15min savaitraštis 2012.11.02 by 15min.lt

Nuotr. iš asmeninio albumo

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 42 (1273) • 2012 m. lapkričio 2 d.

Savaitės interviu

Vienišas idealistas Seimo rinkimus Panevėžyje triuškinančiai laimėjęs buvęs STT valdybos viršininkas Povilas Urbšys nenori susidėti su jokia partija, nes jos jau seniai vadovaujasi ne idealais, o interesais. „Tą, kad politikoje jau seniai dominuoja ne idėjos, o interesai, teko ne tiktai matyti, bet ir įvardyti konkrečiose baudžiamosiose bylose, kuriose buvo reiškiami įtarimai įvairių partijų veikėjams“, – sako P.Urbšys.

6-7 psl. Nuotr. iš asmeninio albumo

Politika

V.Uspaskicho išlaikytinis BFL nuotr.

Mirtis nėra pabaiga

Jauniausiu Seimo nariu atkurtos Lietuvos parlamento istorijoje tapęs 25 metų Darbo partijos narys V.Fiodorovas gali pasigirti ne tik stulbinančia karjera, bet ir gerove, kurią susikūrė iš partijos lyderio V.Uspaskicho pinigų.

3 psl. Verslas

Dideli tik savame kieme BFL nuotr.

Rasa Pekarskienė

12–13 psl.

Motinos, paaukojusios mirusios dukters Justinos organus, skausmą malšina mintis, kad kažkam tai dovanojo gyvenimą.

Lietuvos pieno perdirbimo pramonę savo rankose sutelkusios penkios bendrovės gyvena gana patogiai ir vis labiau bando skverbtis į užsienio rinkas. Tačiau nusistovėjusį pienininkų verslą gali sujaukti nauji vietos ir užsienio konkurentai.

9-11 psl. Sportas

Lietuviškų klubų vargai Jau įpratome, kad Lietuvos futbolo klubai kone kasmet sproginėja lyg muilo burbulai. Bet šį rudenį ir krepšinio klubus prislėgė seniai nematytos bėdos.

AFP nuotr.

18-19 psl.

Pasaulis

Kiek kainuoja JAV prezidentas? Šių metų JAV prezidento rinkimų kampanijos išlaidos vėl sieks naujų rekordų, o apklausos rodo, kad naujuoju „svajonių šalies“ prezidentu gali tapti daugiausia pinigų surinkęs ir išleidęs kandidatas. Kas tai? Įteisinta korupcija ar demokratijos kaina?

20–22 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

6 PROC.

15min.lt apklausa Rimvydas Valatka

Pretendentas į premjero postą Algirdas Butkevičius – kryžkelėje. Ką jam daryti?

r.valatka@15min.lt

Prezidentės saulėlydis Ji smarkiai pagąsdino. Kaip visada. A.Butkevičius neišsigando. Kaip niekada. Kas pasikeitė? Trejus metus D.Grybauskaitė gyveno absoliutaus politinio komforto sąlygomis. Ką norėjo, tą kalbėjo. Kaip norėjo, taip vyniojo A.Kubilių. Reikėjo pažeminti jį dėl FNTT – pasakydavo premjerui, ką nusprendusi, net neįleidusi jo į savo kabinetą. Tarpduryje. Reikėjo CŽV kalėjimų – politikai atrasdavo juos sandėliuke. Ir drebindavo kinkas prieškambaryje, apie ką ji su pasitenkinimu pasakojo moksleiviams. Jai pavyko priblokšti. Iš dalies todėl, kad prezidente tapo praėjus 8 mėnesiams po to, kai A.Kubiliaus koalicija jau buvo susimovusi su naktiniu mokesčių perversmu, perėjusi per riaušes prie Seimo, susiniovusi tarpusavy ir nuteikusi prieš save ne tik pensininkus. Senjorai siuto dėl apkarpytų pensijų, jaunos motinos – dėl išmokų, poetai – dėl katės ašaros dydžio honorarų nusavinimo. Visų akys nukrypo į ją – išgelbėtoja. Pasirodydama scenoje vėliau už nevykusį aktorių, ji įgijo neregėtą kokybinį pranašumą. Kone automatiškai pakilo iki carienės galių – tegu ir virtualių. Naudojosi jomis. Pasitelkdama STT, kišeninį prokurorą ir kišeniniu po konservatorių bei prorusiškų jėgų Seime jungtinės atakos paverstą VSD – jų gandais paremtą operatyvinę informaciją, kuri tiko šantažui ir imperiniam „divide et impera“. Apie tai kalba net konservatorė I.Degutienė. Pirmasis įspėjamasis skambutis, kad D.Grybauskaitė nėra tokia stipri, kokią vaizduoja, buvo išafišuota baimė atleisti besikeikiančią teisėją. Klaidingai įsivaizduodama, kad N.Venckienė atstovauja visai tautai ir šnekėdama nei šį, nei tą apie tai, kad nevykdomi teismų sprendimai yra vykdomi, prezidentė prisikalbėjo. Įskėlė stiprios prezidentės įvaizdį.

Paklusti prezidentės reikalavimui nesusidėti su Darbo partija (6085) 28 proc.

Nekreipti dėmesio į prezidentės D.Grybauskaitės reikalavimus (6788) 31 proc.

Formuoti koaliciją su Darbo partija, bet be postų palikti teisiamus jos lyderius (7543) 35 proc.

Palaukti, kol prezidentė D.Grybauskaitė atsisakys savo reikalavimo (1197) 6 proc.

PROC.

31 PROC.

Apklausoje dalyvavo 21621 žmogus

35 PROC.

Savaitės Hamletas

A.Butkevičius

Asmeniškai ji prapylė ir rinkimus, ir referendumą. Tas, kas drebina kinkas prieš vos 5 proc. barjerą perlipusios patvorio partijos pirmininkę, turėtų bent jau pagalvoti prieš skelbdamas ultimatumą partijoms, kurios Seime gavo 88 vietas. Nepagalvojo. Dogmatiškai veikė pagal prieš rinkimus patvirtintą planą. Nors asmeniškai ji prapylė ir rinkimus, ir referendumą. Agitavo už atominę, konservatorius ir prieš socialdemokratus bei „darbiečius“, o referendumą laimėjo AE priešininkai, rinkimus – tie, prieš kuriuos ji taip aiškiai agitavo. Vis tiek manė, kad užteks treptelėti koja. Ir rėžė – Darbo partijos koalicijoje nebus. Bet niekas net iš buvusių dvaro apžvalgininkų jai nepritarė. Būsimasis premjeras atsakė, jog nebus tik V.Uspaskicho ir V.Vonžutaitės. Kurių ir pačiam A.Butkevičiui nereikia. O dauguma bus tokia, kokios nori laimėjusios partijos, o ne prezidentė. Įsivarė save į kampą. Iš kurio išlįsti, žinant jos veikimą, pagrįstą baime pasirodyti silpna, bus sunku. Žinoma, galima pamiršti carienės Jekaterinos didybę ir tapti tik Respublikos prezidente. Tik kad tai padarytum pats, reikia kitos D.Grybauskaitės istorijos nuo 1988-ųjų – pripažinimo, kad ji nėra tokia trispalviška, kaip rodoma. Ateina carienės saulėlydis. Normalia prezidente ją bandys padaryti Seimo dauguma. P.s. Nebent naujoji valdžia greit taip susimaus, jog praeis bet koks noras šokti prieš D.Grybauskaitės dalgį. Kurį tektų perduoti saugoti prezidentūros ūkvedžiui.

Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderis A.Butkevičius sprendžia – būti ar nebūti premjeru. Bet svarbiausia – su kuo būti: su V.Uspaskichu ar D.Grybauskaite? Pasirinkimas sunkus, bet pasekmės vienodos abiem atvejais: A.Butkevičius taps arba D.Grybauskaitės, arba V.Uspaskicho taikiniu. Rimo Valeikio pieš.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politika | 3

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Jauniausias Seimo narys atkurtos Lietuvos parlamento istorijoje V.Fiodorovas:

„Jaunystė – ne yda“ Jauniausias naujai išrinkto Seimo narys 25 metų „darbietis“ Viktoras Fiodorovas nebijo nei išbandymo valdžia, nei tėvystės pareigų – politikas su nekantrumu laukia šeimos pagausėjimo. Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Ne tik skrajučių nešiotojas „Gali būti dviguba šventė. Numatyta kūdikio gimimo data sutampa su inauguracijos diena“, – šypsojosi parlamentaru tapęs Darbo partijos narys, ne vienus metus ištikimai stovintis šalia partijos lyderio Viktoro Uspaskicho. Pagrindus politinei karjerai V.Fiodorovas klojo Kėdainiuose. Nors tėvai Aleksejus ir Angelė niekada nebuvo susiję su didžiąja politika, sūnų ši sritis domino ir traukė. Todėl V.Fiodorovas su džiaugsmu pasinaudojo irgi kėdainiškio, antrą kartą į Seimą išrinkto bičiulio Vytauto Gapšio kvietimu įsilieti į jaunimo organizacijos „Darbas“ gretas. V.Fiodorovui tuo metu buvo vos 17-a. Aktyvus jaunuolis sparčiai skynėsi kelią: netruko tapti organizacijos Kėdainių skyriaus vadovu, vėliau organizacijos valdybos nariu, o 2007–2009 metais ėjo pirmininko pareigas.

„Man labai patiko organizacijos atmosfera ir nuostata, kad jaunas žmogus turi būti politiškas ir ne tik padėti patyrusiems politikams, bet ir pats dalyvauti politikoje. Jaunuolis – tai ne tik lankstinukų nešiotojas“, – galimybėmis augti ir kaupti patirtį džiaugėsi V.Fiodorovas. Jis priminė, kad 2008 metais į Seimą pateko anuomet 26 metų V.Gapšys, šiemet – dar du jaunosios kartos atstovai iš Darbo partijos: pats V.Fiodorovas ir 29 metų Valdas Skarbalius. Dosni V.Uspaskicho padėka Parlamentaro mandatą V.Fiodorovas vertina kaip didžiulę atsakomybę ir pareigą. „Lengva nebus, nes turėsiu įrodyti, kad jaunystė – ne yda. Žinau, kad reikės nusipelnyti autoritetą tarp politikos senbuvių“, – svarstė Seimo narys. Pasitikėjimo savo jėgomis jam suteikia patirtis, įgyta 2009–2011 metais dirbant Darbo partijos Centrinės būstinės vadovo pavaduotoju, o nuo 2011 metų sėdus ir į vadovo kėdę. „Be to, nuo praėjusių metų buvau Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys,

Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas. Galėčiau rūpintis jaunų žmonių užimtumo, švietimo, sporto klausimais, tačiau dar nežinau, į kurį Seimo komitetą mane deleguos frakcija“, – gūžtelėjo pečiais V.Fiodorovas. Veikloje skendęs politikas stengiasi atnaujinti sustabdytas studijas Mykolo Romerio universitete, kur gilinosi į Teisės ir valdymo specialybę. Iš Kėdainių kilęs politikas šiuo metu nuomojasi būstą Vilniuje, kur kartu su žmona Indre ir laukia pirmagimio. Sutuoktiniai kartu ne tik gyvenime, bet ir darbe. Nuo 2009 metų V.Fiodorovas dirbo Europos Parlamento nario V.Uspaskicho asistentu. Žmona Indrė irgi buvo V.Uspaskicho asistentė. V.Fiodorovas kas mėnesį už tai gaudavo apie 12 tūkst. Lt atlygį. Jis savo deklaracijoje nurodė per 2011 metus gavęs daugiau nei 150 tūkst. litų pajamų – pusę europarlamentaro algos. Be to, V.Fiodorovas 2011 m. iš V.Uspaskicho valdomo koncerno „Vikonda“ V.Fiodorovo politinė karjera gavo 43 tūkst. litų paskolą – klostosi tarsi pasakoje. tiek ir vertas jo deklaruotas K.Vanago/BFL nuotr. turtas.

4 | Rinkimai 2012

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

2012–2016 METŲ KADENCIJOS SEIMO NARIAI

PAAIŠKINIMAI: 1 - Andrius Palionis išsikėlė pats, tačiau Seime tikriausiai priklausys LSDP frakcijai. LSDP

LSDP

TS-LKD

Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS

Zigmantas BALČYTIS

Mindaugas BASTYS

Juozas BERNATONIS

Vilija BLINKEVIČIŪTĖ

Bronius BRADAUSKAS

Mantas ADOMĖNAS

Vilija ALEKNAITĖ ABRAMIKIENĖ

Arvydas ANUŠAUSKAS

Audronius AŽUBALIS

LSDP

TS-LKD

Algirdas BUTKEVIČIUS

Arūnas DUDĖNAS

Edmundas JONYLA

Benediktas JUODKA

Gediminas KIRKILAS

Albinas MITRULEVIČIUS

Vida Marija ČIGRIEJIENĖ

Rimantas Jonas DAGYS

Irena DEGUTIENĖ

Arimantas DUMČIUS

LSDP

TS-LKD

Kristina MIŠKINIENĖ

Arvydas MOCKUS

Alma MONKAUSKAITĖ

Antanas NESTECKIS

Juozas OLEKAS

Raminta POPOVIENĖ

Sergejus JOVAIŠA

Rasa JUKNEVIČIENĖ

Vytautas JUOZAPAITIS

Liutauras KAZLAVICKAS

LSDP

IŠSIKĖLĘS PATS

TS-LKD

Bronius PAUŽA

Marija Aušrinė PAVILIONIENĖ

Milda PETRAUSKIENĖ

Darius PETROŠIUS

Domas PETRULIS

Andrius PALIONIS 1

Dainius KREIVYS

Andrius KUBILIUS

Rytas KUPČINSKAS

Kazimieras KUZMINSKAS

LSDP

TS-LKD

Juras POŽELA

Giedrė PURVANECKIENĖ

Julius SABATAUSKAS

Algimantas SALAMAKINAS

Vytautas SAULIS

Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ

Kęstutis MASIULIS

Antanas MATULAS

Naglis PUTEIKIS

Jurgis RAZMA

LSDP

TS-LKD

Valerijus SIMULIK

Rimantas SINKEVIČIUS

Artūras SKARDŽIUS

Algirdas SYSAS

Eduardas ŠABLINSKAS

Paulius SAUDARGAS

Kazys STARKEVIČIUS

Algis STRELČIŪNAS

Valentinas STUNDYS

Stasys ŠEDBARAS

LSDP

TS-LKD

Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ

Irena ŠIAULIENĖ

Birutė VĖSAITĖ

Aleksandras ZELTINIS

Edvardas ŽAKARIS

Egidijus VAREIKIS

Arvydas VIDŽIŪNAS

Emanuelis ZINGERIS

Pranas ŽEIMYS

Rokas ŽILINSKAS

DP – Darbo partija, LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, TS-LKD – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, LRLS – Liberalų Sąjūdis,

Valstybę valdys nemažai naujokų Naujajame Seime didesnę dalį sudarys kitai kadencijai išrinkti dabartiniai parlamentarai, kai kurie į parlamentą grįžta po pertraukos. Iš 38 didžiausią frakciją pretenduojančių turėti socialdemokratų pusė yra dabartiniai parlamentarai. Taip pat į Seimą daugiamandatėje apygardoje yra

išrinkti ir du LSDP europarlamentarai Zigmantas Balčytis ir Vilija Blinkevičiūtė, kurie dar nėra atskleidę, ar eis dirbti į Seimą. Į Seimą sugrįžo buvę ankstesnių kadencijų parlamentarai Juozas Bernatonis, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Artūras Skardžius, Eduardas Šablinskas, Antanas Nesteckis. Į Seimą pirmą kartą išrinkti Arūnas Dudėnas, kadenciją baigęs Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka,

Arvydas Mockus, Druskininkų vicemerė Kristina Miškinienė, Alma Monkauskaitė, Juras Požela, Tauragės rajono mero Petro Petrošiaus sūnus Darius Petrošius, Domas Petrulis, Raminta Popovienė, Aleksandras Zeltinis, buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. Iš 33 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų Seime pirmą kartą į jį išrenkami buvęs garsus krepšininkas Sergejus Jovaiša, žinomas operos solistas Vytautas Juozapaitis, buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys, sostinės Lazdynų rajono seniūnas Algis Strelčiūnas, Liutautas Kazlavickas.

Iš 29 Darbo partijos atstovų naujajame Seime dirbs 9 dabartiniai parlamentarai. Taip pat su DP į naująjį Seimą išrinkti partijos pirmininkas Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas, buvęs europarlamentaras Šarūnas Birutis, buvęs parlamento vadovas Artūras Paulauskas, buvę Seimo nariai Sergejus Dmitrijevas, Jonas Pinskus, Audronė Pitrėnienė, Zita Žvikienė. Naujai išrinkti į Seimą Viktoras Fiodorovas, sostinės verslininkė Jolanta Gaudutienė, Panevėžio vicemeras Raimundas Markauskas, Alytaus ugniagesių vadas Petras Narkevičius, Raimundas Paliukas, Živilė Pinskuvienė, Ričardas Sargūnas, Valdas Skarbalius,

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

2012–2016 METŲ KADENCIJOS SEIMO NARIAI

Rinkimai 2012 | 5

TS-LKD

LRLS

LLRA

IŠSIKĖLĖ PATS

Agnė BILOTAITĖ

Virginija BALTRAITIENĖ

Šarūnas BIRUTIS

Saulius BUCEVIČIUS

Valentinas BUKAUSKAS

Remigijus AČAS

Petras AUŠTREVIČIUS

Vitalijus GAILIUS

Vanda KRAVČIONOK

Linas BALSYS

TS-LKD

LRLS

LLRA

LVŽS

Donatas JANKAUSKAS

Petras ČIMBARAS

Kęstutis DAUKŠYS

Sergej DMITRIJEV

Viktoras FIODOROVAS

Kęstutis BARTKEVIČIUS

Eugenijus GENTVILAS

Kęstutis GLAVECKAS

Juzef KVETKOVSKIJ

Rima BAŠKIENĖ

LRLS

LLRA

IŠSIKĖLĖ PATS

Vytautas GAPŠYS

Jolanta GAUDUTIENĖ

Vydas GEDVILAS

Loreta GRAUŽINIENĖ

Jonas KONDROTAS

Petras GRAŽULIS

Algis KAŠĖTA

Dalia KUODYTĖ

Michal MACKEVIČ

Povilas URBŠYS

LRLS

LLRA

Raimundas MARKAUSKAS

Dangutė MIKUTIENĖ

Petras NARKEVIČIUS

Raimundas PALIUKAS

Vytautas KAMBLEVIČIUS

Kęstas KOMSKIS

Eligijus MASIULIS

Jaroslav NARKEVIČ

Zdzislav PALEVIČ

Povilas GYLYS

LRLS

LLRA

Artūras PAULAUSKAS

Jonas PINSKUS

Živilė PINSKUVIENĖ

Audronė PITRĖNIENĖ

Andrius MAZURONIS

Valentinas MAZURONIS

Gintaras STEPONAVIČIUS

Leonard TALMONT

Vytautas MATULEVIČIUS

Algirdas PATACKAS

LRLS

LLRA

Ričardas SARGŪNAS

Valdas SKARBALIUS

Darius ULICKAS

Sergej URSUL

Jolita VAICKIENĖ

Ona VALIUKEVIČIŪTĖ

Remigijus ŠIMAŠIUS

Rita TAMAŠUNIENĖ

Aurelija STANCIKIENĖ

Jonas VARKALA

LRLS

LLRA

Viktor USPASKICH

Vitalija VONŽUTAITĖ

Mečislovas ZASČIURINSKAS

Zita ŽVIKIENĖ

Julius VESELKA

Remigijus ŽEMAITAITIS

Dalia TEIŠERSKYTĖ

Valdemar TOMAŠEVSKI

Valdas VASILIAUSKAS

Neringa VENCKIENĖ

DK – „Drąsos kelias“, TT – „Tvarka ir teisingumas“, LLRA – Lietuvos lenkų rinkimų akcija, LVŽS – Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjunga.

LSDP

dabartiniai 19 nauji 19

TS-LKD

LRLS

LLRA

dabartiniai 28

dabartiniai 9

dabartiniai 7

dabartiniai 3

dabartiniai 1

nauji 5

nauji 20

nauji 4

nauji 3

nauji 5

nauji 6

verslininkai Darius Ulickas, Sergejus Ursulas, Vitalija Vonžutaitė, Petras Čimbaras. Iš 11 partijos „Tvarka ir teisingumas“ išrinktų atstovų – septyni dabartiniai Seimo nariai. Taip pat pagal sąrašą išrinkti buvęs Seimo narys, mandatą iškeitęs į Raseinių mero postą Remigijus Ačas, buvęs parlamentaras Vytautas Kamblevičius. Nauji TT parlamentarai – Mažeikių rajono vicemeras Kęstutis Bartkevičius ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė.

Iš dešimt Liberalų sąjūdžio atstovų parlamente naujokais būtų teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius. Į Seimą taip pat išrinktas buvęs Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas. Su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri turės aštuonis atstovus Seime, išrinktas partijos lyderis, buvęs Seimo narys, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, trys dabartiniai Seimo nariai ir

keturi naujokai – Vanda Kravčionok, Juzefas Kvetkovskis, Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rita Tamašunienė. Iš septynių partijos „Drąsos kelias“ atstovų parlamente yra dirbę Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas, ekonomistas Povilas Gylys, Aurelija Stancikienė, taip pat į parlamentą išrinkti žurnalistai Vytautas Matulevičius ir Valdas Vasiliauskas, susispendavęs kunigas

Jonas Varkala bei buvusi teisėja Neringa Venckienė. Į Seimą išrinkti trys savarankiškai išsikėlę kandidatai – buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, Lietuvos žaliosios politikos instituto vadovas Linas Balsys, avarijoje žuvusio parlamentaro Juozo Palionio sūnus Andrius Palionis, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio padalinio vadovas Povilas Urbšys. BNS inf.

Komentaras ras

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

Kitoks lyderis Svarstant galimus koalicijos kontūrus ir tinkamiausius kandidatus į Vyriausybės narius, mažai kreipiama dėmesio į naujos lyderystės galią. Kai prabylama apie asmens lyderystę, visi sutartinai ima kalbėti apie prezidentę. Taip sustiprinamos jos simbolinės galios bei įtaka būsimiems politiniams procesams. Trumpai kalbant, karalių karaliumi daro svita. Kuo daugiau mes ją minime, tuo dažniau ir gyvenimo bei aplinkybių užguitas žmogus mąsto apie viską galinčią prezidentę. Tačiau dabar, kai Seimo valdžios vairą rengiasi perimti naujoji trijų ar keturių partijų koalicija, lyderio vaidmenyje vis dažniau regime A.Butkevičių. Tai jo nuomonė ima tapti lemiama svarstant ministrų kabineto reikalus, LSDP reiškiant savo santykį su koalicijos partneriais. Nors vis dar matome V.Uspaskicho ir D.Grybauskaitės dvikovą, tačiau tai tik paprasčiausi abiejų politikų taktiniai manevrai. V.Uspaskichas kovoja ne tiek dėl savo galimybių būti premjeru ar Seimo pirmininku, kiek dėl savo partijos kolegų, siekdamas jiems mainais už save gauti kuo daugiau ir geresnių pozicijų valdžioje.

