15min savaitraštis 2012.11.30

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 46 (1277) • 2012 m. lapkričio 30 d.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Savaitės interviu

600 tūkst. litų vertės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaujamos Donato Jankausko, konkursą laimėjo bendrovė, kurios neįmanoma surasti.

Ekspremjeras Aleksandras Abišala, iš šalies stebėdamas, kaip formuojama koalicinė Vyriausybė, negali nuslėpti nuostabos ir nusivylimo, kad partijos į valdžią veržiasi be jokio pasirengimo.

6-7 psl.

Verslas

Už landynę – tūkstančiai

J.Kalinsko nuotr.

Ministro šešėlis

Gėda net žiūrėti

Pigiausias butas Lietuvoje yra Kupiškio rajone. Jį galima įsigyti vos už 4 000 Lt. Vilniuje yra apie 200 butų, kainuojančių iki 50 000 Lt, o visoje Lietuvoje – dešimt kartų daugiau.

Nemažai. Tačiau kiek iš jų – padorių?

Lauryna Vireliūnaitė

8-10 psl.

Gazas.lt

4–5 psl.

Iššūkis – senienų kolekcija Asmeninio albumo nuotr.

„Seną automobilį gali nusipirkti kiekvienas. Bet prikelti jį naujam gyvenimui, po kruopelytę renkant originalias detales, – tikras iššūkis“, – tikina istorinių transporto priemonių asociacijos vadovas Ramūnas Kardelis.

24-25 psl.

Pasaulis

R.Valatkos nuotr.

Vroclavas – Lenkijos ambicija Vienas ambicingiausių Lenkijos miestų Vroclavas yra ta Vidurio Europos vieta, kurioje galima rasti ne tik Brazilų turgų ar italų restoranų, bet ir šimtus ispanų, kurie čia dirba statybose ir taip gelbstisi nuo nedarbo savo šalyje. Vroclave ekonomika auga greičiau nei Kinijoje. Kas prikėlė šį miestą iš Antrojo pasaulinio karo griuvėsių?

18–20 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

16

24

PROC.

15min.lt apklausa

PROC.

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Kaip vertinate A.Butkevičiaus Vyriausybės formavimą?

Cirkas be pinigo Kandidatė į ministrus moteris pas Ją išbuvo 10 minučių. Kandidatė moteris, tik iš tos partijos, kuri be teisės į ministrus, – 35. Kandidatas vyras – vos penkias. Ir laikė anglų kalbos egzaminą. Kandidatėms moterims valstybinio anglų kalbos egzamino laikyti nereikėjo.

Na, ir kaip? Kaip „Dviračio šou“, tik to su kirviu nebuvo (keiksmažodžiai praleisti). Ar bent kavos pasiūlė? Pasiūlė, bet nespėjau nė prie lūpų pakelti – laikas baigėsi.

Tai kažką reiškia. Tik ką? Ar tas, kuris trumpai – nurašytas? O gal nurašyta ta, kuri ilgai? Gerai, kad neklausinėjo angliškai, ar ne? Pravarys tik vyrus, kurie Jai – nelabai?

Laužo galvas TV laidų vedėjai, apžvalgininkai. Įsijautėme. Tarsi taip ir turėtų būti. Vieni „už“ anglų, kiti – „prieš“. Tokių – nyki mažuma. Yra ir be nuomonės. Ambasadorius iš Briuselio duoda interviu: „Yes, English – privaloma!“ Žiniasklaida paskelbia. Masiškai. Kaip Dievo žodį. Tik keli netikėliai sušnypščia: „Pataikūnas!“ Čia apie ambasadorių.

Taip vyksta atranka. Ne į „Mis Lietuva 2013“. Į europinės valstybės Vyriausybę. Šalies, kuri po pusmečio pirmininkaus ES. Valstybės skola pamiršta. Spjaut į minus 50 mlrd.

Lt. Atominę tik estas Raudondvaryje bemini. „Sodra“ nuskęs ar ne, PVM didės ar mažės, – koks skirtumas. Nebereikia niekam nė 1509 Lt minimalios algos. Liko tik vienas klausimas – sukirs docentė tuos šmikius iš anglų ar ne? Gyvybė arba mirtis.

Komedija, jei jau prezidentei tenka tikrinti kandidatų anglų kalbos žinias.

(5356) 24 proc.

Viskas gerai, vyksta normalus Vyriausybės formavimas.

(6992) 31 proc.

Tragedija, nes tiek prastų kandidatų į ministrus dar nebuvo.

(6685) 29 proc.

Geriau jau ši Vyriausybė iš viso nebūtų sudaryta.

(3544) 16 proc.

Apklausoje dalyvavo 22785 žmonės

31 PROC.

29 PROC.

Rimo Valeikio pieš.

Savaitės egzaminai

Vienas pakišinėja, antras teikia, trečia mokytoja dirba.

Tas, dėl kurio Ji visą tą košę ir užvirė, iškart sumojo, kad tai jo stichija. Maišyti piktų miltų košę. Kad Lietuvai būtų blogiau. Jei patys lytūviai nori, kad iš jų būtų juokiamasi, visada prašom, jis su malonumu.

Ji atmetinės Darbo partijos kandidatus? Jis Jai – kandidatą konservatorių.

Kol jo pamalonintas konservatorius (iš kur tokių konservatoriai ir randa) seka pasaką apie bemieges naktis prieš išduodant konservatorius ir ašarojančias ūkininkų akis, kniazius žvengia lyg geležėlę radęs.

Eksperimentas pavyko!

A.Kubilius turėjo artistą R.Vilkaitį, tai gal tiks ir J.Gaižauskas? Nytynka? Yra gaisrinės spaudos atstovas ir televizijos šokių konkurso teisėjas G.Drukteinis. Su keliaraiščiais.

Kuris neturi „sentimentų šiai valstybei kaipo Lietuvai“. Kuris išvažiuotų iš jos „nė nemirktelėjęs“, nes „netempia paskui save tos praeities: bočių kapų, kažkokio sušaudymo ar korimo“.

Vienas suktai pakišinėja, antras teikia, trečia mokytoja dirba. Musė maišė, musė maišė, uodas vandens nešė, o ši trečia ožkytėlė miltus nusijojo.

Ir niekam jau nebesvarbu, kad Jos užsispyrimas neleisti „darbiečių“ į ministrus jų patronui buvo lyg medus širšei. Ką domina dabar tai, kad Darbo partija tiesiog neturi tinkamų žmonių valdyti valstybę?

Kai į areną išeina klounai, bet koks bandymas iškelti rimtą problemą baigiasi tik dar viena ilgai trunkančia nevalingo juoko su trykštančiomis iš akių ašaromis banga. Žodžiu, cirkas be pinigo.

Taigi nors A.Valinsko klounai ką tik masiškai paliko Seimą, cirko dvasia liko. Ne tik liko. Nepaisant Jos susireikšminimo, tiksliau, kaip tik dėl jo, iš Seimo cirko dvasia prasismelkė ir į prezidentūrą.

Lietuva kitąmet pirmininkaus Europos Sąjungai, todėl būsimoje Vyriausybėje ministrais gali būti bet kas, bet su viena sąlyga.

Būsimi ministrai prezidentūroje turi angliškai atsakyti į klausimą anglų kalba. Žodynu, „Google“ vertėju ir „špargalke“ naudotis draudžiama.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Komentaras

4 | Tyrimas

Artūras Račas redakcija@15min.lt

600 tūkst. Lt vertės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konkursą laimėjo bendrovė, kurios neįmanoma surasti

O gal iš tiesų nereikia gąsdinti?

Politikos apžvalgininkas M.Laurinkus, kurio plačiausiai nuskambėjęs komentaras buvo parašytas beveik prieš dešimtmetį ir vadinosi, regis, „Dėl grėsmių nacionaliniam saugumui“, vienoje televizijos laidoje, atsakydamas į mano pastabas, jog politikai, aiškindamiesi santykius, dažnai nepagalvoja, kaip tai atrodo žiūrint šalies, mestelėjo, pasak jo, Sąjūdžio laikais populiarią frazę: „Tik nereikia mūsų gąsdinti.“ Bet kol kas niekas nieko ir negąsdina, jei lyginsime su tuo M.Laurinkaus komentaru, kurį skaitant pašaliniam stebėtojui anais laikais galėjo susidaryti įspūdis, kad Lietuva patenka į pasaulio ginklų kontrabandos elitą ir kad Lietuvos pilietybės pardavinėjimas yra kažkoks išskirtinis įvykis.

Iš tiesų tai abu šie įspūdžiai buvo klaidingi, nes eksportuoti galėjome tik atgyvenusius M-16 šautuvus, o pilietybės buvo ne tik pardavinėjamos, bet ir dalijamos už dyką į kairę ir dešinę. Įskaitant ir pilietybę M.Sadekovui už V.Adamkaus rinkimų skolas, tarpininkaujant VU, tai yra Vilniaus universitetui.

Visa tai jau praeitis, kurios pakeisti negalima, bet galima iš jos mokytis.

Kalbant apie dabartį, gąsdinimais taip pat dar nekvepia. Ieškant sąsajų su praeitimi, viskas labiau primena A.Valinską ir jo partiją, tai yra cirką.

Turiu galvoje kalbas apie „masinius“ balsų pirkimus, galimybę anuliuoti rinkimų rezultatus, demokratijos ir Antrosios Respublikos pabaigą, bandymą formuoti koaliciją a la carte, įsivaizduojant, jog tai tas pats, kaip restorane paprašyti salotų be svogūnų ir acto užpilo ar prezidentės persikvalifikavimą į anglų kalbos mokytoją.

Visa tai pašaliniam stebėtojui, neįsikirtusiam į marsiečių kultūros ypatybes, neatrodė grėsminga.

Greičiau – nesuprantama ar net juokinga.

Nes reikėtų atsakyti į klausimą, ką daryti su politinėse bylose dalyvaujančiais teisėjais.

Bet štai išgirdus, ką kalba naujosios koalicijos narys A.Mazuronis, tapęs komisijos, kuri svarstys trijų „darbiečių“ neliečiamybės klausimą, būtų galima ir išsigąsti. Nes, pasak A.Mazuronio, komisija sprendimą priims tik išsiaiškinusi, ar Darbo partijos byla nėra politinė.

Pabandykim įsivaizduoti, kaip tai atrodys. Tarkim, komisija randa įrodymų, kad byla yra politinė.

Turint galvoje komisijos sudėtį ir byloje įvykusius svarbius pokyčius tarp dviejų Seimo rinkimų turų, tokia galimybė nėra visiškai teorinė.

Tuomet Seimas (atsižvelgiant į jo sudėtį) galėtų tokiai išvadai pritarti ir neliečiamybės iš V.Gapšio, V.Uspaskicho ir V.Vonžutaitės neatimti.

Viskas, problemos baigtos?

Sakyčiau, priešingai, nes būtent tada problemos ir prasidėtų. Nes reikėtų atsakyti į klausimą, ką daryti su politinėse bylose dalyvaujančiais teisėjais. Nes tokiais jie būtų pavadinti ne kokio nors nesivaldančio Kembridžo auklėtinio, o įstatymų leidėjų sprendimu. Taip pasiunčiant žinią visam pasauliui, kad Lietuvos teismų sistema yra panaši į Baltarusijos, kas jau išties būtų panašu į gąsdinimą. Žinoma, šią problemą būtų galima iškart išspręsti pasiūlant apkaltą politinėje byloje dalyvaujantiems teisėjams. Bet, matyt, nei A.Mazuronis, nei valdančioji koalicija apie tai negalvoja.

Jei pagalvotų, gal suprastų, jog iš tiesų geriau būtų nieko negąsdinti.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Paprasta idėja, kaip pralobti Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas tikina, jog apie šį konkursą nieko nežino. Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Baigiantis kadencijai konservatoriaus Donato Jankausko vadovaujamoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) ėmė dėtis stebuklai. Šios institucijos viešąjį konkursą daugiau kaip už pusę milijono litų laimėjo bendrovė, kurios neįmanoma rasti, o jau kitą dieną po sutarties pasirašymo dienos šviesą išvydo ministerijos užsakytas leidinys.

SADM gegužę paskelbė atvirą viešąjį konkursą teminio priedo „Socialinis spektras“ leidybos ir platinimo paslaugoms.

Keturiems konkurentams šiame konkurse nosį nušluostė ir sutartį už 570 tūkst. Lt pasirašė bendrovė „Simple Idea“ (lietuviškai – paprasta idėja), kuri, kaip paaiškėjo, yra labai paslaptinga.

Bendrovė be biuro Informacijos apie SADM paskelbto konkurso laimėtoją reikia ieškoti su žiburiu.

Iki šiol niekam negirdėta įmonė neturi savo interneto tinklalapio, telefonu susisiekti su jos atstovais neįmanoma, nes įmonė nenurodo jokio telefono numerio. Yra skelbiamas tik „Simple Idea“ elektroninio pašto adresas, užregistruotas gmail.com tinklalapyje.

Tačiau į „15min“ klausimus įmonės atstovai neatsakė.

Lietuvos įmonių informaciją skelbiančiuose interneto portaluose nurodoma, kad „Simple Idea“ yra įsikūrusi sostinės J.Savickio gatvėje, tačiau „15min“ nuvykus nurodytu adresu, paaiškėjo, kad jokio bendrovės biuro ten nėra. Šiame pastate dirbantys žmonės „15min“ teigė, kad „Simple Idea“

esą kurį laiką čia veikė, tačiau vėliau išsikraustė.

Taip pat nurodoma, kad bendrovė buvo užregistruota 2011-ųjų lapkritį, PVM mokėtoja tapo šių metų liepą, o joje dirba vos 2 darbuotojai. Bendrovės vadovu nurodomas Andrius Liubinas, bet apie jį taip pat nėra jokių duomenų.

Leidinys – per vieną dieną D.Jankausko ir visos SADM gerus darbus nušviečiantis leidinys platinamas su bendrovės „Diena Media News“ leidžiamais laikraščiais „Kauno diena“, „Vilniaus diena“ ir „Klaipėda“. Šią bendrovę valdo prieštaringai pagarsėjusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo aplinkos žmonės.

Kaip „15min“ teigė SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Dalia Milkevičienė, sutartis dėl priedo leidybos su „Simple Idea“ buvo pasirašyta šių metų spalio 11-ąją. Įdomu tai, kad pirmasis „Socialinio spektro“ numeris pasirodė spalio 12-ąją.

Tai reiškia, kad leidinio autoriai turėjo per pusdienį surinkti reikiamą

informaciją, pasikalbinti pašnekovus, parašyti straipsnius, parengti leidinio maketą ir išsiųsti jį į spaustuvę.

Sutarties žada nepratęsti Anot D.Milkevičienės, priedai buvo leidžiami turint galiojančią sutartį, sudarytą išlaukus visą įstatymų reikalaujamą laiką dėl pretenzijų gavimo.

Ji „15 min“ taip pat tikino, kad į sutartyje numatytą 570 tūkst. Lt sumą yra įtrauktos lėšos, kurios numatomos, jeigu sutartis būtų tęsiama kitais metais.

Anot ministerijos atstovės, to reikalauja viešųjų pirkimų taisyklės. „Šiuo atveju sutarties pratęsimas neplanuojamas. Vykdytojui mokama už realiai suteiktas paslaugas. Šiemet planuojama, kad ši suma bus apie 63 tūkst. Lt už parengtus keturis 8-ių puslapių priedus, išplatintus 30 tūkst. egz. tiražu, ir apie 11 tūkst. Lt už parengtus ir publikuotus videoreportažus, kurių rengimo paslauga taip pat numatyta sutartyje“, – teigiama raštu atsiųstame SADM atsakyme.

Ranka ranką plauna Redakcijos šaltinių teigimu, šį keistą konkursą reikėtų sieti su jau praėjusiais Seimo rinkimais. Pasak šaltinių, konservatorių atstovai su V.Romanovo valdomų leidinių atstovais pasiekė susitarimą, jog prieš rinkimus leidiniai susilaikys nuo konservatorių kritikos ar kompromituojančios informacijos skleidimo didžiuosiuose miestuose, o ypač Kaune. Už tai esą pažadėta atsilyginti valdišku konkursu, kurį laimėtų su V.Romanovo leidiniais susijusi viešųjų ryšių bendrovė.

V.Romanovo leidiniuose kritikos konservatoriams prieš rinkimus nebuvo daug. Ypač tai buvo svarbu Kaune, kur konservatoriai vienmandatėse apygardose grūmėsi ne tik su politikos senbuviais, bet ir naujokais iš „Drąsos kelio“. Kaune konservatoriams sekėsi: jie antrajame ture įveikė visus priešininkus. Kauno kaimiškojoje apygardoje laimėjo ir socialinės apsaugos ir darbo ministras D.Jankauskas, įveikęs pačią Drąsiaus Kedžio tetą Audronę Skučienę. O jo vadovaujamos ministerijos konkursą laimėjo bendrovė, atidavusi užsakymą V.Romanovo leidiniams.

Tyrimas | 5

15min • 2012 m. lapkriÄ?io 30 d.

Savo nuomonÄ™ galite iĹĄsakyti portale 15min.lt

D.MilkeviÄ?ienÄ— pridĹŤrÄ—, kad apie 75 proc. teminio priedo parengimo ir leidybos lÄ—ĹĄĹł – iĹĄ Europos SÄ…jungos fondĹł.

Beje, apie „Simple Idea“ laimėtą konkursą ministerijos tinklalapyje paskelbta nebuvo. SADM atstovė tikino, kad taip nutiko dėl techninės klaidos.

Paskutines dienas socialinÄ—s apsaugos ir darbo ministro kÄ—dÄ—je skaiÄ?iuojantis konservatorius Donatas Jankauskas apie ĹĄÄŻ konkursÄ… kalbÄ—ti nepanoro. „Ne aĹĄ tuos konkursus organizuoju, tiesiog kiekvienas Ĺžmogus dirba savo darbÄ….

Nenoriu komentuoti to, apie kÄ… nesu informuotas. Supraskite mane teisingai, kaip aĹĄ galiu komentuoti darbus ir procesus, kuriuose nedalyvauju. Tai bĹŤtĹł nesolidu“, – „15min“ sakÄ— ministras, beje, prieĹĄ porÄ… savaiÄ?iĹł iĹĄÄ—jusiame treÄ?iame leidinio numeryje iĹĄsamiai pasakojÄ™s, kaip jo vadovavimo metais stiprÄ—jo socialinÄ— apsauga.

Atsiduoda korupcija RyĹĄiĹł su visuomene agentĹŤrĹł asociacijos, vienijanÄ?ios didĹžiausias ĹĄalies vieĹĄĹłjĹł ryĹĄiĹł agentĹŤras, vadovas Linas Kontrimas „15min“ prisipaĹžino, kad apie bendrovÄ™

Oficialiai nurodoma, kad bendrovÄ™ „Simple Idea“ galima rasti ĹĄiame name, taÄ?iau iĹĄ tiesĹł jos ten – nÄ— padujĹł.

L.Kontrimas:

J.Kalinsko nuotr.

„Simple Idea“ jam girdÄ—ti neteko. Tai jam kelia nuostabÄ…, nes vieĹĄĹłjĹł ryĹĄiĹł specialistai vienas kitÄ… paŞįsta, o ministerijĹł ir kitĹł valdĹžios institucijĹł konkursuose dalyvauja Ĺžinomos bendrovÄ—s.

L.Kontrimui, taip pat vadovaujanÄ?iam vieĹĄĹłjĹł ryĹĄiĹł agentĹŤrai „PR Service/Edelman Affiliate“, liĹŤdna ir apmaudu, kad vieĹĄuosius konkursus laimi ÄŻmonÄ—s, kuriĹł neÄŻmanoma surasti.

„Jeigu mes susitelksime, mes ĹĄiÄ… velniavÄ… kaip nors sutvarkysime. Baisu, kad mokesÄ?iĹł mokÄ—tojĹł pinigai iĹĄleidĹžiami neĹžinia kam.“

„Bet Lietuvoje taip bĹŤna, – pridĹŤrÄ— jis. – Kokios prieĹžastys tai lemia, mes galime ne tik nuspÄ—ti, bet ir ÄŻvardyti. TaÄ?iau tokiĹł prieĹžasÄ?iĹł panaikinimu turÄ—tĹł uĹžsiimti ne tik rinkos dalyviai, mums padÄ—ti turÄ—tĹł ir valdiĹĄkos institucijos.“ Anot jo, asociacija ne kartÄ… trimitavo apie valdĹžios ÄŻstaigĹł kuriamas korupcines sÄ…lygas, taÄ?iau kol kas ÄŻ esminius asociacijos pasiĹŤlymus niekas nereaguoja.

„Ď smulkius sureaguojama ir taip yra uĹžtuĹĄuojama pati problema. Jeigu mes susitelksime, mes ĹĄiÄ… velniavÄ… kaip nors sutvarkysime. Baisu, kad mokesÄ?iĹł mokÄ—tojĹł pinigai iĹĄleidĹžiami neĹžinia kam. Ĺ˝inoma, gali bĹŤti ir naujai susikĹŤrusi nebloga agentĹŤra, bet stebuklĹł pasaulyje daug nebĹŤna“, – pabrėŞė jis.

L.Kontrimo teigimu, asociacija yra pasiĹŤliusi sudaryti nepriklausomas komisijas, kurios stebÄ—tĹł, kaip vykdomi vieĹĄieji pirkimai, taÄ?iau institucijoms ĹĄi idÄ—ja neatrodo patraukli.

PaĹĄnekovas pasakojo pasiĹŤlÄ™s nepriklausomos komisijos paslaugas Nacionalinei mokÄ—jimo agentĹŤrai, paskelbusiai didelÄ—s vertÄ—s konkursÄ…. „Staigiai gavome atsakymÄ…, kad eitume velniop, nieko mes neformuosime ir sprÄ™sime patys. Tai yra konkretus pavyzdys“, – apie valdĹžios institucijĹł reakcijÄ… pasakojo L.Kontrimas.

UĹžsk. Nr. 307063

9 , / , - $ % / , 1 . ( 9 , ĂŒ , Ä” 7 Ă”

'$ 8 * , $ 8 , 1 9 ( 6 7 8 2 . , 0 ( ĂŚ ÄŁ 0 2 1 ( 6 Baigiasi 2012-ieji metai.

Kokie jie buvo Europos Parlamente, WHLUDXMDPĂ•V HXURSDUODPHQWDUĂ•V 9LOLMRV %OLQNHYLĂ?LÄ•WĂ•V Č&#x; *HUELDPD 9LOLMD PHWÄ? SDEDLJD (XURSRV 6ÇMXQJRMH SDĤ\PĂ•WD NDUÄ?WRPLV GLVNXVLMRPLV GĂ•O MRV ELXGĤHWR DWHLWLHV $U WDL LU EXYR Y\UDXMDQWL WHPD (XURSRV 3DUODPHQWH Ä?LDLV PHWDLV" Č&#x; ÄŽLHPHW (XURSRV 3DUODPHQWH VYDUVWĂ•PH çYDLULDV SUREOHPDV LU SULĂ•PĂ•PH GDXJ ĤPRQĂ•PV VYDUELÄ?

VSUHQGLPÄ? .LHNYLHQÇ SOHQDULQĂ— VHVLMÇ NDUWX VX (XURSRV .RPLVLMRV LU 7DU\ERV YDGRYDLV DSWDUGDYRPH EHQGULMRV DNWXDOLMDV SULĂ•PĂ•PH QH YLHQÇ UH]ROLXFLMÇ 1HPDĤDL EXYR GLVNXWXRWD DSLH SULHPRQHV NXULRV XĤWLNULQD (XURSRV 6ÇMXQJRV (6 Ë‹QDQVLQç VWDELOXPÇ 'DXJXPD HXURSDUODPHQWDUÄ? SULWDULD Ë‹QDQVLQLÄ? VDQGRULÄ? PRNHVĂ?LR HXURREOLJDFLMÄ? çYHGLPXL JULHĤWHVQHL EDQNÄ? YHLNORV NRQWUROHL LU NLWRPV DQWLNUL]LQĂ•PV SULHPRQĂ•PV 7DĂ?LDX PHV QHSULWDULDPH EHDWRGDLULÄ?NDP WDXS\PXL NXULV GLGLQD VNXUGÇ LU VRFLDOLQĂ— DWVNLUWç WUXNGR HNRQRPLNRV EHL XĤLPWXPR DXJLPXL 1HUHLNLD SDPLUÄ?WL MRJ (6 WXUL VROLGDULDL SDGĂ•WL VSUĂ—VWL LU DWVNLUÄ? Ä?DOLÄ? SUREOHPDV 7RGĂ•O ELXGĤHWH EÄ•WLQD çYHUWLQWL LU /LHWXYRV Ë‹QDQVLQLXV SRUHLNLXV ,JQDOLQRV DWRPLQĂ•V HOHNWULQĂ•V XĤGDU\PXL PÄ•VÄ? ĤHPGLUELÄ? VLHNLXV JDXWL GLGHVQHV WLHVLRJLQHV LÄ?PRNDV EHL UHDOLXV OĂ•Ä?Ä? SRUHLNLXV LÄ? VDQJODXGRV IRQGÄ?

