15min savaitraštis 2012.10.05 by 15min.lt

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 38 (1269) • 2012 m. spalio 5 d.

I.Šimonytės kartelė Ne visos partijos turi bent po vieną specialistą, kuris pajėgtų iš Ingridos Šimonytės perimti finansų ministro postą.

Politika

Rinkėjų gaudynės Partijos prieš rinkimus karštligiškai ieško gerbėjų, negalvodamos apie išskirtinę, idėjomis paremtą, į tikslines grupes orientuotą agitaciją.

8-9 psl. Verslas

Kiaura taupyklė BFL nuotr.

Palūkanos už indėlius artėja prie nulio, tad laikyti pinigus bankuose tampa nuostolinga. Turtingesnieji pinigus gelbsti pirkdami nekilnojamąjį turtą, o kiti taupytojai tik stebi, kaip jų santaupas naikina infliacija.

12-13 psl. Kultūra

Šokiruojanti teatro terapija I.Gelūno nuotr.

Liepa Želnienė

6–7 psl. Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Kada įsigalioja mirties nuosprendis? Išgirdus nepagydomos ligos diagnozę ar į savo širdį įsileidus baimę gyventi taip, kaip trokšti: mylėti tą, kurio geidi, priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra? Tokią dilemą narplioja teatro režisierius Gintaras Varnas.

22-23 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 12 m. spa spalio 5 d.

13 PROC.

15min.lt apklausa Ar tikite viešųjų ryšių akcija, kad Visagino atominė elektrinė mokesčių mokėtojams nieko nekainuos?

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Kaip Seimas apsidirbo

Tai tiesa, nes elektrinė bus statoma iš paskolų ir energetikos įmonių dividendų (1315) 6 proc.

Jei tai sako A.Čekuolis, tai viskuo tikiu (2143) 10 proc.

Tai melas, nes projekte dalyvauja ir jį iš dalies finansuos valstybės valdoma įmonė (14760) 70 proc.

Nesvarbu, kiek kainuos, svarbu, kad taptume energetiškai nepriklausomi (2764) 13 proc.

6 PROC.

10 PROC.

Beveik jau mumifikuotas Seimas atgijo. Prikėlė užsitęsusi krizė, galima euro zonos griūtis? Dėl tokių niekų Seimo narys antakio nepajudins. Juos atgaivino neapykanta menui. Režisieriaus R.Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“. Ekskonservatorius V.Žiemelis puolė į glėbį konservatorei V.Aleknaitei-Abramikienei, ši – paksininkui E.Klumbiui ir tautininkui R.Smetonai, kurio partijoje – vien pagonys. Už Dievą ir tėvynę! Neregėtas pasityčiojimas iš krikščionybės simbolių! Uždrausti spektaklį! Atleisti teatro direktorių! Dvi dienas iš eilės. Sudegusio Seimo teatro artistai recenzuoja spektaklį ir vis galvas pelenais pasibarsto... Ar bent matė Seimo davatkos spektaklį? Ne. Bet girdėjo varpais kažkur zvanijant. Vilniaus arkivyskupija išplatino skatinimą katalikams drąsiau duoti atkirtį. Kunigai ragino boikotuoti spektaklius. Dėl vyskupų tai viskas aišku. Jie net Maironį išgrūdo iš bažnyčios. Bet juk gali tokie kūriniai tikinčiuosius žeisti? Gali. Bet ar mes kokie talibai, kad šitaip plėšytis? Kita vertus, Lietuvos katalikų bažnyčią reikia suprasti – kaip spektaklis turi teisę būti rodomas, taip ir tikintieji turi teisę jį peikti. Nors labai norint galima ir paklausti: o kodėl kardinolui A.J.Bačkiui parūpo R.Castellucci spektaklis, jei jis keletą metų stoiškai stebėjo daug šventvagiškesnį Garliavoje? Tylėjo, kai kunigai atnašavo Mišias už dviejų žmonių žudiką, o pora jų net į žudiko vardu pavadintą partiją įstojo. Sulaužyti Dievo įsakymą „Nežudyk“ – menkesnė nuodėmė už menininko bandymą savaip apmąstyti Jėzaus gyvenimą?

Apklausoje dalyvavo 20982 žmonės

70 PROC.

Ar bent matė Seimo davatkos spektaklį? Ne. Ką tokio padarė R.Castellucci, kad taip sujudo katalikų talibanas? Spektaklis keliauja per pasaulį treji metai. Bet tik Prancūzijoje jį boikotavo viena katalikų organizacija. Kaip į jį ten reagavo Bažnyčia? Pasmerkė. Bet ne spektaklį, o spektaklio smerkėjus. Vyskupas P.Wintzer išplatino notą, kurioje sakoma, jog protesto veiksmai – nepateisinami, nes protestas griauna Bažnyčios santykius su menu ir menininkais. Tikintieji raginami rinktis dialogą. Reno vyskupas d‘Ornellas, pats matęs R.Castellucci spektaklį, pasisakė stipriau: „Akivaizdu, kad šiame spektaklyje nėra kristianofobijos.“ Ir pridūrė: „Toks jau menininkų vaidmuo – remdamiesi žmogaus jautrumu, menininkai įstengia mums parodyti tai, ko paprastai nematome.“ Patys spręskite, kur daugiau artimo meilės – ten, kur raginama suprasti, ar ten, kur rėkiama: „Uždrausti!“ Bet Bažnyčia atskirta nuo valstybės, todėl leiskime jai ir tikintiesiems tvarkytis, kaip jiems norisi.Turėtume aiškintis tik tai, kaip vertinti Seimą, kuris dvi dienas recenzavo spektaklį? Kita vertus, bet kuris politinis Seimo fariziejų įvertinimas per silpnas, palyginti su Antverpeno vyskupo J.Bonny žodžiais apie jo matytą R.Castellucci spektaklį: „Nors kai kurie režisūriniai sprendimai gali pasirodyti šokiruojantys, menininkas mus palydi iki tikėjimo kryžkelių. Tai tikinčiojo mintys.“ Seimo davatkos, bandančios ant Bažnyčios ganytojų lazdos nujoti į kitos kadencijos Seimo rojų, apsidirbo taip, kaip konservatorė V.Aleknaitė–Abramikienė ragino padaryti į kultūros ministro A.Gelūno lėkštę: patys sau prišlapino į sriubą. Todėl atleiskim jiems – nors jie ir žino, ką darantys.

Savaitės išminčius

A.Čekuolis Algimantas Čekuolis įrodė esąs ne tik gražus, bet ir protingas. Jis per minutę padarė tai, ko jau keletą metų nesugeba visa valdžia, – labai gražiai paaiškino, kad Visagino atominė elektrinė mokesčių mokėtojams nieko nekainuos.

„F & L“ production

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų sąskaitos. Užsk. Nr. 304789

Komentaras

4 | Politika

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Užkarda kitaminčiams

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Lietuva neįsileidžia atominės energetikos priešininkų

Popsas, makaronai ir balsavimas internetu Liberalų sąjūdžio vadovas E.Masiulis pareiškė, kad Lietuvoje liko gyventi tik puskvailiai, kuriems ant ausų galima kabinti kilogramus makaronų ir kuriems iš visų muzikos rūšių labiausiai patinka popsas. Visi kiti, kuriems nesvetimas rokas, džiazas, techno ar simfoninė muzika, pasak E.Masiulio, išvažiavo. Kad nebūčiau apkaltintas melu, pacituosiu: „Man atrodo, jog dėl to Lietuvos politika labai popsėja. Kitaip tariant, mes matome vis daugiau populizmo partijose ir, natūralu, kad jeigu emigrantai, kurie yra pamatę kitokio gyvenimo, turėtų galimybę dalyvauti balsavime, jiems nebelabai tiktų tie makaronai, kurie kabinami.“ Esu socialdemokratinių pažiūrų liberalas (nesistebėkite – Lietuvoje tai visiškai normalus dalykas), todėl pripažįstu E.Masiulio teisę galvoti, kad esu puskvailis ir kad man patinka popsas bei makaronai. Nepaisant to, kad esu matęs kitokio gyvenimo daugiau nei kokie 70 proc. emigrantų ir kad viena mano mėgiamiausių yra AC/DC „The Jack“. Kita vertus, tikiuosi, kad būdamas liberalų vadu, E.Masiulis taip pat pripažins mano teisę galvoti, kad Lietuvos politika labiausiai popsėja būtent dėl tokių politikų kaip E.Masiulis.

Balsavimas internetu, už kurį karštai agituoja E.Masiulis, yra pats didžiausias popsas. Nes balsavimas internetu, už kurį karštai agituoja E.Masiulis, yra pats didžiausias popsas. Gal net didesnis už V.Aleknaitės-Abramikienės siūlymą prisisioti į kultūros ministro A.Gelūno lėkštutę ginant Lietuvą nuo krikščionybės priešų. Skirtumas tarp V.Aleknaitės-Abramikienės ir E.Masiulio yra tas, kad pirmoji apsimeta nuoširdžia fanatike, tikėdamasi, kad tai leis jai dar ketverius metus važinėtis valdišku automobiliu ir pirkti benziną už kanceliarines lėšas, o antrasis, matyt, iš tiesų nesupranta, ką kalba. O turėtų, nes jau ne pirmi metai veikia toje vis labiau ir jo dėka popsėjančioje politikoje. Iš tų pusės milijono (ar gal net 800 000, kaip kai kas teigia), kurie, pasak E.Masiulio, yra „pamatę kitokio gyvenimo“, balsuoti šių metų Seimo rinkimuose užsiregistravo mažiau nei 11 000. Kai kas tikisi, kad bus daugiau – gal 20 000. 2008-aisiais registravosi kiek daugiau nei 16 000, balsavo – 10 300. Jei skaičiuotumėme nuo pusės milijono, būtų kiek daugiau nei 2 proc. Kiek būtų nuo 800 000, galite suskaičiuoti patys. Taip pat galite apskaičiuoti, kiek tai būtų nuo 2,5 mln. rinkėjų, turinčių teisę balsuoti spalio 14-ąją. Jei per sunku, galiu padėti – 0,4 proc. Tai dalis tų, „mačiusių kitokio gyvenimo“, kurie galbūt iš tiesų klausosi ne tik popso, atliekamo E.Masiulio ir kitų į jį panašių Lietuvos politikų, tikriausiai nuoširdžiai tikinčių, kad leidus balsuoti internetu, juos išrinks. Man nuoširdžiai jų gaila. Dėl to, kad jie kabina makaronus ne ant svetimų ausų, o ant savo. Estijos pavyzdys aiškiai rodo, kad balsavimas internetu nepakeičia nei esmės, nei balsuojančiųjų skaičiaus. Tad internetinis balsavimas yra tik tas pats popsas ir makaronų kabinimas. E.Masiulis tiki, kad pasikabinsite, nes mano, kad esate puskvailiai, nematę kitokio gyvenimo. O aš manau, kad dauguma puskvailių išvažiavo. Jūsų teisė rinktis, kaip sakoma.

Greitai ir tyliai Baltarusijos karį Stepaną Zacharčenką atgal į tėvynę išsiųsti bandžiusi Lietuva praėjusią savaitę neįsileido dviejų Baltarusijos opozicionierių, kurie kritikuoja Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt Seime surengtoje diskusijoje apie atominę energetiką praėjusį ketvirtadienį turėję dalyvauti Baltarusijos antibranduolinio judėjimo koordinatorė Tatjana Novikova ir civilinės kampanijos „Astravo atominės elektrinės statyba yra nusikaltimas!“ koordinatorius Mikalajus Ulasevičius Lavoriškių pasienio kontrolės punkte sužinojo, kad yra įtraukti į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą. Lietuvos institucijos atsisakė nurodyti, kuo šie Baltarusijos opozicijos veikėjai neįtiko mūsų šaliai. Jie neįleisti Užsienio reikalų ministerijos teikimu. Regi KGB ranką M.Ulasevičius ir T.Novikova Lietuvoje lankėsi daugybę kartų. Sprendimas dėl dviejų Baltarusijos opozicionierių turėjo būti priimtas neseniai. T.Novikova rugpjūčio pradžioje lankėsi Lietuvoje, davė interviu 15min.lt ir papasakojo, ką patyrė patekusi už grotų Minske. T.Novikova į belangę pateko dėl to, kad nepritaria Baltarusijos Astravo atominės elektrinės statybai, kuriai priešinasi ir Lietuva. Į „juodąjį sąrašą“ dažniausiai patenka įtariamieji terorizmu, priklausantys nusikaltėlių grupuotėms ir šnipinėjimu įtariami diplomatai. Šie žmonės kelia grėsmę valstybės saugumui, gyventojų sveikatai ir dorovei. Kuriai kategorijai buvo priskirti Baltarusijos aktyvistai? Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Arvydas Anušauskas

T.Novikova turi vilties, kad Lietuvoje tapo nepageidaujama tik dėl nesusipratimo. I.Gelūno nuotr.

Elgiamės kaip A.Lukašenka

Vadzimas Vileita, Baltarusijos ir Lietuvos santykių ekspertas

„Nepageidaujamais paskelbti žmonės pirmiausiai kovoja prieš Astravo AE, tačiau aktyvistai išreiškė nuomonę, kad jiems entuziazmo nekelia ir Lietuvos planai statyti elektrinę. Šiuo metu Lietuva rengiasi referendumui, o valdančioji koalicija, dedanti daug pastangų, kad jį laimėtų, turbūt nusprendė, kad šioje kovoje tinka bet kokios priemonės. Ko gero, politikai nepagalvojo, kad taip besielgdami stoja į tą pačią gretą su Aliaksandro Lukašenkos Baltarusija.

„15min“ tikino, kad atsakymo niekas nepateiks. „Jokia valstybė nekomentuoja, kodėl vienas ar kitas žmogus pakliuvo į tą sąrašą, nes tam būna neskelbtinų priežasčių, kurios žinomos tam tikroms institucijoms“, – sakė jis. „Iš praktikos galiu pasakyti, kad tiek Rusijos, tiek Baltarusijos specialiosios tarnybos aktyviai veikia ir tose organizacijose, kurios iš pat pradžių deklaravo savo nepasitenkinimą planais statyti atominės elektrines tuose regionuose.

Iš šalies stebint atrodo, kad Lietuva ir Baltarusija, kaip valstybės, abi norinčios plėtoti atominę energetiką, persekioja šiuos žmones kiekviena savaip. Tai liūdina. Aš nenustebčiau, kad tikrasis motyvas įrašyti šiuos žmones į „juodąjį sąrašą“ yra jų nusistatymas prieš planuojamas elektrines, nes šiuo metu iš abiejų pusių vyksta propagandinis karas, kurio metu nesibodima ir tokių priemonių. T.Novikova ir M.Ulasevičius teigia, kad kaltos tik jų pažiūros, nes jie Lietuvoje lankėsi ne kartą, nė karto nepažeidė įstatymų. Tačiau po kurio laiko mūsų politikai pamatė, kad jie ne tik A.Lukašenką kritikuoja, bet drįsta prasižioti apie mūsų elektrinę. Jeigu yra rimtų priežasčių, kodėl šie žmonės pavojingi, reikėtų jas įvardyti, antraip atsiras labai įtikinamų spėlionių, kad Lietuva nesugeba priimti kitokios nuomonės.“

Atkreipiu dėmesį, kad greitai aktyvistai nuo akcijų organizavimo tose vietose pasitraukė, bet liko vienintelis objektas – Lietuvos“, – aiškino politikas. Aktyvistė šokiruota T.Novikova „15min“ teigė esanti tikra, jog Lietuvoje tapo nepageidaujama dėl atkaklaus priešinimosi atominei energetikai. Pasak aktyvistės, tarptautinės mokslinės aplinkosaugos organizacijos „Bellona“ žiniomis, ji ir M.Ulasevičius į „juodąjį sąrašą“ esą pateko vieno Seimo nario iniciatyva. Tiesa, jo pavardės moteris nežino. Ji pabrėžė, kad Astravo AE ir VAE projektus aktyvistai kritikavo nepažeisdami įstatymų. T.Novikova pridūrė labai išgyvenanti dėl to, kas atsitiko. „Mano idealistiškas įsivaizdavimas, kad Lietuva yra šalis, kurioje – demokratija, kur galima atvirai reikšti savo poziciją, kur žmonės nėra persekiojami dėl jų nuomonės, kiek pasikeitė. Tačiau vis tiek tikiu, kad tai nesusipratimas. Labai tikiuosi, kad jis bus ištaisytas“, – sakė pašnekovė. Sprendimą įtraukti ją į nepageidaujamų asmenų sąrašą T.Novikova žada apskųsti teismui.

U탑sk. Nr. 306470

6 | Politika

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Kas pakeis I.Šimonytę? „Galima įvesti eurą tose šalyse, kur surišta su vietine valiuta, su litu. Pas mus skirtumas yra. Tai aš manau, kad šiuo metu tos galimybės kaip ir nėra“, – prieš rinkimus vykusiuose debatuose ekonominę nesąmonę skėlė „Drąsos kelio“ lyderė Neringa Venckienė. Ji – ne vienintelė Lietuvos politikė, kuriai pokalbiuose apie ekonomiką verčiau būtų patylėti. Liepa Želnienė l.zelniene@15min.lt Tačiau, kas bus, jei euro zonos problemoms tebesitęsiant prie valstybės finansų vairo sės panašios ekonominės logikos virtuozas? Kol kas nė viena Lietuvos partija nėra paskelbusi savo kandidatų aukštiems postams užimti. Šešėlinių vyriausybių

skelbimas Lietuvoje nėra įprasta praktika. Šiemet prieš rinkimus ar iškart po pirmojo jų turo savo pretendentus į ministrus planuoja paskelbti tik dvi parlamentinės politinės partijos – Liberalų sąjūdis ir liberalcentristai. Tuo tarpu kitos be užuolankų sako: kandidatų neskelbiame siekdami juos apsaugoti nuo viešo aptarinėjimo.

N.Mačiulis: „Kol kas vykusiuose debatuose apie mokesčius ir ekonomiką buvo vienintelis žmogus, kuris gali konstruktyviai diskutuoti šiomis temomis. Tai Ingrida Šimonytė.“ Ekspertai sako, kad žmonėms prieš apsisprendžiant, už ką balsuoti, būtų naudinga žinoti ne tik partijų rinkimų programas, bet ir tai, ar ta partija turės žmonių, kurie galėtų deramai vadovauti ministerijoms ir Seimo komitetams.

„Neabejotinai Finansų ministerija yra pati svarbiausia Vyriausybėje. Nuo jos priklauso pagrindiniai Vyriausybės sprendimai“, – savaitraščiui „15min“ sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Užsk. Nr. 306540

Politika | 7

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Žilvinas Šilgalis Per šios Vyriausybės darbo metus ne kartą buvo, kad ne premjeras A.Kubilius, o finansų ministrė I.Šimonytė diktuodavo finansinius sprendimus. J.Kalinsko nuotr.

Seimo narys, „Sąjungos os TAIP“ vicepirmininkas

Nr. 18 8

Referendume žmonės ne pataria, o sprendžia Iki spalio 14 d. vyksiančio referendumo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų praktiškai liko savaitė, tačiau po šiai dienai iš valstybės pusės nedaroma nieko, kad refrendumas įvyktų ir žmonės išsakytų savo nuomonę. Valdžia AE tautai bando parduoti naudodama energetinės nepriklausomybės burtažodį. Skamba gražiai – tik ar ne tuo pačiu burtažodžiu mosuojant jau nėra statomas suskystintų dujų terminalas? Ar energetinės nepriklausomybės neužtikrins elektros tiltų su Skandinavija ir Lenkija projektų įgyvendinimas – tuomet Lietuva galės elektros energiją ateityje pirkti ne tik iš Rytų, bet ir iš Vakarų? Ar negalime brangių rusiškų dujų pakeisti pigiu vietiniu biokuru?

Ieškojo iš šalies Tačiau partijos neturi pakankamą kvalifikaciją turinčio pretendento pareigoms, kuriose būtinas ekonominis išsilavinimas ir puikios užsienio kalbų žinios, užimti. Todėl Lietuvos istorijoje ne kartą būta taip, kad svarbiausio ministro portfelį rinkimus laimėjusi partija patiki ne partijos nariui, o profesionalui iš šalies. Nepriklausydama jokiai partijai, 2001 metais finansų ministre tapo dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Finansų ministrais, nepriklausydami partijoms, tapo Algirdas Šemeta ir Rimantas Šadžius. Ir dabar Finansų ministerijai vadovauja nepartinė Ingrida Šimonytė. Per krizę Finansų ministerijai vadovavusi ir neblogai su problemomis susitvarkiusi I.Šimonytė būsimam finansų ministrui kartelę pakėlė aukštai. Ji sugebėjo ne tik stipriai suspaudusi laikyti Lietuvos piniginę, iškovoti Lietuvai palyginti nebrangaus skolinimosi galimybę, bet ir suprantamai bei šmaikščiai piliečiams paaiškinti Vyriausybės sprendimus. Visos šios savybės, anot ekspertų, būtinos geram iždo sargui. Be to, finansų ministras privalo turėti stiprų charakterį ir gebėjimą tarti „ne“ net premjerui, jei šis pageidauja

žarstyti pinigus plačiau nei leidžia surenkamos pajamos. Todėl naujai valdančiajai koalicijai, pasak ekspertų, teks nemenkai pavargti, kol ras kandidatą į finansų ministro kėdę. Iki šiol prieš rinkimus vykusiuose debatuose partijų lyderiai ekonomine kompetencija nepasižymėjo.

