15min savaitraštis 2012.11.16

Iki 2011 m. rudens „Snoro“ bankas buvo vienas geriausių, o po to staiga tapo juodąja skyle. Banko jau metai kaip nebėra, bet nė viena jo paslaptis neįminta.

Politika

BFL nuotr.

E.Gentvilo baimės kaina

Klaipėdos jūrų uosto vadovas E.Gentvilas išsigando, kad bus atleistas, todėl nutarė pasirinkti ne mažiau šiltą Seimo nario kėdę. Valstybei tai kainuos per 30 tūkst. litų.

3 psl.

Savaitės interviu

Pavojingas viliotinis I.Gelūno nuotr.

„Snoro“ mumija

BFL, „Reuters“ nuotr.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 44 (1275) • 2012 m. lapkričio 16 d.

6–9 psl.

Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas tikina, kad bankų sistema pradėjo veikti skaidriau ir patikimiau, bet jam nerimą kelia agresyvios kredito unijos, viliojančios didžiulėmis palūkanomis.

5 psl.

Verslas

Pigių skrydžių spąstai Rinkdamiesi pigias oro linijas, iki galo išsiaiškinkite visas skrydžio taisykles, antraip galite likti nieko nepešę.

Verslininkė I.Vitienė skaudžiai nudegė, kai tik netilpusi į lėktuvą sužinojo, jog „airBaltic“ parduoda daugiau bilietų, nei yra vietų.

10-11 psl.

Sveikata

A.Radzevičienės arch. nuotr.

Patys mažiausi, bet patys stipriausi Keturmečiai Margarita ir Petras dabar niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių. Abu jie gimė pusketvirto mėnesio per anksti.

Nė kilogramo nesvėrusią Margaritą medikai operavo tris kartus. Petrui už teisę gyventi teko grumtis dar smarkiau – gydytojai pirmiausia gelbėjo ne jį, bet mamą. O vaikas? Čia kaip Dievas duos.

22–23 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

16 PROC.

15min.lt apklausa Raimundas Celencevičius r.celencevicius@15min.lt

Premjerai ir jų klounai Konservatorių lyderis Andrius Kubilius paskutiniame 2008–2012 metų kadencijos Seimo posėdyje padėkojo Arūnui Valinskui, nes be jo vienadienės partijos nebūtų turėjęs progos ketverius metus praleisti premjero kėdėje. Būsimasis premjeras Algirdas Butkevičius po ketverių metų tikriausiai irgi turės savo juokdarį, kuriam galės nuoširdžiai padėkoti už galimybę valdyti.

Tiesa, kol kas neaišku, kur tas premjeru ar bent rimtu ministru svajojęs būti juokdarys tuo metu bus: belangėje ar Seimo eilinio kėdėje, jei koalicijos partneriai išgelbės jį nuo kraujo kvapą, sklindantį iš S.Daukanto aikštės, pajutusių prokurorų. Žvelgiant į praeitį galima sakyti, kad A.Kubiliui pasisekė: A.Valinskas, neskaitant Kultūros ministerijos ir kitos nepinigingos smulkmės, pasitenkino Seimo pirmininko kėde ir Aplinkos ministerija.

Seimo pirmininko kėdė A.Valinską pakentė neilgai – vos dešimt mėnesių, o štai aplinkos apsaugai skirti ES milijonai šou verslo ryklio aplinkos žmones šildė visą kadenciją. A.Kubiliui gal tai ir nebuvo didelis nuostolis, bet visa Lietuva dar ilgai kentės dėl įstrigusios namų renovacijos.

Kaip ten bebūtų, A.Valinskas bent jau netrukdė A.Kubiliui daryti tai, kas anam atrodė svarbu – karpyti biudžeto išlaidas, kurpti naujus ir didinti senus mokesčius ir, svarbiausia, pradėti didžiąją energetikos reformą – imtis statyti naują Visagino atominę elektrinę bei suskystintų gamtinių dujų terminalą.

Specialiai šiems projektams įkurta Energetikos ministerija per ketverius metus nuveikė daug – gamtinių dujų terminalo projektas jau tapo realybe, o naujos atominės vizijos irgi ėmė materializuotis. A.Kubilių premjero poste siekiantis pakeisti A.Butkevičius mąsto: naikinti įdirbį, kaip su socialdemokratų projektais – „Leo LT“, „Achemos“ dujų terminalu – pasielgė konservatoriai, ar tęsti pradėtus darbus. Kol kas A.Butkevičius blaškosi nuo „nestatyti visai“ iki „statyti, bet kitaip“. A.Butkevičių galima suprasti ir užjausti – jo juokdarys Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas turi daug didesnį apetitą nei A.Kubiliaus klounas A.Valinskas.

35

Kas kaltas, kad per rinkimus rinkėjų balsai tapo preke?

Vyriausioji rinkimų komisija, kuri daug metų į tai nekreipė dėmesio (4046) 16 proc.

Teisėsauga, kuri sugeba pagauti tik smulkias žuveles (4450) 18 proc.

Partijos, kurios vis įžūliau ir atviriau perka rinkėjų balsus (7950) 32 proc.

Rinkėjai, kurie nesibodi savo balsą parduoti už butelį ar dešimt litų (8774) 35 proc.

PROC.

Apklausoje dalyvavo 25220 žmonių

18 PROC.

Savaitės žmogus

Karjeros pabaiga Šią savaitę pagaliau baigėsi Seimo rinkimai – parlamentarai iš antro karto patvirtino galutinius rezultatus.

Balsų pirkėjų partija lyg niekur nieko posėdžiauja Seime, o vilko bilietą po 18 metų darbo gavo atleistos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, kuris nei pirko, nei pardavė, o tik bejėgiškai stebėjo, kaip perka ir parduoda.

A.Butkevičiaus juokdarys V.Uspaskichas turi daug didesnį apetitą nei A.Kubiliaus klounas A.Valinskas.

A.Butkevičiui ir V.Uspaskichui ministerijas teko dalytis ne pagal kompetenciją, o pagal tai, kiek kuri ministerija gali pinigų sugeneruoti. Na, vieną pinigingą ministeriją, likimo ironija – vėl Aplinkos, numetė R.Pakso „Tvarkai ir teisingumui“.

Besidalijant ministerijas mažiausia – Energetikos – lyg tarp kitko atiteko V.Uspaskichui, kapitalą susikrovusiam iš Rusijos dujų giganto „Gazprom“.

A.Sekmoko Energetikos ministerija padarė viską, kad „Gazprom“ Lietuvoje jaustųsi kuo blogiau. Ar tokia ir buvo premjero kėdės kaina?

Beje, V.Uspaskichas nebūtų V.Uspaskichas, jei darbus, už kuriuos gresia atsakomybė, darytų savo rankomis, tad Energetikos ministeriją kaip neva nereikalingą balastą numetė koalicijos prielipui Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA). Suprask: tegu tiesia sau elektros tiltus į Lenkiją ir nekiša nosies į atominės bei dujų terminalo projektus.

Ką gi, su A.Valinsku buvo bent linksma. Pažiūrėsim, ką prajuokins V.Uspaskichas.

Rimo Valeikio pieš.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

32 PROC.

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politika | 3

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

Pelninga E.Gentvilo baimė Eglė Digrytė e.digrytė@15min.lt

„Įvertindamas, kad nieko nevogiau, paprašiau, o ministras sprendė.“

Liberalas Eugenijus Gentvilas pasipelnys iš Seimo rinkimų. Sulaukęs rinkėjų paramos, jis ne tik išmainys vieną minkštą kėdę – Klaipėdos jūrų uosto vadovo – į kitą – parlamentaro, bet ir susižers solidžią sumą.

išeinantis žmogus, juolab tos pačios partijos narys, ministras atsakė E.Gentvilo neišskyręs iš kitų. Tačiau E.Masiulis pripažino, kad įstatymuose esama nelogiškumo – tokios pat sąlygos numatytos ir į gatvę, ir į kitą darbą pereinančiam žmogui.

Jo laukia riebi išeitinė kompensacija, nors politikas postą palieka savo noru, pabūgęs, kad pasikeitus valdžiai gali netekti kėdės.

Norėjo dar daugiau E.Gentvilas, partijos kolegos susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio prašydamas atleisti iš pareigų nuo lapkričio 15 dienos, pareikalavo skirti ir 5 atlyginimų dydžio išeitinę kompensaciją – apie 50 tūkst. Lt. Mat darbe siekė rezultato, o ne materialinės naudos.

Ministras skyrė tik 3 mėnesių algos dydžio išeitinę kompensaciją, kurią turės sumokėti uosto direkcija. Tai – daugiau nei 30 tūkst. Lt, nes pastarųjų trijų mėnesių E.Gentvilo algos vidurkis buvo 12,333 tūkst. Lt. Vyriausybės nutarime nurodyta, kad maksimaliai tokio dydžio išeitinė kompensacija priklauso valstybės įmonių vadovams, su kuriais darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu. Būtent šalių susitarimą kaip išėjimo motyvą prašyme nurodė E.Gentvilas, nors darbą Seime pasirinko pats. „Turiu teisę prašyti“ Jau buvęs uosto vadovas teigė turėjęs laisvas rankas paprašyti 5 atlyginimų dydžio kompensacijos. Paklaustas, kodėl apskritai jos prašė – juk išeina ne į gatvę, o į kitą gerai apmokamą darbą, pašnekovas pacitavo minėtą Vyriausybės nutarimą, kad valstybės

E.Gentvilas nutarė nerizikuoti savo pinigine.

A.Ufarto/BFL nuotr.

įmonių vadovams išmokama ne daugiau kaip trijų atlyginimų dydžio kompensacija. „Kodėl esu toks įžūlus ir godus? Nebuvau gavęs premijų ir turiu teisę prašyti.

Dabar turiu teisintis, kad paprašiau penkių atlyginimų dydžio ar kad apskritai paprašiau? Įvertindamas, kad nieko nevogiau, paprašiau, o ministras sprendė“, – kalbėjo E.Gentvilas.

Ministras įvertino gerą darbą Susisiekimo ministras E.Masiulis savaitraščiui „15min“ teigė, kad E.Gentvilo atveju tęsė iki šiol taikytą praktiką, kai valstybės įmonių ar valstybės kontroliuojamų bendrovių vadovai atleidžiami šalių susitarimu su 3 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija. „Dirbdamas uoste jis nuveikė nemažai darbų: skaidrino viešųjų pirkimų sistemą, atskleidė grobstymo atvejus“, – kalbėjo E.Masiulis.

Seimo nario piniginė Seimo nario uždarbis siekia 6910 Lt. Jei politikas yra Seimo pirmininkas ar vicepirmininkas, opozicijos lyderis, vadovauja komitetui, komisijai ar frakcijai, alga didesnė.

Dar 2000 Lt kas mėnesį skiriama parlamentinei veiklai – transportui, kanceliarinėms išlaidoms.

Beje, parlamentarų algos buvo sumažintos sunkmečiu, o jei iki metų pabaigos nebus nuspręsta kitaip, nuo sausio 1 d. atlyginimai turėtų ūgtelėti iki 8770 Lt.

Į repliką, kad gali būti sunku suprasti, kodėl išeitinę kompensaciją gauna savo noru ir ne į gatvę, o į kitas svarbias pareigas

Didelės baimės akys E.Gentvilas turėjo atsakymą į klausimą, kodėl skubėjo atsisakyti dabartinių pareigų, nors naujos Vyriausybės dar nėra, o ją formuojančios partijos neskelbia, kad jis nepageidautinas. „Man atvirai niekas nesakė, bet persakė daug kas. Vadovaudamas uostui demaskavau ir teisėsaugai perdaviau įvairias schemas. Viskas sukasi aplink tuos žmones.

Tikriausiai ta pati partija gaus Susisiekimo ministeriją.“ E.Gentvilas įsitikinęs, kad transporto sektoriaus vairą perimantys socialdemokratai pasinaudos tvarka, kuri leidžia pakeisti valstybinės įmonės valdybą ir vadovą. Tokia teise 2009-aisiais pasinaudojo Liberalų sąjūdis – tuomet socialdemokratą Sigitą Dobilinską, uosto generalinio direktoriaus kėdėje sėdėjusį beveik septynerius metus, pakeitė konkursą laimėjęs E.Gentvilas. Beje, S.Dobilinskas buvo atleistas šalių susitarimu su 3 atlyginimų dydžio išeitine kompensacija.

Seimo narys socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, minimas kaip galimas kandidatas į susisiekimo ministrus, tikino, kad nei partijoje, nei frakcijoje apie postų dalybas ministerijoje ar pavaldžiose įmonėse nebūta kalbos. „Man svarbiausia būtų užduočių vykdymas. Jei žmogus atlieka darbus, galėčiau dirbti su bet kuo, nesvarbu partinė spalva“, – tikino jis.

Trys projekto TAPK metai:

uลพsiฤ mimai prasmingi, vaikai laimingi 1HIRUPDOXV รฅYLHWLPDV 7XUEฤบW GDXJHOLXL LรฅJLUGXV รฅLXRV รงRGรงLXV SULHรฅ DNLV LรฅG\JVWD GDLOฤ V DU PX]LNRV NODVฤ VSRUWR VDOฤ NXULRVH YDLNDL OHLGรงLD ODLNฤ SR SDPRNล LU DWUDQGD VDYR PHQLQฤ DU VSRUWLQฤ WDOHQWฤ 7Dฤ LDX QHIRUPDOXVLV รฅYLHWLPDV WXUL NXU NDV SODWHVQฤ UHLNรฅPฤ QHL YLHQ WLN XรงNODVLQฤ YHLNOD 7ฤ SXLNLDL SDURGR EHYHLN WUHMXV PHWXV Y\NXVLR SURMHNWR 7$3. UH]XOWDWDL LU GDO\YLล EHL RUJDQL]DWRULล YHUWLQLPDL

Beveik trejus metus trukusio projekto veiklose GDO\YDYR GDXJLDX QHL WฤบNVW YDLNล

,รฅ YLVR ฤ J\YHQGLQWD QHIRUPDODXV รฅYLHWLPR SURJUDPล /LHWXYRV DSVNULW\VH 7DLS SDW Y\NR YDVDURV HGXNDFLQฤ V SURJUDPRV NXULล WHPRV ยฒ QXR VYHLNRV J\YHQVHQRV LU ร ]LQLR DNW\YXPR LNL SDรงLQWLQฤ V YHLNORV /LHWXYRV ODLVYฤ V NRYล KHURMล DWPLQLPR 'YL SURJUDPRV EXYR VNLUWRV QHฤ JDOLHPV YDLNDPV NXULล WLNVODV ยฒ GDO\YDXMDQW PHQLQLXRVH XรงVLฤ PLPXRVH JHULQWL YDLNล HPRFLQฤ VDYLMDXWฤ LU VNDWLQWL VDYLUDLรฅNฤ

'DXJLDX QHL WฤบNVW YDLNล LU GDXJLDX QHL PRN\WRMล EHL PRN\PRVL YLVฤ J\YHQLPฤ VLVWHPRV DGPLQLVWUDWRULล Lรฅ YLVRV /LHWXYRV 7RNV VROLGXV SURMHNWR 7$3. GDO\YLล VNDLฤ LXV

8JGฤ YDLNล SDWULRWLรฅNXPฤ

9DLNDL รงLQLล Vฤ Pฤ VL QHIRUPDOLRMR YDLNล รฅYLHWLPR SLOLHWLQLR LU WDXWLQLR XJG\PR SURJUDPRVH WXULQLQJDL OHLGR ODLNฤ VWDFLRQDULRVH YDLNล YDVDURV SRLOVLR VWRY\NORVH R PRN\WRMDPV LU รฅYLHWLPR VLVWHPRV DGPLQLVWUDWRULDPV EXYR RUJDQL]XRMDPL VSHFLDOฤบV PRN\PDL

3URMHNWR 7$3. PHWX GDXJ Gฤ PHVLR EXYR VNLULDPD SLOLHWLรฅNXPR EHL WDXWLรฅNXPR XJG\PXL 0RNLQLDL EXYR VNDWLQDPL SXRVHOฤ WL VDYR UHJLRQR NXOWฤบULQLXV \SDWXPXV LU VDXJRWL NXOWฤบURV SDYHOGฤ EHQGUDXWL LU EHQGUDGDUELDXWL VX ฤ YDLULRPLV RUJDQL]DFLMRPLV WDLS SDW EXYR SOฤ WRMDPDV PRNLQLล VDYLYDOGRV YDLGPXR UHQNDPDV /LHWXYRV PRNLQLล SDUODPHQWDV

3HU WUHMXV PHWXV SURMHNWDV DSฤ Pฤ YLVDV VDYLYDOG\ELล GDXJLDX QHL PRN\NOล R ฤ YDLULDV YHLNODV ฤ J\YHQGLQR QHW QHIRUPDOLRMR รฅYLHWLPR SDVODXJล WLHNฤ MDV ยฒ ฤ YDLULRV ฤ PRQฤ V LU RUJDQL]DFLMRV

9DLNDL WXUฤ MR JDOLP\Eฤ GDXJLDX VXรงLQRWL DU SULVLPLQWL PฤบVล รฅDOLHV LVWRULMฤ LU MRV DVPHQ\EHV SDPLQฤ WL VYDUELDXVLDV GDWDV EXYR Y\NGRPRV GLVNXVLMRV NDV \UD PHLOฤ Wฤ Y\QHL NDV \UD DWVDNRP\Eฤ Xรง VDYR รฅDOฤ LU MRV DWHLWฤ 3URJUDPล ฤ J\YHQGLQWRMDL WDLS SDW VN\Uฤ Gฤ PHVLR LU VDYDQRULรฅNDL YHLNODL EHL VRFLDOLQHL DWVDNRP\EHL

ฤ QHIRUPDOล Mฤ รฅYLHWLPฤ SDรงYHOJฤ VLVWHPLรฅNDL 'DLYRV รคXWLQ\Wฤ V SURMHNWฤ DGPLQLVWUDYXVLR รคYLHWLPR PDLQล SDUDPRV IRQGR รค03) GLUHNWRUฤ V WHLJLPX 7$3. VXWHLNฤ JDOLP\Eฤ QHIRUPDOล YDLNล รฅYLHWLPฤ YHUWLQWL NDLS VLVWHPฤ R QH SDYLHQHV YHLNODV

3LOLHWLQLR LU WDXWLQLR XJG\PR SURJUDPRVH GDO\YDYR GDXJLDX QHL LNL PRN\NOLQLR DPรงLDXV YDLNล Lรฅ Mล QHW YDLNDL Lรฅ NDLPR YLHWRYLล 3DVWHEฤ WD NDG YDLNDPV Lรฅ PDรงHVQHV SDMDPDV JDXQDQฤ Lล รฅHLPล รฅL SURJUDPD EXYR YLHQLQWHOฤ JDOLP\Eฤ GDO\YDXWL QHIRUPDOLRMR รฅYLHWLPR YHLNORMH

ร $SLEHQGULQGDPL SURMHNWR UH]XOWDWXV SDUHQJฤ PH JHURVLRV SUDNWLNRV OHLGLQฤ PRN\PXRVH VXWHLNฤ PH QHIRUPDODXV รฅYLHWLPR WLHNฤ MDPV UHLNDOLQJล รงLQLล SDUHQJฤ PH UHNRPHQGDFLMDV รคYLHWLPR LU PRNVOR PLQLVWHULMDL ยฒ SURMHNWR XรงVDNRYHL 0DQR QXRPRQH GLGรงLDXVLฤ ฤ WDNฤ SURMHNWDV SDGDUฤ QHIRUPDOLRMR รฅYLHWLPR YHLNOล WXULQLXL ยฒ YDLNDL WXUฤ MR SURJฤ ODYLQWLV EHL LรฅUHLNรฅWL VDYH ฤ GRPLXRVH LU WXULQLQJXRVH XรงVLฤ PLPXRVH QHDEHMRMD ' รคXWLQ\Wฤ

0RN\WRMDPV ยฒ SUDNWLQLDL SDWDULPDL 6LHNLDQW SDNHOWL QHIRUPDOLRMR รฅYLHWLPR YHLNOล NRN\Eฤ SURMHNWH 7$3. GDO\YDYR LU PRN\WRMDL EHL รฅYLHWLPR VLVWHPRV DGPLQLVWUDWRULDL 0RN\WRMDPV VXRUJDQL]XRWD PRNRPล Mล VHPLQDUล NXU MLH EXYR VXSDรงLQGLQWL VX QHIRUPDOLRMR XJG\PR VYDUED VXรงLQRMR NRNLRV NRPSHWHQFLMRV MLHPV UHLNDOLQJRV LU NDLS MDV WREXOLQWL

7$3. QDXGฤ EDLJLDPRMRMH SURMHNWR NRQIHUHQFLMRMH SULSDรงLQR $OEHUWDV /DNรฅWDXVNDV รฅYLHWLPR LU PRNVOR PLQLVWUR SDWDUฤ MDV ร 3URMHNWDV Wฤ Vฤ VL Pฤ QHVLล LU ODEDL JDLOD NDG MLV EDLJฤ VL 3HU WUHMXV PHWXV รค03) ฤ Gฤ MR VYDUล LQGฤ Oฤ NDG QHIRUPDOXV รฅYLHWLPDV SDVLHNWล QDXMฤ NRN\Eฤ V O\Jฤ 2 VYDUELDXVLD ยฒ SULYHUWฤ YLVXV DSLH QHIRUPDOล Mฤ รฅYLHWLPฤ NDOEฤ WL JDUVLDLยด ยฒ VDNฤ $ /DNรฅWDXVNDV

$SNODXVRV DQNHWRVH PRN\WRMDL SDรง\Pฤ MR NDG JDYR GDXJ SUDNWLQLล SDWDULPล NDLS GLUEWL VX PRNLQLDLV MXRV PRW\YXRWL DWSDรงLQWL LU VSUฤ VWL NRQร LNWXV HIHNW\YLDL YDOG\WL YDLNล JUXSฤ %H WR PRN\WRMDL VXVLSDรงLQR VX NROHJRPLV Lรฅ NLWล NDLP\QLQLล UDMRQล LU MDX รฅLXR PHWX Y\NGR ฤ YDLULXV EHQGUXV WDUSPRN\NOLQLXV SURMHNWXV

-R QXRPRQH SURMHNWDV OHLGR YDLNDPV Lรฅ WLNUล Mล VXSUDVWL NDLS QHIRUPDOLRMR รฅYLHWLPR PHWX ฤ J\WDV รงLQLDV MLH JDOL SULWDLN\WL VDYR DSOLQNRMH

'ฤ PHV\V YDLNDPV Lรฅ NDLPR LU VRFLDOLQฤ V DWVNLUWLHV JUXSLล 9HUWD SDVWHEฤ WL NDG SURMHNWH GDO\YDYR GDXJLDX QHL WฤบNVW Lรฅ NDLPR YLHWRYLล LU EHYHLN QHJDOLฤ WXULQฤ Lล YDLNล ร 0HV ODEDL GรงLDXJฤ Pฤ V NDG ฤ SURMHNWฤ SDY\NR ฤ WUDXNWL LU YDLNXV Lรฅ NDLPR YLHWRYLล EHL QHJDOLฤ WXULQฤ LXV YDLNXV QRUV SLUPLQLDPH SODQH WR QHEXYR QXPDW\WD ฤ VLWLNLQRPH NDG MLHPV SDUDPD \SDฤ UHLNDOLQJD R PRW\YDFLMD GDO\YDXWL SURMHNWH ยฒ GLGรงLXOฤ ยด ยฒ VDNR ' รคXWLQ\Wฤ 1HIRUPDOLRMR รฅYLHWLPR SURJUDPRV PHWX EXYR ฤ J\YHQGLQWRV LU NHOLRV SURJUDPRV VNLUWRV VSHFLDOLล Mล SRUHLNLล YDLNDPV -ล PHWX DNWRULDL PX]LNDQWDL LU NLWL VDYDQRULDL ODQNฤ VL OLJRQLQฤ VH NXU J\GRPL QHฤ JDOฤบV YDLNDL 0HQLQLQNDL EHQGUDYR VX YDLNDLV SDVDNRMR ฤ YDLULDV LVWRULMDV รงDLGฤ รงDLGLPXV LU WDLS VWHQJฤ VL VXWHLNWL YDLNDPV WHLJLDPล ฤ VSฤบGรงLล

