15min savaitraštis 2012.12.14

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 48 (1279) • 2012 m. gruodžio 14 d.

Politika

Bedantė Lietuva Mūsų šalyje tiek daug žmonių, neturinčių dantų, kad bedančiai galėtų užpildyti visą Klaipėdą ir dar liktų.

Juodoji Darbo partijos mįslė Prokurorai po kruopelytę surinko įrodymus, kur Darbo partija išleido savo nelegalius milijonus, bet nesugebėjo ištirti, iš kur partija juos gavo, nors faktai bado akis. Kodėl?

3 psl.

Savaitės interviu

Jungtinės Europos Valstijos

AFP nuotr.

Europos Komisijos narys iš Lietuvos A.Šemeta interviu „15min“ teigia, jog Europos Sąjunga neturi šansų išlikti, jei jos narės veiks atskirai.

Anot A.Šemetos, ES valstybėms teks paaukoti dalį nepriklausomybės ir perduoti daugiau galių Briuseliui.

4-5 psl.

Visuomenė

„Kūryba – per daug skambus žodis“ I.Gelūno nuotr.

Senoliai naujų dantų laukia po keletą metų. „Scanpix“ nuotr.

6–9 psl.

D li Da lia a Da Dašk škev evič ev ič ičiū čiū i tė tė

80-metį pasitinkantis skulptorius V.Vildžiūnas apie Nacionalinę kultūros ir meno premiją pasvajodavo, tačiau šiemet stengėsi jos nesitikėti – verčiau patausoti sveikatą. Sužinojęs, kad gavo, džiaugiasi taip, kad jėgos sugrįžo.

O įkvėpimo niekada ir netrūko.

11-13 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

15min.lt apklausa Raimundas Celencevičius r.celencevicius@15min.lt

Katės maiše Seimas vakar pristatė prie darbo naująją Algirdo Butkevičiaus Vyriausybę, kurią prezidentė Dalia Grybauskaitė jau pakrikštijo „kokia nors“.

Rimtai kalbėti apie ministrus, nemažai kurių – lyg katės maiše, atneštos prezidentei paskutinę akimirką ir patvirtintos net neatrišus maišo, neišeina. Tad šiandien žvilgtelkime į Vyriausybę taip, kaip ji buvo renkama – atsainiai.

Premjeras A.Butkevičius. Jis labai greitai galvoja, todėl dažnai persigalvoja. Ką iš tiesų galvoja, turės nustatyti specialios darbo grupės.

Finansų ministras R.Šadžius. 2008 m. artėjančią krizę nuslėpęs R.Šadžius antrą kartą į ministro kėdę sėdo „smarkiai patobulėjęs“. Kur? Studijuodamas teisės doktorantūroje. Ko gero, tai pati geriausia vieta tobulėti finansų ministrui. Ūkio ministrė B.Vėsaitė. Savo begaline kompetencija turėtų greitai atvėsinti vėl pradėjusį kaisti šalies ūkį.

Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius. Nėra ko jam pavydėti begalinių vizitų – juk teks kalbėti ne tai, ką jis galvoja, o ką galvoja prezidentė. O ponia dažnai galvoja ne itin diplomatiškai.

Krašto apsaugos ministras J.Olekas. Pagaliau krašto apsaugai vėl grįžta vadovauti vyras, nors ir su varlyte.

Susisiekimo ministras R.Sinkevičius. Perspektyvus. Vairavimo egzaminą pas prezidentę išlaikė net nespėjus paduoti kavos puodelio.

Sveikatos apsaugos ministras V.Andriukaitis. Žmogus, bet ką galintis išvesti iš proto. Gal to ir reikia sveikatos apsaugos sistemai, kurios iki šiol nesuvaldė nė vienas ministras?

Teisingumo ministras J.Bernatonis. Teisingumo ministerija bus institucija, mokėsianti algą žmogui, kurio tikrasis darbas – visur vaikščioti paskui A.Butkevičių.

13

22

PROC.

PROC.

Kaip vertinate Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą?

Tai politinė byla, kurią sukurpė Darbo partijos konkurentai (2577) 13 proc.

Darbo partija teisiama už tai, ką daro ir visos kitos partijos (7383) 37 proc.

Politinės korupcijos byla, atskleidusi „atkatų“ sistemą (5375) 27 proc.

Ši byla – Lietuvos teisėsaugos impotencijos pavyzdys (4320) 22 proc.

Apklausoje dalyvavo 19 900 žmonių

37 PROC.

Savaitės žmogus

Šešėlio genijus

Rimtai kalbėti apie šiuos ministrus neišeina.

Vidaus reikalų ministras D.A.Barakauskas. Vidaus reikalai – ta sritis, kurią jis išmano ne blogiau nei visas kitas, kurių neišmano.

Aplinkos ministras V.Mazuronis. Tokia jau partijos karma: R.Paksas iki šiol nekaltas – aplinka buvo kalta. Dabar ir jo įpėdinis V.Mazuronis galės sakyti, kad jis nekaltas dėl to, jog aplinka kalta.

Kultūros ministras Š.Birutis. Jis su kultūra turi mažai ką bendro, todėl pažadėjo tęsti ankstesnių valdžių vykdytą kultūros politiką. Jei taip, kultūra ilgai netemps ir Š.Biručiui teks prisiminti bankroto administratoriaus profesiją. Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis. Profesorius. Proktologas. Drąsus paskyrimas, originali Lietuvos žemojo ir aukštojo mokslo būklės bei susirgimo diagnozė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė. Ji bandys įrodyti, kad ir Lietuvoje kiekviena lektorė gali valdyti jei ne valstybę, tai bent ministeriją.

Energetikos ministras J.Neverovičius. Mažiausia ministerija – mažiausiam koalicijos partneriui.

Toli siekiantis sprendimas: jei energetikos laivas vėl pasuks link Maskvos, žinosime, kuri tautinė mažuma kalta. Žemės ūkio ministras V.Jukna. Net keista, kad Darbo partijai priklauso toks kompetentingas ir nepriekaištingos reputacijos žmogus. O gal ir jis veda ne tik baltąją, bet ir juodąją buhalteriją?

Viktoras Uspaskichas sukūrė unikalią schemą, kaip iš šešėlinės ekonomikos ištraukti pinigus – tu man atkatą „juodais“, o aš tau ES paramą „baltais“.

Rimo Valeikio pieš.

Verslui buvo gerai, Viktorui – dar geriau. Deja, ne visiems duota suprasti „generuojančios ikanomikos“ dėsnius, todėl Seimas Viktorą ir jo gizelius vėl gali atiduoti į teisėsaugos rankas.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

27 PROC.

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politika | 3

15min • 2012 m. gruodŞio 14 d.

Juodoji Darbo partijos mÄŻslÄ— KitÄ… savaitÄ™ Seimas turÄ—s nusprÄ™sti, ar panaikinti trijĹł Darbo partijos parlamentarĹł – Viktoro Uspaskicho, Vytauto GapĹĄio ir Vitalijos VonĹžutaitÄ—s – teisinÄ™ nelieÄ?iamybÄ™.

Liepa Ĺ˝elnienÄ— l.zelniene@15min.lt Specialioji Seimo komisija vieno balso persvara rekomendavo nelieÄ?iamybÄ™ atimti.

Darbo partijos frakcijos patalpose Seime stovi ÄŻ ĹĄimtÄ… spalvotĹł segtuvĹł, su skambiu pavadinimu „DP–VU“, sudÄ—ti visi Darbo partijos bylos dokumentai.

Juos pamatyti politikams bei Ĺžurnalistams leido patys „darbieÄ?iai“. Tiesa, demonstracijos rezultatas buvo kiek kitoks, nei tikÄ—josi Darbo partija. Politikai ir Ĺžurnalistai, uĹžuot sekÄ™ V.Uspaskicho nurodymu, netyrÄ—, ar Darbo partijos juodosios buhalterijos kasos orderiai yra ÄŻtikinami ÄŻrodymai –

te padaro tai teismas. Kur kas svarbiau pasirodÄ—, tai, kas raĹĄoma tuose kvitukuose.

Juose fiksuota, kad juodÄ…jÄ… partijos kasÄ… ĹĄimtais tĹŤkstanÄ?iĹł litĹł galbĹŤt pildÄ— ÄŻvairios Lietuvos ÄŻmonÄ—s, vÄ—liau laimÄ—davusios tuo metu „darbieÄ?iĹłâ€œ kontroliuojamos ĹŞkio ministerijos konkursus ES paramai gauti.

Paprastai jos partijai skirdavo apie 5 proc. sumos, kuriÄ… vÄ—liau gaudavo iĹĄ ES fondĹł.

Taip pat paaiĹĄkÄ—jo, kad „juodais“ pinigais galÄ—jo bĹŤti remiami Seimo nariai, mokama uĹž ÄŻvairias paslaugas, teikiamos beprocentÄ—s paskolos. „Tie dokumentai, kuriuos dabar pamatÄ—me, rodo, kad Darbo partijÄ… rÄ—mÄ— ne viena, ne dvi ÄŻmonÄ—s, tai buvo labai aiĹĄki sistema.

BFL nuotr.

Man tikrai kyla klausimas, ar prokuratĹŤra tikrai padarÄ— viskÄ…, kas ÄŻmanoma ir kas arti neÄŻmanomo, kad gautĹł tuos patikimus ÄŻrodymus“, – abejojo prokurorĹł darbu buvÄ™s teisingumo ministras, dabar Seimo narys Remigijus Ĺ imaĹĄius.

Prokuroras S.Verseckas „15min“ nurodÄ—, kad tyrÄ—jai domÄ—josi Darbo partijos juodÄ…jÄ… kasÄ… pildĹžiusiomis ÄŻmonÄ—mis. TaÄ?iau, deja, nÄ— viena jĹł neprisipaĹžino nelegaliai parÄ—musi partijÄ…. „Buvo atliktas tyrimas. Apklausti tĹł ÄŻmoniĹł, kuriĹł pavadinimai sutapo su tais ÄŻraĹĄais, kurie buvo buhalterijoje, atstovai, vadovai. Atlikti kiti veiksmai. TaÄ?iau nebuvo nustatytos konkreÄ?ios aplinkybÄ—s, kaip tie pinigai buvo perduoti. Jie nepripaĹžino ĹĄelpÄ™ partiją“, – aiĹĄkino prokuroras.

Pasak jo, prokuratĹŤra negalÄ—jo toliau tÄ™sti bylĹł ĹĄioms ÄŻmonÄ—ms, nes neuĹžteko ÄŻrodymĹł. ÄŽrodymus surinkti ir atlikti ÄŻmoniĹł veiklos patikrinimus buvo paraginta ValstybinÄ— mokesÄ?iĹł inspekcija (VMI). Kurios ÄŻmonÄ—s sulaukÄ— nuobaudĹł, prokuroras neatskleidÄ—, nes esÄ… visĹł gali neprisiminti ir nenori kaĹžkuriĹł iĹĄskirti. Tiesa, jis pripaĹžino, kad nuobaudĹł sulaukÄ— vos dvi ar trys ÄŻmonÄ—s.

Sveikatingumo metai skatins gyventi sveikiau *DOLPH EÄşWL VYHLNHVQL LU J\YHQWL LOJLDX 7HUHLNLD VYHLNDL PDLWLQWLV UHJXOLDULDL PDQNĂĽWLQWLV LU DWVLVDN\WL çDOLQJĹ€ ÄšSURÄ€LĹ€ 7DL SDJULQGLQÄ? çLQLD NXULĉ VNHOEV LHML ² 6YHLNDWLQJXPR PHWDL *LQWDUÄ? $XNĂĽWXW\WÄ?

6YHLNDWRV IRUPXOÄ? \UD SDSUDVWD $U EÄşVLPH VYHLNL OHPLD PÄşVĹ€ J\YHQVHQD SURF DSOLQND NXULRMH J\YHQDPH SURF SDYHOGLPXPDV SURF LU VYHLNDWRV DSVDXJRV VLVWHPD SURF 'HMD GDXJXPD /LHWXYRV J\YHQWRMĹ€ SHU PDçDL GÄ?PHVLR VNLULD SDJULQGLQHL VYHLNDWRV GDOLDL ² VYHLNDL J\YHQVHQDL 6LHNLDQW VNDWLQWL çPRQHV J\YHQWL VYHLNDL LĂĽVDXJRWL VYHLNDWĉ LU Mĉ VWLSULQWL NRYRWL VX OÄ?WLQÄ?PLV QHLQIHNFLQÄ?PLV OLJRPLV LHML EXYR SDVNHOEWL 6YHLNDWLQJXPR PHWDLV Sveikatos problemas lemia gyvensena 6YHLNDWRV DSVDXJRV PLQLVWHULMRV 6$0 9LVXRPHQÄ?V VYHLNDWRV GHSDUWDPHQWR GLUHNWRULDXV $XGULDXV äĀHSRQDYLÄ€LDXV WHLJLPX XRVLXV QXVSUÄ’VWD SDVNHOEWL 6YHLNDWLQJXPR PHWDLV VLHNLDQW GDU NDUWĉ DWNUHLSWL YLVXRPHQÄ?V GÄ?PHVÄš Äš WDL NDG VYHLNDWD ² GLGçLDXVLDV WXUWDV LU SDVNDWLQWL çPRQHV ODELDX MD UÄşSLQWLV

9LGXWLQLV NDORULMĹ€ HLNYRMLPDV SHU PLQXWÄ’ %Ä?JLPDV Äš NDOQĉĉ %Ä?JLPDV Äš NDOQĉ 7HQLVDV 7HQLVDV )XWERODV )XWERODV $HURELND $HURELND 9DçLDYLPDV GYLUDĀĀLX 9DçLDYLPDV GYLUDÄ€LX %Ä?JLPDV %Ä?JLPDV 6RGR GDUEDL 6RGR GDUEDL äRNLDL äRNLDL Ä?MLP PDVV Ä?MLPDV /DQJ JĹ€ Ĺ€ YDO\\PD PDVV /DQJĹ€ YDO\PDV //\JLQLPDV /\ \JLLQLPD LPDVV

NFDO NF NFDO NFDO NFDO NF NFFDDOO NFDO NFDO NFDO NF NFDO NF D NFDO NF NFDO DOO NFDO NFFDO DO NFDO NFFDO DO NFDO NF NFFDO DO NFDO NF NFDO DO O NFDO NFDO NFDO

6$0 9LVXRPHQÄ?V VYHLNDWRV GHSDUWDPHQWR 0LW\ERV LU Ă€]LQLR DNW\YXPR VN\ULDXV YHGÄ?MDV

$OPDQWDV .UDQDXVNDV 5HJXOLDUXV Ă€]LQLV DNW\YXPDV JDOÄ?WĹ€ GDXJHOLXL SDGÄ?WL LĂĽYHQJWL ĂĽLUGLHV EHL NUDXMDJ\VOLĹ€ OLJĹ€ QXWXNLPR GLDEHWR NDL NXULĹ€ UĺüLĹ€ YÄ?çLR GHSUHVLMRV

3HUQDL EXYR DWOLNWDV 6YHLNDWRV SURJUDPRV YHUWLQLPDV NXULV SDURGÄ? NDLS NHLWÄ?VL J\YHQWRMĹ€ VYHLNDWD QXR PHWĹ€ 3DVDN $ äĀHSRQDYLÄ€LDXV SDVLGçLDXJWL \UD NXR ,OJÄ?MD YLGXWLQÄ? J\YHQLPR WUXNPÄ? PÄşVĹ€ ĂĽDO\MH 1RUV LU WROLDX DWVLOLHNDPH QXR (XURSRV 6ĉMXQJRV (6 YLGXUNLR GDEDU ML VLHNLD PHWĹ€ 7DLS SDW PDçÄ?MD NÄşGLNLĹ€ PLUWLQJXPDV 7DÄ€LDX GDXJ NDV LU OLÄşGLQD 3DY\]GçLXL VHUJDPXPDV ĂĽLUGLHV LU NUDXMDJ\VOLĹ€ OLJRPLV WXEHUNXOLR]H LĂĽOLHND GLGHOLV 6$0 9LVXRPHQÄ?V VYHLNDWRV GHSDUWDPHQWR 0LW\ERV LU Ă€]LQLR DNW\YXPR VN\ULDXV YHGÄ?MDV $OPDQWDV .UDQDXVNDV SDç\PL NDG PÄşVĹ€ ĂĽDOLHV J\YHQWRMĹ€ PLUWLQJXPDV QXR ĂĽLUGLHV LU NUDXMDJ\VOLĹ€ OLJĹ€ VXGDUR GDXJLDX QHL SXVÄ’ R QXR YÄ?çLQLĹ€ VXVLUJLPĹ€ ² DSLH SURF YLVĹ€ PLUWLHV DWYHMĹ€ Ă…7DL URGR NDG SDJULQGLQÄ?V VYHLNDWRV SUREOHPRV \UD VXVLMXVLRV VX QHVYHLND J\YHQVHQD´ SDEUÄ?çLD MLV 1HVYHLNDL PDLWLQDPÄ?V SHU PDçDL MXGDPH 7\ULPDL URGR NDG EHYHLN SXVÄ? PÄşVĹ€ ĂĽDOLHV J\YHQWRMĹ€ WXUL DQWVYRUÄš DUED \UD QXWXNÄ’ /LHWXYLĹ€ PLW\ED SDVDN $ .UDQDXVNR \UD ODEDL SUDVWD Ă…-L GDXJLDXVLD \UD WUDGLFLQÄ? QDXGRMDPD GDXJ ULHEDOĹ€ FXNUDXV GUXVNRV *DXVLDL QDXGRMDPL ĂĽLH SURGXNWDL ODEDL NHQNLD VYHLNDWDL´ DLĂĽNLQD VSHFLDOLVWDV

1HVHQLDL 6$0 XçVDN\PX DWOLNWD DSNODXVD SDURGÄ? NDG J\YHQWRMĹ€ Ă€]LQLV DNW\YXPDV \UD ODEDL PDçDV 1HW SURF çPRQLĹ€ ODLVYDODLNLX QHVLPDQNĂĽWLQD LU QHVSRUWXRMD 6Ä?GÄ?GDPL GDUEH LU ODLVYDODLNLX J\YHQWRMDL NDVGLHQ SUDOHLGçLD YLGXWLQLĂĽNDL DSLH YDODQGDV .HOLD QHULPĉ WDL NDG PHWĹ€ MDXQLPDV VÄ?GÄ?MLPXL VNLULD EHYHLN YDODQGĉ GDXJLDX QHL PHWĹ€ çPRQÄ?V 5HJXOLDUXV Ă€]LQLV DNW\YXPDV JDOÄ?WĹ€ GDXJHOLXL SDGÄ?WL LĂĽYHQJWL ĂĽLUGLHV EHL NUDXMDJ\VOLĹ€ OLJĹ€ QXWXNLPR GLDEHWR NDL NXULĹ€ UĺüLĹ€ YÄ?çLR GHSUHVLMRV 6YHLNDWDL NHQNLD LU ÄšYDLUÄşV çDOLQJL ÄšSURÄ€LDL ² DONRKROLR LU QDUNRWLNĹ€ YDUWRMLPDV UÄşN\PDV 'HMD LU ĂĽLRMH VULW\MH VLWXDFLMD \UD QH SDWL JHULDXVLD Ă…3DVWDUXRVLXV GYHMXV PHWXV DONRKROLR YDUWRMLPDV YLV GLGÄ?MD 'DEDU YLHQDP /LHWXYRV J\YHQWRMXL SHU PHWXV WHQND OLWUĹ€ JU\QRMR DONRKROLR 'çLDXJLDPÄ?V NDG ĂĽLHN WLHN PDçÄ?MD UÄşNDQÄ€LĹ€ Y\UĹ€ 7DÄ€LDX PRWHU\V QRUV LU QHç\PLDL UÄşNR YLV GDXJLDX´ DLĂĽNLQD $ äĀHSRQDYLÄ€LXV 8JG\V WLQNDPĉ PRNLQLĹ€ SRçLÄşUÄš 9\ULDXV\EÄ?V SDWYLUWLQWDPH 6YHLNDWLQJXPR PHWĹ€ YLVXRPHQÄ?V VYHLNDWRV VWLSULQLPR SULHPRQLĹ€ SODQH QXPDW\WRV SULHPRQÄ?V -DV ÄšJ\YHQGLQV QH WLN YDOVW\EÄ?V LQVWLWXFLMRV ² PLQLVWHULMRV 1DUNRWLNĹ€ WDEDNR LU DONRKROLR NRQWUROÄ?V GHSDUWDPHQWDV 9DOVW\EÄ?V WXUL]PR GHSDUWDPHQWDV VDYLYDOG\EÄ?V EHW LU /LHWXYRV VYHLNXROLĹ€ VĉMXQJD 1DFLRQDOLQLV UDGLMDV LU WHOHYL]LMD SDUDPRV IRQGDV Ă…-DXQLPR OLQLMD´ $QRW $ äĀHSRQDYLÄ€LDXV QXPDW\WRPLV ÄšJ\YHQGLQWL SULHPRQÄ?PLV SLUPLDXVLD EXV VLHNLDPD XJG\WL WLQNDPĉ PRNLQLĹ€ LU MDXQLPR SRçLÄşUÄš Äš VYHLNDWĉ EHL VYHLNĉ J\YHQVHQĉ JHULQWL YLVXRPHQÄ?V UDĂĽWLQJXPĉ VYHLNRV J\YHQVHQRV VULW\MH VNDWLQWL Ă€]LQÄš DNW\YXPĉ WDLS SDW VWLSULQWL QHY\ULDXV\ELQLĹ€ RUJDQL]DFLMĹ€ LU YHUVOR EHQGUXRPHQLĹ€ EHQGUDGDUELDYLPĉ VYHLNDWLQLPR YHLNORMH Kiekvieni metai - sveikatos 0LQLQW 6YHLNDWLQJXPR PHWXV YLVRMH ĂĽDO\MH SODQXRMDPD GDXJ ÄšYDLULĹ€ UHQJLQLĹ€ 3HU PRNVOHLYLĹ€ DWRVWRJDV EXV RUJDQL]XRMDPRV VYHLNDWLQJXPR XJG\PR VWRY\NORV VXUHQJWDV QDFLRQDOLQLV UHQJLQ\V Ă…6YHLNDWĉ VWLSULQDQÄ€LĹ€ PRN\NOĹ€ EDQJD SHU /LHWXYĉ´ VNLUWDV /LHWXYRV ÄšVLMXQJLPR Äš (XURSRV VYHLNDWĉ VWLSULQDQÄ€LĹ€ PRN\NOĹ€ WLQNOĉ RVLRPV PHWLQÄ?PV SDPLQÄ?WL EHQGURMR XJG\PR PRN\NORVH Y\NV PLW\ERV SDJULQGĹ€ PRN\PR UHQJLQLĹ€ FLNODV

Ă…,ĂĽVNLUWLQÄ?V NRN\EÄ?V YDLVLDL LU GDUçRYÄ?V LĂĽ ÄşNLQLQNĹ€ GDUçR DQW PRNLQLĹ€ SLHWĹ€ VWDOR´ *\YHQWL VYHLNLDX VNDWLQV SODQXRMDPRV LĂĽOHLVWL DWPLQWLQÄ?V SLUPLQÄ?V VYHLNDWRV SULHçLÄşURV ÄšVWDLJĹ€ ODQN\WRMDPV VYHLNRV J\YHQVHQRV OLJĹ€ LU WUDXPĹ€ SUHYHQFLMRV DSOLQNRV YHLNVQLĹ€ SRYHLNLR VYHLNDWDL WHPRPLV %XV VXNXUWD LQWHUQHWR VYHWDLQÄ? Ă…6YHLNRV J\YHQVHQRV SDJULQGDL´ NXULRMH NHWLQDPD VNHOEWL PRNVOR W\ULPDLV SDJUÄšVWĉ LQIRUPDFLMĉ DSLH VYHLNĉ J\YHQVHQĉ SHU QDFLRQDOLQÄš UDGLMĉ EXV WUDQVOLXRMDPDV ODLGRV VNLUWRV VYHLNDWLQJXPXL VNDWLQWL 'DXJLDX MXGÄ?WL J\YHQWRMXV UDJLQV Y\NVLDQÄ€LRV EÄ?JLPR YDUç\ERV GYLUDÄ€LĹ€ GLHQRV YDVDURV LU çLHPRV VSRUWR çDLG\QÄ?V /LHWXYRV VYHLNXROLĹ€ VĉMXQJRV VYHLNDWRV VWRY\NORV

6$0 9LVXRPHQÄ?V VYHLNDWRV GHSDUWDPHQWR GLUHNWRULXV

$XGULXV äĀHSRQDYLÄ€LXV XRVLXV QXVSUÄ’VWD SDVNHOEWL 6YHLNDWLQJXPR PHWDLV VLHNLDQW GDU NDUWĉ DWNUHLSWL YLVXRPHQÄ?V GÄ?PHVÄš Äš WDL NDG VYHLNDWD ² GLGçLDXVLDV WXUWDV LU SDVNDWLQWL çPRQHV ODELDX MD UÄşSLQWLV

$ äĀHSRQDYLÄ€LXV WLNLVL NDG 6YHLNDWLQJXPR PHWĹ€ UHQJLQLDL SDGÄ?V SDNHLVWL YLVXRPHQÄ?V SRçLÄşUÄš Äš VYHLNDWĉ LU SDVNDWLQV J\YHQWRMXV ULQNWLV VYHLNĉ J\YHQLPR EÄşGĉ Ă….LHNYLHQL PHWDL WXUL EÄşWL VYHLNDWRV PHWDL R NLHNYLHQD GLHQD ² VYHLNDWRV GLHQD 6YHLND J\YHQVHQD EÄşWLQD QXRODW 7LNLPÄ?V NDG 6YHLNDWLQJXPR PHWDL SULPLQV DSLH WDL LU SDVNDWLQV YLVXV J\YHQWL VYHLNLDX´ YLOLDVL $ äĀHSRQDYLÄ€LXV UĹžsk. Nr. 307156

Komentaras

4 | Savaitės interviu

Eurokomisaras Algirdas Šemeta:

Artūras Račas redakcija@15min.lt

„Mūsų ateitis – Jungtinės Europos Valstijos“

„Kasos knygos“ rubikonas Aš labai noriu, kad Darbo partijos byla kuo greičiau pasibaigtų, o V.Uspaskichas, V.Gapšys ir V.Vonžutaitė sėstų. Ilgam. Nes jei ta po Seimo komisijos posėdžių paviešinta „Kasos knyga“, kurioje tvarkingai fiksuota, kas, kam, už ką ir kiek davė, yra tikra, sėdėti ilgai yra už ką. Net jei byla ir buvo politizuota, kaip teigia V.Uspaskichas.

Jei teisingai suprantu, tai ta „Kasos knyga“ ir yra vienas pagrindinių įrodymų Darbo partijos byloje.

Ir dar liudininkų, kurie, kiek teko girdėti, daug ką neigia, parodymai.

Tiesa, tai, kad „Kasos knyga“ yra tikra, o jos įrašai ką nors reiškia, įrodyti nebus lengva. Pamenate „Rubicon“ juodosios buhalterijos bylą: tada irgi daug kas manė žinantys, kad „Andr.“ – tai V.Andriukaitis, „Kviet.“ – tai V.Kvietkauskas, „Vidž.“ – A.Vidžiūnas, „soclib“ – A.Paulausko partija, TS – A.Kubiliaus Tėvynės Sąjunga, o AMB – prezidentas A.Brazauskas, buvęs šalies vadovės D.Grybauskaitės mokytoju.

Bet paaiškėjo, kad manyti viena, o žinoti – kas kita. Ir kai telefono ragelyje girdite, kad „abonentas nepasiekiamas“, tai nebūtinai reiškia, kad A.Zuokas vėl trumpam išvyko į Lenkiją. Gali būti, kad tas, kuriam skambinate, tiesiog išjungė telefoną.

Jei „Kasos knyga“ bus pripažinta tikra, tikėtina, kad per korupcines schemas išdalytą paramą Lietuva turės grąžinti ES. Grįžtant prie paviešintos „Kasos knygos“, bus nenuostabu, jei paaiškės, kad VU iš tiesų reiškia Vilniaus universitetą, o „Respublikai“ reiškia ne V.Tomkui, o Lietuvai. Nes Lietuva juk Respublika.

