15min savaitraštis 2012.12.07

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 47 (1278) • 2012 m. gruodžio 7 d.

Penkių vaikų motina Daiva Tuinylienė:

Tyrimas

Tamsūs valdiški konkursai

Vilniečiai Daiva ir Edmundas Tuinylos gauna vidutinio dydžio algas, bet valstybės paramos jiems nereikia. Daugiavaikė šeima ne tik išsiverčia, bet dar paremia ir kitus. Kaip jiems tai pavyksta?

Paskutinėmis dienomis ministerijų klerkai vis mažiau paiso, kad jų rengiamų konkursų sąlygos būtų bent jau padorios. Atsipalaidavo ir Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio vadovaujama Susisiekimo ministerija.

4 psl.

Verslas

Batkos maitintojai Onliner.by nuotr.

Baltarusijoje tarp lietuvių verslininkų vyksta lenktynės – kas sugebės greičiau pristatyti parduotuvių ir atsirieks didesnį mažmeninės prekybos rinkos kąsnį. Pirmieji „Mart Inn“ prekybos centrą atvėrė broliai Marcinkevičiai.

6-9 psl.

Savaitės interviu

Teisėjo drąsa I.Gelūno nuotr.

J.Kalinsko nuotr.

Eg glė ė Digry rytė

14–15 psl.

A.Ūsą pedofilijos byloje po mirties išteisinęs teisėjas A.Cininas nepuolė slėptis nuo visuomenės. Priešingai: jis drąsiai kalba apie bylą ir aiškina sprendimo motyvus net tiems, kurie jį keikia paskutiniais žodžiais.

16-17 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

14

21

15min.lt apklausa

PROC.

PROC.

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Ko tikitės iš A.Butkevičiaus Vyriausybės?

Į kelią su prezidente Pagaliau! Prezidentė nusprendė ištrūkti iš savanoriško namų arešto Turniškėse. Skrenda porai dienų atsipūsti. Į brangiausią tam reikalui įmanomą vietą – Norvegijos sostinę. Osle rengiamas linksmas Nobelio taikos premijos įteikimo vakarėlis.

Kadangi Nobelio taikos premijos įteikimo komisijos aksakalai kartą per ketvirtį amžiaus paišdykauja taip, lyg būtų bernvakarį Vilniuje šventę ir prezidentūrą iš savo šlangų pakrikštiję britų darbininkai, nobelistas, priešingai nei tuomet, kai taikdariu Nr.1 paskelbtas Sausio 13-osios žudynių įkvėpėjas M.Gorbačiovas, šįkart yra praktiškai negyvas.

Prezidentūros žargonu madingai kalbant, yra ne who, o which. Europos Sąjunga. Ta proga vakarėlis Osle bus surengtas ne kalėjime pūdomam teisuoliui, o 27 su taika nieko bendro neturintiems premjerams ir prezidentams. Įskaitant iki ausų prisidirbusį graiką ir skęstančius italą, ispaną bei portugalą.

Mes už. Prezidentas tam ir išrenkamas, kad keliautų. Todėl labai negerai, kad prezidentės spaudos tarnyba ta proga bando knisti mūsų smegenis: „Lietuvos žmonėms, taikiai iškovojusiems Nepriklausomybę ir apgynusiems laisvę, šis apdovanojimas taip pat labai svarbus.“ Toks buvo atsakymas į kandų BNS klausimą.

Lietuvai svarbu, kad ES gavo Nobelį? Baikit – ar galima labiau nusišnekėti? Nobelis už brandaus socializmo pergalę be Spalio „revoliucijos“? Už kiaulių auginimą su muzika ir humanišką triušių pjovimą?

Euro eksperimentą Graikijoje? Už tai, kad Danijos

Ši Vyriausybė daug nuveiks, nes į ją parinkti patys kompetentingiausi žmonės (2604) 14 proc.

XVI Vyriausybė bus nei blogesnė, nei geresnė už buvusias (5985) 31 proc.

Dėl šios Vyriausybės turėsime raudonuoti iš gėdos prieš visą Europą (6274) 33 proc.

Ši Vyriausybė pasmerkta, nes jai nuolat trukdys prezidentė D.Grybauskaitė (3917) 21 proc.

Apklausoje dalyvavo 19012 žmonių

31 PROC.

Savaitės aukos

Atrankėlė Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė: geriau „kokia nors“ Vyriausybė nei jokios.

Prezidentei tiesiog būtina prasiblaškyti. miestelyje musulmonai paskelbė, kad šįmet Kalėdų nebus, net jei danai bus geri? Kad Briuselis paskutinę istorijoje kalėdinę eglę papuošė pernai?

Vargšai patarėjai. BNS klausimas juos bus įgrūdęs į juodąją Visatos skylę. Mažiau kreiptų dėmesio į prezidentės kritiką A.Račą ir žemažiūrius, manančius, kad prezidentę jie išrinko tik tam, kad ji tupėtų užpečkyje. Bandyti įtikti žemažiūriui – tas pats, kas ginčytis su Stelmužės ąžuolu.

Kelionės visada yra neblogai. O prezidentei tiesiog būtina prasiblaškyti. Po tamsių vakarų ir ypač savaitgalių užsidarius Turniškių tvirtovėje bei nykių dienų tikrinant, kiek angliškų žodžių iškalė dvejetukininkai iš R.Pakso ir V.Uspaskicho partijų, ne nuodėmė porą dienų ir paiškylauti. Pasilinksminti nors kartą kaip žmogui.

Sprendimas tvirtinti kokią nors Vyriausybę – priimtas. O reitingo vis tiek nebeprikelsi. Į vakarėlį neatskris D.Cameronas? Nebus ir čeko V.Klauso bei dar bent keturių Europos linksmuolių?

Na, ir kas. Dėl to jau reikia teisintis? Aštuoniolika – tiek į vakarėlį Osle atvyks premjerų ir prezidentų – solidi užstalė. Bus su kuo paplepėti, taurelę išlenkti, pasiblizginti prieš kameras.

Anglų toris, atrodo, praranda humoro jausmą. Įkaltų, pasišaipytų iš ekologiniu dėdule belaukiant sosto virtusio sosto įpėdinio, iš euro ir į dausas nuėjusio Europos projekto, pasidalytų patirtimi, kaip Anglijos karalienė kandidatų į ministrus anglų kalbą tikrina. Fabrikinę jaunystę prisimintų.

Linkime prezidentei šauniai praleisti laiką. Atsigauti. Keliaukime ir mes. Jei ne į Oslą, kur alus per brangus, o užkanda išvis neįkandama, tai bent iki artimiausios smuklės. Kalėdos ar ne Kalėdos?

Bet net blogiausioje Vyriausybėje negali būti visi geri. Prezidentė metė kvalifikacijos burtus ir pataikė į Loretą Graužinienę bei Virginiją Baltraitienę: netinka šitos. Kodėl? Todėl.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

33 PROC.

Rimo Valeikio pieš.

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

4 | Tyrimas

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

Tamsūs valdiški konkursai Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Baigiantis kadencijai ministerijų klerkai vis mažiau paiso, kad jų organizuojamų viešųjų konkursų sąlygos bent jau neatrodytų akivaizdžiai parengtos vienam tiekėjui.

Atsipalaidavo ir skaidrumą akcentuojančio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio vadovaujama Susisiekimo ministerija (SM).

Subalansuota vienai grupei SM neseniai paskelbė pirksianti informacinius straipsnius didžiųjų šalies miestų leidiniuose. Konkurso laimėtojas ministerijos gerus darbus viešins visus 2013 metus ir už tai gali gauti iki 600 tūkst. Lt atlygį.

Ministerija pageidauja, kad straipsniai būtų spausdinami Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos leidiniuose, kurie pasirodo ne rečiau kaip 5 kartus per savaitę. Bendra visų trijų laikraščių vienos dienos auditorija turi būti ne mažesnė kaip 200 tūkst. skaitytojų, o bendras tiražas – ne mažesnis kaip 30 tūkst. egzempliorių.

Didžiuosiuose miestuose leidžiamų laikraščių nėra daug: sostinė turi vienintelę

M.Čerkauskas:

Susisiekimo ministras E.Masiulis agituoja žmones prieš šešėlinę ekonomiką, o jo pavaldiniai rengia įtartinus konkursus.

T.Lukšio/BFL nuotr.

„Vilniaus dieną“, Kaunas – „Kauno dieną“, uostamiestyje dėl skaitytojų konkuruoja „Klaipėda“ ir „Vakarų ekspresas“. „Vilniaus dieną“, „Kauno dieną“ ir „Klaipėdą“ leidžia ta pati bendrovė – su Ūkio banko prezidentu bei Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo vadovu Vladimiru Romanovu siejama „Diena Media News“. Ši leidinių grupė, jei nepražiopsos konkurso, gali

jau dabar laikyti save nugalėtoja, nes pagal nustatytas sąlygas „Respublikos“ leidinių grupei priklausantis „Vakarų ekspresas“ šiame konkurse galėtų dalyvauti tik tokiu atveju, jeigu pasirašytų bendro dalyvavimo konkurse sutartį su „Vilniaus dienos“ ir „Kauno dienos“ leidėju.

Tačiau „Diena Media News“ pagalbininkų nereikia, nes visi trys bendrovės dienraščiai idealiai atitinka ministerijos suformuluotas sąlygas: „Vilniaus diena“ yra leidžiama 5,5 tūkst. tiražu (bendra auditorija – 40,7 tūkst.), „Klaipėda“ – 8 tūkst. (bendra auditorija – 83,8 tūkst.), „Kauno diena“ – 19 tūkst. tiražu. (bendra auditorija – 140 tūkst.).

Kiti leidiniai neturi jokių šansų atitikti kvalifikacinių reikalavimų.

Pasiūlymų SM laukia iki 2013-ųjų sausio 10 dienos.

Ministro patarėjo abrakadabra Ministro E.Masiulio patarėjas ryšiams su visuomene Martynas Čerkauskas „15min“ bandė įtikinti, kad tokios prielaidos neatitinka realybės. „Pagal šiuo metu esančias sąlygas konkurse gali dalyvauti bent trys leidėjai ir bet kuri žiniasklaidos planavimo agentūra. Leidėjai gali kooperuotis, pakankamą tiražą minėtuose miestuose turintys nacionaliniai dienraščiai gali kooperuotis su regioniniais“, – atsiųstame ministerijos atsakyme dėstė jis, nors konkurso sąlygose aiškiai parašyta, kad ministerija pirks straipsnius tik didžiųjų miestų spaudos leidiniuose.

Paklaustas, kurie leidėjai dar atitinka konkurso sąlygas, ministro patarėjas teigė negalintis to sakyti, kol vyksta konkursas.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ Kaune ir Vilniuje leidžia priedus „Sostinė“ ir „Laikinoji sostinė“, tačiau šie priedai neatitinka konkurso sąlygų, nes pasirodo tik kartą per savaitę.

M.Čerkauskas, pasiūlęs nacionaliniams leidiniams kooperuotis, tuoj pat ėmė aiškinti, kad nacionalinėje spaudoje ministerijai reklamuotis per brangu: „Mes jau esame pasirašę sutartis 2013 metams su Panevėžio, Šiaulių ir kai kuriais rajoniniais laikraščiais. Konkursai skelbiami regioninei spaudai, nes beveik visi už Europos Sąjungos lėšas vykdomi projektai yra regioninės reikšmės, viešinti juos per nacionalinę spaudą būtų labai brangu.“ „Sutinku, jog yra keblu, kad kai kuriuose miestuose leidžiamas vos vienas laikraštis, tačiau ar mes dėl to kalti?“ – pridūrė jis.

„Keblu, kad kai kuriuose miestuose leidžiamas vos vienas laikraštis, tačiau ar mes dėl to kalti?“ O vėliau pridūrė dar vieną versiją: „Mums nėra skirtumo, ar laikraštis nacionalinis, ar regioninis, svarbu, kad būtų platinamas tame mieste ir turėtų atitinkamą tiražą.“ Konkursą reikia apskųsti Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos, vienijančios didžiausias šalies viešųjų ryšių agentūras, vadovas Linas Kontrimas „15min“ teigė, kad viešojo konkurso sąlygų akivaizdus pritaikymas vienai bendrovei pasitaiko ne taip ir dažnai. „Kai taip atsitinka, labai krinta į akis, ir tai pastebi bemaž visi: žiniasklaida, ryšių su visuomene agentūros bei kitos tokiuose konkursuose galinčios dalyvauti bendrovės. Tokie atvejai nėra dažni, tačiau visada sukelia nuostabą“, – sakė jis.

Anot L.Kontrimo, SM paskelbtas viešasis pirkimas turėtų būti apskųstas. Pašnekovas pridūrė, kad jeigu organizacija žino, jog paslaugą jai gali suteikti tik viena bendrovė, nes kitų paprasčiausiai nėra, nėra prasmės skelbti konkursą.

Koją pakišo žioplumas „15min“ praėjusią savaitę rašė, kad baigiantis ministro Donato Jankausko kadencijai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešąjį konkursą laimėjo bendrovė „Simple Idea“, kurios neįmanoma rasti: telefono numerio ji neskelbia, nurodytu adresu jos taip pat nėra.

Su „Simple Idea“ buvo pasirašyta beveik 600 tūkst. Lt vertės sutartis, pagal kurią su tos pačios bendrovės „Diena Media News“ leidžiamais laikraščiais platinamas ministerijos užsakytas priedas „Socialinis spektras“.

Ministerijos ir „Simple Idea“ sutartis buvo pasirašyta spalio 11-ąją, o pirmasis „Socialinio spektro“ numeris pasirodė jau po dienos.

Prieš metus „15min“ aprašė kitą itin įžūlų atvejį, kai bendrovė „Kauno vandenys“ paskelbto viešojo konkurso sąlygų dokumentas buvo pavadintas būsimo jo nugalėtojo vardu.

Dokumente, pavadintame „diena.doc“, išdėstytos konkurso sąlygos nekėlė jokių abejonių: leidinys, kuriame ketino reklamuotis „Kauno vandenys“, būtinai turėjo būti leidžiamas šešiskart per savaitę, turėti miesto, ekonomikos, politikos naujienų skiltis, kas savaitę leisti specialius priedus apie namus ir ekonomiką bei platinti laikraštį 20 tūkst. egz. tiražu darbo dienomis ir 25 tūkst. egz. šeštadieniais.

Visas šias „Kauno vandenų“ sąlygas atitiko vienintelis laikraštis „Kauno diena“, priklausantis „Diena Media News“ grupei.

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

6 | Verslas

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

Baltarusijos prekybos pyragą bando pasidalyti lietuviai verslininkai

Brangiau už reputaciją Kai pavasarį D.Grybauskaitė tautai aiškino, kad ministras R.Palaitis, atleidęs iš darbo FNTT vadovus V.Gailių ir V.Giržadą, yra „ne prie ko“, suprasti, apie ką kalba prezidentė, buvo nelengva.

Bet dabar jau viskas aišku: „ne prie ko“ reiškia mažiausiai 130 tūkst. Lt iš mūsų kišenių. Jei padalytume 3 milijonams po lygiai, neišeitų nė po 5 centus. Niekis, ar ne?

O jei taip kasdien ir po kelis kartus? Taip pat būtų niekis? Ar jau būtų svarbu? O jei ne po penkis centus, o po penkis litus? Kasdien. Po kelis kartus? Vis dar „ne prie ko“?

Jei nesuprantate, apie ką kalbu, paaiškinsiu. 130 tūkst. Lt yra suma, kurią Vilniaus apygardos administracinis teismas priteisė buvusiam FNTT vadovui V.Gailiui. Kiek daugiau nei 42 tūkst. išeitinės kompensacijos, 67,3 tūkst. už priverstinės pravaikštos laiką ir dar 25 tūkst. už žalą reputacijai ir geram vardui.

Pastaroji suma verta atskiros diskusijos, ypač prisimenant, kuo V.Gailius buvo kaltinamas ir kas buvo pagrindiniai kaltintojai. Jei neprisimenate, V.Gailiui buvo inkriminuojamas slaptos informacijos apie „Snorą“ nutekinimas, o pagrindiniai kaltintojai buvo ministras R.Palaitis ir prezidentė D.Grybauskaitė.

Daugiau nei pusmetį V.Gailius turėjo vaikščioti su nusikaltėlio dėme ant kaktos ir jam užkabinta išdaviko etikete. Visa tai įvertinta maždaug 3 tūkst. litų per mėnesį. „Ne prie ko“ kainuoja brangiau.

Ką gi – dabar žinosime: reputacija ir geras vardas Lietuvoje verti maždaug tiek, už kiek valstybės tarnyboje sutinka dirbti kvailiai ir vagys. Nes protingi ir nevagiantys dirba už ne mažiau kaip 5 tūkst. Lt. Bet grįžkime prie pradinės 130 tūkst. Lt sumos (iš tiesų tai ji bus didesnė, nes čia neįskaičiuotos išlaidos advokatams, sugaištas laikas ir energija.

O jei teismo sprendimas bus skundžiamas, bendra suma gali išaugti ir iki 200 tūkst. Lt).

Visus tuos pinigus gaus V.Gailius. Nepagalvokite, aš jam visiškai nepavydžiu. Priešingai, net sakyčiau, kad ta suma yra per maža.

Gali nuskambėti baisiai, bet po teismo sprendimo galima būtų teigti, kad prezidentė, švelniai tariant, sakė netiesą.

Tačiau kodėl už tai, kad V.Gailius buvo neteisingai apkaltintas, neteisėtai išmestas iš darbo, turiu mokėti aš? Kartu su jumis. Nežinau kaip jūs, bet aš tai čia tikrai „ne prie ko“. Aš V.Gailiaus nė nepažįstu.

Tikriausiai jums kils klausimas, o kas tada „prie ko“? Atsakymo ir aš nežinau, bet prisimenu, kad įsakymą dėl V.Gailiaus atleidimo pasirašė R.Palaitis.

Jis tada sakė, kad tai padarė, remdamasis VSD vadovo G.Grinos pažyma. O prezidentė D.Grybauskaitė sakė, kad R.Palaitis „ne prie ko“, nes jis „laikėsi visų įstatymų atleisdamas FNTT pareigūnus“. Žinau, kad tai, ką dabar pasakysiu, gali nuskambėti baisiai, bet po teismo sprendimo galima būtų teigti, kad prezidentė, švelniai tariant, sakė netiesą.

Tačiau svarbiausia net ne tai ir net ne 130 ar 200 tūkst. Lt. Dabar, kai jau žinome, kad V.Gailius informacijos apie „Snorą“ nenutekino, daug svarbiau yra sužinoti, iš kur ji nutekėjo. Nes šiuo atveju jau kalbėtume ne apie šimtą kitą tūkstančių, o apie milijonus.

Tada gal iš tiesų paaiškėtų, kas buvo prie ko, o kas ne. Ir kas už viską turėtų sumokėti. Jei ne pinigais, tai bent metais už grotų. Už tai, žinoma, vėl tektų mokėti mums. Nežinau, kaip jūs, bet aš neprieštaraučiau.

Lietuvos investuotojų užmojai rodo, kad jie yra nusiteikę aktyviai ir agresyviai plėtrai Baltarusijoje..

Naujoje parduotuvėje „Mart Inn“ asortimentas nėra didelis. Daugelis užrašų yra baltarusių kalba, o visose kitose parduotuvėse surašyta rusiškai. Visiška naujiena, kad kasose stovi terminalai, todėl gali pats atsiskaityti banko kortele.

Violeta Bagdanavičiūtė redakcija@15min.lt Tokiais įspūdžiais su savaitraščiu „15min“ dalijasi Minsko gyventoja, apsilankiusi lietuvių verslininkų brolių Gintaro ir Mindaugo Marcinkevičių neseniai atidarytoje parduotuvėje. Ji yra Baltarusijos sostinėje, netoli „Kamenaja gorka“ metro stoties.

Lietuvių invazija Baltarusijoje tarp lietuvių verslininkų vyksta lenktynės – kas šioje didelėje

šalyje sugebės greičiau pristatyti parduotuvių ir atsirieks didesnį mažmeninės prekybos rinkos kąsnį.

Iki šiol mažmeninėje prekybos maisto produktais rinkoje rimčiausiai dirbęs lietuviško kapitalo turintis tinklas „Sosiedi“ dabar sulaukė konkurentų iš Lietuvos.

Be brolių Marcinkevičių, į Baltarusiją nusitaikė Dainius Dundulis, vienas iš mažmeninės prekybos tinklo „Norfos mažmena“ savininkų, prie starto linijos jau stovi „Maxima grupė“ su Nerijumi Numavičiumi priešakyje bei dar vienas

Broliai Marcinkevičiai Minske jau atidarė pirmąją „Mart Inn“ parduotuvę, bet apie verslą Baltarusijoje dar nenori kalbėti.

Dengi.onliner.by nuotr.

lietuvis, kurio pavardė neįvardijama. Tačiau šaltinių Baltarusijoje teigimu, jis yra artimas te prezidento Aliaksandro pr Lukašenkos aplinkai.

Luka „Lietuviai pajudėjo būtent „Lietu dabar, nes baigėsi aktyvi mažmeninės prekybos plėtra Lietuvoje, o Baltarusija yra arčiausiai esanti tuščia rinka“, – konstatuoja advokatų kontoros „Pavlov ir Mamontovas“ vadovaujantis partneris Viačeslavas Pavlovas.

Anot jo, tuščia kaimyninės šalies rinka vilioja ne tik mūsų mažmenininkus, bet ir kitus verslus.

Pavyzdžiui, UAB „Projestos projektai“ ir jos partneriai sėkmingai projektuoja ir stato šiuolaikinius prekybos centrus patiems baltarusiams. Lietuviai šį vietos verslo užsakymą gavo dėl turimos ilgametės patirties, kokybiško darbo, darnaus jo organizavimo, trumpų

Verslas | 7

15min • 2012 m. gruodŞio 7 d.

darbo terminĹł ir sugebÄ—jimĹł surasti bendrÄ… kalbÄ….

MarcinkeviÄ?iai slapukauja LapkriÄ?io pabaigoje naujienĹł portalas zautra.by broliĹł MarcinkeviÄ?iĹł ir D.Dundulio projektus ÄŻtraukÄ— ÄŻ TOP-10 naujausiĹł Lietuvos bendroviĹł investicijĹł.

Publikacijos autoriai brolius G. ir M.MarcinkeviÄ?ius vadina paslaptingais Lietuvos investuotojais, kurie bendrovÄ—s „Glera“ vardu pastaruosius kelerius metus Baltarusijoje pasiraĹĄinÄ—jo investicijĹł sutartis ir supirkinÄ—jo parduotuvÄ—ms tinkamus sklypus.

BuvÄ™ „Vilniaus prekybos“ akcininkai ne kÄ… kalbesni ir Lietuvoje. „Dar turiu per maĹžai patirties, kad galÄ—Ä?iau atsakingai kalbÄ—ti apie Baltarusiją“, – taip savo nenorÄ… kÄ… nors komentuoti argumentuoja M.MarcinkeviÄ?ius.

TaÄ?iau ĹĄie verslininkai, „15min“ duomenimis, turi ir kitÄ… objektyviÄ… prieĹžastÄŻ slapukauti: virĹĄ buvusio garsiojo „Vilniaus prekybos“ devintuko vis dar tvyro didĹžiulÄ—s ÄŻtampos debesys, todÄ—l iĹĄsivaikĹĄÄ?iojÄ™ akcininkai stengiasi kuo maĹžiau kalbÄ—ti apie savo investicijĹł ar verslo planus.

Viena vertus, broliams MarcinkeviÄ?iams lyg ir nebÄ—ra kÄ… slÄ—pti, kai pirmoji parduotuvÄ— Baltarusijoje jau atidaryta. Kita vertus, susidaro ÄŻspĹŤdis, kad jie tiesiog nenori tampyti liĹŤto uĹž ĹŤsĹł.

TodÄ—l tenka kliautis ĹĄaltiniais Baltarusijoje. Zautra.by skelbia, kad per artimiausius dvejus metus Minske ir ĹĄalies regionuose planuojama atidaryti ne maĹžiau kaip 35 „Mart Inn“ parduotuves.

VasarÄ… atidaryta pirmoji parduotuvÄ— „Mart Inn“ vietiniams gyventojams sukelia prieĹĄtaringĹł jausmĹł. Vieni kritikuoja

Naujausias verslo Ĺžinias rasite nuskaitÄ™ ĹĄÄŻ kodÄ… 15min.lt/pinigai jÄ…, kad per maĹža, nes rajonas, kuriame ji ÄŻsikĹŤrÄ—, yra didelis. Vietiniai pirkÄ—jai „15min“ pasakoja, kad stelaĹžai su prekÄ—mis taip iĹĄdÄ—styti, kad, kai susidaro eilÄ—s prie kasĹł, tampa sunku prieiti prie prekiĹł.

Kiti nepatenkinti, kad kai kuriĹł prekiĹł, pavyzdĹžiui, sĹŤrio, ant pakuotÄ—s nurodytas svoris skyrÄ—si nuo realaus. Dar kitiems akÄŻ rÄ—Ĺžia neva neestetiĹĄka parduotuvÄ—s iĹĄkaba. TaÄ?iau daugelis „Mart Inn“ giria uĹž tai, kad joje yra net 10 kasĹł, nes anksÄ?iau Ä?ia veikusioje parduotuvÄ—je buvo tik keturios.

Be to, pirkÄ—jai jauÄ?iasi itin pamaloninti, kad naujoje parduotuvÄ—je viskas raĹĄoma jĹł gimtÄ…ja kalba. „Norfa“ dirbs su partneriais BaltarusiĹł atsiliepimai apie lietuviĹł jau atidarytÄ… „Mart Inn“ gali praversti D.Dunduliui, kuris ĹĄiuo metu baigia rikiuoti ĹžemÄ—s sklypus ir planuoja, kad pirmÄ…jÄ… parduotuvÄ™ Baltarusijoje atidarys 2015 metais: „Baltarusijoje jau darbuojamÄ—s, taÄ?iau rinkÄ… dar reikia paÄ?iupinÄ—ti.“ D.Dundulis pasakoja, kad parduotuviĹł projektavimo darbams tenka pasitelkti vietos architektus, nes kai kuriĹł ten galiojanÄ?iĹł reikalavimĹł Lietuvoje jau seniai nÄ—ra.

Verslininkas tikisi, kad per 3–4 mėnesius bus gauti leidimai parduotuvių statybai ir darbai pajudės.

Nukelta ÄŻ 8 psl.