(XURSRV 3DUODPHQWDV \UD XĤ VRFLDOLDL VXEDODQVXRWÇ SDNDQNDPÇ LU ODQNVWÄ? LOJDODLNç ELXGĤHWÇ NXULV JDOĂ•WÄ?

VXVWLSULQWL (6 HNRQRPLNÇ LU GDUER ULQNÇ Č&#x; 7DĂ?LDX DU YLVDGD Ä?DOLÄ? ELXGĤHWÄ? VXGDU\WRMDL XĤ VNDLĂ?LÄ? PDWR J\YÇ ĤPRJÄ?" Č&#x; 'HMD EHW GDU GDĤQDL Y\UDXMD QXRPRQĂ• NDG HNRQRPLNDL VYDUELDXVLRV \UD LQYHVWLFLMRV ç PHWDOÇ EHWRQÇ YHUW\ELQLXV SRSLHULXV LU NLWXV PDWHULDOLXV GDO\NXV 7XR WDUSX LQYHVWLFLMRV ç ĤPRQHV EHL MÄ? VRFLDOLQLÄ? UHLNPLÄ?

GDUEXRWRMXV YDUWRWRMXV SDUWQHULXV LU EHQGUXRPHQĂ— kurioje jis veikia.

WHQNLQLPÇ GDĤQDL VXSUDQWDPRV NDLS ČŚSUDYDOJ\WRVȤ OĂ•Ä?RV NXULRV HNRQRPLQLX SRĤLÄ•ULX \UD YHUWLQJRV WLN NDLS JDP\EÇ VNDWLQDQWLV YDUWRMLPDV 'DĤQDL SDPLUÄ?WDPD NDG SDWV ĤPRJXV \UD VYDUELDXVLDV HNRQRPLNRV YHLNVQ\V QXR NXULR NYDOLË‹NDFLMRV VYHLNDWRV JHEĂ•MLPR LU QRUR GLUEWL GHPRJUDË‹QLR HOJHVLR LU GDU GDXJHOLR NLWÄ? GDO\NÄ? SULNODXVR LU PÄ•VÄ? HNRQRPLND 6YDUEX \UD QH WLN GDUEXRWRMR DWO\JLQLPDV EHW LU YDOVW\EĂ•V LQYHVWLFLMRV ç GDUEXRWRMÄ? LÄ?VLODYLQLPÇ VYHLNDWRV LU VRFLDOLQĂ— DSVDXJÇ GDUER ULQNÇ LU NLWDV VRFLDOLQHV VULWLV NXULDV UHLNĂ•WÄ? YHUWLQWL QH NDLS LÄ?ODLGDV R YHLNLDX NDLS LQYHVWLFLMDV NXULRV DWHLW\MH GXRV UHDOLRV QDXGRV b1H PDĤLDX VYDUEL \UD LU YHUVOR VRFLDOLQĂ• DWVDNRP\EĂ• XĤ VDYR

Č&#x; 7DG NDLS UHLNĂ•WÄ? VNDWLQWL LQYHVWLFLMDV ç ĤPRQHV" Č&#x; 0DQDX NDG Ă?LD LQLFLDW\YRV JDOĂ•WÄ? LPWLV LU (6 (NRQRPLQĂ• LU Ë‹QDQVÄ? NUL]Ă• SDURGĂ• NDG YDOVW\EĂ•V QDUĂ•V WHLNGDPRV SULRULWHWÇ YLHÄ?Ä?MÄ? Ë‹QDQVÄ? VXEDODQVDYLPXL QHSDNDQNDPDL GĂ•PHVLR EHL LQYHVWLFLMÄ?

VN\UĂ• XĤLPWXPR VNDWLQLPXL Ä?YLHWLPXL VRFLDOLQHL DSVDXJDL EHL NLWRPV VRFLDOLQĂ•V SROLWLNRV VULWLPV 3DVHNPĂ•V DNLYDL]GĤLRV Č&#x; LÄ?DXJĂ—V QHGDUEDV VNXUGDV LU VRFLDOLQĂ• DWVNLUWLV NXULRV GHMD VNDXGĤLDXVLRV EXYR /LHWXYDL $NLYDL]GX MRJ EÄ•WLQRV QDXMRV VRFLDOLQLÄ? LQYHVWLFLMÄ? LQLFLDW\YRV (6 LU ODELDX VRFLDOLDL DWVDNLQJD Ä?DOLÄ? QDULÄ? LQYHVWLFLQĂ• SROLWLND (XURSRV 3DUODPHQWR XĤLPWXPR LU VRFLDOLQLÄ? UHLNDOÄ?

NRPLWHWH SULWDUĂ•PH UH]ROLXFLMDL UDJLQDQĂ?LDL YDOVW\EHV QDUHV SDVLUDÄ?\WL 6RFLDOLQLÄ? LQYHVWLFLMÄ? SDNWÇ NXULDPH EÄ•WÄ? QXVWDWRPL LQYHVWLFLMÄ? WLNVODL LU VXNXUWDV PRQLWRULQJR EHL NRQWUROĂ•V PHFKDQL]PDV 9HUVOR VRFLDOLQHV LQYHVWLFLMDV JDOĂ•WÄ? Ĥ\PĂ•WL (XURSRV VRFLDOLQLV ĤHQNODV (XURSRV ELXGĤHWH Ä?LRPV LQYHVWLFLMRPV WXUĂ•WÄ? EÄ•WL QXPDW\WRV UHLNLDPRV OĂ•Ä?RV 6YDUVWDQW UH]ROLXFLMRV SURMHNWÇ PHV VLÄ•OĂ•PH MRJ VRFLDOLQĂ•V LQYHVWLFLMRV SLUPLDXVLD WXUĂ•WÄ? SDGĂ•WL NXUWL WYDULDV LU NRN\ELÄ?NDV GDUER YLHWDV JHULQWL EHGDUELÄ?

JDOLP\EHV çVLGDUELQWL XJG\WL GDUER ULQNRV UHLNPHV DWLWLQNDQĂ?LÇ GDUEXRWRMÄ? NYDOLË‹NDFLMÇ LU JDOLP\EHV SULVLWDLN\WL SULH SRN\Ă?LÄ? VXEDODQVXRWL GDUER ULQNRV ODQNVWXPÇ LU XĤLPWXPR JDUDQWLMDV 1H PDĤLDX VYDUEX \UD WLQNDPDL GHULQWL Ä?HLPRV LU SURIHVLQç J\YHQLPÇ SHUWYDUN\WL SHQVLMÄ? VLVWHPDV çYHLNWL VNXUGÇ LU VRFLDOLQĂ— DWVNLUWç ÄŽLÇ LQLFLDW\YÇ \SDĂ? UHPLD (XURSRV 3DUODPHQWR 6RFLDOLVWÄ? LU GHPRNUDWÄ? SDĤDQJLRMR DOMDQVR IUDNFLMD 1HDEHMRMX NDG SR ULQNLPÄ? /LHWXYRMH EHDWRGDLULÄ?NÇ WDXS\PÇ SDNHLV VRFLDOLDL RULHQWXRWD SROLWLND NXULÇ SDGĂ•V çJ\YHQGLQWL LUb (XURSRV 6RFLDOLQLÄ?

LQYHVWLFLMÄ? SDNWDV

Č&#x; $U QHEXV PDĤLQDPDV Ë‹QDQVDYLPDV Ä?LXR PHWX LÄ?

(6 ELXGĤHWR UHPLDPRPV VRFLDOLQĂ•PV SURJUDPRPV NXULRV çJ\YHQGLQDPRV /LHWXYRMH" Č&#x; (XURSRV 3DUODPHQWH Y\UDXMD QXRPRQĂ• MRJ QHJDOLPD PDĤLQWL QĂ• YLHQRV VRFLDOLQĂ•V SURJUDPRV Ë‹QDQVDYLPR %Ä•WLQD LÄ?ODLN\WL VYDUELDXVLR VRFLDOLQLÄ? LQYHVWLFLMÄ? Ä?DOWLQLR Č&#x; (XURSRV 6RFLDOLQLR IRQGR WLQNDPÇ Ë‹QDQVDYLPÇ -DP WXUĂ•WÄ? EÄ•WL VNLULDPD QH PDĤLDX NDLS SURF YLVÄ? VDQJODXGRV SROLWLNDL WHQNDQĂ?LÄ? OĂ•Ä?Ä? 7DLS SDW VLÄ•ORPH SURMHNWÄ? GDO\YLDPV VXPDĤLQWL DGPLQLVWUDFLQĂ— QDÄ?WÇ EHL VXGDU\WL SDODQNHVQHV VÇO\JDV JDXWL SDUDPÇ QHY\ULDXV\ELQĂ•PV RUJDQL]DFLMRPV 'ĤLDXJLXRVL NDG (XURSRV 3DUODPHQWR 8ĤLPWXPR LU VRFLDOLQLÄ? UHLNDOÄ? NRPLWHWDV SULĂ•PĂ• PDQR UHQJWÇ QXRPRQĂ— GĂ•O EÄ•VLPRV QDXMRV Ä?YLHWLPR PRN\PR MDXQLPR LU VSRUWR SURJUDPRV ČŚ(UDVPXV YLVLHPVȤ NXUL DSMXQJV QHW VHSW\QLDV SULHÄ? WDL YHLNXVLDV SURJUDPDV -RV çJ\YHQGLQLPXL WXUĂ•WÄ? EÄ•WL VNLUWD DSLH PLOLMDUGÄ?

HXUÄ? W \ QHW SURF GDXJLDX QHL GDEDU 7DLS SDW NRPLWHWH SULWDUĂ•PH NDG EÄ•WÄ? WROLDX Ë‹QDQVXRMDPD (XURSRV JOREDOL]DFLMRV IRQGR YHLNOD /LHWXYD LÄ? Ä?LR IRQGR MDX JDYR EHYHLN POQ OLWÄ?

SDGĂ•WL GDUER QHWHNXVLHPV $O\WDXV ČŚ6QDLJĂ•VȤ LU ČŚ7HNVWLOĂ•VȤ VWDW\EÄ? VLXYLPR LU EDOGÄ? JDP\ERV çPRQLÄ?

GDUEXRWRMDPV 1XPDWRPD NDG Ä?LR IRQGR SDUDPÇ JDOĂ•WÄ? JDXWL LU ĤHPGLUELDL çVLGDUELQĂ— VDYDUDQNLÄ?NDL SDJDO WHUPLQXRWDV LU ODLNLQÇVLDV GDUER VXWDUWLV WDLS SDW PDĤÄ? LU YLGXWLQLÄ? çPRQLÄ? VDYLQLQNDL LU YDGRYDL %XV SDOHQJYLQWD LU Ë‹QDQVLQĂ• GDO\YDYLPR SURMHNWXRVH QDÄ?WD PDĤLDX HNRQRPLÄ?NDL LÄ?VLY\VĂ?LXVLRPV (6 Ä?DOLPV 1HDEHMRMX MRJ (XURSRV 3DUODPHQWDV LU WROLDX SULQFLSLQJDL JLQV VRFLDOLQHV LQYHVWLFLMDV NXULRV \UD EÄ•WLQRV LU ODXNLDPRV /LHWXYRMH Č&#x; 'Ă•NRMX XĤ çGRPÄ? SRNDOEç NXUç WLNLXRVL DUWLPLDXVLX PHWX SUDWĂ—VWL 5LPDQWDV .D]ODXVNDV

6 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Ekspremjeras Aleksandras Abišala:

„Partijose – asmenybių skurdas“ Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Ekspremjeras Aleksandras Abišala, iš šalies stebėdamas, kaip paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius formuoja koalicinę Vyriausybę, negali nuslėpti nuostabos ir nusivylimo.

Vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos premjerų Aleksandras Abišala mano, kad Vyriausybę formuojančios socialdemokratų, Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija neturi tvirtų kandidatų į ministrus, kuriuos gintų iki galo.

Duodamas interviu savaitraščiui „15min“ A.Abišala teigė, kad partijos kandidatų į ministrus pavardes turėtų skelbti prieš rinkimus, o ne slėpti juos tol, kol palaimins prezidentė.

– Kaip iš šalies atrodo naujos Vyriausybės formavimas?

– Labiausiai stebina, kad partijos pamiršo savo pagrindinę misiją – siekti valdžios ir taip įgyvendinti programas, už kurias

balsavo rinkėjai. Patirties jau sukaupta daug, partijos remiamos mūsų visų pinigais, todėl galėtų tokį darbą dirbti. Tai, kad blaškomasi, ieškoma išorinių kandidatų, rodo, kad siekis būti valdžioje yra savitikslis, labiau savo interesams, o ne tautos lūkesčiams patenkinti.

– Partijų lyderiai net po rinkimų neskuba viešinti pretendendentų, teisindamiesi nenorintys tys sugriauti reputacijos, jei jiee kam nors neįtiks.

– Toks argumentas man visiškai nepriimtinas. Eidamas į politiką žinai, kuo ji kvepia, kad gali gauti viešų niuksų, dažnaii nepelnytų. Bet toks polititiko darbas. Kita vertus, tai ai tik įrodo, kad nėra tvirtų kandidatų, didatų kuriuos partijos būtų pasiryžusios ginti, jei tikėtų, kad jie yra geriausi žmonės dirbti tose pozicijose.

– Prezidentė pareikalavo, kad Darbo partijai Vyriausybėje atstovautų ne jos nariai.

Geriausiai vertinami ministrai iki šiol dažnai būdavo ne partijų nariai – Ingrida Šimonytė, pati Dalia Grybauskaitė. Bet kaip partijai įgyvendinti savo programą, kai deleguojamas žmogus „iš šono“?

A.Abišalos dosjė Aleksandras Abišala gimė 1955 m. gruodžio 28 d. tremtyje – Intoje (Komijos respublika). Mokyklą baigęs Kaune, vėliau Vilniaus universitete įgijo fiziko diplomą, dirbo Kauno politechnikos instituto insti Chemijos technologijų fakul fakultete, Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institute. in 1990–1992 m. buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Nepriklausomybės Akto signataras.

1 1991–1992 m. trečiojoje –G Gedimino Vagnoriaus vadova dovaujamoje Vyriausybėje ėjo ministr be portfelio pareigas, vėministro liau keturis mėnesius – iki 1992-ųjų rudens rinkimų – vadovavo ketvirtajai Vyriausybei.

Vadovauja konsultacijų bendrovei „A.Abišala ir partneriai“, yra organizacijos „Junior Achievement Lietuva“ valdybos pirmininkas. Fizikos ir matematikos mokslų daktaras, yra paskelbęs apie 30 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose, 3 išradimų autorius.

– Tai vyksta iš biednumo. Partinė demokratija, o kitokios demokratijos pasaulis nesugalvojo, reikalauja, kad partijos prisistatytų rinkėjams, parodytų, ką gali, ir tai turėtų įgyvendinti. Antra vertus, gali būti išimčių, ypač tokiose nepakankamai brandžiose demokratijose, kaip mūsų. Valstybė gyvuoja tik du dešimtmečius – pusę laiko, kurį Mozė vaikščiojo po dykumą.

Ministrai paprastai įstoja į partijas ir tampa profesionaliais politikais. Apskritai nepritarčiau prezidentės pozicijai ir siekčiau, kad partijų žmonės įgyvendintų programą.

Kai kuriais atvejais galima siekti žmonių, kurie dar nėra partijoje, prisidėjimo. Bet pažiūros turi būti panašios, turi būti žinomos jų nuostatos. Kas vyko su ponu Mindaugu Kuklieriumi („darbiečių“ pasiūlytu į žemės ūkio ministrus, – red. past.), buvo visiškas nesusipratimas.

– Į valdžią pretenduojančios partijos po rinkimų pirmiausia ima skirstytis ministerijas ir, atrodo, tik po to rimtai ima ieškoti pretendentų, o specialistų neranda…

– Norėčiau pabrėžti – politikos specialistų. Ne medicinos, ne žmonių, išmanančių, kaip arti žemę ar vairuoti traukinį. Aišku, nėra blogai, jei žmogus yra susipažinęs su sritimi, bet tai nėra labai svarbu. Visame pasaulyje ministerijoms vadovauja politiškai stiprūs žmonės, nebūtinai tos srities

Savaitės interviu | 7

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Darbo partija ministrų neruošia, neleidžia jiems eiti į viešumą, kalbėti, ginčytis, aiškinti, pateikti savo projektus. Deja, ši partija – ne išimtis.

ekspertai. Tam yra visa sistema, o jie žino kiekvienos srities pagrindinius strateginius dalykus.

Imkime Eligijų Masiulį, kuris su transportu lyg ir nieko bendro neturi, bet laikomas vienu geresnių Andriaus Kubiliaus Vyriausybės narių. Arba teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Jis tikrai neką išmanė apie kalėjimų sistemą.

– Užsiminėte apie konservatorių M.Kuklierių. Darbo partija, kuri dievagojasi turinti po keletą kandidatų į postus, pakvietė ne šiaip nepartinį žmogų, bet oponuojančios partijos atstovą.

– Ar pažįstate Darbo partijoje žmogų, kuris būtų tinkamas žemės ūkio ministras? Jau nekalbant apie partijos teismus. Politikoje būdama jau aštuoneri metai – tiek renkame ją į Seimą, Darbo partija niekaip nepademonstruoja, kad jos tikslas yra realizuoti programą per buvimą Vyriausybėje. Ji ministrų neruošia, neleidžia jiems eiti į viešumą, kalbėti, ginčytis, aiškinti, pateikti savo projektus.

Deja, Darbo partija – ne išimtis. Apie visas partijas galima pasakyti tą patį.

– Kaip vertinate prezidentės sumanymą egzaminuoti kandidatus į ministrus, ar šie susikalba angliškai?

– Aukštojoje politikoje, pradedant Seimo nariais ir jų padėjėjais, dabar nėra ką veikti, gerai nemokant bent dviejų užsienio kalbų. Esame Europos Sąjungos ir NATO nariai, pasaulis tapo globalus, viduje užsidaryti neįmanoma. Negalima tikėtis, kad Europa išmoks lietuvių kalbą kaip anglų, ypač turint omenyje būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES. Didžioji dalis politikų iki šiol nesuvokia, kokios svarbos yra šitas darbas.

– Ar tuo neturėtų užsiimti partijos, rinkdamos kandidatus, o ne prezidentė?

– Be abejo. Tačiau, man atrodo, tai yra daugiau žiniasklaidos išpūsta sensacija. Ne tik anglų kalba buvo pagrindinis rodiklis.

– Kaip Vyriausybė buvo formuojama prieš du dešimtmečius, kai jums tai teko daryti?

– Politinė situacija buvo kitokia nei dabar, nebuvo partinės sistemos ir nusistovėjusios tradicijos. Buvo Sąjūdis, Komunistų partija ir Seimo struktūros. Paskui Sąjūdis pradėjo skaldytis, formavosi frakcijos, iš jų kilo partijos.

Vyriausybės buvo formuojamos pagal politinį patikimumą ir kvalifikaciją.

Kalbant apie mūsų, ketvirtąją, Vyriausybę, didelių ginčų nebuvo – nemaža dalis ministrų liko tie patys, nes buvo apibrėžtas darbo laikas – iki rinkimų.

Buvo tariamasi su frakcijomis, ministrai ėjo joms prisistatyti. Kiek pamenu, nė vienas ministras nebuvo praverstas.

A.Abišala mano, kad Vyriausybę formuojančios partijos atėjo dirbti sau, o ne rinkėjams. Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Komentaras

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

Premjerinių įtampų kryptys Visos dešiniųjų pastangos sumenkinti paskirtojo premjero A.Butkevičiaus kandidatūrą bliūkšta.

A.Butkevičius gana energingai renkasi komandą, nekreipdamas dėmesio nei į kritiką iš dešinės, nei į nepasitenkinimą iš koalicijos vidaus.

Bet netolima ateitis premjerui bus ganėtinai įtempta – reikalaus gebėjimo manevruoti sudėtingoje įtampų konfigūracijoje. Yra keletas ryškesnių įtampos krypčių.

Tai – įtampa koalicijos viduje. Keturių partijų koalicija nėra idiliška, nors kol kas regime pakankamai darnų pasiryžimą susikalbėti ir pradėti veikti.

Tačiau silpnoji koalicijos grandis yra Darbo partija.

Prokurorų prašymas atimti neliečiamybę trims šios partijos vadovams tampa partiją ir frakciją silpninančiu veiksniu, galinčiu sukelti ekscesus partijos bei frakcijos viduje.

A.Butkevičius supranta, kad Seimo ir Vyriausybės darbui svarbi Darbo partijos frakcija gali būti demoralizuota. Kitaip sakant, gali žengti lemtingą visai koalicijai žingsnį. Todėl valdančiųjų lyderis turi demonstruoti ir partijos, ir koalicijos principinių nuostatų dėl skaidrumo tvirtumą, ir parodyti valią rinkdamas ministrus iš šios partijos kandidatų.

Kita įtampos kryptis – Vyriausybės programa. Čia vyksta mažiau matoma, kitų įvykių užgožta diskusija dėl Vyriausybės prioritetų, finansų politikos nuostatų, specifinių ūkio šakų bei socialinių reikalų. Ką jau kalbėti apie tai, ką ši Vyriausybė nutars dėl atominės jėgainės statybos.

Galime tik įsivaizduoti, kaip įnirtingai visų įmanomų sričių lobistai, politikos ir ekonomikos lyderiai bando daryti įtaką derinant Vyriausybės programos nuostatas su savo interesais.

Dar viena įtampų kryptis – prezidentės dalyvavimas Vyriausybės veiklos erdvėje ir premjero dalyvavimas vykdant prezidentines nuostatas.

Nekreipiame dėmesio į sustingusią užsienio politiką, bet premjeras vykdys ne tik valstybės vidaus ūkio valdymo funkcijas, jis derins jo kompetencijai priskirtus klausimus su savo kolegomis kitose šalyse, skatins investicines iniciatyvas, derėsis dėl prekybos bei pramonės reikalų.

Premjerui būtina išspręsti sudėtingą santykių su prezidente rebusą.

A.Butkevičiui jau pirmosiomis darbo dienomis teks vykti į užsienį. Pasaulis būtent iš pirmųjų jo vizitų spręs apie galimus Lietuvos užsienio politikos pokyčius.

Vizitai gali arba išsaugoti santykių šaltumą, arba lemti jų atšilimą. Taigi, ir čia jau reikia mąstyti apie galimas pasekmes. Net apie tai, kad prezidentė arba taps skatinančiu santykius, arba dar labiau laužančiu ir į nepatogią padėtį premjerą statančiu veiksniu.

Premjerui būtina išspręsti sudėtingą santykių su prezidente rebusą, nulemsiantį jo galimybes efektingai veikti ne tik vidaus, bet ir užsienio politikos arenose.

Pagaliau yra sava partija, kuri karštligiškai laukia dovanų. Psichologiškai tai – sudėtingiausias uždavinys, nes partijos žmonės yra ne tik kolegos, bet ir bičiuliai, kurių lūkesčiai ne visada atitinka jų profesinius gebėjimus ar politinį potencialą.

A.Butkevičiui teks išmokti sakyti griežtą „ne“ saviems, jei jis matys, kad reikalingas profesionalesnis, stipresnis ir politiškai ryškesnis asmuo.

Vis dėlto, tai, kas vyksta, kol kas leidžia optimistiškai žvelgti į procesus. Tai patvirtina ir A.Butkevičiaus reitingai, kurie kyla kaip ant mielių.

8 | Verslas

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Tūkstančiai už landynę Ar įmanoma Vilniuje rasti padorų butą, kainuojantį iki 50 000 Lt?

Už keliasdešimt tūkstančių nusipirkus butą bendrabutyje dažnai tenka naudotis bendra virtuve ir vonia, kuri nežinia kada remontuota.

J.Kalinsko nuotr.

Pigiausias butas Lietuvoje yra Kupiškio rajone.

Jį galima įsigyti vos už 4 000 Lt. O už kiek pigiausią butą galima nusipirkti Vilniuje? Vien sostinėje yra apie 200 butų, kainuojančių iki 50 000 Lt, o visoje Lietuvoje – dešimt kartų daugiau. Nemažai.

