15min savaitraštis 2012.10.19

Page 1

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 40 (1271) • 2012 m. spalio 19 d.

Politika

Rinkimų pusiaukelė Seimo rinkimų pirmojo turo analizė: komentarai, laimėtojai, pralaimėtojai ir netikėti skaičiai.

Krizės pakirsti

Savaitės interviu

Nauja LTOK šluota T.Lukšio/BFL nuotr.

Dovilė Jablonskaitė

2, 4–8 psl.

8–10 psl.

Sporto padangės atstovams tenka keisti įprotį – vietoj kreipinio „LTOK prezidentas“ visi sakys „LTOK prezidentė“. Jau šiomis dienomis „nauja šluota“ LTOK būstinėje Daina Gudzinevičiūtė daro savo tvarką – vyksta vidaus remonto darbai, o prezidentė bando susigaudyti ją užgriuvusiuose darbuose.

Sunkmetį be didelių bėdų išgyveno varguoliai ir turtuoliai, o vidurinioji klasė prarado pagrindą po kojomis.

12–13 psl. Reportažas

Gamtos ir istorijos sankirta L.Balandžio nuotr.

Per krizę net žvaigždės televizijos laidose ėmė pratintis prie varguolių gyvenimo (nuotraukoje – Arūnas Valinskas).

Važiuojant nuo Vilniaus Molėtų kryptimi, kelio ženklas nurodo posūkį į Dubingius – romantikus ir istorijos mylėtojus itin viliojantį miestelį, besidriekiantį Asvejos ežero pusiasalyje. Daugiausia dėmesio jis sulaukia dėl čia gyvenusios Radvilų giminės.

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

27 psl.

IT kodas

I.Gelūno nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr.

Gyvenimas

Pirkimas internetu: lietuvius dar reikia šviesti

Aukščiausių kalnų užkariautoja

„Net minimalų kompiuterinį raštingumą turintys žmonės po parduotuves nebesiblaško ir nebeieško, kur pigiausia“, – pastebi Arūnas Kumpis. Lietuvoje jam pirmajam į galvą šovė mintis sukurti prekių kainų palyginimo portalą. Panašių dabar dygsta kaip grybų po lietaus. Bet konkurencija A.Kumpį ne gąsdina, o džiugina. 22–23 psl.

Himalajuose stūksančio Manaslu kalno (8156 m) smaigalyje vietos yra tik vienam žmogui. Kiti turi laukti eilėje, kol anksčiau viršūnę pasiekęs alpinistas užleis vietą. Ankstų spalio 1-osios rytą pirmoji į viršūnę įkopė ir kitus į eilę rikiuotis privertė lietuvė Edita Nichols – vienintelė Lietuvos moteris, du kartus įkopusi į 8 km aukščio kalnus.

28–29 psl.

2 | Sukaktis

Komentaras

15min • 2012 m. spalio 19 d.

15min.lt apklausa Rimvydas Valatka

32

r.valatka@15min.lt

PROC.

Kokie V.Landsbergio nuopelnai Lietuvai didžiausi?

Valdžios dalybos Naivūs yra tie, kurie mano, kad V.Uspaskichas, socialdemokratai bei paksininkai jau pasidalijo valdžią, ir antrasis rinkimų turas tėra formalumas. Socialdemokratai ir paksininkai taip ir galvoja. Bet jie gali likti su ilga nosimi. Nes senosios valdžios hibridas su V.Uspaskichu – neatmestinas. Neįtikėtina? Bet V.Uspaskichas pareiškė, jog derybos dėl valdžios vyks pagal formulę 3+1, kur „1“ yra Liberalų sąjūdis. E.Masiulis tai patvirtino ir pridūrė, kad liberalai į valdžią eis tik su konservatoriais. Ne įrodymas? Be abejo, ne. Tik kažkodėl A.Kubilius su V.Uspaskichu bendrauja taikiai, užtat kaip raunasi su socialdemokratais! V.Uspaskichui iki antrojo turo naudingiau vaizduoti, kad jis dedasi su socialdemokratais. Jeigu jis imtų aiškinti, kad dėsis su konservatoriais, „darbiečių“ rinkėjai gali to ir nesuprasti. Lygiai kaip ir konservatorių rinkėjai. O kas norės prarasti mandatų? Bet po rinkimų viskas gali apsiversti. V.Uspaskichui, kuriam po kaklu kybo Darbo partijos juodosios buhalterijos byla, daug naudingiau dėtis su konservatoriais, nei su socialdemokratais, nes visi, kurie eina su konservatoriais, automatiškai tampa dorais patriotais. Ir priešingai, visi konservatorių oponentai apšaukiami tautos priešais ir Rusijos agentais.

V.Uspaskichui iki antrojo rinkimų turo naudingiau vaizduoti, kad jis dedasi su socialdemokratais. Ar reikia aiškinti, kad V.Uspaskichui naudingiau tapti „patriotu“ nei „agentu“? Bet kuriuo atveju V.Uspaskichas, palyginti su 2004-aisiais, kai jį maustė socialdemokratų derybininkai, dabar yra padėties šeimininkas. Dabar renkasi jis. Yra dar vienas veiksnys, kodėl V.Uspaskichas gali susimesti su konservatoriais. Tai eiline rinkimų agitatore virtusi prezidentė. Tiesa, ji agitavo balsuoti ir prieš socialdemokratus, ir prieš „darbiečius“. Bet kadangi tauta įžūliai nepaklausė D.Grybauskaitės, jos honoro žaizdoms patepti tiktų ir tai, kad bent viena iš dviejų šių partijų būtų išspirta iš valdžios dalybų. Taigi konservatoriai laimi kuo daugiau dvikovų antrajame ture, tampa rinkimų „laimėtojais“ ir prezidentė gali formaliai siūlyti sudaryti Vyriausybę tam pačiam „istoriniam“ premjerui A.Kubiliui. O jau šis formulę 3+1 paverčia 2+1, kur 1 – Darbo partija. Ar gali taip lošti prezidentė? Dar ir kaip. Ką ji sakė po referendumo? Padėkojo tautai? Ne, trenkė jai šlapia mazgote, pareikšdama, kad tie, kurie balsavo „prieš“, sudaro tik trečdalį registruotų rinkėjų. Tai, kad balsavusieji „už“ tesudaro šeštadalį, „pamiršo“. Regis, per trejus metus prezidento poste bet kas turėtų išmokti pralaimėti, bet partškolos docentus patys žinote iš tautosakos, kas gali ištiesinti. Kaip, beje, ir A.Butkevičių, kuris per kelias valandas keliskart pakeitė nuomonę dėl atominės. Tačiau kas, jei ne socialdemokratai, rėkė, jog būtina atsiklausti tautos? Kas, jei ne jie primetė tą referendumą? Ir ką? Atsiklausė tautos nuomonės, gavo aiškų jos „Ne!“ ir išmetė atsakymą į šiukšlių dėžę. Iš baimės, kad prezidentė, kuriai trūks plyš reikia atominės, gali jo į premjerus nepasiūlyti. Tokiai partijai užtrenkti prieš pat nosį valdžios duris būtų sveika. Net žinant, kad kiti, kurie susėdo už tų durų, ne geresni.

Jis yra svarbiausias nepriklausomybę atgavusios Lietuvos kūrėjas (8353) 32 proc.

V.Landsbergis su a.a. A.Brazausku buvo šalies varikliai (3515) 14 proc.

Jis atvėrė Lietuvai ir pasauliui M.K.Čiurlionio kūrybą (1075) 4 proc.

Jo klaidos užgožia visus padarytus gerus darbus (12896) 50 proc.

50 PROC.

Apklausoje dalyvavo 25812 žmonių

4 PROC.

14 PROC.

Savaitės jubiliatas

V.Landsbergis

Ketvirtadienį, spalio 18-ąją, nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos architektui ir pirmajam jos vadovui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Vytautui Landsbergiui sukako 80 metų.

Profesorius jubiliejaus proga sulaukė daugybės sveikinimų, tačiau originaliausią dovaną įteikė Lietuvos rinkėjai, po Seimo rinkimų atėmę iš jo konservatorių valdžios vairą ir atidavę jį didžiausiam priešui – Viktoro Uspaskicho Darbo partijai.

Rimo Valeikio pieš.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Sukaktis | 3

15min • 2012 m. spalio 19 d.

V.Landsbergis apie‌ LaisvÄ™: „Mes atgavom ne tiktai laisvÄ™, bet ir prisiÄ—mÄ—m atsakomybÄ™. ÄŒia yra mĹŤsĹł silpnoji vieta ĹĄiandien, nes daug ĹžmoniĹł tiesiog naudojasi.“

landsbergis.lt nuotr.

BFL nuotr.

Lietuvos prieĹĄus: „Kuo daugiau sumaiĹĄties Lietuvoje, tuo geriau marsieÄ?iams.“ RusijÄ…: „Rusijoje nekyla grÄ—smÄ— demokratijai, nes ten demokratijos nÄ—ra. Negali kilti grÄ—smÄ— tam, ko nÄ—ra.“ IstorijÄ…: „Visada bandau pabrÄ—Ĺžti faktĹł istorijÄ…. Nors mums brukamos interpretacijos. Dabar tai vadinama „naratyvais“, „pasakojimais“.“ Ĺ achmatus: „Jie yra mÄ…stymo (tad ir idÄ—jĹł), gebÄ—jimĹł varĹžybĹł (arba kovos), paties gyvenimo modelis. Treniruoklis. Po jo protas geriau veikia, gali eiti ÄŻ gyvenimÄ….“

GimÄ— 1932 m. spalio 18 d. Kaune architekto Vytauto Landsbergio-Ĺ˝emkalnio ir akiĹł gydytojos Onos JablonskytÄ—sLandsbergienÄ—s ĹĄeimoje. BaigÄ— Vilniaus konservatorijÄ…. V.Landsbergis – politikas, meno, muzikos ir kultĹŤros istorikas, iĹĄleidÄ™s apie 30 knygĹł, kuriose iĹĄ pradĹžiĹł daugiausiai gvildeno Mikalojaus Konstantino ÄŒiurlionio kĹŤrybÄ…, o vÄ—lesniais metais – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus.

ValstybÄ—s pamatÄ…: „Motinos iĹĄlaikÄ— LietuvÄ…, jĹł ginklas buvo meilÄ— ir Ĺžinojimas, kad reikia gyventi.“ EkonomikÄ…: „DidĹžioji tarptautinÄ— finansĹł krizÄ— – tai pirmiausia ir iĹĄ esmÄ—s sÄ…Ĺžiningumo krizÄ—. Ir iĹĄ Ä?ia griuvo finansĹł sistemos. Bankai ir vyriausybÄ—s veikÄ— nesÄ…Ĺžiningai, apgaudinÄ—jo, sukÄ?iavo...“

Biografijos ĹĄtrichai

PolitikÄ…: „Politika – ne Ĺžaidimas. (Juolab ne verslas). <‌> Skirtumas nuo ĹĄachmatĹł ir tas, kad kai prieini prie politinÄ—s „lentos“, tenka ne pradÄ—ti, o ÄŻsijungti, nes veiksmas („Şaidimas“, kova, kĹŤryba) jau vyksta.“ PoĹžiĹŤrÄŻ ÄŻ LietuvÄ… Europoje: „UĹžtenka GraĹžuliui registruoti kokiÄ… nesÄ…monÄ™, ir kitÄ… dienÄ… visa Lietuva kalta. Kokia ji baisi valstybÄ—, kad gimsta tokie sumanymai. Gimsta. Yra smegenĹł, kuriose gali gimti bet kas.“

M.K.ÄŒiurlionÄŻ: „Gyvenimas turi bĹŤti didelis. Kaip mums neprarasti didelio gyvenimo? PasiĹžiĹŤrÄ—kim ÄŻ ÄŒiurlionio kĹŤrybÄ….“ KrepĹĄinÄŻ: „Jau seniai bebuvau krepĹĄinio varĹžybose. Rungtynes stebiu televizoriaus ekrane. Jei varĹžybos ÄŻtemptos, tampu labai azartiĹĄkas, nerimauju.“ Savo padÄ—tÄŻ: „Nesu joks virĹĄininkas. TaÄ?iau jĹł klausydamasis Ĺžinau, kÄ… virĹĄininkai galvoja.“

A.BrazauskÄ… ir save: „Mes stovÄ—jome tose paÄ?iose, taÄ?iau nelabai glaudĹžiose barikadose. Ir kai kas stovÄ—jo pirmose eilÄ—se, o kai kas – gale.“

Savo nuodÄ—mes: „AĹĄ labai daĹžnai klystu – ir istoriĹĄkai, ir kitaip, gal ir dabar.“

LiteratĹŤrÄ…: „Man patinka literatĹŤra, kuri trumpai pasako daug ir kuri nesistengia pasakyti visko, bet palieÄ?ia beveik viskÄ….“

Dievą: „Dievas yra labai didelis, nelyginant visa, kas yra visose erdvėse. Jis geros valios, nes kitaip nieko nebōtų. Bet svarbiausia, kad

ĂŻDOLDVLV $OHNVRWDV z ĂŻDOLDMDP .DXQXL

V.Landsbergis buvo vienas aktyviausiĹł Lietuvos SÄ…jĹŤdĹžio veikÄ—jĹł, jo vadovas. 1990 m. kovo 11 d. V.Landsbergis buvo iĹĄrinktas Lietuvos Respublikos AukĹĄÄ?iausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tÄ… dienÄ… paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybÄ—. V.Landsbergis tapo pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu, vÄ—liau vadovavo Seimui, o nuo 2004 m. yra Europos Parlamento narys. UĹž savo politinÄ™ bei visuomeninÄ™ veiklÄ… jis ÄŻvertintas daugybe premijĹł bei apdovanojimĹł. V.Landsbergis su Ĺžmona GraĹžina uĹžaugino dvi dukras ir sĹŤnĹł, sulaukÄ— deĹĄimt vaikaiÄ?iĹł ir keturiĹł provaikaiÄ?iĹł.

Jo bĹŤtĹł vidinÄ—je Ĺžmogaus erdvÄ—je. O yra ir kitas Jo pavidalas, lietuviĹĄkas. Tai Dievulis, geros ĹĄirdies ir supratingas, pas kurÄŻ nueisime.“

EUROPOS REGIONINÄ–S PLÄ–TROS FONDAS

9'8 .DXQR ERWDQLNRV VRGDV çÄ? PÄ?QHVÄ? EDLJLD (6 5HJLRQLQÄ?V SOÄ?WURV IRQGR UHPLDPR SURMHNWR ‡ïDOLDVLV $OHNVRWDV| YHLNODV 9'8 .DXQR %RWDQLNRV VRGH z UHQJLQLÄ‘ YLVXRPHQHL DSLH DSOLQNĉ LQIRUPXRWL Ä?YDLURYÄ? $XNçWRVLRV )UHGRV GYDUH Ä?VLNÄ“UÄ‹V 9'8 .DXQR %RWDQLNRV VRGDV SULVWDWR ODQN\WRMDPV YLHWLQLÄ‘ LU SDVDXOLR DXJDOÄ‘ NROHNFLMDV %RWDQLNRV VRGDV \UD YLHQD Lç .DXQR PLHVWR YLHWÄ‘ WLQNDPLDXVLÄ‘ Ä?J\YHQWL VĉPRQLQJR YLVXRPHQÄ?V SRĂ°LÄ“ULR Ä? DSOLQNĉ XJG\PR ‡ðDOLRMR PĉVW\PR| VNDWLQLPR VLHNLXV ĂŚLDLV PHWDLV 9'8 .DXQR %RWDQLNRV VRGDV NDUWX VX $OHNVRWR EHQGUXRPHQÄ?V FHQWUX $%& WDUSWDXWLQLX %LUXWÄ?V *DOGLNDV JDPWRVDXJRV ODEGDURV LU SDUDPRV IRQGX 0RNVOR LU WHFKQRORJLMÄ‘ SRSXOLDULQLPR FHQWUX EDLJLD Ä?J\YHQGLQWL SURMHNWĉ ‡ïDOLDVLV $OHNVRWDV| 15 93 $0 . NXULV DNW\YLDL SULVLGHGD SULH VRGH Y\NVWDQĆLÄ‘ YLVXRPHQHL VNLUWÄ‘ UHQJLQLÄ‘ 3URMHNWR WLNVODV z VNOHLVWL DSOLQNRVDXJLQLR çYLHWLPR LGÄ?MDV VNDWLQWL DWVDNLQJĉ YLVXRPHQÄ?V SRĂ°LÄ“UÄ? Ä? JDPWĉ LU J\YHQDPĉ DSOLQNĉ 3URMHNWR Ä?J\YHQGLQLPR ODLNRWDUSLV P ODSNULĆLR z P VSDOLR PÄ?Q 9'8 .DXQR %RWDQLNRV VRGH P NDXQLHĆLDL JDOÄ?MR VXVLWLNWL VX SURI %LUXWH *DOGLNDV NXUL VHPLQDUH SDVDNRMR DSLH SDWLUWÄ? WLULDQW RUDQJXWDQXV LU Ä?J\YHQGLQDQW MÄ‘ DSVDXJRV SURMHNWXV 3R VHPLQDUR Ä?Y\NR % *DOGLNDV ĉðXROLXNÄ‘ JLUDLWÄ?V VRGLQLPR DNFLMD $QWURML ĉðXROLXNÄ‘ VRGLQLPR DNFLMD Ä?Y\NR P SDYDVDUÄ? ÄˆĂ°XROLXNÄ‘ VRGLQLPR DNFLMRMH SHU GX PHWXV GDO\YDYR GDXJLDX QHL SURI %LUXWÄ?V *DOGLNDV JHUEÄ?MÄ‘ .LHNYLHQDV ĉðXROLXNDV WXUL MÄ? SDVRGLQXVL JOREÄ?Mĉ %

*DOGLNDV YDUGR XQLNDOLÄ‘ ĉðXROLXNÄ‘ JLUDLWÄ? \UD \SDWLQJD WDL LOJDODLNLV SURMHNWR UH]XOWDWDV -ĉ VXGDUR çLPWDV Ä?VSÄ“GLQJLDXVLÄ‘ ĉðXROÄ‘ SULNODXVDQĆLÄ‘ /LHWXYRV JDPWRV SDPLQNOÄ‘ VĉUDçXL SDOLNXRQLÄ‘ 3ULH ĉðXROLXNÄ‘ JLUDLWÄ?V Ä?UHQJWL GX LQIRUPDFLQLDL VWHQGDL VRGR ODQN\WRMDPV z DSLH SURI % *DOGLNDV JDPWRVDXJLQÄ‹ YHLNOĉ LU DSLH /LHWXYRV ĉðXROXV 6DXJDQW YLHWLQLÄ‘ DXJDOÄ‘ ELRORJLQÄ‹ Ä?YDLURYÄ‹ ODEDL VYDUEX WLQNDPDL QDLNLQWL 6RVQRYVNLR EDUçĆLXV 9'8 .DXQR ERWDQLNRV VRGR WHULWRULMRMH \UD SDYRMLQJÄ‘ Ă°PRJDXV VYHLNDWDL LQYD]LQLÄ‘ DXJDOÄ‘ z 6RVQRYVNLR EDUçĆLÄ‘ ĂŚL UÄ“çLV /LHWXYRMH LU çDO\VH Ä?WUDXNWD Ä? .HQNVPLQJÄ‘ LU QDLNLQWLQÄ‘ ODXNLQLÄ‘ DXJDOÄ‘ LU JU\EÄ‘ VĉUDçĉ QHV QHVLLPDQW MRNLÄ‘ QDLNLQLPR SULHPRQLÄ‘ ML QXNRQNXUXRMD YLHWLQLXV DXJDOXV LU JUHLWDL SOHĆLDVL P LU P YLGXUYDVDU\MH Ä?Y\NR GYL SURMHNWR ‡ïDOLDVLV $OHNVRWDV| DNFLMRV NXULÄ‘ WLNVODV EXYR QH WLN QDLNLQWL

LQYD]LQLXV DXJDOXV ERWDQLNRV VRGR WHULWRULMRMH EHW LU LQIRUPXRWL YLVXRPHQÄ‹ DSLH MÄ‘ NHOLDPDV JUÄ?VPHV LU YHLNVPLQJXV QDLNLQLPR EÄ“GXV P DNFLMRV GDO\YLDL JDOÄ?MR SDO\JLQWL Ä?YDLULÄ‘ 6RVQRYVNLR EDUçĆLÄ‘ QDLNLQLPR PHWRGÄ‘ SRYHLNÄ? DSĂ°LÄ“UÄ?GDPL ERWDQLNRV VRGR GDUEXRWRMÄ‘ LU 9'8 *0) VWXGHQWÄ‘ DWOLHNDPÄ‘ W\ULPÄ‘ EDUHOLXV %RWDQLNRV VRGR ODQN\WRMDPV Ä?UHQJWL LQIRUPDFLQLDL VWHQGDL DSLH 6RVQRYVNLR EDUçĆLXV LU MÄ‘ QDLNLQLPĉ 9LVLHPV /LHWXYRV J\YHQWRMDPV SDUHQJWD LQIRUPDFLMD DSLH WDL SULHLQDPD H DGUHVX KWWS ZZZ ]DOLDVLVDOHNVRWDV OW ZS FRQWHQW XSORDGV 6 SGI ‡ïDOLRVLRV LQIRUPDFLMRV| EDQJD QHVLULERMD $OHNVRWX 3URMHNWR Ä?J\YHQGLQLPR ODLNRWDUSÄ? Ä?Y\NR VHPLQDUÄ‘ YLVXRPHQHL DSLH RUR WDUçĉ ELRORJLQÄ‹ Ä?YDLURYÄ‹ YDQGHQV NRN\EÄ‹ DSOLQNDL SDODQNÄ‘ J\YHQLPR EÄ“Gĉ 6HPLQDUÄ‘ OHNWRULDL Ă°\PÄ“V DSOLQNRW\URV

PRNVOLQLQNDL DSOLQNRVDXJLQLQNDL DUED JDPWRVDXJLQLQNDL YLVXV VHPLQDUÄ‘ Ä?UDçXV JDOLPD SHUĂ°LÄ“UÄ?WL ZZZ ]DOLDVLVDOHNVRWDV OW LQWHUQHWR SRUWDOH ĂŚLDPH SRUWDOH WDLS SDW \UD ODLVYDL SULHLQDPL YLVRV /LHWXYRV J\YHQWRMDPV LQWHUQHWR YLGHR VLXĂ°HWDL LU UDGLMR ODLGÄ‘ YLVXRPHQÄ‹ GRPLQDQĆLRPLV DSOLQNRV WHPRPLV ĂŚLRV LQIRUPDFLMRV DSLH DSOLQNĉ SULHPRQÄ?V JDOL EÄ“WL \SDWLQJDL QDXGLQJRV PRN\WRMDPV .DXQR PRNVOHLYLDPV LU SODĆLDMDL YLVXRPHQHL EXYR VNLUWRV NHWXULRV SURMHNWR DNFLMRV ‡$WYLURV 9'8 *DPWRV PRNVOÄ‘ IDNXOWHWR GXU\V| NXULÄ‘ GDO\YLDPV EXYR SULVWDWRPRV çLXRODLNLQÄ?V DSOLQNRV W\ULPR WHFKQRORJLMRV W\ULPÄ‘ ODERUDWRULMRV DSUÄ“SLQWRV QDXMDXVLD Ä?UDQJD 9LVXRPHQHL LQIRUPXRWL EXYR VNLUWDV LU WLHV VWUDLSVQLÄ‘ DSLH DSOLQNĉ FLNODV Ă°XUQDOH ‡0LçNDL| ,QWHUQHWR SRUWDODV LQWHUQHWR WHOHYL]LMRV LU UDGLMR ODLGRV XĂ°WLNULQD SURMHNWR UH]XOWDWÄ‘ WÄ‹VWLQXPĉ LU GDU LOJĉ ODLNĉ JDOL GLGLQWL VHPLQDUÄ‘ WDONÄ‘ DNFLMÄ‘ SRYHLNÄ? YLVXRPHQHL P VSDOLR G YDO NYLHĆLDPH YLVXV NDXQLHĆLXV LU Ă°DOLĉMÄ? PLHVWR YHLGĉ QRULQĆLDV IRUPXRWL PLHVWR RUJDQL]DFLMDV GDO\YDXWL GDU YLHQRMH SURMHNWR ‡ïDOLDVLV $OHNVRWDV| DSOLQNRV WYDUN\PR DNFLMRMH 3ODQXRMDPD WYDUN\WL DSOHLVWDV )UHGRV UDMRQR WHULWRULMDV SULH ERWDQLNRV VRGR NDUR WYLUWRYÄ?V Ä?UHQJLPÄ‘ DSOLQNĉ UĹžsk. Nr. 306670

Proc.

Daugiamandatė apygarda

27,16 %

1. Naujamiesčio

24,53 %

2. Senamiesčio

25,48 %

3. Antakalnio

22,63 %

4. Žirmūnų

22,08 %

5. Fabijoniškių

17,89 %

6. Šeškinės

19,58 %

7. Justiniškių

21,01 %

8. Karoliniškių

18,92 %

9. Lazdynų

22,93 %

10. Naujosios Vilnios

19,49 %

11. Šilainių

20,30 %

12. Aleksoto - Vilijampolės

24,60 %

13. Centro

24,81 %

14. Žaliakalnio

20,83 %

4 | Rinkimai 2012

15min m.m. spalio 1919 d.d. 15min• •2012 2012 spalio

Naujo Seimo kontūrai Rezultatai daugiamandatėje apygardoje

Apylinkės

1

2 3

Apylinkių skaičius

2017

Darbo partija

19,84 17

Apygardų skaičius

71

15. Kalniečių

Lietuvos socialdemokratų partija

18,38 15

Mandatų skaičius

70

Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai

15,05 13

Mandatų skirstymo kvota 16081

18,53 %

16. Dainavos

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

8,56

7

19,47 %

17. Pramonės

„Drąsos kelias“ politinė partija

7,97

7

19,06 %

18. Panemunės

Partija „Tvarka ir teisingumas“

7,31

6

20,31 %

19. Danės

Lietuvos lenkų rinkimų akcija

5,84

5

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

3,88

0

Liberalų ir centro sąjunga

2,07

0

Politinė partija „Sąjunga Taip“

1,76

0

Krikščionių partija

1,21

0

rinkėjų sąraše įrašyta rinkėjų –

Socialistinis liaudies frontas

1,20

0

Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“

0,94

0

rinkimuose dalyvavo –

Partija „Jaunoji Lietuva“

0,63

0

Demokratinė darbo ir vienybės partija

0,32

0

Emigrantų partija

0,29

0

Respublikonų partija

0,27

0

galiojančių biuletenių –

Lietuvos žmonių partija

0,25

0

17,62 %

20. Baltijos

19,69 %

21. Marių

16,61 %

22. Pajūrio

29,78 %

23. Aušros

24,45 %

24. Saulės

28,83 %

25. Dainų

20,63 %

26. Nevėžio

20,96 %

27. Vakarinė

25,27 %

28. Aukštaitijos

28,67 %

29. Marijampolės

25,00 %

30. Alytaus

18,73 %

31. Gargždų

24,22 %

32. Šilutės - Pagėgių

26,54 %

33. Šilalės - Šilutės

28,61 %

34. Tauragės

22,80 %

35. Plungės - Rietavo

21,42 %

36. Kretingos

21,37 %

37. Skuodo - Mažeikių

22,24 %

38. Mažeikių

29,75 %

39. Akmenės - Joniškio

29,24 %

40. Telšių

22,47 %

41. Kelmės

27,39 %

42. Raseinių

46,37 %

43. Kėdainių

27,35 %

44. Radviliškio

24,02 %

45. Šiaulių kaimiškoji

24,42 %

46. Pakruojo - Joniškio

26,88 %

47. Pasvalio - Panevėžio

24,62 %

48. Biržų - Kupiškio

26,78 %

49. Anykščių - Kupiškio

26,38 %

50. Rokiškio

28,50 %

51. Utenos

25,49 %

52. Zarasų - Visagino

31,51 %

53. Ignalinos - Švenčionių

25,43 %

54. Molėtų - Švenčionių

29,50 %

55. Širvintų - Vilniaus

64,32 %

56. Vilniaus - Šalčininkų

36,20 %

57. Vilniaus - Trakų

28,37 %

58. Trakų - Elektrėnų

25,72 %

59. Kaišiadorių - Elektrėnų

28,70 %

60. Jonavos

29,39 %

61. Ukmergės

27,60 %

62. Jurbarko

25,00 %

63. Suvalkijos

22,98 %

64. Šakių

29,76 %

65. Kauno - Kėdainių

19,19 %

66. Kauno kaimiškoji

23,83 %

67. Prienų - Birštono

52,78 %

68. Vilkaviškio

27,78 %

69. Dzūkijos

22,84 %

70. Varėnos - Eišiškių

29,36 %

71. Lazdijų - Druskininkų

1 – Partija, koalicija, 2 – Gautų balsų skaičius proc. nuo dalyvavusių rinkėjų, 3 – Mandatų skaičius

Kita statistika Pagal gautus iš apylinkių duomenis: 2 584 481 1 366 029 (52,86 proc.) negaliojančių biuletenių –

57 799 (4,23 proc.) 1 308 230 (95,77 proc. )

5 proc. dalyvavusių rinkėjų sudaro –

68 302

rinkimų barjeras – 7 proc. –

95 623

V.Uspaskichas: „Aš būčiau geriausias premjeras, bet priklausys nuo prezidentės“

>>>

Rezultatai daugiamandatėje apygardoje: pateikiamos laimėjusios partijos bei jų surinktas balsų skaičius (proc. nuo paduoto balsų skaičiaus)

Žymėjimas:

Darbo partija (DP)

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)

Rinkimai 2012 | 5

15min • 2012 m. spalio 19 d.