>>>

/LHWXYRV J\YHQWRMDL QHOLQNÄ’ MXGÄ?WL GLUED Ă€]LQLĹ€ SDVWDQJĹ€ UHLNDODXMDQWÄš SURIHVLQÄš GDUEĉ WRGÄ?O VWHELPDV EHQGUDV SDV\YXV ODLVYDODLNLV Ă…1XVWDW\WD NDG WLN NDV YLHQXROLNWDV UHVSRQGHQWDV ODLVYDODLNÄš OHLGçLD XçVLLPGDPDV GLGHOLR R SHQNWDGDOLV ² YLGXWLQLR LQWHQV\YXPR Ă€]LQH YHLNOD 1HW WU\V NHWYLUWDGDOLDL DSNODXVWĹ€ DVPHQĹ€ ODLVYDODLNLX QHXçVLLPD MRNLD Ă€]LQH YHLNOD WDUS PRWHUĹ€ WRNLĹ€ EXYR GDXJLDX QHL SURF SURF 7RNV SDV\YXPDV \SDÄ€ QHSDJHLGDXWLQDV WLHPV NXULH LU GDUEH QHWXUL Ă€]LQÄ?V YHLNORV´ WHLJÄ? $ .UDQDXVNDV

Reguliariai judant ir mankĹĄtinantis galima pagerinti VDYLMDXWĉ LĂĽYHQJWL OLJĹ€ LU SUDLOJLQWL J\YHQLPR WUXNPÄ’ 7DÄ€LDX /LHWXYRV J\YHQWRMĹ€ Ă€]LQLR DNW\YXPR W\ULPDV SDURGÄ? NDG PÄşVĹ€ ĂĽDOLHV J\YHQWRMĹ€ \SDÄ€ MDXQLPR LU Y\UHVQLR DPçLDXV çPRQLĹ€ Ă€]LQLV DNW\YXPDV \UD QHSDNDQNDPDV *LQWDUÄ? $XNĂĽWXW\WÄ?

Pirmasis iťsamus tyrimas 6YHLNDWRV DSVDXJRV PLQLVWHULMRV 6$0 XçVDN\PX DWOLNWDV /LHWXYRV J\YHQWRMŀ À]LQLR DNW\YXPR W\ULPDV NXULR PHWX SDJDO 3DVDXOLR VYHLNDWRV RUJDQL]DFLMRV 362 SDUHQJWĉ Å7DUSWDXWLQĚ À]LQLR DNW\YXPR NODXVLP\Qĉ´ *3$4

LU QXVWDW\WDV MR DQDOL]Ä?V JDLUHV DSNODXVWD GDXJLDX QHL WÄşNVWDQWLV PHWĹ€ DVPHQĹ€ 3LOGDQW DQNHWDV EXYR ÄšYHUWLQWDV VXDXJXVLĹ€ J\YHQWRMĹ€ Ă€]LQLV DNW\YXPDV GDUEH NDVGLHQÄ?MH YHLNORMH QDPĹ€ UXRĂĽD VRGR GDUçR SULHçLÄşUD

ODLVYDODLNLX LU MXGDQW LĂĽ YLHQRV YLHWRV Äš NLWĉ 7\ULPR UH]XOWDWDL SHUQHO\J QHQXGçLXJLQR 3DDLĂĽNÄ?MR NDG QHPDçRV GDOLHV OLHWXYLĹ€ J\YHQVHQD \UD QHMXGUL SHUQHO\J GDXJ ODLNR SUDOHLGçLDPD VÄ?GLQW ODLVYDODLNLV SDV\YXV 9\UDL DNW\YHVQL Xç PRWHULV 3DVDN 6$0 9LVXRPHQÄ?V VYHLNDWRV GHSDUWDPHQWR 0LW\ERV LU Ă€]LQLR DNW\YXPR VN\ULDXV YHGÄ?MR GU $OPDQWR .UDQDXVNR DSLEHQGULQXV W\ULPR UH]XOWDWXV SDDLĂĽNÄ?MR NDG GDXJ J\YHQWRMĹ€ GLUED SURIHVLQÄš Ă€]LQÄš GDUEĉ DUED XçVLLPD MDP O\JLDYHUWH YHLNOD EXLW\MH WRGÄ?O DXNĂĽWR Ă€]LQLR DNW\YXPR JUXSHL JDOLPD SULVNLUWL SURF YLGXWLQLR LU çHPR Ă€]LQLR DNW\YXPR JUXSÄ?PV ² DWLWLQNDPDL SURF LU SURF /LHWXYRV J\YHQWRMĹ€ Ă…9HUWLQDQW Ă€]LQLR DNW\YXPR O\JÄš SDJDO O\WÄš QXVWDW\WD NDG DXNĂĽWR Ă€]LQLR LQWHQ-

V\YXPR JUXSHL SULNODXVR GDXJLDX Y\UĹ€ SURF YLVĹ€ Y\UĹ€ QHJX PRWHUĹ€ SURF YLVĹ€ PRWHUĹ€ 9HUWLQDQW SDJDO LĂĽVLODYLQLPĉ DXNĂĽWR Ă€]LQLR LQWHQV\YXPR JUXSHL SULNODXVR GDXJLDX çHPHVQÄš QHL DXNĂĽWĉMÄš LĂĽVLODYLQLPĉ WXULQÄ€LĹ€ DVPHQĹ€ SURF ´ ² W\ULPR UH]XOWDWXV DSçYHOJÄ? $ .UDQDXVNDV Tingus laisvalaikis 0ÄşVĹ€ ĂĽDOLHV J\YHQWRMDL YLGXWLQLR LU GLGHOLR LQWHQV\YXPR Ă€]LQHL YHLNODL ÄšVNDLWDQW SURIHVLQÄ’ SHU GLHQĉ VNLULD YLGXWLQLĂĽNDL PLQXWHV 0DçLDXVLDL ODLNR Ă€]LQHL YHLNODL VNLULD DXNĂĽWĉMÄš LĂĽVLODYLQLPĉ WXULQW\V /LHWXYRV J\YHQWRMDL PLQ R YHUWLQDQW SDJDO DPçLĹ€ ² Y\ULDXVL P DPçLDXV DVPHQ\V PLQ LU MDXQLDXVL WLUWL DVPHQ\V P ² PLQ .DGDQJL GLGHOÄ? J\YHQWRMĹ€ GDOLV

-DXQLPDV QHMXGD QHL GDUER PHWX nei laisvalaikiu 7\ULPR UH]XOWDWDL SDURGÄ? NDG SÄ?VÄ€LRPLV YDLNĂĽWR DU GYLUDÄ€LX YDçLQÄ?MD SURF DSNODXVWĹ€ DVPHQĹ€ 7RNV MXGÄ?MLPDV MLHPV YLGXWLQLĂĽNDL SHU GLHQĉ XçLPD PLQXÄ€LĹ€ 0RWHU\V PRELOHVQÄ?V Xç Y\UXV R PDçLDXVLDL YDLNĂĽWDQÄ€LĹ€ \UD WDUS DXNĂĽWĉMÄš LĂĽVLODYLQLPĉ WXULQÄ€LĹ€ DVPHQĹ€ SURF

9HUWLQDQW SDJDO DPçLĹ€ GDXJLDXVLDL ODLNR Ä?MLPXL SÄ?VÄ€LRPLV YDçLDYLPXL GYLUDÄ€LX VNLULD PHWĹ€ DPçLDXV UHVSRQGHQWDL YLGXWLQLĂĽNDL PLQ

*\YHQWRMDL VÄ?GÄ?GDPL GDUEH SULH WHOHYL]RULDXV NRPSLXWHULR VNDLW\GDPL PHJ]GDPL LU SDQ NDVGLHQ SUDOHLGçLD YLGXWLQLĂĽNDL DSLH YDODQGDV Ă… PHWĹ€ DVPHQ\V VÄ?GLPDL YHLNODL YLGXWLQLĂĽNDL VNLULD EHYHLN YDODQGD GDXJLDX QHL PHWĹ€ çPRQÄ?V 1HULPĉ NHOLD MDXQLPR SDV\YXPDV ² MLH QH WLN GDXJ VÄ?GL EHW LU Ă€]LQH YHLNOD GDUER PHWX XçVLLPD WLN SXVÄ? R ODLVYDODLNLX VSRUWXRMD DU NLWD Ă€]LQH YHLNOD XçVLLPD PDçLDX QHL SURF ´ ² SDEUÄ?çÄ? $ .UDQDXVNDV -XGÄ?MLPDV XçNHUWD NHOLĉ OLJRPV %ÄşWL Ă€]LĂĽNDL DNW\YLHPV ² ODEDL VYDUEX 6X Ă€]LQLX DNW\YXPX JODXGçLDL VXVLMXVL VYHLNDWD LU J\YHQLPR NRN\EÄ?

Ă…5HJXOLDULDL VSRUWXRMDQÄ€LR EHVLPDQNĂĽWLQDQÄ€LR DU NLWDLS Ă€]LĂĽNDL DNW\YDXV çPRJDXV NÄşQH Y\NVWDQW\V PRUIRORJLQLDL LU IXQNFLQLDL SDNLWLPDL JDOL SDGÄ?WL LĂĽYHQJWL ĂĽLUGLHV EHL NUDXMDJ\VOLĹ€ OLJĹ€ GLDEHWR NDL NXULĹ€ UĺüLĹ€ YÄ?çLR GHSUHVLMRV (SLGHPLRORJLQLDL W\ULPDL SDWYLUWLQD U\ĂĽÄš WDUS QHDNW\YDXV J\YHQLPR EÄşGR LU SVLFKLNRV VXWULNLPĹ€ EHL SDURGR NDG DVPHQ\V NXULH UHJXOLDULDL PDQNĂĽWLQDVL MDXÄ€LDVL GDXJ JHULDX \UD HQHUJLQJHVQL %DQG\PDL VX J\YÄşQDLV URGR NDG WĹ€ J\YÄşQĹ€ NXULH WXUÄ?MR JDOLP\EÄ’ MXGÄ?WL VPHJHQ\VH VXVLGDU\GDYR GDXJLDX QHUYLQLĹ€ OĉVWHOLĹ€ EHL QHUYLQHL LU ĂĽLUGLHV YHLNODL EÄşWLQR GRSDPLQR´ ² DLĂĽNLQD $ .UDQDXVNDV

1DXGLQJL SDWDULPDL NXULH SDGÄ?V QRULQWLHPV EÄşWL Ă€]LĂĽNDL DNW\YLHPV -XGÄ?WL LU PDQNĂĽWLQWLV UHLNÄ?WĹ€ UHJXOLDULDL )L]LQLV DNW\YXPDV WXUL WDSWL ÄšSUDVWLQH J\YHQLPR GDOLPL %HQW PLQ WUXNPÄ?V Ă€]LQLV DNW\YXPDV EÄşWLQDV NLHNYLHQĉ GLHQĉ -R PHWX WXUL MDXVWLV SDJUHLWÄ?MÄ’V ĂĽLUGLHV ULWPDV 3UDGÄ?WL PDQNĂĽWLQWLV UHLNÄ?WĹ€ SDOHQJYD R NDL DVPXR SDVLMXQWD SDMÄ?JHVQLV ² PDQNĂĽWLQWLV JDOLPD LQWHQV\YLDX )L]LQLV DNW\YXPDV WXUL ODYLQWL UDXPHQĹ€ SDMÄ?JXPĉ ODQNVWXPĉ LU NRRUGLQDFLMĉ 1HUHLNLD SHUVLVWHQJWL 0DQNĂĽWLQDQWLV YLVLĂĽNDL QHWLQND SRVDNLV Ă…SHU NDQÄ€LDV Äš çYDLJçGHV´ )L]LQLV NUÄşYLV QÄ?UD YLHQRGDV YLVLHPV .LHNYLHQDV WXUL SDVLULQNWL VDX WLQNDQWÄš NUÄşYÄš EHL Ă€]LQLR DNW\YXPR IRUPĉ EHW çYDOXV MXGÄ?MLPDV WXUL WDSWL NLHNYLHQR çPRJDXV SRUHLNLX UĹžsk. Nr. 307139

8 | Verslas >>>

Atkelta iš 7 psl.

„Norfos“ vadovas neatmeta galimybės, kad bus samdomi baltarusiai statybininkai, nes ten dirbantys lietuviai yra labai užsikėlę kainas – skirtumas gali siekti net apie 60 proc. Baltarusijos statybos įmonių naudai.

Statant, pasak „15min“ pašnekovo, labai svarbu priimti teisingus sprendimus, nes jie lemia ir darbų atlikimo kokybę. „Kalbant apie parduotuvių pavadinimą, tai šiuo metu svarstome kelis variantus,

M.Marcinkevičius: „Dar turiu per mažai patirties, kad galėčiau atsakingai kalbėti apie Baltarusiją.“

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

tarp kurių yra ir „Norfa“. Aišku tik tai, kad visos mūsų parduotuvės Baltarusijoje bus dviejų dydžių: 2000 ir 4000 kv.m. Mokomės iš savo patirties Lietuvoje, o čia visos „Norfos“ yra skirtingo dydžio“, – pasakoja D.Dundulis.

Jis neslepia, kad atidarydamas parduotuves Baltarusijoje negalės iš paskos vestis Lietuvos gamintojų, nes ten pirmenybė teikiama vietos gamintojams. Be to, kaimyninės šalies pirkėjai mėgsta parduotuves su dideliu asortimentu. „Baltarusijoje maisto prekių asortimentas yra didesnis nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, todėl ir šiuo požiūriu teks prisiderinti prie pirkėjų įpročių“, – nurodo D.Dundulis.

Jo teigimu, Lietuvoje prekybos centruose asortimentas mažėja, nes visi siekia mažinti sąnaudas. „Kuo parduotuvė sugeba išsiversti su mažesniu asortimentu, tuo ji dirba pelningiau, nes asortimento aptarnavimas nėra pigus“, – atskleidžia D.Dundulis. „Norfos mažmena“ Baltarusijoje dirbs su vietos didmeninės prekybos maisto produktais įmone. Su ja per pusę valdys kuriamą tinklą. Lietuviai bus atsakingi už nekilnojamąjį turtą, verslo idėjas ir finansus.

Portalas zautra.by taip pat skelbia, kad „Norfos mažmena“ plėtrą, į kurią kartu su minėtais partneriais investuos 8 mln.

JAV dolerių (apie 21 mln. Lt), Baltarusijoje pradės nuo Molodečno ir ją tęs Minske.

D.Dundulis „15min“ teigia, kad iš pradžių parduotuvių steigimas bus finansuojamas iš savo lėšų, o vėliau teks skolintis iš bankų. „Maxima“ – taip pat parengtyje Vis plačiau sklindant garsui apie aktyvią Lietuvos verslo intervenciją į Baltarusijos

Specifika Kai kurios Baltarusijos mažmeninėje prekyboje galiojančios taisyklės: •

70–80 proc. asortimento turi sudaryti vietos gamintojų prekės;

•

Regiono (apskrities ar Minsko) valdžia taip pat nustato papildomą sąrašą, kokių prekių privalo būti parduotuvių tinkle;

•

Importuojamų prekių nėra mažai, bet dėl prekybos barjerų jų kainos labai didelės;

•

Yra prekių kategorijos, kurių kainas reguliuoja valstybė. Tai – vadinamasis socialinis paketas. Į jį įeina pienas, mėsa, makaronai, duona;

•

Yra nustatytos vietinio produkto patekimo į lentynas taisyklės, nuolaidų suteikimo galimybė, yra tam tikrų ypatumų dėl atsiskaitymų ir tiekimo;

•

Labai silpna logistika;

•

Skiriasi perkamoji galia regionuose.

mažmeninę prekybą, akys krypsta ir į UAB „Maxima grupė“, kuri jau dabar turi parduotuvių visose trijose Baltijos šalyse, Bulgarijoje bei Lenkijoje.

Pernai šios bendrovės įmonės iš viso atidarė 35 naujas parduotuves. 7 iš jų – Lietuvoje, 6 – Latvijoje, po 11 – Estijoje ir Bulgarijoje. Šių metų kovo 1 dienos duomenimis, „Maxima grupei“ priklausė 485 prekybos centrai. Daugiausia yra Lietuvoje, mažiausiai – Lenkijoje. „Baltarusija yra mūsų artima kaimynė, todėl ši šalis mums yra įdomi. Jau esame ten įregistravę „Maxima“ pavadinimą ir domimės verslo galimybėmis“, – „15min“ informuoja „Maxima grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Bagdonavičius.

Jis teigia, kad apie realius „Maxima grupės“ ateities plėtros projektus kalbėti dar anksti, nes detaliai analizuojama šios šalies rinka.

Iš Lietuvos – saugiausia Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka užsienio investicijas styguoja taip, kad Baltarusija nebūtų priklausoma nei nuo vienos užsienio šalies.

Tačiau Lietuvos investuotojų užmojai rodo, kad jie yra nusiteikę aktyviai ir agresyviai plėtrai Baltarusijoje. Šioje rinkoje yra tik keli prekybos tinklai, turintys užsienio kapitalo. Be to, lietuviai jau turi patirties vystyti mažmeninės prekybos verslą Baltijos valstybėse, o artima geografinė kaimynystė leidžia jiems geriau suprasti Baltarusijos vartotojų poreikius ir elgseną.

Tai puikai įrodo ir lietuviško kapitalo turinčio tinklo „Sosiedi“ sėkmė Baltarusijoje. 2012 metais jo įkūrėja ir vadovė

Verslas | 9

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

„Tokia konkurencija, kokia dabar yra Lietuvoje, Baltarusijos mažmeninėje prekyboje maisto produktais bus tik po kokių 5 metų, todėl ši kaimynė ir yra tokia patraukli“, – neslepia „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Alma Jauncemienė, beje, praeityje garsaus parduotuvių tinklo „Pas Juozapą“ įkūrėjo Juozo Budrikio dukra, sėkmingiausių ir įtakingiausių verslininkų Baltarusijoje TOP-200 sąraše užėmė 29 vietą. „Šiuo metu Baltarusijoje yra skiriama gana daug sklypų parduotuvių statybai, vyksta žemės tvarkymo ir projektavimo darbai, todėl su kuo lietuviams – tarpusavyje ar su baltarusiais – teks konkuruoti mažmeninėje rinkoje, paaiškės tik tada, kai, vaizdžiai tariant, dabar sodinami grybai ims lįsti iš žemės“, – neabejoja „Pavlov ir Mamontovas“ vadovaujantis partneris V.Pavlovas.

Jis pažymi, kad Baltarusijos investicinės sutartys yra griežtos: jeigu nevykdai jose numatytų sąlygų, tai sutartis gali būti nutraukta, o žemės sklypas atimtas. Investuotojas taip pat netenka ir to, kas stovi ant to sklypo – viskas nusavinama valstybės naudai.

Tai daroma derinant su investuotoju, priverstinai parduodama tretiems asmenims arba nugriaunama investuotojo sąskaita.

Vietinė valdžia ypač neturi sentimentų investuotojų pažeidimams, kai vyksta žemės tvarkymo ir projektavimo darbai ir dar nėra prasidėjusios statybos. „Įdomu yra tai, kad Lietuvos investuotojai tokius įsipareigojimus prisiima drąsiau nei patys baltarusiai. Vietinis verslas dažnai jau iš karto deklaruoja, kad valdžios numatyti terminai yra nerealūs investiciniam projektui įvykdyti“, – pažymi V.Pavlovas.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad lietuviai turi didesnes galimybes apsaugoti savo kapitalą Baltarusijoje nei patys baltarusiai.

V.Pavlovas: „Lietuvos investuotojai įsipareigojimus prisiima drąsiau nei patys baltarusiai.“

Tai kartais skatina kai kuriuos Baltarusijos verslininkus į savo šalį investuoti būtent iš Lietuvos.

Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvena Baltarusijos pilietis, kuris neturi teisės įvažiuoti į savo šalį, tačiau joje iš Lietuvos sėkmingai plėtoja mažmeninę prekybą. „Kai su lietuviais kalbame apie galimas rizikas Baltarusijoje, visada pabrėžiame, kad Lietuva turi nemažai tarptautinių instrumentų savo investicijoms šioje šalyje apginti“, – sako V.Pavlovas.

10 | Miestai

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

Asmeninio archyvo nuotr.

Provincija verslumo nenumalšina A.Stankus pasiviliojo iš Vilniaus sūnus Darių (kairėje) ir Liną bei visi kartu sukūrė industrinį parką, generuojantį milijonines pajamas.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Tauragėje, bet negavo sklypo ir įsikūrė Latvijoje.

Tauragėje išsitenka ir vos kelis darbuotojus turinčios įmonės, ir milijoninės apyvartos tarptautinis verslas. Darbu atokiau nuo didmiesčių verslininkai nesiskundžia, netgi mato čia daugiau galimybių ir patogumų.

Sukūrę radiją, steigia kepyklą Kitoje miesto bendrovėje, į kurią užsuko savaitraštis „15min“, dirba vos septyni žmonės, ji ką tik pradėjo skaičiuoti antrus metus, bet savininkai jau planuoja plėtrą ir net naują verslą.

Tauragės radiją, neišsigandę krizės, įkūrė iš Kauno grįžęs renginių organizatorius Valdas Latoža ir vietos B.Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorius, fotomenininkas, režisierius Sigitas Kancevyčius. „Jei šauna idėja, nesirenki meto – ar krizė, ar ne. Turi viziją, įgyvendinimo schemą ir vertini, ar kentėti iki geresnių laikų“, – pasakojo V.Latoža.

Tauragės apskritis vienintelė šalyje neturėjo radijo stoties, todėl galimybę ją steigti bičiuliai aptarinėjo nuo 2005-ųjų, kai krize dar nekvepėjo. Bet konkursą dažniui gauti V.Latožos vadovaujama „Šou imperija“ laimėjo tik užpernai.

Projekte buvo įrašyta 2,5 etato, o jau dabar dirba septyni žmonės, žadama priimti dar du. Pernai spalį pradėjęs veikti Tauragės radijas transliuoja visą parą, girdimas ne vien šiame mieste, bet ir Jurbarke, Pagėgiuose, Šilalėje, net Kelmėje. Ne tik groja muziką, bet ir skaito žinias, rengia laidas apie kultūrą, sportą. Per metus eteryje kalbėjo daugiau nei 500 svečių.

V.Latoža tikino, kad netrūksta ir reklamos užsakovų, mat vietos laikraščiai pasirodo tik dukart per savaitę. Nuo Naujųjų konkurentų dar sumažės, nes apie sprendimą nutraukti veiklą paskelbė nuo 1945 metų leidžiamas laikraštis „Tauragiškių balsas“.

Radiją įkūrę verslininkai nusprendė plėsti savo veiklą ir Tauragėje atidaro bene pirmą bandelių kepyklą. V.Latoža tebeturi įmonę Kaune, neapleidžia renginių organizavimo, bet kol kas išnaudos provincijos teikiamas galimybes: „Veikia prekybos centrai, sukasi prekyba automobiliais – atrodo, miestas stipriai stovi, turi gyvybės.

Jei tik žmonės turi rankas, mąsto šiuolaikiškai, galima suktis.“

Tauragiškių siuvami spec. drabužiai turi paklausą.

Jau aštuntus metus skaičiuojantis Tauragės industrinis parkas (TIP) išaugo iš Stankų šeimos verslo – bendrovės „Švytis“, kurios pagrindinė veikla iki 2005-ųjų buvo trikotažo ir spec. paskirties drabužių gamyba, bei pramoginių katerių ir kitų gaminių iš stiklo plastiko gamintojos „Taudos“.

Parsiviliojo sūnus Verslą užsuko Antanas Stankus. Du jo sūnūs – Darius ir Linas – dirbo Vilniuje, bet užsidegė tėčio idėja ir grįžo į gimtinę. Verslininkai parkui įsigijo apleistą buvusį keramikos fabriką. Klientais tapo dalis minėtų bendrovių užsakovų – jiems buvo išnuomotos renovuotos patalpos, skirta įranga ir apmokytas personalas. Čia investuota maždaug 80 mln. Lt, netolimoje ateityje plėtrai žadama skirti dar 5 ha žemės. Gamybinę veiklą TIP klientai vykdo daugiau nei 30 tūkst. kv.m ploto renovuotose ar naujose patalpose, čia dirba apie 600 žmonių. Įmonių apyvarta šiemet sieks 120 mln. Lt. „Švytis“ vysto TIP ir gamina neperšlampamus drabužius. Daniško ir lietuviško kapitalo įmonė „Tauraplastas“, gaminanti vėjo jėgainių generatorių dėžes, pernai mokėjo didžiausią vidutinį atlyginimą Tauragėje. Norvegų bendrovė „Egersund Net“ gamina pramoninės žvejybos tinklus.

Australijos kapitalo bendrovė „Ansell Protective Solutions Lithuania“ yra tarptautinės kompanijos, veikiančios 40 šalių, dalis. Ji gamina spec. paskirties, cheminės ir dujų apsaugos drabužius, narų kostiumus. 2008-aisiais išrinkta geriausia Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) įmone ir naująja metų

eksportuotoja, 2010-aisiais sumokėjo daugiausia mokesčių į Tauragės biudžetą.

Fabrikus pakeitė komercija Tauragė nuo seno garsėjo pramone, bet žlugus SSRS didieji fabrikai bankrutavo.

Dabar dominuoja komercija – prekyba

V.Latoža: „Miestas stipriai stovi, turi gyvybės. Jei tik žmonės turi rankas, mąsto šiuolaikiškai, galima suktis.“

naudotais automobiliais (vienu metu parduodama apie 2 tūkst. mašinų), prekybos centrai, mažesnės parduotuvės ir prekyvietės. Veikia TIP, sukasi maisto pramonė (ypač daug mieste ir rajone nedidelių mėsos perdirbimo įmonių), gaminami baldai ir kiti medienos gaminiai, veikia nemažai automobilių servisų.

TIP verslo plėtros direktoriaus ir TAVA pirmininko D.Stankaus įsitikinimu, vienas didžiausių provincijos privalumų – taupomas laikas: „Čia didelė dalis žmonių žinomi, todėl kai kurie sprendimai, neretai ir valdiškų institucijų, priimami greičiau nei didmiesčiuose. Nereikia gaišti grūstyse (taip per dieną sutaupoma 1–2 val. brangaus laiko, automobiliu bet kur galima patekti per 5–10 min.), bankai, registrų centras, inspekcijos, savivaldybė yra miesto centre, todėl daugelis reikalų sutvarkoma pėsčiomis, per keletą ar keliasdešimt minučių.“ Bet pašnekovai negailėjo kritikos valdžiai dėl katastrofiško požiūrio į investicijas – menkos paramos, prastos infrastruktūros, konsultacijų naujiems verslininkams stokos. Tvarkomas nebent miesto centras, bet nekuriama verslui palanki aplinka. A.Stankaus žodžiais, neparuoštas nė vienas verslui patrauklus sklypas. Ratlankius gaminanti įmonė esą norėjo investuoti

12–13 psl. skaitykite Dideles Tauragės ambicijas slopina kontrabanda.

>>>

12 | Miestai

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

Dideles Tauragės ambicijas Pagal ekonominius rodiklius Tauragės apskritis atsilieka nuo kitų. Bet realios gyventojų perkamosios galios jie neatspindi – daugelį maitina rusiški degalai ir cigaretės, klesti neoficiali prekyba naudotais automobiliais.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Tauragės valdžia ir verslininkai svajoja apie didžiąją pramonę ir dosnius investuotojus, tačiau siūlo skirtingus receptus. Į užsienį – ir tėvai, ir vaikai Tauragė pasitinka popilkiu privačių namų kvartalu. Pirmas įspūdis apgaulingas – centro link daugėja reklamų, parduotuvių ir spalvų. Didžiųjų tinklų prekybos centrams suskaičiuoti abiejų rankų pirštų

Skaičius

400

Lt

Tokią didžiausią subsidiją iš miesto gali gauti nauja Tauragės įmonė.

nepakanka, su jais konkuruoja daug mažesnių pardavėjų.