Tačiau kiek iš jų – padorių?

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Savaitraštis „15min“ atliko žurnalistinį pigiausių sostinės butų rinkos tyrimą. Išvados: nemokamas sūris būna tik spąstuose, o pigiu gali nespėti pasidžiaugti, nes jo mažai, nėra pasirinkimo ir galiojimas greitai baigsis.

Butu vadinamas kambarys Skelbimų portalas „Domoplius.lt“ butų sostinėje, kainuojančių iki 50 000 Lt, randa 158, „Edomus.lt“ – 186, „Aruodas.lt“ – 193. Paskyrusi savaitę skelbimų peržiūrai konstatuoju, kad dauguma skelbimų kartojami skirtinguose arba tuose pačiuose portaluose, tik nurodomas kitas gyvenamasis rajonas arba kitas pardavėjas, nes butus pardavinėja ir šeimininkai, ir tarpininkai.

Be to, ne visų parduotų butų skelbimai išimti. Dar keli procentai atkrenta, nes nurodoma labai neadekvati kaina: 54 kv.m butas parduodamas už 11 111 Lt, bet neįdėtos jo nuotraukos ir nenurodyta jokių kontaktų, arba bendroje paieškos sistemoje rodoma buto kaina – 3 000 Lt, o įėjus į skelbimą paaiškėja, kad prašoma 120 000 Lt. Peržiūrėjus vieną skelbimų portalą, kitame beveik visi butai – jau matyti, todėl iš tiesų sostinėje butų už tokią kainą yra apie 200. Kai kurie pardavinėjami metus ar pusantrų, kiti – vos kelias dienas. Daugiausia pigiausių butų parduodama Naujininkuose ir Naujojoje Vilnioje.

Dedantys skelbimus gudrauja, kaip išmano. Nemažai pardavėjų butu vadina kambarį. Atsidarius skelbimą paaiškėja, kad pigiai parduodamas ne visas butas, o tik kambarys dviejų, trijų arba keturių kambarių bute, ir to kambario plotas nėra 31 kv.m, kaip buvo nurodyta. Į plotą įskaičiuotos bendro naudojimo patalpos – virtuvė, tualetas, vonia arba dušas, kuriomis reikėtų dalytis su buto šeimininkais.

Tokių patalpų kaip „kambarys bute“ ar „buto dalis“ teisiškai vadinti butu

negalima, užtat kambarys buvusiame bendrabutyje, nors likusios patalpos – ir bendro naudojimo, Registrų centre vadinamas butu, nes tai nekilnojamasis turtas (NT), turintis registro numerį.

Tokių butų skelbimuose – nors vežimu vežk. Vieni pardavėjai išsamiai aprašo kiekvienos buto patalpos kvadratūrą, net prideda žemėlapį ir buto planą, o kiti „pamiršta“ paminėti apie virtuvę, vonios kambarį, koridorių. Iš nuotraukų suprantu, kodėl: tos patalpos – bendro naudojimo, o bute jų tiesiog nėra.

Tarp skelbimų pasitaiko ir butų, įrengtų ir parduodamų gyvenamajame name, tačiau jų tualetas ir dušas įrengti lauke esančiame ūkiniame pastate arba tualetas yra tik medinė lauko būdelė.

Iš 300 – keli tikri butai Nors skelbimų daug, butų su visais patogumais randu tik tris. Jie įrengti

Rinka aktyvėja, kainos krenta Spalį suaktyvėjo šalies NT rinka: buvo parduota ketvirtadaliu daugiau objektų nei per tą patį laikotarpį pernai. Pastarąjį sykį tokie NT pardavimo mastai buvo užfiksuoti 2008 metų balandį – prieš ekonominę krizę, skelbia Registrų centras.

Rudeninis sandorių aktyvumo bumas apėmė visą šalies teritoriją ir beveik visus NT rinkos segmentus: nuo būsto iki komercinės ir administracinės paskirties objektų bei žemės sklypų.

Neįprastai daug sandorių registruojama ir lapkritį.

Tačiau NT kainoms tai įtakos neturėjo: jos vis dar po truputį krenta. Kol trūksta aiškumo ekonomikoje, tol nepasiekiamas dugnas. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su praėjusių metų spaliu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose krito 1,7 proc.

Atsižvelgus į metinę infliaciją, prie kainų kritimo derėtų pridėti dar bent tris procentus.

Verslas | 9

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Apgriuvusioje bendrabučio Grigiškėse laiptinėje sutemus baisu ką nors sutikti.

buvusių bendrabučių kambariuose, todėl labai maži. Kadangi niekas buto be derybų neperka, nusprendžiu dar paieškoti butų iki 58 000 Lt. Tuos kelis tūkstančius tikiuosi nuderėti, nes šeimininkai senos statybos butų kainas nuleidžia iki 15 proc. Jau kiek geriau – iš šimto papildomų skelbimų randu kelis tinkamus butus.

Paskambinus dėl vieno, atsiliepia NT agentūros vadybininkas ir prisistato Artūru.

Paaiškėja, kad būstas jau parduotas, bet Artūras bando įpiršti butą buvusiame bendrabutyje Naujininkuose už 59 tūkst. Lt ir dukart pakartoja, kad balkonas – per visą butą.

Patikslinu, kad daugiau nei 50 tūkst. Lt nemokėsiu, o jo siūlomą butą mačiau dviejuose portaluose. Viename jis parduodamas pigiau ir be tarpininkų. „Na, gerai... Aš su šeimininkais pakalbėsiu, paklausiu ir perskambinsiu“, – numykia Artūras. Daugiau butų už tokią kainą jis negali pasiūlyti, o pažado neištesi –

nebepaskambina. Po kelių dienų paskambinu numeriu, prie kurio nurodyta, jog butas parduodamas be tarpininkų. Atsiliepusi moteris pasiteirauja, ar nesu agentė. „Kaip man jie nusibodo, skambina ir skambina“, – pasiskundžia ji. Šeimininkė su vyru gyvena Trakuose, todėl buto greitai parodyti negalės – nežino, kada atvažiuos į Vilnių.

Paskambinus dėl kito buto Žirmūnų rajone paaiškėja, kad butas išnuomotas, o pardavimas atidėtas iki pavasario. Moteris aksominiu balsu siūlo kitus – brangesnius – butus.

Kreipiuosi dėl 19 kv.m gražiai suremontuoto buto buvusiame bendrabutyje Žemuosiuose Paneriuose. Kaina patraukli – vos 38 400 Lt. Sužinau, kad tą dieną kitas pirkėjas ketina atnešti užstatą už šį butą. „Jei nesate rimta pirkėja, o tik norite apžiūrėti, nevarkite“, – įspėja NT tarpininkas ir bando greičiau užbaigti pokalbį.

Dar pora nusižiūrėtų butų, pasirodo, jau seniai parduoti, o dėl vieno apžiūros niekaip nepavyksta sutarti: tai NT agentė

Butukas Naujininkų bendrabutyje – tvarkingas, bet mažas it kišenė.

D.Daškevičiūtės nuotr.

Daugiausia pigiausių butų parduodama Vilniaus Naujininkų ir Naujosios Vilnios gyvenamuosiuose rajonuose. neprisiskambina buto šeimininkei, tai kuri nors neturi laiko. „Jeigu jums skubiai reikia, žinokit, kad į butą galėtumėt tik po kokių trijų mėnesių įsikraustyti, nes pardavėja neturi kur gyventi. Ji ir pardavinėja butą, ir sau tuo pat metu ieško“, – įspėja agentė.

Teko sprukti nuo girtuoklių Belieka du butai. Pirmiausia bandau apžiūrėti būstą 1974 metais statytame

bendrabutyje Grigiškėse. Atvykstu vakare. Beklaidžiojant pro šalį praeina gal dešimties agresyvokai nusiteikusių paauglių grupelė. Jaučiuosi nejaukiai.

Mane pasitinka agentė – tamsi, aukšta moteris. Su ja – ir buto šeimininkė, į septintą dešimtį įkopusi maloni moterėlė cilindro formos kepure. Įeiname į labai apleisto bendrabučio laiptinę. Antros jos durys tokios sukežusios, kad spyrus išgriūtų.

Sienų dažai it nagais nugramdyti, likęs apipaišytas cementas su dviejų sluoksnių dažų atplaišomis.

Skelbime teigiama, kad kaimynai – ramūs ir tvarkingi, tačiau laiptinės langai – išdaužyti, ant laiptų voliojasi tušti alkoholinių kokteilių buteliai. Koridoriuje įsismelkęs riebaluose čirškinamų bulvinių blynų ir rūkalų kvapas, o palangę ramsto du asocialios išvaizdos tipai.

Nukelta į 10 psl.

>>>

10 | Verslas >>>

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Atkelta iš 9 psl.

Šeimininkė atrakina šarvuotas buto duris.

Patenkame į pailgame 18 kv.m kambaryje suformuotą butuką. Koridoriaus nėra, tik miniatiūrinė virtuvė – šaldytuvas ir staliukas. Kitoje pusėje įrengtas vonios kambarėlis – jame yra tualetas, dušo dubuo ir maža kriauklė. Žengiame į kambarį. Jis perkrautas baldais, todėl vietos mažai. Stovi išskleidžiama sofa, didelis fotelis, spinta ir sekcija, išpuošta džiovintomis lydekų galvomis.

Yra stalas su kompiuteriu, kėdė, įvestas internetas ir kabelinė televizija.

Tapetai su gėlių motyvais netvarkingai suklijuoti, linoleumas uždengtas kilimėliais. Užtat langas – plastikinis. Šeimininkės teigimu, mokesčiai už komunalines paslaugas labai nedideli. O jei norėčiau naudotis bendra virtuve, už dujas per mėnesį mokėčiau vos 4 Lt/mėn. Šeimininkė gundo žadėdama nuleisti buto kainą nuo 30 tūkst iki 28 tūkst. Lt. Nusprendžiu pašniukštinėti bendrabutyje. Laiptais vorele iš girtumo vos lipa nenusakomo amžiaus vyrai, o bendroje virtuvėje pamatau tamsiaplaukę moterį. Dar viena išlenda pasiteirauti, ką čia veikiu.

Sužinojusios, kad domiuosi tuo butu, iškart pasako, kad daugiau kaip 20 tūkst. Lt jis nevertas.

Išgirdęs klegesį, iš savo buto išlenda vyras invalido vežimėlyje, domisi kainomis ir klausia, ar bendrabutis – labai baisus.

Išeinu iš laiptinės. Man atidarant duris, kieme pasigirsta kažkieno balsas: „Prilaikykit duris!“ Iš tos baimės imu ir užtrenkiu jas. Girtas, apsmukusiais treningais apsivilkęs vyras svirduliuodamas artėja prie manęs ir kažką vapa. Praneriu pro jį.

Tamsoje ant laiptelių suboluoja kito treninguoto vyriškio siluetas. Jo rankoje kliuksi plastikinis alaus butelis. „Dievuška, dievuška!“ – užkimusiu balsu, it milžiniškas skreplys būtų įsirėmęs į gerklės sieneles, užgriaudėja nepažįstamasis, o aš bėgu, kol suvokiu, kad jie per girti mane pasivyti. Vyrai ir nesiveja, tik šūkauja pavymui.

Nurimstu atsidūrusi žibintų apšviestoje gatvėje.

Tvarkingas bendrabutis Naujininkuose Kitas objektas – šalia Naujininkų „Maximos“ buvusiame bendrabutyje esantis 15

Į šį bendrabutį Grigiškėse nejauku užeiti net dieną.

J.Kalinsko nuotr.

kv.m butas. Kaina lyg prekybos centre – 39 999 Lt. Ši vieta garsėja labai prasta reputacija, lauke tamsu, todėl apžiūrėti būsto ateinu su draugu. Mus pasitinka jaunas solidus agentas ir buto šeimininkai – pagyvenusi maloni pora.

Bendrabutis statytas 1970-aisiais, tačiau išsilaikęs neblogai. Laiptinė tvarkinga, žaliai nudažyta. Pakeisti jos langai. Specifinių kvapų ar girtų kaimynų – nė padujų. Įeiname į butą. Paaiškėja, kad jo sienos dažytos ne ryškiai rožine, kaip atrodo skelbimo nuotraukose, o šviesiai alyvine spalva.

Grindys – medinės. Šalia durų yra pakaba paltams, o šone neblogai įrengtas vonios kambarys – unitazas ir dušas. Plytelės – šviesios, šiuolaikiškos.

Likusi butuko dalis suplanuota neracionaliai: mini virtuvėlė, kurioje yra kriauklė ir nuo jos stora siena atskirta zona šaldytuvui, ir dar viena atskirta siena bereikalingai užimanti plotą kišenės dydžio bute. Kambaryje vos telpame penkiese, nors jame stovi tik kėdė.

Išeinančius iš buto mus pasitinka laiptinėje tūnojusi šeimininkų draugė ir įbruka savo kontaktus. „Čia jei norėsite pirkti be tarpininkų“, – mirkteli ir nueina. Tiek to, ačiū. Kol kas nereikia nei su tarpininkais, nei be tarpininkų.

Ar įmanoma rasti padorų butą Vilniuje, kurio kaina būtų ne didesnė nei 50 tūkst. Lt? Gal. Tačiau butas gali būti nepadoriai mažas. Arba vieta ir kaimynystė – nepavydėtinos.

Geriau nepirkti nei sau, nei nuomai nelikvidūs – būtų labai sunku greitai ir be nuostolių parduoti. Neaišku, kaip jie atrodys po dešimties metų – gal bus avarinės būklės ir visą daugiabutį ar bendrabutį teks griauti arba renovuoti.

Tokio pigaus būsto remontui tektų išleisti dar bent 20 000 Lt. „Kažkodėl Lietuvoje manoma, kad jei butas suremontuotas, tai jis vertas gerokai daugiau. Tai atsispindi ir skelbimuose, – pasakoja E.Narbuntovičius. – Bet buto vertė nuo to, kad padarytas remontas, pakeisti vamzdynai, smarkiai nepakyla.“ „Domoplius.lt“ projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius (nuotr.) nepataria pirkti tokių pigių butų. „NT yra trys sudedamosios dalys: vieta, vieta ir vieta. Tolimų rajonų nelabai kas mėgsta, kontingentas ten irgi atitinkamas. Jeigu kainos ir kils, tai ne anksčiau nei po 3–4 metų, toliau niekas neprognozuoja. Tolimuose rajonuose kainos staigiai nešoktelės, pirmiau jos kils patraukliose vietose“, – argumentuoja E.Narbuntovičius.

Anot eksperto, tokie pigūs butai parduodami bendrabučiuose arba „chruščiovkėse“, statytose septintajame dešimtmetyje dvidešimčiai ar trisdešimčiai metų. Jie

Pirkti tokių butų nuomai E.Narbuntovičius taip pat nepataria: per mėnesį už nuomą būtų galima imti daugiausia 400 litų, bet reikėtų gerai įrengti butą. Įsileidus nuomininkus, kosmetinį remontą tektų daryti kas 3–4 metus, kitaip nuomos kaina kristų: „Neaišku, ar iš nuomos atsipirktų bent investicijos į remontą.“ E.Narbuntovičius primena, kad tokie butai būna nesandariuose senuose namuose, todėl šildymo išlaidos – didelės.

Naujojoje Akmenėje kai kurie žmonės dalija tokius butus nemokamai, nes nepajėgia apmokėti didelių sąskaitų, o buto niekas neperka.

12 | Visuomenė

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadas A.Skučas išleido knygą apie Lietuvai lemtingas dienas

Pėstininkams svarbiausia Krašto apsaugos ministerijos archyvo nuotr.

Vos 1000 egzempliorių – tokiu tiražu neseniai išleista buvusio Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovo, vieno iš Sąjūdžio įkūrėjų Artūro Skučo knyga „Pėstininko užrašai“ apie svarbiausius, niekur iki tol neatskleistus ir neiškraipytus 1990–1993 metų įvykius.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Duodamas interviu savaitraščiui „15min“ 51-erių A.Skučas prisipažįsta: dar ne visos paslaptys atskleistos.

Krašto apsaugos ministerijos archyvo nuotr.

– Žmonės knygas rašo tada, kai negali tylėti. „Pėstininko užrašuose“ tylėti negalėjo ne vienas asmuo – be jūsų, yra ir kitų žmonių atsiminimų. Ką svarbiausio norėjote pasakyti?

– Buvo svarbu parodyti, kaip gyveno Apsaugos skyrius tuo laikotarpiu. Tai iki šiol niekur nebuvo paminėta. Yra išleista knygų apie pasieniečių gyvenimą, vidaus reikalų

Aukščiausiosios Tarybos gynėjai suprato: jei sovietų kariuomenė puls, jie gyvi nebeišeis.

Aukščiausiosios Tarybos gynėjai iš pradžių ginklavosi tuo, kas po ranka papuolė.

sistemos darbuotojus, bet tos knygos apima didesnį laikotarpį, o aš aprašiau lemtingus Lietuvai metus – 1990–1993-uosius, į knygą sudėti svarbiausi dalykai, mūsų vertinimai, požiūriai.

– Esate viešai apgailestavęs, kad per 1991ųjų sausio įvykius tik vieną dieną bandėte užsirašinėti, vėliau „buvo ne iki užrašų, liko tik migloti prisiminimai“ . Vis dėlto tą miglą pavyko prasklaidyti?Juk išėjo stora knyga.

– Knygą norėjau išleisti Apsaugos skyriaus dvidešimtmečiui, bet nespėjau. Ne viskas į ją tilpo. Buvo užrašų, likusių senų protokolų, jų kopijų.

Bevartant juos atsigamino įvykiai. Netgi detaliai – minučių tikslumu. Kai kuriuos aspektus priminė bendražygiai. Žmogaus prisiminimai kartais atrodo chaotiški, bet iš tiesų vienas prisiminimas iškelia kitą, prasideda šokinėjimas laike ir taip prisimenami esminiai dalykai, kurie žmogų sukrėtė.

Pavadinau šią knygą dokumentiniu romanu, nes yra ir labai stiprių, ryškių dokumentinių dalykų, o yra ir pamąstymų, nukrypimų. Tai nėra lengva knyga, kurią galėtum skaityti vakare savo malonumui ir atsipalaiduoti. Ji sukelia įtampą, o mano amžiaus žmones ir pravirkdo.

– Viename interneto forume, dar rengdamas „Pėstininko užrašus“, svarstėte: „Gal, parašius knygą ir pateikus ją visuomenei, būtų atsakyta į kai kuriuos klausimus?“ Kokio atgarsio laukėte?

– Ne visos paslaptys čia atskleistos. Gal į jų atskleidimą visuomenė dar per aštriai reaguotų, gal tikslinga būtų jas vėliau atskleisti,

o gal dabar – nežinau. Galbūt mano knyga išprovokuos ką nors parašyti tai, kas mano nebuvo parašyta arba ko nenorėjau iki galo įvardyti. Tai gana subtilus dalykas, ne visada gali apkaltinti žmogų ar vienareikšmiškai įvardyti vieną ar kitą situaciją, nes neturi dokumentų.

– Pėstininkas – silpniausia šachmatų figūra; tik vienas sraigtelis didelėje struktūroje.

Jūs buvote Apsaugos skyriaus vadas. Nesusimenkinote taip pavadindamas knygą?

– Valstybės mastu aš buvau pėstininkas.

Nevykdžiau savo politikos – vykdžiau įsakymus ir dariau taip, kaip reikia valstybei.

Generolas – tas, kuris vadovauja, o aš nevadovavau valstybei.

– Tuomet papasakokite, kaip baisiausiomis sausio įvykių akimirkomis atrodė Apsaugos skyrius?

– Sąlygos buvo labai sudėtingos. Labai nedaug mūsų pradžioje dirbo. Tuometės Aukščiausiosios Tarybos požiūriu, 100 žmonių – labai daug. Dar 1990-ųjų birželį reikėjo

labai ilgai aiškinti, kodėl mums bent šimto žmonių reikia. O kai 1991 m. sausio 8-ąją prasidėjo tie įvykiai ir beveik visas mūsų šimtas išėjo stabdyti ateinančios minios, tai atrodė kaip pieva ir du medeliai. Lemiamom dienom buvo daugiau drąsos, pasiryžimo ir pasiaukojimo nei realios jėgos.

– Kuo vadovaudamasis priėmėte sprendimus, iš kur žinojote, kaip elgtis, kaip gintis, kai net tam tinkamų priemonių neturėjote?

– Sakoma, klausa – įgimtas dalykas. Taip ir mano giminėje visokių asmenų buvo.

Vienas iš tolimesnių giminaičių buvo Kazimieras Skučas (nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras, 1940 metų vasarą, Sovietų Sąjungos reikalavimu, suimtas, o 1941 metais Maskvoje sušaudytas, – red. past.). Mano senelis tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo keliskart sužeistas, 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžių gavo.

Visi tie dalykai persiduoda: supratimas, suvokimas. Ir buvo aplinkui žmonių, kurie kažką mokėjo, kažką žinojo, patarė. Svarbiausia buvo mokėti juos išklausyti ir tai pritaikyti.

– Tai turėjo būti kažkas daugiau nei darbas ar pareiga.

– Buvo toks laikotarpis, visuomenė – patriotiška. Į tarnybą ėjo pasiaukojantys žmonės. Apsaugos skyrius tapo kaip gvardija. Ko gero, tuo metu ji buvo vienintelė institucija, kuri aiškiai savo egzistavimu pareiškė, kad tai yra tarnyba už Lietuvos nepriklausomybę. Už valstybę.

Nenoriu sumenkinti tuometės Krašto apsaugos, tačiau mes buvome labai matoma tarnyba ir jos patriotiškumas visus veikė.

Tuo metu pakliūti dirbti į Apsaugos skyrių buvo garbės reikalas.

– Per dvidešimtmetį iš žmonių pasakojimų susidarė spalvingas gynybos paveikslas: V.Landsbergiui buvo rastas antrininkas, iš laiptų turėklų padarėte ginklus – lazdas,

Visuomenė | 13

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

buvo valstybė

I.Gelūno nuotr.

– Kuo gelbėjant valstybę pasitarnavo mėgėjiškas, kaip esate pavadinęs, radijo ryšys?

– Buvo tokia situacija, kurios neįtraukiau į knygą. Per 1991 metų pučą Rusijoje B.Jelcinas pasakė kalbą, kad sustabdytų kariuomenę Maskvoje. Mes gavome tos kalbos įrašą. Ir kai Šiaurės miestelyje prasidėjo sujudimas ir sovietų kariuomenė pradėjo gauti

Knygos ištrauka: Sausio 12 d. „Vieną dalyką, kurį tikrai prisimenu, niekas niekada nesakydavo, kad nenori budėti jam paskirtame poste. Čia reikia pabrėžti, kad jie visi buvo beginkliai, nors po 1990 metų balandžio įvykių jau žinojo, kad gali atvažiuoti ginkluoti kareiviai ir juos sumušti ar net nužudyti.

Visa tai jie žinojo, bet ėjo. Visi tai žinojom, bet kažkaip tada mirtis buvo nesvarbi, svarbu tik viena, kad mano mirtis pasitarnaus būsimai laisvai Lietuvai. Kartais pagalvodavau tik apie tai, kaip po to gyvens mano šeima ir kas bus su jais, bet ne daugiau.

Dabar net pats sau galiu prisipažinti, kad nesitikėjau išlikti gyvas, nebent B. Jelcinas perimtų valdžią, bet jis ją perėmė kiek vėliau, gerokai vėliau.

Negaliu apibūdinti to jausmo, kai žinai, kad žūtis yra neišvengiama.

Tiesiog pasitikrinau, kiek turiu šovinių.

Pagalvojau, ar visi mano įsakymai tikrai perduoti, dar užėjau į V. Landsbergio kabinetą. Jis sėdėjo prie stalo ir kažką rašė, bet mane pamatęs linktelėjo galva ir šyptelėjo. Tada supratau, kad visi buvome susitaikę su neišvengiama žūtimi. Bent aš neieškojau jokios alternatyvos, tik vėl pasitikrinau šovininę, tarsi tikėdamas tuo, kad ten galėjo padaugėti šovinių. Tuo metu jų buvo tik aštuoni.“

Nepriklausomybę apgynusiam A.Skučui nepriklausomoje Lietuvoje sekasi gyventi daug sunkiau nei daugeliui jos negynusių.

Parlamento stogas buvo įelektrintas ir pan.

Kas jums labiausiai įstrigo iš tų įvykių?

– Gal tos detalės šiek tiek paspalvintos, bet taip buvo. Didžiąją laiko dalį praleisdavau savo kabinete, ten ir gyvenau, pusryčius gamindavau, miegodavau, nes ten buvo ryšių centras. Nors turėjau ryšio priemonę, kurią galėjau nešiotis, dėl valdymo reikalų negalėjau niekur išeiti, blaškytis.