Daugiamandatėje apygardoje išrinkti Seimo nariai

5 Virginija BALTRAITIENĖ *

2 Vilija BLINKEVIČIŪTĖ 3 Juozas OLEKAS 4 Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS 5 Zigmantas BALČYTIS

1 Andrius KUBILIUS 2 Irena DEGUTIENĖ 3 Rasa JUKNEVIČIENĖ 4 Agnė BILOTAITĖ

6 Kęstutis DAUKŠYS

6 Algirdas SYSAS

5 Jurgis RAZMA

7 Dangutė MIKUTIENĖ

7 Birutė VĖSAITĖ

6 Kęstutis MASIULIS

8 Saulius BUCEVIČIUS

8 Algimantas SALAMAKINAS

7 Arvydas ANUŠAUSKAS

9 Viktoras FIODOROVAS

9 Gediminas KIRKILAS

8 Audronius AŽUBALIS

10 Živilė PINSKUVIENĖ

10 Marija Aušrinė PAVILIONIENĖ

9 Vytautas JUOZAPAITIS

11 Valdas SKARBALIUS

11 Milda PETRAUSKIENĖ

10 Kazys STARKEVIČIUS

12 Vydas GEDVILAS

12 Julius SABATAUSKAS

11 Dainius KREIVYS

13 Valentinas BUKAUSKAS

13 Edvardas ŽAKARIS

12 Paulius SAUDARGAS

14 Vitalija VONŽUTAITĖ

14 Juras POŽELA

13 Rimantas Jonas DAGYS

15 Šarūnas BIRUTIS

15 Irena ŠIAULIENĖ

16 Jonas KONDROTAS

16 Valerijus SIMULIK

17 Jolanta GAUDUTIENĖ

* jau išrinktas vienmandatėje apygardoje

18 Darius ULICKAS

Rinkėjai nepataria valdžiai statyti naują Visagino atominę elektrinę. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) negalutiniai duomenys rodo, kad naujos AE statybos šalininkų yra beveik perpus mažiau nei priešininkų. Naujos sta AE statybai pritarė 34,05 proc., arb 459,2 tūkst. gyventojų, arba o nepritarė – 62,71 proc., arba 845,9 tūkst. žmonių. Referendume savo poziciją dėl didžiausio energetikos objekto statybos išreikšt savo poziciją atėjo 52,48 ti pro arba 1,348 mln. balso proc., tteisę i tturinčių šalies gyventojų. Referendumas laikomas įvykusiu. Jis yra patariamasis.

Kas prieš ką? I.Gelūno nuotr.

4 Artūras PAULAUSKAS

mandatų

3 Vytautas GAPŠYS

1 Algirdas BUTKEVIČIUS *

Tėvynės sąjunga– Lietuvos krikščionys demokratai

13

2 Loreta GRAUŽINIENĖ

mandatų

1 Viktor USPASKICH

Lietuvos socialdemokratų partija

15

17

mandatų

Darbo partija

Naujos atominės nereikia?

Partija „Tvarka ir teisingumas“

6

mandatai

* jau išrinkta vienmandatėje apygardoje

1 Valentinas MAZURONIS 2 Julius VESELKA 3 Petras GRAŽULIS 4 Andrius MAZURONIS 5 Kęstas KOMSKIS 6 Remigijus ŽEMAITAITIS Į antrąjį turą vienmandatėse apygardose daugiausiai išėjo Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija

3 Eugenijus GENTVILAS 4 Gintaras STEPONAVIČIUS

mandatai

1 Neringa VENCKIENĖ

5

2 Remigijus ŠIMAŠIUS

mandatai

1 Eligijus MASIULIS

„Drąsos kelias“

7

7

mandatai

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

2 Jonas VARKALA 3 Aurelija STANCIKIENĖ 4 Algirdas Vaclovas PATACKAS

5 Petras AUŠTREVIČIUS

5 Vytautas Antanas MATULEVIČIUS

6 Kęstutis GLAVECKAS

6 Povilas GYLYS

7 Algis KAŠĖTA

7 Valdas VASILIAUSKAS

Kas eina į Seimą? 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvaujančio kandidato portretas: 47 metų vyras, lietuvis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, deklaravęs turto už 551 765 Lt, keliantis savo kandidatūrą vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, rinkimuose kandidatuojantis ne pirmą kartą. Šiemet patekti į Seimą siekė 1 927 išsikėlę ar partijų iškelti Lietuvos piliečiai. L D Daugiausia kartų įvairiuose rinkimuose ((t. y. Seimo, Prezidento, savivaldybių tarrybų, rinkimuose į Europos Parlamentą) k kandidatavęs kandidatas yra LLRA lyderis

Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis (LRLS)

Marijona Šiurnienė

2 Vanda KRAVČIONOK 3 Juzef KVETKOVSKIJ 4 Michal MACKEVIČ 5 Zdzislav PALEVIČ

Į sąrašą daugiamandatėje apygardoje neįtrauktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas Vilniaus Šalčininkų rinkimų apygardoje Leonard Talmont išrinktas Seimo nariu jau pirmame ture.

Anželika Zenovič

Valdemar Tomaševski – net 17 kartų; antra ir trečia vietom mis dalijasi liberalas Eugenijus Gentvilas ir libeEu eralcentristas Artūras Melianas ralcen as – po 15 kartų. Penki kandidatai kandidatavo po 13, dešimt kandidatų po 12, dvidešimt du kandidatai po 11 kartų. 586 kandidatai kandidatavo pirmą kartą. Tarp kandidatų į Seimą šiemet buvo127 šios kadencijos Seimo nariai, 218 buvusių Seimo narių, 400 savivaldybės tarybos narių, 525 buvę savivaldybės tarybos nariai, 4 Europos Parlamento nariai ir 3 buvę Europos Parlamento nariai.

Politinė partija „Drąsos kelias“ (DK)

1 Valdemar TOMAŠEVSKI

Seimo rinkimuose kandidatavo: vienmandatėse apygardose – 279 moterys ir 699 6 vyrai; daugiamandatėje apygardoje – 599 moterys ir apy 1 273 vyrai. Šiemet vyriausia rinkimų kandidatė buvo Marijona Šiurnienė, iškelta Socialistinio liaudies fronto, gimusi 1928 m. liepos 16 d. Rinkimų dieną ji buvo sulaukusi 84 metų 2 mėnesių ir 28 dienų. Jauniausioji kandidatė – Anželika Zenovič, iškelta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, gimusi 1987 m. rugsėjo 30 d. Rinkimų dieną ji buvo sulaukusi 25 metų ir 14 dienų.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT)

Antrajame ture dėl Seimo nario mandato varžysis 36 Darbo partijos ir 35 konservatorių kandidatai. Į antrąjį turą taip pat pateko 27 socialdemokratai, devyni „Drąsos kelio“ partijos kandidatai, aštuoni partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai, po šešis Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus, keturi savarankiškai išsikėlę kandidatai, trys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, du Liberalų ir centro sąjungos atstovai. Tarp pirmaujančiųjų apygardose pirmajame ture daugiausiai – konservatorių (23), socialdemokratai pirmi 18 apygardų, „darbiečiai“ – 13 apygardų, į šiuos skaičius įtraukti ir jau pirmajame ture išrinkti kandidatai. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatai pirmauja penkiose apygardose, Liberalų sąjūdžio bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai – keturiose, „valstiečiai“ ir savarankiški kandidatai – dviejose apygardose. Apie bendrą koaliciją kalbantys Darbo partija ir socialdemokratai tarpusavyje rungsis 12 apygardų. TS-LKD antrame rinkimų ture varžysis su 11 Darbo partijos, 9 „Drąsos kelio“, 7 LSDP ir 3 „Tvarkos ir teisingumo“ atstovais. Valdančiųjų TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio kandidatai susiduria tik dviejose apygardose. 2008 metais antrajame rinkimų ture TS-LKD laimėjo 27-iose apygardose.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA)

6-7 psl. >>>

6 | Rinkimai 2012

15min • 2012 m. spalio 19 d.

VIENMANDATĖS APYGARDOS. II TURAS

PAAIŠKINIMAI: rinkimų apygarda, partija, kandidatas, pirmame ture gautų balsų skaičius (procentas nuo dalyvavusių rinkėjų)

Fabijoniškių (Nr.5) TS-LKD Kalniečių (Nr.15) TS-LKD

Žaliakalnio (Nr.14) TS-LKD

Dainų (Nr.25) LSDP

Saulės (Nr.24) LSDP

Plungės–Rietavo (Nr.35) TS-LKD

Tauragės (Nr.34) LSDP

Trečia liko verslininkė I.Venciuvienė (DP), šeštas – verslo asociacijos „Jupoja“ direktorius V.Japertas (TT).

Radviliškio (Nr.44) LSDP

Pakruojo–Joniškio (Nr.46) LS

Trečias liko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius V.Jukna (DP), septintas – buvęs Pakruojo rajono savivaldybės meras S.Gegieckas („Taip“).

Širvintų–Vilniaus (Nr.55) LLRA

Vilniaus–Trakų (Nr.57) LLRA

Trečias liko Seimo pirmininkės patarėjas L.Kasčiūnas (TS-LKD), penktas – buvęs Seimo narys A.Poplavski (TT).

Trečias liko Seimo narys J.Urbanavičius (TS-LKD), septinta – estrados dainininkė L.Kazlauskienė (TT).

Trečias liko Kauno miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas A.Nesteckis (LSDP), ketvirtas – Kauno rajono vicemeras A. Makarevičius (DP).

Prienų–Birštono (Nr.67) IŠSIKĖLĖ PATS

Donatas Audronė JANKAUSKAS SKUČIENĖ 20,77 proc. 18,33 proc.

LSDP

Vydas Raminta GEDVILAS POPOVIENĖ 28,72 proc. 15,64 proc.

DK

Trečia liko Šakių rajono savivaldybės vicemerė R.Rauktienė (LVŽS), ketvirtas – buvęs Seimo narys G.Kniukšta (DP), septinta – Seimo narė O.Valiukevičiūtė (TT).

Jaroslav Mingailė NARKEVIČ BINKAUSKAITĖ 35,09 proc. 17,59 proc.

SEIMO NARYS

LSDP

Mindaugas Algirdas BASTYS KLIMAITIS 23,68 proc. 18,83 proc.

Trečia liko aktorė V.Podolskaitė (TS-LKD), ketvirtas – buvęs Seimo narys J.Budrevičius (LSDP).

Kauno kaimiškoji (Nr.66) TS-LKD

Molėtų–Švenčionių (Nr.54) DP

SEIMO NARYS

TS-LKD

DP

Juozas Algimanta OLEKAS PABEDINSKIENĖ 25,21 proc. 17,70 proc.

Šakių (Nr.64) LSDP

SEIMO NARYS

Rita Živilė TAMAŠUNIENĖ PINSKUVIENĖ 29,85 proc. 20,36 proc.

Trečias liko Molėtų ligoninės chirurgas S.Bajerčius (LSDP), dešimta – Seimo narė Z.Užlytė („Taip“).

Kauno–Kėdainių (Nr.65) DP

Ignalinos–Švenčionių (Nr.53) DP

Trečia liko Ignalinos kultūros ir sporto centro specialistė M.Lukaševičienė (LVŽS), šeštas – buvęs Seimo narys K.Trapikas (LiCS).

Petras Valentinas ČIMBARAS STUNDYS 22,21 proc. 20,88 proc.

DP

Šarūnas Vilius BIRUTIS CIBULSKAS 29,94 proc. 15,88 proc.

Vitalijus Stasys GAILIUS TUMĖNAS 29,31 proc. 13,65 proc.

SEIMO NARYS

DP

Zarasų–Visagino (Nr.52) TT

Rima Linas BAŠKIENĖ ANDRULIS 29,95 proc. 23,25 proc.

IŠSIKĖLĖ PATS

Trečias liko dainininkas V.Juozapaitis (TS-LKD).

TS-LKD

SEIMO NARYS

LSDP

DP

Algimantas Rimvydas DUMBRAVA PODOLSKIS 28,82 proc. 17,25 proc.

Jurgis Mindaugas RAZMA JURČIUS 28,40 proc. 15,95 proc.

Trečias liko Vilniaus universiteto prorektorius R.Vaitkus (LSDP), ketvirtas – sveikatos apsaugos viceministras A.Klišonis (LiCS).

SEIMO NARYS

Trečias liko Zarasų sporto centro direktorius N.Gusevas (LSDP), ketvirta – Visagino savivaldybės merė D.Štraupaitė (LiCS), šeštas – Seimo narys R.Žilinskas (TS-LKD).

Suvalkijos (Nr.63) LSDP

Trečias liko verslininkas V.Globys (DP), septintas – Seimo narys E.Klumbys (TT).

SEIMO NARYS

SEIMO NARĖ

Algimantas Zita SALAMAKINAS ŽVIKIENĖ 30,75 proc. 19,72 proc.

Trečia liko Raseinių mero R.Ačo žmona V.Ačienė (išsikėlė pati), penkta – poetė E.Drungytė (DK).

Darius Stasys PETROŠIUS ŠEDBARAS 29,76 proc. 14,54 proc.

LSDP

Edmundas Darius JONYLA ULICKAS 29,07 proc. 24,32 proc.

SEIMO NARYS

Trečias liko žemės ūkio viceministras M.Kuklierius (TS-LKD), penkta – televizijos prodiuserė J.Milušauskienė (DK).

Žirmūnų (Nr.4) LSDP

Antakalnio (Nr.3) TS-LKD Centro (Nr.13) TS-LKD

Trečias liko buvęs Šilalės rajono savivaldybės meras A.Ežerskis (LSDP), vienuolikta – buvusi europarlamentarė D.Budreikaitė („Taip“).

DP

Penktas liko Seimo narys K.Masiulis (TS-LKD).

Remigijus Jonas ŽEMAITAITIS GUDAUSKAS 44,25 proc. 18,77 proc.

SEIMO NARYS

DP

LVŽS

Alma Izidorius MONKAUSKAITĖ ŠIMKUS 22,22 proc. 17,95 proc.

Raseinių (Nr.42) LSDP

SEIMO NARYS

SEIMO NARYS

Šiaulių kaimiškoji (Nr.45) LVŽS

Penktas liko penkiakovininkas E.Krungolcas (TS-LKD), aštuntas – Seimo narys A.Valinskas (LiCS).

Šilalės–Šilutės (Nr.33) TT

Kęstas Artūras KOMSKIS SKARDŽIUS 27,26 proc. 14,53 proc.

Šachmatininkė V.Čmilytė (LS) liko šešta.

DP

Šilutės–Pagėgių (Nr.32) TT

SEIMO NARYS

TS-LKD

Gargždų (Nr.31) TT

SEIMO NARYS

SEIMO NARYS

Valerijus Valentinas SIMULIK MAZURONIS 33,54 proc. 14,33 proc.

Trečia liko Šiaulių vicemerė D.Matonienė (TT), šeštas ir septintas patys save išsikėlę Seimo nariai A.Šedžius ir E. Lementauskas, o aštuntas – Seimo narys L.Dinius (LS).

TS-LKD

Penktas liko buvęs Seimo narys, Žemaičių partijos vadovas E.Skarbalius (DK).

Arvydas Danguolė MOCKUS MARTINKIENĖ 16,34 proc. 14,91 proc.

Trečias liko Seimo narys E.Vareikis (TS-LKD).

LSDP

TS-LKD

Petras Agnė GRAŽULIS BILOTAITĖ 29,50 proc. 28,04 proc.

Kelmės (Nr.41) LSDP

Aušros (Nr.23) LSDP

Aleksoto–Vilijampolės (Nr.12) TS-LKD Pajūrio (Nr.22) LS

Penktas liko apžvalgininkas T.Viluckas (DK), šeštas – buvęs vidaus reikalų ministras R.Palaitis (LiCS).

SEIMO NARĖ

Trečias liko Kauno vicemeras, partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderis S.Buškevičius, penkta – Kauno vicemerė O.Leiputė (LSDP), dešimtas – radikalas V.Šustauskas.

TT

Edvardas Mindaugas ŽAKARIS KIESAS 42,98 proc. 11,19 proc.

DP

Pranas Genoveita ŽEIMYS KRASAUSKIENĖ 16,42 proc. 14,44 proc.

Trečias liko verslininkas A.Michailovas (LLRA).

Penkta liko Seimo narė D.Teišerskytė (LS), septinta – Kauno miesto savivaldybės tarybos narė A.Ručienė (TT).

Arimantas Zenonas DUMČIUS ŽYMANČIUS 24,30 proc. 12,51 proc.

SEIMO NARYS

DP

Eligijus Birutė MASIULIS BOREIKINA 27,22 proc. 12,76 proc.

Rasa Algirdas Vaclovas JUKNEVIČIENĖ PATACKAS 26,48 proc. 18,67 proc.

SEIMO NARYS

DP

DP

Marių (Nr.21) LS

SEIMO NARYS

SEIMO NARYS

DK

Trečias liko buvęs Kauno meras R.Mikaitis (LS), ketvirtas – Seimo narys M.Zasčiurinskas (DP), dešimta – Lietuvos žmonių partijos vadovė J. Šimanauskienė.

Dainius Artūras KREIVYS PAULAUSKAS 18,18 proc. 17,09 proc.

Seimo nariai D.Kuodytė (LS) liko trečia, Ž.Šilgalis („Taip“) – penktas, sveikatos apsaugos ministras R.Šukys (LiCS) – septintas, D.A.Barakauskas (TT) – devintas.

SEIMO NARĖ

Vincė Vaidevutė Gintaras MARGEVIČIENĖ DRUČKUS 20,39 proc. 17,29 proc.

Trečia liko Kauno miesto savivaldybės tarybos narė O.Balžekienė (LS), septintas – „Žalgirio“ klubo sporto direktorius V.Masalskis (LŽP).

SEIMO NARYS

SEIMO NARYS

Rytas Sigytas KUPČINSKAS KLIMAS 23,19 proc. 14,49 proc.

Seimo pirmininko pavaduotojas, LiCS lyderis A.Čaplikas liko šeštas.

DK

Trečia liko Seimo narė B.Vėsaitė (LSDP).

Trečias liko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys J.Požela (LSDP). Jis viešai agituoja balsuoti už A.Kubilių.

DK

Rimantas Jonas Saulius DAGYS GIRDAUSKAS 21,09 proc. 15,70 proc.

SEIMO NARĖ

Vytenis Povilas Vilija ALEKNAITĖ ANDRIUKAITIS ABRAMIKIENĖ 20,11 proc. 17,62 proc.

SEIMO NARĖ

DP

DP

Šilainių (Nr.11) TS-LKD

SEIMO NARYS

Andrius Aurelija KUBILIUS STANCIKIENĖ 30,22 proc. 11,05 proc.

SEIMO NARYS

DP

Trečia liko Seimo narė A.Zuokienė („Taip“), ketvirta – Seimo narė M.A.Pavilionienė (LSDP), septintas – Seimo narys G.Songaila (TS).

SEIMO NARĖ

TS-LKD

SEIMO NARYS

Arvydas Petras ANUŠAUSKAS AUŠTREVIČIUS 22,23 proc. 15,69 proc.

SEIMO NARYS

DK

Dabartiniai Seimo nariai A.Lydeka (LS) ir V.Bogušis (LiCS) užėmė 6 ir 7 vietas.

SEIMO NARYS

LS

Irena Neringa DEGUTIENĖ VENCKIENĖ 36,65 proc. 14,22 proc.

Senamiesčio (Nr.2) TS-LKD

SEIMO NARYS

DK

Naujamiesčio (Nr.1) TS-LKD

SEIMO NARĖ

Andrius Alvydas PALIONIS VAICEKAUSKAS 31,34 proc. 12,26 proc. Trečias liko buvęs Seimo narys V.Kamblevičius (TT), penktas – buvęs krepšininkas S.Jovaiša (TS-LKD).

DP – Darbo partija, LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, TS-LKD – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, LS – Liberalų Sąjūdis, DK – „Drąsos kelias“, TT – „Tvarka ir teisingumas“, LLRA – Lietuvos lenkų rinkimų akcija,

Marijampolės (Nr.29) LSDP

Trečias liko Seimo narys P.Luomanas (TS-LKD), dešimtas – aplinkos ministras G.Kazlauskas (LiCS).

Septintas liko Seimo narys J.Ramonas (DK).

Trečias liko buvęs Seimo narys R.Venclovas (DP), penktas – Seimo narys S.Giedraitis (išsikėlė pats).

Telšių (Nr.40) DP

Saulius Zofija BUCEVIČIUS PAULIKIENĖ 32,35 proc. 15,95 proc.

Valentinas Vytautas BUKAUSKAS KLEIVA 37,16 proc. 15,18 proc.

Šeštas liko koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas A.Listavičius (TS-LKD).

Ketvirtas liko ekspremjeras, Krikščionių partijos lyderis G.Vagnorius.

Trečias liko Jonavos rajono savivaldybės vicemeras V.Venckūnas (TS-LKD).

Utenos (Nr.51) LSDP Jurbarko (Nr.62) LSDP

Loreta Julius GRAUŽINIENĖ VESELKA 22,78 proc. 19,81 proc.

Trečias liko europarlamentaro Z.Balčyčio padėjėjas A.Dudėnas (LSDP).

Bronius Robertas RaimunPAUŽA das IŠGANAITIS 31,11 proc. 13,81 proc. Trečias liko buvęs Seimo narys S.Lapėnas (LiCS), ketvirtas – premjero patarėjas V.Valentinavičius (TS-LKD), penktas – Seimo narys A.Mazuronis (TT).

Trečias liko Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A.Bacevičius (DP).

Virginija BALTRAITIENĖ 54,70 proc.

V.Baltraitienė jau pirmame ture perrinkta Seimo nare. Antras liko verslininkas S.Grinkevičius (LiCS).

LVŽS – Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjunga, LiCS – Liberalų ir centro sąjunga, „Taip“ – „Sąjunga Taip“, KP – Krikščionių partija, LŽP – Lietuvos žmonių partija, TS - Tautininkų sąjunga.

Leonard TALMONT 61,21 proc.

L.Talmont Seimo nariu perrinktas jau pirmame ture. Antra liko verslininkė V.Filipovičienė (DP).

Algirdas BUTKEVIČIUS 66,03 proc.

SEIMO NARYS

Vilkaviškio (Nr.68) LSDP

Kristina Vaidas MIŠKINIENĖ ŠALAŠEVIČIUS 33,33 proc. 14,34 proc.

Vilniaus–Šalčininkų (Nr.56) LLRA

Lazdijų–Druskininkų (Nr.71) LSDP

Dzūkijos (Nr.69) DP

Varėnos–Eišiškių (Nr.70) LS

Trečias liko buvęs Seimo narys G.Jakavonis (DP), šeštas – premjero patarėjas L.Kazlavickas (TS-LKD), keturioliktas – Seimo narys V.Kurpuvesas („Taip“).

TS-LKD

LLRA

TS-LKD Trečias liko buvęs Seimo narys V.Baravykas (LSDP), ketvirtas – Seimo narys A.Nedzinskas (LiCS).

Algis Zdzislav KAŠĖTA PALEVIČ 22,45 proc. 22,17 proc.

SEIMO NARYS

SEIMO NARIAI, IŠRINKTI PO PIRMOJO TURO

SEIMO NARYS

Raimundas Gediminas MARKAUSKAS KRASAUSKAS 21,27 proc. 19,14 proc.

SEIMO NARYS

SEIMO NARĖ

Trečias liko verslininkas R.Kartenis (TSLKD), dešimta – Demokratinės darbo ir vienybės partijos pirmininkė, prezidento Algirdo Brazausko našlė K.Brazauskienė.

Ukmergės (Nr.61) DP

Rimantas Saulius SINKEVIČIUS JAKIMAVIČIUS 28,02 proc. 21,67 proc.

Septintas liko buvęs Seimo narys A.Matulevičius („Už Lietuvą Lietuvoje“), devintas – Vilniaus dailės akademijos prorektorius A.Šaltenis (KP).

DP

Jonavos (Nr.60) LSDP

SEIMO NARĖ

Milda Edmundas PETRAUSKIENĖ PUPINIS 26,80 proc. 25,28 proc.

TT

Bronius Stanislovas BRADAUSKAS TOMAS 30,70 proc. 16,11 proc.

Rokiškio (Nr.50) LSDP

Trečias liko Seimo narys A.Kazulėnas (TSLKD), ketvirtas – Rokiškio savivaldybės rajono vicemeras E.Vilimas (TT).

Kėdainių (Nr.43) DP

Anykščių–Kupiškio (Nr.49) DP

Trečias liko buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas K.Tubis (LS), ketvirtas – Seimo narys V.Galvonas (TT).

DP

Trečias liko Vilniaus vicemeras J.Kaminski (LLRA), šeštas – verslininkas, kovotojas prieš Kazokiškių sąvartyną D.Dambrauskas (TT).

Vytautas Aloyzas SAULIS JOČYS 26,41 proc. 20,22 proc.

SEIMO NARYS

DP

LiCS

Dangutė Jonas MIKUTIENĖ LIESYS 27,96 proc. 13,39 proc.

Kaišiadorių–Elektrėnų (Nr.59) LSDP

SEIMO NARYS

Ričardas Jonas SARGŪNAS ŠIMĖNAS 19,26 proc. 13,35 proc.

SEIMO NARYS

TS-LKD

Trečia liko kultūros namų meno vadovė N.Šatienė (LVŽS), aštuntas – galiūnas Ž.Savickas („Taip“), devintas – turtingiausias Seimo narys V.Valkiūnas.

DP

SEIMO NARYS

Aleksandras Ritas ZELTINIS VAIGINAS 17,16 proc. 17,10 proc.

SEIMO NARĖ

TS-LKD

Trečias liko buvęs Seimo narys A.Pulokas (LSDP), septintas – buvęs Seimo narys R.A.Sedlickas (LS), aštuntas – vidaus reikalų viceministras M.Ladiga (LiCS).

DP

Antanas Vytautas MATULAS LIEPA 35,01 proc. 18,85 proc.

Biržų–Kupiškio (Nr.48) LSDP

SEIMO NARYS

DP

Pasvalio - Panevėžio (Nr.47) TS-LKD

SEIMO NARYS

Akmenės–Joniškio (Nr.39) DP

Mažeikių (Nr.38) TT

Kretingos (Nr.36) TS-LKD

Skuodo–Mažeikių (Nr.37) DP

Ketvirta liko buvusi Seimo narė A.Staponkienė (TT).

LSDP

Kęstutis Laima BARTKEVIČIUS NAGIENĖ 17,60 proc. 14,87 proc.

SEIMO NARYS

LSDP

Audronė Gediminas PITRĖNIENĖ ANUŽIS 19,45 proc. 17,22 proc.

LSDP

TS-LKD

TT

Trečias liko Seimo narys D.Budrys (LSDP), aštuntas – Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas D.Kepenis (LVŽS).

Trakų–Elektrėnų (Nr.58) DP

Trečia liko Seimo narė A.RamanauskienėSkokauskienė (TS-LKD), ketvirtas – buvęs VSD pareigūnas L.Petronis (DK).

SEIMO NARYS

Vaidotas Jolita BACEVIČIUS VAICKIENĖ 17,98 proc. 17,36 proc.

SEIMO NARYS

Kęstutis Julius DAUKŠYS SABATAUSKAS 26,73 proc. 22,57 proc.

SEIMO NARYS

Aukštaitijos (Nr.28) DP

Nevėžio (Nr.26) TS-LKD

Vakarinė (Nr.27) IŠSIKĖLĖ PATS

Albinas Arvydas MITRULEVIČIUS VIDŽIŪNAS 25,19 proc. 16,67 proc.

SEIMO NARYS

SEIMO NARĖ

SEIMO NARYS

LSDP

Rimantas Domas TROTA PETRULIS 18,37 proc. 17,94 proc.

Trečias liko Seimo narys E.Jurkevičius (TSLKD), penkta – Seimo narė I.Šiaulienė (LSDP), aštuntas – Seimo narys A.Burba (LiCS).

SEIMO NARYS

TS-LKD

Trečias liko buvęs Panevėžio meras P.Vadopolas (LSDP), septintas – korupcija įtariamas Seimo narys V.Matuzas (TS-LKD), ketvirtas – Panevėžio meras V.Satkevičius .

LSDP

DP

DP

Trečia liko Panevėžio miesto tarybos narė G.Umbrasienė (LVŽS), o skandalais pagarsėjęs Seimo narys V.Babilius (LiCS) – dvyliktas.

Baltijos (Nr.20) LS

Danės (Nr.19) TS-LKD

Ketvirtas liko Klaipėdos vicemeras B.Šimkus (DP), penktas – buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius A.Každailevičius (LSDP).

