15min savaitraštis 2012.11.09 by 15min.lt

Savaitės interviu

A.Butkevičiaus nuolaidos prezidentei baigėsi Socialdemokratų lyderis A.Butkevičius su prezidente D.Grybauskaite kalbasi draugiškai, bet negali su ja susitarti dėl naujos valdančiosios koalicijos. A.Butkevičius kasdien vis kietesnis: vakar, lankydamasis „15min“ redakcijoje, jis pareiškė, kad prezidentei nėra ko svajoti nei apie A.Kubilių, nei apie Visagino atominę elektrinę.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 43 (1274) • 2012 m. lapkričio 9 d.

3 psl.

300 000 Lt bauda, areštuotas butas ir žemės sklypas – tokio atpildo sulaukė S.Žukauskas, per 2009 metų riaušes prie Seimo pabandęs apginti policininkų voliojamą žmogų. L.Balandžio, BFL nuotr.

Atpirkimo ožys

Tyrimas

Seimo kelionių magija Penkiolika metų – tiek po pasaulį blaškytųsi vienas žmogus, jei dalyvautų visose pastarojo Seimo kadencijos parlamentarų komandiruotėse ir kelionėse.

4-5 psl. Verslas

Mėsos rinkos paradoksai BFL nuotr.

Lietuviai kasmet valgo vis daugiau importinės mėsos, o lietuviški gaminiai džiugina užsieniečių skrandžius.

8-10 psl. Istorija

Varmijos kronikos: nejau ir mes tas pilis ėmėme? BFL nuotr.

D Dalia alia Daškevičiūtė

6–7 psl. 6

Varmė – buvusi Mažosios Lietuvos žemė, dabar – Lenkijos Varmijos Mozūrų vaivadija. Jos miesteliuose stūkso viešbučiais virtusios pilys, kuriose kažkada virė didžioji Europos politika.

18-19 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

15min.lt apklausa

Rimvydas Valatka

PROC.

r.valatka@15min.lt

Prezidentė D.Grybauskaitė blokuoja naują valdančiąją koaliciją. Kaip vertinate jos elgesį?

V.Uspaskicho korta Ką reiškia prezidentės kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų teisėtumo daugiamandatėje ir 7 vienmandatėse apygardose? Tai, kad ji siekia pakartotinių rinkimų. Jei ji laimės, nugalėtojų neteisia, o jei ne, teks grįžti į pradinę padėtį. Kodėl prezidentė elgiasi taip netoliaregiškai? Šįmet po rinkimų pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai. Prieš ketverius metus – 25. Tiek pat! Tad kodėl prezidentė tempia laiką ir demonstruoja, kaip ji nenori dirbti su tais, prieš kuriuos ji atvirai agitavo ir kurie, nepaisant jos agitacijos, vis tiek laimėjo? Ko ji bijo? Kad jai pasielgus kitaip, V.Landsbergis lieps megztosioms beretėms priminti jos nepatriotinę praeitį? Išgąsdino būsimos Seimo daugumos planas išplėsti koaliciją iki 88 narių? Būdama įtari, išsigando teoriškai galimos apkaltos, kuriai užtenka 85 balsų? Spaudžia „Hitachi“ lobistai? Kad ir kaip būtų, tokios situacijos šalyje dar nebuvo. Nei prezidentas A.Brazauskas, nei V.Adamkus, nei R.Paksas su daugumą Seime turinčiomis partijomis taip nesielgė.

Prezidentė elgiasi teisingai, nes koalicijoje yra Darbo partija (18410) 41 proc.

Prezidentė elgiasi pavojingai, nes gali sukelti politinę krizę ir chaosą (8815) 20 proc.

Prezidentė demonstruoja koalicijai, kas yra tikrasis valstybės šeimininkas (3330) 7 proc.

Pralaimėti nemokanti prezidentė įvarė save į kampą (13949) 31 proc.

20 PROC.

7 PROC.

Savaitės dvikova

Dalia prieš Algirdą

Tai – karas ne su V.Uspaskichu, o su A.Butkevičiumi. D.Grybauskaitė – geresnė, nes aukščiau iškelia moralę? Taip įsitikinę jos gerbėjai. Bet jei taip, tai kokia morale ji vadovaujasi viešuosius ir privačius interesus supainiojusio savo kišeninio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio atveju? Ar tokį pat „moralės“ rėtį prezidentė taikė ir buvusiai Seimo daugumai, kurioje netrūko nei teistų, nei įtariamųjų? Politika turi būti švari. Tik kodėl prezidentė tuo nesirūpino prieš rinkimus? Jei Darbo partija neturi teisės būti valdžioje, tai kodėl jai leista dalyvauti rinkimuose? Kodėl šalies vadovė iki rinkimų nesikreipė į Konstitucinį Teismą? Apklausos rodė, kad Darbo partija bus tarp nugalėtojų. Ir kaip dabar kvalifikuoti kas penktą pilietį, balsavusį už Darbo partiją? Paskelbti tėvynės išdavikais? Lietuvai būtų tūkstantį kartų geriau, jei ji neturėtų V.Uspaskicho. Puiku, kad prezidentė irgi to nori. Bet ar galima kilnaus tikslo siekti abejotinais metodais? Prieš trejus metus konservatoriai tą pačią Darbo partiją tempė į Seimo daugumą. Prieš pat rinkimus „darbiečiai“ buvo „prieš“, bet balsavo „už“ atominę jėgainę. Prezidentei tai buvo moralu, o dabar nebe? Kas A.Kubiliui leista, A.Butkevičiui – ne? Jau vien dėl tokio dvigubo dugno turėtume suabejoti prezidentės kalbų apie švarią politiką nuoširdumu. Prezidentė taip bando pridengti lėkštesnius dalykus, pirmiausia norą valdyti taip pat komfortiškai, kaip iki šiol, kai A.Kubilius realiai neturėjo daugumos. Tai ar nėra taip, kad triukšmas sukeltas kaip tik dėl to, jog Darbo partija nebuvo pirma, todėl neliko kaip sudaryti konservatorių ir „darbiečių“ koalicijos su dėl bylos amžinai pakabintu V.Uspaskichu. Pirmąją vietą užėmus socialdemokratams ir A.Butkevičiui, kuriam dėtis su konservatoriais reikštų politinę mirtį, prezidentės kombinacija subliūško. Tiksliau už V.Laučių nepasakysi: šis karas yra ne su V.Uspaskichu, o su A.Butkevičiumi, kurio prezidentė nenori, tačiau kuriam ji neturi ką pareikšti. Karas su tuo pačiu A.Butkevičiumi, kuris kažkada atsistatydino iš finansų ministro posto, protestuodamas prieš ūkio ministrą V.Uspaskichą. Ar naudoti V.Uspaskicho kortą ir lošti iš valstybės krizės ir dalies tautos paniekinimo yra moralu, spręskite patys.

Apklausoje dalyvavo 44504 žmonės

Algirdas Butkevičius neišgirdo Dalios Grybauskaitės nurodymų ir toliau ją erzina Darbo partijos skuduru. Prezidentė prie tokio įžūlumo nepratusi, todėl atakuoja su vis didesniu įniršiu. Kas nugalės? Laimėtoją paskelbs koridą stebintis Konstitucinis Teismas.

Rimo Valeikio pieš.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

41 PROC.

Verslas | 3

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

A.Butkevičiaus veiksmai neatitinka D.Grybauskaitės norų

Premjeras be kėdės Liepa Želnienė l.zelniene@15min.lt

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius net ir praėjus dviem savaitėms po jų bei pasirašius koalicijos sutartį dar nėra tikras, kad jis ir bus naujasis Lietuvos premjeras.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

A.Butkevičius nebeslepia, kad jei taps premjeru, Visagino atominės elektrinės nestatys. I.Gelūno nuotr.

yra ieškoti kompromisų vardan Lietuvos, nepatiriant nuostolių. – Ar vykdysite referendume pareikštą žmonių valią dėl Visagino atominės elektrinės? Kokiu būdu? – Žmonės per referendumą išsakė savo pageidavimus ir aš vykdysiu žmonių valią. Artimiausiu metu Seime turės būti paruoštas teisės aktas, kad Visagino atominė elektrinė nebūtų statoma. Po kurio laiko gali būti licencijuoti reaktoriai JAV, jie gali būti statomi ir Elektrėnuose, ten, kur elektros tinklų infrastruktūra išplėtota. Mes nesame prieš atominę energetiką.

Šią savaitę susitikęs su prezidente Dalia Grybauskaite jis turėjo praryti antrąją jos karčią piliulę: valstybės vadovė atsisakė kalbėtis apie koaliciją, nes nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris turi nuspręsti, ar Seimo rinkimai buvo teisėti. Ar prezidentė privers A.Butkevičių paklusti savo anksčiau išsakytam reikalavimui naują valdžią kurti be sukčiavimu įtariamos Darbo partijos? A.Butkevičius į šį ir kitus klausimus atsakė tiesioginėje portalo 15min.lt konferencijoje. – Konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius jums viešai pasiūlė sudaryti darbų koaliciją, atidedant į šalį ideologijas, kad tik valdžioje nebūtų Darbo partijos. Koks jūsų vertinimas? – Kadangi rinkėjai daugiausia balsų atidavė socialdemokratams, Darbo partijai, iš dalies „Tvarkai ir teisingumui“, mes vis dėlto esame numatę formuoti valdančiąją daugumą ir Vyriausybę iš šių trijų partijų. – O gal A.Kubilius tokiu būdu siūlosi remti jūsų mažumos Vyriausybę be Darbo partijos? – Manau, kad su mažumos Vyriausybe tikrai nuvarytume šalį į dar gilesnę ekonominę krizę. – Ar tikėjotės, kad bus taip sunku su prezidente D.Grybauskaite kalbėtis apie valdančiosios koalicijos formavimą? – Turiu pasakyti, kad mano pokalbiai su prezidente vyksta draugiškoje aplinkoje. Aš gerbiu jos poziciją, bet esu didžiausios Lietuvoje partijos vadovas ir, mano manymu, mes, kairieji, šiuo metu jokiu būdu negalime dirbti su konservatoriais, nes rinkėjai nori kito požiūrio į valstybės valdymą ir nori pokyčių savo gyvenime. – Kiek dar kartų ketinate vaikščioti į susitikimus su prezidente, kuri jums taip ir nepasiūlo formuoti Vyriausybės? – Aš tik dukart buvau. Dabar eisiu, kada pakvies. Aš nesu iš tų, kurie bėgioja ir veržiasi patys. Dabar tvarka turės būti tokia: prezidentė turi pateikti dekretą dėl pirmo naujojo Seimo posėdžio sušaukimo. Tam paskutinė diena – lapkričio 17-oji. Po to prezidentė per dešimt dienų turi pateikti ministro pirmininko kandidatūrą. Manau, kad per tas dešimt dienų kažką pakvies, bet nesu tikras, kad mane. – Jūs į ministrų postus neleisite teisiamų Darbo partijos lyderių, bet jie gi savo partijos ministrams darys įtaką. – Požiūris ir supratimas valstybės valdyme, palyginti su dabartiniu, keisis. Ministerijos nėra atskiros partijų tėvonijos. Ministerijos vykdys Vyriausybės programą.

Kiekvienas ministras kartą per ketvirtį atsiskaitys vėl atkurtam Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui. Taip išryškės kiekvieno ministro ir jo komandos gebėjimai. – Kiek naujojoje Vyriausybėje bus teistų ministrų: ar tik „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis, ar daugiau? – Kol kas dar neturime pasiūlytų kandidatūrų. Šiuo metu per anksti atsakyti į šį klausimą.

Manau, kad su mažumos Vyriausybe tikrai nuvarytume šalį į dar gilesnę ekonominę krizę. – Bet jei V.Mazuronis bus siūlomas į aplinkos ministro kėdę, jūs pritarsite? – Čia yra klausimas koalicijai. Mes svarstysime, tarsimės. – Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas savo kapitalą susikrovė iš Rusijos koncerno „Gazprom“ malonės ir visada su juo buvo siejamas. O jam atiduodate Energetikos ministeriją, kuri kovoja su „Gazprom“. Ar tai nėra Lietuvos interesų išdavystė? – Dėl V.Uspaskicho kapitalo įsigijimo turėtų aiškintis valstybės institucijos. Kiek žinau, buvo teismai, kurių sprendimai parodė, kad jis teisėtai vykdė tą verslą. Dėl „Gazprom“, mes neretai piešiame kai kurias kompanijas kaip baubus, o paskui Lietuvos gyventojai moka didelius pinigus už šilumos energiją. Jei mums pavyktų jas sumažinti, pavyzdžiui, sutarti su „Gazprom“ dėl kainų sumažinimo iki Latvijos ir Estijos lygio, manau, būtų pasiekimas.

– Kokių argumentų derybose su „Gazprom“ turi Lietuva? – Mes turime nemažai argumentų. Mūsų kelių infrastruktūra turi bendrą ryšį su Rusija, tranzitas į Kaliningrado sritį, geležinkelių tarifų politika, vežant krovinius per Lietuvą į Rusiją. – Kitaip sakant, jūs su „Gazprom“ derėsitės kaip su Rusijos valstybe, o ne kaip su komercine bendrove? – Mes anksčiau taip ir darydavome. Kai buvau susisiekimo ministras, būdavo sudaromos tarpvyriausybinės darbo grupės, kurioms vadovaudavo viceministrai. – Ar žadate tęsti teisinius procesus, Lietuvos pradėtus Stokholmo arbitraže prieš „Gazprom“? – Pirmiausia turėčiau susipažinti su visa medžiaga, kuri pateikta arbitražui. Sukviesčiau tarptautinės teisės specialistus ir paprašyčiau, kad jie pateiktų savo išvadą, ar Lietuva kreipėsi dėl to, kad šaliai tikrai padaryta žala, ar dėl to, kad toliau būtų kovojama su „Gazprom“. Kitas galimas variantas

– Jau pasirašėte koalicijos sutartį, vadinasi, suderinote programas ir būsimus veiksmus. Ar sutarta, kiek ir kada bus keliamas minimalus atlyginimas? – MMA gali būti keliama iki 1000 litų nuo sausio. Šiuo metu vyksta skaičiavimai dėl MMA pakėlimo, išdėstant po 50 litų iki 1100 litų, koks būtų poveikis ekonomikai, koks poveikis būtų fiskalinei politikai ir kokios būtų galimybės surasti rezervus, nedidinant išlaidų. Taip pat paprašėme Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovų, kad jie įvertintų, kokią įtaką toks sprendimas turėtų tiek smulkiajam, tiek stambiajam verslui. – Ar rašydami partijos programą jūs neklausėte verslo, kokią įtaką tokie pasiūlymai turės? – Klausėme, bet dabar vėl turėjome susitikimą su verslo vadovais ir kalbėjome plačiau. – Kaip sutarta dėl progresinių mokesčių? Kada jie bus įvesti ir kokie? – Progresinius mokesčius numatantis įstatymas bus pateiktas iki kitų metų liepos 1 dienos, kaip vienas iš įstatymų, kuris mažins darbo pajamų apmokestinimą. Į darbo grupę, ruošiančią įstatymą, paprašiau įsitraukti „tvarkiečio“ Juliaus Veselkos ir jis už šitą sritį būtų atsakingas.

4 | Tyrimas

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

Seimo kelionių magija

Mykolas Vadišis m.vadisis@15min.lt

Penkiolika metų tiek po pasaulį blaškytųsi vienas žmogus, jei dalyvautų visose pastarojo Seimo kadencijos parlamentarų komandiruotėse ir kelionėse. 141 Seimo narys užsienyje per ketverius metus praleido 5374 dienas. Tai daug ar mažai, kokios šalys labiausiai traukia mūsų parlamentarus, kam teko pabūti egzotiškiausiuose kraštuose? Tyrimą atlikome iš oficialiai pateiktų Seimo narių ketverių metų komandiruočių ir kelionių ataskaitų, taip pat Seimo valdybos nutarimų. Anot Seimo kanclerio pavaduotojo Gedimino Aleksonio, Seimo nariai vyksta arba į komandiruotę, arba į kelionę. Viena nuo kitos šios išvykos skiriasi tik tuo, kad už kelionę parlamentaras susimoka pats, o komandiruotei skiriamas finansavimas iš biudžeto. Bet kuriuo atveju, kiekvienai išvykai turi pritarti Seimo valdyba. Užsienyje išbuvo 14 mėnesių Konservatorius Emanuelis Zingeris nepralenkiamas pastarosios kadencijos Seimo keliautojas. Kaip ir priklauso Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, išvykų skaičiumi jis gerokai aplenkė kitus Seimo narius. Per ketverius metus E.Zingeris užsienyje praleido daugiau nei ketvirtadalį kadencijos laiko – maždaug metus ir 2 mėnesius. E.Zingerio sąraše: 29 kelionės į Prancūziją (daugiausia Strasbūrą), 12 – į Belgiją (daugiausia Briuselį), 8 kelionės į JAV, 5 – į Izraelį ir Lenkiją. Dar E.Zingeris lankėsi Vokietijoje, Ukrainoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Kanadoje, Čekijoje, Vengrijoje, Ispanijoje. Bent jau Europoje lengviau suskaičiuoti, kur E.Zingeris per ketverius metus nebuvo. Antras po E.Zingerio didžiausių keliauninkų sąraše – konservatorius Egidijus

Egzotiškiausios kelionės Valstybė(regionas) / keliautojai

1. Etiopija

Dalia Teišerskytė

2. Senegalas

Birutė Vėsaitė

Vareikis. Šis Seimo narys išsiskiria ir kelionių skaičiumi į Moldovą – sudėjus komandiruotes ir keliones E.Vareikis šioje šalyje apsilankė 8 kartus. Penketuke taip pat yra liberalas Petras Auštrevičius – per ketverius metus daugiau mažiau apkeliavęs kaimyninius ir Vakarų kraštus, konservatorius Mantas Adomėnas – be visų išvykų dar ir 6 kartus apsilankęs Gruzijoje bei vykęs į Taivaną, ir liberalas Arminas Lydeka, daug laiko praleidęs Strasbūre bei Briuselyje.

3. Meksika

Egzotika kainavo kėdę Vis dėlto net labiau už daugiausia keliavusius politikus domina egzotiškų kraštų lankytojai. Sudarytame egzotiškiausių išvykų dešimtuke – kraštai nuo Lotynų Amerikos iki Japonijos. Labiausiai vaizduotę žadina liberalės Dalios Teišerskytės skrydis į Rytų Afrikoje esančios Etiopijos sostinę Adis Abebą, todėl būtent šiai parlamentarei skyrėme pirmąją vietą. Tačiau Seimo kanclerio pavaduotojas iš karto išsklaido intrigą: „Tai buvo Tarpparlamentinės Sąjungos asamblėja, rengiama kas pusę metų. Rudenį ji vyksta konferencijų centre Šveicarijoje, o pavasarį – kurioje nors šalyje narėje. Paprastai į šias asamblėjas siunčiame parlamentarų grupę, bet dėl brangios kelionės į Etiopiją išleidome tik vieną politiką“, – kelionės kontekstą atskleidė G.Aleksonis. Už savo pinigus vykti į Vakarų Afrikos valstybę Senegalą leidimą iš Seimo valdybos gavo socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Ji dalyvavo Globalaus bendradarbiavimo fondo forume. Dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas dar būdamas Seimo nariu keliavo į Meksikoje vykusią Tarptautinę telekomunikacijų sąjungos konferenciją. Į Indoneziją patirtimi ir teisiniais patarimais dalytis keliavo Seimo narys konservatorius Stasys Šedbaras. Kaip ir visiems

Vytautas Grubliauskas

4. Indonezija

Stasys Šedbaras

5. Japonija

5 išvykos

6. Indija

4 išvykos

7. Mongolija

Emanuelis Zingeris

8. Taivanas (Kinija) 22 išvykos

9. Pietų Korėja

4 išvykos

10. Kanada

6 išvykos

11. Centrinė Azija*

48 išvykos

* Kazachstanas, Afganistanas, Uzbekistanas, Azerbaidžanas, Kirgizija Pastaba: per 4 metus nebuvo nei vienos Seimo narių kelionės į Pietų Ameriką ar Australijos ir Okeanijos regioną.

egzotiškesnių kraštų keliautojams Seime, S.Šedbarui nepavyko išvengti kritikos dėl didelių kelionės kaštų ir abejotinų išvykos tikslų. Toliau rikiuojasi darbiniai vizitai į Japoniją su Seimo pirmininkės Irenos Degutienės vadovaujama delegacija, išvykos į Indiją, buvo ir apsilankymų Pietų Korėjoje vykusioje pasaulinėje parodoje

„Expo 2012“, o E.Zingeris Mongolijoje dalyvavo Demokratijų bendrijos moterų lyderių aukščiausiojo lygio susitikime ir Demokratijų bendrijos valdančiosios tarybos posėdyje. Liūdniausiai egzotiškos kelionės baigėsi buvusiam Seimo nariui Linui Karaliui. 2009 metų pradžioje keliaudamas po Indiją jis savaitę gydėsi ligoninėje, nes apsinuodijo iš gatvės prekeivio pirktu maistu. 2009-ųjų pabaigoje L.Karalius vėl užsimanė egzotikos ir per Seimo sesiją niekam nieko nepranešęs su drauge išvyko pakeliauti į Tailandą, Singapūrą, Vietnamą, Kambodžą, Indoneziją ir Malaiziją. 2010 metų pradžioje grįžęs L.Karalius melavo, kad per Seimo posėdžius buvo ne užsienyje, o Klaipėdoje slaugė sergantį tėvą. Konstitucinis Teismas nustatė, kad L.Karalius šiurkščiai sulaužė priesaiką, o Seimas iš jo apkaltos būdu atėmė parlamentaro mandatą. Taivano trauka ir nauda Geriausiai iš egzotiškų kraštų Seimo nariai susipažino su Taivanu. Plati ir didelė Tarpparlamentinių ryšių su Taivanu grupė kiekvienais metais skiria kelis kolegas išvykai į Kinijos valstybės sudėtyje esančią demokratinę respubliką. „Visos kelionės į Taivaną apmokėtos jų šalies sąskaita ir Lietuvos biudžetui tai nieko nekainuoja. Šios išvykos – sena tradicija, besitęsianti ne vienerius metus ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse“, – pokalbį pradeda ryšių su Taivanu grupės pirmininkas liberalas Algis Kašėta. Anot pašnekovo, Taivanas – viena stipriausių pasaulio ekonomikų, išplėtojusi demokratiją, bet niekaip negalinti išsivaduoti iš didžiosios Kinijos šešėlio: „Taivanas iki šiol neturi statuso tarptautinėje

Tyrimas | 5

E.Zingeris namuose – itin retas svečias. „Scanpix“ nuotr.