6WRY\NORVH YDLNDL ฤ JDYR SDVLWLNฤ MLPR VDYLPL *DXVLDXVLDV YDLNล EฤบU\V ยฒ GDXJLDX QHL Lรฅ Mล ยฒ VRFLDOLDL UHPWLQL ยฒ GDO\YDYR ฤ YDVDURV SRLOVLR VWDFLRQDULล VWRY\NOล YHLNODV LQWHJUXRWRVH QHIRUPDOLRMR รฅYLHWLPR SURJUDPRVH 6RFLDOLDL UHPWLQLHPV YDLNDPV SURMHNWR Oฤ รฅRPLV EXYR GHQJLDPD YLVD NHOLDODSLR NDLQD NLWLHPV YDLNDPV ยณ SURF NHOLDODSLR NDLQRV 7ULV YDVDUDV Lรฅ HLOฤ V YDLNDL XJGฤ O\GHU\VWฤ SLOLHWLรฅNXPฤ LU WDXWLรฅNXPฤ NฤบU\ELรฅNXPฤ SDNDQWXPฤ LU WROHUDQFLMฤ VYHLNRV J\YHQVHQRV ฤ JฤบGรงLXV WXUฤ MR JDOLP\Eฤ SDรงLQWL WDXWLQฤ LU HWQLQฤ PฤบVล รฅDOLHV SDYHOGฤ

Qฤ PV VHUJDQWLHPV SULNODXVRP\Eฤ V QXR DONRKROLR LU SVLFKRWURSLQLล PHGรงLDJล OLJRPLV EHL $,'6

รค03) DWOLNWRV VWRY\NOล DQDOL]ฤ V PHWX SDDLรฅNฤ MR NDG GDXJXPD Lรฅ รฅLล VWRY\NOล JUฤ รงXVLล YDLNล GรงLDXJฤ VL MRJ WDSR GUฤ VHVQL DNW\YHVQL NฤบU\ELรฅNHVQL LรฅPRNR SODQXRWL ODLNฤ VXVLWYDUN\WL 'DO\YDXGDPL DVPHQLQLXRVH SDVLURG\PXRVH WHDWUR LU NRQFHUWล YHLNORMH ฤ YDLULล UXQJฤ Lล ยฒ รงLQLล NฤบU\ERV VSRUWR ยฒ YDUรง\ERVH YDLNDL ฤ JDYR GDXJLDX SDVLWLNฤ MLPR VDYLPL LU WDSR NRPXQLNDELOHVQL รค03) DWVWRYล WHLJLPX YDLNDPV WDL QHEXYR JXOLQฤ MLPDV SULH HรงHUR DU MฤบURV R SDรงLQWLQLV SRLOVLV LU SUDVPLQJDL SUDOHLVWDV ODLNDV $EVROLXWL GDXJXPD ยฒ DSLH SURF YDLNล DSNODXVRV DQNHWRVH QXURGฤ NDG UHNRPHQGXRWล VWRY\NOฤ VDYR GUDXJDPV R SURF Wฤ Yล OHLVWล VDYR YDLNXV ฤ WDV SDฤ LDV VWRY\NODV LU NLWDLV PHWDLV

-ฤบUล VNDXWDYLPDV PHQDV SVLFKRORJLMD 1HIRUPDOLRMR รฅYLHWLPR SURJUDPRV EXYR VNLUWRV HPRFLQLล VRFLDOLQLล LU HGXNDFLQLล JHEฤ MLPล XJG\PXL 'DXJLDX QHL YDLNล GDO\YDYR ฤ YDLULRVH GLVNXVLMRVH SDVNDLWRVH PHQR XรงVLฤ PLPXRVH VDYDQRULรฅNRV YHLNORV SURJUDPRVH NXULล PHWX ฤ MR ฤ JORERV QDPXV DU ULQNR DXNDV 9\NG\WRV SURJUDPRV EXYR SDฤ LRV ฤ YDLULDXVLRV ยฒ QXR SUDNWLQLล XรงVLฤ PLPล VX MฤบUล VNDXWDLV DU รฅDXOLDLV LNL SDVNDLWล DSLH PHQฤ O\GHU\VWฤ DU SVLFKRORJLMฤ

รคYLHWLPR VLVWHPRV DGPLQLVWUDWRULDL EXYR VXSDรงLQGLQWL VX QHIRUPDOLRMR รฅYLHWLPR (XURSRV 6ฤ MXQJRMH LU /LHWXYRMH RUJDQL]DYLPR VXEWLOXPDLV WHLVLQH ED]H 0RN\Pล RUJDQL]DWRULDL MLHPV VXWHLNฤ NRQNUHฤ Lล รงLQLล NDLS YDOG\WL EHL RUJDQL]XRWL QHIRUPDOLRMR XJG\PR SURFHVXV VXSDรงLQGLQR VX QHIRUPDOLRMR XJG\PR SULQFLSDLV PHWRGLNRPLV LU SULHPRQฤ PLV

7LNLVL Wฤ VWL SURMHNWฤ %DLJLDPRMRMH SURMHNWR NRQIHUHQFLMRV รค03) DWVWRYDL QH WLN SULVWDWฤ 7$3. UH]XOWDWXV WDฤ LDX LU SDWHLNฤ SURJUDPRV YHUWLQLPXV EHL UHNRPHQGDFLMDV NXULRV SUDYHUV DWHLW\MH WREXOLQDQW QHIRUPDOLRMR รฅYLHWLPR YHLNOล WXULQฤ Mล DGPLQLVWUDYLPฤ EHL ฤ J\YHQGLQLPฤ ,รฅ YLVR LรฅRUฤ V HNVSHUWDL DWOLNR SURMHNWR JUXSLล YHUWLQLPล NXULH VXJXOฤ ฤ YLHQฤ QHIRUPDODXV รฅYLHWLPR SURJUDPล YHUWLQLPR DWDVNDLWฤ 'DU WULV SURMHNWล YHLNOล YHUWLQLPXV DWOLNR รค03) DWVWRYDL ,HYD .XGDEDLWฤ 7$3. SURMHNWR YDGRYฤ SDVWHEฤ MR NDG SURMHNWR ฤ J\YHQGLQWRMล VXNXUWL QHIRUPDOLRMR รฅYLHWLPR SURJUDPล PRGHOLDL QHDEHMRWLQDL SUDYHUV LU DWHLW\MH ร รฆLQRPD YLVNDV SULNODXV\V QXR Mล LQLFLDW\YRV DU QHIRUPDOXVLV รฅYLHWLPDV WROLDX LรฅOLNV VYDUELD PRNLQLล XJG\PR GDOLPL LU YDLNDL WROLDX JDOฤ V WREXOฤ WL DXJWL SDรงLQWL LU NXUWLยด ยฒ VDNฤ , .XGDEDLWฤ

รค03) DWVWRYDL SDVWHEL NDG QDXMDV SURJUDPDV VXNฤบUฤ RUJDQL]DWRULDL SUDGรงLXJLQR ฤ YDLULDLV PRN\PRVL PHWRGDLV 3DY\]GรงLXL ร (OLWLQฤ V DVPHQ\Eฤ V DNDGHPLMRVยด SURJUDPRMH SDVNDLWDV PRNVOHLYLDPV VNDLWฤ DXNรฅWล Mล PRN\NOล Gฤ VW\WRMDL .DL NXULล SURJUDPล PHWX WDLS SDW EXYR GLGLQDPD WROHUDQFLMD รงPRUลพsk. Nr. 306899

Savaitės interviu | 5

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas:

„Dabar darytume tą patį“

Eglė Digrytė e.digrytė@15min.lt

V.Vasiliauskas žmones įspėja nesusigundyti didelėmis palūkanomis.

Banko „Snoras“ žlugimas sudavė smūgį šalies bankų sistemai, bet jos nepaskandino. Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas leidžia suprasti, kad dabar daugiausia nerimo kelia kredito unijos.

– Nuo „Snoro“ griūties praėjo metai. Ko ši istorija išmokė? – paklausė savaitraštis „15min“ V.Vasiliausko.

– Sistema tapo skaidresnė, pasitikėjimas ja buvo atkurtas. Jau po Naujųjų pamatėme indėlių augimą ir dabar jie yra rekordiškai dideli. Valstybės skolinimosi rizikai tai nepadarė jokios įtakos. Turime mažiausias palūkanas, VILIBOR. Įtaka makroskaičiams irgi pozityvi.

Svarbiausios pamokos: reikia veikti ryžtingai, greitai ir profesionaliai. Antra – teisės aktai buvo patikrinti praktikoje ir suveikė. Trečia – komunikavimas. Apie viską reikia kalbėti tiesiai šviesiai, atvirai. Matyt, pranešimų lavina aplenkėme net tais pačiais metais vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą.

– Kaip vertinate gyventojų reakciją?

– Didelio džiaugsmo turėti tokį įvykį niekam nebuvo, bet žmonės įsitikino, kad indėlių draudimo sistema veikia.

Būčiau naivus, jei galvočiau, kad kokio indėlio sertifikato ar neapdrausto indėlio savininkas buvo sužavėtas. Bet vyksta teismo procesai, žmonės stoja į kreditorių eiles, teisingumą vykdys teismai.

Tarptautinis valiutos fondas yra išanalizavęs indėlininkų paniką per panašias krizes. Apie 10 proc. žmonių pabėga iš bankų sistemos. Pas mus po mėnesio jų buvo vos 1,1 proc. mažiau.

Jei paklaustumėte, ar darytume tą patį dabar, mano atsakymas būtų taip.

– Bankų krizę, tik kur kas skaudesnę, jau buvome patyrę 1996-aisiais. Nejau nebuvo pasimokyta, kad kilo dar viena?

– Nepamirškime, kad susidūrėme su galbūt nusikalstama veika. Lietuvoje nieko išskirtinio ar naujo neįvyko. Prisiminkime JAV ilgą laiką veikusias finansines piramides, kurių mastai buvo gerokai didesni.

Deja, yra asmenų, kurie gali piktnaudžiauti pasitikėjimu, kuriuo paremta visa bankų sistema.

– Jei „Snoro“ atveju LB būtų kažką pražiūrėjęs ar ilgiau delsęs, kokios pabaigos galėjome sulaukti?

– Kalbėtume ne apie 2 mlrd. Lt nekompensuotų indėlių, o apie dar didesnes sumas. Daug smegenų nereikia, kad pamatytum, jog bankas pūtėsi – indėliai, paskolų portfelis, vartojimas per banką. Nuostoliai būtų buvę dar didesni, išskyrus du ponus, kurie dabar yra Londone (buvę banko akcininkai Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas, – red. past.).

– Kaip vertinate „Snoro“ administratorių darbo rezultatus?

I.Gelūno nuotr.

– Mūsų planas baigėsi bankroto bylos iškėlimu, dabar viskas – kreditorių rankose ir bendro kreditorių bei bankroto administratoriaus darbo perspektyvoje. Kalbame apie tarptautinį stambaus banko bankrotą, nes „Snoras“ veikė ne tik Lietuvos jurisdikcijoje. Mano galva, administratoriaus su tarptautine patirtimi ir reikėjo. Daug rizikų galėjo būti, jei nebūtume turėję administratoriaus iš šalies.

– Ar vis tik ne per didelė prabanga Lietuvai buvo samdyti užsieniečius?

– Sunku pasakyti, kas būtų, jei būtų. Bet ne paslaptis, kad su bankrotų administravimu Lietuvoje yra problemų. Patikėkite manimi, LB negalėjo sau leisti prabangos „Snoro“ istorijoje rizikuoti dar ir bankroto procesu. Kainos ir kokybės santykis buvo tinkamas. Galima kalbėti apie niuansus, bet dabar viskas yra kreditorių rankose.

Išties, norėtume greitesnių procesų.

Mums labai nerimą kelia investicinio banko „Finasta“ pardavimas. Dar neturime nė vieno formalaus kreipimosi į mus dėl galimybės leisti jį įsigyti. Keistai atrodo. Žiniasklaidoje buvo informacijos, kad yra susidomėjusių. Vasaros pradžioje mūsų priežiūros tarnyba buvo neformaliai susitikusi su galimais pretendentais. Bet praėjo vasara, Kalėdos ant nosies, o neturime jokių aktyvių judesių.

– Kiek „Snoro“ bankrotas kainuos valstybei, kiek prarasta nedraustų indėlininkų – gyventojų ir įmonių – pinigų?

– Nenorėčiau išskirti valstybės. Kalbėkime apie kreditorius. Manau, ne bankrotas privedė prie praradimų, o ligtoliniai veiksmai. Bankrotas buvo tik skylės, kuri atsirado neatsakingų ir galbūt nusikalstamų veiksmų iki bankroto, pasekmė.

Kalbant apie kreditorius ir jų nuostolius, viskas priklausys nuo „Snoro“ turto realizavimo. Dabar pagrindinis ir vertingiausias aktyvas yra paskolų portfelis. Be

to, yra byla Konstituciniame Teisme dėl kreditorių eilių. Priklausomai nuo sprendimo galėsime kalbėti apie kreditorių patirtus nuostolius.

– Kokia dabartinė mūsų bankų sistemos sveikata? Ar reikia griežtesnės bankų kontrolės?

– Bendra sistemos sveikata nebloga. Būčiau neatsargus ir meluočiau, jei sakyčiau, kad tai negali pasikartoti. Šiame pasaulyje visko būna. Bet po kiekvienos krizės padaromos išvados, perstyguojami priežiūros mechanizmai. Bet kuriuo atveju analogiškoje situacijoje mes veiksime lygiai taip pat ryžtingai.

„Mums labai nerimą kelia investicinio banko „Finasta“ pardavimas.“

– Ūkio bankui (ŪB) perėmus „Žalgirio“ stadioną ir aplinkinius sklypus, „Swedbank Markets“ analitikai pareiškė nebevertinsiantys šio banko akcijų, nes šis perėmimas „kelia klausimų dėl visos ŪB paskolų portfelio kokybės“. Ką po šio ir ankstesnių pranešimų apie nuostolius, didžiulius atidėjinius blogoms paskoloms apie ŪB galvoti jo klientams?

– Sandoris mums žinomas. LB seka turto valdymo procesus ir vertina pastangas juos optimizuoti šiame ir kituose bankuose. Šiuo atveju pasikeitė turto forma ŪB balanse: vietoj suteiktų paskolų banko finansuotas turtas buvo perimtas į tiesioginę kontrolę. Tai sukuria prielaidas efektyvesniems sprendimams. Kaip sėkmingai jos bus realizuotos, parodys laikas. Mes, kaip priežiūros institucija, padėtį ir toliau atidžiai seksime.

– Įsivaizduokite situaciją – dar vieną banką ištinka bėdos. Kaip būtų kompensuota už indėlius? „Snoro“ bankrotas tikriausiai ištuštino Indėlių draudimo fondą.

– Žlugus „Snorui“ fonde buvo tik 1,7 mlrd.

Lt, tačiau valstybė įvykdė savo priedermę.

Nematau priežasčių, kodėl šis mechanizmas negalėtų suveikti, jei vėl kažkas atsitiktų. Yra įsipareigojimai, jie vienu ar kitu būdu vykdomi.

– Gal viena iš liūdnos „Snoro“ istorijos priežasčių yra ta, kad mūsų žmonės finansiškai neraštingi?

– Tobulumui ribų nėra. Ekonominis švietimas labai svarbus, LB turi ką nuveikti šioje srityje. Mane kartais stebina perdėm didelės rizikos prisiėmimas.

Susiduriame su kredito unijomis, kurios agresyviai reklamuojasi, renka pinigus už dideles palūkanas. Puikiai žinome, kad pinigų rinkoje pilna, bankai indėlių palūkanas laiko žemumose, nes springsta nuo likvidumo, o atskiros kredito unijos agresyviai renka indėlius, turtas pučiasi. Šiuo aspektu indėlių draudimas po „Snoro“ įvykio padarė meškos paslaugą žmonėms, nes jie ramūs – sistema veikia. Taip ir turėtų būti. Bet aš, patikėdamas kažkam savo finansus, pasitikrinčiau. Juolab kad indėliui pasidėti reikia nusipirkti pajų, o blogiausio scenarijaus atveju šie pinigai nebus atgaunami.

– Ar savo pinigus laikote Lietuvoje?

– Be abejo.

6 | Tyrimas

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

K.Vanago/BFL nuotr.

2011-ųjų vasaros pabaigoje R.Baranauskas (kairėje) per „Snoro“ vardu pavadintos sniego arenos atidarymą linksminosi su premjeru A.Kubiliumi (dešinėje), o vos po dviejų mėnesių spruko iš Lietuvos neatsigręždamas.

„Snoro“ bankas mirė prieš metus, bet iki šiol dar nepalaidotas

Vogti geriausia dieną

„Snoro“ mirties faktas nustatytas lygiai prieš metus. Tačiau bankas ne tik dar nepalaidotas, bet ir skrodimas nebaigtas – stambieji indėlininkai viliasi atgauti savo pinigus, neaišku, kas nutekino informaciją apie banko mirtį žiniasklaidai, o jo buvę savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas vis dar saugiai gyvena Londone.

Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt Metų neužteko išsiaiškinti, ar 3,4 mlrd. litų iš „Snoro“ sąskaitų emigravo be pėdsakų.

Lapkričio 24-osios naktis. Su kolega važiuojame taksi iš Lietuvos banko, kur, praėjus savaitei po banko „Snoras“ nacionalizavimo, buvo pranešta, kad jo išgelbėti jau nebeįmanoma. Taksi vairuotojas turi ką papasakoti – sako kartais veždavęs R.Baranauską iš banko. Į automobilį buvęs „Snoro“ akcininkas įsėsdavęs su didžiulėmis rankinėmis, kuriose, taksi vairuotojo įtarimu, buvę pinigai.

Kas ir ką prieš metus ar daugiau vežė, dabar sunku pasakyti, bet dėl vieno, ko gero, taksi vairuotojas buvo teisus – pinigai iš banko vogti per daug nesislapstant. Juk vogti geriausia dieną, ne pasislėpus po gobtuvu, o gražiai susišukavus ir

pasirišus kaklaraištį, – tuomet būna sunku patikėti, kad galima elgtis taip įžūliai.

Mušami lietuviai atkišo kitą žandą Bankuose dirbantys pažįstami pasakoja kurioziškas istorijas, kurios dėjosi po „Snoro“ griūties. Viena senutė atėjusi į banko filialą ir paprašiusi atiduoti jai jos indėlį. Atidavė. Ji sėdėjusi, ilgai žiūrėjusi į tuos pinigus ir atidavusi atgal. Jai buvę svarbu įsitikinti, kad jos pinigai yra saugomi.

Kita pensininkė, Lietuvos bankui leidus, puolusi į bankomatą pasiimti visų santaupų. Pasiėmusi ir vėl atnešusi į „Snorą“ – ten jie bus patikimiau saugomi, nei kažkokiame bankomate.

Gal būtent finansinio, o ir šiaip išprusimo stoka lėmė, kad žmonės patikėjo pinigus bankui, žinančiam, kaip mokėti

aukštesnes, nei rinkos, palūkanas, patikėjo, kad indėlių sertifikatai irgi yra apdrausti, o „Snoras“, priešingai nei šimtametę patirtį sukaupę skandinaviški bankai, ir krizės metu geba dirbti pelningai, o rizikingų paskolų tiesiog nedalija.

Banko savininkams ir vadovams V.Antonovui ir R.Baranauskui finansinio išprusimo stoką vargu ar galima prikišti, bet, kai Dievas dalijo sąžinę, jie, matyt, stovėjo kitoje eilėje: banko savininkai nesibodėjo už indėlininkų pinigus pirkti „Jaguar“, „Spyker“, „Maybach“, „Mercedes Benz“ limuzinus, vilas Nicoje ir Kijeve, ištaigingą butų kompleksą Vilniaus senamiestyje ir dar nebent tik „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis žino, ką.

V.Antonovui ir R.Baranauskui finansinio išprusimo stoką vargu ar galima prikišti, bet, kai Dievas dalijo sąžinę, jie, matyt, stovėjo kitoje eilėje.

Tiesa, bankui savo menkutes santaupas patikėjusios senutės neturi už ką pykti nei ant V.Antonovo, nei ant R.Baranausko.

Nacionalizavus banką, smulkieji „Snoro“ indėlininkai atgavo ne tik indėlius ir palūkanas, bet ir teoriškai tapo didžiausio šalies dienraščio su televizija, naujienų portalu bei spaustuvėmis, „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos dalininkais bei prabangių automobilių ir nekilnojamojo turto savininkais.

Mažiau pasisekė turtingiems verslininkams, keikusiems ne tik valdžios atstovus, bet ir tas išsigandusias senutes, kurioms pavyko atgauti savo pinigus.

Verslininkas, Darbo partijos narys Šarūnas Birutis prieš metus piktinosi, kad valstybė gelbės tik tuos indėlininkus, kurių santaupos siekia iki trečdalio milijono litų: „Įmonės lieka pasmerktos tam, kad būtų išgelbėta masė, kuri galėtų sukelti nepasitenkinimą.“ Dabar Š.Birutis – jau Seimo narys, išrinktas Ignalinos–Švenčionių apygardoje. Jei ims skęsti kitas bankas, pats galės spręsti, ką gelbėti. „Snoro“ bedugnėje nuskendę pinigai jam nė motais – Š.Birutis deklaravo turintis privalomojo registruoti turto, kurio vertė beveik 1,2 mln. Lt, laikantis 740 tūkst. Lt piniginių lėšų, suteikęs daugiau nei 3 mln. Lt paskolų.

Tyrimas | 7

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

„Snoras“ skaičiais Kapitalas –

8 mlrd. Lt

(kapitalo pakankamumo rodiklis tarp bankų buvo mažiausias)

Indėliai –

„Snoro“ agonija N.H.Cooperis neprognozuoja, kiek metų ieškos visame pasaulyje išslapstyto „Snoro“ turto.

2011 m. lapkričio 14 d. – niekieno nepasirašyta „Lietuvos ryto“ publikacija apie tai, kaip valdžia ketina susidoroti su vienu lietuviško kapitalo banku. Banko savininkai V.Antonovas ir R.Baranauskas tikina apie tai nieko nežinantys, bet apdairiai yra išvykę iš Lietuvos.

I.Gelūno nuotr.

4 mlrd. Lt

(trečias didžiausias bankas pagal sukauptus indėlius)

2011 m. lapkričio 16 d. – paskelbiama apie didelių finansinių problemų turinčio banko „Snoras“ nacionalizavimą. Kitos išeities esą nebuvo, nes po „Lietuvos ryto“ publikacijos iš banko ėmė plaukti didžiulės pinigų sumos.

Paskolos –

2,6 mlrd. Lt Nedrausti indėliai –

2,5 mlrd. Lt

2011 m. lapkričio 24 d. –

Dingęs turtas * –

3,4 mlrd. Lt. Iš jų daugiausia: 1,2 mlrd. Lt – fiktyvios investicijos į vertybinius popierius.

600 mln. Lt – blogos paskolos.

600 mln. Lt – dingę indėliai užsienio bankuose.

550 mln. Lt – įtartinos investicijos Kaimanuose. * – 2011 m. lapkričio duomenimis

Emocijų katilas Prieš metus po „Snoro“ griūties kliuvo visiems – indėlius išsaugojusioms senutėms, pinigų nenorintiems prarasti verslininkams, Šveiko išmintį žarstančiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei, Lietuvos banko vadovo kėdėje Reinoldijų Šarkiną pakeitusiam Vitui Vasiliauskui ir net prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri kaltinta užsakiusi susidorojimą su „Snoru“.

Aistros įkaito tiek, kad nuošalyje neliko ne tik ekonomistai, bet ir mados guru Juozas Statkevičius. „Visa šita „Snoro“ situacija man primena 1941 metų birželį, kai visus staiga suvarė į traukinį ir išvežė į Sibirą. Galbūt banke ir vyko kažkokie nešvarūs dalykai, bet kur tada valstybė žiūrėjo anksčiau? Kur jie buvo?

Pernai „Snoras“ paskelbtas geriausiu banku, o šiemet jau štai jis pats blogiausias. Esu nustebęs. Atsimenu, kaip bankrutavo „Sekundės“ bankas. Tačiau tai buvo privačių bankų ir aferistų organizuotas bankrotas.

