rimkus.

Mokslininkams susirūpinimą kelia tai, kad mažėja bendra ledo masė, plonėja daugiamečio ledo sluoksnis, o žiemomis susiformuojantis vienmetis ledas yra daug plonesnis, ne toks patvarus.

Pakils vanduo?

Kas būtų, jei kurią nors vasarą Arkties ledynai visiškai ištirptų?

Dažniausiai akcentuojamas bendras vandens lygio pakilimas vandenynuose. Anot E.Rimkaus,

Arkties vandenyne esančio ledo tirpimas tam neturi jokios įtakos. Tačiau jei ištirps žemyninėje dalyje esantis ledas ir sniegas, vandens lygis iš tiesų gali pakilti. „Jei mažėtų ledo skydo sluoksnis, vien Grenlandijos ištirpimo užtektų pakankamai dideliam vandenyno lygio pakilimui. Antras veiksnys – terminis plėtimasis. Vanduo, kaip ir bet koks skystis, turi savybę plėstis.

Jei paviršinis vanduo įšyla 1 laipsniu, jis šiek tiek ir prasiplečia“, – pastebi E.Rimkus.

Visgi Žemė turi savotišką apsaugą – Antarktidą. Čia yra kur kas šalčiau nei Arktyje, taigi kelių laipsnių pokyčiai jos ledo staiga neištirpdys. „Atvirkščiai – padidėjus oro temperatūrai Antarktidoje pagausės kritulių, nes esant aukštesnei temperatūrai ore gali būti didesnis drėgmės kiekis. Taigi sniego bus daugiau ir ledo danga čia gali dar sustorėti“, – sakė E.Rimkus.

Išsiskirs metanas?

Kitas dažnai minimas padarinys – Arktyje susikaupusių metano

NASA nuotraukoje matyti, kaip Arktyje sumažėjo ledo – geltona linija pažymėta teritoriją, kurią pastaruosius 30 metų dengė ledas. „Reuters“ nuotr.

Teigiama, kad Arkties vandenyno ledai vasaros mėnesiais visiškai ištirps jau po ketverių metų.

„Yra nemažai futuristinių projektų, egzistuoja ir technologijos, bet problema ta, kad anglies dvideginio sugėrimas kainuoja brangiau nei jo neišmetimas“, – pastebi E.Rimkus.

dujų išlaisvinimas. Tai dar paspartintų šiltnamio efektą.

Klimatologas E.Rimkus patikslina, kad metano dujos susikaupusios ne ledynuose, o arktinėse sausumos teritorijose. „Didelės metano atsargos dėl organinių procesų yra susikaupusios šiaurinėje Sibiro dalyje, pačiame grunte. Tai yra amžino įšalo teritorija. Kol jis įšalęs, metanas negali išsilaisvinti“, – sako E.Rimkus.

Pasikeis klimatas?

Pokyčiai Arktyje gali turėti įtakos ir kitokiems gamtos reiškiniams, pavyzdžiui, padidėjusiems temperatūrų skirtumams, klimato kaitai visame pasaulyje. „Viskas pasaulyje tarpusavyje susiję. Keičiantis atmosferos cirkuliacijai arktinėse platumose, mūsų regione gali išaugti žiemų ekstremumai – tai nebus kažkoks staigus atšalimas, tiesiog žiemos šalčiai gali būti didesni“, – pastebi pašnekovas.

Nepaisant neigiamų klimato kaitos pokyčių, Arkties ledynų tirpimas žmonijai gali atnešti naudos. Pavyzdžiui, išnykus ledams laivai galės perplaukti Arktį, taip pat atsiras galimybė pasiekti naftos ir dujų išteklius.

Manoma, kad čia glūdi trečdalis pasaulinių energijos išteklių atsargų.