Didžiausi keliautojai 1

1. Emanuelis Zingeris

421

2. Egidijus Vareikis

287

3. Petras Auštrevičius

211

4. Mantas Adomėnas

159

5. Arminas Lydeka

153

6. Vilija Aleknaitė Abramikienė 121

Populiariausios šalys Per Seimo kandenciją visi Seimo nariai turėjo 3923 dienas komandiruočių ir 1451 dieną kelionių. Iš viso: 5374 dienos išvykų. Vienas žmogus tiek keliautų 15 metų.

117 išvykų

4. Lenkija

105 išvykos

5. Estija

84 išvykos

6. Rusija

75 išvykos

7. Baltarusija

52 išvykos

8. Vokietija

51 išvyka

9. Gruzija

35 išvykos

10. JAV

32 išvykos

11. Didžioji Britanija

31 išvyka

12. Ukraina

8-10. Paulius Saudargas

11-12. Česlovas Stankevičius

11-12 Irena Degutienė

13. Irena Šiaulienė

14. Egidijus Klumbys

15. Dangutė Mikutienė

16. Dainius Budrys

17. Kęstutis Masiulis

18. Algis Kašėta

19. Arūnė Stirblytė

20-21 Kęstutis Glaveckas

20-21 Laimontas Dinius

28 išvykos

1 – daugiausia Briuselis. 2 – daugiausia Strasbūras. Kitos dažniau lankytos šalys: Danija, Švedija, Austrija, Suomija, Kinija, Italija, Ispanija, Čekija, Vengrija, Moldova, Izraelis, Armėnija, Azerbaidžanas, Liuksemburgas, Norvegija, Nyderlandai, Rumunija, Bulgarija, Šveicarija

bendruomenėje, todėl, manau, ir kviečiasi kitų šalių parlamentarus, visuomenininkus ir mokslininkus, kad greičiau įgautų visišką nepriklausomybę ir pripažinimą pasaulio bendruomenėje.“ Paklaustas apie abipusę naudą, A.Kašėta užsiminė apie Taivano lėšomis Lietuvos mokykloms nupirktus kompiuterius. „Vis dėlto parlamentaro darbas nėra taip konkrečiai apčiuopiamas, kaip vykdomosios valdžios – Vyriausybės. Todėl išmatuoti ekonominę naudą po tokių kelionių daug sunkiau“, – pridūrė kadenciją baigiantis ir į naująjį Seimą išrinktas liberalas. A.Kašėta į Taivaną keliavo vedamas istorinio smalsumo ir noro pamatyti, kaip vystosi nekomunistinė Kinijos dalis, stipri ekonomika ir demokratija. Anot parlamentaro, tai jam buvusi vertinga patirtis. Politikai susiranda rėmėjų Pliki skaičiai statistikos grafoje nedaug ką sako, ypač kai kalbame apie išvykas į Rusiją. Tai gali būti Seimo narių išvyka į Kaliningradą ar Sankt Peterburgą, tačiau po Rusijos pavadinimu slepiasi ir tokios kelionės, kaip parlamentarų ekspedicija į Sibirą, prie Baikalo ežero. Ekspedicijos „Karslagas‘12 Prezidento A.Stulginskio tremčiai atminti“ vadovas Gerimantas Statinis daugiau papasakojo apie keliones su Seimo nariais: „Didesnėms ekspedicijoms visada ieškome rėmėjų finansavimo, tačiau pinigai tokiu atveju skiriami kūrybinei grupei, rašančiai, įamžinančiai kelionę. Seimo nariai dažniausiai keliauja savo lėšomis arba suranda rėmėjų patys – jiems tai gerai sekasi.“ Kelionėje į prezidento A.Stulginskio tremties vietas dalyvavo Seimo nariai konservatoriai Jonas Šimėnas, Paulius Saudargas ir Justinas Urbanavičius. Šis žygis buvo iš dalies finansuojamas JAV krikščionių demokratų fondo ir sumanytas organizacijos „Už pilietinę visuomenę“, o jo dalyviams

buvo apmokėti kelionės bilietai, tačiau visas kitas išlaidas padengė patys keliautojai. „Seimo nariai tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti. Be to, rusai, pamatę ir sužinoję, jog trys Lietuvos parlamentarai be sraigtasparnių ir automobilių Sibire pėsčiomis, be niekieno pagalbos tempia savo kuprines, negalėjo nuslėpti nuostabos. Kaip čia taip?“ – pasakojo ekspedicijos vadovas. Seime mažiau turistų Seimo valdyboje pirmininku dalį kadencijos dirbęs ir komandiruotes bei keliones tvirtinęs A.Kašėta įsitikinęs, kad per šiuos ketverius metus bereikalingai, tuščiai ar vien tik atostogų tikslais keliaujančių parlamentarų labai sumažėjo: „Finansavimas

krizės metu išvykoms buvo peržiūrėtas ir nuo 3 mln. Lt sumažėjo iki milijono. O ir Seimo valdyba pradėjo daug griežčiau vertinti keliauninkus. Buvo norinčių ir į Pietų Ameriką keliauti, ir į Aziją būtų daugiau iškeliavę, tačiau neįrodė išvykos reikalingumo ir neišvyko.“ Milžinišką per kadenciją praleistų kelionėse dienų skaičių – 5374 – padalinkime iš 141 Seimo nario, tada dar padalinkime iš ketverių metų ir gausime 9 su puse dienos, kurias per metus vidutiniškai užsienyje praleidžia vienas Seimo narys. Iš tų pačių 9 dienų, kaip rodo statistika, daugiausia Seimo nariai praleidžia derindami teisės aktus Briuselyje ir Strasbūre ar dalyvaudami renginiuose bei konferencijose kaimyninėse valstybėse – Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje. Štai ir visa Seimo kelionių skaičių magija. Egzotiškų kelionių pomėgis L.Karaliui kainavo Seimo nario kėdę.

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

139 išvykos

3. Latvija

8-10. Vytenis Andriukaitis

190 išvykų

2. Prancūzija2

Pastaba: Vyriausybės ministrai Seimui neturi pateikti savo išvykų ataskaitų, tad Vyriausybės/Seimo narių kelionės neįskaičiuotos.

1. Belgija1

119

8-10. Juozas Olekas

1 – Vardas pavardė. 2 – Iš viso dienų praleista išvykose.

Šalis / Išvykų per kadenciją

7. Andrius Mazuronis

Komentaras

6 | Visuomenė

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

Artūras Račas redakcija@15min.lt

A.Butkevičius – jau istorinė asmenybė Rašydamas dar nežinau, koks bus Konstitucinio Teismo sprendimas ir ar po jo socialdemokratų lyderiui A.Butkevičiui bus lemta tapti šešioliktuoju premjeru. Bet net jei A.Butkevičius, dvasioms pakuždėjus, netaps premjeru, jo vardas vis tiek turės būti įrašytas į naujausių laikų Lietuvos istoriją. Pagalvosite, kad A.Butkevičius to nusipelnė išdrįsęs pasipriešinti D.Grybauskaitės norams? Tikrai ne, nes nors tai ir buvo beveik istorinis įvykis mūsų politikoje, ateityje, matyt, tai taps kasdienybe. A.Butkevičius savo pavyzdžiu parodė, kad prezidentės norai nėra įstatymas ir jų galima nepaisyti, jei turi stuburą ar bent jau užnugarį ir aiškiai žinai, ko sieki. Bet A.Butkevičius turėtų būti prisimenamas visai ne dėl to. Jo didžiausias „nuopelnas“ yra ši citata: „Didesnė vyksta diskusija tarp Socialdemokratų partijos ir Darbo partijos dėl Susisiekimo ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos, nes vieni norėjo, kad abi ministerijos priklausytų kažkuriai vienai partijai, mūsų partijos pozicija, kad šitos abi ministerijos negali priklausyti vienai politinei jėgai, nes tai yra ir didžiuliai ES pinigai, ir kitas dalykas – tai yra labai svarbūs sektoriai.“ Būtent šie žodžiai, o ne A.Butkevičiaus ir D.Grybauskaitės priešprieša dėl koalicijos partnerių turėtų tapti būsimų istorijos knygų ir politologijos vadovėlių pagrindiniu aptarimo objektu. O A.Butkevičius tose knygose turėtų būti minimas kaip asmuo, kuris pirmasis atvirai ir nesislėpdamas įvardijo XXI a. pradžios Lietuvos viešojo gyvenimo ir politikos esmę. Ji banali: svarbiausia yra pinigai. Sakysite, nieko naujo, visi viską seniausiai žino? Iš dalies tai tiesa, tačiau iki A.Butkevičiaus niekas iš politikų viešai to pasakyti nedrįsdavo.

Visi juk suprantame, kad ir prieš ketverius metus ministerijos buvo dalijamos tais pačiais principais. Tai, žinoma, nereiškia, kad viešai nekalbėdami kiti darė kitaip. Galima prisiminti kad ir A.Kubiliaus vyriausybę. Ir paklausti: kodėl suderėjus dėl koalicijos, Aplinkos ministerija atiteko Tautos prisikėlimo partijai, Susisiekimo – Liberalų sąjūdžiui, o Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos – liberalcentristams? Ar A.Valinsko klounai buvo geriausi aplinkosaugos specialistai, E.Masiulis – pagrindinis transportininkas, o R.Palaitis geriausiai išmanė policijos reikalus? Atsakymo sufleruoti tikriausiai nereikia? Visi juk suprantame, kad ir prieš ketverius metus ministerijos buvo dalijamos tais pačiais principais. Tik jie nebuvo pagarsinti ir koeficientai ministerijoms nebuvo suteikinėjami. Dabar viskas skaidru. Ir jokių iliuzijų. Rinkimai – tai karas, partijos – kariaunos, nugalėtojai įgyja teisę dalytis grobį. Tas grobis – iš esmės visi mes. Nes kai A.Butkevičius kalba apie didžiulius Europos Sąjungos pinigus, jis tikriausiai negalvoja apie tai, kad tuos pinigus ES skiria tam, jog mūsų gyvenimas taptų geresnis. Jis tikriausiai taip pat net nepagalvoja, kad jei rinkimai būtų ne karas, nebūtų skirtumo, kokia partija kokią ministeriją gaus. Nes jei tai būtų ne karas, ES lėšos būtų dalijamos pagal galiojančius įstatymus ir taisykles. Panašiai kaip rinkimų biuleteniai per rinkimus – negali nei sau daugiau paimti, nei už uošvį balsuoti. Bet tam tikriausiai Lietuvoje ir reikalingi rinkimai – kad teisingai būtų nustatyti pretendentai į grobį.

S.Žukauskas tikina, kad teisėsauga gyvenimą sugadino dėl to, jog jis bandė užstoti voliojamą žmogų. L.Balandžio nuotr.

Molėtiškio vairuotojo S.Žukausko smalsumo kaina – 300 tūkst. litų bauda, areštuotas butas ir žemė

Riaušių atpirkimo ožys „Apie nieką kitą negaliu galvoti. Per ketverius metus nebuvo laimingų, ramių dienų. Viskas taip nusibodo, pavargau.“

Ketveri metai teismų, 300 000 Lt bauda, areštuotas butas ir žemės sklypas, kaltinimai 2009-ųjų riaušių prie Seimo organizavimu – tokio atpildo sulaukė molėtiškis Saulius Žukauskas, pabandęs apginti policininkų voliojamą žmogų. Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Po šių Seimo rinkimų vėl keičiasi valdžia. Netrukus nebeliks nei ketverius metus valdžiusios Vyriausybės, nei ją rėmusios valdančiosios daugumos. Tačiau ne visiems ši Vyriausybė taps tik istorija. 2009 metais prie Seimo vykęs protesto mitingas prieš Andriaus Kubiliaus Vyriausybės naktinį mokesčių perversmą netikėtai virto beveik riaušėmis. Per ketverius metus teisėsauga

taip ir nesurado riaušių organizatorių, bet atvedė į teisiamųjų suolą 27 protesto mitingo dalyvius. Vienas jų – Saulius Žukauskas. Jis apkaltintas riaušių prie Seimo organizavimu, smurto kurstymu panaudojant šaunamąjį ginklą arba sprogmenis ir pasipriešinimu policijos pareigūnams, bet jau ketverius metus nesėkmingai įrodinėja, kad tapo tik aplinkybių auka. 42-ejų S.Žukauskas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, turi šeimą – žmoną ir du sūnus. 2009-aisiais jis dirbo taksistu.

Simboliška – su juo susitinkame prie Seimo. Vyras tikina, kad ši vieta nebekelia nemalonių jausmų, tačiau kūno kalba rodo ką kita – jis muistosi, sunkiai išspaudžia šypseną. Saulius – griežtokų veido bruožų, plaukai trumpai kirpti. Jo balsas žemas, prikimęs. Tačiau dėl fizinių duotybių žmogus juk netampa kaltas. Molėtiškis dar prieš trejus metus ketino kreiptis pagalbos į žiniasklaidą, tačiau tuometis advokatas patarė to nedaryti – neva viskas ir taip praeis. Nepraėjo. Į bėdą įstūmė smalsumas Vyras pasakoja, kad 2009 metų sausio 16-ąją jis buvo išgėręs, į Vilnių iš Molėtų važiavo su pažįstamais, nes turėjo „reikalų“, bet neketino dalyvauti protesto akcijoje ir net nežinojo, kad tokia rengiama.

Taikus mitingas virto riaušėmis 2009 m. sausio 16-oji įėjo į šalies istoriją. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija tą dieną organizavo protesto akciją prie Seimo. Profesinės sąjungos buvo išplatinusios 14 reikalavimų valdžiai, susijusių su žmonių socialine ir ekonomine gerove, siūlomais įstatymų pakeitimais. Suplanuotas taikus mitingas netikėtai virto riaušėmis. Į mitingą susirinko apie 7000 žmonių. Minia šaukė, ragino versti valdžią. Dalis mitinguotojų pasuko prie Vyriausybės, ten viskas vyko taikiai. O prie Seimo likusi dauguma bandė veržtis į pastatą, reikalavo, kad pasirodytų tuometis Seimo pirmininkas A.Valinskas. Įsiaudrinę protestuotojai pradėjo mėtyti akmenis, pomidorus, kiaušinius, sniego gniūžtes, butelius. Atvykę Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, stengdamiesi sutramdyti minią, panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas, vyko grumtynės tarp pareigūnų ir protestuotojų, pastarieji į pareigūnus mėtė įvairius daiktus, paleido neaiškios kilmės dujas. Buvo išdaužti 52 Seimo pirmųjų rūmų ir 40 antrųjų rūmų langų, apgadintas šalia esantis fontanas, išdaužyti šviestuvai, sužeista per 30 žmonių – ir civilių, ir pareigūnų, apgadinti gatvėse stovėję automobiliai.

Visuomenė | 7

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

Kaltumo įrodymų nėra

Pareigūnai įsitikinę, kad visi riaušių dalyviai nubausti pagrįstai.

Mindaugas Paukštė, advokatas:

A.Ufarto/BFL nuotr.

„Dvejus metus vyko ikiteisminis tyrimas, nes pradžioje visi buvo traukiami administracinėn atsakomybėn. Paskui buvo nutarta, matyt, kad reikia pamokyti, ir keliasdešimčiai žmonių sugalvojo baudžiamąją bylą. Ji truko dvejus metus, nes daug teisiamųjų, daug liudytojų. Kaltinimai grindžiami filmuota televizijų medžiaga ir policininkų paaiškinimais, tačiau dėl S.Žukausko jokių realių įrodymų nėra. Nuosprendis jam jau įsiteisėjo, dabar nagrinėjama kasacija Aukščiausiajame Teisme. Buvo 29 kaltinamieji, iš jų 2 išteisinti. Įdomiausia, kad išteisino tuos, kurie patys pripažino, kad daužė automobilius, todėl juos išteisino dėl riaušių organizavimo ir pripažino kaltais dėl chuliganizmo. Jiems nereikia atlyginti nuostolių Seimo kanceliarijai. Išeities dabar nėra. Nebent Aukščiausiasis Teismas priims protingą ir nepolitizuotą sprendimą. Kita viltis, kad Seimo kanceliarija protingiau bandys išieškoti tuos pinigus iš nuteistųjų, pvz., padalys tą sumą visiems ar išdėstys mokėjimus ilgesniam laikui. Dabar viskas tvarkoma per antstolius priverstiniu būdu.“

Teismas viską įrodė Evaldas Vaitkus, Viešojo saugumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo ir ryšių su visuomene skyriaus viršininkas: „2011 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nuteisė Saulių Žukauską. Jam, kaip ir kitiems nuteistiesiems, teismas priteisė solidariai sumokėti Viešojo saugumo tarnybai 16 827 Lt turtinei žalai atlyginti. 2012 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė S.Žukausko ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus ir paliko galioti pirmosios institucijos sprendimą. Visi nuteisti už tai, kad 2009 m. sausio 16 d. dalyvavo masinėse riaušėse prie Seimo rūmų ir šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, smurtavo, pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, niokojo svetimą turtą. Savo sprendimu Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad S.Žukausko dalyvavimas riaušėse yra visiškai įrodytas visais byloje surinktais duomenimis, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o solidariai priteistas ieškinys realiai atspindi riaušių metu padarytą turtinę žalą.“