Bet jei teismas viską išsiaiškins (o aš tuo neabejoju), nuspręs, kad „Kasos knyga“ yra tikra ir remdamasis joje esančiais įrašais ilgam pasodins V.Uspaskichą, V.Vonžutaitę ir V.Gapšį, tai dar neturėtų būti pabaiga. Žinoma, jei kalbame apie teisingumą ir pelnytas bausmes.

Nes ėmimo-davimo procese visada yra dvi pusės. Todėl teismui pripažinus, kad „Kasos knygos“ įrašai patikimi, o Ž.Žvaguliui, „Vairui“ ar bendrovėms „Combo“ ir „Makrokoncertas“ buvo mokėta „juodais“, reikėtų išsiaiškinti, ar jie visi gautas sumas deklaravo ir sumokėjo mokesčius. Jei ne, sodinsime, ar užteks baudų?

Teks aiškintis ir kodėl LVPA bei Ūkio ministerijos tarnautojai, spręsdavę dėl ES paramos skyrimo, skirdavo ją įmonėms, galbūt mokėdavusioms 5 proc. į Darbo partijos juodąją kasą. Ar tie tarnautojai gaudavo savo procentą? O gal jie buvo įbauginti? Jei ne, tai jie turbūt taip pat turėtų sėsti. Taip pat ilgam, nes išeitų, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Nes žinome – ministras tik pasirašydavo.

Buvęs ministras D.Kreivys taip sakė.

O ką darysime su įmonėmis „Stiklita“, „Paliūtis“, „Pamario medis“, „Nagisa“, „Sebra“, „Jūrės medis“, „Era ir Ko“, „Senovė“, kurios, kaip aiškina K.Masiulis, galbūt mokėjo 5 proc. gautos ES paramos į juodąją kasą? Logiška būtų sodinti įmonių vadovus, nes išeitų, kad jie dalyvavo korupcinėse schemose.

Be to, reikės reikalauti, kad tos įmonės grąžintų per korupcines schemas gautą ES paramą. Nes jei „Kasos knyga“ bus pripažinta tikra, tikėtina, jog visą per korupcines schemas išdalytą paramą Lietuva turės grąžinti ES. Nes toks paramos dalinimas ES reglamentuose nenumatytas. Nemokėsime juk už korumpuotus verslininkus ir valdininkus iš biudžeto, ar ne?

Neabejoju, kad taip ir bus. Lietuva – teisinė valstybė, kurioje prieš įstatymą visi lygūs.

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Eglė Digrytė Specialiai „15min“ iš Strasbūro

globaliame kontekste. Gilesnė integracija ir leidžia išlaikyti svarų žodį sprendžiant viso pasaulio klausimus.

Kritikai kalba, kad spaudimas rinkose sumažėjo. Bet, EK vertinimu, krizė dar nesibaigė. Rinkos duoda savotišką kreditą Europai, pasitikėdamos politiniais pareiškimais dėl gilesnės integracijos. Be realių veiksmų tas pasitikėjimo kreditas gali greitai išnykti ir vėl atsidursime, kur buvome.

„Krizė dar nesibaigė, – įspėja Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta ir priduria, kad Europai liko vienintelis kelias išsigelbėti, – tvirtesni finansiniai, ekonominiai ir politiniai ryšiai.“ „Ateis laikas, kai turėsime Jungtines Europos Valstijas“, – savo kabinete Europos Parlamento rūmuose Strasbūre interviu savaitraščiui „15min“ prognozavo Lietuvos eurokomisaras.

Penktadienį jis trumpam grįžta į Vilnių pasižiūrėti, ko verta naujoji Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, bei aptarti su ja naujų aktualijų. ES finansų ministrai ketvirtadienį patvirtino susitarimą sukurti bendrą bankų priežiūros instituciją, kuri galės uždaryti blogus bankus visose euro zonos šalyse.

– Kiek realus šio projekto įgyvendinimas?

– Susitarimas dėl bankų sąjungos nereikalauja keisti sutarčių. Buvo išreikšta visų šalių vadovų politinė valia siekti šio tikslo. Ginčijamasi dėl daugelio klausimų, bet kad būtina bankų sąjunga, niekas neprieštarauja.

ES šalių finansų ministrai jau pritarė centralizuotai bankų priežiūrai, o Europos Komisijos pateiktame projekte numatomi kiti žingsniai dėl bendro pertvarkymo mechanizmo, didesnio indėlių draudimo sistemos koordinavimo. Kai visi šie elementai bus įgyvendinti, turėsime realią bankų sąjungą.

„Valstybės išleido milžiniškus pinigus, kad išgelbėtų bankų sistemą. ES tai sudarė 4,6 trilijono eurų – sunkiai suvokiamą skaičių.“ – ES narių lyderiai jau ne pirmą kartą tariasi, kaip išgelbėti eurą. ES šalys jau palaimino revoliucinį planą dėl didesnės bankų kontrolės, kuris gali paversti bloką federacija. Kam to reikia?

– Krizė akivaizdžiai parodė, kad eurui gyvuoti per amžius faktiškai yra vienas kelias – gilesnė integracija. Paaiškėjo, kad pinigų sąjunga be glaudesnių ryšių, didesnės integracijos finansuose ir ekonomikoje, net stipresnių politinių ryšių gali būti pažeidžiama.

Globalėjant pasauliui, Europos vaidmuo gali išlikti stiprus, jei ji bus vieninga. Matant, kaip vystosi kitos didžiosios šalys, akivaizdu, kad po keleto metų net didžiausios Europos valstybės taps santykinai mažos

Tai leis nutraukti bambagyslę tarp padėties viešųjų finansų ir bankų sektoriuose ES narėse. Dabar, jei viešųjų finansų padėtis pablogėja, o bankai yra suteikę daug paskolų ir turi daug tos šalies obligacijų, jų finansinė padėtis blogėja, reikia daugiau pinigų jų problemoms spręsti, kartu blogėja viešųjų finansų padėtis. Pagrindinis šio proceso tikslas – atskirti galimas bankų problemas nuo viešųjų finansų.

– Kokia ES jums atrodo gyvybingesnė – dabartinė ar dar glaudžiau integruota ne vien finansų srityje?

– Europos ateitis yra gilesnė integracija. Ateis laikas – šiandien dar sunku pasakyti, kada, – kai turėsime kažką

panašaus į Jungtines Europos Valstijas.

Mūsų pasiūlymuose kai kurie žingsniai reikalauja sutarčių keitimo – ir nemenko. Bet nereikia gąsdintis – nekalbame apie Sovietų Sąjungos analogą. Tai yra visai skirtingas modelis, savanoriška integracija, dalies suvereniteto perleidimas, bet kartu kalbama apie institucijų, kurioms suverenitetas perduotas, politinę demokratinę atskaitomybę.

Giliau integruotoje Europoje suverenių valstybių interesai bus kruopščiai saugomi.

– Naujasis premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Lietuva eurą galėtų įsivesti nuo 2015 metų. Ar verta skubėti?

Estijai vien dalyvavimas Europos stabilumo mechanizme (ESM) kainuos apie 1,3 mlrd. eurų.

– Visada sakiau ir toliau laikausi nuomonės, kad Lietuvai euras naudingas ir kad reikėtų siekti jį įsivesti kaip galima greičiau. Mūsų monetarinė, pinigų politikos, sistema tokia, kad de facto turime euro pakaitalą – litą, cirkuliuojantį vidaus rinkoje, bet negalime pasinaudoti visais privalumais, kuriuos suteikia buvimas euro zonoje. Taip pat išlieka valiutos kurso rizika, nes, kol nesi euro zonoje, lieka tikimybė, kad kursas gali būti peržiūrėtas, o investuotojai tai atitinkamai vertina.

Estija jau turi eurą, Latvija atkakliai siekia jį įsivesti jau 2014 metais. Įmokas, paskolas, teikiamas garantijas reikia vertinti per tą prizmę, kad tai nėra negrąžinami pinigai. Pagal dabar buvusį mechanizmą, pinigai skolinami valstybėms, kurios yra sunkesnėje padėtyje. Šalys net uždirba iš palūkanų už suteiktas paskolas.

Kita vertus, negali būti tikras, kad pačiam nereikės pagalbos. Puiku, kad Lietuva bent makroekonomiškai atrodo stabiliai, yra tarp nedaugelio ES valstybių, kurioms EK dabar nemato makroekonominių grėsmių. Bet nežinia, ar po kelių, keliolikos metų neatsidursi bėdoje. Euro zona sukuria mechanizmus, kurie leistų padėti tokioms šalims.

– Europos Parlamentas trečiadienį pritarė jūsų iniciatyvai – finansinių sandorių mokesčiui, kuris būtų taikomas, jei bent viena šalis būtų įsikūrusi ES teritorijoje. Ar jis netaps dar vienu mokesčiu, iškraipančiu ekonomikos subjektų elgseną, bet atnešančiu mažai finansinės naudos biudžetui?

SavaitÄ—s interviu | 5

15min • 2012 m. gruodŞio 14 d.

„Nereikia gąsdintis – nekalbame apie Sovietų Sąjungos analogą.

Tai savanoriĹĄka integracija.“

A.Ĺ emeta mano, kad Europa iĹĄ krizÄ—s gali iĹĄsigelbÄ—ti tik glaudĹžiau integruodamasi ir ekonomiĹĄkai, ir politiĹĄkai. „Reuters“ nuotr.

– Krizę lėmė neatsakingi bankų veiksmai.

ValstybÄ—s iĹĄleido milĹžiniĹĄkus pinigus, kad iĹĄgelbÄ—tĹł bankĹł sistemÄ….

SkaiÄ?iuojama, kad ES tai sudarÄ— 4,6 trilijono eurĹł – sunkiai suvokiamÄ… skaiÄ?iĹł.

Tai yra ne iĹĄ oro atsiradÄ™, o mokesÄ?iĹł mokÄ—tojĹł pinigai.

Yra teisÄ—tas siekis, kad finansĹł sektorius grÄ…ĹžintĹł ÄŻ vieĹĄuosius finansus bent dalÄŻ tĹł pinigĹł. Ĺ is rinkos instrumentas bankus skatins nepiktnaudĹžiauti rizikingomis finansinÄ—mis transakcijomis. Pirmiausiai turiu omeny vadinamÄ…jÄ… aukĹĄto daĹžnio prekybÄ…, kai kompiuteriĹł algoritmai prekiauja

tarpusavyje ir sudaromi tĹŤkstanÄ?iai sandoriĹł per sekundÄ™, o bet kokia klaida, padÄ—ties neÄŻvertinimas gali iĹĄkart sukelti problemĹł viename ar kitame banke. PasiĹŤlytas nedidelis mokestis turÄ—tĹł atgrasinti nuo tokiĹł operacijĹł.

Drauge mokestis verstĹł bankus finansuoti realiÄ… ekonomikÄ…. Smulkus, vidutinis ir net stambus verslas susiduria su finansavimo problemomis, nes sunku gauti paskolĹł. Svarbus teisingumo faktorius – beveik visos ES narÄ—s karpo iĹĄlaidas, didina mokesÄ?ius. Per pastaruosius porÄ… metĹł priimta daugybÄ— sprendimĹł dÄ—l iĹĄlaidĹł sumaĹžinimo ir mokesÄ?iĹł padidinimo.

Gyventojai natōraliai kelia klausimą, kodėl bankai neįneťa savo indėlio į ťį skausmingą procesą. – 1997–1999 m. dirbote finansų ministru.

Ar grÄŻĹžtumÄ—te ÄŻ ĹĄias pareigas dabartinÄ—je VyriausybÄ—je? – Nesvarstau tokiĹł klausimĹł, nes turiu aibes rĹŤpesÄ?iĹł tiek savo srityje, tiek sprendĹžiant visus ES klausimus. VyriausybÄ— yra suformuota, belieka tik palinkÄ—ti jai sÄ—kmÄ—s ir pasiekti, kÄ… yra uĹžsibrÄ—Ĺžusi.

ÄŽspĹŤdinga karjera 50 metĹł Algirdas Gediminas Ĺ emeta nuo 2009 m. tapo Europos komisijos nariu, atsakingu uĹž finansinÄŻ programavimÄ… ir biudĹžetÄ….

2010 m. pradĹžioje jam patikÄ—tos mokesÄ?iĹł, muitĹł sÄ…jungos, audito bei kovos su sukÄ?iavimu komisaro pareigos.

2008–2009 m. A.Kubiliaus Vyriausybėje jis ėjo finansų ministro pareigas.

2001–2008 m. dirbo Statistikos departamento generaliniu direktoriumi.

1999–2001 m. buvo Vyriausybės sekretorius.

1999 m. pusmetÄŻ dirbo statybĹł kompanijos „NalĹĄia“ viceprezidentu.

1997–1999 m. pirmąkart ėjo finansų ministro pareigas.

1992–1997 m. vadovavo Vertybinių popierių komisijai.

2YS Q QSOIWĂ?MÄľ EHQMRMWXVEZMQS REYNSZĂšW Ĺ› MV K]ZIRXSNEQW MV FIRHVSZĂšQW :EPWX]FMRĂš QSOIWĂ?MÄľ MRWTIOGMNE TVMQIRE OEH RYS QIXÄľ WEYWMS SWMSW ÄŁEP]NI òWMKEPMSW 1S OIWĂ?MÄľ EHQMRMWXVEZMQS òWXEX]QS XSPMEY Ĺ› 1%Ăą TEOIMXMQEM MV TETMPH]QEM 2EYNSZĂšW TEPMIW XMIO K]ZIRXSNYW XMIO MV FIRHVSZIW +]ZIRXSNEM NEY OMXEMW QIXEMW TVMZEPĂšW HIOPEVYSXM XEQ XMOVYW HMHIPĂšW ZIV XĂšW RIVIKMWXVYSXYW WERHSVMYW ŢYĹ€QEVÄŁMIQWĹ QS OIWĂ?MÄľ QSOĂšXSNEQW EHQMRMWXVEXSVMYW TEXW KEPĂšW WYJSVQYSXM QSOIWXMRĂœ TVMIZSPĂœ OSQIVGMRĂœ ZIMOPĂˆ Z]OHERXMIQW FIX WYOĂ?MEYNERXMIQW QSOIWĂ?MÄľ QS OĂšXSNEQW :1- KEPĂšW YĹ€HVEYWXM EXWMWOEMX]XM KV]REM WMEMW S RIWYQSOĂšXYW QSOIWĂ?MYW EHQMRMWXVEXSVMYW XYVĂšW XIMWĂœ MÄŁMIÄŁOSXM NEY OMXĂˆ HMIRĂˆ TS WYQSOĂšNMQS XIVQMRS :1- XEMT TEX TVMQIRE OEH NEY RYS ÄŁMÄľ QIXÄľ TETVEWĂ?MEY WYHEV]XM QSOIWXMRĂšW TEWOSPSW WYXEVXMW Mokestinei paskolai gauti – QEĹ€MEY HSOYQIRXÄľ 2SVW HMHĹ€MSNM HEPMW 1%Ăą TEOIMXMQÄľ òWMKEPMSW OMXÄľ QIXÄľ WEYWMS H XEĂ?MEY TEPIRKZMRMQEW QSOIW Ă?MÄľ QSOĂšXSNEQW WYHEV]XM QSOIWXMRĂšW TEWOSPSW WYXEVXMW KEPMSNE RYS QIXÄľ ZMHYVMS X ] FMVĹ€IPMS HMIRSW :1- TVMQIRE OEH EXWMWEO]XE VIMOEPEZMQS ZMWEMW EXZINEMW OEM QSOIWĂ?MÄľ QSOĂšXSNEW OVIMTMEWM HĂšP QSOIWXMRĂšW RITVMIQSOSW EXMHĂšNMQS MÄŁHĂšWX] QS TEXIMOXM HSOYQIRXYW TEKVMRHĹ€MERĂ?MYW OEH NMW XYVM VIEPMÄľ KEPMQ]FMÄľ EXWMWOEMX]XM TIV TVEÄŁSQĂˆ WYXIMOXM QSOIWXMRĂšW RITVMIQSOSW EXMHĂšNMQS PEM OSXEVTò 1%Ăą WXV 4EKEP TETMPH]XĂˆ 1%Ăą QSOIWĂ?MÄľ QSOĂšXSNEW KEPM FÄ­XM EXPIMHĹ€MEQEW RI XMO RYS FEYHÄľ MV HIPWTMRM KMÄľ FIX MV RYS WOEMĂ?MYSNEQÄľ ETWOEMĂ?MYSXÄľ FIX RIWYQSOĂšXÄľ RIMÄŁMIÄŁOSXÄľ TEPÄ­OERÄľ TEHMHMRXÄľ TEPÄ­OERÄľ TEPÄ­OERÄľ HIPWTMRMKMÄľ EV NÄľ HEPMIW YĹ€ WYXIMOXĂˆ QSOIWXMRĂœ TEWOSPĂˆ ĢMEQ EXPIMHMQYM XEMOSQM XMI TEX]W TEKVMRHEM OEMT MV EXPIMHMQYM RYS HIPWTMRMKMÄľ -RJSVQEGMNE ETMI WYHEV]XYW WERHSVMYW .EY OMXEMW QIXEMW OEM OYVMI K]ZIRXSNEM QSOIWĂ?MÄľ EHQMRMWXVEXSVMÄľ XYVĂšW MRJSVQYSXM ETMI XEQ XMOVYW WYHEV]XYW WERHSVMYW 4VMIZSPĂš K]ZIRXSNEQW TE XIMOXM QSOIWĂ?MÄľ EHQMRMWXVEXSVMYM MRJSVQEGMNĂˆ ETMI

WYHEV]XYW WERHSVMYW EXWMVEW XYSQIX 1%Ăą Ĺ› | WXV OEM - K]ZIRXSNEW TEKEP WYHEV]XYW WERHSVMYW KEY RE PÚģľ òWOEMXERX TEWMWOSPMRXEW MÄŁ RYSPEXMRMÄľ 0MI XYZSW K]ZIRXSNÄľ EVFE YĹ€WMIRMS Ć™^MRMÄľ EV NYVMHMRMÄľ EWQIRÄľ - K]ZIRXSNS TIV ZMIRIVMYW OEPIRHSVMRMYW QI XYW KV]REMWMEMW TMRMKEMW KEYXE WYQE TEKEP ZMIRĂˆ WERHSVò EVFE TEKEP OIPIXĂˆ WY XYS TEĂ?MY EWQIRMY WYHEV]XÄľ WERHSVMÄľ ZMVÄŁMNE TIROMEWHIÄŁMQX XÄ­OWXERĂ?MÄľ PMXÄľ - WERHSVMEM RĂšVE RSXEVMRĂšW JSVQSW - K]ZIRXSNS TEKEP WERHSVMYW KEYXSW TENEQSW RIHIOPEVYSXSW OMXÄľ QSOIWĂ?MÄľ òWXEX]QÄľ RYWXEX] XE XZEVOE %XOVIMTMEQI HĂšQIWò OEH MRJSVQEGMNĂˆ TEXIMOXM VIMOME XMO XYS EXZINY NIM EXWMWOEMX]QEM Z]OS KV] REMWMEMW TMRMKEMW -RJSVQEGMNE XYVM FÄ­XM TEXIMOMEQE QSOIWĂ?MÄľ EHQMRMWXVEXSVMYM ETMI Q MV ZĂšPIW RMEMW QIXEMW WYHEV]XYW WERHSVMYW YĹ€TMPHERX MV TE XIMOMERX 2YSPEXMRMS 0MIXYZSW K]ZIRXSNS TVERIÄŁMQS ETMI WYHEV]XYW WERHSVMYW JSVQĂˆ 46' +]ZIRXSNEM TVERIÄŁMQĂˆ QSOIWĂ?MÄľ EHQMRMWXVEXS VMYM XYVĂšW TEXIMOXM MOM OEPIRHSVMRMÄľ QIXÄľ IMRERĂ?MÄľ TS EXEWOEMXMRMS PEMOSXEVTMS KIKYŀÚW HMIRSW X ] YĹ€ QIXYW TVERIÄŁMQEW XYVĂšW FÄ­XM TEXIMOXEW MOM QIXÄľ KIKYŀÚW HMIRSW .IMKY K]ZIRXSNEW XIMWMRKSW MRJSVQEGMNSW ETMI WYHEV]XYW WERHSVMYW RITEXIMOW PEMOY XEM NMW EXIMX]NI XSOMEMW WERHSVMEMW RIKEPĂšW TEKVòWXM XYVXS òWMKMNMQS MV TENEQÄľ KEZMQS ÄŁEPXMRMS 0EMOY RITEXIMOYW HIOPEVEGMNSW QSOIWXMRĂœ TVMIZSPĂœ WYJSVQYSW QSOIWĂ?MÄľ EHQMRMWXVEXSVMYW 7MIOMERX YĹ€XMOVMRXM RIHIOPEVYSXSW QSOIWXMRĂšW TVMIZSPĂšW òZ]OH]QĂˆ WYQEĹ€MRXM XSOMSW TVMIZSPĂšW RYWXEX]QS MV MÄŁMIÄŁOSNMQS OEÄŁXYW 1%Ăą TETMPH]XEW | WXVEMTWRMY WYXIMOMERĂ?MY XIMWĂœ QSOIWĂ?MÄľ EHQMRMWXVEXSVMYM TEĂ?MEQ WYJSVQYSXM QSOIWXMRĂœ TVMIZSPĂœ QSOIWĂ?MÄľ QSOĂšXSNYM NIMKY NMW RYWXEX]XE XZEVOE PEMOY RITEXIMOME QSOIWĂ?MS HIOPEVEGMNSW 1SOIWXMRĂš TVMIZSPĂš QSOIWĂ?MÄľ EHQM RMWXVEXSVMEYW WTVIRHMQY FYW RYWXEXSQE TEKEP TEWOYXMRĂšW TVMIÄŁ XEM FYZYWMS QSOIWXMRMS PEMOSXEV

TMS QSOIWĂ?MÄľ QSOĂšXSNS TEXIMOXSW XS TEXMIW QS OIWĂ?MS HIOPEVEGMNSW OYVMSNI QSOIWĂ?MÄľ QSOĂšXSNEW HIOPEVEZS QSOĂšXMRĂˆ QSOIWĂ?MS WYQĂˆ HYSQIRMW .IMKY TVMIÄŁ XEM FYZYWMS QSOIWXMRMS PEMOSXEVTMS QSOIWĂ?MÄľ QSOĂšXSNS TEXIMOXSNI QSOIWĂ?MS HIOPE VEGMNSNI RIFYZS RYVSH]XE QSOĂšXMRE QSOIWĂ?MS WYQE QSOIWXMRĂš TVMIZSPĂš FYW RYWXEXSQE TEKEP OMXĂˆ ZĂšPMEYWMEM TEXIMOXĂˆ XS QSOIWĂ?MS HIOPEVEGMNĂˆ OYVMSNI QSOIWĂ?MÄľ QSOĂšXSNEW HIOPEVEZS QSOĂšXMRĂˆ QSOIWĂ?MS WYQĂˆ &Ä­XMRE TEĹ€]QĂšXM OEH MV WYJSVQEZYW QSOIWXMRĂœ TVMIZSPĂœ QSOIWĂ?MÄľ EHQMRMWXVEXSVMEYW WTVIRHMQY EWQIRMQW MÄŁPMIOE TEVIMKE ETWOEMĂ?MYSXM QSOIWXò MV TEXIMOXM QSOIWĂ?MS HIOPEVEGMNĂˆ 4EXIMOYW HIOPEVE GMNĂˆ QSOIWĂ?MÄľ EHQMRMWXVEXSVMEYW RYWXEX]XE QS OIWXMRĂš TVMIZSPĂš FYW XMOWPMREQE TEKEP QSOIWĂ?MÄľ QSOĂšXSNS TEXIMOXSW QSOIWĂ?MS HIOPEVEGMNSW HYS QIRMW 1SOIWĂ?MÄľ EHQMRMWXVEXSVMEYW WTVIRHMQY WYJSVQYSXE QSOIWXMRĂš TVMIZSPĂš KEPM FÄ­XM MÄŁMIÄŁOSQE FIRHVE 1%Ăą RYWXEX]XE XZEVOE 2IKEPĂšW EXWMWOEMX]XM KV]REMWMEMW TMRMKEMW 7MIOMERX YĹ€XMOVMRXM QSOIWXMRĂšW TVMIZSPĂšW òZ]O H]QĂˆ 1%Ăą TETMPH]XEW REYNY WXVEMTWRMY QSOIWĂ?MÄľ EHQMRMWXVEXSVMYM WYXIMOMEQE XIMWĂš HYSXM RYVSH]QĂˆ QSOIWĂ?MÄľ QSOĂšXSNYM EXWMWOEMX]XM

MÄŁQSOĂšXM EVFE KEYXM TMRMKYW XMO RIKV]REMWMEMW TMRMKEMW 8SOW RYVSH]QEW KEPM FÄ­XM HYSHEQEW RYWXEĂ?MYW OEH - 1SOIWĂ?MÄľ QSOĂšXSNEW EVFE NS NYVMHMRMS EW QIRW ZEHSZEW EV òKEPMSXEW EWQYS ZIMOHEQEW XS NYVMHMRMS EWQIRW REYHEM EVFE MRXIVIWEMW FYZS TVMTEĹ€MRXEW OEPXY EVFE NEQ FYZS TEWOMVXE EHQM RMWXVEGMRĂš RYSFEYHE HĂšP ETKEYPMRKS EV ETPEMHEYW ETWOEMXSW XZEVO]QS RYWMOEPWXEQY FÄ­HY òK]XÄľ TMRMKÄľ EV XYVXS PIKEPM^EZMQS MV EV NS VIEPM^EZMQS RIPIKEPEYW HEVFS HEVFS YĹ€QSOIWĂ?MS QSOĂšNMQS XZEVOSW TEĹ€IMHMQS FYLEPXIVMRĂšW TMRMKMRMÄľ PÚģľ MV QEXIVMEPMRMÄľ ZIVX]FMÄľ ETWOEMXSW XEMW]OPMÄľ TEĹ€IMHM QS RIXIMWMRKÄľ HYSQIRÄľ ETMI TENEQEW TIPRĂˆ EV XYVXĂˆ TEXIMOMQS MV XIMWXYQEW RIMÄŁR]OĂœW RITEREM OMRXEW EVFE RYS XSW HMIRSW OYVMĂˆ TEWMFEMKME EHQM

RMWXVEGMRĂšW RYSFEYHSW Z]OH]QEW RĂšVE TVEĂšNĂœ HEYKMEY OEMT ZMIRIVM QIXEM - 4EXMOVMRMQS QSOIWXMRMS X]VMQS QIXY XEMT TEX TEZIHMQS HĂšP WTIGMEPMWXS MÄŁZEHSW XIMOMQS Z]O H]QS QIXY RYWXEXSQE QSOIWĂ?MÄľ òWXEX]QÄľ TE Ĺ€IMHMQÄľ MV ]VE TEKVòWXE VM^MOE OEH QSOIWĂ?MÄľ QS OĂšXSNEW EXWMWOEMX]HEQEW KV]REMWMEMW TMRMKEMW KEPM WPĂšTXM TENEQEW EV OMXEMT ZIRKXM QSOĂšXM QSOIWĂ?MYW 4EĹ€]QĂšXMRE OEH QMRĂšXEW RYVSH]QEW KEPM FÄ­XM HYSHEQEW XMO HĂšP EXWMWOEMX]QÄľ WY NYVMHMRMEMW EW QIRMQMW MV Ä­OMRĂœ OSQIVGMRĂœ ZIMOPĂˆ Z]OHERĂ?MEMW Ć™^MRMEMW EWQIRMQMW %XWMWOEMX]QÄľ ETVMFSNMQEM QSOIWĂ?MÄľ QSOĂšXSNYM KEPM FÄ­XM XEMOSQM MOM ZMIRIVMÄľ QIXÄľ XEMT TEX KEPM FÄ­XM TEREMOMRXM RITEWMFEMKYW RYWXEX]XEQ XIVQMRYM NIM MÄŁR]OWXE ETPMRO]FĂšW HĂšP OYVMÄľ XSOW RYVSH]QEW FYZS HYSXEW .IMKY QSOIWĂ?MÄľ QSOĂšXSNEW HĂšP SFNIOX]ZMÄľ TVMIĹ€EWĂ?MÄľ RIKEPĂšXÄľ òZ]OH]XM HYSXS RYVSH]QS NMW RIHIPWHEQEW X ] RI ZĂšPMEY OEMT OMXĂˆ HEVFS HMIRĂˆ RYS XSOMÄľ ETPMRO]FMÄľ TEEMÄŁOĂšNMQS ETMI XEM TVMZEPĂšW VEÄŁXY MRJSVQYSXM QSOIWĂ?MÄľ EHQMRMWXVEXSVMÄľ RY VSH]HEQEW OSROVIĂ?MYW EXWMWOEMX]QS KV]REMWMEMW TMRMKEMW EXZINYW FIM ETPMRO]FIW 7YXVYQTMRXEWc QSOIWXMRĂšW RITVMIQSOSW

WOSPSW MÄŁMIÄŁOSNMQS PEMOEW 7MIOMERX WOEXMRXM QSOIWĂ?MÄľ QSOĂšXSNYW PEMOY Z]OH]XM QSOIWXMRIW TVMIZSPIW WYXVYQTMRXEWc QSOIWXMRĂšW RITVMIQSOSW MÄŁMIÄŁOSNMQEW TEEROWXMRXE QSOIWĂ?MÄľ EHQMRMWXVEXSVMEYW XIMWĂšW MÄŁMIÄŁOSXM QSOIWXMRĂœ RITVMIQSOĂˆ EXWMVEHMQS HEXE 8IMWĂš MÄŁMIÄŁOSXM QSOIWXMRĂœ RITVMIQSOĂˆ 1%Ăą WXV H òK]NEQE OMXĂˆ HMIRĂˆ TS XS OEM TEWMFEM KME VEKMRMQI KIVYSNY WYQSOĂšXM QSOIWXò MV WY NYS WYWMNYWMEW WYQEW RYVSH]XEW XIVQMREW S NIMKY VE KMRMQEW RIWMYRĂ?MEQEW Ĺ› OMXĂˆ HMIRĂˆ TS QSOIWĂ?MS WYQSOĂšNMQS XIVQMRS TEFEMKSW UĹžsk. Nr. 307178

6 | Tyrimas

Bedantė Lietuva

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Šalyje gyvena tiek žmonių, neturinčių dantų, kad užtektų dideliam miestui įkurti Holivudo žvaigždė Melas Gibsonas lietuvius kadaise yra pavadinęs golfo lazdomis ginkluotais aštriadančiais. Bet tiesa – dar skaudesnė: Lietuvoje tiek daug žmonių, neturinčių dantų, kad bedančiai galėtų užpildyti visą Klaipėdą ir dar liktų.