Dabar taip daro valstybė. Siaubas“, – piktinosi mados guru.

„Pusprotis, – dizaineriui atrėžė įžeidaus žodžio kišenėje neieškanti ekonomistė Aušra Maldeikienė. – Mano tėvas, senelis, dėdės, tetos, visa didelė šeima metų metus badavo, šalo lediniame vandenyne, Kazachstano šachtose, kad šitas pusprotis šitaip iš tautos tyčiotųsi.“ Matyt, ne katalikas dizaineris. Neatsuko kito žando, o pasipiktino, kad „Snore“ įšalo 40 tūkst. jo litų, tad siuvėjas, padedančias jam kurti aukštąją madą, J.Statkevičiui teko išleisti atostogų nesumokėjus algų.

Kas tik netingėjo mušė ir finansų ministrę I.Šimonytę bei Lietuvos banko vadovą V.Vasiliauską. Seimo opozicija, vis pasiklausydama iš Londono per žiniasklaidą kalbančio banko savininko V.Antonovo, kuris tikino, kad „Snoro“ nacionalizavimas yra politiškai motyvuotas, ieškojo jų interesų sužlugdyti banką. Nesurado. „Nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija, kuriai perduotos valdyti banko akcijos, tikrai nenori nei redaguoti laikraščio straipsnių, nei nemokamai čiuožinėti nuo kalniuko“, – iš Seimo opozicijos pasišaipė finansų ministrė, turėdama galvoje tai, kad „Snoras“ valdė trečdalį bendrovės „Lietuvos rytas“ akcijų ir buvo pagrindinis Druskininkų „Snoras Snow arenos“ valdytojo kreditorius.

Siūlo galo nesurasi Studijuodama net užkimdama užsieniečiams aiškindavau, kad Lietuva yra ne Rytų Europos valstybė. Kad esame pačiame Europos centre, draugaujame su Vakarais ir Šiaurės šalimis, kad esame arti Skandinavijos, nes pas mus veikia jų bankai, lietuviai važiuoja ten mokytis, dirbti.

Tačiau skandinavams, pasirodo, nesame gerai pažįstami ir suprantami. Prieš kelis mėnesius skambino žurnalistas iš Švedijos –

Praėjus metams „Snoro“ kioskeliai tapo „Lietuvos pašto“ nuosavybe.

I.Gelūno nuotr.

bandė išsiaiškinti „Snoro“ istorijos kontekstą. Kuo daugiau jis klausinėjo, tuo labiau, veidams degant, džiaugiausi, kad kalbamės tik telefonu.

Sunkiausia švedui buvo suprasti, kodėl Seimo Antikorupcijos komisija, kuri aiškinosi, kaip informacija nutekėjo žiniasklaidai ir kas kaltas dėl banko žlugimo, nesugebėjo net išvadų priimti.

Jam neįsivaizduojama, kaip parlamentinės respublikos Seimo nariai, oficialiai pareiškę, kad prezidentė galbūt pažeidė Konstituciją, kad Raimundas Palaitis turėtų palikti vidaus reikalų ministro postą, generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis – atsistatydinti, o Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas – grįžti vadovauti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), nieko ne tik nepasiekė, bet tik sukėlė daug gardaus juoko.

Nežinojau, ką jam atsakyti. Todėl tiesiog pradėjau vardyti komisijos narius ir asociacijas: Ligitas Kernagis – dainos apie p mafiją atlikėjas, Vincas Babilius – brendžiuko endžiuko mėgėjas, Petras Gražulis – homofobas fobas (tiesa, svarstyme jis nedalyvavo), Žilvinas Šilgalis – televizinio šokių proojekto dalyvis, šokęs su prikabintu u prie savęs karvės tešmeniu, Naglis Puteikis – kovotojas su viskuo, kas juda ne jo trajektorija, Valdemaras Valkiūnas – turtingas verslininkas, pradedantis šnekėti apie ratus, o baigiantis – apie batus ir t.t., ir pan. n. Švedų žurnalistas dar klausė, kaip iš „Snoro“ dingo tiek pinigų ir kodėl ėl Lietuvos bankas sureagavo tik tada, kai pusė banko turto jau buvo nežinia kur. Norėčiau žinoti – atsakiau.

Mano pokalbis su švedų žurnalistu vyko prieš Seimo rinkimus, todėl negalėjau jam pasakyti, kad „Snoro“ istorijoje greičiau nei milijardų pradanginimu kaltinami jo savininkai buvo nuteista niekuo dėta politinė partija – Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Ši partija su konservatoriais įsivėlė į žodžių mūšį, kas gi nutekino informaciją apie „Snoro“ pabaigą – iš darbo išmesti FNTT vadovai ar kitų teisėsaugos institucijų bosai? Generalinė prokuratūra į šį klausimą dar neatsakė ir nežinia, ar kada nors atsakys, o LiCS Seime jau nebėra: rinkėjams konservatorių argumentai pasirodė priimtinesni. Šioje istorijoje visi, A.Maldeikienės leksiką vartojant, esame puspročiai. Nes dėl „Snoro“ žlugimo iki šiol vieni kitus kaltina politikai, teisėsaugininkai, o banko savininkai, saugiai pasislėpę Londone, su savo advokatais stenografuoja pasisakymus ir bandys įtikinti visus įmanomus teismus, kad „Snoro“ byla yra politizuota. Gal ir įtikins, nes kuo daugiau laiko praeina, tuo „Snoro“ mirties istorijoje mažiau skaičių ir tuo daugiau tariama tikrove virstančių gandų.

laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley paskelbia, kad nebėra banko, kurį būtų galima gelbėti.

Prašoma skelbti banko bankrotą. Tą patį vakarą areštuojami Londone atsidūrę „Snoro“ akcininkai V.Antonovas ir R.Baranauskas.

2011 m. gruodžio 6 d. – „Snorui“ iškeliama bankroto byla.

2011 m. gruodis – darbą iš S.Freakley perima N.H.Cooperis. Vieną bankroto administratorių Lietuva palydi, o kitą pasitinka pykčiu, kodėl pradangintų pinigų ieško ne lietuvis ir kodėl tai kainuoja taip brangiai. Smulkieji indėlininkai atgauna pinigus, kiti – ne.

2012 m. pradžia – FNTT skandalo pradžia. Skandalas kyla dėl to, kad vidaus reikalų ministras R.Palaitis Valstybės saugumo departamento teikimu iš pareigų at atleidžia FNTT vadovą V.Gailių ir jo p pavaduotoją V.Giržadą, V.G įtariamus įt informacijos apie operaciją prieš „Snorą“ nutekinimu žžiniasklaidai.

Skandalo S rezultatai – rez R.Palaitis, nepaisant R.Pal prezidentės paramos, preziden priverstas atsistatydinti, V.Gailius ir V.Giržadas nebesugrįžta į FNTT. V.Gailius išrinktas į Seimą, o V.Giržadas tebesimurkdo teismuose.

2012 m. rugsėjis – pradedama „Snoro“ likvidavimo procedūra. „Snoro“ mažmeninis tinklas už 3,1 mln. Lt (triskart mažiau nei tikėtasi) jau parduotas Lietuvos paštui, pirkėjų laukia „Finasta“ ir „Snoro lizingas“ bei smulkesnis banko turtas.

Stambieji kreditoriai laukia Konstitucinio Teismo verdikto, ar tai, kad valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra teikiamas prioritetas kitų indėlininkų atžvilgiu, neprieštarauja Konstitucijai.

Didžiosios Britanijos sostinėje Londone nuo Lietuvos teisėsaugos pasislėpę buvę banko savininkai V.Antonovas ir R.Baranauskas laukia kito posėdžio, numatyto 2013 metų sausį, dėl jų ekstradicijos į Lietuvą.

8 | Tyrimas

V.Antonovo piramidės

Pagrindinis Rusijos turtuolio Vladimiro Antonovo verslo imperijos karūnos deimantas buvo kuklus bankas „Snoras“, kurio žlugimas nulėmė ir kitų jo verslų liūdną likimą.

„Konversinvest“ ir „Panatrones“ įmonių kontroliuojama „Amfir grup SV“, kuri dar 2007 metais gavo iš „Snoro“ 35 mln. JAV dolerių kreditą.

Tačiau iki šiol kompleksas nepradėtas statyti, o nuo 2009 metų „Snoras“ nesėkmingai bandė atgauti pinigus.

Bankus sugebėjo parduoti Po „Snoro“ žlugimo V.Antonovui šiek tiek geriau sekėsi pasitraukti iš bankininkystės verslo. Dar 2011-ųjų lapkritį verslininkas pardavė „Conversbank“ Ukrainoje ir Panamos banko „Banco Transatlantico“ akcijas.

Šiuo metu visi viešai žinomi V.Antonovo projektai yra arba sukaustyti teismų, arba bankrutuoja.

Ar tai visi verslai, iš kurių V.Antonovas mėgavosi prabangiu gyvenimu, sunku pasakyti. Jis neslepia, kad buvo įkūręs šimtus įmonių, bet nelinkęs apie jas kalbėti viešai.

Tuo metu atrodė, kad V.Antonovo svajonės pildosi ir jo automobilių verslas klesti – net planuota iš Nyderlandų perkelti „Spyker“ automobilių surinkimą į Didžiąją Britaniją, kur V.Antonovas nusipirko kėbulo detalių gamintoją „CPP Manufacturing“.

Dizainu turėjo užsiimti su italų garsia dizaino kompanija „Zagato“ sukurta bendra įmonė „CPP Milan“. Tačiau „Snoras“ buvo nacionalizuotas ir viskas „sprogo“. „CPP Manufacturing“ dabar bankrutuoja. „Saab“ bankrutuoja. „Spyker“ ieško naujo investuotojo ir teisiasi su „General Motors“, kuri neleido olandų kompanijai parduoti savo dalies „Saab“ kinams (dėl to „Spyker“ irgi bankrutuoja).

Pats V.Antonovas Rusijos verslo dienraščiui „Vedomosti“ savo nesėkmingas ambicijas tapti automagnatu įvertino 100 mln.

JAV dolerių.

Ir sporte nesėkmė V.Antonovas bandė atsiriekti torto gabalą ir sporto rinkoje. Tačiau ir čia „Snoro“ žlugimas buvo lemiamas.

Paskutinis garsus ir, kaip dabar aiškėja, nesėkmingas V.Antonovo pirkinys buvo 2011 metų birželio mėnesį. Jo valdoma „Convers Sport Initiatives“ už 15 mln. svarų sterlingų įsigijo futbolo klubą „Portsmouth FC“ ir į jį dar investavo 10,5 mln. svarų sterlingų. „Convers Sport Initiatives“ jungė vienuolika kompanijų ir projektų (interneto tinklalapiai, televizijos kanalai), susijusių su teisėmis į Pasaulio ralio čempionatą, golfą ir pan.

Tačiau tuoj po pranešimo apie bėdas dėl „Snoro“, „Convers Sport Initiatives“ liko be finansavimo. Įmonei, kaip ir 1898 metais įkurtam futbolo klubui „Portsmouth FC“, pradėta vykdyti bankroto procedūra.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“, V.Antonovo investicijos į sportą sudarė apie 30 mln. svarų sterlingų.

Bankinė veikla

Automagnatu tapti nepavyko Tikriausiai viena garsiausių sportiškiems automobiliams simpatijų neslepiančio ir raliuose dalyvaujančio V.Antonovo svajonių buvo tapti rimtu automobilių pramonės žaidėju.

2007 metais už 34,5 mln. eurų V.Antonovo valdomas „Snoras“ perėmė ant bankroto slenksčio atsidūrusį olandų prabangių sportinių automobilių gamintoją „Spyker Cars“. Po metų savo akcijų paketą bankas pardavė Kipre registruotai įmonei „RMC Convers Group Holding“, kuri priklausė V.Antonovo pusbroliui, o dar po metų „RMC Convers Group Holding“ atiteko pačiam V.Antonovui.

2009 metais verslininkas susižavėjo mintimi įsigyti švedų automobilių gamintoją „Saab“ iš ypač sunkius laikus išgyvenusio „General Motors“. Pats V.Antonovas viešai pasakojo, kad pirmasis jo „normalus“ automobilis buvo „Saab“ ir nuo to laiko jis nėra abejingas šiam gamintojui.

Tiesa, viskas klostėsi ne taip, kaip norėjo V.Antonovas. Jam teko bent formaliai nusišalinti nuo sandorio dėl įtarimų sąsajomis su kriminaliniu pasauliu. „Spyker“ įsigijo dalį „Saab“ akcijų 2010-ųjų vasarį.

SNORAS

Dar 100 mln. JAV dolerių vėjais Panaši istorija nutiko su investicijomis į aviaciją. Pasak žurnalistinių tyrimų centro „Re:Baltica“, pasinaudodamas „Snoro“ valdytu Latvijos banku „Latvijas krajbanka“, V.Antonovas įsigijo beveik pusę „AirBaltic“ oro linijų.

Tačiau V.Antonovas „Vedomosti“ žurnalistus tikino, kad užsiėmė aviacijos verslu ne savo noru. „Latvijas krajbanka“ išdavė „AirBaltic“ 10–15 mln. JAV dolerių kreditą, kurio oro linijos negalėjo padengti.

Iš tiesų, 2008 metais pasiėmęs kreditą iš „Latvijas krajbankas“ tuometis „AirBaltic“ prezidentas Bertoltas Flickas įsigijo 47,2 proc. oro linijų akcijų. Sandoris buvo sudarytas „Baltijas aviacijas sistemas“ (BAS) vardu. Po metų 50 proc. BAS akcijų įsigijo kompanija „Taurus“, už kurios stovėjo V.Antonovas. Žlugus „Snorui“ ir „Latvijas krajabanka“, Latvijos vyriausybė už minimalią kainą perėmė „AirBaltic“ akcijas ir pradėjo naujo investuotojo paiešką. V.Antonovas teigia, kad ši „AirBaltic“ investicija jo kišenę patuštino 100 mln. JAV dolerių.

Ne ką sėkmingesnė V.Antonovo investicija buvo į nekilnojamojo turto plėtojimą Maskvoje. Teigiama, kad per įmonę „Panatrones“ V.Antonovas finansavo 55 aukštų apartamentų ir viešbučių kompleksą Rusijos sostinėje. Projektą vykdė

Latvijos žiniasklaida taip pat teigė, kad V.Antonovas kontroliavo oro vežėją „RAFavia“, kuris dabar bankrutuoja, Latvijos traukinių gamyklą „Rygas vagonbuves rupnica“ ir Juodkalnijos „Marina A.D. bar“.

Tačiau pats šiuo metu teismų suolus trinantis verslininkas neigia, kad šios bendrovės buvo jo nuosavybė.

Ar tai visi verslai, iš kurių V.Antonovas mėgavosi prabangiu gyvenimu, sunku pasakyti. Jis neslepia, kad buvo įkūręs šimtus įmonių, bet nelinkęs apie jas kalbėti viešai. Kiek, kur bei ar sėkmingai yra investavęs V.Antonovas, turėtų išsiaiškinti tyrėjai, bet lengva jiems tikrai nebus, nes šis verslininkas buvo įpratęs veikti svetimomis rankomis.

INCORIAN INVESTMENT HOLDING COMPANY

Bankinė veikla

„Snoro“ žlugimo metinės

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

„15min“ inf.

KRAJBANKA

SNORO TURTO VALDYMAS

RADIO 101

SNORO INVESTICIJŲ VALDYMAS

RIGAS VAGONU RUPNICA

SNORO FONDŲ VALDYMAS

TELEGRAF

FINASTA HOLDING

BALTIC AVIATION SYSTEMS

SNORO LIZINGAS

SNORO MEDIA INVESTICIJOS

VILNIAUS KAPITALO VYSTYMO PROJEKTAI

AIRBALTIC

LIETUVOS RYTAS

(žiniasklaida)

LIETUVOS RYTAS

(krepšinio klubas)

Tyrimas | 9

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

Kai kurios iš jų šiuo metu jau bankrutavusios, kitos – parduotos

CONVERS GROUP SVYAZSTROI Bankinė veikla

Telekomunikacijos

griuvėsiai

Šias bendroves iki bankų griūties Baltijos šalyse 2011-ųjų lapkritį kontroliavo Vladimiras Antonovas.

CCP GLOBAL HOLDINGS CONVERSBANK

CONVERS SPORTS INITIATIVES

ZAGATO

BOWLER

Belgijos filialas

POWER PLAYGOLF

Čekijos filialas

WORLD RALLY CHAMPIONSHIP

Estijos filialas

GB SPORT TV

(Panamos fil., parduotas 2011 m.)

Baltarusijos filialas

GP WEEK.COM

BANCO TRANSATLANTICO

Latvijos filialas

SPORT POST AND DGB CONVERS

Bendrovės, kurių vieta V.Antonovo imperijoje nenustatyta, tačiau įtariama, kad jis jas galėjo kontroliuoti MULTI ASSET BANK

BANCO TRANSATLANTICO

(Dominikos respublikos fil.)

PRINCE TOWER

SPARTAK

Ukrainos filialas

NORTH ONE SPORT

(parduotas 2011 m.)

INVESTBANK

LEADERS

(parduotas 2011 m.)

PORTSMOUTH FC

ODNAKO

SPYKER CARS

Informacijos šaltinis – žurnalistinių tyrimų centras „Re:Baltica“

Komentaras as

10 | Verslas

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

Galių demonstravimo pamokos prezidentei

Ne visi „airBaltic“ keleiviai gali patekti į lėktuvą, nes kompanija parduoda daugiau bilietų, nei yra vietų.

K.Vanago/BFL nuotr.

Išeinantis Seimas paskutiniuose posėdžiuose sukėlė šurmulį, vieną dieną balsuodamas „prieš“, o kitą – „už“ Seimo nutarimo projektą, kuriuo reikėjo patvirtinti galutinius Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatus ir pakoreguoti Darbo partijos kandidatų sąrašą. Toks pozicijos keitimas išties yra netinkamas priimant atsakingus sprendimus, tačiau pažvelkime į tai ne teisiniu ar rinkimų tvarkos aspektu, bet politiškai.

Politinės strategijos prasme Seimo elgesyje (du kardinaliai skirtingi balsavimai per dvi dienas) yra tam tikra politinė logika ir motyvacija. Netinkamo balsavimo lapkričio 13 d. viena priežasčių yra dar veikiančios valdančiosios daugumos demoralizacija. Ši dauguma į Seimą rinkosi neatsakingai, žvelgė į klausimą kaip į dar vieną, paskutinę, problemą, kuri po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo jau nėra reikšminga – kitų rinkimų nebus, o kas ten „darbiečių“, prezidentės įvardytų blogais iš esmės, sąraše keisis, jau nesvarbu. Pasekmė: susitelkusi centro kairė, dar ne valdančioji, bet jau dominuojanti Seime, pademonstravo organizuotumą ir susiklausymą.

LSDP lyderis parodė, kad jis, o ne prezidentė gali ir sprendžia iškilusias problemas.

Bet visuomenė sunerimo, kad, paneigus KT sprendimą, gali susiformuoti ydinga praktika „ignoruoti“ šio teismo sprendimus ir ateityje. Tuomet LSDP lyderis A.Butkevičius balsavimą pavadino klaida, kuri bus ištaisyta. Kitą dieną socialdemokratai taip pat vieningai, kaip anksčiau „prieš“, nubalsavo „už“, ir problema išnyko.

Jei Seimo sprendimas, paneigiantis KT nutarimą, būtų likęs galioti ir po antrojo balsavimo, visuomenėje imtų formuotis nesveikos nuostatos valdančiosios daugumos ir ypač LSDP atžvilgiu.

O prezidentė įgytų naujų simpatijų, jos neigiama nuostata Darbo partijos atžvilgiu visuomenėje taptų labiau priimtina.

Kas įvyko? Naujosios daugumos lyderis pasiuntė signalą visiems: prezidentei, dešiniesiems, koalicijos partneriams – jis, valdančiosios daugumos lyderis, kontroliuoja padėtį. Suprask, buvo pademonstruotas preventyvinis LSDP galių potencialas, o prezidentė negavo lauktų simpatijų.

Gali būti, kad šis nesusipratimas nutiko netikėtai patiems kairiesiems (tarkime, kad tai tiesa), bet tai jau nesvarbu, nes LSDP lyderis parodė, kad jis valdo padėtį, kad jis, o ne prezidentė gali ir sprendžia iškilusias problemas.

Prezidentei lieka suprasti, kad delsti su premjero teikimu ir priešintis Darbo partijos buvimui koalicijoje yra beprasmiška – politinė jėga ne jos pusėje. Todėl jei prezidentė adekvačiai supranta savo padėtį ir galimybes, ji teiks premjero kandidatūrą be didelių diskusijų, o jei ji dar nesupranta, kas įvyko, – sulauks kitų, galbūt skaudesnių, pamokų.

Ateities pamokų kryptys nužymėtos partinių ministrų pavardėmis. Prezidentūroje galima derėtis, bet daryti tai reikia turint galvoje naujo Seimo daugumos organizuotumą ir susiklausymą.

Aišku, neilgai trukus atsiras ir tikrų nesusipratimų bei pozicijų skirtumų valdančiųjų gretose, bet kuri dauguma gyvena be įtampos? Todėl, žvelgdami į naująjį Seimą, stebėkime ne tik veidus, bet ir sisteminį naujųjų frakcijų veikimą ir strategines valdančiųjų pozicijas visų politinio lauko dalyvių atžvilgiu: prezidentės, opozicijos, verslo atstovų bei regioninių valdžių. Čia atsiskleis tikrosios naujųjų valdančiųjų galios arba negalios. Laikas parodys.

Pigūs skrydžiai:

taupus moka dukart Rinkdamiesi pigias oro linijas, iki galo išsiaiškinkite visas skrydžio taisykles, antraip kelionė gali smarkiai pabrangti. Jei esate verslininkas – netaupykite, nes pigių oro linijų triukai gali jums kainuoti verslo sandorį.

Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt Kai keliavau iš Londono į Orhusą (Danijoje), mano lagaminas svėrė 0,9 kilogramo per daug. Liepė susimokėti kelias dešimtis eurų. Kadangi skridau su „Ryanair“, tai, žinoma, ir kišenės mano buvo kiauros, todėl nereikalingų pinigų neturėjau. Į tuščias kišenes teko susikrauti papuošalus ir dalį kosmetikos, kad netektų papildomai mokėti už lagaminą. Pasijutau ypatinga – prie patikros į mane žiūrėjo lyg į kokią magę, iš kišenių traukiančią nesibaigiančius pigius blizgučius.

Bet, kai nieko neturi, tai nieko ir prarasti negali – incidentai, kai drabužius tenka vežtis ne rankinėje, bet apsivilkus, ar nakvoti oro uoste laukiant jungiamojo skrydžio, virsta smagiomis istorijomis. Tuo metu verslininkams, sugalvojusiems sutaupyti ir pasirinkusiems pigias oro linijas, toks nuotykis gali smarkiai apkarsti.

Teko atšaukti susitikimus Inga Vitienė jau patyrė, kad šykštus kartais moka du kartus. Verslo kelionei iš Vilniaus į Taliną ji pasirinko Latvijos skrydžių bendrovę „airBaltic“.

Anksčiau niekada su šia bendrove problemų ji neturėjo, pasirinkimą lėmė ir patraukli kaina. Tačiau gali būti, kad kelionė šiomis oro linijomis Ingai buvo paskutinė.

Moteris į Taliną rengėsi skristi sekmadienį popiet – norėjo pailsėti prieš pirmadienio susitikimus ir renginį, kuris turėjo trukti apie 14 valandų.

Inga jau buvo pasiruošusi įlaipinimo kortelę, kai jai pasakė, kad į lėktuvą ji nebetelpa.

Pasirodo, kompanija pardavė daugiau skrydžio bilietų ir, nelaimei, visi bilietus įsigiję keleiviai panoro skristi.

Kadangi Inga skrido tik į Taliną, į lėktuvą neįleido būtent jos. Kiti keleiviai esą keliavo su persėdimais ir jiems būtų kilę daugiau nemalonumų.