„Atvažiavę pamatėme, kad mitingas vyksta, užsukome pasižiūrėti, buvo įdomu. Nuėjome tiesiai prie Seimo durų, į patį priekį. Iš pradžių pulkas žmonių stovėjo ramiai, vėliau prasidėjo šaukimai. Visi šaukė, ir aš šaukiau.“ Saulius prisipažįsta, kad rėkė, jog valdžios vyrai – gaidžiai: „Nerėkiau nieko, ko nebūtų rėkę kiti. Jei nebūčiau išgėręs, viso to nebūtų buvę. Nei aš ten būčiau ėjęs žiūrėti, nei ką.“ Pabuvęs mitinge vyras su kompanija jau ėjo link automobilių, kai išgirdo kitoje minios pusėje aidinčius šūvius – tai buvo policininkų guminių kulkų skleidžiami garsai. Sauliui buvo smalsu pažiūrėti, kas ten vyksta. „Nuėjęs pamačiau, kad policija žmogų ant žemės volioja, akinukai nukritę, priėjau ir pasakiau: „Ką jūs darot?“ Ir viskas. Policininkai tą vyrą nusivedė, aš apsisukau ir ėjau atgal minios link, bet jie mane pakvietė: „Ateik čia.“ Sakau, gal paliudyt reikia, o jie mane – už rankų ir į būdą. Ir išvežė.“ Saulius dievagojasi policininkams nieko bloga nesakęs, todėl stebisi, kad atsidūrė areštinėje. Vyro teigimu, jam niekas nieko nepaaiškino: „Apklausa buvo kaip tardymas: ką čia veiki, ko išvis atvažiavęs. Surašė viską ir paleido.“ Areštinėje atsidūrė ir pareigūnų „voliotasis“ žmogus – kaunietis Raimundas Jokimčius. Jam buvo paskirta 400 litų bauda už tai, kad mitinge nesilaikė nustatyto atstumo ir per arti priėjo prie Seimo rūmų. Geriau ars bankui, nei Seimui Saulius manė, kad viskas tuo ir baigsis, tačiau gavo šaukimą į Vilniaus apygardos prokuratūrą. 27 žmonės buvo apkaltinti riaušių prie Seimo organizavimu. Tarp jų – ir Saulius. Jis ne kartą padavė apeliacinį skundą, tačiau viskas veltui. Antstolė areštavo jo butą ir žemės sklypą, nes vyras turi sumokėti 300 000 Lt baudą, skirtą Seimo kanceliarijai ir Vidaus saugumo tarnybai padarytai žalai atlyginti. Tiek skolingi visi apkaltintieji, tačiau tie pinigai ne padalijami, o bandomi išsireikalauti iš kiekvieno atskirai. „Aš tokios sumos akyse nesu matęs, per visą gyvenimą nesugebėčiau jos išmokėti, nors kažkam tai gal tėra dienos uždarbis. Jeigu netekčiau buto, visa šeima atsidurtų gatvėje. Ir kiek vertas tas dviejų kambarių butas Molėtuose? 60 000–70 000 Lt“, – graužiasi vyras. Saulius pasirengęs atiduoti 12 000 Lt. Tiek išeitų padalijus skolą iš kaltinamųjų skaičiaus. Kad sumokėtų šiuos pinigus, vyrui tektų imti kreditą. „Aš jau geriau arsiu bankui, negu Seimui“, – su nuoskauda sako molėtiškis. Antstoliai persekioja ne tik S.Žukauską, bet ir kitus 26 kaltinamuosius. Kiekvienam

antstolis išsiunčia tokį patį vykdomąjį raštą ir iš kiekvieno bandoma išieškoti 300 000 Lt. Jeigu bent iš vieno būtų išieškoti pinigai, išieškotojas turėtų likusiems antstoliams pranešti, kad šie nebeieškotų pinigų. 2012 metų rugpjūčio 31 dienos duomenimis, Seimo kanceliarijai yra iš viso

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

sumokėta tik apie 1000 Lt, o Viešojo saugumo tarnybai – 1622 Lt. Žmona vyrą išvydo žinių laidoje Sauliaus žmona Regina pasakoja, kad iš pradžių viskas atrodė komiškai: „Tą rytą vyro paklausiau: „Namie būsi?“ „Namie“, – sako. Vakare grįžau iš darbo, jo nėra. Ir tada įsijungiu žinias. Žiūriu, mano Žukauską rodo prie Seimo! Puoliau skambinti jo pažįstamiems, sako: „Uždarytas.“ Vėliau jau buvo nebejuokinga. Moterį, sužinojusią, kokio dydžio baudą jos vyrui skyrė teismas, ištiko šokas, tai tapo visos šeimos bėda. S.Žukauskas tikina, kad jokių įrodymų, jog jis organizavo riaušes, priešinosi pareigūnams ar turėjo sprogmenų ar šaunamųjų ginklų, nėra. Neva visi įrodymai – nuotraukos ir vaizdo medžiaga, kad jis yra minioje. Saulius piktinasi: „Gal jie tikrų riaušių nematė? Tegu pažvelgia, kas Graikijoje vyksta, – va ten tai tikros riaušės. Kad nors būčiau ką nors bloga padaręs, tai ne taip apmaudu būtų.“ Jo manymu, dėl tokios mitingo pabaigos, virtusios muštynėmis ir aplinkos niokojimu, kaltas tuometis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas: „Minia jį šaukė, o jis neatėjo – „Stikliuose“ sau ramiai pietavo.“ Vyras nusivylęs ir politine, ir teisine valstybės sistema: „Apie nieką kitą negaliu galvoti. Per ketverius metus nebuvo laimingų, ramių dienų. Viskas taip nusibodo, pavargau. Bet aš eisiu iki galo – iki Strasbūro teismo.“ Kol kas S.Žukauskas laukia, ką gruodžio pradžioje nuspręs Aukščiausiasis Teismas. Paklaustas, kaip elgtųsi dabar, gatvėje pamatęs skriaudžiamą žmogų, S.Žukauskas atsako: „Užsimerkčiau ir praeičiau. Nes Lietuvoje nėra teisybės.“

Komentaras

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

Valdžios privilegijos: nepelnyta kritika Ne pirmą ir ne paskutinį kartą pabūsiu nepopuliarus. Ginsiu valdžią, privilegijas ir sveiką protą – o tai, pasirodo, nebūtinai vienas kitam prieštaraujantys dalykai. Besikeičiant Seimo kadencijai visada iškyla vieša diskusija apie Seimo narių privilegijas, algas, išeitines kompensacijas. Šiuo metu dar taip sutapo, kad ir valstybinių įmonių vadovų algos ir privilegijos į taikiklį pateko. Vidutinio rinkėjo nuomonė aiški: valdžios atstovų ir valstybinių įmonių vadovų algos per didelės, privilegijos per dosnios, išeitinės – kosminės, mašinos per brangios, reprezentacinės išlaidos – savanaudiškos. Viską reikia mažinti, naikinti, reglamentuoti ir kontroliuoti! Tuomet sėdint ant sofos prie teliko ir siurbiant alų gyvenimas kažkodėl atrodo teisingesnis. Nesąmonė! Gerai, kad vidutiniai statistiniai vienetai nevaldo valstybės. Jie veidmainiškai suponuoja, kad būdami valdžioje važinėtų troleibusu, dirbtų už vidutinę algą, dovanėles ir suvenyrus pirktų už savo pinigus, o nepanaudotas reprezentacines lėšas grąžintų valstybei. Jūs ir aš puikiai žinome, kad tai visiška veidmainystė!

8 | Verslas

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

Dešros ir kumpiai – užburtame rate: tenka eksportuoti, nors vietinės žaliavos trūksta

Privilegijos yra ir privačiame sektoriuje, kur rinkos dėsnių ir sveiko proto yra daugiau. Privilegijos yra ir privačiame sektoriuje, kur rinkos dėsnių ir sveiko proto yra žymiai daugiau nei valstybiniame. Skirtumas tas, kad dideliais vadovų atlyginimais niekas nesipiktina, jų išeitinės nustatomos samdymo metu, o privilegijos skiriamos abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į gyvenimo realijas. Pvz., tarnybinis automobilis skiriamas visoms reikmėms tenkinti, o ne tik vadovo funkcijoms atlikti. Kaip ir mobilusis telefonas skirtas visiems pokalbiams, ne tik tarnybiniams. Taip tiesiog praktiškiau, negu sekti sodybon vingiavusius kilometrus arba su uošve prakalbėtus centus. Ir jau tikrai niekada akcininkai nepasakys vadovui – žinai, mes čia tau suteikėme automobilį, bet tu jį per daug vairuoji ir per dažnai plauni. O štai vidutinis rinkėjas, pasitelkęs žiniasklaidos ruporą, kažkodėl jaučia pareigą reguliariai „atidrožti“ savo rinktą valdžią už naudojimą to, kas jai ir priklauso. Kita vertus, dėl išeitinių kompensacijų yra niuansų. Seimo narių atveju, jų galėtų ir nebūti, nes tai darbas iš anksto žinomam laikotarpiui, ir kadencijos pabaiga – joks netikėtumas. Tačiau įmonių vadovams ir politinio pasitikėjimo pareigūnams išeitinės turėtų priklausyti, tiesa, nebūtinai įstatymo numatyta tvarka, bet derybų būdu, samdant į darbą. Čia vėl geras pavyzdys yra privatus sektorius. Kadangi vadovus akcininkai gali keisti dėl įvairiausių priežasčių (o ne tik dėl blogo darbo), tai iš karto kontrakte numatoma ir kompensacija tokio nebūtinai suprantamai motyvuoto pakeitimo atveju. Ir neapsimeskime, kad vadovavimas valstybinėms įmonėms yra kažkaip lengvesnis nei privačioms. Ten tiesiog savita specifika ir kartais aukščiausias tikslas yra kažkas kita nei pelnas, bet toks darbas vis tiek yra lydimas įprastų vadybos stresorių: akcininkų spaudimo, darbuotojų niurzgimo, konfliktų su tiekėjais ar partneriais, ir, žinoma, dažniausiai neigiamo žiniasklaidos dėmesio. Kaip bebūtų, ir kokią valdžią beišsirinktume, turime ją gerbti tiek, kad, visų pirma, suteiktume tam tikras privilegijas (kaip dabar ir yra), o antra, leistume jai ramiai tomis privilegijomis naudotis (kaip dabar nėra!).

Lietuvis, neįsivaizduojantis savo gyvenimo be kiaulienos karbonado ar vištos kulšies, po kelių dešimtmečių mėsą lėkštėje galbūt matys kaip Pagrandukas savo ausis. Stokholmo tarptautinio vandens instituto mokslininkų teigimu, mėsa iki 2050-ųjų taps prabangos preke. Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Manoma, kad pasaulyje po 38 metų bus 9 mlrd. žmonių, todėl nebeužteks vandens užauginti reikiamam maisto kiekiui. Vanduo lemia gyvuliams šeriamų kukurūzų derlių, o derlius – mėsos kainą. Taigi jautiena turėtų tapti pačia brangiausia mėsos rūšimi, nes jaučiai, palyginti su tuo, kiek kilogramų priauga, suėda labai daug. Švedijos mokslininkai įspėja, kad žmonija iki 2050-ųjų turės pereiti prie beveik vegetarinės mitybos – gyvūninės kilmės produktai sudarys tik 5 proc. maisto raciono: keturiskart mažiau nei dabar. Mėsa brangs, bet jos bus Lietuvos mėsos pramonė apie tokią tolimą ateitį nesvarsto. „Krekenavos agrofirmos“ generalinis direktorius Linas Grikšas viliasi, kad mėsa ateityje nebus tik švenčių patiekalas: „Jautiena jau dabar yra prabangos prekė, lietuviai – ir dėl tradicijų, ir dėl kainos – pakankamai nedaug jos vartoja, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis.

V.Kantauskas: „Iš Lenkijos atvežama produkcija dažniausiai būna pigi ir žemesnės kokybės.“

Kiaulienos atžvilgiu pasaulio kontekste atrodome normaliai, tačiau nuo Naujųjų metų ES griežtės kiaulių laikymo sąlygos, tad mėsa vėl brangs ir jos vartojimui tai, aišku, turės įtakos. Ūmus gyventojų skaičiaus augimas irgi kelia mėsos kainą.“ Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas pateikė prognozes, kad kitų metų pabaigoje galvijų skaičius sumažės procentu, bet apie dešimtadalį padaugės bulių, telyčių ir veršelių. Taigi, artimiausiu metu mėsos nepritrūksime. Sukertame po kepsnį kasdien Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad pernai vienam šalies gyventojui teko po 42 kg kiaulienos, 4 kg jautienos ir veršienos, 21 kg paukštienos ir 2 kg antros kategorijos mėsos subproduktų – menkesnės vertės produktų, gaunamų išdarinėjant gyvulį (kojų, galvos, kepenų, ausų, inkstų, liežuvio ir pan.). Taigi, per metus kiekvienas mūsų suvalgė 69 kg mėsos – po 189 gramus kasdien. Lietuvoje veikia 121 skerdykla ir mėsos perdirbimo įmonė. Pernai jų buvo 127, užpernai – 129. Tokius skaičius pateikia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro mėsos sektorius. Nepaisant sumažėjusio įmonių kiekio, pernai, palyginti su 2010-aisiais, ūkininkų ir šeimos ūkiuose bei žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse mėsos gamyba (gyvuoju svoriu) padidėjo 3 proc. ir sudarė 309 800 tonų. Didžiąją dalį

Verslas | 9

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

sudarė kiauliena ir paukštiena. Skerdienos svoris taip pat padidėjo daugiau nei procentu. Užauginama per mažai kiaulių Tačiau to nepakanka – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos statistika rodo, kad visų rūšių mėsos ir mėsos gaminių įvežama vis daugiau. Tai rodo, kad Lietuvoje trūksta vietinės produkcijos. Lietuviška kiauliena rinkoje sudaro tik 53 proc. visos parduodamos kiaulienos. 2011 metais į Lietuvą įvežta 102 100 tonų mėsos ir jos gaminių – 8 800 tonų arba 9 proc. daugiau negu 2010 metais. Daugiausia įvežama šviežios kiaulienos – 53,6 proc., mėsos gaminių – 20,5 proc. ir paukštienos – 15,7 proc. „Tai, kad pusė kiaulienos yra įvežtinė, tikrai nėra normalu, – teigia L.Grikšas. – Lietuva – agrarinis kraštas, bet hektarui išaugina kiaulių net dvylika kartų mažiau nei Danija, keturiolika kartų mažiau nei Nyderlandai. Plotų, grūdų turime, bet kažkodėl neauginame kiaulių. Turbūt yra per daug populistų, per daug sugriežtintų ir gal nepagrįstų gamtosaugos reikalavimų.“ Beje, Lietuvoje trūksta tik kiaulienos. Lietuviška jautiena ir paukštiena užima beveik visą šalies rinką – atitinkamai 96,5 ir 82,4 proc. Avienos, ožkienos ir kitų gyvūnų mėsos įvežama labai mažai. Nelygiavertė konkurencija su lenkais Šiuo metu „Krekenavos agrofirma“ yra didžiausias šviežios mėsos tiekėjas Lietuvoje, užimantis daugiau nei pusę šalies šviežios mėsos rinkos ir apie 12,5 proc. termiškai apdorotų mėsos gaminių rinkos. Bendrovės

Eksportas auga Eksportas – pagrindinis šalies ekonomikos augimo variklis. Pagal „Versli Lietuva“ pateiktas 2011 m. prekių eksporto tendencijas Lietuvoje, mėsos ir jos gaminių eksportas augo 135,6 mln. Lt. Labiausiai prie augimo prisidėjo šviežios arba atšaldytos galvijienos eksportas, didėjęs 50,8 mln. Lt, naminių paukščių mėsos eksportas augo 35,8 mln. Lt, kiaulienos ir galvijienos mėsos subproduktų – 28,1 mln. Lt. Galvijienai didžiausia rinka buvo Rusija – jai teko 64,9 proc. visos galvijienos eksporto, o augimas sudarė 74,4 mln. Lt. Paukštienai didžiausios eksporto rinkos pernai buvo Latvija ir Nyderlandai – joms teko kiek daugiau kaip po 22,5 proc. visos paukštienos eksporto, tačiau labiausiai augusi rinka buvo Vokietija – augimas sudarė 9,3 mln. Lt, o Vokietijai teko 8,3 proc. viso paukštienos eksporto. Kiaulienos ir galvijienos mėsos subproduktų eksportui taip pat didžiausia rinka buvo Rusija – apie 80 proc. visos kiaulienos ir galvijienos mėsos subproduktų buvo eksportuota į šią šalį, o augimas sudarė 25,9 mln. Lt. BFL nuotr.

apyvarta šiais metais bus rekordinė. Pernai ji siekė 260 mln. Lt. L.Grikšas tvirtina, kad sektųsi dar geriau, jei ne nelygiavertė konkurencija su Lenkija: „Mes konkurencijos nebijome, lietuviai lenkams nenusileidžia ir nemažai sričių yra pranašesni, tačiau konkuruoti reikėtų lygiomis sąlygomis. Pasienio zonose smarkiai

skiriasi PVM tarifai. Kodėl žmonės ten važiuoja pirkti mėsos? Ten gataviems produktams – 8 proc., šviežiai mėsai – 5 proc. PVM, nors bazinis tarifas 23 proc. Pas mus viskam – 21 proc. Lietuvai gal nereikėtų tokių pačių mažų tarifų, tegu būna ir 8 ar 12 proc., tada mes tikrai konkuruotume, o žmonės nevažiuotų

pirkti mėsos į Lenkiją, būtų kuriamos darbo vietos, visi pinigai liktų Lietuvoje, mokesčiai plauktų į valstybės biudžetą.“ Anot L.Grikšo, kraują gadina ir nelegali prekyba – apsukrūs prekeiviai Lenkijoje nusipirkę mėsos su mažesniu PVM, Lietuvoje tiek turguose, tiek kitur pardavinėja ją pigiau, be PVM, neįtraukdami šių pajamų į oficialią apskaitą. Sąžiningai konkuruoti dar trukdo nevienodos ženklinimo sąlygos, taikomos Lietuvos ir Lenkijos gamintojams. Lietuviai turi žymėti aukščiausią, pirmą, antrą rūšis, o lenkams tokių reikalavimų nėra, todėl pieniškas dešreles jie gali gaminti antros rūšies ir pardavinėti pigiau nei kainuoja aukščiausios rūšies lietuviškos. „Tai, kad lietuviai išsilaiko konkuruodami sunkesnėmis sąlygomis, įrodo jų konkurencingumą prieš užsienio gamintojus. Manau, kiekvienos valstybės reikalas rūpintis savo vidaus rinka. Užsieniečiai šiaip turėtų turėti sunkesnes sąlygas“, – teigia L.Grikšas. Kitaip kalba „Biovela Group“ generalinis direktorius Virginijus Kantauskas: „Iš Lenkijos atvežama produkcija dažniausiai būna pigi ir žemesnės kokybės. Pirkėjo apsisprendimą šiuo atveju lemia ne kokybė, bet kaina. Mes orientuojamės į aukščiausios kokybės produktų gamybą, todėl tiesioginės konkurencijos nejaučiame.“ Plėstis tik per eksportą Lietuvos mėsos rinka sukasi užburtame rate: vietinės mėsos nepakanka, nes daug jos eksportuojama; o daug eksportuoti tenka, nes vietinė rinka pripildoma importine produkcija. Nukelta į 10 psl.

>>>

10 | Verslas

Lietuviška jautiena jau tapo delikatesu, kurį nedaug kas įperka. BFL nuotr.

Atkelta iš 9 psl.

„Agrovet“ generalinis direktorius Augenijus Gudžiūnas konstatuoja, kad Lietuvoje per daug mėsos produktų gamintojų. „Mes galėtume aprūpinti mėsa mažiausiai dvi Lietuvas, bet gyventojų mažėja, dar prisideda importuotojai, tad mūsų kelias iš esmės vienintelis – eksportas. Apie pusę savo gaminamos produkcijos eksportuojame. 60 proc. jos išvežame į ES šalis, 40 proc. – į trečiąsias šalis“, – pasakoja A.Gudžiūnas. „Biovela Group“, kurią sudaro keturios įmonės „Biovela“, „Utenos mėsa“, „Maisto pramonės logistikos grupė“ ir „Žiobiškio kompleksas“, taip pat eina tuo pačiu keliu. Metinė įmonių grupės apyvarta siekia 344 mln. Lt, gamybos apimtys – apie 40 000 tonų mėsos ir jos gaminių per metus. Šiemet tikimasi 7 proc. didesnės apyvartos.

Naujausias verslo žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/pinigai Apie 50 proc. savo produkcijos įmonių grupė eksportuoja į Latviją, Estiją, Rusiją, Didžiąją Britaniją, Airiją, Vokietiją, Lenkiją, Nyderlandus, Azerbaidžaną, Kazachstaną, Baltarusiją, Ukrainą. Pernai, palyginti su užpraėjusiais metais, įmonių grupės eksportas augo 55 proc. – 60 mln. Lt. Kitais metais planuojama pradėti eksportą į JAV. Po ilgai trukusių derybų JAV, Australijos ir Naujosios Zelandijos inspektoriai pradėjo „Biovela Group“ auditą ir artimiausiu metu nuspręs, ar jai bus leista pradėti eksportuoti produkciją į šias šalis. Taip pat jau pradėtos derybos su Moldova, Turkmėnija. Turima ambicingų planų pradėti eksportą į Kiniją. Tačiau, V.Kantausko teigimu, eksportas neturi jokios įtakos įmonės pardavimams Lietuvoje: „Vietinės kiaulienos žaliavos nestinga, įmonių grupė produktų gamybai naudoja vietines lietuviškas žaliavas, nes „Utenos mėsos“ skerdykla yra viena didžiausių visoje Lietuvoje.“ Plėtrai pasirinko Rusiją Danijos bendrovė „Saerimner“ – didžiausia kiaulių augintoja Lietuvoje, valdanti 11 iš 43 šalies kiaulių kompleksų, tad puikiai jaučia tiek Lietuvos, tiek pasaulio rinkos pulsą. Bendrovės generalinis direktorius Saulius

Leonavičius kiaulienos trūkumą šalyje sieja su dviem aspektais: manipuliacijomis viešuoju interesu ir ekonominėmis priežastimis. „Prieš daugiau nei metus 20 proc. „Saerimner“ valdančios „Idavang“ akcijų įsigijo Pasaulio bankui priklausanti Tarptautinė finansų korporacija. Iš šio sandorio gautos lėšos investuojamos į naujas fermas. Tačiau plėtrai pasirinkta Rusija, o ne Lietuva. Tokį sprendimą nulėmusios priežastys – teisinis netikrumas ir manipuliacijos viešuoju interesu, susijusios su Kalvarijos byla, kurioje 6 ieškovai ir 2 asociacijos (jų nariais yra tie patys 6 asmenys) atstovauja „viešajam interesui“, labiau panašiam į reketą, dėl kurio ir yra stabdoma kiaulininkystės plėtra“, – teigia bendrovės vadovas. Į Lenkiją ir Latviją dėl greitesnio atsiskaitymo „Saerimner“ išveža 40 proc. šalyje užaugintų kiaulių. „Lietuviai vidutiniškai sumoka po 45 dienų, o lenkai – po 14 dienų. Todėl netgi tuo atveju, jei kaimynams parduodame šiek tiek pigiau nei mūsiškiams, perskaičiavus pinigų kainą, dirbti su jais yra patraukliau“, – paaiškina S.Leonavičius.

