15min savaitraštis 2012.10.26

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 41 (1272) • 2012 m. spalio 26 d.

Televizija

TV pasaulio Kalėdos

Mirusiųjų miestai Dalia Daškevičiūtė

Technikos pardavėjai trina rankomis: skaitmenizacijos vajus išjudino prekybą. Nepaisant to, pirmadienio rytą, išjungus analoginę antžeminę TV, „sniegą“ savo televizoriaus ekrane matys dešimtys tūkstančių gyventojų.

6–7 psl.

Verslas

14–17 psl.

Smalsumas prieš tradicijas Alaus rinkoje – nauji vėjai: populiarėja mažųjų daryklų verdamas, užsienietiškas ir į skardines išpilstytas alus. Gamintojai skundžiasi prasta vasara, bet guodžiasi augančiu eksportu.

Per Vėlines atgyjančiose kapinėse – vis daugiau paminklų ir naujų kauburėlių.

Tačiau Lietuva – ne begalinė.

Kokia ateitis laukia mūsų kapinių ir kur laidosime artimuosius?

10–11, 13 psl.

IT kodas

„Reuters“ nuotr.

Gąsdinantys didieji pokyčiai

Dvi savaites praleidus su „Windows 8“, galvoje sukasi dvejopos mintys. Viena vertus, norisi pagirti „Microsoft“ už atnaujintą operacinę sistemą. Kita vertus, neapleidžia nuojauta, kad šių inovacijų žmonės nepriims.

Sportas

Nelygios kariaunos Du ar net trys kartai – tokia statistika lyg praraja skiria du pajėgiausius Lietuvos krepšinio klubus Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Lietuvos rytą“. Tiek skiriasi ne ekipų biudžetai ar iškovoti trofėjai, o komandų aistruolių, kurie moka pinigus ir eina į arenas, armijos.

Kodėl?

18–19 psl.

BFL nuotr.

BFL nuotr.

33–35 psl.

Specialus priedas

„15 valandų“ su J.Domarku Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą užauginęs ir gyvąja Lietuvos muzikos istorija vadinamas 76 metų dirigentas Juozas Domarkas niekuo nesiskundžia: „Aš vis dar kapoju ne tik orą.“ Maestro „15min“ skaitytojams davė dirigavimo pamoką.

27–30 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. spalio 26 d.

15min.lt apklausa

22

25

Rimvydas Valatka

PROC.

PROC.

r.valatka@15min.lt

Ar Darbo partija sąžiningai laimėjo pirmąjį rinkimų į Seimą turą?

Drąsa po kilimu Tai, kad aukšti politikai mala visokį š, žino visi, o ir jie patys to nebeneigia. Bet štai viena politikė pasakė, ką galvoja. Ir ėmė dėtis keisti dalykai. Susigėdusi televizija nukirto transliaciją. Dar labiau susigėdusi politikė – dievulėli, ir kas čia man užėjo – nėrė į krūmus. Uždraudus transliuoti slapta įrašytą Seimo pirmininkės kalbą, pasakytą partijos draugams, kurie jau nebe draugai, tapo akivaizdu – kalbėti tiesą politikams tiesiog nepadoru.

Iš tiesų, argi galima antrajam valstybės asmeniui kalbėti taip, kaip kokiam „nelojaliam žurnalistui“?

Kad valstybė užvaldyta. Kad einame ne demokratiniu, o autoritariniu A.Lukašenkos keliu. Kad prezidentė po vieną pasikviečia ir intrigas kuria, jai sako ant Kubiliaus, o Kubiliui – ant jos. Kad patys konservatoriai kalti, nes per trejus metus užsileido ant galvos. Kad visi gyvena baimėje. Kad net Seimo pirmininkės kabinete pilna „blakių“. Kad pasiklausoma net jos dukters ir motinos.

Galima tik įsivaizduoti, kaip būtų putoję konservatoriai, jei koks žurnalistas būtų šitaip. O dabar pati Pirmininkė. Nieko švento konservatorių ir jų mums pripirštos prezidentės karalystėje.

Ką sužinojome po įrašo netransliacijos?

Kad Seimo pirmininkė suvokia, jog prezidentė kelia pavojų demokratijai, bet tyli, nes bijo. Kad ji nemoka pasirinkti draugų – suteikia audienciją niekam neatstovaujantiems, bet labai pasikėlusiems pašlemėkams. Kad yra labai naivi, nes verkia ant peties tipams, kurie, naudodamiesi jos silpnumo valandėle, slapta įrašo jos žodžius ir tą įrašą panaudoja tada, kai Seimo pirmininkė labiausiai pažeidžiama.

Drąsa po kilimu.

Tokia sutikimo gyventi baimėje kaina.

Taip, nes surinko tiek balsų, kiek prognozuota (7258) 22 proc.

Taip, nors kai kurie partijos kandidatai bandė pirkti rinkėjų balsus (5557) 16 proc.

Apklausoje dalyvavo 33753 žmonės

Ne, nes viliojo rinkėjus nerealiais pažadais, dešromis ir pinigais (12531) 37 proc.

Po skandalų Seimo rinkimus reikia rengti iš naujo (8407) 25 proc.

37 PROC.

Savaitės įvykis

Balsų medžioklė Po pirmojo Seimo rinkimų turo paaiškėjo, kad balsą galima ne tik atiduoti, bet ir parduoti – už 10, 20 ar net 50 litų.

Prokurorai tiria, ar pagrįsti įtarimai, kad aktyviausiai rinkėjų balsus už pinigus medžiojo Viktoro Uspaskicho individuali įmonė „Darbo partija“.

Kad teisingai įvertinęs padėtį antrasis žmogus valstybėje ir Tėvynės sąjungoje yra drąsus tik po kilimu, nes jei ji būtų tai pasakiusi tautai, Seimo pirmininkės drąsa būtų galima tik didžiuotis. Kad paviešinus jos momentinę drąsą, ji nesugalvoja nieko kito, kaip tik imtis stalininės cenzūros.

Kad žodžio ir spaudos laisvių gniaužimo kelyje nueita taip toli, jog cenzūros griebiasi ne autoritarinė prezidentė, o ta, kuri piktinasi autoritarizmu. Tai gal išties konservatorių ministrui pavaldžią Mokesčių inspekciją jau nupirko Kėdainių kniazius, nes VMI, narsiai kovojanti su vokeliais smuklėse, apsimeta negirdinti, kai su Darbo partija siejamų redakcijų žurnalistai vienas per kitą šaukia, jog į Seimą išrinkta darbinė ponia ne tik algas išmoka vokeliuose, bet dar ir tyčiojasi iš jų, kad veltui stengiasi.

Kad įrašą su Seimo pirmininkės kalba turėjęs paskelbti „pilietininkų“ ruporas (kuriam dirbant Lietuvos radijuje užtekdavo įkaušus tik susapnuoti, jog kažkas bando suvaržyti jo laisvę dergti jo gaujai neįtikusius žmones, ir D.Kuolio civilinė kariauna dėl cenzūros priverkdavo du trečdalius Nerimi nutekančio vandens), romiai tylėjo. Kaip ir jo „pilietiniai“ užtarėjai. Ech, kaip gaila, kad tai nutiko ne LRT? Kad Lietuvos ir Drąsos sąrašų veikėjai, ketverius metus staugę po LRT langais prieš cenzūrą, susidūrę su cenzūra oligarcho televizijoje nedrįso net pudeliškai viauktelėti.

Kad viską sudėjus, Seimo pirmininkė šalies būklę įvardijo žiauriai tiksliai. Drąsa po kilimu. Už durų. Ir tik pagal komandą. Tokia sutikimo gyventi baimėje kaina.

Rimo Valeikio pieš.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

16 PROC.

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

rėti – keli paprasti žingsniai

ii vos vos už už kelių kelių dienų dienų am analoginės am analoginės antantelevizijos elevizijosišjungimui išjungimui– – prasta.

Tiems gyprasta. Tiems gys, s, kurie kurie nori nori matymatyamas amas skaitmeninės skaitmeninės ės ės televizijos televizijos propronori nori sužinoti, sužinoti, kokios kokios tam tam reikia, reikia, svarbūs svarbūs asti žingsniai. asti žingsniai.

levizoriui? levizoriui? izoriaus izoriaus ar ar jo jo techniniame techniniame rašo rašo DVB-T DVB-T MPEG-4, MPEG-4, jo jo imimausiai netinkamas priimti ausiai netinkamas priimti antžeminį antžeminį signalą. signalą. Todėl Todėl pirkti pirkti skaitmeninės skaitmeninės televiteleviįį ar ar tapti tapti mokamos mokamos televitelevigų teikėjo klientu.

Taip gų teikėjo klientu. Taip pat pat ti ti naujesnį naujesnį televizorių televizorių su su skaitmeninių signalų imskaitmeninių signalų imsprendėte sprendėte įsigyti įsigyti priedėlį, priedėlį, ar ar galima galima jįjį prijungti prijungti prie prie izoriaus. izoriaus.

ie ie televizoriaus televizoriaus būtų būtų galigalipriedėlį, televizoriuje priedėlį, televizoriuje reireiungčių ungčių HDMI, HDMI, SCART SCART arba arba oji oji dažnai dažnai vadinama vadinama „tulpė„tulpėngtis bus jungiamas ngtis bus jungiamas joms joms edėlio edėlio laidas. laidas.

Esama Esama ir ir visiškai visiškai skaitmeninių skaitmeninių HDMI HDMI jungčių, tačiau pastarosios yra jungčių, tačiau pastarosios yra tik tik tuose tuose televizoriuose, televizoriuose, kurie kurie suteikia suteikia aukščiausią aukščiausią vaizdo vaizdo (HD) (HD) kokybę. kokybę.

Kaip sureguliuoti anteną?

Kaip sureguliuoti anteną?

Pasak Pasak specialistų, specialistų, didesnei didesnei daliai daliai gygyventojų skaitmeninei antžeminei ventojų skaitmeninei antžeminei televizijai televizijai žiūrėti žiūrėti gali gali užtekti užtekti ir ir dabar dabar turimos televizijos antenos. turimos televizijos antenos.

televizijos televizijos antenos antenos nutiestą nutiestą kabelį kabelį išištraukite iš televizoriaus galinėje datraukite iš televizoriaus galinėje dalyje lyje esančios esančios jungties jungties ir ir įkiškite įkiškite kabelį kabelį įį televizijos antenai numatytą televizijos antenai numatytą jungtį jungtį priedėlio galinėje dalyje.

SCART priedėlio galinėje dalyje. SCART kabekabeliu liu sujunkite sujunkite TV TV priedėlį priedėlį ir ir televizorių. televizorių.

Prijunkite Prijunkite priedėlį priedėlį prie prie elektros elektros lizdo lizdo ir ir įjunkite įjunkite jį. jį. Įjungę Įjungę televizorių, televizorių, jo jo nustanustatymų tymų meniu meniu pakeiskite pakeiskite režimą režimą iš iš anaanaloginio į skaitmeninį. loginio į skaitmeninį.

Primename, Primename, kad kad jei jei televizoriuje televizoriuje nėra nėra SCART SCART ar ar HDMI HDMI jungties, jungties, priedėlį priedėlį ir ir tetelevizorių sujungti reikia RCA jungtimis. levizorių sujungti reikia RCA jungtimis.

Tokiu Tokiu atveju, atveju, vienodomis vienodomis spalvomis spalvomis reikia sujungti vaizdo (video) ir reikia sujungti vaizdo (video) ir dvi dvi gargargti priedėlį? gti priedėlį? so (audio) jungtis priedėlyje ir televizoso (audio) jungtis priedėlyje ir televizoss televizijos televizijos priedėliui priedėliui pripri- riuje riuje (geltonos (geltonos spalvos spalvos jungtis jungtis vaizdo vaizdo elevizoriaus užtenka kelių signalui, balta ir raudona jungtys elevizoriaus užtenka kelių signalui, balta ir raudona jungtys – – gargarso signalui įeiti). eiksmų.

Pirmiausia, nuo eiksmų. Pirmiausia, nuo so signalui įeiti).

Reguliuojant Reguliuojant anteną anteną daug daug įtakos įtakos turi turi jos iškėlimo aukštis, taip pat reikia jos iškėlimo aukštis, taip pat reikia pasistengti, pasistengti, kad kad antenos antenos neužstotų neužstotų šalia esantys objektai, kurie šalia esantys objektai, kurie gali gali susukelti trikdžius ar atspindžius, pavyzkelti trikdžius ar atspindžius, pavyzdžiui, džiui, šalia šalia esantis esantis pastatas, pastatas, medis medis ar mobiliojo ryšio siųstuvas. ar mobiliojo ryšio siųstuvas. Taigi Taigi svarbu iškelti anteną kuo aukščiau svarbu iškelti anteną kuo aukščiau ir ir nukreipti televizijos bokšto ar siųstunukreipti televizijos bokšto ar siųstuvo vo kryptimi, kryptimi, kad kad priimamas priimamas signalas signalas būtų kuo stipresnis.

Su kambarine būtų kuo stipresnis. Su kambarine antena antena galima galima tikėtis tikėtis priimti priimti skaitmeskaitmeninės antžeminės televizijos ninės antžeminės televizijos prograprogramas, jeigu gyvenate iki 10 kilometrų mas, jeigu gyvenate iki 10 kilometrų nuo nuo televizijos televizijos bokšto bokšto ar ar siųstuvo. siųstuvo.

Jeigu Jeigu su su kambarine kambarine antena antena signalas signalas nepakankamai stiprus, reikia nepakankamai stiprus, reikia pasipasirinkti lauko anteną.

Pirkdami anteną, rinkti lauko anteną. Pirkdami anteną, ieškokite ieškokite tokios, tokios, kurios kurios stiprinimo stiprinimo kokoeficientas be stiprintuvo yra didžiaueficientas be stiprintuvo yra didžiausias. sias. Taip Taip pat pat svarbu svarbu atkreipti atkreipti dėmesį dėmesį įį jungčių ir kabelio nuo antenos jungčių ir kabelio nuo antenos iki iki televizoriaus kokybę. televizoriaus kokybę.

Skambinkite nemokamu nemokamu telefonu telefonu 8 8 800 800 00150.

00150.

Nežinote, Klausėte?

Nežinote, Klausėte? ką daryti? kąAtsakome! daryti?

Atsakome!

Skambinkite Skambinkite Ką kai Ką daryti, daryti, kai prijungus prijungus nemokamu nemokamu priedėlį matomos priedėlį matomos ne ne vivitelefonu sos programos? telefonu sos programos?

8 800 00150.

8 800 00150.

Yra keletas priemonių, kurias Yra keletas priemonių, kurias galite išbandyti: galite išbandyti: • Pabandykite televizijos ka• Pabandykite televizijos kanalus iš naujo įdiegti rankiniu nalus iš naujo įdiegti rankiniu būdu. Kaip tai padaryti, bus būdu. Kaip tai padaryti, bus nurodyta televizoriaus ar tenurodyta televizoriaus ar televizijos priedėlio naudojilevizijos priedėlio naudojimosi vadove. mosi vadove.

• Pabandykite pasukioti an• Pabandykite pasukioti anteną ar pakeisti jos buvimo teną ar pakeisti jos buvimo vietą – gali būti, kad ji nenuvietą – gali būti, kad ji nenukreipta į siųstuvo pusę arba kreipta į siųstuvo pusę arba skaitmeninio signalo kelyje skaitmeninio signalo kelyje pasitaiko kokių didelių kliūpasitaiko kokių didelių kliūčių (medžių, kalvų, aukštų čių (medžių, kalvų, aukštų pastatų). pastatų).

Analoginė antžeminė televizija bus išjungta 2012 m. spalio 29 d.!

nerodo televizorius Ar pasirūpinote, kad nereikėtų kaimynus? nerodo televizorius Analoginė antžeminė televizija bus žiūrėti išjungtapas 2012 m. spalio 29 d.!

ugeliui ugeliui yra yra tekę tekę susidurti susidurti su su situacija, situacija, kai kai susiruošus susiruošus žiūrėti žiūrėti mėgstamą mėgstamą teleteleogramą dėl neaiškių priežasčių to padaryti nepavyksta – televizorius neroogramą dėl neaiškių priežasčių to padaryti nepavyksta – televizorius nerovyksta vyksta perjungti perjungti kanalo, kanalo, vaizdas vaizdas mirguliuoja mirguliuoja ar ar panašiai. panašiai. Pateikiame Pateikiame keletą keletą umų, su kuriais televizijos žiūrovai susiduria dažniausiai, ir patarimų, umų, su kuriais televizijos žiūrovai susiduria dažniausiai, ir patarimų, kaip kaip ylančias ylančias problemas. problemas.

Kodėl net Kodėlkaimynus? net ir ir turint turint naunauAr pasirūpinote, kad nereikėtų žiūrėti pas jausio modelio tele5 žingsniai į skaitmeninę jausio modelio tele-

Ką reikia turėti, norint žiūrėti vizorių su

užrašais

vizorių su užrašais televiziją DVB-T (MPEG-4) 5 žingsniai į skaitmeninę nemokamas programas?

DVB-T (MPEG-4) reikia reikia • NUSPRĘSKITE, kokią decimetrinės antenos?

Ką reikia turėti, norint žiūrėti EMA decimetrinės antenos?

NIEKO, jeigu televizoriuje įmontuotas skaitmeninės televizijos imtuvas (DVB-T MPEG-4).

TV norite žiūrėti – mo- KĄ EMA televiziją KĄ DARYTI? DARYTI? kamą ar nemokamą. nemokamas kanaluose nėra vaizdo Patikrinkite, ar gerai prijungtas ir ar nesugadintas antenos kabelis. Jei programas? kanaluose nėra vaizdo Pasirinkus mokamą Patikrinkite, ar gerai prijungtas ir ar nesugadintas antenos kabelis. Jei

• NUSPRĘSKITE, kokiąproblema neišnyksta, pakeiskite kabelį nauju.

TV, viskuo pasirūpins problema neišnyksta, pakeiskite kabelį nauju.

NIEKO, jeigu televizoriuje įmontuotas skaitmeninės televizijos imtuvas (DVB-T MPEG-4).

TV norite žiūrėti – moarba TV tiekėjai, pasirinkus Patikrinkite, ar gerai sujungti televizoriaus ir skaitmeninio imtuvo kabeliai. so kamą ar nemokamą. so nemokamą TV, galėsi- Patikrinkite, ar gerai sujungti televizoriaus ir skaitmeninio imtuvo kabeliai.

Pasirinkus te matyti iki 12mokamą nemo- Galimi šie problemos sprendimai: elevizijos signalas, t. y. elevizijos signalas, t. y.

TV, viskuo pasirūpinsGalimi šie problemos sprendimai: kamų kanalų. stiprumo ir kokybės maDecimetrinė Decimetrinė TV naudojate senus vertėtų įsigyti patikarbaantena stiprumo ir kokybės maTV tiekėjai, pasirinkus• • Jei Jei naudojateintegruotas senus kabelius, kabelius, įsigyti naujesnius. naujesnius. Taip Taip pat pat kambario patik- antena lauko • PASITIKRINKITE, ar Jūsų televizoriuje DVB-T vertėtų ir odmenys – mažiau nei rinkite, ar Jūsų naudojami kabeliai nėra pažeisti. nemokamą TV, galėsiodmenys – mažiau nei rinkite,– ar Jūsų naudojami kabeliai nėra pažeisti.

MPEG-4 imtuvas. Jei televizorius senesnio modelio ir imtuvo te matyti 12 nemoPRIEDĖLĮ, jei nebūtų televizoriuje nėra DVB-T MPEG-4 imtuvo.

Pamėginkite pakeisti antenos kad kliūčių priimti jame nėra, iki reikalingas TV• priedėlis.

• Pamėginkite pakeisti antenos padėtį, padėtį,TVkryptį, kryptį, kad nebūtų kliūčių priimti kamų kanalų.

Decimetrinė Decimetrinė TV

siunčiamą signalą.

• PASIRŪPINKITE decimetrine antena ir ją tinkamai sureguliuokisiunčiamą signalą. kambario antena lauko antena • te.

PASITIKRINKITE, ar Jūsų integruotas ir Antena gali būti skirta laukuitelevizoriuje arba kambariui.

Jei nuo jos ikiDVB-T TV riaus ekrane matomas Reikėtų įsigyti aukštesnės kokybės SCART kabelį.

Daugelis kabelių, Skaitmeninė antžeminė anteMPEG-4 Jei daugiau televizorius – senesnio modelio ir imtuvo bokšto ar imtuvas. siųstuvo yra 10 kilometrų, reikėtų įsigyti riaus ekrane matomas Reikėtųnei įsigyti aukštesnės kokybės SCART kabelį. Daugelis kabelių, Skaitmeninė antžeminė antearba na reikalinga ir televizoriams, ogramos šešėlis kuriuos įsigyjate su priedėliu, yra prastos kokybės ir neapsaugo nuo kitų TV PRIEDĖLĮ, jei televizoriuje nėra DVB-T MPEG-4 imtuvo. jame nėra, reikalingaskuriuos TV priedėlis. anteną su stiprintuvu. na reikalinga ir televizoriams, ogramos šešėlis įsigyjate su priedėliu, yra prastos kokybės ir neapsaugo nuo kitų

kuriuose yra DVB-T, todėl, kad kuriuose yra DVB-T, todėl, kad televizoriuose įdiegti silpni teDecimetrinė Decimetrinė televizoriuose įdiegti silpni tekambario antena programų lauko antena nuotolinio valdymo Patikrinkite, ar gerai įdėti maitinimo elementai.

Jei taip, vadinasi, greilevizijos selektoriai, bokšto ar siųstuvo yračiausiai daugiaujienei 10 kilometrų, reikėtų įsigyti • NEDELSKITE, SPALIO 29 D. JAU VISAI ČIA PAT! levizijos programų arba selektoriai, išsieikvojo ir reikia juos pakeisti naujais. be to, be antenos vaizdas teanteną su stiprintuvu.čiausiai jie išsieikvojo ir reikia juos pakeisti naujais. be to, be antenos vaizdas tetelevizoriuje mirguliuoPatikrinkite, ar gerai prijungta ir suderinta televizoriaus antena, pabandylevizoriaus ekrane dažnai trūkPastaba ar JūsųPatikrinkite, televizoriuje mirguliuoar gerai prijungta ir suderinta televizoriaus antena, pabandylevizoriaus ekrane dažnai trūk• PAŽIŪRĖKITE, naudojami kabeliai užtikrina kokybišką TV čioja. Decimetrinė Antena pagauna stiprų usiskaido į mažus kvakite pakeisti jos padėtį ir kryptį, kad vaizdas pasitaisytų.

Decimetrinė TV TV priedėlis signalo perdavimą nuo TV antenos iki TV imtuvo.

Antena pagauna stiprų usiskaido į mažus kvakite pakeisti jos padėtį ir kryptį, kad vaizdas pasitaisytų.

Rūpintis dėl analoginės antžeminės televizijos išjungimo reikia tik gyventojams, kurie televiziją iki šiolčioja. žiūrėjo nemokamai su kambario antena skaitmeninį signalą. lauko antena ss skaitmeninį signalą. lauko, kambario ar kolektyvinėmis antenomis. Mokamos televizijos paslaugomis besinaudojantiems gyventojams nereikia imtis • NEDELSKITE, SPALIO 29 D. JAU VISAI ČIA PAT! jokių papildomų priemonių – viskuo pasirūpins paslaugos teikėjas.

signalų priėmimo.

• PAŽIŪRĖKITE, ar Jūsų naudojami kabeliaiiružtikrina kokybišką TV PASIRŪPINKITE decimetrine ją tinkamai sureguliuokisignalųantena priėmimo.

TV Jei taip, vadinasi, TV priedėlis signalo perdavimą nuo TV antenos iki TV imtuvo. te.

Antena gali būti skirta laukui arba kambariui.

Jei nuo jos iki TV nuotolinio valdymo Patikrinkite, ar gerai įdėti maitinimo elementai. grei-

Pastaba

Rūpintis Nežinote, dėl analoginės antžeminės televizijos išjungimo reikia tikrodys gyventojams, kurie televiziją iki šiol žiūrėjo nemokamai su ar antena tinkama ir skaitmeninę televiziją?

Nežinote, ar Jūsų Jūsų antena tinkamaMokamos ir ar ar televizorius televizorius rodys skaitmeninę televiziją? lauko, kambario ar kolektyvinėmis antenomis. televizijos paslaugomis besinaudojantiems gyventojams nereikia imtis te nemokama telefono linija 8 800 00150 arba užsukite įį interneto svetainę www.skaitmenine2012.lt te –– skambinkite skambinkite nemokama telefono linija 8 800 00150 arba užsukite interneto svetainę www.skaitmenine2012.lt jokių papildomų priemonių – viskuo pasirūpins paslaugos teikėjas.

Užsk. Nr. 306696

Komentaras

4 | Sukaktis

15min • 2012 m. spalio 26 d. Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Artūras Račas redakcija@15min.lt

20-metė Konstitucija: ar ji dar

nepaseno?

Bailiai, žengiantys drąsos keliu Jau tikriausiai girdėjote, kad keli naujos partijos, pasivadinusios „Drąsos kelias“, nariai pateko į Seimą. Manau, kad jie skubiai turėtų keisti partijos pavadinimą, nes iš tiesų tai patys didžiausi bailiai. Ir dar veidmainiai.

Jie skelbiasi esą už tiesą ir teisingumą. Prieš valstybės užvaldymą ir korupciją. Už skaidrumą ir viešojo intereso prioritetą.

Tai tik žodžiai. Tušti žodžiai, kurie neturi nieko bendro su realiais tos drąsia save vaizduojančios partijos veiksmais. Nes iš tiesų jokios drąsos ten ir su žiburiu nerasi – tik prisitaikėliškumas, nuogi interesai, lovio trauka ir baimė.

Visa tai „Drąsos kelias“ pademonstravo po pirmojo Seimo rinkimų turo, kai nusivylę rinkėjų balsais pasirinko taktiką, prieš kurią neva ir kilo į kovą. Saugumiečių taktiką – šantažo, pasiklausymų ir „kompromatų“ skelbimo.

Kalbu apie „Drąsos kelio“ ideologo A.Nako slapta įrašytas Seimo pirmininkės I.Degutienės aimanas ir verkšlenimus apie tai, kokia bloga ir baisi yra Lietuvos prezidentė.

Gali būti, kad I.Degutienė liudija tiesą. Gali būti, kad ji tiesiog yra tik dar viena politikos blondinė, nesuprantanti, kur ji yra ir ką ji veikia. Tai iš esmės ne taip jau ir svarbu, nes I.Degutienė – jau praeitis. „Drąsos kelias“ skelbiasi, kad jie – ateitis. Ta, kuri už tiesą ir teisingumą. Bet jei taip, tai kodėl jos veikimo būdas iš praeities?

„Drąsiųjų“ bailiai marionetėmis tapo net neįžengę į politinę sceną. Kuo taps ant jos užlipę, nesinori nė galvoti.

Kodėl partija, skelbianti, jog viešumas, teisingumas ir viešasis interesas yra jos pagrindiniai prioritetai, pusę metų stalčiuje laiko įrašą, kuris lyg ir turėtų paliudyti, kad prezidentė yra baisesnė už kaimyninės šalies diktatorių? Kodėl drąsūs žmonės iš neva labai drąsios partijos pabijojo paskelbti šią baisią ir sukrečiančią žinią tuoj pat, kai tik ją sužinojo?

Gal per pusę metų iki rinkimų dar buvo galima ką nors padaryti? Imtis kokių nors priemonių stabdant beįsigalinčią diktatūrą? Apginti I.Degutienę ir kitus dorus politikus nuo saugumiečių ir prezidentės smurto? Bailiai iš „Drąsos kelio“ pusę metų tylėjo. Planavo, strategavo ir laukė tinkamo momento.

Tas momentas atėjo, kai pati drąsiausia „Drąsos kelio“ atstovė liko viena prieš pačią bailiausią TS-LKD atstovę Naujamiesčio apygardoje.

Tik tada bailiai iš „Drąsos kelio“ nusprendė ištraukti iš stalčiaus baisią tiesą apie šliaužiančią diktatūrą. Padarė tai kaip patys bailiausi bailiai: paskelbė ir iškart atsiribojo. Nuo įrašo, bet pamiršo atsiriboti nuo A.Nako, kuris prisipažino I.Degutienės aimanas įrašęs ir paskelbęs. Ne tik bailūs, bet dar ir kvaili: nesuprato, kad atsiribojo patys nuo savęs.

O dar blogiau, kad taip ir nesuprato, kad skelbdami pusės metų senumo įrašą su viltimi, kad jis padės laimėti rinkimus, jie pasielgė pagal geriausias saugumiečių tradicijas: laikyti kailinius spintoje ir ištraukti tada, kai labiausiai reikia ką nors apšmeižti, paniekinti, supurvinti.

Vienas iš „drąsiųjų“ veikėjų T.Viluckas tinklaraštyje po rinkimų parašė: „Galios centras tik dar labiau susitelkė, o politinėje scenoje vienas marionetes pakeis kitos.“ Pažiūrėtų į veidrodį, suprastų, kad „drąsiųjų“ bailiai marionetėmis tapo net neįžengę į politinę sceną. Kuo taps ant jos užlipę, nesinori nė galvoti.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Prieš du dešimtmečius priimta Konstitucija ne tik tapo iš sovietų imperijos ištrūkusios Lietuvos stuburu, bet ir pati išliko stabili – iki šiol pakeisti tik 7 jos straipsniai.

Vieni Konstitucijos rengėjai pripažįsta, kad politiniai, demografiniai, tarptautiniai pokyčiai verčia galvoti apie jos korekcijas, kiti siūlo nesivaikyti populizmo ir palikti šį dokumentą ramybėje.

Seimo narių jau per daug Lygiai prieš du dešimtmečius – 1992 m. spalio 25 d. – žmonės per referendumą pasakė tvirtą „taip“ atkurtos Lietuvos Konstitucijai, kuri galioja iki šiol. Karštuose Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) deputatų ir teisininkų debatuose gimusiam tekstui pritarė 75 proc. balsavusiųjų (bemaž 57 proc. rinkėjų).

Darbo grupei, kuri 1992-aisiais padėjo politikams rengti pagrindinį šalies įstatymą, vadovavo būsimasis Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Juozas Žilys.

Anot J.Žilio, bent 20-mečio proga reikia pripažinti, kad Konstitucija užtikrino normalų valstybės funkcionavimą, tinkantį moderniai demokratijai, nustatė prezidento, Seimo ir teismų įgaliojimus, žmogaus teises.

Anot teisininko, nė vienai institucijai nepavyksta išvengti nesklandumų, bet tai esanti ne Konstitucijos, o jos taikymo problema.

Paklaustas, ar visi Konstitucijos straipsniai tebetinka mūsų gyvenimui, jis pripažino, kad galima svarstyti kai kurių nuostatų keitimą, pavyzdžiui, Seimo narių skaičiaus. 1989-aisiais, kai šalyje gyveno 3,8 mln. žmonių, apibrėžiant AT rinkimų tvarką buvo nustatytas 141 narys. Gyventojų nebelikus nė 3 milijonų, kai kurios partijos suskubo siūlyti parlamentarų skaičių mažinti iki 101 ar net 71. „Reikia nedelsiant po rinkimų sudaryti solidžius politikų, teisininkų, sociologų kolektyvus, įvertinti, kas įvyko visuomenėje, ir parengti pagrįstus pasiūlymus dėl būsimos rinkimų sistemos“, – sakė J.Žilys.

Variantų buvo bent 10 Atkūrus Nepriklausomybę, buvo taikomas Laikinasis pagrindinis įstatymas, kuris rėmėsi 1989 metais pakeista sovietine Konstitucija. Skirtingos politinės jėgos ėmė piešti savas valstybės vizijas, todėl dokumentas buvo keičiamas kone kas mėnesį.

Jaunai valstybei verkiant reikėjo nuolatinės Konstitucijos. Dar 1991-ųjų pavasarį speciali darbo grupė pristatė šio dokumento koncepcijos metmenis, persmelktus 1922 metų Konstitucijos dvasios ir grynosios parlamentinės demokratijos filosofijos.

Konstitucijos projektą buvo paskirta parengti visų AT frakcijų atstovų komisijai, kurios vadovu paskirtas signataras Kęstutis Lapinskas. Rašyti atskirų skirsnių tekstus jai padėjo žymiausių Lietuvos teisininkų darbo grupė, vadovaujama parlamento Juridinio skyriaus vedėjo J.Žilio.

J.Žilys: „Buvo karštos dienos politikams, kurie lėmė Lietuvos likimą.

Negi ir vėl liksime be Konstitucijos?“ Šis teisinis ir politinis procesas į priekį judėjo iki 1992 metų balandžio, kai išryškėjo skirtingas požiūris į valstybės sandarą, parlamento, prezidento ir Vyriausybės tarpusavio santykius. Įvairios politinės jėgos parengė bent dešimtį Konstitucijos projektų. Vienuose buvo labiau linkstama prie pažangiausia vadintos 1922-ųjų, kituose – prie 1938-ųjų Konstitucijos. Paskelbus Kovo 11-osios aktą buvo iš dalies formaliai atkurtas būtent pastarosios galiojimas – taip užtikrintas valstybės tęstinumas. Tik po to buvo vienbalsiai priimtas Laikinasis pagrindinis įstatymas. Bet komisija siekė Konstituciją lipdyti iš naujo, o ne ankstesniųjų pagrindu.

Daugiausia ginčų – dėl prezidento Po 1992 metų gegužę surengto referendumo dėl prezidento institucijos atkūrimo (tam pritarė vos daugiau nei 40 proc. rinkėjų) parlamentą ištiko krizė. Dešinieji rinkdavosi vienoje salėje, likusieji – kitoje. Abi pusės niekaip nesusitarė, nors AT buvo nurodžiusi K.Lapinskui ir Egidijui Jarašiūnui suderinti savo projektus. Tik rugpjūtį pavyko užglaistyti nesutarimus dėl Konstitucijos projekto ir abiejų stovyklų atstovus susodinti prie vieno stalo.

Neformaliai deputatų grupei, turėjusiai pasiekti kompromisą, ėmėsi vadovauti AT pirmininkas Vytautas Landsbergis. Politinis susitarimas buvo pasiektas liepą, tuomet teisininkams teko įvilkti jį į teisinį rūbą. „Galutinai buvo susitarta kone paskutinę minutę – tik spalio pradžioje, paryčiais, gal pusę trijų. Pamenu, buvo labai šalta, visi sėdėjome su megztiniais“, – praeities nuotrupomis dalijosi vienas iš Konstitucijos rengėjų – signataras, ambasadorius Čekijoje Aurimas Taurantas. „Tai buvo kolektyvinis darbas – ir teisininkų, ir visų frakcijų atstovų, – pasakojo J.Žilys. – Konkretaus žmogaus, kuris vienas būtų lėmęs, nebuvo.“ Jo žodžiais, bene karščiausi ginčai virė dėl prezidento galių: kai kurie siūlė stipresnes, komisija labiau linko į parlamentarizmą. Dauguma komisijos narių manė, kad prezidentas jokiomis sąlygomis negali paleisti parlamento.

Nė viena pusė neturėjo ryškesnės persvaros, taigi, nebuvo įmanoma palaiminti Konstitucijos, kuriai pritartų deputatų dauguma.

A.Taurantas, bene vienintelis laikęsis per vidurį, neatstovavęs nė vienai grupei ir padėjęs joms susikalbėti, prisimena: „Konstitucija gimė iš sunkiai pasiekto sutarimo, radus bendrą vardiklį, kuris buvo priimtinas visoms pusėms ir iki šiol jungia Lietuvos visuomenę.“

15min • 2012 m. spalio 26 d.

Sukaktis | 5

Kas yra Konstitucija?

Pagrindinis Lietuvos įstatymas – Konstitucija – buvo priimtas 1992 m. spalio 25 d. vykusiame referendume.