Artūras Raimundas ŠULCAS PALIUKAS 14,77 proc. 14,26 proc.

Alytaus (Nr.30) DP

Penktas liko buvęs Kauno vicemeras P.Mačiulis („Taip“), septintas – Seimo narys R.A.Ručys (TT).

SEIMO NARYS

Povilas Alfonsas URBŠYS PETRAUSKAS 31,00 proc. 12,14 proc.

Naujosios Vilnios (Nr.10) LLRA

Lazdynų (Nr.9) TS-LKD

Karoliniškių (Nr.8) TS-LKD Panemunės (Nr.18) TS-LKD

Pramonės (Nr.17) TS-LKD

Naglis Rimantas PUTEIKIS TARAŠKEVIČIUS 26,64 proc. 16,32 proc.

SEIMO NARYS

Julius Petras DAUTARTAS NARKEVIČIUS 17,89 proc. 17,04 proc.

Trečias liko „Fronto“ lyderis A.Paleckis, ketvirtas – vidaus reikalų ministras Seimo narys A.Melianas (LiCS), penktas – Seimo narys E.Zingeris (TS-LKD).

DP

Vida Marija Jonas ČIGRIEJIENĖ VARKALA 22,17 proc. 19,45 proc.

LiCS

Penktas liko Kauno miesto savivaldybės tarybos narys humoristas A.Orlauskas (TT), šeštas – Kauno miesto valstybinės filharmonijos vadovas J.Krėpšta (LS).

Ketvirtas liko Vilniaus vicemeras J.Pinskus (DP), penktas – Vilniaus vicemeras R.Adomavičius (LSDP), Seimo nariai K.Uoka (TS) - devintas, V.Žiemelis (KP) - dvyliktas.

Tadeuš Sergej ANDŽEJEVSKI URSUL 19,83 proc. 13,14 proc.

SEIMO NARYS

DK

DK

DK

Dainavos (Nr.16) TS-LKD

Šeštas liko verslininkas S.Brundza (DK), devintas – Seimo narys A.Petkus (TT). SEIMO NARĖ

Kazys Dainius STARKEVIČIUS DANILEVIČIUS 27,05 proc. 16,94 proc.

Ketvirta liko buvusi Seimo narė V.Boreikienė (LSDP), penktas – Seimo pirmininko pavaduotojas E.Tamašauskas (LS).

Algis Gintaras STRELČIŪNAS STEPONAVIČIUS 20,89 proc. 16,18 proc.

DP

SEIMO NARYS

Danutė Linas BEKINTIENĖ BALSYS 18,79 proc. 14,52 proc.

LS

Trečias liko Seimo narys G.Kirkilas (LSDP), dešimtas – Seimo narys G.Navaitis („Už Lietuvą Lietuvoje“).

SEIMO NARYS

Kazimieras Saulius KUZMINSKAS STOMA 16,94 proc. 16,89 proc.

Paulius Sofija SAUDARGAS MATAREVIČ 18,09 proc. 13,18 proc.

SEIMO NARYS

IŠSIKĖLĖ PATS

SEIMO NARYS

SEIMO NARĖ

LLRA

LLRA

Trečias liko Seimo narys A.Sysas (LSDP), aštuntas – Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas L.Kernagis („Taip“).

Justiniškių (Nr.7) TS-LKD

SEIMO NARYS

Šeškinės (Nr.6) TS-LKD

SEIMO NARYS

Audronius Zbigniev AŽUBALIS MACIEJEVSKI 19,74 proc. 14,75 proc.

Rinkimai 2012 | 7

PASTABA. Pateikiami duomenys yra išankstiniai.

15min • 2012 m. spalio 19 d.

LSDP pirmininkas A.Butkevičius Seimo nariu perrinktas jau pirmame ture.

Komentarass

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

Koaliciją lems prezidentė?

8 | Visuomenė

15min • 2012 m. spalio 19 d.

Krizės auka – vidurinioji klasė

Prieš ketverius metus pompastiškai atridaryti „Vilniaus vartai“ simbolizavo klestėjimą. Dabar juose – tuščia, tad vietoj prabangių parduotuvių kuriasi benamiai. BFL, J.Kalinsko nuotr.

Lietuvoje galima labai greitai iš pasiturinčiojo tapti vargšu

Aktyvus prezidentės D.Grybauskaitės įsitraukimas į agitacinę kampaniją už konservatorius dar ilgai bus analizuojamas. Politologai dar turės išsiaiškinti, kiek daug balsų bei balsuotojų persiskirstymą nulėmė atviras ir įtaigus prezidentės kvietimas už vienus nebalsuoti, o už kitus balsuoti. Teks padirbėti ir teisininkams, aiškinantis, kiek buvo nutolta nuo konstitucinės distancijos tarp prezidento ir partijų, nes, pilietiškai žvelgiant, ir prezidentas gali ar privalo turėti savo politinę nuostatą. Bet ar tos nuostatos deklaravimas, ją skelbiant kone liepiamąja nuosaka, nėra prezidentinių galių ir autoriteto naudojimas vienos partijos interesams? Bet kuriuo atveju nedemokratiškumo akcentų čia yra daugiau nei pilietinės laisvės. Antrojo turo metu prezidentė mums dar gali parodyti, kad jos požiūris turėtų būti traktuojamas ne kaip asmens pozicija, bet kaip konkretaus politinio autoriteto nurodymas balsuoti pagal D.Grybauskaitės komandą. Visa tai sukelia prielaidas, kad valdančiosios daugumos klausimas nebus sprendžiamas vien tik formalios daugumos apskaičiavimo būdu. Tie, kurie surinks daugiausia vietų Seime, dar turi užsitikrinti prezidentės garantijas.

Tie, kurie surinks daugiausia vietų Seime, dar turi užsitikrinti prezidentės garantijas. Na, o čia mes jau nesunkiai nuspėjame, kaip pilietiškai paprastai prezidentė renkasi tik vieną partiją. Jei kas iš kairėje esančių politikų mano, kad galima užsitarnauti palankumą skelbiant prezidentei artimas vidaus finansų bei ūkio valdymo politikos tiesas, tai labai klysta. Prezidentei artimos tiesos glūdi už ekonomikos ribų, jos jau seniai susakytos ir patvirtintos kitų ir kitur. Todėl po pirmojo rinkimų turo pirmaujantys „darbiečiai“ ir socialdemokratai turi rimtai svarstyti ne valdančiosios daugumos galimybes, o savo visai realaus buvimo opozicijoje perspektyvas. Opozicija šiuo atveju įmanoma ne tik kaip buvimas už Vyriausybę formuojančių partijų grupės ribų, ja gali tapti net tikėtina trijų ar keturių (kartu su lenkais) partijų aritmetinė dauguma. Net suformavę realią daugumą Seime, kairieji turės santykį su kita didelę įtaką turinčia jėga – konservatorių, liberalų bei prezidentės aljansu. Toks dešiniųjų partijų ir prezidentės politinis dalinys nėra iliuzija (tą mes pamatėme per pirmąjį rinkimų turą), todėl politinių prezidentės ir opozicijos svertų bei viešosios nuomonės svorio galia lems tokią įtampą Seime bei visame politikos lauke, kad kalbos apie formalią Seimo daugumą gali tapti tik beletristika, palyginti su galimais konfliktais ateityje. Kairieji turi rengtis ne tik galimam valdymui, bet ir galimiems politiniams konfliktams su prezidentine dešiniųjų koalicija. Ar jie turi tokių konfliktų valdymo strategiją? Ar kairiųjų koalicija turės valios atsilaikyti prieš prezidentinį bloką? Atlaikyti politinio autoriteto ir viešosios nuomonės spaudimą? Tai klausimai, kurie turi kelti galvos skausmą pirmaujančių partijų strategams. Bet rinkimų kampanija dar vyksta, todėl rinkėjai turi galimybę įvertinti visų savo lūkesčių ir galimų politinių junginių suderinamumo galimybes ir balsuoti visuotinai bei laisvai. O vis dėlto kiek daug šiame žodyje abejonių.

Būsto netektys, skolų kilpa, apverktinas pragyvenimo lygis, žlugę verslai, sudaužyti likimai, iširusios šeimos, emigracija – visiems žinomos ekonominės krizės pasekmės. Jos galutinai pakirto visuomenės stuburą ir valstybės stabilumo garantą – viduriniąją klasę. Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Prieš ketverius metus šalį apskriejo žinia, kad ką tik pompastiškai atidarytų „Vilniaus vartų“ parduotuvių ir ofisų savininkė bendrovė „Ranga IV“ tapo nemoki. Netrukus šalį pradėjusi valdyti Andriaus Kubiliaus Vyriausybė visuomenei pranešė šokiruojančią žinią: krizė, kurią uoliai dangstė ankstesnė valdžia, vis dėlto smogė ir Lietuvai. Smūgio jėgą iliustruoja tie patys „Vilniaus vartai“. Prabangios parduotuvės užrakintos, jose stypso tik nuogi manekenai, o vienoje patalpoje įsikūrė... benamiai, į prabangias erdves susitempę savo varganą mantą. Po svaiginančio ekonominio pakilimo sekė sunkios pagirios: skurdas, rekordines aukštumas pasiekęs nedarbas, socialinės atskirties praraja, bankrotai, už nesuvokiamo dydžio sumas įsigyto būsto netektys, varžytinių bumas, skolų našta, emigracijos protrūkis ir kitos bėdos. Tik turtingi arba vargšai Tauta smarkiai nukraujavo, tačiau išliko. Atrodo, jau pradedame atsitiesti. Jei vėl tikėtume politikų ir bankų atstovų kalbomis, antroji krizės banga, kuria nuolat graso įkaitusi atmosfera euro zonoje, Lietuvą aplenks, o jei ir palies – ne taip skaudžiai, kaip prieš ketverius metus. Tačiau ar nenutiks taip, kad iš opozicinių partijų suformuota nauja

Trečdalis uždirba iki 800 Lt VMI atliktos analizės duomenys parodė, kad 2011 m. verslo įmonėse dirbo 64 546 darbuotojai, kurių atlyginimas buvo lygiai 800 Lt (7,7 proc. visų dirbančiųjų verslo įmonėse), o iki 800 Lt darbo užmokestį gavo 220 393 gyventojai (26,4 proc.). Gyventojai, gaunantys 800 Lt arba mažiau 2011 m. sudarė 34,1 proc. visų gyventojų, dirbančių verslo įmonėse. Draudėjų, užsiimančių verslu, darbuotojų skaičius pagal atlyginimų grupes (2011 m., vnt.): iki 400 Lt

101 147

400–600 Lt

77 556

600 Lt

4 278

600–700 Lt

16 925

700 Lt

1 220

700–800 Lt

19 267

800 Lt

64 549

800–1200 Lt

153 705

1200–2200 Lt

208 250

2200–3500 Lt

112 050

nuo 3500 Lt

75 776

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija

vyriausybė galiausiai pareikš – jau gyvename antrosios krizės akivaizdoje? Dabartinę padėtį ekonomistai jau ne kartą yra pavadinę „permanentine krize“. „Nemanau, kad socialdemokratai ras suveltą biudžetą, nes nematau nusikalbėjimų finansų ministrės Ingridos Šimonytės galvoje ir kalboje. Padėtis ims prastėti, jei ji blogės pasaulyje. O taip atsitiks, jei didžiosios valstybės nesiims rimtai skatinti savo ekonomikos ir nesielgs taip, kaip siūlo ekonomistas Paulas Krugmanas“, – savaitraščiui „15min“ sakė P.Krugmano knygą „Įveikime ekonominę depresiją!“ išvertusi ekonomistė Aušra Maldeikienė. 2008 metų Nobelio ekonomikos premijos laureatas įsitikinęs, kad griežtas taupymas, kurį pasitelkia įvairių šalių vyriausybės, tik gilina krizę. P.Krugmanas pirmiausia remia ekonomiką skatinančią politiką, orientuotą į naujų darbo vietų kūrimą. „Tuo metu Lietuvoje rūpinamasi atomine elektrine, idiotiški pranašautojai per televizorių aiškina, kad ji nieko nekainuos ir dar duos pinigų. Tačiau visai nekalbama apie socialinę krizės kainą, apie žmones, – atkreipė dėmesį A.Maldeikienė ir pabrėžė, kad vienas skaudžiausių ekonominio nuosmukio padarinių – viduriniosios klasės išnaikinimas. – Pas mus kuriama vergų visuomenė. Vidurinysis sluoksnis sunyko, liko tik mažutis gabalėlis, kuris arba turi dideles pajamas, arba įvairias politiškai angažuotas, nomenklatūrines privilegijas: juk Seimo narių į šiaip ligonines niekas neguldo, jie visada gauna kelialapį į Santariškes.“ Savaitraštis „15min“ į finansų krizę nutarė pažvelgti per viduriniosios klasės prizmę, juk sakoma, kad būtent ji yra visuomenės politinio, ekonominio ir socialinio stabilumo garantas.

Visuomenė | 9

15min • 2012 m. spalio 19 d.

Išlipo, bet krito atgal Kas yra vidurinioji klasė Lietuvoje, aiškiai negali atsakyti ne tik progresinių mokesčių šaukliai, bet ir mokslininkai – sociologai, ekonomistai. Įprasta manyti, kad viduriniajai klasei žmonės dažnai priskiriami pagal pajamų ir išlaidų santykį. Tačiau sociologai sako, kad apibrėždami viduriniąją klasę turėtume vadovautis ne tiek ekonominiu matu, bet ir kitais veiksniais: išsilavinimu, vertybėmis, socialiniais ryšiais ir pan. Tačiau ir vieni, ir kiti sutaria – krizė sudavė stiprų smūgį Lietuvoje dar tik besiformuojančiai viduriniajai klasei. „Analizuojant statistinius duomenis matyti, kad pagal gaunamas pajamas labiausiai nukentėjo būtent tas vidurėlis. Mažiausias pajamas gaunantieji ir iki krizės, ir per ją, ir po jos gauna tokias mažas pajamas, kad kaip nors smarkiai sumažėti jos tiesiog negali. Turtingiausiųjų galbūt daugiausiai kito turto vertė, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, akcijų, tačiau pajamos, net ir sumažėjusios, nevertė smarkiai keisti įprasto gyvenimo būdo. Tuo metu tie, kurie ką tik išsiropštė iš žemesnių pajamų grupės, vėl skausmingai buvo nublokšti atgal“, – aiškino SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Tiesa, pastaruoju metu pastebima tendencija, kad padėtis bent iš dalies taisosi. Tie, kurie anksčiau, net ir nesumažėjus pajamoms ar joms esant pakankamoms, užtraukė savo pinigines ir nusprendė verčiau pataupyti, palaukti, ar nebus blogiau, šiemet jas atvėrė plačiau ir drąsiau. Tačiau vadinamųjų mokių pirkėjų gretos dėl to

R.Lazutka: „Viduriniosios klasės atstovui nueiti į operos teatrą neturėtų būti finansinė problema. Tačiau tie, kurie Lietuvoje uždirba vidutinį atlyginimą, sunkiai gali tai sau leisti.“ neišsipūtė: dėl konkurencijos atlyginimai ir toliau auga tiems, kurie ir taip uždirba ne prasčiausiai, o vidutinis darbo užmokestis – realusis apskaičiuojamas, įvertinus infliaciją – vis dar smunka. Trečdalis – „mokūs vartotojai“ Viduriniąją klasę J.Varanauskienė mėgsta apibūdinti amerikietiška buitine analogija: jei darbo kombinezoną vilkite šiokiadieniais ir dažote svetimą namą, norėdami uždirbti – priklausote darbo klasei. Jei darbo kombinezoną vilkite savaitgaliais ir dažote savo namą, norėdami sutaupyti – priklausote viduriniajai. Pagal seną britišką požiūrį klasės nustatomos atsižvelgiant į keletą kriterijų – pajamas, turimą nuosavybę, išsilavinimą, profesiją ar užsiėmimą. „Bet dabar viskas taip susimaišę... O kaip rašytojas, kuris kuria laisvu metu, nors dirba apsaugininku, kroviku ar kitą fizinį darbą? Arba statybininkas, kurio pajamos kelis kartus didesnės nei humanitarinių

mokslų profesoriaus?“ – retoriškai klausė SEB banko ekspertė. Tačiau kalbant apie ekonominius-finansinius rodiklius, vertėtų nutolti nuo klasikinio viduriniosios klasės atstovo apibrėžimo ir atsigręžti į „mokų vartotoją-pirkėją“ ar „mokių pirkėjų“ grupę. „Mokus vartotojas“ yra tas, kuriam lieka pinigų pirkti ne vien pirmo būtinumo daiktų: pagrindinių maisto produktų, susimokėti už būsto komunalines paslaugas, bet ir išvykti atostogų, aplankyti kultūrinį renginį, esant reikalui gydyti, o ne šalinti dantis. Tai tie žmonės, kurių gaunamos pajamos yra pakankamos, kad panorėję jie galėtų pasiskolinti iš bankų, o ne lombardų ar kitų panašių įstaigų“, – kalbėjo J.Varanauskienė. Tokios pajamos, jos manymu, prasideda nuo 1 tūkst. Lt žmogui. Konkretų pajamų ar išlaidų santykį įvardyti sunku. Kalbant populiariai, jei neskurstant, bet ir per daug neišlaidaujant, mėnesio gale lieka šiek tiek neišleistų

pinigų, jau būtų galima save priskirti „mokių pirkėjų“ grupei. „Mano nuomone, šiandien ši grupė sudaro maždaug trečdalį visuomenės“, – skaičiavo J.Varanauskienė. Vergų visuomenės mentalitetas Dar prieš krizę atliktas tyrimas parodė, kad viduriniajai klasei save priskyrė daugiau nei 50 proc. respondentų. „Mes jaučiamės vidutiniokais, kai galime gyventi taip, kaip dauguma, esanti šalia. Tačiau vidutiniokas Akmenėje, ko gero, nebesijaus vidutinioku, apsilankęs Vilniuje“, – svarstė J.Varanauskienė ir pasiūlė remtis labiau apčiuopiamu kriterijumi, tarkime, tūkstančio litų pajamomis. Darbo užmokesčio statistika rodo, kad pusė dirbančiųjų gauna mažiau nei 1,7 tūkst. Lt iki mokesčių. „Po jų jau turėtume maždaug tą ribinę sumą. Tačiau vienas dirbantis gali išlaikyti kelis nedirbančius, tuomet vienam žmogui tokiame namų ūkyje jau tenka mažiau pajamų nei reikėtų“, – atkreipė dėmesį SEB banko ekspertė. Tuo metu A.Maldeikienei atrodo absurdiška, kai žmonės, gaunantys vidutinę algą, jau jaučiasi viduriniąja klase. „2 tūkst. Lt – tai ne prabangos, o išgyvenimo pajamos. Viduriniajai klasei priskirčiau tą namų ūkį, kurio mėnesinės pajamos siekia 7–8 tūkst. Lt. Dar vienas svarbus momentas – ar šeima jaučiasi saugiai su tokiomis pajamomis. Jei turi didesnę paskolą, tai ir ši suma gali būti palyginti menka“, – kalbėjo A.Maldeikienė. Nukelta į 10 psl.

>>>

10 | VisuomenÄ— >>>

Atkelta iĹĄ 9 psl.

Viduriniajai klasei priklausantis Ĺžmogus, jos nuomone, turÄ—tĹł save gerbti ir drÄ…siai neiti ÄŻ darbÄ…, kai serga: „TaÄ?iau pas mus ÄŻsiĹĄaknijÄ™s vergĹł visuomenÄ—s mentalitetas: turi dirbti, nes poilsis – nusikaltimas. Be to, ĹžmonÄ—s tiesiog bijo sirgti, nes praras pajamas ar net darbÄ…. TodÄ—l jokiĹł viduriniosios klasÄ—s, kaip visuomenÄ—s stuburo ir demokratijos garanto, parametrĹł neatitinkame. O turtingesnÄ— klasÄ— darosi be galo agresyvi ir labai nekultĹŤringa.“ BĹŤstas – vienintelis turtas Vidurinioji klasÄ— VakarĹł visuomenÄ—je formavosi ilgÄ… laikÄ…. Jos susikĹŤrimÄ… lÄ—mÄ— darbas ir didÄ—janÄ?ios pajamos iĹĄ jo, iĹĄsilavinimas ir turtas – nuosavybÄ—. AnalitikĹł teigimu, kad susiformuotĹł pajÄ—gi vidurinioji klasÄ—, bĹŤtinas 10–15 metĹł stabilus laikotarpis. Taip pat reikalinga gerai iĹĄvystyta finansĹł rinka: patrauklios paskolĹł, ypaÄ? ilgalaikiĹł, ir ilgalaikio investavimo sÄ…lygos. Skolintos lÄ—ĹĄos turÄ—tĹł bĹŤti skiriamos turtui kaupti ir didesnÄ—ms pajamoms uĹždirbti – verslui pradÄ—ti ar plÄ—sti, iĹĄsilavinimui ÄŻgyti. DidĹžioji dalis Lietuvos ĹžmoniĹł iĹĄsilavinÄ™, turi nuosavybÄ™ – bĹŤstÄ…, kuriame gyvena, taÄ?iau tai daĹžniausiai ir yra vienintelis jĹł turtas. Lietuvos vidurinioji klasÄ— labai priklausoma nuo bĹŤsimĹł pajamĹł, todÄ—l yra labai paĹžeidĹžiama. ÄŒia greitai iĹĄ pasiturinÄ?iojo galima tapti vargĹĄu. Tuo metu priklausyti viduriniajai klasei reiĹĄkia tam tikrÄ… ekonominÄ™ nepriklausomybÄ™, turtÄ… ir perkamÄ…jÄ… galiÄ…, leidĹžianÄ?ius uĹžtikrinti ir iĹĄlaikyti pageidaujamÄ… gyvenimo kokybÄ™: turiningÄ… laisvalaikÄŻ, atostogas, keliones ÄŻ uĹžsienÄŻ. Sociologas, ekonomistas Romas Lazutka priminÄ— termino viduriniajai klasei apibrÄ—Ĺžti istorijÄ…. „Kai formavosi kapitalistinÄ— visuomenÄ—, buvo fabrikantai ir darbininkai, o modernioje visuomenÄ—je atsirado vidurinioji klasÄ—: tai specialistai, verslininkai, savarankiĹĄkai dirbantys ĹžmonÄ—s, advokatai, informaciniĹł technologijĹł specialistai, gydytojai, mokytojai ir pan. Tai iĹĄsilavinÄ™, samdomi darbuotojai, puikiai gyvenantys iĹĄ savo darbo, nes kvalifikacija uĹžtikrina jiems aukĹĄtesnes pajamas. Be to, jĹł gyvenimo bĹŤdas ir poreikiai yra kitokie nei darbininko.“ ValstybÄ—s misija – netrukdyti Pagal iĹĄsilavinimÄ… didelÄ™ dalÄŻ Lietuvos gyventojĹł bĹŤtĹł galima priskirti viduriniajai klasei, taÄ?iau pragyvenimo lygis klasifikacijÄ… komplikuoja. „JĹł uĹždarbis gana menkas, o gyvenimas palyginti skurdus. Viduriniosios klasÄ—s atstovui nueiti ÄŻ operos teatrÄ… neturÄ—tĹł bĹŤti

HUMANA '$5%,1,1.$6 ²

$872.5$87892 9$,58272-$6 ‡ .UDXWL SUHNHV NUDXWXYDLV YHçLPÄ?OLDLV LU UDQNRPLV WYDUN\WL SUHNLĹ€ VDQGÄ?OLXV LU UDPSRV ]RQĉ ‡ /W DWO\JLQLPDV EDQGRPXRMX ODLNRWDUSLX DWVNDLÄ€LXV PRNHVÄ€LXV ‡ 'DUER SDWLUWLV GLUEDQW DXWRNUDXWXYX WXUÄ?WL JDOLRMDQWÄš DXWRNUDXWXYR SDç\PÄ?MLPĉ

0(6 -806 6,Ě/20( ‡ 3DPDLQLQĚ GDUER JUDÀNĉ ‡ 1HWXULQĀLXV GDUER SDWLUWLV DSPRNRPH

.217$.7,1Ä? ,1)250$&,-$ 3HUVRQDOR YDG\ELQLQNÄ? 6NLUPXQGD 0DVLRQLHQÄ? WHOHIRQDV IDNVDV HOHNWURQLQLV SDĂĽWDV SHUVRQDODV #KXPDQD OW

15min • 2012 m. spalio 19 d.

LÄ—tas augimas 2011 m. ĹĄalies ĹŤkyje dirbo 1 mln. 371 tĹŤkst. gyventojĹł. JĹł skaiÄ?ius, palyginti su 2010 m., padidÄ—jo 27,2 tĹŤkst., arba 2 proc. Darbo jÄ—gai priskiriamĹł asmenĹł 2011 m. buvo 1619,7 tĹŤkst., per metus tokiĹł asmenĹł skaiÄ?ius sumaŞėjo 15,1 tĹŤkst. 2011 m. nedarbo lygis ĹĄalyje sudarÄ— 15,4 proc. ir buvo 2,4 proc. punkto maĹžesnis nei 2010 m. 2011 m. bedarbiĹł skaiÄ?ius siekÄ— 248,8 tĹŤkst. ir, palyginti su 2010 m., sumaŞėjo 42,3 tĹŤkst. (14,5 proc.). Ilgalaikio nedarbo lygis 2011 m. sudarÄ— 8 proc. ir buvo 0,6 proc. punkto didesnis nei 2010 m. Kas antras bedarbis buvo ilgalaikis, tai yra ieĹĄkojÄ™s darbo vienus metus ar ilgiau. Jaunimo (15−24 metĹł amĹžiaus asmenĹł) nedarbo lygis 2011 m., palyginti su 2010 m., sumaŞėjo 2,2 procentinio punkto ir sudarÄ— 32,9 proc. 2011 m., kaip ir 2010 m., kas deĹĄimtas 15−24 metĹł amĹžiaus asmuo buvo bedarbis. 2011 m. vidutinis mÄ—nesinis bruto (iki mokesÄ?iĹł) darbo uĹžmokestis, ÄŻskaitant individualiÄ…sias ÄŻmones, palyginti su 2010 m. padidÄ—jo 2,7 proc. arba 54 litais, ir sudarÄ— 2042 litus (palyginti su 2008 m., jis maĹžesnis 5,1 proc.). Vidutinis mÄ—nesinis neto (atskaiÄ?ius mokesÄ?ius) darbo uĹžmokestis 2011 m. sudarÄ— 1592 litus ir, palyginti su ankstesniais metais, padidÄ—jo 2,5 proc., arba 39 litais. TaÄ?iau atsiĹžvelgus ÄŻ infliacijÄ…, realusis darbo uĹžmokestis 2011 m.

finansinÄ— problema. Tam nereikÄ—tĹł taupyti – tiesiog sugalvoji, nueini ÄŻ kasÄ… ir nusiperki bilietÄ…. Ĺ˝mogus neturÄ—tĹł bĹŤti priverstas taupyti laisvalaikiui – pietums kavinÄ—je su ĹĄeima savaitgalÄŻ, apsilankymui kine. TaÄ?iau tie, kurie Lietuvoje uĹždirba vidutinÄŻ atlyginimÄ…, sunkiai gali tai sau leisti“, – konstatavo R.Lazutka. TaÄ?iau, anot jo, viduriniajai klasei svarbu ne tik pajamos, bet ir darbo pobĹŤdis: „Kvalifikuotas santechnikas gali gauti puikĹł atlyginimÄ…, taÄ?iau jo darbas iĹĄ esmÄ—s paprastas, nekĹŤrybiĹĄkas, neturi ÄŻdomaus turinio. Jei ĹŤkininkas samdo darbuotojus ir tik organizuoja darbo procesÄ…, jis yra vadybininkas, todÄ—l jÄŻ bĹŤtĹł galima priskirti viduriniajai klasei. TaÄ?iau jei jis pats sÄ—di prie traktoriaus vairo ir veĹžioja paĹĄarus, tai jis daugiau darbininkas. Darbas turi suteikti progÄ… tobulÄ—ti profesinÄ—je srityje, priversti domÄ—tis.“ EkonominÄ—s krizÄ—s metu atotrĹŤkis tarp turtingĹłjĹł ir vargĹĄĹł dar labiau padidÄ—jo. VisuomenÄ—s dalis, kurios pajamos buvo vidutinÄ—s, nukentÄ—jo bene labiausiai. TaÄ?iau R.Lazutka nemano, kad valstybÄ— turÄ—tĹł imtis kokiĹł nors specialiĹł veiksmĹł viduriniajai klasei stiprinti. „ValstybÄ— turi pirmiau rĹŤpintis tais, kurie priklauso Ĺžemesniajai klasei. Kad formuotĹłsi vidurinioji klasÄ—, tereikia palaikyti bendrÄ… tvarkÄ…, uĹžtikrinti, kad nebĹŤtĹł korupcijos, monopoliniĹł rinkĹł, kad bĹŤtĹł galima skaidriai uĹžsiimti savo verslu ar profesine veikla, kad nebĹŤtĹł klanĹł, kad talentingi