Savo nuomonę galite išsakyti portale

„Mano subjektyvia nuomone, kol kas vykusiuose debatuose apie mokesčius ir ekonomiką buvo vienintelis žmogus, kuris gali konstruktyviai diskutuoti šiomis temomis. Tai Ingrida Šimonytė. Beveik visos kitos partijos kol kas rodo neturinčios elementarios ekonominės logikos, ypač, kai kalba apie PVM mokesčių lengvatas, progresinių mokesčių įvedimą, ir sako, kad valstybės finansams tokie siūlymai neturintys įtakos“, – „15min“ sakė N.Mačiulis.

Optimistinis požiūris SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (BFL nuotr.) pažymi, kad Lietuvai įsipareigojus laikytis taupymo politikos, nebėra taip svarbu, kas užims finansų ministro postą. Pasak jo, visų partijų programų punktai apie ekonomiką yra išdėstyti daugiau ar mažiau kompetentingai. G.Nausėda partijoms pataria tik viena: dalijant pažadus verčiau nemeluoti. „Nematau nieko bloga, jei partijos atvirai pripažintų išlaidausiančios, o ne, kaip yra dabar, apgaudinėtų, kad plės PVM lengvatų sąrašą ir tuo pačiu metu taupys“, – kalbėjo G.Nausėda. Finansų ekspertas pažymėjo, kad laikai, kai Lietuvai reikia ieškoti finansų ministro profesionalo – jau praeityje.

SEB prezidento patarėjas kandidatų tapti finansų ministru regi visose partijose: konservatorių partijoje – nepartinę I.Šimonytę, socialdemokratų – R.Šadžių, Darbo partijoje – Vytautą Gapšį, „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje – Andrių Mazuronį, „Drąsos kelyje“ – Povilą Gylį, Liberalų sąjūdyje – Eligijų Masiulį, Liberalcentristų sąjungoje – Raimondą Šukį. G.Nausėda pabrėžia, kad finansų ministru neabejotinai bus skiriamas ne „grynasis politikas“, o ekonomiką išmanantis žmogus, nes kitokio partijų sprendimo turbūt nepalaimintų prezidentė.

Turės neatleisti vadelių Finansų ekspertas įspėja, kad populistinių pažadų žarstymas prieš rinkimus demonstruoja partijų netinkamą požiūrį į valstybės finansus. Todėl, jo nuomone, ir naujai Vyriausybei vertėtų finansų ministro ieškoti tarp profesionalų. „Turėti ekspertą, technokratą Finansų ministerijoje labai svarbu, kai valstybė susiduria su dideliais išoriniais ir vidiniais sunkumais. Pastarieji ketveri metai tokie ir buvo“, – pažymi N.Mačiulis. Jo teigimu, dabar padėtis kiek pasitaisiusi, tačiau atsipalaiduoti nėra kada. Įtampos euro zonoje per ateinančius ketverius metus neabejotinai turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai, todėl pagrindinė būsimo finansų ministro užduotis bus finansų stabilumo užtikrinimas ir skolintojų paieška. „Esant tokioms aplinkybėms žmogus, kuris nemoka anglų kalbos arba nelabai gerai supranta valstybės finansų valdymą, būtų pražūtingas. Lietuva negalėtų pasiskolinti pati ir, tikriausiai, taptų priklausoma nuo Tarptautinio valiutos fondo“, – mano N.Mačiulis. ISM universiteto dėstytojas politologas Vincentas Vobolevičius teigia, kad atėjęs naujas finansų ministras turėtų būti pakankamai politiškai laisvas ir stengtis pažaboti kai kurių partijų, jei jos taps valdančiosiomis, norus „padėti žmonėms“ įvairiomis išmokomis ir lengvatomis. „Vienintelis dalykas, kurio palinkėčiau būsimam ministrui, tai politinė nepriklausomybė. Tai padėjo ir I.Šimonytei. Jos nevaržė politiniai imperatyvai, o kartais, galima sakyti, ji net diktavo konservatoriams“, – tvirtino politologas. Laisvės žarstytis nebus Ekspertas pažymi, kad Lietuvos ekonominė padėtis smarkiai sušlubuotų ir tuomet, jei būsimasis finansų ministras pradėtų vykdyti kai kurių partijų programose numatytus planus įvedinėti PVM lengvatas, nepamatuotai didinti minimalų darbo užmokestį. Tiesa, politologas V.Vobolevičius sako, kad naujasis finansų ministras neturės daug laisvės vykdydamas ekonominę politiką. Lietuvai prisidėjus prie ES finansinio stabilumo sutarties ir nusprendus sukurti fondą, kuriame privalomai bus kaupiamos lėšos sunkmečiams, laisvė leisti valstybės iždo pinigus labai susiaurėjo.

Akivaizdu, kad klausimų šiandien daugiau negu atsakymų. Taigi, Premjere, laukiame iš jūsų konkrečių atsakymų į daugelio Lietuvos energetikos ekspertų, politologų, ekonomistų ir paprastų žmonių iškeltus klausimus: 1. Ar branduolinės energetikos atsisakančios Vakarų valstybės klysta? 2. Ar nemanote, jog Lietuvos energetinę nepriklausomybę gali užtikrinti kiti planuojami energetiniai projektai, o ne VAE? 3. Kodėl Lietuvai, o ne partneriams teks visa rizika avarijos VAE atveju? 4. Kodėl kitos šalys nestato tokių BWR reaktorių (verdančio vandens), kokį planuoja pasistatyti Lietuva? 5. Ar kas nors Lietuvoje žino, kokia bus galutinė VAE kaina?

Referendumee žmonės ne pataria o sprendžia. rendžia. Ir naujos valdžios užduotis tis bus vykdyti dyti piliečių valią.. Kokia ji bebūtų. ebūtų. 6. Iš kokių lėšų Lietuva dengs išaugusius VAE statybos kaštus? 7. Kas garantuos, kad Lietuvos gyventojai nebus verčiami pirkti brangią VAE gaminamą elektrą? 8. Ar tiesa, kad Baltijos regione elektros pirkėjų ras tik pirma pastatytoji atominė elektrinė – t.y. Kaliningrado AE? 9. Kiek kainuos branduolinių atliekų saugojimas – 1,7 mlrd., 8 mlrd. ar 13 mlrd. litų? Ar tai valstybės paslaptis? 10. Kas ﬁnansuos VAE uždarymą – visi akcininkai, ar tik Lietuva? 11. VAE sako, kad paskolas grąžinsime per 18 metų, Ūkio ministerija – kad per 60 metų? Kas meluoja? 12. Kodėl Lietuvoje nėra nepriklausomos institucijos atsakingos už atominę saugą? 13. Kodėl nėra jokio plano, kur laidoti Ignalinos AE atliekas? 14. Kodėl teigiate, kad VAE statybos sukurs 6000 darbo vietų Lietuvos gyventojams, jei kitų elektrinių statybos pavyzdžiai rodo, jog statančiai šaliai tenka mažiau nei pusė užsakymų? Retorinis klausimas – pabaigai: Premjere, ar, pridėjęs ranką prie širdies, galėtumėte prisiekti, kad planuojama energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos ateityje keliolikai Lietuvos kartų netaps priklausomybe nuo bankų, skurdo ir nuolatinės rizikos? Rinkimų agitacija bus apmokėta iš politinės organizacijos „Sąjunga TAIP“ rinkimų sąskaitos. Užsk. Nr. 306108

Komentaras as

8 | Politika

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

Keršto jausmo svoris Dauguma rinkėjų bei kandidatų į Seimą savo politines nuostatas motyvuoja ne tiek racionaliais, subalansuotais ir konkrečiais argumentais, susietais su valstybės valdymo problemomis, kiek su aštria baimės ir neapykantos kitaip mąstantiems išraiška. Gal ir taip galima gyventi, bet toks gyvenimas tampa nuolatiniu karu tarp savų ir svetimų, politinės diskusijos primena apsišaudymą iš apkasų, kai oponentai vienas kitam ne tiek pateikia savo požiūrius, vertus diskusijos, kiek pozicijas ar nuostatas, skirtas oponentui sutriuškinti. Tokioje „diskusijos“ būsenoje tampa nebeįmanomi nacionaliniai susitarimai, o strateginiai projektai ar politinės doktrinos paskęsta chaose. Suprantama, kad visuomenėje visada yra kažkiek veikėjų, kurių politinis verslas yra radikalūs protestai ir nuolatinis priešų ieškojimas. Bet normalioje visuomenėje tokių visada būna tik mažumos – šiek tiek dešinėje ir šiek tiek – kairėje. Krizės skatina radikalaus mąstymo augimą, bet ir tada sveika demokratinė visuomenė suranda priemonių apsisaugoti nuo pernelyg didelio radikalų skaičiaus politikoje. Posocialistinė būtis sukuria papildomus veiksnius, didinančius radikalizmo galimybes: čia kiekvienas vyresnis žmogus randa nostalgijos ramesniam gyvenimui elementų, jei ne tais „brežneviniais“ laikais, tai bent jau prieš krizę, kai valdė ne „šitie“. Tokį sutrikusį žmogų nesunku įstumti į emocinį vertinimų srautą, kur viskas tampa taip paprasta, kad nesunku rasti kaltininkus dėl visų bėdų.

Labai norisi ponauti, netarnaujant nei valstybei, nei tautai. Šie Seimo rinkimai neišsiskiria korektiškumu. Konservatoriai, gal norėdami atimti rinkėjų iš tautininkų ir „drąsininkų“, imasi šiaušti mūsų sąmonę, nurodydami rinkėjams, kad aplink visur priešai, o viskas, kas gerai, yra tik iš dešinės. Ši partija renkasi ne konstruktyvias rinkimų pergalės strategijas, o konflikto ir skaldymo kelią. Po šių rinkimų, nesvarbu, kas juos laimės, konservatoriai vėl taps ta partija, į kurią visi žiūrės kaip į tą, kuri nemoka bendradarbiauti, nesugeba vienyti ir negali atrasti ilgalaikių partnerių. Bet, jei pažvelgsime į šios partijos retrospektyvą, tai atrodo, kad vienišumo ir nemokėjimo būti kartu su kitais partneriais išmokta jau seniai. Taip konservatoriai iš esmės gina ir daugina radikalizmą. Tai nėra konservatizmo bruožas. Tai dešiniąja pasivadinusios ir šioje partijoje giliai suleidusios šaknis sovietinės nomenklatūros baimė prarasti įtaką ir valdžią. Pinigai ir politiko statusas daugeliui konservatorių, ir ne tik jų, siejasi su gero gyvenimo įvaizdžiu. Todėl dar ilgai regėsime ne tik bandymus spjaudyti ant kitų, bet ir konfliktus, kaltinimus, gąsdinimus. Tokia realybė – labai norisi ponauti, netarnaujant nei valstybei, nei tautai. Politinio keršto ir kitų nuomonių netoleravimo strategija veda į tautos ir valstybės skaldymą. Emigruojama ne tik dėl darbo trūkumo, bet ir dėl šalto valdžios požiūrio į žmogų. Gal todėl rinkėjai ilgisi tvirto prezidento, nes nori bent jau vieningos politikos ir nesuskaldytos valdžios simbolio.

Daugiau įvairių autorių komentarų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/komentarai

Rinkėjų gaudynės: Partijos prieš rinkimus karštligiškai ieško gerbėjų, negalvodamos apie išskirtinę, idėjomis paremtą, į tikslines grupes orientuotą agitaciją. Vieni beatodairiškai gausina virtualių draugų būrius, kitiems išradinga pasirodo smurto scena, treti užbombarduoja savo „pasiekimais“. Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Liberalai: valdantieji ar opozicija? Partijos turi drąsos permainoms ir „žino, kaip“, kviečia drauge kurti gerovę arba klausyti sveiko proto balso, žengia „trečiu keliu“ arba kuria „trečią respubliką“. Skaitant vien šiuos šūkius, sunku suprasti, kad tai yra rinkimų šūkiai, o dar sunkiau – priskirti juos konkrečioms partijoms pagal ideologiją, žadamus pokyčius ar rinkėjų grupes, į kurias orientuojamasi. „Šios rinkimų kampanijos problema – klausant debatų sunku atskirti, kur kuri partija kalba, – tvirtina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vedėjas Andrius Šuminas. – Visos žada tą patį, norėdamos užkabinti kuo daugiau rinkėjų, ir suvienodėja.“ Išskirtinio įvaizdžio nesusikūrė nė viena partija. Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), kaip ir dauguma valdžios partijų, bando pagrįsti nepopuliarius sprendimus, pabrėžia, kad buvo įveikta krizė, ir siūlo kartu kurti gerovės Lietuvą. Liberalai, ypač Liberalų sąjūdis (LS), taikosi į savo tikslinę auditoriją – jaunesnius, dirbančius, labiau išsilavinusius žmones. Televizijos debatuose justi takoskyra ne tik tarp valdančiųjų ir agresyvesnės opozicijos. Prabilus LS atstovams ne visada suprasi, kuriai stovyklai jie priklauso – tai stoja už premjerą Andrių Kubilių, tai prisijungia prie opozicijos. Socialdemokratai, Darbo partija (DP), „Tvarka ir teisingumas“ kalba per daug vienodai. Konservatoriai persūdė Partijų reklama, kuri veržiasi iš spaudos, interneto, radijo ir televizijos, yra skirtingesnė. Ypač gausi – konservatorių. Jie rinkėjus bando priblokšti ne tik įspūdingo ilgio – kone 200 puslapių – programa, bet ir įvairiais tinklalapiais, žaidimais, skaičiais, nuveiktų darbų sąrašu ir sarkazmu. „Kartu pasiekėme daug. Nesustokime“, – interneto svetainėje ir žiniasklaidoje kviečia TS–LKD lyderiai. Konservatorių patriarchas europarlamentaras Vytautas Landsbergis nesuprato šio šūkio: „Kas? Mes turime nesustoti? Mums

savęs raginti nereikia, mes nesustosime, jei mūsų nesustabdys. Tai ne mes turime nesustoti, o visi gerbiami Lietuvos žmonės.“ Akivaizdu, kad šiemet TS–LKD agitacijai metė didžiulius pinigus ir pajėgas. Viename gausiai iliustruotame tinklalapyje išvardyta 200 darbų: baigtų, tęsiamų ir planuojamų (pastarųjų dar nėra). Kitame puslapyje šaipomasi iš

kai kurių partijų, imituojant jų ženklus, vadinant „agurkų milijonieriais“, „lakūnų respublika“, „raudonųjų partija“. Savo reklaminiuose leidiniuose konservatoriai spausdina ir reklamas, kuriose tyčiojasi iš savo konkurentų, ypač – Darbo partijos. Trečiame rinkėjams siūloma atlikti testą ir pasitikrinti, ar jų pažiūros sutampa su šios partijos. Konservatoriai nepraleidžia progos įgelti konkurentams: pašalintas prezidentas Rolandas Paksas sugretintas su nuverstu Libijos diktatoriumi Moammaru Gadhafi, o ekspremjeras Gediminas Kirkilas – su buvusiu SSRS vadovu Leonidu Brežnevu. A.Šumino vertinimu, konservatoriai persistengė. Vietoj pertekliaus jie galėjo pabrėžti keletą idėjų: „Vienas

Agnė Zuokienė Seimo narė, „Sąjunga TAIP“

Nr. 18

Seime ginsiu Vilniaus interesus Spalio 14-ąją visi pareikšime savo pilietinę valią. Daugelis eisime prie balsadėžių tvirtai apsisprendę, ką norėsime matyti dirbančius Seime mūsų – Lietuvos Respublikos piliečių – labui. Iš patirties galiu pasakyti, jog vilniečiai lengviau apsisprendžia dėl partijų, tuo metu vienmandatėse rinkimų apygardose dažniau balsuoja už garsią pavardę. Nežinia, kodėl manoma, kad pakanka tiesiog žinomo kandidato, o ar jis pajėgus dirbti realiai – nesusimąstoma. Po beveik trejų metų darbo Seime galiu patvirtinti, jog vilniečių rinkti atstovai dažnai ne tik pamiršta rinkėjų problemas, bet net drįsta balsuoti prieš jų interesus. Pavyzdžiui, Vilniuje išrinkti Seimo nariai balsavo, kad sostinei būtų sumažintas ﬁnansavimas, tai reiškia, kad iš 100 Lt, šiuo metu kiekvieno vilniečio sumokamų gyventojų pajamų mokesčio pavidalu, vos 21 Lt pateks į miesto biudžetą, o 79 Lt bus perskirstyti kitiems šalies miestams ar miesteliams. Suprantama, Vilnius, kaip sostinė, turi dalintis, tačiau, ar tikrai mums nereikia naujų darželių, nereikia remontuoti

vairuotojų keikiamas duobėtas gatves? Ar tikrai mūsų mieste nėra problemų? Tuo metu antram pagal dydį šalies miestui Kaunui iš 100 Lt lieka 97 ir kiti šalies rajonai paremiami tik 3 litais. Kviečiu vilniečius ateiti į rinkimus ir balsuoti už kandidatą, kuris iš tikrųjų nebijos Seime viešai reikšti savo nuomonę, gindamas rinkėjų interesus. Išrinkti tokį atstovą, į kurį galima kreiptis ir susidūrus su neteisybe ar negerove, ir pasidalinti savo planais bei idėjomis, ką daryti, kad Vilnius būtų patrauklus miestas čia gyvenantiems ir čia atvykstantiems į svečius. Tačiau visada svarbiausia ne tik turėti kam išsakyti savo problemas, bet sulaukti realaus jų sprendimo arba patarimo, kaip jas spręsti. To siekdama sukūriau internetinį priimamąjį www.netylek.lt, kuriame jau yra daugiau nei 600 atsakymų į įvairiausius žmones jaudinančius klausimus. Gimusi ir augusi Vilniuje, ypač čia laukiu vilniečių klausimų ir pastebėjimų – dirbkime drauge, kad mums visiems Vilniuje gyventi būtų gera.

Rinkimų agitacija bus apmokėta iš politinės organizacijos „Sąjunga TAIP“ rinkimų sąskaitos. Užsk. Nr. 306573

Politika | 9

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Politika virsta šou Darbo partija rinkėjams siūlo ne tiek save, kiek savo lyderį Viktorą Uspaskichą, kuris tikriausiai į Seimą net neis. J.Kalinsko nuotr.

tinka viskas A.Šuminas: „Klausant debatų sunku atskirti, kur kuri partija kalba. Visos žada tą patį, norėdamos užkabinti kuo daugiau rinkėjų, ir suvienodėja.“ efektyvios komunikacijos kriterijų yra dažnumas. Kai informacijos per daug, žmonės pavargsta nuo žinučių ir kyla atmetimo reakcija.“ Šūkiams gerų idėjų neranda „Darbiečiai“ vėl griebėsi skaičių magijos – žada minimalią algą pakelti iki 1509 Lt. Jų

šūkis – „Mes žinome, kaip“. Reklama tvirtina, kad Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas „turi daugiausiai drąsos geroms permainoms“, „galės įkvėpti daugiausiai optimizmo“ ir „geriausiai sugeba suburti bendram darbui“. Pasikliaudama V.Uspaskicho populiarumu, partija kuklinasi atkleisti, ką žada valstybei, ir kreipiasi į tuos, kurie blaškosi tarp opozicinių partijų – DP, socdemų bei „tvarkiečių“. Didžiosios partijos daug vilčių deda į savo lyderius – jie kalba reklamos klipuose, stovi priekyje plakatuose. „Nemažai politinių jėgų yra vieno žmogaus partijos, susibūrusios aplink vieną žmogų, kad padėtų jam įgyvendinti politines ambicijas. Jis yra garvežys su keletu keleivių“, – palygino A.Šuminas.