TurÄ—dama aukĹĄÄ?iausiÄ… teisinÄ™ galiÄ…, ji reglamentuoja pamatinius valstybÄ—s ir visuomenÄ—s gyvenimo aspektus, valdymo pagrindus, valstybÄ—s santykÄŻ su Ĺžmogumi ir visuomene, politinÄ—s, teisinÄ—s ir ekonominÄ—s sistemos pagrindus. Konstitucijoje ÄŻtvirtinta demokratinÄ— santvarka,

valdŞios institucijos, valdŞių padalijimo principas. Bōdama valdŞių veiklos pamatas ir įtvirtindama Şmogaus teises bei laisves, Konstitucija iťliko stabili – joje buvo pakeisti tik 7 straipsniai.

Dabartinė Konstitucija taikoma jau 20 metų – tai yra ilgiausias ťio teisės akto galiojimo laikotarpis Lietuvoje. Per tarpukario metus Konstitucija buvo keista tris kartus.

PasirĹŤpinkite, kad matytumÄ—te skaitmeninÄ™ TV! NeĹžinote kaip?

Skambinkite nemokamu telefonu

Arba uĹžsukite ÄŻ interneto svetainÄ™

8 800 00150

www.skaitmenine2012.lt.

KlausÄ—te?

Atsakome!

KodÄ—l net ir turint naujausio modelio televizoriĹł su uĹžraĹĄais DVB-T (MPEG-4) reikia decimetrinÄ—s antenos?

SkaitmeninÄ— antĹžeminÄ— antena reikalinga ir televizoriams, kuriuose yra DVB-T, todÄ—l, kad televizoriuose ÄŻdiegti silpni televizijos programĹł selektoriai, be to, be antenos vaizdas televizoriaus ekrane daĹžnai trĹŤkÄ?ioja. Antena pagauna stiprĹł skaitmeninÄŻ signalÄ….

NeĹžinote, ar JĹŤsĹł antena tinkama ir ar televizorius rodys skaitmeninÄ™ televizijÄ…?

Nedelskite – skambinkite nemokama telefono linija arba uŞsukite į interneto svetainę XXX TLBJUNFOJOF MU

UĹžsk. Nr. 306697

6 | Televizija

Šildymas KLAUSIMAS: Mano pusbrolis gyvena Londone ir jis pasakojo, kad kiekviename name ar bute yra nedidelis dujinis katilas, kuris šildo namus ir vandenį. Nėra jokio centrinio šildymo.

Ar centrinis šildymas nėra atgyvenęs?

Kokia užsienio šalių patirtis?

JONAS, Vilnius

ATSAKO:

15min • 2012 m. spalio 26 d.

TV pasaulio Kalėdos

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius

Arūnas KESERAUSKAS Atvirkščiai, tiek miestų, tiek visos Europos Sąjungos lygmeniu, dabar aktyviai diegiamos centrinio šildymo sistemos, nes tai yra praktiškai vienintelis būdas pasiekti 2020 m. ir 2050 m. užsibrėžtus pagrindinius energetinius tikslus.

Kodėl? Visų pirma, centrinis šildymas sumažina aplinkos užterštumą. Jau dabar centrinis šildymas sąlygoja, kad Europoje per metus net 113 mln. tonų anglies dvideginio išmetama į aplinką mažiau. Be to, miestų, kur veikia centrinio šildymo sistemos, ore yra mažiau dulkių, sieros dioksido ir azoto oksido dalelių, kurias išmeta individualūs, niekieno nekontroliuojami katilai. Juk daugelis vilniečių, ypač gyvenantys šalia individualių namų, iš kvapų suvokia, kokiu kuru – malkomis, dujomis ar šiukšlėmis - šildosi jų kaimynas.

Lietuvoje centralizuotai teikiama ma šilum šiluma yra vidutiniškai 3 cnt/kWh pigesnė esnė nei pasigaminta kūrenant dujas.

Antra, centrinis šildymas yra efektyviausia šildymo priemonė, nes: galima naudoti daug pigesnį žemarūšį kurą; galima įrengti kondensacinius įrenginius, kurie panaudoja kure išgarinamą drėgmės šilumą; galima gaminti kogeneraciniu būdu (gaminama šiluma ir elektra kartu); to paties kuro kiekio pristatymas į dideles katilines kainuoja pigiau. Ekspertai paskaičiavo, kad Lietuvoje centralizuotai teikiama šiluma yra vidutiniškai 3 cnt/kWh pigesnė nei pasigaminta kūrenant dujas.

Trečia, centrinis šildymas naudoja atsinaujinančius išteklius ar tokį kurą, kaip atliekos, kurių niekur kitur nepanaudosi bei kurių utilizacija kainuoja.

Centrinis šildymas didina Europos šalių energetinę nepriklausomybę nuo iškastinių energetinių išteklių importo, kuris yra brangus ir nepatikimas. Naudoti vietinį kurą yra tikroji energetinė nepriklausomybė. Kartu tai ekonomikos skatinimas, naujų darbo vietų kūrimas.

Galiausia, centrinis šildymas yra pats patogiausias būdas gyventojams užtikrinti šilumą namuose. Šiluma ateina tiesiogiai gyventojams, nereikia jokių pečių, katilų ir pan. Tai tyli, švari ir saugi sistema, dėl kurios nereikia bijoti gaisro ar apsinuodijimo pavojų. .

Dėl šių priežasčių Europa masiškai pereina prie centrinio šildymo sistemų. Ne išimtis ir Didžioji Britanija, kurios pavyzdį mini skaitytojas. Išties, šio amžiaus pradžioje Didžiojoje Britanijoje tik maža dalis šilumos buvo tiekiama centralizuotai, tačiau 2011 m. šios šalies vyriausybė priėmė strateginį sprendimą pereiti miestuose prie centrinio šildymo sistemos. Dar aktyviau į šį procesą įsitraukė Austrija.

Lietuva turi jau veikiančias centrinio šildymo sistemas ir būtų absurdiška jas sunaikinti. Vis dėlto centrinio šildymo sistemas Lietuvoje būtina modernizuoti, kad šilumos kaina būtų kiek įmanoma mažesnė gyventojams.

Būtent tai šiuo metu ir daro „Vilniaus šilumos tinklai“.

Klausimus, susijusius su Vilniaus šilumos ūkiu, siųskite el. paštu

sildymas@15min.lt

Atsisveikinant su analogine antžemine televizija tvirtinasi ir liūdnos, ir džiugios prognozės

Skaitmeninės TV reklamos veidas Tautvydas dar ne visiems išaiškino, kas nutiks šį pirmadienį.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Televizijos retransliuotojai ir technikos pardavėjai trina rankomis: skaitmenizacijos vajus išjudino prekybą. Nepaisant to, pirmadienio rytą, išjungus analoginę antžeminę TV, „sniegą“, o ne ryškesnį vaizdą savo televizoriaus ekrane matys dešimtys tūkstančių gyventojų.

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt Analoginės antžeminės televizijos signalo transliacija Lietuvoje bus išjungta pirmadienį 3 val. nakties. Reikiama įranga nepasirūpinę žmonės nebematys TV transliacijų.

Dar vasarą analoginę antžeminę TV žiūrėjo maždaug penktadalis gyventojų (per 200 tūkst. šeimų). Naujausių tyrimų duomenimis, spalį tokių liko apie 14 proc., iš jų daugiau nei pusė planavo reikiama įranga pasirūpinti iki signalo išjungimo. Tačiau dešimtys tūkstančių namų ūkių nesuspėjo, taigi veikiausiai pirmadienį jau nematys televizijos. Įnoringas signalas Miestų gyventojai perėjimui prie skaitmeninės TV pasiruošę geriau, tačiau kaimo vietovėse ši problema dar opi.

Būtent atokesnėse vietovėse skaitmeninės TV signalas yra silpnesnis, todėl dažnai reikia ne tik naujo televizoriaus ar priedėlio, bet ir keisti

Kompensaciją gali gauti gyventojai, kurių pajamos vienam asmeniui sudaro ne daugiau nei 525 Lt per mėnesį. kabelius, įsigyti naują anteną ir iškelti ją virš stogo.

Kai kurie atokesnėse vietovėse gyvenantys žmonės skundžiasi, kad skaitmeninės televizijos transliacijos stringa ar apskritai neveikia prastu oru – lyjant, pučiant vėjui.

Skaitmeninės TV signalą gali slopinti ir kiti veiksniai: gelžbetoninės sienos, plastikiniai langai, įvairios metalinės konstrukcijos, skardiniai stogai, prie televizoriaus padėti mobilieji telefonai ir kt.

„Anteną reikėtų rinktis atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius ir ją nukreipti reikiama kryptimi. Svarbu ją iškelti kuo aukščiau, mažiausias rekomenduojamas aukštis – 5 metrai. Rekomenduotume rinktis lauko anteną, nes mūsų aplinkoje gali būti įvairių skaitmeninės TV signalus slopinančių barjerų“, – sakė kompanijos TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.

Mokamų televizijų laikas Žinoma, paprasčiausias sprendimas – iškviesti specialistus, kurie viskuo pasirūpins, arba užsisakyti mokamos televizijos paslaugas. Lengviausią, nors ne pigiausią, būdą žmonės renkasi vis dažniau. „Nuo vasaros pabaigos pajutome didesnį klientų susidomėjimą televizijos paslaugomis, jų skaičius nuosekliai augo. Pastarųjų savaičių duomenimis, vartotojų srautas yra pusantro karto didesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Jis smarkiai šoktelėjo iki analoginės TV išjungimo likus dviem savaitėms“, – teigė „TEO“, siūlančios televiziją „Gala“, atstovas N.Ivanauskas.

Augantį susidomėjimą jaučia ir kabelinės TV retransliuotojai. „Pastaruoju metu skaičių nerinkome, bet pastebime tendenciją, kad tam tikras sujudimas yra. Žmonės jungiasi, ypač dažnai renkasi mažesnius, taupiuosius paketus, kur yra lietuviškos programos ir viena kita užsienietiška. Kita kryptis yra, kad žmonės labiau domisi skaitmenine televizija. Tačiau visa tai vyksta mūsų prognozių rėmuose“, – sakė Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė.

Anot jos, žmonės jau supranta, kad bus išjungta tik analoginė antžeminė televizija, o visų kabelinių operatorių paslaugų – tiek analoginės, tiek skaitmeninės TV – klientai ir toliau sėkmingai galės žiūrėti televiziją. Šluoja TV įrangą Analoginės antžeminės TV signalo išjungimas ypač džiugina technikos

Televizija | 7

15min • 2012 m. spalio 26 d.

Ar galėsiu žiūrėti TV? Tiems, kurie nori žiūrėti nemokamą skaitmeninę televiziją, reikėtų pasitikrinti, ar jų televizoriuje yra integruotas DVB-T MPEG-4 imtuvas ir ar televizorius galės priimti skaitmeninį signalą.

Jei televizorius senesnio modelio, tuomet yra dvi išeitys – įsigyti naują televizorių arba nusipirkti ir prie televizoriaus prijungti priedėlį, kurio kainos svyruoja nuo 70 iki kelių šimtų litų. Bet kuriuo atveju, norint žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją reikės ir antenos. Jei gyvenate netoli skaitmeninės TV siųstuvo, turėtų užtekti kambarinės antenos, kitu atveju reikės įsigyti lauko anteną.

Tiems, kurie nori matyti daugiau ir įvairesnių kanalų, siūloma kreiptis į mokamų TV paslaugų tiekėjus ir rinktis iš kabelinės, palydovinės, interneto protokolo tinklais transliuojamos ar mikrobangų daugiakanalės televizijos.

pardavėjus. „15min“ kalbinti prekybininkai teigė, kad naujų televizorių pardavimai išaugo bemaž dvigubai, o anksčiau retą dominę priedėliai tiesiog šluojami iš lentynų. „Televizorių pardavimai pagyvėję jau nuo vasario mėnesio. Nuo vasaros vidurio jie šturmuoja neregėtas aukštumas: vasaros mėnesiais, palyginti su pernai metais, pardavimai išaugo 50 proc., o rudens mėnesiais, palyginti su vasara, jau kilo dvigubai. Prognozuojame, kad artimiausiomis savaitėmis televizorių pardavimai bus tris kartus didesni nei pernai tuo pačiu laikotarpiu“, – sako Erikas Kundreckas, „Topo centro“, „Euronics“ ir „Ag Service“ atstovas žiniasklaidai. Šio tinklo parduotuvėse žmonės dažniausiai renkasi 56–61 cm įstrižainės televizorius, kurie kainuoja apie 600 Lt. Taip pat populiarūs 81 ir 107 cm televizoriai, kuriems negailima ir 1–2 tūkst. Lt. Spalį daug daugiau parduodama ir priedėlių. Palyginti su rugsėju, jų pardavimai išaugo du kartus.

Internete išleidžia daugiau Interneto parduotuvės Pigu.lt vadovas Dainius Liulys sako, kad pastarąjį pusmetį TV technikos pardavimai kas mėnesį auga maždaug ketvirtadaliu. „Palyginti su praėjusių metų spalio mėnesio rezultatais, jau dabar TV technikos pardavimai yra išaugę dvigubai. Augimo šioje prekių grupėje tikėjomės bei jį planavome, tačiau pardavimai viršijo mūsų prognozes ir tai džiugina“, – sakė D.Liulys.

Internautai dažniausiai perka žinomų prekės ženklų 81 cm įstrižainės televizorius, kurie kainuoja apie 1,5 tūkst. Lt, taip

N.Ivanauskas: „Svarbu anteną iškelti kuo aukščiau, mažiausias rekomenduojamas aukštis – 5 metrai.“

pat vis aktyviau perkami 101–107 cm televizoriai. Nemaža dalis pirkėjų įsigyja įrenginius su išmaniosiomis funkcijomis.

TV priedėlių Pigu.lt pastarąjį mėnesį parduota net 15 kartų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Tai leidžia manyti, kad vis dar daug lietuvių savo namuose naudoja senesnės kartos televizorius, kurie nepalaiko skaitmeninės televizijos standartų“, – teigia D.Liulys.

Neaiškumų dar kyla Pirkėjai parduotuvių konsultantams dažnai užduoda klausimus, susijusius su skaitmenine televizija: ar naujas televizorius rodys nemokamus kanalus, kokią

dar įrangą reikia įsigyti, kaip ją įdiegti, kad signalas būtų kokybiškas ir kt. „Nors klausimų sulaukiame kasdien, tačiau mažiau nei tikėjomės. Matyt, informacijos apie būsimus pokyčius yra pakankamai. Į parduotuvę dažnai užsukama jau turint išankstinės informacijos, tačiau norima ją pasitikslinti“, – pastebėjo E.Kundreckas.

Turintys klausimų dėl skaitmeninės TV gali skambinti nemokama konsultacijų linija 8-800-00150. Ji pradėjo veikti prieš pusmetį ir iki šios dienos sulaukė apie 15 tūkst. skambučių. Susisiekimo ministerijos duomenimis, vien per spalio mėnesio pirmas tris savaites telefono linijos konsultantai atsakė daugiau kaip į 4 tūkst. skambučių. Skambinantieji dažniausiai teiraujasi apie įrangą, būtiną skaitmeninei televizijai žiūrėti – tai sudaro 40 proc. visų klausimų. Taip pat nemažai sulaukiama klausimų apie kompensacijas“, – nurodo ministerija.

Iki šiol prašymus dėl kompensacijų už skaitmeninės TV įrangą pateikė apie 6 tūkst. žmonių. Kompensaciją gali gauti gyventojai, kurių pajamos vienam asmeniui sudaro ne daugiau nei 525 Lt per mėnesį. Prašymai joms priimami savivaldybėse iki lapkričio 20 dienos.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

8 | SavaitÄ—s interviu

Lietuvos investicijĹł ir pensijĹł fondĹł asociacijos prezidentas Ĺ arĹŤnas Ruzgys:

15min • 2012 m. spalio 26 d.

„Sodros“ pensija –

Varguoliai nelaukia pensijos, nes dar labiau nuskurs.

Nelaukia ir gerai uŞdirbantys – teks gyventi kaip vargťams.

Viltis padoriai gyventi senatvÄ—je prisiduriant iĹĄ privaÄ?iĹł fondĹł irgi blÄ—sta, nes pervedimai ÄŻ juos tokie maĹži, kad prie pensijos dabar galima prisidurti vos porÄ… deĹĄimÄ?iĹł litĹł.

Jurgita LapienytÄ— j.lapienyte@15min.lt Seime svarstoma pensijĹł reforma, kuri turÄ—tĹł pagerinti bĹŤsimĹłjĹł pensininkĹł buitÄŻ.

Vis dÄ—lto visuomenÄ— sensta, „Sodra“ toliau klimpsta ÄŻ milijardines skolas, todÄ—l ne tik valdiĹĄka pensija, bet ir menki pervedimai ÄŻ privaÄ?ius pensijĹł fondus senatvÄ—s nebeiĹĄgebÄ—s.

SavaitraĹĄtis „15min“ apie pensijĹł sistemos reformÄ… bei bĹŤdus taupyti senatvei kalbasi su Lietuvos investicijĹł ir pensijĹł fondĹł asociacijos prezidentu Ĺ arĹŤnu Ruzgiu. – Kai kurios finansĹł institucijos Ĺžada, kad, jei Ĺžmogus kaups antros ir treÄ?ios pakopos pensijĹł fonduose, jo pensija sudarys apie 70 proc. jo buvusiĹł pajamĹł. Ar tai realu? – Vidutines pajamas gaunanÄ?io Ĺžmogaus pensijos ir algos santykis sudaro 40 proc. Kalbant apie antrÄ… pakopÄ…, tai papildomai dar bĹŤtĹł apie 10–15 proc. atlyginimo. TaÄ?iau, jeigu pajamos yra didesnÄ—s

nei vidutinÄ—s, ĹĄi norma drastiĹĄkai krenta, nes „Sodros“ pensija turi lubas, o mokesÄ?iai, deja, neturi. DidesniĹł pajamĹł Ĺžmogui pensija nesudarys 40 proc. buvusiĹł pajamĹł, galbĹŤt tik apie 20 proc.

70 proc. savo buvusiĹł pajamĹł siekianÄ?iÄ… pensijÄ… Ĺžmogus turÄ—tĹł gauti dÄ—l to, kad jo gyvenimo kokybÄ— drastiĹĄkai nesumaŞėtĹł. Skirtumas tarp pirmosios ir antrosios pakopos turÄ—tĹł bĹŤti sukaupiamas papildomais bĹŤdais. Visi bĹŤdai tinkami – treÄ?ia pakopa, taupymas, investavimas, kitoks sukaupiamas turtas, kurÄŻ galima, iĹĄÄ—jus ÄŻ pensijÄ…, parduoti ir gyventi oriai. PensijĹł

SkaiÄ?ius

5

tĹŤkst. Lt Tiek vidutiniĹĄkai iĹĄ pensijĹł fondĹł gauna dabar ÄŻ pensijÄ… iĹĄeinantis Ĺžmogus.

Naujausias verslo Ĺžinias rasite nuskaitÄ™ ĹĄÄŻ kodÄ… 15min.lt/pinigai fondĹł pagrindinis tikslas – uĹždirbti daugiau nei sugrauĹžia infliacija. – Vienam pensininkui tenkanÄ?iĹł dirbanÄ?iĹłjĹł skaiÄ?ius vis maŞėja.

KÄ… daryti? GalbĹŤt pervesti didesnes sumas ÄŻ privaÄ?ius pensijĹł fondus? Nes, jei tendencija nepasikeis, senatvÄ—s pensija nesudarys nÄ— 40 proc. buvusiĹł pajamĹł. – Po keliĹł deĹĄimtmeÄ?iĹł pensija sudarys apie 28 proc. pajamĹł. PridÄ—jus antrÄ…

Š.Ruzgys teigia, kad 1,5–2 proc. pervedimai į pensijų fondus tėra savęs apgaudinėjimas.

L.BalandĹžio nuotr.

pakopÄ…, galbĹŤt pavyktĹł pasiekti 40 proc. Tai yra pakankamai ambicingi tikslai. ApskaiÄ?iuota, kad pervedimo ÄŻ privaÄ?ius pensijĹł fondus dydis turÄ—tĹł bĹŤti 7–10 proc. nuo Ĺžmogaus sumokamĹł socialiniĹł mokesÄ?iĹł. NÄ—ra prasmÄ—s kaupti 1,5–2 proc. Tai tik savÄ™s raminimas. – GalbĹŤt tuomet apskritai reikÄ—tĹł atsisakyti principo, kad dabartiniai dirbantieji moka pensijas tiems, kurie nebegali dirbti? GalbĹŤt reikÄ—tĹł pensijas mokÄ—ti iĹĄ biudĹžeto? – BÄ—da ta, kad ĹĄita karta turi iĹĄlaikyti esamus pensininkus ir paĹĄalpĹł gavÄ—jus ir dar sau susitaupyti. Tai yra vadinamasis valstybÄ—s tranzitinis periodas. Vien iĹĄ gaunamĹł mokesÄ?iĹł mokÄ—ti pensijas bĹŤtĹł rimtas

.OXRQLüNLXRVH LU 'LHYRJDORMH VSUHQGçLDPD EXLWLQLŀ QXRWHNŀ üDOLQLPR VLVWHPRV SUREOHPD

*\YHQWRMDL DNW\YÄşV LU GRPLVL SURMHNWX äĚ NHWYLUWDGLHQÄš ² VSDOLR G Y\NR 8$% Ă…*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´ VXVLWLNLPDV VX .OXRQLĂĽNLĹ€ LU 'LHYRJDORV J\YHQWRMDLV VNLUWDV ĂĽLXR PHWX ÄšJ\YHQGLQDPDP SURMHNWXL Ă…9DQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNĹ€ WYDUN\PR LQIUDVWUXNWÄşURV UHQRYDYLPDV LU SOÄ?WUD .DXQR UDMRQH =DS\ĂĽN\MH .DUPÄ?ODYRMH 5DPXÄ€LXRVH 5DXGRQGYDU\MH .OXRQLĂĽNLXRVH 'LHYRJDORMH .DÄ€HUJLQÄ?MH ´ 8$% Ă…*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´ DWVWRYÄ? (JOÄ? 3HWUDXVNDLWÄ? NDOEÄ?GDPD DSLH SURMHNWR WLNVOĉ LU QDXGĉ WHLJÄ? MRJ ĂĽLXR SURMHNWX VLHNLDPD SDJHULQWL çPRQLĹ€ JHURYÄ’ VXWHLNLDQW JDOLP\EÄ’ QDXGRWLV QXRWHNĹ€ ĂĽDOLQLPR VLVWHPD 5DJLQGDPD J\YHQWRMXV SULVLMXQJWL SULH EÄşVLPĹ€ QDXMĹ€ QXRWHNĹ€ ĂĽDOLQLPR WLQNOĹ€ DWVWRYÄ? SULPLQÄ? LU DERQHQWLQLR SULVLMXQJLPR SURFHGÄşUĉ Ă…*\YHQWRMDL QRULQW\V SULVLMXQJWL SULH QDXMĹ€ QXRWHNĹ€ WLQNOĹ€ WXUL DWY\NWL Äš Ă…*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´ SDUDĂĽ\WL SUDĂĽ\Pĉ GÄ?O SULVLMXQJLPR VĉO\JĹ€ JDYLPR 6X VDYLPL WXUÄ?WL çHPÄ?V VNO\SR QHNLOQRMDPRMR WXUWR SDç\PÄ?MLPĉ EHL çHPÄ?V VNO\SR SODQĉ´ ² VDNÄ? S (JOÄ? äLR SURMHNWR YDGRYÄ? 0DULMD *ULĂĽNHYLÄ€LHQÄ? DWVWRYDXMDQWL UDQJRV GDUEXV DWOLHNDQÄ€Lĉ $ ĂŚLOLQNVLV LU .R 8$% SDEUÄ?çÄ? NDG YLVDV ĂĽLWDV REMHNWDV =DS\ĂĽNLR DJORPHUDFLMRV SDGDOLQWDV Äš WULV HWDSXV DVLV ² .DÄ€HUJLQÄ? DVLV ² 'LHYRJDOD LU .OXRQLĂĽNLDL LDVLV ² =DS\ĂĽNLR 9\WDXWR J äLXR PHWX EÄşWHQW DQWUDMDPH HWDSH Y\NVWD SURMHNWDYLPR GDUEDL NXULĹ€

PrieĹĄ ir po susitikimo gyventojai analizavo suprojektuotus planus, aiĹĄkinosi detales bei tikslinosi neaiĹĄkumus

PHWX QXPDW\WD VXSURMHNWXRWL YLUĂĽ NP QXRWHNĹ€ WLQNOĹ€ WDLS SDW SDVWDtyti siurblines. äLDQGLHQ MDX VXSURMHNWXRWD PDJLVWUDOLQLĹ€ WLQNOĹ€ WDÄ€LDX UDQJRYR DWVWRYDL J\YHQWRMXV SDWLNLQR NDG HVDQW SRUHLNLXL GDU EXV JDOLPD QXRWHNĹ€ DWĂĽDNDV WLNVOLQWL LU NRUHJXRWL EHW WDL J\YHQWRMDL WXUL SDGDU\WL NXR JUHLÄ€LDX 1HULPDXMDQW\V J\YHQWRMDL GÄ?O VWDW\ERV GDUEĹ€ LU GÄ?O MĹ€ VXWULNVLDQÄ€LĹ€ JDWYLĹ€ IXQNFLRQDYLPR EXYR QXUDPLQWL NDG QHSDWRJXPĹ€ EXV LU WHNV NXUÄš ODLNĉ VXVLWDLN\WL VX WXR WDÄ€LDX UDQJRYDV VWHQJVLV NXR JUHLÄ€LDX DWOLNWL GDUEXV LU YLVNĉ VXWYDUN\WL 3ULVLMXQJLPDV ² VDYDQRULĂĽNDV *\YHQWRMDL SDW\V QXVLWLHVLD WLQNOXV QXR SULH MĹ€ VNO\SR SDVWDW\WR EXLWLQLĹ€ QXRWHNĹ€ ĂĽXOLQÄ?OLR DUED DNOÄ?V LNL VDYR QDPĹ€ 3URMHNWXRWRMĹ€ VĉUDüĉ SDGÄ?VLDQÄ€LĹ€ VXSURMHNWXRWL WLQNOXV J\YHQWRMDPV SDWHLNV 8$% Ă…*LUDLWÄ?V

YDQGHQ\V´ ,ĂĽ YLVR SDJDO PLQÄ?Wĉ SURMHNWĉ SULH QDXMĹ€ QXRWHNĹ€ WLQNOĹ€ SODQXRMDPD SULMXQJWL DSLH J\YHQWRMXV 6XVLWLNLPR PHWX WLHN XçVDNRYR WLHN UDQJRYR DWVWRYDL J\YHQWRMXV LQIRUPDYR NDG SURMHNWXRWRMDL VXWHLNLD JDOLP\EÄ’ SULVLMXQJWL R DU MD SDVLQDXGRWL SDOLHNDPD VSUÄ’VWL SDWLHPV J\YHQWRMDPV %XLWLQLĹ€ QXRWHNĹ€ DSVNDLWD Y\NGRPD SDJDO VNDLWLNOLR GXRPHQLV NXUÄš ÄšUHQJLD 8$% Ă…*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´ $SLH DERQHQWLQLR PRNHVÄ€LR G\GÄš J\YHQWRMDL JDOL VXçLQRWL NUHLSGDPLHVL Äš 8$% Ă…*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´ DERQHQWĹ€ VN\ULĹ€ DUED LQWHUQHWLQÄ?MH XçVDNRYR VYHWDLQÄ?MH DGUHVX www.giraitesvandenys.lt.

3R VXVLWLNLPR GDU PDçGDXJ YDODQGĉ XçVDNRYR LU UDQJRYR DWVWRYDL DVPHQLĂĽNDL EHQGUDYR VX J\YHQWRMDLV DWVDNLQÄ?MR Äš NODXVLPXV DQDOL]DYR SURMHNWĹ€ SODQXV GLVNXWDYR EHL LHĂĽNRMR NRPSURPLVĹ€ %HQGUDL DSLH SURMHNWĉ 3URMHNWDV Ă…9DQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNĹ€ WYDUN\PR LQIUDVWUXNWÄşURV UHQRYDYLPDV LU SOÄ?WUD .DXQR UDMRQH =DS\ĂĽN\MH .DUPÄ?ODYRMH 5DPXÄ€LXRVH 5DXGRQGYDU\MH .OXRQLĂĽNLXRVH 'LHYRJDORMH .DÄ€HUJLQÄ?MH ´ Y\NGRPDV SDJDO 6DQJODXGRV VNDWLQLPR YHLNVPĹ€ SURJUDPRV Ă…$SOLQND LU GDUQXV Y\VW\PDVLV´ SULRULWHWR ÄšJ\YHQGLQLPR SULHPRQÄ’ Ă…9DQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNĹ€ WYDUN\PR VLVWHPĹ€ UHQRYDYLPDV LU SOÄ?WUD´ LU LĂĽ GDOLHV Ă€QDQVXRMDPDV (XURSRV 6ĉMXQJRV 6DQJODXGRV IRQGR OÄ?ĂĽRPLV )LQDQVDYLPR LU DGPLQLVWUDYLPR VXWDUW\MH QXPDW\WD GLGçLDXVLD SURMHNWR WLQNDPĹ€ Ă€QDQVXRWL LĂĽODLGĹ€ VXPD VLHNLD OLWĹ€ 6DQJODXGRV IRQGR OÄ?ĂĽRV VXGDUR DSLH /W /LHWXYRV 5HVSXEOLNRV YDOVW\EÄ?V ELXGçHWR OÄ?ĂĽRV ² /W 3URMHNWR Y\NG\WRMDV 8$% Ă…*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´ LU SURMHNWR SDUWQHULV .DXQR UDMRQR VDYLYDOG\EÄ?V DGPLQLVWUDFLMD VNLULD OLNXVLĉ VXPRV GDOÄš ² QH PDçLDX QHL /W UĹžsk. Nr. 306732

Nors gyvename XXI am., kuriame naujos technologijos daugelyje sriÄ€LĹ€ SDOHQJYLQD J\YHQLPĉ LU XçWLNULQD QDXMĉ GDXJ JHUHVQÄ’ LU SDWRJHVQÄ’ EXLWÄš YLV GÄ?OWR GDU LU ĂĽLDQGLHQ GDXJXPD J\YHQWRMĹ€ \SDWLQJDL PDçXRVH PLHVWHOLXRVH DU SULHPLHVÄ€LXRVH VXVLGXULD VX QHLĂĽY\VW\WD LU QHPRGHUQL]XRWD EXLWLQLĹ€ QXRWHNĹ€ ĂĽDOLQLPR VLVWHPRV SUREOHPD äĚ XçGDYLQÄš VLHNLDPD VSUÄ’VWL UDFLRQDOLDL DWVLçYHOJLDQW WLHN Äš HNRQRPLMĉ WLHN Äš HNRORJLMĉ W \ ÄšUHQJWL EXLWLQLĹ€ QXRWHNĹ€ ĂĽDOLQLPR VLVWHPĉ WDXSDQW WXULQW PLQLPDOLXV LĂĽWHNOLXV EHL QHSDçHLGçLDQW QDWÄşUDODXV JDPWRV ELRULWPR äLĉ RSLĉ SUREOHPĉ MDX NXULV ODLNDV SDGHGD VSUÄ’VWL (XURSRV 6ĉMXQJRV IRQGĹ€ SDUDPD NXUL SULVLGHGD SULH ĂĽLXR PHWX YLVRMH /LHWXYRMH LQWHQV\YLDL Y\NGRPĹ€ YDQGHQWYDUNRV SURMHNWĹ€ NXULĹ€ PHWX WLHVLDPL QDXML YDQGHQWLHNLR LU QXRWHNĹ€ WLQNODL VWDWRPL QDXML LU UHNRQVWUXRMDPL VHQL QXRWHNĹ€ EHL YDQGHQV JHULQLPR ÄšUHQJLQLDL .DXQR UDMRQR DJORPHUDFLMRMH .OXRQLĂĽNLXRVH LU 'LHYRJDORMH ĂĽLXRV GDUEXV Y\NGR 8$% Ă…*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´

Savaitės interviu | 9

15min • 2012 m. spalio 26 d.

vargana senatvė BFL nuotr.

stresas. Vienas būdų jį sumažinti yra pasiūlytame Vyriausybės projekte – papildomas finansavimas, kai žmogus prisideda šiek tiek savo lėšomis ir valstybė motyvuoja papildomomis lėšomis. Šiuo metu vyksta daug diskusijų, ar tai turėtų būti automatinis dalyvavimas (dalyvauji, jei neatsisakai), ar savanoriškas dalyvavimas (dalyvauji, jeigu parašai prašymą).

Valstybės gyventojui skiriama suma bus skaičiuojama nuo vidutinio atlyginimo.

Mažesnes pajamas gaunančiam žmogui tai apsimokėtų. Tarkime, sumoku 20 Lt, o iš valstybės gaunu 40 Lt per mėnesį. Tas, kurio alga didesnė, susimokės, pavyzdžiui, 100 Lt, o valstybė jam pridės 40 Lt. Tai jis greičiausiai atsisakys dalyvauti.

Kitiems metams yra suplanuotas grįžimo į „Sodrą“ langas. Jeigu žmogus nori, jis iki kitų metų rugsėjo pirmosios gali parašyti prašymą ir nuo 2014 metų grįžti į „Sodros“ sistemą. Fonde sukauptos žmogaus lėšos ten ir liks ir bus investuojamos taip, kaip žmogus pasirinks.

– Kokią vidutinę išmoką iš pensijų fondų gauna dabar į pensiją išeinantis žmogus?

– Turime milijoną kaupiančiųjų ir 4,6 mlrd. Lt, sukauptų pensijų fonduose. Vidutinė išmoka yra 5 tūkst. Lt. Tos išmokos nuolat kyla. Tiek paveldėtojams mirusių nesulaukusių pensinio amžiaus žmonių, tiek išeinantiems į pensiją, kuriems dar nereikia įsigyti anuiteto (anuitetas yra periodinė pastovaus dydžio išmoka gyventojui, mokama tam tikrą laikotarpį, – red. past.).

Anuiteto kol kas įsigyti nereikia daugeliui, nes su 1–2 proc. pervedimais ir santykinai mažomis algomis pasiekti reikalaujamą minimalų anuitetą (vyrams – 26 tūkst., moterims – 38 tūkst. Lt) reikia daugiau metų. Jei atitinkamos sumos gyventojas nesukaupia, jis gauna visą sumą iš karto.

Kiekvienais metais pensijų fondų vidutinis augimas yra 4,8 proc. Fondai mažėjo tik 2008 ir 2011 metais.

Pensijų fondai Lietuvoje yra 32 antrosios pakopos pensijų fondai ir devyni trečios pakopos pensijų fondai. Antros pakopos pensijų fonduose rugpjūčio 31 dieną buvo sukaupta apie 4,6 mlrd. Lt. Nuo savo veiklos pradžios 2004-aisiais pensijų fondai būsimiesiems pensininkams jau uždirbo 410 mln. Lt. Geriausiai sekasi vidutinės rizikos pensijų fondams – nuo įsteigimo pradžios jų vertė pakilo 25–40 proc.

Nuo 2004-ųjų pensijų fondų vienetų vertės kasmet vidutiniškai kilo po 4,8 proc. Palyginti, vidutinė metinė infliacija šiuo laikotarpiu siekė 3,6 proc., o palūkanos už terminuotuosius indėlius dažniausiai siūlomos 0,8–4 proc.

Du trečdaliai iš pensijos neišgyventų 65 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būdami pensininkais neišgyventų iš 750 litų senatvės pensijos, o 27 proc. nurodė, kad išgyventi įmanoma, bet būtų sunku. 750 litų pensijos pragyventi pakaktų tik 4 proc. gyventojų. Tačiau dauguma neieško būdų, kaip taupyti lėšas senatvei.

Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Tyrimas parodė, kad pagrindine kliūtimi papildomai kaupti pensijai pasitelkus gyvybės draudimą daugiau nei pusė (51 proc.) lietuvių įvardija tai, kad trūksta lėšų susimokėti draudimo įmokoms.

Taip sutapo, kad, kai buvo tinkamiausias metas investuoti (2009–2010 metai), kai kilo viskas, tai įmokos į privačius pensijų fondus buvo smarkiai sumažintos. Žmonės, kurie galėjo turėti žymiai daugiau pinigų, tą galimybę prarado.

Fondai yra tik instrumentas valstybės rankose.

Valstybė per krizę pasielgė kaip neprofesionalus investuotojas. Kai yra pati žemiausiai savikaina, portfelį reikėtų pasipildyti, o ne ištuštinti.

Daugiausiai (53-71 proc.) taip teigusiųjų yra tarp moterų, gyventojų nuo 40 iki 69 metų, mažesnį išsilavinimą turinčių asmenų, tų, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra iki 400 litų ar siekia 601-800 litų, gyvenančiųjų kaime. „Apklausos rezultatai aiškiai parodė, kad daugelis gyventojų supranta, jog dabar vidutinė pensija yra per menka pragyvenimui, tačiau neieško būdų, kaip papildomai kaupti senatvei tiek naudojantis gyvybės draudimu, tiek kitomis kaupimo formomis“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.

– Kada žmonės iš pensijų fondų sukauptas sumas gaus ne iš karto, o kiekvieną mėnesį dalimis?

– Jeigu nėra pakankamai daug pinigų, kad būtų įsigyjamas anuitetas, tai taip ir bus, o kaip kitaip? Dabar draudimo įmonei neapsimoka siūlyti anuitetą, nenaudinga ir gyventojui. Apsimoka, kai išmoka sudaro bent pusę bazinės pensijos – apie 180 Lt per mėnesį. Net kai pervedimai į privačius pensijų fondus siekė 5,5 proc., buvo skaičiuojama, kad tik apie 30 proc. visuomenės

pasieks tą anuiteto lygį. O kai pervedimai siekia 1,5 proc., tai minimalų anuiteto lygį pasieks gal tik 5–8 proc. gyventojų.

Valstybės tikslas, kad kuo daugiau žmonių turėtų anuitetą. Tai yra, didesnes, nuolatines, garantuotas pajamas. Kitu atveju žmogus gauna vienkartinę išmoką, labai apsidžiaugia, bet jis gal nusiperka televizorių ar automobilį, išvažiuoja į kelionę, atiduoda pinigus vaikams ir turi gyventi tik iš „Sodros“ skiriamos pensijos.

– Ar yra tokių žmonių, kurie, išėję į pensiją, gavo mažesnę išmoką nei sumokėjo įmokų?

– Be abejo, yra. Yra du faktoriai, kurie veikia žmogų, – baimė ir godumas. Jeigu jis pasirinko maksimalios rizikos fondą būdamas arti pensijos ir sumanė pasiimti, kiek sukaupė, galėjo daug prarasti, nes per krizę nukrito jo lėšų vertė. Bet niekas gi neliepia pasiimti tų lėšų vos tik išėjus į pensiją. Žmogus laisvas pasirinkti – imti dėl krizės sumažėjusią sukauptą sumą ar laikyti ją pensijų fonde iki geresnių laikų.

– Kiek žmogui kainuoja fondų administravimas?

– Yra du įstatymo reguliuojami atskaitymo dydžiai – įmokos mokestis, kuris pagal naujus įstatymus iki 2016 metų sumažės iki 0 proc. (dabar taikomas iki 3 proc. mokestis) ir metinis valdymo mokestis (iki 1 proc. nuo turto), kuris taip pat bus mažinamas.

Komentaras

10 | Verslas

15min • 2012 m. spalio 26 d.

Raimundas Celencevičius r.celencevicius@15min.lt

Skurdžių partija Pagaliau paaiškėjo, kam labiausiai reikia taip įkyriai Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho pirštos 1509 litų minimalios algos. Ogi – jo paties dešrų, konservų ir balsų darbininkams ir jų viršininkams.

Darbo partijos kandidatų į Seimą deklaracijos rodo, kad nemažai jų oficialiai uždirba ašaras, nuo kurių valstybei atseikėja tik trupinius. Bet iš tiesų gyvena visai neblogai. „Mes žinome, kaip“, – giriasi V.Uspaskichas. Tikra tiesa, nepasiginčysi.

Galima tik stebėtis. Ne, ne V.Uspaskicho žinojimu, o valstybe, kuri leidžiasi atvirai ir įžūliai kvailinama bei apvaginėjama.

Grįžkime prie V.Uspaskicho balsų. Ne tų, kurių pirkimu įtariami jo partijos nariai, o tų, kurie dedasi skelbiantys laisvą žodį. Dedasi, nes „Balsas.lt“ grupė oficialiai priklauso niekam nežinomai moteriai, o iš tiesų grupės turinį reguliuoja Darbo partijos veikėjai. Pasislėpę už oficialių savininkų, nes Visuomenės informavimo įstatymas draudžia partijoms valdyti žiniasklaidos priemones. Žurnalistai vienas po kito liudija, kad su Darbo partija siejamuose interneto portaluose bei spaudos leidiniuose jie oficialiai uždirba juokingas sumas, o didžiąją dalį užmokesčio gauna vokeliuose.

Visa tai tęsiasi ne pirmus metus, bet Darbo inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai neranda nieko nusikalstamo.

Ši partija ne tik įprato, bet ir išmoko gyventi ne pagal įstatymus.

Mokesčių inspekcijai normalu, kad žurnalistas išgyvena per mėnesį uždirbdamas tik šiek tiek daugiau nei 300 litų. Darbo inspekcijai nieko tokio, kad žurnalistas per dieną dirba tik 2 valandas (už kurias ir gauna tuos 300 litų), o likusias 6 ar 8 valandas šiaip trinasi biure.

Būtų juokinga, bet... Darbo partijos balsų žurnalistų algos atrodo padorios, jei jas lygini ne su šalies vidurkiu, o su šios partijos balsų vadovų algomis.

Nepamainoma V.Uspaskicho pagalbininkė Vitalija Vonžutaitė vadinama tikrąja su Darbo partija siejamos žiniasklaidos grupės šeimininke. Ir ką gi?

Deklaracijos rodo, kad V.Vonžutaitė, dirbama UAB „Horo.lt“ direktore, 2011 m. per visus metus gavo 14910 litų ir 29 centus pajamų. Per mėnesį V.Vonžutaitė, vadovaudama visam didžiuliam ūkiui, gaudavo vos po 1242 litus ir 25 centus. Iki V.Uspaskicho minimalios algos dar gerokai trūksta. Laimei, rinkėjai V.Vonžutaitę išrinko į Seimą.

Už parlamentarės algą galės bent šviežio batono nusipirkti.

O štai kitai Darbo partijos blondinei – Živilei Pinskuvienei – gyventi dar sunkiau. Ji pluša komercijos direktore UAB „Danielita“, kuri leidžia laikraštį „Širvintų kraštas“ (žinoma, jis su Širvintų rajono savivaldybės tarybos nare Ž.Pinskuviene neturi nieko bendro). Ž.Pinskuvienė deklaravo 2011 m. iš viso gavusi 4907 litus 78 centus pajamų. Vadinasi, per mėnesį ji pernai uždirbo po 408 litus 98 centus. Kiek gauna „Širvintų krašto“ žurnalistai, nesinori net pagalvoti. O kaip jie išgyvena už savo grašius – baisu net paklausti. Ž.Pinskuvienės klausti neverta – ji deklaravo turinti turto ir santaupų gerokai daugiau nei už milijoną litų.

Valstybės institucijos ilgą laiką nematė jokio reikalo ko nors klausti Darbo partijos veikėjų.

O jei dabar ir paklaus – špygą gaus, nes ši partija ne tik įprato, bet jau ir išmoko gyventi ne pagal įstatymus – nemokėti mokesčių, pardavinėti žurnalistus tarsi prostitutes. Tad nėra ko piktintis, kad jos kandidatai perka rinkėjų balsus. Jie žino, kaip reikia gyventi.

smalsumas prieš tradicijas Alaus rinkoje – nauji vėjai: populiarėja mažųjų daryklų verdamas, užsienietiškas ir į skardines išpilstytas alus.

Gamintojai skundžiasi prasta vasara, bet guodžiasi augančiu eksportu net į tas šalis, kurios žinomos kaip alaus kraštai.

Eglė Digrytė Aurelija Kripaitė redakcija@15min.lt Prekybos tinklai, prasidėjus krizei patyrę didžiulį alaus pardavimo smukimą, tvirtina, kad rodikliai stabilizavosi ar net ėmė kopti aukštyn.

Iki 2008-ųjų dar toli „Norfa“ kas mėnesį parduoda vidutiniškai po 2 mln. litrų alaus, apyvarta po truputį auga. „Iki 2008 metų rodiklių

dar toli, ne tik pagal alaus, bet ir kito alkoholio rodiklius atsiliekame 15–20 proc.“ – savaitraščiui „15min“ sakė šio tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis. „Maxima“ ir „Rimi“ alaus parduoda panašiai kaip pernai, „Iki“ – 3 proc. mažiau, tiesa, nė vieni tikslių skaičių neatskleidė.

Aludariai nusiteikę ne taip optimistiškai. Bendrovės „Švyturys–Utenos alus“ korporatyvinių reikalų direktoriaus Dainiaus Smailio teigimu, bendra šalies rinka traukiasi. Viena svarbiausių

priežasčių – prasti orai vasarą, kai alaus paklausa būna didžiausia.

Kad alaus perkamumas greitai sureaguoja į oro pasikeitimus, patvirtina ir prekybos tinklų atstovai. „Kuo šilčiau už lango, tuo daugiau alaus nuperkama, – teigė „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė. – Ypač šiltą gegužę pardavimas augo daugiau nei 40 proc., palyginti su laikotarpiu, kai nebuvo taip karšta.

Paprastai pikas būna liepą, o šiemet buvo gegužę.“ Bendrovės „Švyturys–Utenos alus“ analitikų apskaičiavimais, šiemet ir suvartoto alaus kiekis, tenkantis vienam žmogui, turėtų būti mažesnis nei pernai – šiek tiek daugiau nei 90 litrų.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas pripažino, kad alaus vartojimas mažėja, ir spėjo, kad

Verslas | 11

15min • 2012 m. spalio 26 d.

Pokyčiai: lietuviškas alus skverbiasi į kitas rinkas, o lietuviai ragauja vis daugiau importinio alaus.

S.Žiūros/BFL nuotr.

Alaus istorija Šis 2,5–12 proc. stiprumo natūralus alkoholinis gėrimas gaminamas fermentuojant mielėmis miežių (kartais – kviečių, ryžių) salyklą. Skonis gerinamas apyniais, stiprumas didinamas cukrumi arba medumi. Alus gamintas jau Senovės Egipte ir Mesopotamijoje, o seniausiu receptu laikoma dalis poemos, parašytos 4 tūkst. m. pr. m. e. ant molinės plokštelės ir skirtos šumerų alaus deivei Ninkasi.

Europoje, ypač šiaurėje, alus paplito dar Romos imperijos laikais. Viduramžiais alaus kokybė kartais būdavo vertinama ant suolo papilant gėrimo ir atsisėdant – jei odinės kelnės prilipdavo, būdavo per daug cukraus. Iki pramonės revoliucijos alus daugiausiai buvo gaminamas namudiniais būdais, nors jau nuo VII a. tuo užsiėmė net kai kurie vienuolynai.

S.Galadauskas: „Lietuviškas alus yra šviežesnis ir tikrai geras.“

šių metų rodikliai, palyginti su 2011-aisiais, bus prastesni maždaug 5 proc. – tokį skaičių sufleruoja sausio–rugpjūčio pardavimai.

Kol kas aludarius guodžia sėkmingas eksportas, daugiausia į Rusiją (šiemet išaugo pusantro karto), Didžiąją Britaniją, Airiją, Norvegiją, Lenkiją, JAV. Iš viso Lietuvos gamintojai alų eksportuoja į 35–40 šalių.

Maždaug penktadalį rinkos užimančios „Kalnapilio-Tauro grupės“ gamybos apimtis pastaruosius keletą metų buvo panaši, net krizė didelės įtakos neturėjo. Mat įmonė, mažėjant alaus vartojimui Lietuvoje, praradimą stengiasi kompensuoti eksportu – išvežama 22 proc. produkcijos.

Anot bendrovės generalinio direktoriaus Marijaus Kirstuko, šių metų rezultatai nedžiugina – alaus pardavimas krito 6-7 proc.,

kitų metų prognozės – nė kiek ne šviesesnės. „Vartojimas smuko ne tik dėl prastos vasaros. Jos šiemet apskritai nebuvo.

Rugsėjis ir spalis nebuvo šalti, bet pardavimas toliau krenta. Alaus žmonės išgeria tiek pat, bet sumažėjo vartotojų“, – sakė „15min“ pašnekovas.

Kauno bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas irgi pripažino, kad vasara buvo prasta, bet džiaugėsi, kad pavyko padidinti savo rinkos dalį nuo 11 proc. iki 14 proc. Beveik padvigubėjo eksportas.

Skonis laimi prieš kainą Lietuviškam alui vis stipresnę konkurenciją sudaro užsienietiškas. Statistikos departamento duomenimis, bendras alkoholinių gėrimų importas išaugo ketvirtadaliu. Ypač išaugo importas iš Baltarusijos, kurios didžiausia alaus darykla – valstybinė įmonė „Krinica“ gamina alų su lietuviškomis etiketėmis. Per trejus metus jo dalis rinkoje užaugo nuo 0 iki 6 proc.

Aludarių gildijos užsakymu rinkos tyrimų agentūros RAIT atlikta apklausa parodė, kad 86 proc. alaus mėgėjų yra ištikimi vietos gamintojams ir tik 4 proc. nuolat renkasi importuotą produkciją. „Lietuviškas alus yra šviežesnis ir tikrai geras, – gyrė S.Galadauskas. – Pirkdamas lietuvišką alų žmogus dalyvauja vertės grandinėje: dalis jo sumokėtų pinigų atitenka ūkininkams už salyklinius miežius. Jų auginama apie 30 tūkst. hektarų, sunaudojama apie 75 tūkst. tonų miežių.

Vartojimo pikas – 2007-ieji 1996-aisiais vienam gyventojui vidutiniškai teko 37 litrai, po poros metų – jau 47 litrai, o 2002-aisiais – 78 litrai. Per tą laiką atsirado kokybiško alaus, gamintojai ėmė laimėti apdovanojimus pasaulinėse parodose ir čempionatuose. Per pastarąjį dešimtmetį alaus suvartojimas Lietuvoje ūgtelėjo maždaug 11 proc. – nuo 273 mln. iki 305 mln. litrų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pikas buvo pasiektas 2007-aisiais, prieš krizę, – 322 mln. litrų.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, anksčiau lietuviai išgerdavo mažai alaus, dabar esame per vidurį – apie 90 litrų žmogui. Alaus gėrimo čempionais tituluojami čekai (maždaug 160 litrų žmogui), toliau rikiuojasi airiai, vokiečiai, austrai. Daugelyje šalių fiksuojamas mažėjantis alaus vartojimas.

Statistika rodo, kad pernai vienas lietuvis išgėrė litru daugiau gryno legalaus alkoholio nei užpernai – vidutiniškai po 11,9 litro (vyresni nei 15 metų – po 14,1 litro). Alaus pagaminta 4,6 proc. daugiau nei užpernai, jis atpigo 2,6 proc.

Apie aludarius Lietuvoje pirmieji šaltiniai užsimena XI a., tačiau jie suklestėjo tik XVI a. Garsiausiomis laikytos vidurio ir šiaurės Lietuvos alaus daryklos.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1592 m. Statutas skelbė, kad iškapojus svetimą apynyną reikėtų sumokėti dvylika rublių grašių nuostoliams padengti ir antra tiek – baudą valdovui. Aludarių cechas Biržuose buvo įkurtas 1686 m., pirmoji alaus darykla Klaipėdoje pradėjo veikti 1784 m., tačiau pramoninė gamyba suklestėjo tik XIX a. antroje pusėje.

Tai buvo stambiausia šalies industrijos šaka, naudojusi vietos žemdirbių tiekiamą žaliavą.

Taip pat – už stiklą, kitas žaliavas. O jei importinį perka, pelno sulaukia tik pardavėjai ir importuotojai.“ Keturi iš penkių (nuomonę pareiškė 936 žmonės) dėmesį pirmiausia kreipia į alaus skonį, tik trečdaliui respondentų svarbiausia yra gėrimo kaina. Lietuviai taip pat nėra prisirišę prie konkretaus alaus ar gamintojo. „Rimi“ parduotuvėse 40 proc. užsienietiško ir per 30 proc. lietuviško alaus yra nuperkama akcijų metu.

Pasaulyje populiariausias lager kategorijos (žemutinės fermentacijos, kai mielės nusėda į dugną) alus. Ale kategorijos (aukštutinės fermentacijos, kai mielės kyla aukštyn) alaus rūšims, kurios pasižymi sodresniu aromatu ir geriamos šiltesnės, tenka tik 15 proc. rinkos. Lietuvoje šis santykis dar labiau pakrypęs šviesaus lagerio naudai – 90 proc. ir 10 proc. „15min“ prekybos tinklų atstovai tvirtino, kad pirkėjų skonis po truputį keičiasi.

Nors kai kurios alaus rūšys neišstumiamos iš populiariausiųjų sąrašų, žmonės ieško įvairovės: bando ne tik užsienietišką, bet ir neįprastų skonių, mažųjų daryklų produkciją.

Sparčiai populiarėja alus skardinėse, o mažėja į stiklo butelius išpilstyto gėrimo paklausa. Per pastaruosius penketą metų alaus skardinėse dalis ūgtelėjo nuo 13 proc. iki 24 proc., o stiklo buteliuose smuko nuo 43 proc. iki 25 proc. Pastariesiems konkurenciją sudaro ir plastikiniai buteliai (51 proc.). Daug kur Europoje plastikinių pakuočių visai nėra arba jose parduodama iki 1 proc. alaus. Austrijoje alui stiklo buteliuose tenka 70 proc. rinkos.

Eksperimentai palikti mažiesiems Aludarių gildija turi maždaug 60 narių.

Didžiausioms alaus įmonėms – „Švyturys–Utenos alus“, „Kalnapilio–Tauro grupė“ ir „Volfas Engelman“ – tenka maždaug 80 proc. rinkos. Tačiau ne tik specializuotose parduotuvėse ar baruose, bet ir prekybos centruose vietos po truputį randa mažųjų verdamas alus.

Aludarių gildijos vadovas mano, kad mažosios daryklos gali konkuruoti išskirtinėmis alaus rūšimis, kurių neapsimoka gaminti didiesiems, ir jas brangiai parduoti, užuot bandžiusios kopijuoti populiarias rūšis. Šalyje veikia apie 60 mažųjų alaus daryklų, Mažų alaus daryklų asociacija (MADA) vienija penkias. Vienos iš jų – bendrovės „Kauno alus“ – generalinė direktorė Lina Šileikienė pasakojo, kad mažiukai savo produkcijos beveik neeksportuoja. Ji parduodama ne tik baruose, aludėse ir specializuotose parduotuvėse, bet ir prekybos centruose. „Turime lojalų pirkėją. Verdame išskirtinį, neįprasto skonio alų, laikydamiesi tradicijų, pagal kurias senoliai gamino“, – teigė ji.

INFORMACINฤ VISUOMENฤ

Investicijos ฤฏ informacines technologijas padeda kurti patogesnฤฏ gyvenimฤ 6NDLWPHQLQLล WHFKQRORJLMล SURJUHVDV MDX VXQNLDL JDOL QXVWHELQWL 7Dฤ LDX SDรงYHOJXV ฤ /LHWXYฤ SULHรฅ PHWล SRN\ฤ LDL ยฒ VWXOELQDPL -LHPV DWVLUDVWL LU Vฤ NPLQJDL Y\VW\WLV UHLNฤ MR WROLDUHJLรฅNล VSUHQGLPล LU GUฤ VRV 'DEDU UH]XOWDWDLV VXJHEDPH QXVWHELQWL (XURSฤ R NDL NXULRVH VULW\VH ยฒ GLGรงLXRWLV WYLUWRPLV SR]LFLMRPLV SDVDXO\MH 6SDOLR G PLQLPD 3DVDXOLQฤ LQIRUPDFLQLล WHFKQRORJLMล SOฤ WURV GLHQD VNDWLQD WUXPSDP JUฤ รงWL DWJDO LU DSรงYHOJWL WDL NDV QXYHLNWD

9LHQDV Lรฅ LQIRUPDFLQฤ V YLVXRPHQฤ V SOฤ WURV XรงGDYLQLล ยฒ PDรงLQWL VRFLDOLQฤ DWVNLUWฤ

,QWHUQHWXL /LHWXYRMH ยฒ MDX GDXJLDX NDLS PHWล 'DEDU QHLรฅHLGDPL Lรฅ VDYR QDPล JDOLPH ฤ VLJ\WL SUHNHV DU SDVODXJDV PRN\WLV GLUEWL EHQGUDXWL DU QHW SUDQHรฅWL SROLFLMDL DSLH SDVWHEฤ Wฤ SDรงHLGLPฤ 3DVDN ODLNLQDL ,QIRUPDFLQฤ V YLVXRPHQฤ V SOฤ WURV NRPLWHWR SULH 6XVLVLHNLPR PLQLVWHULMRV ,93.

GLUHNWRULDXV SDUHLJDV HLQDQฤ LR .ฤ VWXฤ LR $QGULMDXVNR VSDUWล LQIRUPDFLQLล LU U\รฅLล WHFKQRORJLMล Y\VW\Pฤ VL /LHWXYRMH LVWRULรฅNDL EHQH ODELDXVLDL QXOฤ Pฤ Vฤ NPLQJRV LQYHVWLFLMRV NXULDQW U\รฅLล LQIUDVWUXNWฤบUฤ WLQNOR VNDLWPHQL]DYLPDV LU U\รฅLล ULQNRV OLEHUDOL]DYLPDV

P ฤ VWHLJXV /LHWXYRV 5HVSXEOLNRV 5\รฅLล LU LQIRUPDWLNRV PLQLVWHULMฤ UHPLDQWLV -$9 SDY\]GรงLX /LHWXYRMH SUDGฤ WDV LOJDODLNLV QDFLRQDOLQฤ V LQIRUPDFLQฤ V LQIUDVWUXNWฤบURV VXNฤบULPR SURMHNWDV ร /LHWXYD ยด QXEUฤ รงฤ V DLรฅNLDV รฅDOLHV U\รฅLล LU LQIRUPDWLNRV VWUDWHJLMRV JDLUHV

P OLEHUDOL]XRWD U\รฅLล ULQND DWYฤ Uฤ NHOLฤ WHOHNRPXQLNDFLMล RSHUDWRULDPV ยฒ EXYR VXGDU\WRV JDOLP\Eฤ V ฤ VLWYLUWLQWL LU WXRPHW QHGLGHOLHPV ULQNRV GDO\YLDPV 7DUS WHOHNRPXQLNDFLMล EHQGURYLล Y\NVWDQWL NRQNXUHQFLMD \SDฤ ยฒ PRELOLRMR U\รฅLR VULW\MH Oฤ Pฤ LU รงHPHVQHV NDLQDV YDUWRWRMDPV LU DXJDQWฤ WHFKQRORJLMล QDXGRMLPฤ 'DU SR PHWล SULLPWRV *\YHQWRMล SDMDPล PRNHVฤ Lล ฤ VWDW\PR SDWDLVRV VNDWLQXVLRV ฤ VLJ\WL NRPSLXWHULXV LU ฤ VLGLHJWL LQWHUQHWR U\รฅฤ SDVSDUWLQR VNDLWPHQLQLล WHFKQRORJLMล SDSOLWLPฤ LU Lรฅ GDUER ELXUล MDV SHUNฤ Oฤ ฤ NLHNYLHQXV QDPXV .HWYHULXV PHWXV JDOLRMXVLD OHQJYDWD SDVLQDXGRMR DSLH SXVฤ PLOLMRQR /LHWXYRV J\YHQWRMล 7DSXVL (XURSRV 6ฤ MXQJRV (6 QDUH /LHWXYD ฤ JLMR JDOLP\Eฤ SDVLQDXGRWL (6 VWUXNWฤบULQLล IRQGล WHLNLDPD ร QDQVLQH SDUDPD 9LHQD Lรฅ รฅLล IRQGล WHLNLDPล ร QDQVLQฤ V SDUDPRV VULฤ Lล WDSR LQIRUPDFLQฤ V YLVXRPHQฤ V SOฤ WUD ยฒ P ODLNRWDUSLX LQIRUPDFLQฤ V YLVXRPHQฤ V SOฤ WURV SURMHNWDPV EXYR SDVNLUVW\WD POQ /W (XURSRV UHJLRQLQฤ V SOฤ WURV IRQGR Oฤ รฅล ยฒ P ODLNRWDUSLXL SURMHNWDPV ร QDQVXRMDPLHPV SDJDO (NRQRPLNRV DXJLPR YHLNVPล SURJUDPRV SULRULWHWฤ ร ,QIRUPDFLQฤ YLVXRPHQฤ YLVLHPVยด VNLULDPD POQ /W (XURSRV UHJLRQLQฤ V SOฤ WURV IRQGR Oฤ รฅล $ELHP ODLNRWDUSLDLV Oฤ รฅRV NXULDV DGPLQLVWUXRMD ,QIRUPDFLQฤ V YLVXRPHQฤ V SOฤ WURV NRPLWHWDV SULH 6XVLVLHNLPR PLQLVWHULMRV SDVNLUVW\WRV GYLHP NU\SWLPLV ยฒ HOHNWURQLQฤ V LQIUDVWUXNWฤบURV SOฤ WUDL LU HOHNWURQLQLล SDVODXJล EHL HOHNWURQLQLR WXULQLR SOฤ WUDL

.ฤ VWXWLV $QGULMDXVNDV ร 6SDUฤ Lฤ LQIRUPDFLQLล LU U\รฅLล WHFKQRORJLMล SOฤ WUฤ /LHWXYRMH LVWRULรฅNDL EHQH ODELDXVLDL QXOฤ Pฤ Vฤ NPLQJRV LQYHVWLFLMRV NXULDQW U\รฅLล LQIUDVWUXNWฤบUฤ WLQNOR VNDLWPHQLQLPDV LU U\รฅLล ULQNRV OLEHUDOL]DYLPDVยด

5$,1 ยฒ WDUS JHULDXVLล Mล 6XVLVLHNLPR PLQLVWHULMD SODQXRMD MRJ LNL PHWล SDEDLJRV SODฤ LDMXRVWLV U\รฅ\V EXV SDVLHNLDPDV SURF NDLPLรฅNล Mล YLHWRYLล 0DรงLQDQW VNDLWPHQLQฤ DWVNLUWฤ WDUS GLGรงLล Mล PLHVWล LU NDLPR YLHWRYLล SURMHNWXL 5$,1 Y\NG\WL SDVLWHONWRV YDOVW\Eฤ V LU (XURSRV 6ฤ MXQJRV Oฤ รฅRV 3URMHNWR XรงGXRWLV ยฒ /LHWXYRV NDLPLรฅNRVLRVH YLHWRYฤ VH NXULRVH QHSDVLHNLDPRV SODฤ LDMXRVฤ LR U\รฅLR SDVODXJRV VXNXUWL HOHNWURQLQLล WLQNOล LQIUDVWUXNWฤบUฤ UHLNDOLQJฤ GLGPHQLQฤ PV SODฤ LDMXRVฤ LR U\รฅLR SDVODXJRPV WHLNWL 9\NGDQW 5$,1 LU Wฤ VWLQฤ 5$,1 LWLQ GLGHOฤ V VSDUWRV LQWHUQHWDV WDSR QH WLN PLHVWR J\YHQWRMล SULYLOHJLMD ยฒ VSDUฤ LXRMX LQWHUQHWX MDX JDOL QDXGRWLV GDXJHOLV NDLPR PRN\NOล ELEOLRWHNล YLHWRV YDOGรงLRV ฤ VWDLJล LQWHUQHWDV WDSR SDVLHNLDPDV NDLPLรฅNล Mล YLHWRYLล J\YHQWRMDPV LU YHUVOR ฤ PRQฤ PV 3URMHNWR Vฤ NPฤ ฤ YHUWLQWD WDUSWDXWLQLX PDVWX ยฒ (XURSRV .RPLVLMRV 5$,1 EXYR SULSDรงLQWDV YLHQX Lรฅ JHULDXVLล (XURSRV 6ฤ MXQJRMH 3DVDN 5$,1 SURMHNWR NRRUGLQDWRULDXV 9\WDXWR 7YDURQDYLฤ LDXV ฤ J\YHQGLQDQW SURMHNWฤ MDX VXIRUPXRWDV NP รฅYLHVRODLGLQLล OLQLMล WLQNODV SULH NXULR SULMXQJWRV J\YHQYLHWฤ V SULYDฤ Lล RSHUDWRULล PD]JDL ELEOLRWHNล LU YLHรฅDVLV LQWHUQHWR

3DQDXGRMDQW (XURSRV 6ฤ MXQJRV 6WUXNWฤบULQLล IRQGล Oฤ รฅDV GDXJ Gฤ PHVLR VNLULDPD LU HOHNWURQLQLR WXULQLR SOฤ WUDL VLHNLDQW DSVDXJRWL LU SXRVHOฤ WL WDXWRV NXOWฤบURV SDYHOGฤ 3ULRULWHWR ร ,QIRUPDFLQฤ YLVXRPHQฤ YLVLHPVยด Oฤ รฅRPLV ยฒ P /LHWXYRV QDFLRQDOLQฤ 0DUW\QR 0DรงY\GR ELEOLRWHND GUDXJH VX GDU SDUWQHULDLV ฤ J\YHQGLQR ร 9LUWXDOLRV HOHNWURQLQLR SDYHOGR VLVWHPRV SOฤ WURVยด SURMHNWฤ NXULR PHWX VXVNDLWPHQLQR WXUWLQJฤ LU ฤ YDLULDVSDOYฤ รฅDOLHV NXOWฤบULQฤ SDYHOGฤ NQ\JDV ODLNUDรฅฤ LXV UDQNUDรฅฤ LXV PX]LHMล YHUW\EHV LU DUFK\YLQLXV GRNXPHQWXV 6XNฤบUXV VNDLWPHQLQฤ ELEOLRWHNฤ SHU HOHNWURQLQฤ VYHWDLQฤ ZZZ HSDYHOGDV OW EXYR DWYHUWL LNL WRO YLVXRPHQHL VXQNLDL SDVLHNLDPL HNVSRQDWDL 6YHWDLQฤ MH JDOLPD SDPDW\WL SLUPฤ Mฤ OLHWXYLรฅNฤ NQ\Jฤ SLUPฤ Mฤ OLHWXYLรฅNฤ JUDPDWLNฤ SDYDUW\WL DUFK\YLQLXV GRNXPHQWXV OHLGรงLDQฤ LXV SDรงLQWL JLPLQฤ V NLOPฤ V LรฅWDNDV รฟLD WDLS SDW JDOLPD NODXV\WLV VHQล Mล JDUVR ฤ UDรฅล LรฅVDXJRWล LU DWNXUWล Lรฅ YLQLOR DU รฅHODNR SORNรฅWHOLล ,รฅ YLVR SURMHNWR PHWX EXYR VXVNDLWPHQLQWD SHU WฤบNVW YHUWLQJLDXVLล รฅDOLHV NXOWฤบURV SDYHOGR NฤบULQLล Lรฅ NXULล ยฒ MDX LQWHJUXRWL ฤ EHQGUฤ 9LUWXDOLฤ HOHNWURQLQLR SDYHOGR VLVWHPฤ LU SRUWDOฤ ZZZ HSDYHOGDV OW

รฆLQJVQLV SR รงLQJVQLR

.DOEDQW DSLH LQIRUPDFLQLล WHFKQRORJLMล LQIUDVWUXNWฤบURV NฤบULPฤ LU Y\VW\Pฤ GLGHOฤ ฤ WDNฤ WXUฤ MR LU EHQH U\รฅNLDXVLDV SUDฤ MXVLR DPรงLDXV YLHรฅRMR LU SULYDฤ LRMR VHNWRULDXV VDQGRULV ยฒ ร /LHWXYRV WHOHNRPRยด GDEDU ยฒ ร 7HRยด SULYDWL]DYLPDV P ฤ Y\NG\WDV QXWDULPDV GDรงQDL ฤ YDUGLMDPDV NDLS YLHQDV Vฤ NPLQJLDXVLล SULYDWL]DYLPR SDY\]GรงLล /LHWXYRMH %HQGURYฤ V LQLFLDW\YD SUDGฤ WDV Y\NG\WL WLQNOR VNDLWPHQL]DYLPDV RSWLQLR WLQNOR LQIUDVWUXNWฤบURV SOฤ WUD LU GLHJLPDV ฤ J\YHQWRMล EฤบVWXV LU YHUVOR ฤ PRQHV

6XVNDLWPHQLQWDV /LHWXYRV NXOWฤบURV SDYHOGDV

FHQWUDV LU GDUEDL GDU Wฤ VLDPL ร 6XVXPDYXV WDL NDV MDX SDGDU\WD LU NDV EXV SDSLOGRPDL ฤ J\YHQGLQWD SHU SURMHNWฤ 5$,1 SODฤ LDMXRVWLV U\รฅ\V SDVLHNV J\YHQYLHฤ Lล ยด ยฒ VDNR 9 7YDURQDYLฤ LXV %HQH VYDUELDXVLD LQWHUQHWR IXQNFLMD ยฒ SDVLWDUQDXWL รฅYLHWLPXL 5$,1 LU 5$,1 SURMHNWR PHWX รฅYLHVRODLGLQLV LQWHUQHWDV DWNHOLDYR ฤ EHYHLN PRN\NOล YLVRMH รฅDO\MH 1HWROL VLHQRV VX %DOWDUXVLMD 0HGLQLQNล NDLPH HVDQฤ LRMH 3DVLHQLHฤ Lล PRN\NORMH LQWHUQHWR SULHLJRV QHEXYR LNL SDW P 7DG JDYXVL SDVLฤบO\Pฤ ฤ VLYHVWL SODฤ LDMXRVฤ LR LQWHUQHWR U\รฅฤ PRN\NORV YDGRY\Eฤ QHGYHMRMR 3DVDN PRN\NORV YLHรฅล Mล U\รฅLล VSHFLDOLVWฤ V 'DQJXWฤ V .LYLOรฅLHQฤ V รฅLXR PHWX PRN\NORV SHGDJRJDL LU DXNOฤ WLQLDL Vฤ NPLQJDL QDXGRMDVL LQWHUQHWR WHLNLDPRPLV JDOLP\Eฤ V R SHU LQWHUQHWR SULHLJฤ MXQJLDPDV LU PRN\NORV WDUQ\ELQLV U\รฅ\V