A.Ufarto/BFL nuotr.

>>>

Maža kaina – pirkėjų dievas Didieji Lietuvos prekybos tinklai šiemet mėsos parduoda šiek tiek daugiau nei pernai. Kiaulienos – iki 20 proc. daugiau, vištienos – iki 15 proc. Jautienos parduodama panašiai. Pirkėjams labiausiai rūpi kaina, todėl pusė mėsos nuperka akcijų metu. Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt „Maxima LT“ atstovės ryšiams su visuomene Olgos Malaškevičienės teigimu, „Maximos“ parduotuvėse daugiausia prekiaujama lietuviška šviežia mėsa: „Tik akcijų metu atsivežame importinės mėsos, nes Lietuvos mėsos perdirbėjai nepajėgia užtikrinti akcijoms reikiamo kiekio tam tikros mėsos rūšies (pvz., sprandinės, kumpio). Taip pat iš užsienio tiekėjų perkame nedidelę dalį vištienos ir jos subproduktų.“ „Iki“ viešųjų ryšių departamento vadovas Valdas Lopeta atskleidžia, kad „Iki“ taip pat daugiausia prekiauja lietuviška mėsa, importuojama tik labai nedidelė dalis mėsos produktų.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pasakoja, kad ir „Norfos“ pirkėjai teikia pirmenybę lietuviškai mėsai, todėl „Norfa“ jau daugiau kaip trejus metus prekiauja tik Lietuvoje išaugintų gyvulių žalia mėsa: kiauliena, jautiena, veršiena. Apie 85 proc. mėsos ir mėsos gaminių sudaro lietuviška produkcija. Kitą dalį – lenkiška ir ispaniška. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė teigia, kad, be kainos, žmonės dar domisi kilmės šalimi; jie ieško lietuviškos produkcijos, ir tokių pirkėjų vis daugėja, dėl to „Rimi“ stengiasi pasiūlyti kuo daugiau vietinės produkcijos. „Mūsų tinkluose ypač populiarios ūkininkų parduotuvės „Vikis“. Pirkėjai gali

rinktis ne tik lietuvišką jautieną, kiaulieną, bet ir triušieną, įvairios receptūros mėsos produktus“, – pasakoja R. StanaitytėČesnulienė. „Rimi“ ir „Norfos“ parduotuvėse daugiausia nuperkama kiaulienos: ir šviežios mėsos, ir jos gaminių. „Maximos“ parduotuvėse beveik vienodai nuperkama tiek kiaulienos, tiek vištienos. „Iki“ pirkėjai labiausiai mėgsta maltą kiaulieną, keptą paukštieną, mėsą be kaulo, mėsinių veislių jaučių mėsą, virtas dešras ir dešreles. Rečiausiai įsigyjama mėsa prekybos tinkluose – aviena, veršiena ir triušiena. Ekologija nerūpi Pirkėjai, ieškodami kuo pigesnių produktų, retai žvalgosi į ekologišką mėsą ir jos gaminius, kurių kaina yra didesnė nei įprastų. Šiuo metu Lietuvoje į parduotuves ekologišką šviežią jautieną tiekia vienintelė „Biovela“, nes „Biovela Group“ yra sertifikuota ekologinės jautienos gamybai. Įmonių grupės generalinio direktoriaus Virginijaus Kantausko teigimu, ekologiški mėsos gaminiai, tikriausiai dėl didesnės kainos, Lietuvoje nėra populiarūs.

Pasaulis | 11

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

Atėnuose šią savaitę vėl kilo masinis streikas, peraugęs į riaušes. AFP ir „Reuters“ nuotr.

Atostogų rojaus gyvenimo užribyje atsidūrė du milijonai graikų

Graikijos skurdas

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Gilios recesijos apimta Graikija nebėra baltų namukų jūros fone šalis, tvirtina 33 metų žurnalistė Katerina Kitidi. Ketvirtadalis darbingo amžiaus graikų neturi darbo, dažnas pasiekė skurdo ribą ir, atverdamas piniginę, renkasi – pietūs ar vaistai. Šią savaitę per dar vieną masinį streiką Atėnuose porai dienų buvo paralyžiuota viešojo transporto sistema, darbą nutraukė teisėjai ir advokatai, valstybiniai muziejai, įvairios įstaigos. Streikas netruko virsti riaušėmis – įtūžę protestuotojai, kurių susirinko 70 tūkst., trečiadienio vakarą ties parlamento rūmais mėtė Molotovo kokteilius, policija su riaušininkais kovojo ašarinėmis dujomis. Tačiau įtūžis ir protestai nieko negali pakeisti – Graikijos parlamentas ketvirtadienį paryčiais priėmė naują taupymo paketą. Jis šaliai būtinas norint sulaukti dar vienos piniginės paramos, kad Graikija nebankrutuotų. Ties skurdo riba – penktadalis graikų „Vaizdas didžiuosiuose miestuose smarkiai pasikeitė. Gyvenu centrinėje Atėnų dalyje. Kiekvieną dieną matau žmones, besirausiančius šiukšlių konteineriuose ir ieškančius maisto. Prieš 5–6 metus to nebuvo. Daugelis gyvena tiesiog gatvėse – benamių Atėnuose jau daugiau nei 20 tūkstančių“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo K.Kitidi, šią savaitę „Transparency International“ Lietuvos skyriaus kvietimu viešėjusi Vilniuje. Anot graikės žurnalistės, krizė skaudžiausiai kirto viduriniajai ir žemesniajai klasėms. Ties skurdo riba atsidūrė daugiau nei 2 mln. žmonių (Graikijoje gyvena apie 11 mln. – red. past.), daugiausiai – pažeidžiamų grupių atstovai: vaikai, moterys, garbaus amžiaus žmonės. Nedarbo lygis, ypač tarp jaunimo, siekia rekordines aukštumas – apie 26 proc. – ir toliau kyla, vyksta „smegenų nutekėjimas“ į kitas šalis. Trūksta valstybinių įstaigų, kurios galėtų suteikti socialinę pagalbą, maisto, lovą. „Išgyventi padeda stiprūs ryšiai tarp šeimos narių. Tėvai padeda vaikams ir atvirkščiai, – kalbėjo K.Kitidi. – Žinoma,

Dosjė

I.Gelūno nuotr.

33 metų K.Kitidi – politikos mokslų, tarptautinių santykių ir menų magistrė. Anksčiau vertėjavo, išvertė nemažai knygų, domėjosi karo istorija ir gynyba, dirbo keliuose žurnaluose, televizijoje, naujienų portale, bendradarbiavo su BBC ir britų dienraščiu „Guardian“. Šiuo metu yra atsakinga už Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros iniciatyvą „Viena rasistinio smurto auka – per daug“. kai esi 30-ies, vis sunkiau gyventi su tėvais ir būti jų išlaikomam, nes algos nepakanka sumokėti už komunalines paslaugas. O pensijos taip sumažintos ir įvesta tiek naujų mokesčių, kad vyresnio amžiaus žmonės turi pasikliauti vaikais. Vienas medikas, priklausantis organizacijai „Pasaulio gydytojai“, pasakojo apie pacientes, kurios turi pinigų arba vaistams, arba maistui.“ Receptas – nebemokėti skolos K.Kitidi kartu su žurnalistu Ario Hatzistefanou pernai balandį sukūrė dokumentinį filmą „Skolokratija“ (angl. „Debtocracy“), kuriame analizuoja Graikijos skolų krizės priežastis ir siūlo kitokius problemos sprendimus nei valdžia bei žiniasklaida. Graikija sukūrė gerovę, tinkamai neapmokestindama verslo, nacionalizavo žlungančias privačias kompanijas, skolas bandė grąžinti iš naujų paskolų. Paprasti žmonės neturi ne tik moralinės, bet ir teisinės pareigos mokėti „neteisėtas skolas“ (angl. odious debt) – taip vadinami pasiskolinti pinigai, kurie taip ir nebuvo panaudoti visuomenės gerovei, bet juos tenka grąžinti viems graikams. Todėl A.Hatzistefanou anksčiau vardijo radikalius siūlymus šaliai apginti – Graikija turėtų nustoti grąžinti skolą, palikti euro zoną ir nacionalizuoti bankus, kurie tokiu atveju vis tiek žlugtų. Nori valstybės finansų audito Filme siūloma sekti Ekvadoro pavyzdžiu. Ši Lotynų Amerikos šalis, skolai išaugus iki neregėtų mastų, sukūrė Audito komisiją. Kuri nustatė, kad skola buvo neteisėta, mat naudota projektams, kurie naudos atnešė tik mažai daliai visuomenės, pasirašydama sutartis valdžia informavo bankus, bet ne visuomenę. Prezidentas Rafaelis Correa nusprendė skolai padengti vietoj 50 proc. skirti 20

K.Kitidi: „Gyvenu centrinėje Atėnų dalyje. Kiekvieną dieną matau žmones, besirausiančius šiukšlių konteineriuose ir ieškančius maisto. Prieš 5–6 metus to nebuvo.“

proc. metinio biudžeto, o iš naftos gaunamas pajamas skirti ne skolai grąžinti, o viešiesiems interesams. Tokiu būdu Ekvadoras sutaupė apie 7 mlrd. JAV dolerių (apie 19 mlrd. Lt). Pagrindinis „Skolokratijos“ autorių siūlymas buvo Graikijoje sukurti tokį patį komitetą. Maždaug 200 žmonių raštu pareikalavo ne tik tarptautinio Audito komiteto, bet ir nubausti atsakingus asmenis. „Norime, kad buhalterinės knygos būtų atverstos ir kiekvienas pamatytų realią ekonominę situaciją, kad galėtume priimti racionalius sprendimus“, – aiškino K.Kitidi. Dirbti – džiaugsmas Už autorių ir paprastų žmonių skirtus pinigus sukurtas, o vėliau „Nepatenkintųjų“ judėjimą įkvėpęs filmas buvo paskelbtas internete be apribojimų. Vien per pirmas penkias dienas jį pamatė pusė milijono žiūrovų. Juosta, kurią ryžosi transliuoti tik mažieji Graikijos TV kanalai, sulaukė prieštaringų vertinimų. Visų pirma, dėl vienašališko požiūrio į krizę ir tariamos politinės propagandos. Šalies žiniasklaida pristatė vyriausybės sprendimus kaip vienintelę įmanomą išeitį, todėl žurnalistai kartu su politikais ir bankininkais užsitraukė didžiausią neapykantą. „Nepaisant visko, Graikija vis dar yra puiki šalis atostogoms, – patikino K.Kitidi ir liūdnai šyptelėjo, kai teko atsisveikinti pasiteisinus neatidėliotinais darbais. – Mes tokias frazes sakome su džiaugsmu. Nes tai reiškia, kad dar turime darbą.“

12 | Mokslas Mokslo premijos laureatas Romualdas Kriaučiūnas:

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

„Negi tiek visko dariau?“

Tokios istorijos vertos kino filmų. Aštuonerių su mama ir dviem seserimis nuo Raudonosios armijos pabėgęs į Vokietiją, trylikos – į JAV. Atskirtas nuo tėvo. Visą gyvenimą sunkiai dirbęs ir mokęsis. Sulaukęs 76-erių Romualdas Kriaučiūnas gavo Švietimo ir mokslo ministerijos premiją už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir jo sklaidą. Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Lapkričio 8-ąją trys užsienio lietuviai, mokslų daktarai – Vilius Lėnertas, Romualdas Kriaučiūnas ir Skirmantas Kriaučionis – buvo apdovanoti 13 000 Lt dydžio premijomis. Savo pasiekimus visuomenei jie pristatė skaitydami viešas paskaitas. Neįgalumo nustatymo tarnybos Mičigano socialinio draudimo departamento JAV klinikinės psichologijos specialistas R.Kriaučiūnas savo namais vadina Mičigane esantį Lansingą. Tačiau Lietuvos niekada nepamiršo. Iš pagarbos, meilės ir pareigos.

nevalgo, tik kitus džiugina. Pradėjęs studijuoti, pasirinkau žurnalistikos paruošiamuosius kursus. Vėliau pamačiau, kad svetimtaučiui žurnalistui prasimušti Amerikoje sunku. Prisiminiau, kad stodamas į universitetą atlikau testus, per kuriuos paaiškėjo, jog mane domina socialiniai mokslai. Kad galėčiau rinktis sociologiją, reikėjo turėti įvadinį kursą. Buvau mokęsis psichologijos, todėl jos ir ėmiausi. Baigus bakalauro studijas mane paskyrė į protinės sveikatos centrą karinėje ligoninėje. Pirmąkart pamačiau, ką psichologai daro. Man patiko, tad tęsiau mokslus.

– Jūs priskiriamas iškiliausių išeivijos psichologų kartai. Kas septintajame dešimtmetyje pastūmėjo gilintis ne į fizinę, bet į psichinę žmogaus sveikatą? Juk prieš tai domėjotės menais. – Tai nutiko pamažu. Iš pradžių rinkausi meno studijas, bet iš meno niekas duonos

– Tapęs psichologu vadovavotės posakiu: „Duok savo pašnekovui progą apie save kalbėti ir jis manys, kad kalba su įdomiausiu žmogumi pasaulyje“. Iš kur šis posakis? – Buvau studentas, pažeidžiau vairavimo įstatymą, reikėjo eiti į policiją Čikagoje. O ten – didelė iškaba su šiuo užrašu. Man

Dosjė Romualdas Kriaučiūnas gimė 1936 m. sausio 21 d. Panevėžyje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. išvyko į JAV. Roosevelto universitete baigė magistro studijas, Vašingtono universitete – doktorantūrą, įgijo klinikinio psichologo specialybę. Tapo Mičigano valstijos universiteto profesoriumi. Jis sumanė, įsteigė ir valdovavo profesinei psichologijos internatūros programai, 1979 m. gavusiai Amerikos psichologų sąjungos akreditaciją visoje šalyje. Svarbiausi R.Kriaučiūno moksliniai darbai – iš atminties distrakcijos ir amžiaus santykio, vyresnio amžiaus žmonių depresijos ir savižudybių, vidutinio amžiaus krizių ir jų įveikimo galimybių. Už ilgametę veiklą lietuviškoje žiniasklaidoje 2005 m. gavo JAV Lietuvių bendruomenės tarybos premiją.

didelį įspūdį padarė, kad policininkams diegiama mintis, jog kiekvienas žmogus turi jaustis svarbus. Šis posakis viskam tinka. Dabar jūs tokius gražius klausimus pateikiate apie mane, aš kaip inkstas taukuose

jaučiuosi ir manau, kad labai įdomi žurnalistė esate. Iš tikrųjų esu pratęs kitų klausinėti, nei atsakinėti. – Jus galiu vadinti vyresniuoju kolega: esate labai daug straipsnių parašęs lietuvių ir anglų kalbomis. – Iš profesijos aš – psichologas, iš pašaukimo – žurnalistas. Jokių išskirtinių studijų nebaigiau, bet man tai patiko, lavinau save, apsižiūrėjau, kad žmonės mane skaito, prieš septynerius metus gavau už tai premiją. O dabar į Lietuvą mane parsivarė. – Parsivarė, nes skyrė premiją už viso gyvenimo nuopelnus mokslui, jo sklaidą. Kuris pasiekimas jums pačiam svarbiausias? – Į Ameriką atvažiavau beveik keturiolikos. Pradėjau dirbti fabrike po 50 valandų per savaitę. Pamelavau, kad man 16, jog priimtų. Dokumentų niekas netikrino. Labai sunku buvo, grįždavau iš darbo, nieko negirdėdavau – triukšmas fabrike apkurtindavo. Trūko dvejų metų iki gimnazijos baigimo, bet mesti darbo nenorėjau, nes išlaikiau mamą ir sesutes. Draugai darė gerą įtaką – ėjo į normalią, dieninę, mokyklą, o aš nuėjau užsirašyti į vakarinę suaugusiųjų gimnaziją. Sako: per jaunas. Po poros savaičių grįžau į tą pačią raštinę, įkišau galvą – už stalo kita ponia sėdėjo. Pasakiau, kad man šešiolika. Dvejus metus kas vakarą po darbo važiuodavau

Mokslas | 13

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

R.Kriaučiūnas iš profesijos – psichologas, iš pašaukimo – žurnalistas. I.Gelūno nuotr.

į mokyklą. Dar užsirašiau į komercinio meno kursus. Neturėdavau nei laisvų vakarų, nei savaitgalių, su šeima pasimatydavau iš ryto. Kai baigdamas gimnaziją užlipau ant scenos, man tai buvo didžiausias pasiekimas. Visi kiti pasiekimai mano gyvenime, palyginti su šiuo, buvo niekas. Dar laimėjimas buvo, kai buvau kariuomenėje apgyvendintas 16 000 kareivių bazėje. Ką tik iš laivo išlipęs, angliškai dar gerai nešnekėjau, bet mane išrinko visos bazės mėnesio kareiviu! – Labai daug savo gyvenimo valandų skyrėte darbui. Gal ne tokie ir menki likę pasiekimai? – Taip, verčiau senus kalendorius ir galvojau: negi tiek visko dariau? Kiekviena minutė buvo užpildyta. Aktyviai dalyvavau

įvairioje veikloje: buvau Kurčiųjų ir nebylių sąjungos pirmininkas, lietuvių jaunimo stovyklos „Dainava“ tarybos pirmininkas, daug dirbau su Ateitininkų organizacija – nemažai laiko aukojau savanorystei. Esu labai produktyvus. Viską, ką esu parašęs – apie 1500 straipsnių, dedu į aplankus. Statistika, mokslas, psichologija, politiniai įvykiai – viskuo domiuosi.

R.Kriaučiūnas: „Per 22 metus per mano rankas perėjo pora milijardų JAV dolerių.“

– Papasakokite apie savo darbą Neįgalumo nustatymo tarnyboje. – Tai didelė pramonė. Lietuvoje atitikmuo būtų „Sodra“. Į mano specifiką įeina protinio neįgalumo nustatymas. Aš pirmas peržiūriu bylas, nustatau, ar žmonių ligos atitinka įstatymo numatytus straipsnius. Maždaug 30 proc., mano manymu, būna verti gauti neįgalumo pašalpą. Pasitaiko apsimetėlių. Per 22 metus per mano rankas perėjo pora milijardų JAV dolerių. Labai didelė atsakomybė, o per valandą tenka dvi bylas apsvarstyti. – Be viso to, remiate dvi Lietuvos kaimo mokyklas, dalyvaujate lietuviškos bendruomenės veikloje, glaudžiai bendradarbiaujate

su Lietuva. Ar visa tai yra duoklė priverstinai paliktai tėvynei, ar pagarba, meilė gimtam kraštui? – Klausiate tokių dalykų, nors visus skatinu nesirūpinti ir neklausti: kodėl. Tačiau paskutiniu teiginiu jūs pataikėte. Yra meilė, prisirišimas, pareiga. Tėvai mokytojai buvo, tai turėjo įtakos. Lietuva buvo okupuota, jautėme pareigą išlikti. Tą su lietuve žmona bandėme ir sūnums perduoti – visi trys baigė šeštadieninę lietuvių mokyklą, kalba, rašo lietuviškai. Vienas sūnus vedė lietuvę. Lietuvoje! Ten jiems gimė sūnus. O Amerikoje įsisūnijo lietuvį berniuką. – Pirmasis jūsų apsilankymas Lietuvoje buvo po daugelio metų, prasiskleidus geležinei uždangai – 1988-aisiais, praėjus vos dienai, kai Gedimino pilyje suplevėsavo trispalvė. Kokie jausmai tada užplūdo? – Apsistojome „Lietuvos“ viešbutyje, atvykome vakare, tamsu. Ryte pirmas vaizdas – trispalvė. Šiurpas nukrėtė. Ir dabar krečia, kai pasakoju. Atėjo laikas Lietuvos himną giedoti. Galvojau, kad minia nemoka – taip nedrąsiai, beveik niūniuodama, dairėsi kažko. Galiausiai įsidrasino ir užtraukė. Tai neužmirštama. Kai ruošiausi išvykti iš Vilniaus į Ameriką pro Maskvą ir teko dėl rūko važiuoti traukiniu, nepažįstami žmonės man į kišenes pradėjo kažką kišti. Sako: prašome į Vakarus išsiųsti laiškus. Tai buvo desperatiškas žmonių noras savo mokslinius straipsnius paskelbti pasauliui, nes jiems to padaryti neleido sovietinė valdžia.