Disertacijoje A.Šuminas analizavo rinkimų komunikaciją socialiniuose tinkluose ir detaliau analizavo praėjusių metų savivaldos rinkimus. Anot jo, daugelis politikų neteisingai įsivaizduoja socialinių tinklų veikimo principus – esą prisijungs, o po savaitės įvyks stebuklas. Todėl prieš rinkimus visi puola ieškoti virtualių draugų, tikėdamiesi jų simpatijų balsavimo dieną. Bet efekto šioje sferoje galima sulaukti tik po tam tikro laiko ir įdėjus pastangų, užmezgus tiesioginį ryšį su auditorija. Gerų socialinių tinklų panaudojimo pavyzdžių esama, bet dažniausiai vyksta primityvi komunikacija. Labiau sekasi tiems, kurie šioje erdvėje reiškiasi seniau, o ne pripuolamai prieš rinkimus. „Čia reikia įdirbio, kontaktų, užmegztų ne likus mėnesiui iki rinkimų. A.Zuokas sėkmingai išnaudojo socialinius tinklus per savivaldybių tarybų rinkimus. Kaip politiką jį galima vertinti vienaip ar kitaip, bet viešųjų ryšių specialistas jis geras“, – pastebi A.Šuminas. Pastarosiomis dienomis per radiją skamba žinomos dainos „Anzelmutė“ perdirbinys – taip už save agituoja liberalcentristai. Jų atstovas Seimo narys Andrius Burba nuėjo dar toliau – LRT televizijos „Sveikinimų koncerte“ nuskambėjo jo atliekama daina.

Partijoms sunku tiek ieškoti rinkėjams įsimenančių asmenybių, tiek kurti šūkius. Tai nelengvas uždavinys – reikia išreikšti jausmą ir „įvesti į rinką“, nors kartais šūkis užkabina netikėtai greitai ir ilgam. Naujosios sąjungos jau nebėra, o pareiškimas „nusipelnėme gyventi geriau“ tebeskamba. Socialdemokratų partija jau ne pirmą kartą į rinkimus eina su fraze „Svarbiausia – žmogus“, šiemet dar pridėtas raginimas balsuoti „už tuos, kuriais galima pasitikėti“. Norima šūkį padaryti atpažįstamą ir ilgam „apgyvendinti“ rinkėjų sąmonėje, bet A.Šuminui keista, kad tas pats šūkis skamba tiek esant opozicijoje, tiek valdžioje. „Politikai kasa sau duobę“ Šiemetė kova dėl vietos Seime – ne tik niveliuojanti partijas, bet kartais net balansuojanti ant teisėtumo ribos. Sunkiai paaiškinamą „Tvarkos ir teisingumo“ vaizdo klipą, kuriame herojus pro langą išmeta nervinantį televizorių ir tariamai užmuša merginą, Vyriausioji rinkimų komisija uždraudė kaip propaguojantį smurtą.

Užsk. Nr. 306583

J.Kalinsko nuotr.

„Siekiama atkreipti dėmesį visais įmanomais būdais. Negalima sakyti, kad tai žmonių „nekabina“, – pripažino A.Šuminas ir pridėjo, kad ne vien Lietuvoje, bet ir kitose šalyse rinkimų kampanijoje politinį turinį po truputį keičia šou elementai. Kartu ekspertas atkreipė dėmesį, kad reklamai keliantis į internetą, sumažėjo dalomosios agitacijos – „pašto dėžutės nebelūžta nuo skaitalų, akivaizdu, kad pinigai metami kitoms priemonėms“. Paprašytas įvertinti, kurių partijų kampanijos geriausiai pataiko į dešimtuką, o kurios šaudo pro šalį, A.Šuminas susimąstė: „Nykių daug. Yra partijų, kurios nelabai matomos ir girdimos. Debatuose įdomiausia stebėti ne tradicines, o naujas partijas. Labai ryškios, išskirtinės kampanijos nematau.“

A.Šumino manymu, klipas buvo sukurtas internetui, jaunesniems rinkėjams. Tradicinis „Tvarkos ir teisingumo“ elektoratas mažai naudojasi informacinėmis technologijomis, todėl apie šokiruojantį klipą gal net negirdėjo. Sostinės merui Artūrui Zuokui koją pakišo nesėkmingas bandymas įdiegti Vilniečio kortelę, kuri turėjo pakeisti elektroninius bilietus. „Kodėl politikai nusprendžia patys sau kasti duobę? – stebisi A.Šuminas. – Kodėl prieš rinkimus nuspręsta paleisti projektą, kuris, akivaizdu, baigsis didesne ar mažesne nesėkme ir supykdys žmones? Nereikėjo to daryti. Žmonės eilėse prie kioskų A.Zuoką ne pačiais gražiausiais žodžiais vadino.“

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

10 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Žaliųjų sąjūdžio vicepirmininkas Gintas Umbrasas:

„Atominė energija –

Visagino atominėje elektrinėje (VAE) pasikartojus Černobylio ar Fukušimos katastrofoms, Lietuvą tikriausiai reikėtų ištrinti iš žemėlapio, įsitikinęs bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius, Lietuvos žaliųjų sąjūdžio vicepirmininkas Gintas Umbrasas. Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Jis, duodamas interviu savaitraščiui „15min“, vieną po kito žeria argumentus šio projekto nenaudai: mažėja gyventojų ir elektros poreikis, gresia didžiulė skola, trūksta patyrusių energetikų, o japonišką darbo kultūrą ir tempą gali įveikti lietuviški įpročiai. – Pradėsiu nuo tiesaus klausimo – reikia mums VAE ar ne? – Jei trumpai drūtai – ne. Dėl kelių priežasčių. Viena – mano moralinė nuostata. Kaip visi inžineriniai objektai, AE statoma su pavojaus tikimybe. Įvertinus ją ir tai, kad Lietuva yra mažas, nors ir retai gyvenamas kraštas, – jei įvyktų kas nors, neduok Dieve, panašaus į Černobylį ar Fukušimą, tikriausiai Lietuvą kaip šalį reikėtų iš žemėlapio ištrinti. Antra, tai yra labai didelės investicijos, o mes tikriausiai neturėsime prognozuojamo energijos poreikio. Mūsų gyventojai sensta, jų skaičius mažėja. Lietuva nėra

kraštas, kur staiga atsirastų energijai imli pramonė – chemijos pramonė, metalurgija. Neturime nei žaliavų, kurias reikia perdirbti, nei žmogiškųjų išteklių. Net šiuolaikinės kiaulidės neleidžiame statyti. Jei kas nors bandytų pastatyti didelę įmonę, tauta irgi sugultų ant bėgių.

pavojinga. Neišspręstas atliekų sutvarkymo klausimas. Galime pasiguosti, kad mokslas vystosi sparčiai ir po 20–30 metų bus rasti sprendimai, ką su tomis atliekomis daryti. Bet šiandien tų sprendimų nėra. Jei projektas bus ekonomiškai nelabai vykęs, mes nedidelį skaičių savo vaikų apkrauname garantuota skola 20-čiai metų, jei ne ilgiau. O tie, kurie po 20 metų galės naudoti pigią energiją, matyt, bus ne lietuviai, bet kiti, apgyvendinsiantys šią teritoriją, ištuštėjusią dėl nepakeliamų skolų ir nemažo pavojaus.

– Tačiau specialistai tvirtina, kad 2030 metais elektros energijos poreikis išaugs iki 18 TWh per metus, o mums teksianti VAE produkcijos dalis patenkins tik trečdalį jo. – Galima Pasaulio banko grafike pažiūrėti, kaip elektros suvartojimas pramonėje ir buityje pasikeitė per dešimt metų. Dar pridėti demografinių prognozių kreivę. Matyt, gautume mažesnius skaičius nei prognozėse, kurių irgi nežinome iki galo. Mano supratimu, atominė energija yra nemorali ir

– Projekto rėmėjai žada didžiules įplaukas į valstybės biudžetą, kritikai abejoja, ar projektas bus komerciškai pelningas. Ką jūs manote? – Teko kurti ne vieną šimtą projektų ir

verslo planų. Visada susiduria trys pozicijos: labai profesionali, „labai noriu“ ir labai pesimistiška. Įsivaizduoju, kad žmonės, dabar rašę planus, gal ir profesionalai, bet juos slėgė politinis užsakymas „mums labai reikia“. Verslo planas yra prielaidos, todėl visada renkiesi pozityviausias. Jei skeptikas rinktų negatyvias prielaidas, tikriausiai VAE plano skaičiai būtų kitokie. Apskritai planas yra pokalbis apie ateitį. Kiek rodo ligšiolinė AE statybų patirtis, planai skirdavosi pusantro ar net daugiau kartų ir dažniausiai – į neigiamą pusę: viskas pabrangdavo, laikas išsitęsdavo, reikėdavo papildomų saugumo priemonių. – VAE verslo plane piešiamas ir pesimistinis scenarijus – 1,7 mlrd. Lt didesnės palūkanos, porą metų vėluojančios statybos. Olkiluoto jėgainę (Suomija) buvo planuojama baigti 2009 metais, tačiau dėl techninių ir biurokratinių

G.Umbrasas: „Neturime naujos kartos A.Brazausko, kuris ryžtųsi statyti Kauno hidroelektrinę, būdamas 25 ar 30 metų.“

Žuvis

„Maxima“ kviečia į gausų žuvies turgų Nuo to, kiek dėmesio skiriame mitybai ir ﬁziniam aktyvumui, žymia dalimi priklauso ir mūsų savijauta. Geras pasirinkimas siekiantiems valgyti kuo sveikesnį maistą - vartoti kuo daugiau žuvies ir jūros gėrybių. Prekybos tinklas „Maxima“ nuo spalio mėnesio pirkėjams pristato naujieną – dar turtingesnį žuvies skyrių asortimentą. Nuo šiol čia rasite tiek daug įvairios rūšies žuvies, jog nesunkiai pasijusite it tikrų tikrausiame žuvų turguje, kuriame galima paragauti kad ir ryklienos. Žuvies patiekalai ant lietuvių stalo visada buvo gana populiarūs – anot statistikos, vienas Lietuvos gyventojas per metus suvalgo vidutiniškai apie 16 kg žuvies. Tai gali atrodyti gana nemažai, tačiau, pavyzdžiui, vienam ispanui tenka daugiau kaip 40 kg! Mūsų šalyje jūros gėrybės ir žuvis kartais vis dar prilyginamos prabangos produktams, tačiau prekybos tinkle „Maxima“ kiekvieną savaitę vykstančių akcijų metu galima įsitikinti, kad taip nėra – jūros produktų galima įsigyti ir už labai patrauklią kainą. Vilios degustacijos ir akcijos Pasak „Maximos“ Maisto prekių pirkimo departamento direktoriaus Tomo Marcinkevičiaus, iš visame pasaulyje garsėjančių Prancūzijos ir Norvegijos žuvies turgaviečių šviežia žuvis ir jūros gėrybės į parduotuves pristatomos kas kelias dienas. O nuo spalio mėnesio ir šiaip jau gausi žuvies pasiūla tapo dar

turtingesnė – klientai kviečiami įsigyti egzotiškesnių rūšių, galbūt iki šiol dar nėsyk neragautos žuvies – tunų, otų, ryklių, didžiųjų jūrinių ešerių, kardžuvių, afrikinių šamų, paprastųjų kefalių ir dar daugelį kitų. „Visą šį mėnesį klientus maloniai stebinsime specialiomis kainomis, todėl šios žuvies ar jūros gėrybių mūsų parduotuvėse galės įsigyti ir paragauti visi norintys“, – sakė T.Marcinkevičius. Lietuviai dar tik atranda žuvį, todėl natūralu, kad žinių, kaip gaminti ją bei jūros gėrybes, dar trūksta. Todėl „Maximoje“, žuvies skyriuje, klientai ras ir informacijos apie egzotiškesnes žuvies rūšis ir siūlomus receptus. Čia pat parduotuvėse žuvis bus ir kepama, pagal „Maximos“ meistrų receptus paruoštos žuvies ar jūros gėrybių galės paragauti visi parduotuvių klientai.

„Maxima“ klientai spalio mėnesį turės galimybę įsigyti profesionalų iš Ispanijos paruoštų jūros ūros produktų.

Į „Maximos“ prekybos tinklo parduotuves ard duottuves airrioss žu uvies keliauja apie 70 pavadinimų įvairios žuvies Praancūzijos ir jūros gėrybių iš Norvegijos ir Prancūzijos je. žuvų turgų ir sužvejotų Lietuvoje. sakė T.Marcinkevičius rcin nkevičius

Dirbs ir žuvies specialistai iš Ispanijos Visą spalį „Maximos“ žuvies skyriuose kartu su vietiniais darbuotojais triūsia ir savo patirtimi dalijasi meistrai iš Ispanijos. Jie ne tik moko ir dalijasi praktinėmis žiniomis su parduotuvių darbuotojais, bet ir savo gebėjimus duotuvi demonstruoja klientams. Šie gali paprašydemons ti išdoro išdoroti pasirinktą žuvį, paruošti jos ﬁlė ar supjaus supjaustyti norimais gabalėliais, tad namuose belik beliks susirasti keptuvę, mėgstamų prieskonių ir po keliolikos minučių mėgautis sveiku patiekalu. patie

Žuvies ekspertas Žu

Savaitės interviu | 11

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Šildymas KLAUSIMAS:

ir nemorali, ir nepigi”

Kai kurie politikai tikina, kad šilumos kainas sumažins ne koks nors perėjimas prie biokuro, bet konkurencija. Ar tikrai konkurencija sumažintų sąskaitas už šilumą vilniečiams? ANTANAS, Lazdynai

T.Urbelionio/BFL nuotr.

ATSAKO: AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius

Arūnas KESERAUSKAS Visiškai sutinku su teiginiu, kad konkurencija yra naudinga, jei ji naudinga vartotojui. Bet konkurencija neturi būti dirbtinė, nes tai bus dar vienas mokestis, kurį turės mokėti žmonės. Ypač tai akivaizdu kalbant apie šilumos ūkį. Dabar gi labai tiesmukiškai suprantamas žodis „konkurencija“ ir puolama remti naujų nedidelių katilinių statybas. Dažnai sakoma, kad trūksta konkurencijos ir maisto prekyboje, nes ten veikia vienas ar du dideli prekybos centrai, tačiau už mokesčių mokėtojų pinigus niekas juk nepuola remti mažų parduotuvių statybų. Kodėl? Nes tai nėra naudinga vartotojui.

Žalieji įsitikinę, kad Visagino atominė elektrinė ė Lietuvai – per daug sunki našta. kliūčių finišas nukeltas net į 2013-uosius, o jos kaina išaugo dvigubai. Kiek realu, kad pas mus taip nenutiks? – Parodykite nors vieną lietuvišką projektą, kurį įgyvendinome laiku. Šiuo atveju vienintelis argumentas – „Hitachi“ elgiasi kitaip. Bet šalia bus Lietuvos Vyriausybė su negebėjimu derėtis, suprasti ir susitarti. Staiga pasirodys, kad kelių nespėjome nutiesti, projektų nepasidarėme – posovietinė vykdymo kultūra. Nenustebčiau, jei japonai nepajėgs atsispirti mūsų gebėjimui suvelti reikalus. Dar vienas argumentas – neturime didelių projektų valdymo patirties. Neturime naujos kartos Algirdo Brazausko, kuris ryžtųsi statyti Kauno hidroelektrinę, būdamas 25 ar 30 metų, naujos kartos Bronislovo Lubio, kuris uždegtų mus tikėjimu ir atvestų iki pergalingo galo. Vien politikų norais negali realizuoti tokių projektų. Esant neapibrėžtumui, tikriausiai neverta kišti ten savo pinigų.

Šilumos ūkis – dar sudėtingesnė sritis. Jei dabar be jokios tvarkos ir atskaitomybės, o atvirkščiai - tik dotuojant, leisime atsirasti aibei įvairiausių katilinių, kurios bus nedidelės, bet modernios ir kurenamos biokuru (todėl

japonams. Ar mūsų verslas yra pajėgus užimti likusias? – Suomijos atominėje elektrinėje iš 5 tūkst. darbo vietų suomiai gavo tūkstantį. O juk suomiai tikriausiai geriau už lietuvius kalba angliškai, turi daugiau didžiosios pramonės. Sunku tikėtis, kad mes iš tų 6 tūkst. darbo vietų gausime daugiau. Kita problema – uždarydami Ignalinos jėgainę nesupratome, kad yra teisinės ir kokybinės žaidimo taisyklės. Darbas padarytas, bet jam kažko trūksta, todėl

Savo nuomonę galite išsakyti 15min.lt

– Bet, žinant japonų darbo kultūrą, gal nereikia būti pesimistams? – Aš – ne pesimistas, o realistas. Nemanau, kad galima staiga į Lietuvą ant delno atnešti Japoniją ir viename ar dviejuose rajonuose patupdyti japonišką kultūrą. Matyt, bus kultūrų mišinys ir daug priešpriešų. Patys lietuviai nelabai ruošiasi statybai arba viską žino iš anksto. Iš kai kurių verslininkų girdėjau: europietiškas ir japoniškas kokybės supratimas skiriasi. Dar yra skirtumas tarp europietiško ir lietuviško supratimo. Nemanau, kad galėtume sklandžiai perimti japonišką kultūrą ar kad patys japonai iki galo įvertina tai, kas dedasi čia, už tūkstančių kilometrų.

negauname pinigų ir nesuprantame, kodėl negauname. Statant naują objektą nesupratimo tikriausiai bus dar daugiau. Tikiu dalies inžinierių nuomone, kad susivieniję vieną kitą užsakymą jie turėtų gauti, prisiderintų ir mūsų aptarnavimo sfera, bet nebus taip, kad iš didelių investicijų atsirieksime nemažai pinigų. Daugumą susirinks multinacionalinės korporacijos.

– Vyriausybė gundo 6 tūkst. naujų darbo vietų, dalis kurių, žinoma, teks

– Lietuvai siūloma išnaudoti savo potencialą – turime atominės energetikos

patirties, Ignalinos jėgainėje dirbusių žmonių. Ar pakaks savų specialistų? – Tikriausiai nuo stojimo į ES derybų – 2002–2004 metų – atomininkai puikiai suprato, kad Ignalinos jėgainė bus uždaryta. Ką tai reiškė pradedančiam, pasaulinėje rinkoje paklausiam specialistui? Ar Visaginas yra patraukliausia vieta jam gyventi ir tobulėti? Kiek žinau, dalis jų išvažiavo dirbti į Rusiją, dalis – kitur. Liko specialistai, atėję su Viktoru Ševaldinu ir nusprendę ramiai sulaukti pensijos. Kaip elgiasi tokie specialistai? Jie dažniausiai užima gynybines pozicijas ir „žudo“ tuos, kurie galėtų juos aplenkti. Intelektinis potencialas Visagine nuo įstojimo į ES neaugo. Žinant, kad 10 metų tęsis statyba, galima parengti, kažkur išmokyti naują specialistų kartą, bet tai juk brangiai kainuos. Kai nėra gyventojų pertekliaus, klausimas, ar tie nauji specialistai bus lietuviai, kurie norės ten gyventi ir užsiimti atomine energetika. Nenustebčiau, jei tai bus japonai, o tikriausiai – kinai, baigę JAV ar Prancūzijos universitetus. – Savo atomines elektrines stato baltarusiai ir rusai. Gal pigiau ir paprasčiau būtų pirkti jų elektrą? – Visi sako: jei būsime energetiškai priklausomi nuo kaimynų, mus gali ištikti visokios tragedijos. Manyčiau, kad pirkimas nėra toks baubas, kaip atrodo. Pirkdami elektrą pinigus atiduodame mažais gabaliukais – kaip už buto nuomą. Statydama savo atominę elektrinę dabartinė karta atiduos daug valstybės pinigų. Ar tai netaps dar vienu pretekstu pasakyti: gal geriau aš Anglijoje ar Norvegijoje laimingai kursiu virtualią Lietuvą – su vėjo jėgainėmis, hidroenergetika, norvegiškomis dujomis, braškėmis ir viskuo kitkuo?

Jau dabar sudarytos visos galimybės konkuruoti šilumos mos gamybos srityje.