6XNXUWD LQIUDVWUXNWฤบUD DWYHULD JDOLP\EHV (XURSRV .RPLVLMRV GXRPHQLPLV /LHWXYD LU WROLDX \UD YLHQD SLUPDXMDQฤ Lล รฅDOLล (XURSRMH SDJDO ร NVXRWR SODฤ LDMXRVฤ LR U\รฅLR LQIUDVWUXNWฤบURV URGLNOLXV 3DJDO 0E V LU GLGHVQฤ V VSDUWRV U\รฅLR OLQLMล GDOฤ /LHWXYD \UD DQWURML YDOVW\Eฤ (XURSRV 6ฤ MXQJRMH /LHWXYRMH WRNLล OLQLMล ยฒ SURF (6 YLGXUNLV ยฒ SURF 3UDฤ MXVLล PHWล NRPSDQLMRV ร 1HW ,QGH[ยด GXRPHQLPLV SDJDO LQWHUQHWR VSDUWRV GLGรงLXRVLXRVH PLHVWXRVH URGLNOLXV /LHWXYD \UD JUHWD WRNLล YDOVW\ELล NDLS 3LHWล .RUฤ MD -DSRQLMD DU .LQLMD .LWD YHUWXV W\ULPDL URGR NDG OLHWXYLDL SDO\JLQWL VX NLWล (6 YDOVW\ELล J\YHQWRMDLV \UD PDรงLDX OLQNฤ EHQGUDXWL VX YLHรฅRMR VHNWRULDXV LQVWLWXFLMRPLV LQWHUQHWX P SDEDLJRMH SDVNHOEWDLV GXRPHQLPLV HOHNWURQLQฤ PLV YLHรฅRVLRPLV LU DGPLQLVWUDFLQฤ PLV YDOVW\Eฤ V LU VDYLYDOG\ELล LQVWLWXFLMล WHLNLDPRPLV SDVODXJRPLV SHU PHWXV EXYR SDVLQDXGRMฤ WLN SURF J\YHQWRMล (6 YLGXUNLV ยฒ SURF J\YHQWRMล

9LV Gฤ OWR SDGฤ WLV NHLฤ LDVL QHV YLV GDXJLDX ฤ YDLULล J\YHQWRMDPV LU YHUVOXL UHLNDOLQJล DGPLQLVWUDFLQLล LU YLHรฅล Mล SDVODXJล \UD SHUNHOLDPD ฤ YLUWXDOLฤ HUGYฤ ,QWHUQHWX MDX JDOLPD QH WLN DSPRNฤ WL Vฤ VNDLWDV EHW LU LHรฅNRWL GDUER DU GDUEXRWRMR GHNODUXRWL J\YHQDPฤ Mฤ YLHWฤ SDWHLNWL SUDรฅ\PXV ร 6RGUDLยด Gฤ O LรฅPRNRV SDรฅDOSRV NRPSHQVDFLMRV DU SHQVLMRV GHNODUXRWL SDMDPDV EHL WXUWฤ VXVLJUฤ รงLQWL (XURSRV 6ฤ MXQJRV YDOVW\Eฤ VH VXPRNฤ Wฤ SULGฤ WLQฤ V YHUWฤ V PRNHVWฤ XรงVLUHJLVWUXRWL SDV J\G\WRMฤ SUDQHรฅWL SROLFLMDL DSLH WHLVฤ V SDรงHLGLPฤ LU NW 1XRURGDV ฤ YLVDV YLVXRPHQHL DNWXDOLDV HOHNWURQLQHV YLHรฅRMR VHNWRULDXV SDVODXJDV EHL LQIRUPDFLMฤ DSLH MDV JDOLPD UDVWL (OHNWURQLQLXRVH YDOGรงLRV YDUWXRVH ZZZ HSDVODXJRV OW

,QWHUQHWH JLPVWDQWLV YHUVODV ,QIRUPDFLQฤ V WHFKQRORJLMRV DWYฤ Uฤ QDXMDV JDOLP\EHV YHUVOXL (OHNWURQLQฤ EDQNLQLQN\VWฤ PRELOLล Mล SURJUDPฤ OLล ULQND SDUGDYLPDL LQWHUQHWX VRFLDOLQLล WLQNOล DWVLUDGLPDV VXIRUPDYR LNL WRO QHฤ SUDVWXV LQIRUPDFLMRV SDQDXGRMLPR EฤบGXV 'LGรงLRML GDOLV YHUVOR VDQGRULล LU NLWล SURFHGฤบUล QHDSVLHLQD EH LQWHUQHWR -R LQVSLUXRWRV YHUVOR LGฤ MRV ฤ LD WDLS SDW ฤ J\MD Rร FLDOล VWDWXVฤ 9LHQDV Lรฅ SULRULWHWR ร ,QIRUPDFLQฤ YLVXRPHQฤ YLVLHPVยด Oฤ รฅRPLV ฤ J\YHQGLQDPล SURMHNWล \UD VNLUWDV HOHNWURQLQLล SDVODXJล YHUVOXL NฤบULPXL 9DOVW\Eฤ V ฤ PRQฤ 5HJLVWUล FHQWUDV QXR P UXJSMฤบฤ LR Pฤ QHVLR ฤ HOHNWURQLQฤ HUGYฤ SHUNฤ Oฤ LQGLYLGXDOLล ฤ PRQLล XรงGDUล Mล DNFLQLล EHQGURYLล LU DVRFLDFLMล VWHLJLPR EHL UHJLVWUDYLPR SURFHGฤบUDV รคLล PHWล UXJSMฤบฤ LR Pฤ QHVLR GXRPHQLPLV QDXGRMDQWLV 5HJLVWUล FHQWUR HOHNWURQLQH SDVODXJD ฤ VWHLJWD EHYHLN NDV DQWUD รฅDO\MH XรงUHJLVWUXRWD XรงGDURML DNFLQฤ EHQGURYฤ *DOLP\EH ฤ PRQฤ UHJLVWUXRWL LQWHUQHWX รฅฤ SDYDVDUฤ SDVLQDXGRMR LU 8$% ร 9DLQHWD LU SDUWQHULDLยด VWHLJฤ MDV 0LQGDXJDV 3OLVNXV $SLH QDXMฤ 5HJLVWUล FHQWUR WHLNLDPฤ SDVODXJฤ YHUVOLQLQNDV VXรงLQRMR รงLQLDVNODLGRMH R Mฤ LรฅEDQGฤ V UHNRPHQGXRMD LU NLWLHPV SODQXRMDQWLHPV SUDGฤ WL VDYR YHUVOฤ LU QHQRULQWLHPV JDLรฅWL HLOฤ VH ร 3DVODXJD QDXGRWLV SDWRJX WRGฤ O PDQDX NDG DWHLW\MH YLVDV WRNLR WLSR SDVODXJDV SHUNฤ OXV ฤ LQWHUQHWฤ EฤบWล VXWDXS\WD GDXJ EUDQJDXV YHUVOLQLQNล LU YDOGLQLQNล ODLNRยด ยฒ ฤ VLWLNLQฤ V 0 3OLVNXV

9LOQLDXV XQLYHUVLWHWR %LEOLRWHNLQLQN\VWฤ V LU LQIRUPDFLMRV PRNVOล LQVWLWXWR GLUHNWRULXV GRFHQWDV 5LPY\GDV /DXรงLNDV SDEUฤ รงLD NDG NXOWฤบURV SDYHOGR VNDLWPHQLQLPR VULW\MH /LHWXYD \UD SDGDULXVL GLGรงLXOฤ SURYHUรงฤ \SDฤ DWPLQWLHV LQVWLWXFLMล Vฤ YHLNRV VULW\MH 3DNODXVWDV NDV SDVNDWLQR รฅLR SURMHNWR DWVLUDGLPฤ GRFHQWDV SDEUฤ รงLD WHFKQRORJLMล SOฤ WURV VNDWLQDPXV SRN\ฤ LXV YLVXRPHQฤ V Vฤ PRQฤ MH ร 9LVXRPHQฤ QHEHQRUL SULLPWL LQIRUPDFLMRV VHQRYLรฅNDL ,U WDL \UD QRUPDOX 0X]LHMDL ELEOLRWHNRV NXOWฤบURV ฤ VWDLJRV WXUL WDUQDXWL รงPRJXLยด ยฒ SDEUฤ รงLD 5 /DXรงLNDV รคLXRODLNLQHL SDYHOGR NRPXQLNDFLMDL NHOLDPL UHLNDODYLPDL DSLPD QH WLN SDYHOGR SDWHLNLPฤ YLVXRPHQHL EHW LU NU\SWLQJฤ LQIRUPDFLQLล SDVODXJล NฤบULPฤ NXULR WLNVODV ยฒ XJG\WL SDVDXOฤ รงLฤบUฤ LU SDVDXOฤ MDXWฤ NXULDQW JHUHVQฤ YLVXRPHQฤ

0DรงLQD VRFLDOLQฤ DWVNLUWฤ 9LHQDV Lรฅ VNDLWPHQLQฤ V DWVNLUWLHV PDรงLQLPR SURMHNWล ร QDQVXRWล SULRULWHWR ร ,QIRUPDFLQฤ YLVXRPHQฤ YLVLHPVยด Oฤ รฅRPLV ยฒ รฅLล PHWล YDVDURV SDEDLJRMH SUDGฤ MXVL YHLNWL 9LUWXDOL DNOล Mล ELEOLRWHND ร รคLV SURMHNWDV ยฒ QH WLN QDXGLQJDV EHW LU ODEDL UHLNDOLQJDV DNOล Mล LU VLOSQDUHJLล EHQGUXRPHQHL YLVล SLUPD WRGฤ O NDG OHLGรงLD JUHLWDL LU OHQJYDL SDVLHNWL QRULPฤ OLWHUDWฤบUฤ VXWHLNLD JDOLP\Eฤ Lรฅ EHW NXULR SDVDXOLR WDรฅNR QDXGRWLV ELEOLRWHNRV DUFK\YDLV LU WDLS Lรฅ WLHVล PDรงLQD DWRWUฤบNฤ WDUS UHJLQฤ Lล Mล LU UHJฤ MLPR QHJDOLฤ WXULQฤ Lล รงPRQLล ยด ยฒ VDNR YLHQDV SLUPล Mล YLUWXDOLRV DNOล Mล ELEOLRWHNRV ODQN\WRMล -DQXรฅDV .D]DNHYLฤ LXV 1DXMD /LHWXYRV DNOล Mล ELEOLRWHNRV SDVODXJD VNLUWD UHJRV QHJDOLฤ WXULQWLHPV รงPRQฤ PV SUDGฤ MR YHLNWL QXR รฅLล PHWล UXJVฤ MR Pฤ QHVLR รคLXR PHWX SDVODXJD WXUL MDX YLUรฅ QXRODWLQLล YDUWRWRMล 1HVXGฤ WLQJDL YDOGRPD VLVWHPD QRULDL QDXGRMDVL QH WLN MDXQL รงPRQฤ V EHW LU VHQMRUDL (OHNWURQLQLล OHLGLQLล YDOG\PR LQIRUPDFLQฤ MH VLVWHPRMH (/9,6 NDXSLDPL LU DGPLQLVWUXRMDPL YLVL ELEOLRWHNRV IRQGXRVH HVDQW\V HOHNWURQLQLDL OHLGLQLDL 3ULH GXRPHQล ED]ฤ V SULVLMXQJXV SHU HOHNWURQLQฤ V EDQNLQLQN\VWฤ V VLVWHPฤ DU VXYHGXV DVPHQV WDSDW\Eฤ V NRUWHOฤ V GXRPHQLV JDOLPD NODXV\WLV JDUVLQLล OHLGLQLล SHU ฤ GLHJWฤ PRGHUQล YLUWXDOล Mฤ JURWXYฤ EHL SDUVLVLล VWL HOHNWURQLQLX IRUPDWX ฤ UDรฅ\WDV NQ\JDV DU รงXUQDOXV NXULล Vฤ UDรฅDL \UD QXRODW SDSLOGRPL 3LUPDNXUVLR 0\NROR 5RPHULR XQLYHUVLWHWR VWXGHQWR -DQXรฅR .D]DNHYLฤ LXV VWXGLMRV VXWDSR VX YLUWXDOLRV DNOล Mล ELEOLRWHNRV YHLNORV SUDGรงLD 1HUHJ\V YDLNLQDV GรงLDXJLDVL NDG ELEOLRWHNRMH \UD VSHFLร Qฤ V OLWHUDWฤบURV ยฒ MR VWXGLMRPV UHLNDOLQJล YDGRYฤ OLล R WDL ODEDL SDOHQJYLQD PRN\Pฤ VL 6YDUEX LU WDL NDG ELEOLRWHNRV OHLGLQLDLV JDOLPD QDXGRWLV YLVฤ SDUฤ QHNHOLDQW NRMRV Lรฅ QDPล %H WR Gฤ O รฅLR SURMHNWR QHEHOLHND LU GDรงQDL SDVLWDLNDQฤ LRV SUREOHPRV NDL NQ\JD NXULRV SULUHLNLD WXR PHWX \UD SDVNROLQWD NLWDP VNDLW\WRMXL

3R PHWล .DV WROLDX" 3DVDN ODLNLQRMR ,93. YDGRYR . $QGULMDXVNR SHU PHWล SDGDU\WDV รงHQNOXV NRN\ELQLV รฅXROLV ยฒ LQIUDVWUXNWฤบUD VXNXUWD LU WROLDX QXRVHNOLDL WREXOLQDPD WRGฤ O รฅLDQGLHQ VYDUELDXVL SRN\ฤ LDL VLHWLQL VX YLVXRPHQHL DNWXDODXV VNDLWPHQLQLR WXULQLR SOฤ WUD LU WDP WLNUล YLVXRPHQฤ V JUXSLล VNDLWPHQLQLล JHEฤ MLPล WREXOLQLPX *UHLWDV \SDWLQJDL VSDUWDXV U\รฅLR PRELOLRMR LQWHUQHWR EHL LรฅPDQLล Mล ฤ UHQJLQLล SRSXOLDUฤ MLPDV OHPLD NDG LQIRUPDFLMD WDPSD SDVLHNLDPD EHW NXU LU EHW NDGD R NXUWL NHLVWL LU VNOHLVWL LQWHUQHWR WXULQฤ JDOL NLHNYLHQDV LQWHUQHWR YDUWRWRMDV 7DG NRNLRMH VNDLWPHQLQฤ MH YLVXRPHQฤ MH J\YHQVLPH SR PHWล GLGHOH GDOLPL QXOHPV WDL NDLS NXU LU NDP PHV SDW\V QDXGRVLPH LQIRUPDFLQHV WHFKQRORJLMDV

'RYLOฤ 9,/.$17$,7ฤ

EUROPOS REGIONINฤ S PLฤ TROS FONDAS

(852326 5(*,21,1ฤ 6 3/ฤ 7526 )21'$6 6$1*/$8'26 )21'$6 Uลพsk. Nr. 306751

Verslas | 13

15min • 2012 m. spalio 26 d.

Europos alud darių asocciacijos vadovas Pierre‘a as Olivier Bergeronas: Europos aludarių vadovas P.O.Bergeronas tik Lietuvoje patyrė, kad prie alaus labai skanu kepta duona.

I.Gelūno nuotr.

Nors Europos šalys skiriasi alkoholio vartojimo kultūra, tačiau alus gaminamas ir geriamas visose be išimties ES valstybėse, sako Europos aludarių asociacijos vadovas Pierre‘as Olivier Bergeronas.

Justinas Šuliokas j.suliokas@15min.lt Jis apsidžiaugė išgirdęs, kad Lietuvos aludariai atsakingai žiūri į savo amatą ir, pavyzdžiui, pasikviečia žymius krepšininkus, kad šie paragintų gerbėjus saikingai vartoti alkoholį.

– Ar tiesa, kad alaus ištakos susijusios su religija? – paklausė „15min“ P.O.Bergerono, kuris neseniai viešėjo Lietuvoje.

– Ryšio esama. Tai labai senas gėrimas, mažiausiai 5000 metų senumo. Viduramžiais ilgą laiką alų gamino vienuoliai vienuolynuose. Ir dabar yra konkreti rūšis, vadinama trapistų alumi. Tai sena tradicija ir šiuo metu Belgijoje jį gamina 76 vienuolynai, laikydamiesi labai griežtų formalizuotų taisyklių. Įdomu, kad vienuoliams draudžiama užsidirbti iš trapistų vienuolynuose gaminamo alaus. Tais pinigais vienuolynai finansuoja socialinius projektus.

– Kur gaminamas geriausias alus pasaulyje?

– Tai išties milijono dolerių vertas klausimas. Aš pats dirbu su Europos aludariais ir matau, kad visame žemyne svarbiausias aludarių tikslas yra kokybė – pradedant nuo aukštos kokybės ingredientų: apynių, salyklo.

Taigi, pasakyti, kurioje šalyje gaminamas geresnis alus nei kitur, yra neįmanoma. Kokybė yra esminis elementas visiems aludariams. Be to, nepamirškime, kad alus gaminamas visose Europos Sąjungos šalyse. Ir tuo alus skiriasi nuo vyno, kuris daugiausia gaminamas vien Pietų Europoje.

– Tada kur geriausiai geriamas alus?

– Kaip tą galima pamatuoti? Vienas būdas – vienam žmogui tenkantis suvartojamo alaus kiekis. Šiuo požiūriu Europa yra nepaprastai įvairi. Tarkime, Prancūzijoje ar Italijoje vidutinis alaus suvartojimas yra 30 litrų per metus. Lietuvoje šis skaičius tikriausiai siekia 90–95 litrus. Čekijoje – 143 litrai. Vokiečiai, austrai išgeria apie 100 litrų per metus. Lietuvoje, Baltijos šalyse alaus

išgeriama panašiai kaip ir Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje. Gerokai daugiau nei Pietų Europoje.

Tačiau alus geriamas visur, jis įsišaknijęs į tautų gėrimo kultūrą. Jei žmonės sugalvoja praleisti vakarą su draugais, jie dažniausiai geria ne konjaką, ne vyną, o bokalą alaus. Net ir tokiose valstybėse kaip Italija ar Ispanija, kurios yra vyno kultūros šalys, bet per pastaruosius dvidešimt metų alaus rinka ten nepaprastai išaugo.

Tikriausiai dėl įvairių priežasčių, viena kurių yra tai, jog žmonės pamėgo gerti alų su tapas. Pavyzdžiui, Romoje užėjęs į mažą piceriją išvysi stovinčius žmones, valgančius picos gabaliukus – o ne visas picas kaip čia, kas turbūt yra sveikiau juosmens linijai – ir užgeriančius alumi.

Kur gaminamas geriausias alus pasaulyje? Tai išties milijono dolerių vertas klausimas.

– Vyno gėrimas yra apipintas įvairiais ritualais ir taisyklėmis – taurės forma, patiekimas, maistas. Ar alaus gėrimo kultūra turi ką nors panašaus?

– Kuo toliau, tuo labiau alaus gėrimas ima prilygti vyno gėrimui. Manau, kad tai viena iš šviesių alaus ateities pusių.

Be to, alus vis labiau derinamas prie maisto. Žmonės ima suprasti, kad esant tokiai alaus įvairovei, galima tam tikras rūšis suderinti su konkrečiais maisto produktais – pavyzdžiui, su tam tikrais sūriais, juodu šokoladu, žuvimi.

Kai prieš 25 metus pirmą kartą atvykau į Belgiją iš Prancūzijos, vyno kultūros šalies, labai nustebau, kai mane pavaišino vietiniu alumi. Padavėjas atnešė butelį, atnešė tai alaus rūšiai pritaikytą stiklą, taurės formos. Po juo padavėjas padėjo padėkliuką, pavertė tam tikru kampu ir ėmė lėtai pilti alų, stengdamasis, kad susidarytų tinkamo storio puta. Tokių dalykų neišrasi pats, jų reikia išmokti. Alus veikia ir maistą. Pirmas

dalykas, kurio paragavau nusileidęs Vilniuje, buvo kepta duona. Man pasakė, kad tai labai populiarus užkandis prie alaus. Ir aš visiškai sutinku – jų derinys yra fantastiškas. Prieš apsilankydamas čia nebūčiau net įsivaizdavęs.

– Viena Lietuvos alaus darykla savo alų reklamavo šūkiu „Moterys to niekada nesupras“. Alus daug kam atrodo vyriškas gėrimas.

– Galbūt kažkada taip ir buvo. Prisimenu panašių kampanijų devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose, kai aludariai reklamavo alų siedami jį su lytimi, kaip vyrų produktą. Šiuo metu pastebiu, kad Europos rinkoje yra nemažai rūšių, kurios net jei ir nėra sąmoningai skirtos moterims, tačiau jas labiau traukia. Pavyzdžiui, galbūt teko girdėti apie vyšnių skonio alų, kuris yra svarbi Belgijos aludarystės dalis.

– Ar teisinga alkoholio gamintojus kaltinti dėl alkoholizmo?

– Europoje alus yra aukštos kokybės gėrimas, giliai įsišaknijęs gamtoje ir žemės ūkyje; jo galima skanauti daugybe progų.

Aludariai yra atsakingi, be abejonės. Bet

nemanau, kad tik jie. Vartotojai taip pat atsakingi už savo sveikatą, dalį atsakomybės turi prisiimti ir valstybė. Ne aludarių galioje įtvirtinti draudimą vairuoti išgėrus, bet aludariai taip pat gali šį tą nuveikti.

Belgijoje vykdoma kampanija, kuri pradėta prieš 15 metų ir vadinasi „Bobas“. 95 procentai žmonių ten žino, kas yra Bobas, tai jau tapo Belgijos kultūros dalimi. Jei nusprendi su kolegomis ar draugais pasilinksminti vakarėlyje, diskotekoje ar dar kokioje nors vietoje, į kurią reikia važiuoti automobiliu, vienas žmogus bus paskirtas vairuotoju ir negers nė lašo alkoholio. Tai ir bus Bobas. Šią švietimo kampaniją pradėjo Belgijos aludariai ir ji buvo tokia sėkminga, jog Europos Komisija pasiūlė ją eksportuoti į kitas šalis. Dabar 17 ES narių perėmė paskirtojo vairuotojo idėją. Prancūzijoje, pavyzdžiui, jis vadinamas capitain de soirée – vakaro kapitonas.

Naujausias verslo žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/pinigai

J.Kalinsko nuotr.

14 | Visuomenė

Kur uždegsime žvakes?

Tradicinėms kapinėms lieka vis mažiau vietos

15min • 2012 m. spalio 26 d.

Per Vėlines gyvieji traukia į mirusiųjų miestus – prisiminti amžinojo poilsio atgulusių artimųjų. Kasmet gyvųjų vis mažiau, o mirusiųjų miestų gyventojų – vis daugiau. Tačiau Lietuva – ne begalinė. Kokia ateitis laukia mūsų kapinių ir kur laidosime artimuosius?

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Kapinės daug pasako apie istorijos tarpsnius, atskleidžia, kaip keičiasi pasaulis ir jame gyvenantys žmonės. Dabar vis labiau ieškoma alternatyvų tradiciniams laidojimo būdams, nes besiplečiantys mirusiųjų miestai iš gyvųjų atima vis daugiau teritorijos.

Gražiausias kapines ardė buldozeriai Lietuvoje yra 6758 kapinės, bet tik 2025 iš jų – veikiančios. Kultūros paveldo departamento duomenimis, didžiąją Lietuvos senųjų kapinių dalį sudaro katalikų kapinės. Taip pat nemaža išlikusių ir valstybės saugomų kitų konfesijų – evangelikų liuteronų, reformatų (kalvinų), stačiatikių, sentikių, taip pat kitų religijų – judėjų, musulmonų ir karaimų.

Nuo 1940 metų, kai Lietuvą okupavo SSRS, dėl ideologinių užmačių dauguma

Visuomenė | 15

15min • 2012 m. spalio 26 d.

senųjų kapinių buvo uždarytos ar naikinamos, ant kapų buvo statomi namai, kuriamos viešosios erdvės.

Klaipėdos S.Daukanto gatvėje 1820– 1959 m. veikė centrinės miesto kapinės.

Sovietų valdžios įsakymu 1975 m. kapavietės buvo sulygintos, liko tik keli antkapiai.

Kapinių vietoje įkurtas Martyno Mažvydo vardu pavadintas skulptūrų parkas buvo apstatytas moderniomis skulptūromis.

Klaipėdiškiui Sąjūdžio veteranui Dionyzui Varkaliui kapinių ir jų griovimo vaizdai neblėsta iš atminties: „Tai buvo vienos gražiausių kapinių Europoje, su savo mažąja architektūra, planu! Rytinė kapinių dalis buvo užpiltinė – 80 proc. jos sudarė metalas. Ji buvo padalyta į kvartalus. Kiekvienas buvo aptvertas lietine, labai gražia tvora. Kiekvienas kapas turėjo atskirą įėjimą – užrakinamus vartelius ir laiptelius.

Vakarinėje dalyje buvo rūsiai, koplyčios, atvežtinis marmuras – juk čia buvo palaidoti patys garsiausi Klaipėdos žmonės.

Man kapinės vaikystėje buvo šventas dalykas. Mes į jas neidavome, buvo įskiepyta pagarba mirusiesiems. Ir kai pamačiau šitą barbarizmą, kai buldozeriais žmonės daužo gražiausius paminklus, mane taip sukrėtė, kad prisiekiau visą likusį gyvenimą pašvęsti Mažosios Lietuvos istoriniam palikimui išsaugoti.“ Brutalus kapinių sunaikinimas pakeitė D.Varkalio gyvenimą: iki tol buvęs jūrininkas, laivų mechanikas tapo meno vertybių restauruotoju.

1975 metais jis nuvyko į Kultūros ministeriją, kur tuomečiam viceministrui Vytautui Jakilaičiui papasakojo, kaip kapinėse viskas daužoma, laužoma. O juk net pagal tuomečius įstatymus, tik po 25 metų, praėjusių

Kapus keičia kolumbariumai Beveik prieš metus Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje buvo atidarytas vienintelis Lietuvoje krematoriumas. Rugsėjį jame buvo atlikta 1000-oji kremacija. Per metus Kėdainiuose galima kremuoti 400 palaikų.

Galiojantys šalies įstatymai neleidžia viešose vietose barstyti pelenų, kaip tai daroma užsienyje, dėl to urnos su palaikais laidojamos kapavietėse arba laikomos namuose ar kolumbariumuose – specialiuose statiniuose ar patalpose. Šalyje kolumbariumai veikia Klaipėdos Joniškės ir Lėbartų, Kretingos rajone esančiose Baltkalnio kapinėse, Rokiškio rajono

Obelių kapinėse, privačiose Liepynės kapinėse Vilniuje, o nuo spalio – ir Kauno Petrašiūnų kapinėse. Tačiau Klaipėdoje esančiame Lėbartų kolumbariume vietos talpinti urnoms jau nebėra.

Naujus kolumbariumus planuojama statyti Vilniuje, Panevėžyje bei Utenoje.

Vienoje kolumbariumo kriptoje galima laikyti iki šešių urnų, todėl kripta gali tapti visos šeimos kapu. Kolumbariumai laikomi viena iš išeičių trūkstant vietos tradicinėms kapavietėms, kriptų nereikia specialiai prižiūrėti, tai labai patogu emigrantams, negalintiems dažnai lankyti artimųjų kapų.

nuo paskutinio palaidojimo, buvo galima kapines naikinti. Tiek dar nebuvo praėję.

Viceministras padėkojo už informaciją, bet nieko nebegalėjo padaryti – sprendimas sunaikinti kapines jau buvo priimtas ir pradėtas vykdyti.

D.Varkalis, grįžęs į Klaipėdą, rado kapines pilnas darbininkų. Vyras šypteli prisiminęs: „Mes su jais išvežėme iš kapinių likučius – aštuonis sunkvežimius tvorelių, ir paslėpėme trijose vietose. Ką darysime – nežinojome: svarbiausia buvo išsaugoti. Vėliau iš jų įkūrėme Kalvystės muziejų ir pastatėme koplyčią šitai tragedijai atminti.“ Tokių istorijų sovietų okupacijos metais būta ne vienos. Vilniuje ant dabartinio Tauro kalno nuo 1809-ųjų mirusiuosius glaudė evangelikų liuteronų kapinės, jose palaidota daug Lietuvos kultūrai ir mokslui nusipelniusių žmonių. 1958 metais Vilniaus miesto vykdomojo komiteto sprendimu kapinės buvo uždarytos, o per penkiolika metų – galutinai sunaikintos, griaunant antkapius, paminklus, tvoras, koplyčias.

Vienam kapinių gale iškilo Profsąjungų kultūros rūmai, kitame – Santuokų rūmai.

Sunaikinama ir istorija Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, filosofijos profesorius Bronislovas Genzelis prisimena, kaip po karo Vilniuje buvo planuojama nutiesti magistralę per Rasų kapines, Senamiestį ir dabartinį Savanorių prospektą. Tąkart tai padaryti užsimojo ne rusai, o lietuviai. Laimei, sumanymo nepavyko įgyvendinti.

Nukelta į 16 psl.

>>>

16 | Visuomenė >>>

15min • 2012 m. spalio 26 d.

Atkelta iš 15 psl.

B.Genzelis pritaria minčiai, kad, norint pažinti miestą ar kaimą, reikia apsilankyti jo kapinėse: „Kai žmogus, niekada nieko nežinojęs, nueina į kapines, pamato kokį įdomesnį paminklą, kryžių ar koplytstulpį, susimąsto, tai žadina jo istorinę atmintį.

Paminklai primena apie to meto kultūrą, apie žmogaus gebėjimą statyti.“ Filosofo manymu, velionio palaidojimo vieta įsirėžia į jo artimųjų sąmonę: „Mes negalime visos žemės padengti kapinėmis, bet jeigu kapas yra prižiūrimas arba jis turi vertę, tai byloja ir primena apie tam tikrą laikmetį.“ Amžino palaidojimo nėra Laisvoje Lietuvoje niekas be svarios priežasties ir specialaus leidimo kapinių nesulygins su žemės paviršiumi, o į kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines naikinti apskritai draudžiama.

Pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 29 straipsnį, Lietuvoje kapinės gali būti naikinamos nebent iškilus pavojui visuomenės sveikatai. Taip pat, jei baigiasi kapo ramybės laikas – 25 metai nuo paskutinių žmogaus palaikų palaidojimo. Jei nusprendžiama kapines naikinti, žmonių palaikai turi būti ekshumuoti ir išbarstomi specialioje žemėje, užkasami į ją arba perkeliami į kitas kapines.

Užsienyje socialiniai bei ekonominiai interesai taip pat priverčia rekultivuoti kapines – tas teritorijas eksploatuoti kitiems tikslams.

Anot „Lapkričio 2-osios draugijos“ pirmininko Valdo Kaminsko, daugumoje Europos

D.Varkalis: „Kai pamačiau, kaip buldozeriais žmonės daužo gražiausius paminklus, prisiekiau visą likusį gyvenimą pašvęsti istoriniam palikimui išsaugoti.“ miestų kapinėse amžino palaidojimo nebūna. Vokietijoje su miesto kapinėmis sudaroma sutartis dėl tam tikro metų skaičiaus, kurį bus laikomi artimųjų palaikai.

Vėliau reikia arba primokėti, arba palaikai gali būti iškasti ir kremuojami, arba perlaidojami kitur.

Pasak V. Kaminsko, kitų šalių kapinėse iš pradžių žmonės laidojami laisvose vietose, vėliau – į šeimos kapus. Galiausiai kapinėse nebeleidžiama laidoti. Praėjus nustatytam ramybės laikui, jos uždaromos.

„Beveik visame pasaulyje galioja ta pati taisyklė – kapinių veikimui skiriamas tam tikras laikas. Moderniose šalyse jis gerokai trumpinamas – kapinių ramybės zonai skiriama 50–70 metų, nes išmiršta palaidotoji karta, o vaikai, kurie tvarkė kapelius, arba išsikelia kitur gyventi, arba numiršta. Trečioji ketvirtoji kartos būna pakankamai atitolusios nuo kapų priežiūros ir dėl to atskiri kapai, o vėliau ir visos kapinės pradeda nykti.“ Anot V. Kaminsko, kultūros paveldo specialistai neleidžia naikinti uždarytų kapinių.

Beveik visos senosios kapinės – jų šalyje yra apie 2000 – yra įtrauktos į Kultūros paveldo registrą. Taigi net ir neveikiančių kapinių niekas nenaudoja kitai veiklai: „Šiais laikais nebūna taip, kad kapines likviduotų ir jų vietoje nutiestų magistralę. Iš esmės tai būtų skandalas, nors sovietiniais laikais su šitais dalykais nebuvo jokių ceremonijų.“ Gręžtis į praeitį Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas teigia, kad Lietuvoje trūksta laidojimo vietų, todėl reikės rasti naujų nišų palaikams laidoti. Jis siūlo atsigręžti į praeitį: žmonės būdavo laidojami tiesiai į žemę, jiems buvo pastatomas kryžius, kuris greičiau nei per šimtą metų natūraliai supūdavo, o iš kapavietės likdavo tik žemės kauburėlis. „Pasižiūrėkite, pavyzdžiui, Dzūkijoje.

Tose pačiose kapinaitėse, kur daugmaž šeimos teritorija aiški, vėl laidojami žmonės. Žinau kapinių, kurioms 300–400 metų, bet jos nedidelės. Matyt, pilna žmonių prilaidota tose pačiose vietose“, – pasakoja pašnekovas.

Anot J.Dautarto, būtina mažinti kapinių plotus. Galima rinktis greitai yrančius

Kuriamos virtualios kapinės Pernai buvo sukurta viešai prieinama internetinė duomenų bazė „Atminimoknyga.lt“. Ji suteikia galimybę Lietuvos kapinėse besiilsinčių įvairių tautybių žmonių artimiesiems dėti atsiminimus, nuotraukas, filmus ir tokiu būdu kurti vietos bendruomenių prižiūrimas ir puoselėjamas mirusiųjų pagerbimo ir atminimo vietas virtualioje erdvėje. Šį projektą vykdo asociacija „Lapkričio 2-osios draugija“. Šiuo metu duomenų bazėje yra 21 298 įrašai iš 36 kapinių. Mažiausiai 10 proc. įrašų pavadinti „bevardžiais“ – tai reiškia, kad kapavietėse palaidotų asmenų tapatybė nenustatyta. Įrašuose nurodoma kapo vieta kapinėse, pateikiama paminklo dalies, kurioje matoma kokia nors informacija, nuotrauka ir žinoma informacija apie velionį. Kadangi kaimuose sulaidotos ištisos giminės, pateikus informaciją apie vieną palaidotąjį, išaiškėja ir jo tėvai, giminaičiai. Taip pamažu pradeda dėliotis pasakojimas apie visos gyvenvietės žmones. „Dėl įvairiausių priežasčių kapinaitės nyksta, kaimai tuštėja, dėl to pirmiausia bandome išsaugoti kaimuose esančių kapinių informaciją“, – teigia „Lapkričio 2-osios draugijos“ pirmininkas V.Kaminskas.

VisuomenÄ— | 17

15min • 2012 m. spalio 26 d.

Nauckuvienė teigia, kad sostinės savivaldybės balanse yra 45 kapinės, kurios uŞima 242 hektarus. Vilniaus gyventojai naujas kapavietes gali gauti Karveliťkių ir Liepynės kapinėse. Karveliťkių kapinėse į naujas kapavietes planuojama laidoti dar 3–5 metus, o Liepynės kapinėse – 15–20 metų.

Antakalnio kapinÄ—se naujos kapavietÄ—s skiriamos SignatarĹł kvartale, MenininkĹł kalnelyje, Lietuvos kariuomenÄ—s karininkĹł laidojimo kvartale ir ValstybÄ—s vadovĹł laidojimo kvartale nusipelniusiems Vilniaus miesto gyventojams laidoti.

Mieste neveikia VirĹĄuliĹĄkiĹł, BevardÄ—s, RytĹł, NaĹĄlaiÄ?iĹł, BroliĹĄkos ir KariĹł kapinÄ—s. Jose negalima naujai laidoti dÄ—l nustatytĹł visuomenÄ—s sveikatos saugos, kultĹŤros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimĹł.