Klientų visiems užtenka.

Dėvėtų drabužių parduotuvės, be kurių Vilniuje neapsieina dažna gatvė, atrodo greičiau kaip egzotika. Be to, ir butai Tauragėje kainuoja tiek, kiek didmiestyje. Tauragėje įsitvirtinę „Maxima“, „Iki“ ir „Norfa“ prekybos tinklai laukia dar vieno konkurento – prieš autobusų stotį ketina įsikurti Vokietijos maisto ir buities prekių tinklas „Lidl“. Šis konkurentas, išsiskiriantis mažomis kainomis, kelia baimę ir smulkiems verslininkams, kurie norėtų, kad prekybos milžinų miesto centre nebūtų.

Pagyrus, kad Tauragė iškabų margumynu nenusileidžia didmiesčiams ir iš pažiūros atrodo klestinti, savaitraščio „15min“ kalbinti Kauno kolegijos Tauragės skyriaus studentai prunkštelėjo: „O kas čia klesti?“ Kone per kiekvieną šeimą kirto emigracijos vėzdas. 2001-aisiais Tauragės rajone

Patogi padėtis Tauragė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1507 m. Miestas žinomas kaip Vakarų Lietuvos industrinis centras. Ilgas tradicijas turi plytų, baldų, spec. drabužių, maisto (pieno, mėsos, žuvies) gamintojai.

Krašto geografinė padėtis ypatinga: vos už 30 km driekiasi išorinė Europos Sąjungos siena, anapus jos statoma Baltijos atominė elektrinė. Taip pat – patogi tranzitui: atstumas iki Klaipėdos – 115 km, Šiaulių – 100 km, Kauno – 140 km, Karaliaučiaus – 150 km. Geografinė padėtis ir gera transporto infrastruktūra laikomi svarbiausiais rajono privalumais.

gyveno 52,7 tūkst. žmonių, pernai – jau mažiau nei 44 tūkst. „Iš mūsų į Angliją išvažiavo beveik visi: tėvai, jiems iš paskos – sesuo su šeima, brolis. Tik aš likau“, – pasakojo viena mergina.

Per Seimo rinkimus ji dirbo rinkimų komisijoje. Šilgalių kaime (Pagėgių sav.) į sąrašą buvo įtraukta per 600 rinkėjų, nors iš

tiesų gyvena vos pusė. Kolegijos Tauragės skyriuje anksčiau mokėsi per 500 studentų, buvo trys studijų programos, o dabar belikusi tik viena.

Degalinėse degalus pilasi tik įmonės Dar labiau nei emigracija Tauragę graužia kontrabandos kirminas. Į klausimą, kiek tauragiškių degalus pilasi degalinėse, studentai atsakė choru: „Įmonės.“ Viena pedagogė prisipažino savo automobilį nuolat „maitinanti“ rusiškais degalais.

Kontrabandinio dyzelinio kuro litras jai kainuoja 3,70 Lt – geru pusličiu pigiau nei degalinėse.

Kas gali, ne tik degalų, bet ir tabako, alkoholio, cukraus, vaistų (anksčiau – ir drabužių, bet jų kainos šoktelėjo) keliauja į vos už 40 km esantį Sovetską. Kas negali, kontrabandinius degalus perka iš perpardavinėtojų. „Va jums ir tarptautinis verslas“, – šyptelėjo dėstytoja, kaip tik apie tarptautinį verslą pasakojanti studentams.

Iš Rusijos leidžiama įsivežti vos porą pakelių cigarečių. Apeiti ribojimus daug sumanumo nereikia – stambesnio sudėjimo moteris išlupa cigaretes iš pakelio ir prisitvirtina jas prie pilvo po drabužiais.

Sieną saugantys pareigūnai džiaugiasi, kad palei Nemuną įrengus stebėjimo kameras kontrabandos beveik nebeliko. Studentų tokios kalbos neįtikina – smulkieji

šventės

Į konditerijos cechą investuota 5 mln. Lt Nuo šiol „Meistro kokybės“ ženklu pažymėti konditerijos gaminiai į prekybos tinklo MAXIMA parduotuves keliauja iš ką tik sostinės Kirtimų gatvėje atidaryto naujo konditerijos cecho. Prieš šventes jame kasdien pagaminama apie 3 000 įprasto asortimento ir užsakomųjų šventinių gaminių katalogo tortų. „Konditerija – viena iš mūsų prekybos tinklo stiprybių.

Biskvitus tortams MAXIMA meistrai kepa krosnyje, kremą plaka specialiais aparatais, tačiau visas kitas darbas – rankų: tortai pertepami ir kiekvienas atskirai puošiamas rankomis. Štai kodėl kiekvienas mūsų gaminys parduotuvių vitrinose išskirtinis“, – sako MAXIMA LT, UAB, Maisto gamybos departamento direktorius Aidas Poleninas.

Pasak jo, naujojo MAXIMA konditerijos cecho atidarymas suplanuotas pačiu laiku – prieš šventes tortai išperkami žaibiškai: „Paprastą dieną visame prekybos tinkle parduodame daugiau kaip 5 000 įvairių tortų, o per šventes, ypač prieš Naujuosius metus, jų paklausa išauga net 300 procentų.“ Perkamiausi tortai pastaraisiais metais – maskarponės, kitų sūrių tortai, „Napoleonas“, „Puriena“ ir „Juodoji rožė“. „Į naujojo dviejų aukštų, daugiau kaip 1 200 kvadratinių metrų ploto konditerijos cecho statybą ir pažangią įrangą iš viso investavome apie 5 milijonus litų. Artimiausiu metu ceche papildomai planuojame įdarbinti dar kelias dešimtis

konditerių“, – sako MAXIMA LT, UAB, Generalinis direktorius Arūnas Zimnickas. Šiuo metu naujajame konditerijos ceche dirba 54 konditerės. Dauguma jų – ilgametės darbuotojos, pradėjusios dirbti viename pirmųjų MAXIMA maisto gamybos cechų.

Naujojo cecho vedėja konditerijos šedevrus kuria jau 40 metų, o prekybos tinkle MAXIMA dirba antrą dešimtmetį.

Ceche kasdien gaminama 30 skirtingų rūšių tortų, saldžių plokštainių ir vyniotinių, pagal individualius užsakymus ruošiami gardėsiai iš užsakomųjų šventinių gaminių katalogo. Priėmus daugiau darbuotojų ceche bus kepami ir „Meistro kokybės“ ženklu pažymėti sausainiai, didės ir tortų, kurių paklausa nuolat auga, gamybos apimtys.

Visoje Lietuvoje veikia 14 prekybos tinklo MAXIMA konditerijos cechų. Dauguma jų įrengti tinklo parduotu-

vėse, kuriose gaminiai iškart ir parduodami, taip pat vežami į kitas artimiausias MAXIMA parduotuves. Ką tik atidaryto konditerijos cecho saldi produkcija kasdien vežama į 100 kilometrų spinduliu nuo jo esančias prekybos tinklo parduotuves.

Prekybos tinklas pelnytai didžiuojasi „Meistro kokybės“ ženklu pažymėtais konditerijos gaminiais: šiemet MAXIMA konditerės Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos surengtame „Talentų konkurse 2012“ buvo pripažintos geriausiomis.

Švenčių ekspertas –

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

TAURAGĖ

slopina kontrabanda kontrabandininkai ar jiems padedantys vaikai pristabdyti, bet didieji esą dirba kaip dirbę, o nuostolių patiria ne dėl pareigūnų kaltės: „Vos jie susipyksta, iškart girdime, kad sulaikė „furą“ su cigaretėmis.“ Praėjusią savaitę Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje surengtuose debatuose apie verslo galimybes Tauragėje rajono meras Pranas Petrošius dievagojosi, kad šešėlis pasitraukęs, nors vis dar kerta per pajamas. „Cigarečių srautai eina tikrai ne per Tauragę“, – jam pritarė sūnus Darius, naujos kadencijos Seimo narys, bet jo žodžiai auditorijoje sukėlė juoko bangą.

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ vadovo Renaldo Malycho žodžiais, mieste klesti ir ne visai švari prekyba naudotais automobiliais: „Nuvažiuokite į bet kurią aikštelę ir pažiūrėkite, kokia kaina bus įrašyta pirkimo-pardavimo sutartyje.“ Net ne kiekvienas sandoris užregistruojamas oficialiai.

Beje, mašinų vežėjams čia net sugalvotas terminas: „prancūziniai“.

Dirbti tingi Tauragės apskrities gyventojai bene labiausiai šalyje toleruoja kontrabandines prekes. „Tai blogai ir verslui, nes sukuriama nesąžininga konkurencija, ir gyventojams, – aiškino „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. – Žmonės patenka į užburtą ratą: dėl mažų pajamų renkasi nelegalią prekę ir galvoja sutaupę, bet dėl tokio elgesio jų pajamos nedidėja.“ Ji įžvelgė tiesioginį ryšį tarp šešėlio ir prastų ekonominių rodiklių. Tauragėje nedarbo lygis regione lieka vienas didžiausių.

Mat apie 40 proc. registruotų bedarbių neturi jokios kvalifikacijos.

Tauragės darbo biržos direktorius Mindaugas Macas pripažino, kad ateina vis daugiau nemotyvuotų ir dirbti nepasiruošusių žmonių. Kai kuriems trūksta kvalifikacijos, bet ne motyvacijos – tokius galima siųsti į kursus. Bet daugeliui terūpi pašalpos. „Teko susidurti su klientais, kurie anksčiau dirbo vairuotojais ar tekintojais, o nuo 1990-ųjų niekur nedirbo“, – pasakojo jis.

Kai kurie nespjauna į paramą, nors dirba užsienyje – grupės iš Norvegijos grįžusių

Darius Stankus: „Verslininkas nepradeda verslo nuo fasado. Miesto aikštes sutvarkyti svarbu, bet kas jomis vaikščios?“

Mažiausios algos Vidutinis atlyginimas šių metų II ketvirtį Tauragės apskrityje buvo mažiausias šalyje – 1736 Lt (šalies vidurkis – 2153 Lt, o Vilniaus apskrityje – 2415 Lt).

Tauragės apskrityje pramonė sukuria apie 22 proc. bendrojo vidaus produkto (Utenos – apie 40 proc., o šalies vidurkis siekia 25 proc.). Jis sudaro 2,2 mlrd.

Lt – vos 2 proc. šalies BVP. Nors apskritis nėra mažiausia, vienam žmogui tenkanti BVP dalis yra kukliausia – tik 19,8 tūkst. Lt (šalies vidurkis – 35 tūkst. Lt).

„Cigarečių srautai eina tikrai ne per Tauragę“, – sakė į Seimą išrinktas rajono mero sūnus D.Petrošius, bet jo žodžiai auditorijoje sukėlė juoko bangą.

A.Ufarto/BFL nuotr.

vyrų nepavyko prikalbinti į darbą, nes į Lietuvą jie esą grįžo ne dirbti, o pasidžiaugti žmonomis.

Lapkričio 1-ąją nedarbo lygis Tauragės apskrityje siekė 11,4 proc., Tauragės rajone – 12,8 proc. Kas ketvirtas rajono gyventojas dirba privačiame sektoriuje, kas dešimtas – valstybiniame. Daug samdomų, o ne savarankiškai užimtų darbuotojų rodo menką verslumo mastą – savo verslą turi vos 1–2 proc. gyventojų, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos statistika.

Nors užimtumas Tauragėje pastaruosius trejus metus auga, gyventojų amžius keičiasi nepalankia linkme, pažymėjo Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Pocius.

Prieš dešimtmetį vaikų buvo daugiau nei pagyvenusiųjų, dabar – atvirkščiai (atitinkamai 15 proc. ir 17 proc.). Palyginti su 2001-aisiais, gyventojų rajone sumažėjo šeštadaliu – iki 43 tūkst. Iš jų apie 33 tūkst. gyvena Tauragėje.

Verslininkai kertasi su meru Okupacijos metais Tauragės rajonas garsėjo pramone, čia veikė keturios stambios gamyklos, bet jos sugriuvo kartu su Sovietų Sąjunga. Didžiųjų gamyklų griuvėsiuose ėmė kurtis smulkusis ir vidutinis verslas.

Mero P.Petrošiaus užmojai ambicingi: pramogų centras su treniruoklių salėmis, baseinu ir kino teatru buvusiame kariniame miestelyje, gyvenamųjų rajonų infrastruktūros tinklų atnaujinimas, kanalizacija pramonės rajone.

Bet verslininkai mero užmojus sumalė į miltus. „Valdžios prioritetas yra miesto centro ir infrastruktūros sutvarkymas, kuris ilgalaikės pridedamosios vertės nesukuria, – aiškino Tauragės apskrities verslininkų asociacijos vadovas Darius Stankus. – Verslininkas nepradeda verslo nuo fasado. Pritraukus investuotojų, kurie mokėtų mokesčius, galima akcentuoti fasadinius dalykus. Miesto aikštes sutvarkyti svarbu, bet kas jomis vaikščios?“ D.Stankus ragino kurti miesto plėtros strategiją ir ją reklamuoti užsienyje.

Tauragiškių pranašumas – pustrečio karto

didesnis darbo efektyvumas nei Švedijoje ir gerokai mažesnis darbo užmokestis.

Meras P.Petrošius Tauragės verslininkams žada lengvatų: esą jaunas investuotojas, kurio įmonėje ne mažiau nei pusė darbuotojų yra vietiniai, trejus metus nemokės nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių.

Anot mero sūnaus D.Petrošiaus, verslas Tauragėje remiamas ir finansiškai: tam per metus skiriama 20 tūkst. Lt, iš kurių nauja įmonė gali gauti subsidiją iki 400 Lt. „Gal ir juokingi pinigai, bet rodomas dėmesys“, – aiškino parlamentaras. „400 Lt – labai gerai. Gavę 100 tūkstančių pragers, – replikavo Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. – ES parama galėtų mažėti – pradėsime galvoti.

Kitaip sukursime antros kartos sovietinius žmones. Šaligatviai ir lempikės pramonės nesukurs.“ Studentai patvirtino, kad daug privačių iniciatyvų nugula stalčiuose. Valdžia, anot jų, stengiasi pagerinti krašto įvaizdį: „Gatvės gražios, infrastruktūra kuriama, kyla nauji pastatai, ES lėšos įsisavinamos, bet jokios perspektyvos miestui“, – apibendrino jie.

Pagal lietuviškų prekių eksportą (432,4 mln. Lt arba vos 3,95 tūkst.

Lt vienam gyventojui) apskritis pernai vilkosi pabaigoje. Kaip ir pagal tiesiogines užsienio investicijas (41,34 mln. Lt) – pernai jos tesiekė 424 Lt vienam gyventojui. Utenos apskrityje, kuri yra antra nuo galo, ši suma buvo keturiskart didesnė, o šalies vidurkis – 29,6 tūkst. Lt. Bendros materialinės investicijos Tauragėje pernai sudarė vos 2712 Lt (priešpaskutinėje Panevėžio apskrityje – 3343 Lt). Šiuo požiūriu Tauragės apskritį nuo 2008-ųjų lenkia visos kitos, tiesa, anksčiau būta ir didesnio atotrūkio.

Tauragės miestas kasmet vis gražėja, bet miesto verslininkams ir gyventojams to neužtenka.

Tauragės savivaldybės nuotr.

Komentaras

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

14 | Visuomenė

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

„Kodėl kažkas turi

Mūsų ateitis – beturtė!

Jūsų vaikai bus beturčiai! Pamirškite svajones apie nuosavą namą su biblioteka ir veranda prestižiniame rajone. Pamirškite sodybą Molėtų rajone ir antrą būstą Palangoje. Pamirškite visureigį savaitgaliams ir antrą „kasdienį“ dyzeliuką. Viso šito nebebus, ir labai greitai!

Ne, tai nesusiję su bendra neigiama tautos nuotaika, emigracijos srautu ar bloga valdžia. Iš tikrųjų beturtė ateitis yra geras dalykas! Dar daugiau – ji bus, tiksliau, jau po truputį yra – jaunų žmonių laisvas pasirinkimas! Mat neturėti turto yra naujoji pasaulio mega tendencija, dominuojantis „cool“ dalykas, kuris, kaip ir gėlių vaikai, ABBA, Sąjūdis, kava išsinešti ir kiti neginčijamai „cool“ dalykai iš esmės pakeičia kartų vertybes ir pasirinkimus.

Mano minima beturtė ateitis angliškai skamba daug geriau – „asset-light“ ir bent jau man asmeniškai labai patinka. Mes neturėsime namo, nes tai diktuos sveikas protas ir mada. Naujoji tendencija atlaisvina erdvę. Juk knygos, dabar dulkančios lentynose, keliasi į jūsų elektroninę laikmeną! Jūsų tėvų plokštelių kolekcija ir jūsų piratiniai kompaktai – jūsų sūnaus telefone, kartu su jo kartos muzika. Vaizdo kasečių ir DVD kolekcija.. patys suprantate, ten pat, kišenėje arba kuprinėje. Net mokslo vadovėliai, iki šiol užimdavę daug vietos ir brangiai kainuodavę, bus išsinuomojami tik dalyko mokymosi metu, ir, aišku, elektronine forma.

Gremėzdiški garso ir vaizdo centrai, būdavę svetainės puošmena, pakeičiami į lieknutį prietaisėlį su obuoliuku ir kelias, irgi lieknutes, kolonėles kambario kampuose. Kaip atrodytų jūsų 400 kv.m namas be daiktų? Sakote, namus pripildo žmonės?

Bet dabarties žmonės labiausiai mėgsta socializuotis – būti su kitais žmonėmis, keisti aplinką, keliauti. Galų gale, keičiantis šeimos poreikiams, taps normalu keisti ir būstus – vietoj dabar iš kartos į kartą perduodamo iki begalybės sureikšminto nekilnojamojo turto. Tie, kas tą turtą vis tik turės ar paveldės, dalysis juo su kitais pasaulio gyventojais, priimdami juos nakvoti už dalį įprastos viešbučio kainos, tokiu būdu susipažindami su kitų kultūrų atstovais bei dalydamiesi patirtimi.

Internetas ir moderniosios technologijos išlaisvina žmoniją nuo būtinybės viską turėti.

Istorija su automobiliais – analogiška. Jei neliks namo užmiestyje, neliks ir visureigio. Gerėjantis viešasis transportas ir sveikas protas padiktuos naujus pasirinkimus – nebemokėsime 50 tūkst. litų ir dar 1000 litų kiekvieną mėnesį už galimybę sėdėti spūstyse malantis po miestą. Mašinos turėjimo prestižas išnyks kaip CO2 dūmas, kurio mažinimas – irgi svarbus „cool“ elementas ateities pasirinkimuose.

Tačiau automobilių srityje viską vainikuos save vairuojantys automobiliai. Įsivaizduojate? Tas vienas šeimos automobilis nuveš jus į darbą, vaiką į mokyklą, nuvažiuos į servisą pasiremontuoti, tada parveš vaiką namo... Nerealu?! Jau dabar dalyvauju lažybose su Lietuvos vizionieriumi Vladu Lašu, kad po 5 metų jis atvyks į mūsų reguliarų susitikimą kaip vienintelis žmogus mašinoje, bet sėdėdamas keleivio sėdynėje! (lažinausi prieš tik dėl įdomumo).

Beturtės tendencijos priežastis? Be abejo, internetas ir moderniosios technologijos, išlaisvinančios žmoniją nuo būtinybės viską turėti, pirkti ir saugoti. Nuo šiol naudosimės, nuomosimės ir dalinsimės. Pasiruošk, Lietuva tėvyne, sodybų puoselėtoja, žemės mylėtoja – tradicinio pasaulio pabaiga už kampo! Gal tai ir turėjo omeny tos pabaigos pranašai?

Bendra vakarienė prie vieno stalo – tvirta Tuinylų šeimos tradicija.

J.Kalinsko nuotr.

Penkis vaikus auginantys vilniečiai Daiva ir Edmundas Tuinylos gauna vidutinio dydžio algas, bet valstybės paramos jiems nereikia. Sumanūs žmonės nesigėdija nei plušėti darže, nei priimti labdaros, sugeba šiek tiek pinigų atsidėti ir dar paremia kitus.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt „Kodėl kažkas turi mums padėti? – stebisi 41-erių D.Tuinylienė. – Tegul padeda kitiems, kuriems labiau to reikia.“ Tuinylų mėnesio pajamos – 4 tūkst. Lt, taigi kiekvienam šeimos nariui tenka po 571 Lt. Bet nepritekliaus – nė ženklo: vaikai lanko būrelius, nuosavas butas moderniai įrengtas, šaldytuve netrūksta maisto, pinigų atlieka ir kelionėms. Kaip gausiai šeimai pavyksta taip sėkmingai suktis?

Trūksta nebent trupučio santarvės Tuinylų namuose pasitinka vaikų klegesys, o nosį maloniai kutena karšto obuolių pyrago aromatas. Šeimininkė kviečia puodelio arbatos. Šalia jos įsitaiso 15-metis Vilius, 13-metė Guoda ir 8-erių Onutė, trimetis pagrandukas Paulius žaidžia ant grindų.

Namuose trūksta tik vyresnėlės 17-metės Eglės – grįžti anksčiau sutrukdė choro repeticija – ir į komandiruotę išvykusio tėčio.

Valdovų rūmų muziejuje už edukacines programas atsakinga moteris nuo pirmos pokalbio minutės užkrečia optimizmu: „Ar krizės, ar ne, viskuo reikia džiaugtis. Kas nuo ašarojimo pasikeis?

Norisi gyvenimą nugyventi pozityviai,

džiaugsmingai. Ko mums trūksta? Sveikatos, ačiū Dievui, turime. Gal trupučio santarvės – vaikai kartais pešasi. Bet nieko baisaus, juk nuo mūsų priklauso, kaip šeimą sulipdysime.“ Įsikūrė buvusioje siuvykloje Būstas sostinės Naujininkų rajone – pirmi savi šeimos namai. Iki tol ji kraustėsi iš vieno nuomojamo buto į kitą.

Gimus ketvirtai atžalai, vieno nuomojamo buto šeimininkė beveik atvirai paprašė, kad gausi šeima išsikeltų.

Tuinylos svajojo statytis namą, bet nepavyko įsigyti nusižiūrėto žemės sklypo. Teko karštligiškai ieškoti pakankamai didelio būsto už prieinamą kainą.

Beieškant akis užkliuvo už skelbimo apie vieno Naujininkų daugiaaukščio pirmame aukšte parduodamas komercines patalpas – buvusią siuvyklą. Atvažiavus apžiūrėti labiausiai sužavėjo vieta: namas – dauboje ir atokiau nuo pagrindinių gatvių, taigi saugu vaikams, yra atskiras įėjimas. Tą patį vakarą Tuinylos sumokėjo rankpinigius.

Buvo didžiojo nekilnojamojo turto pabrangimo išvakarės. „Net gaila buvo tų patalpų savininkų, nes kainos kone kitą rytą pakilo. Tiems žmonėms skubiai reikėjo pinigų, o mums

Šeimos pagrandukui Pauliui – treji. Jo gimtadienio proga broliai ir seserys surengė net du vaidinimus.

pasisekė“, – aštuonerių metų senumo įvykius prisiminė D.Tuinylienė.

Patalpas šeima pirko už paskolą – suspėjo gauti lengvatinę, ir iki šiol kas mėnesį moka apie 200 Lt. Būstą be jokio atlygio suremontavo tuo užsiimantys E.Tuinylos dėdės. Įrengė moderniai – gyvenamojo kambario sienas išdažė tamsiai žaliai ir sujungė su virtuve, kurią skiria baras ir didelis stalas.

Per Kalėdas prie jo greičiausiai teks sutilpti gausiam būriui žmonių. Šeima

Visuomenė | 15

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

mums padėti?“ laikosi tradicijos Kūčioms keliauti pas vienus senelius, Kalėdoms – pas kitus, bet šiemet svajoja visus sukviesti į Vilnių.

Padidėjo pajamos – atėmė pietus „Kai laukiausi trečio vaiko – Guodos, apimta nerimo nuėjau pas gydytoją, o ji sako: „Kur yra du, ir trečiam šaukštą padėsi.“ Įpratau virti didelius puodus maisto. Mūsų visų skoniai sutampa – ką gaminu, tą visi ir valgo.“ Po šių žodžių Guoda pagiria mamą: „Tai kad skaniai gamini.“ Tuinylos maistui skiria apie 40 proc. savo atlyginimų, paaugliai valgo daug. Nemokamų pietų mokykloje vaikai nebegauna – pajamos vienam šeimos nariui nustatytą limitą viršija 70 Lt. Valgiaraštį šeimininkė stengiasi suplanuoti į priekį, gamina iš karto dviem dienoms. Rytais ant stalo dažniausiai garuoja košė ir kiekvienas dar gauna po sumuštinį, o savaitgaliais kepama kiaušinienė – prireikia dviejų keptuvių. Per pietus ant viryklės laukia puodas sriubos, porą kartų per savaitę – mėsos patiekalas, o dažniausiai – bulviniai blynai, plokštainis, kitas patiekalas iš bulvių, kurių šeima prisiaugina senelių darže.

Paskolos – iš vaikų taupyklių Nusipirkus maisto, sumokėjus mokesčius Tuinyloms, uždirbantiems apie 4 tūkst. Lt, lieka ne kažin kas. Todėl didesnius pirkinius šeima planuoja iš anksto.

Piniginė gerokai patuštėja mokslo metų pradžioje, kai sąsiuvinius, rašymo priemones, kitus daiktus tėvai perka pakuotėmis.

Itin daug kainuoja vadovėliai ir pratybos.

D.Tuinylienei nesuprantama, kodėl anglų kalbos vadovėlių, kurie kainuoja brangiausiai, kasmet reikia vis naujų. Juk vyresnių vaikų vadovėliai galėtų atitekti jaunesniems, bet kiekvienas mokytojas reikalauja kitokio.

Dabar šeima verčiasi kiek lengviau, nes privačioje įmonėje dirbančiam tėvui labiau sekasi. Bet buvo laikų, kai motina neišgalėdavo nupirkti vaikui pieno, nes pritrūkdavo centų.

Prispaudus bėdai tėvai pinigų pasiskolina iš savo vaikų taupyklių. Bet skolas sąžiningai grąžina.

Neseniai Tuinylos susizgribo apdrausti vaikus, kad sukauptų lėšų jų studijoms.

Tam kas mėnesį skiria apie 400 Lt. Vyriausioji dukra Eglė S.Daukanto gimnazijoje mokosi danų kalbos ir galvoja išvažiuoti į Daniją, kur studijos nemokamos.

Nusigavo iki Vokietijos ir Šveicarijos Didelis džiaugsmas vaikams – visiems kartu nueiti į kavinę, o mamai – ištrūkti su vyru dviese, bet tokia galimybė atsirado tik paaugus vyresnėms atžaloms.

Tuinylos lankosi spektakliuose – per Gausių šeimų bendriją, kuriai priklauso, gauna pigesnių bilietų į Jaunimo teatrą. Pramogų susikuria ir patys – vaikai trečiajam Pauliuko gimtadieniui parengė du vaidinimus.