šilumos gamyba kainuos mažiau), tuomet šilumos ūkyje susidarys chaosas, pasipelnys tik pavieniai asmenys, o vilniečiams mokesčiai už šildymą ne tik nesumažės, bet padidės. Mat mažosios katilinės negalės užtikrinti rezervo, kuris būtinas, kai paspaudžia rimtas šaltukas. Mažosios katilinės taip pat neturės galimybių užtikrinti tinkamos šilumos perdavimo tinklų veiklos, nes tai didžiulės išlaidos. Be to, šiuo metu Vilnius turi net per daug pajėgumų užtikrinti šilumos tiekimą vilniečiams ir atsiradus papildomiems tiekėjams tektų visą šį turtą, kuris priklauso miestui, o kartu ir visiems vilniečiams, išmesti. Negalima viską sugriauti, o po to imti statyti iš naujo. Per pastarąjį šimtmetį Lietuvoje kelis kartus viską buvome sulyginę su žeme, kad po to pastatytume kažką. Visada išeidavo ne geriau, o blogiau. Tad gal protingiau ne griauti, o modernizuoti? T.y. daryti viską, kad dabar esantys įrengimai ir infrastruktūrą būtų atnaujinti ir taip būtų sumažintos šilumos kainos. Būtent, tokį Vilniaus šilumos ūkio modernizacijos procesą pradėjo „Vilniaus šilumos tinklai“. Supraskite mane teisingai – „Vilniaus šilumos tinklai“ pasisako už konkurenciją šilumos ūkyje, bet ši konkurencija negali būti dirbtinė, t.y. ﬁnansuojama iš vartotojų kišenės. Negalima apkrauti gyventojų dar didesniais mokesčiais už šildymą. Dirbtinai skaldant šilumos ūkį, konkurencijos nepavyks padidinti ir sumažinti kainų. Beje, jau dabar sudarytos visos galimybės konkuruoti šilumos gamybos srityje – bet kuri įmonė gali išsiimti licenciją, gaminti šilumą ir ši bus privalomai superkama, jei jos kaina bus mažesnė už dabartinio šilumos tiekėjo gamybos kainą. Klausimus, susijusius su Vilniaus šilumos ūkiu, siųskite el. paštu

sildymas@15min.lt

12 | Verslas

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Kiaura taupyklė Indėliai bankuose jau garantuoja ne pelną, o nuostolį

Ž.Mauricas: „ECB netiesiogiai skatina žmones skolintis, išlaidauti, o ne taupyti pinigus“

Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt Esate statistinis indėlininkas – jums daugiau nei 50 metų, bankui patikėjote saugoti apie 5 tūkst. Lt indėlį. Galvodamas, kad tų pinigų gali bet kada prireikti, sausio mėnesį jūs pasidėjote indėlį sąlyginai trumpam laikotarpiui – vieneriems metams. Bankai už metų trukmės terminuotąjį indėlį litais siūlo nuo 0,3 iki 3,25 proc. palūkanas, o prognozuojama metinė infliacija – 3,4 proc. Tad 2013 metų sausį jūs būsite ne uždirbęs, o praradęs: priklausomai nuo to, kokį banką pasirinkote, už savo 5 tūkst. Lt galėsite nusipirkti jau tik maždaug 4844– 4987 Lt vertės prekę ar paslaugą. Bankams litų nereikia Lietuva, nors nėra euro klubo narė, yra labai priklausoma nuo euro zonos. Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki 0,75 proc.,

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų sąskaitos. Užsk. Nr. 306590

J.Varanauskienė: „Labiausiai skauda galvą tiems, kurių santaupos didesnės nei keliolika tūkstančių litų.“

rekordiškai krito ir paskolų, indėlių palūkanos. Pasistengta, kad žmonės, užuot taupę, keliautų į parduotuves ir skatintų ekonomiką. „ECB netiesiogiai skatina žmones skolintis, išlaidauti, o ne taupyti pinigus“, – „15min“ sakė banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tuo metu šalyse, vykdančiose nepriklausomą pinigų politiką, indėlį padėjęs gyventojas gali nors iš dalies apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos. „Nordea“ indėlininkas Švedijoje už metinį indėlį gauna 2,95 proc. palūkanų, o Lietuvoje beveik keturis kartus mažiau – 0,8 proc. SEB bankas Švedijoje siūlo 1,95 proc. palūkanų už metinį indėlį, o Lietuvoje – vos 0,3 proc. Kodėl taip yra? „Tose šalyse centriniai bankai laiko didesnes bazines palūkanų normas (...) Bazinės palūkanų normos yra kaip dirigentas, kuris diktuoja sąlygas visoms komercinių bankų palūkanoms. Jeigu bazinės palūkanų normos yra mažos, tai ir kitos palūkanų normos bus mažos“, – aiškino Ž.Mauricas. Todėl, kol, pavyzdžiui, lietuviai ir latviai nervinasi dėl mažėjančių savo santaupų, Lenkijos indėlininkai džiaugiasi maždaug 4 proc. metine grąža. Panašias palūkanas už metinį indėlį Lietuvoje gali pasiūlyti tik rizikingai investuojančios kredito unijos. Kiek didesnes palūkanas siūlo ir Lietuvos kapitalo bankai, tuo metu Skandinavijos šalių finansų institucijos už metinį indėlį siūlo iki 1 proc. prieaugį. „Danske“ banko Finansų maklerio skyriaus vadovas Kęstutis Celiešius aiškina, kad bankams litų užtenka, todėl jie papildomai ir neskatina gyventojų, norinčių taupyti litais. „Bankai skolinti litais dabar nelinkę. Pagrindinė bankų skolinimo valiuta yra eurai. Finansinėje sistemoje litų yra daug. Litai reikalingi, bet juos sunku pelningai įdarbinti. Didelės įmonės veikia

pasaulinėje erdvėje ir gauna pajamas eurais, JAV doleriais, o litai daugiau vidinės rinkos, mažoms įmonėms. O jos yra rizikingesnės“, – kalbėjo K.Celiešius. Tačiau, nepaisant to, kad indėlininkų santaupos sparčiai nyksta, į parduotuves jie neskuba – dėl neaiškios ekonomikos ateities vis dar yra linkę saugoti pinigus bankuose. Šiuo metu komerciniuose bankuose esančių Lietuvos gyventojų indėlių suma siekia apie 48 mlrd. Lt. Nori sutaupyti – išleisk „Nei mūsų socialinė politika, nei valstybės galimybės negali užtikrinti tokios išmokos, kokios žmogus norėtų, jei patektų į bėdą“, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Ji nemano, kad dėl mažėjančių indėlių palūkanų žmonės išlaidaus. Daugiausia žmonių Lietuvoje laiko indėlius iki

Skaičius

Tiek pinigų indėliuose Lietuvos bankuose laiko Lietuvos gyventojai.

mlrd. Lt

5 tūkst. Lt. Todėl, nors tokia taupymo forma ir yra nuostolinga, dėl kelių dešimčių litų siekiančių nuostolių gyventojai neskuba atsiimti pinigų iš bankų. „Kam labiausiai skauda galvą dėl tų pinigų, tai, ko gero, tiems, kurių santaupos didesnės nei keliolika tūkstančių litų. Šie žmonės intensyviai ieško, kur galima būtų tuos pinigus padėti“, – sakė J.Varanauskienė. Dalis didesnes santaupas turinčiųjų perka nekilnojamąjį turtą. Registrų centro

Verslas | 13

15min • 2012 m. spalio 5 d.

duomenimis, rugpjūtį pastebimai išaugo sandorių skaičius – gyventojai per mėnesį nusipirko apie 8,5 tūkst. nekilnojamojo turto objektų (4,5 proc. daugiau nei liepą). „Nekilnojamąjį turtą perkantys žmonės neretai išsiverčia be skolintų pinigų, naudoja savo turimas lėšas“, – sakė J.Varanauskienė. Tačiau žmonės, turintys nedaug santaupų ir nerandantys geresnės taupyklės nei indėlis, dažniausiai nedaro nieko. „Žmogus gal ryžtasi pasirinkti ilgesnę indėlio trukmę arba investuoja į valstybės taupymo lakštus. Aišku, tie 2 proc. per metus yra maži, palyginti su 9 proc. anksčiau, tačiau yra geriau negu 1 proc. nesiekiančios palūkanos už metinį indėlį“, – teigė šeimos finansų ekspertė. Kol kas indėlininkai masiškai iš bankų nebėga, tačiau daugelis ekonomistų prognozuoja, kad ECB dar mažins bazinę palūkanų normą, vadinasi, tikriausiai dar mažės ir indėlių palūkanos. Tokiu atveju indėlininkas, norintis patirti mažesnį nuostolį, turės ieškoti alternatyvų. Banko „Finasta“ ekonomistės Rūtos Medaiskytės teigimu, labai tikėtina, kad indėlininkai rinksis nekilnojamąjį turtą. „Kaip alternatyvą indėliams šiuo metu galima svarstyti kapitalo rinkos siūlomas finansines priemones (akcijos, obligacijos, investiciniai fondai) ar nekilnojamąjį turtą. Kapitalo rinka Lietuvoje ir toliau lieka mažai kam įprastu investavimo instrumentu, o kaip reikiant sumenkusios biržos apyvartos bei nepakankamas finansų rinkos pažinimas toliau liudija šių priemonių nenaudai“, – sakė R.Medaiskytė. „Vienaip ar kitaip, taupymo era Lietuvoje kol kas dar nesibaigs. Tik svarbu, kad

Palūkanos už indėlius litais PALŪKANOS (p proc.) 1 mėn. 12 mėn.

60 mėn.

DNB

0,05

0,55 5

1,60

„Medicinos bankas“

1,00

2,70 0

3,00

„Nordea“

0,05

0,80 0

1,20

SEB

0,05

0,30 0

1,30

„Šiaulių bankas“

0,50

2,80 0

3,20

„Swedbank“

0,06

0,55 5

1,6 60 0

„Ūkio bankas“

1,00

3,10 0

3,50 50

„Finasta“

1,05

3,25 5

4,0 00 0

„Danske“

0,15

0,80 0

1,20 20 0

KU „Vilniaus kreditas“

2,50

4,40 0

5,30 0

KU „Sostinės kreditas”

2,10

4,50 0

5,40

„Sveikatos kreditas”

1,5

4,8

5,1

Bankas, kredito unija

Greitai gali nebelikti skirtumo, kur laikyti pinigus – indėlyje banke ar namie taupyklėje. A.Ufarto/BFL nuotr.

stagnacija neužsitęstų per ilgai ir gyventojai perdėm nekrūpčiotų nuo naujos krizės baubo“, – sakė ekonomistė. Likvidumo spąstai ECB mažina palūkanas, siekdamas paskatinti ekonomikos augimą, – pinga paskolos, krenta indėlių palūkanos, taigi, žmonės turėtų daugiau skolintis ir pirkti. Tačiau daugelį Europos šalių kankina didelis nedarbas, o turinčius darbą gąsdina kalbos apie antrąją krizės bangą, tad gyventojai išlaidauti vengia. O valdžia išlaidauti nebegali – daugelio Europos šalių skola yra lygi arba viršija jų bendrąjį vidaus produktą (BVP).

Bankai.lt informacija

„Niekas tokiomis aplinkybėmis išlaidauti nenori. (...) Kyla klausimas, ar nebalansuojame ties vadinamųjų likvidumo spąstų riba. Tai tokia ekonomikos būklė, kai palūkanų normos yra žemiausiame įmanomame lygyje, o ekonomikos dalyviai vis tiek nesiskolina, neskolina, nevartoja ir ekonomika neauga“, –

Naujausias verslo žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/pinigai

sakė R.Medaiskytė. Ekonomikos augimą paskatinti galėtų valdžios sektoriaus išlaidos, tačiau, ekonomistės teigimu, tai prieštarautų finansų tvarumo tikslams – augtų valstybės skola, didėtų biudžeto deficitas. „Po tokių sudėtingų ankstesnių metų būtų tikrai apmaudu vėl apleisti fiskalinio stabilumo tikslą, ypač kai Lietuva nustatyto biudžeto deficito kriterijaus netenkina jau nuo 2008 metų“, – kalbėjo R.Medaiskytė. Jos teigimu, kol nepagyvės pasaulio ekonomika, Lietuvos eksporto rinkos, tol šalies gyventojai būgštaus dėl ateities.

14 | Visuomenė

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Antrojo Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio anūkas:

„Senelis džiaugtųsi Lietuva“ Kaune apsilankęs prezidento A.Stulginskio (1885–1969) anūkas Jonas Linas Juozevičius neslėpė džiaugsmo: „Senelio vardu pavadintas buvęs Lietuvos žemės ūkio universitetas neleis jo pamiršti jaunajai kartai. Ji bent pasidomės: „O kas toks buvo tas Stulginskis?“ Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt Kas kelerius metus į Lietuvą atvykstantis 57 metų J.L.Juozevičius su žmona Daina A.Stulginskio universitete (ASU) lankėsi pirmą kartą. JAV gimęs, augęs ir Madisono mieste (Viskonsino valstija) apsistojęs gydytojas-reumatologas, taip pat dėstantis ir universitete, atidžiai klausėsi ASU rektoriaus Antano Maziliausko pasakojimo apie senelio vardu pavadinto universiteto veiklą, naujas specialybes ir galimybes jauniems žmonėms. Gerai, nors ir su ryškiu akcentu, lietuviškai kalbantis vyras smalsavo, kam kilo idėja Lietuvos žemės ūkio universitetui suteikti jo senelio, to laikmečio garsaus agronomo ir vieno Ūkininkų sąjungos steigėjo, vardą. A.Maziliausko teigimu, tokia mintis kilo agronomui, buvusiam Lietuvos

žemės ūkio ministrui Edvardui Makeliui. Idėja, sulaukusi visuotinio pritarimo, buvo patvirtinta 2011 m. birželio pabaigoje Seime. Stebinantis panašumas J.L.Juozevičiui niekada neteko susitikti su garsiuoju savo seneliu. „Kažkada teko matyti kino filmą apie Lietuvos prezidentus,

tuomet pamačiau savo senelio gestus, eiseną, laikyseną ir buvau šokiruotas pamatęs jame save“, – universitete apžiūrinėdamas istorines A.Stulginskio nuotraukas prisiminė J.L.Juozevičius. Jo mama Aldona, vienturtė A.Stulginskio dukra, taip pat yra sakiusi, kad Jonas labai primena jos tėvą. J.L.Juozevičiaus teigimu, su seneliu juos sieja ne tik išorinis panašumas, bet ir kuklumas, nenoras kalbėti apie save, atsakomybė už savo veiksmus, pareigos jausmas, idealistinis požiūris į tėvynę. „Senelis, kaip ir visi Nepriklausomybės Akto signatarai, buvo ypatingas žmogus, visiškai pasišventęs Lietuvai. Ta saujelė inteligentų iš baudžiauninkų Lietuvos padarė nepriklausomą ir garbingą šalį“, – kalbėjo J.L.Juozevičius. J.L.Juozevičius stebėtinai panašus į savo senelį, antrąjį Lietuvos prezidentą A.Stulginskį. E.Ovčarenko nuotr.

VisuomenÄ&#x2014; | 15

15min â&#x20AC;˘ 2012 m. spalio 5 d. wikimedia.org nuotr.

Jis neabejoja, kad jo senelis ĹĄiandien labai dĹžiaugtĹłsi nepriklausoma laisva ĹĄalimi, nepaisant jÄ&#x2026; kamuojanÄ?iĹł Ĺł problemĹł. A.Stulginskio anĹŤkas prisiminÄ&#x2014;, kad d iĹĄ tremties 1956-aisiais ÄŻ LietuvÄ&#x2026; grÄŻĹžu-siam ir vargiai galÄ&#x2026; su galu sudurdavusiam seneliui mama iĹĄ Amerikos siĹłsdavo siuntinius su siĹŤlais, medĹžiagomis,, kava, kuriuos pardavÄ&#x2122;s A.Stulginskiss galÄ&#x2014;jo iĹĄgyventi.

Ma Mamai kasmet tenka perlaikyti vairavimo egzaminÄ&#x2026;, ir ji kiekvienÄ&#x2026;kart jaudinasi, eg kad nebegaus vairuotojo paĹžymÄ&#x2014;jimoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ka ĹĄypsojosi bent kartÄ&#x2026; per mÄ&#x2014;nesÄŻ mamÄ&#x2026; ĹĄy aplankantis sĹŤnus. ap DĹž DĹžiaugiasi iĹĄmokÄ&#x2122;s lietuviĹĄkai J.L.JuozeviÄ?ius yra laimingas galÄ&#x2014;damas J.L suprasti ir kalbÄ&#x2014;ti gimtÄ&#x2026;jÄ&#x2026; savo seneliĹł su kalba. ka â&#x20AC;&#x17E;MĹŤsĹł tÄ&#x2014;vĹł karta, kuri turÄ&#x2014;jo bÄ&#x2014;gti iĹĄ Lietuvos per karÄ&#x2026;, galvojo, kad liks paskuLie tiniai lietuviai, nes visa tauta bus nuĹĄluotin ta, iĹĄtremta ÄŻ SibirÄ&#x2026;. TodÄ&#x2014;l tÄ&#x2026; sakÄ&#x2014; ir savo ta vaikams: â&#x20AC;&#x17E;BĹŤsite paskutiniai lietuviai.â&#x20AC;&#x153; va DĹžiugu, kad taip neatsitiko. Tik tÄ&#x2014;vĹł dÄ&#x2014;ka DĹž iĹĄmokome lietuviĹĄkai, nes jie buvo ideaiĹĄ llistai, kĹŤrÄ&#x2014; lietuviĹĄkas mokyklasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo A.Stulginskio vaikaitis.

Mama laiko vairavimo egzaminus Apie senelÄŻ J.L.JuozeviÄ?ius daugiau-sia suĹžinojo iĹĄ savo mamos. Garbauss amĹžiaus moteris vis dar yra labaii gyvybinga. aâ&#x20AC;&#x17E;Jai jau 91 metai, bet ji yra labai savarankiĹĄka ir net automobilÄŻ vis dar vairuoja. oja.

Su Ĺžmona namuose jis daĹžniausiai bendrauja angliĹĄkai, taÄ?iau su devyniolikmete dukra stengiasi kalbÄ&#x2014;ti lietuviĹĄkai. â&#x20AC;&#x17E;Dukra lietuviĹĄkai moksliniĹł straipsniĹł skaityti negali, bet buityje susikalba. NorÄ&#x2014;tume, kad ji atvyktĹł ÄŻ LietuvÄ&#x2026; kokÄŻ semestrÄ&#x2026; pastudijuoti, geriau iĹĄmoktĹł kalbÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; savo ir Ä&#x152;ikagoje gimusios Ĺžmonos Dainos norÄ&#x2026; atskleidÄ&#x2014; J.L.JuozeviÄ?ius. Vis tik ÄŻ ASU rektoriaus pasiĹŤlymÄ&#x2026; rinktis studijas jo vadovaujamame universitete, tris deĹĄimtmeÄ?ius mediku dirbantis vyras ĹĄypsodamasis atsakÄ&#x2014; aptakiai: â&#x20AC;&#x17E;Ji neseniai perÄ&#x2014;jo nuo dailÄ&#x2014;s prie vadybos, tai neĹžinau, ar jai tiktĹł A.Stulginskio universitetas. Mano mama ir tÄ&#x2014;vas buvo medikai, mano seserys â&#x20AC;&#x201C; mokytojos, tad nuo ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio nutolome. Tuo tarpu senelio broliai net emigravÄ&#x2122; ÄŻ JAV liko ĹŤkininkais.â&#x20AC;&#x153;

MaĹžos pajamos â&#x20AC;&#x201C; ne kliĹŤtis renovacijai Lina +"6/*Âť,ÇŹ

1BHBM +&44*$" ĂŞOBOTBWJNP NPEFMÉł JLJ N HSVPEĂ&#x;JP E WBMTUZCÉś SFNJB

/FSFUBJ WPT QSBĂ&#x2DC;OFLVT BQJF EBVHJBCVÉ´JP SFOPWBDJKÉ˛ TVLZMB OFSJNP LVQJOJ CBMTBJ LBJQ QBLFMUJ ĂŞOBOTJOÉľ OBĂ&#x2DC;UÉ˛ KVL OF LJFLWJFOBT UVSJ UÉ¸LTUBOÉ´JVT MJUÉˇ P JS QBTLPMÉ˛ JNUJ CBJTV LBJ WPT QBLBOLB EVPOBJ JS TWJFTUVJ 5PLÉł OFSJNÉ˛ UVSÉśUÉˇ TVĂ&#x2DC;WFMOJOUJ WBMTUZCÉśT QBSBNB 4VOLJBJ HBMÉ˛ TV HBMV TVEVSJBOUJFNT JS LPNQFOTBDJKBT VĂ&#x; Ă&#x2DC;JMEZNÉ˛ HBVOBOUJFNT HZWFOUPKBNT BQNPLBNPT WJTPT QSPKFLUP QBSFOHJNP TUBUZCPT UFDIOJOÉśT QSJFĂ&#x;JÉ¸SPT JĂ&#x2DC;MBJEPT UBJQ JS LSFEJUBT CFJ QBMÉ¸LBOPT ,JUBJQ UBSJBOU SFOPWBDJKB KJFNT OFLBJOVPKB OJFLP

t&TBNF LFUVSJÉş BTNFOÉş Ă°FJNB NFT TV WZSV EJS CBNF UBÉˇJBV Ă°FJNPT QBKBNPT WJFOBN Ă˛NPHVJ OF TJFLJB -U *Ă°HZWFOUJ OFMFOHWB ZQBÉˇ LBJ EJEFMÉ¸

/PSJOU LBE WBMTUZCÉš QBEFOHUÉş WJTBT JĂ°MBJEBT VĂ˛ BUOBVKJOJNP QBTLPMÉľ CFJ QBMÉťLBOBT EBSCJOHP BNĂ˛JBVT HZWFOUPKVJ UVSJ LBT NÉšO P QFOTJOJOLBJ m LBT NÉšO QBUFJLUJ QBUFJLUJ OVTUBUZUPT GPSNPT QBĂ˛ZNÉľ