16 | Sportas

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

Futbolo

V.Romanovo nebefinansuojamas legendinis Škotijos klubas maldauja aistruolių pagalbos Futbolą į krepšinį išmainęs bankininkas Vladimiras Romanovas iš šalies stebi, kaip merdi paskutinis jo buvusios imperijos klubas – legendinis Škotijos Edinburgo „Hearts“, kurį gali ištikti žlugusių „FBK Kauno“ bei Minsko „Partizan“ (Baltarusija) likimas. Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt Gera dovana prieš Kalėdas futbolo aistruoliams – į galvą įremtas pistoletas. Taip liūdnai ironizavo buvęs „Hearts“ saugas Paulas Hartley, perskaitęs klubo kreipimąsi į aistruolius, kurių prašoma skubios finansinės pagalbos. Atrodo, kad prieš septynerius metus paskelbta revoliucija baigiasi triuškinamu pralaimėjimu – jei kitą savaitę nebus apmokėta 450 tūkst. svarų sterlingų sterlingų sąskaita, lapkričio 17-oji gali tapti 1874 metais įkurto „Hearts“ laidotuvių data. Prabanga – jau istorija Romanovo revoliucija. Taip 2005 metais škotų žiniasklaida pakrikštijo Kauno verslininko atėjimą į ties bankroto riba atsidūrusį futbolo klubą. Tada naujasis savininkas svaičiojo apie būsimą pergalę UEFA čempionų lygoje. Dabar jis ieško būdų atsikratyti „Hearts“ akcijų.

Jau pirmą sezoną mecenato iš Lietuvos komanda pateko į Čempionų lygos atrankos turnyrą. Dabar V.Romanovo samdytas klubo direktorius kalba apie tai, kad žaidėjų algų biudžetas turėtų sumažėti iki 3,5 mln. svarų sterlingų, bet aistruoliai džiaugtųsi, jeigu tai būtų vienintelė rūpestį kelianti žinia – „Hearts“ skolos tarsi tarakonai į viešumą lenda iš visų kampų, o klubo atstovų noras, kad jas apmokėtų kas nors kitas, matomas vis aiškiau. Nedaugelis komandos gerbėjų dabar prisimena prabangų 2006–2007 metų sezoną, kai V.Romanovas leido sau mokėti

Lapkričio 17-oji gali tapti 1874 metais įkurto „Hearts“ laidotuvių data.

žaidėjams 12,5 mln. svarų sterlingų algų. Tokio švaistymo metas – istorija, kuri kažin ar kada nors pasikartos „Tynecastle“ stadione. Buvo laikai, kai V.Romanovas užsakinėdavo „Hearts“ rungtynių televizijos transliacijas tik todėl, kad negalėdavo nuvykti į Škotiją. „Vlad‘s TV“ (Vlado televizija) – tokiomis antraštėmis iš turtuolio įgeidžių tada šaipėsi Edinburgo žiniasklaida. „Hearts“ savininkas būriais nuomojo klubui žaidėjus iš savo valdomo „Kauno“, kad, pasak gandų, mokesčius galėtų mokėti ne britų salose, o Lietuvoje. Ir iš šio fakto škotai mėgo pasijuokti. Prisijuokė. Algas žaidėjams „Hearts“ vėlavo mokėti dešimt iš pastarųjų dvylikos mėnesių. Klubas bylinėjasi dėl 1,75 mln. svarų sterlingų nesumokėtų mokesčių, o šią savaitę „Hearts“ paskelbė ultimatumą, kuriuo prašo skubios aistruolių pagalbos. „Hearts“ skolos siekia 22 mln. svarų sterlingų – maždaug tiek pat, kiek buvo tada, kai V.Romanovas perėmė klubo valdymą. Paprašyti sumokėti beveik pusę milijono svarų sterlingų, klubo aistruoliai viešai diskutuoja: ar tikrai tik tiek? O gal netrukus teks išgirsti apie naujas skolas? Tik pradžia buvo gera Prieš septynerius metus „Hearts“ gerbėjai buvo pasirengę nešioti V.Romanovą ant rankų. Gelbėtojas iš Lietuvos ne tik perėmė

klubo skolas, bet ir atšaukė buvusių vadovų planus parduoti „Tynecastle“ stadioną. Komanda, sustiprinta legionieriais – čekais Rudi Škacelu, Romanu Bednaru, lietuviais Edgaru Jankausku, Deividu Česnauskiu, Sauliumi Mikoliūnu – skynė pergales. Ekscentriško savininko išsišokimus, pavyzdžiui, sprendimą atleisti trenerį George‘ą Burley tada, kai komanda tvirtai pirmavo Škotijos „Premier“ lygoje, aistruoliai, nors ir niurnėdami, atleisdavo. Bet atėjo 2008-ieji ir pasaulinė ekonomikos krizė. „Hearts“ caro, tuo metu jau išgyvendinusio iš klubo ir vykdomąjį direktorių Philą Andertoną, ir prezidentą George‘ą Foulkesą, kuris, beje, buvo pagrindinis klubo perdavimo V.Romanovui iniciatorius, rūmų slenkstį peržengė sumaištis ir pirmieji panikos požymiai. „Hearts“ teko veržtis diržus. Klubas atsisakė geriausiai apmokamo savo žaidėjo Mauricio Pinillos, kurio sąskaitą kiekvieną savaitę papildydavo 12 tūkst. svarų sterlingų, ir 9 tūkst. svarų sterlingų per savaitę kainavusio Mirsado Bešlijos. Gali būti, jog netrukus teks konstatuoti, kad tai buvo pabaigos pradžia. V.Romanovas, kažkada garsiai rėkęs apie Škotijos futbolo teisėjų ir didžiųjų Glazgo klubų „Celtic“ bei „Rangers“ mafiją, praėjusių metų pabaigoje pradėjo kalbėti apie savo atvėsusią aistrą futbolui ir apie norą parduoti „Hearts“. Pradžiai sirgaliams buvo pasiūlyta įsigyti 10 procentų akcijų, kurių kaina – 1,78 mln. svarų sterlingų.

Buvęs „Apple“ inžinierius B.Gai: „Kuo dažniau klysite, tuo greičiau pasiruošite valdyti verslą“ Viktorija Vosyliūtė/KTU „StartupSpace“

„Kiekviena klaida yra galimybė įgauti vertingos patirties. Taigi kuo daugiau klaidų padarysite, tuo greičiau būsite pasiruošę valdyti verslą.“

Pasaulinės verslo rinkos tyrinėtojas Bowei Gai po kelių savaičių viešės Lietuvoje. Renginyje „Silicon Valley comes to the Baltics“ jis skaitys pranešimą apie pasaulio „startup“ tendencijas. Renginio organizatoriai šnabždasi, kad šis žmogus į Lietuvą atvyksta ne tik nemokamai dalytis žiniomis su visais norinčiais, bet ir tirti Baltijos šalių rinką. Todėl gali būti, kad jau greitai iš žinomo analitiko išgirsime, ką reikėtų daryti, kad verslas, pradėtas vien nuo idėjos ir kelių grašių kišenėje, būtų sėkmingas mūsų regione. O kol kas su B.Gai kalbamės apie pasaulines „startup“ tendencijas.

įgauti vertingos patirties. Taigi kuo daugiau klaidų padarysite, tuo greičiau būsite pasiruošę valdyti verslą.

– Kokios dažniausiai pasitaikančios pradedančiųjų verslininkų klaidos? – Mano nuomone, pati didžiausia klaida – nedaryti klaidų. Klaidos neišvengiamos, kai pradedamas naujas verslas. Verslininkai neturėtų bijoti daryti klaidų. Be to, kiekviena klaida – tai galimybė

– Kurios šalys labiausiai tinka pradėti verslą? Kokiame pasaulio kampelyje geriausiai įsisavinamos beprotiškos idėjos? – Istoriškai Silicio slėnis (JAV) buvo ir yra pati sėkmingiausia vieta pradėti verslą. Tačiau yra daugybė kitų miestų, kuriuose tampa populiaru atidaryti naują įmonę.

Bowei Gai. Asmeninio arch. nuotr.

Pavyzdžiui, Niujorkas, Londonas, Pekinas ir kiti miestai taip pat labai imlūs „startup‘ams“. Galbūt atsitiktinumas, tačiau tie miestai, kuriuose palanku pradėti verslą, dažniausiai yra ir tie, kuriuose geriausiai priimamos pačios beprotiškiausios idėjos, tolerantiškai reaguojama į nesėkmes. Ateinančius aštuonis mėnesius ketinu keliauti aplink pasaulį ir geriau pažinti skirtingas verslo „startup‘ų“ kultūras. Ketinu parengti ataskaitą apie skirtingas naujų verslų ekosistemas. – Ar galėtumėte išskirti kelis Jums įdomiausius „startup‘us“? – Pačius įdomiausius „startup‘us“ priskirčiau vadinamajai „bendro sąnaudų naudojimo“ kategorijai, kai žmonės dalijasi savo nenaudojamais ištekliais su kitais. Pavyzdžiui, bendrovė „Airbnb“ leidžia nuomuoti savo negyvenamus namus tarsi viešbučio kambarį. Panašios įmonės („Uber“, „Sidecar“, „Lyft“) siūlo išnuomo-

ti savo nenaudojamą automobilį kitiems arba kartais pačiam tapti taksistu. Aš myliu šiuos „startup‘us“ todėl, kad jie yra ne tik smagūs, bet ir daro pasaulį geresniu. – Kokį patarimą galėtumėte duoti jaunam verslininkui, norinčiam pradėti verslą Baltijos šalyse? – Surasti savo stipriausias vietas ir jas išnaudoti. – Kiek reikia investuoti, norint pradėti „startup“ verslą? – Per pastaruosius penkerius metus smarkiai krito visos verslo infrastruktūros kainos. Šiuo metu norintiems pradėti „startup“ verslą nereikia turėti daug pinigų. Pavyzdžiui, labiausiai gerbiamas pasaulyje „YCombinator“ fondas idėjų įgyvendinimui skiria nuo 14 iki 20 tūkst. dolerių. Tokios sumos visiškai pakanka pradėti verslą programinę įrangą kuriančioms kompanijoms.

Sportas | 17

15min â&#x20AC;˘ 2012 m. lapkriÄ?io 9 d.

revoliucijos pagirios Galimi scenarijai â&#x20AC;&#x17E;50 milijonĹł svarĹł sterlingĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;damas su Rusijos Ĺžiniasklaida kainÄ&#x2026;, kuria vertina â&#x20AC;&#x17E;Heartsâ&#x20AC;&#x153;, nurodÄ&#x2014; klubo savininkas. EsÄ&#x2026; pusÄ&#x2122; ĹĄios sumos sudaro klubo turtas, kitÄ&#x2026; pusÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; ĹžaidÄ&#x2014;jĹł kaina. Ĺ kotĹł Ĺžurnalistas Stuartas Bathgateâ&#x20AC;&#x2DC;as skaiÄ?iavo kitaip: skolos â&#x20AC;&#x201C; 22 mln. svarĹł sterlingĹł, akcijos â&#x20AC;&#x201C; 18 mln., iĹĄ viso â&#x20AC;&#x201C; 40 mln. svarĹł sterlingĹł. AkcijĹł kaina paskaiÄ?iuota paprastai â&#x20AC;&#x201C; V.Romanovo nurodyta deĹĄimties jĹł procentĹł vertÄ&#x2014; padauginta iĹĄ deĹĄimties.

Naujausias sporto Ĺžinias rasite nuskaitÄ&#x2122; ĹĄÄŻ kodÄ&#x2026; 15min.lt/sportas Bet dabar Edinburgui svarbiausios ne skaiÄ?iĹł su septyniais nuliais kombinacijos, o galimi artimiausiĹł ÄŻvykiĹł scenarijai. â&#x20AC;&#x17E;Heartsâ&#x20AC;&#x153; direktorius Sergejus Fedotovas teigia, kad vienas jĹł â&#x20AC;&#x201C; pastangos sumaĹžinti

ĹžaidÄ&#x2014;jĹł algĹł biudĹžetÄ&#x2026; iki 3,5 mln. svarĹł sterlingĹł, tuo pat metu stengiantis iĹĄsaugoti svarbiausiĹł futbolininkĹł branduolÄŻ. Pernai vasarÄ&#x2026; ekipos ĹžaidÄ&#x2014;jĹł algĹł biudĹžetas siekÄ&#x2014; 8 mln. svarĹł sterlingĹł. Jei S.Fedotovo vizija taptĹł tikrove, â&#x20AC;&#x17E;Heartsâ&#x20AC;&#x153; sirgaliai bĹŤtĹł laimingi. S.Bathgateâ&#x20AC;&#x2DC;as svarsto ir kitas galimybes. Viena jĹł â&#x20AC;&#x201C; Edinburgo klubÄ&#x2026; iĹĄtiks â&#x20AC;&#x17E;Glasgow Rangersâ&#x20AC;&#x153; likimas. Daugkartinis Ĺ kotijos Ä?empionas po to, kai nesumokÄ&#x2014;jo 9 mln. svarĹł sterlingĹł

mokesÄ?iĹł, o visas savo skolas sugebÄ&#x2014;jo iĹĄpĹŤsti iki 134 mln. svarĹł sterlingĹł, atsidĹŤrÄ&#x2014; administratoriĹł rankose ir buvo iĹĄtremtas ÄŻ ketvirtÄ&#x2026; Ĺ kotijos futbolo divizionÄ&#x2026;. V.Romanovo era ÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Tynecastleâ&#x20AC;&#x153; atneĹĄÄ&#x2014; dvi Ĺ kotijos taures, Ä?empionato sidabrÄ&#x2026;, dvi bronzas bei aĹĄtuonis sezonus savame stadione, kuriĹł nebĹŤtĹł buvÄ&#x2122;, jei kaunietis nebĹŤtĹł iĹĄtiesÄ&#x2122;s rankos merdÄ&#x2014;jusiam klubui. Ar to uĹžtenka, kad V.Romanovas iĹĄsaugotĹł gerÄ&#x2026; vardÄ&#x2026; Ĺ kotijoje?

Kaip nepasiklysti renovacijos pasiĹŤlymĹł miĹĄke? Lina +"6/*Âť,ÇŹ

& 7BJULVUÉš ;JOLÉš QBTUFCJ LBE EÉšM UP EBĂ˛OJBVTJBJ QBTJSFOLBNB Ă°JMUJOUJ OBNP TJFOBT QPMJTUJSPMV

,BJ EBVHJBCVÉˇJP HZWFOUPKBJ CBMTÉş EBVHVNB QSJUBSJB EBVHJBCVÉˇJP BUOBVKJOJNVJ UBJ UJL QVTÉš LFMJP 5BN LBE SFOPWBDJKB CÉťUÉş TÉšLNJOHBJ ÉśHZWFOEJOUB TWBSCV OFTVLMZTUJ JS SFOHJBOU QSPKFLUÉľ CFJ SFOLBOUJT EBSCVT BUMJLTJBOUÉś SBOHPWÉľ "QNBVEĂ˛JPT LMBJEPT HBMJ CSBOHJBJ LBJOVPUJ P BQEBJSÉťT TQSFOEJNBJ QBEÉšT TVUBVQZUJ JS TÉšLNJOHBJ QBTJFLUJ Ă&#x17D;OJĂ°Éľ

t1JSNJBVTJB Ă˛NPOÉšNT SÉťQJ LBJOB JS KJF SFOLBTJ QJHFTOÉ¸ OBNP BQĂ°JMUJOJNP BMUFSOBUZWÉľ 1BTJSJOLJNÉľ ÉśUBLPKB JS Ă°BMJB FTBOUZT KBV SFOPWVPUJ EBVHJBCVÉˇJBJ m Ă˛NPOÉšT NBUP LBE UPLT BQĂ°JMUJOJNP CÉťEBT WFJLTNJOHBT JS LBJNZOBJ ZSB QBUFOLJOUJi QBTBLPKB & 7BJULVUÉš ;JOLÉš

4LFQUJLVT OVUJMEÉś UJL Ă&#x;JFNB

"UJEĂ&#x;JBJ SFJLUÉˇ SJOLUJT JS EBSCÉˇ UFDIOJOÉł QSJĂ&#x;JÉ¸SÉśUPKÉ˛ LVSJT HBMÉśUÉˇ QBUJLSJOUJ BS OBVEPKBNPT NFEĂ&#x;JBHPT BUJUJOLB LPLZCÉśT TUBOEBSUVT BS UFJTJOHBJ BUMJFLBNJ EBSCBJ

.BSJKBNQPMÉšKF ,PTNPOBVUÉş H OBNBT SFOPWVPUBT EBS WBTBSÉľ m BQĂ°JMUJOUPT TJFOPT JS TUPHBT QBLFJTUJ CVUÉş JS MBJQUJOJÉş MBOHBJ 1FOLJBTEFĂ°JNU LFUVSJÉş CVUÉş OBNP SFOPWBDJKB LBJOBWP CFWFJL NMO MJUÉş UBÉˇJBV EBCBS QBTBL CFOESJKPT QJSNJOJOLP (FEWZEP 1MJPQMJP TVOBVEPKBNB EVLBSU NBĂ˛JBV Ă°JMVNPT t+FJ JLJ SFOPWBDJKPT LW N BQĂ°JMEZUJ SFJLÉšKP BQJF L8I FOFSHJKPT UBJ QP BUMJLUÉş EBSCÉş m WPT L8I #F BCFKP SFOPWBDJKPT OBVEÉľ QBKVUPNF JS HBWÉ¸ TÉľTLBJUBT VĂ˛ Ă°JMEZNÉľ m EBCBS KPT QSPD NBĂ˛FTOÉšTi TLBJÉˇJBJT SFOPWBDJKPT OBVEÉľ HSJOEĂ˛JB ( 1MJPQMZT *Ă° QSBEĂ˛JÉş SFOPWBDJKBJ QSJUBSÉš OF WJTJ OBNP HZWFOUPKBJ UBÉˇJBV QBWZLP TVSJOLUJ EBVHJBV OFJ QVTÉ¸ QSJUBSJBOÉˇJÉş *S UJL QJSNB Ă˛JFNB OVUJMEÉš TLFQUJLVT P QBMBJLÉ¸ SFOPWBDJKÉľ HBSTJBJ EĂ˛JBVHÉšTJ Ă°JMUFTOJV HZWFOJNV JS NBĂ˛FTOÉšNJT TÉľTLBJUPNJT

.FT JĂ&#x2DC; SBOHPWÉˇ SFJLBMBVKBNF USJKÉˇ EBMZLÉˇ m QBUJSUJFT LWBMJĂŞLVPUÉˇ EBSCVPUPKÉˇ CFJ ÉłSPEZUJ ĂŞOBOTJOÉł QBKÉśHVNÉ˛

#FOESJKPT QJSNJOJOLBT QBCSÉšĂ˛JB LBE QSJFĂ° QSBEFEBOU BUOBVKJOJNÉľ UFOLB OVFJUJ JMHÉľ LFMJÉľ ÉśUJLJOÉšKBOU HZWFOUPKVT 5BÉˇJBV KFJ Ă°JBN EBSCVJ OFTLJSJBNB QBLBOLBNBJ MBJLP TLFQUJLBJ USVLEP EJSCUJ UPMJBV JS OBNP SFOPWBDJKB HBMJ BUTJEVSUJ BLMBWJFUÉšKF

4WBSCV SFJLBMBVUJ HBSBOUJKÉˇ

.BSJKBNQPMÇŚKF ,PTNPOBVUÇ§ H OBNBT SFOPWVPUBT EBS WBTBSÇŁ m BQĂ&#x2DC;JMUJOUPT TJFOPT JS TUPHBT QBLFJTUJ CVUÇ§ JS MBJQUJOJÇ§ MBOHBJ #Ç¨TUP JS VSCBOJTUJOÇŚT QMÇŚUSPT BHFOUÇ¨SPT archyvo nuotrauka)