Po sausio įvykių man teko laiptais nusileisti į pirmą aukštą. Nusileidžiu, o to aukšto laiptai aptraukti viela, minos kabo, kad susprogdintų laiptus. Tas vaizdas šokiravo.

Domėjausi: jeigu kas nors prisilies, ar mes patys nesusprogsim? Mane užtikrino, kad čia viskas saugu.

Buvo ir aplaidumų – išėjęs iš kabineto pamačiau Molotovo kokteilių dėžę. Nė vieno žmogaus aplinkui nėra. Negalima palikti tokio dalyko: kažkas eis, užklius, pasižiūrės, kas ten yra, iškris, ir viskas – patys sprogstam. Siaubas apėmė, įvedėme komendanto valandą. Žmonių buvo labai daug, įvairių, jų atsirado po Sausio 13-osios nakties. Buvo įleidžiami visi norintieji, jie atėjo su viskuo, ką turi, su gera iniciatyva ir savu supratimu, kaip reikia gintis, bet po kelių entuziastingo chaoso dienų žmonės pavargo, išseko.

Tada tarnyba pradėjo patruliuoti, kol viena komanda peržiūrėdavo visus aukštus, praeidavo kelios valandos. Tada eidavo kita grupė. Per kiekvieną ėjimą vis dar ką nors užsilikusio pavojingo rasdavo, kol visi suprato, kad čia nėra visuomeninių gynėjų sambūris, ir buvo įvesta griežta tvarka. To teko išmokti per kelias dienas.

Iš „Pėstininko užrašų“

komandas imtis veiksmų, mes per karinį dažnį paleidome B.Jelcino kalbą. Visi kareiviai apstulbo ir viskas nurimo.

Mūsų radijo ryšys ir begalė Lietuvos radijo mėgėjų sugebėjo laiku pranešti Amerikos departamentui apie situaciją Lietuvoje.

Labai operatyviai buvo informuotas Amerikos prezidentas, į kurio skambutį Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas negalėjo nereaguoti (V.Landsbergio skambučius ignoruodavo ir apsimesdavo, kad miega ir pan.). Tai buvo vienas iš esminių elementų, padėjusių sustabdyti tankus ir nepradėti Aukščiausiosios Tarybos puolimo.

„Po sausio įvykių man teko laiptais nusileisti į pirmą aukštą. Nusileidžiu, o to aukšto laiptai aptraukti viela, minos kabo, kad susprogdintų laiptus.

Tas vaizdas šokiravo.“ – Savo kabinete gyvenote nuo 1990 metų Kalėdų iki 1991 metų pavasario. Jūs, kaip ir dauguma kitų, turėjote šeimą, o tikėjimo, kad liksite gyvi, buvo mažai. Ar nesvarstėte, kad žmona liks be vyro, vaikai be tėvo dėl to, ko gal net neįmanoma pasiekti?

– Ko gero, valstybė stovėjo aukščiau. Aišku, buvo rūpestis ir nerimas dėl šeimos. Ji buvo pasiruošusi evakuacijai, jeigu viskas pakryptų blogąja linkme.

Apie baimę negalvojau, tiesiog žinojau: turiu būti čia, šiuo metu ir atlikti tai, ką galiu. Negaliu atsakyti už visus Apsaugos skyriaus pareigūnus, gal kas nors ir turėjo abejonių, bet man, žengiant nuo pirmos Sąjūdžio

dienos, kai pats jį kūriau, tiek metų jam skyriau, grėsmės atveju pasitraukti nebuvo įmanoma. Manau, kad net artimieji tai suprato.

– Apsaugos skyriaus vadovu dirbote iki 1993 metų. Kaip po to susiklostė jūsų gyvenimas?

– Sunkus laikas buvo. Man pasiūlė darbą Genadijaus Konopliovo banke (machinacijomis įtartas „Tauro“ prezidentas G.Konopliovas 1997 metais nusišovė, – red. past.), po trijų mėnesių išėjau, nes man nepatiko, kas ten vyksta.

Buvo periodų, kai važiuodavau į Kaune esančius sandėlius, prisidėdavau į bagažinę alkoholio butelių, saldainių, šokoladų, atvežtų iš Vokietijos, ir parveždavau į Vilniaus kavines. Užsidirbdavau šiek tiek pinigų.

Vėliau su keliais draugais sukūrėme firmelę, nelabai gerai ėjosi, viską uždarėme ir metus laiko buvau bedarbis. Tai sužinojusi, Krašto apsaugos ministerija pasiūlė man įkurti padalinį ir jam vadovauti, ką darau iki šiol.

„AB „Autrolis“ aukciono būdu parduoda negyvenamas patalpas, esančias adresu: Kaunas, A. Juozapavičiaus pr. 3, kurių bendras plotas 553,01 kv. m. su 14 arų valstybinės žemės sklypu (ilgalaikė nuoma). Pirminė pardavimo kaina 70 000 Lt su PVM. Pasiūlymai dėl pardavimo aukciono būdu teikiami AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus padėjėjai, adresu Islandijos pl. 209, Kaunas, iki 2012 m. gruodžio 17 d. 9.00 val. Posėdis, kurio metu bus atplėšiami vokai vyks 2012 m. gruodžio 17 d. 10.00 val.

304 kab. (trečias aukštas), Islandijos pl. 209, Kaunas. Informuojame, kad dėl pardavimo aukciono būdu kreiptis į AB „Autrolis“ statinių administratorių Rimvydą Tvarijoną Islandijos pl. 209, tel. 8-37 54 82 22, mob. Telef. Nr. 865665202. Parduodamo turto apžiūros laikas 2012 m. gruodžio mėn.

10,11,12 d. nuo 7 val. 00 min iki 15 val. 30 min., A. Juozapavičiaus pr. 3.

Atsiskaityti už aukcione parduotą turtą per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo turto pardavimo dienos į AB „Autrolis“ banko atsiskaitomąją sąskaitą.

Užsk. Nr. 307088

14 | Sportas

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Krepšinio pasaulyje Krepšinio veikėjai, ilgai su pavydu stebėję, kaip maudosi piniguose futbolo pasaulis, ryžosi permainoms, bet ne visiems jos patinka. Lietuvos krepšinio vadovai prognozuoja finansinį badmetį, kuris kiltų, jei Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) įgyvendintų futbolo rinkos konsultantų padiktuotus sprendimus.

Skirmantas Malinauskas „Žinių radijas“ FIBA vadovybė neseniai priėmė Senajam žemynui ypač nepalankius sprendimus. Nutarta, kad nuo 2017 metų Europos čempionatai vyks tik kas ketverius metus – 2017, 2021 metais ir t.t. Pasaulio čempionatai nuo 2019 metų vyks priešolimpiniais metais, o atranka į juos bus vykdoma klubų sezono metu per specialias pertraukas.

Kelialapiai į olimpines žaidynes bus dalijami pasaulio čempionate ir per keturis papildomus atrankos turnyrus, kurie būtų rengiami regioniniu principu. FIBA teigia šiomis permainomis siekianti sustiprinti

Naujausias sporto žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/sportas

pasaulio čempionatų prestižą, plėsti krepšinio geografiją.

Tačiau prieš FIBA patvirtintą formatą pasisakė Eurolyga ir ULEB, taip pat „FIBA Europe“ organizacija, atstovaujanti Europai. Kol kas į reformą dėmesio nekreipia NBA lyga. Dėl to baiminamasi, jog pasikeitus varžybų kalendoriui rinktinės neteks geriausių savo žaidėjų, nes jų į varžybas neišleis klubai.

Permainos gąsdina Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas teigė, jog FIBA pradėta pasaulinio krepšinio reforma iš nacionalinių federacijų gali atimti didžiąją dalį pajamų. „Yra daug neaiškumų, ir jie be galo gąsdina ne tik Lietuvos, bet ir kitas krepšinio federacijas. Krepšinyje, skirtingai nei futbole, yra valdymo decentralizacija. Mes turime atskirą klubinį krepšinį, atskiras nacionalines lygas. FIBA ir „FIBA Europe“

M.Balčiūnas: „Nepasiekus bendro susitarimo žaidėjai, pagrindines pajamas gaunantys iš klubų, negalėtų atstovauti savo šalių rinktinėms.“ organizuoja atskirus rinktinių pasaulio ir Europos čempionatus. Nepasiekus bendro susitarimo žaidėjai, pagrindines pajamas gaunantys iš klubų, negalėtų atstovauti savo šalių rinktinėms. Nacionalinės rinktinės yra pagrindinis federacijų pajamų šaltinis. Iš tų pajamų vėliau finansuojamas ir jaunimo krepšinis, ir lygos varžybos. Jei nauja sistema bus įgyvendinta, nyks nacionalinių rinktinių svarba. Jose nežais geriausi žaidėjai, todėl stebėti rungtynes nebus taip įdomu“, – teigė jis.

Federaciją maitina rinktinė M.Balčiūno teigimu, mitas, jog krepšinis yra geriausiai valstybės finansuojama sporto šaka, neatitinka tikrovės. „Per pastaruosius penkerius metus mūsų biudžetas išaugo tris keturis kartus. Turime

visą būrį rėmėjų. Tačiau manoma, kad mes daugiausia naudojame valstybės pinigus.

Tai nėra tiesa. Jei lygintume su kai kuriomis kitomis sporto šakomis, tai jos iš biudžeto gauna žymiai daugiau. Pinigai ateina per kelis kanalus, ne tik per Kūno kultūros departamentą. Pavyzdžiui, šiais metais Lietuvos krepšinis iš valstybės negavo nė vieno lito. Krepšiniui skirti pinigai, kurie paprastai siekia du milijonus litų, buvo išdalyti kitoms sporto šakoms.

Be Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės krepšinio federacijos gyvenimas būtų labai komplikuotas. Ir lygos, ir Krepšinio trenerių asociacija, ir Teisėjų asociacija yra finansuojamos iš federacijos biudžeto. Netekus 70 proc. biudžeto, be abejonės, valstybė negalėtų kompensuoti tos dalies. Juo labiau kad valstybės indėlis į federacijos biudžetą yra tik 20 proc.“, – sakė generalinis sekretorius.

Priprato gauti, o ne duoti Krepšinio ekspertas Linas Kvedaravičius neslėpė, jog tarp tarptautinių ir nacionalinių federacijų susiklostė ydingi santykiai. „Pasaulinis krepšinis nori žengti futbolo pramintais takais. FIBA vadovus konsultuoja futbolo vadybininkai, kurie turi sukūrę stiprią sistemą. Ar tai tinka krepšiniui, dar reikia diskutuoti. Karas buvo pribrendęs jau seniai. Krepšinis generuoja didžiulius pinigus, bet FIBA valdininkai

VAIKŲ, PAAUGLIŲ GYVENIMO KOKYBĖS PAGERINIMO GALIMYBĖS Vaikų ir paauglių gyvenimo kokybė – tai nematerialūs poreikiai (tarpusavio santykiai, ryšys su aplinka, tapatumo ieškojimas), jų suvokimas bei tenkinimas. Gyvenimo kokybės trukdžiais tampa tokie sunkumai, kaip neigiami jausmai, nemalonūs patyrimai, problemiški santykiai su tėvais (globėjais), mokytojais, bendraamžiais, artimųjų emigracija ir pan. Jie gali kelti riziką atsirasti depresijai, priklausomybėms, bandymams nusižudyti bei kitoms psichikos sveikatos problemoms.

Norint pagerinti jaunuolių gyvenimo kokybę, reikia padėti jiems suprasti savo norus bei galimybes, į tai įtraukiant jų tėvus (globėjus), mokyklos bendruomenę, šviečiant visuomenę. Kauno mieste vykdoma „Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo“ programa yra viena iš jaunuolių gyvenimo kokybės gerinimo galimybių. Programos specialistai mokyklose ves diskusinio pobūdžio seminarus, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centre (Pramonės pr. 31, tel.: (8 37) 45 28 85) teiks individualias ir šeimos konsultacijas bei vykdys kitas veiklas (infoautobusiukai, pagalbos telefonu linija, akcija „Klasė be patyčių“, renginiai) moksleiviams, mokytojams, tėvams (globėjams).

Tikimasi, kad šios priemonės padės gerinti vaikų, paauglių gyvenimo kokybę. „Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo“ programą, finansuojamą Kauno miesto savivaldybės administracijos, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centras vykdys iki šių metų gruodžio mėnesio pabaigos.

Užsk. Nr. 307058

Sportas | 15

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

svarbiausia – pinigai priprato gauti iš nacionalinių federacijų pinigus, o ne duoti, kaip yra futbole. Tai nėra teisinga“, – sakė jis.

Klubams taip pat riesta Jei M.Balčiūnas kalba tiesą, sumenkęs finansavimas dar labiau susilpnintų pastaraisiais metais pasiekimais nedžiuginančio Lietuvos krepšinio pamatus. Bėda viena nevaikšto, nes pastaraisiais metais vis sunkiau galą su galu suduria ir privatūs krepšinio klubai.

Finansinių bėdų turi ne tik LKL lygos vidutiniokai ar autsaideriai, bet ir didieji Lietuvos krepšinio klubai – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Lietuvos krepšinio flagmanai priversti prašyti papildomos paramos iš savivaldybių arba įsiskolina valstybės biudžetui.

Kauno „Žalgirio“, šiemet surinkusio net 12 mln. eurų (daugiau nei 41 mln. litų) biudžetą, savininkas Vladimiras Romanovas šį sezoną ne kartą viešai teigė, jog nesugeba žaidėjams išmokėti atlyginimų, ir siūlė turtingiems žmonėms padėti jam išlaikyti klubą. Be to, paaiškėjo, kad Kauno klubas „Sodrai“ yra įsiskolinęs 750 tūkst. litų. Klubas dėl skolos kaltę verčia paramą sumažinusiai Kauno savivaldybei.

Vilniaus „Lietuvos rytas“, šiemet surinkęs 4 mln. eurų (beveik 14 mln. litų) biudžetą, su žaidėjais ir treneriais atsiskaito laiku, „Sodrai“ skolų neturi, bet irgi neišsivertė

Skaičius

20

Finansiniai sunkumai slegia ne tik kuklius LKL klubus, bet ir grandus – Vilniaus „Lietuvos rytą“ bei Kauno „Žalgirį“.

V.Skaraičio/BFL nuotr.

be papildomos paramos. Klubas jį dosniai remiančios sostinės savivaldybės paprašė skubiai skirti pinigų. Savivaldybė iš administracijos direktoriaus rezervo fondo skyrė 250 tūkst. litų. „Galima įvairiai vertinti, kodėl Vilniaus savivaldybė remia vieną krepšinio klubą,

bet neremia kito. Bet ir Vilniaus, ir Kauno savivaldybės yra savo remiamų klubų dalininkės, todėl investuoja į savo įmones, kad šios galėtų išgyventi. Lietuvos rinka per maža, kad krepšinio komandos išsilaikytų tik iš parduodamų bilietų ar atributikos. Valstybė turi suvokti, kad tai

proc.

Toks yra valstybės indėlis į federacijos biudžetą

svarbiausia nacionalinė sporto šaka, tad parama jai būtina. Klubai, norėdami tinkamai pasirodyti tarptautiniu lygiu, tikrai negali išgyventi tik iš vidinės rinkos“, – sakė pašnekovas.

L.Kvedaravičiaus teigimu, šiuo metu Lietuvos krepšinio klubai bando spręsti pasaulinės krizės sukeltas problemas. „Mūsų krepšinio lyga, palyginti su kitomis šalimis, tikrai atsilieka. Mūsiškė lyga jau kelinti metai buksuoja vertinant žaidimo lygį. Ir tai priklauso net ne nuo lygos, o nuo finansinio klubų pajėgumo. Pasaulinė krizė stipriai smogė mūsų klubams. Skolos tempiasi, žaidėjai nepatenkinti, vyksta teismai. Galbūt reikia mažinti finansinius reikalavimus klubams, nes surinkti po pusę milijono litų biudžeto darosi neįmanoma“, – teigė jis.

Pasak L.Kvedaravičiaus būtina peržiūrėti paramos ir labdaros įstatymą, kad įmonės galėtų ir norėtų daugiau remti sportą.

18 | Pasaulis

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Lenkijos ambicija

Vroclavas skaičiais

1000-ieji – įkūrimo metai. Įkūrėjas – čekų kunigaikštis Vratislavas.

1335–1526-ieji – Čekijos karaliaus valdžioje; 1526–1741 – Austrijos Habsburgų.

Nuo 1741-ųjų – Prūsijos ir Vokietijos dalis.

1945-ieji – miestas atitenka Lenkijai.

630 000 – tiek žmonių gyvena Vroclave.

Ketvirtas pagal dydį, antras pagal municipalinį biudžetą Lenkijos miestas.

150 000 – tiek studentų yra Vroclave.

7273 –

R.Valatkos nuotr.

tiek gitaristų šių ųm metų etų ge et gegu gegužę gu gužę užžę ę Turgaus aikštėje ėje je g grojo rojo o Jimi Hendrixo „Hey Joe“.

VROCLAVAS

Lapkričio rūkas sklaidosi. Mūsų lėktuvui ką tik leido išskristi iš Varšuvos. Skrendame į Vroclavą.

Kalbėdami apie savo miestą visi mūsų pašnekovai lyg susitarę įterpia žodį „ambicingas“. Ir miestas, ir 72 proc. balsų išrinktas jo nepartinis prezidentas, Czeslawą Miloszą mintinai deklamuojantis matematikas Rafalas Dutkiewiczius, neslepia didelių ambicijų.

Virginijus Savukynas, Rimvydas Valatka „15min“ spec. korespondentai, Vroclavas Breslau policininko Moko galia „Iki Varšuvos mums puspenktos valandos kelio, o iki Berlyno – tik trys“, – nuo tokios detalės atsakymą į klausimą, kas yra Vroclavas (iki 1945 metų – Breslau), pradeda „Gazeta Wroclawska“ žurnalistė Katarzyna

Bente Kahan: „Patikėkite, tokios vietos Europoje daugiau nerasite. Tai – tragiškos istorijos simbolis, tapęs visiems atvira vieta.“

Kaczorowska. Katarzyna, jai 45-eri, gimė ir mokėsi Vroclave, rašo apie istoriją ir politiką, mums pirmoji užsimena apie Vroclavo kardinolą Boleslawą Komineką.

Nuo kardinolo B.Komineko laikų, kuomet jis 1967 metais, kai komunistai dar tikėjosi valdyti tūkstantį metų, o vokiečius laikė baisiausiais priešais, laišku kreipėsi į vokiečių vyskupus su atsiprašymu už vokiečių išvarymą, vroclaviečiai visada žengė žingsniu priekyje į perimtas erimtas ir sulenkintas žemes grąžindami vokiečių okiečių istoriją.

Mūsų tikslas – susitikti sitikti su abiejose sienos pusėse puikiai žinomu inomu rašytoju Mareku Krajewskiu. Tačiau au Griunvaldo gatvėje gyvenantis M.Krajewskis wskis yra toks populiarus, kad jo pagauti nepavyksta. epavyksta.

Marekas gamina bene ne įspūdingiausią Vroclavo eksporto prekę – detektyvinius romanus, kurių pagrindinis nis veikėjas yra tarpukario ir karo metų Breslau eslau dorovės policijos būrio detektyvas Eberhardas erhardas Mokas. Herojus nėra šventas – jiss girtauja, ima kyšius, leidžia laiką su laisvo vo elgesio moterimis, tačiau meistriškai gaudo audo žudikus. tos į 18 kalbų („PasauMoko bylos išverstos lio pabaiga Breslau“ yra ir lietuvių kalba).

M.Krajewskis jau pardavė davė daugiau kaip milijoną romanų „Mirtiss Breslau“, „Vaiduokliai Breslau“ ir „Breslau tvirtovė“ virtovė“ egzempliorių. „Mano sėkmė rodo, o, kad lenkų kompleksai Vokietijos atžvilgiu u baigia užgyti, – prieš keletą metų duodamas mas interviu „Spiegel“ žurnalui sakė M.Krajewskis, ajewskis, tikintis, jog vakarai su Moku liudija dija lenkų pasitikėjimą savimi. – Mes tapome me pasaulio piliečiais.

Mes jau nebesame aukos.“ ukos.“

„Po 1989-ųjų ų prasidėjo naujas Vroclavo istorijos etapas – vroclaviečiai tarsi iš naujo atrado Breslau vokiečių ir žydų istoriją, žydų kapines, kuriose galima rasti tokių pasaulinių figūrų kaip vokiečių filosofai Ferdinandas Lassalle’is ir Aušvice nužudyta Edita Štein – sesuo karmelitė Teresė Benedikta, kurią popiežius Jonas Paulius II paskelbė šventąja“, – pasakoja K.Kaczorowska.

Nors nepavyko rasti Vroclavo megažvaigždės M.Krajewskio, randame tai, kas čia pat šimtu procentų patvirtina Moko bylų autoriaus ir Vroclavo žurnalistės žodžius.

Kerinti B.Kahan šypsena Atkurtoje Vroclavo sinagogoje, kuri per Krištolinę naktį išliko tik todėl, kad naciai pabijojo, jog ją padegus, užsidegs ir šalimais gyvenusių turtingų vokiečių na namai, o vėliau ją, kaip ūkinį pastatą, bandė parduoti komunistai, aiškinę, kad žydų vis tiek nebėra, kalbamės su Bente Kahan. Iš Norvegijos žydų šeimos kilusi aktorė ir dainininkė dešimt metų gyvena Vroclave.

Ji – Vroclavo žydų kultūros ir mokslo centro Sinagogoje po baltuoju gandru direktorė. Šios didelių juodų akių ir ryškių, artistiškų veido bruožų, kuriuos nušviečia plati šypsena, moters istorija yra atviro Vroclavo simbolis ir vakarietiškas miesto ambicijas patvirtinantis faktas. Ne todėl, kad B.Kahan yra artistė ir dainininkė, beje, 2001-aisiais koncertavusi ir Vilniuje.

Ji mokėsi Tel Avive ir Niujorke, profesinę f i karjerą pradėjo Izraelio „Habima“ ir Norvegijos nacionaliniame teatre, bet su šeima gyvena ir dirba Vroclave. Kas Bente laiko Vroclave, kuriame likę gal tik šimtas žydų? „1983 metais, kai pirmąkart atvažiavau į šį miestą, nežinojau, nei kas tas Vroclavas, nei kur jis, o atvykus buvo tamsu ir šalta.

Bet kaip tik tada susipažinau su „Solidarnosc“ žmonėmis“, – prisimena B.Kahan saulėtą lapkričio 14-osios popietę kalbėdamasi su žurnalistais iš Lietuvos.

Puikiai lenkiškai – tai jos šeštoji kalba – kalbanti Bente su užsidegimu pasakoja, kaip sinagoga iš tamsiausios ta miesto vietos vėl tapo šviesia ir pirmiausia jaunus Vroclavo žmones traukiančia t vieta: „Patikėkite, tokios vie vietos Europoje daugiau nerasite. Tai – tragi tragiškos istorijos simbolis, visiems atvira vieta vieta.“ Bente yra įsitikinusi, įsitikin kad būtų buvę blogai, jjei būtų atkurta tik sinagoga – žydų mieste per mažai, o dabar šventyklai yra skirta viena patalpa, visa skirt kita ta tarnauja visam miestui.

Atsklindantys sunkiojo roko Atsklind garsai iš erdvių, kuriose šimtus metų ik iki pat 1938-ųjų baisiosios nakties meldėsi m Breslau žydai, patvirtina jos žodžius. žod Vyksta repeticija prieš koncertą. Į mūsų mū klausimą, ar tai reiškia, kad B.Kahan čia apreiškia sistojo visam gyvenimui, ji atsako šypsodamasi: „Čia – Europa!“ Europa Ispanai darb darbo ieško Vroclave Dauguma vrocla vroclaviečių dirba lenkiškose bendrovėse. Bū Būtent Vroclavas yra ta

Pasaulis | 19

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Vidurio Europos vieta, kurioje galima rasti ne tik Brazilų turgų ar italų restoranų, bet ir šimtus ispanų, kurie čia dirba statybose ir taip gelbstisi nuo 26 proc. nedarbo savo šalyje. „Papasakosiu tokį beveik anekdotą. Turgaus aikštėje prieš savivaldybę susitinku juodaodį su vaiku, klausiu jo, ką veikia Vroclave, – pasakoja miesto prezidentas R.Dutkiewiczius. – Ir ką jūs manote: vyras augina vaiką Niujorke, o dabar atvyko aplankyti savo žmonos, kuri čia dirba banko finansininke. O juk dar neseniai mes traukėme į Ameriką darbo ieškoti.“ Įsitikinome: tai, kad Lenkiją aplenkė krizė, yra ne užsienio investicijų, o lenkų verslininkų nuopelnas.