Riboto laidojimo kapinÄ—s yra SaulÄ—s, RasĹł, BernardinĹł, VerkiĹł, SaltoniĹĄkiĹł ir SudervÄ—s. Jose nÄ—ra vietos naujoms kapavietÄ—ms formuoti, taÄ?iau galima laidoti esamose kapavietÄ—se, formuojant naujus kapus arba kartotinai laidojant ÄŻ jau esamus. Ĺ iuo metu laidojimas tradiciniu bĹŤdu KairÄ—nĹł kapinÄ—se yra sustabdytas. LeidĹžiama laidoti tik kremuotus palaikus ir ÄŻ ĹĄeimos kapavietes.

UĹždaryti ar naikinti Vilniaus miesto kapiniĹł neplanuojama. Kol kas neplanuojama ir atidaryti naujĹł kapiniĹł.

SovietmeÄ?iu sunaikintĹł evangelikĹł liuteronĹł kapiniĹł vietoje iĹĄkilo SantuokĹł rĹŤmai.

J.Kalinsko nuotr.

karstus be metalo ir papuoťimų. Šeimos kape laidoti daugiau Şmonių. Arba paŞvelgti į uŞsienio kapines – pieveles, kuriose stovi lentelės su uŞraťytomis mirusiųjų pavardėmis.

Valdininkas primena, kad lietuviai kone iťpaŞįsta mirusiųjų kultą: „Bōtų geriau, kad gyvuosius labiau mylėtume. Kuriame didŞiules teritorijas, vienas graŞiausių, prie

miestĹł, pilnas akmeniniĹł paminklĹł, kokiĹł kas tik ÄŻsivaizduoja. Galima bĹŤtĹł viskÄ… kukliau daryti. Tarkime, senosios BernardinĹł, RasĹł kapinÄ—s.“ SostinÄ—je dar ramu Vilniaus miesto savivaldybÄ—s Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistÄ— Judita

Kaune palaidoti – problema Kaune ir ĹĄalia Kauno yra penkiolika kapiniĹł, bet labai maĹžai vietos, kur dar galima laidoti. IĹĄ penkiolikos kapiniĹł veikianÄ?ios yra Ledos, KarmÄ—lavos, PetraĹĄiĹŤnĹł, Ĺ˝ydĹł, abejos RomainiĹł, Seniavos, o kitos – riboto naudojimo.

B.Genzelis: „Kai Ĺžmogus, niekada nieko neĹžinojÄ™s, nueina ÄŻ kapines, pamato kokÄŻ ÄŻdomesnÄŻ paminklÄ…, kryĹžiĹł ar koplytstulpÄŻ, susimÄ…sto, kas yra kas.“ VeikianÄ?iose kapinÄ—se liko labai nedaug laisvĹł vietĹł, todÄ—l prognozuojama, kad jau po metĹł kaunieÄ?iai nebeturÄ—s kur laidoti mirusiĹłjĹł. Daugiausia vietos yra Ledos kapinÄ—se, bet jose paĹžeista melioracijos sistema, todÄ—l neretai karstus tenka nuleisti tiesiai ÄŻ vandenÄŻ. Vietos kapams atsirastĹł, jei pradÄ—tĹł veikti Vainatrakio kapinÄ—s, bet dÄ—l joms skirtĹł ĹžemÄ—s sklypĹł kilÄ™ ginÄ?ai beviltiĹĄkai ÄŻstrigÄ™ teismuose.

KlaipÄ—doje vietos laidoti mirusiuosius netrĹŤksta, bet jau pleÄ?iamos LÄ—bartĹł kapinÄ—s.

Rudens naujienos

„Akropolyje“ - dar daugiau vaikams skirtĹł prekÄ—s ĹženklĹł SostinÄ—je ÄŻsikĹŤrÄ™s prekybos ir pramogĹł centras „Akropolis“ pirkÄ—jams siĹŤlo tokiÄ… didelÄ™ prekiĹł ÄŻvairovÄ™, jog jam neprilygsta jokia kita Baltijos ĹĄalyse ÄŻsikĹŤrusi prekybos vieta. Ĺ ÄŻ rudenÄŻ gausus „Akropolio“ parduotuviĹł bĹŤrys ypaÄ? praturtÄ—jo ÄŻ vaikus orientuotomis prekybos vietomis. $WY\NÄ’ Äš Ă…$NURSROĚ´ VX VDYR PDç\OLDLV QH WLN MXRV DSUHQJVLWH QXR JDOYRV LNL NRMĹ€ EHW LU ÄšVLJ\VLWH çDLVOĹ€ çDLGLPĹ€ VSRUWR SUHNLĹ€ ĂŚLQRPD QDXMLHQĹ€ UDV LU VXDXJXVLHML QXR VSHFLDOL]XRWĹ€ GçLQVĹ€ SDUGXRWXYLĹ€ LNL DWQDXMLQWĹ€ SUHN\ERV VSRUWR GUDEXçLDLV YLHWĹ€ 1H YLHQĉ QDXMLHQĉ Ă…$NURSROLV´ SULVWDW\V LU DWHLW\MH WDÄ€LDX NR JHUR YLHQD LĂĽ ODXNLDPLDXVLĹ€ LU ODELDXVLDL LQWULJXRMDQÄ€LĹ€ SLUPRML YLHQR JDUVLDXVLĹ€ SDVDXO\MH PDçPHQLQÄ?V SUHN\ERV GUDEXçLDLV WLQNOĹ€ Ă…+ 0´ SDUGXRWXYÄ? /LHWXYRMH -ĉ DWLGDU\WL SODQXRMDPD SULHĂĽ SUDVLGHGDQW PHWĹ€ UXGHQV çLHPRV VH]RQXL

PripaĹžinti prekiĹł Ĺženklai vaikams 3DVDN Ă…$NURSROLV /7´ 1XRPRV VN\ULDXV YDGRYÄ?V 5HQDWRV -DNXEÄ€LRQLHQÄ?V MDX SUDÄ?MXVLDLV PHWDLV GDXJHOÄš ĂĽHLPĹ€ SUDGçLXJLQR QDXMLHQD SLUPRML /LHWXYRMH çLQRPR 'LGçLRVLRV %ULWDQLMRV SUHNÄ?V çHQNOR Ă…1H[W´ SDUGXRWXYÄ? ´2 ĂĽLHPHW 9LOQLDXV Ă…$NURSRO\MH´ DWLGDUÄ?PH QDXMDV SDUGXRWXYHV YDLNDPV´ WHLJÄ? 5 -DNXEÄ€LRQLHQÄ? 7LN YDLNDPV VNLUWRMH Ă…$GLGDV .LGV´ SDUGXRWXYÄ?MH SLUNÄ?MĹ€ ODXNLD

Visas paslaugĹł spektras 9LOQLDXV Ă…$NURSROLR´ ODQN\WRMDL JDOL VXVLW YDUN\WL EHW NRNLXV UHLNDOXV QHV MDPH YHLNLD YLVĹ€ GLGçLĹ€MĹ€ EDQNĹ€ Ă…/LHWXYRV SDĂĽWR´ GUDXGLPR EHQGURYLĹ€ VN\ULDL GLGçLDXVLĹ€ NHOLRQLĹ€ DJHQWÄşUĹ€ SDGDOLQLDL PRELOLRMR U\ĂĽLR RSHUDWRULĹ€ VDORQDL GUDEXçLĹ€ YDO\NORV LU VLXY\NORV WHFKQLNRV LU DYDO\QÄ?V GUDEXçLĹ€ LU ODLNURGçLĹ€ MXYHO\ULQLĹ€ GLUELQLĹ€ LU PRELOLĹ€MĹ€ WHOHIRQĹ€ WDLV\NORV \UD QHW DXWRPRELOLĹ€ SORY\NOD Ă…0HGLFLQRV EDQNR´ VN\ULXMH JDOLPD ÄšVLJ\WL DU SDUGXRWL QHW VNLUWLQJDV YDOLXWDV R YDOLXWRV NHLW\NOD YHLNLD QXR YDO U\WR LNL YDO YDNDUR

GDXJLDX QHL SUHNLĹ&#x20AC; ² WDL ODLVYDODLNLR LU VSRUWR UÄşEDL EHL DYDO\QÄ? YDLNDPV QXR JLPLPR LNL PHWĹ&#x20AC; .LWD QDXMD SDUGXRWXYÄ? çDLVPLQJX SDYDGLQLPX Ă&#x2026;%DPEL]]L´ VLÄşOR VWLOLQJXV LU NRN\ELĂĽNXV JDUVLĹ&#x20AC; NRPSDQLMĹ&#x20AC; Ă&#x2026;7XWWR 3LFFROR´ Ă&#x2026;1LQHWWD´ Ă&#x2026;2VFDU HW 9DOHQWLQH´ Ă&#x2026;)UHQFK <XPP\´ Ă&#x2026;$JDWKD 5XL] GH OD 3UDGD´ GUDEXçLXV 2 MHL \SDWLQJHVQHL SURJDL SULUHLNÄ?

WLXOLR JDPLQLĹ&#x20AC; SDUGXRWXYÄ?MH Ă&#x2026;%DPEL]]L´ GDLU\NLWÄ?V Ă&#x2026;7RP\ /HQ\ IDFWRU\´ SUHNLĹ&#x20AC; .RNV JDOL EÄşWL DSVLODQN\PDV SUHN\ERV FHQWUH VX YDLNDLV QHDSçLÄşUÄ?MXV çDLVOĹ&#x20AC; SDUGXRWXYLĹ&#x20AC; OHQW\QĹ&#x20AC;" 7DLJL NDUWX VX DWçDORPLV XçVXNLWH Ä&#x161; Ă&#x2026;/HJR´ LU Ă&#x2026;)XQ

WDVWLN´ SDUGXRWXYHV DWVLQDXMLQXVLÄ&#x2030; ´%LPER´ DU YRV SULHĂĽ VDYDLWÄ&#x2019; GXULV DWYÄ?UXVLÄ&#x2030; Ă&#x2026;.LG] RQH´

Ĺ˝inomose parduotuvÄ&#x2014;se - atsinaujinimĹł vÄ&#x2014;jai POQ SLUNÄ?MĹ&#x20AC; SHU PHWXV DSODQNDQÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; 9LOQLDXV Ă&#x2026;$NURSROÄ&#x161;´ JHULDXVLDV Ä&#x161;URG\PDV MRJ NLHNYLHQDV Ä&#x20AC;LD UDQGD YLVNÄ&#x2030; NR EHSULUHLNWĹ&#x20AC; 7DÄ&#x20AC;LDX LU SULHĂĽ NXUÄ&#x161; ODLNÄ&#x2030; ĂĽLDPH SUHN\ERV LU SUDPRJĹ&#x20AC; FHQWUH Ä&#x161;VLNÄşUXVLRV SDUGXRWXYÄ?V QHVQDXGçLD EHL QXVWHELQD NOLHQWXV DWVLQDXMLQLPDLV Ă&#x2026;'LGçLXRMDPÄ?V MRJ SDV PXV YHLNLD GLGçLDXVLDV 9LOQLXMH Ă&#x2026;6DODPDQGHU´ VDORQDV SLUPRVLRV /LHWXYRMH QDXMRV NRQFHSFLMRV Ă&#x2026;7KH %RG\

6KRS´ Ă&#x2026;6SRUWODQG´ SDUGXRWXYÄ?V SLUPRML (XURSRMH Ă&#x2026;$GLGDV .LGV´ Ă&#x2026;'HQLP 'UHDP´ Ă&#x2026;*XHVV´ ² WDL WLN NHOHWDV QDXMLHQĹ&#x20AC; NXULDV ĂĽÄ&#x161; UXGHQÄ&#x161; SULVWDWRPH SLUNÄ?MDPV´ YDUGLQR 5 -DNXEÄ&#x20AC;LRQLHQÄ?

7LH NDV GDLURVL PDGLQJĹ&#x20AC; SDVDXO\MH SXLNLDL çLQRPĹ&#x20AC; SUHNLĹ&#x20AC; çHQNOĹ&#x20AC; GUDEXçLĹ&#x20AC; WXUÄ?WĹ&#x20AC; XçVXNWL Ä&#x161; ĂĽÄ&#x161; UXGHQÄ&#x161; GXULV DWYHULDQÄ&#x20AC;LDV GDU GYL QDXMDV SDUGXRWXYHV Ă&#x2026;'HQLP 'UHDP´ SULVWDWDQÄ&#x20AC;LÄ&#x2030; WRNLXV SUHNÄ?V çHQNOXV NDLS Ă&#x2026;7RPP\ +LOILJHU´ Ă&#x2026;SHSH -HDQV´ Ă&#x2026;'LHVHO´ Ă&#x2026;'HVLJXDO´ Ă&#x2026;.DSRUDO´ Ă&#x2026;0XVWDQJ´ Ă&#x2026;)RUQDULQD´ LU ODSNULWÄ&#x161; DWVLGDU\VLDQWÄ&#x161; ILUPLQÄ&#x161; Ă&#x2026;*XHVV´ VDORQÄ&#x2030;

18 | Sportas

15min • 2012 m. spalio 26 d.

„Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“:

Kodėl iš Vilniaus traukiasi krepšinis Modestas Krukauskas m.krukauskas@15min.lt

Du ar net trys kartai – tokia statistika lyg praraja skiria du pajėgiausius Lietuvos krepšinio klubus Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Lietuvos rytą“.

Skaičių „įkaitais“ tapo ne abiejų ekipų biudžetai ar per visą klubų istoriją iškovoti trofėjai, o krepšinio aistruoliai – žmonės, kurie moka pinigus ir eina į arenas palaikyti savo mėgstamas komandas.

Statistika negailestingai rodo, kad vilniečiams krepšinio reikia vis mažiau – per tris oficialius šio sezono mačus į sostinės „Siemens“ areną pasižiūrėti „Lietuvos ryto“ žaidimo atėjo vos 13 tūkst. 200 žiūrovų, o „Žalgirio“ arenoje tris kauniečių mūšius panoro stebėti 37 tūkst. 70 sirgalių.

Persisotino krepšiniu? „Reikalai pablogėjo po Europos krepšinio čempionato – tikriausiai žmonės persisotino krepšiniu, juos pradėjo dominti kiti renginiai ir kitos pramogos“, – paaiškinimo

Skaičius

12,3

Skaičius

tūkst.

Tiek vidutiniškai aistruolių šiemet susirenka į „Žalgirio“ rungtynes.

tuščioms „Siemens“ arenos vietoms ieškojo „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo direktorius Martynas Purlys.

Prieš trejetą metų it pilna statinė silkių garsėjusi ir sirgalių lankomumo rekordus gerinusi Vilniaus „Siemens“ arena šį sezoną galėtų pakovoti dėl antirekordų.

Tik kartą per tris „Lietuvos ryto“ mačus į ją atėjo bent jau beveik pusė salės – LKF

4,4

tūkst.

Tiek vidutiniškai žiūrovų šiemet stebi „Lietuvos ryto“ rungtynes.

Supertaurės rungtynes su „Žalgiriu“ stebėjo 5100 žiūrovų.

Net ir Eurolygos mačas su garsiąja ispanų „Barcelona“ nesulaukė sostinės aistruolių susidomėjimo – atėjo vos 4900 sirgalių. O ką jau kalbėti apie VTB Jungtinės lygos mačą su Samaros „Krasnyje Krylja“ – 12 tūkst. 500 žiūrovų talpinančioje salėje buvo parduota vos 3200 bilietų.

Kaune – pilna arena Tuo tarpu naujoji Kauno „Žalgirio“ arena išgyvena aukso amžių: į žalgiriečių Supertaurės rungtynes su vilniečiais susirinko 15 tūkst. žmonių, Eurolygos mačą su Zagrebo „Cedevita“ matė 12 tūkst. 420 aistruolių, o VTB akistatą su Liubercų „Triumf“ – 9650 sporto mėgėjų. „Daug kas sakė, kad „Žalgirio“ arena bus pilna tik atidarymo metu ir kelis kartus po to, bet darbas su aistruoliais, akcijos ir tikslas turėti visą laiką pilną areną duoda vaisių“, – pasakojo „Žalgirio“ klubo Komunikacijos skyriaus vadovas Almantas Kiveris. „Stebuklų pasaulyje nebūna. Būtina diferencijuoti klubo veiklą į tam tikras grupes ir kalbėti apie rinkodarą. Tada viskas seksis“, – teigė buvęs „Eurobasket 2011“ organizacinio komiteto vadovas ir premjero patarėjas sporto klausimais Mindaugas Špokas.

Bilietai pigesni Kaune „Galėjome prieš šį sezoną didinti kainas, tačiau nutarėme jų nekelti. Turime lanksčią kainodaros politiką. Į varžybas galima patekti sumokėjus 5, 10, 16 litų. Brangiausias abonementas į mūsų varžybas „Žalgirio“ arenoje kainuoja 619 litų už 20 rungtynių, o pigiausias – 179 litus. Bet galima dar gauti ir nuolaidas.

Sportas | 19

15min â&#x20AC;˘ 2012 m. spalio 26 d.

Viskas daroma, kad aistruoliai bĹŤtĹł su komandaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo A.Kiveris.

Tuo tarpu â&#x20AC;&#x17E;Lietuvos rytoâ&#x20AC;&#x153; klubas maĹžameÄ?iams sirgaliams, nuo 7 iki 15 metĹł, siĹŤlo nusipirkti abonementus uĹž 99 litus, aktyviems sirgaliams sezono kovas stebÄ&#x2014;ti uĹž 199 litus, o uĹž brangiausius abonementus Vilniaus â&#x20AC;&#x17E;Siemensâ&#x20AC;&#x153; arenoje reikÄ&#x2014;jo pakloti 908 litus. ÄŽ rungtynes â&#x20AC;&#x17E;Lietuvos rytasâ&#x20AC;&#x153; parduoda bilietus, kuriĹł kaina svyruoja nuo 30 iki 90 litĹł. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirisâ&#x20AC;&#x153; prieĹĄ ĹĄÄŻ sezonÄ&#x2026; sugebÄ&#x2014;jo iĹĄplatinti daugiau kaip 6 tĹŤkst. abonementĹł, o â&#x20AC;&#x17E;Lietuvos rytasâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; porÄ&#x2026; tĹŤkstanÄ?iĹł. â&#x20AC;&#x17E;Vilnius ir turtingesnis, ir ĹžmogiĹĄkĹłjĹł iĹĄtekliĹł daugiau turintis miestas, taÄ?iau ĹĄiais pliusais nesinaudojama. Pritrauk uĹž maĹžÄ&#x2026; kainÄ&#x2026; studentus, ÄŻleisk maĹžus vaikus

nemokamai â&#x20AC;&#x201C; juk su jais eis ir tÄ&#x2014;veliai, kurie mokÄ&#x2014;s uĹž bilietÄ&#x2026;.

Padaryk bilieto kainÄ&#x2026; 3â&#x20AC;&#x201C;10 litĹł ir pamatysi, kad ĹĄeimos susigundys ateiti ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti tavo rungtyniĹł. Ar rizikuos eiti ÄŻ maÄ?Ä&#x2026; 4 asmenĹł ĹĄeima, jei bilieto kaina yra beveik 50 litĹł? Dvi ĹĄimtinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; jau prabanga... Kol kas atrodo, kad Vilniaus ekipa taupo ne ten, kur reikia taupyti, ir bando iĹĄspausti verslÄ&#x2026; ne ten, iĹĄ ko reikÄ&#x2014;tĹł â&#x20AC;&#x17E;iĹĄspaustiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; stebisi M.Ĺ pokas.

Nepasinaudojo J.ValanÄ?iĹŤnu â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirioâ&#x20AC;&#x153; komanda siekia pretenduoti ÄŻ visos Lietuvos komandÄ&#x2026;. Ji jau turi tam tikrÄ&#x2026; ÄŻdirbÄŻ, istorijÄ&#x2026;, tradicijas, todÄ&#x2014;l â&#x20AC;&#x17E;Lietuvos rytuiâ&#x20AC;&#x153; su â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algiriuâ&#x20AC;&#x153; konkuruoti bĹŤtĹł sunku.

PasiĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti kaunieÄ?iĹł maÄ?o gali atvaĹžiuoti ir kitĹł miestĹł aistruoliai, todÄ&#x2014;l Vilniaus komandai reikia eiti kitu keliu â&#x20AC;&#x201C; kelti savo miesto aistruoliĹł patriotiĹĄkumÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; M.Ĺ pokas.

Jis taip pat paĹžymÄ&#x2014;jo, kad â&#x20AC;&#x17E;Lietuvos rytasâ&#x20AC;&#x153; nesugebÄ&#x2014;jo pasinaudoti turimais koziriais ir nereklamavo komandos per garsius ĹžaidÄ&#x2014;jus. Vilniaus ekipa visada turÄ&#x2014;jo kuo pasigirti â&#x20AC;&#x201C; komandoje ĹžaidÄ&#x2014; RamĹŤnas Ĺ iĹĄkauskas, Arvydas Macijauskas, Robertas Javtokas, Ĺ arĹŤnas JasikeviÄ?ius, Rimantas KaukÄ&#x2014;nas. â&#x20AC;&#x17E;Kauno ekipa stengÄ&#x2014;si ir stengiasi turÄ&#x2014;ti bent vienÄ&#x2026; visĹł aistruoliĹł mylimÄ&#x2026; ĹžaidÄ&#x2014;jÄ&#x2026;, ĹžvaigĹždÄ&#x2122; ar ĹžvaigĹždutÄ&#x2122;. â&#x20AC;&#x17E;Lietuvos rytasâ&#x20AC;&#x153; turÄ&#x2014;jo JonÄ&#x2026; ValanÄ?iĹŤnÄ&#x2026;. Ar buvo jis itin naudingas klubo vadybos reikaluose?

ÄŽ daugiabuÄ?iĹł renovacijos traukinÄŻ dar galima suspÄ&#x2014;ti %BVHJBCVÉ´Jɡ BUOBVKJOJNVJ LBJQ JS LJUJFNT TUBUZCPT EBSCBNT SVEVP m OF QBUT UJOLBNJBVTJBT MBJLBT 5BÉ´JBV QSBEÉśUJ SɸQJOUJT Ă&#x2DC;JVP QSPDFTV EBCBS QBUT NFUBT

,SFUJOHPKF .FMJPSBUPSJɡ H EBVHJBCVUJT Ă&#x2DC;JMEPNBT EVKPNJT QP BUOBVKJOJNP Kɡ TVOBVEPKBNB QFS QVT NBĂ&#x;JBV

.BU EBS WJTVT BUFJOBOɡJVT NFUVT HZWFOUPKBJ BUOBVKJOJNP JðMBJEBT HBMJ TVNBòJOUJ JUJO QBMBOLJPNJT TɾMZHPNJT "UOBVKJOUɺ EBVHJBCVɡJɺ HZWFOUPKBJ QBTJOBVEPKɸ ðJPNJT TɾMZHPNJT SBNJBJ SVPðJBTJ BOUSBKBJ òJFNBJ JS ðJMEZNP TF[POVJ m OBNVPTF KVPT QBTJUJOLB NBMPOJ ðJMVNB P TɾTLBJUPT Vò ðJMEZNɾ OFCFCBVHJOB 1BTJOBVEPKP QBSBNB %BVHJBCVɡJP FTBOɡJP ,SFUJOHPKF .FMJPSBUPSJɺ H HZWFOUPKɺ OFHɾTEJOB SVEFOT EBSHBOB JS KBV WJTBJ OFUSVLVT QSBTJEɚTJBOUJT ðJMEZNP TF[POBT "QðJMUJOUPT TJFOPT QBNBUBJ QBLFJTUJ MBOHBJ CFJ ɜTUJLMJOUJ CBMLPOBJ MFJEòJB KBVTUJT OF UJL ðJMUBJ CFU JS SBNJBJ m ðJMEZUJT UFLT CFU EWJHVCBJ NBòJBV "UJUJOLBNBJ EWJHVCBJ NBòJBV ðJMEZNP TF[POBT JS LBJOVPT MZHJOBOU TV ðJMEZNV JLJ BUOBVKJOJNP íJ SBNZCɚ HZWFOUPKBNT LBJOBWP OFNBòBJ JOWFTUJDJKɺ UBɡJBV EBMɜ Kɺ QBEFOHɚ WBMTUZCɚ

#ǨTUP JS VSCBOJTUJOnjT QMnjUSPT BHFOUǨSPT BSDIZWP OVPUS

Lina +"6/*Âť,ÇŹ

t1P BUOBVKJOJNP QBUFJLÉšNF FOFSHJOJP OBVEJOHVNP TFSUJĂ&#x17D;LBUVT ÉśSPEBOɡJVT LBE ÉśHZWFOEJOUPT FOFSHJKÉľ UBVQBOɡJPT QSJFNPOÉšT EBWÉš MBVLJBNÉľ SF[VMUBUÉľ JS WBMTUZCÉš NVNT LPNQFOTBWP QSPD JĂ°MBJEÉşi m UJLJOB CFOESJKPT QJSNJOJOLÉš . 4FSBQJOJFOÉš *Ă° WJTP Ă°JP OBNP BUOBVKJOJNBT LBJOBWP UÉťLTUBOɡJVT MJUÉş 7JFOBN LWBESBUJOJBN NFUSVJ UFLP -U 5BE QBWZ[EòJVJ LWBESBUJOJÉş NFUSÉş CVUVJ BUOBVKJOJNBT LBJOBWP MJUÉş UBɡJBV QSJUBJLJVT WJTBT WBMTUZCÉšT TJÉťMPNBT QBSBNPT TÉľMZHBT Ă°J TVNB UBQP NBòFTOÉš QSPD

1BHBM +&44*$" ĂŞOBOTBWJNP NPEFMÉł JLJ N HSVPEĂ&#x;JP E WBMTUZCÉś SFNJB -FOHWBUJOJT LSFEJUBT QBMÉťLBOPT OFLJOUB WJTÉľ QBTLPMPT HSɾòJOJNP MBJLPUBSQÉś JBJ NFUÉş

QSPD QBMÉťLBOPT

.PEFSOJ[BWJNP QSPKFLUP QBSFOHJNBT

QSPD

4UBUZCPT UFDIOJOɚ QSJFòJɝSB

QSPD

1SPKFLUP ÉśHZWFOEJOJNP BENJOJTUSBWJNP JĂ°MBJEPT

QSPD

1BSBNB UVSJOUJFNT UFJTɸ ɜ CɝTUP ðJMEZNP JðMBJEɺ LPNQFOTBWJNɾ

-U N

QSPD

4UBUZCPT EBSCɡ FOFSHJKɲ UBVQBOÉ´Jɡ QSJFNPOJɡ JĂ&#x2DC;MBJEPT 4VUBVQJVT Ă°JMVNJOÉšT FOFSHJKPT OF NBòJBV

QSPD

4VUBVQJVT ðJMVNJOɚT FOFSHJKPT OF NBòJBV

QSPD

t7JT EBS OFBQTJTQSFOEòJBOUZT EɚM TBWP EBVHJBCVɡJP BUOBVKJOJNP UVSɚUɺ QBTLVCɚUJ .BU JLJ NFUɺ QBCBJHPT U Z EBS WJTVT BUFJOBOɡJVT NFUVT QSPKFLUP QBSFOHJNP JS UFDIOJOɚT QSJFòJɝSPT JðMBJEBT WBMTUZCɚ LPNQFOTVPKB QSPDFOUɺ /VP NFUɺ ðJ LPNQFOTBDJKB TVNBòɚT QFS QVTɸ m CVT LPNQFOTVPKBNB QSPDFOUɺi m SBHJOB #ɝTUP VSCBOJTUJOɚT QMɚUSPT BHFOUɝSPT 7JFðɺKɺ SZðJɺ JS JOGPSNBWJNP TLZSJBVT WFEɚKB %BOHVPMɚ .JLVUJFOɚ

t.ɝTɺ OBNBT BQðJMEPNBT EVKPNJT 1P BUOBVKJOJNP Kɺ TVOBVEPKBNF òZNJBJ NBòJBV m OFU QJSNBNF BVLðUF LVSJBNF HZWFOV EVKɺ TVOBVEPKBNF QSPD NBòJBVi m QBTBLPKB ðJP EBVHJBCVɡJP CFOESJKPT QJSNJOJOLɚ . 4FSBQJOJFOɚ

.ɸTɡ OBNBT BQĂ&#x2DC;JMEPNBT EVKPNJT 1P BUOBVKJOJNP Kɡ TVOBVEPKBNF Ă&#x;ZNJBJ NBĂ&#x;JBV m OFU QJSNBNF BVLĂ&#x2DC;UF LVSJBNF HZWFOV EVKɡ TVOBVEPKBNF QSPD NBĂ&#x;JBV

Stebiu dabar NBA Toronto â&#x20AC;&#x17E;Raptorsâ&#x20AC;&#x153; klubo vadybos darbÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; Jonas yra visur: per jÄŻ bandoma daryti ekipos ir miesto ÄŻvaizdÄŻ.

Kas buvo praÄ&#x2014;jusÄŻ sezonÄ&#x2026;? Man atrodo, kad Vilniaus klubÄ&#x2026; treniravÄ&#x2122;s Rimas Kurtinaitis reklamavo tik kelis mÄ&#x2014;nesius pas jÄŻ ĹžaidusÄŻ J.ValanÄ?iĹŤnÄ&#x2026; ir visÄ&#x2026; sostinÄ&#x2014;s ekipÄ&#x2026; kur kas geriau nei praÄ&#x2014;jusÄŻ sezonÄ&#x2026; tai darÄ&#x2014; Aleksandas DĹžikiÄ?ius. Dabar â&#x20AC;&#x17E;Lietuvos ryteâ&#x20AC;&#x153; nÄ&#x2014;ra nÄ&#x2014; vieno krepĹĄininko, kuris galÄ&#x2014;tĹł bĹŤti sirgaliĹł traukos objektu.

Labai daug naujĹł pavardĹžiĹł, kurios krepĹĄinio aistruoliui maĹžai kÄ&#x2026; sakoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; svarstÄ&#x2014; M.Ĺ pokas.

Su juo linkÄ&#x2122;s sutikti ir klubo vadovas M.Purlys: â&#x20AC;&#x17E;Yra dalis tiesos, kad naujoje mĹŤsĹł komandoje nÄ&#x2014;ra itin garsiĹł pavardĹžiĹł, kurios galÄ&#x2014;tĹł sudominti aistruolius.â&#x20AC;&#x153;

,SFUJOHJĂ°LJBNT CVWP QSPDFOUÉş LPNQFOTVPUPT JS QSPKFLUP QBSFOHJNP CFJ UFDIOJOÉšT QSJFòJÉťSPT JĂ°MBJEPT P UVSJOUJFNT UFJTɸ Éś LPNQFOTBDJKÉľ Vò Ă°JMEZNÉľ WBMTUZCÉš QSPDFOUÉş BQNPLB LSFEJUP JS QBMÉťLBOÉş ÉśNPLBT 1SPKFLUP QBSFOHJNBT HZWFOUPKBNT OFLBJOVPKB %BVHJBCVɡJP BUOBVKJOJNBT TVTJEFEB JĂ° LFMFUP FUBQÉş m JOWFTUJDJKÉş QMBOP UFDIOJOJP QSPKFLUP QBSFOHJNP SBOHPWÉş BUSBOLPT JS EBSCÉş ÉśHZWFOEJOJNP ,JFLWJFOBT JĂ° Ă°JÉş òJOHTOJÉş SFJLBMBVKB JOWFTUJDJKÉş %BVHJBVTJB Mɚðɺ QSJSFJLJB EBSCÉş ÉśHZWFOEJOJNVJ UBɡJBV OFNBòBJ JĂ°MBJEÉş QBUJSJBNB JS QSPKFLUP QBSFOHJNVJ CFJ LWBMJĂ&#x17D;LVPUBJ UFDIOJOFJ QSJFòJÉťSBJ (ZWFOUPKBNT LVSJF QBTJOBVEPKB Ă°JVP NFUV TJÉťMPNB WBMTUZCÉšT QBSBNB WJTB UBJ BQNPLB WBMTUZCÉš

.BU JLJ NFUɡ QBCBJHPT QSPKFLUP QBSFOHJNP JS UFDIOJOÉśT QSJFĂ&#x;JɸSPT JĂ&#x2DC;MBJEBT WBMTUZCÉś LPNQFOTVPKB QSPDFOUɡ /VP NFUɡ Ă&#x2DC;J LPNQFOTBDJKB TVNBĂ&#x;ÉśT QFS QVTÉľ

#F UP WBMTUZCÉš Ă°JVP NFUV QSPD LPNQFOTVPKB JS QSPKFLUP BENJOJTUSBWJNP JĂ°MBJEBT 0 HZWFOUPKBNT UVSJOUJFNT UFJTɸ Éś WBMTUZCÉšT LPNQFOTBDJKÉľ Vò Ă°JMEZNÉľ BUOBVKJOJNBT JĂ° WJTP OFLBJOVPKB m LPNQFOTVPKBNPT WJTPT JĂ°MBJEPT m UJFL QSPKFLUP QBSFOHJNBT BENJOJTUSBWJNBT UJFL EBSCÉş ÉśHZWFOEJOJNBT %BVHJBV JOGPSNBDJKPT BQJF %BVHJBCVÇ°Jǧ OBNǧ BUOBVKJOJNP NPEFSOJ[BWJNP QSPHSBNÇŁ (JESSICA) â&#x20AC;&#x201C; www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija UĹžsk. Nr. 306547

2012 m. spalio 26 d.

|

DU RATAI

E.Skrodenis:

E.Skrodenis pastebi, kad Lietuva, plėtodama dviračių infrastruktūrą, turi galimybę mokytis ir nekartoti kitų šalių klaidų.

I.GELŪNO NUOTR.

„Mūsų prioritetas – dviratininkų saugumas, o tik tada inžineriniai statiniai“ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis į Vilniaus centre vykstančius susitikimus keliauja dviračiu – taip ir greičiau, ir patogiau, be to, savo pavyzdžiu jis nori užkrėsti aplinkinius.

Jaunas specialistas įsitikinęs: tuo, jog dviračių infrastruktūra Lietuvoje vis dar silpnai išplėtota, aršiausiai piktinasi tie, kurie tikriausiai net neketina kada nors sėsti ant dviračio.

Tuo tarpu mėgstantys šią transporto priemonę ir propaguojantys sveikesnį gyvenimo būdą sugeba atrasti patogius maršrutus ir didžiuosiuose miestuose, ir regionuose.

Su E.Skrodeniu kalbėjomės apie per pastaruosius keletą metų padarytus darbus plėtojant dviračių infrastruktūrą bei perimtą kitų šalių patirtį.

– Daug bendraujate su dviračių infrastruktūros plėtra besirūpinančiais kolegomis iš kitų šalių. Kaip Lietuvos dviračių infrastruktūra atrodo palyginti su kitomis Europos šalimis?

– Nesame pernelyg išsiskiriantys – Lietuva yra maždaug per vidurį. Žinoma, mus lenkia tokios stiprią važinėjimo dviračiais kultūrą turinčios šalys, kaip Danija, Švedija, Olandija, Vokietija, tačiau lenkiame, pavyzdžiui, Rumuniją, Vengriją, Latviją. Kita vertus, dažnai save lyginame su geriausiais, tačiau pamirštame, kad, tarkime, Skandinavijos šalyse dviračių infrastruktūra plėtojama kelis dešimtmečius, o mes nuosekliai ir stipriai dirbame vos keletą metų.

– Ar galite išskirti kurią nors šalį, kuri galėtų būti geriausias pavyzdys Lietuvai?

– Patirties semiamės iš kelių šalių – suvieniję visų jų patirtį ir atsirinkę tai, kas labiausiai tinka mūsų sąlygoms. Tai jau minėtos Olandija, Danija, Švedija, Suomija, Vokietija.

Žinoma, mūsų privalumas tas, kad galime perimti tik sėkmingą patirtį – jokia paslaptis, kad ir šiose šalyse pridaryta klaidų plėtojant dviračių takų sistemas, taigi, turime galimybę jų nekartoti.