Naujausias korektiškos politinės elgsenos pavyzdys – A.Butkevičiaus atsakas prezidentei.

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

V.Matuzo prie Seimo neprileidęs politikos naujokas P.Urbšys:

„Nebijau būti vienas“ „Asmeniškai dėkoju Vitui ir Danutei Matuzams už tą reklamą, kurią jie man padarė“, – ironizuoja Seimo rinkimuose pats išsikėlęs Povilas Urbšys. Vakarinėje rinkimų apygardoje jis šluote nušlavė savo varžovus. Korupcija įtariamas konservatorius V.Matuzas, panevėžiečių sprendimu, liko tik septintas. Asta Cibienė a.cibiene@15min.lt „9807 žmonės, – kruopščiai savo rinkėjus skaičiuoja buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininkas, o dabar pensininkas P.Urbšys. – Tokio palaikymo antrajame rinkimų į Seimą ture Panevėžyje dar nėra sulaukęs nė vienas kandidatas. Bent jau aš to nepamenu.“ Antrajame ture P.Urbšys surinko 70,94 proc. balsų ir įveikė „darbietį“ Alfonsą Petrauską, gavusį 29,06 proc. balsų. O dar visai neseniai P.Urbšio pavardė Panevėžyje nedaug kam buvo girdėta. Šios pavardės nežinojo net 18 metų Povilo plaukus kerpanti kirpėja. „Po pirmo rinkimų turo ji baisiai nustebo. Sako, mano pavardę sužinojusi tik dabar, tik dabar supratusi, kas aš toks, – šyptelėjo P.Urbšys. – Dirbdamas STT nepiktnaudžiavau viešumu. Pareigūnui tai nėra priimtina. Tačiau, žinote,

kokia buvo nemaloniausia staigmena, kai pradėjome rinkti parašus? Ta, kad apie mane buvo girdėję daug mažiau žmonių, negu mes įsivaizdavome.“ Pirmuosius žingsnius politikoje žengiantis 50-metis P.Urbšys neslapukauja, kad iš pradžių svarbiausias jo rinkimų tikslas buvo neprileisti prie Seimo V.Matuzo, kurio korupcijos bylą gvildeno Panevėžio STT. Bet dabar jis turi ir daugiau tikslų. „Aš ir mano komanda norime išprovokuoti politinę terpę pokyčiams. Pradžia jau padaryta. Mes jaučiame, kad pavyko pakelti žmones. Pavyko rasti Sąjūdžio žariją, ją įpūsti ir tai tapo laužu“, – didžiuojasi P.Urbšys. – Jūs vis kartojate „mes“, o ne „aš“, nors rinkimuose pats išsikėlėte. Kas tie „mes“? – Mes – tai buvę sąjūdininkai, kurie aktyviai prisidėjo prie to, kad dabartinės partijos susikurtų ir ateitų į valdžią. Po kiek laiko sąjūdininkams vietos tose partijose

nebeliko. Kai mus, sąjūdininkus, V.Matuzas pavadino „šutve“, mes, kaip Aleksandre‘o Dumas romane, po dvidešimties metų susiėjome ir nutarėme, kad taip daugiau tęstis negali. Tai nutiko visai neseniai – liepos mėnesį. Mano komanda tokia, kokios Lietuvoje daugiau niekas neturi. Tai žinomi Panevėžyje žmonės, savo sričių autoritetai. Jų veidus mačiau Sąjūdžio metais, ginant Aukščiausiąją Tarybą. Jų vaikai dabar tokio pat amžiaus, kaip mes buvome Sąjūdžio laikais. Mums pavyko sujungti abi šias kartas. Tie žmonės manimi patikėjo, nors nieko jiems nežadėjau. Jie dirbo be jokio atlygio. Jie tiesiog rėmė pačią idėją ir perdavinėjo ją iš lūpų į lūpas. Nors ir atrodžiau pats išsikėlęs, tačiau viską su jais derinau: rinkimų kampanijos strategiją ir taktiką, dėl kiekvieno sakinio vyko diskusija ir dėl kiekvieno sakinio turėjau atsiskaityti. Dabar mes kalbame apie judėjimo steigimą Panevėžyje, apie padorių žmonių sambūrį, kuris galėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose. Mūsų pagrindinis tikslas: ne judėjimo galių išplėtimas, bet per judėjimą išplėsti vietinės bendruomenės galias, įtraukti ją į valdymą. Jeigu tapsime žmonėms priimtini, priversime keistis vietines partijas. O jeigu jos nepasikeis, bus nušluotos taip, kaip buvo nušluotos Vakarinėje apygardoje. – Panevėžiečiai kalba: „Idealistas tas mūsų P.Urbšys.“ Teisybė? – Yra toks Nobelio premijos laureato Johno Maxwello Coetzee romanas „Nešlovė“. Ir ten yra citata: „Gyvenime yra svarbesnių dalykų negu protingas

P.Urbšys: „Kiek politikui trūksta idealizmo, tiek vietos atsiranda plikam interesui.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Praeis savaitė ir jis, suderinęs pozicijas, išvyks į Europos Parlamentą. Čia liks jam dėkingi ir žinantys kieno dėka tapo tuo, kas dabar yra, Darbo partijos eiliniai. D.Grybauskaitė tikrai žino savo galimybes bei konstitucines veiksmų ribas, bet ji dar turi atidirbti savo globėjams, tai ir dirba. Tačiau, kad ir kaip dėliotume galimas koalicijas, A.Butkevičius tampa tuo galios kamuolio įžaidėju, be kurio įsivaizduojamų koalicijų ateitis tampa komplikuota. Jau nublanko R.Pakso „spindesys“, tradiciškai silpnas lieka V.Tomaševskio balsas ir jau akivaizdžiai prislopintas V.Uspaskichas. Mūsų bėda, kad mes iš lyderio vis dar laukiame pliaukštelėjimo bizūnu, riktelėjimo ant nepaklusniųjų, trankymo kumščiu į stalą. A.Butkevičius visada demonstravo neagresyvų lyderystės variantą, kuris apgaulingai trikdė įpratusius paklusti jėgai. Jo asmenyje regime derybininką net tada, kai galima net nesikalbėti su silpnesniu. A.Butkevičius atneša naujovę, kuri reikalinga Lietuvai, siekiančiai būti demokratine – įsiklausymą į partnerį ir derybinį santykį net su tais, kurie dar vakar buvo nusiteikę kategoriškai neigiamai prieš jį patį. Naujausias korektiškos politinės elgsenos pavyzdys – A.Butkevičiaus atsakas prezidentei, kai be reikalavimų ir įžeidinėjimų (paliekant galimybes garbingai pasitraukti, nusileisti) atsakyta į prezidentės ultimatumą dėl Darbo partijos dalyvavimo koalicijoje. A.Butkevičius pasiuntė prezidentei signalą, kuriame yra nuoroda į jos vietą dabartinėje politinėje galių kombinacijoje, bet kartu suteikė jai galimybes parodyti, kad D.Grybauskaitė vis dar turi sprendimo priėmimo galią koalicijos sudarymo procedūroje: „Dėl Užsienio reikalų ministerijos mes siūlome, kad šitą poziciją galėtų valdyti ir tiesiog pateikti pasiūlymą pati prezidentė.“ Nomenklatūrinės sovietų mokyklos lyderiams tai yra vertinga pamoka, kaip nedeginant tiltų kuriami atsakingi ir stiprūs padėties kontrolės svertai. Tikėkimės, kad tai taps tradicija, gal net save pergudravusiems politikos kietakakčiams iš dešinės.

6 | Savaitės interviu

elgesys“. Kai kas nusijuokia. Tada aš klausiu: ar Sausio 13-ąją mes elgėmės protingai? Ar buvo protinga savo kūnais užstoti kelią tankams? Mes mėgstame pakalbėti, kad politikoje turi dominuoti idėjos. Vadinasi, turi dominuoti idealizmas. Mažėja idealizmo, mažėja ir idėjų. O tada atsiranda interesai. Ką mes pamiršome? Kad politika yra viešojo intereso atstovavimas. Kompromisai galimi tik dėl viešojo intereso, o ne dėl kažkokios kėdės. Bet pažiūrėkime, kaip dabar sudarinėjama koalicija. Socialdemokratai kalbėjo: koalicijas sudarinėsime tik vertybiniu pagrindu, derindami programas. Per kiek laiko jie tas programas suderino, jei tą pačią rinkimų naktį dėl koalicijos susitarė ir rankomis susikabino? Tai rodo tik viena – kiek politikui trūksta idealizmo, tiek vietos atsiranda plikam interesui.

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekos nuotr.

Savaitės interviu | 7 spekuliacijų dėl atliekamų veiksmų teisėtumo ir objektyvumo. Keisčiausia, kad abu Matuzai nepasinaudojo įtariamųjų teise. Jeigu jie matė, kad byla gali būti tiriama neobjektyviai, kodėl patys nesikreipė į Generalinę prokuratūrą su prašymu perimti bylą, sudaryti geriausių prokurorų grupę, kuri viską tirtų objektyvai? Kodėl jie to nepadarė? Dar man kyla klausimas, kiek Andrius Kubilius yra laisvas nuo tokių žmonių, kaip V.Matuzas, kuris buvo atsakingas už partijos finansinius reikalus? Galbūt bijoma, kad teisme neatsirastų panaši byla, kaip Darbo partijos?

Valstybei dovanojo sodybą 2008 m. P.Urbšys valstybei perdavė 63 arus žemės Krekenavos seniūnijoje, Čiūrų kaime, ir joje stovinčią Urbšių giminės sodybą, kurioje augo ir paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys (1896–1991). Jis – P.Urbšio senelio brolis. Dabar šioje Zaosės vienkiemiu vadinamoje sodyboje įkurtas J.Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centras. „Kai Urbšiai buvo ištremti į Rusiją, sodyboje apsigyveno svetimi žmonės. Kai mums sodybą su žeme grąžino, nusprendėme tų žmonių neišvyti. Viskas natūraliai išsisprendė, kai Anapilin iškeliavo šeimininkė, kuri savo vaikams visada kartodavo, kad šitas turtas ne jų, o Urbšių“, – pasakojo P.Urbšys.

– Politikoje esate naujokas. Bet drąsos, atrodo, jums nestinga. – Politikos virtuvė man žinoma labai gerai. Pastaruosius penkerius metus, kai dirbau STT, ne kartą turėjau progą pažiūrėti iš šalies į tuos politinius procesus, kurie vyko Panevėžyje. Mačiau: sudaromas politinis sandėris, o jo pasekmė – korupcija. Arba atvirkščiai: korupcinis sandėris virsdavo politiniais sprendimais. Tą, kad politikoje jau seniai dominuoja ne idėjos, o interesai, teko ne tiktai matyti, bet ir įvardyti konkrečiose baudžiamosiose bylose, kuriose buvo reiškiami įtarimai įvairių partijų veikėjams. – Vis dėlto labiausiai jus išgarsino įtakingo konservatoriaus V.Matuzo korupcijos byla. Jos nebaigęs išėjote į pensiją ir nusitaikėte į Seimą. Argi ne pagrindas V.Matuzui šaukti, kad jo byla – politizuota? – Lygiai prieš metus, lapkričio mėnesį, kai mes surinkome pakankamai

Apgriuvusioje sodyboje jis nusprendė įrengti muziejų. Parengė projektą, iš Kultūros ministerijos užsitikrino dalį finansavimo – apie 450 tūkst. Lt. „Bet tada susidūriau su dilema: jeigu negaliu sodybos restauruoti už savo pinigus ir darau tai iš valstybės kišenės, ar ne geriau tą turtą valstybei ir atiduoti? Nes kitaip sunkiai įrodysi, kad nespekuliuoji savo giminės įamžinimu tam, kad padidintum savo turto vertę. Nenorėjau, kad kristų bet koks šešėlis, – kalbėjo P.Urbšys. – Ir kai aš atsitraukiau, tapo lengviau siekti, kad Zaosės vienkiemiui būtų skirtas likęs finansavimas. Tiems, kurie nevogti nebegali, tai suvokti sunku.“

duomenų tyrime, susijusiame su galimomis V.Matuzo ir D.Matuzienės nusikalstamomis veikomis, nuvykome į Generalinę prokuratūrą. Asmeniškai generalinio prokuroro prašiau, kad šitam tyrimui vadovautų Generalinės prokuratūros prokurorai. Sakiau, kad atlikinėsime baudžiamąjį persekiojimą tokio asmens atžvilgiu, kuris turi teisinę neliečiamybę. Ir kad tikrai kils triukšmas, jog čia galbūt vyksta politinis susidorojimas. Buvo atsakyta, kad tai nėra tokia reikšminga byla, kurią turėtų perimti Generalinė prokuratūra. Kai buvo sulaikyta V.Matuzo žmona, į Generalinę prokuratūrą iškviestas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Jis nuvežė raštą su prašymu, kad Generalinė prokuratūra perimtų vadovavimą tyrimui. Ir vėl atsakymas buvo „ne“. Aš viską nuo pat pradžių dariau, kad tyrimas būtų atliekamas Generalinėje prokuratūroje, kad būtų išvengta

– Bet dabar į Seimą pateko ne V.Matuzas, o jūs. Ką vienas ten nuveiksite? Prie ko jungsitės? – Vienas iš tikrųjų nieko negali. Bet aš galiu burti kitus. Galbūt tai gali būti Mišri frakcija, kurioje nedominuotų partiniai įsipareigojimai. Galbūt tai būtų neformali Seimo narių grupė, kuri išdrįstų atstovauti rinkėjų interesams ir juos iškeltų aukščiau partinių. Tokia grupė galėtų spręsti atskirus klausimus, rengti atskiras įstatymų pataisas. Bet aš nebijau būti vienas. Nepriklausomi kandidatai taip pat gali turėti įtakos priimant valstybei svarbius sprendimus. Priminsiu: kiek šios kadencijos Seime pritrūko balsų priimti Konstitucijos pataisą dėl šeimos apibrėžimo? Vieno. – Kodėl į rinkimus ėjote vienas? Kodėl, pavyzdžiui, nebandėte šlietis prie Liberalų sąjūdžio, kaip buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Vitalijus Gailius, kurį viešai esate palaikęs? – Buvau sulaukęs įvairių partijų pasiūlymų prisijungti. Ir iš to paties Liberalų sąjūdžio. Bet mano tikslas buvo eiti į Seimą įsipareigojus tik rinkėjui. O kas būtų nutikę, jei būčiau įsipareigojęs ir Liberalų sąjūdžiui? Prisiminkite, kokių kalbų buvo pasigirdę: pasirodo, liberalų ir Darbo partijos programos panašios. Iki kokio absurdo prieita! Ką jie gali turėti bendro su Darbo partija, kuri yra visiška parodija? Vadinasi, dominuoja tik vienas interesas: apsimoka turėti kažką bendro. Būdamas įsipareigojęs kokiai nors partijai, kaip aš galėčiau sakyti „ne“ tokiems dalykams?

Dosjė P.Urbšys gimė 1962 m. rugsėjo 2 d. Panevėžyje. 1988–1990 m. aktyviai dalyvavo Sąjūdžio Panevėžio tarybos veikloje, buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio tarybos Istorinės atminties grupės nariu. 1991 metų sausio ir rugpjūčio mėnesiais P.Urbšys gynė Aukščiausiąją Tarybą. 1990–1992 m. dirbo Kultūros paveldo inspekcijos Panevėžio apygardos viršininku. 1992–1994 m. – Valstybės saugumo departamento Panevėžio skyriaus vyr. inspektorius. 1994–1995 m. – Apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos vyr. operatyvinis įgaliotinis. 1995 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) įgijo istorijos, politologijos ir visuomenės mokslų mokytojo specialybę. 1995–1997 m. dirbo Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos vyr. leidybos ir kontrolės revizoriumi. 1997–2012 m. – STT Panevėžio valdybos viršininkas. Su žmona Jūrate susilaukė dviejų sūnų – Lauryno ir Dominyko. Domisi politinės korupcijos problematika bei pasaulinės politikos procesais, taip pat istorija, psichologija, teologija. Pomėgiai – teatras ir kinas, grožinė literatūra.

– Kiek jums kainavo rinkimų kampanija? – Niekas nepatikės, kad su tokia suma galima laimėti. Rinkimų kampanijai išleidome apie 10 tūkst. Lt. Šią pinigų sumą paaukojo savanoriai, kurie nieko iš manęs nesitikėjo. Prieš pinigus pastatėme, kaip jūs sakote, idealistus. Visada sakau: nebijokite partijų įtakos ir jų pinigų. Jeigu susibursite, jas įmanoma įveikti.

Rudens gėrybės

Sostinės MAXIMOJE – moliūgų rinkimai Į sostinės Pilaitės MAXIMĄ, kurioje šį šeštadienį, spalio 27 dieną, vyko MAXIMALIAUSIO moliūgo rinkimai, iš visos Lietuvos atvežta net pusantros tonos įspūdingo dydžio ir apimties moliūgų. Šiemet tradiciniuose prekybos tinklo organizuojamuose nacionaliniuose rinkimuose pirmąją ir antrąją vietas užėmė jaunasis ūkininkas iš Anykščių rajono Povilas Patumsis

(28 m.). Jo užauginti moliūgai milžinai sveria atitinkamai 132 ir 110 kilogramų. Trečioji vieta rinkimuose atiteko moksleiviui Vilmantui Sirvydžiui: savo gimtuosiuose Jūžintuose jis užaugino 94 kilogramus sveriantį moliūgą. „Vis didesnis šių rinkimų dalyvių skaičius rodo, kad Lietuvoje moliūgai populiarėja. Pastebėjome, kad šią naudingą ir skanią daržovę vis labiau vertina ir žmonės. Vien mūsų tinklo parduotuvėse dabar per savaitę nuperkama apie 3 tonas moliūgų, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei tokiu pat metu pernai“, – sako MAXIMA LT, UAB, Įvaiz-

džio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė. Kaip ir kasmet, įspūdingi moliūgai vėliau bus atiduoti labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“, kuris daržoves išdalina skurstantiems Lietuvos žmonėms. Šiemet kartu su MAXIMALIAUSIO moliūgo rinkimais vyko ir Moliūgų pjaustymo čempionatas. Aktyvios Pilaitės bendruomenės, kurią vienija kūrybinės dirbtuvės „Beepart“, organizuotame čempionate šiemet dalyvavo per 60 sostinės gyventojų, į renginį atvykusių kartu su šeimomis ir draugais.

Tinkamas atliekลณ tvarkymas maลพina neigiamฤ poveikฤฏ aplinkai 'DXJHOฤจ รฅLPWPHฤ Lล SUREOHPล Gฤ O ELRORJLรฅNDL VNDLGรงLล DWOLHNล QHEXYR ยฒ NDV NLOฤ Lรฅ JDPWRV ฤจ JDPWฤ LU VXJUฤจรงGDYR 7Dฤ LDX SDVDXOLXL YLV ODELDX JOREDOฤ MDQW VWLSUฤ MDQW LU SOHฤ LDQWLV SUDPRQHL ELRORJLรฅNDL VNDLGรงLRV DWOLHNRV ร QXVฤ GXVLRVยด รฅLXNรฅOLDGฤ รงฤ MH ฤจ NXULฤ SDWHQND ฤจYDLULRV รฅLXNรฅOฤ V JDPWฤ SUDGฤ MR QHEH WUฤ รฅWL R QXRG\WL .DLS" $U GDXJHOLV Lรฅ Pล Vล JDOฤ WXPH DWVDN\WL NRGฤ O Lรฅ EHQGUR DWOLHNล VUDXWR UHLNLD LรฅVNLUWL ELRORJLรฅNDL VNDLGรงLDV DWOLHNDV" 5HPLDQWLV (XURSRV 6ฤ MXQJRV GLUHNW\YRPLV 9DOVW\ELQLDPH VWUDWHJLQLDPH DWOLHNล WYDUN\PR SODQH WLNVOLDL ฤจYDUGLQWD NRNV PDNVLPDOXV VXVLGDULXVLล NRPXQDOLQLล ELRORJLรฅNDL VNDLGรงLล DWOLHNล %6$ NLHNLV JDOL Eล WL SDรฅDOLQWDV Vฤ YDUW\QH ,NL P Mล ฤจ Vฤ YDUW\QXV WXUฤ Wล SDWHNWL QH GDXJLDX NDLS SURFHQWล QXR P SDรฅDOLQWR NRPXQDOLQLล %6$ NLHNLR W \ QH GDXJLDX NDLS WRQล .DLS /LHWXYDL VHNDVL VLHNWL รฅLR WLNVOR SDVDNRMD $SOLQNRV PLQLVWHULMRV (XURSRV 6ฤ MXQJRV SDUDPRV DGPLQLVWUDYLPR GHSDUWDPHQWR GLUHNWRULXV ,QHVLV .LรฅNLV

ยฒ .ฤ UHLNฤ Wล YDGLQWL ELRORJLรฅNDL VNDLGรงLRPLV DWOLHNRPLV" ยฒ 7DL PDLVWR UXRรฅLPR YDLVLล GDUรงRYLล Pฤ VRV รงXYLHV LU SDQ OLNXฤ LDL EHL รงDOLRVLRV QXSMDXWD รงROฤ ODSDL PHGรงLล รฅDNRV LU SDQ DWOLHNRV 7DLS SDW MRPV SULVNLULDPDV SRSLHULXV LU NDUWRQDV VN\VWRV LU NLHWRV PDLVWR SURGXNWล DWOLHNRV NXULRV OLHND SUDPRQLQฤ MH JDP\ERMH WDLS SDW GXPEODV J\YXOLล Pฤ รฅODV VUXWRV

3ODVWLNฤ SRSLHULล LU VWLNOฤ UฤบรฅLXRMD YLV GDXJLDX รฅDOLHV J\YHQWRMล WDฤ LDX UHWDV Mล UฤบรฅLXRMD PDLVWR DWOLHNDV 7 /XNรฅLR %)/ QXRWU