Kito skrydžio Inga turėjo laukti ilgiau nei keturias valandas. Per tą laiką ji taksi nuvažiavo į namus ir atgal

Niekas neįskaičiuota „Jei paslauga neapmokestinta, ji yra neįvertinama“, – yra sakęs Michaelis Cawley, „Ryanair“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Airijos pigių skrydžių bendrovė ketina pasekti Vengrijos kompanijos „Wizzair“ pavyzdžiu ir apmokestinti rankinį bagažą. „Wizzair“ keleiviai dabar už bagažą, netelpantį po sėdyne (didesnį nei 42x32x25cm), turi mokėti papildomai.

Jau dabar, norėdami vežtis papildomo bagažo, turite mokėti papildomai. Kartais mokestis už bagažą kainuoja daugiau nei patys skrydžio bilietai. M.Cawley teigimu, kai bagažą buvo galima vežtis nemokamai, tą darydavo apie 80 proc. žmonių, apmokestinus bagažą – vos 35 proc.

Be to, iš anksto reikia atsispausdinti bilietus, kitaip ir vėl galite sumokėti antra tiek, kiek mokėjote už skrydį. Jums taip pat niekas neleis pasirinkti, kur norite sėdėti – už vietos rezervaciją turėsite susimokėti papildomai.

Anksčiau „Ryanair“ atstovai kalbėjo ir apie ketinimus apmokestinti naudojimąsi tualetu.

Verslas | 11 į oro uostą, dėl to patyrė neplanuotų išlaidų. Tačiau blogiausia buvo tai, kad jai teko atšaukti verslo susitikimą. „Į Taliną klientas atvažiavo dar vakare.

Su juo turėjau susitikti ir pasiruošti pirmadienio renginiui. Aš tame susirinkime dalyvauti negalėjau, todėl kilo pakankamai daug problemų. Mano klientas panikavo, nes jam teko susitikti su visiškai nepažįstamais žmonėmis“, – pasakojo Inga.

Moteris guodžiasi tuo, kad jos verslui šis akibrokštas nepakenkė. „Gavau iš jų atsiprašymo laišką. Jie man pasiūlė 275 eurus išleisti skrydžiams arba 250 eurų grynais – kompensaciją už visus nemalonumus. Aišku, piniginė kompensacija tarsi maloniai nuteikia, bet tai tikrai neatperka visų nemalonumų. Kitą kartą, jei skrisčiau su tomis oro linijomis, skrisčiau daug anksčiau arba ieškočiau kitų“, – pasakojo Inga. Įprasta praktika „airBaltic“ kompanija nuo savaitraščio „15min“ neslėpė, kad parduoda daugiau skrydžio bilietų, nei yra vietų lėktuve. „Bilietai yra pigūs ir paprastai 5–7 proc. keleivių nepasirodo. Natūralu, kad norime pasiūlyti keliavimo galimybes daugiau žmonių, taip pat parduoti žmonėms skrydžius pigiau. Būtent tai, kad bilietų parduodama daugiau, ir leidžia užtikrinti didesnę pigesnių skrydžių pasiūlą. Mes padėtį stebime ir visada pasirūpiname, kad keleiviai pasiektų savo galutinį tikslą“, – „15min“ sakė „Air Baltic Corporation“ korporatyvinės komunikacijos viceprezidentas Janis Vanagas.

Tiesa, taip elgiasi ne visos pigių skrydžių oro linijos. Airijos pigių skrydžių bendrovė

BFL nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

R.Vaštakas: „Kompanijos neturėtų tuo piktnaudžiauti, ypač jei parduodami bilietai į sėdimas vietas.“ „Ryanair“ tikina, kad visada parduoda tiek bilietų, kiek vietų yra lėktuve.

Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas teigė nemalonumų su „airBaltic“ nepatyręs, tačiau žino, kad kai kurios oro linijos parduoda daugiau bilietų, nei yra vietų lėktuvuose. „Esu matęs ne kartą tokį atvejį, kai, pavyzdžiui, Kopenhagos, Frankfurto oro uoste prieš skrydį ateina kompanijos atstovai

ir klausia: „Duodu tris šimtus eurų, kas atsisakytų skrydžio šiuo reisu?“ Jei niekas neatsiranda, pasiūlo 500 eurų ir siūlo tol, kol atsiranda klientai, kurie sutinka.

Jiems grynais pinigais iškart sumokama atitinkama suma ir tuo atveju skrenda kitas asmuo“, – sakė R.Vaštakas.

Jo teigimu, tikriausiai tuo naudojasi ne viena kompanija. Tačiau parduoti daug daugiau bilietų nei yra vietų lėktuve yra rizikinga. „Kompanijos neturėtų tuo piktnaudžiauti, ypač jei parduodami bilietai į sėdimas vietas. Rizikinga ir dėl keleivių, ir dėl pačios kompanijos, nes gali greitai susiformuoti blogas įvaizdis apie tokią kompaniją. Jeigu keleivis nusipirko bilietą, jis turi teisę skristi tuo lėktuvu“, – kalbėjo R.Vaštakas.

Anot viceministro, atvejis, kai I.Vitienė buvo tiesiog neįleista į lėktuvą, yra jos teisių pažeidimas. Tačiau Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) jokio pažeidimo neįžvelgia. „Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, šiuo atveju vartotojos teisės nebuvo pažeistos, kadangi oro vežėjas „Air Baltic Corporation“, atsisakęs ją vežti, pasiūlė kompensaciją, taip pat vartotojai buvo pasiūlytas alternatyvus skrydis“, – sakė VVTAT direktoriaus pavaduotoja Živilė Kazakevičienė.

Naujausias verslo žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/pinigai

14 | Švietimas

15min •2012 m. lapkričio 16 d.

Knygos apie Lietuvos aukštąjį mokslą autoriai V.Daujotis ir A.Janulaitis:

„Nemokamas mokslas

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt 23 universitetai (14 valstybinių ir 9 nevalstybiniai), 24 kolegijos (13 valstybinių ir 11 nevalstybinių) ir beveik šimtas profesinių mokyklų – tokia yra šalies aukštojo mokslo įstaigų statistika. Nepaisant to, daugiausia studentų studijuoja universitetuose, o mažiausiai – profesinėse mokyklose.

Skaičius

200

tūkst.

Tiek Lietuvoje studijuoja studentų.

Maždaug pusė jų moka už mokslą.

Aukštojo mokslo sunkmetis „Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė“ – taip vadinasi keturių profesorių – Vytauto Daujočio, Arvydo Janulaičio, Vytauto Radžvilo ir a. a. Rimanto Petro Sližio – knyga apie šalies aukštojo mokslo virtuvę.

Didžiąją dalį knygos parašė 60-metis Vilniaus universiteto (VU) Chemijos fakulteto profesorius V.Daujotis. Jo teigimu, aukštojo mokslo sunkmetis šalyje tęsiasi nuo Nepriklausomybės atkūrimo ir vis gilėja. „Pradžioje tai buvo dėl nesupratimo, kaip daryti. Tačiau kai į rankas švietimą paėmė liberalioji jėga ir į mokslą pažvelgta kaip į verslą, viskas buvo sugadinta. Faktiškai tai, kas padaryta, galima įvardyti kaip nusikaltimą“, – griežtai rėžia V.Daujotis.

Knygos bendraautoris 70-metis biotechnologas, VU profesorius A.Janulaitis atskleidžia, kad kūrinys atsirado iš visuomeniškų paskatų, noro prisidėti prie valstybės tobulinimo: „Mes su V.Daujočiu nuo Sąjūdžio laikų visuomeniniais pagrindais

J.Kalinsko nuotr.

Pasaulyje aukštajam mokslui taikomas piramidės principas.

Pačioje viršūnėje puikuojasi universitetai. Viduryje – kolegijos. O pagrindą sudaro profesinės mokyklos. Lietuvoje ši piramidė apversta, mat aukštasis mokslas prieinamas ne tik gerai besimokantiems, bet ir gerai mokantiems.

V.Daujotis: „Pas mus mokestis už studijas – bauda už nepakankamai gerą mokymąsi.“ užsiimame švietimo ir mokslo politika, turime patirtį aukštojo mokslo sferoje.

Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje R.P.Sližys buvo pirmasis aukštojo mokslo

sistemos vadovas. Knyga siekėme išdėstyti platformą diskusijoms.“ Profesoriai negaili kritikos tiek aukštosioms mokykloms, tiek valdžiai. O labiausiai – 2009 metais liberalų ir konservatorių pradėtai aukštojo mokslo reformai.

Profesija pagal kainą Nors 2009 metų balandžio 30-ąją Seimo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas skelbia apie lygias visų šalies piliečių teises įgyti aukštąjį išsilavinimą, profesorių teigimu, taip nėra: už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje vieni nemoka nieko, o kiti kloja visą kainą.

Dėl to studijos nėra visiems vienodai prieinamos, nes kai kurie renkasi profesiją pagal kainą, o ne pagal savo polinkius ir gebėjimus. „Pas mus mokestis už studijas – bauda už nepakankamai gerą mokymąsi. Lenkai bent jau deklaruoja, kad tai – priemonė pritraukti ir išlavinti kuo daugiau žmonių“, – šypteli profesoriai.

V.Daujotis piktinasi, kad šalyje pardavinėjami diplomai: „Jei turi pinigų, susimokėsi už studijas ir atsėdėsi. Tai kas, kad nesi pasirengęs ir neturi gebėjimų.“ A.Janulaičio teigimu, to pasekmė – silp– nesni universitetai, siekdami išgyventi, už didelius pinigus priima studijuoti studentus su labai mažais balais.

Švietimas | 15

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

brangesnis už mokamą“ Nauja valdžia reformuos reformą

Profesoriai aštriai kritikuoja švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus vykdytą aukštojo mokslo reformą.

Naują valdančiąją daugumą pretenduojantys sudaryti socialdemokratai (LSDP) ir Darbo partija (DP) jau rengia naujas švietimo politikos gaires.

A.Ufarto/BFL nuotr.

DP atstovas Vydas Gedvilas teigia, kad gerai ir labai gerai besimokantiems studentams nemokamas mokslas turi būti užtikrintas, o rotacija turėtų būti vykdoma po kiekvienos sesijos. Likusieji turės mokėti vienodo dydžio studijų įmoką.

Dėl fiksuotos studijų įmokos partijos dar nesutaria. LSDP siūlo įmoką iki 2000 Lt, DP – 3000–4000 Lt. Paskolas studijoms teiktų Valstybinis studijų fondas, o ne komerciniai bankai, palūkanos būtų ne didesnės nei 3 proc., o paskolą būtų galima grąžinti ne iškart po studijų baigimo.

LSDP atstovo Rimanto Vaitkaus siūlymu, nauja finansavimo sistema galėtų pradėti veikti nuo 2013-ųjų rugsėjo.

Taip pat siekiama naikinti studentų „krepšelius“ ir pereiti prie valstybės užsakymų sistemos rengiant specialistus.

„Studijų kokybė priklauso ne tik nuo dėstytojų, infrastruktūros, bet ir nuo studentų, kurie atėjo, ar jie sugeba išsilavinti. Jei vienoje grupėje sėdi stiprūs ir nelabai, studijų kokybė prastėja“, – paaiškina profesorius.

A.Janulaitis priduria, kad labai svarbus ir socialinis aspektas – universitetuose turi būti rengiami ne tik specialistai, bet ir ugdomi sąmoningi bei atsakingi piliečiai, kurie sugebėtų asmeninius interesus derinti su bendrojo gėrio keliamais reikalavimais.

Deja, mokančių ir nemokančių studentų koegzistavimas, jų rotacija pagal principą „kolegos nesėkmė – tavo asmeninė sėkmė“ ne tik neprisideda prie šios universiteto misijos, bet ir toliau skatina visuomenės atomizaciją.

Anot V.Daujočio, autoritetinga Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angliškai trumpinama OECD) padėtį, kai vieni moka už studijas visą kainą, o kiti – nieko, vertina kaip diskriminaciją: studentas, norėdamas susimokėti už studijas, turi dirbti, todėl gali praleisti dalį užsiėmimų, jam sunkiau mokytis. Tai sudaro nevienodas mokymosi sąlygas.

Estijoje veikė tokia pat sistema, kaip ir Lietuvoje, tačiau nuo 2013-ųjų rudens ji bus pakeista. Po ilgų diskusijų nuspręsta, kad už studijas mokės tik tie, kurie neišlaikys egzaminų. Mokestis bus proporcingas neišlaikytų kreditų skaičiui, taigi, pavyzdžiui, neišlaikius vieno

„Lietuvoje nėra nei intelektualinio, nei finansinio potencialo tokiam skaičiui universitetų garantuoti studijų kokybę.“

Geriau studijuoti Anglijoje?

Profesoriai pasakoja, kad civilizuotos šalys ne iš savų, o tik iš kitų šalių piliečių renka visą studijų kainą (visų ES valstybių studentai traktuojami kaip tos pačios šalies piliečiai).

Jie atkreipia dėmesį, kad pasaulyje labai gerai vertinama Australijos aukštojo mokslo sistema. Ji patraukli kitų šalių studentams, todėl trečdalį lėšų Australija susirenka iš aplinkinių Azijos regionų atvykusių studentų, o Australijos piliečiams studijų įmokos yra nedidelės.

Didžiosios Europos šalys – Prancūzija, Vokietija – iš studentų kasmet ima nedidelį registracijos mokestį. Traktuojama, kad šis mokestis yra ne už studijas (šių šalių konstitucijose įtvirtinta nemokama aukštojo mokslo nuostata), o už kitas paslaugas, kurias studentai gauna aukštojoje mokykloje, pavyzdžiui, už galimybę naudotis sporto infrastruktūra.

V.Daujotis pastebi, kad Europoje brangiausios studijos yra Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tačiau Jungtinėje Karalystėje, kaip ir minėtoje Australijoje, labai lanksti J.Kalinsko nuotr.

A.Janulaitis:

egzamino, neteks mokėti už visas to semestro disciplinas. „Ir mums reikia ryžtis, nėra tiek daug to pokyčio: nereikia jokių infrastruktūrinių pertvarkymų. Tai vienas konkretus sprendimas“, – tikina V.Daujotis.

Iki 2000 Lt per metus Profesoriai siūlo nustatyti vienodą registracijos įmoką visuose šalies universitetuose, visoms specialybėms, visiems studentams. Metinė registracijos įmoka siektų 1500–2000 Lt. Likusią dalį mokėtų valstybė. Ji galėtų ir teikti paskolas studentams, kurie neišgali iškart sumokėti tokios sumos.

V.Daujotis ir A.Janulaitis negali atsakyti, per kiek laiko reikėtų įvykdyti tokius pakeitimus, tačiau pabrėžia, kad ilgai laukti nevertėtų. Jų teigimu, geriau, kad studijos būtų finansuojamos pagal aukštosios mokyklos ir vyriausybės sutartį, o ne pagal „krepšelių“ sistemą.

paskolų sistema: paskolą studentai turi atiduoti tik tada, kai jų pajamų lygis pasiekia nustatytą sumą.

V.Daujotis nusijuokia: apsimoka bėgti į Angliją. Ten, pasiėmus paskolą, baigti studijas ir grįžti atgal. Lietuvai yra nustatytas koeficientas – 12 000 svarų sterlingų (daugiau kaip 50 000 Lt). Kol tiek per metus neuždirbsi (tektų uždirbti maždaug 4300 Lt per mėnesį „į rankas“), tol nereikės mokėti paskolos už Anglijoje baigtas studijas. O jei niekada neuždirbsite tokių pinigų, Anglija prisiimtų atsakomybę, kad jos investicijos nepasiteisino, nes aukštoji mokykla nesugebėjo išmokyti studento gerai uždirbti.

Brangi, bet menka kokybė Lietuvoje dabar studijuoja apie 200 000 studentų. Maždaug pusė jų moka už mokslą. Konstitucinio Teismo sprendimu, jų studijų kainą nustato pačios aukštosios mokyklos.

Valstybiniai regioniniai universitetai negauna net minimalaus būtino finansavimo –

Anot profesorių, reikėtų, kad auditas peržiūrėtų, kiek aukštosiose mokyklose dirba gerų dėstytojų, kokį skaičių studentų jie gali deramai paruošti, kiek abiturientų, gebančių ir parengtų studijoms aukštojoje mokykloje, išleidžia vidurinės mokyklos.

Pagal tai vyriausybė su aukštąja mokykla sudarytų 3–4 metų studijų finansavimo sutartį, kad įstojęs studentas mokslus ir baigtų, o ne vienais metais gautų finansavimą, o kitais – galbūt ne. „Daug šalių pagal sutartis taip ir finansuoja studijas. Gerai dirbant, per dvejus metus galima įsivesti ir susigyventi su šia sutarčių sistema“, – tvirtina V.Daujotis.

stojantys studentai atneša nedaug vals– tybinių „krepšelių“, iš studijuojančių savo lėšomis imamas dar mažesnis mokestis. Dėl to labai nukenčia studijų kokybė, menksta universitetų prestižas. Švietimo ir mokslo ministerija, anot V.Daujočio ir A.Janulaičio, užmerkia akis, nes, jei tektų imtis priemonių, jos būtų drastiškos – tektų uždaryti 4 ar 5 valstybines aukštąsias mokyklas. „Mokestis už studijas turėtų būti tikslingai reguliuojamas mažinant universitetų ir didinant profesinių mokyklų bei kolegijų skaičių. Lietuvoje nėra nei intelektualinio, nei finansinio potencialo tokiam skaičiui universitetų garantuoti studijų kokybę“, – teigia A.Janulaitis.

Kita bėda, kaip pastebi V.Daujotis, ta, kad Lietuvoje studijų įmokos labai skiriasi, neatsižvelgiama, koks potencialas būtų baigus konkrečias studijas. Pavyzdžiui, būsimas muzikas per metus sumoka 20 000 Lt, fizikas – 9 000 Lt, teisininkas – 3000 Lt, nors gerai mokamą darbą sunkiausia būtų rasti muzikui.

16 | Sportas

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

Dar viena sunki žiema Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Nelengvi futbolo metai baigėsi. Kitos savaitės pradžioje A lygos žaidėjams bus išdalyti individualūs ir komandiniai apdovanojimai, prasidės žiemos atostogos bei kito sezono laukimas.

Sezono, kuris gali būti dar sunkesnis nei 2012-ųjų.

Apie ateitį santūriai kalba net stipriausių klubų – Panevėžio „Ekrano“ bei Vilniaus „Žalgirio“ – vadovai, nors šalies čempionų titulą apgynę panevėžiečiai apgynė ir teisę į finansinę injekciją iš UEFA kasos, o sostinės klubas šiemet dar labiau stabilizavo savo vis stiprėjantį statusą bei biudžetą.

Priklauso nuo nuotaikos Sezono pabaigoje prie klubų, vaikštančių peilio ašmenimis, prisidėjo dar vienas – pasklido kalbos, kad ant plauko pakibo iki paskutinių turų dėl A lygos bronzos kovojusi „Kruoja“. Yra tikimybė, kad klubą paliks pagrindinis rėmėjas „Pakruojo agrochemija“. „Tai – bobų kalbos prie pieno, – kalbėdamas su portalo sportas.info žurnalistu rėžė šios įmonės vadovas ir „Kruojos“ prezidentas Linas Kubilickas. – Pailsėsiu, nuraminsiu smegenis, pagalvosiu, kokia bus nuotaika, taip ir bus.“ „Kruojos“ vadovui pikta, kad, rėmėjams įvykdžius visus įsipareigojimus, komanda tikslų neįvykdo aštuonis sezonus iš eilės.

Todėl tikimybė, kad prezidentas ir toliau vykdys savo funkcijas, paties L.Kubilicko vertinimu, yra 50 procentų prieš 50. „Sutarėme, kad kol kas nesikarščiuosime, o sprendimus priimsime vėliau, – sakė klubo direktorius Arūnas Šimkūnas. – Dabar ilsimės. Visada sakiau, kad mūsų klubo finansiniai metai baigiasi lapkritį – skolų neturime, o apie ateitį pakalbėsime po kelių savaičių.“ Miesto paramos klubas nesitiki. „Savivaldybė galbūt norėtų, kad mes ją paremtume“, – nelinksmai pajuokavo A.Šimkūnas.

Pakruojyje įmanomi keli būsimo

Čempionatą vėl laimėjusio „Ekrano“ vadovai svarsto, ar išlaikyti brangius žaidėjus, ar remtis jaunimu. „FK Ekranas“ nuotr.

Lyderiai lūkuriuoja

M.Nikoličius:

Čempiono titulo iš visų jėgų siekęs, bet vėl antras likęs Vilniaus „Žalgiris“ pinigų stygiumi nesiskundžia – Artūro Zuoko vadovaujama sostinės savivaldybė klubui įsipareigojo per metus skirti 3 mln. litų.

„Būsime patenkinti, jei surinksime tokį biudžetą, kokį turėjome šiemet.“ S.Čirbos/„Žalgiris“ nuotr.

Sunki teisybė Lyderiai, palyginti su kitomis komandomis, gyvena labai neblogai. Dauguma A lygos klubų vos suduria galą su galu ar net balansuoja ties pasitraukimo iš lygos riba.

Klaipėdos „Atlanto“ vadovams šį sezoną rūpėjo ne tik futbolas, bet ir klubo bankroto procedūros ir su jomis susijusių skolų grąžinimas. Tauragėje šurmuliavo futbolininkai, kuriems, aišku, nepatiko žaisti už dyką. „Tauro“ dalininkas Jaunius Šetkus neneigia, kad klubas verčiasi sunkiai: „Tikslas vienas – kitą sezoną startuoti A lygoje.“ Norint startuoti, „Taurui“ gyvybiškai svarbi bus savivaldybės parama. „Kalbėjome su meru, jis teigė suprantąs, kad tai yra miesto prestižo reikalas, ir pažadėjo remti“, – tikino J.Šetkus, tačiau pridūrė, kad klubo dalininkų skaičius pastaruoju metu sumažėjo, o iš tų, kurie liko, ne visi yra aktyvūs. Žaidėjų pretenzijų „Tauro“ dalininkas nedramatizavo: „Buvau su visais susitikęs, su visais susitarėme. Kaip – tai jau mūsų reikalas. Aš niekam nemeluoju: prieš praėjusį sezoną sakiau, kad bus labai sunku, tą patį sakau ir dabar.“

scenarijaus variantai. „Jei matysime, kad esame pajėgūs žengti aukštyn, žengsime, – tvirtino A.Šimkūnas. – Vis dėlto futbolas – tarsi narkotikas: ne tik savo laiką aukojame, bet ir šeimas į klubo veiklą įtraukiame. Jei nuspręsime, kad galime tik trypčioti vietoje, kils klausimas, ar mums to reikia. Juolab kad ir paramos norėtųsi daugiau – būna, tribūnoje sėdi 400 žmonių, o 3 Lt kainuojančių bilietų esame pardavę vos šimtą.“ Tad pesimistinis scenarijus Pakruojyje – „Kruoja“, rungtyniaujanti žemesnėje lygoje.

Bankroto nenuskandinti Klaipėdoje irgi svarstomi keli galimi būsimo sezono variantai, bet apie drastiškus nuopuolius nebegalvojama.

Naujausias sporto žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/sportas

„Šis klausimas – ne man“, – paklaustas, ar naujas politinių jėgų išsidėstymas po Seimo rinkimų nepakenks klubui, nukirto „Žalgirio“ sporto direktorius Mindaugas Nikoličius.

Pasak „žaliai-baltų“ vadovo, kalbėti apie tai, koks „Žalgiris“ bus kitais metais – anksti. „Į didelius UEFA pinigus mes nepretenduojame – gausime maždaug 100 tūkst. eurų žaidimui Europos lygos atrankoje, – svarstė M.Nikoličius. – Dabar deramės su rėmėjais, svarstome, kuriuos žaidėjus ir už kiek galėtume parduoti, nes kiti klubai domisi septyniais ar aštuoniais mūsų futbolininkais. Būsime patenkinti, jei surinksime tokį biudžetą, kokį turėjome šiemet.“

juos čempionai gaus iš UEFA. Dalį – už titulą, dalį – UEFA čempionų lygos atrankai. „Maždaug iki gruodžio vidurio susidėliosime, ko mums reikia, – dabartinės ramybės priežastis nurodė „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas. – Nemažai priklausys ir nuo varžovų veiksmų – žiūrėsime, kaip elgsis „Žalgiris“, „Sūduva“, kas vyks kituose klubuose. Įvertinę gal nuspręsime, kad mums nebūtina pirkti brangius žaidėjus, gal galėsime suteikti galimybių savo jaunimui.“ Artėja žiema – strateginių žaidimų metas „Ekranui“, „Žalgiriui“, „Sūduvai“. Įprastų tarpsezonio darbų laikas stabiliems vidutiniokams „Šiauliams“ ir Gargždų „Bangai“, Alytaus „Dainavai“.