Būna, kad visa šeima sėda į automobilį ir keliauja. Pavyzdžiui, į Lenkiją – apžiūrėti pilių. O šiemet aplankė Panemunės pilis, nukako iki Ventės rago. Anksčiau buvo pasiekusi net Vokietiją ir Šveicariją, kur gyvena draugai. „Maži dalykai teikia didesnį džiaugsmą. Žmonės pamiršta, kad džiaugsmo galima susikurti be pinigų – išsikepti pyragą, visiems susėsti. Anksčiau darydavome prisiminimų vakarus – rodydavome mažų vaikų nuotraukas. Vaikams tai ypač patikdavo,

D.Tuinylienė: „Kai laukiausi trečio vaiko – Guodos, apimta nerimo nuėjau pas gydytoją, o ji sako: „Kur yra du, ir trečiam šaukštą padėsi.“ krykštaudavo pamatę, kokie jie buvo“, – pasakojo D.Tuinylienė.

Imti – negėda Tuinylos paramos iš valstybės negauna, tik vaiko pinigus – po 50 Lt. Tiesa, moka pusę kainos už pamokas muzikos mokykloje, pigesnės ir sūnaus treniruotės. Nedidelė paspirtis yra kas tris savaites duodamas Maisto banko paketas. Per žiemą užtenka užsiaugintų bulvių, morkų, burokų, obuolių.

Vasaromis motina su vaikais po mėnesį praleidžia pas tėvus Pilviškiuose (Vilkaviškio r.), kur verda uogienes, konservuoja daržoves bei grybus, džiovina vaistažoles.

Savą būdą taupyti rado dukra – internete mainosi drabužiais. „Bičiuliai, bendradarbiai mums prikrauna maišus drabužių ir avalynės. Ar negėda imti? Tikrai ne, – tvirtina D.Tuinylienė. – Ir pati nieko neišmetu. Yra keli taškai, kur galima atiduoti nereikalingus drabužius ir daiktus.“ Jos filosofija – sulaukęs geresnių laikų turi dalintis. Nebūtina organizuoti labdaros akcijas – pakanka apsidairyti aplink.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Ištempė iš landynės „Gailiu žmonių, kurie nieko neturi ir bandau jiems padėti, – kalba D.Tuinylienė. – Iš landynės jau ištempėme vieną motiną su trimis dukromis. Ji – iš vaikų namų, be jokio užnugario.“ Ši moteris dabar bando stotis ant kojų – gamina papuošalus, kuriuos Daiva padeda parduoti. Vasarą, padedama dviejų paūgėjusių dukrų, o mažiausiąją – dar kūdikį – prisitvirtinusi prie krūtinės, moteris rinko uogas ir grybus. „Kai ją pamatau, verkti norisi. Vienai dukrai reikia gulti į ligoninę, nes kepenyse auglys. Bet jos motina sako: „Gyvenu gerai.“ Matau, kad sunku, todėl palaikau – ji šaunuolė, stengiasi“, – susijaudinusi kalbėjo D.Tuinylienė.

Pašalpos tapo verslu O dėl kitos šeimos ją ima pyktis. Naujininkuose, vieno kambario bute, gyvena našlė, devynių vaikų motina. Gausių šeimų bendrija, kuriai priklauso Tuinylos, bandė šiai moteriai išrūpinti didesnį būstą, bet ši pagalbos atsisakė. Vyriausia jos dukra ištekėjo, bet vyro jau nebeturi. Nepilnametis sūnus jau yra kūdikio tėvas. Ir vienas, ir kitas verčiasi iš pašalpų.

Klausia penkių vaikų motina Daiva Tuinylienė

„Mama užsuko tokį ratą, – įsitikinusi Daiva. – Jei visi vaikai kartos jos gyvenimą?

Piktinasi, jei vėluoja išmokėti pašalpas, bet nesupranta, kad jiems ir neturi nieko duoti, nebent padėti. Gauna nemažas sumas, bet išleidžia viską iki nulio.“ Lygindama savo ir šių žmonių situaciją, Daiva pastebi, kad dirbti neapsimoka, nes nubraukiamos kompensacijos ir lengvatos. „Mūsų bendrijai priklauso apie 120 gausių šeimų. Asocialių nėra, bet kelios moterys moko, kaip gauti pašalpas. Tai pasidarė lyg verslas. Mano galva, tai smarkiai kerta per orumą“, – įsitikinusi pašnekovė.

Patiems Tuinyloms nekyla mintis skųstis ar maldauti paramos – dabar, kai jie turi savą butą, truputį pagerėjo finansinė padėtis, šeima sako gyvenanti puikiai. „Negaliu laukti pagalbos, nes gyvenu čia ir dabar, turiu tuo džiaugtis ir kabintis visomis jėgomis. Kai būna sunku, vis tiek kažką darai, ypač jei turi tokią atsakomybę, kaip mes. Kodėl man turi kažką duoti?

Aišku, malonu, kai pastebi, nes tikrai nėra lengva, bet tegul duoda toms šeimoms, kurioms labiau reikia, – kalba Daiva ir pacituoja savo vyro močiutės žodžius: „Vaikeli, ar dabar žmonės blogai gyvena?

Pilnus vežimėlius vežasi. Po karo mes kartą per dieną valgydavome ir buvome laimingi.“

Taupyti reikia visiems Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė „Žmonės daro klaidą – gauna mažas pajamas ir nieko neskaičiuoja, nemąsto, kaip išsiversti, stokoja kūrybiškumo.

Suprantama, kad šeimai sunku pragyventi iš tūkstančio ar pusantro tūkstančio litų. Bet yra alternatyvų, kuriomis daugelis nesinaudoja: ūkiai, savų rankų darbas. Manoma, kad viską reikia pirkti. Todėl žmonės tampa vangesni, nekūrybiški, nebenori dirbti, turėti daržų, tik gyventi iš socialinių pašalpų.

Pavartykime bet kurį moterišką žurnalą – kokios pristatomos prekės, kokios jų kainos ir kiek žmonių gali sau leisti jas įsigyti. Išorinis blizgesys tapo norma, todėl žmonės jaučiasi nuskriausti. O kur racionalumas, kritinis mąstymas – kas yra tikra ir kas ne, kokie mano poreikiai?

Taupyti reikia visiems. Tai nėra vienkartinis veiksmas, turi atsirasti įprotis – kad ir po nedidelę sumą, bet atidėti nuolat.“

16 | Savaitės interviu A.Ūsą po mirties reabilitavęs teisėjas A.Cininas:

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

„Rezonansinės bylos –

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Teisėjas Audrius Cininas jam tekusią pedofilijos bylą vadina iššūkiu – adrenalino stoką jis patenkino su kaupu.

Bet viskas praeina, baigėsi ir ši Lietuvą suskaldžiusi byla.

Pagaliau galima pasinerti į kelių savaičių poilsį.

A.Cinino (viduryje) vadovaujama teisėjų kolegija pirmoji Lietuvoje išdrįso vaiko tvirkinimo bylą nagrinėti viešai.

I.Gelūno nuotr.

Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjų kolegija išteisino Drąsiaus Kedžio dukters tvirkinimu kaltintą Andrių Ūsą, nes nėra jokių jo kaltės įrodymų. Teismo nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

– Bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad pedofilijos nebuvo. A.Ūsas reabilituotas – išteisintas jau po mirties. Su šia istorija siejamos penkios mirtys. Žinant kontekstą, kyla vienintelis klausimas – negi viskas buvo beprasmiška? – savaitraštis „15min“ paklausė A.Cinino.

– Sutinku, kad bendras vaizdas atrodo pakankamai makabriškai. Nesu prokuroras, tik paprastas žmogus, ir žinau tik tiek, kiek jūs. Privačios nuomonės nenorėčiau reikšti, tačiau tikiu, kad mūsų teisėsaugos institucijos ištirs viską teisingai ir sugebės įtaigiai tai paaiškinti visuomenei.

Kalbant apie bylą, kurioje A.Ūsas buvo kaltinamas pedofilija ir kurią nagrinėjo teismas, tai tėra trupiniai visų tų versijų, to titaniško darbo, kurį atliko prokurorai.

Dėl visų tų versijų paneigimo sprendimas buvo priimtas dar 2010 metų vasarį. O tai, ką nagrinėjo teismas dabar, yra mažytė dalis visos mozaikos, kurią tyrė prokurorai, ir kurią pripažino nepasitvirtinusią.

Kalbu apie kaltinimus A.Ūsui seksualiniu prievartavimu, apie kaltinimus mergaitės tetai Violetai Naruševičienei, kaltinimus teisėjui Jonui Furmanavičiui. Kartoju, visa tai prokurorai atmetė dar 2010 metų vasasarį. Jau tada byla buvo baigta.

Dabar teismas nagrinėjo kaltinimus pedofilija siaurose ribose: A.Ūsui buvo pateikti kaltinimai dėl konkrečių veiksmų konkrečioje vietoje – vaiko tvirkinimo nuomojamame bute. A.Ūsas buvo kaltinamas įvairių kūno vietų, taip pat ir lytinių organų, laižymu ir tuo, kad pats prašė vaiko laižyti jo kūną. A.Ūsas nebuvo kaltinamas apsinuoginimu ar net ketinimu apsinuoginti vaiko akivaizdoje, savo lytinių organų demonstravimu, todėl teismas šių aplinkybių netyrė. Bylą teismas ištyrė pateiktų kaltinimų ribose ir pripažino, kad tokių įvykių, kokie nurodyti kaltinime, nebuvo.

Pedofilijos byla Ši tragiška istorija prasidėjo 2006 m., kai Laimutė Stankūnaitė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, su kuo gyvens jos ir Drąsiaus Kedžio dukra.

2008 m. teismas nustatė, kad mergaitė gyvens su savo tėvu. Tais pačiais metaiss D.Kedys policijai praneša, kad jo dukra buvo tvirkinama.

2008 m. pabaigoje įtarimai mergaitės tvirkinimu pareiškiami Andriui Ūsui.

2009 m. D.Kedys prokuratūrai praneša, kad A.Ūsas, teisėjas Jonas Furmanavičius ir vyras vardu Aidas prievartavo ne tik jo dukrą, bet ir jos pusseserę – L.Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės dukrą.

2009 m. D.Kedys nusivilia teisėsauga ir valdžios institucijomis bei žiniasklaidai išplatina įrašus, kuriuose jo dukra pasakoja apie patirtą seksualinę prievartą.

D.Kedžio sesers Neringos Venckienės globa. L.Stankūnaitė pradeda teisinę kovą dėl dukros.

2010 m. balandžio 17 d. Kauno rajone rastas D.Kedžio lavonas. Nustatyta, kad jis žuvo per nelaimingą atsitikimą. 2010 m. birželio 13 d. per nelaimingą atsitikimą miršta pagrindinis pedofilijos bylos įtariamasis A.Ūsas. Su pedofilijos byla siejama ir buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnio Vaido mirtis 2010 m. pabaigoje. Jis rastas nušautas.

2009 m. spalio 5 d. Kaune nušaunami J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė.

2012 m. gegužės 17 d. L.Stankūnaitė su policijos pagalba pasiima dukrą iš N.Venckienės, kuri nevykdė teismo nutarties atiduoti dukrą motinai.

Pagrindinis įtariamasis D.Kedys pasislepia. L.Stankūnaitės dukrai paskiriama

2012 m. lapkričio 30 d. A.Ūsas išteisinamas dėl kaltinimų pedofilija.

– Filmuotos medžiagos, kurioje mergaitė pasakoja apie tvirkinimą, teismas nepripažino įrodymu. Bet juk būtent nuo išplatintų įrašų viskas ir prasidėjo.

– Man slogu apie tai kalbėti ir, tiesą sakant, norėčiau tai kuo greičiau pamiršti, bet, deja, reikia pripažinti, kad vaiko atmintis buvo pakeista ir modifikuota nekvalifikuotos ir neteisėtos apklausos metu, kurią vykdė mergaitės tėvas ilgo klausinėjimo ir filmavimo metu.

– Teiginys skamba lyg iš fantastikos srities. Negi iš tikrųjų galima pakeisti vaiko atmintį, pastūmėti pasakoti apie dalykus, kurių nebuvo? Maža to, galiausiai priversti ku įtikėti tais dalykais? įti – Lietuvoje tokio pobūdžio vaiko tvirkinimo byla vienintelė ir unikali. Tikiuosi, n kad daugiau mūsų šalyje tokios nebus.

Tačiau vertinant pasauliniame kontekste, tokių bylų pasitaiko kiekvienoje šalyje. Nagrinėjant bylą buvo remtasi McMartin šeimos procesu JAV. M Mūsų byla yra sumažintas McMartin proceso atspindys. 1983–1990 metais pr McMartin byloje buvo kaltinimai, kad ikiMc mokyklinio ugdymo įstaigoje vyko seksualinis auklėtinių išnaudojimas. Buvo pareikšti kaltinimai dėl daugiau nei 300 pedofilijos epizodų.

Bylos nagrinėjimo procesas truko septynerius metus, jį lydėjo panašus ažiotažas ir fobijos kaip Lietuvoje. Ne vienas, o kelios dešimtys vaikų pateikė fantastiškas tvirkinimo versijas: jie pasakojo apie požeminius tunelius po įstaiga, apie pedofilus, atskrendančius ant šluotų, satanistines pedofilijos apeigas, vienas vaikas net Chucką Norrisą atpažino kaip jį tvirkinusį asmenį. Įsivaizduojate mastą? Ir visu tuo buvo tikima.

Kaltinimų bangą inspiravo vienas įstaigos auklėtinis, kuris, vėliau paaiškėjo, turėjo tam tikrų psichologinių problemų.

Viskas baigėsi tuo, kad nė vienas kaltinimas nepasitvirtino ir kaltinamieji buvo visiškai išteisinti. Prablaivėjimas JAV truko

apie septynerius metus – mums užteko ketverių.

– Kas lemia neteisingus mažamečių parodymus?

– Nuoširdus, bet nekvalifikuotas tyrėjų noras išaiškinti tiesą.

McMartin procese apklausiant vaikus buvo naudota iš esmės analogiška apklausos technika, kurią pasitelkė ir dukrą kamantinėjęs D.Kedys.

Direktyvių, uždarų, menančių atsakymą klausimų pateikimas išprovokuoja vaikus fantazuoti apie tariamai patirtą seksualinę prievartą, elgtis pagal apklausiančiojo diktuojamą scenarijų, pateisinti jo lūkesčius.

Dukrai tėvas uždavinėjo tokius klausimus, kurių negalima užduoti – specialistų išvados baudžiamojoje byloje apie tai rėkte rėkia.

„Viešumas – tiek informavimo, tiek proceso – padėjo apšviesti tą juodą kambarį.“ – Iš bylos nuosprendžio aiškėja, kad profesionalumo, bendraujant su vaiku, trūko ne tik tėvui, bet ir specialistams.

– Dalis „nuopelnų“, kad vaiko parodymai ir patirtis buvo prarasta, tenka ir nepakankamai kvalifikuotai pirmas apklausas įvykdžiusiai psichologei. Ji pripažino, kad tokio vaiko apklausą atliko pirmą kartą, todėl gal ir stokojo kompetencijos.

– Anksčiau iš visuomenės buvo galima tikėtis audringesnės reakcijos – protestų, demonstracijų. Dabar gi apsiribojama pykčiu internete ir tyliais piketais. Ar tai nestebina?

– Matau kelias šio sąlyginio visuomenės nuosaikumo priežastis. Gegužės įvykius

Savaitės interviu | 17

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

sunki našta“ Garliavoje, kai vaikas buvo grąžintas motinai, vadinčiau lūžio tašku. Nuo tada visuomenės ažiotažas pradėjo slopti.

Antras svarbus momentas – A.Ūso bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos veiklos atvirumas. Tai turbūt beprecedentis atvejis Lietuvos teismų istorijoje, kai vaiko tvirkinimo byla nagrinėjama viešai. Teismo kolegija ilgai svarstė viešumo klausimą, nagrinėjo visas galimas pasekmes, tačiau galiausiai nusprendė bylą nagrinėti ne už uždarų durų, o tai savaime nuleido visuomenės garą.

Turbūt žinote posakį apie juodą katę tamsiame kambaryje. Stebėjau situaciją iš šalies, kai procesas dar buvo uždaras, ir mačiau du burtininkus, iš kurių vienas įeina į tamsų kambarį ir sako, kad ten juoda katė yra, o kitas – kad nėra. O tiesos niekas nežino.

Viešumas – tiek informavimo, tiek proceso – padėjo apšviesti tą juodą kambarį.

Jis buvo apšviestas ne tik dėl to, kad būtų informuojama visuomenė, tai savaime yra gėris, bet ir dėl teisėjų kolegijos darbo.

– Teisėjai paprastai vengia viešumos, o jūs kai kuriais klausimais pasisakydavote ir savo tinklaraštyje bei „Facebook“ profilyje. Kodėl?

– Ši byla tuo ir ypatinga, kad šalia procesinių veiksmų reikėjo taikyti ir tam tikras papildomas informavimo priemones. Pasisakymai tinklaraštyje ir „Facebook“ buvo ne užklasinė veikla, o profesinės veiklos

dalis, mano nuomone, būtina šalia to proceso, kuris vyko. Buvau įsitikinęs, kad to reikia, taip ir elgiausi.

Jei sakysi tiesą, jokiomis manipuliacijomis jos niekam nepavyks nuneigti.

Mano procesinė veikla baigėsi lapkričio 30 dieną. Manau, greitai baigsis ir mano vieša veikla – teismo sprendimo motyvų aiškinimas. Reikia turėti saiką. Teismas – ne ta institucija, kuri veltųsi į viešuosius ginčus su žmonėmis, kurie nepatenkinti sprendimu. Nuosprendžio motyvus patikrins aukštesnės instancijos teismas. Jausdamas saiką, baigsiu bendravimą su žiniasklaida apie šią bylą, nes jis man, intravertui, yra pakankamai sunkus. Atsidėsiu kitoms byloms, bet prieš tai porą savaičių pailsėsiu.

Bylą nagrinėjau nuo balandžio, tačiau krūvis buvo didžiulis – mėnesį galima prilyginti trims. Nervų, jėgų sueikvojimo prasme nuveiktas milžiniškas darbas.

– Ir vis dėlto rezonansinė byla profesine prasme – dovana ar Dievo rykštė?

– Tai buvo iššūkis: tam tikru metu karjeroje atsiradusią adrenalino stoką šioje byloje patenkinau su kaupu.

Realiai nė vienas teisėjas nepageidautų tokios bylos, nes tenka atsidurti ne tik objektyvios, besistengiančios teisingai nušviesti situaciją žiniasklaidos taikinyje, bet taip pat ir tos, kuri dėl vienokių ar kitokių priežasčių įvykius parodo ne visai

apibendrintai, rezonansinės bylos teisėjams yra sunki našta.

„Prablaivėjimas JAV truko apie septynerius metus – mums užteko ketverių.“ adekvačiai ir teisingai. Todėl informacinis fonas rezonansinėse bylose jokiam teisėjui savaime nėra malonus.

Joks teisėjas tokių bylų nenori. Neprašiau ir aš. Taip jau atsitiko, kad ta byla man buvo duota. O aš jau elgiausi taip, kaip maniau esant teisinga. Kad jau teko man ją nagrinėti, dariau tai nuoširdžiai ir atsakingai. Manau, man pavyko. Tačiau kalbant

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Lietuvos šokolado mėgėjai neklysta Paklausti apie tai, lietuviai vieningai sutarė – tikras šokoladas yra toks, kurio pagrindą sudaro kakavos sviestas. Taip pat tikras šokoladas turi gerai tirpti burnoje, jo skonis tolygiai pasiskirstyti, jam pagardinti turi būti naudojami tik natūralūs priedai: vaisiai, uogos, riešutai. Be to, lietuvių teigimu, tikras šokoladas turi būti be jokių konservantų ar riebalų. Patyrę „Kalev“ šokolado ekspertai sako, kad mūsų šalies šokolado mėgėjai pataikė tiesiai į dešimtuką. Šokolado kelias prasideda tolimose kakavmedžių plantacijose, kur jų vaisius net ir šiais laikais renka bei lukštena šiltos ir rūpestingos žmonių rankos. Tačiau tai, kas kakavos pupeles paverčia tikru šokoladu, yra

– Buvo laikai, kai giminaičiai susipriešindavo, nesikalbėdavo, nes vieni buvo už V.Landsbergį, kiti – už A.M.Brazauską. Ar jums nagrinėjant bylą tarp savo artimųjų neteko atsidurti tarp dviejų ugnių?

– Aišku, tekdavo susidurti su gana kategoriškais tikinimais vienos ar kitos pusės teisumu. Juokaudavau, kad turbūt vienintelis visoje Lietuvoje nežinojau, kokį sprendimą priimsiu, ir kokia tiesa. Taip ir buvo – teisėjų kolegijos nariai sprendimą priėmė tik pasitarimų kambaryje. Jei manęs klausdavo nuomonės, sakydavau, atleiskite, bet aš nieko nežinau. Šeimoje požiūris į mano darbą tolerantiškas, mano sprendimais pasitikima ir nesikišama ten, kur nereikia.

dūrė vaisiai ir uogos: mėlynės, spanguolės, vyšnios, razinos ir kt. Trečiąją vietą šiame sąraše užima šokoladas su įvairiais skysto pavidalo įdarais. Tiesa, kas penktas lietuvis renkasi šokoladą be jokių priedų.

Lietuvos smaguriai iš visų šokolado rūšių labiausiai mėgsta juodąjį, kuomet antrąją ir trečiąją vietas šiame sąraše dalijasi baltasis ir pieninis šokoladas. Tai pripažino patys mūsų šalies šokolado mėgėjai, dalyvavę specialioje „Kalev“ šokolado ekspertų apklausoje.

Kokia šokolado rūšis labiau prie širdies, yra kiekvieno šio saldumynų karaliumi tituluojamo ragautojo skonio reikalas. Tačiau kaip gi lietuviai atskiria, kuris šokoladas iš daugybės yra išties kokybiškas ir tikras?

– Ne kaip teisėjui, bet kaip žmogui turbūt nėra lengva žinant, kad bet koks teismo sprendimas daliai visuomenės vis tiek bus neteisingas, piktinantis?

– Kiekvienas žmogus, prieš rinkdamasis teisėjo profesiją, turi susitaikyti su tuo, kad dalis jo sprendimų bus vertinami kontroversiškai.

Jei bijai būti kritikuojamas ir sulaukti neigiamos reakcijos į savo sprendimus, dėl kurių teisingumo esi tvirtai įsitikinęs, gal verčiau pasirink kitą profesiją ir neik šiuo keliu. Stresas – neišvengiamas teisėjų darbo palydovas, ypač nagrinėjant rezonansines, visuomenės dėmesio sulaukiančias bylas.

Tačiau teisėjo misija nėra įtikinti visuomenę dėl vienokio ar kitokio sprendimo. Teisėjo misija – teisingai išnagrinėti bylą ir tai įtaigiai paaiškinti, ką mes ir darome.

per metų metus sukaupta patirtis, iki smulkmenų ištobulinta gamybos technologija ir meistriškai atrinkti ingredientai.

Savo gamybos paslaptis „Kalev“ šokolado ekspertai atidžiai saugoja kaip didžiausią vertybę, kurią iš lūpų į lūpas perduoda nuo 1806 m. Kasdien jie su meile ir įkvėpimu gamina tikrą įvairių rūšių šokoladą vienoje moderniausių šokolado virtuvių Šiaurės Europoje, kurioje šokolado masė trinama itin smulkiai. Joje gimęs šokoladas greitai tirpsta ir tolygiai pasiskirsto burnoje, atskleisdamas ypatingą skonį. „Kalev“ šokolado ekspertai šį saldumynų karalių gamina iš šokolado masės, kurią sudaro 100 proc. kakavos sviestas. Tikrą šokoladą jie pagardina vien natūraliais vaisiais bei uogomis ir į savo virtuvę niekada neįsileidžia konservantų ar transriebiųjų rūgščių.

Beje, įdomu tai, kad tarp Lietuvos šokolado mėgėjų daugiausiai yra tokių, kurie jaučia silpnybę šokoladui, pagardintam lazdyno, migdolų ir kitais riešutais. Antroje vietoje tarp labiausiai viliojančių priedų atsi-

Užlieja šviesiomis mintimis „Kalev“ šokolado ekspertai teigia, kad tikras šokoladas turi sužadinti visus svarbiausius žmogaus pojūčius. Žiūrėdami ir liesdami tikrą šokoladą, susiviliosite blizgiu paviršiumi, turtinga spalva bei tolygia konsistencija. Jį uosdami, pajusite tik natūralius gamtos – kakavos, vanilės, uogų ar vaisių – aromatus, kurių plati gama apima ne vieną šimtą variacijų. Tikrą šokoladą galite išgirsti – perlaužus jį, pasigirsta tarkštelėjimas. Paragavus tokio šokolado, neįmanoma suklysti – jis yra sodraus skonio, tolygiai pasiskirsto ir tirpsta burnoje lyg aksomas.

Pasirodo, smaližiams mūsų šalyje tikras šokoladas labiausiai asocijuojasi su žodžiais „juodas“, „skanus“ ir „nesaldus ar kartus“.

Tačiau lietuviai tikram šokoladui palyginimų negaili. Jis taip pat turi būti grynas, skanus, turintis daug kakavos, be priedų, saldus, natūralus, sveikas, be konservantų, tirpstantis burnoje, kokybiškas.

O kokias gi mintis kelia būtent „Kalev“ šokoladas? Mūsų smaližiai jam tikrai neabejingi, nes, paklausti apie jo keliamas emocijas, dažniausiai ištarė: „skanu“, „malonu“, „gera“, „švelnu“. Nieko nuostabaus – juk tyrimai visame pasaulyje rodo – ištikimi tikro šokolado mėgėjai nekeičia jo į jokį kitą saldumyną!

20 | Gyvenimas Spartietiškai gyvenančio V.Gedvilo lovą puošia minkšti žaislai.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

Nei moterų, nei gėlių

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Vyriška tvarka, paprasti baldai, daug įrėmintų nuotraukų, krepšinio atributikos ir jokių gėlių – taip atrodo Seimo pirmininko Vydo Gedvilo, gyvenančio sostinės Gedimino prospekte esančiame Seimo viešbutyje, butas.

Kai Darbo partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo narys V.Gedvilas lapkričio 16-ąją buvo išrinktas Seimo pirmininku, Valstybės apsaugos departamentui, saugančiam pirmuosius šalies asmenis, teko nelengva užduotis. Mat nuo 2004-ųjų Seimo viešbutyje gyvenantis V.Gedvilas panoro likti tame pačiame bute. Šis butas nepritaikytas tinkamai apsaugai, nes jame nėra erdvės įsikurti visą parą pagal įstatymą Seimo pirmininką saugantiems apsaugininkams, todėl galiausiai buvo nuspręsta, kad V.Gedvilui teks kraustytis į erdvesnį Seimo viešbučio butą.

Tai nutiks tik po kelių mėnesių, todėl savaitraštis „15min“ siūlo savo skaitytojams pasižvalgyti, kaip gyvena antrasis pagal svarbą šalies asmuo. Kai lankėmės V.Gedvilo bute, Seimo pirmininkas buvo užsiėmęs, bet neprieštaravo, kad apžiūrėtume, kaip jis gyvena.