NLล FHQWUล \UD LQGLYLGXDOLล QDPล J\YHQWRMDPV QHPRNDPDL GDOLMD VSHFLDOLXV NRQWHLQHULXV ยฒ Gฤ รงHV ELRORJLรฅNDL VNDLGรงLRPV DWOLHNRPV NRPSRVWXRWL 7DLJL WYDUN\WL PLQฤ WDV DWOLHNDV WDUVL LU VNDWLQDPD WDฤ LDX DU SURFHVDV Y\NVWD VNODQGรงLDL JDOฤ Wล DWVDN\WL WLN FHQWUล DWVWRYDL .DOEDQW WUXPSLDX (XURSRV 6ฤ MXQJRV QXVWDW\Wล URGLNOLล NRO NDV QHSDVLHNLDPH WDฤ LDX SDGฤ WLV SR WUXSXWฤจ JHUฤ MD

ยฒ $U WLHVD NDG DWOLHNล DSGRURMLPR Eล Gล \UD GDXJ\Eฤ " .DLS LรฅVLULQNWL JHULDXVLฤ " ยฒ .RGฤ O VYDUEX PDรงLQWL ELRORJLรฅNDL VNDLGรงLล DWOLHNล NLHNฤจ SDWHQNDQWฤจ ฤจ Vฤ YDUW\QXV" ยฒ 6ฤ YDUW\QXRVH WRNLRV Uล รฅLHV DWOLHNRV \UD ,ULPR SURFHVH QHGDO\YDXMDQW GHJXRQLXL LรฅVLVNLULD PHWDQR NLWRNLล GXMล EHL ODNLล Mล RUJDQLQLล MXQJLQLล NXULH WXUL ฤจWDNRV NOLPDWR DWรฅLOLPXL -HL ELRORJLรฅNDL VNDLGรงLRV DWOLHNRV WYDUNRPRV WLQNDPDL JDOLPD QH WLN VXPDรงLQWL Mล QHLJLDPฤ SRYHLNฤจ DSOLQNDL EHW LU WXUฤ WL QDXGRV ยฒ JDXWL ELRGXMล DU NRPSRVWR 'HJLQDQW ELRGXMDV JDOLPD JDPLQWL HOHNWURV EHL รฅLOXPLQฤ HQHUJLMฤ SDQDXGRWL MDV NDUรฅWDP YDQGHQLXL UXRรฅWL DUED NDLS ELRNXUฤ DXWRPRELOLDPV 7XR WDUSX NRPSRVWDV ยฒ SXLNL รงHPฤ V WUฤ รฅD

ยฒ .RNLDLV Eล GDLV \UD PDรงLQDPDV ELRORJLรฅNDL VNDLGรงLล DWOLHNล NLHNLV Vฤ YDUW\QXRVH" ยฒ 1XR P /LHWXYRMH UHPLDPD NRPSRVWDYLPR DLNรฅWHOLล VWDW\ED รคLXR PHWX YHLNLD WRNLD DLNรฅWHOฤ ฤง MDV รงPRQฤ V JDOL QHPRNDPDL DWYHรงWL YLVDV รงDOLฤ VLDV VRGR LU GDUรงR DWOLHNDV *DXWDV NRPSRVWDV Yฤ OLDX \UD QDXGRMDPDV PLHVWR รงHOGLQLPR GDUEDPV 1RUV รงDOLล Mล DLNรฅWHOLล รฅDO\MH YLV GDU \UD QHSDNDQNDPDL QH YLVRV VDYLYDOG\Eฤ V UDQGD YLHWล NXU Eล Wล JDOLPD ฤจUHQJWL WRNLDV DLNรฅWHOHV .LWD YHUWXV QHSDNDQNDPDL LรฅQDXGRMDPL MDX HVDPล DLNรฅWHOLล SDMฤ JXPDL .DOEDQW DSLH YLUWXYฤ V DWOLHNDV J\YHQWRMDPV \SDฤ GDXJLDEXฤ Lล QDPล MDV WLQNDPDL WYDUN\WL VXGฤ WLQJD PDW Qฤ UD VXGDU\WD WLQNDPล JDOLP\ELล *DOEล W NLHN SDSUDVฤ LDX รฅฤจ NODXVLPฤ VSUHQGรงLD SUDPRQฤ V NRQVHUYล FXNUDXV DONRKROLR LU SDQ ฤจPRQฤ V EHL NDYLQฤ V LU UHVWRUDQDL ยฒ MLH VN\VWDV LU NLHWDV PDLVWR DWOLHNDV SULYDOR DSGRURWL SDW\V DU SULVWDW\WL WLHPV NXULH WXR XรงVLLPD ,QGLYLGXDOLล QDPล J\YHQWRMDPV JDOLRMD NLWRNLD WYDUND /LHWXYRMH YHLNLDQW\V UHJLRQLQLDL DWOLHNล WYDUN\PR FHQWUDL Lรฅ YLVR WRUลพsk. Nr. 306665

ยฒ 3DVLULQNWL SDWฤจ WLQNDPLDXVLฤ DWOLHNล WYDUN\PR Eล Gฤ WLNUDL Qฤ UD SDSUDVWD 0HV QXVSUHQGฤ PH SDVLULQNWL PHFKDQLQฤจ ELRORJLQฤจ DWOLHNล DSGRURMLPR Eล Gฤ ฤง VLVWHPฤ SDWHQND SR SLUPLQLR Uล รฅLDYLPR OLNXVLRV PLรฅULRV NRPXQDOLQฤ V DWOLHNRV MDV LรฅUล รฅLXRMD DXNรฅWRVLRV WHFKQRORJLMRV 9LVD WDL Nฤ JDOLPD SHUGLUEWL ยฒ DWLGXRGDPD SHUGLUEWL WXR WDUSX SHUGLUELPXL QHWLQNDPRV EHW JHUDL GHJDQฤ LRV DWOLHNRV JDOL Eล WL SDQDXGRWRV HQHUJLMRV JDP\EDL 7RNLD DWOLHNล WYDUN\PR VLVWHPD SDWRJL WXR NDG Mฤ JDOLPD ฤจUHQJWL WLHN Vฤ YDUW\QH WLHN NLWRMH YLHWRMH %LRORJLรฅNDL VNDLGรงLRV DWOLHNRV \UD DQDHURELรฅNDL VXSล GRPRV DUED NRPSRVWXRMDPRV 3LUPXRMX DWYHMX VXVLGDUR PLQฤ WRV PHWDQR GXMRV NXULDV JDOLPD SDQDXGRWL HQHUJLMRV JDP\EDL DQWUXRMX ยฒ NRPSRVWDV 9LHQLQWHOLV WRNLR NRPSRVWR PLQXVDV MLV Qฤ UD DXNรฅWRV NRN\Eฤ V PDW Lรฅ NDUWR QHLรฅUล รฅLXRWRV DWOLHNRV Eล QD ร XรงWHUรฅWRVยด 7Dฤ LDX WRNV NRPSRVWDV SXLNLDL WLQNDPDV QDXGRWL NHOLDPV WLHVWL SDNHOฤ PV DWQDXMLQWL

ยฒ $U /LHWXYRMH รฅL PHFKDQLQLR ELRORJLQLR DSGRURMLPR VLVWHPD MDX GLHJLDPD" ยฒ 0HFKDQLQLR ELRORJLQLR DWOLHNล DSGRURMLPR VLVWHPDV WXUฤ Wล VWDW\WL 5HJLRQLQLDL DWOLHNล WYDUN\PR FHQWUDL .RGฤ O ร WXUฤ Wล VWDW\WLยด" 7LHVLRJ SURMHNWล ฤจJ\YHQGLQLPDV QH YLVXRVH UHJLRQXRVH \UD WRNV VNODQGXV NRNLR QRUฤ Wล VL NRNLR WLNฤ WDVL .DL NXULH FHQWUDL UL]LNXRMD QHWHNWL ร QDQVDYLPR MHL DUWLPLDXVLX PHWX QHLรฅVSUฤ V SUREOHPล Gฤ O YLHรฅล Mล SLUNLPล 3URMHNWDPV ฤจJ\YHQGLQWL QXPDW\WD PLOLMRQล OLWล /ฤ รฅRV VNLUWRV Lรฅ 6DQJODXGRV IRQGR 3URMHNWDL Y\NGRPL SDJDO ยฒ P 6DQJODXGRV VNDWLQLPR YHLNVPล SURJUDPRV SULHPRQฤ ร $WOLHNล WYDUN\PR VLVWHPRV VXNล ULPDVยด

ยฒ .ฤ JDOฤ WXPH SDVDN\WL MHL /LHWXYฤ DWOLHNล WYDUN\PR NODXVLPX SDO\JLQWXPH VX XรงVLHQLR รฅDOLPLV" ยฒ 0HV WLNUDL QHVDPH SLUPล QDL 0DQDX GLGHOฤ ฤจWDNฤ WDP WXUL รงPRQLล PHQWDOLWHWDV EH WR LOJฤ ODLNฤ PXPV WUล NR LQIRUPDFLMRV NDLS UHLNฤ Wล WYDUN\WLV VX DWOLHNRPLV 7Dฤ LDX SDGฤ WLV Pล Vล รฅDO\MH WLNUDL Qฤ UD EHYLOWLรฅND 3HU SDVWDUXRVLXV PHWล SDGDUฤ PH GLGรงLXOฤ SDรงDQJฤ XรงGDU\WL YLVL DSOLQNRV VDXJRV UHLNDODYLPล QHDWLWLNฤ Vฤ YDUW\QDL SDVWDW\WD QDXMล *\YHQWRMDL SUDGฤ MR Uล รฅLXRWL DWOLHNDV $SOLQNRV PLQLVWHULMD UHPLD QH YLHQฤ รฅYLHWฤ MLรฅNฤ SURMHNWฤ NXULล WLNVODV รงPRQฤ PV SDDLรฅNLQWL NRGฤ O UHLNLD Uล รฅLXRWL DWOLHNDV LU NDLS WHLVLQJDL WDL GDU\WL 1HWJL PRN\NORVH SDWHLNLDPD LQIRUPDFLMD DSLH WLQNDPฤ DWOLHNล WYDUN\Pฤ

ยฒ 'DXJHOLV รงPRQLล WXUEล W SDVLWHLUDXWล R NDP DWOLHNDV Uล รฅLXRWL MHL รฅLXNรฅOLล LรฅYHรงฤ MDL MDV ฤจ รฅLXNรฅOLDYHรงฤ VXNUDWR EHQGUDL" $SLH WDL QH NDUWฤ EXYR UDรฅ\WD VSDXGRMH ยฒ $WYHMล NDL J\YHQWRMล LรฅUล รฅLXRWDV DQWULQHV รงDOLDYDV VXULQNฤ MDL VXYHUVGDYR ฤจ YLHQฤ PDรฅLQฤ GDรงQLDX SDWDLN\GDYR SULHรฅ PHWXV NDL HNRQRPLQฤ NUL]ฤ SDOLHWฤ LU DWOLHNล WYDUN\PR VHNWRULล 7Dฤ LDX NDUWDLV VNXQGDL Gฤ O DQWULQLล รงDOLDYล PDLรฅ\PR \UD QHSDJUฤจVWL Gฤ O QHรงLQRMLPR NDG \UD WRNLล DQWULQLล รงDOLDYล VXULQNLPR SULHPRQLล ยฒ รฅLXNรฅOLDYHรงLล NXULRVH VNLUWLQJRV VHNFLMRV VNLUWRV VNLUWLQJRPV DQWULQฤ PV รงDOLDYRPV VXULQNWL 0DรงLDXVLD JDOLP\ELล VXPDLรฅ\WL DQWULQHV รงDOLDYDV VX PLรฅULRPLV NRPXQDOLQฤ PLV DWOLHNRPLV WXRPHW NDL DQWULQฤ V รงDOLDYRV VXUHQNDPRV ฤจ YDUSR IRUPRV VSHFLDOLXV NRQWHLQHULXV -LH LรฅWXรฅWLQDPL VSHFLDOL WHFKQLND NXUL UHWDL QDXGRMDPD PLรฅULRPV NRPXQDOLQฤ PV DWOLHNRPV VXULQNWL 9HUWฤ Wล รงLQRWL NDG NRPXQDOLQLล DWOLHNล ฤจVNDLWDQW LU MRVH HVDQฤ Lล DQWULQLล รงDOLDYล WYDUN\PR VLVWHPล RUJDQL]DYLPDV LU WLQNDPDV Mล IXQNFLRQDYLPDV ยฒ VDYLYDOG\ELล VDYDUDQNLรฅNRML IXQNFLMD *\YHQWRMDL SDVWHEฤ Mฤ MRJ LรฅUล รฅLXRWRV DQWULQฤ V รงDOLDYRV VXPDLรฅRPRV VX EXLWLQฤ PLV DWOLHNRPLV QHWXUฤ Wล W\Oฤ WL $SPDXGX MHL WRNLH QHDWVDNLQJL LU QHOHLVWLQL DWOLHNล WYDUN\WRMล YHLNVPDL VXPDรงLQD J\YHQWRMล LQLFLDW\Yฤ Uล รฅLXRWL DWOLHNDV 7RNLDLV DWYHMDLV Eล WLQD LQIRUPXRWL VDYLYDOG\Eฤ QXURG\WL YLHWฤ ODLNฤ LU WUDQVSRUWR SULHPRQฤ NXULRV YDLUXRWRMDL VX NURYฤ MDLV JDOLPDL SDGDUฤ SDรงHLGLPฤ

Verslas | 9

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Pieno verslas: T.Urbelionio/BFL nuotr.

didelis tik savame kieme T.Vizgirda: Lietuvos pieno perdirbimo pramonę į savo rankas yra sutelkusios penkios stambiausios pieno perdirbimo įmonės – „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“, „Vilkyškių pieninė“ ir „Marijampolės pieno konservai“. Violeta Bagdanavičiūtė redakcija@15min.lt Jos neabejotinai yra stipriausios ir Baltijos šalyse, nes konkurentės kaimyninėse šalyse yra dar smulkesnės, susiskaidžiusios. Štai už Lietuvą gerokai mažesnėje Estijoje veikia net 9 „stambios“ įmonės, kurių pajėgumai, palyginti su Lietuvos įmonėmis, yra gerokai mažesni. Latvijoje yra 10 „stambių“ pieno perdirbimo įmonių. Stipriausi – „Rigas piena kombinats“, tačiau jos apyvarta maždaug perpus mažesnė nei kai kurių mūsiškių iš minėto lyderių penketo. Lietuvos pieno perdirbimo lyderiai nuolat viešai kartoja, kad didžiausias jų siekis yra gaminti kuo daugiau aukštos pridėtinės vertės produktų ir didinti savo įmonių konkurencingumą. Tačiau iki mažiausio pieno lašo jas pažįstantys analitikai nurodo, kad didžiosios šalies pieno perdirbimo įmonės turėtų tapti stambesnėmis, efektyvesnėmis, nes tik taip įmanoma galynėtis pasauliniame pieno produktų ringe. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Mėsos ir pieno skyriaus vedėja Lilija Tepelienė sako, kad pieno sektoriaus svarba turėtų nuolat didėti, nes pasaulyje prognozuojamas pieno produktų suvartojimo augimas.

Naujausias verslo žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/pinigai

Kraują kaitina investuotojas Lietuva eksportuoja per 50 proc. visų pieno produktų. Pernai eksportas siekė 1,6 mlrd. Lt. Daugiausia buvo eksportuota į Rusiją, kuriai tenka 85 proc. viso eksporto į trečiąsias šalis. Pieno pramonėje, skirtingai nei energetikoje, lietuviai puikiai sugeba dirbti su rusais, kurie už gerus santykius ir kokybiškus produktus atsidėkoja ilgalaikėmis sutartimis. Tačiau Rusija nuolat primena, kad visam importui taiko ypač griežtus kokybės reikalavimus, todėl tas, kas jų nesilaiko, trypčioja už vartų. Tai lietuviai jau ne kartą yra patyrę, todėl labai stengiasi, kad produkcija be kliūčių pasiektų pirkėjus didžiojoje eksporto rinkoje. Tačiau netrukus Lietuvos pieno perdirbėjai gali susidurti su rimtais iššūkiais, nes pernai Rusijos verslininkas Andrejus Beschmelnickis įsigijo „Rigas piena kombinats“ kontrolinį akcijų paketą. Jis yra siejamas su kompanija „Danone–Unimilk“, todėl iš karto rinkoje pasklido kalbos, kad patirties pieno versle turintis investuotojas gali lietuviams apsunkinti tiek pieno produktų pardavimus, tiek ir pieno supirkimą Latvijoje bei Estijoje. „Mums susitikti su A.Beschmelnickiu neteko, tačiau Lietuvoje yra geros sąlygos plėtoti pienininkystę – tiek dėl palankaus klimato, tiek dėl derlingų žemių, todėl naujas žaidėjas laisvai galėtų ateiti“, – naujo konkurento nebijo „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. Jis irgi pripažįsta, kad mūsų pieno perdirbimo įmonės, palyginti su kitomis ES šalių

„Lietuviškus pieno produktus žino Rusijoje ir Europoje, todėl ten yra lengviau juos parduoti.“

bendrovėmis, yra labai mažos, tačiau „Rokiškio sūris“, užimantis 20–25 proc. Lietuvos rinkos, nemato lengvai įgyvendinamos plėtros galimybių namuose: „Konkurencijos taryba ir visuomenė yra nusistačiusi prieš tolesnę mūsų sektoriaus koncentraciją. Šis procesas ir taip yra sudėtingas, o jeigu dar reikės įveikti papildomus barjerus, tai taps neįmanoma.“ Todėl rokiškėnai savo energiją yra nukreipę į pieno surinkimo plėtrą. Bendrovė yra įsigijusi dvi įmones Latvijoje, bendradarbiauja ir su estais. Šiais metais pieno jau ieškos ir Lenkijoje.

Nukelta į 10 psl.

>>>

10 | Verslas >>>

Atkelta iš 9 psl.

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Ūkininkai: pasidaryk pats

„Lenkija yra didelė šalis, kuri turi daug pieno, o mus skiria toks nedidelis atstumas, kad žaliavą apsimoka atsivežti“, – trumpai verslo idėją nušviečia „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas. Į 2012 metų verslo planą rokiškėnai buvo įsirašę ir kitų darbų – automatizuoti rankų darbą savo įmonėse Lietuvoje ir kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus.

Lietuvos ūkininkams mokama pieno supirkimo kaina labiausiai priklauso nuo produkcijos eksporto kainų.

Taikinys – „Žemaitijos pienas“? Vieną įmonę Latvijoje yra įsigijęs ir „Žemaitijos pienas“. 2011 metų įmonės finansinėje ataskaitoje rašoma, kad bendrovės tikslas – tapti stipria, techniškai modernia, patikima ir investuotojams patrauklia bendrove. Neseniai „Žemaitijos pieno“ pagrindinis akcininkas Algirdas Pažemeckas bendrovės vadovavimą perdavė su pieno pramone iki šiol nieko bendra neturėjusiam Tadui Vizgirdai. Toks pasirinkimas, atsižvelgiant į bendrovės uždarumą ir žemaičių kietą būdą, daug ką nustebino. Kai kas tokį T.Vizgirdos žygį į „Žemaitijos pieną“ prilygino Don Kichoto kovai su vėjo malūnais. Kiti, susiję su pieno pramone ar „galvų medžiokle“, taip pat kraipė galvas, mat neseniai iš bendrovės valdybos pasitraukė du kadencijos nebaigę nariai – privataus kapitalo investicijų valdymo įmonių grupės „Žabolis ir partneriai“ vadovaujantis partneris Alvydas Žabolis ir bendrovės TEO vadovas Arūnas Šikšta. Jų misija taip pat buvo didinti įmonės vertę. T.Vizgirda „15min“ sakė, kad jo rūpestis yra didinti „Žemaitijos pieno“ produkcijos eksportą ir modernizuoti pačią bendrovę: „Žemaitijos pieno“ gamyba jau moderni, todėl bendrovėje diegsiu vakarietiškos vadybos principus, kad jos komandai būtų lengviau dirbti eksporto rinkose, taip pat stengsiuosi, kad kai kurie procesai taptų efektyvesni.“ T.Vizgirda „Žemaitijos piene“ darbuojasi dar tik antrą mėnesį, tačiau sako jau spėjęs užmegzti ryšių su naujais potencialiais produkcijos pirkėjais iš JAV, todėl dabar laukia pirmų didelių užsakymų. „JAV gyvena mano artimiausi žmonės, dažnai skrendu jų aplankyti, todėl, galima sakyti, esu ir tos rinkos vartotojas. „Žemaitijos pieno“ tikslas – būti ne tik ten, kur yra emigrantų parduotuvės, bet ir didžiuosiuose prekybos tinkluose ir, aišku, su savo prekės ženklu“, – tikslų neslepia T.Vizgirda. Neseniai Latvijoje pasklido kalbos, kad A.Beschmelnickis ruošiasi telkti pieno pramonę savo rankose, o jo planas – įsigyti Estijos bendrovę „Tere“, kuri Baltijos šalių įmonių rikiuotėje yra iškart po didžiojo lietuvių trejeto, o Lietuvoje – „Žemaitijos pieną“. Pasklidus šiai informacijai, rinkos dalyviai ėmė kalbėti, kad T.Vizgirda turbūt ir buvo pasamdytas tam, kad parengtų įmonę pardavimui. Paklaustas, ar „Žemaitijos pienas“ gali dominti A.Beschmelnickį, jis tepasako,

Dabar pieno produktų eksporto rinka yra atgijusi, todėl žaliavinio pieno kainos vėl pradėjo kilti. Kainoms taip šokinėjant, ūkininkams tenka spręsti, ar pieną priduoti perdirbėjams ir nesiterlioti rankų, ar patiems iš jo gaminti produktus ir tiesiogiai bendrauti su vartotojais.

Pavyzdžiui, šių metų pradžioje visuose pasaulio regionuose buvo neįprastai aukštas pieno kiekio padidėjimas, todėl rinkose vyravo sąstingis, eksporto rinkose kainos ritosi žemyn. Tai lėmė, kad ir Lietuvoje smuko pieno supirkimo kainos.