QBKBNÉş EBMÉś TVSZEBWP Ă°JMEZNBT ,BJ TBWJWBMEZCÉšT BUTUPWBJ NVNT QBTJÉťMÉš JNUJT SFOPWBDJKPT JĂ° QSB EĂ˛JÉş CVWBV LBUFHPSJĂ°LBJ QSJFĂ° .BOJBV UJLSBJ OF QBLFMTJNF UPLJPT OBĂ°UPT #FU LBJ TVĂ˛JOPKBV KPH WJT LBT LPNQFOTVPKBNB OBUÉťSBMV LBE OVPNPOÉš QB TJLFJUÉši QBTBLPKP EBVHJBCVÉˇJP HZWFOUPKB 3PTJ UB 1JLBVTLJFOÉš .PUFSJT TBWJWBMEZCÉšKF HBWP QBĂ˛ZNÉľ EÉšM UFJTÉšT Éś LPNQFOTBDJKÉľ VĂ˛ Ă°JMEZNÉľ LSFEJUP HSÉľĂ˛JOJNVJ m QBĂ˛ZNÉľ EÉšM UFJTÉšT Éś LSFEJUP QBJNUP EBVHJBCV ÉˇJBN OBNVJ BUOBVKJOUJ JS QBMÉťLBOÉş BQNPLÉšKJNÉľ JS UBJQ ÉśHJKP HBMJNZCÉ¸ HBVUJ WBMTUZCÉšT QBSBNÉľ SF OPWBDJKBJ t,BEBOHJ LJUVPTF CVUVPTF HZWFOB QFO

QSPD QBMÉťLBOPT

.PEFSOJ[BWJNP QSPKFLUP QBSFOHJNBT

QSPD

4UBUZCPT UFDIOJOÉš QSJFĂ˛JÉťSB

QSPD

1SPKFLUP ÉśHZWFOEJOJNP BENJOJTUSBWJNP JĂ°MBJEPT

QSPD

1BSBNB UVSJOUJFNT UFJTÉ¸ Éś CÉťTUP Ă°JMEZNP JĂ°MBJEÉş LPNQFOTBWJNÉľ

5VP ÉśTJUJLJOP .PMÉšUÉş DFOUSF 7JMOJBVT HBUWÉšKF FTBO ÉˇJP EBVHJBCVÉˇJP HZWFOUPKBJ .BMLPNJT LÉťSFOBNBT TFOBT OBNBT CVWP BUOBVKJOUBT QSBÉšKVTJBJT NFUBJT ,BEBOHJ WJTJ OBNF FTBOÉˇJÉş LFUVSJÉş CVUÉş HZWFOUP KBJ UVSJ UFJTÉ¸ Éś LPNQFOTBDJKÉľ VĂ˛ Ă°JMEZNÉľ SFOPWBDJ KB KÉş CJVEĂ˛FUP OFBQTVOLJOP m QBTLPMPT QBMÉťLBOBT JLJ Ă°JPM KJFNT BQNPLB WBMTUZCÉš #VWP QSJFĂ&#x2DC; EBCBS VĂ&#x;

Lengvatinis kreditas QBMÉťLBOPT OFLJOUB WJTÉľ QBTLPMPT HSÉľĂ˛JOJNP MBJLPUBSQÉś JBJ NFUÉş

-U N

QSPD

4UBUZCPT EBSCÉˇ FOFSHJKÉ˛ UBVQBOÉ´JÉˇ QSJFNPOJÉˇ JĂ&#x2DC;MBJEPT

"UOBVKJOUBT EBVHJBCVUJT 7JMOJBVT H .PMÉśUVPTF #Ç¨TUP JS VSCBOJTUJOÇŚT QMÇŚUSPT BHFOUÇ¨SPT BSDIZWP OVPUS

TJOJOLBJ UBJQ QBU HBVOBOUZT LPNQFOTBDJKÉľ VĂ˛ Ă°JM EZNÉľ UBQP BJĂ°LV LBE WJTBT OBNBT CVT SFOPWVP UBT VĂ˛ WBMTUZCÉšT MÉšĂ°BT ÉżNÉšNF QBTLPMBT TBWP WBS EV UBÉˇJBV LSFEJUP ÉśNPLÉş JS QBMÉťLBOÉş JĂ° TBWP LJĂ°F OÉšT OFNPLBNF 5BJ UJLSBJ QVJLVT NFDIBOJ[NBT Ă˛NPOÉšNT LVSJF OFHBMJ TBV MFJTUJ UPLJÉş JĂ°MBJEÉş 7J TBT tWBSHBTi m UBJ LBT USJT NÉšOFTJVT QSJTUBUZUJ QB Ă˛ZNÉľ QFOTJOJOLBNT UBJ UFOLB EBSZUJ LBT QVTNF UÉśi TBLÉš EWJFKÉş WBJLÉş NBNB +PT UFJHJNV EBVHJBCVÉˇJP BUOBVKJOJNV OFHBMJ BUTJ EĂ˛JBVHUJ WJTJ HZWFOUPKBJ t7BUB BQĂ°JMUJOUPT TJFOPT TVSFNPOUVPUBT TUPHBT VĂ˛UJLSJOP LBE EBCBS QFS Ă°BM UÉľKÉś TF[POÉľ NÉťTÉş JĂ°MBJEPT UBQP EBVHJBV OFJ EV LBS UVT NBĂ˛FTOÉšT +FJ QSJFĂ° QPSÉľ NFUÉş LBNCBSJÉş Ă°JMEZ NVJ QFS TF[POÉľ SFJLÉšEBWP QVTBOUSP TVOLWFĂ˛JNJP NBMLÉş UBJ EBCBS QBLBOLB UJL QVTÉšT TVOLWFĂ˛JNJP 0 LBNCBSJVPTF OVPMBU QBMBJLPNB MBJQTOJÉş UFN QFSBUÉťSBi TBLÉš 3 1JLBVTLJFOÉš .PUFSJT OFTMÉšQÉš KPH UPLT BUOBVKJONP FGFLUBT KÉľ OVTUFCJOP t%BCBS OFU KFJ JS OFCÉťUÉş UP LPNQFO TBWJNP NFDIBOJ[NP SJNUBJ TWBSTUZÉˇJBV SFOPWB DJKPT HBMJNZCÉ¸ JS LJUVT QBSBHJOÉˇJBV ,BN NBMPOV TÉšEÉšUJ TV TUSJVLÉšNJT CVUVPTF JS EBS NPLÉšUJ VĂ˛ UBJ EJEĂ˛JVMFT TVNBT :SB QBTLBJÉˇJVPUB LBE OFU WJFO TVNBĂ˛ÉšKVTJPNJT JĂ°MBJEPNJT VĂ˛ Ă°JMEZNÉľ HBMJNB TV

UBVQZUJ UJFL LBE JĂ°FJUÉş QBEFOHUJ QBTLPMPT ÉśNPLÉľi UFJHÉš NPMÉšUJĂ°LÉš ,BJQ BQTLBJÉ´JVPKBNPT LPNQFOTBDJKPT VĂ&#x; Ă&#x2DC;JMEZNÉ˛ ĂFJNB VĂ˛ CÉťTUP OPSNBUZWJOJP QMPUP Ă°JMEZNÉľ NPLB OF EBVHJBV LBJQ QSPD TLJSUVNP UBSQ CFOESÉş Ă°FJNPT QBKBNÉş JS WBMTUZCÉšT SFNJBNÉş QBKBNÉş Ă°FJ NBJ QP 731 LJFLWJFOBN Ă°FJNPT OBSJVJ U Z Ă°JVP NFUV QP -U -JLVTJ NPLFTÉˇJÉş EBMJT VĂ˛ OVTUB UZUÉľ CÉťTUP QMPUP Ă°JMEZNP LBSĂ°UP CFJ Ă°BMUP WBOEFOT OPSNBUZWÉľ LPNQFOTVPKBNB 1BWZ[EĂ˛JVJ LFUVSJÉş BTNFOÉş Ă°FJNB LVSJPT CFOESPT QBKBNPT ZSB -U QFS NÉšOFTÉś 6Ă˛ CÉťTUP Ă°JMEZNP JĂ°MBJEBT Ă°J Ă°FJNB NPLB OF EBVHJBV LBJQ QSPD TBWP QBKBNÉş QSJFĂ° UBJ JĂ° QBKBNÉş BUÉšNVT WBMTUZCÉšT SFNJBNBT QBKBNBT Ă°FJNBJ U Z -U m -U Y BTNFOÉş

Y -U

4VUBVQJVT Ă°JMVNJOÉšT FOFSHJKPT OF NBĂ˛JBV

QSPD

4VUBVQJVT Ă°JMVNJOÉšT FOFSHJKPT OF NBĂ˛JBV

QSPD

5BJHJ QBHBM QBKBNBT NJOÉšUB Ă°FJNB VĂ˛ CÉťTUP Ă°JMEZNP JĂ°MBJEBT UVSJ NPLÉšUJ -U P MJLVTJ CÉťTUP Ă°JMEZNP JĂ°MBJEÉş EBMJT HBMJ CÉťUJ LPNQFOTVPKBNB 5FSFJLJB SFHVMJBSJBJ QSJTUBUZUJ QBĂ&#x;ZNBT 3FOPWBDJKPT JĂ°MBJEBT m OVP JOWFTUJDJOJP QSPKFLUP JLJ QBMÉťLBOÉş m QBEFOHJBNPT BTNFOJNT LVSJF UVSJ UFJTÉ¸ Éś LPNQFOTBDJKÉľ VĂ˛ Ă°JMEZNÉľ /PSJOU LBE WBMT UZCÉš QBEFOHUÉş WJTBT JĂ°MBJEBT VĂ˛ #ÉťTUP SFOPWBWJNP QBTLPMÉľ CFJ QBMÉťLBOBT EBSCJOHP BNĂ˛JBVT HZWFO UPKBJ UVSJ LBT USJT NÉšOFTJVT P QFOTJOJOLBJ m LBT Ă°F Ă°JT NÉšOFTJVT QBUFJLUJ OVTUBUZUPT GPSNPT QBĂ˛ZNÉľ %BVHJBV JOGPSNBDJKPT BQJF %BVHJBCVÇ°JÇ§ OBNÇ§ BUOBVKJOJNP NPEFSOJ[BWJNP QSPHSBNÇŁ +&44*$" m XXX BUOBVKJOLCVTUB MU JS OFNPLBNB UFMFGPOP MJOJKB UĹžsk. Nr. 306544

2012 m. spalio 5 d.

Energetinė nepriklausomybė

UAB „Visagino atominė elektrinė” viešinimo informacija.

VAE – bendras keturių bendrovių projektas Citata

R. Vaitkus: „Pirkdami iš kitos šalies, remiame jų infrastruktūrą, darbo vietas, o kartu ir biudžetą. Vietoj to, pasistatę savo jėgainę, galėsime šiuos pinigus išlaikyti Lietuvoje.“

VAE arch. nuotr.

Visagino atominė elektrinė (VAE) – regioninis projektas, kurį ketina įgyvendinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos bendrovės ir strateginis investuotojas „Hitachi“. Būtent šios keturios bendrovės padengs ﬁnansinius kaštus, kurių prireiks projektui įgyvendinti.

generalinis direktorius Rimantas Vaitkus. Tokį patį požiūrio tašką siūlo ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Dalyvaudamas SEB banko leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatyme, jis taip pat priminė kaštus, kiekvienais metais atsieinančius už importuojamą energiją. „Jei nieko nekeisime, darysime tą dar 20–30 metų. Tai yra sumokėsime kokį 30 milijardų litų“, – priminė ekonomistas. Jo nuomone, vienas svarbiausių argumentų, kodėl Lietuva turėtų statyti nuosavą elektrinę – gamybos skatinimas ir jau turima atominės energetikos plėtojimo patirtis. „VAE yra siektinas dalykas, kuris padidintų mūsų galią generuoti elektros energiją, užtikrintų mūsų bazinių poreikių tenkinimą, ir, pagaliau, paverstų Lietuvą elektrą eksportuojančia, o ne importuojančia valstybe. Labai lengva sakyti, jog mes viską galime importuoti. Taip, nusipirkti galime daug ką, tačiau klausimas – iš ko? Iš paskolų, pašalpų? Mes turime gaminti gaminius, prekes, paslaugas, jas eksportuoti, o iš eksporto įplaukų tenkinti savo reikmes“, – sakė G. Nausėda, pabrėždamas VAE naudą.

Skolinamasi bendrovės vardu Galimybė tapti eksportuotojais Skaičiuojama, kad VAE statybos visoms keturioms projekto partnerėms iš viso atsieis 17 mlrd. Lt, tačiau ši suma bus surinkta kiekvienai iš jų įnešus savo dalį. Estijos energetikos įmonė „EestiEnergia“ planuoja investuoti 22 proc. reikalingos sumos, Latvijos „Latvenergo“ ir strateginis investuotojas „Hitachi“ – kiekvienas planuoja įnešti po 20 proc. atominės statyboms būtinos sumos. Numatyta Lietuvos bendrovės „Visagino atominė elektrinė“ dalis naujai statomoje elektrinėje – 38 proc., t. y. apie 6,5 mlrd. Lt. „Iš pirmo žvilgsnio ši suma atrodo gana didelė, tačiau siūlyčiau į ją pažvelgti iš kitos pusės. Tai apytiksliai tiek, kiek per trejus su puse metų sumokame Rusijai už importuojamą elektrą bei dujas, skirtas elektros energijos gamybai, pirkti. Pirkdami iš kitos šalies, remiame jų infrastruktūrą, darbo vietas, o kartu ir biudžetą. Vietoj to, pasistatę savo jėgainę – galėsime šiuos pinigus išlaikyti Lietuvoje“, – sako UAB „Visagino atominė elektrinė“

Pasak R. Vaitkaus, 6,5 mlrd. Lt, kuriuos UAB „Visagino atominė elektrinė“ privalės investuoti į projektą, nebus paimti iš Lietuvos biudžeto. Juos sukaupti planuojama dviem būdais. Apie pusę lėšų bendrovė gali skirti pati iš vidinių išteklių, o kitą pusę planuojama skolintis iš tarptautinių kredito agentūrų. Panašiai turėtų elgtis ir kitos regioninės partnerės Latvija bei Estija. „Svarbu tai, kad skolos grąžinimui reikalingos lėšos jau dabar įtrauktos į numatomą kilovatvalandės gamybos kainą, t.y., 18 ct/kWh, todėl skolos nereikia bijoti – ji atominės pagaminamos elektros kainos neišpūs. Be to, noriu dar kartą pabrėžti,

kad skola priklausys UAB „Visagino atominė elektrinė“, o ne valstybei“, – komentuoja Visagino AE vadovas. Remiantis Ūkio ministerijos atliktais skaičiavimais, VAE elektros gamybos kaina turėtų būti apie 18 ct už kilovatvalandę. Į šia sumą įskaičiuota ne tik elektros pagaminimo savikaina, bet ir dividendai strateginiam investuotojui, lėšos paskoloms grąžinti ir pan. Tai, jog tokia kaina yra pagrįsta, leidžia manyti ir dar 2003–2004 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) parengta studija, lyginanti dvi galimas alternatyvas, susijusias su galimybėmis vietoje uždaromos Ignalinos atominės elektrinės statyti gamtinėmis dujomis kūrenamą šiluminę elektrinę arba naują atominę. „Netgi tada, kai gamtinių dujų kaina buvo žymiai mažesnė nei dabar, ekonomiškai patrauklesnis atrodė atominės elektrinės variantas. Įvertinus visas įmanomas išlaidas, kilovatvalandės kaina turėjo kainuoti apie 16–17 ct. Šiuo metu, nepaprastai išaugus ir toliau augant organinio kuro (naftos, dujų, net biokuro) kainoms, atominės energetikos ekonominis patrauklumas tiktai didėja“, – aiškina prof. habil. dr. Jonas Gylys, KTU Energetikos technologijų instituto direktorius. Jo teigimu, branduolinio kuro kaina elektros energijos kainoje sudaro tik apie 10 proc., todėl net ir dvigubai pabrangus uranui, elektros kaina padidėtų nežymiai. Tuo tarpu organinio kuro kaina sudaro apie 70 proc. elektros kainos, todėl net ir nežymus kuro kainos padidėjimas – skaudžiai atsiliepia galutinei elektros kainai. Dėl šios priežasties, šiuo metu Lietuvoje veikiančios elektrinės – visiškai nekonkurencingos. Vėjo jėgainių pagaminamos elektros kilovatvalandė, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą supirkimo tarifą, kainuoja vidutiniškai 36 ct, naujausias Elektrėnų elektrinės blokas elektros pagamina už maždaug 35 ct/kWh, priklausomai nuo tuo metu esančios dujų kainos, kurias elektros gamybai naudoja elektrinė, o biomasės elektrinių gaminama elektra, dėl nustatyto supirkimo tarifo jose, šiuo metu siekia vidutiniškai 45 ct už kWh.

Faktai Skaičiuojama, kad visų partnerių – Lietuvos, Latvijos bei Estijos energetikos bendrovių bei „Hitachi“ – investicijos į naujosios atominės elektrinės statybas sieks iki 17 mlrd. litų. Vietos verslas gali atlikti darbų ir įsisavinti apie 30 proc. viso projekto vertės. Tai yra – pretenduoti į maždaug 5 mlrd. litų. Be to, statybų metu bus įdarbinta apie 6000 žmonių.

Apmokėta įmonės lėšomis.

2012 m. spalio 5 d.

Energetinė nepriklausomybė

Panaudotas branduolinis kuras netaps problema ateinančioms kartoms Kai apie 2080 m. ateis laikas uždaryti šiuo metu planuojamą Visagino atominę elektrinę (VAE), jos darbo metu panaudotas branduolinis kuras bei kitos radioaktyvios atliekos tikrai sukels gerokai mažiau problemų nei šiuo metu uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) atliekos. Tam yra kelios priežastys. Visų pirma, naujajai jėgainei reikės gerokai mažiau kuro, o antra – po 60 metų jau bus sukurta atitinkama infrastruktūra ir įgyta patirtis. Atliekos – saugomos kartu „Klaidingai baiminamasi, jog pastačius VAE, savo vaikams bei anūkams užkrausime papildomų problemų dėl panaudoto branduolinio kuro ir kitų radioaktyvių atliekų saugojimo. Reikėtų nepamiršti, kad, norime to ar ne, tačiau Lietuva jau yra ir liks branduoline valstybe. Tokiais tapome dar 1974 m., kai buvo pradėta statyti didžiausius pasaulyje reaktorius turėjusi Ignalinos atominė“, – sako UAB „Visagino atominė elektrinė“ generalinis direktorius Rimantas Vaitkus. Ignalinos atominės elektrinės patirtis, viena iš tų priežasčių, kodėl sprendžiant trijų Baltijos valstybių energetinės nepriklausomybės klausimus, naujos atominės vieta buvo parinkta Lietuvoje. Taip pat, ši patirtis yra ir viena priežasčių, kodėl uždarant Visagino AE, šis procesas vyks gerokai sklandžiau. Ypač kalbant apie tokio tipo jėgainėse susidarančias radioaktyvias atliekas, nes tuo metu jau tikrai bus sukurta visa saugojimo infrastruktūra. „Branduolinių atliekų, turiu galvoje, panaudotą branduolinį kurą ir kitas radioaktyvias atliekas, saugojimą būtų galima laikyti problema tik tuo atveju, jei Lietuva niekada nebūtų eksploatavusi Ignalinos atominės elektrinės, neturėtų būtinos infrastruktūros, reguliavimo institucijų (VATESI, RATA, RSC), jeigu nebūtų

likusios atliekos, susidariusios veikiant IAE“, – primena prof. habil. dr. Jonas Gylys, Kauno technologijos universiteto Energetikos technologijų instituto direktorius. Anot mokslininko, naujoji jėgainė per 60 metų eksploatacijos laikotarpį sunaudos daug mažiau branduolinio kuro nei IAE per 25 savo veiklos metus. Tai reiškia ir gerokai mažiau radioaktyvių atliekų. Be to, VAE panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas bus galima talpinti į tuos pačius atliekynus, kuriuose bus patalpintas ir IAE panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyvios atliekos. „Lietuva šiaip ar taip privalės per artimiausius metus išspręsti branduolinių atliekų saugojimo klausimus. Saugant Visagino AE atliekas procesas bus toks pat kaip ir Ignalinos AE. Galbūt užteks net tik praplėsti saugojimo aikšteles, naudoti kitus konteinerius. Atvirai kalbant, panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymas yra ne technologinė ar ekonominė problema, o politikų ir interesų grupių kurstomų baimių išdava“, – sako J. Gylys.

Lėšos kaupiamos nuo pradžių Panaudotas branduolinis kuras saugomas dviem etapais. Iš pradžių, išimtas iš reaktoriaus, jis apie 5–10 metų laikomas vandens baseinuose greta reaktoriaus. Tai vadinama trumpuoju saugojimu. Tik sumažėjus spinduliuotei bei kuro temperatūrai, jis perkeliamas į ilgojo saugojimo vietą, kurioje išbūna 50 metų.

Faktai Uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuva tapo labiausiai nuo elektros importo priklausanti valstybė Europos Sąjungoje. Šiuo metu šalis perka daugiau kaip 60 proc. elektros ir 80 proc. visų reikalingų energijos išteklių. Energetiškai saugiomis laikomos valstybės, importuojančios apie 15 proc. elektros energijos išteklių.