Kas yra tikrasis šlėkta?

Vienas tokių lenkų ekonomikos nugarkaulio plieninių siūlų – ir Vroclavo priemiestyje Lesnicka nuo gimimo gyvenančio inžinieriaus mechaniko Stanislawo Kibalos kepykla „Lesnicka“, kurioje ponas Stanislawas su sūnumis Jaroslawu ir Pawelu bei marčiomis Božena ir Agnieszka kepa duoną Vroclavui. „Ir du katinai“, – linksmai priduria Jaroslawas Kibalo.

S.Kibalo verslininku tapo dar karinės padėties metu. Tuomet jo įmonėje dirbo tik du žmonės. Dabar čia – per 50 darbo vietų.

Apyvarta, apie kurią paklaustas S.Kibalo ilgai galvojo, sakyti ar ne, bet vis dėlto prasitarė, viršija 3 mln. zlotų: „Turiu suktis iš paskutiniųjų – duoną kepa danai, vokiečiai, turkai. Kad būdamas kepėju šalyje, kur 5000 metų kepama duona, neliktum be darbo, turi suktis ir, žinoma, nuolat investuoti.“ S.Kibalo, kaip ir dauguma smulkiųjų Rytų ir Vidurio Europos verslininkų, turi pretenzijų valdžiai: „Norėčiau paklausti Donaldo Tusko: pone premjere, kas valgo duoną?“ Kepėjas čia pat atsako į savo klausimą: „Patys vargingiausieji.“ Ponas Stanislawas pasiguodžia, kad Prancūzijoje kepėjų gildijos šefas gali su pačiu prezidentu susitikti, o jiems Varšuvoje sunku prie valdžios prieiti.

Vroclavo kepėjas, kurio giminės šaknys, kaip ir daugumos vroclaviečių, netoli Lvovo, prisimena tonos grūdų kainą, siekiančią 1100 zlotų. Paaiškinęs nesuprantantiems, kad būtent grūdų kaina sudaro didžiausią duonos kainos dalį, S.Kibalo ima peikti laisvąją rinką, bet neužsiveda, tuoj nusijuokia ir numoja ranka: „Yra kaip yra.“ Dejuodamas verslo Vroclave nepadarysi. Daug Stanislawo konkurentų merdi, nes laiku neinvestavo. „Iš pradžių kepykla buvo 150 kvadratinių metrų – džiaugiausi, paskui įsigijau sunkvežimių – džiaugiausi, bet praeina keleri metai – ir pasirodo, kad per maža ta mano kepykla, reikia vėl investuoti. Investavau, įstojame į Europos Sąjungą – vėl reikia investuoti. Taip ir nepamačiau, kaip kepykla išaugo iki 500 kvadratinių metrų. Tik kišu ir kišu pinigus“, – lyg juokais, lyg rimtai dėsto Vroclavo kepėjas.

Klausimą apie pelną, kaip ir bet kuris tokios įmonės savininkas Lietuvoje, ponas Stanislawas praleidžia negirdomis ir lyg tarp kitko pasako: „Ne tas šlėkta, kuris popierius turi, o tas, kuris gera daro.“ S.Kibalo, kaip tikras katalikas, aukoja, kiek gali, remia konkursus, kultūrą ir Bažnyčią.

Turgaus aikštė mena ir Jogailaičių valdymą.

Važiuojant iš „Lesnicka“ kepyklos atgal į Vroclavą neįmanoma nepastebėti dviejų aukštų pastatų. Tai – biurų pastato ir prekybos centro kompleksas „Vroclavo arkados“ ir 212 metrų „Sky Tower“ bokštas.

Abu jie priklauso Leszekui Czarneckiui. Visos L.Czarneckio bendrovės dirba pelningai. Jo turtas vertinamas milijardu eurų. Jo bendrovė „Getin Holding“ valdo įmones Lenkijoje ir užsienyje, o pats L.Czarneckis gyvena Maltoje. Į Vroclavą skraido asmeniniu lėktuvu.

Kas yra bendro tarp kepyklos savininko S.Kibalos, trečiojo pagal turtingumą šalies verslininko L.Czarneckio ir miesto prezidento R.Dutkiewicziaus? Ta pati Vroclave nuolat minima ambicija. Noras kurti, eiti pirmyn. Lietuvoje dešimtmečius visi kalbėtų apie penktadalį miesto 1997-aisiais užliejusį Oderio potvynį, vroclaviečiai – ne. „Mes, lenkai, nesame geresni už kitas tautas, bet mes labai ambicingi. Mes pakilome nuo paties dugno ir norime pasiekti žvaigždes“, – prieš keletą metų pareiškė R.Dutkiewiczius, kuris investuotojams leidžia pasinaudoti savivaldybės projektų vadybininkų paslaugomis. „Santykiai tarp verslo ir valdžios Vroclave yra puikūs“, – sako vienas tokių vadybininkų, jaunas ryžtingų veido bruožų vyras Tomaszas Gondekas. Finansininkas pagal išsilavinimą ir paslaptingai skambančios, bet modernios mokslo įstaigos „EIT+“ valdybos narys.

Ekonomika Vroclave auga greičiau nei Kinijoje – vienu metu BVP augimas siekė 12 proc. per metus. Į miesto infrastruktūrą investuota 15 mrld. zlotų. Prieš aštuonerius metus į miesto oro uostą atvykdavo 400 tūkst. keleivių per metus, pernai – daugiau kaip 1,65 milijono.

Investicijų lyderiai – amerikiečiai Turbūt natūralu būtų manyti, kad daugiausia Vroclave investuoja vokiečiai? „Vokiečiai užima tik šeštą ar septintą vietą, o daugiausia investuoja amerikiečiai, po jų eina

Švedijos, Pietų Korėjos, Indijos kapitalas“, – aiškina T.Gondekas.

Vroclavas nuo seno garsėjo matematikos mokykla, kuri čia po karo persikėlė kartu su Lvovo profesūra, ir, be abejo, inžinieriais. Vakarai įvertino lenkų programuotojų kvalifikaciją. Lenkų programuotojai kuria komponentus „Microsoft“ paieškos sistemai „Bing“ ir programas mobiliesiems telefonams.

Vroclave savo padalinių ir įmonių turi „Google“, IBM, „Volvo“, „Cadbury“, LG, „Toyota“, „Siemens“ – viskas aišku, o kas yra ta „EIT+“?

Mokslo centras – psichiatrijos ligoninėje „Mažai kas ir Vroclave suvokia, kas yra „EIT+“, iššifravus – Europos plius technologijų instituto Vroclavo tyrimų centras, – aiškina jo valdybos narys T.Gondekas. – Šio centro tikslas – priartinti mokslą prie verslo.“ Prieš penkerius metus įkurtas didžiausias Lenkijoje mokslinių tyrimų centras specializuojasi nanotechnologijų, biotechnologijų, atsinaujinančios energetikos tyrimų srityje, jis glaudžiai bendradarbiauja su verslu. Įstatinis kapitalas – 53 mln. zlotų, investicijos siekia 700 mln. zlotų.

Vroclavo pakraštyje esančiame „EIT+“, kuris įsikūręs rekonstruotoje buvusioje vokiečių laikų psichiatrijos ligoninėje, dirba daug jaunų mokslo vyrų, veikia atviros laboratorijos, kuriomis gali pasinaudoti mokslininkai, neturintys, kur atlikti tyrimų.

Savo skyrius centre turi įsteigusios tokios bendrovės kaip LG, „Hewlett-Packard“, „Volvo“, „Toyota“, „Bosch“, „Whirlpool“, „Credit Agricole“.

Centras jau dabar padeda susigrąžinti ir lenkų protus iš užsienio. „Marta Cargo į „EIT+“ grįžo iš Danijos, Jana Szypinska – iš Belgijos“, – pasakoja nanotechnologijų departamento darbuotojas Jakubas Sliwinskis. „EIT+“ išties puikus dalykas, bet tai savaime dar negarantuoja sėkmės“, – į padebesius nesikelia „EIT+“ valdybos narys T.Gondekas.

Kas garantuoja Vroclavo proveržį? Vokietijos artumas? Miesto žmonės? Iš verslo

R.Dutkiewiczius: „Mes, lenkai, nesame geresni už kitas tautas, bet mes labai ambicingi.

Mes pakilome nuo paties dugno ir norime pasiekti žvaigždes.“

atėjęs prezidentas R.Dutkiewiczius? Istorijos aura?

Miestą prikėlė pakraščių lenkai „Iš dalies galima sutikti, kad Vroclavas kažkuo panašus į laukinius Vakarus, – į mūsų klausimą atsako prezidentas R.Dutkiewiczius. – Vieni po karo čia važiavo dirbti ir gyventi, kiti – vogti, tačiau tai jau praeitis.“ Breslau, kuris iki pat 1945-ųjų gegužės 6-osios vakaro apsuptas gynėsi nuo Raudonosios armijos, buvo sugriauta 80 proc. pastatų. Vokiečiai netrukus buvo iš miesto išvaryti, į jį imta perkelti lenkus iš rytinių teritorijų, kurias iš Lenkijos atėmė sovietai.

Skaičius

10

Tiek Nobelio premijos laureatų pasauliui davė Vroclavas.

Šimtmečio salė.

V.Savukyno nuotr.

Žurnalistės Katarzynos tėvas į Vroclavą atklydo iš Rogatynės Galicijoje. Vienam vroclaviečiui pasakodami, su kuo susitikome, paminėjome ir kardinolą Henryką Gulbinowiczių. „A, jis jūsiškis.“ „Jūsiškis“ reiškia, kad jis kilęs iš Šukiškių palivarko netoli Nemenčinės, į kunigų seminariją įstojęs Vilniuje, o Lenkijoje tapęs kardinolu.

Kardinolas pasitiko lietuviškai: „Gera diena“, „Kaip sekėsi?“, „Daugiau užmiršau“. „Aš iš Nemenčinės, pradėjau mokslus Vilniaus universitete, baigiau čia, Vroclave“, – pasitinka Pono Tado muziejuje budinti Danuta Malet ir priduria: „Koks puikus miestas Vilnius.“ Todėl šeštadienio rytą prezidento R.Dudkiewicziaus kabinete, kuriame sėdi trys jo padėjėjai, pajuokaujame, kad nors Vroclave esame tik tris dienas, jau sutikome bent keturis žmones, kurių tėvai – iš Lietuvos. Tarp jų – ir čia sėdinčios prezidento užsienio skyriaus projektų vadybininkės Joannos Nyžinskos, kuri mus maloniai lydėjo viešnagės metu.

Tai išgirdęs antrasis padėjėjas prisipažįsta, kad ir jo šaknys – Vilniuje. Prezidentas atsisuka į trečiąją padėjėją: „Irgi iš Vilniaus?“ „Ne, mano šaknys Ukrainoje.“ Taip Vroclavo prezidento kabinete vilniečių persvara tampa akivaizdi.

Nukelta į 20 psl.

>>>

20 | Pasaulis >>>

Atkelta iš 19 psl.

Kas buvo ant T.Kosciuszkos tabokinės?

Vroclaviečių vilnietiškos šaknys – ne vieninteliai saitai su Lietuva. Ne kur kitur, bet Vroclave gali gauti atsakymą į antraštės klausimą. Bet atsakymą paliksime pabaigai. Dabar juokais galime priminti, kad Lietuva gali pateikti sąskaitą Vroclavui, nes 1322 metais Vroclavo kunigaikštis kartu su kitais valdovais nusiaubė Vaikių, Raseinių ir Ariogalos valsčius.

Taigi jau XIV a. vroclaviečiai žinojo, kad yra tokia Lietuva. Bet mes ilgai pykčio nelaikėme. 1481 metų pabaigoje ar 1482 metų

S.Kibalo: „Taip ir nepamačiau, kaip kepykla išaugo iki 500 kvadratinių metrų.

Tik kišu ir kišu pinigus.“

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

pradžioje būsimasis Lietuvos šventasis, karalaitis Kazimieras Jogailaitis iš vroclaviečių gavo laišką, kuriame šie prašė, kad karalaitis Lenkijos ir Silezijos pasienyje išnaikintų plėšikus. Kazimieras savo laiške užtikrino Vroclavo tarybą, kad plėšikai bus sutramdyti. Reikia tikėtis, kad karalaitis savo pažadą įvykdė. Tad prie Vroclavo klestėjimo ir lietuvis prisidėjo.

Ką lietuviui, mėgstančiam visur ieškoti savo kiemo ir viską savintis, būtina susirasti Vroclave?

Būtinai užsukite į „Pono Tado“ muziejų.

Tikėtina, kad jus, kaip ir mus, pasitiks ponia Danuta. Kodėl Vroclave yra „Pono Tado“ muziejus, juk Adamas Mickiewiczius gyveno Vilniuje ir Kaune, su kuriuo ne itin sėkmingai bando bendradarbiauti Vroclavas?

Vroclavas turi „Pono Tado“ rankraštį – paprastą XIX amžiaus sąsiuvinį, prirašytą genijaus ranka, už kurį miestas paklojo 200 tūkst. dolerių. Kiekvienas gali pamatyti garsiąsias eilutes, kurias parašė poeto ranka: „Litwo! Ojczyzno moja!“, interaktyviai perversti rankraščio puslapius. „Pono Tado“ muziejuje nueikite į Napoleono salę. Ten kabo paveikslas, vaizduojantis Ylavos (Dabar Kaliningrado sr.) mūšį.

Ir Prūsijos kareivį lietuvį, kuris, sužeistas į kelią, prašo imperatoriaus pasigailėti.

Saulėtą lapkričio 15-osios rytą Vroclavo tautos muziejaus skyriuje-name netenkame žado. Jį atima Jano Styko ir Wojciecho Kossako per devynis mėnesius nutapytas įspūdingas panoraminis paveikslas, vaizduojantis pirmąjį T.Kosciuszkos mūšį su caro armija prie Raklavicos. Tai būtina pamatyti.

Ne tik mes, bet ir „Lonely Planet“ gidas rekomenduoja Raklavicos mūšio panoramą pamatyti. Tai 120 metrų ilgio ir 15 metrų

balandžio 4-ąją? Galbūt, bet sukilimas, kaip ir visi kiti, galiausiai pralaimėjo, tad ir lietuvių daina apie T.Kosciuszką baigiasi liūdnai: „Taip greitai sugavo,/taip smarkiai apkalė/Ir įdėjo į turmą/ Badu numarino“.

Vroclave yra cepelinų Be jokios abejonės, būtina aplankyti Turgaus aikštėje, šalia Rotušės, esantį restoraną „Po Fredrem“. Ten galite užsisakyti ne tik „Kresų“ pašteto, bet ir tikrų cepelinų.

Ar skiriasi nuo lietuviškų? Mažesni: mažiau bulvių – daugiau mėsos. Visa kita – lietuviška. Net spirgai.

Nieko bendro su Lietuva, na, gal tik tai, kad šioje salėje yra žaidęs nesėkmingai „Idea Sląsk“ ekipoje kažkada debiutavęs Gintaras Einikis, bet reikia pamatyti „Šimtmečio salę“. Tai įspūdingas UNESCO saugomas, architekto Maxo Bergo 1913 metų statinys iš gelžbetonio, pastatytas per devynis mėnesius. Jo atidaryme dalyvavo pats Vokietijos kaizeris.

Seniausias Europos restoranas – „Świdnicka“.

aukščio kūrinys. Jis nutapytas ir eksponuotas Lvove, bet po Antrojo pasaulinio karo praradimų Rytuose pervežtas į Vroclavą.

O dabar laikas atsakyti į klausimą: ką, užsimanęs parūkyti, pirmiausia pamatydavo laisvės generolas Tadeuszas Kosciuszka? Ant jo tabokinės, kuri eksponuojama „Pono Tado“ muziejuje, – Lietuvos didžiojo kunigaikčio Jogailos ir karalienės Jadvygos portretai. Lietuvis ir lenkė, nuo kurių ir prasidėjo dviejų tautų bendro gyvenimo pradžia.

Ar dainos kūrėjai buvo girdėję apie T.Kosciuszkos pergalę prie Raklavicos 1794-ųjų

Europos kultūros sostinė 2016-aisiais 120 tiltų ir pusšimčio bažnyčių miestas Vroclavas taps Europos kultūros sostine. Kodėl to vardo taip siekė R.Dutkiewiczius? „Tikslas – pasiekti, kad tai nebūtų tik trumpas įvykis, o svarbiausias akcentas – miestiečiai plius kūryba“, – nukerta Lietuvos bičiulis iš Krasnagrūdos Krzysztofas Krzyzewskis, kuriam primename Vilniaus fejerverkus už kelis milijonus litų ir fiasko.

Su K.Krzyzewskiu, kurį Vroclavas pakvietė organizuoti Europos kultūros sostinės renginius, kalbamės seniausiame Europos restorane „Świdnicka“. Maždaug 1280–1295 metai. Dar ne Gedimino, ne Vytenio, o Traidenio ar kokio Pukuvero laikai. Taigi.

šventės

Jaukus Kalėdų laukimas

Žymių gamintojų žaislai Prekybos centruose „Maxima“ jūs galite įsigyti tokių žinomų prekės ženklų, kaip „Royal“, „Dols World“, „Macfarm“, „Hello Kitty“, „Barbie“, „Monster High“, „Zoobles“ ir kt. žaislų bei žaidimų. Berniukams skirtų žaidimų gausa taip pat neleis iš parduotuvės išeiti tuščiomis – tai ir „Ferrari“ mašinėlės, ir „Lego“ konstruktoriai, „Hot Wheels“, „Monsuno“, „Spider-man“ žaislai bei atributika, ir daugelis kitų. ų

Iki Kalėdų liko vos daugiau nei trys savaitės, tad daugelis vaikų ir suaugusiųjų jau įsitraukia į pasiruošimo gražiausioms metų šventėms verpetą. Džiugina ne tik artėjančios šventės, bet ir jų laukimas – metas, kai puošiame namus, renkame dovanėles, o virtuvėje pakvimpa kepamais meduoliais...

Kalėdine atributika ima dabintis ir gatvės, parduotuvių vitrinos, o šeimininkės jau planuoja, ką skanaus paruoš Kalėdų stalui. Žinoma, daugiausia jaudulio švenčių laukimas atneša mažiesiems, todėl būtinai ir juos įtraukite į pasiruošimo darbus.

Skanėstų ruošimo repeticijos Puikiu užsiėmimu ilgais vakarais gali tapti kalėdinių kepinių ruošimo „repeticijos“. Prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse jūs jau rasite gražiausių kepimo formelių, priemonių kepinių dekoravimui, tad kartu su vaikais galite išbandyti naują meduolių ar kekso receptą. Pasitreniravus, vėliau drąsiau jausitės, kai ruošite skanėstą šventėms ar valgomų dovanų krepšelį bičiuliams, kolegoms. Pasitarkite su mažaisiais ir dėl namų puošybos: kur statysite eglutę, ant kurios lentynos nutūps keraminis angeliukas, kaip puošite langus. Gausybę idėjų namų puošybai pasisemsite ir pasidairę po parduotuvių lentynas ar pavartę „Maximos“ katalogą, skirtą namų dekoravimui.

Pasirinkimas

Parduotuvėse „Maxima“ jūs jau galite įsigyti ir dekoro elementų, ir dovanų mažiems bei dideliems.

Dovanos – pagal amžių ir interesus Ar įmanoma su vaikais kalbėti apie artėjančias šventes, aplenkiant dovanas? Žinoma, ne! Nors mažyliai ir mėgsta žerti pageidavimus, išrinkti daugiausia džiaugsmo suteiksiančią kalėdinę dovaną nėra lengva užduotis. Šiais metais į pagalbą jums gali ateiti „Maxima“ – žaislams skirtame šio prekybos tinklo kataloge rasite voką, kurį jūsų atžala gali išsikirpti, suklijuoti, o į jį įdėti iškirptus labiausiai trokšta-

mų žaislų paveikslėlius. Žinoma, jums atiteks rūpestis šį laišką išsiųsti Kalėdų Seneliui!

Nesvarbu, ar renkate dovanėlę savo sūnui ar dukrai, ar sveikinate dukterėčią ar krikštasūnį, žaislų lentynose tikrai sugebėėsite surasti, kas pradžiugins ir darželinuž li ką, ir mokyklinuką. Žinoma, svarbu atsižvelgti ne tik į vaiko amžių, bet ir į pomėgius. Patiems mažiausiems labiausiai tiks spalvingi minkšti žaislai, kaladėlės, o, tarkime, 3–7 mergaitės paprastai dažniausiai itin mėgsta žaisti „namus“, todėl lentynose dairykitės lėlėms skirtų namelių ar tikrus buities įrenginius atkartojančių žaislų. Panašaus amžiaus berniukus pradžiugins konstruktoriai ar mašinėlių modeliai.

Švenčių ekspertas –

Keleiviams

Nuo 2012 m. gruodžio 3 d. keičiami Kauno troleibusų eismo tvarkaraščiai (nevažiuos 4-ojo maršruto troleibusai).

Skelbiame naujus KAUNO troleibusų tvarkaraščius

1-asis

1

7-asis

7 11 11-asis

MARŠRUTAS Geležinkelio tiltas – Islandijos pl. (darbo dienomis)

MARŠRUTAS Partizanų g. – Kaniūkai (darbo dienomis)

MARŠRUTAS Islandijos pl. – Kaniūkai (darbo dienomis)

Iš stotelės: Geležinkelio tiltas 4.50 5.11 5.32 5.48 6.04 6.19 6.34 6.45 6.56 7.07 7.17 7.26 7.35 7.43 7.51 7.59 8.07 8.17 8.27 8.37 8.47 8.59 9.11 9.23 9.35 9.47 9.59 10.11 10.22 10.34 10.45 10.56 11.07 11.18 11.29 11.40 11.52 12.04 12.14 12.24 12.34 12.44 12.54 13.04 13.14 13.24 13.35 13.45 13.55 14.05 14.16 14.27 14.37 14.48 14.58 15.08 15.18 15.28 15.38 15.48 15.58 16.08 16.18 16.28 16.38 16.48 16.58 17.09 17.20 17.31 17.43 17.55 18.08 18.21 18.34 18.48 19.02 19.16 19.30 19.44 19.57 20.10 20.24 20.38 20.53 21.08 21.23 21.39 21.55 22.11 22.30 22.49 23.07

Iš stotelės: Partizanų g.

4.56 5.27 6.03 6.16 6.29 6.38 6.46 6.54 7.06 7.16 7.27 7.42 7.58 8.18 8.36 8.56 9.08 9.24 9.36 9.46 10.00 10.16 10.31 10.47 11.08 11.26 11.41 11.56 12.09 12.26 12.39 12.55 13.08 13.24 13.38 13.54 14.08 14.27 14.40 14.52 15.05 15.18 15.31 15.43 15.56 16.12 16.25 16.40 16.53 17.09 17.31 17.47 18.06 18.27 18.42 19.02 19.22 19.46 20.08 20.28 20.44 21.20 21.49 22.13 22.37

Iš stotelės: Islandijos pl.

4.21 4.48 5.15 5.32 5.55 6.07 6.23 6.32 6.46 6.53 6.59 7.11 7.23 7.31 7.47 7.57 8.14 8.24 8.34 8.51 9.02 9.12 9.32 9.42 10.02 10.21 10.33 10.52 11.03 11.21 11.32 11.43 12.01 12.13 12.31 12.43 13.01 13.12 13.26 13.41 13.54 14.11 14.22 14.33 14.43 14.53 15.10 15.21 15.37 15.47 16.02 16.12 16.29 16.39 16.56 17.07 17.27 17.49 18.05 18.30 18.45 19.00 19.26 19.41 20.06 20.31 20.46 21.01 21.19 21.50 22.10

Iš stotelės: Kaniūkai 4.55 5.19 5.50 6.20 6.44 6.58 7.11 7.26 7.36 7.46 7.56 8.06 8.15 8.27 8.40 8.56 9.18 9.33 9.57 10.08 10.26 10.38 10.48 11.01 11.16 11.32 11.47 12.05 12.25 12.39 12.55 13.08 13.26 13.41 13.57 14.09 14.23 14.39 14.54 15.12 15.25 15.39 15.51 16.03 16.16 16.29 16.41 16.56 17.09 17.35 17.51 18.21 18.45 19.05 19.25 19.40 19.59 20.18 20.40 21.02 21.24 21.40 22.17 22.44

Iš stotelės: Kaniūkai 5.04 5.33 5.59 6.24 6.41 6.52 7.06 7.21 7.31 7.40 7.52 8.01 8.10 8.19 8.35 8.46 9.02 9.13 9.23 9.37 9.52 10.03 10.21 10.34 10.52 11.11 11.23 11.41 11.54 12.11 12.22 12.35 12.51 13.03 13.20 13.31 13.51 14.03 14.14 14.31 14.45 14.59 15.09 15.22 15.34 15.44 15.58 16.08 16.24 16.35 16.51 17.01 17.17 17.28 17.46 17.57 18.14 18.36 18.52 19.17 19.32 19.46 20.10 20.24 20.50 21.15 21.31 21.48 22.06 22.37 22.57

Iš stotelės: Islandijos pl.