S.Žiūros/BFL nuotr.

Tyrimas | 7

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Kam ir kokia pagalba priklauso

Lietuvos veidą bandoma puošti įspūdingai kainuojančiais projektais: Valdovų rūmais, Visagino atomine elektrine, „auksiniais“ tualetais, surūdijusiais vamzdžiais prie Neries. Tačiau pažvelgę į žmonių dantis pamatysime, kad maždaug kas penkioliktą ES valstybės gyventoją bjauroja bedantė šypsena.

Dantų gydymas paverstas komercija: susidėti normalius dantis kainuoja tiek pat, kiek nusipirkti naują gerą automobilį, todėl dantų vyresniame amžiuje turi tik tie, kurie turi pinigų.

Geri dantys – deficitas. Prieš dvidešimtmetį žmonės stovėdavo eilėse prie daktariškos dešros. Dabar – prie valstybinių ligonių kasų. Štai Panevėžyje kompensacijos už dantų protezavimą vidutiniškai tenka laukti trylika metų, o Neringoje – pusmetį, mat laukimo trukmė priklauso nuo savivaldybės išgalių. Vidutiniškai Lietuvoje dantų reikia laukti 2–4 metus.

2012 m. spalio 1-osios duomenimis, šalyje 119 971 žmogus laukė dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo. Jau dvejus metus ši eilė ilgėja, todėl laukiantieji gali protezuoti dantis už savo pinigus, o, atėjus jų eilei, atgauti dalį išlaidų.

Taip iš tų beveik 120 tūkst. laukiančiųjų pasielgė šeštadalis – 20 744 žmonės. Visi kiti neturi už ką. Šie skaičiai neatskleidžia visos šalies bedančių armijos, nes kompensaciją už dantų protezavimą gauna ir į valstybines ligonių kasas dėl to kreipiasi ne visi. Dar „n“ bedančių burnų puošia dirbtinės šypsenos –

Anot Valstybinės ligonių kasos atstovo spaudai Kazio Žilėno, gyventojai dažnai skundžiasi, kad už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigose reikalaujama mokėti ir neteikiama informacija, kokios šios pagalbos apimtys.

Draustiems PSD, PSDF biudžeto lėšomis yra apmokamos pirminės odontologinės ugos. priežiūros paslaugos. icinos Tai būtinoji medicinos anpagalba; vaikų dantų ėduonies pro-filaktika; sąkandžio anomalijų išaiškinimas ir profilaktika; dantų ėduonies gydymas; pulpito (išskyrus dantų kanalų kalcifikaciją ir vidinę rezorbciją) gydymas; api-tito kalinio periodontito (išskyrus dantų kanalų pergydymą) gydymas; nesisteminės kilmės nekariozinių dantų ligų gydymas; dantų akmenų virš dantenų ir po jomis nuėmimas; gingivito gydymas, liežuvio bei burnos gleivinės ligų diagnozavimas ir gydymas po specialisto konsultacijos; ikivėžinių ligų įtarimas; premedikacijos ir vietinės nejautros

TĖVŲ EMIGRACIJA IR NAUJIEJI NAŠLAIČIAI Pastaruoju metu nagrinėjama emigracijos tema dažnai atkreipia dėmesį į šalies ekonominius sunkumus, nedarbą, tačiau neretai pamirštama viena rimčiausių emigruojančių šeimų problemų – tai nuo tėvų atskirti vaikai – naujieji našlaičiai.

Jie išgyvena netektį su visais šiam reiškiniui būdingais požymiais: nerimu, pykčiu, liūdesiu, kalte ir kaltinimu, klausimu „kodėl taip nutiko man?“, kartais depresija, tuštumo jausmu ar net noru pasitraukti iš gyvenimo. Pastebimi mėginimai susigrąžinti tėvus, kartais naudojant teigiamo elgesio būdus, tačiau dažniau matome netinkamo elgesio apraiškas. Kaip jiems padėti?

Viena iš pagalbos galimybių – VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centro (Pramonės pr. 31, tel.: (8 37) 45 28 85) vykdoma „Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo“ programa, kurią finansuoja Kauno m. savivaldybės administracija.

Jaunimo centro specialistai rengia informacinę medžiagą, teikia individualias konsultacijas vaikų gyvenimo kokybės gerinimo klausimais emigravus tėvams, veda diskusinio pobūdžio seminarus (tėvams, globėjams, moksleiviams, mokytojams), kuriuose dalyviai dalinasi patirtimi, gilina žinias apie vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimą. ,,Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo programa“ Kauno mieste vykdoma iki 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigos.

Užsk. Nr. 307183

atlikimas; dantų ir dantų šaknų traukimas; ūmių odontologinės kilmės žandikaulių uždegimų (periostito, alveolito, perikoronarito) diagnozavimas ir gydymas; seilių liaukų ir veido žandikaulių srities limfinės sistemos ligų diagnozavimas ir gydymas po specialisto konsultacijos; laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas; pirmosios pagalbos suteikimas ištikus žandikaulių traumai ir gydymas po specialisto konsultacijos; d danties vainiko lūžimo gydymas; danties išnirimo (išskyrus visišką danties išnirig mą) gydymas; kaltinių nenuimamų nu dantų protezų n nuėmimas.

V išskyrus vaikus Visi, bei besimokančius dieninėse bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose (iki 24 m metų amžiaus) ir soci cialiai remtinus asmenis pateikusius savivalnis, dybė dybės pažymą, moka už plombin plombines ir kitas odontologines medž medžiagas ir vienkartines i priemones pagal tuo metu galiojančias kainas. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, vienam gyventojui pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų metinė bazinė kaina yra: gyventojams iki 17 metų – beveik 43 Lt, nuo 18 metų – 34,59 Lt.

V.Labanauskas: „Už tokią sumą bedančiam žmogui įmanoma padaryti tik išimamą plokštelę, be jokių implantų.“ įdedami protezai, kuriuos žmonės, prieš eidami gulti, pasideda ant spintelės.

Bedančių armijai – 30 milijonų Nors dantų galima netekti ir esant darbingo amžiaus bei sveikatos, teisę į dantų protezavimo kompensaciją turi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti pensininkai, nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys ir vaikai. Kompensacija išmokama tik visiškai baigus dantų protezavimą, pagal faktines dantų protezavimo išlaidas; maksimalus dydis – 3560 Lt.

Nukelta į 8 psl.

>>>

8 | Tyrimas Pas odontologą – prispyrus bėdai Nors reguliarus dantų tikrinimas pas gydytoją odontologą labai svarbus, SAM apklausos duomenimis, profilaktiťkai burnos sveikatą tikrinasi tik kas ketvirtas ťalies gyventojas.

Beveik penktadalis pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali iťtverti dantų skausmo, 37 proc. – pajutę nedidelį skausmą, 12 proc. uŞsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. O 11,7 proc.

20–29 metų amŞiaus apklaustųjų pas odontologus nesilanko iťvis.

PasekmÄ—s – liĹŤdnos. Anot Vilniaus visuomenÄ—s sveikatos biuro VisuomenÄ—s sveikatos stebÄ—senos specialistÄ—s Dainos JurĹĄytÄ—s, pernai daugiausia ĹĄalies gyventojĹł, serganÄ?iĹł virĹĄkinimo sistemos ligomis, sirgo bĹŤtent dantĹł ligomis (taip pat ir dantĹł Ä—duonimi) – 50,9 proc.

SerganÄ?iĹł dantĹł ligomis daugiau uĹžregistruota moterĹł negu vyrĹł. Pernai 1 000 ĹĄalies gyventojĹł teko 172 moterys ir 139,4 vyrai. „Moterys labiau linkusios rĹŤpintis savo sveikata, todÄ—l ir daĹžniau lankosi pas odontologą“, – aiĹĄkina specialistÄ—.

15min • 2012 m. gruodŞio 14 d.

>>>

Atkelta iĹĄ 7 psl.

Pernai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudĹžeto iĹĄlaidos dantĹł protezavimo paslaugoms apmokÄ—ti vienam asmeniui siekÄ— tik 1146,5 lito. „UĹž tokiÄ… sumÄ… bedanÄ?iam Ĺžmogui – pensininkui ar anksti netekusiam dantĹł – ÄŻmanoma padaryti tik iĹĄimamÄ… plokĹĄtelÄ™, be jokiĹł implantĹł. Ir tai ne visi privatĹŤs kabinetai ir ne visos laboratorijos uĹž tiek padarytĹł, nes geresnÄ—s plokĹĄtelÄ—s su graĹžesniais dantimis kainuoja brangiau“, – teigia odontologijos klinikos „Dentvalda“ gydytojas odontologas Valdas Labanauskas.

Jo teigimu, uĹž 1146,5 Lt Ĺžmogus gali nusipirkti ÄŻdedamus dantis, kuriuos net uĹžfiksuoti burnoje bĹŤtĹł sunku, nes nebĹŤtĹł ant ko tai padaryti. DantĹł implantai laikomi kosmetine procedĹŤra, todÄ—l PSD nepadengia tokiĹł iĹĄlaidĹł.

OdontologĹł rĹŤmĹł tarybos pirmininko Alvydo Ĺ eikaus manymu, kompensacijos suma turÄ—tĹł bĹŤti protinga. „Jeigu ĹžmogĹł – kad ir tÄ… pensininkÄ… – pastato ÄŻ eilÄ™ susitvarkyti defektĹł ir tai gali padaryti tik iĹĄimamu protezu, aĹĄ neĹžinau, ar tai teisinga, ar ne. Tai priklauso nuo valstybÄ—s turtingumo lygio. FunkcijÄ… atstato, bet ar Ĺžmogus patenkintas, neĹĄiodamas tuos krentanÄ?ius protezus?“ – retoriĹĄkai klausia A.Ĺ eikus.

SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistÄ— Vilma Ĺ imkienÄ— tvirtina, kad vienam Ĺžmogui skiriama suma nustatyta tokio dydĹžio, kad kuo daugiau ĹžmoniĹł ir kuo greiÄ?iau galÄ—tĹł protezuoti dantis.

A.Ĺ eikus: „Profilaktika – pati svarbiausia sistema, kuri gali apsaugoti nuo dideliĹł iĹĄlaidĹł.“ „Didinti sumos nÄ—ra pakankamai lÄ—ĹĄĹł, nes PSDF biudĹžetas nÄ—ra didelis. Jo dydÄŻ tvirtina Seimas. DÄ—l finansinÄ—s krizÄ—s Lietuvoje viskam buvo sumaĹžintas finansavimas, todÄ—l sumaŞėjo ir dantĹł protezavimo iĹĄlaidĹł kompensavimo suma. Kalbant apie kitas valstybes, nÄ—ra nei vienos ES ĹĄalies, kur valstybÄ— visiĹĄkai kompensuotĹł dantĹł gydymÄ… bei protezavimą“, – argumentuoja V.Ĺ imkienÄ—. Ĺ iems metams dantĹł protezavimo paslaugoms apmokÄ—ti planuojama skirti 30 113 400 litĹł.

DeĹĄimtys tĹŤkstanÄ?iĹł litĹł DantĹł protezavimas atliekamas keliais skirtingais metodais, naudojant vainikÄ—lius, implantus, dantĹł protezus, laminates. Protezai bĹŤna iĹĄimami arba neiĹĄimami. „Tai, kokia procedĹŤra bus atliekama bedanÄ?iam pacientui, priklauso nuo bendros jo sveikatos, amĹžiaus ir kaulo bĹŤklÄ—s. Pastaroji svarbiausia. Jeigu kaulas ir paciento piniginÄ— leidĹžia, dedama po ĹĄeĹĄis implantus abiem Ĺžandikauliams ir ant implantĹł protezuojami neiĹĄimami protezai. Jeigu sÄ…lygos neleidĹžia (nÄ—ra kaulo arba jis labai plonas, atrofavÄ™sis, ar Ĺžmogus vyresnio amĹžiaus), dedama po keturis implantus ÄŻ ĹžandikaulÄŻ ir dedamas iĹĄ dalies iĹĄimamas protezas, kurÄŻ reikia iĹĄimti, iĹĄvalyti ir vÄ—l ÄŻsidÄ—ti, arba dedami du implantai ir ant jĹł prisegama plokĹĄtelė“, – pasakoja V.Labanauskas.

Gydytojo odontologo teigimu, protezavimo kaina priklauso nuo implantĹł skaiÄ?iaus.

Vieno danties atstatymo (implantavimo ir protezavimo) iĹĄlaidos siekia 2600–3000 Lt. Pigiausias ÄŻmanomas variantas bedanÄ?iam asmeniui – du implantai ir ant jĹł fiksuojamas iĹĄimamas dantĹł protezas. Tokio varianto kaina – 5500–6500 Lt. NorinÄ?iam kokybiĹĄkĹł implantĹł ir protezĹł, iĹĄlaidos gali siekti ir 35 000 Lt. Jei prieĹĄ atliekant protezavimÄ… reikalingos kokios nors procedĹŤros (dantĹł rovimas, gydymas, kaulo persodinimo operacija ar specialus kaulo implantas), kaina smarkiai ĹĄokteli.

Nauji dantys – po metĹł Netekus dantĹł pasikeiÄ?ia veidas: jo apaÄ?ia paĹžemÄ—ja, smakras atsikiĹĄa, lĹŤpos ÄŻdumba, raukĹĄlÄ—s iĹĄryĹĄkÄ—ja. Ilgai neÄŻsidÄ—jus implantĹł ir (ar) protezĹł, protezas nebesifiksuoja

SkubanÄ?iĹłjĹł KalÄ—das gelbsti prekÄ—s internetu ,QWHUQHWLQĂ• SDUGXRWXYĂ• 3LJX OW SDVWHEL MRJ NDOĂ•GLQLÄ? GRYDQÄ?

LQWHUQHWH LHÄ?NDQĂ?LÄ? ĤPRQLÄ? NDVPHW GDXJĂ•MD 6NDLĂ?LXRGDPD UHNRUGLQLXV NDOĂ•GLQLXV XĤVDN\PXV 3LJX OW SODQXRMD çY\NG\WL DPELFLQJXV Ä?LÄ?

PHWÄ? SODQXV SDVLHNGDPD POQ /W DS\YDUWÇ Pigu.lt JHQHUDOLQLV GLUHNWRULXV 'DLQLXV /LXO\V Ä?ç UHLÄ?NLQç DLÄ?NLQD QH WLN YLVXRWLQH VNDLWPHQL]DFLMD EHW LU GLGĂ•MDQW J\YHQLPR WHPSXL EHL DXJDQW SDVLÄ•ODL DWUDQGDPDLV QDXMDLV SULRULWHWDLV ČŚ3DPDĤX SUDHLQD WDV ODLNDV NDL GLGHOL Ä?XUPXOLXRMDQW\V SUHN\ERV FHQWUDL EXYR PĂ•JLDPDV OLHWXYLÄ? DWVLSDODLGDYLPR LU ODLVYDODLNLR OHLGLPR EÄ•GDV .DL SR GDUEÄ? DUWLPLDXVLHPV ĤPRQĂ•PV LU PĂ•JVWDPDL YHLNODL WHOLHND NHOLRV YDODQGRV R YLHQ NHOLRQĂ• LNL SUHN\ERV FHQWUR SHU NDPÄ?Ă?LXV JDOL XĤWUXNWL GDXJLDX QHL YDODQGÇ ĤPRQĂ•V QDWÄ•UDOLDL LPD LHÄ?NRWL DOWHUQDW\YÄ?Ȥ Č&#x; NRPHQWXRMD D. Liulys.

Pigu.lt SDVWHEL NDG Ä?LÄ?PHWLV SLUNĂ•MÄ? GRYDQÄ?

NUHSÄ?HOLV QHGDXJ VNLULDVL QXR SHUQ\NÄ?Ă?LR R MDP çWDNRV WXUL LU çYDLULRV NDOĂ•GLQĂ•V QXRODLGRV ,QWHUQHWLQĂ•MH SDUGXRWXYĂ•MH Ä?YHQWLQLX ODLNRWDUSLX çYDLULDXVLRPV SUHNĂ•PV WDLNRPRV QXRODLGRV QHW LNL SURF 3LUNĂ•MÄ? SDWRJXPXL Pigu.lt SDWHLNLD

ČŠ ČŠ ČŠ ČŠ ČŠ ČŠ ČŠ ČŠ ČŠ ČŠ ČŠ

0RWHUÄ? LQWHUQHWX GDĤQLDXVLDL XĤVDNRPRV SUHNĂ•V .YHSDODL LU NÄ•QR OLQLMRV EHL NRVPHWLNRV SUHNĂ•V Ă•V ÄŁDLVODL YDLNDPV Aksesuarai 3DWDO\QĂ•V NRPSOHNWDLL *DULQLDL Ä?HSHĂ?LDL 6PXONLQWXYDL 9LUWXYLQLDL NRPEDLQDLL (SLOLDWRULDL EHL EDU]GDVNXWĂ•V Y\UDPV ÄŁLHPRV VSRUWR UÄ•EDL 0RELOLHML WHOHIRQDL 'XONLÄ? VLXUEOLDL

LU SUHNLÄ? VÇUDÄ?XV SDJDO WDL NDP MRV VNLUWRV 9LHQX SHOĂ•V VSXVWHOĂ•MLPX NOLHQWDL SDWHQND ç GRYDQÄ?

VNLUWÄ? Y\UDPV PRWHULPV Ä?HLPDL DU YDLNDPV VN\ULÄ?

3RSXOLDULDXVLRPLV GRYDQRPLV QHEH SLUPXV PHWXV LÄ?OLHND NYHSDODL NRVPHWLND ĤDLVODL YLUWXYLQLDL NRPEDLQDL WULQWXYDL NRPSLXWHULDL LU ĤDLGLPÄ?

NRQVROĂ•V PRELOLHML WHOHIRQDL EXLWLQĂ• WHFKQLND VSRUWR SUHNĂ•V EHL ĤLHPRV VSRUWR DSUDQJD ČŚ.DLS LU NDVPHW GLGĤLRVLRPV Ä?YHQWĂ•PV ĤPRQĂ•V VWHQJLDVL SDGRYDQRWL VDX DU DUWLPLHVLHPV WDL NDP WDXSĂ• YLVXV PHWXV 7DLJL GDXJ NÇ Ä?LDLV PHWDLV QXGĤLXJLQV GLGHOĂ•V LOJDL WDUQDXVLDQĂ?LRV GRYDQRV Č&#x; QXR NYHSDOÄ? SDSXRÄ?DOÄ? NRVPHWLNRV

ČŠ ČŠČŠ ČŠČŠ ČŠČŠ ČŠČŠ ČŠČŠ ČŠČŠ ČŠČŠ ČŠČŠ ČŠ ČŠ

9\UÄ? LQWHUQHWX GDĤQLDXVLDL XĤVDNRPRV SUHNĂ•V .YHSDODL .LHWLHML GLVNDL 1HÄ?LRMDPLHML NRPSLXWHULDLL 7UHQLUXRNOLDL 0RELOLHML WHOHIRQDL 6NDLWPHQLQLDL IRWRDSDUDWDL DL %DU]GDVNXWĂ•V 6WDOR IXWEROR VWDODL ÄŁDLGLPÄ? NRQVROĂ•V 3ODQÄ?HWLQLDL NRPSLXWHULDL 7HOHYL]RULDL

LNL SUDNWLÄ?NHVQLÄ? GRYDQÄ? SDJHULQVLDQĂ?LÄ? ĤPRQLÄ?

EXLWç PRNVOXV LU NDVGLHQç GDUEÇȤ Č&#x; NDOĂ•GLQLXV SLUNĂ•MÄ? çSURĂ?LXV DSLEHQGULQD ' /LXO\V ÄŽLDV .DOĂ•GDV LQWHUQHWLQĂ• SDUGXRWXYĂ• Pigu.lt SDVLWLQND VX DPELFLQJDLV WLNVODLV LU QXRWDLNRPLV 3ULHÄ? NHOLV PĂ•QHVLXV SHUVLNĂ•OXVL ç QDXMDV SDWDOSDV ÄŽLDXUĂ•V PLHVWHO\MH /DNÄ•QÄ? J 9LOQLXV

LU LQYHVWDYXVL GDXJLDX QHL POQ OLWÄ? ç ORJLVWLNRV LQIUDVWUXNWÄ•URV PRGHUQL]DYLPÇ Pigu.lt SHU SDUÇ JDOL SDUXRÄ?WL GDXJLDX QHL WÄ•NVW XĤVDN\PÄ? Č&#x; WDL \UD LNL GHÄ?LPW NDUWÄ?

GDXJLDX QHL SHUQDL ČŚPigu.lt SUHNLÄ? DWVLĂ•PLPR SXQNWDL 9LOQLXMH .DXQH EHL .ODLSĂ•GRMH \UD GDU SDWRJLDX SDVLHNLDPL PÄ•VÄ? SLUNĂ•MDPV WDG QRULQW\V SUHNHV DSĤLÄ•UĂ•WL J\YDL DU DWVLVNDLW\WL XĤ çVL-

J\WDV GRYDQDV JU\QDLVLDLV SLQLJDLV JDOL XĤVXNWL SDV PXV MLHPV SDWRJLX PHWX QHW LU Ä?HÄ?WDGLHQLDLV 7DLS SDW YLVLHPV SLUNĂ•MDPV .DOĂ•GLQHV GRYDQDV XĤVDN\WDV LNL JUXRGĤLR GLHQRV Pigu.lt SULVWDW\V GDU LNL Ä?YHQĂ?LÄ?

3HU YLHQXROLND Ä?LÄ? PHWÄ? PĂ•QHVLÄ? EHQGUD GYLHMÄ? çPRQHL ČŚ3LJXȤ SULNODXVDQĂ?LÄ? LQWHUQHWR SDUGXRWXYLÄ? DS\YDUWD VLHNĂ• GDXJLDX QHL POQ OLWÄ? LU EXYR EHYHLN GX NDUWXV GLGHVQĂ• QHL SHU WÇ SDWç ODLNRWDUSç SHUQDL ÄŽLDLV PHWDLV çPRQĂ• NHWLQD SDVLHNWL POQ /W DS\YDUWÇ 9LHQD GLGĤLDXVLÄ? LQWHUQHWR SDUGXRWXYLÄ? Pigu.lt XĤLPD SURFHQWXV HOHNWURQLQĂ•V SUHN\ERV ULQNRV /LHWXYRMH 7\ULPÄ?

EHQGURYĂ•V 716 GXRPHQLPLV /LHWXYRMH LQWHUQHWX SHUND SURFHQWDL J\YHQWRMÄ?

Tyrimas | 9

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Vizitas poliklinikoje baigėsi fiasko 38 metų Asta naudojosi tik privačių odontologų paslaugomis, kol prieš metus ryžosi dantis profilaktiškai pasitikrinti Vilniaus Šeškinės poliklinikoje.

Vizitas pas bendrosios praktikos gydytoją odontologą buvo paskirtas po mėnesio, tačiau šios datos moteris nesulaukė – peršalus įsiskaudėjo kadaise jau taisytas krūminis dantis. Skausmas vis aštrėjo, nebegelbėjo priešuždegiminiai vaistai, tad Asta paprašė paankstinti vizito datą. Pavyko – gydytoja sutiko priimti po poros dienų.

Astą priėmusi jaunutė odontologė po apžiūros konstatavo: „Reikia padaryti skaudamo danties rentgeno nuotrauką.

Bet rentgeno kabinetas šiandien ų o aš – iš nebedirba. Dirbs rytoj p po p pietų, ryto. Pasidarykite ryt nuotrauką, ryt. o pas mane ateikite poryt.

Nebegalite iškęsti skausmo? Išgerkite priešuždegiminių vaistų. Jau geriate? Tai

burnoje ant bedančių žandikaulių. Tampa sunku valgyti, šypsotis irr kalbėti. Todėl norisi šį reieikalą sutvarkyti kuo greičiau. čiau. „Yra tokių situacijų, ų, kai gydytojas, ištraukęs nereikalinereikalingus ar atitarnavusius dantis, gali iškart sudėti implantus. Tokiu atveju dantų

puiku – teisingai gydotės. Kaip dar galiu jums padėti? Galiu išrauti dantį.“ Poliklinikos kasoje už dantų apžiūrą kelias dešimtis centų susimokėjusi moteris nusprendė daugiau nebeeksperimentuoti – pagalbos kreipėsi į privatų odontologą, kuris gali pats iš karto padaryti rentgeno nuotrauką.

Vos žvilgtelėjęs į nuotrauką gydytojas paskyrė antibiotikų – iš sinuso į dantį persimetusi infekcija buvo kaip reikiant įsismarkavusi. Rauti danties neprireikė.

Praėjo metai, o jis vis dar savo vietoje.

Antrasis Astos bandymas pasinaudoti pigiomis poliklinikos odontologų paslaugomis taip pat baigėsi keistokai. Dantis per maždaug minutę apžiūrėjusi odontologė pareišk pareiškė, kad karieso nerasPacien pasiskundus, kad ta. Pacientei kelios plombos jai atrodo gero nudilusios ir iškligerokai bu busios, medikė atrėžė: „E „Estetiniu plombavimu n neužsiimame.“

protezų implantavim mas užtruktų tik kelis mėnesius, – pasakoli ja V.Labanauskas. – Jeigu reikia laukti, kol sugis žanreik dikaulis po dantų traukimo ar dikauli po kaulo augmentacinių a procedūrų, iki galutinio rezultato gali praeiti metai ar pusantrų.“

Prieš dvidešimtmetį žmonės stovėdavo eilėse prie daktariškos dešros, dabar – prie dantų, kurių protezavimą kompensuoja valstybė.

Pašnekovo teigimu, dantų implantacija, atliekama be kaulo auginimo procedūros, nėra sudėtinga ir skausmas būna žymiai mažesnis nei traukiant dantis. Tačiau jei atliekamos ir rimtos atstatymo procedūros, rekomenduojama daryti bendrinę nejautrą operacijų metu. Narkozė, bent jau privačiame sektoriuje, kainuoja nepigiai.

Svarbiausia – profilaktika Japonų mokslininkai ieško būdų, kaip atauginti iškritusius dantis. Tai nutiks ne anksčiau nei po šimtmečio, todėl reikia kitų alternatyvų dantims apsaugoti. „Manau, kad profilaktika – pati svarbiausia sistema, kuri gali apsaugoti nuo didelių išlaidų. Valstybė turi būti suinteresuota skirti tam pinigų pradžioje, o ne tada, kai dantys jau iškrenta“, – svarsto A.Šeikus.