;JOLÉš ÉśTJUJLJOVTJ LBE SFOPWBDJKPT TÉšLNÉ¸ VĂ˛UJLSJOB EBSCVT BUMJFLBOÉˇJPT TUBUZCÉş ÉśNPOÉšT QBUJLJNVNBT t4UBUZCPT EBSCBJ ZSB WJTP JMHP SFOPWBDJKPT QSPDFTP Ă&#x17D;OBMBT UPEÉšM TWBSCV LBE KJF WZLUÉş TLMBOEĂ˛JBJ .FT JĂ° SBOHPWÉş SFJLBMBVKBNF USJKÉş EBMZLÉş m QBUJSUJFT LWBMJĂ&#x17D;LVPUÉş EBSCVPUPKÉş CFJ ÉśSPEZUJ Ă&#x17D;OBOTJOÉś QBKÉšHVNÉľ 7JTBEB QSBĂ°PNF LBE ÉśNPOÉš UVSÉšUÉş QSPD BQZWBSUJOJÉş MÉšĂ°Éş OVP QBTJÉťMZUPT LPOLVSTJOÉšT LBJOPT JS CBOLP HBSBOUJKÉľi WBSEJKB & 7BJULVUÉš ;JOLÉš

,VP QJHJBV CFU LPLZCJĂ&#x2DC;LBJ

1BTBL KPT EÉšM UP OÉš WJFOBNF JĂ° SFOPWVPKBNÉş EBVHJBCVÉˇJÉş OFLJMP QSPCMFNÉş TUBUZCÉş NFUV LBJ QBBJĂ°LÉšKB KPH SBOHPWBT OFCFUVSJ BQZWBSUJOJÉş MÉšĂ°Éş JS KBV CBOLSVUVPKB 0 BUJEĂ˛JBJ UJLSJOBNB TUBUZCJOJOLÉş LWBMJĂ&#x17D;LBDJKB MFJEĂ˛JB VĂ˛UJLSJOUJ EBSCÉş LPLZCÉ¸

1FOLJT EBVHJBCVÉˇJVT Ă°JFNFU SFOPWBWVTJPT CFOESPWÉšT t5BVSBHÉšT CVUÉş ÉťLJTi EJSFLUPSÉš &EJUB 7BJULVUÉš

(ZWFOUPKBNT TWBSCV LBE EBSCBJ CÉťUÉş BUMJFLBNJ OF UJL LPLZCJĂ°LBJ CFU LBJOVPUÉş JS LVP QJHJBV

.BSJKBNQPMJFUJT ( 1MJPQMZT JSHJ NBOP LBE TÉšLNJOHBJ SFOPWBDJKBJ TWBSCV QBTJSJOLUJ QBUJLJNÉľ SBOHPWÉľ JS BQTJTBVHPUJ OVP Ă&#x17D;OBOTJOJÉş OFTLMBOEVNÉş t1BWZ[EĂ˛JVJ LPOLVSTP TÉľMZHPTF ÉśSBĂ°ÉšNF LBE WJTVT EBSCVT ÉśNPOÉš UVSÉšT BUMJLUJ JĂ° TBWP MÉšĂ°Éş P NFT TVNPLÉšTJNF UJL BUMJLVT WJTVT EBSCVTi QBUJSUJNJ EBMJOBTJ ( 1MJPQMZT %ÉšM UPLJPT TÉľMZHPT LPOLVSTF OFHBMÉšKP EBMZWBVUJ ÉśNPOÉšT OFUVSJOÉˇJPT QBLBOLBNBJ BQZWBSUJOJÉş MÉšĂ°Éş 7ZSBT QBCSÉšĂ˛JB LBE BUJEĂ˛JBJ SFJLUÉş SJOLUJT JS EBSCÉş UFDIOJOÉś QSJĂ˛JÉťSÉšUPKÉľ LVSJT HBMÉšUÉş QBUJLSJOUJ BS OBVEPKBNPT NFEĂ˛JBHPT BUJUJOLB LPLZCÉšT TUBOEBSUVT UBJQ QBU TUFCÉšUÉş BS UFJTJOHBJ BUMJFLBNJ EBSCBJ t5JL QSBEÉšKÉ¸ EBSCVT TVQSBUPNF LBJQ TWBSCV HFSBT QSJĂ˛JÉťSÉšUPKBT 5JL TQFDJBMJTUBT HBMJ TVQSBTUJ JS UFJTJOHBJ JOUFSQSFUVPUJ NFEĂ˛JBHÉş TFSUJĂ&#x17D;LBUVT KP Ă˛PEJT MFNJBNBT KFJ LZMB LMBVTJNÉş EÉšM EBSCÉş LPLZCÉšT 5BE CFOESJKB UVSÉšUÉş OFQBHBJMÉšUJ QJOJHÉş JS TVTJSBTUJ HFSÉľ TQFDJBMJTUÉľi TBNQSPUBVKB KJT

1BHBM +&44*$" ĂŞOBOTBWJNP NPEFMÉł JLJ N HSVPEĂ&#x;JP E WBMTUZCÉś SFNJB

-FOHWBUJOJT LSFEJUBT QBMÉťLBOPT OFLJOUB WJTÉľ QBTLPMPT HSÉľĂ˛JOJNP MBJLPUBSQÉś JBJ NFUÉş

QSPD QBMÉťLBOPT

.PEFSOJ[BWJNP QSPKFLUP QBSFOHJNBT

QSPD

4UBUZCPT UFDIOJOÉš QSJFĂ˛JÉťSB

QSPD

1SPKFLUP ÉśHZWFOEJOJNP BENJOJTUSBWJNP JĂ°MBJEPT

QSPD

1BSBNB UVSJOUJFNT UFJTÉ¸ Éś CÉťTUP Ă°JMEZNP JĂ°MBJEÉş LPNQFOTBWJNÉľ

-U N

QSPD

4UBUZCPT EBSCÉˇ FOFSHJKÉ˛ UBVQBOÉ´JÉˇ QSJFNPOJÉˇ JĂ&#x2DC;MBJEPT 4VUBVQJVT Ă°JMVNJOÉšT FOFSHJKPT OF NBĂ˛JBV

QSPD

4VUBVQJVT Ă°JMVNJOÉšT FOFSHJKPT OF NBĂ˛JBV

QSPD

/PST ,PTNPOBVUÉş H OBNP CFOESJKB JĂ°TJSJOLP QBUJLJNÉľ SBOHPWÉľ P EBSCBJ WZLP TLMBOEĂ˛JBJ JS LPLZCJĂ°LBJ UBÉˇJBV TNVMLJÉş EFGFLUÉş JĂ°WFOHUJ OFQBWZLP 1BWZ[EĂ˛JVJ QP LFMJÉş NÉšOFTJÉş TUJQSVT WÉšKBT OVQMÉšĂ°Éš BQTLBSEJOUVT LSBĂ°UVT t/PSJOU LBE UPLJF EFGFLUBJ CÉťUÉş JĂ°UBJTZUJ OFNPLBNBJ SFJLJB QSBĂ°ZUJ EBSCÉş HBSBOUJKPT .FT QSBĂ°ÉšNF TVUFJLUJ NFUÉş HBSBOUJKÉľ BUMJLUJFNT EBSCBNT UPEÉšM BUTJSBEÉ¸ USÉťLVNBJ CVWP TVUWBSLZUJ JĂ° LBSUP JS VĂ˛ UBJ NPLÉšUJ OJFLP OFSFJLÉšKPi QBTBLPKB ( 1MJPQMZT %BVHJBV JOGPSNBDJKPT BQJF %BVHJBCVÇ°JÇ§ OBNÇ§ BUOBVKJOJNP NPEFSOJ[BWJNP QSPHSBNÇŁ (JESSICA) â&#x20AC;&#x201C; www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija UĹžsk. Nr. 306549

18 | Istorija

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

Varmijos kronikos: nejau ir mes tas pilis ėmėme?

Vėlyvo vakaro tyla, kurios spengimą galima išgirsti tik tokiuose Dievo pamirštuose miesteliuose kaip Rynas. Sėdžiu Kryžiuočių ordino pilies, lenkų verslininko už 25 mln. zlotų paverstoje 170 vietų 4 žvaigždučių viešbučiu su baseinu, kuris kažkokiu stebuklingu būdu įspraustas tarp XIV a. mūrų, trečiojo aukšto celėje, įvardytoje kambariu Nr. 309. Rimvydas Valatka „15min“ spec. korespondentas, Geldapė–Rynas–Varmės Lidzbarkas Pilis, kurioje gyveno Vytautas Didysis Gal kaip tik čia, o gal kažkur aukščiau prieš 630 metų, nukišęs tikrąsias mintis po protingo perbėgėlio kauke, vakarus su kryžiuočių komtūru leido Vytautas Didysis –

ne pačiu didžiausiu savo gyvenimo metu? Gal po šiuo skliautu su kunigaikštiene Ona po vakarienės žvelgdavo kažkur į tolius – kaip tuomet atrodė – amžiams prarastą Trakų pilį? Gal kaip tik Ryno pilyje, išmūrytoje ant kalvos tarp dviejų ežerų, kuriuos jungia kryžiuočių iškastas kanalas, Vytautą, pabėgusį iš Jogailos nelaisvės Krėvoje, kai,

Žvelgiant iš pilies aukštybių pro celės langą į apmirusį tylintį Lenkijos užkampio miestelį, sunku patikėti, kad čia kažkada virė didžioji Europos politika. persirengusį Onos tarnaitės drabužiais ir pasmerkusį nelaimingą mergaitę mirti ant pagalbinio istorijos aukuro, ir atstumtą sesers Danutės svainio, Mozūrijos didžiojo kunigo Jonušo, priėmė Konradas Zöllneris von Rotensteinas. Naujasis Kryžiuočių ordino magistras, pakeitęs ką tik mirusį Winrichą von Kniprode, kuriam šie rūmai buvo tokie artimi.

Rynas toli nuo didžiųjų turistų srautų, bet jo viešbutis beveik visada pilnas. „Ryn“ viešbučio nuotr.

Dabar Ona Sudimantaitė Ryno viešbutyje – viena garbingiausių personų. Kunigaikštienės Onos vardu pavadinta ir konferencijų salė, ir SPA. Jei ne elektros šviestuvai, asfaltuota Ryno aikštė ir kičinės iškabos „Taverna u Konrada Valenroda“ ar „Bar Komtura“, sakytum, eina į pabaigą XIV amžius, o didžiojoje pilies menėje, kur kabo du puikiai išausti Vyčiai, pirmyn atgal vaikšto tas pats W. von Kniprode ar Konradas von Wallenrode‘as – vienas pirmųjų Ryno valdytojų. Tas pats, kurį Adomas Mickevičius aprašo poemoje „Gražina“. Tas pats, kuris 1390-aisiais pakeis mirusį Z. von Rotensteiną ir turės išgerti antrosios Vytauto išdavystės taurę. Nors W. von Kniprode nebuvo labai karingas – labiau skatino žemdirbystę ir prekybą, – vis dėlto mes, lietuviai, jam sąskaitą galėtume išrašyti padorią – už nuniokotas Raseinių, Ariogalos ir Gaižuvos žemes, sugriautą Kauno, amžiams sudegintą Veliuonos pilį. Tai W. von Kniprode 1380-ųjų gegužės 31-ąją, po keturių dienų medžioklės, kurioje dalyvavo Jogaila ir Vytautas, su Jogaila pasirašys slaptą Dovydiškių sutartį, kuri kryžiuočiams padės ilgam sukiršinti Gediminaičius, ir prasidės Lietuvoje didysis brolių karas. Ar likome skolingi W. von Kniprode? Jis 1370 metais vos ne vos atrėmė Algirdo ir Kęstučio puolimą Semboje. Vytautas 1377 metais buvo užėmęs Įsruties pilį, Kęstutis sugriovė Ekersbergo. Prieš pat savo ir W. von Kniprode mirtį, o mirs jie beveik vienu metu, Kęstutis dar spės nusiaubti Vėluvos, Tepliavos, Fridlando, Altenburgo apylinkes ir pasieks Alnos bei Priegliaus krantus. Ėmėme šias pilis, ir dar kaip ėmėme. Kur baigiasi Lenkija ir prasideda Prūsija Kas mums, lietuviams, šiandien yra Prūsija? Dažnam – tik ta žemės dalis, kuri vienu bjauriausių pasaulyje politinių sandėrių atiteko Rusijai ir vadinama Kaliningrado sritimi. Bet tai tik pusė Prūsijos. Antroji pusė – Lenkijoje. Kur baigiasi Lenkija ir prasideda Prūsija? Ten, kur pasirodo paplentės medžiai, rašo čia gimęs ir vis sugrįžtantis vokiečių žurnalistas Wolfas von Lojewski, knygoje „Mano tėvynė, tavo tėvynė“ pabandęs įamžinti tai, ko nebėra. Visi Rytų Prūsijos keliai buvo apsodinti medžiais. Tebėra. Bent vienas

Istorija | 19

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

VARMIJOS REGIONAS

Varmės Lidzbarko pilyje triūsė pats Mikołajus Kopernikas. R.Valatkos nuotr.

dalykas tapo nepavaldus Josifui Stalinui. Vokiečių, o su jais ir liuteronų mozūrų bei lietuvininkų Varmijoje jau nerasi, o pakelių medžiai liko – saugo buvusios Prūsijos tvarkos likučius. Varmė – buvusi Mažosios Lietuvos žemė, vakaruose siekianti Aistmares, šiaurėje – Priegliaus žiotis, rytuose besibaigianti ties Notanga ir Barta. Dabar tai – Varmijos Mozūrų vaivadija, kurios plotas – 24 191 kv. km, o gyvena joje 1,43 mln. žmonių. Didžiosios politikos atšvaitas Lietuvoje neturime nė vieno viešbučio, kuriame būtų miegojęs Vytautas Didysis, o Rynas turi. „Ryn“ rinkodaros vadovė Barbara šypsosi: norite paklausti, ar tokioje skylėje, kaip Rynas, kada nors viešbutis būna užimtas? Vakar nebuvo nė vieno laisvo kambario, šypsosi Barbara, kurios tėvai gimė ir gyveno Vilniuje. Iš kur? Konferencijos, rusai iš Karaliaučiaus atvažiuoja, latvių būna, o ir vienas kitas lietuvis užsuka. Kaip tada, kai Vytautas atbėgo, susipykęs su pusbroliu, didžiuoju kunigu Jogaila, su kuriuo po dešimtmečio karų ir klastų vėl draugiškai valdys ne tik Lietuvą, bet ir Lenkiją bei tvarkys pusę Europos. Keista naktis turėjo būti. O gal pavakarys. Pagonys kryžiuočių pily prieglobsčio prašosi. O vis tiek reikia priglausti žirgus, pagonių riterius ir jų valdovą, lovas kloti. Didžioji politika ir Kristaus riteriams nepalikdavo didelio pasirinkimo. Žvelgiant iš pilies aukštybių pro celės langą į apmirusį tylintį Lenkijos užkampio miestelį, sunku patikėti, kad čia kažkada virė didžioji Europos politika. Pilis, kurioje vaidenasi Už kelių kilometrų nuo Ryno, Eikamedžio pilyje, vadintoje tai Eichmedieno, tai Nakomiady, nelygu, kas viršų turėjo šiose daug kraujo – prūsų, lietuvių, jotvingių, mozūrų, lenkų, vokiečių ir riterių iš visų pasaulio pasviečių – sugėrusiose žemėse, sako, iki šiol vaidenasi du ordino riteriai kryžiumi pažymėtais apsiaustais ir juodoji dama, o kai kada prie pilies privažiuoja karieta be vežėjo, traukiama keturių juodų žirgų. Kas liko iš praeities Ryno pilyje? Du LDK herbai, Jogailos salė, Vytauto salė ir Onos salė. Svečiai iš rusiško Karaliaučiaus šveičia sriubą su vėžių kojelėmis, laukia karališkos

veršienos nugarinės ir riešutų krembriulė. Prūsai nadruviai ir galindai ilgai laikė ė šias žemes, keldami mi siaubą – kartu su lietuetuviais – apsikrikštijusiems usiems mozūrų kunigaikščiams, čiams, kol šiems trūko kantrybė ir jie pasikvietė Kryžiuočių ordiną, po pralaimėjimų Palestinoje likusį be darbo. Ant mūsų, baltų, galvų. Heilsbergas – Varmės Lidzbarkas Dar vienas prūsiškas miestelis, dar vienas viešbutis, dar viena gremėzdiška viduramžių liekana, pilna viduramžių dvasios, o gal ir dvasių – Varmės Lidzbarkas – buvusi vokiečių Heilsbergo pilis. Daugiau kaip keturis amžius joje gyveno Varmijos vyskupai, čia triūsė pats Mikołajus Kopernikas. Vieno iš vyskupų – rašytojo ir enciklopedininko Ignacy Krasickio

Dievo užmiršto Ryno miestelio centre – prabangiu viešbučiu virtusi pilis, kurioje glaudėsi Vytautas Didysis. R.Valatkos nuotr.

(1735–1801) – vardu ir pavadintas keturių žvaigždučių viešbutis. Pro langą matyti, kaip Simsarnos upelis įteka į Lyną – vokiškai Alną. Ta pati Alna, kurią prieš savo mirtį siaubdamas ordino žemes buvo pasiekęs Kęstutis. Kiek toliau į šiaur šiaurės rytus dar viena lietuviška istorijos rakštis – lietuvišk Barštynas. Jame stovėjuBaršty sią pilį p po antrojo pabėgimo pas kryžiuočius gi buvo gavęs valdyti b Vytautas. Nejau iš tiesų tas pilis ėmėm? Mozūrų ir kryžiuočių žemes siaubėme ir atsiprašyti negalvojome? Lenda romantiškas pasididžiavimas – pramaid šiui su praradimų sušiu vokimu giedrą rudens voki dieną stovint s ant 308 metrų aukščio Totorių kalno. Čia įrengtas restoranas su besisukančiomis, kaip Vilniaus televizijos bokšte, grindimis, ir nuo kurio matyti Geldapė. Buvusiame Mažosios Lietuvos apskrities centre Geldapėje, kuri baisiai sugriauta ir per Pirmąjį pasaulinį karą (85 proc. namų), ir ypač barbariškai suniokota per Antrąjį, kai miestelį vandališkai naikino raudonųjų ordos, išlikusiose vokiečių kapinėse stovi paminklinis akmuo: „Atminti šešiolikai kartų vokiečių piliečių, dirbusių Geldapės mieste ir apskrityje“. Apie lietuvius nekalba joks akmuo. Ištirpome dar anksčiau. O juk buvome. XIX a. – XX a. pirmojoje pusėje 9 Geldapės mokytojai buvo lietuvninkai. Pamaldos evangelikų liuteronų bažnyčioje iki pat XIX a. pabaigos laikytos vokiečių, lenkų ir lietuvių kalbomis. Civilizacinio pralaimėjimo pradžia – čia? Egzistencinę kovą pralaimėjome būtent čia, nors dar ne kartą su ginklu ėjome į šias žemes ir lipome ant tų pilių, nepaisydami nieko. Nelaiminga žemė. Kaip atrodytų Lietuva, jei būtų įvykdytas didysis Algirdo ir Kęstučio politinis imperatyvas? Pateiktas 1358 metais Šv.Romos imperatoriaus pasiuntiniams kaip Lietuvos krikšto sąlyga, – atiduoti Lietuvai sritis nuo Mozūrijos sienos palei Alę, pavandeniui Priegliumi iki Aistmarių vakaruose, žemes iki Dauguvos žiočių šiaurėje, įskaitant tokius miestus kaip Karaliaučius, Memelis ir Ryga. Tada sujungus į vieną valstybę ne tik lietuvių ir žemaičių, bet ir prūsų, kuršių bei latvių žemes, kiek šiandien tokioje Lietuvoje galėtų būti gyventojų – aštuoni, dešimt, o gal ir 15 milijonų? Istorija nepriima romantiško „o kas būtų, jeigu būtų“. Po Torūnės taikos 1466 metais čia kėlėsi lenkai. Po 1709-ųjų maro ir bado – iš Austrijos išguiti Zalcburgo protestantai. Prūsai nugalėti, sunaikinti ir asimiliuoti vokiečių. Lietuviai nutautinti vokiečių ir