4.53 5.09 5.25 5.40 5.55 6.06 6.17 6.28 6.37 6.46 6.54 7.02 7.10 7.18 7.26 7.35 7.44 7.55 8.06 8.18 8.30 8.42 8.54 9.06 9.18 9.30 9.41 9.52 10.03 10.14 10.25 10.36 10.47 10.58 11.10 11.22 11.32 11.42 11.52 12.02 12.12 12.22 12.32 12.42 12.52 13.02 13.12 13.22 13.33 13.44 13.55 14.06 14.16 14.26 14.36 14.46 14.56 15.06 15.16 15.26 15.36 15.46 15.56 16.06 16.16 16.27 16.38 16.49 17.00 17.12 17.24 17.38 17.52 18.06 18.20 18.34 18.48 19.02 19.16 19.30 19.44 19.59 20.14 20.29 20.44 21.00 21.16 21.32 21.51 22.10 22.28

2-asis MARŠRUTAS

2

Islandijos pl. – Kauno pilis (darbo dienomis)

Iš stotelės: Islandijos pl.

5.17 5.49 6.11 6.32 6.41 6.50 7.05 7.14 7.29 7.40 7.50 8.01 8.12 8.24 8.36 8.48 9.11 9.24 9.36 9.47 10.08 10.30 10.42 10.53 11.16 11.28 11.46 13.57 12.16 12.27 12.46 12.57 13.16 13.27 13.46 13.58 14.19 14.29 14.41 15.00 15.20 15.31 15.41 16.00 16.19 16.30 16.41 17.01 17.23 17.37 18.00 18.16 18.43 18.57 19.25 19.39 20.05 20.19 20.35 21.04 21.35 21.54 22.25 22.44 Iš stotelės: Kauno pilis 5.39 6.11 6.33 6.54 7.03 7.13 7.30 7.39 7.54 8.05 8.15 8.26 8.37 8.49 9.01 9.13 9.35 9.50 10.01 10.12 10.33 10.55 11.07 11.18 11.41 11.53 12.11 12.22 12.41 12.52 13.11 13.22 13.41 13.52 14.11 14.23 14.44 14.54 15.06 15.25 15.45 15.56 16.06 16.25 16.44 16.55 17.06 17.26 17.48 18.02 18.25 18.41 19.07 19.22 19.47 20.01 20.27 20.41 20.57 21.26 21.57 22.15 22.47 23.06

3-asis

3

MARŠRUTAS Draugystės g. – Kęstučio g. (darbo dienomis)

Iš stotelės: Draugystės g.

5.05 5.27 5.49 6.09 6.25 6.40 6.53 7.04 7.17 7.27 7.41 7.51 8.05 8.19 8.45 9.04 9.31 9.47 10.03 10.18 10.35 10.51 11.04 11.30 11.43 11.57 12.11 12.38 12.51 13.04 13.18 13.32 13.58 14.12 14.24 14.37 14.59 15.10 15.24 15.44 15.58 16.11 16.25 16.37 17.01 17.18 17.35 18.04 18.34 18.53 19.27 19.46 20.16 20.35 20.53 21.25 21.46 22.06 22.36

Iš stotelės: Kęstučio g.

5.11 5.36 6.00 6.25 6.38 6.59 7.10 7.26 7.39 7.51 8.01 814 8.25 8.39 8.53 9.21 9.37 10.06 10.23 10.39 10.55 11.11 11.26 11.51 12.04 12.18 12.32 12.46 13.12 13.26 13.39 13.53 14.07 14.31 14.46 14.59 15.11 15.32 15.44 15.56 16.20 16.32 16.44 16.57 17.10 17.38 17.54 18.09 18.37 19.08 19.28 20.00 20.18 20.49 21.07 21.25 21.59 22.20

5-asis

8-asis

8 12 MARŠRUTAS Petrašiūnai – Klinikos (darbo dienomis)

Iš stotelės: Draugystės g.

4.56 5.38 6.17 6.33 6.46 6.59 7.11 7.33 7.46 7.59 8.32 8.55 9.12 9.39 9.55 10.25 10.57 11.17 11.50 12.21 12.45 13.11 13.44 14.04 14.20 14.31 14.48 15.04 15.19 15.34 15.51 16.04 16.18 16.31 16.51 17.09 17.26 17.48 18.22 19.00 19.35 19.56 20.25 20.45 21.10 21.35 21.57 22.22 22.50

Iš stotelės: Petrašiūnai 5.14 5.34 5.54 6.14 6.32 6.46 7.00 7.13 7.26 7.40 7.55 8.10 8.27 8.47 9.02 9.17 9.33 9.52 10.12 10.33 10.49 11.05 11.21 11.38 11.54 12.12 12.27 12.44 13.01 13.18 13.35 13.53 14.10 14.29 14.48 15.04 15.21 15.37 15.55 16.11 16.29 16.46 17.02 17.24 17.50 18.19 18.47 19.12 19.37 20.04 20.28 20.54 21.19 21.43 22.08

Iš stotelės: Varnių g.

5.02 5.33 6.11 6.50 7.07 7.21 7.35 7.50 8.08 8.22 8.39 9.11 9.31 9.49 10.15 10.35 11.04 11.33 11.59 12.28 12.59 13.23 13.47 14.22 14.40 14.56 15.07 15.24 15.39 15.54 16.14 16.27 16.41 16.55 17.07 17.27 17.45 18.04 18.24 18.57 19.36 20.09 20.36 20.58 21.19 21.43 22.16

Iš stotelės: Klinikos 5.39 5.57 6.17 6.37 6.57 7.16 7.32 7.47 8.00 8.13 8.27 8.42 8.57 9.14 9.34 9.49 10.04 10.20 10.39 10.59 11.20 11.36 11.52 12.08 12.25 12.41 12.59 13.14 13.31 13.48 14.05 14.22 14.40 14.57 15.16 15.35 15.51 16.08 16.24 16.42 16.58 17.16 17.33 17.49 18.11 18.37 19.06 19.34 19.57 20.20 20.47 21.11 21.37 22.02 22.26

9-asis

Iš stotelės: Petrašiūnai 5.01 5.21 5.40 5.57 6.15 6.27 6.40 6.50 7.03 7.17 7.33 7.44 7.52 8.10 8.27 8.41 8.53 9.08 9.18 9.28 9.44 9.58 10.14 10.25 10.35 10.52 11.15 11.32 11.42 11.55 12.08 12.24 12.34 12.49 12.59 13.15 13.27 13.39 13.56 14.08 14.25 14.35 14.45 15.00 15.09 15.18 15.31 15.41 15.51 16.05 16.19 16.31 16.46 16.58 17.18 17.42 17.58 18.11 18.25 18.48 19.08 19.23 19.47 20.09 20.37 21.01 21.20 21.46 22.17 22.52

Iš stotelės: Varnių g.

4.55 5.17 5.46 6.06 6.28 6.42 6.52 7.04 7.13 7.28 7.38 7.52 8.04 8.13 8.25 8.36 8.51 9.10 9.20 9.29 9.44 9.57 10.12 10.24 10.36 10.53 11.04 11.15 11.33 11.53 12.04 12.22 12.33 12.45 12.59 13.14 13.30 13.42 13.51 14.08 14.22 14.38 14.47 14.57 15.14 15.25 15.38 15.49 16.00 16.14 16.25 16.35 16.46 16.56 17.08 17.26 17.39 17.52 18.07 18.32 18.46 19.02 19.23 19.39 19.55 20.18 20.39 20.54 21.22 21.46 22.13 22.39

Iš stotelės: Petrašiūnai 5.23 5.45 6.03 6.24 6.39 6.53 7.07 7.20 7.33 7.47 8.02 8.18 8.36 8.55 9.10 9.25 9.42 10.03 10.22 10.41 10.57 11.13 11.30 11.46 12.04 12.20 12.36 12.53 13.09 13.27 13.44 14.01 14.20 14.38 14.58 15.13 15.30 15.46 16.02 16.20 16.37 16.53 17.10 17.36 18.03 18.31 18.59 19.24 19.51 20.17 20.41 21.07 21.32 21.58 22.22 22.47 Iš stotelės: Klinikos 5.15 5.36 5.51 6.13 6.31 6.52 7.07 7.22 7.37 7.50 8.03 8.17 18.32 8.48 9.06 9.25 9.40 9.55 10.12 10.33 10.52 11.11 11.27 11.43 12.00 12.16 12.34 12.50 13.06 13.23 13.39 13.57 14.14 14.31 14.50 15.08 15.28 15.43 16.00 16.16 16.32 16.50 17.07 17.23 17.40 18.06 18.33 19.01 19.29 19.53 20.19 20.45 21.09 21.35 22.00 22.26 22.49

10-asis

MARŠRUTAS Partizanų g. – Kauno pilis (darbo dienomis)

Iš stotelės: Partizanų g.

5.09 5.31 5.57 6.18 6.31 6.46 6.59 7.11 7.24 7.34 7.58 8.17 8.29 8.55 9.10 9.31 9.50 10.06 10.21 10.40 10.55 11.13 11.29 11.47 12.03 12.19 12.37 12.56 13.10 13.28 13.43 14.02 14.17 14.40 14.56 15.12 15.29 15.46 16.01 16.18 16.41 17.00 17.20 17.48 18.12 18.36 18.53 19.20 19.46 19.59 20.21 20.57 21.17 21.38 22.05 PASTABA: 5.09 ir 21.38 iš Partizanų g. išvažiuojantys troleibusai važiuos iki stotelės “Kėdainių g.”

Iš stotelės: Kauno pilis 5.12 5.47 5.58 6.24 6.45 6.58 7.14 7.29 7.41 7.54 8.04 8.28 8.47 8.59 9.24 9.40 10.01 20.20 10.36 10.51 11.10 11.25 11.43 11.59 12.17 12.33 12.49 13.07 13.26 13.40 13.58 14.13 14.32 14.47 15.10 15.26 15.42 15.59 16.16 16.31 16.48 17.11 17.30 17.50 18.17 18.42 19.06 19.23 19.48 20.13 20.26 20.48 21.24 21.44 22.17 Iš stotelės: Kėdainių g.

5.42 22.12

15-asis

15

MARŠRUTAS Partizanų g. (Kovo 11-osios g.) – Centras (darbo dienomis)

Iš stotelės: Partizanų g.

5.22 5.45 6.08 6.22 6.36 6.48 7.00 7.12 7.24 7.35 7.46 7.57 8.11 8.25 8.39 8.55 9.10 9.25 9.41 9.57 10.13 10.29 10.45 1058 11.11 11.24 11.37 11.51 12.05 12.19 12.32 12.45 12.59 13.12 13.26 13.40 13.53 14.06 14.20 14.31 14.42 14.53 15.04 15.16 15.28 15.40 15.52 16.04 16.29 16.42 16.57 17.12 17.27 17.42 17.57 18.12 18.27 18.45 19.03 19.22 19.41 19.56 20.11 20.27 20.43 21.02 21.21 21.40 22.00 22.20 Iš stotelės: Geležinkelio st.

5.20 5.49 6.12 6.35 6.49 7.03 7.16 7.29 7.41 7.53 8.04 8.15 8.26 8.40 8.54 9.08 9.24 9.39 9.54 10.10 10.26 10.42 10.58 11.14 11.27 11.40 11.53 12.06 12.20 12.34 12.48 13.01 13.14 13.28 13.41 13.55 14.09 14.22 14.35 14.49 15.00 15.11 15.22 15.33 15.45 15.57 16.09 16.21 16.33 16.45 16.58 17.11 17.26 17.41 17.56 18.11 18.26 18.41 18.56 19.14 19.32 19.50 20.08 20.23 20.38 20.54 21.10 21.29 21.48 22.07 22.47

16 9 13

MARŠRUTAS Petrašiūnai – Klinikos (darbo dienomis)

10 5

MARŠRUTAS Petrašiūnai – Varnių g. (darbo dienomis)

12-asis

MARŠRUTAS Draugystės g. – Varnių g. (darbo dienomis)

Iš stotelės: Geležinkelio st.

4.42 5.10 5.30 5.44 5.58 6.10 6.22 6.34 6.43 6.51 6.59 7.07 7.14 7.22 7.29 7.35 7.41 7.47 7.53 8.01 8.09 8.18 8.27 8.36 8.45 8.54 9.03 9.12 9.21 9.31 9.41 9.51 10.01 10.11 10.21 10.32 10.42 10.52 11.02 11.12 11.22 11.32 11.42 11.52 12.02 12.12 12.22 12.32 12.42 12.52 13.02 13.12 13.22 13.32 13.42 13.52 14.02 14.12 14.22 14.32 14.42 14.52 15.02 15.12 15.22 15.32 15.42 15.51 15.59 16.07 16.16 16.25 16.34 16.42 16.51 17.00 17.09 17.19 17.28 17.37 17.46 17.56 18.06 18.19 18.33 18.47 19.01 19.15 19.29 19.42 19.55 20.07 20.20 20.33 20.46 20.59 21.12 21.27 21.43 22.00 22.17 22.3 22.51 23.08

13-asis

MARŠRUTAS Islandijos pl. (Savanorių pr.) – Centras (darbo dienomis)

Iš stotelės: Islandijos pl.

4.51 5.05 5.19 5.32 5.45 5.56 6.07 6.15 6.23 6.31 6.38 6.45 6.51 6.57 7.03 7.09 7.15 7.22 7.29 7.38 7.47 7.56 8.05 8.14 8.23 8.32 8.42 8.52 9.02 9.12 9.22 9.32 9.42 9.52 10.02 10.12 10.22 10.32 10.42 10.52 11.02 11.12 11.22 11.32 11.42 11.52 12.02 12.12 12.22 12.32 12.42 12.52 13.02 13.12 13.22 13.32 13.42 13.52 14.02 14.12 14.22 14.32 14.42 14.52 15.02 15.11 15.20 15.28 15.37 15.46 15.54 16.02 16.11 16.20 16.29 16.38 16.47 16.57 17.07 17.17 17.27 17.38 17.52 18.05 18.19 18.33 18.47 19.01 19.15 19.28 19.41 19.54 20.07 20.20 20.33 20.48 21.03 21.20 21.37 21.54 22.11 22.28 Iš stotelės: Geležinkelio st.

4.47 5.13 5.32 5.46 6.00 6.13 6.26 6.37 6.48 6.56 7.04 7.13 7.21 7.28 7.35 7.42 7.48 7.54 8.00 8.07 8.14 8.23 8.32 8.41 8.50 8.59 9.08 9.17 9.27 9.37 9.47 9.57 10.07 10.17 10.27 10.37 10.47 10.57 11.07 11.17 11.27 11.37 11.47 11.57 12.07 12.17 12.27 12.37 12.47 12.57 13.07 13.17 13.27 13.37 13.47 13.57 14.07 14.17 14.27 14.37 14.47 14.57 15.07 15.17 15.27 15.37 15.47 15.56 16.05 16.13 16.22 16.31 16.39 16.47 16.56 17.05 17.14 17.23 17.32 17.42 17.52 18.02 18.12 18.23 18.37 18.50 19.04 19.18 19.32 19.45 19.57 20.09 20.22 20.35 20.48 21.01 21.14 21.29 21.44 22.01 22.18 22.35 22.52 23.09

14-asis

16-asis

MARŠRUTAS Partizanų g. (Taikos pr.) – Centras (darbo dienomis) Iš stotelės: Partizanų g.

5.11 5.34 5.57 6.14 6.29 6.42 6.54 7.06 7.18 7.29 7.40 7.51 8.04 8.18 8.32 8.47 9.02 9.17 9.33 9.49 10.05 10.21 10.37 10.51 11.05 11.18 11.31 11.44 11.58 12.12 12.26 12.39 12.52 13.05 13.19 13.33 13.46 13.59 14.13 14.25 14.36 14.47 14.58 15.102 15.22 15.34 15.46 15.58 16.10 16.22 16.35 16.49 17.04 17.19 17.34 17.49 18.04 18.19 18.37 18.55 19.13 19.31 19.48 20.03 20.19 20.35 20.53 21.11 21.29 21.50 22.10 Iš stotelės: Geležinkelio st.

5.22 5.52 6.15 6.38 6.55 7.11 7.25 7.39 7.51 8.03 8.14 18.25 8.36 8.49 9.03 9.17 9.32 9.47 10.02 10.18 10.34 10.50 11.06 11.22 11.36 11.50 12.03 12.16 12.29 12.43 12.57 13.11 13.24 13.37 13.50 14.04 14.18 14.31 14.44 14.58 15.10 15.21 15.32 15.43 15.55 16.07 16.19 16.31 16.43 16.55 17.07 17.20 17.34 17.49 18.04 18.19 18.34 18.49 19.04 19.22 19.39 19.55 20.12 20.29 20.44 21.00 21.16 21.34 21.52 22.10 22.31

13 14 14

MARŠRUTAS Islandijos pl. (Kovo 11-osios g.) – Centras (darbo dienomis)

Iš stotelės: Islandijos pl.

4.58 5.12 5.26 5.38 5.50 6.02 6.11 6.19 6.27 6.34 6.41 6.48 6.54 7.00 7.06 7.12 7.18 7.26 7.34 7.43 7.52 8.01 8.10 8.19 8.28 8.37 8.46 8.56 9.06 9.16 9.26 9.36 9.46 9.57 10.07 10.17 10.27 10.37 10.47 10.57 11.07 11.17 11.27 11.37 11.47 11.57 12.07 12.17 12.27 12.37 12.47 12.57 13.07 13.17 13.27 13.37 13.47 13.57 14.07 14.17 14.27 14.37 14.47 14.57 15.07 15.16 15.24 15.32 15.41 15.50 15.59 16.07 16.16 16.25 16.34 16.44 16.53 17.02 17.11 17.21 17.31 17.44 17.58 18.12 18.26 18.40 18.54 19.08 19.22 19.35 19.48 20.01 20.14 20.27 20.40 20.55 21.11 21.28 21.45 22.02 22.19 22.36

13N-asis MARŠRUTAS

Islandijos pl. (Savanorių pr.) – Centras Iš stotelės: Islandijos pl.

22.51 00.17 01.43 03.33

Iš stotelės: Geležinkelio st.

23.40 01.06 02.32 04.22

N

14N-asis MARŠRUTAS

Islandijos pl. (Kovo 11-osios g.) – Centras Iš stotelės: Islandijos pl.

23.03 00.32 02.01 03.52

Iš stotelės: Geležinkelio st.

23.35 01.04 02.33 04.24

N

Užsk. Nr. 306999

22 | Kultūra

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Užsienyje pripažintas, bet lietuviams menkai pažįstamas „stikliorius“ R.Kriukas:

„Stiklas kaprizingas kaip moteris“

Sutuoktiniai Kriukai tikina, kad nors abu dirba su stiklu, jų kūrybinis braižas gerokai skiriasi.

I.Gelūno nuotr.

„Ko tu blaškaisi po užsienius – pasirodyk Lietuvoje, nes niekas tavęs nežino“, – kitose šalyse pripažintą ir daugybę parodų ten surengusį stiklo menininką Remigijų Kriuką ilgai ragino dvi jo gyvenimo moterys.

R.Kriukas:

Audrė Domeikaitė a.domeikaitė@15min.lt „Nors jau pusę amžiaus gyvenu Lietuvoje, tik pernai, savo jubiliejaus proga žmonos ir mamos užlaužtas, surengiau pirmąją personalinę parodą savo šalyje, gimtajame Panevėžyje, – šypsodamasis prisiminė 51 metų menininkas, nuo 1985-ųjų savo darbus jau pristatęs daugybėje užsienių šalių ir pelnęs garbingų apdovanojimų. – Prieš metus draugai nusprendė, kad mane turi žinoti ne tik Panevėžys ir užsienis, bet ir Vilnius. Jie ir suorganizavo parodą šioje unikalioje erdvėje – gal lietuviai ir daugiau kur pasikvies.“ Vilniuje Gedimino prospekte esančiame verslo centre „Pirklių klubas“ šiomis dienomis R.Kriukas atidarė bendrą savo ir 37 Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/kultura

„Turiu pastebėti, kad lietuviai nežino, kas yra stiklo skulptūra, todėl norime žmonėms parodyti, kad stiklas yra ne tik „čierka“, vaza ar šviestuvas – jis turi kur kas didesnes galimybes. Užsienyje stiklo menas

„Mano darbas yra stiklas, hobis – stiklas ir dar žmona „stikliorė“ – belieka mums tik stiklo lovoje miegoti.“

metų žmonos Indrės Stulgaitės-Kriukienės kūrinių parodą. Čia galima išvysti mistiškai apšviestas originalias stiklo skulptūras ir pažinti mažai lietuviams pažįstamas stiklo meno galimybes.

Ne tik „čierka“, vaza ar šviestuvas Kriukų kūriniai šiemet buvo eksponuoti septyniose užsienio šalyse ir Zarasų rajone esančiose Dusetose. Kitais metais taip pat jau suplanuotos septynios personalinės parodos užsienyje.

vertinamas, o lietuviai nėra su tuo susidūrę, net architektai dažnai nežino“, – pastebėjo R.Kriukas.

Anot jo, Lietuvoje „stikliorų“ beveik nėra.

Norėdamas juo būti, turi būti fanatikas, mylėti stiklą kaip savo žmoną. „Stiklas kaprizingas kaip moteris, sunkiai prie savęs prisileidžia. Aš jį jaukinuosi daugiau nei 30 metų, bet jis vis dar prikrečia pokštų.

Matyt, kad iki mirties neperprasiu“, – atsiduso vyras.

Braižas – skirtingas I.Stulgaitė-Kriukienė tikino, kad jųdviejų su vyrų kūrybinis braižas ir kūrinių

dydžiai skiriasi. „Savo darbuose stengiuosi išgryninti idėją, emociją, būseną tam tikra forma, o Remigijus labiau mėgsta abstrakcijas, vadina save laisvamaniu. Man artimesnės šalto stiklo apdirbimo technikos, liejimas, o Remigijus labiau mėgsta karštą būdą – nuo 1995-ųjų jis dirba savo autorine technologija, kuri reikalauja daug ugnies, dūmų ir kibirkščių, – rodydama kūrinius, pasakojo stiklo menininkė. – Mūsų darbų gabaritai taip pat skiriasi – jo kūrinių aš dažnai net nepakeliu. Taigi kuriame atskirai, mus sieja tik medžiaga. O kartu esame tik vieną bendrą darbą padarę – savo dukrą.“ „Tai – geriausia gyvenimo skulptūra!“ – nusišypsojo stiklininkas ir pridūrė, kad pastaraisiais metais dirba labai produktyviai, tik jam trūksta laiko – „bėgiojanti skulptūra“ jo taip pat reikalauja. „Mano darbas yra stiklas, hobis – stiklas ir dar žmona „stikliorė“ – belieka mums tik stiklo lovoje miegoti“, – nusijuokė R.Kriukas, atvirai išpažįstantis savo meilę stiklui.

Vilniuje pristatomoje parodoje menininkų duetas lankytojų teismui atidavė daugiau nei 40 darbų, kurių didžioji dalis sukurti per pastaruosius dvejus metus.

Individualiai mistiškai apšviesti ir keliose „Pirklių klubo“ erdvėse išdėlioti meninio stiklo kūriniai smalsuoliams žada iki švenčių suteikti atradimo ir pažinimo džiaugsmą.

Kultūra | 23

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Vilniuje surengtoje parodoje menininkų duetas pristato daugiau nei 40 darbų, kurių didžioji dalis sukurti per pastaruosius dvejus metus.

I.Gelūno nuotr.