SAM atstovė V.Šimkienė į kritiką atsako, jog jau 7 metus PSD lėšomis finansuojama Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa.

Silantai – tai dantų ėduonies (karieso) profilaktikai skirtos medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles bei įdubas ir taip jas apsaugančios nuo dantų ėduonies.

Padengti dantis silantais paprasčiau ir pigiau nei juos plombuoti.

2010 metais šios programos įgyvendinimui buvo skirta 2,01 mln. litų, suteikta apie 49 tūkst. paslaugų už 1,45 mln. litų. Praėjusiems metams buvo skirtas toks pat finansavimas. Pernai iš 6–14 metų amžiaus šalies vaikų, galinčių dalyvauti šioje programoje, paslaugomis pasinaudojo tik 14,7 proc. „Sergančiųjų dantų ėduonimi Lietuvoje labai daug, nemažą dalį sudaro vaikai, – teigia visuomenės sveikatos specialistė D.Juršytė. – Odontologai rekomenduoja dantis valytis 2 kartus per dieną. Tačiau, kaip rodo 2010 metų HBSC tyrimai, dažniau nei kartą per dieną dantis valosi 56,8 proc. Vilniaus miesto mokinių, 33,8 proc. juos valosi kartą per dieną. Kas dešimtas apklausos dalyvis dantų niekada nesivalo arba juos valosi retai. 72,4 proc. sostinės mokinių pripažino, kad jau turi keletą plombuotų dantų.“

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Visuomenė V isuomenė | 11 11

15min n • 20 2012 12 2m m.. g gr gruodžio ruo uodžio 1 14 4 d. d.

Už gyvenimo nuopelnus Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas V.Vildžiūnas:

„Kūryba – per skambus žodis“

V.Vildžiūnas patikina niekada nieko nebijojęs, nes visą gyvenimą vadovavosi tėvo priesaku: „Visada siek teisybės. Dėl jos nebijok ir nukentėti.“

Indėlis į meną

80-metį pasitinkantis skulptorius Vladas Vildžiūnas apie Nacionalinę kultūros ir meno premiją pasvajodavo, tačiau šiemet stengėsi jos nesitikėti – verčiau patausoti sveikatą.

Sužinojęs, kad gavo, džiaugiasi taip, kad jėgos sugrįžo.

O įkvėpimo niekada ir netrūko.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt „Svečiai namuose, o gaspadoriaus nėra.

Parduotuvėje su moteriškėm greitai neapsisuksi“, – dėl simboliško vėlavimo pasiteisina pirkiniais nešinas V.Vildžiūnas. „Atsiprašau, nemaniau, kad Vladas turi pasimatymą“, – guviai suskamba namų šeimininkės dailininkės Marijos Ladigaitės-Vildžiūnienės balsas.

Namai kaipmat prisipildo šurmulio. Ponas Vladas, akimirkai išsprukęs į lauką, į kambarį įžengia su glėbiu malkų. „Tuoj pasišildysime“, – pro baltą barzdą nusišypso

ir ima smulkinti pliauskas. V.Vildžiūno rankomis sumeistrautoje krosnyje su židiniu mažumėlę pasiožiavusi įsiplieskia ugnis.

Pasklinda šiluma ir lengvas dūmų kvapas.

Tuo metu ponia Marija lyg vijurkas zuja iš virtuvės į svetainę ir atgal. Regis, vaišingumui nebus ribų: ant stalelio prie židinio gula kelių rūšių sūris, patiekiamas su kriaušėmis, pyragas, pagardintas uogiene, bandelės su lašinukais, saldainiai. Į puodelius prikliuksi karštos arbatos. „Ar nieko neužmiršau?“ – su savimi pasitaria šeimininkė. Kritiška akimi nužvelgia stalą ir apsisukusi ant kulno išdumia.

Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų 7 metų Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius, viena premija taip pat gal būti skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną. Nacionalinės premijos laureatai išrenkami ir paskelbiami gruodžio mėnesį, o premijas įteiks prezidentė Vasario 16-osios proga.

Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis – 104 000 Lt. Grįžta su buteliu raudono vyno „Voruta“.

Atkimšti patiki laureatui. „Mes visada dalindavomės“ Nacionalinė premija – puiki dovana artėjančio jubiliejaus proga? Garbingą 80-ties metų sukaktį V.Vildžiūnas pasitiks gruodžio 20-ąją.

„Šeimyna man sakė, kad verčiau nesitikėčiau ir nelaukčiau. Skaudu, kai viliesi, o paskui tenka nusivilti. Geriau nusiteikti šiek tiek skeptiškai, o po to – džiaugtis“, – filosofuoja V.Vildžiūnas, iki šių metų dukart nominuotas kultūros ir meno premijai gauti, tačiau anuomet taip ir netapęs laureatu. „Anūkai taip įsijautę, lyg jie asmeniškai tą premiją būtų gavę. Sako, gavom premiją, tai dabar bus gerai“, – namiškių įspūdžius pasakoja V.Vildžiūnas. „Vis tiek gi dalinsies – negi po pagalve pasidėsi?“ – daugiau konstatuoja nei klausia ponia Marija. „Be abejo, dalinsiuos. Mes visada dalindavomės. Mūsų vaikai dirba meno ir kultūros sferose, todėl pinigėlių tai gauna, tai negauna, į skolas įlenda... O dabar aš kažkokį gabaliuką galėsiu finansuoti“, – pastebi Nacionalinės premijos laureatas, už nuopelnus apdovanotas 104 tūkst. Lt. Nukelta į 12 psl.

>>>

12 | Visuomenė >>>

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Atkelta iš 11 psl.

Į sovietmetį negrįžtų nė dienai Pinigai Vildžiūnų šeimoje niekada nebuvo pykčių ar nesantaikos šaltinis. „Sovietiniais laikais įsitaisiau odinį portfelį. Kai honorarą gauni, išsikeiti po 3 rublius – keli šimtai banknotų susidaro ir, žiūrėk, tas portfelis beveik pilnas pinigų. Kam kiek reikėdavo, kol yra, tas tiek ir pasiimdavo, – be jokios nostalgijos ar sentimentų prisimena V.Vildžiūnas. – Į tuos laikus nenorėčiau grįžti nė vienai dienai.“ Patyrusio skulptoriaus apskaičiavimu, kūrybai ir darbų realizavimui tuomet likdavo tik trupiniai – apie 20 proc. menininko laiko ir energijos. Visa kita prarydavo įvairūs biurokratiniai derinimai.

Kompromisų su sąžine V.Vildžiūnas niekada nedarė – jau sovietmečiu daugeliui tapo moralinio tvirtumo, nesitaikstymo su primesta ideologija pavyzdžiu. Būtent dėl įsitikinimų nepalaužiamumo kone kiekvienas jo skulptūros atsiradimas paženklintas kokiu nors kuriozu. „Viskas nusirisdavo iki anekdotiškų situacijų, bet man savaip sekėsi“, – vertindamas nueitą kelią apibendrina skulptorius.

Darbams dirigavo raišas Skulptūros „Lietuviška baladė“, 1973 metais iškilusios Arkikatedros pašonėje, likimas buvo pakibęs ant plauko. „Architektūros ir statybos komitetas išduodavo leidimus statybai – skulptūrų irgi. „Lietuviškai baladei“ išdavė, bet partinė valdžia spaudė vykdomąjį komitetą, kad man būtų sutrukdyta. Valdžia sako, kad leidimo nėra. Nueinu pas statybininkus, jie tikina, kad yra. Sakau, jei taip, tai man penkias kopijas. Padarė. Kai vėl man buvo aiškinama, kad leidimas neišduotas, pakišau vieną kopiją ir pareiškiau: „Nebežaiskit, nes bus tiek kopijų, kiek reikės“, – prisimena V.Vildžiūnas.

Skulptūros montavimo darbams jis dirigavo gulėdamas lovoje: „Užlipau ant vinies ir pradūriau koją, negalėjau paeiti, tai man lovelę atvežė. Partinė valdžia ateina, žiūri – gal tai kokia nors protesto akcija? Bet galiausiai man nusileido – Lionginas Šepetys (Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sekretorius, – red. past.), jei nesitraukdavau, man pasiduodavo.“

„O dabar jų visai nebūna – tokių chaltūrų pristatėme...“ – įsiterpia ponia Marija. „Istorija tuo nesibaigia,–tęsia V.Vildžiūnas. – Dalyvavau skulptūros „IX forte“ konkurse. Mano projektas buvo pripažintas geriausiu, tačiau jame esą trūko revoliucinės idėjos, sugniaužtų kumščių. L.Šepetys įtikinėjo mane pakeisti, pataisyti, bet aš kategoriškai atsisakiau – kumščiams, kur žuvo nekalti žmonės, ne vieta. Dėl to „Trys karaliai“ buvo pastatyti ne aikštės viduryje, kaip norėjau, o prie pastato sienos. Vėliau L.Šepetys prisipažino: „Pasikarščiavau be reikalo.“ Dabar skulptūra perkelta į pirminę numatytą vietą.“

I.Gelūno nuotr.

V.Vildžiūno priesakas: „Visada siek teisybės. Dėl jos nebijok ir nukentėti.“

Buvo 1973-ieji – Vilniaus įkūrimo 650-osios metinės. „Valdžia Katedros aikštėje pastatė didžiulį akmenį. Prie jo partijos šulai ėjo, nešdami raudonus gvazdikus.

O prie mano skulptūros su gėlėmis plūdo paprasti žmonės, miestelėnai – argi ne anekdotiška situacija?“ – sukikena V.Vildžiūnas ir mintimis nusikelia į dar tolesnę praeitį – 1968 metus, kai šalia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijos Kaune iškilo „Trys karaliai“.

Už juos irgi teko pakovoti: „Padariau eskizą. L.Šepetys apžiūrėjo ir sako: „Kažkas ne taip.“ Nerodžiau pykčio, bet užtikrinau, kad nieko nekeisiu. Skulptūrai svarstyti buvo sušaukta nei daugiau, nei mažiau – 13-a meno tarybų!“

Statyti leido, krikštyti – ne Paminklas M.K.Čiurlioniui Druskininkuose, 1975 metais sukurtas kompozitoriaus, dailininko 100-osioms gimimo metinėms, irgi turi savo istoriją.

Iš pradžių užduotis Druskininkuose įamžinti M.K.Čiurlionio atminimą buvo patikėta V.Vildžiūnui. Tačiau tokiam svarbiam darbui Maskvai žūtbūt prisireikė partinio menininko, o V.Vildžiūnas niekada toks nebuvo. Partija ieškojo kito skulptoriaus – žvilgsnis nukrypo į Kazį Švažą, kuris irgi turėjo paruošęs eskizą. „Tačiau dvejus metus meno taryba iš jo nieko neišspaudė – ne monumentalistas, stokojo jausmo. Likus metams iki metinių minėjimo, Kultūros ministerija griebėsi už galvų ir ieškojo būdų, kaip išspręsti problemą. Buvo atsigręžta į mane“, – likimo pokštais neatsistebi V.Vildžiūnas.

Atsitiktinumų virtinė gaubia ir sostinės centre, Vokiečių gatvėje, nuo 1982 metų stūksančią „Barborą Radvilaitę“.

Skulptūra iš tikrųjų turėjo stovėti Lentvario parke, kuris kadaise buvo dovanotas Barborai Radvilaitei, tačiau mirus parko globėjui, minties atsisakyta. „Vis tiek pasidariau gipsinį skulptūros modelį ir pastačiau jį Jeruzalės skulptūrų sode. Juk prie jo dirbau ištisus metus“, – dėsto menininkas.

Gipsiniam modeliui nykstant tiesiog akyse, skulptorius iš Vilniaus valdžios netikėtai sulaukė pasiūlymo išlieti skulptūrą iš bronzos ir pastatyti Vokiečių gatvėje. „Ją leido statyti tik kaip dekoratyvinę skulptūrą, o vadinti Barbora uždraudė, nors žinojo, kam iš tikrųjų ji skirta.

Visi mano kūriniai yra tarp abstrakcijos ir

Kiti 2012 m. Nacionalinės premijos laureatai Literatūrologas, literatūros kritikas Kęstutis Nastopka – už pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškos semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną.

Scenografas Vitalijus Mazūras – už lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta.

Architektas Eugenijus Miliūnas – už konceptualų architektūros erdvių suvokimą, už šiuolaikinių reikšmingų pastatų sukūrimą.

Vizualaus meno kūrėjas Žilvinas Kempinas – už minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą.

Dirigentas Modestas Pitrėnas – už platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą.

figūros, todėl savo įsitikinimus galėjau išreikšti taip, kad jie niekam neužkliūtų“, – mirkteli V.Vildžiūnas ir žvilgteli tolyn už

VisuomenÄ— | 13

15min • 2012 m. gruodŞio 14 d.

lango, kur skulptĹŤrĹł sode boluoja apsnigta Barboros figĹŤra.

IĹĄ nerĹŤdijanÄ?io plieno ir granito iĹĄlieta skulptĹŤra buvo eksponuojama pasaulinÄ—je parodoje Kanadoje, Vankuverio bienalÄ—je 2009–2011 metais. „O dabar ji kaĹžkur netoli Niujorko“, – glostydamas barzdÄ… pasidĹžiaugia V.VildĹžiĹŤnas.

MedikĹł prognozÄ—s neiĹĄsipildÄ— Kaip nutiko, kad Ĺžmogui, kuriam prieĹĄ daugybÄ™ metĹł smarkiai susirgus gydytojai prognozavo besveikaÄ?io senio gyvenimÄ…, vis dar paklĹŤsta medis, akmuo, metalas? „TurÄ—jau bĹŤti visiĹĄkas klipata, – pasakojimÄ… pradeda V.VildĹžiĹŤnas. – Ankstyvas pavasaris, bet jau karĹĄta. Sodinome bulves, suplukome, o prie Ĺ ventosios pavÄ—syje buvo suneĹĄti ir dar neiĹĄtirpÄ™ ledai. Mes, vaikai, ant tĹł ledĹł ir pasÄ—dÄ—jome, ir pagulÄ—jome, kad atsivÄ—sintume. Taip 14-os aĹĄ pasigavau ĹŤmĹł sÄ…nariĹł uĹždegimÄ…. Du mÄ—nesius pragulÄ—jau Kauno klinikose. IĹĄleidĹžiant daktarÄ— pasakÄ—: „Nuo dabar gyvensi kaip 60 metĹł senis: nei ĹĄienÄ… pjausi, nei malkas kaposi, nei vaikĹł turÄ—si.“ Bet likimas panorÄ—jo kitaip, ir medikĹł pranaĹĄystes – lyg vÄ—jas nupĹŤtÄ—. DidĹžiausias VildĹžiĹŤnĹł turtas: 3 vaikai, 8 anĹŤkai ir 3 proanĹŤkiai.

O kokia dabar 80-metÄŻ netrukus ĹĄvÄ™sianÄ?io V.VildĹžiĹŤno sveikata? „Su ĹĄirdies voĹžtuvu, bet SantariĹĄkÄ—s netoli, tai vis pasiremontuoja“, – tÄ—vo bĹŤklÄ™ apibĹŤdina menininkas, Vilniaus tiltus skulptĹŤromis „Spindulys–ietis“, „KaraliĹĄkas obuolys“, „Grandinė“ ir „Laivas–pusmÄ—nulis“ papuoĹĄÄ™s Kunotas VildĹžiĹŤnas. „PrieĹĄ savaitÄ™ buvo pablogÄ—jÄ™, bet su gydytojais padraugavau, dabar – geriau. Bet

Name Lobio gatvÄ—je telpa didĹžiulis dvasios lobynas.

I.GelĹŤno nuotr.

maĹĄinÄ… vairuot uĹždraudė“, – pasiskundĹžia skulptorius ir numojÄ™s ranka sugrÄ…Ĺžina prie malonesniĹł dalykĹł.

Sako, verÄ?iau pakilkime ÄŻ intymiausiÄ… namĹł vietÄ… – ÄŻ palÄ—pÄ™, skulptoriaus celÄ™.

TuĹĄÄ?ias menas be vertybiĹł V.VildĹžiĹŤno, kaip skulptoriaus, gyvenimas iĹĄsitenka vos keliuose kvadratiniuose metruose ÄŻsispraudusioje dirbtuvÄ—je. „Tai – mano naujausias darbas, prie kurio kaip iĹĄprotÄ—jÄ™s pluĹĄu. Nors rankas skauda, darau.

Dabar nulipdyti gal penki skulptĹŤros modelio variantai. Padarai vienÄ… – nepatinka, pradeda birbt. Ties kitu kamuojiesi. Ir taip tol, kol nebirbia“, – darbo virtuvÄ—s uĹždangÄ… praskleidĹžia Ĺžilagalvis. Su ĹĄios skulptĹŤros,

kurios pavadinimÄ… ir reikĹĄmÄ™ Ĺžino, bet neiĹĄduoda, projektu jis ketina dalyvauti LukiĹĄkiĹł aikĹĄtÄ—s konkurse.

Ar tas „birbia–nebirbia“ ir vadinama kĹŤrybinÄ—mis kanÄ?iomis? „KĹŤryba – per skambus Ĺžodis. Kaip Dievo vardo, taip ir jo nereikÄ—tĹł minÄ—ti be reikalo. ÄŽkliuvau ÄŻ menininko profesijÄ…, tai ir dirbu. Man esmingiausias dalykas – tai prasmÄ—s ieĹĄkojimas.“ O kÄ… maestro mano apie ĹĄiuolaikinÄŻ menÄ…? „Ar tuos konceptualizmus ir kitus „-izmus“? Tai daĹžniausiai – paklydimai.

Abejotinas kelias prasmei surasti. Bent jau aĹĄ nelabai jÄ… ten ÄŻĹžiĹŤriu. Naujasis menas beveik visada ÄŻspĹŤdingas, kartais ir labai graĹžus, bet tuĹĄÄ?ias, pametÄ™s vertybes. Kai kas sako, kad formos daugiau nei

turinio. Bet kad ir tos formos nÄ—ra“, – svarsto V.VildĹžiĹŤnas.

TodÄ—l jam arÄ?iausiai ĹĄirdies – liaudies menas, kurÄŻ kelerius metus aistringai fotografavo. „RĹŤpintojÄ—liai kartais visiĹĄkai sunykÄ™, o dvasia, energetika – pulsuoja.

Man tos sunykusios skulptĹŤrÄ—lÄ—s buvo atradimas, jos atitinka mano, kaip dabar populiaru sakyti, identitetą“, – apĹžvelgdamas dirbtuvÄ—je iĹĄkabintas rĹŤpintojÄ—liĹł nuotraukas taria V.VildĹžiĹŤnas.

Tiltas tarp dviejĹł kartĹł Taip JeruzalÄ—je, viename name Lobio gatvÄ—je, telpa didĹžiulis lobynas – dvasios aristokratija: senieji VildĹžiĹŤnai, tÄ—vo pÄ—domis sekantis sĹŤnus dailininkas, skulptorius K.VildĹžiĹŤnas ir duktÄ— – ĹžurnalistÄ—, televizijos laidos „Laiko Ĺženklai“ autorÄ—, kĹŤrÄ—ja Liudvika PociĹŤnienÄ— su ĹĄeimomis.

Nenuostabu, kad sovietmeÄ?iu VildĹžiĹŤnĹł namai buvo tapÄ™ tyliojo modernizmo kĹŤrÄ—jĹł ir kultĹŤros rezistentĹł citadele, kur inteligentija bĹŤrÄ—si, vakarojo ir tautinÄ—mis idÄ—jomis prieĹĄinosi socialistiniam realizmui. „Dauguma to meto jaunĹłjĹł menininkĹł neturÄ—jo ryĹĄio su tÄ—vĹł karta. Marijos mama publicistÄ—, visuomenÄ—s ir politikos veikÄ—ja Stefanija LadigienÄ—-PaliulytÄ— buvo aĹĄis, o mes tapome tÄ™siniu, tiltu tarp dviejĹł kartĹł. TodÄ—l mĹŤsĹł namuose sveÄ?iuodavosi iĹĄ Sibiro grįŞęs Juozas Keliuotis, kiti ĹžymĹŤs ĹžmonÄ—s, jaunieji mano kartos menininkai.

LietuvybÄ—s ir tautiĹĄkumo klausimus su Vytautu Landsbergiu aptarinÄ—jome dar gerokai iki SÄ…jĹŤdĹžio“, – nuo ĹĄnekĹł iĹĄdĹžiĹŤvusiÄ… burnÄ… vynu suvilgo V.VildĹžiĹŤnas ir patikina niekada nieko nebijojÄ™s, nes visÄ… gyvenimÄ… vadovavosi tÄ—vo priesaku: „Visada siek teisybÄ—s. DÄ—l jos nebijok ir nukentÄ—ti.“

Lietuviams ťokoladas –

„Šiemet bus tikros KalÄ—dos“ – tikimÄ—s, laukdami graĹžiausios metĹł ĹĄventÄ—s. O ko reikia, kad ĹĄis noras iĹĄsipildytĹł? Tikros KalÄ—dos ateina tada, kai iĹĄkrinta baltas, purus ir blizgantis kaip cukrus sniegas. Tada, kai prie stalo suguĹža visi mylimiausieji. Tada, kai sulaukiame nebĹŤtinai dideliĹł, bet nuoĹĄirdĹžiĹł ir tikrĹł dovanĹł. PavyzdĹžiui, sodraus, kokybiĹĄko ĹĄokolado, perriĹĄto raudonu aksomo kaspinu.

IĹĄ tiesĹł, TIKRŲ KalÄ—dĹł dalimi Lietuvoje tapo ir saldumynĹł karalius ĹĄokoladas. Devyni iĹĄ deĹĄimties ĹžmoniĹł mĹŤsĹł ĹĄalyje sako, kad ĹĄv. KalÄ—dĹł proga artimuosius palepina ĹĄokolado dovanomis. Tai parodÄ— speciali „Kalev“ ĹĄokolado ekspertĹł apklausa.

Tikras ĹĄokoladas tapo KalÄ—dĹł tradicija Lietuviai ĹĄokoladu per ĹĄv. KalÄ—das lepina artimuosius, mylimuosius, draugus, kolegas, taip pat tokia saldĹžia ir burnoje tirpstanÄ?ia dovana reiĹĄkia padÄ—kÄ…. „Kalev“ ĹĄokolado ekspertai patvirtina – tikras ĹĄokoladas visame pasaulyje jau seniai tapo vienu geriausiĹł bĹŤdĹł perduoti ĹĄilÄ?iausius jausmus ir parodyti, kad Ĺžmogus yra tau svarbus.

Pasakojama, kad tradicijÄ… dovanoti ĹĄokoladÄ… Europoje ÄŻtvirtino DidĹžiosios Britanijos karalienÄ— Viktorija. XIX a. ĹĄi garsi valdovÄ— tikrÄ… ĹĄokoladÄ… teikdavo garbingiausiems asmenims, o prieĹĄ Ĺ v. KalÄ—das ir Naujuosius metus ĹĄokoladÄ… siĹłsdavo savo kareiviams, kovojantiems uĹž ĹĄalies garbÄ™.

Ĺ iais laikais ĹĄokoladas, anksÄ?iau buvÄ™s tik iĹĄrinktĹłjĹł ir kilmingĹłjĹł malone, pasklido po visus namus ÄŻvairiose pasaulio ĹĄalyse.

Tikras ĹĄokoladas tapo nuoĹĄirdĹžia ir vertinga tiek maĹžuosius, tiek suaugusius dĹžiuginanÄ?ia dovana. Ne iĹĄimtis ir mĹŤsĹł ĹĄalis – 45 proc. lietuviĹł sako, kad jĹł ĹĄeimoje per Ĺ v. KalÄ—das puoselÄ—jama tradicija dovanoti ĹĄokoladÄ….

„Kalev“ ĹĄokolado ekspertai primena – tik kokybiĹĄkas ĹĄokoladas skleidĹžia nepakartojamÄ… aromatÄ…, svaigiai tirpsta burnoje, uĹžlieja geromis emocijomis ir iĹĄlieka ĹĄiltu TIKRŲ KalÄ—dĹł prisiminimu. O tam, kad gimtĹł toks ĹĄokoladas, reikia daug nuoĹĄirdaus darbo ir meilÄ—s.

TodÄ—l vienoje moderniausiĹł Ĺ iaurÄ—s Europoje „Kalev“ ĹĄokolado virtuviĹł tikri stebuklai vyksta ne tik per ĹĄventes, o kasdien. Joje iĹĄ tolimĹł plantacijĹł atkeliavusios kakavos pupelÄ—s virsta ĹĄokolado mase. Ji, pasitelkus naujausias technologijas, ypaÄ? smulkiai trinama ir atidĹžiai maiĹĄoma. Taip ĹĄokoladas gludinamas tarsi deimantas, kad taptĹł glotnus.

Galiausiai tikras ir lyg aksomas burnoje tirpstantis ĹĄokoladas gimsta tada, kai susilieja metĹł metus kaupta patirtis ir meistriĹĄkai atrinkti ingredientai. Savo gamybos paslaptis patyrÄ™ „Kalev“ ĹĄokolado ekspertai saugoja kaip didĹžiausiÄ… vertybÄ™, kuriÄ… iĹĄ lĹŤpĹł ÄŻ lĹŤpas perduoda nuo 1806 m. Ĺ ÄŻ saldumynĹł karaliĹł jie gamina iĹĄ tikros ĹĄokolado masÄ—s, gardina vien natĹŤraliais vaisiais bei uogomis ir ÄŻ savo virtuvÄ™ niekada neÄŻsileidĹžia konservantĹł.

Dar saldesnÄ—s ĹĄventÄ—s Beveik pusÄ— lietuviĹł sako, kad per ĹĄv.

KalÄ—das stengiasi dovanoti kokybiĹĄkesnÄŻ ĹĄokoladÄ…. TaÄ?iau kaip gi jÄŻ atskirti? „Kalev“ ĹĄokolado ekspertai iĹĄduoda paslaptÄŻ – tik-

ras ĹĄokoladas suĹžadina visus Ĺžmogaus pojĹŤÄ?ius. Ĺ˝iĹŤrÄ—dami ir liesdami tikrÄ… ĹĄokoladÄ…, susiviliosite blizgiu pavirĹĄiumi, turtinga spalva bei tolygia konsistencija. JÄŻ uosdami, pajusite tik natĹŤralius gamtos – kakavos, vanilÄ—s, uogĹł ar vaisiĹł – aromatus, kuriĹł plati gama apima ne vienÄ… ĹĄimtÄ… variacijĹł.

Tikrą ťokoladą galite iťgirsti – perlauŞus jį, pasigirsta tarkťtelėjimas. Paragavus tokio ťokolado, neįmanoma suklysti – jis yra sodraus skonio, tolygiai pasiskirsto ir tirpsta burnoje lyg aksomas.

O visgi kodÄ—l gi mes per KalÄ—das dovanojame ĹĄokoladÄ…? Lietuvos smaguriai sako: „Šokoladas gali pradĹžiuginti kiekvieną“, „Gauti ir dovanoti ĹĄokoladÄ… ÄŻpratau nuo vaikystÄ—s“, „Jis padÄ—s geriau jaustis“, „Šokoladas – geriau uĹž bet kokiÄ… dovaną“.

Tad visa paslaptis – tikras ĹĄokoladas ne tik pasiĹžymi ypatingu skoniu, aromatu, bet ir yra graĹži ĹĄvenÄ?iĹł tradicija, uĹžliejanti ĹĄilÄ?iausiomis emocijomis net ir ĹĄalÄ?iausiÄ… ĹžiemÄ….

Šildymas

Be VE-3 šilumos tiekimas nenutrūks ir tai šilumos kainai įtakos neturės.

BFL nuotr.

Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas:

„Pigesnės šilumos galėtume tikėtis tik gavę europinių lėšų“ Vilniaus šilumos ūkio modernizavimas atidėtas bent iki to laiko, kai tokius projektus rems valstybė arba jiems bus skiriama pinigų iš Europos Sąjungos fondų. Kitu atveju atnaujinimo darbai itin skaudžiai kirstų per šilumos vartotojų kišenę.

Paulina Lazauskaitė Tuo įsitikinęs Vilniaus savivaldybės įmonės Vilniaus šilumos tinklai direktorius Arūnas Keserauskas.

13 proc.