Ko gero, galime sakyti, kad didžiausia patirties perdavėja yra Olandija, ypač jos sostinė Amsterdamas. LAKD neseniai organizavo įvairių institucijų atstovų – Susisiekimo bei Aplinkos ministerijos, LAKD, savivaldybių darbuotojų, projektuotojų, kelininkų – vizitą į Olandiją semtis geriausios patirties, kaip turi būti kuriama dviračių infrastruktūra.

Esu įsitikinęs: neužtenka žmogui, kuris priima sprendimus, projektuoja ir pan., papasakoti apie kitų šalių patirtį – būtina pačiam gyvai patirti, pamatyti, kaip sistema veikia.

„Kol kas nėra kokybiškų ir nenutrūkstamų dviračių takų, kurie driektųsi iš vieno regiono į kitą, iš Vilniaus į pajūrį, tačiau ateities perspektyvoje ir tai įmanoma.“

Taigi, ir mano minėto vizito metu valdininkai ir projektuotojai sėdo ant dviračių, gavo patyrusius grupių vedlius ir patys pamatė, kaip dviračių sistema funkcionuoja Olandijos sostinėje. Efektas buvo stulbinantis – važiuojant į Lietuvą jau girdėjosi šnekos ne apie tai, kad kažko neįmanoma padaryti, bet apie tai, kas gali būti įgyvendinta ir pas mus.

– Ar galima išskirti, kuriais metais padaryta daugiausia darbų plėtojant dviračių infrastruktūrą?

– Vienų metų neįmanoma įvardyti, projektai plėtojami ne vienerius metus, tad jei kuris nors jų buvo užbaigtas, tarkime, pernai, tikriausiai tam ruoštasi porą trejetą metų iki to. Galima sakyti, jog dviračių infrastruktūra Lietuvoje nuosekliai ir planingai plėtojama pastaruosius penkerius septynerius metus. Ir artimiausiems keleriems metams paruošta tiek projektų, jog ilgainiui mes tikrai turėsime, kuo didžiuotis.

– Ar galite įvardyti, kuris iš didžiųjų miestų šiuo metu išsiskiria geriausiomis dviratininkams sukurtomis sąlygomis?

– Kurio nors didžiojo miesto negalėčiau išskirti, kiekviename jų plėtojami savi projektai, kuo pasigirti turi ir Vilnius, ir Kaunas, ir Klaipėda, ir Šiauliai, ir Panevėžys.

Kiekviename šių miestų vykdomi ar planuojami projektai, kurie pagerins padėtį: Kaune dviračių takai nusidrieks Nemuno pakrante, Šiauliai ilgainiui turės dviračių arteriją, kuri, driekdamasi šalia Tilžės gatvės, leis dviračiu pervažiuoti iš vienos miesto pusės į kitą, Vilnius vysto „EuroVelo“ projektą.

Kitas reikalas, jog didžiuosiuose miestuose gyvenantys dviratininkai, kitaip nei rajonų gyventojai, žymiai įnoringesni ir kritiškesni. Žinoma, kol kas nėra kokybiškų ir nenutrūkstamų dviračių takų, kurie driektųsi iš vieno regiono į kitą, iš Vilniaus į pajūrį, tačiau ateities perspektyvoje ir tai įmanoma.

– Pastaruoju metu buvo daug teigiamų atsiliepimų apie dvi savivaldybes – Jonavos ir Elektrėnų. Kuo ypatingi jų įgyvendinti dviračių takų projektai?

Informacinės kampanijos jaunimui saugaus eismo tema rubrikos parengtos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2012 m. spalio 26 d.

– Po mano minėto vizito į Olandiją Susisiekimo ministerija, norėdama paskatinti plėtoti patrauklią ir saugią infrastruktūrą dviratininkams, pakvietė visas savivaldybes dalyvauti konkurse dėl geriausio demonstracinio dviračių tako projekto.

Kelta sąlyga, jog šis takas būtų skirtas gyventojų kasdieniams susisiekimo poreikiams. Pasiūlymų konkursui laukėme iki šių metų kovo 1-osios, iš 6-ių dalyvių atrinkome 2 – Elektrėnų ir Jonavos rajono savivaldybes. Galime džiaugtis, jog projektus spėta įgyvendinti iki numatyto termino – spalio 1-osios.

Taigi, dabar Jonavoje ir Elektrėnuose turime pavyzdinius dviračių takus, kuriuos verta pamatyti bei išbandyti visoms savivaldybėms, ketinančioms priimti sprendimus dėl dviračių takų savo miestuose ir miesteliuose. Jonavos ir Elektrėnų projektai pateikia skirtingus, bet racionalius sprendimus, kaip miestuose spręsti susisiekimo dviračiais problemą.

– Mėgėjai važinėti dviračiais skundžiasi, jog miestuose yra paskiros dviračių takų atkarpos, tačiau dažnai jos nėra sujungtos į vientisą sistemą. Kiek sudėtingas šis procesas, kokie pokyčiai įvyko per pastaruosius penkerius metus?

– Noriu akcentuoti, jog LAKD yra tiesiogiai atsakinga tik už valstybinės reikšmės kelius, tad į savivaldybių veiklos teritoriją nesikiša, kita vertus, žinome šias problemas – ir apie netikėtai nutrūkstančius dviračių takus, ir apie stulpus vidury jų, ir apie per aukštus nuvažiavimus. Mano nuomone, padėtis vis geresnė – nėra susikoncentruota tik į naujų dviračių takų tiesimą, tvarkoma, tobulinama ir tai, kas pastatyta, įrengta prieš keliolika metų.

– Kaip manote, ar dviratininkai mūsų gatvėse ir dviračių takuose gali jaustis saugūs?

– Saugumo problema tebėra ypač aktuali, tačiau ji turi keletą pusių. Rengiant bet kokius projektus, susijusius su dviračių takais, žmogaus, dviratininko saugumas bei gyvybė yra absoliučiai prioritetinis dalykas. Taigi, visi tobulinimai skirti tam, kad eismo dalyviai būtų saugūs.

Kitas reikalas, jog eismo sistemoje juda labai nelygiaverčiai jos dalyviai – dviratininkas gatvėje visada bus pažeidžiamesnis nei automobilis, taigi, būtina, kad didėtų tarpusavio tolerancija ir gatvėse nekiltų trinties tarp tų, kas važiuoja dviratėmis transporto priemonėmis, ir automobilininkų.

– Kiek dviratis svarbus jūsų paties gyvenime?

– Dirbdamas ten, kur dirbu, turėčiau būti lyg ir įsipareigojęs propaguoti važinėjimą dviračiais, tačiau to tikrai nedarau dirbtinai – važinėju dviračiu laisvalaikiu, naudoju jį kasdieniais reikalais važinėdamas po Vilniaus centrą. Ir turiu pasakyti, jog važiavimas dviračiu Vilniuje nėra toks komplikuotas, kaip kad kartais bandoma įtikinti. Svabu tik, kad užtektų noro bei pozityvumo. Pirmiausia reikia matyti teigiamus dalykus, o tik paskui neigiamus.

|

DU RATAI

SUSISIEKIMO MINISTERIJOS NUOTR.

Ateities perspektyvoje - ir nauji projektai, ir eismo kultūros pokyčiai Per pastaruosius kelerius metus, vystant dviračių infrastruktūrą Lietuvoje, žengtas didelis žingsnis į priekį.

Apie tai, kokių pokyčių galima tikėtis naujuoju Europos Sąjungos (ES) fondų paramos laikotarpiu, t.y.

2013-2020 metais, kalbėjomės su Susisiekimo ministerijos vyriausiaja patarėja Lina Domarkiene.

- Ar naujuoju ES fondų paramos laikotarpiu Lietuvoje toliau bus vystomi pradėti darbai, ar galima tikėtis radikaliai naujų krypčių bei projektų?

- Planuodami naujojo 2014-2020 metų ES finansinės paramos laikotarpio priemones numatėme galimybes ir toliau finansuoti dviračių infrastruktūros projektus.

Manome, kad pirmenybė turėtų būti skiriama tokiems projektams, kurie dera su savivaldybės darbais plėtojant dviračių trasų tinklą mieste. Be to, patys projektai turėtų atitikti naujus pažangesnius reikalavimus.

- Kokie tai reikalavimai?

- Analizuodami Nyderlandų miestų patirtį supratome, kad plėtojant dviračių infrastruktūrą vienas svarbiausių klausimų yra tinkamas dviračių maršrutų planavimas, pirmiausia įvertinant gyventojų poreikį keliauti dviračiu ir pasiekti norimus traukos centrus. Įvertinus teisinės bazės nepakankamą reglamentavimą, Susisiekimo ministerijos iniciatyva baigiami parengti reikalingi teisės aktai, turėsiantys aiškiau reglamentuoti, kaip turėtų būti planuojami dviračių takai nacionaliniu, regiono bei miesto lygiu.

Jau parengtas Dviračių transporto infrastruktūros plėtros specialiųjų planų rengimo taisyklių projektas. Taip pat jau įsigaliojo ir kitas teisės aktas, skirtas dviračių takų projektavimo procesui – tai Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijos, kurios labai reikalingos savivaldybėms, norinčioms įrengti savo teritorijose geros kokybės dviračių infrastruktūrą. Šiuose procesuose aktyviai bendradarbiaujame ne tik su Aplinkos ministerija, bet ir su pačiais dviratininkais. Taip pat numatėme galimybes finansuoti savivaldybių Darnaus judrumo

planų rengimą - tai ypač aktualu didesniems miestams, nes turėtų paskatinti juos į susisiekimo planavimą žiūrėti atsakingiau ir kompleksiškiau, įvertinti realų gyventojų poreikį keisti įpročius, tarkime, įprotį važiuoti automobiliu keisti į įprotį naudotis dviračiu ar viešuoju transportu, statyti automobilius nutolusiose nuo miesto centrų teritorijose.

- Kokius uždavinius įvardintumėte kaip prioritetinius per ateinančius 5-6 metus?

- Visos šalies mastu reikėtų parengti dviračių infrastruktūros plėtros schemą, kuria remiantis galėtų būti nuosekliai plėtojami turistiniai, pažintiniai maršrutai, tikslingai investuojama į nuoseklią takų plėtrą. Juk turime nuostabių nacionalinių parkų, įvairių kultūros objektų, kuriuos verta pamatyti kiekvienam, tad reikėtų sukurti sąlygas šiuos objektus pasiekti dviračiais.

Kitas svarbus uždavinys - palaipsniui keisti mūsų eismo kultūrą. Kalbu ir apie automobilių vairuotojus, ir apie dviratininkus. Dviračiai populiarėja, o saugios infrastruktūros ir kultūros stinga, todėl gali daugėti nelaimingų atsitikimų. O tokių įvykių dalyviais gali būti tokia pažeidžiama grupė, kaip dviratininkai.

Savivaldybių politikai turi labai atsakingai spręsti klausimus, kaip užtikrinti darnią miestų ir miestelių plėtrą, kad palaipsniui pereitumėme prie ekologiškesnio transporto ir sveikesnės gyvensenos. Taip pat norėtųsi auginti bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą ir toleranciją kitai nuomonei diskutuojant ir ieškant sprendimų įvairiais klausimais, o ypač kalbant apie ateities sprendimus, kurie tarnaus jaunajai kartai.

Tu rime nuostabių nacionalinių parkų, įvairių kultūros a objektų, ku riuos vert , tad pamaty ti kiekvienam s reikėtų suku rti sąlyga šiuos objektus pasiekti dviračiais.

2012 m. spalio 26 d.

|

DU RATAI

Techniniai įgūdžiai ir saugumo pamokos – neatsiejami

Suaugusiųjų mokymui – specialios programos

Dviračiu vaikystėje neišmokę važiuoti suaugusieji, vėliau sumanę įgyti šiuos įgūdžius, paprastai mokosi savarankiškai.

Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos mokytoja metodininkė Zita Kuprienė nelabai įsivaizduoja, kaip būtų galima pagelbėti suaugusiam žmogui išmokti valdyti dviratį, jam būtų galima nebent paaiškinti pagrindinius važiavimo principus. Tačiau kai kuriuose pasaulio miestuose egzistuoja specialios programos, orientuotos į suaugusiųjų mokymus važiuoti dviračiu. Štai tik pora pavyzdžių:

Tilburgas (Nyderlandai)

Moterų imigrančių centras, veikiantis Tilburge, daugiau kaip dvidešimt metų moko važiuoti dviračiu moteris imigrantes. Šiuose kursuose vienu metu dalyvauja 10–12 moterų, jie trunka 10 savaičių (kas savaitę skiriama po 1 valandą). Pamokos suskirstytos į kelias dalis: važiavimo dviračiu, teorinę ir socialinę. Kursai baigiasi baigiamuoju egzaminu, jį išlaikiusios moterys gauna sertifikatą.

Daugelis suaugusiųjų iki šiol prisimena tą puikų jausmą, kai vaikystėje patys, be niekieno pagalbos, apsuko pirmąjį ratą dviračiu.

Dalis vaikų ir paauglių dviračiu išmoksta važiuoti kone savaime, o kitiems reikia nemažai pastangų ir pagalbos.

Patarimais, kaip padėti vaikui susidraugauti su dviračiu, kada verta pradėti su juo kalbėtis apie saugumą, dalijosi Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos mokytoja metodininkė Zita Kuprienė.

Pradžia – triračiu ar paspirtuku Iniciatyvos išmokyti mažylį važiuoti dviračiu dažniausiai imasi tėvai ar kiti artimi giminaičiai. Tai nesunku, tačiau reikia vadovautis keliais patarimais.

Pradėti važiuoti triratuku gali jau ir dvimetis, tik svarbu, kad sėdėdamas jis nebūtų nei susikūprinęs, nei įsitempęs.

Paprastai mokymas važiuoti triratuku neužtrunka ilgai – svarbu, kad vaikas suprastų principą, jog dviratis juda tik minant pedalus.

Pasak Z.Kuprienės, vaikui augant važiuoti triratuku jam darosi nuobodu, tada pats metas pereiti prie kito etapo – mokytis važiuoti dviračiu. Anot pedagogės, svarbiausia, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga ir pritaikyta vaiko ūgiui.

Vaiko pažintis su dviračiu gali prasidėti ir nuo mažo dviračio tipo konstrukcijos paspirtuko, turinčio vairą, balnelį ir ratus, bet be pavarų ir pedalų. Apžergęs tokį dviratuką vaikas siekia kojomis žemę ir gali jomis spirtis.

Po kurio laiko įsidrąsinęs jis ima važiuoti vis greičiau, atsispiria vis aktyviau, kelia kojas ir taip ima mokytis laikyti pusiausvyrą. Tada netrukus bus galima pereiti prie dviračio su pedalais.

Svarbu gera nuotaika Nesvarbu, ar mokote važiuoti dviračiu dvimetį ar penkiametį, svarbu, kad tą darytumėte, kai ir jis pats, ir jūs esate geros nuotaikos. Pamoką reikėtų nutraukti vos tik vaikas pavargo ir ėmė irzti.

Z.Kuprienė patarė tokias pamokas rengti tik saugiose aikštelėse, kiemuose su kieta danga, būtinai uždėti vaikui šalmą, o jei norite – ir kitas apsaugas (antkelius, antalkūnius).

Pirmiausia pamokykite vaiką vestis dviratį – tegul jis pajunta, kaip svarbu, kad ši transporto priemonė būtų tinkamai valdoma. Tada pereikite prie taisyklingo užsėdimo – vaikas supras, kaip svarbu dviračio vairuotojui išlaikyti pusiausvyrą.

Jei vaikas sėdi ant dviračio stabiliai, moka išlaikyti pusiausvyrą, jis jau gali bandyti važiuoti – tiesa, iš pradžių

Vankuveris (Kanada)

Šiame mieste sukurta programa, orientuota į suaugusius žmones. Paprastai tai yra žmonės, kurie norėtų dviratį aktyviau pritaikyti savo gyvenime, bet, tarkime, yra juo važiavę labai seniai, jaučiasi praradę įgūdžius.

Vienos dienos programą sudaro eismo teorija, dviračio vairavimo praktika ir lėtas grupinis dviejų valandų važiavimas keliu.

galite jam padėti prilaikydami už sėdynės ar padėdami reguliuoti vairą. Išmokykite vaiką netekus pusiausvyros atsistoti ant tos kojos, į kurią pusę krenta dviratis – priešingu atveju jis kris su dviračiu visu svoriu.

Paklausta, ką daryti tėvams, matantiems, jog jų vaikui niekaip nepavyksta suvaldyti dviračio, pradėti juo taisyklingai važiuoti, Z.Kuprienė patarė pasitelkti kantrybę, nes daugiausia priklauso nuo vaiko užsispyrimo, tikslo siekimo.

O jei visiškai nesiseka, galbūt šį procesą verta atidėti vėlesniam laikui, kol tai rūpės ne tik jums, bet ir pačiam vaikui.

Paaiškinkite taisykles Jau mokydami vaiką techninių įgūdžių būtinai jį įspėkite, jog negalima važinėtis keliuose, automobilių perpildytose stovėjimo aikštelėse, o pereiti gatvę galima tik nulipus nuo dviračio ir vedant jį šalia.

Geriausia, jei kartu garsiai paskaitysite Kelių eismo taisyklių vietas, kuriose kalbama apie dviračių eismą.

Gyvai pademonstruokite jaunajam dviratininkui, kaip rodyti posūkius ranka, tinkamai naudotis skambučiu.

Taip pat nepamirškite nupirkti vaikui visas saugumui reikalingas priemones – šalmą, atšvaitus. Šios priemonės leis išvengti skaudžių traumų.

2012 m. spalio 26 d.

|

DU RATAI

Dviratininkai:

nesaugūs ir nesisaugantys?

BFL NUOTR.

Policijos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius šalyje žuvo 27 dviračių vairuotojai, 238 buvo sužaloti.

Jei prie šio skaičiaus pridėtume ir draudimų bendrovių fiksuojamus įvykius, ir tuos, kurie niekur nebuvo registruoti, nelaimingų atsitikimų, kuriuose dalyvavo dviratininkai, statistika dar gerokai ūgtelėtų. Į gatves išriedantys dviratininkai kaskart rizikuoja susidurti su staiga pasirodžiusiu pėsčiuoju, kliudyti automobilį ar tapti neatidaus automobilio vairuotojo auka.

Policijos pareigūnai pastebi, kad neretai nelaimės įvyksta ir dėl dviratininkų kaltės – jie neatsargiai manevruoja, sutemus važiuoja be atšvaitų, nerodo įspėjamųjų signalų.

Draudikai sako, kad dviratininkams grėsmę kelia ir netinkamai išplėtota infrastruktūra. Nepaisant to, save ir kitus norintys apsaugoti dviračių vairuotojai dar retai užsuka į draudimo bendroves.

Domisi daugiau nei draudžiasi Pernai dviratininkams skirtą paslaugą – draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir asmens civilinės atsakomybės draudimą – pasiūliusi draudimo bendrovė „Seesam Lietuva“ teigia, kad tokiam žingsniui paskatino augantis dviračių populiarumas, taigi, ir didesnis su dviratininkais susijusių įvykių skaičius. „Dviratininkų pastaraisiais metais miesto gatvėse itin padaugėjo, tačiau tiek reali situacija, tiek ir mūsų atlikti tyrimai rodo, jog dabartinė infrastruktūra nėra tinkamai išplėtota važinėti dviračiu. Todėl dviratininkai negali jaustis ramūs nei dėl savo, nei dėl aplinkinių saugumo.

Mūsų pasiūlymas ir yra orientuotas į paties dviratininko BFL NUOTR.

Dviračio paruošimas žiemai Prasidėjus šalčiams daugelis dviračių gerbėjų leis savo transporto priemonei „pailsėti“ ir rinksis kitą judėjimo po miestą būdą. Štai keletas patarimų, kaip paruošti dviratį laikymui šaltuoju sezonu:

1.

Dviratį laikykite sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje.

Ypatinga šiluma jam nebūtina, nes dviratyje nėra užšalti galinčių skysčių. Tiesa, balkonas gal ir nėra geriausia vieta laikymui, nes stiprus šaltis gali pakenkti padangoms.

2.

Jei neturite sauso ir saugaus rūsio ar sandėliuko, dviratį galite „priglausti“ ir savo bute. Tokiu atveju specializuotose parduotuvėse pasidairykite specialių laikiklių, kuriuos galėtumėte pritvirtinti prie sienų ar lubų.

Tai puiki išeitis, jei turite platesnį koridorių ar laisvą kampą kuriame nors kambaryje.

3.

Būtinai nuvalykite nuo dviračio susikaupusius nešvarumus ir dulkes. Švarų dviratį sutepkite tepalais bei atlaisvinkite stabdžiuose ir pavarose esančias spyruokles.

Taip pat sumažinkite oro kiekį padangose.

ir aplinkinių galimus nuostolius dėl nelaimingo atsitikimo“, – sakė Eugenijus Mažiulis, draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ rinkodaros specialistas.

Jis pastebi, kad kol kas per nelaimingus atsitikimus daugiausia nukenčia patys dviratininkai: „Dažniausiai važinėjantys dviračiu patiria įvairius kaulų lūžius, tarp kurių daugiausia rankų, šonkaulių ar raktikaulių lūžių, bei galvos traumas – susilaužo nosį, nusibrozdina ar prasikerta veidą, susitrenkia galvą.“ E.Mažiulio tvirtinimu, bendrovės siūlomas draudimas galioja tik tuomet, kai dviratininkas kelyje elgiasi tinkamai ir laikosi taisyklių. Tiesa, draudimui taikomi tam tikri veiklos apribojimai, ypač aktualūs jauniems, ekstremalumą mėgstantiems dviratininkams. Pavyzdžiui, draudimas negalioja, jei nelaimė nutiko atliekant įvairius dviračių triukus ar per dviračių sporto varžybas, treniruotes.

Susidomėjimas auga Draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ yra tekę registruoti žalų, kurias automobilių savininkams sukėlė dviračiu važiuojantys klientai. „Pavyzdžiui, dviračiu įsibėgėjęs vaikas nespėjo laiku jo sustabdyti ir atsitrenkė į automobilį“, – vieną iš įvykių paminėjo bendrovės Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Specialiai dviratininkams skirto draudimo bendrovė neturi, tačiau vienas iš dviejų jos siūlomų asmens civilinės atsakomybės draudimo variantų tinka ir dviratininkams, mat draudimo apsaugą suteikia ir leidžiant laisvalaikį, pvz., važiuojant dviračiu. „Tai reiškia, kad, jeigu važiuojant dviračiu pro automobilį jis būtų apibraižomas arba jeigu važiuojant dviračiu būtų sukeltas eismo įvykis, draudimo bendrovė atlygintų automobilio savininkui padarytą žalą“, – aiškino A.Pilčicas. Jei klientas pageidauja, toks draudimas galioja ir užsienyje.

Dviratininkų draudimas perspektyvoje Orijana Mašalė, „If“ draudimo bendrovės Rinkodaros departamento vadovė, teigė, kad augant dviratininkų skaičiui, daugėja atvejų, kai dviratininkai apgadina automobilius ar sužeidžia pėsčiuosius.

Bendrovė rekomenduoja nuo tokių atvejų draustis asmens arba šeimos civilinės atsakomybės draudimu. „Dviratininkams, apsidraudusiems nelaimingų atsitikimų draudimu, paprastai atlyginame nuostolius dėl nubrozdinimų, rankų ar kojų lūžių, taip pat dėl išmuštų dantų. Vidutinė draudimo išmoka tokiais atvejais sudaro apie 1000 litų“, – dažniausiai pasitaikančias dviratininkų traumas vardijo O.Mašalė. „Lietuvos draudimas“, skirtingai nei kitos draudimo bendrovės, dviratininkams nesiūlo asmens civilinės atsakomybės draudimo, tačiau svarsto galimybę teikti tokią paslaugą.

Kol kas tik nelaimingų atsitikimų draudimą galinčio pasiūlyti „Lietuvos draudimo“ atstovas tvirtino, kad dviratininkai draustis neskuba.

Dviratininkams skirtą nuo paslaugą – draudimą ų nelaimingų atsitikim ir asmens civilinės ą – atsakomybės draudim isos kol kas siūlo dar ne v draudimo bendrovės.

VILNIAUS PULSAS

„Air Lituanica“ pirmaisiais metais planuoja skraidinti apie 188 tūkst. keleivių

Kalvarijų turguje svarstoma įrengti kepyklą, kurioje būtų kepama skirtingų tautų duona Vilniaus meras Artūras Zuokas susitiko su įmonės KTVG (Kalvarijų turgaus valdymo grupė) atstovais ir aptarė Kalvarijų turgaus sutvarkymo bei modernizavimo klausimus.

Viena iš idėjų – Kalvarijų turguje įkurti pasaulio duonos kepyklą. Kepykloje galėtų būti kepama kuo daugiau skirtingų šalių duonos – nuo lietuviškos, indiškos, iki gruzinų. Kepykloje atitinkamai turėtų būti įrengtos ir skirtingų šalių duonai kepti skirtos originalios krosnys. Šiai idėjai paramą pareiškė ir kai kurios užsienio ambasados.

Susitikime taip pat kalbėta, kad modernizuotame Kalvarijų turguje galėtų atsirasti ir egzotinių Azijos vaisių paviljonas.

Vilniaus miesto savivaldybė ir įmonė KTVG sutartį dėl Kalvarijų turgaus nuomos pasirašė 2011 m. lapkričio 4 d. Įmonė įsipareigojo turgų rekonstruoti bei administruoti. Šiuo metu rengiamas techninis turgavietės projektas. Gavus statybos leidimą, įmonė turgų turės sutvarkyti per trejus metus.

Vilniaus savivaldybės vizualizacija Pagrindinio sostinės oro vežėjo veiklos koordinavimo grupės nariams Vilniaus savivaldybėje buvo pristatytas atnaujintas „Air Lituanica“ verslo planas, informacija apie planuojamas kryptis, keleivių srautus.

Susitikime dalyvavo susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, Ūkio ir Užsienio ministerijų atstovai, „Air Lituanica“ verslo plėtros konsultantai, Vilniaus oro uosto atstovai, Vilniaus savivaldybės departamentų vadovai.

Susitikime buvo diskutuojama dėl planuojamų krypčių, lėktuvų modelių. Taip pat buvo pristaty-

ta tikslinė grupė, kuriai skirtos oro linijos – tai vidutines pajamas gaunantys žmonės, kurie oro linijas rinksis dėl kokybės, patogių skrydžių laikų ir sutiks už tai mokėti šiek tiek didesnę kainą nei siūlo pigių skrydžių bendrovės. Vidutinė bilieto kaina galėtų būti nuo 300 Lt. Primename, kad, ekspertų skaičiavimais, turistai, atskrisiantys „Air Lituanica“ lėktuvais, per metus Vilniuje ir Kaune išleis daugiau nei 36,2 mln. Lt. Pirmaisiais metais ketinama skraidinti apie 188 tūkst. keleivių.

Pirmaisiais metais planuojama skraidinti į šešių miestų – Amsterdamo, Briuselio, Kijevo, Londono, Maskvos, Palangos – pagrindinius oro uostus. Po me-

tų veiklos ketinama atidaryti dar šešias naujas kryptis – į Stokholmą, Miuncheną, Berlyną, Sankt Peterburgą, Hamburgą, Tbilisį, o 2015 metais – skraidinti ir į Stambulą.

Prie bendrovės steigimo jau prisidėjo 14 Lietuvos įmonių ir verslininkų: ADLEX, Antanas Guoga, ARVI, Balsas.lt, „Baltic Optical Disk“, Brianas Joffe, „Garsų pasaulis“, „Lietuvos rytas“, „MG Baltic Investment“, „Modus“, „Panevėžio keliai“, SBA, „Vičiūnai Group“, „Vilniaus vystymo kompanija“.

Bendrovės partneriai – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Tarptautinis Vilniaus oro uostas.

Užsk. Nr. 303396

MICHAILO RAŠKOVSKIO NUOTR.

Nr. 15 2012 m. spalis

SPECIALUS SAVAITRAŠČIO „15MIN“ PRIEDAS

. Veiklos turėjau „Tikrai nesiskundžiu bar. Ir su visada, tebeturiu ir da stru. Aš vis dar ke or su ir , is ia in ok m kapoju ne tik orą.“ Domarkas Juozas

LEIDINIO PARTNERIAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

352) -82=$6 '20$5.$6 /,(78926 1$&,21$/,1,$0 6,0)21,1,$0 25.(6758, 9$'29$8-$ 182 ฤฟ-ฤฟ

/LHWXYRV PX]LNRV LU WHDWUR DNDGHPLMD WD DXGLWRULMD 'LULJDYLPR NDWHGURV YDGRYDV SURIHVRULXV -XR]DV 'RPDUNDV Vฤ GL Xรง VWDOR .ฤ WLN SDVLEDLJฤ GLULJDYLPR SDPRND WDG SDรฅQHNRYDV NYLHฤ LD Vฤ VWLV SULHรฅDLV Mฤ LU NODXVWL YLVNR ร NDV ฤ GRPX DU QHDLรฅNXยด 2 ฤ GRPX YLVNDV NDV QHDLรฅNX ฤ GRPX WDL NR QHVLLPX DSUDรฅ\WL ยฒ YHLGR PLPLNล LU JHVWล DQWDNLล SLUรฅWล NRPELQDFLMล SDNODXVXV NDV \UD GLULJHQWDV -XR]DV 'RPDUNDV JLPฤ PHWล OLHSRV GLHQฤ 3OXQJฤ V UDMRQH 9DUNDOLXRVH 7XRPHWฤ MH /LHWXYRV NRQVHUYDWRULMRMH ยฒ PHWDLV MLV VWXGLMDYR -XR]R -DVHQNRV NODUQHWR NODVฤ MH 'DU VWXGLMล PHWDLV WDSR 9LOQLDXV SXฤ LDPล Mล LQVWUXPHQWล RUNHVWUR Yฤ OLDX ยฒ ร 7ULPLWDVยด GLULJHQWX 3R VWXGLMล /LHWXYRMH ยฒ WXUEฤบW HVPLQLV J\YHQLPR HWDSDV -XR]DV 'RPDUNDV ฤ VWRMD ฤ 6DQNW 3HWHUEXUJR NRQVHUYDWRULMฤ SHQNHULXV PHWXV VWXGLMXRMD SDV รง\Pล GLULJDYLPR PRN\WRMฤ SURI ,OMฤ 0XVLQฤ 3DVNXWLQLDLV VWXGLMล PHWDLV Qฤ WLHV QHWXULQWLV GLULJHQWDV VXODXNLD NYLHWLPR GLUEWL /LHWXYRV QDFLRQDOLQLR VLPIRQLQLR RUNHVWUR PHQR YDGRYX LU Y\ULDXVLXRMX GLULJHQWX 3R NHOHULล PHWล WDPSD GDEDUWLQฤ V 0X]LNRV LU WHDWUR DNDGHPLMRV Gฤ VW\WRMX QXR ล Mล YDGRYDXMD 'LULJDYLPR NDWHGUDL \UD LรฅXJGฤ V QH YLHQฤ U\รฅNล GLULJHQWฤ รคLXRV GDUEXV Wฤ VLD LU WROLDX ยฒ 3LUPLHML NODXVLPDL MXPV WXUEฤบW SDVLURG\V QHODEDL ULPWL WDฤ LDX Mล SDNODXVLX JDOYRGDPDV NDG LU GLGรงLRML GDOLV VNDLW\WRMล SUDGฤ Wล EฤบWHQW QXR WR SDWLHV .ฤ GLULJHQWDV YHLNLD VFHQRMH"

1HVLLPX ฤ YDUG\WL YLVล รฅDOLล NXULล RUNHVWUDPV -XR]DV 'RPDUNDV \UD GLULJDYฤ V ยฒ QXR /DWYLMRV LNL 9HQHVXHORV 1HVLLPX ฤ YDUG\WL LU Wล NXULRVH MLV \UD JDVWUROLDYฤ V VX VDYXRMX RUNHVWUX 7DLS SDW LU UHSHUWXDUR SDVWDW\Pล YDOVW\ELQLล DSGRYDQRMLPล รฟLD XรงWHNV IDNWR NDG DLVLDLV GLULJHQWDV ฤ YHUWLQWDV 1DFLRQDOLQH NXOWฤบURV LU PHQR SUHPLMD

ยฒ รฆLQRPD QHPDรงDL รงPRQLล QHVXSUDQWD Nฤ WDV GLULJHQWDV DWVLVWRMฤ V SULHรฅDLV RUNHVWUฤ GDUR ,U GYLHP รงRGรงLDLV QHSDDLรฅNLQVLX NRGฤ O MLV VFHQRMH PRMXRMD UDQNRPLV 3ULUHLNV GDXJLDX รงRGรงLล 3LUPLDXVLD ฤ VLYDL]GXRNLPH NDPHULQฤ RUNHVWUฤ WDL \UD PDรงฤ RUNHVWUฤ JURMDQWฤ QHGLGHOฤ VH SDWDOSRVH PX]LNDQWล GDXJLDXVLDL ยฒ -LHPV GLULJHQWDV QHEฤบWLQDV QHV PX]LNDQWDL YLHQDV NLWฤ PDWR JLUGL LU JDOL SXLNLDL JURWL 7Dฤ LDX ฤ VLYDL]GXRNLPH รฅLXRODLNLQฤ VLPIRQLQฤ RUNHVWUฤ NXULDPH JURMD LU GDXJLDX รงPRQLล .DLUฤ ร ]LรฅNDL QHEHJDOL JLUGฤ WL GHรฅLQฤ V SXVฤ V 9DGLQDVL RUNHVWUXL UHLNDOLQJDV HOHPHQWDV YLVNฤ VXYHGDQWLV ฤ EHQGUฤ YDUGLNOฤ 7DV HOHPHQWDV ยฒ รงPRJXV ยฒ GLULJHQWDV ยฒ YDGRYDV

2 GDEDU ยฒ DSLH YLVNฤ ร NDV ฤ GRPX DU QHDLรฅNXยด -HLJX NDรงNDV QHDLรฅNX LU MXPV ยฒ ฤ GRPDXV VXVLWLNLPR %HMH ODXNGDPDV รฅLR LQWHUYLX LU VNDLWLQฤ GDPDV $NDGHPLMRMH NDEDQฤ LXV VNHOELPXV SDPDฤ LDX NDG QHQDXMDV SLDQLQDV SDUGXRGDPDV Xรง 1H WDL Qฤ UD WR ร YDODQGล ยด QXPHULR UHNODPD

0DรงGDXJ SULHรฅ ยฒ PHWล RUNHVWUDPV ฤ PXV SOฤ VWLV LU WREXOฤ WL QDWฤบUDOLDL NLOR EฤบWLQ\Eฤ NDG NDV QRUV WXUL YDGRYDXWL รคฤ GDUEฤ DWOLNGDYR SLUPLHML RUNHVWUR VPXLNLQLQNDL VWU\NR PRVWX SDURG\GDPL WDNWR SUDGรงLฤ JURMLPR WHPSฤ 6XSUDWXV NDG WDL Qฤ UD SDWV WLQNDPLDXVLDV EฤบGDV YDGRYDXWL RUNHVWUXL NLOR PLQWLV MRJ DWVNLUDV รงPRJXV WXUL SDVLLPWL OD]Gฤ LU PXรฅWL WDNWฤ ฤ JULQGLV ฤ ฤ ฤ รคLV MXGHV\V GDU \UD LรฅOLNฤ V NDULQLXRVH RUNHVWUXRVH 0DQDX GDXJ NDV \UD PDWฤ V NDL รง\JLXRMDQW RUNHVWUXL SULHN\MH HLQD NDSHOPHLVWHULV DXNรฅW\Q รงHP\Q NLOQRMDQWLV OD]GHOฤ 0X]LNDQWDL PDWR Wฤ OD]GHOฤ LU WDLS VXJHED NDUWX JURWL QHV รง\JLXRMDQW WLNVOLDL JURWL Qฤ UD WDLS SDSUDVWD