Šildymo sezonas gąsdina ne visus -JFUVWPKF KBV ZSB OFNBßBJ SFOPWVPUɷ EBVHJBCVɴJɷ JS NPEFSOJ[BWJNP QPLZɴJVT QBKVUVTJɷ HZWFOUPKɷ ,BJNZOɷ QBWZ[EßJBJ JS TVNBßɶKVTJPT TɲTLBJUPT Vß ØJMEZNɲ ZSB HFSJBVTJ BSHVNFOUBJ LPEɶM WFSUB SFOPWVPUJ TFOɲ QBTUBUɲ

, EB ,Ǧ EBJOJVPTF -JBVE VEJF JFT H OBNP HZWFO OUP UPKB KBJ J KBV QFOLUVT NFUVT HZWFOB ØJMǰJBV P Kǧ ǧ TǣTLBJUPT Vß ØJMEZNǣ TVNBßǦKP EBVHJBV LBJQ EV LBSU SUVT V #ǨTUP JS VSCBOJTUJOǦT QMǦUSPT BHFOUǨSPT BS BSDI DIZWP OVPUSBVLB

Elena ,*»,:5Ǭ %BVHJBCVɷJɺ SFOPWBDJKPT OBVEB JS FLPOPNJOJT FGFLUBT OF LBSUɵ KBV ZSB ɶSPEZUBT NPLTMJðLBJ CFJ QSBLUJðLBJ 7JTLɵ QBTBLP LPLZCJðLBJ BUOBVKJOUɺ OBNɺ HZWFOUPKɺ TVNBòɹKVTJPT TɵTLBJUPT Vò ðJMEZNɵ 1SBTJEɹKVT OBVKBN ðJMEZNP TF[POVJ JS LZMBOU LBJOPNT SFOPWVPUɺ EBVHJBCVɷJɺ TBWJOJOLBJ OFQVPMB ɶ QBOJLɵ EɹM MBVLJBOɷJPT JMHPT TVOLJPT òJFNPT

QSPD QBMɻLBOPT

.PEFSOJ[BWJNP QSPKFLUP QBSFOHJNBT

QSPD

4UBUZCPT UFDIOJOɹ QSJFòJɻSB

QSPD

1SPKFLUP ɶHZWFOEJOJNP BENJOJTUSBWJNP JðMBJEPT

QSPD -U N

QSPD

4UBUZCPT EBSCɷ FOFSHJKɲ UBVQBOɴJɷ QSJFNPOJɷ JØMBJEPT

,BJQ QBTBLPKP LɹEBJOJFUJT WJFOPT EBVHJBCVɷJɺ CFOESJKPT QJSNJOJOLBT 4JHJUBT +BTFOLB Kɺ OBNBT -JBVEJFT HBUWɹKF KBV QFOLUVT NFUVT HZWFOB ðJMɷJBV t0 TɵTLBJUPT Vò ðJMEZNɵ TVNBòɹKP EBVHJBV LBJQ EV LBSUVT

4QBMJP NɶOFTɳ ØJMEßJVT NBßEBVH TBWBJUɵ 4 +BTFOLB HZWFOBOUJT LWBESBUJOJɷ NFUSɷ CVUF HBWP UJL MJUP DFOUɷ TɲTLBJUɲ Vß ØJMEZNɲ

-FOHWBUJOJT LSFEJUBT QBMɻLBOPT OFLJOUB WJTɵ QBTLPMPT HSɵòJOJNP MBJLPUBSQɶ JBJ NFUɺ

1BSBNB UVSJOUJFNT UFJTɸ ɶ CɻTUP ðJMEZNP JðMBJEɺ LPNQFOTBWJNɵ

1BTLPMB ɳLBOEBNB

5BɷJBV KPT LJFLWJFOBN CVUVJ TLJSJBTJ WJFOJ MBCJBV UBVQZEBNJ NPLB NBòJBV LJUJ HZWFOEBNJ MBCBJ ðJMUBJ Vò LBJNZOVT ðJMVNPT TVOBVEPKB EBVHJBV UBE JS Kɺ TɵTLBJUPT WJFOBN LWBESBUJOJBN NFUSVJ HBMJ CɻUJ EJEFTOɹT 5BɷJBV WJEVSLJT m OVP JLJ LBSUɺ TVNBòɹKVTJPT TɵTLBJUPTu TBLɹ 4 +BTFOLB

1BHBM +&44*$" êOBOTBWJNP NPEFMɳ JLJ N HSVPEßJP E WBMTUZCɶ SFNJB

OɹSB EJEFMɹ m LWBESBUJOJT NFUSBT LBJOVPKB NBòEBVH MJUɺ íJ TVNB QSJLMBVTP OVP UP LPLJF EBSCBJ LPOLSFɷJBNF CVUF CVWP BUMJLUJ 1BWZ[EòJVJ Bð LBT NɹOFTɶ Vò QBTLPMɵ TV QBMɻLBOPNJT Bð NPLV BQJF MJUɺ P QBMɻLBOPT WJT NBòɹKBu TBLɹ 4 +BTFOLB /BNBJ TFOTUB /PST TQBSUFTOFJ EBVHJBCVɷJɺ SFOPWBDJKBJ WJT EBS LPKɵ LJðB QTJDIPMPHJOɹT QSPCMFNPT òNPOɹT CJKP QBTLPMɺ ɶTJQBSFJHPKJNɺ UBɷJBV QBTJEPNɹKɸ LBE EBVHJBCVUɶ SFOPWBWɸ LBJNZOBJ òJFNɵ HZWFOB ðJMɷJBV P Vò ðJMEZNɵ NPLB LVS LBT QJHJBV BUOBVKJOUJ TBWP CɻTUVT QBTJSZòUB WJT EBVHJBV OBNɺ

4QBMJP NɹOFTɶ ðJMEòJVT NBòEBVH TBWBJUɸ 4 +BTFOLB HZWFOBOUJT LWBESBUJOJɺ NFUSɺ CVUF HBWP UJL MJUP DFOUɺ TɵTLBJUɵ Vò ðJMEZNɵ 3PEPT OFɶUJLɹUJOB UBɷJBV KJT UWJSUJOB LBE UPLJB NBòB TɵTLBJUB UJLSBJ ɶNBOPNB QBɷJBN SFHVMJVPKBOU CVUP UFNQFSBUɻSɵ t5JLSBJ OFðBMBV CVUF CVWP MBJQTOJBJ ðJMVNPT UFJHɹ QBðOFLPWBT m ,JUJ CVUBJ JSHJ NPLɹKP QBOBðJBJ u

#F UP òNPOɹT TVQSBOUB LBE OBNBJ OFJðWFOHJBNBJ TFOTUB BUTJSBOEB ɶWBJSJɺ QSPCMFNɺ m OFTBOEBSJPT UBNQB TUBNCJBQMPLðɷJɺ OBNɺ TJFOPT LVSJPT JðMFJEòJB EBVHJBV ðJMVNPT SɻQFTɷJɺ QSJEBSP QSBLJɻSBOUZT TUPHBJ 1BTBL TUBNCJBQMPLðɷJɺ OBNɺ BOBMJ[ɸ 7JMOJVKF BUMJLVTJɺ NPLTMJOJOLɺ UPLJɺ QSPCMFNɺ UVSJ WJTJ JLJ NFUɺ TUBUZUJ OBNBJ "LJWBJ[EV LBE TFOTUBOɷJVT OBNVT SFJLJB UWBSLZUJ

1BTBL QJSNJOJOLP Kɺ EBVHJBCVUJT EFðJNɷJBJ NFUɺ ɹNɹ QBTLPMɵ EBMɶ SFOPWBDJKBJ TLJSUPT TVNPT LPNQFOTBWP WBMTUZCɹ UBE HZWFOUPKBNT JðTJNPLɹUJ MJLP ɶLBOEBNPT TVNPT t3FOPWBDJKPT LBJOB UJLSBJ

íJMVNB JðFJOB JS QFS TUBNCJBQMPLðɷJɺ OBNɺ TJɻMFT TJFOPTF JS BQTLSJUBJ QFS ESɹLTUBOɷJBT TJFOBT "QJF LFJTUJ CɻUJOVT MBOHVT TBOEBSFTOJBJT JS LBMCɹUJ OFWFSUB "QðJMUJOVT OF UJL TJFOBT CFU JS SɻTJP QFSEBOHɵ

TUPHɵ SFOPWVPUɺ OBNɺ ðJMVNPT MBJEVNBT QBHFSɹKB OFU LFMJT LBSUVT *OòJOJFSJɺ TLBJɷJBWJNBJT SFOPWVPUBT OBNBT TVUBVQP BQJF QSPDFOUɺ ðJMVNPT 5BE WJTBJ BQTJNPLB WJFUPK EJEFTOJɺ NPLFTɷJɺ Vò ðJMVNɵ UVPT QJOJHVT TLJSUJ SFOPWBWJNP LSFEJUVJ QBEFOHUJ

1BSEVPEBOU CVUɲ OBVKBKBN TBWJOJOLVJ UFOLB QSJFWPMɶ UPMJBV NPLɶUJ QSJTLBJɴJVPUBT TVNBT Vß EBVHJBCVɴJP SFOPWBWJNɲ

4VUBVQJVT ðJMVNJOɹT FOFSHJKPT OF NBòJBV

QSPD

4VUBVQJVT ðJMVNJOɹT FOFSHJKPT OF NBòJBV

QSPD

OBVKBKBN TBWJOJOLVJ UFOLB QSJFWPMɹ UPMJBV NPLɹUJ QSJTLBJɷJVPUBT TVNBT Vò EBVHJBCVɷJP SFOPWBWJNɵ *ðOVPNPUJ UPLJVT CɻTUVT UBJQ QBU HBMJNB CSBOHJBV /VPNJOJOLBJ UBJQ QBU OPSJBV JFðLP SFOPWVPUɺ QBTUBUɺ OFT òJOP LBE TɵTLBJUPT KVPTF Vò ðJMVNɵ CVT NBòFTOɹT 3FOPWBDJKB m UFJTJOHBT òJOHTOJT JS òWFMHJBOU ɶ BUFJUɶ +VL UVSCɻU OJFLBT OFTJUJLJ LBE ðJMEZNP LBJOPT LBEB OPST TVNBòɹT 5BE WJFOJOUFMɹ JðFJUJT TVNBòJOUJ ðJMVNPT TVWBSUPKJNɵ BUOBVKJOBOU TFOɵ EBVHJBCVUɶ 5PLT òJOHTOJT OBVEJOHBT JS WBMTUZCFJ 4VNBòɹKVT HZWFOUPKɺ TɵTLBJUPNT Vò ðJMEZNɵ NBòJBV SFJLJB NPLɹUJ LPNQFOTBDJKɺ 5PEɹM WBMTUZCɹ SFNJB TVTJQSBUVTJVT JS SFOPWVPUJ QBTJSZòVTJVT EBVHJBCVɷJɺ HZWFOUPKVT

1BLZMB CVUP WFSUɶ 3FOPWBWJNP OBVEɵ ɶSPEP JS QP KPT CFWFJL USFɷEBMJV QBLJMɸ CVUɺ LBJOPT #F UP QBTLPMB CVUP TBWJOJOLP QSJF CBOLP OFQSJSJðB 1BSEVPEBOU CVUɵ

%BVHJBV JOGPSNBDJKPT BQJF %BVHJBCVǰJǧ OBNǧ BUOBVKJOJNP NPEFSOJ[BWJNP QSPHSBNǣ +&44*$" m XXX BUOBVKJOLCVTUB MU JS OFNPLBNB UFMFGPOP MJOJKB Užsk. Nr. 306552

24 | Gazas.lt

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Senovinių automobilių ir motociklų kolekcionavimas:

Ne tik hobis, bet ir iššūkis Austėja Masiokaitė redakcija@15min.lt

„Seną automobilį gali nusipirkti kiekvienas. Bet prikelti jį naujam gyvenimui, po kruopelytę renkant originalias detales, – tikras iššūkis“, – tikina tokius automobilius kolekcionuojantis Ramūnas Kardelis. Į jo vadovaujamą Lietuvos istorinių transporto priemonių asociaciją „Retromobile“ susibūrę entuziastai siekia, kad istoriniai automobiliai ir motociklai būtų saugomi valstybiniu lygiu.

Pasak R.Kardelio, tai ne tik užtikrintų išskirtinį šių transporto priemonių statusą, bet ir padėtų tausoti vertingiausius egzempliorius. Šis tas jau nuveikta. R.Kardelio teigimu, netrukus keliuose autentiškus senovinius automobilius turėtume išvysti su specialiais rudos spalvos valstybiniais numeriais.

M.Šventoraitis, pokalbiui apie savo kolekciją, pasipuošė prie motociklų derančia striuke ir karo laikus menančiu šalmu.

E.Ovčarenko nuotr.

Kolekcijoje – 83 motociklai Įspūdingą motociklų kolekciją Babtyno–Žemaitkiemio dvare sukaupęs verslininkas Mindaugas Šventoraitis pasakoja, kad jais susižavėjo dar vaikystėje: „Mano aistra motociklams buvo tokia, kad rankos drebėdavo. Pradedi važiuoti, atrodo,

danguje iš laimės atsidūrei. Būdamas vaikas jau turėjau bent kelis motociklus. Jei pakeliui į mokyklą kuris nors sugesdavo, klasėje pasirodydavau tepaluotas, tą dieną nuo manęs smarkiai trenkdavo benzinu.“ Kolekcionuoti šias transporto priemones M.Šventoraitis pradėjo įsigijęs dvarą. Per

dvylika metų sukaupė 83 motociklus (28 gamintojų iš 19 valstybių). Jo kolekcijoje yra ne tik dauguma sovietinių markių, bet ir karo laikų vokiškų motociklų, daugybė motorolerių ir mopedų.

Kolekcijos pažibą – Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių armijos motociklą NSU –

Gazas.lt | 25

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

R.Kardelis ir 1922 m. gamybos „Dodge Brothers“, kuriam pirmajam Lietuvoje buvo suteiktas istorinio automobilio statusas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Šis angliškas motociklas po žeme išgulėjo 37 metus.

E.Ovčarenko nuotr.

M.Šventoraičio teigimu, be didesnių problemų pavyktų užvesti ir dabar.

Ant sienos kabo ir, tiesiogine šio žodžio prasme, iš po žemių iškasto vieno seniausių kolekcijos egzemplioriaus griaučiai. „Tai – vienas pirmųjų mano motociklų.

Kai buvau 12-os metų, jį padovanojo kaimynas. Nesugebėjau jo suremontuoti. O kai namuose technikos prikaupiau tiek, kad nebetilpo, paėmiau ir užkasiau jį“, – vaikišką poelgį prisimena M.Šventoraitis.

Jis sako, kad 37 metus po žeme išgulėjusį anglišką „Victoria“ motociklą dabar, priešingai nei vaikystėje, suremontuoti pajėgtų. Tik šis mielesnis toks, koks yra.

Perdažyti nevalia Kelios M.Šventoraičio turimos transporto priemonės, po dvejų metų, praleistų pas restauratorius, dabar tviska naujais dažais, tačiau dauguma jo kolekcijos egzempliorių, nors techniškai tvarkingi ir gali važiuoti, niekada nebuvo perdažomi. „Spalva yra labai svarbi, taip pat kaip ir lipdukai, ženkliukai.

Kai tai prarandama, prarandama ir didelė dalis savasties“, – neabejoja kolekcininkas.

Jis apgailestauja, kad dabar Lietuvoje sunku rasti autentiškų istorinių transporto priemonių, nes dauguma jų perdažytos.

Dėl šios priežasties tokios kolekcijos, kokią rinkdamas išmaišė visą Lietuvą, jam antrą kartą surinkti nebepavyktų.

Svarbiausia – originalumas R.Kardelio kolekcijoje – apie 40 senovinių automobilių. Vyras didžiuojasi, kad nemaža dalis jų – autentiški, nors apie pirmąjį jo eksponatą to nepasakysi.

Norėdamas išskirtinės transporto priemonės, kažkada jis suremontavo senuką GAZ-21 ir nudažė sodria mėlyna spalva.

Kurį laiką pasidžiaugęs automobiliu suprato, kad kažkas vis dėlto ne taip.

„Gali padaryti, kad automobilis važiuotų, bet jei žinai, kad jis nėra originalus, pačiam nesmagu. Aš sutinku, kad „Mercedes“ variklis yra geresnis nei „Volgos“, nes jis patikimesnis, ekonomiškesnis ir pan. Bet ar su tokiu varikliu tavo „Volga“ bus originali?“ – svarsto R.Kardelis.

Brangu, bet pinigų maišo nereikia Jo teigimu, nusipirkti jau sutvarkytą senovinį automobilį visuomet pigiau, nei prie jo krapštytis pačiam.

Netrukus keliuose autentiškus senovinius automobilius turėtume išvysti su rudos spalvos valstybiniais numeriais.

„Tam reikia labai daug laiko. Sėdi garaže, o namuose vinys neįkaltos, lentynos nepakabintos. Žmona pyksta. Būna, kad sako: „Kur buvai, vėl pas savo meilužę?“ Sakau: „Nepyk, mano meilužė – tik dviejų tonų svorio“, – šypsosi pašnekovas.

Transporto priemones, kurios kartais panašesnės į metalo laužą, istorinių automobilių entuziastai renka it dėliones.

Juos vienijančiuose interneto forumuose vieni kitų klausia, kam priklauso tam tikra puošybos detalė, ar ieško „donoro“ – visiškai subyrėjusios analogiškos transporto priemonės, kurios detalės dar galėtų tikti.

Daugiau naujienų apie automobilius rasite nuskaitę šį kodą www.gazas.lt „Nors tai gana brangu, bet jei automobilį restauruoji dvejus ar trejus metus, pinigų maišo iš karto turėti nereikia. Jei kuri nors detalė per brangi, ieškai kitos, pats bandai pasigaminti. Daug darbų atlieki savo rankomis“, – pasakoja R.Kardelis.

Vis dėlto net ir puikiai suremontuotų senovinių transporto priemonių savininkams nuolat iškyla įvairių rūpesčių. Pavyzdžiui, prireikus atlikti ratų suvedimą, autoservisų darbuotojai tik skėsčioja rankomis – senoviniams automobiliams tam skirtų kompiuterinių programų nėra.

Priderina aprangą „Važiuoti istorine mašina – ne itin komfortiška: nei vairo stiprintuvo, nei kondicionieriaus, viskas ūžia, tarška, vėjai pučia.

Bet koks malonumas važiuoti neskubant ir aplinkiniams keliant pasigėrėjimą. Pervažiuok per miestą kad ir su „Volga“ – pamatysi, kiek bus susižavėjimo ir nuostabos.

Smagu, tavo hobis yra įvertinamas“, – apie senovinių automobilių teikiamus džiaugsmus kalbėjo R.Kardelis.

Prie senovinio transporto nesinori artintis su kasdiene apranga.

M.Šventoraitis, pokalbiui apie savo kolekciją, pasipuošė prie motociklų derančia sunkia storos odos striuke bei karo laikus menančiu šalmu.

O R.Kardelis prie neeilinių automobilių derina ne tik savo, bet ir kitų keleivių aprangą, lagaminus, aksesuarus.

26 | Sveikata

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Sveikos mitybos piramidė – Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Sveikos mitybos piramidė Lietuvoje nėra itin populiari.

Daug kas apie ją girdėjo, daug kas ją matė, tačiau vadovaujasi ja per mažai, interpretuoja savaip, o ir pati piramidė – ne be trūkumų.

Mitybos ir sveikatos ryšys pradėtas nagrinėti dar antikos laikais. „Mes ne tam gyvename, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume.“ Ši graikų filosofo Sokrato (470 m. pr. Kristų – 399 m. pr.

Kristų) frazė vis dar aktuali ir šiandien.

Mityba 50 proc. lemia sveikatą „Visi Europos teisės aktai, kuriais vadovaujamės, kalba

apie maisto saugą. Apie mitybos visavertiškumą, sveikumą, maisto produktų biologinę vertę tuose aktuose – nė žodžio. Svarbiausia, kad valgydami neapsinuodytume, o ką valgyti, paliekama spręsti mums“, – pastebi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. Rimantas Stukas.

Lietuviška sveikos mitybos piramidė patobulinta 2011-aisiais.

Pasak jo, yra daug veiksnių, darančių įtaką sveikatai: tai socialinės, visuomeninės struktūros, bendra ekonominė situacija, aplinka. Tačiau mityba yra sveikatos pagrindas, ji 50 proc. lemia sveikatą. „Arba kažkas ne taip padaryta, arba žmogus per silpnas įsisąmoninti, kad sveikata yra tokia vertybė, kurią reikia saugoti.

Daugumos gyvensena – tikrai nesveika, o mityba neatitinka rekomendacijų, nors visi tarsi ir žino sveikos mitybos principus.

Paskutinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje tik 19 proc. žmonių maistą renkasi galvodami apie geresnę sveikatą. 30 proc. renkasi

Sveikata | 27

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

ne be trūkumų maistą pagal kainą, 30 proc. atsižvelgia į maisto skonį, o jo sudėtis jiems nė motais“, – apgailestauja mitybos specialistas.

Piramidė virto šviesoforu Sveikos mitybos piramidė yra vienas iš patarėjų, kaip rinktis maistą, kokiomis proporcijomis valgyti, kad žmogus būtų sveikas. Kiekviena valstybė atsižvelgia į savo gyventojų mitybos ypatumus ir pagal tai sudaro piramidę.

Pirmoji lietuviška sveikos mitybos piramidė, parengta 1998 m., rėmėsi amerikietiškąja. Buvo sugrupuoti produktai ir nurodytas porcijų skaičius. 2011 m. piramidė buvo patobulinta. Ją galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje, ji kabo bendrojo lavinimo mokyklų valgyklose.

Naujoji piramidė sudaryta šviesoforo principu ir suskirstyta į šešias dalis: produktams, esantiems piramidės apačioje, uždegta žalia šviesa – juos rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną; piramidės viduryje esančius produktus siūloma vartoti kasdien ar rečiau; raudonas signalas galioja viršuje esantiems produktams – juos reikėtų vartoti labai saikingai.

Bulvė – su lupena, dribsniai – avižiniai „Piramidėje vaizduojami produktai, bet apie jų gamybos būdus nekalbama, o tai labai svarbu, siekiant būti sveikiems“, – pastebi R.Stukas.

Pagal piramidę, mūsų mitybos pagrindą turi sudaryti grūdiniai produktai: duona, įvairių kruopų košės, makaronai, taip pat vaisiai, daržovės ir uogos. Tai maistas, tiekiantis organizmui stambiamolekulinius angliavandenius, kurie yra pagrindinis energijos šaltinis. Bulvės šioje grandinėje priskirtos ne prie daržovių, o prie grūdinių kultūrų. R.Stukas spėja, kad piramidėje nupiešta su lupena virta bulvė, ir apgailestauja, kad lietuviai dažniausiai bulves kepa riebaluose, o tai neatitinka sveikos mitybos normų.

Jis pataria virti bulves garuose.

Tarp rekomenduojamų sveikiausių produktų yra pavaizduoti ir dribsniai. Mitybos

R.Stukas: „Daugumos gyvensena – tikrai nesveika, o mityba neatitinka rekomendacijų, nors visi tarsi ir žino sveikos mitybos principus.“ specialistas primena, kad tai – avižiniai dribsniai, kuriuos galima užpilti vandeniu ar pienu ir valgyti kaip košę. Tai puikus maistas pusryčiams. Tačiau įprasti šokoladiniai ar kukurūzų dribsniai, pertekę cukraus, turėtų būti pavaizduoti piramidės viršūnėje ir vartojami retai, o ne kasdien.

Profesorius skaičiuoja ir piramidės apačioje pavaizduotas bandeles – jos yra dvi ir paprastos. „Jeigu valgytume daug bandelių, ateityje formuotųsi aterosklerozė“, – įspėja R.Stukas. Šaukštais kabiname aliejų Piramidės viduryje – pienas, varškė, fermentinis sūris, aliejus, riešutai, žuvis, kiaušiniai, vištiena ir kita mėsa.

R.Stukas juokiasi, kad nelabai aišku, ar piramidėje pavaizduota višta su odele, ar be jos. Todėl perspėja, kad odelę reikia nulupti prieš dedant vištą į puodą. Kaip ir

Geriausiai maitinomės tarpukariu R.Stukas teigia, kad geriausiai lietuviai maitinosi tarpukario Lietuvoje. Nors kirto lašinius, kiaulieną, riebias dešras, tačiau fizinis aktyvumas buvo didesnis. Žmonės vartojo daug daržovių: valgė burokus, ropes, morkas, statinėmis raugė kopūstus.

Dabar situacija bloga: nors daržovių reikia valgyti kasdien, pagal paskutines apklausas paaiškėjo, kad taip daro tik pusė lietuvių.

Grūdinių produktų kasdien valgo dar mažiau – 47 proc. – šalies gyventojų. Dėl to organizmas negauna pakankamai ląstelienos, sutrinka žarnyno veikla ir mikroflora, gali nusilpti imuninė sistema, todėl pradeda kibti įvairios ligos.