Numeruoti baldai 53-ejų V.Gedvilas gyvena ketvirtame Seimo viešbučio aukšte, dviejų kambarių, 54 kv.m ploto, bute. Su žmona Elena jis išsiskyrė prieš pusmetį, vaikai užaugę, todėl Seimo pirmininkas čia gyvena vienas.

Iki skyrybų V.Gedvilas su žmona gyveno Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Seimo pirmininko butas

dideliame name Kaune, bet išsikraustęs iš namų nepasigenda komforto. Į butą Seimo viešbutyje V.Gedvilas dažniausiai grįžta tik pernakvoti.

Peržengę slenkstį atsiduriame miniatiūriniame koridoriuke, kurį nuo buto skiria dar vienerios durys. Už jų – stačiakampio formos koridorius, išvagotas šviesių medinių durų: jos veda į vonios kambarį, tualetą, virtuvę, svetainę ir miegamąjį.

Koridoriaus sienos dažytos švelniai melsva spalva. Viduryje patiestas kilimėlis, ant kurio voliojasi tamsus sportinis krepšys.

Sieną remia didelė senoka drabužių spinta, pažymėta numeriu 4071 – taip numeruojami Seimo viešbučio baldai.

Prieš pasukdamas į politiką V.Gedvilas dirbo Lietuvos moterų krepšinio rinktinės ir moterų krepšinio komandos „Viktorija“ vyriausiuoju treneriu, dar anksčiau – vyrų krepšinio komandos „Atletas“ trenerio asistentu.

Sėkminga sportinė V.Gedvilo praeitis matoma visame bute, ne išimtis – ir virtuvė: viena jos siena paskirta „garbės lentai“: ant jos kabo didelės įrėmintos nuotraukos iš svarbių V.Gedvilui akimirkų, daugiausia – susijusių su krepšinio pasauliu.

Ant sienos įrėmintas kabo ir golfo turnyro diplomas – tokių Seimo pirmininko bute galima rasti ne vieną. Golfas – naujoji jo aistra.

Virtuvė neperkrauta baldais, todėl joje lieka nemažai erdvės. Ant staliuko lėkštutėje pūpso keli paskubomis iš dėžutės išversti šokolado gabalėliai, ant šaldytuvo – nugertas kokakolos butelis ir didžiulis

greipfrutas, o ant virtuvinės spintelės pastatyti trys skirtingų rūšių mineralinio vandens buteliai.

Virtuvės palangę ramsto senas raudonas kasetinis magnetofonas ir apmusijęs medaus stiklainis. Pro kvadratinį virtuvės langą vienatvės valandomis Seimo pirmininkas gali pasižvalgyti į Seimą, M.Mažvydo biblioteką ir „Vilniaus vartus“.

Lovoje – minkšti žaislai Seimo pirmininko miegamasis įrengtas didesniame kambaryje. Dėl pasteline persiko spalva nudažytų sienų ir ąžuolinio laminato jis atrodo jaukiai. Kambaryje stovi medinė dvigulė lova, ant kurios patiestas minkštas šiltas apklotas, o lovos galvūgalyje išdėlioti minkšti žaislai.

Priešais lovą, ant tokios pat medienos spintelės, pastatytas ne pirmos jaunystės nedidelis televizorius.

Užtrauktos užuolaidos ir žaliuzės nuo pašalinių akių Seimo pirmininką slepia ne tik miegamajame, bet ir visame bute.

Miegamajame stovi ir didelė sekcija, prikrauta įvairiausių niekučių, diplomų ir knygų: apie krepšinį, Lietuvą Europos Sąjungoje, Lietuvos miestus ir kt. Ant sekcijos pastatyta įvairiausių trofėjų.

V.Gedvilas praktiškas: prie sekcijos pastatyta atvira horizontali drabužių pakaba, ant kurios prikabinta baltų, žydrų ir tamsių

Seimo viešbutyje – 70 butų Seimo viešbutyje Gedimino prospekte yra 70 vieno, dviejų bei trijų kambarių butų. Teisę čia gyventi turi parlamentarai, kurie per pastaruosius penkerius metus neturėjo gyvenamosios vietos Vilniuje ir gyvena toliau kaip 25 km nuo sostinės. Komunalinių mokesčių išlaidos jiems kompensuojamos.

Kadenciją baigę Seimo nariai valdiškus butus turi atlaisvinti per 30 dienų. Esant poreikiui, atlaisvintuose butuose atliekami kosmetiniai remontai ir butai užleidžiami naujiesiems Seimo nariams.

Norą gyventi Seimo viešbutyje šiemet pareiškė 38 perrinkti Seimo nariai ir apie 30 naujų.

vyriškų marškinių bei pora švarkų. Šalia – lyginimo lenta su pritvirtintu lygintuvu.

Aukštai ant sienos pakabintas nedidelis paveikslas su rausvų gėlių kompozicija – į jį galima žvelgti gulint lovoje.

V.Gedvilo svetainė – visai maža: joje telpa staliukas, dvi minkštos šviesios sofutės ir į sieną atremta išskleidžiama lovelė. Šalia jos pastatytas plastikinis maišas, prikrautas paskubomis sulankstytos ir per viršų lipančios patalynės.

Ant sofutės guli treningai, o šone ant grindų paliktas sportinis krepšys. Ant jo guli du oranžiniai krepšinio kamuoliai, šalia krepšio – „Nike“ sportbačiai.

Svetainės sienos, kaip ir virtuvėje, apkabinėtos nuotraukomis, susijusiomis su krepšinio pasauliu. Viena – didžiulė. Joje įamžinta akimirka, kaip pilku kostiumu ir kaklaraiščiu pasidabinęs V.Gedvilas meta kamuolį į krepšį.

Seimo pirmininko butas atrodo jaukus dėl šviesiomis spalvomis dažytų sienų, šviesaus laminato, gražių kilimėlių, užuolaidų ir kitų medžiaginių detalių. Baldai nenauji, bet ir nespėję nusidėvėti. Matyti, kad bute gyvena mažai laisvo laiko turintis viengungis: dulkių kamuolių nėra, bet daiktai nelabai tvarkingai sudėti, ne visi turi savo vietą.

Visame bute, išskyrus mažą veidrodėlį koridoriuje ant palangės ir vonios kambario, nėra veidrodžių. Kaip ir gėlių.

Ką apie šeimininką sako šis butas? Tai komforto nepasiilgusio, ne pedantiško, praeičiai reikšmės teikiančio žmogaus namai.

Gyvenimas | 21

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

V.Gedvilo būsto interjero akcentas – nuotraukos.

I.Gelūno nuotr.

Tipiniai daugiabučių atnaujinimo projektai padeda taupyti Lina +"6/*»,Ǭ

4UBUJTUJLB

*LJ N -JFUVWPKF ɳSFHJTUSVPUB EBVHJBCVɴJɷ WJSØ QBTUBUZUJ EBS JLJ -JFUVWPT OFQSJLMBVTPNZCɶT BULɸSJNP CFWFJL JØ Kɷ m TPWJFUNFɴJV 1BHBM Uɷ MBJLɷ UFDIOPMPHJKBT NFEßJBHBT JS TUBOEBSUVT QBTUBUZUJ EBVHJBCVɴJBJ OFCFBUJUJOLB ØJBOEJFOPT QPSFJLJɷ

*ð WJTP SFOPWVPUB EBVHJBCVɷJɺ -JFUVWPKF 3VPðJB JOWFTUJDJKɺ QMBOVT 1FSLB UFDIOJOJVT QSPKFLUVT 7ZLEP SBOHPT LPOLVSTVT

5BVQBOU FOFSHJKɵ JS QBMBJLBOU òNPHVJ PQUJNBMɺ NJLSPLMJNBUɵ QBUBMQPTF JUJO TWBSCV LBE QBTUBUP BUJUWBSBJ CɻUɺ HFSBJ BQðJMUJOUJ PQUJNBMJBJ WFJLUɺ JOòJOFSJOɹT TJTUFNPT P UBJ QBTJFLUJ HBMJNB UJL BUOBVKJOBOU EBVHJBCVɷJVT

"UMJFLB SBOHPT EBSCVT

1BTJLBSUPKBOUZT TQSFOEJNBJ 4FOJFKJ EBVHJBCVɷJBJ CVWP TUBUPNJ NBTJOɹT TUBUZCPT CɻEV UBJLBOU VOJÎLVPUVT HZWFOBNɺKɺ OBNɺ QSPKFLUVT CFJ TUBUZCPT QSPEVLUVT 5PEɹM OFNBòBJ EBMJBJ Kɺ HBMJNB QSJUBJLZUJ UJQJOJVT BUOBVKJOJNP NPEFSOJ[BWJNP QSPKFLUVT TBLP &HMɹ (SJHPOɹ #ɻTUP JS VSCBOJTUJOɹT QMɹUSPT BHFOUɻSPT #61"

1SPKFLUɺ QSJFòJɻSPT TLZSJBVT WZS TQFDJBMJTUɹ *ðUZSVT OBNɺ QP QBTJSJOLUɺ UJFT UJQɺ EBVHJBCVɷJVT ðJVP NFUV ZSB QBUWJSUJOUJ UJQJOJBJ QSPKFLUBJ P OFUSVLVT CVT QBUWJSUJOUJ EBS

KOMENTARAS 3JNBOUBT +BOVØFWJɴJVT 6"# t3FWJUBMJTi QMǦUSPT WBEPWBT 3FJLJB LVP QMBɷJBV JOGPSNVPUJ CFOESJKɺ QJSNJOJOLVT BQJF HBMJNZCɸ OBVEPUJT UJQJOJBJT LBSUPUJOJBJT QSPKFLUBJT OFT JS MBJLBT JS UFDIOJOJBJ TQSFOEJNBJ LBJOVPKB P OBVEPKBOUJT UJQJOJBJT QSPKFLUBJT ðJF EBMZLBJ KBV JðTQSɸTUJ CFMJFLB KBJT QBTJOBVEPUJ #FU LPLɶ NBTJOJV CɻEV TUBUZUɵ OBNɵ HBMJNB QSJTLJSUJ QSJF UJQJOJɺ OFT TQSFOEJNBJ QBOBðɻT TLJSJBTJ UJL OJVBOTBJ ,MBJQɹEPKF ðJFL UJFL LJUBJQ EɹM PSP TɵMZHɺ ,JFLWJFOBT QSPKFLUVPUPKBT HBMJ QSJTJUBJLZUJ UJQJOJVT QSPKFLUVT JðWFOHUJ LMBJEɺ +FJ EBVHJBCVɷJBJ ZSB WJFOPEJ UBɷJBV WJFOBNF EBVHJBV JðSBJUZNɺ LBNQɺ TLJSTJT Kɺ FOFSHJOJT FGFLUZWVNBT /PSJV QBTJEòJBVHUJ LBE UJFL TUPHɺ UJFL TJFOɺ ðJMUJOJNP QSPKFLUBWJNBT ZSB JðTQSɸTUBT SFNJBOUJT UJQJOJBJT QSPKFLUBJT

119 68

KOMENTARAS 4JNPOBT 1PUVQJT 7JMOJBVT EBVHJBCVǰJP CFOESJKPT QJSNJOJOLBT

4UBUZUPKBNT BQTJTQSFOEVTJFNT BUOBVKJOUJ TBWP EBVHJBCVUǤ QBHBM 7ZSJBVTZCǦT QBUWJSUJOUǣ 1SPHSBNǣ TBWJWBMEZCJǧ QSPHSBNBT WJTPT UFJTǦT OBVEPUJT UJQJOJBJT QSPKFLUBJT TVUFJLJBNPT OFNPLBNBJ #ǨTUP JS VSCBOJTUJOǦT QMǦUSPT BHFOUǨSPT BSDIZWP OVPUSBVLB

t4UBUZUPKBNT BQTJTQSFOEVTJFNT BUOBVKJOUJ TBWP EBVHJBCVUɶ QBHBM 7ZSJBVTZCɹT QBUWJSUJOUɵ 1SPHSBNɵ TBWJWBMEZCJɺ QSPHSBNBT WJTPT UFJTɹT OBVEPUJT UJQJOJBJT QSPKFLUBJT TVUFJLJBNPT OFNPLBNBJ 7JTVT 4UBUZUPKVT QSJTUBɷJVTJVT QBSFOHUVT Kɺ OBNɺ BUOBVKJOJNP JOWFTUJDJKɺ QMBOVT #61" EFSJOJNVJ JOGPSNVPKBNF KFJ Kɺ EBVHJBCVɷJVJ KBV ZSB QBSVPðUBT UJQJOJT QSPKFLUBTi m TBLP & (SJHPOɹ 5JQJOJBJ QSPKFLUBJ QSJUBJLPNJ LPOLSFɴJBN OBNVJ 5JQJOJBJ QSPKFLUBJ OFHBMJ CɻUJ NFDIBOJðLBJ QFSLFMUJ ɶ TUBUZCɵ +VPT SFJLJB QSJUBJLZUJ LPOLSFɷJBN EBVHJBCVɷJVJ OBNVJ ɶWFSUJOVT ðJP OBNP FTBNɵ TJUVBDJKɵ JS TQFDJÎLɵ LMJNBUJOFT TQFDJBMJɵTJBT JS JOòJOFSJOJɺ UJOLMɺ QBTJKVOHJNP TɵMZHBT CFJ BUTJòWFMHJBOU ɶ TUBUZUPKP TVNBOZNɵ CFJ TJFLUJOVT ðJMVNPT FOFSHJKPT TVUBVQZNP SPEJLMJVT QMBOVPKBNɵ QBTUBUP FOFSHJOJP FGFLUZWVNP LMBTɸ

t UJFT UJQJOJɺ OBNɺ QSPKFLUɺ QSJUBJLZNBT TLJSUJOHVPTF NJFTUVPTF LPOLSFɷJBN OBNVJ TLJSTJT OFT TLJSJBTJ ðJMVNPT UJFLJNP UFNQFSBUɻSB CMPLɺ TFLDJKPT QSPKFLUF HBMJ CɻUJ WFJESPEJðLBJ QBLPSFHVPUPT

MBOHɺ WBSTUZNBT JS QBO i UFJHJB "SDIJUFLUɹ &MWZSB ,MJNBWJɷJFOɹ *ðOBHSJOɹKPNF WJTBT ɶNBOPNBT HBMJNZCFT JS CFOESJKPNT TVEBSPNF TɵMZHBT QBTJSJOLUJ LPLJBT TJTUFNBT SFOPWVPUJ *ðBOBMJ[BWVT UJQJOɶ QSPKFLUɵ QBɷJBJ CFOESJKBJ MFOHWJBV OVTQSɸTUJ LPLJBT UFDIOPMPHJKBT UBJLZUJ LP QSBðZUJ Jð QSPKFLUVPUPKɺ ,JFLWJFOBT

(FSBJ LBE BUTJSBOEB WBSJBOUBJ Jð LVSJɺ HBMJNB SJOLUJT LP BOLTɷJBV OFCVWP 4JɻMBV ɶWFTUJ EBVHJBV BJðLVNP BQSBðBOU BS UJQJOJT QSPKFLUBT UJLT LPOLSFɷJBN OBNVJ BS TQSFOEJOJBJ HFSJ LJFL HFSJ LPEɹM SFLPNFOEVPKBNBT WJFOBT WBSJBOUBT P OF LJUBT 3FJLUɺ BUTJòWFMHUJ ɶ KBV ɶHZWFOEJOUVT QSPKFLUVT m LPLJPT EFUBMɹT JS TQSFOEJOJBJ CVWP QSJUBJLZUJ 4QSFOEJOJɺ OFSFJLJB EBVH CFU HFSɺ

QBSFOHUBT UJQJOJT QSPKFLUBT CVWP UPCVMJOBNBT JðOBSTUZUBT JðJFðLPUBT UPEɹM ðJF QSPKFLUBJ UJLSBJ WFSUJOHJi TBLP & ,MJNBWJɷJFOɹ

%BVHJBV JOGPSNBDJKPT BQJF EBVHJBCVǰJǧ OBNǧ BUOBVKJOJNǣ m XXX BUOBVKJOLCVTUB MU JS OFNPLBNB UFMFGPOP MJOJKB 8 800 200 12.

Užsk. Nr. 306553

22 | Pasaulis

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

Vroclavo prezidentas Rafalas Dutkiewiczius:

Vroclavo Turgaus aikštėje, kur bet kurio buto kvadratinis metras kainuoja 20 tūkst. zlotų, esančioje Rotušėje saulėtą lapkričio šeštadienio rytą laukiame ketvirto pagal dydį, bet antro pagal biudžetą ir pirmo pagal užmojus Lenkijos miesto prezidento 53 metų Rafalo Dutkiewicziaus.

Virginijus Savukynas, Rimvydas Valatka „15min“ spec. korespondentai, Vroclavas Krepšininko ūgio, pasitempęs, skvarbių akių vyras į viduramžių menę įneša Milano Kunderos romanų lengvumo. Pasisveikina lyg su senais pažįstamais, bičiuliškai, bet taktiškai pajuokauja su savo štabo moterimis ir kviečia į erdvų kabinetą, iš kurio ponas Rafalas jau dešimt metų valdo vakarietiškiausią lenkų miestą.

Bet kuri Lenkijos partija džiaugtųsi jį turėdama. Vroclave baigęs matematiką, Liubline – krikščioniškąją filosofiją, apsigynęs daktaro disertaciją iš logikos, dešimtmetį pogrindyje dirbęs „Solidarność“, o po to metęsis į verslą, R.Dutkiewiczius XXI a. pr. sugrįžo į politiką ir dukart laimėjo tiesioginius Vroclavo prezidento rinkimus.

Pastarąjį kartą – daugiau nei įtikinamai: 72 proc. balsų ir pergalė pirmajame ture.

Bet ponas Rafalas nepriklauso jokiai partijai. Kodėl? Nuo to ir pradedame su juo pokalbį.

– Nepriklausote jokiai partijai. Nemėgstate partijų ar esate iš tų, kurie vaikšto po vieną?

– Aš suprantu, kad žmonės, kurie eina į politiką, turi organizuotis į partijas. Tačiau, eidamas į rinkimus, turi pats sau atsakyti į klausimą: kieno tu pusėje – rinkėjų ar partijos, kuri yra natūralus kartelis, ir kuri pati sprendžia, ko reikia rinkėjams.

Seimo lygiu tai veikia. Bet savivalda – kas kita. Čia esi arčiau žmonių. Supranti, kad atsakai ne partijai, bet rinkėjams. Tai ir yra mano mąstymo pagrindas. Mano tėvas, kol buvo gyvas, mėgdavo kartoti, kad tik stiprios žuvys plaukia prieš srovę.

Estetiškai man daug gražiau, kai plauki prieš srovę. Srovė – tai partija, o aš – prieš srovę.

R.Dutkiewiczius ir jo miestas pasirengę laimėti konkurencinę kovą su bet kokiu priešininku.

– Apskritai, kas jus, matematiką, filosofą, pagaliau sėkmingą verslininką paskatino sugrįžti į politiką?

– Geras klausimas. Jei atvirai, net nežinau, ką pasakyti. Mano politinė karjera prasidėjo kartu su „Solidarność“ judėjimu. Kai 1981-ųjų gruodį buvo įvesta karinė padėtis, stojau į kovą su komunizmu. Kai Lenkija tapo laisva, tapau Piliečių komiteto pirmininku. Tuo metu sakydavome, kad tai ne politinė organizacija, o visuomeninė, dabar sakytume – politinė. Tuo metu komitetas buvo svarbiausias Lenkijos judėjimas. Kai 2002 metais miestų vadovai imti rinkti tiesiogiai, tapau Vroclavo prezidentu.

Bet be jokios abejonės, visko pradžia – „Solidarność“, kai būdamas studentas karinės padėties metu kūriau pogrindinę spaustuvę.

– Kas tai buvo – romantika, patriotizmas?

– Ir tai, ir tai. Lenkijos valstybės nebuvo daugiau kaip šimtą metų. Lenkų kultūra pastatyta ant sukilimų mitų. Kiekvienas lenkas turi kovoti. Aišku, geriausia kovoti su rusais (juokiasi).

Visa mūsų XIX amžiaus literatūra – o ją mes visi skaitėme ir ne kartą – skirta laisvei: 1831 ir 1863 metų, galiausiai Varšuvos sukilimas 1944-aisiais. Paskutinis buvo „Solidarność“. Dėl to, kaip buvau išauklėtas, kokią literatūrą skaičiau, nebuvo galima pasielgti kitaip. Bet tai nereiškia, kad nebijojau įkliūti.

Ačiū Dievui, nieko blogo nenutiko. Per lapkričio 11-osios paradą čia, Turgaus aikštėje, tų laikų bičiulis čiulis padavė mano jam rašyto laiško aiško kopiją: „Mieli broliai,, turiu slėptis, nes grandinės nės manęs laukia. Boririsas.“ Borisas buvo o mano slapyvardis.

Krepšininko ūgio R.Dutkiewiczius per dešimtmetį Vroclavo prezidento poste yra pažinęs daug garsenybių, tarp jų – ir Dalai Lamą.

– Kodėl Borisas? Juk tai rusiškas vardas.

– Mano draugė labai mėgo rusų literatūrą. Todėl Borisas. Tik nepagalvokite, kad buvau kankinys. Tuometė konspiracija nė iš tolo nebuvo tokia, kaip per Antrąjį pasaulinį karą. Jeruzelskio ir Stalino režimai – tikrai ne tas pats.

R.Dutkiewiczius: „Po dešimtmečio Europoje vyks ypač aštri konkurencija kon tarp m miestų.“

– Vroclavas – Breslau turi ilgą, turtingą, bet ir labai komplikuotą istoriją. Ar tai vis dar našta miestui, ar, priešingai, miesto istorija XXI amžžiuje Vroclavui atveria naujų galimybių? n – Atveria naujų galimybių kurti įdomius dalykus.

Mano mąstymas toks: Vroclavas visada buvo tas pats miestas, tik ik 1945 metais i įvyko tragedija – iš jo išvaryti visi žmonės. Tačiau manau, kad visuomet tai buvo tas pats miestas, kuris skirtingais laikais skirtingai buvo vadinamas. Vokiškai buvo ir yra Breslau, lenkiškai – Vroclavas, o tik įkurtas vadinosi čekiškai – Vratislavu.

Kiti į tai žvelgia kitaip. Kad kažkada buvo Breslau, o dabar – naujas miestas Vroclavas. Tai intelektualinis ginčas.

Mano galva, kiekvienas požiūris – šiek tiek dirbtinas. Taip, į tuščią Breslau atvyko kiti žmonės, bet jie atvyko ten, kur jau stovėjo namai, buvo išpuoselėti parkai. Man tęstinumas yra, nors mano mąstymas gal ir šiek tiek romantiškas.

Tūkstantmetė miesto istorija primena, kad tai visada buvo daugiakultūrinis

miestas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jis sukosi vokiečių kultūros orbitoje. Po to miestas buvo sunaikintas – beveik 80 proc. pastatų sugriauta, iškart tragedija – žmonės išvaryti. Vroclave įkurdinami iš rytų žemių lygiai taip pat išvaryti lenkai.

Iš pradžių – griovimas ir išvarymas. Po to – atstatymo metas. Septintajame dešimtmetyje Vroclavo arkivyskupas Boleslawas Kominekas rašo garsųjį lenkų vyskupų laišką vokiečių vyskupams: „Atsiprašome ir meldžiame atleidimo.“ Po karo buvo praėję tik dvidešimt metų, tada tikrai nebuvo taip akivaizdu, kad mes, lenkai, turime prašyti atleidimo. Taigi buvo destrukcija, išvarymas, o po to ateina atleidimas. Vroclavo tapatumui labai svarbus buvo „Solidarność“ judėjimas, laisvės atgavimas ir 2004-ieji, kai įstojome į ES. Tai mūsų svajonių išsipildymas.

Tai pokarinės Europos istorija, kuri atsispindi šiame mieste.

– Ar nebūtų įžūlu teigti, kad Vroclavas kažkuo panašus į Amerikos laukinius vakarus? Ir ten, ir čia žmonės suvažiavo iš kitur ir sukūrė iš esmės naują miestą?

– Penktajame dešimtmetyje – taip. Ir gerąja, ir blogąja prasme. Dalis čia atvažiavo dirbti, o dalis – vogti, niokoti ir prievartauti.

– Lankėmės Vroclavo sinagogoje, kuri tapo visų vroclaviečių traukos centru. Ten sužinojome, kad jūs asmeniškai rėmėte jos atstatymą. Kodėl? Ką jums pačiam reiškia sinagogos atgimimas?

– Pirmiausia žydų kultūra užima svarbią vietą Vroclavo istorijoje. Antra, tai labai gražus pastatas. Trečia, ir tai asmeniška, yra tai, kad šią, net per karą išlikusią, sinagogą sunaikinome mes, lenkai.

Vroclave buvo dvi sinagogos. Viena sudeginta 1938 metais Krištolinę naktį. Ta sinagoga, kurią atstatėme, 1945 metais buvo daug geresnės būklės nei XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje. Aštuntajame dešimtmetyje ji jau buvo be stogo, norėta ją parduoti.

O juk viena iš Vakarų civilizacijos vertybių – pagarba kapinėms ir maldos namams.

„Gazeta Prawna“ nuotr.

„Tik stiprios žuvys plaukia prieš srovę“

Pasaulis | 23

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

Naujausias žinias iš viso pasaulio rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/pasaulis Įsitikinimas, kad negalima jų naikinti. Aš katalikas ir man svarbu, kad sinagoga gyventų ir religinį gyvenimą.

Tik tokiu atveju tai bus teisinga. Jei tai bus tik muziejus, tai – jau ne sinagoga.

O jei ten žmonės meldžiasi, tai yra sinagoga. Tik taip mūsų kalbos apie toleranciją ir daugiakultūriškumą bus tikros.

– Kas yra Vroclavo stiprybės pagrindas?

Kas laiko ant savo pečių miestą, kurio ekonomika auga greičiau nei Kinijos?

– Turime puikų mišinį – ir gerų paslaugų, ir puikią pramonę: 70 proc. – paslaugos, o 30 proc. – pramonė. Priemiesčiuose, apylinkėse – fabrikai, mieste – paslaugos.

Iš vaikystės prisimenu šimto zlotų banknotą, ant kurio vaizduota, kaip atrodo graži Lenkija – fabrikai su kaminais, iš kurių rūksta dūmai. Dabar Vroclave veikia naujoviški fabrikai – tiesiog biurų pastatai, kuriuose dirba du, trys ar net keturi tūkstančiai žmonių.

Visi juose triūsiantys vroclaviečiai dirba galva! Dauguma iš jų moka bent po dvi kalbas. Kaip jūs žinote, tai vadinama žinių ekonomika.

Man džiugu, kad tai vyksta dabar – Vroclavo aukštųjų mokyklų absolventams tai garantuoja darbą. Aišku, su sąlyga, jei jie mokosi kalbų.

Mes turime visko: automobilių pramonę, elektroniką, namų ūkio reikmenų fabrikų, teikiame informatikos paslaugas. Nors ir nemėgstu bankų, turime stiprų finansų sektorių. Rinkodaros, personalo atrankos paslaugos teikiamos tokiems galiūnams kaip „Google“, IBM, „Hewlett Packard“.