Vėliau panaudotas branduolinis kuras galėtų būti laidojamas giliai, 0,5–1 km gylyje po žeme, bazalto, granito uolienose, druskos kasyklų šachtose, molio grunte ir kt. Saugiai izoliuotas nuo biosferos toks kuras ir kitos labai aktyvios branduolinės atliekos ten gali slypėti šimtus ir tūkstančius metų. Tiesa, kai kurios valstybės nesirengia panaudoto branduolinio kuro saugoti taip giliai, nes šiuo metu – jau sukurtos technologijos, kurios leidžia panaudotą kurą naudoti dar kartą naujos energijos gavybai. Vienas pagrindinių naujosios Visagino atominės elektrinės skirtumų nuo Ignalinos jėgainės – lėšų branduolinio reaktoriaus sustabdymui kaupimas. „Nebus taip, kad staiga, atėjus laikui uždaryti VAE, bus pradėta ieškoti lėšų šiam procesui. Jau dabar į bendrą projekto vertę šios išlaidos yra įskaičiuotos ir bus kaupiamos – nuo pat elektrinės darbo pradžios“, – teigia UAB „Visagino atominė elektrinė“ Branduolinės saugos skyriaus viršininkas Linas Koraliovas. Ja, pritaria ir prof. J. Gylys. Pasak jo, į projekto vertę įtraukti ne tik ilgojo saugojimo kaštai, bet ir branduolinio kuro bei kitų susidariusių radioaktyvių medžiagų laidojimo išlaidos. „Norėčiau dar pridurti, kad branduolinio kuro laidojimo technologijos yra žinomos ir pakankamai gerai ištirtos. Lietuvoje šis kuras iki šiol nelaidojimas tik todėl, kad nėra politinio sprendimo. Iš kitos pusės, tų atliekų dar nesusikaupė tiek daug, kad reikėtų kelti triukšmą“, – sako J. Gylys. VAE arch. nuotr.

Kiekvienas branduolinis reaktorius – unikalus Pasak strateginio investuotojo bei technologijos tiekėjo, gaminsiančio reaktorių, „Hitachi“ atstovo Terry Kubo, Visagino atominei elektrinei (VAE) skirto branduolinio reaktoriaus gamyba dar nepradėta. Tai lemia itin griežtos licencijavimo bei saugumo sąlygos.

Taip yra dėl labai griežtų pasaulyje galiojančių branduolinės energetikos saugumo reikalavimų. Gaminant reaktorių, nuolat atliekami tyrimai, tikrinamas procesas, kokybė. Tik įvertinus visus šiuos veiksnius gali būti suteikta licencija, leidžianti naudoti reaktorių.

„Kiekvieno reaktoriaus gamyba, nuo visų būtinų medžiagų įsigijimo iki jo atgabenimo į konkrečią vietą, šiuo atveju, Visagino atominę elektrinę, užtrunka apie 3–4 metus. Reaktoriaus, kuris turėtų būti pastatytas Lietuvoje, dar nepradėjome gaminti, nes visos pagrindinės reaktoriaus dalys, pradedant atskiromis dalimis, baigiant gamybos metodais – turi būti suderinti su konkrečios šalies ir net regiono saugumo nuostatais“, – sako Terry Kubo.

„Nėra taip, kad branduoliniai reaktoriai „štampuojami“ pagal vieną identišką projektą. Atvirkščiai, kiekvienam iš jų rengiamas ne tik atskiras projektas, bet ir technologinio gamybos proceso graﬁkas bei kokybės užtikrinimo programa“, – priduria UAB „Visagino atominės elektrinės“ Saugos ir licencijavimo departamento direktorius dr. Gintautas Klevinskas.

Kartu jis paneigia ir Lietuvoje sklandančius gandus, jog VAE bus pastatytas jau anksčiau pagamintas reaktorius arba jam bus panaudotos kitiems reaktoriams gamintos dalys. „Tos pačios dalys ir negalėtų būti panaudotos skirtinguose reaktoriuose, nes jos – neatitiktų standartų ir negautų licencijos“, – pabrėžia T. Kubo.

Parinkus naujosios VAE strateginį investuotoją – Japonijos „Hitachi“, Lietuvoje bus statomas pažangusis III+ kartos verdančiojo vandens reaktorius ABWR. Tokio tipo reaktoriai – jau išbandyti praktikoje, o JAV branduolinės energetikos reguliatorius (NRC) ABWR reaktorių įvardijo kaip pažangiausią ir saugiausią šiuo metu rinkoje esančią technologiją, kurios saugos lygis yra didesnis už griežčiausius jų reikalavimus.

18 | Sportas

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Karas dėl lietuviško Olimpo Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Olimpiniai čempionai laužo ietis dėl valdžios. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) laukia įdomiausi prezidento rinkimai per 24 metus. Spalio 12-ąją 103 balsavimo teisę turintys LTOK nariai naują vadą rinks iš dviejų olimpinių čempionų – 46 metų šaulės Dainos Gudzinevičiūtės ir 40 metų disko metiko Virgilijaus Aleknos. Skirtinga taktika Sporto žvaigždės veržiasi į postą, kuris nuo 1988 metų priklausė 61 metų Artūrui Poviliūnui. „Daugeliui žmonių atrodau kaip mamutas, metų metus sėdintis vienoje vietoje. Aš ne-sėdėjau – dirbau. Bet ateina laiaikas, kai supranti, kad nebegali daug duoti. Laikas užleisti vietą jaunesniems ir veržlesniems“, – savo sprendimo pasitraukti motyvus aiškino paskutinę savaitę vadovaujantis Olimpinio komiteto vadovas. Ilgametė LTOK prezidento bendražygė D.Gudzinevičiūtė viešai prabilo apie A.Poviliūnui darytą spaudimą palikti postą.

Virgilijus Alekna

Daina Gudzinevičiūtė

Gimė 1972 m. vasario 13 d. Terpeikiuose, Kupiškio raj.

Gimė 1965 m. gruodžio 23 d. Vilniuje.

V.Alekna vienas žymiausių visų laikų Lietuvos lengvaatlečių. Jis 2000 m. ir 2004 m. vasaros Olimpinių žaidynių čempionas ir rekordininkas, dukart Pasaulio čempionas (2003 m. ir 2005 m.), Europos čempionas (2006 m.) bei prizininkas, daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas. V.Aleknai priklauso antras geriausias disko metimo rezultatas pasaulyje – 73 m 8 88 cm. 2012 m. Londono olimpinė žaidynėse V.Alekna užėmė nėse 4 vietą, o karjerą baigė šį rugsėjį. V.Alekna keturis kartus laimėjo geriausio Lietuvos sportininko ir po kartą Pasaulio bei Europos geriausio lengvaatlečio titulą. Nuo 1995 m. V.Alekna dirbo L Lietuvos prezidento asmens sarg sargybiniu. 2011 m. rudenį jis tapo Vidaus reikalų ministerijos patarėju sporto klausimais.

Vėliau patikslino, kad spaudimu vadino Seimo Antikorupcijos komiteto vadovo Ligito Kernagio užklausimus dėl finansinės

Nuo 1986 m. Lietuvos stendinio šaudymo rinktinės narė. Pasiekė ir pagerino 9 Lietuvos rekordus. 1988–1989 m. TSRS rinktinės narė. 1988 m. laimėjo Europos čempionato aukso medalius asmeninėse ir komandinėse varžybose, TSRS taurę. 1988, 1989, 1992 m. pasaulio policijos čempionatuose laimėjo aukso, 1992 m. Europos čempionate – sidabro ir bronzos medalius. Šaudymo į skriejančius taikinius rungtis ukta moterims į olimpines žaidynes įtraukta nuo 2000 m. Sidnėjaus olimpiados.. D.Gudzinevičiūtė tapo Sidnėjaus olimpine čempione, pasiekusi olimpinį rekordą. 2002 m. Pasaulio čempionate Suomijoje ji užėmė 2 vietą, 2005 m. Europos čempionate Serbijoje taip pat iškovojo sidabrą. 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse liko penkta. D.Gudzinevičiūtė dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

LTOK veiklos, užsiminė ir apie neva išsakytus grasinimus užsiundyti ant Olimpinio komiteto Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Rinkimų kovoje D.Gudzinevičiūtė muša taip, kaip šaudė į taikinius stendinėje aikštelėje. Kandidate ji tapo todėl, kad demokratiškoje visuomenėje turi būti daugiau nei vienas pretendentas į postą, o V.Alekna patinka ne visiems. Be to, ji ir labiau patyrusi, ir visapusiškiau išsilavinusi už konkurentą. Dukart olimpinis čempionas V.Alekna pasirinko kitokią taktiką. „Tapęs prezidentu viceprezidento postą siūlyčiau Arvydui Saboniui ir Dainai, kurią noriu matyti savo komandoje“, – pareiškė kandidatas į LTOK vadovo postą. D.Gudzinevičiūtė dar likus porai savaičių iki rinkimų paskelbė, kad jos komanda jau suburta, ir nurodė žmones, kurie subur jai padės. „Revoliucijų nebus – bus evoliucija. Tęsime darbą su naujais žmonėmis, naujomis idėjomis“. Vieša V.Aleknos komanda – kol kas tik jis pats ir sutikimą viceprezidentu tapti davęs A.Sabonis. Dvi Dv kariaunos Abiem olimpiniams čempionams paskelbus savo ketinimus, sporto visuomenė ėmė svarstyti, kas, su kuo ir kodėl: esą D.Gudzinevičiūtė – A.Poviliūno statytinė, V.Alekna – irgi marionetė, kurią į viršūnę stumia didžiausių bei turtingiausių sporto šakų federacijų vadovai, norintys dar daugiau įtakos bei dar didesnės riekės nuo

Sportas | 19

15min • 2012 m. spalio 5 d.

finansinio LTOK pyrago. Dažnai minimos ir konkrečios pavardės – Krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas bei Lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis. Kandidatai šias teorijas neigia. „Nesu girdėjusi apie A.Poviliūno paramą. Jis net nesiūlė man viceprezidentės posto“, – ironizavo D.Gudzinevičiūtė, primindama, kad V.Alekna tokį pasiūlymą buvo gavęs. „Mano kandidatūrą iškėlė ne tik Krepšinio ir Lengvosios atletikos federacijos. Yra ir kitų, kurios viešai savęs neįvardijo“, – tikino V.Alekna, bet kitų savo rėmėjų taip ir nenurodė. Nors abu kandidatai tvirtina, kad nekariauja, o tarpusavyje normaliai bendrauja bei siekia vienybės, užkulisių karas aiškiai matomas. Žibalo į ugnį šliūkštelėjo Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis, viešai pareiškęs, kad jo vadovaujama organizacija palaiko D.Gudzinevičiūtės kandidatūrą. Vienas V.Aleknos šalininkų Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Edis Urbanavičius reagavo viešai pabrėždamas, kad R.Kveselaitis galėjo išsakyti tik LSFS prezidiumo, o ne federacijų nuomonę: „Toks visuomenės klaidinimas nėra geras dalykas. Tai, ką jie pateikė, yra melaginga informacija.“

D.Gudzinevičiūtė:

V.Alekna:

„Skaidrumo turėtų būti daugiau, nes dabar viskas apipinta mitais.“

„Manau, kad galėčiau pritraukti papildomų rėmėjų pinigų.“

A.Poviliūnas savo įpėdinių dvikovą stebi tylomis. T.Lukšio/BFL nuotr.

V.Aleknos bendraminčiai taip pat pabrėžia, kad D.Gudzinevičiūtė yra pažadėjusi viceprezidento postą vienam LSFS vadovų – šios organizacijos sekretoriui Valentinui Paketūrui. Kitoje barikadų pusėje keliamas klausimas, ar Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui A.Saboniui būtų etiška užimti LTOK viceprezidento postą. „Arkliukas“ – skaidrumas Artėjant rinkimams abu kandidatai intensyviai pristatinėja savo programas. Kai kurie jų punktai sutampa – ir D.Gudzinevičiūtė, ir V.Alekna sieks vienyti sporto visuomenę,

ir vienas, ir kitas ketina garantuoti didesnį finansinės LTOK veiklos skaidrumą. „Jeigu apie tai kalbame, vadinasi, trūko“, – atsakė V.Alekna, paklaustas, ar to skaidrumo iki šiol trūko. Legendinis disko metikas ketina pasidomėti loterijų bendrovės „Olifėja“, kurios vienas steigėjų yra LTOK, finansais. Klausimų V.Aleknai kelia ir atskirą biudžeto eilutę LTOK finansinėse ataskaitose turintis olimpinis fondas, apie kurio egzistavimą dauguma Olimpinio komiteto narių sužinojo tik paaiškėjus, kad 4,5 milijono fondo litų įšalo bankrutavusiame „Snoro“ banke.

„Manau, kad galėčiau pritraukti papildomų rėmėjų pinigų“, – tikino V.Alekna ir pridūrė, jog tapęs prezidentu planuoja padidinti LTOK biudžetą nuo 16 mln. iki 18 mln. Lt. 70 proc. šių lėšų būtų skiriama federacijoms, o administracinėms išlaidoms – tik 10 proc. Be to, šią dalį sudarytų iš privačių rėmėjų surinkti, o ne „Olifėjos“ pinigai. „Skaidrumo turėtų būti daugiau, nes dabar viskas apipinta mitais“, – pripažino ir D.Gudzinevičiūtė, pateikusi išsamią ir iki trylikos konkrečių punktų išplėtotą rinkimų programą. Joje suformuluotas platus tikslų sąrašas: nuo profesionalių sportininkų socialinių garantijų iki didesnio dėmesio žiemos sporto šakoms, nuo LTOK organizacinio atsinaujinimo iki siekio, kad sportui būtų skiriamas didesnis dėmesys valstybės mastu ir visuomenėje. Iki olimpinės šachmatų partijos pabaigos liko vos savaitė. Figūros lentoje baigiamos rikiuoti. Spalio 12-ąją visi šoviniai bus iššaudyti, o diskai – išmėtyti: Lietuvos olimpinė šeima turės naują vedlį. Naujausias sporto žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/sportas

20 | Gazas.lt

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Naujų automobilių pardavimų pokytis Lietuvoje 2011–2012 m. Sausis

Vasaris

Kovas

Balandis

Gegužė

Birželis

Liepa

Rugpjūtis

Rugsėjis

1500 1400 1300 1200 1100 Daugiau naujienų apie automobilius rasite nuskaitę šį kodą

1000 vnt.

2011 metų duomenys

2012 metų duomenys

Šaltinis: Autotyrimai

www.gazas.lt

Paryžiaus automobilių paroda:

Šviesos tunelio gale dar nėra Ramūnas Fetingis, Paulius Sviklas – specialiai „15min“ iš Paryžiaus

Parodos „vinys“

Romantiškasis Paryžius kas antrą rudenį tampa pasauline automobilių sostine. Deja, romantikos šių metų automobilių parodoje „Mondial de l‘Automobile“ nelabai daug. Prieš dvejus metus Paryžiuje automobilių gamintojai atvirai pripažino, kad dar neatsigavo po praūžusios krizės. Šiemet įtampa dar padidėjo. Niūrios nuotaikos Kiekvienoje Paryžiaus parodoje į bendrą konferenciją renkasi didžiųjų Europos automobilių gamintojų koncernų vadovai. Šiemet kai kurie jų teigė, kad jaučiasi taip, lyg rinka griūtų, o jie vis tiek priversti pristatyti jau iš anksto pasmerktus naujus automobilių modelius. Tačiau žengti koja kojon su konkurentais būtina. Tik stabtelėsi – ir būsi suvalgytas. „Europos automobilių rinka yra tragiška ir tai dar ne pabaiga“, – atviravo Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) prezidentas ir „Fiat-Chrysler“ koncerno vadovas Sergio Marchionne. Kiek ramiau jaučiasi „Volkswagen“ vadovybė. Šio koncerno vyriausiasis finansininkas Hansas Dieteris Poetschas netgi leido sau pasišaipyti iš S.Marchionne: „Abejoju,

Skaičius

30 proc.

Tokią nuolaidą nuo naujo automobilio kainos dabar siūlo kai kurie gamintojai

Didžiausia prancūziškos parodos žvaigžde tapo vokiškas „Volkswagen Golf“ (nuotr. apačioje). Naujos kartos kompaktinių hečbekų rinkos madų diktatorius pasmerktas būti hitu. Antra pagal svarbą Paryžiaus naujiena – tiesioginio „Golf“ konkurento „Renault Clio“ debiutas. Automobilis kardinaliai pasikeitęs ir atspindi naują „Renault“ automobilių dizaino kryptį. Atsinaujino ir dar vienas „Golf“ konkurentas – „Toyota Auris“.

Europos automobilių gamintojų asociacijos prezidentas ir „Fiat-Chrysler“ koncerno vadovas S.Marchionne (kairėje) neslepia, kad daugelio gamintojų padėtis – tragiška. AFP nuotr.

ar visi gamintojai išgyvens be vyriausybių pagalbos. Ypač nukentės tie iš Pietų Europos, kurie gamina mažus automobilius.“ D.Poetschas turėjo omenyje tai, kad „Fiat“ koncerno vadovas jau kelis kartus buvo susitikęs su Italijos premjeru aptarti apverktinos koncerno finansinės būklės ir galimų finansinių injekcijų. Didelės nuolaidos – blogas ženklas Rugpjūtį Europos naujų automobilių rinka smuko dar 7 proc. ir tai buvo vienuoliktas iš eilės mėnuo, kai pardavimai mažėja. Europoje automobilių gamintojai siūlo iki šiol neregėtas nuolaidas. Jie visais būdais siekia skatinti prekybą. „Kai kurie gamintojai siūlo nuolaidas iki 30 proc. nuo naujo automobilio kainos. Tai tiesiog neįtikėtina ir man primena GM koncerno laikus“, – sako „Chevrolet Europe“ vadovė Susana Docherty. Ji prieš 4–5 metus dirbo viena iš direktorių „General Motors“ koncerne JAV. Koncernas, dvejus metus pirkėjus viliojęs neįtikėtinomis nuolaidomis,

nesugebėjo išgyventi ir 2009 metais bankrutavo. Šią vasarą net tvirčiausiai Europoje ant kojų stovintis „Volkswagen“ koncernas ankstesnės laidos „Golf“ automobilius prieš naujojo debiutą pardavinėjo net 20–30 proc. pigiau. Specialistai sako, kad rinkai atsigauti prireiks dar bent kelerių metų ir per tą laiką kažkas iš didžiųjų vis tiek turės bankrutuoti. „Mes dar visiškai nematome jokių rinkos atsigavimo pradžios požymių“, – pažymėjo „Renault-Nissan“ aljanso vienas vadovų Carlosas Tavaresas. Jokių eilių Nepaisant niūrių automobilių gamintojų nuotaikų, Paryžiaus parodos lankytojams galėjo atrodyti, kad šioje rinkoje viskas labai gerai – blizgantys automobiliai, įžymybės.

Verti paminėti ir naujojo „Golf“ klonai – sportiškas „Audi“ S3 ir „Seat Leon“. Dar viena svarbi didmiesčių gyventojams naujiena – mažylis „Opel Adam“, kurį galima susikomplektuoti pagal savo skonį. Iš didesnės klasės automobilių Paryžiuje parodytos dvi svarbios naujienos – naujos kartos „Ford Mondeo“ ir „Mazda 6“. Pastarosios debiutas surengtas prieš mėnesį Maskvoje, o Paryžiuje debiutavo universalas. Iš viso parodoje dalyvauja net 214 gamintojų iš 18 šalių.

Tiesa, akį rėžė vienas akivaizdus skirtumas. Palyginti su paroda, vykusia prieš dvejus metus, – dabar šmirinėjo gerokai mažiau žurnalistų. Anksčiau prieiti prie svarbiausių parodos automobilių būdavo neįmanoma misija. Šiemet – jokio vargo. Prie „Ferrari“ stendo, kur paprastai driekdavosi žurnalistų eilės, šiemet ažiotažą teko kurti dirbtinai. Nesvarbu, kad stendas pustuštis, vis tiek bent trijų žmonių neleisdavo vidun.

22 | Kultūra

15min • 2012 m. spalio 5 d.