kartu su tikraisiais vokiečiais nugak llėti, išprievartauti, išvaryti. Vilko vaikai. v Praėjusio laiko simbolis – apleistos liuteronų kapinės pačiame Ostrudos miesto centre. Su nuvirtusiais metaliniais kryžiais ir įdubusiais antkapiais. Per vieną dieną visų čia mirusių ir suguldytų vokiečių artimųjų neliko. Po 1945-ųjų Varmijoje apgyvendinti ukrainiečiai ir Lvovo bei Vilniaus lenu kai. Taip pat brutaliai išvaryti ir pakelti k iš žemių, kuriose jie ir jų protėviai gyveno per amžius. Nugalėjo ne prigimtinis Algirdo ir Kęstučio, o imperinis J.Stalino imperatyvas. „Ryn“ viešbučio rinkodaros vadybininkės Barbaros tėvas – iš Vilniaus Trembickos gatvės. Kažkur šalia Kalvarijų turgaus. Mūsų vertėjos Marianos Holubowskos tėvai – iš Salininkų. Abi dabar olštynietės – gyvena buvusiame Alenšteine. Rešlis. Rynas. Varmės Lidzbarkas, Ostruda, Gižickas. Vietos, kur gatvėmis vaikštantys žmonės atrodo šiek tiek netikri. Kaip ir Juodkrantėje, Nidoje, Rusnėje ar Bismarke – Žalgirių kaime. Ne ką laimingesni už tuos, kurie buvo iš čia išvaryti. Varmija – tiek kartų keitusi miestų pavadinimus, valsčių ir vyskupijų ribas. Pravažiuoji Skaisgirius, Dubininkus, Žydkiemį, Geldapę. Ir daug kitų -kiemių. Kažkur į šoną – ir rašytojo Siegfriedo Lenzo išgarsinti Suleikiai. Pasidžiaugi, kad lenkai – ne taip, kaip rusai – po karo pavadinimų taip drastiškai nekeitė. Daugumos garsiųjų vokiečių šeimų nuosavybė buvo įgyta XV–XVI a., kai jų protėviai traukė į rytus, siūlydami savo paslaugas kryžiuočiams.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Vėliau jų palikuonys tarnavo tai lenkų, tai lietuvių, tai Prūsijos valdovams. Puolė šį kraštą ir švedų, ir rusų armijos, bet Rytprūsių dinastijos kone penkis šimtmečius čia buvo nuolatinis dydis. Grafai samdėsi geriausius architektus ir lenktyniavo puošdami kraštą. Ko jau ko, o pilių ir dvarų čia netrūko. „Kiekvienas, turintis žemės, tiesiog nesitraukdavo iš savo sklypo, nesvarbu, kas tuo metu valdė Rytų Prūsiją ar jos dalis. Tautybė neturėjo didelės reikšmės“, – knygoje apie prarastą kraštą rašo grafienė Mariona Donhof. Kol vieną dieną visi buvo pakelti ir nuvaryti nuo žemės. Ryšys su žeme nutrūko. Siela neteko rojaus, jei prisiminsime, kad iš šalia esančio Morongo gimęs filosofas Johannas Gottfriedas Herderis (1744–1803) sakė, kad tautos irgi turi sielą. Praėjus 67 metams po žiauriausio Europoje karo, jį išgyvenusios tautos pradeda svarstyti – ir tai nedrąsiai – ar tai, kas įvyko po karo, nebuvo dar baisiau? Kaip tai pavadinti, su kuo lyginti? Kai griuvo Romos imperija, Europa išgyveno tautų kraustymąsi. Prieš numanomą dabartinės Europos netolimą griūtį Vidurio ir Rytų Europa išgyveno tautų perkraustymą. Kur dabar Varmijoje gyvenusių tautų sielos? Kryžiuočių pilis Ryne atsako tobula tyla. Praradimai formuoja mūsų santykius su tėvyne? Dar formuoja?

SAUGUMO PROPAGAVIMAS – IR RENGINIUOSE

2012 m. lapkričio 9 d.

DU RATAI

Dviračių kultūra: renginių gausu ir Lietuvoje, ir svetur Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje ne tik plėtota dviračių infrastruktūra, tačiau ir padaugėjo dviratininkams skirtų renginių – nuo gana nedidelių vietinio lygio iki masinių švenčių su tūkstančiais dalyvių. Jei su dviračiu keliaujate po užsienio šalis, greičiausiai taip pat nesunkiai rasite, kur galima būtų sudalyvauti dviračių kultūros puoselėjimui skirtame ar sporto renginyje. „Du ratai“ plačiau pristato kelias iniciatyvas ir renginius, puoselėjančius saugaus važiavimo dviračiu idėją.

“Velomaratonas” (Vilnius)

Ne pirmus metus vykstantį „Velomaratoną“ galima vadinti masiškiausiu dviračių renginiu Lietuvoje. Jame suteikta galimybė dalyvauti visiems: sportininkams ir mėgėjams, suaugusiems ir vaikams. Reikalavimai, kuriuos organizatoriai kelia dalyviams, nesunkiai įvykdomi: reikia turėti techniškai tvarkingą dviratį, renginio metu dėvėti šalmą, laikytis saugaus važiavimo principų ir iš anksto užsiregistruoti. 2012 m. rugpjūčio 25 d. vyko trečiasis „Velomaratonas“. Jis sulaukė dvigubai daugiau dalyvių, nei prieš metus – pedalus mynė net 7500 žmonių. Jame dalyvavo ne tik į Vilnių atvykę kitų miestų gyventojai, bet ir nemažai svečių iš užsienio. „Iki šiol Lietuva tikrai nebuvo mačiusi tiek daug dviratininkų vienoje vietoje. Gal netrukus galėsime vadintis ne tik krepšinio, bet ir dviračių šalimi“, – iškart po renginio kalbėjo vienas iš jo organizatorių Benediktas Vanagas.

„Kritinė masė“ (pasaulinė iniciatyva, vykstanti ir įvairiuose Lietuvos miestuose) „Kritinė masė“ (angl. „Critical Mass“) – visame pasaulyje paskutinį mėnesio penktadienį vykstanti akcija. Jos metu žmonės dviračiais ar kitu savaeigiu transportu važinėjasi miestų gatvėmis. Pirmasis toks važiavimas įvyko 1992 m. rugsėjo 25 d. San Franciske (JAV). Šiuo metu tai vyksta daugiau kaip 300 pasaulio miestų. Didžiausiuose pasaulio miestuose į akciją paprastai susirenka daugybė dviratininkų ir jie tiesiog važiuoja per miestą, taip parodydami kitiems eismo dalyviams, kad dviratis taip pat puiki transporto priemonė, kuri neteršia oro, nekelia triukšmo ir nesudaro eismo spūsčių. „Kritinė masė“ oficialiai neturi nei neturi vadovų, nei jokių varžymosi elementų. Į Lietuvą „Kritinė masė“ atkeliavo 2005 m. gegužę, pirmasis važiavimas įvyko Vilniuje. Nuo 2006 m. pavasario „Kritinės masės“ žygiai prasidėjo ir Kaune, 2008 m. kovą – Klaipėdoje, rugpjūtį – Panevėžyje, 2009 m. gegužę – Šiauliuose. Plačiau: http://criticalmass.wikia.com/wiki/List_of_rides (šiame interneto puslapyje puslapyje jūs rasite pasaulio miestų, kuriuose vyksta Kritinės masės važiavimai, sąrašą).

Planai: 2013 m. Velomaratonas Vilniuje vyks rugpjūčio 25 d., sekmadienį. Plačiau: www.velomaratonas.lt

„Dviračių savaitė” (Ryga)

Kaimyninės Latvijos sostinėje Rygoje šiemet balandžio 22 d. – gegužės 5 d. vykęs renginių ciklas atidarė dviračių sezoną. Kaip teigė organizatoriai, šios savaitės tikslas buvo pademonstruoti miesto gyventojams, kokia plati ir turininga gali būti dviračių kultūra, o taip pat padrąsinti visus dažniau važinėti po savo miestą dviračiais. Rygos dviračių savaitėje buvo laukiami visi, kad ir kokius dviračius beturėtų – miesto, kalnų ar sportinius. Daugiau informacijos - www.velonedela.lv.

Festivalis “Tweed Run””

(Didžioji Britanija, Rusija, Japonija) Tai – originalus festivalis, kurio idėja 2009-ųjų sausį gimė Didžiojoje Britanijoje. Tai ne bet koks, o rafinuotas ir stilingas pasivažinėjimas dviračiais. Festivalio dalyviai turi dėvėti tvido kostiumus ir, pageidautina, važiuoti retro stiliaus dviračiais. Paprastai šio pasivažinėjimo maršrutas Londone driekiasi pro žymiausias miesto istorines vietas. Daugiau informacijos - http://tweedrun.com

Informacinės kampanijos jaunimui saugaus eismo tema rubrikos parengtos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2012 m. lapkričio 9 d.

DVIRATININKO KASDIENYBĖ

DU RATAI

Dviračių registracija spręs ir vagysčių problemą BFL NUOTR.

Faktas, kad Lietuvoje kasmet daugėja dviračių ir jais važinėjančių žmonių, gali tik džiuginti. Tačiau tai kelia ir papildomų rūpesčių – policija perspėja, kad daugėja dviračių vagysčių, nelegaliai įsigytų dviračių perpardavimo atvejų.

LIETUVOJE KURIAMA DVIRAČIŲ DUOMENŲ BAZĖ LEIS IR GREIČIAU SURASTI PAVOGTĄ DVIRATĮ, IR PRIEŠ PERKANT TRANSPORTO PRIEMONĘ ĮSITIKINTI, JOG JI NĖRA PAIEŠKOMA KURIOJE NORS ŠALYJE.

Vienas būdų kovoti su šiomis problemomis – Lietuvoje kuriama dviračių duomenų bazė. Apie šią idėją ir jos įgyvendinimą kalbamės su Lietuvos dviračių verslo asociacijos prezidentu Algimantu Paulikaičiu. – Kas paskatino Lietuvoje sukurti dviračių duomenų bazę? – Galima įvardinti tris pagrindines problemas, kurios paskatino sukurti tokią duomenų bazę. Pirmiausia – tai sparčiai augantis vagysčių skaičius ir dviratininkų nepasitenkinimas šia situacija. Antra – klestintis šešėlinis dviračių verslas. Trečioji problema kiek kitokio pobūdžio. Tai – duomenų apie dviračių parką trūkumas, o šie duomenys labai reikalingi planuojant ir įgyvendinant dviračių infrastruktūros plėtros programas. Žinoma, kiekviena iš šių problemų turi savo istoriją ir egzistavimo priežastis. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad dviračiai vis labiau tampa ne tik pramogos atributu, bet ir rimta transporto priemone. Didėjantis dviračių populiarumas didina ir ilgapirščių domėjimąsi šia transporto priemone, kuri nėra registruojama ir kurią pavogus lengva parduoti. Tai ne tik piktina dviračių mėgėjus, bet ir daro neigiamą įtaką dviračių parko jaunėjimui – žmonės baiminasi pirkti naujus, brangesnius dviračius. Kita vertus, ši problema neatsiejama su didėjančiu šešėliu dviračių versle. – Kaip panašios dviračių duomenų bazės kuriamos užsienyje? Ar kuriant mūsiškę buvo remiamasi kokiais nors pavyzdžiais? – Vakarų Europos šalyse dviračių vagysčių prevencijos klausimais susidomėta ne taip seniai. Jei tiksliau, maždaug nuo 2007 metų. Jokia paslaptis, kad didėjantis emigrantų srautas iš postkomunistinių šalių senajai Europai atnešė nemažai problemų, tarp jų ir dviračių vagystes. Dviračių duomenų bazės–registrai šiuo metu egzistuoja Anglijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Šiaurės Airijoje, Latvijoje. Kitose šalyse registrai taip pat arba kuriami, arba dar diskutuojama dėl jų kūrimo. Mes patys mokėmės iš paminėtų šalių, o taip pat – iš JAV ir Kanados. Reikia pridurti, kad visose šalyse dviračių registravimo paslauga yra mokama. Dviračių duomenų bazės sukūrimas – tai ne vienkartinė akcija. Tai nuolat kintantis, kasdien gyvas ilgalaikis projektas, kurį administruoja ir aptarnauja tam tikras žmonių skaičius. Taigi, tam reikalingos lėšos. – Kokios institucijos turėtų bendradarbiauti kuriant tokią duomenų bazę? – Tarptautinė praktika parodė, kad kuriant tokią duomenų bazę glaudžiai bendradarbiauja vartotojų organizacijos, policijos, valdžios institucijos, verslininkai ir žiniasklaida, nes tai daugiau socialiniai, o ne komerciniai projektai. Mūsų šalyje registrą kuria partneriai – Susisiekimo, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas, Lietuvos dviratininkų bendrija, UAB „EVP International“

Kaip apsisaugoti nuo vagysčių? •

Palikite dviratį ne kur nors užkampyje, tačiau žmonių matomoje vietoje.

•

Palikdami dviratį net ir trumpam laikui, prirakinkite jį specialia tvirto metalo ar armuota kilpa (ar U-spynomis/U- Lock – tai yra U raidės formos metaliniu strypu) bei patikima spyna prie tvirto ir nejudančio objekto;

•

Prirakindami dviratį tvirtinkite jį ne už rato, o už rėmo;

•

Nevykite dviračiu ten, kur nebus galimybės jo saugiai palikti;

•

Jei dviratį ilgesniam ar trumpesniam laikui paliekate rūsyje, pagalbinėse patalpose, sandėliuke , pasirūpinkite durų sutvirtinimu ir patikimomis spynomis;

•

Jei jūsų dviratį vis tik pavogė, nedelsdami praneškite policijos pareigūnams;

•

Jokiu būdu nepirkite naudoto dviračio iš privataus asmens, jei negalite matyti įsigijimo dokumentų ir įsitikinti, kad dviratis nėra vogtas.

PRIRAKINĘ DVIRATĮ NESAUGIA SPYNA, GRĮŽĘ GALITE RASTI TIK JO RATĄ ARBA IŠVIS NERASTI.

puliarumas Augantis dviračių po ėj imąsi šia didina ilgapirščių dom ku ri nėra transporto priemone, gus lengvai registruojama ir pavo piktina parduodama. Tai ne tik ir daro dviračių mėgėjus, bet čių parko neigiamą įtaką dvira a baimintis jaunėj imui - žmonės im snius pirkti naujus, brange dviračius. mokėjimai.lt sistema, taip pat kviečiame ir žiniasklaidos įmones tapti šio projekto partneriais. – Kokią realią naudą iš tokios duomenų bazės sukūrimo pajus dviračių savininkai? Ar paslaugos bus mokamos? – Konkretus vartotojas už tam tikrą minimalų mokestį užregistruos savo dviratį internete www.dviraciuregistras.lt. Tą jis galės padaryti savarankiškai arba padedant registratoriui (jų sąrašas bus skelbiamas). Praradus dviratį informacija bus perduodama policijai, visoms dviračių parduotuvėms, taisykloms, taip pat skelbiama socialiniuose tikluose. Paprastai kalbant, bus „įjungtas“ visas priemonių, padėsiančių gerokai padidinti galimybę surasti dviratį, rinkinys. Ir šių priemonių efektyvumas glaudžiai susijęs su registruotų dviračių skaičiumi – kuo daugiau gyventojų užregistruos dviračius, tuo vagims sunkiau juos bus parduoti. Be to, vartotojas turės galimybę nemokamai pasitikrinti, ar dviratis, kurį perka, nėra paieškomas Europos Sąjungos šalyse, nemokamai gauti dokumentą, patvirtinantį nuosavybę, praradus tai liudijančius dokumentus, taip pat nemokamai skleisti informaciją apie vagystę. – Kokie darbai iki šiol jau atlikti įgyvendinant šį projektą ir kada būtų realu turėti jau funkcionuojančią sistemą? – Galime pasidžiaugti, kad kompiuterinis modelis jau sukurtas, baigiami testavimo darbai. Taip pat paruošta dokumentacija visos sistemos paleidimui. Taigi, planuojame, kad startuosime jau gruodžio mėnesį.

BFL NUOTR.

– Ačiū už pokalbį!

VILNIAUS PULSAS

Per dvi savaites „Vilnius veža“ pervežė apie 3000 keleivių

Sostinė paskelbė naujo 10 tūkst. vietų futbolo stadiono statybos darbų pirkimo konkursą

Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta taksi įmonė „Vilnius veža“ per dvi savo veiklos savaites jau pervežė apie 3 tūkst. vilniečių ir miesto svečių.

Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė naujo futbolo stadiono, atitinkančio ketvirtosios UEFA kategorijos standartus, statybos darbų pirkimo konkursą.

„Iš savo klientų sulaukiame daug gerų atsiliepimų, ypač dėl to, kad jie kelionės pabaigoje gauna čekį su informacija, kuriame pateikiama, kiek kilometrų keleivis nuvažiavo ir kiek už tai reikia sumokėti bei koks vairuotojas jį vežė. Pastebime, kad „Vilnius veža“ taksi paslaugomis vis dažniau naudojasi tėvai, kurie negali nuvežti savo vaikų į mokyklą ir patiki tai mūsų įmonei. Mes taip pat jau įsigijome vaikiškas kėdutes ir saugiai galime vežti mažus vaikus“, – sakė įmonės „Vilnius veža“ vadovas Rolandas Statulevičius. Taip pat „Vilnius veža“ jau sudarinėja sutartis su įmonėmis, ypač tarptautinėmis kompanijomis, užsienio ambasadomis, viešbučiais. Bendrovė keleivius veža naujais, „Ford C-Max“ (2012 m.) automobiliais. Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, kad „Vilnius veža“ kol kas neturi savo dispečerinės ir naudojasi taksi dispečerinės paslaugomis, prie kurios prisijungę dar apie 30 individualia veikla besiverčiančių taksi vairuotojų. Todėl keleiviai, paskambinę dispečerei numeriu 1450 arba (8 5) 233 33 37, turėtų pasakyti, kokiu taksi nori važiuoti.

S.Žiūros nuotr.

Pagal šiuos reikalavimus stadionas turi talpinti mažiausiai 10 tūkst. žiūrovų, turėti 500 atskirų vietų svarbiems svečiams. Taip pat stadione turi būti įrengta 75 darbo vietos žurnalistams ir 75 vietų spaudos konferencijų salė, 25 vietos komentatoriams, 2 televizijos studijos, vietos 25 fotografams ir 4 kameroms. Futbolo aikštės matmenys turi būti 105 m ilgio ir 68 m pločio. Viešojo pirkimo konkurso laimėtojas turės suprojektuoti, pastatyti naują, ne mažesnį kaip 10 tūkst. vietų, futbolo stadioną, įrengti reikalingą stadionui infrastruktūrą ir perduoti visiškai įrengtą objektą Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Stadiono įrengimo darbai neturėtų tęstis ilgiau nei 3 metus, o išsimokėjimo už pastatytą objektą terminas – 10 ir daugiau metų. Naujasis sostinės stadionas bus skirtas futbolui, stadiono infrastruktūra taip pat galės naudotis miesto kultūrinių, pramoginių renginių organizatoriai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar šių metų liepą pritarė naujo ketvirtos UEFA kategorijos reikalavimus atitinkančio futbolo stadiono statybai Vilniuje. Užsk. Nr. 303398

Gyvenimas | 23

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

Laimės paieškos Izraelyje kaunietę parvijo namo

„Kad galėtum gyventi nuolatinėje įtampoje, ten reikia gimti ir užaugti“, – tikina per 13 metų Izraelyje nepritapusi B.Adzgauskas. J.Kalinsko nuotr.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Po trylikos metų Izraelyje – atgal į Lietuvą. 42 metų Beata Adzgauskas dabar nenorėtų gyventi niekur kitur. Didžiausiu pasiekimu moteris vadina tai, kad svetur gimę ir augę jos vaikai kalba lietuviškai. 1997 metais į Izraelį kaunietė B.Adzgauskas su vyru Dariumi ir penkerių dukra Karolina iškeliavo tarsi trumpam – tik apsižvalgyti. Automobilių pardavimo verslas, kuris anuomet maitino ne vieną apsukrų lietuvį, nesiėjo taip gerai, kaip norėtųsi, todėl prarasti nebuvo ko. Be to, Izraelyje jau gyveno B.Adzgauskas tėvai, ten buvo įsikūręs ir jos brolis. „Mano tėvas žydas, mama – lietuvė. Tėvai išsiskyrė, 1992 metais tėvas išvyko į Izraelį, o po dvejų metų įkandin pasekė ir brolis. Mama labai skaudžiai išgyveno žinią, kad brolį ten ima į armiją. Ji irgi apsisprendė išvažiuoti, kad būtų arčiau sūnaus“, – priešistorę prisiminė B.Adzgauskas. Artimųjų ilgesys ir geresnio gyvenimo paieškos iš Lietuvos išginė ir B.Adzgauskas šeimą. Išvykę be konkretaus plano, svečiame krašte Adzgauskai praleido 13 metų – susilaukė dviejų sūnų, įsigijo namus ir išgyveno karą. Dosni parama naujakuriams Pradžia Izraelyje nebuvo sunki. Rūpestį naujais gyventojais valstybė demonstravo dar net nekirtus jos sienos. „Tėtis atsiuntė iškvietimą gyventi visam laikui. Pirmiausia važiavome į Rygą, kur veikia Izraelio ambasada. Ten mums ne tik padėjo tvarkyti dokumentus, bet ir lėktuvo bilietus nupirko. Nusileidę Tel Avive, iškart gavome pasą ir pilietybę“, – pasakojo moteris.