Kai kurie ūkininkai laikosi tokios strategijos – kai pieno supirkimo kaina aukšta, jie žaliavą parduoda perdirbėjams, kai ji sliuogia žemyn – pieną perdirba patys. Mobiliųjų ūkininkų turgelių Lietuvoje idėjos autorius bei Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius (nuotr.) mano, kad šiuo metu apie 20 jų kooperatyvo ūkių visoje Lietuvoje didžiąją dalį pieno perdirba patys. Pagamintą produkciją jie parduoda

„Pieno produktų, kuriuos tiekia ūkininkai, kaina yra maždaug 10–15 proc. didesnė nei kitų, esančių parduotuvių lentynose. Jie siūlo išskirtinius produktus, kurių nėra parduotuvių lentynose, pavyzdžiui, platesnį ožkų pieno produktų asortimentą“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė. M.Maciulevičius dėsto, kad pagrindinis šių ūkininkų siekis yra ne kuo daugiau perdirbti pieno, o pagaminti kuo gardesnį produktą. Prekyba šiais produktais mobiliuose turgeliuose yra geriausias lakmuso popierėlis, nes ūkininkas čia tiesiai susitinka su pirkėju. Jeigu jam pavyksta įtikti vartotojo skoniui, tai iškart išsirikiuoja pirkėjų eilė – tik spėk suktis. Tačiau ne visi šie atvejai yra sėkmės istorijos: ne visiems ūkiams pavyksta rasti receptus, vedančius tiesiai į valgytojo skrandį, kitiems koją pakiša darbo jėgos trūkumas arba per didelės sąnaudos. Rezultatas: nesugebėję pagaminti reikiamos kokybės produktų, gamybos jau atsisakė 5 proc. „Lietuviško ūkio kokybei“ priklausančių pieno ūkių, dešimtadaliui iš jų pritrūko darbo rankų ir tiek pat atsisakė perdirbti pieną patys dėl pakilusių pieno supirkimo kainų. „Geriausiai laikosi ūkiai, kurie dalį pieno parduoda tiesiai vartotojams, o likusį pristato pieno perdirbėjams. Taip jie gali valdyti riziką, kai nukrenta pieno kainos“, – patirtimi dalijasi M.Maciulevičius. Vis dėlto, jo teigimu, pastaruoju metu vis daugiau ūkių ryžtasi didinti perdirbamo pieno kiekį, todėl ūkininkai jau pradėjo gaminti jogurtus, nepasterizuoto pieno bei fermentinius sūrius. Patiems ūkininkams yra lengviausia atrasti produktų skonio sėkmės formulę, nes jie patys kontroliuoja pašarus. O būtent nuo pašarų ir priklauso pieno skonis, kuris vėliau lemia ir produktų gardumą.

kad tokio lygio reikalai yra akcininkų kompetencija. Seni pieno verslo vilkai taip pat neskuba daryti išvadų, nes, jų nuomone, naujo vadovo atėjimas gali būti siejamas ir su naujų vėjų poreikiu pieno sektoriuje, nes ten viskas yra gana priplėkę. Savo abejones jie argumentuoja tuo, kad „Žemaitijos pieną“ neseniai paliko A.Žabolis, kuris yra laikomas geriausiu įsigijimų ar susijungimų pieno pramonėje konsultantu, o pats bendrovės šeimininkas A.Pažemeckas garsėja tuo, kad jeigu dieną nusprendžia, kad bus taip, tai išaušus rytojui dažnai daro

Pieno perdirbimo pramonės lyderių rezultatai Pajamos / grynasis pelnas (mln. Lt) 2011 m. 2012 m. I pusm. „Pieno žvaigždės“

700,9 / 25,7

360,9 / 6,6

„Rokiškio sūris“

688,0 / 27,7

360,9 / 11,0

„Žemaitijos pienas“

494,4 / 9,9

242,9 / 1,8

Šaltinis: bankas „Finasta“

po visą Lietuvą pasklidusiuose ūkininkų turgeliuose ir prekybos tinke „Maxima“, o jis šiuos produktus taip pat siūlo savo miniturgeliuose „Linkėjimai iš kaimo“.

priešingai. Importuoja pieną, eksportuoja produktą „Pieno žvaigždės“ kažkada rėžė sparną aplink Latvijos „Valmieras piens“, tačiau ją vėliau įsigijo buvęs Latvijos premjeras Andris Škelė. Dabar „Pieno žvaigždės“ Lietuvoje toliau investuoja į perdirbimo verslą, o Latvijoje ir Estijoje jau ne vienerius metus perka žaliavinį pieną. Trys bendrovės filialai yra išsidėstę šiaurinėje Lietuvos dalyje, todėl toks bendradarbiavimas geografiškai yra labai patogus. „Pieno žvaigždės“ importuoja beveik ketvirtadalį viso perdirbamo pieno, perkamo iš stambių kooperatyvų, savo pienvežiais surenkančių pieną ir didelius jo kiekius pristatančių į įmones.

„Seniai yra žinoma tiesa, kad laimi tos šalys, kurios importuoja žaliavas ir eksportuoja gatavą produkciją. Importuojamai žaliavai perdirbti sukuriamos darbo vietos, žmonės gauna atlyginimus, o į šalies biudžetą mokami mokesčiai. Be to, perdirbant daugiau žaliavos, atsiranda galimybė mokėti už ją daugiau“, – „15min“ dėsto „Pieno žvaigždžių“ žaliavos pirkimų direktorius Algimantas Paspirgėlis. „Pieno žvaigždės“ daugiau kaip 60 proc. pieno nuperka iš ūkių, kurie per dieną parduoda daugiau kaip 500 kg pieno. Bendrovė gamina daugiau kaip 500 pavadinimų produktus, kuriuos parduoda šalies ir užsienio rinkose. A.Paspirgėlis džiaugiasi tuo, kad stambėjant pieno ūkiams, sezoniškumo problema Lietuvoje kelia vis mažiau galvos skausmo. Labai stambiuose ūkiuose dėl tinkamai sutvarkytos laktacijos (pieno davimo laikotarpis) pieno gamyba visus metus yra beveik stabili, taip pat yra ir tokių ūkių, kurie žiemą parduoda daugiau pieno. Bendras pieno supirkimas Lietuvoje per 9 šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 5 proc. ŽŪM prognozuoja, kad šalyje ir toliau didės tiek pieno gamyba, tiek ir pieno supirkimas. Dovanėlė – naujas konkurentas Tačiau ŽŪM esamiems pieno perdirbimo rinkos dalyviams nuo 2015 metų pradžios žada ir naują konkurentę – kooperatinę pieno perdirbimo įmonę, kuri turėtų gaminti naujos kartos pieno produktus – sauso pavidalo pieno baltymų ir pieno išrūgų baltymų koncentratus (miltelius). Ją Kauno LEZ teritorijoje ketina statyti kooperatinė bendrovė „Pienas LT“. „Padidėjus konkurencijai, įmonės, veikiančios šioje rinkoje, bus priverstos efektyvinti gamybą. Praktika rodo, kad kuo didesnis yra rinkos dalyvių skaičius, tuo intensyvesnė rinkoje konkurencija ir vartotojai gauna didesnę naudą“, – tikina ŽŪM atstovė L.Tepelienė. Ji tęsia, kad didėjant konkurencijai žaliavinio pieno rinkoje,

Verslas | 11

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Šildymas KLAUSIMAS: Paplitęs teiginys, kad Vilniuje šilumos kainos yra didžiausios. Tačiau Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisijos puslapyje www.regula.lt nurodoma visiškai kitaip. Tai kaip yra iš tiesų?

Pieno perdirbėjams Lietuvos rinka jau senokai per maža. „Scanpix“ nuotr.

ROBERTAS, Kaunas

ATSAKO: AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius

Arūnas KESERAUSKAS Skaitytojas yra visiškai teisus. Pats didžiausias mitas yra kalbos, kad esą Vilniuje šilumos kainos didžiausios. Visi, kaip ir klausimo autorius, tuo gali įsitikinti apsilankę minėtame Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisijos (VKKEK) tinklalapyje (www.regula.lt). Būtent VKKEK nustato visoje Lietuvoje gyventojams teikiamos šilumos kainą, atsižvelgiant į kuro kainą, sąnaudas ir kitus kriterijus.

D.Trumpa: „Pieno verslu užsiimantys ūkininkai ir Lietuvos žemės ūkio bendrovės dabar primelžia perpus mažiau pieno nei okupacijos metais.“ atsirastų prielaidų augti pieno gamybai tiek Lietuvoje, tiek ir Baltijos šalyse. Didieji pieno perdirbėjai protestuoja prieš šį ministerijos proteguojamą

projektą ir piktinasi, kad būsimai ūkininkų įmonei valdžia nuolat daro išimtis, į kokias negali pretenduoti jokie kiti ūkio subjektai. Jie taip pat

abejoja, ar naujoji įmonė sugebės konkuruoti rinkose, ir juokauja, kad nesėkmės atveju jos produkciją turės supirkinėti nuolat kaimo rinkėjams nuolaidžiaujanti Vyriausybė. Nepaisant skirtingų nuomonių, kiek pritilęs projektas pastaruoju metu vėl įgauna pagreitį. „Pienas LT“ jau pasirinko technologijos ir technologinių įrengimų tiekėją, taip pat ir techninio projekto rengėją. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, gamykla turėtų būti pastatyta 2014 metų pabaigoje. Pradžioje ji turėtų perdirbti per 235 tūkst. tonų pieno per metus arba po 650 t pieno per dieną.

Deja, turiu nuliūdinti klausimo autorių – pastaruoju metu didžiausia šilumos kaina, lyginant didžiausius šalies miestus, buvo Kaune. Vidutiniškai kauniečiai už šilumą moka 10 proc. brangiau nei vilniečiai. Spalio mėnesį šilumos kaina Kaune buvo 33,26 ct/kWh su PVM. Visoje Lietuvoje brangiausia šiluma – Anykščiuose (36,81 ct/kWh su PVM), Prienuose (36,20 ct/kWh su PVM) ir Trakuose (35,43 ct/kWh su PVM). Vilniuje šilumos kaina – 30,62 ct/kWh su PVM.

Visoje Lietuvoje brangiausia šiluma šilum ma – Anykščiuose (36,81 ct/kWh su u PV PVM), M), Prienuose (36,20 ct/kWh su PVM) ir Trakuose (35,43 ct/kWh su PVM).

Taip pat noriu pridurti, jog negalima vien vertinti šilumos kainų, kad nustatytume jų poveikį žmonių gyvenimo kokybei. Būtina atsižvelgti ir atskiruose miestuose nusistovėjusias gyventojų pajamas. Pasak statistikos departamento vidutinis atlyginimas Vilniuje yra per 2,5 tūkst. litų, Kaune – 2,1 tūkst. litų, Klaipėdoje – 2,3 tūkst. litų, o brangiausiai už šilumą mokančiuose Anykščiuose – nesiekia nei 1,7 tūkst. litų. Be to, negalima pamiršti bedarbystės lygio, kuris provincijoje išlieka gan didelis. Atsižvelgiant į tai galima drąsiai pareikšti, kad išlaidos šildymui yra mažiausios vilniečiams. Statistiškai paskaičiuota, kad spalio mėnesį Vilniaus gyventojai šildymui nuo darbo užmokesčio išleido 17,1 proc., o kauniečiai – 21,9 proc. ir net Klaipėdos, kurioje šilumos kaina yra šiek tiek mažesnė, nei sostinėje, gyventojai turėjo skirti didesnę dalį savo pajamų mokesčiams už šildymą (apie 17,3 proc.). Tuo metu Druskininkų, kur šilumos kaina yra šiek tiek mažesnė nei Kaune, gyventojų išlaidos šildymui sudarė net 26,7 proc. pajamų. T.y. minėtų miestų gyventojams lieka mažiau pinigų kitiems poreikiams tenkinti, nei vilniečiams. Be to, „Vilniaus šilumos tinklai“ pradėjo sostinės šilumos ūkio modernizacijos procesą, kurio pagrindinis tikslas sumažinti šilumos kainą vilniečiams. Taip pat jau patvirtinta, kad nuo kitų metų šilumos kaina vilniečiams dar mažės apie 1-2 ct/kWh, nes bus pastatytas naujas biokuro katilas Vilniaus termoﬁkacinėje elektrinėje Nr.2. Klausimus, susijusius su Vilniaus šilumos ūkiu, siųskite el. paštu

sildymas@15min.lt

Komentaras

12 | Visuomenė

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Henrikas Vaitiekūnas redakcija@15min.lt

Smoryginiečių TV Radžis nėra arabas: jis sako, kad yra beveik lietuvis ir todėl – kaip visi teisingi lietuviai – nori tik vienos vienintelės žmonos. Ir ieško jis jos per televiziją. Panašius televizinius eksperimentus esu keletą metų daręs. Jie visuomet būdavo reitinginiai. Ir, turbūt, privalau paaiškinti – kodėl. Todėl, kad nuotakos visuomet būdavo truputėlį nukvakusios, o jaunikiai – beveik visuomet – gerokai tam tikrose įstaigose tatuiruoti. Arba girtuokliai. Arba seksualiniai maniakai. Abi šias grupes mūsų televizijos žiūrovas be galo myli. Tačiau toji televizija, kuri Radžį rodo, yra už mane per keletą plaukelių moralesnė: girtuoklių aplink Radžį nėra. Nors kai kurios iš potencialių nuotakų vardan tos meilės – arba, jei režisierius paprašytų – ekrane net tik nusigertų, bet ir nusivemtų. O nukvakusių ir maniakių toje laidoje – nors vežimu vežk. Štai čia ir prasideda Didžioji istorija: dabar, jei skaitytojas ims ir paprašys tiksliau – su vardais ir pavardėmis – nukvakėles ir maniakes išskaičiuoti, iškart turėsiu atsiprašyti: nė vienos konkrečios nuotakos taip negražiai įvardyti negaliu. Dėl labai rimtos priežasties. Jos tokios nėra. Bet tokiomis turi būti. Nes jei kitaip, nebus reitingo! Joms nurodyta būti bjaurioms ir atžagarioms. Nes jei kitaip – neįdomu ir nebus reitingo. O televizijoms trūks plyš reikia smoryginų.

Motinos, paaukojusios mirusios dukters organus, skausmą malšina mintis, kad kažkkam tai dovanojo gyvenim mą

Justinos šiame pasaulyje nebėra jau trejus metus, bet jos dėka gyventi gali trys jauni žmonės, dviem sugrąžinta akių šviesa. Asmeninio archyvo nuotr.

„Tas kaimas ne tik šiame „seriale“ vaidina. Jis dar tą „serialą“ ir žiūri.“ Iš viso tų jaunųjų smoryginiečių čia – šešios ar septynios. Vienos iškrenta – ateina kitos. Paskui ateina tos iškritusios, ir tos, kurios dar neiškrito – turi vieną iš iškritusiųjų pretendenčių į Radžio žmonas – vėl atgal priimti. O paskui laukia režisūrinė staigmena: jeigu jau vieną priėmėte, tai dabar pačios vieną iš savų ir išmesti lauk turite. Žinoma, išmeta tą, kuri protingiausia ir gražiausia. Na, tiesiog puikiai „sukalta“ intriga: ne prastesnė nei Meksikos muilo opera. Rinkimai. Kas taps Radžio žmona? Žinoma, tikrasis žiūrovas tikisi, kad kuri nors taps. Pašlemėkai – tokie, kaip šito paskvilio autorius – yra sugadinti žmonės, todėl žino: netaps. Tos mergaitės – nesvarbu ar iš Klaipėdos, ar iš Šiaulių – vis tiek yra iš kaimo. Teisingos. Doros buvusios. Tik vėliau rūkyti išmokusios. Nes tik Lietuvos kaime dar gaji Vingių Jono tradicija (Radžis nieko laidoje neveikia. Tik soste sėdi ir kartais tėvišku tonu gyvenimo pamoko: „Aš nenoriu, kad mano žmona šoktų kaip kokia pasileidėlė.“ Ir t.t.). Kaime dar gaji ir anytos baimė. Todėl šioje laidoje anytos vaidmens atlikėja – Natalija Bunkė – rėkia ir rėkia ant konkuruojančių ir todėl truputį nelaimingų būsimų nuotakų. Tas kaimas ne tik šiame „seriale“ vaidina. Jis dar tą „serialą“ ir žiūri. Ir todėl neatleistina yra ne tik Radžio, bet ir viso serialo sumanytojų klaida – vienas pagrindinio herojaus sakinys: „Aš noriu išsirinkt normalią paną, o ne tokią kaimietę kaip tu! (?)“ Kaimas diskriminuotas. Ir diskredituotas. O jau paskui – kitos patyčios. Ta, kuri gyvenime neturėjo ne tik klausos, bet ir balso, verčiama dainuoti. Kad juokingiau žiūrovams būtų. Ta, kuri savo rankomis išsiuvinėjo kuklią servetėlę ir Radžiui dovanojo – išvejama. „Tu ką, manai, aš tokių servetėlių neturiu“, – užbaubia Radžis – aukso banko klientas. Ir taip iš lėto eilinė serialo serija artėja link pabaigos. Ne tik išlieka, bet ir lyderio vietą užima (prisiminkit: prizas – Radžis) toji, kurios elgesys – mažiausiai adekvatus. Nes ji linksmina (ir siutina) tos televizijos žiūrovus – Lietuvos kaimą.

Rasa Pekarskienė redakcija@15min.lt

„Laidotuvių dieną mūsų mieste neįmanoma buvo nusipirkti dirbtinių boružėlių. Į laidotuves plūstantys žmonės jas tupdė ant gėlių, klijavo ant atlapų. Justina labai mylėjo šį mažą padarėlį.“ Tokiais žodžiais prasidėjo mūsų pokalbis su Justinos mama. Kalbėti apie Anapilin iškeliavusį savo vaiką yra neapsakomai sunku. Dvidešimtojo gimtadienio nesulaukusi Justina, vienturtis šeimos vaikas, mirė po staigaus ir sunkaus insulto. Nuo tos košmariškos dienos praėjo treji metai. „Mes buvome tikros draugės“ Pasakodama, kokia buvo Justina, mama vis susizgribdavo, kad kalba esamuoju laiku: „Va, matote, niekaip neišeina kalbėti, kad Justina buvo.“ O iš tiesų – kokia ji buvo? „Labai dažnai pagalvoju, kad užauginome mes ją pernelyg gerą. Tikriausiai tokiems žmonės nebūna lengva gyventi? Niekada nelipo kitiems per galvą, nemokėjo skaudinti ar pyktis. Ji buvo nepaprastai komunikabili, linksma, labai sielojosi dėl savo bendraamžių, jei

juos ištikdavo nelaimės“, – pasakoja moteris. Justina dažnai prašydavo patarti, ką ji turėtų daryti, kad mamos netekusi jos klasės draugė atsitiestų – ką jai pasakyti, kaip pasakyti. Mama ir dukra labai daug kalbėdavosi. Apie viską: knygas, madas, filmus, meilę ir skausmą. „Na, tikriausiai, ji turėjo paslaptėlių. Juk taip ir turi būti. Tačiau būdamos labai artimos, mes labai daug dalykų aptardavome ir išspręsdavome, – prisimena mama. – Justina turėjo labai daug draugų. Kai į laidotuves ėjo

„Pagalvojau – juk gali būti, kad čia yra ir dalelė mūsų Justinos. Buvo labai gera matyti tuos žmones.“

jaunimas, čia galėjai pamatyti labai skirtingų jaunų žmonių – Justina itin mokėjo bendrauti.“ Pirma mintis – telefoniniai sukčiai Žinia apie netikėtai susirgusią dukrą jos mamą pasiekė autobuse – ji vyko į komandiruotę, jau buvo pervažiavusi Lenkiją. Pyptelėjo mobilusis telefonas. Perskaičiusi SMS žinutę, mama akimirką suabejojo, ar tai tik nebus telefoniniai sukčiai. Žinutė buvo pasirašyta Justinos draugės vardu: „Paskambinkite, jūsų dukrai atsitiko nelaimė.“ Paskambinusi moteris sužinojo, kad Justina ligoninėje, kad atsitiko kažkas labai rimta ir ji turi grįžti namo. Moters kolegos pasirūpino, kad ji lėktuvu skubiai pasiektų Vilnių. Ligoninėje gydytojai jai paaiškino, kad Justinos galvoje plyšo aneurizma, į smegenis išsiliejo kraujas: „Iki tol niekada nebuvo tekę girdėti tokios diagnozės, galvojome, kad insultas ištinka tik gerokai vyresnius. Niekada nesiskundusi sveikata, Justina tą vakarą su drauge pažiūrėjo filmą ir nuėjo miegoti. Rytą draugė nubudo, tačiau Justinos prižadinti negalėjo.“ Gydytojai neišdrįso kalbėti Sėdėdami už operacinės durų, tėvai, paskendę maldoje ir viltyje, laukė stebuklo. Po dviejų operacijų, chirurgas pasakė, kad prognozė – nieko gero nežadanti.

Visuomenė | 13

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Išgirdusi gydytojo žodžius, kad medikai daugiau nieko nebegali padaryti, mama paklausė: „O mes galime kam nors padėti?“ Šių žodžių gydytojas nesuprato. Jis vėl ėmė aiškinti, kokie pažeidimai yra smegenyse, kad nutrūkusios kraujotakos atstatyti nepavyko. Mama perklausė: „Ar Justina gali padėti kitiems?“ Atsisukusi į savo vyrą paklausė jo nuomonės – ar pritartų organų donorystei? Gydytojas sutrikęs žiūrėjo į abu tėvus ir nedrąsiai tarstelėjo: „Mes neišdrįsome su jumis apie tai kalbėti.“ Donorystei Justinos organai tiko – ji buvo sveika jauna mergina. „Kai po kelių mėnesių iš Nacionalinio transplantacijos biuro gavome laišką, kuriame buvo parašyta, kad Justinos organai į šeimas grąžino tris jaunus žmones, dviem sugrąžinta akių šviesa, supratome, kad tai ir yra didžiausia gyvenimo dovana kažkam, kurią pati Justina būtų norėjusi dovanoti. Tai buvo pats tauriausias jausmas, tada mus aplankęs. Mes tikrai nesuklydome. Nors tuo nė akimirką nebuvome sudvejoję.“ Justina neleidžia verkti Mirus Justinai, tarp gedinčiųjų buvo ir abi močiutės. Garbaus amžiaus žmonėms organų donorystė yra sunkiau suvokiama. Tiesiog jie mažiau apie tai žino ir kalba. Kaip Justinos močiutės sutiko žinią, kad anūkės organai bus paaukoti kitiems? „Mes savo artimiesiems tai pasakėme paprastai – pažindami savo vaiką, galvojame, kad ji taip būtų norėjusi“, – atsakė mama. Visi artimieji tas dienas gyveno maldoje, kad pavyktų organus išlaikyti gyvybingus. „Kai visai neseniai dalyvavau asociacijos

Per metus –150 transplantacijų •

Lietuvoje kasmet transplantacijų laukia apie 500 ligonių, kiekvienais metais atliekama iki 150 organų persodinimo operacijų. Daugiausia atliekama inkstų transplantacijų. Organų transplantacijos istorija ir prasidėjo nuo inkstų persodinimo – pirmoji operacija atlikta 1970 m.

•

Gyvoji donorystė – kai sveikas žmogus dovanoja vieną savo inkstą artimam giminaičiui. Šiemet jau atlikta 10 tokių transplantacijų.

•

Mažiausia delsti galima atliekant širdies transplantaciją. Šaltosios išemijos laikas (trukmė, kol širdis iš vienos krūtinės turi būti perkelta į kitą) – iki 5 valandų. Kai donoras yra toliau nuo transplantacijos centrų, esančių Vilniuje ir Kaune, į pagalbą perskraidinti donorinių organų atskuba pasieniečių arba kariniai sraigtasparniai.