„Teatras veikia

Kino kodas Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

Matyti mirusiuosius Siužetas ir kontekstas Berniukui Normanui gyventi nelengva. Jis visur mato negyvėlius (kaip jo bendraamžis iš „Šeštojo pojūčio“). Tuos, kurie slankioja tarp gyvųjų, dėl įvairių priežasčių negalėdami išnykti it dūmas iš šios ašarų pakalnės. O viskas miestelyje prasidėjo prieš porą šimtmečių, kai prisiekusiųjų teismas nuteisė ir sudegino mergaitę, apkaltintą raganavimu. Ji tiesiog buvo kitokia. Atrodo, kad dabar ilgai brandintas keršto troškimas pažadins kai kuriuos negyvėlius ir zombiai kartu su ja duos garo miestelėnams. Nebent Normanas perskaitys ištrauką iš vienos ypatingos knygos, atsistojęs prie raganos kapo. Bent taip iki šiol darydavo Normano dėdė valkata. Bet jis ką tik mirė. Išvados Būkite pasiruošę morališkai, eidami į šį seansą. Tai lėlinis filmas vaikams ne visai tradicine tema. O ir personažai ne iš gražiųjų, beveik visi spuoguoti, kreivi ir šleivi. Ne paslaptis, kad paaugliai mėgsta siaubo filmus ir siaubo pasakas. Todėl animacinių filmų autoriai nusprendė šį rudenį pasiūlyti kaip niekad daug kraują stingdančių

„Paranormanas“ („ParaNorman“) JAV, 2010 m., 90 min. Rež. Chrisas Butleris ir Samas Fellas. Įgarsino: Kodis Smithas-McPhee, Anna Kendrick, Tuckeris Albrizzis. Įvertinimas

istorijų. Netrukus kinuose pamatysime istoriją su vampyrais („Monstrų viešbutis“) bei iš mirusiųjų prikeltu šuneliu („Frankenvynis“). Pridėkime šiuos filmus prie anksčiau rodytų „Koralainos ir slapto pasaulio“, „Mirusios nuotakos“ ir gausime visai neblogą kolekciją. Visi tie nežmogiški padarai – puiki priemonė patikrinti herojų bei visuomenės žmogiškumą ekstremaliomis sąlygomis. „Paranormanas“ – profesionaliai sukurta ir kraupiai linksma istorija apie visuomenės nepakantumą keistuoliui, kuris pasirodo esąs pats sumaniausias iš visų. Beje, tai pasaulio istorijoje pasitaiko neretai – reikia turėti drąsos pasipriešinti susiklosčiusioms elgesio arba mąstymo normoms. Taigi, filmas iš esmės moko tolerancijos, skatina siekti užsibrėžto tikslo ir lengvai pašiepia minios psichologiją.

Kaip pagerinti pasaulį Siužetas ir kontekstas 2044-aisiais gyvenantis Džo (akt. J.Gordonas-Lewittas) yra mafijos samdomas žudikas. Nuošaliame kukurūzų lauke jis periodiškai nušauna ir krosnyje sudegina iš ateities siunčiamus pasmerktuosius. Laiko kelionės griežtai draudžiamos, bet mafija turi vieną tokią mašiną, veikiančią į vieną pusę. Viskas klostosi sklandžiai, kol vieną dieną Džo prieš savo akis išvysta atsiųstą… save patį, tik trisdešimčia metų vyresnį (akt. B.Willisas). Tai vadinasi „kilpos uždarymu“. Gelbėdamas savo ir mylimosios gyvybę, vyresnysis Džo ketina praeityje surasti ir likviduoti savo būsimą egzekutorių. Išvados Laiko kelionių motyvas paliko neišdildomą pėdsaką fantastiniame kine. Pakanka prisiminti tokią žanro klasiką, kaip filmų ciklą „Atgal į ateitį“, juostas „Terminatorius“ arba „12 beždžionių“. Labai elegantiškai šiuo triuku pasinaudota ir 2010 m. mažo biudžeto britų juostoje „Matmenys: linija, kilpa, susipynę gijos“. Tačiau scenarijų autoriams tenka gerokai pasukti galvą, nes tai itin ambicinga literatūros bei kino porūšis. Be abejo, laiko kelionių filmams iš principo neįmanoma sukurti visiškai logiško siužeto ir išvengti su tomis kelionėmis susijusių paradoksų. Tokių, pavyzdžiui, kaip priežasties–pasekmės ryšio išsaugojimas. Nieko baisaus, juk tai – fantazija. Svarbiausia – kad ši priemonė suteiktų papildomą vertę siužetui ir priverstų žiūrovą užmiršti

„Laiko kilpa“ („The Looper“) JAV, 2012 m., 120 min. Rež. Rianas Johnsonas. Vaidina: Josephas Gordonas-Lewittas, Bruce’as Willisas, Emily Blunt. Įvertinimas

įvairius neatitikimus arba tiesiog nekreipti dėmesio į logines klaidas (o jų visuomet būna). Fantastinio trilerio „Laiko kilpa“ autoriams beveik pavyko tą padaryti, kadangi jie daugiausia dėmesio skyrė moralinėms herojų dilemoms (nors ir kraujo bei prievartos čia apstu), leido aktoriams sukurti įsimintinus personažus. Be to, ir kai kurie siužete panaudoti triukai yra originalūs bei įtikinami. Belieka konstatuoti, kad atsirado įsimenantis filmas. Vienas geresnių mokslinės fantastikos kūrinių su filosofine–moraline potekste, sukurtų šiame sezone.

Grįžimas prie klasikos

Tokią dilemą pastaruosius du mėnesius narplioja režisierius Gintaras Varnas, ėmęsis kanadiečių dramaturgo Michaelio MacLennano pjesės „Beat the Sunset“ („Tiksinti bomba“ – liet.). Neskaityta ir neatversta pjesė G.Varno knygų lentynoje išgulėjo kone 15 metų – nuo to laiko, kai ją režisieriui atgabeno bičiulis iš Kanados. „Vieną dieną ji tiesiog atsidūrė knygų krūvos viršuje. Paėmiau į rankas ir galvojau: kas čia tokia?“ – prisiminė G.Varnas. Perskaitęs kūrinį jo nebepaleido. „Kanadoje ši pjesė buvo statoma kokiais 1995 ar 1997 metais dėl tos pačios homofobijos problemos, kuri šiandien ypač aktuali mūsų šalyje. Pagal neseną statistiką Lietuva pagal homofobiškumą yra antra po Rumunijos. Arba atvirkščiai: tolerancijos prasme – antra nuo galo. Statistika byloja, kad situacija bauginanti. Tai viena iš priežasčių, kodėl noriu apie tai kalbėti teatre“, – savaitraščiui „15min“ sakė G.Varnas.

„Tiksinti bomba“ – kamerinis spektaklis. Apibūdinant muzikiniu terminu – tai kvartetas. Be E.Kvoščiausko vaidmenis scenoje kurs Dalia Overaitė, Viktorija Kuodytė, pakaitomis – Marius Čižauskas ir Dovydas Stončius.

Ilgai lauktas profesinis iššūkis „Tiksinti bomba“ – tai nepatogi ir provokuojančiai atvira istorija apie du vyrus, išgirdusius neviltį keliančias diagnozes – AIDS bei epilepsija, ir šeimos akyse nuteistus dėl netoleruojamų jausmų vienas kitam – vaikiškos draugystės virsmo meile. Pagrindinis vaidmuo spektaklyje patikėtas aktoriui Eimučiui Kvoščiauskui. „Sugundė įdomus aktorinis darbas. Tai – profesinis iššūkis, reikalaujantis ypatingų pastangų. Emociškai ir techniškai sudėtingas vaidmuo. Turiu persikūnyti į skirtingas ligos stadijas ir herojaus amžiaus periodus: tai esu suriestas ligos, tai sveikas. Iš dabarties retrospektyviai šoku į laikotarpį, kai herojui buvo 13 ar 18 metų“, – pasakojo E.Kvoščiauskas. Jo kuriamo personažo charakteris labai spalvingas, daugialypis: jis ir pasimetęs, ir piktas, ir kontroversiškas. „Psichologinis

Koks bus spektaklis savo forma: modernus, novatoriškas? „Per pastaruosius keletą metų esu pastatęs novatoriškų spektaklių – spektaklių-koliažų kaip „Publika“ ar „Teiresijo krūtys“. Susidūriau su didžiule problema – žmonės nesupranta. Tai man labai liūdna tema. Kalbant apie „Tiksinčią bombą“, kartais didžiausia novatorystė yra seniai pamiršta klasika, nors dauguma teatro kritikų su tuo nesutiktų. Ir tegul – man visiškai tas pats“, – numojo ranka G.Varnas. Retas atvejis, kai pjesė ir spektaklis baigiasi optimistiškai. „Šiuo atveju savotiškas happy end‘as yra. Nors liga niekur nedingo, žmonės susitaiko su savimi, su aplinka, pasauliu ir nelieka vieni su savo nelaime“, – apibendrino G.Varnas. Spektaklio premjera spalio 14 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, spalio 28 d. Kauno valstybiniame dramos teatre.

krūvis – milžiniškas“, – pertraukėlės tarp repeticijų metu prisipažino aktorius. Emocijų kaleidoskopas Rengdamasis vaidmeniui jis prisiminė ir savo paauglystę, domėjosi AIDS liga, bandė perprasti emocijas, kurios užplūsta negailestingą diagnozę išgirdusius žmones. „Tėtis serga, todėl ligoninės pastaruoju metu buvo vieta, kur dažnai teko lankytis. Todėl man pažįstama ten tvyranti

Kultūra | 23

15min • 2012 m. spalio 5 d.

kaip terapija“

Tvirtina spektaklį gėjų ir AIDS tema statantis G.Varnas

Pagrindinis vaidmuo G.Varno (dešinėje) spektaklyje „Tiksinti bomba“ patikėtas aktoriui E.Kvoščiauskui. I.Gelūno nuotr.

atmosfera. Be to, ieškojome žmogaus, kuris galėtų papasakoti apie AIDS. Tokiu būdu susipažinome su labai įdomiu žmogumi, profesore, kuri jau 20 metų dirba su AIDS sergančiais ligoniais. Norėjau susitikti ir su šios ligos paliestu žmogumi, tačiau tokiomis aplinkybėmis niekas nenori kalbėtis, išgyvena asmeniškai“, – pasakojo E.Kvoščiauskas. Vaidmeniui padėjo ir filmai, knygos. „Skaičiau, kaip žmogus jaučiasi ir elgiasi, sužinojęs žiaurią diagnozę. Kaip priimti tokią žinią? Vieni kaltina save, kiti – aplinkinius. Emocijų kaleidoskopas“, – palygino aktorius. Tulžis jau liejasi Kiekvienas vaidmuo aktoriui uždeda štampą: juk ne visi žiūrovai sugeba atskirti aktorių nuo personažo. „Oskaras Koršunovas po spektaklio „Shopping and Fucking“ premjeros yra pasakęs, kad dabar visi jį laikys gėjumi... Tačiau aš apie tai negalvoju. Man šis vaidmuo labai svarbus ir jį vertinu iš profesinės pusės – noriu išpildyti kaip įmanoma geriau“, – sau keliamus tikslus įvardijo E.Kvoščiauskas. Tiesa, prisipažino žinąs, kad po spektaklio anonsu internetiniame portale jau pasipylė skaitytojų tulžis. Girdi, vėl statomas spektaklis apie tuos „pidarus“, „išgamas“, „iškrypėlius“, „ligonius“ ir pan. „Žmonių reakcijos tik pabrėžia temos aktualumą: gėjų ir AIDS tema Lietuvoje iš tikrųjų yra tiksinti bomba.

Tuo metu viena iš teatro funkcijų – užduoti nepatogius klausimus. Be to, gėjų tema spektaklyje net nėra pagrindinė – tiesiog bandoma atskleisti dviejų žmonių, nesvarbu, vyrų ar moters ir vyro, ryšį. Tai visų pirma žmogaus kelionė į save“, – svarstė E.Kvoščiauskas. Liga – griauna, meilė – išgydo Tai pjesė ne apie artėjančią nebūtį, o apie gyvenimą. Apie stebuklus, kurie įvyksta, išdrįsus išlaisvinti jausmus. Apie meilę, kuri įkvepia laukti rytojaus ir net nepagydomai sergantį ligonį sušukti: „Aš sergu, bet esu gyvas!“ Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/kultura Būtent nepagydoma liga spektaklio herojus grąžina į gyvenimą: kai mirtis jau čia pat – nebėra ko bijoti ir kur trauktis. Neišvengiamybė padeda atsikratyti jausmų baimės ir net jei liga griauna kūną, meilė išgydo sielą – visas įsisenėjusias jos žaizdas. „Tai pakankamai gili pjesė su vidinėmis problemomis. Mes norime sukurti gerą spektaklį – nieko plakatiško čia nėra. Tik tiek, kad pagrindinis personažas gėjus – toks pats žmogus kaip ir visi kiti, – sakė G.Varnas. – Galų gale yra dar viena svarbi tema – įtampa

tarp sūnaus ir motinos. Kaip jai priimti savo vaiką ir susitaikyti su jo liga? Motinoms būtų labai verta ateiti pasižiūrėti spektaklio: gal jis padėtų išvysti situaciją iš šalies. Kartais teatras veikia kaip terapija – padeda gyventi.“ Kaip edukacinė priemonė 2001-aisiais Kauno valstybiniame dramos teatre G.Varnas jau statė panašios tematikos spektaklį „Tolima šalis“ pagal prancūzo Jeano Luco Lagarce’o pjesę, kur pagrindinis herojus – AIDS sergantis keturiasdešimtmetis homoseksualas Liuji. Spektaklis buvo populiarus, teatro scenoje rodytas dešimt metų. Kam grįžti prie tos pačios temos? Ar tik G.Varnas nebando joti ant to paties arklio? „Ant ko noriu, ant to ir joju“, – nusišypsojo režisierius. Kiek surimtėjęs tęsė: „Šiandien – ne viduramžiai, tačiau tekstų girdime labai viduramžiškų ar pokarinių stalinistinių. Ir tai žeidžia. Jaučiu tame didžiulę problemą. Visuomenėje labai daug homoseksualių žmonių, kurie bijo prisipažinti, kas jie tokie, bijo atskleisti savo tapatybę prieš tėvus ir kaimynus. Kai kurie meluoja net sau.“ G.Varnas užsiminė apie galimybę, kad naujasis spektaklis bus rodomas ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir provincijoje: „Kaip tam tikra edukacinė priemonė. Jaunajai kartai, ypač Vilniuje, homoseksualai nėra problema. Netolerancija klesti tarp vyresnių žmonių ir kaimo vietovėse.“

24 | Sveikata

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Negydoma tuberkuliozė – lyg sveikųjų badymas peiliu Asta Cibienė a.cibiene@15min.lt

„Rotary“ skyrė 1,8 mln. Lt

Lietuva išsiveržė į priekį – pagal plaučių tuberkuliozės paplitimą Europoje tapome pirmi. Kasmet šia liga mūsų šalyje suserga 1500 žmonių. Dešimtadalis jų – asocialūs, kurie į gydymą dažnai numoja ranka. Likusieji ilgai ir tyliai bando pasveikti, nuo aplinkinių slėpdami savo ligą, kuri visuomenėje laikoma didžiule gėda. Tuberkuliozės gydymas – ilgas procesas. Priklausomai nuo ligos formos, jis gali tęstis nuo šešių mėnesių iki dvejų metų. Gydytis ligoninėje atsisakė Laima (vardas pakeistas – red. past.) tuberkulioze sergantį patėvį slaugo pati, mat gultis į ligoninę jis atsisakė. „Patėvis gyvena atskirame kambaryje, naudojasi atskirais indais. Per dieną jis turi išgerti devynias tabletes, ir taip jau dešimt mėnesių, – pasakojo moteris. – Kas mėnesį jį nuvežu į polikliniką, bet jokių apsauginių kaukių nedėviu – kažkaip nebijau užsikrėsti. Gydytoja sakė, kad patėviui buvo atvira tuberkuliozės forma, bet dabar jau ne.“ Anot Laimos, patėvio liga įsisenėjusi, todėl maža vilties, kad pavyks išgyti iki galo. Vis dėlto gydymas jau davė šiokių tokių rezultatų – patėvis jaučiasi stipresnis, jam pavyko priaugti 7 kg. Neišlaikė – pradėjo gerti Anatolijus (vardas pakeistas – red. past.) tuberkuliozę su pertraukomis gydėsi pustrečių metų. „Kad užsikrėstum šia liga, tereikia su sergančiuoju išgerti iš vienos stiklinės ar kartu surūkyti tą pačią cigaretę. Pusės tų žmonių, su kuriais gėriau, šioje žemėje jau

Gediminas Rimdeika, „Rotary“ organizacijos kovos su tuberkulioze Lietuvoje projekto koordinatorius „Labiausiai nerimą kelia Lietuvoje augantis vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų skaičius. Kai kurie sergantieji po gydymo stacionare pasijunta gerai, todėl vėliau ambulatoriškai negeria vaistų, o po kelių mėnesių pasijutę blogai, vėl kreipiasi į gydymo įstaigas. Taip auga vis atsparesnė mikobakterijos forma, kurios gydymas valstybei gali kainuoti keturis, šešis ar net dešimt kartų daugiau nei naujai susirgusio ligonio. Klaidinga manyti, jog tuberkuliozė – vien asocialių žmonių liga. Net geras pajamas gaunantys, bet dėl didelio darbo krūvio, netaisyklingos mitybos ir kitų veiksnių nusilpusį imunitetą turintys žmonės gali užsikrėsti tuberkulioze. Europa sunerimusi, nes atviros sienos atvėrė kelius ir tuberkuliozės plitimui – tai davė impulsą „Rotary“ organizacijos projektui, skirtam kovai prieš tuberkuliozę Lietuvoje. Šį projektą „Rotary“ vykdė trejus metus, jam skyrė 1,8 mln. Lt. Už šias lėšas Kauno klinikos aprūpintos tuberkuliozės diagnostiką nuo 3 mėnesių iki 14 dienų sutrumpinančiu „Bactec“ įrenginiu, 13 Lietuvos laboratorijų aprūpintos reikiama įranga, ligoniams nupirkta 24 tūkst. maisto paketų. Jei žmogus kasdien atvyksta ir, prižiūrint gydytojui, išgeria vaistus, savaitės pabaigoje jam duodamas 20 Lt vertės būtiniausių maisto produktų paketas.“

Tuberkuliozė diagnozuojama atlikus kraujo, skreplių tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą. 123rf nuotr.

nebėra. Keturi ar penki gydosi iki šiol. Manau, nuo jų ir užsikrėčiau, – vyras slepia savo tapatybę, bet ne gyvenimo būdą. – Vilniuje į ligoninę buvau paguldytas tris kartus. Neišlaikiau – pradėjau gerti, tai koks ten gydymas begali būti. Išvežė ir uždarė į Alytaus tuberkuliozės ligoninę – gydė priverstinai. Va čia tai tikra ligoninė, o Vilniuje... Motelis, ir tiek.“ Anatolijus pasakojo, kad išleistas iš ligoninės išvažiavo gyventi į kaimą, nes savo bendrabutyje nebegalėjo ištverti – kaimynai pernelyg kreivai žiūrėjo. Į Vilnių grįžo tik pasveikęs. Vienas užkrečia trisdešimt „Sergantis tuberkulioze ir nesigydantis žmogus niekuo nesiskiria nuo žudiko, kuris vaikšto su peiliu ir bado aplinkinius“, – palygino Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė. Medikai teigia, kad vienas atvira tuberkuliozės forma sergantis ligonis per metus gali užkrėsti iki 30 žmonių.

Statistika Lietuvoje 1

2006 m.

1781

266

300

2009 m.

1444

218

228

2010 m.

1352

177

196

2011 m.

1347

209

–*

Paaiškinimai: 1 – Nauji TBC atvejai 2 – Atsinaujinę TBC atvejai 3 – Mirė nuo TBC * - nėra duomenų

„Kartais sunku užtikrinti vaistų vartojimą net ir stacionaro sąlygomis dėl paciento girtavimo, tad ką kalbėti apie ambulatorinį gydymą?

Sveikata | 25

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Norėdamas patekti į ligoninę, sergantysis pirma turi gauti šeimos gydytojo siuntimą. Jis sėdi prie kabineto tarp vaikų bei suaugusių ir platina tuberkuliozę. Vienus slegia aplinkinių atstūmimas, kiti abejingi ir gydytis nenori. Nesilaikančius gydymo režimo, reikėtų gydyti priverstinai. Tačiau prie savivaldybių dar nėra komisijų, kurios dėl priverstinio ligonių gydymo kreiptųsi į teismą“, – kalbėjo Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius Algimantas Tarūta. Jis būgštavo, kad tuberkuliozei plisti palanki ir dabartinė tvarka gydymo įstaigose: norėdamas patekti į ligoninę, sergantysis pirma turi gauti šeimos gydytojo siuntimą. „Jis sėdi prie gydytojo kabineto tarp vaikų bei suaugusių ir platina tuberkuliozę“, – įspėjo A.Tarūta. Pavojingiausi yra vėlai diagnozuoti atvejai, kai ligonis,

paguldytas į ligoninę su itin sunkia tuberkuliozės forma, netrukus miršta. Tokiu atveju jau niekas nebesuseks, kiek žmonių jis spėjo užkrėsti. Estų ir šveicarų patirtis „Rotary“ organizacijos kovos su tuberkulioze Lietuvoje projekto koordinatorius, gydytojas Gediminas Rimdeika, siūlo pasimokyti iš Estijos. Šioje šalyje per dešimt metų tuberkuliozės atvejų skaičius sumažėjo perpus. „Jei ligonis tris kartus neateina pas gydytoją išgerti vaistų, teisėjas per dvi dienas priima sprendimą tokį žmogų priverstinai uždaryti į ligoninę 60-čiai dienų“, – pasakojo G.Rimdeika.