Dėl viso kito, kaip įprasta, spėlioti teks iki pavasario.

Lūkuriuoja ir „Ekranas“, kuriam skolų kraterius užkamšyti padės pora milijonų litų –

„Klubo veikla priklauso nuo turimų lėšų, todėl svarbiausia dirbti racionaliai ir taupiai, – svarstė „Atlanto“ vadovas Romualdas Jonaitis. – Kol kas skaičiuojame. Kitam sezonui turime planą A, planą B ir planą C.“ Verslininkas tikino, kad aistruoliai nuo „Atlanto“ nenusisuko, į rungtynes ir šiemet rinkosi po tūkstantį žiūrovų. „O pergalių jau kitą sezoną gali būti daug“, – paslaptingai užsiminė Klaipėdos klubo vadovas. Šiemet A lygoje „Atlantas“ užėmė aštuntąją vietą. Žaidimas ir rezultatai pagerėjo vasarą, kai į uostamiestį atvyko prancūzas treneris Sebastienas Roquesas ir būrys legionierių. Pirmąjį pusmetį treneris sutiko dirbti be algos, bet sezono pabaigoje viešai pareiškė, kad Klaipėdą, matyt, paliks, nes niekas jam nieko nesiūlo.

R.Jonaitis kalba kitaip: esą pats S.Roquesas sakė, kad buvo neteisingai suprastas:

„Iš anksto sutarėme, kad atėjus laikui sėsime ir kalbėsime. Su treneriu bendraujame šiltai ir žmogiškai.“ Bet atsakymo į klausimą, ar S.Roquesas liks „Atlante“, kol kas nėra.

50-ąjį klubo sezoną „Atlantas“ pasitiko balansuodamas ties bankroto bedugne. „Maksimalius tikslus įvykdėme, – tai, kas buvo po to, įvertino R.Jonaitis. – Iš bankroto išsikapstėme, A lygoje išlikome, LFF taurės turnyre patekome į pusfinalį.“ Dabar „Atlantas“ laukia savivaldybės sprendimo dėl paramos – miestui pateiktas trejų metų veiklos projektas. Legionierių šiemet prikimštas klubas kitą sezoną ketina ieškoti balanso, kuriame derėtų užsieniečiai ir Klaipėdoje išugdyti ar ugdomi futbolininkai, ir plėsti rėmėjų ratą. „Jei buvo tokių, kurie davė pinigų bankroto sąlygomis, tikimės, kad dabar atsiras ir kitų“, – prognozavo R.Jonaitis.

Emigrantai | 21

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

Vokietijoje gyvenantis mokslininkas V.Lėnertas:

„Emigruoti gali, išsižadėti šaknų – ne “ Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt 75-erių chemikas V.Lėnertas sako net nežinojęs apie nominaciją. Jo kandidatūrą Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtam apdovanojimui pasiūlė kolegos.

13 tūkst. litų premiją, skirtą už viso gyvenimo nuopelnus mokslui, išeivis iš Lietuvos Vilius Lėnertas ketina padovanoti Vasario 16-osios gimnazijai Vokietijoje.

Būtent čia prasidėjo šiandien garsaus mokslininko, o anuomet net lietuviškai nekalbėjusio berniuko, kelias į pripažinimą.

Freiburgo universitetinės vaikų ligoninės Vokietijoje klinikinės chemijos ir diagnostikos specialistas V.Lėnertas mokslo premija įvertintas už aktyvų bendradarbiavimą ir paramą Lietuvai laboratorinės medicinos, ypač paveldimų ligų diagnostikos, srityje.

75-erių chemikas sako net nežinojęs apie nominaciją. Jo kandidatūrą Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtam apdovanojimui pasiūlė kolegos. „Vieną dieną gavau elektroninį laišką. Jame – kvietimas atvykti į Lietuvą atsiimti premijos. Labai maloni staigmena“, – šypsojosi Vokietijoje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkas.

Karas išblaškė šeimą Kalbėdamas apie savo kilmę V.Lėnertas papasakoja anekdotišką situaciją: „Jei paklaustumėte, ar aš vokietis, sakyčiau, kad ne. Lietuvis? Vėlgi – ne. „Tai kas tu?“ – nusistebėtumėte. O gi klaipėdietis!“ V.Lėnertas gimė 1937 metų balandžio 9 dieną uostamiestyje. Mama buvo vokiečių kilmės, todėl namuose kalbėta tik vokiškai. „Protėviai iš tėvo pusės Klaipėdos kraštą pasiekė po Didžiojo maro iš Zalcburgo, kiti buvo hugenotai iš Prancūzijos. Abi

„Jei paklaustumėte, ar aš vokietis, sakyčiau, kad ne.

Lietuvis? Vėlgi – ne. „Tai kas tu?“ – nusistebėtumėte. O gi klaipėdietis!“ gentys buvo išvaromos iš tėvynės dėl protestantiško tikėjimo. Tiesa, tarp senolių galima aptikti ir lietuviškos kilmės pavardžių, kaip antai Pėteraitis, Grauzdys, Girts ir pan.“ – giminės geneologinį medį pristatė V.Lėnertas.

Klaipėdos rajone, Dumpių kaime, jis praleido tik pirmus aštuonerius savo gyvenimo metus. 1944 metų rudenį motinai su keturiais vaikais teko sprukti nuo sovietinės armijos. Ligotas tėvas tuo metu jau buvo paimtas į vokiečių armiją. Sveikatai smarkiai pablogėjus jis buvo išvežtas gydyti į Daniją, o po Vokietijos kapituliacijos – į Vokietiją, Hamburgą. „O mes bene paskutiniu laivu išvykome į Kopenhagą. Įvairiose pabėgėlių stovyklose Danijoje praleidome apie dvejus metus. Laimė, Raudonajam Kryžiui

J.Kalinsko nuotr.

padedant, Šiaurės Vokietijoje suradome tėvą ir persikėlėme gyventi pas jį“, – pasakojo V.Lėnertas.

Prasimušti padėjo klaipėdietiška kilmė Lėnertų šeima kartais pasvajodavo apie grįžimą namo, tačiau aplinkybės klostėsi taip, kad teko šaknis įleisti svetimame krašte. V.Lėnertas buvo gabus, tęsė mokslus pradžios mokykloje. „Varganam pabėgėlio vaikui nebuvo galimybių lankyti aukštesnės mokyklos“, – konstatavo pašnekovas. Tačiau siekti mokslo tąkart jam padėjo būtent klaipėdietiška kilmė. „Atsitiktinai sužinojau, kad 1950 metais Diepholze pradėjo veikti lietuvių gimnazija su bendrabučiu, priimanti ir buvusių Klaipėdos krašto gyventojų vaikus, jei jie moka ar yra pasirengę išmokti lietuvių kalbos“, – prisiminė V.Lėnertas.

Jis užsispyrė įrodyti, kad sugebės įvaldyti kalbą ir taps uoliu gimnazistu. „Buvau vos 13-os, tačiau suvokiau, kad tai vienintelė galimybė pasukti likimą kita kryptimi. Mano broliai ir sesuo nesiekė mokslo: baigė pradžios mokyklą, išmoko amato ir džiaugėsi darbininkų gyvenimu. Aš norėjau daugiau“, – prisipažino V.Lėnertas, 1951 metų vasarį, kaip tik prieš gimnazijai suteikiant istorinį Vasario 16-osios vardą, peržengęs mokymo įstaigos slenkstį.

Vienintelis kalbėjo lietuviškai Nuo pat pirmųjų pamokų gimnazijoje V.Lėnertą labiausiai traukė chemijos pasaulis. „Įsirengdavau bendrabučio kiemuose kabinetėlius, kur vykdydavau savo eksperimentus. Pavyzdžiui, bandymas iš šlapimo izoliuoti fosforą baigėsi smarve visame bendrabutyje“, – juokėsi mokslininkas.

Peršokęs priešpaskutinę gimnazijos klasę, 1957 metais jis išlaikė abitūros egzaminus. Ypač sublizgėjo gamtos mokslų dalykuose, todėl greitai nusprendė, ką studijuoti: pasirinko chemiją Heidelbergo universitete.

Studijų metu pradėjo dėstyti ir Vasario 16-osios gimnazijoje: iš pradžių algebrą, vėliau – chemiją ir fiziką. Įgijęs gamtos mokslų daktaro laipsnį V.Lėnertas pradėjo dirbti Freiburgo universiteto vaikų klinikoje. „Ne tik vienintelis šeimoje kalbėjau

Simpatijas išreiškia vardais Prieš dešimt metų V.Lėnertas iš aktyvios veiklos pasitraukė į pensiją.

Dar ir šiandien jis dalyvauja įvairiose mokslinėse konferencijose, kur skaito pranešimus. Tačiau sako, kad ir šią veiklą perduos jaunesniems kolegoms.

Jo vaikai – Algis ir Birutė – nekalba lietuviškai, tačiau neslepia simpatijų tėvo gimtam kraštui. Du iš penkių V.Lėnerto anūkų turi lietuviškus vardus: Indre ir Dale. „Laukdamasi Birutė paprašė atsiųsti lietuviškų vardų sąrašą ir išsirinko du patinkančius. 11-metė Indre kartu su manimi ir žmona atvyko atsiimti premijos. Vilnius jai labai patinka“, – užtikrino Lietuvoje praėjusią savaitę pagerbtas mokslininkas.

Jis sakė nesuprantantis, kaip galima išsižadėti savo šaknų. „Galima emigruoti, tačiau ne nukirsti saitus.

Manau, išvykus labai svarbu prisijungti prie Lietuvos bendruomenės, įsitraukti į veiklą, bendrauti, dalyvauti“, – kalbėjo V.Lėnertas.

Jis pats iki šios dienos yra aktyvus lietuvių bendruomenės Vokietijoje narys, ne kartą išrinktas į Tarybą. Ilgus metus nesitraukia iš Vasario 16-osios gimnazijos veiklos. „Gimnazijoje dėsčiau vienam lietuviui, kuris vėliau atvyko į Lietuvą dirbti bendrovėje „Fermentas“. Matote – viskas gyvenime persipina“, – šypsojosi V.Lėnertas.

lietuviškai, tačiau tapau ir pirmuoju akademiku. Iki tol giminaičiai buvo jūreiviai arba amatininkai. Pasiekimai moksle ir geri santykiai su ligoninės vadovybe atrišo rankas daryti tai, ką noriu“, – džiaugėsi V.Lėnertas.

Modelį kūrė 10 metų Netrukus ambicingam mokslininkui pasisekė įsteigti pačią pirmąją tam tikros grupės retų metabolinių ligų diagnostikos ir

tyrimų laboratoriją Vokietijoje. „Įgimtų metabolinių ligų diagnostikos Vokietijoje iš esmės nebuvo. Freiburgo vaikų ligoninės daktarai, įtardami, kad pacientas gali sirgti kuria nors iš tokių liga, mėginius siųsdavo į Oslą, Londoną ar JAV. Todėl vienas kolega pasiūlė man gilintis į šią sritį ir mano žinion davė pacientą, kuris paskatino ieškoti galimybių vienu tyrimu surasti kuo daugiau ligų. Įkūrėme laboratoriją, kuri tapo tokia populiari, kad visos Vokietijos klinikos mums siųsdavo savo pacientų mėginius, kuriuos mes ištirdavome“, – kalbėjo įžymus biochemikas, įgimtų medžiagų apykaitos ligų, ypač organoacidurijų, laboratorinės diagnostikos specialistas, laboratorijos įkūrėjas ir ilgametis vadovas. Sukurti veiksmingą įgimtų medžiagų apykaitos ligų diagnostikos modelį užtruko apie 10 metų.

Ieškojo ryšių su Lietuva Freiburgo universitetinės vaikų ligoninės metabolinių ligų diagnostikos ir tyrimų laboratorija išgarsėjo ne tik Vokietijoje, bet ir kaimyninėse šalyse – Vengrijoje, Austrijoje.

V.Lėnertas ieškojo būdų, kaip užmegzti ryšius ir su Lietuvos medikais. Proga pasitaikė 1980 metais, Miunchene sutikus jauną lietuvį gydytoją, kuris stažavosi kardiologijos srityje. „Papasakojau jam apie savo specialybę ir paprašiau jo surasti Lietuvoje daktarą ar mokslininką, kuriam mano darbai būtų įdomūs ir aktualūs“, – sakė V.Lėnertas.

Netrukus su juo susisiekė Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinių tyrimų instituto Pediatrijos skyriaus vedėja profesorė Elena Birutė Puodžiūnienė. „Po trumpo susirašinėjimo laiškais 1981 metais gavau oficialų pakvietimą pasisvečiuoti dvi savaites institute: skaityti paskaitas pediatrams ir mano srityje dirbantiems biochemikams“, – džiaugėsi pašnekovas.

Taip prasidėjo V.Lėnerto ir Lietuvos medikų bendradarbiavimas: išeivio pastangomis, dažnai ir jo lėšomis, Lietuvos mokslininkai buvo kviečiami pasitobulinti Vokietijoje.

Ryšiai tarp Freiburgo ir Vilniaus universitetų ypač suaktyvėjo Lietuvai atgavus Nepriklausomybę: Freiburge nemokamai buvo atlikti paveldimų metabolinių ligų tyrimai Lietuvos vaikams.

22 | Sveikata

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

patys mažiausi, bet patys stipriausi I.Selenytės sūnus Petras gimė 27 nėštumo savaitę. Dabar jis ūgiu lenkia kitus keturmečius, yra judrus ir nuovokus.

I.Gelūno nuotr.

Asta Cibienė a.cibiene@15min.lt

Asmeninio archyvo nuotr.

Penktadienio vidurdienį Vilniaus Katedros aikštėje į dangų kilo tūkstančiai balionų. Purpuriniai – už tuos, kurie gimė per anksti, bet įsikibo į gyvenimą.

Balti – už tuos, kurių misija šioje Žemėje baigėsi vos tik prasidėjusi.

A.Radzevičienė: „Moterims, kurios augina neišnešiotus vaikus, mūsų pagalba ir patarimai gali būti ne mažiau reikalingi, nei psichologo.“

Margaritai dabar ketveri. Ji – smulkutė, vidutinio ūgio, su akinukais. Ne pagal amžių imli. Viską puikiai atsimena. Talentinga, bet kukli. Ir labai jautri.

Per savo trumpą gyvenimą mergaitė spėjo patirti tris sunkiais operacijas, mėnesių mėnesius praleido reanimacijoje, jai kelis kartus perpiltas kraujas. Margarita gimė 26 nėštumo savaitę – tris su puse mėnesio per anksti. Jos ūgis tebuvo 35 cm. Naujagimė nesvėrė nė kilogramo – vos 960 g, o per savaitę išbarstė dar beveik 200 g.

Margaritos bendraamžis Petras yra palyginti aukštas, bet svoriu nuo kitų keturmečių atsilieka. Berniukas judrus it gyvas sidabras. Nuovokus, bet, kaip ir Margarita, be galo jautrus. Petras gimė 27 nėštumo savaitę. Gydytojai tąsyk pirmiausia kovojo ne dėl jo, o dėl mamos gyvybės. O vaikas? Čia kaip Dievas duos.

Pasakoti šias istorijas Margaritos argaritos ir Petro mamoms – jaunoms, oms, dailioms, tvirtai ant žemės mės stovinčioms moterims – be e galo skaudu. „Bet kažkas turi tai daryti, kažkas turi papasakoti to paties likimo žmonėms, kaip ištverti ir eiti toliau“, – lyg susitarusios kalba moterys, rug-sėjį susibūrusios į Neišneešiotų naujagimių asociaciją. ją.

Viskas galėjo baigtis mirtimi imi Pirmagimio besilaukusi iliustratorė Indrė Selenytė neturėjo nė menkiausio įtarimo, kad Petras gali gimti taip anksti. To neįtarė ir ją prižiūrėję vienos privačios medicinos įstaigos gydytojai. „Galbūt įtakos turėjo tai, kad kadaise turėjau bėdų su inkstais? Galbūt būklę pablogino kelionė lėktuvu?“ – 33 metų Indrė iki šiol nežino priežasčių, išprovokavusių pirmalaikį gimdymą.

Kai besilaukiančiai moteriai staiga šoktelėjo kraujo spaudimas, ją prižiūrėję

Susibūrė į asociaciją A.Radzevičienė ir dar trys jos likimo moterys rugsėjo pabaigoje įsteigė Neišnešiotų naujagimių asociaciją „Neišnešiotukas“ (adresas internete – www.neisnesiotukas.lt). Prie jos kviečiami prisijungti visi tokius vaikus auginantys tėvai. Šiuo metu prie asociacijos jau prisijungė 40 šeimų.

Pagrindinis asociacijos tikslas – telkti šeimas, pagelbėti toms, kurios ką tik susilaukė neišnešioto naujagimio bei skleisti žinią, kad anksčiau laiko gimęs naujagimis yra visavertis žmogus, tik jam reikia gerokai daugiau dėmesio, laiko ir meilės užaugti. „„Yra mamos,, y yra istorijos. Moterims, kurios au augina neišnešiotus vaiku vaikus, mūsų pagalba ir pat patarimai gali būti ne m mažiau reikalingi, nei p psichologo.

Nenorime pamiršti ir vyrų. Juk jiems tenka dviguba našta – jis turi palaikyti ne tiktai savo moterį, bet d ir kūdikį, kuris gimė dar pe anksti. O moteris tokiu per mom momentu paprastai nemato nieko k kito, tik savo vaiką“, – t bi A R pastebi A.Radzevičienė. Šį penktadienį – Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos išvakarėse – asociacija surengė pirmą didelį savo renginį. Santariškių klinikose Neišnešiotų naujagimių skyriuje atidengė Gyvybės medį, su tėvais ir vaikais susitiko „Žaislų muziejuje“, kur dalijosi savo istorijomis, vidurdienį Katedros aikštėje paleido simbolinius balionus už kiekvieną mažylį.

medikai reagavo ramiai – paskyrė lovos režimą namuose. Nuo tragedijos Indrę išgelbėjo jos mama. Patarimo ji kreipėsi į patyrusius specialistus. Šie liepė kuo greičiau vykti į ligoninę. Čia Indrei diagnozuota preeklampsija – liga, kuri gali pasireikšti tik nėštumo metu ir kuri negydoma gali baigtis mirtimi. „Kur mano vaikas?“ „Tuo metu jau buvau ties riba – gydytojai gelbėjo mano gyvybę. Bet ašarų nebuvo.

Tiesiog nesuvokiau, kas vyksta ir kas gali nutikti“, – pasakoja moteris.

Netrukus Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje Antakalnyje jai buvo atlikta Cezario pjūvio operacija. Vos tik gimęs, Petras prapliupo verkti. Tokiu balsu, kad Indrė sako iš karto supratusi – viskas bus gerai. „Vidinis žinojimas“, – paaiškina ji.

Po operacijos moteris tris dienas gulėjo reanimacijoje: „Čia mes buvome dvi mamytės. Visi kiti – senyvi žmonės, vyrai.

Vyko remontas. Sąlygos – baisios: kaip karo lauko ligoninėje. Bet tuomet mažai ką suvokiau. Pamenu tik, kad nuolat klausinėjau: kur mano vaikas?“ Ligoninėse Indrė su naujagimiu praleido tris mėnesius. Kai grįžo namo, šeimos gydytoja, pavarčiusi medicininę Petro kortelę, sutriko. „Nesugebėsiu tokio vaiko prižiūrėti“, – teisinosi. „Aš pati jį prižiūrėsiu.

Man tik reikės jūsų patarimų“, – medikę drąsino Indrė.

Apie nesėkmingus atvejus – tyla „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad medikai tikrai labai stengiasi. Didelė jiems pagarba, keliu prieš juos kepurę. Bet bėda, kad mažai kalbama su kiekviena šeima asmeniškai. O tėvams, susilaukusiems neišnešioto vaiko, psichologo pagalba būtina, – įsitikinusi I.Selenytė. – Man šioje situacijoje labiausiai padėjo šeima. Tik ji iš liūno ir ištraukė. Buvo visi susiglaudę.

Sveikata | 23

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

O mano visos mintys sukosi tik apie vaiką.

Daugiau niekas neegzistavo.

Po to, kai man taip nutiko, aš vis galvoju: kodėl niekas iš gydytojų nekalba apie nesėkmingus atvejus? Tėvai lanko kursus, mokosi kvėpavimo pratimų, jiems pasakojama apie gimdymo procesą. Viskas – tik gražu.

Gal ir šiurkštokas palyginimas, bet kai mokausi vairuoti, instruktorius kalba ir apie avarijas bei kaip jų išvengti. Tai čia – lygiai tas pats.

Man niekas nepasakė, kodėl Petras gimė per anksti – galiu tik spėlioti. Niekas nepasakė, kaip dabar gyventi, kaip visa tai ištverti. Kalbu apie tai, kad moteris visiškai neruošiama tokiam gyvenimo atvejui.

O juk labiausiai reikia ruoštis ne geriems, o nelaimingiems atvejams. Kuo labiau būsi jiems pasiruošęs, tuo mažiau tokių atvejų ir bus. Nereikia eliminuoti nelaimės iš žmogaus gyvenimo.“ Džiaugiasi gyvenimo pamoka Receptą, kaip toliau gyventi ir kaip viską ištverti, Indrė atrado pati. Dabar juo dalijasi su kitais tokio paties likimo tėvais. „Labiau norėčiau kalbėti apie teigiamus, o ne apie neigimus dalykus, – pabrėžia moteris. – Gal ir keistai skamba, bet džiaugiuosi šita didele gyvenimo pamoka. Ji užaugino mane. Užaugino mus visus. Nors ir dabar dar kartais jaučiu nerimą dėl savo vaiko, bet tai yra smulkmena palyginti su tuo, kas buvo.

Kaip tai išgyventi? Reikia labai susikaupti ir sau įteigti, kad jeigu jis jau gimė, tai yra didelė dovana, tai yra gyvybė, todėl noriu gyventi toliau. Ypač tą turi jausti vaikas.

O jis, patikėkite, jaučia.“

Skaičiai •

Neišnešiotu laikomas naujagimis, kuris gimė anksčiau nei 37 nėštumo savaitę. Pernai Lietuvoje gimė 29 028 naujagimiai, iš jų 1615 – neišnešioti.

•

Lietuvoje pats mažiausias gimęs, išgyvenęs ir sėkmingai užaugęs naujagimis tesvėrė 450 g, o paties mažiausio amžiaus naujagimis gimė vos 22 savaičių.

•

Šiandien labai mažų, nė kilogramo nesveriančių, neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas, palyginti su pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais, išaugo nuo 12 iki 57 proc., o sveriančių daugiau nei kilogramą (1000–1499 g), – nuo 48 iki 94 proc.

Pirmosios Margaritos dienos.

„Trauksime vaiką“ „Koks anksčiau buvai, po to niekada tokiu nebebūsi“, – Indrei antrina 32 metų Asta Radzevičienė, keturmetės Margaritos mama.

Gimdyti į ligoninę ji išvyko taip, kaip stovi, – tiesiai iš prižiūrinčio gydytojo kabineto, be dokumentų, naujagimio kraitelio. Ėjo vos 26 nėštumo savaitė. Jokių ypatingų simptomų moteris nejautė.

Ligoninėje sušauktas gydytojų konsiliumas nusprendė: nevalia delsti nė minutės. „Iki šiol prisimenu tuos žodžius: „Trauksime vaiką.“ Stresinėse situacijose klausa gaudo kiekvieną žodį, o jie ne visada būna gražūs“, – pastebi moteris.

Margarita gimė per dvi valandas. „Ką tuomet jaučiau, apibūdinti negaliu. Gyvybės ir mirties klausimas. Žinai, kad vaikas tuoj mirs... Baisus jausmas“, – atsidūsta Asta.