„Gyvastis“ renginyje ir pamačiau, kad žmonės vaikšto su ženkliukais „Aš gyvenu dėka persodintų kepenų“, „Aš gyvenu dėka persodintos širdies“, „Aš gyvenu dėka persodinto inksto“, pagalvojau – juk gali būti, kad čia yra ir dalelė mūsų Justinos. Buvo labai gera matyti tuos žmones.“ „Mirtis – ne pabaiga. Ši tiesa mus palaiko, mus guodžia ir suteikia jėgų. Dievas viską gyvenime sutvarko taip, kad galėtum po tokių tragedijų išlikti, – ramiai kalba Justinos

•

Sutikimą donoro kortelei gauti (t.y. sutinkančių po mirties tapti organų donorais) Lietuvoje yra pasirašę daugiau nei 16 tūkst. žmonių. Sutikimą gali pasirašyti kiekvienas žmogus, sulaukęs 18 metų. Tai galima padaryti bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje – pas šeimos gydytoją, odontologą ir pan. Jei žmogui medikai nustato smegenų mirtį, bet duomenų bazėje nėra jo sutikimo tapti donoru, sprendimą dėl donorystės priima artimieji.

mama, nors klausant jos vis drėksta akys. – Ką jautėme, gali suprasti tik tas, kas yra išgyvenęs tokią netektį. To apsakyti neįmanoma. Bet mums verkti nepavyksta. Kai

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

atrodo, kad skausmas išsiverš nevaldoma rauda, kažkas prieina, iš nugaros delnais švelniai, bet tvirtai apkabina kaklą, tarsi uždrausdamas verkti. Aš jaučiu, kad mūsų dukra mums neleidžia verkti.“ Malda – ir už donorus Trečius metus ant Justinos kapo per Vėlines plevens žvakės, jį aplankys daugybė žmonių. „Mūsų parapijos kunigai labai gražiai meldžiasi už mirusiųjų vėles, už donorus, padovanojusius gyvenimą sunkiai sergantiems, sukalba maldą ir už Viešpatyje užmigusią Justiną“, – žiūrėdama į langu tekančius lietaus lašus kalba vienturtės dukters netekusi moteris. Šį pasakojimą pradėjau nuo boružių. Šis Justinos taip mylėtas vabaliukas – visos jos šeimos simbolis, leidžiantis jausti Justiną. „Ir dabar ant jos kapo dažnai randame gėlės žiedą su tupinčia boružėle. Ir paminklą pastatėme boružės formos. Atėjusiųjų aplankyti jos kapą, pievelėje laukia iš lietuviško akmens nukalta boružėlė. Dabar ir mano automobilyje gyvena boružėlė. Aš jaučiu, kad mūsų dukra taip būna kartu su mumis“, – švelniu rankos judesiu mama paliečia ant krūtinės įsegtą boružės formos sagę.

14 | Kultūra Kino kodas

Kaip nuolat užlipti ant grėblio „Pagrobimas 2: neišvengiamas kerštas“ („Taken 2“)

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Kristaloholikas, kuriantis urnas

Prancūzija, 2012 m., 90 min. Rež. Olivier Megatonas. Vaidina: Liamas Neesonas, Maggie Grace, Famke Janssen. Įvertinimas

Siužetas ir kontekstas Kerštas – neišvengiamas šio pasaulio blogis, kaip ir holivudinių filmų tęsiniai. Buvęs CŽV agentas Brajanas Milsas (akt. L.Neesonas) vėl priverstas grįžti į kino ekranus, nors pensija jau, galima sakyti, ranka pasiekiama. Jo herojus, praėjusiame filme sudorojęs kelis merginų grobikus albanus, dar nenusipelnė poilsio. Jis ir jo šeima nusipelnė keršto. Brajanas planingai atsidūrė Stambule, atlikdamas privatų gerai apmokamą apsauginio darbelį. Čia jį ir užspeitė kerštingieji albanai, užsimoję pagrobti ne tik jį, bet ir jo dukrą Kim (akt. M.Grace) bei eksžmoną Lenorą (akt. F.Janssen). Tačiau Brajanas mums ir tiems niekdariams parodys, kad jo įgūdžiai pranoksta Rytų Europos banditų sugebėjimus. Pravers ne tik granatos, bet ir smegenys. Išvados Gerai kino pasaulyje žinomo ir azartiško amatininko Luco Bessono firma periodiškai „kepa“ intensyvaus veiksmo filmus, kurių pagrindinė užduotis – tonizuoti žiūrovus. Jokių inovacijų čia nėra, ir netgi humoro mažoka. Juokinga tik dėl siužeto primityvumo ir personažų dialogų. Aktoriams vaidinti čia beveik nereikia, tik pabėgioti, pamojuoti kumščiais ir kuo plačiau išpūsti akis (šį triuką naudoja pagrobtos arba persekiojamos moterys). „Pagrobimo“ tęsinys liudija, kad projekto autoriai įjungė autopilotą, nes nematyti pastangų siužetą paversti bent kiek labiau įtikinamu. Filmas skirtas nereikliam žiūrovui. Ir šį sakinį recenzijose, deja, tenka vartoti vis dažniau. Kur mes nueisime? Gal į Albaniją, kurioje, filmo autorių akimis žiūrint, nelabai smagu. Tenka nuolat laidoti kerštingus banditus. Beje, kalbant apie grėblį. Bene smagiausia filmo uvertiūroje stebėti, kaip į Albaniją grįžta aštuoni karstai, o nugalabytųjų giminės prisiekia keršyti. Žinant L.Bessono humoro jausmą nesunku nuspėti, kad finale nuošalaus kaimelio gyventojų laukia dar viena karstų siunta. Šįkart iš Turkijos. Puikus moralas, dievaži.

„Kristalinei glazūrai negalima kelti jokių išankstinių reikalavimų, nes ji yra neprognozuojama“, – įspėja A.Patamsis. J.Kalinsko nuotr.

59 metų keramikas Algimantas Patamsis save su šypsena vadina kristaloholiku. Jis – vienintelis Lietuvoje menininkas, iš savo krosnies jau 32 metus traukiantis neprognozuojamos kristalinės glazūros kūrinius. Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt Lietuvoje populiarėjant kremavimui, keramikas neseniai pradėjo kurti urnas, puoštas apšarmojusį stiklą primenančiais kristalais. „Perskaitęs apie Lietuvoje baigiamą statyti krematoriumą, pagalvojau, kad kitų šalių keramikai jau seniai kuria urnas. Pagalvojau, kaip gražu būtų urnos su kristaline glazūra! – staiga pernai į galvą šovusią

idėją prisiminė A.Patamsis. – Urnų forma labai dėkinga ir graži – nors iš tiesų ji gali būti bet kokia. Tai – vaizduotės vaisius. Užsienyje esu matęs tokių urnų, kad net kai kada sunku suprasti, ar tai urna, ar koks siurrealistinis kūrinys.“ Kristalų neįmanoma prognozuoti Menininko studijoje, Vilniuje, kristalais žvilgančius angelų, vazų, dekoratyvinių indų kolekciją vis dažniau papildo ir

urnos. Kiekvieną jų A.Patamsis daugiau nei parą degina savo paties sukonstruotoje krosnyje itin aukštoje – 1250–1350 laipsnių karščio – temperatūroje. Dar studijų metais susižavėjęs kristaline glazūra, keramikas iki šiol kaskart, prieš atidarydamas krosnies duris, jaučia jaudulį – juk kristalų niekada negali prognozuoti. „Visas malonumas, kai atidarai ataušusią krosnį. Veri tas dureles ir... o! Gražu! Arba kitą kartą – piš, nieko. Tada žiūri kodėl, lygini užrašus, aiškiniesi priežastis – bet jas suprasti labai sudėtinga. Ant vienos formos kristalai išauga vienaip, ant kitos – kitaip. Čia viskas priklauso nuo formos, temperatūros, slėgio, įvairių medžiagų miligramų skirtumo sudėtyje. Jau kiek metų dirbu, o kristalų negaliu suprasti. Bet tai ir yra pats įdomumas“, – tikino vyras. Pirmą savo kūrinį su kristaline glazūra menininkas sukūrė 1980-aisiais ir iki šiol tos akimirkos negali pamiršti. „Kai jį ištraukiau iš krosnies, net ant kelių atsiklaupiau! Nešiau namo, baisiausiai saugodamas, kad tik nesudaužyčiau, – atsargiai rodydamas kūrinį-debiutantą, pasakojo A.Patamsis. – Kuo didesnis kristalas, tuo didesnis efektas – jį sudėtingiau išauginti. Va, šitas vienas, bet labai didelis – niekam jo neatiduosiu ir neparduosiu.“ Graži urna – lengvesnės laidotuvės Priklausomybę kristalams keramikas atvirai vadina liga – jei dieną kitą nedirba, pradeda blogai jaustis. Tačiau jis neslėpė: norėtų, kad jo kūriniai patiktų ne tik pačiam, bet ir kitiems. „Kūryboje viskas gražu, kas turi išliekamąją vertę. Siekiu, kad kūriniai patiktų ne tik man, bet ir liaudžiai. Nemėgstu kurti abstrakčių, šiuolaikiškų, nesuprantamų formų – tai turi trumpalaikį efektą.

Kultūra | 15

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą

Urnas A.Patamsis daugiau nei parą degina savo paties sukonstruotoje krosnyje 1250–1350 laipsnių karščio temperatūroje.

A.Patamsis: „Jei namuose laikytum karstą, aplinkiniai stebėtųsi, o urna – tiesiog grožis.“

15min.lt/kultura

Man smagu, kai žmogus įsigyja mano kūrinį ir jis puošia jo buitį ir būtį“, – kalbėjo menininkas. Ant urnų formuodamas kristalus, keramikas prisipažino galvojantis tik apie tai, kad kūrinys teiktų estetinį pasigėrėjimą. „Nejaučiu emocinio krūvio dirbdamas su urnomis. Tiesiog kuriu gražų daiktą – man svarbiausia, kad būtų formos ir dekoro vienybė, kad būtų gera žiūrėti į tą meno kūrinį, kad jis glostytų akį ir sielą, – rodydamas savo kūrinius, aiškino menininkas. – Pats pasisakau už kremavimą – iš dulkės gimęs, dulke ir pavirsi. Ir artimiesiems daug lengviau, kai nereikia žiūrėti į mirusiojo kūną – stovi graži urna, šalia graži nuotrauka ir viskas gražu.“ Išdegtas indas – amžinas Kur jo kurta urna nukeliaus – ar bus užkasta į žemę, ar laikoma namuose – A.Patamsiui neatrodo svarbu. „Kiekvienas žmogus gali apsispręsti pats. Užsienyje dažnai artimo žmogaus pelenus pasidalija keli žmonės, jie neretai urnas laiko ten, kur gyvena. Ir pas mane buvo atėję žmonių, kurie norėjo urną saugoti namuose, – pasakojo keramikas. – Mano nuomone, tai – nieko baisaus. Atsivežk gražaus smėlio iš Nidos, susipilk į tokią

vazą ir kaskart atidengęs dangtelį galėsi prisiminti, kaip ten buvo gera. Su žmogaus pelenais – panašu. Su laiku įprasime – tik kol kas mūsų laidojimo kultūra yra tokia dramatiška.“ Kristalinės glazūros technika išdegtos urnos, anot menininko, yra išskirtinai ilgaamžės. „Laikas tokioje aukštoje temperatūroje išdegto indo niekada nesuės – jis yra amžinas. Jei namuose kiltų gaisras, tikriausiai visi daiktai sudegtų, o urna liktų. Panašiai jei urną užkastų kape, ji po kelių šimtų metų būtų nepasikeitusi“, – įsitikinęs A.Patamsis.

Sau urnos dar nesukūrė Keramiko sukurtos urnos kol kas buvo eksponuotos tik Kėdainių krematoriume ir Kauno keramikos muziejuje. Anot menininko, Lietuvoje labai nedaug kas supranta jo naudojamos technikos unikalumą. „Į mane kreipiasi tik tie žmonės, kurie bent šiek tiek išmano apie kristalinę glazūrą ir supranta, kad tai – unikalu, pasaulyje labai vertinama, o šių kūrinių vertė kasdien didėja, – išdavė A.Patamsis. – Tik užsakovai turi suprasti, kad kristalinei glazūrai negalima kelti jokių išankstinių reikalavimų, nes ji yra neprognozuojama – todėl geriau rinktis iš jau mano sukurtų urnų.“

Savo namus, be kitų kristalais dekoruotų kūrinių, menininkas puošia ir urną primenančiu kūriniu. „Kol joje nėra pelenų, tai yra ne urna, o vaza. Žmonės gali išsirinkti tokią dekoratyvinę vazą su dangteliu ir ja papuošti namus – o prireikus, ši vaza gali tapti ir urna. Jei namuose laikytum karstą, aplinkiniai stebėtųsi, o čia – tiesiog grožis“, – mintimis dalijosi kūrėjas. Paklaustas, galbūt pats sau jau susikūrė urną, A.Patamsis nusišypsojo: „Sau dar nepasidariau – dar anksti. O jeigu kas – turiu dirbtuvėse jų daug, ras kur mane supilti.“

18 | Sportas

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Nemažai profesionalių šalies futbolo ir krepšinio klubų vos suduria galą su galu

REO (balti marškinėliai) čempionato pabaigos nesulaukė, o „Tauro“ klubas bando finišuoti be pinigų. T.Lukšio/BFL nuotr.

Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

už visą šį sezoną, o „Tauro“ skolos gali siekti pusę milijono litų. „Tokių sumų ir skaičių nėra, – gynėsi J.Šetkus. – Pagalvokite, klubo biudžetas geriausiais laikais buvo 700 tūkst. Lt, dabar – gerokai mažesnis. Tai iš kur tokie skaičiai?“

Prie to, kad elitinėje šalies futbolo A lygoje klubai kone kasmet sproginėja lyg muilo burbulai, o dešimtys žaidėjų algų nemato mėnesių mėnesiais, Lietuva jau įprato. Labiau netikėtos šio rudens krepšinio tendencijos. „Sakalų“ krepšininkai kol kas žaidžia nepaisydami klubą kamuojančių finansinių problemų.

Nuo LKL sezono pradžios praėjus vos penkioms savaitėms nuvilnijo virtinė istorijų, iškėlusių į viešumą ne našlaičio futbolo, o sporto bažnyčios statusą Lietuvoje turinčio krepšinio nepriteklius. Vargsta ir vieni, ir kiti Tauragėje futbolininkai skundžiasi, kad „Tauro“ klubas jiems ne tik algų nemoka, bet ir geriamojo vandens nupirkti neįstengia. Vilniaus „Sakalų“ krepšininkai nežinia iš kur klubo vadovų ištrauktas aprangas tarsi dėvėtų rūbų parduotuvėje matuojasi autobuse vykdami į pirmas LKL čempionato rungtynes. Sostinės REO futbolo komanda, neva protestuodama prieš mafiją, susibūrusią Lietuvos futbolo federacijoje, pasitraukė iš A lygos vos sezonui įpusėjus ir numetė likimo valiai porą dešimčių žaidėjų, su dauguma kurių nebuvo atsiskaityta. Panevėžio „Lietkabelis“ išvarė iš komandos savo kapitoną, apkaltinęs jį šiurkščiu klubo vidaus taisyklių pažeidimu, nors vieša paslaptis yra tai, jog krepšininkas nusikalto tuo, kad paklausė, kada pagaliau gaus uždirbtus pinigus. Šalies futbolo čempioną Panevėžio „Ekraną“ irgi įsuko finansinių problemų verpetas. Subūręs pajėgią, bet kol kas gero žaidimo nedemonstruojančią sudėtį Klaipėdos „Neptūnas“ prie jūros laukia ne gero oro, o milijono litų, kurio paprašė iš miesto savivaldybės. Pinigų pertekliumi negali pasigirti net stipriausi šalies krepšinio klubai. Vilniaus „Lietuvos ryto“ direktorius Martynas Purlys viešai pripažino, kad neturi iš ko nupirkti bet vieną žaidėją, o atleistas ekipos treneris Aleksandras Džikičius dar porą savaičių užtruko Vilniuje, nes niekaip negalėjo susiderėti dėl kompensacijos už prarastą darbą.

K.Černiauskaitės (BC „Sakalai“) nuotr.

Net turtingojo Kauno „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas neseniai paprašė pagelbėti pinigais visų, kas gali prisidėti, ir viešai pripažino, kad klubas skolingas kai kuriems žaidėjams, nes pernai Kauno savivaldybė gerokai apkarpė savo indėlį į klubo kasą. „Man vienam sunku konkuruoti su krepšinio lyderiais, todėl kviečiu patriotus nepamiršti „Žalgirio“ ir jam padėti finansais. Nuo praėjusio sezono savivaldybė neskyrė žadėtų 2 milijonų litų, todėl klubas iki šiol yra skolingas žaidėjams“, – sakė šiemet

Kauno „Žalgirio“ savininkas V.Romanovas viešai prabilo, kad klubas skolingas A.Koroliovo/BFL nuotr. žaidėjams.

itin sėkmingai žaidžiančios komandos savininkas. Prie pabaigos artėja metai, parodę, kad Lietuvoje abu sporto karaliai – ir pasaulinis, ir tautinis – jei ne nuogi, tai bent jau apsirengę toli gražu ne pagal paskutinį mados klyksmą. Futbolo klubai – atviri Muštas už nemuštą gudresnis. Tokia išvada peršasi lyginant futbolo ir krepšinio veikėjų elgesį atėjus laikui viešai teisintis dėl nevykdomų įsipareigojimų. Futbolo klubų atstovai prie spaudimo įpratę – jiems sukčių etiketė lipdoma pernelyg seniai. „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas vasarą kantriai aiškino apie kelis milijonus bankrutavusiame „Snoro“ banke įšalusių klubo litų, kalbėjo apie tai, kad atsisveikinę su savo žvaigždėmis Mantu Savėnu, Andriumi Velička, Ramūnu Radavičiumi panevėžiečiai sutaupė, nes atsikratė įsipareigojimų mokėti žaidėjams dideles algas. Komandą palikę futbolininkai neslėpė, kad mainais į laisvę pasižadėjo nereikalauti sumokėti skolų. Kantrus aiškindamas klubo finansinę padėtį buvo ir „Tauro“ prezidentas Jaunius Šetkus: „Neneigiu, kad esame skolingi, tačiau ieškome rėmėjų, galbūt dalininkų – jų nėra.“ Tauragės klubo vadovus viešoje erdvėje kaltino klubo žaidėjai, teigę, kad komanda per rungtynes neaprūpinama nei medicinos priežiūra, nei geriamuoju vandeniu, o „Tauro“ treneris iš Italijos nebūtų tinkamas dirbti net dešimtmečių vaikų komandoje. Futbolininkams klubas esą skolingas

Krepšinio klubai putoja Krepšinio klubų atstovai į nepatogius klausimus reaguoja skausmingiau. „Čia mūsų reikalas, ne jūsų“, – iš peties rėžė apie „Sakalų“ skolas pasiteiravusiam žurnalistui klubo prezidentas Vytautas Kiaušas. Užuot patvirtinęs ar paneigęs informaciją apie tai, kad „Sakalų“ krepšininkai šį sezoną dar negavo nė lito, klubo vadovas pašnekovą vis kaltino „pletkų“ rankiojimu, sykį pavadino jį „tūpu“ ir buku. Jei tiesa tai, ko nesiteikė paneigti klubo vadovas, „Sakalai“ gali ir nesulaukti Naujųjų metų, nes skolos žaidėjams velkasi dar nuo praėjusio sezono. Neapsikentęs „Sakalus“ į Kėdainių „Nevėžį“ iškeitė vienas komandos lyderių Tomas Černeckis. „Lietkabelio“ vadovai patys sau išsikasė duobę, kai viešai paskelbė kontraktą su savo kapitonu Gyčiu Sirutavičiumi nutraukę dėl klubo vidaus taisyklių pažeidimo. Šis pareiškimas suerzino krepšininko agentą latvį Raivį Ušackį, o Panevėžyje pasklido kalbos, kad G.Sirutavičius vidaus taisykles pažeidė paklausęs, kur jo uždirbti pinigai. Kadangi veiksmas vyko viešoje vietoje, kavinėje, tai buvo įvertinta kaip klubo įvaizdžio menkinimas. „Kodėl turėtume atskleisti kontrakto sąlygas? – nuo žiniasklaidos dėmesio teko gintis klubo direktoriui Eimantui Pūrui. – Žaidėjas žino, dėl ko taip įvyko, mes – taip pat.“ Kiek anksčiau „Lietkabelis“ atsisveikino ir su treneriu Gintaru Leonavičiumi, nes nesutapo komandos vairininko ir klubo bendrų strategijos ir tikslų suvokimas. Ir tada kalbėta, kad trenerio ir komandos skyrybų priežastis – pinigai. Panevėžiečiai tikėjosi didesnių investicijų iš pagrindinio klubo mecenato V.Romanovo. Lūkesčiai nepasiteisino, ir kažin, ar padėtis artimiausiu metu pasikeis, nes pastaruoju metu V.Romanovą ir jo verslo struktūras pradėjo slėgti vis didesni finansiniai rūpesčiai. Finansiniai galai „Lietkabelyje“ painiojasi. Panaši padėtis ir Klaipėdoje, kur į VTB Jungtinę lygą prasimušęs „Neptūnas“ paprašė savivaldybės dar milijono litų. Milijonas prieš Seimo rinkimus pasiklydo valdininkų kabinetuose, o už sportą atsakingo

Sportas | 19

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

uostamiesčio mero pavaduotojo Vytauto Čepo spalio pradžioje tai nestebino: „Kol nesibaigs tas rujojimas, tol nieko nebus. Šis mėnuo išbrauktas iš visų savivaldybių darbo.“ Kol politikai rujoja, krepšininkai priversti būti gyvi vien viltimis. Lyga dedasi rami Futbolo fronte – nieko naujo. Kare kaip kare: sezoną ir vėl baigia mažiau komandų nei jį pradėjo. Prie šaukštą per pastaruosius du dešimtmečius palikusių Mažeikių „Romar“, Vilniaus „Panerio“ ir „Vėtros“, Kauno „Inkaro“ ir „FBK Kauno“, Šiaulių „Karedos“ prisidėjo sostinės „REO“. Apie šį vienadienį A lygos darinį kalbama ir taip: vilniečių pasitraukimas iš čempionato buvo dar prieš sezoną suplanuota diversija, kuri turėjo prisidėti prie

„Lietuvoje abu sporto karaliai – ir pasaulinis, ir tautinis – jei ne nuogi, tai bent jau apsirengę toli gražu ne pagal paskutinį mados klyksmą.“ opozicijos planuoto valdžios pasikeitimo Futbolo federacijoje. Finansiškai stabiliai šį sezoną gyveno maždaug pusė lygos klubų – Vilniaus „Žalgiris“, Marijampolės „Sūduva“, rekordinį biudžetą surinkusi Pakruojo „Kruoja“ ir „Šiauliai“.