Studijas, susijusias su šilumos ūkio modernizavimu ir galimybėmis atpiginti šilumą vilniečiams, direktorius vadina svarbiausiais besibaigiančių 2012 metų darbais.

Tiek šilumos šiuo uo metu met Vilniuje niuje paga pagaminama ma deginant bio biokurą. urą.

Reikia sulaukti naujos energetikos strategijos – Šiais metais turėjote didelį planą – parengti sąlygas ir paskelbti Vilniaus šilumos ūkio modernizavimo konkursą.

Tačiau jis vis dar nepaskelbtas. Ar šio sumanymo iš viso atsisakyta ar vis dėlto prie projekto bus grįžta?

– Šie metai buvo svarbūs tuo, kad mes pradėjome labai intensyviai ieškoti būdų, kaip atpiginti šilumą vartotojams, kaip pereiti prie kuro konversijos – vietoj brangių rusiškų dujų pradėti deginti vietinį biokurą.

Samdėme konsultantus, kurie daug darbo padarė. Šiek tiek gaila, kad ne taip viskas įvyko, kaip mes planavome. Norėjome dar šiemet skelbti Vilniaus šilumos ūkio modernizacijos konkursą, tačiau pradėjus skaičiuoti paaiškėjo, kad tai nebūtų racionalu.

Investicijos į šilumos ūkio modernizavimą, norint įgyvendinti ES aplinkosauginius reikalavimus, tik didintų šilumos tarifą gyventojams, kadangi iki šiol nebuvo numatyta tam projektui nei valstybės, nei ES fondų parama.

Jeigu negauname valstybės ir ES paramos, Vilniaus miesto savivaldybė ar Vilniaus šilumos tinklai nėra pajėgūs skirti tiek lėšų, kiek reikia. Kuro kainų skirtumas investicijų (planuota, kad norint modernizuoti Vilniaus termofikacinę elektrinę (VE-3), kad ji atitiktų gamtosauginius reikalavimus, prireiks apie 800 mln. Lt, – red.past.) neatpirks.

Investicijos atsipirktų, jeigu valstybė įsipareigotų supirkti vadinamąją žaliąją elektros energiją, kurią gamintų termofikacinė elektrinė. Tuomet gautos pajamos sudarytų galimybių sumažinti šilumos kainas.

Dabar turime sulaukti informacijos, kokia bus nauja energetikos strategija, koks vaidmuo numatytas termofikacinėms elektrinėms, ar numatyta parama pereinant prie biokuro, ar bus superkama „žalioji“ energija, ir tęsti darbus.

– Tokių bendrovių, kurios yra gavusios leidimus statyti biokuro katilus, šiuo metu turime šešias, jos 2016 metais pagamintų papildomai apie 200 megavatų šilumos energijos. Kaip ir buvo norima, šilumos ūkyje atsiranda šiokia tokia konkurencija.

Gyventojai neliks be šilumos

Visa tai turėdami omenyje esame ramūs – gyventojai neliks be šilumos.

– Bet kaip bus su ES gamtosauginiais reikalavimais, kuriuos Vilniaus termofikacinė elektrinė (VE-3) turės atitikti jau 2016 metais?

– Atlikę analizę kartu su konsultantais, „Vilniaus energijos“ specialistais, turime pasakyti, kad šie reikalavimai nėra gąsdinantys Vilniaus miestui.

Net ir be VE-3 galime tiekti pakankamai šilumos energijos miestui. Ypač kai prie šilumos energijos gamintojų prisijungs įmonės, gavusios leidimus statyti biokuro katilus ir pardavinėti šilumos energiją.

Be VE-3 šilumos tiekimas nenutrūks, dėl to neturėtų išaugti ir šilumos kaina. Ši elektrinė visų pirma yra ne šilumos, o elektros gamybos įrenginys, joje negalima gaminti tik šilumos energijos, šiluma yra tik antrinis produktas. Abiejų įrenginių panaudojimas yra racionalus, vieno iš jų – ne, nes VE-3 gaminamos elektros savikaina yra didesnė nei parduodamos elektros biržoje.

– Kiek nepriklausomų gamintojų Vilniaus mieste galėtų gaminti ir tiekti šilumos energiją?

Viskas turi būti racionalu – Tai galbūt iš viso reikėtų užmiršti brangiai kainuojantį modernizacijos projektą?

– Aš manau, kad viskas turi būti racionalu, tam ir skaičiuojama, apsimoka ar ne kuris nors projektas. Šio projekto pagrindinis tikslas buvo pasižiūrėti, ką galime padaryti, kad šiluma vartotojams atpigtų.

Negalima investuoti, jeigu dėl to kainos augtų. Visur reikia racionalumo, atsiperkamumo.

Kol kas mes matome, kad nėra racionalaus pagrindo pradėti šilumos ūkio modernizacijos procesą.

Šiuo metu n neematome jokios priellaiidos, dėl kurios ššilumos lumos kaina ina gyve gyventojam ms turėtų aug augti.

Šildymas

Pasak Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus A.Keserausko, pagrindinis tikslas – mažiausias įmanomas šilumos tarifas gyventojams.

J.Kalinsko nuotr.

Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr. 2 (VE-2) jau veikia vienas biokuro katilas, ruošiamasi įrengti dar vieną.

BFL nuotr.

Jeigu turėtume europinių pinigų arba valstybės subsidijų pereiti nuo dujų prie kitokio kuro, būtų kita kalba. Šalis spręstų savo energetinės nepriklausomybės klausimą, tai būtų strateginiai klausimai, kuriuos valstybė spręstų suteikdama finansinę injekciją, po kurios galėtume sakyti, kad išsprendėme problemą dėl mažesnio dujų vartojimo pereinant prie biokuro.

Pinigai liktų Lietuvoje, bet būtų naudojami vietiniai resursai. Tai labai gražus siekis. Mes galime tai įvykdyti, galime pateikti analizę, kiek reikia biokuro katilų ir pan., bet vienintelis būdas tiekti vartotojams pigesnę šilumos energiją yra europiniai pinigai arba valstybės lėšos. Tačiau, žvelgiant į šalies biudžetą, kuriame lėšų trūksta viskam, turbūt nelabai tikėtina, kad būtų imtasi tokio projekto.

Galbūt tokie pinigai atsirastų iš ES fondų 2014–2017 metų finansavimo laikotarpiu, bet tai paaiškės geriausiu atveju tik 2014 metais.

Šilumos kainos neturėtų augti – Ar imtasi kokių nors veiksmų, siekiant Vilniuje padidinti šilumos energijos kiekį, kuris pagaminamas deginant biokurą?

– Taip, yra numatomas Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 2 (VE-2) antrojo bloko pervedimas prie biokuro. Įgyvendinus šį projektą, šilumos kaina vilniečiams mažės apie 1-2 ct/kWh. Bet situacija investuotojui nėra palanki, nes viena Vilniaus tarybos frakcija tarybos sprendimą vykdyti šį projektą yra apskundusi prokuratūrai.

Atmintinė gyventojams Kur kreiptis dėl su šiluma susijusių klausimų - jeigu pas gyventojus blogai šyla radiatoriai ar per maža, o gal per didelė patalpų temperatūra, rūsyje neizoliuoti vamzdynai, dėl nesandarių vamzdynų nuolat bėga karštas vanduo, o namo prižiūrėtojas nesiima priemonių šiems klausimams išspręsti, gyventojai turi kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją (8 5 263 60 06), kadangi ši institucija vykdo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų veiklos kontrolę; - jeigu gyventojas, jo manymu, gavo per didelę sąskaitą už šildymą ir įtaria šilumos tiekėją nesąžiningu elgesiu, jis turi kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą (8 5 262 67 51).

- jeigu šilumos vartotojas įtaria, jog šilumos tiekėjas pritaikė ne tą šilumos suvartojimo paskirstymo metodiką ar taiko, jo nuomone, nepagrįstas šilumos ar karšto vandens kainas, jis turėtų kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (8 5 213 51 66).

- jeigu gyventojas gavo sąskaitą už šilumos ūkio priežiūrą (šilumos punkto, šildymo sistemos, vamzdynų, radiatorių) ar kitus remonto darbus, kurios dydis kelia abejonių, jis turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę (8 5 211 25 75).

Vilniaus miesto savivaldybės inf.

– Kiek šiuo metu Vilniaus mieste šilumos energijos pagaminama naudojant biokurą?

Vilniaus savivaldybės tikslas buvo iš viso pagaminti net 70 proc. šilumos energijos deginant biokurą.

– Šiuo metu sostinėje iš biokuro pagaminama kiek daugiau nei 13 proc. šilumos energijos.

Šį tikslą galėtume pasiekti, jeigu VE-3 pereitų prie biokuro ir gamintų tiek elektrą, tiek

Negalima inv vestuoti, jeigu dėl to au ugtų kainos. Vis Visurr reikia kia racionalum raci mo, atsiperkamumo atsiperka umo.

šilumą. Tačiau kadangi šį projektą įgyvendinti nebūtų racionalu, todėl geriau lėčiau pereiti prie biokuro, vykdyti mažesnius projektus.

– Bet galbūt tai lems, kad šilumos kaina bent jau neaugs?

– Visame pasaulyje yra taip, kad dujų, mazuto ir biokuro kainos yra tarpusavyje susijusios, jos visos keičiasi vienu metu – kyla į viršų arba leidžiasi žemyn. Jeigu dujų ir mazuto kainos didės, akivaizdu, kad dėl nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių šilumos kaina didės.

Tikimės, kad tos kainos jau pasiekė didžiausias aukštumas, kad tikrai neturėtų didėti.

Todėl šiuo metu nematome jokios prielaidos, dėl kurios šilumos kaina gyventojams turėtų augti.

Klausimus, susijusius su Vilniaus šilumos ūkiu, siųskite el. paštu

sildymas@15min.lt

18 | Gyvenim Gyvenimas

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Taksistu dirbantis smuikų meistras Saulius Urbietis:

„Lietuvoje smuikas mirė“ „Dažnai iš keleivių išgirstu, išg kad nesu panašus į taksistą.

Kartais mano automobilyje skamba A.Vivaldi „Metų laikai“.

Arba W.A.Mozarto ar N.Paganini koncertai“, – prasitaria kone metus sostinėje taksistu dirbantis styginių instrumentų meistras ir restauruotojas Saulius Urbietis.

Kristina Kanišauskaitė k.kanisauskaite@15min.lt Puspenkto šimto styginių instrumentų per savo gyvenimą sukūręs S.Urbietis vadina save menininku-amatininku. Į Austriją, Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Didžiąją Britaniją ir Ameriką iškeliavusiais lietuvio rankomis sukurtais muzikos instrumentais didžiosiose pasaulio scenose groja garsūs muzikai, tačiau, kaip sako meistras, Lietuvoje šiam amatui nebeliko vietos.

Tad ir senieji styginių instrumentų meistrai skaičiuoja paskutines savo darbo dienas: dauguma jų jau emigravo, o likusi dalis žlunga.

S.Urbiečio dienos Lietuvoje taip pat eina į pabaigą: „Daviau sau laiko iki Kalėdų, po jų su sūnumi mėginsime ieškoti laimės Anglijoje. Manęs vienoje iš styginių instrumentų dirbtuvių lauks pameistrio dalia, o sūnus sieks tapti profesionaliu futbolininku“, – ateities planais dalijosi devintos kartos Antonio Stradivarijaus mokyklos atstovu save vadinantis S.Urbietis.

Kainų skirtumai Užsakymų iš viso pasaulio sulaukdavęs 50-metis S.Urbietis neslepia, kad jo pagamintus instrumentus vertina ir perka, bet lietuviai mokėti tiek, kiek mokama pasaulyje, neišgali.

Smuiką už 10000 eurų (34 tūkst. litų) užsienyje parduodantis kūrėjas Lietuvoje atsisveikinti su juo priverstas už 2000 litų.

Per mėnesį instrumentą iš Alpių eglės ar Balkanų uosio išdrožiantis S.Urbietis pirkėjų jau neieško: „Dabar užsakymų nepriimu, instrumentus ruošiu išvežimui iš Lietuvos, o ir gaminti naujų nebūtų kada, tenka dirbti taksistu.“ Pasakodamas vyras atsidūsta. Rudenį jo dirbtuvės patalpas Vilniuje apvogė. Vagis nenubaustas, o meistras patyrė 100 tūkst. litų nuostolių ir vis dar negali įeiti į dirbtuves, nes vyksta tyrimas.

Tapti taksistu S.Urbietį esą privertė krizė: „Sumažėjo žmonių perkamoji galia, taigi, atmetus tai, jog moku penkias užsienio kalbas ir gaminu bei restauruoju smuikus, liko tai, kad sugebu vairuoti automobilį.“ Kodėl jis nepardavinėja savo brangiai kainuojančių kūrinių tarptautinėje rinkoje? „Iki šiol pirkėjai patys į Lietuvą ieškoti manęs atvažiuodavo. Norėdami išsirinkti gerą instrumentą, jie negailėdavo nei pinigų, nei laiko, tačiau krizė sumaišė visas kortas. Gal čia kaltas ir mano paties vangumas? Gal vadybininkas, gal ne aš pats turėčiau užsiimti smuikų pardavimu?“ – garsiai svarstė pašnekovas. „Aš sugebu profesionaliai daryti instrumentus, tačiau jų parduoti nemoku“, – prisipažįsta galiausiai meistras. Sunkiomis akimirkomis Saulius palaikymo ir paguodos sulaukia iš dvylikamečio sūnaus ir Šiauliuose gyvenančių tėvų.

S.Urbietis: „Kai paskutinį savo darytą instrumentą pardaviau už 1 500 litų, pasakiau sau, kad daugiau už dyką nedirbsiu.“

Smuiko meistrų etalonas Antonio Stradivarijus (1644–1737) – pasaulinio garso italų smuikų meistras, per gyvenimą pagaminęs apie tūkstantį instrumentų.

A.Stradivarijus norėjo tapti skulptoriuantu, mi, medžio drožėju, muzikantu, šė o pasaulinį garsą jam atnešė bmeistriški, išskirtiniu tembru pasižymintys smuikai. Šio amato jis išmoko pas Nicolą Amati.

Meilė smuikui – paveldėta S.Urbietis prisimena, kad d smuiko skambesys ramybės ės jam nedavė dar mokyklos suole. Nemažai prie jo apsisprendimo di mokytis griežti prisidėjo ir močiutės pasakojimai apie tragiškai žuvusį jos brolį, dar A.Smetonos laikais baigusį Kauno konservatoriją ir griežusį smuiku. „Labai gerai prisimenu save su močiute muzikos instrumentų parduotuvėje. Ėjome tąkart man smuiko pirkti, tik pardavėjui pasiteiravus, kokio dydžio instrumento norėsime, neradę atsakymo išėjome“, – vieną pirmųjų pažinčių su smuiku prisiminė pašnekovas. Ūgtelėjęs ir įsigijęs smuiką Saulius juo griežti mokėsi savarankiškai: „Nuėjau į biblioteką, pasiėmiau natų pradžiamokslį ir griežiau, tačiau įstojęs į muzikos mokyklą sužinojau, kad smuikininko iš manęs nebus – jau per vėlu. Tada ir kilo mintis pasižiūrėti, iš ko tas smuikas padarytas.“ Pomėgis nubloškė į Maskvą „Mano senelis buvo stalius, turėjo dirbtuves, taip ir ėmiau drožti. Pirmieji mano instrumentai padaryti iš klevo ir eglės, aš dar tik mokiausi. Atsimenu ir pirmuosius uždirbtus 200 rublių“, – grįžta į praeitį meistras.

Studijuodamas Šiaulių pedagoginiame universitete, o laisvu metu tobulindamas smuikų gaminimo technologiją, Saulius ryžosi išmėginti jėgas Maskvoje surengtame konkurse: „Reikėjo pagaminti smuiką. Aš užėmiau garbingą paskutinę vietą, juk savamokslis

buvau, bet likimas lėmė, kad susipažinau su būsimuoju mokytoju Denisu Yarovoy.

Netrukus sulaukiau jo kvietimo studijuoti Maskvoje.“ Mokė legenda „Italas D.Yarovoy, kuris mane mokė smuikų gaminimo ir restauravimo amato, jau miręs. Jo isto istorija – nepaprasta. Nuo vienuolikos metų m važinėjo su tėvu po pasaulį kaip smuikininkas vunderkindas kai ir koncertavo, kol lūžo jo ranka.

Po nelaimingo atsitikimo tėvas P atidavė jį italų meistrams, kad išmokytų smuikų darymo paslapčių. Jis buvo aštuntos kartos italų pasaulinio garso smuikų meistro A.Stradivarijaus mokinys, vėliau emigravo į Maskvą.

JJis mane ir išmokė šio unikalaus amato“, – pasakoja S.Urbietis. am Savo mokytoją lietuvis prisimena S kaip k i supratingą ir didį amato meistrą: „Jis mokė mus restauruoti senus instrumentus, pasakodavo apie skirtingas instrumentų mokyklas, laisvomis valandomis susėsdavome prie ąžuolinio stalo ir gerdami arbatą klausydavomės jo pasakojimų. Jis mus ne tik mokė, bet ir pinigų duodavo – kad nemirtume badu.“ Lietuvoje laikė sūnus Po trejų metų studijų 1988 metais su pagyrimu baigęs styginių instrumentų kūrimo ir restauravimo mokslus Maskvoje S.Urbietis grįžo į Lietuvą. Beveik metus dirbo Gintaro Rinkevičiaus orkestre, o vėliau persikėlė į Lenkiją.

Dešimtmetį kūrė ir restauravo styginius instrumentus Nacionalinėje Varšuvos filharmonijoje, turėjo kontraktų su Vokietija. Tačiau ilgesys 1996 metais vėl grąžino S.Urbietį į Lietuvą. „Buvo minčių, kad į Varšuvą grįšime drauge su žmona, tačiau viskas pakrypo netikėta linkme: likau vienas su mažamečiu sūnumi. Darbui skirdavau rytus arba vakarus, o dalį dienos dirbau kituose darbuose“, – pasakoja vyras savo gyvenimo istoriją. „Užsiėmiau mėgstama veikla, tačiau, kai paskutinį savo darytą instrumentą pardaviau už 1 500 litų, pasakiau sau, kad daugiau už dyką nedirbsiu“, – sau duotą pažadą prisiminė S.Urbietis, žadėjęs Lietuvoje taksi automobilį vairuoti tik iki Kalėdų.

Kalėdos | 23

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Kūčių vakarienės biudžetas

Metų pabaigos šventės – finansiškai skausmingas metas ne vien tiems, kurie nuolat veržiasi diržus. Tradicinės vaišės, papuošta eglė ar jos šaka, bent simbolinės dovanos artimiesiems piniginę gali palengvinti ne viena dešimtimi ar net šimtais litų.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Savaitraštis „15min“ skaičiuoja, kiek šiemet teks skirti kukliai Kūčių vakarienei.

Pigesni pakaitalai Kas penktas žmogus Lietuvoje gyvena ant skurdo ribos. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų Kūčių ir Kalėdų stalui šiemet galės skirti tik iki 200 Lt. Savaitraštis „15min“ pabandė apskaičiuoti, kiek keturių asmenų šeimai kainuotų kukli Kūčių vakarienė. Į meniu įtraukėme ir lietuvių mėgstamus, ir tradicinius patiekalus, kuriems pakanka nebrangių produktų: silkę su svogūnais, burokėlių, baltą ir troškintų kopūstų mišraines, barščius, pyragaičius su kopūstų įdaru, pupelių paštetą, grucę – perlinių kruopų košę su aguonomis ir medumi, kūčiukus su aguonpieniu, kisielių, obuolius.

Ant stalo reikia ir kalėdaičių, bet jų reikia keliauti į bažnyčią. Šiems patiekalams pagaminti reikia silkės, žirnelių, raugintų agurkų ir kopūstų, morkų, burokėlių, bulvių, svogūnų, pieno, sviesto, perlinių kruopų, pupelių, miltų, kiaušinių, cukraus, mielių, krakmolo, spanguolių, medaus, aguonų, kmynų, linų sėmenų. Taip pat – druskos, kitų prieskonių, aliejaus, pomidorų padažo, vandens, kurių ir šiaip

galima rasti kone kiekvienuose namuose.

Parduotuvėje dairėmės pigesnių prekių. Pasirinkimas šiais laikais nemažas ir to paties skirtingų gamintojų produkto kainos gali skirtis net kelis kartus. Kai kuriems produktams radome pakaitalų.

VILNIUJE: Ozo g. 18 / PPC „Ozas KAUNE: Karaliaus Mindaugo pr. 49 / PPC „Akropolis“ Savanorių pr. 346 / PPC „Savas“ PANEVĖŽYJE: Klaipėdos g. 143A / PLC „Babilonas“

Pavyzdžiui, vietoj troškintų kopūstų mišrainei reikalingų džiovintų grybų, kurių saujelė kainuoja bent kelis litus (o baravykai – ir daugiau) pasirinkome grybų sultinį.

Keletą litų pavyko sutaupyti ir dėl to, jog kai kuriems produktams buvo taikomos nuolaidos.

Sąskaita už pirkinius kukliai Kūčių vakarienei siekė bemaž 72 litus. Ši suma – apytikslė, mat išlaidos taip pat priklauso nuo valgytojų skonio ir apetito, dar neįtraukta papuoštos eglutės ar eglišakio, stalo dekoracijų, jei šeimininkė galvoja ir apie jas, kaina.

Kūčių vakarą namuose prie stalo susirenka visa šeima – ir seni, ir jauni.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Kainą gali išauginti tikri grybai, papildomas žuvies patiekalas ar kiti populiarūs patiekalai.

Bet taupios šeimininkės gali išsisukti ir pigiau, pavyzdžiui, vietoj pirktų naudodamos savo konservuotas daržoves ir rinktus grybus, iš kaimo parsivežtus obuolius ir daržoves, pačios išsikepdamos kūčiukų.

Galima atsisakyti tokių produktų kaip medus ar šaldytos spanguolės – jie mūsų vežimėlyje buvo brangiausi (kainavo atitinkamai 7,99 Lt ir 7,29 Lt).

Nemažai teks pakloti ir už silkę (400 g indelis – 6,99 Lt) bei dešimties kiaušinių dėžutę (5,99 Lt), nors jo minėtiems patiekalams reikia tik vieno.

Kiti produktai kainuoja po porą trejetą litų ar dar mažiau: kilogramas miltų – 2,55 Lt, cukraus – 3,99 Lt, morkų – 1,19 Lt, obuolių – 1,99 Lt, svogūnų – 1,09 Lt, maišelis pupelių – 2,99 Lt, indelis žirnelių ir maišelis raugintų agurkų – po 2,99 Lt, kelios bulvės – 0,47 Lt, pora žalių ir trys pakeliai virtų burokėlių – kiek daugiau nei 4 Lt, maišelis raugintų kopūstų ir perlinių kruopų – po 1,29 Lt, sviesto pakelis – 2,79 Lt, pusė litrio pieno – 1,39 Lt, duonos kepalas – 1,22 Lt, pora stiklinių aguonų – 3,90 Lt, maišelis kūčiukų – 1,49 Lt, mielės, kmynai, sėmenys ir grybų sultinys – dar beveik 5 Lt. Nepasiturinčioms šeimoms prieš didžiąsias metų šventes išties tenka pasukti galvą, mat laukia ne tik Kūčių vakarienė, bet ir dvi Kalėdų dienos, o po savaitės – ir Naujųjų sutiktuvės. Minėtų produktų už 72 litus pakaktų tik Kūčioms.

Tradiciniai valgiai – pigesni Troškintų kopūstų mišrainė ar perlinių kruopų košė šiandien vargu ar populiarios.

Nukelta į 24 psl.

KLAIPĖDOJE: Taikos pr. 61 / PPC „Akropolis“ Taikos g. 139 / PC „Big“ H. Manto g. 46 / „Skinija“ ŠIAULIUOSE: Aido g. 8 / PPC „Akropolis“

>>>

24 | Kalėdos

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

>>>

Svarbu ne ką, o kaip valgome Gražina Kadžytė, etnologė: „Žmonės, kurie Kūčių vakarienę planuoja pinigais, jos neturės, nes nelieka paties svarbiausio – švento vakaro prasmės: visų metų apmąstymo, šeimos susitaikymo su artimaisiais ir pasauliu, santarvės. Nelieka Kūčių vakarienės, skirtingos nuo hedonistinės, prabangios visuomenės įsivaizdavimo. Nesvarbu, ar dvylika, ar septyni valgiai bus ant stalo. Yra liudijimų iš lagerių, tremties, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų – užteko pasidalintos duonos ir iš šulinio pasemto vandens. XIX a. etnografai rašė: vakarienę sudarydavo baršteliai, virta žuvis ar grybai, o baigiama kūčiukais, užpiltais saldintu vandeniu. Žmonės neturėtų sureikšminti vakarienės, daug svarbiau, kas į ją įdedama.“

Atkelta iš 23 psl.

Tačiau šie patiekalai yra ne tik tradiciniai, bet ir gerokai paprastesni bei pigesni nei tie, kurių receptais dalijasi šiuolaikinės šeimininkės, – salotos su ožkos sūriu ar pyragas su migdolais.

Internete galima rasti patiekalų, kurie per Kūčias skanauti anksčiau, receptų. Žemaičiai ruošdavo troškinius su pupomis ir žirniais, kanapių valgius, sėmenis su druska, ant žarijų kepdavo silkes, rašoma portale sveikaszmogus.lt. Tradicinis jų Kūčių patiekalas buvo kiunkė – bulvių ir pupų košė, valgoma su raugintais agurkais ar troškintais kopūstais, o gėrimas – duonos plutelių, kmynų ar obuolių gira, burokėlių kisielius.

Aukštaičiai gamino skrylius iš miltų ir vandens, kuriuos dažė į medų ar aguonpienį, virtinius su grybų, daržovių ar kruopų įdaru, virdavo kviečius, grūdų mišinius, blynus, grūdų kepsnelius su padažais, žuvies sūrį. Karštas aukštaitiškas Kūčių patiekalas – virtiniai su raugintų kopūstų įdaru.

Tradiciniai dzūkų patiekalai, – silkė su baravykais, pyragėliai ar troškinti kopūstai su grybais, kepta ropė, grybų užkandos ir sriubos, grybų sūris. Seniau dzūkai augino grikius, todėl kepdavo saldžią grikių „babką“ ant kopūsto lapo.

Suvalkiečiai gamino barščius su auselėmis, patiekalus iš obuolių, žirnių ir pupų, virtą lyną su obuoliais, ruginių miltų meduolius, avižų kisielių, o kvapnią ruginę duoną kepdavo ant klevo, ajero ar kopūstų lapų.

Šiame vežimėlyje – produktai Kūčių stalui už 72 Lt. Autorės nuotr.

Kūčių vakarienės simbolika Nuo seno ant Kūčių stalo reikia patiekti 12 valgių – tiek metai turi mėnesių ir tiek apaštalų su Kristumi sėdo Paskutinės vakarienės. Būtina bent po kąsnį ar šaukštą paragauti visko, kitaip gali nesulaukti kitų Kūčių arba metai nebus sotūs ir turtingi.

Vakarienė pradedama kalėdaičių laužymu – reikia atlaužti kuo didesnį gabaliuką, kad ateinantys metai nebūtų prasti. Kūčių patiekalai gaminami namuose, stengiantis kuo mažiau naudoti mechanines priemones, kepti ar virti.

Simbolinę reikšmę turi ir daugelis tradicinių patiekalų. Kūčia – daiginti grūdai, žirniai, pupos, sumaišyti su medumi saldintu vandeniu, – buvo skirta protėvių vėlėms, joms ir derliaus dievams aukodavo pirmus kąsnius. Dievams bei gamtos stichijoms aukotas ir avižų kisielius. Javai, žirniai ir pupos turėjo atnešti derlingus metus, o medus – šviesos ir sveikatos simbolis.

Obuoliai ir žirniai primena Adomo ir Ievos išvarymą iš rojaus, pastarieji dar simbolizuoja Marijos ašaras. Miltiniai papločiai, apvalūs ragaišiai reiškė saulę, o duona –

Kalėdos | 25

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Vaišėms – iki 200 Lt Daugiau nei pusė gyventojų Kūčių ir Kalėdų stalui šiemet išleis mažiau nei 200 Lt, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto tyrimas. Tiesa, šeimų, kurios tam galės skirti iki pusės šios sumos, palyginti su praėjusiais metais sumažėjo iki 22,5 proc. (pernai – 26,2 proc.).