J.VaranauskienÄ—: sumaŞėjo 1,5 proc., t. y. kainĹł lygis 2011 m. didÄ—jo sparÄ?iau nei darbo uĹžmokestis. Tyrimai rodo, kad daĹžniausia skurdo prieĹžastis yra nedarbas. TaÄ?iau uĹžimtumas ir gaunamos darbo pajamos ne visada padeda iĹĄvengti skurdo rizikos. 2010 m. iĹĄ uĹžimtĹł asmenĹł skurdo rizikoje gyveno 12,3 proc. AsmenĹł, gyvenanÄ?iĹł labai maĹžo darbo intensyvumo namĹł ĹŤkiuose, dalis siekÄ— 9,2 proc., iĹĄ jĹł kiek daugiau nei pusÄ— gyveno skurdo rizikoje. Pagrindiniai rodikliai gyvenimo kokybei vertinti ĹĄvietimo srityje – gyventojĹł pasiskirstymas pagal iĹĄsilavinimo lygÄŻ, mokymosi visÄ… gyvenimÄ… lygis ir anksti nustojusio mokytis jaunimo dalis. 2011 m. aukĹĄÄ?iausiÄ… iĹĄsilavinimÄ… (t. y. aukĹĄtesnÄŻjÄŻ ar aukĹĄtÄ…jÄŻ) turÄ—jo 34 proc. 25–64 metĹł amĹžiaus ĹĄalies gyventojĹł, arba kas treÄ?ias ĹĄios amĹžiaus grupÄ—s gyventojas. Kasmet maŞėja 25–64 metĹł amĹžiaus gyventojĹł, turinÄ?iĹł ĹžemesnÄŻ iĹĄsilavinimÄ…, dalis (2011 m. – 7,1 proc., 2010 m. – 8 proc.). 2010 m. bĹŤsto iĹĄlaikymui gyventojai skyrÄ— 14,6 proc. disponuojamĹłjĹł pajamĹł. Palyginti su 2009 m. bĹŤstui iĹĄlaikyti skiriama disponuojamĹłjĹł pajamĹł dalis padidÄ—jo 2,3 proc. punkto, o palyginti su 2007 m. – 2 proc. punktais. BĹŤsto iĹĄlaikymas 40 proc. namĹł ĹŤkiĹł buvo labai didelÄ— naĹĄta, 10 proc. – nebuvo naĹĄta (2007 m. – atitinkamai 27 ir 20 proc.). Ĺ altinis: Statistikos departamentas

ĹžmonÄ—s galÄ—tĹł kopti karjeros laiptais ir t.t. Jei ĹĄalies ekonomika bĹŤtĹł stabili, be nuopuoliĹł, kokius iĹĄgyvenome, vidurinioji klasÄ— turÄ—tĹł prasigyventi ir sustiprÄ—ti savaime“, – neabejojo R.Lazutka. Pakirto protĹł nutekÄ—jimas Sociologas Arvydas Virgilijus Matulionis laikosi kitos nuostatos. Jis ÄŻsitikinÄ™s, kad, jei politikai ÄŻ valdĹžiÄ… eitĹł sprÄ™sti visuomenÄ—s, o ne asmeniniĹł problemĹł, vidurinioji klasÄ— atsirastĹł greiÄ?iau. Jis primena, kad ypaÄ? smarkiai viduriniÄ…jÄ… klasÄ™ apkarpÄ— emigracija – iĹĄvaĹžiavo aktyvĹŤs, iĹĄsilavinÄ™ ĹĄalies gyventojai. „IĹĄ pradĹžiĹł iĹĄvyko tie, kurie neturi jokio iĹĄsimokslinimo. Po to sparnus pakÄ—lÄ— kvalifikuoti darbuotojai – medikai, informaciniĹł technologijĹł specialistai. Emigracija sudavÄ— didĹžiulÄŻ smĹŤgÄŻ viduriniosios klasÄ—s pagrindams“, – apibendrino A.V.Matulionis. Antras viduriniosios klasÄ—s Ĺžlugdymo ÄŻrankis – ĹĄlubuojanti ĹĄvietimo sistema. „Nuolat sapaliojama apie ĹĄvietimo kokybÄ™, taÄ?iau mokinio krepĹĄelis jokios kokybÄ—s neduoda. Vietoje to, kad bĹŤtĹł iĹĄnaudojama demografinÄ— krizÄ—, kai klasÄ—je nedaug vaikĹł, mes uĹždarinÄ—jame mokyklas. Juk maĹžoje klasÄ—je su geru mokytoju galima pasiekti labai daug: ne brukti Ĺžinias, o padÄ—ti vaikui susigaudyti pasaulyje ir ĹžmogiĹĄkuosiuose santykiuose, ugdyti socialinÄŻ ir ĹžmogiĹĄkÄ…jÄŻ kapitalÄ…. Kad tas vaikas, pabaigÄ™s mokslus, gautĹł darbÄ… ir sugebÄ—tĹł ÄŻeiti ÄŻ rinkÄ…. Jei nÄ—ra darbo, kad pats susikurtĹł darbo

„Analizuojant statistinius duomenis matyti, kad pagal gaunamas pajamas labiausiai nukentÄ—jo bĹŤtent tas vidurÄ—lis.“

vietą“, – problemas vardijo A.V.Matulionis. Jo manymu, viduriniajai klasei gali priklausyti ir statybininkas: „Jei jis yra aukĹĄÄ?iausios klasÄ—s darbininkas, turintis savo vertybiĹł pasaulÄŻ, profesinÄ—s garbÄ—s suvokimÄ…, atsakomybÄ—s jausmÄ…. VisuomenÄ— vystosi, todÄ—l apibĹŤdinant klasÄ™ reikia kalbÄ—ti ne tik apie tos didelÄ—s socialinÄ—s grupÄ—s ekonominÄŻ, bet ir socialinÄŻ, ĹžmogiĹĄkÄ…jÄŻ, kultĹŤrinÄŻ kapitalÄ….“ A.V.Matulionis priminÄ—, kad pokomunistinÄ—se ĹĄalyse daĹžnai klesti ĹĄeĹĄÄ—linÄ— ekonomika, atlyginimai daĹžnai mokami „vokeliuose“, o siekiant iĹĄvengti mokesÄ?iĹł, nenurodomos tikrosios pajamos, kurias netiksliai deklaruoja net aukĹĄÄ?iausi ĹĄalies pareigĹŤnai. TodÄ—l apibrÄ—Ĺžiant klasÄ™ kur kas svarbiau akcentuoti kultĹŤrinÄŻ aspektÄ… ir gyvenimo bĹŤdo ypatumus. „Nepaisant skirtingĹł kriterijĹł, visi sutaria, kad kuo daugiau visuomenÄ—je viduriniosios klasÄ—s atstovĹł, tuo didesnis jos socialinis potencialas ir stabilumas. Buvome valstieÄ?iĹł visuomenÄ—, todÄ—l suformuoti aukĹĄtesnÄ™ klasÄ™ reikia laiko. Kiekvienas laikmetis kai kÄ… duoda, kai kÄ… atima. Ĺ iuo atveju krizÄ— susilpnino mĹŤsĹł viduriniosios klasÄ—s pamatus. TaÄ?iau jei po 100 metĹł sÄ—dÄ—sime ir jĹŤs bĹŤsite geltona, o aĹĄ juodas, bet kalbÄ—sime lietuviĹĄkai, tai Lietuvos ir viduriniosios klasÄ—s perspektyva bus ĹĄviesi. Jei ĹĄnekÄ—sime Ä?iau Ä?iau kalba, tai perspektyva liĹŤdnesnė“, – prognozavo A.V.Matulionis.

Mato perspektyvÄ… Vidurinioji klasÄ— paprastai bĹŤna didĹžiausia vartotojĹł skaiÄ?iumi. Stiprios ir didelÄ—s viduriniosios klasÄ—s pageidauja verslininkai: maisto, drabuĹžiĹł, buities prekiĹł gamintojai ir pardavÄ—jai, telekomunikacijĹł, finansiniĹł paslaugĹł teikÄ—jai. Lietuvoje namĹł ĹŤkiĹł vartojimo iĹĄlaidos kasmet didÄ—ja po 10–15 proc.: ne tik dÄ—l kylanÄ?iĹł kainĹł, bet ir dÄ—l auganÄ?iĹł poreikiĹł – tai jau rodo auganÄ?iÄ… gyventojĹł perkamÄ…jÄ… galiÄ…. TaÄ?iau, remiantis statistiniais duomenimis, tik 20 proc. namĹł ĹŤkiĹł iĹĄlaidos maistui sudarÄ— maĹžiau negu treÄ?dalÄŻ visĹł iĹĄlaidĹł. Tik tiek gyventojĹł galÄ—tĹł bĹŤti priskiriami viduriniajai klasei pagal vakarietiĹĄkus standartus. TaÄ?iau gal iĹĄ ĹĄalies matyti geriau? TokiĹł tarptautiniĹł prekÄ—s ĹženklĹł kaip „Ikea“ ar „H&M“ ketinimai ÄŻsikurti Lietuvoje rodo, kad perkamoji ĹĄalies gyventojĹł galia auga, o vidurinysis sluoksnis tvirtÄ—ja.

12 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. spalio 19 d.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė:

„LTOK – ne saldainių fabrikas“ Modestas Krukauskas m.krukauskas@15min.lt

Sporto padangės atstovams tenka keisti įprotį – vietoj kreipinio „LTOK prezidentas“ iki 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiados visi sakys „LTOK prezidentė“. Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ateinančius ketverius metus vadovaus Sidnėjaus olimpinė čempionė 46-erių šaulė Daina Gudzinevičiūtė. Ji spalio 12 dieną vykusiuose LTOK prezidento rinkimuose įveikė dukart olimpinį čempioną 40-metį disko metiką Virgilijų Alekną. Už D.Gudzinevičiūtę balsavo 57 delegatai, o už V.Alekną – 43. Iškart po rinkimų apie sportinės karjeros pabaigą pareiškusi D.Gudzinevičiūtė LTOK vadovo poste pakeitė nuo pat Komiteto atkūrimo pradžios 1988 metais jam vadovavusį 61-erių Artūrą Poviliūną. Jis nuo olimpinio judėjimo dar neatitols – tapo LTOK garbės prezidentu. Jau šiomis dienomis „nauja šluota“ LTOK būstinėje daro savo tvarką – vyksta vidaus

„Nujaučiu, kad tie ketveri metai tikrai turėtų prabėgti kaip viena diena. Darbų – kalnai...“

remonto darbai, o prezidentė bando susigaudyti ją užgriuvusiuose darbuose. „Darbų nemažai. Net ir juokingų. Buvęs prezidentas A.Poviliūnas renkasi iš kabineto daiktus, nuo sienų nusikabina nuotraukas. Sienose lieka vinys ir buvusių

rėmelių kontūrai. Reikia ir tai sutvarkyti. Jau pirmadienį A.Poviliūnas išeina, tad nuo tos dienos visuose darbuose susigaudyti turėsiu pati“, – interviu savaitraščiui „15min“ sakė D.Gudzinevičiūtė. – Prieš LTOK vadovo rinkimus oponentai jums prikabino senosios sporto nomenklatūros statytinės etiketę. Kaip bandysite jos kratytis? – Aš negaliu atsakyti už kieno nors prasimanymus ar priekaištus. Tie, kas bando mane vadinti nomenklatūrininke, turėtų tarptautinių žodžių žodyne pasižiūrėti jo reikšmę – nesu gaminio reikšmė, buhalterijos ar kitas sąrašas... Aš dirbsiu savo darbą ir bandysiu įrodyti, jog visa tai yra prasimanymai. Žinote, apie tą etiketę galiu pasakyti – tik tiek ir sugalvojo... Vadinasi, nebuvo prie ko prisikabinti (juokiasi). – Naujai Vyriausybei įsivažiuoti duodama 100 dienų. Per tą laiką stengiamasi nekritikuoti Ministrų kabineto. Kiek dienų pasiūlysite nekritikuoti naują LTOK valdžią? – Manau, mes galimos opozicijos atstovų stebimi nuo pat pirmosios išrinkimo minutės ir niekas 100 dienų laikotarpio mums neduos. Todėl jau pradedame dirbti: reikia išspręsti daug aistrų sukėlusio Lietuvos

Liks dirbti patarėju LTOK prezidento rinkimuose D.Gudzinevičiūtei pralaimėjęs ir sportinę karjerą baigęs V.Alekna nėra bedarbis. Jis nuo 2011 m. dirba vidaus reikalų ministro patarėju sporto klausimais. Tačiau po Seimo rinkimų ministerijų vadovai keisis. „Manau, kad praėjusį sekmadienį vykę Seimo rinkimai ir naujasis Ministrų kabinetas neturės didelės įtakos mano tiesioginiam darbui. Mano pareigos nėra politinio pasitikėjimo, todėl nesvarbu, kokia partija kuruos Vidaus reikalų ministeriją ir kokios partijos atstovas užims ministro kėdę. Aš tikiuosi ir toliau dirbti patarėju sporto klausimais. Tačiau jei naujam ministrui nereiks mano pagalbos, tikrai nesilaikysiu posto, išeisiu“, – sakė V.Alekna.

olimpinio fondo pertvarkymo klausimą, narystės Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo veikloje niuansus, LTOK direktorato pertvarką. Galvoju, jei jau šiandien nepajudinsime LTOK traukinio, rytoj būsime plakami.

MOKYTIS ANGLŲ KALBOS – Į BIBLIOTEKĄ, KAVINĘ AR PARKĄ

Dažnam, svajojančiam prašnekti angliškai, kalbų mokymasis siejasi su nuobodžiu kalimu auditorijoje, o jau pasiryžusiems – neretai pritrūksta pinigų ar laiko lankyti kalbų kursus. Pastariesiems rugsėjo mėnesį Lietuvoje pristatyta naujovė – šiuolaikiškas nuotolinis anglų kalbos mokymo modelis – leis mokytis pasirinktoje vietoje ir norimu tempu. „Kai lankyti tradicinius kursus nėra galimybės, alternatyva tampa nuotoliniai kursai. Tačiau dauguma juos siūlančių bendrovių apsiriboja tik mokymu internetu, o kalbėjimo įgūdžių lavinimui sąlygos nesudaromos. Besimokantysis lyg ir įgyja reikiamas kalbos žinias, tačiau jam sudėtinga reikšti mintis žodžiu ir suprasti, ką kalba kiti“, – kalbų mokymosi subtilybes aiškino anglų kalbos dėstytojas–ekspertas Andrejus Račkovskis. Siekiant užpildyti šias spragas, kalbų mokymo įmonės, VšĮ „Užsienio kalbų mokymo centras“ ir VšĮ „Raidos kryptys“, sukūrė efektyvų kalbos mokymo modelį „Kalbis“.

čioje vietoje, dėstytojai palaiko jiems kompaniją, pataria, konsultuoja“,- šypsojosi A. Račkovskis.

Konsultavimas – ir internetu, ir gyvai Nauji mokymai pasižymi trijų komponentų sistema. Pirma, savarankiškas mokymasis vyksta internete, naudojant pasaulyje pripažintą „Cambridge University Press“ nuotolinio mokymo medžiagą. Tam, kad kursų dalyvių entuziazmas „netyčia“ nenusloptų, jiems nuolat padeda „Kalbio“ dėstytojai. „Moderatoriai yra tarsi budintieji: konsultuoja, primena apie būtinas atlikti užduotis. Tokiu būdu mokymo dalyviai gauna kvalifikuotą pagalbą tada, kai jos prireikia“, – sakė A.Račkovskis. Anot jo, bene pagrindinė mokymosi ypatybė - kursų metu neformaliose vietose reguliariai vykstantys „Kalbio klubo“ susitikimai. „Nesvarbu, ar tai kavinė, darbovietė, parkas ar biblioteka – jei tik grupė kartu nutaria angliškai kalbėtis konkre-

Smagu ir naudinga Vasaros mėnesiais bandomieji „Kalbio“ mokymai vyko Lietuvos bibliotekose. Bibliotekininkystės ekspertė Rūta Juzėnienė teigia, kad toks mokymosi būdas patrauklus dėl laiko taupymo ir pagalbos besimokantiems. „Daugelis mokymo dalyvių – labai užimti arba atokiau nuo miesto gyvenantys žmonės. Mokymasis internetu su nuolatine dėstytojo pagalba jiems yra tiesiog idealus pasirinkimas. Be to, kelis kartus per mėnesį atvykti į „Kalbio klubą“, sutikti bendraminčius ir būti apsuptam angliškai kalbančių yra ne tik malonu, bet ir būtina norint suprasti ir sekti naujausią informacijos srautą, kuris paprastai pateikiamas anglų kalba“, - pažymėjo bibliotekininkė, ne vienam suinteresuotam patarianti išbandyti naująjį mokymų modelį.

A.Račkovskis

SavaitÄ—s interviu | 13

15min • 2012 m. spalio 19 d.

Trylika LTOK vadovĹł

D.GudzineviÄ?iĹŤtÄ—s komanda. A.PliadĹžio nuotr.

Kartu su nauja Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina GudzineviÄ?iĹŤte ketveriĹł metĹł kadencijai praÄ—jusÄŻ penktadienÄŻ iĹĄrinkti: viceprezidentais – Romualdas Bakutis, Algis Vasiliauskas ir Arvydas Juozaitis, generaliniu sekretoriumi – Valentinas PaketĹŤras bei iĹždininkas Rimgaudas BalaiĹĄa.

– Viename iĹĄ interviu teigÄ—te, kad jums pabodo „ketveriĹł metĹłâ€œ gyvenimo ciklai – nuo olimpiados iki olimpiados. Bet pati save ÄŻstĹŤmÄ—te ÄŻ tokiÄ… paÄ?iÄ… upÄ™ – LTOK prezidento rinkimai vyksta kas ketveri metai. – Vadinasi, nuo to niekada nepabÄ—gsiu (juokiasi). Jei rimtai, kai buvau olimpiete, man svarbiausia buvo pasirengti pagrindiniam startui – ĹžaidynÄ—ms. LTOK veikla turi kur kas daugiau „spalvĹłâ€œ: olimpiada bus tik galutinis didelio darbo taĹĄkas, o kur kas svarbiau visas kasdienis procesas. Jau dabar pradedame galvoti apie 2016 metĹł Rio de Ĺ˝aneido Ĺžaidynes ir nujauÄ?iu, kad tie ketveri metai tikrai turÄ—tĹł prabÄ—gti kaip viena diena. DarbĹł – kalnai... – Per pastaruosius penketÄ… metĹł ĹĄalies sporto veidas tapo itin „iĹĄkreiptas“ – vienoje pusÄ—je sveikas ir ÄŻmitÄ™s visagalis krepĹĄinis, kitoje – sergantis ir pinigĹł nepritekliaus

kamuojamas likÄ™s sportas. Ar bandysite ĹĄiÄ… sporto veido „ligą“ gydyti? – PastarĹłjĹł metĹł visĹł ÄŻmanomĹł ĹĄvenÄ?iĹł ir pergaliĹł euforija tapo pagrindine prieĹĄprieĹĄa tarp krepĹĄinio ir kitĹł sporto ĹĄakĹł. Reikia pripaĹžinti, kad daugiausiai naudos iĹĄ Ä?empionatĹł, olimpiadĹł ir turnyrĹł „iĹĄspaudė“ krepĹĄinis. TodÄ—l man tikrai nesmagu girdÄ—ti iĹĄ ĹĄalies ministro pirmininko lĹŤpĹł ĹžodĹžius, kad Europos krepĹĄinio Ä?empionatui pristatÄ—me arenĹł ir negalime kaskart kitiems renginiams skirti tiek pinigĹł. Net ir vis nebaigiamam DruskininkĹł olimpiniam sporto centrui. PristatÄ—me mes tĹł pastatĹł – ir kÄ…? Jie yra multifunkciai – arba krepĹĄiniui, arba pramoginiams reginiams. AĹĄ nesakau, kad jĹł neturÄ—tĹł bĹŤti, taÄ?iau pastaruoju metu tos arenos tarnauja tik pramogai, savivaldybÄ—ms kainuoja nemaĹžus pinigus, o lÄ—ĹĄos,

kurios turÄ—jo bĹŤti skirtos kitĹł sporto ĹĄakĹł plÄ—trai, o ne saliĹł statybai, lieka tik teorija. NÄ—ra blogai, kad krepĹĄinis yra iĹĄsikovojÄ™s pagarbÄ…. Blogai, kad krepĹĄinis nustelbia kitas sporto ĹĄakas. BĹŤtent nuo to ir reikia pradÄ—ti – pabandyti nustelbtas sporto ĹĄakas kilstelÄ—ti arÄ?iau krepĹĄinio. – Ar verta kalbÄ—ti ir pasakyti visÄ… tiesÄ… apie buvusius LTOK prezidento rinkimus? – Nelinkusi kapstytis toje netolimoje gandĹł ir apkalbĹł rinkimĹł istorijoje, nes Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ÄŻvaizdis per tas kelias savaites buvo labai sugadintas. LTOK buvo kaip reikiant apdrabstytas purvais, todÄ—l atÄ—jo laikas ne tÄ™sti purvo mÄ—tymÄ… ÄŻ kitÄ… barikadĹł pusÄ™, o ÄŻrodyti, kad ĹĄi organizacija yra verta tik pagarbos. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas nÄ—ra saldainiĹł fabrikas – saldumynĹł neprisivogsi, ÄŻ kiĹĄenes nesusidÄ—si ir pro sargÄ…

ÄŽ LTOK VykdomÄ…jÄŻ komitetÄ… iĹĄrinkti: Lietuvos savivaldybiĹł sporto padaliniĹł vadovĹł asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas, Lietuvos olimpieÄ?iĹł asociacijos prezidentÄ— Lina KaÄ?iuĹĄytÄ—, Ĺ iuolaikinÄ—s penkiakovÄ—s federacijos generalinis sekretorius ViaÄ?eslavas Kalininas, Ĺ˝olÄ—s riedulio federacijos prezidentas Leonardas ÄŒaikauskas, ÄŒiuoĹžimo federacijos prezidentÄ— Lilija VanagienÄ—, sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentas Vytas NÄ—nius ir Ĺ˝irginio sporto federacijos prezidentas Gediminas Gutkauskas.

neiĹĄsineĹĄi. LTOK tikrina revizijos, mokesÄ?iĹł inspekcijos – na, nÄ—ra Olimpiniame komitete vagiĹł, nÄ—ra... – Vienas iĹĄ didĹžiausiĹł priekaiĹĄtĹł LTOK veiklai – direktorato ir buvusio Olimpinio komiteto prezidento A.PoviliĹŤno algos. Koks bus jĹŤsĹł darbo uĹžmokestis? – Galiu garantuoti, kad alga nieko neĹĄokiruos. Jos dydÄŻ nustatys LTOK Vykdomasis komitetas.

1HVLMXQJLDQW\V SULH FHQWUDOL]XRWĹ€ YDQGHQWYDUNRV VLVWHPĹ€ JDOL VXPRNÄ?WL GXNDUW

*DOL JUÄ?VWL HNRORJLQÄ? NDWDVWURID äLDQGLHQ QXRVDYĹ€ QDPĹ€ NYDUWDOĹ€ JUÄ’çLQLDL ² GDçQDL MDX SDVHQÄ’ R ĂĽL VLWXDFLMD JDOL JUÄ?VWL HNRORJLQH NDWDVWURID Ă…5HLNLD QXRODW WLNULQWL SULYDÄ€LĹ€ YDQGHQV JUÄ’çLQLĹ€ EHL ĂĽXOLQLĹ€ YDQGHQV NRN\EÄ’ 'LGÄ?MDQW WUDQVSRUWR VUDXWXL WHUĂĽDODL QHVXQNLDL SHUVLVPHONLD Äš JUXQWĉ ² VX YDQGHQLX JUÄ’çLQLĹ€ VDYLQLQNDL JDOL ÄšVLVDYLQWL LU QH LWLQ SDJHLGDXMDPĹ€ PHGçLDJĹ€ %H WR YDQGHQÄš GDçQDL WHUĂĽLD QHWYDUNLQJRV J\YHQWRMĹ€ LĂĽJULHELPR GXREÄ?V EHL SULHĂĽLQJDL QHL FHQWUDOL]XRWRVH JHULDPRMR YDQGHQV VLVWHPRVH SHU QDWÄşUDOLXV JDPWLQLXV Ă€OWUXV SHUHLWL QHVSÄ?MDQWLV OLHWDXV DU NLWDV SDYLUĂĽLQLV YDQGXR 1HSDPLUĂĽNLPH KLJLHQRV UHLNDODYLPĹ€ QHDWLWLQNDQWLV YDQGXR JDOL WDSWL QHJDODYLPĹ€ SULHçDVWLPL´ ² VDNR /5 $SOLQNRV PLQLVWHULMRV $SOLQNRV SURMHNWĹ€ YDOG\PR DJHQWÄşURV $39$ DWVWRYDV (GPXQGDV %RJDYLÄ€LXV $YDULMRV DWYHMX ² QXRVWROLDL WLN çPRJXL 'DU YLHQDV VYDUEXV DVSHNWDV ² QHQXPDW\WĹ€ DYDULMĹ€ NHOLDPL QXRVWROLDL 7RNLX DWYHMX SULYDWDXV JUÄ’çLQLR DU LĂĽJULHELPR GXREÄ?V VDYLQLQNDV SDWV WXUL SDGHQJWL UHPRQWR

LĂĽODLGDV 7XR WDUSX SULH VLVWHPRV SULVLMXQJXVLHPV J\YHQWRMDPV QXRVWROLDL \UD JHURNDL PDçHVQL ² SULNODXVRPDL QXR WR NXULRMH VLVWHPRV YLHWRMH ÄšY\NR JHGLPDV GDOÄš MĹ€ SULVLLPD YDQGHQV WLHNÄ?MDV Ă…&HQWUDOL]XRWRV YDQGHQV WLHNLPR EHL QXRWHNĹ€ ĂĽDOLQLPR VLVWHPRV \UD DLĂĽNLDL SODQXRMDPRV 'HWDOLXRVLXRVH SODQXRVH QXPDWRPL LU DYDULMĹ€ DWYHMDL EHL NDLS ÄšY\NXV QHODLPHL VXWYDUN\WL JHGLPĉ SDGDUDQW NXR PDçHVQÄ’ çDOĉ NLWDP WXUWXL ² QXPDWRPRV WUDVRV SDWRJLDXVLDV SULÄ?MLPDV SULH MĹ€ 7XR WDUSX SULYDÄ€LĹ€ JUÄ’çLQLĹ€ VDYLQLQNDPV WDP WLNUDLV DWYHMDLV JDOL WHNWL QHW SHUNDVWL YLVĉ VNO\Sĉ´ ² VDNR ( %RJDYLÄ€LXV 9DQGHQWYDUNRV LQIUDVWUXNWÄşURV SOÄ?WUD Ă…3DVLQDXGRMXV (6 6DQJODXGRV IRQGR SDUDPD Y\NGRPR SURMHNWR PHWX MDX QXWLHVWL NP QDXMĹ€ QXRWHNĹ€ EHL NP YDQGHQV WLQNOĹ€ ² P R LNL P EXV SDEDLJWL WLHVWL GDU NP QDXMĹ€ QXRWHNĹ€ LU NP YDQGHQV WLQNOĹ€ 1XPDWRPD MRJ P SULH FHQWUD-

OL]XRWRV YDQGHQWYDUNRV VLVWHPĹ€ WXUL EÄşWL SULVLMXQJÄ’ SURF /LHWXYRV J\YHQWRMĹ€ %H DEHMR GÄ?O SDEORJÄ?MXVLRV GDXJHOLR çPRQLĹ€ Ă€QDQVLQÄ?V SDGÄ?WLHV ĂĽÄš WLNVOĉ SDVLHNWL NLHN VXGÄ?WLQJD WDÄ€LDX VDYLYDOG\EÄ?V VWHQJLDVL SDGÄ?WL J\YHQWRMDPV MXN SULVLMXQJLPDV SULH FHQWUDOL]XRWĹ€ VLVWHPĹ€ QH WLN WDXVRMD DSOLQNĉ EHW LU SDGLGLQD MĹ€ J\YHQLPR JHURYÄ’´ ²VDNÄ? ( %RJDYLÄ€LXV *\YHQWRMDL QRULQW\V VXçLQRWL DU JDOL SULVLMXQJWL SULH FHQWUDOL]XRWĹ€ YDQGHQWYDUNRV VLVWHPĹ€ WXUÄ?WĹ€ NUHLSWLV Äš MĹ€ DSVNULW\MH HVDQÄ€Lĉ YDQGHQYDORV ÄšPRQÄ’ WDLS SDW LQIRUPDFLMD VXWHLNLDPD LU NLHNYLHQRMH VDYLYDOG\EÄ?MH