LKL turi savų galvos skausmų. Galima prognozuoti, kad lygos lankomumas šį sezoną, Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Lietuvos rytui“ reguliariojo sezono rungtynes žaidžiant tik išvykose, bus rekordiškai mažas. Kol kas tik debiutantai Kauno „LSU-Baltai“, savo aistruolius į halę viliojantys nemokamais bilietais ir vaišėmis, pajėgia surinkti du tūkstančius žiūrovų. Kitiems klubams ir tūkstantis – svajonių viršūnė. Nors lyga turi stiprų vidutiniokų branduolį, „Neptūną“, „Prienus“, „Šiaulius“, Pasvalio „Pieno žvaigždes“, Utenos „Juventus“, šias komandas nuo autsaiderių skiria meistriškumo praraja. „Palangos“ krepšininkai jau sezono pradžioje driokstelėjo LKL antirekordą, kai į „Juventus“ krepšį įmetė tik 36 taškus, o varžovams leido surinkti 60-čia daugiau.

Naujausias sporto žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/sportas Besikaupiančių problemų LKL kol kas nesureikšmina. Paklaustas apie grėsmingą „Sakalų“ finansinę duobę lygos direktorius Linas Gilys ramiai aiškino, kad šalinti iš LKL net aprangų žaidėjams nupirkti nepajėgiantį klubą galima būtų tik po teismų sprendimų. Futbolo ir krepšinio lygas Lietuvoje vis dar skiria tik vienas dalykas. LKL, kitaip nei A lygai, netektų laužyti galvos, kuo pakeisti komandą, jei ji išnyktų iš krepšinio žemėlapio – reikėtų tik pasirinkti kurią nors iš tų, kurios mielai užimtų laisvą vietą.

Druskininkai ėmėsi renovuoti visus 274 daugiabučius

Pagal JESSICA finansavimo modelį iki 2013 m. gruodžio 31 d. valstybė remia:

Rusnė MURAUSKAITĖ „Mes supratome, kad jeigu daugiabučių renovaciją paliksime vien gyventojų iniciatyvai – procesas užstrigs. Todėl savivaldybė ėmėsi iniciatyvos per dvejus metus savo lėšomis parengti visų Druskininkų savivaldybės daugiabučių namų atnaujinimo dokumentaciją. Ji reikalinga tam, kad galėtume atsakyti žmonėms į jiems rūpimus konkrečius klausimus apie renovacijos reikšmę“, - sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Druskininkų meras R.Malinauskas: „Manau, kad sprendžiant žmonių problemas, susijusias su šildymu, - sąskaitų dydį, didžiausias efektas yra, kai renovuojamas visas namas bendrai, o ne vien langai, balkonai ar stogas.“

Šį rudenį Druskininkų savivaldybė ėmėsi atnaujinti visus 274 miesto daugiabučius. Pirmiausia atnaujins kurorto „veidą“ – daugiau kaip 30 Druskininkų centre esančio Čiurlionio kvartalo daugiabučių namų, o per dvejus metus parengs visų savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių atnaujinimo projektus. „Manau, kad sprendžiant žmonių problemas, susijusias su šildymu, - sąskaitų dydį, didžiausias efektas yra, kai renovuojamas visas namas bendrai, o ne vien langai, balkonai ar stogas. Taip pat efektas bus akivaizdžiai didesnis, kai renovuosime ne pavienius namus, o kvartalais, įrengiant vaikų žaidimo aikšteles, sutvarkant kiemus, papildomą apšvietimą ir taip toliau. Tai sukurs didelę pridedamąją vertę ne tik patiems gyventojams, bet ir visam miestui“, - tikina R.Malinauskas.

„Nes tik įdiegus visas energiją taupančias priemones galime pasiekti maksimaliai gerą rezultatą.“ V. Denisevičius. „Mūsų namas vienas iš šilčiausių, nes pakeistas šiluminis mazgas. Ir vis tiek mes norime bendros namo renovacijos. Nes tik įdiegus visas energiją taupančias priemones galime pasiekti maksimaliai gerą rezultatą. Juk sutvarkytas, atnaujintas būstas yra visų mūsų sveikata“, - sakė planuojamo atnaujinti Druskininkų g. 8 daugiabučio bendrijos pirmininkas Viačeslavas Denisevičius. Druskininkų renovacijos planus padės įgyvendinti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, administruojanti Daugiabučių atnaujinimo (modernizavi-

(Druskininkų savivaldybės archyvo nuotrauka)

mo) programą. Renovacijos darbus finansuos pagal „Jessica“ finansinį modelį, kuriuo lėšos pritraukiamos iš Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir pačių gyventojų – tokiu būdu mažinami daugiabučių atnaujinimo kaštai.

Visų 274 Druskininkų daugiabučių atnaujinimo dokumentacijai parengti savivaldybė pasiryžusi skirti 5 mln. Litų. „Gyventojas per maždaug 6 mėnesius už šildymą sumoka 2,5 tūkst. litų, o po renovacijos jis mokės net per pusę mažiau. Atnaujinto daugiabučio namo gyventojams reikės mokėti ne tik už šildymą, bet ir bankui paskolą su palūkanomis. Nepaisant to, atnaujintame name gyvenanti šeima, kuri moka paskolą ir šildymo sąskaitas po renovacijos, bendroje

sumoje vis tiek sumoka keliais šimtais litų mažiau nei mokėdavo už šildymą nerenovuotame bute“, – sutaupymo mastus aiškino Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valentinas Petkūnas. Iki šiol Druskininkuose pagal įvairias programas buvo renovuoti 7 daugiabučiai. „Mūsų gyventojai už šildymą moka nuo 45 iki 55 proc. mažiau negu gretimas namas – toks pats, tik nerenovuotas”, pasakojo prieš keletą metų renovuotų Druskininkų Šiltnamių g. 18 ir 22 namų bendrijos pirmininkas Juozas Baubonis. Jeigu gyventojai pritars, Druskininkų savivaldybė inicijuos modernizuoti ne tik visus daugiabu-

Lengvatinis kreditas (palūkanos nekinta visą paskolos grąžinimo laikotarpį 20-iai metų)

3 proc. palūkanos

Modernizavimo projekto parengimas

100 proc.

Statybos techninė priežiūra

100 proc.

Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos

100 proc.

Parama turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą

(0,35 Lt/m2)

100 proc.

Statybos darbų (energiją taupančių priemonių) išlaidos: Sutaupius šiluminės energijos ne mažiau 40%

30 proc.

Sutaupius šiluminės energijos ne mažiau 20 %

15 proc.

čius, bet ir kvartalų viešąją infrastruktūrą – sutvarkys automobilių stovėjimo aikšteles šalia namų, apšvietimą, vaikų žaidimo aikšteles, želdinius ir įvažas.

Po renovacijos Druskininkų daugiabučių gyventojai šilumos energijos sąnaudas turėtų sumažinti nuo 40 iki 60 proc. Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.

Užsk. Nr. 306548

20 | Pasaulis

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Rinkimų kampanijų kaina a

B.Obamos ir M.Romney susitikimai su šalininkais bei rinkėjais labiau priminė popžvaigždžių šou nei politikos renginius. AFP ir „Reuters“ nuotr.

Metai

Surinkta1

Išleista2

2008

1 748,8

1 324,7

2004

880,5

717,9

2000

528,9

343,1

1996

425,7

239,9

1992

331,1

192,2

1988

324,4

210,7

1984

202

103,6

1980

161,9

92,3

1976

171

66,9

1 – kandidatų surinktos lėšos (mln. JAV dolerių). olerių). 2 – kandidatų išleistos lėšos (mln. JAV dolerių). erių). OpenSecrets.org inf.

Kiek milijardų kainuos „Ne piniguose laimė, o jų skaičiuje“. Šių metų rinkimų JAV kampanijos išlaidos vėl sieks naujų rekordų, o apklausos rodo, kad naujuoju „svajonių šalies“ prezidentu gali tapti daugiausia pinigų surinkęs ir išleidęs kandidatas. Kas tai? Įteisinta korupcija ar demokratijos kaina? Dar rugpjūtį „Center for Responsive Politics“ apskaičiavo, kad lapkričio 6-ąją įvyksiantys JAV prezidento bei Kongreso rinkimai kainuos beveik 5,8 mlrd. JAV dolerių (apie 15,5 mlrd. Lt). Tai yra daugiau nei pusė Lietuvos valstybės biudžeto. Jau surinko 2 mlrd. JAV dolerių Prognozės, kad šių metų JAV rinkimų kampanija bus brangiausia šalies istorijoje, pildosi su kaupu. Praėjusią savaitę pranešta, kad dėl perrinkimo kovojantis prezidendentas Barackas Obama su demokratais iki spalio o vidurio surinko 1,06 mlrd. JAV dolerių, o respublikonų kandidatas Mittas Romney – 954 mln. JAV dolerių. Pasak dienraščio o „The New York Times“, es“, JAV finansų centras Volstrytas į buvusį finansų ryklį ir B.Obamos apribojimus finansų sektoriui žadantį panaikinti M.Romney investavo daugiau nei kada nors iki šiol prezidento rinkimuose. Draudimo kompanijos, teisininkai ir medikai šiemet taip pat mažiau parėmė B.Obamą nei prieš ketverius metus. Tačiau dabartiniam prezidentui pagalbos ranką ištiesė Silicio slėnis. Be to, B.Obama surinko aukų daugiau nei prieš ketverius Daugiau naujienų iš viso pasaulio rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/pasaulis

Skaičius

2,5

mlrd. JAV dolerių

Tiek tur turėtų kainuoti 2012 metų JAV prez prezidento rinkimų kampanija.

metus iš pensininkų, moterų teisių gynimo organizacijų ir ligoninių. Dabartinis JAV prezidentas, kaip ir per ankstesnius rinkimus, puikiai išnaudojo gallimybę rinkti mažųjų rėmėjų, aukojančių tik po kelis JAV dolerius, ko paramą. para „The New York Times“ analizė rodo, kad B.Obama sulaukė didesnio palaikymo nedidelėmis sumomis, o M.Romney parėmė turtingieji visuomenės sluoksniai didelėmis sumomis. Didžiąją dalį pinigų tiek B.Obamos, tiek M.Romney rinkimų štabai jau išleido. Todėl vis mažiau abejojama, kad vien prezidento rinkimų kampanija atsieis 2,5 mlrd. JAV dolerių. Daugiau nei pusę išlaidų sudaro reklama televizijose. Taip pat pastebimas žymus reklamos internete augimas. „Dangus yra ta riba“ Šios JAV prezidento rinkimų kampanijos išlaidos bus didžiausios per rinkimų istoriją. 2008-aisiais kandidatai į JAV prezidentus išleido 1,3 mlrd. JAV dolerių , o surinko 1,75

mlrd. JAV dolerių. 2004 metais jie išleido 718 mln. JAV dolerių, surinko – 881 mln. JAV dolerių. O, pavyzdžiui, 1976 metais kandidatai išleido tik 66,9 mln. JAV dolerių, surinko – 171 mln. JAV dolerių. „Dangus yra ta riba. Nemanau, kad galima išleisti per daug“, – britų nacionaliniam transliuotojui BBC vis didėjančias rinkimų išlaidas komentavo buvęs JAV Federalinės rinkimų komisijos pirmininkas Michaelas Toneris. Politinę reklamą stebinčios „Wesleyan Media Project“ direktorius Michaelas Franzas įsitikinęs, kad JAV rinkimai yra „santykinai pigūs“, ypač palyginti su išlaidomis karinei operacijai Afganistane. Jam pritarė ir M.Toneris: „Praėjusiais metais bulvių traškučiams amerikiečiai išleido 7 mlrd. JAV dolerių. Ar laisvo pasaulio lyderė neverta bent tiek?“ Pastaraisiais metais rinkimams surinktos lėšos tampa tiek pat svarbios, kiek kandidatų reitingai. Žiniasklaida atidžiai seka, kiek per tam tikrą laikotarpį politikams pavyksta surinkti milijonų JAV dolerių, ir iš to daro išvadas apie rinkimų kampanijos sėkmę. „Reklama tai ne tik bandymas pakeisti neapsisprendusiųjų nuomonę, – BBC teigė „Annenberg Public Policy Center“ direktorė Kathleen Hall Jamieson. – Didysis tikslas – mobilizuoti rėmėjus. O pinigai yra labai svarbūs, nes pralaimėsite rinkimus, jei atsisakysite reklamos kampanijos.“ Pastarųjų metų rinkimai patvirtina K.H.Jamieson žodžius. 2008 metais B.Obama išleido 730 mln. JAV dolerių, o jo pralaimėjęs konkurentas Johnas McCainas – 333 mln. JAV dolerių. Per 2004 metų prezidento rinkimų kampaniją George‘as W.Bushas išleido 345 mln. JAV dolerių, o jo pralaimėjęs priešininkas Johnas Kerry – 310 mln. JAV dolerių. Tai nėra nekalti pinigai? Vis dėlto kai kuriems visuomenininkams rinkimų kampanijoms surinkti ir išleisti milijonai kelia šleikštulį. Tiksliau, nepasitenkinimą sukelia ne keliasdešimt ar keli šimtai JAV dolerių, kuriuos aukoja paprasti

amerikiečiai, o turtuolių ar didelių kompanijų kandidatams atnešti dešimtys tūkstančių ar net milijonai. Nors galioja griežta taisyklė, kad pavienis asmuo politikui gali paaukoti iki 2500 JAV dolerių, tačiau yra ir kitų, beje, visiškai teisėtų būdų paaukoti milijonus.

Barackas Obama Gimė 1961 m. rugpjūčio 4 d. Havajuose. Studijavo teisę Harvarde. Dirbo visuomeniniu teisininku Čikagoje. 1996–2004 m. dirbo Ilinojaus valstijos senate. 2004 m. tapo JAV Senato nariu. 2008 m. laimėjo JAV prezidento rinkimus, sutriuškinęs respublikoną Johną McCainą. Vedęs, su žmona Michelle augina dvi dukteris. Šeimos turtas vertinamas 10 mln. JAV dolerių.

Pasaulis | 21

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Kitame puslapyje Ką apie kandidatus į prezidento postą mano rinkėjai ir politologai.

JAV prezidentas?

>>>

rūmuose lankėsi 20 proc. donorų, kurie paaukojo 30 tūkst. ar mažiau JAV dolerių, ir net 75 proc. svečiavosi JAV ir pasaulio galios centre tų, kurie paaukojo 100 tūkst. ar daugiau JAV dolerių. Mažiausiai du trečdaliai pagrindinių B.Obamos rėmėjų lankėsi Baltuosiuose rūmuose, kai kurie iš jų toli gražu ne vieną kartą. Tiesa, prezidento administracija neigia bet kokį ryšį tarp apsilankymo Baltuosiuose rūmuose ir aukotojų rinkimų kampanijai sąrašų. Esą tyrimas šališkas, nes neįvardyti tūkstančiai žmonių, kurie lankėsi Baltuosiuose rūmuose, nors ir nebuvo paaukoję nė cento. Tačiau geras JAV valdžios koridorių žinovas, beveik 36 tūkst. JAV dolerių B.Obamos perrinkimui paaukojęs ir paramos savo nepelno siekiančiai veiklai Baltuosiuose rūmuose ieškojęs Patrickas Kennedy sako tiesiai šviesiai: „Taip viskas veikia.“ „Žinau, kad jie (prezidento administracijos pareigūnai, – red. past.) žiūri į rinkimų kampanijų donorų ataskaitas. Jie yra mano draugai, tačiau aš nenoriu naudotis draugyste, prašydamas paslaugos, jei nesu sąrašuose“, – dienraščiui „The New York Times“ prisipažino ne kartą Baltuosiuose rūmuose viešėjęs P.Kennedy. 15min inf.

Vienas pagrindinių – veikti per Super PVK (politinio veiksmo komitetus). Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo šiems komitetams leista priimti ir išleisti neribotas sumas, skirtas atskiro kandidato paramai. Pinigus jie gali imti iš korporacijų, atskirų asmenų ar organizacijų ir dažnai gali net

Mittas Romney Gimė 1947 m. kovo 12 d. Detroite, mormonų šeimoje. 1971 m. baigęs universitetą dirbo verslo konsultantu. 1984 m. įsteigė investicinę įmonę. 1999–2002 m. žiemos olimpinių žaidynių Solt Leik Sityje komiteto pirmininkas. 2002 m. buvo išrinktas Masačiusetso gubernatoriumi. Vedęs, su žmona Ann turi 5 sūnus ir 18 anūkų; Jo ir žmonos turtas vertinamas 190–250 mln. JAV dolerių.

neatskleisti finansavimo šaltinio. Super PVK net laikomi šešėliniais rinkimų kampanijos štabais. „Didžiausia problema, kad kandidatai rengia savęs pardavimo aukcionus, norėdami užtikrinti pinigų srautus, o nedidelis skaičius milijonierių, milijardierių ar įtakos siekiančių žmonių gali daryti rimtą poveikį rinkimų rezultatams. Tai nėra nekalti pinigai. Jie Vašingtone renkami 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus. Tam nėra galo“, – savo požiūrį BBC dėstė už JAV rinkimų įstatymų reformą pasisakančios organizacijos „Democracy 21“ prezidentas Fredas Wertheimeris. Postai perkami? Visuomenininkų įtarimai turi rimtą pagrindą. Vieša paslaptis, kad dosnūs partijų ir jų kandidatų rėmėjai gali be problemų tapti JAV ambasadoriais užsienyje, nors iki tol neturėjo jokios diplomatinės patirties. Dabartinis JAV prezidentas B.Obama viešai ne kartą smerkė Vašingtone įsikerojusį lobizmą, tačiau net pats nepajėgė atsispirti gilias šaknis turinčioms tradicijoms. Praėjusiais metais jis JAV ambasadoriumi Liuksemburge paskyrė Floridos nekilnojamojo turto magnatą Robertą Mandellą, kuris 2008 metais B.Obamos rinkimų kampanijai skyrė 30 tūkst. JAV dolerių, vėliau inauguracijai – dar 50 tūkst. JAV dolerių, o nuo pat 1992 metų buvo ištikimas visų demokratų kandidatų į prezidentus finansinis rėmėjas. Tai toli gražu ne išimtis. Praėjusiais metais „Center for Public Integrity“ atliko studiją ir nustatė, kad net 80 proc. didžiųjų B.Obamos donorų gavo aukštus postus. Į klausimą, kodėl jokios diplomatinės patirties neturintis bankininkas Louisas Susmanas buvo paskirtas JAV ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje, Baltieji rūmai lakoniškai atsakė: „Jis kalba angliškai.“ Šiais metais „The New York Times“ žurnalistai atliko tyrimą, kurio metu peržiūrėjo Baltųjų rūmų svečių sąrašą ir palygino jį su B.Obamos rinkimų kampanijos aukotojų sąrašais. Rezultatas: Baltuosiuose

22 | Pasaulis

15min 15m min • 20 min mi 201 2012 12 m. lapk lapkričio pkri riiččiio 2 d. d.

B.Obama ir M.Romney: skirtingų Amerikos pusių atstovai

Jurgita Andriejauskaitė j.andriejauskaite@15min.lt Rinkimų išvakarėse darytos nuomonių apklausos rodo, kad abiejų kandidatų šansai – lygūs. 2008 metais B.Obamos prezidento priesaika nuskambėjo nepavydėtinomis aplinkybėmis – ėmė griūti bankų sistema, JAV automobilių gigantai „Chrysler“ ir „GM“ vos išvengė bankroto, būsto pardavimai smuko labiausiai istorijoje, o bedarbių armija vis augo. Praėjo ketveri metai. Kas pasikeitė? 15 mln. amerikiečių tebeieško darbo, šeimų ūkių pajamos sumažėjo 5 proc. Įspūdinga ir šalies skola, per ketverius metus išaugusi 4 trilijonais – iki 16 trilijonų JAV dolerių. Ekspertai pastebi, kad rinkėjai dar niekada antro šanso nėra suteikę prezidentui, kuriam vadovaujant nedarbas viršijo 7 proc. ribą. Tiesa, žinovai teigia, kad jei ne ryžtinga prezidento skatinimo politika, padėjusi apsaugoti nuo žlugimo automobilių pramonę, nedarbas būtų pasiekęs 12 proc. Sunkus sprendimas Gerą dešimtmetį JAV gyvenanti lietuvė Ramutė Strauka savo balsą prezidento rinkimuose atiduos antrą kartą. Ji atvira – apsispręsti nelengva, tačiau šįkart ketina balsuoti už M.Romney. „Dabartinis prezidentas per savo valdymo metus stebuklų neparodė. Jis pradėjo nuo švietimo reformos, bet sistemoje liko didžiulė netvarka. B.Obamos sveikatos reforma netenkina amerikiečių, nes yra labai brangi. Norima visą gyvenimą dirbusiems žmonėms senatvėje apkarpyti garantijas ir suteikti jų socialiai remtiniems, kurie gyveno ištiesę ranką. Prieš rinkimus priimta speciali programa nelegalių imigrantų vaikams, šiokia tokia „legalizavimosi“ programa, bet iš esmės nelegalios imigracijos problema neišspręsta. Nedarbas nemažėja, o mokesčiai didėja. Patys turime nedidelį versliuką, tad matome, kaip mokesčiai auga. Tiesa, ką padarytų M.Romney, taip pat nėra aišku,

nes jis mėgsta keisti savo nuomonę“, – „15min“ dėstė Čikagoje gyvenanti 50-metė R.Strauka. Nepatinka nė vienas Amerikietė Vanessa Hahn nepasitiki nė vienu kandidatu, tačiau savo balsą atiduos B.Obamai. Moteris gyvena Viskonsino valstijoje, pagal apklausas čia pirmauja M.Romney. „Negaliu sakyti, kad esu visiškai patenkinta B.Obama, tačiau jis pradėjo švietimo reformą. M.Romney kalba apie mokesčių mažinimą didelėms korporacijoms ir mokesčių pakėlimą vidutiniam amerikiečių sluoksniui, jis kalba apie klasių padidinimą ir mokytojų sumažinimą, o aš tam nepritariu“, – „15min“ sakė jauna dviejų moksleivių mama. JAV gimęs ir augęs, vyresniajai kartai gerai žinomas kompozitorius, pianistas Michaelis Smithas balsuos už B.Obamą.