0LQGDXJDV 1DVWDUDYLฤ LXV

ยฒ 9DGLQDVL GLULJHQWR OD]GHOฤ V ยฒ EDWXWRV ยฒ SLUPWDNฤ \UD OD]GD NXUL PHWDPV Eฤ JDQW VXPDรงฤ MR"

. 9$1$*2 %)/ 18275

ยฒ 9LVNDV QH WDLS JUHLWDL ,NL EDWXWRV GDU EXYR LU NLWRNV ฤ SURWLV .RPSR]LWRULXV SDUDรฅฤ V NฤบULQฤ SDUWLWฤบUฤ VXVXNGDYR ฤ ULWLQฤ Oฤ %DOWD VSDOYD PX]LNDQWDPV JHULDX PDWRVL WDG รฅLXR ULWLQฤ OLX WDLS SDW EฤบGDYR YDGRYDXMDPD JURMLPXL 7DLS DWVLUDGR GLULJDYLPR ฤ YDL]GLV R ;,; DPรงLXMH MDX SUDGฤ WRV JDPLQWL GLULJDYLPR OD]GHOฤ V ยฒ EDWXWRV -RV EฤบGDYR SXRรฅLDPRV EUDQJLDLV DNPHQฤ OLDLV ฤ YDLULDL LรฅUDLรงRPRV GURรงLQฤ MDPRV SDDXNVXRMDPRV DU SDVLGDEUXRMDPRV *DOLDXVLDL EXYR QXVSUฤ VWD QHEHรงDLVWL VX SDSXRรฅLPDLV ,PWD GURรงWL SDSUDVWDV SORQDV ฤ NDLS VW\JD OD]GHOHV NXULRV LรฅOLNR LNL รฅLล GLHQล รคL OD]GHOฤ WDLS SDW \UD EฤบWLQDL EDOWRV VSDOYRV NDG PX]LNDQWDL JHUDL Mฤ PDW\Wล

ยฒ 7DL Nฤ GLULJHQWDV GDUR VX WD OD]GHOH" ยฒ $WVDN\VLX JDOYRGDPDV NDG รงPRQฤ V GDXJLDX PDรงLDX รงLQR NDV \UD WDNWDV $SLH GYL NHWYLUWLQHV DU WULV NHWYLUWLQHV JDOLPD LU QHNDOEฤ WL 6YDUELDXVLD NDG WDL VXSUDQWD PX]LNDQWDL NXULHPV \UD GLULJXRMDPD .DOEDQW SDSUDVWDL GLULJHQWDV VXYHGD YLVXV JDOXV SDGHGD RUNHVWUXL VXSUDVWL NXULRMH WDNWR GDO\MH MLH \UD HVDPXRMX PRPHQWX 2 GDU SULGฤ NLPH SDY\]GรงLXL RSHUฤ MRV VROLVWXV Mล MXGฤ MLPฤ VFHQRMH GDU

SULGฤ NLPH FKRUฤ 7XRPHW LU WDPSD DLรฅNX NDP WDV GLULJHQWDV \UD UHLNDOLQJDV LU NRGฤ O UDQNRVH ODLNR EDOWฤ OD]GHOฤ

ยฒ 2 SDY\]GรงLXL NฤบULQLR LGฤ MRV Y\VW\PDV LQWHUSUHWDYLPDV ยฒ WDLS SDW GLULJHQWR GDUER ODXNDV" ยฒ รคWDL DQW PDQR VWDOR ยฒ 0DXULFHยถR 5DYHOLR EDOHWDV ร 'DIQLV LU &KORMDยด รฆLQRPD NDG VWDWDQW รฅฤ EDOHWฤ EฤบWLQD รงLQRWL NDV SDUDรฅฤ รฅฤ NฤบULQฤ EฤบWLQD รงLQRWL รฅLฤ OHJHQGฤ *DOEฤบW QH YLVL PX]LNDQWDL SDVLGRPฤ V PLWRORJLQLDLV NRQWHNVWDLV WRGฤ O GLULJHQWDV MXRV SULYDOR QXSDVDNRWL SDDLรฅNLQWL NRNV WDL NฤบULQ\V NRGฤ O MLV WRNV NDLS Mฤ DWOLNWL รงPRQLล QHJDOL NฤบULQLR JURWL LU LQWHUSUHWXRWL NLHNYLHQDV VDYDLS 0X]LNDQWDL SDNOฤบVWD EHQGUDL NฤบULQLR LGฤ MDL NXULฤ GLULJHQWDV NDUWX VX RUNHVWUX SULYDOR SHUWHLNWL NODXV\WRMDPV

ยฒ 3ULฤ MRPH SULH LรฅYDGRV NDG GLULJHQWDV RUNHVWUH \UD DXWRULWHWDV ยฒ 3DVLรงLฤบUฤ NLPH ฤ รฅฤ NODXVLPฤ Lรฅ รฅDOLHV 'LULJHQWXV ฤ SUDVWD YDGLQWL ฤ ฤ ฤ ฤ PDHVWUR รฆLQRPD GDEDU รฅLV รงRGLV SULGHGDPDV LU SULH YRV YRV SUDNXWXVLล SRSGDLQLQLQNล QHV GDรงQLDXVLDL QHODEDL VXSUDQWDPD Nฤ รฅLV รงRGLV UHLรฅNLD 2 UHLรฅNLD MLV PHLVWUฤ PRN\WRMฤ 'LULJHQWR SURIHVLMD \UD PRN\WRMR SURIHVLMD $รฅ SDWV PLHODL LU SUDGLQฤ V PRN\NORV PRN\WRMฤ YDGLQฤ LDX PDHVWUR QHV รฅLV PRN\WRMDV ยฒ \SDWLQJDV SDGHGDQWLV SDJULQGXV WROLPHVQLDP รงPRJDXV NHOLXL 'LULJHQWDV YRV SUDGฤ Mฤ V PRN\WLV GLULJXRWL YRV VXVLGฤบUฤ V VX RUNHVWUX ยฒ QHW MHLJX WDL \UD VWXGHQWล RUNHVWUDV ยฒ JDO LU QHMXฤ LRPLV Wฤ RUNHVWUฤ SUDGHGD PRN\WL 0RN\WL GUDXVPฤ V HVWHWLNRV HWLNRV EHQGUR PX]LNDYLPR JHUR DQVDPEOLQLR JURMLPR LU W W 6XQNX ฤ VLYDL]GXRWL VLWXDFLMฤ NDG ULPWDV PX]LNDQWDV ULPWDP GLULJHQWXL SDVDN\Wล ยฒ ร NDV WX WRNV NDG PDQH PRN\WXP"ยด 9DGLQDVL MHLJX WX HVL WLNUDV PRN\WRMDV VXYRNLDQWLV NRNV \UD PRN\WRMR GDUEDV LU NRNLH WR GDUER WLNVODL MHLJX HVL WDOHQWLQJDV LU SXLNLDL LรฅVLODYLQฤ V WLN WXRPHW LU WDPSL DXWRULWHWX 2 MHLJX HVL DXWRULWHWDV PX]LNDQWDV WDX QHSDVDN\V ร SฤบVWL GฤบGฤ Dรฅ MDX PRNX LU PDQ QHUHLNLD WDYR SDVWDEล ยด $รฅ ฤ LD SULGฤ ฤ LDX NDG ร WDPVWD LU Vฤ GL รฅLDPH RUNHVWUH WLN Gฤ O WR NDG JHUDL PRNL SฤบVWL GฤบGฤ ยด 'DEDU GDU YLHQDV VYDUEXV GDO\NDV .DV \UD DXWRULWHWDV Lรฅ NR MLV VXVLGHGD" 2JL Lรฅ WDOHQWR LU EHJDOLQLR GDUER -HLJX WX QHVL WDOHQWLQJDV QLHNXU QHSDVLVOฤ SVL 0X]LNRMH LU DSVNULWDL PHQH WDL \UD DNLYDL]GX 7XR PHQDV LU VNLULDVL QXR SDY\]GรงLXL PHGLFLQRV 0HGLNR WDOHQWDV LรฅU\รฅNฤ MD QH WLHN VWXGLMล PHWX NLHN SUDVLGฤ MXV SUDNWLQLDP GDUEXL 0HGLNDV PRNRVL RSHUXRWL LU WXUL JDOLP\ELล LOJDLQLXL WDSWL SXLNLX SULSDรงLQWX LU YHUWLQDPX FKLUXUJX 2 PX]LNDQWR WDOHQWDV PDWRPDV LรฅNDUW -HLJX PX]LNDQWDV \UD WDOHQWLQJDV MLV Y\VWR VDYR WDOHQWฤ LU GDXJ GLUEGDPDV WXUL JDOLP\ELล SDVLHNWL DXNรฅWXPล %H DEHMR PHGLNR PRN\PDVLV LU PX]LNDQWR PRN\PDVLV ODEDL VNLULDVL 1LHNR WRNLR MHLJX YLHWRM la bemol QXVNDPEฤ V si bemol .ULWLNDPV WDL QHSDWLNV WDฤ LDX รงPRJXV ร ]LรฅNDL Gฤ O WR QHQXNHQWฤ V NDLS NDG QHGXRN 'LHYH JDOฤ Wล DWVLWLNWL QHSDY\NXVLRV RSHUDFLMRV PHWX

. 9$1$*2 %)/ 18275 – Dar vienas paprastas klausimas: ar diriguojama tik UDQNRPLV LU EDWXWD DU NDçNĉ UHLåNLD LU PLPLNRV NĺQR judesiai?

² 7DĀLDX SDVLĺO\PR YDGRYDXWL /LHWXYRV QDFLRQDOLQLDP VLPIRQLQLDP RUNHVWUXL MĺV VXODXNĐWH GDU VWXGLMXRGDPDV 6DQNW 3HWHUEXUJH -XPV WDGD URGRV EXYR HUL

² -HLJX SDSUDå\ĀLDX SULVLPLQWL 1HSULNODXVRP\EĐV DWNĺULPR ODLNRWDUSĚ ² DU NDV QRUV Lå HVPĐV SDNLWR RUNHVWUR LU MĺVŀ gyvenime?

² 'LULJHQWDV VWRYL QXJDUD Ě SXEOLNĉ WRGĐO MR YHLGĉ JDOLPD SDPDW\WL WLN çLĺULQW NRQFHUWR ĚUDåĉ SHU WHOHYL]LMĉ (VX WDUSWDXWLQLŀ GLULJHQWŀ NRQNXUVŀ YHUWLQLPR NRPLVLMRV QDU\V .RQNXUVŀ PHWX NRPLVLMRV QDULDL SULHåDLV VDYH WXUL HNUDQĉ LU GLULJHQWĉ PDWR Lå SULHNLR ,U YHLGĉ LU UDQNDV <UD QXRPRQLŀ NDG GLULJHQWDV WXUL WLN URG\WL PX]LNLQHV VFKHPDV LU WDLS VDNDQW QHVLPDLY\WL ² VWRYĐWL UDPLDL LU GLULJXRWL 7DĀLDX PDQ GLULJDYLPDV QHDWVLHMDPDV QXR ĚVLMDXWLPR Ě NĺULQĚ QXR NĺULQLR LåJ\YHQLPR ĀLD LU GDEDU 3DY\]GçLXL NDLS WX JDOL VWRYĐWL WDUVL VWXOSDV MHLJX GLULJXRML 3LRWUR ÿDLNRYVNLR Å5RPHR LU 'çXOMHWĉ´" -XN PX]LNRMH WDLS SDW DWVLVSLQGL PHLOĐ LU MRV WUDJHGLMD

² 7XRPHW PDQ QLHNDV QHNDOEĐMR QHL DSLH WDOHQWĉ QHL DSLH JDEXPXV .XOWĺURV PLQLVWUDV -XR]DV %DQDLWLV QXVSUHQGĐ SDSUDVWDL ² JUĚçN LU GLUEN æLQRPD VXYRNLDX NDG WRNLH SDVLĺO\PDL SHQNWR NXUVR VWXGHQWXL QHVLPĐWR äLV PLQLVWUDV EXYR YLHQDV åYLHVLDXVLŀ VX NRNLDLV PDQ \UD WHNĒ VXVLWLNWL 7DL EXYR PLOçLQLåNDV ĚYHUWLQLPDV *UĚçDX Lå 6DQNW 3HWHUEXUJR LU ĐPLDXVL GDUER

² 1LHNDGD QHVXWLNVLX VX VDNDQĀLDLV NDG VRYLHWPHĀLX YLVNDV EXYR WLN MXRGD -HLJX EĺWŀ WLN MXRGD SHU PHWŀ LU /LHWXYD LU OLHWXY\EĐ NR JHUR EĺWŀ VXQ\NXVL

² 6RYLHWPHĀLX VX PLQLVWUDLV WXUEĺW WHNGDYR NDOEĐWLV QH WLN DSLH PX]LNĉ

² 6RYLHWPHĀLX Ě NDSLWDOLVWLQHV åDOLV LåY\NWL QHEXYR ĚPDQRPD"

*DOLPH GDU NDUWĉ JUĚçWL SULH PX]LNRV LU PHGLFLQRV VWXGHQWR 'DXJLDXVLD Nĉ JDOLPD SDVDN\WL DSLH VWXGLMDV Nĉ WLN EDLJXVĚ MDXQĉ PHGLNĉ ² NDG MLV JDEXV LPOXV 7DĀLDX GDU QHDLåNX DU MLV EXV JHUDV FKLUXUJDV 2 VX PX]LNDQWDLV NLWD VLWXDFLMD VPXLNLQLQNDV EDLJLD DNDGHPLMĉ LU DWHLQD Ě SHUNODXVĉ QHV QRUL GLUEWL RUNHVWUH -LV LåVLWUDXNLD VPXLNĉ SDJURMD LU SURIHVLRQDODL LåNDUW SDPDWR VX NXR WXUL UHLNDOĉ

² %H DEHMR MXN RUNHVWUR PHQR YDGRYDV LU Y\ULDXVLDVLV GLULJHQWDV QH WLN UDQNRPLV PRMXRMD 5HLNĐMR UĺSLQWLV NROHNW\YX MR GLVFLSOLQD UHSHUWXDUX SLUNWL LQVWUXPHQWXV LU W W 9LVD WDL EXYR VXVLMĒ VX YDOGDQĀLDLV RUJDQDLV æLQRPD QH YLVNDV EXYR SDSUDVWD

² .DLS RUNHVWUH UHLåNĐVL VRYLHWLQĐ LGHRORJLMD" ² -ĺV SUDGĐMRWH QH QXR GLULJDYLPR R QXR NODUQHWR .RGĐO" ² 'LULJDYLPDV \UD SURIHVLMD UHLNDODXMDQWL EUDQGHVQLR PĉVW\PR LQVWUXPHQWŀ LåPDQ\PR PX]LNLQLŀ çLQLŀ 9LVDGD SDJHLGDXWLQD NDG Ě GLULJDYLPĉ VWRMDQWLV çPRJXV MDX WXUĐWŀ YLHQĉ PX]LNLQĚ DXNåWĉMĚ LåVLODYLQLPĉ 9LHQL GLULJHQWDL SUDGHGD QXR VPXLNR NLWL QXR IRUWHSLMRQR ² YLVDLS SDVLWDLNR

² 9LVNDV ĀLD SDSUDVWD ² NLHQR URJĐVH VĐGL WR GDLQĉ LU GDLQXRN -HLJX QHGDLQXRVL Lå URJLŀ EĺVL LåPHVWDV R YLHWRM WDYĒV SDVRGLQV NLWĉ WXULQWĚ JHUHVQĚ EDOVĉ 1HçLQDX DU WDL NRPSURPLVDL DU SURWLQJDV ODQNVWXPDV WDĀLDX WR ODLNRWDUSLR PHQR NROHNW\Yŀ YDGRYDL çLQRMR NRNLRV WRV URJĐV LU NRNLRV WRV GDLQRV WXUL EĺWL

%H DEHMR 1HSULNODXVRP\EĐ PXPV VXWHLNĐ GDXJLDX ODLVYĐV QHEHUHLNĐMR GDLQXRWL DSLH SDUWLMĉ 7DĀLDX GDUEDV OLNR WDV SDWV .DV ODELDXVLDL SDVLNHLWĐ WDL JDOLP\EĐ LåY\NWL Ě NLWDV åDOLV

² ę MDV LåOHLVGDYR WLN 6DQNW 3HWHUEXUJR LU 0DVNYRV RUNHVWUXV

² .RNLH EĺGDYR DUJXPHQWDL" ² $UJXPHQWŀ QHEĺGDYR 7DV NXULV GLNWXRMD UHLNDODXMD NDG WX NODXV\WXP R QH NODXVLQĐWXP 0ĺVŀ RUNHVWUĉ ODEDL PĐJGDYR 0DVNYRMH SXEOLND WLNUDL ODXNGDYR SDVLURG\Pŀ 7R SDVNDWLQWDV SULVLPHQX QXHLGDYDX Ě PLQLVWHULMĉ 0DVNYRMH LU SUDå\GDYDX NDG RUNHVWUĉ NXU QRUV LåVLŀVWŀ $WVDN\PDV EĺGDYR SDSUDVWDV ² ÅMĺVŀ WHQ QLHNDV QHSDçĚVWD´ 0XPV SDY\NR VXVLRUJDQL]XRWL JDVWUROHV /HQNLMRMH WXRPHWLQĐMH ÿHNRVORYDNLMRMH NLWRVH YDGLQDPRVLRVH NRPXQLVWLQĐVH åDO\VH 2 SDSUDåLXV LåY\NWL NRQFHUWXRWL Ě 9DNDUŀ åDOLV GDçQLDXVLDL WHNGDYR QXVLYLOWL QHV QLHNDV Wŀ SUDå\Pŀ QHJLUGĐGDYR

² *DO JDOĐWXPĐWH SDWHLNWL EHQW YLHQĉ SDY\]GĚ" – Ar galima sakyti, kad smuikininkas dirigentu tapo QH GĐO WR NDG MLV EXYR SHU PDçDL JDEXV VPXLNLQLQNDV R EĺWHQW GĐO WR NDG NDLS VPXLNLQLQNDV MLV EXYR labai gabus? ² %ĺWHQW *HUX GLULJHQWX JDOL WDSWL çPRJXV WXULQWLV DXNåWR O\JLR PX]LNLQĒ EUDQGĉ LU JLOŀ WDOHQWĉ MHLJX WDOHQWĉ PDWXRVLPH J\OLX 7XUEĺW QH YLHQDV \UD JLUGĐMĒV DSLH PDQR PRNLQĚ 0RGHVWĉ 3LWUĐQĉ -LV DQNVĀLDX \UD EDLJĒV FKRUYHG\ERV PRNVOXV -DX WHQ MR WDOHQWDV EXYR DNLYDL]GXV 7RGĐO QDWĺUDOX NDG çPRJXV ĐMR LU PRNĐVL WROLDX ² SDVLULQNR VLPIRQLQĚ RSHULQĚ GLULJDYLPĉ

² 3DY\]GçLXL 'DLQŀ åYHQWĐV UHSHUWXDUDV -DPH WXUĐMR EĺWL NĺULQLŀ JDUELQDQĀLŀ WDU\ELQĒ DUPLMĉ WDU\ELQĒ OLDXGĚ äLŀ GDLQŀ LåPHVWL Lå URJLŀ QHEXYR ĚPDQRPD 5HSHUWXDUDV EĺGDYR SDWHLNLDPDV .RPXQLVWŀ SDUWLMRV &HQWUR NRPLWHWXL NXULDPH SDY\]GçLXL QXVSUHQGçLDPD NDG SDUWLMĉ åORYLQDQĀLŀ GDLQŀ ² SHU PDçDL ,U MRNLŀ NDOEŀ ĀLD EĺWL QHJDOL 1RUĐGDPDV Ě UHSHUWXDUĉ ĚWUDXNWL Å/LHWXYD EUDQJL´ SULYDOĐMDX VXGDLQXRWL LU ÅäORYĒ /HQLQXL´ 0DQR UDQNRV GĐO WR QHQXWUĺNR 'LULJXRWL DWVLVDNLDX WLN NDUWĉ %HW WR NĺULQLR NRQNUHĀLDL QHVDN\VLX QHV UHLNĐWŀ PLQĐWL LU DXWRULDXV SDYDUGĒ

² 7DĀLDX WDL UDXGRQRMR NRQWHNVWR NĺULQ\V" ² 3UDNDOERWH DSLH WDOHQWR J\OĚ .DV SDVWHEĐMR MĺVLåNĚ" ² 6XQNXV NODXVLPDV .DG HVL WDOHQWLQJDV WDX JDOL SDVDN\WL QH YLHQDV çPRJXV LU QH SR YLHQĉ NDUWĉ 7DĀLDX YLVXRPHW LU YLVNDV SULNODXVR QXR PLOçLQLåNR GDUER DWVLGDYLPR VDYR VULĀLDL

² 7DLS 1HçLQDX NDV WXRPHW PDQ åRYĐ Ě JDOYĉ 7LHVLRJ DSĐPĐ EORJDV MDXVPDV LU DWVLVDNLDX GLULJXRWL 0DQH LåJHOEĐMR YLHQDV NROHJD NXULDP LNL åLRO HVX GĐNLQJDV 2 WDL NDG PDQĒV QHVXQDLNLQR ² EXYXVLR )LOKDUPRQLMRV GLUHNWRULDXV YĐOLDX NXOWĺURV PLQLVWUR 'DLQLDXV 7ULQNĺQR QXRSHOQDV %HW ĀLD ² LOJD LVWRULMD

² 1RUĐWŀVL SDNODXVWL LU DSLH HVDPĉMĚ ODLNĉ .DV ODELDXVLDL MXV QXYLOLD åLDQGLHQ" ² .DLS SLOLHWĚ ODELDXVLDL QXYLOLD DWVDNRP\EĐV QHEXYLPDV æPRQĐV PDWR WLN VDYH R YLVNDV NDV WROLDX Xç MR NLHPR ² QHVYDUEX LU QHĚGRPX .DLS PX]LNDQWDV QHJDOLX VXSUDVWL NRGĐO /LHWXYRMH PHV WXULPH åHåLDV DU VHSW\QLDV VSRUWR DUHQDV WDĀLDX QHWXULPH QĐ YLHQRV GLGHOĐV åLXRODLNLQĐV NRQFHUWŀ DU RSHURV VDOĐV VX NRN\ELåND DNXVWLND 9LOQLXMH PHV WXULPH WULV VLPIRQLQLXV RUNHVWUXV 1H NLHNYLHQD VRVWLQĐ WXR JDOĐWŀ SDVLJLUWL LU SDVLGçLDXJWL %HW MHLJX XçDXJLQRPH WRNLDV SDMĐJDV WDL GXRNLPH LU SDWUDQNĉ

² $VPHQLåNDL MXPV SDWUDQNRV WXUEĺW QLHNDGD QHVWLJR" ² 7LNUDL QHVLVNXQGçLX 9HLNORV WXUĐMDX YLVDGD WHEHWXULX LU GDEDU ,U VX PRNLQLDLV LU VX RUNHVWUX $å YLV GDU NDSRMX QH WLN RUĉ

Dirigentas

Saulius SONDECKIS:

68 .2032=,725,80, -2+18 $'$068 6$1.7 3(7(5%85*( 9<.86,$0( รค,82/$,.,1ฤ 6 08=,.26 )(67,9$/<-( 1988 M.

ร $SLH -XR]ฤ 'RPDUNฤ QRULVL NDOEฤ WL NDLS DSLH รงPRJล QHฤ SUDVWDL GDXJ QXVLSHOQLXVฤ PฤบVล NXOWฤบUDL ฤ PX]LNLQฤ V NXOWฤบURV LVWRULMฤ MLV ฤ VLUDรฅR QH WLN NDLS MRV GDO\YLV EHW LU NDLS XQLNDOXV NฤบUฤ MDV 2 GDO\YDXWL NXOWฤบURMH LU Mฤ NXUWL Qฤ UD WDV SDWV %H DEHMR -XR]DV 'RPDUNDV \UD PHLVWUDV SDVLHNฤ V GLULJDYLPR SURIHVLMRV YLUรฅฤบQฤ รคL YLUรฅฤบQฤ \UD DXNรฅWDL QHV MLV ยฒ WDUSWDXWLQฤ V NODVฤ V GLULJHQWDV SULSDรงLQWDV QH WLN /LHWXYRMH -DP \UD WHNฤ GLULJXRWL SDVDXOLQLR O\JLR RUNHVWUDPV MR PRNLQLDL MDX รงLQRPL Xรง PฤบVล รฅDOLHV ULEล ยฒ PDQDX NDG WDL ODEDL GDXJ SDVDNR 2 NXU GDU IDNWDV NDG EHYHLN SHQNLV GHรฅLPWPHฤ LXV MLV YDGRYDXMD /LHWXYRV QDFLRQDOLQLDP VLPIRQLQLDP RUNHVWUXL NXULV EXYR DUGRPDV EODรฅNRPDV WDฤ LDX -XR]DV 'RPDUNDV YLV WLHN NฤบUฤ WROLDX 3ULVLPLQNLPH VRYLHWLQLXV ODLNXV LU PDVLQฤ รง\Gล HPLJUDFLMฤ ยฒ RUNHVWUDV SUDUDGR SXVฤ รงPRQLล %HW YDGRYDV QHQXOHLGR UDQNล ยฒ ULQNR PRNฤ GDUEXL ฤ NYฤ Sฤ QDXMXV PX]LNDQWXV 7DLS SDW NDLS GDEDU ฤ NYHSLD MDXQXV GLULJHQWXV NXULXRV PRNR LU LรฅOHLGรงLD ฤ SURIHVLRQDOล PX]LNLQฤ NHOLฤ ยด

Dirigentas

Dainius PAVILIONIS: ร 3DVDXO\MH GLULJHQWล \UD GDXJ 7Dฤ LDX QH YLVล GLULJHQWล WDOHQWDV Mล GDUEDL LรฅOLHND LU DWHLWLHV NDUWRPV (VX WLNUDV NDG -XR]DV 'RPDUNDV LรฅOLNV -LV XรงDXJLQR 1DFLRQDOLQฤ VLPIRQLQฤ RUNHVWUฤ LU WLNUDL IHQRPHQDOX NDG WLHN PHWล PDHVWUR MDP YDGRYDXMD .HLฤ LDVL PLQLVWUDL NHLฤ LDVL VHLPDL NHLฤ LDVL NXOWฤบURV SROLWLND WDฤ LDX -XR]DV 'RPDUNDV VDYR NROHNW\Yฤ WHEHXJGR .LWDV VYDUEXV GDO\NDV NDG NRQVHUYDWRULMฤ EDLJฤ V 6DQNW 3HWHUEXUJH MLV JUฤ รงR NXUWL ฤ /LHWXYฤ 0X]LNDQWDL SXLNLDL รงLQR Nฤ WXRPHW UHLรฅNฤ EDLJWL รฅLฤ PRN\NOฤ ยฒ NHOLDL DWVLYHUGDYR ฤ YLVฤ SDVDXOฤ 5HLNฤ Wล ODEDL DLรฅNLDL SDVDN\WL ยฒ MLV SDVLULQNR /LHWXYฤ QRUV WXUฤ MR DWYLUฤ NHOLฤ WDUSWDXWLQHL NDUMHUDL 7UHฤ LD Nฤ WDLS SDW VLฤบO\ฤ LDX DNFHQWXRWL ยฒ QH NLHNYLHQDV JHUDV DWOLNฤ MDV JDOL EฤบWL LU JHUDV SHGDJRJDV -XR]DV 'RPDUNDV LU XรงVLHQ\MH \UD รงLQRPDV NDLS GLGHOLV PRN\WRMDV WXULQWLV U\รฅNล XJG\PR WDOHQWฤ 1LHNDP QH SDVODSWLV NDG LU GDEDU SDV Mฤ SDVLPRN\WL DWVNUHQGD QH YLHQDV MDX รง\PXV GLULJHQWDV -LV SDWV NDLS NXNOXV รงPRJXV WR QHVXUHLNรฅPLQD WDG WDL VXUHLNรฅPLQWL JDOLPH PHV ยด

68 %8986,$,6 02.,1,$,6 ยฒ '$%$5 -$8 ',5,*(17$,6 ,รค .$,5ฤ 6 9,5*,/,-80, 9,62&.,8 02'(678 3,75ฤ 18 '$,1,80, 3$9,/,21,8 ,5 (*,',-80, $/,รค$86.8

0X]LNRORJDV

Dirigentas

Viktoras GERULAITIS:

Modestas 3,75ฤ 1$6

ร รคLR NXNODXV GDUER WLNVODV LรฅWUDXND Lรฅ 9 *HUXODLฤ LR NQ\JRV ร -XR]DV 'RPDUNDV 2UNHVWUR E\ODยด ยฒ 0 1 \UD EHQW WUXPSDL EHQGUDLV EUXRรงDLV DSUฤ SWL YLHQR รง\PLDXVLล ;; DPรงLDXV DQWURVLRV SXVฤ V /LHWXYRV LU (XURSRV GLULJHQWR NHOLฤ NXULR SORWLV LU LOJLV MXRODE UHLNรฅPฤ LU YHUWฤ DXWRULXL DWURGR WLHVLRJ QHDSUฤ SLDPL 1H YLHQ Gฤ O WR NDG -XR]DV 'RPDUNDV WLNUฤ MD WR รงRGรงLR SUDVPH VXNฤบUฤ SLUPฤ Mฤ /LHWXYRMH DXNรฅWR SURIHVLQLR O\JLR GLGHOฤ VLPIRQLQฤ RUNHVWUฤ NXULV MDX VHQLDL ODLNRPDV YLHQX JHULDXVLล 5\Wล LU 9LGXULR (XURSRMH 1H Gฤ O WR NDG GLULJHQWR LU MR RUNHVWUR JDVWUROLล PDUรฅUXWDL QXVLGULHNLD QXR รฟLOฤ V LNL -DSRQLMRV QH Gฤ O WR NDG MLV ยฒ SHGDJRJDV รงLQRPDV SODฤ LDMDPH SDVDXO\MH ,U QH Gฤ O WR NDG QXRODW VNDWLQD OLHWXYLล VLPIRQLQฤ V PX]LNRV NฤบU\Eฤ QHQXLOVWDPDL XJGR PฤบVล PX]LNLQฤ MDXQLPฤ QH Gฤ O WR NDGยซ -XR]DV 'RPDUNDV ยฒ /LHWXYRV PX]LNLQฤ V NXOWฤบURV J\YRML LVWRULMD ,U Mฤ PXPV WLHVLRJ SULYDOX รงLQRWL MHL QRULPH VXVLJDXG\WL Lรฅ NXU HVDPH DWฤ Mฤ NXU DWVLGฤบUฤ LU NXU OLQN ยฒ JDOEฤบW ยฒ MXGDPH ยด

ร รฆRGLV ร DXWRULWHWDVยด WXUEฤบW EฤบWล SHU VLOSQDV DSLEUฤ รงWL -XR]R 'RPDUNR DVPHQ\Eฤ 7DL \UD ร JฤบUD QXรง\PLQWL YLVฤ /LHWXYRV SURIHVLRQDODXV PX]LNDYLPR HSRFKฤ 5HPGDPDVLV 6DQNW 3HWHUEXUJR NRQVHUYDWRULMRV WUDGLFLMD MLV VXNฤบUฤ /LHWXYRV GLULJDYLPR PRN\NOฤ 'Uฤ VWX VDN\WL NDG EฤบWHQW -XR]R 'RPDUNR Gฤ ND /LHWXYRV PX]LNRV LU WHDWUR DNDGHPLMRMH EXYR ฤ NXUWD 'LULJDYLPR NDWHGUD NXUL LNL รฅLRO Vฤ NPLQJDL J\YXRMD ฤ ฤ MXV ฤ NODVฤ SURIHVRULXV SDQDUGLQD NLHNYLHQฤ VWXGHQWฤ ฤ WDP WLNUฤ WLUSDOฤ รคLD DOHJRULMD QRULX QXVDN\WL JUDQGLR]LQฤ MR FKDUL]Pฤ ยฒ QH WLN NDOERV PDQLHUฤ รงRGรงLR VYRUฤ EHW LU SURIHVLQฤ VWXEXUฤ รงLQLDV DSLPDQฤ LDV SODฤ Lฤ PX]LNLQฤ WUDGLFLMฤ /LDXG\MH Pฤ JVWDPD VDN\WL NDG Wฤ YDL \UD QH WLH NXULH YDLNฤ SUDGHGD LU SDJLPGR R WLH NXULH Mฤ XรงDXJLQD -XR]DV 'RPDUNDV VDYR PRNLQLXV DXJLQD LU LรฅPRNR LURQLรฅNDL WDULDQW QH WLN UDQNDV YHGรงLRWL QH WLN RUฤ SODNWL 'LULJHQWฤ MLV DXJLQD VXVLWLNLPXL VX รงPRJXPL *DOYRMX NDG รฅLRV HSRFKLQฤ V DVPHQ\Eฤ V SHUYHUWLQWL QHฤ PDQRPD ยด

รฆ021$ /,8'9,.$ 3$'('$ ฤ 6(*7, 0 ฤ 7(,.7ฤ .8/7ฤน526 0,1,67(5,-26 *$5%ฤ 6 รฆ(1./ฤ ร 1(รค. 6$92 รค9,(6ฤ ,5 7,.ฤ .ยด %)/ ,5 $60(1,1,ฤฟ $5&+<9ฤฟ 18275

Gyvenimas | 31

15min • 2012 m. spalio 26 d.

Prie lietuviško džiazo ištakų stovėjusių muzikantų susitikimas

Pusę amžiaus atgal J.Snieškos archyvo nuotr.

Smetoninius muzikantus Kaune pakeitusi jaunoji karta į šalies gyvenimą atnešė tuo metu dar negirdėtas džiazo ir estrados melodijas. Nuo to laiko nutekėjo daug vandens, kol prie lietuviškos populiariosios muzikos ištakų stovėję muzikantai susibėgo į vieną krūvą.

1969–1970 m. ansamblis „Orbita“: Ž.Rugelevičius (trimitas), V.Biely (kontrabosas), R.Brazaitis (saksofonas), J.Snieška (būgnai).

Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt Vieną gražų spalio vakarą laikas Kaune tarsi sugrįžo pusę amžiaus atgal. Į Rotušę pirmą kartą susirinko keturios dešimtys senųjų miesto muzikantų. Tik retas jų šiandien vis dar tebegroja. Tačiau jų indėlis į moderniosios Lietuvos muzikos raidą – labai svarbus, nors ir nepelnytai primirštas.

52 muzikantų jau nebėra „Nuo jūsų prasidėjo naujų talentingų muzikantų kartų augimas“, – pabrėžė vienas renginio iniciatorių Kęstutis Ignatavičius.

Bigbito ansamblyje „Aitvarai“ grojęs Rotušės ceremonmeisteris pateikė liūdną statistiką: „Suskaičiavau, kad Anapilin iškeliavo 52 tos kartos Kauno muzikantai“. Visų išėjusiųjų pavardės, skambant fortepijono muzikai, buvo garsiai perskaitytos ir pagerbtos tylos minute.

Nepaisant apie gyvenimo laikinumą susimąstyti privertusių skaičių, Kauno Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/kultura

kavinėse, restoranuose, šokių klubuose groję muzikantai ilgai neliūdėjo. Surengę trumpą improvizuotą koncertą, jie, dideliame ekrane žiūrėdami kruopščiai surinktas archyvines nuotraukas, garsiai aptarinėjo jose matomus žmones, dalijosi linksmais prisiminimais.

Dauguma surinktų nuotraukų paskelbtos interneto svetainėje Kaunasretrojazz.lt.