7LQNDPDL LQIRUPXRWL J\YHQWRMDL MXQJLDVL QRULDL 8$% Ă…8WHQRV YDQGHQ\V´ JDP\ERV GLUHNWRULXV 9\WDXWDV äDNÄ?QDV WHLJÄ? MRJ 8WHQRV DSVNULW\MH çPRQÄ?V JDQD QRULDL MXQJLDVL SULH FHQWUDOL]XRWĹ€ YDQGHQWYDUNRV VLVWHPĹ€ Ă…6YDUELDXVLD ² HIHNW\YL LQIRUPDFLMRV VNODLGD ² Mĉ SDWHLNLDPH LQWHUQHWH ODLNUDĂĽÄ€LXRVH Y\NVWDPH Äš VXVLWLNLPXV VX J\YHQWRMDLV ´ 3DVDN 9 äDNÄ?QR YLV GÄ?OWR NDL NXULH çPRQÄ?V QHVNXED MXQJWLV QHV QHQRUL SDWLUWL SDSLOGRPĹ€ LĂĽODLGĹ€ WDÄ€LDX VSHFLDOLVWR WHLJLPX SULVLMXQJLPR SULH FHQWUDOL]XRWĹ€ VLVWHPĹ€ VĉQDXGRV ² WDL JDQD JUHLWDL DWVLSHUNDQWL LQYHVWLFLMD Ă…9LGXWLQÄ? QXRWHNĹ€ VXULQNLPR EHL YDQGHQWLHNLR YDP]GçLĹ€ ÄšYHGLPR Äš QDPĉ NDLQD ² /W -HLJX QDXGRMDWÄ?V LĂĽJULHELPR GXREH ² WXULWH GDçQDL LĂĽYHçWL DWOLHNDV WDL NDLQXRMD QXR LNL /W NDVNDUW 0DWRWH LQYHVWLFLMD Äš SULVLMXQJLPĉ SULH FHQWUDOL]XRWRV VLVWHPRV JDQD JUHLWDL DWVLSLUNWĹ€ ´ 6ÄşGXYRV UHJLRQH SULH FHQWUDOL]XRWĹ€ YDQGHQWLHNLR WLQNOĹ€ SULVLMXQJÄ? QHW LĂĽ QXPDW\WĹ€ J\YHQWRMĹ€ R SULH QXRWHNĹ€ WLQNOĹ€ ² LĂĽ J\YHQWRMĹ€ Ă…1HW SURF J\YHQWRMĹ€ SULVLMXQJÄ? GDU WDGD NDL VLVWHPD EXYR VWDWRPD ĂŚLQRPD \UD çPRQLĹ€ QHQRULQÄ€LĹ€ WR SDGDU\WL WDÄ€LDX PÄşVĹ€ GDUEXRWRMDL WDLS SDW VHQLÄşQDL Y\NVWD Äš VXVLWLNLPXV VX J\YHQWRMDLV VXWHLNLD GDXJLDX UHLNDOLQJRV LQIRUPDFLMRV ² SURF SULH FHQWUDOL]XRWĹ€ VLVWHPĹ€ SULVLMXQJXVLĹ€ DVPHQĹ€ WDL SDGDUÄ? EÄşWHQW SR WRNLĹ€ VXVLWLNLPĹ€´ ² SDVDNRMR 8$% Ă…6ÄşGXYRV YDQGHQ\V´ GLUHNWRULXV $OJLV .DGLĂĽLXV $ .DGLĂĽLDXV WHLJLPX SULVLMXQJLPR SULH FHQWUDOL]XRWĹ€ VLVWHPĹ€ LQYHVWLFLMD DWVLSHUND ² çPRQÄ?V JHULD NRN\ELĂĽNĉ YDQGHQÄš LU QHWXUL UÄşSHVÄ€LĹ€ GÄ?O QXRWHNĹ€ WYDUN\PR QHV EHQGURYÄ?V GDUEXRWRMDL Y\NGR WLQNOĹ€ SULHçLÄşUĉ WDLVR JHGLPXV EHL NDV NHWYHULXV PHWXV DWOLHND PHWURORJLQÄ’ VNDLWLNOLĹ€ SDWLNUĉ UĹžsk. Nr. 306636

äLXR PHWX DSLH SURF ĂĽDOLHV J\YHQWRMĹ€ QDXGRMDVL FHQWUDOL]XRWRPLV JHULDPRMR YDQGHQV WLHNLPR EHL QXRWHNĹ€ VXULQNLPR VLVWHPRPLV 9DNDUĹ€ (XURSRMH FHQWUDOL]XRWRPLV YDQGHQWYDUNRV VLVWHPRPLV QDXGRMDVL GDXJLDX NDLS SURF J\YHQWRMĹ€ R /LHWXYRMH GDU YLVDL QHVHQLDL MĹ€ EXYR YRV ² SURF $WJDYXV QHSULNODXVRP\EÄ’ ĂĽDO\MH VSDUÄ€LDL SOÄ?WÄ?VL J\YHQDPĹ€MĹ€ QDPĹ€ NYDUWDODL R MXRVH çPRQÄ?V YRV ÄšVLNÄ?OÄ’ VNXEÄ?GDYR ÄšVLUHQJWL SULYDÄ€LDV QXRWHNĹ€ LĂĽJULHELPR GXREHV YDQGHQV JUÄ’çLQLXV ² WDL LU EXYR SDJULQGLQÄ? WRNÄš VNLUWXPĉ QXOÄ?PXVL SULHçDVWLV 7DÄ€LDX /LHWXYDL ÄšVLVDYLQDQW (XURSRV 6ĉMXQJRV (6 6DQJODXGRV IRQGR SDUDPRV OÄ?ĂĽDV J\YHQWRMĹ€ EHVLQDXGRMDQÄ€LĹ€ FHQWUDOL]XRWRPLV JHULDPRMR YDQGHQV WLHNLPR EHL QXRWHNĹ€ VXULQNLPR VLVWHPRPLV VNDLÄ€LXV WXUÄ?WĹ€ GLGÄ?WL 9LV GDXJLDX MĹ€ VXSUDQWD MRJ FHQWUDOL]XRWRV VLVWHPRV XçWLNULQD VWDELOĹ€ LU SDWLNLPĉ YDQGHQV WLHNLPĉ EHL QXRWHNĹ€ YDO\Pĉ R DWVLWLNXV QHQXPDW\WRPV DYDULMRPV ² SDUHLNDODXMD PDçHVQLĹ€ Ă€QDQVLQLĹ€ LĂĽODLGĹ€

17 ĖLĖ SAVAIT

IO SPAL IS DIEN

IA

TREČ

8 1 K

A L E N D O R I U S

IO SPAL NIS

IE RTAD ETVI

K

19

IO SPALI E N I S

PENK

TA D

20 IO SPALE N I S

ADI Š E ŠT

21

IO SPALI E N I S

SEKM

AD

22 IO SPALE N I S

PIRM

ADI

23

IO SPALI E N I S

ANT

RAD

KIEKVIENĄ TREČIADIENĮ PER

600

savo mylimiems pirkėjams pristatome

NAUJŲ AKCIJOS PREKIŲ!

S DIENO PREKĖ

1999 3999

-50%

Viskis GRANT’S, 0,5 l, Jungtinė Karalystė, Prekių kiekis ribotas.

39,98 Lt/l

Nuolaida netaikoma akcijos ir išpardavimo prekėms. Nuolaida netaikoma CENTO ženklu pažymėtoms prekėms. Prekių kiekis ribotas.

Visiems fermentiniams sūriams

S DIENO Ė PREK

30%

Pasiūlymas galioja ir

NUOLAIDA

DIDŽIAUSIA 20-OJO „IKI“ GIMTADIENIO DOVANA KIEKVIENĄ ŠEŠTADIENĮ! S DIENO Ė PREK

40%

Pasiūlymas galioja ir

NUOLAIDA

Nuolaida netaikoma akcijos ir išpardavimo prekėms. Nuolaida netaikoma CENTO ženklu pažymėtoms prekėms. Prekių kiekis ribotas.

Visoms plaukų priežiūros ir šukuosenų formavimo priemonėms

S DIENO PREKĖ

20% NUOLAIDA

Pasiūlymas galioja galioja ir ir

Nuolaida netaikoma ikoma akcijos ir išpardavimo prekėms. prekė kėms ėms. Nuolaida netaikoma CENTO ženklu pažymėtoms s prekėms. Prekių kiekis ribotas.

Visai mėsai (šviežiai, keptai, šaldytai, marinuotai)

ANTRADIENIS ANT TRAD SENJORŲ RŲ DIE DIENA

-10%

nuolaida prekėms* su IKI kortelėmis SENJORAMS

*Nuolaida netaikoma tabako gaminiams, alkoholiniams gėrimams, loterijų bilietams, mobiliųjų telefonų sąskaitų papildymams, akcijos ir išpardavimo prekėms. Nuolaidos nesumuojamos.

Nuolaida taikoma su:

1XRODLGD QHWDLNRPD WDEDNR JDPLQLDPV ORWHULMRV ELOLHWDPV PRELOLďMď WHOHIRQď VÇVNDLWď SDSLOG\PDPV NRUWHOÓPV Į*HUD GRYDQDĬ DNFLMRV LU LăSDUGDYLPR SUHNÓPV WDUDL 1XRODLGRV QHVXPXRMDPRV

Komentaras

16 | Sportas

Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Lietuvos futbolo rinktinės ruduo

Neiškraipytas futbolo veidrodis Oficialūs 2012-ieji Lietuvos futbolo rinktinei baigėsi. Į pasaulio čempionato atranką lietuviai grįš kitų metų pavasarį. Atėjo ruduo, kai galima skaičiuoti pirmuosius trenerio Csabos Laszlo viščiukus. Vengro vadovaujami lietuviai – pagaliau! – įveikė Lichtenšteiną, namuose sužaidė lygiosiomis su slovakais, buvo priversti besąlygiškai kapituliuoti Graikijoje, o bosniams priešinosi tik 30 minučių. Kaip vertinti šiuos rezultatus? Ramiai – jie yra veidrodinis dabartinio rinktinės lygio atspindys. Veidrodžio paviršius šįkart lygus, o ne iškreiptas – į tokį žiūrėdami dažnai pradėdavome rėkauti apie istorinius šansus. Aišku, nepatenkintų balsų choras ošia. Vieni sako, kad nėra žaidimo. Netiesa – yra, bet tik toks, koks įmanomas. Jei norite grožio ir pergalių, sirkite už Ispaniją. Kiti įtikinėja, kad futbolas Lietuvai neįdomus ir nereikalingas. Irgi netiesa. Jeigu jis neįdomus ir nereikalingas jums asmeniškai, žiūrėkite per televiziją krepšinio VTB lygą arba važiuokite į Panevėžį stebėti dviračių treko čempionato. Treti reikalauja naujo – geriausia savo, lietuvio – trenerio. Jeigu paklaustumėte žaidėjų, jie vienu balsu pareikš, kad geriausias visų laikų rinktinės vairininkas buvo portugalas Jose Couceiro. Tačiau tokio kalibro strategai – ne Lietuvos nosiai. Nebent Futbolo federacija ryžtųsi pasiūlyti kontraktą su šešiais nuliais. O kalbant apie savus trenerius – nieko neįžeidžiant, priminkite atvejį, kai kuris nors jų būtų pažėręs futbolo išminties stebuklų. Nelabai kas ateina į galvą? Suprantama.

Žaidėjams klausimų nedaug. Nereikia šaudyti į pianistą – jis groja, kaip moka. Aišku, Cs.Laszlo galima kelti klausimų. Kodėl Graikijoje rinktinė žaidė su dviem puolėjais, aikštės viduryje graikams prie kokybinės persvaros pridėdama dar ir kiekybinę? Kodėl su slovakais rungtyniaujant vienuolika prieš dešimt buvo pakeistas vienas pavojingiausių puolamųjų ginklų Edgaras Česnauskis? Tada atrodė, kad dėl traumos, bet šią teoriją paneigė pats E.Česnauskis. Trenerio, o kartu ir šalies futbolo vadovų, galima būtų klausti, kodėl jaunimo rinktinės lyderiai, užuot vykę į Lichtenšteiną ir Bosniją, žaidė pusiau draugiškame turnyre Estijoje? Taip, nedaug ten tų vyrų rinktinės vertų lyderių, bet, tarkime, Tadas Eliošius kažin ar būtų pakenkęs, kai žaisti negalėjo broliai Česnauskiai ir Saulius Mikoliūnas. Žaidėjams klausimų nedaug. Nereikia šaudyti į pianistą – jis groja, kaip moka. Paklausti galima nebent vieno dalyko: kurių galų prisirenkama tiek kortelių – ne visada logiškų ir motyvuotų? Mes ne vokiečiai ir ne italai, mūsų dėl kortelių kiekvieną kartą laukia skausmingas spragų lopymo procesas. Artėja žiema – namų darbų ruošimo metas Cs.Laszlo ir jo štabui. Galima prognozuoti, kad pavasarį žaidimo kokybė, o kartu ir rezultatai, jei ir šoktels aukštyn, tas šuolis nebus septynmylis. Tiesiog dabartinė lietuviško futbolo tikrovė tokia – esame stipresni už Lichtenšteiną, namuose galime įkąsti bet kuriam favoritui, bet ne daugiau. Realiausias variantas – dėl ketvirtos vietos grupėje Lietuva kovos su Latvija. Jei pavyktų pasigalynėti su Slovakija dėl trečiosios pozicijos, savo komandą galėtume girti ir ja didžiuotis. Viskas paprasta: istorinių šansų metas – praeityje, o didžiosios Lietuvos futbolo pergalės, tikėkimės, ateityje. Bet ne artimiausioje.

15min • 2012 m. spalio 19 d.

Prieš 2014 metų Pasaulio čempionato atrankos varžybų pradžią buvo daug kalbėta, kad šį kartą Lietuvos futbolo rinktinė turi istorinį šansą prasibrauti į pasaulio čempionatą Brazilijoje, nes mūsų grupėje nėra neįveikiamų varžovų. Tačiau ir pabrėžta, kad lietuviai gali pralaimėti bet kuriai grupės komandai. Viltis

Smūgis

Rugsėjo 7 d. Vilniuje vykusios Lietuvos ir Slovakijos rinktinių rungtynės įkvėpė vilties, kad mūsiškiai gali šio to pasiekti. Ypač po Mariaus Žaliūko įvarčio galva.

Po lygiųjų su slovakais lietuviai į Graikiją išvyko bent jau nepralaimėti. Bet rugsėjo 11 d. vakarą aikštėje jau buvo ne ta Lietuvos rinktinė – be ugnelės, noro kovoti dėl kiekvieno kamuolio, azarto. Graikai pirmajame kėlinyje nuolat grasino Žydrūno Karčemarsko vartams, bet prisitaikė tik antrajame. Iš pradžių Sotiris Ninis technišku judesiu išmaudė du mūsų gynėjus ir pasiuntė kamuolį į vartus, o netrukus Kostas Mitroglu baudos aikštelėje sužaidė „sienelę“ ir įsūdė antrą įvartį. Jokių šansų – 0:2.

Slovakai, nors ir turėjo aikštėje nemažai žvaigždžių, tačiau neblizgėjo. Vis dėlto žaisdami vidutiniškai jie sugebėjo išlyginti rezultatą (įmušė Marekas Sapara), o antrajame kėlinyje, praradę vieną žaidėją, – apsiginti nuo vangokų lietuvių atakų. Lygiosios – 1:1.

AFP nuotr.

BFL nuotr.

Kerštas

G grupė

Po graikų pirties Lietuvos spalio 12 d. laukė Lichtenšteinas, pernai varęs mūsų futbolininkus į neviltį. Lietuviai Lichtenšteine pralaimėjo 0:2, o namie nesugebėjo atsirevanšuoti – 0:0. Šįkart vyrai susikaupė ir nugalėjo 2:0. Abu įvarčius puikiais smūgiais antrajame kėlinyje įmušė Edgaras Česnauskis. Varžovai įmušti neturėjo jokių šansų, bet ir mūsiškiai daugiau realių galimybių neturėjo.

Turnyro lentelė 1. Bosnija ir Hercegovina 4

3

1

0

15:2

10

2. Graikija

4

3

1

0

5:1

10

3. Slovakija

4

2

1

1

5:3

7

4. Lietuva

4

1

1

2

3:6

4

5. Latvija

4

1

0

3

5:8

3

6. Lichtenšteinas

4

0

0

4

1:14 0.

ės, Vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai „Reuters“ nuotr.

Realybė Spalio 16 d. laukė grupės lyderė Bosnija ir Hercegovina. Nusilpę lietuviai (negalėjo žaisti broliai Česnauskiai ir Saulius Mikoliūnas) pradėjo neįtikėtinai drąsiai – ryžtingai stabdė varžovų atakas ir patys drąsiai veržėsi į priekį. Bosniai greitai atsitokėjo ir jau pirmajame kėlinyje įmušė tris puikius įvarčius – pasižymėjo Vedadas Ibiševičius, Edinas Džeko ir Miralemas Pjaničius. Antrajame kėlinyje lietuviai dar bandė kovoti, bet buvo per lėti ir ne tokie techniški, kad sugebėtų pakovoti dėl pergalės. Nieko nepadarysi – 0:3.

VILNIAUS PULSAS

Konstitucinis Teismas nagrinės, kodėl iš visų miestų Vilniui skiriama mažiausiai GPM

Į KT, nagrinėdamas Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį, nusprendė kreiptis Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). Primename, kad VAAT atmetė Vyriausybės argumentus, kad nėra pagrindo kreiptis į KT ir atsižvelgė į Vilniaus savivaldybės argumentus dėl miestui Seimo ir Vyriausybės sprendimais daromos žalos. „Tai, kad ieškinį nagrinės ir KT, reiškia, kad mūsų argumentai dėl miestui daromos žalos ir nepakankamo pagrindinių sričių finansavimo yra pagrįsti. Vilnius ilgą laiką Vyriausybės ir Seimo sprendimais buvo miestas-donoras, dėl ko sostinės skola per 2007– 2011 m. padidėjo 500 mln. Lt“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Šiuo metu Vyriausybės ir Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. nuo mieste sumokamo GPM, o beveik visų kitų šalies savivaldybių biudžete paliekama visa mokesčio suma, t.y. 100 proc. Vyriausybė pastaraisiais metais savo problemas sprendė vilniečių sąskaita, permesdama sostinės biudžetui savo funkcijas ir neskirdama papildomo finansavimo. „Taigi, Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami iš visų Baltijos valstybių, nes mūsų šalies valdžia, planuodama biudžetą, neužtikrina tinkamo sostinės finansavimo“, – sakė Vilniaus meras A.Zuokas. Tą patvirtino ir Teismas, nurodydamas, kad tokios didelės Vilniaus miesto savivaldybės pajamų dalies skyrimas valstybės iždui, iš kurio atliekamas kitų savivaldybių pajamų sulyginimas, labai varžo Vilniaus miesto savivaldybės teises ir blogina pačios savivaldybės „donorės“ finansinę padėtį. VAAT taip pat argumentavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės skola didina viešojo sektoriaus skolą, todėl itin sunki sostinės finansinė padėtis turės įtakos visos valstybės ekonomikos tvarumui. Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo pateikusi pareiškimą dėl įpareigojimo Vyriausybę pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriame Vilniui būtų skiriama ne mažesnė kaip 60 proc. GPM dalis ir atlygintas 939 mln. Lt nuostolis. Europos vietos ir regionų valdžių kongresas 2012 m. kovo 21 d. rekomendacijoje „Vietos ir regionų demokratija Lietuvoje“ pasisakė: „Dar vienas aspektas, kuriuo Vilniaus traktavimas pagal tą patį įstatymą kaip ir kitas savivaldybes yra neteisingas, yra tai, kad netgi pagal formaliai mažesnį koeficientą, kuris yra nustatytas Vilniui, jis turėtų gauti 40 proc. jo surinktų mokesčių. Tačiau 2010 m. Vilnius gavo tik 21 proc., kadangi GPM paskirstymas atliekamas pagal gyventojo deklaruotą adresą.“

Užsk. Nr. 303395

Konstituciniame Teisme (KT) priimtas prašymas ištirti, ar įstatymai, numatantys, kad Vilniaus biudžetui skiriama 40 proc. mieste sumokamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o beveik visoms kitoms savivaldybėms paliekama 100 proc. mokesčio, atitinka Konstituciją.

22 | IT kodas

15min • 2012 m. spalio 19 d.

PrekiĹł kainĹł palyginimo portalo vadovas A.Kumpis apie pirkimÄ… internetu:

„Lietuvius dar reikia ĹĄviesti“ „Net minimalĹł kompiuterinÄŻ raĹĄtingumÄ… turintys ĹžmonÄ—s po parduotuves nebesiblaĹĄko ir nebeieĹĄko, kur pigiausia“, – pastebi su interneto projektais penkiolika metĹł dirbantis ArĹŤnas Kumpis.

Asta CibienÄ— a.cibiene@15min.lt Lietuvoje jam pirmajam ÄŻ galvÄ… ĹĄovÄ— mintis sukurti prekiĹł kainĹł palyginimo portalÄ…. PanaĹĄiĹł dabar dygsta kaip grybĹł po lietaus. Bet konkurencija ĹĄeĹĄerius metus veikianÄ?io portalo kainos.lt vadovÄ… 47 metĹł A.KumpÄŻ ne gÄ…sdina, o dĹžiugina. „Teigiama ĹĄio reiĹĄkinio pusÄ— – kuo daugiau tokiĹł portalĹł, tuo labiau ĹĄvieÄ?iami

ĹžmonÄ—s, kad yra galimybÄ— vienoje vietoje gauti visÄ… informacijÄ… apie prekes ir jĹł kainas. Bet tokiai maĹžai rinkai kaip Lietuva ilgainiui pakaks trijĹł tokios rinkos ĹžaidÄ—jĹł. Kiti paprasÄ?iausiai neiĹĄgyvens“, – ÄŻsitikinÄ™s A.Kumpis. PardavÄ—jĹł ir pirkÄ—jĹł susitikimo vieta – Kokia prekiĹł kainĹł palyginimo portalo esmÄ—? Kuo jis skiriasi nuo internetinÄ—s parduotuvÄ—s?

– PrekiĹł kainĹł palyginimo portalas – tai vieta, kurioje virtualiai susitinka pardavÄ—jai ir pirkÄ—jai. Pas mus skelbiasi 30–50 internetiniĹł parduotuviĹł, jos pristato daugiau nei 200 tĹŤkst. prekiĹł. Interneto tyrimĹł bendrovÄ—s „gemiusAudience“ duomenimis, turime apie 100 tĹŤkst. unikaliĹł vartotojĹł per mÄ—nesÄŻ. PirkÄ—jai gali rinktis iĹĄ 19 prekiĹł kategorijĹł (ne tik buitinÄ—s technikos, elektronikos, bet ir maisto, drabuĹžiĹł, parfumerijos ir kt.) ir Ä?ia pat gauti visÄ… informacijÄ…, kas,

Ĺ iemet suderinta 3 kartus daugiau renovacijos investicijĹł projektĹł Rojus ."3ÇŞ*"64,"4

%BVHJBCVÉ´Jɡ SFOPWBDJKPT QSPDFTP QBUPCVMJOJNBJ QBTLBUJOP EJEFTOÉł HZWFOUPKɡ TVTJEPNÉśKJNɲ JS HSFJÉ´JBV QSJJNBNVT TQSFOEJNVT Ă­JÉş NFUÉş USFɡJÉľKÉś LFUWJSUÉś QBMZHJOUJ TV UVP QBɡJV NFUÉş MBJLPUBSQJV EBVHJBCVɡJÉş OBNÉş BUOBVKJOJNP NPEFSOJ[BWJNP QSPHSBNPKF BQTJTQSFOEÉš EBMZWBVUJ LBSUP EBVHJBV EBVHJBCVɡJÉş OBNÉş CFOESJKÉş +BV TVEFSJOUB QFS USJTLBSU EBVHJBV JOWFTUJDJKÉş QSPKFLUÉş WZLEPNB USJHVCBJ EBVHJBV SBOHPT LPOLVSTÉş "LUZWJBVTJBJ EBVHJBCVɡJÉş OBNÉş SFOPWBDJKPT QSPHSBNPKF Ă°JBJT NFUBJT EBMZWBVKB 7JMOJBVT ,BVOP ,MBJQÉšEPT CFJ "MZUBVT SFHJPOÉş HZWFOUPKBJ 1BSVPĂ˜JBNJFKJ EBSCBJ WZLTUB TQBSÉ´JBV #ÉťTUP JS VSCBOJTUJOÉšT QMÉšUSPT BHFOUÉťSPT #61" EVPNFOJNJT N USFɡJPKP LFUWJSɡJP QBCBJHPKF BUOBVKJOJNP QSPHSBNPKF EBMZWBWP JS JOWFTUJDJKÉş QMBOVT SFOHÉš EBVHJBCVɡJÉş OBNÉş CFOESJKPT P Ă°JFNFU KÉş TLBJɡJVT Ă°PLUFMÉšKP JLJ %BVHJBV OFJ QVTÉš JOWFTUJDJKÉş QMBOÉş CVWP TVEFSJOUJ UVP UBSQV QFSOBJ TQBMJP HBMF UPLJÉş QMBOÉş TVEFSJOUB UJL %BVHJBV OFJ USFɡEBMJT QBSBJĂ°LBT QBUFJLVTJÉş CFOESJKÉş KBV WZLEP SBOHPT LPOLVSTVT LBJ QSBÉšKVTJBJT NFUBJT SBOHPT LPOLVSTVT TLFMCÉš BQJF EFĂ°JNUBEBMJT QSPHSBNPT EBMZWJÉş

"LUZWJBVTJBJ EBVHJBCVÉ´Jɡ OBNɡ SFOPWBDJKPT QSPHSBNPKF Ă˜JBJT NFUBJT EBMZWBVKB 7JMOJBVT ,BVOP ,MBJQÉśEPT CFJ "MZUBVT SFHJPOɡ HZWFOUPKBJ

"OPU #ɝTUP JS VSCBOJTUJOɚT QMɚUSPT BHFOUɝSPT EJSFLUPSJBVT 7BMFOUJOP 1FULɝOP JLJ ðJPM SFOPWBDJKPT QSPHSBNPKF EBMZWBWP CFWFJL QVTɚ UɝLTUBOɡJP OBNɺ P HFSPLBJ BLUZWJBV OFJ QFSOBJ WZLTUBOUZT QBSVPðJBNJFKJ EBSCBJ MFJEòJB EBSZUJ QSJFMBJEɾ LBE BUOBVKJOJNP QSPHSBNPT UFNQBJ BUFJUZKF UJL TQBSUɚT

1BHBM +&44*$" ĂŞOBOTBWJNP NPEFMÉł JLJ N HSVPEĂ&#x;JP E WBMTUZCÉś SFNJB -FOHWBUJOJT LSFEJUBT QBMÉťLBOPT OFLJOUB WJTÉľ QBTLPMPT HSɾòJOJNP MBJLPUBSQÉś JBJ NFUÉş

QSPD QBMÉťLBOPT

.PEFSOJ[BWJNP QSPKFLUP QBSFOHJNBT

QSPD

4UBUZCPT UFDIOJOɚ QSJFòJɝSB

QSPD

1SPKFLUP ÉśHZWFOEJOJNP BENJOJTUSBWJNP JĂ°MBJEPT

QSPD

1BSBNB UVSJOUJFNT UFJTɸ ɜ CɝTUP ðJMEZNP JðMBJEɺ LPNQFOTBWJNɾ

%BVHJBCVɡJɺ OBNɺ BUOBVKJOJNP NPEFSOJ[BWJNP QSPHSBNPT QBòBOHB 350 2011 m. spalio 1 d. 300

2012 m. spalio 1 d.