Viskonsine gyvenantis P.Rondello abiem kandidatams turi priekaištų. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Lietuvę vedęs ir daug laiko Švedijoje praleidžiantis amerikietis palaiko „kartais lėtą, tačiau protingą ir išklausyti mokantį“ prezidentą. „Per trumpą vadovavimo laiką jis negali pakeisti pasaulio, jis labai daug padarė ir dar daug turi nuveikti. Tikiu, kad per ateinančius ketverius metus B.Obama nuveiks tai, ką žada. Nemanau, kad respublikonas M.Romney kuo nors pagelbėtų, anaiptol, manau, kad jis „pridirbtų“ dar daugiau ir sukurtų naujų problemų“, – sakė 74-erių kompozitorius. M.Smithui, kaip menininkui, svarbu ir tai, kad demokratai stengiasi paremti meno kūrėjus, „net jei jų nesupranta“. „Turiu pasakyti, kad respublikonai nekenčia meno“, – „15min“ sakė muzikas. Viskonsine gyvenantis Pete Rondello, priešingai, savo balsą ketina atiduoti M.Romney: „Iš tiesų, neturime kandidato, kurį su žmona mielai pasirinktume. Balsuosiu už M.Romney, nes pastarąjį kartą balsą atidaviau B.Obamai ir jo ketveriais vadovavimo metais nesu patenkintas. Nežinau, ko tikėtis po rinkimų. Bet prezidentas yra tik vienas asmuo, o sprendimus priima ir vyriausybė.“ Pergalę prognozuoja B.Obamai Istorikas Vygantas Vareikis pergalę prognozuoja B.Obamai. Kodėl? „B.Obama orientuojasi į vidutinį amerikietį, smulkesnius verslininkus. Respublikonai visuomet buvo susiję su didžiulėmis korporacijomis, jos apmokestintos juokingomis sumomis. M.Romney žada, kad sumažinus turto, pelno mokesčius, padidės noras investuoti, išaugs gamyba. Tokios politikos laikėsi ir R.Reaganas, ir G.W.Bushas“, – argumentus, kodėl už dabartinį JAV prezidentą turėtų balsuoti daugiau rinkėjų, dėstė V.Vareikis. V.Vareikis teigia, kad agresyvus M.Romney požiūris į užsienio politiką Lietuvai būtų palankesnis. „JAV santykiai

„Reuters“ nuotr. „15min“ montažas

„Taip, mes galime“, – tokiu šūkiu prieš ketverius metus patikėjo amerikiečiai, JAV prezidentu pirmąkart išrinkę juodaodį Baracką Obamą. Ar patikės amerikiečiai jo nauju šūkiu – „Pirmyn“? Ar pasikliaus multimilijonieriaus Mitto Romney pažadais?

B.Obama potencialiai turi daugiau rinkėjų, nes orientuojasi į viduriniojo sluoksnio amerikiečius bei imigrantus.

su Rusija būtų „kietesni“. Jungtinės Valstijos – šalis numeris vienas pasaulyje pagal savo įtaką ir ekonomiką, Rusija joms toli gražu neprilygsta. B.Obamos Rytų Europa visiškai nedomina, jis susitelkęs į vidaus politiką“, – pastebėjo V.Vareikis. B.Obama taip pat gali tikėtis ir JAV piliečiais tapusių imigrantų balsų. Didelė JAV problema – nelegalūs imigrantai. Tokių šalyje priskaičiuojama net 11 mln. Prieš ketverius metus B.Obama žadėjo visapusišką imigracijos reformą, bet sugebėjo tik pasirašyti nutarimą, kuriuo šalyje dvejus metus leidžiama pasilikti imigrantams, atvykusiems būnant nepilnamečiais. Tiesa, ne vyresniems kaip 30 metų ir neįsivėlusiems į kriminalinius nusikaltimus. Tokia galimybe galėtų pasinaudoti apie 1,7 milijono jaunų žmonių. Kitas reformas užblokavo respublikonai. M.Romney laikosi priešingos pozicijos. Anot jo, „nelegalai“ iš šalies turi „patys save deportuoti“. Jo politika labai praktiška – šaliai reikia ne bet ko, o protingų žmonių, inžinierių ir kitų technologijų sričių žinovų. Jis ketina siūlyti kongresui padidinti darbo vizų išdavimo skaičių tik „protingiems“ užsieniečiams. Tačiau būtent tokia M.Romney pozicija pelnė B.Obamai dar daugiau rinkėjų simpatijų, jį palaiko ispanakalbiai, juodaodžiai. Gerbia ir homoseksualai už tai, kad palaiko vienos lyties asmenų santuokas. Myli ir moterys, ypač už tai, kad jis nesmerkia abortų, kitaip nei radikalus krikščionis, murmonų tikėjimą propaguojantis M.Romney. „Respublikonų pasisakymai, kad net išprievartauta moteris negali pasidaryti aborto, nes turi džiaugtis vaiku kaip Dievo dovana, nuskambėjo per Ameriką. B.Obamos komanda iš džiaugsmo trynė rankas. M.Romney pralaimės ir dėl to, kad nelaiko liežuvio už dantų“, – apibendrino istorikas V.Vareikis.

2012 m. lapkričio 2 d.

DU RATAI

Aksesuarai, kurie apsaugos: svarbu kokybė ir teisingas dėvėjimas

Dviračių sezonas daugeliui jų gerbėjų rieda į pabaigą, į gatves šaltomis dienomis išvažiuos tik didžiausi entuziastai. Tačiau ši pertrauka - gera proga patikrinti, kaip praėjusį sezoną atlaikė jums tarnavusios saugumo priemonės - šalmas, žibintai, atšvaitai - ir, galbūt, atnaujinti jų rinkinį. BFL NUOTR.

Pradėkime nuo priminimo, jog pagal Kelių eismo taisykles (KET), dviračio gale privalo būti raudonas šviesos atšvaitas, o iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas. Taisyklėse taip pat numatyta, kad dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus. Dviratininkai iki 18 metų, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Kitiems vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą. Tad šįkart – apie svarbiausius saugumą užtikrinančius aksesuarus: šalmą, liemenę, atšvaitus bei žibintus.

Pažeistą šalmą būtina keisti

Matydama dviratininkus miestų gatvėse, pastebiu, kad didelė dalis žmonių pro pirštus žiūri į tai, jog važiuojant šia transporto priemone būtina dėvėti šalmą, o važiuojant naktį – turėti šviesą atspindinčią liemenę ar atšvaitą. Dažnai žmonės numoja ranka į tokius dalykus, tačiau juk jie yra skirti jų pačių saugumui. Keliauju po užsienio valstybes ir matau, kaip svetur dviratininkai tvarkingai laikosi Kelių eismo taisyklių bei saugumo reikalavimų, norėčiau tai matyti ir Lietuvoje. Teigė geriausia 2010 m. Lietuvos sportininke pripažinta dviratininkė Simona Krupeckaitė

Šalmų, skirtų mėgėjams, įvairovė parduotuvėse išties didelė, o jų kaina prasideda maždaug nuo 150 litų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai nemaži pinigai, jei nepatirsite skaudžių griuvimų, šalmas tarnaus kelerius metus. Paprastai gamintojai nurodo, kad šalmą būtina keisti, jei tik jį dėvėdami patyrėte bent menkiausią incidentą. Tačiau ir čia verta vadovautis racionaliu protu: patys skrupulingai apžiūrėkite šalmą – jei tėra vos apsibraižę jo dažai, šalmo dar galite neskubėti keisti, tačiau jei smūgio būta didesnio, jau nekalbant apie tai, kad šalmas skilo ar buvo akivaizdžiai deformuotas, tokiu atveju jį būtina keisti nauju. Rinkdamiesi šalmą didžiausią dėmesį skirkite ne puošybos elementams (nors ir grožis šiuo atveju svarbus), bet tam, kad su juo jaustumėtės patogiai. Šalmas turi turėti keletą ventiliacinių angų - kad jį dėvint nekaistų galva, iš vidaus jis turi būti gerai suformuotas ir turėti tokį pamušalą, kad niekur netrintų, neveržtų bei, žinoma, nebūtų pernelyg laisvas. Šalmas turi

Žiemą – papildomi išbandymai Šaltuoju sezonu važiavimo dviračiu sąlygos tampa žymiai sudėtingesnės - ir dėl ankstyvos tamsos, ir dėl šalčio, ir dėl neretai slidžios kelio dangos. Tokiomis sąlygomis kenčia ir dviratininkas, ir jo transporto proemonė, tad būtinas specialus pasiruošimas. Vėlyvą rudenį bei žiemą, kaip, beje, ir kitais sezonais, tamsoje būtina įsijungti priekinį ir užpakalinį žibintą, dėvėti šviesą atspindinčią liemenę bei užsisegti šalmą. Būtina pasirūpinti ir šilta apranga, nes aktyviai judant šaltu oru ir tinkamai neapsirengus, labai lengva greitai peršalti. Šilta dviratininko apranga atsieis panašiai, kaip slidininko kostiumas, o ieškoti jos reikėtų specializuotose sporto ir dviračių prekių parduotuvėse. Svarbiausia įsigyti kokybišką kepurę, kurią būtų patogu dėvėti po šalmu, pirštines, neperpučiamas kelnes, pašiltintus apatinius drabužius. Orams bjūrant prie dviračio patartina pritvirtinti sparnus – jie apsaugos nugarą ir priekinę dalį nuo taškymo važiuojant per purvą ir balas. Purvą sulaikantys sparnai taps apsauga ir pačiam dviračiui, kuris blogomis oro sąlygomis kenčia ir nuo drėgmės, ir nuo druskų, kuriomis barstomi keliai. Ir pagaliau, koks didelis dviračių entuziastas bebūtumėte, temperatūrai nukritus žemiau 5 laipsnių šalčio, verčiau jį palikti namie ir rinktis kitą keliavimo būdą.

būti užsisegamas taip, kad stabiliai laikytųsi ant galvos ir nejudėtų, taigi, labai svarbūs reguliuojami dirželiai.

Liemenė: geriau kokybiška Statistika liudija, kad dviratininkai dažniausiai nukenčia tamsiu paros metu, tad viena priemonių, padėsiančių tapti labiau matomu kelyje, yra šviesą atspindinti liemenė. Tai gana ilgalaikis daiktas, todėl ją verčiausia nusipirkti kokybišką ir gerai atspindinčią šviesą. Liemenė turėtų būti ne tik ryškios spalvos, juosmens srityje ant jos turi būti keli horizontalūs šviesą atspindintys elementai. Nors tai atrodo elementaru, nevenkite liemenės pasimatuoti – ji turėtų nebūti nei aptempta, nei plevėsuojanti. Beje, per tam tikrą laiką ir geros kokybės liemenė nebe taip gerai atspindi šviesą, susidėvi, tada ją reikia pakeisti nauja.

Kad matytumėte ir būtumėte matomi Ant dviračio galo privalo būti pritvirtintas raudonas atšvaitas, iš abiejų pusių ant stipinų - oranžiniai ratų atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai. Dviračio priekyje turi būti veikiantis baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos. Žibintai turi būti įjungti tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui. Paprastai žibintai turi LED lemputes ar yra maitinami baterijų arba iš dviračio generatoriaus. Bene ryškiausiai šviečia žibintai su LED lemputėmis, bet kai kam nelabai patinka būtent jų ryškumas. Šių saugumo priemonių kainų amplitudė išties didžiulė – nuo kainuojančių apie 10 litų iki atsieinančių kelis šimtus. Tačiau galima pasitenkinti ir ne pačiu brangiausiu daiktu, svarbu, kad jis pakankamai ryškiai šviestų ir būtų patogiai pritvirtinamas.

Informacinės kampanijos jaunimui saugaus eismo tema rubrikos parengtos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2012 m. lapkričio 2 d.

DU RATAI

Pareigūno žvilgsnis: dviratininkų kultūra gerėja BFL NUOTR.

Per devynis šių metų mėnesius keliuose žuvo 27 dviratininkai. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, žuvusių dviratininkų skaičius gerokai padidėjo.

LIETUVOJE DAUGUMA DVIRATININKŲ NET RUDENĮ UŽMIRŠTA ATŠVAITUS.

Apie tai, dėl kieno kaltės įvyksta nelaimės, kokias taisykles dažniausiai pažeidžia dviratininkai ir ką daryti, kad jie jaustųsi saugūs, „15min“ kalbasi su Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovu Dainiumi Šalomsku. Nepaisant bauginančios statistikos, pareigūnas pastebi, kad dviratininkai, ypač didžiuosiuose miestuose, gatvėje elgiasi vis kultūringiau. Tiesa, vis dar neįtikėtinai daug dviratininkų ant savo dviratės transporto priemonės rizikuoja sėsti neblaivūs. – Kiekvienais metais dviratininkų keliuose daugėja. Ar pastebite, kad automobilių vairuotojai jų atžvilgiu tampa atidesni, pradeda vertinti kaip lygiaverčius eismo dalyvius? – Dviratininkų keliuose iš tiesų daugėja. Žinoma, tai gera žinia – daugėja ekologiškų transporto priemonių. Tačiau automobilių vairuotojai dar labai nenoriai dviratininkus vertina kaip lygiaverčius eismo dalyvius. Šią problemą geriausiai būtų spręsti tobulinant kelių infrastruktūrą, t.y. plečiant dviračių takų tinklą. – Kaip dviratininkus vertina pareigūnai? Ar dviratininkai – pareigingi eismo dalyviai? – Manome, kad dviratininkų kultūra gerėja. Ypač tai galima pasakyti apie miestuose važinėjančius dviratininkus. Kaimo vietovėse dviratininkai dažniau pažeidžia Kelių eismo taisykles ir patenka į eismo įvykius. – Kokia su dviratininkais susijusių nelaimių statistika? – Per 2011 metų devynis mėnesius (sausį – rugsėjį) įvyko 246 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 17 dviratininkų ir 279 buvo sužeisti. Per šių metų devynis mėnesius užregistruota 217 įvykių. Žuvo 27, sužeisti 238 dviratininkai. – Kokiose situacijose ir dėl kieno kaltės dažniausiai nukenčia dviratininkai? – Atsakyti į klausimą, kaip dažnai dviratininkai yra patys kalti dėl eismo nelaimių, neturime galimybės. Tačiau analizuojant eismo įvykius, galima daryti išvadą, kad pagrindinės priežastys – tai tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui nenaudojami šviesą atspindintys elementai, pavojingi manevrai, nerodomi įspėjamieji signalai. Nereti atvejai, kai dviratininkai būna apsvaigę nuo alkoholio. – Kokias Kelių eismo taisykles dviratininkai dažniausiai pažeidžia? Kiek nedrausmingų dviratininkų nubaudžiama? – Per šių metų devynis mėnesius dviratininkai 77 kartus buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už kelio ženklų ir kelio ženklinimo nesilaikymą. Nustatyti 1 725 atvejai, kai dviratininkams buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, 1 539 atvejai, kai nustatytas vidutinis ar sunkus girtumo laipsnis. 619 dviratininkų patraukta administracinėn atsakomybėn už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse (važiavimas techniškai netvarkingu dviračiu ir pan.). – Dviratininkai dažnai sako, kad norėtų važiuoti šaligatviu, jei šalia nėra dviračių takų, o kelkraščiu važiuoti nesaugu.

– Neretai kyla klausimas, ar visuomet dviratininkas turi nulipti nuo dviračio ir per perėją jį persivesti? Kaip elgtis, jeigu perėja nudažyta žalia spalva ir pažymėta horizontaliu ženklinimu (pavyzdžiui, Vilniuje, T. Kosciuškos gatvėje, ties areštine)? – Dviratininkas visais atvejais prieš pėsčiųjų perėją privalo nulipti nuo dviračio, kadangi per pėsčiųjų perėją galima eiti tik pėstiesiems. Jei šalia pėsčiųjų perėjos yra horizontalusis ženklinimas 1.23 ,,Dviračių simbolis“, dviratininkui nebūtina nulipti nuo dviračio, tačiau turi degti šviesoforo signalas, leidžiantis dviratininkui kirsti važiuojamąją dalį.

Neblaiviems gresia baudos D.Šalomskas primena, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, dviratininkams, kuriems nustatomas lengvas girtumo laipsnis, gresia bauda nuo 300 iki 500 Lt. Dviratininkai, kuriems nustatomas vidutinis arba sunkus girtumo laipsnis, gali gauti 500–700 Lt baudą.

– Dar pora dažnai kylančių klausimų: kaip važiuoti žiedinėje sankryžoje? Ir kaip dešinio kelkraščio besilaikančiam dviratininkui pasukti į kairę ne sankryžoje? – Dviratininkas žiedinėje sankryžoje privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto. Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviratininkas turi nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamasis jį, nekliudydamas kitoms transporto priemonėms (Kelių eismo taisyklių 66 punktas).

– Galimybę leisti dviratininkams važiuoti šaligatviais galima būtų svarstyti. Tačiau manome, kad iškiltų didesnė eismo įvykių, kuriuose nukentėtų pėstieji, tikimybė. Vis dėlto policijos pareigūnai, atsižvelgdami į sudėtingas eismo sąlygas, gana tolerantiškai žiūri į dviratininkus, važiuojančius šaligatviais.

– Taisyklėse numatyta, kad dviračio gale turi būti raudonos spalvos žibintas. Mūsų dviratininkai pamėgo mirksinčius raudonus žibintus. Vokietijoje, berods, jie draudžiami? Ar yra reikalavimai, kokie žibintai turi būti? – Kelių eismo taisyklių 64 punkte nustatyta, kad dviratininkui leidžiama važiuoti keliu tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, ant ratų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie stipinų. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas. Taisyklėse nėra nustatytas reikalavimas, kad gale esantis žibintas negali mirksėti. Todėl Lietuvoje galima 5 važiuoti dviračiu, kurio gale mirksi raudonas žibintas.

SAUGOS PRIEMONĖS: 1 - šalmas, 2 – ryškus drabužis, 3 – galinis atšvaitas, 4 – bagažinė, 5 – galinis žibintas, 6 – šoninės kuprinės, 7 ir 13 – purvasiaugiai, 1 8 ir 12 – ratų atšvaitai, 9 – spyna, 10 – klešnės sąsaga, 11 – pedalų atšvaitai, 14 – priekinis žibintas, 2 15 – skambutis, 16 – veidrodėlis, 16 17 17 – atšvaitas

4 6

10 11 8

– Yra prisiekusių dviračių mėgėjų, kuriems žiema ne kliūtis. Koks pareigūnų požiūris į žiemą važinėjančius dviratininkus? Ar tai saugu? – Dviračiu galima važinėti ir žiemą, tačiau tam turėtų būti sudarytos atitinkamos sąlygos, pavyzdžiui, kelias turi būti gerai nuvalytas. Kitu atveju dviratininkams nėra saugu eksploatuoti jų transporto priemones.

VILNIAUS PULSAS

Valstybės planuojamame biudžete Vilniui vėl nenumatoma apie 200 mln. Lt GPM mokesčio

BFL nuotr.

„Tam, kad Vilnius būtų pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, GPM dalį reikia padidinti mažiausiai 20 proc. – iki 60 proc. Tai, kad planuojama GPM dalį padidinti 2 proc. norint kompensuoti kitų metų NT mažėjimą, nesprendžia Vilniaus miesto savivaldybės finansinių problemų, nes ši dotacija net nepadengia tos sumos. Vilnius, kaip matyti iš valstybės biudžeto projekto, ir toliau bus paliktas miestu-donoru ir bus skandinamas skolose“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl nekilnojamojo tur-

to mokesčio mažėjimo pasikeitus nekilnojamojo turto deklaravimo tvarkai, net ir šiais metais vietoj suplanuoto 110 mln. Lt NT mokesčio bus surinkta tik 77,4 mln. Lt – net 32,6 mln. Lt mažiau. Tačiau šios išlaidos biudžete buvo numatytos. Finansų ministerija 2012 m. nekilnojamojo turto mokesčio prognozę (110 mln. Lt) pateikė neįvertinusi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatų pakeitimų, įsigaliojusių dar nuo 2011 metų. Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad Konstituciniame Teisme (KT) priimtas prašymas ištirti, ar įstatymai, numatantys, jog Vilniaus biudžetui skiriama 40 proc. mieste sumokamo gyventojų pajamų mokesčio, o tuo tarpu beveik visoms kitoms savivaldybėms paliekama 100 proc. mokesčio, atitinka Konstituciją. „Tai, kad ieškinį nagrinės ir KT, reiškia, kad mūsų argumentai dėl miestui daromos žalos ir nepakankamo pagrindinių sričių finansavimo yra pagrįsti. Vilnius ilgą laiką Vyriausybės ir Seimo sprendimais buvo miestas-donoras, dėl ko sostinės skola per 2007–2011 m. padidėjo 500 mln. Lt“, – sakė A.Zuokas. Į KT, nagrinėdamas Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį, nusprendė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT). VAAT atmetė Vyriausybės argumentus, kad nėra pagrindo kreiptis į KT, ir atsižvelgė į Vilniaus savivaldybės argumentus dėl miestui Seimo ir Vyriausybės sprendimais daromos žalos. Užsk. Nr. 303397

Užsk. Nr. 306699

2013 metų valstybės biudžeto projekte Vilniui tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį planuojama padidinti nuo 40 iki 42 proc. Teigiama, kad taip būtų kompensuotos prarastos pajamos dėl mažėjančio nekilnojamojo turto mokesčio. Vilniuje kitais metais, prognozuojama, jis mažės net 17 mln. Lt.

Kniedėmis sutvirtintas automobilis per avariją išsilakstė į gabalus. E.Ovčarenko nuotr.

Redakcijos archyvo nuotr.

Gazas.lt | 27

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Sumuštiniai keliuose Pamatyti, ar automobilio kėbulas yra virintas iš dviejų, ne specialistui beveik neįmanoma.

Lietuvos keliais važinėja ne tik daug senų automobilių, bet ir tokių geldų, kurios sulipdytos iš savo gyvenimą jau baigusių mašinų.

Paulius Sviklas p.sviklas@15min.lt Vidutinis automobilio amžius Lietuvoje – 13 metų. Didžioji dalis jų į mūsų šalį atkeliauja iš Vakarų Europos valstybių – Vokietijos, Prancūzijos ar Italijos. Vienas kitas – iš Šveicarijos, Belgijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Sulipdytas kniedėmis Daugelis žmonių, ieškančių naudoto automobilio, nustemba: kaip gali būti, kad panaršius minėtų šalių naudotų automobilių skelbimų portaluose, jų kainos neretai yra didesnės nei tokių pačių transporto priemonių Lietuvoje? Pasirodo, jokio stebuklo nėra. Vieša paslaptis, kad nemažai naudotų automobilių į Lietuvą grįžta „pusėmis“. Pavyzdžiui, perpardavėjai Lietuvoje pigiai nuperka automobilį, kurio galinė dalis sumaitota per avariją. Užsienyje randama tokia pati transporto priemonė, tik su sudaužytu priekiu. Toliau – dėlionė. Kėbulai pjaunami per pusę, o sveikos dalys suvirinamos. Štai ir naujas automobilis. Iš išorės tokia transporto priemonė atrodo gražiai, tačiau panagrinėjus atidžiau, plaukai šiaušiasi. Automobilių kėbulų remonto serviso „Bestus auto“ priėmėjas Danas Švedas pasakojo apie jam žinomą atvejį, kai žmogus apynaujį automobilį „surinko iš dviejų“. Tai mašinai buvo privirinta galinė dalis. Problemų kilo iškart – niekaip nepavyko padaryti teisingos ratų geometrijos. Nors siūlės ir buvo apdirbtos specialiomis medžiagomis, po kelių metų virinimo vietose išlindo rūdys. Juokas pro ašaras, tačiau net ir suvirinimui lietuviai pinigų kartais pagaili. Viena neseniai įvykusi avarija Kauno rajone

Jeigu automobilis niekada nebuvo daužtas, visi pagrindiniai jo taškai gali turėti daugiausiai vieno kito milimetro nukrypimą nuo standartinių.