Nors riebalų tiekiama energinė vertė turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. mitybos raciono, jau dvidešimt metų suvartojame jų gerokai per daug ir situacija šioje srityje nesikeičia.

Dėl per mažo šviežių daržovių, grūdinių produktų, žuvies ir per didelio

gyvulinių riebalų vartojimo mūsų mityba yra nevisavertė, mums stinga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Anot profesoriaus, su maistu žmogui būtina gauti 40 įvairių rūšių maisto medžiagų. Nė vienas maisto produktas neturi visų jų, todėl reikia valgyti įvairų maistą.

Pats sveikiausias – šviežias maistas. „Kartais mitybos įpročius ne taip lengva pakeisti, todėl pirmas žingsnis – sumažinti porcijas, o vėliau mėginti koreguoti mitybą. Ir reikia neužmiršti, kad kiekvienas mūsų – individualus, ir kiekvienam skirtingų vitaminų ir mikroelementų stinga“, – apibendrina R.Stukas.

Prof. R.Stukas: „Arba kažkas ne taip padaryta, arba žmogus per silpnas įsisąmoninti, kad sveikata – vertybė“

nugramdyti ant vištienos esančius riebalus, siekiant išvengti cholesterolio. „Pienas ir jo produktai vartojami nuo seno, jie teikia organizmui baltymų, tačiau jų suvalgome mažiau nei reikėtų“, – teigia R.Stukas. Fermentinis sūris – geriausias kalcio, reikalingo kaulams, šaltinis, bet jame yra ir daug cholesterolio, todėl garbaus amžiaus žmonės turėtų vengti šio produkto.

Piramidės naujovė – aliejus ir riešutai (kaip aliejinė kultūra) buvo perkelti iš viršūnės į vidurį. Tai rodo, kad jų vartoti galima daugiau nei anksčiau.

Iš aliejaus etiketės aiškiai matyti, kad piramidėje pavaizduotas alyvuogių aliejus.

Mitybos specialistas teigia, kad tai buvo nekorektiškas sprendimas, nes išvydę naująją piramidę gamintojai reiškė pretenzijas dėl proteguojamo alyvuogių aliejaus, tarsi kiti aliejai nebūtų naudingi. „Atsirado kita problema: žmonės tikrai dabar žino, kad reikia vartoti aliejų, bet neatkreipia dėmesio, kad gramas kiaulienos taukų, kaip ir aliejaus, turi 9 kalorijas. Taigi jų energinė vertė ta pati. Teko girdėti, kad kai kurie, siekdami būti sveikesni, kasdien papildomai geria po du tris šaukštus aliejaus!“ – pasakoja R.Stukas. Žuvį išmainome į kukulius Nors mitybos piramidėje pavaizduota žuvis, o prie jos derėtų priskirti ir jūros gėrybes, lietuviai kerta kukulius iš konservų

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

dėžučių, keptus žuvų pirštelius, krabų lazdeles ir įsivaizduoja, kad patenkina žuvies poreikį.

R.Stukas apgailestauja: „Vartodami alyvuogių aliejų, turėtume vartoti ir daug riebių žuvų arba žuvų taukų, kad gautume pakankamą kiekį polinesočiųjų riebalų, kurių minėtame aliejuje yra mažai. Tačiau žuvų, kaip baltymų šaltinio, irgi valgome labai mažai.“ Sveikos mitybos piramidės viršūnėje įsitaisę saldainiai, cukrus, tortas, druska ir sviestas. Juos reikia vartoti labai saikingai.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, sviesto ant duonos reikėtų tepti tik tiek, kad užpildytų duonos akutes. Tačiau lietuviai įpratę tepti storą sviesto sluoksnį ir taip gauna daug papildomų kalorijų, pastebi mitybos specialistas.

Taip pat smarkiai padauginame druskos ir cukraus. Pastarojo – visais įmanomais pavidalais. Todėl lietuviškoji sveikos mitybos piramidė labiau primena stačiakampį.

KUO YPATINGA ŽUVIS? Mitybos specialistai vienbalsiai tvirtina – lietuviai suvalgo per mažai jūrinės žuvies. Kuo ypatinga žuvis ir kodėl ji tokia svarbi žmogaus organizmui? „Stebint Lietuvos gyventojų mitybą ir jos pokyčius akivaizdu, kad gyvulinės kilmės sočiųjų riebalų lietuviai suvartoja per daug, o jūrinių produktų suvalgo per mažai. Pagal rekomendacijas, jūrinės žuvies ir kitų jūros produktų kiekius reikėtų padidinti 2-3 kartus“, – sako prof. Rimantas Stukas.

Jūros produktai yra kone vienintelis kelias vertingosioms omega-3 rūgštims patekti į žmogaus organizmą. Pasak profesoriaus, kiekvienas suaugęs žmogus kasdien su maistu turėtų gauti apie 1000 mg omega-3 riebalų rūgščių.

Vis tik tai nėra taip paprasta, nes tokiu atveju kasdien reikėtų suvalgyti apie 300 g riebios jūrinės žuvies, pavyzdžiui, lašišos. Paprastesnis kelias – gerti žuvų taukus. „Žuvų taukai yra ne vaistas, o maisto papildas, kitais žodžiais tariant, maisto produktas. Jie papildo organizmą medžiagomis, kurias turėtume gauti su maistu, bet negauname. Žuvų taukai gali būti labai naudingi širdies ligų prevencijai, imunitetui“, – sako R.Stukas.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad renkantis žuvų taukų produktus labai svarbu skaityti etiketę ir žinoti, kiek omega-3 riebalų rūgščių yra rekomenduojamoje paros normoje. Nemažiau svarbu ir gamintojo patikimumas. Geriau rinktis solidžią patirtį ir pripažinimą rinkoje turinčio gamintojo produktus. Jūrose gyvenančių žuvų organizme išlieka dalis vandenyje esančių teršalų. „Gaminant žuvų taukų produktus, patikimas gamintojas juos išvalo, išgrynina ir koncentruoja – todėl jie yra visiškai saugūs vartotojui“, – sako prof. R. Stukas.

Nesvarbu, kokio pavidalo produktas – skysti žuvų taukai ar kapsulės – svarbu, kokią dozę omega-3 rūgščių suvartojame kasdien. Žuvų taukai padeda stiprinti imuninę sistemą ir yra ypač vertingi širdžiai – jie gali turėti įtakos mažinant padidėjusį arterinį kraujospūdį, mažinti trombų susidarymo galimybę.

28 | Skelbimai KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

VILNIAUS PULSAS

2013 metais žemės mokestis Vilniuje:

0,3 proc. gyvenamajai žemei, 0,4 proc. – komercinei Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino naujus žemės mokesčio tarifus, galiosiančius 2013 metais. Gyvenamosios žemės sklypams Vilniuje bus taikomas 0,3 proc. tarifas. Šiek tiek didesnis tarifas – 0,4 proc., – bus taikomas komercijai, pramonei ir sandėliavimui naudojamai žemei. 3 proc. tarifas nustatytas nenaudojamos žemės sklypams. Šie tarifai skaičiuojami nuo sklypo vidutinės rinkos vertės. „Naujus tarifus turime keisti, nes tai numato Seimo priimtas įstatymas. Nustatydami žemės mokesčio tarifus siekiame, kad gyventojams ir verslui įmokų dydis, kiek leidžia įstatymas, iš esmės nesikeistų. Ieškodami geriausių įmanomų sprendimų sulaukėme pasiūlymų iš įvairių asociacijų, į juos kiek įmanoma labiau atsižvelgėme“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Neprižiūrimai, apleistai žemei arba žemei, kurioje yra griautinų pastatų, nustatytas 3 proc. tarifas nuo sklypo vidutinės rinkos vertės. Taip siekiama išplėsti mokančių už žemę asmenų grupę, mokestis neguls tik ant esamų mokesčio mokėtojų: jį mokės ir tie, kurie spekuliatyviai laiko žemę, jos niekaip nenaudoja ar neprižiūri, be to, iki šiol mokesčio nemokėjo.

VILNIUS

AB „LIETUVOS GELEŽINKELIAI“

Viešo konkurso tvarka parduoda arba išnuomoja

29,76 kv.m. ploto butą, Kunigiškių g.18-30, Grigiškėse, Vilniaus m. sav.

Pradinė pardavimo kaina – 66 500 Lt (be PVM), pradinė nuomos kaina – 8,33 Lt/ kv.m (be PVM) per mėn. Pirmenybė teikiama konkurso pasiūlymams pirkti butą.

Telefonas buto apžiūrai (8~5) 269 2205; 269 3019; mob. (8-610) 02 161.

Dėl konkurso sąlygų teirautis: (8~5) 269 3477, 269 3378, 269 2744, 269 2897.

Taryba taip pat patvirtino tvarką, pagal kurią bus nustatoma, kam taikomas 3 proc. tarifas. Pavyzdžiui, šis tarifas bus taikomas žemei, kuriai gautas leidimas griauti pastatą ir per metus pastatas nėra nugriaunamas, jeigu parengiamas detalusis planas ir per dvejus metus neišduodamas statybos leidimas arba, jei išduotas leidimas, bet per trejus metus nebaigtas gyvenamasis arba per dvejus metus nebaigtas komercinės paskirties pastatas.

Nustačius tokius mokesčio tarifus, sostinės tarybos miesto biudžeto pajamos iš šio mokesčio beveik nesikeis. Praplėtus mokesčių mokėtojų bazę ir didesniu tarifu apmokestinant nenaudojamą ar neprižiūrimą žemę, 2013 m. galėtų bū-

ti surinkta 0,8 mln. Lt daugiau nei 2012 metais (2012 m. planas – 6,6 mln. Lt). Šiuo metu Vilniuje galioja 1,5 proc. žemės mokesčio tarifas nuo indeksuotos nominalios mokestinės vertės. Vidutinis mokestis už arą šiuo metu siekia nuo 5 Lt (Grigiškėse) iki 44 Lt (Senamiestis). Taikant naujuosius tarifus mokesčio dydis galėtų nežymiai – keliais procentais padidėti ar sumažėti priklausomai nuo rinkos vertės.

Palyginimui, Varšuvoje žemės mokestis siekia apie 33–39 Lt už arą, Rygoje – apie 87–115 Lt, Taline – apie 33–2530 Lt už arą, Kaune – apie 22–71 Lt už arą.

Užsk. Nr. 303401

Avinas. Jums sukasi galva nuo minčių ir žinių pertekliaus?

Pasidalykite viskuo su tais, kam to tikrai reikia, priešingu atveju – rizikuojate kristi žemai iš labai aukštai.

Jautis. Pergalės intymiuose santykiuose nėra tikrosios jūsų vertės rodiklis. Nekreipdami dėmesio į patarimus, lauksite vis naujo patvirtinimo, kol prieisite aklagatvį.

Dvyniai. Surengsite sudėtingas varžybas, kuriose spręsis, kuris iš jūsų pranašesnis – jūs ar jūsų antroji pusė. Tikėkimės, kad viskas nesibaigs liūdnu žodžiu „skyrybos“.

Vėžys. Jūs iki ausų įklimpę darbuose.

Nuolat vis ką nors tobulinate iki širdies gelmių įsigilinę ir įsitikinę reikšmingumu to, ką darote. Ar nebijote nuskęsti?

Vertikaliai:

Horizontaliai: Eritrocitas. Toga.

Suma. Omulis. Ra. Klipata. Grimas.

Protas. Ce. Taranas.

Vl. Titanas. Bei. Sodas. Kait. Kas. Sauga. Ūpas.

Kubas. Li. Abukas.

Autokratas.

Talentas. Te. Glaus.

PVM. Stati. Indra.

Horoskopai

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Keturnytis. Plutas.

Roma. Atokaita.

Liga. Pradas. Olga.

Ta. Granas. Kelt.

Kronas. Tarnai.

Monolitas. Batu.

Mimas. Skutasi.

Sirupas. Kaukas.

Las. Baubas. Pd. Rasit. Cveigas. TVR. Satelitas. Gema.

30 | Laisvalaikis

Liūtas. Viskas, ką kuriate savo

Mergelė. Ieškosite būdų, kaip kitiems parodyti, kokie nuostabūs jūsų namai ar kokia nepakartojamai darni jūsų šeima. Tačiau, prieš surengdami ekskursiją, pirmiausia išsikuopkite.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Netils kalbos ir pasakojimai, kurių pagrindinis veikėjas būsite jūs. Liūdniausia, kad jos sklis iš jūsų lūpų. Pasidomėkite, ar kitiems nenusibodo šios istorijos.

Skorpionas. Didžiuositės visais savo turtais: sugebėjimais, pasiekimais, materialiomis ir kitomis gėrybėmis.

Per šį didžiulį kalną rizikuojate nepamatyti, ko turtingi yra kiti. Šaulys. Žavėsite aplinkinius viskuo, tik ne kuklumu. Manysite, kad, būdami čia, esate verti visko, kas geriausia. Niekas su jumis nedrįs dėl to ginčytis, nebent antroji pusė.

Ožiaragis. Lengva jaustis reikšmingiems ten, kur jūsų nemato kiti. Niekas neverčia jūsų palikti saugios slėptuvės – būdami ten galite pažinti savo tikrąjį „aš“.

Vandenis. Esate apsupti daugybės žmonių, kurie jus brangina ir gerbia, o jūs – juos. Tačiau ar nemanote, kad save laikote pernelyg svarbiais ir pamirštate pagalvoti apie kitus?

Žuvys. Kai kas gal ir vertina žmogų pagal jo pasiekimus darbe ir svarbą visuomenėje. Bet ar jums to reikia? Neužkibkite ant svetimo kabliuko!

Atsakymas: RAUDONA UOGA.

rankomis, – nepakartojama. Tegul visi sužino, pamato ir paskanauja jūsų kūrybos vaisių. Aišku, jei esate pasiruošę viskuo dalytis.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 31

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

K.Vanago/BFL (1996 m.) nuotr.

Anekdotai – Brangusis, gal galėtum pasekti man pasaką prieš miegą.

– Aš tave myliu. Miegok.

Gruodžio 1 d.

Vilnius

Grupės BIX jubiliejinis koncertas Lietuviško roko pionieriai švenčia ketvirtį amžiaus ir tai paminės griausmingu koncertu Ūkio banko teatro arenoje. Pirmoje jo dalyje grupės gerbėjai išgirs netikėtas BIX dainų interpretacijas kartu su Marijonu Mikutavičiumi, „G&G Sindikatu“ ir kitais Lietuvos muzikantais. Antroje koncerto dalyje BIX dainos suskambės taip, kaip turi suskambėti tokio jubiliejaus proga. Koncerto pradžia – 20 val.

Organizatorių nuotr.

Vienąkart nusprendžiau pati nudirbti vyriškus darbus. Atsiguliau ant sofos ir įsijungiau televizorių..

Programišiai įsilaužė į Lietuvos policijos tinklalapį, kad prie ieškomų nusikaltėlių nuotraukų galėtų įkelti savąsias.

Norint atsikratyti celiulito ito reikėtų arba numesti svorio, arba priaugti kelis kilogramus, kad oda išsilygintų.

Sudoku

Gruodžio 6, 8, 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos dramos teatro premjera „Moteris be kūno“ Klaipėdos dramos teatras kviečia į paskutiniąją šių metų premjerą – kroatų dramaturgo Matės Matišičiaus (nuotr.) vienaveiksmę dramą „Moteris be kūno“. Spektaklį režisavo Ramunė Kudzmanaitė, vaidina Linas Lukošius, Nijolė Sabulytė, Valentina Leonavičiūtė, Rimantas Pelakauskas, Vaidotas Jočys, Arūnas Račkauskas. Premjeriniai spektakliai žiūrovų lauks Žvejų rūmuose. Jų pradžia – 18 val.

Lengvas

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį prognozuojamas lietus, kai kur – šlapdriba, bus 2–6 laipsniai šilumos. Savaitgalį atvės – oro temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šilumos iki 2 šalčio. Šeštadienį sinoptikai prognozuoja nedidelį sniegą ir šlapdribą, sekmadienį šlapdriba numatoma tik pajūryje.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda Kl i ėd

Pasaulyje

2/3

4

2

Madridas

9

Maskva

4

P ėž Panevėžys

3

6

Utena

-1 / -1 Kaunas K

12-02 d.

-4 / -1 Panevėžys

-4 / 0 Utena

1/3 Alytus

6

-4 / -1

6 Vėjas Pietvakarių

12-01 d.

-1 / -1

-1 / -1

0/0

0/0

-5 / -1

-5 / -1

-4 / 0

-4 / 0

12-02 d.

Vilnius il i

Marijampolė

Marijampolė

2

Londonas

6 0/0

20

Berlynas

Šiauliai Š

12-01 d.

0/0

Atėnai

6 Alytus 6

4-8 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

6

Oslas

-6

Paryžius

4

Praha

1

Ryga

2

Roma

12

Stokholmas

-1

Talinas

-6

Varšuva

4

32 | Kosmosas

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Didžiojo Sprogimo pėdsekys Lietuvių kilmės NASA astrofizikas J.Žmuidzinas bando pažvelgti į Visatos pradžią Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Nors pradžią visatai davęs Didysis Sprogimas įvyko prieš 13,7 mlrd. metų, mokslininkai turi vilties į tai žvilgtelėti bent akies krašteliu. Prie to daug prisideda lietuvių kilmės astrofizikas 52 metų Jonas Žmuidzinas.

J.Žmuidzino tėvas namuose visuomet liepdavo kalbėti tik lietuviškai: „Kai mes pradėdavome kalbėti angliškai, jis pakeldavo ranką, pirštais rodydamas L raidę, ir sakydavo: „Lietuviškai!“ I.Gelūno nuotr.

Šiuo metu jis dirba NASA Reaktyvinės traukos laboratorijos (RTL) vyriausiuoju technologu ir prisideda kuriant įrangą, kuri padės tyrinėti žvaigždžių, galaktikų ir net pačios Visatos pradžią.

Ne, tai ne laiko mašina, o jutikliai, skirti fiksuoti submilimetrines bangas – tokias, kurių ilgis yra mažesnis nei 1 mm. Jų žmogus plika akimi stebėti negali, todėl reikalinga speciali įranga, kuri atskleistų vadinamojo tolimojo infraraudonojo lauko paslaptis.

Iki šiol studijuota tik regimoji šviesa „Apie šio lauko egzistavimą kosmose svarstyta jau seniai, tačiau jis pirmą kartą išmatuotas tik 1996 metais. Paaiškėjo, kad Visatoje jis turi tiek pat energijos, kiek optinis laukas. Astronomai iki šiol studijavo regimąją šviesą, o dabar paaiškėjo, kad yra antra tiek šviesos. Mūsų įranga ir leidžia ją tyrinėti“, – sklandžia lietuvių kalba aiškina Lietuvoje niekad negyvenęs J.Žmuidzinas.

Vienas šios šviesos šaltinių yra naujos žvaigždės. Jos gimsta dujų ir dulkių debesyse, tačiau šie absorbuoja žvaigždžių šviesą ir išleidžia daug ilgesnes tolimąsias infraraudonąsias bangas. Taigi turint tinkamus jutiklius galima studijuoti naujai susiformavusias žvaigždes, žvaigždynus ir kitus objektus.

Maža to, naudojant tokius instrumentus galima fiksuoti šviesą, kuri susiformavo tuomet, kai Visatai buvo vos keli šimtai tūkstančių metų.

Fiksuos neregėtus vaizdus Lietuvių kilmės astrofizikas prisidėjo kuriant prietaisus, kurie jau naudojami NASA Kuiperio oro observatorijoje, SOFIA observatorijoje bei „Herschel“ kosminėje tyrimų stotyje.

Tačiau vienu svarbiausių savo pasiekimų jis laiko iš superlaidininkų pagamintus detektorius, kurių idėja gimė dar prieš 12 metų. Jie yra labai jautrūs ir veikia tik esant itin žemai temperatūrai. Šie detektoriai bus naudojami 25 metrų skersmens teleskope, kuris statomas Čilėje, Andų kalnuose 5,5 km aukštyje. „Bus galima sukurti labai dideles kameras, kurios fiksuos submilimetrinę šviesą.

Taip galėsime pamatyti tolimus žvaigždynus, kurių negalima užfiksuoti naudojant regimosios šviesos ar infraraudonųjų bangų ruožo jutiklius. Mes galėsime užfiksuoti tai, ko niekas iki šiol nėra matęs. Tai atliks mūsų detektoriai“, – sako J.Žmuidzinas.

Kosmosas įtraukė studijuojant Bendraujant su žmogumi, kuris dega smalsumu ištyrinėti kiekvieną Visatos užkaborį, susidaro įspūdis, kad apie tai jis svajojo jau vaikystėje. Tačiau pašnekovui toks

J.Žmuidzinas: „Mes galėsime užfiksuoti tai, ko niekas iki šiol nėra matęs. Tai atliks mūsų detektoriai.“

teiginys sukelia šypseną. „Mano tėtis buvo fizikas teoretikas, bet jis manęs nestūmė į tą pusę. Man pačiam matematika ir apskritai mokslas tapo įdomūs maždaug 9 klasėje,

o kosmoso mokslais susidomėjau studijų metais“, – sako jis.

J.Žmuidzinas studijavo Kalifornijos technologijos institute („Caltech“) fiziką, o mokslų daktaro laipsnį apsigynė Kalifornijos Berklio universitete. Keletą metų padirbėjęs Ilinojaus universitete, 1990-aisiais grįžo į „Caltech“ ir po dešimtmečio dėstytojavimo tapo profesoriumi. Kadangi angi institutas artimai bendradarbiauja a su RTL, astrofizikas įsitraukė ir į jos veiklą, o pernai tapo laboratorijos vyriausiuoju technologu.

Pasiekta atradimų riba?

Astronomai kone kasdien paskelbia in intriguojančių žinių: apie naujas gyvybei tinkamas planetas, neįtikėtiną kosminių kūnų sandarą, žvaigždes ryjančias juodąsias skyles, jų sprogimus, galaktikų susidūrimus ir t.t. Ar naujiems atradimams yra ribos? „Dabar mes jau suprantame Visatos dydį – tai atskleidžia naujausi matavimai. Žinoma, yra dar daug klausimų, kaip vystysis Visata, kas bus po to. Tačiau galbūt mes jau pasiekėme ribą ir daugiau apie Visatą nieko tokio svarbaus nesužinosime?“ – svarstė J.Žmuidzinas.

Seka „Curiosity“ misiją NASA laboratorija, kurioje dirba lietuvių kilmės astrofizikas, pastaruoju metu pasaulyje sulaukė ypač daug dėmesio dėl marsaeigio „Curiosity“ misijos. Nors J.Žmuidzinas prie šio projekto neprisidėjo, jis taip pat seka Marse gyvybės pėdsakų ieškančio roboto pranešimus. „Žinoma, man labai įdomu, ką jie matuoja ir randa. Bet man svarbu tai suprasti ne dėl rezultatų, o tam, kad žinočiau, kur reikės investuoti ateityje, kokių technologijų ir instrumentų reikės būsimose misijose“, – kalba vyras.

Labiausiai jį domina tolimesnių objektų tyrimai – kitų galaktikų, žvaigždžių ir jų planetų: „Tarkime, pernai išleidome straipsnį apie žvaigždyną, kuris susiformavo kai Visatai buvo maždaug 2 mlrd. metų. Paaiškėjo, kad jame yra daug vandens. Tai reiškia, kad planetos jau labai seniai galėjo turėti vandens, ir įmanoma, kad kur nors kitur Visatoje gyvybė prasidėjo daug anksčiau nei pas mus.“

Lietuvoje – tik antrąkart J.Žmuidzinas gimė 1960 metais Pietų Kalifornijoje lietuvio ir kanadietės šeimoje. Žmona Vilija – taip pat lietuvių emigrantų dukra. Šeimoje auga dvi dukros: Regina Niujorke studijuoja mechanin ninę inžineriją, Lina – moksleivė. „„Los Andžele yra nemaža lietuvių bendruomenė. Regina lankė, o Lina tebelanko tą pačią šeštadieninę mokyklą, kurią iir aš lankiau. Joje moko lietuvių kal kalbos, istorijos. Pamenu, kad ir man ne visada patikdavo šeštadieniais važiuoti į mokyklą, kai mano draugai futbolą žaidė ar dar ką įdomesnio veikė, bet reikia žinoti savo šaknis“, – sako J.Žmuidzinas.

Lietuvoje astrofizikas lankosi antrą kartą: 1996-aisiais buvo atvykęs trumpų atostogų, o šįkart apsilankė Vilniuje vykusioje kosmoso konferencijoje SEMWO 2012.