Reanimacijoje gulinčią savo dukrą ji pajėgė aplankyti tik po trijų dienų: „Toks jausmas buvo, lyg guli kažkoks svetimkūnis. Pasąmonė nepriima to, kad tai tavo vaikas. Nepriima tam, kad prie jo neprisirištum.“ Reanimacijoje naujagimiai prižiūrimi ypač steriliomis sąlygomis. Mamos ten įleidžiamos tik trumpam. „Tik atveži savo pieno, ir vėl namo, – pasakoja Asta. – O namuose, tarp keturių sienų, gali išeiti iš proto. Nepajėgi nieko imtis – viskas krenta iš rankų.“ Teko laužti šonkaulius Kai Margaritai tebuvo keturios savaitės, jai buvo operuotas atviras arterinis latakas.

Tai – širdies yda, kai naujagimiui išlieka atvira funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos, apeinant mažąjį kraujo apytakos ratą. Norint šį lataką pasiekti,

nė kilogramo nesveriančiai mergaitei teko laužti šonkaulius.

Neišnešiotiems naujagimiams – didelė retinopatijos (akių tinklainės pakitimų) rizika.

Dėl jos vaikas gali visam gyvenimui apakti. Akių operacija Margaritai buvo atlikta jai sulaukus dviejų mėnesių. Dar po mėnesio mergaitei operuota kirkšnies išvarža.

Negana to, Margaritą persekiojo apnėja – ji nei iš šio, nei iš to nustodavo kvėpuoti. „Guli tokia mažutė, prijungta prie pypsinčių aparatų. Tik garsas pasikeičia, tuoj šoku jos krutinti. Darbas ir dieną, ir naktį, – pasakoja Asta. – Bet nuovargio nejaučiau. Dvasią palaikė tame pačiame skyriuje su savo neišnešiotais naujagimiais gulinčios moterys. Bendros bėdos mus suartino. Praėjo jau ketveri metai, o mes bendraujame iki šiol.“ Šiandien A.Radzevičienės namuose krykštauja ne tik Margarita, bet ir pustrečių metų Domicelė. Ji gimė visiškai sveika ir išnešiota. „Visi manęs klausia, kaip aš ryžausi lauktis antro vaiko, ar nebijojau, – šypteli Asta. – Ne, nebijojau. Man buvo gaila žiūrėti, kaip Margarita žaidžia viena. Žinoma, buvo tam tikrų paranojų. Draugės garsiai džiaugiasi nėštumu, o aš tyliu. Tam tikra riba man buvo 28 nėštumo savaitė. Tik po to tapau ramesnė.“

Savo patirtimi galite pasidalinti portale 15min.lt

Asmeninio archyvo nuotr.

„Mylintys gyvenimą“ – meno terapijos ir psichologinės pagalbos projektas onkologine liga sergantiems ir jų artimiesiems Siekiant geresnės onkologinių pacientų gyvenimo kokybės bei socialinės integracijos projektas „Mylintys gyvenimą”, kurio iniciatorė ir rėmėja – tarptautinė farmacijos ir sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“, vėžiu sergantiems žmonėms bei jau pasveikusiems siūlo nemokamas psichologinės pagalbos paslaugas – meno terapiją ir individualias konsultacijas. Taip pat lapkričio 23 dieną 18 val. onkologine liga sergančios, sirgusios moterys bei jų artimieji kviečiami į seminarą „Moteris, mylinti gyvenimą”, kuris įvyks Vilniuje, Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10).

Daugelio užsienio tyrimų duomenys rodo, kad profesionali psichologinė pagalba onkologinės ligos akivaizdoje mažina emocinę įtampą, nerimo bei depresijos simptomus, stresą bei nuovargį, pagerina bendrą sergančiųjų gyvenimo kokybę, padeda kontroliuoti skausmą, taip pat trumpėja pacientų buvimo ligoninėje trukmė.

Dėka projekto „Mylintys gyvenimą“, psichologinė pagalba onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems yra teikiama nemokamai.

Darbo dienomis nuo 12 iki 16 val. psichologo konsultacijos teikiamos „Onkopsichologijos ir komunikacijos centre”, įsikūrusiame Vilniuje, Trakų g. 9/1 (Pranciškonų rūmai, 103 kab.) arba telefonu – 8 646 46444.

Taip pat siūloma Lietuvoje nauja ir specialiai onkologiniams pacientams sukurta meno

Psichologinės pagalbos onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems poreikis Lietuvoje vis auga, todėl svarbu, jog tokia pagalba būtų prieinama ir pasiekiama. Taigi sveikatos priežiūros srityje – svarbus verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) bendradarbiavimas.

terapija. „Meno terapija suteikia galimybę onkologine liga sergančiam žmogui įvardinti bei išreikšti su liga susijusius jausmus, bendrauti su panašią patirtį turinčiais žmonėmis, ieškoti stiprybės ir palaikymo šaltinių bei mokytis gyventi svarbiausiame laike – „čia ir dabar”, – pasakoja „Onkopsichologijos ir komunikacijos centro” psichologė Eglė Urbutienė.

“Neretai būna sudėtinga net sau pačiai įvardinti, kodėl sunku, kodėl bijau, o kai nupiešiu, pamatau iš šono savo išgyvenimus ir atrandu, jog tai yra įveikiama, tai nėra stipriau už mane,” – teigia meno terapijos užsiėmimus lankanti ir onkologinę ligą įveikusi Virginija.

Norint dalyvauti meno terapijoje – nereikia išankstinio meninio pasiruošimo ar specialių įgūdžių, svarbiausia – noras dalyvauti.

Šiemet projektas „Mylintys gyvenimą“ ypatingą dėmesį skiria onkologine liga sergančioms moterims, todėl bus sudaryta atskira meno terapijos grupė moterims.

Taip pat apie moterų išgyvenimus, susirgus onkologine liga - moters kūno grožį, moteriškumą, motinystę, savęs realizavimą, dvasinį augimą ir išlikimą savimi, pagalbą artimajam, bus kalbama lapkričio 23 dieną įvyksiančiame renginyje „Moteris, mylinti gyvenimą“. Renginyje savo vilties istorijomis dalinsis onkologinę ligą įveikusios moterys – rašytoja, menininkė Dalia Bielskytė, fotomenininkė, visuomenės veikėja Eglė Mėlinauskienė, apie gydytojo-paciento santykį kalbės gydytoja Irena Povilionienė. Renginio metu skambės kūrybinės grupės „Stebuklų projektai” atliekama muzika.

Bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva”, parengusi šį psichologinės pagalbos projektą, užtikrina jo finansavimą ir kartu su NVO dalyvauja jo vykdyme siekiant bendrų tikslų visuomenės labui. „Mums šis projektas – tai galimybė prisidėti prie onkologine liga sergančiųjų bei jų artimųjų psichosocialinių sunkumų sprendimo. Tikime, jog vykdydami šią programą kartu su „Onkopsichologijos ir komunikacijos centro” psichologėmis, galėsime prasmingai padėti bendruomenei, kurioje gyvename ir kuriai dirbame,“ – projekto svarbą pabrėžia bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas Kęstutis Čereška. Šią vasarą prasidėjęs projektas „Mylintys gyvenimą” truks trejus metus. Pirmaisiais projekto metais veiklos vyks tik Vilniuje, vėliau – užsiėmimai bus organizuojami Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje.

Užsk. Nr. 306950

24 | Visuomenė

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

123rf.com nuotr.

Vilkus apgynė protestu

Seniai turėjęs įsibėgėti vilkų medžioklės sezonas Lietuvoje prasidėjo tik šiomis dienomis. Kovą dėl medžioklės sustabdymo įsiūbavusi gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ savo atkaklumu šiurpina ir medžiotojus, ir nuo plėšrūnų atakų kenčiančius ūkininkus.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

„Baltijos vilko“ nuotr.

Vilkų medžioklės sezono startas šiemet buvo paskelbtas spalio 15-ąją. Tačiau „Baltijos vilko“ nariai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT), reikalaudami atšaukti aplinkos ministro įsakymą dėl 50 vilkų sumedžiojimo limito 2012–2013 metų medžioklės sezonui.

Į asociaciją susibūrę vilkų mylėtojai ne tik gina šiuos plėšrūnus, bet rengia žygius, kurių metu stebi vilkų pėdsakus.

Vilkų saugotojai įsitikinę, kad nustatyta kvota prieštarauja šiemet ministro Gedimino Kazlausko patvirtintam Vilko populiacijos gausos reguliavimo planui.

Kol teismas nagrinėjo visuomenininkų skundą, vilkų medžioklė buvo įšaldyta.

Neseniai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino atskirąjį Aplinkos ministerijos skundą ir panaikino VAAT sprendimą laikinai sustabdyti vilkų medžioklę. Taigi medžioklė atnaujinta, tačiau toliau vyks teismo procesas, ar aplinkos ministro įsakymas neprieštarauja jo paties patvirtintam Vilko populiacijos gausos reguliavimo planui.

Gimę ant asfalto, ant asfalto ir mirs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas nesuvokia, kaip valstybė nusirito iki tokio lygio, kad šoka pagal kelių visuomeninės organizacijos narių dūdelę. „Reikia pasidomėti, iš ko ta organizacija gyvena ir kas ją remia. Gal čia slypi kokie nors interesai?“ – svarstė J.Talmantas. Šiek tiek nusiraminęs J.Talmantas atkreipė dėmesį, kad ūkininkai nėra piktybiškai nusiteikę prieš vilkus: „Tačiau kai matai išguldytas 16–18 avių ar 20 sudraskytų ir dar leisgyvių telyčių, negali likti abejingas.

Aišku, galima dėl vilkų auginti ir avis, ir galvijus, bet tegul tada jie atperka ūkininkui investicijas, tegul 100 proc. kompensuoja patirtus nuostolius – tada galėsime aptekti tais vilkais.“ Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas įsitikinęs, kad žalą atlyginant iš „Baltijos vilko“ narių kišenės, vilkų globėjų entuziazmas kaip mat prislobtų. „Štai nuo ko reikėtų pradėti. Pirmiausia „Baltijos vilkas“ turėtų stengtis gauti

Europos Sąjungos (ES) paramą, kad galėtų ūkininkams kompensuoti nuostolius, o tada jau stoti į kovą dėl vilkų išlikimo.

Dabar gi vilkus saugoja tie, kurie gimę ir mirs ant asfalto: nei žemės ūkio matę, nei to vilko – nebent paveiksliuke“, – ironizavo J.Talmantas.

Jo manymu, pastaruosius keletą metų situacija tapo visiškai nenormali. „Aišku, nereikia medžioti vilkų jų buveinėse, bet jei vilkas plečia savo arealą ir jam trūksta maisto natūralioje gamtoje, vadinasi, populiacija jau per didelė. Ar normalu, kad vilkas ateina į kaimą ir pjauna prie būdos pririštą šunį?“ – kalbėjo J.Talmantas.

Svarbiau rūpintis ąžuoline miegapele Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto dėstytojas Eugenijus Tijušas įsitikinęs, kad vilkų populiacijai Lietuvoje nėra jokios grėsmės. Todėl jį ypač piktina, kad mokslininkų apskaičiavimus ir autoritetą nustelbia nepagrįstos kelių visuomenininkų baimės.

Vilkų medžioklė limituojama nuo 2005 m. Iš pradžių buvo nustatytas 20-ties vilkų sumedžiojimo limitas, vėliau jį imta didinti: 2008 m. – 30, 2009 m. – 40. 2010 m. buvo paskelbtas rekordinis 60 vilkų limtas, tačiau po visuomenės protesto, išsakyto pasirašant peticiją ir susirenkant į protesto akciją, sumedžiojimo limitas buvo sumažintas iki 40-ties.

2011 metais buvo nustatytas tik 5 vilkų sumedžiojimo limitas, tačiau pailgintas medžioklės sezonas.

Aplinkos ministro G.Kazlausko patvirtintame Vilko populiacijos gausos reguliavimo plane įtvirtinta, kad pageidaujamas vilkų skaičius – 250, o didžiausias galimas sumedžiojimo limitas negali viršyti 20 proc. nuo apskaičiuotų vilkų skaičiaus. Be to, suskaičiavus 250 vilkų, medžioti galima tik tam tikruose rajonuose.

Lietuvos Raudonojoje knygoje galima rasti apie 200 gyvūnų rūšių, kurioms gresia realus išnykimas. „Pavyzdžiui, yra tokia ąžuolinė miegapelė, globaliai nykstanti visoje Europoje.

Organizuokime akcijas jai išsaugoti. Esu bandęs visuomenei pristatyti šią problemą, bet kažkodėl niekas nesusidomėjo ir ąžuolinių miegapelių gynėjų asociacijos Lietuvoje vis dar nėra. Kodėl reikia gelbėti nenykstančius vilkus, aš tikrai nesuprantu“, – stebėjosi E.Tijušas.

Visuomenė | 25

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

Saugoti plėšrūnus – madinga Ieškodamas atsakymo į šį klausimą, jis randa tik vieną paaiškinimą – stambiųjų plėšrūnų apsaugos mada. Tokias tendencijas jis stebi tarptautiniuose Europos medžiotojų organizacijų ar gamtosaugos institucijų renginiuose. „Didesnė Vakarų ir Pietų Europos dalis stambiuosius plėšrūnus išnaikino seniai ir dabar trokšta auklėti Rytų ir Šiaurės Europą, kaip reikia juos išsaugoti. Labai lengva mokyti kitą, ypač per atstumą.

Tačiau Lietuvoje problema absoliučiai dirbtinė. Dar 2004 metais aš, ne kaip medžiotojas, o kaip universiteto darbuotojas, buvau tarp tų, kurie pirmieji atkreipė dėmesį, kad reikia vilkų medžioklę limituoti.

Kvota, sezonas, limitai ir kiti apribojimai visiškai užtikrina populiacijos išlikimą. Neužmirškite, kad kaimyninėje Baltarusijoje vilkas tebėra už įstatymo ribų. Ir baltarusiai kol kas nesiskundžia vilkų stygiumi.

Mūsų populiacija tėra didelės latvių, estų, baltarusių, rusų vilkų populiacijos dalis“, – sakė E.Tijušas ir atkreipė dėmesį, kad Latvijoje kasmet sumedžiojama apie 200 vilkų.

Sumedžioti vilką – loterija E.Tijušui juoką kelia kalbos apie kraugerius medžiotojus, trokštančius žūtbūt nudirti vilkui kailį. „Lietuvoje yra 32 tūkst. medžiotojų, metinė vilkų sumedžiojimo kvota siekia 20, 30 ar 40 šių plėšrūnų. Ar tikrai tikite, kad ta medžiotojų armija taip trokšta vilkų medžioklės, kai tikimybė sumedžioti vilką prilygsta laimėti loterijoje milijoną? Didžioji dalis medžiotojų yra kur kas platesnio

J.Talmantas: „Kai matai išguldytas 16–18 avių ar 20 sudraskytų ir dar leisgyvių telyčių, negali likti abejingas. Ar normalu, kad vilkas ateina į kaimą ir pjauna prie būdos pririštą šunį?“ akiračio ir į laimikį tikrai nežiūri primityviai – tik kaip į mėsos gabalą. Ekosistemų suvokimas tarp medžiotojų ne mažesnis nei tų entuziastų, kurie įnirtingai gina tik vienos rūšies gyvūnus“, – patikino medžiotojų atstovas.

E.Tijušas rekomenduoja nuo vilkų nukentėjusiems ūkininkams būti aktyvesniems ir atkakliau ginti savo interesus: „Jie galėtų pabandyti pareikalauti kompensacijų iš to paties „Baltijos vilko“.

ES kontekste Lietuva priklauso toms valstybėms, kur medžiotojų procentas nuo bendro gyventojų skaičiaus yra vienas mažiausių. „Nors dydžiu esame panašūs, pas mus 32 tūkst. medžiotojų, o Airijoje – apie 300 tūkst.“ – palygino pašnekovas.

Ne medžioklė, o laukinė gyvulininkystė Asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Vaidas Balys sutinka, kad medžiotojų, vilkų gynėjų ir ūkininkų nesutarimuose labiausiai nukenčia ūkininkai: „Jie yra tie, apie kuriuos garsiausiai šnekama, bet tie,

kuriais realiai prasidėjus medžioklės sezonui jau niekas nesirūpina, nes medžioja ne ten, kur vilkų daugiausia, o ten, kur patogiau.“ Daugelyje Europos šalių vilkai yra nemedžiojami, tačiau Lietuva, stodama į ES, išsiderėjo išimtį, leidžiančią vilkų gausą reguliuoti medžiokle. „Nuo tada Aplinkos ministerija absoliučiai nieko nenuveikė, kad būtų išspręstos ūkininkų problemos. Niekam nekyla rankos kurti žalos kompensavimo sistemas, prevencijos priemonių propagavimo instrumentus. Telieka atsiduoti į medžiotojų rankas: medžiokim, kiek galim, bet ne viską,

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

kad ES neturėtų pretenzijų. Tai iki galo netenkina nė vienos pusės. Todėl siekiame, kad vilko populiacijos valdymo sprendimai nesusivestų į paprastą, esminių problemų ir įtampų nesprendžiantį medžiojimo būdą: išdavėme kvotą, pasakėme skaičių iš debesų, sumedžiojome ir laukiame kitų metų. Mes manome, kad ūkininkai nusipelno kur kas didesnio dėmesio, tačiau trūksta ir jų pačių aktyvumo, tam tikros lobistinės veiklos“, – įsitikinęs V.Balys.

Jo manymu, medžiotojai į vilkus žiūri kaip į konkurentus kovoje dėl grobio – ir vilkas, ir medžiotojas trokšta tos pačios stirnos ar šerno: „Juk dabartinė medžioklė išvirsta į laukinę gyvulininkystę – kiaulę auginiesi ne tvarte ar fermoje, o miške: žiemą veži jai kukurūzus, burokus, o vilkas kėsinasi į tą turtą, kurį medžiotojas puoselėja sau.

Vilko, kaip trofėjaus, reikšmė pasistumia į antrą planą.“ Dešimties sekundžių didybė V.Balį stebina medžiotojų ir ūkininkų įtarimai, kad visuomenininkai vilkų negali ginti vien dėl idėjos – be materialinės naudos: „Juk medžiotojai dėl savo hobio irgi perka reikalingą amuniciją, šautuvus, kitas reikalingas priemones. Ir jų tai nestebina.

Tai kodėl tokio požiūrio jie negali pritaikyti kitiems?“ Jis patikino, kad „Baltijos vilkas“, vienijantis kelias dešimtis bendraminčių, išgyvena iš trijų šaltinių: 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, tiesioginės žmonių paramos ir pačių narių kišenės. Gaunama finansinė parama per metus esą vargiai tesiekia dirbančio žmogaus mėnesio atlyginimo dydžio sumą.

26 | Kultūra

Kino kodas

Gyvenimas kaip scenarijus

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

Proga išsivaduoti iš

„Septyni psichopatai“ („Seven Psychopaths“) Didžioji Britanija. 2012 m., 110 min.

Rež. Martinas McDonaghas.

Vaidina: Colinas Farrellas, Woody Harrelsonas, Samas Rockwellas.

Akimirkos iš „Katedros“ repeticijų su režisieriumi O.Koršunovu.

Įvertinimas

T.Ivanausko nuotr.

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt Siužetas ir kontekstas Išsilavinęs alkoholikas Martis (akt. C.Farrellas) – airis, ketinantis parašyti puikų holivudinį scenarijų, tik nežino, kaip pradėti. Pavadinimas jau yra, trūksta tik spalvingų personažų. Pavyzdžiui, psichopatų, padėsiančių įkūnyti netradicinį, nes „budistinį“, trilerį. Jo bičiulis Bilis (akt.

S.Rockwellas) mielai pasirengęs tapti scenarijaus bendraautoriumi. Kartu su bičiuliu Hansu (akt. Ch.Walkenas) jiedu vagia šunis ir grąžina už išpirką šeimininkams.

Bet kai netyčia nugvelbia gangsterio Čarlio (akt. W.Harrelsonas) šunelį, užverda nemenka košė.

Išvados Pradėti reiktų nuo klausimo, ar matėte filmą „Reikalai Briugėje“? Jeigu ne, rekomenduoju pasižiūrėti. Tai buvo keistokas, bet dėmesį prikaustantis linksmai filosofinis trileris. Štai ta komanda dabar nusprendė savo žvilgsnį iš Nyderlandų nukreipti į Holivudą ir sukurti dar vieną neįprastą, bet linksmą gangsterinių filmų a la Tarantino parodiją. Čia drastiškos prievartos scenos virtuoziškai maišomos su Marčio įsivaizduojamo filmo epizodais ir tai sukuria keistą, bet intriguojančią, daugiasluoksnę istoriją.

Akivaizdu, kad šis filmas nebus populiarus ir lankomas kaip koks eilinis kovinis filmas su S.Stallone. Jis skirtas žmonėms, apdovanotiems humoro jausmu bei sugebėjimu ironiškai žvelgti į pasaulį.

Iki laukiamiausios Nacionalinio dramos teatro šio sezono premjeros – režisieriaus Oskaro Koršunovo statomos Justino Marcinkevičiaus „Katedros“ – vos dvi savaitės.

Režisieriaus talentu neabejoja niekas, o kaip sekasi Lauryną vaidinsiančiam Mariui Repšiui?

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Praėjusių metų Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezoną aktorius M.Repšys vadino sėkmingiausiu savo gyvenime. Po spektaklio „Išvarymas“, kuriame įkūnijo Vandalą, jis buvo paskelbtas geriausiu antrojo plano aktoriumi ir apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. „Tačiau tai – tik pradžia. Aukso amžius dar tik bus“, – savaitraščiui „15min“ balandį duoto interviu metu neabejojo 28 metų aktorius. Burtas buvo mestas. Nepraėjo nė pusmetis ir teatro administracija pakvietė jaunąjį menininką prisijungti prie trupės. „Tapau etatiniu“, – šypsojosi M.Repšys.

Maža to, jam patikėtas pagrindinis architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vaidmuo laukiamiausioje 73-iojo teatro sezono premjeroje – Just.Marcinkevičiaus dramoje „Katedra“, šįkart statomoje režisieriaus O.Koršunovo. „Esame įpratę Just.Marcinkevičių girdėti kaip literatą, o besigilinant į „Katedrą“

pamačiau, kad tai išties yra galingo dramaturginio užtaiso kūrinys. Tai suvokti galima tik dirbant su aktoriais. Būtent dirbdamas su aktoriais jaučiu, kokia tai yra dėkinga medžiaga aktoriniam išgyvenimui, raiškai ir veiksmo dinamikai“, – svarstė O.Koršunovas.

Pašalinių skepticizmas įkvepia Iki spektaklio premjeros liko dvi savaitės. Iki šiol aktoriai repetuodavo atskiras scenas, o sekmadienį „gabalus“ jau turėtų lipdyti į visumą ir vaidinti nuo

Pagrindinis M.Repšio uždavinys – paversti Lauryną žmogumi, kad jis nebūtų monumentalus kaip Katedra.

GERA

ŽIEMINĖS !

S O PADANGOS I PIG

PIGIAI IG GIAI

KAINA

Ċ KOMPIUTERINĖ DIAGNOSTIKA

Stabdžių, geometrijos, šviesų reguliavimo stendai

REMONTUOJAME EMO O N TU U O J AME

Ċ ORIGINALIOS DETALĖS

ǩ 9$5,./,86 ǩ 67$%'ħ,Ġ 6,67(0$6 ǩ '86/,178986 ,5 .7

Ċ MONTAVIMAS IR BALANSAVIMAS

Remontuojame ir mikroautobusus

Prekyba originaliais alyvos filtrais

Ċ ALYVOS

Žirmūnų g. 141A, Vilnius.

Tel.: 277 18 46, 278 89 53, (8 699) 52353.

UŽSAKYMAS IR TIEKIMAS

Užsk. Nr. 306907

pradžių iki galo. O.Koršunovo talentu turbūt niekas neabejoja, todėl teatro mėgėjams ir kritikams bene labiausiai rūpi, kaip sekasi M.Repšiui.