250

200

-U N

150

QSPD

4UBUZCPT EBSCɡ FOFSHJKɲ UBVQBOÉ´Jɡ QSJFNPOJɡ JĂ˜MBJEPT

100

4VUBVQJVT ðJMVNJOɚT FOFSHJKPT OF NBòJBV

QSPD

50

4VUBVQJVT ðJMVNJOɚT FOFSHJKPT OF NBòJBV

QSPD

0

56 "QTJTQSFOEÇŚ EBMZWBVUJ QSPHSBNPKF SVPĂ˜JB JOWFTUJDJKǧ QSPKFLUVT

#61" TVEFSJOUJ JOWFTUJDJKǧ QSPKFLUBJ

7ZLEP SBOHPT LPOLVSTÇŁ

#ǨTUP JS VSCBOJTUJOnjT QMnjUSPT BHFOUǨSPT N TQBMJP E EVPNFOZT

&VSPQPT 4ɾKVOHPT MɚðPNJT HZWFOUPKBJ HBMJ BUOBVKJOUJ EBVHJBCVɡJVT HFSPLBJ QJHJBV JS CɝUɺ JðNJOUJOHB QBTJOBVEPUJ JLJ NFUɺ QBCBJHPT TJɝMPNPNJT NBLTJNBMJPNJT LPNQFOTBDJKPNJTi BJðLJOP 7 1FULɝOBT "MZUVT WFKBTJ SFOPWBDJKPT MZEFSJVT *ð KBV BQTJTQSFOEVTJɺ EBMZWBVUJ EBVHJBCVɡJɺ BUOBVKJOJNP QSPHSBNPKF HBVTVNV JðTJTLJSJB 7JMOJBVT ,BVOP JS ,MBJQɚEPT SFHJPOBJ 4QBMJP E EVPNFOJNJT KVPTF BUJUJOLBNBJ QBUFJLUPT JS QBSBJðLPT -ZEFSJVT TQBSɡJBJ WFKBTJ "MZUBVT SFHJPOBT LVSJBNF SFOPWVPUJ EBVHJBCVɡJVT QBTJSZòP CFOESJKPT "OLTɡJBV QJSNBWɸT JS QBHBM TFOɾKɾ QSPHSBNɾ OFU EBVHJBCVUɜ BUOBVKJOɸT 1BOFWɚòZT BQTVLBT TVNBòJOP m ɡJB SFOPWBDJKBJ BQTJTQSFOEɚ EBVHJBCVɡJBJ

3FOPWBDJKPT QSPDFTP QBUPCVMJOJNɡ OBVEB 7 1FULɝOP OVPNPOF HZWFOUPKɺ QBTJSZòJNɾ QBWFSTUJ TBWP CɝTUVT FLPOPNJðLFTOJBJT QBEJEJOP JS SFOPWBDJKPT QSPDFTP QBUPCVMJOJNBJ t5PLJF HZWFOUPKBNT QBMBOLɝT OJVBOTBJ LBJQ SFOPWBWJNP JOJDJBUZWPT JS PSHBOJ[BWJNP UFJTɚT TVUFJLJNBT TBWJWBMEZCɚT ɜTUFJHUPNT BENJOJTUSBWJNP ɜNPOɚNT LVSJPT HBMJ JNUJ QBTLPMBT TBWP WBSEV KBV VòUJLSJOUB HBMJNZCɚ WZLEZUJ SFOPWBDJKɾ FUBQBJT TVEBSZUPT WJTPT HBMJNZCɚT MFOHWBUJOJBNT LSFEJUBNT HBVUJ JS ðJNUBQSPDFOUJOJT WJTɺ JðMBJEɺ QBEFOHJNBT HZWFOUPKBNT UVSJOUJFNT

UFJTɸ Éś LPNQFOTBDJKBT Vò Ă°JMEZNÉľ UVSÉšUÉş SFOPWBDJKPT QSPDFTVT EBS MBCJBV QBTQBSUJOUJi UFJHJB #61" EJSFLUPSJVT 1MBOVPKBNB LBE JLJ NFUÉş QBHBM %BVHJBCVɡJÉş OBNÉş BUOBVKJOJNP NPEFSOJ[BWJNP QSPHSBNPT t+&44*$"i ĂŽOBOTJOÉś NPEFMÉś CVT ĂŽOBOTVPKBNJ BQJF EBVHJBCVɡJÉş BUOBVKJOJNP EBSCBJ 5BN CÉťUÉş QBOBVEPUB NMO MJUÉş QSPHSBNPT Mɚðɺ %BVHJBV JOGPSNBDJKPT BQJF %BVHJBCVÇ°Jǧ OBNǧ BUOBVKJOJNP NPEFSOJ[BWJNP QSPHSBNÇŁ +&44*$" m www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija UĹžsk. Nr. 306546

t(ZWFOUPKBJ WJT HFSJBV TVWPLJB JS ÉśWFSUJOB ĂŽOBOTJOJP NFDIBOJ[NP t+&44*$"i LVSJT MFJEòJB òZNJBJ QJHJBV SFOPWVPUJ EBVHJBCVɡJVT QSJWBMVNVT "QJF UBJ MJVEJKB OF UJL EJEÉšKBOUZT QBSBJĂ°LÉş LJFLJBJ CFU JS CFOESJKÉş LJUÉş WBMEZUPKÉş CFJ QBWJFOJÉş HZWFOUPKÉş BLUZWVNBT TFNJOBSVPTF LVSJVPT SFOHJBNF ÉśWBJSJVPTF Ă°BMJFT NJFTUVPTF %ÉšM EBMJFT JĂ°MBJEÉş LPNQFOTBWJNP WBMTUZCÉšT CFJ

(ZWFOUPKBJ WJT HFSJBV TVWPLJB JS ÉłWFSUJOB ĂŞOBOTJOJP NFDIBOJ[NP t+&44*$"i LVSJT MFJEĂ&#x;JB Ă&#x;ZNJBJ QJHJBV SFOPWVPUJ EBVHJBCVÉ´JVT QSJWBMVNVT

IT kodas | 23

15min • 2012 m. spalio 19 d.

Pardavėjas – malonus žmogus: prekę turėjo išsiųsti po trijų dienų, bet padarė tą iš karto. Po to sulaukiau trijų priminimų, kad parašyčiau atsiliepimą tiek apie pardavėją, tiek apie prekę. Na, kaip gi neparašysi? Naudojamos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, kitam pirkiniui taikomos nuolaidos. Visa tai skatina pirkėjus reitinguoti pardavėjus, vertinti jų prekes, o atsiliepimai ne tik padeda kitiems vartotojams, bet ir didina internetinių parduotuvių lankomumą. Kainų skirtumai mažėja – Internetinėse parduotuvėse siūlomų prekių kainas stebite šešerius metus. Kaip jos keitėsi bėgant laikui? – Kai tik pradėjome savo veiklą ir palyginome skirtingų pardavėjų tų pačių prekių kainas, buvome šokiruoti. Jos skyrėsi šimtais procentų, tūkstančiais litų. Pavyzdžiui, tas pats skaitmeninio fotoaparato modelis vienur kainavo10 tūkst. Lt, kitur – net 15 tūkst. Lt. Dabar apie tokius didelius skirtumus negali būti nė kalbos. Kainos dažniausiai skiriasi keliais procentais, keliomis dešimtimis, kartais – keliais šimtais litų. Kai kuriems vartotojams šie skirtumai nereikšmingi – jų apsisprendimui daugiau įtakos turi prekės ženklo žinomumas, pristatymo sąlygos, įsipareigojimų vykdymas, grąžinimo sąlygos, pardavėjo patikimumas ir kt.

A.Kumpiui pirmajam Lietuvoje kilo mintis sukurti prekių kainų palyginimo portalą. I.Gelūno nuotr.

kur ir už kiek parduodama. Kitaip tariant, neišeinant iš namų palyginti tos pačios prekės kainas skirtingose parduotuvėse. Pirkėjas taip pat gali reitinguoti pardavėjus, rašyti apie juos ir jų prekes atsiliepimus, paskaityti specialistų patarimų, kurie plačiau aptaria tam tikrus niuansus, pavyzdžiui, ką reikia žinoti, renkantis skalbinių džiovyklę ir pan. Taip pat mes turime aplikaciją išmaniesiems telefonams. Parsisiuntus ją iš mūsų portalo, parduotuvėje tereikia telefonu nuskenuoti prekės brūkšninį kodą ir kainų paieška atliekama automatiškai. Daug kas galvoja, kad mes patys pardavinėjame prekes. Bet iš tiesų prekyba neužsiimame. Nesame susisaistę nė su vienu pardavėju, nes tai prieštarauja mūsų filosofijai – negalime tuo pačiu metu pateikti nepriklausomą informaciją apie kainas ir atstovauti kažkokiam pardavėjui. Tiesa, kartais mes nurodome, kad kainos.lt vieną ar kitą pardavėją rekomenduoja. Tada jo pasiūlymą iškeliame aukščiau, paryškiname. Tokiu būdu vartotojui aiškiai nurodoma, kad tai yra reklama. Viską darome atvirai. Į tradicinę parduotuvę – tik pasižvalgyti – Tradicinės parduotuvės keliasi į internetinę erdvę. Kaip šis procesas vyksta pas mus ir kaip Vakaruose? – Vakaruose stebima tendencija, kad vartotojai į tradicinę parduotuvę dabar vyksta neturėdami jokių ketinimų ten pirkti. Prekę jau išsirinko internetinėje parduotuvėje, o dabar važiuoja pažiūrėti, kaip ji atrodo realiai. Todėl pardavėjai tradicinėje parduotuvėje mažina kainas, jos patalpas naudoja ne pardavimams, o prekių pristatymui. Lietuvoje situacija kiek kitokia. Tradicinės parduotuvės atsidaro savo internetines parduotuves, bet dažnai nutyli, kad ten tą pačią prekę galima įsigyti pigiau. Man tai neatrodo sąžininga. Akivaizdu, kad pardavėjai nenori mažinti antkainių. Kitaip sakant, parduotuvėje laukiama tokių pirkėjų, kurie, neturėdami informacijos, užkimba ant kabliuko. Žinoma, parduotuvėje jus pakonsultuos, bet tikrai nepasakys, kur tą pačią prekę galima įsigyti pigiau. Vakaruose perėjimas iš realios tradicinės parduotuvės į internetinę vyko korektiškiau. Pavyzdžiui, didžiausias JAV knygų

prekybos tinklas „Barnes&Noble“ ilgai nekūrė savo internetinės parduotuvės, nes nenorėjo mažinti antkainių. Bet užtat tokias parduotuves kūrė kiti. Kai atsikvošėta, kad su tuo neįmanoma kovoti – knygos internete vis vien kainuos pigiau, tik jas pardavinės ne „Barnes&Noble“, o kiti – pagaliau įsteigta ir šio knygų prekybos tinklo internetinė parduotuvė. Tuo pačiu metu knygynuose iškabinti skelbimai: „Pirkite internetu, nes taip pigiau.“ Ne vedžiojo savo pirkėjus už nosies, o tiesiai šviesiai jiems pasakė. – Tačiau nemažai žmonių vengia pirkti internetu, bijodami tapti sukčių auka. – Taip, saugumo problema egzistuoja.

Vakaruose stebima tendencija, kad vartotojai į tradicinę parduotuvę dabar vyksta neturėdami jokių ketinimų ten pirkti. Bet jeigu nenori pirkti internetu, tai priežasčių visada surasi. Didžiausia garantija, kad viskas bus gerai, – pirkti iš žinomų parduotuvių. Jeigu internetinė parduotuvė egzistuoja bent metus, tai tam tikras ženklas, kad ji patikima. Tačiau pastebėta, kad labiau sukčiauja ne pardavėjai, o pirkėjai – perka naudodamiesi ne savo banko kortelių duomenimis. Dalis Vakarų Europos internetinių parduotuvių iki šiol nepriima užsakymų iš kai kurių Rytų Europos šalių, pavyzdžiui, Rumunijos, Bulgarijos. Lietuva taip pat kadaise buvo tame sąraše. Su tuo teko susidurti ir man, kai maždaug prieš penkerius metus užsisakinėjau žurnalą „The Economist“. Suvedžiau kortelės duomenis ir gavau atsakymą: „Prašome mums paskambinti ir susitarti dėl būdų priimti užsakymą.“ Telefonu padiktavau savo kortelės duomenis ir tik tada prenumerata patvirtinta.

Prieš porą metų portale kainos.lt skelbėsi viena prancūzų internetinė parduotuvė, kuri iš Lietuvos pirkėjų prašydavo paso kopijos. Pats iš jų pirkau fotoaparatą ir turėjau paklusti šiam reikalavimui. Dar diskutavau su jais, kad prekių užsakymo sistema – pernelyg komplikuota. Prancūzai tik atsiprašė, kad nieko negali padaryti – tokia jų politika Rytų Europos atžvilgiu. – Gana efektyvi apsisaugojimo nuo internetinių sukčių priemonė – vartotojų atsiliepimai apie pardavėjus ir jų prekes. Kodėl lietuviai juos dar nenoriai rašo? – Žmonių aktyvumas ir noras pagelbėti kitiems – visuomenės, kuri gyvena taikiai, požymis. Pas mus dar vyksta karas visų prieš visus. Vieni į kitus žiūrime nepatikliai, vis galvojame, kad mus būtinai apgaus. Todėl atsiliepimų apie pirkėjus bei prekes ir neskubame rašyti. Kad vartotojai paliktų savo atsiliepimus, Vakaruose šia kryptimi daug dirbama. Štai pavyzdys iš mano patirties. Berlyno maratonui iš Anglijos interneto parduotuvės pirkau sportinius batelius (beje, su pristatymu kainavo šimtą litų pigiau, nei pigiausi tokie patys bateliai Lietuvoje). Teko kelis kartus susirašyti su pardavėju, nes mane spaudė laikas – maratonas artėjo.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

– O kas turi įtakos jūsų paties apsisprendimui ir ar visada nusiperkate greitai, gerai ir pigiai? – Geriausias mano pirkinys – laikrodis iš JAV internetinės parduotuvės. Juo džiaugiuosi jau antrus metus ir negaliu atsidžiauti. Laikrodis susisiekia su palydovais, nustato tavo buvimo vietą, paskaičiuoja, kiek nubėgi ir kokiu greičiu, skaičiuoja pulsą, sudegintas kalorijas. Kadangi esu maratonininkas ir tenka bėgioti didelius atstumus, tas laikrodis man labai praverčia. Išsirinkau jį internete atlikęs nemažą tyrimą – skaičiau pirkėjų atsiliepimus, tarp jų – profesionalių sportininkų. Teko sugaišti nemažai laiko, bet tai pasiteisino. Ne veltui sakoma: jei perki greitai, neskirdamas tam laiko ir dėmesio, didelė tikimybė, kad panašų daiktą greitai teks pirkti antrą kartą.

2012 m. spalio 19 d.

|

DU RATAI

Renkamės dviratį: gražų, pigų ar patogų? Dviračių pasirinkimas šiais laikais toks, apie kokį prieš porą dešimtmečių buvo galima tik pasvajoti.

Keletas pagrindinių dviračių tipų Miesto ir turistiniai dviračiai

Tačiau didėjant pasirinkimui, daugėja ir klausimų perkant dviratį. Kaip išsirinkti ir tinkantį, ir patinkantį dviratį saugiam važinėjimui mieste ir užmiestyje už protingą kainą? „Juokaujame, kad visų dviračių ratai apvalūs – sukasi, tačiau kalbant rimtai, rinkdamiesi dviratį žinokite savo prioritetus – nuspręskite, kur juo važinėsite“, – pataria dviračių parduotuvės „Umarai“ pardavimų vadovas Dainius Zarauskas.

Mieste – miesto dviračiai Jo teigimu, laisvalaikiu mėgstantiems greičiau paminti pedalus ir pralėkti asfaltuotais keliais, labiausiai tiks plento dviračiai. Besidairantiems transporto priemonės kelionėms į darbą ir savaitgalio pasivažinėjimams parke geriausia rinktis vadinamąjį miesto dviratį. Tokiais dviračiais važinėdami greičiausiai neišvengsite ir prastesnio oro, todėl jie turi būti su purvasargiais, grandinės apsauga, priekiniu ir galiniu žibintais. Prie klasikinių miesto dviračių priskiriami ir pastaruoju metu populiarūs fiksuotos pavaros dviračiai. Pasak D.Zarausko, tai – puikus variantas pasivažinėjimams po miestą. Esą tokie dviračiai gana nebrangūs, lengvi, tačiau skirti patyrusiems dviratininkams. „Jie daromi iš trekinio dviračio, sėdėsena nėra aukšta, bet valdymui reikia daugiau jėgos“, – sako D.Zarauskas. Paprastai tokio dviračio balnas ir vairas vienodame aukštyje, žmogus važiuoja pasviręs 45 laipsnių kampu. Pasak pašnekovo, tokia sėdėsena yra patogi ant fiksuotos pavaros dviračio. Jei vairas pakeliamas aukščiau nei sėdynė, žmogus sėdi stačiai. „Tai daugiau pasivažinėjimui skirta sėdėsena. Kuo daugiau žmogus taip važiuoja, tuo mažiau nori taip sėdėti, nes pasipriešinimas didesnis. Mieste reikia daugiau manevringumo, turėti galimybę staigiai sustoti atsiradus kliūčiai“, – aiškina D.Zarauskas ir juokauja, kad taip sėdėdamas vargu ar užminsi į Šeškinės kalną. Todėl jis pataria net pradėjus važinėti stačiai, kas mėnesį vairą po 1-2 cm nuleisti. Ilgainiui pasieksite patogiausią 45 laipsnių sėdėseną.

Elektriniai dviračiai nepopuliarūs „Sulankstomi nedideli dviračiai – smagūs, patogūs, tinka kelionėms, nes lengvai telpa į automobilį“, – privalumus vardija D.Zarauskas. Tačiau yra ir trūkumų: keliose vietose esančios sulankstomo dviračio jungtys mažina BFL nuotr.

jo stabilumą. Ir dar: maži ratai, palyginti su dideliais, ilgesnėms kelionėms nėra labai patogūs. Kitose šalyse pamėgti elektriniai dviračiai – pas mus dar retenybė. „Elektriniai dviračiai kainuoja 1500 eurų ir daugiau. Tie, kam jie skirti, Lietuvoje negali arba dar nepasiruošę tiek pinigų išleisti“, – atvirai sako D.Zarauskas. Anot jo, priežastis, kodėl elektrinius dviračius pamėgo Austrijos ar Vokietijos gyventojai, paprasta: gilesnės važinėjimo dviračiais tradicijos. „Jei žmonės visą gyvenimą važinėjo dviračiu, jie ir sulaukę 70 metų nori patogiai ant dviračio jaustis, be didesnių pastangų pasivažinėti kalnuose ar nuvažiuotų prie už 20 kilometrų esančio ežero“, – sako pašnekovas. D.Zarauskas pastebi, kad elektrinį dviratį valdyti ne taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgnio. „Jis gana sunkus, šiek tiek didesnis nei paprastas, todėl sunkiai telpa į liftą. Be to, greičiau važiuojant reikia numatyti didesnį atstumą į priekį, nes tiek sustoti, tiek valdyti tokį dviratį sunkiau. Ypač jei žmogus nepatyręs. O apsaugų dviratyje turime mažiau nei automobilyje“, – aiškina jis. Mėgstantiems važinėti miškais ir bekele, D.Zarauskas pataria įsigyti manevringą, prasčiausius keliukus įveikiantį kalnų dviratį. „Tokie dviračiai buvo itin perkami prieš keletą metų, bet važinėti vien tik mieste jie nėra itin patogūs“, – sako D.Zarauskas, tačiau pabrėžia, kad ant tokio dviračio sėdima palinkus į priekį 45 laipsnius ar dar daugiau, o tai laikoma sveikiausia sėdėsena.

Brangsta kasmet Ypač svarbus kriterijus renkantis patogų dviratį – rėmo aukštis. „Kad patogiai jaustumėtės nulipdami nuo dviračio, rėmo aukštį pasirinkite pagal save. Priimta, kad apžergus dvirtį, tarp tarpkojo ir rėmo turi būti 10-15 cm. Moterims rėmas gali būti išvis žemas“, – sako D.Zarauskas. Neradus sau tinkamo dviračio rėmo, jis pataria neskubėti pirkti bet ko, o užsakius parduotuvėje reikiamą, geriau savaitę kitą palaukti. Pašnekovas rekomenduoja susilaikyti nuo siurprizų ir nepirkti dviračio kitam žmogui šiam nedalyvaujant. „Nebent labai gerai pažįstate žmogų ar norite jam nupirkti naujesnį, geresnį dviratį. Geriau nupirkti dovanų kuponą ir leisti išsirinkti tai, kas jam labiau patinka. Be techninių savybių, yra ir dizainas. Dviratis turi patikti“, – įsitikinęs D.Zarauskas. Turi patikti ir dviračio kaina. O ji, anot prekybos vadovo, kiekvienais metais nenuilstamai auga. „Viskas pasaulyje brangsta: kartonas, guma, aliuminis, naftos produktai, kelionės iš gamyklos iki pardavėjo“, – vardija D.Zarauskas. Jis prisimena, kad 1996 metais, kai tik įmonė pradėjo veiklą, gerą dviratį buvo galima nusipirkti už 800–1200 litų. Dabar toks kainuoja apie 2000 litų.

Tai – patogiam kasdieniam važinėjimui skirti dviračiai. Pagrindinis skiriamasis klasikinio miesto dviračio bruožas – ant jo sėdima tiesiai. Rėmo konstrukcija patogi, pats dviratis gana sunkus. Miesto dviračiai paprastai komplektuojami kartu su visomis apsaugos priemonėmis: purvasargiais, atšvaitais, žibintais, bagažine, grandinės apsaugomis, prie jo patogu tvirtinti krepšius daiktams susidėti. Prie klasikinių miesto dviračių priskiriami ir šiuo metu itin populiarūs vienos pavaros dviračiai, liaudyje vadinami „fiksais“, taip pat – sulankstomi dviračiai su mažais ratais. Turistiniai dviračiai, kaip ir miesto, labiausiai pritaikyti važinėti tvirta kelio danga. Dėl gana ilgo korpuso jie yra stabilesni, tačiau mažiau manevringi. Pritaikyti vežti didesnius krepšius.

Kalnų dviračiai (MTB)

Šie dviračiai – platesnėmis, grublėtomis padangomis, tvirtais ratlankiais, storais, tvirtais rėmais, todėl idealiai tinka važiuoti bekele, nelygiais miško keliukais. Dviratyje esanti amortizacija suteikia stabilumo ir patogumo važiuojant nelygiu gruntu. Šių dviračių vairas gana žemas, todėl sėdima palinkus į priekį.

Hibridiniai (kroso) dviračiai

Puikiai tinka ir į darbą, ir ilgesnėms kelionėms plentu ar bekele. Ratai gana dideli – 28 colių, padangos kur kas siauresnės nei kalnų dviračių. Daugiau važinėjantiems lygia kelio danga, patariama rinktis modelį su standžia priekine šake – minti bus lengviau. Amortizuojanti priekinė šakė suteiks galimybę patogiai važiuoti duobėta kelio danga, miško keliukais. Hibridiniai dviračiai, kaip ir miesto, gali būti kompektuojami su grandinės apsaugomis, purvasargiais, bagažine.

Plento dviračiai

Kaip sufleruoja pavadinimas, tokie dviračiai skirti treniruotėms, greitam važiavimui plentu. Šių dviračių rėmai labai lengvi ir tvirti, padangos siauros. Vairas – išriestas, tai suteikia galimybę dviratininkui išlaikyti itin aerodinamišką sėdėseną. Pavaros integruotos į stabdžių rankenėles. Mažinant dviračio svorį, komplektuojamas be apsaugų, purvasargių, žibintų.

BMX dviračiai

Tarp paauglių ypač populiarūs dviračiai. Jiems būdingas mažas tvirtas rėmas, labai platūs ratai, vairas išriestas į viršų. Kai kurie modeliai neturi balnelio, vairuotojas dviratį valdo stovėdamas ant pedalų. Skirti atlikti akrobatinius triukus, važiuoti per rampas, tiltelius, nuvirtusius medžius ir pan. Dėl ypatingos vairo kolonėlės konstrukcijos priekinis ratas gali apsisukti aplink 360 laipsnių.

Tačiau pirmajam dviračiui galima išleisti ir šiek tiek mažiau – apie 1200 litų. „Kai renkiesi pirmą dviratį, atrodo, kad jis turi būti labai paprastas, neviršyti tam tikros kainos, o paskui, kai imi važinėti, gilintis ir daugiau suprasti, ta suma ima augti“, – šypsosi D.Zarauskas. Jis primena, kad norint lengvo tvirto dviračio, reiks daugiau ir sumokėti, mat kuo dviratis lengvesnis, tuo jo gamybai naudojamos medžiagos brangesnės.

2012 m. spalio 19 d.

|

DU RATAI

G.Bagdonas:

„Ilgai dirbant svajonės pildosi“ BFL nuotr.

26-erių dviratininkas Gediminas Bagdonas – viena ryškiausių dviračių sporto žvaigždžių Lietuvoje.

• Važinėkite techniškai tvarkingu dviračiu; • Dėvėkite šalmą – jis išsaugos jūsų galvą; • Pasirūpinkite, kad vakare kelyje būtumėt matomi; • Važiuodami dviračiu neklausykite ausinuko – muzika blaško dėmesį ir slopina aplinkinius garsus, pvz., pypiančio automobilio signalą;

Belgijos dviračių komandai „An Post-Sean Kelly“ šiuo metu atstovaujantis daugkartinis Lietuvos čempionas džiaugiasi savo pasiekimais, atskleidžia, kuo žavus dviračių sportas, ir pataria, kaip saugiai važiuoti. Profesionalus sportininkas džiaugiasi, kad dviračių kultūra Lietuvoje pamažu auga, tačiau prisipažįsta, kad treniruodamasis užsienyje jaučiasi saugiau nei gimtojoje šalyje.

• Važiuokite tvarkingai: taisyklingai sėdėkite, laikykitės taisyklių.

– Kodėl pasirinkote dviračių sportą? – Iš pradžių bandžiau žaisti krepšinį, paskui rankinį – neužkabino. Kartą ieškodamas sportininkų į mokyklą atėjo treneris K.Norvaišas ir pakvietė. Nuėjau, pradėjau treniruotis, gerai sekėsi ir pasilikau. – Esate universalus dviratininkas. Dalyvaujate ne tik plento, bet ir kalnų dviračių varžybose, treke. Kas labiausiai prie širdies? – Dabar pirmenybę atiduodu plentui. Kalnų dviračiais daugiausia važiuoju savo malonumui, pasibaigus sezonui. Man ir trekas aktualu, bet visa tai daugiau paįvairinimui, tam, kad įgaučiau naujų techninių įgūdžių. Aišku, kalnų dviračių lenktynėse arba treke yra daugiau veiksmo, o plentu ką – važiuoji tuos 200 km ir lauki finiško. Be abejo, važiuodamas galvoji, kaip geriau atikti komandos nurodymus, stengiesi išsaugoti daugiau sveikatos, bandai pabėgti. – Kur treniruojatės būdamas Lietuvoje? – Lietuvoje važiuojame keliais, nes dviračių takais sportininkams važiuoti neišeina. Tarkim, dabar Panevėžyje BFL nuotr.

G.Bagdono patarimai

ruošiamės treko varžyboms, bandėme važiuoti takais – neįmanoma. Tokiais prastais takais nebent turistai savo malonumui gali važiuoti, bet ne plentininkai. Gerai, kad mūsų policininkai pakankamai supratingi – neskuba bausti, jei mato, kad keliu važiuoja sportininkai. Belgijoje, tarkime, visuomet važiuojame tik dviračių takais, ten jie geri, o plentu važiuoti apskritai negalima. Atvažiavo belgas į svečius, stebisi, kaip mes treniruojamės. Sakau, išvažiuojame į kelią ir treniruojamės. Jam tai atrodo pavojinga. Sutinku, bet ką darysi. Važinėti savo malonumui pas mus irgi trūksta sąlygų. Kartais su drauge išvažiuojame pasivažinėti, pavyzdžiui, Klaipėdoje. Tai ženklas ant tako pastatytas, tai žmonės eina – maišalynė. – Ar mūsų automobilių vairuotojai draugiški dviratininkams? Važiuodamas jaučiatės saugus? – Lietuvoje visokių vairuotojų pasitaiko. Žinoma, stengiesi važiuoti atsargiai, bet ką čia prisisaugosi... Labai gerai, kad pas mus yra priimta, kad, tarkime, per vaikų treniruotes paskui grupę atomobiliu važiuoja treneris. Bet vis tiek būna visokių nelaimių – aplenkia mašina, įvažiuoja į grupę. Argi vairuotojai nemato? – Kaip, jūsų nuomone, reiktų populiarinti dviračių kultūrą Lietuvoje? – Belgijoje žmonės kokius 30 kilometrų į darbą dviračiu važiuoja, pas mus nevažiuoja, nes nėra sąlygų. Tačiau reikia, kad ir patys žmonės suprastų dviračių naudą. Žinoma, jau einama į priekį: organizuojami įvairūs renginiai, maratonai, studentai į universitetus mina su dviračiais. Manau, kad dviračių kultūra vis tiek kada nors pas mus išaugs. – Ar galite, kaip profesionalas, mėgėjams patarti, kaip saugiai važinėti, galbūt net išvengti sunkių traumų? – Pirmiausia reikia pasirūpinti apsauga. Nors mums

dar toli iki kitų šalių, matau, kad važiuojančių su šalmais Lietuvoje daugėja. Šalmas reikalingas. Jei nukrisi, galbūt lūš ranka ar koja, bet svarbiausia – išsaugosi galvą. Reikia prižiūrėti, kad ir pats dviratis būtų tvarkingas, stabdžiai gerai veiktų, būtina taisyklingai sėdėti, pasirūpinti, kad vakare kely būtum matomas. Ir su ausinukais nevažinėti, kaip pas mus mėgsta. Klausydamas muzikos negirdi aplinkos, pypsinčio automobilio. Reikia pasakyti, kad pas mus ir patys dviratininkai kartais per daug „mandri“. – Kuo žavus dviračių sportas? Kokie jo pranašumai, lyginant su kitomis sporto šakomis? – Dviračiai – savotiškas sportas, reikalaujantis daug sveikatos ir ištvermės. Jei pasieki aukštesnį lygį, reikia susitaikyti su tuo, kad didžiąją laiko dalį gyvensi ne Lietuvoje. Tikrai didelis privalumas tas, kad daug laiko praleidi gamtoje. Kiekviena sporto šaka turi savo pliusų ir minusų. Be to, turi nuolatos sekti savo svorį, prisižiūrėti mitybą, nevalgyti bet ko. Kai ruošiesi varžyboms, iš viso daug ko atsisakai. Bet po sunkios treniruotės gali sau leisti ir kokį nors skanėstą suvalgyti. Pasibaigus sezonui ir žemaičių blynų, ir kugelio, ir cepelinų pavalgau – visko, ką mėgstu ir ko pasiilgstu. Tačiau per žiemą priaugti kilogramai greitai nedingsta. Jei priaugi 2–3 kilogramus, po to du ar tris mėnesius bandai jų atsikratyti. – Koks buvo pirmasis jūsų dviratis? Apie kokį svajojate dabar? – Man atrodo, kad pirmas gyvenime buvo tėvo nupirktas „Školnik“. Stadione juo išmokė mane važinėti. Pradėjęs sportuoti iš trenerio Kęstučio Norvaišo gavau labai seną „Start Sosse“. Tuomet man buvo gal 12 metų. Žinoma, sportininkas visuomet nori sėdėti ant kuo geriausio dviračio. Toks jau tikrai geras dviratis, kuriuo norėčiau važiuoti, kainuoja apie 10 tūkst. eurų. – Ar tarp dviratininkų turite savo autoritetą? – Visuomet autoritetu buvo Lance‘as Armstrongas, bet dabar, kai dėl dopingo skandalo iš jo atėmė visus titulus... Dabar kaip autoritetą tikriausiai įvardinčiau savo Belgijos komandos vadybininką dviratininką Seaną Kelly.