Dauguma 30,3 proc. (34,1 proc.) planuoja 101–200 Lt išlaidas.

Užtat gyventojų dalis, išleisianti per 300 Lt, išaugo nuo 13 iki 20 proc.

Instituto vadovės Odetos Bložienės teigimu, gausesnes vaišes lemia mažesnis nedarbas, ūgtelėjusios pensijos ir kitos pajamos.

stiprybę, protą, susivaldymą, ištikimybę, gerumą, nuolankumą. Kūčiukai yra miniatiūriniai duonos kepaliukai.

Seniau lietuviai per saulėgrįžos šventę skanaudavo mėsos, bet, plintant katalikybei, ją pakeitė žuvis ir silkė, tinkamesnės pasninkui ir primenančios apaštalus – žvejus bei stebuklą, kai Jėzus Kristus minią žmonių pamaitino dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos.

Kaimuose net buvo juokaujama, jog kas Kūčių dieną nevalgo žuvies, tą kitais metais apsės utėlės.

Šventinės vakarienės ar pietų visai neplanuoja 6,1 proc. (6,4 proc.) gyventojų.

Taip dažniausiai elgsis tie, kurių pajamos viršija 1500 Lt – kas dešimtas arba dukart daugiau nei pernai. Jauni ir daugiau uždirbantys didmiesčių gyventojai šventėms yra linkę keliauti pas tėvus ar senelius, todėl vaišėmis patys nesirūpina. Kiti, turėdami finansinių galimybių, švęsti vyksta į užsienį.

Vakarėlis per Adventą Artėja Kalėdos... Baigiasi Senieji metai... Laikas prisiminti draugus!

Niekas taip nestiprina draugystės, kaip turiningai kartu praleistas laikas. Tad metas surengti vakarėlį SAVIEMS?! Bet palaukite… juk dabar Adventas, su mėsyte „neprasisuksi“…? Išeitis čia pat… Bet apie tai nė šnipšt! Tegul tai bus vakaro „vinukas“ – kulinarinė mįslė jūsų svečiams.

Vakarėlio pradžioje pasiūlykite svečiams daržovių sultinio su sojų faršu įdarytomis bandelėmis. Kol svečiai užkandžiaus ir klausysis Kalėdų muzikos, jūs suspėsite pagaminti sojų kepsnelius, kuriuos patiekite su ryžiais ar daržovėmis. Nebijokite improvizuoti ir kepsniukus pagardinkite rytietiškais prieskoniais. O desertui pateikite iš anksto paruoštus pyragaičius iš sojų dribsnių ir kondensuoto pieno, iškeptus orkaitėje.

Pagaliau priartėjo ilgai lauktas momentas. Jūsų svečiai norėtų įminti gardžiąją vakarėlio mįslę – iš ko gi buvo pagaminti patiekalai?

Hmm… Skonis tarsi tikros mėsytės, bet patiekalai iš „didžiosios pupytės“!

Kas gi tai galėtų būti?

Vargu, ar kuris iš jūsų draugų atspės, jog vakarėlio meniu pagrindą sudarė sveikuoliški sojų pupelių produktai, kurių sudėtyje – jokių nenatūralių priedų.

Jūsų bičiuliai tiesiog privalo sužinoti, kad soja – vienintelis augalinės kilmės produktas, turintis tiek daug baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Tai, beje, ir skaidulų šaltinis.

Susidomėjusiems būtinai pabrėžkite, kad soja – ne tik maistas, bet ir vaistas (ypač moterims). Sojose gausu fitoestrogenų – augalinių junginių, kurių struktūra ir poveikis panašūs į moteriškų lytinių hormonų, o taip pat antioksidantų – bioflavonoidų, kurie apsaugo ląsteles, jaunina odą ir visą organizmą.

Sojų pupelės turi vitaminų (A, C, E, B grupės) ir mineralų (vario, geležies, kalcio, magnio) kompleksą, lėtinantį senėjimą. Tai – balzamas širdžiai ir kraujagyslėms. Jose yra daug širdžiai taip reikalingų baltymų ir visai nėra cholesterolio, pažeidžiančio arterijų sieneles.

Vakarėlis netrukus baigsis… Draugai džiaugiasi: šiandien jie ne tik puikiai praleido laiką, bet ir žengė pirmąjį žingsnį sveikos gyvensenos, teisingų maitinimosi įpročių link. Bet ko jie delsia, kodėl neina namo?...

Pasirodo, jie vis dar negali patikėti, kad tokio šaunaus vakarėlio kaltininkė gali būti… mažytė sojų pupelė. Nieko nepadarysi – teks visiems drauge užsukti į virtuvę ir viską apžiūrėti. Taip taip… keletą sojos pakuočių – „Sojų dribsniai“, „Sojų dribsniai kepsniams“, „Sojų faršas“.

Skanu, pigu, sveika ir tinka net ypatingam draugų vakarėliui!

Užsk. Nr. 307157

Dovanos: ko norime ir ką dovanosime? Šiemet dauguma Lietuvos gyventojų šventiniams pirkiniams ketina skirti didesnes sumas nei pernai. Penktadalis namų ūkių planuoja vien dovanoms išleisti 300 Lt ir daugiau.

Lietuviai po eglute dės kosmetikos ir parfumerijos gaminius, nors patys norėtų gauti dovanų čekius ir grynuosius pinigus.

Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tradicinis šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimas. Palyginti su 2011 metais, dovanoms ir sveikinimams šiemet ketinama skirti didesnes sumas: dešimtadaliu arba iki 25 proc. sumažėjo gyventojų, nurodžiusių mažiausią – iki 100 Lt – sumą. Tuo tarpu 21 proc. namų ūkių arba 6 proc. daugiau nei praėjusiais metais dovanoms išleis daugiau nei 300 Lt. Kartu su pasiryžusiais per šventes didinti vartojimą šiemet išaugo dalis gyventojų, kurie planuoja neišlaidauti. Beveik 18

proc. namų ūkių, gyvenančių mažesniuose miestuose ir rajonų centruose, nepirks ir nedovanos dovanų.

Labiausiai po egle lietuviai trokšta rasti dovanų čekį (15 proc.), grynuosius pinigus (13 proc.) ar knygą (11 proc.). Po 9 proc. apklaustųjų paminėjo kosmetikos ir parfumerijos gaminius bei rankų darbo dovanas. Grynieji pinigai labiausiai pradžiugintų jaunesnius – 18–25 metų – respondentus, tuo tarpu vyresnieji labiausiai džiaugtųsi knyga.

Atvirkštinė situacija pastebima, analizuojant gyventojų planuojamas pirkti dovanas. Vyresni respondentai linkę dovanoti grynuosius pinigus, jaunesni – knygas.

Tačiau populiariausios dovanos, kurios šiemet bus slepiamos po eglute, yra kosmetika ir parfumerija, dovanų čekis bei valgomos dovanos ir gėrimai. 18 proc. apklaustųjų nurodė ketinantys dovanoti juvelyrinius dirbinius ir aksesuarus, 15 proc. – grynuosius pinigus.

26 | Kalėdos

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Kalėdų eglė: didelė, graži, bet nebrangi Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Prekyba kalėdinėmis eglėmis šiemet prasidėjo neįprastai anksti.

Ankstesniais metais gyvomis eglėmis buvo pradedama domėtis tik antrojoje gruodžio pusėje, o šiemet jau gruodžio vidury arčiausi medelynai beveik nebeturi, ką pasiūlyti.

Vilniaus miškų urėdijos medelyno viršininkė R.Konstantinavičienė jau nedaug ką gali pasiūlyti.

J.Kalinsko nuotr.

Vilniaus miškų urėdijos medelyne sujudimas prasidėjo jau pirmąją gruodžio savaitę.

Medelyno viršininkė Reda Konstantinavičienė šypsosi – galbūt žmones taip paveikė pirmomis gruodžio dienomis iškritęs sniegas. Paprastai į medelyną ieškoti eglių žmonės plūstelėdavo tik apie gruodžio vidurį.

Lietuvoje urėdijos per sezoną parduoda apie 20 tūkst. kirstų eglių ir 5–7 tūkst. augančių vazonuose.

Ieško didesnių eglių Egles, kurias pardavinėja vazonėliuose, medelynas užaugina savo plantacijose.

Kirstinių atveža girininkijos. „Labiausiai pirkėjai nori sidabrinių eglių, bet jas jau išpardavėme“, – apgailestavo R.Konstantinavičienė.

Ji neslėpė nuostabos, kad pernai labiausiai ieškoję 1,5 m aukščio eglių, šiemet pirkėjai nori didesnių – siekiančių 2,5–3 m. Jas renkasi ir biurams, įstaigoms, ir namams. „Daug kas dabar jau turi didelius prieškambarius namuose, svetaines, sujungtas su virtuvėmis. Šiemet visi nori didesnių eglių“, – teigė medelyno viršininkė.

Eglių kainos medelyne – skirtingos. Pusės metro paprasta eglė kainuoja 7 Lt, didesnės – 12, 17, 24, 30, 35 ar net 60 Lt. Baltosios ir dygiosios – brangesnės. Metro aukščio eglės kaina siekia 20 Lt, didesnių – 30–70 Lt. Vazoninė eglė iki 0,4 m medelyne kainuoja 10 Lt, 0,4–0,6 m – 15 Lt, 0,6–1 m – 20 Lt, aukštesnės – 30–80 Lt. Norintiems namus papuošti eglės šaka, ji kainuos vos litą ar du. Anot R.Konstantinavičienės, kai kurios įstaigos jų perka daug, matyt, norėdamos papuošti savo būstines.

Atveža tiesiai į namus Neketinantiems gaišti laiko eglės paieškoms, ši kalėdinė puošmena gali būti atvežta tiesiai į namus arba biurą.

Jau trejus metus kalėdinių eglių pristatymu į namus besirūpinančios įmonės vadovas Miroslavas Kolenda atskleidė, kad paslauga populiarėja, ypač tarp tų, kuriems trūksta laiko ir kurie gali sumokėti už tokią paslaugą. „Daugiausia tai įmonės, kurioms reikėtų skirti atsakingą žmogų, kuris nuvažiuotų į kelias vietas, paieškotų eglės, išrinktų ją.

O juk tie žmonės turi ir kitų pareigų. Todėl tokią paslaugą teikiame mes. Būna, kad per pietų pertrauką susirenka visas kolektyvas, mes atvežame kelias egles, o jie išsirenka patinkančią“, – apie savo darbo ypatumus pasakojo M.Kolenda. Ši paslauga kainuoja – mažos sidabrinės eglės iki 1,5 m vazone atvežimas kainuoja 69 Lt, didesnės – 129 Lt. Eglė gali būti ir papuošta. M.Kolenda sakė siūląs klientams eglę su meduolių komplektu, kuriais žaliaskarę galima papuošti. Tiesa, tuomet mažos

eglės kaina gerokai išauga – iki 190 Lt, tačiau pasiūlymas gana populiarus.

Išpopuliarėjo dirbtinės Kalėdinėmis eglėmis kvepia ir prekybos centrai. Bent jau tie, kuriuose gyvą eglę galima rasti. „Maxima Lt“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė teigė, kad daugiausia šio tinklo parduotuvėse nuperkama dirbtinių eglių, nors gyvomis pradedama prekiauti taip pat anksti, jau gruodžio pirmosiomis dienomis. „Dirbtinių eglių kasmet nuperkama trigubai daugiau nei gyvų. Tokį klientų pasirinkimą neretai lemia kaina – dirbtinę eglę galima įsigyti ir už 5 Lt, kai gyvos mažiausia kaina – 15 Lt. Dar vienas faktorius, kuris lemia didesnį dirbtinių eglių pardavimą, yra tas, kad dirbtinėmis eglutėmis namus galima puošti kad ir nuo lapkričio vidurio, nebijant, kad dar nesulaukus švenčių nubyrės žaliaskarės spygliai“, – teigė O.Malaškevičienė.

Skaičius

2,5

m

Tokio aukščio eglių šiemet labiausiai pageidauja pirkėjai.

Anot „Maxima Lt“ atstovės, pirmieji puoštis skuba vaikų darželiai, mokyklos, kavinės, įmonės, namuose eglės statomos kiek vėliau, vis dar yra ir tokių, kurie pagrindinio Kalėdų akcento įsigijimą palieka Kūčių dienai. „Prieš porą metų mūsų asortimente buvo nemažai raudonų, baltų ar šventiškai blizgančių dirbtinių eglių, tačiau pastebėjome, kad Lietuvos gyventojams mieliausia žalia, tikrą miško žaliaskarę primenanti eglė. Taigi savo klientams šiuo metu siūlome įvairių žalių atspalvių dirbtinių eglių, kurių aukštis siekia nuo 30 cm iki 3 m. Dažniausiai

klientai renkasi 1,5 m dirbtinę eglę“, – pasakojo vieno iš Lietuvos prekybos tinklų atstovė.

Kirstas egles keičia vazoninės Kirstų eglučių „Maximos“ prekybos centruose kasmet parduodama vis mažiau, pirkėjai mieliau renkasi pasodintas vazonuose.

Kirstomis eglėmis iš viso neprekiauja „Norfos“ prekybos centrai. Jų artėjant Kalėdoms galima rasti tik kai kurių prekybos centrų lauko aikštelėse, kurios nuomojamos gyvų eglių pardavėjams.

Parduotuvės, anot „Norfos“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, siūlo įvairaus dydžio dirbtines egles, kurių kainos svyruoja nuo 3,99 Lt iki 399,99 Lt, ir vazonines. Pastarosios užaugintos Lietuvoje ir prekyboje atsiras paskutinę savaitę prieš Kalėdas. „Šiemet „Norfos mažmena“ planuoja parduoti eglių maždaug 10 proc. daugiau nei pernai“, – teigė D.Ryliškis.

Prekybos centrų „Rimi“ šių metų naujovė – mažos, iki 50 cm, eglės vazonuose. 6,99 Lt kainuojančios eglės itin populiarios. Anot UAB „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Ramintos Stanaitytės-Česnulienės, pirkėjai jas perka tikriausiai norėdami papuošti darbo stalą arba kaip interjero dekoraciją šalia didelės eglės.

Siūlo ir daniškas egles „Pirkėjų, kurie savo namams puošti renkasi natūralias egles, skaičius išlieka pastovus. Siūlome apie 10 rūšių natūralių eglių vazonuose ir kirstų (lietuviškų ir daniškų).

Kaina tokia pat, kaip ir pernai – 6,99–99,99 Lt“, – teigė „Rimi“ atstovė.

Dirbtinių eglių pirkėjams svarbi ir ekologija, ir išlaidos – tokią eglę jie gali puošti ne vienerius metus. „Iki“ viešųjų ryšių departamento vadovas Valdas Lopeta teigė, kad atrenkant dirbtines egles į šventinių prekių asortimentą, atsižvelgiama į pirkėjų poreikius per kelerius pastaruosius metus. „Siekėme rasti patį geriausią kainos ir kokybės santykį, todėl pasiūlėme trijų dydžių – 60, 100 ir 150 cm aukščio – tankias, lanksčias egles su stabiliu padu. Praėjusių

Į užsienį eglės neišvežamos Lietuviškos eglės kol kas neprasiskynė kelio į užsienio rinkas. Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Darius Stonis „15min“ sakė, kad šiuo metu lietuviškos žaliaskarės į užsienį neišvežamos. Eglių galbūt ir atsirastų, tačiau esą kainos vargu ar tenkintų urėdijų medelynus. O ir užsienio medelynai naujais konkurentais nesidžiaugtų. „Kažkada buvo mėginama, tiesa, daugiausia kirstas eglutes, eksportuoti, buvo atsiradę pirkėjų, kurie lyg ir ruošėsi pirkti. Bet ir kainas pasiūlė mažas, o reikalavimai buvo pernelyg aukšti.

Todėl nelabai apsimoka eksportu užsiimti“, – teigė D.Stonis.

D.Stonio manymu, medelynų plantacijos neužaugintų tiek eglių, kad jas apsimokėtų eksportuoti, o vien dėl užsienio pirkėjų kirsti Lietuvos miškus niekas nenusiteikęs.

kelerių metų praktika patvirtino, kad būtent tokias dirbtines ilgaamžes egles labiausiai vertina gamtą tausojantys pirkėjai“, – sakė V.Lopeta. Kirstinėmis eglėmis prekiaujama didžiųjų „Iki“ prekybos centrų aikštelėse.

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Kalėdos | 27

28 | Sportas

„R.Meilutytė plauks ne tik Anykščiuose“

Naujasis Lietuvos plaukimo federacijos vadovas tikisi, kad R.Meilutytė dar daug kartų verks iš laimės po didelių pergalių. „Reuters“ nuotr.

teigia Plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas Lietuvos plaukimo federacijos prezidentu išrinktas žinomas verslininkas Tomas Kučinskas, praeityje pats buvęs plaukikas, džiaugiasi, kad Londono olimpiadoje auksą laimėjusi Rūta Meilutytė plaukimą Lietuvoje iškėlė į populiarumo viršūnes.

Paulius Cubera p.cubera@15min.lt Jaunoji plaukikė yra pasiryžusi profesionaliai sportuoti dar bent aštuonerius metus, o jos treneris britas Jonas Ruddas turėtų tapti Lietuvos plaukimo federacijos partneriu. „15min“ pokalbis su T.Kučinsku – apie norus ir galimybes paversti Lietuvą plaukimo šalimi.

– Kam verslininkui prireikė sporto valdininko kėdės?

– Verslininkas ir likau. Darbas federacijoje – visuomeninės pareigos, socialinis projektas. Niekada nebuvau nutolęs nuo sporto – mano visas gyvenimas nuo vaikystės su juo susijęs. Daug metų pats sportavau, buvau plaukikas. Po to, kad ir kokiu verslu užsiėmiau, visi būdavo susiję su sportu. Mano veikla „Švyturyje“ ir

„Carlsberg“ buvo labai susijusi su sportu – kažin ar rasite daugiau su sportu susijusią įmonę.

– Prisijungėte prie federacijos neseniai.

Kokią ją atradote? Ką keisite?

– Federacija nebuvo atsilikusi. Plaukikai patenka į olimpiadų pusfinalius ir finalus.

Tačiau mūsų ambicija yra didesnė – norime apimti didesnę veiklos zoną, turėti didesnę įtaką kuriant sporto infrastruktūrą, visų pirma, statant ir renovuojant baseinus. Kaip žinome, daugelis Lietuvos vaikų nemoka plaukti.

– Kodėl taip atsitiko?

– Pirmiausia nėra baseinų, antra, sugriuvo senoji sistema. Daugelyje pasaulio šalių

baigiant vidurinę mokyklą reikia mokėti plaukti. Kiek žinau, Japonijoje reikia nuplaukti 400 metrų, kad gautum vidurinės mokyklos baigimo atestatą. Kur turime judėti, pakankamai aišku, o dabar su stipria komanda bandysime to pasiekti.

Labai džiaugiamės, kad iš krepšinio susigrąžinome Atlantos olimpiados plaukimo dalyvį Mindaugą Špoką. Taip pat norime, kad prisijungtų jaunimas, neseniai baigęs sportuoti.

– Vadinasi, vienas tikslų – padaryti, kad plaukimas būtų privalomas visose mokyklose?

– Manau, kad tai tikrai būtų naudinga ir tam pritartų daugelis tėvų. Dabar susidariusi pakankamai sudėtinga situacija, ypač

Sportas | 29

15min • 2012m. gruodžio 14 d.

Vilniuje, kur reikia ilgai laukti, kad patektum į baseiną. Ir kainos daug kur vidutinėms lietuvių šeimoms yra neįkandamos.

– Tačiau Vilniuje baseinų bent jau yra. O ką daryti mažesnių miestų gyventojams? Ar įmanoma, kad ir juose atsirastų baseinai?

– Puikiai suprantame, kad valstybės biudžetas yra ne begalinis. Baseinų kiekviename mieste labai greit nepastatysime.

Tačiau mūsų prioritetas – balansas tarp profesionalių plaukikų (taip pat šuolininkų į vandenį, penkiakovininkų), t.y. sportinio intereso, ir masiškumo programų.

„Norėtume turėti centrą Lietuvoje, kuris burtų geriausius plaukikus, tačiau kol kas nėra kur.“ Žinoma, yra gerų pavyzdžių – kad ir Anykščiai, tačiau tai vienetai. Mes norime sukurti tam tikrą sistemą, kuri taptų kelrode žvaigžde savivaldybėms. Jos tai galėtų naudoti ruošdamos trenerius, mokytųsi efektyviai paruošti vaikus ir išnaudoti infrastruktūrą.

– Kokį matote federacijos vaidmenį skirstant pinigus ir statant baseinus?

– Plaukimo federacija galėtų padėti valstybei pasirinkti prioritetus. Daugelis valstybių turi baseinų šablonus: rajoninis keturių ar šešių takelių 25 metrų baseinas ir didysis baseinas, tinkantis didmiesčiams. Mes galime rodyti iniciatyvą, tačiau galutinis sprendimas vis tiek priklausytų valstybei.

– Kaip pasikeitė federacijos darbas po R.Meilutytės pergalės Londone?

– Rūtos laimėjimas Londone išpopuliarino plaukimą. Tokie sportininkai mūsų šalyje gimsta labai retai. Mes tikimės, kad Rūta dar ilgai rungtyniaus – ji turi ambicijų dalyvauti ne tik Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, bet ir dar vienoje olimpiadoje, nusiteikusi sportuoti mažiausiai dar aštuonerius metus.

Nėra ko slėpti, kai turi Rūtą, kuri nuoširdžiai jaudinasi dėl to, kas vyksta Lietuvoje,

kaip čia sekasi kitiems plaukikams ir vaikams treniruotis, yra lengviau dirbti. Plaukimas šiuo metu Lietuvoje, manau, pretenduoja į populiariausių sporto šakų trejetuką.

Tačiau tikrai nebūsime tie, kurie reikalaus didžiulių pinigų. Aišku, visada stengiamės ir stengsimės pritraukti kuo daugiau privačių lėšų. Pirmasis laimėjimas – kartu su LRT gauti pinigai iš privataus rėmėjo pasaulio čempionato transliacijoms iš Stambulo.

– Kokie federacijos santykiai su R.Meilutyte?

– Puikūs. Mes buvome nuvykę į Plimutą, susitikome ir su Rūta, ir su jos treneriu J. Ruddu, ir su Rūtos tėveliu. Kol kas sutariame absoliučiai dėl visko. Šiuo metu kalbamės su medicinos specialistais, norime suteikti Rūtai geriausią medicininę priežiūrą.

Apskritai visi plaukikai, pretenduojantys dalyvauti Rio de Žaneire ir 2020 metų olimpiadoje, mums yra vienodai svarbūs.

Iš viso tokių turime apie dvidešimt. Yra daug puikaus jaunimo. Galiu paminėti labiau išsiskiriančius – tai Danas Rapšys iš Panevėžio ir vilnietis Povilas Strazdas. Jie yra rimti kandidatai į kitą olimpiadą.

Mūsų vizijoje yra ir geresnių kontaktų išlaikymas su plaukikais, kurie baigia vidurines ir stoja į universitetus. Anksčiau buvo taip, kad geriausi mokyklas baigę plaukikai įstoja į JAV universitetus, kurie plaukimo srityje niekuo nepasižymi, ir kontaktai su jais nutrūksta.

Tačiau yra ir gerų pavyzdžių: Igoris Kozlovskis iš JAV grįžo tiesiai į Europos čempio– natą ir labai pagerino asmeninius rezultatus. Jis taip pat yra labai rimtas kandidatas į Rio de Žaneiro olimpiadą.

– Buvo kalbėta, kad R.Meilutytės treneris J.Ruddas treniruos daugiau jaunų ir perspektyvių Lietuvos sportininkų. Galbūt įmanoma jį persivilioti dirbti čia?

– Treneris yra tik viena iš būtinų grandžių. Pirmiausia reikia infrastruktūros. Jeigu ji būtų, atsirastų programos ir suderinimo su mokslu klausimas.

Tai įprasta Plimute: autobusiukas juos ryte atveža į baseiną, po treniruotės veža į mokyklą, kurios valgykloje yra patiekiamas specialiai sportininkui suderintas maistas – sportininko pusryčiai. Po pamokų vėl

Dosjė

Tomas Kučinskas Plaukimo federacijos prezidentu tapo spalio 8 dieną, pakeitęs Iloną Zuozienę.

1997–1999 m. jis dirbo bendroje JAV ir Lietuvos įmonėje „Bennet Distributors“, vėliau – „Pepsi–Cola“ Baltijos šalių atstovybėje. 1999 m. tapo „Švyturio– Utenos alaus“ valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi. Nuo 2001 m.

T.Kučinskas vadovavo Jungtiniam alaus centrui, koordinuojančiam alaus daryklų „Švyturys“, „Utenos alus“ ir „Kalnapilis“ veiklą iki pastarosios alaus daryklos pardavimo Danijos alaus bendrovei „Brewery Group“. 2002 m. verslininkas buvo paskirtas Skandinavijos koncerno „Baltic Beverages Holding“ padalinio „BBH Baltic“ prezidentu.

2011 m. jis mėnesį vadovavo UAB „Norfos mažmena“. 2012 metų pradžioje T.Kučinskas ir „City Plaza“ per lygiomis dalimis valdomą bendrovę „Abrevis“ už 22 mln. Lt įsigijo 100 proc. kelių ženklinimo įmonės „Biseris“ akcijų. į treniruotę, o po jos autobusiukas veža namo. Galbūt tokį modelį turėsime ir mes, bet tikrai ne rytoj.

Plimute, be R.Meilutytės, treniruojasi dar trys mūsų plaukikai: Rūtos bendraamžė Eva Bliožerytė ir Mantas Budrys bei Jūratė Šerpinskaitė, kuri jau baigia mokyklą. Jau esame sutarę su J.Ruddu, kad jis atvažiuos į Lietuvą ir pasidalys su mūsų

treneriais patirtimi. J.Ruddas turėtų tapti mūsų federacijos dalimi.

– O Lietuvoje?

– Plimutas yra tik vienas iš centrų. Norėtume turėti centrą Lietuvoje, kuris burtų geriausius plaukikus, tačiau kol kas nėra kur. Lazdynų baseinas laukia renovacijos, Kaune baigiamas 50 metrų baseinas, tačiau tikro olimpinio lygio baseino neturime. Be to, vasarą geriausi baseinai išpila vandenį ir taupo lėšas, nes savivaldybės jų išlaikyti nepajėgia.

Mūsų tikslas – surasti studentiško amžiaus plaukikui Anglijoje ar JAV vietą, kur jis galėtų treniruotis ir sportuoti. Pavyzdžiui, estai yra susitarę su keliais JAV universitetais ir ten nukreipia savo sportininkus. JAV universitetų sportininkai piką turi pasiekti pavasarį per NCAA varžybas, o rinktinei sportininko geriausios formos reikia vasarą. Reikia sudominti JAV trenerius, kad sportininkui po NCAA čempionato padėtų siekti antro piko iki jo grįžimo gegužę į savo šalį.

– Gruodžio 22-ą dieną – Lietuvos čempionatas Anykščiuose. Ko tikitės iš jo, kas bus kitaip?

– Anykščiuose vyksiantį čempionatą žadame transliuoti internetu, nes jame dalyvaus geriausi Lietuvos plaukikai. Taip pat turėtų būti nemažai prizų visų rungčių laimėtojams ir vertingi prizai 5–6 geriausiems čempionato plaukikams. Tačiau visų kortų dabar nenoriu atskleisti. Mūsų tikslas – kad kiekvienas plaukikas pajustų, jog vyksta šventė. Vietų baseine nėra daug, reikia bent 200 vietų palikti patiems sportininkams, tad žiūrovų tilps tik apie 300.

– Anykščiuose bus galima pamatyti plaukiančią R.Meilutytę. Kada dar ji startuos gimtinėje?

– Esame sutarę, kad ji Lietuvoje plauks bent dukart per metus. Manome, kad bus įmanoma ją pamatyti vasaros čempionate, tačiau tai priklausys nuo jos pasirengimo ir formos. Jau šis čempionatas Anykščiuose tuoj po pasaulio čempionato Stambule, o vasarą reikės rengtis pasaulio čempionatui Barselonoje. Rūta su treneriu dirba labai disciplinuotai, tad kiekviena diena yra svarbi. Būsime lankstūs ir ieškosime geriausio sprendimo, kad galėtume Rūtą pamatyti plaukiančią Lietuvoje kuo dažniau.