Užsk. Nr. 306242

Apie ligą • Infekcinę ligą tuberkuliozę dažniausiai sukelia bakterija Mycobacterium tuberculosis, kurią 1882 m. atrado vokiečių mokslininkas Robertas Kochas. • Liga perduodama įkvėpus sergančiojo seilių lašelių, kurie išskiriami į orą. Bet suserga ne kiekvienas – tai priklauso nuo žmogaus imuniteto, ligos sukėlėjų koncentracijos ore. • Pavojingiausi yra atvira plaučių tuberkuliozės forma sergantys žmonės, kurie nuolat kosti ir taip į aplinką skleidžia ligos sukėlėjus. • Pagrindiniai tuberkuliozės simptomai: skausmas krūtinėje, užsitęsęs kosulys, karščiavimas, prakaitavimas, svorio kritimas, skrepliavimasis, atsikosėjimas krauju. • Pasaulyje tuberkulioze kasmet suserga apie 8 mln. žmonių.

Panašiai elgiasi ir kitos Europos šalys. A.Tarūta pacitavo ištrauką iš Šveicarijos įstatymo, susijusio su tuberkulioze sergančių ligonių kontrole: „Visuomenės interesai yra daug svarbesni už individo interesus.“ „Kai vienas lietuvis iš Šakių rajono susirgo tuberkulioze, pradėjo gydytis pas mus Kaune. Tačiau nutraukė gydymą ir dingo iš akiračio. Pasirodo, jis blaškėsi po Europą. Pradėjus atsikosėti krauju, buvo paguldytas į Paryžiaus „Hotel Dieu“ ligoninę. Iš ten, pagulėjęs 2–3 savaites, pabėgo. Nuvyko į Šveicariją. Buvo paguldytas į Ženevos ligoninę. Ten gydėsi 3 savaites – nuo praėjusių metų rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Pabėgo ir iš šios ligoninės. Vėl grįžo į Lietuvą. Netrukus sulaukiau skambučio iš Ženevos ligoninės gydytojo, kuris įspėjo: „Prašome surasti tą žmogų ir jam perduoti, kad jei sugrįš į Šveicariją, bus uždarytas į kalėjimo vienutę, nes jis kelia pavojų visuomenei.“ Ten visuomenė yra sveika ir nenori, kad koks pakeleivis ar bendrakeleivis platintų tokią sunkią ir pavojingą infekciją“, – pasakojo Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius.

VILNIAUS PULSAS

Teismas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vilniui daromos finansinės žalos Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymo nuostata, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybei pervedama tik 40 proc. jai tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies. Teismas pritarė Vilniaus savivaldybės pateiktiems argumentams dėl miestui daromos žalos ir atmetė Vyriausybės argumentus, kad nėra pagrindo kreiptis į KT. „Šis teismo sprendimas – svarbus žingsnis siekiant apginti vilniečių interesus. Kokia bebūtų Vyriausybė, ji turi įsiklausyti į tai, ką sako savivaldybės, ir negali dėl politinių argumentų kenkti gyventojams. Vilniaus miesto savivaldybės skola nuo 2007 metų padidėjo 500 mln. Lt, nes Vyriausybė nuo savęs permetė atsakomybę“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Šiuo metu Vyriausybės ir Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. nuo mieste sumokamo GPM, tuo tarpu beveik visų kitų šalies savivaldybių biudžete paliekama visa mokesčio suma, t.y. 100 proc. Vyriausybė pastaraisiais metais savo problemas sprendė vilniečių sąskaita, permesdama sostinės biudžetui savo funkcijas ir neskirdama papildomo finansavimo. „Taigi, Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami iš visų Baltijos valstybių, nes mūsų šalies valdžia, planuodama biudžetą, neužtikrina tinkamo sostinės finansavimo“, – sakė Vilniaus meras A.Zuokas. Tą patvirtino ir Teismas, nurodydamas, kad tokios didelės Vilniaus miesto savivaldybės pajamų dalies skyrimas valstybės iždui, iš kurio atliekamas kitų savivaldybių pajamų sulyginimas, labai varžo Vilniaus miesto savivaldybės teises ir blogina pačios savivaldybės „donorės“ finansinę padėtį. VAAT taip pat argumentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės skola didina viešojo sektoriaus skolą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės, kaip sostinės, itin sunki finansinė padėtis turės įtakos visos valstybės ekonomikos tvarumui, tad būtina laiku priimti teisingus ir teisėtus sprendimus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo pateikusi pareiškimą dėl įpareigojimo Vyriausybę pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriame Vilniui būtų skiriama ne mažesnė kaip 60 proc. GPM dalis ir atlygintas 939 mln. Lt nuostolis. Lyginant Vilnių su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, šių metų Vilniaus biudžeto pajamos siekia apie 1,02 mlrd. Lt, tuo tarpu Talino iždas yra 1,36 mlrd. Lt, Rygos – 2,13 mlrd. Lt. Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas, skirtumas dar didesnis – Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. Lt, Rygoje – per 3 tūkst. Lt, Taline – beveik 3,3 tūkst. Lt biudžeto pajamų. Užsk. Nr. 303393

28 | Skelbimai NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2012 m. spalio 5 d.

VILNIUS

KAUNAS

Skelbimai | 29

Horoskopai Avinas. Žiūrėsite į viską plačiau ir giliau, o nejučia panirę į paslaptis, atrasite ten daugybę nepažintų dalykų. Tai vilios jus ten, kur dar nesate buvę.

Jautis. Žiupsnelis magijos, keli šaukštai bendravimo, kilogramas kantraus darbo, o dėl skonio – dvidešimt lašų švelnių jausmų. Ir savaitės patiekalas paruoštas!

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Vertikaliai: Logopedas. Prūsai. Lokomotyvas. Anapa. Vagonas. Muksūnas. Kapo. Tinka. Savi. Silpo. Ainiai. „AN“. Ji. Nairobis. Isa. Mastis. Atidos. Oničios. Kova. Ventilis. Amas. Te. Vos. Asal. Riestais. Sups. Sėja. Orai.

30 | Laisvalaikis

Horizontaliai:

Vėžys. Stiprinsite save mažais, bet svarbiais dalykais, nepamiršdami savęs, jums brangių žmonių ir nė vienos smulkmenos. Tai pagrindas siekiantiems didesnių dalykų. Liūtas. Visas jėgas nukreipsite į sritis, teikiančias jums didžiausius malonumus. Žvalgytis toli neteks, nes viskas, ko labiausiai jums šiuo metu reikia, yra šalia jūsų.

Mergelė. Saugiausiai jausitės kitų žmonių draugijoje, tikėdamiesi tarp jų pasislėpti. Neradę saugaus prieglobsčio, suprasite, kad privalote rūpintis savimi.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Net kai visi žino, kad jūs čia svarbiausi, jums taip neatrodo. Bandysite atrasti neatrastas žemes, nors iš tiesų viskas jau yra čia. Skorpionas. Pastebėtiems būti sunku, bet išgirstiems – vieni niekai. Daug kalbėsite apie save ir tyliai regsite planus, apie kuriuos niekas nieko nežino. Šaulys. Jums bus svarbu būti įvykių sūkuryje ir neatsilikti nuo kitų. Tačiau svarbiausiomis akimirkomis veiksite vieni ir to, svarbiausia, nesakysite niekam. Ožiaragis. Viliojančios karjeros aukštumos pamažu apleis pirmaujančias pozicijas. Vis dažniau galvosite apie draugus, galimybę pabūti su savimi.

Vandenis. Idėjų turėsite tiek daug, kad jos netilps galvoje. Ieškosite bendražygių, padėsiančių jas įgyvendinti, ir surasite. Būdami atviri, pasieksite daugiau.

Žuvys. Profesiniai reikalai taip suks galvą, kad nekreipsite dėmesio į nieką. O bandantiesiems savo pastabomis išmušti jus iš pasirinkto kelio tik draugiškai šypsositės.

Pažymėtuose langeliuose: BITĖS

tikėdamiesi sulaukti dėmesio sau, bet aplinkybės žadės ką kita. Jos vers daugiau laiko ir jėgų skirti tiems, kurie su jumis susiję.

Lovas. Movos. Okapija. Esu. Gogolis. Omo. Totas. Pontoninis. Retai. Asilas. Dysnai. Čilė. Gav. Kirais. Samanoto. Ra. Su. Ibisai. Klaid. Mes. Ras. Isokas. Sūnūs. Sosto. Sana. Ar. Apavas. Atia. Piasinas. Esi.

Dvyniai. Žvalgysitės į šalis

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 31

15min â&#x20AC;˘ 2012 m. spalio 5 d.

E.OvÄ?arenko nuotr.

Spalio 6 d.

Kaunas

BFL nuotr.

Spalio 6 d.

Vilnius

Vasaros palydÄ&#x2014;tuvÄ&#x2014;s Kauno senamiestyje

Eduardo Kaniavos jubiliejinis koncertas

Nuo 14 iki 18 val. Vilniaus, M.DaukĹĄos, M.ValanÄ?iaus ir MuitinÄ&#x2014;s gatves uĹžplĹŤs renginiai: skambÄ&#x2014;s muzika, bus ĹĄokama, demonstruojamos mados, vyks 3 m ilgio sumuĹĄtinio gamyba ir degustacija, ÄŻsikurs vaikĹł pasakĹł ĹĄalis. Tuo metu RotuĹĄÄ&#x2014;s aikĹĄtÄ&#x2014;je vyks lietuviĹĄki Ĺžaidimai ir varĹžybos, bus kuriama gyva trispalvÄ&#x2014; vÄ&#x2014;liava. DÄ&#x2014;mesio: nuo 12 iki 18 val. eismas M.DaukĹĄos, M.ValanÄ?iaus ir MuitinÄ&#x2014;s gatvÄ&#x2014;se bus draudĹžiamas.

Lietuvos operos solistas E.Kaniava savo 75-Ä&#x2026;jÄŻ gimtadienÄŻ paminÄ&#x2014;s koncertuodamas Lietuvos operos ir baleto teatre kartu su buvusiais ir esamais mokiniais, tarp kuriĹł â&#x20AC;&#x201C; Deividas Norvilas ir â&#x20AC;&#x17E;Triumfo arkojeâ&#x20AC;&#x153; iĹĄgarsÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s Mindaugas Rojus. SkambÄ&#x2014;s populiarios operĹł, opereÄ?iĹł ir miuziklĹł arijos, neapolietiĹĄkos dainos. Savo gimtadienÄŻ maestro ĹĄventÄ&#x2014; liepos 1-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;, taÄ?iau vieĹĄai jÄŻ panoro paĹžymÄ&#x2014;ti scenoje. Koncerto pradĹžia â&#x20AC;&#x201C; 19 val.

TRANSPORTO ÄŽMONÄ&#x2013; â&#x20AC;&#x17E;VINCTRAâ&#x20AC;&#x153;

TARPTAUTINIO KROVINIĹ˛ VEĹ˝IMO Ĺ˝ TRANSPORTO PRIEMONÄ&#x2013;S VAIRUOTOJAS

Anekdotai

Sudoku

DARBO POBĹŞDIS:

Chuckas Norrisas yra vienintelis Ĺžmogus, kuriam galima liesti paveikslus meno galerijose ir ĹĄerti bei glostyti gyvĹŤnus zoologijos soduose.

t %BSCBT &VSPQPT 4ÄŻKVOHPKF t ,PNBOEJSVPUÄšT USVLNÄš ZSB TBWBJUÄšT QPJMTJT TBWBJUÄšT

REIKALAVIMAI:

Ĺ iandien ĹĄefas ÄŻ darbÄ&#x2026; atvaĹžiavo nauju BMW. â&#x20AC;&#x201C; Geras automobilis, â&#x20AC;&#x201C; pasakiau pavydĹžiai. â&#x20AC;&#x201C; Na, â&#x20AC;&#x201C; atsakÄ&#x2014; jis, pastebÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s susiĹžavÄ&#x2014;jimo kupinÄ&#x2026; ĹžvilgsnÄŻ, â&#x20AC;&#x201C; jeigu daugiau dirbsi galbĹŤt kitÄ&#x2026;met aĹĄ turÄ&#x2014;siu dar geresnÄŻ.

Lengvas

t 5BSQUBVUJOJĹ QFSWFĂ¤JNĹ QBUJSUJT

ÄŽMONÄ&#x2013; SIĹŞLO: t /BVKVT UWBSLJOHVT BVUPNPCJMJVT BQSĹ&#x153;QJOUVT WJTB SFJLJBNB Ĺ&#x192;SBOHB t (FSÄŻ MBJLV NPLBNÄŻ EBSCP VĂ¤NPLFTUĹ&#x192;

Draugas draugui: â&#x20AC;&#x201C; Klausyk, tu neiĹĄtikimas savo Ĺžmonai? â&#x20AC;&#x201C; O tai kam aĹĄ daugiau galiu bĹŤti neiĹĄtikimas?

,POUBLUJOJT BTNVPĹo 7JUB &M QBĂ?UBT oĹvinctra@vinctra.lt *OGPSNBDJKB UFM Ĺ+370 5 2641100

Orai Lietuvoje

Ĺ iandien

PenktadienÄŻ bus lietinga ir vÄ&#x2014;juota, vÄ&#x2014;jo gĹŤsiai daug kur sieks 15â&#x20AC;&#x201C;20 m/s. Ĺ eĹĄtadienÄŻ ir sekmadienÄŻ prognozuojamas lietus, temperatĹŤra bus 11â&#x20AC;&#x201C;13 laipsniĹł ĹĄilumos. Kitos savaitÄ&#x2014;s pradĹžioje sinoptikai didesniĹł orĹł permainĹł neĹžada â&#x20AC;&#x201C; protarpiais lis, temperatĹŤra nepakils aukĹĄÄ?iau 12 laipsniĹł ĹĄilumos. Vilnius

Kaunas

KlaipÄ&#x2014;da

Ĺ iauliai

KlaipÄ&#x2014;da

Pasaulyje

10 / 13

Madridas

Maskva

PanevÄ&#x2014;Ĺžys

Utena

7 / 12 Kaunas

10-07 d. 7 / 11 PanevÄ&#x2014;Ĺžys

8 / 11 Utena

10 / 12 Alytus

7 / 12

13 VÄ&#x2014;jas VakarĹł

10-06 d. 8 / 12

8 / 12

9 / 12

7 / 12

8 / 11

10-07 d.

Vilnius

MarijampolÄ&#x2014;

Londonas

12 9 / 12

Berlynas

Ĺ iauliai

10-06 d. 8 / 11

AtÄ&#x2014;nai

12 Alytus 12

8â&#x20AC;&#x201C;14 m/s

Interaktyvus orĹł ĹžemÄ&#x2014;lapis: www.orai.lt

Minskas

Oslas

ParyĹžius

Praha

Ryga

Roma

Stokholmas

Talinas

VarĹĄuva

32 | Reportažas

15min • 2012 m. spalio 5 d.

Šlyninkos malūno duona Asta Cibienė a.cibiene@15min.lt

Vyras mala miltus, žmona kepa duoną ir to moko kitus. Taip gyvenantys Šlyninkos vandens malūno (Zarasų r.) šeimininkai Regina Veselienė ir Stasys Sutkauskis tikina: „Dirbti ir uždirbti galima net gūdžiame kaime.“ Ant Nikajos upės kranto Šlyninkos malūnas girnas suka jau apie tris šimtus metų. „Seniausias iki šių dienų veikiantis malūnas, daugelis jo mechanizmų – autentiški“, – didžiuojasi malūnininkas Stasys. Šlyninkos kaimas – jo žmonos Reginos gimtinė. Į ją sutuoktiniai iš Vilniaus atsikraustė prieš šešerius metus. Tada ir gimė verslo planas: ne tik malti ekologiškai užaugintus grūdus, bet ir rengti edukacines duonos kepimo programas. Namuose duoną kepa daug šeimininkių. Bet norinčių pasimokyti Šlyninkos malūne netrūksta – tokią duoną, kaip čia, namuose vargu ar išsikepsi, o ir tokių miltų parduotuvėje nenusipirksi. Kepalą reikia išglostyti Duonos receptą Regina „paveldėjo“ iš savo mamos, o ši – iš savosios. Malūnininko žmona savo svečiams papasakoja ir parodo visą duonos kelią – nuo grūdo iki kepalo. Ruginis raugas, trys kibirai ruginių miltų, kmynai, druska ir vanduo – tešla duonai rankomis užminkoma senoviniame apvaliame kubile ir uždengiama kailiniais, kad sušilusi iškiltų. Duonkubilyje „išpuškėjusią“ tešlą Regina padalija į keturias dalis. Tai – ugnies ženklas. Savo svečius moteris kviečia pasilenkti kuo arčiau tešlos ir giliai įkvėpti raugo. Patikina, kad tai – pats geriausias vaistas nuo kvėpavimo ligų. „Iš duonkubilio kokį tešlos gniužulėlį paėmei – tiek ir gana. Būsimą kepalėlį reikia glostyti meiliai, atsargiai, vis pavilgant rankas vandenyje. Ir baikite plepėti, –

Šlyninkos malūnas girnas suka jau apie tris šimtus metų. V.Novatorovo nuotr.

Patikimose rankose Per 300 metų Šlyninkos malūnas niekada nebuvo sustojęs. Net Antrojo pasaulinio karo metais įranga nebuvo išgrobstyta, o karo belaisviai taisė užtvanką. Kadaise malūnas priklausė dvarininkams Magnuševskiams, bet šie 1912 m. emigravo į Lenkiją. 1993 m. malūną įsigijo nuo 1949-ųjų jame miltus malęs R.Veselienės tėtis Jonas Malakauskas. Apsilankiusi dvarininko palikuonė – anūkė Malvina Magnušauskaitė – liko patenkinta, kad malūnas pateko į patikimas rankas. Dabar malūne vyksta ne tik edukacinės programos, bet ir bendruomenės šventės: Užgavėnės, „Stasiuko mugė“ ir kt.

griežtai subara malūnininko žmona. – Kitaip „išsivieps“ kepalo pluta.“ Išglostyti kepalėliai guldomi ant klevo lapų ir valandai pašaunami į malkomis

Malūnininko žmona Regina savo svečiams papasakoja ir parodo visą duonos kelią – nuo grūdo iki kepalo.

kūrenamą krosnį. Bet dideliam duouonos kepalui tiek laiko per maža – reikia bent trijų valandų. Koll duona kepa, Stasys svečius vedasi į triaukštį malūną ir pradeda pasakoti būtas bei nebūtas istorijas. Malūnininko istorijos „Kiekvienas malūnas turi savo pinčiui či ką, – nė nemirktelėjęs tikina Stasys. – Mūsiškis velniukas iki vidurnakčio geria alų, o naktį porą valandų darbuojasi – šluoja malūno grindis.“ Dar viena Stasio istorija – apie malūnininko uždarbį: „Atveža ūkininkas du maišus grūdų. Pasveriame – 100 kg. Sumalame ir vėl pasveriame – 98 kg. „Atiduok du kilogramus“, – pyksta ūkininkas. „Po dviejų valandų, kai ore pasklidę miltai nusės ant grindų, imk šluotą ir juos susišluok“, – atšauna malūnininkas. Taigi malūnininkui nuo sumaltų grūdų visada lieka 2 proc. Čia kaip 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, kuriuos gali paaukoti.“ Trečia istorija – apie tai, kaip malūnininkai dirba: „Kiekvienas ūkininkas malūnininkui visada atveža kokio nors skysčio – kad kvėpavimo takuose įstrigusias miltų dulkes galėtų nuplauti. Kol girnos sukasi, vyrai aptaria kaimo naujienas, ir vis

R Retas kuris iš Šlyninkos išvažiuoja be Stasio miltų. dulkes plauna. Taip pasidarbavę, sunkiai išlinguoja pro duris.“ Valcuoti ir „razavi“ miltai Anksčiau Šlyninkos malūno girnas suko Nikajos vanduo. Upei nusekus, vandens jėgą pakeitė elektra. Tačiau akmeninės girnos, valcai, kruopinė, senovinis maišų kėlimo ratas išliko nepakitę. Malūne saugomas ir retas eksponatas – XIX a. valcavimo aparatas iš Šveicarijos, kurio volai – iš porceliano. Retas kuris iš Šlyninkos išvažiuoja be Stasio miltų. Balti it sniegas valcuoti kvietiniai miltai Zarasų rajone jau tapo legenda. Sako, kad iš jų iškepti pyragai būna itin gardūs. „Bet nauda sveikatai iš šitų miltų – nulis. Tinka tik skrandžiui užkišti, – ranka numoja Stasys. – Visai kas kita „razavi“ (vieno malimo) miltai. Čia jau tikra skaidulų, mineralų ir vitaminų versmė.“