Ar pavyks Krasnūchoje augusiam vaikinui – iš akies trauktam Vandalui – transformuotis į vidinių dramų draskomą Lauryną – lietuviškąjį Hamletą? „Yra vaidmenų, kai supranti: aš viską apie tai žinau. O būna, kad skaitai skaitai ir nieko nesupranti. Tada reikia daug kalbėtis, ieškoti, – yra sakęs M.Repšys ir prisipažinęs, kad Vandalas – jo kraujyje. – Įsivaizdavau, kas tai per pilietis, kaip jis mąsto.“ Tačiau įstrigti bandito vaidmenyje aktorius nė už ką nesvajojo. Labiau už viską norėjo išbandyti ką nors priešingo. Todėl Lauryno vaidmenį priėmė kaip dovaną – su jaunam žmogui būdingu įkarščiu, gal net avantiūrizmu. „Tokio pasiūlymo atsisakyti negalėjau, nes tai – mano proga išsivaduoti iš chuligano įvaizdžio. Galiu save išskalbti. Tačiau suvokiu, kad tai bus tas lakmuso popierėlis, kuris parodys tikrąjį mano potencialą. Kiekvienam vaidmeniui išpildyti turi rasti naują kelią – pramintu nenueisi.

Todėl tenka rizikuoti. Aš savimi tikiu. Žinau, kad esu charakterinis aktorius – galiu būti ir tragiškas, ir komiškas. O kieno nors skepticizmas mane labiau įkvepia nei frustruoja. Net jei ką nors ir nuvilsiu – tai bus žingsnis pirmyn“, – kalbėjo R.Repšys.

Kultūra | 27

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

bandito įvaizdžio Paklūsta režisieriaus valiai Pagrindinis M.Repšio uždavinys – paversti Lauryną žmogumi, kad jis nebūtų monumentalus kaip Katedra. „Jis turi būti gyvas – su pakilimais ir nuopuoliais. Kūrinyje labai daug psichologinio tragizmo: tokių monologų, kad oda šiurpsta – reikia išleisti demoną. Atskleidžiama problematika aktuali ir šiandien: tai ir emigracija, grįžimas namo, savo talento ir idealų pardavinėjimas, amžina gėrio ir blogio kova. Tačiau nenoriu, kad tekstas skambėtų kaip moralas. Tu tiesiog kreipiesi į žiūrovą, bendrauji su juo – nuoširdžiai kalbiesi, atsiveri. Kartais pyksti ant jo. Nes juk žmonės ir stato Katedrą. Arba griauna“, – svarstė M.Repšys.

Pirmą kartą perskaitęs kūrinį Lauryną jis įsivaizdavo savaip, tačiau O.Koršunovas turėjo kitą viziją. „Ir tuos du požiūrius reikia supinti į visumą. Dėl to ir dirbame. Įsiklausau, ko nori režisierius, tačiau ieškau ir savo spalvų.

Tačiau iš esmės visiškai pasitikiu Oskaru, paklūstu jo valiai. Gal aš mačiau kitaip, bet man patinka, kaip mato jis. Oskaro interpretacija mane įtikina, ji įtaigi“, – lojalumo režisieriui neslėpė pagrindinis „Katedros“ aktorius. Tiesa, jis prasitarė, kad kurdamas vaidmenį mielai pasitartų ir su šviesios atminties Just.Marcinkevičiumi: „Manau, jis irgi norėtų.“

Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/kultura Nerimas: kas, jei to bum nebus?

Pagrindinį vaidmenį spektaklyje M.Repšys vertina ne tik kaip karjeros galimybę, bet ir milžinišką atsakomybę. „Ypač jaučiant tokį ažiotažą: reklama liejasi per radiją ir televiziją, visos tos afišos gatvėse... Žmonėms sužadinti labai dideli lūkesčiai, visi tikisi sprogimo. Kai pradedu apie tai galvoti, sukausto baimė, nerimas.

Viena vertus, tai neleidžia atsipalaiduoti, disciplinuoja, kita – slegia. Kažkaip reikia išlaikyti balansą“, – kalbėjo M.Repšys.

Sąmyšio valandėlėmis atrama tampa tikėjimas. „Kūrinio tekste daug kreipimosi į Dievą, o ir aš pats – prie Dievo, – prisipažino

Kada?

Spektaklio „Katedra“ premjera Nacionaliniame dramos teatre – lapkričio 29 d.

aktorius ir kiek paniuręs papasakojo istoriją, kuri šiandienos kontekste skamba simboliškai. – Kai prieš penkerius metus stojau į aktorinį, nuėjau į Katedrą, uždegiau žvakutę ir pasakiau: „Jei įstosiu, ateisiu čia kiekvieną sekmadienį.“ Įstojau ir dariau tai dvejus metus, tačiau vėliau nustojau. Teikiu reikšmę ne simboliams, o duotam žodžiui. Aš jį sulaužiau.

Tai parodo, kad pažadais negalima lengvai dalytis.“ Įžengi į sceną – ir persijungi Pastaruoju metu pro Katedrą M.Repšys praeina retai: kelias nuveda tik iki teatro – ten ir baigiasi. Tačiau aktorius vis dar jaučia Katedros požemių, kuriuose lankėsi ruošdamas vaidmenį, atmosferą. „Tačiau ramina ne tai, o darbas: kuo daugiau dirbi, tuo ramiau jautiesi“, – patirtimi dalijosi M.Repšys ir pasidžiaugė, kad šiuo metu kuria tik Lauryno vaidmenį. Kitų pasiūlymų atsisakė, nes nemėgsta plėšytis, mieliau susitelkia prie vieno darbo.

Nepaisant įtampos, kūryba jam – labiau džiaugsmas, nei kančia: „Neturiu visiško susitapatinimo, panirimo į vaidmenį problemos. Jei kenčia Laurynas, nebūtinai turiu kentėti ir aš. Tai juk teatras: išeini į sceną ir persijungi. Tai – aktorinis meistriškumas. Po spektaklio grįžti į realybę, į savo gyvenimą, kurį norisi gyventi.“

Ar M.Repšiui – iš akies trauktam Vandalui – pavyks virsti vidinių dramų draskomu Laurynu – lietuviškuoju Hamletu?

I.Gelūno nuotr.

28 | Istorija

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

LDKistorija.lt piešiniai

LDK pasaulis internete

Istorija irgi nori atrodyti šiuolaikiškai. Todėl nuo šiol kiekvienas interneto vartotojas, naršyklėje surinkęs adresą www.ldkistorija.lt, gali susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorija, pristatyta moderniomis interaktyviomis priemonėmis.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Vilniaus universiteto kartu su internetinių sprendimų įmonėmis „Gaumina“ ir „Sintagma“ vykdomas projektas „Orbis Lituaniae“ – tai svetainėje www.ldkistorija.lt sugulę beveik septyni šimtai trumpų iliustruotų pasakojimų apie įvairialypę LDK visuomenę, kultūrą, politiką ir kasdienybę.

Prieš daugiau nei du šimtus metų išnykusį LDK pasaulį portale mėgina aprėpti profesionalūs istorikai, menotyrininkai, filologai, paveldo komunikacijos ir paveldo skaitmeninimo specialistai, suprantamai ir įtaigiai pasakojantys apie viską – nuo kūrybos iki

karybos, nuo mitų iki mokslo, nuo dvasinio gyvenimo iki medicinos.

Naršant svetainėje atsiveria įvairialypė LDK visuomenės panorama, apžvelgiama glaustų pristatymų pavidalu. Čia sužinai, ką karaliaus Mindaugo žmona Morta išvadino beždžione. Kuo sirgo senosios Kernavės gyventojai. Kas buvo pirmas lietuvis, užsiropštęs į Egipto piramidę. Kas stebėjo žvaigždes gulėdamas ir daugelį kitų istorijų.

Taip pat svetainėje www.ldkistorija.lt skelbiama itin vertinga nuskaitmeninta Vilniaus universiteto auklėtinio profesoriaus Joachimo Lelevelio kartografijos kolekcija. Iki šiol norintys dirbti su 500 metų senumo žemėlapiais turėjo atvykti į Vilniaus universiteto

R.Petrauskas: „Keli vienai istorijai skirti puslapiai tapo ilgamečio intelektualinio darbo rezultatu.“ I.Gelūno nuotr.

biblioteką, norimus leidinius užsisakyti iš anksto, juos vartyti tik retų spaudinių skaitykloje. Dabar šis procesas tapo daug lengvesnis, nes internetinėje svetainėje šiuos retuosius atlasus gali pasiekti kiekvienas.

Ateityje planuojama puslapį praturtinti papildomomis funkcijomis: sukurti istorinę laiko juostą bei mobiliojo telefono aplikaciją. Taip pat tikimasi svetainę išversti ir į anglų kalbą, kad su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos laikotarpiu galėtų susipažinti ir tarptautinė bendruomenė.

Apie projekto gimimą ir augimą savaitraštis „15min“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėju, profesoriumi Rimvydu Petrausku ir interneto projekto www.ldkistorija.lt vykdomuoju direktoriumi Žygimantu Jančoru.

– LDK istorija persikėlė į internetą. Kaip kilo mintis skaitmenizuoti šią epochą?

– Ž.Jančoras: Žvalgantis Vilniaus universiteto bibliotekoje iš pradžių buvo nuspręsta skaitmeninti lenkų istoriko, kartografo, geografo, kultūros mecenato, vieno iš Europos numizmatikos pradininkų, pedagogo, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesoriaus ir graviūrų meistro J.Lelevelio kolekciją.

Tačiau netrukus kilo abejonių, ar į virtualų pasaulį perkeltų žemėlapių duomenų bazė būtų pakankamai naudinga, įdomi ir patraukli vartotojui. Diskutuojant prieita prie idėjos, kad reikia didesnio užmojo – novatoriškai, suprantamai ir koncentruotai pristatyti LDK istoriją. Taip prasidėjo mūsų bendravimas su istorikais.

– Vadinasi, iniciatyva atsirado tarsi iš apačios – ne iš istorikų, o iš istorija besidominčių informacinių technologijų specialistų?

– R.Petrauskas: Tam tikra prasme tai galima traktuoti kaip visuomenės užsakymą.

Tačiau istorikai į šį projektą įsitraukė labai entuziastingai. LDK istorijos laikotarpis

„Projekto koncepcija – pasakojamoji, vizuali ir daugiasluoksnė, siekiant pateikti kuo įvairesnį LDK istorijos vaizdinį.“

įdomus ir spalvingas. Viena vertus, verda amžina diskusija, kiek ta LDK istorija yra sava šiuolaikinei Lietuvos visuomenei. Kita vertus, istorikai, beje, ir žurnalistai, pastebi aktyvesnį visuomenės domėjimąsi LDK laikotarpiu, kuris pastaruoju metu netgi išgyvena renesansą.

Taigi svetainė www.ldkistorija.lt – tai istorikų atsiliepimas į visuomenės poreikius.

– Aprėpti kelių šimtų metų laikotarpį – donkichotiškas uždavinys. Ar lengva buvo apsispręsti dėl informacijos atrankos kriterijų?

– R.Petrauskas: Nuo pat pradžių apsisprendėme kurti ne enciklopedinę LDK istoriją, pirmenybę teikdami įdomioms ir

Istorija | 29

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

– Projektas iš esmės įgyvendintas ES lėšomis, todėl esate įsipareigoję, kad penkerius metus jis gyvuos. Ar pagalvojote, kas po to?

Ar nevirs tai dar vienu adresu, pasiklydusiu interneto tyruose?

– Ž.Jančoras: Suprantu, ką norite pasakyti: baigiasi finansavimas – baigiasi ir motyvacija. Tačiau mes projekto nenumarinsime.

Norėtume išsiveržti iš Lietuvos ribų ir pabandyti produktą plėtoti regione, prijungiant lenkus ir baltarusius, informaciją

bandė įveikti išvien. Mes, istorikai, buvome įsprausti į rėmus, nes ilgus metus kauptas žinias turėjome sudėti į konkrečiai apibrėžtą teksto apimtį – kelis puslapius.

Todėl informaciją turėjome pateikti aiškiai, koncentruotai, tačiau esmę nušviečiant iš visų pusių, suteikiant kontekstą.

Be to, teko išsiveržti iš savo akademinės kalbėsenos, mintis formuluoti populiariai ir įtaigiai. Tačiau mūsų misija – ne tik suintriguoti, bet skaitytojui pateikti baigtinį aptariamos temos vaizdą. Tie keli puslapiai tapo

mažai žinomoms istorijoms. Todėl projekto koncepcija – pasakojamoji, vizuali ir daugiasluoksnė, siekiant pateikti kuo įvairesnį LDK istorijos vaizdinį.

Be to, nusprendėme, kad šis projektas neprivalo apžioti visos LDK epochos ir ją visą išsamiai atskleisti. Tai veikiau sąmoningai atrinktų įvykių ar reiškinių, suklasifikuotų pagal įvairias tematikas, rinkinys.

Skaitytojams siūlome 15 temų nuo politikos, ekonomikos, karybos iki buities, kasdienio gyvenimo ypatumų. Nuo tradicinių temų pereiname prie tokių, kurios nėra plačiai nagrinėjamos, pavyzdžiui, medicina, mokslas ir technologijos.

Atskira skiltis skirta mitams, kurie egzistuoja ne tik dabar, bet yra susiformavę jau LDK epochoje, tarkime, Kęstučio ir Birutės vedybos, didžiulis mitų kompleksas apie Barborą Radvilaitę, Vytauto karūnos pagrobimą, aptariama lietuvių kildinimo iš romėnų teorija ir pan. Istorikai bando atskleisti, kaip tokie mitai gimsta, kaip jie įsitvirtina visuomenėje ir gyvena amžių amžius, kol vieną dieną dalis žmonių juos priima ne kaip legendą, o kaip gryną tiesą – faktą.

Dar viena svarbi tema – istorinės asmenybės, kurias būtina plačiau pristatyti. Ėjome ne visai tradiciniu keliu: parinkome spalvingus personažus ir suskirstėme juos į dvi grupes – bastūnus ir niekdarius. Norėjome pristatyti keliautojus, kurie atranda pasaulį, ir prasikaltėlius, kurie jau to meto visuomenėje buvo suvokiami kaip nenaudėliai, bet būtent jų istorijos atspindi anų laikų realijas.

– Ž.Jančoras: Iš viso yra parengta apie 700 istorijų. Apie 300 jau yra viešai prieinamos interneto svetainėje, likusias ketiname paskelbti iki metų pabaigos. Medžiaga jau parengta, susieta su iliustracijomis ir audiopasakojimais – tereikia atlikti techninį darbą.

– Šiuolaikinė visuomenė išlepusi, persisotinusi, ją sunku sudominti. Teko pasistengti, kad svetainė atrodytų patraukli, inovatyvi, atsinaujinanti. Ar esate patenkinti rezultatu?

– R.Petrauskas: Tai buvo vienas pagrindinių iššūkių, kuriuos istorikai ir dizaineriai

medžiaga galima drąsiai dirbti kaip su istoriniu dokumentu.

LDK istorijų uždavinys – sudominti skaitytoją. Kai kurie svetainės lankytojai sako patiriantys malonumą ir istorikų parengtų temų skaitymą vadina geru laisvalaikio praleidimo būdu. Tai tiesiog priemonė plėsti akiratį. Kitaip tariant, portale yra ko pasisemti ir tiems, kurie išmano LDK istoriją, ir beveik nieko apie ją nežinantiems, tačiau žingeidiems praeities naršytojams.

– R.Petrauskas: Svarbiausia – patraukti, „užkabinti“. Galbūt po to žmogus ims domėtis plačiau, informacijos ieškos kituose šaltiniuose.

ilgamečio intelektualinio darbo rezultatu.

Kiekvieną tekstą rašė savo srities ekspertai – istorikai, archeologai, meno, literatūros ir kalbos istorikai. Iš viso apie 50 žmonių.

– Ž.Jančoras: Mano skaičiavimais, iš viso prie projekto dirbo 125 žmonės. Žodinė informacija papildoma iliustracijomis: dalis istorine ikonografija, dalis šiuolaikiškomis aprašomų reiškinių interpretacijomis, sukurtomis šiandienių grafikos meistrų. Tokiu būdu seną epochą norima priartinti prie dabartinio vartotojo.

Aišku, šį projektą galėjome įgyvendinti paprasčiau, apsiribodami skaitmeninimu, tačiau komanda taip užsidegė idėja, kad visi stengėsi sukurti kur kas novatoriškesnį produktą.

– Kam labiausiai yra skirtas puslapis www.ldkistorija.lt? Mokiniams, akademinei bendruomenei, istorijos mėgėjams?

– Ž.Jančoras: Skaitmenizuoti Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi J.Lelevelio istoriniai žemėlapiai yra vertingi Lietuvos ir Europos istorijos, kultūros paveldo objektai, kurių skaitmeninimas suteikia galimybę tyrėjams ir visuomenei dirbti su elektroninėmis jų versijomis.

J.Lelevelio kartografijos kolekcija skirta tikslinei auditorijai – kartografija besidomintiems žmonėms. Svetainėje sukurta labai rimtų įrankių žemėlapiams analizuoti, juos apžiūrėti, palyginti ir pan. Su šia

verčiant į užsienio kalbas. Nežinau, ar tai įmanoma, tikslinga ir reikalinga. Tačiau tokios apimties produkto, vertinant pagal LDK laikotarpio tekstų koncentraciją, regione nėra. Tai, kad mes negalime šio projekto paversti komerciniu, dar nereiškia, jog verslas negali pasiūlyti savo pagalbos jį išjudinti. Šiandien turime pakankamai iššūkių ir čia, Lietuvoje.

Svetainė visuomenei prieinama tik daugiau nei mėnesį, todėl svarbiausia, kad apie ją išgirstų kuo daugiau žmonių.

Tų, kurie joje jau lankėsi, atsiliepimai džiugina.

Apie senąją šalies istoriją lietuviai žino palyginti nemažai. Tačiau nuolat bendraudami su žmonėmis pastebime, kokios vis dėlto senos tos jų žinios. Jose nėra spalvų, tų tonų, kuriuos istorikai naujai atrado per pastaruosius 20–30 metų. Svetainėje mes dalijamės tais naujais požiūriais ir atradimais.

– Tačiau įsivelti į diskusijas ir komentuoti tekstus svetainėje nėra galimybės. Tai lyg ir trūkumas...

– Ž.Jančoras: Pastebėjome, kad diskusijos dažniausiai verda socialiniuose tinkluose, todėl portalas turi savo profilius „Facebook“, „Google +“, „Youtube“ bei „Twitter“. Šiandien to pakanka.

„Skambina žmogus ir klausia, kada papildysime, nes jis jau viską perskaitė.“ Pavyzdžiui, skambina žmogus ir klausia, kada papildysime, nes jis jau viską perskaitė. Moksleiviai tėvams aiškina, kad istorija irgi gali būti įdomi.

– R.Petrauskas: O kaip gi kitaip? Juk LDK istorija nėra tik faktų ar įvykių kratinys.

Ten ne tik valstybės, bet ir žmonių gyvenimas, jų likimai.

Delikatesai

MAXIMOJE – piramidė iš vytintų kumpių Net dvi savaites sostinės „Akropolio“ MAXIMA parduotuvėje galima pasigrožėti įspūdingo dydžio piramide iš daugiau kaip tonos skirtingų vytintų kumpių.

4 metrų aukščio piramidę iš 170 kumpių MAXIMA sukūrė norėdama atkreipti savo klientų dėmesį į itin gausų mėsos gaminių asortimentą.

MAXIMA savo klientams iš viso siūlo apie 1 000 įvairių mėsos gaminių – nuo kasdienių

virtų dešrelių iki gurmaniškų vytintų mėsos delikatesų. Nors mūsų šalies gyventojai labiausiai vertina Lietuvos gamintojų produkciją, prekybos tinklo parduotuvėse daug dėmesio sulaukia ir garsiausių gamintojų delikatesai iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos ar Austrijos.

Daugiausia prekybos tinklo parduotuvėse nuperkama virtų dešrų ir dešrelių. „Esame paskaičiavę, kad į vieną eilę sudėję visas per mėnesį MAXIMA parduotuvėse parduotas virtas dešreles gautume 1 700 kilometrų kelią. Maždaug toks atstumas yra nuo Vilniaus iki Paryžiaus“, – sako MAXIMA LT, UAB, Pir-

kimų departamento direktorius Tomas Marcinkevičius. Anot jo, džiugina tai, kad klientai vis dažniau palepina save gurmaniškais mėsos gaminiais: ypač per šventes nuperkama daugiau žąsų kepenėlių pašteto ar vytintų mėsos delikatesų. „Mėsos gaminių dienų“ metu MAXIMA parduotuvėse klientai bus kviečiami paragauti pačių įvairiausių vytintų, brandintų, rūkytų ir virtų mėsos gaminių. „Kviesdami klientus į „Mėsos gaminių dienas“ siekiame, kad jie susipažintų su mūsų asortimentu, paragautų kuo įvairesnių gaminių“, – apie dvi savaites truksiančią akciją pasakoja T. Marcinkevičius.

VILNIAUS PULSAS

Vilniaus valdžios posėdyje aptartos šilumos ūkio perspektyvos Siekdama sumažinti šilumos išlaidas sostinėje, Vilniaus miesto savivaldybė su konsultantais ieško sprendimų, kuriuo keliu turi būti einama, kad kainos už šildymą gyventojams mažėtų. Pirmieji su galimais sprendimais, kuriuos parengė konsultacinių paslaugų konkurso laimėtojos UAB „KPMG Baltics“ ekspertai, buvo supažindinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai.

Vilniaus senamiestis laimėjo Baltijos šalių stebuklo apdovanojimą Vilniaus miesto senamiestis laimėjo vieną iš šešių Baltijos šalių stebuklų apdovanojimą „The Six Baltic Sea Wonders“ kultūros paveldo srityje.

S.Žiūros nuotr.

Dėl gamtos ir kultūros paveldo nominacijų varžėsi daugiau nei 50 objektų, kuriuos balsuodami rinko gyventojai. Kitais Baltijos jūros šalių stebuklais tapo Talino senamiestis, Gdansko miesttas, Mozūrijos ežerynas LLenkijoje, Kuršių nerija ((Lietuva ir Rusija), Riuggenas ir baltosios Riuggeno uolos.

Išvažiuojamojo posėdžio metu lapkričio 9 d. ekspertai pristatė situaciją, pasiekimus ir artimiausiu metu laukiančius iššūkius bei pokyčius Vilniaus šilumos ūkyje. „Mes vertinome, kas Vilniaus šilumos ūkio laukia po 25 metų ir kokie sprendimai turi būti priimti dabar, kad ateityje vilniečiai už šilumą mokėtų mažiau, nes visi puikiai suprantame, kad dujos ir toliau brangs. Todėl bandėme nustatyti šilumos ūkio vertę ir, svarbiausia, numatyti šilumos tarifą, atsižvelgdami į daugelį kriterijų“, – sakė „KPMG Baltics“ konsultantas Dainius Pupkevičius, pristatydamas pranešimą „Vilniaus šilumos ūkis – iššūkiai ir galimybės“.

rovė „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2014 m. investuoja ir valdo šilumos ūkį, „Vilniaus šilumos tinklai“ investuoja ir valdo šilumos ūkį, bet parduoda termofikacinę elektrinę VE-3, iki šilumos ūkio perdavimo valstybei.

Miesto politikai buvo supažindinti su 8 alternatyvomis – kas ir kaip turėtų modernizuoti šilumos ūkį, kad šilumos tarifas gyventojams būtų mažiausias, kokios galimos pasekmės laukia pasirinkus vieną ar kitą būdą. Posėdžio metu buvo aptartos alternatyvos – nuo to, kad bend-

Savivaldybės įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius Arūnas Keserauskas taip pat tarybos narius supažindino su Vilniaus šilumos ūkio galimybėmis ir miesto šilumos poreikiu.

A.Keserauskas informavo ir apie atliekų deginimo jėgainės projekto Vilniuje eigą.