– Kodėl IBM, „Google“, „Cadbury“, „Toyota“ atėjo būtent į Vroclavą, o ne Krokuvą ar Varšuvą?

– Yra jų ir Krokuvoje ar Varšuvoje. Kodėl Vroclavas? Taip jau sutapo. Prieš dešimt metų Vroclave buvo labai daug išsilavinusių žmonių ir labai didelis nedarbas.

Būtent tai mums ir suteikė šansą: čia buvo lengviau surasti reikalingų darbuotojų nei Varšuvoje ar Poznanėje.

– Tuomet jus vroclaviečiai ir išrinko prezidentu?

– Atėję į valdžią, mes pasinaudojome Vroclavo padėtimi. Logistiškai Vroclavas yra labai patogus. Mes suremontavome senąjį greitkelį į Berlyną, kuriuo važiuodamas galėdavai dantų plombas pamesti. Esame universitetinis miestas, tad buvo lengva surasti žmonių, kalbančių užsienio kalbomis.

Daugelis mano kolegų Lenkijos politikoje yra nuo 1989ųjų. Neslėpdamas pasakysiu – jie nieko kito nesugeba kaip tik administruoti. O mano gyvenimas taip susiklostė, kad aš visą dešimtąjį dešimtmetį buvau versle – buvau vadinamasis galvų medžiotojas. Užsiėmiau tik užsienio

firmų atvedimu į Lenkiją ir gerų vadybininkų joms paieška.

Tie mano gebėjimai ir užsienio kalbų mokėjimas man padėjo 2003–2004 metais. Buvau iš tų, kurie suprato, ką reiškia miestui pritraukti investicijų.

Kadangi tai buvo vienintelis dalykas, kurį mokėjau, kai tapau prezidentu, tik tuo iš pradžių ir užsiėmiau.

Vroclavo biudžetas Pajamų dinamika: 2007 m. – 2,47 mlrd. zl.

2008 m. – 2,77 mlrd. zl.

2009 m. – 3,08 mlrd. zl.

2010 m. – 3,28 mlrd. zl.

– Kalbantis su vroclaviečiais dažnai girdėdavome žodį „ambicija“. Vroclavas save pasauliui pristato kaip ambicingą miestą.

Kaip galėtumėte tai pagrįsti?

– Būtent taip ir jaučiasi vroclaviečiai.

Kodėl taip yra, nežinau, bet taip jau yra.

O kadangi tokie yra vroclaviečiai, ir savivaldybės politika turi būti ambicinga. Todėl ir kuriame. Vieni projektai pasiseka, kiti – ne. Bet jei dešimt kartų bandai, tai bent keturis kartus laimi.

– Kokią matote Vroclavo viziją dar po dešimties metų? Ko Vroclavui dar trūksta?

– Nuo Baltijos iki Tatrų, nuo Oderio ir Bugo (juokiasi). Miestas yra toks mechanizmas, kuriame niekada taip nėra, kad viskas būtų paruošta. Per dešimt metų jau investavome 15 mlrd. zlotų į miesto infrastruktūrą. Lenkijoje tai dideli pinigai.

Vroclavas turi būti atviras, tarptautinis miestas. Taip pat norėčiau, kad miestas išliktų jaunas, išlaikytų ambicingų projektų alkį. Vroclavo šerdis – plačiai suprantama

2011 m. – 3,4 mlrd. zl.

2012 m. – 3,814 mlrd. zl.* * išlaidos – 3,804 mlrd. zl. kultūra. Norime, kad Europos kultūros sostinės projektas būtų esminis.

Vroclavas žengė pirmą žingsnį – statant pastatus, taisant gatves ir kelius. Dabar turime daugiau dėmesio atkreipti į sielą.

Mūsų universitetai turi mokyti studentus vis geriau. Tikiuosi, kad po dešimties metų jie bus ypač aukšto lygio.

Po dešimtmečio Europoje vyks ypač aštri konkurencija tarp miestų. Žmonės gyvens tik ten, kur patogu gyventi. Vieni miestai tuštės, kiti pilnės. Norėčiau, kad Vroclavas būtų toje grupėje, kur žmonių daugės.

Pasakysiu tokį beveik anekdotą, ką reiškia būti tarptautiniu miestu. Prieš keletą savaičių Turgaus aikštėje sutikau juodaodį džentelmeną su vaiku vežimėlyje.

Tai buvo niujorkietis, atvažiavęs aplan-

kyti žmonos, dirbančios pas mus, „Credit Suisse“ banke.

Taigi jau dabar viskas lyg atvirkščiai. XIX–XX a. mes važiuodavome į JAV ieškoti darbo. Dabar jau amerikiečiai atvyksta dirbti į Vroclavą.

– Ankstyvas šeštadienio rytas, galėtumėte gulėti lovoje, ramiai gerti kavą. Bet užuot ilsėjęsis, kalbatės su dviem žurnalistais iš tolimo Vilniaus. Kodėl? Daugeliui ne tik mūsų politikų tai būtų nesuprantama.

– Taip nėra, kad dirbu kiekvieną šeštadienį. Bet taip, darbas – mano liga. Esu priklausomas. Tai nėra labai gerai. Aišku, neslėpsiu – būti Vroclavo prezidentu yra labai malonu. Turiu štai šį didžiulį kabinetą, visi manęs klauso, važinėju automobiliu, žmonės kepures nukelia (juokiasi).

Kita vertus, toks darbas nėra visai darbas. Demokratinė politika – ne dominavimas ir ne valdymas. Tai – tarnystė. Esu pasamdytas, kad tarnaučiau vroclaviečiams. Žodžiu, kiekvienas ministras yra ir liokajus. Ir tai taip pat yra Vakarų civilizacijos pasiekimas.

– Nebūtume lietuviai, jei nepaklaustume, ar tokios sąvokos kaip Vilnius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštija jums ką nors reiškia?

– Vilnius – taip, o LDK... Iš pradžių norėjau sakyti, kad LDK ne, bet mąstau. Štai Liubline yra Jogailos atvaizdas.

Nenorėčiau kalbėti banalybėmis, bet vis dėlto, kai žiūriu į tas freskas, galvoju, koks tai buvo įdomus projektas – Lenkijos ir Lietuvos susitikimas.

Tai ne tik Vakarų kultūros invazija į Rytus, bet ir Rytų kultūros įtaka Vakarams. Juk Jogaila labai mėgo Rytų meną. Tai lenkų vykdytas projektas, kurį sugalvojo lietuviai. O Vilnius man – vienas iš nuostabiausių Europos miestų. Vilniuje buvau… Kada aš buvau Vilniuje? (pasisuka į vieną iš trijų padėjėjų; pernai, prezidente, raportuoja ši).

Ak, taip, per Kaziuką. Puikus miestas. Tomo Venclovos knyga apie Vilnių mane net labai suintrigavo. Ir dar – vaikščiojame po kavines Vilniuje ir niekas nepyksta, kad kalbame lenkiškai.

– Nors studijavote matematiką, niekam ne paslaptis, kad labai mėgstate poeziją.

– Taip, labai. Bet tame nėra nieko keisto. Poezija neįmanoma be vaizduotės. Matematika – taip pat. *** Modernaus miesto valdymas, matyt, taip pat. Todėl pasigailime, kad apie poeziją Vroclavo prezidento paklausėme tik atsisveikindami, kai diktofonai jau buvo išjungti. R.Dutkiewiczius deklamuoja mums Czeslawą Miloszą.

Turime pripažinti: Nobelio premijos laureato ir paskutinio LDK piliečio, kaip jis save vadino, iš Šateinių dvaro eilės pasiutusiai gerai skamba 3,814 mlrd. zlotų metinį biudžetą valdančio 193 cm ūgio Vroclavo prezidento lūpose.

Kaip tikri lietuviai, pavydime Vroclavui.

Atsako specialistai: p

kaip pasirinkti gerą sviestą?

Pasaulio istorijoje sviestas DWVLUDGR DQNVɅLDX QHL ɯPRJXV SULVLMDXNLQR NDUYɋ 3HU GDXJLDX QHL PHWɪ LɤEDQG\WL ɑYDLUɩV MR JDPLQLPR EɩGDL QXR JULHWLQɊOɊV VXNLPR RɯNRV RGRV PDLɤH LNL QDXMRV NDUWRV XɯGDURMR FLNOR WHFKQRORJLMɪ NXULRV OHLGɯLD SDJDPLQWL YLVLɤNDL QDWɩUDOɪ DXNɤɅLDXVLRV NRN\EɊV VYLHVWɃ

9LUWXYɊV ORELV -HL J\YHQWXPɉWH $LULMRMH WLNULDXVLDL Eɨĥ WXPɉWH JLUGɉMɊ DSLH ORELXV NXULɩ YLV UDQĥ GD WRV ɣDOLHV DUFKHRORJDL 7DL Ħ Lɣ PHGɮLR NDPLHQR LɣVNDSWXRWL LQGDL SLOQL VYLHVWR 'DXJHOLV Mɩ OLNɊ Lɣ ;,Ħ;,9 DPɮLDXV R VHQLDXVLDP SULHɣ NHOLV PHWXV DWUDVĥ WDP QHWROL *LOOWRZQ PLHVWR Ħ GDXJLDX NDLS PHWɩ čLDXUɉV (XURSRV J\YHQWRĥ MDL QHUHWDL SHON\QXRVH XɮNDVWXRVH LQGXRĥ VH ODLN\GDYR VYLHVWR DWVDUJDV WDLS MLV ODEDL LOJDL QHJHVGDYR QRUV LU ɐJ\GDYR VWLSUɩ VDYLWɂ NYDSɂ

7DG GDEDU WXULPH NDLS QLHNDG SODWɩ SDVLULQNLĥ Pɂ LU MDX NODXVLDPH NDLS LɣVLULQNWL JHULDXVLɂ VYHLNLDXVLɂ VYLHVWɂ"

.HWXUL JHULDXVLR VYLHVWR SRɯ\PLDL 1HVHQLDL YLHQRV SLHQR SHUGLUELPR EHQGURĥ YɉV XɮVDN\PX /LHWXYRMH DWOLNWL YDUWRWRMɩ QXRĥ PRQɉV W\ULPDL DWVNOHLGɉ NDG YDUWRWRMDL SDSĥ UDVWDL VYLHVWɂ UHQNDVL YDGRYDXGDPLHVL YRV NHĥ OLDLV NULWHULMDLV

Å'YDUR´ VYLHVWR WHFKQRORJɊ 9 /DXN\WɊĦ6WDQLXYLHQɊ Å1HDEHMRMX NDG YDUWRWRMDV NDUWɃ SDUDJDYɋV PɩVɪ QDXMRV NRN\EɊV VYLHVWR WLHVLRJ QHEHQRUɊV MRNLR NLWR´

3LUPD DQW SURGXNWR SDNXRWɉV WXUL EɨWL DLɣĥ NLDL XɮUDɣ\WD Ä6YLHVWDV³ R QH WHSXVLV ULHEDĥ Oɩ PLɣLQ\V $QWUD WXUL EɨWL QXURG\WDV ULHEXĥ PDV Ħ YDUWRWRMDL GDɮQLDXVLDL UHQNDVL WUDGLFLQɐ SURF ULHEXPɂ ,U WUHɄLD YDUWRWRMXL VYDUEXV SDWLNLPDV SUHNɉV ɮHQNODV 7RNLH NXNOɨV SDVLĥ ULQNLPR NULWHULMDL SDURGR NDG YDUWRWRMDL PDĥ ɮDL ɮLQR NDLS LɣVLULQNWL JHULDXVLɂ LU NRN\ELɣĥ NLDXVLɂ VYLHVWɂ

Ä0HV GDɮQDL QHSDMXQWDPH WR ɣYLHɮLRV JULHWLĥ QɉOɉV VNRQLR NXULV LɣVNLULD NRN\ELɣNɂ VYLHVWɂ $UED NLHN SDVLNHLWXVLR VNRQLR NXULV LɣU\ɣNɉMD VYLHVWɂ NHSLQDQW -XN QH EH UHLNDOR UXVYɂ NHĥ SLQWɂ VYLHVWɂ SUDQFɨ]DL YDGLQD ÄEHXUUH QRLVHWĥ WH³ Ħ OD]G\QR VYLHVWX Ħ LU Mɐ QDXGRMD JDPLQGDĥ PL ɐPDQWULDXVLXV GHVHUWXV 6YLHVWR VNRQLV GDU NLWDLS DWVLVNOHLGɮLD Mɐ WLUSGDQW R GHULQDPDV VX ɐYDLULDLV SDWLHNDODLV VXWHLNLD MLHPV PLQNɣWR JDLĥ Ä$XNɣɄLDXVLRV NRN\EɉV VYLHVWɂ DWVNLUVLWH SDJDO YXPR³ Ħ VDNR VYLHVWR WHFKQRORJɉ NHWXULV SRɮ\PLXV 7LHVD UDJDXWL UHLNɉV WLN QRĥ $QRW MRV ɮPRQɉV VYLHVWR VNRQLR GDɮQDL QHMDXĥ ULQW SDMXVWL YLHQɂ Lɣ Mɩ 9LVLHPV NLWLHPV XɮWHNV ɄLD GɉO WR MRJ \UD ɐSUDWɊ YDOJ\WL YLGXWLQLɣNXV JDĥ JHURV XRVOɉV LU DɣWUDXV ɮYLOJVQLR³ Ħ ɣ\SVRVL YLHĥ PLQLXV 9LGXWLQɉV NRN\EɉV VYLHVWDV GDɮQLDXĥ QR SRSXOLDULDXVLɩ LU JHULDXVLDL YDUWRWRMɩ YHUWLĥ VLDL QHWXUL QHL NYDSR QHL VNRQLR Ä8ɮWDW DXNɣĥ QDPR /LHWXYRMH VYLHVWR ĥ Ä'YDUR³ WHFKQRORJɉ 9LOPD /DXN\Wɉĥ6WDQLXYLHQɉ 3DVDN MRV SLUPLDXVLD DSLH VYLHVWR NRN\EɊ GDXJ SDVDNR MR VNRQLV LU DURPDWDV 6YLHVWDV WXUL EɨWL SDJDPLQWDV WLN Lɣ ɣYLHɮLRV JULHWLQɉĥ OɉV %H WR DXNɣɄLDXVLRV NRN\EɉV VYLHVWDV WXUL SDNDQNDPDL OHQJYDL WHSWLV QHW MHLJX Lɣ ɣDOG\ĥ WXYR EXYR LɣLPWDV SULHɣ DNLPLUNɂ 'UɉJPɉV NLHNLV WXUL EɨWL VXEDODQVXRWDV WDLS NDG SURĥ GXNWDV QDWɨUDOLDL EOL]JɉWɩ WDɄLDX WHSDQW GUɉĥ JPɉ QHLɣVLVNLUWɩ

9HUɅLDX NDSRWL PDONDV VYLHVWDV WXUL EɩWL WHSXV Ä.DɮNRGɉO /LHWXYRMH YLV GDU QHPDɮDL ɮPRQLɩ NDOEɉGDPL DSLH VYLHVWɂ ɐVLYDL]GXRMD Wɂ VRYLHĥ WLQɐ WUXSDQWɐ SURGXNWɂ NXULR QHW QHSDYDGLQĥ ɄLDX VYLHVWX Ħ VDNR Ä'YDUR³ VYLHVWR WHFKQRĥ ORJɉ 9 /DXN\Wɉĥ6WDQLXYLHQɉ Ħ 0XPV UHLNɉWɩ PHVWL WRNLDV PLQWLV Lɣ VDYR JDOYɩ LU SDUDJDXĥ WL VNDQDXV NYHSLDQɄLR DXNɣɄLDXVLRV NRN\EɉV Ä'YDUR³ VYLHVWR 7DGD EXV DLɣNX MRJ PɨVɩ ɐVLĥ WLNLQLPDL DSLH VYLHVWɂ QHWXUL QLHNR EHQGUR VX WLNUɂMD MR NRN\EH³ Ä'YDUR³ WHFKQRORJɉ SDVDNRMD NDG ɣLXRODLNLĥ QɉV WHFKQRORJLMRV VXWHLNLD JDOLP\EɊ SDUXRɣWL WRNLRV NRN\EɉV VYLHVWɂ NXULV EɨGDPDV YLVLɣNDL QDWɨUDOXV LɣVLVNLULD SODVWLɣND WHNVWɨUD LU OHQJĥ YLDX WHSDVL SDODLN\WDV NDPEDULR WHPSHUDWɨURĥ MH YRV NHOHWɂ PLQXɄLɩ 7DL DXNɣɄLDXVLRV SDVDXĥ O\MH ODELDXVLDL YHUWLQDPRV $$ NODVɉV VYLHVWDV

Skonio reikalas .LHNYLHQDV JXUPDQDV ɮLQR JHUDV VYLHVWDV WXUL WXUɉWL VNRQɐ %ɨWHQW GɉO MR GDXJ\Eɉ SUDQFɨĥ ]LɣNɩ SDGDɮɩ JDPLQDPD VX VYLHVWX .DLS WLN ɣLV VNRQLV LU DURPDWDV ɐNYɉSɉ 3LHWɩ $PHULNRV YLUWXYɉV PHLVWUXV DQW Nɂ WLN LɣNHSWR VXOWLQJR MDXWLHQRV NHSVQLR XɮPHVWL NXEHOɐ VYLHVWR NXĥ ULV WLUSGDPDV ɣYHOQLDL VO\VWD PɉVRV SDYLUɣLXPL

ɄLDXVLRV NRN\EɉV JDPLQ\V WXUL WLN MDP EɨGLQĥ Jɂ ɣYHOQɩ DURPDWɂ LU \SDWLQJɂ VNRQɐ NXULDPH OHQJYDL DWSDɮɐVWDPH ɣYLHɮLɂ JULHWLQɉOɊ 7RGɉO NDL NLWɂ NDUWɂ WHSVLWH VYLHVWɂ QHELMRNLWH VNLUWL NHOLɩ VHNXQGɮLɩ SDXRVW\NLWH LU SDUDJDXNLWH Mɐ -XN YLVL QRULPH VDYR YLUWXYɉMH WXUɉWL JHULDXVLXV SURGXNWXV R NDLS WRNLXV LɣVLULQNVLPH MHL QHĥ NUHLSVLPH GɉPHVLR ɐ VNRQɐ"³ Ħ UHWRULɣNDL NODXĥ Vɉ 9 /DXN\Wɉĥ6WDQLXYLHQɉ

6YLHVWDV WXUL EɩWL VNDQXV NYHSɊWL ɤYLHɯLD JULHWLQɊOH LU OHQJYDL WHSWLV

6YLHVWR LU ORELR SDO\JLQLPDV WXUL LU NLWɂ VLPEROLQɊ SUDVPɊ -XN VYLHVWDV Ħ WDL ORĥ ELV NXULXR JDOL GLGɮLXRWLV GDXJHOLR (XURĥ SRV ɣDOLɩ YLUWXYɉV <SDɄ 3UDQFɨ]LMRV NXĥ ULRMH P GɉO VYLHVWR VWRNRV VXQHULPR QHW NDUDOLXV 1DSROHRQDV ,,, 3DGDɮDL WLUɣĥ WRV VULXERV LU WRNLRV VWDOR SXRɣPHQRV NDLS SDWLVVHULH DUED NHSLQLDL SUDGHGDQW HNOHĥ UDLV LU EDLJLDQW SDWLHV NDUDOLDXV YDUGR WRUĥ WX Ħ YLVDP ɣLDP SDYHOGXL LɣODLN\WL LU Pɉĥ JDXWLV \UD WLHVLRJ EɨWLQDV DXNɣɄLDXVLRV NRĥ N\EɉV VNDQLDXVLDV VYLHVWDV

3LUPRML LQYHVWDYXVL ɐ DXNɣɄLDXVLRV NRN\EɉV VYLHVWR JDP\Eɂ ɐPRQɉ Ä3LHQR ɮYDLJɮGɉV³ ɣLXR PHWX VYLHVWɂ MDX JDPLQD QDXGRGDPD XɮGDUɂ JDĥ P\ERV FLNOɂ *DP\ERV PHWX WDLNRPL VSHFLDĥ OɨV JULHWLQɉOɉV ɣLOG\PR LU EUDQGLQLPR UHɮLPDL GɉO NXULɩ VYLHVWDV LɣVLVNLULD \SDɄ JHUX VNRQLX LU OHQJYDL WHSDVL

%OL]JXV SDYLUɤLXV ħ SULYDORPDV EUXRɯDV 'DU YLHQD VYDUEL DXNɣɄLDXVLRV NRN\EɉV VYLHVĥ WR VDY\Eɉ Ħ JHUDL SDVNLUVW\WD GUɉJPɉ NXULRV VYLHVWH \UD DSLH SURF 'UɉJPɉ WXUL EɨWL SDĥ VLVNLUVɄLXVL PLNURQLQLDLV ODɣHOLDLV NXULH VYLHVĥ WXL VXWHLNLD ɮYLOJHVLR 7RGɉO XɮWHNV VYLHVWR SDĥ YLUɣLɩ OHQJYDL SHUEUDXNWL SHLOLX NDG PDW\WɩVL VYHLND EHL VSLQGLQWL JHOWRQD VSDOYD LU QRUɉWɩĥ VL MR SDUDJDXWL (NVSHUWDV LU Ä3LHQR ɮYDLJɮGɮLɩ³ NRQVXOWDQĥ WDV - 6LPXWLV VDNR NDG DXNɣɄLDXVLRV NRN\EɉV Ä'YDUR³ VYLHVWH NLHNYLHQDV Lɣ ɣLɩ ODɣHOLɩ \UD QH GLGHVQLV QHL PLNURQDL

Ä7RNV ODɣHOLV QHJDOL WDSWL QDPDLV QHW YLHQDL YLHĥ QLQWHOHL EDNWHULMDL MLV WLHVLRJ SHU PDɮDV 7RGɉO YɉVLDL ODLNRPDV NRN\ELɣNDV VYLHVWDV LOJLDX LɣOLHĥ Ä%DOWLMRV ɣDO\VH GɉO WHFKQRORJLMɩ WUɨNXPR LNL ND ɣYLHɮLDV³ Ħ DWVNOHLGɮLD - 6LPXWLV ɣLRO WRNLR VYLHVWR QLHNDV QHJDPLQR WDɄLDX SDĥ ɮDQJLDXVLRV SDVDXOLR VYLHVWR JDPLQWRMRV Mɂ QDXĥ 6XGɊW\MH ħ MRNLɪ SULHGɪ GRMD MDX VHQDL³ Ħ WYLUWLQD SLHQR SUDPRQɉV HNVĥ WLN ɤYLHɯLD JULHWLQɊOɊ SHUWDV -RQDV 6LPXWLV *HUDV VYLHVWDV WXUL EɨWL SDJDPLQWDV WLN Lɣ DXNɣĥ ɄLDXVLRV NRN\EɉV ɣYLHɮLRV JULHWLQɉOɉV 9LHQ UDĥ JDXMDQW WDL SDMXVWL VXQNX UHLNLD ɮLQRWL Ä'YDUR³ VYLHVWDV NDLS WLN JDPLQDPDV Lɣ WRNLRV JULHWLQɉOɉV Ä'YDUR³ VYLHVWR WHFKQRORJDL QRUɉĥ GDPL ɐURG\WL ɣLR VYLHVWR QDWɨUDOXPɂ LU LɣVNLUĥ WLQXPɂ LɣVLXQWɉ VYLHVWR SDY\]GɮLXV ɐ DXWRULWHĥ WLQJɂ 9RNLHWLMRV PDLVWR SURGXNWɩ NRN\EɉV LQVĥ WLWXWɂ Ä/8)$ 1RUG :HVW³ Ä'YDUR³ VYLHVWDV EXYR ɐYHUWLQWDV JHULDXVLDLV EDĥ ODLV Xɮ VNRQɐ DURPDWɂ WHNVWɨUɂ LU JDYR VHUWLĥ ¿NDWɂ NDG DWLWLQND DXNɣɄLDXVLɂ NRN\EɉV VWDQĥ GDUWɂ Ä0DUNHQEXWWHU³ úPRQɉV GDUEXRWRMDL GɮLDXJLDVL NDG MLHPV ɣLV ɐYHUWLQLPDV ĥ WDUVL Ä2Vĥ NDUDV³ Xɮ VXQNɩ GDUEɂ LU SDVLHNWɂ DXNɣɄLDXVLɂ VYLHVWR NRN\EɊ

Istorija | 25

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

Nuo turkų sultono haremo iki Balkanų plėšiko nelaisvės

LDK bastūnės nuotykiai Domininkas Burba LDKistorija.lt

vežimu, todėl moteris jojo žirgu, apsirengusi vyriškais drabužiais.

Pakeliui prisijungė prie vieno karavano, bet netrukus tapo plėšiko Sary Huseino (Rudojo Huseino) kaline. Šis atpažino ją. Regina Salomėja išgydė plėšikų vadą ir jo sūnaus uošvį nuo akių ligų.

Ji buvo karališkai apdovanota ir laimingai grįžo pas vyrą, kuris greitai mirė. Regina Salomėja liko su dukra.

XVIII amžiuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmonės nuolat keliaudavo, tačiau kelionių maršrutą ribodavo luomas ir socialinis statusas.

Valstiečiai keliaudavo tik savo pono valdose, kartais aplankydavo netoliese kitam savininkui priklausančius pažįstamus. Smulkūs bajorai vykdavo į seimelius (pavieto centrus).

Aukštesnį statusą turintys kilmingieji keliaudavo į seimus, dėl savo ūkio ar finansų, politinių reikalų važinėdavo po visą šalį. Ne vienas vykdavo ir į užsienį dėl diplomatinių tikslų ar malonumo.

LDK laikų kelionių tyrėjai išskiria vieną ypatingą atvejį – XVIII amžiaus I pusės bajorės Reginos Salomėjos (kai kur save ji vadino ir Salomėja Regina) Ruseckaitės-Pilštyniovos (lenk. Regina Salomea z Rusieckich Pilsztyn) kelionės aprašymą.

Autorė nukeliavo net iki Stambulo, ilgai ten gyveno, vėliau aplankė daugelį to meto LDK, Lenkijos, Osmanų ir Austrijos imperijos vietovių. Jos patraukliu stiliumi parašyti kelionių įspūdžiai tapo atradimu LDK laikų kultūros tyrėjams.

Gyvybei pavojingas gydymo menas Apie šią moterį žinių nedaug. Tenka pasikliauti jos gyvenimo aprašymu. Ji rašė, kad gimė 1718 metais Naugarduko paviete. Nuo jaunų dienų bajorė mėgo šaudyti ir nuolatos su savimi vežiojosi pistoletus ar šautuvą. 14 metų ją ištekino už gabaus okulisto ir gydytojo liuterono Jokūbo Halpiro, kuris netrukus išvyko į Stambulą ir kartu pasiėmė žmoną.

Ten moteris pramoko gydymo meno iš vyro bei turkų, italų, maltiečių. Nors Regina Salomėja gydė ligonius, tačiau tikėjo ir burtais.

Ji minėjo, kad nuo burtų pati ne kartą sunkiai sirgo. Pasak moters, viena jos koja dėl to, kad kažkas „nužiūrėjo“, nudžiūvo ir sutrumpėjo per pusę uolekties.