Specialūs duomenys Kiekvienas automobilių gamintojas (pradedant „Dacia“, baigiant „MercedesBenz“) specialioje duomenų bazėje nurodo kritines kėbulo detales, kurios privalo būti nedalomos, ir vietas, kurios gali būti pjaunamos ir virinamos. „Turėdami šią gamintojų pateiktą duomenų bazę, su specialia įranga galime atkurti bet kokio automobilio normalią būseną“, – teigia automobilių kėbulų centro „RemArtas“ direktorius Artūras Povilenskas. Šis centras gali pasigirti kitur Lietuvoje nematytu aparatu. Jis lazeriu patikrina kelias dešimtis automobilio kėbulo ir važiuoklės taškų bei pagal mašinų gamintojų pateiktas duomenų bazes nustato, ar šie yra standartinėse vietose. Jeigu automobilis niekada nebuvo daužtas, visi pagrindiniai jo taškai gali turėti daugiausiai vieno kito milimetro nukrypimą nuo standartinių.

atskleidė naują kėbulų lipdymo metodą – juos sutvirtinant kniedėmis. Nėra ko stebėtis, kad taip sulipdytas automobilis per avariją subyrėjo dalimis. Neretai avarijose, kuriose automobiliai susiduria kaktomuša, vieno kėbulas tik įlinksta, o kitas plyšta į dvi dalis. Daugiau naujienų apie automobilius rasite nuskaitę šį kodą www.gazas.lt

Tačiau automobilių „lipdymo“ darbus dirbtuvėse dažniausiai atlieka specialistai, neturintys tokių specialių įgūdžių.

Lankantis minėtame servise, jo meistrai parodė ataskaitą, pateiktą patikrinus vieną „Škoda“ automobilį. Iš išorės jis atrodė puikiai, tačiau kai kuriose vietose buvo nustatyti net 8 cm siekiantys nukrypimai nuo normos. Tai – ženklas, jog jis buvo daužtas ir suvirintas „iš akies“, kad tik atrodytų padoriai.

Vokiečiai, japonai, prancūzai ar kitų automobilių gamintojų inžinieriai tokį dalyką, nutikusį su jų kūriniais, bijo net susapnuoti. Jie žino, kad padarę net nedidelę klaidą, susijusią su automobilių saugumu, eitų šluoti gatvių. Tačiau lietuvių auksarankiams saugumas – nė motais. „Bet kokiam suvirinimui reikia specialių įgūdžių, o po kiekvieno tokio proceso būtina labai kruopščiai apdoroti suvirinimo/ sukabinimo siūlę cheminėmis medžiagomis, apsaugančiomis ją nuo korozijos“, – teigia VGTU Fizikos katedros vedėjas, prof. Artūras Jukna.

Pastebėti sunku Kiek tokių iš išorės tvarkingų, tačiau tragiškos būklės kėbulo tiksinčių bombų važinėja Lietuvos keliais – nežinia. Tačiau į „Google“ įvedus frazę „automobilis lūžo“, paieškos rezultatų kiekis stebina – šimtai, gal net tūkstančiai sulipdytų transporto priemonių jau iškeliavo į metalo perdirbimo gamyklas po avarijų, kuriose pasidalijo į dvi dalis. Neretai jos anapilin palydėjo ir sėdėjusius viduje. Pamatyti, ar automobilio kėbulas yra virintas iš dviejų, ne specialistui beveik neįmanoma. Tokiais atvejais pagelbsti oficialūs gamintojo atstovų Lietuvoje servisai – jie pagal kėbulo identifikacinį numerį (VIN kodą) gali patikrinti daugumos Europoje pagamintų naujesnių automobilių istoriją. Lietuvoje asociacija „Transeksta“ nuo 2006-ųjų renka techninę apžiūrą atliekančių transporto priemonių duomenis – tuomečius trūkumus bei kilometražą. Norint patikrinti Lietuvoje jau kurį laiką eksploatuojamą automobilį, tai galima padaryti asociacijos interneto puslapyje. Tereikia žinoti VIN numerį, kurio tvarkingų automobilių pardavėjai neslepia.

28 | Skelbimai

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

VILNIUS

GERA

ŽIEMINĖS ! S O PADANGOS I PIG

PIGIAI

KAINA

REMONTUOJAME

• VARIKLIUS • STABDŽIŲ SISTEMAS • DUSLINTUVUS IR KT. Remontuojame ir mikroautobusus

• KOMPIUTERINĖ DIAGNOSTIKA

Stabdžių, geometrijos, šviesų reguliavimo stendai

• ORIGINALIOS DETALĖS Prekyba originaliais alyvos filtrais

UŽSAKYMAS IR TIEKIMAS

• MONTAVIMAS IR BALANSAVIMAS • ALYVOS

Žirmūnų g. 141A, Vilnius. Tel.: 277 18 46, 278 89 53, (8 699) 52353.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

HUMANA DARBININKAS –

AUTOKRAUTUVO VAIRUOTOJAS • Krauti prekes krautuvais, vežimėliais ir rankomis, tvarkyti prekių sandėlius ir rampos zoną • 1500 Lt. atlyginimas bandomuoju laikotarpiu, atskaičius mokesčius • Darbo patirtis dirbant autokrautuvu, turėti galiojantį autokrautuvo pažymėjimą

MES JUMS SIŪLOME:

• Pamaininį darbo grafiką • Neturinčius darbo patirtis apmokome

KONTAKTINĖ INFORMACIJA:

Personalo vadybininkė Skirmunda Masionienė, telefonas (8 5) 264 1058, faksas (8 5) 240 4994, elektroninis paštas: personalas1@humana.lt

KAUNAS

Ă˘ P ODSNULĂžLR G YDO Y\NV .DXQR WHFKQRORJLMRV XQLYHUVLWHWR LU 9HQWVSLOLR DXNĂŁWRVLRV PRN\NORV RUJDQL]XRMDPD /DWYLMRV LU /LHWXYRV EHQGUDGDUELDYLPR SHU VLHQÄ&#x2026; SURJUDPRV SURMHNWH &223 ('8 6+,3 Âą Ă&#x201E;.RQNXUHQFLQJDV YHUVODV SDJUĹĄVWDV PRN\PXVL YLVÄ&#x2026; J\YHQLPÄ&#x2026; LU EHQGUDGDUELDYLPX WDUS YHUVOR VXEMHNWĹžÂł QXPDW\WD YDL]GR NRQIHU HQFLMD Ă&#x201E;,QRYDFLMRV LU NĹşU\ED YHUVOHÂł 9DL]GR NRQIHUHQFLMRV PHWX EXV VLHNLDPD SDURG\WL QDXMĹž WHFKQRORJLMĹž YDUWRMLPÄ&#x2026; YHUVOH EHL SDVLGDOLQWL YHUVOR ĹĄPRQLĹž SDWLUWLPL 9DL]GR NRQIHUHQFLMÄ&#x2026; EXV JDOLPD VWHEĹ?WL WLHVLRJLDL LQWHUQHWX DGUHVX https://distance.ktu.lt/transliacija/coopeduship arba DWY\NXV ĹĄ .78 ( PRN\PRVL WHFKQRORJLMĹž RJLMĹž FHQWUÄ&#x2026; DGUHVX 6WXGHQWĹž J $ Âą D D .DXQDV 5HJLVWUDFLMRV SUDGĂĽLD Âą

YDO 'DXJLDX LQIRUPDFLMRV Âą

HPWF NWX OW

AB â&#x20AC;&#x17E;Autrolisâ&#x20AC;&#x153; konkurso tvarka nuomuoja visuomeninio maitinimo paskirties patalpas be ÄŻrangos, kuriĹł bendras naudingas plotas 87,09 kv. m. PirminÄ&#x2014; 1 kv. m nuomos kaina 4,96 Lt be PVM, turto nuomos sutarties terminas â&#x20AC;&#x201C; ne ilgiau 5 metai. Informuojame, kad dÄ&#x2014;l nuomos konkurso sÄ&#x2026;lygĹł kreiptis ÄŻ AB â&#x20AC;&#x17E;Autrolisâ&#x20AC;&#x153; generalinio direktoriaus padÄ&#x2014;jÄ&#x2014;jÄ&#x2026; (tel. 8-37 38 71 11). PasiĹŤlymai dÄ&#x2014;l patalpĹł nuomos teikiami AB â&#x20AC;&#x17E;Autrolisâ&#x20AC;&#x153; generalinio direktoriaus padÄ&#x2014;jÄ&#x2014;jai, adresu Islandijos pl. 209, Kaunas, iki 2012 m. lapkriÄ?io 12 d. 8.00 val. Komisijos posÄ&#x2014;dis, kurio metu bus atplÄ&#x2014;ĹĄiami vokai vyks 2012 m. lapkriÄ?io 12 d. 9.00 val. 304 kab. (treÄ?ias aukĹĄtas), Islandijos pl. 209, Kaunas.

jau skaityta knyga, o toli išvykę artimieji primins apie save. Panirę į prisiminimus, daug ryškiau pamatysite savo ateitį.

Jautis. Nejučiomis iš jūsų lūpų išsprūs paslaptis. Paskui vėl ir vėl darysite tą pačią klaidą. Nesigraužkite, atsitiktinumų nebūna – tai padės išmokti jums skirtas pamokas.

Dvyniai. Anksčiau pažinoti žmonės sugrįš jums ką nors pasiūlyti. Tame slypi kažkokia jums nežinoma priežastis. Raskite ją, nes tai padės įgyvendinant svajones.

Vėžys. Dar kartą peržvelkite dienotvarkę, perdarykite tai, kas seniai kėlė nerimą. Tokiu būdu sudėliosite mintis į joms skirtas vietas ir vis dažniau pasidžiaugsite rezultatais. Liūtas. Gūžtelsite pečiais pastebėję, kad atsidūrėte ten, kur jau buvote. Neskubėkite į ateitį, o pažiūrėkite jau matytą filmą ar dar kartą prisipažinkite, kad mylite.

Mergelė. Būsite priversti permąstyti savo santykius su šeimos nariais. Susitikimai su žmonėmis iš praeities parodys jūsų neišspręstas problemas, trukdančias tikriesiems jūsų siekiams.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Pasakosite senas istorijas versdami pašnekovus nuobodžiauti. Argi neįdomu paklausyti, ką jie šneka? Raskite priežastį, dėl kurios vėl tai girdite. Skorpionas. Įkyriai į galvą lendančios mintys apie tai, ką turite ir ką norite turėti, vers gręžiotis atgal. Pajudėti iš pradinio taško galėsite tik radę klaidų ir jas ištaisę. Šaulys. Su ugnele akyse sieksite išreikšti save, bet ne visi jus supras. Jūsų pastangos nebus beprasmės, jei vis dažniau stabtelsite ir apmąstysite savo žodžius. Ožiaragis. Vienatvėje sieksite paslėpti savo baimes, troškimus ir viltis. Pasilikite tik jums reikalingus dalykus, o visa kita paleiskite – kitaip įstrigsite savo minčių labirinte.

Vandenis. Susitikę su senais draugais klausykitės jų taip, lyg jums į ausį kalbėtų jūsų angelas sargas. Gal jų lūpomis jis bando pranešti jums svarbią žinią?

Žuvys. Aplinkybės vers įrodyti kitiems, ko esate verti. Abejojantys pasirinkta kryptimi galės vėl grįžti prie kryžkelės ir pasirinkti tikrąjį kelią. Nuspręskite, ko siekiate.

Horizontaliai:

Pažymėtuose langeliuose: KALAFIORAS

Avinas. Netikėtai į rankas paklius

Vertikaliai:

Druska. Alkas. Log. Stela. Baidarė. Lim. Andai. Samoa. Antis. Versmė. Paskola. Aus. Rimtis. Subars. Para. Pasak. „Apap“. Vasaris. Na. Obė. Stigs. Vasara. Anuokart. Er. Estija. Fauna. Asas. Askas.

Horoskopai

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Prabanga. Savitas. Ant. Sausa. Inta. Slidi. Kubas. Guis. Kodas. Osaka. Soja. Ragai. Rn. Kas. Tvarsliava. Masės. Arfa. LT. Rampa. Ostas. Kelmas. Tapyba. UK. Valio. Moira. Ėrena. Samanė. Sapa. Aras.

30 | Laisvalaikis

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 31

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Anekdotai

„15min“ archyvo nuotr.

Organizatorių nuotr.

Sudoku

Geras pedagogas neturi klasėje vieno numylėtinio ir nieko neišskiria. Jam visi vaikai vienodai bjaurūs. Vyras grįžta namo ir miegamajame pamato nuogas kojas, kyšančias iš po antklodės. – Kas čia? – klausia žmonos. – Kas, kas? Kailinius tu man nupirkai? Ne. Į Turkiją bent kartą mane nusivežei? O jis nusivežė. O mano automobilis... Ar manai, kad viskas iš dangaus nukrito? – Tai ko kojyčių neapkloji, varge tu mano, peršalt juk žmogus gali.

Lapkričio 8 d.

Vilnius

Lapkričio 5–7 d.

Vilnius

Koncertas V.Kernagiui atminti „Baltas paukštis“

Nemokami europietiškų filmų seansai „LUX kino dienos“

Solistas Liudas Mikalauskas kartu su neįprastos sudėties styginių kvartetu „Brass Arco“ (trys violončelės ir kontrabosas) Šv. Kotrynos bažnyčioje rengia jaukų vakarą su maestro Vytauto Kernagio dainomis, įvilktomis į joms nebūdingą skambesį. Koncerte skambės žinomiausios ir gražiausios V.Kernagio dainos – „Baltas paukštis“, „Kalnai ant kalnų“, „Išeinu“ ir kt. Koncerto pradžia – 19 val.

Vyks filmų, kurie šiemet varžosi dėl Europos Parlamento įsteigto LUX kino apdovanojimo, peržiūros. Tai vengro B.Fliegaufo filmas apie romų bendruomenę „Tai tik vėjas“, Veneto regioną vaizduojanti A.Segre juosta „Shun Li ir Poetas“ bei M.Gomezo filmas „Tabu“. Lapkričio 5–7 d. filmai rodomi Vilniaus kino teatre „Pasaka“, o lapkričio 12–13 d. – Kauno M.Žilinsko dailės galerijos kino salėje.

Lengvas

M.Vaičiulio/BFL nuotr.

BFL nuotr.

Viena iš auksinių taboro taisyklių: kas greičiausiai atsikelia, tas gražiausiai apsirengia. – Tėveli, leisk aš tave pabučiuosiu prieš išeidama į mokyklą. – Pinigų neturiu – mane jau tavo mama išeidama į darbą pabučiavo. – Kodėl tavo batai skirtingi? – Todėl, kad batų pardavėjai klaidingai galvoja, jog jeigu vitrinoje padėsi tik po vieną batą, tai jų negalima pavogti.

Vidutinis

Lapkričio 6 d.

Klaipėda

Lapkričio 8–11 d.

Kaunas Džiazo festivalis „VDU Jazz Jungtys“

Gyvo garso O.Vyšniausko ir grupės koncertas

Keturioms dienoms miestas taps improvizacinės džiazo muzikos sostine: Kauno valstybiniame lėlių teatre pasirodys 40 atlikėjų iš devynių šalių, įvyks devyni projektai, bus surengti meistriškumo kursai ir diskusijos. Be lietuvių atlikėjų ir jaunųjų menininkų projektų, scenoje koncertuos Peteris Brötzmannas ir jo kolektyvas „Chicago Tentet“, kuriame groja muzikantai iš JAV, Vokietijos, Švedijos, Norvegijos.

Klaipėdos koncertų salėje skambės 20 žinomiausių O.Vyšniausko dainų: „Išdalinau“, „Mažyte“, „Mano vienintele“, „Saulė leidžias“, „Nidai“, „Valsas mamai“, „Mama“ ir kt. Šio koncerto metu O.Vyšniauskui talkins grupė, kurią sudaro V.Butkevičius (gitara), D.Praspaliauskis (saksofonas), V.Mundinas (mušamieji), V.Klimas (klavišiniai) bei Ričardas (bosinė gitara). Koncerto pradžia – 18 val. Sunkus

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį ir šeštadienį protarpiais palis, bus 5–8 laipsniai šilumos. Sekmadienį numatoma tokia pati oro temperatūra, tačiau sinoptikai žada dar daugiau lietaus. Kitos savaitės pradžioje didesnių orų permainų neprognozuojama – bus lietinga, apie 3–6 laipsnius šilumos. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Šiauliai Ši li i Klaipėda Kl i ėd

P ėž Panevėžys

Utena Ute en e na

11-03 d.

6 4/7

3/6

7/8

3/5

3/8

4/7

6/8

2/5

Kaunas

11-04 d.

Vilnius Vil i

Marijampolė Panevėžys

Utena

Alytus

Marijampolė Vėjas Pietryčių

11-03 d. 4/6

4/6

3/6

3/7

4/7

11-04 d.

6–10 m/s

7 Alytus 8

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti kaip nurodyta. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Interaktyvus orų žemėlapis: ž www.orai.lt

32 | Reportažas

ŠVĖKŠNA

Suvienijo moliūgai Švėkšnos miestelio (Šilutės rajonas) gyventojus suvienijo siekis patekti į Lietuvos rekordų knygą. Dėl to jie paaukojo visą savo moliūgų derlių. Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt Miestelio gyventojai šiam įvykiui pradėjo ruoštis iš anksto – dar pavasarį savo lysvėse numatė vietos ir moliūgams. Bet derlius

nebuvo toks, kokio tikėtasi. „Išaugo vos keli moliūgėliai, ir tie labai maži“, – guodėsi su anūkėmis į Visų šventųjų dienos išvakarėse surengtą Lietuvos rekordo siekimo šventę tris moliūgus atnešusi švėkšniškė Irena.

Miestelio gyventojų vienybė ir noras kartu pasiekti, kad Švėkšnos vardas das patektų į Lietuvos rekordų knygą, nustebino pačius šios idėjos autorius. „Tokio didelio sujudimo nesitikėjome“, – pripažino vienas iš šventės sumanytojų, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokytojas Vaidotas Didžiūnas. Per pietus buvo suskaičiuota, kad į miestelio parką sunešta 350 įvairiausio dydžio

moliūgų. O žmonės žmonės vis i dar nešė ir nešė savo daržoves ir čia pat vietoje skapta skaptavo. Netrukus suskaičiuota, kad parke „susispietė“ net 668 moliūgai. Sunkiausias jų svėrė daugiau nei 50 kg. „Kai jie visi tamsoje sužibėjo – vaizdas buvo nuostabus. Sulaukėme daugybės svečių iš kitų miestų, kurie nepasivargino atvažiuoti tik dėl šios šventės“, – džiaugėsi istorijos mokytojas Jonas Girskis.

Švėkšnos parke „susispietė“ net 668 moliūgai. A.Kripaitės nuotr.

Skaitmeninės TV atėjimui daugelis spėjo pasiruošti Naktį iš spalio 28-os į 29-ąją Lietuva atsisveikino su analogine antžemine televizija - nuo šiol galime matyti tik skaitmeninę TV. Laimei, aktyvia informacine kampanija pavyko pasiekti, kad daugumai žmonių šis faktas nebuvo naujiena, tad dauguma jų spėjo tam pasiruošti. Pirmąją dieną, kai Lietuvoje liko galimybė žiūrėti tik skaitmeninę TV, specialia „karštąja linija“ dar iki pietų sulaukta 3 kartus daugiau skambučių, nei anksčiau per visą dieną. Tiesa, pasak Susisiekimo ministerijos atstovų, tai nestebina, nes nemažo skambinančiųjų suaktyvėjimo ir buvo tikėtasi.

EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDAS

Pasirūpinkite, kad matytumėte skaitmeninę TV! Nežinote kaip? Skambinkite nemokamu telefonu

Arba užsukite į interneto svetainę

8 800 00150

www.skaitmenine2012.lt.

Ir toliau teikiamos konsultacijos „Kaip rodo apklausų rezultatai, žmonės, nemokamai žiūrintys televiziją su lauko, kolektyvinėmis ar kambarinėmis antenomis, buvo sėkmingai informuoti apie laukiančius pokyčius ir jiems spėjo pasirengti“, -

komentavo susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas. Pasak jo, tie, kurie iki šiol dar nepasirūpino tinkama įranga, visą lapkričio mėnesį, susidūrus su problemomis ar kilus klausimams, dar gali skambinti nemokama telefono linija 8 800 00150. Nemokamu telefono numeriu paskambinusiems gyventojams konsultantai suteiks svarbiausią informaciją apie analoginės antžeminės televizijos išjungimą, skaitmeninės televizijos pasirinkimo būdus, padės sprendžiant technologinius perėjimo sunkumus.

Populiariausi klausimai - apie įrangą

RAGINA KREIPTIS KOMPENSACIJŲ Susisiekimo ministerija taip pat primena, kad mažas pajamas gaunantys vieni arba bendrai gyvenantys asmenys, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui sudaro ne daugiau nei 525 Lt, iki lapkričio 20 dienos dar gali kreiptis dėl vienkartinės kompensacijos už skaitmeninei TV žiūrėti reikiamos įrangos įsigijimą.

Nemokama telefono linija pradėjo veikti prieš pusmetį, iki šiol ja sulaukta apie 15 tūkst. skambučių. Vien per spalio mėnesio pirmas tris savaites telefono linijos konsultantai atsakė daugiau kaip į 4 tūkst. skambučių. Apie 40 proc. visų klausimų sudaro klausimai apie įrangą, būtiną skaitmeninei televizijai žiūrėti. Išjungus analoginę antžeminę transliaciją, norint matyti televiziją reikalingas televizorius su įmontuotu skaitmeninės televizijos imtuvu arba specialus priedėlis, daliai vartotojų gali prireikti ir lauko antenos. Pokyčiai visai nepalietė gyventojų, besinaudojančių kabelinių operatorių paslaugomis. Užsk. Nr. 306780

Parengė Justina Miliūnaitė