30 | Kultūra

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Garbės vadintis Lietuvos kultūros sostine kaina:

Pinigų mažai, ambicijų – daug Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt

Lietuvos kultūros sostinės titulą iš Anykščių perima kitąmet 760 metų minėsianti Palanga. Palangiškių lūkesčiai dideli, bet ar jiems bus lemta išsipildyti? Ir kaip sekėsi kitiems kultūros sostine vieniems metams virtusiems miesteliams?

Zarasai skamba kitaip 2008-aisiais Zarasai pirmieji tapo Lietuvos kultūros sostine. „Prabėgo jau penkeri metai, tačiau manęs vis dar dažnai klausinėja, ar tai pasiteisino, – šyptelėjo Zarasų savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulienė, koordinavusi projekto renginius. – Esu įsitikinusi – pasiteisino. Ir su kaupu. Dabar Zarasai skamba kitaip, dalis lietuvių mus ėmė sieti ne tik su ežerų ar pasienio miesteliu, bet ir su kultūriniais renginiais, kurių po tų metų padaugėjo dukart. Dalis žmonių tik tuomet išgirdo apie Zaraso ežerą.“

Tais metais Zarasuose visi renginiai buvo sutelkti į vieną savaitgalį, kuris atsiėjo apie 0,5 mln. Lt. „Grąža buvo didžiulė – apie mus kalbėjo, mus rodė. Tokios reklamos kraštui nė nesitikėjome“, – teigė pašnekovė.

Zarasų krašte netrukus pradėtas rengti „Galapagų“ festivalis, „300 ežerų ralis“, galiūnų varžybos, sustiprėjo Sartų šventė. Anot D.Šukštulienės, kultūros sostinės projektas – geras postūmis miesteliams.

Plungė pasigražino Po Zarasų Lietuvos kultūros sostine tapo Plungė. Anot Plungės rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Vidos Saukalienės, šis titulas paspartino ne tik kultūrinius, bet ir kitus projektus: žemaičiai

Kultūros sostinės 2008 m. – Zarasai

Šilutiškiai bandė Didžiajai Lietuvai priminti apie penktąjį regioną – Mažąją Lietuvą. Šilutės savivaldybės nuotr.

2009 m. – Plungė 2010 m. – Ramygala 2011 m. – Šilutė 2012 m. – Anykščiai 2013 m. – Palanga >>>

įtikino šalies valdžią, kad šiai šventei būtina sutvarkyti pagrindinę miestelio aikštę. „Iki šiol visi lanko suolelį su gitara, skirtą visiems žymiems muzikantams, kilusiems iš Plungės“, – tikino V.Saukalienė.

Plungės – Lietuvos kultūros sostinės projektas atsiėjo apie 400 tūkst. Lt. Turizmo srautas regione tą vasarą išaugo beveik dvigubai.

Ožkų paradas Ramygaloje Gražiausios ožkos rinkimais jau anksčiau garsėjęs miestelis Panevėžio rajone – Ramygala – 2010-aisiais tapęs Lietuvos kultūros sostine, ėmė ir surengė didelį ožkų paradą. „Tiek žmonių, kiek susirinko į šį paradą, Ramygala dar nebuvo mačiusi. Nuo tų metų, kai buvome sostine, kultūrinių renginių miestelyje gerokai padaugėjo“, – tikino Ramygalos seniūnas Valdas Chirvas.

Ramygaliečiai į Lietuvos kultūros sostinės titulą pažiūrėjo labai rimtai – kai kas net ryžosi namus persidažyti, susiremontuoti, kad tik miestelis gražesnis būtų.

Vos 200 tūkst. Lt biudžetą turėję organizatoriai orientavosi į išliekamąją vertę turinčius projektus, pavyzdžiui, skulptūrų plenerą. Darželinukai ant didžiulės

gandro skulptūros paliko savo pirštų antspaudus, kad visada žinotų, jog Ramygala – jų namai.

Priminė Mažąją Lietuvą „Patikėkite – esame labai turtingi ir turime kuo didžiuotis“, – kalbėjo Šilutės savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.

Praėjusiais metais šis pamario miestas šventė 500 metų jubiliejų, kartu tapo ir Lietuvos kultūros sostine. Šilutiškiai siekė priminti Didžiajai Lietuvai, kad yra ir penktas etnografinis regionas, tik kiek primirštas – Mažoji Lietuva. Į kelionę po potvynio aplietus kaimus pakvietę šilutiškiai priminė, kad čia – ir vandenų kraštas, kuriame vietinių gyvenimą amžių amžiais reguliavo potvyniai. „Kultūros sostinės projektas – labai geras, tačiau noriu pabrėžti, kad ne finansai nulemia sėkmę, o pati bendruomenė. Buvo labai gera matyti, kaip visos organizacijos susitelkia vienam tikslui“, – prisiminė V.Griškevičienė.

Liuteronų bažnyčioje surengti koncertai taip išpopuliarėjo, kad ir dabar sulaukia daugybės klausytojų. Netrukus mieste turėtų atsirasti ir meninė kompozicija, priminsianti aktyviuosius 2011-uosius.

NEMOKAMA PAGALBA NEAPDRAUSTIEMS PRIVALOMUOJU SVEIKATOS DRAUDIMU VšĮ Kauno Dainavos poliklinika kartu su VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika ir VšĮ Kauno Šilainių poliklinika š.m. gruodžio mėn. vykdo Neapdraustų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų sveikatos stiprinimo programą, finansuojamą Kauno m. savivaldybės administracijos. Programa skirta tiems Kauno m. gyventojams, kurie neturi privalomojo sveikatos draudimo, tačiau jiems reikalinga pagalba, neįvardinta būtinosios medicinos pagalbos paslaugų sąraše. Programa garantuoja nemokamas medikų ir socialinių darbuotojų konsultacijas, diagnostikos tyrimus bei medikamentus neišgalintiems jų įsigyti. Dėl Programos paslaugų gali kreiptis asmenys, kurie niekur nedirba, nesimoko, nėra užsiregistravę Darbo biržoje, grįžę iš užsienio, įkalinimo įstaigų, neturintys asmens dokumentų ar nuolatinės gyvenamosios vietos. Vykdoma veikla skirta stiprinti visuomenės sveikatą, sudarant sąlygas nemokamam gydymui tiems, kam to labiausiai reikia.

Dėl Programos paslaugų iki š. m. gruodžio 20 d. kreiptis į VšĮ Kauno Dainavos polikliniką (Pramonės pr. 31), VšĮ Kauno Kalniečių polikliniką (Savanorių pr. 369) arba į VšĮ Kauno Šilainių polikliniką (Baltų pr. 7).

Užsk. Nr. 307186

KultĹŤra | 31

15min • 2012 m. gruodŞio 14 d.

D.Ĺ ukĹĄtulienÄ—: „GrÄ…Ĺža buvo didĹžiulÄ— – apie mus kalbÄ—jo, mus rodÄ—. Tokios reklamos ZarasĹł kraĹĄtui nÄ— nesitikÄ—jome.“

AnykĹĄÄ?ius iĹĄgarsino dĹžiazo opera Ĺ iuos metus Lietuvos kultĹŤros sostinÄ— AnykĹĄÄ?iai baigia... vonioje. Ĺ˝aismingoms fotosesijoms anykĹĄtÄ—nai ÄŻ jÄ… susodino kraĹĄtieÄ?ius – plaukikÄ… GiedriĹł TitenÄŻ, ĹĄokÄ—jÄ… DeividÄ… MeĹĄkauskÄ….

RyĹĄkiausiu akcentu ĹĄiĹł metĹł KultĹŤros sostinÄ—je tapo daugiau nei 100 tĹŤkst. Lt kainavusi dĹžiazo opera „Šventavartė“ pagal anykĹĄtÄ—no Antano Vienuolio legendÄ…. „Renginiai dar nesibaigia. GruodÄŻ paskyrÄ—me lietuviĹł tarmÄ—ms, nes kiti metai – tarmiĹł metai. Manau, kad mes per ĹĄiuos metus gavome daug. Daug daugiau nei vien materialinÄ™ naudÄ…. AtkreipÄ—me dÄ—mesÄŻ ÄŻ savo kraĹĄtÄ… ir parodÄ—me, kokie talentingi ĹžmonÄ—s anykĹĄtÄ—nai“, – kalbÄ—jo AnykĹĄÄ?iĹł rajono savivaldybÄ—s Ĺ vietimo, kultĹŤros, sporto ir turizmo skyriaus vedÄ—ja Vida DiÄ?iĹŤnaitÄ—.

Teks pasispausti Lietuvos kultĹŤros sostine besirengianÄ?iÄ… tapti PalangÄ… neseniai pasiekÄ— nemaloni Ĺžinia: KultĹŤros ministerija skirs tris kartus maĹžiau pinigĹł, nei palangiĹĄkiai numatÄ— projekto sÄ…matoje – tik 100 tĹŤkst. Lt. Palangos kultĹŤros centro vadovas Ĺ˝ilvinas KaĹžys pripaĹžino, kad dÄ—l to tenka perĹžiĹŤrÄ—ti renginiĹł planÄ…, kai ko atsisakyti, ieĹĄkoti rÄ—mÄ—jĹł.

Vis dÄ—lto palangiĹĄkiai turi daug ambicijĹł – tikisi, kad su Lietuvos kultĹŤros sostinÄ—s titulu kurortas sulauks daugiau sveÄ?iĹł iĹĄ uĹžsienio. Juolab kad pavasarÄŻ iĹĄ Tarptautinio Palangos oro uosto prasidÄ—s skrydĹžiai

ÄŻ LondonÄ…. „OrientuosimÄ—s ÄŻ solidĹł, mokĹł klientą“, – atviravo Ĺ˝.KaĹžys. „Nereikia bĹŤti naiviems, kad PalangÄ… ims ir uĹžplĹŤs uĹžsienieÄ?iai tik dÄ—l to, jog ji tapo Lietuvos kultĹŤros sostine. TaÄ?iau mes darysime viskÄ…, kad sveÄ?iĹł bĹŤtĹł daugiau“, – teigÄ— Palangos savivaldybÄ—s KultĹŤros skyriaus vedÄ—jas Vygantas RekaĹĄius.

Anot jo, artimiausiu metu bus pavieĹĄinti kultĹŤriniai renginiai, jĹł ÄŻgyvendinimui ketinama iĹĄleisti apie 0,5 mln. Lt. Kadangi KultĹŤros ministerijos parama ne tokia, kokios tikÄ—tasi, plaÄ?iau piniginÄ™ praverti teks Palangos savivaldybei.

SÄ—kminga renovacija tik su specialisto prieĹžiĹŤra

+FJ UFDIOJOJT QSJĂ&#x;JɸSÉśUPKBT BUNFTUJOBJ LPOUSPMJVPT TUBUZCJOJOLVT JS CVT OVTUBUZUB LBE QBTUBUBT EÉśM KP LBMUÉśT OFLPLZCJĂ˜LBJ NPEFSOJ[VPUBT UPLJV BUWFKV EBVHJBCVÉ´JP HZWFOUPKBJ HBVT ESBVEJNP JĂ˜NPLBT

Elena ,*Âť,:5ÇŹ

3FOPWVPKBOU EBVHJBCVUÉł TVQSBOUBNB LJFLWJFOBT HZWFOUPKBT UJLJTJ LVP EJEFTOJP FLPOPNJOJP FGFLUP JS LVP NBĂ&#x;FTOJɡ TɲTLBJUɡ VĂ&#x; Ă˜JMEZNɲ Ă&#x;JFNɲ ,BE CɸUɡ QBTJFLUBT LVP HFSFTOJT SF[VMUBUBT TWBSCV WJTVT SFOPWBWJNP EBSCVT BUMJLUJ LPLZCJĂ˜LBJ 5BÉ´JBV UP QBTJFLUJ OFÉłNBOPNB CF OVPMBU WJTVT BUOBVKJOJNP EBSCVT LPOUSPMJVPKBOÉ´JP UFDIOJOJP QSJĂ&#x;JɸSÉśUPKP

LFJTUJ KBV OFCVT HBMJNB UBE WJTLɾ TWBSCV VòSBðZUJ QSPKFLUF LBE WɚMJBV OFLJMUɺ EJTLVTJKɺ JS EFSZCɺ TV TUBUZCJOJOLBJT 4UBUZCJOJOLBJ TVQSBOUBNB WJTBEB CBOEP UBVQZUJ 5BɡJBV TWBSCV LBE UBVQZUɺ QSPUJOHBJ QBWZ[EòJVJ QBTJOBVEPEBNJ OVPMBJEPNJT P OF SJOLEBNJFTJ QJHFTOFT JS OF UPLJBT LPLZCJðLBT NFEòJBHBT 5FDIOJOɚT QSJFòJɝSPT TQFDJBMJTUBT QSJWBMP LPOUSPMJVPUJ LBE NFEòJBHPT BUJUJLUɺ SFJLBMBWJNVT CɝUɺ TFSUJÎLVPUPT 5JL UBEB QP SFOPWBDJKPT CVT HBMJNB UJLɚUJT LPLZCɚT JS FLPOPNJOJP FGFLUP

*Ă˜LBSU QBTUFCÉśT USɸLVNVT 1BTBL 6"# t1BTUBUÉş EJBHOPTUJLPT JS TUBUZCPTi EJSFLUPSJBVT (FEJNJOP #VULBVT TUBUZCJOJOLBJ WJTBEB OPSJ QBTJMFOHWJOUJ TBV EBSCVT UPEÉšM UFDIOJOÉšT QSJFòJÉťSPT WBEPWBT ZSB UBSTJ VòTBLPWP BVTZT JS BLZT QSJWFSɡJBOɡJPT EJSCUJ BUTBLJOHBJ 5FDIOJOJT QSJòJÉťSÉšUPKBT ZSB VòTBLPWP JOUFSFTVT BUTUPWBVKBOUJT BTNVP +P EBSCBT m OVPMBU UJLSJOUJ BS EBSCBJ BUMJFLBNJ QBHBM QSPKFLUÉľ LPOUSPMJVPUJ OBVEPKBNÉş TUBUZCJOJÉş NFEòJBHÉş JS ÉśSFOHJOJÉş LPLZCɸ t4V BVLĂ°UÉş UFDIOPMPHJKÉş QSJFUBJTBJT KJT HBMJ QBTUFCÉšUJ EBVH USÉťLVNÉş LVSJÉş QMJLB BLJNJ OFQBTUFCÉšUVN #F UP KJT ZSB UFTUVPUBT TQFDJBMJTUBT TUBUZCÉş JOòJOJFSJVT OVPMBU LFMJBOUJT TBWP LWBMJĂŽLBDJKÉľ HJMJOBOUJT òJOJBT OBVKÉş TUBUZCJOJÉş UFDIOPMPHJKÉş TSJUZKF 5BE SFOLBOUJT UFDIOJOÉś QSJòJÉťSÉšUPKÉľ SFJLÉšUÉş BULSFJQUJ EÉšNFTÉś LBE KJT UVSÉšUÉş QSJFUBJTÉş HBMJOɡJÉş JĂ°NBUVPUJ QBWZ[EòJVJ MBOHÉş TBOEBSVNÉľ QBUJLSJOUJ BS QMZUPT CFJ LJUPT TUBUZCJOÉšT NFEòJBHPT BUJUJOLB UFDIOPMPHJOJVT SFJLBMBWJNVT JS QBOBĂ°JBJi QBUBSÉš ( #VULVT

t+FJ CVT SFOLBNBTJ QJHJBVTJBJ JS CF KPLJɡ QSJFUBJTɡ EJSCBOUÉł TQFDJBMJTUɲ HBMJNB TLBVEĂ&#x;JBJ BQTJSJLUJ ,BJ OFUJOLBNBJ BUMJLVT BQĂ˜JMUJOJNP EBSCVT JNT QFMZUJ TJFOPT SBTPUJ MBOHBJ CVT KBV WÉśMV i ( #VULVT

/BVKJ SFJLBMBWJNBJ

5FDIOJOJT QSJĂ&#x;JǨSÇŚUPKBT SFOPWBDJKPT QSPDFTF ZSB VĂ&#x;TBLPWP JOUFSFTVT BUTUPWBVKBOUJT BTNVP +P EBSCBT m OVPMBU UJLSJOUJ BS EBSCBJ BUMJFLBNJ QBHBM QSPKFLUÇŁ LPOUSPMJVPUJ OBVEPKBNǧ TUBUZCJOJǧ NFEĂ&#x;JBHǧ JS ǤSFOHJOJǧ LPLZCÇĽ #ǨTUP JS VSCBOJTUJOÇŚT QMÇŚUSPT BHFOUǨSPT BSDIZWP OVPUSBVLB

t%BVHJBCVɡJɺ OBNɺ HZWFOUPKBNT EBòOBJ LPKɾ QBLJðB LBJOB +FJ CVT SFOLBNBTJ QJHJBVTJBJ JS CF KPLJɺ QSJFUBJTɺ EJSCBOUɜ TQFDJBMJTUɾ HBMJNB TLBVEòJBJ BQTJSJLUJ ,BJ OFUJOLBNBJ BUMJLVT BQðJMUJOJNP EBSCVT JNT QFMZUJ TJFOPT SBTPUJ MBOHBJ CVT KBV WɚMV 4WBSCV LBE UFDIOJOJT QSJòJɝSɚUPKBT OVPMBU TUFCɚUɺ EBSCɺ QSPDFTɾ JS JðLBSU QSJWFSTUɺ TUBUZCJOJOLVT JðUBJTZUJ TBWP CSPLɾ +VL LBJ LVSJBT LMBJEBT BQUJLUJ HBMJNB UJL TV BUJUJOLBNBJT QSJFUBJTBJT 4WBSCV JS LBE TUBUZCJOJOLBJ MBJLZUɺTJ EBVHFMJP LJUɺ SFJLBMBWJNɺ QBWZ[EòJVJ QSJF UJOLBNPT UFNQFSBUɝSPT BUMJLUɺ BQðJMUJOJNP EBSCVT LBE CɝUɺ QBTJSJOLUBT UJOLBNBT BQðJMUJOJNP NFEòJBHɺ TUPSJT LBE KPT CɝUɺ UFJTJOHBJ QSJTNBJHTUZUPT QSJF TJFOɺ LBE ɜTUBɡJVT MBOHVT LPLZCJðLBJ CɝUɺ VòTBOEBSJOUJ BOHPLSBðɡJBJ JS QBOBðJBJu QBUJSUJNJ EBMJOPTJ ( #VULVT

/VPMBUJOɜT LPOTVMUBDJKPT ,POTVMUVPKBOUJT TV QSPGFTJPOBMJV UFDIOJOɚT QSJFòJɝSPT TQFDJBMJTUV JS EJSCBOU TV KVP OVP QJSNɺ òJOHTOJɺ HBMJNB JðWFOHUJ EBVHFMJP LMBJEɺ +BV SFOHJBOU JOWFTUJDJKɺ QSPKFLUɾ CɝUJOB OVSPEZUJ WJTVT SFJLJBNVT EBSCVT m LPLJBJT MBOHBJT QBLFJTUJ TFOVT LPLJPNJT NFEòJBHPNJT ðJMUJOUJ UJL TUPHɾ TJFOBT SɝTJP QFSEBOHɾ 5FDIOJOJBNF QSPKFLUF TWBSCV OVNBUZUJ LBJQ UPT QSJFNPOɚT CVT ɜHZWFOEJOUPT LPLJPT NFEòJBHPT CVT OBVEPKBNPT 1SPKFLUJOJɺ TQSFOEJNɺ WɚMJBV

/VP QSBɚKVTJɺ NFUɺ TUBUZCPT EBSCɺ LPLZCɸ QBQJMEPNBJ LPOUSPMJVPKB #ɝTUP JS VSCBOJTUJOɚT QMɚUSPT BHFOUɝSPKF ɜTUFJHUP ,PLZCɚT LPOUSPMɚT TLZSJBVT TQFDJBMJTUBJ +JF OF UJL LPOUSPMJVPKB CFOESJKBT CFU JS UJLSJOB BUMJFLBNɺ EBSCɺ LPLZCɸ WJFUPKF 5JSJBNBT LJFLWJFOBT OVTJTLVOEJNBT 5FDIOJOFJ QSJFòJɝSBJ OVP ðJɺ NFUɺ SVHTɚKP EJFOPT ɜTJHBMJPKP OBVKJ SFJLBMBWJNBJ QSJWBMPNBT ESBVEJNBT LJFLWJFOBN PCKFLUVJ +FJ UFDIOJOJT QSJòJɝSɚUPKBT BUNFTUJOBJ LPOUSPMJVPT TUBUZCJOJOLVT JS CVT OVTUBUZUB LBE QBTUBUBT EɚM KP LBMUɚT OFLPLZCJðLBJ NPEFSOJ[VPUBT UPLJV BUWFKV EBVHJBCVɡJP HZWFOUPKBJ HBVT ESBVEJNP JðNPLBT

%BVHJBV JOGPSNBDJKPT BQJF EBVHJBCVǰJǧ OBNǧ BUOBVKJOJNǣ m XXX BUOBVKJOLCVTUB MU JS OFNPLBNB UFMFGPOP MJOJKB UŞsk. Nr. 306554

AKTUALI INFORMACIJA apie naudojimąsi Vilniečio kortele VILNIEČIO KORTELĖ

KLIENTŲ APTARNAVIMO CENTRAS

Ī Iki 2012 12 31 seno pavyzdžio e. bilietai keičiami į Vilniečio korteles nemokamai įprastose bilietų platinimo vietose. Ī Nemokamai Vilniečio kortelės senjorams yra išduodamos AB Lietuvos pašto skyriuose iki 2012 12 31. Neįgaliesiems kortelės nemokamai išduodamos Vilniaus miesto socialinės paramos centre ir nevyriausybinėse neįgaliųjų organizacijose iki 2012 12 31. Vienam asmeniui gali būti išduota viena kortelė, pateikus reikalingus dokumentus*. * daugiau informacijos galite gauti SĮ "Susisiekimo paslaugos" klientų aptarnavimo centre arba telefonu (+370 5) 210 7050.

Ī Vilniečio kortelė ir naujo pavyzdžio LSP (išduotas nuo 2012 09 01), kuriuos galima papildyti norimais bilietais arba e. pinigais.

Ī Informacija apie Vilniaus miesto viešąjį transportą Ī Viešojo transporto bilietų pardavimas Ī Vilniečio kortelės pildymas Ī Elektroninio bilieto keitimas į Vilniečio kortelę (iki 2012 12 31) Ī Kortelių blokavimas

BILIETO AKTYVINIMAS Nepamirškite, kad naują bilietą aktyvinti galima tik pasibaigus senojo bilieto galiojimui. Aktyvinant bilietą svarbu atkreipti dėmesį ne tik į garsinį signalą, bet ir informaciją ekrane, ypač iki kada galioja bilietas.

BILIETO ĮSIGIJIMAS Jei Vilniečio kortelės nepavyksta papildyti įprastose bilietų platinimo vietose, atkreipkite dėmesį, ar prilietus kortele komposterį, jo ekrane nėra tokio vaizdo, reiškiančio, kad Jūs turite aktyvintą ir neaktyvintą bilietą savo Vilniečio kortelėje. Esant tokiai situacijai, kortelės negalima papildyti trečiu bilietu ir bilietų pildymo vietose Jums pasakys, kad kortelė yra pilna.

Jei ekrane nematote tokio vaizdo ir Jums nepavyko papildyti Jūsų Vilniečio kortelės, turite kreiptis į SĮ „Susisiekimo paslaugos“ klientų aptarnavimo centrą, Gedimino pr. 9A. Centro darbo laikas: I-V 7.00–20.00; VI 09.30–18.00.

Tel. (+370 5) 210 7050.

El. paštas: info@vilniusticket.lt.

Pagal pavyzdį, naują bilietą galėtumėte aktyvinti tik po 2012 12 18 d.

Pasitikrinti iki kada galioja Jūsų aktyvintas bilietas galite bet kada viešajame transporte, prilietus kortele komposterį, arba užsukus į klientų aptarnavimo centrą, Gedimino pr. 9A, bei susisiekus tel. (+370 5) 2107050.

Daugiau informacijos www.vilniusticket.lt arba www.facebook.com/susisiekimo.paslaugos Užsk. Nr. 307187

Gazas.lt | 33

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Nepavagiamų automobilių nėra Matas Buzelis m.buzelis@15min.lt

Sparčiai tobulėjančioje automobilių pramonėje inžinieriai daug dėmesio skiria apsaugai nuo ilgapirščių. Tačiau tobulėja ne tik gamintojai, bet ir vagys, sugebantys išspręsti visus gamintojų sukuriamus rebusus. „Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ šiemet nuo sausio 1 dienos iki lapkričio 26 dienos registravo 44 klientų automobilių vagystes – 7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vertinant beveik vienuolika mėnesių, šiemet, kaip ir pernai, vidutinis žalos dydis sudaro kiek daugiau nei 19 tūkst. Lt“, – teigia „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Statistika atspindi, kad apdrausti ir vėliau pavogti automobiliai savininkams sugrąžinami ganėtinai retai. A.Pilčicas sako, kad šiemet buvo surasti vos keturi vogti automobiliai, tuo pačiu laikotarpiu pernai – 7.

VNT.

Vagių įrankiai. I.Gelūno nuotr.

5 vagių mėgstamiausios automobilių markės (2012 m. 9 mėn.)

PAVOGTA

SURASTA SUR

400

300

200

100

0

Volkswagen Volkswag gen

Audi

BMW

Mercedes Mercedes-Benz Benz

Toyo Toyota y ta

353 / 248

134 / 79

73 / 47

68 / 43

63 / 48

Skaičiuojant procentais, šiemet buvo rasta vos 9 proc. pavogtų automobilių. Nauja tendencija – jų atrandama ne tik Rusijoje, bet ir pas kaimynus latvius ar estus.

Daugiau naujienų apie automobilius rasite nuskaitę šį kodą www.gazas.lt

Išmaniosios vagystės Prieš kelis dešimtmečius automobilių vagystėms nusikaltėliai naudodavo paprastus metodus. Įsilaužę į mašinos vidų jie standartinį vairo užraktą tiesiog nulauždavo arba nukenksmindavo išardę užvedimo spynelę. Po to automobilį galima užvesti kad ir atsuktuvu.

1998-aisiais nuo Vokietijos automobilių gamintojų konvejerių pradėjo riedėti

mašinos su tikru vagių galvos skausmu – „imobilaizeriais“. Originalaus rakto viduje montuojama unikali mikroschema, kurią atpažinusi spynelė leidžia užvesti variklį.

Visgi laikui bėgant ilgapirščiai rado būdų, kaip įveikti ir šį barjerą. Pasak gamintojų, net kai kurie „nepavagiami“ „Audi“, BMW, „Volkswagen“ bei kitų markių automobiliai jau dingsta iš savininkų kiemų.

Nukelta į 34 psl.

>>>

34 | Gazas.lt >>>

BFL nuotr.

„Vilniaus ALTAS“ vadovas V.Grigaitis priduria, kad vis labiau populiarėja GSM sistemos, kurios taip pat padeda nustatyti automobilio buvimo vietą bei tam tikromis komandomis leidžia blokuoti variklio darbą ar panašias funkcijas. Tokia įranga veikia ir atjungus automobilio akumuliatorių.

Tačiau net ir šios brangiai kainuojančios naujovės negarantuoja, kad automobilis nebus pavogtas. „Papildoma apsaugos nuo vagysčių įranga nėra šimtu procentų efektyvi, bet ji priverčia ilgapirščius kuo ilgiau užtrukti. Teoriškai mašiną pavogti galima ir kitais būdais“, – teigia V.Grigaitis.

Neturėdami galimybės užvesti mašinų ilgapirščiai jas gali užsikelti ant priekabų arba pakrauti į sunkvežimius, o nuvežę į tam tikrą vietą žaibiškai išardyti.

Atkelta iš 33 psl.

Pasirodo, vagys naudojasi spraga, kurią paliko pats gamintojas – ilgapirščiai įsilaužia į remonto servisams skirtų sistemų smegenis. Pažangi jų aparatūra, OBD („onboard diagnostics“) jungtimi sujungta su automobilio sistemų valdymo kompiuteriu, sukuria „tikrą“ užvedimo raktą. Kaip tai daroma? Išdaužę automobilio langą vagys kaipmat į spynelę įkiša tuščią raktelį, užprogramuoja jį kaip atsarginį, išjungia signalizaciją, o užvedę variklį tiesiog nuvažiuoja.