Iš sultono nupirktas vyras Sužinojusi apie Austrijos kariuomenės pralaimėjimą Osmanų kariuomenei, ji išpirko iš sultono nelaisvės keturis austrų karo belaisvius. Už tris karininkus gavo išpirką iš giminių, o už ketvirtąjį – ne. Pastarasis, Austrijos karininkas Juozapas Fortūnatas Pilšteinas, kilęs iš Krajinos (dabartinė Slovėnija),

Tautų ir papročių aprašymai Moters pasakojimas – įdomus ir svarbus XVIII amžiaus liudijimas. Jos karjera įspūdinga. Moterims tais laikais buvo sunku siekti medikės karjeros. Bet R.S.Pilštyniova rasdavo pacientų, daug uždirbdavo.

Autorė įdomiai pavaizdavo kitų tautų ir tikybų žmones. Su simpatija ji žvelgė į turkų buitį. Keliautoja rašė, kad turkų sakoraštas sudėtingas. Pasakoėdi jo, kad turkai nuolat sėdi kavinėse ir klausosi muzikos. Tiesa, ji jaudinosi dėl žiaurių sultono ir jo valdininkų veiksmų, malšinant bulgarų bei serbų sukilimus, dėl represijų

Kai jos vyras išvyko o dirbti gydytoju į Sofiją, bajorė rė vertėsi medicinos praktika, gydė moteris.

Plėšikų vado nelaisvėje Regina Salomėja aprašo ir vieną didžiausių savo nuotykių, kai keliavo per Balkanų kalnus. Per juos buvo sudėtinga persikelti

prieš krikščionis. Rusus atsiminimuose ji vertino geriau nei Austrijos gyventojus, nes slavai – vaišingi. Šie atsiminimai ir kelionių aprašymai svarbūs, nes juose rašoma apie dabartinių valstybių (Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Turkijos, Ukrainos, Moldavijos, Rumunijos, Bulgarijos, B Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos Slovėnijos, Austrijos, Serbijos, Čekij kitų šalių) gyventoČekijos, jus ir papročius XVIII amžiuje Galbūt ateityje bus rasta je. d daugiau liudijimų apie drąs ir išsilavinusios (kad ir sios s savamokslės) moters gyv venimą.

Kol kas jis mažai ž žinomas.

tapo jos jo antruoju vyru. Abu grįžo į Naugardu Naugarduką. Lauko etmonas Mykolas Kazimieras Radvila-Žuvelė jį priėmė į savo kariuomenę, o Regina Salomėja dirbo gydytoja.

Vėliau R.S.Pilštyniova nusprendė vykti į Rusiją ir išlaisvinti iš nelaisvės keletą turkų. Per Vilnių, Biržus, Rygą ir Narvą ji

nukeliavo į Sankt Peterburgą. Ten po kelių sėkmingų operacijų išgarsėjo, buvo pristatyta imperatorei Anai Ivanovnai. Ši su ja buvo maloni ir išlaisvino Revelyje (Taline) bei Narvoje kalintus Ruščiuko (Rusė, dabar Bulgarijos miestas) turkų belaisvius. Į namus R.S.Pilštyniova grįžo per Biržus, Ukmergę ir Vilnių bei įsikūrė Polesėje.

Jos vyrą perkėlė į Žovkvą (dabar Ukraina), prie Lvovo. Nors laukėsi, ji per Vroclavą, Olomoucą, Vieną ir Liublianą nukeliavo iki vyro namų.

Vėliau R.S.Pilštyniova apsistojo Vienoje, gyveno iš gydytojos amato. Austrijos sostinėje jai gimė sūnus. Bet ir antroji santuoka nebuvo laiminga. Vyras, anot jos, išlaidavo ir girtavo. Kai ji išvyko į Turkiją, vyras pagrobė dukrą, siekė sutuoktinę nunuodyti.

Po bandymų taikytis ji išsiskyrė, liko viena su vaikais.

Pragaištinga aistra jaunesniam vyrui Vėliau gydytoja užmezgė santykius su septyneriais metais jaunesniu vyriškiu, kurį savo atsiminimuose vadino amoratu.

Moteris rašė, kad leido savimi naudotis, o šis pasiglemžė jos pinigus.

R.S.Pilštyniova paliko jam savo vaikus, išvažiavo, o grįžusi rado sūnų numarintą badu, bet net ir tai neprivertė jos nutraukti santykių. Ji išvyko į Kijevą, vyras gydytoją sekė. Moteris kreipėsi į Rusijos imperijos teismą ir net gavo leidimą suimti buvusį partnerį, bet atsitiktinai susitikę Podolės Kameneco vienuolyne jiedu susitaikė.

Sultono hareme Ilgą laiką R.S.Pilštyniova gyveno Osmanų imperijoje, Chotime (Hotino miestas dabartinėje Rumunijoje). Buvo apkaltinta, jog teikia pagalbą žmonėms, iš turkų valstybės perbėgantiems į Abiejų Tautų Respubliką. Bėgdama nuo persekiotojų, ji antrą kartą išvyko į Stambulą ir tapo sultono haremo gydytoja. Šiame kūrinyje daug tų laikų buities detalių. Labiausiai atsiminimų autorę žavėjo valdovų rūmai. Apstulbinta liberalaus sultono Mustafos II rūmų grožio, R.S.Pilštyniova manė, kad tai – rojus žemėje.

Jai taip pat patiko Sankt Peterburgas.

Gydytoja žavėjosi, kad čia šalia rūmų nepamatysi lūšnų kaip Vienoje ar Stambule.

Imperatorės Anos Ivanovnos dvaras ją pakerėjo, R.S.Pilštyniova prisiklausė istorijų (anekdotų) apie Petrą I bei kitus Rusijos imperijos didikus.

26 | Kultūra

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

Naują knygą vaikams išleidęs rašytojas, teatro ir kino režisierius Vytautas V.Landsbergis:

„Esame milžinų gentis.

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Įkvėpimo iš tautos istorijos besisemiantis Vytautas V.Landsbergis naujausiais savo darbais jaunojoje kartoje siekia pažadinti kieto stuburo ir tolerantiškos dvasios geną. Šiomis dienomis pasirodė nauja 50-metį gegužę minėjusio rašytojo knyga vaikams „Erelio sakmė“, per Vilniaus knygų mugę skaitytojus pasieks V.V.Landsbergio romanas „Anupro kupros“, o „Kino pavasaryje“ įvyks „Trispalvio filmo“ su partizanų prisiminimais ir Ievos Narkutės dainomis premjera.

– Šie metai jūsų šeimai turtingi jubiliejų – ir jūsų tėvo Vytauto Landsbergio, kuriam sukako 80 metų, ir jūsų paties. Kaip šios sukaktys siejasi su jūsų darbais? – „15min“ paklausė V.V.Landsbergio.

– Tikriausiai niekaip. Laikas teka, turi savo eigą, o aš turiu savo darbus. Vienintelis

kūrinys, turintis šiokių tokių sąsajų su laiku – šiemet išleista filmų antologija, kurią sudaro penki DVD su 24 mano sukurtais filmais. Šį leidinį miniu su liūdesiu – tai buvo paskutinė a.a. Bronislovo Lubio parama, palinkėjimas kurti.

Nuėjau kartą pas jį ir papasakojau, kad sukūriau daugybę filmų apie partizanus, kultūros veikėjus, dvasininkus, keistuolius, bet jie visi išsibarstę, o 50 metų jubiliejus būtų gera proga juos surinkti į vieną krūvą ir padovanoti mokykloms, išeivijos bendruomenėms. Ir B.Lubys parėmė. O po mėnesio netikėtai jo nebeliko...

Todėl jaučiu ir dėkingumą, ir liūdesį – iškeliauja tokie mecenatai, kurie rėmė kultūrą, nes ji paprasčiausiai jiems rūpėjo. Ir nesimato, kad į jų vietą ateitų daug naujų, turinčių tokį platų akiratį kaip a.a.

Bronislovas.

Tolsta nuo pelių, artėja prie istorijos – Jaunieji skaitytojai į rankas jau gali paimti naujausią jūsų knygą vaikams „Erelio sakmė“. Tai dar vienas jūsų kūrinys, paremtas istoriniais faktais?

– Jau trečią kartą savo knygose bandau nutolti nuo arklių, pelių ir priartėti prie Lietuvos istorijos – pernai buvo išleista apysaka paaugliams apie partizanus „Varlė

bunkeryje“, o knygoje „Berniukas ir žuvėdros“ paliečiau Sibiro tremties temą.

Dabar pabandžiau įlįsti į senuosius laikus – priartinti vaikams mitus ir istoriją.

Kilo noras perpasakoti gražią mūsų legendą apie erelio lizde surastą Lizdeiką, pavaizduoti ją realistiškai kaip tikrą nuotykį – nuo pat Lizdeikos atsidūrimo lizde, jo susidūrimo su Gediminu vaikystėje iki paslaptingos Gedimino mirties.

Kaip ir knygoje „Varlė bunkeryje“, literatūrinis tekstas papildytas tikrais faktais, istoriniais šaltiniais. Juk vienas gražiausių mūsų metraščių yra Gedimino laiškai. Juose užkoduota stipri Lietuva – visus kviečianti, priimanti, toleruojanti kitas religijas ir netrukdanti joms čia gyvuoti, tik prašanti, kad jos netrukdytų mums būti savimi. Ta didžioji

Gedimino polemika, ekumeninė dvasia yra labai svarbi ir šiais laikais.

– XIV a. valdęs Lietuvos didysis kunigaikštis galėtų tapti herojumi šių laikų vaikams?

– Gediminas buvo itin avangardinis karalius. Kai visa tuometė Europa pjovėsi ir žudėsi dėl tikėjimo – kas geriau tiki ir kieno geresnis Dievas, Gediminas siūlė naują modernios valstybės, kurioje žmogus turi teisę būti tuo, kuo jis nori, modelį.

Tai buvo labai ankstyvas ir pranašiškas pasiūlymas. Man atrodo, kad jei Lietuva netgi dabar priimtų šį Gedimino siūlymą – galėtume tapti labai įdomia šalimi pasauliui, kurioje sugyvena visos religijos, o visi žmonės yra gerbiami – ir skirtingų partijų, ir skirtingų orientacijų, ir skirtingų pažiūrų. Mane įkvepia tai, kad turime tokią gilią ir įžvalgią valstybės šaknį ir pradžią – tik neaišku, kiek ja iki šiol pasinaudojome.

Bet niekada nevėlu prisiminti.

„Dabar pabandžiau įlįsti į senuosius laikus – priartinti vaikams mitus ir istoriją“, –naująją savo knygą „Erelio sakmė“ pristato V.V.Landsbergis.

I.Gelūno nuotr.

Kultūra | 27

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

Tik kartais miegame“ – Šiuo metu baigiu romaną „Anupro kupros“. Bandysime su skaitytojais, kuriems patiko Haris Poteris, patekti į senojoje lietuvių kultūroje egzistavusį mistikos ir burtų pasaulį – nukeliausim iki Eglės žalčių karalienės laikų. Bandau šiek tiek pakeisti ir transformuoti baisiąją, slegiančią finalinę pasakos dalį, kuri nuteikia pesimistiškai – ką turėjome gražaus ir šviesaus, sukapojome dalgiais. Ši knyga turėtų būti pristatyta Vilniaus knygų mugėje – o dabar man tiesiog įdomu būti „nėščiam“ ir laukti, kas gi gims.

Knygutė ar knygučius (šypsosi).

Akimirka iš naujojo V.V.Landsbergio ir A.Marcinkevičiūtės muzikinės-dokumentinės juostos „Trispalvis filmas“ filmavimo.

G.Beržinsko nuotr.

– Taigi tolerancija yra mūsų šaknyse ir nėra mums primesta idėja?

– Tikrai ne. Tik, regis, daug ką, ką esame turėję, pamiršome. Iš naujųjų laikų mąstytojų tai pratęsė Vilius Orvidas. Savo sodyboje jis kūrė vietą Dvasiai, o kokia forma ji reiškėsi – tai kiekvieno žmogaus privatus reikalas. Ten vietą rasdavo ir senojo tikėjimo žmonės, ir krikščionys, ir budistai. Atvažiuodavo net satanistų – kas, atrodytų, ypač keista. Bet pamatę, kad jų ten niekas per daug nebara ir nevaiko, net ir jie tapdavo kitokie. Toks Dievo namų įvaizdis, kur telpa visi ir visokie, man, romantikui, labai patinka (šypsosi).

Man tiesiog įdomu būti „nėščiam“ ir laukti, kas gi gims.

Knygutė ar knygučius. Įrodymas – senieji dokumentai – Kaip pavyksta tikrus istorinius šaltinius paversti patrauklius skaitytojui, kuriam, tarkime, dar tik devyneri?

– Čia vaikų reikėtų klausti, ar jiems tai patrauklu ir priimtina. Man atrodo, kad per dokumentinį, o ne literatūrinį tekstą – tą, kuriame užrašyta, ką iš tiesų kalbėjo Gediminas – veikia kažkokia protėvių dvasia.

Perpasakodamas gali tai sugadinti. Šis tekstas (kaip maldos kartojimas) yra pakrautas transcendentine atmintimi. Todėl labai svarbu skaityti senuosius dokumentus. Kitąsyk jie net pranoksta literatūrą.

Tad stengiuosi, kad kiekviename kūrinėlyje atsirastų ko nors šiek tiek tikro, neišgalvoto.

– Tarsi pateikiate įtariam skaitytojui įkaltį, tikrą įrodymą, kad viskas buvo iš tiesų.

– Kartu tai – įrodymas, kad nesame laukinių ar barbarų tauta. Kartais mums bando įpiršti, kad buvome tamsūs pagonys, besidaužantys kuokomis, bet štai atėjo civilizacija iš Europos ir mes kaipmat prašviesėjome, praturtėjome. Iš tiesų čia buvo labai įdomi kultūra – nežinau, ar tik ji nepralošė tuo prievartiniu būdu gavusi „krikščioniškąją“ palaimą. Buvo išžudyti žyniai, vaidilutės, iškirsti ąžuolynai. Apie

tokią „naują erą“ liūdnai kalba ir Gediminas, teigdamas, kad mūsų nepriversite per jėgą mylėti savo dievų, mes galime tik susitarti būti broliais ir seserimis, nes visi turime vieną Dievą.

– Gedimino laiškai gali įkvėpti jaunąją kartą didžiuotis, o ne menkinti savo šalį, jos kultūrą?

– Be abejo. Lietuvių tauta turi labai stiprų, taikų ir galingą geną – esame milžinų gentis, tik kartais tie milžinai miega. Skaitydamas Gedimino laiškus, nuolat tai prisimenu pats, o perskaitęs juos vaikams, pamatau, kad ir jiems tai aktualu.

Jaunosios kartos, kuri labai greitai susigaudo kompiuteriuose, taip lengvai pasakomis neužliūliuosi, jiems daug įdomiau pats gyvenimas. Jie yra moksliukai: „Iš kur tu žinai?“, „Kas tau sakė?“ Todėl knygoje įdėjęs Gedimino laiškus savo samprotavimais tik palydžiu skaitytoją iki tos tiesos, kuri turi būti išgirsta, tiksliau – atsiminta.

Lietuva yra labai graži, stipri, moka taikiai susitarti, tvarkytis, kai reikia – pagudrauti, kaip Gediminas, išleisdamas savo dukteris ir sūnus už Rusijos valdovų įpėdinių, ir tokiu būdu netikėtai praplėsdamas šalies erdves. Jis pasirašydavo laiškus: „Lietuvos ir Rusijos karalius“.

Apskritai man rūpi bendrumas: bendra istorija, bendros patirtys, kai kurios ir labai skaudžios, bet juk būta laikotarpių, kai mes kartu kažką darėme. Ir mūšių kartu laimėjome – nebūtinai kovojome vieni prieš kitus. Gedimino asmenyje visa tai telpa.

– Be Gedimino laiškų, į knygą įtraukėte ir kitų istorinių šaltinių.

– Yra garsiųjų skundų, kuriuose pasiuntiniai rašė popiežiui, koks Gediminas netikęs – žadėjo apsispręsti krikštytis ir duoti galutinį atsakymą, bet užsidaręs su giminaičiu visą naktį praverkė, o ryte atėjęs pasakė: „Geriau tegul Poklius mane pakrikštija...“ Jis liko prie savo tikėjimo ir netrukus buvo paslaptingai nužudytas ar nunuodytas – iki šiol neaišku. „Erelio sakmėje“ ir palieku šį neaiškumą.

Dar viena nauja knyga ir filmas – Kai „Erelio sakmė“ jau susitinka su skaitytojais, jūs artėjate prie dar vienos knygos pabaigos.

– O kada savo filmų rinktinę papildysite nauja kino juosta?

– Šiuo metu su kino režisiere Agne Marcinkevičiūte tęsiame mėgstamą temą ir kuriame muzikinį-dokumentinį filmą apie partizanus, kurį turėtume pristatyti kitąmet per „Kino pavasarį“. Šįkart bus „Trispalvis filmas“, supintas iš trijų spalvų. Raudoną simbolizuos partizanų ir ryšininkų prisiminimai, žalią – vaikai, statantys bunkerį ir žaidžiantys tą laiką, kurio nebeprisimena, o geltoną spalvą – Saulės, mūsų senojo Dievo – įkūnys I.Narkutė, itin gražiai sudainavusi partizanų dainas, pritariant Martyno Levickio akordeonui.

Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/kultura Kitąsyk net pavydu matyti, kaip žydai yra užfiksavę bemaž visus įmanomus savo holokausto dalyvių pasakojimus – kad tik ši informacija išliktų.

O mes savo partizanus su jų istorijomis ir patirtimis palikome šiek tiek nuošalėje.

Todėl stengiuosi įamžinti tai, nes greitai partizanų nebeliks.

Jų pasakojimai parodo, kad net toje epochoje, tame laike, kai niekuo negalėdavai pasitikėti, kai NKVD struktūros taikydavo kiršinimo metodus, buvo žmonių, kurie žinojo, ką daro, ir nebijojo to daryti – tai buvo mūsų tautos stuburas. Dabar Lietuvėlėje dažniau matomas lankstaus, pataikūniško stuburo sindromas – miško brolių labai trūksta. Ir ne su ginklu rankoje, o su šaltu protu, su žinojimu, ką daryti.

Bet gal užaugs nauja karta. Manau, tas tautos genas per kelias kartas natūraliai atsistato – žiūrėk, vėl žmonės su stuburu gimsta. Todėl norisi jiems padėti prisiminti, kad mes galim būti ir su stuburu.

Sveikata | 29

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

Žmogų be plaukų paliekanti autoimuninė liga:

Ne fizinė, o dvasinė kančia Londone dviratininkė J.Rowsell (dešinėje) nusiėmė apsauginį šalmą ir milijonų TV žiūrovų akivaizdoje užlipo ant aukščiausio olimpinės pakylos laiptelio. „Reuters“ nuotr.

Plika ir drąsi Prieš 14 metų, būdama tik 9-erių, britė Joanna Rowsell (nuotr.) prarado dešinįjį antakį. Tai tapo jos laipsniško viso kūno plaukų praradimo pradžia. Būdama 11os, ji nebeturėjo beveik visų kūno plaukų ir buvo nusiteikusi pasislėpti nuo pasaulio.

Tačiau 15-os Joanna susidomėjo dviračių sportu ir šis pomėgis davė jai naują tikslą. „Kai važiuoji dviračiu, niekam nerūpi, kaip tu atrodai – svarbu tik tai, ar tu gerai važiuoji“, – sakė Joanna.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Netikėta. Klastinga.

Subjaurojanti kūno grožį.

Suluošinanti sielą. Jos vardas alopecija. Tai – liga, kurią išgydo nebent laikas.

Plaukai nuo galvos Marijampolėje gyvenančiai Gintarei nuslinko, kai jai buvo ketveri. Po to ataugo. Vėl nuslinko. Ir taip kelis kartus.

Pradinėse klasėse plaukai buvo išretėję kaktos srityje, tačiau, kaip sako Gintarė, gyventi tai netrukdė. Tačiau būnant vienuolikos per žiemos atostogas mergaitė per porą savaičių tapo plikut plikutėlė. Marijampolietė atsidūrė Kauno klinikose, kur medikai atliko tyrimus dėl apsinuodijimo sunkiaisiais metalais. Tačiau atsakymų tai nepateikė, o pasiūlytas odos gydymas irgi negelbėjo.

Peruką Gintarė nešioja nuo 13-os metų.

Dabar jai – 25-eri.

Apie ligą sužinojo iš praeivės Nors su alopecija gyvena kone nuo kūdikystės, diagnozę Gintarė išgirdo tik prieš dvejus metus. Ir ne iš medikų, o iš gatvėje atsitiktinai sutiktos praeivės lūpų. „Vaikštinėjau su kelių mėnesių sūneliu, kai mane sustabdė moteris. Sako, tu turi tokią pačią problemą kaip aš. Klausiu, kaip suprasti? Sako, tu sergi alopecija. Grįžusi namo pradėjau ieškoti, ką tai reiškia, nes iki tol maniau, kad esu vienintelis egzempliorius Lietuvoje“, – prisiminė Gintarė.

Taip moteris susipažino su likimo draugėmis, 2010 metais susibūrusiomis į Nacionalinę alopecijos asociaciją. „Galima sakyti, kad tada aš pamažu pradėjau taikytis su savo liga“, – šyptelėjo Gintarė, paauglystę prisimenanti kaip košmarą.

Mergaitė su peruku provincijos vaikams tapo gardžiu kąsneliu. Neištvėrusi patyčių, gimnaziją ji nusprendė keisti į kitą

ugdymo įstaigą, tačiau ramybės nerado ir ten. „Mokslų taip ir nebaigiau. Sulaukusi 18 metų pradėjau dirbti. Dar po metų išvykau į Angliją. Ten susiradau tikrų draugų, kuriems tikau tokia, kokia esu“, – džiaugėsi Gintarė.

Tačiau savo gyvenimo draugą ji rado grįžusi į Lietuvą. „Kai kasdienis bendravimas peraugo į artimesnę draugystę, prisipažinau apie savo bėdą. Jam teko apsispręsti, ar toliau bendrauti, ar ne. Jis man pasakė: „Draugus nelaimėje pažinsi.“ Prie šios temos daugiau negrįžome“, – pasakojo Gintarė.

Klausimais „kodėl man“ šiandien savęs ji nebekankina. „Supratau, kad gal aš ir neturiu plaukų, bet esu lygiai tokia pati moteris, kaip visos kitos. Tik į gyvenimą žiūriu kitaip nei eilinė mano amžiaus panelė.

Daug metų nešiojau sintetinius perukus,

Jei liga pasirodo iki brendimo, tikimybė, kad ji išnyks, pesimistinė. Jei vyresniame amžiuje – vilties daugiau.

bet šiemet draugės iš Anglijos padovanojo natūralių plaukų – pirma vieną, po to – dar ir antrą. Skirtingų spalvų ir ilgio. Todėl esu moteris chameleonė“, – kalbėjo gyvenimo džiaugsmo neprarandanti marijampolietė.

Pagalbos ranka – iš toli Diagnozę „alopecija“ Nacionalinės alopecijos asociacijos prezidentė Aistė Vaišvilienė išgirdo 1999-aisiais. Anuomet jai buvo 20 metų. „Bakalauro diplomą atsiėmiau su pieštais antakiais ir vokų linija“, – šyptelėjo dabar Šiauliuose gyvenanti moteris. Ji jau buvo susitaikiusi, kad liga, smogusi iš pasalų, gali nesitraukti visą gyvenimą. Arba vieną dieną dingti taip pat netikėtai, kaip pasirodė.

Kas padėjo ištverti? JAV gyvenantis likimo draugas, alopecija sergantis nuo vaikystės. „Dabar bendraujame mažai, tačiau tuo metu jis tikrai padarė stebuklą, skirdamas man labai daug laiko – plepėdavome „Skype“ ar kitur, kas tada buvo. Pas mus švisdavo rytas, o ten gili naktis, tačiau jis negailėdavo savo miego. Be to, susirašinėjome ir laiškais. Jis turi mylimą žmoną, namą, darbą – tai padėjo suvokti, kad gyventi su alopecija galima“, – patirtimi dalijosi A.Vaišvilienė, šiandien pati galinti pasigirti gražia šeima – vyru ir trim vaikais.

Kerta ir vyrams, ir moterims Apie alopeciją visuomenėje žinoma palyginti mažai: gatvėje išvydus nuplikusį žmogų dažniausiai pagalvojama, kad jis – po chemoterapijos kurso.

Tačiau fiziškai ligonis yra sveikut sveikutėlis. Tik viduje dažniausiai jaučiasi sugniuždytas, nes sunkiai susitaiko su estetiniais išvaizdos pokyčiais. „Odos ligos tuo ir baisios: su jomis gali gyventi šimtą metų, bet jos visos išoriškai matomos. Todėl sukelia ne fizinę, o dvasinę kančią. Jei liga kerta vyrui – dar pusė velnio, bet vaikams ir moterims tai – košmaras“, – paaiškino Kauno klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos gydytojas dermatovenerologas Nauris Grušauskas.

2012 m. rugpjūčio 4 d. Londone ši mergina nusiėmė apsauginį šalmą ir milijonų TV žiūrovų akivaizdoje užlipo ant aukščiausio olimpinės pakylos laiptelio – 23 metų, plika ir drąsi.

J.Rowsell kartu su dviem komandos draugėmis iškovojo pergalę dviračių treko komandinio persekiojimo rungtyje ir pagerino iki tol buvusį pasaulio rekordą.

Alopecija žinoma nuo neatmenamų laikų. Tai gana dažnas susirgimas, paliečiantis apie 1 proc. visos populiacijos. Konkrečios statistikos nėra, tačiau manoma, kad Lietuvoje gali būti apie 30 tūkst. sergančiųjų. „Tiesiog anksčiau bandyta sudaryti įspūdį, kad visi žmonės sveiki. Tarkime, apie žvynelinę atvirai kalbama tik pastaruosius dešimt metų, nors ja serga 5–7 proc. gyventojų“, – atkreipė dėmesį medikas.

Gali smogti bet kada Populiariai aiškinant, alopecija – tai autoimuninis susirgimas, kai susidaro antikūnai, kurie, kovodami su plauko folikulu, jį sunaikina.

Ligos priežastys vis dar neaiškios, tačiau iškelta daug hipotezių: kad ji paveldima, kad tai liga, susijusi su skydliaukės patologija ar su apsinuodijimu sunkiaisiais metalais. Yra prielaidų, kad alopecija yra neurogeninės kilmės – nulemta įtampos ir stresų.

Nukelta į 30 psl.

>>>

30 | Sveikata >>>

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

Nacionalinės alopecijos asociacijos nuotr.

Atkelta iš 29 psl.

Perukai – iš JAV

Alopecija gali pasireikšti keliomis formomis – būti židininė, kai plaukai nuslenka tik keliose vietose, arba universali, apimanti visą kūną. „Tada iškrinta visi plaukai: galvos, pažastų, rankų, kojų, gaktos, netenkama blakstienų ir antakių“, – vardijo N.Grušauskas.