Nemėgo groti rokenrolo „Metropolis“, „Tulpė“, „Orbita“, „Dirbtinis pluoštas“, „Žalias kalnas“, „Jaunimo kavinė“, „Gildija“, Kūno kultūros institutas – Kauno vietas, kuriose grodavo, seniesiems muzikantams lengviau prisiminti nei kai kuriuos kartu muzikavusius kolegas. „Neatsimenu šito gitaristo vardo, bet pas mane jis grojo“, – šūktelėjo vienas iš susirinkusiųjų. „Čia toks Ryčka“, – tuoj pat kažkas atsiliepė.

Nukelta į 32 psl.

>>>

Populiarus ansamblis „Tulpė“ vėliau tapęs Lietuvos radijo ir televizijos instrumentiniu ansambliu.

32 | Gyvenimas Kino kodas

15min • 2012 m. spalio 26 d.

1971 m. Kauno muzikantai vyko į Minske surengtą pasaulinio garso džiazo žvaigždės Duke Elingtono (stovi viduryje) koncertą.

Meilė ir rizika

Muzikantai neatsisakydavo pagroti ir draugų sambūriuose:

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

„Monstrų viešbutis“ („Hotel Transylvania“) JAV, 2012 m., 80 min.

Rež. Genndis Tartakovskis. Įgarsino: Vytautas Rašimas, Agnė Katkaitė, Julius Žalakevičius. Įvertinimas

Siužetas ir kontekstas Vienoje nuošalioje, gerai užmaskuotoje pilyje, paverstoje viešbučiu, renkasi spalvingų pabaisų būrys: Vilkolakis, Frankenšteinas, Mumija ir t.t. Jie svečiuojasi pas grafą Drakulą (įgarsino V.Rašimas), gyvenantį su mylima dukrele Meivis (įgarsino A.Katkaitė). Neišvengiamai mergaitė užauga ir užsigeidžia pasižvalgyti po pasaulį. Gal net iš arčiau pažvelgti į baisiuosius žmones. Tėtušis galvoja, ką čia padarius, kad Meivis nenorėtų niekur keliauti. Drakulai pavyksta dukrą apgauti, bet likimas staiga šast jam piktą pokštą.

Jo pilyje-viešbutyje netikėtai pasirodo… žmogus! Tiesa, tai tik vaikėzas vardu Džonatanas (įgarsino J.Žalakevičius), bet grafo planui kyla didžiulė grėsmė.

Išvados Filmas atspindi naujausias kompiuterinės animacijos tendencijas, aptartas ankstesnėse recenzijose. Tai pašėlęs nuotykių ir įvykių kaleidoskopas, kuriame dalyvauja daugybė personažų. Jie tokie judrūs, kad kartais sunku įžiūrėti ir įvertinti, kas vyksta ekrane. Todėl vertingiausi ir komiškiausi filme yra lėti epizodai, kai žiūrovui leidžiama pasimėgauti situacija arba kokia nors ironiška detale.

Pavyzdžiui, išvydęs lovoje daugybės vaikų užgultą Vilkolakį raudonomis nuo nemigos akimis, kažkodėl pagalvojau apie vargšą B.Pittą savo prabangioje pilyje. Galbūt tokia asociacija dingtelėjo ir filmo autoriams, akivaizdžiai apdovanotiems neblogu humoro jausmu. Tik juokų koncentracija filme galėtų būti didesnė. Žodžiu, ekrane beveik toks pat atrakcionas, kaip kokiame „Madagaskare“. Tik čia ne spalvingi žvėreliai, o įvairios klasikinės (ir ne visai) pabaisos.

>>>

Atkelta iš 31 psl.

Pasirodė, kad nelengva atsiminti ir nuotraukose įamžintų įvykių datas. „1964-aisiais dar grojau, o kitais metais išėjau į kariuomenę, todėl čia yra 1965-ieji Palanga“, – loginį mąstymą pasitelkė būgnininkas Jonas Snieška-Sniegas, sukaupęs didelį archyvinių nuotraukų albumą. „Neminėsiu pavardės, bet šitas gitaristas visada sakydavo: „Kaip nemėgstu rokenrolų – miegas nuo jų ima“. O iš tikrųjų, nemokėdavo sugroti jų. Tai man papasakojo ansamblio vadovas“, – žiūrėdami fotografijas linksmomis istorijomis ir atsiminimais dalijosi žmonės, prieš pusę amžiaus buvę neatskiriama kiekvieno vakarėlio dalimi.

Nors ne visi jų pasiekė meistriškumo viršūnę ir tapo scenos žvaigždėmis, Kaunas jų dėka buvo Lietuvos džiazo ir estradinės muzikos lopšiu.

Atkartodavo radijo melodijas Šalies džiazo ištakos siejamos su 1955 metais Kauno politechnikos institute (KPI, dabar – Kauno technologijos universitetas) naujosios muzikos entuziastų A.Krutulio ir J.Matusevičiaus įkurtu orkestru.

Iš pradžių orkestras neturėjo vadovo, sugebančio kurti instrumentuotes, aranžuoti kūrinius, neturėjo koncertinės programos.

Muzikantai tiesiog bandydavo atkartoti per radiją išgirstas melodijas.

Todėl tikruoju lūžiu lietuviškos populiariosios muzikos istorijoje reikėtų laikyti 1956-uosius, kai prie KPI orkestro vairo stojo iš kariuomenės grįžęs Juozas Tiškus.

Naujasis vadovas suformavo pirmąjį profesionalų 28 žmonių svingo orkestrą šalyje: penki saksofonai, keturi trimitai, keturi trombonai ir ritminė grupė – mušamieji, kontrabosas, gitara.

Kompozitorius, multiinstrumentalistas, pedagogas J.Tiškus turėjo rankinį įrašinėjantį įrenginį, su kuriuo įrašydavo per radiją skambančias kompozicijas. „Pagaudavo“ šlagerį ir jį aranžuodavo Kauno jaunimo orkestrui (nuo 1958 m. – Lietuvos estrados orkestras). Orkestro pagrindu 1966 m. buvo įkurtas lengvojo žanro vokalinis instrumentinis ansamblis „Estradinės melodijos“.

Aukštesnis lygis – visų nuopelnas Nevalia užmiršti ir kitų Kaune aktyviai veikusių kolektyvų, kuriuose groję muzikantai labai prisidėjo prie lietuviško džiazo ir estrados susiformavimo.

Amerikoje XX a. pradžioje atsiradęs džiazas į mūsų šalį atkeliavo tik šeštajame dešimtmetyje.

Prieš trejus metus miręs ilgametis Kauno bigbendo vadovas Romualdas Grabštas šių eilučių autoriui yra pasakojęs, kad nors Kaune nebuvo itin ryškių džiazo figūrų, tokių, kaip vėliau Vilniuje susikūręs pasaulinį pripažinimą pelnęs Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Čekasino ir Vladimiro Tarasavo trio, mieste buvo susibūrę daug stiprių muzikantų, kurie populiariąją muziką pakėlė į aukštesnį lygį.

Jaunuoliai klausydavosi vakarietiškų radijų stočių ir bandydavo iš klausos „nuimti“ išgirstus kūrinius. Juos vėliau atlikdavo šokiuose. Džiazo temas ir improvizacijas grojo populiarūs Kauno ansambliai – „Tulpė“, vėliau tapęs Lietuvos radijo ir televizijos instrumentiniu ansambliu, „Orbita“.

„Tulpei“ vadovavęs R.Grabštas pasakojo nesusidurdavęs su ypatingais valdžios draudimais, cenzūra. „Bent jau Kaune mums niekas netrukdė groti. „Tulpėje“ grodavome labai daug amerikietiškos muzikos. Man keista, kai įrodinėjama, kad džiazo neleisdavo groti“, – duodamas interviu 2005-aisiais stebėjosi R.Grabštas.

Kūrė nuo nulio Modernia populiariąja muzika susidomėjusiai pokario kartai teko viską pradėti beveik nuo nulio, nes tarpukariu džiazo, kurio pagrindu susiformavo ir lengvojo žanro muzika, Lietuvoje nebuvo. Amerikoje XX a. pradžioje atsiradęs džiazas į mūsų šalį atkeliavo tik šeštajame dešimtmetyje.

Smetoniniai karinių orkestrų muzikantai grodavo tik klasiką, o legendiniuose Kauno restoranuose „Metropolis“, „Versalis“ (sovietmečiu tapo „Jaunimo kavine“) ir „Konrado“ kavinėje skambėjo operetės ir šlageriai, pagrindinis instrumentas buvo smuikas.

Tarpukariu restoranuose neskambėjo improvizacijos, nes paprasčiausiai nebuvo muzikų, gebančių rašyti instrumentuotes, aranžuoti kūrinius. Niekas neturėjo reikiamų teorinių žinių, mat pirmoji muzikos mokykla šalyje buvo įkurta tik apie 1923 metus.

Naujoji pokario karta šokiuose mėgindavo groti su senaisiais muzikantais, tačiau nelabai sėkmingai, nes „smetoniniai“ atlikėjai „nepagaudavo“ laisvesnių estradinių, džiazo melodijų.

Tuo tarpu Kauno Rotušėje susirinkę skirtingų pokario kartų muzikantai susigrojo be problemų. Eilinis klausytojas net nebūtų supratęs, kad atlikėjai pirmą kartą groja kartu. „Mes visi žinome tuos pačius standartus, tas pačias melodijas, todėl kartu groti nesunku“, – aiškino ir pats gitarą į rankas trumpam paėmęs K.Ignatavičius.

IT kodas | 33

15min • 2012 m. spalio 26 d.

„Microsoft“ vadovas Steve‘as Ballmeris supranta, kad „Windows 8“ lems kompanijos ateitį: jei radikalios naujovės žmonėms nepatiks, lauks sudėtingas laikotarpis.

AFP nuotr.

Didieji pokyčiai, kurių žmonės išsigąs

Dvi savaites praleidau su „Windows 8“. Po jų galvoje sukasi dvejopos mintys. Viena vertus, norisi pagirti „Microsoft“ už išties atnaujintą operacinę sistemą. Kita vertus, neapleidžia nuojauta, kad šių inovacijų žmonės nepriims.

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt Tokių drastiškų pokyčių „Microsoft“ nesiėmė nuo pat „Windows 95“. Iš esmės, jau nuo „Windows XP“ versijos operacinė sistema pernelyg nesikeitė. Todėl nevykėlę „Windows Vista“ peršokusiems žmonėms taip paprasta pereiti prie „Windows 7“.

Atrodytų – net dvi kartos, kurias skiria septyneri metai! Bet „XP“ ir „7“ kone identiškai panašios, todėl nieko naujo mokytis nereikia. „Windows 8“ istorija kiek kita. Ji pradėta kurti įsigalint planšetiniams kompiuteriams, todėl dėmesys sukoncentruotas būtent į šią sparčiai augančią rinką. Bet

Jei ankstesni „Windows“ atnaujinimai buvo lyg patogumą didinantys priedai automobilyje, tai su „Windows 8“ jaučiuosi lyg kas būtų pakeitęs pusę kelio ženklų.

susidaro įspūdis, kad dėl šio tikslo užmiršti konservatyvūs, pokyčių bijantys ilgamečiai „Windows“ patriotai.

Taip, „Windows 8“ yra greita, gyva ir moderni. Pagaliau įgrisęs darbalaukis nukištas į antrą planą, o pagrindinis dėmesys atitenka judriajam „Start“ meniu. Kompiuteris atrodo ir yra valdomas taip pat, kaip telefonas ar planšetė. „Microsoft“ pirmoji pasiūlė kažką drastiško. Kitokio.

Tačiau čia yra bene pagrindinė „Windows 8“ blogybė: intuityviai perimti naujovių nepavyks, todėl teks pasimokyti.

Tie, kurie tingės ar tiesiog nematys prasmės (kam mokytis to, kas nauja, jei dar veikia tai, kas patikrinta?), toliau sėkmingai naudos „Windows 7“. Pastaroji yra tiesiog puiki, tad kam mokėti 40 eurų už tai, kad turėtum iš naujo mokytis dirbti kompiuteriu?

Pensininkės „XP“ gvardijai, bijančiai net kosmetinių pokyčių, veikiausiai taip pat priimtinesnė bus „Windows 7“.

Lieka sparčiai auganti planšečių rinka.

Aš operacinę sistemą bandžiau būtent su planšetiniu kompiuteriu ir buvau sužavėtas – pagaliau „tapšnutė“ gali atlikti viską, ką ir bet koks įprastas kompiuteris. Bet tos galimybės neapstulbino, nes „Windows 8“ tiesiog dar nėra išbaigta. Nors potencialo išties daug.

Startas Atėjęs į darbą ir spustelėjęs kompiuterio įjungimo mygtuką pasiimu puodelį ir kiūtinu į virtuvę rytinės kavos. Per tas kelias minutes kompiuteris užsikrauna ir pasiruošia darbui. Su „Windows 8“ šį įprotį tektų pakeisti. Mat sistema užsikrauna per mažiau nei 10 sekundžių. Įsijungus kompiuterį pasitinka naujasis „Start“ ekranas – įvairaus dydžio plytelių margumynas (aš jį vadinu tiesiog šaligatviu). Tai – naujoji aplinka, pakeitusi darbalaukio kairėje buvusį „Start“ mygtuką, naudotą programų paleidimui, nustatymų, paieškos, pagalbos ir kitoms funkcijoms.

Kur dingo tradicinis darbalaukis? Dabar jis – tik viena šių plytelių...

Nukelta į 34 psl.

>>>

34 | IT kodas >>>

Privalumai Plojimų „Microsoft“ nusipelno ne tik už drąsą, novatoriškas idėjas, paa spartintą sistemos darbą, mažesnį išteklių naudojimą ir dėmesį planšečių rinkai.

Pagaliau visose aplikacijose paieškos ir dalijimosi mygtukus galima rasti ten pat – dešiniame meniu. Aplikacijas suasmeninus (prisijungus prie socialinių tinklų, el. pašto, nustačius buvimo vietą ir t.t.) nuolatinis judėjimas atspindi platformos dinamiškumą, o darbą padaro dar gyvesnį. Naudojantys telefonus su „Windows Phone“ galės patogiai sinchronizuoti duomenis per „SkyDrive“ tarnybą. Ir apskritai, įpratęs prie naujosios „Start“ aplinkos, jautiesi lyg joje plaukiotum. Dar verta pastebėti, kad visą „Windows 8“ versiją

turintys planšečių (ar kompiutetu rių-hibridų) savininkai galės mėgaurių tis visaverčiu kompiuteriu, ko pasigedau kitas operacines sistemas naudojančiose planšetėse.

Kitų neretai užmirštamas privalumas – nuo šiol jūsų paskyra bus nuolat atnaujinama ir kybos „debesyje“, taigi ją galėsite įsijungti ir prisėdę prie draugo kompiuterio, kuriame įdiegta „Windows 8“. Tereikės prisijungti su savo „Live ID“, luktelti, kol bus atsiųstos jūsų aplikacijos, sinchronizuota informacija, ir galėsite naudotis savo aplinka – net jei jūsų kompiuteris bus kitoje pasaulio pusėje ir išjungtas (kompiuteryje esantys dokumentai, neįkelti į „SkyDrive“, nebus atsiunčiami).

AFP nuotr.

15min • 2012 m. spalio 26 d.

Atkelta iš 33 psl.

Žinoma, galite jį įsijungti ir bandyti dirbti kaip įpratę: įsidiegti reikiamas programas, išsikelti jų ikonas, įsijungti tai, ko reikia, ir bandyti išsiversti be „Start‘o“. Ar tai įmanoma? Žinoma! Ar tai patogu? Tai aišku, kad ne!

Jei visgi nuspręsite tai daryti, trumpai papasakosiu apie vieną naujovę, kurios neišvengsite (nes jei neparašysiu, gali būti, kad pusdienį klaidžiosite ieškodami, kaip išjungti kompiuterį).

Tai – dešinysis meniu („Microsoft“ jį vadina „Charms bar“). Jis aktyvuojamas nuvedus pelės kursorių į dešinį viršutinį kampą (jei naudojate planšetę – perbraukus pirštu dešinį ekrano kraštą). Čia rasite paieškos, dalijimosi, „Start“ meniu, įrenginių ir nustatymų mygtukus.

Jums bus aktualūs tik nustatymai (kitos funkcijos veikia tik „Start“ aplinkoje). Užėję į juos rasite visagalį „Valdymo skydą“, kompiuterio išvaizdos nustatymus, sisteminę informaciją, pagalbą bei reikalingiausius valdiklius (interneto ryšio, garso, ekrano, įspėjimų, klaviatūros ir išjungimo mygtuką).

Daugiau gąsdinančių naujovių, berods, neteks pajusti.

Na, o su drąsesniais neriame į „Start“ aplinką.

Apsiuostymas Taigi, atsiradus „Start“ aplinkai, pagaliau realų poreikį įgavo bene kiekvienoje klaviatūroje esantis „Windows“ mygtukas (kairėje apačioje, tarp „Ctrl“ ir „Alt“). Jį paspaudę pateksite į naująją aplinką, kad ir

Šį penktadienį visuomenei pristatoma „Windows 8“ – dar vienas drastiškas „Microsoft“ bandymas nustebinti pasaulį. ką darytumėte. Spustelėję jį dar sykį grįšite ten, kur buvote prieš tai.

Plyteles galima susistumdyti kaip patinka, o išimti, pakeisti dydį ar išjungti atsinaujinimus galima spustelėjus dešinį pelės mygtuką (planšetėje – timptelėjus plytelę žemyn). Slankioti po šį meniu derėtų naudojant pelės ratuką ar slankiąją juostą apačioje.

Daugiau programų, kurias galima įkelti į šį meniu, rasite laisvoje erdvėje spustelėję dešinį pelės mygtuką (planšečių atveju – braukdami pirštu per apatinį kraštą) ir pasirinkę „Visos programos“. Trūksta? Įsijunkite parduotuvę ir susiraskite,

IT kodas | 35

15min • 2012 m. spalio 26 d.

ko pageidaujate (kol kas čia nykoka, bet ji pamažu pildoma ir – gera žinia – nemažai programėlių yra nemokamos). Įdiegus naują programą jos plytelė atsidurs „šaligatvio“ gale.

Jei rūšiuodami plyteles nutempsite jas į patį dešiniausią kraštą, sukursite naują grupę. Norėdami pamatyti išsamesnį savo „Start“ šaligatvio vaizdą, spustelkite minusą dešiniajame apatiniame kampe (planšetėje – pirštais sužnybti ekraną, kaip atitolinant vaizdą). Dabar galėsite rūšiuoti grupes ir suteikti joms pavadinimus (pelės dešiniu klavišu, planšetėje – timptelėję grupę žemyn).

Valdymas Kitaip nei senajame darbalaukyje, „Start“ aplinkoje visos aplikacijos įsijungia viso ekrano režimu.

Jos išjungiamos pele spustelėjus bet kur viršuje ir „nutempus“ į apačią. Jei taip „sučiupę“ programą ją nutempsite į bet kurį šoną, jame atsiras sumažinta aplikacijos versija (jei tokia nėra parengta, šioje vietoje bus matomas programos paveikslėlis). Likusią erdvę galima išnaudoti įjungiant kitą aplikaciją: spustelime „Windows“ mygtuką ir iš „Start“ meniu išsirenkame reikiamą programą.

Paslinkus aplikacijas skiriančią juostą galima pakeisti jų dydį, o šią juostą nutempus iki krašto ekrane liks tik pagrindinė programa. Įjungtos programėlės nustatymus įjungsite dešiniu pelės mygtuku (planšetėje – perbraukus pirštu apatinį kraštą).

Iš kairiojo viršutinio kampo (planšetės atveju – viso kairiojo krašto) galima „išsitraukti“ anksčiau naudotą aplikaciją, o jei ją „sučiupę“ numesite atgal į kairę, pamatysite visų įjungtų aplikacijų sąrašą.

Taigi, kaip jau galėjote suprasti, visas valdymas šioje aplinkoje sukoncentruotas į keturias kraštines. Pirmosiomis dienomis gali būti painoka, bet ilgainiui įprantama.

Man tai net tapo įpročiu – po kelių savaičių šių funkcijų pradėjau „ieškoti“ ir naudodamas darbalaukio programas.

Naudodami „Windows 8“ rasite dar daugiau naujovių – visas jas aprašyti vargu ar pavyktų. Apskritai, naudojant šią operacinę sistemą pirmąją savaitę kiekviena diena buvo pilna atradimų, ir tik vėliau viskas nusistovėjo bei atsirado įgūdžiai.

Trūkumai Aš dar kurį laiką nepereisiu prie „Windows 8“. Kodėl? Šią operacinę sistemą vertinu kaip pereinamąjį produktą, rinkai įsisavinant kompiuterius su lietimui jautriais ekranais.

Problema ta, kad ji nėra idealiai pritaikyta nei vienam, nei kitam.

Sunku suprasti, kodėl naudodamas įprastą kompiuterį turėčiau susigundyti apkarpytomis aplikacijų versijomis, jei galiu įsidiegti visavertes darbalaukio programas?

Ir apskritai, kodėl reikėjo panaikinti „Start“ mygtuką bei priversti žmones naudoti naująjį meniu – ar jis negalėjo būti kaip priedas, papildas?

K vertus, naudojantiems planšeKita tinį kompiuterį darbalaukis yra tikras peilis: miniatiūriniai mygtukai, smulkūs užrašai, kankynė bandant reikiamoje vietoje paspausti „dešinį klavišą“, automatiškai neįsijungianti virtuali klaviatūra... O kol aplikacijų parduotuvė pustuštė, be darbalaukio – nė žingsnio. Kadangi sistema dar visai šviežia, testavimo metu ne sykį teko susidurti su įvairiais nepatogumais: dingstančiomis tvarkyklėmis, aplikacijų strigimais ir nulūžimais, perdėtu dėmesiu anglakalbiams ir lietuvių užmiršimu (normalios virtualios „qwerty“ klaviatūros su lietuviškais rašmenimis vietoje skaičių nėra...).

Keistenybių buvo ir naršant su „Internet Explorer“. Šios naršyklės aplikacija nepripažįsta dalies įterpinių (pvz., kai kuriose svetainėse nerodo „Flash“), tačiau tą pačią naršyklę įsijungus darbalaukio režime viskas veikia be priekaištų – kodėl to paties funkcionalumo nebuvo galima įdiegti ir aplikacijoje? Ir kodėl jos aplikacija nėra sinchronizuojama su darbalaukio versija (pvz., nerodomos sukurtos žymės, negalima perjungti paleistų svetainių)?

Apskritai, šokinėjimas tarp aplikacijų ir darbalaukio programų bei jų nelygiavertiškumas įneša nemažai painiavos. Tarkime, kokį el. paštą naudoti – aplikaciją ar darbalaukio programą? Kurį „Skype“ įsijungti? Kuriuo grotuvu klausytis muzikos?

Užsk. Nr. 306618

36 | Skelbimai NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2012 m. spalio 26 d.

15min • 2012 m. spalio 26 d.

Skelbimai | 37

VILNIUS

Individuali įmonė Sadausko firma „SADAS“, juridinio asmens kodas 120886918, užregistruota Juridinių asmenų registre, buveinės adresas Vilniaus m. sav.

Vilniaus m. P. Lukšio g. 7, 2012-10-09 savininko sprendimu yra pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę UAB „SADAS“.

Su UAB „SADAS“ steigimo dokumentais galima susipažinti buveinės adresu nuo viešo paskelbimo laikraštyje „15min“ dienos.

KAUNAS

duliuoja aplink jus esantys žmonės.

Raskite juose kibirkštį, galinčią uždegti jūsų mažas širdeles ir paskatinti jas plakti daug stipriau.

Jautis. Apsupkite save harmonija kiekvieną dieną ir visur, kur būsite.

Būkite atviri jausmams, bet neskubėkite tikėti kiekvienu, ką nors saldžiai kuždančiu į ausį.

Dvyniai. Džiaugsmas yra dovana, kurią galite įteikti kiekvienam ateinančiajam su atvira širdimi. O ir jūs nesnauskite, nes kuo daugiau duosite kitiems, tuo geriau jausitės.

Vėžys. Stiprybės semsitės iš paties pastoviausio šaltinio – savo namų. Norėsite juos praturtinti ir papuošti tam, kad jie dar stipriau spinduliuotų magiška jėga.

Liūtas. Tai, kas arčiausiai jūsų, yra arčiausiai jūsų širdies. Todėl neieškokite meilės, laimės ar kitų jausmų tolimuose kraštuose. Viskas, ko jums reikia, yra greta – tiesiog ištieskite ranką.

Mergelė. Esate verti pačių gražiausių dalykų ir pačių šilčiausių jausmų.

Pirmuosius galite pasiimti ar įsigyti patys, o antrieji ateina tada, kai jų niekas nesitiki.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Nors grožis reikalauja aukų, neketinate nieko atsisakyti. Ir esate teisūs! Jūsų stiprybė – jumyse.

Jūs žavite visus ir savo buvimu puošiate savo aplinką.

Skorpionas. Pajusti akimirkos grožį galima tik atitrūkus nuo kasdienybės ir tyliai panirus į vienatvę. Tegul ji jūsų negąsdina, nes tik joje suprasite savo tikruosius jausmus.

Šaulys. Parodykite draugams, kokie jie jums svarbūs. Kasdien raskite vis naują būdą įrodyti, kokie turtingi esate juos turėdami ir kiek mažai galite be jų.

Ožiaragis. Švieskite ir leiskite šviesti kitiems. Stiprinkite savo autoritetą ir visais įmanomais būdais formuokite savo įvaizdį tokį, kokio visada siekėte. Jums pavyks!

Vandenis. Įsileiskite į savo gyvenimą naujas pažintis ir naują patirtį. Jis nuo to taps pilnesnis, turtingesnis, gausesnis ir gražesnis. Nenuogąstaukite – tikrai nebus per daug!

Žuvys. Jausmai padės užaugti ir įgyti neįkainojamą patirtį. Leiskitės į sudėtingą, bet nuostabią kelionę, kurios metu jūsų ryšiai su kitais žmonėmis iš esmės pakeis jus.

Horizontaliai:

Pažymėtuose langeliuose: SKORPIONAS

Avinas. Pamatykite grožį, kurį spin-

Vertikaliai:

Rislingas. Piritas.

Lava. Tina.

Amaras. Setas. It. Ras. Bakas. Kis. Kalta. Ai. Saris.

Kur. Pavasaris.

Opalas. Karas. NT. Tyla. Ryto. Misis.

Do. Aūlas. „MK“.

Amantas. Osa. Ingos. Sr. Kam. Isa. Kart. Raus. Sausra.

Horoskopai

15min • 2012 m. spalio 26 d.

Riteris. Yda. Ar. Piritas. Pantomima.

Sanas. Salto. „AN“. Altas. Kava.

Angis. Ia. Aras.

Rūtos. Ansamblis.

Lasas. Atsakymas.

Lalaika. Ralis. Sku. Sarta. Kiras. Oras.

Va. Sausa. Ims. Rr. Stasė. Ir. Sąskaita.

38 | Laisvalaikis

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 39

15min • 2012 m. spalio 26 d.

Organizatorių nuotr.

Anekdotai Londone eismas vyksta kairiąja kelio puse, Berlyne – dešiniąja, o Kaune – ten, kur mažiau duobių.

Jeigu vaistininkas paėmęs jūsų receptą greitai nusisuka ir nueina, vadinasi gydytojas vėl apie jus prirašė negražių dalykų.

Kaip pagerinti gyvenimą Lietuvoje?

Išeitis yra – reikia paskelbti karą Estijai ir pasiduoti.

Kai buvau mažas bijojau tamsos.

Dabar, vos tik pamatau sąskaitą už elektrą, aš bijau šviesos.

Vilnius

Spalio 30 d.

Alinos Orlovos koncertas Viena iš įdomiausių Lietuvos atlikėjų A.Orlova, prieš leisdamasi į turą, kurio metu aplankys Briuselį, Amsterdamą, Berlyną, Londoną ir Paryžių, išskirtiniu akustiniu koncertu pagerbs ir vilniečius. „Džiaugiuosi, kad su grupe galėsime pasirodyti vilniečiams – tai nutinka ne taip ir dažnai“, – kalba Alina. Jos koncertas klube „Soul Box“ (Vilniaus g.

33) pradės naują vakarėlių ciklą, pavadintą „Akustika“. Bilietų kiekis ribotas.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį daug kur prognozuojama šlapdriba ir gūsingas vėjas. Savaitgalio naktimis numatomos šalnos iki 3 laipsnių šalčio. Šeštadienis bus apsiniaukęs, sekmadienis – debesuotas su pragiedruliais. Temperatūra dienomis – 3–6 laipsniai šilumos. Prognozuojama, kad pirmadienį išsilaikys panašūs orai.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

4/6

8

2

Madridas

17

Maskva

3

Panevėžys

6

2

Utena

-2 / 4 Kaunas

10-28 d.

-3 / 4 Panevėžys

-3 / 4 Utena

2/5 Alytus

2

-3 / 4

Vilnius

Marijampolė 2

Marijampolė Vėjas

3 Alytus 2

Šiaurės vakarų

10-27 d.

-1 / 4

-1 / 4

-1 / 3

-1 / 3

-3 / 3

-3 / 3

-3 / 4

-3 / 4

10-28 d.

8

Londonas

2 -1 / 3

25

Berlynas

Šiauliai

10-27 d.

-1 / 3

Atėnai

6–12 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

3

Oslas

2

Paryžius

10

Praha

5

Ryga

3

Roma

21

Stokholmas

1

Talinas

1

Varšuva

5

40 | Reportažas

15min • 2012 m. spalio 26 d.

Restauruotame vakariniame pilies korpuse planuojama įkurdinti viešbutį.

Gaivinama pilis išjudino visą kaimą

J.Kalinsko nuotr.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Galimybė verslauti padidėjo, kai už 6,5 mln. Lt, skirtų iš ES struktūrinių fondų lėšų, buvo restauruotas vakarinis pilies korpusas. Jame ir pietiniame pilies korpuse dabar įrenginėjama konferencijų salė, muziejus ir viešbutis.

Anot V.Povilauskaitės, vieni kaimo gyventojai viliasi darbo rasti pačioje pilyje, kiti jau kuria verslo planus, kaip nuomos arklius, dviračius. Užnemunėje yra geri

medžioklės plotai, Panemunės kelias nuo Raudondvario – turistinis, tad visi įžvelgia kultūros ir turizmo perspektyvą.

V.Povilauskaitė: „Tai turbūt vienintelė pilis Lietuvoje, kurios apdaila gali šokiruoti.“

Viena pilis – daug vardų Apsupta medžių ir tvenkinių, ant Nemuno dešiniojo kranto aukštumos kyšulio stovinti Panemunės pilis turi ne vieną vardą – Gelgaudų, Zamkaus, Vytėnų. Prieš 400 metų europinio pavyzdžio rezidencinę pilį pastatė vengrų didikas Jonušas Eperješas.

Vėliau ji atiteko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikams Gelgaudams.

1783 m. Antanas Gelgaudas rekonstravo pilį klasicistiniu stiliumi, ją rekonstravo: šiaurinis korpusas buvo nugriautas, o rezidencija perkelta į pietinį korpusą.

Buvo pristatytas, tačiau neužbaigtas vakarinis korpusas.

Skaitmeninė TV: išsiaiškinkite rūpimus klausimus Spalio 29 dieną mūsų šalyje bus išjungta analoginė antžeminė televizija, ją pakeis nemokama skaitmeninė antžeminė arba kitos mokamos skaitmeninės televizijos rūšys. Jūsų dėmesiui - 5 svarbūs klausimai susiję su šiuo pokyčiu, ir atsakymai į juos.

Ar tikrai būtina nuo spalio 29-os dienos pradėti žiūrėti skaitmeninę televiziją? (Juozas, Pabradė) Jei namuose žiūrite nemokamą antžeminę analoginę televiziją naudodamiesi kolektyvine, kambario ar lauko antena ir nesate pasiruošęs perėjimui prie skaitmeninės TV, tai yra, jei neturite įrangos, galinčios priimti skaitmeninį signalą, po spalio 29-osios televizoriaus ekrane vietoj mėgstamų televizijos laidų, serialų ar filmų matysite mirguliuojantį baltą vaizdą. Jei esate mokamų skaitmeninės kabelinės, palydovinės, per interneto protokolo tinklus perduodamos ar mikrobangų daugiakanalės televizijos paslaugų tiekėjų klientas, galite niekuo nesirūpinti – po spalio 29 d. ir toliau matysite iki šiol matomas televizijos programas.

Raudonas plytas keičia spalvotas tinkas „Tai turbūt vienintelė pilis Lietuvoje, kurios apdaila gali šokiruoti, – apie paveldo objekto restauravimą kalba V.Povilauskaitė. – Visi buvo įpratę matyti tamsių raudonų plytų statinius, o dabar jie tapo šviesūs. Anuomet pilis būtent taip ir atrodė – išorinė apdaila buvo padaryta sgrafitinio tinko pagrindu (spalvotu tinku, panaudojant deginto medžio anglį). Tokios stilistikos statinių Vakarų Europoje yra daug.“ Žiūrint į anglies spalvos pilies bokštus, vietomis galima pastebėti tamsias dėmes.

Bet tai – ne statybos darbų brokas, o išlikęs autentiškas tinkas. Jis buvo sutvirtintas ir paliktas gyvuoti.

EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDAS

priedėlį arba dekodavimo modulį, nes MPEG-2 imtuvas yra nepritaikytas Lietuvoje naudojamam glaudinimo metodui ir televizorius negalės priimti skaitmeninio signalo.

Kokios dar įrangos reikia norint nemokamai žiūrėti skaitmeninę televiziją, jei namuose turime naujo modelio televizorių ir decimetrinę anteną? (Neringa, Vilnius) Svarbu, kad ant jūsų televizoriaus ar jo techniniame pase būtų užrašas DVB-T MPEG-4, reiškiantis, kad televizorius gali priimti skaitmeninį signalą. Jei šio užrašo nėra, teks įsigyti televizijos priedėlį. Ant kai kurių naujesnio modelio televizorių galima aptikti užrašą DVB-T MPEG-2. Turint tokį televizorių, teks įsigyti televizijos

Ar skaitmeninė televizija išjungus antžeminę analoginę televiziją, bus mokama? (Juozas, Zarasai) Jei tapsite mokamų skaitmeninės kabelinės, palydovinės, per interneto protokolo tinklus perduodamos ar mikrobangų daugiakanalės televizijos paslaugų tiekėjų klientais, skaitmeninė televizija jums bus mokama. Jei norite skaitmeninę televiziją žiūrėti nemokamai, galite naudotis nemokama skaitmenine atžemine televizija.

Su ja matysite iki 12 programų – 10 lietuviškų ir 2 užsienio. Norėdami televizijos programas žiūrėti nemokamai, įsitikinkite, kad turite tinkamą įrangą (jums gali prireikti televizijos priedėlio, decimetrinės antenos ar naujo televizoriaus).

Jei kyla papildomų klausimų dėl skaitmeninės antžeminės televizijos ar susiduriate su kitokiais nesklandumais, galite skambinti visą parą veikiančiu nemokamu informaciniu telefonu 8 800 00 150.

Parengė Justina Miliūnaitė

Užsk. Nr. 306698

„Kaip kaimas laukia šitos pilies atgimimo! Žmonės tikisi, kad tada atsiras daugiau darbo vietų, jie galės vystyti savo verslą“, – kalba neseniai restauruotos Panemunės pilies (Jurbarko rajonas, Pilies I kaimas) architektė Vida Povilauskaitė.

XIX a. pilį nuniokojo tyčia sukeltas gaisras, ji buvo ilgam apleista. Anot V.Povilauskaitės, pirmieji pilies rekonstravimo darbai prasidėjo dar 1939 m., jų buvo daug ir ne visi baigti.

Dabar išlikę du pilies korpusai – vakarinis su dviem bokštais ir pietinis – bei rytinio korpuso griuvėsiai. Pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai, kuri yra atsakinga už jos restauraciją.