2012 m. spalio 19 d.

|

DU RATAI

Dviračių šalių patirtis: saugu, patogu ir madinga Nyderlandai, Danija, Vokietija – valstybės, kuriose žmonės kasdienėms kelionėms renkasi dviračius.

ambasada“ puslapyje rašoma, kad dviračių populiarumo lūžis jų šalyje įvyko 8 ir 9 dešimtmečiuose, pradėjus ryškėti vairuotojų ir kitų eismo dalyvių interesų konfliktams. Vienas iš konfliktinių situacijų pavyzdžių – Kopenhagos noras nutiesti kelią pro ežerus tarp senosios miesto dalies ir naujai įsikūrusių priemiesčių. Šie ežerai buvo ir yra populiari vieta tarp poilsiaujančių Danijos sostinės gyventojų. Kilo protestų banga ir palengva visiems tapo aišku, kad naują miestų transporto infrastruktūrą reikia planuoti randant vietos visoms transporto priemonėms: tiek automobiliams, tiek dviračiams, tiek viešajam transportui. Tuo metu greta kelių pradėti tiesti dviračių takai, kurių tinklas iki šiol auga. Kopenhagoje šiuo metu yra 390 kilometrų dviračių takų, visoje Danijoje – apie 12 tūkst. kilometrų. Tai šiek tiek mažiau, nei Lietuvoje yra asfaltuotų kelių. „Kurdami tinkamą infrastruktūrą dviratį galima padaryti ne tik sveiku ir greitu keliavimo būdu, bet ir saugiu bei teikiančiu malonumą“, – tokį patarimą davė transporto ministras Henrikas Damas Kristensenas populiarinti dviračius bandančiai Didžiajai Britanijai.

Kaip šioms šalims ir atskiriems miestams pavyko išpopuliarinti dviračius? Kokios sąlygos būtinos, kad žmonės važiuodami dviračiu jaustųsi saugūs? Nereikia manyti, kad vienų šalių gyventojai iš principo skiriasi nuo kitų. Ne. Dviratį vietoj automobilio Nyderlandų ar Danijos gyventojai renkasi, nes taip praktiškiau: pigiau, greičiau, patogiau. Tai galima pasiekti plečiant kokybišką dviračių takų tinklą, užtikrinant važiuojančių dviratininkų ir paliktų dviračių saugumą. Tačiau norint dviratį paversti itin populiaria transporto priemone reikia keisti ir žmonių požiūrį. Važiuodami dviračiu jie turi jaustis saugantys savo sveikatą, tausojantys gamtą, ir esantys madingi, nes minti dviratį – „kieta“.

Anglija bando pasivyti

Valdžia galvojo apie dviratininkus Žvelgiant į Europos šalių dviratininkų statistiką aiškiai išsiskiria dvi šalys, kur dviračių populiarumas žymiai didesnis – tai Nyderlandai ir Danija. Šiose valstybėse žmonės dviračius renkasi 26 ir 19 proc. visų savo kelionių. Trečioje vietoje pagal pomėgį važiuoti dviračiu rikiuojasi viena didžiųjų Europos valstybių – Vokietija. Imant bendrais skaičiais, čia dviračius renkasi žymiai mažiau žmonių, jie sudaro tik 10 proc. keliautojų. Galbūt bendrą skaičių žemyn numuša šalies dydis ir dideli atstumai tarp miestų, nes pačiuose miestuose dviračiai – labai populiarūs. Tarkime, Brėmene dviratį kaip susisiekimo priemonę naudoja 23 proc. gyventojų, o tai – dviračių sostine vadinamos Kopenhagos vertas rezultatas. Statistika rodo, kad Nyderlanduose dviratę transporto priemonę renkasi vienodai vyrų ir moterų, jais važinėja tiek turtingi, tiek mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Pažymėtina ir tai, kad Nyderlandų gyventojai, danai ir vokiečiai važinėjimo dviračiu neatsisako net senatvėje. Galima bandyti pomėgį minti pedalus paaiškinti šių šalių gamtinėmis sąlygomis: gana lygus reljefas, šiltos žiemos. Tačiau suabejoti, kad tai lemia vien šios priežastys, verčia ankstesnių metų skaičiai. Pasirodo, kad šių šalių gyventojai dviračius pamėgo septintajame dešimtmetyje ir tai įvyko ne be valdžios pastangų. Kol vienos šalys, nusprendusios lengvinti gyvenimą automobilių vairuotojams, platino kelius ir kūrė stovėjimo aikšteles, Nyderlandai, Danija ir Vokietija rinkosi kitą būdą, automobiliams įvesdamos vis daugiau apribojimų. O miestus planavo patogius žmonėms, o ne automobiliams.

Pribloškiantys Nyderlandai Nyderlandai – išskirtinė valstybė Europoje. Keliones dviračiais čia renkasi ketvirtadalis žmonių, o kai kuriuose miestuose tokių gyventojų dalis siekia beveik 60 proc. Galima spėti, kad artimiausiu metu šie rezultatai tik didės, nes auga dviračius mėgstanti karta. Didelė dalis 10–16

metų vaikų į mokyklą atvažiuoja dviračiais, nemažai jų į vieną pusę įveikia per 15 kilometrų. Tai išties pribloškiantis skaičius. Be abejo, vaikai į gatves neišleidžiami nepasiruošę. Jiems rengiamos specialios pamokos, kurios ne tik išmoko saugiai važiuoti dviračiu, bet ir praverčia vėliau persėdus prie automobilio vairo – jie turi daugiau pagarbos ir supratingumo dviratininkams ir pėstiesiems. Itin didelis dėmesys populiarinant važinėjimą dviračiais Nyderlanduose skiriamas dviratininkų saugumui užtikrinti. Šalies miestai, kurie negali pasigirti išskirtiniu dviratininkų skaičiumi, skiria lėšų įrengti dviračių takams, kad jie būtų kiek įmanoma labiau atskirti nuo automobilių eismo. Kai kurios gatvės net atimamos iš automobilių ir jose pirmenybė suteikiama dviratininkams. Tyrimų duomenimis, būtent tokie atskirti dviračių takai turi vieną didžiausių poveikių žmogui apsisprendžiant, ar važiuoti į miestą dviračiu. Šalies dviračių transportu besirūpinantys specialistai pabrėžia ir dviračių laikymo infrastruktūros svarbą. Jei gyventojas mašiną gali pasistatyti prie namo durų, o dviratį turi laikyti sandėliuke arba bute penktame aukšte, jam kur kas patraukliau bus sėsti į automobilį, o ne ant dviračio sėdynės. Saugaus dviračio pastatymo klausimas svarbus ir pasiekus kelionės tikslą – kur jį palikti nesibaiminant vagių? Nyderlandų dviračių sostine galima pavadinti Groningeno miestą. Čia dviračius vietoje kitų transporto priemonių renkasi beveik 60 proc. gyventojų. Pirmoji saugoma dviračių aikštelė mieste buvo įrengta 1982 metais. Dabar saugomų aikštelių pagal gyventojų skaičių Klaipėdą primenančiame mieste – apie 30. Liūdna, bet šiuo klausimu Lietuvoje atsiliekama trimis dešimtmečiais.

Danijoje takų vis daugėja Panašiai pagal šių transporto priemonių populiarumą atsiliekame ir nuo Danijos. Šią dviratę transporto priemonę populiarinančios organizacijos „Danijos dviračių

Dviračių valstybės patarimai Didžiajai Britanijai turėtų praversti, nes ši šalis rimtai užsidegusi pakilti nuo dviratininkų atsilikėlės dugno. Kol kas rezultatais džiaugiamasi: skelbiama, kad nuo 2008 metų reguliarių dviratininkų saloje padaugėjo milijonu. Duoklę reikia atiduoti tiek valdžiai, tiek privačioms iniciatyvoms. Nuo 1999 metų įsigaliojo mokesčių lengvata į darbą dviračiais važiuojantiems žmonėms. Jungtinėje Karalystėje darbuotojui suteikiamos privilegijos, pavyzdžiui, apmokėtos kelionės į darbą apmokestinamos. Tačiau tai negalioja „žaliajam“ transportui, t.y. dviračiams. Tad darbdavys gali padėti darbuotojams įsigyti dviračius, saugiam važiavimui reikalingus aksesuarus, įrengti biure dviračio laikymo vietas. Didžiojoje Britanijoje vykdomos įvairios važiavimo dviračiais socialinės programos. Žmonės skatinami jungtis į klubus bei važinėti drauge, yra kuriamos atskiros grupės moterims dviratininkėms. Ištraukti dviračius iš sandėliukų paskatino ir masiniai važiavimo dviračiais renginiai, kuomet dviratininkų kolonai paskiriama policijos palyda ar net automobilių eismui visiškai užtveriamos gatvės. Prieš penkerius metus pradėta vykdyti vaikų mokymo saugiai važiuoti programa „Bikeability“. Pirmieji mokymai prasideda, kai vaikas išmoksta važiuoti dviračiu – 5 ar 6 metų. Sulaukę 10 metų, jie pradedami mokyti, kaip saugiai nuvažiuoti į mokyklą ramiais keliais. Lipti ant dviračių skatina ir puikūs Didžiosios Britanijos sportininkų pasiekimai. Dviratininkai šioje šalyje tapo žvaigždėmis bei puikiais pavyzdžiais augančiai kartai, o gal net ir jų tėvams. Šią vasarą pirmą kartą prestižines „Tour de France“ lenktynes laimėjo britas – Bradley Wigginsas. Jam buvo suteikta garbė varpo dūžiais pradėti Londono olimpinių žaidynių atidarymą. Beje, profesionalų sportą remia ta pati bendrovė, kuri aktyviai prisideda ir prie eilinių britų skatinimo važiuoti dviračiais. Informacinės kampanijos jaunimui saugaus eismo tema rubrikos parengtos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Reportažas | 27

15min • 2012 m. spalio 19 d.

Gamtos ir istorijos sankirta Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Važiuojant nuo Vilniaus Molėtų kryptimi, kelio ženklas nurodo posūkį į Dubingius – romantikus ir istorijos mylėtojus itin viliojantį miestelį, besidriekiantį ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero pusiasalyje. Rudens rūku apgaubtas ežeras ir medžių lapų margumynas visu grožiu atsiveria nuo istorinės Dubingių piliavietės, dar vadinamos pilies kalnu. Aplink piliavietę veda 1600 m pažintinis pėsčiųjų takas. Daugiausia lankytojų dėmesio vietovė sulaukia dėl čia gyvenusios didikų Radvilų giminės, romantikus vilioja nuo kalno atsiveriantys gamtos peizažai, o istorijos mylėtojus – archeologinių tyrinėjimų radiniai: nuo 2003 m. piliavietėje vykdyti kasinėjimai, kurių metu buvo ištirta buvusi bažnyčia, rastos ir atidengtos buvusių Radvilų rūmų liekanos. Tačiau didžiausias lobis – 2004 m. aptikti garbingos ir ypač Lietuvos istorijai nusipelniusios Radvilų giminės palaikai. Reikia tartis iš anksto Rašytiniuose šaltiniuose Dubingių pilis minima nuo XIII a. Tikriausiai XIV a. pirmoje pusėje buvo pastatyta medinė pilis, kelią į Vilnių saugojusi nuo Livonijos ordino puolimų. 1412–1413 m. Lietuvos kunigaikštis

Tiltas per ežerą Tiltas per Asvejos ežerą – tai pirmas medinis tiltas per ežerą Lietuvoje. Tiltas buvęs jau Viduramžiais – jo poliai rasti 12 m gylyje. Šiandienis tiltas pastatytas 1934 metais prezidento Antano Smetonos įsakymu. 1938 metais ant Dubingių piliakalnio iškilo A.Smetonai skirta rezidencija, tačiau prezidentas į ją taip ir neįkėlė kojos. Šiandien vasarnamio vietoje likę tik žole užžėlę laiptai.

Nauja bažnyčia Aplink piliavietę veda 1600 m pažintinis pėsčiųjų takas.

Dubingiuose, piliakalnio papėdėje, stovėjusi katalikų bažnyčia degė du kartus – 1954 ir 1958 metais. Maldos namai nebuvo atstatyti. Tačiau Šv.Jurgio Kankinio bažnyčios statybos darbai pradėti spalio 13 d. – pašventintas kertinis akmuo, įmūryta laiko kapsulė su iniciatorių, mecenatų ir vykdytojų pasirašytu raštu. Jei statybos vyks sklandžiai, naujoji bažnyčia iškils per metus.

L.Balandžio nuotr.

Vytautas Didysis pastatė naują pilį, o prieš 1430 m. pilies kieme ir medinę šv. Dvasios vardo katalikų bažnyčią. Jos buvimą šiandien primena kelios medinės plokštės kalvos viršuje. Po Vytauto mirties piliavietę valdė didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio vietininkai. Kaip ir kada Dubingiai atiteko Radvilų giminei, tiksliai nėra žinoma, tačiau spėjama, kad tai galėjo įvykti didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro valdymo laikais. Dubingių piliavietėje tebėra išlikę XVI–XVII amžiaus buvusių Radvilų rūmų ir evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai. Vytauto laikų pilies rūsių ir Radvilų priestato griuvėsius nuo žalingo aplinkos poveikio šiandien saugo specialiai pastatytas namas. Įeiti į vidų ir apžiūrėti kultūros vertybes kol kas galima tik iš anksto susitarus. Su taure – į kaktą Ekskursijos metu gidai atskleidžia rūmų paslaptis. „Vytauto laikais tai buvo dviejų aukštų rūmai su rūsiais. Viename jų laikytos alaus ir maisto atsargos, kitame buvo iždinė. Po Jonušo Radvilos mirties sudarytame sąraše minima, kad be monetų čia buvo saugoma ir 130 brangakmenių“, – pasakojo Asvejos regioninio parko lankytojų centro administratorė Rūta Dirmienė. Svarbiausias Vytauto Didžiojo laikų archeologinis radinys – kaulinė šachmatų figūrėlė. „Tokios buvo rastos tik trijose Lietuvos vietose – Vilniuje, Trakuose ir Dubingiuose“, – pasigyrė R.Dirmienė. Be to, buvo atkasta stiklinė taurė be kojelės. Pagal tuomečius papročius svečias,

išgėręs į šeimininko sveikatą, turėjo taurę sudaužyti. „Dar geriau pagarbą išreikšti po tosto taurę sudaužant sau į kaktą“, – pasakojo gidė. Palaikai rasti dėžėje Žinoma, kad Dubingių piliavietėje stovėjo trys bažnyčios – Vytauto funduota katalikų ir dvi evangelikų reformatų, kurias fundavo Mikalojus Radvila Rudasis bei Jonušas Radvila. Po tyrinėjimų atidengtas visas trečiosios renesansinės bažnyčios pamatų perimetras, tyrinėti sienų, apsidės ir bokšto pamatai. Visas bažnyčios perimetras yra užkonservuotas ir pritaikytas lankymui.

Bažnyčios viduje, prie pat apsidės, 2004 m. buvo aptikta Radvilų giminės kapavietė. Centrinėje bažnyčios dalyje, po buvusiu „Dievo stalu“, žemėje buvo užkasti į specialiai suręstą dėžę sudėti aštuonių asmenų palaidojimai. „Karo metu bažnyčia smarkiai nukentėjo, o Radvilų palaikai buvo išniekinti. Tuometis seniūnaitis, žinojęs apie palaidojimus, kaulus surinko, sudėjo į dėžę ir pakišo po buvusiu „Dievo stalu“, – sakė R.Dirmienė. Kadangi šiame kape nerasta jokių įkapių, leidžiančių tiksliau datuoti ar identifikuoti individus, asmenų tapatybę tebuvo galima patvirtinti ar paneigti antropologiniais, istoriniais, menotyriniais tyrimais.

Nuo 2003 metų piliavietėje vykdyti kasinėjimai, kurių metu atidengtos buvusių Vytauto Didžiojo ir Radvilų rūmų liekanos.

28 | Gyvenimas

15min • 2012 m. spalio 19 d.

Vienintelė Lietuvos moteris, du kartus įkopusi į 8 km

„Gyvenimas be Himalajuose stūksančio Manaslu kalno (8156 m) smaigalyje vietos yra tik vienam žmogui. Kiti turi laukti eilėje, kol anksčiau viršūnę pasiekęs alpinistas užleis vietą. Ankstų spalio 1-osios rytą pirmoji į viršūnę įkopė ir kitus į eilę rikiuotis privertė lietuvė Edita Nichols. Andrius Vaitkevičius a.vaitkevicius@15min.lt 7.50 val. vietos laiku ji Manaslu viršūnėje išskleidė lietuvišką trispalvę. „Tai buvo nepaprastas jausmas!“ – prisimena Edita. Buvo praėjusi vos savaitė po to, kai milžiniška sniego lavina ant šio kalno pražudė kitus viršukalnę pasiekti mėginusius žmones. „Ekspedicija į Manaslu buvo mano pasiruošimo kitais metais kopti į Everestą (8848 m) dalis. Kai tik šiek tiek atsigausiu, vėl pradėsiu kasdien bėgioti, grįšiu prie jogos užsiėmimų ir, žinoma, savaitgaliais leisiuosi į žygius pėsčiomis, kad ir kur bebūčiau“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo ką tik iš kalnų į darbą Romoje (Italija) grįžusi E.Nichols. Iš Lietuvos ji išvyko prieš 16 metų ir nuolat kraustėsi iš vienos šalies į kitą. Gyveno Prancūzijoje, Kanadoje, JAV, Italijoje. Persikrausčiusi į Romą, pradėjo dirbti JT Pasaulio maisto programoje ir dalyvavo humanitarinėse misijose Haityje bei Nigeryje (Afrika). Pastaruoju metu Edita gyvena Šveicarijoje.

Manaslu kalnas pagal aukštį pasaulyje aštuntas ir labai pavojingas. E.Nichols nuotr.

Nepalo vaikai prie E.Nichols lipte lipdavo. Kevino Harriso nuotr.

Pradėjo nuo Kilimandžaro „Mano alpinistinių žygių pradžia buvo Kilimandžaras (Tanzanija). Nuo tada prasidėjo svarbus gyvenimo etapas. Iškeliavau į Himalajus, kur leidausi į žygius pėsčiomis ir kopiau į kai kurias viršūnes, įskaitant ir Mera Peak“, – pasakoja Edita. Kilimandžaro kalno (5895 m) viršūnę E.Nichols pasiekė 2010 m. Kitais metais ji įkopė į kelias viršūnes Nepale, Monblaną (4810 m) Alpėse. Tais pačiais metais įkopė į šeštą pagal aukštį pasaulio viršukalnę Cho Oyu (8201 m) Himalajuose ir tapo pirmąja lietuve moterimi, įveikusia aštuonis tūkstančius metrų virš jūros lygio iškilusį kalną. Šiemet Edita jau kopė į kalnus Argentinoje. O rudens pradžioje ji vėl išvyko į Himalajus. Moters tikslas buvo Manaslu viršūnė Nepale. Tai aštuntas pagal aukštį pasaulio kalnas. Dėl dažnų lavinų ir pavojingų plyšių jis patenka į pavojingiausiųjų ketvertuką. Šią reputaciją Manaslu patvirtino ankstų rugsėjo 23-iosios rytą. Kalno šlaitu nuslinkusi milžiniška sniego lavina užgriuvo netoli viršūnės buvusią alpinistų stovyklą ir ją nušlavė nuo žemės paviršiaus. Žuvo mažiausiai 12 žmonių, dalis alpinistų buvo sužeista. Tragedijos vietoje – tyla ir ašaros Į Manaslu viršūnę Edita kopė su tarptautine komanda. Ją sudarė žmonės iš įvairiausių pasaulio kampelių – Kanados, Kinijos,

Danijos, Lietuvos, Nepalo, Rusijos, JAV ir Didžiosios Britanijos. Komandai vadovavo britas Philas Cramptonas. Kalno šlaitu nuslinkus lavinai, lietuvės komanda buvo antroje stovykloje, šiek tiek žemiau tragedijos vietos. Tačiau visą griaunančios stichijos jėgą teko pajusti ir Editai. Milžiniška sniego masė smogė ir jos stovyklos palapinėms. „Bandėme susilaikyti, bet mus nešė žemyn. Viskas įvyko taip greitai, kad panikai nebeliko laiko. Maniau, kad mus užvers sniegas. Laimei, viskas baigėsi ir mes galiausiai galėjome išsikapstyti iš savo palapinės“, – praėjus dienai po nelaimės pasakojo lietuvė. Niekas iš Editos grupės rimčiau nenukentėjo. Tačiau aukščiau esančioje stovykloje įvykusios tragedijos mastai visus labai sukrėtė. Alpinistai savo akimis stebėjo, kaip vienas kitą keisdami gelbėtojų sraigtasparniai išgabena žuvusiųjų kūnus.

Baimė, skausmas, šaltis, vis mažėjantis deguonies kiekis ore. Tačiau visa tai verta iškęsti dėl vaizdų, atsiveriančių aplink. Sukrėsti nelaimės penki žmonės iš Editos grupės atsisakė tęsti žygį ir susirinkę daiktus išvyko namo. Didesnė grupės dalis, taip pat ir Edita, nusprendė kopti toliau. Pakeliui į viršūnę komandai teko eiti pro tragedijos vietą. „Tuo metu negalėjau ištarti nė žodžio. Mačiau nuolaužas, palapinių dalis, kitus išmėtytus daiktus. Nugara bėgiojo šiurpuliukai, dalis alpinistų verkė“, – pasakojo E.Nichols. Sunkumus atperka vaizdai Baimė, skausmas, šaltis, vis mažėjantis deguonies kiekis ore – tai tik dalis sunkumų, su kuriais teko susidurti lietuvei. Tačiau visa tai verta iškęsti dėl vaizdų, atsiveriančių aplink. „Jūs galite išvysti tai, ko dauguma žmonių niekada gyvenime nepamatys. Jūs tampate kalnų dalimi“, – sako Edita. Manaslu viršūnę Edita pasiekė naudodama deguonies balionus. Ji teigia, kad tai ne

Gyvenimas | 29

15min • 2012 m. spalio 19 d.

aukščio kalnus, E.Nichols:

rizikos – nuobodus“ Manaslu viršūnėje E.Nichols skubėjo išskleisti lietuvišką trispalvę. E.Nichols nuotr.

Į kalnus kopti pradėjusi vos prieš kelerius metus, E.NIchols jau pasiekė neįtikėtinų rezultatų. Ole Mose Nielseno nuotr.

tik palengvino kvėpavimą, bet ir garantavo normalią kraujo apytaką, saugojo nuo galimų nušalimų ir aukštumų ligos. „Neturiu ko slėpti – norėjau savo kojomis pasiekti viršūnę ir aš tai padariau. Jei kas nors nusprendė nenaudoti deguonies balionų, tai yra jų pasirinkimas. Tačiau reikia suprasti ir tai, kad toks pasirinkimas padidina galimybę nukentėti. Tie, kurie kopė be deguonies balionų yra stiprūs alpinistai. Jie gali didžiuotis savo pasiekimu“, – sakė Edita. Vien sėkmės neužtektų Nors į kalnus kopti pradėjo vos prieš kelerius metus, Edita jau pasiekė neįtikėtinų rezultatų. Ji pati pripažįsta, kad alpinizme yra visiška naujokė. Moteris svarsto, kad iš dalies jai padeda sėkmė. Tačiau vien sėkmės neužtektų. Svarbiausia – rimtas pasiruošimas. „Iš pradžių kopdavau tik į žemesnius kalnus. Darydavau tik tai, ką tikrai žinojau galinti padaryti. Tą patį principą naudoju ir siekdama kitų svarbių tikslų. Negali žmogus vieną rytą atsibudęs staiga nuspręsti daryti kažką neįmanomo ir pavojingo. Turite eiti mažais žingsneliais, kiekvieną dieną darydamas pažangą, – sako lietuvė. – Laikausi nuomonės, kad kopti į viršų galiu tik tada, kai jaučiu, jog tai yra saugu. Grįžčiau atgal, jei sąlygos taptų pavojingos,

susižaločiau fiziškai ar staiga pasijusčiau blogai. Nuolat prisimenu mano mėgstamiausio alpinisto Edo Viesturso citatą: „Pasiekti viršūnę nėra privaloma, tačiau nusileisti visada būtina.“ Edita sako, kad visos jos kelionės kainuoja – pinigų, psichologinio pasiruošimo, fizinės būklės. Ji neslepia, kad tai turi įtakos ir santykiams su šeima, draugais ar partneriais. Nors dauguma moterį palaiko, tačiau kartais ji sulaukia Daugiau kelionių įspūdžių rasite nuskaitę šį kodą „Pasaulis kišenėje“

klausimų, kodėl ji tai daro. Moteris sako matanti, kad šie žmonės nesupranta, kodėl ji leidžiasi į nuotykių ir pavojų kupinas ekspedicijas. „Pavojai kalnuose yra dalis jų patrauklumo ir dalis jų žavesio. Gyvenimas būtų labai nuobodus, jei mes nesusidurtume su bent mažiausia rizikos dalelyte, – sako E.Nichols. – Savo žygiais noriu įkvėpti kitus žmones, ypač moteris. Kasdienė buities rutina man būtų sunkiai pakeliama. Manau, kad kitus žmones ji irgi gniuždo. Gyvenimas kartais būna sunkus. Bet aš stengiuosi nenukrypti nuo išsikeltų tikslų. Dalis žmonių gali jums trukdyti, gali jus atkalbinėti. Neklausykite jų. Koncentruokitės į tai, kas yra svarbu jums, ką jaučiatės galintys pasiekti.“

30 | Gazas.lt

15min • 2012 m. spalio 19 d.

APIE PRIVALOMÄ„JÄŽ SVEIKATOS DRAUDIMÄ„ (PSD)

KOMPENSUOJAMIEJI VAISTAI: AR ŽINOTE, KAD... •

• • •

• •

•

•

•

•

Apdraustiesiems arba apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones gali skirti ĹĄeimos gydytojai ar specialistai, dirbantys sutartis su teritorinÄ—mis ligoniĹł kasomis sudariusiose gydymo ÄŻstaigose. IĹĄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudĹžeto gali bĹŤti kompensuojami tik tie vaistai ir medicinos pagalbos priemonÄ—s, kurie yra ÄŻraĹĄyti ÄŻ patvirtintus jĹł sÄ…raĹĄus. Kompensuojama gali bĹŤti 50, 80, 90 ir 100 proc. vaisto bazinÄ—s kainos. Per pirmÄ…jÄŻ 2012 m. pusmetÄŻ kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonÄ—ms ÄŻsigyti buvo iĹĄraĹĄyta kiek daugiau nei 6 mln. receptĹł, o jĹł kompensavimui iĹĄleista apie 331 mln. Lt. Vieno recepto vidutinÄ— priemoka – apie 13 Lt. Kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartoja daugiau kaip 1 mln. pacientĹł. Daugiausia, net 75 proc. iĹĄ jĹł – pensinio amĹžiaus moterys ir 66 proc. pensinio amĹžiaus vyrĹł. KompensuojamĹłjĹł vaistĹł reikia maĹždaug 28 proc. vaikĹł, 19 proc. darbingo amĹžiaus moterĹł bei 16 proc. vyrĹł. Per pirmÄ…jÄŻ 2012 m. pusmetÄŻ daugiausiai PSDF biudĹžeto lÄ—ĹĄĹł buvo iĹĄleista vaistams hipertenzijai (68 mln. Lt), cukriniam diabetui (44,3 mln. Lt), astmai (16,3 mln. Lt), ĹĄizofrenijai (13,1 mln. Lt), iĹĄsÄ—tinei sklerozei (12,8 mln. Lt), prieĹĄinÄ—s liaukos piktybiniams navikams (10,5 mln. Lt), glaukomai (9,6 mln. Lt) ir lÄ—tiniam virusiniam hepatitui B ir C (8,4 mln. Lt) gydyti. Vaistus, kuriĹł veiklioji medĹžiaga yra ta pati, gamina ÄŻvairĹŤs gamintojai, suteikdami jiems skirtingus pavadinimus. SkirtingĹł gamintojĹł vaistĹł kainos skirtingos, taÄ?iau iĹĄ analogiĹĄkĹł vaistĹł galima pasirinkti tÄ…, kurio priemoka maĹžesnÄ—. VisÄ… reikiamÄ… informacijÄ… turi suteikti vaistÄ… skiriantis gydytojas arba vaistininkas. VaistinÄ—se ÄŻrengtuose monitoriuose galima pamatyti perkamĹł vaistĹł (ne tik kompensuojamĹłjĹł) pagal tam tikrÄ… bendrinÄŻ pavadinimÄ… sÄ…raĹĄÄ…. Monitoriaus pirmoje eilutÄ—je nurodomas pigiausias vaistas, uĹž kurÄŻ primokÄ—ti reikÄ—tĹł maĹžiausiai, o sÄ…raĹĄo apaÄ?ioje rikiuojasi brangesnieji. VaistinÄ—se bĹŤtinĹł turÄ—ti pigiausiĹł kompensuojamĹłjĹł vaistĹł sÄ…raĹĄe – 55 pavadinimĹł vaistai.