Pirmus dvejus metus valstybė naujakurius rėmė ir finansiškai: teikė paramą būsto nuomai, elektronikos prekėms pirkti. Šeima apsistojo Izraelio šiaurėje – prie Libano ir Sirijos sienos esančiame Kirjat Šmonos miestelyje. „Vyras įsidarbino gamykloje, kur iš metalo liejamos detalės, o aš ėjau mokytis hebrajų kalbos“, – prisimena pradžią B.Adzgauskas. Tik persikėlusi į Izraelį moteris sužinojo, kad laukiasi. Spalį pagimdė sūnų Tomą. Berniukui ūgtelėjus, pradėjo dirbti kojinių fabrike. Išsigelbėjimas – slėptuvėse Atrodė, gyvenimas teka savo vaga. Tačiau ramybę sudrumstė 2006 metais įsiplieskęs 34 dienų konfliktas tarp „Hezbollah“ karinio sparno ir Izraelio kariuomenės.

Į Izraelį su vyru ir dukra išvykusi Beata ten susilaukė dviejų sūnų, įsigijo namus ir išgyveno karą.

Karinis konfliktas prasidėjo 2006 metų liepos 12-ąją ir truko iki rugpjūčio 14-osios. Izraelis karinius veiksmus pradėjo po to, kai „Hezbollah“ teroristai įsiveržė į Izraelio teritoriją, nušovė 8 ir pagrobė 2 žydų kareivius. „Darbe mane pasitiko spengianti tyla ir įtampa. Tuo metu jau mokėjau hebrajiškai ir dirbau prekybos centre pamainos viršininke. Kolegos paaiškino, kad Libanas pagrobė Izraelio kareivių. Paskambinau vyrui ir liepiau su vaikais lįsti į slėptuvę: bute įrengtą specialų neperšaunamą kambarį su geležiniais langais ir durimis, kurių iš lauko pusės neįmanoma atidaryti“, – pasakojo pašnekovė. Karo padėtį skelbė ir kaukiančios sirenos, per garsiakalbius gyventojai buvo raginami leistis į slėptuves. „Izraeliečiams karas jau seniai tapo kasdienybe, todėl ten niekas per daug nepanikuoja. Į slėptuvę žmonės nusineša televizorių, maisto atsargų, gultus, žaislų vaikams ir laukia“, – pasakojo B.Adzgauskas. Tačiau prie bombardavimų nepratę lietuviai karo zonoje likti nenorėjo. Daugiau nei mėnesį trukusį karą Adzgauskai praleido glausdamiesi pas giminaičius Izraelio pietuose. „Hezbollah“ karo metu apšaudė Izraelio miestus, į Izraelio šiaurinę dalį buvo paleista daugiau nei 2 tūkst. reaktyvinių pabūklų „katiušų“ leidžiamų raketų. Per karą buvo šimtai sužeistų ir dešimtys žuvusių Izraelio civilių. Grįžusi į Lietuvą B.Adzgauskas dar ilgai krūpčiodavo nuo sprogimus primenančių garsų, pavyzdžiui, netikėtai pokštelėjusio baliono. Dukra neištvėrė kario tarnybos „Vieną dieną vyras pasakė, kad nebemato ateities Izraelyje. Kad galėtum gyventi nuolatinėje įtampoje, ten reikia gimti ir užaugti. Nusprendėme grįžti į Lietuvą“, – motyvus atsigręžti į gimtinę prisiminė moteris. Be to, tai padėjo pilnametystės sulaukusiai jos dukrai išvengti armijos, kurioje Karolina ištvėrė tik pusantro mėnesio. „Ji pasakė, kad, jei nebus paleista, nusižudys.

Vengdamas karinės tarnybos Izraelyje karjeros perspektyvai pasirašai mirties nuosprendį, todėl likti ten mums nebuvo prasmės“, – guodžiasi B.Adzgauskas. Merginos armijoje praleidžia dvejus metus, vaikinų tarnyba trunka trejus. „Izraelyje armija – labai reikšminga kiekvieno karjerai ir suteikia privilegijų. Joje jaunimas dažnai įgyja kokią nors profesiją. Tarnyba garantuoja papildomų balų stojant į universitetus, pirmieji studijų metai apmokami iš valstybės biudžeto, studentai aprūpinami valdiškais butais. Gyventojai iki 45 metų kas dvejus metus gauna šaukimą patobulinti ir atnaujinti kariavimo įgūdžius. Jei mergina išteka ir pagimdo, ji atleidžiama nuo prievolės, siunčiama į atsargą. Tik karo atveju ją gali vėl pašaukti“, – pasakojo B.Adzgauskas. Namuose – tik lietuviškai Karolinai jau 21-eri, Tomui – 15-a, o pagrandukui Martinui – 4-eri. „Kalbos barjero vaikai nejaučia, nors Izraelyje mokėsi hebrajų kalba. Kad neužmiršome lietuviškai, esu dėkinga vyrui, kuris pareiškė, kad namuose kalbėsime tik lietuviškai. Todėl rekomenduoju visiems emigrantams neužmiršti savo kalbos ir mokyti jos vaikus, nes nežinia, kur jie nuspręs gyventi užaugę“, – siūlė B.Adzgauskas. Nors bėgo nuo karo, penkiolikmetis sūnus Kaune jau lanko Generolo Povilo Plechavičiaus jaunojo kario mokyklą. „Tačiau į Izraelį grįžti jis nenorėtų vien dėl klimato. Ten labai karšta, todėl vasarą vaikai praleisdavo sėdėdami namuose. Tuo metu Lietuvoje jie dienų dienas leidžia prie ežerų ar ant dviračio“, – kalbėjo B.Adzgauskas. Grįžus į Lietuvą, jai tarsi trečia akis atsivėrė ir moteris ėmėsi nuosavo verslo – didmeninės prekybos dėvėtais drabužiais: „Lietuvos rinka jau perpildyta, todėl mes orientuojamės į Rusiją, Baltarusiją, Gruziją.“ Ji džiaugiasi grįžusi į namo, tačiau Lietuvos pilietybės susigrąžinti kol kas neketina: „Man gera čia, tačiau niekada nežinai, ką žada likimas.“

GERA

ŽIEMINĖS ! S O PADANGOS I PIG

PIGIAI IG GIAI

KAINA

Ċ KOMPIUTERINĖ DIAGNOSTIKA

Stabdžių, geometrijos, šviesų reguliavimo stendai

REMONTUOJAME EMO O N TU U O J AME

Ċ ORIGINALIOS DETALĖS

ǩ 9$5,./,86 ǩ 67$%'ħ,Ġ 6,67(0$6 ǩ '86/,178986 ,5 .7

Ċ MONTAVIMAS IR BALANSAVIMAS

Remontuojame ir mikroautobusus

Prekyba originaliais alyvos ﬁltrais

Ċ ALYVOS

Žirmūnų g. 141A, Vilnius. Tel.: 277 18 46, 278 89 53, (8 699) 52353.

Užsk. Nr. 306867

UŽSAKYMAS IR TIEKIMAS

Skelbimai | 25

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIAI

Avinas. Kaip jaučiatės būdami ne vieni – silpnesni ar stipresni? Nuoširdus atsakymas sau padės išgyventi atsidūrus minioje, kurioje niekam nerūpi jūsų nuomonė.

Jautis. Jie viską žino geriau ir žarsto patarimus? O jūs reikalaujate sau vietos po saule? Palūkėkite. Mokykitės naujų taisyklių ir žaiskite pagal jas. Tai netruks amžinai.

Dvyniai. Viskas, ką šiuo metu veikiate, yra jūsų gyvenimo dalis, bet tai nesate jūs. Sukdamiesi kasdienybės rate galite pamiršti, dėl ko čia esate. Dažniau stabtelėkite.

Vėžys. Pažinkite savyje žaidimų išsiilgusį vaiką. Jei jis pakvies jus į žaidimų aikštelę – neprieštaraukite. Tokiu būdu jumyse nubus ilgai snaudusios kūrybinės galios.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Spiritas. Muš. Oka. Odena. Rasti. Riš. Girna. Minija. Ogis. Asilas. Edis. Jei. Bitė. Saga. Neilas. Kruša. Save. Skrisi. San. Ralis. Josi. Alėja. Abaka. Omo. Inženiu. Net. Balas. Baba. Brasas. Pasas.

Horoskopai

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

Periodas. Kroki. Argi. Akras. NBA. Krosnis. Griliažas. Iktas. Jausi. Bela. Štai. Šis. Anas. Mašina. Akis. Ąsotis. Palau. Niobis. Ba. Meril. Ilas. Jonas. Unija. Tava. Ameba. Šašas. Ėsena. Otas.

26 | Laisvalaikis

Liūtas. Jaučiatės lyg visagalis

Mergelė. Jūsų bandymas kitiems padaryti įspūdį savo neprilygstama iškalba gali patirti fiasko. Nenukabinkite nosies! Kuo mažiau pastangų – tuo šaunesnis rezultatas.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Kova nenokins vaisių. Jos didenybė lemtis žino geresnių būdų, kaip jus pamaloninti. Imkite, ką ji duos, ir neliūdėkite dėl to, kas bus atimta. Skorpionas. Luktelėkite! Netrukus visi ras savo vietas, o jūs būsite priversti (o gal švelniai prikalbinti?) imtis atsakomybės. Ji gali būti saldi. Nelygu, kaip į viską pažvelgsite. Šaulys. Leiskitės vedami tų, kurie žino tikruosius atsakymus. Nesvarbu, kaip juos vadinate – ar šeštuoju jausmu, ar angelais sargais. Svarbiau yra išgirsti jų žinią. Ožiaragis. Primygtinai neieškokite galinčiųjų jus išklausyti ir įvertinti. Visi jums reikalingi žmonės jus susiras. Jei bandysite patys rinktis draugiją – kaltinkite tik save.

Vandenis. Palikite šį bei tą spręsti likimui. Už lengvabūdiškumą jūsų nebaus, nebent lieps kuo nors užsiimti. Tuo atveju nesispyriodami pasiraitykite rankoves.

Žuvys. Ieškodami šviesos tunelio gale galite neišvysti čia pat esančių durų. Viskas bus taip, kaip turi būti. Kadangi mokate plaukti pasroviui, šį kartą jus tai išgelbės.

Atsakymas: PABRANGIMAS.

gelbėjimosi ratas, skirtas šeimos nariams padėti. Nepasiduokite apmaudui pastebėję, kad lemiamą akimirką jie jus pamiršo.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 27

15min • 2012 m. lapkričio 9 d.

Anekdotai

Žmona su nauja suknele staiposi prieš veidrodį ir klausia sutuoktinio: – Brangusis, kaip aš tau? – Šiek tiek atsibodai, bet šiaip visai nieko.

Patarimas dvyliktokei Rūtai: – Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis, nes darbo tu vis tiek nerasi.

sudoku

Pradėjome gerai gyventi ir netrukus baigėsi pinigai.

Moters gudrumas neturi ribų: susipažįsti su viena, o atsibundi – su kita.

Kaip pagauti kiškį? Pasislėpti už medžio ir skleisti morkos garsus. Lengvas

Lapkričio 10–11 d.

Vilnius

– Alio, skambinu dėl tvarto. – Atsiprašau, čia raketų bazė, jūs turbūt ne ten pataikėte. – Ne! Čia jūs, žiopliai, ne ten pataikėte!

Išeidamas iš klasės Petriukas taip trenkė durimis, kad iš jos išėjo ir Jonas, sėdėjęs ant palangės.

Vidutinis

Kaunas

Lapkričio 10–11 d.

Lapkričio 15–18 d.

Vilnius

Neringa

Visą lapkritį

Premjera. V.Bareikio režisuotas spektaklis „Kovos klubas“

Tarptautinė dekoratyvinių balandžių paroda

Festivalis „Vilnius Mama Jazz“

51-asis Neringos kurorto gimtadienis

Valstybinis jaunimo teatras ir jaunųjų menininkų judėjimas „No Theatre“, vedamas Vido Bareikio (nuotr.), sujungė savo pajėgas ir suaugusiems žiūrovams pristato naują spektaklį „Kovos klubas“ pagal to paties pavadinimo amerikiečių rašytojo Chucko Palahniuko romaną. Vaidmenis kuria „No Theatre“ aktoriai A.Storpirštis, V.Sodeika, D.Stončius, E.Gudavičiūtė bei A.Kaktaitė.

Antrus metus Kauno prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ organizuojamoje tarptautinėje parodoje bus galima pamatyti daugiau nei tūkstantį balandžių. Joje dalyvaus balandžių augintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos. Tai – didžiausia dekoratyvinių balandžių paroda Baltijos šalyse. Parodos darbo laikas – šeštadienį nuo 10 iki 20 val., sekmadienį – nuo 9 iki 18 val.

Keturias dienas, kiekvieną vakarą nuo 19 val., Rusų dramos teatre vyks du festivalio koncertai, nuo 22 val. – trys jaunų grupių pasirodymai muzikos klube „Tamsta“ ir naktinis jam session. Paskutiniąją dieną vakarinius koncertus keičia dūzgė viešbutyje „Comfort“. Festivalį atvers duetas iš Azerbaidžano – kompozitorius S.Gambarovas ir jaunas sopranas F.Mamedova, sukūrę projektą „Lieder Leaders“.

Gimtadieniui paminėti vienos dienos nepakanka, todėl šventės organizatoriai vietos gyventojus ir kurorto svečius į renginius kviečia beveik visą lapkričio mėnesį. Laukia Kuršių Nerijai skirtų parodų atidarymai, knygų pristatymai, meno kolektyvų koncertai, bendruomenės prisistatymai, originali akcija „Kitokia Neringa“. O muziejai, galerijos ir kavinės paruošė specialias naktines programas.

BFL nuotr.

Organizatorių nuotr.

J.Kalinsko nuotr.

Organizatorių nuotr.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį bus debesuota su pragiedruliais, trumpai palis, temperatūra – 5–8 laipsniai šilumos. Šeštadienį lietus liausis, bus 4–8 laipsniai šilumos. Sekmadienį oro temperatūra bus pora laipsnių aukštesnė, pajūryje trumpai palis. Prognozuojama, kad pirmadienį lietus jau sugrįš į visą Lietuvą. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

6/8

Madridas

Maskva

ėž Panevėžys

Utena

0/6 Kaunas

11-11 d. 2/7 Panevėžys

4/8 Utena

7/9 Alytus

3/8

7 Vėjas Šiaurės

11-10 d. -1 / 4

-1 / 4

-2 / 5

2/7

4/8

11-11 d.

Vilnius

Marijampolė

Londonas

6 -2 / 5

Berlynas

Šiauliai Ši li i

11-10 d. -2 / 4

Atėnai

7 Alytus 7

4–8 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

Oslas

Paryžius

Praha

Ryga

Roma

Stokholmas

Talinas

Varšuva

28 | Reportažas

PRIEKULĖ Ė

Vibruojantis miestelis Ant mūrinių pastatų dar liko nemažai vokiškų užrašų. A.Kripaitės nuotr.

Paminklas garsiajai Priekulės gyventojai – rašytojai I.Simonaitytei – buvo pastatytas 1997 m.

Aurelija Kripaitė a.kripaitė@15min.lt

25 km nuo Klaipėdos nutolusios Priekulės seniūno nekamuoja klausimas, ką daryti su tuštėjančiomis sodybomis. 8 tūkst. gyventojų turinčioje seniūnijoje žmonių tik daugėja. Naujakurius traukia Priekulė ir jos apylinkės, kur patogus susisiekimas, netoli marios, miestelyje veikia kavinės, viešbutis, kirpykla, kelios maisto prekių parduotuvės, o žemė pigesnė nei šalia Klaipėdos. Taikosi prie turistų „Tačiau kamuoja kita problema – visoje Klaipėdos rajono savivaldybėje būtent Priekulėje yra didžiausias nedarbo lygis. Emigracija mus irgi skaudžiai palietė. Štai ir seniūnijoje dirbančių kolegių vyrai uždarbiauja užsienyje“, – rankomis skėstelėjo Priekulės seniūnas Valerijus Velkas. Dalis gyventojų kasdien važiuoja į Klaipėdą, kai kurie ir vaikus veža į uostamiesčio mokyklas.

Miestelio istorija Priekulė istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1511-ųjų. Teigiama, kad miestelio pavadinimas kilo nuo čia gyvenusio seniūno Luko Priekulio pavardės. Priekulėje įkurta seniausia Klaipėdos krašte Evangelikų liuteronų parapija. XIX a. pabaigoje Priekulėje įsteigtoje J.F.Šrėderio spaustuvėje buvo spausdinami lietuviški laikraščiai ir knygos. 1923-aisiais Priekulė, kaip ir visas Klaipėdos kraštas, atiteko Lietuvai.

aplinkkelio statyba. Darbus planuojama baigti 2014 metų gegužę. Kalvių išdekoruoti balkonai pamažu irsta.

Pačioje Priekulėje daugiausia darbo vietų sukurta žuvies apdorojimo, medienos, metalo apdirbimo cechuose, žemės ūkyje. Šalia turėdami jėgos aitvarų entuziastų pamėgtą Svencelę ir Dreverną, priekuliškiai stengiasi plėtoti verslą turizmo srityje. Žvejai, kadaise plaukę į marias ar Vilhelmo kanalą traukti žuvies, dabar persiorientuoja ir savo laivelius pritaiko turistams. Priekulėje įsikūrė ir vaikų buriavimo mokykla „Suominis“. Namus drebina sunkiasvoris transportas Ankstyvą rytą Priekulėje gyvenimas verda. Skveruose ir gatvėse šluotomis mojuoja kiemsargiai. Vazonus į lauką neša gėlių salono pardavėja. Statybininkai prilipę prie rekonstruojamų bendruomenės namų. Pakvimpa bandelėmis iš garsiosios miestelio „Cukrainės“. Gatve pradarda arklio traukiamas vežimas. Rašytojos Ievos Simonaitytės laikus menantis vaizdas. Netrukus centrine Priekulės gatve, kuri yra kelio Klaipėda–Šilutė–Jurbarkas– Kaunas dalis, vienas po kito pradeda dundėti vilkikai. Jie sunkiai manevruoja šalia skvero, kuriame stovi paminklas garsiajai Priekulės gyventojai – I.Simonaitytei. Sunkiasvoris transportas – didžiausias

priekuliškių galvos skausmas. „Šimtamečiai mūriniai namai stovi prie pat gatvės. Baisu, kad vieną dieną jie gali neatlaikyti sunkvežimių jau daug metų keliamos vibracijos“, – nuogąstavo seniūnas. Šiuo metu jau įsisiūbavo Priekulės

Išliko vokiški užrašai „Kai važiuosi pro Priekulę – būtinai pažiūrėk į senųjų mūrinių pastatų balkonus“, – kadaise patarė draugė. Kalvių išdekoruoti balkonai Vakarų Lietuvos miesteliui suteikia didybės – kultūros paveldu besididžiuojanti Priekulė išsiskiria iš kitų Žemaitijos miestelių, kur dominuoja medinė architektūra. Beveik du tūkstančius gyventojų turinčioje Priekulėje – net keli pastatai, įrašyti į kultūros paveldo vertybių registrą. Likę vokiški užrašai primena, kad kadaise čia gyveno dažytojas, veikė viešbutis. Autentiškumas išsaugotas ir kiemuose – jie vis dar grįsti akmenimis, išlikę sandėliukai. O priekuliškiai vis gražina miestelį. Šiuo metu rekonstruojami Priekulės bendruomenės, Evangelikų liuteronų bendruomenės namai. Dar šiais metais ketinama sutvarkyti ir istorinę miestelio centrinę aikštę, paversti ją patrauklia erdve. Pasididžiavimas – I.Simonaitytė Miestelyje šiuo metu veikia trys muziejai. Priekuliškiai labiausiai didžiuojasi I.Simonaitytės memorialiniu muziejumi. Jis įkurtas name, kuriame „Aukštujų Šimonių likimo“, „Viliaus Karaliaus“ ir kitų garsių romanų autorė leisdavo vasaras. Rašytojos vardu pavadinta ir Priekulės gimnazija. Kai prieš kelerius metus I.Simonaitytės kūrinių nebeliko mokyklų privalomosiose mokymosi programose, sielojosi visi priekuliškiai. Dėl to net siuntė raštą į Švietimo ir mokslo ministeriją.

V.Velkas: „Šimtamečiai mūriniai namai stovi prie pat gatvės. Baisu, kad vieną dieną jie gali neatlaikyti sunkvežimių jau daug metų keliamos vibracijos.“