Alopecija dažniausiai serga jauni žmonės ir vaikai, bet liga gali išnirti bet kokiame amžiuje. Ji nesirenka lyties, todėl vienodai paplitusi tarp vyrų ir moterų. „Kuo jaunesniame amžiuje susergama, tuo prognozė prastesnė. Jei liga pasirodo iki brendimo, tikimybė, kad ji išnyks, pesimistinė. Jei vyresniame amžiuje – vilties daugiau. Daug kas priklauso ir nuo nuplikimo laipsnio: ar jis židininis, ar universalus. Jei staiga iškrenta visi plaukai, prognozė prasta“, – kalbėjo dermatovenerologas.

Nacionalinė alopecijos asociacija rado draugų ir užatlantėje. JAV gyvenanti Neila Baumilienė apie alopeciją išgirdo, kai iš mokyklos grįžusi šešiametė dukra pasakė, kad padovanos savo plaukus perukui gaminti.

Dauguma ligonių pasveiksta savaime Žmogus, netikėtai susidūręs su alopecija, dermatologo durų praverti neskuba.

Pirmiausia atlieka įvairius medicininius tyrimus, kol galiausiai atsimuša į sieną: iš esmės sveikas, bet serga.

Ką daryti, ko griebtis? Medicina šiuo atveju – ne visagalė. „Apie 80 proc. ligonių plaukai vieną dieną atauga savaime. Kaip netikėtai liga atsiranda, taip netikėtai ir dingsta. Todėl sunku pasakyti, ar padėjo tinkamai parinktas gydymas, ar tiesiog laikas“, – svarstė N.Grušauskas.

Ligai gydyti galimi penki būdai. Į išplikusį židinį gali būti leidžiami steroidiniai vaistai, tačiau tai efektyvu tol,

kol gydymas tęsiamas. Jį nutraukus, plaukai vėll iškrenta.

Lygiai toks pats laikinas efektas pasiekiaekiamas ir geriant hormoninius moninius vaistus. „Šie du metodai turi nemenką šalutinį poveikį, todėl stengiamės jų vengti“, – pripažino gydytojas dermatovenerologas.

Plačiausiai naudojamas trečias būdas: vietinio veikimo tepami steroidiniai vaistai. Kartais pacientams siūloma išbandyti dirginančias medžiagas. „Minėtos priemonės gelbsti židininės alopecijos atveju. Jei liga apėmusi visą

N.Baumilienė ėmė domėtis, galbūt ir Lietuvoje yra nuo alopecijos kenčiančių žmonių. Įvairiais keliais beieškodama ji rado dukros bendraamžę, susidūrusia su šia liga. aičių pa„Tada iš trijų mergaičių aukotų sruogų už Neilos us iniciatyva surinktus apinigus buvo pagamintas ir į Lietuvą atsiųstas perukas..

Šiemet – ir antras. Visos mergaitės bendrauja, susitinka Lietuvoje. Ponia Neila yra tikrai didelė asociacijos draugė, rėmėja (ne tik materialiai, bet ir entuziazmu, idėjomis, ryšiais), tai žmogus, kuris ragina nebijoti ir eiti į priekį“, – dėkingumo neslėpė A.Vaišvilienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad nemažai užsienio šalių kompensuoja perukus alopecija sergantiems ligoniams. Kai kur valstybės skių ir ilgalaikiam g ria lėšų makiažui. Tačiau Lietuvoje ledai d dar nepralaužti. „Nes ta tai – tik kosmetinė problema lema, kaip mums į kreipimą mąsi atsakė Sveikatos ap apsaugos ministerija“, – a atsiduso A.Vaišvilienė.

kūną, dažniausiai skir riama PUVA terapija – gydymas ultravioletig niais A spektro spinduni liais. Tai padeda maždaug liais trečdaliui ligonių“, – sakė trečd N.Grušauskas.

N.Grušau Neretai nu nutinka, kad pacientams nepadeda jokios priemonės. „Galiausiai jie viską meta, o po pusmečio ateina apžėlę plaukais“, – nusišypsojo medikas.

Kartu ištverti lengviau Nacionalinė alopecijos asociacija šiandien vienija 20 tikrųjų narių – šiemet prisijungė ir pirmasis vyras. Tačiau A.Vaišvilienė prisipažino nežinanti nė vieno atvejo, kai

liga visiškai atsitraukė. „Plaukų ant kūno turiu visai nedaug, tačiau ant galvos ataugo tokia dalis plaukų, kad peruko iki šiol taip ir nenešiojau“, – sakė 13 metų alopecija serganti moteris.

Asociacijos nariai likimo broliams ir sesėms teikia psichologinę paramą ir dalijasi patarimais: rašo elektroninius laiškus, bendrauja telefonu, diskutuoja asociacijos „Facebook“ grupėje, 1–2 kartus per metus organizuojami specialūs renginiai, išleisti 7 išsamūs naujienlaiškiai.

Be to, teikiama informacija apie gydymo įstaigas, gydytojus, tyrimus, perukų salonus, ilgalaikį makiažą, skarelių rišimo būdus ir pan. „Per mėnesį sulaukiame 1–2 naujų užklausų. Dauguma tikisi stebuklingo vaisto ar tyrimo, intensyviai ieško gydymo būdų, bet čia, deja, mes padėti negalime, nes to vaisto nėra.

Todėl kartais vien žinojimas, kad „aš ne vienas toks“, kad „su tuo galima gyventi“, kad „kažkas supranta, ką aš iš tikrųjų jaučiu“, padeda nusiraminti. Turime daug pavyzdžių, kaip žmonės, tarp jų ir mes pačios, puikiai ir kokybiškai gyvena, o alopecija nueina į tolimą planą“, – džiaugėsi A.Vaišvilienė, asociacijos variklį sukanti su dar dviem aktyviomis skirtinguose šalies miestuose gyvenančiomis bendražygėmis.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Informacija Kauno miesto gyventojams PHWIJ VDXVLR GLHQÄ EDLJLD JDOLRWL SLUPRVLRV .DXQR YLHĠRMR WUDQVSRUWR HOHNWURQLQÖV NRUWHOÖV 7DL NRUWHOÖV DQW NXULIJ \UD KRORJUDƪQLV ş.97ŝ OLSGXNDV LU NXULIJ DSDÌLRMH QXURG\WD NDG HOHNWURQLQÖ NRUWHOÖ JDOLRMD LNL 1XR PHWIJ VDXVLR GLHQRV ĠLRV NRUWHOÖV QHEHYHLNV $% ş$XWUROLVŝ LQIRUPXRMD NDG ĠLIJ NRUWHOLIJ JDOLRMLPDV QHEXV SUDWØVLDPDV WRGÖO NHOHLYLDL WXULQW\V WRNLÄ HOHNWURQLRQØ NRUWHOØ WXUL LVLJ\WL QDXMÄ 7LH NHOHLYLDL NXULIJ VHQRMRMH NRUWHOÖMH \UD DNW\YXRWIJ WULMIJ PÖQHVLIJ HOHNWURQLQLIJ ELOLHWIJ DUED YLHQNDUWLQLIJ HOHNWURQLQLIJ ELOLHWIJ WXUL NUHLSWLV î $% ş$XWUROLVŝ NXU JDOÖV XĽ /W îVLJ\WL QDXMÄ HOHNWURQLQØ NRUWHOØ î NXULÄ EXV SHUNHOWDV VHQRVLRV NRUWHOÖV SLQLJIJ OLNXWLV 3DJHLGDXWLQD WXUÖWL SDVNXWLQLR HOHNWURQLQLR ELOLHWR îVLJLMLPR ÌHNî Užsk. Nr. 307120

35$1(ğ,0$6 9í ş.DXQR DHURXRVWDVŝ VNHOELD YLHĠÄ NRQNXUVÄ YLHQHULHPV PHWDPV LĠQXRPRWL .DXQR RUR XRVWH 2UR XRVWR J .DUPÖODYD .DXQR U HVDQÌLDV QHJ\YHQDPÄVLDV SDWDOSDV NDUWX NY P SORWR SDWDOSÄ 1U QDXMDMDPH NHOHLYLIJ WHUPLQDOH DXNĠWH ULERWR SDWHNLPR QH ğHQJHQR ]RQRMH WDLS SDW NY P SORWR SDWDOSÄ 1U LU NY P SORWR SDWDOSÄ 1U HVDQÌLDV QDXMDMDPH NHOHLYLIJ WHUPLQDOH DXNĠWH ULERWR SDWHNLPR ğHQJHQR ]RQRMH EHQGUDV QXRPRMDPDV SORWDV NY P VDQGÖOLDYLPR YHLNODL Y\NG\WL 3UDGLQÖ NY P QXRPRV NDLQD /W SOLXV 390 SHU PÖQHVî .21.8562 ODLPÖWRMDV EH QXRPRV PRNHVÌLR WDLS SDW SULYDOÖV PRNÖWL ĽHPÖV QXRPRV PRNHVWî YLHQÄNDUW PHWXRVH LU PRNHVÌLXV XĽ NRPXQDOLQHV EHL NLWDV MDP WHLNLDPDV DGPLQLVWUDFLQHV SDVODXJDV .LWL QXRPLQLQNXL SULYDORPL UHLNDODYLPDL EXV QXPDW\WL QXRPRV VXWDUW\MH .21.8562 GDO\YLV NDUWX VX SDUDLĠND EH QXURG\WIJ GRNXPHQWIJ SULYDOR SDWHLNWL GRNXPHQWXV SDWYLUWLQDQÌLXV NDG NRQNXUVR GDO\YLV \UD îY\NGØV îVLSDUHLJRMLPXV VXVLMXVLXV VX PRNHVÌLIJ PRNÖMLPX WXUL EĪWL SDWHLNWDV 9DOVW\ELQÖV PRNHVÌLIJ LQVSHNFLMRV LĠGXRWDV GRNXPHQWDV DUED 9í ş5HJLVWUIJ FHQWUDVŝ LĠGXRWDV GRNXPHQWDV SDWYLUWLQDQWLV MXQJWLQLXV NRPSHWHQWLQJIJ LQVWLWXFLMIJ WYDUNRPXV GXRPHQLV LĠGXRWDV QH DQNVÌLDX NDLS OLNXV GLHQIJ LNL SDVLĪO\PIJ SDWHLNLPR WHUPLQR

3DUDLĠNRV GDO\YDXWL QXRPRV NRQNXUVXRVH UHQJLDPRV SDJDO P JUXRGĽLR G QXWDULPÄ 1U ş'ÖO 9DOVW\EÖV PDWHULDOLRMR WXUWR QXRPRVŝ DNWXDOL UHGDNFLMD

LU WHLNLDPRV LNL YDO DGUHVX NDE 9í ş.DXQR DHURXRVWDVŝ DGPLQLVWUDFLQLV SDVWDWDV 2UR XRVWR J .DUPÖODYD .DXQR U 3UDGLQî îQDĠÄ O\JIJ SDVNHOEWDP PÖQHVLIJ SUDGLQLDP QXRPSLQLJLIJ G\GĽLXL VX 390 UHLNLD SHUYHVWL î 1RUGHD %DQN )LQODQG 3OF D V /7 EDQNR NRGDV .RQNXUVR GDO\YLIJ QHSDWHLNXVLIJ YLVIJ UHLNDODXMDPIJ GRNXPHQWIJ DU SDWHLNXVLIJ GRNXPHQWXV NXULH QHDWLWLQND NHOLDPIJ UHLNDODYLPIJ SDUDLĠNRV QHEXV YHUWLQDPRV ,NL SDUDLĠNIJ SDWHLNLPR NRQNXUVR GDO\YLDL SULYDOR SDQDLNLQWL îVLVNROLQLPXV 9í ş.DXQR DHURXRVWDVŝ MHL WRNLIJ \UD 3DWDOSIJ QXRPRV NRPLVLMD UHPGDPDVL PLQÖWR QXWDULPR QXRVWDWRPLV SRVÖGĽLDXV YDO 9í ş.DXQR DHURXRVWDVŝ DGPLQLVWUDFLQLDPH SDVWDWH NDE 9DOVW\EÖV PDWHULDOLRMR WXUWR QXRPRV VXWDUWLV VX NRQNXUVR ODLPÖWRMX EXV SDVLUDĠRPD SDJDO 9í ş.DXQR DHURXRVWDVŝ SDUHQJWÄ VXWDUWLHV SURMHNWÄ VX NXULXR JDOLPD VXVLSDĽLQWL SDVNDPELQXV WHOHIRQX

Užsk. Nr. 307134

32 | Skelbimai NACIONALINIAI SKELBIMAI

VILNIUS

15min 1 15 min n • 20 2012 12 m m.. gr gruo gruodžio uodž džio io 7 d d..

VILNIAUS PULSAS

SEKMADIENIAIS DAUGIAU NEI 30 VILNIAUS KAVINIŲ SENJORUS NEMOKAMAI VAIŠINA KAVA Net 31 sostinės kavinė, barai ir restoranai šiais metais vėl prisijungė prie tradicinės Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko akcijos „Iki pasimatymo prie kavos puodelio“ ir sekmadieniais senjorus nemokamai vaišina kava ir arbata. Akcija „Iki pasimatymo prie kavos puodelio“ vyks gruodžio 2 – sausio 6 dienomis. „Išgerti sekmadienį kavos kavinėje, susitikti su draugais, pabendrauti pernai susirinko dau-

giau nei 3 tūkstančiai senjorų. Ir šiais metais kviečiu pratęsti tradiciją, burtis draugėn, išeiti pasivaikščioti po Vilnių, o sužvarbus lauke užsukti į kavinę kvapnios kavos“, – sakė Vilniaus meras A.Zuokas.

Pirmą kartą vilniečiai senjorai į miesto kavines ir restoranus buvo pakviesti 2001-ųjų gruodį. Dešimtys tūkstančių garbaus amžiaus žmonių jau pasinaudojo galimybe savaitgaliais sugrįžti į aktyvų miesto gyvenimą, susitikti su savo bičiuliais miesto kavinėse ir restoranuose. Šią akciją kartu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija organizuoja VšĮ „Azzara“.

KAVINĖS, KURIOSE GALĖSITE PASIVAIŠINTI: Restorano pavadinimas „All Inn“ „Amatininkų užeiga“ „Break Point“ „Charlie pizza“ „Cozy“ „Druskos namai“ „Fiorentino restoranas“ „Franki vyninė“ „IDA BASAR“ „Graf Zeppelin“ „GREEN Vilnius Hotel“ „Grill Brazil“ „Klaipėdos senamiestis“ „Kitchen“ „LOKYS“ „Mano Guru“

Adresas Šv.Mikalojaus g. 15 Didžioji g. 19/2 Ąžuolyno g. 7 Antakalnio g. 44 Domininkonų g. 10 Užupio g. 30 Universiteto g. 4 Vilniaus g. 35 Subačiaus g. 1 Savičiaus g. 9 Pilaitės pr. 20 Vokiečių g. 2 S.Daukanto a. 2 / 5 Didžioji g. 11 Stiklių g. 8 / 10 Vilniaus g. 22 / 1

Laikas 18:00 – 19:00 11:00 – 12:00 13:00 – 14:00 13:00 – 14:00 10:00 – 12:00 11:00 – 12:00 12:00 – 14:00 Visą sekmadienį 11:00 – 12:00 13:00 – 14:00 13:00 – 14:00 12:00 – 13:00 13:00 – 14:00 11:30 – 12:30 13:00 – 14:00 15:00 – 17:00

Restorano pavadinimas „Marceliukės klėtis“ „Medininkai“ „PARK“ PC „Europa“ „RENE“ „Soprano“ ledainė PPC „Panorama“ „TERRANO“ „Užupio klasika“ „Karolinos“ holo baras „Žemaitės“ viešbutis „Žuvinė“ PPC „Ozas“ kavinės Ozo

Adresas Tuskulėnų g. 35 Aušros Vartų g. 6 Konstitucijos pr. 7A Antokolskio g. 13 Pilies g. 3 Saltoniškių g. 9 Pilies g.34 Užupio g. 28 Sausio 13-osios g. 2 Žemaitės g. 15 Didžioji g. 31 g. 18: „Euro Pub Seklyčia“ „JJ kava“ „Radharanė“

Laikas 12:00 – 13:00 13:00 – 14:00 11:00 – 16:00 12:00 – 14:00 10:00 – 12:00 11:00 – 20:00 11:00 – 12:00 12:00 – 13:00 13:00 – 14:00 12:00 – 13:00 Visą dieną 12:00 – 16:00 Visą dieną Užsk. Nr. 303402

KAUNAS

Avinas. Užuot supratę, ko norite iš savęs, mokysite kitus gyventi.

Dėl šios priežasties bus dar sunkiau įgyvendinti neaprėpiamus savaitės planus.

Jautis. Iš draugų lūpų išsprūdusios paslaptys bus lyg perkūnas iš giedro dangaus. Nepaisant to, prašysite jų dar ir dar kartą papasakoti ką nors intriguojančio.

Dvyniai. Užduotis nelengva: išgirsti kitų nuomonę ir patarimus, bet nenuskriausti savęs. Nepatinka, ką girdite? Tebūnie tai iššūkis, padėsiantis geriau pažinti save.

Vėžys. Atrodys, kad viską, kas parašyta juodu ant balto, jau žinote.

Tačiau įvykiai pakryps taip, kad teliks gūžtelėti pečiais ir susitaikyti su kitokia realybe.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Šarada. Sana. Atitiko.

Vėl. Penėtuvė. Danija.

Irena. Lato. Adata.

Basa. Orisaba. Suk. Tom. Pinu. Ako. Plienas. So. Ra. Las. Vo. Kareiviai. Aš. In. Sakinas. Mes. Adis.

Natos. Sėstis. Anas.

Oka. Nasau. Liesas.

Horoskopai

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

Šapalas. Praima. Šatenas. Klarnetas.

Rinitas. Sona. Atėjo.

Upelis. Sau. Edita.

Okinava. Aku. Ar. Nasikas. Ovidijus.

Aidėti. Ėras. Vinis.

Gav. Etatas. Astos.

Nė. Nabokovas. Ika. Žalia. Amo. Oš. Ūsas.

34 | Laisvalaikis

Liūtas. Išsiliesite bandydami

Mergelė. Jūsų gyvenimo draugas nesupras, kodėl tiek daug laiko skiriate pokalbiams su tėvais. Ar susimąstėte, kodėl esate pasiruošę išpasakoti jiems visus savo planus?

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Jūsų dėka kolegos ir kaimynai sužinos visas naujienas.

Norėdami pasakyti kuo daugiau, dar kai ką pridėsite nuo savęs. Suprasite, kad kartais geriau patylėti.

Skorpionas. Savo vertę bandysite įrodyti ne darbais, o žodžiais. Tačiau susidursite su problema: žodžiai išduos, apgaus, nuvils. Įvertinimo siekite kitais būdais. Šaulys. Kalbėsite viską, kas šaus į galvą. Skubėdami nepastebėsite, kad visiškai susipainiojote minčių ir žodžių gausoje. Išėję iš šio labirinto, būsite išgirsti.

Ožiaragis. Tyla – gera byla, sako liaudies išmintis. Jūsų minčių voratinklis bus toks painus, kad, įsileidę į jį kokį nekviestą svečią, pasijusite nejaukiai.

Vandenis. Nepasidalysite su draugais įtakos sferomis. Štai čia ir prasidės visos bėdos. Jų išvengsite kartais patylėdami, nors ir knietės kur nors įkišti savo ilgą liežuvį.

Žuvys. Bandydami išsakyti mintis, atvirai išreiškiant savo ambicijas, pateksite į aklagatvį. Kas nors klausiamai pažvelgs į jus, lyg sakydamas: „Kam tai rūpi?“

Atsakymas: BERNAS

atsikratyti neigiamų minčių, trukdančių jūsų saviraiškai. Bet ar siekdami išsilaisvinimo, negriaunate to, kas taip ilgai buvo kurta?

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 35

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

Organizatorių nuotr.

Anekdotai Policininkas susistabdo dviratininką: – Kodėl be liemenės?

– Tai kad man nešalta.

Gruodžio 7 d.

Vilnius

Festivalio „Kaunas Jazz“ koncertas – gitaristas Al Di Meola Gitaros meistras Al Di Meola koncertuoti į Lietuvą sugrįžta su Lotynų Amerikos ritmais pulsuojančiu kolektyvu „World Sinfonia“. „Tai – geriausia grupė, kokią man yra tekę suburti“, – kalba Al Di Meola. Žinant, kad šis muzikantas grojo su Chicku Corea, Johnu McLaughlinu, Paco De Lucia ir kitomis įžymybėmis, tokie žodžiai žada intrigą. Koncerto Kongresų rūmuose pradžia – 19 val.

Organizatorių nuotr.

Seksbombos į tą pačią lovą dukart nekrenta.

Pokalbis apie ateitį: – Brangusis, jeigu aš išeisiu pas kitą, tu gailėsies?

– Kodėl man turi būti gaila nepažįstamo vyro?

Pinigus, skirtus juodai dienai, tėvai dažniausiai išleidžia vaikų vestuvėms.

Jeigu žmogus tikrai nori gyventi – medicina bejėgė.

Lengvas

Sudoku

Gruodžio 7 d.

Kaunas

Choreografės ir flamenko šokėjos Marija Pagès spektaklis M.Pagès šokio braižas yra išskirtinis ir atpažįstamas visame pasaulyje. Jos dėka flamenko ir šiandien evoliucionuoja kaip atskira meno šaka. Penktadienį, 19 val., Kauno „Žalgirio“ arenoje ji pristatys savo pasaulinę premjerą – netradicinį šokio spektaklį „Flamenco en movimiento“, kuriame persipina šokis, gyva muzika ir įspūdingi kostiumai. Koncerto pradžia – 19 val.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį daugelyje rajonų pasnigs, spaus 2–4 laipsnių šaltis. Šeštadienį ir sekmadienį šlapdriba ir nedidelis sniegas prognozuojamas tik pajūryje.

Savaitgalio dienomis oro temperatūra svyruos nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio.

Kitos savaitės pradžioje išsilaikys panaši temperatūra, pasnigs.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

-2 / 0

4

-4

Madridas

12

Maskva

-3

P ėž Panevėžys

-2

-3

Utena Ut

-7 / -4 Kaunas K

12-09 d.

-7 / -5 Panevėžys

-7 / -4 Utena

-3 / -1 Alytus

-3

-6 / -5

-3 Vėjas Šiaurės vakarų

12-08 d.

-8 / -4

-8 / -4

-8 / -3

-8 / -3

-8 / -5

-8 / -5

-7 / -4

-7 / -4

12-09 d.

Vilnius Vil i

Marijampolė

Marijampolė

-2

Londonas

-3 -8 / -3

13

Berlynas

Šiauliai Š

12-08 d.

-8 / -4

Atėnai

-3 Alytus -3

4–9 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: ėl i www.orai.lt

Minskas

-2

Oslas

-8

Paryžius

6

Praha

-3

Ryga

-1

Roma

9

Stokholmas

-7

Talinas

-2

Varšuva

-4

36 | Reportažas

15min • 2012 m. gruodžio 7 d.

Žaislų muziejus:

Eksponatus liesti Su tokiais žaislais žaisdavo Viduramžių vaikai.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Ar pamenate, kokių žaislų turėjote vaikystėje? Ir su kokiais žaidė jūsų vaikai?

Nuo šio penktadienio galėsite atgaivinti prisiminimus – duris atveria pirmasis šalyje Žaislų muziejus, skirtas žaidimui, pažinimui ir edukacijai.

Vilniaus Senamiestyje, Barboros Radvilaitės ir Šiltadaržio gatvių sankirtoje,

įrengtas Žaislų muziejus – tarsi vaikystės pasaka: spalvotas, su daug žaislų, minkštų pufų. Jame yra aštuoni kambariai, tryss teminės erdvės, galima nusisipirkti medinių žaislų. Lietimas imas vaikams – labai svarbus, todėl su eksponatais čia leidžiama pažaisti.

Muziejaus steigėjai – direktorė Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė ir archeologas dr.

Povilas Blaževičius. Nors pora augina du vaikus, muziejaus istorija prasidėjo ne nuo jų – Povilas, remdamasis archeologiniais

būtina J.Kalinsko nuotr.

tyrimais, apsigynė daktaro disertaciją apie senuosius Lietuvos žaislus ir žaidimus. Iki tol šalyje tokia arccheologinė medžiaga nebuvo susisteminta, todėl šį lobį norėj norėjosi panaudoti.

2010 m. m pora įsteigė muziejų kaip viešąją įstaigą. Nors įmonė egzistavo tik virtualioje erdvėje, 105 žmonės padovanojo muziejui žaislų, kai kurie tempė juos maišais. Muziejaus įkūrėjai įsitikino: „Žaislas žmogui – tarsi reliktas: arba tu nenori išmesti savo vaikystės, arba savo vaikų vaikystės.“ 184 kv.m ploto muziejus įrengtas paties Povilo ir draugų rankomis. Remontas ir inventorius Blaževičiams atsiėjo apie 20 tūkst. Lt, dar lėšų skyrė keli rėmėjai. Įėjimas į muziejų kainuoja 12 Lt. Trys žmonės jau laikomi grupe, jiems bilietai kainuoja po 10 Lt. Ekspozicija prasideda nuo seniausių Lietuvos žaislų – pristatomos žaislų kopijos ir rekonstrukcijos. Originalai saugomi vienuolikoje šalies muziejų. Daugiausia jų rasta Žemutinėje pilyje.

Pavyzdžiui, iš XIV a. rastas vienintelis pasaulyje sukutis, kuriuo vaikai žaisdavo kaip mūsiškiai su „yo-yo“. „Lietuva ne užkampis: kas buvo aktualu Viduramžiais, tą ir mūsų vaikai turėjo“, – pasakoja direktorė.

Kitoje erdvėje – paroda „XX a. prisiminimai“. Indrė pasakoja, kad daugiausia žaislų – iš sovietinių metų: „Tai žaislai, su kuriais mes žaidėme. Ne tiek ir daug žmonių turėjo žaislų, pagamintų Vakaruose.

Maždaug nuo XX a. vidurio tipinė lietuvių šeima žaisdavo iš esmės su tokiais pačiais žaislais, todėl ši paroda sukelia sentimentų tiek senam, tiek jaunam.“ Muziejuje yra ir atskiras kambarys praėjusio amžiaus elektrotechnikos stebuklams:

Metalinis dambrelis.

Senovinės pačiūžos.

žaidimų automatui, kuris ypač sudomina suaugusius vyrus, ir dviem atrakcionams.

Edukacinėje klasėje vyksta pristatymai, užsiėmimai, paskaitėlės. O patiems mažiausiems skirtame kambaryje yra išvyniojamų čiužinukų, kur galima prigulti, pažaisti „Miško pasaką“. „Auginame vaikus ir žinome, ką reiškia, kai atėjus į muziejų pirmi žodžiai būna ne „Laba diena, ačiū, kad atvykote“, o „Nelieskite eksponatų“. Kratėmės šios frazės.

Mes atidarome muziejų, bet tai kartu ir startas. Niekas nesibaigia, o tik prasideda. Norime augti, gilinti turinį“, – šypsosi muziejaus įkūrėja.

Muziejaus direktorė Indrė demonstruoja XIV a. sukutį, rastą Žemutinėje pilyje. Juo vaikai žaisdavo panašiai, kaip dabar su „yo-yo“.