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklauso pagrindiniai Vilniaus miesto šilumos šaltiniai – Vilniaus elektrinė Nr. 2 (VE-2), Vilniaus elektrinė Nr. 3 (VE-3), rajoninės katilinė Nr. 8 (RK-8) ir rajoninė katilinė Nr. 2 (RK-2), kurių katilai laikomi dideliais kurą deginančiais įrenginiais. Šios katilinės turi būti modernizuotos, kad atitiktų įsigaliosiančius aplinkos apsaugos ir taršos reikalavimus, taip pat siekiama sumažinti kuro sąnaudas, kurą deginančių įrenginių eksploatavimo kaštus ir, atitinkamai, šilumos energijos kainą galutiniams vartotojams.

„The Six Baltic Sea W Wonders“ konkurso tikslas yra sustiprinti bendrą la Baltijos B ltij jūros jū šalių š li identitetą, padaryti šį regioną labiau matomą turistams ir skatinti kurti inovatyvius turizmo produktus. Šis konkursas yra Baltijos jūros regiono projekto „Agora 2.0.“ – paveldo turizmo, siekiant padidinti Baltijos jūros regiono identitetą, dalis, kuriame iš viso yra 22 partneriai iš 10 Baltijos šalių. Šiuo projektu siekiama pagerinti Baltijos jūros regiono tapatybę gamtos ir kultūros paveldo srityse. Projektas prisideda prie ES strategijos Baltijos jūros regione vystant strategijas dėl tvaraus turizmo.

Užsk. Nr. 303399

15min.lt žurnalistų mokykla kviečia mokytis, tobulėti ir patirti

Domitės žurnalisto darbu, tačiau niekada neradote progos jo išmėginti?

Norėtumėte studijuoti žurnalistiką, o savo ateitį įsivaizduojate tik redakcijoje, spaudos konferencijose ir įvykių sūkuryje?

Išaušo jūsų valanda: įstokite į 15min.lt žurnalistų mokyklą ir pamatykite, kaip atrodo žurnalisto darbas iš arti.

Jau nuo lapkričio mėnesio vieno didžiausių naujienų portalų Lietuvoje – 15min.lt – žurnalistai ir redaktoriai šešis mėnesius truksiančio žurnalistų mokyklos kurso metu padės jums įgyti žinių apie

Daugiau apie žurnalistų mokyklą ir įstojimo sąlygas sužinosite čia: 15min.lt/s276245 darbo žiniasklaidoje – spaudoje ir naujienų portaluose – principus, žurnalisto etiką, žurnalistiką ir viešuosius ryšius, išmokys tinkamai parengti naujieną spaudai ir naujienų portalui, imti interviu iš pašnekovų, suteiks pagrindinių žinių apie fotografavimą.

Užsiėmimai mokykloje neapsiribos vien teorija – kiekvienas 15min.lt žurnalistų mokyklos studentas turės galimybę savo jėgas išmėginti praktikuodamasis, o gautus rezultatus publikuosime 15min.lt ir ikrauk.lt portaluose.

Užsk. Nr. 306868

Kodėl naudinga renovuoti daugiabutį Lina +"6/*»,Ǭ

*Ø WJTɷ »BMɴJOJOLɷ EBVHJBCVɴJɷ QJMLVNPT UWBSLJOHVNV JØTJTLJSJB UJL WJFOBT 7JFUPT HZWFOUPKBJ OBNɲ .JDLFWJɴJBVT H WBEJOB tOBVKVi 5BɴJBV KJT TUBUZUBT EBS QSJFØ USJT EFØJNUNFɴJVT /BVKBN HZWFOJNVJ EBVHJBCVUɳ QSJLɶMɶ KP HZWFOUPKBJ OFBQTJLFOUɵ HZWFOJNP BWBSJOɶT CɸLMɶT OBNF JS SZßɵTJ SFOPWBDJKBJ *S QSP ØBMɳ OFQSBØPWɶ m KBV QPSɲ ßJFNɷ KJF Vß ØJMEZNɲ NPLB CFOF NBßJBVTJBJ WJTBNF NJFTUF

+FJ BOLTɴJBV USJKɷ LBNCBSJɷ CVUBT ØBMɴJBVTJɲ NɶOFTɳ QBSFJLBMBVEBWP MJUɷ UBJ EBCBS TVNB OFQFSLPQJB MJUɷ 3FOPWBDJKB BUTJQJSLT QP USFKɷ NFUɷ t,PLJB QBHSJOEJOɹ SFOPWBDJKPT OBVEB +J LFMFSJPQB CFU TWBSCJBVTJB LBE òFOLMJBJ TVUBVQPNF NPLɹEBNJ Vò ðJMEZNɵ +FJ BOLTɷJBV USJKɺ LBNCBSJɺ CVUBT ðBMɷJBVTJɵ NɹOFTɶ QBSFJLBMBVEBWP MJUɺ UBJ EBCBS TVNB OFQFSLPQJB MJUɺ 4LJSUVNBT m LPOF EWJHVCBT 5ɵ TLJSUVNɵ NFT ɶTJEFEBNF ɶ LJðFOɸ UBJHJ SFOPWBDJKB NVNT HBOB HSFJUBJ BUTJQJSLT .BOP QBTLBJɷJBWJNBJT UBJ BUTJUJLT KBV QP USFKɺ NFUɺi UFJHɹ + (PEMFWTLBKB 1SBɹKVTJɺ NFUɺ QBCBJHPKF ÎOJðBWɸ EBVHJBCVɷJP BUOBVKJOJNP EBSCBJ Jð WJTP LBJOBWP WJSð UɻLTU -U (ZWFOUPKBNT UFLVTJ EBMJT TVEBSɹ BQJF UɻLTU -U

-FOHWBUJOJT LSFEJUBT QBMɻLBOPT OFLJOUB WJTɵ QBTLPMPT HSɵòJOJNP MBJLPUBSQɶ JBJ NFUɺ

QSPD QBMɻLBOPT

.PEFSOJ[BWJNP QSPKFLUP QBSFOHJNBT

QSPD

4UBUZCPT UFDIOJOɹ QSJFòJɻSB

QSPD

1SPKFLUP ɶHZWFOEJOJNP BENJOJTUSBWJNP JðMBJEPT

QSPD

1BSBNB UVSJOUJFNT UFJTɸ ɶ CɻTUP ðJMEZNP JðMBJEɺ LPNQFOTBWJNɵ

tt,BJ UJL OVTJQJSLBV CVUɵ ðJBNF OBNF Jð LBSUP QSBEɹKBV HBMWPUJ BQJF KP BUOBVKJOJNɵ ,JBVSBT TUPHBT WPT CFTJMBJLBOUZT CBMLPOBJ USVQBOɷJPT TJFOPT m WJTB UBJ TVEBSɹ OF UJL CMPHɵ FTUFUJOɶ WBJ[Eɵ CFU JS JLJ OFSFHɹUɺ BVLðUVNɺ JðLɹMɹ TɵTLBJUBT Vò ðJMEZNɵ ïJOPNB OF WJTJ HZWFOUPKBJ QSJUBSɹ NBOP VòNBɷJPNT CFU QP JMHɺ ɶLBMCJOɹKJNɺ JS LJUPLJɺ WBSHɺ SFOPWBDJKB WJTHJ ɶWZLP %BCBS TBWP OBNV OFHBMJNF BUTJEòJBVHUJ m KJT UJLSBJ JðTLJSUJOJT íBMɷJOJOLVPTFi TBLɹ EBVHJBCVɷJP CFOESJKPT QJSNJOJOLɹ +PMBOUB (PEMFWTLBKB

1BHBM +&44*$" êOBOTBWJNP NPEFMɳ JLJ N HSVPEßJP E WBMTUZCɶ SFNJB

-U N

QSPD

4UBUZCPT EBSCɷ FOFSHJKɲ UBVQBOɴJɷ QSJFNPOJɷ JØMBJEPT

"UOBVKJOUVPTF EBVHJBCVǰJVPTF HZWFOUPKBJ HZWFOB QJHJBV ØJMǰJBV JS KBVLJBV #ǨTUP JS VSCBOJTUJOǦT QMǦUSPT BHFOUǨSPT BSDIZWP OVPUSBVLB

MJLVTJɵ TVNɵ QBEFOHɹ WBMTUZCɹ t,JFLWJFOBN CVUVJ QSJLMBVTPNBJ OVP LWBESBUɻSPT UFLP NPLɹUJ OVP JLJ UɻLTUBOɷJɺ MJUɺ /PST OFTBNF KPLJF UVSUVPMJBJ LSFEJUP JðWFOHɹNF JðTJNPLɹKPNF EBMJNJT m Jð QSBEòJɺ Vò MBOHɺ LFJUJNɵ WɹMJBV Vò TUPHɵ CFJ TJFOɺ ðJMUJOJNɵ /PSɹKPNF LPNQMFLTJOɹT SFOPWBDJKPT UPLJɵ JS HBWPNFi QBTBLPKP CFOESJKPT QJSNJOJOLɹ

/PST OFTBNF KPLJF UVSUVPMJBJ LSFEJUP JØWFOHɶNF JØTJNPLɶKPNF EBMJNJT m JØ QSBEßJɷ Vß MBOHɷ LFJUJNɲ WɶMJBV Vß TUPHɲ CFJ TJFOɷ ØJMUJOJNɲ ,BJQ EJEFMɶ SFOPWBDJKPT QSJWBMVNɵ NPUFSJT ɶWBSEJKP JS QVJLJɵ OBNP JðWBJ[Eɵ t/F WFMUVJ HSFUJNɺ EBVHJB-

CVɷJɺ HZWFOUPKBJ NɻTɺ OBNɵ WBEJOB tOBVKV OBNVi OPST KJT TUBUZUBT EBS BJTJBT (FSB HZWFOUJ UFO LVS HSBòV OJFLBT OFCZSB JS OFLJɻSB P UBJQ QBU ðJMUB CFJ LPNGPSUJðLB /BNF FTBOUZT CVUBJ CF BCFKP CSBOHFTOJ OFJ HSFUJNɺ EBVHJBCVɷJɺ UBJ JSHJ QSJWBMVNBTi WBSEJKP íBMɷJOJOLɺ HZWFOUPKB

4VUBVQJVT ðJMVNJOɹT FOFSHJKPT OF NBòJBV

QSPD

4VUBVQJVT ðJMVNJOɹT FOFSHJKPT OF NBòJBV

QSPD

LBJT QBHSJOEBJT JS NVNT QBTJTFLɹ 5BɷJBV LJUJ HBMCɻU OFTJSZòUB JNUJT JOJDJBUZWPT UBE NBOBV CFOESJKɺ MZEFSJVT SFJLJB LBòLBJQ NPUZWVPUJ JS TLBUJOUJi ɶTJUJLJOVTJ NPUFSJT 1BðOFLPWɹT UFJHJNV ðJMEZNP LBJOPT OVPMBU BVHB P EBVHVNPT EBVHJBCVɷJɺ CɻLMɹ UJL QSBTUɹKB UBE JNUJT QSJFNPOJɺ Kɺ BUOBVKJOJNVJ ZSB CɻUJOB

3FJLJB NPUZWVPUJ OF UJL HZWFOUPKVT CFU JS CFOESJKɷ QJSNJOJOLVT

t.BOP OVPNPOF UBJ JOWFTUJDJKB LVSJ BUTJQJSLT òWFMHJBOU OF UJL ɶ HZWFOUPKɺ QJOJHJOFT UBɷJBV JS FNPDJðLBJi TBLɹ + (PEMFWTLBKB

1BLMBVTUB Lɵ QBUBSUɺ QMBOVPKBOUJFNT SFOPWBDJKɵ CFU BCFKPKBOUJFNT + (PEMFWTLBKB QBCSɹòɹ OBNP CFOESJKPT QJSNJOJOLP TWBSCɵ t1BWZ[EòJVJ Bð UJLSBJ ɶEɹKBV EBVH MBJLP JS QBTUBOHɺ QMVðBV TBWBOPSJð-

%BVHJBV JOGPSNBDJKPT BQJF %BVHJBCVǰJǧ OBNǧ BUOBVKJOJNP NPEFSOJ[BWJNP QSPHSBNǣ (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija Užsk. Nr. 306550

32 | Skelbimai VILNIUS

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2012-06-11 įsakymu Nr.49VĮ-(14.49.2.)-1300 patvirtintas formavimo ir pertvarkymo projektas sklypų Nr.275 (Anapilio g. 65) ir Nr.277 (Pylimėlių g.), esančių Vilniaus m., SB,,Elektronika-1’’.

UAB „Baltijos perdirbimas“ nemokamai išveža nenaudojamą elektronikos įrangą (vaizdo ir garso techniką, kompiuterius, monitorius), buitinę techniką (šaldytuvus, skalbykles, smulkius buitinius prietaisus, el. įrankius) ar jų laužą.

Tel: +370 618 88818; +370 382 49171 V I L N I U S

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

Skelbimai | 33

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

KAUNAS

NACIONALINIAI

Horoskopai Avinas. Siekdami įvertinimo, galite nejučiomis sutrypti tuos, kurie jums pasipainios po kojomis. Manysite, kad jie patys kalti nežinodami, ko nori, – priešingai nei jūs.

Jautis. Jausitės patogiai kovodami už tai, kas jums svarbiausia, o kliūtys išnyks vos pastebėtos. Žinios šiuo metu yra pagrindinis jūsų ginklas – neignoruokite jų.

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

Vertikaliai: Kvapas. Vytautas.

Ari. Iranas. Ora. Ola. Jūras. Nauda. Gobis.

Randas. Kirminas.

Gražuolė. Naujas.

Dūmai. Tigras. Mus. Ūsą. Nam. Atomas. „Iki“. Evenai. Kaimą.

Aspirinas. Aijas.

Oras. Sėjomaina.

34 | Laisvalaikis

Horizontaliai: nuosekliai. Tačiau būkite pasiruošę panaudoti ne tik visas savo jėgas, bet ir tuos resursus, kuriuos esate paslėpę sunkesnei dienai.

Vėžys. Aplinkybės ir sutikti žmonės reikalaus elgtis neįprastai.

Jei nenorite stengtis dėl savęs – padarykite tai dėl kitų. Tokiu būdu praturtinsite save.

Valdininkas. Ara. Ragais. Opi. Murm.

Po. Gija. Ir. Sijonas.

Era. Rūbas. Avis.

Varis. Ten. Lynas.

Tonas. Tas. Gd. Masė.

Kas. Rūmai. Ramus.

Tonažas. Kam. Taranui. Aua. Saudo. Ūdiji. Dalis. „MAN“.

Satasė. Ąsa.

Dvyniai. Veiksite tikslingai ir

Liūtas. Dirbkite nesitikėdami

Mergelė. Už džiugias akimirkas reikia pakovoti. Netrukus tai suprasite. Ir visai nesvarbu, kas jums teikia daugiausia džiaugsmo: meilė, kūryba ar mėgstamas darbas.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Visi elgsis per griežtai. Visi pamirš žodžius ir veiksmus įvynioti į blizgantį popierių. Tik ne jūs! Niekas jūsų nesupras, bet tai – laikina.

Skorpionas. Tapsite strategais, jei dar jais nesate. Vieni tai panaudos darbe, kiti – mokantis, treti – užmegzdami naujus ryšius ir atnaujindami senus. Šaulys. Matydami savo tikslą aiškiai, nepasiklysite net painiausiame labirinte. Ypač tai aktualu bus jūsų materialiai gyvenimo daliai.

Ožiaragis. Žinosite, ko norite, o visi žinos, ko norite jūs. Sieksite savo tikslų ignoruodami kitų pagalbą. Nesuprasite, kodėl visa ta smulkmė trinasi palei jūsų kojas.

Vandenis. Jums nepavyks laimėti atviroje kovoje, tačiau to ir nereikia.

Išlikite pogrindyje. Svarbiau, kad besislėpdami nebandytumėte ko nors nuslėpti nuo savęs.

Žuvys. Tapę švyturiu tamsiame lapkričio horizonte, pasijusite grupės, kuriai priklausote, siela.

Suburkite aplink save žmones, be kurių jūs nebūtumėte jūs.

Atsakymas: VĖŽIAUTOJAI.

greitų ir lengvų rezultatų: griebkitės atidėtų darbų ir imkitės naujų.

Pagalba jums bus tikslus planas ir žemėlapis. Neklaidžiokite!

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 35

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

G.Skaraitienės nuotr.

Lapkričio 22 d.

Vilnius

Organizatorių nuotr.

Vilnius

Lapkričio 23 d.

Jurgos naujos dainos pristatymas su vaizdo projekcijomis

Būgnininkų grupės „London Guns“ koncertas

Viena ryškiausių Lietuvos atlikėjų Jurga pristato naują savo dainą „Laiko nėra“, kurią prodiusavo elektroninės muzikos prodiuseris Leonas Somovas. Ketvirtadienį nuo 18 val. visi vilniečiai ir miesto svečiai galės pirmieji išgirsti naująjį atlikėjos kūrinį ir pamatyti unikalias, specialiai šios dainos pristatymui kurtas, vaizdo projekcijas ant Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės fasado.

Į Lietuvą atvyksta dviejų skandalingų Didžiosios Britanijos grupių, kurių lyderis – ekscentriškasis Pete’as Doherty, būgnininkai. Adamas Ficekas ir Gary Powellis suvienijo savo kirčius bei muzikinius skonius ir susibūrė į duetą, pavadintą „London Guns“. Jie smogia ne tik sukdami plokšteles, bet ir pakaitomis sėsdami prie būgnų. Jų koncertas kitą penktadienį vyks menų fabrike „Loftas“.

Anekdotai

Sudoku

– Brangioji, šiame vakarėlyje tu tikrai esi pati gražiausia!

Ar specialiai tokius svečius sukvietei? Žmona skambina na į medžioklę išvykusiam vyrui: – Brangusis, kur tu esi?

– Taigi medžioklėje.

– O kas ten taip garsiai kvėpuoja? a?

– Lokys.

Lengvas

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį vietomis truputį palis, bus 4–9 laipsniai šilumos. Savaitgalį kritulių sinoptikai neprognozuoja, tačiau naktimis matomumą apsunkins rūkas. Šeštadienio dieną bus 4–6, sekmadienį – 5–8 laipsniai šilumos. Kitos savaitės pradžioje prognozuojama panaši oro temperatūra ir trumpas lietus.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda Kl i ėd

Pasaulyje

5/6

12

6

Madridas

17

Maskva

4

P ėž s Panevėžys

8

6

Utena

1/5 Kaunas Ka nas

11-18 d.

-2 / 5 Panevėžys

-1 / 6 Utena

4/7 Alytus

6

0/5

6 Vėjas Pietvakarių

11-17 d.

1/4

1/4

1/5

1/5

-1 / 5

-1 / 5

-1 / 6

-1 / 6

11-18 d.

Vilnius Vil i

Marijampolė

Marijampolė

6

Londonas

6 1/5

20

Berlynas

Šiauliai Ši li i

11-17 d.

0/4

Atėnai

5 Alytus 6

2–4 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

3

Oslas

3

Paryžius

9

Praha

6

Ryga

6

Roma

18

Stokholmas

7

Talinas

6

Varšuva

4

36 | Šventės

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

Aukščiausia pasaulyje

Kalėdų eglėje šoks angelai Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

Originaliomis Kalėdų eglėmis išgarsėjęs ir net į Guinnesso rekordų knygą patekęs Kaunas stengsis nustebinti ir šiemet.

Gruodžio 1-ąją Rotušės aikštėje bus įžiebta auksu tviskanti trijų aukštų eglė, kurioje apsigyvens aštuoni šokantys angelai. Šiemet sukurti ir papuošti Kauno Kalėdų eglę vėl patikėta Tekstilininkų ir dailininkų gildijos vadovei Jolantai Šmidtienei.

Idėjų niekada nepritrūkstanti menininkė pasakojo, kad žiemos švenčių simbolis bus kuriamas iš kelių dešimčių natūralių eglių, metalo, plastiko, 20 tūkst. aukso spalva nudažytų kankorėžių, statybinių putų, 3 kilometrų plėvelės, 2 kilometrų lempučių girliandų.

Praėjusiais metais Smaragdine praminta Kalėdų eglė buvo pagaminta iš plastiko butelių.

Po egle – suoliukai ir muzika Šiemet kalėdinė Kauno eglė bus trijų aukštų.

Pirmajame, kaip jau tapo įprasta, stovės suoliukai, nudažyti auksine spalva.

Ant jų prisėdę žmonės galės pailsėti, paklausyti muzikos ir palikti savo sugalvotus

Kaunas vėl bandys nustebinti originalumu.

Ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį

Eglę puoš 20 tūkst. aukso spalva nudažytų kankorėžių, daugybė plastikinių gėlių.

E.Ovčarenko nuotr.

Sukurti Kauno Kalėdų eglę šiemet vėl patikėta Tekstilininkų ir dailininkų gildijos vadovei J.Šmidtienei.

Iš plastikinių butelių pernai Kaune sukurta 16 metrų aukščio Smaragdinė eglė buvo pripažinta aukščiausia pasaulyje plastikinių butelių skulptūra ir įtraukta į Guinnesso rekordų knygą.

Knygos rengėjai iš karto susidomėjo originaliu – iš 42 tūkst. plastikinių butelių, sutvirtintų 150 tūkst. plastmasinių „užtrauktukų“, pagamintu – kūriniu.

Smaragdinė eglė buvo pripažinta ir gražiausia Kalėdų egle Lietuvoje.

Originali idėja taip pat sulaukė didelio JAV, Ispanijos, Vokietijos, Italijos, Airijos, Lenkijos, Škotijos žiniasklaidos ir dizainerių bendruomenių dėmesio.

Smaragdinė eglė savo gyvenimo nebaigė. Ji yra išardyta dalimis ir saugoma sandėlyje. „Jei liks lempučių ir laiko, ketiname dalį jos išdėstyti ant Aleksoto kalno. Šią eglę labai norėjo atsivežti Parmos miestas Italijoje, tačiau šiemet jau nebespėjo. Eglę norėtų eksponuoti ir vienas Švedijos miestas. Į ją jau žiūrima kaip į Guinnesso rekordą“, – džiaugėsi J.Šmidtienė.

Ji atskleidė, kad nemažai Smaragdinės eglės dalių – kamienas, papuošimai – panaudoti šių metų Kalėdų medžio kūrimui.

laisvė yra svarbiausia žmogui“, – pasakojo J.Šmidtienė.

M.Malinauskas savo angelui pavadinimo dar neturi. „Dar vyksta gamybinis-kūrybinis procesas. Ar užteks laiko pabaigti?

Užteks, juk mūsų darbo diena – ne aštuonios valandos, para turi 24 valandas“, – šyptelėjo menininkas.

Kiekvienas angelas bus ne mažesnio nei 2 metrų aukščio. Visi jie suksis aplink savo ašį – atrodys, kad šoka.

Trečiajame aukšte puikuosis gražuolė natūrali žaliaskarė, kurios viršūnę puoš saulė.

J.Šmidtienė: „Ši eglė bus daugiametė.

Kiekvienais metais prie jos galės prisidėti vis daugiau.“ šventinius sveikinimus ir palinkėjimus.

Antrajame aukšte apsigyvens angelai, kuriuos kuria aktyvūs Kauno menininkai: dailininkė tekstilininkė J.Šmidtienė,

tekstilininkė Lina Jonikė, tapytoja Miglė Kosinskaitė, grafikas Romualdas Čiarna, tapytojas Modestas Malinauskas, grafikas Egidijus Rudzinskas, dailininkė Gaila Akelienė ir dailininkė tapytoja Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė.

Dvimetriniai angelai „Tai – ilgas procesas. Pradėjau nuo eskizo, tada suvirinome angelo rėmą, kurį dabar dekoruojame. Aš kuriu laisvės angelą, nes

Statys penkias dienas „Ši eglė bus daugiametė. Kiekvienais metais prie jos galės prisidėti vis daugiau Kauną mylinčių menininkų savo sukurtais angelais ar naujomis idėjomis. Ji galėtų kasmet augti. Pasibaigus šventėms, eglę išmontuosime ir saugosime angare“, – atskleidė J.Šmidtienė.

Kauniečiai ir miesto svečiai nuo lapkričio 26-osios galės stebėti, kaip šokančių angelų eglė stiebiasi į viršų. Tikimasi, kad originalų sumanymą Rotušės aikštėje pavyks įgyvendinti per penkias dienas.

Miestiečių dovanotomis eglėmis bus papuošta ir Vienybės aikštė bei Laisvės alėja.