Viena pagrindinių naujų automobilių saugumo problemų – per lengvai pasiekiamos OBD jungtys. Europos Sąjunga reglamentuoja, kur šio žemyno rinkai skirtuose automobiliuose turi būti montuojamos diagnostikos jungtys, tad vagys žino, kur jų ieškoti – po vairo kolonėle. „OBD jungtimi prisijungę specialią įrangą bei apėję gamyklinę apsaugą vagys pavagia automobilį, o sukauptą patirtį gali panaudoti vogdami ir kitos markės mašinas“, – teigia apsaugos įrangą montuojančios kompanijos UAB „Vilniaus ALTAS“ direktorius Vytautas Grigaitis.

Jo teigimu, vis daugiau automobilių pavagiama iš savininkų pasisavinant užvedimo raktelius.

Be to, ilgapirščiai ilgai ir kruopščiai planuoja savo nusikaltimus: pirmiausia išsirenka juos dominantį automobilį, kaupia informaciją apie jo buvimo vietą, o vagia tik tuomet, kai nebelieka beveik jokios rizikos, kad nepavyks.

Dėl to specialistai pataria nepatikėti naujos mašinos raktelių net ir menkiausią

įtarimą keliantiems žmonėms. Įtartinos reputacijos servise patys darbuotojai gali padėti nusikalstamo pasaulio atstovams.

Jie be jokio skubėjimo OBD jungtimi gali prisijungti savo aparatūrą bei sukurti atsarginį automobilio raktelį. Įmontavę

Net ir brangiai kainuojančios naujovės negarantuoja, kad automobilis nebus pavogtas.

DĖL KAUNO TROLEIBUSŲ EISMO

KŪČIŲ VAKARĄ

2011 m. gruodžio 24 d. pailginamas

1 5 7 10 11

maršrutų troleibusų

darbo laikas. Troleibusai papildomai išvyks: Eismo tvarkaraščiai papildomai skelbiami internete: www.kvt.lt 1-asis maršrutas Geležinkelio tiltas–Islandijos pl.

Išvyksta iš stotelės Geležinkelio tiltas 23.25 23.53 00.19 Išvyksta iš stotelės Islandijos pl.

22.50 23.16 23.42

5-asis maršrutas Petrašiūnai–Varnių g.

Išvyksta iš stotelės Petrašiūnai 22.47 Išvyksta iš stotelės Varnių g.

23.03 23.31

7-asis maršrutas Partizanų g.–Kaniūkai Iš stotelės Partizanų g.

22.03 22.23 22.43 Iš stotelės Kaniūkai 22.40 23.14

10-asis maršrutas Partizanų g.–Kauno pilis Iš stotelės Kauno pilis 23.25 23.54 Iš stotelės Partizanų g.

23.00 23.29

1 5 7

10

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

11-asis maršrutas Islandijos pl.–Kaniūkai Iš stotelės Islandijos pl.

22.47

11

Iš stotelės Kaniūkai 23.28

Nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki gruodžio 31 d. 13-ojo N ir 14-ojo N maršrutų troleibusų eismas vyks visomis naktimis.

Troleibusai išvyks:

13-asis N maršrutas Islandijos pl. - Centras Iš stotelės Islandijos pl.

22.51 00.17 01.43 03.33 Iš stotelės Geležinkelio stotis 23.40 01.06 02.32 04.22

14-asis N maršrutas Islandijos pl. - Centras Iš stotelės Islandijos pl.

23.03 00.32 02.01 03.52

N

13

N

14

Iš stotelės Geležinkelio stotis 23.35 01.04 02.33 04.24 Užsk. Nr. 307148

siųstuvą, pranešantį apie automobilio buvimo vietą, vagys žinos, kada automobilis bus paliktas atokioje vietoje, ir tuomet galės be jokios dramos atsarginiu raktu išjungti signalizaciją, atsidaryti dureles, užsikurti ir nuvažiuoti. Nelaimėliui šeimininkui liks tik gaudyti vėją laukuose ir aiškintis savo draudimo kompanijai, kaip „nepavagiamas“ automobilis iš po nosies dingo be originalių raktelių.

Užsivesti nebūtina Draudimo kompanijos reikalauja, kad prabangūs automobiliai turėtų ir palydovinę sekimo sistemą, kuri apie vagystę ar bandymą atjungti akumuliatorių automatiškai praneša siunčiamais signalais. Bendrovės

Parduodami ir dokumentai Automobilių skelbimų interneto portaluose galima rasti apynaujų automobilių kėbulų už nedidelę kainą.

Sakykime, 2009-ųjų aukštos klasės mašinos kėbulas su dokumentais parduodamas už maždaug 6,5 tūkst. Lt. Iš mašinos nelikę nieko – nėra jokių dalių, tačiau akcentuojama svarbi detalė: „Yra dokumentai“. Ką veikti su pliku kėbulu ir jo dokumentais, kai trūkstamų detalių kaina viršija visiškai naujos mašinos vertę?

Pasak ekspertų, galima įtarti, kad tokius skelbimus deda automobilių vagys ar jų bendrininkai.

Ilgapirščiai iš užsienio atsiveža vogtą kelių metų senumo BMW X5, pakeičia kėbulo numeriu pažymėtas automobilio vietas bei variklį. Pardavus tokį „mažai riedėjusį, visus privalumus turintį“ geidžiamą visureigį, pastangos atsiperka su kaupu.

„Antakalnio terasose“ ÌdÌFDQH@TRHƣÌO@RHƛKXLƣÌLDS@R Ì

IƣÌJ@LA@QHƣÌATS@RÌRTÌţRSHJKHMS@ÌSDQ@R@ÌSHJ

264 493 Lt

255 000 Lt!À ťSIKURKITEÀJAUÀDABAR À

Antakalnio terasos – M@L@H ÌJTQHƣÌUDQSŋINÌK@TJSHÌ

$AUGIAUÀBUTƦÀPASIƞLYMƦÀWWW TERASOS LT

36 | Skelbimai

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

KAUNAS

VILNIAUS PULSAS

SEKMADIENIAIS DAUGIAU NEI 30 VILNIAUS KAVINIŲ SENJORUS NEMOKAMAI VAIŠINA KAVA Net 31 sostinės kavinė, barai ir restoranai šiais metais vėl prisijungė prie tradicinės Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko akcijos „Iki pasimatymo prie kavos puodelio“ ir sekmadieniais senjorus nemokamai vaišina kava ir arbata. Akcija „Iki pasimatymo prie kavos puodelio“ vyks gruodžio 2 – sausio 6 dienomis. „Išgerti sekmadienį kavos kavinėje, susitikti su draugais, pabendrauti pernai susirinko dau-

giau nei 3 tūkstančiai senjorų. Ir šiais metais kviečiu pratęsti tradiciją, burtis draugėn, išeiti pasivaikščioti po Vilnių, o sužvarbus lauke užsukti į kavinę kvapnios kavos“, – sakė Vilniaus meras A.Zuokas.

Pirmą kartą vilniečiai senjorai į miesto kavines ir restoranus buvo pakviesti 2001-ųjų gruodį. Dešimtys tūkstančių garbaus amžiaus žmonių jau pasinaudojo galimybe savaitgaliais sugrįžti į aktyvų miesto gyvenimą, susitikti su savo bičiuliais miesto kavinėse ir restoranuose. Šią akciją kartu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija organizuoja VšĮ „Azzara“.

KAVINĖS, KURIOSE GALĖSITE PASIVAIŠINTI: Restorano pavadinimas „All Inn“ „Amatininkų užeiga“ „Break Point“ „Charlie pizza“ „Cozy“ „Druskos namai“ „Fiorentino restoranas“ „Franki vyninė“ „IDA BASAR“ „Graf Zeppelin“ „GREEN Vilnius Hotel“ „Grill Brazil“ „Klaipėdos senamiestis“ „Kitchen“ „LOKYS“ „Mano Guru“

Adresas Šv.Mikalojaus g. 15 Didžioji g. 19/2 Ąžuolyno g. 7 Antakalnio g. 44 Domininkonų g. 10 Užupio g. 30 Universiteto g. 4 Vilniaus g. 35 Subačiaus g. 1 Savičiaus g. 9 Pilaitės pr. 20 Vokiečių g. 2 S.Daukanto a. 2 / 5 Didžioji g. 11 Stiklių g. 8 / 10 Vilniaus g. 22 / 1

Laikas 18:00 – 19:00 11:00 – 12:00 13:00 – 14:00 13:00 – 14:00 10:00 – 12:00 11:00 – 12:00 12:00 – 14:00 Visą sekmadienį 11:00 – 12:00 13:00 – 14:00 13:00 – 14:00 12:00 – 13:00 13:00 – 14:00 11:30 – 12:30 13:00 – 14:00 15:00 – 17:00

VILNIUS

Informacija Kauno miesto gyventojams 2013 metų sausio 1 dieną baigia galioti pirmosios Kauno viešojo transporto elektroninės kortelės. Tai kortelės, ant kurių yra holografinis „KVT“ lipdukas ir kurių apačioje nurodyta, kad elektroninė kortelė galioja iki 2013-01-01. Nuo 2013 metų sausio 2 dienos šios kortelės nebeveiks.

AB „Autrolis“ informuoja, kad šių kortelių galiojimas nebus pratęsiamas, todėl keleiviai, turintys tokią elektronionę kortelę, turi isigyti naują. Tie keleiviai, kurių senojoje kortelėje yra aktyvuotų trijų mėnesių elektroninių bilietų arba vienkartinių elektroninių bilietų, turi kreiptis į AB „Autrolis“, kur galės už 8 Lt įsigyti naują elektroninę kortelę, į kurią bus perkeltas senosios kortelės pinigų likutis. Pageidautina turėti paskutinio elektroninio bilieto įsigijimo čekį.

Restorano pavadinimas „Marceliukės klėtis“ „Medininkai“ „PARK“ PC „Europa“ „RENE“ „Soprano“ ledainė PPC „Panorama“ „TERRANO“ „Užupio klasika“ „Karolinos“ holo baras „Žemaitės“ viešbutis „Žuvinė“ PPC „Ozas“ kavinės Ozo

Adresas Tuskulėnų g. 35 Aušros Vartų g. 6 Konstitucijos pr. 7A Antokolskio g. 13 Pilies g. 3 Saltoniškių g. 9 Pilies g.34 Užupio g. 28 Sausio 13-osios g. 2 Žemaitės g. 15 Didžioji g. 31 g. 18: „Euro Pub Seklyčia“ „JJ kava“ „Radharanė“

Laikas 12:00 – 13:00 13:00 – 14:00 11:00 – 16:00 12:00 – 14:00 10:00 – 12:00 11:00 – 20:00 11:00 – 12:00 12:00 – 13:00 13:00 – 14:00 12:00 – 13:00 Visą dieną 12:00 – 16:00 Visą dieną Užsk. Nr. 303403

Avinas. Pakliuvę į bauginančios

nežinomybės spąstus, privalote pasikliauti tuo, kas patikima ir tikra.

Bet kokioje situacijoje nepraraskite tikėjimo, kad viskas įmanoma.

Jautis. Visos griūtys ir pokyčiai

bus vienas didelis žingsnis į priekį.

Vieni gąsdins, antri abejos, treti patars gerai pagalvoti. Eikite nesidairydami savo keliu.

Dvyniai. Įsigykite jums patrauklios spalvos akinius. Jie būtini tam, kad atlaidžiau žvelgtumėte į gyvenimo draugą ir kitus jūsų gyvenimo pakeleivius.

Vėžys. Jei sukandę dantis

bandote susidoroti su kalnu darbų – pakeiskite požiūrį į juos.

Tai pirmas žingsnelis šviesesnių dalykų link.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Nataša. „AN“. Arosa.

Irena. Manila. Oras.

Italija. Nosakas. Esu. In. Su. Antis. Kaas.

Savaitė. Isės. Kalkės.

Damaskas. Padėkos.

Ratas. Kvapu.

Anilinas. Aš. Abi. Oka. Kara. Ijo. Atia. Ku. Jonavos. Kas. Basa.

Osakos.

Horoskopai

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Naminiai. Arabija.

Maratonas. Danijos.

Tonas. Sėdėti.

Ona. Asilas. Sakalo. Šalikus. Mosikavo. Ša. Aja. Akas. Natos.

Asavas. Ka. Isa. Aro. Nalkovska.

Energetika. A. Ko. Na. Sitės. Parkas.

Pasausės. Nušaus.

38 | Laisvalaikis

Liūtas. Viskas, ką sieksite

Mergelė. Namuose kvepės ne

vanile ar cinamonu. Patiekalų, kuriuos ruošite, pagrindinės sudedamosios dalys bus viltis, laisvė, galimybės ir optimizmas.

Kiekvienos dienos horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Jūsų užduotis –

įkvėpti ir aukščiau pakylėti tuos, kurie prarado gyvenimo prasmę.

Taigi, kalbėti privalote taip, kad visi liautųsi nuogąstavę dėl ateities.

Skorpionas. Kelkite savivertės

kartelę aukščiau, dar aukščiau – tiek, kiek galite pasiekti. Įvertinimas bus nepriekaištingas, jei išlaikysite šį nelengvą optimizmo egzaminą.

Šaulys. Visi pastebės pačius

geriausius jūsų ketinimus. Nė akimirkai nesuabejosite likę ištikimi sau. Atminkite, kad gimėte mokėdami viską, o tai lemia sėkmę.

Ožiaragis. Sustokite, nurimkite

ir išgirskite save. Nepalikite vietos abejonėms, priešingu atveju – jos neliks tikėjimui. Tikėjimui savimi ir tuo, kas nematoma akimis.

Vandenis. Galvoje suksis aibė

planų ir sumanymų. Nestabdykite savęs ir nenuleiskite rankų.

Patarimas: stebėkite ženklus, vedančius jūsų tikslo link.

Žuvys. Jūsų tuščios ambicijos

nežavės kitų, galiausiai nuvils ir jus.

Pažvelkite į savo problemas iš šalies, kad išgirstumėte atsakymą į jums svarbius klausimus.

Atsakymas: ŠARKA.

parodyti pasauliui, bus nuspalvinta ryškiausiomis spalvomis. Dėl jų įvairovės į dienos šviesą neišlįs jokia jums nenaudinga smulkmena.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 39

15min • 2012 m. gruodžio 14 d.

Anekdotai Tik tėčiai sugeba vaikams apmauti pėdkelnes taip, kad dvi juostelės būtų priekyje, o pėdutės – savo vietose.

Pokalbis klube: – Labas, susipažinkim?

– O kas tu toks?

– Galbut tas, kurio visą gyvenimą laukei.

– Kalėdų Seni, čia tu?

Gruodžio 16 d.

Vilnius

Koncertas-maratonas Didysis muzikų paradas Jau šešioliktus metus iš eilės Lietuvos muzikų sąjunga organizuoja 6 valandų trukmės Didįjį muzikų paradą. Šiais metais koncertas-maratonas vyks didžiojoje LRT studijoje ir jame žiūrovai išvys ne tik garsiausių Lietuvos atlikėjų muzikinius numerius, bet ir interviu su Lietuvos scenos grandais bei archyvinius, iki šiol nedaug kam matytus, jų pasirodymų įrašus.

AFP nuotr.

Pagavau auksinę žuvelę.

Ji atidžiai išklausė mano norus, ir tarė: – Kepk.

– Klausyk, kaip tave žmona į miestą vieną išleido?

– Aš jai paruošiau vonią su putomis.

– Ir tai ją sustabdė?

– Sandarinimo putos bet ką sulaikys.

Lengvas

Sudoku

Gruodžio 20 d.

Kaunas

Naujametė „Žuvėdros“ fiesta Šiemet aštuntą kartą Europos čempionu tapęs „Žuvėdros“ kolektyvas šešiuose Lietuvos miestuose pristato naujametį šou. 2 val. trukmės programoje – ne tik nauji šokių numeriai, bet ir gyvai grosiantis valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, auksiniai Vaidos Genytės ir Merūno Vitulskio balsai bei pirmą kartą pristatomas „Žuvėdros“ ir jaunojo akordeono virtuozo, projekto „Lietuvos talentai“ nugalėtojo Martyno Levickio pasirodymas.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį liausis snigę, oras atšals iki -4–9 °C šalčio. Šeštadienį pasnigs tik pietvakariuose. Pūs žvarbus pietryčių vėjas, jo gūsiai daug kur sieks 15–20 m/s.

Dieną termometrai rodys -3–8 laipsnių šaltį. Sekmadienį vėl snigs, vėjas dar sustiprės, įsišėls pūgos. Oro temperatūra liks panaši, bet bus žvarbu.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Šiauliai Šia liai Klaipėda

-12

P ėž Panevėžys

-7

-11

12-15 d.

Utena Ut ttena -7

-9 / -7

-9 / -6

-4 / -3

-6 / -5 Kaunas K

12-16 d.

-8 / -6

-5 / -4

-6 / -4

-10 / -8

Panevėžys

Utena

Alytus

Marijampolė

-11 Marijampolė Vėjas Pietryčių

12-15 d.

-8 / -7

-8 / -7

-9 / -6

-9 / -5

-7 / -6

-9 / -7

-6 / -5

-5 / -4

12-16 d.

-10

Vilnius -10 Alytus -10

6–11 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis:: www.orai.lt

40 | Istorija

15min • 2012 m. gruodžio o 14 d.

Kaip bajoras T.Lackis Romą pakerėjo Darius Antanavičius LDKistorija.lt Namuose kalbėta rusų, rusėnų ir galbūt lenkų kalbų mišiniu. Tėvas – žinomas karys, karo žygiams paruošdavęs daugiau raitelių ir pėstininkų nei kai kurie nupiepę Ponų tarybos nariai. Namuose jis turėjo arsenalą ginklų, kuriuos testamentu paliko savo sūnums Fiodorui ir Grigorijui.

Nuotykiai prasideda Italijoje 1569 metais tėvas miršta. Fiodorui – tik 15 metų. Pasipila pirmieji likimo smūgiai. Tarp 1569 ir 1580 metų apie F.Lackį neturime patikimų žinių. Aišku tiek, kad šiuo laikotarpiu jis perėjo iš stačiatikybės į katalikybę.

Su tikėjimo kaita sietina ir Lackio vardo formos kaita. Iki paauglystės jis buvo vadinamas Fiodoru, vėlesniuose dokumentuose – tik katalikišku Teodoro vardu. 1580 metais šį niekuo neišsiskiriantį ir nežinomą bajorą sutinkame Italijoje.

Teodoras kelionėje po Vakarų Europą lydi paskutinį Slucko kunigaikštį Joną Simoną Olelkavičių. Ir keliauja jis ne kaip paprastas nedidelės kunigaikščio palydos eilinis,

o kaip director itineris, kelionės vadovas, kaip tais laikais buvo sakoma.

Neįtikima jėga ir laimėta karalaitė 1580–1586 metai jo gyvenime – „itališkasis laikotarpis“. T.Lackis pritrenkė italus savo fizine jėga, mikliu ginklų valdymu, imtynininko ir rapyrininko gebėjimais. Prieš mūsų akis veriasi tikro žaliūko paveikslas.

Iš kartos į kartą buvo perduodamas pasakojimas apie tai, kaip Teodoras Venecijoje pagriebė už ragų jį puolusį įnirtusį bulių ir nulaužė jam sprandą.

Stepono Batoro dvare jis įtempęs totorių pasiuntinio dovanotą lanką, kuris niekam iki tol nepakluso. Jis lengvai pertraukdavęs storas virves, atblokšdavęs net kelis užpuolikus, sulaikydavęs lekiančius keturkinkius ar net šešiakinkius vežimus. Tai bent vyras!

Žaliūko iš LDK ir smegeninė netuščia. Jis mokėjo italų ir lotynų kalbas. Galantiškai bėrė žodžius kaip žirnius. Pabuvęs visuose didesniuose Šiaurės Italijos miestuose, jis užklydo į Novelarą.

Valdovo rūmuose buvo pilna tituluotų dvariškių. Juose neseniai buvo prisiglaudusi likimo negandų persekiojamo grafo Pietro Bonarelli della Rovere šeima. Grafas turėjo keturis sūnus (Guidobaldas ir Prosperas tapo garsiais XVII a. Italijos dvarų poetais) ir tris dukteris.

Vyriausioji – Izabelė Teodorui iš LDK krito į akį, jis piršosi jai į vyrus. Kaip visa tai vyko, nežinia, bet faktas tas, kad 1582 metų rudenį Novelaroje jie susižadėjo, o 1584 metų pabaigoje arba 1585 metų pradžioje įvyko vestuvės.

Paslaptingasis riteris Teodoras iš Italijos nukako į Maltą. Tuo metu ten rezidavo Maltos riterių ordinas, kurio nariai gynė katalikiškąją Europą nuo

Italijoje iki šiol rengiami riterių turnyrai, panašūs į tuos, kuriame 1586 metais nugalėjo T.Lackis.

musulmonų turkų antpuolių. T.Lackis kurį laiką tarnavo šio ordino dalinyje.

Mūsų herojaus populiarumą Italijoje vainikuoja 1586 metų vasario 16 dienos įvykiai.

Veiksmo vieta – viena Romos aikštė.

Romiečių minia nekantriai laukia parodomojo riterių turnyro pradžios.

Iš pradžių žiūrovai grožisi vyriškos erotikos seansu: surengiamos nuogų jaunuolių, paskui senių, galop ir berniukų bėgimo varžybos.

Po jų skamba trimitai ir įjoja ilgai laukti varžybų dalyviai – riteriai, keletas kunigaikščių. Ant jų veidų – kaukės.

Arkliai ir ginklai žiba auksu. Rankose laiko ietis. Taisyklės paprastos. Tolumoje stovi quintana – apie savo ašį besisukantis medinis manekenas saracėno drabužiais.

Ant jo krūtinės kaip taikinys pritaisytas skydas, į kurį reikia pataikyti ietimi.

Besisukantis manekenas dar turi ištiestą ranką, prie kurios pritaisytas kūjis, galintis išversti neatsargų jojiką iš balno.

Rungtyniaujama poromis, laimi tas, kuris ietimi tiksliau pataiko į manekeno skydą ir, apsukęs ratą, pirmas kerta finišo liniją.

Nugalėtojo laukia pinigai ir brangenybės. Turnyrui prasidėjus, į vieną porą su pirmu savo priešininku stoja ir mūsų herojus. Ir štai T.Lackis, siekdamas nugalėtojo laurų, vieną po kito visus varžovus šluoja iš kelio.

Romiečiai tik ir klausinėja vienas kito: chi è? Kas jis? Kai kas pasako: forestiero.

Užsienietis.

Kaune – naujų galimybių internetas Šviesolaidinės technologijos iš esmės pakeitė interneto sampratą: jos ne tik leidžia naudotis gerokai spartesniu internetu, bet ir suteikia galimybę žiūrėti interaktyviąją televiziją ir naudotis kitomis papildomomis galimybėmis.

Varinius laidus pakeitęs šviesolaidis pakeitė ir interneto kaip paslaugos sampratą.

Tuo jau spėjo įsitikinti ir tūkstančiai Kauno daugiabučių ir individualių namų gyventojų.

Naujas greičio suvokimas Savo laiku vieni pirmųjų Lietuvoje vario kabelius pakeitęs šviesolaidžiu TEO šiuo metu gali pasiūlyti net 300 MB/s sparta veikiantį ZEBRA internetą, nors sklandžiam darbui visiškai pakanka ir 100 Mb/s greičiu veikiančio interneto.

Anot telekomunikacijų bendrovės TEO Kauno regiono vadovės Loretos Ivašauskienės, dauguma interneto teikėjų šviesolaidinį kabelį nutiesia tik iki namo įvado, o į butus išvedžioja paprastus varinius kabelius.

Siekiant neprarasti ryšio kokybės, šviesolaidis turi būti atvedamas iki pat kompiuterio.

Būtent tokią galimybę savo klientams suteikia TEO. Individualūs namai šviesolaidį gali išnaudoti ir kitiems namų ūkio priežiūros reikalams, pavyzdžiui įrengti „Protingų namų“ sistemą, kuri leidžia valdyti duris, vartus, garso ir vaizdo aparatūrą, patalpų mikroklimatą, stebėti aplinką vaizdo kameromis ir pan.

Ar jūsų name jau veikia šviesolaidinis internetas, sužinosite interneto svetainėje www. internetas.zebra.lt/ suvedę savo gyvenamo-

sios vietos adresą arba paskambinę mokamu telefonu 1817.

Daugiau nei televizija Ko gero, galima išvardyti daugybę priežasčių ir situacijų, kai praleidžiame svarbius televizijos transliacijų momentus.

Pavyzdžiui, užtrunkame darbe ir nepamatome pirmųjų žinių reportažų ar pamėgtos pokalbių laidos pradžios.

Arba dar blogiau, tik kelioms sekundėms pasitraukiame nuo ekrano, ir lyg tyčia – įmuštas įvartis...

Nepraleisti svarbių akimirkų leidžia „Interaktyvioji GALA“ siūloma paslauga „Žiūrėti nuo pradžių“. Ją užsisakę klientai (paslauga veikia tik su interaktyviosios televizijos priedeliu „Motorolla VIP 1003“, kuris paprastai suteikiamas visiems naujiems šios televizijos klientams) galės jau prasidėjusias laidas ar filmus atsukti nuo pradžių, sustabdyti vaizdą ir pasukti jį į priekį.

Dar viena papildoma funkcija – meniu skiltyje „Mano TV įrašai“ pasirinkę punktą „Įrašyti laidų kategorijas“, be papildomos įrangos galiam įrašyti visas mėgstamai kategorijai priskirtas televizijos programas ir peržiūrėti jas per 14 dienų. „Interaktyvioji GALA“ klientai gali matyti ir „Viasat“ sporto bei filmų kanalus, tarp kurių

Užsk. Nr. 307151

Fiodoras Lackis buvo maskvėno ir LDK rusėnės sūnus. Auklėtas kaip stačiatikis, bet tapęs Teodoru.

tokie kanalai kaip „Viasat sportas“, „Viasat Motor“, „TV1000 Ruskoje Kino“.

Kanalų paketai „Viasat sporto“ bei „Viasat filmų“ kainuoja po 12 litų per mėnesį, kaina iš karto įsigyjant abu paketus – 20 litų per mėnesį. Užsisakant vieną ar abu kanalų paketus pusei metų, šeštą mėnesį klientai kanalus gali stebėti nemokamai.

Internetinė saugykla ZEBRA vartotojams siūloma virtuali „saugykla“ padės išvengti nemalonių situacijų, kai sugedus kompiuteriui išsitrina duomenys. Be to, specialiai internete sukurtoje duomenų talpykloje jūsų informacija bus ne tik saugi, bet ir turėsite galimybę laisvai ja keistis. „Saugykloje“ galima talpinti nuotraukas, filmuotą medžiagą, kitą svarbų turinį. Joje leidžiama laikyti iki 300 GB duomenų. Tiek vietos užimtų maždaug 100 tūkst. nuotraukų ar iki 100 valandų trukmės filmuotos medžiagos.

Failai čia saugūs: neprarasi jų dėl kompiuterio gedimo, vagystės ar kitų nelaimių, o prie failų prisijungiama tik įvedus asmeninį slaptažodį, failų kopijos saugomos keliose skirtingose vietose. Ši paslauga teikiama ją užsisakius savitarnos svetainėje www.manoteo.lt.

Rinkiniai – galimybė sutaupyti TEO privatiems klientams siūlo užsisakyti interaktyviąją televiziją GALA su ZEBRA internetu paslaugų rinkinyje „Namai 1“.

Pasirinkusieji tokią galimybę ne tik sutaupys, bet taip pat galės lengviau administruoti paslaugų mokesčius. Dar daugiau galimybių siūlo paslaugų rinkiniai „Namai 2“ ir „Namai

L. Ivašauskienė:

„Šviesolaidinis internetas leidžia ne tik naudotis sparčiu internetu, bet ir išskirtinėmis „Interaktyvioji GALA“ televizijos paslaugomis“.

3“, su kuriais papildomai gaunamos tokios paslaugos kaip televizija antram televizoriui, failų „Saugykla“ internete, papildomi TV kanalų rinkiniai ir kt.

Daugiau informacijos apie paslaugas galite gauti ir jas užsisakyti mokamu telefonu 1817 bei interneto svetainėje www.teo.lt.

Individualūs namai šviesolaidį gali išnaudoti ir kitiems reikalams, pavyzdžiui įrengti „Protingų namų“ sistemą, namų stebėjimą kameromis, kitus namų valdymo sprendimus.