Visa tai ir dar daugiau – www.vlk.lt rubrikoje „Žinoti sveika“ ValstybinÄ— ligoniĹł kasa

Lietuva nebÄ—ra RamĹŤnas Fetingis redakcija@15min.lt

Lietuvos gatvÄ—se dominuoja naudoti „Volkswagen“, „Audi“, „Opel“ ir BMW automobiliai. Bet naujĹł automobiliĹł pirkÄ—jai renkasi visai ne juos. KaĹžkuria prasme dÄ—l to esame unikalĹŤs Europoje. ParyĹžiaus automobiliĹł parodoje pakalbintas „Nissan Nordic Europe“ (toliau – NNE) generalinis direktorius Jacekas Gorskis, kalbÄ—damas apie LietuvÄ…, neslÄ—pÄ— ĹĄypsenos. „Nissan“ sÄ—kmÄ— „Lietuviai yra iĹĄskirtiniai. Pernai jĹŤsĹł ĹĄalyje uŞėmÄ—me net 13 proc. naujĹł automobiliĹł rinkos. Tai didĹžiausia kada nors pasiekta rinkos dalis jĹŤsĹł ĹĄalyje ir didĹžiausia visoje Europoje. DĹžiaugiuosi, kad jĹŤsĹł ĹĄalies pirkÄ—jai mus vertina“, – savaitraĹĄÄ?iui „15min“ sakÄ— J.Gorskis. IĹĄ pirmo Ĺžvilgsnio ĹĄis faktas glumina, nes „Nissan“ savo modeliĹł gamoje neturi tradiciniĹł automobiliĹł modeliĹł – nÄ—ra vidutinÄ—s klasÄ—s sedanĹł, tokiĹł kaip „Volkswagen Passat“ ar kompaktinÄ—s klasÄ—s heÄ?bekĹł, tokiĹł kaip „Golf“.

J.Gorskis: „DĹžiaugiuosi, kad jĹŤsĹł ĹĄalies pirkÄ—jai mus vertina.“ TaÄ?iau japonai paviliojo daugumÄ… vadinamĹłjĹł niĹĄiniĹł automobiliĹł pirkÄ—jĹł. Mat populiariausi ĹĄios markÄ—s automobiliai Lietuvoje – „Juke“ ir „Qashqai“, nedideli krosoveriai. J.Gorskiui pritaria ir NNE komunikacijos vadovas Baltijos ĹĄalims Mindaugas Plukys: „Ne tik lietuviai perka „Nissan“. Pagal devyniĹł ĹĄiĹł metĹł mÄ—nesiĹł duomenis,

Ă…8WHQRV &ODVVLF´ VNRQÄš LĂĽULQNR DODXV PÄ?JÄ?MDL Donatas JANKUS

LĂĽNDUW SUDGÄ?MRPH SLOVW\WL SLUPĉMĉ DODXV SDUWLMĉ WDG SUHN\ERMH QDXMDVLV Ă…8WHQRV &ODVVLF´ SDVLURG\V MDX DUWLPLDXVLX PHWX´ ² VDNR Ă…8WHQRV´ SURGXNWR YDGRYÄ? $VWD .D]ODXVNLHQÄ?

Ă…8WHQRV DODXV´ GDU\NORMH GXULV DWYHULD ĂĽLXRODLNLQÄ?V DOXGDU\VWÄ?V SDçLQLPR FHQWUDV LĂĽ DQNVWR YDGLQDPDV YLHQX ÄšGRPLDXVLĹ€ PRGHUQLRMR WXUL]PR REMHNWĹ€ /LHWXYRMH .DUWX VX MXR SULVWDWRPDV LU Ă…8WHQRV &ODVVLF´ ² VRGUDXV VNRQLR DOXV NXULR UHFHSWĉ DOXGDULDL VXUDGR ULQNGDPL PHGçLDJĉ DOXGDU\VWÄ?V FHQWUR HNVSR]LFLMDL ,GÄ?MD DWJDLYLQWL YLHQĉ LĂĽ DQNVÄ€LDX YLUWĹ€ Ă…8WHQRV DODXV´ UĺüLĹ€ NLOR VXUDGXV SOXRĂĽWĉ VHQĹ€ UHFHSWĹ€ ² DOXV SDJDO MXRV GDU\NORMH EXYR YHUGDPDV SULHĂĽ JHUĉ GHĂĽLPWPHWÄš DU GDU DQNVÄ€LDX 3DJDO WULV LĂĽ MĹ€ ĂĽÄš UXGHQÄš EXYR LĂĽYLUWRV VNLUWLQJRV DODXV Uĺü\V 1XVSUÄ’VWL NXUL LĂĽ MĹ€ WXUÄ?WĹ€ DWJLPWL Ă…8WHQRV &ODVVLF´ YDUGX DOXGDULDL SDNYLHWÄ? DODXV PÄ?JÄ?MXV $OĹ€ LĂĽULQNR GDO\YLĹ€ 3LUPDVLV SDJDO VHQXRVLXV UHFHSWXV LĂĽYLUWDV DOXV ² ĂĽYLHVXV VX OHQJYRPLV NDUDPHOLQLR VDO\NOR XçXRPLQRPLV LU DLĂĽNLDL MXQWDPX ĂĽYHOQLX DS\QLĹ€ NDUWXPX äLV DOXV VRGUDXV LĂĽUDLĂĽNLQJR VNRQLR LU ĂĽYHOQLRV YDULR VSDOYRV $QWUDVLV ² ĂĽYLHVLRV JLQWDUR VSDOYRV ĂĽYHOQDXV VNRQLR -DPH PDçLDX MXQWDPDV DS\QLĹ€ NDUWXPDV 7UHÄ€LDVLV ² WDPVLRV DXNVR VSDOYRV MDPH VWLSULDX LĂĽUHLNĂĽWDV DS\QLĹ€ DURPDWDV LU MĹ€ NDUWXPDV 1RULQWLHML GDO\YDXWL Ă…8WHQRV &ODVVLF´ VNRQLR ULQNLPXRVH WXUÄ?MR XçVLUHJLVWUXRWL GDU\NORV LQWHUQHWR VYHWDLQÄ?MH ,ĂĽ EHYHLN XçVLUHJLVWUDYXVLĹ€MĹ€ NYLHWLPXV GDO\YDXWL ULQNLPXRVH JDYR DODXV PÄ?JÄ?MĹ€ LU SR GX MĹ€ GUDXJXV ² LĂĽ YLVR çPRQLĹ€ LĂĽ YLVRV /LHWXYRV 3XVÄ? SDNYLHVWĹ€MĹ€ EXYR PHWĹ€ DPçLDXV SHQNWDGDOLV ² MDXQHVQLĹ€ QHL PHWĹ€ DPçLDXV NLWL ² Y\UHVQL QHL PHWĹ€ DPçLDXV 7DUS XçVLUHJLVWUDYXVLĹ€MĹ€ EXYR LU Y\UHVQLR DPçLDXV DODXV PÄ?JÄ?MĹ€ SDY\]GçLXL VHSW\QLDVGHĂĽLPWPHÄ€LĹ€ WDLS SDW çPRQLĹ€ LWLQ EHVLGRPLQÄ€LĹ€ DODXV NXOWÄşUD WXULQÄ€LĹ€ GLGHOHV VX DODXV JDP\ED LU YDUWRMLPX VXVLMXVLDV DVPHQLQHV NROHNFLMDV 3LUPĉMÄš VSDOLR VDYDLWJDOÄš SDNYLHVWLHML DSVLODQNÄ? Ă…8WHQRV DODXV´ ĂĽLXRODLNLQÄ?V DOXGDU\VWÄ?V SDçLQLPR FHQWUR SDURGRMH SDUDJDYR YLVĹ€ WULMĹ€ UĺüLĹ€ DODXV LU EDOVDYR Xç Wĉ NXULV MĹ€ QXRPRQH ODELDXVLDL YHUWDV YDGLQWLV Ă…8WHQRV &ODVVLF´ YDUGX 6NRQLR ULQNLPXRVH QXJDOÄ?MR SLUPRML DODXV UĺüLV ² ĂĽYLHVL VX OHQJYRPLV NDUDPHOLQLR VDO\NOR XçXRPLQRPLV LU ĂĽYHOQLX DS\QLĹ€ NDUWXPX

1XVSUÄ’VWL NXUL LĂĽ VHQĹ€MĹ€ DODXV UĺüLĹ€ WXUÄ?WĹ€ DWJLPWL Ă…8WHQRV &ODVVLF´ YDUGX EXYR SDWLNÄ?WD DODXV PÄ?JÄ?MDPV Ă…Ä™VLWLNLQRPH NDG SULQFLSDV Ă…1DXMD ² WDL XçPLUĂĽWD VHQD´ WLQND LU DOXL )DYRULWX SULHĂĽ GHĂĽLPWPHWÄš YLUWĉ DOĹ€ LĂĽULQNXVLHML SR GHJXVWDFLMRV VDNÄ? NDG WRNV LU WXUL EÄşWL WLNUDV NODVLNLQLR VNRQLR DOXV 6NRQLR ULQNLPXRVH GDO\YDYXVLĹ€ çPRQLĹ€ WHLJLPX ĂĽLV DOXV WLQNDPDV QH WLN DWVLJDLYLQWL MLV WLQNDPDV JHUWL LU ĂĽDOWHVQLX RUX QH WLN YDVDUĉ 3DVLEDLJXV EDOVDYLPXL

1DXMDV WXUL]PR REMHNWDV /LHWXYRMH Ă…8WHQRV &ODVVLF´ VNRQLR ULQNLPDL Y\NR Nĉ WLN ÄšNXUWDPH Ă…8WHQRV´ ĂĽLXRODLNLQÄ?V DOXGDU\VWÄ?V SDçLQLPR FHQWUH -DX GDEDU MLV YDGLQDPDV YLHQX ÄšGRPLDXVLĹ€ PRGHUQLRMR WXUL]PR REMHNWĹ€ /LHWXYRMH VXSDçLQGLQDQÄ€LX QH WLN VX Ă…8WHQRV DODXV´ GDU\NORV LVWRULMD EHW LU VX DODXV JDP\ERV SURFHVX EHL çDOLDYRPLV Ă…8WHQRV´ ĂĽLXRODLNLQÄ?V DOXGDU\VWÄ?V SDçLQLPR FHQWUĉ VXGDUR Nĉ WLN ÄšNXUWDV Ă…8WHQRV´ PX]LHMXV SDçLQWLV VX DODXV YLULPR FLNOX HNVNXUVLMD SR Ă…8WHQRV DODXV´ GDU\NOĉ LU PRGHUQL GHJXVWDFLQÄ? NXULRMH FHQWUR ODQN\WRMDPV Y\NV SURIHVLRQDOLRV DODXV GHJXVWDFLMRV Ă…8WHQRV´ PX]LHMĹ€ NÄşUÄ?PH PDçGDXJ GYHMXV PHWXV 7LHN ODLNR XçWUXNR QH WLN ÄšUHQJWL SDWDOSĉ VXSODQXRWL LU XçSLOG\WL PRGHUQLĉ LQWHUDNW\YLĉ HNVSR]LFLMĉ EHW LU SHUçLÄşUÄ?WL GDU\NORV DUFK\YXV ÄšPRQÄ?V PHWUDĂĽWÄš .XULDQW PX]LHMĹ€ GDXJ SULVLGÄ?MR LU GDU\NORV GDUEXRWRMDL WDLS SDW XWHQLĂĽNLDL SDVLGDOLQÄ’ HNVSRQDWDLV LU SULVLPLQLPDLV´ ² VDNR Ă…8WHQRV DODXV´ GDU\NORV YDGRYDV 0DULXV äYHLVWU\V 0X]LHMDXV HNVSR]LFLMRMH ² QH WLN LVWRULQLDL GRNXPHQWDL JDUELQJĹ€ VYHÄ€LĹ€ ² SUH]LGHQWR $OJLUGR %UD]DXVNR NUHSĂĽLQLR OHJHQGRV $UY\GR 6DERQLR ² SDGÄ?NRV LU SDJ\ULPDL EHW LU LQWHUDNW\YXV SDVDNRMLPDV DSLH ÄšGRPLDXVLXV Ă…8WHQRV´ ULQNRGDURV SURMHNWXV EHL VRFLDOLQHV DNFLMDV *DP\ERV SDWDOSRVH ODQN\WRMDL JDOÄ?V VXVLSDçLQWL VX YLHQD JUDçLDXVLĹ€ 5\WĹ€ (XURSRMH DODXV YLULPR VDOLĹ€ EHL VXçLQRWL YLVNĉ DSLH DODXV JDP\Eĉ Ä™ DOXGDU\VWÄ?V FHQWUR VXNÄşULPĉ LQYHVWXRWD GDXJLDX NDLS SXVÄ? PLOLMRQR OLWĹ€ 'DU PDçGDXJ /W VNLUWD GHJXVWDFLQHL ÄšUHQJWL 1DXMRMR Ă…8WHQRV´ ĂĽLXRODLNLQÄ?V DOXGDU\VWÄ?V SDçLQLPR FHQWUR GXU\V YLVXRPHQHL EXV DWYHUWRV MDX QHWUXNXV (NVNXUVLMD LĂĽ DQNVWR XçVLUHJLVWUDYXVLRPV JUXSÄ?PV Ă…8WHQRV´ ĂĽLXRODLNLQÄ?V DOXGDU\VWÄ?V FHQWUH WUXNV DSLH SRUD YDODQGĹ€ äLXR PHWX Ă…8WHQRV´ GDU\NOD ODLNRPD YLHQD SDçDQJLDXVLĹ€ Ă…&DUOVEHUJ´ JUXSÄ?V GDU\NOĹ€ YLVRMH (XURSRMH YHUGDQWL DOĹ€ QH WLN /LHWXYRV YDUWRWRMDPV EHW LU JDPLQDQWL WDUSWDXWLQLĹ€ SUHNÄ?V çHQNOĹ€ SURGXNWXV 6NDQGLQDYLMRV EHL äLDXUÄ?V (XURSRV YDOVW\EÄ?PV 8WHQRMH SLUPLDXVLD GLHJLDPRV LU DODXV EHL JÄ?ULPĹ€ SUDPRQÄ?V QDXMLHQRV DOXV VNDLGULDPH WULVOXRNVQLDPH 3(7 EXWHO\MH DODXV NRNWHLOLDL -DSRQLMRMH SDJDPLQWDV Ă…SXOO RII´ NDPĂĽWHOLV

Gazas.lt | 31

15min • 2012 m. spalio 19 d.

vokiškų automobilių šalis perkamiausiu automobiliu Latvijoje tapo „Juke“, vos šešiais vienetais aplenkęs tradicinį „Golf“. „Juke“ modelius Europoje dažniausiai renkasi vyrai (70 proc. visų pirkėjų), o Baltijos šalyse atvirkščiai – du trečdaliai šio stilingo automobilio pirkėjų yra moterys. Kas lemia tokį lietuvių pasirinkimą? Tikėtina, kad lietuviams patiko agresyvi kai kurių automobilių pardavėjų kainų politika. „Nissan“ net kelis kartus skelbė kvapą gniaužiančias kampanijas, kai naują automobilį galima buvo nusipirkti su PVM dydžio nuolaida, arba nuolaida, kuri suteikiama atsižvelgiant į mėnesio dieną. Atėjus paskutinę mėnesio dieną automobilius buvo galima įsigyti beveik trečdaliu pigiau. Tiesa, kai nuolaidos baigėsi, lietuvių meilė „Nissan“ automobiliams taip pat ėmė blėsti. Šiemt „Nissan“ automobilių pardavimai gerokai krito. Tačiau kompanijos vadovas J.Gorskis nusiteikęs jau 2014 metais susigrąžinti turėtą rinkos dalį, nes bus atnaujinti visi pagrindiniai „Nissan“ modeliai. „Subaru“ įtiko kaina Dar viena Lietuvos automobilių rinkos keistenybė – „Subaru“. Europoje šis japonų gamintojas užima tokią mažą rinkos dalį, kad pardavimų ataskaitose slepiasi po žodžiais „Kiti“. „Subaru“ Europoje užima mažiau nei 0,5 proc. naujų automobilių rinkos. Lietuvoje – kelis kartus daugiau. 2010 metais

Tradiciniai lyderiai „Subaru“ ar „Nissan“ greičiau išimtys iš taisyklės, nes Lietuvos rinkoje, kaip ir Europoje, vis dar dominuoja „Volkswagen“ ir „Toyota“ automobiliai. Šiemet „Volkswagen“ per devynis mėnesius pardavė 1824 naujus automobilius ir užėmė beveik penktadalį rinkos (18 proc.). Tai triuškinantis pranašumas prieš konkurentus.

Baltijos šalyse „Nissan Juke“ netikėtai tapo vienu populiariausių automobilių.

Antroje vietoje beveik dvigubai atsilikęs dar vienas tradicinis lyderis ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio rinkose – „Toyota“. Per devynis šių metų mėnesius šiems automobiliams atiteko dešimtadalis rinkos.

AFP nuotr.

„Subaru“ Lietuvoje užėmė daugiau kaip 6 proc. naujų automobilių rinkos – tai buvo šeštas rezultatas! Šįmet „Subaru“ paklausa sumažėjo, tačiau šio gamintojo automobiliai išlieka populiariausiųjų dešimtuke. Daugiau naujienų apie automobilius rasite nuskaitę šį kodą www.gazas.lt

Panašaus populiarumo šie automobiliai sulaukia tik Šveicarijoje, kur kalnuotose vietovėse dažnai galima sulaukti sniego. Niekur kitur Europoje jie nėra taip graibstomi. „Paieškokite visais ratais varomo vidutinės klasės sedano. Pigiau negu „Legacy“ tikrai nieko nerasite, – populiarumo priežastį nurodo „Vilniaus Subaru centro“ direktorius Vykintas Kezys. – Tie pirkėjai, kuriems svarbiau ne prestižas, o patikimumas ir tai, kaip žiemą nuvažiuoti iš užmiesčio

namų į darbą laiku, renkasi mūsų parduodamus automobilius.“ Iš tiesų, jeigu pirkėjas ieško vidutinės klasės sedano su visais varančiaisiais ratais, tai pigiausias „Passat“ kainuoja nuo šimto tūkstančių litų. „Legacy“ galima įsigyti penktadaliu pigiau. Tai dar vienas agresyvios kainų politikos rezultatas, kuris per dešimtmetį suformavo lietuvių įpročius. Net antrinėje rinkoje „Subaru“ modeliai neužsistovi – jie greit išparduodami.

32 | Skelbimai

15min • 2012 m. spalio 19 d.

VILNIUS

KAUNAS

15min • 2012 m. spalio 19 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Skelbimai | 33

Avinas. Norintiesiems pereiti į kitą lygį paprastai tenka patirti išbandymų ir išgyventi išlikimo laikotarpį. Neabejokite savo sėkme net niūriausiomis akimirkomis.

Jautis. Turite į ką atsiremti sunkiomis kaip akmuo akimirkomis. Tai yra dovana, kurią gaunate nepaisant to, ar džiaugiatės ja, ar ne. Ar be to būtumėte laimingesni?

Dvyniai. Lengvumo jausmas nyksta ir netrukus galite nerasti tikrojo savęs tarp rūpesčių. Stabtelėkite ir paklausykite, ką kalba spalio vėjai ir lietūs.

Vėžys. Netrukus ateis laikas švęsti, kurti ir mylėti. Rasite tokių, kurie sušildys jūsų jautrią sielą vėstant rudens orams ir nuspalvins jūsų dienas įvairiomis spalvomis. Liūtas. Jausite savo šaknis ir ryšį

Vertikaliai:

Horizontaliai: Monolitas. RM. Noras. Larai. Amas. Koma. Ikas. Pataisa. AS. Garantas. Aša. Lauktas. Ga. Batuotas. Sat. „Sas“. Moka. Mis. Litus. Uodas. Lakus. It. Kapas. Vermutas. Ro. Ano. Tos. PIN. Štanga. Asta. Aisbergas.

Horoskopai

15min • 2012 m. spalio 19 d.

Obojus. Konakas. Vata. Nomas. LTV. Diena. Poras. Tau. Matrona. Las. Uosis. Gi. Vis. Ktas. Kutas. Karatas. Lato. Palotašas. Lapas. Samanas. Mikas. Ar. Rait. Sotus. Psg. Kra. Sangakus. Rita. Mitas. Atas. Donas.

34 | Laisvalaikis

su tais, kurių dėka esate čia. Jei šis ryšys kasdien vis stiprės, galėsite savo namus paversti vieta, kurioje nurimsta visos audros.

KEPTI OBUOLIAI.

Mergelė. Bendrauti jums bus taip

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

pat svarbu, kaip ir kvėpuoti. O matydami susižavėjimą kitų akyse tuo metu, kai kalbėsite, įgausite pasitikėjimo ir stiprybės.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Suprantate, kad negalite ir nenorite eiti tuščiomis. Šį saviraiškos laikotarpį keičia dienos, kurių metu bandysite suprasti, ką turite ir ką norėtumėte turėti. Skorpionas. Greitėjantis tempas ir ryškėjantys ateities kontūrai verčia jus ieškoti sau tinkamos vietos. Įgaunate vis daugiau jėgų ir galimybių. Šaulys. Galite palaukti? Palaukite. Galite patylėti? Patylėkite. Galite pabūti kuklūs? Pabūkite. Viskas, ko jums reikia, ateis savo laiku – nei anksčiau, nei vėliau. Ožiaragis. Dideli tikslai, kurie vakar gimė jūsų galvoje, išsirikiavę laukia savo eilės. Svarbu veržiantis į priekį nesupainioti teisingos ir tvarkingos jų eigos.

Vandenis. Vis svarbiau taps tai, ką apie jus galvoja kiti. Rungsitės su kitais dėl vietos po saule, bet galiausiai suprasite, kad kovojate patys su savimi.

Žuvys. Pasižvalgykite po tolesnes apylinkes. Ten rasite tai, kas padrąsins jus žengti dar toliau į nepažintus labirintus. Painiava – tik jūsų galvoje, o prieš akis – tiesus kelias.

Pažymėtuose langeliuose:

Laisvalaikis | 35

15min • 2012 m. spalio 19 d.

Anekdotai

Jeigu jūsų mergina staiga nei iš šio, nei iš to pradėjo ant jūsų piktai šnypšti – būtinai patikrinkite, ar ji kartais ne guminė.

„Samsung“ kompanijos darbuotojams jau kurį laiką viešose vietose draudžiama valgyti obuolius.

Optimizmo priepuolis po rinkimų: – Gal dabar bent agurkai atpigs? Jei vaikinas po pirmojo pasimatymo įsidėmi jūsų akių spalvą, susirūpinkite dėl mažokos krūtinės.

Ant kailinių parduotuvės vitrinos: „Gerbiamos moterys, prašome taip giliai nedūsauti. Labai rasoja langai.“

Vaiduokliai sėdėdami prie laužo pasakoja baisias istorijas apie Chucką Norrisą. Sunkus

Sudoku

Lengvas

Orai Lietuvoje

Šiandien

Savaitės pabaiga bus saulėta ir šilta. Naktimis bus 3–8 laipsniai šilumos, vietomis numatomos šalnos iki 3 laipsnių šalčio. Dienomis oras sušils iki 13–17 laipsnių šilumos. Kitos savaitės pradžioje prognozuojami kiek vėsesni, tačiau vis dar be lietaus orai. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Šiauliai Klaipėda

16

Panevėžys

14

15

10-20 d.

Utena en na 15 5

4 / 15

5 / 16

7 / 15

6 / 15 Kaunas

10-21 d. 4 / 15

6 / 15

8 / 14

6 / 14

15

Vilnius

Marijampolė Panevėžys

Utena

Alytus

Marijampolė Vėjas Pietų

10-20 d. 5 / 15

5 / 15

5 / 16

5 / 16

5 / 14

5 / 14

6 / 15

6 / 15

10-21 d.

2–6 m/s

15

15 Alytus 15

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti kaip nurodyta. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Skaitmeninė TV – naujos kokybės era

EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDAS

Po dešimties dienų, spalio 29-ąją, Lietuvoje bus išjungta analoginė antžeminė televizija, nemokamai matoma su įprasta antena. Ją pakeis skaitmeninė antžeminė arba kitos mokamos skaitmeninės televizijos rūšys. Skaitmeninė TV leis mėgautis tokia vaizdo ir garso kokybe, kokių nesuteikdavo analoginė antžeminė TV. Tad lieka pasiruošti naujajai TV erai ir naudotis jos teikiamais patogumais.

Kuo skiriasi skaitmeninė ir analoginė TV

Kokios įrangos prireiks? Dėl papildomos įrangos įsigijimo susirūpinti turėtų gyventojai, žiūrintys analoginę antžeminę televizija. Televizoriai yra skirstomi į kelis tipus, tačiau tik tie iš jų, kuriuose sumontuoti skaitmeniniai imtuvai, leidžia be papildomų priedėlių žiūrėti skaitmeninę televiziją. Pirmieji televizoriai, skirti priimti skaitmeninio formato signalus, pradėti gaminti 1996 m., todėl iki tol pagaminti televizoriai skirti tik analoginei televizijai. Tačiau net jei jūsų televizorius pirktas prieš kelerius metus, tai dar

Užsk. Nr. 306692

PRIVALUMAI • • • • • • •

Gera vaizdo kokybė. Geresnė garso kokybė. Daugiau kanalų. Kalbų ir subtitrų pasirinkimas. Elektroninis programų gidas (EPG). Laidų įsirašymas. Radijo kanalai. Skaitmeninė televizija suteikia galimybę klausytis radijo stočių iš viso pasaulio. • Pauzė. Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę sustabdyti net ir tiesiogiai transliuojamas TV laidas ir jų žiūrėjimą pratęsti norimu metu.

negarantuoja, kad per jį galėsite žiūrėti skaitmeninę televiziją. Norėdami matyti nemokamą skaitmeninę antžeminę televiziją, turite turėti televizorių su jame įmontuotu DVB-T MPEG-4 imtuvu (ši informacija būti nurodyta ant paties televizoriaus arba jo techniniame pase). Jei jūsų

televizorius neturi šio imtuvo, tai dar nereiškia, kad teks jį pakeisti nauju – pakaks įsigyti jūsų turimam aparatui tinkamą priedėlį, ir, jei neturite, decimetrinę anteną.

Skiriamos kompensacijos Lietuva pasirinko socialiai atsakingą perėjimo prie skaitmeninės TV modelį, kuriame skirta lėšų kompensacijoms socialiai pažeidžiamam visuomenės sluoksniui. Vienkartinę kompensaciją galės gauti mažas pajamas gaunantys bendrai gyvenantys arba vieni gyvenantys asmenys, jeigu jų vidutinės pajamos vienam asmeniui sudaro ne daugiau nei 525 Lt. Prašymai dėl išlaidų, skirtų skaitmeninės televizijos priėmimo įrangai įsigyti kompensavimo priimami iki 2012 lapkričio 20 d. Dėl jos reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją. Jeigu tokios vietos nėra, tuomet asmuo turėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra apskaitytas, administraciją. Gyventojams, pateikusiems reikiamus dokumentus, bus kompensuojama ne daugiau kaip 100 Lt skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos įsigijimo išlaidų. Jurga Vaičiūtė Visa su skaitmenine televizija susijusi informacija teikiama nemokamu, visą parą veikiančiu telefonu 8 800 00150. Jis veiks iki lapkričio 30 d.

Užsk. Nr. 306693

Skaitmeninė televizija yra tokia TV rūšis, kai vaizdas ir garsas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu signalu. Skaitmeninis signalas yra kur kas atsparesnis įvairiems trukdžiams bei atspindžiams, todėl skaitmeninė TV leidžia mėgautis gera vaizdo ir garso kokybe, matyti daugiau TV programų. Jei iki šiol žiūrite nemokamą antžeminę analoginę televiziją naudodamiesi kolektyvine, kambario ar lauko antena ir nesate pasiruošęs perėjimui prie skaitmeninės TV, t. y., jei neturite įrangos, galinčios priimti skaitmeninį signalą, po spalio 29 d. televizoriaus ekrane vietoj mėgstamų televizijos laidų matysite tik “sniegą”. Tokiu atveju pats metas pasirūpinti reikalinga TV įranga. Jei esate mokamų skaitmeninės kabelinės, palydovinės, per interneto protokolo tinklus perduodamos ar mikrobangų daugiakanalės televizijos paslaugų tiekėjų klientas, galite niekuo nesirūpinti – po spalio 29 d. ir toliau matysite iki šiol matomas televizijos programas.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.